1

Betranðëjës technologijos

Betranðëjës technologijos (BT) - tai greièiausiai besivystanti paskutiniø dviejø deðimt-

meèiø inþinieriniø tinklø statybos ir remonto darbø sritis, leidþianti iki minimumo

sumaþinti varginanèius þemës darbus, neapsunkinti transporto eismo ir sutrumpinti

statybos laikà. Lietuvoje pastaraisiais metais taip pat paplito ávairiø komunikacijø klo-

jimas taikant BT. Sulaukiame labai daug projektuotojø klausymø vienokias ar kito-

kias ðiø technologijø taikymo aspektais, todël mes nusprendëme apibendrinti ir trum-

pai pateikti pagrindines nuostatas leidþianèias BT taikymà inþinieriniø tinklø statyboje

ir renovacijoje, remiantis pasauline praktika ir mûsø ámonës patirtimi.

BT gali bûti suskirstytos á technologijas, skirtas naujø vamzdynø statybai ir senø

vamzdynø atnaujinimui.

SCHEMA Nr. 1

NAUJØVAMZDYNØ

STATYBA

VAMZDYNØATNAUJINIMAS IR

REMONTAS

IÐTISINIAIMETODAI

TAÐKINIAIMETODAI

ÁVAIRIØ PLIENINIØDËKLØ ÁRENGIMO

DARBAI

HORIZONTALAUSVALDOMO

GRÆÞIMO DARBAI

MIKROTUNELIOMETODAS

BETRANÐËJËS TECHNOLOGIJOSBETRANÐËJËS TECHNOLOGIJOS

2

Horizontalus valdomas græþimas

Technologijos apraðymas

Horizontalaus græþimo árenginiais klojami vamzdynai po antþeminiais statiniais, keliais, geleþinke-

liais ir vandens telkiniais ir pan.

• Horizontalaus græþimo árenginys susideda ið græþimo árangos, græþimo skysèiø, maiðyklës, aukðto

spaudimo siurblio, græþimo padëties nustatymo árenginio.

• Græþimo áranga dirba sukant græþimo galvutæ, pritvirtinta prie specialiø spyruoklinio plieno stry-

pø. Strypø ilgis bûna nuo 600 mm iki 4500 mm, skersmuo nuo 34 mm iki 125 mm. Strypai

tarpusavyje jungiami srieginiais sujungimais.

• Vamzdþiø klojimo atstumas: priklauso nuo árenginio galingumo, klojamø vamzdþiø skersmens

ir grunto geologinës struktûros. Paklojimo ilgis bûna iki 900 m ir daugiau. Lietuvoje ilgiausius

teko pakloti tris 110 mm skersmens vamzdþius vienu kartu, kuriø ilgis buvo 262 m.

• Klojamø vamzdþiø diametras: naudojant ðiuos árengimus galima pakloti vamzdþius, kuriø dia-

metras siekia 600 mm. Atskirais atvejais galima pakloti ir didesnio dia vamzdynus. Daþnai nau-

dojama praktika, kai á viena didelio diametro tunelá ið karto átraukiami net keli maþesnio diametro

vamzdþiai.

• Græþimo procesas prasideda nuo pirminio pilotinio græþinio, kuris po to, traukiant strypus atgal

ir græþiant, didinamas iki reikiamo skersmens. Egzistuoja sausos græþimo technologijos, kurios

naudojamos labai maþiems græþiniams iki 50 m ir iki 200 mm skersmens, ir ðlapios, kurios nau-

doja græþimo skystá, sutvirtinti tunelio sienelëm ir sumaþinti trintá tarp traukiamo atgal vamzdyno

ir tunelio sieneliø, abiejais atvejais daþniausiai traukiami HDPE vamzdþiai.

• Átaka gruntui: Vykdant HVG darbus didesnë dalis grunto paðalinama ið tunelio græþimo skysèio

pagalba, o dalis grunto pasilieka græþimo skysèio miðinyje ir atlieka grunto stabilizavimo funkci-

jas vamzdyno tiesimo metu. Græþimo skystis stabilizuoja gruntà ir tai leidþia atlikti darbus su

maþa átaka gruntui. Kelio ar ðaligatvio dangoje gali atsirasti iðkilimø, jeigu vamzdþiø klojimo

gylis yra nedidelis, o vamzdyno skersmuo didelis. Bendra taisyklë yra iðlaikyti 10 cm gylá kiek-

vienam skersmens centimetrui. Ðis metodas nereikalauja tranðëjos iðkasimo græþimo pradþiai.

Taèiau kasti gali prireikti tam, kad pasiekti projektiná gylá pradiniame ir galutiniame taðkuose.

Græþimo strypai áeina á gruntà kampu. Graþto galva gali bûti iðvedama ið grunto bet kuriame

taðke. Dël to, kad horizontalaus græþimo árenginiai yra portatyviniai, jie gali bûti sumontuoti ir

iðmontuoti græþimo vietoje labai greitai.

1. Daþniausiai naudojamo ðlapias horizontalaus græþimo procesas susideda ið dviejø daliø:

1.1 Pradinio tunelio procesas. Pradinis pilotinis tunelis, kurio skersmuo 42-145 mm (priklauso nuo

græþimo strypo skersmens), græþiamas nuo pradinio taðko iki galutinio, pagal nustatytos trajektorijos

centrà. Tuo metu, kai pradinis tunelis yra græþiamas, græþimo skystis pumpuojamas per græþimo strypo

vidø á græþimo galvà. Græþimo galva sukama græþimo strypø pagalba. Su sukamø strypø pagalba visas

græþimo árenginys sukamas ir tuo pat metu strypas stumiamas pirmyn. Valdymas vykdomas sukant nuoþul-

nià graþto nosá iki reikiamos krypties ir stumiant græþimo strypus pirmyn (þr. 1 pav.).

1.2. Græþimo skystis naudojamas:

a) atðaldyti gràþtà ir elektronikà;

b) suminkðtinti gruntà tam, kad padidinti darbo naðumà;

c) paðalinti græþinio gruntà ið tunelio;

d) stabilizuoti tunelio sienutes ;

e) sumaþinti trinties jëgas tarp tunelio sienuèiø ir átraukiamo vamzdþio.

3

1.3. Pilotinio græþimo

kryptis yra sekama specialios

árangos pagalba. Transliuo-

jantis árenginys perduoda

duomenis apie græþimo gal-

vos padëtá, nuolydá, orienta-

cijà, gylá, bei informacijà apie

baterijø ákrovimà ir gràþto

galvos temperatûrà. Korega-

vimai gali bûti padaryti pasu-

kant græþimo galvà á reikiamà

pozicijà ir stumiant poþeminæ

árenginio dalá pirmyn.

1.4. Iðplëtimo/traukimo

atgal procesas. Sekanti græ-

þimo dalis yra pradinio tune-

lio iðplëtimo iki reikiamo

skersmens, kuris turi bûti

apie 30 % didesnis nei nu-

matomo tiesti vamzdyno

skersmuo (þr. 2 pav.). Pas-

kutiniame etape vamzdis pri-

tvirtinamas prie græþimo

strypo kartu su iðplëtimo gal-

va, kuri montuojama vietoje

gràþto galvos. Iðplëtimo gal-

va padidina pradinio tune-

lio skersmená iki reikiamo

dydþio. Iðplëtimo kom-

pleksas turi perëjimà, kuris

yra tarp iðplëtimo galvos ir

vamzdþio ir neleidþia jam

suktis (þr. 3 pav.). Græþimo

skysèiai vaidina labai svar-

bø vaidmená atgalinio trau-

kimo/iðplëtimo procese.

Skirtingo tipo gruntui reikia

skirtingo tipo priedø. Teisin-

gas priedø pasirinkimas gali

smarkiai pagerinti græþimà.

2. HVG darbai naudojant sauso græþimo technologijà.

Maksimalus græþimo ilgis iki 45 m. Savitakinëm linijoms iki 25 m ir kai iðilginis nuolydis didesnis nei

1 %. Klojami iki 200 mm HDPE vamzdþiai. Visi græþimo atlikimo procesai sutampa su ðlapio græþimo

procesais, iðskyrus tai, kad nëra naudojamas græþimo skystis (punktas 1.2.) ir naudojama iðplëtimo galva

didesnë uþ pradiná tunelá 10 %.

1 pav. Pilotinis græþimas

2 pav. Iðplëtimas

3 pav. Átraukimas

Græþimo strypai

Vamzdyno aðis

Græþimo galva

Iðplëtëjas

Reduktorius

Vamzdynas

Iðplëtimo galva

Traukimo strypai

Græþimo strypai

Traukimo strypai

4

Darbai vykdomi ið darbinës duobës.

Darbinës duobës iðmatavimai:

ilgis - 3,0 m (iðilgai græþinio krypties), plotis - 0,4 m.

Priëmimo duobës iðmatavimai dugne apie 1,5 x 1,0m.

Esant dideliems gyliams naudojami inventoriniai teleskopiniai klojiniai:

staèiakampiai - darbinei duobei (þr. priedà Nr.2);

apvalûs – priëmimo duobei (þr. priedà Nr.3).

3. HVG pritaikymas.

HVG naudojamos poþeminiam tiesimui rado labai platø pritaikymà dujø, elektros, vandens ir ryðiø

kabeliø (telefonas, TV ir t.t.) srityje. Paklausa naudoti poþeminiø vamzdþiø tiesimui HVG buvo átakota

reikme tiesti vamzdþius:

• ankðtai apgyvendintuose miesto rajonuose, kur labai aukðti pavirðiaus ardymo darbø kaðtai.

• trapios aplinkos vietose

• sunkiose poþeminëse sàlygose: aukðtas gruntinio vandens lygis ir t.t.

• ypatingai efektyvus kertant geleþinkelius, upes, kelius ir t.t.

Vienas svarbiausiø HVG aspektas yra jo taikymo platumas inþinieriniø tinklø statyboje, randantis visiðkà

pritaikymà tokiuose srityse: elektra, ryðiai, vanduo, dujos ir daliná pritaikymà drenaþe ir nuotekuose.

Duomenys HVG projektavimuiÁþanga

Græþimo bûdai bûna vertikalûs ir horizontalûs. Jei vykdomas vertikalus græþimas tai pagrindinis faktorius

lemiantis sëkminga darbo eigà yra geologinë græþinio charakteristika, turima græþimo áranga, græþëjo þinios ir

patirtis. Ðie faktoriai ir nulemia rengiant vertikalaus græþimo projektà. Nagrinëjant horizontalius valdomus

græþimus (HVG) ðiø faktoriø nepakanka. Vertikalûs græþimai yra apriboti tik darbø vykdymo aikðtele, tuo

tarpu HVG yra ávairiø ilgiø ir turi dvi darbø vykdymo aikðteles. Todël projektuojant bûtina ávertinti daug

faktoriø, lemianèiø sëkmingà darbø vykdymà.

Bendros þinios

Pagrindinë problema jaudinanti darbø vykdytojus yra græþimo projektas. Geras projektuotojo techninis

pasiruoðimas yra pusë sëkmës. Didelæ reikðmæ turi jo þinios apie naujus HVG metodus, naudojamà technikà,

medþiagas. Projektuojant neuþtenka duomenø ir faktoriø, kuriø uþtektø ruoðiant projektus vertikaliems

græþimams. Kokia normatyvine ar reglamentuojanèia dokumentacija gali remtis projektuotojai ruoðiantis ðiandien

HVG projektà? Praktiðkai jokia, jos nëra. Ðiandien projektuotojas gali vadovautis tik savo þiniomis apie ðià

technologijà ir vykdytojo profesionalumu bei patirtimi. Uþsienio ðalyse HVG græþimo projektus rengia licen-

zijuoti projektuotojai arba vykdytojai. Pirmuoju atveju uþsakovas, parinkæs darbø vykdytojà, paruoðia projek-

tinæ uþduotá. Po to projektuotojas kartu su vykdytoju paruoðia græþinio projektà. Antruoju atveju, rangovas

ieðko vykdytojo, kuris savo jëgomis paruoðtø HVG projektà.

Pagrindiniai projektavimo duomenys

Pagrindiniai duomenys projektavimui, be teisiniø administraciniø-derinimø ir leidimø, yra:

1. Topografinës nuotraukos su esamais inþinieriniais tinklais, kuriuose numatomos græþimo ir montavimo

aikðteliø vietos ir matmenys.

2. Geologiniai ir hidrogeologiniai duomenys gauti atlikus þvalgybinius vertikalius græþinius, arba panau-

dojus grafinius metodus. Taip pat bûtina iðanalizuoti archyvinæ vietovës medþiagà. Ðiø duomenø pagrin-

5

du paruoðiama geologinë dokumentacija, kuriuose yra geotechniniai gruntø parametrai ir geologinis pjûvis.

Pageidaujama, kad projektinë græþimo aðis praeitø ne toliau kaip 5 m nuo geologinio duotos vietovës pjûvio.

3. Susipaþinimas su potencialiø vykdytojø turima áranga ir technika. Tai padës iðvengti atvejø, kai græþimui

atlikti rinkoje neatsirastø reikiamos technikos.

Turint ðiuos pagrindinius duomenys galima pradëti projektavimo darbus. Darbai pradedami nuo græþimo

trasos parinkimo.

HVG trasos parinkimas

Græþimo trasa daþnai priklauso nuo bendros vamzdyno trasos. Horizontalus valdomas græþimas yra tik

dalis bendro vamzdyno projekto, todël nustatant HVG vietà reikia ávertinti græþimo áëjimo ir iðëjimo aukðèius.

Maksimalus aukðèiø skirtumas neturi virðyti 10-12 m. Rekomenduojama græþiná pradëti aukðtesnëje pusëje.

HVG kliûties perëjimui, projektuotojas projektuojantis bendrà vamzdyno trasà, turi parinkti vietà su lengves-

niais geotechniniais parametrais (pvz. smëlynus, þvyrus, molius), kad aukðèiø skirtumai nevirðytø leistinø ir

kad pats perëjimas bûtø kuo trumpesnis.

Parenkant perëjimo po kliûtimi vietà reikia:

• numatyti maðinø ir árengimø stovëjimo aikðtelæ, darbinio vamzdþio montavimo ir suvirinimo vietà.

• vietovë græþinio áëjimo ir iðëjimo vietose turi bûti parinkta kuo lygesnë.

• stengtis, kad uþtektø vietos surinkti visà átraukiamà vamzdynà.

• vengti vietø, kurios yra po veikianèiomis aukðtos átampos elektros linijomis;

• darbai neturi bûti atliekami arti didelës masës metaliniø statiniø ir árenginiø pvz.: metaliniai tiltai, atra-

mos, laivai.

• turi bûti numatyta vieta reikalinga vamzdyno montavimui, jo jungimui, suvirinimui, medþiagø sandë-

liavimui su privaþiavimo keliais.

Minimalûs atstumai tarp vykdomo græþimo ir veikianèiø vamzdynø turi bûti:

• labai trumpiems perëjimams iki 50 m - 1 m;

• trumpiems perëjimams iki 100 m - 2 m;

• vidutiniams perëjimams iki 300 m - 4 m;

• ilgiems perëjimams iki 900 m - 10 m.

Bendrai nustatant HVG vietà galima iðskirti dvi pagrindines darbo vietas:

• græþimo vietà;

• montavimo vietà.

Græþimo vieta

Græþimo ilgis

Iki 100 m (trumpi)

Nuo 100 m iki 300 m (vidutiniai)

Nuo 300 m. iki 900 m (ilgi)

Græþimo vietos iðmatavimai

5,0 x 10 m

18 x 30 m

30 x 60 m

Pastaba: Perëjimai po kliûtimi turi bûti kiek ámanoma trumpi. Jei vykdant trumpus ir vidutinius

græþinius, pagal geologinius pjûvius sutinkami sudëtingi gruntai ir uolienos, græþimo vietos iðmatavimai didi-

nami iki 30 x 45 m. Trumpiems græþiniams geriausiai græþimo aikðteles parinkti vietoje.

6

Priklausomai nuo græþinio ilgio projektuojami ir privaþiavimo keliai græþimo technikai atveþti, kurios sun-

kiausios dalys gali sverti:

• trumpiems – 8-10 t;

• vidutiniams - 14-16 t;

• ilgiems - 24 t.

Montavimo vieta

Montavimo vietoje bus sandëliuojami ir ruoðiami átraukimui vamzdþiai. Èia reikalingas privaþiavimo ke-

lias atveþti medþiagoms t.y. vamzdþiams. Pageidautina, kad átraukiamo vamzdyno montavimo vieta bûtø

pakankamai erdvi, kad joje galima bûtø sumontuoti visa átraukiamà vamzdynà.

Montavimà reikia pradëti:

• trumpiems perëjimams - 5 m nuo gràþto iðëjimo vietos;

• vidutiniams perëjimams - 10 m nuo gràþto iðëjimo vietos;

• ilgiems ir labai ilgiems - 15-30 m nuo gràþto iðëjimo vietos.

Vamzdyno montavimo vietos plotis priklauso nuo vamzdyno skersmens ir siekia nuo 5 iki 12 m.

Montuojant didelius vamzdynus reikalinga dideliø gabaritø áranga, todël projektuojant montavimo vietà

reikia á tai atsiþvelgti. Laikinos darbo vietos, montavimo aikðtelëje, iðmatavimai vidutiniams græþiniams

turi bûti 10 x 25 m. Ilgiems græþiniams laikinos darbo vietos parametrai 15 x 35 m. Vykdant trumpus græþimus

laikinos darbo vietos iðmatavimai nevertinami.

Geologiniai ir geotechniniai iðmatavimai

Kiekvienas uþsakovas arba vamzdyno savininkas nori ásitikinti, kad paklotam po kliûtimi vamzdynui

garantuotas stabilumas eksploatacijos metø. Remiantis pavirðiniais geologiniais tyrimais darbø vykdytojas

daþnai tokios garantijos duoti negali. Taip pat reikia atsiþvelgti á pereinamos upës tëkmës charakterá, kaip

keièiasi upës vaga ir t.t. Tam neuþtenka pasinaudoti archyviniais geologiniais tyrinëjimais arba geologiniø

græþimø duomenimis toli nuo græþimo vietos. Todël projektuotojai kartu su uþsakovais turëtø kreiptis á specia-

lizuotas ámones papildomø geologiniø tyrinëjimø atlikimui græþimo trasoje. Be geologiniø duomenø projek-

tuotojas turi þinoti ir pereinamos vandens kliûties geotechninius tyrimus, tai yra ar upë turi tendencijà keisti

vagà, ar priklausomai nuo upës srovës yra iðplaunamas dugninis gruntas, kaip upës tëkmë veikia krantø

erozija, kokie vietovës plotai yra uþliejami potvynio metu, koks yra gruntinio vandens horizontas ir kaip jis

gali paveikti paklotà vamzdynà. Ðiuos duomenys turëtø pateikti atitinkamos tarnybos.

Geologiniai ir geotechniniai tyrimai reikalingi ne tik HVG trajektorijai nustatyti, bet ir græþimo metu

naudojamam skysèiui parinkti.

Græþimo miðinio parinkimas

Nuo tinkamo græþimo skysèio parinkimo priklauso atliekamø darbø kaina, laikas ir kokybë. Tinkamai

ávertinus geologinius duomenys ir pasirinkus tinkamus græþimo miðinius palengvëja vykdytojø darbas, apsau-

gomas græþinys nuo netikëtumø ir avarijø.

Pagrindinis græþimo miðinio komponentas yra vanduo su aukðtu pH rodikliø (pH 8,5-9). Grunto charakte-

ristikos padeda parinkti vandeniui priedus arba jø miðinius. Pats populiariausias priedas yra bentonitas. Tai yra

ekologiðkai ðvarus produktas, kuris stabilizuoja græþinio sieneles, padidina jø stipruma, palengvina græþimo

procesà ir vamzdyno átraukimà á græþiná. Be bentonito gali bûti naudojami ir ávairûs polimeriniai priedai.

Miðinio sudëtá pasirenka rangovas.

7

HVG plano ir profilio projektavimas

Parinkus græþimo trasà, projektuotojas gali paruoðti græþimo vietos planà ir suprojektuoti græþimo

iðilginá profilá. Priklausomai nuo HVG ilgio, iðilginiai profiliai gali bûti dviejø tipø:

1. Banano formos – kai græþimas atliekamas tam tikru spinduliu (R). Naudojamas trumpiems ir vidu-

tiniams perëjimams.

2. Susidedantis ið tiesiø ruoþø – taikomas daþniausiai ilgiems perëjimams.

Iðilginio profilio tipas priklauso nuo trijø pagrindiniø parametrø:

1. Græþimo áëjimo ir iðëjimo kampo nustatymas.Græþimo technikos gamintojai siûlo, kad kampas bûtø tarp 8 ir 15 laipsniø. Praktika rodo, kad kuo

maþesnis áëjimo kampas, tuo geriau. Maþesnis áëjimo kampas sumaþina trinties jëgà vykdant pilotiná

(pradiná) græþimà ir átraukiant sumontuotà vamzdynà. Græþimo áëjimo, iðëjimo kampas betarpiðkai pri-

klauso nuo medþiagos, ið kurios pagamintas átraukiamas vamzdynas (metalas, plastikas ir kt.), pavirðiaus

ðiurkðtumo, vamzdyno ilgio ir skersmens. Ðie parametrai turi átakos trinties jëgoms, atsirandanèioms

átraukiant vamzdynà.

Iðëjimo kampas parenkamas vadovaujantis tais paèiais kriterijais, kaip ir áëjimo kampas.

2. Profilio (trajektorijos) spindulio (R) nustatymas.Parenkamas spindulys tiesiogiai priklauso nuo montuojamo vamzdyno: tai yra nuo vamzdþio sker-

smens, ilgio ir medþiagos, ið kurios jis yra pagamintas. Kada yra naudojami didelio plastiðkumo vamzdþiai

iðilginio profilio spindulio nustatymui didelæ átakà turi græþimo strypø parametrai. Skirtingø gamintojø

græþimo strypai turi savo parametrus, kurie græþimo metu, neteisingai parinkus profilio (trajektorijos)

spindulá, gali bûti virðyti ir græþimo strypai gali deformuotis. Todël bûtina projektuotojams þinoti naudo-

jamø græþimui strypø charakteristikas. Projektuotojai, projektuojant horizontalius valdomus græþimus

turi iðnagrinëti turimà árangà vietinëje rinkoje.

3. Topografinis vaizdas perëjimo vietoje.

Nuo to priklauso græþimo ilgis ir gylis. Praktiðkai priimamas græþimo ágilinimas yra 3 metrai nuo

giliausios upës vietos ir 1,5 m po kitais objektais. Kartais uþsakovai gali konkreèiai nurodyti, kokiame

gylyje turi bûti paklotas vamzdynas. Tinkamai parinkus græþinio gylá, iðvengsime græþimo skysèio infil-

tracijos.

Iðpildomoji HVG techninë dokumentacija

Atlikus HVG bûtina uþsakovui pateikti faktinæ árengto græþinio techninæ dokumentacijà. Iðpildomoji

dokumentacija ruoðiama naudojant duomenis, gautus vykdant pilotiná (pradiná) græþimà. Græþimo duo-

menys nuskaitomi: græþiniuose nuo 50 iki 300 m - kas 3,5 m, græþiniuose iki 50 m – gali bûti nuskaitomi

kas 1,2 m. Duomenys nuskaitomi visos trasos ilgyje ir registruoji græþimo þurnale. Pagal tai geodezinin-

kas nubraiþo atlikto græþinio profilá. Patikrinami faktiniai ágilinimai, nukrypimai. Baigus græþimo dar-

bus, iðpildomoji dokumentacija priduodama uþsakovui.

Aukðèiau iðnagrinëti klausymai yra tik dalis tokios sudëtingos temos, kaip horizontaliø valdomø græþimø

projektavimas. Remiantis jais projektuotojai þinos, kuria kryptimi gilinti savo þinias norint sëkmingai

projektuoti horizontalius valdomus græþimus.

8

1,0

0,4

0,51,5

1,5

1,5

1,0 1,0

2,0H B

x

x

L1 L2

Priedas Nr. 2

STAÈIAKAMPIAI TELESKOPINIO TIPO KLOJINIAI

Poz. 1 Klojiniai [3 vnt.]

Poz. 2 Pakëlimo kilpos [3 vnt.]

Poz. 3 Montaþinës kilpos [3 vnt.]

Poz. 4 Atramos [3 vnt.]

Poz. 5 Ðarnyrinis mazgas [3 vnt.]

KLOJINIØ IÐMATAVIMAI

Poz. 3 Poz. 2ATRAMINË SIENA H=1,5

SURINKIMOSCHEMA

Pastaba: Surinktos ir nuleistos klojiniosekcijos pakëlimas vykdomas tik naudojantpakëlimo kilpas (poz. 2). Grieþtai draudþiamaðià procedûrà vykdyti naudojant montaþineskilpas (poz. 3)!

Klojinys 1 [2,11 x 4,18] -1,8 t

Klojinys 2 [1,80 x 3,94] -1,7 t

Klojinys 3 [1,50 x 3,70] -1,7 t

Poz. 6 Surinkimokonduktorius

B x L

1

2

3

Ramstis med. 80 mm M30 x 280

3 vnt.

9

Priedas Nr. 3

APVALÛS TELESKOPINIO TIPO KLOJINIAI

1,0

1,3

1,3

1,3

6,1

m

1,1

1,1

0,5

m

Poz. 1 Klojiniai [5 vnt.]

Poz. 2 Kopëèios [5 vnt.]

Poz. 3 Pakëlimo kilpos [2 vnt.]

Poz. 4 Vibromazgas ÈÂ-92À

Poz. 5 Uþsklandos [8 vnt.]

Poz. 6 Remontuojamas

vamzdynas

Poz. 7 Atramos [4 vnt.]

BENDRA MASË Qp ≈ ≈ ≈ ≈ ≈ 1,8 tKlojinys 1 - 0,40 t

Klojinys 2 - 0,37 t

Klojinys 3 - 0,34 t

Klojinys 4 - 0,27 t

Klojinys 5 - 0,25 t

∅∅∅∅∅1,80

∅∅∅∅∅1,68

∅∅∅∅∅1,56

∅∅∅∅∅1,44

∅∅∅∅∅1,32

TRANSPORTAVIMOSCHEMA

1,9 x 1,9

1,6

5

p

1

2

3

4

5

10

Plieniniø ir plastmasiniø dëklø árengimas kalimo bûdu

1. Gruntas

Pagrindinë problema yra prastûmimo tikslumas ir tai, ar prastûmimas ið viso yra ámanomas esant tam

tikrom sàlygoms. Todël pirmiausia turi bûti atlikta grunto þvalgyba.

Kalimo maðinos gali bûti naudojamos visuose gruntuose pagal DIN 18196, arba pagal DIN 18300

iki 5 klasës. Kalimo metodas nepritaikytas darbui uoliniuose ir áðalusiuose gruntuose.

Jeigu grunte yra akmenø 150 mm skersmens ir didesniø, tuðtumø daugiau kaip 0,5 m, statybiniø

konstrukcijø atliekø ir kt. NEREKOMENDUOJAMA naudoti þemës raketø (kurmiø) iki 160 mm plast-

masiniø vamzdþiø klojimui.

Vandeninguose gruntuose naudoti þemës raketas DRAUDÞIAMA (dël neprognozuojamø græþiniø

krypties pokyèiø, ko pasëkoje galimi susidûrimai su esanèiomis komunikacijomis arba þemës raketø

praradimai). Tokiuose gruntuose bûtina kalti plieninius vamzdþius arba naudoti horizontalaus valdomo

græþimo technologija – traukiant dëklus ið plastmasës (PE).

Pavojingas yra didesniø skersmenø t.y. 400 mm ir daugiau skersmens ir didesnio nei 15 m ilgio

plieniniø dëklø árengimas vandeninguose dribsmëliuose. Kalant plieninius vamzdþius atviru galu van-

deninguose dribsmëliuose jie yra stipriai grunto apspaudþiami ir sunkiai juda á prieká. Kalimo metu á

vamzdþio atvirà galà patenka daug paðalinio grunto, kuris juda kryptimi prieðinga kalimo krypèiai ir

daþniausiai juda greièiau, nei pats vamzdis, todël vamzdþio priekyje gali susidaryti pavojinga tuðtuma.

2. Dëklø ilgiai

Maþø iki 160 mm skersmenø plastmasiniø dëklø ilgá paprastai riboja gruntinës sàlygos: grunto susi-

sluoksniavimas, netolygi drëgmë, ávairûs inkliuzai, tuðtumos ir pan. Kuo stabilesnis gruntas, tuo labiau

galima padidinti praëjimo ilgá.

Mûsø ilgametë patirtis leidþia árengti plastmasinius dëklus, panaudojant þemës raketà iki 20 m ilgio, o

atskiras atkarpas, kai arti nëra komunikacijø iki 30 m ilgio. Árengiant savitakines linijas ilgis sutrumpëja

iki 12-15 m priklausomai nuo nuolydþio.

Plieniniø dëklø ilgiø, vamzdþio sienelës storio ir skersmens tarpusavio priklausomybë parodyta lente-

lëje Nr. 2.

Pasaulinëje praktikoje plieniniai dëklai árengiami iki 2000 mm skersmens. Esant dëklø ilgiui virð

1200 mm praðome papildomai konsultuotis su UAB “Grundolita”.

3. Minimalûs prastûmimo gyliai

3.1. Prastumiant vamzdá atviru galu minimalø gylá limituoja technologiniai atitinkamø komunikacijø

11

gyliai. Visais atvejais minimalus gylis neturëtø bûti maþesnis 0,9 m iki vamzdþio virðaus.

3.2. Prastumiant plieniná arba plastmasiná vamzdá uþdaru galu minimalus gylis lygus maþdaug 9/10

prastûmimo skersmens ir ne maþiau kaip 0,7 m.:

• esant skersmeniui 75 mm – 0,7 m;

• esant skersmeniui 110 mm – 1,0 m;

• esant skersmeniui 130 mm – 1,2 m;

• esant skersmeniui 160 mm – 1,4 m.

Ðie skaièiai orientaciniai. Prastûmimo gylis gali bûti didinamas esant silpniems ir nevienalyèiams

gruntams ir esant dideliems perëjimø ilgiams. Jeigu grunte yra rieduliø, kuriø skersmuo siekia 150 mm ir

daugiau, græþinio gylis taip pat turi bûti didinamas.

3.3. Þiemà leistinas klojimo gylis – ne maþiau kaip 3–5 græþinio skersmenys þemiau áðalo ribos

(priklausomai nuo grunto savybiø, kuo tvirtesnis gruntas tuo labiau reikia padidinti gylá, kadangi taip,

kaip vasara laisvas pavirðius átakoja þemës raketø (arba uþdaru galu kalamø vamzdþiø) kilimà aukðtyn,

taip þiemà dël áðalo yra þemës raketø ëjimo gilyn tendencija).

3.4. Parenkant klojimo gylá BÛTINA turëti esamø komunikacijø, su kuriomis turi prasilenkti dëklas

iðilginá profilá su altitudëmis. Vykdant darbus þemës raketomis (kalant vamzdþius uþdaru galu) grunto

ekskavacija nevyksta. Gruntas yra tankinamas radialine kryptimi, o sutankinto grunto zona lygi 3-5

vamzdþio arba þemës raketos skersmenims. Todël prasilenkiant su komunikacijomis nustatyti tokie mi-

nimalus atstumai: nesant galimybës atidengti komunikacijos, atstumas tarp jos iðorinës sienelës ir vamzdþio

arba þemës raketos turi bûti ne maþesnis nei 3-5 græþinio skersmenys, esant atidengtai komunikacijai

prie jos galima priartëti iki 0,1 m, jeigu toks atstumas leidþiamas statybos normø.

3.5. Prastumiant vamzdþius atviru galu ðiuos atstumus galima sumaþinti. Taèiau, esant grunte riedu-

liams, kurie gali ástrigti atviru galu prastumiamuose vamzdþiuose atstumas turi bûti iðlaikytas kaip ir 3.4.

4. Darbo duobë

Darbo duobës matmenys priklauso nuo to ar bus naudojama þemës raketa ar bus kalamas vamzdis

(þr. priedà Nr.1). Kalant vamzdþius duobë projektuojama toje perëjos pusëje, kur sàlygos leidþia jà

iðkasti ilgesnæ. Norint labai tiksliai prasilenkti su esanèiomis komunikacijomis, darbo duobæ tikslinga

kasti ið tos pusës, kur arèiau komunikacijos.

Darbo duobë turi bûti ruoðiama laikantis saugumo reikalavimø ir jei to reikalauja gruntinës sàlygos,

turi bûti iðramstyta arba iðkasta nuoþulniais ðlaitais.

Darant kelis prakalimus lygiagreèiai, atstumas tarp jø aðiø turi bûti ne maþiau kaip 2-3 græþinio sker-

smenys. Atitinkamai turi bûti padidintas darbo duobës plotis.

Darbo duobës plieniniø vamzdþiø prastûmimui ilgis lygus vamzdþio vienos sekcijos ilgiui plius

vamzdþiø kalimo maðinos ilgis.

Standartiniai vamzdþiai bûna ávairiø ilgiø nuo 6 iki 12 metrø. Kalant ilgesnius vamzdþius pasiekia-

mas didesnis tikslumas. Naudojant trumpesnius vamzdþius didëja darbo ir mechanizmø sànaudos ir

atitinkamai iðauga prastûmimo kaina.

12

Priedas Nr. 1

0,7

1,0

1,4

1,4

1,4

1,4

1,8

0,8

0,8

1,0

1,2

1,5

1,6

2,0

1,5

1,7

1,5

2,5

5,0

6,0

7,0

1,5

1,7

1,5

1,5

2,5

3,0

3,5

0,7

1,0

1,4

1,2

1,2

1,2

1,5

0,8

0,8

1,5

1,2

1,5

1,8

2,4

3,0

4,0

5,0

10,0

12,0

12,0

14,0

1,5

2,0

3,0

4,0

5,5

5,5

7,0

PE, PVC ¨ iki 75 mm

PE, PVC ¨ 110 mm

PE ¨ 160 mm

Plienas ¨ iki 300 mm

Plienas ¨ nuo 400 iki 300 mm

Plienas ¨ nuo 700 iki 800 mm

Plienas ¨ nuo 900 iki 1200 mm

Dëklo skersmuo

ir medþiaga

Minimalûs darbiniø duobiø iðmatavimai (m)

L11min

L1 L2B2 H2B1 H1

L11opt L12min L12opt

DARBINIØ DUOBIØ IÐMATAVIMAI

B2

B2

H2

L2 L1

H2

KALIMO KRYPTIS

1 2

Priëmimo duobëDarbinë duobë

vamzdþioágilinimas +0,2 m vamzdþio ágilinimas +0,1 m

1- kalamas vamzdis2- kalimo árenginys

Lentelë Nr. 1

13

UAB “Grundolita” rekomenduojamasplieniniø dëklø minimalaus sienuèiø storio pasirinkimas

priklausomai nuo dëklø ilgio

Pastaba: Stambesniu ðriftu paþymëtø dëklø árengimas ámanomas nuomojant árangà ið uþsienio.

60

9

12

14

14

16

14

18

14

55

9

12

14

14

16

14

18

14

50

8

9

8

9

12

12

14

12

16

12

16

14

45

8

8

9

8

9

10

10

14

12

16

12

16

12

40

7

7

8

8

8

8

8

10

9

14

12

14

12

14

12

35

7

7

7

8

8

8

8

8

7

9

9

14

12

14

12

14

12

30

7

7

6

7

7

8

8

8

7

8

7

8

8

12

10

14

10

12

10

25

6

5

6

7

8

7

8

7

7

7

7

7

8

8

12

10

12

10

12

10

20

5

5

5

7

7

6

6

7

7

7

6

7

7

8

8

10

10

10

10

10

10

15

5

7

5

7

5

7

6

6

6

7

7

6

6

7

7

8

8

10

10

10

10

10

10

iki 10

6

4

6

5

6

5

6

6

6

6

7

7

6

6

7

7

8

8

10

10

10

10

10

10

110 mm

159 mm

219 mm

273 mm

325 mm

426 mm

530 mm

630 mm

730 mm

820 mm

1020 mm

1220 mm

Savitakinë

Kitokia

Savitakinë

Kitokia

Savitakinë

Kitokia

Savitakinë

Kitokia

Savitakinë

Kitokia

Savitakinë

Kitokia

Savitakinë

Kitokia

Savitakinë

Kitokia

Savitakinë

Kitokia

Savitakinë

Kitokia

Savitakinë

Kitokia

Savitakinë

Kitokia

Minimalus sienuèiø storis (mm)Tipas

Vamzdþiødiametras

Lentelë Nr. 2

14

MIKROTUNELIO TECHNOLOGIJA (MT)

Daþniausiai MT naudojamas savitekiniø linijø statyboje arba árengiant praeinamus kolektorius inþineri-

niams tinklams. Skersmuo- nuo 200 mm iki 3000 mm ir daugiau. Tai pats tiksliausias ið visø betranðëjiniø

metodø, bet, kartu, ir pats brangiausias. Ðis metodas teikiamas ten, kur visi kiti metodai yra bejëgiai, t.y. kai

reikalingas didelis tikslumas, didelis gylis, didelis atstumas tarp ðuliniø bei uolingi arba vandeningi gruntai.

MT pagrindà sudaro græþimo galvutë, bei jà aptarnaujantys árenginiai, elektros stotis, hidrostotis, valdymo

pultas, grunto ðalinimo ið græþinio sistema.

Pieðinyje parodyta statybos aikðtelës schema:

Prieð pradedant MT darbus bûtina:

1. Atlikti grunto tyrimus, kad galima bûtø teisingai parinkti græþimo galvutæ.

2. Numatyti darbines ir priëmimo duobes, ið kuriø bus vykdomi darbai. Darbiniø ðachtø árengimo vietos

gali sutapti su bûsimø ðuliniø vietomis. Optimalus atstumas tarp darbiniø duobiø 50÷100 metrø. Esant dides-

niems vamzdþiø skersmenims, didëja ir atstumai tarp duobiø.

3. Priklausomai nuo atstumo tarp darbiniø duobiø ir vamzdþiø skersmens, parenkami vamzdþiai. Ðiuo

metu naudojami polimerbetoniniai, stiklo pluoðto, keraminiai specialûs vamzdþiai. Taip pat gali bûti naudoja-

mi ir plieniniai vamzdþiai- tuomet plieninis vamzdis atliks áprasto dëklo paskirtá. Darbiniø duobiø apatinë

dalis- maþdaug 2m aukðèio nuo dugno, árengiama gelþbetoninë, su paruoðtom skylëm vamzdþiø klojimo

kryptimi. Darbinëje duobëje sumontuojamas hidraulinis presas, kuris stumia á prieká græþimo galvutæ ir

vamzdþius. Taip pat sumontuojama lazerinë krypties valdymo sistema, leidþianti pastoviai koreguoti græþimo

tikslumà. Visas iðgræþtas gruntas yra atskiedþiamas vandens ir bentonito miðiniu ir ðlangø pagalba iðsiurbia-

mas ið vamzdyno. Trasos pabaigoje græþimo galvutë iðlenda priëmimo ðachtoje, kurios apatinë dalis, kaip

taisyklë, árengiama gelþbetoninë.

4. Pagal kiekvieno vamzdþio skersmená naudojama analogiðko, ðiek tiek didesnio, skersmens græþimo

galvutë. Darbiniø duobiø gabaritai (þr. á lentelæ), priklauso nuo klojamo vamzdþio skersmens ir ilgio. Darbinës

ðachtos ilgis turi bûti toks, kad á jà tilptø vamzdis ir græþimo galvutë. Vamzdþiai bûna 1 m, 2 m, 3 m ilgio.

Valdymo konteineris

Starto ðachta

Transportuojantis siurblys

Starto anga Lazeris Vamzdþiai

Transportuojantisvamzdynas

Priëmimo ðachta

Priëmimo ðachtosanga

Maitinantissiurblys

Polimerbetoniniai vamzdþiai

Græþimo galvutë

Pakëlimo stotis

ÐACHTOS VAIZDAS IÐ VIRÐAUS

Skysto gruntotalpykla

15

Lentelë Nr. 1

Pastaba: Kai vamzdþiø skersmuo iki 600 mm, statybos aikðtelës iðmatavimai maþdaug yra

5,0 x 24 m + vamzdþiø sandëliavimo vieta.

Darbiniø duobiø gabaritai mikrotunelio technologijai:

2,0 x 2,0

3,0 x 2,5

3,0 x 2,5

3,0 x 2,5

3,0 x 3,0

3,2 x 3,0

4,5 x 3,5

4,5 x 3,5

5,0 x 4,0

5,0 x 4,0

2,0 x 1,5

2,5 x 2,0

2,5 x 2,0

2,5 x 2,0

2,5 x 2,5

2,5 x 2,5

3,5 x 2,5

3,5 x 2,5

4,0 x 3,0

4,0 x 3,0

250

300

400

500

600

700

800

1000

1200

1500

1

2

2

2

2

2

3

3

3

3

Vamzdþiovidinis

skersmuo(mm)

Vamzdþioilgis(m)

Minimalûsdarbinës duobës

iðmatavimai(m)

Minimalûspriëmimo duobës

iðmatavimai(m)

16

Vamzdynø renovacija senø vamzdynø lauþymo (SVL) metodu

Ðis bûdas yra naudojamas tada, kai reikia pakeisti susidëvëjusius vamzdynus nemaþinant jø sker-

smens, o esant reikalui ir padidinant skersmená iki 50 %. Taip pat ir tais atvejais, kai seno vamzdyno, dël

pavojaus já visiðkai suardyti, neámanoma iðplauti ar kitaip iðvalyti.

Naudojami du SVL metodai:

1. Ilgais, kontaktiniu bûdu suvirintais, HDPE vamzdþiais. Ðis metodas yra efektyvesnis, kai:

1.1. Yra vietos ir galimybë atkasti darbinæ prieduobæ.

1.2. Atstumas tarp ðuliniø yra nuo 25 iki 80 m.

1.3. Kai vamzdþiø pakeitimo vietoje yra ðlapi plaukiantis gruntai, atstumas tarp darbiniø duobiø

gali bûti iki 45 m.

2. Trumpais vamzdþiais, kurie sujungiami specialiais moviniais sujungimais. Galima nau-

doti PE, PP (REHAU) ir PVC (SCHONGEN) vamzdþius, kai:

2.1. Nëra galimybës iðkasti darbinës prieduobës ilgiems vamzdþiams. Darbai gali bûti vykdomi

ið esamø 1 m skersmens ðuliniø arba ið nedideliø iki 2 m ilgio duobiø.

2.2. Atstumas tarp ðuliniø sausuose gruntuose tik iki 25 m.

2.3. Atstumas tarp ðuliniø ðlapiuose gruntuose tik iki 15 m.

Vykdant darbus ilgais vamzdþiais ardomi seni iki 400 mm skersmens vamzdþiai. Ardymo galimybës

parodytos lentelëje:

Seno vamzdyno skersmuo Maksimalus naujo PE vamzdþio skersmuo (mm), kai seno vamzdþio medþiaga

(mm)

Keramika, asbestas, betonas Ðpiþius Plienas

80 140 140 90

100 160 160 100

150 225 225 140

200 315 315 -

250 355 315 -

300 355 - -

350 400 - -

400 400 - -

Vykdant darbus trumpais vamzdþiais ardymo galimybës parodytos lentelëje:

Naujo PE vamzdþio skersmuo (mm), kai seno vamzdþio medþiaga Seno vamzdþio skersmuo

(mm) Keramika, asbestas, betonas Ðpiþius

150 200 200

200 250 250

250 315 250

300 315 -

17

3. Darbø technologija, kai naudojami ilgi vamzdþiai:

Vamzdyno keitimas vyksta tokia tvarka:

3.1. Iðkasama darbinë prieduobë.

3.2. Naudojant stiklo pluoðto lynà ávelkamas plieninis lynas, kuris prikabinamas prie priekinës pneu-

matinio vamzdþiø lauþymo aparato dalies.

3.3. Kontaktiniu bûdu suvirinami reikiamo ilgio polietileniniai vamzdþiai, kurie specialiø jungèiø

pagalba prijungiami prie vamzdþio lauþymo aparato.

3.4. Traukimo árenginio pagalba pneumatinis vamzdþiø lauþymo aparatas traukiamas á lauþomà vamzdá.

Pats pneumatinio lauþymo aparatas atlieka dinaminës jëgos funkcijà (vyksta kalimas ir, priklau-

somai nuo aparato modelio, atliekama iki 500 smûgiø per minutæ).

3.5. Darbai vyksta nepertraukiamai nuo vienos darbinës duobës iki kitos.

3.6. Kai atstumas, kurá reikia pakeisti áveikiamas. Traukimo áranga atjungiama nuo kalimo aparato.

Kalimo aparatas iðimamas, priklausomai nuo aparato tipo ir vamzdþio diametro, arba ið ðulinio,

arba per naujà poletileniná vamzdá.

3.7. Toliau vykdomas latakø atstatymas ir ðuliniø tvarkymas, darbinës prieduobës uþpilimas ir dangø

atstatymas.

4. Darbø technologija, kai naudojami trumpi vamzdþiai:

18

Vamzdþiø keitimas vyksta tokia tvarka:

4.1. Stiklo pluoðto lyno pagalba nuo vieno ðulinio iki kito ðulinio ávelkamas metalinis lynas.

4.2. Á vienà ðuliná, ið kurio bus vykdomi darbai, nuleidþiamas specialus pneumatinis vamzdþiø lauþy-

mo aparatas, prie kurio priekio yra tvirtinamas traukimo árenginio lynas.

4.3. Prie kito ðulinio, iki kurio bus vykdomas vamzdþiø pakeitimas statomas tempimo árenginys.

4.4. Naudojant tempimo árenginá, vamzdþiø lauþymo aparatas traukiamas á lauþomà vamzdá. Pneu-

matinio lauþymo aparatas atlieka dinaminës jëgos funkcijà.

4.5. Kai lauþymo aparatas áeinà á lauþomà vamzdá, procesas stabdomas. Prie lauþymo aparato pritvir-

tinamas trumpas vamzdis, kuris fiksuojamas spec. grandine ir hidrauliniu fiksatoriumi. Po to

lauþymo procesas atnaujinamas. Kai á senà vamzdá átraukiamas naujas trumpas vamzdis, proce-

sas vël stabdomas ir specialiø movø pagalba trumpi vamzdþiai jungiami vienas prie kito. Proce-

sas kartojamas tol, kol áveikiamas reikalingas atstumas.

4.6. Uþbaigus darbà áranga iðmontuojama ir iðkeliama ið ðulinio.

4.7. Po to atstatomi latakai ir sutvarkomi ðuliniai.