tautiškumas ir ultranacionalizmas demokratinėje lietuvoje · nome, lietuvių tautinius klausimus...

12013 M. NR. 3 (65)

Lietuvos mokslų akademijos žiniosInformacinis leidinys 2013 m. nr. 3 (65) | Įsteigtas 1994 m.L U X E T V E R I T A S

Tautiškumas ir ultranacionalizmasdemokratinėje Lietuvoje

Gegužės 28 d. surengtos apskritojo stalo diskusijosšerdimi tapo LMA tikrosios narės Viktorijos Daujoty-tės-Pakerienės ir Lietuvos Nepriklausomybės aktosignataro filosofo Romualdo Ozolo įžvalgos. „Tautiš-kumas, nacionalumas: kultūros lygmuo“ – taip pava-dinta profesorės kalba, kaip įprasta, pasižymi subti-liu gilumu, prigimtinių kultūros reiškinių rikiavimutautiškumą apibrėžiančioje ir jo esmę išryškinančio-je visumoje. „Tautinė savimonė ir valstybinis mąsty-mas – kiekvienos valstybės pamatas“, – profesorės lū-pomis nuskambėjo prof. Bronislovo Genzelio tezė,kuri, pasak jos, yra patikima ir yra tinkamas turinystautiškumui suvokti. Tačiau dabartiniame pasaulyjegreta tautiškumo atsirado kosmopolitizmo lygmuoir suderinti šiuos du pasaulio lygmenis vis sunkiau.Juo labiau, kad „[...] apeita ir užmiršta milošiškoji Eu-ropos, kaip mažųjų tėvynių, programa. Tos mažosiostėvynės traukiasi, nyksta ir, suprantama, traukiasi ta-da tėvyniškumas. Tas politinis liberalizmas, tas poli-tinio korektiškumo siekimas, kokį didelį lankstumąjis berodytų, vis tiek jam stinga vertybinių pamatų –

to, kas ne tik atskiria, bet ir sujungia ir, kaip man at-rodo, tie vertybiniai pamatai kiekvienos tautos yraiškristalizuojami, iškeliami remiantis savo tautos pa-tirtimi. Mažesnės tautos, kurioms priklausome ir mes,neabejotinai vėl jaučia išnykimo, ištirpimo grėsmę,o Lietuvos situaciją komplikuoja didžiųjų kaimyniųgeopolitinės programos ir tai, ką mes visi puikiai ži-nome, lietuvių tautinius klausimus labiausiai aštrinaVilniaus kraštas. Ne vienu atveju prisieina sutikti, kadlenkų politikierių, tai visai skirtingas dalykas negu at-sakingi politikai, keliami reikalavimai, kurie dažnai,o gal beveik visais atvejais, užgauna lietuvių ir kaiptautos jausmus. Užgauti tautos jausmai, ko gero, yrapagrindinė versmė iš ko kyla tautiškumas. Tautišku-mas formuojasi ne tik iš tokių, sakytume, iš tų gra-žiųjų paskatų, iš to aukšto arba gilaus savasties su-pratimo. Jis dažnai kyla iš to, kad yra pažeidžiamastautos orumas, pažeidžiama savastis, pažeidžiamakalba, pažeidžiami kraštovaizdžio, vietovardžių da-lykai. Šiandieną, greičiausiai, mes jaučiame, kad taantroji versmė, kuri kyla iš užgautų, pažeistų tautiš-kumo jausmų, yra aktualesnė. Aš pati jaučiu, kad la-bai apleistas lieka tas aukštasis, sakytume, idealusisklodas. Pasididžiavimo stiprinimo, jautimo, vis labiaureaguojame į antrąjį“. Ši tautiškumo pajauta rado sa-vo tąsą lietuvių kultūros kloduose, kurio stiprinimasir plėtimas, pasak autorės, gali būti kaip tik ta „aukš-toji, idealioji“ sąsaja, kuri jungtų visus vaižgantiškuo-sius Europos „taučius“, kuriems lygiai vienodai svar-bi būtų sava ir svetima savigarba, sava ir svetima tau-tos kultūra.

„Nacionalizmas – tai šiuolaikinis humanizmas“ –tokiu nelauktu kampu Romualdas Ozolas rikiuojaEuropą ir Lietuvą: „Globaliame pasaulyje, kuriohumanizmo atskaitos taškas yra netgi ne asmuo, o

LMA tikrasis narys Eugenijus Jovaiša

LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS ŽINIOS2

LMA prezidento ir prezidiumo veikla

individas su tam tikromis juridizuotomis jo teisėmisaplinkai, jokia kita ideologija žmogaus asmeniui sujam prigimties teise suteikta savastimi nereprezen-tuoja pilniau už nacionalizmą. Trumpai tarus, nacio-nalizmas yra tautinės kultūros žmogaus humaniz-mas. Savo humanistinį potencialą nacionalizmas vi-savertiškai išskleisti gali tik tada, kai turi galimybę ne-susitapatinti su nacijos politine elgsena ir tikslais, t. y.turi galimybę likti kultūros kūrimo baze. Šitai gali ga-rantuoti tik pilnutinė demokratija. Nacionalizmas kul-tūroje – tai tautos, kurios ribos yra jos gyvenamojiteritorija (erdvė), jos istorija (laikas) ir jos kalba (at-mintis), bendrumo jausmo ir įsipareigojimų visumaivertingumo supratimo palaikymas visomis kultūroskūrybai prieinamomis materialinės ir dvasinės raiš-kos formomis. Tai yra ir pasaulinė nacionalinės kul-tūros paskirtis, nes dvasinė tautos narių konsolida-cija yra tas substratas, kuriame tegali tarpti vienap-rasmė ir atsakinga pilietybė, vedanti ir į pasauliui at-sakingą valstybės veiklą. Kur sveika ir kūrybinga tau-ta, ten stiprus ir pasaulis“. Tokia nacionalizmo kultū-roje samprata priešpriešos saitais sukabina du pasau-lius – globalizmą ir nacionalizmą. Pirmasis, pasakR. Ozolo, visais įmanomais ir neįmanomais būdais,kaip ir anksčiau komunizmas, įrodinėja savo perspek-tyvumą, galios vardan be atodairos naikindamas sa-vo kultūrinį pamatą bei jį ginantį nacionalizmą. Na-

cionalizmas, kaip žinia, taip pat ideologija, tačiau josagresyvumą riboja demokratija, numatanti partijųspektrą, kuriame nacionalizmas yra atstovaujamasvienos iš jų, o jos galimybė užgožti kitas politines gru-pes neįmanoma be kokių nors išorinių aplinkybių arpaskatų. Giliamintiška ir sistemiška R. Ozolo nacio-nalizmo samprata, be abejo, visai kitoje šviesoje ri-kiuoja nacionalizmo vietą ir jo vertę šiuolaikiniamepasaulyje ir gali būti reikšmingu diskusijų teoriniu pa-grindu, o gal ir tuo keliu, kuriuo mums reikėtų eiti.Globalizmo ideologija Europai kelią parinko: „[...] Eu-ropa neturi teisės elgtis kitaip, negu elgiasi, nes taibūtų kelias atgal – į tautų konkurenciją, nepasitikėji-mą ir galios varžybas, kurios paprastai baigiasi ka-rais. [...] Tai kelias į Europą, tvirtą kaip kumštis ir ga-lingą pasaulinėje arenoje. Lietuva nuo pat valstybėsatkūrimo pasuko į tą kiečiau susigniaužiantį kumštį.Koks to proceso balansas bent jau bendriausiaisbruožais?“ – klausia R. Ozolas.

Glausta dviejų itin turiningų ir prasmingų prane-šimų apžvalga turėtų įtikinti skaitytoją, kad šiuolai-kinio tautiškumo ir nacionalizmo turinio paieškos beikuriamos koncepcijos gali pasitarnauti mūsų visuo-menės kultūrinei plėtrai, o LMA indėlį visuomenėsžadinimo ir telkimo keliuose įkūnija nuolatiniai ap-skritojo stalo diskusijų renginiai.LMA tikrasis narys Eugenijus Jovaiša

Svarbesni LMA prezidento Valdemaro Razumo atsto-vavimai Akademijai įvairiose komisijose, renginiuo-se, susitikimuose, posėdžiuose:

balandžio 11 d., gegužės 21 d., birželio 20 d.2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės pa-ramos komisijos, balandžio 12 d., birželio 12 d. –Tyrėjų karjeros programos valdymo komiteto, gegu-žės 8 d. – tarptautinio renginio „Life Sciences Baltics2014“ valdymo komiteto, gegužės 22 d. – Moksliniųtyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų strate-ginės tarybos, birželio 5 d. – Stebėsenos komitetoveiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramospanaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai at-likti, posėdžiai.

Balandžio 17–18 d. V. Razumas J. E. BaltarusijosRespublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasado-riaus Lietuvos Respublikoje p. Vladimiro Drazhinokvietimu vyko į Klaipėdą ir dalyvavo IX tarptauti-niame Baltarusijos–Lietuvos ekonominiame foru-me, balandžio 20 d. atidarė Vokietijos moksliniųtyrimų dieną LMA, balandžio 23 d. dalyvavo Vil-niaus universiteto IV komunikacijos ir informacijostarptautinėje konferencijoje ir skaitė plenarinėje se-sijoje pranešimą „Europa 2020: iššūkiai LietuvosMTEP sistemai“.

Gegužės 7 d. LR Prezidentūros kvietimu V. Razu-mas stebėjo Nacionalinio diktanto konkurso nuga-lėtojų apdovanojimus, gegužės 10 d. susitiko su Lat-vijos mokslų akademijos prezidentu Ojaru Sparičiu,

32013 M. NR. 3 (65)

gegužės 17 d. – su J. E. Armėnijos Respublikos ne-paprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Lietuvojep. Ara Aivazianu.

Gegužės 15 d. LMA prezidentas dalyvavo SeimoŠvietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje, ku-riame buvo teigiamai įvertinta ir patvirtinta Lietuvosmokslų akademijos 2012 m. veiklos ataskaita.

Gegužės 24 d. V. Razumas Druskininkų savivaldy-bės mero Ričardo Malinausko kvietimu dalyvavo2013 m. kurorto šventės „Mano Druskininkai“ atida-rymo iškilmėse, gegužės 27 d. – J. E. AzerbaidžanoRespublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasado-riaus Lietuvoje p. Hasano Mammadzado kvietimukultūriniame renginyje, skirtame Azerbaidžano Res-publikos dienai.

Gegužės 28 d. V. Razumas dalyvavo diskusijojeapie mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės,kultūrinės) plėtros infrastruktūros rinkodarą, birželio3 d. – Valstybinės studijų, mokslinių tyrimų ir ekspe-rimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros 2013–2020metų plėtros programos 2013–2015 metų veiksmųplano projekto viešame aptarime.

Birželio 6 d. Švietimo ir mokslo viceministras Ri-mantas Vaitkus pakvietė LMA prezidentą į posėdįsprendžiant mokslo populiarinimo klausimus. Tąpačią dieną V. Razumas susitiko su socialinės apsau-gos ir darbo viceministru Audriumi Bitinu irministerijos Europos Sąjungos Struktūrinės para-mos departamento direktoriaus pavaduotoja Aud-ra Mikalauskaite.

Birželio 7 d. V. Razu-mas vyko į Klaipėdos uni-versiteto senato posėdį,skirtą LMA užsienio narioprof. Viktoro V. Klemo inau-guracijai KU garbės dakta-ru, o birželio 11 d. LR Sei-mo Pirmininko Vydo Ged-vilo kvietimu Seimo posė-dyje klausėsi J. E. LietuvosRespublikos PrezidentėsDalios Grybauskaitės meti-nio pranešimo.

Birželio 19 d. V. Razu-mas Finansų ministerijojedalyvavo diskusijoje „Su-manios specializacijos pri-oritetų ir veiksmų progra-mų sąsajos: Lietuvos gali-

Iš kairės: dr. Eduards Bruno Deksnis (Latvija), Latvijos MA prezidentas OjarsSparitis, LMA prezidentas Valdemaras Razumas ir LMA Organizacinio skyriausvadovas dr. Andrius Bernotas

mybės“, birželio 26 d. Ministro Pirmininko kvieti-mu – Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros irinovacijų strateginės tarybos posėdyje ir ŠMM kvie-timu – renginiuose, skirtuose švietimo ir mokslo sri-ties prioritetų, uždavinių ir veiklų dėl ES struktūrinėsparamos 2014–2020 m. laikotarpiui aptarti.

***2-ąjį metų ketvirtį LMA prezidiumo nariai posėdžia-vo 6 kartus.

Balandžio 9 d. LMA prezidiumo posėdyje buvopatvirtinta LMA 2012 m. veiklos ataskaita, pritartakvietimui teikti paraiškas LMA jaunųjų mokslininkųstipendijoms gauti 2013–2014 m., išklausyta infor-macija dėl LR Prezidentų Antano Smetonos, Aleksan-dro Stulginskio, Kazio Griniaus, Jono Žemaičio ir Al-girdo Brazausko vardinių stipendijų, aptarti pasiren-gimo LMA narių ataskaitiniam-rinkiminiam susirin-kimui klausimai.

Balandžio 30 d. posėdyje buvo pristatyti naujaiišrinkti LMA prezidiumo nariai bei supažindinta suLMA prezidiumo veikla. Taip pat patvirtinta Klaipė-dos miesto savivaldybės dienos LMA programa,sprendžiami kiti šio renginio organizavimo reikalai.

Gegužės 14 d. LMA mokslų skyrių teikimu buvopatvirtinta LR Prezidentų vardinių stipendijų aukštų-jų mokyklų studentams konkurso, LMA jaunųjųmokslininkų stipendijų, Lietuvos mokslo ir studijų ins-titucijų bendradarbiavimo su Europos branduoliniųmokslinių tyrimų centru projektų paraiškų vertinimo


komisijų sudėtis. Taip pat buvo aptarti pasirengimoLMA organizuojamai konferencijai Lietuvos pirminin-kavimo laikotarpiu ir kiti klausimai.

Gegužės 28 d. patvirtinta ekspertų komisija LRŠMM Mokslo premijų lietuvių kilmės užsieniečiamsmokslininkams bei Lietuvos Respublikos pilietybę tu-rintiems mokslininkams, gyvenantiems užsienyje, pa-raiškoms vertinti, aptarta LMA ES SF projekto vykdy-tojų parengta studija „Mokslo populiarinimo sistema“.

Birželio 11 d. LMA prezidiumo posėdyje buvonutarta: 1) teikti švietimo ir mokslo ministrui kandi-datus LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti;2) skirti LMA jaunųjų mokslininkų stipendijas; 3) pa-siūlyti kandidatus Švietimo ir mokslo ministerijos at-rankos komisijai Mokslo premijai lietuvių kilmės už-sieniečiams mokslininkams bei LR pilietybę turin-tiems mokslininkams, gyvenantiems užsienyje, gauti;4) pritarti trims Lietuvos mokslo ir studijų institucijųbendradarbiavimo su Europos branduolinių moksli-nių tyrimų centru paraiškų projektams.

Birželio 25 d. vyko išvažiuojamasis LMA prezidiu-mo posėdis. Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pir-mininko Zenono Dabkevičiaus kvietimu prezidiumonariai aplankė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslųcentrą ir Centro Žemdirbystės institutą Dotnuvoje irsusipažino su jų veikla.

***Svarbiausi 2-ojo metų ketvirčio Akademijos rengi-niai – LMA narių visuotinis-ataskaitinis susirinki-

mas, Anykščių rajono savi-valdybės diena bei Klaipė-dos miesto savivaldybėsdiena LMA.

Balandžio 16 d. įvykoLMA narių visuotinis ataskai-tinis-rinkiminis susirinkimas.Pradėdami sesiją, LMA nariaitylos minute pagerbė balan-džio 12 d. mirusį LMA tikrąjįnarį Remigijų Ozolinčių. Jubi-liejų progomis pasveikinti irLMA padėkos raštais apdova-noti LMA tikrieji nariai: Algir-das Vaclovas Valiulis, Ryman-tas Jonas Kažys, LiudvikasPranevičius, Gintautas Žinte-lis, Algirdas Petras Stabinis.

2012 m. LMA vardinių

Iš kairės: 2012 m. LMA aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkursonugalėtojas Vytauto Didžiojo universiteto magistras Mindaugas Balkus, švietimo irmokslo ministras Dainius Pavalkis, LMA prezidentas Valdemaras Razumas

premijų, jaunųjų mokslininkų ir studentų moksliniųdarbų konkursų nugalėtojams laureatų diplomus irpagyrimo raštus įteikė LMA prezidentas kartu su švie-timo ir mokslo ministru Dainiumi Pavalkiu. Theodo-ro Grotthusso 2012 m. stipendiją įteikti buvo pakvies-tas T. Grotthusso fondo valdybos pirmininkas LMAtikrasis narys Aivaras Kareiva.

Susirinkusieji išklausė ir teigiamai įvertino LMA2012 metų veiklos ataskaitą, kurią pateikė LMA pre-zidentas V. Razumas.

Įvyko LMA prezidiumo narių rinkimai. LMA vicepre-zidentu išrinktas prof. Domas Kaunas, LMA vyriausiuo-ju moksliniu sekretoriumi – prof. Vytautas Basys. Ant-rai kadencijai LMA prezidiumo nariais tapo prof. Vla-das Algirdas Bumelis ir prof. Algis Petras Piskarskas.Patvirtinti mokslų skyrių pirmininkai: antrajai kaden-cijai – Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pir-mininkas prof. Aleksandras Vasiliauskas, Matematikos,fizikos ir chemijos mokslų skyriaus pirmininkas prof.Feliksas Ivanauskas, Biologijos, medicinos ir geomoks-lų skyriaus pirmininkas prof. Vytautas Basys. Pirmajaikadencijai Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pir-mininku išrinktas prof. Zenonas Dabkevičius, Techni-kos mokslų skyriaus pirmininku – prof. Gintautas Žin-telis.

Sesijoje taip pat buvo aptarta LMA išleista knyga Aka-demija ir akademikai atsiminimuose. Knygos sudaryto-jas LMA tikrasis narys Domas Kaunas pasiūlė plėtoti LMAknygų leidybą ir parengti reprezentacinį nuotraukų al-bumą apie Lietuvos mokslų akademijos narius.

52013 M. NR. 3 (65)

Balandžio 16 d. LMA įvyko Anykščių rajono savi-valdybės diena. Nacionalinės reikšmės klasikinio lie-tuvių literatūros kūrinio – Antano Baranausko poemos„Anykščių šilelis“ – skaitymus įvairiomis kalbomis, skir-tus poemos parašymo 155-osioms metinėms, orga-nizavo A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memo-rialinis muziejus. Renginyje dalyvavo LMA preziden-tas Valdemaras Razumas, Anykščių rajono savivaldy-bės meras Sigutis Obelevičius, 20-ties užsienio šaliųnepaprastieji ir įgaliotieji ambasadoriai Lietuvoje, jųpadėjėjai, sekretoriai, patarėjai, kultūros atašė, konsu-linio skyriaus darbuotojai, bendruomenių atstovai.Renginį vedė Anykščių muziejininkas Tautvydas Kon-trimavičius, į anglų kalbą vertė Andrius Vitkūnas.

Gegužės 16 d. LMA įvyko Klaipėdos miesto savi-valdybės diena. Vadovaujama Klaipėdos miesto me-ro Vytauto Grubliausko į Vilnių atvyko gausi klaipė-diškių delegacija.

Pasveikinęs svečius ir visus susirinkusiuosius, LMAprezidentas V. Razumas perskaitė pranešimą „Euro-pa 2020: iššūkiai Lietuvos MTEP sistemai“. Pristaty-damas Akademiją, prezidentas pakvietė dalyvius pa-žiūrėti videofilmą „Lietuvos mokslų akademija – 70“.

Klaipėdos miesto savivaldybė atidarė kilnojamąjąparodą, „Kova dėl Klaipėdos – įvykiai ir žmonės“,skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos Res-publikos 90-mečiui.

Plenariniame posėdyje Klaipėdos meras V. Grub-liauskas perskaitė pranešimą „Klaipėda 2020. Kaipprie miesto vizijos įgyvendinimo gali prisidėti moks-las?“. Apie Klaipėdą, jos plėtrą, nuveiktus darbus bei

problemas informavo savivaldybės, mokslo ir verslobendruomenės atstovai: prof. Petras Grecevičius irarchitektas Almantas Mureika parengė pranešimą„Lietuvos jūrinės metropolijos teritorinės plėtros ten-dencijos“, doc. Vytautas Dubra ir prof. Petras Grece-vičius – „Klaipėdos miesto pajūrio ruožo planavimoir darnios plėtros problemos. Idėjos ir konfliktai“. Klai-pėdos universiteto prof. Vytautas Paulauskas kalbė-jo apie mokslo galimybių taikymą uosto plėtrai. UABErnst & Young Baltic konsultantas Mantas Litvinas per-skaitė pranešimą „Naujo, išorinio uosto Baltmax lai-vų krovai, projekto alternatyvos“.

Klaipėdos regiono tapatumo, vietovardžių pava-dinimų problemos buvo gvildenamos prof. Riman-to Balsio pranešime „Klaipėdiškių tarminė situacija“,prof. Dalios Kiseliūnaitės – „Klaipėdiškių etninės ta-patybės klausimas“, prof. Albino Drukteinio – „Klai-pėdos miesto pavadinimuose“.

Trijose grupėse vyko apskritojo stalo diskusijos.Klaipėdos miesto mero patarėjas Simonas Gentvilasvadovavo diskusijai „Klaipėdos metropolijos plėtrosiššūkiai iki 2020 metų“, prof. V. Paulauskas – „Lietu-vos mokslų akademijos galimybės atliekant uostoplėtros tyrimus“, LMA tikrasis narys Domas Kaunas –„Mažosios Lietuvos regiono tapatumas: ką paveldė-jome ir ką išsaugosime“.

Renginio pabaigoje buvo aptartos tolesnio ben-dradarbiavimo perspektyvos.

40 moksleivių grupei buvo organizuotos ekskursi-jos į LMA Vrublevskių biblioteką, biotechnologinę kom-paniją Biotechpharma ir VU Lazerinių tyrimų centrą.

kronika

>>> Balandžio 6 d. surengtas publicisto, tarptauti-ninko Viliaus Bražėno 100-ųjų gimimo metinių mi-nėjimas (Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos kari-ninkų ramovė).

>>> Balandžio 10 d. įvyko Matt Ridley knygos Raudo-noji karalienė iš serijos „Mokslas visiems“ sutiktuvės (LMA).

>>> Balandžio 11 d. organizuota Mokslo žinių die-na VU Lazerinių tyrimų centre „Studijuokime tiksliuo-sius mokslus“.

>>> Balandžio 16 d. įvyko Žemės ūkio ir miškųmokslų skyriaus narių visuotinis susirinkimas, kuria-me nariai skyriaus pirmininku išrinko LMA tikrąjį na-rį Zenoną Dabkevičių ir pasiūlė jo kandidatūrą tvir-tinti LMA narių visuotiniame susirinkime. Remiantisatviro balsavimo rezultatais, skyriaus pirmininko pa-vaduotojais buvo išrinkti LMA nariai Veronika Vasi-liauskienė ir Albinas Kusta.

>>> Balandžio 17 d. diskutuota su Tarptautinio ter-mobranduolinės energijos projekto ITER vadovais (LMA).


>>> Balandžio 18 d. surengtas „Poezijos pavasarė-lis 2013“, skirtas poeto Nacionalinės premijos laure-ato Sigito Gedos 70-mečiui (Vilniaus „Pelėdos“ pra-dinė mokykla).

>>> Balandžio 20 d. įvyko Vokietijos mokslinių ty-rimų diena LMA.

>>> Gegužės 2 d. sušauktas Žemės ūkio ir miškųmokslų skyriaus narių visuotinis susirinkimas, kuria-me skyriaus biuro nariais išrinkti LMA tikrieji nariai:Vidmantas Stanys, Henrikas Žilinskas ir Algirdas Jo-nas Raila. Taip pat buvo patvirtinti skyriaus sekcijų irkomisijų pirmininkai bei diskutuota dėl komisijų su-dėties atnaujinimo.

>>> Gegužės 8–10 d. įvyko tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Žmogus ir gamtos sauga2013“ (Aleksandro Stulginskio universitetas).

>>> Gegužės 17 d. surengta akademinė diskusija„Ar žemės ūkio produkcijos apimčių didinimas yraprioritetas Lietuvai“ (Aleksandro Stulginskio univer-sitetas).

>>> Gegužės 20 d. organizuota Mokslo žinių die-na. Mykolo Romerio universiteto doc. Rimanto Bar-tulio paskaita „Informacijos technologijos ir fizika“,skirta Fizikos dienai (Vilniaus Simono Stanevičiaus vi-durinė mokykla).

>>> Gegužės 23 d. surengtos Spencer Wells knygosPandoros sėkla iš serijos „Mokslas visiems“ sutiktuvės(LMA).

>>> Birželio 3 d. įvyko Lietuvos Persitvarkymo Są-jūdžio įkūrimo 25-mečiui skirta konferencija-forumas„Sąjūdžio Lietuva: viltys ir tikrovė“ (LMA).

>>> Birželio 11 d. pristatyta LMA ES SF projekto vyk-dytojų parengta studija „Lietuvos mokslų akademi-jos narių rinkimų procedūros tobulinimas“ (LMA).

>>> Birželio 12 d. organizuota diskusija „Masiniai Lietu-vos gyventojų trėmimai“, skirta Lietuvos gyventojų trė-mimo 65-mečiui (Laisvės kovotojų savanorių sąjunga).

>>> Birželio 19 d. Aleksandro Stulginskio universi-tete (ASU) įvyko Žemės ūkio ministerijos, LMA Že-mės ūkio ir miškų mokslų skyriaus ir ASU organizuo-ta septynioliktoji mokslinė-praktinė konferencija iršiuolaikinių augalininkystės technologijų apžiūra„Žemdirbio vasara 2013. Ekologinis ir tausojamasisūkininkavimas: dabartis, problemos ir perspektyvos“.

Konferencijoje universiteto mokslininkai ir kitųinstitucijų specialistai kalbėjo apie šiandienos ūkinin-kavimo problemas, susipažino su naujausia žemėsūkio technika, aptarė mokslo rekomendacijas. Buvopristatyti ASU Bandymų stotyje ir Mokomajame ūky-je vykdomi aktualūs augalininkystės ir ekologinėsžemdirbystės tyrimai.

>>> Birželio 25 d. Vilniaus įgulos karininkų ramo-vėje įvyko renginys, skirtas Lietuvos 1941 m. birželio22–29 d. sukilimui.

>>> Birželio 27 d. surengta konferencija „Augalininkys-tės mokslo naujovės ir technologijų plėtra“ (Lietuvos ag-rarinių ir miškų mokslų centras).

Susitikimas su Tarptautinio termobranduolinės energijos projekto ITER vadovais

72013 M. NR. 3 (65)

renginiai – konferencijos – akademiniai skaitymai

Lietuvos dirvožemininkų draugija prie LMA Žemėsūkio ir miškų mokslų skyriaus bei skyriaus Agrono-mijos sekcijos Dirvotyros ir agrochemijos komisijakartu su Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU)Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų institutu beiLietuvos ekologinės žemdirbystės asociacija GAJAbalandžio 12 d. ASU surengė mokslinę konferenci-ją „Dirvožemis ir aplinka–2013“, skirtą pristatyti ir ap-tarti cheminių elementų pasiskirstymo bei kaitosypatumus skirtingos žemėnaudos dirvožemiuose,aktualius dirvožemio derlingumo išsaugojimo, dir-bamos ir miško žemės stebėsenos bei metodiniusdirvožemio kokybės tyrimo klausimus.

Šiuo renginiu Lietuvos dirvožemininkai ir agro-chemikai toliau tęsia dirvotyros, kaip fundamenta-laus kompleksinio gamtos mokslo, ir dirvožemio,kaip pagrindinio agro- ir miško ekosistemų produk-tyvumą lemiančio aplinkos komponento pažinimopropagavimą ir populiarinimą.

Dauguma pranešėjų akcentavo, kad dirvožemis

Rūpestis dirvožemio derlingumoir aplinkos kokybės klausimais

yra esminė kiekvienos ekosistemos sudedamoji da-lis ir svarbiausias šalies gamtos išteklius, todėl kul-tūriniame kraštovaizdyje jis turi būti naudojamasypač atsakingai ir racionaliai. Šia tema labai svar-bių apibendrinančių tyrimo duomenų buvo pateik-ta dr. Virgilijos Gregorauskienės pranešime „Chemi-nių elementų pasiskirstymas Lietuvos dirvožemioprofilyje“.

Geriausiu išrinktas jungtinio autorių kolektyvo(dr. Jūratės Aleinikovienės, dr. Kęstučio Armolaičio,dr. Jadvygos Lubytės, dr. Vilmos Žėkaitės, dokt. Pau-liaus Garbaravičiaus) pranešimas „Smėlžemių orga-ninė anglis miško ir agroekosistemose“, o geriausiupranešėju pripažintas dr. Ričardas Beniušis, pateikęsLietuvos miškų dirvožemio būklės stebėsenos rezul-tatus.Lietuvos dirvožemininkų draugijos valdybospirmininkas doc. Jonas VolungevičiusLietuvos dirvožemininkų draugijos valdybospirmininko pavaduotojas doc. Rimantas Vaisvalavičius

Inovatyvios augalų apšvietimotechnologijos

Kietakūnis apšvietimas, pagrįstas šviesą emituojančiųdiodų (LED) technologija, – progresyvus, ekonomiškasir ekologiškas šviesos šaltinis augalams, suteikiantisdaugiaparametrines šviesos spektro, srauto, impulsųdažnio, fotoperiodo kontrolės galimybes. Balandžio23 d. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institu-te (SDI) šie darbai aptarti mokslinėje konferencijoje„Kietakūnio apšvietimo technologijos augalams au-ginti ir fotofiziologiniams procesams valdyti“, skirtojeAugalų fiziologijos laboratorijos 25-mečiui.

Aktualiausius kietakūnio apšvietimo taikymo au-galų metabolizmui valdyti ir daržovių daigams au-ginti tyrimų rezultatus pristatė LAMMC SDI Augalųfiziologijos laboratorijos mokslininkės dr. Akvilė Vir-šilė ir dr. Aušra Brazaitytė, apie šviesos spektro fo-tomorfogenetinius efektus pasakojo LMA tikrasisnarys Pavelas Duchovskis. Kietakūnio apšvietimotaikymo vaisių ir daržovių kenkėjų bei žmogauspatogenų kontrolei idėjomis dalijosi VU Taikomų-jų mokslų instituto Biomedicininių technologijų


Balandžio 23 d. LMA Biologijos, medicinos ir geo-mokslų skyrius kartu su VU Medicinos fakulteto Vai-kų ligų, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Me-dicinos akademijos Neonatologijos klinika ir Lietu-vos neonatologijos asociacija surengė konferenciją,kurioje aptarti dabartiniai Lietuvos gydytojų ir moks-lininkų laimėjimai gydant naujagimius, mokslo už-daviniai ir praktikos iššūkiai.

Konferencijoje buvo perskaitytas pranešimas apienaujagimių sepsio – vienos sunkiausiai gydomų li-gų – diagnostikos bei gydymo galimybes (dr. ArūnasLiubšys). Dr. Ramunė Vankevičienė pristatė labai re-tos patologijos, susijusios su sunkia motinos liga –raudonąja vilklige, – pasireiškimą vaisiui ir naujagi-miui širdies ritmo sutrikimais, jos diagnostiką prena-taliniu laikotarpiu ir gydymą tik gimus naudojant šir-dies stimuliatorių. Dr. Violetos Drejerienės praneši-mas apie fototerapijos naudojimą gydant dažną pa-tologiją – naujagimių hiperbilirubinemiją – atsklei-dė šio gydymo metodo tobulinimo galimybes.

Didelį susidomėjimą sukėlė Ritos Šlepikienės pra-

Neonatologijos naujienosnešimas apie hipotermijos naudojimą gydant cen-trinės nervų sistemos pažeidimus, susijusius su vai-siaus ir naujagimio hipoksija.

Kaljario universiteto (Italija, Sardinijos sala) prof.Vassilios Fanos pranešimas atskleidė metabolomi-kos vietą dabartinėje ligų diagnostikos, ligos prog-nozės nustatymo ir gydymo metodo pasirinkimosistemoje. Pirmieji rezultatai tiriant vaisiaus ir nau-jagimių ligas tokiais metodais rodo, jog ateityje taigali užimti svarbią vietą perinatalinėje medicinoje.Šis mokslininkas taip pat perskaitė pranešimą apiemedicininių publikacijų būklę pasaulinėje moksli-nės literatūros leidyboje ir kvietė Lietuvos gydyto-jus aktyviau dalyvauti skleidžiant savo pasiekimusspaudoje.

Svečias iš Varšuvos, prof. Januszas Ksiazykas per-skaitė labai naudingą pranešimą apie riebaliniųemulsijų naudojimą naujagimių infuzinėje terapijo-je (gydymo metodą, kai naujagimio skysčių ir ener-getinių medžiagų poreikiai užtikrinami suleidžiantmedžiagas į veną): viena šios terapijos problemų yra

sektoriaus vyriausioji mokslo darbuotoja prof. ŽivilėLukšienė.

Buvo aplankytas ir LAMMC SDI fitotrono ir šiltna-mių kompleksas, laboratorijos, kuriose įrengti įvai-

riaspalvį spektrą emituojan-tys moduliai fitotronui ir pa-pildomo apšvietimo lemposdaržovėms auginti šiltnamy-je, taip pat ir Europos paten-tu apsaugotas apšvietimoįrenginys bei susipažinta sumetodika žalumyninių dar-žovių maistinei kokybei ge-rinti jas apdorojant dideliosrauto tankio raudona švie-sa. Šio įrenginio idėja gimėLAMMC SDI ir VU TMI moks-lininkų grupei vykdant VMSFAukštųjų technologijų pro-gramos plėtros projektusHORTILED ir PHYTOLED, o jogamyba ir patentavimu rūpi-

Dešinėje – LMA tikrasis narys Artūras Žukauskas

nosi LMA tikrųjų narių Artūro Žukausko, P. Duchov-skio ir privačių investuotojų iniciatyva gimusi moks-lo ir verslo atžalinė įmonė UAB Hortiled.LMA tikrasis narys Pavelas Duchovskis

92013 M. NR. 3 (65)

ta, kad lašinant į veną riebalines emulsijas sutrinkakepenų veikla, pasireiškia sunki gelta. Svečias prista-tė savo patyrimą, kada tokiam gydymui naudojamosriebalinės emulsijos, kurių sudėtyje greta kitu rieba-

Balandžio 29 d. LMA Matematikos, fizikos ir chemi-jos skyriaus Chemijos sekcijos iniciatyva buvo or-ganizuotas išvažiuojamasis skyriaus posėdis „Lietu-vos chemijos smulkioji pramonė: dabartis ir žvilgs-nis į ateitį“, kuris įvyko AB Įmonių grupės ALITA pa-talpose. Šios kelionės tikslas – susipažinti su smul-kiojo ir vidutinio verslo Lietuvoje kūrimu, plėtra irateities perspektyvomis, kaip tokios įmonės gali ben-dradarbiauti su mokslo institucijomis. Vienas vizitotikslų buvo sužinoti, ar Lietuvos aukštosios mokyk-los geba rengti kvalifikuotus smulkiojo verslo paslau-gų teikėjus, galinčius organizuoti įmonės veiklą pa-gal visus kvalifikacinius reikalavimus. Posėdį kuravoLMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pir-mininkas Vytautas Basys. Pasak bendrovės valdybospirmininko Vytauto Junevičiaus, 1963 m. Alytuje bu-vo įkurta Valstybinė vyno gamykla ir taip prasidėjoALITOS istorija. 2009 m. išlaikydama ilgametes tra-dicijas, įmonė reorganizuota ir tapo AB Įmonių gru-pė ALITA. Gavusi finansavimą pagal Lietuvos 2007–

Apie chemijos pramonęAB Įmonių grupėje ALITA

2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo stra-tegiją ir Ekonomikos augimo veiksmų programospriemonę „Naujos galimybės“, ALITA įgyvendino pro-jektą „Alkoholinių gėrimų eksporto skatinimas“.

Pirmasis ilgametis buvusios vyno ir šampano ga-myklos direktorius Juozas Daukšys neseniai parašėatsiminimų knygą Nuojautos purslai. Tai savotiškas netik AB Įmonių grupės ALITA, bet ir Alytaus pramonėsistorijos metraštis. Jame pasakojama apie gamyklosatsiradimo Alytuje istoriją, kalbama apie nerašytągarbės kodeksą, kuriuo vadovaujasi vyndariai, ap-žvelgiami rinkodaros principai. J. Daukšio gyvenimokredo – „Daugiausia džiaugsmo gyvenime teikia ge-ri darbai“.

Galima drąsiai teigti, kad AB Įmonių grupės ALITAverslo perspektyvos yra labai palankios. Įmonėje yraaukšto lygio produktų kokybės patikros sistema –nauja aparatūra ir kvalifikuoti chemijos laboratorijosdarbuotojai.LMA tikrasis narys Aivaras Kareiva

linių medžiagų naudojami žuvų taukai. Konferenci-joje dalyvavo gydytojai neonatologai, akušeriai gi-nekologai, akušerės ir slaugytojos.LMA tikrasis narys Vytautas Basys

2013-ieji paskelbti Tarmių metais – ta proga ir minintSpaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, gegužės7-ąją LMA buvo diskutuojama apie lietuvių tarmes.Renginį pradėjo įvadinis LMA nario Zigmo Zinkevi-čiaus pranešimas. Jį tęsė prof. Danguolė Mikulėnie-nė ir pristatė lietuvių tarmėtyros istoriją, svarbiau-sius etapus ir naujausių tyrimų duomenis. Kolegos išaukštųjų mokyklų, mokslo ir švietimo įstaigų, visuo-

Diskusija „Lietuvių tarmių raida,jų vertė ir savivertė“

meninių organizacijų, vadovaujami Lietuvių kalbosinstituto direktorės doc. Jolantos Zabarskaitės, kei-tėsi nuomonėmis apie silpnąsias ir stipriąsias tarmes,tarmių nykimą ir raidą, galimybes stiprinti tarmiųprestižą ir kt. Diskusijoje dalyvavo doc. Daiva Aliū-kaitė (VU Kauno humanitarinis fakultetas), IrenaAndrukaitienė (Lietuvos Nepriklausomybės Akto signa-tarė, Anykščių Antano Vienuolio gimnazijos direktorė),


Gegužės 9 d. Vilniaus universiteto ligoninėje San-tariškių klinikos įvyko LMA Biologijos, medicinos ir ge-omokslų, Matematikos, fizikos ir chemijos bei Tech-nikos mokslų skyrių narių išplėstinis susirinkimas „Iš-manioji ligoninė – jos nauda pacientams, medikamsir mokslininkams“.

Susirinkimas prasidėjo Pilvo chirurgijos centro au-ditorijoje, kurioje dalyviai vienu metu ekrane tiesio-giai stebėjo iš operacinės vykstančią operaciją, nau-dojant šiuolaikinę laparoskopinę techniką, ir klausėsi

Išmanioji ligoninė

Lietuvos žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio moks-lo taryba kartu su LMA Žemės ūkio ir miškų mokslųskyriumi išplėstiniame posėdyje gegužės 7 d. apta-rė šalies ūkiui aktualią problemą – šiandienos Lietu-vos gyvulininkystės būklę bei mokslui keliamus už-davinius šios šakos konkurencingumui didinti. Ge-riau įsigilinti į dabarties problemas leido tai, kad po-sėdžio dalyviai pirmiausia aplankė gyvulininkystėsūkius.

Toliau vyko posėdis Lietuvos sveikatos mokslųuniversiteto Gyvulininkystės institute (LSMU GI) Bai-sogaloje. Pranešimuose ir diskusijose buvo aptartiklausimai: „Klimato kaita ir iššūkiai gyvulininkystėsmokslui“ (dr. Violeta Juškienė); „Gyvulininkystės sek-toriaus konkurencingumas ir priemonės jo didini-mui“ (dr. Alfredas Gapšys); „Gyvulininkystės specia-listų ruošimo aktualijos“ (LMA tikrasis narys Henri-

Nauji iššūkiai Lietuvosgyvulininkystės mokslui

kas Žilinskas); „Sveika banda – laisvas prekybos pa-grindas“ (dr. Vidmantas Paulauskas); „Inžinerinės ino-vacijos galvijų priežiūra, mėšlo tvarkymo technolo-gijose“ (dr. Rolandas Bleizgys); „Žolinių pašarų koky-bė“ (dr. Bronislava Butkutė).

Atsižvelgiant į pareikštas posėdžio dalyvių min-tis dėl gyvulininkystės krypties ūkių konkurencingu-mo didinimo, buvo nutarta parengti rezoliuciją ir siū-lymus šalies Vyriausybei bei atitinkamoms ministe-rijoms.

Posėdžio dalyviai taip pat susipažindino su LSMUGU darbais, laboratorijomis. Pagrindinės institutoveiklos kryptys apima gyvulių genetikos, reproduk-cijos biologijos ir genetinių išteklių gyvūnų mitybosir produkcijos kokybės, gyvūnų gerovės ir gyvulinin-kystės poveikio aplinkai tyrimus.LMA narė Veronika Vasiliauskienė

dr. Kazimieras Garšva (LKI), dr. Laimutė Kalėdienė(LKI), dr. Nadežda Morozova (LKI), doc. Lina Murinie-nė (LEU), doc. Juozas Pabrėža (ŠU), prof. Meilutė Ra-monienė (VU), doc. Kristina Rutkovska (VU), doc. Bro-nė Stundžienė (LLKI), Algirdas Svidinskas (Rytų aukš-taičių sambūris), doc. Loreta Vaicekauskienė (VU, LKI),doc. Daiva Vaišnienė (Valstybinė lietuvių kalbos ko-

misija). Pabaigoje skambėjo bardų Povilo Girdeniožemaitiškai ir Algirdos Svidinsko aukštaitiškai atlie-kamos dainos.

Renginį organizavo Lietuvių kalbos institutas irLMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius.LKI Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vadovėprof. Danguolė Mikulėnienė

direktoriaus prof. Kęstučio Strupo pranešimo apie te-lechirurgijos centro technines galimybes naudojantjas mokymui ir mokslui, apie gydytojų rezidentų ren-gimo praktiką. Pademonstravo, kaip rezidentai, nau-dodami kompiuterinius simuliatorius, įvaldo chirurgi-nių operacijų atlikimo techniką, kaip chirurgas, nebū-damas operacinėje, gali konsultuoti klinikoje opera-ciją atliekantį gydytoją.

Didelį susidomėjimą sukėlė prof. Audriaus Aidie-čio pranešimas „Naujos technologijos ir mokslas klini-

112013 M. NR. 3 (65)

kinei praktikai“, kuriame išdėstė šiuolaikines minima-lios invazijos galimybes gydant širdies ritmo ir laidu-mo sutrikimus, kalbėjo apie širdies ritmo sutrikimų ka-teterinę abliaciją, prieširdžių virpėjimo minimaliai in-vazinę chirurgiją, širdies nepakankamumo (širdies re-sinchronizavimo terapiją), vožtuvų protezavimą.

Informatikos ir plėtros centro vadovas doc. Romu-aldas Jonas Kizlaitis rodė, kokiais metodais valdomaligoninės organizacinė veikla, leidžianti užtikrintispecialistų darnų darbą per metus gydant 450 tūkst.

Gegužės 14 d. grupė LMA Matematikos, fizikos ir che-mijos skyriaus narių lankėsi pasaulyje gerai žinomoskompanijos Thermo Fisher Scientific Lietuvos padali-nyje, kuris iki 2010 m. vadinosi AB Fermentas. Akade-mikus priėmė susivienijimo generalinis direktorius dr.Algimantas Markauskas ir vadovaujančių kompanijosmokslininkų grupė. Thermo Fisher yra viena didžiau-sių pasaulyje biomokslams ir biopramonei dirbantikompanija, tiekianti reagentus ir jų rinkinius, moksli-nius instrumentus.

Biotechnologinių produktų, skirtų genų inžineri-jai kurti ir gaminti, Vilniaus padalinio darbuotojai yrakompanijos lyderiai ir tikisi artimiausiu metu sufor-muoti mokslinės kompetencijos centrą visai Rytų Eu-

Thermo Fisher Scientific kompanijojeropai. Kompanijos Vilniaus padalinys labai aktyviaidalyvauja rengiant specialistus pradedant nuo vidu-rinės mokyklos. Kartu su Vilniaus universitetu sukur-ta mobilioji biologijos laboratorija, kuri aplankė dau-gelį Lietuvos mokyklų, kur demonstravo mokslei-viams šiuolaikinės biologijos tyrimo metodus, ir netgileisdavo moksleiviams atlikti manipuliacijas su ge-nais. Kompanija skiria stipendijas geriausiems stu-dentams ir priima juos į savo laboratorijas atlikti prak-tiką. Neabejotina, kad biomokslų verslo sėkmė buspostūmis ir kitoms šiuolaikinio labai aukštą pridėti-nę vertę generuojančio mokslo sritims kurtis ir plė-totis.LMA tikrasis narys Aivaras Kareiva

pacientų, atliekant per 29 tūkst. įvairių sudėtingųoperacijų.

Susirinkimo dalyviams ekskursijos metu profeso-rės Gražina Drąsutienė ir Nijolė Drazdienė parodė Aku-šerijos ir ginekologijos kliniką, naujausias gimdyklas,naujagimių intensyviosios terapijos ir pogimdyvinespalatas, kuriose moterys ir jų šeimos nariai gali nau-dotis išmaniosios ligoninės instrumentais – prie kiek-vienos lovos esančiais planšetiniais kompiuteriais.LMA tikrasis narys Vytautas Basys

Šventiniai renginiai: Algirdui JuozuiMotuzui – 70Gegužės 8 d. LMA tikrasis narys, Aleksandro Stul-ginskio universiteto (ASU) profesorius, žymus ag-ronomas, dirvotyrininkas ir žemės ūkio mokslo is-torikas Algirdas Juozas Motuzas šventė 70 metų ju-biliejų.

Gegužės 14 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje vy-ko LMA tikrojo nario A. J. Motuzo publikacijų paro-dos atidarymas ir monografijos Profesorius JurgisKrikščiūnas: žemės ūkio mokslo praktika ir darna su-

LMA tikrasis narysAlgirdas JuozasMotuzas


LMA skyrius „Mokslininkų rūmai“ per ketvirtį organi-zavo 17 renginių. Šie metai skirti 1863 m. sukilimo150-osioms metinėms. Ta proga buvo surengtas va-karas, primenantis visuomenei apie šį istorinį įvykį irjo svarbiausius žmones. Organizuota diskusija Vil-niaus mokyklų ir gimnazijų moksleiviams „MasiniaiLietuvos gyventojų trėmimai“, skirta Lietuvos gyven-tojų trėmimo 65-mečiui. Taip pat su Vilniaus įguloskarininkų ramove minėtos 1941 m. birželio 22–29 d.sukilimo 72-osios metinės. Rubrikoje „Lietuvos moks-lo premijų laureatai – visuomenei“ „Mokslininkų rū-mų“ ir Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų sky-riai inicijavo LMA tikrojo nario Felikso Ivanausko pa-skaitą „Ar gali matematikai prognozuoti fizinius irekonominius procesus?“ Vilniaus mokyklų ir gimna-zijų moksleiviams nuolat rengiamos „Mokslo žiniųdienos“. LMA narių, aukštųjų mokyklų profesorių pa-skaitos ir ekskursijos VU Lazerinių tyrimų centre pra-

renginiai visuomenei

turtina moksleivių technines žinias ir skatina rinktistyrėjo profesiją.

LMA skyrius „Mokslininkų rūmai“ drauge su Lie-tuvos kultūros politikos institutu inicijavo Lietuvosnevyriausybines organizacijas pasirašyti Nacionali-nį susitarimą dėl demografinės būklės gerinimo Lie-tuvoje. Susitarimą pasirašė 25-erių mokslo, kultūrosir meno organizacijų atstovai.

„Mokslininkų rūmų“ ir Humanitarinių ir socialiniųmokslų skyriai pakvietė į muzikinį pokalbį „KokioM. K. Čiurlionio mums reikia arba vertybių klausimaskintančiame pasaulyje“. Baleto apie M. K. Čiurlionįpremjeros išvakarėse kalbėjo baleto kūrėjas kompo-zitorius, LMA tikrasis narys Giedrius Kuprevičius ir KTUprof. Darius Kučinskas. „Mokslininkų rūmai“ talkinoLiaudies instrumentų ansambliui „Vaivora“ rengiant IVtarptautinį liaudies instrumentų muzikos festivalį „Ri-do 2013“, skirtą Lietuvos muzikos ir teatro akademijos

tiktuvės. LMA prezidentas Valdemaras Razumas įtei-kė akademikui LMA prezidiumo padėką už svarų in-dėlį į agronomijos mokslą ir jo sklaidą, mokslo istori-jos puoselėjimą, Lietuvos žemės ūkio mokslų patriar-chų atminimo įamžinimą bei už nuoširdžią, kūrybin-gą ir aktyvią veiklą LMA Žemės ūkio ir miškų mokslųskyriuje.

LMA narė Veronika Vasiliauskienė papasakojoapie prof. A. J. Motuzo gyvenimo ir veiklos kelią. Jisusirinkusiems pristatė naują LMA narių A. J. Motu-zo ir Mindaugo Strukčinsko sudarytą ir tik ką išleistąmonografiją.

Renginyje dalyvavo LMA užsienio narys, ASU gar-bės daktaras prof. Vinfrydas Drochneris, su kuriuoprof. A. J. Motuzas daugelį metų bendradarbiauja.Bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas pasidali-jo knygos apie Jurgį Krikščiūną įspūdžiais, pažymė-jo, koks reikšmingas darbas yra garsinti iškilių Lietu-vos agronomijos šviesuolių vardus.

Gegužės 17 d. ASU įvyko akademiniai skaity-mai „Kad žmonių atmintis neišblėstų“, skirti LMAtikrojo nario A. J. Motuzo 70-mečiui. Renginyjeprof. A. J. Motuzas kalbėjo apie atliktą moksloty-

rinį darbą ir supažindino su agronomijos moksli-nėmis mokyklomis. Taip pat buvo sutikta LMA na-rių A. J. Motuzo ir Mindaugo Strukčinkso sudary-ta monografija Profesorius Jurgis Krikščiūnas: že-mės ūkio mokslo ir praktikos darna. Apie knygą kal-bėjo ASU prorektorius prof. Jonas Čaplikas, Agro-nomijos fakulteto dekanas doc. Viktoras Pranckie-tis, doc. Nijolė Špokienė, Klaipėdos universitetoprof. Steponas Čiuberkis ir LMA užsienio narys V.Drochneris.

ASU rektorius prof. Antanas Maziliauskas už prof.A. J. Motuzo nuopelnus įteikė universiteto medalį,taip pat švietimo ir mokslo bei žemės ūkio ministrųpadėkos raštus.

Sveikindami gražaus jubiliejaus proga, dėkojameprofesoriui A. J. Motuzui už nuoširdų ir turiningą ben-dradarbiavimą su LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų sky-riumi, ilgametį vadovavimą Lietuvos dirvožemininkųdraugijai bei skyriaus Dirvotyros ir agrochemijos komi-sijai.

Linkime ilgiausių metų, stiprios sveikatos, sėkmės irnesenkančių kūrybinių jėgų.LMA tikrasis narys Zenonas Dabkevičius

132013 M. NR. 3 (65)

LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų bei Žemėsūkio ir miškų mokslų skyriai LMA gegužės 22 d. or-ganizavo konferenciją „Lietuvos kraštovaizdžio eko-loginiai aspektai“, skirtą buvusio LMA nario kores-pondento Gedimino Pauliukevičiaus 75-osioms gi-mimo metinėms. Renginio metu veikė Gamtos tyri-mo centro Geologijos ir geografijos instituto pa-rengta profesoriaus mokslo darbų paroda. Apžval-giniame pranešime LMA narys Leonardas Kairiūkš-tis kalbėjo apie profesorių kaip miško hidrologijosir kraštovaizdžio geochemijos specialistą, jo pirmuo-sius žingsnius žengiant mokslininko keliu. Dr. Romas

žymius mokslininkus prisimenant

Lietuvos kraštovaizdžio ekologiniai aspektaiPakalnis prisiminė bendrus su G. Pauliukevičiumikraštovaizdžio ekologijos kūrimo darbus, o LMAtikrasis narys Kęstutis Kilkus apžvelgė profesoriausįnašą į Lietuvos hidrologiją. Profesoriaus mokinys dr.Zenonas Gulbinas kalbėjo apie profesorių ir jo va-dovaujamus kraštovaizdžio geochemijos tyrimustuometiniame Geografijos institute. Dr. Vidas Stakė-nas iš LAMMC Miškų instituto skaitė pranešimą „Miš-kų klimatinis vaidmuo ir Gedimino Pauliukevičiausmokslinė veikla“.LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriausmokslinė sekretorė dr. Jadvyga Olechnovičienė

80-mečiui. Rūpindamiesi mokslo bendruomenės lais-valaikiu, sukvietė visuomenę į romantinės muzikos irpoezijos vakarą „Ak, obelėle, ir vėl žydi!“, kur koncerta-vo dainininkės Laima Domikaitė ir Raimonda Tallat-Kelpšaitė, kompozitorius Tomas Leiburas, pianistė Vai-

Paminėtos akademikoJuozo Dalinkevičiaus120-osios gimimo metinės

va Blažienė, B. Dvariono dešimtmetės muzikos mokyk-los mokiniai ir choras „Viva Voce“, H. Radausko eilesskaitė ir vakarą vedė skaitovė Aldona Daučiūnienė.LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovėAldona Daučiūnienė

Birželio 12–14 d. LMA, Vilniaus universitetas, Lietu-vos geologų sąjunga, Lietuvos geologijos tarnyba,Lietuvos geologijos įmonių asociacija, Valstybinismokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centrasorganizavo mokslinę konferenciją „Moderniosios ge-ologijos Lietuvoje raida ir rezultatai“, skirtą akademi-ko geologo Juozo Dalinkevičiaus 120-osioms gimi-mo metinėms.

Renginiai prasidėjo birželio 12 d. Naujojoje Akme-nėje, į kurią atvykusi Mokslų akademijos delegacija

iš pradžių ap-lankė AB Kal-citas karjerą,kur kasama cementui gaminti klintis. Čia buvusiameKarpėnų kaime J. Dalinkevičius 1926 m. pirmą kartąatrado švarias (be magnio priemaišų) viršutinio per-mo (cechšteino) klintis, o 1929 m. detaliai ištyrinėjojos paplitimo plotus. Jis laikomas Naujosios Akme-nės cemento žaliavos atradėju. Prie AB Kalcitas admi-nistracinio pastato, dalyvaujant Akmenės rajono sa-

A. G

rigel

io n

uotr.


sveikiname

Balandžio 15 d. LMA tikrasis narys Algirdas PetrasStabinis, plačiai žinomas lazerių fizikos ir netiesinėsoptikos srities mokslo darbais, šventė 70-metį.Profesoriui vadovaujant parengti 7 mokslo dakta-rai, jis yra paskelbęs per 250 mokslinių publikacijų.A. P. Stabinis patenka į trejetą geriausiai cituojamųLietuvos fizikų teoretikų. 1994 m. A. P. Stabinis pel-nė Lietuvos mokslo premiją. 1999–2000 m. jam bu-vo paskirta Valstybės aukščiausiojo laipsnio stipen-dija.

Nuo 1970 m. savo mokslinę ir pedagoginę veikląA. P. Stabinis susiejo su VU Fizikos fakultetu, kur ne-trukus įsitraukė į prasidėjusį Kvantinės elektronikoskatedros kūrimo darbą. 1974 m. įkurtoje katedrojeA. P. Stabinis ėmėsi plėtoti netiesinės optikos reiški-nių teorinius tyrimus. Šių tyrimų rezultatus jis api-bendrino fizikos ir matematikos mokslų daktaro (da-bar – habilituoto daktaro) disertacijoje „Moduliuotųšviesos bangų parametrinio stiprinimo dinamika dis-persinėse terpėse“, kurią 1988 m. apgynė Baltarusi-jos mokslų akademijos Fizikos institute. 1989 m.

Algirdui Petrui Stabiniui – 70

A. P. Stabinis buvo išrinktas kvantinės elektronikoskatedros profesoriumi. Jis yra lazerių fizikos ir kitų sri-čių žodynų bendraautoris, leidinio Terminologija re-daktorių kolegijos narys.

2000–2003 m. A. P. Stabinis – Lietuvos netiesinėsanalizės asociacijos viceprezidentas, 1997–2001 m. –VU tarybos mokslinis sekretorius, o 2002–2006 m. –VU senato pirmininko pavaduotojas.

Nepaprastai darbštus ir pareigingas, dažnai netpedantiškas, plačios ir įvairiaspalvės erudicijos – toksA. P. Stabinis pasitiko savo 70-ąjį gimtadienį.

Nuoširdžiai sveikiname Jubiliatą ir linkime naujų at-radimų tyrinėjant paslaptingą lazerių šviesos pasaulį.LMA tikrasis narys Algis Petras Piskarskas

vivaldybės merui Vitalijui Mitrofanovui, įmonių va-dovams, visuomenės atstovams, iškilmingai atideng-tas paminklinis akmuo su geologo J. Dalinkevičiausbareljefu. Jo autorius – Akmenės tautodailininkasskulptorius Antanas Adomaitis. Paminklo sukūrimąrėmė Akmenės rajono savivaldybė.

Konferencijoje, kurią Naujosios Akmenės kultū-ros namuose vedė Ventos regioninio parko direkto-rius Andrius Almanis, dalyvius nuotaikingai pasvei-kino Ramučių mokyklos jaunieji muzikantai ir daini-ninkai. Pranešimus skaitė LMA narys Algimantas Gri-gelis „Akademikas Juozas Dalinkevičius ir jo laikme-tis: nauji bruožai apie šiaurės Lietuvos geologiją“, dr.Algimantas Mituzas „AB Cementas praeitis, dabartisir ateitis“, Apolinaras Nicius „Akmenės krašto geolo-ginis paveldas“, dr. Jonas Satkūnas „Lietuvos žemėsgelmių pažinimas – nauda visuomenei“.

Birželio 14 d. renginiai įvyko Vilniuje. LMA Vrub-

levskių bibliotekoje atidaryta jubiliejinė paroda lie-tuviškosios geologų mokyklos kūrėjui akademikuiJ. Dalinkevičiui „Žemės gelmių raštus perskaitęs“.Apie turiningą parodą kalbėjo bibliotekos direkto-rius dr. Sigitas Narbutas, prof. Algirdas Jurgaitis, LMAnarys A. Grigelis. LMA didžiojoje konferencijų salėjeįvyko baigiamoji konferencijos dalis. LMA vyriausiasismokslinis sekretorius Vytautas Basys kalbėdamas pa-žymėjo žemės gelmių turtų tyrimo svarbą krašto ūkioplėtrai ir kvietė jaunuosius tyrėjus skirti daugiau dė-mesio geologijos moksliniams tyrimams. Pranešimusapie akademiko Juozo Dalinkevičiaus mokslinę veikląir jo indėlį į moderniosios geologijos Lietuvoje kūri-mą skaitė LMA nariai Algimantas Grigelis ir Gedimi-nas Motuza, profesoriai Valentinas Baltrūnas ir JuozasPaškevičius, doc. Vytautas Skuodis, Juozas Mockevi-čius, dr. Rimantė Guobytė, dr. Jonas Satkūnas.LMA narys Algimantas Grigelis

LMA tikrasis narysAlgirdas PetrasStabinis

152013 M. NR. 3 (65)

atminimui

Balandžio 10 d., eidamas 57-uosius metus, staiga mi-rė vienas žymiausių Lietuvos miškininkų, Lietuvos ag-rarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto direk-torius, LMA tikrasis narys profesorius Remigijus Ozo-linčius.

R. Ozolinčius 1980 m. Lietuvos žemės ūkio aka-demijos Miškų ūkio fakultete įgijo aukštąjį miškųūkio inžinieriaus išsilavinimą. Tais pačiais metaispradėjo dirbti Lietuvos miškų ūkio mokslinių tyri-mų institute jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu,1994–1997 m. – instituto direktoriaus pavaduotojumokslui, 1997–2010 m. – instituto direktoriumi. Nuo2010 m. jis buvo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslųcentro (LAMMC) direktoriaus pavaduotojas ir LAMMCMiškų instituto direktorius.

Prof. R. Ozolinčiaus mokslinių tyrimų rezultataireikšmingi sprendžiant medynų formavimosi, miš-ko ekosistemų tvarumo, miškų būklės diagnostikos,klimato kaitos poveikio miškams problemas. Jis pa-

Lietuvos mokslųakademijos tikrasis narysRemigijus Ozolinčius(1956 11 14 – 2013 04 10)

skelbė per 400 mokslo ir mokslo populiarinimostraipsnių, yra daugiau nei 30 knygų bei monografi-jų autorius. 1985 m. apgynė gamtos mokslų daktarodisertaciją. 2004 m. R. Ozolinčius išrinktas Lietuvosmokslų akademijos nariu ekspertu, 2011 m. – tikruo-ju nariu. Tarp daugelio Jo mokslinės veiklos rezulta-tų įvertinimų yra ir Britų Tarybos premija (1992), irLietuvos mokslo premija (2004).

Prof. R. Ozolinčius dėstė Vytauto Didžiojo ir Alek-sandro Stulginskio universitetuose, vadovavo dok-torantams, buvo aktyvus daugelio draugijų, žurnalųredakcijų ir kitų organizacijų narys.

Prof. R. Ozolinčius – nepaprastos inteligencijos irerudicijos žmogus, išskirtinai didelio darbštumo,kruopštumo, aktyvumo, principingumo. Jo gyveni-mas tiksliausiai galėtų būti apibūdintas žodžiu „de-gė“. Toks Jis ir liks buvusių bendradarbių, kolegų irkitų Jį pažinojusių žmonių atmintyje.LMA prezidiumas

Lietuvos mokslųakademijos narysVitas Daukšas(1935 01 21 – 2013 04 26)

Balandžio 26 d., eidamas 79-uosius metus, po sun-kios ligos mirė Lietuvos mokslų akademijos narys, žy-mus Lietuvos chemikas profesorius Vitas Daukšas.

ELTA

nuo

tr.

V. Daukšo mokslinė veikla prasidėjo MaskvosM. V. Lomonosovo universitete, kur studijuodamasaspirantūroje parengė chemijos mokslų kandidato

LAM

MC

arch

yvo

nuot

r.


Leidinio redakcinė taryba: V. Basys, A. Bernotas, V. A. Bumelis, Z. Dabkevičius, F. Ivanauskas, D. Kaunas, A. Kusta,R. Maskoliūnas, V. Ostaševičius, A. P. Piskarskas, V. Razumas (pirmininkas), A. Vasiliauskas, G. Žintelis

Leidinį rengė: S. Aukštinaitienė, A. Bagdonavičienė, A. Daučiūnienė, R. Daukšienė, G. Griežienė,B. Jaskelevičius, L. Milošienė, J. Olechnovičienė

Kalbos redaktorė A. Bagdonavičienė, nuotraukos V. Valuckienės, apipavidalino M. Datkūnaitė

© Lietuvos mokslų akademija, Gedimino pr. 3, 01103 Vilniushttp://lma.lt/

Spausdino UAB BMK leidykla, J. Jasinskio g. 16, 01112 Vilnius

Nemokamas

mokslininkų apdovanojimai

>>> Gegužės 23 d. J. E. Estijos Respublikos nepa-prastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje p. To-omas Kukk įteikė Estijos Respublikos valstybiniusapdovanojimus Estijai nusipelniusiems Lietuvos pi-liečiams. Tarp jų – socialinių mokslų atstovas ir Bal-tijos šalių žmogaus socialinės raidos studijos Lietu-

vos dalies sudarytojas, LMA tikrasis narys ZenonasNorkus.>>> LMA tikrajai narei Viktorijai Daujotytei įteikta49-ojo tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pa-vasaris“ premija už profesionalumą palydint poezi-jos knygas skaitytojams.

(dabar – daktaro) disertaciją ir 1961 m. ją apgynėMaskvos D. I. Mendelejevo cheminės technologijosinstitute. Tik grįžęs iš aspirantūros, V. Daukšas įsitrau-kė į VU Organinės chemijos katedros mokslinę veik-lą. Jau po šešerių savo darbo VU metų, o tai tuo me-tu buvo itin retas atvejis Lietuvoje, apibendrinęs at-liktus darbus, 1967 m. apgynė daktaro disertaciją (da-bar – habilituoto daktaro) ir 1969 m. tapo vienu jau-niausių VU profesoriumi.

Prof. V. Daukšo mokslinė veikla daugiausia yra su-sijusi su VU Vaistų sintezės ir tyrimo problemine la-boratorija. Prof. V. Daukšas inicijavo ir išvystė origi-nalius biologiškai aktyvių benzoksaheterociklų sin-tezės ir tyrimo darbus, sukūrė originalią mokslo mo-kyklą.

Prof. V. Daukšas yra apie 380 mokslinių publikaci-jų bendraautoris.

Prof. V. Daukšas 1983 m. kartu su bendraautoriaisišleido vadovėlį Organinės chemijos pratimai ir užda-viniai, 1987 metais – mokymo priemonę Organiniųjunginių struktūra ir reaktingumas, o 1997 m. – Che-mijos terminų aiškinamąjį žodyną.

Prof. V. Daukšui 1985 m. suteiktas Lietuvos nusi-pelniusio mokslo veikėjo vardas, o 1990 m. – išrink-tas Lietuvos mokslų akademijos nariu koresponden-tu, nuo 2011 m. – Lietuvos mokslų akademijos narysemeritas.

Tolerantiškas, išmintingas, draugas ir partneris il-gam išliks visų Profesorių pažinojusių atmintyje.LMA prezidiumas

ISSN 2029-5707

tautiškumas ir ultranacionalizmas demokratinėje lietuvoje · nome, lietuvių tautinius klausimus...

Documents