GINK SAVO ABĖCĖLĘ IR KALBĄ!Viešas laiškas Lietuvos piliečiams dėl valstybinės kalbos išsaugojimo

Toliau skaitykite 2 psl.

TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą

Projektą užregistravusią iniciatyvinę grupę sudaro istorikas Povilas Urbšys, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos garbės pirmininkas Jonas Burokas, režisierius Jonas Vaitkus, rašytojas dr. Vytautas Rubavičius, Kristina Kirslienė, kalbininkas hab. dr. Kazimieras Garšva, Panevėžio

vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, aktorius Gediminas Storpirštis, etnologė Nijolė Balčiūnienė, politologas Vytautas Sinica, istorikai akad. prof. Eugenijus Jovaiša ir Mindaugas Nefas, agronomas Ramūnas Karbauskis, verslininkas Mindaugas Karalius, Lietuvos Persitvarky-

mo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Gintaras Songaila, edukologas Algis Bitautas ir etnokosmologas Jonas Vaiškūnas

Ne pirmus metus tenka stebėti nesi-baigiančias diskusijas dėl reikalavimo Lietuvos piliečių pasuose jų vardus ir pa-vardes rašyti ne valstybine lietuvių, o bet kuria kita gyventojo pasirinkta kalba. Seime pateiktas siūlymas įteisinti rašy-bą visais lotyniško pagrindo rašmenimis vėliau pačių autorių buvo susiaurintas iki „w, q ir x“ įtraukimo, nors šių ženklų vis tiek neužtektų pavardžių rašymui ki-tomis kalbomis.

Tokia nuolaida akivaizdžiai nebūtų teisinga ir naudinga Lietuvai. Dauguma žmonių tai supranta ir jos nepalaiko. Ša-lininkai ilgokai skelbė, kad paso įrašai nevalstybine kalba yra žmogaus teisė, tačiau ir tai nepasitvirtino – Vakarų ša-lys pasuose rašo tik valstybine kalba, o Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą patvirtino, kad tarptautinė teisė to nereikalauja, kaip nereikalaujama to daryti ir Lietuvos-Lenkijos 1994 metų sutartyje. Tačiau net ir ignoruojant pi-liečių valią, Konstituciją bei aptartus argumentus, projektą vis tiek siekiama priimti.

Kodėl kviečiame Jus palaikyti piliečių iniciatyvą „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą!“?

Nes Seimo valdančioji dauguma šiuo metu linkusi priimti pataisas, lei-džiančias įrašus valstybine kalba pa-suose pakeisti įrašais kitomis piliečių pageidaujamomis kalbomis. Tam ne-galima pritarti, nes toks siūlymas:

prieštarauja Konstitucijai (Konstitucinis Teis-mas nutarė, kad taip rašyti galima tik Valstybinės lietuvių kalbos komisijos leistais atvejais, o jo įga-liota komisija pateikė išvadą, jog išimtys galimos tik pilietybę gavusiems užsieniečiams, jų sutuok-tiniams ir jų vaikams);

prieštarauja tarptautinei praktikai (beveik vi-sos Vakarų šalys leidžia paso įrašus tik savo valsty-binės kalbos rašmenimis, o kur tai leidžiama – daž-nai nepritaikoma praktikoje);

prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimui, kad asmenvardžių rašymas pasuose turi būti sureguliuotas daugumos piliečių patogu-mui (tai yra poreikiui prireikus visada galėti ištarti užrašytas ir iš klausos užrašyti bendrapiliečių pa-vardes, nesimokant svetimų kalbų raidžių tarimo ir rašybos);

prieštarauja daugumos Lietuvos piliečių valiai; prieštarauja Lietuvos-Lenkijos 1994 m. dvišalei

sutarčiai, numačiusiai rašyti originalias pavardes pagal skambesį valstybine kalba (vėlesni Lenkijos reikalavimai tai neigia);

siaurina valstybinės kalbos viešojo vartojimo erdvę, taigi ir silpnina valstybinės kalbos statusą kitų kalbų atžvilgiu;

kelia geopolitinę grėsmę Baltijos šalyse (kaip rodo precedentai, Latvija ir Estija susidurtų su papildomu Rusijos spaudimu bet kokios tokio po-būdžio nuolaidos tautinėms bendrijoms kitose Baltijos šalyse atveju);

įteisina okupacijos padarinius, nes abso-liuti dauguma lenkakalbių Lietuvos piliečių pavardžių yra lietuviškų asmenvardžių ir ben-drinių žodžių kilmės, įgavusios sulenkintą ir surusintą fonetinę formą XIX–XX a. okupaci-nių režimų laikotarpiu (plačiau apie tai Zigmo Zinkevičiaus knygoje „Vilnijos lenkakalbių pa-vardės“ (2012);

remiasi vien niekuo nepagrįstu siauros pi-liečių grupės pageidavimu ir kaimyninės ša-lies daromu spaudimu. Joks sprendimas netu-ri būti priimtas remiantis vien tokiu pagrindu. Daugiau skaitykite 3-4 psl.

Rašytojas, dr. Vytautas RubavičiusGeopolitinis kalbos vaidmuo akivaizdus da-

bartinėje Rusijos politikoje. Kuo grindžiama Krymo okupacija ir kitų Ukrainos žemių plėšy-mas? Rusakalbių kalbos teisėmis. Visiškai teisi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sa-kydama, jog nevalia kalbą paversti politinių sandėrių įkaite. Nei vietinių politinių partijų, nei valstybinių sandėrių. Visi tokie sandėriai menkina valstybingumą, nacionalinį tapatu-mą, o sykiu rodo politinį elitą stokojant naci-onalinių interesų nuovokos ir istorinės kultū-rinės atminties.

Politologas Vytautas SinicaKartais klausiama: „Kodėl neleisti rašyti kaip

nori?“. Atsakymas bent trejopas: to neleidžia Konstitucija, daugumos piliečių nuomonė (jei iš tiesų gyvename demokratijoje, ji vis dėlto turėtų būti savaime reikšminga) ir jų objektyvus inte-resas gebėti rašyti ir ištarti bendrapiliečių pavar-des. Tačiau ne mažiau prasminga klausti, kodėl turėtume tą leisti? Nei Vakarų šalių praktika, nei Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimai, nei Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, nei 1994 metų Lietuvos-Lenkijos dvišalė sutartis neįpareigoja suteikti tokios teisės ir liudija, kad nėra tokios praktikos.

Tęsinys 3 psl.

2

Viešas laiškas Lietuvos piliečiams dėl valstybinės kalbos išsaugojimo

PASIRAŠO:rezistentai Petras PLUMPA, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas KAUNECKAS, apaštalinis

protonotaras Bronius ANTANAITIS, Antanas TERLECKAS, Nijolė SADŪNAITĖ, kun. Robertas GRIGAS, Algirdas ENDRIUKAITIS, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai prof. Bronislovas GENZELIS, Romas GUDAITIS, dr. Arvydas JUOZAITIS, prof. Bronis-lovas KUZMICKAS, Bronius LEONAVIČIUS, Romas PAKALNIS, prof. Vytautas RADŽVILAS, Gintaras SONGAILA, Vytautas BUBNYS ir Alvydas MEDALINSKAS, Nepriklausomybės Akto signatarai Irena ANDRUKAITIENĖ, Vidmantė JASUKAITYTĖ, Leonas MILČIUS, Birutė VALIONYTĖ, Konstitucijos bendraautorius Liudvikas Narcizas RASIMAS, Kazys SAJA, Vladas TERLECKAS, Kazimieras UOKA, Pirmosios Vyriausybės nariai dr. Vaidotas ANTANAITIS, dr. Leonas Vaidotas AŠMANTAS, prof. Algimantas NASVYTIS, Albertas SINEVIČIUS, gene-rolai buvęs Lietuvos kariuomenės vyriausiasis vadas Jonas KRONKAITIS ir vienas pirmųjų at-kurtos Lietuvos kariuomenės organizatorių Česlovas JEZERSKAS, pulk. Romas KILIKAUSKAS, akademikai Antanas ANDRIJAUSKAS, Grasilda BLAŽIENĖ, Viktorija DAUJOTYTĖ, Lietuvos edukologijos universiteto rektorius akad. Algirdas GAIŽUTIS, Arvydas JANULAITIS, Eugenijus JOVAIŠA, Vytautas MARTINKUS, Bonifacas STUNDŽIA, Antanas TYLA, Zigmas ZINKEVI-ČIUS, profesoriai Steponas AŠMONTAS, Alvydas BUTKUS, Adomas BUTRIMAS, Vytautas DAUJOTIS, Elvyra MARTIŠAUSKIENĖ, Gediminas MERKYS, Danguolė MIKULĖNIENĖ, Gedi-minas NAVAITIS, Aldona PAULAUSKIENĖ, Vilija SALIENĖ, Marijonas SINICA ir Ona ALEKNA-VIČIENĖ, rašytojai Vydas ASTAS, Vanda JUKNAITĖ, Liudvikas JAKIMAVIČIUS, Birutė LUŠKE-VIČIENĖ, Linas V. MEDELIS, dr. Vytautas RUBAVIČIUS, Kristina Mažeikaitė SAJIENĖ, literatas Algimantas BUČYS, poetai Ramutė SKUČAITĖ, Rimvydas STANKEVIČIUS, tapytojai prof. Giedrius KAZIMIERĖNAS, doc. Irma LEŠČINSKAITĖ, Gitenis UMBRASAS, aktoriai Rolandas KAZLAS, Giedrius ARBAČIAUSKAS, Redita DOMINAITYTĖ, Nerijus GADLIAUSKAS, Aleksas KAZANAVIČIUS, Dalia MICHELEVIČIŪTĖ, Vidas PETKEVIČIUS, Ainis STORPIRŠTIS, Gedimi-nas STORPIRŠTIS, Elvyra ŽEBERTAVIČIŪTĖ, režisieriai Algirdas LATĖNAS, Gytis LUKŠAS, Miglė REMEIKAITĖ, Jonas VAITKUS, kompozitorė dr. Audronė ŽIGAITYTĖ NEKROŠIENĖ, teisininkai prof. Saulius ARLAUSKAS, Vytautas BUDNIKAS, prof. Alfonsas VAIŠVILA, Po-vilas ŽUMBAKIS, ekonomistai dr. Gitanas NAUSĖDA ir dr. Aušra MALDEIKIENĖ, filosofai doc. Kęstutis DUBNIKAS, Marius MARKUCKAS, prof. Krescencijus STOŠKUS, dr. Laisvū-nas ŠOPAUSKAS, istorikai prof. Rasa ČEPAITIENĖ, prof. Benediktas ŠETKUS, prof. Arūnas GUMULIAUSKAS, Saulius JURKEVIČIUS, Eugenijus MANELIS, Mindaugas NEFAS, Algis SINDARAVIČIUS, Gintautas TERLECKAS, politologai dr. Algimantas JANKAUSKAS, dr. An-drius ŠVARPLYS, Paulius STONIS, Simona MERKINAITĖ, ISM Politologijos fakulteto dekanas dr. Vincentas VOBOLEVIČIUS, buvęs „Lietuvos žinių“ portalo redaktorius Audrius MAKAUS-KAS, diplomatas Alfonsas AUGULIS, alpinistas Vladas VITKAUSKAS, keliautojas Algiman-tas JUCEVIČIUS, Vilniaus m. tarybos nariai Gediminas RUDŽIONIS, Liutauras STOŠKUS, prieškario vilniečiai Gedimino ordino Karininko kryžiaus kavalierė Birutė FEDARAVIČIENĖ, rašytoja Birutė MACKONYTĖ, branduolio fizikos pradininkas Lietuvoje, buvęs Lietuvos mokslų tarybos pirmininkas Kęstutis MAKARIŪNAS, teatrologė Gražina MARECKAITĖ, paveldosau-gininkės Birutė BIEKŠIENĖ, dr. Gražina DRĖMAITĖ, Punsko vikaras Marius TALUTIS, UNES-CO generalinės direktorės patarėjas Henrikas JUŠKEVIČIUS, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos garbės pirmininkas Jonas BUROKAS, Fondo „Algojimas“ vadovė Aušra STANČIKIENĖ, Svei-kuolių sąjungos prezidentas Dainius KEPENIS, LEU Lituanistikos fakulteto dekanė dr. Žydronė KOLEVINSKIENĖ, agronomai Ramūnas KARBAUSKIS ir dr. Viktoras PRANCKIETIS, vers-lininkas dr. Audrius ASTRAUSKAS, Saulius MEILUTIS, architektas prof. Algis VYŠNIŪNAS, Albina SALADŪNAITĖ, archeologas dr. Valdemaras ŠIMĖNAS, muzikologas Vladas VILIMAS, kalbininkė prof. Jūratė LAUČIŪTĖ, prof. Jolanta ZABARSKAITĖ ir prof. Vitas LABUTIS, kultūro-logė dr. Daiva TAMOŠAITYTĖ, etnologai Nijolė BALČIŪNIENĖ, dr. Dainius RAZAUSKAS, Inija TRINKŪNIENĖ, publicistai dr. Edvardas ČIULDĖ, Živilė MAKAUSKIENĖ, Irena VASINAUS-KAITĖ, vertėjai Vilija GERULAITIENĖ, Elena JUŠKEVIČIENĖ ir Leonas MERKEVIČIUS, TV laidų vedėjos Asta STAŠAITYTĖ-MASALSKIENĖ ir Rūta MIKELKEVIČIŪTĖ.

Siūlomos įstatymo pataisos ir G. Kirkilo projekto palyginimas

Siūlymas rašyti asmenvardžius tik valstybine kalba pagal tarimą pagrindi-niame paso puslapyje ir kitomis norimomis kalbomis paso papildomų įrašų puslapyje arba kitoje tapatybės kortelės pusėje buvo suformuluotas kaip reakcija į Seime iš pradžių Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, o vėliau socialde-mokratų partijos atstovų Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės teiktus pro-jektus, kurie leistų kitomis kalbomis rašyti vietoje valstybinės kalbos. Siūlo-me tiesiogiai susipažinti su mūsų teikiamos pataisos tekstu ir su šiuo metu Seime svarstomu G. Kirkilo ir I. Šiaulienės projektu, kuris Valstybinės lietuvių kalbos komisijos buvo įvertintas kaip nesuderinamas su lietuvių valstybinės kalbos statusu ir todėl prieštarauja Konstitucijai. Atkreipiame dėmesį, kad G.Kirkilo ir I.Šiaulienės projekte nebelieka valstybinės kalbos statuso ir iš-plečiama lietuvių kalbos abėcėlė. Mūsų siūlymas valstybinės kalbos statusą ir abėcėlę išsaugo, o G.Kirkilo ir I.Šiaulienės – leidžia ją išplėsti

Piliečių iniciatyvos „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ siūlomas

įstatymo pataisos projektas:

LIETUVOS RESPUBLIKOSASMENS TAPATYBĖS KORTELĖS IR PASO ĮSTATYMO NR. XII-1519

5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS

Pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. 5. Duomenys asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi valstybine kalba. Piliečio vardas (vardai) ir pavardė įrašomi valstybine kalba – lietuvių kalbos abėcėlės 32 raidėmis pagal tarimą. Drauge su šiais privalomais užrašais valstybine kalba, piliečio pageidavimu jo vardas (vardai) ir pavardė gali būti už-rašyti ir kita kalba lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašius juos lotyniško pagrindo rašmenimis pagal piliečio pasirinktą transliteravimo sistemą (jei piliečio pageidaujamoje kalboje naudojami ne lo-tyniško pagrindo rašmenys). Šie užrašai kita kalba pase rašomi kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje, o asmens tapatybės kortelėje – kitoje kortelės pusėje.

[...]

G. Kirkilo ir I. Šiaulienės Seime pasiūlytas ir LSDP palaikomas projektas:

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDŲ IR PAVARDŽIŲ RAŠYMO DOKUMENTUOSE

ĮSTATYMAS[...] 3 straipsnis. Vardo ir pavardės rašymas 1. Dokumentuose asmens vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus šio įstatymo 4

straipsnyje numatytus atvejus. 2. Sutuoktinio paimtos pavardės ir vaiko gautos pavardės įrašai rašomi lietuviškais rašmenimis re-

miantis dokumento šaltinio įrašais ir atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnyje numatytus atvejus.

4 straipsnis. Vardo ir pavardės nurašymas ir perrašymas 1. Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo pavardė Vardų ir pavardžių rašymo taisyklių nustatyta

tvarka rašoma nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu pavardė šiais rašmenimis įrašyta dokumento šaltinyje. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio pavardė rašoma nelietuviškais lotyniško pa-grindo rašmenimis, šio piliečio vardas jo prašymu šių taisyklių nustatyta tvarka rašomas tokiais pat rašmenimis.

[...]

Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimui kartu su aukščiau cituojamu projektu G. Kirkilas ir I. Šiaulienė pateikė ir susijusį (Seime kartu svarstomą) Civilinio kodekso pataisos projektą, kuriuo sudaroma galimybė nevalstybine kalba rašyti ir vietovardžius, kaip ir reikalauja LLRA:

„3.282 straipsnis. Civilinės būklės aktų įrašų kalbaCivilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuviškais rašmenimis. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pa-

gal lietuvių kalbos taisykles, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.“

Siekiant politinio sutarimo, santarvės ir tar-pusavio pasitikėjimo Seimui buvo pateiktas al-ternatyvus projektas, leidžiantis įrašus nevals-tybine kalba paso papildomų įrašų puslapyje. Toks sprendimas priimtas Latvijoje, tačiau Lie-tuvoje jo priėmimas yra stabdomas. Lenkija priekaištų dėl tautinių bendrijų padėties Latvi-joje neturi.

Esame tikri, kad valstybinę kalbą turime branginti ir puoselėti, išsaugodami nesusiau-rintą jos viešąjį vartojimą ir išskirtinį statusą tarp kitų šalyje gyvuojančių kalbų. Amžiais slopinta ir niekinta lietuvių kalba paskutinį kartą deramą statusą Lietuvoje iškovojo 1988 metais ir įtvirtino jį 1992 m. Konstitucijoje. Kaip piliečiai ir patriotai, negalime abejingai stebėti, kaip priešiškumas valstybinei kalbai ir bandy-mai siaurinti jos vartojimą kyla iš naujo.

Tokiomis aplinkybėmis piliečiai priversti pa-sinaudoti Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įsta-

tymų leidybos iniciatyvos teise. Todėl „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ siekia paskatinti Seimą išspręsti šiuos nesibaigiančius nesuta-rimus Latvijoje pasiteisinusiu keliu. Pritariame siūlymui pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje vardus ir pavardes rašyti valstybi-nės lietuvių kalbos abėcėlės rašmenimis pagal tarimą, o kitomis piliečių pageidaujamomis kalbomis lotyniško pagrindo rašmenimis leisti rašyti paso papildomų įrašų puslapyje ar kitoje tapatybės kortelės pusėje.

Kadangi tam reikia surinkti 50 000 palaikan-čių parašų, kviečiame šį siūlymą savo parašais paremti visus sąmoningus ir geros valios Lietu-vos piliečius. Išsaugoti stabilią iškiliausių šalies kalbininkų didžiuliu darbu ir pasiaukojimu su-kurtą lietuvių kalbos abėcėlę, taip pat ir valsty-binės kalbos konstitucinį statusą yra visų mūsų tautinė, pilietinė ir moralinė pareiga. Pasirašy-dami už Lietuvos valstybinę kalbą pasisakome už mūsų tapatumo ir valstybingumo pamatų išsaugojimą!

Pradžia 1 psl.

2 TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą

Akademikas Eugenijus Jovaiša: „Iniciatyvinė grupė nedaro jokio kompromiso dėl valstybinės kalbos statuso“

Iniciatyvinės grupės narys istorikas akademikas Eugenijus Jovaiša dali-nasi mintimis apie TALKOS tikslus ir burtis paskatinusias priežastis.

Gerbiamas akademike, kodėl susibūrė pi-liečių iniciatyvinė grupė ir nusprendė ateiti į talką Seimui – parengti įstatymo projektą, ku-riam paremti nuo rugsėjo 5 d. pradeda rinkti (ir du mėnesius rinks) piliečių parašus? Ką toks įstatymas keistų?

Visi žinome, kad Konstitucijoje valstybine kalba yra paskelbta lietuvių kalba. Vardai ir pavardės rašomos pagal tarimą vartojant valstybinės kal-bos 32 raidžių abėcėlę.

Jau kuris laikas valstybinė kalba tapo politikų įkaitu – tvirtinama, kad mūsų santykiai su kaimy-nine Lenkija taps geresni, o ir patys gražiai visai Europai atrodysim, jei į mūsų kalbos sistemą įsi-leisime kitas lotyniško pagrindo raides tam, kad patenkintumėme kai kurių lenkakalbių Lietuvos gyventojų norus užrašyti savo vardus ir pavardes kitos kalbos rašmenimis.

Šiuo metu Seime yra du projektai. Vienas iš jų, G. Kirkilo ir I. Šiaulienės, kaip tik ir numato, kad į valstybinę kalbą faktiškai būtų įleistos papildo-mos raidės. Kitas naujas dalykas jų projekte – nu-matoma kitokiais rašmenimis užrašyti ir vietovar-džius. Tai akivaizdus valstybinės kalbos keitimas, kuris pareikalaus iš naujo permokinti Lietuvos gyventojus. Permokinti tarimo, rašymo, kirčiavi-mo ir kitų su pakitusia abėcėle susijusių dalykų. Ir ne tik. Tai akivaizdus Lietuvos valstybingumo ir jos kultūros siaurinimas. Ir verta priminti Z. Zin-kevičiaus žodžius: „Įsileidus porą svetimų raidžių jokios tautybės atstovai nebūtų patenkinti, be to, tai reikštų kitų tautybių diskriminaciją. Tuo tarpu masinis daugiau nei 150 užsienio kalbų ženklų įsileidimas sukurtų chaosą valstybės duomenų sistemose.“

Antrasis projektas yra inicijuotas V. Stundžio ir nors parašais jį parėmė visų, išskyrus LLRA, Sei-mo frakcijų atstovai, tačiau jis vis tiek blokuoja-mas Seime. Šis projektas, priešingai nei pirmasis, nesikėsina į istoriškai susiklosčiusią lietuvių kalbą ir jos valstybinį statusą, kurį gina Konstitucija, ir siūlo norintiems, kaip tai jau padaryta Latvijo-je, lotynų kalbos pagrindo rašmenimis užrašyti vardus ir pavardes paso kitų įrašų skyriuje ir ta-patybės kortelės antroje pusėje. Šis saikingas, išmintingas ir praktikoje veikiantis modelis gali ir turi panaikinti tą regimą ar norimą matyti įtampą. Ir čia būtų vieta pasakyti, kad mūsų Iniciatyvinė grupė nedaro jokio kompromiso dėl valstybinės kalbos statuso. Tiesiog palaikome tą protingą alternatyvą, kuri mūsų bendrapiliečiams suteik-tų galimybę jaukiai jaustis turint jiems priimtinai užrašytą pavardę ir vardą. Bet štai apie valstybi-ne kalba užrašytų vardų ar vietovardžių keitimą negali būti jokios kalbos.

Kuo grėsmingi G. Kirkilo grupės pasiūlymai? Kodėl Seimas negali šių grėsmių įveikti be pi-liečių pagalbos?

Mums reikia suprasti, kad apskritai valstybinės kalbos statuso keitimas yra antikonstitucinis. Pir-mojo projekto propaguotojai teigia, kad į valsty-binę kalbą jie nesikėsina, kad tos trys raidės „w“,

„x“, „q“ yra smulkmena ir visai nepaiso nei kalbi-ninkų išvadų, nei visuomenės nuomonės. Bet per daugel metų paskelbta gausybė kalbininkų straipsnių, kuriuose atskleidžiami valstybinės kalbos keitimo faktai. Kaip gali nesikeisti valsty-binė kalba, jei keičiama jos abėcėlė?! Bet ne – Sei-me be atodairos skinamas kelias pirmajam pro-jektui priimti. Tiesą sakant, jau pats faktas, kad imta svarstyti primestą temą dėl rašybos lietuvių kalba, yra nesusipratimas ir akivaizdu, kad einant tuo keliu antikonstitucinėms fantazijoms ribų nebebus; paneigus vieną konstitucinį principą, bus nesunkiai paneigiami ir kiti. Tačiau Konstitu-cijos pirmo skirsnio Seimas iš viso negali keisti. Tą gali daryti tik visa Tauta referendumu. Jei politi-kai savo nuožiūra Seime sumanytų keisti himną ar herbą, esu tikras, reakcija būtų audringa, ta-čiau valstybinės kalbos statuso menkinimas – ne mažesnė blogybė. Spręsti tokius dalykus yra išimtinė visos Tautos kompetencija. Štai todėl Lietuvos žmonių palaikymas yra itin reikšmingas dabartiniu metu.

Kaip Jūs manote, kodėl Seimas vengia apsi-spręsti dėl Konstitucijai neprieštaraujančios piliečių asmenvardžių rašymo dokumentuose tvarkos, kokia yra Latvijoje ir kokią siūlo gru-pė Seimo narių, nesutinkančių su G. Kirkilo iniciatyvomis?

Greitai, rugsėjo 22-ąją, minėsime Baltų vieny-bės dieną. Mes deklaruojame savo giminystę, nes mes ir esame iš to paties aisčių, arba vakarų baltų, kamieno išaugusios tautos. Atrodytų, san-tykiai su artimiausia tauta – Latvija – mums tu-rėtų būti svarbūs. Latvijoje jau kuris laikas priim-tas ir sėkmingai veikia artimas mūsų siūlomam projektui įstatymas. Natūralu, kad Latvijos poli-tikai gali tikėtis Lietuvos supratimo ir palaikymo, tačiau G. Kirkilo projektas ne tik kad nepalaiko Latvijos sprendimų, bet ir kelia grėsmę – suma-nymas papildyti ir taip keisti valstybinės kalbos abėcėlę ateityje gali sukelti problemų ir mūsų baltiškai kaimynei. Apie tai nedviprasmiškai kal-ba latvių parlamentaras R. Ražukas, pavardžių ir vietovardžių užrašus nevalstybine kalba Lietuvo-je vadinantis labai skausmingu smūgiu Latvijai.

Kodėl mūsų Seimas vengia apsispręsti dėl mūsų remiamo projekto, man nežinoma, tačiau palankus sprendimas būtų didelė parama su Rusijos spaudimu susiduriančioms kaimynėms Latvijai ir Estijai. Todėl mes surinksime tuos 50 000 piliečių parašų, kad palaikytume tą Seimo dalį, kuri remia, linksta ar Lietuvos piliečių remia-mi apsispręs palaikyti valstybinę kalbą gerbiantį projektą, galintį tenkinti ir kitakalbius Lietuvos piliečius.

Ar Iniciatyvinė grupė kaip nors susijusi su po-litinių partijų veikla?

Mūsų TALKA yra pilietinė ir nepartinė iniciaty-va. Tai, kad joje dalyvauja ir politikai, reiškia tik tiek, kad jie yra Lietuvos piliečiai ir, kaip pilietiški žmonės, jie išsako savo nuomonę dėl svarbiau-sių Lietuvos valstybingumo klausimų. TALKAI vienodai svarbi ir pozicija, ir opozicija. Klausimas čia vienas – kiek vieni ir kiti veikia Lietuvos ne-priklausomybės, jos tapatumo ir kultūros išsau-gojimo labui.

Vienintelis argumentas už tokį leidimą – Lenkijos spaudimas ir tariamas dalies Lietuvos piliečių noras. Tačiau jei kitakalbių piliečių tikslas yra ne siaurinti valstybinės kalbos vartojimą prilyginant jai kitas kalbas, turėtume rasti sutarimą dėl įrašų papildo-mame puslapyje. Tai leistų baigti Rusijai naudingus Lietuvos-Lenkijos ginčus. Jų nutraukti kol kas nelei-džia kategoriški kai kurių politinių grupių reikalavi-mai, kurių objektyviai negalima išpildyti nepažei-džiant Konstitucijos ir valstybės intereso.

Kalbininkė prof. Ona Aleknavičie-nė, Lietuvių kalbos institutas:

Dabar valstybinė kalba yra visus Lietuvos piliečius vienijanti bendra kalba. Valstybės lėšomis jos mo-koma mokyklose arba mokomasi savarankiškai siekiant gauti pilietybę. Valstybinę kalbą bent mi-nimaliai moka visi Lietuvos piliečiai, todėl parašyti asmenvardį pagal tarimą ir jį perskaityti gali visi. Tereikia mokėti lietuvių abėcėlę ir rašybos taisykles. Jei būtų priimtas G. Kirkilo ir I. Šiaulienės įstatymas, piliečių asmenvardžiai būtų rašomi įvairiomis pa-saulio kalbomis, todėl juos užrašyti ir perskaityti mokėtų ne visi. Pavyzdžiui, išgirdę Pjer Mopasan, lietuviškai taip ir parašytume, o jei reikėtų rašyti originalo kalba, taisyklingai parašytų tik mokantys prancūziškai – Pierre Maupassant. Nemokėdami vokiškai, taisyklingai neparašytume girdimų žo-džių Giunter Šiler, vokiškai jie rašomi Günther Schil-ler. Nemokėdami lenkiškai, pagal tarimą nepara-šytume ir Malgožata Žulčinska, lenkiškai rašoma Małgorzata Żółczyńska.

Dabar asmenvardžių rašymas asmens dokumen-tuose valstybine kalba sudaro vienodas sąlygas lie-tuviams ir visiems tautinių bendrijų nariams rašyti asmenvardžius tais pačiais lotyniško pagrindo raš-menimis. Jokios piliečių grupės, susidarančios tau-tiniu pagrindu, dabar neturi privilegijų dėl asmen-vardžių rašymo. Europos Žmogaus Teisių Teismas patvirtino, kad asmenvardžių rašymas valstybine kalba piliečių teisių nepažeidžia. Vardo ir pavardės rašymas valstybine lietuvių kalba parodo asmens ryšį su Lietuvos valstybe. Vardas ir pavardė nėra as-mens nuosavybė – juos vartoja ne tik pats asmuo, bet ir visuomenė. Vardai ir pavardės nuolat paten-ka į viešąją erdvę, todėl jų rašyba turi būti pritaikyta daugumos piliečių patogumui. Jei būtų priimtas G. Kirkilo ir I. Šiaulienės įstatymas, asmenvardžius originalo kalba turėtų teisę rašyti ne visi piliečiai, o tik lotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų atstovai, pavyzdžiui, galėtų rašyti lenkai, vokiečiai, anglai, turkai, bet negalėtų rusai, žydai, gruzinai, totoriai ir kiti, nes jų kalbos abėcėlė sudaryta ne pagal lotynų. Įstatymas diskriminuotų daugybę Lietuvos tautinių bendrijų narių ir pažeistų tauti-nių bendrijų lygiateisiškumo principą. Vardo ir pa-vardės rašymas kitomis kalbomis rodytų Lietuvos piliečio ryšį ne su Lietuva, o su kitomis valstybėmis. Asmenvardžių rašymas įvairiomis kalbomis būtų nepatogus daugumai piliečių.

Kalbininkas habil. dr. Kazimieras Garšva:

Nemažai žurnalistų ir šiaip „pranašų“ vėl virkau-ja, kad Seimas nepažeidė Konstitucijos, įstatymų, valstybės interesų, daugumos piliečių teisių ir dar nepriėmė „Jedinstvos“ sugalvoto ir socialdemokra-tų stumiamo naujo vardų ir pavardžių rašymo do-kumentuose įstatymo. Konstitucinis Teismas Seimą įpareigojo remtis kalbininkų (vardyno specialistų) duomenimis, bet prieškonstitucinio projekto entu-ziastai remiasi bent dešimčia nesąmonių.

Pirmoji yra ta, kad žmogaus vardas ir pavardė – jo privati nuosavybė kaip ūsai, batai, pinigai ar automobilis. […] O jeigu pasitikslintumėt, kas yra tikriniai žodžiai (vardynas, onomastika), sužinosit, jog tai kalbos dalis, kuria naudojasi visi kalbos var-totojai, ir asmenvardžiai niekada nebuvo ir nebus jokia „nuosavybė“. Neteisinga asmenvardžius pai-nioti ir su prekių ženklais, atkeliavusiais iš kitų šalių ir parašytų jų rašyba.

Netiesa, kad „Dabartinės lietuvių kalbos gramati-ka“ lietuvių kalboje leidžia vartoti raides q, w, x. Toje išnašoje kalbama tik apie užsienio kalbų citavimą bibliotekų kataloguose. Šio gramatikos skyrelio au-torius yra ir šio straipsnio autorius.

Kalbininkas doc. Pranas Kniūkšta:

Konkretų asmenvardžių rašymą dokumentuose komplikuoja pavardžių rašybos tapatinimas, arba painiojimas, su pačia pavarde. Taip su rašyba daž-nai tapatinamos Lietuvos kitataučių, daugiausia lenkų, pavardės. Noras jas rašyti nelietuviškais raš-menimis aiškinamas kaip teisė pasirinkti pavardę, arba net tiesiai skelbiama, kad pavardės rašyba yra autentiškas žmogaus ženklas. Iš tikrųjų autentiškas žmogaus ženklas, arba žymuo, yra ne pavardės rašyba, o pavardė. Jos esmę sudaro ne rašmenys, o semantika, darybinė ir gramatinė struktūra. Kaip asmens ir bendruomenės nario žymuo ji pirmiausia ir funkcionuoja šnekamojoje kalboje, kur nėra jo-kios rašybos nei rašmenų. Užrašymas pagal tarimą vienos ar kitos kalbos rašmenimis jos nekeičia, tik suteikia naują raišką, iš dalies ir kitą statusą. Asme-nys, kaip valstybės piliečiai, turi įvairių santykių su valstybe, kurie dokumentais nustatomi ir palaikomi valstybine kalba. Tad ir Lietuvos piliečių vardai ir pa-vardės dokumentuose rašomi valstybine kalba.

Kalbininkas akad. prof. Zigmas Zinkevičius:

Žinome, kad jokia išsivysčiusi Vakarų valstybė ne-leidžia rašyti atitinkamų asmenvardžių ne valstybi-ne kalba. Suprantama, kad įsileidus porą svetimų raidžių jokios tautybės atstovai nebūtų patenkinti, be to, tai reikštų kitų tautybių diskriminaciją. Tuo tarpu masinis daugiau nei 150 užsienio kalbų žen-klų įsileidimas sukurtų chaosą valstybės duomenų sistemose.

Kalbininkas, prof. Alvydas Butkus:

Vertėtų įsiklausyti ir į kaimynų latvių nerimą dėl nesolidaraus Lietuvos elgesio, formuojant kitokią kalbos politiką, kuri tikrai pasitarnaus „liaudies res-publikas“ jau projektuojantiems Baltijos šalių sla-vakalbiams radikalams, – Lietuva jiems ir Kremliui gali tapti pavyzdžiu, kaip kad jau yra buvę pilietybės įstatymo atveju. Latvijos Respublikos Saeimos narys R.Ražukas, duodamas interviu LRT radijui Baltijos kelio 25-mečio proga, akcentavo: „...Ir dėl valstybinės kalbos čiagi jokių abejonių nėra, kad viskas buvo padaryta teisingai. Šiaip griežti ribojimai, kad tiktai valstybine kalba. Todėl mane labai jaudina dabar Lietuvoj ta vykstanti diskusija dėl pavardžių ir gatvių pavadinimų užrašymo kažkokiomis raidėmis. Jeigu Lietuvoj bus priimtas kažkoks panašus įstatymas, tai bus labai skausmingas smūgis Latvijai.“

Asmenvardžiu einama į viešumą, į savo šalies visuomenę, todėl jo rašyba turi būti suprantama visiems valstybinę kalbą vartojantiems šalies pilie-čiams. Asmenvardis – ne apatiniai privatūs marški-niai, ne to žmogaus išradimas, o kiekvienos kalbos vardyno dalis. Todėl vartojant vieną kalbą, negali-ma įterpinėti kitos kalbos elementų ir kurti XVII am-žiuje buvusį populiarų makaroniką. Lietuvių kalbos tekste vardai turi turėti visiems suprantamą ir lietu-viškais rašmenimis perteikiamą išraišką. Kaip ir kitos kalbos tekste asmenvardis turi būti perskaitomas tos kalbos vartotojams.

Pradžia 1 psl.

„Ne pagal valstybinės kalbos tarimą pase užrašomi asmenvardžiai gali būti taria-

mai skirtingai, priklausomai nuo piliečio tautybės. Pavyzdyje matoma pavardė Torres

gali būti ispano, portugalo ar net prancūzo. Priklausomai nuo kilmės, jo vardas taisy-

klingai ir neįžeidžiant paties asmens turėtų būti tariamas Chosė, Žozė arba Žuzė. Nėra

priežasčių tikėtis ir juo labiau reikalauti, kad Lietuvos piliečiai ir valstybės tarnautojai mo-kytųsi kitų kalbų tarimo ir rašybos taisyklių“

3 3TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą

1. Kodėl iniciatyvos nepateikia patys Seimo nariai?

Seimo nariai šiuo klausimu teise teikti įstatymą jau pasinaudojo ir jų pastangos Seimo Teisės ir tei-sėtvarkos komitete buvo sustabdytos daugumos balsais. Šį kartą siekiama visuomenei priimtiną ir Konstitucijai neprieštaraujantį siūlymą Seimui pateikti su plačia piliečių parama ir kartu parodyti, kad tai demokratinę tautos valią atitinkanti iniciatyva.

2. Kas paskatino burtis į TALKĄ?

Užsitęsę ir visuomenę skaldantys, su Lenkija kiršinantys ir todėl Lietuvai žalingi ginčai dėl asmen-vardžių rašymo. Esame tikri, kad šį klausimą būtina kuo greičiau išspręsti atsižvelgiant į Konstituci-jos reikalavimus, valstybės interesus ir piliečių valią. Seimo nariams trūksta ryžto tai padaryti.

3. Ko tikėtasi organizuojant šią akciją?

Tikimės atkreipti Seimo narių dėmesį į faktą, kad visuomenė nepalaiko siūlymų asmens doku-mentuose vietoj valstybinės kalbos rašyti kitomis kalbomis ar jų raidėmis. Kadangi didelė dalis Seimo narių vengia tai pripažinti ir vilkina sprendimo priėmimą, piliečių įstatymo iniciatyvos teise norime įpareigoti juos balsuojant atsižvelgti į piliečių valią ir išdėstytus argumentus.

4.Bet juk Seime šiuo metu siūloma įterpti tik tris lotyniškas raides?

Taip aiškinant bandoma sumenkinti realius tokio sprendimo padarinius. Leidus rašyti ne lietuvių kalbos abėcėlės rašmenimis pagrindiniame paso puslapyje ir siekiant tokius įrašus perkelti į valsty-bės registrus ir duomenų bazes, pripažintume, kad šios raidės tampa valstybinės kalbos dalimi. Be to, rašymas kita „originalo“ kalba reikalautų ir ne pagal lietuvišką tarimą užrašyti, pavyzdžiui, garsą [ž], kuris, tarkime, lenkų kalboje užrašoma trimis skirtingais būdais. Bet ir to būtų maža. Net jeigu šiuo metu būtų įtrauktos tik trys papildomos raidės, kartą pažeidus kalbos neliečiamumo principą niekas nebegali garantuoti, kad kalba nebus keičiama toliau. Jeigu siekiama įteisinti įrašus pasuose kitomis kalbomis, tam vis tiek reikės į lietuvišką rašybą įtraukti ir svetimus diakritinius ženklus, kurių įvairiose lotyniško pagrindo kalbose yra daugybė, kalbininkų teigimu, bent 150. Natūraliai atsiras keli tos pačios pavardės variantai, pavyzdžiui, Valensa, Valesa, Walensa, Walęsa, Wałęsa, Walesa. Tai-gi visi valstybės tarnautojai, o ir kiti piliečiai, būtų priversti išmokti kitų kalbų tarimo ir rašybos tai-sykles. Kiltų neišvengiama sumaištis, nes neįmanoma kiekvienu atveju žinoti, pagal kokios kalbos taisykles tarti ir rašyti. Kartą išklibinus stabilias lietuvių kalbos rašybos taisykles – abėcėlę, gramati-ką ir kita – vargiai pavyktų sustabdyti tolesnį kalbos griovimą.

5. Ar iniciatyvinė grupė nėra tiesiog antilenkiška?

Nieko panašaus. Gerbiame visų tautybių bendrapiliečius, tačiau ne mažiau gerbiame ir Lietuvos Respublikos Konstituciją ir manome, kad visi piliečiai turi būti lygūs prieš įstatymą. Tai reiškia, kad visų piliečių vardai ir pavardės dokumentuose turi būti rašomi valstybine kalba, be išimčių vienai ar kitai tautinei bendrijai. Lenkai nėra vienintelė Lietuvos tautinė bendrija, tad ir pavardžių rašymo klausimas liečia ne juos vienus, tik yra dirbtinai eskaluojamas prorusiškos politinės partijos. Mes kaip tik siūlome, kad ir lenkų tautybės piliečiai galėtų savo vardą ir pavardę užsirašyti su visais savo gimtosios kalbos ženklais paso papildomų įrašų puslapyje ar kitoje tapatybės kortelės pusėje.

Dažniausiai TALKAI užduodami klausimai:

Gauti iniciatyvos „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ parašų rinkimo lapus bei pasirašyti galite šiose vietose (sąrašas bus nuolat

pildomas, kai tik lapai pasieks įvairius Lietuvos rajonus):

VILNIUSCentrinis parašų rinkimo štabasGedimino pr. 28/2 – 506 kabinetasKristina Kirslienė:  tel. 8 606 85573, el. p. kristina.kirsliene@gmail.com Artūras Vileita: tel. 8 618 62139, el. p. artvileita@gmail.com

KAUNAS Kazimieras Garšva: tel. 8616 17096,el.p. kgarsva@takas.ltAudronė Veilentienė: tel. 8 37 300633Kristina Juozapavičiūtė: tel. 8 620 71800,el. p. k.juozapaviciute@gmail.com

KLAIPĖDA Marius Šileika: 8647 03547, el.p. marius.sileika@gmail.com Akvilė Matulytė: tel. 8 624 15950, el. p. matulyte.akvile@gmail.com

PANEVĖŽYS Mieste Greta Kildišienė: tel. 8 620 90994, el. p. tetagreta1@gmail.com  Kęstutis: 8 641 44471, Apolonija: 8 612 01021,

Rajone Algimantas Birbilas: tel. 8 616 19416, el. p. birbilas@gmail.com

ŠIAULIAI Judita Šakočiuvienė: tel. 8 616 19491,el. p. juditasak@gmail.com

ALYTYSPetras Valiūnas: tel. 8 685 84060,el. p. petras.valiunas@gmail.com

TELŠIAIAlgirdas Tarvainis: tel. 8 698 30845,el. p. algirdas.tarvainis@gmail.com

MARIJAMPOLĖAudrius Stankevičius: tel. 8 610 33112,el. p. audriusbfg@gmail.com

UTENAValė Markūnienė: tel. 8 614 72464,el. p. v.markune@gmail.com

TAURAGĖJolanta Vaitiekienė: tel. 8601 23038,el. p. vaitjol@gmail.com

Rezistentas, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas:

„TALKA reikalinga, nes leidus rašyti pasuose vardus ir pavardes svetimomis kalbomis vieto-je lietuvių kalbos, daugybė žmonių negalės jų perskaityti ir suprasti. Nors teko daug keliauti, beveik niekur pasaulyje nepamatysite tokios tvarkos, kad pasuose būtų rašoma ne tų šalių valstybine kalba. Nei JAV, nei Vakarų Europoje lietuviškai rašyti pase, pavyzdžiui, „š“ ar „č“ ti-krai neleis. Nežinau, kodėl mes šiuo klausimu turime būti kitokie pačių mūsų piliečių nepato-gumui.“

Rašytojas, signataras Kazys Saja:

„Apmaudu ir keista, kad per praėjusius šim-tmečius lenkams, rusams ir vokiečiams užkliū-davo mūsų gimtoji kalba. Esą net Ponas Dievas lietuvių kalbos nebesupranta – persižegno-jęs – proszę pana – turėjai kalbėti lenkiškai.

Daugelis iki šiol vaikštom su tom mums pri-klijuotom poniškom uodegom: -avičiai, -ie-vičiai, -ovčiai... Daugialos, Narvoišai, Vidman-tovičiai ir tūkstančiai kitų neieško lietuviškų savo šaknų ir nesidomi, kada ir kaip jos buvo nukapotos.

Kodėl ir vėl kai kam kliūva mūsų rašyba? Juk lietuviškąjį mūsų kalbos raiškos lizdą kalbinin-kai pabaigė sukti tik prieš kokį šimtmetį. Tačiau dabar ir vėl esame prievartaujami į savo raidy-ną įvesti w, x ir q. Bet juk lenkų rašyba reikalau-ja ir savaip pažymėtų kitų raidžių – kietosios l, minkštosios n ir dar keletos. O ką daryti mūsų braliukams latviams? Jau nekalbu apie kalbas, kurios turi „umliautus“, ar Kirilo ir Metodijaus pasiūlytą rašybą?

Vienintelė demokratiška išeitis – specialus lapelis ar puslapis pase, kur kiekvienas gali savo vardą ir pavardę įrašyti taip, kaip jis pa-geidauja nenusižengdamas gramatikai, kurią jis išpažįsta.“

Rašytojas Romualdas Granauskas:„Esu juokavęs, kad gyvenu iškart dviejose

vietose: kūnas – Lietuvoj, dvasia – kalboj. Ten ji saugi, ten jai gerai, iš ten ji išeis vienintelį kar-tą, kad daugiau nesugrįžtų. Kartais būna baisu, kai žmogus niekina, žemina savo kalbą – ši-taip jis muša ir spardo savo dvasią. Kojomis, akmeniu, pagaliu, – kaip varganą šunį! Jaučiasi esąs stiprus ir protingas, galintis daug nuveikti. Tiktai dvasios ubagai niekada daug nenuveikė. Pristatę galybę barakų, nesugebėjo pastatyti net mažos bažnytėlės.

Kur glaudžiasi dvasia, išvaryta iš gimtosios

kalbos? Nežinau. Gal kur įnamiauja, gal šąla po tiltais. Aš jos niekuomet neišvarysiu. Iki pat, iki pat. Paskutinį savo žodį ištarsiu lietuviškai. Kokį – dar nežinau.“

Rašytoja Vanda Juknaitė:

„Mūsų gimtoji kalba, mūsų „bendrosios meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, vals-tybės sargas“, Mikalojaus Daukšos žodžiais, yra patyrusi daugybę išbandymų.

Taip atrodo: kas gi čia atsitiks, jei praplėsime raidyną, trūkstamas raides pridėsime, po kiek laiko tik lietuvių kalboje vartojamas raides iš-brauksime, pakeisime didžiųjų kalbų ženklais...

Siekiantiems vienadienės naudos Mikalojus Daukša pasakytų: tuo būdu galima užgesinti saulę danguje, sujaukti pasaulio tvarką, atimti gyvybę ir garbę.“

Rezistentė, sesuo Nijolė Sadūnai-tė:„Lenkija, niekada taip ir nepripažino Vilniaus

okupacijos, Lietuvoje turi geriausias pasaulyje lenkų švietimo sąlygas ir tikrai neturi teisės kelti jokių reikalavimų dėl mūsų sunkiai iškovotos ir išsaugotos valstybinės kalbos!“

Kino ir teatro aktorius Gediminas Storpirštis:

„Lietuvių kalba – mūsų šalies esminė ir pamati-nė vertybė. Pasitikime Lietuvos nepriklausomy-bės 100-metį išsaugodami abėcėlę ir nežaloda-mi kalbos!“

Rūtos Meilutytės tėvas Saulius Meilutis:

„Nedvejodamas remiu TALKĄ ir visomis savo išgalėmis ketinu joje dalyvauti rinkdamas pa-rašus. Kviečiu bendrapiliečius pasinaudoti savo konstitucine teise ir apginti Lietuvos Respubli-kos Konstitucijoje įtvirtintus valstybinės lietu-vių kalbos viešojo vartojimo pagrindus.“

TALKA REIKALINGA, NES...

Kviečiame sekti mūsų veiklą ir naujienas talkos „Facebook“ puslapyje „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“. Klausimus galite užduoti nurodytiems regioniniams koordinatoriams, taip pat elektroniniu paštu talka.kalba@gmail.com ir mūsų „Facebook“ puslapyje.

Norintys pasirašyti už talkos siūlymą internetu, nuorodą į elektroninio pasirašymo sistemą galite rasti puslapiuose www.alkas.lt, www.propatria.lt ir www.tiesos.lt

Norėdami paremti mūsų talką, aukas galite pervesti iniciatyvinės grupės sąskaita

Nr. LT04 7044 0600 0804 8116Pilietinės iniciatyvos „Talka už Lietuvos valstybinę kalbą“ informacinis leidinys

2 4 TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą