soc pran1999vvvv pavyzdys - socmin.lrv.lt · 9 socialinis prane—imas 1999 ƒ nedarbo prevencijos...

VILNIUS 2000

Sunku vienareikðmiai ávertinti Lietuvos Respublikos socialinës apsaugos ir darboministerijos raidà 1999 metais. Ðalies ekonomikos nuosmukis, ámoniø bankrotai,augantis nedarbas, valstybinio socialinio draudimo biudþeto deficito aðtrëjimasneabejotinai átakojo socialinës apsaugos sistemà. Tai pareikalavo ieðkoti naujøsocialinio draudimo, socialinës paramos bei darbo rinkos politikos sprendimø,tobulinti jà ágyvendinanèiø institucijø veiklà, stiprinti socialinæ partnerystæ.

Kita vertus, sëkmingai buvo tæsiami pradëti darbai bei reformos, rengiamasinarystei Europos Sàjungoje.

1999-ji metai buvo paskelbti Tarptautiniais pagyvenusiø þmoniø metais.Buvo parengta ir ávykdyta programa pagyvenusiø þmoniø problemoms aktualizuoti irspræsti. Ðiais metais parengta Skurdo maþinimo strategija Lietuvoje, parengtasvalstybës tarnautojø, politikø, teisëjø ir kitø pareigûnø darbo apmokëjimo ástatymas,priimtas Nelaimingø atsitikimø darbe ir profesiniø ligø socialinio draudimo ástatymas,buvo sëkmingai vykdoma daug tarptautiniø programø bei projektø, skirtø ðalies irEuropos Sàjungos ástatymø harmonizavimui bei socialinës apsaugos sistemosvystymui. Siekiant tobulinti vaiko teisiø apsaugos sistemà, buvo parengtas LietuvosRespublikos vaiko teisiø apsaugos kontrolieriaus ástatymo projektas.

Reikia paþymëti, kad neþiûrint ðalies ekonominio nuosmukio, vidutinis ðaliesrealus darbo uþmokestis 1999 metais padidëjo 7,2 proc., vidutinë reali senatvëspensija - 6,9 proc.

Ðis Socialinis praneðimas - jau treèias tokio pobûdþio leidinys, kuriameatspindëtos svarbiausios 1999 metø ðalies socialinës ir darbo rinkos aktualijos. Jamepateikta informacija, iðkeltos problemos bei jø sprendimo galimybës neabejotinai busádomios ne tik ðios srities specialistams, mokslininkams, studentams, bet ir kiekvienamþmogui, kuriam tenka susidurti su socialinës apsaugos ir darbo sistema.

Tikiuosi, kad ðis Socialinis praneðimas susilauks visuomenës dëmesio, padësgeriau suprasti socialines problemas ir aktyviai dalyvauti jas sprendþiant.

Socialinës apsaugos ir darbo ministrë Irena Degutienë

4SOCIALINIS PRANEÐIMAS 1999

SOCIALINIO PRANEÐIMO RENGËJAI

Ekspertë:Franziska Gassmann

Mindel van de Laar

Redaktorë:Leonilija PerminienëSocialiniø mokslø daktarë

Dailininkë-maketuotoja:Virginija Martinkënaitë-Stankevièienë

II skyrius: Pagrindinës ministerijos veiklos kryptys ir uþdaviniai 1999 metaisGraþina Jalinskienë

III skyrius: Lietuvos ûkio ekonominë ir socialinë bûklë 1999 metaisVita Safjan - socialiniø mokslø daktarë, darbo grupës vadovë

IV skyrius: Darbo politikaGintarë Buþinskaitë

Daiva Petrylaitë

Jolanta Ðliuþienë

Irena Vasiliûnienë

V skyrius: Socialinis draudimasVaidotas Kalinauskas

Auðra Kanclerienë

Rima Paplauskaitë

VI skyrius: Socialinë parama ðeimaiVioleta Murauskaitë

Audra Mikalauskaitë

Rita Zilnienë

Eglë Èaplikienë

Aldona Karèiauskienë

Ramutë Joèytë

Vida Leonienë

VII skyrius: Europos integracija ir tarptautinis bendradarbiavimasVytautas Þiûkas - socialiniø mokslø daktaras

Rita Mackonytë

Reda Jakuèionytë

Julija Stankevièiûtë

Vilmantë Miðkinytë

Rita Þemaitytë

Diana Rudokienë

Vytautas Levickis

VIII skyrius: Socialinës politikos ágyvendinimo programosGraþina Jalinskienë

Almira Gecevièiûtë

Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos vadovybë dëkoja Socialinio praneðimorengimo grupei uþ nuoðirdø darbà, Olandijos vyriausybës ir Jungtiniø Tautøvystymo programai uþ finansinæ paramà ir Mastrichto universiteto specialistamsuþ metodinæ paramà rengiant praneðimà.

5 SOCIALINIS PRANEÐIMAS 1999

TURINYS

1. TRUMPAS TURINYS.............................................................................................................

2. PAGRINDINËS MINISTERIJOS VEIKLOS KRYPTYSIR UÞDAVINIAI 1999 METAIS..........................................................................................

3. LIETUVOS ÛKIO EKONOMINË IR SOCIALINË BÛKLË 1999 METAIS...................

4. DARBO POLITIKA..............................................................................................................

5. SOCIALINIS DRAUDIMAS................................................................................................

6. SOCIALINË PARAMA ÐEIMAI..........................................................................................

7. INTEGRACIJA Á EUROPOS SÀJUNGÀ IR TARPTAUTINISBEDRADARBIAVIMAS.......................................................................................................

8. SOCIALINËS POLITIKOS ÁGYVENDINIMO PROGRAMOS.....................................

8.1. SKURDO MAÞINIMO STRATEGIJA LIETUVOJE IR JOS ÁGYVENDINIMAS..........................................................................................

8.2. TARPTAUTINIØ PAGYVENUSIØ ÞMONIØ METØ PROGRAMA.....................

1 PRIEDAS. MINISTERIJOS VALDYMO STRUKTÛRA......................................................

2 PRIEDAS. LENTELËS, ILIUSTRACIJOS..........................................................................

3 PRIEDAS. TARPTAUTINËS SUTARTYS............................................................................

4 PRIEDAS. TEISËS DERINIMO PRIEMONIØ PLANAS 1999 METAIS..........................

5 PRIEDAS. ACQUIS ÁGYVENDINIMO PRIEMONIØ PLANAS 1999 METAMS............

7

15

17

23

50

61

83

102

102

109

110

112

119

121

126


1. TRUMPAS TURINYS

LIETUVOS ÛKIO EKONOMINË IR SOCIALINË BÛKLË 1999 METAIS

1999 metais bendrasis vidaus produktas (BVP)visais metø ketvirèiais buvo fiksuojamas 1,4-6,7 proc.maþesnis nei atitinkamais 1998 metø ketvirèiais.Iðankstiniais Statistikos departamento duomenimis,metinis BVP 1999 m., palyginus su 1998 m., sumaþëjo4,1 proc. (Latvijoje padidëjo 0,1 proc., Estijoje suma-þëjo 1,5 proc.). Ekonominá nuosmuká sàlygojo ypaèþenklus eksporto sumaþëjimas -19,3 proc. ir mokiospaklausos sumaþëjimas vidaus rinkoje.

Neþiûrint bendro pramonës nuosmukio, kai ku-rios jos veiklos (sudaranèios apie 38 proc. visø iðgau-namosios ir apdirbamosios pramonës pardavimoapimèiø), gerindamos produkcijos kokybæ ir plësda-mos prekybos apimtis uþsienio rinkose, padidino sa-vo produkcijos gamybos ir pardavimø apimtis. Ið-ankstiniais Statistikos departamento skaièiavimais,bendroji þemës ûkio produkcijos gamyba 1999 me-tais, lyginant su 1998 metais, sumaþëjo 12 procentø.Per 1999 metus ið viso privatizuoti 703 objektai uþ572,9 mln.litø. Lyginant bendrà privatizuotø objektøskaièiø su 1998 metais, jis iðaugo 2 kartus. 1999 me-tais visos materialinës investicijos ðalies teritorijojesudarë 5376,7 mln.litø. 1999 metais daugiausia in-vestuota á ðias veiklos rûðis: transportà , apdirbamàjàpramonæ, elektros, dujø ir vandens tiekimà, paðtà irnuotoliná ryðá, gyvenamøjø namø statybà.

Per 1999 metus (lyginant 1999 metø gruodá su 1998metø gruodþiu) vartotojø kainos padidëjo vos 0,3proc., o kovo, birþelio, liepos, rugpjûèio ir spalio më-nesiais buvo stebima defliacija. Labiausiai pabrangoryðiø (16,9 proc.), transporto (15,8 proc.), ðvietimo(5,3 proc.) grupiø prekës ir paslaugos, o labiausiaiatpigo (po akcizø tarifø sumaþinimo spalio mënesá)alkoholiniai gërimai ir tabako gaminiai (9,3 proc.).

Iðlaidos socialinei apsaugai nacionaliniame biud-þete 1999 metais sudarë 11,2 procento. Minëtos iðlai-dos valstybës biudþete sudarë 9,7 procento, savival-dybiø - 13,5 procento. Pagal ESSPROS grupavimàiðlaidos socialinei apsaugai Lietuvoje 1998 metais su-darë 15,9 procentø bendrojo vidaus produkto, o so-cialinës iðlaidos vienam gyventojui sudarë 1847 litus(áskaitant sveikatos apsaugà). Iðlaidos senatvës pen-sijoms sudaro didþiausià dalá valstybës biudþeto ið-laidose socialinei apsaugai ir Valstybinio socialiniodraudimo fondo biudþete. Savivaldybiø biudþetø

iðlaidose socialinei apsaugai didþiausià iðlaidø dalásudarë iðlaidos ðeimai (vaikams).

Realusis darbo uþmokestis ðalies ûkyje 1999 me-tais, palyginus su 1998 metais, iðaugo 5,8 procento.Minimali mënesinë alga per 1999 metus nekito irsudarë 430 litø. Vidutinë valstybinë socialinio drau-dimo nedirbanèio senatvës pensininko pensija 1999metais sudarë 310,16 litø. Reali senatvës pensija 1999metais, palyginus su 1998 metais, iðaugo 6,9 procen-tais. Minimalus gyvenimo lygis 1999 metais nekito irsudarë 125 litus.

Darbo birþos duomenimis, nedarbo lygis 1999metais iðaugo nuo 6,9 proc. metø pradþioje iki 10 proc.metø pabaigoje, bedarbiø skaièius atitinkamai nuo122,8 tûkst. iki 177,4 tûkst. þmoniø. Vidutinis metinisnedarbo lygis sudarë 8,4 proc. ir buvo 2 procentiniaispunktais didesnis nei 1998 metais. Per 1999 metusteritorinës darbo birþos ádarbino 88,3 tûkst. ieðkanèiødarbo asmenø. Tai 1,4 tûkst. daugiau nei 1998 metais.Didesnë pusë jø ádarbinta paslaugø sektoriuje.

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudþeto1999 metais priskaièiuotos pajamos buvo 4,2 mlrd.litø. Didþiausia Valstybinio socialinio draudimo fon-do iðlaidø dalis teko pensijoms (71,3 proc.).

1999 metais ðeimoms, auginanèioms vaikus, liku-siems be tëvø globos vaikams, bei maþas pajamasturinèioms ðeimoms (vidutiniðkai per mënesá) buvoiðmokëta 255,7 tûkst. ávairiø paðalpø. Ðioms paðal-poms skirta 324,3 mln. litø per metus, ið kuriø 286,3mln. litø skirta ið savivaldybiø biudþetø, 38 mln. litø- ið valstybës biudþeto.

1999 metø Statistikos departamento namø ûkiøbiudþetø tyrimo duomenimis, namø ûkiø disponuo-jamos pajamos, skaièiuojant vienam namø ûkio nariui,buvo 428 litai. Visos disponuojamos pajamos 1999 m.,palyginus su 1998 m., iðaugo 1,3 procento, piniginës -2,9 procento. Tuo pat metu, didëjant vartojimo prekiøkainoms, realios disponuojamos pajamos padidëjo tik0,5 procento, o realios piniginës pajamos - 2 procentais.1999 metais iðlaidos maistui visose namø ûkiø iðlaidose,palyginti su 1998 metais, sumaþëjo 2,4 procentiniopunkto. Iðlaidø maistui, o tuo paèiu ir jø dalies visoseiðlaidose maþëjimà apsprendë maisto produktø kainømaþëjimas. 1999 m., palyginti su 1998 metais, ðiek tiekiðaugo iðlaidos ðvietimui, ryðiams, transportui, bûstui.


Uþimtumas ir nedarbasUþimtumo vystymasis1999 metais ðalies darbo rinka pasiþymëjo nei-

giamomis tendencijomis: maþëjo uþimtø gyventojø,didëjo bedarbiø skaièius, augo nedarbo lygis. Tai sàly-gojo bendras visos ðalies ekonomikos nuosmukis, la-biausiai susijæs su 1998 metais prasidëjusia finansinebei ekonomine krize Rusijoje. Ámonës, eksportavu-sios savo produkcijà á NVS ðalis, pradëjo maþinti ga-mybos apimtis, nevisiðkai panaudoti darbuotojus.Daugiausiai darbuotojø dirbo ne visà darbo dienà,kiti darbuotojai dirbo su prastovomis arba buvo ne-apmokamose atostogose.

Sumaþëjo ne tik uþimtøjø dalis gyventojø tarpe,bet ir ekonomiðkai aktyviø gyventojø (darbo jëga)skaièius. Tai sàlygojo gyventojø aktyvumo lygio suma-þëjimà per ðá laikotarpá 0,4 procento.

Bendra uþimtumo dinamika1999 metais daugiausia ðalies gyventojø buvo

uþimta paslaugose (39,4 proc.), pramonëje (21,4proc.), þemës ûkyje, medþioklëje ir miðkininkystëje(19,2 proc.), ir prekyboje (14,2 proc.). Kai kurioseekonominës veiklos srityse uþimtøjø skaièius per1999 metus þymiai sumaþëjo. Lyginant 1998 metølapkrièio mënesá su 1999 metø tuo paèiu mënesiu,þymiai sumaþëjo dirbanèiøjø þemës ûkyje (-13,3 proc.punkto) bei statyboje (-5,7 proc. punkto) skaièius.Neþymiai iðaugo dirbanèiøjø paslaugose skaièius (1,2proc. punkto).

Nevisiðkas uþimtumas1999 metais iðaugo priverstinis nevisiðkas dir-

banèiøjø uþimtumas, kai asmuo dël darbo trûkumo(ne savo valia) dirba maþiau valandø nei numatytaástatyme (darbas sutrumpintà darbo dienà, savaitæ,priverstinës atostogos). Tai sàlygojo sudëtinga ámoniøfinansinë padëtis, produkcijos realizavimo proble-mos, finansinë krizë Rusijoje ir kiti veiksniai. 1999metais vidutiniðkai 300 ámoniø nuolat buvo per 15tûkst. nevisiðkai uþimtø dirbanèiøjø. Daugiausiai ne-visiðkai uþimtøjø dirbo pramonëje (66 proc.), jø skai-èius augo statyboje bei þemës ûkyje. 1999 metø pabai-goje daugiausiai ámoniø su nevisiðko uþimtumo prob-lemomis susidûrë Këdainiuose ir Pakruojyje (po 24ámones), Kaune (22 ámonës), Plungëje (18 ámoniø),Kelmëje ir Ðvenèionyse (po 16 ámoniø).

DARBO POLITIKA

NedarbasNedarbo lygis1999 metais oficialiai registruotas nedarbas

pasiekë aukðèiausià lygá po 1990 metø. Jis augovisuose ðalies rajonuose, taèiau skirtingais tempais.Labiausiai iðaugo Pasvalyje (8,6 proc. punkto), Mari-jampolës ir Radviliðkio rajonuose (po 5,2 proc. punk-to). Maþiausi nedarbo augimo tempai buvo Kretin-gos (1,3 proc. punkto) ir Kaiðiadoriø (1,6 proc. punk-to) rajonuose. Paþymëtini dideli nedarbo lygio skirtu-mai tarp atskirø ðalies rajonø. Jie virðijo 2-3 kartus.Jaunimo nedarbo lygis buvo aukðtesnis nei bendrasðalies nedarbo lygis (atitinkamai 13,5 ir 10,0 proc.).

BedarbiaiPer 1999 metus ðalies darbo birþose buvo uþre-

gistruota beveik 250 tûkst. bedarbiø, t.y. 40 tûkst.daugiau nei 1998 metais. 1999 metø pabaigoje ðalyjebuvo uþregistruota bedarbiø 44,5 proc. daugiau neimetø pradþioje. 1999 metais bedarbiø struktûroje,palyginus su 1998 metais, padidëjo nekvalifikuotøbedarbiø dalis. Metø pabaigoje buvo uþregistruotabeveik 60 tûkst. nekvalifikuotø ar turinèiø elemen-tarias profesijas bedarbiø, arba 33,8 proc. visø bedar-biø (1998 metø pabaigoje jø buvo 25,8 proc.).Aukðtàjá iðsilavinimà metø pabaigoje turëjo tik 4,6proc. bedarbiø (prieð metus 5,7 proc.), o aukðtesnájá- 16,2 proc. (prieð metus 16,8 proc.).

Darbo rinkos politikaDarbo rinkos politika buvo ágyvendinama aktyviø

ir pasyviø priemoniø pagalba. Pasyvi darbo rinkospolitikos priemonë - bedarbio paðalpa, kurios tikslas- laikina materialinë parama asmenims, netekusiemsdarbo. Aktyvios darbo rinkos politikos uþdaviniai -suteikti bedarbiams laikino uþimtumo galimybes, su-daryti sàlygas ágyti bûtinos darbinës patirties, padëtipalaikyti esamà kvalifikacijà, jà patobulinti arba ágytinaujà paklausià darbo rinkoje profesijà. Galutinis ak-tyvios darbo rinkos politikos priemoniø taikymo tiks-las - bedarbiø integracija á darbo rinkà. Pagrindinisdëmesys buvo skiriamas aktyvios darbo rinkos politi-kos priemoniø apimèiø iðplëtimui ir jø efektyvumodidinimui, siekiant integruoti á darbo rinkà jaunimà,prieðpensinio amþiaus bedarbius ir kitas socialiai pa-þeidþiamø asmenø grupes. Buvo ágyvendinamos ðiosaktyvios darbo rinkos politikos programos:

1. TRUMPAS TURINYS


¦ nedarbo prevencijos ir darbo pasiûlos bei paieð-kos suderinamumo (grupinë darbo paieðka - darbo klu-bai, savarankiðka laisvø darbo vietø paieðka, darbopasiûla kitoje vietoje, prevencinis profesinis mokymasbei orientavimas ir psichologinis konsultavimas ir kt.);¦ uþimtumo rëmimo (vieðøjø darbø, savo verslo

organizavimo, naujø darbo vietø steigimo, remiamødarbø programos);¦ darbo rinkos profesinio mokymo.

Ástatyminës bazës tobulinimasKeièiantis situacijai ðalies darbo rinkoje bei jos

prioritetams, buvo keièiami ir tobulinami darbo rin-kà reglamentuojantys ástatymai bei kiti teisës aktai,pritaikant juos naujos uþimtumo strategijos porei-kiams.

Lietuvos Respublikos Seimas 1999 metø liepos 7 d.priëmë Lietuvos Respublikos bedarbiø rëmimo ás-tatymo 10 ir 16 straipsniø pakeitimo ir papildymo ás-tatymà Nr. VIII-1291. 10 straipsnio pakeitimai ir pa-pildymai nustatë darbdavio pareigas atleidþiant gru-pæ darbuotojø, o 16 straipsnis buvo papildytas nuos-tata, numatanèia bedarbiams, kuriems iki teisës gautivisà senatvës pensijà likus ne daugiau kaip 5 metams,pratæsti bedarbio paðalpos mokëjimà dar 2 mënesius,o likus maþiau kaip metams - iki teisës gauti tokiàpensijà.

1999 m. buvo pakeistas Bedarbiø ir darbuotojø,áspëtø apie darbo sutarties nutraukimà, profesiniomokymo ir finansavimo ið Uþimtumo fondo tvarkos2 punktas, kurio esmë - didinti bedarbiø, ágijusiø pro-fesijà darbo rinkos profesinio mokymo sistemoje,mobilumà ir Ádarbinimo á Uþimtumo fondo remia-mus darbus tvarkos 1.2. punktas, kurio nuostatos su-darë palankesnes sàlygas jaunimui imtis darbinësveiklos ir skatinti darbdavius, ádarbinanèius jaunimà.1999 m. buvo patvirtinta Ekspertizës gauti leidimà(licencijà) mokyti pagal darbo rinkos profesinio mo-kymo programas tvarka, kurioje nustatyti reikalavi-mai ámoniø, organizacijø, ðvietimo ástaigø pateik-tiems ekspertizei dokumentams bei jø materialineimokymo bazei.

Darbo santykiaiTeisinës darbo uþmokesèio garantijosPagrindinius darbo uþmokesèio principus nustato

Darbo apmokëjimo ástatymas. Darbo uþmokestis ne-gali bûti maþesnis nei valstybës nustatytas minimalusdarbo uþmokestis (MDU). MDU iðreiðkiamas per

minimalià mënesinæ algà (MMA) arba minimaløvalandiná atlygá (MVA).

Minimalus darbo uþmokestisSocialinës apsaugos ir darbo ministerija 1999 m.

patikslino MDU nustatymo principus ir tvarkà, ku-riai pritarë Lietuvos Respublikos Vyriausybë. 1999metais MDU nebuvo didinamas. Statistikos departa-mento duomenimis, 1999 m. MMA buvo 430 litø,MVA - 2,53 lito.

Vidutinis mënesinis brutodarbo uþmokestis (VMDU)1999 metais, lyginant su 1998 metais, ðalies ûkyje

VMDU padidëjo - 6,5 proc., valstybës sektoriuje -8,6 proc., o privaèiame sektoriuje - 6,2 procentais.Bendras ðalies ûkio VMDU 1999 m. buvo 1074,8litai. Valstybës sektoriuje VMDU buvo 1150 litø,privaèiame sektoriuje - 993,7 lito.

Darbo santykiø ámonëse kontrolëValstybinë darbo inspekcija (VDI) 1999 metais

patikrino per 13 tûkst. ámoniø, kuriose dirbo per 788tûkst. darbuotojø, iðaiðkino per 92 tûkst. darbo,saugos ir sveikatos darbe teisës aktø reikalavimøpaþeidimø.

Reaguojant á visus minëtus paþeidimus, VDI ins-pektoriai áteikë per 11 tûkst. reikalavimø trûkumamspaðalinti, 894 ámonëse sustabdë darbus, sustabdë 64ámoniø bei jø filialø darbà, priëmë per 1,5 tûkst.nutarimø skirti baudà, inicijavo 35 bankroto bylas.

Nelaimingi atsitikimai darbeVDI per 1999 metus iðtyrë ir nustatë, kad 68

mirtini ir 154 sunkûs nelaimingi atsitikimai, ávykædarbe, buvo susijæ su darbu bei uþregistravo 2681lengvà nelaimingà atsitikimà, ávykusá darbe.

Sergamumas profesinëmis ligomis1999 m. Profesiniø ligø registre uþregistruota 606

profesiniø ligø, kuriomis sirgo 411 þmoniø, atvejai.Vyrams diagnozuota 530, o moterims - 76 profesinësligos.

Darbo apmokëjimo pokyèiaibiudþetinëse ástaigose1999 m. rugpjûèio mën. Vyriausybës sprendimu

buvo sumaþinti 1997-1998 m. padidinti tarnybiniaivieðojo administravimo valstybës tarnautojø ir kitøpareigûnø atlyginimai. Be to, ðiø kategorijø darbuo-tojams buvo apribotas priedø, premijø, materialiniøpaðalpø mokëjimas.

1. TRUMPAS TURINYS


Þalos dël nelaimingø atsitikimø darbe arsusirgimo profesine liga atlyginimas1999 m. buvo pakeistas Þalos atlyginimo dël ne-

laimingø atsitikimø darbe ar susirgimø profesine ligalaikinasis ástatymas papildant atvejais, kada þalos at-lyginimo prievolë pereina valstybei.

Kolektyviniø santykiø reguliavimo irsocialinës partnerystës tobulinimas1999 m. vasario 11 d. pasiraðytas Lietuvos Res-

publikos Vyriausybës ir socialiniø partneriø - pro-fesiniø sàjungø ir darbdaviø organizacijø - Susi-tarimas �Dël triðalio bendradarbiavimo�.

Teisinës bazës derinimas su ESir TDO teisës aktais1999 metais ypatingas dëmesys buvo skiriamas

darbo santykiø teisinës bazës vystymui, derinant jàsu ES teisës aktø reikalavimais ir TDO Konvenci-jomis ir Rekomendacijomis. Pagal ðiø teisës aktønuostatas 1999 metais buvo parengtas Lietuvos Res-

publikos Darbo kodekso projektas, saugos ir sveika-tos darbe teisës aktai.

Moterø ir vyrø lygybë darbo politikojeMoterø ir vyrø lygiø galimybiø ástatymas, ásiga-

liojæs 1999 m. kovo 1 d., paskatino daugelá valstybiniøir privaèiø institucijø labiau atkreipti dëmesá á moterøir vyrø padëtá visuomenëje, o taip pat darbo rinkoje.1999 metais moterø uþimtumo lygis ðiek tiek pa-didëjo, taèiau iðlieka þemesnis negu vyrø. Vis dar te-bëra ryðki moterø ir vyrø darbo jëgos koncentracijaskirtingose ûkinës veiklos ðakose. Valdymo ir spren-dimø priëmimo struktûrose moterys sudaro maþumà.

Rusijos ekonominë krizë ypaè paveikë Lietuvospramoniná sektoriø bei smulkø ir vidutiná verslà, kurdaugiausia dirba vyrai, todël þymiai daugiau vyrø ne-gu moterø neteko darbo ir kreipësi á darbo birþas.Valstybei reikëtø atkreipti daugiau dëmesio á moterø,iðëjusiø vaiko prieþiûros atostogø, pasirengimà gráþtiá darbà bei prieðpensinio amþiaus moterø problemasdarbo srityje.

Lietuva pasirinko ne tik Europoje, bet ir dauge-lyje pasaulio ðaliø dominuojantá socialinio draudimomodelá. Jis grindþiamas kartø solidarumo principu:kai dirbantys dalá savo uþdirbtø lëðø skiria tiems,kurie dël senatvës, invalidumo, ligos ar netekæ darbonegali dirbti ir uþsidirbti. Socialinio draudimo garan-tijos teikiamos ið lëðø, kurios surenkamos ið ðiuo me-tu dirbanèiø þmoniø. Teisæ gauti valstybinio socialiniodraudimo iðmokas ágyja tik tie þmonës, kurie tamtikrà ástatymuose numatytà laikotarpá dirbo ir mokë-jo valstybinio socialinio draudimo ámokas. Jø nemo-këjæ, gali tikëtis valstybës, bet ne socialinio draudimoparamos. Lietuvos valstybinio socialinio draudimosistema universali ir apima beveik visus kraðto gy-ventojus.

Lietuvoje funkcionuoja valstybinës privalomojoir savanoriðkojo socialinio draudimo sistemos. Priva-lomai draudþiami asmenys, dirbantys samdomà dar-bà ir savarankiðkai dirbantys asmenys.

Samdomà darbà dirbantieji draudþiami ðiø rûðiødraudimu: pensijø draudimu (senatvës, invalidumo,naðliø ir naðlaièiø pensijoms), ligos ir motinystësdraudimu (ligos, motinystës (tëvystës), laidojimopaðalpoms), sveikatos draudimu (gydymo ir profi-

SOCIALINIS DRAUDIMAS

laktikos iðlaidø kompensacijoms), draudimu nuo ne-darbo (bedarbio paðalpoms), draudimu nuo nelai-mingø atsitikimø darbe (nelaimingø atsitikimø darbeir profesiniø susirgimø atvejais). 1999 metais sam-domieji darbuotojai mokëjo 1 proc. socialinio drau-dimo ámokø nuo apskaièiuoto atlyginimo uþ darbà,o 30 proc. socialinio draudimo ámokø nuo apskai-èiuoto atlyginimo uþ darbà mokëjo uþ juos darbda-viai. Nuo 2000 m. sausio 1 d., ávedus naujà draudimorûðá (nelaimingø atsitikimø darbe ir profesiniø ligøsocialinio draudimo), samdomieji darbuotojai turësmokëti 3 proc., o darbdaviai - 31 proc. nuo apskai-èiuoto atlyginimo uþ darbà dydþio ámokas.

Valstybiná socialiná draudimà Lietuvoje vykdo Vals-tybinio socialinio draudimo fondas. Tai viena ið di-dþiausiø ir svarbiausiø institucijø, vykdanèiø Socialinësapsaugos ir darbo ministerijos formuojamà socialinæpolitikà. Fondas turi savarankiðkà biudþetà, á kurá renka-mos privalomos valstybinio socialinio draudimo ámo-kos. Ámokø tarifà nustato Seimas ir Vyriausybë. (Nuo1991 m. iki 1999 m. pabaigos ámokø tarifas buvo 31proc., nuo 2000 m. sausio 1 d. - 34 proc.). Ið surinktølëðø apdraustiems ðalies gyventojams mokamospensijos, paðalpos, kompensacijos.

1. TRUMPAS TURINYS


Socialinio draudimo sistemos prieþiûros funkcijàatlieka Socialinës apsaugos ir darbo ministerija. Pag-rindinës ðios ministerijos funkcijos priklauso socia-linës politikos srièiai, áskaitant socialiná draudimà,uþimtumà ir darbo santykius. Tai - esamos socialinëspadëties analizë, ástatymø ir Vyriausybës nutarimø

rengimas, jø teikimas Seimui ir Vyriausybei, tarptau-tiniø ir visuomeniniø santykiø palaikymas. Pagrin-diniai Lietuvos socialinës politikos principai - visuo-tinumas ir solidarumas. Visuotinumas reiðkia, kadvisi gyventojai turi teisæ á socialinës apsaugos teikia-mas iðmokas.

Piniginë socialinë parama1999 metais prioritetas buvo teikiamas beglobiø

vaikø rëmimui. Siekiant sumaþinti naðlaièiø ir be tëvøglobos likusiø vaikø socialinës atskirties rizikà beisudaryti jiems lygias galimybes bûti globojamiemsðeimose ar ðeimynose, nevyriausybiniø organizacijøákurtuose ðeimyniniuose vaikø globos namuose, betne didelëse institucijose, o taip pat pagerinti sulau-kusiø pilnametystës beglobiø vaikø socialinæ integra-cijà, 1999 m. buvo ágyvendinamos Vaiko globos ástaty-mo nuostatos, suvienodinant teisines bei ekonominessàlygas vaikø alternatyviai globai.

Siekiant garantuoti bûtinà socialinæ paramà ma-þas pajamas turinèioms ðeimoms, tobulinama gyve-namøjø patalpø ðildymo iðlaidø bei iðlaidø uþ vandenákompensavimo sistema.

Viena svarbiausiø tiesioginës paramos nepasitu-rinèioms ðeimoms priemoniø - ðiø ðeimø vaikø ne-mokamas maitinimas. 1999 metais reglamentuotasmoksleiviø nemokamo maitinimo organizavimasbendrojo lavinimo mokyklose.

1999 metais atliktas taikomos socialinës paramosekonominio efektyvumo tyrimas, iðanalizuota ðeimø,auginanèiø vaikus, padëtis bei parengtos ðios siste-mos tobulinimo rekomendacijos, kuriø pagrindu nu-matyta parengti Vaikus auginanèiø ðeimø rëmimoprogramà.

Parama ðeimoms, auginanèioms vaikusinvalidus ar slauganèioms visiðkosnegalios invalidusSiekiant sudaryti geresnes materialines sàlygas

slaugyti namuose visiðkos negalios invalidus, priim-tos Invalidø socialinës integracijos ástatymo bei kitøsu invalidumu susijusiø ástatymø - Ðalpos (socialiniø)ir Valstybiniø socialinio draudimo pensijø ástatymø- pataisos.

Nuo 1999 m. labiau diferencijuoti I ir II grupiøinvalidumo pensijø dydþiai. Ástatymu numatyta visa

SOCIALINË PARAMA ÐEIMAI

invalidumo pensija I grupës invalidams, turintiemsdraudþiamøjø pajamø. Dirbdami jie gaus visà pensijàkartu su buvusiu slaugos priedu, kuris priskaièiuotasprie bazinës pensijos. Nustatyti pagrindiniai kriteri-jai, pagal kuriuos pirmos grupës invalidui ir vaikuiinvalidui iki 16 metø amþiaus pripaþástama visiðkanegalia. Jie gauna slaugos paðalpà, lygià vienai bazi-nei pensijai per mënesá.

Siekiant pagerinti ðeimø, auginanèiø vaikus in-validus, materialinæ padëtá, pagal Ðalpos (socialiniø)pensijø ástatymà vaikai, kurie tapo invalidais iki 18metø arba vyresni, jeigu jie tapo I, II ar III grupësinvalidais nuo vaikystës arba nesukakæ 18 metø, turiteisæ gauti ðalpos (socialinæ) bazinës pensijos dydþiopensijà (138 Lt).

Socialinës apsaugos ir darbo ministerija, siekda-ma geriau aprûpinti Lietuvos Respublikos gyventojusortopedijos technika, parengë naujà gyventojø aprû-pinimo ortopedijos technika kompensavimo tvarkà.

Socialinës paslaugosSocialiniø paslaugø sistema 1999 metais plëto-

jama socialiniø paslaugø decentralizavimo kryptimi.Decentralizavimas vykdomas rengiant ir ágyvendi-nant valstybines ir savivaldybiø socialiniø paslaugøprogramas. Ðiam tikslui savivaldybëse vertinami ávai-riø socialiniø grupiø poreikiai ir, atsiþvelgiant á tai,kuriamas socialiniø paslaugø tinklas bendruome-nëse:¦ socialiniø paslaugø teikimo deinstitucionali-

zacija. Vadovaujamasi nuostata, kad prioritetas teikia-mas ne stacionarioms socialiniø paslaugø ástaigoms,o pagalbos namuose plëtojimui bei kitø nestacionariøsocialiniø paslaugø kûrimui;¦ ávairiø nevyriausybiniø organizacijø, kaip lygia-

verèiø partneriø, átraukimas á bendrà socialiniø pas-laugø sistemà. Vienas esminiø tokios sistemos poþy-miø - valstybiniø ir savivaldybiniø bei nevyriausybiniøsocialinës globos institucijø integracija;

1. TRUMPAS TURINYS


¦ teikiamø socialiniø paslaugø kokybës gerinimasir socialiniø paslaugø efektyvumo didinimas. Tai da-roma analizuojant ir vertinant ágyvendinamø socialiniøpaslaugø programø rezultatus, organizuojant socialiniødarbuotojø kvalifikacijos këlimà, tobulinant staciona-riø globos ástaigø veiklà.

Valstybës parama nukentëjusiems asmenimsir socialinës rizikos grupëms1999 metais buvo parengti teisës aktai, regla-

mentuojantys piniginës paramos teikimà nukentë-jusiø asmenø grupëms - politiniams kaliniams irtremtiniams, rezistentams, nukentëjusiems 1991 m.sausio 11-13 d.d. ávykiø metu.

Reikðmingi tarptautiniai renginiai1999 metaisSocialinës apsaugos ir darbo ministerija 1999 me-

tais atstovavo Lietuvà Jungtiniø Tautø, Europos Sà-jungos, Tarptautinës Darbo Organizacijos, EuroposTarybos, Baltijos ðaliø Ministrø Tarybos, Ðvedijos,Norvegijos, Vokietijos, Danijos bei kitø ðaliø Vyriau-sybiø organizuotuose renginiuose. Aktualûs tarptau-tiniai renginiai 1999 metais vyko socialinës raidos irdemografiniø problemø, moterø teisiø, vaikø ir ðei-mos, darbo politikos, integracijos á Europos Sàjungàklausimais.

Integracijos á Europos Sàjungà eiga1999 metais Socialinës apsaugos ir darbo minis-

terija toliau vykdë pasirengimo stojimui á ES darbus,priskirtus jos kompetencijai.

1999 m. pavasará buvo pradëta rengti nauja Pasi-rengimo narystei Europos Sàjungoje programos ver-sija (NAPP), kurià Vyriausybë patvirtino 1999 m.rugsëjo mënesá.

Kovo mënesá prasidëjo antrosios dviðalës ESAcquis1 analitinës perþiûros susitikimai, kuriø metubuvo pristatytas Lietuvos pasirengimas perimtiatskiras Acquis dalis, iðsiaiðkinta Lietuvos kaip ða-lies kandidatës teisinës bazës bûklë, nustatytos prob-lemos, kurios turëtø bûti sprendþiamos. Socialinësapsaugos ir darbo ministerija tiesiogiai atsakinga uþdu derybinius skyrius: �Laisvas asmenø judëjimas�bei �Socialinë politika ir uþimtumas�.

1999 m. gruodþio mën. ministerija parengë �Lais-vo asmenø judëjimo� bei �Socialinës politikos iruþimtumo� derybiniø pozicijø pirminius projektus.Ðiose srityse derybas numatoma pradëti 2000 m.antràjá pusmetá.

INTEGRACIJA Á EUROPOS SÀJUNGÀ IR TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

Su Lietuvos derybiniø pozicijø derybose dël na-rystës Europos Sàjungoje rengimu, visuomenës irverslo informavimu bei racionalios ekonominës po-litikos formavimu ir vykdymu glaudþiai siejasi integ-racijos pasekmiø ávertinimo bûtinybë. 2000 m. kovomën. buvo uþpildyti �Socialinës politikos ir uþim-tumo� bei �Laisvo asmenø judëjimo� skyriø klausi-mynai, kuriø pagrindu parengtas pirminis Lietuvosintegracijos á ES pasekmiø Lietuvos ûkiui ir visuo-menei ávertinimas.

1999 m. kasmetiniame praneðime apie Lietuvospaþangà rengiantis narystei ES, Socialinës apsaugosir darbo ministerija pateikë medþiagà apie Lietuvossocialinæ raidà, darbo rinkos politikà, socialinës ap-saugos reformà, socialiná draudimà bei pensiná ap-rûpinimà, profesinæ saugà ir sveikatà darbe, darboteisæ, lygias vyrø ir moterø galimybes bei laisvà dar-buotojø judëjimà.

Atstovavimas Lietuvai Tarptautinëje darboorganizacijoje (TDO)Socialinës apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos

Respublikos Vyriausybës ápareigota atstovauti Lie-tuvos Respublikos Vyriausybæ santykiuose su Tarp-tautine darbo organizacija, nuolat rengia ir teikiaataskaitas apie ratifikuotø TDO konvencijø taikymà,kità reikalingà informacijà, analizuoja neratifikuotøkonvencijø ratifikavimo perspektyvas, dalyvaujaTDO konferencijose, koordinuoja TDO teikiamàtechninæ pagalbà.

Lietuva Tarptautinës darbo konferencijos 87-iossesijos metu pirmà kartà buvo iðrinkta Valdymo tar-ybos pavaduojanèiàja nare 1999-2002 metø laiko-tarpiui Vyriausybiø grupëje ir nuo 1999 metø daly-vauja TDO Valdymo tarybos darbe. Vidurio ir Rytø

1. TRUMPAS TURINYS

1 Acquis - Europos Bendrijø teisës ir jos taikymo praktikos visuma, apimanti visa tai, kas buvo pasiektaágyvendinant Bendrijos steigimo sutartis.


Europos ðaliø regioninë grupë vieneriems metamsiðrinko Lietuvà grupës koordinatore.

Ðie pasiekimai leidþia Lietuvai aktyviai prisidëtiprie tarptautiniø darbo normø kûrimo, tolesnës Tarp-tautinës darbo organizacijos politikos krypèiø for-mavimo.

Tarpvalstybiniai santykiai darbo ir socialinëspolitikos srityjeTarptautiniame bendradarbiavime svarbus vaid-

muo priklauso tarpvalstybiniø santykiø darbo ir so-cialinës politikos srityje reguliavimui. 1999 metaisbuvo ratifikuoti ir Lietuvoje ásigaliojo Europos tary-bos dokumentai - Europos socialinës apsaugos lai-kinieji susitarimai bei jø protokolai, pasiraðytos irratifikuotos dviðalës socialinës apsaugos sutartys suBaltarusija, Èekija, pasiraðyti dviðaliai susitarimai suRusija dël pensinio aprûpinimo ir pilieèiø laikinodarbo, pasiraðytas susitarimas su Èekija dël pasikei-timo staþuotojais, pradëtos derybos su Lenkija irSuomija dël socialinës apsaugos sutarèiø sudarymo.

Didelis dëmesys 1999 metais buvo skirtas pasi-rengimui koordinuoti socialinës apsaugos sistemastaikant Reglamentus 1408/71 EEB ir 574/72 EEB.Tai labai sudëtingi dokumentai, dël kuriø taikymoyra priimti per 100 Europos Komisijos sprendimø,iðnagrinëta daugiau nei 350 bylø. Buvo preliminariaiparengti Reglamentø priedai, kuriuose turi bûti nu-rodomos iðimtys dël Reglamentø nuostatø taikymoLietuvai. Taip pat buvo atliktas tyrimas �Detaluspasirengimas ir planavimas ágyvendinant EuroposBendrijos koordinavimo taisykles�. Pagrindinis krû-vis ágyvendinant Reglamentus teks Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdybai, Lietuvos darbobirþai ir Valstybinei ligoniø kasai. Kol kas nenus-præsta, kokia antrinë institucija atsakys uþ ðeimosiðmokø administravimà pagal Reglamentà.

Tarptautinë paramaSiekiant uþtikrinti efektyvø ir kokybiðkà tarptauti-

niø socialinës apsaugos ir darbo projektø ágyvendini-mà, Socialinës apsaugos ir darbo ministerijoje ákurtaTarptautinës pagalbos taryba ir Tarptautinës pagal-bos valdyba.

Þymiausia tarptautinë dviðalë parama 1999 me-tais buvo teikiama socialiniø paslaugø infrastruktû-ros plëtrai, darbo rinkos sistemos vystymui, profesi-nës saugos ir sveikatos politikos ágyvendinimo stip-rinimui, socialinës politikos monitoringui ir vertini-mui, skurdo vertinimui ir maþinimui.

1999 metais buvo ágyvendinami ankstesniais me-tais vykdyti projektai bei pradëti kai kurie nauji pro-jektai. Finansuojant ET Socialinio Vystymo Bankui,pradëtas projektas �Socialiniø paslaugø infrastruk-tûros plëtra�. Vykdant Jungtiniø Tautø projektus, bu-vo parengta nacionalinë ataskaita dël Jungtiniø TautøKopenhagos Deklaracijos ágyvendinimo Lietuvoje,pradëta rengti Skurdo maþinimo strategija, parengtasSocialinis praneðimas. Pagal susitarimà tarp Danijosdarbo ministerijos ir Lietuvos Socialinës apsaugosministerijos pradëta vykdyti bendradarbiavimo darborinkos srityje programa. Lietuvos ir Danijos institu-cijos pasiraðë Susitarimà dël Socialinës iniciatyvosvystymo Lietuvoje. 1999 metais prasidëjo Baltijos Jû-ros Valstybiø sektorinë darbo rinkos programa.

Skurdo maþinimo Lietuvoje strategijair jos ágyvendinimasStiprinant þmoniø socialiná saugumà, 1999 m.

buvo parengta Skurdo maþinimo Lietuvoje strategija(toliau - Strategija). Strategijoje pateikiama trumpaskurdo samprata ir rodikliai, apibûdinantys skurdàLietuvoje. Pagrindinis dëmesys Strategijoje skiriamasskurdo maþinimo vieðosios politikos priemonëms,Strategijos ágyvendinimui ir jos monitoringui.

Strategija buvo parengta vykdant 1995 metø kovomënesá Kopenhagoje Pasaulio Virðûniø susitikimometu pasiraðytà Deklaracijà - spræsti skurdo, nedar-

1999 METAIS VYKDYTOS SOCIALINËS PROGRAMOS

bo bei kitas, su ðiais reiðkiniais susijusias problemas.Lietuva ásipareigojo parengti Nacionaliná praneðimàapie Pasaulio Virðûniø susitikimo metu priimtø iðva-dø ágyvendinimà ir parengti Strategijà.

Nacionaliniame praneðime, kuris 1999 metais bu-vo pateiktas Jungtinëms Tautoms ir ðalies visuome-nei, parodoma pasiekta paþanga ir neiðspræstø prob-lemø, maþinant skurdà nuo 1995 m., apþvalga. Ren-giant Nacionaliná praneðimà, buvo prieita tokiø iðva-dø:¦ kovojant su skurdu vien socialinës apsaugos

priemonëmis pasiekti teigiamø rezultatø neámanoma;

1. TRUMPAS TURINYS


1. TRUMPAS TURINYS

¦ bûtina formuoti kompleksiðkà politikà Lietuvosvisuomenës socialinei plëtrai skatinti, nesitikint greitørezultatø;¦ apgalvota kovos su skurdu strategija turëtø pa-

dëti Lietuvai racionaliau naudoti turimus iðteklius, ypa-tingai þmogiðkuosius;¦ rengiant Skurdo maþinimo strategijà, turi bûti

atsiþvelgta á Lietuvos Eurointegracijos siekius ir EuroposSàjungoje susiklosèiusius socialinës raidos modelius.

Rengiant Skurdo maþinimo strategijà, buvo atsiþ-velgta á ðias iðvadas ir pasinaudota Nacionalinio pra-neðimo rengimo patirtimi. Strategijoje pateikiamistrateginiai skurdo maþinimo �taikiniai�, kuriø pasie-kimui numatytos vieðosios politikos priemonës. Ta-èiau konkreèiø programø Strategijoje nepateikiamair jos bus rengiamos ateityje.

Ðios Strategijos rengimui Prezidento dekretu bu-vo sukurtas Socialinis komitetas, vadovaujamas so-cialinës apsaugos ir darbo ministrës I. Degutienës.

Jos ágyvendinimui, kaip numatoma Strategijoje, Pre-zidentas steigia jam atskaitingà Skurdo maþinimostrategijos ágyvendinimo komisijà.

Tarptautiniø pagyvenusiø þmoniø metøprograma1999 metus paskelbus Tarptautiniais pagyvenusiø

þmoniø metais, Lietuvos Respublikos Vyriausybëpatvirtino veiksmø Lietuvoje programà, kurios tikslas- suformuoti ilgalaikæ ir aiðkià valstybinæ politikà, ga-linèià padëti pagerinti pagyvenusiø þmoniø sociali-nes, sveikatos prieþiûros bei ekonomines sàlygas.Programos metu buvo parengti tam tikri ástatymaibei kiti norminiø teisës aktø pakeitimø projektai, ið-leisti 4 leidiniai, skirti pagyvenusiems þmonëms, su-rengta tarptautinë konferencija, taip pat vyko daugkultûriniø renginiø. Visa tai aktualizavo pagyvenusiøþmoniø problemas ir atkreipë visuomenës dëmesá áðià þmoniø grupæ.


2 skyrius

2. PAGRINDINËS MINISTERIJOS VEIKLOS KRYPTYSIR UÞDAVINIAI 1999 METAIS

Darbo politikaSADM strateginiame plane darbo politikos srity-

je buvo iðskirtos ðios pagrindinës kryptys: uþimtumasir darbo rinka, darbo sàlygos, darbo santykiai ir darboapmokëjimas.

Uþimtumas ir darbo rinkaNedarbo maþinimas ir uþimtumo didinimas buvo

ir yra prioritetinës SADM veiklos kryptys. Ministerija1999 metais prioritetà teikë aktyviai uþimtumo ir dar-bo rinkos politikai, kurios galutinis tikslas - bedarbiøintegracija á darbo rinkà. Ágyvendindama aktyvià uþ-imtumo ir darbo rinkos politikà ir atsiþvelgdama ásusiklosèiusià ðioje srityje situacijà, ministerija ypa-tingà dëmesá skyrë jauniems, ilgalaikiams, o taip patturintiems papildomas uþimtumo garantijas bedar-biams, didindama jø galimybes darbo rinkoje.

Uþimtumo ir darbo rinkos politikoje vis didesnisdëmesys buvo skiriamas priemonëms, padedanèiomsskatinti bendradarbiavimà tarp uþimtumà átakojan-èiø institucijø ir vietos partneriø siekiant stiprintiuþimtumo ir darbo rinkos politikos efektyvumà ir josintegralumà, maþinti teritoriná nedarbo lygiø skirtu-mà.

Efektyvesnei regioninei uþimtumo ir darbo rinkospolitikai formuoti 1999 metais buvo gerinama ir ple-èiama ir darbo rinkos informacinë bazë, didesnis dë-

Socialinës apsaugos ir darbo ministerija 1999 me-tais, vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybësprogramà ir ágyvendindama savo misijà - sukurti ir ágy-vendinti efektyvià, su Europos Sàjungos standartais su-derintà darbo, socialinio draudimo ir socialinës para-mos sistemà, uþtikrinanèià ðalies gyventojø socialinæapsaugà - nukreipë visas pastangas ir veiklà socialinësapsaugos ir darbo politikos formavimui ir ágyvendini-mui. Pagrindinës ministerijos veiklos kryptys 1999 me-tais pateikiamos strateginiame ministerijos plane, ku-riame orientuojamasi á vidutinës trukmës perspektyvas.

Formuojant 1999 metams ministerijos veiklos kryptis

ir uþdavinius, buvo atsiþvelgiama á socialinës politikosstrateginius tikslus, principus ir paèios ministerijos pas-kirtá - stiprinti savo, kaip socialinës ir darbo politikosformuotojos, vaidmená. Ðio tikslo ágyvendinimui bûtinakelti personalo kvalifikacijà, stiprinti ministerijos or-ganizacinæ struktûrà, tobulinti administraciná darbà,gerinti santykius su partneriais ir klientais, didinti vykdo-mos socialinës politikos efektyvumà, gerinant jos analizæ,ágyvendinimo organizavimà bei prieþiûrà.

Ministerijos valdymo struktûra (þr. 1 priedas) atitikopagrindines veiklos kryptis formuojant ir ágyvendinantsocialinës apsaugos ir darbo politikà.

mesys skiriamas darbo rinkos vykdomos politikos re-zultatø analizei ir jø prognozavimui.

Daug dëmesio buvo skiriama darbo rinkos insti-tucijø valdymo sistemos tobulinimui siekiant dides-nio jø lankstumo bei greito reagavimo á darbo rinkospokyèius.

Darbo sàlygosÁgyvendinant saugos darbe politikà, 1999 metais

prioritetas buvo skiriamas nelaimingø atsitikimø,saugos bei darbo ástatymø paþeidimø prevencijos ge-rinimui, profesinës sveikatos ir saugos darbe valdy-mo bei kontrolës tobulinimui. Ðiø tikslø ágyvendini-mui buvo tobulinami galiojantys teisës aktai ir ren-giami nauji, juos derinant su socialiniais partneriaisir su atitinkamais Europos Sàjungos teisës aktais.

Darbo santykiai ir darbo apmokëjimasTobulinant darbo santykiø ir darbo apmokëjimo

politikà, prioritetas buvo teikiamas ðiø santykiø libe-ralizavimui, suteikiant daugiau teisiø darbo santykiødalyviams, sistemiðkam darbo uþmokesèio diferen-ciacijos sureguliavimui tarp atskirø valstybës ástaigødarbuotojø pagal ðakas ir pareigybes, lygiø galimybiøtarp moterø ir vyrø principo átvirtinimui, galiojanèiøteisës aktø suderinimui bei jø atitikimui ES bei TDOkonvencijoms.


Socialinis draudimasFormuojant socialinio draudimo politikà, buvo

atsiþvelgiama á tai, kad 1999 metai skelbiami Tarp-tautiniais pagyvenusiø þmoniø metais. Atsiþvelgiantá Lietuvos pagyvenusiø þmoniø padëtá ir poreikius,buvo parengta veiksmø programa, kurios ágyvendi-nimas pagerins pagyvenusiø þmoniø socialinæ, svei-katos prieþiûros, ekonominæ ir kultûrinæ padëtá.

Socialinio draudimo politikoje, kaip ir ankstes-niais metais, toliau buvo siekiama draudiminiø prin-cipø stiprinimo. Socialinio draudimo fondo iðmokøgavëjø identifikavimui pagal draudiminius ir nedrau-diminius principus buvo rengiamos socialinio draudi-mo sistemos restruktûrizavimo pagrindinës nuosta-tos. Remiantis ðiomis nuostatomis, socialinio draudi-mo iðmokos mokamos tik tiems asmenims, kurie savoámokomis dalyvavo socialinio draudimo sistemoje,atsisakant nedraudiminiø ávykiø finansavimo.

Ágyvendinant socialinio draudimo politikà 1999,kaip ir ankstesniais metais, svarbià vietà uþëmë so-cialiniø iðmokø finansavimo tobulinimas. Buvo sie-kiama ágyvendinti priemones, didinanèias valstybiniosocialinio draudimo biudþeto pajamas ir maþinanèiasjo iðlaidas:¦ socialinio draudimo ámokø tarifo didinimo ir jo

apribojimo, kai ámokos nebemokomos, panaikinimas;¦ apdraustøjø rato plëtimas, galimybiø piktnau-

dþiauti biudþeto lëðomis, sudarant fiktyvias darbo su-tartis, maþinimas.

Socialinio draudimo sistema buvo tobulinama jàpapildant nauja socialinio draudimo rûðimi - draudi-mu nuo nelaimingø atsitikimø ir profesiniø susirgi-mø. Toks sprendimas turëjo iðspræsti kylanèias prob-lemas dël iðmokø, bankrutavus ámonei ar esant ne-mokiam darbdaviui.

Ypatingas dëmesys buvo skiriamas ástatyminësbazës harmonizavimo klausimams socialinio draudi-mo pensijø ir valstybiniø pensijø ástatymø srityje.

Socialinë paramaÁgyvendinant socialinës paramos politikà, 1999

metais buvo siekiama tobulinti teikiamos piniginëssocialinës paramos ðeimoms, socialiniø paslaugø irvaikø teisiø apsaugos bei globos sistemas. Piniginëssocialinës paramos sistema buvo tobulinama didi-nant jos taiklumà, t.y. siekiama, kad paramà gautøtos gyventojø grupës, kurioms tokios paramos labiau-sia reikia. Kuriama maþas pajamas turinèiø ðeimø

vieninga rëmimo sistema, kuri remiasi turto ir paja-mø tikrinimo principu. Plëtojama strateginë partne-rystë su savivaldybëmis suteikiant joms didesná sa-varankiðkumà ir atsakomybæ.

Tobulinant vaikø globà, ir vaikø teisiø apsaugàdaug dëmesio buvo skiriama galiojanèiø teisës aktø,o taip pat institucinës vaikø globos struktûros beijos finansavimo vertinimui ir analizei, Hagos konven-cijos nuostatø ágyvendinimui, vaikø teisiø prieþiûrosir vykdymo funkcijø atskyrimui, vaikø ir paaugliø nu-sikalstamumo prevencijai.

Socialiniø paslaugø politikoje didþiausias dëme-sys skiriamas teikiamø socialiniø paslaugø infrastruk-tûros vystymui ir jø kokybës gerinimui. Ðio tikslo sie-kiama analizuojant socialiniø paslaugø poreikius irrengiant atitinkamos kvalifikacijos socialinius dar-buotojus. Socialiniø paslaugø sistemos efektyvumodidinimui pleèiami partnerystës ryðiai su savivaldy-bëmis, gerinama tarpusavio informavimo sistemaperduodant paþangià patirtá teikiant socialines pas-laugas, steigiant naujo tipo socialinës globos ástaigas.

Kuriama efektyvi asmenø su negalia socialinësintegracijos ir reabilitacijos sistema, ágalinanti suda-ryti ðiems asmenims tokias pat lygias galimybes kaipir kitiems visuomenës nariams. Tobulinama vieningainformacinë bazë invalidø klausimais. Plëtojama in-validø visuomeniniø organizacijø veikla koordinuo-jant jà per Lietuvos invalidø reikalø tarybà prie Vy-riausybës, siekiant plaèiau á jos veiklà ir integracijosprogramø ágyvendinimà átraukti kitas valstybës insti-tucijas, apskrièiø virðininkø administracijas bei savi-valdybes.

Tarptautiniai reikalaiPagal Vyriausybës parengtà programà, 1999 me-

tais toliau buvo vykdomi paruoðiamieji darbai pasi-rengimui narystei Europos Sàjungoje, socialinës ap-saugos sistemø koordinavimui, aktyvus pasirengimaspataisytosios Europos socialinës chartijos ratifika-vimui bei tarptautiniø darbo normø diegimui.

Be to, buvo plëtojami ir stiprinami tarptautiniairyðiai, ypatingai su kaimyninëmis valstybëmis -Latvija, Estija, Lenkija, o taip pat ir tolimesnëmiskaimynëmis - Ðvedija,Suomija, Norvegija, Vokietija,Olandija, Danija, Prancûzija ir kt. Daug dëmesio ski-riama dviðaliø socialinës apsaugos sutarèiø suda-rymui.

2 skyrius


3 skyrius

3. LIETUVOS ÛKIO EKONOMINË IR SOCIALINË BÛKLË 1999 METAIS

Jau 1998 metø pabaigoje Lietuvos ûkio raidoje bu-vo pastebëti ekonominio nuosmukio poþymiai. Nuos-mukis tæsësi ir 1999 metais. Ðalies bendrasis vidausproduktas (BVP) visais metø ketvirèiais buvo fiksuoja-mas 1,4-6,7 proc. maþesnis nei atitinkamais 1998 metøketvirèiais. Iðankstiniais Statistikos departamento duo-menimis, metinis BVP 1999 m., palyginus su 1998 m.,sumaþëjo 4,1 proc. (Latvijoje padidëjo 0,1 proc., Es-tijoje sumaþëjo 1,5 proc.).

Ekonominá nuosmuká sàlygojo ypaè þenklus eks-porto sumaþëjimas -19,3 proc. ir mokios paklausos su-maþëjimas vidaus rinkoje.

Sumaþëjusi vidaus rinkos moki paklausa átakojo

vartotojø kainø pokyèius: per 1999 metus vartojimo irpaslaugø kainø indeksas padidëjo vos 0,3 proc., o tøpaèiø metø kovo, birþelio, liepos, rugpjûèio ir spaliomënesiais buvo fiksuojama defliacija. Tai atspindëjomenkà viso ðalies ûkio ekonominio aktyvumo lygá.

Sutrikæ ekonominiai santykiai su Rusija ir NVS ðali-mis, Vokietijos markës ir euro kurso kritimas dolerioatþvilgiu 1999 metais bei Rusijos rublio devalvacija,sumaþino Lietuvos produkcijos paklausà uþsienio irvidaus rinkose, padidino pigiø prekiø antplûdá á vidausrinkà. Tai sàlygojo uþimtumo sumaþëjimà ne tik pra-monëje, bet ir visame ðalies ûkyje.

Bendrasis vidaus produktas (BVP)Iðankstiniais Statistikos departamento duomeni-

mis, BVP 1999 metais sudarë 42597 mln.litø (1998m. - 42945 mln. litø), skaièiuojant vidutiniðkai vie-nam gyventojui - 11514 litø. BVP smukimà lëmë ga-mybos apimèiø sumaþëjimas elektros, dujø ir van-dens tiekimo srityje (-16,7 proc.), statyboje (-11,2proc.), þemës ûkyje, medþioklëje ir miðkininkystëje(-8,9 proc.), apdirbamojoje pramonëje (-6,7 proc.),sveikatos ir socialinio aprûpinimo srityje (-5,9 proc.)bei kai kuriose kitose sferose. Kita vertus, 1999 m.tam tikroms veiklos sferoms buvo bûdingas augimas(transporto, sandëliavimo ir ryðiø (7,9 proc.), finansi-nio tarpininkavimo (6 proc.) ir kitoms veikloms), ta-èiau tai neturëjo þymesnës átakos BVP pokyèiams.

Iðgaunamoji ir apdirbamojipramonë (IAP)Iki 1999 metø IAP pagamintos produkcijos par-

davimø apimtys nuolat didëjo. Taèiau nuo 1999 metøpradþios pardavimø apimtys pradëjo maþëti. KrizëRusijoje ir sutrikæ ekonominiai santykiai su NVS ðali-mis, Vokietijos markës bei euro kurso kritimas dole-rio atþvilgiu, Rusijos rublio devalvacija sumaþino Lie-tuvos produkcijos konkurencingumà ir paklausà

3.1. EKONOMINË SITUACIJA

uþsienio rinkose. Pigios importuojamos produkcijosantplûdis, ypaè ið NVS ðaliø, á vidaus rinkà bei gamy-bos sànaudø didëjimas (energijos ir kuro brangimas)pablogino IAP ámoniø veiklos sàlygas. Sumaþëjæs vi-daus rinkos mokumas, iðkilæ sunkumai dël uþsieniorinkø pasikeitimø, sàlygojo IAP produkcijos parda-vimo apimèiø maþëjimà 1999 metais.

Per 1999 metus, iðankstiniais duomenimis, IAPpagamino ir realizavo produkcijos (be PVM ir ak-cizo) uþ 18127 mln.litø (1999 m. kainomis). Lyginantsu tuo paèiu praëjusiø metø laikotarpiu, produkcijosapimtys sumaþëjo 7,9 procento.

Didþiausià átakà bendram pramonës nuosmukiuiturëjo naftos perdirbimo produktø pramonës veikla.Dël þalios naftos tiekimo sutrikimø pirminio naftosperdirbimo apimtys sumaþëjo 30 proc., o visos ðakosprodukcijos pardavimo apimtys - net 36,9 procento.

Neþiûrint bendro pramonës nuosmukio, kai ku-rios jos veiklos (sudaranèios apie 38 proc. visø IAPpardavimo apimèiø), gerindamos produkcijos koky-bæ ir plësdamos prekybos apimtis uþsienio rinkose,padidino savo produkcijos gamybos ir pardavimøapimtis. Per 1999 metus jø augimo tempai buvo pa-kankamai spartûs ir kompensavo kitø pramonës


veiklø nuosmuká. 1999 metais IAP produkcijos in-deksas be naftos perdirbimo produktø pramonës su-darë 100,8 procento. Ðá nedidelá augimà pagrindinainulëmë cheminiø medþiagø ir produktø pramonë,guminiø ir plastmasiniø dirbiniø pramonë, radijo, te-levizijos ir ryðiø árengimø bei aparatûros pramonë,elektros maðinø ir prietaisø pramonë ir kt.

Maþëjant ilgalaikio vartojimo prekiø paklausaividaus rinkoje ir ðalies vartotojø perkamajai galiai,daugelis pramonës ámoniø stengësi padidinti bei ið-plësti gaminamos produkcijos eksporto apimtis. Per1999 metus IAP ámonës eksportavo apie 53,1 proc.visos realizuotos produkcijos arba 1,4 procentiniopunkto daugiau negu 1998 metais.

EnergetikaEnergijos (kuro, ðilumos, elektros) reikmës Lietu-

voje per 1999 metus, palyginus su 1998 metais, sumaþëjoapie 1,5 procento. Galutinës energijos balanse namøûkiai sudarë 33 proc., pramonë - 22 proc., transportas -30 proc., þemës ûkis ir kiti vartotojai - 15 procentø.

1999 metais, palyginus su 1998 metais, 2,3 kartosumaþëjo elektros energijos eksportas.

1999 metais Lietuvos Respublikos Seimas patvirtinoNacionalinæ energetikos strategijà, kurioje atsiþvelgta áEuropos Sàjungos reikalavimà - iki 2005 metø sustabdytiIgnalinos atominës elektrinës pirmàjá blokà. Be to, priimti

teisës aktai, leidþiantys specialios paskirties akcinëmsbendrovëms �Lietuvos energija�, �Lietuvos dujos� irðilumos tiekimo bendrovëms panaikinti specialiospaskirties bendrovës statusà. 1999 metø spalio pabaigojebuvo privatizuota didmeninës ir maþmeninës naftosproduktø prekybos akcinë bendrovë �Lietuvos kuras�.Iki 40,7 proc. padidëjo privataus kapitalo dalis naftosperdirbimo bei naftos ir jos produktø transportavimovamzdynais akcinëje bendrovëje �Maþeikiø nafta�.

Statyba Ðalies statybos ámonës ir bendrovës 1999 metais

atliko darbø savo jëgomis uþ 2609,5 mln.litø, tai yra15,2 procento maþiau nei 1998 metais.

Ðalies teritorijoje atliktø darbø apimtis sudarë98,6 proc. visos darbø apimties ir, palyginus su 1998metais, sumaþëjo 13,8 procento.

Kaip rodo 3.1-1 lentelëje pateikti duomenys, in-vesticijø suma gyvenamajai statybai 1999 m. suma-þëjo 11,1 procento. Neþiûrint to, ðiek tiek iðaugopastatytø butø (1,9 proc.) skaièius bei naudingas gy-venamasis plotas (1,04 proc.). Taip pat þymiai iðaugolengvatiniø paskolø butui ásigyti skaièius. 1999 metaislengvatiniø paskolø butui ásigyti buvo iðduota 1,8karto daugiau nei 1998 metais.

1999 metais Bûsto ir urbanistikos plëtros fondasiðdavë paskolø 28,2 mln. litø sumai, ið jø: gyvenamøjø

Gyvenamoji statyba Lietuvoje 1998-1999 metais

3.1-1 lentelëLietuvos ûkio ekonominës ir socialinës bûklës 1999 metais apþvalga:Ûkio ministerija, 2000

Matavimovienetas

1998 m. 1999 m.

Atiduota naudoti butø vnt. 4176 4254Atiduota naudingo gyvenamojo ploto tûkst.kv.m 500 521,3Investicijø suma mln.Lt 507,5 450,8Asmenø, áraðytø á eiles savivaldybësevalstybës paramai gauti skaièius (metø pradþiai) tûkst. þm. 104,3 105,0Iðduota lengvatiniø (subsidijuojamø)paskolø bûstui ásigyti:

� iðduota paskolø mln.Lt 25,0 45,0� apytikris paskolø skaièius vnt. 500 900

3 skyrius


namø bendrijoms, gyvenamøjø namø renovacijai -16,2 mln. litø, mokyklø renovacijai - 12 mln. litø.

Transportas1999 metais beveik visø Lietuvos transporto rûðiø

veþimo apimtys maþëjo. Iðimtá sudarë tik kroviniøir keleiviø veþimas upiø ir jûrø transportu, naftos pro-duktø perkrovimas Klaipëdos uoste, atvykusiø ir ið-vykusiø keleiviø skaièius Lietuvos oro uostuose irKlaipëdos uoste.

Þemës ûkis2000 metø sausio 1 d. ûkininkø ûkiø registre buvo

áregistruota 67 tûkst. ûkininkø ûkiø. Jie valdë 812,9tûkst. ha þemës. Vidutinis ûkio dydis - 12,1 hektaro.

Ûkininkø ir kitø gyventojø ûkiuose pagamintosprodukcijos dalis bendroje atitinkamo þemës ûkioprodukto gamyboje sudarë: grûdø - 78 proc., bulviø- 99,4 proc., cukriniø runkeliø - 59 proc., gyvuliø irpaukðèiø - 62 proc., pieno - 88 procentus.

Iðankstiniais Statistikos departamento skaièiavi-mais, bendroji þemës ûkio produkcijos gamyba 1999metais, lyginant su 1998 metais, sumaþëjo 12 pro-centø. Grûdø iðauginta 25 proc., pieno pagaminta -9 proc., gyvuliø ir paukðèiø skerdimui realizuota 1proc., o kiauðiniø - 10 proc. maþiau.

Pagerëjo pieno kokybës rodikliai: geros kokybëspieno (aukðèiausios ir I rûðies) supirkta 51 proc.(1998 metais - 29 proc.).

Uþsienio prekybaNegalutiniais Statistikos departamento duomeni-

mis, 1999 metais Lietuvos uþsienio prekybos apyvar-tos apimtys sudarë 31,2 mlrd. litø: ið Lietuvos eks-portuota prekiø uþ 12,0 mlrd. litø, importuota uþ 19,2mlrd. litø. Lyginant su 1998 metais, prekiø apyvartasumaþëjo 18,1 proc., eksportas - 19,3 proc., o im-portas - 17,3 proc. Uþsienio prekybos deficitas su-maþëjo 13,8 proc. ir sudarë 7,2 mlrd. litø.

Ðie duomenys rodo, kad Rusijos finansinë beiekonominë krizë turëjo neigiamà átakà Lietuvos pro-dukcijos eksportui 1999 metais. Taèiau tais paèiaismetais Lietuvos gamintojai sëkmingiau negu anks-tesniais metais plëtojo savo prekiø rinkas ES, CELPAðalyse. Ûkio nuosmukis sumaþino ne tik bendràjà vi-daus, bet ir importuojamø prekiø paklausà.

Vidaus prekybaPrekybos dalis bendrajame ðalies vidaus produkte

1999 metais sudarë apie 15,8 proc., o áskaitant vieðbu-èiø ir restoranø apyvartà - 17,3 procento. Maþmeninëprekiø apyvarta (áskaitant ir prekybà maitinimo ámo-

nëse bei turgavietëse) sudarë apie 14,6 mlrd. litø (ið-ankstiniais skaièiavimais).

Statistikos departamento atrankiniø tyrimø duo-menimis, ámoniø, kuriø pagrindinë veikla yra maþ-meninë prekyba, prekiø apyvarta 1999 metais, paly-ginus su 1998 metais, sumaþëjo 11,1 proc. (skaièiuo-jant palyginamosiomis kainomis). Tame tarpe ámo-niø, kuriø pagrindinë veikla yra automobiliø, degaløprekyba, automobiliø prieþiûra ir remontas, prekiøapyvarta sumaþëjo 22,2 proc. (transporto priemoniøpardavimas sumaþëjo net 44,7 proc.), kitø prekybosámoniø apyvarta sumaþëjo 6,3 procento.

1999 metais didëjo kosmetikos ir tualeto reikme-nø (ðiø prekiø apyvarta padidëjo 35,7 proc.), medi-cinos ir ortopediniø prekiø (29,3 proc.), baldø, ap-ðvietimo árengimø (14,4 proc.), knygø, laikraðèiø irraðtinës reikmenø (10,7 proc.), naudotø prekiøapyvarta (2,1 karto).

Maitinimo ámoniø apyvarta padidëjo tik restora-nuose (8,3 proc.), o barø, valgyklø apyvartos sumaþë-jo daugiau nei 16 procentø.

Maþmeninës prekiø apyvartos apimtys sumaþëjoir turgavietëse. Maisto prekiø pardavimo apimtys su-maþëjo 10,9 proc., ið jø mësos ir mësos produktø apy-varta sumaþëjo 14,3 procento. Taèiau nemaisto pre-kiø (iðskyrus automobilius ) pardavimas turgavietëse1999 metais padidëjo, palyginus su 1998 metais, ðiøprekiø apyvarta iðaugo 9,8 procento.

Informatika1999 metais Lietuvoje buvo apie 230 tûkst. kompiu-

teriø (1998 m.-200 tûkst. kompiuteriø). Ðimtui gyventojøtenka 6 kompiuteriai (iðsivysèiusiose valstybëse - apie25). Lietuvoje yra 3 interneto tinklalapiai deðimèiaitûkstanèiø gyventojø. Tik apie 3 proc. Lietuvos gyventojønaudojasi internetu bei elektroniniu paðtu.

Smulkus ir vidutinis verslasPagal Verslo plëtojimo tarybos patvirtintà Smul-

kaus verslo skatinimo fondo lëðø panaudojimo sà-matà lëðos buvo skirtos tokiø smulkaus ir vidutinioverslo plëtros programos priemoniø ágyvendinimui:smulkaus ir vidutinio verslo paskolø garantijø insti-tucijos ástatiniam kapitalui padidinti; draudimo ámo-koms dalinai kompensuoti; verslo inkubatoriams irverslo centrams steigti, jø kûrimosi ir veiklos iðlai-doms finansuoti; techninei pagalbai (mokymui, kon-sultavimui ir kt. priemonëms); regionø ir tiksliniøprogramø rengimui ir jø ágyvendinimo daliniam fi-nansavimui; daliniam palûkanø padengimui.



Siekiant efektyviau panaudoti Smulkaus ir vidu-tinio verslo skatinimo fondo lëðas, 1999 metais buvoparengta ðio fondo lëðø panaudojimo decentraliza-vimo koncepcija. Ágyvendinus ðià koncepcijà, atsiras-tø galimybë smulkaus ir vidutinio verslo problemøsprendime plaèiau dalyvauti verslo bendruomenei,daugiau bûtø atsiþvelgiama á regionø specifikà, su-paprastëtø ir paspartëtø dokumentø apiforminimas.

Ámoniø bankroto procedûros1999 metais 207 ámonës pasiskelbë nemokiomis, ið

jø 95 ámonëms paskelbtas bankrotas. Paþymëtina, kadnemokiø ar pasiekusiø nemokumo ribà ámoniø tarpeyra daug bendrø Lietuvos ir uþsienio kapitalo ámoniø.

1999 metais bankroto procesas buvo pradëtas 246ámonëse. Bankroto bylø këlimo iniciatoriais buvo:kreditoriai - 133 ámonëse, savininkai - 93, kitos ins-titucijos - 20. Ið viso 1999 metais bankroto pro-cedûros buvo vykdomos 475 ámonëse.

PrivatizavimasPer 1999 metus ið viso privatizuoti 703 objektai

uþ 572,9 mln. litø. Lyginant bendrà privatizuotø ob-jektø skaièiø su 1998 metais, jis iðaugo 2 kartus, il-galaikio materialaus turto - 2,3 karto.

Stambiausias 1999 metais pasiraðytas privatiza-vimo sandoris - Klaipëdos jûrø kroviniø kompanijos(KLASCO) 90 proc. valstybei nuosavybës teise prik-lausiusiø akcijø paketo privatizavimas. Be to, tiesio-giniø derybø bûdu buvo privatizuotas - 70 proc. AB�Lietuvos draudimas� valstybei nuosavybës teisepriklausæs akcijø paketas, uþ kurá Danijos draudimofirma Codan sumokëjo 105,2 mln. litø. AB �Utenostrikotaþas� 13,7 proc. akcijø parduota uþ 8 mln.litø.

InvesticijosIðankstiniais Statistikos departamento duomenimis,

1999 metais visos materialinës investicijos ðalies teri-torijoje sudarë 5,4 mlrd. litø. Lyginant su 1998 metais,investicijos sumaþëjo 18,4 procento, tai susijæ su bendruðalies ûkio ekonominiu nuosmukiu. Þymiai sumaþëjoinvesticijos, finansuojamos ið valstybës ir savivaldybiøbiudþetø. 1999 metais ðios investicijos sudarë atitinkamai40,3 ir 40,9 procentø 1998 metø lygio.

1999 metais daugiausia investuota á ðias veiklosrûðis: transportà, apdirbamàjà pramonæ, elektros,dujø ir vandens tiekimà, paðtà ir nuotoliná ryðá, gy-venamøjø namø statybà.

Tiesioginës uþsienio investicijos 2000 metø sausio1 dienai sudarë 8,3 mlrd. litø, ið jø 16,6 procento -

ilgalaikës ir trumpalaikës paskolos. Vienam Lietuvosgyventojui teko 2231 litas tiesioginiø uþsienio inves-ticijø. Daugiausia investuota á tradicines ekonominësveiklos sritis: á apdirbamàjà pramonæ - 32 proc., pre-kybà - 24 proc., paðto ir ryðiø paslaugas -13 procentø.

Pagrindinës ðalys investuotojos: Ðvedija - 1443,9mln. litø (17,5 proc. visø investicijø), JAV - 1103,2mln. litø (13,4 proc.), Suomija - 872,1 mln. litø (10,6proc.), Danija - 801 mln. litø (9,7 proc.), Vokietija -632,1 mln. litø (7,7 proc.).

Nacionalinio biudþeto vykdymas1999 metø nacionalinio biudþeto pajamø patiks-

lintas planas buvo 9929,1 mln. litø. Buvo surinkta8825,9 mln. litø pajamø, patikslintas nacionaliniobiudþeto 1999 metø planas ávykdytas 88,9 proc.Palyginus su 1998 metais, 1999 metais pajamø á na-cionaliná biudþetà surinkta 423,8 mln. litø arba 4,6proc. maþiau nei 1998 metais.

Per 1999 metus á Lietuvos valstybës biudþetàsurinkta 5904,4 mln. litø pajamø (su valstybës insti-tucijø ir kontroliuojanèiø organizacijø specialiøjø lë-ðø ámokomis). Valstybës biudþetas negavo 856,5 mln.litø arba 12,7 proc. prognozuotø pajamø. Palyginussu praëjusiais metais, 1999 metais pajamø á valstybësbiudþetà surinkta 535,2 mln. litø arba 8,3 procentomaþiau.

Ið valstybës biudþeto pervesta asignavimø valdy-tojams ir valstybës biudþete numatytoms priemo-nëms finansuoti 5944,6 mln. litø arba 87,9 proc.numatytø lëðø maþiau.

Valstybës skola1999 m. gruodþio 31 d. bendra valstybës skola vi-

daus ir uþsienio kreditoriams buvo 12,1 mlrd. litø irsudarë 28,4 proc. prognozuoto BVP (42,4 mlrd. litø).1998 metø pabaigoje bendra skola buvo 9,6 mlrd. litøarba 22,4 proc. BVP (43,5 mlrd. litø). Bendra, kartu suvalstybës garantijomis, uþsienio skola per 1999 metusiðaugo nuo 6,7 mlrd. litø iki 9,7 mlrd. litø ir 1999 metøpabaigoje sudarë 22,9 proc. prognozuoto bendrojovidaus produkto.

Mokëjimø balansas1999 metais Lietuvos mokëjimø balanso einamo-

sios sàskaitos deficitas sudarë 11,2 proc. BVP (4,8 mlrd.litø). Palyginti su 1998 metais, einamosios sàskaitosdeficitas sumaþëjo 0,4 mlrd. litø arba 8 procentais.

Einamosios sàskaitos deficito pokyèius lëmë tiek jàmaþinantys, tiek ir didinantys veiksniai. Dël Rusijos krizës

3 skyrius


poveikio 1999 metais sumaþëjo prekiø ir paslaugøeksportas (16,4 proc.), bendrosios vidaus investicijos(apie 14 proc.). Tai sumaþino bendràjà vidaus paklausà.Taèiau galutinio vartojimo ir importo sumaþëjimas buvomaþesnis uþ gamybos ir eksporto nuosmuká. Dël ðiosprieþasties mokëjimø balanso einamosios sàskaitosdeficitas iðliko santykinai aukðtas. Tam tikrà negatyvøpoveiká eksportui turëjo ir lito brangimas euro atþvilgiu.

Infliacija Ribota ðalies vidaus rinkos moki paklausa turëjo

neigiamà poveiká vartotojø kainø didëjimui. Per 1999metus (lyginant 1999 metø gruodá su 1998 metø gruo-dþiu) kainos padidëjo vos 0,3 proc., o kovo, birþelio,liepos, rugpjûèio ir spalio mënesiais buvo stebima

defliacija (vartotojø kainos sumaþëjo 0,1-0,7 proc.).Sausio mënesá kainø lygis padidëjo 1 procentu. Ðápokytá nulëmë Lietuvos Respublikos akcizø ástatymopakeitimas, pagal kurá nuo 1999 metø sausio 1 d. pa-didëjo akcizø tarifai dyzeliniam kurui, varikliø ben-zinui ir cigaretëms.

1999 metø vidutinë metinë infliacija sudarë 0,8procento.

Per 1999 metus labiausiai pabrango ryðiø (16,9proc.), transporto (15,8 proc.), ðvietimo grupës pre-kës ir paslaugos (5,3 proc.), labiausiai atpigo (po ak-cizø tarifø sumaþinimo spalio mënesá) alkoholiniaigërimai ir tabako gaminiai (9,3 proc.).

Iðlaidos socialinei apsaugai nacionaliniame biud-þete 1999 metais sudarë 11,2 procento. Minëtos ið-laidos valstybës biudþete sudarë 9,7 procento, savi-valdybiø 13,5 procento.

Pagal ESSPROS grupavimà, iðlaidos socialineiapsaugai Lietuvoje 1998 metais sudarë 15,9 procentøbendrojo vidaus produkto, o socialinës iðlaidos (áskai-tant sveikatos apsaugà) vienam gyventojui sudarë1847 litus .

P.3.2-1, P.3.2-2 ir P.3.2-3 lentelëse (þr. priedus)pateikta iðlaidø socialinei apsaugai struktûra pagalpagrindines iðlaidø kategorijas ir finansavimo ðaltinius.

Iðlaidos senatvës pensijoms sudaro didþiausià dalávalstybës biudþeto iðlaidose socialinei apsaugai irValstybinio socialinio draudimo fondo biudþete. Sa-vivaldybiø biudþetø iðlaidose socialinei apsaugai di-dþiausià iðlaidø dalá sudarë iðlaidos ðeimai (vaikams).

Pagrindiniai socialiniai rodikliai. Vidutinis mënesinisbruto darbo uþmokestis ðalies ûkyje 1999 metais sudarë1012,9 litø. Realusis darbo uþmokestis ðalies ûkyje 1999metais, palyginus su 1998 metais, iðaugo 7,2 procento.

Minimali mënesinë alga per 1999 metus nekitoir sudarë 430 litø. Realusis vidutinis metinis mini-malios mënesinës algos dydis 1999 metais, palyginussu 1998 metais, iðaugo 2,1 procento.

Vidutinë valstybinë socialinio draudimo nedir-banèio senatvës pensininko pensija 1999 metais su-darë 310,16 litø. Realusis senatvës pensijos dydis1999 metais, palyginti su 1998 metais, iðaugo 6,9procento.

3.2. SOCIALINË BÛKLË

Minimalaus gyvenimo lygio dydis 1999 metaisnebuvo keièiamas ir sudarë 125 litus.

Darbo rinka Per 1999 metus á teritorines darbo birþas kreipësi

244,7 tûkst. bedarbiø, t.y. 40 tûkst. daugiau nei 1998metais. Oficialus nedarbo lygis 1999 metais iðaugonuo 6,9 proc. metø pradþioje iki 10 proc. metø pa-baigoje, bedarbiø skaièius atitinkamai - nuo 122,8tûkst. iki 177,4 tûkst. þmoniø. Vidutinis metinis ne-darbo lygis sudarë 8,4 proc. ir buvo 2 procentiniaispunktais didesnis nei 1998 metais. Vidutinis metinisbedarbiø skaièius sudarë 148 tûkst. asmenø ir, ly-ginant su 1988 metais, padidëjo 34,3 tûkst. arba 30,2procento. Ypaè didelë nedarbo lygio diferenciacijabuvo ðalies regionuose. Maþiausias nedarbo lygis (5,4proc.) 2000 m. sausio 1 d. duomenimis buvo Prienørajone, didþiausias - (19,7 proc.) Akmenës rajone.

1999 metais buvo uþregistruota 66 tûkst. laisvødarbo vietø nuolatiniam darbui, tai yra 12 procentømaþiau nei 1998 metais. Daugiau kaip pusë visø dar-bo pasiûlymø buvo ið paslaugø sektoriaus, treèdalis- ið pramonës. Maþiausiai laisvø darbo vietø uþregis-truota þemës ûkyje. Labiausiai darbo vietø pasiûlasumaþëjo statyboje - 20 proc., paslaugø sektoriuje-12 proc., þemës ûkyje - 10 proc., pramonëje - 5 pro-centais.

Per 1999 metus teritorinës darbo birþos ádarbino88,3 tûkst. ieðkanèiø darbo asmenø. Tai 1,4 tûkst.daugiau nei 1998 metais. Didesnë pusë jø ádarbintapaslaugø sektoriuje.



Socialinis draudimasValstybinio socialinio draudimo fondo biudþeto

1999 metais priskaièiuotos pajamos buvo 4,2 mlrd.litø arba 91,4 prognozuotø pajamø. Palyginus su 1998metais, priskaièiuotos pajamos padidëjo 1,1 procen-to. Didþiausià ðiø pajamø dalá - 94,6 procentus su-darë draudëjø ir apdraustøjø privalomojo valstybiniosocialinio draudimo priskaièiuotos ámokos, kuriospalyginus su 1998 metais, sumaþëjo 0,9 procento.

Savanoriðkojo valstybinio socialinio draudimoámokos á fondo biudþetà sudarë 764 tûkst. litø ir buvo13,7 procentø didesnës nei planuota. Palyginus su1998 metais, ðios ámokos padidëjo 7 procentais.

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudþetoiðlaidos 1999 metais, palyginus su 1998 metais, pa-didëjo 8,9 procento arba 7,8 procentinio punkto dau-giau negu pajamos. Planuotos iðlaidos virðytos tik dëlligos ir motinystës (tëvystës) draudimo faktiniø iðlai-dø padidëjimo.

Didþiausia Valstybinio socialinio draudimo fondoiðlaidø dalis tenka pensijø draudimui (71,3 proc.).Palyginus su 1998 metais, priskaièiuotø iðlaidø pensijomssuma padidëjo 7,8 procento. Vidutinis metinis socialiniodraudimo pensijø skaièius buvo 1,8 procento didesnisnei prognozuota. Senatvës pensijø gavëjø skaièius 1999metais sumaþëjo 0,5 procento. Invalidumo pensijø gavëjøskaièius padidëjo 4,5 procento.

Piniginë socialinë parama1999 metais ðeimoms, auginanèioms vaikus,

likusiems be tëvø globos vaikams bei maþas pajamasturinèioms ðeimoms (vidutiniðkai per mënesá) buvoiðmokëta 255,7 tûkst. ávairiø paðalpø. Ðioms paðal-poms skirta 324,3 mln. litø per metus, ið kuriø 286,3mln. litø skirta ið savivaldybiø biudþetø, 38 mln. litø- ið valstybës biudþeto.

Maþas pajamas turinèioms ðeimoms vidutiniðkaiper mënesá buvo iðmokama 104,6 tûkst. paðalpø, iðkuriø 101,8 tûkst. sudarë socialinë paðalpa ir 2,8tûkst. - vienkartinës paðalpos. Socialinæ paðalpà vi-dutiniðkai per mënesá gaudavo 34,5 tûkst. ðeimø.Ðioms paðalpoms 1999 metais skirta 78,3 mln. litøsavivaldybiø biudþetø lëðø.

1999 metais mirties atveju iðmokëta 38,7 tûkst.specialiø laidojimo paðalpø, skirta 59 tûkst. kom-pensacijø kietam ir kitokiam kurui. Ðioms iðmokomsið savivaldybiø biudþetø atitinkamai skirta 27 mln.litø ir 6,9 mln. litø.

Namø ûkiø pajamos ir iðlaidos1999 metaisNamø ûkiø pajamos. 1999 metø namø ûkiø biud-

þetø tyrimo, kurá atlieka Statistikos departamentasprie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, rezultatai ro-do, kad namø ûkiø disponuojamos pajamos, skai-èiuojant vienam namø ûkio nariui, buvo 428 litai(1998 m. - 422,5 litai), ið kuriø piniginës pajamos su-darë 360 litø. 1999 m. disponuojamø pajamø struk-tûroje 84 procentus sudarë piniginës pajamos ir 16procentø natûrinës, 1998 m. atitinkamai - 82,9 ir 17,1procento.Visos disponuojamos pajamos 1999 m.,palyginus su 1998 m., iðaugo 1,3 procento, piniginës- 2,9 procento. Tuo pat metu, didëjant vartojimo pre-kiø kainoms, realios disponuojamos pajamos padi-dëjo tik 0,5 procento, o realios piniginës pajamos - 2procentais.

Miestø gyventojø disponuojamos pajamos vie-nam namø ûkio nariui buvo 1,31 karto didesnës negukaimo gyventojø. Skyrësi kaimo ir miesto gyventojøpajamø struktûra: miesto gyventojø piniginës paja-mos sudarë 88,9 procento disponuojamose paja-mose, kaimo gyventojø - 69,7 procento.

Pagrindinis disponuojamø pajamø ðaltinis buvodarbo pajamos - darbo uþmokestis ir nesamdomodarbo pajamos. Darbo pajamos sudarë beveik 65procentus visø disponuojamø pajamø, pensijos beipaðalpos - 24 procentus. Ekonominë situacija ir gy-ventojø sudëtis pagal amþiø nulëmë didelá skirtumàtarp pajamø ðaltiniø mieste ir kaime.

Namø ûkiø iðlaidos. Vartojimo iðlaidos, skaièiuo-jant vienam namø ûkio nariui, 1999 metais buvo 425litai (1998 m. - 427 litai) per mënesá.

Nors 1999 metais disponuojamos pajamos permënesá vienam namø ûkio nariui padidëjo 1,3 proc.,iðlaidos (atitinkamai) sumaþëjo 0,4 procento.

Iðlaidø dalis maistui namø ûkiø iðlaidose rodo na-mø ûkiø gyvenimo lygá: kuo iðlaidø maistui dalis viso-se namø ûkio iðlaidose maþesnë, tuo aukðtesnis gy-venimo lygis. 1999 metais iðlaidos maistui visose na-mø ûkiø iðlaidose sudarë 45,7 proc. ir, palyginus su1998 metais, sumaþëjo 2,4 procentinio punkto. Ið-laidø maistui, o tuo paèiu ir jø dalies visose iðlaidosemaþëjimà apsprendë maisto produktø kainø maþë-jimas. Palyginti su 1998 metais, ðiek tiek iðaugo ið-laidos ðvietimui, ryðiams, transportui, bûstui.

3 skyrius


Kaip rodo 4.1.1-1 lentelëje pateikti darbo jëgostyrimø duomenys, 1999 metø lapkrièio mënesá Lie-tuvoje buvo uþregistruota 3005,4 tûkst. vyresniø nei

4.1.1. Uþimtumas

14 metø gyventojø. Uþimtøjø skaièius4 nuo 1998 m.lapkrièio mënesio iki 1999 m. lapkrièio mënesiosumaþëjo 3,3 procento. Ekonomiðkai aktyviø gyven-

1 Jaunimas - asmenys iki 25 metø.2 Ilgalaikiai bedarbiai - bedarbiai, kurie registruoti darbo birþoje ilgiau kaip 12 mënesiø.3 Prieðpensinio amþiaus asmenys - asmenys, kuriems iki teisës gauti senatvës pensijà likæ maþiau kaip 5 metai.4 Uþimtieji gyventojai - vyresni nei 14 metø abiejø lyèiø asmenys, kurie tiriamàjà savaitæ dirbo bet koká darbà ne maþiau kaip vienàvalandà, uþ kurá gavo darbo uþmokestá pinigais ar natûra (maisto produktais ar kitais gaminiais) ar turëjo pelno (pajamø). Tai visiasmenys, turintys uþimtumo statusà: darbdaviai, savininkai, samdomi darbuotojai, ðeimos nariai, gaunantys ar negaunantysatlyginimà ar pelnà (pajamas), asmenys dirbantys sau.

4 skyrius

4. DARBO POLITIKA

Darbo politika - tai darbo rinkos, darbo santykiø, sau-gos ir sveikatos darbe, vyrø ir moterø lygiø galimybiø politika,socialiniø partneriø veikla. Jos tikslas - uþtikrinti ðaliesgyventojø uþimtumà, darbo apmokëjimà, darbo ir poilsioreþimà, saugias ir sveikas darbo sàlygas, lygias vyrø ir moterøgalimybes, integruoti bedarbius á darbo rinkà.

Ðiems klausimams reguliuoti pastaraisiais metaisskiriamas vis didesnis dëmesys. Didëjant nedarbo lygiui,yra kuriamos ir diegiamos ávairios darbo politikos prie-monës, kuriomis siekiama skatinti gyventojø uþimtumà

ir subalansuoti darbo pasiûlà bei paklausà. Daug dë-mesio skiriama lygiø ádarbinimo, darbo apmokëjimogalimybiø moterims ir vyrams uþtikrinimui, socialiniøpartneriø veiklos skatinimui .

Lietuvai siekiant narystës Europos Sàjungoje, bûti-na perþiûrëti darbo, saugos bei sveikatos darbe sàlygas,priartinti jas prie Europos Sàjungos standartø. Tuotikslu kuriami nauji ir keièiami galiojantys teisës aktai.

Ðiame skyriuje analizuojama 1999 metø darbopolitika, jos pokyèiai bei teisinës bazës tobulinimas.

Strateginis darbo rinkos politikos tikslas yra dar-bo pasiûlos ir paklausos subalansavimas siekiant di-dinti ðalies gyventojø uþimtumà. Prioritetai teikiaminedarbo prevencijai, uþimtumo rëmimui, darbo rin-kos profesinio mobilumo didinimui sudarant sàlygasnaujø paklausiø darbo rinkoje profesijø ágijimui.

1999 metais ðalies darbo rinka pasiþymëjo neigia-momis tendencijomis: maþëjo uþimtø gyventojø, di-dëjo bedarbiø skaièius, augo nedarbo lygis. Tai sàly-gojo bendras visos ðalies ekonomikos nuosmukis, la-biausiai susijæs su 1998 metais prasidëjusia finansinebei ekonomine krize Rusijoje. Todël daug dëmesio,ágyvendinant darbo rinkos politikos tikslus, buvo ski-

4.1. DARBO RINKOS POLITIKA

riama aktyvios darbo rinkos politikos priemonëms,kuriø dëka pavyko dalinai suðvelninti neigiamas ten-dencijas darbo rinkoje, kiek ámanoma padëti laikinainetekusiems darbo asmenims. 1999 metais, ávertinussudëtingà padëtá ðalies darbo rinkoje, pagrindinis dë-mesys buvo skiriamas Uþimtumo rëmimo progra-moms (vieðieji darbai, remiami darbai, savo versloorganizavimas, naujø darbo vietø steigimas) plëtoti,o taip pat nedarbo prevencijai ir bedarbiø profesi-niam mokymui bei perkvalifikavimui. Prioritetinëmisbedarbiø grupëmis, átraukiant juos á aktyvios darborinkos politikos programas, buvo jaunimas1, ilga-laikiai bedarbiai2 ir prieðpensinio amþiaus asmenys3.


4.1.1-1 lentelëLietuvos ekonominë ir socialinë raida: Statistikos departamentasprie Lietuvos Respublikos Vyriausybës. - Vilnius, 2000, Nr. 1, p.14; 36; 37

Gyventojø uþimtumo pokyèiai 1998-1999 metais (Darbo jëgos tyrimø duomenys)

TûkstanèiaisGyventojai,vyresni nei 14 metø 2987,2 3005,4 3005,4 ... ...Darbo jëga 1844,4 1882,1 1841,3 ... ...Uþimtieji 1612,0 1637,2 1559,5 ... ...Bedarbiai 232,4 244,9 281,8 263,3 148,7Neaktyvûs gyventojai 1142,8 1123,3 1164,1 ProcentaisAktyvumo lygis 61,7 62,6 61,3 ... ...Uþimtumo lygis 54,0 54,5 51,9 ... ...Nedarbo lygis 12,6 13,0 15,3 14,2 8,4

1998 m.lapkritis

1999 m.geguþë

1999 m.lapkritis

1999 m.Vidutinis metinis(Gyventojø apklausosduomenimis)

4.1.1-2 lentelëLietuvos ekonominë ir socialinë raida: Statistikos departamentasprie Lietuvos Respublikos Vyriausybës. - Vilnius, 2000, Nr. 1, p.14; 36; 37

Gyventojø uþimtumas ekonominëse veiklose 1999 metais

1999 m.lapkrièio mën.

1998 m.lapkrièio mën.

Padidëjimas, +sumaþëjimas,-(%)

tûkst. % tûkst. %Uþimtøjø ið viso 1559,5 100 1612,0 100 -3,3Tame tarpe: þemës ûkyje, medþioklëje, miðkininkystëje ir þuvininkystëje 298,7 19,2 344,6 21,4 -13,3 pramonëje (áskaitant elektros, dujø ir vandens tiekimà) 333,4 21,4 337,2 20,9 -1,1 statyboje 91,7 5,9 97,2 6,0 -5,7 didmeninëje ir maþmeninëje prekyboje, varikliø transporto priemoniø, motociklø remonto, asmeniniø ir buitiniø daiktø taisymo 220,9 14,2 225,2 14,0 -2,0Paslaugose 614,8 39,4 607,8 37,7 1,2

1999 m.Vidutinis metinis(Darbo birþosduomenimis)

4 skyrius


4. DARBO POLITIKA

tojø (darbo jëga1 ) sumaþëjo 0,2 procento. Gyventojøaktyvumo lygis per tiriamàjá laikotarpá sumaþëjo 0,4proc. punkto, uþimtumo lygis -3,9 proc. punkto.

1999 metais (þr. 4.1.1-2 lentelæ) daugiausia ðaliesgyventojø buvo uþimta paslaugose (39,4 proc.),pramonëje (21,4 proc.), þemës ûkyje, medþioklëje irmiðkininkystëje (19,2 proc.) bei prekyboje (14,2proc.), maþiausiai - statyboje. Lyginant 1998 metølapkrièio mënesá su 1999 metø tuo paèiu mënesiu,sumaþëjo dirbanèiøjø þemës ûkyje (-13,3 proc.punkto), statyboje (-5,7 proc. punkto). Neþymiaiiðaugo dirbanèiøjø paslaugose skaièius (1,2 proc.punkto).

Statistikos departamento duomenimis, 1999 me-tais 7,6 proc. visø uþimtø gyventojø arba 0,9 proc.punkto daugiau nei 1998 metais, dirbo papildomàdarbà2 . Daugiausiai papildomai uþimtøjø buvo þe-mës ûkyje (70,2 proc.) ir paslaugose (23,4 proc.), kurvidutinis darbo uþmokestis maþesnis nei kitose ûki-nës veiklos srityse. 1999 metais uþimtøjø tarpe su-maþëjo dirbanèiøjø ne visà darbo laikà (darbo dienà,savaitæ) dalis. Jei nuo 1995 metø ði dalis nuolat augo(1995 m.-4,6 proc., 1996 m.-6,1 proc., 1997 m.-7,9proc., 1998 m.-10,7 proc.), tai 1999 metais asmenø,dirbanèiø ne visà darbo dienà (savaitæ), dalis suma-þëjo 2,4 proc. punkto ir sudarë 8,3 proc. visø uþimtøgyventojø. Daugiau dirbanèiøjø ne visà darbo laikà(dienà, savaitæ) buvo mieste (8,8 proc.), maþiau -kaime - 7,4 proc. visø dirbanèiøjø.

Taèiau iðaugo priverstinis nevisiðkas dirbanèiøjøuþimtumas, kai asmuo dël darbo trûkumo (ne savovalia) dirba maþiau valandø nei numatyta ástatyme(darbas sutrumpintà darbo dienà, savaitæ, priversti-nës atostogos, prastovos). Tai sàlygojo sudëtinga ámo-niø finansinë padëtis, produkcijos realizavimo prob-lemos, finansinë krizë Rusijoje ir kiti veiksniai. 1999metais vidutiniðkai 300 ámoniø nuolat buvo per 15tûkst. nevisiðkai uþimtø dirbanèiøjø. Daugiausiai ne-visiðkai uþimtøjø dirbo pramonëje (66 proc.), jø skai-èius augo statyboje bei þemës ûkyje. Du treèdaliai ne-visiðkai uþimtøjø dirbo ne visà darbo laikà, 18 proc.buvo nemokamose atostogose, 12 proc. - prastovose.Spartus nevisiðko dirbanèiøjø uþimtumo augimas,

1 Darbo jëga - visi uþimti gyventojai ir bedarbiai.

prasidëjæs 1998 metø pabaigoje, tæsësi 1999 metais irtik antroje metø pusëje sulëtëjo ir jo mastai buvo ma-þesni nei 1998 metø pabaigoje. 1999 metø pabaigojedaugiausiai ámoniø su nevisiðko uþimtumo problemo-mis susidûrë Këdainiuose ir Pakruojyje (po 24 ámo-nes), Kaune (22 ámonës), Plungëje (18 ámoniø), Kel-mëje ir Ðvenèionyse (po 16 ámoniø).

Tam tikrà átakà Lietuvos ekonomikai ir tuo paèiudirbanèiøjø uþimtumui 1999 metais darë finansinë kri-zë Rusijoje. Jos poveikis iðryðkëjo 1998 metø IV ket-virtyje. Eksportuojanèioms á Nepriklausomø valsty-biø sandraugos ðalis (NVS) ámonëms buvo vëluojamaapmokëti uþ jø pateiktà produkcijà, ámonës maþinoarba stabdë tolimesnius uþsakymus, gamybos apimtis,nevisiðkai panaudojo turimus darbuotojus. Socialinësapsaugos ir darbo ministerija nuo 1998 m. rugsëjo më-nesio pradþios kiekvienà savaitæ atlikdavo 2,1-2,2tûkst. skirtingo dydþio ávairios ekonominës veiklosámoniø, kuriose dël krizës Rusijoje buvo pastebëti ûki-nës veiklos bei darbuotojø uþimtumo sutrikimai, ap-klausà.

Kaip parodë apklausos rezultatai (þr. 4.1.1-1 ilius-tracijà), 1998 rugsëjo 10 dienà buvo 41 krizës paveiktaámonë, o tø paèiø metø spalio 28 dienà jø skaièius iðau-go iki 118, ir sudarë 5,5 proc. visø apklaustø ámoniø.Nuo 1998 metø pabaigos ámoniø, turinèiø uþimtumoproblemø dël finansinës krizës Rusijoje, skaièius ëmëmaþëti ir maþëjo per visus 1999 metus. Taèiau ði ten-dencija nereiðkë ámoniø finansinës bûklës pagerëjimo.Tai patvirtino 1999 metais vykusio gamybos ir darboorganizavimo pertvarkymo ir padaþnëjusiø bankrotøatvejai. Dalis ámoniø, turëjusiø dideliø uþimtumo prob-lemø, bankrutavo, kitos ámonës maþino darbo vietøskaièiø. 2000 metø sausio 1 dienà Lietuvoje buvo 162,4tûkst. áregistruotø ûkio subjektø, ið jø 37,4 tûkst. ámoniøjau buvo nutraukæ savo veiklà. Bankrotas buvo pas-kelbtas 230 ðalies ámoniø. Prognozuojama, kad 2000metais ámoniø skaièius dar labiau maþës.

Ámonës, eksportavusios savo produkcijà á NVSðalis, pradëjo maþinti gamybos apimtis, darbuotojøskaièiø, dalis dirbanèiøjø priverstinai dirbo ne visàdarbo laikà, dirbo su prastovomis arba buvo neap-mokamose atostogose. 1999 metø pabaigoje 49 ámo-

2 Papildomas darbas - darbas, kurá asmuo atlieka po pagrindinio darbo ir gauna uþ já papildomas pajamas.


4 skyrius

nëse, turinèiose nevisiðko uþimtumo problemø, 42,1proc. darbuotojø buvo nevisiðkai uþimti (1999 metøpradþioje nevisiðko uþimtumo sàlygomis dirbo 41,3proc. dirbanèiøjø). Ámoniø nevisiðko uþimtumostruktûros analizë parodë, kad 1999 metø gruodþiomënesiu, lyginant su 1998 metø rugsëjo mënesiu,dirbantys ne visà darbo laikà sudarë 60,1 procento,arba 16,1 proc. punkto daugiau nei 1998 metørugsëjá.

Finansinës krizës Rusijoje paveiktø ámoniø skaièius Lietuvoje

4.1.1-1 iliustracijaIliustracija parengta remiantis Lietuvos darbo birþos atliktosámoniø apklausos duomenimis

Pertvarkant gamybà, maþinant ámonëse darbuo-tojø skaièiø, bei kai kurioms jø likviduojantis, ðalyjepadidëjo dirbanèiøjø, áspëtø apie grupës darbuotojøatleidimà, skaièius. Lyginant 1999 metø pirmà ket-virtá su tø paèiø metø ketvirtu ketvirèiu, ámoniø, ku-riose darbuotojams áteikti áspëjimai apie grupës dar-buotojø atleidimà, skaièius padidëjo nuo 32 iki 57, onumatomø atleisti darbuotojø skaièius iðaugo 78,6procento.

Nedarbo lygis Lietuvoje skaièiuojamas dvejopai:pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Res-publikos darbo jëgos tyrimø metodikà ir pagal Lie-tuvos darbo birþos duomenis.1

Statistikos departamento atliktais Darbo jëgos ty-rimø duomenimis, metinis vidutinis nedarbo lygis1999 metais iðaugo 0,9 proc. punkto ir siekë 14,2 pro-cento. Darbo birþos duomenimis, metinis vidutinisnedarbo lygis iðaugo 2 proc. punktais ir 1999 metaispasiekë 8,4 procento. 1999 metais oficialiai regis-truotas nedarbo lygis iðaugo nuo 6,9 metø pradþioje

4.1.2. Nedarbas

iki 10 proc. metø pabaigoje ir pasiekë aukðèiausiàlygá nuo1990 metø (þr. 4.1.1-2 iliustracijà). Nedarbasaugo visuose ðalies rajonuose, taèiau skirtingais tem-pais. Labiausiai nedarbas iðaugo Pasvalyje (8,6 proc.punkto), Marijampolës ir Radviliðkio rajonuose (po5,2 proc. punkto). Maþiausi nedarbo lygio augimotempai buvo Kretingos (1,3 proc. punkto) ir Kaiðia-doriø (1,6 proc. punkto) rajonuose.

Iðryðkëjo dideli nedarbo lygio tarp atskirø ðaliesrajonø skirtumai. Metø pabaigoje nedarbo lygis Ak-menës (19,7 proc.), Ðalèininkø (19,3 proc.), Lazdijø


4. DARBO POLITIKA

1 Duomenys apie nedarbo lygá ir bedarbius paprastai skelbiami remiantis Darbo birþos informacija. Darbo birþa bedarbiais laikotik oficialiai darbo birþose uþsiregistravusius asmenis. Taèiau ne visi bedarbiai kreipiasi á darbo birþas. Nemaþa dalis nedirbanèiøjødarbo ieðko privaèiose darbo birþose, renka informacijà apie darbà ið þiniasklaidos, paþástamø, giminaièiø ar darbdaviø padedami.Ðiuo metu naudojamas bûdas uþimtø ir bedarbiø skaièiui nustatyti yra atrankiniai darbo jëgos tyrimai, kuriuos atlieka Statistikosdepartamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, apklausiant gyventojus apie jø uþimtumà. Ðio tyrimo pagalba galimaávertinti uþimtøjø, bedarbiø ir ekonomiðkai neaktyviø gyventojø skaièiø, atsiþvelgiant á EUROSTAT�o reikalavimus. Tyrimaiatliekami du kartus per metus - geguþës ir lapkrièio mënesiais.2 PUG - papildomos uþimtumo garantijos, taikomos asmenims, jaunesniems kaip 18 metø, moterims, turinèioms vaikø iki14 metø, ir vyrams, vieniems auginantiems vaikus iki tokio pat amþiaus, asmenims, gráþusiems ið ákalinimo vietø, asmenims,kuriems iki teisës gauti visà senatvës pensijà likæ ne daugiau kaip 5 metai, invalidams - Lietuvos respublikos invalidø socialinësintegracijos ástatymo nustatyta tvarka.

Nedarbo lygio dinamika 1998-1999 metais (mën. pabaigoje)

4.1.2-2 iliustracijaIliustracija parengta remiantis Lietuvos darbo birþos atliktosámoniø apklausos duomenimis

(18,6 proc.), Jonavos (17,2 proc.) bei Pasvalio (17,2proc.) rajonuose nuo Prienø (5,4 proc.), Kaiðiadoriøir Këdainiø (po 6,2 proc.) rajonø skyrësi kelis kartus.

1999 metais iðaugo jaunimo nedarbo lygis. Per1999 metus buvo uþregistruota 60,1 tûkst. arba 24,6proc. jaunø (iki 25 metø) bedarbiø, ið jø 22,7 proc. �iki 18 metø. Jaunimo nedarbo lygis metø pabaigoje,kaip matyti 4.1.1-3 iliustracijoje, pasiekë 13,5 proc.ir buvo 3,5 proc. punkto aukðtesnis uþ bendrà ðaliesnedarbo lygá (10,0 proc.).

Per 1999 metus ðalies darbo birþose buvo uþre-gistruota beveik 250 tûkst. bedarbiø, t.y. 40 tûkst.daugiau nei 1998 metais. Vidutiniðkai á darbo birþas1999 metais kas mënesá kreipdavosi apie 20,4 tûkst.bedarbiø (1998 m.- 17 tûkst., 1997 m.- 16,1 tûkst.).1999 metø pabaigoje ðalyje buvo uþregistruota 44,5

proc. daugiau bedarbiø nei metø pradþioje.2000 m. sausio 1 d. bedarbiø struktûroje 46,7 proc.

sudarë moterys, 17,5 proc. - jaunimas, 14,5 proc. - ilga-laikiai bedarbiai. Palyginus 1999 metø pradþià su 2000-jø metø pradþia, bedarbiø struktûroje sumaþëjojaunimo dalis (-1,3 proc. punkto), moterø dalis (-3,7proc. punkto), iðaugo ilgalaikiø bedarbiø dalis (2,1 proc.punkto). Ilgalaikiai bedarbiai 1999 metø pradþiojesudarë 12,4 proc. visø registruotø bedarbiø, o gruodþiopabaigoje ðis rodiklis siekë 14,5 procentø. Per metus jøskaièius iðaugo dviem treèdaliais - iki 26 tûkstanèiø.Bedarbiai, kuriems taikomos papildomos uþimtumogarantijos (PUG)2, kaip ir ankstesniais metais, sudarëapie treèdalá visø registruotø bedarbiø.

1999 metais nuo 12,4 proc. metø pradþioje iki 14,5proc. metø pabaigoje iðaugo 50 metø ir vyresniø be-


4 skyrius

darbiø dalis. Prieðpensinio amþiaus bedarbiø dalisiðaugo atitinkamai nuo 7,6 iki 7,9 procento. Ðios gru-pës bedarbiø integravimas á darbo rinkà labai proble-matiðkas, nes daugumai jø dël amþiaus sunku persi-kvalifikuoti, darbdaviai pagyvenusius þmones neno-riai priima á darbà.

Bedarbiø struktûroje per paskutinius metus iðaugodarbo netekusiø bedarbiø dalis, kuri sudarë apie 60procentø visø bedarbiø. Neþymiai pakito niekur iki tolnedirbusiø bedarbiø dalis. 1999 metø pabaigoje ði grupësudarë 7,3 proc. visø bedarbiø (1998 m. - 7,2 proc.)

1999 metais, palyginus su 1998, iðaugo nekvalifi-kuotø bedarbiø dalis. 1999 metø pabaigoje buvo uþ-registruota beveik 60 tûkst. nekvalifikuotø ar turinèiøelementarias profesijas bedarbiø, t.y. 33,8 proc. visøbedarbiø (1998 metø pabaigoje jø buvo 25,8 proc.).Aukðtàjá iðsilavinimà metø pabaigoje turëjo tik 4,6proc. bedarbiø (prieð metus 5,7 proc.), o aukðtesnájá- 16,2 proc. (prieð metus 16,8 proc.).

Atkûrus Nepriklausomybæ, ekonominiø sunku-mø ir lengvo uþdarbio regimybës laikotarpiu bei su-teiktos pasirinkimo laisvës galimybë sàlygojo laikinà

profesinio rengimo poreikio sumaþëjimà. Todël vi-suomenëje susiformavo gana didelë (apie 100 tûkst.),pirminio profesinio pasirengimo neágijusio, jaunimogrupë. Kita vertus, esant valstybëje sunkiai finansineipadëèiai, sunku uþtikrinti visuotinai prieinamà profe-siná mokymà darbo rinkos sistemoje.

1999 metais, ámonëms pergyvenant ekonominiø-finansiniø sunkumø laikotarpá, darbo rinkoje suma-þëjo laisvø darbo vietø pasiûla. Per 1999 metus buvouþregistruota 66 tûkst. naujø laisvø darbo vietø, t.y.8 tûkst. maþiau nei 1998 metais. Darbo vietø pasiûlasumaþëjo statyboje - 20 proc., paslaugose - 12 proc.,pramonëje - 5 procentais. Daugiau kaip du kartussumaþëjo uþregistruotø darbo vietø þemës ûkio, svei-katos prieþiûros, tekstilës, namø ûkio darbininkams,architektûros, transporto specialistams, iðliko didelëinformaciniø, ðiuolaikiniø pramonës technologijø,teisës specialistø paklausa. 1999 metais ádarbinta 6,5proc. maþiau bedarbiø nei 1998 metais.

Kaip matyti 4.1.1-4 iliustracijoje, 1999 metais,tarpininkaujant darbo birþoms, buvo ádarbinta36,1 proc. visø bedarbiø (1998 metais - 42,6

Registruotø bedarbiø skaièius (tûkst.) ir jaunimo nedarbo lygis (proc.) Lietuvoje

4.1.2-3 iliustracijaIliustracija parengta remiantis Lietuvos darbo birþos1995-1999 m. metiniø ataskaitø duomenimis


4. DARBO POLITIKA

proc.). 1999 metais daugiau ádarbinta jaunimo. Permetus ið visø ádarbintø bedarbiø jaunimas sudarë 25proc. arba 4,3 proc. daugiau nei 1998 metais. Per1999 metus buvo ádarbinta 36,6 proc. visø jaunøbedarbiø (1998 m. - 35,3 proc.).

1999 metais, kaip ir ankstesniais metais, apietreèdalá ádarbintøjø sudarë asmenys, turintys papildo-

mas uþimtumo garantijas. Maþëjant laisvø darbo vie-tø nuolatiniam darbui, 1999 metais daugiau asmenøbuvo ádarbinta pagal terminuotas darbo sutartis. Ið88,3 tûkst. ádarbintø bedarbiø 18,9 tûkst., arba 4,7tûkst. daugiau nei 1998 metais, ádarbinta pagal mi-nëtas darbo sutartis.

Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1997-2000 metø veiklos programà gyventojø uþimtumo irdarbo rinkos srityje bei atsiþvelgiant á darbo rinkoskitimo tendencijas, darbo rinkos politikoje pagrindi-nis dëmesys buvo skiriamas:¦ nedarbo prevencijai;¦ ðalies teritoriniø nedarbo lygio skirtumø ma-

þinimui;¦ galimybiø dalyvauti aktyvios darbo rinkos politi-

kos priemonëse (vieðuosiuose darbuose, laikinuose beiremiamuose darbuose) plëtimui;¦ darbo rinkos paklausos ir pasiûlos subalansa-

vimui, sudarant sàlygas praradusiøjø darbà asmenøprofesiniam mokymui bei perkvalifikavimui;

Ávertinus blogëjanèià atskirø asmenø grupiø pa-

4.1.3. Darbo rinkos politikos ágyvendinimas

dëtá ðalies darbo rinkoje, bei atsiþvelgus á sparèiaiaugantá nedarbà kai kuriuose regionuose, 1999 me-tams buvo iðskirti prioritetiniai darbo rinkos politi-kos tikslai:¦ didinti uþimtumo galimybes ilgalaikiams bei

prieðpensinio amþiaus bedarbiams bei kitoms socialiaipaþeidþiamoms bedarbiø grupëms;¦ vykdyti diferencijuotà aktyvià darbo rinkos po-

litikà, maþinant nedarbo lygio skirtumus tarp ðalies ra-jonø.

Darbo rinkà reglamentuojanèios teisinësbazës tobulinimasKeièiantis situacijai ðalies darbo rinkoje bei jos

prioritetams, buvo keièiami ir tobulinami darbo rinkàreglamentuojantys ástatymai bei kiti teisës aktai.

Uþregistruotø ir ádarbintø bedarbiø skaièius 1998-1999 metais (tûkst. þm.)



4 skyrius

1 Þin., 1999, Nr. 65-20862 Þin., 1999, Nr.79-2349

Lietuvos Respublikos Seimas 1999 metø liepos 7 d.priëmë Lietuvos Respublikos bedarbiø rëmimo ás-tatymo 10 ir 16 straipsniø pakeitimo ir papildymo ásta-tymà Nr. VIII-12911 .

10 straipsnio pakeitimai ir papildymai nustatëdarbdavio pareigas atleidþiant grupæ darbuotojø.Darbdavys, ástatymø nustatyta tvarka maþindamasdarbuotojø skaièiø arba nutraukdamas ámonës veik-là, privalo raðtu prieð du mënesius praneðti darbobirþai, savivaldybei ir ámonës profesinëms sàjungoms,o jø nesant, ámonës darbuotojø kolektyviniame susi-rinkime (konferencijoje), jei per 30 kalendoriniø die-nø numatoma atleisti grupæ darbuotojø. Jeigu darb-davys atleido grupæ darbuotojø, nesilaikydamas ðiostraipsnio nustatytos tvarkos, jø atleidimo terminaiperkeliami iki to laiko, kada turëjo pasibaigti nuro-dyti praneðimo terminai.

Ðeðioliktas straipsnis buvo papildytas nuostata,numatanèia bedarbiams, kuriems iki teisës gauti visàsenatvës pensijà likus ne daugiau kaip 5 metams, pra-tæsti bedarbio paðalpos mokëjimà 2 mënesiais, o likusmaþiau kaip metams - iki teisës gauti tokià pensijà.Praktika parodë, kad prieðpensinio amþiaus asme-nims, ypatingai tiems, kuriems iki teisës gauti pensijàlikæ maþiau kaip metai, sunku susirasti darbà, darsunkiau tokius bedarbius perkvalifikuoti ar mokyti.Dël ðios prieþasties darbo birþø galimybës padëti ðioamþiaus bedarbiams yra maþesnës nei kitoms bedar-biø grupëms. Bedarbio paðalpos mokëjimo pratæsi-mas sudarys sàlygas ðiems asmenims pagerinti savomaterialinæ padëtá iki kol bus paskirta visa senatvëspensija.

Siekiant padidinti bedarbiø, ágijusiø profesijà dar-bo rinkos profesinio mokymo sistemoje, mobilumàir sudaryti palankesnes sàlygas jaunimui imtis darbi-nës veiklos bei skatinti darbdavius, ádarbinanèiusjaunimà, socialinës apsaugos ir darbo ministrë 199901 14 ásakymu Nr. 10 patvirtino Bedarbiø ir darbuo-tojø, áspëtø apie darbo sutarties nutraukimà, profe-sinio mokymo ir finansavimo ið Uþimtumo fondotvarkos 2 punkto 3 pastraipos pakeitimus ir 1999 0111 ásakymu Nr. 8 - Ádarbinimo á Uþimtumo fondoremiamus darbus tvarkos 1.2. punkto pakeitimus.

Siekiant geresnës darbo rinkos profesinio moky-mo kokybës, socialinës apsaugos ir darbo ministrës1999 09 10 ásakymu Nr. 692 buvo patvirtinta Eksper-tizës gauti leidimà (licencijà) mokyti pagal darbo rin-kos profesinio mokymo programas tvarka, kuriojenustatyti reikalavimai ámoniø, organizacijø, ðvietimoástaigø pateiktiems ekspertizei dokumentams bei jømaterialinei mokymo bazei.

Darbo rinkos politikoságyvendinimo priemonësDarbo rinkos politika buvo ágyvendinama aktyviø

ir pasyviø priemoniø pagalba. Pasyvi darbo rinkos po-litikos priemonë - bedarbio paðalpa, kurios tikslas -laikina materialinë parama asmenims, netekusiemsdarbo. Paðalpos dydis buvo siejamas ne su buvusiuatlyginimu, bet su valstybinio privalomojo socialiniodraudimo staþu bei darbo netekimo prieþastimis.1999 metais besiregistruojanèiø darbo birþoje asme-nø, turinèiø pakankamà socialinio draudimo staþàir tuo paèiu teisæ á bedarbio paðalpà, sumaþëjo. 1999metais bedarbio paðalpas gavo 26,6 proc. registruotødarbo birþoje bedarbiø (1998 metais - 36,7 proc.,1997 m. - 41,1 proc.). 1999 metais, kaip ir 1998 me-tais, bedarbio paðalpos dydis negalëjo bûti maþesnisuþ Vyriausybës patvirtintas valstybës remiamas paja-mas (135 Lt) ir neturëjo virðyti dviejø minimaliø gy-venimo lygiø (250 Lt).

Aktyvios darbo rinkos politikos priemoniø tikslas -suteikti bedarbiams laikino uþimtumo galimybes,sudaryti sàlygas ágyti bûtinos darbinës patirties, pa-dëti palaikyti esamà kvalifikacijà, jà patobulinti arbaágyti naujà paklausià darbo rinkoje profesijà. Galuti-nis tikslas - bedarbiø integracija á darbo rinkà.

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonëms pris-kiriama:¦ darbo rinkos profesinis mokymas;¦ nedarbo prevencija ir darbo pasiûlos bei paklau-

sos derinimas;¦ uþimtumo rëmimas.Á Uþimtumo rëmimo programà áeina ðios priemo-

nës:¦ vieðøjø darbø ieðkantiems darbo asmenims or-

ganizavimas;


4. DARBO POLITIKA

¦ Uþimtumo fondo remiamø darbø organizavi-mas;¦ asmenø, norinèiø pradëti savo verslà, rëmimas;¦ naujø darbo vietø steigimas asmenims, turin-

tiems papildomas uþimtumo garantijas (PUG).Visos aktyvios darbo rinkos politikos programos

finansuojamos Uþimtumo fondo lëðomis.

Aktyvios darbo rinkos politikoságyvendinimas1999 metais, kaip ir 1998, prioritetinëmis buvo

laikomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonës.Ypatingas dëmesys buvo skiriamas jaunimui ir

ilgalaikiams bedarbiams. Kaip rodo pateikti 4.1.3-5iliustracijoje duomenys, á aktyvias darbo rinkos poli-tikos priemones 1999 metais buvo átraukta 31,1 proc.visø registruotø bedarbiø. Tai 3,9 proc. maþiau nei1998 metais (35 proc.). Taèiau jaunimo á ðias prog-ramas átraukta 31,8 proc., arba 2,4 proc. punkto dau-giau nei 1998 metais, ilgalaikiø bedarbiø - 27,2 proc.arba 4,2 proc. punkto daugiau nei 1998 metais.Prieðpensinio amþiaus asmenø átraukimas á aktyviasdarbo rinkos politikos priemones problematiðkas -jiems jau sudëtinga persikvalifikuoti, o juo labiau

ágyti naujà profesijà, sunku pradëti savo verslà. 1999metais á aktyvios darbo rinkos politikos programasátraukta 14,2 proc. prieðpensinio amþiaus bedarbiø,daugiausiai jø dalyvavo darbo klubø veikloje, dirbovieðuosius darbus (atitinkamai 20,6 proc. ir 14 proc.visø prieðpensinio amþiaus bedarbiø).

Darbo rinkos profesinis mokymasDarbo rinkos profesinis mokymas yra viena ið

efektyviausiø aktyvios darbo rinkos politikos priemo-niø, skatinanti nepasirengusiø darbo rinkai asmenøprofesiná mobilumà, naujø arba papildomø, paklau-siø rinkoje kvalifikacijø ásigijimà. Ðiuo metu suaugu-siøjø profesinis mokymas yra orientuotas á pirmuo-sius du profesinio iðsilavinimo lygius.

Pirmojo lygio profesinis mokymas skirtas nesudë-tingø profesijø pirmo lygio kvalifikacijas teikianèiammokymui, taip pat atskirø ministerijø ir þinybø nor-miniais aktais reglamentuotam mokymui atitinkamøsrièiø specialistams (pvz., darbø saugos programa).Asmenims, baigusiems ðias programas, iðduodamaspaþymëjimas, suteikiantis teisæ atlikti tam tikrà darbàar vykdyti tam tikrà funkcijà.

Antrojo lygio profesinis mokymas teikia antrojo

Dalyvavimas aktyviose darbo rinkos politikos programose 1997-1999 metais (tûkst. þm.)



4 skyrius

profesinio iðsilavinimo lygio kvalifikacijà. Tai - amatø,verslo bei aptarnavimo sferos programos. Asmenims,baigusiems ðias programas, iðduodamas paþymëji-mas, patvirtinantis profesinæ kvalifikacijà tam tikrojemokymo programø grupëje.

Abiejø lygiø mokymas organizuojamas bedarbia-ms ar ieðkantiems darbo asmenims, dar neturintiemsjokios profesinës kvalifikacijos, ir persikvalifikuojan-tiems, kurie ðiuo metu turi nepaklausià profesinækvalifikacijà.

Per 1999 metus, darbo birþos duomenimis, darborinkos profesinio mokymo programose dalyvavo 16,6proc. visø bedarbiø, nukreiptø á aktyvias darbo rinkospolitikos programas (1998 m. - 22,5 proc.). Ið jø: 38,8proc. jaunimo, 11,9 proc. - ilgalaikiø bedarbiø, 35,0proc. asmenø, kuriems taikomos papildomos uþim-tumo garantijos. Ið visø asmenø, turinèiø PUG ir da-lyvavusiø darbo rinkos profesinio mokymo progra-mose, 9,1 proc. sudarë prieðpensinio amþiaus as-menys.

Programos buvo parinktos taip, kad 4,9 tûkst. be-darbiø ágijo profesijà, 2 tûkst. patobulino kvalifi-kacijà, 5,7 tûkst. buvo suteikta nauja papildoma pro-fesija. Geresnis darbo rinkos poreikiø ávertinimas,norinèiø mokytis konsultavimas bei atranka leidopadidinti darbo rinkos profesinio mokymo efekty-vumà. Baigæ mokymà, 1999 metais ið karto ásidarbino64 proc. asmenø (1998 metais - 58 proc.), o ið viso,baigæ darbo rinkos profesiná mokymà ir ágijæ gyvena-mos vietos darbo rinkoje paklausias profesijas, ásidar-bino 92 proc. asmenø (1998 m. - 89,6 proc.).

Buvo ágyvendinamos ir darbo rinkos prevencinio1

profesinio mokymo programos. Á ðias programas 1999metais buvo átraukta 1,7 tûkst. arba pusantro kartodaugiau nei 1998 metais dirbanèiøjø, áspëtø apie dar-bo sutarties nutraukimà. Ðia galimybe pasinaudojo407 darbdaviai. 1999 metais darbdaviø uþsakymu bu-vo parengtos 100 tiksliniø profesinio mokymo prog-ramø, pagal kurias apmokyta kvalifikuotais darbuo-tojais 1050 registruotø darbo birþoje bedarbiø. Reali-zuojant minëtas programas, 31-am darbdaviui buvoparengta 550 siuvëjø, 11-kai - 210 medþio apdirbimostaklininkø, 13-kai - 120 aptarnavimo sferos darbuo-tojø.

Nedarbo prevencija ir darbo pasiûlos beipaklausos derinimas1999 metais buvo pleèiama darbo klubø progra-

ma, skirta padëti ieðkantiems darbo asmenims geriauorientuotis darbo rinkoje, skatinti juos aktyviai da-lyvauti ieðkant darbo, padidinti konkurencines gali-mybes, suteikti psichologinæ pagalbà, áveikiant be-darbystës sukeltus neigiamus emocinius iðgyvenimus.Darbo klubai sëkmingai atliko bedarbiø motyvacijosiðsiaiðkinimo bei palaikymo funkcijà. Darbo klubøprogramose daugiausiai dalyvavo ilgalaikiai bedar-biai, pasirengæ darbo rinkai, bet labai pasyvûs darbopaieðkos prasme asmenys, jaunimas, neturintis pro-fesinio pasirengimo ar turintis nepaklausià profesijà,asmenys, turintys ilgesnæ kaip 5 metai darbo pertrau-kà, kaimo gyventojai.

1999 metais darbo klubø veikloje dalyvavo kasseptintas darbo birþoje uþsiregistravæs bedarbis(1998 m. - kas aðtuntas). Ið visø bedarbiø, dalyvavusiødarbo klubø programoje, 89,8 proc. sudarë nepasi-rengæ darbo rinkai asmenys.

1999 metais buvo toliau vystoma savarankiðkosinformacijos paieðkos (SIP) sistema apie laisvas dar-bo vietas. Programa SIP yra sukurta ðiuolaikinësINTERNET�o technologijos pagrindu, ja gali nau-dotis ir neturintys specialiø darbo su kompiuteriuþiniø klientai. Kompiuteriø pagalba ieðkantis darboasmuo galëjo ne tik perþiûrëti esamas darbo vietasðalyje ir atspausdinti reikalingus duomenis, bet irgauti papildomà informacijà apie darbo birþos teikia-mas paslaugas, patarimus, kaip elgtis ieðkant darbo,informacijà apie ástatymus. SIP sistemos diegimasleido greièiau uþpildyti laisvas darbo vietas ir ádar-binti þmones. Dabar SIP sistemas turi 76 proc. visøLietuvos teritoriniø darbo birþø. Gerinant ieðkan-èiø darbo pilieèiø aptarnavimà, savarankiðkos infor-macijos paieðkos centrai sukurti ne tik darbo birþose,bet ir vieðosiose vietose, gausiai lankomose gyventojø(pvz. Vilniaus miesto centriniame paðte, Ðiauliømiesto parduotuvëje �Aidas� ir kt.).

Vykdant Lietuvos-Danijos ðaliø bendradarbiavi-mo darbo rinkos srityje programà, 1999 metø rugsëjomënesá Vilniuje buvo ásteigtas Jaunimo darbo cen-tras. Jaunimo darbo centre buvo sudarytos sàlygos

1 Prevencinis mokymas - darbo rinkos profesinis mokymas, skirtas asmenø, áspëtø apie darbo sutartiesnutraukimà, perkvalifikavimui.


4. DARBO POLITIKA

jauniems þmonëms susipaþinti su situacija darbo rin-koje jø gyvenamoje vietoje ir ðalyje, susirasti tinkamàdarbà ar pasirinkti mokymo ástaigà. Jaunimo darbocentre teikiama reikalinga informacija bei konsul-tacijos profesinio mokymo, socialinës ir psichologi-nës reabilitacijos klausimais. Visos paslaugos buvoteikiamos nemokamai.

Uþimtumo rëmimasTai viena ið aktyvios darbo rinkos politikos prog-

ramø, kurios tikslas - skatinti bedarbiø uþimtumà,t.y. sudaryti galimybæ bedarbiams susirasti laikinà arnuolatiná darbà. Uþimtumo rëmimo programa buvoágyvendinama:¦ organizuojant vieðuosius ir Uþimtumo fondo re-

miamus darbus;¦ remiant asmenis, norinèius pradëti savo verslà;¦ steigiant naujas darbo vietas asmenims, turin-

tiems papildomas uþimtumo garantijas.Vieðieji darbai - labiausiai besipleèianti uþimtumo

rëmimo programa. Vieðieji darbai buvo organizuo-jami bedarbiams ir kitiems asmenims, nustatyta tvar-ka uþsiregistravusiems valstybinëje darbo birþoje.Vieðuosius darbus kartu su savivaldybëmis organi-zuoja valstybinës darbo birþos. Asmenims, dirban-tiems vieðuosius darbus, uþ darbo laikà mokamasdarbo uþmokestis, apskaièiuotas taikant ne maþesnáuþ valstybës nustatytà minimalø valandiná atlygá. As-menys, dirbantys vieðuosius darbus, negauna bedar-bio paðalpos, jeigu darbo uþmokestis didesnis uþ ðiàpaðalpà. Jeigu darbo uþmokestis yra maþesnis uþ gau-namà paðalpà, valstybinë darbo birþa moka darbouþmokesèio ir bedarbio paðalpos skirtumà. Dirbantysvieðuosius darbus toliau registruojami darbo birþojeir jiems taikomos ástatymø nustatytos valstybinësuþimtumo ir socialinës garantijos. Á vieðuosius darbuspirmiausiai buvo nukreipiami asmenys, negaunantysbedarbio paðalpos - nepasirengæ darbo rinkai, ilgàlaikà nesusirandantys darbo ir neturintys realios pers-pektyvos kada nors já susirasti.

1999 metais á vieðøjø darbø programà átraukta23,3 tûkst. ieðkanèiø darbo asmenø arba 79 proc. vi-sø átrauktø á uþimtumo rëmimo programas. 1999 me-tais, lyginant su 1998 metais, vieðøjø darbø progra-moje dalyvavo 1,9 tûkst. asmenø daugiau ir 2 kartusdaugiau nei 1997 metais. Taèiau poreikis vieðiesiemsdarbams buvo didesnis negu buvo galima já paten-kinti. 1999 metais norinèiø dirbti vieðuosius darbus

buvo daugiau nei 34,3 tûkstanèiai arba 9 tûkst. dau-giau nei 1998 metais. Labiausiai poreikis vieðiesiemsdarbams iðaugo didþiausio nedarbo teritorijose: Ak-menës, Ðiauliø, Lazdijø ir Ignalinos rajonuose. Pvz.,Akmenës rajone vieðuosius darbus norëjo dirbti 88proc. visø darbo birþoje uþsiregistravusiø asmenø, opatenkinti poreiká buvo galima tik 34,4 proc. be-darbiø. Ið visø dalyvavusiø vieðøjø darbø programoje26,9 proc. sudarë ilgalaikiai bedarbiai, 45 proc. - nek-valifikuoti asmenys, 19 proc. - asmenys, sulaukæ 50metø, 41 proc. - kaimo gyventojai, 22,7 proc. - jauni-mas.

Sparèiai augantis poreikis vieðiesiems darbamspareikalavo ir didesniø lëðø. 1999 metais savivaldybiøir Uþimtumo fondo lëðomis buvo finansuojama 62proc. dirbanèiø vieðuosius darbus arba 3 proc. maþiaunei 1998 metais. Todël buvo ieðkoma darbdaviø, ga-linèiø organizuoti vieðuosius darbus savo lëðomis.1999 metais vieðuosius darbus savo lëðomis organi-zavo 884 ámonës ir organizacijos (1998 metais - 800ámoniø).

Didinant kaimo gyventojø uþimtumà, vieðuosiusdarbus organizavo ir ûkininkai bei þemës ûkio ben-drovës. Jø pagalba sukurta dvigubai daugiau laikinødarbo vietø nei 1998 metais.

Sprendþiant uþimtumo problemas atskiruose re-gionuose, Uþimtumo tarybos prie Socialinës apsau-gos ir darbo ministerijos sprendimu didþiausio nedar-bo teritorijose - Akmenës, Ðalèininkø, Ðiauliø, Skuo-do rajonuose, Ignalinos rajono Didþiasalio seniûni-joje buvo leista darbo uþmokesèio dalá, apmokamàið Uþimtumo fondo lëðø, didinti iki 100 proc. ir vie-ðøjø darbø trukmæ pratæsti iki 12 mënesiø. Tai sudarësàlygas minëtuose rajonuose þymiai iðplësti vieðøjødarbø apimtis, pristabdyti nedarbo augimà, labiausiaisocialiai paþeidþiamiems asmenims uþsidirbti lëðøpragyvenimui.

Uþimtumo fondo remiami darbai - tai kita uþim-tumo rëmimo priemonë, skirta pirminiø profesiniøágûdþiø ágijimui arba profesinës kvalifikacijos to-bulinimui konkreèioje darbo vietoje. Uþimtumo fon-do remiami darbai finansuojami Uþimtumo fondolëðomis. Uþimtumo fondo remiamus darbus organi-zuoja valstybinë darbo birþa (ne daugiau kaip 6 më-nesiams), sudarydama sutartis su darbdaviais pir-miausia dël bedarbiø, nustatyta tvarka baigusiø pro-fesiná mokymà, kuriems darbo birþa negali pasiûlyti


4 skyrius

nuolatinio darbo, ádarbinimo. Sàraðà ámoniø, kuriosegali bûti organizuojami remiami darbai, kas metairengia ir, suderinæ já su Triðale komisija prie teritori-nës darbo birþos, tvirtina teritoriniø darbo birþø di-rektoriai. Priklausomai nuo padëties vietos darbo rin-koje ir ámoniø ekonominës veiklos rezultatø, sàraðasgali bûti tikslinamas. Remiami darbai sudaro bedar-biui galimybæ ágyti pirminiø darbo ágûdþiø bei padedaásitvirtinti nuolatiniame darbe. Ðiø darbø trukmë galibûti pratæsta iki 8 mënesiø, jeigu paaiðkëja, kad no-rint pradëti dirbti nuolatiná darbà, bûtinas papildo-mas profesinis mokymas. Uþimtumo fondo remiamidarbai gali bûti organizuojami ir bedarbiams, netu-rintiems reikiamo valstybinio socialinio draudimostaþo bedarbio paðalpai gauti. Á ðià programà taippat gali bûti átraukiami ilgalaikiai bedarbiai. Darb-daviams, kai jie darbo birþos siuntimu á Uþimtumofondo remiamus darbus ádarbina bedarbius, kiek-vienà mënesá ið Uþimtumo fondo mokamos minima-lios mënesinës algos ir nuo ðios sumos apskaièiuotøsocialinio draudimo ánaðø dydþio iðmokos. Uþimtu-mo fondo remiami darbai vis labiau populiarëja darb-daviø tarpe. Daugiausiai jie buvo organizuojami pre-kybos ir visuomeninio maitinimo, buitinio aptarna-vimo, maþiau - statybos, þemës ûkio, miðkø ûkio ámo-nëse. Absoliuèià daugumà, organizuojant Uþimtu-mo fondo remiamus darbus, sudarë privaèios smul-kios ir vidutinës ámonës.

1999 metais dël sumaþëjusio finansavimo remia-muose darbuose dirbo 22 proc. maþiau asmenø nei1998 metais. 1999 metais remiamuose darbuose dir-bo 19,6 proc. ilgalaikiø bedarbiø ir 39,8 proc. - jau-nimo. 57 proc. bedarbiø, dirbusiø Uþimtumo fon-do remiamus darbus, pasiliko nuolatiniam darbui(1998 m. - 51,4 proc.).

Savo verslo rëmimas - tai svarbi uþimtumo rëmimopriemonë, taikoma bedarbiams, siekiantiems sava-rankiðko uþimtumo, organizuojant savo verslà indi-vidualaus ar kolektyvinio darbo pagrindu. Jiems buvoteikiama finansinë ir organizacinë pagalba. Paskolosteikiamos ið Uþimtumo fondo ástatymais nustatytatvarka. Pirmenybë buvo teikiama verslui, atitinkan-èiam vietos poreikius. Prioritetines smulkaus verslovystymo kryptis kartu su teritorinëmis darbo birþomisnustato savivaldybës. Savivaldybës bedarbiams, or-ganizuojantiems savo verslà, gali nustatyti mokesèiø,þemës sklypø, patalpø ásigijimo ir kitas lengvatas.

1999 metais padidëjo susidomëjimas savo versloorganizavimo galimybëmis. Du kartus daugiau as-menø dalyvavo darbo birþos organizuotuose verslopagrindø kursuose (1998 m. - 1142, 1999 m. - 2451).Taèiau nepaisant valstybës paramos savo verslui or-ganizuoti, 1999 metais bedarbiø, pasiryþusiø pradëtisavo verslà, kaip ir 1997 bei 1998 metais, buvo labainedaug (atitinkamai 1997 m. - 123, 1998 m. - 171 ir1999 m. - 47 asmenys). To prieþastimi yra palygintididelë smulkaus verslo vystymo rizika ir neefektyvismulkaus verslo rëmimo sistema. Teikiama ðiuo metubedarbiams 3 tûkst. Lt paskola verslo pradþiai yranepakankama, dideli paskolos áforminimo mokes-èiai, maþinantys paskolos dydá, blogëjanti ieðkanèiødarbo asmenø finansinë padëtis (daþnai asmens tu-rima nuosavybë ákainojama maþesne suma negu pas-kolos dydis). Verslo rizikos laipsná didina ir tai, kadreikia per 3 metus gràþinti paskolà. Prieðpensinio am-þiaus asmenys privalo paskolà gràþinti iki sukakssenatvës pensijos amþiø.

Naujø darbo vietø steigimas - kaip dar vienauþimtumo rëmimo priemonë buvo taikoma labiausiaisocialiai paþeidþiamiems asmenims, turintiems papil-domas uþimtumo garantijas, kurios numatytos LietuvosRespublikos bedarbiø rëmimo ástatyme. Bedarbiams,turintiems papildomas uþimtumo garantijas, suderinussu savivaldybëmis ir darbdaviais, buvo steigiamos nau-jos darbo vietos. Naujø darbo vietø steigimo kaðtai Be-darbiø rëmimo ástatymo nustatyta tvarka darbdaviamskompensuojami ið Uþimtumo fondo lëðø. Vienai naujaiásteigtai darbo vietai invalidams skiriama iki 24 MMA(minimalus mënesinis atlyginimas) dydþio vienkartinëkompensacija, o vienai naujai darbo vietai, ásteigtai ki-tiems, papildomas uþimtumo garantijas turintiems be-darbiams, skiriama iki 12 MMA dydþio vienkartinëkompensacija. Steigiant naujas darbo vietas, prioritetasbuvo teikiamas labiausiai socialiai paþeidþiamiemsasmenims, turintiems papildomas uþimtumo garantijas- invalidams ir moterims, auginanèioms vaikus iki 14metø. Kiekvienais metais asmenø, turinèiø papildomasuþimtumo garantijas, skaièius didëja. 1999 metais ádarbo birþas kreipësi 77,5 tûkst. asmenø, turinèiø PUG,ið jø 5,7 proc. - invalidø. Lyginant su 1998 metais,asmenø, turinèiø papildomas uþimtumo garantijas,skaièius iðaugo 13,7 procento.

Kaip rodo 4.1.3-6 iliustracijoje pateikti duome-nys, 1999 metais asmenims, turintiems papildomas


4. DARBO POLITIKA

uþimtumo garantijas, ásteigtos 907 naujos darbo vie-tos, 319 ið jø - invalidams. Tai atitinkamai 34,1 ir 18,2proc. maþiau nei 1998 metais. Viso per metus uþre-gistruoti 4407 invalidai, ið jø ádarbinti 1363 (1998 m.-1347). 1999 metais á 319 ásteigtø naujø darbo vietøbuvo ádarbintas 461 invalidas, arba 31 daugiau nei1998 metais.

Per 1999 metus ið viso á naujai ásteigtas vietas ádar-binta 1,3 tûkst. asmenø, turinèiø papildomas uþimtu-mo garantijas. Tai 257 asmenimis arba 16,8 proc. ma-þiau nei 1998 metais. Didþiausià ádarbintø á naujaiásteigtas vietas dalá (613 arba 48 proc.) sudarë mo-terys, turinèios vaikø iki 14 metø. Sudëtinga buvosteigti naujas darbo vietas asmenims iki 18 metø (ás-teigtos 38 darbo vietos), prieðpensinio amþiaus as-menims (ásteigtos 89 darbo vietos), gráþusiems ið áka-linimo ástaigø (ásteigta 60 darbo vietø).

1999 metais, kaip ir ankstesniais, buvo rengiamosuþimtumo programos atskiriems ðalies rajonams. Pa-rengtos didþiausio nedarbo Akmenës ir Jonavos rajo-nø gyventojø uþimtumo, didþiausio jaunimo nedarboMaþeikiø ir Plungës rajonø profesinio mokymo iruþimtumo programos. Toliau buvo vykdomas 1998

metais pradëtas ir PHARE remiamas eksperimenti-nis vietiniø uþimtumo iniciatyvø plëtros triðaliu pag-rindu projektas Alytaus, Varënos, Marijampolës rajo-nuose ir Druskininkø mieste. Ðio projekto tikslas -ágyvendinti vietines uþimtumo skatinimo iniciatyvas,atitinkanèias Europos socialinio fondo prioritetus,pademonstruoti Socialinio fondo panaudojimo pa-vyzdþius - kokio tipo projektai galëtø bûti remiamiir kaip turëtø bûti jie ágyvendinami.

Aktyvios darbo rinkos politikos rezultatai1999 metais, nepaisant sunkios ekonominës ðalies

padëties ir nepakankamo darbo rinkos politikos prie-moniø finansavimo, bei aktyviø darbo rinkos politi-kos programø apimèiø maþëjimo, vykdoma aktyvidarbo rinkos politika per metus leido:¦ sumaþinti galimà vidutiná metiná nedarbo lygá

0,8 proc.;¦ sumaþinti moterø bedarbiø dalá nuo 49,8 proc.

iki 46,7 proc.;¦ sumaþinti jaunø bedarbiø dalá nuo 18,8 proc.

iki 17,5 proc.;¦ sumaþinti asmenø, kuriems taikomos papildo-

mos uþimtumo garantijos dalá bedarbiø tarpe nuo 35,5

Invalidø ádarbinimas ir naujø vietø steigimas 1996-1999 metais (tûkst. þm.)

4.1.3 -6 iliustracijaIliustracija parengta pagal Darbo birþos1996-1999 metø metiniø ataskaitø duomenis


4 skyrius

proc. iki 32,5 proc.;¦ padidinti darbo rinkos profesinio mokymo

efektyvumà (ið karto baigæ mokymà ásidarbino 64 proc.asmenø, prieð metus-58 proc.)1.

1999 metais, nepaisant panaudotø darbo rinkos

politikos priemoniø, nepavyko padidinti gyventojøuþimtumo, subalansuoti darbo rinkos bei áveikti nei-giamus procesus, kurie susiklostë dël struktûrinësûkio reformos bei Rusijos krizës poveikio ðaliesûkiui.

Iðryðkëjo pagrindinës darbo rinkosproblemos:1. Sparèiai augantis nedarbas visuose ðaliesrajonuoseDarbo pasiûla ir paklausa ðiuo metu yra nesude-

rinta. Ieðkanèiø darbo asmenø skaièius kelis kartusvirðija esamø laisvø darbo vietø skaièiø. Pastaraisiaismetais prie to prisidëjo ir iðorinis veiksnys - Rytørinkos praradimas. Gamybos smukimas daugelyje ða-lies ámoniø sàlygojo ir darbo vietø maþëjimà.

2. Didëjanti nedarbo lygio diferenciacijatarp ðalies rajonøNedarbo lygis Lietuvoje pasiþymi didëjanèia teri-

torine diferenciacija. Atskiruose rajonuose ir mies-tuose nedarbas kelis kartus virðija ðalies lygá. Aukðtunedarbo lygiu iðsiskiria vietovës su vienpusiðkai ið-vystyta infrastruktûra - buvæ pramoniniai ar þemësûkio rajonai, kaimo gyvenvietës.

3. Ilgalaikiø bedarbiø skaièiaus augimasDidëjant konkurencijai darbo rinkoje ir reikala-

vimams dirbantiesiems bei maþëjant darbo vietoms,dalis asmenø yra iðstumiami ið darbo rinkos dël þe-mos kvalifikacijos, lëto prisitaikymo prie technolo-giniø pokyèiø, uþimtumo gebëjimø ar patyrimo sto-kos. Ilgalaikiai bedarbiai sudaro apie 15 proc., o kaikuriose vietovëse apie penktadalá bendro bedarbiøskaièiaus. Nemaþa jø dalis - buvusieji þemës ûkio dar-buotojai, siauresnës specializacijos specialistai. Dau-giausia ilgalaikiø bedarbiø yra vyresnio, prieðpensinioamþiaus asmenø tarpe. Taèiau nemaþa jø dalis yra irkitø grupiø, ypaè turinèiø socialiniø, sveikatos ar kito-kiø problemø.

4. Jaunimo nedarbo lygio didëjimasNedarbo lygis jaunimo tarpe Lietuvoje yra aukð-

tesnis nei tarp kitø bedarbiø grupiø. Kasmet jie suda-

1 Smulkiau apie pagrindinius darbo rinkos 1999 metø rodiklius þr. priede P.4.1-1; P.4.1-2; P.4.1-3 lenteles.

4.1.4. Darbo rinkos problemos ir galimi jø sprendimo bûdai

ro apie deðimtadalá visø uþsiregistravusiø teritorinësedarbo birþose bedarbiø. Ðiø metø pradþioje, esant10 proc. bendram ðalies nedarbo lygiui, jaunimo tar-pe jis sudarë 13,5 procentø. Per 60 proc. jaunø bedar-biø buvo kaimo vietovëse. Ðalia ekonominiø sociali-niø veiksniø bei sumaþëjusios darbo paklausos, aukð-tesná negu bendrà nedarbà jaunimo tarpe pirmiau-sia sàlygoja nepakankamas jø bendrojo iðsimokslini-mo ir profesinio pasirengimo lygis. Apie pusë visø,iki 25 metø teritorinëse darbo birþose registruotøbedarbiø, neturi jokios profesinës kvalifikacijos.

5. Nepakankamas darbo rinkos politikospriemoniø finansavimasDarbo rinkos politikos priemonës yra finansuo-

jamos ið Uþimtumo fondo, kuris yra bendro Valstybi-nio socialinio draudimo fondo dalis. Sumaþëjæ ats-kaitymai á Valstybinio socialinio draudimo fondà tuopaèiu ir á Uþimtumo fondà gali tapti svarbiu darborinkos politikos priemoniø ágyvendinimà ribojanèiuveiksniu.

Numatomi problemø sprendimo bûdaiPastaruoju laikotarpiu padidëjæs nedarbo mastas,

jo teritorinë, socialinë bei demografinë diferenciacijareikalauja tolesnio darbo rinkos politikos tobulinimo,adekvaèiø jos priemoniø ágyvendinimo.

2000 metais numatoma tobulinti ástatyminæ bazæ,atliekant teisës aktø pakeitimus ir papildymus, uþ-tikrinanèius efektyvesná darbo rinkos politikos prie-moniø taikymà sprendþiant nedarbo problemas.Sprendþiant darbo rinkos finansavimo problemas,numatoma parengti Draudimo nuo nedarbo ástaty-mo projektà, atskiriant aktyviø ir pasyviø darbo rin-kos politikos programø finansavimà.

Siekiant apibrëþti uþimtumo garantijas darbo rin-koje, aktyviø darbo rinkos politikos priemoniø taiky-


4. DARBO POLITIKA

mà, darbo rinkos institucijø funkcijas, rengiamas Uþ-imtumo rëmimo ástatymo projektas.

Derinant grupës darbuotojø atleidimo reglamen-tavimà su ES galiojanèiais teisës aktais, 1999 m. buvopakeistas ir papildytas Bedarbiø rëmimo ástatymas,parengta nauja Grupës darbuotojø atleidimo tvarka.Naujoji tvarka, ágyvendinanti ástatymo nuostatas, su-darys sàlygas plaèiau taikyti prevencines priemones gru-pës darbuotojø atleidimo atvejais.

Siekiant sureguliuoti darbo rinkos profesinio mo-kymo organizavimà, nustatyti mokymo subjektø atsa-komybæ, uþtikrinti reikiamà mokymo kokybæ, pa-rengta Darbo rinkos profesinio mokymo tvarka.

Ágyvendinant Uþsienieèiø teisinës padëties ástaty-mà, parengta Uþsienieèiø ásidarbinimo Lietuvos Res-publikoje pagal darbo sutartá tvarka. Ji reglamen-tuoja uþsienieèiø ásidarbinimo pagal darbo sutartá

procedûrà.Palengvinant asmenø registravimosi darbo birþoje

sàlygas ir sudarant prielaidas gyventojø teritoriniammobilumui didinti bei galimybes susirasti darbà, nu-matoma papildyti ir dalinai pakeisti Bedarbiø registra-vimo, paðalpø jiems skyrimo ir mokëjimo tvarkà.

Sudarant palankesnes sàlygas darbdaviams ádar-binti bedarbius á remiamus darbus, numatoma dali-nai pakeisti Ádarbinimo á Uþimtumo fondo remiamusdarbus tvarkà, panaikinant kai kuriuos dabar galio-janèius apribojimus ámonëms.

Numatoma papildyti Bedarbiø ádarbinimo pagalkvotà tvarkà. Pagal galiojanèià tvarkà teikiamos iðUþimtumo fondo kompensacijos, skirtos iðlaidomsdarbo vietø árengimui ir gamybos priemonëms ásigyti.Tvarkos papildymas numato, kad gali bûti kompen-suojama dalis darbo uþmokesèio iðlaidø.

1999 metais Lietuvoje daug dëmesio buvo skiria-ma darbo santykiø teisinës bazës vystymui. Tuo tikslubuvo kuriami nauji ir keièiami galiojantys teisës aktai.

4.2. DARBO SANTYKIAI

Visø ðiø pokyèiø tikslas - liberalizuoti darbo santykiøsritá, suteikiant daugiau teisiø darbo santykiø daly-viams.

Teisinës darbo uþmokesèio garantijosDarbo apmokëjimas yra viena ið bûtinøjø darbo sà-

lygø, dël kuriø, sudarydami darbo sutartá, turi susitartidarbdavys su darbuotoju. Pagrindinius darbo uþmo-kesèio nustatymo principus nustato Darbo apmokëjimoástatymas. Ðiame ástatyme nustatyta, kad darbuotojodarbo uþmokestis priklauso nuo darbo paklausos ir pa-siûlos darbo rinkoje, darbo kiekio bei kokybës ir ámonësveiklos rezultatø. Be to, darbo uþmokestis negali bûtimaþesnis negu valstybës nustatytas minimalus darbouþmokestis (MDU). MDU iðreiðkiamas per minimaliàmënesinæ algà (MMA) arba minimalø valandiná atlygá(MVA). Sudarant darbo sutartá, darbuotojas ir darb-davys turi susitarti, kurá ið ðiø dydþiø taikys apskaièiuo-jant konkretaus darbuotojo darbo uþmokestá. Tokiaisatvejais atsiþvelgiama á darbo pobûdá, darbo laikà irkitus ypatumus. Dirbantiems ne visà darbo laikà turibûti mokama proporcingai dirbtam laikui, o valandos

4.2.1. Esama situacija

4.2.1.1. Darbo apmokëjimas

darbo atlygis turi bûti ne maþesnis uþ MVA. Ástatymastaip pat garantuoja papildomà apmokëjimà uþ darbàkenksmingomis ir labai kenksmingomis darbo sàlygo-mis, darbà nakties, poilsio ir ðvenèiø dienomis bei virðva-landþius.

Minimalus darbo uþmokestisMinimaliu darbo uþmokesèiu siekiama uþtikrinti

darbuotojø minimalias, pragyvenimui reikalingas,pajamas. MDU pirmàkart buvo nustatytas 1991 me-tais. Po to, atsiþvelgiant á infliacijos tempus, biudþetofinansines galimybes ir socialiniø partneriø pasiû-lymus, buvo indeksuojamas. Socialinës apsaugos irdarbo ministerija 1999 metais patikslino MDU nus-tatymo principus ir tvarkà, kuriai pritarë LietuvosRespublikos Vyriausybë.

MDU nustatymo ir taikymo principai:¦ MDU turi uþtikrinti dirbanèiajam ir jo iðlaiko-

miems ðeimos nariams minimaliø, socialiai priimtinø


4 skyrius

poreikiø patenkinimà;¦ MDU ir jo taikymas nustatomas pasiraðant me-

tiná triðalá susitarimà.Nustatyta tokia MDU apskaièiavimo tvarka: Triða-

lës tarybos nuolatinë darbo apmokëjimo komisija su-sitaria dël MDU dydþio ir teikia já Lietuvos Respub-likos triðalei tarybai, kuri iðnagrinëjusi pasiûlymus,siûlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir sociali-niams partneriams pasiraðyti triðalá susitarimà dël ðiodydþio. Triðaliu susitarimu nustatytas MDU dydis yraáteisinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybës nuta-rimu.

1999 metø pradþioje tarp socialiniø partneriø vy-ko derybos dël naujo MDU dydþio nustatymo, ta-èiau susitarimas nebuvo pasiektas. Profesinës sàjun-gos reikalavo MMA padidinti iki 460 ar 500 litø.Taèiau darbdaviai iðkëlë savo sàlygas:¦ reikalavo pakeisti darbo apmokëjimo uþ kenks-

mingas darbo sàlygas tvarkà;¦ siûlë didinti MMA, tuo paèiu didinant pajamø,

susijusiø su darbo uþmokesèiu, neapmokestinamà mi-nimumà.

Su pastaràja sàlyga nesutiko Lietuvos Respub-likos Vyriausybë, nes Finansø ministerijos skaièiavi-mu valstybës biudþetas dël to bûtø netekæs apie mi-lijardà litø áplaukø. Rugsëjo ir spalio mënesiais socia-liniai partneriai nutarë, kad ekonominio ðalies nuos-mukio metu didinti MMA ekonomiðkai netikslinga.

Todël 1999 metais MDU nebuvo didinamas.Statistikos departamento duomenimis, 1999 m.

sausio mën. MMA buvo 430 Lt ir sudarë 41,6 proc.Lietuvos ûkio darbuotojø vidutinio mënesinio brutodarbo uþmokesèio. Tø paèiø metø gruodþio mën.,nepasikeitus MMA dydþiui, bet iðaugus ðalies darbouþmokesèiui, MMA sudarë 38,3 proc. Lietuvos ûkiodarbuotojø vidutinio mënesinio bruto darbo uþ-mokesèio. MVA 1999 metais nekito ir sudarë - 2,53lito.

Vidutinis mënesinis bruto darbouþmokestis (VMDU)Didþiausias VMDU 1999 metais buvo valstybës

sektoriuje ir sudarë 1150 Lt, privaèiame sektoriuje -993,7 Lt, kai bendras ðalies ûkio VMDU buvo lygus1074,8 lito.

Pirmajame 1999 metø ketvirtyje ðalies ûkioVMDU buvo lygus 1031,8 lito. Valstybës sektoriujeVMDU buvo lygus 1122,6 Lt, o privaèiame sektoriuje- 936,1 lito.

Ketvirtajame, palyginus su pirmuoju, ketvirtyjeðalies ûkio VMDU padidëjo 6,1 proc. ir sudarë1095,6 litø. Valstybës sektoriuje VMDU ketvirtameketvirtyje buvo lygus 1152,2 Lt ir, lyginant su pir-muoju ketvirèiu, padidëjo 2,6 proc., o privaèiame sek-toriuje VMDU padidëjo 10 proc. ir sudarë 1030,4lito.

Ið 4.2.1.1-1 lentelëje pateiktø duomenø matyti,

Vidutinis mënesinis bruto darbo uþmokestis ir jo pokyèiai 1997-1999 metais

1997 817,6 - 851,9 - 762,8 -

1998 1009,3 23,4 1059,4 24,4 935,4 22,6

1999 1074,8 6,5 1150,0 8,6 993,7 6,2

Ðalies ûkyje Privaèiame sektoriujeMetai

pokytispalyginus supraëjusiaismetais(%)

pokytispalyginus supraëjusiaismetais (%)

Valstybës sektoriuje

VMDU (Lt) VMDU (Lt) pokytispalyginus supraëjusiaismetais (%)

VMDU (Lt)

4.2.1.1-1 lentelëStatistikos departamento informaciniø praneðimø duomenimis


4. DARBO POLITIKA

kad 1998 metais, palyginus su 1997 metais, VMDUðalies ûkyje padidëjo 23,4 proc., valstybës sektoriuje- 24,4 proc. ir privaèiame sektoriuje - 22,6 proc. 1999metais, lyginant su 1998 metais, ðalies ûkyje VMDUpadidëjo tik 6,5 proc., valstybës sektoriuje - 8,6 proc.,o privaèiame sektoriuje - 6,2 procento.

Realus darbo uþmokestisRealus darbo uþmokestis parodo nominalaus dar-

bo uþmokesèio perkamàjà galià. Realaus darbo uþ-mokesèio pokytis apskaièiuojamas neto darbo uþmo-kesèio indeksà padalinus ið vartotojø kainø indekso.Statistikos departamento duomenimis, 1999 metais,palyginus su 1998 metais, ðalies realus darbo uþmo-kestis padidëjo 8 procento. Tà padidëjimà lëmë var-totojø kainø sumaþëjimas, kurá sàlygojo santykinaipadidëjusi prekiø pasiûla, palyginus su mokiagyventojø paklausa.

Darbo apmokëjimo pokyèiaibiudþetinëse ástaigose1999 metais, atsiþvelgiant á pablogëjusià ðalies

ekonominæ bei finansinæ bûklæ ir siekiant iðvengtinepagrástø darbo uþmokesèio disproporcijø tarp ats-kirø ið valstybës ir savivaldybiø biudþetø apmokamøpareigûnø bei kitø darbuotojø, taip pat siekiant ra-cionaliau naudoti valstybës biudþeto lëðas, buvo per-þiûrëta ið Lietuvos Respublikos valstybës ir savival-dybiø biudþetø finansuojamø darbuotojø darbo ap-mokëjimo sistema.

1999 metais rugpjûèio mën. Vyriausybës sprendimubuvo sumaþinti 1997-1998 metais padidinti tarnybiniaivieðojo administravimo valstybës tarnautojø ir kitøpareigûnø atlyginimai. Be to, ðiø kategorijø darbuoto-jams buvo apribotas priedø, premijø, materialiniøpaðalpø mokëjimas. Kai kuriø valstybës institucijøpareigûnø:¦ tarnybiniø atlyginimø priedai buvo sumaþinti

nuo 150 iki 100 procentø;¦ panaikinti tarnybiniø atlyginimø padidinimai;¦ per pusæ sumaþinti priedai, mokami uþ iðtar-

nautus metus, teisësaugos pareigûnams (maksimaluspriedo dydis nuo 100 proc. sumaþintas iki 50 proc. tar-nybinio atlyginimo);¦ sumaþinti vyriausiøjø specialistø ekspertø prie-

dø maksimalûs dydþiai nuo 4 iki 2 tarnybiniø atlygini-mø;¦ numatyta nebemokëti valstybës tarnautojams

premijø, kurias jie turëjo teisæ gauti esant darbo uþ-

mokesèio ekonomijai;¦ nustatyta, kad materialiniø paðalpø, kurias gali

gauti valstybës tarnautojai esant sunkiai jø materialineibûklei nelaimës ir kitais atvejais, dydis negali bûti dides-nis nei 10 MMA (arba 4300 litø);¦ gruodþio mënesá kai kuriems pareigûnams, tarp jø

ir teisëjams bei prokurorams, tarnybinio atlyginimo padi-dinimas (iki 2,5 karto) buvo sumaþintas iki 1,75 karto.

Be to, 1999 metais Lietuvos Respublikos Vyriausy-bës nutarimais buvo nustatyti konkretûs darbo apmo-këjimo dydþiai ir kitos darbo apmokëjimo sàlygos ats-kirø valstybës institucijø darbuotojams: Nacionalinëssveikatos tarybos sekretoriato darbuotojams, Mo-terø ir vyrø lygiø galimybiø kontrolieriaus tarnybospareigûnams ir kitiems darbuotojams, LietuvosRespublikos konkurencijos tarybos pirmininkui irnariams, Vyriausios tarnybinës etikos komisijos sek-retoriato valstybës tarnautojams, Nepriklausomøvieðøjø pirkimø ginèø nagrinëjimo komisijos na-riams.

Vykdant Valstybës tarnybos ástatymo priimto1999 m. viduryje nuostatas, metø pabaigoje buvo pa-rengtas ðio ástatymo papildymo projektas, nustatan-tis valstybës tarnautojø darbo apmokëjimo sàlygasir dydþius.

Fondo bankrutuojanèiø ir bankrutavusiøámoniø darbuotojø reikalavimams,susijusiems su darbo santykiais, tenkinti veiklaEkonominio nuosmukio sàlygomis, kai yra pa-

lyginti daþni ámoniø bankrotø atvejai, labai svarbubankrutuojanèioms ir bankrutavusioms ámonëmssuteikti finansinæ paramà tam, kad jos galëtø atsis-kaityti su savo darbuotojais. Ið tam skirto specialausFondo per 1999 metus 19-kai ámoniø buvo suteikta16,6 mln. litø dydþio gràþintina finansinë parama. Iðjø 0,6 mln. litø buvo skirta 2 bankrutavusioms ámo-nëms, 0,6 mln. litø vienai bankrutuojanèiai ámoneiir 15,6 mln. litø 16 laikinø finansiniø problemø tu-rinèiø ámoniø.

Nebuvo patenkinta 19 ámoniø paraiðkø finansineiparamai gauti, ið jø: 2 ámonës praðë papildomos pa-ramos, 2 ámonës praðë negràþintinos finansinës pa-ramos, 1 ámonë, pateikusi paraiðkà, vëliau paramosatsisakë, 10 ámoniø pateikë paraiðkas, kurios neati-tiko Fondo nuostatø reikalavimø.


Nelaimingi atsitikimai darbeValstybinë darbo inspekcija per 1999 metus uþre-

gistravo:¦ 142 praneðimus apie mirtinus nelaimingus atsi-

tikimus arba mirties atvejus;¦ 168 sunkius nelaimingus atsitikimus;¦ 2681 lengvus nelaimingus atsitikimus, ávykusius

darbe.Kaip ir kiekvienais metais, nelaimingø atsitikimø

darbe struktûroje didþiausià dalá sudarë lengvi ne-laimingi atsitikimai, o maþiausià � mirtini nelaimingiatsitikimai.

4.2.1.2. Saugos ir sveikatos darbe bûklë

Ið mirtinø nelaimingø atsitikimø, ávykusiø 1999metais, iðtirta 138 ir nustatyta, kad 68 atsitikimai susi-jæ su darbu. Daugiausia mirtinø nelaimingø atsitiki-mø, susijusiø su darbu, kaip ir 1998 metais, ávykodël eismo taisykliø paþeidimø (24 proc. atvejø), nor-miniø aktø reikalavimø nesilaikymo (19 proc. atvejø)bei netinkamai organizuoto darbo (19 proc. atvejø).

Ið sunkiø nelaimingø atsitikimø darbe, ávykusiø1999 m., iðtirta 166. Nustatyta, kad 154 atsitikimaisusijæ su darbu. Daugiausia sunkiø nelaimingø atsiti-kimø, susijusiø su darbu, ávyko dël norminiø aktøreikalavimø nesilaikymo (20 proc. atvejø) bei eismo

Profesiniø ligø, uþregistruotø Lietuvoje 1997-1999 m., skaièius

Metai

4.2.1.2-2 lentelëValstybinës darbo inspekcijos metiniø ataskaitø duomenys

Bendrasuþregistruotøprofesiniø ligøskaièius (vnt.)

Vyrams diagnozuotosprofesinës ligos(absoliuèiais skaièiaisir proc. nuo bendroskaièiaus)

Moterimsdiagnozuotosprofesinës ligos(absoliuèiais skaièiaisir proc. nuo bendroskaièiaus)

1997 701 616 (87,9 %) 85 (12,1 %)

1998 618 510 (82,5 %) 108 (17,5 %)

1999 606 530 (87,5 %) 76 (12,5 %)

Nelaimingi atsitikimai darbe, susijæ su darbu, uþregistruoti VDI 1997 -1999 m.

Metai

4.2.1.2-1 lentelëValstybinës darbo inspekcijos metiniø ataskaitø duomenys

1997 2876 151 83 3110

1998 2989 164 96 3249

1999 2681 154 68 2903

Lengvø nelaimingøatsitikimø skaièius

Sunkiø nelaimingøatsitikimø skaièius

Mirtinø nelaimingøatsitikimø skaièius

Ið viso

4 skyrius


taisykliø paþeidimø (15 proc. atvejø).Iðtyrus lengvus nelaimingus atsitikimus darbe, ávy-

kusius 1999 m., nustatyta, kad daugiausiai jø ávykodël norminiø aktø reikalavimø nesilaikymo (41 proc.atvejø).

Atlikus per 1997-1999 metus ávykusiø nelaimingøatsitikimø darbe lyginamàjà analizæ (þr. 4.2.1.2-1 len-telæ), paaiðkëjo, kad bendras 1999 m. ávykusiø nelai-mingø atsitikimø skaièius sumaþëjo. Lyginant su 1998m., mirtinø nelaimingø atsitikimø skaièius sumaþëjo29 proc., sunkiø nelaimingø atsitikimø - 6 proc., olengvø nelaimingø atsitikimø - 10 procentø.

Sergamumas profesinëmis ligomis1999 m. Profesiniø ligø registre uþregistruota 606

profesiniø ligø, kuriomis sirgo 411 þmoniø, atvejai.87,5 proc. profesiniø ligø diagnozuota vyrams, 12,5proc. - moterims.

1999, kaip ir 1998 metais, daugiausia nustatyta:¦ vibracinës ligos atvejø (41,6 proc.);¦ ausø ligø atvejø (36,3 proc.).Daugiausia profesiniø ligø atvejø (65,4 proc.),

kaip ir kiekvienais metais, nustatyta 50-59 metø þmo-nëms, kuriø darbo staþas vidutiniðkai 20-49 metai.

Profesiniø ligø, uþregistruotø Lietuvoje 1997-1999 metais, skaièius (þr. 4.2.1.2-2 lentelæ) sumaþëjonuo 701 iki 606 atvejø.

Palyginus 1997 ir 1999 metais vyrams ir moterimsdiagnozuotø profesiniø ligø skaièiø, iðreikðtà procen-tais, vyrams ir moterims diagnozuotø profesiniø ligøsantykis buvo panaðus: vyrams ligos nustatytos 87,5-87,9 proc. atvejø, moterims - 12,1-12,5 proc. atvejø.1998 m. moterims profesiniø ligø buvo nustatyta 17,5proc. atvejø, vyrams - 82,5 proc. atvejø.

Teisës aktø, reglamentuojanèiø darbo santykius,paþeidimø prevencijà ámonëse, kontroliuojant, kaiplaikomasi ðiø teisës aktø, vykdo Valstybinë darbo ins-pekcija (VDI).

Saugos ir sveikatos darbe klausimais valstybiniaidarbo inspektoriai 1999 m. patikrino 11,8 tûkst.ámoniø. Patikrintose ámonëse iðaiðkinta 66,3 tûkst. sau-gos ir sveikatos darbe teisës aktø reikalavimø paþei-dimø, kas sudarë 71,6 proc. visø darbo teisës ir sau-gos bei sveikatos darbe iðaiðkintø paþeidimø. Ið jø:¦ 49 proc. organizaciniai paþeidimai;¦ 25,7 proc. techniniai paþeidimai;¦ 25,3 proc. sveikatos darbe paþeidimai.Patikrintose ámonëse ir jø filialuose 1999 metais.

labai kenksmingomis sàlygomis dirbo 0,2 proc.,kenksmingomis sàlygomis - 6,6 proc., pavojingà darbà- 11,6 proc. samdomøjø darbuotojø. 1999 m. lyginantsu 1998 metais, darbo sàlygos ámonëse kiek pagerëjo:1998 metais labai kenksmingomis sàlygomis dirbo0,4 proc., kenksmingomis sàlygomis - 9,0 proc., pavo-jingà darbà - 12,7 procento tikrintø ámoniø darbuo-tojø.

VD darbo teisës klausimais 1999 metais patikrino11,5 tûkst. ámoniø. 8 tûkst. ámoniø arba 68,7 proc.tikrintø ámoniø buvo nustatyti darbo teisës aktø pa-þeidimai. Palyginti su 1998 metais, ámoniø, kuriosenustatyti tokie paþeidimai, padidëjo 14 procentø.

4.2.1.3. Darbo santykiø kontrolë

Darbo teisës paþeidimai sudarë 28,4 proc. visø ið-aiðkintø darbo, saugos ir sveikatos darbe paþeidimø.Rasti ðie darbo teisës paþeidimai:¦ darbo uþmokesèio ir kompensacijø mokëjimo

(30 proc.);¦ darbo sutarèiø sudarymo (23,6 proc.);¦ darbo laiko apskaitos (11,7 proc.);¦ darbo ir poilsio laiko organizavimo (6,2 proc.);¦ taikant garantijas moterims, jaunimui ir riboto

darbingumo asmenims (0,7 proc.);¦ kiti darbo teisës paþeidimai (27,8 proc.).Reaguojant á visus minëtus paþeidimus, VDI ins-

pektoriai áteikë per 11 tûkst. reikalavimø trûkumamspaðalinti, davë 92,6 tûkst. nurodymø iðaiðkintiemspaþeidimams paðalinti, 894 ámonëse sustabdë darbusar uþdraudë darbo priemoniø eksploatacijà, suraðë 1,7tûkst. administraciniø teisës paþeidimø protokolø,priëmë 1,6 tûkst. nutarimø skirti baudà (ið viso 2,3 mln.Lt sumai), inicijavo 35 bankroto bylas.

Teismø departamento prie Teisingumo ministeri-jos duomenimis, 1999 m. teismuose buvo iðkelta be-veik 9 tûkst. civiliniø bylø dël ginèø, kylanèiø ið dar-bo teisiniø santykiø:¦ daugiausia (87,5 proc.) bylø dël darbo uþmo-

kesèio iðieðkojimo. 1998 m. tokios bylos sudarë 77 proc.visø bylø kylanèiø ið darbo teisiniø santykiø;¦ dël gràþinimo á darbà (10,7 proc.);

4. DARBO POLITIKA


¦ dël þalos darbe atlyginimo (1,8 proc.).1999 metais teismai pirma instancija iðnagrinëjo

7,4 tûkst. bylø ir priëmë jose tam tikrus sprendimus.Visiðkai arba ið dalies ieðkiná patenkino 94 proc. visønagrinëtø bylø. 1998 m. tokie atvejai sudarë 85 pro-centus. Ðie duomenys byloja, jog 1999 metais pablo-gëjo darbo santykiø bûklë. Tokià iðvadà pagrindþia

VDI duomenys apie darbuotojø skundø ir pareið-kimø nagrinëjimà. Per 1999 m. VDI iðnagrinëjo 3,6tûkst. darbuotojø skundø ir pareiðkimø, ið jø 153 ano-niminius. Skundai ir pareiðkimai pasitvirtino 2,3tûkst. atvejø, arba 65 proc., o ið anoniminiø - 69 atve-jais arba 45 procentus.

Darbo laiko apribojimø maþinimasÞmoniø saugos darbe ástatymas nustato, kad

normali darbo savaitë yra lygi 40 val., o maksimali -ne daugiau kaip 48 valandos. Kolektyviniuose susi-tarimuose, kolektyvinëse sutartyse ir darbo sutartysegalima susitarti dël palankesnio darbuotojams darbolaiko reþimo. Taèiau nuo 1997 m. spalio 1 d. LietuvosRespublikos Vyriausybë nustatë minimalius ne visodarbo laiko apribojimus, t.y. ne visa darbo diena (pa-maina) negali bûti trumpesnë uþ pusæ darbo dienos(pamainos), o ne visa darbo savaitë - uþ 3 darbo die-nas per savaitæ. Minimalios darbo laiko trukmës átei-sinimo tikslas buvo darbuotojø teisiø garantija ir prie-monë, padedanti iðvengti nelegalaus darbo bei be-darbystës. Minimalaus darbo laiko trukmës riboji-mai buvo taikomi visø profesijø darbuotojams, ið-skyrus:¦ nëðèias moteris;¦ moteris, turinèias vaikà (vaikø) iki 14 metø

arba invalidà vaikà iki 16 metø;¦ tëvus, vienus auginanèius vaikà (vaikus) iki

14 metø arba invalidà vaikà iki 16 metø, globëjams,auginantiems tokio pat amþiaus vaikà (vaikus);¦ invalidus;¦ asmenis, slauganèius sergantá ðeimos nará ir

pateikusius darbdaviui medicinos ástaigos iðvadà dëlne viso darbo laiko bûtinumo bei laikotarpio, kurá nevisas darbo laikas taikytinas.

Taèiau, praktika parodë, kad ne visoms darbuo-tojø kategorijoms yra galimybë dirbti ribotà minima-lø ne visà darbo laikà. To pasëkoje darbdaviai paþei-dinëjo ðias ne viso darbo laiko apribojimo nuostatasarba, vengdami administraciniø baudø, atleidinëjodarbuotojus ið darbo.

Todël 1998 metais buvo papildytas Lietuvos Res-publikos Vyriausybës 1995 m. sausio 9 d. nutarimasNr.21 �Dël ne visos darbo dienos arba savaitës darbo

4.2.2. Darbo santykiø teisinës bazës keitimas 1999 metais

laiko nustatymo tvarkos patvirtinimo� numatant, kadminimalûs ne viso darbo laiko apribojimai taip patnetaikomi:¦ pedagogams;¦ asmens ir visuomenës sveikatos prieþiûros ir

farmacijos specialistams;¦ socialiniams darbuotojams;¦ daugiabuèiø namø savininkø bendrijø darbuo-

tojams;¦ visuomeniniø organizacijø ir profesiniø sàjun-

gø darbuotojams;¦ ûkininkø ûkiø, þemës ûkio bendroviø darbuoto-

jams;¦ finansinës-buhalterinës apskaitos darbuoto-

jams;¦ ámoniø saugos ir sveikatos darbe tarnybø dar-

buotojams;¦ ne daugiau kaip 20-èiai procentø kitø kategorijø

darbuotojø ámonëse, ástaigose, organizacijose, kuriosebendras ðiø darbuotojø skaièius, áskaitant ir laisvas dar-bo vietas (etatus), ne daugiau negu 100, o jeigu ðiødarbuotojø yra maþiau negu 5 - tik vienam;¦ ne daugiau kaip 10-èiai procentø kitø kategorijø

darbuotojø ámonëse, ástaigose, organizacijose, kuriosebendras ðiø darbuotojø skaièius, áskaitant ir laisvasdarbo vietas (etatus), yra daugiau negu 100.

Darbdavys ar jo ágaliotas asmuo privalo praneðtiVDI, kuri kontroliuoja ne viso darbo laiko taikymotvarkà, apie asmenis, kurie dirba ne visà darbo dienà(pamainà) ir trumpiau nei pusæ darbo dienos (pamai-nos), arba dirbanèius ne visà darbo savaitæ, kai jødarbo trukmë trumpesnë negu 3 darbo dienos persavaitæ.

Statistikos departamento duomenimis, ne visàdarbo laikà dirbo: 1997 m. - 7,9 proc., 1998 m. - 10,7proc., 1999 m. - 8,3 proc. visø ðalies dirbanèiøjø.

4 skyrius


Þalos dël nelaimingø atsitikimø darbe arsusirgimo profesine liga atlyginimasÞalos atlyginimo dël nelaimingø atsitikimø darbe

ar susirgimø profesine liga laikinasis ástatymas nus-tato tokios þalos atlyginimo tvarkà, dydá ir asmenis,turinèius teisæ á ðá atlyginimà. Þalos atlyginimo klau-simas aktualus tiek patiems darbuotojams, tiek darb-daviams, kurie privalo atlyginti þalà, bei savivaldy-bëms tais atvejais, kai þalos mokëjimo prievolë pe-reina valstybei. Iki 1999 metø galiojæs ástatymas nu-matë, kad þalos atlyginimo mokëjimà valstybë perimatik tuo atveju, kai likviduojama ámonë dël lëðø stokosnegali jo mokëti. 1999 metais galiojantis ástatymasbuvo papildytas numatant ir kitus atvejus, kada þalosatlyginimo prievolë pereina valstybei. Tai atvejai:¦ kai ámonei iðkelta bankroto byla arba kai ámonë

likviduojama dël bankroto, taip pat, kai ámonë neveikiair jai netaikoma bankroto procedûra bei dël lëðø ir turtostokos ámonëje pagal teismo antstoliø kontoros doku-mentus nëra galimybës iðieðkoti nukentëjusiems teismopriteistà þalos atlyginimà;¦ kai ámonë yra likviduota dël bankroto, taèiau þalos

atlyginimas nebuvo nei iðmokëtas, nei kapitalizuotas, neiperduota ði prievolë aukðtesniajai organizacijai;¦ kai nukentëjusieji sirgo profesine liga arba buvo

suþaloti dël nelaimingo atsitikimo darbe, dirbdami bu-vusiose valstybinëse ámonëse iki jø privatizavimo.

Ástatymo pataisose naudingiau nukentëjusiøjøpoþiûriu sureguliuotos þalos atlyginimo apskaièiavimoir iðmokëjimo sàlygos. Nelaimingas atsitikimas, ávykæsbe darbuotojo kaltës vykstant á darbà ar gráþtant iðdarbo, prilyginamas nelaimingam atsitikimui darbe.

Kolektyviniø santykiø reguliavimo irsocialinës partnerystës tobulinimasDarbo santykiø teisinës bazës vystymui didelæ

reikðmæ turëjo 1999 m. vasario mën. pasiraðytas Lie-tuvos Respublikos Vyriausybës ir socialiniø partneriø- profesiniø sàjungø bei darbdaviø organizacijø -Susitarimas �Dël triðalio bendradarbiavimo�.

Ðiuo Susitarimu Lietuvos Respublikos Vyriausy-bë ásipareigojo teikti socialiniams partneriams in-formacijà apie rengiamø teisës aktø darbo, sociali-niais ir ekonominiais klausimais projektus, o pagei-daujant bent vienai ið ðaliø, teikti juos svarstyti Lie-tuvos Respublikos triðalei tarybai. Darbuotojø irdarbdaviø atstovai ásipareigojo neinicijuoti kolekty-viniø ginèø ir kitø akcijø tais klausimais, dël kuriø

Lietuvos Respublikos Vyriausybë vykdo triðaliais su-sitarimais priimtus ásipareigojimus.

Ðalys taip pat susitarë: kasmet iki gruodþio 1 d.pasiraðyti metiná triðalá susitarimà dël minimalausvalandinio atlygio (minimalios mënesinës algos), ne-apmokestinamo minimumo dydþio ir kitø aktualiau-siø darbo, socialiniø bei ekonominiø klausimø (pvz.,naujø darbo vietø kûrimo ir kt.), bendradarbiauti,rengiantis narystei ES, ir skatinti socialiniø partneriøbendradarbiavimà sudarant kolektyvinius susitari-mus ir sutartis.

Ágyvendinant ðio Susitarimo nuostatas, 1999 me-tais buvo ásteigtos Lietuvos Respublikos triðalës ta-rybos darbo santykiø nuolatinë komisija bei LietuvosRespublikos triðalës tarybos darbo apmokëjimo nuo-latinë komisija. Ðiø komisijø tikslas - nagrinëti da-rbo santykiø ir darbo apmokëjimo srityje kylanèiusklausimus ir teikti juos svarstyti Lietuvos Respublikostriðalei tarybai. Taip pat buvo ásteigtos Lietuvos Res-publikos triðalës tarybos uþimtumo ir socialiniø ga-rantijø nuolatinë komisija bei Lietuvos Respublikostriðalës tarybos triðaliø konsultacijø tarptautinëmsdarbo normoms ágyvendinti nuolatinë komisija.

Triðalio susitarimo pasiraðymas rodo socialiniø

Teisingumo ministerijoje uþregistruotikolektyviniai susitarimai 1997-1999 metais

4.2.2-1 iliustracijaTeisingumo ministerijos2000 m. kovo 27 d. raðtas Nr. 07-13

uþre

gist

ruot

i kol

ekty

vini

ai s

usita

rimai

1997 1998 1999

7

6

5

4

3

2

1

0

4. DARBO POLITIKA

vnt.


partneriø ir Lietuvos Respublikos Vyriausybës tar-pusavio bendradarbiavimo plëtrà. Pastarøjø metødarbo santykiø reguliavimo tendencijos rodo, kadLietuvos Respublikos Vyriausybë stengiasi vis ma-þiau reguliuoti teisinius darbo santykius ir vis daugiauklausimø perduoda socialiniø partneriø susitari-mams. Lietuvoje kol kas populiariausios kolektyvinëssutartys, sudaromos atskirø ámoniø ar jø filialø lygyje.Tuo tarpu, Teisingumo ministerijos duomenimis, ko-lektyviniø susitarimø, per 3 metus sudaryta tik 16(þr. 4.2.2-1 iliustracijà). Dauguma jø ið esmës yra nekolektyviniai susitarimai, o kolektyvinës sutartys, su-darytos didelëse, visos Lietuvos mastu veikianèioseámonëse. Kolektyviniai susitarimai nëra populiarûsdël to, kad galiojantis Kolektyviniø susitarimø ir su-tarèiø ástatymas nepakankami reguliuoja ðiø susita-rimø klausimus, be to, nëra stipriø regioniniø, ðakiniøprofesiniø sàjungø ir darbdaviø organizacijø.

Ið iliustracijos duomenø matyti, kad 1997 m. buvouþregistruoti 4 kolektyviniai susitarimai, o 1998 ir1999 metais - po 6 kolektyvinius susitarimus.

Teisinës bazës derinimas su EuroposSàjungos ir Tarptautinës DarboOrganizacijos teisës aktaisLietuvai siekiant tapti Europos Sàjungos (ES) nare,

taip pat atsiþvelgiant á vis didëjantá uþsienio investuotojøsusidomëjimà Lietuva, buvo bûtina reformuoti darboteisæ, derinant jà su ES teisës aktø reikalavimais irTarptautinës Darbo Organizacijos (TDO) konvencij-omis ir rekomendacijomis. Lietuvos darbo teisës aktusneiðvengiamai reikëjo priartinti prie realiai Lietuvojesusiklosèiusiø gamybos ir darbo santykiø.

Kol kas Lietuvoje ðalia keliø deðimèiø, po 1990metø priimtø, darbo teisinius santykius reguliuojan-èiø ástatymø ir didelio skaièiaus poástatyminiø aktø,galioja ir atskiri 1971 metais priimto Darbo ástatymokodekso straipsniai ar skirsniai, nors ðis kodeksas jauið esmës pasenæs.

Siekiant iðtaisyti ðià situacijà, 1999 metais buvoparengtas Darbo kodekso projektas. Ðá projektà sudarotrys dalys: bendrosios nuostatos, kolektyvinius darbo

santykius ir individualius darbo santykius reguliuo-janèios normos. Rengiant ðá projektà didþiausias dë-mesys buvo skiriamas TDO konvencijoms ir rekomen-dacijoms ir ES teisës aktams. Buvo siekiama kuo dau-giau ðiuose teisës aktuose átvirtintø nuostatø perkelti árengiamà projektà. Daugelis darbo kodekso nuostatøyra gana abstrakèios. Tuo siekiama iðvengti darbo san-tykiø reguliavimo diferenciacijos pagal ûkio sektorius(privatø ir valstybiná). Taip pat siekiama kodekse nereg-lamentuoti Vyriausybës lygio klausimø, kurie turëtøbûti nustatyti poástatyminiais teisës aktais. Ðio kodeksoprojekto tikslas - apjungti pagrindines ES ir TDO teisësaktø nuostatas, kad jos ágautø ástatyminá pagrindàLietuvoje. Be to, atsiþvelgiant á visoje Europoje ir Lietu-voje didëjanèià socialinës partnerystës principo reikð-mæ, ðis kodeksas turëtø bûti esminiu dokumentu deri-nant socialiniø partneriø interesus.

Kompetentingi ES ir TDO ekspertai, 1999 metørudená atlikæ Darbo kodekso projekto ekspertizæ iranalizæ, konstatavo, kad ðis teisës aktas atitinka pag-rindinius ir esminius ES bei TDO deklaruojamusprincipus bei nuostatas.

1999 metais vyko teisës aktø derinimas su ES tei-sës aktais ir saugos bei sveikatos darbe srityje. Buvoparengti ir patvirtinti �Darbovieèiø aprûpinimo sau-gos ir sveikatos þenklais nuostatai�, �Minimaliø sau-gos ir sveikatos reikalavimø darbo árangai nuostatai�,�Darbuotojø apsaugos nuo triukðmo poveikio darbetaisyklës�, �Bendrøjø saugiø ir sveikø darbo sàlygøþvejybos laivuose nuostatai�.

Apibendrinant, galima konstatuoti, kad 1999metais ypatingas dëmesys buvo skiriamas darbo san-tykiø teisinës bazës vystymui. Tuo tikslu buvo keièia-mi bei pildomi galiojantys ástatymai ir Lietuvos Res-publikos Vyriausybës nutarimai, taip pat buvo kuria-mi naujø teisës aktø projektai. Visø ðiø pokyèiø tiks-las - liberalizuoti darbo santykiø sritá, suteikiant dau-giau teisiø darbo santykiø dalyviams. Teisës aktø,reglamentuojanèiø valstybës tarnautojø darbo uþmo-kesèio klausimus, keitimà sàlygojo susiklosèiusi ðaliesekonominë situacija.

Nepaisant vykdomos teisës reformos, darbo san-tykiø srityje vis dar susiduriama su kai kuriomis prob-lemomis:

4.2.3. Problemos ir galimi sprendimo bûdai

¦ aktualus klausimas, kurá kelia tiek profesinëssàjungos, tiek darbdaviai, yra MDU dydþio nustatymasatskiroms ûkio ðakoms;

4 skyrius


¦ nelegalaus darbo iðaiðkinimo sudëtingumas dëlnepakankamos ástatyminës bazës, nes ne visi darbo san-tykiø atvejai yra reglamentuoti ástatymais, be to, daþniatvejai, kai atëjus darbo inspektoriui tikrinti ámonæ,darbuotojai palieka darbo vietas arba aiðkina, kad jieðioje ámonëje nedirba. Nemaþà problemà sukelia ir tai,kad ástatymai netiksliai apibrëþia nelegalaus darbo po-þymius;¦ ne viso darbo laiko liberalizavimas 1999 metais

turëjo neigiamos átakos valstybës ir socialinio draudimobiudþetams. VSDFV duomenimis, socialinio draudimobiudþetas dël ne viso darbo laiko apribojimø suma-þinimo per antrà 1999 metø pusmetá negavo apie 90mln. litø. Todël aktualia problema lieka tolesnis mini-maliø ne viso darbo laiko apribojimø maþinimas, kuriopageidauja socialiniai partneriai;¦ reglamentuojant ir sistematizuojant valstybës

tarnautojø darbo apmokëjimà ir priëmus su tuo susiju-

sias Lietuvos Respublikos valstybës tarnybos ástatymopataisas, bûtina parengti nemaþai poástatyminiø teisësaktø, atlikti visø valstybës tarnybos pareigybiø darboávertinimà ir kategorijø nustatymà. Visa tai pareikalausdaug laiko ir darbo sànaudø.

Sprendþiant ðias ir kitas problemas:¦ jau parengti Darbo sutarties ástatymo, Adminis-

traciniø teisës paþeidimø kodekso, Valstybinës darboinspekcijos ástatymo pakeitimø ir papildymø projektai.Ðiais projektais siekiama apibrëþti nelegalaus darbo po-þymius, sugrieþtinti atsakomybæ uþ nelegalià veiklà irtokiu bûdu uþkirsti kelià tokio pobûdþio teisës paþei-dimams;¦ pleèiant socialinæ partnerystæ, parengtas ir deri-

namas Kolektyviniø susitarimø ir sutarèiø ástatymo pa-pildymo projektas, kuriame siekiama detaliau regla-mentuoti kolektyviniø susitarimø klausimus bei átvirt-inamas triðaliø institucijø statusas.

Darbo politikoje ypaè opi moterø ir vyrø lygiøgalimybiø problema. Lietuvoje, kur patriarchalinësvisuomenës bruoþai tebëra gana ryðkûs, moterys visryþtingiau siekia ásilieti á darbo rinkà ir taip realizuotisavo profesinius sugebëjimus bei ágûdþius, aktyviaudalyvauti visuomenës gyvenime bei uþsitikrinti sauekonominæ nepriklausomybæ. Ðiame poskyryje anali-zuojama: vyrø ir moterø padëties darbo rinkoje poky-èiai 1999 metais; priemonës, kuriø buvo imtasi sie-kiant esamà padëtá pagerinti, iðkeliami sunkumai, sukuriais susiduria ieðkanèios darbo ir dirbanèios mo-terys; siûlomi pagrindiniai problemø sprendimo bû-dai.

Teisinë bazëPastaruoju metu Lietuvoje, kaip ir visose Europos

valstybëse, vis labiau pripaþástama ir vertinama akty-vaus moterø dalyvavimo darbo rinkoje svarba. Nuo1999 m. kovo 1 d. ásigaliojæs Moterø ir vyrø lygiø ga-limybiø ástatymas turi padëti átvirtinti moterø aktyvødalyvavimà darbinëje veikloje. Pagal ðá ástatymà, ágy-vendinant moterø ir vyrø lygias teises, valdþios ir val-dymo institucijos pagal kompetencijà privalo:¦ uþtikrinti, kad visuose jø rengiamuose ir pri-

imamuose teisës aktuose bûtø átvirtintos lygios moterøir vyrø teisës;¦ rengti ir ágyvendinti programas ir priemones,

4.3. MOTERØ IR VYRØ LYGYBË DARBO POLITIKOJE

kurios keistø visuomenës nuostatas, kad viena lytispranaðesnë uþ kità;¦ ástatymø nustatyta tvarka remti visuomeniniø

organizacijø, vieðøjø ástaigø, asociacijø ir labdaros fon-dø programas, kurios padeda ágyvendinti moterø ir vy-rø lygias galimybes.

Ágyvendinant lygias moterø ir vyrø teises darbe,darbdavys, priimdamas á darbà, tiek moterims, tiekvyrams privalo:¦ taikyti vienodus atrankos kriterijus, iðskyrus tam

tikrus numatytus atvejus;¦ sudaryti vienodas darbo sàlygas, galimybes kelti

kvalifikacijà, taip pat teikti vienodas lengvatas;¦ naudoti vienodus darbo kokybës vertinimo kri-

terijus;¦ uþ toká pat darbà mokëti vienodà uþmokestá;¦ imtis priemoniø, kad darbuotojas nepatirtø sek-

sualinio priekabiavimo;¦ imtis priemoniø, kad darbuotojas, pateikæs

skundà dël diskriminacijos, nebûtø persekiojamas.Ástatymu uþdrausta skelbimuose dël priëmimo á

darbà arba mokytis nurodyti reikalavimus, suteikian-èius pirmenybæ vienai ið lyèiø, reikalauti ið darbo ieð-kanèiø asmenø informacijos apie jø civilinæ padëtá,privatø gyvenimà ir ðeimos planus. Þinoma, ástaty-mas nebus efektyvus ið karto, taèiau jis veiks kaip

4. DARBO POLITIKA


prevencinë priemonë moterø diskriminacijai darbeatsirasti, o taip pat palaipsniui padës naikinti nusis-tovëjusius stereotipus apie moterá darbuotojà.

Institucinë bazëSiekiant efektyviau ágyvendinti Moterø ir vyrø ly-

giø galimybiø ástatymo nuostatas, stengiamasi geriaukoordinuoti valstybës institucijø darbà. Lietuvos Res-publikos Vyriausybës 1998 m. sausio 21 d. nutarimuNr. 77 patvirtintame Lietuvos moterø paþangos prog-ramos vykdymo 1998-2000 metø plane, kaip viena iðMoterø paþangos programos vykdymo priemoniø,buvo numatytas lygiø galimybiø inspektoriø parei-gybës ásteigimas darbo inspekcijose. VadovaujantisMoterø ir vyrø lygiø galimybiø ástatymu, moterø irvyrø lygiø galimybiø kontrolieriaus tarnyba turi tei-sæ tikrinti, kaip darbdaviai ágyvendina ðio ástatymonuostatas savo veikloje. Valstybinë darbo inspekcijapagal Valstybinës darbo inspekcijos ástatymà yraápareigota tikrinti darbdavius, kaip jie ágyvendinadarbo ástatymus, kuriuose taip pat yra draudþiamadiskriminacija dël lyties darbe ar ásidarbinant. Sie-kiant iðvengti valstybiniø institucijø atliekamø funk-cijø dubliavimo, buvo nutarta parengti ir pasiraðytiValstybinës darbo inspekcijos ir Moterø ir vyrø lygiøgalimybiø kontrolieriaus tarnybos bendradarbiavimosutartá. Sutartyje numatoma detalizuoti tokio ben-dradarbiavimo principus ir bûdus. Valstybinës darboinspekcijos pareigûnai, patikrinimo metu nustatægalimà Moterø ir vyrø lygiø galimybiø ástatymo paþei-dimà, galëtø apie tai informuoti Moterø ir vyrø lygiøgalimybiø kontrolieriaus tarnybà. Moterø ir vyrø ly-giø galimybiø kontrolieriaus tarnybos pareigûnai, ga-væ skundà ar kitokius duomenis apie paþeidimus dar-bo santykiø srityje, galëtø apie tai informuoti Vals-tybinæ darbo inspekcijà, kartu atlikdami tyrimà dëlgalimo Moterø ir vyrø lygiø galimybiø ástatymo paþei-dimo darbo santykiø srityje.

Moterø ir vyrø uþimtumasVykdant moterø ir vyrø lygiø galimybiø politikà

darbo sferoje, ypaè svarbûs uþimtumo, darbo apmo-këjimo bei darbo sàlygø klausimai.

Kaip matyti 4.3-1 iliustracijoje, Lietuvoje moterøuþimtumo lygis1 yra þemesnis negu vyrø. 1999 metais

moterø uþimtumo lygis buvo 49,2 proc., o vyrø - 58,4proc. Palyginus su 1998 metais, 1999 metais moterøuþimtumo lygis padidëjo 2,7 proc., o vyrø - sumaþëjo1,5 proc. Ðie skaièiai rodo didëjantá moterø aktyvumàsiekiant ásilieti á darbo rinkà. Analizuojant vyrø irmoterø uþimtumo lygius pagal amþiaus grupes, ma-tyti, kad amþiaus grupëse nuo 20 iki 54 metø vyrø irmoterø uþimtumo lygiai skiriasi neþymiai, t.y. vyrøuþimtumo lygis siekia apie 76,7 proc., o moterø - 75,2procento.

Ásidarbinti vyresnio amþiaus moterims yra gerokaisunkiau negu jaunesnëms, nes amþius daþnai bûnapagrindinis darbo paieðkos sëkmæ lemiantis veiksnys.

Kaip ir daugelyje kitø ðaliø, Lietuvos darbo rinkaibûdinga ir horizontali, ir vertikali segregacija pagal lytá.Darbo jëgos segregacija yra moterø ar vyrø darbojëgos susitelkimas atskirose ûkio ðakose ir adminis-travimo lygiuose, kur paprastai viena ið lyèiø yra ma-þiau atstovaujamos tam tikrose profesijose (horizon-tali segregacija) bei uþima þemesnes maþiau apmo-kamas pareigas (vertikali segregacija).

1999 metais santykinai didesnë dalis moterø, pa-lyginus su vyrais, dirbo sveikatos ir socialinës apsau-

Moterø ir vyrø uþimtumo lygiodinamika 1997-1999 metais

4.3-1 iliustracijaStatistikos departamentoduomenys

1 Uþimtumo lygis - ekonomiðkai aktyviø gyventojø skaièiaus procentinis santykis su tiriamo amþiaus gyventojø skaièiumi.

4 skyrius

proc.


gos (84proc.) bei ðvietimo (76proc.) sferose, kurpaprastai visø dirbanèiøjø ðiose sferose darbo uþ-mokestis, palyginus su vidutiniu darbo uþmokesèiukitose ðalies ûkio sferose, yra maþesnis. Maþiau mo-terø negu vyrø dirbo þemës ûkyje, medþioklëje ir mið-kininkystëje (40 proc.) bei apdirbamojoje pramonëje(46 proc.). Kol kas nëra duomenø, kiek ið viso vyrøir moterø uþima vadovaujanèius postus valstybës beiprivaèiose ástaigose, taèiau vertikalios segregacijospavyzdys gali bûti ypaè maþas moterø skaièius Seime.Lietuvoje moterø yra ðiek tiek daugiau nei vyrø, ta-èiau jø atstovës ðiuo metu sudaro vos 18 proc. visøSeimo nariø. Ið 15 ministrø yra tik viena moteris.

Viena ið moterims palankesniø uþimtumo formøyra smulkaus ir vidutinio verslo ámonës. Moterysverslininkës gali laisviau planuoti savo laikà, geriaupanaudoti visus savo profesinius sugebëjimus, derintiðeimos ir darbo interesus. Nors moterø vadovaujamøámoniø skaièius palaipsniui didëja, taèiau moterø va-dovaujamø smulkiø ir vidutiniø ámoniø dalis vis dartebëra þymiai maþesnë negu vyrø. Vyrai veikiau imasiágyvendinti savo idëjas, yra labiau savimi pasitikintys,daugiau rizikuoja, maþiau rûpinasi ðeimos reikalais.Ið visø, 1998 metais naujai ásteigtø smulkaus ir vidu-tinio verslo ámoniø, 30,3 proc. vadovauja moterys.1999 metais moterø vadovaujamø ámoniø dalis su-darë jau apie 34 proc. viso ámoniø skaièiaus.

NedarbasNedarbo lygio poþiûriu 1999 metai buvo iðskirti-

niai tuo, kad moterø nedarbo lygis pirmà kartà tapoþemesnis negu vyrø. Kaip rodo 4.3-2 iliustracija, vy-rø nedarbo lygis 1999 metais augo þymiai sparèiaunei moterø.

Jei moterø nedarbo lygis 1999, palyginus su 1998metais, padidëjo 1,6, tai vyrø nedarbo lygis tais paèiaismetais pakilo 2,3 proc. punkto. Toks reiðkinys yra ða-lies ekonominio nuosmukio, kuris daugiau turëjoneigiamos átakos pramoniniam sektoriui, smulkiamir vidutiniam verslui, kur daugumoje dirba vyrai, pa-sekmë.

Respublikinës darbo birþos duomenimis, 1999metais þymiai iðaugo besikreipianèiø á darbo birþasvyrø skaièius. Jei per 1998 metus jø kreipësi 109,8tûkst. asmenø, tai per 1999 metus jø kreipësi 24,1proc. daugiau nei 1998 metais. Tuo tarpu besikrei-pianèiø moterø skaièius iðaugo 14,7 proc.

1999 metais padidëjo asmenø, turinèiø papildo-

Moterø ir vyrø nedarbo lygis1997-1999 metais

4.3-2 iliustracijaStatistikos departamentoduomenys

mas uþimtumo garantijas, skaièius. Didþiausià dalá -79,3 proc. uþregistruotø ðios grupës asmenø sudaromoterys. 1999 metais jø uþsiregistravo 3,9 tûkst. dau-giau nei 1998 metais.

Taikytos priemonësPriimti teisës aktaiPagal pakoreguotà Lietuvos Respublikos Vyriau-

sybës 1999-2000 metø veiklos programà Vyriausybë,siekdama didinti gyventojø uþimtumà bei subalan-suoti darbo rinkà, vykdo aktyvià darbo rinkos politi-kà, susijusià su nedarbo prevencija, uþimtumo rëmi-mu, moterø ir vyrø lygiø galimybiø darbo rinkoje uþ-tikrinimu, rengimu ir ágyvendinimu priemoniø, ágali-nanèiø darbuotojus ir darbdavius geriau prisitaikytiprie rinkos pokyèiø. Numatyta parengti teisës aktøprojektus, uþtikrinanèius lygias moterø ir vyrø gali-mybes darbo rinkoje ir reglamentuojanèius gyven-tojø ásidarbinimà, darbo santykius bei darbo sàlygas,panaikinti vyrø ir moterø lygybës principui prieðta-raujanèias nuostatas.

Gyventojø uþimtumo didinimo priemonës1999 metais taikytos aktyvios darbo rinkos poli-

tikos priemonës prisidëjo prie moterø nedarbo augi-mo maþinimo. Ieðkanèioms darbo moterims buvotaikytos ðios darbo rinkos uþimtumo priemonës:¦ apie 27 proc. visø uþsiregistravusiø ieðkanèiø

4. DARBO POLITIKA


darbo moterø ádarbintos á laisvas, kvotuojamas darbovietas1 ir terminuotam darbui;¦ kiekviena treèia moteris dalyvavo aktyviose

darbo rinkos politikos programose;¦ kas ðeðta moteris buvo átraukta á darbo klubø

veiklà;¦ 9,6 proc. visø ieðkanèiø darbo moterø ásigijo

profesijà ar pakëlë kvalifikacijà.Siekiant uþtikrinti moterø ir vyrø lygias teises

ir ávertinant susiklosèiusià 1999 metø situacijà dar-bo rinkoje, buvo padidintas vyrø átraukimas á gyven-tojø uþimtumo priemones nuo 81,2 iki 87,1 tûkst.,tuo tarpu moterø - nuo 83,7 iki 84,7 tûkst. Pusantrokarto iðaugo vyrø, imanèiø lengvatinius patentus,deðimtadaliu - dirbusiø vieðuosius darbus. Daugiaunei pusæ visø ádarbintøjø, nukreiptø á vieðuosius irremiamus darbus, sudarë vyrai, o daugiau nei pusævisø, nukreiptø á darbo rinkos profesiná mokymà irádarbintø á naujai steigiamas darbo vietas, sudarëmoterys.

Projektai1999 m. spalio 8-10 d. Reikjavike vyko Moterø

konferencija �Moterys ir demokratija�, kurioje daly-vavo Ðiaurës, Baltijos ðaliø, Rusijos, Jungtiniø Ameri-kos Valstijø atstovës. Vienas ið svarbiausiø konferen-cijos sprendimø buvo paremti moteris verslininkesBaltijos ðalyse. Tam Ðiaurës Investicijø bankas skyrë1 mln. eurø. Ið jø Lietuvos moterims verslininkëmsparemti skirta 29 tûkst. eurø.

2000 metø pradþioje Lietuvos moterims versli-ninkëms pristatytas naujas projektas, kurio pagrindubus atidaryta Ðiaurës investicijø banko kredito linijasmulkiajam verslui remti. Ðiaurës investicijø bankasnenumato jokiø lengvatø gauti paskolas, iðskyrusvienà - jos bus skiriamos tik moterims. Tokiu bûdumoterys skatinamos imtis smulkaus ar vidutinio vers-lo. Lietuvos Respublikos Vyriausybës organizuotojekonferencijoje �Moterys ir verslas: galimybës ðian-dien� pristatytos ir kitos Lietuvoje taikomos para-mos smulkiajam moterø verslui formos. Ðio projektoágyvendinimo rezultatai bus aptariami atsakomojojekonferencijoje, kuri vyks Vilniuje, 2001 m. birþeliomënesá.

ProblemosLaisvosios rinkos sistema teoriðkai suteikia vi-

siems Lietuvos pilieèiams vienodas galimybes siektiekonominio savarankiðkumo. Bet praktika rodo, kaddaþnai, siekiant ekonominës nepriklausomybës, vie-na ið pagrindiniø kliûèiø yra lytis. Moteris Lietuvoje,ieðkodama apmokamo darbo, daþnai susiduria sudiskriminacija, kai pirmumas teikiamas vyrui.

Iðanalizavus moterø ir vyrø padëtá darbo rinkoje,matyti, kad vyrø padëtis darbo rinkoje dël ávairiøprieþasèiø yra kur kas geresnë. Jie greièiau kyla pro-fesinës karjeros laiptais, uþima aukðtesnes pareigasir gauna didesnius atlyginimus. Moterø galimybësdarbo rinkoje turëtø bûti lygios ne vien þmogaus tei-siø poþiûriu, bet ir todël, kad moterims kur kas daþ-niau nei vyrams tenka vienoms (ar beveik vienoms)iðlaikyti vaikus. 1989 m. suraðymo duomenimis, Lie-tuvoje buvo 12,9 proc. ðeimø, kuriose nebuvo tëvo,ir 1,36 proc. - kuriose nebuvo motinos. Didëjant ið-tuokø ir nesantuokiniø vaikø skaièiui, auga ir nepilnøðeimø skaièius. Tuo paèiu didëja ir moterø, turinèiømaterialiai aprûpinti savo vaikus, skaièius.

Teisinë bazë. Atsiþvelgiant á tarptautiniø doku-mentø rekomendacijas lyèiø lygiø galimybiø srityje,daugelyje Lietuvos Respublikos teisës aktø, reguliuo-janèiø darbo santykius ir socialinæ apsaugà, yra nu-matytos privilegijos dirbanèioms motinoms. LietuvosRespublikos ástatymø ir kitø teisës aktø nuostatos,suteikianèios privilegijas dirbanèioms motinoms,suformuoja subjektyvià darbdaviø nuostatà vengtipriimti á darbà (tarnybà) moteris vien dël to, kad josturi iðskirtiniø garantijø, á kurias darbdavys turi atsiþ-velgti.

Þiniø ir informacijos trûkumas. Darbo ástatymøprivalo laikytis visø tipø ámoniø savininkai, samdantysdarbuotojus. Priimdami darbuotojus á darbà, sudary-dami sàlygas darbuotojø karjerai ar tardamiesi sudarbuotoju dël atlyginimo, daþnai dël susiformavusiøstereotipø ar lyèiø lygybës sàvokos ir reikðmingumonesupratimo darbdaviai diskriminuoja dirbanèius arieðkanèius darbo asmenis (daþniausiai moteris) dëllyties. Patys beieðkantys darbo ar dirbantys asmenystaip pat neþino savo teisiø arba þinodami jas gina

1 Ádarbinimas á kvotuojamas darbo vietas - labiausiai socialiai paþeidþiamø asmenø prioritetinis ádarbinimas á specialias tamskirtas darbo vietas. LR bedarbiø rëmimo ástatymo 7 str. numato, jog savivaldybës kasmet nustato darbdaviams ádarbinimo arbadarbo vietø skaièiaus steigimo kvotas iki 5 proc. bendrojo darbuotojø skaièiaus.

4 skyrius


neryþtingai. Ðios problemos kyla dël nepakankamovisuomenës, ypaè socialiniø, partneriø mokymo irðvietimo lyèiø lygybës bei darbo teisës klausimais.

Ðeimos ir darbo ásipareigojimø derinimas. Svarbiau-sia moterø diskriminacijos darbe prieþastimi daþniausiyra jø ðeimyninës pareigos ir motinystë. Tai svarbiau-sios kliûtys siekiant iðlaikyti darbo vietà ar ieðkant ki-tos. Ðeima, buitis, rûpinimasis vaikais bei vyresniaisiaisgiminaièiais, þmonëmis su negalia - stereotipiðkailaikoma moterø priederme. Todël gimdymas, kûdikioauginimas tampa moteriðku rûpesèiu ir verèia moteráspræsti dilemà: vaikai ar karjera. Pasirinkusi motinystësatostogas, moteris neretai pasmerkia save sunkiaikovai dël karjeros arba finansinei priklausomybei nuovyro.

Problemø iðkyla tëvams (daþniausiai - motinoms),gráþtantiems á darbà po motinystës (tëvystës) ar vaikoprieþiûros atostogø. Minëtø atostogø metu ne tik ne-keliama darbuotojo kvalifikacija, bet ið dalies pra-randama ir turëta.

Kita vertus, labai trûksta ikimokyklinio ugdymoástaigø (darþeliø, lopðeliø). Ypaè jø trûksta didþiuo-siuose ðalies miestuose, kur jauni þmonës aktyviauieðko darbo. Dël vietø darþeliuose bei lopðeliuosevaikams trûkumo, motinos priverstos maþameèiusvaikus auginti paèios. Dël to jos praranda ágytà kvali-fikacijà ir priverstos tenkintis maþesniu atlyginimu,gaunamu uþ nekvalifikuotà darbà.

Ðiuo metu darbo ástatymai suteikia ribotas gali-mybes darbuotojams ir darbdaviams sudaryti darbosutartis, leidþianèias asmeniui, turinèiam vaikø,lanksèiai paèiam derinti ásipareigojimus savo darbuiir ðeimai.

Moterø verslas. Vis daugiau moterø pradeda savoverslà. Kaip jau buvo minëta, moterys verslininkëssudaro nemaþà dalá visø verslininkø, taèiau moterysversle susiduria su gausybe kliûèiø. Moteriai su ma-þais vaikais yra sunkiau pradëti verslà, nes daþnai jiyra visiðkai atsakinga uþ jø prieþiûrà. Moterims sunkutapti lygiavertëmis vyrø verslininkø partnerëmis, nesjie skeptiðkai þiûri á moterá verslininkæ. Moterys susi-duria ir su kitais sunkumais: ágûdþiø versle stoka, in-formacijos trûkumas, dideli mokesèiai, kreditø ne-buvimas ir nuolat besikeièianèiantys verslo ástatymai.

Minëtø problemø sprendimui reikëtø:¦ suderinti visus darbo teisës aktus siekiant uþkirsti

kelià bet kokiai asmenø diskriminacijai darbe;¦ sudaryti sàlygas moterims ir vyrams, turintiems

vaikø, derinti darbo ir ðeimyninius ásipareigojimus;¦ gerinti socialiniø partneriø suvokimà apie lyèiø

lygybæ;¦ remti moterø smulkøjá ir vidutiná verslà.

IðvadosMoterø ir vyrø lygiø galimybiø darbo rinkoje anali-

zë parodë, kad nepaisant paþangiø, lygias galimybesuþtikrinanèiø ástatymø ir teigiamø poslinkiø visuo-menëje, moterø diskriminacijos darbe problema mûsøðalyje yra gana opi. Labai svrbu ne tik parengti ir priimtireikiamus teisës aktus, bet ir bendradarbiaujant Vyriau-sybei su visuomeninëmis organizacijomis bei kitomissuinteresuotomis institucijomis, suformuoti teisingàvisuomenës poþiûrá á lygias vyrø ir moterø galimybestiek karjeros, tiek ir asmeninio gyvenimo srityse. Tokspoþiûris skatintø ne tik lyèiø, bet ir visos visuomenësharmoningà vystymàsi.

4. DARBO POLITIKA


Valstybinis socialinis draudimas 1999 metais, kaipir 1998 metais, buvo vienintelë socialinio draudimosistema ir socialinës apsaugos pagrindas.

Ið 1998 á 1999 metus persikëlë kai kurios sociali-nio draudimo sistemos problemos: sunkumai suren-kant socialinio draudimo ámokas, Valstybinio sociali-nio draudimo sistemà reglamentuojanèiø teisës aktøneatitikimas pasikeitusioms ekonominëms sàlygoms,ûkininkø socialinio draudimo reforma, pensijø siste-mos tobulinimo bûtinybë.

1999 metai buvo paskelbti Tarptautiniais pagy-venusiø þmoniø metais Lietuvoje. Vienas ið Tarptau-tiniø pagyvenusiø þmoniø metø veiksmø programosuþdaviniø buvo parengti naujø, valstybiná socialinádraudimà reglamentuojanèiø, ástatymø ir jau esamøástatymø pataisø projektus.

Kadangi Lietuvoje 1999 metais veikë tik valstybi-nio socialinio draudimo sistema, pagrindinæ visøLietuvoje mokamø pensijø dalá sudarë valstybinëssocialinio draudimo pensijos, mokamos ið Valstybi-nio socialinio draudimo fondo biudþeto lëðø.

Socialinis draudimasValstybinio socialinio draudimo fondo biudþetas

ið 1998 metø biudþeto paveldëjo 81 mln. litø deficità.

5 skyrius

5. SOCIALINIS DRAUDIMAS

Valstybinis socialinis draudimas sudaro didþiausiàir svarbiausià socialinës apsaugos sistemos dalá. Jis api-ma beveik visus Lietuvos gyventojus: vieni moka socia-linio draudimo ámokas, kiti gauna socialinio draudimoiðmokas (pensijas, paðalpas). Valstybinio socialiniodraudimo sistemos pagrindinis tikslas yra garantuotipajamas apdraustiesiems, netekus darbingumo dël li-gos, motinystës, senatvës, invalidumo ar kitais Valstybi-nio socialinio draudimo ástatyme numatytais atvejais.

Socialinis draudimas, kaip ir visa ðalies socialinëapsauga, remiasi fundamentaliais universalumo, kartøsolidarumo, tæstinumo bei prisiimtø ásipareigojimø vyk-dymo principais.

Valstybinë socialinio draudimo sistema veikia eina-

mojo finansavimo principu. Tai reiðkia, kad socialiniodraudimo ámokos nëra kaupiamos jas investuojant, ojas surinkus, ið karto panaudojamos socialinio draudi-mo iðmokoms padengti.

Valstybinio socialinio draudimo sistema buvo ku-riama kaip savarankiðka. Tai pasireiðkë socialiniodraudimo biudþeto atskyrimu nuo valstybës biudþetobei projektuojant triðalæ socialinio draudimo valdymosistemà. Socialinio draudimo biudþeto atskyrimas nuovalstybës biudþeto reiðkia, kad jo lëðos naudojamos tikValstybinio socialinio draudimo ástatyme numatytomsiðmokoms, nenaudojant jø kitiems, su socialiniu drau-dimu nesusijusiems tikslams.

5.1. 1999 METØ SOCIALINIO DRAUDIMO SISTEMOS SITUACIJA

1999 metø Valstybinio socialinio draudimo fondobiudþeto pajamos, kuriø didþiàjà dalá sudaro draudë-jø ir apdraustøjø valstybinio socialinio draudimoámokos, sudarë 4,2 mlrd. litø arba 91,4 proc. planuotøpajamø. Planuotø pajamø nesurinkimà lëmë dvi pag-rindinës prieþastys:

Pirma, maþesnis ðalies vidutinis mënesinis darbouþmokestis (851 litø), nuo kurio skaièiuojamos vals-tybinio socialinio draudimo ámokos, nei buvo pla-nuota (880 litø). Dël to Valstybinio socialinio drau-dimo fondo biudþetas per 1999 metus negavo apie171 mln. litø. Be to, dirbanèiøjø pagal darbo sutartisskaièius 1999 metais buvo 22 tûkst. þm. maþesnis ne-gu planuota, dël to negauta apie 52 mln.litø pajamø(þr. P.5.1-1). Dël ðiø prieþasèiø draudëjø ir apdraus-tøjø socialinio draudimo ámokø planas 1999 metaisnebuvo ávykdytas.

Antra, Valstybinio socialinio draudimo fondo1999 metø patvirtintame biudþete jau buvo numa-tyta, kad individualiø ámoniø savininkai bus drau-dþiami visai pensijai ir mokës didesnes ámokas nuovidutinio ðalies darbo uþmokesèio. Taèiau nuo 1999metø liepos mënesio, priëmus Valstybinio socialiniodraudimo 34 straipsnio pakeitimo ástatymo pataisà,


individualiø ámoniø savininkai pradëti drausti ne nuovidutinio ðalies darbo uþmokesèio, o nuo jø paèiøvalstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamøpajamø, ne maþesniø kaip minimali mënesinë alga.Dël ðiø prieþasèiø savarankiðkai dirbanèiø ir jiemsprilygintø asmenø privalomojo valstybinio socialiniodraudimo ámokø per 1999 metus gauta apie 89,2 mln.litø maþiau negu buvo planuota.

Neigiamà átakà valstybinio socialinio draudimofondo biudþetui darë ir pastarojo laikotarpio demog-rafiniø rodikliø pokyèiai. Pastaraisiais metais ðalyjesumaþëjo gimstamumas, padidëjo mirtingumas, pasi-keitë santykis tarp emigruojanèiø ir imigruojanèiøasmenø pirmøjø naudai. Dël ðiø prieþasèiø ðalies gy-ventojø skaièius nuo 1991 iki 1999 metø sumaþëjo36,5 tûkst. þm. arba 1 procentu ir 1999 metø pabai-goje sudarë 3,7 mln. þmoniø. Tuo tarpu darbingo am-þiaus asmenø skaièius nuo 2127,6 tûkst. þm. (1991metais) padidëjo 1 proc. ir 1999 metais sudarë 2148,3tûkst. þmoniø. Taèiau ðie pokyèiai darbingo amþiausasmenø ir apdraustøjø santykio kitimo neátakojo.Valstybinio socialinio draudimo sistemai didelá nei-giamà poveiká padarë apdraustøjø skaièiaus maþë-jimas. Per 1991-1999 metø laikotarpá ðis skaièius su-maþëjo 25,1 proc. ir 1999 metais sudarë 1321 tûkst.þmoniø. Jei 1991 metais asmenys, apdrausti vals-

tybiniu socialiniu draudimu, sudarë beveik 83 pro-centus visø darbingo amþiaus þmoniø, tai 1999 metais- tik 63,8 procentus.

Per 1999 metus priskaièiuotos valstybinio socialiniodraudimo fondo biudþeto iðlaidos sudarë 4,5 mlrd. litøarba 101,0 proc. planuotø iðlaidø. Lyginant su 1998metais, jos padidëjo 9 proc. arba 7,9 procentinio punktodaugiau nei pajamos (þr. P.5.1-2). Bendroje socialiniodraudimo iðlaidø struktûroje iðlaidos pensijoms sudarë71,3 proc., ligos ir motinystës (tëvystës) paðalpoms - 10,6proc., privalomajam sveikatos draudimui - 8,0 proc. (lëðospervedamos á privalomàjá sveikatos draudimo fondà).

Valstybinio socialinio draudimo biudþeto suba-lansuotumui didþiausià átakà turi socialinio draudimoámokø surinkimas. Siekiant uþtikrinti socialinio drau-dimo ámokø surinkimà bei uþkirsti kelià neapdraus-tiems asmenims gauti socialinio draudimo iðmokas,pradëta tobulinti ne tik Valstybinio socialinio drau-dimo fondo vieninga informacinë sistema, bet ir ieð-koma galimybiø kartu su Valstybine mokesèiø ins-pekcija, Respublikine darbo birþa bei Valstybine li-goniø kasa sukurti vieningà informacinæ bazæ.

Pensijø ir paðalpø sistema1999 m. sausio 1 d. ið visø Lietuvoje gyvenusiø

3,7 mln. gyventojø pensinio amþiaus þmonës sudarë20,1 procento. Didesniàjà jø dalá sudarë moterys.

Valstybiniø socialinio draudimo pensijø gavëjø pasiskirstymas pagal pensijø rûðis 1999 m. (proc.)

5.1.1-1 iliustracijaValstybinio socialinio draudimo fondo valdybos,Statistikos analizës ir prognozës skyriaus statistiniai duomenys



1999 metais buvo mokama 1 mln. 38 tûkst. valsty-binio socialinio draudimo pensijø1 . Ið jø, kaip rodo5.1.1-1 iliustracija, 62,1 proc. sudarë valstybinës so-cialinio draudimo senatvës pensijos, 16 proc. - vals-tybinës socialinio draudimo invalidumo pensijos bei18,2 proc. - valstybinës socialinio draudimo naðliø irnaðlaièiø pensijos.

Be valstybiniø socialinio draudimo senatvës, inva-lidumo bei naðliø ir naðlaièiø pensijø ið Valstybiniosocialinio draudimo fondo biudþeto lëðø mokamos mai-tintojo netekimo (3,5 proc. visø valstybiniø socialiniodraudimo pensijø) ir iðtarnauto laiko (0,2 proc. visøvalstybiniø socialinio draudimo pensijø) pensijos,paskirtos pagal anksèiau (iki 1995 m. sausio 1 d.)galiojusius pensijø ástatymus ir kitus teisës aktus. Nuo1995 m. sausio 1 d. ásigaliojusiame Valstybiniø socialiniodraudimo pensijø ástatyme nenumatytas maitintojonetekimo bei iðtarnauto laiko pensijø skyrimas, taèiauðios pensijos ir toliau mokamos tiems asmenims,kuriems jos buvo paskirtos iki 1995 m. sausio 1 dienos.

Be jau paminëtø pensijø ið Valstybinio socialiniodraudimo fondo biudþeto lëðø dar mokamos kom-pensacijos uþ ypatingas darbo sàlygas (5 tûkst. ga-vëjø) paskirtos remiantis Valstybiniø socialinio drau-dimo pensijø ástatymo nuostatomis.

Valstybines socialinio draudimo pensijas sudarodvi dalys: pagrindinë ir papildoma. Visà pagrindinæpensijos dalá, kuri lygi valstybinei socialinio draudimobazinei pensijai, gauna tie asmenys, kurie turi bûtinàjávalstybinio socialinio pensijø draudimo staþà. Papil-domos pensijos dalies dydis priklauso nuo asmenságyto draudimo staþo bei gauto uþdarbio, nuo kuriomokëtos valstybinio socialinio draudimo ámokos.

Valstybinës socialinio draudimo senatvës pensijos.1999 m. didþiausià dalá pensininkø tarpe sudarësenatvës pensininkai. Ið jø: dirbanèiøjø buvo 16,6proc., nedirbanèiøjø - 83,4 proc. Vidutinë valstybinësocialinio draudimo senatvës pensija 1999 m. buvo309,06 litai ir, lyginant su 1998 m., padidëjo 8 pro-centais. Vidutinë dirbanèiojo pensininko pensija1999 m. buvo 303,04 litai, nedirbanèiojo - 310,16 litai.Daugiau nei pusë (58 proc.) visø valstybinës socia-linio draudimo senatvës pensijos gavëjø 1999 me-tais gavo maþesnæ nei vidutinë senatvës pensija.

Vidutinë senatvës nedirbanèio pensininko pensijasudarë 49 proc. vidutinio metinio apdraustøjø, dir-banèiø pagal darbo sutartis, neto darbo uþmokesèio.Esant palyginti maþoms pensijoms, ne visi asmenys,sukakæ pensiná amþiø, nutraukia darbo santykius. To-dël kas ðeðtas senatvës pensininkas dirbo. Pastebi-ma, kad dirbanèiø senatvës pensininkø skaièius nuo-lat auga. Nuo 1997 iki 1999 metø dirbanèiø senatvëspensininkø skaièius iðaugo 3,1 tûkst. þm. arba 3 proc.(5.1.1-1 lentelë).

Valstybinës socialinio draudimo invalidumo pensi-jos. Lietuvoje 1999 m. buvo 165,9 tûkst. invalidumopensininkø. Ið jø: dirbanèiøjø - 18 proc., nedirban-èiøjø - 82 procentai.

Vidutinë valstybinë socialinio draudimo invalidu-mo pensija 1999 m. buvo 278,94 litai ir, lyginant su1998 m., padidëjo 7 proc. Vidutinë dirbanèio invalidopensija 1999 m. buvo 237,36 litø dydþio, nedirbanèio- 288,34 litai.

Valstybiniø socialinio draudimo invalidumo pen-sijø gavëjø didesnioji dalis (59 proc.) 1999 metaisgavo maþesnæ nei 290 litø dydþio (vidutinë 1999 me-tais invalidumo pensija - 278,94 litai) invalidumo pen-sijà. Kas penktas pensininkas, gaunantis invalidumopensijà, dirbo.

Valstybinës socialinio draudimo naðliø ir naðlaièiøpensijos. 1999 m. naðliø ir naðlaièiø pensijas gavo188,7 tûkst. asmenø. Vidutinis naðliø ir naðlaièiø pen-sijos dydis tais paèiais metais buvo 60,49 litø.

Reikia atkreipti dëmesá á tai, kad bendras valstybi-niø socialinio draudimo pensijø skaièius kasmet di-dëja. Nuo 1997 pradþios iki 1999 metø pabaigos jøskaièius padidëjo 17 proc. ir pastarøjø metø pabai-goje sudarë 1 mln. 42 tûkst. Priëmus naujàjá pensijøástatymà, kuriame numatytas pensinio amþiaus ilgi-nimas, senatvës pensijø gavëjø skaièius nuo 1997 iki1999 metø sumaþëjo 1 proc. arba 6,3 tûkst. þmoniø.Iðëjimo á pensijà amþiaus ilginimas taip pat buvo vie-nas pagrindiniø veiksniø, dël kurio 14 tûkst. þm. arba9 proc. padidëjo invalidumo pensijø gavëjø skaièius(5.1.1-1 lentelë).

Ryðkëja tendencija, kad didëjant socialinio drau-dimo pensininkø skaièiui, maþëja bendras apdraus-tøjø valstybiniu socialiniu draudimu asmenø skaièius

5 skyrius

1 Valstybiø socialinio draudimo pensijø gavëjai kartu su valstybine socialinio draudimo senatvës ar invalidumo pensija gali gauti irvalstybinæ socialinio draudimo naðliø pensijà. Todël tekste minimas mokamø valstybiniø socialinio draudimo pensijø skaièius nesutampasu ðias pensijas gaunanèiø asmenø skaièiumi.


1997 m. 1998 m. 1999 m.

Pensijø gavëjai

Senatvës

pensijø gavëjai: 651 648 644,7 � nedirbantys 547,1 542,5 537,6 � dirbantys 103,9 105,5 107Invalidumo

pensijø gavëjai: 152 158,8 166 � nedirbantys 128 131,3 135,4 � dirbantys 24 27,5 30,6

Valstybiniø socialinio draudimo senatvës ir invalidumo pensijø gavëjø skaièius 1997-1999 m. (tûkst. þm.)

5.1.1-1 lentelëValstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Statistikos analizësir prognozës skyriaus statistiniai duomenys

(þr. P.5.1-3). Dël to apdraustøjø valstybiniu sociali-niu draudimu skaièius, tenkantis vienam pensinin-kui, metai ið metø maþëja. Nuo 1991 metø ryðkëjanepalanki santykio tarp apdraustøjø ir mokamø pen-sijø kitimo tendencija: jei 1991 metais vienai mo-kamai pensijai teko 2,10 dirbanèiojo, tai 1997 metais- 1,41 dirbanèiojo, o 1999 metø pabaigoje - tik 1,27dirbanèiojo (þr. P.5.1-4).

Valstybinio socialinio draudimo ligos ir motinystës(tëvystës) paðalpos. 1999 m. ligos ir motinystës (tëvys-tës) paðalpoms buvo priskaièiuota 10,6 proc. visøValstybinio socialinio draudimo fondo biudþeto iðlai-

dø. Ligos ir motinystës draudimo iðlaidos 1999 me-tais, palyginus su 1998 metais, padidëjo 13,3 pro-cento. Faktiðkai iðmokëta paðalpø 4,5 proc. daugiaunei planuota. Didþiausià átakà ðiø iðlaidø augimui tu-rëjo padidëjæs apdraustøjø sergamumas.

1999 m. ligos paðalpas gavo apie 1,202 tûkst. as-menø. Vidutinis gautos ligos paðalpos uþ vienà dienàdydis 1999 metais sudarë 84,7 proc. vidutinio dienosuþdarbio. Nëðtumo ir gimdymo paðalpas gavo 24,61tûkst. motinø. Vidutinis vienos nëðtumo ir gimdymodienos paðalpos santykis su vidutiniu vienos dienosuþdarbiu siekë 83,8 procentus.

1998 metø pabaigoje buvo priimtos kai kuriosValstybinio socialinio draudimo ir Valstybiniø socia-linio draudimo pensijø ástatymø pataisos, kurios ási-galiojo nuo 1999 metø sausio 1 dienos.

Teisës aktai socialinio draudimo srityjeSiekiant uþtikrinti bûtinàsias socialinio draudimo

garantijas á socialinio draudimo sistemà neátrauk-tiems asmenims, paskutiniàjà 1998 metø dienà Lie-tuvos Respublikos Vyriausybë priëmë nutarimà, ku-riuo individualiø ámoniø savininkams prilygino ðiuossavarankiðkai dirbanèius asmenis: advokatus ir jø pa-

5.2. TEISINËS BAZËS PAKEITIMAI

dëjëjus, notarus, pagal patentus dirbanèius asmenisbei tikrøjø ir komanditiniø ûkiniø bendrijø narius.Taip pat pusæ metø savarankiðkai dirbantiems asme-nims buvo prilyginti ir asmenys, gaunantys akcijø,obligacijø ir kitø vertybiniø popieriø vertës padidë-jimo pajamas ar bendrovës pelno dalá (dividendus).Jie turëjo mokëti socialinio draudimo ámokas kaipir individualiø ámoniø savininkai, taèiau dël infor-macijos apie ðiuos asmenis trûkumo atsisakyta jøprilyginimo savarankiðkai dirbantiems.

Lietuvos Respublikos Vyriausybë 1998 metø



pabaigoje pritarë Valstybinio socialinio draudimo ás-tatymo pakeitimui, kuriuo buvo pasiûlyta savarankiðkaidirbanèius asmenis, iðskyrus asmenis, dirbanèius pagalpatentus, drausti visai pensijai, mokant 25 proc. dydþioámokas nuo jø paèiø socialiniam draudimui dekla-ruojamø pajamø, bet ne maþesniø kaip vidutinis ðaliesdarbo uþmokestis. Lietuvos Respublikos Seimas ðiànuostatà pakoregavo ir nustatë, kad deklaruojamasuma turëtø bûti ne maþesnë kaip minimali mënesinëalga, o ámokø mokëjimo tvarka nustatyta Valstybiniosocialinio draudimo fondo biudþeto sandaros ástatyme.

Lietuvos Respublikos Seime 1999 metø kovo 16dienà buvo pritarta Socialinës apsaugos ir darbo mi-nisterijos pateiktam Valstybinio socialinio draudimoástatymo papildymui, pagal kurá akcinë ar uþdarojiakcinë bendrovë, siekianti iðvengti bankroto bylosiðkëlimo, turi teisæ siûlyti Valstybinio socialinio drau-dimo fondo valdybai savo turtà ar akcijas, o pastaro-ji turi teisæ priimti turtà ar akcijas ir jas realizuoti.Tuo buvo siekiama atkurti bankrutuojanèiø ámoniømokumà, iðsaugoti darbo vietas bei atgauti ámoniøskolas. Tai ypaè aktualu ámonëms, turëjusioms laiki-nø ekonominiø problemø, tame tarpe problemø dëlekonominës krizës Rusijoje.

Siekiant uþkirsti kelià nelegaliam darbui, Valstybiniosocialinio draudimo ástatymas 1999 metais papildytasnuostata, suteikianèia teisæ valstybinio socialinio drau-dimo pareigûnams reikalauti ið draudëjo bei jo teri-torijoje esanèiø asmenø pasiaiðkinimø dël teisiniø darbosantykiø tarp draudëjo ir ðiø asmenø bei dël socialiniodraudimo ámokø ir iðmokø mokëjimo.

1999 metø sausio 1 dienà Valstybinio socialiniodraudimo fondo valdyboje buvo áregistruota draudëjais92 491 individualiø ámoniø savininkai. Ið jø 42,6 proc.mokëjo privalomojo valstybinio socialinio draudimoámokas, 35,7 proc. buvo atleisti nuo ámokø mokëjimo,nes buvo draudþiami privalomuoju socialiniu draudimuarba buvo valstybinio socialinio draudimo fondopensininkai, arba I ar II grupiø invalidai nuo vaikystës,gaunantys ðalpos pensijà, arba turëjo bûtinàjá staþàsenatvës pensijai gauti. 21,8 proc. individualiø ámoniøsavininkø ámokø nemokëjo, nors turëjo mokëti. Tokiasituacija dël nemokanèiø ámokø individualiø ámoniøsavininkø susidarë dël to, kad dalis individualiø ámoniøniekada nevykdë jokios veiklos ir neturëjo ámonësveiklos pajamø bei dël to, kad Ámoniø rejestre buvodaug nevykdanèiø veiklos individualiø ámoniø, kuriøsavininkø nepavyksta surasti, nes jie iðvykæ á uþsiená,

miræ, nuteisti ir pan. To pasëkoje 1999 metø balandþio22 dienà buvo priimtas Lietuvos Respublikos indi-vidualiø (personaliniø) ámoniø savininkø (bendra-savininkiø) atleidimo nuo nesumokëtø valstybinio so-cialinio draudimo ámokø, delspinigiø ir baudø mokëjimobei ðiø ámoniø iðregistravimo ið ámoniø rejestro ástatymas,kuriuo numatyta galimybë atleisti individualiø ámo-niø savininkus nuo nesumokëtø ámokø, delspinigiø irbaudø skolos, jei ðie áregistravo ámones iki 1995 metøsausio 1 d. ir nuo to laiko iki Valstybiniø socialiniodraudimo pensijø ástatymo pakeitimo ásigaliojimo, t.y. 1999 liepos 1 d., nevykdë jokios komercinës - ûkinësveiklos.

1999 metø geguþës 18 dienà priimtas Valstybiniosocialinio draudimo ástatymo pakeitimas, kuriameLietuvos Respublikos Seimas átvirtino tokias nuosta-tas: Valstybinio socialinio draudimo fondo biudþetoir jo ataskaitos tvirtinimà Seime, suteikë daugiaufunkcijø Valstybinio socialinio draudimo fondo val-dybai, numatë palankesnes sàlygas draustis privalo-muoju socialiniu draudimu ûkininkams, atsiþvelgiantá jø ekonominá pajëgumà ir pan.

Ðiame ástatyme numatyta galimybë nuo 2000 m.sausio 1 d. ekonomiðkai silpnø ûkiø ûkininkams mo-këti 20 proc. bazinës pensijos dydþio socialinio drau-dimo ámokas, kità ámokos dalá dengiant ið valstybësbiudþeto lëðø. Ekonomiðkai silpni ûkiai, kuriø ûki-ninkai galës pasinaudoti valstybës teikiama lengvata,bus nustatomi vadovaujantis ekonomiðkai silpnøûkiø nustatymo metodika.

1999 metø lapkrièio 1 dienà panaikintas socialiniodraudimo ámokø apribojimas 3,5 Statistikos depar-tamento skelbiamo uþpraeito mënesio Lietuvos Res-publikos ûkio vidutinio mënesinio darbo uþmokesèiodydþio. Socialinio draudimo ámokø apribojimas ga-liojo nuo 1999 metø sausio 1 dienos.

Atsiþvelgiant á tai, kad nuo 1999 metø vidurio ási-galiojo Valstybinio socialinio draudimo ástatymonuostata dël Valstybinio socialinio draudimo fondobiudþeto ir jo ataskaitos tvirtinimo Lietuvos Respub-likos Seime, 1999 metø gruodþio 29 dienà LietuvosRespublikos Seimas patvirtino Valstybinio socialiniodraudimo fondo biudþeto 2000 metø rodikliø patvir-tinimo ástatymà. Ðiuo ástatymu buvo patvirtintasdraudëjø bendrasis valstybinio socialinio draudimoámokø tarifas - 31 proc. Atskiroms draudimo rûðimsjá paskirstant taip:¦ pensijø draudimui - 22,5 proc.;

5 skyrius


¦ ligos ir motinystës (tëvystës) draudimui - 3,0 proc.;¦ draudimui kompensacijoms (áskaityta á ligos ir

motinystës draudimo iðlaidas) - 0,0 proc.;¦ draudimui nuo nedarbo - 1,5 proc.;¦ nelaimingø atsitikimø darbe ir profesiniø ligø

socialiniam draudimui - 1,0 proc.;¦ sveikatos draudimui - 3,0 proc. (þr. P.5.2-1).Patvirtintas apdraustøjø valstybinio socialinio drau-

dimo ámokø tarifas - 3 proc., atskiroms draudimorûðims já paskirstant taip:¦ pensijø draudimui - 2,5 proc.;¦ ligos ir motinystës (tëvystës) draudimui - 0,5 proc.1999 metø gruodþio 29 dienà taip pat buvo priim-

tas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudþeto san-daros laikinasis ástatymas, kuriame nustatyta, kaip irkokiais rodikliais remiantis sudaromas Valstybiniosocialinio draudimo fondo biudþetas, jo ataskaita,kaip ámokas moka individualiø ámoniø savininkai.Buvo nustatyta, kad individualiø (personaliniø) ámo-niø savininkai bus draudþiami socialiniu draudimuvisai pensijai. Apsidraudusiems socialiniu draudimuvisai pensijai, senatvës ar invalidumo atvejais bus ga-lima garantuoti jiems ne tik pagrindinæ, bet ir papil-domà pensijos dalá.

Nuo 2000 metø sausio 1 dienos ásigaliojo Nelaimi-ngø atsitikimø darbe ir profesiniø ligø socialinio drau-dimo ástatymas. Naujajame ástatyme nustatyta, kadiðmokø mokëjimo darbuotojui naðta perkeliama nuodarbdavio �peèiø� ant Valstybinio socialinio drau-dimo fondo �peèiø�. Nelaimingø atsitikimø darbedraudimo rûðis grindþiama solidarumo principu:darbdavys moka 1 proc. dydþio nelaimingø atsitiki-mø darbe socialinio draudimo ámokà nuo priskai-èiuoto atlyginimo uþ darbà.

Minëtame ástatyme nustatyta, kad papildomai ðiadraudimo rûðimi draudþiami:¦ profesiniø mokyklø moksleiviai, aukðtesniøjø ir

aukðtøjø mokyklø studentai jø profesinio mokymo(praktikos) mokymo ástaigoje ar ámonëje metu bei as-menys, darbo birþø nukreipti persikvalifikuoti ámonësearba dirbti vieðuosius darbus;

¦ asmenys, esantys socialinës bei psichologinësreabilitacijos ástaigose jø darbo metu;¦ nuteistieji laisvës atëmimu jø darbo metu.Taip pat nustatyta, kad atsiþvelgiant á netekto dar-

bingumo laipsná, asmeniui skiriama atitinkamo dydþio:¦ ligos dël nelaimingo atsitikimo ar profesinës li-

gos iðmoka;¦ vienkartinë iðmoka;¦ periodinë iðmoka;¦ draudimo iðmoka apdraustajam mirus.2000 metø sausio mënesá Lietuvos Respublikos

Vyriausybë pritarë ir pateikë Seimui Ligos ir motinys-tës socialinio draudimo ástatymo projektà. Ðiame ásta-tymo projekte nustatytos kai kurios naujos, ðiai drau-dimo rûðiai bûdingos, nuostatos. Projekte siûlomasminimalaus draudimo staþo, reikalingo paðalpomsgauti, nustatymas, paðalpø dydþio ir apskaièiavimotvarkos pakeitimas.

Teisës aktai pensijø srityjePapildomø sàlygø valstybinei socialinio draudimo

senatvës ar invalidumo pensijai gauti panaikinimas.Ágyvendinant Pagyvenusiø þmoniø metø veiksmøprogramos uþdavinius, buvo pasiûlyta supaprastintivalstybiniø socialinio draudimo pensijø gavimo sàly-gas prieðpensinio amþiaus þmonëms ir invalidams.Ðiuo tikslu buvo parengta ir priimta Valstybiniø so-cialinio draudimo pensijø ástatymo pataisa. Pakeis-tame ástatyme nuo 2000 metø sausio 1 dienos panai-kintos papildomos sàlygos valstybinei socialinio drau-dimo senatvës ar invalidumo pensijai gauti1.

Ðiø papildomø sàlygø panaikinimas buvo itin ak-tualus darbo netekusiems prieðpensinio amþiaus þmo-nëms, nes ðiems asmenims yra sunkiau susirasti kitàdarbà ar persikvalifikuoti.

Ðiuo metu Valstybiniø socialinio draudimo pensijøástatymu nustatyta, kad þmogus ágyja teisæ gauti vals-tybinæ socialinio draudimo senatvës pensijà, jeigu jis:¦ sukanka ástatymu nustatytà senatvës pensijos

amþiø;¦ turi reikalingà ðiai pensijai skirti minimalø vals-

tybinio socialinio pensijø draudimo staþà.

1 Valstybinei socialinio draudimo senatvës pensijai gauti panaikintos ðios papildomos sàlygos: turëti ne maþiau kaip trejus metusvalstybinio socialinio pensijø draudimo staþo per paskutinius penkerius metus arba vienerius metus ðio staþo per vieneriuspaskutinius metus, arba turëti ne maþiau kaip 35 metus valstybinio socialinio pensijø draudimo staþo.

Panaikintos papildomos valstybinës socialinio draudimo invalidumo pensijos skyrimo sàlygos: asmuo privalo bûti apdraustuvalstybiniu socialiniu pensijø draudimu ne maþiau kaip vienerius metus per paskutinius penkerius metus arba turëti valstybiniosocialinio pensijø draudimo staþà ne maþesná kaip 75 procentai skirtumo tarp asmens amþiaus ir 23 metø.



Asmuo ágyja teisæ gauti valstybinæ socialinio drau-dimo invalidumo pensijà, jeigu jis:¦ pripaþástamas kurios nors grupës ar visiðkos

negalios invalidu;¦ kreipimosi dël pensijos dienà turi reikalaujamà

ðiai pensijai minimalø valstybinio socialinio pensijødraudimo staþà.

Visiðkos negalios invalidø slaugytojø draudimasvalstybinës socialinio draudimo pensijos pagrindineidaliai. 1999 metais Invalidø socialinës integracijosástatyme buvo apibrëþta visiðkos negalios invalido sà-voka. Lietuvoje laikomasi nuostatos, kad geriausiaivisiðkos negalios invalidai slaugomi ir priþiûrimi na-muose. Todël siekiama teikti kuo didesnæ valstybësparamà ir tam tikras garantijas pensinio aprûpinimosrityje visiðkos negalios invalidams bei jø tëvams,globëjams ir rûpintojams. Kadangi visiðkos negaliosinvalidø tëvai, globëjai ir rûpintojai, slaugantys na-muose ðiuos invalidus, negali dirbti ir ágyti valstybiniosocialinio pensijø draudimo staþo, Lietuvos Respub-likos Seimas nusprendë drausti ðiuos visiðkos nega-lios invalidø slaugytojus valstybës lëðomis pagrindineivalstybinës socialinio draudimo pensijos daliai (bazi-nei pensijai). Tuo tikslu 1999 metais buvo priimtosValstybiniø socialinio draudimo pensijø ástatymo tamtikrø straipsniø pataisos, nustatanèios, kad nuo 2000metø sausio 1 dienos valstybiniu socialiniu pensijødraudimu valstybës lëðomis valstybinës socialiniodraudimo pensijos pagrindinei daliai (bazineipensijai) draudþiami visiðkos negalios invalidø tëvai,globëjai arba rûpintojai. Ðie asmenys, sukakæ senat-vës pensijos amþiø arba pripaþinti invalidais, ágis teisægauti valstybinæ socialinio draudimo pensijà. Ði Vals-tybiniø socialinio draudimo pensijø ástatymo pataisaskatins slaugyti visiðkos negalios invalidus namuose,suteiks visiðkos negalios invalidø slaugytojams tamtikras socialines garantijas ir galimybæ ateityje gautivalstybinæ socialinio draudimo pensijà.

Asmenys, valstybës lëðomis draudþiami valstybinëssocialinio draudimo pensijos pagrindinei daliai (ba-zinei pensijai).

Valstybë ir toliau rûpinasi tais visuomenës nariais,kurie dël objektyviø prieþasèiø negali dirbti ir atitin-kamai mokëti valstybinio socialinio pensijø draudimoámokø. Todël nuo 1999 m. spalio 1 d. valstybës lëðomisbazinei pensijai draudþiami motina arba tëvas, nedir-bantys ir neturintys vaiko prieþiûros atostogø, beiauginantys vaikà iki trejø metø bei tradiciniø ir kitø

valstybës pripaþintø religiniø bendruomeniø ir bendrijødvasininkai ir tik vienuolyne dirbantys vienuoliai.

Nuo 2000 m. sausio 1 d. valstybës lëðomis pagrin-dinei pensijos daliai taip pat draudþiami ne tik pri-valomosios nuolatinës pradinës karo tarnybos, betir alternatyviosios kraðto apsaugos tarnybos kariai(asmenys, kurie dël religiniø ar pacifistiniø ásitikini-mø negali tarnauti su ginklu).

Ðie draudimo laikotarpiai minëtiems asmenimsbus áskaityti á socialinio draudimo staþà senatvës arinvalidumo pensijoms gauti.

Asmenys, draudþiami privalomuoju valstybiniu socia-liniu draudimu. 1999 m. gruodþio 30 d. priimtu Valsty-biniø socialinio draudimo pensijø ástatymo tam tikrøstraipsniø pakeitimo ir papildymo ástatymu þymiaipraplëstas ir patikslintas asmenø, draudþiamø priva-lomuoju valstybiniu socialiniu draudimu, ratas.

Minëtoji ástatymo pataisa buvo padaryta siekiantátraukti á valstybinio socialinio draudimo sistemà as-menis, dirbanèius pagal diplomato tarnybos ar termi-nuotas diplomato tarnybos bei vieðojo administravimovalstybës tarnybos sutartis. Ðie asmenys draudþiamivisai pensijai bei paðalpoms ir moka 34 proc. dydþiomënesio socialinio draudimo ámokas.

Be to, ðia ástatymo pataisa á apdraustøjø valstybiniusocialiniu pensijø draudimu asmenø ratà átraukti irpatentus ásigijæ asmenys bei ûkininkø ûkiø nariai. Jieyra draudþiami tik pagrindinei (bazinei) pensijos da-liai ir moka kas mënesá pusës bazinës pensijos dydþio(1999 m. - 69 Lt) socialinio draudimo ámokas.

Tuo siekiama visiems ðiems asmenims uþtikrintitam tikras socialines garantijas, sukakus senatvëspensijos amþiø ar pripaþinus juos kurios nors grupësinvalidais.

Laikotarpiai, prilyginami valstybinio socialinio pensijødraudimo staþui. Siekiant atstatyti socialiná teisingumàvalstybinio socialinio pensijø draudimo staþo nustatymosrityje, 1999 metais nuspræsta valstybinio socialiniopensijø draudimo staþui prilyginti laikotarpius, kaiasmuo dël objektyviø prieþasèiø negalëjo dirbti ir mokë-ti socialinio pensijø draudimo ámokø, nes neteisëtaibuvo ákalintas Lietuvà okupavusiø kitø ðaliø represiniøorganø sprendimu. Todël nustatyta, kad valstybiniosocialinio pensijø draudimo staþui yra prilyginamilaikotarpiai, kai asmuo Antrojo pasaulinio karo metaisbuvo ákalintas prievartinëse stovyklose. Ðie laikotarpiaiá valstybinio socialinio pensijø draudimo staþà áskai-èiuojami nuo 2000 metø sausio 1 dienos.

5 skyrius


1999 metai tiek valstybinio socialinio pensijødraudimo sistemai, tiek ir visai valstybinio socialiniodraudimo sistemai buvo dideliø iðbandymø metai.Blogëjantis socialinio draudimo ámokø mokëtojø iriðmokø gavëjø santykis, nuolatinis visuomenës senë-jimas, egzistuojantis neoficialus uþimtumas bei ne-palanki ðalies ekonominë situacija sàlygojo Valsty-binio socialinio draudimo fondo biudþeto deficità.Kadangi didþiausia apdraustøjø sumokëtø valsty-binio socialinio draudimo ámokø dalis panaudojamavalstybinëms socialinio draudimo pensijoms iðmo-këti, todël keletà mënesiø vëlavo pensijø iðmokë-jimas.

Esant sunkiai Valstybinio socialinio draudimofondo biudþeto bûklei, iðkilo bûtinybë taupyti Valsty-binio socialinio draudimo fondo biudþeto lëðas, su-rinkti kuo daugiau ámokø ir uþtikrinti savalaiká atsis-kaitymà su socialinio draudimo iðmokø gavëjais. Tuotikslu 1999 metø pabaigoje Socialinës apsaugos irdarbo ministerija pasiûlë priemoniø, skirtø Vals-tybinio socialinio draudimo fondo biudþetui suba-lansuoti, planà. Dviejø ið ðio plano priemoniø ágyven-dinimas buvo susietas su valstybiniø socialinio drau-dimo pensijø skyrimu ir mokëjimu:¦ artëjimo prie nustatytos Valstybiniø socialinio

draudimo pensijø ástatyme pensinio amþiaus ribos spar-tinimas;¦ galiojanèios valstybiniø socialinio draudimo

pensijø mokëjimo tvarkos pakeitimas dirbantiems vals-tybinio socialinio draudimo fondo pensininkams.

Artëjimo prie pensinio amþiaus ribos spartinimas.Nuo 1995 metø sausio 1 dienos galiojantis Valstybi-niø socialinio draudimo pensijø ástatymas nustatënaujà senatvës pensijos amþiaus ribà (60 metø mo-terims ir 62,5 metø vyrams). Tame paèiame ástatymenustatytas ir laipsniðkas perëjimas prie naujo senat-vës pensijos amþiaus: kasmet senatvës pensijos amþiødidinant moterims 4 mënesiais, vyrams - 2 mënesiaisiki 2009 metø, kol bus pasiekta nauja senatvës pen-sijos amþiaus riba.

Buvo siûloma nuo 2000 m. sausio 1 d. spartintiartëjimà prie pensinio amþiaus ribos, nedidinant

5.3. AKTUALIAUSIOS 1999 METØ IR 2000 METØ PRADÞIOS SOCIALINIO DRAUDIMOPROBLEMOS IR JØ SPRENDIMO BÛDAI

5.3.1. Nesavalaikio valstybiniø socialinio draudimo pensijø iðmokëjimo problema

nustatyto pensinio amþiaus, t. y. didinti senatvës pen-sijos amþiø kasmet vienodai po 6 mënesius tiek vy-rams, tiek moterims iki senatvës pensijos amþius pa-sieks ástatymu nustatytà senatvës pensijos amþiausribà. Ðiam ástatymo projektui pritarë Lietuvos Res-publikos Vyriausybë ir pateikë svarstyti Lietuvos Res-publikos Seimui.

Pensijø mokëjimo tvarkos dirbantiems pensinin-kams pakeitimas. Nuo 1995 metø sausio 1 dienos ga-lioja nuostata, kad dirbantiems senatvës pensinin-kams mokama visa paskirta pensija, jei jie uþdirbamaþiau nei 1,5 MMA (1999 metais - 645 litai). Visapaskirta pensija mokama ir 65 metø bei vyresniemsdirbantiems senatvës pensininkams. Taèiau, jeigudirbanèiø jaunesniø nei 65 metø amþiaus senatvëspensininkø gaunamas uþdarbis virðija 1,5 MMA,jiems mokama tik valstybinës socialinio draudimopensijos pagrindinë dalis (bazinë pensija).

Valstybiniø socialinio draudimo pensijø ástatymopataisa siûloma nuo 2000 m. sausio 1 d. keisti ðià,nuo 1995 metø sausio 1 dienos galiojanèià valstybiniøsocialinio draudimo pensijø mokëjimo tvarkà dirban-tiems pensininkams. Tuo tikslu buvo parengtas Vals-tybiniø socialinio draudimo pensijø ástatymo atitin-kamø straipsniø pakeitimo ir papildymo ástatymoprojektas.

Parengtu ástatymo projektu buvo siûloma dirban-tiems pensininkams (senatvës pensininkams ir invali-dams, sukakusiems senatvës pensijos amþiø) neprik-lausomai nuo jø gaunamo darbo uþmokesèio dydþiobei amþiaus mokëti tik bazinæ pensijà. Nesukaku-siems senatvës pensijos amþiaus dirbantiems invali-dumo pensininkams, gaunantiems didesná nei vienosMMA dydþio atlyginimà, buvo siûloma mokëti bazi-næ pensijà, o gaunantiems maþiau negu vienà MMA- mokëti visà paskirto dydþio invalidumo pensijà.

Taèiau ðis ástatymo projektas sukëlë itin didelá vi-suomenës nepasitenkinimà. Ministerijoje buvo gautadaug gyventojø laiðkø, kuriuose buvo neigiamaiatsiliepiama apie siûlomà pensijø mokëjimo tvarkospakeitimà dirbantiems pensininkams. Todël ðis ásta-tymo projektas buvo derinamas su nevyriausybinëmis



pensininkø ir invalidø organizacijomis, aptartas mi-nisterijos atstovø susitikimø su pensininkais bei in-validais metu. Kadangi ástatymo projektas sukëlëdaug diskusijø, buvo nuspræsta já pateikti svarstytivisuomenei. Visuomenës nuomonës ir rinkos tyrimøcentras �VILMORUS� paruoðë gyventojø apklausosanketà, kurios klausimai buvo susijæ su minëtuojuástatymo projektu ir atliko gyventojø apklausà. Api-bendrinus apklausos rezultatus, paaiðkëjo, kad di-desnioji dauguma apklaustø gyventojø siûlo priimtitoká ástatymo projekto variantà, kuriame nedidelespajamas gaunantiems pensininkams bûtø numatytagalimybë gauti visà pensijà.

Tokiu bûdu, atsiþvelgiant á apklausos rezultatus,nevyriausybiniø pensininkø bei invalidø organizacijøbei gyventojø nuomonæ, buvo nuspræsta sumaþinti(nuo 1,5 MMA iki 1 MMA) ðiuo metu ástatyme nus-tatytà uþdarbio ribà, kurios nevirðijus, asmuo turëtøteisæ gauti visà jam paskirtà pensijà. Buvo parengtaskitas ástatymo projektas, kuriuo siûloma dirbantiems

senatvës pensininkams ir sukakusiems senatvës pen-sijos amþiø dirbantiems invalidams, mokëti visà jiemspaskirtà pensijà, jeigu jø gautos pajamos nevirðijavienos MMA. Jeigu minëti asmenys turi draudþia-møjø pajamø, virðijanèiø 1 MMA, siûloma mokëtitik jiems paskirtos pensijos pagrindinæ dalá (1999metais: senatvës pensininkams - 138 litai; I grupësinvalidams - 207 litai; II grupës invalidams - 138 litai;III grupës invalidams - 69 litai). Taèiau, siekiantsudaryti galimybes jaunesnio amþiaus invalidams ge-riau integruotis á visuomenæ, aktyviau dalyvauti dar-bo rinkoje, minëtame ástatymo projekte nesukaku-siems senatvës pensijos amþiaus dirbantiems invali-dams esama invalidumo pensijø mokëjimo tvarka ne-keièiama.

Ðiam Valstybiniø socialinio draudimo pensijø ásta-tymo atitinkamø straipsniø pakeitimo ir papildymoástatymo projektui pritarë Lietuvos Respublikos Vy-riausybë ir pateikë svarstyti Lietuvos RespublikosSeimui.

1995 metais, pereinant prie valstybiniu socialiniupensijø draudimu grindþiamos pensijø sistemos, bu-vo atsisakyta ávairiø pensijos amþiaus ir staþo leng-vatø uþ kenksmingas ir ypatingas darbo sàlygas beiiðtarnauto laiko pensijø, kurios buvo numatytos iki1995 m. Lietuvoje galiojusiuose pensijø ástatymuose.Buvo panaikintas bet koks iðskirtinis kokiø nors pro-fesiniø grupiø traktavimas valstybiniø socialiniodraudimo pensijø sistemoje, nes asmenys, mokantysvienodo tarifo valstybines socialinio draudimo ámo-kas, negali privilegijuotai naudotis valstybinëmis so-cialinio draudimo iðmokomis. Tai vertintina kaip tei-singas þingsnis, panaikinæs vienø apdraustøjø teisæprivilegijuotai naudotis kitø apdraustøjø mokamomisámokomis. Ðiuo metu socialinio draudimo pensijø dy-dis priklauso nuo asmens ágyto staþo ir pajamø, nuokuriø buvo mokamos draudimo ámokos, dydþio.

Nuo 1995 metø sausio 1 dienos asmenims, turë-jusiems teisæ pagal anksèiau galiojusius ástatymus dëljø darbo pobûdþio ágyti amþiaus lengvatas pensijaiskirti, bet nespëjusiems dël ástatymø pasikeitimo ðio-mis lengvatomis pasinaudoti, Valstybiniø socialiniodraudimo pensijø ástatyme buvo nustatytos kompen-

5.3.2. Reikalavimas skirti iðankstines valstybines socialinio draudimo pensijastam tikrø profesijø atstovams

sacijos uþ ypatingas darbo sàlygas. Ðios kompensa-cijos mokamos likus tiek metø iki senatvës pensijos,kiek pagal anksèiau galiojusius pensijø ástatymusasmuo galëjo anksèiau gauti pensijà. Kompensacijosmokamos 1,5 valstybinës socialinio draudimo bazinëspensijos dydþio (1999 metais - 207 litai). Taèiau kaikuriø profesijø atstovai (narai, vairuotojai, sporti-ninkai, aviatoriai) vis atkakliau reikalauja gràþinti iki1995 metø turëtas privilegijuotas ankstesnio iðëjimoá pensijà teises.

1995-1999 metø laikotarpiu aviatoriø visuome-niniø organizacijø atstovai ne kartà kreipësi á Lietu-vos Respublikoje ástatymus leidþianèias bei juos vyk-danèias institucijas teigdami, kad jø profesijos ats-tovø darbas yra labai þalingas sveikatai, jog jie nes-pëja pasinaudoti teise gauti senatvës pensijà dël, pa-lyginus su kitomis dirbanèiøjø kategorijomis, anks-tyvo mirtingumo ir dël ðiø prieþasèiø pageidaudamigauti ankstyvas valstybines socialinio draudimo pen-sijas ið Valstybinio socialinio draudimo fondo biud-þeto. Visà ðá laikà Socialinës apsaugos ir darbo minis-terija kartu su aviatoriø atstovais bandë rasti toká jøkeliamos problemos sprendimo variantà, kuris

5 skyrius


atitiktø civilinës aviacijos darbuotojø reikalavimus,o taip pat nepaþeistø ir valstybiniø socialinio drau-dimo pensijø skyrimo principø.

Todël 1998 metais buvo parengtas iðankstiniøpensijø aviatoriams ástatymo projektas, kuriuo jiemsnumatytos didesnës valstybinio socialinio draudimoámokos. Ðis ástatymo projektas buvo derinamas suatitinkamomis institucijomis bei aviatoriø atstovais.Ðiam projektui nepritarë tiek Finansø ministerija(pirminiam ðiø pensijø iðmokëjimui bûtø reikalinga3 mln. litø subsidija ið valstybës biudþeto), tiek patysaviatoriai (nesutiko mokëti papildomø ámokø).

Be to, tam tikrø apdraustøjø asmenø grupëmsankstesnio iðëjimo á pensijà teisiø nustatymas pas-katintø ir kitus asmenis, kurie turëjo teisæ pagal anks-èiau galiojusius pensijø ástatymus gauti iðankstines

pensijas, reikalauti tø paèiø teisiø. Tokiu bûdu, ið-ankstines pensijas pageidautø gauti virð 30 tûkst. as-menø.

Tokiu atveju, kai privilegijø, kurias visuomenë su-vokia kaip socialiai neteisingas, egzistavimas men-kina pasitikëjimà pensijø sistema ir jà apsunkina,aviatoriø keliamà problemà geriausiai bûtø galimaiðspræsti steigiant profesiná aviatoriø pensijø fondà,kuris turëtø bûti finansuojamas ið civilinës aviacijosdarbuotojø bei jø darbdaviø papildomø ámokø ir su-teiktø jiems teisæ á iðankstinæ pensijà. Fondas turëtøbûti steigiamas remiantis 1999 metais priimto Pensijøfondø ástatymo nuostatomis. Pradiniam ánaðui áaviatoriø fondà galëtø bûti skirti pinigai ið valstybësbiudþeto ar Privatizavimo fondo lëðø.

Lietuvoje pensijø sistema buvo reformuota 1994-1995 metais, kai po Lietuvos Respublikos Neprik-lausomybës atkûrimo pradëjo veikti pirmieji Lietu-vos Respublikos pensijø ástatymai. Tuo metu buvosukurta pensijø sistema, paremta einamøjø ámokøbei iðmokø principu, kada dirbantys asmenys mokavalstybinio socialinio draudimo ámokas esamø pen-sininkø pensijoms iðmokëti. Vykdomos pensijø refor-mos principai padëjo iðspræsti aktualiausias to metoproblemas, todël 1995-1998 metais pensijø sistemapakankamai gerai funkcionavo, nuolat buvo didina-mos pensijos.

Taèiau 1999 metais, pablogëjus ðalies ekonomineipadëèiai, dabartinës pensijø sistemos finansavimuiiðkilo nuolatinë grësmë dël blogëjanèio ámokø mokë-tojø ir iðmokø gavëjø santykio, sàlygoto visuomenëssenëjimo, plintanèio netradicinio (pagal rangos su-tartá, patentus ir pan.) uþimtumo.

Atsiradusius esamos pensijø sistemos trûkumus(vienas jø - nepakankama gyventojø apsauga nuoskurdo kompensuojant dël senatvës ar invalidumoprarastas pajamas) galima bûtø paðalinti moderni-zuojant pensijø sistemà. Tuo tikslu 2000 m. pradþiojeLietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimu buvo su-daryta komisija, kuri parengë Pensijø sistemos refor-mos koncepcijos projektà. Vyriausybë pritarë komi-sijos parengtam projektui ir já patvirtino. Pensijø sis-temos reformos koncepcijoje numatyti reformos

5.3.3. Pensijø sistemos reforma

tikslai, uþdaviniai, pensijø sistemos modelis.Koncepcijoje numatytos pensijø sistemos reformos

tikslas - pakeisti pensijø sistemà taip, kad, sulaukæpensinio amþiaus, þmonës gautø didesnes pajamasnei iki ðiol, kad ði sistema taptø gyvybinga ir apimtøvisus gyventojus.

Svarbiausi reformos uþdaviniai:¦ ávesti privalomàjá kaupimà pensijø fonduose;¦ nedidinant pensijø draudimui skirto ámokø ta-

rifo - dalá dabartinio einamøjø ámokø sistemos socia-linio draudimo tarifo skirti kaupiamajam pensijø drau-dimui pensijø fonduose;¦ atsisakyti valstybiniø pensijø sistemos, kaip ið-

kreipianèios pensijø sistemos universalumà ir paþei-dþianèios socialiná teisingumà.

Pensijø reformos tikslui ir uþdaviniams ágyven-dinti siûlomas trijø pakopø pensijø sistemos modelis:

Pirmoji pakopa - einamosiomis ámokomis ir (arba)mokesèiais finansuojamos pensijos. Pirmàjà pensijøsistemos pakopà sudarytø valstybinio privalomojosocialinio draudimo senatvës, invalidumo, naðliø irnaðlaièiø pensijos. Teisæ á tokias pensijas turëtø tieasmenys, kurie mokëtø nustatyto dydþio privalomà-sias socialinio draudimo ámokas ir turëtø atitinkamà,ástatymu nustatytà minimalø ar bûtinà socialiniodraudimo staþà. Ði pakopa bûtø tobulinama, kad ge-riau atitiktø susiklosèiusias sàlygas. Ðios pakopospensija kiekvienam Lietuvos gyventojui uþtikrintø



minimalià apsaugà nuo skurdo ir kompensuotø daláprarastø pajamø senatvës ir negalios atveju. Pirmo-sios pakopos pensijos dydis priklausytø nuo valstybësiðgaliø teikti paramà ir visuomenës dalyvavimo kartøsolidarumu pagrástoje sistemoje, kai dirbanèiøjø ámo-komis bûtø finansuojamos nedirbanèiø asmenø pen-sijos bei paðalpos. Ðá draudimà vykdytø Valstybiniosocialinio draudimo fondas.

Antroji pakopa - privalomojo kaupiamojo pensijødraudimo pensijos. Antroji pakopa garantuotø dides-ná nei dabar pajamø, prarastø dël senatvës, kompen-savimà, tai yra didesnæ pensijà.

Reformos pradþioje privalomasis kaupiamasisdraudimas bûtø taikomas tik senatvës pensijoms. In-validumo ir naðliø bei naðlaièiø pensijoms gauti bûtødraudþiama tik einamosiomis ámokomis paremtojesocialinio draudimo pensijø sistemoje. Privalomàjákaupiamàjá draudimà vykdytø Pensijø fondai. Jøveiklà reglamentuotø galiojantis Lietuvos Respubli-kos Pensijø fondø ástatymas.

Ðioje pensijø reformos pakopoje dalis pensijomsskirto socialinio draudimo ámokø tarifo bûtø skiria-ma kaupiamajam draudimui. Mokant ámokas á kau-piamàsias sàskaitas, padidëtø gyventojø suinteresuo-tumas draustis, kadangi sukauptos lëðos bûtø inves-tuojamos ir didinamos, o tai ne tik leistø Lietuvosgyventojams gauti didesnes pensijas, bet ir pagyvintøLietuvos kapitalo rinkà.

Plëtojantis socialinio draudimo sistemai, kaupia-moji socialinio draudimo ámokø tarifo dalis turëtøuþimti vis svaresnæ dalá. Sukaupus abiejø socialiniodraudimo pakopø derinimo patirtá, reikëtø apsispræs-ti dël tolesnio einamøjø ámokø dalies pertvarkymo.

Treèioji pakopa - pensijos, paremtos savanoriðkokaupimo principu . Ði pakopa bûtø skirta tiems, kurienorëtø gauti senatvëje pajamø daugiau, nei numatytapirmojoje ir antrojoje pakopose. Ðie asmenys galëtø

savanoriðkai papildomai kaupti lëðas Pensijø fonduo-se ir (arba) joms draustis draudimo ámonëse.

Siekiant ágyvendinti ðià ilgalaikæ pensijø reformosstrategijà, bûtinai reikëtø sutvarkyti visà teisinæ bazæ,t.y. perþiûrëti visus ðiuo metu galiojanèius pensijøástatymus ir poástatyminius teisës aktus, parengti nau-jus teisës aktus, susijusius su pensijø skyrimu ir mo-këjimu bei Pensijø fondø steigimu. Be abejo, sëk-mingas pensijø sistemos reformos tikslø bei uþdavi-niø ágyvendinimas bei paèios pensijø sistemos refor-mos eiga priklauso ir nuo bendros ðalies ekonominëssituacijos, turinèios gana didelæ átakà pensijø sis-temai.

Iðvados ir pasiûlymaiApibendrinant 1999 metø rezultatus, svarbu pabrëþ-

ti kad artimiausiu metu socialinio draudimo ir pensijøsistemos tobulinimui pirmiausiai reiktø iðspræsti ne-atidëliotinà uþdaviná - finansiðkai subalansuoti socia-linio draudimo pensijø sistemà taip, kad ji galëtø arti-miausiais metais veikti be finansinio deficito. Ðio uþda-vinio sprendimui reiktø numatyti priemones, ið vienospusës, maþinanèias Valstybinio socialinio draudimofondo biudþeto iðlaidas, ið kitos - didinanèios biudþetopajamas.

Siekiant palankesnio mokanèiø socialinio drau-dimo ámokas asmenø ir gaunanèiø iðmokas asmenøsantykio, siûloma iðspræsti pensinio amþiaus didinimoklausimà.

Siekiant sumaþinti valstybinio socialinio draudimofondo iðlaidas, turëtø bûti apribotas pensijø mokëjimasdirbantiems pensininkams.

Taip pat turëtø bûti didinamos paskatos pensinioamþiaus þmonëms atidëti pensijos gavimà. Tam bû-tina numatyti patrauklø atidëtos pensijos mokëjimà.Iðsprendus aukðèiau minëtas problemas, reiktø refor-muoti ir pensijø sistemà.

5 skyrius


5. SOCIALINIS DRAUDIMAS6 skyrius

6. SOCIALINË PARAMA ÐEIMAI

Socialinë parama yra svarbi socialinës apsaugossistemos dalis.

Socialinës paramos tikslas - sudaryti bûtiniausiasgyvenimo sàlygas ðeimoms (asmenims), kuriø darbo,socialinio draudimo ir kitos pajamos dël objektyviø,nuo jø nepriklausanèiø prieþasèiø, yra nepakankamos,kad jos galëtø pasirûpinti savimi.

Pagrindinë socialinës paramos sistemos nuostatayra ta, kad socialinë parama negali þmogui uþtikrintiilgalaikio ekonominio ir socialinio saugumo - ji tik pa-deda jam iðgyventi ekstremaliomis sàlygomis. Sociali-nës paramos sistema organizuojama taip, kad bûtø stip-rinamas paèiø þmoniø aktyvumas ir atsakomybë uþsave ir savo ðeimà.

Pagrindinës socialinës paramos sistemos ágyven-dintojos yra savivaldybës, nes jose labiausiai iðryðkëjaþmoniø socialinës problemos.

Socialinæ paramà sudaro piniginë parama ir so-cialinës paslaugos. Ðiuo metu Lietuvos socialinës para-mos sistemoje didþiàjà dalá sudaro piniginës iðmokos.Socialinës paramos sistema yra tik tuomet efektyvi, kaipiniginës iðmokos yra derinamos su socialiniø paslaugøteikimu.

Piniginë parama daugiausiai teikiama paðalpomis.Tokia parama ypaè reikðminga maþas pajamas tu-rinèioms ðeimoms.

Socialinës paslaugos yra tokia socialinës paramos

forma, kuri skatina paties þmogaus aktyvumà, jo ini-ciatyvà tam, kad þmogus galëtø gyventi labiau visavertágyvenimà. Jos skirtos ávairaus amþiaus ir ávairiø so-cialiniø grupiø þmonëms.

Pagrindinis socialiniø paslaugø tikslas - gràþintiþmogaus gebëjimà pasirûpinti savimi ir integruotis vi-suomenëje sudarant þmogaus orumà neþeminanèiasgyvenimo sàlygas, kai pats þmogus to nepajëgia pada-ryti. Socialinës paslaugos teikiamos ir prevencijos tiks-lais atliekant ðvietëjiðkà ir aiðkinamàjá darbà visuome-nëje, siekiant iðvengti galimø socialiniø problemø pa-sireiðkimo.

Ðiame skyriuje pateikiama bendra socialinës para-mos ðeimai politikos analizë, nagrinëjami paramos ðei-mai politikos tobulinimo klausimai bei socialinës pa-ramos ðeimai reformos gairës.

Skyriuje aptariama esama situacija socialinës para-mos teikimo ðeimai srityje, nagrinëjami ávairûs piniginëssocialinës paramos, paramos natûra teikimo bûdai. Beto, analizuojami socialiniø paslaugø sistemos klausi-mai, nagrinëjamos 1999 metø socialiniø paslaugøprogramos ir jø ágyvendinimas.

Atskirai ávertinami pokyèiai pabëgëliø socialinës in-tegracijos srityje, ávykæ per 1999 m., nagrinëjamas socia-liniø programø nukentëjusiems asmenims bei sociali-nës rizikos grupëms vykdymo eiga ir ágyvendinimo re-zultatai.

Pastarojo deðimtmeèio ekonominës bei socialinëspermainos palietë visus ðalies gyventojus. Rinkos san-tykiø formavimasis, nedarbo atsiradimas ir augimas,gyvenimo lygio smukimas, didëjanti socialinë stra-tifikacija vertë prisitaikyti prie naujø gyvenimo sà-lygø, o tuo paèiu perþiûrëti ir keisti ðalyje vykdomàsocialinæ bei ðeimos politikà.

Minëtos permainos atsiliepë ir gyventojø raidai:sparèiai ëmë maþëti gimstamumas, didëjo gyventojømirtingumas. Lietuvoje bendros demografinës ten-

6.1. ESAMOS SITUACIJOS ÁVERTINIMAS

dencijos yra panaðios á Vakarø Europos ðalyse stebi-mas tendencijas (nedidelis gimimø skaièius, kasmetaugantis vyresniø kaip 65 metai gyventojø skaièius).

Lietuvoje 1999 m. gimë 36,6 tûkst. vaikø, t.y. 20tûkst. maþiau negu 1990 m. Maþëja gimusiøjø pir-mais, antrais ir treèiais vaikais ðeimose, taèiau ir to-liau auga skaièius ðeimø, kurios augina penkis-sep-tynis vaikus. 1998 m., palyginus su 1994 m., gimusiøjøpenktaisiais vaikais padidëjo 14 proc., ðeðtaisiais - 8proc., septintaisiais - 70 proc. Vienuoliktø ir pas-


kesniø vaikø 1998 m. gimë net 28 proc. daugiau negu1990 m., nors jø skaièius nëra didelis.

Prokreacinës (gimdymo) nuostatos, ypaè gimu-siøjø 7-8 -ame dvideðimtojo amþiaus deðintmeèiuosetaip pat palaipsniui ágyja moderniai visuomenei bû-dingus bruoþus: vedybos atidedamos vëlesniam lai-kui, didëja kartu gyvenanèiø, bet nesusituokusiø porøskaièius, auga ne santuokoje gimusiø vaikø skaièius(6.1 -1 lentelë). 1998 m., palyginus su 1990 m., vaikø,gimusiø ne santuokoje, padidëjo 68 proc. ir jie ðiuometu sudaro 18 proc. visø gimusiøjø. Dauguma (68proc.) ðiø vaikø uþregistruojama pagal motinos pa-reiðkimà. Nesantuokiniø vaikø skaièius kaime yradidesnis (20,9 proc.) nei mieste (16,3 proc.).

Pastaraisiais metais Lietuvoje per metus viduti-niðkai iðsituokia per 11 tûkst. porø, apie 70 procentøið jø augina vaikus iki 18 metø (6.1 -2 lentelë). Poiðtuokø be vieno ið tëvø kasmet lieka apie 12 tûkst.vaikø, daþniausiai su motina (tik apie 200-300 vaikølieka gyventi su tëvu). Po iðtuokø vis daþniau pasitai-ko atvejø, kai bendravimo tvarkà tarp vaiko ir vienoið tëvø, nuo kurio vaikas gyvena skyriumi, tenka nus-tatyti teismo keliu. Nemaþas skaièius tëvø po iðtuokosvengia mokëti alimentus.

Pastaraisiais metais Lietuvoje stebimas visuome-nës senëjimas. 1999 metø pradþioje Lietuvoje gyveno

673,3 tûkst. 60 metø ir vyresniø þmoniø, o tai 10,5tûkst. daugiau nei 1998 metais. Ðiuo metu Lietuvojevyresniø nei 65 metai gyventojø dalis sudaro 18,2proc. visø gyventojø. Gyventojø senëjimà nulëmë duveiksniai - gimstamumo maþëjimas ir vidutinës gy-venimo trukmës ilgëjimas. Prognozuojama, kad iki2015 m. kas penktas Lietuvos gyventojas bus 60 metøir vyresnis. Ypaè ryðkûs gyventojø senëjimo procesaikaime. Èia gyvena per 40 proc. visø pagyvenusiøþmoniø.

Statistikos departamentas, norëdamas gauti ið-samesnës informacijos apie pagyvenusiø þmoniø so-cialinæ padëtá, 1999 m. sausio - kovo mënesiais kar-tu su namø ûkiø biudþetø tyrimu atliko pagyvenusiøþmoniø apklausà. Apklausos duomenimis kas ket-virtas pagyvenæs þmogus gyvena vienas, 43,2 proc. -kartu su sutuoktiniu. Beveik treèdalis pagyvenusiøþmoniø gyvena ávairios sudëties namø ûkiuose: pa-gyvenæ þmonës su vaikais, pagyvenusiø sutuoktiniøpora su vaikais, taip pat kitais giminaièiais ir negi-minëmis. Didþioji dalis (72,8 proc.) pagyvenusiøþmoniø gyvena atskirai nuo vaikø.

Dabartinëmis sàlygomis Lietuvoje darbingo am-þiaus þmoniø tarpe (18-49 m.) gyventojø socialinëekonominë padëtis gana prieðtaringa. Pagal ðeimøgaunamø pajamø bei finansinës padëties vertinimà

Vaikø skaièiaus pasiskirstymo ðeimose pagal tëvø vedybinæ bûklædinamika 1990-1998 m. (þm.)

6.1-1 lentelëStatistikos departamento duomenys

Ið viso gimusiø vaikø 56868 37700 19168 37019 23066 13953

Áregistruota nesantuokiniø vaikø: 3977 2441 1536 6671 3758 2913

� pagal motinos pareiðkimà 2640 1679 961 4546 2605 1941

� pagal abiejø tëvø pareiðkimà 1337 762 575 2104 1135 969

Procentais nuo bendro gimusiø skaièiaus

Áregistruota nesantuokiniø vaikø: 7,0 6,5 8,0 18,0 16,3 20,9

� pagal abiejø tëvø pareiðkimà 2,4 2,0 3,0 5,6 4,9 6,9

1998

Ið viso Mieste Kaime

1990

Ið viso Mieste Kaime

6 skyrius


6.1-2 lentelëLR Vaikø teisiø apsaugos tarnybos prie Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos duomenys

Ðeimø, kuriose tik vienas ið tëvø augina vaikus, dinamika 1992-1999 m.

Vaikø skaièius, tûkst. 1002,7 959,0 945,2 929,9 913,6 897(iki 18 metø), ið jø:0 - 2 metø 169,6 128,6 121,6 116,8 112,8 1063 - 6 metø 239.6 219.1 208.8 195.4 180.6 1707 - 14 metø 434,7 454,2 456,7 459,0 459,8 45915 - 17 metø 158,8 157,1 158,1 158,7 160,4 162

Procentais nuo bendro gyventojø skaièiaus

Ið viso vaikø iki 18 metø 26,8 25,8 25,5 25,1 24,7 24,20 - 2 metø 4,5 3,5 3,3 3,1 3,1 2,83 - 6 metø 6,4 5,9 5,6 5,3 4,9 4,67 - 14 metø 11,6 12,2 12,3 12,4 12,4 12,415 - 17 metø 4,2 4,3 4,3 4,3 4,3 4,4

2000 01 0119991998199719961992

matyti, kad daugiau nei ketvirtadalis gyventojø savepriskiria prie sunkiai besiverèianèiø. Blogiausia fi-nansinë padëtis yra nepilnø ðeimø su maþameèiaisir nepilnameèiais vaikais.

Nors Lietuvoje tradiciðkai buvo orientuojamasi ádviejø dirbanèiø asmenø ðeimà, taèiau dël palygintiaukðto nedarbo lygio nereta ðeima, auginanti vaikus,pretenduoja á socialinës paramos sistemà ir turi ribo-tas galimybes á socialines iðmokas, gaunamas per so-cialinio draudimo sistemà.

Tokiu bûdu nedarbas ðiuo metu yra viena ið svar-biausiø ðalies socialiniø ir ekonominiø problemø. Gi-lëjanti jo teritorinë ir socialinë diferenciacija átraukiaá ðá procesà vis platesnius gyventojø sluoksnius, didinasocialinæ átampà ir reikalauja adekvaèiø priemoniø.O tai jau sàlygoja bûtinybæ priimti tam tikrus politi-nius sprendimus keisti socialinæ politikà.

Bendra dabartinë ekonominë padëtis uþimtumuipalaikyti ir didinti yra nepalanki. Vykstantys struk-tûriniai ûkio pokyèiai yra bûtina sàlyga tolesnei so-cialinei ekonominiai plëtrai. Pakeisti prarastas dëlstruktûriniø pokyèiø ir rinkos netekimo Rytuose dar-

bo vietas naujomis bei sudaryti gyventojams naujasuþimtumo galimybes tampa sudëtinga. Tuo tarpupriverstinai sumaþëjæs gyventojø uþimtumas slepia sa-vyje grësmingà socialinës ir ekonominës átampos po-tencialà. Þemiau santykinës skurdo ribos 1999 m. gy-veno truputá daugiau kaip ketvirtadalis kaimo gyven-tojø ir kas keturioliktas didþiøjø miestø gyventojas.

Þemiau skurdo ribos gyveno net 40 proc. namøûkiø, gyvenanèiø ið paðalpø, stipendijø, santaupø beiþemdirbiø namø ûkiø. Daugiausia nusivylusiø (49proc.) gyvenimo lygio kritimu buvo tarp gyvenanèiøvieno suaugusio su vaikais iki 18 metø namø ûkiuose.Pagyvenusiø þmoniø pajamø ir iðlaidø analizë rodo,kad vidutinis pagyvenusiø þmoniø gyvenimo lygis yrane þemesnis, o netgi aukðtesnis, nei jaunø ðeimø. Pa-gyvenæ þmonës daþniau nei jaunesni turi nuosavàgyvenamà patalpà ir gyvena erdvesniuose bûstuose.

Svarbi ðeimø, ir ypaè jaunø ðeimø, apsirûpinimobûstu problema. Bûsto situacija ðalyje neatsiejamanuo bendros ðalies ekonomikos padëties. Palyginusbûsto kainø santyká su ðeimø pajamomis, akivaizdu,kad daugeliui ðeimø ásigyti nuosavà bûstà yra proble-



matiðka. Daugelis ðeimø dël maþø pajamø negali pasi-naudoti ir lengvatiniais kreditais bûstui ásigyti. Norskai kurie bankai pailgino teikiamø paskolø bûstuiásigyti kreditavimo laikà iki 20-25 metø, taèiau metinëpalûkanø norma komercinëms paskoloms iðliekaaukðta (14-15 proc. litais teikiamoms paskoloms, 10-12 proc. - JAV doleriais ir apie 11 proc. - eurais).

Statistikos departamento duomenimis, 1999 metøpradþioje norinèiøjø gauti lengvatinius kreditus bûs-tui ásigyti eilëje buvo 15,2 tûkst. jaunø ðeimø, t.y. 24proc. daugiau negu prieð metus. Tikimybë gauti para-mà per trumpà laikà yra nedidelë, nes 1998 m. tokiàparamà gavo tik 5,8 proc. áraðytø á sàraðus ðeimø.Vidutinis ðiø ðeimø dydis buvo 3,1, t.y. dauguma jøaugina vaikus.

Kita galimybë spræsti bûsto problemas - tai gali-mybë nuomotis savivaldybiø socialiná bûstà, taèiausavivaldybiø nuomojamas gyvenamasis bûstas sudaroapie 2 proc. nuo ðalies bûsto fondo. Nuomojamo so-cialinio bûsto poreikis ðalies mastu pasiskirsto ne-tolygiai. Aktualiausia ði problema lieka didþiuosiuosemiestuose (51 proc. praðymø iðsinuomoti socialinábûstà tenka didþiøjø miestø gyventojams).

Sunki ðeimø ekonominë padëtis ir socialinësproblemos jose turi átakos ir vaikø sveikatai. Vaikø,turinèiø sveikatos sutrikimø, skaièius kasmet didëja.Ið visø, profilaktiðkai patikrintø vaikø iki 16 m. am-þiaus, 1991 m. visai sveiki buvo 59 proc., o 1998 m.tokiø vaikø buvo tik 49 proc.

Didëjant vaikø sergamumui, auga ir vaikø, kuriemsnustatytas invalidumas, skaièius. Nuo 1991 m. vaikø(0-15 m.) invalidumas iðaugo net 42 proc. Pastaruojumetu vidutiniðkai per metus invalidumas nustatomas2000 vaikø. 1998 m. pabaigoje ið viso buvo 12,9 tûkst.vaikø invalidø. Vaikø invalidumo struktûroje jau dau-gelá metø vyrauja nervø sistemos ir judëjimo organøligos, ágimtos anomalijos bei kvëpavimo organø ligos.

Kasmet auga vaikø skaièius, kuriems dël tëvøneprieþiûros, prieð vaikus naudojamo smurto ar dëlto, kad atimtos tëvystës teisës, tëvai nuteisti ir atliekabausmæ ákalinimo ástaigoje, skiriama valstybës globa,ákurdinant ðiuos vaikus ðeimose, ðeimynose ar vaikøglobos ástaigose. Vidutiniðkai kasmet tëvø globosnetenka ar tampa naðlaièiais apie 3-3,5 tûkst. vaikø(1999 m. - 3,2 tûkst.).

Nepaisant visuomenëje vykstanèiø sparèiø per-mainø, ðeimos, kaip pagrindinio visuomenës insti-tuto, reikðmë iðlieka svarbi. Visuomenë ir toliau lie-ka atsakinga uþ tai, kad ðeimai bûtø sudaromos sà-lygos ágyvendinti pagrindines savo funkcijas - et-nokultûrines, kartø kaitos, autonomiðkumo ir sa-varankiðkumo. Tam yra naudojamos trijø rûðiø prie-monës:¦ ástatymai ir kiti teisës aktai, kuriø pagalba re-

guliuojama ðeimos nariø tarpusavio santykiai bei san-tykiai tarp ðeimos ir visuomenës;¦ ávairi finansinë parama ðeimai ir jos nariams;¦ pagrindiniø paslaugø ðeimoms (ðeimø konsul-

tavimo, vaikø prieþiûros, ðvietimo bei sveikatos prieþiû-ros paslaugø) prieinamumo uþtikrinimas.

Visø ðiø priemoniø tikslas - apsaugoti ðeimas, otuo paèiu ir ávairias visuomenës grupes (tame tarpeir vaikus, pagyvenusius þmones, þmones su negaliair kt.) nuo skurdo ir socialinës atskirties.

Atsiþvelgiant á besikeièianèias ekonomines beisocialines sàlygas, iðkilo bûtinybë perþiûrëti ir keisti

6.2. SOCIALINËS PARAMOS ÐEIMAI POLITIKA

socialinës apsaugos sistemà, o taip pat keisti kai ku-rias socialinës paramos sistemos nuostatas. Ieðkomabûdø padaryti socialinæ apsaugà labiau palankiàuþimtumui, tai yra skatinti þmones uþsidirbti, o nelaukti paramos ið valstybës.

Kol kas Lietuvoje socialinës paramos ðeimoms,auginanèioms vaikus, politika daugiausia yra nuk-reipta á piniginiø iðmokø ir kai kuriø lengvatø to-kioms ðeimoms teikimà.

Skurstanèios ðeimos Lietuvoje gauna dvi pagrin-dines, su vaikø auginimu susijusias, socialinës para-mos paðalpas: ðeimos paðalpà ir paðalpà ðeimoms,auginanèioms tris ir daugiau vaikø, o taip pat nemo-kamà vaikø maitinimà mokyklose. Be to, skurstan-èioms ðeimoms skiriama socialinë paðalpa ir komu-naliniø paslaugø iðlaidø kompensacijos, nors ir nëratikslinës paramos formos ðeimoms su vaikais, betplaèiai paplitæ tarp vargingesniø ðeimø su vaikais iryra joms reikðmingos.

6 skyrius


1999 metais piniginës socialinës paramos ðei-moms sistemos vystymà stipriai átakojo ðalies sociali-në ir ekonominë padëtis: gyvenimo lygis ir valstybësbiudþeto galimybës, nedarbo lygio augimas, demog-rafiniai pokyèiai (aktyvios darbo jëgos ir nedarbingøasmenø skaièiaus tarpusavio santykis).

Piniginë socialinë parama susideda ið trijø daliø:¦ parama yra teikiama ðeimoms, auginanèioms

vaikus, nepriklausomai nuo ðeimos pajamø;

6.2.1. Piniginë socialinë parama

¦ parama teikiama maþas pajamas turinèiomsðeimoms atsiþvelgiant á jø pajamas;¦ paðalpø sistemos dalis yra orientuota á tiesioginá

rëmimà, atskiroms gyventojø grupëms taikant paslaugønuolaidas arba lengvatas.

Paramos didinimas likusiems be tëvøglobos vaikamsAtsiþvelgiant á tai, kad dël nepalankiø ekonomi-

niø sàlygø sunkioje materialinëje situacijoje atsiduria

1731 2567 2907 3391 3175 3516 3553

Ið jø nukreipta:

� vaikø iki 7 metø amþiaus 701 1048 1049 1254 1136 1219 1130� á apskrièiø kûdikiø namus 111 201 240 275 252 266 265� á apskrièiø vaikø globos namus 238 694 774 703 460 382 301� á bendrojo lavinimo internatines

mokyklas 45 255 247 242 232 193 133� á specialiàsias internatines mokyklas � � 53 62 78 79 53� á profesines, aukðtesniàsias,

aukðtàsias mokymo ástaigas,kuriose jie iðlaikomi valstybës 30 39 39 24 35 50 27

� á spec. auklëjimo ir globos namus � � � � � � 63� á globos ástaigas vaikams su negalia � 5 5 20 30 14 21� á savivaldybës vaikø globos namus 100 128 120 306 309 328 244� á savivaldybës vaikø globos grupes � � 8 216 380 432 296� nevyriausybiniø organizacijø globai 9 43 16 22 70 102 84� á ðeimyninius vaikø globos namus

(ðeimynas) 21 37 76 54 56 59 74� á laikinos vaikø globos namus 123� á parapijinius vaikø globos namus � � � 19 3 61 25� ðeimø, atskirø asmenø globai 934 1044 1260 1372 1236 1545 1844Ávaikinta ið viso 332 308 220 418 421 362 302� ið jø: ávaikinta uþsienio pilieèiø 15 198 94 104 129 135 96

6.2.1-1 lentelëLR Vaikø teisiø apsaugos tarnybos prie Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos duomenys

Ið viso per metus nukreipta vaikø,netekusiø tëvø globosar naðlaièiø, skaièius

1992 1994 1995 1996 1997 1998 1999

Á globà nukreiptø ir ávaikintø vaikø skaièius 1992-1999 m.



vaikai, netekæ tëvø globos, vystant paramà ðeimoms,auginanèioms vaikus, 1999 metais prioritetas buvoteikiamas beglobiø vaikø rëmimui. Tuo tikslu Valsty-biniø paðalpø ðeimoms, auginanèioms vaikus, ástaty-mu numatytas laipsniðkas valstybës paramos didi-nimas likusiems be tëvø globos vaikams iki pilname-tystës, tæsiantiems toliau mokslà, sukakus pilname-tystei, bei pilnameèiams asmenims ásikurti, pradëjussavarankiðkà gyvenimà.

1998 metais nuo 1,5 iki 2 MGL dydþio padidintavaiko globos paðalpa, skirta vaiko iðlaikymui ðeimoje,ðeimynoje ar nevyriausybiniuose vaikø globos na-muose. Nuo 1999 metø ði paðalpa padidinta iki 4MGL dydþio (500 Lt). Taèiau tokiu atveju, kai vaikuiyra paskirta naðlaièiø pensija ir (ar) alimentai, mo-kamas skirtumas tarp 4 MGL ir ðiø iðmokø.

Kaip rodo 6.2.1-1 lentelëje pateikti duomenys, glo-bai nukreiptø vaikø skaièius kasmet auga. 1999 m. tokiøvaikø buvi du kartus daugiau nei 1992 metais. 1999 m.ypaè iðaugo vaikø nukreiptø ðeimø bei atskirø asmenøglobai. Bendrame per metus á globà nukreiptø vaikøskaièiuje ðie vaikai sudarë 51,9 proc. Tokioms per-mainoms teigiamos átakos turëjo 1998 m. priimtas Vai-ko globos ástatymas, sudaræs palankesnes sàlygas vaikøglobai ðeimoje.

Siekiant suvienodinti valstybës teikiamà piniginæparamà be tëvø globos likusiems vaikams iki pilna-metystës ir sulaukusiems pilnametystës vaikams jøstudijø laikotarpiu, 1999 metø pradþioje nuo 1,5MGL iki 3 MGL dydþio buvo padidinta naðlaièio sti-pendija. Likusiam be tëvø globos vaikui, gaunanèiamnaðlaièio pensijà, naðlaièio stipendijos dydis nustato-mas, atskaièius jo gaunamà naðlaièiø pensijà. Nað-laièio stipendija mokama pirmà kartà ágyjantiemsprofesijà ar bakalauro (magistro) laipsná nedirban-tiems moksleiviams (studentams).

Nuo 2000 metø padidinta paðalpa naðlaièiams irlikusiems be tëvø globos vaikams ásikurti nuo 18MGL iki 50 MGL. Ði paðalpa yra tikslinë ir skiriamagyvenamajam namui, butui (gyvenamajai patalpai)ásigyti (paskolos butui statyti ar pirkti pradiniam ána-ðui, paskolos gràþinimui, buto ar namo statybai, nuo-mai) arba ásikurti (bûstui rekonstruoti, bûtiniausiemsreikmenims ásigyti).

Atsiþvelgiant á tai, kad sulaukusiems pilnametys-tës likusiems be tëvø globos vaikams yra gana prob-lematiðka pradëti savarankiðkà gyvenimà ir integ-ruotis á visuomenæ, 1999 metais priimtas Lietuvos

Respublikos Vyriausybës nutarimas �Dël paramospilnameèiams naðlaièiams ir likusiems be tëvø glo-bos asmenims�. Ðiuo nutarimu savivaldybëms reko-menduojama paskirti atsakingà asmená, kuris padëtøðiems asmenims spræsti jø ásidarbinimo, apgyvendi-nimo, ásikûrimo ir kitus klausimus. Ðiam tikslui tarpmiesto (rajono) savivaldos institucijos ir pilnameèionaðlaièio ar likusio be tëvø globos asmens, gyvenan-èio savivaldybës teritorijoje arba ketinanèio joje apsi-gyventi, sudaroma sutartis dël paramos teikimo.

Ðildymo iðlaidø, iðlaidø ðaltam irkarðtam vandeniui kompensacijaKita piniginës socialinës paramos sistemos vysty-

mo kryptis 1999 metais buvo paramos, teikiamos dëlobjektyviø prieþasèiø maþas pajamas turinèioms ðei-moms, efektyvumo didinimas.

Dalis ðeimø ne dël nuo jø priklausanèiø prieþasèiøturi maþas pajamas: bedarbiø, pensininkø, invalidø,moksleiviø ðeimos bei minimalø darbo uþmokestágaunantys gausesniø ðeimø tëvai ir kt. Augant ener-getiniø iðtekliø bei komunaliniø paslaugø kainoms,ðios ðeimos nepajëgios susimokëti uþ jø pragyvenimuibûtinas paslaugas.

Vienas ið paramos nepasiturinèioms ðeimomsbûdø - priklausomai nuo ðeimos turimø pajamø pa-dengti tam tikrà iðlaidø dalá uþ bûtiniausias paslau-gas: ðaltà ir karðtà vandená bei gyvenamøjø patalpøðildymà pagal normatyvinius dydþius.

1999 metais priimtas Buto (individualaus gyve-namojo namo) ðildymo iðlaidø, iðlaidø ðaltam ir karð-tam vandeniui kompensavimo gyventojams, turin-tiems maþas pajamas, ástatymas bei Vyriausybës nu-tarimu patvirtinta Buto (individualaus gyvenamojonamo) ðildymo iðlaidø, iðlaidø ðaltam ir karðtam van-deniui kompensacijø skaièiavimo metodika, kurie ási-galiojo nuo 1999 m. liepos 1 dienos.

Kompensavimo sistema nustatyta tokiu principu,kad kylant energetinëms bei komunaliniø paslaugøkainoms, maþas pajamas turinèios ðeimos uþ vandenáir gyvenamøjø patalpø ðildymà moka nustatytà jøturimø pajamø dalá. Skiriant buto (namo) ðildymoiðlaidø kompensacijà ávertinamos ne tik bendros ðei-mos pajamos, bet ir atsiþvelgiama á ðeimos nariø skai-èiø, kuriems tenka tos pajamos. Skaièiuojant ðià kom-pensacijà, ið bendrø ðeimos pajamø atimama po 125Lt vienam ðeimos nariui ir nuo likusios sumos uþ ðil-dymà imamas ne didesnis kaip 25 proc. dydþio

6 skyrius


mokestis. Karðto vandens iðlaidos kompensuojamos,kai jos virðija 5 proc. ðeimos pajamø, o ðalto vandens- kai virðija 2 proc. ðeimos pajamø.

Uþ socialinës paramos teikimà maþas pajamasturintiems gyventojams atsakingos vietos savivaldosinstitucijos. Parama skiriama savivaldybiø tarybønustatyta tvarka ið savivaldybiø biudþetø lëðø, nes jospaèios nustato paslaugø kainas bei turi akcijas ðilumàir vandená tiekianèiose ámonëse. Be to, esant atskirosesavivaldybëse skirtingoms demografinëms bei darborinkos sàlygoms, savivaldybës gali operatyviau re-aguoti á poreiká remti atskiras gyventojø grupes.

Moksleiviø nemokamas maitinimasbendrojo lavinimo mokykloseTiesioginës socialinës paramos pagrindinës kryp-

tys yra mokesèio nuolaidos uþ labiausiai socialiaipaþeidþiamø ðeimø vaikø iðlaikymà ikimokyklinëseástaigose bei ðiø ðeimø vaikø nemokamo maitinimoorganizavimas bendrojo lavinimo mokyklose.

1999 metais Lietuvos Respublikos socialinësapsaugos ir darbo ministrës ir Lietuvos Respublikosðvietimo ir mokslo ministro ásakymu patvirtinta Maþaspajamas turinèiø ðeimø moksleiviø nemokamo mai-tinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklosetvarka, kuria reglamentuojamos bendros nuostatos:¦ nemokami pietûs skiriami ávertinus ðeimø paja-

mas, kai vienam ðeimos nariui tenka maþiau nei 1,5Vyriausybës nustatytø valstybës remiamø pajamø dydþioper mënesá (nuo 1998 m. geguþës mën. - 202,5 Lt);¦ ypaè sunkiai besiverèianèiø ðeimø moksleiviams

skiriami nemokami pietûs ir pusryèiai;¦ maitinimo norma (pietums - iki 3 Lt, pusryèiams

- iki 1,2 Lt, maitinimui dieninëse bendrojo lavinimomokyklø vasaros poilsio stovyklose - iki 7,5 litø.);¦ nemokamo maitinimo skyrimo tvarka ir kt.Vietos savivaldos institucijos, vadovaudamosios

minëta tvarka, ápareigotos nustatyti moksleiviø ne-mokamo maitinimo organizavimo joms pavaldþiosebendrojo lavinimo mokyklose tvarkà, numatant atsa-kingus uþ moksleiviø nemokamà maitinimà asmenis,reikalingø dokumentø nemokamam maitinimui skir-ti pateikimà, ðeimø pajamø ávertinimà ir kt.

Moksleiviø nemokamam maitinimui skiriamosvalstybës biudþeto lëðos. Ðiø lëðø panaudojimo beinemokamo maitinimo organizavimo efektyvumas ga-li bûti uþtikrintas tik didinant vietos savivaldos ins-titucijø atsakomybæ, ásigilinant á kiekvienos ðeimos

problemas, analizuojant konkreèias jø sunkios pa-dëties prieþastis.

Parama ðeimoms, auginanèioms vaikusinvalidus ar slauganèioms visiðkosnegalios invalidus

Priëmus Invalidø socialinës integracijos ástatymo(1998 11 22, Nr.VIII-904) bei kitø su invalidumususijusiø ástatymø pataisas - ðalpos (socialiniø) ir vals-tybiniø socialinio draudimo pensijø ástatymø, yra su-darytos geresnës materialinës sàlygos slaugyti na-muose visiðkos negalios invalidus - sunkiausius I gru-pës invalidus ir vaikus invalidus iki 16 metø.

Nuo 1999 m. labiau diferencijuoti I ir II grupiøinvalidumo pensijø dydþiai. Ástatymu numatyta visainvalidumo pensija I grupës invalidams, turintiemsdraudþiamøjø pajamø. Dirbdami jie gaus visà pensijàkartu su buvusiu slaugos priedu, kuris priskaièiuotasprie bazinës pensijos. Nustatyti pagrindiniai kriteri-jai, pagal kuriuos pirmos grupës invalidui ir vaikuiinvalidui iki 16 metø amþiaus pripaþástama visiðkanegalia. Jie gauna slaugos paðalpà, lygià vienai bazi-nei pensijai per mënesá. Visiðka negalia nustatomatokiais atvejais, kai þmogus dël pastoviø, negráþta-mø ir labai ryðkiø funkciniø sutrikimø negali pasi-rûpinti savo asmeniniu ir socialiniu gyvenimu (apsi-tarnauti, dirbti, judëti, orientuotis, mokytis, bendrau-ti ir kt.), kai reabilitacijos priemonës nepadeda. 1999m. 4665 pirmos grupës invalidams buvo pripaþintavisiðka negalia. Visiðkos negalios invalidui, kuris nus-tatyta tvarka pripaþintas neveiksniu, priklausantislaugos paðalpa skiriama ir mokama jo globëjui. Vie-nas ið visiðkos negalios invalido tëvø arba asmuo, nus-tatyta tvarka pripaþintas visiðkos negalios invalidoglobëju arba rûpintoju, slaugantis namuose visiðkosnegalios invalidà, valstybës lëðomis privalomai drau-dþiamas valstybiniu socialiniu pensijø draudimu ba-zinei pensijai Socialinës apsaugos ir darbo minis-terijos nustatyta tvarka. Ðis asmuo privalomai drau-dþiamas valstybës lëðomis tik tuo atveju, kai jis ne-gauna jam priklausanèios valstybinës socialinio drau-dimo pensijos, valstybinës pensijos ar ðalpos (so-cialinës) pensijos.

Siekiant pagerinti ðeimø, auginanèiø vaikus in-validus, materialinæ padëtá pagal Ðalpos (socialiniø)pensijø ástatymà vaikai, kurie tapo invalidais iki 18metø, arba vyresni, jeigu jie tapo I, II ar III grupësinvalidais nuo vaikystës arba nesukakæ 18 metø turi



teisæ gauti ðalpos (socialinæ) bazinës pensijos dydþiopensijà (138 Lt). 1999 metais ðià pensijà gavo 13 469vaikø invalidø (1998 metais - 12 753). Vaikà invalidàiki 16 metø pripaþinus visiðkos negalios invalidu (apie5 proc. visø vaikø invalidø), mokama bazinës pensijosdydþio (138 Lt) slaugos paðalpa. Vaikai invalidai, as-menys, kurie tapo I, II, ar III grupës invalidais iki 18metø, jeigu jie pripaþinti invalidais nuo vaikystës, kar-tu su ðalpos pensija turi teisæ gauti valstybinio sociali-nio draudimo naðlaièiø (maitintojo netekimo) pensi-jà ir valstybinæ naðlaièiø pensijà.

Teisæ ðalpos pensijà (138 Lt) gauti turi asmenys,kurie ne maþiau kaip 15 metø slaugë namuose savovaikus ar ávaikius invalidus bei vaikus ar ávaikius I arII grupës invalidus nuo vaikystës arba tapusius I arII grupës invalidais. Ðià pensijà turi teisæ gauti tëvai,globëjai, rûpintojai, nepaisant amþiaus ir darbingu-mo, slaugantys namuose vaikà ar ávaiká invalidus arbavaikà ar ávaiká I grupës invalidus nuo vaikystës arbatapusius I grupës invalidais iki 18 metø. Tëvai, glo-bëjai, rûpintojai nepaisant amþiaus ir darbingumo,slaugantys namuose vaikà, ávaiká arba vaikà, ávaiká Igrupës invalidà nuo vaikystës arba tapusius I grupësinvalidais iki 18 metø, kartu su ðalpos pensija turiteisæ gauti jiems priklausanèias valstybines socialiniodraudimo pensijas ir valstybines pensijas.

Vaikams invalidams iki 16 metø, turintiems sun-kià judëjimo negalià ir nepajëgiems pasinaudoti nus-tatytomis visuomeninio transporto lengvatomis, mo-kama 25 proc. minimalaus gyvenimo lygio dydþio(31,2 Lt) transporto iðlaidø kompensacija.

Socialinës apsaugos ir darbo ministerija, siekda-ma geriau aprûpinti Lietuvos Respublikos gyventojusortopedijos technika, parengë naujà gyventojø ap-rûpinimo ortopedijos technika kompensavimo tvar-kà. Svarbiausias naujos gyventojø aprûpinimo orto-pedijos technika tvarkos patvirtinimo tikslas - orto-pedijos technikos baziniø kainø nustatymas ir ðiostechnikos kompensavimo mechanizmo sutvarkymas.Naujoje aprûpinimo ortopedijos technika tvarkojesiûloma labiau apriboti gaunanèiø kompensuojamàgaminá asmenø skaièiø. Taip pat nustatyta taikyti da-liná apmokëjimà uþ ortopedijos technikos gaminius.Ðioje tvarkoje siûloma kompensuoti 100 proc. bazi-nës ortopedijos technikos gaminio kainos I grupësinvalidams ir vaikams iki 16 metø, asmenims, kuriøðeimos pajamos vienam jos nariui yra maþesnës uþ

Lietuvos Respublikos Vyriausybës nustatytà valsty-bës remiamø pajamø dydá. Taip pat atsiþvelgta á tai,kad yra sudëtingos ortopedijos technikos, kuri yrabûtina ir svarbi neágaliems asmenims, bet yra pakan-kamai brangi. Ðià technikà pagal Socialinës apsaugosir darbo ministerijos parengtà ortopedijos technikosgaminiø sàraðà siûloma kompensuoti 100 proc. ba-zinës gaminio kainos. 80 proc. bazinës ortopedijostechnikos kainos, áraðytos á Socialinës apsaugos irdarbo ministerijos patvirtintà ortopedijos technikosnomenklatûros sàraðà, kompensuojama II ir III gru-pës invalidams ir pensinio amþiaus asmenims, 50proc. bazinës kainos siûloma kompensuoti kitiemsasmenims, kuriø gydymui, reabilitacijai ar ligos pre-vencijai bûtina naudoti ortopedijos technikà.

Piniginë parama nukentëjusiemsasmenims1999 metais buvo parengti teisës aktai, reglamen-

tuojantys piniginës paramos teikimà nukentëjusiøasmenø grupëms - politiniams kaliniams ir tremti-niams, rezistentams, nukentëjusiems 1991 m. sausio11-13 d.d. ávykiø metu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybë 1998 m. liepos22 d. protokoliniu sprendimu patvirtino Valstybiniøpensijø nukentëjusiems asmenims (politiniams kali-niams ir tremtiniams) diferencijavimo koncepcijà,pagal kurià pensijai apskaièiuoti buvo numatyta tai-kyti lanksèià sistemà, ávertinant politiniø kaliniø irtremtiniø laisvës atëmimo laikotarpá (iðskiriant karometø, pokario laikotarpius), laisvës atëmimo trukmætremtyje, lageryje arba kalëjime, klimatines sàlygas(Tolimosios Ðiaurës rajonuose ir jiems prilygintosevietovëse, kituose rajonuose), invalidumà, kuris su-sietas su neteisëtu laisvës atëmimu.

Ðios koncepcijos pagrindu buvo parengtas Lie-tuvos Respublikos Vyriausybës valstybiniø pensijøástatymo atitinkamø straipsniø pakeitimo ástatymoprojektas. Projekte numatytø nuostatø ágyvendinimuiper metus papildomai prireiktø 46,1 mln. Lt valstybësbiudþeto lëðø, ðias pensijass perskaièiuoti reikëtøapie 42 tûkst. asmenø.

Ágyvendinant Lietuvos Respublikos valstybës pa-ramos ginkluoto pasiprieðinimo (rezistencijos) daly-viams ástatymà, Lietuvos Respublikos Vyriausybë1998 02 12 priëmë nutarimà Nr. 177 �Dël valstybësparamos ginkluoto pasiprieðinimo (rezistencijos) da-lyviams - kariams savanoriams�. Paðalpos suþalotiems

6 skyrius


Paðalpø skyrimas buvusiø rezistentø ðeimø nariams 1999 metais

6.2.1-1 iliustracijaSocialinës apsaugos ir darbo ministerijos duomenys

kariams savanoriams mokamos nuo 1998 metø(kreipësi 130 asmenø, iðmokëta 1,3 mln. Lt). Paðalpømokëjimo laikas neribojamas. Kariui savanoriui mi-rus, mokama vienkartinë laidojimo paðalpa, kuriosdydis - 20 MGL (2500 Lt).

Nuo 1999 m. ásigaliojo Lietuvos Respublikos vals-tybës paramos þuvusiø pasiprieðinimo 1940-1990metø okupacijoms dalyviø ðeimoms ástatymas (199810 06 Nr. VIII-871).

Ástatymo ágyvendinimui Lietuvos Respublikos Vy-riausybë 1999 02 04 priëmë nutarimà Nr. 128 �Dël vals-tybës paramos þuvusiø pasiprieðinimo 1940-1990 metøokupacijoms dalyviø ðeimoms�. Paðalpos þuvusiøðeimoms mokamos nuo 1999 01 01 iki 2003 12 31.

Miestø ir rajonø savivaldybës, vadovaudamosiosLietuvos Respublikos valstybës paramos þuvusiø pa-siprieðinimo 1940-1990 metø okupacijoms dalyviøðeimoms ástatymu ir Lietuvos Respublikos valstybësparamos ginkluoto pasiprieðinimo (rezistencijos) da-lyviams ástatymu, suþalotiems kariams savanoriams beiþuvusiø rezistentø ðeimoms per 1999 metus paskyrëvienkartiniø paðalpø uþ 10073,7 tûkst. litø. Susidarius

sunkiai ðalies finansinei padëèiai, Finansø ministerijapraëjusiais metais ðioms paðalpoms iðmokëti skyrë3369,7 tûkst. litø. Taigi paskirtø, bet neiðmokëtø paðal-pø suma uþ 1999 metus sudarë 4458,3 tûkst. litø.

Ið 6.2.1-1 iliustracijos matyti, kad skiriamos vals-tybës biudþeto lëðos neuþtikrino Lietuvos Respub-likos valstybës paramos þuvusiø pasiprieðinimo 1940-1990 metø okupacijoms dalyviø ðeimoms ástatymenumatytø nuostatø ágyvendinimo.

Nukentëjusiems nuo sovietinës okupacijos asme-nims yra pripaþástamas nukentëjusio asmens teisinisstatusas pagal Lietuvos Respublikos asmenø, nuken-tëjusiø nuo 1939-1990 metø okupacijø, teisinio statu-so ástatymà (1997 m. birþelio 30 d. Nr.VIII-342). 1990metø kovo 11 d., atkûrus Lietuvos Nepriklausomybæ,Rusijos kariuomenë dar iki 1991 m. rugsëjo 31 d. bu-vo dislokuota Lietuvos teritorijoje. Su tuo susijæ Lie-tuvoje tuo laikotarpiu vykdyti buvusios SSRS gink-luotø pajëgø agresijos atvejai - 1991 m. sausio 11-13dienomis siekiant uþimti svarbiausius Lietuvos stra-teginius objektus, kruvini iðpuoliai Medininkø mui-tinës, pasienio postuose ir kt. Todël buvo priimtas


tûks

t Lt.

tûks

t. L

t


sprendimas nukentëjusiems ðiø ávykiø metu pripa-þinti Nepriklausomybës gynëjo bei nukentëjusio as-mens (ðeimø nariams) teisiná statusà. Taigi 1999 m.parengtas Lietuvos Respublikos nepriklausomybësgynëjø ir kitø nukentëjusiøjø nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenø teisiniostatuso pripaþinimo ástatymo projektas (Seimas pri-ëmë 2000 m. sausio 4 d., ásigaliojo nuo 2000 m. kovo31 d.). Apie 1000 asmenø - Nepriklausomybës gynëjøir kitø nukentëjusiø (Nepriklausomybës gynëjø ðei-mø nariø) - bus pripaþintas atitinkamas teisinis sta-tusas.

Piniginës socialinës paramos gavëjaiir iðlaidosPiniginës socialinës paramos ðeimai sistemoje di-

desnæ iðlaidø dalá sudaro paðalpos vaikus auginan-èioms ðeimoms nepriklausomai nuo jø pajamø (55proc. piniginës socialinës paramos). Atitinkamai ið-laidos maþas pajamas turintiems gyventojams pa-remti sudaro 45 proc. piniginës socialinës paramos.

Iðlaidø ðeimoms mokamø paðalpø struktûra 1999 metais (proc.)

6.2.1-2 iliustracija

6 skyrius

Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos duomenys

Ið 6.2.1-2 iliustracijoje pateiktø duomenø matyti,kad didþiausios lëðø sumos yra skirtos ðeimos paðal-poms (21,4 proc.), paðalpoms ðeimoms, auginan-èioms 3 ir daugiau vaikø (17,6 proc.), socialinëmspaðalpoms (16 proc.) mokëti bei iðlaidø ðildymui,karðtam ir ðaltam vandeniui kompensuoti (14,8proc.).

Kaip rodo P.6.2.1-1 lentelës duomenys, iðlaidos pa-ðalpoms didëja. 1999 metais paðalpø ðeimoms, augi-nanèioms vaikus, bei paðalpø maþas pajamas turinèiomsðeimoms mokëjimui buvo iðleista ið viso 453 mln. litø.Lyginant su 1998 metais, iðlaidos padidëjo 1,1 mln. litø.Ðiø iðlaidø iðaugimà 1999 metais sàlygojo þymus vaikoglobos paðalpos bei naðlaièio stipendijos dydþiø pa-didinimas.

Padidinus vaiko globos paðalpà nuo 2 iki 4 MGLbei naðlaièio stipendijà nuo 1,5 MGL iki 3 MGL,1999 metais padidëjo ðiø paðalpø gavëjø skaièius beiiðlaidos joms mokëti.

Vaiko globos paðalpos gavëjø skaièius 1999 metais


iðaugo 28,1 proc., atitinkamai iðlaidos ðioms paðalpomspadidëjo 2,6 karto. Padidinus vaiko globos paðalpànuo 2 iki 4 MGL, ið 3,2 tûkst. tëvø globos netekusiøvaikø 1999 metais daugiau nei 50 proc. jø globa buvoásteigta ðeimose ar ðeimynose mokant 500 Lt globospaðalpà. Taèiau tai nereiðkia, kad absoliutus lëðø liku-siø be tëvø globos vaikø iðlaikymui dydis iðaugo, ka-dangi bendra tëvø globos netekusiø vaikø skaièiausdinamika yra stabili. Daugiau vaikø apgyvendinant ðei-mose ar ðeimynose, santykinai maþëja iðlaidos, skirtosvaikø iðlaikymui institucijose.

Naðlaièio stipendijà 1998 metais gavo 1,6 tûkst., o 1999metais - 1,7 tûkst. profesiniø ir aukðtesniøjø mokyklømoksleiviø bei aukðtøjø mokyklø studentø. Atitinkamaiiðlaidos naðlaièio stipendijai iðaugo 2,1 karto.

1999 metais ðildymo iðlaidø, iðlaidø karðto ir ðaltovandens kompensacijoms savivaldybës iðleido 61,2mln. litø, t.y. 25,2 proc. maþiau negu 1998 metais.

Kitø paðalpø ðeimoms, auginanèioms vaikus, beipaðalpø maþas pajamas turinèioms ðeimoms gavëjø iriðlaidø ðioms paðalpoms mokëti pokyèiai 1999 metais,palyginus su 1998 metais, yra neþymûs arba nesikeitë.

Paðalpø ðeimoms struktûroje svarbi vieta tenkasocialinei paðalpai, kuri yra mokama ðeimai, kai vie-nam jos nariui tenka maþiau nei Lietuvos Respub-likos Vyriausybës tvirtinamos valstybës remiamospajamos (1999 m. - 135 Lt). Socialinës paðalposgavëjø dalies ðalies gyventojø tarpe kitimas parodytasP.6.2.1-1.


Socialiniø paslaugø plëtros strategijospagrindinës kryptysSocialiniø paslaugø sistema 1999 metais toliau

plëtojama ðiomis pagrindinëmis kryptimis:¦ socialiniø paslaugø decentralizavimas. Decen-

tralizavimas vykdomas rengiant ir ágyvendinant vals-tybines ir savivaldybiø socialiniø paslaugø programas.Ðiam tikslui savivaldybëse vertinami ávairiø socialiniøþmoniø grupiø poreikiai ir, atsiþvelgiant á tai, kuriamassocialiniø paslaugø tinklas bendruomenëse;¦ socialiniø paslaugø teikimo deinstitucionaliza-

vimas. Vadovaujamasi nuostata, kad prioritetas teikia-mas ne stacionarioms socialiniø paslaugø ástaigoms,o pagalbos namuose plëtojimui bei kitø nestacionariøsocialiniø paslaugø kûrimui;¦ ávairiø nevyriausybiniø organizacijø, kaip lygia-

verèiø partneriø, átraukimas á bendrà socialiniø pas-laugø sistemà. Vienas esminiø tokios sistemos poþy-miø - valstybiniø ir savivaldybiø bei nevyriausybiniøsocialinës globos institucijø integracija;

¦ teikiamø socialiniø paslaugø kokybës gerinimasir socialiniø paslaugø efektyvumo didinimas. Tai da-roma analizuojant ir vertinant ágyvendinamø sociali-niø paslaugø programø rezultatus, organizuojant so-cialiniø darbuotojø kvalifikacijos këlimà, tobulinantstacionariø globos ástaigø veiklà.

1999 metais Socialinës apsaugos ir darbo ministe-rija kartu su PHARE Consensus programa vykdëprojektà �Socialiniø paslaugø plëtojimo strategija

Lietuvoje�. Ðio projekto tikslas - parengti socialiniøpaslaugø vystymo strategijà, atsiþvelgiant á pokyèiusLietuvos socialinës paramos sistemoje. Projekte dir-bo tiek Lietuvos, tiek uþsienio ekspertai. Projektovykdytojai parengë ataskaità ir rekomendacijas so-cialiniø paslaugø vystymui, kuriose numatomos pag-rindinës socialiniø paslaugø vystymo kryptys: so-cialiniø paslaugø rinkos kûrimas, nevyriausybiniø or-ganizacijø rëmimas, paslaugø planavimas ben-druomenëje, finansavimo metodø tobulinimas, pas-laugas teikianèiø institucijø statuso pakeitimas.

Valstybinë socialiniø paslaugøplëtros programa1999 metais buvo tæsiamas Socialiniø paslaugø

infrastruktûros plëtros 1998-2000 m. programos ágy-vendinimas dvejomis kryptimis:¦ tæsiamas 1998 metø socialiniø paslaugø projek-

tø konkursà laimëjusiø stambiø socialiniø paslaugøprojektø finansavimas;¦ 1999 metø socialiniø paslaugø projektø konkur-

so organizavimas ir projektø vertinimas.Tæsiant Socialiniø paslaugø infrastruktûros plët-

ros programos ágyvendinimà, 1999 metais buvo pla-nuota finansuoti deðimt stambiø socialiniø paslaugøobjektø, steigiamø Vilniaus, Kauno, Klaipëdos,Druskininkø, Marijampolës miestø bei Pakruojo irJurbarko rajonø savivaldybëse. Minëti socialiniø pas-laugø objektai pirmiausia skirti neágaliø þmoniø so-cialinei ir profesinei reabilitacijai ir kitoms bûtinoms

6.2.2. Socialiniø paslaugø sistemos plëtra


paslaugoms teikti. Ðie projektai finansuojami apjun-giant valstybës biudþeto, Europos Tarybos Socialiniovystymo fondo ir savivaldybiø lëðas.

Socialinës apsaugos ir darbo ministerija nuolatpalaiko ryðá su savivaldybëmis ir finansuojamø pro-jektø vadovais. Pasiraðytos sutartys dël 10 projektøágyvendinimo tarp visø savivaldybiø, Socialinës ap-saugos ir darbo ministerijos ir kitø suinteresuotø ins-titucijø. Dël nestabilios valstybës biudþeto padëties1999 metais visø projektø finansavimui ið valstybësbiudþeto kartu su Europos Tarybos Vystymo bankopaskola skirta tik 3 mln. Lt, nors planuota buvo 20mln. litø. Pradëti ar ápusëjæ socialiniø paslaugø objek-tø statybos darbai Klaipëdos, Vilniaus, Kauno mies-tuose bei Jurbarko rajono savivaldybëse.

Ágyvendinant Socialiniø paslaugø infrastruktûrosplëtros programà, 1999 metais buvo organizuotas an-trasis socialiniø projektø konkursas. Konkurso rezul-tatai parodë, kad savivaldybëse yra didþiulis porei-kis socialiniø paslaugø plëtojimui. Savivaldybës ir ne-vyriausybinës organizacijos konkursui pateikë net243 projektus, ið kuriø 58 geriausi projektai laimëjokonkursà. Minëtus projektus numatoma finansuotiartimiausiais metais.

Socialinës politikos ir bendruomeniniø socialiniøpaslaugø vystymo projekto, finansuojamo jungtinë-mis Pasaulio Banko paskolos, Ðvedijos vyriausybës(SIDA), Olandijos vyriausybës ir Lietuvos valstybëslëðomis, ágyvendinimo rezultatus ávertino palankiaitiek uþsienio, tiek vietiniai ekspertai. Gerus naujøsocialiniø paslaugø centrø veiklos rodiklius átakojonuolatinis bei efektyvus projekto monitoringas. Gau-namas socialines paslaugas visuose veikianèiuosedienos centruose ávertino palankiai ir klientai. Vi-suose centruose realus darbuotojø skaièius, palyginussu planuotu, iðaugo (planuota-202, ádarbinta -223).Ðá faktà reikëtø vertinti teigiamai, kaip savalaiká sa-vivaldybiø reagavimà á iðaugusius socialiniø paslau-gø poreikius, kuriuos átakoja besikeièianti socialinëir ekonominë situacija konkreèioje bendruomenëje.

Reikia paþymëti tai, kad visuose veikianèiuosedienos centruose vieno kliento iðlaikymo kaðtai yramaþesni nei stacionariose globos ástaigose. Dienoscentrø veiklos rezultatai patvirtina, kad bendruome-nës lygyje besiformuojanti socialiniø paslaugø plëtraorientuota á kaðtø maþinimà ir teikiamø paslaugøprieinamumà bei kokybæ.

Nestacionarios socialinës paslaugosseniems þmonëmsPlëtojant socialiniø paslaugø sistemà, prioritetas

teikiamas pagalbos namuose bei kitø nestacionariøsocialiniø paslaugø organizavimui. Savivaldybësesteigiami dienos centrai, kompleksinës pagalbos na-muose tarnybos, susidedanèios ið ávairiø padaliniø:slaugos paslaugø teikimo, maisto ant ratø, pagalbostarnybos namø ruoðai bei þemës darbams atlikti.

Darbo ir socialiniø tyrimø instituto duomenimis,1999 m. Lietuvoje pagalbos namuose paslaugas gavoapie 5 proc. vyresniø negu 75 metø amþiaus asmenø.Taèiau pagalbos namuose paslaugas gaunanèiøjøskaièius savivaldybëse labai skirtingas. Daugiausia, net39 proc. vyresniø nei 75 metø asmenø, gauna pagalbosnamuose paslaugas Varënos rajone. Ðvenèioniø, MolëtøJurbarko, Ðakiø rajonuose tokiø asmenø virð 10 proc.Daugumoje kitø savivaldybiø ðis skaièius nesiekia 10proc. Maþiausia pagalbos namuose paslaugø teikiamaKelmës ir Kretingos rajonuose (0,9 proc.).

6.2.2.1. Socialiniø paslaugø deinstitucionalizacija

Poreikis ðioms paslaugoms daþniausiai nustato-mas pagal besikreipianèiø á Socialinës paramos skyriøasmenø praðymus. Kai kuriose savivaldybëse (Anykð-èiø, Pasvalio, Telðiø ir kituose rajonuose) atliekamospotencialiø pagalbos namuose paslaugø gavëjø ap-klausos, poreikiø tyrimai. Gyventojai apie galimybesgauti pagalbos namuose paslaugas daþniausiai infor-muojami per vietinæ spaudà bei savivaldybës iðleistusinformacinius lankstinukus.

Pagalba namuose savivaldybëse daþniausiai tei-kiama neágaliems ir seniems þmonëms. Savivaldybësetvirtinami pagrindiniø ir papildomø pagalbos namuo-se paslaugø sàraðai. Didþiausias poreikis yra ðiomspaslaugoms: maisto produktø nupirkimui ir bûstosutvarkymui, asmens higienos atlikimui, bendravimuiir konsultavimui, skalbimui. Savivaldybës ieðko bûdø,kaip geriau tenkinti þmoniø poreikius ir teikia naujørûðiø paslaugas. Pvz., Klaipëdos raj. ávairios pagalbosnamuose paslaugos teikiamos ir probleminëms ðei-moms.

6 skyrius


Pagalbos namuose paslaugas organizuoja savi-valdybës, vadovaudamosios Socialinës apsaugos irdarbo ministerijos parengta ir patvirtinta metodinemedþiaga, skirta asmenø, pageidaujanèiø gauti pas-laugas namuose, poreikio bei savarankiðkumo áver-tinimui, socialiniø paslaugø namuose organizavimuiir pagalbos namuose tarnybø steigimui savivaldybëse.

Parengtø dokumentø ágyvendinimo rezultatøanalizë parodë, kad minëti dokumentai yra savalai-kiai ir labai naudingi savivaldybëms. Praktinëje veik-loje juos naudoja visos savivaldybës, neþiûrint to, kadorganizacinë socialiniø paslaugø á namus teikimostruktûra savivaldybëse gana ávairi. Vienose savival-dybëse steigiamos atskiros pagalbos á namus tarny-bos, kitose, paslaugos á namus organizuojamos ið se-niûnijø, atsakomybæ priskiriant seniûnui arba pagal-bos á namus tarnybos yra savivaldybiø socialinës pa-ramos skyriø sudëtyje.

Teikiant pagalbos namuose paslaugas, savivaldy-bës bendradarbiauja su ávairiomis nevyriausybinëmisorganizacijomis. Ávairiuose ðalies rajonuose aktyviaitalkina Raudonojo kryþiaus organizacija, Caritas,Maltos ordinas, Invalidø draugijos ir kt.

Pagalbos namuose paslaugos yra mokamos. Ap-mokëjimà uþ ðias paslaugas reglamentuoja LietuvosRespublikos Vyriausybës nutarimas. Minëtas nutari-

mas, ávertinus konkreèià situacijà, suteikia savival-dybëms galimybæ atleisti paslaugø gavëjus nuo mo-këjimo uþ pagalbos namuose paslaugas. Neretai savi-valdybiø tarybos pasinaudoja ðia galimybe.

Pagalbos namuose paslaugas teikia lankomosiosprieþiûros darbuotojai. Dauguma lankomosios prie-þiûros darbuotojø turi aukðtesnájá ar viduriná iðsilavi-nimà, vidutinis jø amþius apie 30-40 metø. Prade-dantiems dirbti lankomosios prieþiûros darbuoto-jams suteikiamos minimalios ðios darbo srities þinios.Taèiau iðsamesni mokymo kursai neorganizuojami.Dël to neretai paslaugø gavëjai skundþiasi lankomo-sios prieþiûros darbuotojø darbo kokybe.

Teikiant socialines paslaugas namuose, daþniau-siai iðkyla tokios problemos:¦ nepakankamai gera organizacinë paslaugø á

namus struktûra;¦ nepakankamai platus paslaugø á namus gavëjø

ratas ir paslaugø rûðiø ávairovë;¦ neávertinamas skirtumas tarp miesto ir kaimo

poreikiø socialinëms paslaugoms;¦ nëra vieningos lankomosios prieþiûros darbuo-

tojø mokymo programos;¦ nepakankamai bendradarbiaujama su kitomis

þinybomis bei nevyriausybinëmis organizacijomis.

Pastaraisiais metais, vykstant sparèiai socialiniøpaslaugø plëtrai, savivaldybës daþnai pristinga lëðøásteigtø objektø iðlaikymui, bûtinø etatø finansavi-mui. Plëtojant socialiniø paslaugø sistemà, svarbutaupiai naudoti lëðas, uþtikrinant teikiamø paslaugøkokybæ. Todël bûtina vertinti socialinës globos ástaigøveiklà, analizuoti paþangià patirtá ir jà perduoti ki-toms socialiniø paslaugø ástaigoms. Socialiniø pas-laugø projektø vertinimas turëtø tapti sudëtine so-cialiniø paslaugø sistemos plëtros dalimi.

Pagrindiniai rodikliai, pagal kuriuos vertinamassocialiniø paslaugø sistemos efektyvumas:¦ iðlaidos socialiniø paslaugø plëtrai: jø dydis ir

struktûra pagal socialiniø paslaugø (stacionariø irnestacionariø) tipus;¦ socialiniø paslaugø tinklo iðvystymas, tai yra, ar

visø gyventojø grupiø poreikiams tenkinti steigiamos institu-cijos;

6.2.2.2. Socialiniø paslaugø sistemos efektyvumas

¦ socialiniø paslaugø ástaigø veiklos efektyvumas- ástaigos personalo skaièius ir struktûra, vieno sociali-niø paslaugø gavëjo iðlaikymo kaðtai;¦ socialiniø paslaugø prieinamumas - informa-

cijos teikimo sistemos iðvystymas, transporto paslaugøiðvystymas, socialiniø paslaugø tinklo tolygumas, pa-þangios patirties skleidimo bûdai ir galimybës;¦ socialiniø paslaugø teikëjø profesinë kvalifikacija;¦ savivaldybiø bendradarbiavimo su nevyriau-

sybinëmis organizacijomis iðvystymas.

Socialiniø paslaugø infrastruktûrosplëtros programos vertinimas1999 m. Socialinës apsaugos ir darbo ministerija

atliko pirmàjá Socialiniø paslaugø infrastruktûrosplëtros programos vertinimà. Vertinimo metu buvoiðanalizuota socialiniø paslaugø projektø ágyvendi-nimo eiga, poreikio konkreèioms paslaugoms pag-rástumas, naujø nestacionariø bei kompleksiniø pas-



laugø átaka atskiros bendruomenës mikroklimatui, so-cialinës átampos maþinimui, buvo lyginami nesta-cionariø ir stacionariø paslaugø kaðtai. Vertinimo me-dþiaga buvo pateikta Lietuvos Respublikos Seimo So-cialiniø reikalø ir darbo komitetui, kuris iðanalizavoðià medþiagà ir pateikë tokias pagrindines iðvadas:¦ programa skatina bendruomenës iniciatyvà

plëtoti socialines paslaugas ir rengti socialiniø paslaugøprogramas;¦ programa padeda iðlyginti socialiniø paslaugø

iðvystymo netolygumus atskirose savivaldybëse;¦ programa skatina didinti teikiamø paslaugø

mastà ir spektrà, didëja nestacionariø paslaugø lygina-masis svoris bendroje paslaugø struktûroje;¦ skatinamas bendradarbiavimas tarp atskirø or-

ganizacijø, nes á paslaugø teikimà átraukiamos ir ne-vyriausybinës organizacijos;¦ teikiant socialines paslaugas, sudaromos ga-

limybës taikyti paþangius darbo metodus bei keistispatirtimi.

1999 m. pabaigoje, kai visi 29 socialiniø paslaugøobjektai jau buvo pradëjæ dalinai ar visai teikti pas-laugas, Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos uþ-sakymu Darbo ir socialiniø tyrimø institutas atlikotyrimà �Socialiniø paslaugø infrastruktûros plëtrosprogramos 1998 metais finansuotø projektø sociali-nio ir ekonominio efektyvumo tyrimas�. Ðio tyrimotikslas buvo ávertinti Programos remtø socialiniø pas-laugø projektø tikslø realizavimo lygá, projektø veik-los tæstinumo sàlygas, ðiø socialiniø paslaugø ástaigøintegracijos vietinëje bendruomenëje laipsná bei tei-kiamø socialiniø paslaugø kaðtus.

Ið 29-iø pirmais programos vykdymo metais fi-nansuotø projektø net 22 -juose buvo ásteigti ben-druomenës centrai, laikino gyvenimo namai ar die-nos centrai, specialios socialiniø paslaugø ástaigos ri-zikos grupiø asmenims. Stacionarios socialiniø pas-laugø ástaigos visø ágyvendintø projektø tarpe sudarotik penktadalá. Ateityje stacionarios socialiniø paslau-gø ástaigos taip pat numato teikti kompleksines pas-laugas.

Ásteigtose nestacionariø socialiniø paslaugø ás-taigose teikiamos naujos, ðiø ástaigø tipui bûdingospaslaugos: informavimo ir konsultavimo, psicholo-ginës pagalbos, maitinimo ir asmens higienos pas-laugos, pagalba namø ûkyje, laikino apgyvendinimobei kitos paslaugos. Kaip parodë pirmieji ágyvendintø

projektø veiklos metai, paslaugø struktûra daugu-moje ástaigø dar formuojasi, ateityje paslaugø ratasbus pleèiamas, diegiant naujø rûðiø paslaugas.

Apibendrinant, reikëtø paþymëti, kad pirmiejiSocialiniø paslaugø infrastruktûros plëtros progra-mos ágyvendinimo metai davë konkreèiø rezultatø:¦ savivaldybëse atsirado socialiniø paslaugø ástai-

gø, teikianèiø paslaugas ávairioms socialinëms gru-pëms. Atsirado ávairios bendruomeninës paslaugos,ávairaus tipo nestacionarios paslaugos - informavimas,konsultavimo paslaugos gráþusiems ið laisvës atëmimovietø ir kitoms rizikos asmenø grupëms, savipagalbosorganizavimas ðeimoms, turinèioms neágaliø vaikøarba kitokiø socialiniø problemø, paslaugos vaikams,patiriantiems smurtà ar netekusiems tëvø globos, pa-galbos namuose paslaugos ne tik seniems þmonëms,bet ir kitoms socialiniø paslaugø vartotojø grupëms;¦ socialiniø paslaugø sistema vystoma, á socia-

liniø paslaugø teikimà átraukiant nevyriausybines orga-nizacijas. Ið 29 finansuotø projektø, jø ágyvendinimopradþioje 8 buvo nevyriausybiniø organizacijø projektai(bendradarbiaujant su savivaldybëmis). Ágyvendinantprojektus, t.y. 1999 metais socialiniø paslaugø objek-tams pradëjus savo veiklà, su nevyriausybinëmis organi-zacijomis, organizuojant socialiniø paslaugø teikimà,buvo bendradarbiaujama jau 15-oje socialiniø paslau-gø ástaigø;¦ ágyvendinant socialiniø paslaugø teikimo pro-

jektus, ásteigta 150 naujø darbo vietø, á paslaugø teiki-mo procesà átraukiami bendruomenës savanoriai. Ástei-gtose ástaigose teikiamos kokybiðkesnës paslaugos, nesdarbuotojø tarpe vis didesnæ dalá sudaro kvalifikuotisocialiniai darbuotojai bei socialiniai pedagogai;¦ beveik visø naujø nestacionariø ástaigø teikiamø

paslaugø kaðtai yra þymiai maþesni nei stacionariøástaigø.

Stacionariø globos namø veiklosefektyvumo didinimasStacionarios socialinës paslaugos seniems þmo-

nëms teikiamos apskrièiø ir savivaldybiø pavaldumosenø þmoniø globos namuose.

Buvæ valstybiniai senø þmoniø globos namai ðiuometu priklauso apskritims. Kadangi visos valstybinëssocialinës globos ástaigos buvo sukurtos pagal slaugosligoninës modelá ir neatitiko socialinës globos ástaigosreikalavimø, socialinës apsaugos ir darbo ministrës1999 metø vasario 23 dienos ásakymu Nr. 20 �Dël

6 skyrius


bendrøjø reikalavimø stacionarioms socialinës glo-bos ástaigoms patvirtinimo� buvo patvirtinti nauji glo-bos namø etatø normatyvai, kuriuose sumaþintassveikatos prieþiûros personalas, jø sàskaita padidinussocialiniø darbuotojø skaièiø, nauja asmenø nukrei-pimo ir priëmimo á stacionarias socialinës globos ás-taigas tvarka bei minimalûs reikalavimai globos ástai-gø pastatams ir aplinkai.

2000 metø pradþioje 21-oje valstybinëje globosástaigoje þmonëms su proto negalia gyveno 4984gyventojai, 3-ose vaikø su proto negalia globos ástai-gose - 616 gyventojø, vienoje vaikams su fizine ne-galia - 210 gyventojø ir 8-iuose valstybiniuose senøþmoniø globos namuose - 1753 gyventojai. Staciona-rios socialinës paslaugos, palyginus su nestacionario-mis, yra þymiai brangesnës, todël siekiant efektyviaupanaudoti turimus finansinius iðteklius, á stacionariassocialinës globos ástaigas þmogus nukreipiamas tiktuomet, kai teikiamos socialinës paslaugos namuoseyra neefektyvios ir neuþtikrina þmogui reikiamo sa-varankiðkumo laipsnio.

1999 metais iðlaidos vieno gyventojo iðlaikymuivalstybinëje (apskrièiø pavaldumo) globos ástaigojesudarë: senø þmoniø globos namuose - 1023 Lt, þmo-nëms su proto negalia - 1117 Lt, vaikams su protonegalia - 2186 litus. Didþiausià dalá iðlaidø struktûrojesudaro paprastosios iðlaidos (apie 86 proc.), ið kuriødarbo uþmokesèiui skiriama apie 34 proc. ir gyven-tojø mitybai - 21 procentas.

Socialiniø ástaigø prieþiûros ir audito departamen-tas, padedant ekspertams ið Ðvedijos SIDA, pradëjoruoðti socialinës globos ástaigoms skirtus vieningusnacionalinius standartus bei vieningà audito atlikimometodikà. Ðios metodikos panaudojimas padës uþ-tikrinti vienodas minimalias gyvenimo sàlygas bei tei-kiamas paslaugas gyventojams, gyvenantiems skirtingopavaldumo globos ástaigose, padës geriau organizuotiglobos ástaigø darbà bei uþtikrins lëðø, skirtø socialinësglobos ástaigoms, efektyvesná panaudojimà.

Savivaldybiniai senø þmoniøglobos namaiDarbo ir socialiniø tyrimø institutas Socialinës

apsaugos ir darbo ministerijos uþsakymu atliko so-cialiniø paslaugø teikimo socialinio ir ekonominioefektyvumo tyrimà savivaldybëse. Tyrimo ataskaitojepateikta iðlaidø socialinëms paslaugoms dydþio irstruktûros savivaldybëse analizë, informacija apie

socialiniø paslaugø ástaigø kaðtus ávairaus tipo ástai-gose, ekspertø nuomoniø apie socialiniø paslaugøástaigø iðdëstymo racionalumà bei paslaugø prieina-mumà analizë.

Vidutiniðkai socialinëms paslaugoms savivaldybiøbiudþetuose skirtos lëðos 1998 metais sudarë apie 2proc. nuo bendro savivaldybiø biudþeto ir 13,8 proc.nuo visai socialinei paramai skirtø lëðø. Planuojama,kad 1999 metais lëðos socialinëms paslaugoms sudarys2,3 proc. bendro savivaldybiø biudþeto ir 15,6 proc. visaisocialinei paramai skirtø lëðø. Savivaldybës pusæ so-cialinëms paslaugoms skirtø lëðø nukreipia stacionariøsocialiniø paslaugø vystymui: 1998 metais - 67 proc.,1999 metais - 60 proc. visø socialinëms paslaugomsskirtø lëðø. Taèiau nestacionarioms socialinëms pas-laugoms skirtø lëðø dalis didëja. Vidutiniðkai ðalyje nes-tacionarioms paslaugoms 1998 metais buvo skirta 32,5proc., o 1999 metais - 39,9 proc. visø socialinëms pas-laugoms teikti skirtø lëðø. Padidëjo ir pagalbos namuosepaslaugoms skirtø lëðø dalis nuo 33,8 proc. 1998 metaisiki 34,3 proc. 1999 metais visø nestacionarioms so-cialinëms paslaugoms skirtø lëðø.

Darbo ir socialiniø tyrimø institutas socialiniøpaslaugø socialinio ir ekonominio efektyvumo tyrimopagrindu atliko socialiniø paslaugø tinklo ir poreikiøtenkinimo lygio savivaldybëse palyginamàjà analizæ.Ðiam tikslui buvo pritaikytas vidutinis paslaugø tinkloiðvystymo rodiklis - vidutinis asmenø skaièius, kurisgauna vieno ar kito tipo socialines paslaugas ið visøtos socialinës grupës asmenø. Pvz., ðalyje 100-uivyresniø kaip 75 metø þmoniø vidutiniðkai tenka 1,7vietos senø þmoniø globos namuose. Paskaièiuota,koks vietø skaièius reikalingas ðiam vidutiniam lygiuipasiekti kiekvienoje savivaldybëje, skaièiuojant nuotos savivaldybës gyventojø skaièiaus.

Savivaldybëse stacionariø paslaugø seniems þmo-nëms tinklas iðvystytas netolygiai. Kai kuriose savival-dybëse nëra savivaldybiniø ir parapijiniø seneliø glo-bos namø (Alytaus m., Klaipëdos raj., Ðiauliø raj., Ro-kiðkio raj. ir kt.). Taèiau daugumoje ðiø savivaldybiøyra ið savivaldybiø biudþetø finansuojamos slaugosvietos, skirtos ligoninëse seniems þmonëms. Klaipë-dos, Kretingos, Raseiniø, Vilniaus rajonuose yra aps-krièiø pavaldumo globos namai, kuriø vietomis nau-dojasi minëtos savivaldybës. Tik Alytaus m. ir Rokið-kio raj. nëra jokiø alternatyviø, seniems þmonëms skir-tø, stacionariø globos vietø.



1999 metais Socialinës apsaugos ir darbo ministe-rija, Socialinës politikos grupë ir Vilniaus Universi-teto Socialinio darbo katedra atlikto tyrimà �Sociali-nës paramos ðeimoms, auginanèioms vaikus, ekono-minio efektyvumo ávertinimas�.

Kaip parodë atlikto tyrimo rezultatai, visos vaikusauginanèios ðeimos gauna vienokià ar kitokià sociali-næ paramà.

Vaikus auginanèioms ðeimoms yra mokamos so-cialinës iðmokos bei teikiamos socialinës garantijos irlengvatos. Be socialiniø iðmokø ðeimoms yra taikomosðios pagrindinës socialinës garantijos ir lengvatos: kom-pensacijos uþ iðlaidas bûsto ðildymui, ðaltam ir karðtamvandeniui; mokesèio lengvata uþ vaikø iðlaikymà iki-mokyklinëse ástaigose; nemokamas moksleiviø mai-tinimas; pajamø apmokestinimo nuolaidos, vaistø irmedicinos pagalbos priemoniø bei sanatorinio-ku-rortinio gydymo kainø kompensavimas, nemokamasvaþiavimas arba vaþiavimo nuolaida vaikams, augi-nanèios iki 3 metø vaikà motinos (tëvo) draudimas ba-zinei pensijai, lengvatinis kreditas bûstui ásigyti ir kt.

Kuo didesnës ðeimø darbo pajamos, tuo aukðtes-nis jø pragyvenimo lygis, tuo maþesnë socialinë para-ma joms reikalinga.

Ðeimos pajamos vienam ðeimos nariui maþëja di-dëjant iðlaikytiniø skaièiui ðeimoje.

Labiausiai remiamos gausios ir neturinèios paja-mø arba gaunanèios minimalias darbo pajamas ðei-mos. Socialinë parama yra ðiø ðeimø vienintelis arbapagrindinis pragyvenimo ðaltinis. Kai gausios ðeimos,auginanèios 4 vaikus, motina yra vaiko prieþiûrosatostogose, o tëvas uþdirba minimalø darbo uþmo-kestá, paramos dydis sudaro 1147 Lt per mënesá (76proc. bendrø ðeimos pajamø). Kai 2 vaikus auginantiðeima visai neturi darbo pajamø (motina yra vaikoprieþiûros atostogose, o tëvas bedarbis), ðeimai tei-kiamos paramos dydis sudaro apie 1014 Lt per më-nesá.

Didþiausià socialinës paramos ðeimoms, auginan-èioms vaikus, dalá sudaro socialinës iðmokos. Prik-lausomai nuo ðeimø tipo bei jø turimø pajamø so-cialinës iðmokos sudaro nuo 128 iki 880 Lt per mënesáðeimai. Tai sudaro nuo 62 iki 97 proc. visos jø gau-namos paramos.

6.3. SOCIALINËS PARAMOS POLITIKOS TOBULINIMAS

6.3.1. Paramos ðeimai tobulinimas

Ðeimø su vaikais padëties ir socialinës paramosjoms tyrimas parodë, kad ðioje srityje bûtinos refor-mos.

Tyrimo autoriai siûlo socialinës paramos ðeimoms,auginanèioms vaikus, sistemos reformà vykdyti trimislygiais:¦ plati reforma - apimtø ne tik socialinës apsau-

gos, bet ir kitas vieðojo sektoriaus ðakas;¦ saikinga reforma - apimtø socialinës apsaugos

ðakas, skirtas ne tik paramos ðeimai problemoms spræsti;¦ minimali reforma - apimtø tik piniginiø iðmokø

ðeimoms su vaikais sistemos tobulinimà.Plati reforma turëtø apimti tokias sritis: mokesèiø

lengvatø dirbantiesiems taikymà priklausomai nuoiðlaikytiniø skaièiaus, iðlaidø uþ vaistus kompensacijøskyrimà priklausomai nuo ðeimos pajamø, lygesniøgalimybiø ásigyjant aukðtàjá ir aukðtesnájá iðsilavinimànepasiturinèiø ðeimø vaikams sudarymà.

Saikingos reformos esmë - remti bedarbiø bei in-validø ðeimas priklausomai nuo iðlaikytiniø skaièiaus:socialinæ paðalpà skurstantiems artinant prie realiosskurdo ribos; savivaldybëms, atsakingoms uþ para-mos teikimà socialiai paþeidþiamoms ðeimoms,lanksèiau taikant ástatymais nustatytà paramà, ple-èiant socialiná darbà ypaè tarp ilgalaikiø paðalpø ga-vëjø.

Minimali reforma, kurià reikëtø ágyvendinti pir-moje eilëje, apimtø:¦ paðalpos ðeimoms, auginanèioms tris vaikus,

mokëjimà nepriklausomai nuo pajamø;¦ paðalpos, kai vienas ið tëvø augina du vaikus ir

negauna alimentø, skyrimà.Minimaliai reformai ágyvendinti reikëtø 90 mln.

Lt per metus.Siûlomos reformos apimtø ne tik socialinæ apsau-

gà, bet ir kitas socialines sritis (sveikatos, ðvietimo)bei valstybës finansus.

Atsiþvelgiant á atlikto tyrimo rezultatus bei pateik-tus siûlymus, numatoma parengti Vaikus auginanèiøðeimø rëmimo programà. Be to, nuo 2000 m. lieposmën. bus pradëtas vykdyti ES PHARE paramos so-cialiniam sektoriui Lietuvoje Concensus projektas�Parama piniginës socialinës paramos ir lengvatø

6 skyrius


vystymui ir administravimo stiprinimui�.Tai padës toliau tobulinti ástatymus bei kitus teisës

aktus, reglamentuojanèius socialinës paramos teiki-mà ðeimoms, auginanèioms vaikus, bei nepasiturin-tiems gyventojams.

Ðiuo metu yra rengiamas Piniginës socialinës pa-ramos, teikiamos pajamø ir turto ávertinimo principu,ástatymo projektas, kuriuo siekiama taip sureguliuotipiniginës socialinës paramos skyrimà, kad ðiems tiks-lams turimos lëðos bûtø panaudotos kuo tiksliau irnukreiptos á ypaè skurdþiai gyvenanèiø ðeimø rëmi-mà.

Priëmus ðá ástatymà, maþas pajamas turintiemsgyventojams teikiama visa socialinë parama (sociali-në paðalpa, bûsto iðlaikymo iðlaidø kompensacija irvienkartinë materialinë parama) bûtø reglamentuotavienu ástatymu vadovaujantis vieningais principais:¦ teisæ á socialinæ paramà turëtø dirbantys, besi-

mokantys arba nedirbantys dël objektyviø prieþasèiø(pensininkai, invalidai, besigydantys bei slaugantysinvalidà arba sergantá ðeimos nará asmenys, motina,auginanti namuose maþameèius vaikus ir kt.) nepasitu-rintys gyventojai;¦ socialinë parama teikiama, ávertinus gyventojø

pajamas bei turtà, numatant, kad besikreipiantys socia-linës paramos gyventojai pajamas ir turtà deklaruojaLietuvos Respublikos gyventojø turto ir pajamø dekla-ravimo ástatymu nustatyta tvarka;¦ socialinës paramos dydþiui nustatyti atskaitos

rodikliu laikomos valstybës remiamos pajamos ðeimai;¦ gyventojams kompensuojamos ne tik gyvenamø-

jø patalpø ðildymo bei ðalto ir karðto vandens iðlaidos,

bet ir iðlaidos uþ kitas pagrindines komunalines paslaugas.Minëtame ástatyme, nustaèius kompensacijà uþ

visas pagrindines komunalines paslaugas, siûloma su-maþinti buto ( individualaus gyvenamojo namo) nau-dingo ploto normatyvinius dydþius bei supaprastintijø apskaièiavimà. Naudingo ploto normatyvai ðeimaibûtø apskaièiuoti taip, kad kuo ðeima didesnë, tuomaþiau normatyvinio ploto tenka vienam ðeimos na-riui, palyginus su dabar galiojanèiais naudingo plotonormatyvais.

Iðvados1999 metais, pablogëjus ðalies ekonominei situa-

cijai ir padidëjus nedarbo lygiui, þenkliai iðaugo so-cialinës paramos poreikis ir ypaè socialinëmis iðmo-komis. Teikiama piniginë parama ðeimoms nepajëgëkompensuoti prarastø ðeimø darbo pajamø.

Nuo 1999 metø pradþios þenkliai padidinta vaikoglobos paðalpa nors ir iðsiskyrë savo dydþiu ið kitø so-cialiniø iðmokø, taèiau davë teigiamà rezultatà - sudarëprielaidas tëvø globos netekusiems vaikams bûti globo-jamiems ðeimose ar ðeimynose, bet ne vaikø globos ins-titucijoje. Tuo paèiu ði paðalpa akivaizdþiai parodë so-cialiniø pasekmiø kaðtus, kai materialinë pagalba ne-savalaikiai ar ið viso nesuteikiama be pajamø palik-toms, krizëje atsidûrusioms ðeimoms.

Siekiant kuo efektyviau paskirstyti socialinei para-mai skiriamas lëðas bei uþtikrinti, kad ði parama bûtøsuteikiama toms asmenø grupëms ar ðeimoms, kuriomsji labiausiai reikalinga, socialiniø paðalpø skyrimuibûtina naudoti ðeimø ar asmenø turto ir pajamø áver-tinimo principà.

Socialiniø paslaugø kokybë priklauso nuo paslau-gas teikianèiø socialiniø darbuotojø profesinio pasi-rengimo bei efektyvaus jø veiklos organizavimo. So-cialiniai darbuotojai savo veikloje susiduria su ávai-riomis socialinëmis þmoniø grupëmis, atskirø þmoniøir bendruomenës socialinëmis problemomis. Socia-liná darbà dirbantysis turi suprasti kaip funkcionuojavisuomenë ir kaip joje funkcionuoja individas. Tamreikalingos þinios apie þmogø, jo aplinkà, tarpusaviosantykius bei veiksnius, átakojanèius þmogaus ryðá suaplinka. Socialiniai darbuotojai, bûdami tarpininkaistarp þmogaus, turinèio problemà, ir valstybës insti-

6.3.2. Socialiniø paslaugø kokybës gerinimas

tucijos savo tiesioginiu darbu átakoja socialiniø prob-lemø iðkëlimà ir sprendimà visos valstybës mastu.

Socialiniø darbuotojø veiklàreglamentuojantys teisës aktaiÐiuo metu Lietuvoje savivaldybiø Socialinës para-

mos skyriuose, Vaikø teisiø apsaugos tarnybose, sta-cionariose socialinës globos ástaigose, nestacionariosesocialiniø paslaugø ástaigose bei tarnybose socialinádarbà dirba apie 5 tûkst. darbuotojø. Tuo paèiu socia-linis darbas dirbamas ir ne socialinës apsaugos sistemosástaigose - sveikatos prieþiûros ástaigose, ðvietimo ás-taigose, vidaus reikalø sistemos tarnybose ir kt.



Socialinio darbuotojo veiklos sritis labai plati ir ávai-ri. Socialiniai darbuotojai savo veikloje susiduria su ávai-riomis socialinëmis þmoniø grupëmis, atskirø þmoniøir bendruomenës socialinëmis problemomis. Institu-cijose, kuriose dirbamas socialinis darbas yra didelësocialinio darbo pareigybiø ávairovë. Socialiniø darbuo-tojø, vykdanèiø tas paèias funkcijas skirtingose insti-tucijose, pareigybës yra ávardijamos skirtingai.

Nustatant socialiná darbà dirbanèiøjø darbo ap-mokëjimo koeficientà bei atostogø trukmæ, organi-zuojant jø atestavimà ir kitais atvejais daþnai iðkildavodaug neaiðkumø. Socialiniø darbuotojø pareigybiøsàraðas, kurá patvirtino Socialinës apsaugos ir darboministerija 1995 metais, neatitiko dabartiniø socialiniodarbo pareigybiniø reikalavimø. Per keletà metø so-cialinio darbo situacija respublikoje pakito - daugëjoinstitucijø, kuriose dirbamas socialinis darbas, plëtësisocialiniø darbuotojø ratas. Lyginant su socialinio dar-bo situacija prieð keletà metø, kai socialinio darbuo-tojo profesija buvo pakankamai nauja, galima teigti,kad ðiandieninëje visuomenëje socialinis darbuotojaságyja vis svaresná vaidmená.

Siekiant nustatyti socialiniø darbuotojø pareigy-bes, Socialinës apsaugos ir darbo ministrës 2000 m.sausio 4 d. ásakymu Nr. 1 patvirtintas Socialiná darbàdirbanèiø darbuotojø pareigybiø sàraðas.

Ðis rekomendacinis sàraðas nusako socialiná darbàdirbanèiø darbuotojø pareigybes ir pagrindines pro-fesinës veiklos kryptis institucijose, kuriose yra dirba-mas socialinis darbas. Tai: savivaldybiø Socialinës pa-ramos skyriai, savivaldybiø Vaikø teisiø apsaugos tar-nybos, stacionarios socialinës globos ástaigos, nesta-cionarios socialiniø paslaugø ástaigos bei tarnybos,kitos socialinës apsaugos, sveikatos prieþiûros, ðvieti-mo, vidaus reikalø sistemos ástaigos ir pan.

1999 spalio 6 d. Sveikatos apsaugos ministroir Socialinës apsaugos ir darbo ministrës ásakymuNr. 432/77 patvirtinti Sveikatos prieþiûros ástaigøsocialiniø darbuotojø veiklos sveikatos prieþiûrosástaigose nuostatai.

Minëtu dokumentu reglamentuota socialinio dar-buotojo veikla ðiose asmens sveikatos prieþiûros ástai-gose: medicinos pagalbos, slaugos ir palaikomojo gy-dymo (slaugos), medicininës reabilitacijos ir sanato-rinio gydymo.

Socialiniø darbuotojø mokymas irkvalifikacijos këlimasStiprinant socialinio darbuotojo vaidmená visuo-

menëje bei siekiant efektyvesnio socialiniø paslaugøteikimo, ypatingai svarbi tampa socialiná darbà dir-banèiøjø rengimo, kvalifikacijos këlimo ir perkvali-fikavimo sritis.

Nors dabartiniu metu profesionalûs socialiniaidarbuotojai jau rengiami 11-oje Lietuvos aukðtøjøbei aukðtesniøjø mokymo ástaigø, taèiau savivaldy-bëse, apskrityse, nevyriausybinëse organizacijose dir-ba daugiau nei 4 tûkst. socialiniø darbuotojø prak-tikø, kuriø dauguma neturi specialiø profesiniø socia-linio darbo þiniø. Ðie þmonës turi nemaþà praktiniodarbo patyrimà, taèiau jiem bûtina suteikti teoriniøsocialinio darbo þiniø bei tø þiniø pritaikymo prakti-koje ágûdþiø.

Siekiant socialiná darbà dirbantiesiems suteiktibazines profesines þinias, ávertinti esamà socialiniodarbo bûklæ ir motyvuoti dirbanèiuosius tolesniamtobulëjimui, pagal Socialinës apsaugos ir darbo mi-nisterijos patvirtintà tvarkà nuo 1999 m. pradëtasvykdyti pirminis socialiniø darbuotojø atestavimas.

Socialiniø darbuotojø atestavimas susideda ið 3etapø:¦ 4 moduliø tiksliniø mokymo kursø vykdymas;¦ socialiniø darbuotojø praktinës veiklos verti-

nimas;¦ kvalifikacinës kategorijos suteikimas.I-as atestavimo etapas - mokymo kursø organiza-

vimas - pradëtas vykdyti 1999 m. Socialiniams dar-buotojams, dalyvaujantiems mokymuose, suteikiamagalimybë iðklausyti 4 moduliø kursus: �Lietuvos so-cialinës apsaugos sistema�, �Socialinio darbo pag-rindai�, �Socialinio bendravimo ágûdþiai� ir �Socia-linio darbo etika� bei kursas pagal klausytojo pasi-rinktà specializacijà.

Pagal ministerijos paskelbtà konkursà socialiniødarbuotojø praktikø mokymo programoms, moky-mo kursus vykdë 13 mokymo ástaigø ávairiuose Lie-tuvos regionuose.

Mokymo kursuose dalyvavo ávairiø institucijø so-cialiniai darbuotojai. Pagal Socialinës apsaugos irdarbo ministerijos atliktà analizæ, kaip rodo 6.3.2-1iliustracija, daugiausia (44 proc.) kursuose dalyvavosavivaldybiø socialinës paramos skyriø bei socialinësglobos ástaigø (34 proc.) darbuotojai.

6 skyrius


Mokymo kursai dalinai finansuojami ið valstybësbiudþeto (vieno modulio kaina 140 Lt, ið kuriø 100Lt padengiama valstybës, 40 Lt - savivaldybës ar pa-èio klausytojo lëðomis). 1999 m. ið valstybës biudþetominëtam tikslui panaudota 320,8 tûkst. litø, 165 klau-sytojai uþ mokymo kursus mokëjo patys.

Pagal Socialinës apsaugos ir darbo ministerijosatliktas mokymo kursø klausytojø apklausas net 47proc. apklaustøjø nebuvo dalyvavæ jokiuose sociali-niams darbuotojams skirtuose kvalifikaciniuose mo-kymuose. Dëstytojø nuomone, 88 proc. klausytojøturëjo pakankamai tik praktiniø ágûdþiø. Socialiniaidarbuotojai praktikai pakankamai aktyviai dalyvavomokymo kursuose (pagal dëstytojø apklausas - 68proc. mokymo kursø dalyviø buvo pakankamai akty-vûs, 28 proc. - labai þingeidûs ir aktyvûs).

Socialiniø darbuotojø atestavimo pirmajame eta-pe iðryðkëjo, kad mokymo kursø vykdymas yra ypaèreikðmingas. Apie mokymo kursø socialiniams dar-buotojams praktikams reikðmæ byloja ir tai, kad net99 proc. klausytojø mokymø naudà ávertino teigiamai.

2000 m. numatoma tæsti mokymo kursø vykdymàbei pradëti antràjá socialiniø darbuotojø atestavimoetapà - kiekvienam socialiniam darbuotojui prakti-

Asmenys, lankæ mokymo kursus,pagal ástaigos, kurioje dirba, tipà

6.3.2 -1 iliustracija

kui, ágijusiam reikiamø þiniø ir ágûdþiø, suteikti vienàið penkiø kvalifikaciniø kategorijø.

Tikimasi, kad socialiniø darbuotojø atestavimasne tik sàlygos socialinio darbo kokybës gerinimà, so-cialiniø darbuotojø vaidmens didinimà visuomenëje,bet ir sudarys galimybes kaupti socialiniø darbuotojøduomenø bazæ bei analizuoti socialiniø darbuotojøtolesnio kvalifikacijos këlimo poreikius ir parengtijø tolesnio tobulinimosi strategijà.

IðvadosSocialiniø paslaugø sistema ir toliau vystoma de-

centralizavimo ir deinstitucionalizavimo kryptimis.Ypatingas dëmesys teikiamas socialiniø paslaugø ko-kybës gerinimui ir socialiniø paslaugø efektyvumo di-dinimui.

Valstybinës socialiniø paslaugø infrastruktûros plët-ros programos ágyvendinimas davë konkreèius rezulta-tus: atsirado naujo tipo socialiniø paslaugø ástaigos,plaèiau á socialiniø paslaugø teikimà átrauktos ir ne-vyriausybinës organizacijos, ásteigta nemaþai naujødarbo vietø. Naujø nestacionariø socialiniø paslaugøteikimo kaðtai þymiai maþesni nei stacionariø ástaigø.

Vidutiniðkai socialinëms paslaugoms savivaldybiøbiudþetuose skirtos lëðos sudaro apie 2 proc. nuo ben-dro savivaldybiø biudþeto. Pusæ ðiø lëðø savivaldybësnukreipia stacionariø socialiniø paslaugø vystymui.Taèiau vis labiau didëja lëðø dalis, skirta nestaciona-rioms socialinëms paslaugoms.

Nestacionariø socialiniø paslaugø teikimui savival-dybëse skiriamas vis didesnis dëmesys. Paslaugos na-muose pripaþástamos viena humaniðkiausiø ir ekono-miðkiausiø socialiniø paslaugø rûðiø. Bûtina iðspræstiðias pagalbos namuose teikimo problemas: tobulintitarnybø organizacinæ struktûrà, plësti paslaugø gavëjøratà, rengti mokymo kursus lankomosios prieþiûrosdarbuotojams, bendradarbiauti su kitomis þinybomisir nevyriausybinëmis organizacijomis.

Uþtikrinant socialiniø paslaugø kokybæ, tæsiamassocialiniø darbuotojø kvalifikacijos bei jø veiklos or-ganizavimo tobulinimas. Parengtas ir patvirtintas socia-liniø darbuotojø pareigybiø sàraðas, reglamentuota so-cialiniø darbuotojø veikla sveikatos prieþiûros ástaigose.Siekiant socialiná darbà dirbantiesiems suteikti bazinesprofesines þinias, ávertinti esamà socialinio darbo bûklæir motyvuoti dirbanèiuosius tolesniam profesiniam to-bulëjimui, pagal Socialinës apsaugos ir darbo ministe-rijos patvirtintà tvarkà nuo 1999 m. pradëtas vykdytipirminis socialiniø darbuotojø atestavimas.



Politiniø kaliniø ir tremtiniø bei jø ðeimø nariø sug-ráþimo á Lietuvà ir jø aprûpinimo butais ir darbu prog-rama (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1992m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 19 �Dël Politiniø kaliniø irtremtiniø bei jø ðeimø nariø sugráþimo á Lietuvà bei ap-rûpinimo butais ir darbu Lietuvos Respublikos Vyriau-sybës veiklos metmenø�) sëkmingai buvo vykdoma iki1999 metø. 1998 metais skiriamos ið visø ðaltiniø lëðosgráþtanèiø tremtiniø butams statyti ir pirkti sudarë 21,1mln. litø.

Taèiau jau 1998 metø pabaigoje paaiðkëjo, jog dëlsusiklosèiusios sunkios ekonominës padëties ðaliesûkyje bus neámanoma iðlaikyti ankstesnio minëtosprogramos finansavimo lygio. Nors buvo planuota12,5 mln. litø, tikslinant 1999 metø valstybës investi-cijø paskirstymà, lëðos programai vykdyti ne kartàbuvo maþinamos ir dël nesurinktø planuotø valsty-bës biudþeto áplaukø 1999 metais programos vykdy-mui faktiðkai skirta tik 2,6 mln. litø, t.y. net aðtuoniskartus maþiau, negu 1998 metais.

Kaip matyti ið 6.4-1 lentelës, nuo 1992 m. iki 2000 m.programos vykdymui ið valstybës biudþeto ir Pri-vatizavimo fondo skirta 39,78 mln. Lt, ið Europos Ta-rybos Socialinio Vystymo fondo (ET SVF) per 1997-1998 m. gauta 14 mln. Lt paskola. Ið viso ðiai programaiper minëtà laikotarpá skirta 53,78 mln. litø.

Uþ ðias lëðas aprûpinta bûstu 1124 ðeimos. Beto, pastatyti gráþtanèiø tremtiniø laikini namai (60butø), rekonstruoti ir árengti 80 vietø globos namai�Tremtiniø namai�.

2000 m. pradþioje miestø ir rajonø savivaldybiøáskaitoje buvo áraðyta 836 norinèiø sugráþti tremtiniø.Taèiau þenkliai maþinant kasmet skiriamas ðiam tiks-lui lëðas, programos tikslai padëti represuotiems as-menims sugráþti á Lietuvà tampa sunkiai ágyvendinami.

Lietuvos Respublikos Vyriausybë 1999 10 25 pri-ëmë nutarimà Nr. 1179 �Dël Nuteistø ir gráþusiø ið kar-domojo kalinimo vietø, pataisos darbø ir socialinës beipsichologinës reabilitacijos ástaigø asmenø socialinësadaptacijos 1999-2003 metø .programos patvirtinimo�.Programos tikslas - padëti gráþusiems ið ákalinimo vietøgeriau adaptuotis pasikeitusioje visuomenëje, suteiktijiems daugiau galimybiø mokytis bei kelti kvalifikacijàtiek ákalinimo ástaigose, tiek laisvëje.

6.4. SOCIALINIØ PROGRAMØ NUKENTËJUSIEMS ASMENIMS BEI SOCIALINËSRIZIKOS GRUPËMS RENGIMAS IR ÁGYVENDINIMAS

Dël sunkios finansinës ðalies bûklës Lietuvos Res-publikos Vyriausybës sprendimu ði programa buspradëta ágyvendinti tik nuo 2001 metø.

Lietuvos Respublikos Vyriausybë 1999 09 06 pat-virtino nutarimà Nr. 970 �Dël Nacionalinës narko-tikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos 1999-2003metø programos patvirtinimo�. Patvirtinta programanumato priemones formuojanèias narkotikø kontrolësir narkomanijos prevencijos politikà.

Socialinës apsaugos ir darbo ministerija áparei-gota formuoti narkologiniø ligoniø integravimo á vi-suomenæ politikà.

Ðiuo metu ðalyje nëra sukurtos nuoseklios siste-mos, kuri padëtø sveikstanèiam narkologiniam ligo-niui reabilituotis bei integruotis á visuomenës gyveni-mà. Medicininës paslaugos yra geriau iðvystytos neisocialinës, t.y. ligoniai detoksikuojami ar suteikiamoskt. medicininës paslaugos (nors trûksta vietø detok-sikacijos skyriuose bei narkologiniuose centruose),taèiau po to, iðëjæ ið minëtø ástaigø, jie yra daþnaipaliekami likimo valiai ir vël patenka á priklausomy-bës ligø gniauþtus. Todël labai aktualu sukurti siste-mà (koncepcijà), numatanèià nuoseklø, suderintàtarp ávairiø suinteresuotø þinybø, pagrástà uþsieniopatirtimi, narkologiniø ligoniø integracijos á visuome-næ procesà. Narkologiniø ligoniø integracijos á visuo-menæ koncepcijà numatoma parengti ir pateikti Lie-tuvos Respublikos Vyriausybei 2001 metø II ketvir-tyje. 1999 metø pabaigoje Socialinës apsaugos irdarbo ministerija pradëjo rengti ðià koncepcijà.

Ðiuo metu Lietuvoje ið viso yra 17 vietø dviejose nar-komanø reabilitacijos bendruomenëse, kai tuo tarpu ða-lyje yra apie 3 tûkst.asmenø, esanèiø áskaitoje dël prik-lausomybës nuo nelegaliø narkotikø. 1993-1994 metaisprie Lietuvos AIDS centro bei Vilniaus narkologijoscentro susikûrë narkomanø reabilitacijos bendruomenës,kur taikoma ilgalaikë (8-14 mënesiø) socialinë rea-bilitacija. Narkomanø reabilitacijos bendruomenës turitikslà iðmokyti narkomanus gyventi visuomenëje be nar-kotikø bei kitø svaigiøjø medþiagø. Baigæ reabilitacijoskursà, buvæ narkomanai gana sëkmingai pradëjo dirbtinarkomanijos profilaktikos srityje gydymo ir reabilitacijosástaigose. Ðiø reabilitacijos programø plëtimà riboja lëðøbei apmokytø darbuotojø trûkumas.

6 skyrius


Taigi, asmenys, priklausomi nuo alkoholio beinarkotikø, bei jø ðeimø nariai gali burtis tik á visuo-menines organizacijas, draugijas bei savipagalbosklubus. Ypaè efektyvi yra visuomeninës organizacijos�Vilties þingsniai� veikla, kuri padeda alkoholikø irnarkomanø ðeimos nariams pakeisti gyvenimo bûdà,padëti iðgyventi ðalia priklausomybës liga serganèioþmogaus. Narkologiniø ligoniø integracijos srityjesëkmingai veikia Anoniminiø alkoholikø (AA) irAnoniminiø narkomanø (AN) draugijos.

IðvadosPagrindinë problema, susijusi su materialinës para-

mos teikimu nukentëjusiems asmenims ir socialinësrizikos grupiø þmonëms yra ta, kad dël susidariusiossunkios finansinës valstybës padëties, 1999-aisiais me-tais nukentëjusiems asmenims numatytos paðalpos ne-buvo iðmokëtos arba iðmokëtos su dideliu vëlavimu(iki pusës metø). Dël to atsiliko vienkartiniø paðalpømokëjimas suþalotiems kariams savanoriams bei þu-vusiø pasiprieðinimo okupacijoms dalyviø ðeimoms.Dël tos paèios prieþasties buvo atidëtas Valstybiniø pen-sijø ástatymo pakeitimo ástatymo svarstymas, numa-

tantis diferencijuotà nukentëjusio asmens valstybiniøpensijø skyrimà priklausomai nuo kiekvieno asmensindividualiai patirtos skriaudos, t.y. atsiþvelgiant áneteisëto laisvës atëmimo trukmæ bei sàlygas. Nuken-tëjusiems psichologiðkai nepriimtina tai, kad asmuo,iðveþtas priverstiniams darbams á Vokietijà II pasauliniokaro metu 2-3 mënesiams, ir tremtinys ar politiniskalinys, iðveþtas á Tolimos Ðiaurës rajonà ir turëjæs tengyventi apie 15 metø, gauna tokio pat dydþio nuken-tëjusio asmens valstybinæ pensijà (ðiuo metu 138 Lt).

Dël ribotø finansavimo galimybiø beveik sustojográþtanèiø tremtiniø bei politiniø kaliniø ir jø vaikøðeimø gráþimo á Lietuvà programos ágyvendinimas.1999 metais norëjo gráþti á Lietuvà 800 tremtiniø beipolitiniø kaliniø ir jø vaikø ðeimos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1999 metø spalio mën.patvirtintos Nuteistø ir gráþusiø ið kardomojo kalinimo vietø,pataisos darbø ir socialinës bei psichologinës reabilitacijosástaigø asmenø socialinës adaptacijos 1999-2003 metøprogramos vykdymo pradþia nukelta á 2001 metus.

Finansiniø lëðø stygius ribojo ir narkomanø beialkoholikø reabilitacijos programø plëtojimà.


1992 250 34,15 mln. rub. 95 ...1993 750 310 mln. tal. 101 ...1994 850 3,1 mln. Lt 110 ...1995 833 3,1 mln. Lt 112 ...1996 717 8,6 mln. Lt 146 Pastatytas laikino

apgyvendinimo punktas1997 656 8,122 mln. Lt 124 LR valst. biudþeto

4 mln. Lt 79 ET SVF paskola1998 654 11,33 mln. Lt 121 LR valst. biudþeto

10 mln. Lt 148 ET SVF paskola1999 710 2,63 mln. Lt 88 Lëðos ið Privatizavimo fondo

Ið viso 53,78 mln. 1124

Lëðø panaudojimas tremtiniø ðeimø butams pirkti arba statyti 1992-1999 metais

Metai

6.4-1 lentelëSocialiniø ástaigø prieþiûros ir audito departamento prieSocialinës apsaugos ir darbo ministerijos duomenys

Uþregistruotanorinèiø gráþti áLietuvà ðeimø

Skirta lëðø Skirta butø Pastabos


1995 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos Seimaspriëmë ástatymà � Dël pabëgëliø Lietuvos Respubli-koje statuso�. Minëtasis ástatymas ásigaliojo 1997 m.liepos 27 d., o tø paèiø metø pabaigoje pirmiesiemsuþsienieèiams buvo suteiktas pabëgëlio statusas. Ly-ginant su Vakarø Europos ðaliø patirtimi ðioje srityje,Lietuva yra naujokë pabëgëliø integracijos srityje.Ðiuo metu daugiau negu 40 uþsienieèiø, atvykusiø iðAfganistano, Irako, Gruzijos, Rusijos, Baltarusijos,Nigerijos bei Somalio, gavo pabëgëlio statusà Lietu-voje. Treèdalá pabëgëliø sudaro vaikai.

Uþsienieèiui suteikus pabëgëlio statusà, jis turibûti integruojamas á Lietuvos visuomenæ. Pabëgëliøsocialinë integracija - tai procesas, kurio metu spe-cialiø priemoniø pagalba siekiama sudaryti jiems sà-lygas ásitraukti á ðalies visuomeniná gyvenimà ir pra-dëti gyventi savarankiðkai. Socialinës integracijospagrindinës kryptys yra pabëgëliø apgyvendinimas,jø uþimtumo (pagalba ásidarbinant) ir ðvietimo orga-nizavimas, socialinës ir sveikatos apsaugos uþtikri-nimas, palankios vieðosios nuomonës formavimas.

Pabëgëliø socialinæ integracijà reglamentuojaLietuvos Respublikos Vyriausybës 1998 m. vasario26 d. nutarimu Nr.239 patvirtinta Pabëgëliø sociali-nës integracijos tvarka.

Pabëgëliø socialinæ integracijà organizuoja ir joságyvendinime dalyvaujanèiø institucijø darbà koor-dinuoja Socialinës apsaugos ir darbo ministerija.

Socialinës integracijos trukmë - 1-1,5 metø. In-tegracijos programoje gali dalyvauti pabëgëliai, kurieneturi pakankamai lëðø patys integruotis á Lietuvosvisuomenæ. Pagal ðià programà pabëgëliams sutei-kiama vienkartinë ásikûrimo paðalpa, surandama gy-venamoji vieta, padedama ásidarbinti, organizuojaminemokami lietuviø kalbos kursai, vaikams sudaroma

6 skyrius

galimybë lankyti vaikø darþelá ir bendrojo lavinimomokyklà, ðeimai, neturinèiai pajamø ðaltiniø, bûti-niausioms reikmëms ásigyti kas mënesá iðmokama iki90 proc. valstybës remiamø pajamø piniginë paðalpa.Be to, pabëgëliai apdraudþiami privalomuoju sveika-tos draudimu, kuris suteikia galimybæ naudotis jiemsvisø lygiø asmens sveikatos prieþiûros paslaugomis.Viena ið socialinës integracijos krypèiø yra palankiosvieðosios nuomonës formavimas pabëgëliø klausimu,tuo tikslu palaikant nuolatiná ryðá su þiniasklaida,organizuojant susitikimus su savivaldybiø darbuoto-jais bei gyventojais, politinëmis partijomis ir visuo-meninëmis organizacijomis, leidþiant informaciniusleidinius, rengiant konferencijas, seminarus ir kitaspriemones.

Pabëgëliø socialinës integracijos finansavimo ðal-tinis yra Lietuvos Respublikos valstybës biudþetolëðos, o taip pat gali bûti panaudoti uþsienio valstybiøbei tarptautiniø organizacijø teikiama parama, Lie-tuvos fiziniø ir juridiniø asmenø ásteigtø humanita-rinës pagalbos fondø lëðos. 1999 m. valstybës biud-þete pabëgëliø socialinei integracijai buvo numatyta742 tûkst. litø.

Iðvados1998 m. vasario 26 d. patvirtinta Pabëgëliø sociali-

nës integracijos tvarka Lietuvoje. Ðià tvarkà koordi-nuoja Socialinës apsaugos ir darbo ministerija. Pa-bëgëliams, neturintiems lëðø integracijai visuomenëje,suteikiama pagalba bei finansinë parama (ásikûrimopaðalpa, aprûpinama gyvenamuoju plotu, padedamaásidarbinti, organizuojami nemokami lietuviø kalboskursai ir kt.) Pabëgëliø socialinës integracijos finan-savimo ðaltinis yra Lietuvos Respublikos valstybës biud-þeto lëðos, o taip pat teikiama kitø valstybiø bei tarptau-tiniø organizacijø ir ávairiø humanitariniø fondø lëðos.

6.5. PABËGËLIØ SOCIALINË INTEGRACIJA


7 skyrius

7. INTEGRACIJA Á EUROPOS SÀJUNGÀ IR TARPTAUTINISBENDRADARBIAVIMAS

Tarptautinë Socialinës apsaugos ir darbo ministe-rijos veikla kasmet vis aktyvëja. Tai sàlygoja vis glaudes-ni ryðiai su tarptautinëmis organizacijomis ir betarpið-kas ásijungimas á jø veiklà, integracijos á ES veiklosplëtrà, socialinës apsaugos sutarèiø skaièiaus iðaugimasir dviðaliø bendradarbiavimo ryðiø su kaimyninëmisðalimis vystymas. Metø bëgyje vyko daug svarbiø tarp-tautiniø renginiø uþimtumo politikos, socialinio dialo-go, integracijos á ES, lygiø moterø ir vyrø galimybiø,demografiniø problemø, vaikø ir ðeimos, socialinës ap-saugos finansavimo ir kitais klausimais.

Iðsiplëtus migracijai tarp Lietuvos ir uþsienio valsty-biø, vis didesnæ reikðmæ ágauna ið ðalies á ðalá judanèiøasmenø socialinë apsauga. Ta apsauga turi bûti su-reguliuota atitinkamais juridiniais aktais-sutartimis,konvencijomis. Socialinës apsaugos tarpvalstybinëssutartys yra pagrindiniai dokumentai tarpvalstybiniøsantykiø darbo ir socialinës politikos, darbuotojø mig-rantø ádarbinimo srityse. Sudarant sutartis, praeitaismetais vyko aktyvi veikla. Prisijungimas prie tarptau-tinio dokumento - Europos socialinës apsaugos laiki-nøjø susitarimø - atvërë naujà puslapá ginant Lietuvosgyventojø socialines teises.

Ruoðiantis narystei ES, praeitais metais reikðmin-giausiu ávykiu buvo Europos Komisijos iðvados apieLietuvos padarytà paþangà ir gruodþio 6-7 d. Helsinkyjevykusiame Europos Sàjungos virðûniø susitikime jospakvietimas pradëti derybas. Ðis sprendimas priimtasremiantis metiniu praneðimu apie Lietuvos paþangàruoðiantis narystei Europos Sàjungoje uþ laikotarpá nuo1998 m iki 1999 m. liepos 1 d. Tai iðkelia naujus uþda-vinius ir ypaè padidina integracijos darbø svarbà. Tapolabai svarbu teisingai nustatyti integracijos finansinius,þmogiðkuosius, materialinius, intelektualinius kaðtus,gerai ávertinti iðteklius, kurie yra reikalingi siekiant su-derinti nacionalinæ teisæ su ES reikalavimais ir uþtikrintijos ágyvendinimà. Integracijos pasekmiø ávertinimasglaudþiai siejasi su Lietuvos derybiniø pozicijø derybose

dël narystës Europos Sàjungoje rengimu.Socialinës apsaugos ir darbo ministerija vadovauja

dviems derybinëms darbo grupëms, kurios rengia �Lais-vo asmenø judëjimo� ir �Socialinës politikos ir uþim-tumo� derybines pozicijas. Derybiniø pozicijø formavi-mas ir integracijos pasekmiø vertinimas yra bûtinas ra-cionalios ekonominës politikos formavimui ir pasiren-gimo narystei ES darbø planavimo pagrindimui. Vers-lo atstovø, visuomenës informavimas bei patraukliøjøintegracijos á ES pusiø nuðvietimas yra taip pat svarbus,kaip ir galimø neigiamø pasekmiø numatymas.

Svarbi tarptautiniø reikalø departamento veiklossritis yra uþsienio ðaliø patyrimo perëmimo organiza-vimas. Ði veikla pagrindinai susideda ið techniniø uþ-duoèiø rengimo, tarptautiniø seminarø ir konferencijøplanavimo ir organizavimo, tarptautiniø projektø ren-gimo ir vykdymo. Tarptautiniai projektai pastaruojumetu tapo neatsiejama ne tik tarptautiniø reikalø de-partamento, bet praktiðkai visø ministerijos padaliniøsudëtine veiklos dalimi. Projektø vykdymas daug prisi-deda tiek prie socialinës apsaugos sistemos plëtros irtobulinimo, tiek prie paèiø su projektais dirbanèiø dar-buotojø kvalifikacijos këlimo, jø patirties augimo. Pro-jektø pagalba gaunamos uþsienio ðaliø ir kvalifikuotøvietiniø ekspertø konsultacijos, parama kuriant ir kei-èiant ástatymus bei pritaikant juos ES reikalavimams,stiprinant socialinës srities institucinæ bazæ. Tarptauti-niø projektø koordinavimui 1999 metais yra sukurtaTarptautinës pagalbos taryba (TPT) ir Tarptautinëspagalbos valdyba (TPV). Ðios dvi, nuolat veikianèios,struktûros padëjo susisteminti visà tarptautinius pro-jektus lieèianèià veiklà, iðvengti pasikartojimø ir ið es-mës pagerino ðiø darbø efektyvumà.

Nuolatinë tarptautiniø ryðiø plëtra, integracijos á EStempø spartëjimas ir kitais metais numatomas tamtikrø tarptautiniø dokumentø ratifikavimas ateityjeþenkliai padidins departamento darbø apimtá ir at-sakomybæ .


Socialinës apsaugos ir darbo ministerija 1999 me-tais atstovavo Lietuvà Jungtiniø Tautø, TarptautinësDarbo Organizacijos, Europos Tarybos, Baltijos ðaliøMinistrø Tarybos, Europos Sàjungos, Ðvedijos, Nor-vegijos, Vokietijos, Danijos bei kitø ðaliø Vyriausybiøorganizuotuose renginiuose. Aktualûs tarptautiniairenginiai 1999 metais vyko socialinës raidos ir de-mografiniø problemø, moterø teisiø, vaikø ir ðeimos,darbo politikos, integracijos á Europos Sàjungà klau-simais. Svarbiausi jø - Hagos forumas, Jungtiniø Tau-tø Specialioji sesija, skirta pasaulio ðaliø ekonomi-niams ir demografiniams pokyèiams aptarti, konfe-rencija �Moterys ir demokratija pasitinkant naujàjátûkstantmetá�, Europos Tarybos ministrø konferen-cija ðeimos klausimais, Tarptautinës darbo organi-zacijos kasmetinë konferencija.

Hagos forumas vyko vasario mënesá. Ðis tarptauti-nis forumas buvo skirtas 1994 metø Kairo konferen-cijoje priimtos Veiksmø programos �Gyventojai irsocialinis vystymasis� vykdymo perþiûrai. Ðio veiks-mø plano, sudaryto dvideðimèiai metø, tikslas - áver-tinti globaliniu mastu vykstanèius demografinius,ekonominius, ekologinius pokyèius bei jø tarpusavioryðá. Forumo metu buvo ávertinti per penkerius metusávykæ pokyèiai, turëjæ ir tebeturintys átakos globali-niams pokyèiams:¦ 1997 metø Azijos finansinë krizë, 1998 metø

Rusijos finansinë krizë bei Lotynø Amerikos ðaliø fi-nansinis nestabilumas; kritusios naftos ir jos produktøkainos pasaulinëje rinkoje; globalizacija ir nevaldomaskapitalo judëjimas; nesubalansuota vartojimo prekiøgamyba ir jø vartojimas;¦ socialinis nestabilumas ir regioniniai karai; glo-

baliniai demografiniai pokyèiai (Europos ðaliø senë-jimo procesai ir planuojamas demografinis sprogimasAzijos bei treèiojo pasaulio ðalyse); ÞIV/AIDS augi-mas.

Forume buvo nuspræsta toliau kurti visose ðalysepalankià aplinkà, kuri leistø geriau ágyvendinti Veiks-mø programà: gerinti moterø padëtá, rûpintis repro-dukcine sveikata, ðeimos planavimu, seksualine svei-kata, stiprinti socialinæ partnerystæ, mobilizuoti irkontroliuoti finansiniø iðtekliø panaudojimà.

Birþelio mënesá Jungtiniø Tautø bûstinëje Niujor-ke buvo suðaukta Generalinës asamblëjos specialiojisesija, skirta Kairo konferencijos Veiksmø progra-

7.1. REIKÐMINGI TARPTAUTINIAI RENGINIAI 1999 METAIS

mos ágyvendinimui aptarti. Ðios sesijos tikslas buvoávertinti per penkerius metus ávykusius pokyèius, otaip pat perþiûrëti ir pakoreguoti bendrà Veiksmøplanà. Jungtiniø Tautø Generalinës asamblëjos spe-cialiojoje sesijoje buvo aptarti pasaulio ðalyse ávykæir vykstantys ekonominiai bei demografiniai pokyèiaibei numatytos strateginës kryptys, koreguojant veiks-mø bei priemoniø planà 2000-2015 metams.

Stokholme birþelio mënesá vyko Europos Tarybosministrø XXVI konferencija ðeimos klausimais �Ku-riant aplinkà, palankià vaikams�, kurià organizavoEuropos Taryba (ET) kartu su Ðvedijos Vyriausybe.Ði tema pasirinkta ágyvendinant 1998 metais patvir-tintà Europos Tarybos programà vaikams. Sprendi-mas parengti bendrà ET ðaliø programà vaikø klausi-mais priimtas po 1997 metø spalio mënesá ávykusioII-jo Europos Tarybos ðaliø vyriausybiø vadovø susiti-kimo, kuriame kaip viena ið prioritetiniø ET ðaliøbendradarbiavimo srièiø buvo ávardinta ðeimos ir vai-kø teisës. Sesijos metu vienbalsiai priimtas bendraskomunikatas, kuriame akcentuojama, jog siekiantsukurti aplinkà, palankià vaikams, bûtina atsiþvelgtiá 3 pagrindines problemas:¦ kaip ðeimos ir vaikø politikos susietos viena su

kita, ar ðeimos bei vaikø problemoms spræsti yra skiria-ma pakankamai lëðø;¦ ar sudaromos vienodos sàlygos tiek motinai, tiek

tëvui derinant ðeimos funkcijas su galimybe dirbti ap-mokamà darbà;¦ ar sudaromos sàlygos patiems vaikams dalyvau-

ti sprendþiant jø klausimus.Uþ ðiø klausimø ágyvendinimà atsakomybë pir-

miausia tenka vyriausybëms, taèiau nemaþas vaid-muo tenka ir paèiai visuomenei bei nevyriausybinëmsorganizacijoms. XXVII-oji ministrø konferencija ðei-mos klausimais turëtø ávykti 2001 metais Slovënijoje(Blede). Konferencija bus skirta ðeimos ir darboproblemoms aptarti.

Svarbi ir ádomi Islandijoje (Reikjavike) spalio më-nesá vykusi konferencija �Moterys ir demokratija, pa-sitinkant naujàjá tûkstantmetá�. Ði konferencija tai -JAV ir Europos Sàjungos iniciatyva 1997 metais lie-pos mënesá Vienoje vykusios konferencijos �Gyviejibalsai� tæsinys. Pagrindinis konferencijos tikslas -stiprinti moterø átakà ir vaidmená kuriant demokrati-

7 skyrius


jà, tobulinant savo ðalies ástatymus, stiprinant eko-nomikà, formuojant politikos strategijà. Konferen-cijoje dalyvavo apie 300 dalyviø ið Islandijos, Norve-gijos, Ðvedijos, Suomijos, Danijos, Lietuvos, Latvijos,Estijos, Rusijos ir Jungtiniø Amerikos Valstijø. Tre-èiàjà konferencijà numatoma surengti Lietuvoje 2001metais.

2000 m. sausio 25 d. Briuselyje ávyko pirmasis ypa-tingos svarbos socialinës apsaugos ir darbo ministrësI.Degutienës susitikimas su Europos Komisijos so-cialiniø reikalø ir uþimtumo komisare A.Diamanto-poulou bei komisarës kabineto nariais. Komisarë pa-sisakymo metu palaikë Lietuvos sieká ástoti á Euro-pos Sàjungà.

Pasak komisarës, pastaraisiais metais Lietuva pa-darë didelæ paþangà ruoðdamasi stojimui á ES, taèiaujos laukia dar nemaþai darbø: reikalinga derinti eko-nominá stabilumà, administracinæ pertvarkà ir Acquis(Europos Sàjungos teisë) perkëlimà á nacionalinæteisæ.

Susitikimo metu ministrë I.Degutienë trumpaiapibûdino pastarojo meto naujoves integracijos á ESprocese. Ji nurodë, kad toliau atliekami nacionalinësteisës derinimo su Europos Sàjungos reikalavimaisdarbai. Ypaè didelis dëmesys skiriamas ástatymø deri-nimui profesinës sveikatos bei saugos darbe srityjeir darbo teisës srityse, pasiekta paþanga lygiø vyrø irmoterø galimybiø srityje.

Vienas pagrindiniø ávykiø integracijos á EuroposSàjungà procese � 1999 m. gruodþio 6-7 d. Helsinkyjeávykæs Europos Sàjungos virðûniø susitikimas. Ðio su-sitikimo metu buvo patvirtinta Europos Komisijosataskaita apie ðaliø kandidaèiø paþangà ruoðiantisnarystei ES. Susitikime patvirtintos Komisijos iðva-

7.2. INTEGRACIJOS Á EUROPOS SÀJUNGÀ EIGA

dos, kuriose paþymëta ypatinga Lietuvos paþangaruoðiantis narystei Europos Sàjungoje bei nuspræstapradëti derybas su �antràja� ðaliø kandidaèiø grupe(Latvija, Lietuva, Malta, Slovakija, Bulgarija ir Ru-munija).

1999 m. kovo mën. Lietuva pradëjo antrosios, dvi-ðalës ES Acquis analitinës perþiûros stadijos susi-tikimus. Juose buvo pristatytas Lietuvos individualuspasirengimas perimti atskiras Acquis dalis, iðsiaið-kinta Lietuvos kaip ðalies kandidatës teisinës bazësbûklë, administraciniai ir instituciniai gebëjimai, nus-tatytos esminës problemos, kurios turëtø bûti spren-dþiamos tobulinant Lietuvos pasiruoðimà narystei.Socialinës apsaugos ir darbo ministerija dalyvavo su-sitikimuose svarstant ðias temas: �Laisvas prekiø judë-jimas�, �Ekonominë ir fiskalinë sàjunga�, �Laisvas as-menø judëjimas�, �Aplinkos apsauga�, �Socialinë po-litika ir uþimtumas� ir �Laisvas paslaugø judëjimas�.

Socialinës apsaugos ir darbo ministerija yra tiesio-giai atsakinga uþ du derybinius skyrius - �Laisvas as-menø judëjimas� ir �Socialinë politika ir uþimtumas�.

1999 m. geguþës mën. vykusio susitikimo �Laisvasasmenø judëjimas� metu Komisijà ypaè dominoAcquis perkëlimas á nacionalinæ teisinæ sistemà; tech-ninis pasirengimas ágyvendinti Acquis bei institucinësàranga. Komisijos nuomone, ðio skyriaus nuostatø

7.2.1. Europos Sàjungos ir Lietuvos dviðalë teisës perþiûra

ágyvendinimas Lietuvoje nesukels esminiø problemø,taèiau administraciniai gebëjimai Lietuvoje yra de-likati ir problematiðka sritis.

1999 m. birþelio mën. vykusios skyriaus �Socialinëpolitika ir uþimtumas� teisës perþiûros metu Lietuvosdelegacijos atstovai pristatë Lietuvos teisës aktø ati-tikimà ES reikalavimams pagal ðio skyriaus temas:darbo teisë, socialinis dialogas, lygios moterø ir vyrøgalimybës, rasizmas, uþimtumas ir Europos socialinisfondas, socialinë apsauga, visuomenës sveikata, pro-fesinë sveikata ir sauga darbe.

Europos Komisijos atstovas, ávertindamas pasiek-tà paþangà, pastebëjo, kad naujø ástatymø priëmimuiir jø ágyvendinimui Lietuvoje numatyti labai glaustiterminai. Buvo pasiûlyta �nesuspausti� ðiø terminø,iðskyrus direktyvas tabako gaminiø srityje. Kalbantapie darbo teisæ, buvo paminëta ðios srities svarbabei tikslus direktyvø reikalavimø perkëlimas á nacio-nalinius ástatymus, akcentuota Valstybinës darbo ins-pekcijos reikðmë, pastebëta, kad jos administraciniaipajëgumai gali atsilikti nuo didëjanèio darbø krûvio.

7. INTEGRACIJA Á EUROPOS SÀJUNGÀ IR TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS


1999 metø pavasará buvo pradëta rengti naujaPasirengimo narystei Europos Sàjungoje programosversija (NAPP), kurios tikslas - nustatyti integraci-jos kaðtus, t.y. finansinius, þmogiðkuosius, materiali-nius, intelektualinius ir kitus iðteklius, kurie yrareikalingi siekiant suderinti nacionalinæ teisæ su ESreikalavimais ir uþtikrinti jos ágyvendinimà. Progra-ma apima visà Acquis-ES teisæ bei ávairiø srièiøpolitikà, administracinius teisës ágyvendinimo su-gebëjimus, Lietuvos integracijos á Europos Sàjungàprioritetus.

Lietuvos pasirengimo narystei ES programà(NAPP) sudaro pagrindinë apraðomoji dalis ir dupriedai 1999-2002 metams: Teisës derinimo priemo-niø bei Acquis ágyvendinimo priemoniø planai, kuriesuskirstyti pagal atitinkamus Acquis sektorius.

2000 m. pradþioje Europos Komisija pateikëpastabas dël Lietuvos pasirengimo narystei ES prog-ramos. Vertindama trumpalaikius socialinës apsau-gos ir darbo srities prioritetus, Komisija mano, kadvisos socialinës apsaugos sistemos reformai teikiamasprioritetas yra pateisinamas tais pasikeitimais, kurieðioje srityje ávyko nuo 1990 m. NAPP�as atspindi to-lesná socialinës apsaugos ástatyminës bazës vystymà

7.2.2. Dviðalio pakomiteèio �Inovacija (socialiniai reikalai)� susitikimas

Vykdant Europos Sutartá, steigianèià asociacijàtarp Europos Bendrijø ir jø ðaliø nariø, ið vienospusës, ir Lietuvos, ið kitos, 1999 m. spalio 8 d. Vilniujeávyko antrojo pakomiteèio �Inovacija (socialiniai rei-kalai)� susitikimas. Kadangi susitikimas ávyko po dvi-ðalës teisës perþiûros �Socialinë politika ir uþimtu-mas� ir �Laisvas asmenø judëjimas� susitikimø, jometu buvo apþvelgti pasikeitimai, ávykæ po teisës per-

þiûros susitikimø. Plaèiai buvo pristatyti pakeitimaidarbo rinkos ir uþimtumo, socialinio draudimo fondobiudþeto, darbo teisës, profesinës sveikatos ir saugosdarbe, socialinës paramos ir socialinës apsaugos sis-temø koordinavimo srityse bei apþvelgtos PHARE-2000 techninës pagalbos galimybës. Europos Komi-sijos atstovai teigiamai ávertino Lietuvos paþangà so-cialinës politikos ir uþimtumo srityje.

7.2.3. Suvestinis prioritetiniø priemoniø, spartinanèiø Lietuvos pasirengimànarystei Europos Sàjungoje, 1999 metø I-III ketvirèiø planas

Atsiþvelgdama á Europos Komisijos 1998 m. lap-krièio mën. paskelbtà ataskaità apie Lietuvos paþan-gà rengiantis narystei Europos Sàjungoje, Respubli-kos Vyriausybë pritarë Suvestiniam prioritetiniøpriemoniø, spartinanèiø Lietuvos pasirengimà narys-

tei Europos Sàjungoje, 1999 metø I-III ketvirèiø pla-nui. Ðiame plane buvo numatytos priemonës, kuriøreikia imtis atsiþvelgiant á Europos Komisijos pa-reikðtas pastabas.

7.2.4. Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sàjungoje programa (NAPP)

bei institucijø gebëjimø plëtrà, parodanèià kaip insti-tucijos galës atlikti ES teisës keliamus reikalavimus.

Vidutinës trukmës laikotarpiui (2001-2003 me-tams) NAPP�as numato tolesnius veiksmus refor-muojant socialiná draudimà ir uþimtumà (darbo rin-kos institucijas) bei naujas socialinio dialogo vystymoiniciatyvas. Jos yra nukreiptos á socialinio dialogo tei-sinës bazës stiprinimà siekiant iðplësti triðalius ir dvi-ðalius susitarimus dël darbo garantijø ir darbo uþmo-kesèio. NAPP�e nëra atskiro darbo teisës skyriaus,taèiau ástatymø papildymai dël kolektyvinio atleidimoið darbo yra Uþimtumo dalies trumpalaikiø veiksmøsàraðe.

Komisijos nuomone, programoje nurodyta insti-tucinë plëtra yra gerai apibûdinta ir ávertinta visomssritims. Acquis ágyvendinimo priemoniø planas yradetalus ir nurodantis teisiniø, finansiniø bei þmo-giðkøjø iðtekliø poreiká kiekvienoje numatytoje prie-monëje.

Darbai, vykdyti pagal minëtà programà, yra pa-teikiami prieduose (P.7.2.4-1 ir P.7.2.4-2).

7 skyrius


1999 m. buvo parengtas metinis praneðimas apieLietuvos paþangà rengiantis narystei Europos Sà-jungoje uþ laikotarpá nuo 1998 m. liepos mën. iki1999 m. birþelio mën. Jame analizuojami Lietuvosir ES santykiai, vadovaujantis Kopenhagos kriterijaisir Stojimo Partnerystës 1998 trumpojo laikotarpioprioritetais, pristatyta ir ávertinta Lietuvos paþangaiki 1999 m. liepos 1 d. apþvelgta Lietuvos pasiren-gimo narystei ES programa (naujoji NAPP) pateiktistatistiniai duomenys, NAPP ir Suvestinio priorite-tiniø priemoniø plano ágyvendinimo apþvalga ir kt.

Socialinës apsaugos ir darbo ministerija pateikëEuropos komitetui prie Lietuvos Respublikos Vy-riausybës, rengianèiam minëtà praneðimà, medþiagàapie Lietuvos socialinæ raidà, darbo rinkos politikà,socialinës apsaugos reformà, socialiná draudimà beipensiná aprûpinimà, profesinæ saugà ir sveikatà dar-be, darbo teisæ, lygias vyrø ir moterø galimybes beilaisvà darbuotojø judëjimà.

Europos Komisija, remdamasi pateiktu Praneði-mu apie Lietuvos paþangà, 1999 m. spalio mën. pa-teikë Lietuvai kasmetiná reguliarøjá praneðimà apiejos pasirengimà narystei Europos Sàjungoje. Komi-sijos nuomone �Laisvo asmenø judëjimo� skyriujenepakankamai uþtikrinamas visas Acquis ágyvendini-mas abipusio profesiniø kvalifikacijø pripaþinimo sri-tyje. Atkreiptas dëmesys á ðio sektoriaus Acquis rei-

7.2.5. Praneðimas apie Lietuvos paþangà1998 m. liepos mën.-1999 m. birþelio mën.

kalavimø vykdymà vidutinës trukmës laikotarpyje.Komisija, vertindama �Socialinës apsaugos ir

uþimtumo� skyriø, nurodë tokias pastabas:¦ pagrindinë saugos ir sveikatos darbe direktyva

89/391 turëtø bûti visiðkai perkelta á nacionalinæ teisæ;¦ iðliko tam tikros problemos Valstybinëje darbo

inspekcijoje, susijusios su tuo, kad sunku pritrauktikvalifikuotà personalà;¦ reikëtø toliau vykdyti darbo teisës aktø derinimà

su ES teise, atkreipiant dëmesá á darbuotojø atstovøinformavimo ir konsultavimo sistemos sukûrimà;¦ vis dar kelia rûpestá Lietuvos galimybës ágyven-

dinti priimtà socialinæ Acquis dalá;¦ skirti daugiau dëmesio socialinio dialogo srityje

vystant dviðaliø kolektyviniø sutarèiø sudarymà.Atsiþvelgiant á pareikðtas pastabas, Pasirengimo

narystei Europos Sàjungoje programoje 2000 m. nu-matytos priemonës, kurios padës iðspræsti nurody-tas problemas. Pagrindinës priemonës:¦ darbo inspektoriø mokymai;¦ Darbo kodekso rengimas pasinaudojant ES ir

TDO ekspertø pastabomis ir patarimais;¦ seminarai bei mokymai socialinio dialogo klau-

simais;¦ valstybinio socialinio draudimo administravimo

tobulinimas ir kt.

1999 m. balandþio mën. buvo sudarytos 29 darbogrupës Lietuvos derybinëms pozicijoms rengti pagalatskirus ES teisës skyrius. Socialinës apsaugos irdarbo ministerija vadovauja dviems derybinëms dar-bo grupëms, kurios rengia �Laisvo asmenø judëjimo�ir �Socialinës politikos ir uþimtumo� derybines po-zicijas.

Kadangi ðioms derybinëms pozicijoms tenka su-dëtingi ir didelës apimties derybiniai ES teisës skyriai,buvo sudaryti atitinkami pogrupiai.

�Laisvo asmenø judëjimo� darbo grupë suskirstytaá tris pogrupius:¦ profesinë kvalifikacija ir abipusis pripaþinimas;¦ teisë apsigyventi ir vizos;

7.2.6. Derybiniø pozicijø rengimas

¦ socialinës apsaugos sistemø koordinavimas irlaisvas darbo jëgos judëjimas.

�Socialinës politikos ir uþimtumo� darbo grupë taippat suskirstyta á tris pogrupius:¦ socialinë apsauga ir uþimtumas;¦ profesinë sveikata ir sauga darbe;¦ visuomenës sveikata.Socialinës apsaugos ir darbo ministerija parengë

derybiniø pozicijø pirminius projektus 1999 gruodþiomën. �Socialinës politikos ir uþimtumo� derybinë po-zicija ir jos aiðkinamasis raðtas buvo atnaujinti 2000m. geguþës mën., nes ðioje srityje numatyta pradëtiderybas 2000 m. antràjá pusmetá.



1999 m. gruodþio mën. Europos Komisija patvir-tino naujà Stojimo partnerystæ 1999, kurioje nurodënaujus artimiausios ir vidutinës trukmës prioritetusLietuvai. Stojimo partnerystë yra politinis doku-mentas - �namø darbai� Lietuvai.

Uþimtumo ir socialinës politikos srityje EuroposKomisija iðkëlë ðiuos artimiausiojo laikotarpio pri-oritetus (2000 metai):¦ parengti nacionalinæ uþimtumo strategija atsiþ-

velgiant á bûsimà Lietuvos dalyvavimà Europos uþim-tumo strategijoje bei bendrø uþimtumo apþvalgø ren-gimà;¦ remti partneriø pastangas didinti gebëjimus vys-

tyti ir ágyvendinti Acquis, ypaè per dviðalá socialiná dialo-gà.

Vidutiniame laikotarpyje (2001-2003 metai) buvoiðkelti ðie prioritetai:¦ suderinti nacionalinius ástatymus su Europos

7.2.7. Stojimo partnerystë 1999

Sàjungos teise profesinës sveikatos ir saugos darbe, dar-bo teisës, lygiø moterø ir vyrø galimybiø ir visuomenëssveikatos srityse;¦ stiprinti atitinkamas administracines struktûras,

tame tarpe administracines struktûras, uþtikrinanèiassocialinës apsaugos sistemø koordinavimà.

�Laisvo asmenø judëjimo� skyriuje iðkeltas vidu-tinio laikotarpio prioritetas - pabaigti kvalifikaciniøprofesijø ir diplomø pripaþinimo derinimà perkeliantpilietybës ir nuolatinës gyvenimo vietos reikalavimus árengiamus teisës aktus.

Stojimo partnerystëje iðskiriama tik keletas pri-oritetø, nes ðis dokumentas yra pakankamai glaustas.Taèiau teisës derinimas ir administraciniø pajëgumøstiprinimas vykdomas ir tose srityse, kurios neátrauk-tos á prioritetus. Tai - Europos socialinio fondo, so-cialinio draudimo ir socialinës paramos bei socialiniodialogo sritys.

Pasekmiø ávertinimo bûtinybë glaudþiai siejasi suLietuvos derybiniø pozicijø derybose dël narystës Eu-ropos Sàjungoje rengimu, visuomenës ir verslo atstovøinformavimu bei racionalios ekonominës politikosformavimu ir vykdymu. Pasekmiø ávertinimas yra bûtinasargumentuojant pereinamojo laikotarpio konkreèiamederybiniame ES teisës skyriuje pagrindimà bei pag-rindþiant pasirengimo narystei ES darbø planavimà.

7.2.8. Integracijos á Europos Sàjungà pasekmiø vertinimas

�Socialinës politikos ir uþimtumo� bei �Laisvoasmenø judëjimo� skyriø klausimynai buvo uþpildyti2000 m. kovo mën., kuriø pagrindu parengtas pir-minis Lietuvos integracijos á ES pasekmiø Lietuvosûkiui ir visuomenei ávertinimas. Iðsamesni tyrimaiturëtø bûti atlikti ávertinat kai kuriø profesinës svei-katos ir saugos darbe teisës aktø, laisvo asmenø judë-jimo nuostatø ágyvendinimo pasekmes.

Tarptautiniame bendradarbiavime svarbus vaid-muo tenka tarpvalstybiniø santykiø darbo ir sociali-nës politikos srityje reguliavimui. Ðis klausimas pap-rastai sprendþiamas tarptautiniø konvencijø, dar-buotojø migrantø ádarbinimo bei socialinës apsaugostarpvalstybiniø sutarèiø pagalba.

Ðioje srityje 1999 metai buvo ypaè rezultatyvûs:¦ buvo ratifikuoti ir Lietuvoje ásigaliojo Europos

socialinës apsaugos laikinieji susitarimai bei jø proto-kolai;¦ pasiraðyta ir ratifikuota socialinës apsaugos su-

tartis su Baltarusija;

7.3. TARPVALSTYBINIAI SANTYKIAI DARBO IR SOCIALINËS POLITIKOS SRITYJE

¦ pasiraðyta ir ratifikuota socialinës apsaugossutartis su Èekija;¦ pasiraðyti susitarimai su Rusija dël pensinio

aprûpinimo ir pilieèiø laikino darbo;¦ suderintas susitarimas su Èekija dël pasikeitimo

staþuotojais;¦ pradëtos derybos su Lenkija ir Suomija dël so-

cialinës apsaugos sutarèiø sudarymo.Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijà ratifi-

kuotos tarptautinës sutartys yra sudedamoji LietuvosRespublikos teisinës sistemos dalis (Konstitucijos138 straipsnis). Lietuvos Respublikos tarptautiniø su-

7 skyrius


tarèiø ástatymu nustatyta, kad Lietuvoje ásigaliojusiøtarptautiniø sutarèiø vykdymas yra privalomas, oratifikuotos sutartys turi virðenybæ ástatymø poþiûriu.

Todël atsiþvelgiant á tarptautiniø sutarèiø vaidmenáLietuvos Respublikos teisinëje sistemoje, kai kuriasjø pravartu panagrinëti iðsamiau.

Lietuva nuo 1999 m. gruodþio 1 d. tapo Europoslaikinojo susitarimo dël senatvës, invalidumo ir mai-tintojo netekimo socialinës apsaugos sistemø (ETS 12)ir Europos laikinojo susitarimo dël kitø nei senatvës,invalidumo ir maitintojo netekimo socialinës apsaugossistemø (ETS 13) bei jø protokolø (ETS 12A) ir (ETS13A) dalyve. Susitarimai taikomi skiriant senatvës,invalidumo, naðliø ir naðlaièiø pensijas, ðalpos (so-cialines) pensijas, ligos ir motinystës (tëvystës) paðalpas,bedarbio paðalpas, ðeimos paðalpas, paðalpas mirtiesatveju. Minëti susitarimai netaikomi iðmokoms, mo-kamoms pagal Lietuvos Respublikos nelaimingø at-sitikimø darbe ir profesiniø ligø socialinio draudimoástatymà, nes ðis ástatymas priimtas po minëtø susita-rimø ásigaliojimo Lietuvoje.

Minëti dokumentai Europos Tarybos narëms yraatviri, jie galioja nuo 1953 m. gruodþio 11 d. Juosyra pasiraðiusios ir ratifikavusios 17 valstybiø: Airija,Anglija, Belgija, Danija, Graikija, Italija, Islandija,Ispanija, Kipras, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlan-dai, Norvegija, Prancûzija, Portugalija, Turkija, Ðve-dija, Vokietija. Tarp kandidaèiø á ES nares Lietuvayra pirmoji valstybë ratifikavusi Europos socialinësapsaugos laikinuosius susitarimus.

Nors Europos socialinës apsaugos susitarimai va-dinami laikinaisiais, taèiau jie jau galioja 47 metus iriki ðiol tebeturi svarbià reikðmæ. Jø esmë yra ta, kadvalstybiø, kurios yra susitarimø dalyvës, pilieèiai ágyjavienodas teises ir pareigas tiek pagal nacionalinius teisësaktus, tiek pagal dviðales socialinës apsaugos sutartis.Tai reiðkia, kad Europos socialinës apsaugos susitarimaipaðalina asmenø diskriminacijà pagal pilietybæ.

Uþsienieèiø teisiø apribojimø pasitaiko netgilabai demokratiðkose valstybëse. Pavyzdþiui, pagalVokietijos ástatymus yra numatytas á uþsiená siunèia-mø pensijø sumaþinimas uþsienieèiams. Tarkime,vyrui ir þmonai Vokietijoje buvo paskirtos vienododydþio senatvës pensijos. Vyras turi Vokietijos piliety-bæ, o þmona - Lietuvos pilietybæ. Abu persikelia gy-venti á Lietuvà ar á bet kurià kità valstybæ. Tokiu atvejuvyras ir toliau gaus visà pensijà, o þmona - tik 70 pro-

7.3.1. Europos socialinës apsaugos laikinieji susitarimai

centø paskirtos pensijos, nes ji neturi Vokietijos pi-lietybës. Dabar ði nuostata nebegalios, nes Vokieti-ja, bûdama ðiø susitarimø dalyve, ásipareigojo Lie-tuvos pilieèiams suteikti tokias pat teises, kaip ir savovalstybës pilieèiams.

Lietuvos socialinës apsaugos ástatymai uþsienie-èiams, kurie nuolat gyvena Lietuvoje, yra gana tole-rantiðki. Tik vienu LRV nutarimu diskriminuojamosuþsienieèiø teisës pilietybës pagrindu. Ðiuo nutarimunumatomas pensijø mokëjimas tik Lietuvos pilie-èiams tuo atveju, kai asmuo ágyja teisæ á pensijà gyven-damas uþsienyje, pavyzdþiui, iðvykus ten dar bûnantne pensinio amþiaus arba jam buvo nutrauktas pen-sijos mokëjimas pagal anksèiau galiojusius ástatymus.Lietuvai tapus Europos socialinës apsaugos laikinøjøsusitarimø dalyve, minëtà Vyriausybës nutarimàprivaloma taikyti ir ðiø laikinøjø susitarimø valstybiøpilieèiams, kurie pagal Lietuvos ástatymus yra ágijæreikalingà draudimo staþà, taèiau pensija jiems nebu-vo paskirta dël to, kad jie yra ne Lietuvos pilieèiai.

Pagal Lietuvos ástatymus pilietybe yra grindþia-mos vidaus reikalø, valstybës saugumo, kraðto ap-saugos ir prokuratûros pareigûnø ir kariø teisës gautipensijas. Tai natûralu, nes pareigûnais ir kariais galitapti tik Lietuvos pilieèiai. Todël Europos socialinësapsaugos laikinieji susitarimai tokioms ar panaðiomsiðmokø rûðims netaikomi. Tas pats pasakytina ir apieI ir II laipsniø, taip pat nukentëjusiø nuo okupacijøasmenø valstybines pensijas.

Europos socialinës apsaugos laikinieji susitarimaitaip pat taikomi valstybiø, ðiø susitarimø dalyviø,dviðalëms ar daugiaðalëms tarptautinëms sutartims.Dabar sutartys, kurias sudarë Europos socialinës ap-saugos laikinøjø susitarimø dalyvës, bus taikomos irLietuvos pilieèiams, migruojantiems tarp tø valstybiø.

Savo ruoþtu, Lietuva tarptautinëse sutartyse taippat privalo garantuoti valstybiø, ðiø susitarimø daly-viø, pilieèiams tokias pat teises, kaip ir savo valstybëspilieèiams. Kol kas sutarèiø su ðiomis valstybëmisneturime. Manoma, kad problemø ðioje srityje ne-bus, nes sudarytose dviðalëse socialinës apsaugos su-



tartyse su Èekija, Latvija, Estija, Baltarusija, Ukra-ina, Rusija treèiøjø valstybiø pilieèiø teisës yra ap-saugotos, nes jos grindþiamos ne pilietybe, o draudi-mo principu.

Skirtingai nei aukðèiau iðvardintos tarptautinëssutartys, Europos Sàjungos teisës aktai (Reglamentas1408/71 EEB), reglamentuojantys darbuotojø mig-rantø socialinæ apsaugà, netaikomi treèiøjø valstybiøpilieèiams. Taèiau dabar aktyviai diskutuojama, kadES teisë bûtø taikoma ir treèiøjø valstybiø pilieèiams.

Tapdama Europos socialinës apsaugos laikinøjøsusitarimø dalyve, mûsø valstybë áneðë savo indëlá áEuropos teisæ. Paþymëtina tai, kad Lietuva papildo-mø ásipareigojimø, negu yra numatyta jos teisës ak-tuose, neprisiima (iðskyrus pensijø mokëjimà uþsie-nieèiams pagal anksèiau minëtà Lietuvos Respubli-kos Vyriausybës nutarimà), taèiau apgina savo pilie-èiø teises socialinës apsaugos srityje tose valstybëse,kurios yra ðiø susitarimø dalyvës.

Sudarant dviðales socialinës apsaugos sutartis,prioritetai skiriami valstybëms, su kuriomis yra þenkliabipusë gyventojø ir darbo migracija. Lietuvoje di-dþiausia gyventojø migracija yra su kaimyninëmisvalstybëmis Latvija, Estija, Lenkija, Baltarusija. Lie-

7.3.2. Tarptautinës dviðalës socialinës apsaugos sutartys

Ði sutartis pakeitë Lietuvos Respublikos ir Balta-rusijos Respublikos susitarimà dël pilieèiø teisiø ga-rantijø pensinio aprûpinimo srityje, kuris buvo pasi-raðytas 1994 m. ir galiojo penkerius metus. Senasissusitarimas buvo grindþiamas taip vadinamu integ-racijos arba teritoriniu principu, kai viena valstybëpripaþásta kitoje valstybëje ágytà draudimo staþà iruþ ðá staþà pagal savo ástatymus skiria ir ið savo lëðømoka pensijà jos teritorijoje gyvenanèiam asmeniui.Nauja sutartis grindþiama pro rata principu: sumuo-jamas abiejose valstybëse ágytas staþas, taèiau tikteisei á pensijà ágyti. Pensijà kiekviena valstybë skiriatik uþ savo staþà. Pensijos dalis, priklausanti ið kitosvalstybës, persiunèiama (eksportuojama).

Naujojoje Lietuvos-Baltarusijos sutartyje átvirtin-tas pro rata principas yra teisingesnis, nes nustatantpensijos dydá, labiau atsiþvelgiama á ámokas, sumo-këtas kiekvienoje valstybëje. Ðis principas vyrauja Eu-ropos Tarybos bei Europos Sàjungos dokumentuosebei tarpvalstybiniø sutarèiø praktikoje. Taèiau taikantðá principà, ypaè su Baltarusija ir kitomis valstybëmis,buvusiomis Sovietø Sàjungos teritorijoje, susiduria-ma su labai rimtomis problemomis.

Pirma ir, bene, svarbiausioji problema, kuri spren-dþiama minëta sutartimi, yra draudimo staþo dalybø

tuva yra sudariusi socialinës apsaugos sutartis suðiomis ir kai kuriomis kitomis valstybëmis (þr.P7.3.2-1). Labai svarbi 1999 metais pasiraðyta ir ásigaliojusinauja Lietuvos-Baltarusijos socialinës apsaugos su-tartis.

7.3.2.1. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikossocialinës apsaugos sutartis

data ir sovietinio staþo pasidalinimas. Sovietmeèiuágytas staþas turi ir bent artimiausiu deðimtmeèiu turëssvarbià átakà tiek nustatant pensijos dydá konkreèiamþmogui, tiek valstybëms prisiimant ásipareigojimusmokëti uþ ðá staþà pensijas. Pagal Lietuvos-Baltarusijossutartá abiejose savarankiðkose valstybëse ágytodraudimo staþo dalybø atskaitos taðkas yra 1992 m.sausio 1 d. Tai reiðkia, kad po ðios datos ágytas drau-dimo staþas yra laikomas lietuviðku ar baltarusiðku,uþ kurá kiekviena valstybë skirs ir mokës atitinkamaspensijas. Tuo tarpu uþ staþà, ágytà iki nurodytosiosdatos Lietuvoje ar Baltarusijoje, taip pat kitose vals-tybëse buvusios Sovietø Sàjungos teritorijoje, pensi-jas skirs toji valstybë, kurios gyventoju asmuo yrakreipimosi gauti pensijà momentu. Tai padaryta to-dël, kad, nepasidalinus staþo, uþ tà patá staþà pensi-jas turëtø skirti abi valstybës. Be to, bûtø neaiðku,kuri valstybë turëtø skirti pensijà uþ staþà, ágytà, pa-vyzdþiui, Rusijoje, Kazachstane, Gruzijoje ir pan. Ikisutarties ásigaliojimo paskirtos pensijos neperskai-èiuojamos. Jeigu pensija buvo paskirta iki 1999 m.gruodþio 15 d. (sutarties ásigaliojimo data), tai visas staþas,nesvarbu kurioje valstybëje jis buvo ágytas, yra laikomaságytu toje valstybëje, kurioje buvo paskirta pensija.

Kita problema yra glaudþiai susijusi su skirtingu

7 skyrius


pensijø dydþiu bei skirtingu pragyvenimo lygiu. Bal-tarusijoje vidutinis pensijos dydis 1999 m. buvo be-veik 5 kartus maþesnis, negu Lietuvoje (vidutinë pen-sija Baltarusijoje sudarë apie 60 Lt). Taèiau ten ge-rokai maþesni ir pragyvenimo kaðtai. Baltarusijoje bedidesnio vargo gali pragyventi asmuo, gaunantis lie-tuviðkà pensijà. Taèiau prieðingai yra Lietuvos gyvento-jui, gaunanèiam baltarusiðkà pensijà. Taigi, lietuviðkojipensija (visa ar jos dalis) yra ir, matyt, ilgà laikà buspatrauklesnë abiejø valstybiø gyventojams.

Ðioje sutartyje numatyti pensijø skyrimo ir mokë-jimo principai didina dabartiniø ir bûsimøjø pensi-ninkø atsakomybæ uþ gyvenamosios vietos pasirin-kimà. Baltarusijos gyventojas, norëdamas apsigyventi

Lietuvoje, privalës galvoti bei prisiimti atsakomybæ,kaip jis èia pragyvens ið savo pensijos (kaip dabarturi apsispræsti Lietuvos pensininkai, norëdami ið sa-vo pensijos pragyventi, pavyzdþiui, Vokietijoje, Ame-rikoje ir kitose valstybëse, kuriose pragyvenimas yragana brangus). Nors Lietuvos gyventojams, gaunan-tiems lietuviðkà pensijà, persikëlimas gyventi á Bal-tarusijà gali atrodyti patrauklus, taèiau prognozuo-jama, kad jø skaièius nebus þenklus.

Nauja Lietuvos-Baltarusijos socialinës apsaugos su-tartis apima ne tik pensijas, bet ir kitas socialinës apsaugosiðmokø rûðis: iðmokas ligos ir motinystës (tëvystës) atveju,iðmokas nelaimingo atsitikimo darbe ir profesinës ligosatveju, bedarbio, laidojimo, ðeimos paðalpas.

Problemos, susijusios su draudimo staþo pasidali-jimu, yra aktualios dabar galiojanèioms ir bûsimomssutartims. Sutartyse su Latvija ir Estija staþo dalybøatskaitos taðku tapo sutarèiø ásigaliojimo data. Prie-voles skirti pensijas uþ staþà, kuris buvo ágytas ikisutarèiø ásigaliojimo, prisiëmë valstybë, kurios teri-torijoje sutarties ásigaliojimo momentu gyveno atitin-kamas asmuo. Kadangi pensijø dydis ir pragyvenimolygis visose trijose Baltijos valstybëse nëra labai skir-tingas, rimtø problemø dël staþo pasidalijimo pasek-miø neiðkilo. 2000 metais numatyta sudaryti naujàLietuvos-Ukrainos sutartá, kuri pakeis nuo 1995 me-tø galiojantá susitarimà dël pensinio aprûpinimo. Ga-liojantis susitarimas su Ukraina irgi yra grindþiamasintegracijos principu, o bûsimoji sutartis - pro rataprincipu. Todël, sudarant ir ágyvendinant sutartá, teksspræsti panaðias kaip ir su Baltarusija problemas. Taipasakytina ir apie santykius su Rusija. Socialinës ap-saugos sutartis, grindþiama pro rata principu, nuo2005 metø sausio 1 d. turëtø pakeisti dabartiná

7.3.2.2. Sutartys su kitomis valstybëmis

susitarimà dël pensinio aprûpinimo, kuris sudarytasremiantis integracijos principu.

Santykiai socialinës apsaugos srityje su Baltaru-sija, Rusija, Ukraina reguliuojami dviem etapais beidviejø tipø sutartimis. Pirmasis etapas laikytinas pe-reinamuoju (maþdaug 5 metai), santykiai reguliuo-jami sutartimis, kurios grindþiamos integracijos prin-cipu. Tai daroma todël, kad Lietuvai tapus neprik-lausoma valstybe, gyventojø migracija á minëtas vals-tybes buvo þymiai didesnë negu ið jø á Lietuvà. Tai-kant pro rata principà, Lietuva bûtø patyrusi didþiu-les iðlaidas. Kita vertus, minëtø valstybiø institucijosnebuvo pasirengusios taikyti ðá principà. Sumaþëjusgyventojø migracijai bei iðsilyginus jos srautams(balansui), pereinama á antrà etapà, kai sudaromosnaujos ilgalaikës sutartys, kurios yra grindþiamos prorata principu bei Europos teisës principais.

Su kitomis valstybëmis (Latvija, Estija, Èekija,Lenkija, Suomija) sudarytos ir sudaromos socialinësapsaugos sutartys taip pat remiasi pro rata principu.

Europos Sàjungoje galiojantis laisvo asmenø judë-jimo principas suteikia ES pilieèiams galimybæ laisvaijudëti (dirbti, mokytis ar gyventi) ið vienos ES ðalies ákità. ES pilieèiai turi teisæ apsigyventi ir balsuoti kitosvalstybës narës teritorijoje. Darbuotojai gali laisvai su-sirasti darbà Europos Bendrijos teritorijoje, abipusiai

7.3.2.3. Pasirengimas Europos socialinës apsaugoskoordinavimo taisykliø taikymui

pripaþástami jø diplomai ir profesinë kvalifikacija, jiemsprieinama informacija apie laisvas darbo vietas, gyveni-mo bei darbo sàlygas kitose ES ðalyse. Uþtikrinant as-menø ir jø iðlaikytiniø galimybes kilnotis ið vienos Eu-ropos Bendrijos ðalies á kità, yra labai svarbus teisiø ásocialinæ apsaugà iðsaugojimas.



Lietuvai tapus Europos Sàjungos nare, darbuotojømigrantø socialinæ apsaugà reglamentuos ne tik su-daromos tarptautinës dviðalës socialinës apsaugos su-tartys, bet ir tarptautiniai daugiaðaliai susitarimai - Reg-lamentas 1408/71 EEB dël socialinës apsaugos sistemøtaikymo pagal darbo sutartá dirbantiems asmenims, sa-varankiðkai dirbantiems asmenims ir jø ðeimos nariams,persikeliantiems Bendrijoje bei Reglamentas 574/72EEB, kuriuo realizuojamas pirmasis Reglamentas.Ðiuose Reglamentuose nustatytø taisykliø ágyvendinimaspaprastai vadinamas socialinës apsaugos koordinavimu.Reglamentai yra labai didelës apimties, sudëtingas pro-cedûras numatantys dokumentai, dël kuriø taikymo Eu-ropos Komisija yra priëmusi per 100 sprendimø, EuroposTeisingumo teismas iðnagrinëjæs daugiau nei 350 bylø.Iðkart po to, kai Lietuva taps ES nare, privalës taikytiðiuos Reglamentus. Todël labai svarbu ið anksto susi-paþinti su Reglamentø nuostatomis ir daromais pakei-timais, parengti Reglamentø priedus, kuriuose turi bûtinurodomos iðimtys dël Reglamentø nuostatø taikymoLietuvai. Be to, svarbu kuo anksèiau apsispræsti, kokiosinstitucijos bus atsakingos uþ Reglamentø taikymà, stip-rinti personalo administracinius gebëjimus. Adminis-traciniø gebëjimø stiprinimà, rengiantis socialinësapsaugos sistemø koordinavimui, akcentavo EuroposKomisija 1999 m. vykusios dviðalës teisës perþiûros metu.

Lietuvoje pagrindinis krûvis, ágyvendinant Regla-mentus, teks SODROS, Lietuvos darbo birþos ir Vals-tybinës ligoniø kasos atitinkamiems padaliniams. Tokspadalinys - Uþsienio pensijø skyrius - jau veikiaSODROJE nuo 1999 liepos 1 dienos. Ðiuo metu ðiamskyriui pavestas dviðaliø socialinës apsaugos sutarèiøbei Europos Laikinøjø socialinës apsaugos susitari-mø administravimas, taèiau palaipsniui personalasturës susipaþinti su Reglamentø nustatytomis pensijøbei kitø socialiniø iðmokø skyrimo, skaièiavimo, atsis-kaitymo su kitomis valstybëmis procedûromis. Darbobirþoje bei Valstybinëje ligoniø kasoje taip pat turësbûti paskirti atsakingi uþ Reglamento ágyvendinimàpadaliniai. Kol kas neaiðku, kokia centrinë institucijabus atsakinga uþ Reglamentuose numatomø ðeimosiðmokø administravimà: galimas dalykas, kad tai buspavesta kurio nors miesto Socialinës paramos centruiarba Socialinës apsaugos ir darbo ministerijai.

Visos Rytø ir Vidurio Europos ðalys skiria didþiuládëmesá pasirengimui koordinuoti socialinës apsaugossistemas. Pavyzdþiui, èekai ir slovakai turi ásteigæ spe-cialius informacijos ir dokumentacijos centrus, kurie

rengia ir platina ávairià informacijà apie Europos so-cialinës apsaugos koordinavimo taikymà. Nors Lie-tuvoje tokiø centrø ir nëra, bandoma rengti informa-cinæ medþiagà kitokiais bûdais. 1999 metais su eks-pertø pagalba buvo parengtas vadovas lietuviø kalba(manual) �Europos ir tarptautinë socialinës apsau-gos teisë�, kuriame pateikiami pagrindiniai Europosir tarptautinës socialinës apsaugos teisës principai.Ðá vadovà 2000 metais planuojama iðleisti ir iðplatintitarp ávairiø atsakingø institucijø. SADM Tarptautiniobendradarbiavimo skyrius rengia bukletà �Laisvasasmenø judëjimas�, kuriame bus nurodyta bei iðaið-kinta pilieèiø galimybë laisvai judëti (dirbti, mokytisar gyventi) ið vienos Europos Bendrijos ðalies á kità.Buklete bus paaiðkinti darbuotojø migrantø sociali-nës apsaugos principai. Labai svarbu kuo greièiauatlikti iðsamià laisvo asmenø judëjimo pasekmiø ana-lizæ, atsiþvelgiant á galimus bendros rinkos pokyèius,migracijos srautus ir pan. Pagrindinë socialinës ap-saugos koordinavimo klausimais problema yra ap-mokëjimas uþ gydymà uþsienyje.

1999 metais Vokietijos Max Planko institutas pa-rengë siûlymus dël pasirengimo taikyti Reglamen-tus Lietuvoje. Uþsienio ekspertø nuomone, rengiantistaikyti Europos socialinës apsaugos koordinavimotaisykles, perspektyvoje turëtø bûti:¦ stiprinami atsakingø institucijø padaliniai; sufor-

muota nedidelë Lietuvos specialistø grupë, kuri spe-cializuotøsi socialinës apsaugos koordinavimo klausimais;¦ ásteigtas dokumentacijos centras, kuriame dirb-

tø ir uþsienio ekspertai;¦ organizuojami ávairaus lygio mokymo kursai

socialinës apsaugos koordinavimo klausimais adminis-truojanèioms institucijoms;¦ uþtikrintos nuolatinës Europos ir tarptautinës

socialinës apsaugos teisës studijos Universitete;¦ glaudþiai bendradarbiaujama su kitø ES ðaliø,

Vidurio bei Rytø Europos ðaliø specialistais, EuroposKomisija.

Labai svarbus asmeniniø ágûdþiø vystymas: kalbøir specifinës terminologijos þinojimas, atskirø mig-ruojanèiø asmenø politika, vieðojo administravimopagrindai. Ekspertø parengtos ilgalaikës strateginësveiksmø programos ágyvendinimas preliminariai kai-nuotø 410 tûkst. eurø kasmet papildomai skiriant 180tûkst. eurø ávairaus lygio mokymams. Kol kas ðioslëðos dar nenumatytos, nors kai kuriose ðalyse tokiosar panaðios pasirengimo programos jau vykdomos.

7 skyrius


Socialinës apsaugos ir darbo ministerija LietuvosRespublikos Vyriausybës 1994 m. lapkrièio 3 d. nu-tarimu yra ápareigota atstovauti Lietuvos Respubli-kos Vyriausybei santykiuose su Tarptautine darboorganizacija.

Ministerija nuolat rengia ir teikia ataskaitas apie

7.4. ATSTOVAVIMAS LIETUVAI TARPTAUTINËJE DARBO ORGANIZACIJOJE (TDO)

ratifikuotø TDO konvencijø taikymà, kità reikalingàinformacijà, analizuoja neratifikuotø konvencijøratifikavimo perspektyvas, dalyvauja TDO konferen-cijose, o nuo 1999 metø - TDO Valdymo Tarybossesijose, koordinuoja TDO teikiamà techninæ pa-galbà.

Birþelio mën. Þenevoje tris savaites vyko Tarp-tautinës darbo konferencijos 87-oji sesija. Á sesijosdarbotvarkæ greta nuolatiniø klausimø - TDO ge-neralinio direktoriaus praneðimo svarstymo, biudþeto,finansø, tarptautiniø darbo normø taikymo - TDOValdymo tarybos siûlymu buvo áraðyti tokie klausimai:¦ vaikø darbas (antrasis svarstymas);¦ 103 Konvencijos ir 95 Rekomendacijos dël mo-

tinystës apsaugos perþiûrëjimas (pirmasis svarstymas);¦ TDO vaidmuo techninio bendradarbiavimo

srityje (bendroji diskusija).Konferencija vardiniu balsavimu vienbalsiai pri-

ëmë konvencijà ir rekomendacijà dël nepriimtino vai-kø darbo uþdraudimo ir neatidëliotinø veiksmø jampanaikinti. Abiejø naujøjø dokumentø tikslas yra at-kreipti dëmesá á pasaulyje egzistuojanèias nepriimtinasvaikø darbo formas ir skatinti imtis neatidëliotinø irefektyviø priemoniø kuo skubiau toká darbà uþdraustiir panaikinti. Buvo pabrëþta, jog nepriimtino vaikødarbo panaikinimas turi tapti prioritetu tiek kiekvie-nos ðalies, tiek ir tarptautiniuose veiksmuose.

Sesijos metu vyko rinkimai á Tarptautinio darbobiuro Valdymo tarybà (VT) 1999-2002 metø laiko-tarpiui. Á VT Vyriausybiø atstovø grupæ Rytø ir Vidu-rio Europos ðaliø regioninës grupës sutarimu buvopasiûlyta Lietuvos kandidatûra. Lietuva konferencijosdelegatø - vyriausybiø atstovø - balsavimu pirmà kartàbuvo iðrinkta Valdymo tarybos pavaduojanèiàja nare1999-2002 metø laikotarpiui Vyriausybiø grupëje.

Vidurio ir Rytø Europos ðaliø regioninë grupë

7.4.1. Tarptautinës darbo konferencijos 87�oji sesija

vieneriems metams iðrinko Lietuvà grupës koordi-natore.

Konferencijos metu vyko ávairûs Vyriausybei ats-tovaujanèiø delegacijos nariø susitikimai su kitø ða-liø vyriausybiø atstovais.

Ávyko susitikimas su Lenkijos darbo ir socialinëspolitikos ministru L.Komolowski ir viceministreI.Boruta, kurio metu aptarta Lenkijos pasiûlyta pa-rama ir bendradarbiavimas su Lietuva socialiniodraudimo reformos ir privaèiø pensijø fondø kûrimoklausimais, pasikeista informacija dël ðaliø prioritetøTDO techninës pagalbos srityje.

Trijø Baltijos ðaliø delegacijø vadovø - socialinësapsaugos ir darbo ministrø bei viceministrø - susiti-kime buvo aptarta: triðalës partnerystës vystymasiskiekvienoje ðalyje; bendri visoms ðalims valstybiniosocialinio draudimo biudþeto klausimai; dël Rusijoskrizës visose ðalyse padidëjusios uþimtumo proble-mos. Nuspræsta glaudþiau bendradarbiauti ðiosesrityse: laisvo asmenø judëjimo; pasirengimo naudo-tis Europos Sàjungos struktûriniais fondais, ypaèEuropos Socialinio fondo lëðomis; rengiant bendrusES ir TDO teikiamos techninës pagalbos projektus.

Taip pat sesijos metu ávyko Vidurio ir Rytø Euro-pos regiono ðaliø susitikimas dël bendradarbiavimotechninës pagalbos srityje rengiantis narystei ES, ku-riame dalyvavo aukðti TDO pareigûnai, regiono ðaliødelegacijø vadovai. Susitikimo dalyviai nusprendëskatinti tolesná ðaliø bendradarbiavimà techninës pa-galbos srityje nustatant regiono prioritetus.


1999 m. lapkrièio mën. vykusios Sesijos metu bu-vo iðnagrinëta TDO veikla per paskutinius ðeðis më-nesius, perþiûrëta jos politika tokiose srityse:

7.4.2. TDO Valdymo tarybos 276-oji sesija

¦ TDO biudþeto formavimo principai atsiþvelgiant áketuris strateginius organizacijos tikslus (pagrindiniøprincipø ir teisiø darbe uþtikrinimà; galimybiø dirbti ir


uþsidirbti vienodai vyrams ir moterims sudarymà; socialinësapsaugos garantavimà; socialinio dialogo skatinimà);¦ personalo politika;¦ organizacijos restruktûrizavimas.Lietuvos atstovai dirbo ðiuose komitetuose: teisi-

7.4.3. Tarptautiniø darbo normø taikymas

1999 metais TDO nurodymu buvo parengta de-ðimt iðsamiø ataskaitø apie tai, kaip laikomasi tarp-tautiniø darbo normø ávairiose srityse: darbo inspek-cijos, moterø nakties darbo, priverstinio darbo, ko-lektyviniø sutarèiø, jûrininkø asmens dokumentø irjø medicininio patikrinimo, nediskriminavimo prin-cipø ir t.t. Parengtos trys sutrumpintos ataskaitos apieðiø ratifikuotø konvencijø taikymà: dël teisës jungtisá asociacijas, dël vienam darbuotojui leistino mak-simalaus krûvio perneðimo, dël neágaliøjø asmenøreabilitacijos.

Siekdama didinti techninës pagalbos efektyvumà,TDO stengiasi iðsiaiðkinti kiekvienos valstybës - or-ganizacijos narës poreikius ir derinti juos su pagrin-diniais TDO strateginiais tikslais, atsiþvelgdama á ða-lyje vykstanèius su integracija á ES susijusius proce-sus. Ðiuo tikslu 2000 m. pradþioje Lietuvoje lankësiTDO Europos ir Vidurio Azijos ðaliø regioninis di-rektorius H.Scharrenbroichas. Vizito metu jis susi-tiko su socialiniais partneriais, Socialinës apsaugos

7.4.4. TDO teikiama techninë pagalba

ir darbo ministerijos, Valstybinës darbo inspekcijos,Darbo rinkos mokymo tarnybos specialistais. Susiti-kimø metu buvo aptarti techninës pagalbos pasiûly-mai, kurie buvo parengti pagal profesiniø sàjungø,darbdaviø organizacijø ir Socialinës apsaugos ir dar-bo ministerijos specialistø iðsakytus poreikius. Nu-matyta galima parama labiausiai reikalingose srityse,kartu atsiþvelgiant á integracijos á ES eigoje iðkilusiusuþdavinius.

Tarptautiniø projektø vykdymas yra svarbi sociali-nës apsaugos sistemos vystymo prielaida. Projektøpagalba gaunamos ne tik uþsienio ðaliø ekspertøkonsultacijos, bet ir stiprinama Lietuvos institucinëbazë, vykdomi mokymai institucijø tarnautojams,stiprinama socialiniø paslaugø infrastruktûra, vys-toma darbo rinkos sistema, ágyvendinama profesinëssaugos ir sveikatos politika, atliekami ávairûs tyrimai.Didesnë darbo su projektais patirtis, geresnis jø ad-ministravimas ir koordinavimas teigiamai átakojaprojektø rezultatus.

Siekiant uþtikrinti efektyvø ir kokybiðkà tarptau-tiniø socialinës apsaugos ir darbo projektø ágyvendi-

7.5. TARPTAUTINË PARAMA

nimà, Socialinës apsaugos ir darbo ministerijoje 1999metø kovo mënesá ákurta Tarptautinës pagalbos ta-ryba (TPT) ir Tarptautinës pagalbos valdyba (TPV).Ðiø dviejø struktûrø ákûrimo tikslas - gerinti tarptau-tinës pagalbos koordinavimà, keistis informacija apiepradedamus bei vykdomus projektus. PagrindinësTPT funkcijos - tvirtinti techninës pagalbos kryptis,vertinti ávykdytø projektø rezultatus, palaikyti politi-kos integralumà teikiant pasiûlymus projektø vys-tymui ir sekant projektø tikslø ágyvendinimà. Tarp-tautinës pagalbos valdyba analizuoja techninës pa-galbos poreikius ir teikia pasiûlymus naujiems pro-jektams, vertina projektø vykdymà, teikia tvirtinti

7 skyrius

niø reikalø ir tarptautiniø darbo normø; techniniobendradarbiavimo; programø, biudþeto ir adminis-traciniame; uþimtumo politikos; techniniø bei sek-toriniø susitikimø (ðiam komitetui pirmininkaujaLietuvos atstovas).

Nuolatinë triðaliø konsultacijø komisija tarptauti-nëms darbo normoms ágyvendinti 1999 m. gruodþiomën. ávykusiame posëdyje apsvarstë naujai priimtà182-àjà Konvencijà dël nepriimtino vaikø darbo, taippat 122-osios Konvencijos dël uþimtumo politikosratifikavimo Lietuvoje poreiká. Siûlyta atlikti iðsames-næ konvencijø nuostatø analizæ, numatyti konkreèiaspriemones, kurias reikëtø atlikti prieð ratifikuojantkonvencijas ir po jø ratifikavimo. Nutarta ið esmëspritarti 182 Konvencijos dël nepriimtino vaikø darboratifikavimui.


techninës pagalbos kryptis Tarptautinës pagalbos ta-rybai. Kaip ir kiekvienais metais, 1999 metais buvoatlikta visø ministerijos bei prie ministerijos esanèiøinstitucijø gaunamos techninës pagalbos efektyvumobei naujø poreikiø analizë. Tarptautinë pagalbos ta-ryba, vadovaujama ministrës I.Degutienës, patvirtinoSocialinës apsaugos ir darbo ministerijos prioritetustarptautinei pagalbai 2000 metams.

Buvo organizuotas tarptautiniø projektø ir naujøtechninës pagalbos prioritetø aptarimas su uþsienioðaliø ambasadø ir tarptautiniø organizacijø, reziduo-janèiø Lietuvoje atstovais. Ðis susitikimas-aptarimasávyko 1999 metø gruodþio mënesá Socialinës apsau-gos ir darbo ministerijoje. Jo metu buvo aptarta dvi-ðalë bei daugiaðalë tarptautinë techninë pagalba, ku-rià gauna SADM bei prie jos esanèios institucijos,pagrindiniai projektø finansavimo ðaltiniai, projektørezultatai, apþvelgta parama integracijos á ES proce-se, taip pat aptarti nauji techninës pagalbos poreikiai.

Þymiausia tarptautinë dviðalë parama 1999 me-tais buvo teikiama socialiniø paslaugø infrastruk-tûros plëtrai, darbo rinkos sistemos vystymui, profesi-nës saugos ir sveikatos politikos ágyvendinimo stip-rinimui, socialinës politikos monitoringui ir verti-nimui, skurdo vertinimui ir maþinimui, Lietuvos gy-ventojø gyvenimo sàlygø tyrimui.

Pagrindiniai socialinës apsaugos ir darbo projektøfinansavimo ðaltiniai ir partneriai:¦ Europos Sàjungos PHARE ir PHARE Consen-

sus programos;¦ Jungtiniø Tautø Vystymo Programa (JTVP);¦ Pasaulio Bankas;¦ Vystymo bankas prie Europos Tarybos;¦ Ðvedijos Vyriausybë (per SIDA - Ðvedijos

tarptautinio vystymo agentûrà):¦ SAMHALL (Neágaliøjø reabilitacijos ámonë),

Stokholmo Universitetas,¦ Ðvedijos Nacionalinë profesinës saugos ir

sveikatos valdyba;¦ Danijos Vyriausybë: Darbo ministerija, Sociali-

niø reikalø ministerija;¦ Olandijos Vyriausybë: Socialiniø reikalø ir

uþimtumo ministerija;¦ Norvegijos Vyriausybë: FAFO (Norvegijos

taikomøjø socialiniø tyrimø institutas).

ES techninë pagalba1999 m. pabaigoje Consensus II programa uþbai-

gë veiklà. Tai buvo PHARE programa, skirta teiktiVidurio ir Rytø Europos ðalims konkreèià ir veiks-mingà paramà socialinës apsaugos sistemoms refor-muoti. Pagrindinë ðios programos uþduotis buvo su-kurti veiksmingà socialinës apsaugos sistemà, kuriprisidëtø prie makroekonomikos plëtros, socialinioir politinio stabilumo ir padëtø ðalims pasirengti ási-jungti á Europos Sàjungà. Europos Komisijos pro-jektø vertinimo padalinys OMAS bei Consensus IIprogramos galutinë ataskaita rodo, kad ConsensusII buvo sëkminga programa, o jos lëðø nepanaudoji-mo rodiklis siekia tik apie 3 proc. Neþiûrint á tai, Eu-ropos Komisija nusprendë ateityje tokio pobûdþioprogramos nebevykdyti, o 2000 metais socialinëspolitikos srityje pradëti �dvyniø� Consensus III prog-ramà. Ðiai programai Socialinës apsaugos ir darboministerija parengë projektiná pasiûlymà, skirtà ra-cionalizuoti socialinës paramos piniginiø iðmokø irpaðalpø sistemà. Ðá pasiûlymà Europos Komisija nu-tarë finansuoti, o patá projektà numatoma pradëtiágyvendinti 2000 m. antroje pusëje pagal �dvyniø�programos principus. Projekto ágyvendinimas truksdvejus metus. Numatyta atlikti esamos piniginiø ið-mokø sistemos perþiûrà, iðmokø administravimo sis-temos efektyvumo ávertinimà bei visos iðmokø ad-ministravimo sistemos tobulinimà.

Consensus II programos projektaiMetø eigoje buvo vykdomi tiek dviðaliai, tiek ir

daugiaðaliai projektai. Lietuva vykdë tokius dviðaliusprojektus:

Socialiniø paslaugø plëtojimo strategijos projektas.Pastaraisiais metais, trûkstant biudþete lëðø, mûsøvalstybei vis sunkesne naðta tampa globos institucijøiðlaikymas. Padëtá galëtø palengvinti naujø globosteikimo formø bei globos teikëjø atsiradimas. Todëlvienas ið pagrindiniø ðio projekto tikslø buvo parengtisocialiniø paslaugø plëtojimo strategijà, ágalinanèiàsukurti naujà paslaugø teikimo modelá. Projekto ágy-vendinimo pabaigoje ði strategija buvo sukurta. Jojenumatoma, jog ateityje paslaugas galës teikti ne tikvalstybinës globos institucijos, bet ir privaèios bei ne-vyriausybinës organizacijos.

Tarptautiniø apskaitos standartø mokymo projek-tas buvo skirtas SODROS darbuotojø mokymui dirb-ti pagal Europos Sàjungoje veikianèius tarptautinius



apskaitos standartus. Projekto vykdymo metu buvoparengta bei viename ið teritoriniø SODROS skyriøiðbandyta tarptautiniø apskaitos standartø ádiegimosistema. Ði sistema dabar bus taikoma ir kituoseSODROS skyriuose. Tai padidins socialinio draudi-mo sistemos efektyvumà Lietuvoje.

Regionø identifikavimo pagal jø socialinio bei eko-nominio iðsivystymo rodiklius geresnei gyventojø so-cialinei apsaugai garantuoti projektas.

Kadangi atskiruose Lietuvos regionuose sociali-në bei ekonominë situacija yra nevienoda, iðkilo po-reikis tikslingiau planuoti ir ágyvendinti socialinës pa-ramos politikà. Regionø socialinio bei ekonominioiðsivystymo skirtumams parodyti projekto vykdymometu buvo nustatyti atitinkami rodikliai. Naudojantisðiais rodikliais tapo ámanoma socialinæ politikà vyk-dyti atsiþvelgiant á ðalies regionø ypatumus.

1999 m. Lietuva dalyvavo vykdant tokius daugia-ðalius projektus:

Socialinës apsaugos reformos plëtros monitoringoVidurio ir Rytø Europos ðalyse projektas (II-ji projektodalis).

Tai buvo 1997 m. projekto, skirto dvylikai Vidurioir Rytø Europos ðaliø (VREÐ), tæsinys. Projektas bu-vo skirtas skatinti Vidurio ir Rytø Europos ðalysevykstanèias socialinës apsaugos reformas, keistis in-formacija apie jas bei palengvinti tø ðaliø stojimo áEuropos Sàjungà procesà. Antroje projekto dalyjebuvo iðnagrinëti ástatymai, susijæ su suþalojimais dar-be, trumpalaikëmis iðmokomis grynaisiais, ðeimos beisocialinës paramos iðmokomis. Projekto pabaigojeLietuvai, kaip ir kiekvienai VRE ðaliai, buvo pareng-ta Nacionalinës socialinës apsaugos reformos ap-þvalga.

Detalus pasirengimo ir planavimo Europos Bendri-jos koordinavimo taisykliø ágyvendinimui projektas.

Pirmiausiai pagal ðá projektà buvo ávertinti penkiøVidurio ir Rytø Europos ðaliø instituciniai gebëjimaiágyvendinti EB koordinavimo taisykles socialinësapsaugos srityje. Ðio ávertinimo pasëkoje buvo suda-rytos ilgalaikës strateginiø veiksmø programos, pa-dësianèios ðalims kandidatëms ateityje tas taisykleságyvendinti bei sustiprinti savo institucijas.

Tarpinstitucinës reformø komisijos informavimostrategijos stiprinimo projektas.

Pagal ðá projektà buvo ávykdytos veiklos, susijusiossu ministerijos darbuotojø gebëjimø informuoti vi-suomenæ apie savo darbo rezultatus stiprinimu.

Kaip viena svarbiausiø visuomenës informavimopriemoniø buvo akcentuojamas informacijos skleidi-mas internete. Todël buvo atnaujintas ministerijosinterneto puslapis pateikiant jame glaustà informa-cijà apie socialinës apsaugos reformà bei integracijàá Europos Sàjungà.

Buvo plëtojami tiesioginiai ryðiai su þiniasklaidosatstovais. Marijampolës regioninës spaudos atsto-vams ir ministerijos darbuotojams buvo surengtasseminaras, padëjæs geriau suprasti socialinës apsau-gos tematikos pateikimo regioninëje spaudoje sunku-mus. Be to, atsakingiems ministerijos darbuotojamsbuvo surengti mokymai statistinës informacijos pa-teikimo klausimais bei iðleistas bandomasis statistinisbiuletenis.

PHARE programos projektaiPagal PHARE programà 1999 m. buvo ávykdyti

tokie projektai:Triðaliø vietiniø uþimtumo iniciatyvø plëtros pro-

jektas buvo skirtas iðbandyti Lietuvoje naujà uþimtu-mo skatinimo formà - triðaliø vietiniø uþimtumo ini-ciatyvø plëtrà. Projekto ágyvendinimas vyko tokiomiskryptimis:¦ Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos, Na-

cionalinës darbo birþos ir jø partneriø sugebëjimø tobu-linimo siekiant ieðkoti tikslesniø vietinës darbo rinkosir aktyvios uþimtumo politikos problemø sprendimø;¦ Uþimtumo iniciatyvø rëmimo Lietuvai ruoðian-

tis spræsti vietinio ir regioninio vystymo klausimus suEuropos Sàjungos struktûriniø fondø pagalba.

Projekto ágyvendinimo metu buvo ávykdyti 9 vie-tiniø uþimtumo iniciatyvø projektai Marijampolës,Varënos, Druskininkø ir Alytaus rajonuose. Remian-tis ðiø projektø rezultatais, buvo parengtos rekomen-dacijos vietiniø uþimtumo iniciatyvø vykdymui beiiðleistas informacinis leidinys apie vietines uþimtumoiniciatyvas. Darbo rinkos institucijø atstovams buvosurengtas informacinis seminaras apie ES struk-tûrinius fondus ir jø panaudojimo Lietuvoje pers-pektyvas. Ðis projektas baigësi 1999 m. lapkrièio mën.

Valstybinës darbo inspekcijos (VDI) plëtros projek-tas buvo pradëtas 1998 m. pirmoje pusëje ir baigtas1999 m. rugpjûèio mën. Jis buvo skirtas stiprinti VDIinstitucinius gebëjimus skatinant integracijos procesàir vystant tinkamà VDI personalo mokymo strategijà.Paminëtini tokie projekto rezultatai:¦ sustiprinti VDI gebëjimai centrinëje inspekcijoje

7 skyrius


ir deðimtyje vietiniø inspekcijos biurø;¦ Socialinës apsaugos ir darbo ministerijoje ásteig-

tas profesinës saugos ir sveikatos informavimo centrasbei apmokyti ðio centro darbuotojai;¦ parengtos 22 rekomendacijos inspekcijos, tyri-

mo bei ástatymø ágyvendinimo metodikai tobulinti;¦ parengti keturi darbo inspektoriø mokymo mo-

duliai, su kuriais buvo apmokyti inspektoriø mokytojai.Paramos profesinës saugos ir sveikatos ástatymø

suderinimui su ES teisës aktais projektas prasidëjo1998 m. pirmoje pusëje ir baigësi 1999 m. geguþësmën. Jo tikslai buvo:¦ á nacionalinius ástatymus perkelti pagrindinæ di-

rektyvà 89/391 bei 14 atskirø direktyvø;¦ imtis priemoniø, reikalingø Valstybinës darbo

inspekcijos, kaip institucijos, savarankiðkumui stiprinti.Buvo pasiekti tokie projekto rezultatai:¦ parengti du profesinës saugos ir sveikatos ásta-

tymø projektai, kuriuose tiksliai perkeliamos keturiosdidelës ES direktyvos. Parengta tø ástatymø galimotaikymo Lietuvoje analizë;¦ siekiant ávertinti ES pagrindinës direktyvos prin-

cipø taikymo poveiká profesinës saugos ir sveikatos sri-tyje, parengta metodika reformos iðlaidø naudingumoanalizei atlikti pagal esamus duomenis;¦ organizuotas Triðalës darbø saugos komisijos

darbe dalyvaujanèiø SADM, VDI bei darbdaviø ir pro-fesiniø sàjungø atstovø vizitas á Airijos Sveikatos ir sau-gos institucijà. Vizito metu buvo aiðkiai pademons-truota socialiniø partneriø bendradarbiavimo galimy-bës sprendþiant profesinës saugos ir sveikatos prob-lemas.

Paramos Lietuvos integracijai á Europos Sàjungà(PHARE SEIL) projektas visai Lietuvai, kurio pag-rindinis tikslas - techninë pagalba ir mokymai valsty-bës institucijoms, dalyvaujanèioms stojimo á ES pro-cese. Uþ ðio projekto ágyvendinimà tiesiogiai atsa-kingas Europos Komitetas prie LR Vyriausybës, oávairios ministerijos galëjo pateikti savo pasiûlymuspaprojekèiams vykdyti. SADM ðiam projektui pasiûlëtris temas: parama darbo teisës derinimui, paramatolesnei socialinio dialogo plëtrai bei parama ren-giant veiksmø planà laisvam darbuotojø judëjimuiuþtikrinti.

ES ekspertai kartu su Tarptautinës darbo organi-zacijos specialistais atliko Darbo kodekso projektoatitikimo ES direktyvoms ir TDO konvencijoms áver-tinimà. Darbo grupës parengtas pirminis Darbo ko-

dekso projektas buvo iðverstas á anglø kalbà ir pa-teiktas ekspertø vertinimui. Jø pateiktos iðvados, pro-fesiniø sàjungø bei darbdaviø organizacijø atstovøpastabos buvo apsvarstytos 1999 m. rugsëjo mën. dar-bo kodekso rengimo darbo grupëje kartu su eksper-tais. Vëliau ávyko triðalis seminaras �Darbo santykiøreglamentavimas tarptautiniuose teisës aktuose irdarbo teisës reforma Lietuvoje�. Tai iðskirtinis atve-jis, kai trys �ðalys� - Lietuva, ES ir TDO - kartu su-sëdo �prie vieno stalo� ir nagrinëjo vieno svarbiau-siø mûsø nacionaliniø ástatymø - Darbo kodekso pro-jektà. Darbo kodekso rengimo grupës nariai su TDOpagalba lankësi Budapeðte, kur buvo supaþindinti suVengrijos patirtimi rengiant panaðius teisës aktus.

Socialinio dialogo srityje buvo apþvelgta esamainstitucinë sistema, parengta techninë uþduotis �So-cialinio dialogo vystymasis Lietuvoje�, pagal kurá nu-matytos veiklos - seminarai �Triðalis socialinis dialo-gas�, �Dviðalës kolektyvinës derybos�, �Darbuotojøinformavimas ir konsultavimas�, socialiniø partneriømokymas derybø meno, parama ágyvendinant ESdirektyvà dël Darbø tarybos steigimo.

Ágyvendinant laisvo darbuotojø judëjimo papro-jektá, buvo atlikta nacionaliniø teisës aktø atitikimoES teisei laisvo darbo jëgos judëjimo srityje analizëbei parengtas strateginis tolesniø veiksmø planas.Veiksmø plane pateiktos teisës derinimo bei institu-cinës-administracinës priemonës, kurios turi bûti ágy-vendintos iki Lietuvos ástojimo á ES dienos, pasiû-lyti konkretûs priemoniø ágyvendinimo terminai beinustatytos atsakingos uþ ástojimà institucijos.

Greta minëtø projektø ágyvendinimo, vyko ir pa-siruoðimo naujiems PHARE programos projektamsdarbai. Buvo parengtos techninës uþduotys trimsPHARE 1998 m. programos komponentëms:¦ SODROS integruotos informacinës technolo-

gijos sistemos (IITS) plëtra, kurios tikslas - stiprintiSODROS institucinius gebëjimus ágyvendinant sociali-nës apsaugos ástatymus bei efektyviai administruojantsocialiná draudimà;¦ monitoringo padalinys, skirtas priþiûrëti IITS

plëtrà SODROJE, kurio tikslas - uþtikrinti, kad SOD-ROS IITS plëtra vyktø pagal numatytus reikalavimus;¦ integracinës veiklos stiprinimas ir parama

SADM bei profesinës saugos ir sveikatos institucijoms.Paramos tikslas yra stiprinti SADM gebëjimus integ-racijos srityje, parengti kompiuterinæ techninës paramosprojektø valdymo sistemà, profesinës sveikatos ir saugos



srityje tobulinti asmeniniø apsaugos priemoniø sistemà.1999 metø pabaigoje pagal parengtas technines

uþduotis buvo organizuotas tarptautinis konkursas.SODROS integruotos informacinës technologijossistemos IITS plëtrà vykdys Jungtinës Karalystëskompanija PriceWaterHouseCoopers. Monitoringopadalinyje dirbs Austrijos kompanijos Finanzaka-demie ekspertai, o integracinæ SADM veiklà padësstiprinti Jungtinës Karalystës kompanija Birks Sin-clair & Associates Ltd.

Be to, 1999 m. vyko pasirengimas naujam PHAREprojektui profesinës saugos ir sveikatos ástatymø toles-nio suderinimo su ES teisës aktais srityje. Ðis projektasskirtas Socialinës apsaugos ir darbo bei Sveikatos ap-saugos ministerijoms ir bus vykdomas �dvyniø� prog-ramos principais. Metø pabaigoje pagal EuroposSàjungos ðaliø nariø pateiktus pasiûlymus dël projektoágyvendinimo ávyko �dvyniø� atranka. Lietuva projek-to vykdytojais pasirinko Vokietijà ir Prancûzijà. Pro-jekto ágyvendinimo metu numatoma toliau tobulintiLietuvos profesinës saugos ir sveikatos ástatyminæ beiinstitucinæ bazæ, organizuoti mokymus, plësti ir tobu-linti Valstybinës darbo inspekcijos bei Valstybinio vi-suomenës sveikatos centro informacines sistemas.

1999 m. liepos-rugsëjo mën. du nepriklausomiEuropos Komisijos ekspertai vertino PHARE 1995ir 1996 m. programas.Ðiam vertinimui atlikti buvopasirinktos tik Lietuva ir Slovakija.

Ekspertus domino visos PHARE programosefektyvumas Lietuvos darbo rinkos ir socialinio drau-dimo reformos srityje, todël jie lankësi tiek PHAREpagalbà gavusiuose SODROS teritoriniuose skyriuo-se, tiek ir tuose rajonuose, kuriuose vyko triðaliø vie-tiniø uþimtumo iniciatyvø plëtros projektai. Vertini-mo rezultatai bus paskelbti 2000 m. pirmoje pusëje.

Bendradarbiaujant su TDO, toliau vyko Sociali-nio biudþeto modelio parengimo projektas. Pareng-tas ir specialistams pristatytas socialinio biudþeto mo-delis, kurio dëka galima prognozuoti socialiná biud-þetà iki 2020 metø.

Pasaulio banko projektasSocialinës apsaugos ir darbo ministerija labai sëk-

mingai vykdo Pasaulio banko finansuojamà projektà- Socialinës politikos ir bendruomeniniø socialiniøpaslaugø vystymas. Ðio projekto vykdymas prasidëjo1996 metais, gavus paskolà ið Pasaulio Banko. Pro-jekto eigoje jau ásteigta 12 socialiniø paslaugø ir

lavinimo centrø Vilniuje, Ðvenèioniø, Molëtø, Ute-nos, Anykðèiø rajonuose. Ðiose centruose paslaugosteikiamos 1600 þmoniø. Pavyzdþiui, Anykðèiø Sutri-kusio intelekto vaikø ir jaunuoliø ugdymo centrà lan-ko 43 vaikai nuo 4 iki 28 metø: 90 proc. vaikø, prieðpriimant juos á centrà, gyveno su savo tëvais, 10 proc.gyveno pas gimines, 20 proc. visø centre gyvenanèiøvaikø anksèiau vienu ar kitu savo gyvenimo laiko-tarpiu yra gyvenæ uþdarose institucijose. Visi vaikai,iðskyrus vienà, turi autizmo simptomø ir/arba kitøpsichiniø sutrikimø. Personalo vertinimu, 14 proc.vaikø patenka á kategorijà �rizikuojantys patekti á il-galaikës globos institucijas�. Jeigu ðiems vaikamsnebûtø pasiûlyta lankytis centre, jie anksèiau ar vëliaubûtø patekæ á ilgalaikës globos institucijas. Dël to ga-lima teigti, kad centras uþkirto kelià 14 proc. centràlankanèiø vaikø perkëlimui á ilgalaikës globos insti-tucijas. Subjektyviu centro personalo vertinimu, cen-tre atliktas darbas prisidëjo prie vaikø gyvenimo ko-kybës pagerinimo.

Per 1999 metus buvo atidaryti 2 socialiniø paslau-gø centrai: Vilniaus Sutrikusio intelekto þmoniø dar-binio mokymo centras ir Vilniaus Reabilitacinë Tar-nyba �Parama�. Ðiuose centruose paslaugos teikia-mos 74 þmonëms.

Ágyvendinant �Socialinës politikos ir bendruome-niniø socialiniø paslaugø vystymo� projektà, 1999metais toliau buvo organizuojami ákurtø centrø so-cialiniø darbuotojø mokymai. Mokymo programabuvo pavadinta �Vaikø gerovës kursai�. Programostrukmë - 10 savaièiø. Programoje paskaitas skaitë irvedë seminarus Vilniaus Universiteto Socialinio dar-bo katedros ir Stokholmo Universiteto Socialiniodarbo mokyklos dëstytojai. Projektà numatoma tæstiir 2000 metais.

Europos Tarybos Vystymo bankoprojektasSocialinës apsaugos ir darbo ministerija - kol kas

vienintelë Lietuvos institucija, vykdanti projektus suET Vystymo banku. 1999 metais buvo ágyvendinamidu projektai, finansuojami ið ET Vystymo banko(anksèiau vadinosi Europos Tarybos Socialinio vys-tymo fondas) paskolø.

Socialiniø paslaugø infrastruktûros plëtros projektuiEuropos Tarybos Vystymo Bankas pradëjo teikti pas-kolà 1999 metais. Projekto eigoje numatoma finan-suoti 10 socialiniø paslaugø centrø, bus sukurtos 289

7 skyrius


darbo vietos bei 587 centrø klientai naudosis sociali-nëmis paslaugomis. 1999 metais pradëta rekons-truoti: Jurbarko sutrikusio intelekto jaunuoliø darbocentrà, Klaipëdos globos namus, Kauno vaikø prie-þiûros, ugdymo ir reabilitacijos centrà, Vilniaus Mar-kuèiø dienos veiklos centrà, Vilniaus sutrikusio in-telekto þmoniø darbinio mokymo centrà.

Gráþtanèiø tremtiniø aprûpinimo bûstu projektasbuvo pradëtas vykdyti 1996 metais, pasiraðius pasko-los sutartá su Europos Tarybos Socialinio vystymofondu. Iki 2000 metø sausio 1d. bûstu aprûpintos 929tremtiniø ðeimos bei rekonstruotuose Tremtiniø na-muose apgyvendinti 75 buvæ tremtiniai. Projekto ei-goje iki 2003 metø planuojama bûstu aprûpinti apie2000 tremtiniø ðeimø.

Jungtiniø Tautø Vystymo programaJungtiniø tautø vystymo programa (JTVP) - pag-

rindinis Jungtiniø Tautø finansinës ir techninës para-mos ðaltinis þmonijos raidai pasaulyje remti. Ðiosprogramos dëka Lietuvoje vykdoma nemaþai projek-tø socialiniame sektoriuje: ákurta Socialinës politikosgrupë, leidþiamas kasmetinis praneðimas apie Þmo-gaus socialinæ raidà Lietuvoje. Du JTVP projektaiágyvendinami tiesiogiai per Socialinës apsaugos irdarbo ministerijà.

Projekto �Socialinës politikos monitoringas ir ver-tinimas� pagrindiniai partneriai - Olandijos Sociali-niø reikalø ir uþimtumo ministerija bei MastrichtoUniversitetas. Ðio projekto dëka uþsimezgë labai gerisantykiai su atitinkama Olandijos ministerija. 1999metais Lietuvoje lankësi ðios ministerijos Genera-linis sekretorius R. Gerritse, kuris pasidalino pa-tirtimi apie socialiniø tyrimø svarbà bei jø organiza-vimà Olandijoje Vilniuje vykusio seminaro �Sociali-niø tyrimø strategija� metu.

Vienas svarbiausiø projekto rezultatø - jau tradi-cija tapæs kasmetinis SADM socialinës ataskaitos -Socialinio praneðimo - rengimas, kurio iðleidimà tretimetai finansuoja Olandijos Vyriausybë. Ðio prane-ðimo rengimas - ne tik SADM darbo grupës susiti-kimai, bet tuo paèiu ir darbiniai seminarai bei dis-kusijos apie socialinës politikos prioritetus, monito-ringà, SADM strategijà ir pan. �Socialinio praneðimo1999� rengimo klausimu buvo organizuota keletasseminarø bei tarptautinë konferencija, kurioje daly-vavo Latvijos, Moldovos bei Olandijos socialinio pra-neðimo rengimo grupës, Olandijos Socialiniø reikalø

ir uþimtumo ministerijos, Ekonominio bendradar-biavimo ir plëtros organizacijos (OECD), JungtiniøTautø atstovai.

Labai naudingi projekto eigoje Olandijos minis-terijos ekspertø parengti seminarai apie dviðaliø so-cialinës apsaugos sutarèiø sudarymà bei Socialinëschartijos ataskaitø rengimà.

Projektas �Skurdo vertinimas ir maþinimas� tæsiasinuo 1997 metø. Pradiniame ðio projekto etape buvoatlikti sociologiniai tyrimai apie maþas pajamas gau-nanèius asmenis. Apibendrinus sociologinius tyri-mus, parengta iðsami studija �Skurdo vertinimas irmaþinimas�. Tæsiant projektà, 1999 m. parengta na-cionalinë ataskaita dël Jungtiniø Tautø KopenhagosDeklaracijos ágyvendinimo Lietuvoje. Svarbiausiasprojekto rezultatas - Nacionalinë kovos su skurdustrategija, kurià SADM ministrë I.Degutienë pris-tatys 2000 m. birþelá Þenevoje Jungtiniø tautø Gene-ralinës Asamblëjos specialiojoje sesijoje.

DanijaBendradarbiavimo darbo rinkossrityje programaPagal susitarimà tarp Danijos darbo ministerijos

ir Lietuvos socialinës apsaugos ir darbo ministerijos1999 metais buvo pradëta vykdyti Danijos-Lietuvosbendradarbiavimo darbo rinkos srityje programa, ku-rià sudaro 6 atskiri projektai.

Pirmojo - politikos integravimo projekto tikslas yrauþtikrinti integracijà tarp darbo rinkos politikos irkitø vyriausybës vykdomø politikos krypèiø. Projektoeigoje rengiamas Lietuvos Nacionalinis uþimtumoveiksmø planas, kurá numatoma pristatyti 2000metais.

Antrojo - institucinio stiprinimo projekto rengimoiðdavoje per 1999 metus buvo atlikta darbo rinkàreglamentuojanèiø teisës aktø apþvalga, darbo rinkosinstitucijø atsakomybës ir vykdomø funkcijø apþvalgabei pirminës rekomendacijos - veiksmø planassistemai tobulinti.

Treèiojo - masiniø atleidimø reguliavimo projektoeigoje buvo parengti Bedarbiø rëmimo ástatymopakeitimai atsiþvelgiant á ES teisæ bei parengtos re-komendacijos dël grupës asmenø darbuotojø atleidi-mo tvarkos.

Ketvirtuoju projektu buvo numatyta ásteigti Jau-nimo darbo centrà Vilniuje: toks centras buvo ástei-gtas 1999 metais.



Penktojo - darbo rinkos profesinio mokymo tobulini-mo projekto idëja yra toliau plësti darbo rinkos pro-fesinio mokymo sistemà, kuri atitiktø darbo rinkosporeikius. Pagal ðá projektà per metus buvo parengtasmokymo programos projektas. Ði mokymo programabus pataisyta ir iðleista 2000 metais.

Ðeðtojo - informavimo ir atviro ádarbinimo vystymoprojekto - pagrindinis rezultatas - parengtas �Infor-mavimo strategijos ir atviro ádarbinimo vadovas�, ku-riame pateikta apibendrinta projekto medþiaga, in-formacinës medþiagos standartai, informaciniø cen-trø standartai, metodinës rekomendacijos. �Vado-vas� skirtas darbo birþø informaciniø centrø konsul-tantams.

Bendradarbiavimo susitarimas dël Socialinësiniciatyvos vystymo1999 metø kovo mënesá Lietuvos Socialinës ap-

saugos ir darbo ministerija bei Sveikatos apsaugosministerija pasiraðë Susitarimà su Danijos Uþsienioreikalø ministerija bei Danijos Socialiniø reikalø mi-nisterija dël Socialinës iniciatyvos vystymo Lietuvoje.Ðiuo susitarimu ðalys siekia pagerinti paþeidþiamojesocialinëje padëtyje atsidûrusiø þmoniø grupiø situa-cijà ir uþkirsti kelià jø izoliacijai visuomenëje. Iðski-riamos keturios labiausiai paþeidþiamos asmenø gru-pës:¦ vaikai ir jauni þmonës, likæ be pakankamos

prieþiûros ir dëmesio;¦ fiziðkai ir protiðkai neágalûs asmenys;¦ asmenys, priklausomi nuo narkotikø, alkoholio

ir prostitucijos;¦ benamiai, ligoti bei pagyvenæ asmenys.Pagal Susitarimà numatyta, kad Danijos Vyriau-

sybë parems nevyriausybiniø organizacijø, valstybi-niø institucijø, agentûrø teikiamus projektus, kurieatitiks projekto tikslus. Atsiþvelgdama á ðià nuostatàir siekdama maksimaliai iðnaudoti atsiradusià gali-mybæ padëti anksèiau minëtoms asmenø grupëms,Socialinës apsaugos ir darbo ministerija per þinias-klaidos priemones paskelbë konkursà dël projektøteikimo Socialinës iniciatyvos programai. Ávairios ins-titucijos pateikë net 141 projektà. Projektai perduotiDanijos Karalystës ambasadai tolesnei perþiûrai iratrankai. 2000 metø pirmoje pusëje tikimasi pradëtikai kuriø atrinktø projektø ágyvendinimà.

Baltijos Jûros Valstybiø sektorinë darborinkos programa Ðià programà 1999 metø sausio mënesá inicijavo

Danijos Darbo ministerija. Pagal ðià programà Dani-jos Vyriausybë finansuoja darbo rinkos projektus, kurieatitinka nustatytus kriterijus ir kuriuose pareiðkia noràdalyvauti ne maþiau kaip trys Baltijos Jûros regionai:Danija, Lenkija, Kaliningrado sritis, Lietuva, Latvija,Estija, Leningrado sritis. 1999 metais Lietuva parengëir pateikë ðios programos finansavimui penkis pro-jektus. Jau 2000 metais bus pradëtas ágyvendinti pro-jektas �Regioninis vystymas ir uþimtumas� (projektedalyvaus Lietuva, Lenkija ir Danija). 2001 metais turëtøbûti finansuojami Lietuvos darbo birþos pateikti pro-jektai dël Uþimtumo tarnybø personalo vertinimo,jaunimo nedarbo ir ilgalaikio nedarbo maþinimo(dalyvaus Lietuva, Latvija ir Danija).

ÐvedijaProjektà �Dël Lietuvos darbo birþos veiklos tobuli-

nimo� finansavo Ðvedijos Vyriausybë. Projekto part-nerë - Ðvedijos Nacionalinë darbo rinkos tarnyba.Projekto tikslai - vystyti Lietuvos darbo birþos paslau-gø, teikiamø bedarbiams ir darbdaviams, kokybæ beiefektyvumà, mokyti personalà teikti paslaugas þmo-nëms su negalia, kelti informacinës sistemos nau-dojimo darbo birþoje efektyvumà, parengti Lietuvosdarbo birþà integracijai á ES darbo rinkà. Vykdantprojektà, vyko konsultacijos bei seminarai Klaipëdos,Kauno, Ðakiø, Rokiðkio darbo birþose darbo su darb-daviais prognoziø, atviro informavimo ir tiesioginiøpaslaugø teikimo klausimais. Pravesti seminaraipersonalo mokymo modelio sukûrimo, vyrø ir mote-rø lygiø galimybiø darbe rëmimo klausimais, vykokonsultacijos kuriant Lietuvos darbo birþà INTER-NET�e. Kuriamos Rokiðkio, Kauno, Ðakiø ðvediðkopavyzdþio modelinës darbo birþos, rengiami 8 tre-neriai pagal programà �Lietuvos personalo mokymomodelio vystymas�. 1999 metais Ðvedijos tarptautiniobendradarbiavimo vystymo agentûra pakvietë Lietu-vos darbo birþos specialistus dalyvauti bendrame pro-jekte su Ðvedija teikiant pagalbà Armënijos uþim-tumo tarnyboms.

Projektà �Neágaliøjø reabilitacija Lietuvoje� taippat finansavo Ðvedijos Vyriausybë. Projekto partne-riai: Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba ir Ðvedi-jos SAMHALL (Neágaliøjø reabilitacijos ámonë).Projekto tikslas - esamos reabilitacijos sistemos neá-

7 skyrius


galiesiems plëtojimas, asmenø su negalia mokymasir profesinis reabilitavimas. Apie 300 ðalyje gyvenan-èiø neágaliøjø asmenø buvo apmokyta ávairiø profe-sijø (apskaitininko, siuvëjo, vairuotojo ir kt.). Apie70 proc. ðiø ásigijusiø atitinkamas profesijas bei spe-cialybes asmenø buvo ádarbinti.

Projekto vykdymo eigoje, bendradarbiaujant suLietuvos Invalidø draugija, apskaitininkø rengimoprograma buvo adaptuota ðiai asmenø grupei bei su-teikta jiems valstybës pripaþinta kvalifikacija. Ðiàkvalifikacijà ágijæ þmonës buvo ádarbinti Invalidødraugijos skyriuose.

NorvegijaGyvenimo sàlygø tyrimo projektas. Finansuojant

Norvegijos Vyriausybei bei Norvegijos FAFO insti-tutui, periodiðkai organizuojami Gyvenimo sàlygø ty-rimai Baltijos ðalyse. Pirmasis toks tyrimas buvo at-liktas 1990 metais, antrasis - 1994 metais. 1999 metaisatliktas treèiasis Gyvenimo sàlygø sociologinis ty-rimas, kuris leis ávertinti gyvenimo sàlygø (namø ûkiøekonominës bûklës, pajamø, darbo sàlygø, sveika-tos, migracijos ir kt.) pokyèius Lietuvoje. Gautø re-zultatø pagrindu 2000 metais bus parengta palygi-namoji Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyvenimo sàlygøstudija.



Baigiantis antrajam tûkstantmeèiui, ypaè iðryðkë-jo pasaulio ðaliø vystymosi skirtumai: turtingø ðaliøekonomika ir toliau sparèiai plëtojosi, kai tuo tarpuatsilikusios ðalys nepajëgë uþtikrinti pakankamø eko-nomikos augimo tempø. Beveik visose pasaulio ða-lyse buvo pastebimas socialinës nelygybës didëjimas:vieni þmonës vis labiau turtëjo, kiti skurdo. Pasaulyjeðiuo metu virð milijardo þmoniø gyvena didþiausiameskurde, daugiau negu 120 milijonø þmoniø oficialiaiyra bedarbiai. Skurdas, nedarbas ir socialinë atskir-tis1 ) daþnai sàlygoja þmoniø socialiná nesaugumà irnetikrumà visuomenëje, neretai pastûmëja juos á nu-sikaltimo kelià, alkoholizmo bei narkomanijos prik-

8 skyrius

8. SOCIALINËS POLITIKOS ÁGYVENDINIMO PROGRAMOS

1999-aisiais metais buvo parengtos ir ágyvendi-namos dvi ypatingos svarbos programos: Skurdo ma-þinimo strategija ir Tarptautiniø pagyvenusiø þmoniømetø programa.

Skurdo maþinimo strategijoje numatytos svarbiau-sios priemonës skurdui ðalyje sumaþinti.

8.1.1. Kopenhagos þmogaus socialinës raidos deklaracija

lausomybæ, yra barjeras asmenybës vystymuisi, o tuopaèiu ir visos visuomenës paþangai.

Þengiant á dvideðimt pirmàjá amþiø, atsirado ne-atidëliotinas poreikis spræsti svarbias socialines prob-lemas, ypaè skurdo, nedarbo ir socialinës atskirties,kurios aktualios kiekvienai ðaliai. Ðiø problemø neið-vengë ir Lietuva, pergyvenanti esminius politinius,ekonominius ir socialinius pokyèius.

Jungtiniø Tautø iniciatyva 1995 m. kovo mënesáKopenhagoje buvo organizuotas Pasaulio Virðûniø susi-tikimas. Ðio susitikimo tikslas - priminti pasauliui sociali-nës raidos ir þmonijos gerbûvio svarbà, ásipareigoti irápareigoti savo Vyriausybes spræsti skurdo, nedarbo bei

1) Socialinë atskirtis - padëtis, kai asmuo dël menkø savo iðtekliø (materialiniø, kultûriniø, socialiniø) negali palaikyti áprastossocialinës sàveikos, negali dalyvauti veiklose, kurios laikomos áprastinëmis kitiems visuomenës nariams.

1995 m. kovo mënesá Lietuva pasiraðë Kopenha-gos þmogaus socialinës raidos deklaracijà, tuo pripa-þindama skurdà opia socialine problema ir ásiparei-godama skurdo maþinimà laikyti socialinës politikosprioritetu. Kopenhagos deklaracijoje priimtø nuos-tatø ágyvendinimui Lietuvoje buvo ákurtas Socialiniskomitetas, kuris 1999 metais parengë Skurdo ma-þinimo Lietuvoje strategijà. Ði strategija - tai vals-

tybinës reikðmës dokumentas, kuriame suformuluotipagrindiniai valstybës socialinës politikos maþinantskurdà tikslai, uþdaviniai bei priemonës jiems ágy-vendinti. Ji parengta dalyvaujant ávairiø srièiø spe-cialistams: ekonomikos, finansø, ðvietimo, sveikatosbei socialinës apsaugos. Tikimasi, kad Strategija mo-bilizuos Lietuvos þmoniø pastangas ir nacionaliniusiðteklius maþinant ðalyje skurdà.

8.1. SKURDO MAÞINIMO STRATEGIJA LIETUVOJEIR JOS ÁGYVENDINIMAS

Pritariant Jungtiniø Tautø sprendimui, Lietuvoje1999-ieji metai buvo paskelbti Tarptautiniais pagyvenu-siø þmoniø metais. Tuo tikslu buvo patvirtinta ir ágyven-dinta atitinkama veiksmø programa, skirta pagyvenu-siø þmoniø socialinëms problemoms iðryðkinti ir spræsti.


kitas, su ðiais reiðkiniais susijusias, problemas.Susitikimo metu ðalys pasiraðë Kopenhagos þmo-

gaus socialinës raidos deklaracijà (toliau - Kopen-hagos deklaracija). Lietuvos vardu Kopenhagos dek-laracijà pasiraðë Prezidentas Algirdas Brazauskas.Lietuva, pasiraðydama Kopenhagos deklaracijà, pri-paþino skurdà opia socialine problema ir ásipareigojoskurdo maþinimà laikyti socialinës politikos priori-tetu. Lietuvos vardu buvo ásipareigota parengti Skur-do maþinimo strategijà, vadovaujantis Kopenhagosdeklaracijoje priimtomis nuostatomis:¦ pripaþinti, kad þmogaus socialinës raidos pag-

rindinis tikslas - suteikti þmonëms teisæ vystyti savo suge-bëjimus. Nacionalinëje, regioninëje ir tarptautinëje po-litikoje teikti pirmenybæ visuomenës paþangos, teisin-gumo ir þmogaus gyvenimo sàlygø gerinimo skatinimui;¦ skatinti teisingà pajamø paskirstymà, sudaryti

galimybæ visuomenës nariams pasinaudoti jø gyveni-mui reikalingais iðtekliais;¦ uþtikrinti, kad socialiai paþeidþiami asmenys ar

jø grupës (neágalieji, benamiai, naðlaièiai ir kt.) bûtøájungtos á þmogaus socialinæ raidà, pagerinti jø galimy-bes naudotis visais reikalingais iðtekliais;¦ uþsibrëþti tikslà panaikinti absoliutø skurdà iki

nustatyto termino atsiþvelgiant á nacionalines sàlygas;¦ remti visiðkà uþimtumà, kaip pagrindiná ekono-

minës ir socialinës strategijos prioritetà;¦ pasiekti, kad ðvietimas ir pirminë sveikatos prie-

þiûra bûtø prieinami visiems;¦ pripaþinti, kad ðeima yra visuomenës pagrindas

ir jai skirti esminá vaidmená þmogaus socialinëje raidoje,stiprinti ðeimai skiriamà socialinæ apsaugà bei paramà;¦ pasiekti galimybiø lygybæ ir teisingumà tarp mo-

terø ir vyrø, skatinti moterø dalyvavimà politiniame,civiliniame, ekonominiame, visuomeniniame ir kultû-riniame gyvenime;¦ padidinti þmogaus socialinei raidai skirtus ið-

teklius;¦ uþ skurdo maþinimà pirmiausia atsakingos val-

dþios institucijos, o taip pat socialiniai partneriai, nevy-riausybinës organizacijos ir kiekvienas pilietis.

Kopenhagos deklaracijoje priimtø nuostatø ágy-vendinimui Lietuvoje buvo ákurtas Socialinis komi-tetas.

Socialinis komitetasSkurdo maþinimo strategijai Lietuvoje rengti

Prezidentas Valdas Adamkus 1999 m. sausio 4 d.dekretu Nr. 286 �Dël Kopenhagos deklaracijos ágy-vendinimo socialinio komiteto sudarymo� ákûrë So-cialiná komitetà. Á komiteto sudëtá buvo átrauktisocialinës apsaugos ir darbo, sveikatos apsaugos,ðvietimo ir mokslo, teisingumo, finansø, ûkio, þemësûkio bei valdymo reformø ir savivaldybiø ministrai,nevyriausybiniø organizacijø, tradiciniø religiniøbendruomeniø atstovai, valstybiniø ir vyriausybiniøinstitucijø atsakingi darbuotojai, mokslininkai. Ko-miteto darbui paskirta vadovauti socialinës apsaugosir darbo ministrë I. Degutienë. Strategijos kûrime taippat aktyviai dalyvavo Jungtiniø Tautø Vystymo Prog-ramos atstovas, ekspertai ir beveik visø ministerijø spe-cialistai.

Nacionalinis praneðimasSocialiniam komitetui vadovaujant, 1999 m. buvo

parengtas ir pristatytas Jungtinëms Tautoms ir ðaliesvisuomenei Nacionalinis praneðimas apie PasaulioVirðûniø socialinës raidos susitikimo iðvadø ágyven-dinimà Lietuvoje1 ). Dokumente buvo pateikta pa-siektos paþangos ir neiðspræstø problemø, maþinantskurdà nuo 1995 iki 1999 metø, apþvalga. Ðis prane-ðimas buvo ilgalaikës Skurdo maþinimo strategijosruoðimo pradþia. Rengiant praneðimà, buvo prieitatokiø iðvadø:¦ kovojant su skurdu, vien socialinës apsaugos

priemonëmis pasiekti teigiamø rezultatø neámanoma;¦ bûtina formuoti kompleksiðkà politikà Lietuvos

visuomenës socialinei plëtrai skatinti, nesitikint greitørezultatø;¦ apgalvota kovos su skurdu strategija turëtø pa-

dëti Lietuvai racionaliau naudoti turimus iðteklius, ypa-tingai þmogiðkuosius;¦ rengiant Skurdo maþinimo strategijà, turëtø bûti

atsiþvelgta á Lietuvos Eurointegracijos siekius ir EuroposSàjungoje susiklosèiusius socialinës raidos modelius.

Rengiant Skurdo maþinimo strategijà, buvo atsiþ-velgta á minëtas iðvadas, ekspertø bei specialistø pata-rimus, o taip pat pasinaudota Nacionalinio praneði-mo rengimo patirtimi.


1) Praneðimas pateikiamas Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos internetiniame puslapyje, adresu www.socmin.lt)


Skurdo maþinimo Lietuvoje strategija (toliau -Strategija) - tai valstybinës reikðmës dokumentas, ku-riame suformuluoti pagrindiniai valstybës socialinëspolitikos, maþinant skurdà, tikslai, uþdaviniai beipriemonës jiems ágyvendinti1.

Rengiant Strategijà, buvo formuojamas visapusið-kas poþiûris á skurdà ir su juo susijusias problemas.Ðiø klausimø nagrinëjimas ir jø sprendimas reikalau-ja ekonomikos, finansø, ðvietimo, sveikatos ir sociali-nës politikos derinimo bei integravimo.

Vienas ið Strategijos rengëjø siekiø buvo atkreiptivisuomenës, valdanèiøjø institucijø, politiniø partijø,þiniasklaidos dëmesá á skurdo, socialinës nelygybësir atskirties problemas Lietuvoje. Bûtina átikinti vi-suomenæ, kad ðiø problemø sprendimo atidëjimasvëlesniam laikotarpiui gali turëti neigiamø pasekmiøateities kartoms, kadangi skurdas nuskurdina ne tikatskirus asmenis, bet ir visà visuomenæ.

Vieðosios politikos, maþinant skurdà, priemo-nëms Strategijoje skiriamas didþiausias dëmesys.Strategijoje iðskirtos deðimt svarbiausiø vieðosios po-litikos srièiø, kuriose numatytos priemonës, reika-lingos skurdo sumaþinimui ir skurstanèiøjø padëtiespalengvinimui. Kiekvienos vieðosios politikos sritiesatstovai aktyviai dalyvavo siûlydami skurdo maþini-mo priemones. Socialinio komiteto nariai, padedantekspertams, atrinkdavo ir derindavo teikiamus pasiû-lymus, kad ðie neprieðtarautø vienas kitam, o vienaskità papildydami duotø geriausius rezultatus spren-dþiant skurdo, socialinës nelygybës ir kitas socialinesproblemas. Ásigaliojus Strategijos nuostatoms, vieðo-sios politikos priemoniø ágyvendinimui, bus kuriamoskonkreèios programos, turinèios konkreèius tikslus,ágyvendinimo terminus, atsakingus asmenis ir ekono-miná finansiná pagrindimà.

Strategijos rengëjai, vertindami skurdà Lietuvoje,naudojosi sukurta duomenø baze apie skurdà. 1997metais, Jungtiniø Tautø vystymo programai inicijuo-jant ir remiant, buvo atliktas skurdo tyrimas, kuriopagrindinis tikslas - sukaupti duomenis apie skurdà,kurie bûtini rengiant kovos su skurdu strategijà2.

1) Strategija pateikta Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos internetiniame puslapyje, adresu www.socmin.lt

2) Plaèiau skurdo tyrimas apraðytas Socialinio praneðimo - 1998 �Skurdo tyrimas ir socialinë politika� dalyje.

Strategijoje pateikiama atnaujinta informacija apieskurdo rodiklius.

Skurdo samprata ir jo paplitimasLietuvojeSkurdo maþinimo Lietuvoje strategijoje suformu-

luota ðiandieninei Lietuvai pritaikyta skurdo sam-prata, apibrëþiami skurdo matai, pateikiamas skurdopaplitimas bei jo ypatybës Lietuvoje, parodytos daþ-niausiai tarp skurstanèiøjø patenkanèios gyventojøgrupës. Minëtos analizës pagrindu pateikti skurdomaþinimo �taikiniai� - skurdo sumaþinimo lygis irparama silpniausioms gyventojø grupëms.

Pripaþástama, kad skurde gyvena tie þmonës, ku-riø pajamos ir kiti iðtekliai (materialiniai, kultûriniaiir socialiniai) yra tokie menki, kad neuþtikrina Lietu-vos visuomenëje priimtinø gyvenimo standartø. Dëlper menkø pajamø ir kitø iðtekliø tie þmonës negalidalyvauti veiklose, kurios laikomos áprastomis ki-tiems visuomenës nariams.

Skurdo ribaÐio rodiklio pagalba suskirstomi asmenys arba na-

mø ûkiai á skurstanèius ir neskurstanèius. 1997 m.atliktame skurdo tyrime buvo naudojamos 6 skurdoribos (Taikomasis MGL, Skaièiuojamasis MGL, 40,50, 60 proc. vartojimo iðlaidø vidurkio, 50 proc. varto-jimo iðlaidø medianos). Strategijoje pateikiamos tiktrys skurdo ribos, kurios naudojamos nusakant stra-teginius �taikinius�. 8.1.2-2 lentelëje pateikiamosYpaè gilaus skurdo, Santykinio skurdo ir Fiksuotasantykinio skurdo ribø reikðmës 1996-1999 metø lai-kotarpiu:

Kaip rodo 8.1.2-1 lentelëje pateikti duomenys,Ypaè gilaus skurdo riba nesudaro net 50 proc. kitølentelëje pateiktø skurdo ribø lygio. Namø ûkiai,kuriø pajamos vienam ðeimos nariui yra maþesnësuþ Ypaè gilaus skurdo ribos reikðmæ, turi labai ribotasgalimybes bûtinø poreikiø patenkinimui, kadangigaunamos pajamos gali garantuoti tik minimalius po-reikius maistui.

Nusakant ypaè gilø skurdà, naudojamas Taikomojominimalaus gyvenimo lygio (MGL) rodiklis. LR Gy-

8 skyrius

8.1.2. Skurdo maþinimo Lietuvoje strategija


Ypaè gilaus skurdo riba (Taikomasis MGL) 90,8 110,8 123,3 125,0Santykinë skurdo riba(50% vartojimo iðlaidø vidurkioskaièiuojant ekvivalenèiam vartotojui) 226,2 248,6 276,7 274,6Fiksuota santykinë skurdo riba(50% 1996 m. vartojimo iðlaidø vidurkio,indeksuoto atitinkamø metø vartotojø kainø indeksu) 226,2 246,4 258,9 261,0

Skurdo ribø reikðmës Lietuvoje 1996-1999 m. (vienam namø ûkio nariui per mënesá, Lt)

Rodikliai

8.1.2-1 lentelëStatistikos departamento Namø ûkiø tyrimo skyriaus duomenys

1996 1997 1998 1999

ventojø pajamø garantijø ástatyme (priimtas 1990 m.)buvo áteisinta Absoliuti skurdo riba, kurià atspindëjoMinimalus gyvenimo lygis. Ðis skurdo ribos rodiklisspecialistø, mokslininkø, Statistikos departamentoNamø ûkiø tyrimo skyriaus pateikiamuose praneði-muose vadinamas Taikomuoju MGL. TaikomasisMGL 1990 m. buvo nustatytas minimalaus vartojimoreikmenø krepðelio pagrindu, o po to indeksuojamasVyriausybës sprendimais. Po 1992 m. indeksavimo,Taikomasis MGL, kaip absoliutaus skurdo rodiklis,prarado savo prasmæ: kainoms iðaugus 12,6 karto, jodydis iðaugo tik 3,2 karto. Socialinëje politikoje Tai-komasis MGL naudojamas nustatant kai kuriø so-cialiniø paðalpø dydþius ir kitus socialinius norma-tyvus.

Strategijoje pagrindiniu skurdo ribos rodikliu lai-koma Santykinë skurdo riba, kuri rodo skurdo santy-kiná pobûdá ir iðreiðkia vartojimo nelygybës pokyèiusvisuomenëje. Lietuvos Statistikos DepartamentasSantykinæ skurdo ribà apskaièiuoja kaip 50 procentøvidutiniø vartojimo iðlaidø skaièiuojant ekvivalen-èiam vartotojui. Namø ûkiø dydþio ir sudëties átakoseliminavimo tikslais, vartojimo iðlaidos perskaièiuo-jamos naudojant ekvivalentinæ OECD (Ekonominiobendradarbiavimo ir plëtros organizacija) skalæ. Ðio-je skalëje pirmojo ðeimos (namø ûkio) suaugusio as-mens vartojimo iðlaidos prilyginamos 1, antrojo irpaskesniojo suaugusio - 0,7, o kiekvieno vaiko - 0,5.

Strategijoje naudojama Fiksuota santykinë skur-do riba, kuri apskaièiuojama kaip 50 proc. 1996 m.vartojimo iðlaidø vidurkio skaièiuojant ekvivalenèiamvartotojui. Fiksuotos santykinës skurdo ribos dydþiuiátakos neturi gyventojø vartojimo lygio augimas irsocialinës nelygybës pokyèiai visuomenëje. Siekiantpalaikyti, bet nekeisti pasiektà 1996 m. vartojimo lygá,kurá garantuoja ði skurdo riba, kiekvienais metais jiindeksuojama atitinkamø metø vartotojø kainø in-deksu.

Skurdo lygisNaudojant skurdo ribas, yra nustatomas skurdo

lygis. Skurdo lygio dinamika 1996-1999 metø laiko-tarpiu rodo kovos su skurdu politikos bendrus re-zultatus. Kaip rodo 8.1.2-2 lentelës duomenys, skur-das Lietuvoje turëjo tendencijà maþëti, taèiau skurdomaþëjimo tempai dël ávairiø prieþasèiø (vartojimolygio, socialinës nelygybës kitimo, vykdomos sociali-nës politikos) kito nevienodai. Skurdo lygis pagal Fik-suotà santykinæ skurdo ribà per minëtà laikotarpá su-maþëjo 4,9 procentinio punkto (183 tûkst. gyventojøvartojimo lygis pakilo virð ðios skurdo ribos), pagalSantykinæ skurdo ribà skurdo lygis sumaþëjo - 2,2procentinio punkto (83 tûkst. gyventojø) ir pagal Ypa-tingai gilaus skurdo ribà sumaþëjo tik 0,1 procentiniopunkto (4 tûkst. gyventojø). 1999 metais, palyginussu 1998 metais, pastebimas skurdo lygio maþëjimotempø lëtëjimas, taèiau ypatingai gilaus skurdo lygis



per tà patá laikotarpá turëjo tendencijà didëti.Lietuvoje 1999 m. 580 tûkst. þmoniø, kurie sudarë

15,8 proc. visø gyventojø, vartojimui per mënesá skyrëmaþiau kaip 274,6 Lt, t.y. maþiau negu nustatyta tai-kant Santykinæ skurdo ribà. Ypatingai giliame skurdegyveno maþiausiai 33 tûkst. arba beveik vienas pro-centas Lietuvos gyventojø, kuriø vartojimo iðlaidosgalëjo garantuoti tik minimaliø poreikiø maisto pro-duktams patenkinimà.

Skurdo paplitimasTarp skurstanèiøjø daþniausiai patenka bedarbiø,

menkai iðsilavinusiø asmenø, smulkiø ûkininkø, ne-pilnos ir didelës ðeimos. Ekonomiðkai silpniausiosgyventojø grupës net ir ekonominio augimo metaisnepajëgia pasinaudoti ûkio augimo rezultatais.Smunkant ekonomikai, ðios gyventojø grupës labiau-siai nukenèia, kadangi jos neturi pakankamai san-taupø, kad galëtø iðsaugoti pasiektà vartojimo lygá.

Pagrindinës skurdo paplitimo prieþastysLietuvos ûkis pereinamuoju laikotarpiu patyrë di-

dþiulá nuosmuká, kadangi stambiosios ámonës netekosavo tradiciniø rinkø, maþëjo gamyba ir pragyvenimolygis. Ðios prieþastys sàlygojo nepalankias kovos suskurdu sàlygas ilgesniam laikotarpiui. Nors nuo 1995m. ðalies bendrasis vidaus produktas (BVP) turi ten-dencijà augti, (iðskyrus 1999 m.) BVP dalis, tenkantivienam gyventojui, lyginant su vartojimo poreikiais,yra santykinai maþa. Lietuva priklauso grupei ðaliø,kuriose pajamø nelygybë ekonomikos nuosmukio lai-kotarpiu iðaugo labai smarkiai. Palyginus su kitomisðalimis, Lietuva skiria santykinai maþà BVP dalá so-cialinei apsaugai. Pastaraisiais metais iðlaidos, ski-

riamos socialinei apsaugai, sudaro apie 10-11 proc.BVP. Kartu su iðlaidomis sveikatos apsaugai jos su-daro 14-16 proc. BVP. ES ðalys 1995 m. ðioms reik-mëms vidutiniðkai iðleido 28,5 proc. BVP.

Trys pagrindinës skurdo paplitimo prieþastys -nedidelë BVP dalis, tenkanti vidutiniðkai vienam gy-ventojui, iðaugusi gyventojø pajamø nelygybë ir san-tykinai maþa BVP dalis, skiriama socialinei apsaugai- nulëmë skurdo maþinimo strateginiø �taikiniø�pasirinkimà.

Skurdo maþinimo strateginiai �taikiniai�Ágyvendinant skurdo maþinimo politikà, valstybë

ásipareigoja:¦ iki 2003 m. panaikinti ypatingai gilø skurdà Lie-

tuvoje. Ágyvendinant strategijà, bus siekiama, kad kiek-vienas gyventojas, stokojantis maisto, neturintis pasto-gës nakvynei ar pakankamai ðiltø rûbø, bûtø aprûpintasðiomis bûtinomis priemonëmis. Taip pat bus siekiama,kad kiekvienam bûtø uþtikrinta bûtinoji medicininëprieþiûra ir kiekvienam vaikui bei paaugliui bûtø su-daryta galimybë mokytis;¦ iki 2005 m. sumaþinti skurdà, skaièiuojamà pa-

gal santykinæ skurdo ribà, ne maþiau kaip iki 13 proc.;¦ iki 2005 m. sumaþinti labiausiai skurstanèiøjø

socialiniø grupiø (vieniðø tëvø su vaikais, dideliø ðeimø,bedarbiø, þemdirbiø) skurdà pagal Santykinæ skurdoribà ne maþiau kaip iki 20 procentø. Labiausiai skurs-tanèiø socialiniø grupiø skurdo lygis 1999 m. svyravonuo 25 iki 35 proc.

Strategijoje iðskiriamos labiausiai skurstanèios gy-ventojø grupës, kurioms turi bûti taikoma socialinëparama: beglobiai vaikai, gausiø ðeimø vaikai, vieno

8 skyrius

Ypaè gilaus skurdo riba 1,0 0,8 0,8 0,9

Santykinë skurdo riba 18,0 16,6 16,0 15,8

Fiksuota santykinë skurdo riba 18,0 16,3 13,2 13,1

Skurdo lygis Lietuvoje 1996-1999m. (proc.)

Rodikliai

8.1.2-2 lentelëStatistikos departamento Namø ûkiø tyrimo skyriaus duomenys

1996 1997 1998 1999


augintojo vaikai, bedarbiai ir jø ðeimos, smulkûs ûki-ninkai, benamiai, neágalieji, pensininkai, �paribio þmo-nës� (benamiai, narkomanai, alkoholikai, gráþæ ið ákali-nimo asmenys ir kt.), uþaugæ naðlaièiai, nepakankamaspajamas gaunantieji asmenys.

Kiekvienai ið iðvardintø gyventojø grupiø Strate-gijoje numatomos neatidëliotinos pagalbos priemo-nës ir ilgalaikës skurdo prevencijos programos, ku-rios remiasi ðiø asmenø galimybiø iðplëtimu ir in-tegracija á visuomenæ.

Skurdo maþinimas vieðosios politikospriemonëmisStrategijoje prioritetas teikiamas aktyvioms skur-

do maþinimo vieðosios politikos priemonëms: uþim-tumo didinimui ir mokymosi galimybiø gerinimui,ágyjant bendrojo, profesinio ar aukðtojo mokslo sta-tusà. Sprendþiant skurdo problemas, silpnesniemsrinkos dalyviams (neágaliems ar pagyvenusiems as-menims, vaikams ir kt.) bûtina taikyti ir pasyvias skur-do maþinimo priemones - socialinæ paramà.

Strategijoje iðskiriamos svarbiausios vieðosiospolitikos sritys, kiekvienoje vieðosios politikos srityjeiðskiriami prioritetiniai tikslai. Uþdaviniai ir priemo-nës, bûtinos ðiø tikslø pasiekimui, pateikiamos Stra-tegijos prieduose.

Ûkio plëtros politikos tikslas - stabilus ðalies eko-nomikos augimas, vidaus ir uþsienio investicijø skati-nimas. Strategijoje pripaþástama, kad ðalies ekono-minë galia yra pilieèiø gerovës ir skurdo maþinimogalimybiø pagrindas ir pradinë prielaida.

Regioninë politika ir kaimo gyventojø rëmimo tiks-las - maþinti Lietuvos regionø iðsivystymo skirtumusir perteklinæ darbo jëgà kaime, kuriant naujas darbovietas, sudarant sàlygas kaimo gyventojams dirbti neþemës ûkyje. Ðio tikslo pasiekimui turi bûti efektyviainaudojamos PHARE 2000 �Socialinës ir ekonomi-nës sanglaudos � projektø lëðos.

Fiskalinës politikos koregavimo tikslas - mokesèiøpagalba pasiekti spartesná ekonominá augimà, suma-þinti esamà pajamø nelygybæ. Strategijoje ðio tikslopasiekimui numatoma sëkmingiau realizuoti ne tikfiskalinæ, bet ir reguliuojanèià mokesèiø funkcijà. Pa-keisti fiziniø asmenø pajamø mokesèio progresyvu-mà, didinant neapmokestinamàjá minimumà, jásusiejant su iðlaikytiniø skaièiumi.

Gyventojø pajamø politikos tikslas - sumaþinti iðdarbo pajamø gyvenanèiø asmenø skurdà, uþtikrintidirbanèiajam ir jo iðlaikytiniams skurdui iðvengti pa-

kankamas pajamas. Ðis tikslas bus pasiekiamas vyk-dant lanksèià minimalaus darbo uþmokesèio politikà,suteikiant minimalias garantijas darbdavio nemoku-mo (bankroto) atveju.

Darbo rinkos politikos tikslas - didinti gyventojøuþimtumà, maþinant nedarbà, jo trukmæ bei teritori-nius skirtumus, á darbo rinkà geriau integruoti jauni-mà, invalidus, vyresniojo amþiaus bedarbius. Ðiamtikslui pasiekti numatoma parengti ir realizuoti na-cionalinæ uþimtumo strategijà, teritorines uþimtumoprogramas.

Socialinës paramos tikslas - nepasiturinèiø ðeimørëmimo sistemos tobulinimas, sukoncentruojant pa-ramà maþiausias pajamas turintiems gyventojams.Strategijoje numatoma tobulinti socialiná darbà suðeimomis, siekiant sumaþinti ðeimø priklausomybænuo socialinës paramos, sutrumpinti tos priklauso-mybës trukmæ.

Socialiniø paslaugø ir socialinës integracijos tikslas- siekti, kad socialinës paslaugos bûtø prieinamoskiekvienam asmeniui, gyvenanèiam skurde, sudarantsàlygas asmenims rûpintis savimi ir integruotis visuo-menëje. Ðio tikslo bus siekiama plëtojant socialiniøpaslaugø tinklà bendruomenëje, didinat socialiniodarbuotojo vaidmená, kuriant ir realizuojant tikslinesprogramas, kurios padëtø integruoti á visuomenæsocialiai izoliuotus asmenis.

Teisinës paramos tikslas - pasiekti, kad skurdegyvenantiems asmenims bûtø uþtikrintos nemoka-mos teisinës paslaugos ir teisinis ðvietimas. Strategi-joje numatoma siekti, kad teisinës nemokamos pas-laugos socialiai remtiniems asmenims bûtø prieina-mos visuose regionuose.

Ðvietimo ir profesinio mokymo tikslas - sudarytisàlygas, kad vaikai ir paaugliai, kol jie sukaks 18 me-tø, galëtø mokytis ir ágyti kokybiðkà bendràjá iðsi-lavinimà bei iðsiugdyti nuolatinio mokymosi poreiká.Strategijoje skiriamas ypatingas dëmesys ðvietimuiir profesiniam mokymui, kaip aktyvios priemonësmaþinant skurdà, ágyvendinimui.

Sveikatos apsaugos tikslas - sveikatos prieþiûrospaslaugø prieinamumo uþtikrinimas visiems gyvento-jams nepriklausomai nuo jø materialinës padëties.Siekiant ðio tikslo, bus ágyvendinamos ilgalaikës svei-katos programos.

Strategijoje numatoma, kad sëkmingam paminë-tø vieðøjø politikø ágyvendinimui bûtina iðlaidas so-cialinei apsaugai didinti sparèiau negu auga BVP.



Strategijoje yra numatomi bendri principai, kuriaisvadovaujantis, turëtø bûti ágyvendinamos Strategijosnuostatos. Uþsienio ðaliø patirtis rodo, kad Skurdomaþinimo strategija gali bûti ágyvendinta tik bendromisvalstybës institucijø ir savivaldybiø, socialiniø partneriø(profsàjungø, darbdaviø), labdaros, carito ir kitø nevy-riausybiniø organizacijø bei pilieèiø pastangomis. Ið-skirtinis vaidmuo yra skiriamas þiniasklaidai, kuri galëtøne tik informuoti visuomenæ apie susidariusià padëtá,bet ir pakviesti jà á pagalbos vargstantiesiems akcijas,skatinti paramos skurstantiesiems teikimà, skleistitokios paramos ir paèiø skurstanèiøjø savitarpio pagal-bos patirtá. Ágyvendinant Strategijà, bûtina vadovautisprincipais, kurie sudaro daugelio Europos ðaliø sociali-nës politikos pagrindà. Tai visuomenës nariø subsi-diarumas ir solidarumas. Subsidiarumo principas nu-mato platesná þemutiniø grandþiø átraukimà spren-dþiant socialines problemas. Solidarumas reiðkia skir-tingø socialiniø grupiø savitarpio paramà.

Strategijoje savivaldybëms numatomas aktyvusvaidmuo, kadangi konkreèios skurdo maþinimo prie-monës daugiausia ágyvendinamos savivaldos lygyje.Nuo savivaldybiø aktyvumo priklauso smulkaus ir vi-dutinio verslo plëtra, sveikatos, ðvietimo klausimøsprendimas, socialiniø paslaugø teikimas, invalidø so-cialinës integracijos nuostatø ágyvendinimas.

Uþ ðios Strategijos ágyvendinimo prieþiûrà atsa-kingas Lietuvos Respublikos Prezidentas. Strategi-joje numatoma, kad Prezidentas steigia jam atskai-tingà Skurdo maþinimo strategijos ágyvendinimo ko-misijà. Á komisijà átraukiami ne tik valstybës institu-cijø ir savivaldybiø atstovai, bet ir socialiniø partne-riø, tradiciniø religiniø bendruomeniø, nevyriausy-biniø organizacijø atstovai, mokslininkai ir kiti nepri-klausomi ekspertai. Komisija stebës skurdo padëtá,analizuos kovos su juo priemoniø efektyvumà irskelbs kasmetiná praneðimà apie skurdà Lietuvoje.

Strategijoje numatoma, kad pagrindinë kovos suskurdu priemoniø ágyvendinimo iniciatorë ir veiksmøkoordinatorë yra Lietuvos Respublikos Vyriausybë.Pagrindinis jos uþdavinys, ágyvendinant Skurdo maþi-nimo strategijà, yra teikiamø ástatymø, programø irkitø dokumentø suderinimas su ðios Strategijos pag-rindinëmis nuostatomis. Vyriausybë nustato princi-pus, kuriais vadovaujantis yra apskaièiuojama oficialiskurdo riba ðalyje. Ji skatina ir finansuoja tiksliniusmokslinius tyrimus skurdo lygio, gylio, regioninio bei

8 skyrius

kitoms specifinëms skurdo problemoms nagrinëti.Viena ið Strategijos sudëtiniø daliø yra skurdo mo-

nitoringas, t.y. nuolatinis informacijos apie skurs-tanèiuosius rinkimas ir atnaujinimas. Strategijoje nu-matoma, kad uþ skurdo monitoringo sistemos sukû-rimà atsakinga Vyriausybë. Strategijos rengëjai mano,kad skurdo monitoringo funkcijà geriausia galëtø atliktiStatistikos departamentas prie Lietuvos RespublikosVyriausybës. Statistikos departamentas, vykdydamasnamø ûkiø tyrimus, ávertintø gyventojø, esanèiø þemiauStrategijoje naudojamø skurdo ribø, skaièiø, skurdopaplitimà tarp atskirø gyventojø grupiø, socialinësnelygybës pokyèius. Vykdant skurdo monitoringà,turëtø bûti sukurta indikatoriø sistema, kurios pagalbabûtø galima vertinti vykdomos politikos rezultatus.

IðvadosSkurdo Strategijos rengimas parodë, kad skurdo ne-

galima áveikti vien Socialinës apsaugos ir darbo minis-terijos pastangomis. Siekiant sëkmingai kovoti su skur-du, bûtina apjungti visø institucijø, savivaldybiø,socialiniøpartneriø (profsàjungø, darbdaviø), labdaros, carito ir kitønevyriausybiniø organizacijø pastangas.

Strategijos prioritetu, maþinant skurdà, laikomosaktyvios skurdo maþinimo priemonës: uþimtumo didini-mas, mokymas ir ágûdþiø tobulinimo galimybiø gerinimas.Pasyvios skurdo maþinimo priemonës taikomos toms gy-ventojø grupëms, kurios negali aktyviai dalyvauti darborinkoje: pagyvenæ asmenys, invalidai, vaikai ir kt.

Sumaþinti labiausiai paþeidþiamø gyventojø gru-piø (beglobiai vaikai, benamiai, naðlaièiai, bedarbiaiir kt.) skurdà ir padidinti jø galimybes integruotis á vi-suomenæ ámanoma tik kuriant ir ágyvendinant ilgalaikesskurdo prevencijos programas.

Pati geriausia Strategija bus bevaisë, jeigu skurs-tantis þmogus nerodys jokiø pastangø ir noro pakeistisavo gyvenimà. Bûtina visuomenëje formuoti nuosta-tà, kad pirmiausia pats þmogus yra atsakingas uþ saveir ðeimà. Visuomenë potencialiems darbo rinkos da-lyviams privalo sudaryti galimybes siekti mokslo, keistiprofesijà, tobulëti. Taèiau tik pats þmogus gali mokytis,keisti paklausos neturinèià profesijà nauja, tobulëti.

Strategija realiai taps nacionaliniu dokumentu, jeigujos nuostatos bus priimtinos daugumai Lietuvos gyven-tojø ir uþ jos ágyvendinimà bus atsakingas ne tik LietuvosRespublikos Prezidentas, bet ir kiekvienas ið mûsø, ga-lintis pasirûpinti savimi ir/ar ðalia esanèiu artimu, kai-mynu ar visai nepaþástamu ðalies gyventoju.

8.1.3. Skurdo maþinimo strategijos ágyvendinimas ir jo monitoringas


8.2. Tarptautiniø pagyvenusiø þmoniø metø programa

Jungtiniø Tautø sprendimui paskelbti 1999 metusTarptautiniais pagyvenusiø þmoniø metais pritarë Lie-tuvos Respublikos Seimas, Vyriausybë, nevyriau-sybinës pagyvenusiø þmoniø organizacijos. LietuvosRespublikos Vyriausybë patvirtino Tarptautiniø pa-gyvenusiø þmoniø metø Lietuvoje veiksmø programà.

Programa buvo parengta, remiantis Jungtiniø Tau-tø nuostatomis dël pagyvenusiø þmoniø ir atsiþvelgiantá Lietuvos pagyvenusiø þmoniø padëtá ir poreikius.

Programa turëjo tikslà - suformuoti ilgalaikæ iraiðkià valstybinæ politikà pagyvenusiø þmoniø po-þiûriu siekiant pagerinti jø socialinæ, sveikatos prie-þiûros, ekonominæ, kultûrinæ padëtá bei paskatintipagyvenusiø þmoniø dalyvavimà ekonominiame, po-litiniame, socialiniame, kultûriniame gyvenime.

Realizuojant Pagyvenusiø þmoniø metø veiksmøprogramà, buvo planuota rengti ir ágyvendinti naujassocialines programas, parengti naujus ástatymus beiesamø ástatymø pataisas socialinio draudimo bei so-cialinës integracijos srityje, organizuoti mokymoprogramas darbuotojams, ðvietëjiðkas bei kultûrinesprogramas pagyvenusiems þmonëms, plësti socialiniøpaslaugø infrastruktûrà pagyvenusiems þmonëms, in-formuoti visuomenæ apie pagyvenusiø þmoniø padë-tá, paskatinti valstybines ir nevyriausybines organi-zacijas aktyviai ásijungti á pagyvenusiø þmoniø integ-racijos á visuomenæ procesus. Programos ágyvendini-mui skirta 1 105 tûkst. litø.

Ágyvendinant Pagyvenusiø þmoniø metø veiksmøprogramos priemones, buvo:¦ parengtas Valstybiniø socialinio draudimo pensijø

ástatymo pakeitimo projektas. Ástatyme panaikinta vienaið pensijos skyrimo sàlygø - reikalavimas dirbti pasku-tiniaisiais metais prieð iðëjimà á pensijà arba tris metusper pastaruosius penkis metus iki iðëjimo á pensijà;¦ pakeistas Lietuvos Respublikos bedarbiø rëmi-

mo ástatymo 16 straipsnis, suteikiantis prieðpensinioamþiaus asmenims papildomas uþimtumo garantijas;¦ parengtas Darbo sutarties ástatymo pakeitimo ir

papildymo ástatymo projektas, leidþiantis áteisinti sa-vanoriø darbà reglamentuojanèius ástatymus;¦ parengta prieðpensinio amþiaus asmenø uþim-

tumo programa, ðvietimo ir pagalbos ágûdþiø suteiki-mo neágaliø dël senatvës asmenø artimiesiems, ðeimosnariams, savanoriams rekomendacijos;

¦ surengtos tarptautinës konferencijos: Pagyvenusiøþmoniø metø proga, kurià organizavo Socialinës apsaugosir darbo ministerija ir Eksperimentinës ir klinikinës me-dicinos instituto Gerontologijos ir reabilitacijos centroorganizuota tarptautinë gerontologø konferencija;¦ nustatytas pagyvenusiø þmoniø socialiniø paslaugø

poreikis kaime ir parengtos paslaugø plëtojimo reko-mendacijos, kurias parengë Darbo ir socialiniø tyrimø ins-titutas;¦ parengti, iðleisti ir iðplatinti 4 leidiniai, skirti pa-

gyvenusiems þmonëms, socialiniams darbuotojams, spe-cialistams: Pagyvenusios moters veiklos centras iðleidoMaggie Comley knygà �Mokykimës klausyti � ir leidiná�Pensija. Kokia ji ?�; Vilniaus universitetas - Carole Suttonvadovëlá �Socialinis darbas, bendruomenës veikla ir psi-chologija�, spaustuvë �Spindulys � - informaciná leidiná�Tai verta þinoti pagyvenusiems þmonëms �;¦ vyko daug kultûriniø renginiø, kuriuos pagal pa-

rengtà programà organizavo Lietuvos muzikø rëmimofondas, Nepriklausomø teatrø asociacija, nevyriausy-binës pagyvenusiø þmoniø organizacijos. Apie Tarp-tautiniø pagyvenusiø þmoniø metø eigà nuolat buvoinformuojama þiniasklaidoje, parengtas radijo ir tele-vizijos laidø ciklas apie pagyvenusius þmones;¦ pagyvenusiø þmoniø nevyriausybiniø organizacijø

atstovai dalyvavo tarptautiniuose renginiuose, skirtuosePagyvenusiø þmoniø metams: tarptautinëje konferencijojeKanadoje, Europos vyresniosios kartos sàjungos darbogrupës kongrese Austrijoje bei Tarptautinës pagyvenusiøþmoniø asociacijos renginiuose Paryþiuje;¦ daugelyje savivaldybiø buvo patvirtintos Tarp-

tautiniams pagyvenusiø þmoniø metams skirtos prog-ramos bei numatytos lëðos ðiø programø ágyvendinimui.Savivaldybëse, kuriose nebuvo patvirtintos programos,taip pat vyko renginiai, skirti Tarptautiniams pagyve-nusiø þmoniø metams paminëti.

IðvadosTarptautiniø pagyvenusiø þmoniø metø veiksmø

programa aktualizavo pagyvenusiø þmoniø problemasir atkreipë visuomenës dëmesá á ðià þmoniø grupæ.

Buvo paskatintos kurtis vyresniojo amþiaus þmo-niø organizacijos, bendradarbiauti valstybinëms ir ne-vyriausybinëms organizacijoms sprendþiant senø þmo-niø problemas ir aktyviai dalyvauti pagyvenusiø þmoniøintegracijos á visuomeniná gyvenimà procese.



MINISTRAS

SOCIALINËS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOSVALDYMO STRUKTÛRA

VICEMINISTRASSOCIALINIO DRAUDIMO

REIKALAMS

VICEMINISTRASSOCIALINËS PARAMOS

REIKALAMS

VICEMINISTRASDARBO REIKALAMS

PABËGËLIØ REIKALØTARYBOS SEKRETORIATAS

VAIKØ IR ÐEIMOSSKYRIUS

SOCIALINIO DARBO IRSOCIALINIØ PASLAUGØ SKYRIUS

INVALIDØ SOCIALINËSINTEGRACIJOS SKYRIUS

PINIGINËS SOCIALINËSPARAMOS SKYRIUS

NUKENTËJUSIØJØ ASMENØIR SOCIALINËS RIZIKOS

GRUPIØ SKYRIUS

SOCIALINËS PARAMOSDEPARTAMENTO

DIREKTORIUS

SOCIALINIO DRAUDIMO IRPENSIJØ DEPARTA-

MENTO DIREKTORIUS

DARBODEPARTAMENTO

DIREKTORIUS

SOCIALINIO DRAUDIMOSKYRIUS

PENSIJØSKYRIUS

LIETUVOS RESPUBLIKOSI IR II LAIPSNIØ VALSTYBINIØ

PENSIJØ SEKRETORIATAS

VALSTYBINIO SOCIALINIODRAUDIMO

FONDO VALDYBA

DARBO RINKOS IR LYGIØGALIMYBIØ SKYRIUS

DARBO SÀLYGØSKYRIUS

DARBO SANTYKIØ IRAPMOKËJIMO SKYRIUS

SOCIALINIØ DARBUOTOJØRENGIMO

CENTRAS PRIE SADM

LIETUVOS RESPUBLIKOSTRIÐALËS TARYBOS

SEKRETORIATAS

LIETUVOS RESPUBLIKOSVALSTYBINË

DARBO INSPEKCIJA

FONDO BANKRUTUOJANÈIØIR BANKRUTAVUSIØ ÁMONIØ

DARBUOTOJØ REIKALAVIMAMS,SUSIJUSIEMS SU DARBO

SANTYKIAIS, TENKINTI TARYBOSSEKRETORIATAS PRIE SADM

1 priedas

VAIKØ TEISIØ APSAUGOSTARNYBA PRIE SADM

RESPUBLIKINIS INVALIDØKOMPENSACINËS

TECHNIKOS CENTRAS

VALSTYBINË MEDICININËSSOCIALINËS EKSPERTIZËS

KOMISIJA

ÁVAIKINIMOTARNYBA PRIE SADM


MINISTROPATARËJAS

ATSTOVASSPAUDAI

MINISTROPADËJËJAS SOCIALINËS POLITIKOS

ANALIZËS IRPROGNOZAVIMODEPARTAMENTO

DIREKTORIUS

TARPTAUTINIØ REIKALØDEPARTAMENTO

DIREKTORIUS

SOCIALINIØ ÁSTAIGØPRIEÞIÛROS IR AUDITO

DEPARTAMENTAS PRIE SADM

DARBO IRSOCIALINIØ TYRIMØ

INSTITUTAS

LIETUVOS DARBO RINKOSMOKYMO TARNYBA

LIETUVOS DARBO BIRÞAPRIE SADM

RESPUBLIKINË DARBO BIRÞA

DARBØ SAUGOS CENTRAS

TECHNIKOS PRIEÞIÛROSTARNYBA PRIE SADM

EUROINTEGRACIJOSSKYRIUS

TARPTAUTINIOBENDRADARBIAVIMO

SKYRIUS

ÛKIO SKYRIUS

SEKRETORIUS

SEKRATORIAUSPAVADUOTOJAS

INFORMACINIØTECHNOLOGIJØ SKYRIUS

TEISËS IRPERSONALO SKYRIUS

FINANSØ IRBUHALTERINËS

APSKAITOS SKYRIUS

DOKUMENTØTVARKYMO SKYRIUS

MINISTERIJOSPRIIMAMASIS

VIEÐØJØ RYÐIØSEKRETORIATAS

SOCIALINËS APSAUGOS SISTEMA LIETUVOJE

SOCIALINËS POLITIKOSANALIZËS IR

PROGNOZAVIMODEPARTAMENTAS


2 priedas

Socialinës apsaugos finansavimo ðaltiniai 1998 m.

P.3.2-1 lentelëSocialinës apsauga Lietuvoje 1998 m.: Statistikos rinkinys.-Vilnius,2000, p.60

Proc.

Iðlaidos socialinei apsaugai (áskaitant sveikatos apsaugà) 100,0

ið jø finansuojamos ið:

� valstybës biudþeto 9,0

� savivaldybiø biudþetø 8,0

� Valstybinio socialinio draudimo fondo biudþeto 55,3

� Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudþeto 27,2

� darbdaviø 0,5

Ið viso 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0ið jø:

liga 31,3 5,5 - 5,8 99,2 100,0invalidumas 9,7 22,7 0,9 13,8 - -senatvë 39,8 47,8 13,3 62,3 - -naðlystë 2,7 0.3 5,1 4,0 - -ðeima (vaikai) 7,5 17,9 43,3 4,4 - -bedarbystë 3,0 - - 5,5 - -bûstas 1,2 - 15,1 - - -kita 2,6 5,0 21,0 0,9 - -administracinësiðlaidos 2,2 0.8 1,3 3,3 0,8 -

Iðlaidø socialinei apsaugai struktûra pagal pagrindines iðlaidas 1998 m. (procentais)

P.3.2-2 lentelëSocialinë apsauga Lietuvoje 1998 m.: Statistikos rinkinys.-Vilnius,2000, p.61

Valstybiniosocialiniodraudimofondobiudþetas

Ið viso Valstybësbiudþetas

Savivaldybiøbiudþetai

Privalomojosveikatosdraudimofondobiudþetas

Darbdaviai


1998 1999 1998 1999 1998 1999Ðalyje 204271 244684 19,8 71381 76145 6,7 6,4 8,4 2,0Alytaus 12071 14436 19,6 4503 5068 12,5 8,6 9,8 1,2Kauno 32346 39672 22,6 8460 9670 14,3 4,6 6,4 1,8Klaipëdos 19449 25020 28,6 7457 7818 4,8 5,1 7,1 2,0Marijampolës 12107 14868 22,8 4428 4452 0,5 8,0 11,2 3,2Panevëþio 21032 23866 13,5 8063 8789 9,0 7,6 10,5 2,9Ðiauliø 30000 34099 13,6 10903 12319 13,0 9,0 12,5 3,5Tauragës 7737 9200 18,9 3646 3612 -0,9 8,8 10,9 2,1Telðiø 10648 12257 15,1 3976 3929 -1,1 6,4 9,1 2,7Utenos 11299 12556 11,1 6166 5576 -9,6 7,0 8,2 1,2Vilniaus 47582 58710 23,4 13779 14912 8,2 5,7 6,8 1,1

Liga 100,0 1,6 - 10,4 86,4 1,6

Invalidumas 100,0 20,9 0,7 78,4 - -

Senatvë 100.0 10,8 2,6 86,6 - -

Naðlystë 100.0 1,1 15,4 83,5 - -

Ðeima (vaikai) 100.0 21,5 46,1 32,4 - -

Bedarbystë 100.0 - - 100,0 - -

Bûstas 100.0 - 100,0 - - -

Kita 100.0 17,2 63,8 19,0 - -

Iðlaidø socialinei apsaugai struktûra pagal finansavimo ðaltinius 1998 m. (procentais)

P.3.2-3 lentelëSocialinë apsauga Lietuvoje 1998 m.: Statistikos rinkinys.-Vilnius,2000, p.61

Ið viso Valstybësbiudþetas

Savivaldybiøbiudþetai

Privalomojosveikatosdraudimofondobiudþetas

DarbdaviaiValstybiniosocialiniodraudimofondobiudþetas

Pagrindiniai darbo rinkos rodikliai

Apskritys

P.4.1-1 lentelëLentelë sudaryta remiantis Lietuvos darbo birþos metinës ataskaitos duomenimis

Kreipësibedarbiøper metus

Pokytis+/-(proc.)

Átraukta á aktyviosdarbo rinkospolitikos programas

Pokytis+/-proc

Nedarbo lygisproc.

Pokytis+/-(proc.)



Ðalyje 46,7 17,5 7,9 32,5 14,5 7,3Alytaus 38,5 18,2 7,2 28,6 11,0 5,2Kauno 48,2 17,0 9,1 34,1 12,8 7,5Klaipëdos 51,1 18,4 7,1 33,3 11,3 7,4Marijampolës 42,2 19,0 6,9 30,5 13,6 7,5Panevëþio 43,3 17,7 7,7 30,7 18,5 7,9Ðiauliø 47,7 17,4 7,2 34,1 20,9 8,0Tauragës 42,0 17,2 7,2 30,6 19,7 8,0Telðiø 48,3 20,4 7,1 32,9 14,8 8,2Utenos 43,6 17,6 6,8 29,1 16,6 6,1Vilniaus 49,4 16,3 8,9 33,4 10,0 6,5

Ðalyje 86954 88342 1,6 73990 65972 -10,8

Alytaus 5737 5438 -5,2 4764 4381 -8,0

Kauno 11628 12690 9,1 10120 8771 -13,3

Klaipëdos 9460 9514 0,6 6369 5147 -19,2

Marijampolës 4657 4704 1,0 3708 3850 3,8

Panevëþio 9827 10315 5,0 9150 10181 11,3

Ðiauliø 12517 12750 1,9 10986 8600 -21,7

Tauragës 3566 3482 -2,4 2639 2238 -15,2

Telðiø 4881 4679 -4,1 4762 3189 -33,0

Utenos 6427 6168 -4,0 3893 3040 -21,9

Vilniaus 18254 18602 1,9 17599 16575 -5,8

Bedarbio socialinis-demografinis portretas 2000 01 01 (proc.)

Moterys


Jaunimas Prieðpensinioamþiaus

Turintys PUG Ilgalaikiaibedarbiai

Niekurnedirbæ

Bedarbiø ádarbinimo rodikliai

Apskritys


Ádarbinta Uþregistruota laisvø darbo vietø

1998 metais 1999 metais Pokytis+/-(proc.)

1998 metai 1999 metai Pokytis+/- (proc.)

2 priedas


Valstybinio socialinio draudimo fondo vidutiniai metiniai rodikliai

P.5.1-1 lentelëValstybinës darbo inspekcijos metinës ataskaitos duomenys

1996 m. 1997 m. 1998 m. 1999 m.

Vidutinë nedirbanèio

pensininko senatvës pensija (Lt) 192,43 242,62 287,82 310,16

Bazinë pensija (Lt) 101,7 122 136 138

Vidutinës draudþiamosios pajamos (Lt) 538 694 845 886

Respublikos vidutinis

darbo (bruto) uþmokestis (Lt) 621,1 785,5 929,8 1012,9

Vidutinis darbo uþmokestis, nuo kurio

skaièiuojamos socialinio draudimo ámokos (Lt) 556,10 702,64 826,56 851

Minimalus gyvenimo lygis (Lt) 90,8 110,8 123 125

Vidutinis VSD apdraustøjø skaièius (tûkst. þm.) 1352,2 1325,0 1345,5 1321,1

Vidutinis VSD mokamø pensijø skaièius (tûkst.) 879,8 937,7 1022,4 1038


Valstybinio socialinio draudimo fondo pajamos ir iðlaidos (mln. Lt) 1997-1999 metais

P.5.1-2 iliustracija


2 priedas

Apdraustøjø asmenø, pensijø ir dirbanèiøjø skaièius


1321109

1200924

1038050

1999 m.

VSD apdraustøjø ir VSD pensijø skaièiaus santykis 1991-1999 metais


Apdraustøjø skaièius vienam pensininkui



Socialinës paðalpos gavëjø skaièiaus dalis Respublikos gyventojø skaièiuje 1995-1999 metais (proc.)

P.6.2.1-2 iliustracija

Darbdaviø mokamø uþ darbuotojus pagal darbo sutartis, privalomojo socialinio draudimoámokø paskirstymas 1999 metais (planas, proc.)


Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos duomenys


2 priedas

Paðalpø ðeimoms gavëjø skaièius ir iðlaidø ðioms paðalpoms dydis

Iðlaidospaðalpoms

P.6.2.1-1 lentelëSocialinës apsaugos ir darbo ministerijos, Finansø ministerijosir Statistikos departamento duomenys

Pokytis1999 m.,palyg. su 1998 m.

Pokytis1999 m.,palyg. su 1998 m.

GavëjaiEil.Nr.

Paðalpospavadinimas

1998 m. 1999 m.

tûkst.Lt

1998 m. 1999 m.

procentaistûkst.þm.*procentais

Valstybinëspaðalpos (viso): 227190 253570 11,6

1. Vienkartinë paðalpagimus kûdikiui 27481 27005 -1,7 37 36 -2,7

2. Nëðtumo paðalpabesimokanèiomsmoterims 77 77 0,0 0,36 0,36 0,0

3. Ðeimos paðalpa 101058 98376 -2,7 94 90 -4,34. Paðalpa ðeimoms,

auginanèioms 3ir daugiau vaikø 79269 81132 2,4 52 44 -15,4Ið to skaièiaus:3 vaikus 52948 54063 2,1 37 32 -13,54 ir daugiau vaikø 26321 27070 2,8 14 12 -14,3

5. Vaiko globos paðalpa 14574 38056 161,1 5,7 7,3 28,16. Paðalpa tikr.

kraðto aps. tarnyboskariø (prievol.)vaikams 157 224 42,7 0,08 0,11 37,5

7. Naðlaièio stipendija 3498 7457 113,2 1,6 1,7 6,38. Paðalpa naðlaiè.

ir likusiems be tëvøglobos vaik. ásikurti 1077 1245 15,6 0,5 0,6 20Paðalpos maþaspajamas turintiemsgyventojams (viso): 215162 199465 -7,3

9. Socialinë paðalpa 68222 73720 8,1 99 102 310. Ðildymo iðlaidø,

iðlaidø karðtamir ðaltam vandeniuikompensacijos 81800 61182 -25,2 - - -

11. Vienkartinë paðalpasocialiai remtiniemsasmenims 5140 4563 -11,2 45 34 -24,4

12. Moksleiviønemokamasmaitinimas 60000 60000 0 157 142 -9,6

13. Ið viso: 442352 453035 2,4* Paðalpos ðeimoms, auginanèioms tris ir daugiau vaikø, gavëjø skaièius matuojamas tûkst. ðeimø

**

**Iðankstiniai finansø ministerijos duomenys


Tarptautinës sutartys

Socialinës apsaugos sutartys

Tarpvyriausybinis susitarimasdël socialinio aprûpinimo

1993 12 17Vilniuje

1995 01 31Latvija

Estija Tarpvalstybinë sutartisdël socialinio aprûpinimo

1996 05 28Vilniuje

1997 02 10

Rusija Tarpvyriausybinis susitarimas dël socialiniø garantijøteikimo tvarkos nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenan-tiems Rusijos Federacijos kariðkiams pensininkams

1993 11 28Vilniuje

1993 11 28

Baltarusija Tarpvalstybinë sutartisdël socialinës apsaugos

1999 02 04Minske

1999 12 15

Ukraina Tarpvyriausybinis susitarimas dëlbendradarbiavimo pensinio aprûpinimo srityje

1994 09 27Vilniuje

1995 09 01

Èekija Tarpvalstybinë sutartisdël socialinës apsaugos

1999 05 27Prahoje

LRS ratifikavo,Èekijos pusëásigaliojimo proce-dûrø dar neatliko

Rusija Tarpvyriausybinis susitarimasdël pensinio aprûpinimo

1999 06 29Maskvoje

LRS ratifikavo,Rusijos pusë ásiga-liojimo procedûrødar neatliko

Ðalis

Lenkija Tarpvalstybinë sutartisdël socialinës apsaugos

Derybøstadijoje

Suomija Tarpvalstybinë sutartis dëlsocialinës apsaugos

Derybøstadijoje

Susitarimas Pasiraðyta Ásigaliojo

3 priedas


Tarptautinës sutartys

P.7.3.2-1 lentelëSocialinës apsaugos ir darbo ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus duomenys

Ádarbinimo susitarimai

Tarpvyriausybinis susitarimas dël staþuotojø ádarbinimojø specialybës bei kalbos þinioms gilinti

1993 08 23Vilniuje

Vokietija

Tarpvyriausybinis susitarimasdël pasikeitimo staþuotojais

1994 07 01Stokholme

Ðvedija

Tarpvyriausybinis susitarimasdël abipusio pilieèiø ádarbinimo

Ukraina Tarpvyriausybinis susitarimas dëlpilieèiø abipusio ádarbinimo

Lenkija

Tarpvyriausybinis susitarimasdël pilieèiø laikino darbo

Tarpvyriausybinis susitarimas dëlpasikeitimo staþuotojais

1995 09 27Kijeve

Ðalis

Rusija

Susitarimas Pasiraðyta Ásigaliojo

Èekija

1994 09 27Vilniuje

1999 06 29Maskvoje

1994 07 01

2000 03 31Vilniuje

1993 08 23

1995 09 21

1995 09 01

2000 01 05

Pateiktastvirtinti LRVyriausybei

(tæsinys)

3 priedas


I. TEISËS DERINIMO PRIEMONIØ PLANAS 1999 METAMS

3.1.5. Laisvas asmenø judëjimas

PATVIRTINTALietuvos Respublikos Vyriausybës

1999 m. rugsëjo 29 d. nutarimu Nr.1076

Atsakingosinstitucijos

ES Acquis LR teisës aktas Priemonës vykdymas

Socialinës apsaugosir darbo ministerija

Europos sutartis,93 straipsnis

Dviðalës socialinësapsaugos sutarties suÈekija ratifikavimoástatymo projektas

ÁVYKDYTALietuvos Respublikos ir ÈekijosRespublikos sutarties dël socialinësapsaugos ratifikavimo ástatymaspriimtas 1999 12 02 d.Nr.VIII-1460

Socialinës apsaugosir darbo ministerija

Studijø kokybësvertinimo centrasprie ÐMM

Ðvietimo ir moksloministerija

Lietuvosdarbo rinkosmokymo tarnybaprie SADM

Tarybos 1988 m.gruodþio 21 d.direktyva 89/48/EECdël bendrosiosdiplomø, suteiktøbaigus ne maþiaukaip trejø m.profesinio mokymoir lavinimo kursà,pripaþinimo sistemos

Tarybos 1992 m.birþelio 18 d.direktyva 92/51/EECdël antros bendrosiosprofesinio mokymoir lavinimopripaþinimo sistemos(papildanti Tarybos1988 m. gruodþio 21d.direktyvà 89/48/EECdël bendrosiosdiplomø, suteiktøbaigus ne maþiaukaip trejø m.profesinio mokymoir lavinimo kursà,pripaþinimo sistemos)

LR Vyriausybësnutarimo�Dël profesinëskvalifikacijospripaþinimo tvarkos�projektas

LR Vyriausybësnutarimo�Dël profesinëskvalifikacijos irkompetencijosreikalavimø valstybësreguliuojamaiveiklai nuostatø�projektas

LR Vyriausybësnutarimo�Dël kompetentingøinstitucijø irreguliuojamøprofesijø sàraðo�projektas

Parengtas, nustatyta tvarkasuderintas su suinteresuotomisinstitucijomis ir 2000 m. kovo 30 d.pateiktas Vyriausybei LietuvosRespublikos Vyriausybës nutarimo�Dël profesinës kvalifikacijosvertinimo ir pripaþinimo nuostatøbei kompetentingø institucijø irreglamentuojamø profesijø sàraðopatvirtinimo� projektas.

Vyriausybës Teisës skyriuspateikë pastabas, á kuriasSocialinës apsaugos ir darboministerija atsiþvelgë ir pateikëpataisytà nutarimo projektàVyriausybei ð.m. geguþës 11 d.

4 priedas


4 priedas


3.5.Ekonominë ir socialinë sanglauda3.5.1.Uþimtumas ir socialiniai reikalai





Socialinësapsaugos ir darboministerija

Tarybos 1989 m. birþelio 12 d.direktyva 89/391/EEC dëlpriemoniø, skatinanèiødarbuotojø sveikatos ir saugosgerinimà darbo vietose,ávertinant pagrindinesnuostatas kitose direktyvose:

LR saugosir sveikatosdarbe ástatymoprojektas

1999 11 30 d. Socialinës apsaugosir darbo ministerijos raðtuNr.19-04-6915/4331 projektaspateiktas Vyriausybei.1999 12 20 d. projektas svarstytasministerijø sekretoriø posëdyje,buvo pareikðtos pastabos.Projektas gràþintas Socialinësapsaugos ir darbo ministerijai irpavesta ávertinti ministerijøsekretoriø posëdyje pareikðtaspastabas ir patikslintà projektàpateikti Vyriausybei. Socialinësapsaugos ir darbo ministerijapataisë projektà ir pakartotinaiteikë ministerijoms vizuoti.Ðiuo metu projektas yraTeisingumo ministerijoje.

Sveikatos apsaugosministerija

Tarybos 1992 m. spalio 19 d.direktyva 92/85/EEC dëldirbanèiø nëðèiø ir neseniaipagimdþiusiø moterøsveikatos ir saugos darbegerinimo (deðimtoji atskiradirektyva, priimta pagaldirektyvos 89/391/EEC 16(1)straipsná)

Tarybos 1993 m. lapkrièio 23 d.direktyva 93/104/EEC dëldarbo laiko organizavimo.

Tarybos 1994 m. birþelio 22d. direktyva 94/33/EEC dëldirbanèio jaunimo apsaugos



Socialinësapsaugos irdarbo ir sveikatosapsaugos ministrøásakymo�Dël darbuotojøapsaugos nuotriukðmo poveikiodarbe taisykliø�projektas

ÁVYKDYTADarbuotojø apsaugos nuotriukðmo poveikio darbenuostatai patvirtinti 1999 09 20d. Socialinës apsaugos ir darboministrës bei Sveikatosapsaugos ministro ásakymuNr.70/403 �Dël darbuotojøapsaugos nuo triukðmopoveikio darbe nuostatøpatvirtinimo�.

Tarybos 1986 m. geguþës 12 d.direktyva 86/188/EECdël darbuotojø apsaugosnuo rizikos, susijusiossu triukðmo paveikiu darbe(treèioji atskira direktyva,priimta pagaldirektyvà 80/1107/EEC

Ásigalioja: 2002 01 01 d.

(tæsinys)









Tarybos 1989 m. lapkrièio 30 d.direktyva 89/655/EEC dëlminimaliø sveikatos ir saugosreikalavimø naudojamai darboárangai (antroji atskira direktyva,priimta pagal direktyvos 89/391/EEC 16(1) straipsná

Socialinës apsaugosir darbo bei Ûkioministerijø ásakymo�Saugos ir sveikatosreikalavimø darboárangai bendriejinuostatai� projektas

ÁVYKDYTADarbo árenginiø naudojimo bendriejinuostatai patvirtinti 1999 12 22 d.Socialinës apsaugos ir darbo ministrësásakymu Nr.102 �Dël Darbo árenginiønaudojimo bendrøjø nuostatøpatvirtinimo�.

Ásigalioja 2001 01 01 d.

Ûkio ministerija

Tarybos 1995 m. direktyva95/63/EEC, pakeièiantidirektyvà 89/655/EEC dëlminimaliø sveikatos ir saugosreikalavimø naudojamaidarbo árangai



Tarybos 1992 m. birþelio 24 d.direktyva 92/58/EEC dël darbovietø aprûpinimo sveikatos ir(ar) saugos apsaugos þenklaisminimaliø reikalavimø(devintoji atskira direktyva,priimta pagal direktyvos89/391/EEC 16(1) straipsná)

Socialinës apsaugosir darbo beiSveikatos apsaugosministerijø ásakymo�Darbovieèiøaprûpinimo saugosir sveikatos þenklaisnuostatai� projektas


Ûkio ministerija

Tarybos 1980 m. spalio 20 d.direktyva 80/987/EEC dëlvalstybiø nariø ástatymø,susijusiø su darbuotojøapsauga jø darbdaviui tapusnemokiam, derinimo

LR garantiniofondo ástatymoprojektas

ÁVYKDYTA1999 11 24 d. Socialinës apsaugos irdarbo ministerijos ásakymu Nr.95patvirtinti �Saugos ir sveikatosapsaugos þenklø naudojimodarbovietëse nuostatai�

Ásigalioja: 2002 01 01 d.

(tæsinys)

LR garantinio fondoástatymo projektui pritarëLietuvos RespublikosSeimas








Tarybos 1980 m. spalio 20 d.direktyva 80/987/EEC dëlvalstybiø nariø ástatymø,susijusiø su darbuotojø apsaugajø darbdaviui tapus nemokiam,derinimo

LR Vyriausybësnutarimo �Dëlgarantinio fondonuostatø� projektas

Garantinio fondo nuostatøprojektas ir Garantinio fondotarybos sudëties projektas buspradëtas rengti priëmusGarantinio fondo ástatymà.

Tarybos 1977 m. vasario 14 d.direktyva 77/187/EEC dëlvalstybiø nariø ástatymø,susijusiø su darbuotojø teisiøiðsaugojimu ámoniø valdymo,verslo ar verslo daliøperdavimo atveju



Tarybos 1992 m. birþelio 24d. direktyva 92/441/EEC dëlpakankamø iðtekliø bendrøkriterijø ir socialinës paramossocialinës apsaugos sistemoje

Projektas parengtas, apsvarstytasTriðalëje Taryboje ir 1999 11 29 d.pateiktas Vyriausybei. Pagal 199912 15 d. Lietuvos RespublikosVyriausybës posëdþio protokolàNr.55 Socialinës apsaugos pagrindøástatymo projektas gràþintasSocialinës apsaugos ir darboministerijai ir pavesta projektàpatikslinus pateikti LR Vyriausybei2000 m. II ketvirtyje.

Atsiþvelgiant á 1999 06 14-15 d.Briuselyje vykusioje dviðalëje teisësperþiûroje �Socialiniai reikalai iruþimtumas� pareikðtus pastebëjimus,Darbo sutarties ástatymo papildymoprojektas nebus rengiamas.Nuostatos, reglamentuojanèiosdarbuotojø, jø atstovø informavimoir konsultavimo procedûrà ámonës,ástaigos, organizacijosreorganizavimo atveju bus áraðytos árengiamà Darbo kodeksà.

Ûkioministerija

LR darbosutarties ástatymopapildymo irpakeitimoástatymo projektas

LR Vyriausybësnutarimo �Dëlgarantinio fondotarybos sudëties�projektas

LR socialinësapsaugos pagrindøástatymo projektas

Finansøministerija

4 priedas

(tæsinys)








Reglamentas 1408/71/EECdël socialinës apsaugossistemø taikymo pagal darbosutartá dirbantiems asmenims,savarankiðkai dirbantiemsasmenims ir jø ðeimos nariams

LR valstybiniosocialiniodraudimoástatymoprojektas

1999 12 22 d. LR Vyriausybë nutarimu Nr.1454pritarë ástatymo projektui ir nutarë teikti jáSeimui, praðydama svarstyti skubos tvarka(reg. Seime Nr.P-2255). Seime priimtas spren-dimas atsisakyti ðiame projekte numatytø ástatymo pataisø ir projekto nesvarstyti.

Reglamentas 574/72/EEC dëlreglamento 1408/71/EECágyvendinimo tvarkos

LR socialiniodraudimo nuonelaimingøatsitikimø darbeir profesiniøsusirgimøástatymo projektas


Tarybos direktyva 76/207/EEC dël lyèiø lygybësprincipo taikymo ádarbinimo,profesinio rengimo,paaukðtinimo darbe ir darbosàlygø atþvilgiu

ÁVYKDYTA 1999 12 23 d. priimtasLR nelaimingø atsitikimø darbe irprofesiniø ligø socialinio draudimoástatymas Nr.VIII-1509.

LR socialinioligos ir motinystësdraudimoástatymo projektas

2000 01 11 d. LR Vyriausybë nutarimu Nr.25pritarë LR ligos ir motinystës socialinio draudimoástatymo projektui ir pateikë já LR Seimui.(reg. Seime Nr.P-2298) 2000 03 23 d. projektassvarstytas LRS plenariniame posëdyje. Nutartapritarti projektui po pateikimo ir pradëti josvarstymo procedûrà (bendru sutarimu). Seimosocialiniø reikalø ir darbo komitetas, iðanalizavæsðá projektà, gràþino á Vyriausybei pataisyti.

Tarybos direktyva 86/613/EECdël lyèiø lygybës, kurie verèiasisavarankiðka darbo veikla,taip pat savarankiðkai dirbaþemës ûkyje, principo taikymoir dël savarankiðkai dirbanèiømotinø apsaugos nëðtumo irmotinystës metu

Buvo nuspræsta, ðio ástatymo 8 str.nekeisti, nes rengiamas naujasDraudimo nuo nedarbo ástatymas,kuriame bus perkeltos direktyvønuostatos bei panaikintas Bedarbiørëmino ástatymas.

LR bedarbiørëmimo ástatymo8 str. pakeitimoástatymo projektas


(tæsinys)


II. ACQUIS ÁGYVENDINIMO PRIEMONIØ PLANAS 1999 METAMS

1.2.2. Ekonominës, socialinës ir kultûrinës teisës

P A T V I R T I N T ALietuvos Respublikos Vyriausybës


Socialinësapsaugos irdarboministerija

ParengtiNacionalinækovos suskurduprogramàir jà vykdyti

Nereikia LietuvosRespublikosvalstybesbiudþetas

Socialinio komitetosusitikime 2000 m.geguþës 1 d. buvopritarta Nacionalineikovos su skurdustrategijai

3.1.5. Laisvas asmenø judëjimas

Priemonë Atsakingosinstitucijos

Administra-ciniai-instituciniaiporeikiai

Finansavimoporeikiai

Finansavimoðaltiniai

Priemonës vykdymas

Priemonë Atsakingosinstitucijos




Priemonës vykdymas

Atliktinacionaliniøteisës aktødël laisvodarbuotojøjudëjimoatitikimo ESteisei analizæ


Vidaus reikaløministerija


PHAREarbaTAIEXekspertai

ÁVYKDYTA:pagal PHARE SEILprojektà �Paramasudarant veiksmø planàlaisvam darbuotojøjudëjimui uþtikrinti� yraparengta nacionaliniøteisës aktø atitikimo ESteisei analizë. Analizëbuvo pristatyta 1999 m.gruodþio mën.

5 priedas


ÁVYKDYTA: pagal PHARE projektà1999 02 22-24 ávyko seminaras, skirtasinspektoriø mokymui;1999 02 25 d. ávyko seminaras, skirtasValstybinës darbo inspekcijosstrategijos apþvalgos darbinio variantoaptarimui;1999 07 28 d. Socialinës apsaugos irdarbo ministerijos patalpose atidarytasSaugos ir sveikatos darbe informacijossekretoriatas. Iðleistiinformaciniai leidiniai.


3.5. Ekonominë ir socialinë sanglauda3.5.1. Uþimtumas ir socialiniai reikalai



Socialinës

apsaugos ir darbo

ministerija

Stiprinti institucijas,atsakingas uþ profesinëssveikatos ir saugos darbeteisës aktø rengimà bei jøvykdymo kontrolæ ir prieþiû-ros funkcijà (PHAREprojektas �Profesinës saugosir sveikatos darbe gerinimas�):

PriemonëAtsakingosinstitucijos




Priemonës vykdymas


� harmonizuoti profesinëssveikatos ir saugos darbeteisës aktus;

� plësti Valstybinës darboinspekcijos institucijà.


890 tûkst.EURið jø:

150 tûkst.EUR

740 tûkst.EUR

PHARElëðos

PHARElëðos

PHARElëðos

Mokyti profesinës saugosir sveikatos institucijødarbuotojus


86,5 tûkst.EUR

PHARElëðos

Ði priemonë ÁVYKDYTA kaippriemonës 3.5.1-P-A2 sudedamojidalis.

Pertvarkyti Technikosprieþiûros tarnybà prieSocialinës apsaugos irdarbo ministerijos á vieðàjàástaigà Ûkio ministerija

LRV 2000 m. vasario 17 d. posëdþioprotokolu Nr.9 (dël valstybës valdymosistemos tolesnës struktûrinës reformosnumatyta perduoti árengimø techninësapþiûros funkcijà ið valstybiniø institucijøvalstybës ámonëms, vieðosioms ástaigomsarba privaèiam sektoriui) Valdymoreformø ir savivaldybiø reikalø ministerijaápareigota iki 2000 m. balandþio 1 d.apibendrinti ministerijø, kitø ástaigøpateiktus veiksmø planus ir parengtipasiûlymus Saulëlydþio komisijai.Saulëlydþio komisija iki 2000 m. geguþës15 d. turi pateikti LR Vyriausybeipasiûlymus dël valstybës valdymoefektyvumo didinimo.

Parengti nacionalináuþimtumo veiksmø planà,atsiþvelgiant á EuroposSàjungos uþimtumo politikoskryptis, koordinuojantveiksmus tarp suinteresuotøvalstybës valdymo institucijø

Ûkio ministerija,kitos suinteresuo-tos ministerijos

darbo grupë,ekspertai

50 tûkst. Lt LietuvosRespublikosvalstybësbiudþetas

Sudaryta tarpþinybinë darbo grupë.Padedant Danijos ekspertams (pagalLietuvos-Danijos bendradarbiavimodarbo rinkoje programà) planas ðiuometu rengiamas. Já parengtinumatoma 2000 m. IV ketv.


(tæsinys)



3.5. Ekonominë ir socialinë sanglauda3.5.1. Uþimtumas ir socialiniai reikalai




Plësti atviras darbo rinkosinformavimo formas:steigti savarankiðkosprofesinës informacijospaieðkos centrus.



Finansa-vimoporeikiai


Priemonës vykdymas

Decentralizuoti darbo rinkosvaldymà:

1000 tûkst. LtLietuvosRespublikosuþimtumofondas,LietuvosRespublikosvalstybësbiudþetas

Sukurti informacinëstechnologijos sistemàmokesèiø ir ámokøadministravimui

10000 tûkst.EUR(1999 m. - 2000 tûkst.EUR)

PHARElëðos

Atlikta esamos Valstybinio socialinio drau-dimo fondo valdybos (SODROS) informacinëssistemos analizë, parengtos rekomendacijostolimesniam jos plëtimui, atsiþvelgiant ágalimà SODROS ámokø ir bendros mokesèiøsurikimo sistemos apjungimà. PHAREprojektas prasidëjo 2000 m. kovo mën.

techninëáranga,specialistøparengimas(5 centrai)

ÁVYKDYTA: iðplësta savarankiðkosinformacijos paieðkos (SIP) sistemaapie laisvas darbo vietas. Dabar tokiassistemas turi du treèdaliai Lietuvosteritoriniø darbo birþø. Kompiuteriøpagalba ieðkantis darbo asmuo gali netik perþiûrëti esamas darbo vietasðalyje ir atspausdinti reikalingusduomenis, bet ir gauti papildomàinformacijà apie darbo birþos teikiamaspaslaugas, patarimus, kaip elgtis ieðkantdarbo, informacijà apie ástatymus.

� nustatyti regioninës darbo rin-kos politikos tikslus ir uþdavinius;

� formuoti regioninës darbo rinkospolitikos vykdymo mechanizmà;

� nustatyti regioniniø darborinkos institucijø uþdavinius,funkcijas, skatinti socialiniøpartneriø aktyvumà.

Triðaliame susitarime numatytospriemonës vykdomos:� kiekvienà mënesá rengiami TriðalësTarybos posëdþiai, kuriuose svarstomi ak-tualûs darbo, socialiniai ir ekonominiaiklausimai, nagrinëjami ástatymø ir kitøteisës aktø projektai; � plëtojant triðalio bendradarbiavimo struk-tûrà atskiriems klausimams nagrinëtisteigiamos komisijos prie Triðalës Tarybos; � socialiniai partneriai kvieèiami dalyvautiávairiuose renginiuose, seminaruose; � 1999 lapkrièio 30 d. Triðalës Tarybosposëdyje apsvarstyti ðaliø pasiûlymai dëlmetinio triðalio susitarimo.

Rengiami metmenys dël regioninës darborinkos politikos tikslø ir uþdaviniø.Rengiant ðiuos metmenis naudojamasiDanijos ekspertø technine pagalba.1999 m. spalio 18 d. Socialinës apsaugosir darbo ministrës ásakymu Nr.84 sudarytadarbo grupë parengti priemones darborinkos institucijø valdymo ir finansavimodecentralizavimui ir racionalizavimui.Pirminis projektas jau yra parengtas.


Organizuoti triðaliame susitarime�Dël triðalio bendradarbiavimo�numatytø priemoniø vykdymà



specialistai,uþsienioekspertai

100 tûkst. Lt LietuvosRespublikosvalstybësbiudþetas

5 priedas

(tæsinys)



3.5.2. Regioninë politika ir integralumas




Vystyti vietinesuþimtumo iniciatyvas:� sudaryti organizacinesprielaidas vietinëmsuþimtumo iniciatyvomsplëtoti pasirinktuoserajonuose;� mobilizuotiþmogiðkuosius irmaterialinius iðtekliusatskiriems projektamsinicijuoti ir ágyvendinti.



Finansa-vimoporeikiai


Priemonës vykdymas

300 tûkst.EUR

PHARElëðos

ÁVYKDYTA: Socialinës apsaugos irdarbo ministerija kartu su PHAREekspertais organizavo 5 mokymoseminarus projekto ágyvendinimoklausimais ministerijos Darbo rinkosir lygiø galimybiø skyriausdarbuotojams ir Darbo rinkosprofesinio mokymo tarnybai,projekto iniciatyvinei grupei,Respublikinei darbo birþai,potencialiems projekto partneriams,darbo birþø darbuotojams beipapildomus seminarus iniciatyvineigrupei dël projektø vykdymoorganizavimo ir vietiniamssocialiniams partneriams.Parengta metodinë medþiagaVietiniø uþimtumo iniciatyvøprojektams ágyvendinti �Vadovasvietiniø uþimtumo iniciatyvøLietuvoje projektø vadovams�.1999 m. spalio 7 d. ávyko baigiamojiVietiniø uþimtumo iniciatyvøprojekto konferencija, kurioje buvopateikti apibendrinti ágyvendintøprojektø rezultatai bei ðia patirtimipasidalinta su visø teritoriniø birþøatstovais

P.7.2.4-2 lentelë


(tæsinys)

soc pran1999vvvv pavyzdys - socmin.lrv.lt · 9 socialinis prane—imas 1999 ƒ nedarbo prevencijos...

Documents