gyvenimas ir darbas lietuvoje - socmin.lrv.lt · 5 darbas, verslo pradŽia, mokesČiai kaip...

1

Gyvenimas ir darbas

Lietuvoje

2018

2

ĮŽANGA ........................................................................................................................................... 4DARBAS, VERSLO PRADŽIA, MOKESČIAI ................................................................................. 5

KAIP IEŠKOTI DARBO LIETUVOJE ...................................................................................................... 5Situacijos darbo rinkoje apžvalga .......................................................................................... 5Darbo biržos paslaugos ir užimtumo rėmimo priemonės ...................................................... 5Darbo biržos e. paslaugos – 24/7 ........................................................................................... 6Europos užimtumo tarnybų tinklo (EURES) paslaugos ......................................................... 7Jaunimo užimtumo skatinimas ............................................................................................... 8

SAVARANKIŠKAS DARBAS IR VERSLO PRADŽIA ...........................................................................................9Verslo įkūrimas / individuali veikla. ......................................................................................... 9Įmonės steigimas ................................................................................................................... 10Ūkininkavimas ........................................................................................................................ 11Paslaugos verslui ................................................................................................................... 11Savarankiško užimtumo rėmimas ......................................................................................... 12

MOKESČIAI .................................................................................................................................................13Nuolatinio Lietuvos gyventojo gautų pajamų apmokestinimas ............................................... 13Mokesčių lengvatos ................................................................................................................ 14Mokesčių deklaravimas .......................................................................................................... 14

NAUDINGOS NUORODOS ...........................................................................................................................14

SOCIALINĖS GARANTIJOS IR PARAMA ..................................................................................... 15DIRBANTIESIEMS ........................................................................................................................................15

Bendroji informacija apie senatvės ir netekto darbingumo pensijos sistemą Lietuvoje .......... 15Pensijų skyrimas dirbusiems užsienyje .................................................................................. 16Pensijos ir kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas ......................................................... 17Valstybinio socialinio draudimo išmokos ................................................................................ 17Išmokos netekus darbo ......................................................................................................... 19

PAŽEIDŽIAMIEMS ASMENIMS ....................................................................................................................19Šalpos pensijos ...................................................................................................................... 19Šalpos našlaičių pensijos ....................................................................................................... 21Slaugos arba priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos ...................................... 21Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti ....................................................................................... 21Būsto pritaikymas neįgaliesiems ............................................................................................ 23Transporto lengvatos .............................................................................................................. 23

NAUDINGOS NUORODOS ...........................................................................................................................25PARAMA GIMUS VAIKUI .............................................................................................................................25

Vienkartinė išmoka vaikui ....................................................................................................... 25Išmoka vaikui ......................................................................................................................... 25Globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas .................................. 25Vienkartinė išmoka įsikurti ...................................................................................................... 26Vienkartinė išmoka nėščiai moteriai ....................................................................................... 26Išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui .................................................... 26Išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai ........................................... 27Išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui .......................................................... 27Nuo 2018 m. sausio 1 d. – Išmoka įvaikinus vaiką ................................................................. 27Vaikų atstovavimas tėvams išvykus į užsienio valstybes ....................................................... 27

KITA PINIGINĖ SOCIALINĖ PARAMA ............................................................................................................28Piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams ...................................................... 28Socialinė parama mokiniams ................................................................................................. 28

SOCIALINĖS PASLAUGOS .............................................................................................................................28

SVEIKATOS APSAUGA .............................................................................................................................30Privalomasis sveikatos draudimas ......................................................................................... 30PSD įmokų mokėjimas ........................................................................................................... 31

3

Kaip gauti nemokamą būtinąją medicinos pagalbą, jei žmogus draudžiasi ES šalyje ir į Lietuvą atvyksta trumpam ................................................................................................................... 35Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimas apdraustiesiems ............................. 36Valstybinės ir privačios gydymo įstaigos ................................................................................ 36


ŠVIETIMAS IR UGDYMAS ............................................................................................................. 38Bendroji informacija apie švietimo sistemą Lietuvoje ................................................................................38

Sugrįžtantiems tęsti mokymąsi ar atvykstantiems į Lietuvą mokytis ...................................... 38Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas ............................................................................... 38Bendrasis ugdymas ................................................................................................................ 39Studijos aukštosiose mokyklose ............................................................................................. 40Profesinis mokymas ............................................................................................................... 40Suaugusiųjų švietimas ............................................................................................................ 41Neformalusis vaikų švietimas ................................................................................................. 41Valstybės finansavimas studijoms ir finansinė parama studentams ....................................... 42Finansinė parama neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose .......................... 43Mokslo ir verslo bendradarbiavimas ....................................................................................... 44Mokslo ir technologijų parkai: ................................................................................................. 45Mokymosi galimybės Lietuvoje ............................................................................................... 46Vilniaus lietuvių namai ............................................................................................................ 46Užsienio lietuvių švietimo skyrius ........................................................................................... 46

KVALIFIKACIJŲ PRIPAŽINIMAS ....................................................................................................................46Akademinis pripažinimas ........................................................................................................ 46Profesinis kvalifikacijos pripažinimas ..................................................................................... 47


IV. KITA INFORMACIJA.................................................................................................................. 49LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS KLAUSIMAI ........................................................................................49

Prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės padavimas ...................................................... 49ASMENS DOKUMENTAI...............................................................................................................................49

Bendra informacija ................................................................................................................. 49Asmens tapatybės kortelė ...................................................................................................... 50Laikinas pasas ........................................................................................................................ 51Dokumentų praradimas .......................................................................................................... 51Asmens grįžimo pažymėjimas ................................................................................................ 51

TEISINĖ INFORMACIJA ................................................................................................................................52Vaikų laikino išvykimo į užsienio valstybes tvarka .................................................................. 52Užsienio valstybėje išduotų dokumentų galiojimas Lietuvos Respublikoje ............................ 52Užsienyje sudarytų civilinės būklės aktų įtraukimas į apskaitą Lietuvoje ............................... 53ES valstybių narių piliečių ir jų šeimos narių atvykimas į Lietuvos Respubliką ...................... 53ES piliečių ir jų šeimos narių laikinas gyvenimas Lietuvos Respublikoje ............................... 54ES piliečių ir jų šeimos narių nuolatinis gyvenimas Lietuvos Respublikoje ............................ 54Užsieniečių, kurie nėra ES piliečiai ar jų šeimos nariai, gyvenimas Lietuvos Respublikoje ... 54Gyvenamosios vietos deklaravimas ....................................................................................... 55Teisinė pagalba ...................................................................................................................... 55

TARNYBA LIETUVOS KARIUOMENĖJE .........................................................................................................56Profesinė karo tarnyba ........................................................................................................... 56Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba ........................................................................... 56Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai .................................................................................... 57Kario savanorio tarnyba ......................................................................................................... 57

KITA INFORMACIJA .....................................................................................................................................58NAUDINGOS NUORODOS ...........................................................................................................................59

4

ĮŽANGA

Lietuva, nuo seno patyrusi ne vieną emigracijos bangą, turi didelę diasporą – skaičiuojama, kad už Lietuvos ribų gyvena apie 1,3 mln. lietuvių ir lietuvių kilmės žmonių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dalyvauja „Globalios Lietuvos“ programoje, kuria siekia-ma įgyvendinti „Globalios Lietuvos“ idėją, įtvirtinančią abipusį partneryste ir pagarba grįstą Lietuvos valstybės ir jos diasporos bendradarbiavimą, skatinančią užsienio lietuvius puoselėti lietuvių kalbą, lie-tuvių tautinį tapatumą, stiprinti jų tarpusavio ryšius ir politinius, pilietinius, ekonominius, kultūrinius ry-šius su Lietuva.

Siekdama „Globalios Lietuvos“ tikslo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įgyvendina dvi priemones:

1. Leidžia elektroninį leidinį „Gyvenimas ir darbas Lietuvoje“. Šiame leidinyje susistemintai pa-teikta informacija apie darbą, verslo pradžią, mokesčius, socialines garantijas, sveikatos apsaugą, so-cialinį būstą, švietimą, Lietuvos Respublikos pilietybės klausimus, asmens dokumentus, taip pat teisi-nę pagalbą bei kitus klausimus, kurie yra aktualūs iš Lietuvos emigravusiems ir ketinantiems ar bent svarstantiems galimybę sugrįžti į Lietuvą tautiečiams.

2. Organizuoja psichologinių paslaugų teikimą internetu grįžusiems arba ketinantiems grįžti į Lietuvą emigrantams. Šia priemone siekiama užtikrinti, kad asmenys išvykę iš Lietuvos turėtų gali-mybę gauti nemokamą anoniminę psichologinę pagalbą internetu (daugiausia per nemokamą Skype programą ir el. paštu: www.gvc.lt/lt/psichologines-konsultacijos/nemokamos-psichologo-konsultacijos-emigrantams).

http://www.gvc.lt/lt/psichologines-konsultacijos/nemokamos-psichologo-konsultacijos-emigrantams

http://www.gvc.lt/lt/psichologines-konsultacijos/nemokamos-psichologo-konsultacijos-emigrantams

5

DARBAS, VERSLO PRADŽIA, MOKESČIAI

KAIP IEŠKOTI DARBO LIETUVOJE

Situacijos darbo rinkoje apžvalga

Darbo birža nuolat analizuoja darbo paklausą ir pasiūlą, prognozuoja galimus darbo rinkos pa-kitimus. Informacija apie padėties darbo rinkoje pokyčius Lietuvos darbo biržos interneto svetainėje skelbiama mėnesio pradžioje, tendencijų apžvalga – pasibaigus ketvirčiui, o ateinančių metų progno-zė – gruodžio mėnesį. Visą informaciją rasite čia:

www.ldb.lt/Informacija/DarboRinka/Puslapiai/default.aspxwww.ldb.lt/Informacija/DarboRinka/Puslapiai/metine_prognoze.aspxwww.ldb.lt/Informacija/DarboRinka/Puslapiai/paklausios_profesijos.aspxwww.ldb.lt/Informacija/DarboRinka/Puslapiai/isidarbinimo_galimybiu_barometras.aspx

Su konkrečių profesijų pasiūla ir paklausa atskirose savivaldybėse susipažinsite atsivertę interak-tyvų „Profesijų žemėlapį“, apimantį 155 profesijų grupes ir parodantį Lietuvos darbo rinkos struktūrą:

www.ldb.lt/Informacija/DarboRinka/Puslapiai/Profesiju_zemelapis.aspx

Informacija apie laisvas darbo vietas ir ieškomus darbuotojus skelbiama darbo paieškos porta-luose internete, įmonių interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, spaudoje ir kt.

Populiarios darbo ir darbuotojų paieškos svetainės:Lietuvos darbo birža – www.ldb.lt EURES – www.ldb.lt/eures/ CV Bankas – www.cvbankas.ltCV Market – www.cvmarket.lt CV-Online LT – www.cvonline.lt

Konsultacijas darbo ieškantiems asmenims teikia Lietuvos darbo biržos specialistai tel. 8 700 55 166, el. paštu [email protected], taip pat privatūs personalo atrankos paslaugų teikėjai. Įdarbinimo klausimais konsultuoja Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacija – www.staffing.lt, informacija apie įmones skelbiama įmonių kataloge „Visa Lietuva“ – www.visalietuva.lt.

Kiekvienas Lietuvos pilietis, atitinkantis valstybės tarnautojams taikomus reikalavimus (pagal Valstybės tarnybos įstatymą), turi teisę pretenduoti į pareigas valstybės tarnyboje. Skelbimai dėl kon-kursų į valstybės tarnautojų pareigas skelbiami Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje www.vtd.lt.

Darbo biržos paslaugos ir užimtumo rėmimo priemonės

Teritorinės darbo biržos nemokamai teikia šias paslaugas darbo ieškantiems žmonėms – infor-mavimo, konsultavimo, įsidarbinimo galimybių vertinimo, tarpininkavimo įdarbinant ir individualios už-imtumo veiklos planavimo. Darbdaviams teikiamos informavimo ir tarpininkavimo įdarbinant paslaugos.

Darbo ieškančių asmenų užimtumui remti gali būti taikomos šios aktyvios darbo rinkos politikos priemonės:

• profesinis mokymas, skirtas įgyti ar tobulinti turimą kvalifikaciją, įgyti kompetencijų pa-gal formaliojo ar neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas ar jas tobulinti; profesinio mokymo laikotarpiu mokama mokymo stipendija;

• įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį – tai profesinio mokymo organizavimo forma, kai profesinis mokymas vykdomas pas darbdavį, kuris su bedarbiu sudaro pa-meistrystės darbo sutartį, o teorinis profesinis mokymas gali būti vykdomas pas darbdavį

6

arba profesinio mokymo teikėją. Asmenims, dalyvaujantiems profesiniame mokyme tai-kant pameistrystės formą, mokama mokymo stipendija, atsižvelgiant į dirbtas valandas, kada mokamas darbo užmokestis pagal pameistrystės darbo sutartį. Darbdaviams, vyk-dantiems profesinį mokymą pagal pameistrystės formą, kompensuojama 40 proc. darbo užmokesčio, nurodyto įdarbinto asmens darbo sutartyje.

• stažuotė – neatlygintinas darbo praktikos laikotarpis įmonėje, įstaigoje, organiza-cijoje ar organizacinėje struktūroje darbo ieškantiems žmonėms, kurie turi atitinkamą profesinę kvalifikaciją arba neformaliu būdu įgytą kompetenciją, tačiau ne mažiau kaip 6 mėnesius iš eilės nedirbo pagal šią turimą profesinę kvalifikaciją, ar neformaliu būdu įgytą kompetenciją. Tai padeda kelti, atkurti ar tobulinti asmens darbo įgūdžius ar profe-sinę kvalifikaciją. Visą stažuotės laikotarpį mokama stipendija;

• neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas skirtas tiems darbo ieškantiems žmonėms, kurie tiesioginiame darbe, savanoriškoje veikloje, neformaliojo mokymo kursuose, stažuotėse ar kitu neformaliuoju ar savišvietos būdu yra įgiję tam tikrų praktinių įgūdžių ir kompetencijų, tačiau neturi tai patvirtinančio diplomo ar kompetencijos pažymėjimo. Priemonė skirta šių asmenų turimoms žinioms, įgūdžiams ir gebėjimams patikrinti, įvertinti ir pripažinti, siekiant išduoti atitinkamos profesinės kva-lifikacijos diplomą arba kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą;

• pirmą kartą pradedantiems darbo veiklą pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją asme-nims organizuojamas darbo įgūdžių įgijimo rėmimas tiesiogiai darbo vietoje trūksta-miems darbo įgūdžiams įgyti. Darbdaviams, organizuojantiems darbo įgūdžių įgijimo rė-mimą, mokama darbo užmokesčio subsidija;

• įdarbinimas subsidijuojant padeda įsidarbinti ir įsitvirtinti darbo rinkoje, o sunkią negalią turintiems – sudaryti specialias sąlygas išlikti darbo rinkoje. Darbdaviams mokama dar-bo užmokesčio subsidija;

• savarankiško užimtumo rėmimas padeda įsteigti darbo vietų sau ar kitiems darbo ieš-kantiems asmenims įdarbinti.

Jaunuoliai iki 29 metų įgyti praktinių įgūdžių gali sudarydami neatlygintiną savanoriškos prakti-kos sutartį su įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis ar kitomis organizacinėmis struktūromis. Asme-nys, atliekantys savanorišką praktiką, valstybės lėšomis yra draudžiami sveikatos bei nelaimingų atsi-tikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.

Darbo biržos e. paslaugos – 24/7

Viena iš galimybių ieškoti darbo ir darbuotojų – Lietuvos darbo biržos interneto svetainė www.ldb.lt. Tai didžiausias šalyje darbo skelbimų ir ieškančiųjų darbo portalas bei elektroninė darbuotojų paieškos ir atrankos sistema. Lietuvos darbo biržos interneto svetainę per metus aplanko apie 1,3 mi-lijono lankytojų.

Darbdaviai jiems patogiu metu čia gali viešai skelbti laisvas darbo vietas internete, greitai ir pa-prastai vykdyti kandidatų atranką, peržiūrėti jų gyvenimo aprašymus (CV), kandidatams siųsti elektro-ninius pranešimus ir elektroniniu būdu bendrauti su darbo biržos specialistais.

Patvirtintiems darbdavio atstovams teikiamos papildomos paslaugos. Jie gali pateikti siūlymus dalyvauti darbo biržos organizuojamose aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse, remiančiose įdar-binimą, peržiūrėti vykdomas sutartis ir kt.

Darbo ieškantys asmenys gali registruotis duomenų bazėje, kurioje bus matomi darbdaviams: • bendrame CV duomenų banke;

Talentų banke, skirtame aukštos kvalifikacijos darbuotojams ar baigiamųjų kursų studentams (daugiau informacijos www.ldb.lt/talentubankas);

• Vyresnių asmenų banke, skirtame įsidarbinti pageidaujantiems vyresnio ar pensinio am-žiaus asmenims (daugiau informacijos www.ldb.lt/senjorubankas).

7

Ieškantieji darbo, naudodamiesi e. paslaugomis, susikurtą CV gali tiesiogiai nusiųsti darbdaviui, pagal pasirinktus kriterijus ieškoti darbo pasiūlymų, užsisakyti el. pašto žinutes apie dominančius dar-bo pasiūlymus, užpildyti supaprastintą išankstinės registracijos darbo biržoje formą, peržiūrėti darbo biržos išduotą rekomendaciją įsidarbinti ir siūlomo darbo aprašymą, tiesiogiai bendrauti su darbo bir-žos specialistu, užsisakyti darbo biržos išduodamas pažymas.

Europos užimtumo tarnybų tinklo (EURES) paslaugos

EURES yra bendradarbiavimo tinklas, jungiantis visų Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekono-minės erdvės (EEE) šalių narių bei Šveicarijos valstybines užimtumo tarnybas ir kitas regionines bei valstybines organizacijas: profesines sąjungas, darbdavių organizacijas ir vietos bei regioninės valdžios įstaigas, kurios rūpinasi įdarbinimo klausimais. Pagrindiniai EURES tikslai:

• informuoti, konsultuoti ir patarti apie įsidarbinimo galimybes, gyvenimo ir darbo sąlygas ES, EEE šalyse narėse ir Šveicarijoje;

• informuoti ir konsultuoti darbdavius, norinčius įdarbinti darbuotojus iš ES, EEE šalių na-rių ir Šveicarijos;

• suteikti informaciją apie laisvas darbo vietas.

Informacija apie galimybes įsidarbinti ES, EEE šalyse narėse ir Šveicarijoje yra viešinama Euro-pos mobilumo portalo laisvų darbo vietų duomenų bazėje www.eures.europa.eu, EURES Lietuva in-terneto svetainėje www.ldb.lt/eures.

Nedarbo socialinio draudimo išmokų eksportas ir nedarbo draudimo stažo suma-vimas Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse narėse ir Šveicarijoje

Asmuo, siekiantis gauti nedarbo socialinio draudimo išmokas, turi kreiptis į tą valstybę narę, ku-rioje dirbo paskutinį darbą, t. y. paskutinį kartą buvo draustas nedarbo socialiniu draudimu (išskyrus iš-imtinius atvejus, pavyzdžiui, kai nustatoma, jog asmuo gyveno vienoje valstybėje, o dirbo kitoje). Gau-damas nedarbo socialinio draudimo išmokas (NSDI) vienoje iš Europos Sąjungos, Europos ekonomi-nės erdvės šalyje narėje arba Šveicarijoje asmuo turi teisę išvykti ieškoti darbo į kitą valstybę narę ir šiuo paieškos laikotarpiu gauti NSDI (ją eksportuoti). Kad galėtų šia teise pasinaudoti, asmuo turi būti įstaigoje registruotas bent 4 savaites po to, kai tapo bedarbiu, nebent šalies, iš kurios jis išvyksta įs-taiga, nuspręstų šį terminą sutrumpinti. Išvykstančiam asmeniui jo prašymu išduodamas PD U2 doku-mentas.

Asmuo, dirbęs ES, EEE šalyje narėje ar Šveicarijoje, turi iš ankstesnės darbo vietos valstybės narės kompetentingos įstaigos pristatyti dokumentą apie nedarbo draudimo ir darbo laikotarpius. Doku-mentas, patvirtinantis nedarbo draudimo ir darbo laikotarpius, yra PD U1. Jei asmuo tokio dokumento nepristato, jis gali šalies narės kompetentingai įstaigai pateikti dokumentus, susijusius su darbu kitoje šalyje narėje – įstaigos susisieks dėl duomenų gavimo. Atkreiptinas dėmesys, jog šių duomenų gavi-mas iš šalių narių gali užtrukti gana ilgai (neretai – kelis mėnesius), todėl patartina dėl šio dokumento į šalies narės kompetentingą įstaigą kreiptis patiems (kol dar asmuo neišvyko iš tos valstybės narės).

Daugiau informacijos apie nedarbo socialinio draudimo išmokas galima rasti Lietuvos darbo bir-žos tinklalapyje www.ldb.lt/Informacija/PaslaugosAsmenims/Puslapiai/migrantai.aspx.

8

Jaunimo užimtumo skatinimas

Jaunimo garantijų iniciatyva

Lietuvoje nuo 2014 metų pradžios pradėta įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyva, kuria siekia-ma nedirbančiam, nesimokančiam ir mokymuose nedalyvaujančiam jaunimui per 4 mėnesių laikotar-pį, netekus darbo, baigus mokslus ar studijas, iškritus iš švietimo sistemos, suteikti darbo, mokymosi ar stažuotės pasiūlymą. Lietuvoje Jaunimo garantijų iniciatyvos galimybėmis gali pasinaudoti jaunuo-liai iki 29 metų.

Daugiau informacijos: www.jaunimogarantijos.lt, www.ldb.lt/jaunimogarantijos, www.facebook.com/jaunimogarantijos.

Jaunimo darbo centrai

Teritorinėse darbo biržose veikia 45 Jaunimo darbo centrai, teikiantys specializuotas paslaugas jaunimui:

• mokiniams padeda planuoti karjerą ir pasirinkti profesiją ar specialybę; • informuoja, kokios profesijos / specialybės yra paklausios darbo rinkoje ir turi perspek-

tyvų;• studijuojančiam ir norinčiam studijuoti jaunimui padeda geriau pažinti darbo rinką ir as-

meninius gebėjimus, pasirengti darbo pokalbiui;• ieškančiam darbo jaunimui padeda rasti darbą;• pradedančiam dirbti jaunimui – įgyti darbo įgūdžių;• neapsisprendusiam jaunimui – geriau save pažinti, grįžti į švietimo sistemą, įgyti kvali-

fikaciją;• pagal tikslinių grupių (moksleivių, absolventų ir abiturientų, jaunuolių be profesijos ir

pan.) poreikius kasmet organizuoja renginių ciklus;• periodiškai organizuoja renginius įsidarbinimo, dokumentų rengimo, pasirengimo darbo

pokalbiui, darbo teisės, verslumo ir savanorystės galimybių, mobilumo ir kitomis temo-mis.

Jaunimo darbo centre laukiamas kiekvienas, registracija nėra privaloma. Daugiau informacijos: www.ldb.lt/jaunimui, www.facebook.com/jaunimui.

Naujos galimybės jaunimui – projektai „Atrask save“ ir „Naujas startas“

Jaunimo garantijų iniciatyvos dėka, Lietuvoje įgyvendinami Jaunimo užimtumo iniciatyvos ir Eu-ropos socialinio fondo lėšomis finansuojami projektai „Atrask save“ ir „Naujas startas“. Projektai suda-ro vieną sistemą. Pirmajame etape „Atrask save“ dirbama su jauno žmogaus motyvacija, pasitikėjimu savimi bei profesiniu orientavimu, o projekto tąsa „Naujas startas“ yra įrankis, padedantis įgyti paklau-sią profesiją, gauti paramą sėkmingai įsidarbinti ar net pradėti savo verslą.

Projekte „Naujas startas“ priemonės taikomos kompleksiškai. Pavyzdžiui, jaunuolis, pasinaudo-jęs profesinio mokymo priemone ir įgijęs profesiją, galės toliau dalyvauti darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonėje. Taip siekiama jaunuoliui suteikti maksimalią reikiamą pagalbą ir užtikrinti sklandžią bei sė-kmingą jo integraciją į darbo rinką.

Dalyvauk. Keiskis. Dirbk. Tai – projektų moto. Į darbo rinką ypač aktualu įtraukti neapsispren-dusius dėl profesinės karjeros ir darbo patirties neturinčius jaunuolius iš atokesnių regionų, mažesnių miestelių, kur jie turi mažiau įvairių veiklų pasirinkimo galimybių. Bendri Lietuvos darbo biržos ir par-tnerių projektai „Atrask save“ ir „Naujas startas“ būtent į tai ir orientuoti – suteikti jaunimui motyvacijos, padėti atrasti stipriąsias savo savybes, įgyti asmeninių, socialinių, profesinių kompetencijų, pasirengti sugrįžti į švietimo sistemą ar integruotis į darbo rinką.

http://www.facebook.com/jaunimogarantijos

http://www.facebook.com/jaunimogarantijos

9

Projekte dirba įvairi specialistų grupė – projekto koordinatoriai, psichologai, teisininkai ir darbo paieškos elektroninėje erdvėje specialistai, kurie suteikia dalyviams jiems reikalingų specifinių žinių. Paslaugas darbo biržoje neregistruotiems jaunuoliams neformaliais metodais teikia jaunimo ir su jau-nimu dirbančios organizacijos, atvirieji jaunimo centrai ir erdvės.

Projekte siūloma keletas skirtingų programų, priklausomai nuo dalyvio pasirengimo įsilieti į darbo rinką. Programos trunka nuo 2 savaičių iki 4 mėnesių.

Projektai skirti nedirbančiam ir nesimokančiam jaunimui iki 29 metų, siekiama įtraukti ir darbo biržoje neįsiregistravusius jaunuolius. Dalyvauti norintys jaunuoliai kviečiami pildyti anketą internete: www.jaunimogarantijos.lt/dalyvauk, su jais susisiekia projekto koordinatoriai.

Dalyvavimas yra nemokamas, visi dalyviai draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu, kom-pensuojamos kelionės ir kitos išlaidos.

Projekto „Atrask save“ veiklos „Jaunimo savanoriška tarnyba“ dalyviai, savanoriavę bent 3 mėn. nuo 2018 m. stodami į aukštąsias mokyklas gaus papildomai 0,25 balo.

Projektai vyks iki 2018 m. pabaigos. Į veiklas planuojama įtraukti 35 tūkst. jaunuolių.

SAVARANKIŠKAS DARBAS IR VERSLO PRADŽIA

Verslo įkūrimas / individuali veikla.

Ūkio ministerija, vykdydama geresnio reglamentavimo politiką siekia, kad institucijos, rengdamos įstatymų ir įgyvendinamųjų teisės aktų projektus, susijusius su ūkinės veiklos licencijavimu, kuo mažiau ribotų ūkio subjektų veiklą. Sukurta ir nuo 2015 m. veikia Valstybės įmonės Registrų centro tvarkoma licencijų informacinė sistema, kuriai valstybės institucijos teikia informaciją apie ūkio subjektams Lietu-vos Respublikoje išduotas licencijas, jų patikslinimą, galiojimo sustabdymą, licencijų galiojimo sustab-dymo panaikinimą ir licencijų galiojimo panaikinimą.

Be to, šiuo metu atsiranda vis daugiau veiklų, kurių vykdymui taikomas deklaracijos modelis. Vadovaujantis šiuo modeliu, licencijuojamą veiklą ūkio subjektai gali pradėti vykdyti kitą dieną po de-klaracijos kompetentingai institucijai pateikimo, nelaukiant kol institucija atliks pateiktos informacijos ar dokumentų patikrinimą. Deklaracijos modelis užtikrina greitesnę ir paprastesnę verslo pradžią, taip pat mažesnius licencijos išdavimo kaštus. Deklaracijos modelis jau taikomas mažmeninės prekybos tabako gaminiais licencijos išdavimui, veiklai, susijusi su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, doku-mentų saugojimo licencijos išdavimui, bendrosios praktikos slaugytojo, gydytojo licencijos išdavimui, F2 kategorijos fejerverkų platinimo vietai.

Duomenis ir informaciją apie išduotas licencijas vienoje vietoje galima rasti interneto svetainėje adresu www.licencijavimas.lt.

Taip pat šiuo metu ūkio subjektams, siekiantiems pradėti ar vykdantiems veiklą, yra sudarytos teisinės ir techninės galimybės atlikti visas su teisės teikti paslaugas įgijimu ir paslaugų teikimo veik-los vykdymu susijusias procedūras ir formalumus elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų, gaminių kontaktinį centrą (toliau – Kontaktinis centras). Ūkio subjektas gali:

1) pateikti prašymus, dokumentus ir informaciją, būtinus leidimams gauti, taip pat deklaracijas, pranešimus ar Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms teikiamus prašymus įrašyti į re-gistrą, sąrašą arba duomenų bazę arba įsiregistruoti profesinėje organizacijoje ir prašymus bei doku-mentus, būtinus nutraukiant ūkinę veiklą;

2) gauti Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų (toliau – institucija), išduotus leidimus ir kitus dokumentus;

3) gauti ir pateikti kitą informaciją.Kontaktinis centras, gavęs teikėjo ar gavėjo prašymą atlikti konkrečias procedūras ir formalumus,

šį prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus bei informaciją per 2 darbo dienas perduoda institucijai, o ši atlieka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus veiksmus. Institucija, atlikusi Lietuvos Respu-blikos teisės aktuose nustatytus veiksmus (priėmusi sprendimą išduoti leidimą, suteikti informaciją ar panašiai), per teisės aktuose nustatytą terminą privalo pateikti atsakymą į prašymą ir (arba) kitus do-

10

kumentus ir informaciją prašymą pateikusiam teikėjui arba gavėjui tiesiogiai arba per Kontaktinį centrą. Kontaktinis centras ūkio subjektams taip pat teikia informaciją apie Lietuvos Respublikoje pas-

laugas teikiantiems teikėjams taikomus reikalavimus, įskaitant procedūras ir formalumus, kuriuos bū-tina atlikti, siekiant įgyti teisę teikti paslaugas arba vykdyti paslaugų teikimo veiklą. Kontaktinio centro portalas pasiekiamas interneto adresu www.verslovartai.lt.

Įmonės steigimas

Lietuvoje galima steigti įvairių teisinių formų įmones – juridinius asmenis (toliau – JA): individua-lias įmones (toliau – IĮ), mažąsias bendrijas (toliau – MB), akcines bendroves (toliau – AB), uždarąsias akcines bendroves (toliau – UAB), viešąsias įstaigas (toliau – VŠĮ), tikrąsias ūkines bendrijas, koman-ditines ūkines bendrijas, žemės ūkio bendroves, kooperatines bendroves ir kt.

• Asmenys, ketinantys steigti įmonę, nusprendžia, kokią teisinę formą pasirinkti, atsižvelg-dami į šiuos kriterijus:

• Įstatinio kapitalo dydį (pvz., IĮ – 0 Eurų MB – sprendžia steigėjas, UAB – 2,5 tūkst. Eurų, AB – 25 tūkst. Eurų);

• Steigėjų (fizinių ir/ar juridinių asmenų) skaičių (pvz., IĮ – 1, UAB/AB – nuo 1, MB – 1-10);• Atsakomybę (ribota/neribota civilinė atsakomybė);• Taikomus mokesčius;• Pelno paskirstymo tvarką;• Buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimus.• Detalesnė informacija apie įmonių teisines formas pateikiama interneto svetainėje adre-

su https://www.verslilietuva.lt/lt/verslo-formos. • Įmonių steigimas apima procesą nuo sprendimo priėmimo steigti pasirinktos teisinės

formos įmonę iki jos įregistravimo valstybinėje įmonėje Registrų centras. Pagrindiniai etapai, steigiant įmonę:

• Nuspręsti dėl įmonės tikslų, teisinės formos ir parengti įmonės steigimo dokumentus;• Gauti patalpų savininko (jei jis ne steigėjas) notariškai patvirtintą sutikimą registruoti JA

buveinę;• Atidaryti banko sąskaitą įmonės vardu;• Apmokėti steigėjų įnašus;• Pateikti įmonės steigimo dokumentus notarui ir/ar JA registrui.

Įmonės steigimo etapai, būdingi bet kurios teisinės formos įmonei, detaliau aptarti interneto sve-tainėje adresu https://www.verslilietuva.lt/lt/verslo-steigimo-proceduros.

Įmonė gali būti steigiama elektroniniu būdu, naudojant pavyzdinius įmonių steigimo dokumentus, skelbiamus interneto svetainėje adresu: http://ukmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/verslo-aplinka/imoniu-teise/pavyzdiniai-steigimo-dokumentai. Pažymėtina, kad tokiu atveju steigimo dokumentų nereikia tvirtinti pas notarą.

IĮ, UAB, VŠĮ ar MB steigimo dokumentai gali būti elektroniniu būdu pateikiami tiesiogiai valstybės įmonei Registrų centras per elektroninę valstybės įmonės Registrų centro klientų savitarnos sistemą (http://www.registrucentras.lt/p/671), jeigu steigėjas turi kvalifikuotą elektroninį parašą ir atitinka nusta-tytas sąlygas (http://www.registrucentras.lt/p/671, www.elektroninis.lt).

Įmonių steigimo dokumentus gali pasiruošti patys steigėjai arba tą gali padaryti konsultacines/teisines paslaugas teikiantys asmenys, įmonės, įstaigos. Įmonių steigimą, valdymą, veiklą, savininkų, akcininkų, valdymo organų teises ir pareigas, atsakomybę, disponavimą turtu, buhalterinę apskaitą, in-formacijos pateikimą suinteresuotiems asmenims ir pan. reglamentuoja Civilinis kodeksas, atitinkamos įmonės teisinės formos įstatymai (Akcinių bendrovių įstatymas, Individualių įmonių įstatymas, Mažųjų bendrijų įstatymas, Viešųjų įstaigų įstatymas ir t.t.), Buhalterinės apskaitos įstatymas ir kt.

11

Ūkininkavimas

2014–2020 metų laikotarpiu vienas iš prioritetinių Europos Sąjungos tikslų – jaunimas. Prie šio prioriteto įgyvendinimo daugiausia prisidės parama, skiriama pagal priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo rėmimas svarbus ūkių konkurencingumui skatinti, užimtumui kaimo vietovėse didinti. Atsižvelgiant į jaunimo kaime mažėjimo mastus, daug dėmesio yra skiriama jauniesiems ūkininkams, kurie yra verslesni ir aktyvesni, labiau lin-kę diegti inovacijas, sėkmingai prisitaiko prie naujų technologijų kaitos, naujos besikeičiančios aplinkos ir siekia naudotis praktinėmis, mokslinėmis bei techninėmis žiniomis. Parama teikiama jaunojo ūkininko veiklos pradžiai, t. y. verslo planui įgyvendinti. Prie smulkiųjų ūkių rėmimo prisideda priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritis „Parama smulkiesiems ūkiams“ ir priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritis „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“. Teikiant paramą smulkiųjų ir vidutinių ūkių plėtrai, ūkiai yra modernizuojami, ūkininkai ir kiti ūkio subjektai skatinami jungtis į tiesioginę gaminto-jo ir vartotojo grandinę bei sudaryti geresnes sąlygas produkcijai realizuoti. Ūkininkų produkcijos tie-sioginius pardavimus remia priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritis „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Smulkieji ūkiai greičiau negu stambieji prisitai-ko prie rinkos ir aplinkos pokyčių, sukuria darbo vietų ne tik savo šeimos nariams, bet ir kitiems kaimo gyventojams, todėl ši veiklos sritis prisideda prie didesnio gamybinio našumo ir didesnių pajamų bei padeda lengviau integruotis į rinką ir efektyviai dalyvauti visuose rinkos procesuose. Jaunimui, šeimos ūkiams, mažoms ir labai mažoms įmonėms numatyta galimybė pasinaudoti parama ir pagal priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritis „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ ir „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“, kurios orientuotos į ne žemės ūkio veiklų kūrimą ir puoselėjimą kaimo vietovėse ir kurių pagrindinis tikslas – įvairinti veiklą, kurti ir plėtoti mažą-sias įmones, kurti darbo vietas kaime, ypač moterims ir jaunimui.

Pagrindinės KPP priemonės LEADER intervencijų kryptys 2014–2020 m. – ekonominė plėtra kaimo vietovėse ir skurdo mažinimas, daugiausia dėmesio skiriant darbo vietoms kurti ir jaunų žmonių (iki 40 m.) problemoms spręsti, atsižvelgiant į vietos bendruomenių poreikius. Ši priemonė įgyvendina-ma „iš apačios į viršų“ metodu, kai vietos veiklos grupės (toliau – VVG) VVG veiklą vykdo beveik viso-se kaimo vietovėse. 2016 m. duomenimis, yra 46 kaimo vietovių VVG ir 3 dvisektorės – kaimo vieto-vių ir žuvininkystės – VVG. Informaciją apie šias VVG, jų buveinės adresus galima rasti adresu www.nma.lt. Strategijoms įgyvendinti 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu iš viso numatyta skirti 110 mln. Eur EŽŪFKP lėšų. Jos bus įgyvendinamos per projektus, kuriuos teiks strategijose numatyti pareiškė-jai. KPP numatyta, kad VVG strategijose skatinama skirti kuo daugiau lėšų jaunimo iki 29 m. ir jaunų žmonių iki 40 m. projektams, ypač verslumo. Atkreiptinas dėmesys, kad jauni žmonės skatinami ne tik teikti ir įgyvendinti inovatyvius projektus, bet ir dalyvauti VVG veikloje, sprendimų priėmimo proce-suose, t. y. į VVG valdymo organą, kuris priima sprendimus dėl projektų finansavimo, turi būti įtraukti ne mažiau kaip 2 asmenys iki 40 m.; jeigu VVG įsipareigojo į valdymo organą priimti daugiau negu 2 jaunus žmones, strategijos vertinimo metu buvo skirti papildomi balai, kurie turėjo reikšmės nustatant paramos strategijai įgyvendinti dydį. Europos Sąjungos teikiama parama siekiame spręsti kaimo pro-blemas, gerinti gyvenimo kokybę, didinti kaimo žmonių užimtumą kaimo gyvenamosiose vietovėse ir skatinti jų veiklos iniciatyvas.

Išsamesnės informacijos apie 2014–2020 metų programinio laikotarpio dokumentus galima rasti Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje adresu http://zum.lrv.lt/.

Paslaugos verslui

Viešosios paslaugos smulkiajam ir vidutiniam verslui teikiamos Všį „Versli Lietuva“, verslo infor-macijos centruose, verslo inkubatoriuose, mokslo ir technologijų parkuose.

Apie verslo informacijos centrų bei verslo inkubatorių veiklą ir teikiamas paslaugas verslui gali-ma sužinoti konkrečiame verslo informacijos centre ar verslo inkubatoriuje, jų interneto svetainėse. In-formacija taip pat teikiama telefonu ir elektroniniu paštu. Visą turizmo ir verslo informacijos centrų bei

12

verslo inkubatorių sąrašą su kontaktais galima rasti portale www.verslilietuva.lt.Všį „Versli Lietuva“ atstovai teikia nemokamas konsultacijas įmonių steigimo ir kitais verslo pra-

džios klausimais. Konsultacijų spektras platus – nuo juridinės formos pasirinkimo iki buhalterinės aps-kaitos ar komercinio pasiūlymo parengimo.

Portale www.verslilietuva.lt pradedantys ar jau įsikūrę verslininkai ras daug naudingos informa-cijos apie verslo pradžią, plėtrą ir eksportą į kitas šalis. Portale galima rasti ir nemokamus elektroni-nius įrankius, kurie padės išsiaiškinti būtinas procedūras ir įvertinti planuojamo verslo perspektyvas ir rezultatus.

2016 m. Lietuvoje pradėjo veikti Všį „Versli Lietuva“ bendradarbystės centrai „Spiečiai“ Alytuje ir Šiauliuose. Bendradarbystės centras – tai netradicinio tipo verslo vystymosi erdvė, pritaikyta smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, vykdantiems veiklą ne ilgiau kaip 5 metus, bendradarbiauti tarpusavyje ir plėstis. Bendradarbystės centrai orientuoti į skaitmeninio ir kūrybinių industrijų verslų atstovus. Šiuo-se centruose verslininkams suteikiamos nemokamos kompiuterizuotos darbo vietos su įranga, elektro-ninės platformos su palaikymu, teikiamos skaitmeninio, kūrybinių industrijų vystymo, socialinio verslo konsultacijos, vykdomos praktinės mentorių sesijos, organizuojamos verslo plėtros dirbtuvės, parda-vimų skatinimo bei rinkodaros mokymai ir įgyvendinamos kitos verslo skatinimo ir plėtros iniciatyvos.

Konsultacijos verslo planavimo, finansavimo šaltinių, rinkodaros, mokesčių ir buhalterinės apskai-tos, projektų valdymo ir kitais verslo klausimais smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, veikiantiems iki 5 metų, teikiamos per Verslo konsultantų tinklą. Verslo konsultantų tinklo narių sąrašas skelbiamas Všį „Versli Lietuva“ tinklalapyje adresu http://vkt.verslilietuva.lt/. Iki vienerių metų veikiantiems smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams finansuojama 100 proc. verslo pradžios konsultacijų išlaidų, nuo vienerių iki trejų metų – 85 proc., nuo trejų iki penkerių metų – 50 proc. verslo plėtros konsultacijų išlaidų. Šias konsultacijas kompensuoja UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA). Daugiau informacijos apie Verslo konsultantų tinklą galima rasti www.verslilietuva.lt/lt/verslo-pradzia/nvkt.

Jauną verslą taip pat konsultuoja Nacionalinio mentorių tinklo nariai. Nacionalinis mentorių tinklas suteiks galimybę pradedančiajam verslininkui konsultuotis ir įgyti patirties, žinių ir įgūdžių iš patyrusių verslininkų. Daugiau informacijos galima rasti http://mentoriai.verslilietuva.lt.

Všį „Versli Lietuva“ nuolat organizuoja renginius ir įvairius mokymus visiems besidomintiems verslu. Juose galima sužinoti apie verslo formų skirtumus, pagrindinius mokesčius, reikalavimus ir lei-imus bei kitus verslui aktualius klausimus. Dauguma renginių yra nemokami ir atviri, o visą Všį „Versli Lietuva“ organizuojamų renginių ir mokymų sąrašą galima rasti www.verslilietuva.lt/lt/renginiai.

VšĮ „Versli Lietuva“ padalinys „Startup Lithuania“ – pagrindinis kontaktinis centras visai startuolių ekosistemai, užsienio investuotojams ir kitų valstybių institucijoms. „Startup Lithuania“, naudodamasi geriausia užsienio šalių praktika, skatina Lietuvos startuolių ekosistemos vystymąsi ir gyvybingumą ir yra pagrindinis naujienų šaltinis apie Lietuvos startuolių ekosistemą anglų kalba. Startuoliai per „Star-tup Lithuania“ administruojamą tinklalapį gali viešintis, skelbti darbo skelbimus ir rasti informaciją apie aktualiausius Lietuvos ir viso regiono startuolių ekosistemos renginius, gauti konsultacijas ar mentorių pagalbą. „Startup Lithuania“ įgyvendina startuolių pristatymo užsienio investuotojams programą „Star-tup Lithuania Roadshow“, kurios pagrindinis tikslas – suvesti Lietuvos startuolius su užsienio investuo-tojais, padėti jiems užmegzti ryšius su galimais verslo partneriais, klientais, mentoriais, pritraukti inves-ticijas iš ankstyvojo rizikos kapitalo fondų, susipažinti su kitų šalių startuolių bendruomenėmis. „Startup Lithuania“ taip pat organizuoja ir kitus renginius, kurie yra skirti startuolių ekosistemos vystymui („Login Startup fair“, renginių serija „Hacker Games“).

Savarankiško užimtumo rėmimas

Nusprendusiems įgyvendinti savo verslo idėją ir pirmą kartą steigiantiems darbo vietą sau jau-niems iki 29 metų amžiaus ar turintiems negalią (darbingumo lygis iki 40 proc.) bedarbiams gali būti skiriama iki 40 minimaliosios mėnesinės algos dydžių subsidija darbo ar techninės pagalbos priemo-nėms (neįgaliesiems) įsigyti, patalpoms remontuoti, mokymams (steigiamoje darbo vietoje reikalingai kvalifikacijai ar kompetencijai įgyti).

http://mentoriai.verslilietuva.lt

13

Europos Sąjungos parama užimtumui

Lietuvos darbo birža kartu su socialiniais partneriais įgyvendina Europos Sąjungos fondų inves-ticijų veiksmų programos finansuojamus projektus. Daugiausia dėmesio skiriama nekvalifikuotiems asmenims, ilgalaikiams bedarbiams, jaunimui iki 29 metų amžiaus arba asmenims, vyresniems nei 54 metų amžiaus, neįgaliesiems.

Daugiau informacijos apie ES paramą: www.ldb.lt/Informacija/ESParama.

MOKESČIAI

Lietuvoje mokesčius turi mokėti nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir Lietuvos Respublikos gyvento-jų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas) nustatytais atvejais ne-nuolatiniai Lietuvos gyventojai.

Nuolatiniais Lietuvos gyventojais pajamų mokesčio mokėjimo bei deklaravimo Lietuvoje tikslais, neatsižvelgiant į pilietybę, laikomi asmenys, tenkinantys bent vieną iš Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 4 straipsnyje pateiktų kriterijų: kalendoriniais metais turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvo-je arba asmeninių, socialinių bei ekonominių interesų kalendoriniais metais turi daugiau Lietuvoje nei užsienio valstybėje arba kalendoriniais metais ištisai ar su pertraukomis gyvena Lietuvoje ilgiau nei 183 dienas ir t. t. Koks asmuo yra laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, išsamiai paaiškinta leidinyje „Kas yra nuolatinis Lietuvos gyventojas pajamų mokesčio mokėjimo ir deklaravimo tikslais“, kurį galima rasti Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau vadinama – VMI) interneto svetainėje adresu www.vmi.lt.

Jei kyla kokių nors neaiškumų mokesčių apskaičiavimo, sumokėjimo ar pajamų deklaravimo klausimais, galima pasikonsultuoti su Mokesčių informacijos centro specialistais (tel. 1882 arba tel. 8 700 55 882 – skambinant iš pagrindinių telekomunikacijų operatorių tinklų Lietuvoje, tel. +370 5 255 3190 – skambinant iš užsienio), taip pat paklausimą galima pateikti elektroniniu būdu per VMI portalą Mano VMI bei raštu, atsiunčiant per pašto paslaugų teikėjus, ar jį tiesiogiai įteikiant Valstybinės mo-kesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ar apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojui.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo gautų pajamų apmokestinimas

Jeigu esate nuolatinis Lietuvos gyventojas, kitoje šalyje gautos pajamos ne visais atvejais apmo-kestinamos Lietuvoje. Jeigu ES valstybėje narėje arba užsienio valstybėje, su kuria Lietuva yra sudariu-si ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, nuo gautų pajamų (išskyrus dividendus, honorarą ir palūkanas) sumokėtas pajamų mokestis, tai Lietuvoje tos pačios pajamos nėra apmokestinamos dar kartą, t. y. jos atleidžiamos nuo pajamų mokesčio, jeigu pajamų gavėjas pateikia dokumentą, įrodan-tį, kad užsienio valstybėje nuo tokių pajamų yra sumokėtas pajamų mokestis ar jam tapatus mokestis.

Kai nuolatinis Lietuvos gyventojas gauna dividendus, honorarą ir palūkanas iš ES valstybės na-rės ar iš užsienio valstybės, su kuria Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, arba gauna bet kokios rūšies pajamų iš kitų užsienio valstybių (išskyrus tikslines teritorijas), ir nuo tokių pajamų užsienyje sumokėtas pajamų mokestis bei gyventojas turi tą faktą įrodantį dokumen-tą (jeigu pajamos gautos iš užsienio valstybės, su kuria netaikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis ir kuri nėra ES valstybė, toks dokumentas turi būti patvirtintas užsienio valstybės mokesčių administratoriaus), užsienyje sumokėtas mokestis atskaitomas iš Lietuvoje nuo tokių pajamų mokėti-nos pajamų mokesčio sumos.

Jeigu nuolatinio Lietuvos gyventojo užsienyje gautos pajamos nebuvo apmokestintos pajamų mokesčiu užsienyje ir tokios pajamos Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nėra priskiriamos neapmo-kestinamosioms pajamoms, pajamų mokestį gyventojas turi sumokėti Lietuvoje. Individualios veiklos pajamos, išskyrus pajamas iš laisvųjų profesijų, bei ne individualios veiklos pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn netauriųjų metalų laužą, apmokestinamos 5 proc. pajamų mokesčio ta-rifu. Kitoms pajamoms, taip pat ir su darbo santykiais susijusioms pajamoms, apmokestinti taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas.

14

Mokesčių lengvatos

Kiekvienas nuolatinis Lietuvos gyventojas savo kalendorinių metų apmokestinamąsias su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas turi teisę susimažinti joms taikomu metiniu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu bei visoms tų metų apmokestinamosioms pajamoms pri-taikyti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (taikomą už auginamus vaikus). Be to, jeigu gyven-tojas kalendoriniais metais gavo 15 proc. mokesčio tarifu apmokestinamų pajamų, nuo kurių į Lietuvos Respublikos biudžetą buvo sumokėtas pajamų mokestis, ir tais metais patyrė išlaidų, t. y. mokėjo gy-vybės draudimo įmokas, pensijų įmokas, įmokas už profesinį mokymą ar studijas, kuriuos baigus įgy-jamas pirmasis aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama pirma atitinkama kvalifikacija, taip pat už pir-mas doktorantūros bei meno aspirantūros studijas (atimamos išlaidos negali viršyti 25 proc. metinės apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas 15 proc. mokesčio tarifas, sumos ir gyvybės draudimo bei pensijų įmokų suma negali viršyti 2000 eurų), jis gali susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio.

Mokesčių deklaravimas

Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, iš užsienio valstybių gavę pajamų, turi jas nustatyta tvarka dekla-ruoti, nuo jų apskaičiuoti ir į Lietuvos Respublikos biudžetą (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Fi-nansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą) sumokėti pajamų mokestį. Užpildytą metinę pajamų deklaraciją kartu su dokumentu apie užsienio valstybėje gautas pajamas ir nuo jų sumokėtą pa-jamų mokestį Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriui gyventojas gali pateikti elektroniniu būdu per VMI elektroninio deklaravimo informacinę sistemą arba atsiųsti paštu. Tokią deklaraciją Lietuvoje gali užpildyti ir pateikti gyventojo įgaliotas asmuo (turintis notaro patvirtintą gyventojo įgaliojimą arba nurodytas VMI elektroninio deklaravimo sistemoje kaip turintis teises teikti gyventojo deklaracijas elek-troniniu būdu). Metinės pajamų deklaracijos formos, deklaracijos pildymo taisyklės, Valstybinės mo-kesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos numeris, įmokų kodai ir kita mokesčių mokėtojams aktuali informacija skelbiama VMI interneto svetainėje www.vmi.lt.

Daugiau informacijos apie Valstybinės mokesčių inspekcijos teikiamas paslaugas galima rasti VMI interneto svetainėje www.vmi.lt skiltyje Gyventojams – Paslaugos.

NAUDINGOS NUORODOS

Lietuvos darbo birža – www.ldb.lt.Leidinio „Valstybės žinios“ internetinė svetainė – www.valstybes-zinios.lt.Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos – www.vtd.lt.Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – www.vmi.lt.Žemės ūkio ministerija – www.zum.lt.Europos Sąjungos struktūrinių fondų svetainė, kurioje galima rasti naudingos informacijos apie

ES fondus, kvietimus teikti paraiškas projektų finansavimui gauti ir kt. – www.esinvesticijos.lt.

15

SOCIALINĖS GARANTIJOS IR PARAMA

DIRBANTIESIEMS

Bendroji informacija apie senatvės ir netekto darbingumo pensijos sistemą Lietuvoje

Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos – svarbiausia socialinės apsaugos senatvėje rūšis. 2018 m. socialinio draudimo senatvės pensijas gali gauti asmenys, kuriems yra sukakęs nusta-tytas senatvės pensijos amžius (vyrai – 63 m. 8 mėn., moterys – 62 m. 4 mėn.) ir turi 15 metų mini-malų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, nustatytą senatvės pensijai. Nuo 2012 m. pensinis amžius kasmet yra ilginamas 2 mėnesiais vyrams ir 4 mėnesiais moterims, kol pasieks 65 m. 2026 metais. Nuo 2018 m. būtinasis socialinio draudimo stažas yra 30,5 m. Kasmet jis bus didinamas puse metų iki 2027 m. kol pasieks 35 m. Vidutinė senatvės pensija įgijusiems būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą (30 metų) 2017 m. birželio mėn. sudarė 287,74 Eur.

Valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumo) pensi-jos – svarbiausia socialinės apsaugos rūšis neįgalumo atveju. Šios pensijos skiriamos asmenims, kurie darbingumo lygio nustatymo dieną turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą netekto darbingumo pensijai gauti. Minimalaus ir būtinojo šio stažo reikalavimai netekto darbingumo pensijai gauti priklauso nuo asmens amžiaus. Vidutinė netekto darbingumo pensija 2017 m. birželio mėn. su-darė 188,65 Eur.

Našlių pensijos skiriamos visiems senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims (nepriklau-somai nuo našlio amžiaus sutuoktinio mirties metu), jei mirusysis bent minimalų stažą, reikalingą se-natvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijai skirti, buvo įgijęs, dirbdamas Lietuvos, Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės įmonėse, įstaigose ar organizacijose, išskyrus tuos asme-nis, kurie iki mirties dienos gavo netekto darbingumo (invalidumo) ar senatvės pensiją. Skiriant našlių pensijas už asmenis, mirusius iki 1991 m. birželio 1 d., stažo reikalavimai mirusiajam netaikomi. Našlių pensijos taip pat skiriamos asmenims, kurie sutuoktinio mirties dieną (arba per 5 metus nuo sutuoktinio mirties) buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais). Naš-liai, neturėję su mirusiuoju bendrų vaikų, įgyja teisę gauti našlių pensiją, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 1 metai. Našlių pensijos skiriamos ir mokamos valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos bazinio dydžio (iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 21 Eur, o nuo 2018 m. našlių pensijų bazinis dydis bus indeksuojamas). Našliui susituokus, našlių pensijos mokėjimas nutraukiamas.

Našlaičių pensija skiriama mirusiojo, kuris buvo įgijęs teisę gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo ar senatvės pensiją arba gavo vieną iš šių pensijų, vaikams ir įvaikiams iki 18 metų ir vyresniems nei 18 metų mirusiojo vaikams ir įvaikiams, kurie mokosi švietimo įstaigose pagal ben-drojo ugdymo ar formaliojo profesinio ugdymo programą ar studijuoja pagal nuolatinių studijų progra-mą, – kol baigs studijas arba mokymąsi, tačiau ne vyresniems negu 24 metai. Taip pat našlaičių pen-siją gali gauti vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, taip pat vyresni, jeigu jie nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) pripažinti iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai, taip pat tie, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios iki jiems sukako 24 metai, padarinių nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) pripažinti po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 26 metai, ir jeigu jie nuo pripažinimo invalidais dienos nuolat yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai). Našlaičių pensijos dydis yra 50 procentų mirusiam asmeniui galėjusios priklausyti (ar gautos) netekto darbingumo ar senatvės pensijos dydžio. Jei teisę gauti našlaičių pensija turi du ir daugiau mirusiojo vaikų, tai kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip 100 procentų viso mirusiajam apskaičiuotos pensijos dydžio.

Išankstinės senatvės pensijos padeda užtikrinti socialines garantijas priešpensinio amžiaus be-darbiams. Išankstinė senatvės pensija apskaičiuojama kaip valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija ir mažinama po 0,4 procento už kiekvieną pilną mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus.

16

Skiriant senatvės pensiją asmeniui, gavusiam išankstinę senatvės pensiją, senatvės pensijos dydis mažinamas po 0,4 proc. už kiekvieną pilną mėnesį, kai asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją. Vi-dutinė išankstinė senatvės pensija 2017 m. birželio mėn. siekė 197,98 Eur.

Nuo 2004 m. visi dirbantieji, privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu visai valstybinei socialinio draudimo pensijai, jeigu jie dar nėra sulaukę senatvės pensijos amžiaus, gali da-lyvauti pensijų kaupimo sistemoje. Dalyvaujant šioje sistemoje, dalis jų privalomų valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokų pervedama į jų pensijų sąskaitas pasirinktuose pensijų fonduose, kur lėšos investuojamos, atsižvelgiant į konkretaus pensijų fondo strategiją. Pensijų fonduose lėšos kaupiamos, kol asmeniui sukanka pensinis amžius. Pensijų kaupimo dalyvio mirties atveju sukauptos lėšos yra paveldimos.

Nuo 2014 m. asmenims, pasirašiusiems pensijų kaupimo sutartis po 2013 m. sausio 1 d., kau-piamąją pensijų įmoką sudaro dalyvio lėšomis mokama įmoka (2 proc. nuo dalyvio draudžiamųjų paja-mų), papildoma skatinamoji įmoka iš valstybės biudžeto (2 proc. nuo Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokes-čio vidurkio) ir valstybinio socialinio draudimo įmokos dalis (2016–2019 m. – 2 proc. nuo dalyvio drau-džiamųjų pajamų). Asmenys, pasirašę pensijų kaupimo sutartis iki 2013 m. sausio 1 d. ir laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. nepateikę prašymo sustabdyti pensijų kaupimą ar sutikimo mokėti papildomas pensijų kaupimo įmokas, ir toliau kaupia tik valstybinio socialinio drau-dimo įmokos dalį.

Daugiau informacijos apie naująją pensijų kaupimo sistemą galima rasti internete adresu www.pensijusistema.lt.

Pensijų skyrimas dirbusiems užsienyje

Nuo 2004 m. gegužės 1 d., Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, asmenims, įgijusiems stažo ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse narėse arba Europos ekono-minės erdvės (toliau – EEE) valstybėse valstybinės socialinio draudimo senatvės, netekto darbingu-mo, našlių ir našlaičių pensijos skiriamos ir mokamos remiantis Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 1408/71 „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimų nariams, persikeliantiems Bendrijoje“ bei Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 574/72, nustatančiu pirmiau minėto reglamento įgyvendinimo tvarką, o nuo 2010 m. gegužės 1 d. – remiantis minėtuosius reglamentus pakeitusiais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo bei Europos Parlamento ir Tarybos regla-mentu (EEB) Nr. 987/2009, nustatančiu minėto reglamento įgyvendinimo tvarką. Šie Europos Sąjungos teisės aktai yra privalomi ir tiesiogiai taikytini 28 ES valstybėse narėse (Austrija, Belgija, Bulgarija, Ki-pras, Kroatija, Čekija, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Graikija, Vengrija, Airija, Italija, Latvija, Lietu-va, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Vokietija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija, Švedija, Jungtinė Karalystė). Pagal minėtų reglamentų nuostatas, asmenims, kurie yra įgiję stažo dirbdami Europos Sąjungos valstybėse narėse, pensijas už šį stažą skiria ir moka kompetentin-gos atitinkamų valstybių narių įstaigos, vadovaudamosi šiais reglamentais bei nacionaliniais įstatymais, nepriklausomai nuo asmenų pilietybės.

Lietuvos Respublika taip pat yra sudariusi dvišales tarptautines sutartis dėl socialinės apsaugos su Rusija, Baltarusija, Ukraina, Moldova, Kanada, JAV, kuriomis vadovaujantis yra skiriamos ir moka-mos pensijos.

Asmenys, įgiję stažo ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES, EEE arba šalyje, su kuria Lietuvos Respu-blika yra sudariusi tarptautines sutartis dėl socialinės apsaugos, prašymus skirti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo, senatvės bei našlių ir našlaičių pensiją galima teikti Valstybinio sociali-nio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui (toliau – VSDF valdybos teritoriniam skyriui) arba tiesiogiai Užsienio išmokų tarnybai.

17

Pensijos ir kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas

Socialinio draudimo pensijų įstatyme yra nustatytos kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas. Jos skiriamos tiems, kurie iki 1995 metų nustatytą laiką dirbo darbus, nurodytus Lietuvoje galiojusiame gamybos, cechų, profesijų sąraše Nr. 1 ir Nr. 2. Kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas mokamos iki senatvės pensijos amžiaus sukakties, jų dydis – 1,5 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensi-jos. Šios kompensacijos dydis 2017 m. birželio mėn. sudarė 179,98 Eur.

Valstybinio socialinio draudimo išmokos

Ligos išmoka skiriama, jeigu apdraustasis susirgo darbo laikotarpiu ir prieš laikinojo nedarbingu-mo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Ligos iš-mokos skyrimo pagrindas – elektroninis nedarbingumo pažymėjimas. Ligos išmoką pirmąsias dvi ne-darbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys. Darbdavio apmoka-ma ligos išmoka negali būti mažesnė negu 80 procentų ir didesnė negu 100 procentų išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Ligos išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo trečiosios nedarbingumo dienos sudaro 80 procentų išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ligos išmoka sergančiam šeimos nariui slaugyti arba vaikui prižiūrėti lygi 85 procentams išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ligos išmoka, tapus laikinai nedarbingam dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu, mokama 100 procentų išmokos gavėjo kompen-suojamojo uždarbio. Ligos išmoka, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, per mėnesį negali būti mažesnė negu 15 procentų šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpra-eitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesio.

Pagrindas skirti profesinės reabilitacijos išmoką yra Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarny-bos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimas dėl profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo ir profesinės reabilitacijos pažymėjimas. Profesinės reabilitacijos išmoka turinčiam teisę ją gauti asmeniui skiriama už dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje laikotarpį ir moka-ma nuo pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos, kol asmuo taps darbingas arba bus pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, bet ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų. Ši išmoka mokama kiekvieną mėnesį (už praėjusį mėnesį). Profesinės reabilitacijos išmoka lygi 85 pro-centams išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, tačiau ši išmoka per mėnesį negali būti mažes-nė kaip profesinės reabilitacijos programos pradžioje galiojusių dviejų valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų suma.

Teisę gauti motinystės išmoką nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi ligos ir motinystės socialiniu draudimu apdrausti asmenys, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jie iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Moterims, suėjus 30 ir daugiau nėštumo savai-čių, motinystės išmoka mokama už 126 kalendorines dienas. Komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimė daugiau negu vienas vaikas, išmoka mokama papildomai už 14 kalendorinių dienų. Moterims, kurios iki gimdymo datos (suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių) nepasinaudojo teise į nėštumo ir gimdy-mo atostogas, motinystės išmoka mokama už 56 kalendorines dienas po gimdymo. Moterims, kurios iki gimdymo datos (suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių) nepasinaudojo teise į nėštumo ir gimdymo atostogas, komplikuoto gimdymo atveju ar kai gimė daugiau negu vienas vaikas, motinystės išmoka mokama už 70 kalendorinių dienų po gimdymo. Moterims, pagimdžiusioms 22–30 nėštumo savaitę, motinystės išmoka mokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo. Moterims, pagimdžiusioms 22–30 nėštumo savaitę, komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimė daugiau negu vienas vaikas, išmoka papil-domai mokama už 14 kalendorinių dienų. Asmeniui, paskirtam naujagimio globėju, motinystės išmoka mokama nuo globos nustatymo dienos, kol kūdikiui sueis 70 dienų. Motinystės išmoka nėštumo ir gim-dymo atostogų laikotarpiu mokama 100 procentų išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ši išmoka per mėnesį negali būti mažesnė už 20 procentų šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokes-

18

čio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti motinystės išmoką atsiradimo dienos. Tėvystės išmoka mokama tėvystės atostogų laikotarpiu. Tėvystės išmoka išmokama pasibaigus

tėvystės atostogoms. Teisę gauti tėvystės išmoką turi ligos ir motinystės socialiniu draudimu apdraus-tas tėvas, kuris turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės so-cialinio draudimo stažą. Tėvystės išmoka mokama 100 procentų išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ši išmoka per mėnesį negali būti mažesnė už 20 procentų šalies vidutinio mėnesi-nio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti tėvystės išmoką atsiradimo dienos.

Vaiko priežiūros išmoka mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sukanka vieneri arba dveji metai. Teisę gauti vaiko priežiūros išmoką turi ligos ir motinystės socialiniu draudimu apdraustas vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, kuris turi ne trum-pesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Vai-ko priežiūros išmokos dydis kinta priklausomai nuo pasirinktos išmokos mokėjimo trukmės. Pasirinkus vaiko priežiūros išmokos mokėjimą per vienerius metus, jos dydis sudaro 100 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, jei per dvejus metus pirmaisiais vaiko priežiūros metais mokama 70 proc., o antraisiais – 40 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka. Ši išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 20 procentų šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galio-jusio užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos. Jeigu apdraustajam gimsta du ir daugiau vaikų ir jis yra šių vaikų priežiūros atostogose, vaiko priežiūros išmoka didinama, atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių (gimus dvynukams – 2 kartus, gimus trynukams – 3 kartus ir t. t.), tačiau mokama bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 100 procentų išmokos ga-vėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Taip pat jei apdraustasis, gaunantis vaiko priežiūros išmoką, įgyja teisę gauti motinystės išmoką arba vaiko priežiūros išmoką dėl kito vaiko gimimo, tai šiuo atveju bus mokamos dvi išmokos – motinystės ir vaiko priežiūros, tačiau bendra išmokų suma negali būti di-desnė kaip 100 procentų išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Tuo atveju, kai apdraus-tasis pirmaisiais vaiko priežiūros metais, nepaisant pasirinktos vaiko priežiūros išmokos mokėjimo trukmės, dirba ir gauna pajamų, kurių dydis mažesnis už vaiko priežiūros išmoką (bendrą šių išmokų sumą), jam mokamas šios išmokos (bendros šių išmokų sumos) ir jo atitinkamą mėnesį turėtų paja-mų skirtumas. Mokant vaiko priežiūros išmoką laikotarpiu nuo vaiko vienerių iki dvejų metų (pasirinkus vaiko priežiūros išmokos mokėjimą per dvejus metus), gavus pajamų, išmoka proporcingai gautoms pajamoms nemažinama.

Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros iš-mokų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį. Jeigu visą šį nurodytą laikotarpį arba jo dalį apdraus-tajam buvo mokama motinystės (tėvystės) išmoka už prieš tai gimusį vaiką arba jis buvo prieš tai gi-musio vaiko nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, jo prašymu nauja motinys-tės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoka gali būti apskaičiuota iš kompensuojamojo uždarbio, pagal kurį buvo apskaičiuota ankstesnė (pirmesnė) motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoka.

Išmokos (ligos, profesinės reabilitacijos, tėvystės bei vaiko priežiūros) gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis išmokoms skaičiuoti negali viršyti dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos, dy-džio. Motinystės išmokos dydis neribojamas.

Pažymėtina, kad į ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą įskaitomi darbo užsienyje laikotar-piai (jeigu tai nustatyta tarptautinėse sutartyse, ES teisės aktuose ar kai asmuo draudžiasi pagal Euro-pos Bendrijų bendrąją sveikatos draudimo sistemą vadovaudamasis Europos Bendrijų pareigūnų tar-nybos nuostatais, nustatytais 1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamento (EEB, EURATOMAS, EAPB) Nr. 259/68), tačiau tik tuo atveju, kai jie nesutampa su laiku, dirbtu Lietuvos Respublikoje.

19

Išmokos netekus darbo

Nedarbo socialinio draudimo (toliau – nedarbo draudimo) išmoka skiriama teritorinėje darbo bir-žoje įsiregistravusiam bedarbiui, jeigu teritorinė darbo birža nepasiūlė jam tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, ir jeigu jis per pastaruosius 2,5 metų turi vienų metų nedarbo drau-dimo stažą.

Nedarbo draudimo išmoka mokama 9 mėnesius kas tris mėnesius ją mažinant.Nedarbo draudimo išmoka negali būti didesnė kaip 75 procentai Statistikos departamento skel-

biamo vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.Nuo 2017 m. liepos 1 d. Nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatyta nauja – dalinio darbo iš-

moka. Ši išmoka bus mokama darbdaviui nustačius dalinį darbą, kai dėl svarbių ekonominių priežasčių, objektyviai esančių tam tikroje teritorijoje ar ūkinės veiklos sektoriuje ir pripažintų tokiomis Vyriausybės, darbdavys negalės suteikti darbuotojams darbo ir bus grupės darbuotojų atleidimo iš darbo prielaidos.

Dalinio darbo išmoka gali būti mokama ne ilgiau kaip 3 mėnesius.Dalinio darbo išmoka bus apskaičiuojama kaip ir nedarbo draudimo išmoka ir bus mokama tiek

procentų nedarbo draudimo išmokos, kiek procentų darbdavys sutrumpins darbo laiką.Daugiau informacijos apie nedarbo draudimo ir dalinio darbo išmokas, jų apskaičiavimo ir mokė-

jimo tvarką galima rasti adresu http://www.socmin.lt/lt/socialinis-draudimas/socialinio-draudimo-ismo-kos/nedarbo-socialinis-draudimas.html

Teisę į nedarbo draudimo ir dalinio darbo išmoką, jų apskaičiavimo, skyrimo ir mokėjimo tvar-ką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymas bei Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatai ir Dalinio darbo išmokų nuostatai.

PAŽEIDŽIAMIEMS ASMENIMS

Šalpos pensijos

Šalpos neįgalumo ir šalpos senatvės pensijos skiriamos ir mokamos asmenims, neturintiems tei-sės gauti didesnių arba tokio paties dydžio valstybinių socialinio draudimo pensijų, valstybinių pensi-jų, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, valstybinių signataro rentų, valstybinių signataro našlių ir našlaičių rentų, rentų buvusiems sportininkams, kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams ir kitų periodinių pensinio pobūdžio išmokų, mokamų iš Valstybinio sociali-nio draudimo fondo biudžeto ar valstybės biudžeto lėšų, pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą gaunamų pensijų išmokų, užsienio valstybių pensijų ir kitų periodinių pensinio pobūdžio išmokų.

Šalpos išmokų dydžio matas yra šalpos pensijų bazė – 112 eurų. Šalpos išmokas skiria ir moka savivaldybių administracijos.

Neįgaliems vaikams, priklausomai nuo negalios sunkumo, mokamos tokio dydžio šalpos neįgalumo pensijos:

• su sunkiu neįgalumu – 2 šalpos pensijų bazių dydžio (224 EUR);• su vidutiniu neįgalumu – 1,5 šalpos pensijų bazės dydžio (168 EUR);• su lengvu neįgalumu – šalpos pensijų bazės dydžio (112 EUR).

Asmenims, netekusiems 45–100 proc. darbingumo iki 24 metų (atskirais atvejais – iki 26 metų) mokamos tokio dydžio šalpos neįgalumo pensijos:

• netekusiems 100 procentų darbingumo, – 2,25 šalpos pensijų bazių dydžio (252 EUR);• netekusiems 95 procentų darbingumo, – 2,16 šalpos pensijų bazių dydžio (241,92 EUR);• netekusiems 90 procentų darbingumo, – 2,08 šalpos pensijų bazių dydžio (232,96 EUR);• netekusiems 85 procentų darbingumo, – 2 šalpos pensijų bazių dydžio (224 EUR);

http://www.socmin.lt/lt/socialinis-draudimas/socialinio-draudimo-ismokos/nedarbo-socialinis-draudimas.html

http://www.socmin.lt/lt/socialinis-draudimas/socialinio-draudimo-ismokos/nedarbo-socialinis-draudimas.html

20

• netekusiems 80 procentų darbingumo, – 1,91 šalpos pensijų bazės dydžio (213,92 EUR);• netekusiems 75 procentų darbingumo, – 1,82 šalpos pensijų bazės dydžio (203,84 EUR);• netekusiems 70 procentų darbingumo, – 1,74 šalpos pensijų bazės dydžio (194,88 EUR);• netekusiems 65 procentų darbingumo, – 1,65 šalpos pensijų bazės dydžio (184,8 EUR);• netekusiems 60 procentų darbingumo, – 1,43 šalpos pensijų bazės dydžio (160,16 EUR);• netekusiems 55 procentų darbingumo, – 1,2 šalpos pensijų bazės dydžio (134,4 EUR);• netekusiems 50 procentų darbingumo, – 0,98 šalpos pensijų bazės dydžio (109,76 EUR);• netekusiems 45 procentų darbingumo, – 0,75 šalpos pensijų bazės dydžio (84 EUR).

Tėvams (įtėviams), globėjams ar rūpintojams, netekusiems 60–100 proc. darbingumo ir ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose neįgaliuosius, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikis, mokamos tokio dydžio šalpos neįgalumo pensijos:

• netekusiems 100 procentų darbingumo, – 1,5 šalpos pensijų bazės dydžio (168 EUR);• netekusiems 95 procentų darbingumo, – 1,48 šalpos pensijų bazės dydžio (165,76 EUR);• netekusiems 90 procentų darbingumo, – 1,47 šalpos pensijų bazės dydžio (164,64 EUR);• netekusiems 85 procentų darbingumo, – 1,46 šalpos pensijų bazės dydžio (163,52 EUR);• netekusiems 80 procentų darbingumo, – 1,45 šalpos pensijų bazės dydžio (162,4 EUR);• netekusiems 75 procentų darbingumo, – 1,31 šalpos pensijų bazės dydžio (146,72 EUR);• netekusiems 70 procentų darbingumo, – 1,18 šalpos pensijų bazės dydžio (132,16 EUR);• netekusiems 65 procentų darbingumo, – 1,05 šalpos pensijų bazės dydžio (117,6 EUR);• netekusiems 60 procentų darbingumo, – šalpos pensijų bazės dydžio (112 EUR).

Motinoms, netekusioms 60–100 proc. darbingumo ir pagimdžiusioms ir išauginusioms iki 8 metų penkis ar daugiau vaikų, mokamos tokio dydžio šalpos neįgalumo pensijos:

• netekusioms 100 procentų darbingumo, – 1,5 šalpos pensijų bazės dydžio (168 EUR);• netekusioms 95 procentų darbingumo, – 1,48 šalpos pensijų bazės dydžio (165,76 EUR);• netekusioms 90 procentų darbingumo, – 1,47 šalpos pensijų bazės dydžio (164,64 EUR);• netekusioms 85 procentų darbingumo, – 1,46 šalpos pensijų bazės dydžio (163,52 EUR);• netekusioms 80 procentų darbingumo, – 1,45 šalpos pensijų bazės dydžio (162,4 EUR);• netekusioms 75 procentų darbingumo, – 1,31 šalpos pensijų bazės dydžio (146,72 EUR);• netekusioms 70 procentų darbingumo, – 1,18 šalpos pensijų bazės dydžio (132,16 EUR);• netekusioms 65 procentų darbingumo, – 1,05 šalpos pensijų bazės dydžio (117,6 EUR);• netekusioms 60 procentų darbingumo, – šalpos pensijų bazės dydžio (112 EUR).

Kitiems, aukščiau neišvardintiems asmenims, netekusiems 60–100 proc. darbingumo, mo-kamos tokio dydžio šalpos neįgalumo pensijos:

• netekusiems 100 procentų darbingumo, – šalpos pensijų bazės dydžio (112 EUR);• netekusiems 95 procentų darbingumo, – 0,99 šalpos pensijų bazės dydžio (110,88 EUR);• netekusiems 90 procentų darbingumo, – 0,98 šalpos pensijų bazės dydžio (109,76 EUR);• netekusiems 85 procentų darbingumo, – 0,96 šalpos pensijų bazės dydžio (107,52 EUR);• netekusiems 80 procentų darbingumo, – 0,95 šalpos pensijų bazės dydžio (106,4 EUR);• netekusiems 75 procentų darbingumo, – 0,94 šalpos pensijų bazės dydžio (105,28 EUR);• netekusiems 70 procentų darbingumo, – 0,93 šalpos pensijų bazės dydžio (104,16 EUR);• netekusiems 65 procentų darbingumo, – 0,91 šalpos pensijų bazės dydžio (101,92 EUR);• netekusiems 60 procentų darbingumo, – 0,9 šalpos pensijų bazės dydžio (100,8 EUR).

Šiems asmenims šalpos neįgalumo pensijos skiriamos ir mokamos, jeigu jie nėra vieni iš asme-nų, privalomai draudžiamų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstaty-mą, nėra ūkininkai ar jų partneriai pagal Ūkininko ūkio įstatymą.

21

Asmenys, turintys teisę gauti šalpos senatvės pensiją:• tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai, kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir ne ma-

žiau kaip 15 metų slaugė namuose neįgaliuosius, kuriems nustatytas specialusis nuola-tinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikis – 1 šalpos pensijų bazės dydžio šalpos pensija (112 EUR);

• motinos, pagimdžiusios ir išauginusios iki 8 metų penkis ar daugiau vaikų ir sukakusios senatvės pensijos amžių – 1 šalpos pensijų bazės dydžio šalpos pensija (112 EUR);

• kiti, aukščiau neišvardinti asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių – 0,9 šalpos pen-sijų bazės dydžio šalpos pensija (100,8 EUR);. Šiems asmenims, turintiems teisę į pen-siją (išskyrus valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją) ar pensijų išmoką, kurių dy-dis (bendra jų suma) mažesnis už šalpos senatvės pensiją, mokamas šalpos senatvės pensijos ir pensijos ar pensijų išmokos (bendros jų sumos) skirtumas.

Šalpos našlaičių pensijos

Šalpos našlaičių pensijos skiriamos visiems iki 18 metų vaikams našlaičiams, kurie negauna valstybinių socialinio draudimo našlaičių pensijų dėl to, kad jų mirę tėvai (vienas iš tėvų) nebuvo įgi-ję reikalaujamo pensijų draudimo stažo. Šios pensijos taip pat skiriamos ir mokamos sukakusiems 18 metų mirusio asmens vaikams, kurie mokosi nustatyta tvarka įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo lavinimo programą ar formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, – kol baigs mokymąsi arba studijas, tačiau ne vyresniems negu 24 metų. Teisę gauti šalpos našlaičių pensiją turi ir tie 18 metų sukakę mirusiojo vaikai, kurie buvo pripažinti neįgaliais iki tos dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukako 18 metų ir pripažinti invalidais nuo vaikystės po 18 metų 23 sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos, kurią jiems sukako 24 metai, jeigu jie nuo pripaži-nimo invalidais dienos nuolat yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai). Vienam vaikui mokama 0,5 bazinės pensijos (56 EUR). Kai teisę gauti šią pensiją turi 4 ar daugiau mirusiojo vaikų (įvaikių), 1,5 ba-zinės pensijos (168 EUR) skiriama ir mokama visiems mirusiojo vaikams (įvaikiams) lygiomis dalimis.

Slaugos arba priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos

Tikslinės kompensacijos – papildomos išmokos specialiesiems poreikiams tenkinti, kurios mo-kamos kas mėnesį kartu su neįgaliems vaikams bei kitiems neįgaliems asmenims paskirtomis kitomis pensijomis ir (ar) pensijų išmokomis. Šiomis papildomomis išmokomis siekiama kompensuoti patiria-mas papildomas išlaidas, susietas su nuolatinės slaugos arba priežiūros (pagalbos) būtinybe. 2,5 bazi-nės pensijos (280 EUR) dydžio slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos skiriamos tiems neįgaliesiems, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kom-pensacijos mokamos tiems asmenims, kuriems būtina nuolatinė priežiūra (pagalba) (neįgaliems vai-kams ši sąlyga netaikoma). 75–100 proc. darbingumo netekusiems asmenims ir neįgaliems vaikams skiriama 1 bazinės pensijos dydžio (112 EUR) priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija, o netekusiems 60–70 proc. darbingumo asmenims, vaikams, turintiems vidutinę negalią, ir senatvės pen-sijos amžių sukakusiems asmenims – 0,5 bazinės pensijos (56 EUR).

Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti

Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas (toliau – Įstatymas) nustato dvi paramos būstui formas: paramą būstui įsigyti ir paramą būstui išsinuomoti. Minėtas Įstatymas taip pat nustato paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principus, finansavimo šaltinius, formas, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei būsto pardavimo sąlygas ir tvarką.

22

Teikiant paramą būstui įsigyti, siekiama, kad asmenys ir šeimos, atitinkantys Įstatyme numaty-tus reikalavimus, kurių gaunamos pajamos ir turimas turtas neviršija Įstatyme nustatytų pajamų ir turto dydžių, patys galėtų įsigyti būstą rinkoje. Teikiant valstybės paramą būstui išsinuomoti, siekiama, kad mažas pajamas turintys asmenys, neturintys ir negalintys įsigyti nuosavo būsto, galėtų jį išsinuomoti.

Parama būstui įsigyti teikiama skiriant subsidijas valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti, padengiant būsto kredito palūkanas. Minėta subsidija asmenims ir šeimoms teikiama šių kreditų gavėjams, jeigu jie gavo valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir atitin-ka Įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir jeigu jie yra:

1) buvę likę be tėvų globos (rūpybos) asmenys, iki jiems sukanka 35 metai, ar jų šeimos, taip pat šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų (įvaikių), neįgalieji arba šeimos, kuriose yra neįgaliųjų, – ap-mokama 20 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos;

2) jaunos šeimos1, auginančios vieną ar daugiau vaikų (įvaikių), ir šeimos, kuriose vienas iš vaikų (įvaikių) tėvų yra miręs, – apmokama 10 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos.

Asmenims ir šeimoms suteikta subsidija gali būti panaudota šio kredito pradiniam įnašui ar jo daliai padengti.

2015–2017 m. valstybės iš dalies kompensuojamus būsto kreditus teikia šios kredito įstaigos: 1) AB „Swedbank“, 2) SEB bankas, 3) Akademinė kredito unija (teikia kreditus – Kauno m., Kauno r. ir Kaišiadorių r. teritorijose), 4) Kaišiadorių kredito unija (teikia kreditus – Kauno m., Kaišiadorių r., Elek-trėnų sav., Prienų r., Jonavos r., Trakų r. ir Širvintų r. teritorijose) ir 5) Raseinių kredito unija (teikia kre-ditus – Kėdainių r., Kauno r., Jurbarko r., Tauragės r., Kelmės r., Radviliškio r. ir Raseinių r. teritorijose).

Valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų suma neturi būti didesnė kaip:1) 53 tūkstančiai eurų arba ekvivalentas kita valiuta – asmeniui be šeimos;2) 87 tūkstančiai eurų arba ekvivalentas kita valiuta – dviejų ar daugiau asmenų šeimai;3) 35 tūkstančiai eurų arba ekvivalentas kita valiuta – nuosavybės teise turimam būstui rekons-

truoti, neatsižvelgiant į asmens šeiminę padėtį.Asmuo, norintis gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, turi kreiptis į savivaldy-

bę, kurioje jis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą ir kredito įstaigai pristatyti savivaldybės išrašytą nustatytos formos pažymą apie tai, kad jis gali pretenduoti į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir subsidiją. Savivaldybės išduota pažyma kredito įstaigai turi būti pristatyta ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo pažymos išdavimo dienos.

Parama būstui išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms, kurie atitinka Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 9 straipsnio 1 dalies reikalavimus:

• nuomojant socialinį būstą; • mokant būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją.

Asmenys (šeimos), turintys teisę į paramą būstui išsinuomoti, pateikę savivaldybės vykdoma-jai institucijai prašymą, įrašomi į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus pagal įstatymuose nustatyta tvarka asmens (šeimos atveju – vieno iš šeimos narių) deklaruotą gyve-namąją vietą, o jeigu asmuo gyvenamosios vietos neturi, – kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena, vykdomąją instituciją.

Socialinis būstas nuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, laikantis eiliškumo, įverti-nus buvimo asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąraše laikotarpį.

Teisę į būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją turi asme-nys ir šeimos, turintys teisę į socialinio būsto nuomą ir išsinuomoję fiziniams ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybėms) priklausantį tinkamą būstą, esantį savivaldybės, kurioje asmuo ar šeima yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, teritorijoje. Būsto nuomos sutartis turi būti sudaryta ne trumpiau kaip vieniems metams ir įregistruota Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre. Paminėtina,

1 Jauna šeima – šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 35 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas vieni augina vieną ar daugiau vaikų (įvaikių) ir yra ne vyresni kaip 35 metų (LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 6 dalis).

23

kad būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija yra apskaičiuojama vienam asmeniui per mėnesį už 8 kvadratinius metrus.

Būsto pritaikymas neįgaliesiems

Būsto (aplinkos) pritaikymas – gyvenamųjų patalpų (aplinkos) neįgaliems žmonėms pritaikymas panaudojant specialius elementus, keičiant šiems žmonėms neprieinamas erdves ir statybos projek-tus. Būsto pritaikymas sudaro sąlygas neįgaliajam laisviau judėti patalpose, aplinkoje bei naudotis bū-tiniausiais prietaisais buityje. Būstas pritaikomas neįgaliesiems, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatyti specialieji poreikiai dėl judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimų:

• labai ryškūs judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimai – nustatytas specialusis nuo-latinės slaugos poreikis;

• ryškūs judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimai – nustatytas techninės pagalbos ne-įgaliesiems priemonių poreikis (aktyvaus tipo neįgaliojo vežimėlis; neįgaliojo vežimėlis, skirtas tetraplegikui; elektrinis vežimėlis, skuteris ar kito tipo neįgaliojo vežimėlis);

• vidutiniai judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimai – nustatytas kitų, nei nurody-ta aukščiau esančiame punkte, techninės pagalbos neįgaliesiems priemonių poreikis (vaikštynės, ramentai ir pan.).

Kiekvienas neįgalus asmuo (jo atstovas), kurio judėjimo ir apsitarnavimo funkcijos sutrikusios ir kuris negali laisvai patekti į būstą ir jame judėti, gali kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę, pateik-damas savivaldybės administracijai laisvos formos prašymą pritaikyti būstą, kuriame jis gyvena. Sa-vivaldybių atsakingiems specialistams įvertinus ir nustačius būsto pritaikymo poreikį, būsto pritaikymo darbus organizuoja savivaldybės arba patys pareiškėjai. Būsto pritaikymo darbų išlaidos dengiamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų. Šiuo metu vieno būsto pritaikymo neįgaliajam išlaidoms dengti iš valstybės biudžeto gali būti skiriama ne didesnė kaip 111 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nusta-tytos bazinės socialinės išmokos (toliau – BSI) dydžio suma (šiuo metu 4218 Eur). Savivaldybė prie šios sumos dar prisideda 40 proc. lėšų (t. y. 74 BSI dydžio suma (šiuo metu 2812 EUR).

Transporto lengvatos

Teisę naudotis transporto lengvatomis turi:• Lietuvos Respublikos piliečiai;• kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai;• užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, turintys leidimą laikinai ar nuolat

gyventi Lietuvos Respublikoje.

Kiekvienas keleivis turi teisę nemokamai vežtis vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus su-sisiekimo autobusais ir troleibusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais du vaikus iki 7 metų neužimdamas atskiros sėdimos ar miegamos vietos.

Teisę įsigyti vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo tolimojo, vietinio (miesto ir prie-miestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, keleiviniais traukiniais, regulia-raus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 80 procentų nuolaida turi:

• asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo lygis (sunkus, vidutinis arba lengvas), ar asme-nys, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti vaikais invalidais, ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis);

• asmenys, pripažinti nedarbingais (darbingumo lygis 0−25 proc. darbingumo), ir juos ly-dintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis);

• asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nu-statytas didelių specialiųjų poreikių lygis, ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui –

24

vienas lydintysis);• į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą įrašytomis ligomis sergantys

asmenys, kuriems gydyti nuolat reikalinga hemodializė, ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis);

• 80 metų ir vyresni asmenys;• Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai, pripažinti iš dalies darbingais, ar suka-

kę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos;

• žuvusių Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų šeimų nariai, nukentėję nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir vėliau vykdytos SSRS agresijos;

• pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyviai – kariai savanoriai, sukakę 70 metų ir vyresni.

Teisę įsigyti vienkartinį arba terminuotąjį vardinį važiavimo tolimojo, vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, keleiviniais traukiniais, regu-liaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 50 procentų nuolaida turi:

• asmenys, pripažinti iš dalies darbingais (darbingumo lygis 30−55 proc. darbingumo);• asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nu-

statytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis;• pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyviai – kariai savanoriai, jaunesni kaip

70 metų, ir laisvės kovų dalyviai;• nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėję asmenys – politiniai kaliniai ir tremtiniai, buvę

getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniai;• Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai, nukentėję nuo 1991 m. sausio 11–13

d. ir vėliau vykdytos SSSR agresijos;• asmenys nuo 70 iki 80 metų;• vežamas trečiasis ir kiti vaikai iki 7 metų;• vežami vaikai nuo 7 iki 10 metų;• aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinę arba dieninę studijų formą,

Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių aukštosiose mokyklose pagal nuolatinę arba dieninę studijų formą;

• mokyklų, vykdančių specializuoto ugdymo krypties programas, mokiniai.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 21 straipsnio 3 dalimi, transporto

lengvatomis naudotis turi teisę asmenys, pateikę šią teisę liudijančius dokumentus.Be nurodytų lengvatų kaimuose ir miesteliuose gyvenantys bendrojo ugdymo programas vykdan-

čių mokyklų 9–12 klasių (gimnazijų 1–4 klasių), profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo vaikų švietimo įstaigų mokiniai, šių mokyklų ar įstaigų darbo dienomis (neformaliojo vaikų švietimo įstaigų mokiniai – ir ne darbo dienomis), važiuojantys į mokyklą ar įstaigą iki 40 km ir atgal mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu (priešmokyklinio ugdymo ir 1–8 klasių mokinių pavėžėjimas kompensuojamas iki artimiausios atitinkamą bendrojo ugdymo programą vykdančios mokyklos), vaikų globos įstaigose, vaikų socializa-cijos centruose, bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų bendrabučiuose gyvenantys mokiniai, važiuojantys mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu, turi teisę gauti visų važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais išlaidų kompensaciją.

Visas šių keleivių važiavimo išlaidas savo nustatyta tvarka kompensuoja savivaldybės, kurių te-ritorijoje yra švietimo ir vaikų globos įstaigos.

25

NAUDINGOS NUORODOS

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – www.sodra.lt.

Informacija apie naująją pensijų kaupimo sistemą galima rasti internete adresu www.pensijusis-tema.lt.

Informacija apie licencijuotas socialinės globos įstaigas – http://www.ndt.lt/laisvos-vietos-socia-lines-globos-istaigose/

Savivaldybių sąrašas – http://www.lsa.lt/lt/nariai-savivaldybes Informacija apie privalomąjį sveikatos draudimą užsienyje gyvenantiems, ketinantiems ar grįž-

tantiems į Lietuvą – www.vlk.lt, www.sam.lt, www.lncp.lt.

PARAMA GIMUS VAIKUI

Vienkartinė išmoka vaikui

Kiekvienam gimusiam vaikui ar įvaikintam vaikui, neatsižvelgiant į tai, kad jau buvo išmokėta išmoka gimusiam vaikui, skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio (418 Eur) vienkartinė išmoka. Vienkartinė išmoka išmokama vienam iš vaiką auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų), įtėvių ar vaiko globėjui.

Išmoka vaikui

Bendrai gyvenančių asmenų, išskyrus asmenis, kurie augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, nuo gimimo dienos iki 2 metų yra skiriama ir mokama 0,75 bazinės socialinės išmokos dydžio (28,5 Eur) išmoka per mėnesį, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (153 Eur).

Bendrai gyvenančių asmenų, kurie augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, nuo gimimo dienos iki 2 metų yra ski-riama ir mokama 0,75 bazinės socialinės išmokos dydžio (28,5 Eur) išmoka per mėnesį, nevertinant gaunamų pajamų.

Bendrai gyvenančių asmenų, išskyrus asmenis, kurie augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, nuo 2 iki 18 metų yra skiriama ir mokama 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio (15,2 Eur) išmoka per mėnesį, jeigu viduti-nės bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 vals-tybės remiamų pajamų dydžio (153 Eur).

Bendrai gyvenančių asmenų, kurie augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, nuo 2 iki 18 metų yra skiriama ir mokama 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio (15,2 Eur) išmoka per mėnesį, nevertinant gaunamų pajamų.

Globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas

Kiekvienam vaikui, globojamam šeimoje, šeimynoje ar vaikų globos institucijoje, jo globos (rū-pybos) laikotarpiu kas mėnesį mokama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (152 Eur) globos (rūpybos) išmoka. Kai globojamam vaikui mokama našlaičio pensija ir (arba) periodinė išmoka jo išlaikymui, glo-bos (rūpybos) išmokos dydis yra lygus skirtumui tarp 4 bazinių socialinių išmokų dydžio ir šių išmokų dydžio.

http://www.pensijusistema.lt

http://www.pensijusistema.lt

http://www.ndt.lt/laisvos-vietos-socialines-globos-istaigose/

http://www.ndt.lt/laisvos-vietos-socialines-globos-istaigose/

26

Vaiko globėjui (rūpintojui) už vaiką, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, nuo 2017 m. sau-sio 1 d. yra mokamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (152 Eur) globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas.

Šeimynos vykdomai vaiko globai (rūpybai) užtikrinti už vaiką, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimynoje, yra mokamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (152 Eur) globos (rūpybos) išmokos tiks-linis priedas.

Jeigu globojamas vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo ir (ar) pagal formaliojo profesinio mo-kymo programas ir yra išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę ir maistą) bendrojo ugdymo mokyklos ar profesinio mokymo įstaigos bendrabutyje ar vaikų socializacijos centre, jam skiriama 2 bazinių so-cialinių išmokų dydžio (76 Eur) išmoka per mėnesį.

Asmeniui, pasibaigus jam nustatytai globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar san-tuokos sudarymo, kas mėnesį mokama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (152 Eur) globos (rūpybos) išmoka, jeigu šis asmuo toliau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės studijų formos nuosekliųjų studijų programą ar nuolatinės studijų formos programą (įskaitant akademinių atostogų laikotarpį), taip pat tuo atveju, kai yra mirę pilnamečio asmens abu tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų), mokymosi laikotarpiu, bet ne ilgiau, kaip iki asmeniui sukanka 24 metai. Ši išmoka neskiriama ir nemokama asmenims, daugiau kaip du kartus įstojusiems į tos pačios mokyklų grupės mokyklą.

Vienkartinė išmoka įsikurti

Asmenims, kuriems buvo nustatyta vaiko globa (rūpyba), pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo, skiriama vienkartinė 75 bazinių socialinių išmo-kų dydžio (2850 Eur) išmoka įsikurti. Ši išmoka grynaisiais pinigais neišmokama, išskyrus atvejus, kai lieka nepanaudota mažesnė negu 1 bazinės socialinės išmokos dydžio išmokos dalis. Išmoka skiria-ma, jeigu prašymą šiai išmokai skirti asmuo pateikė iki jam sukako 25 metai.

Vienkartinė išmoka įsikurti gali būti panaudota būstui (gyvenamosioms patalpoms) pirkti, sumo-kėti daliai paskolos būstui statyti arba pirkti, būsto nuomai, mokesčiams už nuomojamojo ar nuosavy-bės teise turimo būsto komunalines paslaugas, būstui remontuoti ar rekonstruoti, baldams, buitinei, vaizdo ir garso technikai, namų apyvokos reikmenims, vienam asmeniniam kompiuteriui įsigyti, studijų ir neformaliojo švietimo kainai padengti, mokymosi priemonėms įsigyti, žemės sklypui įsigyti, mokamų sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų išlaidoms apmokėti. Išmoka turi būti panaudota per 24 mėne-sius nuo sprendimo skirti išmoką priėmimo dienos.

Vienkartinė išmoka nėščiai moteriai

Nėščiai moteriai, pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą neturinčiai teisės gau-ti motinystės pašalpos, likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos, skiriama 2 bazinių socialinių išmokų (76 Eur) dydžio vienkartinė išmoka.

Išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui

Kiekvienam privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui jo tėvo ar motinos tarnybos laiko-tarpiu skiriama 1,5 bazinės socialinės išmokos dydžio (57 Eur) išmoka per mėnesį. Išmoka privalomo-sios pradinės karo tarnybos kario vaikui mokama vienam iš vaiką auginančių tėvų (įtėvių) (ar turimam vieninteliam iš tėvų). Jeigu privalomąją pradinę karo tarnybą tuo pačiu metu atlieka ir vaiko tėvas, ir motina, išmokų vaikui skaičius nedidinamas.

27

Išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai

Auginančiam vaiką vienam iš vaiko tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų), įtėvių ar vaiko globė-jui mokslo ar studijų laikotarpiu ir 12 mėnesių po mokslo ar studijų baigimo (pagal mokymosi ir (ar) kvalifikacijos pasiekimus įteisinantį dokumentą), jeigu jis mokosi (mokėsi) pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja (studijavo) aukštojoje mokykloje pagal nuolatinę studijų formą, iki jam sukaks 26 metai, arba jeigu jis studijuoja (studijavo) doktorantūroje ar medicinos rezidentūroje, iki jam sukaks 30 metų (įskaitant ir akademinių atostogų dėl nėštumo laikotarpį), ir jeigu pagal Lietuvos Res-publikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą jis neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokos, skiriama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (152 Eur) išmoka per mėnesį. Ši išmoka mokama vaiko priežiūros laikotarpiu nuo vaiko gimimo dienos iki vaikui sukaks vieneri metai.

Išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai neskiriama, kai kitam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjui už tą patį vaiką paskirta vaiko priežiūros išmoka pagal Lietuvos Respublikos li-gos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą.

Gimus ar įvaikinus du ir daugiau vaikų, išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai dydis nedidinamas.

Išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui

Kai vienu metu gimsta du ar daugiau vaikų, vienam iš vaiko tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) skiriama išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui ir ši išmoka mokama nuo vaikų gimimo dienos iki jiems sukaks 2 metai.

Kai vienu metu gimsta du vaikai, skiriama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (152 Eur) išmoka per mėnesį. Kai vienu metu gimsta daugiau kaip du vaikai, išmokos dydis atitinkamai didinamas 4 ba-zinių socialinių išmokų dydžiu.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. – Išmoka įvaikinus vaiką

Įvaikinus vaiką, jį auginančiam vienam iš vaiko įtėvių 24 mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos (skubaus vykdymo atveju – nuo sprendimo vykdymo pradžios) skiriama 8 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį ir mokama ne ilgiau kaip iki vaikui sukaks 18 metų, išsky-rus atvejus, kai jis pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą turi teisę gauti vaiko priežiū-ros išmoką ir jos dydis yra ne mažesnis už išmokos įvaikinus vaiką dydį.

Išmoka įvaikinus vaiką neskiriama, kai kitam iš vaiko įtėvių už tą patį įvaikintą vaiką paskirta vai-ko priežiūros išmoka pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą.

Vaikų atstovavimas tėvams išvykus į užsienio valstybes

Kai vaiko tėvai ar vienintelis iš turimų tėvų laikinai išvyksta iš Lietuvos Respublikos, palikdami savo vaiką prižiūrėti pasirinktam fiziniam asmeniui, prieš 30 kalendorinių dienų iki išvykimo savivaldy-bės Vaiko teisių apsaugos skyriui jie privalo pateikti rašytinį prašymą dėl vaiko laikinosios globos (rūpy-bos) nustatymo jų išvykimo iš šalies laikotarpiu ir fizinio asmens paskyrimo globėju (rūpintoju), kuriam tėvai patiki laikinai prižiūrėti savo vaiką. Šiuo pagrindu nustačius vaikui laikinąją globą (rūpybą) vaiko globos (rūpybos) išmoka neskiriama.

28

KITA PINIGINĖ SOCIALINĖ PARAMA

Piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams

Jeigu bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės kaip 1 valstybės remiamų pajamų dydis (102 Eur), ir nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija nustatyto turto vertės normatyvo, o kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų dirba arba nedirba dėl objektyvių priežasčių (mokosi, yra pensininkai, neįgalūs, augina mažamečius vaikus, ieško darbo per teritorinę darbo biržą ir kt.), skiriama socialinė pašalpa.

• Socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui sudaro 100 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų dydžio vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį.

• Socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims, įskaitant atvejus, kai soci-alinė pašalpa skiriama tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams):

• pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui – 100 procentų skirtumo tarp valstybės remia-mų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenan-čių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;

• antram bendrai gyvenančiam asmeniui – 80 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;

• trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims – 70 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį.

Nepasiturintiems gyventojams teikiamos būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kom-pensacijos:

• būsto šildymo išlaidų, atsižvelgiant į energijos ar kuro sąnaudas, bet ne didesnes už nor-matyvą, dalis, viršijanti 10 procentų skirtumo tarp asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų asmeniui dydžio;

• išlaidų už geriamojo vandens kiekį, bet ne didesnį už normatyvą, dalis, viršijanti 2 pro-centus asmens pajamų;

• išlaidų už karštą vandenį, kurio kiekis bei atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karš-tam vandeniui ne didesni už normatyvus, dalis, viršijanti 5 procentus asmens pajamų.

Socialinė parama mokiniams

Mokiniams iš mažas pajamas gaunančių šeimų, kurių pajamos vienam šeimos nariui per mė-nesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų (153 Eur) dydžio, teikiamas nemokamas mai-tinimas mokyklose ir jose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose. Prieš prasidedant mokslo metams, šiems mokiniams skiriama 1,5 bazinės socialinės išmokos dydžio (57 Eur) parama mokinio reikmenims įsigyti.

Be to, savivaldybėms yra suteikta teisė savo nustatyta tvarka skirti paramą ir įvairiais kitais atve-jais, kuomet socialinė parama gyventojams yra reikalinga.

SOCIALINĖS PASLAUGOS

Socialinės paslaugos yra paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl am-žiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime.

29

Socialinių paslaugų tikslas – sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir ga-limybes savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį. Socialinės paslaugos teikiamos siekiant užkirsti kelią asmens, šei-mos, bendruomenės socialinėms problemoms kilti, taip pat visuomenės socialiniam saugumui užtikrinti.

Lietuvoje gauti socialines paslaugas turi teisę:1. Lietuvos Respublikos piliečiai; 2. užsieniečiai, tarp jų ir asmenys be pilietybės, turintys leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietu-

vos Respublikoje; 3. kiti asmenys Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais. Socialinių paslaugų gavėjai gali būti senyvo amžiaus asmenys ir jų šeimos, asmenys, turintys

negalią (sunkią negalią), ir jų šeimos, likę be tėvų globos vaikai, socialinės rizikos vaikai ir jų šeimos, socialinės rizikos šeimos, vaikus globojančios šeimos, kiti asmenys ir šeimos.

Socialinės paslaugos skiriamos ir teikiamos, atsižvelgiant į asmens (šeimos) interesus bei nu-statytus poreikius, derinant jas su socialine parama, vaiko teisių apsauga, užimtumu, sveikatos prie-žiūra, švietimu ar ugdymu, socialinio būsto suteikimu, specialiosios pagalbos priemonėmis. Asmens (šeimos) finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas, neturi įtakos asmens (šeimos) galimy-bėms gauti socialines paslaugas.

Socialinės paslaugų sąrašą ir turinį apibrėžia Socialinių paslaugų katalogas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl so-cialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“.

Socialinės paslaugos gali būti teikiamos socialinių paslaugų įstaigose (socialinės globos namuo-se, grupinio gyvenimo namuose, dienos socialinės globos centruose, savarankiško gyvenimo namuo-se, socialinės priežiūros centruose, bendruomeninėse įstaigose ir kt.), šeimynose, vaikus globojančio-se šeimose, asmens namuose. Socialinę globą nuo 2015 m. sausio 1 d. gali teikti tik licencijas soci-alinei globai teikti turinčios socialinės globos įstaigos. Informaciją apie licencijuotas socialinės globos įstaigas galima rasti:

http://www.ndt.lt/laisvos-vietos-socialines-globos-istaigose/. Savivaldybės yra atsakingos už socialinių paslaugų teikimo užtikrinimą savo teritorijos gyvento-

jams. Dėl socialinių paslaugų skyrimo asmuo (vienas iš suaugusiųjų šeimos narių ar jo globėjas, rūpin-tojas raštišku prašymu turi kreiptis į asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybę.

Savivaldybių sąrašą ir nuorodas galima rasti:http://www.lsa.lt/lt/nariai-savivaldybes

Pasirinkę savivaldybę, atskiruose savivaldybių tinklapiuose galite rasti informaciją apie konkre-čioje savivaldybėje teikiamas paslaugas, jų rūšis, skyrimo sąlygas bei veikiančias socialinių paslaugų įstaigas.

Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas, kurias organizuoja ir finansuoja savival-dybė, dydis nustatomas atsižvelgiant į teikiamų asmeniui (šeimai) socialinių paslaugų rūšį ir asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas. Savivaldybė turi teisę atleisti asmenį (šeimą) nuo mokėjimo už socialines paslaugas.

30

SVEIKATOS APSAUGA

Privalomasis sveikatos draudimas

Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos šalių, galioja privalomasis sveikatos draudimas (PSD). Sveikatos draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose yra įtvirtintas sveikatos draudimo modelis, grįs-tas visuotinumo ir solidarumo principais.

Visuotinumo principas reiškia, kad visi Lietuvos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietu-voje, taip pat teisėtai dirbantys ir laikinai Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai privalo mokėti PSD įmokas, o įvykus draudiminiam įvykiui, turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias mokama Priva-lomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.

Solidarumo principas nurodo, kad asmuo prisideda prie sveikatos priežiūros finansavimo pagal savo galimybes, t. y. priklausomai nuo savo pajamų, tačiau visiems apdraustiesiems garantuojamas vienodas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas. Jeigu šiais principais nebūtų vadovaujamasi, tiek brangios, tiek ir įprastos gydymo paslaugos didžiajai daliai žmonių dėl aukštų kainų būtų tiesiog neprieinamos.

Apdrausti PSD yra tie Lietuvos gyventojai, kurie arba patys moka, arba už juos yra mokamos PSD įmokos. Šios įmokos mokėjimas yra prievolė ir tik laiku sumokėjus nustatyto dydžio PSD įmokas garantuojama teisė gauti PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamas gydymo paslaugas, kompensuo-jamuosius vaistus ir kt.

Lietuvos piliečiai, nuolat gyvenantys ir dirbantys kurioje nors Europos šalyje, turi draustis sveika-tos draudimu taip, kaip nustato tos šalies teisės aktai, tad ir sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos bei apmokamos toje šalyje nustatyta tvarka.

Svarbu žinoti

Išvykstant iš Lietuvos gyventi ir dirbti kitoje šalyje, privalu deklaruoti išvykimą iš Lietuvos. De-klaravus išvykimą, PSD įmokų Lietuvoje mokėti nebereikia, tačiau būtina iš anksto pasidomėti gyvena-mosios valstybės nustatytu sveikatos draudimu ir pasirūpinti tapti tos šalies apdraustuoju, kad prireikus galima būtų gauti sveikatos priežiūros paslaugas gyvenamojoje šalyje

Grįžus gyventi į Lietuvą, būtina deklaruoti savo gyvenamąją vietą, atnaujinti sveikatos draudi-mą Lietuvoje, pasirinkti pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir joje prisiregistruoti, pasirinkus šeimos gydytoją, bei pasikeisti seną kompensuojamųjų vaistų pasą (KVP) į naują.

Iš šalies, kurioje buvote draustas pagal tos šalies reikalavimus, svarbu nepamiršti atsivežti tos šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaigos išduotą E 104 formos pažymą arba ją pakeičiantį elek-troninį dokumentą (SED) S041. Šį dokumentą reikia pateikti teritorinei ligonių kasai (TLK) pagal savo gyvenamąją vietą Lietuvoje.

Europos Sąjungos (ES) šalyse išduotoje pažymoje turi būti patvirtinta, kad tuo laikotarpiu, kai žmogus nemokėjo PSD įmokų Lietuvoje (pavyzdžiui, jei nebuvo deklaravęs išvykimo iš Lietuvos), arba asmuo negyveno Lietuvoje (jei buvo deklaravęs išvykimą iš Lietuvos), jis buvo apdraustas pažymą iš-davusioje ES šalyje.

Svarbu žinoti, kad jei buvote draustas Lietuvoje iki išvykimo, o išvykęs buvote draustas gyvena-mojoje šalyje ir pateikėte tai įrodančius dokumentus, grįžus į Lietuvą ir iškart (nuo pirmojo grįžimo mė-nesio) pradėję mokėti PSD įmokas, sveikatos draudimas nenutrūksta ir galioja toliau.

31

Atminkite, kad PSD įmokos mokėjimas yra prievolė ir tik laiku sumokėjus nustatyto dydžio PSD įmokas bei nesusidarius skolai, garantuojama teisė gauti PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamas gydymo paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir kt.

PSD įmokų mokėjimas

Galima išskirti tris grupes gyventojų, kurių PSD įmokų mokėjimo sąlygos skiriasi.

Draudžiami darbdavio Draudžiami valstybės Įmokas sumoka savarankiškaiDirbantys pagal darbo su-tartis

Nepilnamečiai Oficialiai nedirbantys

Valstybės tarnautojai Mokiniai, besimokantys pagal bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programas

Dirbantys pagal verslo liudijimus

Narystės pagrindu dirbantys ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrijoje arba koope-ratinėse organizacijos

Studentai, studijuojantys pagal nuolatinės arba dieninės studijų formų studijų programas

Vykdantys individualią veiklą

Gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, taip pat sporto veiklos, atlikėjo veik-los pajamas

Darbo biržoje užsiregistravę be-darbiai

Individualių įmonių savininkai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai, ma-žųjų bendrijų nariai

Kiti gaunantys atlyginimą gyventojai

Vienas iš tėvų, auginančių vaiką iki 8 metų, du vaikus ir daugiau nepilnamečių vaikų

Visi kiti, kurie nevykdo veiklos ir nepatenka į valstybės lėšomis draudžiamų asmenų grupes

Pensiją arba šalpos kompensaci-ją gaunantys

Neįgalieji

Kiti

Ką reikia žinoti, kad nekiltų nesklandumų dėl PSD įmokų mokėjimo, galima sutalpinti į 6 taisykles.

Pirmoji taisyklė. Asmuo yra draustas PSD, jei jis dirba pagal darbo sutartį arba gauna atlygini-mą ir moka PSD įmokas – jas „Sodrai“ perveda darbdavys. PSD įmoką sudaro 9 proc. nuo apskaičiuo-tų pajamų: iš jų 3 proc. moka darbdavys, 6 proc. – darbuotojas.

Asmenų, draudžiamų ir apdraustų privalomuoju sveikatos draudimu, sąrašas pateikiamas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnyje.

Antroji taisyklė. Už labiausiai socialiai pažeidžiamus visuomenės narius PSD įmokos sumoka-mos iš valstybės biudžeto. Sveikatos draudimo įstatymas išskiria 19 grupių asmenų, kuriuos PSD ap-draudžia valstybė.

Valstybės lėšomis draudžiami: asmenys, gaunantys Lietuvos įstatymų nustatytą bet kurios rū-šies pensiją ar šalpos kompensaciją; darbo biržoje užsiregistravę bedarbiai; nedirbantys darbingo am-žiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą vals-

32

tybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti; asmenys iki 18 metų; valstybės remiami asmenys, gaunantys socialinę pašalpą; asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neįgaliaisiais; Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose besimokantys moksleiviai; nuolatinių studijų studentai; vienas iš tėvų, au-ginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų, auginantis du ir daugiau vaikų iki pilnametystės ir kt.

Kai kurie valstybės lėšomis draudžiami žmonės patys turi pasirūpinti ir pranešti apie savo svei-katos draudimą.

Ką reikia padaryti tiems, kuriems PSD nenustatomas automatiškai

Apdraustųjų grupė Kaip nustatomas draudimas ir ką daryti, kad draudimas nenutrūktų?

Nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, tu-rintys įstatymų nustatytą (šiuo metu 30 metų) valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensi-jai gauti

Automatiškai tik tuomet, kai stažas apskaičiuotas ir patvirtintas „Sodroje“. Jei ne, reikia pateikti prašy-mą „Sodrai“ apskaičiuoti stažą:

• atvykus į „Sodrą“ (teritorinį skyrių);• paštu, per pasiuntinį;• elektroniniu būdu, prisijungus prie asmeni-

nės „Sodros“ paskyros gyventojui;• paskambinus tel. 1883

Nedirbančio moterys nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) ir iki 56 dienos po gimdymo

Reikia atvykti į TLK ir pateikti dokumentą su duo-menimis apie nėštumo laikotarpį. Šį dokumentą iš-duoda gydytojas

Vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 m., taip pat vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų

Reikia atvykti į TLK ir pranešti, kuris iš tėvų bus draudžiamas valstybės lėšomis

Vienas iš globėjų, auginantis vaiką iki 8 m., taip pat vienas iš globėjų, auginantis du ir dau-giau nepilnamečių vaikų

Reikia atvykti į TLK ir pateikti dokumentus su duo-menimis apie pripažinimą globėju ir globos laiko-tarpiais

Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gy-venantys Lietuvos Respublikoje, studijuojantys ES valstybių narių aukštosiose mokyklose pa-gal nuolatinės arba dieninės studijų formų stu-dijų programas

Reikia pateikti TLK asmens tapatybę patvirtinan-tį dokumentą ir universiteto (esančio ES šalyje ar Norvegijoje, ar Islandijoje, ar Lichtenšteine, ar Švei-carijoje) išduotą akademinę pažymą (originalą). Šie studentai PSD draudžiami vieneriems mokslo me-tams, todėl pažymą iš aukštosios mokyklos TLK reikia pristatyti kiekvienais mokslo metais

Draudžiamasis vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose vaiką, kuriam nustatytas neįgalumo lygis

Reikia atvykti į TLK ir pranešti, kuris iš tėvų bus draudžiamas valstybės lėšomis, bei pateikti TLK slaugomo asmens (savo vaiko) dokumentus su duomenimis apie neįgalumo lygį

Draudžiamasis vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, pri-pažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidu) iki 24 metų, arba asmenį, pri-pažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidu) iki 26 metų, dėl ligų, atsiradu-sių iki 24 metų, arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d. – visiška negalia)

Reikia pateikti TLK dokumentus su duomenimis apie pripažinimą globėju (rūpintoju), globos (rūpy-bos) laikotarpiais, Neįgalumo ir darbingumo nusta-tymo tarnybos sprendimą pripažinti asmenį nedar-bingu/nustatyti specialiojo nuolatinės slaugos po-reikį

33

Draudžiamieji, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose, gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą

Reikia pateikti TLK asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir dokumentą su duomenimis apie tei-sinio statuso suteikimo arba galiojimo laikotarpius

Trečioji taisyklė. Savarankiškai PSD įmokas mokantys asmenys turi laiku sumokėti nustatyto dydžio PSD įmoką. Jei žmogus įmokos nesumokėjo laiku, sumokėjo mažiau nei nustatytas dydis ir susidarė skola, taip pat jei mokėjimo dokumentuose padarė klaidų (pavyzdžiui, nurodė klaidingą įmo-kos kodą ar gavėją) ir lėšos nepasiekė gavėjo, žmogus gali būti PSD neapdraustas.

Savarankiškai įmokas moka

Apdraustųjų grupė Ką daryti, kad draudi-mas nenutrūktų

PSD įmoka (nuo 2016-07-01)

Asmenys, vykdantys individualią veiklą pagal pažymą

34,20Laiku sumokėti nustatyto dy-džio įmoką.Įmokų dydžius, sąskaitos Nr. ir įmokos kodus galite rasti „Sodros“ interneto svetainėje, skiltyje „Įmokos“.

Ūkinės ar mažosios bendrijos nariai, individualių įmonių savininkaiŽemės ūkio valdytojai, PVM mokėtojaiAsmenys, vykdantys individualią veiklą pagal verslo liudijimąŽemės ūkio valdytojai, kurių valda didesnė nei 2 ekonominio dydžio vienetai (EDV)Savarankiškai besidraudžiantys asmenysŽemės ūkio valdytojai, kurių valda – iki 2 EDV 11,40

Ketvirtoji taisyklė. Visas PSD įmokas administruoja „Sodra“ – dėl įmokų dydžių, sąskaitų nume-rių, įmokų kodų kreipkitės į „Sodrą“, informacijos apie įmokas rasite interneto svetainės www.sodra.lt skiltyje „Įmokos“.

Penktoji taisyklė. Savo draudimo statusą asmuo gali sužinoti:• prisijungęs prie elektroninių valdžios vartų portalo www.epaslaugos.lt ir sveikatos apsau-

gos kategorijoje užsisakęs VLK duomenis apie gyventojų draustumą;• VLK interneto svetainės www.vlk.lt skyrelyje „Ar esate draustas?“; • atvykęs į bet kurią TLK ir pateikęs asmens dokumentą.

Šeštoji taisyklė: gyvenantys užsienyje, bet nedeklaravę išvykimo iš Lietuvos, net jei Lie-tuvoje negavo sveikatos priežiūros paslaugų, privalo sumokėti PSD įmokų skolas. Dėl skolų, susidariusių nuo 2016 m. sausio 1 dienos, reikia kreiptis į „Sodrą“. Ar šiemet nesusikaupė PSD skola, galima pasitikrinti „Sodros“ interneto svetainėje adresu www.sodra.lt/pasitikrink.

Kokios paslaugos apdraustiesiems Lietuvoje apmokamos PSDF lėšomis?

Apdraustieji turi teisę gauti iš PSDF biudžeto apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas: pir-minės sveikatos priežiūros, ambulatorinės specializuotos ir stacionarinės sveikatos priežiūros, medici-ninės reabilitacijos, slaugos ir kitas. Taip pat šio fondo lėšomis apmokamos kompensuojamųjų vaistų, medicinos pagalbos priemonių ir ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidos.

http://www.sodra.lt

34

Lietuvos apdraustiesiems Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir apimtimi nemokamai gali būti teikiamos šios paslaugos

Nemokamais teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos tik gydymo įstaigose, kurios turi su-tartis su TLK dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo PSDF lėšomis

Būtinoji (skubi) pagalba

Teikiama nemokamai be siuntimo visiems, net ir nedraustiems PSD

Šeimos gydytojo paslaugos

Tiems, kurie yra prisirašę prie gydymo įstaigos

Odontologo pa-slaugos, tarp jų ir dantų protezavimo išlaidų kompensa-vimas senjorams, neįgaliesiems ir vaikams bei dantų dengimo silantais paslauga vaikams

Teikiama įstaigoje, kurioje yra prisirašę. Nereikia mokėti už gydymą (gydytojo darbą), mokama už plombines ar kitas odontologines medžiagas, vienkartines priemones. Išimtis taikoma vaikams, moksleiviams, besimokantiems dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau nei jiems sukanka 24 m., bei socialiai remtiniems asmenims (jiems būtina pateikti gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyriaus pažy-mą). Teisę į dantų protezavimo paslaugas, teikiamas PSDF biudžeto lėšomis, turi šios gyventojų grupės: senjorai, žmonės, pripažinti nedarbingais arba iš da-lies darbingais, ir vaikai iki 18 metų.Nuolatinių krūminių dantų dengimas silantais (specialia medžiaga nuo ėduo-nies) vaikams nuo 6 iki 14 metų

Gydytojų specia-listų paslaugos

Turintiems šeimos gydytojo ar kitos srities gydytojo specialisto siuntimą paslau-gos yra teikiamos nemokamai

Paslaugos ligoni-nėse

Turintiems gydytojo siuntimą, stacionarinės paslaugos, reikiami tyrimai, vaistai, medicinos pagalbos priemonės turi būti teikiami nemokamai

Medicininės reabi-litacijos paslaugos

Medicininę reabilitaciją skiria gydantysis gydytojas (stacionare) arba šeimos gydytojas, vadovaudamasis fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo reko-mendacijomis

Paslaugos pagal prevencines pro-gramas

Nemokamai galima išsitirti pagal Lietuvoje vykdomas prevencines programas dėl gimdos kaklelio (moterims nuo 25 iki 60 metų), krūties (moterims nuo 50 iki 70 metų), priešinės liaukos (vyrams nuo 50 iki 70 metų ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu) ir storosios žarnos vėžio (vy-rams ir moterims nuo 50 iki 75 metų), širdies ir kraujagyslių ligų (vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų)

Vaistai ir medici-nos priemonės li-goninėse, kuriuos centralizuotai nu-perka VLK

VLK nupirkti vaistai ir medicinos pagalbos priemonės paskirstomi gydymo įstai-goms ir pacientams už tai mokėti nereikia

Vaistinėse, kurios turi sutartis su TLK Kompensuojamie-ji vaistai ir medici-nos pagalbos prie-monės

Lietuvoje kompensuojamos ne visų vaistų įsigijimo išlaidos – o tik tų, kurie yra įrašyti į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą (A) ir Kompensuo-jamųjų vaistų sąrašą (B). Taip pat kompensuojamos medicinos pagalbos prie-monių, įrašytų į atskirą Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių są-rašą (C), įsigijimo išlaidos.Kompensuojamieji vaistai ir medicinos pagalbos priemonės gali būti skiriami poliklinikoje, šeimos medicinos įstaigoje ar ligoninėje gydomiems pacientams. Vaistai ir medicinos pagalbos priemonės išduodami vaistinėse, pateikus kom-pensuojamųjų vaistų pase išrašytą ar elektroninį receptą. Vaistinėms sumoka ligonių kasos PSDF biudžeto lėšomis – visą arba dalį vaistų kainos. Paciento

35

priemoka priklauso nuo vaisto pasirinkimo, nes gydytojas recepte įrašo vaisto cheminį pavadinimą (veikliąją medžiagą)

Ortopedijos įstaigose, kurios sudarę sutartis su VLKKompensuojamos ortopedijos prie-monės

Šios priemonės gaminamos įmonėse ir išduodamos asmeniškai, skyrus jas pacientui pagal ligų, traumų ir defektų medicinines indikacijas. Gali būti kompensuojama visa arba dalis kainos

Būtinoji medicinos pagalba Europos Sąjungos (ES) šalyse ir Norvegijoje, Lichtenšteine, Is-landijoje bei Šveicarijoje

Pateikus nemo-kamai išduodamą Europos sveika-tos draudimo kor-telę (ESDK)

Būtinoji pagalba teikiama pagal užsienio šalyje galiojančią tvarką, nacionalinei sveikatos sistemai priklausančiose įstaigose

Tarpvalstybinė sveikatos priežiūra, kai vykstama gydytis į ES šalis, Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną

Turint gydytojo siuntimą

Gavęs gydymo paslaugas svetur, žmogus pirmiausia privalo sumokėti savo lė-šomis visą gydymo kainą, o vėliau kreiptis į TLK dėl kompensacijos.Svarbu žinoti, kad kompensuojamos tik tokios paslaugos, kokios teikiamos Lie-tuvoje ir tokiais pat įkainiais.

Kaip gauti nemokamą būtinąją medicinos pagalbą, jei žmogus draudžiasi ES šalyje ir į Lietuvą atvyksta trumpam

Lietuvos piliečiai, legaliai dirbantys ir mokantys mokesčius bet kurioje ES šalyje ar Europos eko-nominės erdvės (EEE) šalyse (Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine) ir Šveicarijoje Konfederacijoje, gyvenamojoje šalyje yra apdrausti valstybės nustatytu sveikatos draudimu ir ten gauna tokias pat svei-katos priežiūros paslaugas kaip ir tos šalies apdraustieji.

Jei bet kurioje iš minėtų šalių gyvenantis ir sveikatos draudimu apdraustas žmogus planuoja pa-sisvečiuoti Lietuvoje, naudinga pasiimti ESDK arba jai prilygstantį sertifikatą, kuriuos išduoda gyvena-mosios šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaigos. Ši kortelė pravers, jei Lietuvoje prireiktų būtino-sios medicinos pagalbos.

ESDK yra dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo, dirbantis ir sveikatos draudimo įmokas mo-kantis kitoje ES, EEE šalyje ar Šveicarijoje, yra apdraustas sveikatos draudimu ir turi teisę gauti bū-tinosios medicinos pagalbos paslaugas, kurių išlaidas visiškai arba iš dalies apmoka ligonių kasos.

Svarbu žinoti, kad svečiuojantis Lietuvoje ESDK garantuoja tik būtinosios medicinos pagal-bos paslaugų išlaidų apmokėjimą ūmiai susirgus, susižeidus ar paūmėjus lėtinei ligai, t. y. kortele ne-galima naudotis, jei reikia planinių paslaugų.

Su ESDK galite gauti kompensuojamą būtinąją medicinos pagalbą tik tose gydymo įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su ligonių kasomis. Lietuvoje ligonių kasos sudaro sutartis tiek su vie-šosiomis, tiek su privačiomis gydymo įstaigomis, todėl, atvykę į gydymo įstaigą, klauskite, ar gydymo įstaiga užtikrina būtinąją pagalbą ESDK turėtojams. Odontologijos paslaugos, turintiems ESDK, taip pat gali būti kompensuojamos, tačiau tik tuo atveju, jei jos buvo suteiktos esant ūmiam danties skaus-mui ir tiek, kiek tokių paslaugų išlaidos kompensuojamos paslaugas teikiančios šalies apdraustiesiems

36

Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimas apdraustiesiems

Apdraustieji turi teisę vykti gydytis į kitas šalis pagal Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros direkty-vą, kuri taikoma visose ES šalyse bei Norvegijoje, Islandijoje ir Lichtenšteine. Šis teisės aktas suteikia teisę vienos šalies apdraustajam kitoje ES šalyje gauti planines, t. y. iš anksto planuojamas paslaugas, kurios nėra skubios, pavyzdžiui, gydytojų specialistų konsultacijas, o grįžus gauti tokių paslaugų išlaidų kompensaciją pagal draudimo šalyje taikomus įkainius.

Svarbu žinoti

Prieš vykstant gydytis svetur naudinga išsiaiškinti, kokios yra gydymo užsienyje išlaidų kompen-sacijos gavimo sąlygos. Kai kurių Europos šalių apdraustieji, kurie vyksta į kitą šalį gydytis ligoninėje (stacionare), jie turi gauti išankstinį suderinimą (leidimą). Lietuvoje apdraustiems ir norintiems gydytis minėtose šalyse žmonėms tokio suderinimo nereikia. Jie gali laisvai vykti į kitas ES šalis, gauti reika-lingas paslaugas, apmokėti išlaidas savo lėšomis ir, sugrįžę į Lietuvą, kreiptis dėl kompensacijos į TLK. Vienintelė sąlyga – vykstant gydytis turėti šeimos gydytojo siuntimą, kurio kopiją reikės pateikti sugrį-žus kartu su paslaugų gavimą ir apmokėjimą patvirtinančias dokumentais.

Svetur gavęs sveikatos priežiūros paslaugas pacientas pirmiausia privalo sumokėti savo lėšomis visą gydymo kainą, o grįžęs į šalį, kur yra apdraustas sveikatos draudimu, gali gauti kompensaciją (t. y atgauti dalį ar visus tam išleistus pinigus) iš ligonių kasų. Nepamirškite, kad kompensuojamos tik tų paslaugų išlaidos, kurios Lietuvoje apmokamos PSDF lėšomis, bet ne daugiau kaip faktinės išlaidos.

Jei esate apdraustas PSD Lietuvoje ir planuojate vykti gydytis svetur, pirmiausia tiksliai išsiaiškin-kite, kokios gydymo paslaugos bus kompensuojamos ir kokios kompensacijos galima tikėtis. Paslaugų kainas rasti galima VLK interneto svetainės skyrelyje „Sveikatos priežiūros paslaugų kainos“ (http://www.vlk.lt/veikla/veiklos-sritys/sveikatos-prieziuros-paslaugu-bazines-kainos). Sužinokite, kokių doku-mentų ar siuntimų reikės norint gydytis ne Lietuvoje ir kokius dokumentus reikės pateikti grįžus, norint gauti kompensaciją

Siekiant suteikti pacientams galimybę pasinaudoti savo teisėmis, susijusiomis su tarpvalstybinė-mis sveikatos priežiūros paslaugomis, kiekvienoje ES šalyje yra įsteigti nacionaliniai kontaktinių cen-trai. Lietuvoje šio centro funkcijas vykdo Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba ir Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Reikiamą informaciją apie tarpvalstybi-nę pagalbą galima rasti Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros nacionalinio kontaktinio centro interneto svetainėje www.lncp.lt.

Valstybinės ir privačios gydymo įstaigos

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti tik gydymo įstai-gos, turinčios atitinkamas licencijas, kvalifikuotą ir licencijas turintį medicinos personalą bei teikiamoms paslaugoms reikalingą medicinos įrangą. Ligonių kasos sudaro sutartis dėl paslaugų teikimo ir apmo-kėjimo PSDF lėšomis tik su licencijas turinčiomis gydymo įstaigomis – ir viešosiomis, ir privačiomis.

Lietuvoje veikia nemažai privataus kapitalo pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigų (šeimos klinikų, šeimos medicinos centrų), o didžiuosiuose miestuose bei savivaldybių centruo-se – ir poliklinikų, kuriose teikiamos ir gydytojų specialistų paslaugos. Visose gydymo įstaigose, kurios turi sutartis su ligonių kasomis, Lietuvos apdraustiesiems už PSDF lėšomis apmokamą medicininę pa-galbą mokėti nereikia.

Pravartu gydymo įstaigoje susižinoti, kurios paslaugos pagal sutartį yra apmokamos PSDF lė-šomis, o už kurias gali tekti susimokėti. Kiekvienoje gydymo įstaigoje turi būti skelbiami ar kitaip viešai prieinami PSDF lėšomis apmokamų ir mokamų paslaugų sąrašai.

37

Už paslaugas gali tekti susimokėti arba primokėti šiais atvejais: 9 jei pacientas savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, proce-

dūras, tuomet mokamas skirtumas tarp faktinės jų kainos ir PSDF lėšomis apmokamos kainos; 9 jei pacientas, turintis teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo inicia-

tyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, jis sumoka faktinę šių paslaugų ar proce-dūrų kainą;

9 jei pacientas, neturėdamas šeimos gydytojo siuntimo, pageidauja gauti gydytojo specialisto konsultaciją;

9 jei pacientą konsultuotis pas gydytoją specialistą siunčia gydytojas, dirbantis asmens sveika-tos priežiūros įstaigoje, nesudariusioje sutarties su TLK;

9 jei pacientas nenori registruotis į bendrąją eilę ir pageidauja gauti planines sveikatos priežiū-ros paslaugas skubos tvarka;

9 jei teikiamos mokamos paslaugos, įrašytos į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą mokamų paslaugų sąrašą.

NAUDINGOS NUORODOS

Įvairios informacijos apie Lietuvos PSD užsienyje gyvenantiems, ketinantiems ar grįžtan-tiems į Lietuvą ieškokite interneto svetainėse: www.vlk.lt, www.sam.lt, www.lncp.lt.

Rūpimus klausimus galite pateikti el. paštu [email protected] arba tel. 8 700 88888.Ligonių kasos kviečia:

• Sekti svarbiausias naujienas Facebook: https://goo.gl/ML8SqJ• Žiūrėti naujausias nuotraukas Instagram: https://goo.gl/tXvpXr• Stebėti išsamius ir linksmus vaizdo įrašus Youtube: https://goo.gl/BPBep2• Sekti išskirtinius infografikus ir ne tik Flickr: https://goo.gl/Hsyhq4

38

ŠVIETIMAS IR UGDYMAS

BENDROJI INFORMACIJA APIE ŠVIETIMO SISTEMĄ LIETUVOJE

Sugrįžtantiems tęsti mokymąsi ar atvykstantiems į Lietuvą mokytis

Grįžę į Lietuvą gyventi, Lietuvos piliečiai (vaikai ir suaugusieji), užsieniečiai, turintys teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, užsienio lietuviai, turi teisę mokytis, įgyti išsilavinimą ir (ar) kvalifikaciją.

Pagal bendrojo ugdymo programas mokiniai mokytis priimami bendra tvarka, pateikę prašymą, mokymosi pasiekimus įteisinantį dokumentą ir kt. mokyklos priėmimo į mokyklą tvarkoje nustatytus dokumentus. Užsienyje baigtą pradinio, pagrindinio ugdymo programą arba jos dalį, vidurinio ugdy-mo programos dalį, remdamasi turimais mokinio mokymąsi užsienio valstybių mokyklose liudijančiais dokumentais, įvertina mokykla, į kurią kreipiasi mokinys (mokinio tėvai, globėjai), pageidaujantis tęsti mokymąsi Lietuvoje. Mokinio mokymosi laikotarpio pagal užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos bendrojo ugdymo programą rezultatai pripažįstami ir įskaitomi mokykloje. Mokykla turėtų siekti priimti iš užsienio atvykusį / sugrįžusį nepilnametį asmenį mokytis kartu su bendraamžiais, o suaugusįjį asmenį – pagal suaugusiųjų mokymosi programas. Kiekvienu atveju mokykla, priimant iš užsienio atvykusį / su-grįžusį asmenį mokytis, jo priėmimo klausimus turi spręsti individuliai ir priimti į mokinio poreikius orien-tuotą sprendimą. Šiam sprendimui turi pritarti pats mokinys arba jo tėvai, jei mokinys yra nepilnametis.

Atvykusio mokinio, baigusio užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos bendrojo ugdymo pro-gramos dalį ar visą programą, poreikius mokytis lietuvių kalbos nustato mokykla, sudaro mokiniui in-dividualų ugdymo planą ugdymo programų skirtumams likviduoti, numato, kaip ir kokią pagalbą gaus mokinys, aptaria su tėvais (globėjais) mokinio mokymosi ypatumus. Mokyklos vadovas turi užtikrinti reikiamą mokymosi pagalbą ir organizuoti mokymą kartu su bendraamžiais, nebent mokyti jį žemes-nėje klasėje pageidautų tėvai. Tėvams turi būti sudarytos galimybės gauti informaciją, kokia pagalba bus suteikiama jų vaikams, kad jie čia greičiau pritaptų.

Lietuvių kalbos nemokantys vaikai, prieš pradėdami nuoseklųjį mokymąsi bendrojo ugdymo mo-kykloje, lietuvių kalbos gali mokytis išlyginamojoje klasėje arba išlyginamojoje mobiliojoje grupėje. Ne-susidarius išlyginamosioms grupėms ir klasėms, sąlygos intensyviai mokytis lietuvių kalbos sudaromos pačioje mokykloje. Priėmimas gali būti vykdomas visus mokslo metus.

Vilniaus lietuvių namuose mokomi vaikai iš užsienio valstybių. Mokslas, gyvenimas bendrabutyje ir maitinimas jiems yra nemokami.

Daugiau informacijos galima rasti Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje adresu www.smm.lt.

Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas

Ikimokyklinis ugdymas tėvų (globėjų) pageidavimu gali būti teikiamas vaikams nuo gimimo iki 5 metų imtinai priešmokyklinis ugdymas pagal Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą nuo 2016 m. rugsėjo pirmos dienos yra privalomas, jis vykdomas vienerius metus – vaikams, kuriems tais kalendo-riniais metais sueina 6 metai.

Ikimokyklinio ugdymo organizavimas yra savarankiška, o priešmokyklinis ugdymas – priskirtoji savivaldybių funkcija, todėl priėmimo į tokias įstaigas, vykdančias ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas (vaikų darželius, lopšelius-darželius, mokyklas-darželius, ikimokyklinio ugdymo gru-pes, kurios gali būti įsteigtos bendrojo ugdymo mokyklose, universaliuose daugiafunkciniuose centruo-se ir kt.), tvarką nustato savininkas (savivaldybės taryba arba kitas savininkas). Tėvai (globėjai) savo vaikams gali parinkti valstybinę, savivaldybės ar nevalstybinę įstaigą, kurioje vykdomos ikimokyklinio ir/ar priešmokyklinio ugdymo programa. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programos Lietuvoje vykdomos lietuvių kalba. Tėvų (globėjų) pageidavimu tokiose įstaigose, kurių nuostatuose ar įstatuose

39

įteisintas ugdymas tautinės mažumos kalba, jis gali būti vykdomas rusų, lenkų, žydų, baltarusių ir kt. kalbomis. Kai kurios nevalstybinės įstaigos ugdymą organizuoja anglų, prancūzų ar kt. kalba ar dvikal-bio ugdymo (pvz., anglų-lietuvių ir kt.) metodu. Kiekviena įstaiga, vykdanti ikimokyklinį ugdymą, pasi-tvirtina ikimokyklinio ugdymo programą pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus kriterijus. Prieš-mokyklinis ugdymas vykdomas pagal priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, su kuria galima su-sipažinti Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje adresu www.smm.lt arba Ugdymo plėtotės centro interneto svetainėje www.ikimokyklinis.lt.

Tėvai (globėjai), norintys, kad jų vaikas lankytų įstaigą, vykdančią ikimokyklinio ir (ar) priešmoky-klinio ugdymo programas, turėtų kreiptis į konkrečios savivaldybės administracijos švietimo padalinį, kuris patikslintų vaikų priėmimo tvarką (arba su informacija susipažinti savivaldybės interneto svetainė-je). Savivaldybėse, kurios yra patvirtinusios centralizuotą vaikų priėmimo į ikimokyklinio ir (ar) priešmo-kyklinio ugdymo grupes tvarką, – tėvų (globėjų) prašymai registruojami – savivaldybės administracijos atitinkamame padalinyje, kitais atvejais – konkrečioje įstaigoje, kuri vykdo ikimokyklinio ir (ar) priešmo-kyklinio ugdymo proigramas.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų įgyvendinimui yra skiriamas dalinis valstybės finansavimas (mokinio krepšelis), kuris yra 4 val. per dieną arba 20 val. per savaitę. Kitą dalį finansuo-ja įstaigos arba atitinkamos grupės savivinkas kartu su tėvais (globėjais), rėmėjais ir kt. Mokesčio dydį už vaiko išlaikymą tokiose įstaigoje ir jo mažinimą nustato savivinkas. Daugiau aktualios informacijos apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą galima rasti: www.ikimokyklinis.lt.

Bendrasis ugdymas

Bendrąjį ugdymą apima pradinis ugdymas (trunka 4 metus), pagrindinis ugdymas (trunka 6 me-tus) ir vidurinis ugdymas (trunka 2 metus). Bendrojo ugdymo tikslai ir principai nustatyti Pradinio, pa-grindinio ir vidurinio ugdymo programų apraše, o mokinių priėmimo į bendrojo ugdymo programas, kėlimo į aikštesniąją klasę ir programų baigimą reglamentuoja Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašas. Dokumentus galima rasti teisės aktų registre (adresu www.lrs.lt) bei Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje adresu www.smm.lt.

Pagal pradinio ugdymo programą vaikas pradedamas ugdyti, kai jam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai. Jei tėvai pageidauja ir vaikas yra subrendęs mokyklai – metais anksčiau. Pradinis ug-dymas vykdomas pagal ketverių metų pradinio ugdymo programas. Jos įgyvendinamos vadovaujantis bendraisiais ugdymo planais, pradinio ugdymo bendrosiomis programomis, su kuriomis galima susi-pažinti Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje adresu www.smm.lt arba Ugdymo plėtotės centro interneto svetainėje www.upc.smm.lt. Pradinis išsilavinimas įgyjamas baigus pradinio ugdymo programą.

Pagrindinis ugdymas teikiamas mokiniui, įgijusiam pradinį išsilavinimą. Pagrindinis ugdymas vyk-domas pagal šešerių metų pagrindinio ugdymo programas. Jos įgyvendinamos vadovaujantis pagrin-dinio ugdymo bendrosiomis programomis, bendraisiais ugdymo planais, su kuriais galima susipažinti Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje adresu www.smm.lt arba Ugdymo plėtotės centro interneto svetainėje www.upc.smm.lt. Pagrindinio ugdymo programų pirmoji dalis apima ketverių metų pagrindinio ugdymo tarpsnį (5–8 klasės), antroji dalis – dvejų metų pagrindinio ugdymo tarpsnį (9–10 klasės). Pagrindinio ugdymo programa laikoma baigta ir pagrindinis išsilavinimas įgytas, jei mokinys turi patenkinamus visų šios programos ugdymo plano dalykų metinius įvertinimus, atlikęs socialinę-pi-lietinę veiklą ir švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka patikrinti jo mokymosi pasiekimai, išskyrus atvejus, kai švietimo ir mokslo ministro nustatytais atvejais yra atleistas nuo mokymosi pasiekimų pa-tikrinimo. Daugiau informacijos apie pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą galima rasti Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje adresu www.smm.lt arba Nacionalinio egzaminų centro inter-neto svetainėje adresu www.egzaminai.lt.

Asmuo, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, gali toliau mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, pa-gal profesinio mokymo programą arba pagal profesinio mokymo programą kartu su vidurinio ugdymo programa.

40

Vidurinis ugdymas vykdomas pagal dvejų metų vidurinio ugdymo programas. Jos įgyvendinamos vadovaujantis, bendraisiais ugdymo planais, vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, su kurio-mis galima susipažinti Ugdymo plėtotės centro interneto svetainėje www.upc.smm.lt. Vidurinio ugdy-mo programos turinį sudaro privaloma dalis, apimanti privalomus ir privalomai pasirenkamus dalykus ir (ar) modulius, kurie skiriasi turinio sudėtingumu ir platumu, ir laisvai pasirenkama turinio dalis, kurią sudaro dalykų kursai ir (ar) moduliai, pateikti bendrosiose programose ir parengti mokyklose pagal mo-kinių poreikius ir mokyklos tikslus.

Baigus vidurinio ugdymo programą, viduriniam išsilavinimui įgyti privaloma išlaikyti lietuvių kal-bos ir literatūros ir dar vieną pasirinktą brandos egzaminą. Mokinys gali rengti Brandos darbą, kuris prilyginamas mokykliniam egzaminui. Stojant į aukštąsias mokyklas, į valstybės finansuojamas vietas, į visų sričių studijų programas (išskyrus menus) nuo 2016 m. dar reikia išlaikyti užsienio kalbos ir ma-tematikos brandos egzaminus.

Daugiau informacijos apie mokymosi pasiekimų patikrinimus, brandos egzaminus galima rasti Nacionalinio egzaminų centro interneto svetainėje adresu www.egzaminai.lt.

Studijos aukštosiose mokyklose

Lietuvos studijų sistemos sandarą sudaro pakopinės studijos ir profesinės studijos. Pakopinės studijos gali būti trijų pakopų: pirmoji ir antroji – kvalifikaciniam (profesinio bakalauro, bakalauro, ma-gistro) laipsniui įgyti, trečioji – mokslo, meno daktaro laipsniui įgyti. Pirmosios pakopos profesinio ba-kalauro studijų programas vykdo kolegijos, o pirmosios pakopos bakalauro – universitetai. Antrosios pakopos studijų programas gali vykdyti tik universitetai, o trečiosios pakopos studijas – universitetai arba universitetai kartu su mokslinių tyrimų institutais. Studijos magistro kvalifikaciniam laipsniui įgy-ti gali būti vientisosios – apimti pirmosios ir antrosios pakopos studijas.. Universitetai ir kolegijos gali vykdyti ir profesinių studijų programas. Profesinės studijos yra skirtos kvalifikacijai įgyti ir pasirengti savarankiškai praktinei veiklai. Šiuo metu profesinės studijos yra rezidentūra ir pedagoginės studijos.

Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos universitetinių studijų programas, suteikiamas baka-lauro kvalifikacinis laipsnis arba bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir kvalifikacija, baigusiems koleginių studijų programas – profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis arba profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir kvalifikacija.

Asmenims, baigusiems magistrantūros ir vientisąsias studijų programas, suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis.

Trečiosios pakopos studijos vykdomos mokslo ir meno doktorantūroje. Asmenims, baigusiems šias studijas ir apgynusiems disertaciją arba meno projektą, suteikiamas atitinkamai mokslo arba meno daktaro laipsnis.

Informacija apie švietimo ir mokslo institucijas ir jų vykdomas studijų bei mokymo programas pateikiama Atviroje informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemoje (AIKOS) www.aikos2.smm.lt.

Daugiau informacijos apie mokslo ir studijų sistemą Lietuvoje galima rasti adresu www.smm.lt.

Profesinis mokymas

Profesinio mokymo programos skirtos įvairaus amžiaus ir išsilavinimo asmenims, siekiantiems įgyti kvalifikaciją arba įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti kompetenciją. Pirmai kva-lifikacijai įgyti skirtos priminio profesinio mokymo programos, turimai kvalifikacijai tobulinti ar kitai kva-lifikacijai įgyti – tęstinio (suaugusiųjų mokymo) profesinio mokymo programos.

Profesinio mokymo įstaigose asmenims sudarytos galimybės su kvalifikacija įgyti ir pagrindinį, ir/ar vidurinį išsilavinimą. Pirminis profesinis mokymas yra finansuojamas iš valstybės biudžeto ir teikia-mas ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims. Pažangiausiems profesinio mokymo įstaigų absolven-tams, turintiems darbo patirties pagal įgytą kvalifikaciją, suteikiamas papildomas balas stojant į atitin-

41

kamas aukštąsias mokyklas. Taip pat profesinio mokymo įstaigose formaliuoju būdu įgytų kompetencijų asmenims, norintiems tęsti studijas aukštojoje mokykloje, pripažįstama kaip studijų programos dalis. Asmeniui, kuris mokosi pagal profesinio mokymo programas siekdamas įgyti pirmąją kvalifikaciją, tei-sės aktų nustatyta tvarka mokama stipendija, suteikiamas bendrabutis, skiriama materialinė parama.

Informacija apie profesinio mokymo įstaigas ir jų vykdomas profesinio mokymo programas patei-kiama Atviroje informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemoje (AIKOS) adresu www.aikos.smm.lt.

Suaugusiųjų švietimas

Suaugusiųjų švietimas teikiamas kiekvienam jį pasirinkusiam asmeniui, ne jaunesniam kaip 18 metų.

Suaugusiųjų švietimas iš esmės skirstomas į formalųjį, neformalųjį ir savišvietą. • Formalųjį mokymąsi renkasi suaugusieji, kurie nėra įgiję pradinio, pagrindinio ar vidu-

rinio išsilavinimo. Šį išsilavinimą galima įgyti suaugusiųjų mokyklose, gimnazijose, mo-kymo centruose ir suaugusiųjų klasėse prie bendrojo ugdymo mokyklų. Lietuvoje veikia 26 suaugusiųjų bendrojo ugdymo mokyklos bei apie 40 bendrojo ugdymo mokyklų, tu-rinių suaugusiųjų klases.

• Neformaliojo suaugusiųjų švietimo dalyviai – ne jaunesni negu 18 metų asmenys, kurie mokosi pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas. Neformalusis švieti-mas skirtas suaugusiųjų mokymosi poreikiams tenkinti, pilietinėms, socialinėms ir pro-fesinėms kompetencijoms tobulinti. Neformalųjį švietimą reglamentuoja Lietuvos Res-publikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymas (2014), ku-riame apibrėžti suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi planavimo, organizavimo, finansavimo, kokybės stebėsenos aspektai http://www.kpmpc.lt/kpmpc/wp-content/uploads/2016/02/XII-1018.pdf.

• Savišvieta – savarankiškas mokymasis, paremtas asmens iš įvairių šaltinių gaunamo-mis žiniomis ir jo praktine patirtimi.

• Tęstinis mokymasis – mokymosi visą gyvenimą dalis, apimanti formalųjį, neformalųjį švietimą ir savišvietą, kai asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip baigta formaliojo švietimo programos dalis.

Suaugusiųjų neformaliajame mokymesi svarbus vaidmuo tenka nuotoliniam mokymuisi. Lietuvo-je suaugusieji nemokamai mokytis gali specializuotoje Suaugusiųjų mokymosi informacinėje sistemoje (SMIS). Šioje svetainėje pateikiama 500 mokymosi programų, skirtų bendrosiomss kompetencijomss tobulinti 9 srityse. Tai Gimtoji ir valstybinė kalba, Užsienio kalba, Pilietinis ir politinis raštingumas, Teisi-nis raštingumas, Kompiuterinis ir skaitmeninis raštingumas, Verslumas, Tarpasmeninė ir tarpkultūrinė komunikacija, Sveikatingumas ir Meninė saviraiška www.smis.lt.

Daugiau informacijos apie suaugusiųjų švietimą galima rasti:www.smis.lthttp://www.kpmpc.lt/kpmpc/

Neformalusis vaikų švietimas

Visi vaikai gali dalyvauti neformaliojo švietimo programose. Programas įgyvendina muzikos, dai-lės, sporto ar kitos neformaliojo vaikų švietimo mokyklos, neformaliojo švietimo centrai, visose bendro-jo ugdymo mokyklose veikia būreliai, finansuojami valstybės lėšomis. Mokiniai taip pat gali įsitraukti į skautų, ateitininkų, jaunųjų šaulių ir kt. jaunimo organizacijų veiklą. Dalis neformaliojo vaikų švietimo veiklų yra finansuojama valstybės, skiriant tikslines lėšas, t. y. „neformaliojo vaikų švietimo krepšelius“.

http://www.kpmpc.lt/kpmpc/wp-content/uploads/2016/02/XII-1018.pdf

http://www.kpmpc.lt/kpmpc/wp-content/uploads/2016/02/XII-1018.pdf

42

Valstybės finansavimas studijoms ir finansinė parama studentams

Studentai studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose gali valstybės finansuojamose vietose arba patys mokėdami už studijas. Pirmenybė į valstybės finansuojamas studijų vietas pagal pirmosios pa-kopos programas tenka stojantiesiems pagal jų gebėjimus, nustatomus atsižvelgiant į brandos egza-minų, mokymosi, kitus rezultatus bei specialiuosius gebėjimus.

Daliai valstybės nefinansuojamose pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų vietose geriausiai pir-muosius dvejus metus ir likusius studijų metus baigusių asmenų sumokėta studijų kaina per atitinka-mą laikotarpį kompensuojama.

Teisės į valstybės finansuojamą studijų vietą ar į studijų kainos kompensavimą neturi užsienie-čiai, išskyrus užsienio lietuvius, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių piliečius ir jų šeimos narius, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar kiti teisės aktai nenustato kitaip, bei turinčius nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje užsienio valstybių, nesan-čių Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės narėmis, piliečius ir asmenis be pilietybės. Šie asmenys studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose gali tik savo lėšomis.

Šiuo metu užsieniečiams anglų kalba siūloma mokytis pagal 122 bakalauro ir 104 profesinio bakalauro studijų programas, 155 antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programas, 8 vientisąsias studijų programas ir 18 trečiosios pakopos (doktorantūros) studijų. Rusų kalba – 28 profesinio bakalauro ir 13 bakalauro studijų programų, magistrantūros – 15 studijų programų, vientisųjų studijų programų – 1, doktorantūra – 1. Norminė studijų kaina už vienerius pirmosios pakopos nuolatinės studijų formos metus universitetuose svyruoja nuo 1268 iki 11576 Eur, už antrosios pakopos – nuo 2 262 iki 12 570 Eur, o kolegijose – nuo 1 073 iki 4 344 Eur.

Trečiųjų šalių piliečiai antrosios pakopos nuolatinės studijų formos studijoms Lietuvoje gali gauti paramą – stipendiją ir išmoką studijų kainai padengti. Šia parama siekiama pritraukti talentingus už-sieniečius studijuoti Lietuvoje. Stipendijos dydis šiuo metu – 380 Eur. Išmoka studijų kainai padengti priklauso nuo tų metų norminių studijų kainų ir studijų trukmės. Konkursą paramai gauti organizuoja Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija, vadovaudamasi Švietimo ir mokslo ministerijos nu-statytomis Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo kryptimis ir prioritetais. Reikalavimai pre-tendentams nustatomi konkurso sąlygose, kurias tvirtina Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institu-cija. Sprendimas skirti paramą konkretiems asmenims priimamas atsižvelgiant į jų pirmosios pakopos studijų rezultatus, kalbos, kuria vyks studijos, mokėjimo lygį, kandidato motyvaciją ir kitus papildomus kriterijus, nurodytus konkurso sąlygose.

Trečiųjų šalių piliečiai, ketinantys studijuoti trečiosios pakopos (doktorantūros) studijose, konkur-so būdu gali būti priimti studijuoti ir į valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas doktorantūros studijų vietas. Bendras trečiųjų šalių piliečių studentų skaičius šiose studijose gali sudaryti iki 30 procentų Lie-tuvos mokslo ir studijų institucijai skirtų doktorantūros studijų vietų.

Studentai gali gauti valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas studijų kainai sumo-kėti, gyvenimo išlaidoms ar dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis, palūkanos gali būti apmokamos iš valstybės lėšų. Užsieniečiai, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, taip pat gali gauti valstybės remiamas paskolas. Paraiškas valstybės paskolai arba valstybės remiamai pa-skolai priima ir šias paskolas administruoja Valstybinis studijų fondas (interneto svetainė www.vsf.lt).

Studentams gali būti mokamos studijų, socialinės ir skatinamosios stipendijos. Studijų stipendi-jas gali gauti asmenys, nuo 2012–2013 studijų metų įstoję į valstybės nefinansuojamas studijų vietas su teise į studijų stipendiją. Studijų stipendija yra valstybės parama studentams, kurie su aukščiau-siais balais įstoja į valstybės nefinansuojamas studijų vietas. Studijų stipendijos dydis per metus yra lygus tos studijų programos, į kurią įstojo studentas, norminės kainos dydžiui. Socialines stipendijas gali gauti aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir antrosios pakopos studijų studentai ir studentai, stu-dijuojantys pagal profesines studijų programas (išskyrus rezidentūrą), studijuojantys tiek valstybės fi-nansuojamose vietose, tiek už studijas mokantys savo lėšomis. Socialinės stipendijos mokamos stu-dentams, kurių šeimos turi teisę gauti socialinę pašalpą, taip pat neįgaliesiems ir našlaičiams. Šiuo metu socialinės stipendijos dydis siekia 3,25 BSI (123,50 EUR per mėnesį). Skatinamosios stipendijos skiriamos geriausiems studentams iš aukštųjų mokyklų ar kitų lėšų, atsižvelgiant į studijų rezultatus ar

43

kitus akademinius laimėjimus. Valstybinių aukštųjų mokyklų skatinamųjų stipendijų fondas sudaromas ir šios stipendijos skiriamos valstybinių aukštųjų mokyklų senatų (akademinių tarybų) nustatyta tvarka, suderinta su studentų atstovybėmis.

Siekiant didinti valstybei svarbių studijų krypčių patrauklumą, geriausiai besimokantiems visuo-menės saugumo bei jūrinių studijų programų, kaip ir pedagoginių specialybių, studentams papildomai mokamos tikslinės stipendijos.

Be to, Lietuvos gyventojai gali pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata studentams ar jų tėvams ir susigrąžinti dalį už studijas sumokėto mokesčio.

Siekiant pritraukti užsienio lietuvius studijuoti Lietuvoje, jiems prie konkursinio balo pridedamas 1 papildomas balas. Abiturientams, baigusiems užsienio lietuviškas formaliojo ugdymo mokyklas, prie konkursinio balo stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas pridedamas dar 1 papildomas balas. Užsienio lietuviams teikiama parama studijoms Lietuvoje. Jiems gali būti skiriama dviejų rūšių parama: stipen-dija ir (ar) socialinė išmoka. Stipendijos mėnesinis dydis yra 3,25 BSI (123,5 Eur per mėnesį). Sociali-nė išmoka – tai vienkartinė išmoka, kuri skiriama, atsižvelgus į pretenduojančio gauti paramą asmens socialinę padėtį (nuo 203 Eur iki 319 Eur). Studentas turi teisę gauti abiejų rūšių paramą. Parama ne-skiriama studentams, studijuojantiems tų šalių, iš kurių jie atvyko, kalbas. Daugiau informacijos apie užsienio lietuvių paramą studijoms Lietuvoje galima rasti adresu www.vsf.lt.

Neįgalūs pirmosios pakopos ir antrosios pakopos studijų studentai ir studentai, studijuojantys pa-gal profesinių studijų programas (išskyrus rezidentūrą), gali gauti socialines stipendijas, kurias admi-nistruoja Valstybinis studijų fondas. Šiuo metu stipendijos dydis yra 123,50 EUR per mėnesį (daugiau informacijos interneto svetainėje www.vsf.lt).

Nuo 2012 m. studijuojantys neįgalieji taip pat gali gauti tikslinę išmoką (152 EUR per mėnesį) studijų prieinamumui užtikrinti. Ši parama yra skiriama įgyvendinant tęstinį Europos socialinio fondo paremtą projektą „Studijų prieinamumo didinimas“. Projektą įgyvendina Valstybinis studijų fondas su partneriais (daugiau informacijos interneto svetainėje www.vsf.lt).

Finansinė parama neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose

Nuo 2006 m. Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tei-kia finansinę pagalbą aukštosiose mokyklose studijuojantiems neįgaliesiems.

Teikiamos šios finansinės pagalbos priemonės: 1. išmokos specialiesiems poreikiams tenkinti – (50 proc. bazinės socialinio draudimo pensijos

dydžio kas mėnesį – šiuo metu (nuo 2015 m. liepos 1 d.) 54,0 Eur);2. tikslinės išmokos studijų išlaidoms iš dalies padengti (3,2 bazinės socialinės išmokos dydžio

per semestrą – šiuo metu 121,60 Eur).Finansinė pagalba teikiama Lietuvos Respublikos piliečiams arba kitų valstybių piliečiams ir as-

menims be pilietybės, kurie yra deklaravę nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, atitin-kantiems visas šias sąlygas:

1. turi teisės aktų nustatyta tvarka nustatytą 45 procentų ar mažesnį darbingumo lygį arba sun-kų ar vidutinį neįgalumo lygį;

2. aukštojoje mokykloje pirmą kartą studijuoja (išskyrus atvejus, kai neįgalusis, prieš tai nutrau-kęs studijas arba pašalintas iš aukštosios mokyklos, vėl pradeda studijuoti. Šiuo tikslinės išmokos ne-teikiamos už laikotarpį, už kurį buvo mokėtos išmokos iki studijų nutraukimo arba pašalinimo iš aukš-tosios mokyklos dienos):

2.1. pagal pirmosios pakopos (profesinio bakalauro arba bakalauro) studijų programą arba pa-gal vientisųjų studijų programą;

2.2. pagal antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programą; 2.3. pagal profesinių studijų programą; 2.4. trečiojoje pakopoje (doktorantūroje);3. neturi akademinių skolų pagal studijuojamą studijų programą ir (arba) aukštosios mokyklos

nustatyta tvarka skirtų nuobaudų.

44

Neįgalusis, norintis gauti finansinę pagalbą, pateikia aukštajai mokyklai prašymą suteikti finansi-nę pagalbą ir neįgaliojo pažymėjimą. Sprendimą dėl finansinės pagalbos skyrimo ir mokėjimo nutrau-kimo priima aukštoji mokykla, kurioje studijuoja neįgalusis.

Mokslo ir verslo bendradarbiavimas

Siekiant sudaryti sąlygas bendradarbiauti mokslui ir verslui, rengti aukščiausio lygio specialistus, kurti naujas žinias ir tarptautinėje erdvėje konkurencingus produktus, generuosiančius aukštą pridėtinę vertę, įkurti penki integruoti mokslo, studijų ir verslo slėniai – „Santara“ ir „Saulėtekis“ Vilniuje, „Santa-ka“ ir „Nemunas“ Kaune bei „Jūrinis“ Klaipėdoje.

Slėniuose sudaromos sąlygos kurti aukščiausio lygio moksliniais tyrimais pagrįstas žinias – sti-printi ir telkti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) intelektinį potencialą, skatinti mokslininkų, tyrėjų ir verslininkų bendradarbiavimą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu, skatinti mokslui imlių ūkio sektorių plėtrą, naujų inovatyvių produktų kūrimą ir komercinimą, plėtoti technologijų kūrimo ir perdavimo veiklą, telkti ir atnaujinti studijų, MTEP ir inovacijų, mokslui imlaus verslo infrastruktūrą, sudaryti sąlygas efektyviai ją naudoti.

Slėniuose sukurtos ir atnaujintos laboratorijos, šiuo metu mokslo ir studijų institutuose esančios laboratorijos, veikia atviros prieigos principu,– ten sutelkta moderni įranga, kuria gali naudotis studen-tai, tyrėjai, stažuotojai, verslo įmonių darbuotojai. Tokie atviros prieigos MTEP infrastruktūros ištekliai yra skirti naujų produktų, paslaugų kūrimui, sudarant galimybes bendradarbiauti ne tik studentams, ty-rėjams ir mokslininkams tarpusavyje, bet ir efektyviai dirbti kartu su verslu. Atviros prieigos prie MTEP infrastruktūros paslaugos apima įvairias mokslo sritis: inžinerijos ir informacinių technologijų, biomedi-cinos ir biotechnologijų, medžiagų mokslo, fizikinės ir cheminės technologijos, gamtos išteklių ir žemės ūkio. Mokslo ir studijų institucijos savo interneto tinklapiuose skelbia informaciją apie jų turimus atviros prieigos išteklius ir teikiamas paslaugas, galimus atlikti mokslinius tyrimus, bandymus ir (ar) matavi-mus, už atviros prieigos išteklių ir paslaugų teikimą atsakingų asmenų kontaktinius duomenis, Atviros prieigos veiklos taisykles ir kitą vartotojui naudingą informaciją.

Taip pat daugiau informacijos galima rasti: http://www.mita.lt/lt/inovacijos/atviros-prieigos-infrastruktura/atviros-prieigos-centrai

Slėniuose vykdoma ir mokslo ir technologijų parkų (MTP) infrastruktūros plėtra: kuriamos verslui skirtos laboratorijos, technologijų perdavimo centrai, jau veikia technologijų verslo inkubatoriai.

Mokslo ir technologijų parkai yra viešosios įstaigos, kurių paskirtis – skatinti mokslo žinių ir tech-nologijų sklaidos procesus, sudaryti sąlygas komercinti mokslinių tyrimų rezultatus, skatinti mokslo ir verslo ryšius, propaguoti inovacijų kultūrą. MTP sudaro palankias sąlygas steigtis įmonėms, vykdan-čioms taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą ir diegiančioms inovacijas. MTP teikia inovacijų paramos paslaugas – informavimo, mokymo, konsultavimo, ekspertines, technines ir inkuba-vimo paslaugas verslo įmonėms, mokslo ir studijų institucijoms ir kt.

MTP organizuoja ir koordinuoja žinių ir technologijų perdavimą ir diegimą, teikdami verslo įmo-nėms komercinimo paslaugas – nuo idėjos koncepcijos patikrinimo, maketo ir prototipo kūrimo ir tes-tavimo iki produkto parengimo rinkai. Mokslo ir technologijų parkai taip pat inicijuoja įmonių būrimąsi į klasterius ir dalyvauja juos plėtojant, taip sudarydami sąlygas kurti didesnės pridėtinės vertės produk-tus su mažesnėmis sąnaudomis. MTP dalyvauja tarptautiniuose verslo ir mokslo bendradarbiavimo projektuose, skatindami įmones ir nacionalinius klasterius jungtis į pasaulinius žinių, inovacijų ir kitus partnerystės tinklus, išnaudoti jų teikiamas galimybes kuriant didesnę pridėtinę vertę. Siekdami sukur-ti palankią ankstyvojo inovatyvaus verslo plėtros aplinką, MTP sumažina šio verslo rizikos veiksnius, tiekdami eksperimentinės plėtros ir viešąsias inovacijų paramos bei kitas su įmonių plėtra pirmaisiais veiklos metais susijusias paslaugas. Rodydami gerąją verslumo patirtį, MTP sudaro palankią terpę pri-traukti mąstančius, jaunus ir aktyvius žmones ir paskatinti juos kurti savo verslą. MTP turi orientuotis į inovacijų kultūros plėtrą, siekdami tapti regiono lyderiais – populiarinti ne tik inovacijas, bet ir mokymąsi visą gyvenimą, plėtoti darbo vietų ir verslo organizavimo inovacijas, technologijas socialinėje aplinkoje,

45

kurti inovatyvią ir smulkiajam ir vidutiniam verslui palankią aplinką.Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), atsakinga už inovacijų politikos įgyvendinimą

Lietuvoje, administruoja elektroninius mokslo vartus – Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros in-formacinę sistemą (MTEPIS), apimančią pažangias e. mokslo paslaugas, pasiekiamas „vieno langelio“ principu per E. mokslo vartų portalą www.e-mokslovartai.lt. E. mokslo vartai sudaro galimybes Lietuvos ir užsienio verslo subjektams, mokslo ir studijų institucijoms, tyrėjams ir kitiems vartotojams lengvai ir patogiai gauti informaciją apie visas Lietuvoje teikiamas MTEP paslaugas, finansavimo programas, inovatyvius produktus bei idėjas. E. mokslo vartų sistema palengvina mokslininkų ir verslininkų bendradarbiavimą, kartu leidžia skaidriai sekti vykdomų mokslinių tyrimų eigą, įrenginių užimtumą, investicijų į MTEP srautus, o taip pat teikia galimybes pritraukti papildomų užsienio investicijų.

Lietuva, aktyviai rengdamasi 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos lai-kotarpiui, nuo 2012 m. pradėjo procesą, žinomą „sumanios specializacijos“ vardu. Būtinybę ES vals-tybėms narėms parengti savo sumanios specializacijos strategijas suformavo Europos Komisija, siek-dama, kad būtų veiksmingiau naudojamos lėšos ir ištekliai, skirti MTEP ir inovacijų sistemos plėtrai. Taip sumani specializacija tapo ramsčiu, siekiant valstybės narėms pasinaudoti MTEP ir inovacijų plė-trai skirtomis lėšomis.

Sumanios specializacijos esmė – įvertinus turimą ir prognozuojamą mokslo ir verslo potencialą, svarbiausius nacionalinius ir pasaulinius iššūkius ir tendencijas, nustatyti sritis, kurių vystymas daro didžiausią įtaką šalies ekonomikos augimui ir konkurencingumui, ir toms sritims skirti didžiausią dė-mesį ir finansavimą.

2013 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo patvirtintos prioritetinės Lietuvos MTEP ir inovacijų raidos kryptys:

1. Energetika ir tvari aplinka;2. Įtrauki ir kūrybinga visuomenė;3. Agroinovacijos ir maisto technologijos;4. Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos;5. Sveikatos technologijos ir biotechnologijos;6. Transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos (IRT).2014–2020 metų laikotarpiu planuojamos ir įgyvendinamos priemonės, kuriomis siekiama įvei-

klinti sukurtą MTEP infrastruktūrą, skatinti bendradarbiavimą, žinių ir technologijų perdavimą, intelekti-nės nuosavybės apsaugą, stiprinti MTEP rezultatų komercinimo potencialą.

Daugiau informacijos apie sumanią specializaciją galima rasti: http://www.smm.lt/web/lt/mokslas/sumani_spec,http://sumani2020.lt/apie-sumania-speciaizacija/apieDaugiau informacijos apie galimybes mokslui ir verslui bendradarbiauti galima rasti: http://www.smm.lt/web/lt/mokslas/mokslas/mtep_infrastruktura/mokslas/mtep_infrastruktura/

mokslas/mokslas/mokslo_ir_verslo_bendradarbiavimas/mokslas/mokslas/mokslo_ir_verslo_bendra-darbiavimas,

http://mita.lt/lt/

Mokslo ir technologijų parkai:

VšĮ „Šiaurės miestelio technologijų parkas“ www.smtp.lt VšĮ „Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas“ www.kmtp.lt

VšĮ „Kauno mokslo ir technologijų parkas“ www.ktc.lt VšĮ „Visorių informacinių technologijų parkas“ www.vitp.lt

VšĮ „Saulėtekio slėnis“ www.sunrisevalley.lt VšĮ „Technopolis“ www.technopolis.lt

VšĮ „Panevėžio mokslo ir technologijų parkas“ www.pmtp.lt VšĮ „Fizikos instituto mokslo ir technologijų parkas“ www.fimtp.lt

VšĮ „Liepiškių technologijų parkas“ www.litepa.lt

http://www.smm.lt/web/lt/mokslas/mokslas/mtep_infrastruktura/mokslas/mtep_infrastruktura/mokslas/mokslas/mokslo_ir_verslo_bendradarbiavimas/mokslas/mokslas/mokslo_ir_verslo_bendradarbiavimas



46

Mokymosi galimybės Lietuvoje

Mokymosi galimybes Lietuvoje pristato Atvira informavimo, konsultavimo, orientavimo sistema (AIKOS) (interneto svetainė www.aikos.smm.lt). Joje vartotojai (mokiniai, studentai, darbuotojai ir kiti) gali rasti mokymuisi ar studijoms bei asmeninei profesinei karjerai planuoti reikalingos informacijos apie profesijas, kvalifikacijas, studijų ir mokymo programas, švietimo ir mokslo institucijas bei priėmimo tai-sykles, mokymo licencijas, europaso pažymėjimų priedėlius, mokymosi ir darbo vietų statistiką ir pan.

Vilniaus lietuvių namai

Vilniaus lietuvių namai – tai gimnazija, vykdanti pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo progra-mas. Jos paskirtis – lietuvių kilmės tremtinių, politinių kalinių palikuonių, užsieniečių ir Lietuvos piliečių, atvykusių ar grįžusių nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vaikų, užsienyje gyvenančių Lie-tuvos piliečių bendrasis ugdymas, suaugusiųjų ir vaikų formalusis ir neformalusis švietimas, pagalbos mokyklai ir mokytojui teikimas, asmenų, nemokančių valstybinės lietuvių kalbos, mokymas.

Daugiau informacijos interneto svetainėje www.lietuviunamai.vilnius.lm.lt, el. paštu [email protected].

Užsienio lietuvių švietimo skyrius

Užsienio lietuvių švietimo skyrius įsikūręs Vilniaus lietuvių namuose. Skyriaus tikslas – teikti įvai-riopą pagalbą lietuviškų mokyklų bendruomenėms.

Skyrius informuoja apie Vilniaus lietuvių namų priėmimo mokytis sąlygas bei klasių komplektaci-ją; apie galimybes studijuoti Lietuvos profesinėse ir aukštosiose, bendrojo ugdymo mokyklose; teikia metodinę pagalbą mokytojams, dirbantiems lietuviškose mokyklose užsienyje, rūpinasi jų kvalifikacijos tobulinimu; sudaro sąlygas šių mokyklų pedagogams atestuotis; vykdo mokyklos ir užsienio lietuviš-kų mokyklų bendruomenių gerosios darbo patirties sklaidą; organizuoja pedagogų ir mokinių bendras priemones, stažuotes, vizitus; vykdo užsienio lietuvių studentų edukacinį švietimą; moko asmenis, ne-mokančius valstybinės lietuvių kalbos.

Daugiau informacijos interneto svetainėje www.lietuviunamai.vilnius.lm.lt, el. paštu [email protected].

KVALIFIKACIJŲ PRIPAŽINIMAS

Asmenims, užsienyje įgijusiems išsilavinimą ar (ir) kvalifikaciją ir norintiems studijuoti ar dirbti Lietuvoje, gali tekti kreiptis į atitinkamas institucijas dėl užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimo ir pripa-žinimo Lietuvoje. Pripažinimą, priklausomai nuo įgyto išsilavinimo lygmens ir siekiamo tikslo, Lietuvo-je vykdo skirtingos institucijos:

Akademinis pripažinimas

Akademinis pripažinimas reiškia kvalifikacijos vertės akademine prasme nustatymą, t. y. nustato-ma, ar kvalifikacija iš esmės tenkina atitinkamai kvalifikacijai Lietuvoje keliamus reikalavimus akademi-ne prasme. Akademinį užsienio kvalifikacijų pripažinimą, priklausomai nuo įgyto išsilavinimo lygmens ir siekiamo tikslo, Lietuvoje vykdo kelios institucijos:

Studijų kokybės vertinimo centras;Švietimo ir mokslo ministro įgaliojimą turinčios aukštosios mokyklos (šiuo metu tokį įgaliojimą

turi Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų

http://[email protected]

http://[email protected]

47

universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Kauno technologijos universitetas, Aleksandro Stulginskio universitetas);

Lietuvos mokslo taryba (užsienio mokslo (meno) daktaro laipsnių atveju);Švietimo ir mokslo ministerija.

Toliau lentelėje pateikiamos akademinį pripažinimą Lietuvoje vykdančios institucijos:

Užsienio kvalifikacija ar dalis mokymosi/studijų

Akademinį pripažinimą vykdanti institucija

Kur ieškoti informacijos

Pradinis ar pagrindinis išsilavini-mas, pradinio, pagrindinio ar vi-durinio ugdymo programos dalis

Pasirinkta mokykla, kuri įgyvendina pradinio, pagrindinio ar/ir vidurinio

ugdymo programą(-as)

http://www.smm.lt/

Kvalifikacija, teikianti teisę į aukštąjį mokslą (vidurinis

išsilavinimas)

Studijų kokybės vertinimo centrasĮgaliota aukštoji mokykla

http://www.skvc.lt/

Profesinei veiklai reikalinga kvalifikacija

Švietimo ir mokslo ministerija http://www.smm.lt/

Aukštojo mokslo studijų programos dalis

Pasirinkta aukštoji mokykla https://www.aikos.smm.lt/

Aukštojo mokslo kvalifikacija (išskyrus daktaro laipsnius)

Studijų kokybės vertinimo centrasĮgaliota aukštoji mokykla

http://www.skvc.lt/

Mokslo (meno) daktaro laipsnis Lietuvos mokslo tarybaĮgaliota aukštoji mokykla

http://www.lmt.lt/

Profesinis kvalifikacijos pripažinimas

Profesinis pripažinimas reiškia kvalifikacijos vertės profesine prasme nustatymą, t. y. ar kvalifi-kacija atitinka tam tikrai profesinei veiklai keliamus reikalavimus. Kai norima dirbti Lietuvoje, užsienyje įgytos kvalifikacijos profesinį pripažinimą atlieka darbdavys arba, jei profesija Lietuvoje reglamentuoja-ma, paskirta kompetentinga institucija:

Profesinė veikla Profesinį pripažinimą atliekanti institucijaNereglamentuojama DarbdavysReglamentuojama Įgaliota kompetentinga institucija

Asmenys, įgiję profesinei veiklai reikalingą kvalifikaciją užsienyje ir norintys dirbti Lietuvoje pagal reglamentuojamą profesiją, pirmiausia turi kreiptis į kompetentingas institucijas dėl jų įgytų kvalifikaci-jų pripažinimo. Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederaci-jos piliečių kitoje valstybėje narėje įgytos kvalifikacijos pripažįstamos vadovaujantis bendromis visoje Europos Sąjungoje galiojančiomis taisyklėmis. 7 profesijų (gydytojų, gydytojų odontologų, bendrosios praktikos slaugytojų, akušerių, vaistininkų, architektų, veterinarijos gydytojų) rengimo reikalavimai yra suvienodinti visoje Europos Sąjungoje, todėl tokių asmenų profesinei veiklai reikalingos kvalifikacijos Lietuvoje pripažįstamos pagal automatinio kvalifikacijos pripažinimo principą. Visos kitos profesinei vei-klai reikalingos kvalifikacijos įgytos valstybėse narėse Lietuvoje pripažįstamos pagal bendrąją pripaži-nimo sistemą, kuomet yra lyginami rengimo dalykai. Trečiųjų šalių piliečių įgytos kvalifikacijos Lietuvoje yra pripažįstamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir atitinkamų kompeten-tingų institucijų teisės aktais. Daugiau informacijos apie taikytinas profesinei veiklai reikalingų kvalifi-kacijų pripažinimo procedūras, Lietuvos Respublikoje reglamentuojamas profesijas, kompetentingas institucijas galite rasti interneto svetainėse www.profesijos.lt, www.verslovartai.lt.

48

Nuo 2016 m. visoje Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje, įsigaliojo nuostatos įtvirtinančios Europos profesinės kortelės įvedimą vaistininkams, kineziterapeutams, bendrosios praktikos slaugyto-jams, kalnų gidams ir nekilnojamojo turto agentams. Minėtų profesijų atstovai, siekiantys kvalifikacijos pripažinimo Lietuvoje gali tai daryti naudodamiesi Europos profesine kortele – elektroniniu dokumen-tu, išduodamu per vidaus rinkos informacinę sistemą ir prilygstančiu profesinei veiklai reikalingos kva-lifikacijos pripažinimo dokumentui. Daugiau informacijos apie Europos profesinę kortelę ir jos teikiamą naudą galite rasti interneto svetainėse www.profesijos.lt, www.verslovartai.lt.

Daugiau informacijos apie reglamentuojamas profesijas galite rasti interneto svetainėje http://www.profesijos.lt/

NAUDINGOS NUORODOS

Švietimo ir mokslo ministerija www.smm.lt Informacija užsienio lietuviams apie švietimą www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/informacija-at-

vykstantiems-is-uzsienio-isvykstantiems-i-uzsieni.lt Edukacinė informacija švietimo darbuotojams, mokiniams ir jų tėvams www.emokykla.lt Informacija tėvams ir pedagogams apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą www.ikimokyklinis.lt Informacija apie suaugusiųjų švietimą https://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/suaugusiuju-

svietimas Informacija apie mokymosi galimybes Lietuvoje www.aikos.smm.lt Informacija apie Vilniaus lietuvių namus http://www.lietuviunamai.vilnius.lm.lt/

http://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/informacija-atvykstantiems-is-uzsienio-isvykstantiems-i-uzsieni.lt

http://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/informacija-atvykstantiems-is-uzsienio-isvykstantiems-i-uzsieni.lt

https://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/suaugusiuju-svietimas

https://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/suaugusiuju-svietimas

49

IV. KITA INFORMACIJA

LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS KLAUSIMAI

2010 m. gruodžio 2 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, kuris įsiga-liojo 2011 m. balandžio 1 d. Šis įstatymas apibrėžia Lietuvos Respublikos pilietybės principus, nustato Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo pagrindus, sąlygas ir tvarką, reglamentuoja kitus Lietuvos Respublikos pilietybės santykius.

Prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo padavimą, nagrinėjimą ir sprendimų pri-ėmimą, prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka ir dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo padavimą, prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo padavimą ir dokumentų šiais klausimais pateikimą Pilietybės reikalų komisi-jai, prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo padavimą, nagrinėjimą ir sprendimų šiuo klausimu priėmimą, pranešimų apie įgytą kitos valstybės pilietybę pateikimą, dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo nagrinėjimą ir sprendimų šiuo klausimu priėmimą, prašymų dėl vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės padavimą, nagrinėjimą ir sprendimų šiuo klausimu priėmimą, Respu-blikos Prezidento dekretų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo projektų derinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 patvirtintas Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašas.

Prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės padavimas

Lietuvos Respublikos pilietybės klausimai nagrinėjami tik pagal pačių asmenų rašytinius prašy-mus. Vaikų, nesukakusių 18 metų, ir neveiksnių asmenų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės paduoda jų atstovai.

Asmenys, gyvenantys Lietuvoje, dėl Lietuvos Respublikos pilietybės kreipiasi į teritorines poli-cijos įstaigas pagal asmens gyvenamąją vietą tiesiogiai atvykę, per pasiuntinį arba registruotu paštu. Asmenys, gyvenantys užsienyje, dėl Lietuvos Respublikos pilietybės kreipiasi tiesiogiai atvykę ar per pasiuntinį į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas arba Migracijos depar-tamentą prie VRM (Vilnius, L. Sapiegos g. 1). Į Migracijos departamentą užsienyje gyvenantys asme-nys gali kreiptis ir registruotu paštu. Jeigu asmuo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir prie jo pridedamus dokumentus pateikia registruotu paštu ar per pasiuntinį, asmens parašas prašyme dėl Lietuvos Respublikos pilietybės turi būti patvirtintas notaro, o jeigu asmens parašas nustatytos formos prašyme dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nepatvirtintas notaro, asmuo kartu pateikia ir notaro pa-tvirtintą laisvos formos prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, kuriame nurodo, kad prašo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta arba natūralizaci-jos tvarka, grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę arba leisti atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės.

Asmenų prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pakartotinai priimami ne anksčiau kaip po vienų metų nuo atsisakymo patenkinti ankstesnį prašymą, išskyrus atvejus, kai prašymas paduodamas kitu Pilietybės įstatyme nustatytu Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagrindu arba pateikiami nauji dokumentai, patvirtinantys ankstesnio prašymo pagrįstumą.

Daugiau informacijos Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais

ASMENS DOKUMENTAI

Bendra informacija

Vykdami į bet kurią užsienio valstybę, Lietuvos Respublikos piliečiai privalo turėti kelionės doku-mentą.

50

Informacija apie asmens tapatybės kortelių ir pasų išdavimą skelbiama Policijos departamento prie VRM tinklalapyje http://www.policija.lt/index.php?id=12633.

Lietuvos Respublikos piliečiai ir gyventojai, pateikę prašymą išduoti asmens dokumentą, gali pa-sitikrinti asmens dokumento išrašymo stadiją Asmens dokumentų išrašymo centro prie VRM tinklapyje adresu https://www.dokumentai.lt/viewpage.php?page_id=66

Praradęs asmens tapatybės kortelę ar pasą pilietis apie tai turi pranešti teritorinei policijos įstaigai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai (tai galima padaryti ir elektro-niniu būdu, prisijungus prie Viešųjų paslaugų, susijusių su asmens ir kitų dokumentų išdavimu, konsul-tavimu, teikimo Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams informacinės sistemos adresu https://epis.vrm.lt/epis/). Prarasta asmens tapatybės kortelė ar prarastas pasas skelbiami negaliojančiais. Jei užsienio valstybėje esantis pilietis neturi galiojančio kelionės dokumento, bet pageidauja tęsti kelio-nę (praradus asmens tapatybės kortelę ar pasą ar pasibaigia jų galiojimo laikas arba kai dokumentas tampa netinkamu naudoti), jo prašymu Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstai-ga gali išduoti laikiną kelionės dokumentą – laikiną pasą.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad nuo 2011 m. gegužės 2 d. asmens tapatybės kortelių ir pasų išda-vimą organizuoja Policijos departamentas prie VRM.

Asmens tapatybės kortelė

Asmens tapatybės kortelė yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę. Asmens tapatybės kortelė yra skirta naudoti Lietuvos Respublikoje ir gali būti naudojama vykti į užsienio valstybes, kurios pripažįsta asmens tapatybės korteles kaip kelionės dokumentą (tokių valstybių sąrašą galima rasti http://www.pasienis.lt/lit/ASMENSTAPATYBESKORTE-LES). Nuo 2009 m. sausio 1 d. išduodamose asmens tapatybės kortelėse įrašomi asmens atpažini-mo elektroninėje erdvėje ir kvalifikuotas, skirtas pasirašyti dokumentą elektroniniu parašu, sertifikatai.

Lietuvoje gyvenantis pilietis nuo 16 metų privalo turėti asmens tapatybės kortelę, jeigu jis neturi galiojančio Lietuvos Respublikos paso arba galiojančio Lietuvos Respublikos piliečio paso (buvo išduo-dami iki 2003 m. sausio 1 d.). Piliečiui iki 16 metų, taip pat užsienio valstybėje gyvenančiam piliečiui, kuris turi galiojantį pasą, asmens tapatybės kortelė išduodama jo pageidavimu.

Lietuvoje gyvenantis pilietis dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės išdavimo ar keitimo turi asmeniškai pateikti pasirinktai teritorinei policijos įstaigai, o gyvenantis užsienyje – Lietuvos Respubli-kos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai arba pasirinktai teritorinei policijos įstaigai, jei yra at-vykęs į Lietuvą.

Daugiau informacijos apie asmens tapatybės korteles ir jų išdavimą rasite Policijos departamen-to prie VRM tinklalapyje http://www.policija.lt/index.php?id=12633.

Pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas vykti į užsienio valstybes ir naudoti Lietuvos Respublikoje.

Lietuvoje gyvenantis pilietis nuo 16 metų privalo turėti pasą, jeigu jis neturi galiojančios asmens tapatybės kortelės ar galiojančio Lietuvos Respublikos piliečio paso (buvo išduodami iki 2003 m. sau-sio 1 d.).

Lietuvoje gyvenantis pilietis dokumentus dėl paso išdavimo ar keitimo turi asmeniškai pateikti pa-sirinktai teritorinei policijos įstaigai, o gyvenantis užsienyje – Lietuvos Respublikos diplomatinei atsto-vybei ar konsulinei įstaigai arba pasirinktai teritorinei policijos įstaigai, jei yra atvykęs į Lietuvą.

Daugiau informacijos apie pasų išdavimą rasite Policijos departamento prie VRM tinklalapyje http://www.policija.lt/index.php?id=12633.

http://www.pasienis.lt/lit/ASMENSTAPATYBESKORTELES

http://www.pasienis.lt/lit/ASMENSTAPATYBESKORTELES

51

Laikinas pasas

Laikinas pasas – asmens kelionės dokumentas, kuris gali būti išduodamas Lietuvos Respubli-kos piliečiui, esančiam užsienio valstybėje ir pageidaujančiam tęsti kelionę (toliau – pilietis), kuriam Lietuvos Respublika yra išdavusi asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą. Daugiau infor-macijos rasite http://keliauk.urm.lt/lt/gyvenantiems-uzsienyje/konsulines-funkcijos-lietuvos-pilieciams/asmens-dokumentai/laikinas-pasas

Dokumentų praradimas

Praradęs asmens tapatybės kortelę ar pasą pilietis apie tai turi pranešti teritorinei policijos įstai-gai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Pranešimą apie asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento praradimą pilietis gali pateikti ir elektroniniu būdu, prisi-jungęs prie Viešųjų paslaugų, susijusių su asmens ir kitų dokumentų išdavimu, konsultavimu, teikimo Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams informacinės sistemos. Prarasta asmens tapatybės kortelė ar prarastas pasas skelbiami negaliojančiais.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja tvarka, kai praradus asmens tapatybės kortelę ar pasą arba kai asmens tapatybės kortelė ar pasas tampa netinkami naudoti, pasibaigia jų galiojimo laikas ar užsienio valstybėje esantis pilietis neturi galiojančio kelionės dokumento, piliečio, pageidaujančio tęsti kelionę, prašymu Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga gali išduoti laikiną kelionės dokumentą – laikiną pasą, kuris galioja ne ilgiau kaip vienerius metus.

Informacija apie asmens tapatybės kortelių ir pasų išdavimą skelbiama Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos tinklalapyje www.policija.lt.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad nuo 2011 m. gegužės 2 d. asmens tapatybės kortelių ir pasų Lie-tuvos Respublikos piliečiams išdavimą organizuoja ir teritorinių policijos įstaigų veiklą asmens tapa-tybės kortelių ir pasų išdavimo srityje koordinuoja ir kontroliuoja Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

Asmens grįžimo pažymėjimas

Asmens grįžimo pažymėjimas išduodamas:Lietuvos Respublikos piliečiams, jeigu jiems esant užsienio valstybėje, pasas arba asmens ta-

patybės kortelė prarandami, tampa netinkami naudoti ar pasibaigia jų galiojimo laikas ir jei jie užsienio valstybėje neturi kito galiojančio ar tinkančio kelionėms kelionės dokumento;

asmenims be pilietybės, turintiems leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, grįžti į Lietuvos Res-publiką, jiems užsienio valstybėje praradus kelionės dokumentą, jam tapus netinkamu naudoti ar pa-sibaigus jo galiojimo laikui ir jei jie neturi kito galiojančio ar tinkančio kelionėms kelionės dokumento;

užsienio valstybėje gimusiems nepilnamečiams vaikams, kurių tėvai arba vienas iš tėvų yra Lie-tuvos Respublikos piliečiai, jeigu jiems nebuvo išduoti Lietuvos Respublikos pasai ar asmens tapaty-bės kortelės ir jei jie neturi kito galiojančio ar tinkančio kelionėms kelionės dokumento;

užsienio valstybės piliečiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ar Europos Sąjungos teisės aktais.

Asmens grįžimo pažymėjimus išduoda Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsuli-nių įstaigų konsuliniai pareigūnai.

Jei buvimo valstybėje nėra pasiekiamos Lietuvos Respublikos atstovybės, laikinąjį kelionės do-kumentą (Emergency Travel Document) gali išduoti bet kurios kitos Europos Sąjungos valstybės narės diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga.

http://keliauk.urm.lt/lt/gyvenantiems-uzsienyje/konsulines-funkcijos-lietuvos-pilieciams/asmens-dokumentai/laikinas-pasas

http://keliauk.urm.lt/lt/gyvenantiems-uzsienyje/konsulines-funkcijos-lietuvos-pilieciams/asmens-dokumentai/laikinas-pasas

52

TEISINĖ INFORMACIJA

Vaikų laikino išvykimo į užsienio valstybes tvarka

Lietuvos Respublikoje gyvenančio vaiko išvykimas į užsienio valstybes yra laikinas, kai nedekla-ruojama kita vaiko gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Į bet kurią užsienio valstybę išvykstantis vaikas privalo turėti galiojantį vieną iš asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų. Vaiko asmens dokumentai, patvirtinantys vaiko asmens tapatybę bei pilietybę ir skirti vykti į užsienio valstybes, yra Lietuvos Respublikos pasas ir asmens tapatybės kor-telė (gali būti naudojama vykti į užsienio valstybes, su kuriomis yra sudarytos atitinkamos tarptautinės sutartys ar susitarimai, t.y. į visas Europos Sąjungos šalis, Islandiją, Juodkalniją, Kroatiją, Makedoniją, Norvegiją, San Mariną, Serbiją, Šveicariją).

Būtina žinoti, kad vaiko gimimo faktą patvirtinantis dokumentas (gimimo liudijimas, gimimo įrašą liudijantis išrašas) nėra laikomas asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantis dokumentas, todėl nepil-nametis negali su šiuo dokumentu vykti į užsienį.

Svarbu! Vaikų asmens dokumentai galioja trumpesnį laiką (2–5 metus), todėl, ruošdami vaiką kelionei, tėvai turėtų atkreipti dėmesį į jo kelionės dokumento galiojimo laiką.

Jeigu vaiko kelionės tikslas – Šengeno valstybė, tėvų ar vieno iš tėvų sutikimas nėra reikalingas. Tačiau vaikui išvykstant iš Šengeno erdvės, užsienio valstybės pasienio pareigūnams gali prireikti

pateikti vieno iš tėvų sutikimą. Užsienio valstybės pasienio pareigūnai gali pareikalauti pateikti sutikimą jiems suprantama kalba arba jo vertimą.

Jei vaikas išvyksta vienas arba su jį lydinčiu asmeniu, Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punkto pareigūnams turi būti pateikiamas bent vieno iš tėvų arba globėjo (rūpintojo) rašytinis sutikimas vaikui išvykti. Sutikimą duodančio (-ių) tėvo (-ų) parašo tikrumas turi būti paliudytas notaro arba Lietu-vos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno, arba seniūno. Jeigu vaiko pavardė nesutampa su kartu su vaiku vykstančio vieno iš tėvų pavarde, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams pareikalavus turi būti pateikiamas vaiko gimimo liudijimas. Vaikų grupėms iš-vykstant į ekskursijas, turistines keliones ar kitas organizuotas keliones be nurodyto asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento būtinas kelionės organizatoriaus pasirašytas ir jo antspaudu patvir-tintas vaikų ir juos lydinčių asmenų vardinis sąrašas bei šio rašto kopija. Vaiko duomenys į sąrašą gali būti įtraukiami tik gavus bent vieno iš vaiko tėvų arba globėjo (rūpintojo) rašytinį sutikimą. Apie globo-jamo (rūpinamo) vaiko išvykimą į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, būtina prieš tris dienas raštu informuoti savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybą (skyrių), nurodant kelionės tikslą, trukmę ir šalį, į kurią vaikas išvyksta.

Vaikui, vykstančiam į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, su vienu iš tėvų, kito rašytinis sutikimas nėra būtinas.

Išsamesnė informacija apie nepilnamečių išvykimą į užsienio valstybes skelbiama Valstybės sie-nos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje

www.pasienis.lt.

Užsienio valstybėje išduotų dokumentų galiojimas Lietuvos Respublikoje

Norint, kad užsienio valstybėje išduoti dokumentai būtų priimami Lietuvos Respublikoje, jie turi būti legalizuoti arba patvirtinti pažyma (Apostille) kompetentingų dokumentą išdavusios valstybės ins-titucijų.

Dokumentų, išduotų valstybėse, prisijungusiose prie 1961 m. Hagos konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo, tikrumas turi būti patvirtinamas tik dokumento kilmės valstybėje, pažymint jį specialia Konvencijoje nustatyta pažyma (Apostille). Daugiau informacijos apie prie minimos konvencijos prisijungusias valstybes ir pažyma (Apostille) dokumentus tvirtinančias kompetentingas institucijas rasite čia: www.hcch.net.

53

Dokumentai, išduoti valstybėse, neprisijungusiose prie 1961 m. Hagos konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo, turi būti legalizuoti juos išdavusios valstybės kompetentingoje institucijoje. Paprastai tai yra tos valstybės Užsienio reikalų ministerija ar diplomati-nė atstovybė ar konsulinė įstaiga. Užsienio valstybėse išduoti ir legalizuoti dokumentai turi būti papil-domai legalizuoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsuliniame departamente arba Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose. Daugiau informacijos apie dokumentų legalizavimą Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsuliniame departamen-te rasite čia: http://keliauk.urm.lt/.

Oficialių dokumentų, išduotų Rusijos Federacijoje, Estijos Respublikoje, Moldovos Respublikoje, Ukrainoje ir Latvijos Respublikoje, legalizuoti ar tvirtinti pažyma (Apostille) nereikia.

Užsienyje sudarytų civilinės būklės aktų įtraukimas į apskaitą Lietuvoje

Užsienio valstybėse įregistruoti Lietuvos Respublikos piliečių civilinės būklės aktai (gimimas, santuoka, ištuoka, mirtis) turi būti įtraukti į apskaitą ir Lietuvos Respublikoje. Prašymai ir dokumentai pateikiami civilinės metrikacijos skyriui arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsuli-nei įstaigai. Užsienyje išduoti dokumentai turi būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille) ir išversti į lietuvių kalbą.

Kartu norėtume leidinio skaitytojus informuoti apie 2010 m. sausio 29 d. įsigaliojusią Konvenciją dėl išrašų iš civilinės būklės aktų įrašų išdavimo įvairiomis kalbomis (toliau – konvencija). Pagal šios konvencijos nuostatas valstybių, kurios yra šios konvencijos dalyvės, civilinės būklės aktų (gimimo, santuokos, mirties) išrašai, išduoti pagal konvencijos patvirtintą formą, be jokių papildomų formalumų (legalizavimo, tvirtinimo pažyma (Apostille) ar vertimo) priimami Lietuvos Respublikos civilinės metri-kacijos įstaigose ir Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose. Valsty-bės, prisijungusios prie šios konvencijos, yra: Austrija, Belgija, Bosnija ir Hercegovina, Italija, Ispanija, Juodkalnija, Kroatija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Makedonija, Moldova, Nyderlandai, Portugali-ja, Prancūzija, Serbija, Slovėnija, Šveicarija, Turkija, Vokietija, Estija, Bulgarija, Rumunija, Žaliojo Ky-šulio Respublika.

ES valstybių narių piliečių ir jų šeimos narių atvykimas į Lietuvos Respubliką

Užsienietis, kuris yra vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių pilietis (toliau – ES pilietis), gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje iki 3 mėnesių, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos.

ES valstybės narės piliečio šeimos nariai gali atvykti į Lietuvos Respubliką kartu su ES valstybės narės piliečiu arba atvykti pas jį ir būti Lietuvos Respublikoje iki 3 mėnesių, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos.

Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai – sutuoktinis arba asmuo, su ku-riuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partne-rystės sutartis, tiesioginius palikuonis, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją.

Europos laisvosios prekybos asociacijos šalių piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, taikomos tokios pat nuostatos kaip ir ES valstybių narių piliečiams ir jų šeimos nariams.

Užsieniečiui, pateikusiam dokumentus, įrodančius, kad jis yra ES valstybės narės piliečio, Euro-pos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečio šeimos narys, Šengeno viza išduodama, atitikus kitus reikalavimus, per kiek įmanoma trumpiausią laiką ir nemokamai. ES valstybės narės pi-liečio šeimos nariui nereikia vizos atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis turi kitoje ES valstybėje narėje išduotą Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę.

54

ES piliečių ir jų šeimos narių laikinas gyvenimas Lietuvos Respublikoje

ES piliečiams ir jų šeimos nariams arba kitiems asmenims, kurie pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise (toliau – kiti asmenys), atvykusiems gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį ir turintiems teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jų teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduodama vidaus reikalų mi-nistro nustatytos formos pažyma. Ši pažyma galioja 5 metus nuo sprendimo išduoti pažymą priėmimo arba numatomą ES piliečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, jei šis laikotarpis yra trumpes-nis negu 5 metai.

ES piliečio šeimos narys, kuris nėra ES pilietis, arba kitas asmuo, atvykęs gyventi į Lietuvos Res-publiką ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį kartu su ES piliečiu arba pas jį, turi teisę gauti Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę. Kortelė išduodama ES piliečio, turinčio teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, šeimos nariui arba kitam asmeniui, arba Lietuvos Respublikos piliečio, pasinaudojusio laisvo judėjimo Europos Sąjungoje teise, šeimos nariui arba ki-tam asmeniui, kai jis atvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką. Kortelė suteikia ES piliečio šeimos nariui arba kitam asmeniui, kuris nėra ES pilietis, teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Šis dokumen-tas išduodamas ir pakeičiamas 5 metams arba numatomam ES piliečio gyvenimo Lietuvos Respubli-koje laikotarpiui, jei šis laikotarpis yra trumpesnis negu 5 metai.

ES piliečių ir jų šeimos narių nuolatinis gyvenimas Lietuvos Respublikoje

ES pilietis, kuris teisėtai gyveno Lietuvos Respublikoje pastaruosius 5 metus arba kuris turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka, arba kuris yra lietuvių kilmės asmuo, arba atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu kaip jo šeimos narys, įgyja teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

ES piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduodama neterminuotai galio-janti vidaus reikalų ministro nustatytos formos pažyma.

ES piliečio šeimos nariui arba kitam asmeniui, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus nau-dojasi laisvo asmenų judėjimo teise, jeigu jie nėra ES piliečiai, jų teisei nuolat gyventi Lietuvos Res-publikoje patvirtinti išduodama Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo nuolat gyventi šalyje kortelė. Ši kortelė įforminama 10 metų, o praėjus šiam terminui – keičiama.

Daugiau informacijos apie ES piliečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir dokumentų pateiki-mo tvarką galima rasti Migracijos departamento prie VRM interneto svetainėje http://www.migracija.lt/.

Užsieniečių, kurie nėra ES piliečiai ar jų šeimos nariai, gyvenimas Lietuvos Respublikoje

Užsieniečiams, kurie nėra ES piliečiai ar jų šeimos nariai, išduodami šie leidimai gyventi Lietu-vos Respublikoje:

leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi), kuris suteikia užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką. Leidimas laikinai gyventi paprastai išduodamas vieneriems metams, tačiau gali būti išduotas ir ilgesniam ar trumpesniam laikui. Lietuvių kilmės asmenims ir užsieniečiams, turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, lei-dimas laikinai gyventi išduodamas penkeriems metams.

Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje (toliau – leidimas nuolat gyventi). Tai dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirti-nantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą. Leidimas nuolat gyventi įforminamas 5 metams, o pra-ėjus šiam terminui – keičiamas.

55

Daugiau informacijos apie leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimą galima rasti Migracijos departamento prie VRM interneto svetainėje http://www.migracija.lt/.

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu, gyvenamąją vietą privalo deklaruoti:

Lietuvos Respublikos piliečiai, gimę ir gyvenantys Lietuvos Respublikoje, atvykę gyventi į Lietu-vos Respubliką ilgiau kaip 183 dienoms per metus, keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje;

Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių pi-liečiai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 3 mėnesiams per pusę metų ir Lietuvos Respu-blikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgiję teisę gyventi Lietuvos Respu-blikoje, keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje;

užsienio valstybių (ne Europos Sąjungos valstybių narių ar ne Europos laisvosios prekybos aso-ciacijos valstybių narių) piliečiai ir asmenys be pilietybės, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka yra išduotas dokumentas, patvirtinantis ar suteikiantis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje;

asmenys, kurie šio įstatymo nustatytais atvejais buvo deklaravę gyvenamąją vietą nustatytam laikotarpiui ar įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą nustatytam laikotarpiui, šiam terminui pasibaigus.

Gyvenamoji vieta deklaruojama seniūnijoje pagal asmens gyvenamąją vietą, o jeigu savival-dybėje seniūnija neįsteigta arba savivaldybės teritorija nepriskirta seniūnijai, – kitame savivaldybės administracijos padalinyje, kuriam pavesta įgyvendinti deklaravimo įstaigos funkciją, arba internetu per el.valdžios portalą www.epaslaugos.lt jie gali save identifikuoti per internetinės bankininkystės sistemas ar patvirtinti deklaraciją kvalifikuotu elektroninio parašo sertifikatu. Asmenys, išvykstantys ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui ir nepateikę deklaracijų prieš išvykdami, išvykimą gali deklaruoti Lietuvos Res-publikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose arba internetu.

Daugiau informacijos gyvenamosios vietos deklaravimo klausimais galite rasti Valstybės įmonės Registrų centro interneto svetainėje www.registrucentras.lt skiltyje „Gyventojai“ ir Lietuvos savivaldybių interneto svetainėje www.savivaldybes.lt.

Teisinė pagalba

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas suteikia asmenims teisę pasinaudoti vals-tybės garantuojama pirmine ir antrine teisine pagalba.

Pirminė teisinė pagalba – tai teisinė informacija, teisinės konsultacijos, dokumentų, skirtų vals-tybės ir savivaldybių institucijoms, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas. Ši teisinė pagalba ap-ima taip pat patarimus dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimą. Norint gauti pirminę teisinę pagalbą, reikia kreiptis į savivaldybės vykdo-mąją instituciją pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą arba, jei Jūs neturite gyvenamosios vietos, į savivaldybės, kurioje gyvenate, vykdomąją instituciją bei prašyti, kad Jums būtų suteikta nemokama pirminė teisinė pagalba. Šią pagalbą turi teisę gauti visi teisėtai Lietuvos Respublikoje ar kitose Euro-pos Sąjungos valstybėse narėse gyvenantys asmenys bei kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse su-tartyse nurodyti asmenys, nepriklausomai nuo jų turto ir pajamų lygio.

Antrinė teisinė pagalba – tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nu-stato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išna-grinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Antrinę

56

teisinę pagalbą asmenys gauna tada, kai jų turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti arba jie yra priskirtini įstatymo 12 straipsnyje nurodytiems asmenims, kuriems teisinė pagalba teikiama neatsižvelgiant į jų turtinę padėtį (pavyzdžiui, asmenys, gaunantys socialinę pašalpą, nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo, asmenys, ku-riems yra nustatytas sunkus neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais, arba sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis ir kt.). Norint gauti antrinę teisinę pagalbą, reikia kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (arba jos teritorinį skyrių Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje).

Asmenys, norėdami prisiteisti arba priverstinai išsiieškoti jau priteistą išlaikymą iš kitose ES vals-tybėse narėse gyvenančių skolininkų, turėtų kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tar-nybą arba Vaikų išlaikymo fondo administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Šios ins-titucijos bendradarbiauja su kitose ES valstybėse narėse esančiomis institucijomis, padėdamos išlai-kymo kreditoriams bei skolininkams pareikšti savo teises kitoje valstybėje narėje pateikiant prašymus dėl jau priimtų teismo sprendimų pripažinimo, vykdytinumo ir vykdymo, tokių sprendimų keitimo arba sprendimų priėmimo. Visos paslaugos, kurios yra teikiamos pareiškėjams (pvz., informacijos bei duo-menų teikimas, prašymų, susijusių su teismų sprendimų pripažinimu, vykdytinumu ir vykdymu, tokių sprendimų keitimu arba sprendimų priėmimu, perdavimas ir priėmimas, su tokiais prašymais susijusio proceso pradėjimas ir t.t.), yra nemokamos. Platesnė informacija pateikiama internetiniame tinklalapy-je http://vilnius.teisinepagalba.lt/.

Daugiau informacijos galite rasti interneto svetainėje www.teisinepagalba.lt.

TARNYBA LIETUVOS KARIUOMENĖJE

Profesinė karo tarnyba

Į profesinę karo tarnybą, vadovaujantis savanoriškumo ir atrankos principais, priimami pilname-čiai Lietuvos Respublikos piliečiai, pagal išsilavinimą, fizinį pasirengimą, sveikatos būklę ir moralines savybes tinkantys šiai tarnybai, o pagal amžių – tinkantys eiti kario pareigas (kariai išleidžiami į atsar-gą sukakę: kareiviai, jūreiviai – 40 metų, puskarininkiai, jaunesnieji ir vyresnieji karininkai – 56 metus). Norėdami kandidatuoti į profesinę karo tarnybą, turite atvykti į Regioninį karo prievolės ir komplekta-vimo skyrių. Pirmojo vizito metu, tam, kad gauti siuntimą į medicinos ekspertų komisiją, su savimi už-tenka turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Likusius dokumentus galima pristatyti vėliau.

Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba

Į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (toliau – NPPKT) šaukiami 19–26 metų amžiaus vy-rai, neatleisti nuo karo prievolės ir kuriems karo prievolė nėra atidėta. Savanoriškai stoti į NPPKT gali 18–38 metų amžiaus Lietuvos piliečiai. NPPKT trukmė – 9 mėnesiai. Pirmiausia į NPPKT šaukiami savanoriškai NPPKT atlikti norintys 18–38 metų amžiaus karo prievolininkai. Tik nesurinkus reikiamo savanoriškai atlikti NPPKT norinčių karių skaičiaus, į NPPKT šaukiami 19–26 metų karo prievolininkai, patekę į automatizuotai kompiuterine programa sudaromus šauktinių sąrašus.

NPPKT kariai gauna visišką valstybės išlaikymą (apgyvendinimas, maitinimas, apranga, sveika-tos priežiūra, psichologinė parama, socialinis ir gyvybės draudimai). Kiekvienam NPPKT kariui per mė-nesį mokama 140,60 eurų išmoka buitinėms išlaidoms padengti. Be to, atsižvelgiant į šauktinio tarny-bos vertinimą, kas mėnesį kaupiama specialių lėšų suma, kuri bus išmokama asmeniui atlikus tarnybą. Jos dydis priklausys nuo atliktos tarnybos vertinimo rezultatų. Asmens tarnybą įvertinus labai gerai, už vieną tarnybos mėnesį bus skaičiuojamos keturios bazinės socialinės išmokos (152 eurai), gerai įver-tintiems – trys bazinės socialinės išmokos (114 eurų), patenkinamai – dvi bazinės socialinės išmokos (76 eurai). Šis kaupiamasis fondas dar padidės 15 proc. (patekusiems į šaukiamųjų sąrašus) arba 30 proc. (nepatekusiems į šaukiamųjų sąrašus), jeigu asmuo NPPKT atliks savo noru. NPPKT kariams

57

taikomos ir kitos socialinės garantijos: tarnybos laikotarpiu skiriama piniginė išmoka (57 eurai per mė-nesį) už kiekvieną kario vaiką; du kartus per tarnybos laikotarpį suteikiama po 7 kalendorines atosto-gų dienas, prireikus – papildomos nuo 3 iki 7 kalendorinių dienų atostogos dėl šeiminių aplinkybių. At-likusiems NPPKT asmenims teikiama pirmenybė stojant į valstybės tarnybą, jei jie surinko vienodus balus kartu su kitais kandidatais. Nuo 2017 m. stojant į aukštąsias mokyklas numatomas papildomas 0,5 balo už atliktą tarnybą. Kai kuriose mokymosi įstaigose pagal jų vidinę tvarką galima gauti dalies studijų kainos kompensavimą dėl atliktos tarnybos (pvz. KSU). Darbdaviams, per 3 mėn. po tarnybos įdarbinusiems karo prievolininkus, 6 mėn. mokama subsidija darbo užmokesčiui (iki 100 proc. apskai-čiuotų lėšų nuo darbo užmokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos suma, bet ne daugiau kaip 570 eurų). Ta pati garantija taikoma asmeniui grįžus į darbą po NP¬PKT. Atlikę NPPKT kariai gali pretenduoti į profesinę karo tarnybą.

Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai

Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai (toliau – JKVM) skirti Lietuvos aukštųjų mokyklų studen-tams ir absolventams, kurie studijų metu nori įgyti ir karybos žinių. Studentai, baigę šiuos mokymus, gali didžiuotis dar viena įgyta profesija ir atsargos karininko laipsniu. JKVM paprastai vyksta savaitga-liais, o vasarą rengiamos 2 savaičių trukmės lauko taktinės pratybos. Pirmaisiais mokymo metais stu-dentai rengiami eiliniu kariu, antrais – pagal skyriaus vadų, o trečiais – pagal būrių vadų programas. Asmenims, dalyvaujantiems JKVM, taikomos tos pačios socialinės garantijos kaip ir NPPKT, išskyrus: skatinamąsias pinigines išmokas, stojimo į valstybės tarnybą lengvatą, įdarbinimo rėmimą (šios garan-tijos netaikomos). JKVM taip pat teikiamos trumpesnės atostogos: nepertraukiamai JKVM dalyvaujan-tiems 2 mėnesius, suteikiamos 3 kalendorinių dienų atostogos, o už kiekvienus 2 paskesnius mėne-sius papildomai suteikiamos 3 kalendorinės dienos atostogų (iš viso ne daugiau kaip 9 kalendorinės dienos). Po JKVM baigimo kariai gali pretenduoti į profesinę karo tarnybą.

JKVM taip pat organizuojami atsižvelgiant ir į studentų specialybes: aukštųjų medicinos mokyklų studentams siūlomi Jaunesniųjų karininkų vadų – karo medikų mokymai, o Lietuvos aukštosios jūrei-vystės mokyklos (Klaipėda) studentams ir absolventams – Jaunesniųjų karininkų vadų – laivo kovinės dalies vadų jūrininkų mokymai.

Kario savanorio tarnyba

Tai tarnybos būdas tiems piliečiams, kurie nori suderinti civilinį darbą ar studijas su galimybe tar-nauti kariuomenėje. Tai patrauklus tarnybos būdas asmenims dėl įvairių priežasčių negalintiems atlikti NPPKT. Karys savanoris po 3 metų tarnybos atleidžiamas yra nuo karo prievolės, t.y. išbraukiamas iš šauktinių sąrašo. Karys savanoris tarnyboje vidutiniškai praleidžia nuo 20 iki 50 dienų per metus, daž-niausiai savaitgaliais. Įvairūs kursai ir ilgesnės trukmės pratybos vyksta ir darbo dienomis, tačiau pa-gal iš anksto suderintas datas. Už dalyvavimą mokymuose mokamas atlyginimas pagal turimą karinį laipsnį. Taip pat kariams savanoriams apmokamos visos su tarnyba susijusios išlaidos, o ištarnavusieji savanorių pajėgose bent 4 metus įgyja teisę į studijų kompensavimą, mokamos vienkartinės piniginės išmokos už pirmus 4 nepertraukiamos tarnybos metus pagal kario savanorio sutartį. Tam tikrą pareng-ties lygį pasiekę kariai savanoriai gali pretenduoti į profesinę karo tarnybą ar dalyvauti tarptautinėse operacijose. Krašto apsaugos savanorių pajėgų padaliniai (kuopos) yra įsteigti Lietuvos savivaldybių centruose, o kariai savanoriai gali rinktis tarnybos vietą. Kariais savanoriais gali tapti LR piliečiai nuo 18 iki 60 metų.

Visa informacija apie karo tarnybos būdus, karių aprūpinimą, karjerą, socialines garantijas Lietu-vos kariuomenėje yra teikiama interneto puslapiuose www.karys.lt, www.kam.lt, nemokamu tel. 8 800 12340 ar atvykus arba paskambinus į regioninius karo prievolės centrus. Su Lietuvos kariuomene, jos struktūra ir padaliniais galite susipažinti interneto svetainėje www.kariuomene.kam.lt.

58

KITA INFORMACIJA

„Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo 2011–2019 metų programa

Istorinės aplinkybės, globalizacijos procesai, ekonominiai, socialiniai ir politiniai motyvai nulėmė tai, kad už Lietuvos ribų, įvairiais vertinimais, šiandien gyvena daugiau kaip 1 mln. lietuvių kilmės ir iš Lietuvos kilusių asmenų, iš jų – apie 300 tūkst. yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, suvokdama diasporos potencialą ir įvertinusi kitų valstybių bendradarbiavimo su savo di-aspora gerąją patirtį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 389 patvirti-no „Globalios Lietuvos“ – Užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo 2011–2019 metų programą. Šiuo metu programą įgyvendina 14 valstybės institucijų, jos įgyvendinimą koordinuoja Už-sienio reikalų ministerija.

„Globalios Lietuvos“ programa yra pagrindinė valstybės institucijų ir įstaigų vykdoma programa, skirta įtvirtinti abipusį partneryste ir pagarba grįstą Lietuvos valstybės ir jos diasporos bendradarbia-vimą, telkianti užsienio lietuvius valstybei stiprinti ir jos vardui garsinti, skatinanti juos įsitraukti į vals-tybės gyvenimą, puoselėti lietuvių kalbą, lietuvių tautinį tapatumą, stiprinti jų tarpusavio bendravimą ir ryšius su Lietuva.

„Globalios Lietuvos“ programą įgyvendinančios institucijos kviečia Lietuvos diasporos profesio-nalus, užsienio lietuvių bendruomenes ir Lietuvos nevyriausybines organizacijas, kaip svarbius „Glo-balios Lietuvos“ programos visuomeninius partnerius, telktis ir vienytis pagal interesų ir veiklos sritis, aktyviai dalyvauti Lietuvos pilietiniame, ekonominiame, kultūriniame, mokslo ir kitų sričių gyvenime, vykdyti aktyvią ir nuoseklią veiklą, įgyvendinti projektus, prisidedančius prie gerovės Lietuvoje kūrimo ir Lietuvos vardo garsinimo užsienyje.

„Globalios Lietuvos“ programoje pažymima, kad apsisprendimas grįžti į Lietuvą priklauso nuo daugelio veiksnių, vienas jų – informacijos apie socialines, ekonomines garantijas, darbo ir persikvali-fikavimo galimybes Lietuvoje išsamumas ir prieinamumas. Be to, tai gali turėti teigiamą poveikį ir grįž-tančiųjų socializacijos, integravimosi į visuomenę ir darbo rinką sėkmei. Šis Socialinės apsaugos ir dar-bo ministerijos sudarytas leidinys padės rasti reikalingą informaciją apie gyvenimą ir darbą Lietuvoje.

„Globalios Lietuvos“ programą įgyvendinančių institucijų informacija ir partnerių teikiamos gali-mybės:

Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento sukurta paskyra socialiniame tinkle „Facebook“: „Globali Lietuva – Global Lithuania“;

užsienio lietuvių organizacijų projektų rėmimas, užsienio lietuviams aktuali informacija (www.urm.lt – Globali Lietuva);

internetinis leidinys „Gyvenimas ir darbas Lietuvoje“ (www.socmin.lt);Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (www.jrd.lt – Už-

sienio lietuvių jaunimo organizacijų veiklos finansavimas);informacija užsienio lietuviams pagal švietimo sritis (www.smm.lt);Lietuvos mokslo tarybos informacija (www.lmt.lt);Sveikatos apsaugos ministerijos informacija (www.sam.lt);Vyriausiosios rinkimų komisijos informacija (www.vrk.lt);Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (www.lrt.lt);Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba (www.archyvai.lt)Kultūros taryba (www.ltkt.lt);Stažuočių / praktikų / mentorystės programos: „Kurk Lietuvai“ (www.kurklt.lt), „Talentai Lietuvai“

(www.stazuokis.lt), „LT Big Brother“ (www.ltbigbrother.com), PLJS informacija (www.pljs.org), Lietuvių išeivijos studentų stažuotės (LISS) (http://lithuanian-american.org/lt/programos/);

psichologinės konsultacijos emigracijos paliestiems asmenims internetu – VšĮ „Gera būsena“ (www.psyvirtual.lt);

Ūkio ministerija (www.ukmin.lt);VšĮ „Versli Lietuva“ (www.verslilietuva.lt);

http://www.urm.lt

http://www.urm.lt

http://www.jrd.lt

59

VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ (www.investlithuania.com/lt);Kūno kultūros ir sporto departamentas (www.kksd.lt);Valstybinis turizmo departamentas (www.tourism.lt);Migracijos informacijos centras (http://renkuosilietuva.lt/).

NAUDINGOS NUORODOS

Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos – www.migracija.lt (pateikiama detali informacija dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, asmens dokumentų piliečiams ir užsieniečiams išda-vimo).

Užsienio reikalų ministerija – www.urm.lt (konsulinė informacija, skelbiama interneto svetainėje, http://keliauk.urm.lt/).

Lietuvos statistikos departamentas – www.stat.gov.lt (skelbiama įvairi statistinė informacija, įvai-rių ūkio veiklų rodikliai bei publikacijos)

Asmens dokumentų išrašymo centras prie Vidaus reikalų ministerijos – www.dokumentai.lt (ga-limybė gauti informaciją apie asmens dokumento išrašymo eigą).

Gyvenamosios vietos deklaravimo paslauga (www.epaslaugos.lt) (suteikia galimybę internetu de-klaruoti išvykimą iš Lietuvos, atvykimą į Lietuvą ir gyvenamosios vietos pakeitimą Lietuvoje).

Informacija apie valstybės garantuojamą pirminę ir antrinę teisinę pagalbą –www.teisinepagal-ba.lt.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos – www.pasienis.lt (pateikiama išsamesnė informacija apie nepilnamečių išvykimą į užsienio valstybes).

Informacija apie karo tarnybos būdus, karių aprūpinimą, karjerą, socialines garantijas Lietuvos kariuomenėje teikiama svetainėse www.karys.lt, www.kam.lt, nemokamu tel. 8 800 12340 ar atvykus arba paskambinus į regioninius karo prievolės centrus. Su Lietuvos kariuomene, jos struktūra ir pada-liniais galite susipažinti interneto svetainėje www.kariuomene.kam.lt.

Leidinys parengtas 2017 m.

http://www.teisinepagalba.lt

http://www.teisinepagalba.lt

gyvenimas ir darbas lietuvoje - socmin.lrv.lt · 5 darbas, verslo pradŽia, mokesČiai kaip...

Documents