pradinio ugdymo mokytojo rengimo standartas · i. profesinio rengimo standarto rekvizitai 1....
TRANSCRIPT
-
Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis
PRADINIO UGDYMO MOKYTOJO RENGIMO
STANDARTAS
-
Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis
PRADINIO UGDYMO MOKYTOJO RENGIMO STANDARTAS
LIETUvOS RESPUbLIKOS švIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA LIETUvOS RESPUbLIKOS SOcIALINėS APSAUGOS IR DARbO MINISTERIJA
Vilnius, 2008
-
© Profesinio mokymo metodikos centras, 2008
Parengta Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos lėšomis, įgyvendinant projektą Nr. BPD2004-ESF-2.4.0-01-04/0156 „Nacionalinės profesinio rengimo standartų sistemos plėtra“
Standarto rengimą koordinavo Profesinio mokymo metodikos centro Standartų ir mokymo programų skyrius
EUROPOS SAJUNGAEuropos socialinis fondas
K U R K I M E A T E I T Į D R A U G E !
PROfESINIO MOKyMO METODIKOS cENTRAS
-
�
5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:5.1. Pradinio ugdymo mokytojo rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgus į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus ir remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti.5.2. Standartas apibrėžia bendruosius pradinio ugdymo mokytojo rengimo reikalavimus darbui šiose pagrindinėse veiklos srityse: mokinio individualumo pažinimas ir pripažinimas; ugdymo turinio ir proceso vadyba; bendravimas ir bendradarbiavimas; profesinis tobulėjimas. 5.�. Pradinio ugdymo mokytojas dirba valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse bendrojo lavinimo vidurinėse, pagrindinėse, pradinėse mokyklose ir mokyklose-darželiuose pradinių klasių ir priešmokyklinio ugdymo mokytoju.5.4. Pradinio ugdymo mokytojas kuria saugią, mokinio emocinį, socialinį, intelektinį, dvasinį vystymąsi skatinančią ugdymo/si aplinką, planuoja ir tobulina dalykų turinį; vadovauja ugdymo procesui; vertina mokinių pasiekimus ir pažangą, organizuoja profesinės veiklos tyrimą, bendradarbiauja su kitais ugdymo proceso dalyviais, planuoja ir tobulina savo profesinę veiklą. 5.5. Sėkmingą pradinio ugdymo mokytojo darbą lemia šios asmeninės savybės: komunikabilumas, kūrybingumas, greita orientacija, kruopštumas, sąžiningumas, darbštumas, pareigingumas, dėmesingumas, optimizmas, humaniškumas.6. Pradinio ugdymo mokytojo tikslas – padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pagal pradinio ir priešmokyklinio ugdymo programą, visapusiškai jį ugdyti bei vadovauti ugdymo/si procesui.7. Pradinio ugdymo mokytojo veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.
I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKvIZITAI
1. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis.2. Valstybinis kodas - S51440�.�. Suteikiama kvalifikacija – mokytojas.4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis.
II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS
PRADINIO UGDYMO MOKYTOJO RENGIMO STANDARTAS
PATVIRTINTALietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209
-
4
8. Pradinio ugdymo mokytojo kompetencijų ribos, studijų tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.9. Pradinio ugdymo mokytojui reikalingi šie bendrieji gebėjimai:9.1. atsakingumas;9.2. organizuotumas;9.�. kūrybiškumas;9.4. savarankiškumas priimant sprendimus;9.5. kolektyvinis darbas;9.6. taktiškumas; 9.7. tolerantiškumas;9.8. matematinis raštingumas;9.9. kompiuterinis raštingumas. 10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas:10.1. Pradinio ugdymo mokytojo kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:10.2.1. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos.10.�. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.
-
5
veiklos sritys Kompetencijos1. Mokinio individualumo pažinimas ir pripažinimas 1.1. Skatinti ugdymosi pažangą
1.2. Ugdyti sociokultūrinę vaiko kompetenciją1.�. Sudaryti palankias sąlygas vaikui visapusiškai tobulėti ir skleistis jo individualybei
2. Ugdymo proceso ir turinio vadyba 2.1. Modeliuoti pradinės mokyklos ugdymo turinį2.2. Planuoti ir organizuoti ugdymo procesą 2.�. Modeliuoti mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo sistemas 2.4. Organizuoti pradinės mokyklos veiklą
�. Bendravimas ir bendradarbiavimas �.1. Taikyti pedagoginės sąveikos principus �.2. Pažinti vaiko šeimą, ją konsultuoti ir informuoti�.�. Kurti bendradarbiavimą skatinančią aplinką�.4. Konstruktyviai bendrauti ir bendradarbiauti su ugdymo proceso dalyviais
4. Profesinis tobulėjimas 4.1. Reflektuoti ir mokytis mokyti visą gyvenimą4.2. Naudoti informacines komunikacijos priemones4.�. Taisyklingai vartoti gimtąją kalbą realioje ir virtualioje profesinėje veikloje
Pradinio ugdymo mokytojo rengimo standarto1 priedas
PRADINIO UGDYMO MOKYTOJO vEIKLOS SRITYS IR KOMPETENcIJOS
-
6
PRA
DIN
IO U
GD
YM
O M
OK
YT
OJO
KO
MPE
TEN
cIJ
Ų R
IbO
S, S
TU
DIJ
Ų T
IKSL
AI I
R
KO
MPE
TEN
cIJ
Ų v
ERT
INIM
ASP
radi
nio
ugdy
mo
mok
ytoj
o re
ngim
o st
anda
rto
2 pr
ieda
s
veik
los
srit
ysK
ompe
tenc
ijų a
pibū
dini
mas
Stud
ijų ti
ksla
iK
ompe
tenc
ijų v
erti
nim
asko
mpe
tenc
ijos
kom
pete
ncijų
rib
os
1. M
okin
io
indi
vidu
alum
o pa
žini
mas
ir
prip
ažin
imas
1.1.
Ska
tinti
ugdy
mos
i paž
angą
Ugd
ymo
proc
eso
in
divi
dual
izav
imas
, dife
renc
ijavi
mas
ir
inte
grac
ija.
Ugd
ymo
aplin
kos o
rgan
izav
imas
.Sv
eika
tos u
gdym
as.
Savi
saug
a.Va
iko
raid
a.Sp
ecia
liųjų
por
eiki
ų va
ikų
inte
grac
ija.
1.1.
1. P
ažin
ti as
men
ybės
psi
chik
os
stru
ktūr
ą, ps
ichi
nius
reiš
kini
us, j
uos
vald
yti i
r ta
ikyt
i pra
ktin
ėje
veik
loje
Api
būdi
ntos
pag
rind
inės
as
men
ybės
vys
tym
osi t
eori
jos.
Pari
nkti,
išva
rdyt
i ir
apib
ūdin
ti va
iko
paži
nim
o, jo
rai
dos t
yrim
o m
etod
ai ir
form
os, f
izin
ės ir
ps
ichi
nės r
aido
s ypa
tum
ai.
Atp
ažin
ti sp
ecia
lieji
vaik
o po
reik
iai,
num
atyt
i kor
ekci
jos
būda
i ir
inte
grac
ijos g
alim
ybės
. Pa
reng
tas s
veik
atin
gum
o ug
dym
o pr
ojek
tas.
1.1.
2. P
ažin
ti įv
aira
us a
mži
aus v
aiko
ra
idos
ypa
tum
us, d
ėsni
ngum
us ir
ra
išką
1.1.
�. P
rogn
ozuo
ti to
lesn
ę vai
ko ra
idą,
fizin
io a
ktyv
umo
raiš
ką, n
umat
yti j
os
plėt
rą, k
urti
pala
nkia
s sąl
ygas
vai
kui
visa
pusi
škai
tobu
lėti
ir a
tsis
klei
sti
1.1.
4. Iš
man
yti v
aikų
reng
imo
mok
ykla
i ypa
tum
us ir
bra
ndum
o (į
)ver
tinim
o ro
dikl
ius
1.1.
5. P
ažin
ti ir
tenk
inti
esm
iniu
s ir
spec
ialiu
osiu
s vai
ko p
orei
kius
1.1.
6. Iš
man
yti e
lges
io k
orek
cijo
s, re
abili
taci
jos i
r in
tegr
acijo
s ga
limyb
es1.
2. U
gdyt
i so
ciok
ultū
rinę
va
iko
kom
pete
nciją
Vert
ybin
ės o
rien
taci
jos.
Pasa
ulėž
iūra
.So
cial
inė
inte
grac
ija.
Svei
katin
gum
o ug
dym
o pr
ogra
mos
.
1.2.
1. Iš
man
yti s
ocio
kultū
rini
us
vaik
o po
reik
ius,
kurt
i pal
anki
as ir
sa
ugia
s sąl
ygas
jiem
s ten
kint
i
Num
atyt
i ugd
ymo/
si ti
ksla
i ir
užda
vini
ai.
Pari
nkti,
api
būdi
nti i
r iš
vard
yti
tinka
mi u
gdym
o/si
met
odai
ir
form
os.
Num
atyt
a tin
kam
a ug
dym
o ap
linka
.
1.2.
2. U
gdyt
i vai
ko v
erty
bine
s nu
osta
tas,
soci
alin
ius į
gūdž
ius;
padė
ti va
ikui
paž
inti
pasa
ulį i
r įs
itvir
tinti
nuol
at k
inta
nčio
je a
plin
koje
-
7
veik
los
srit
ysK
ompe
tenc
ijų a
pibū
dini
mas
Stud
ijų ti
ksla
iK
ompe
tenc
ijų v
erti
nim
asko
mpe
tenc
ijos
kom
pete
ncijų
rib
os
1.2.
�. In
tegr
uoti
ir d
ifere
nciju
oti
prad
inio
ugd
ymo
prog
ram
ą pr
itaik
ant j
ą ko
nkre
taus
vai
ko
asm
enyb
ės u
gdym
ui/s
i
Pana
udot
i tin
kam
i išt
eklia
i. Pa
reng
tas u
gdym
o pr
ogra
mos
fr
agm
enta
s.Pa
reng
tas s
veik
atin
gum
o ug
dym
o pr
ojek
tas.
1.2.
4. D
iegt
i sve
ikos
gyv
ense
nos
įgūd
žius
ir įp
roči
us1.
�. S
udar
yti
pala
nkia
s sąl
ygas
va
ikui
visa
pusi
škai
to
bulė
ti ir
skle
istis
jo
indi
vidu
alyb
ei
Kūr
ybin
iai g
ebėj
imai
.Pr
iešm
okyk
linio
ugd
ymo
prog
ram
a.M
enin
į ugd
ymą
regl
amen
tuoj
anty
s do
kum
enta
i.M
enin
io u
gdym
o fo
rmos
.
1.�.
1. P
adėt
i vai
kui s
ėkm
inga
i ad
aptu
otis
mok
yklo
je
atsi
žvel
gian
t į jo
por
eiki
us, b
rand
os
mok
ykla
i lyg
men
į ir
indi
vidu
alia
s sa
vybe
s
Nus
akyt
i vai
ko b
rand
umo
mok
ykla
i rod
iklia
i.Pa
reng
ti m
enin
ės r
aišk
os
proj
ekta
i.Ve
sta
eksk
ursi
ja.
Vest
a įs
kaiti
nė p
amok
a.Ve
stas
pop
amok
inis
reng
inys
.Pa
reng
tos p
riem
onės
teig
iam
ai
emoc
inei
apl
inka
i kur
ti.
1.�.
2. S
udar
yti p
alan
kią
mok
ymos
i ap
linką
vai
kui p
ažin
ti, ty
rinė
ti, a
tras
ti pa
saul
į1.
�.�.
Kur
ti pa
rtne
rišk
ą, ja
ukią
ir
saug
ią u
gdym
o/si
apl
inką
1.�.
4. P
uose
lėti
kūry
bine
s vai
ko
galia
s ir
ugdy
ti kū
rybi
nius
geb
ėjim
us
įvai
rios
e ve
iklo
se2.
Ugd
ymo
proc
eso
ir
turi
nio
vady
ba
2.1.
Mod
eliu
oti
prad
inės
m
okyk
los u
gdym
o tu
rinį
Bend
rosi
os p
rogr
amos
, išs
ilavi
nim
o st
anda
rtai
, pra
dini
o ug
dym
o pr
ogra
ma
(pro
jekt
as).
Ugd
ymo
turi
nio
plan
avim
as.
Ugd
ymo
turi
nio
inte
rpre
tavi
mas
, in
tegr
avim
as, i
ndiv
idua
lizav
imas
.
2.1.
1. U
žtik
rint
i pag
rind
inę
ugdy
mo
tend
enci
ją –
vis
apus
išką
asm
enyb
ės
skle
idim
ą/si
Pare
ngta
vis
apus
iško
s asm
enyb
ės
ugdy
mo
sam
prat
os v
izija
.Pa
reng
tas u
gdym
o tu
rini
o pl
ano
epiz
odas
. Iš
anal
izuo
ti ir
paa
iški
nti p
radi
nių
klas
ių u
gdym
o pr
ogra
mų
ir
išsi
lavi
nim
o st
anda
rtai
.
2.1.
2. P
arin
kti i
r m
odel
iuot
i ug
dym
o tu
rinį
inte
gruo
jant
ir
indi
vidu
aliz
uoja
nt u
gdym
o
proc
esą
2.1.
�. Iš
man
yti p
radi
nių
klas
ių
ugdy
mo
prog
ram
ų be
i išs
ilavi
nim
o st
anda
rtų
reik
alav
imus
ir ju
os ta
ikyt
i pr
aktik
oje
2.1.
4. f
orm
uluo
ti ug
dym
o pr
ogra
mos
tik
slus i
r už
davi
nius
-
8
veik
los
srit
ysK
ompe
tenc
ijų a
pibū
dini
mas
Stud
ijų ti
ksla
iK
ompe
tenc
ijų v
erti
nim
asko
mpe
tenc
ijos
kom
pete
ncijų
rib
os
2.2.
Pla
nuot
i ir
org
aniz
uoti
ugdy
mo
proc
esą
Ugd
ymo(
si) a
plin
kos k
ūrim
as;
ugdy
mo
siste
mos
.Pr
adin
io u
gdym
o di
dakt
inės
nu
osta
tos;
ugdy
mo
proc
eso
inte
grav
imas
ir in
divi
dual
izav
imas
.Tr
adic
inės
ir ši
uola
ikin
ės
peda
gogi
kos p
rinc
ipai
ir m
etod
ai.
2.2.
1. Iš
man
yti u
gdym
o st
rate
gija
s, m
etod
us, j
ų es
mę
ir k
ūryb
iškai
taik
yti
ugdy
mo
prak
tikoj
e
Api
būdi
ntos
ugd
ymo
stra
tegi
jos,
pare
ngta
s pam
okos
ir
nepa
mok
inės
vei
klos
mod
elis.
Vest
a at
vira
pam
oka.
Pare
ngta
s eks
kurs
ijos p
roje
ktas
.N
umat
yti u
gdym
o pr
ogra
mos
tik
slai,
užda
vini
ai, m
etod
ai,
įgyv
endi
nim
o pr
iem
onės
ir
lauk
iam
i rez
ulta
tai.
2.2.
2. M
odel
iuot
i ir p
lanu
oti į
vair
ias
ugdy
mo
proc
eso
orga
niza
vim
o fo
rmas
2.2.
�. S
uvok
ti ug
dym
o sr
ičių
bei
m
okom
ųjų
daly
kų d
idak
tines
nu
osta
tas i
r jas
taik
yti u
gdym
o pr
oces
e2.
2.4.
Der
inti
bei t
aiky
ti tr
adic
inės
ir
šiuol
aiki
nės p
edag
ogik
os p
rinc
ipus
2.�.
Mod
eliu
oti
mok
inių
pa
siek
imų
ir p
ažan
gos
vert
inim
o si
stem
as
Pasi
ekim
ų ir
paž
ango
s ver
tinim
o si
stem
os.
Vert
inim
o tik
slas
, užd
avin
iai i
r kr
iteri
jai.
form
alus
ir n
efor
mal
us v
ertin
imas
.Ve
rtin
imo
form
os ir
būd
ai.
2.�.
1. Iš
man
yti p
radi
nėse
kla
sėse
ta
ikom
as v
ertin
imo
sist
emas
ir
met
odik
as, n
audo
ti ja
s pra
ktin
ėje
veik
loje
Pris
taty
tos v
ertin
imo
met
odik
os,
naud
ojam
os p
radi
nėse
kla
sėse
. Pa
aišk
inta
grį
žtam
ojo
ryši
o es
mės
. A
pibū
dint
as fo
rmal
us ir
ne
form
alus
ver
tinim
as.
Suku
rti v
ertin
imo
krite
rija
i ir
vert
inim
o si
stem
a.
2.�.
2. S
uvok
ti ve
rtin
imo
tiksl
ą, už
davi
nius
ir k
rite
riju
s, na
udot
i ju
os to
limes
niam
ugd
ymo
proc
eso
orga
niza
vim
ui2.
�.�.
Išm
anyt
i for
mal
aus i
r ne
form
alau
s ver
tinim
o bū
dus,
jų
naud
ojim
o yp
atum
us2.
4. O
rgan
izuo
ti pr
adin
ės
mok
yklo
s vei
klą
Prad
inės
mok
yklo
s vei
klą
regl
amen
tuoj
anty
s dok
umen
tai.
Mok
yklo
s vei
klos
stra
tegi
ja.
2.4.
1. S
uvok
ti ši
uola
ikin
ės p
radi
nės
mok
yklo
s pas
kirt
į, ku
rti i
r to
bulin
ti to
kią
mok
yklą
Ref
lekt
uota
mok
yklo
s str
ateg
ijos
reng
imo
sam
prat
a.
Išan
aliz
uoti
mok
yklo
s ve
iklą
ir u
gdym
o pr
oces
ą re
glam
entu
ojan
tys d
okum
enta
i.A
pibū
dint
a m
okyk
los a
udito
sa
mpr
ata.
Pa
aišk
into
s vai
ko te
isės
.
2.4.
2. Iš
man
yti p
agri
ndin
ius
šiuo
laik
inės
vad
ybos
pri
ncip
us,
gebė
ti ju
os ta
ikyt
i ugd
ymo
proc
ese
2.4.
�. N
audo
ti pr
adin
ės m
okyk
los
veik
lą re
glam
entu
ojan
čius
do
kum
entu
s, tv
arky
ti m
okyk
linę
doku
men
taci
ją
-
9
veik
los
srit
ysK
ompe
tenc
ijų a
pibū
dini
mas
Stud
ijų ti
ksla
iK
ompe
tenc
ijų v
erti
nim
asko
mpe
tenc
ijos
kom
pete
ncijų
rib
os
2.4.
4. A
naliz
uoti
ir v
ertin
ti m
okyk
linės
vei
klos
vei
ksm
ingu
mą
�. B
endr
avim
as
ir
bend
radarb
iavim
as
�.1.
Tai
kyti
peda
gogi
nės
sąve
ikos
pri
ncip
us
Prad
inio
ugd
ymo
dida
ktik
os
prin
cipa
i.Pe
dago
ginė
s-ps
icho
logi
nės
situ
acijo
s.M
okym
o/si
stra
tegi
jos.
Ugd
ymo
sist
emos
.U
gdym
o fo
rmos
ir m
etod
ai.
Bend
ravi
mas
ir b
endr
adar
biav
imas
.
�.1.
1. Iš
man
yti š
iuol
aiki
nius
pra
dini
o ug
dym
o di
dakt
ikos
pri
ncip
us;
kons
truk
tyvi
ai sp
ręst
i ped
agog
ines
-ps
icho
logi
nes s
ituac
ijas
Api
būdi
nti š
iuol
aiki
niai
pr
adin
io u
gdym
o di
dakt
ikos
pr
inci
pai.
Api
būdi
ntos
šiuo
laik
inės
ug
dym
o si
stem
os.
Pari
nkti
tinka
mi u
gdym
o m
etod
ai ir
form
os.
Num
atyt
os ir
paa
iški
ntos
be
ndra
darb
iavi
mo
form
os ir
bū
dai.
�.1.
2. Iš
man
yti i
r ta
ikyt
i tra
dici
nes
ir ši
uola
ikin
es u
gdym
o/si
sist
emas
, fo
rmas
, met
odus
�.1.
�. P
uose
lėti
kūry
bine
s vai
ko
galia
s, ug
dyti
kūry
bini
us g
ebėj
imus
, sk
atin
ti kū
rybo
s dži
augs
mą
bend
rauj
ant i
r be
ndra
darb
iauj
ant
įvai
rioj
e ve
iklo
je�.
2. P
ažin
ti va
iko
šeim
ą, ją
ko
nsul
tuot
i ir
info
rmuo
ti
Peda
gogi
nių-
psic
holo
gini
ų si
tuac
ijų
anal
izė.
Šeim
os p
ažin
imo
met
odai
.Pa
galb
os š
eim
ai r
ūšys
ir fo
rmos
.
�.2.
1. Iš
man
yti š
eim
os p
ažin
imo
met
odus
, geb
ėti j
uos t
aiky
ti pr
aktik
oje
Paai
škin
ti še
imos
paž
inim
o m
etod
ai.
Pare
ngta
s šei
mos
ir m
okyk
los
bend
rada
rbia
vim
o fo
rmų
proj
ekta
s.Pa
rink
ti pe
dago
gini
ų-ps
icho
logi
nių
situ
acijų
spre
ndim
o bū
dai.
Pari
nkta
edu
kaci
nės-
psic
holo
ginė
s pag
albo
s šei
mai
te
ma.
Pare
ngta
s kla
sės v
adov
o pl
anas
, nu
saky
ti jo
pri
ncip
ai, f
orm
os ir
na
udot
ini i
štek
liai.
�.2.
2. Ž
inot
i šei
mos
ir m
okyk
los
bend
rada
rbia
vim
o fo
rmas
, kūr
ybiš
kai
jas t
aiky
ti ug
dym
o pr
oces
e�.
2.�.
Išm
anyt
i šei
mos
form
alų
ir
nefo
rmal
ų po
veik
į vai
kui,
įver
tinti
ugdy
mo
šeim
oje
spec
ifiką
, gal
imyb
es�.
2.4.
Tei
kti e
duka
cinę
-psi
chol
ogin
ę pa
galb
ą še
imai
, įtr
auki
ant š
eim
ą į
akty
vią
sąve
iką
siek
ti be
ndro
tiks
lo�.
2.5.
Išm
anyt
i kla
sės v
adov
o ve
iklo
s pr
inci
pus i
r fo
rmas
�.�.
Kur
ti be
ndra
darb
iavi
mą
skat
inan
čią
aplin
ką
Ugd
ymo/
si a
plin
ka�.
�.1.
Kur
ti pa
rtne
rišk
ą be
ndra
darb
iavi
mo
aplin
kąPa
aišk
inti
bend
ravi
mo
ir
bend
rada
rbia
vim
o m
etod
ai,
form
os.
Išsk
irti
kom
andi
nio
darb
o �.
�.2.
Atp
ažin
ti ir
ver
tinti
prob
lem
ines
situ
acija
s,
-
10
veik
los
srit
ysK
ompe
tenc
ijų a
pibū
dini
mas
Stud
ijų ti
ksla
iK
ompe
tenc
ijų v
erti
nim
asko
mpe
tenc
ijos
kom
pete
ncijų
rib
os
kons
truk
tyvi
ai ja
s spr
ęsti
prin
cipa
i. Pa
teik
ti pr
oble
min
ių si
tuac
ijų
spre
ndim
o bū
dai.
�.�.
�. Iš
man
yti s
avir
egul
iaci
jos b
ūdus
�.4.
Kon
struk
tyvi
ai
bend
raut
i ir
bend
rada
rbia
uti
su u
gdym
o pr
oces
o da
lyvi
ais
Bend
ravi
mo
ir b
endr
adar
biav
imo
form
os ir
met
odai
.Pr
oble
min
ės si
tuac
ijos.
�.4.
1. B
endr
adar
biau
ti su
kol
egom
is,
paga
lbin
iu p
erso
nalu
, kita
is u
gdym
o pr
oces
o da
lyvi
ais k
uria
nt
ugdy
mo/
si p
riel
aida
s ir
vert
inan
t m
okym
osi p
asie
kim
us
Pare
ngti
reng
inių
pro
jekt
ai,
pam
okų
plan
ai-k
onsp
ekta
i.Pa
reng
ta u
gdym
o pl
ano
dalis
.A
tlikt
as p
rakt
ikos
do
kum
enta
vim
as.
�.4.
2. K
onst
rukt
yvia
i be
ndra
darb
iaut
i su
paga
lbą
vaik
ui ir
še
imai
teik
ianč
iom
is in
stitu
cijo
mis
�.4.
�. B
endr
auti
ir b
endr
adar
biau
ti su
skir
tingų
kul
tūrų
asm
enim
is
darb
o sr
ityje
ir s
ocia
linėj
e ap
linko
je,
sprę
sti k
onfli
ktus
4. P
rofe
sini
s to
bulė
jimas
4.1.
Ref
lekt
uoti
ir
mok
ytis
mok
yti
visą
gyv
enim
ą
Mok
ymos
i vis
ą gy
veni
mą
stra
tegi
ja.
Švie
timo
sist
emos
pri
ncip
ai.
Ugd
ymo/
si tu
riny
s.M
okyt
ojų
ates
taci
jos n
uost
atai
.
4.1.
1. Iš
man
yti m
okym
osi v
isą
gyve
nim
ą st
rate
giją
ir p
lanu
sPa
reng
tas k
arje
ros i
r/ar
pr
ofes
inės
vei
klos
pla
nas.
Pare
ngta
s ugd
ymo/
si tu
rini
o iš
dėst
ymo
plan
as.
Pare
ngta
s tyr
imo
proj
ekta
s.A
tlikt
a ty
rim
o re
zulta
tų a
naliz
ė.
4.1.
2. O
bjek
tyvi
ai v
ertin
ti sa
vo g
alia
s pr
ofes
inėj
e ve
iklo
je, r
efle
ktuo
ti4.
1.�.
Org
aniz
uoti
ir v
ykdy
ti pr
ofes
inės
vei
klos
tyri
mus
4.1.
4. P
lanu
oti,
sist
emin
gai
plės
ti be
ndrą
ją k
ultū
rinę
, so
cial
inę
ir p
rofe
sinę
ko
mpe
tenc
iją4.
2. N
audo
ti in
form
acin
es
kom
unik
acijo
s pr
iem
ones
Nau
jaus
ios i
nfor
mac
ijos i
r ko
mun
ikac
ijos t
echn
olog
ijos.
Kal
bos k
omun
ikac
ija.
Kom
piut
erin
is r
aštin
gum
as.
4.2.
1. N
audo
ti na
ujau
sias
in
form
acijo
s ir
kom
unik
acijo
s te
chno
logi
jas
Susi
stem
inti
doku
men
tų
duom
enys
(len
telė
s,
diag
ram
os).
Pare
ngta
s pro
jekt
as.
Atli
kta
reik
iam
o ša
ltini
o pa
iešk
a.Pa
reng
ti ra
što
darb
ai u
žsie
nio
kalb
a.
4.2.
2. B
endr
auti
bent
vie
na V
akar
ų Eu
ropo
s kal
ba
-
11
veik
los
srit
ysK
ompe
tenc
ijų a
pibū
dini
mas
Stud
ijų ti
ksla
iK
ompe
tenc
ijų v
erti
nim
asko
mpe
tenc
ijos
kom
pete
ncijų
rib
os
4.�.
Tai
sykl
inga
i va
rtot
i gim
tąją
ka
lbą
real
ioje
ir
vir
tual
ioje
pr
ofes
inėj
e ve
iklo
je
Kal
binė
rai
ška.
Ora
tori
niai
geb
ėjim
ai.
Lite
ratū
ra.
Peri
odik
a.
4.�.
1. S
uvok
ti ka
lbą
kaip
sva
rbia
usią
ta
utiš
kum
o po
žym
į, pu
osel
ėti
indi
vidu
aliu
s kal
binė
s rai
škos
ge
bėjim
us, k
ūryb
ines
gal
ias
Vest
a pa
mok
a.Pa
reng
tas š
vent
ės p
roje
ktas
, pa
mok
os p
lana
s-ko
nspe
ktas
.Pr
ista
tyta
s tea
trin
ės r
aišk
os
proj
ekta
s.A
tlikt
as įs
kaiti
nis l
iaud
ies a
rba
auto
rini
s kūr
inys
.
4.�.
2. N
audo
ti ve
rbal
iniu
s ir
neve
rbal
iniu
s kom
unik
avim
o bū
dus
skat
inan
t mok
inių
ben
drav
imą,
bend
rada
rbia
vim
ą4.
�.�.
Tob
ulin
ti pa
grin
dini
us
orat
orin
ius į
gūdž
ius,
impr
oviz
uoti
ir p
anau
doti
įvai
rią
teat
rinę
rai
šką
vaik
ų ka
lbai
ir k
ūryb
išku
mui
ugd
yti
-
Spausdino UAB „JUDEX“Europos pr. 122, LT-46�51 Kaunas
Tel./faks. (8~�7) �4 12 46www.judex.lt
Tiražas – 100 vnt. Užsakymo Nr. 7626
-
www.pmmc.lt
Išleido