Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis

DORINIO UGDYMO (ETIKOS) MOKYTOJO

RENGIMO STANDARTAS

Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis

DORINIO UGDYMO (ETIKOS) MOKYTOJO RENGIMO STANDARTAS

LIETUvOS RESPUbLIKOS švIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA LIETUvOS RESPUbLIKOS SOcIALINėS APSAUGOS IR DARbO MINISTERIJA

Vilnius, 2008

© Profesinio mokymo metodikos centras, 2008

Parengta Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos lėšomis, įgyvendinant projektą Nr. BPD2004-ESF-2.4.0-01-04/0156 „Nacionalinės profesinio rengimo standartų sistemos plėtra“

Standarto rengimą koordinavo Profesinio mokymo metodikos centro Standartų ir mokymo programų skyrius

EUROPOS SAJUNGAEuropos socialinis fondas

K U R K I M E A T E I T Į D R A U G E !

PROfESINIO MOKyMO METODIKOS cENTRAS

�

5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:5.1. Dorinio ugdymo (etikos) mokytojo rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgiant į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus ir remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti.5.2. Asmuo, baigęs Standarto reglamentuojamą dorinio ugdymo (etikos) mokytojo studijų programą, įgyja profesinę kvalifikaciją, profesinių kompetencijų šiose veiklos srityse: etikos dalyko mokymas; dorinio ugdymo (etikos) proceso organizavimas ir valdymas; profesinis ir bendrakultūrinis tobulėjimas.5.�. Dorinio ugdymo (etikos) mokytojas sudaro palankias sąlygas, leidžiančias ugdyti(s) brandžią pagrindinės mokyklos mokinio asmenybę. Mokytojas, atverdamas mokiniams Lietuvos ir žmonijos dorinės kultūros vertybes bei tradicijas, padeda formuotis mokinių vertybinių nuostatų sistemai bei gebėjimui ne tik reflektuoti šiuolaikines dorovines problemas, bet ir įgyti pozityvaus elgesio įgūdžių. Jis padeda mokiniams aktyviai ir atsakingai prisidėti prie dorinių, psichologinių, socialinių problemų sprendimo. Mokytojas, kurdamas mokymąsi, tobulėjimą skatinančią aplinką, sudaro sąlygas formuotis socialinėms ir pilietinėms mokinių kompetencijoms bei pasiekti asmeninės brandos.5.4. Sėkmingą pagrindinės mokyklos dorinio ugdymo (etikos) mokytojo darbą lems tokios asmeninės savybės: komunikabilumas, kūrybingumas, greita orientacija, kruopštumas, sąžiningumas, darbštumas, pareigingumas, dėmesingumas, optimizmas, humaniškumas.6. Dorinio ugdymo (etikos) mokytojo tikslas – ugdyti mokinio dorinę, pilietinę, socialinę bei kultūrinę kompetencijas.7. Dorinio ugdymo (etikos) mokytojo veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.

I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKvIZITAI

1. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis.2. Valstybinis kodas – S514507.�. Suteikiama kvalifikacija – mokytojas.4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis.

II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS

DORINIO UGDYMO (ETIKOS) MOKYTOJO RENGIMO STANDARTAS

PATVIRTINTALietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209

4

8. Dorinio ugdymo (etikos) mokytojo kompetencijų ribos, studijų tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.9. Sėkmingam dorinio ugdymo (etikos) mokytojo darbui reikalingi šie bendrieji gebėjimai: 9.1. atsakingumas;9.2. organizuotumas;9.�. kūrybiškumas;9.4. savarankiškumas priimant sprendimus;9.5. kolektyvinis darbas;9.6. matematinis raštingumas;9.7. kompiuterinis raštingumas;9.8. taktiškumas; 9.9. tolerantiškumas. 10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas:10.1. Dorinio ugdymo (etikos) mokytojo kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:10.2.1. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos.10.�. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

5

veiklos sritys Kompetencijos1. Etikos dalyko mokymas 1.1. Kūrybiškai perteikti dorinio ugdymo (etikos)

žinias 1.2. Sudaryti sąlygas tautinei tapatybei formuotis1.�. Susieti teorines dorinio ugdymo (etikos) žinias su kitais mokomaisiais dalykais1.4. formuoti ir plėtoti mokinių vertybinių nuostatų sistemą1.5. Parinkti šiuolaikinės didaktikos metodikas

2. Dorinio ugdymo (etikos) proceso organizavimas ir valdymas

2.1. Tirti mokinių poreikius, interesus, galimybes ir problemas2.2. Planuoti ir tobulinti dorinio ugdymo (etikos) procesą2.�. Parinkti dorinio ugdymo (etikos) metodus ir strategijas2.4. Sukurti doriniam ugdymui palankiausią aplinką2.5. Vertinti mokinių dorinio ugdymo (etikos) pasiekimus ir pažangą2.6. Bendrauti ir bendradarbiauti su ugdymo proceso dalyviais

�. Profesinis ir bendrakultūrinis tobulėjimas �.1. Reflektuoti ir vertinti savo profesinę veiklą�.2. Planuoti nuolatinį profesinį tobulėjimą�.�. Kūrybiškai ir lanksčiai reaguoti į šiuolaikinio pasaulio kaitą

Dorinio ugdymo (etikos) mokytojo rengimo standarto1 priedas

DORINIO UGDYMO (ETIKOS) MOKYTOJO vEIKLOS SRITYS IR KOMPETENcIJOS

6

DO

RIN

IO U

GD

YM

O (E

TIK

OS)

MO

KY

TO

JO K

OM

PET

ENc

IJŲ

RIb

OS,

ST

UD

IJŲ

T

IKSL

AI I

R K

OM

PET

ENc

IJŲ

vER

TIN

IMA

S

Dor

inio

ugd

ymo

(etik

os) m

okyt

ojo

reng

imo

stan

dart

o2

prie

das

veik

los

srit

ysK

ompe

tenc

ijų a

pibū

dini

mas

Stud

ijų ti

ksla

iK

ompe

tenc

ijų v

erti

nim

asko

mpe

tenc

ijos

kom

pete

ncijų

rib

os

1. E

tikos

da

lyko

m

okym

as

1.1.

Kūr

ybišk

ai

pert

eikt

i dor

inio

ug

dym

o (e

tikos

) ži

nias

Pasa

ulio

ir L

ietu

vos e

tikos

isto

rija

ir

teor

ija1.

1.1.

Ana

lizuo

ti pa

saul

io ir

Lie

tuvo

s et

ikos

isto

riją

ir te

oriją

Pare

ngta

s ir p

akom

entu

otas

re

fera

to, p

rane

šimo

plan

as1.

1.2.

Atli

kti u

gdym

ui a

ktua

lios

info

rmac

ijos p

aieš

ką ir

ana

lizę

1.1.

�. V

aizd

žiai

ir ta

isyk

linga

i rei

kšti

idėj

as, p

erte

ikti

min

tis, f

aktu

s ir

jaus

mus

nau

doja

ntis

įvai

riom

is

kom

unik

acijo

s pri

emon

ėmis

1.2.

Sud

aryt

i są

lyga

s tau

tinei

ta

paty

bei

form

uotis

Taut

inis

tapa

tum

as.

Euro

peiz

acija

. G

loba

lizac

ija.

1.2.

1. A

naliz

uoti

taut

inį t

apat

umą

sąly

goja

nčiu

s vei

ksni

usPa

reng

tas p

rane

šimas

taut

inio

ta

patu

mo

tem

a.O

rgan

izuo

tas r

engi

nys,

paru

ošta

s jo

apr

ašym

as.

1.2.

2. A

pibr

ėžti

lietu

višk

ą ir

eur

opin

ę ta

paty

bę e

urop

eiza

cijo

s, gl

obal

izac

ijos

kont

ekst

e1.

�. S

usie

ti te

orin

es d

orin

io

ugdy

mo

(etik

os)

žini

as su

kita

is

mok

omai

siai

s da

lyka

is

Pagr

indi

nės f

iloso

fijos

kry

ptys

, sr

ovės

ir m

okyk

los.

Etno

kultū

ra.

Pasa

ulio

relig

ijų is

torij

a ir

teor

ija.

Sąsa

jos s

u so

cial

inia

is m

oksla

is:

psic

holo

gija

, ist

orija

, ped

agog

ika.

Sąsa

jos s

u hu

man

itari

niai

s mok

slais:

lit

erat

ūra,

men

ais.

Sąsa

jos s

u ga

mto

s mok

slais:

bi

olog

ija, f

izik

a. Bi

oetik

a. A

plin

kosa

uga.

Prof

esijo

s dal

ykai

.

1.�.

1. A

naliz

uoti

etik

os p

robl

emas

re

mia

ntis

filos

ofijo

s, et

ikos

te

orijo

mis,

psi

chol

ogijo

s, et

noku

ltūro

s, an

trop

olog

ijos i

r kita

is

mok

slais

Pare

ngta

s pam

okos

kon

spek

tas.

Org

aniz

uota

s ren

giny

s ir

paru

ošta

s jo

apra

šym

as.

Paru

ošta

ir p

akom

entu

ota

proj

ekto

ata

skai

ta.

Nus

taty

tos i

r api

būdi

ntos

be

ndro

s ugd

ymo

veik

los k

rypt

ys.

1.�.

2. S

upra

sti p

agri

ndin

ius p

asau

lio

ir L

ietu

vos p

edag

ogin

ės m

intie

s ir

švie

timo

raid

os is

torij

os b

ruož

us,

svar

biau

sias

kry

ptis,

pra

eitie

s ir

daba

rtie

s ten

denc

ijas

1.�.

�. M

odel

iuot

i dor

inį u

gdym

ą si

ejan

t jį s

u ki

tais

mok

ymo

daly

kais

7

veik

los

srit

ysK

ompe

tenc

ijų a

pibū

dini

mas

Stud

ijų ti

ksla

iK

ompe

tenc

ijų v

erti

nim

asko

mpe

tenc

ijos

kom

pete

ncijų

rib

os

1.4.

for

muo

ti ir

pl

ėtot

i mok

inių

ve

rtyb

inių

nu

osta

tų si

stem

ą

Taut

inė,

kultū

rinė

ir p

iliet

inė

savi

mon

ė.Pa

žiūr

ų, p

rinc

ipų

ir e

lges

io n

orm

ų sis

tem

a.Sk

irtin

gų re

ligijų

mor

alės

sam

prat

a ir

ver

tybė

s.K

rikš

čion

iškos

ios b

ei b

endr

osio

s žm

ogau

s ver

tybė

s.A

smen

s oru

mas

.

1.4.

1. A

naliz

uoti

senų

jų ir

šiuo

laik

inių

ku

ltūrų

bei

civ

iliza

cijų

mor

alės

ir

vert

ybių

sist

emas

Atli

kta

pam

okos

refle

ksija

.Ve

stas

reng

inys

.Ve

sti p

okal

biai

, disk

usijo

s ir

paru

ošti

jų a

praš

ymai

.1.

4.2.

Arg

umen

tuot

i ver

tybi

nes

nuos

tata

s rem

iant

is fil

osof

ijos i

r et

ikos

teor

ijom

is1.

4.�.

Ref

lekt

uoti

vert

ybin

es n

uost

atas

1.

4.4.

Ver

tinti

soci

alin

es b

ei d

orin

io

ugdy

mo

prob

lem

as1.

5. P

arin

kti

šiuol

aiki

nės

dida

ktik

os

met

odik

as

Šiuo

laik

inės

ugd

ymo

met

odik

os.

Logi

ka.

1.5.

1. A

naliz

uoti

soci

alin

ius i

r m

oral

iniu

s rei

škin

ius,

refle

ktuo

ti m

oral

inį e

lges

į

Api

brėž

tos i

r įve

rtin

tos

bend

ravi

mo

prob

lem

os p

atei

ktoj

e sit

uaci

joje

, paa

iškin

ti sp

rend

imo

būda

i.Pa

mok

oje

prita

ikyt

i opt

imal

iaus

i di

dakt

inia

i met

odai

.Ve

sta

disk

usija

, deb

atai

.Pa

reng

tas p

roje

ktas

, par

uošt

a jo

at

aska

ita.

1.5.

2. T

aiky

ti m

okym

o(si

) met

odik

as,

skat

inan

čias

krit

inį m

ąsty

mą,

atsa

king

umą,

kūry

bišk

umą,

bend

rada

rbia

vim

ą, di

alog

o si

ekim

ą1.

5.�.

Kūr

ybišk

ai m

odel

iuot

i, in

terp

retu

oti i

r spr

ęsti

prob

lem

ines

do

rine

s situ

acija

s2.

Dor

inio

ug

dym

o (e

tikos

) pr

oces

o or

gani

zavi

mas

ir

val

dym

as

2.1.

Tir

ti m

okin

ių

pore

ikiu

s, in

tere

sus,

galim

ybes

ir

prob

lem

as

Tyri

mo

met

odai

: ste

bėjim

as,

poka

lbia

i, an

keta

vim

as ir

t. t.

Tyri

mo

etap

ai: t

yrim

o pa

reng

imas

, org

aniz

avim

as, a

naliz

ė, ap

iben

drin

imas

.

2.1.

1. P

arin

kti t

inka

mą

tyri

mo

stra

tegi

ją, s

truk

tūrą

ir m

etod

us

Ištir

ti ir

paa

iškin

ti m

okin

ių

pore

ikia

i.Pa

rink

ta ty

rim

o m

etod

ika.

Atli

kti t

yrim

ai ir

tyri

mų

anal

izė

naud

ojan

tis IK

T.

2.1.

2. N

audo

ti šiu

olai

kine

s in

form

acin

es ir

kom

unik

acin

es

tech

nolo

gija

s (IK

T)2.

2. P

lanu

oti i

r to

bulin

ti do

rini

o ug

dym

o (e

tikos

) pr

oces

ą

LR šv

ietim

o po

litik

ą re

glam

entu

ojan

tys v

alst

ybės

lygm

ens

doku

men

tai.

Euro

pos š

viet

imo

polit

iką

regl

amen

tuoj

anty

s dok

umen

tai.

Bend

riej

i ugd

ymo

plan

ai.

Bend

rosi

os p

rogr

amos

ir

išsila

vini

mo

stan

dart

ai.

2.2.

1. Ž

inot

i pag

rind

iniu

s do

kum

entu

s, re

glam

entu

ojan

čius

va

lstyb

ės šv

ietim

o po

litik

ą

Pare

ngta

dal

yko

prog

ram

a ir

pl

anas

.Pa

aišk

inti

popa

mok

inės

vei

klos

or

gani

zavi

mo

prin

cipa

i.A

pibū

dint

a ug

dym

o pr

oces

o st

rukt

ūra.

2.2.

2. Ž

inot

i dor

inio

ugd

ymo(

si)

proc

eso

orga

niza

vim

o te

orin

es

prie

laid

as, n

auja

usia

s mok

ymo

proc

eso

orga

niza

vim

o te

orija

s

8

veik

los

srit

ysK

ompe

tenc

ijų a

pibū

dini

mas

Stud

ijų ti

ksla

iK

ompe

tenc

ijų v

erti

nim

asko

mpe

tenc

ijos

kom

pete

ncijų

rib

os

Dal

yko

prog

ram

os ir

pla

nai.

Dal

yko

tiksla

i ir u

ždav

inia

i.2.

2.�.

Žin

oti u

gdym

o(si

) pro

ceso

st

rukt

ūrą,

orga

niza

vim

o fo

rmas

2.2.

4. R

engt

i dal

yko

prog

ram

as ir

pl

anus

2.2.

5. P

lanu

oti p

opam

okin

ę ug

dom

ąją

veik

lą

2.�.

Par

inkt

i do

rini

o ug

dym

o (e

tikos

) met

odus

ir

stra

tegi

jas

Trad

icin

iai (

aišk

inam

asis,

re

prod

ukci

nis i

r kt.)

ir m

oder

niej

i (p

robl

emin

is, e

urist

inis,

tiri

amas

is ir

kt

.) ug

dym

o m

etod

ai.

Ugd

ymo

stra

tegi

jos.

Ugd

ymo

inov

acijo

s.A

mži

aus t

arps

niai

. M

okym

osi s

tilia

i.

2.�.

1. P

arin

kti u

gdym

o tu

rinį

at

itink

anči

us m

etod

usPa

rink

ti ug

dym

o m

etod

ai,

atiti

nkan

tys u

gdym

o tu

rinį

, m

okin

ių a

mži

aus t

arps

nius

, po

reik

ius,

suge

bėjim

ų ly

gį,

mok

ymos

i stil

ius

2.�.

2. T

aiky

ti m

okym

o ir

ugd

ymo

met

odus

bei

met

odin

es n

aujo

ves

2.�.

�. N

audo

ti iš

orin

ę ir

vid

inę

mot

yvac

iją sk

atin

anči

as p

riem

ones

2.�.

4. D

ifere

nciju

oti i

r in

divi

dual

izuo

ti ug

dym

o pr

oces

ą2.

4. S

ukur

ti do

rini

am

ugdy

mui

pa

lank

iaus

ią

aplin

ką

Ugd

ymo

aplin

ka (m

okyk

la,

muz

ieju

s, pa

rodų

salė

, bib

liote

ka ir

kt

.). Erdv

ės o

rgan

izav

imas

.M

okym

o pr

iem

onės

.Ši

uola

ikin

ės in

form

acijo

s ir

kom

unik

acijo

s pri

emon

ės.

Psic

holo

gini

s klim

atas

.M

okin

ių sv

eika

tos i

r hig

ieno

s no

rmos

.D

arbo

saug

os re

ikal

avim

ai.

2.4.

1. A

naliz

uoti

ugdy

mo

aplin

kos

įtaką

ugd

ymo(

si) i

r mok

ymo(

si)

proc

esui

Pari

nkta

opt

imal

i ugd

ymo(

si)

viet

a.Ti

nkam

ai o

rgan

izuo

ta d

arbo

ap

linka

. Pa

rink

tos t

inka

mos

dar

bo

prie

mon

ės.

2.4.

2. K

urti

saug

ią, m

okin

io

įvai

riap

usį v

ysty

mą(

si) s

katin

anči

ą ug

dym

o(si

) apl

inką

2.4.

�. K

urti

ar p

ritai

kyti

ugdy

mui

da

rbo

aplin

ką2.

4.4.

Rac

iona

liai n

audo

ti išt

ekliu

s

2.5.

Ver

tinti

mok

inių

dor

inio

ug

dym

o (e

tikos

) pa

siek

imus

ir

paža

ngą

Vert

inim

o nu

osta

tos i

r pri

ncip

ai:

tiksli

ngas

, ind

ivid

ualu

s, at

vira

s, sk

aidr

us, k

onst

rukt

yvus

, inf

orm

atyv

us

ir k

t.Ve

rtin

imo

tipai

: dia

gnos

tinis,

fo

rmuo

jam

asis

(ugd

omas

is) ir

ap

iben

drin

amas

is (s

umuo

jam

asis)

, kr

iteri

nis i

r nor

min

is.

2.5.

1. A

naliz

uoti

įvai

rių v

ertin

imo

met

odik

ų pr

ival

umus

ir tr

ūkum

usSu

kurt

i ver

tinim

o kr

iterij

ai.

Pana

udot

a ve

rtin

imo

met

odik

a.Su

kurt

as v

ertin

imo

siste

mos

m

odel

io fr

agm

enta

s rem

iant

is

švie

timo

inst

ituci

joje

gal

ioja

nčia

is

doku

men

tais

ir b

endr

adar

biau

jant

su

kol

egom

is ir

mok

inia

is.

2.5.

2. P

arin

kti p

ažan

gos i

r pas

ieki

mų

vert

inim

o sis

tem

ą2.

5.�.

Nau

doti

vert

inim

o in

form

aciją

ug

dym

o tu

rini

ui a

tnau

jinti

2.5.

4. S

katin

ti m

okin

ių įs

iver

tinim

ą

9

veik

los

srit

ysK

ompe

tenc

ijų a

pibū

dini

mas

Stud

ijų ti

ksla

iK

ompe

tenc

ijų v

erti

nim

asko

mpe

tenc

ijos

kom

pete

ncijų

rib

os

Vert

inim

o bū

dai:

nefo

rmal

us ir

fo

rmal

us.

Įver

tinim

o fo

rma:

ver

tinim

o ap

lank

as, a

praš

ai, r

ecen

zijo

s.Įs

iver

tinim

o m

etod

ai: a

smen

inė

ar

grup

ės re

fleks

ija ir

kt.

2.6.

Ben

drau

ti ir

be

ndra

darb

iaut

i su

ugd

ymo

proc

eso

daly

viai

s

Vaik

o ra

idos

, asm

enyb

ės ir

pe

dago

ginė

s psi

chol

ogijo

s ypa

tum

ai.

Bend

ravi

mo

psic

holo

gijo

s pag

rind

ai.

Bend

ravi

mas

su u

gdyt

inia

is, k

itais

pe

dago

gais,

mok

yklo

s dar

buot

ojai

s, tė

vais

(glo

bėja

is, r

ūpin

toja

is) ir

kita

is

soci

alin

iais

part

neri

ais.

Net

radi

cini

ai m

okin

iai (

gabū

s, tu

rint

ys n

egal

ią, i

mig

rant

ai ir

kt.)

. Pr

ofes

inė

mok

ytoj

o et

ika.

Šeim

ų tip

ai, š

iand

ieni

nės š

eim

os

tend

enci

jos.

Tėvų

švie

timas

.Be

ndra

vim

as su

švie

timo,

svei

kato

s, va

iko

teisi

ų, k

ultū

ros,

teis

ėtva

rkos

in

stitu

cijo

mis,

visu

omen

inėm

is

orga

niza

cijo

mis

ir k

t.Re

spub

likin

iai,

tarp

taut

inia

i, m

okyk

linia

i pro

jekt

ai.

Prev

enci

nis d

arba

s.

2.6.

1. A

naliz

uoti

ir v

ertin

ti be

ndra

darb

iavi

mo

reik

šmę

ir

ypat

umus

Paai

škin

ti m

okyt

ojo

ir u

gdyt

inių

sa

ntyk

iai p

atei

ktoj

e sit

uaci

joje

.K

onst

rukt

yvia

i išs

pręs

ti ta

rpas

men

inia

i ir g

rupi

niai

ko

nflik

tai s

umod

eliu

otoj

e sit

uaci

joje

.Ve

stas

pok

albi

s su

mok

inia

is

pate

ikta

tem

a.Pa

aišk

into

s tin

kam

os

bend

ravi

mo

su tė

vais

form

os.

Paai

škin

ti st

ovyk

los

orga

niza

vim

o pr

inci

pai.

2.6.

2. K

urti

bend

ravi

mui

pal

anki

ausi

ą at

mos

ferą

tole

rant

iškai

ir p

agar

biai

ve

rtin

ant k

ultū

rini

us ir

soci

alin

ius

skir

tum

us2.

6.�.

Atp

ažin

ti sp

ecia

liuos

ius

mok

inių

por

eiki

us u

žtik

rina

nt

soci

alin

ės a

tski

rtie

s pre

venc

iją2.

6.4.

Tai

kyti

bend

rada

rbia

vim

o pr

inci

pus i

r būd

us2.

6.5.

Ben

drau

ti su

mok

inių

tėva

is ar

gl

obėj

ais

2.6.

6. B

endr

adar

biau

ti su

pag

albą

va

ikui

ir še

imai

teik

ianč

iom

is

orga

niza

cijo

mis

�. Pr

ofes

inis

ir

bend

raku

ltūrin

is to

bulė

jimas

�.1.

Ref

lekt

uoti

ir v

ertin

ti sa

vo

prof

esin

ę ve

iklą

Prof

esin

ės v

eikl

os ir

pat

irtie

s sa

vian

aliz

ė.N

auja

usio

s ped

agog

inės

lite

ratū

ros

stud

ijavi

mas

.

�.1.

1. Įv

ertin

ti sa

vo k

ompe

tenc

iją,

patir

tį, to

bulė

jimo

galim

ybes

Atli

kta

ir p

aaišk

inta

ped

agog

inės

ve

iklo

s ref

leks

ija.

Suda

ryta

s ar p

akor

eguo

tas

prof

esin

ės v

eikl

os p

lana

s.�.

1.2.

Ana

lizuo

ti ak

tual

iaus

ias

prof

esin

ės v

eikl

os p

robl

emas

�.2.

Pla

nuot

i nu

olat

inį p

rofe

sinį

tobu

lėjim

ą

Tobu

linim

osi b

ūdai

: sem

inar

ai,

kurs

ai, p

roje

ktai

, kon

fere

ncijo

s, st

ažuo

tės i

r kt.

�.2.

1. K

aupt

i inf

orm

aciją

api

e do

rini

o ug

dym

o na

ujov

es, t

aiky

ti ja

s sav

o pr

ofes

inėj

e ve

iklo

je

Pari

nkti

veik

smin

giau

si

prof

esin

io to

bulė

jimo

būda

i

10

veik

los

srit

ysK

ompe

tenc

ijų a

pibū

dini

mas

Stud

ijų ti

ksla

iK

ompe

tenc

ijų v

erti

nim

asko

mpe

tenc

ijos

kom

pete

ncijų

rib

os

Ger

osio

s ped

agog

inės

pat

irtie

s sk

laid

a.�.

2.2.

Pan

audo

ti in

stitu

cijo

s tei

kiam

as

galim

ybes

kva

lifik

acija

i tob

ulin

ti�.

�. K

ūryb

iškai

ir

lank

sčia

i rea

guot

i į š

iuol

aiki

nio

pasa

ulio

kai

tą

Pasa

ulio

įvyk

iai,

jų sk

laid

a, va

rtoj

imo

kultū

ra ir

kt.

�.�.

1. A

naliz

uoti

ir m

oral

ės p

ožiū

riu

vert

inti

visu

omen

ės p

robl

emas

Apž

velg

ti na

ujau

si įv

ykia

i ir

pate

ikta

s jų

vert

inim

as�.

�.2.

Ana

lizuo

ti pa

saul

io įv

ykiu

s, pa

naud

oti j

uos d

orov

inėm

s vi

suom

enės

pro

blem

oms s

pręs

ti

Spausdino UAB „JUDEX“Europos pr. 122, LT-46�51 Kaunas

Tel./faks. (8~�7) �4 12 46www.judex.lt

Tiražas – 100 vnt. Užsakymo Nr. 7614

www.pmmc.lt

Išleido