tarptautiniŲ buhalteriŲ etikos standartŲ valdyba...
TRANSCRIPT
TARPTAUTINIŲ BUHALTERIŲ ETIKOS STANDARTŲ VALDYBA (TBESV)
INTERNATIONAL ETHICS STANDARDS BOARD FOR ACCOUNTANTS®
TARPTAUTINIS BUHALTERIŲ PROFESIONALŲ ETIKOS KODEKSAS
(ĮSKAITANT TARPTAUTINIUS NEPRIKLAUSOMUMO REIKALAVIMUS)
2
Šį dokumentą parengė ir patvirtino International Ethics Standards Board for Accountants®
(IESBA®).
IESBA – tai pasaulinė, nepriklausoma standartus rengianti organizacija, atstovaujanti visuomenės
interesui. Jos tikslas yra rengti aukštos kokybės buhalteriams profesionalams skirtus etikos
standartus, kurie palengvintų tarptautinių ir nacionalinių standartų, tarp jų ir auditorių
nepriklausomumo reikalavimų, suvienodinimą ir parengti aukštos kokybėsTarptautinį buhalterių
profesionalų etikos kodeksą (International Code of Ethics for Professional Accountants™
(įskaitant International Independence Standards™)) (toliau – Kodeksas).
Prie TBESV veiklos įgyvendinimo prisideda Tarptautinė buhalterių federacija (International
Federation of Accountants® (IFAC®)).
© 2018 m. balandis, autorių teisės priklauso International Federation of Accountants (IFAC).
Informaciją apie autorių teises, prekės ženklą ir leidimus rasite 199 psl.
3
Turinio pakeitimai palyginti su 2016 m. Kodekso versija
Šio dokumento tekstas pakeičia 2016 m. TBESV Buhalterių profesionalų etikos kodekso versiją.
2016 m. Kodeksas keičiamas vadovaujantis:
• NOCLAR nutarimu – Atsakymas į įstatymų ir nuostatų nesilaikymą;
• Projekto užbaigimo dokumentu – Kodekso pakeitimai, susiję su ilgamečiu darbuotojų ir
audito arba užtikrinimo kliento bendravimu;
• Projekto užbaigimo dokumentu – Kodekso C dalies pakeitimai, susiję su informacijos
paruošimu ir pristatymu bei spaudimu nesilaikyti pagrindinių principų.
Pakeitimų apžvalga
Kodeksą sudaro:
• Struktūriniai ir kiti patobulinimai, padaryti pagal Kodekso projekto struktūrą;
• Kodekso nuostatų, susijusių su apsaugos priemonėmis, pakeitimai, padaryti pagal Apsaugos
priemonių projektą;
• Pakeitimai, kuriais aiškinamas praktinis Kodekso C dalies taikymas buhalteriams
profesionalams, padaryti pagal Pritaikymo projektą (R120.4, R300.5 ir 300.5 A1 dalys);
• Nauja Kodekso taikymo medžiaga, susijusi su profesiniu skepticizmu ir sprendimu, kuri
parengta pagal Profesinio skepticizmo (trumpalaikio) projektą (120.5 A1, 120.5 A2, 120.5
A3, 120.13 A1 ir 120.13 A2 dalys).
Įsigaliojimo datos
Restruktūrizuotas kodeksas
• Restruktūrizuoto kodekso 1, 2 ir 3 dalys įsigalios 2019 m. birželio 15 d.
• 4A dalis, susijusi su audito ir peržiūros įsipareigojimų nepriklausomumu, įsigalios finansinių
ataskaitų auditams ir peržiūroms laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. birželio 15 d. ir
vėliau.
• 4B dalis, susijusi su užtikrinimo užduočių nepriklausomumu, atsižvelgiant į su laikotarpiu
susijusį objektą, įsigalios laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. birželio 15 d. ir vėliau; kitu
atveju įsigalios 2019 m. birželio 15 d.
Kodeksą galima taikyti ir anksčiau.
Ilgalaikio bendravimo nuostatos
Pakeistų ilgalaikio bendravimo nuostatų, kurias TBESV išleido 2017 m. sausio mėn. kaip
„projekto užbaigimo dokumentą“, pagal ankstesnes struktūrines ir projektines konvencijas
įsigaliojimo data (po pakeitimo):
(a) Atsižvelgiant į (c) punkte toliiau nurodytas pereinamojo laikotarpio nuostatas, 290.148–
290.168 dalys įsigalioja finansinių ataskaitų laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. gruodžio
15 d. ir vėliau, auditams.
(b) Užtikrinimo užduotims pagal laikotarpius 291.137–291.141 dalys įsigalios laikotarpiams,
prasidedantiems 2018 m. gruodžio 15 d. ir vėliau; kitu atveju, jie įsigalios 2018 m. gruodžio
15 d.
(c) 290.163 dalis galioja tik finansinių ataskaitų, kurių laikotarpis prasideda iki 2023 m. gruodžio
15 d., auditams. Tai palengvins perėjimą prie reikalaujamos penkerių metų veiklos pertraukos
užduoties partneriams tose jurisdikcijose, kur įstatymų leidimo arba reguliavimo institucija
(arba tokios įstatymų leidimo arba reguliavimo institucijos įgaliota arba pripažinta
organizacija) yra nurodžiusi trumpesnį nei penkerių metų veiklos pertraukos laikotarpį.
Restruktūrizuoto Kodekso įsigaliojimo data nepanaikina pakeistų Ilgalaikio bendravimo nuostatų
290 ir 291 skyriuose nurodytos įsigaliojimo datos.
4
TURINYS
Puslapis
ĮVADAS ...................................................................................................................................... 5
TARPTAUTINIS BUHALTERIŲ PROFESIONALŲ ETIKOS KODEKSAS (ĮSKAITANT
TARPTAUTINIUS NEPRIKLAUSOMUMO REIKALAVIMUS) ....................... 9
PRATARMĖ ................................................................................................................................ 12
1 DALIS. KODEKSO LAIKYMASIS, PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI IR
KONCEPTUALI TVARKA .................................................................................. 143
2 DALIS. DIRBANTYS BUHALTERIAI PROFESIONALAI ............................................. 287
3 DALIS. PRAKTIKUOJANTYS BUHALTERIAI PROFESIONALAI ............................ 554
TARPTAUTINIAI NEPRIKLAUSOMUMO REIKALAVIMAI (4A IR 4B DALYS) ...... 887
4A DALIS. NEPRIKLAUSOMUMAS ATLIEKANT AUDITO IR PERŽIŪROS
UŽDUOTIS ............................................................................................................... 88
4B DALIS. NEPRIKLAUSOMUMAS, ATLIEKANT KITAS UŽTIKRINIMO
UŽDUOTIS, BET NE AUDITO ARBA PERŽIŪROS UŽDUOTIS ................. 154
SĄVOKŲ ŽODYNAS, ĮSKAITANT SANTRUMPAS 186
KODEKSE VARTOJAMŲ SANTRUMPŲ IR NURODOMŲ STANDARTŲ SĄRAŠAS 196
ĮSIGALIOJIMO DATA ............................................................................................................ 197
5
ĮVADAS
(Šis įvadas nėra privaloma priemonė taikant Kodeksą.)
Kodekso paskirtis
1. Tarptautiniame buhalterių profesionalų etikos kodekse (įskaitant Tarptautinius
nepriklausomumo reikalavimus) (toliau – Kodeksas) nustatyti pagrindiniai buhalterių
profesionalų etikos principai, kuriuos įgyvendindamas buhalteris profesionalas gina
visuomenės interesą. Šiais principais nustatomas elgesio, kurio tikimasi iš buhalterio
profesionalo, standartas. Pagrindiniai principai: sąžiningumas, objektyvumas, profesiniai
gebėjimai ir tinkamas atidumas, konfidencialumas ir profesionalus elgesys.
2. Kodekse pateikta konceptuali tvarka (sistema), kurią buhalteriai profesionalai turi taikyti
norėdami nustatyti pagrindinių principų laikymuisi kylančias grėsmes, įvertinti jas ir su
jomis kovoti. Kodekse nustatyti reikalavimai ir pateikiama jų taikymo medžiaga įvairiomis
temomis, kad buhalteriams būtų lengviau taikyti konceptualią tvarką konkrečiais atvejais.
3. Audito, peržiūros ir kitoms užtikrinimo užduotims Kodekse numatyti Tarptautiniai
nepriklausomumo reikalavimai, kurių atiekant tokias užduotis būtina laikytis taikant
konceptualią tvarką grėsmėms nepriklausomumui.
Kodekso sandara
4. Kodeksą sudaro:
• 1 dalis – Kodekso laikymasis, pagrindiniai principai ir konceptuali tvarka. Ji privaloma
visiems buhalteriams profesionalams.
• 2 dalis – Dirbantys buhalteriai profesionalai. Šioje dalyje pateikiama papildoma
informacija, reikalinga dirbantiems buhalteriams profesionalams profesinei veiklai
vykdyti. Dirbantys buhalteriai profesionalai yra buhalteriai profesionalai, kurie
įdarbinti, pasamdyti arba sudarę sutartis bei turi vykdomąją arba nevykdomąją galią,
pavyzdžiui:
o Prekybos, pramonės arba paslaugų sektoriuje;
o Viešajame sektoriuje;
o Švietimo įstaigoje;
o Pelno nesiekiančių organizacijų sektoriuje;
o Reguliavimo arba profesinėje institucijoje.
2 dalis taip pat yra taikoma asmenims, kurie yra viešosios praktikos buhalteriai
profesionalai, vykdantys profesinę veiklą pagal jų kaip rangovų, darbuotojų arba
savininkų santykį su firma.
• 3 dalis – Praktikuojantys buhalteriai profesionalai. Šioje dalyje pateikiama papildoma
informacija buhalteriams profesionalams, teikiantiems profesines paslaugas.
• Tarptautiniai nepriklausomumo standartai. Juose pateikiama papildoma informacija
praktikuojantiems buhalteriams profesionalams, reikalinga teikiant šias užtikrinimo
paslaugas:
6
o 4A dalis – Nepriklausomumas atliekant audito ir peržiūros užduotis. Taikoma
atliekant audito ir peržiūros užduotis;
o 4B dalis – Nepriklausomumas atliekant kitas užtikrinimo užduotis, bet ne audito arba
peržiūros užduotis. Taikoma atliekant užtikrinimo užduotis, kurios nėra audito arba
peržiūros užduotys.
• Žodynas, kuriame apibrėžiamos sąvokos (kur reikia, pateikiama ir papildomų
paaiškinimų) ir apibūdinamos Kodekse vartojamos specifinės reikšmės sąvokos.
Pavyzdžiui, kaip nurodyta 4A dalies Žodyne, sąvoka audito užduotis taip pat reiškia ir
audito, ir peržiūros užduotis. Žodyne taip pat pateikiamos ir Kodekse bei jame
nurodytuose standartuose vartojamos santrumpos.
5. Kodeksą sudaro skyriai, kurie yra skirti konkrečioms temoms. Kai kurie skyriai yra
padalyti į mažesnius skyrelius, kuriuose aptariami konkretūs tų temų aspektai. Kur
tinkama, Kodekso skyrių struktūra yra tokia:
• Įvadas, kuriame nurodomas skyriuje aptariamas objektas ir pristatomi reikalavimai bei
taikymo medžiaga pagal konceptualią tvarką. Įvadinę medžiagą sudaro informacija,
įskaitant vartojamų sąvokų paaiškinimus, kuri yra svarbi siekiant suprasti ir pritaikyti
kiekvieną dalį ir jos skyrius.
• Reikalavimai, kuriuose nurodomi bendrieji ir specifiniai įsipareigojimai atsižvelgiant į
nagrinėjamą objektą.
• Taikymo medžiaga, kurioje pateikiamas kontekstas, paaiškinimai, pasiūlymai
apsvarstyti veiksmus arba klausimus, pavyzdžiai ir rekomendacijos, kurios padės
laikytis reikalavimų.
Kaip naudotis kodeksu
Pagrindiniai principai, nepriklausomumas ir konceptuali tvarka
6. Kodeksas reikalauja, kad buhalteriai profesionalai laikytųsi pagrindinių etikos principų,
kad jie taikytų konceptualią tvarką pagrindinių principų laikymuisi kylančioms grėsmėms
nustatyti, įvertinti ir su jomis kovoti. Taikant konceptualią tvarką būtina priimti profesinį
sprendimą, atsižvelgti į naują informaciją ir faktų bei aplinkybių pasikeitimus, taikyti
nusimanančios ir informuotos trečiosios šalies testą.
7. Koncepctualioje tvarkoje pripažįstama, kad esamos sąlygos, tvarkos ir procedūros, kurias
nustatė profesinė, teisėkūros, reguliuojanti įstaiga, firma ar įdarbinusi organizacija, galėtų
turėti įtakos grėsmių identifikavimui. Tokios sąlygos, tvarkos ir procedūros taip pat galėtų
būti svarbus veiksnys buhalteriui profesionalui vertinant, ar grėsmė yra priimtino lygio.
Kai grėsmės yra nepriimtino lygio, konceptuali tvarka reikalauja buhalterio kovoti su
grėsmėmis. Apsaugos priemonių taikymas yra vienas iš būdų, kuriais būtų galima kovoti
su tokiomis grėsmėmis. Apsaugos priemonės – tai individualūs arba bendri veiksmai, kurių
imasi buhalteris, kad veiksmingai sumažintų grėsmes iki priimtino lygio.
8. Kodeksas reikalauja, kad atlikdami audito, peržiūros ar kitą užtikrinimo užduotį buhalteriai
profesionalai būtų nepriklausomi. Konceptuali tvarka taikoma vienodu būdu ir nustatant,
įvertinant bei kovojant su grėsmėmis nepriklausomumui kaip ir su grėsmėmis pagrindinių
principų laikymuisi.
9. Norint laikytis Kodekso, reikia žinoti, suprasti ir taikyti:
• Visas atitinkamas 1 dalies konkrečiame skyriuje pateiktas nuostatas bei, jeigu taikoma,
200, 300, 400 ir 900 dalyse pateiktą papildomą informaciją.
7
• Visas atitinkamas konkrečiame skyriuje pateiktas nuostatas, pavyzdžiui, taikyti
nuostatas, kurios yra nurodytos po paantraštėmis, pavadintomis „Bendrosios nuostatos“
ir „Visi audito klientai“, kartu su papildomomis konkrečiomis nuostatomis, įskaitant tas,
kurios yra nurodytos po antraštėmis, pavadintomis „Audito klientai, kurie nėra viešojo
intereso subjektai“ arba „Audito klientai, kurie yra viešojo intereso subjektai“.
• Visas atitinkamas konkrečiame skyriuje pateiktas nuostatas bei bet kokias papildomas
nuostatas, kurios yra išvardytos bet kuriame atitinkamame skyriuje.
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
10. laikantis pagrindinių principų taikyti konceptualią tvarką ir būti nepriklausomam,
Reikalavimai ir taikymo medžiaga turi būti perskaityti ir taikomi atliekant audito, peržiūros
ir kitas užtikrinimo užduotis.
Reikalavimai
11. Reikalavimai yra pažymėti raide „R“ ir, daugeliu atvejų, juose vartojamas veiksmažodis
„turi“. Kodekse vartojamas veiksmažodis „turi“ reiškia buhalterio profesionalo arba firmos
prievolę laikytis konkrečios nuostatos, kurioje yra pavartotas žodis „turi“.
12. Kodekse yra ir konkrečių, reikalavimams taikomų išimčių. Tokiu atveju nuostata yra
pažymėta raide „R“, tačiau vartojamas veiksmažodis „gali“ arba sąlygos formuluotė.
13. Kodekse vartojamas žodis „gali“ reiškia leidimą imtis tam tikrų veiksmų tam tikromis
aplinkybėmis, įskaitant reikalavimui taikomą išimtį. Jis nevartojamas galimybei išreikšti.
14. Kodekse vartojamas žodis „galėtų“ reiškia galimybę imtis spręsti kilusį klausimą, situaciją
arba veiksmų eigą. Šiuo žodžiu nepriskiriama konkretaus lygmens galimybė arba tikimybė,
kai vartojamas kartu su žodžiu grėsmė, nes grėsmės lygio vertinimas priklauso nuo faktų ir
aplinkybių esant konkrečiam dalykui, situacijai ar veiksmų eigai.
Taikymo medžiaga
15. Be reikalavimų, Kodekse pateikiama ir taikymo medžiaga, kurioje nurodomas kontekstas,
svarbus siekiant tinkamai suprasti Kodeksą. Visų pirma taikymo medžiaga yra skirta padėti
buhalteriams profesionalams suprasti, kaip taikyti konceptualią tvarką konkrečiomis
aplinkybėmis bei suprasti ir laikytis konkretaus reikalavimo. Nors taikymo medžiaga
nekelia reikalavimų, būtina apsvarstyti šią informaciją, siekiant tinkamai taikyti Kodekso
reikalavimus, įskaitant konceptualią tvarką. Taikymo medžiaga yra pažymėta raide „A“.
16. Taikymo medžiagoje pateikiami pavyzdžių sąrašai nėra baigtiniai.
Pridedamas Kodekso vadovas
17. Kodekso vadove pateikiama Kodekso apžvalga.
8
KODEKSO VADOVAS
Kodekso vadovo priedas
KODEKSO APŽVALGA
1 DALIS
KODEKSO LAIKYMASIS, PAGRINDINIAI PRINCIPAI IR KONCEPTUALI TVARKA
(VISI BUHALTERIAI PROFESIONALAI – 100–199 DALYS)
2 DALIS
DIRBANTYS BUHALTERIAI
PROFESIONALAI
(200–299 DALYS) (2 DALIS TAIKOMA IR INDIVIDUALIEMS
PRAKTIKUOJANTIEMS BUHALTERIAMS PROFESIONALAMS,
KURIE VYKDO PROFESINĘVEIKLĄ PAGAL JŲ SANTYKĮ SU
ĮMONE)
3 DALIS
PRAKTIKUOJANTYS BUHALTERIAI
PROFESIONALAI
(300–399 DALYS)
TARPTAUTINIAI NEPRIKLAUSOMUMO
STANDARTAI (4A IR 4B DALYS)
4A DALIS – NEPRIKLAUSOMUMAS ATLIEKANT AUDITO IR
PERŽIŪROS UŽDUOTIS
(400–899 DALYS)
4B DALIS – NEPRIKLAUSOMUMAS ATLIEKANT UŽTIKRINIMO
UŽDUOTIS, BET NE AUDITO IR PERŽIŪROS UŽDUOTIS
(900-999 DALYS)
ŽODYNAS
(VISI BUHALTERIAI PROFESIONALAI)
9
TARPTAUTINIS BUHALTERIŲ PROFESIONALŲ ETIKOS KODEKSAS
(įskaitant TARPTAUTINIUS NEPRIKLAUSOMUMO STANDARTUS)
TURINYS
1 DALIS. KODEKSO LAIKYMASIS, PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI IR
KONCEPTUALI TVARKA .................................................................................... 14
100 SKYRIUS. KODEKSO LAIKYMASIS ................................................................................ 14
110 SKYRIUS. PAGRINDINIAI PRINCIPAI ............................................................................. 16
111 POSKIRSNIS. SĄŽININGUMAS ...................................................................... 17
112 POSKIRSNIS. OBJEKTYVUMAS .................................................................... 17
113 POSKIRSNIS. PROFESINĖ KOMPETENCIJA IR TINKAMAS
ATIDUMAS ............................................................................................................... 17
114 POSKIRSNIS. KONFIDENCIALUMAS ........................................................... 18
115 POSKIRSNIS. PROFESIONALUS ELGESYS .................................................. 19
120 SKYRIUS. KONCEPTUALI TVARKA ............................................................................... 21
2 DALIS. DIRBANTYS BUHALTERIAI PROFESIONALAI ............................................... 28
200 SKYRIUS. KONCEPTUALIOS TVARKOS TAIKYMAS. DIRBANTYS BUHALTERIAI
PROFESIONALAI ..................................................................................................... 28
210 SKYRIUS. INTERESŲ KONFLIKTAI................................................................................. 32
220 SKYRIUS. INFORMACIJOS RENGIMAS IR PATEIKIMAS ............................................ 35
230 SKYRIUS. PAKANKAMA VEIKLOS PATIRTIS .............................................................. 39
240 SKYRIUS. SU FINANSINE ATSKAITOMYBE IR SPRENDIMŲ PRIĖMIMU SUSIJĘ
FINANSINIAI INTERESAI, DARBO UŽMOKESTIS IR PREMIJOS ................... 40
250 SKYRIUS. SKATINIMAS, ĮSKAITANT DOVANAS IR VAIŠES .................................... 42
260 SKYRIUS. ATSAKAS Į ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS AKTŲ NESILAIKYMĄ ............ 43
270 SKYRIUS. SPAUDIMAS PAŽEISTI PAGRINDINIUS PRINCIPUS ................................. 51
3 DALIS. PRAKTIKUOJANTYS BUHALTERIAI PROFESIONALAI .............................. 55
300 SKYRIUS. KONCEPTUALIOS TVARKOS TAIKYMAS. PRAKTIKUOJANTYS
BUHALTERIAI PROFESIONALAI ......................................................................... 55
310 SKYRIUS. INTERESŲ KONFLIKTAI................................................................................. 61
320 SKYRIUS. BUHALTERIŲ PROFESIONALŲ SKYRIMAS ............................................... 66
321 SKYRIUS. PAPILDOMOS NUOMONĖS ............................................................................ 70
330 SKYRIUS. ATLYGIS UŽ PASLAUGAS IR KITOS ATLYGIO RŪŠYS ........................... 71
340 SKYRIUS. SKATINIMAS, ĮSKAITANT DOVANAS IR VAIŠES .................................... 73
350 SKYRIUS. KLIENTO TURTO SAUGOJIMAS ................................................................... 74
360 SKYRIUS. ATSAKAS Į ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS AKTŲ NESILAIKYMĄ ........... 75
10
TARPTAUTINIAI NEPRIKLAUSOMUMO REIKALAVIMAI (4A IR 4B DALYS) ........ 88
4A DALIS. NEPRIKLAUSOMUMAS ATLIEKANT AUDITO IR PERŽIŪROS
UŽDUOTIS ............................................................................................................... 88
400 SKYRIUS. KONCEPTUALIOS TVARKOS TAIKYMAS NEPRIKLAUSOMUMUI
ATLIEKANT AUDITO IR PERŽIŪROS UŽDUOTIS............................................. 88
410 SKYRIUS. ATLYGIS ............................................................................................................ 99
411 SKYRIUS. ATLYGIO IR VERTINIMO POLITIKA ......................................................... 102
420 SKYRIUS. DOVANOS IR VAIŠĖS ................................................................................... 103
430 SKYRIUS. ESANTIS ARBA NUMATOMAS BYLINĖJIMASIS .................................... 104
510 SKYRIUS. FINANSINIAI INTERESAI ............................................................................. 105
511 SKYRIUS. PASKOLOS IR GARANTIJOS ........................................................................ 109
520 SKYRIUS. VERSLO SANTYKIAI ..................................................................................... 111
521 SKYRIUS. GIMINYSTĖS IR ASMENINIAI SANTYKIAI .............................................. 113
522 SKYRIUS. NESENIAI BUVĘ AUDITO KLIENTŲ DARBUOTOJAI ............................. 116
523 SKYRIUS. DARBAS DIREKTORIUMI AR VADOVU AUDITO KLIENTO ĮMONĖJE .. 117
524 SKYRIUS. ĮDARBINIMAS AUDITO KLIENTO ĮMONĖJE ............................................ 118
525 SKYRIUS. LAIKINI DARBUOTOJŲ PASKYRIMAI ...................................................... 121
540 SKYRIUS. ILGALAIKIAI VYRESNIOJO PERSONALO SANTYKIAI (ĮSKAITANT
PARTNERIŲ ROTACIJĄ) SU AUDITO KLIENTU ............................................. 122
600 SKYRIUS. KITŲ NEI UŽTIKRINIMO PASLAUGŲ TEIKIMAS AUDITO
KLIENTAMS ........................................................................................................... 127
601 POSKIRSNIS. APSKAITOS IR BUHALTERIJOS PASLAUGOS ................ 131
602 POSKIRSNIS. ADMINISTRACINĖS PASLAUGOS ..................................... 133
603 POSKIRSNIS. VERTINIMO PASLAUGOS ................................................... 134
604 POSKIRSNIS. MOKESČIŲ APSKAITOS PASLAUGOS .............................. 135
605 POSKIRSNIS. VIDAUS AUDITO PASLAUGOS .......................................... 140
606 POSKIRSNIS. INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ SISTEMŲ
PASLAUGOS .......................................................................................................... 142
607 POSKIRSNIS. SU BYLINĖJIMUSI SUSIJUSIOS PASLAUGOS ................. 144
608 POSKIRSNIS. TEISINĖS PASLAUGOS ........................................................ 144
609 POSKIRSNIS. DARBUOTOJŲ SAMDYMO PASLAUGOS ......................... 146
610 POSKIRSNIS. BENDROVĖS FINANSŲ TVARKYMO PASLAUGOS ....... 147
800 SKYRIUS. RIBOTO NAUDOJIMO IR PLATINIMO IŠVADOS APIE SPECIALIOS
PASKIRTIES FINANSINES ATASKAITAS (AUDITO IR PERŽIŪROS
UŽDUOTYS) ........................................................................................................... 150
11
4B DALIS. NEPRIKLAUSOMUMAS, ATLIEKANT KITAS UŽTIKRINIMO
UŽDUOTIS, BET NE AUDITO ARBA PERŽIŪROS UŽDUOTIS ................. 154
900 SKYRIUS. KONCEPTUALIOS TVARKOS TAIKYMAS NEPRIKLAUSOMUMUI
ATLIEKANT UŽTIKRINIMO UŽDUOTIS, KURIOS NĖRA AUDITO IR
PERŽIŪROS UŽDUOTYS ...................................................................................... 154
905 SKYRIUS. ATLYGIS .......................................................................................................... 161
906 SKYRIUS. DOVANOS IR VAIŠĖS ................................................................................... 163
907 SKYRIUS. ESANTIS ARBA NUMATOMAS BYLINĖJIMASIS .................................... 164
910 SKYRIUS. FINANSINIAI INTERESAI ............................................................................. 165
911 SKYRIUS. PASKOLOS IR GARANTIJOS ........................................................................ 168
920 SKYRIUS. VERSLO SANTYKIAI ..................................................................................... 170
921 SKYRIUS. GIMINYSTĖS IR ASMENINIAI SANTYKIAI .............................................. 172
922 SKYRIUS. NESENIAI BUVĘ UŽTIKRINIMO KLIENTŲ DARBUOTOJAI .................. 175
923 SKYRIUS. DARBAS DIREKTORIUMI AR VADOVU UŽTIKRINIMO KLIENTO
ĮMONĖJE ................................................................................................................. 176
924 SKYRIUS. ĮDARBINIMAS UŽTIKRINIMO KLIENTO ĮMONĖJE ................................ 177
940 SKYRIUS. ILGALAIKIAI VYRESNIOJO PERSONALO SANTYKIAI SU
UŽTIKRINIMO KLIENTU ..................................................................................... 179
950 SKYRIUS. KITŲ NEI UŽTIKRINIMO PASLAUGŲ TEIKIMAS UŽTIKRINIMO
KLIENTAMS, KURIE NĖRA AUDITO IR PERŽIŪROS UŽDUOČIŲ
KLIENTAI ........................................................................................................................ 181
990 SKYRIUS. RIBOTO NAUDOJIMO IR PLATINIMO IŠVADOS (UŽTIKRINIMO
UŽDUOTYS, KURIOS NĖRA AUDITO IR PERŽIŪROS UŽDUOTYS) ............ 184
SĄVOKŲ ŽODYNAS, ĮSKAITANT SANTRUMPAS .......................................................... 186
12
PRATARMĖ
TBESV savarankiškai rengia ir skelbia Tarptautinį buhalterių profesionalų etikos kodeksą (toliau
– Kodeksas), kuriuo vadovaujasi viso pasaulio buhalteriai profesionalai. TBESV, laikydamasi
nustatytos procedūros, rengia Kodeksą, skirtą tarptautiniam naudojimui.
Tarptautinė buhalterių federacija (TBF), atsižvelgdama į Kodeksą, nustato reikalavimus savo
nariams.
13
1 DALIS. KODEKSO LAIKYMASIS, PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI IR
KONCEPTUALI TVARKA .................................................................................... 14
100 skyrius. Kodekso laikymasis .................................................................................................. 14
110 skyrius. Pagrindiniai principai ................................................................................................ 16
111 poskirsnis. Sąžiningumas ..................................................................................... 17
112 poskirsnis. Objektyvumas .................................................................................... 17
113 poskirsnis. Profesinė kompetencija ir tinkamas atidumas ................................... 17
114 poskirsnis. Konfidencialumas .............................................................................. 18
115 poskirsnis. Profesionalus elgesys ........................................................................ 19
120 skyrius. Konceptuali tvarka .................................................................................................... 21
14
1 DALIS. KODEKSO LAIKYMASIS, PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI IR
KONCEPTUALI TVARKA
100 SKYRIUS. KODEKSO LAIKYMASIS
Bendrosios nuostatos
100.1 A1 Iškirtinis buhalterio profesijos bruožas yra tas, kad buhalteris įsipareigoja dirbti
atsižvelgdamas į visuomenės interesus. Kadangi buhalterio profesionalo pareiga
nėra tenkinti išimtinai atskiro kliento ar darbdavio poreikius, todėl Kodekse
pateikiami reikalavimai ir taikymo medžiaga, padedantys buhalteriui profesionalui
vykdyti savo pareigą veikti viešojo intereso naudai.
100.2 A1 Kodekse „R“ raide pažymėti reikalavimai reiškia įpareigojimus.
100.2 A2 Taikymo medžiaga, pažymėta raide „A“, pateikia kontekstą, paaiškinimus, veiksmų
pasiūlymus ar svarstytinus dalykus, pavyzdžius ir kitas rekomendacijas,
padedančias tinkamai suprasti Kodeksą. Pabrėžtina, kad taikymo medžiaga skirta
padėti buhalteriams profesionalams suprasti, kaip taikyti konceptualią tvarką
konkrečiomis aplinkybėmis bei suprasti ir laikytis konkretaus reikalavimo. Nors
taikymo medžiaga nereiškia reikalavimo, būtina apsvarstyti šią medžiagą siekiant
tinkamai taikyti Kodekso reikalavimus, įskaitant konceptualią tvarką.
R100.3 Buhalteris profesionalas turi laikytis Kodekso, tačiau gali būti ir aplinkybių, kai dėl
įstatymų arba kitų teisės aktų buhalteris negali laikytis tam tikrų Kodekso dalių
reikalavimų. Tokiais atvejais buhalteris laikosi tų įstatymų ir kitų teisės aktų bei
visų kitų Kodekso reikalavimų.
100.3 A1 Profesionalaus elgesio principas reikalauja, kad buhalteris profesionalas laikytųsi
atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų. Kai kurių jurisdikcijų reikalavimai ir
nurodymai gali skirtis nuo šio Kodekso reikalavimų. Buhalteriai profesionalai tuos
skirtumus turi žinoti ir laikytis griežtesnių reikalavimų ir nurodymų, nebent tą
draustų įstatymai ar kiti teisės aktai.
100.3 A2 Kai buhalteris profesionalas susiduria su neįprastomis aplinkybėmis, kuriomis,
taikant konkretų šio Kodekso reikalavimą, būtų sukeltos neproporcingos ar
visuomenės interesų neatitinkančios pasekmės, jam rekomenduojama
pasikonsultuoti su profesine organizacija ar reguliuojančiąja institucija.
Kodekso pažeidimai
R100.4 R400.80–R400.89 ir R900.50–R900.55 dalys yra skirtos aptarti Tarptautinių
nepriklausomumo standartų pažeidimus. Jeigu buhalteris profesionalas nustato, kad
buvo pažeistos bet kurios kitos šio Kodekso nuostatos, jis turi įvertinti tokio
pažeidimo reikšmingumą ir jo įtaką savo gebėjimui laikytis pagrindinių principų.
Buhalteris profesionalas taip pat turi:
(a) kiek įmanoma greičiau imtis visų įmanomų priemonių tinkamai pašalinti
pažeidimo pasekmes;
(b) nuspręsti, ar būtina apie pažeidimą pranešti atitinkamoms šalims.
15
100.4 A1 Atitinkamos šalys, kurioms galima pranešti apie pažeidimą, gali būti tos, kurioms
toks pažeidimas turi įtakos, arba profesinei organizacijai, atitinkamai reguliavimo
ar priežiūros institucijai.
16
110 SKYRIUS. PAGRINDINIAI ETIKOS PRINCIPAI
Bendrosios nuostatos
110.1A1 Buhalteris profesionalas turi laikytis šių penkių pagrindinių etikos principų:
(a) sąžiningumo – visuose profesiniuose ir verslo santykiuose būti doram ir
sąžiningam;
(b) objektyvumo – neleisti, kad šališkumas, interesų konfliktas ar pernelyg didelė
kitų asmenų įtaka paveiktų jo profesinius ar verslo sprendimus;
(c) profesinės kompetencijos ir tinkamo atidumo;
(i) pasiekti ir išlaikyti tokį profesinių žinių ir kompetencijos lygį, kuris
užtikrintų, kad klientui ar darbdaviui būtų teikiama aukšto lygio profesinė
paslauga, pagrįsta šiuolaikiniais techniniais ir profesiniai standartais bei
atitinkamais įstatymais;
(ii) veikti kruopščiai ir laikytis galiojančių techninių ir profesinių standartų;
(d) konfidencialumo – pasirūpinti profesinių ir verslo santykių metu gautos
informacijos neviešinimu;
(e) profesionalaus elgesio – laikytis atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų ir vengti
bet kokio elgesio apie kurį buhalteris profesionalas žino ar turi žinoti, kad tai
gali diskredituoti buhalterio profesiją.
R110.2 Buhalteris profesionalas turi laikytis visų pagrindinių principų.
110.2 A1 Pagrindiniais etikos principais grindžiamas elgesio, kurio tikimasi iš buhalterio
profesionalo, standartas. Konceptualioje tvarkoje nustatomas požiūris, kurį
buhalteris profesionalas turi taikyti, kad galėtų laikytis šių pagrindinių principų.
111–115 skirsniuose pateikti reikalavimai ir taikymo medžiaga, susijusi su
kiekvienu pagrindiniu principu.
110.2 A2 Buhalteris profesionalas gali susidurti su situacija, kai vieno pagrindinio principo
laikymasis prieštarauja vienam arba daugiau kitų pagrindinių principų. Tokiais
atvejais buhalteris, prireikus, gali anonimiškai pasitarti su:
• kitais firmoje arba įdarbinusioje organizacijoje dirbančiais asmenimis;
• asmenimis, atsakingais už valdymą;
• profesine organizacija;
• reguliuojančiąja įstaiga;
• teisininku.
Tačiau tokios konsultacijos neatleidžia buhalterio nuo pareigos profesinį
sprendimą, kad išspręstų konfliktą, arba, prireikus ir jeigu to nedraudžia įstatymai
arba kiti teisės aktai, atsiribotų nuo klausimo, dėl kurio kilo konfliktas.
110.2 A3 Buhalteris profesionalas yra skatinamas dokumentuoti ginčytino klausimo esmę, su
juo susijusių aptarimų detales, priimtus sprendimus ir jų pagrindimą.
17
111 POSKIRSNIS. SĄŽININGUMAS
R111.1 Buhalteris profesionalas turi laikytis sąžiningumo principo, kuriuo reikalaujama,
kad buhalteris būtų atviras ir doras visuose profesiniuose ir verslo santykiuose.
111.1 A1 Sąžiningumo principas taip pat reiškia sąžiningą elgesį bei teisingumą.
R111.2 Buhalteris profesionalas neturėtų būti sąmoningai susijęs su ataskaitomis,
pranešimais ar kita informacija, jei, jo nuomone, tokioje informacijoje:
(a) yra iš esmės neteisingų ar klaidinančių tvirtinimų;
(b) yra aplaidžiai pateiktų tvirtinimų arba duomenų;
(c) praleista ar neaiškiai pateikta reikalaujama informacija, kai toks jos
nepateikimas arba neaiškumas yra klaidinantis.
111.2 A1 Buhalteris profesionalas nelaikomas pažeidusiu R111.2 pastraipos nuostatų, jei
pateikia modifikuotą išvadą dėl tokios ataskaitos, pranešimų ar kitos informacijos.
R111.3 Kai buhalteris profesionalas sužino, kad yra siejamas su informacija, nurodyta
R111.2 pastraipoje, jis turi imtis priemonių, kad atsiribotų nuo tokios informacijos.
112 POSKIRSNIS. OBJEKTYVUMAS
R112.1 Objektyvumo principas visus buhalterius profesionalus, priimančius profesinį arba
verslo sprendimą, įpareigoja būti nešališkiems, nenuolaidžiauti dėl interesų
konflikto ar per daug didelės kitų asmenų įtakos.
R112.2 Buhalteris profesionalas neturėtų vykdyti profesinės veiklos, jei aplinkybės ar ryšiai
daro netinkamą įtaką jo profesiniams sprendimams šioje veikloje.
113 POSKIRSNIS. PROFESINĖ KOMPETENCIJA IR TINKAMAS ATIDUMAS
R113.1 Buhalteris profesionalas turi laikytis profesinės kompetencijos ir tinkamo atidumo
principo, kuriuo iš buhalterio reikalaujama:
(a) siekti ir išlaikyti tokį profesinių žinių ir įgūdžių lygį, kuris užtikrintų, kad
klientui arba darbdaviui būtų teikiamos aukšto lygio profesinės paslaugos,
grindžiamos šiuolaikiniais techniniais ir profesiniais standartais ir atitinkamais
teisės akais;
(b) veikti rūpestingai ir laikytis galiojančių techninių ir profesinių standartų.
113.1 A1 Siekiant klientams ir organizacijoms teikti kokybiškas profesines paslaugas, būtina
tinkamai taikyti profesines žinias ir įgūdžius.
113.1 A2 Profesinės kompetencijos išlaikymas reikalauja nuolat žinoti ir suprasti svarbias
technines, profesines ir verslo naujoves. Nuolatinis profesinis tobulėjimas ugdo ir
įtvirtina buhalterio profesionalo gebėjimus, leidžiančius jam kompetentingai veikti
profesinėje aplinkoje.
113.1 A3 Uolumas reiškia pareigą rūpestingai, atidžiai ir laiku atlikti užduotį atsižvelgiant į
pateiktus reikalavimus.
18
R113.2 Buhalteris profesionalas turi rūpintis, kad jo vadovaujami ir kartu užduotis
atliekantys darbuotojai būtų tinkamai mokomi ir prižiūrimi.
R113.3 Tam tikrais atvejais buhalteris profesionalas turi informuoti klientus, darbdavius
arba kitus profesinės veiklos ar profesinių paslaugų užsakovus apie būdingus jo
vykdomos veiklos ar teikiamų paslaugų apribojimus.
114 POSKIRSNIS. KONFIDENCIALUMAS
R114.1 Buhalteris profesionalas turi laikytis konfidencialumo principo, kuris reikalauja,
kad buhalteris saugotų profesinės ir verslo veiklos metu gautos informacijos
konfidencialumą. Buhalteris turi:
(a) saugoti konfidencialumą, taip pat ir socialinėje aplinkoje, būti apdairus, kad
neatskleistų konfidencialios informacijos tretiesiems, ypač glaudžiai verslo
santykiais susijusiems, asmenims, giminaičiams ar šeimos nariams;
(b) saugoti informacijos konfidencialumą firmos arba jį įdarbinančios
organizacijos viduje;
(c) saugoti potencialaus kliento arba darbdavio suteiktos informacijos
konfidencialumą;
(d) neatskleisti firmos ar įdarbinančios organizacijos konfidencialios informacijos,
gautos profesinių ir verslo santykių metu, be tinkamo ir specialaus leidimo,
išskyrus atvejus, kai teisės aktai ar profesinė pareiga reikalauja ją atskleisti;
(e) nesinaudoti profesinių ir verslo santykių metu gauta konfidencialia informacija
siekiant įgyti asmeninę naudą arba tsuteikti naudos rečiajai šaliai;
(f) neatskleisti ir nenaudoti jokios konfidencialios informacijos net tada, kai
buhalterio profesionalo ir kliento arba darbdavio santykiai yra pasibaigę;
(g) imtis būtinų veiksmų ir užtikrinti, kad jam pavaldūs darbuotojai bei asmenys,
kurie jam patarinėja ir padeda, laikytųsi buhalterio profesionalo pareigos
saugoti informacijos konfidencialumą.
114.1 A1 Konfidencialumas yra naudingas viešajam interesui, nes jis palengvina laisvą
informacijos judėjimą iš buhalterio profesionalo kliento arba įdarbinančios
organizacijos, kai buhalteris žino, kad informacija nebus atskleista trečiosioms
šalims. Nepaisant to, toliau pateikiamos aplinkybės, kurių esant buhalteriai
profesionalai gali arba turi atskleisti konfidencialią informaciją arba kurių esant
derėtų atskleisti informaciją:
(a) kai to reikalauja įstatymai, pavyzdžiui:
(i) vykstant teisminiams procesams būtina pateikti dokumentus ar kitus
įrodymus;
(ii) atitinkamoms valdžios institucijoms atskleisti pastebėtus įstatymų
pažeidimus;
(b) kai atskleisti leidžia įstatymai ir tam pritaria klientas arba darbdavys;
(c) kai atskleisti informaciją buhalterį profesionalą įpareigoja jo profesinė pareiga
arba jis turi teisę tai padaryti, kai to nedraudžia įstatymai:
19
(i) laikydamasis organizacijos nario arba profesinės organizacijos kokybės
peržiūros reikalavimų;
(ii) atsakydamas į profesinės organizacijos arba priežiūros institucijos
paklausimą arba tyrimą;
(iii) siekdamas apginti profesinius buhalterio profesionalo interesus teisminių
procesų metu;
(iv) laikydamasis techninių ir profesinių standartų, įskaitant etikos,
reikalavimų.
114.1 A2 Spręsdami, ar atskleisti konfidencialią informaciją, buhalteriai profesionalai,
atsižvelgdami į aplinkybes, turi apsvarstyti veiksnius, įskaitant:
• ar nebus pažeisti bet kurios iš šalių interesai, įskaitant trečiąsias šalis, kurių
interesams gali būti pakenkta, jei klientas arba darbdavys sutiks, kad buhalteris
profesionalas atskleistų informaciją;
• ar yra žinoma ir pagrįsta, kiek įmanoma, visa susijusi informacija. Veiksniai,
dėl kurių nusprendžiama atskleisti informaciją:
o neįrodyti faktai;
o neišsami informacija;
o nepagrįstos išvados.
• koks turi būti pranešimas ir kam jis turi būti adresuojamas;
• ar šalys, kurioms pranešimas yra adresuojamas, yra tinkami gavėjai.
R114.2 Konfidencialumo principo privaloma laikytis net tada, kai buhalterio profesionalo ir
kliento arba darbdavio santykiai yra pasibaigę. Buhalteriui profesionalui pakeitus
darbdavį arba įgijus naują klientą, jis turi teisę pasinaudoti ankstesne patirtimi,
tačiau buhalteris profesionalas neturi naudoti ir atskleisti jokios profesinių ar verslo
santykių metu gautos ar surinktos konfidencialios informacijos.
115 POSKIRSNIS. PROFESIONALUS ELGESYS
R115.1 Profesionalaus elgesio principas buhalterį profesionalą įpareigoja laikytis įstatymų
ir kitų teisės aktų ir vengti bet kokių veiksmų, kurie, kaip buhalteris profesionalas
žino arba turėtų žinoti, gali diskredituoti profesiją. Tai apima veiksmus, kuriuos
nusimananti ir informuota trečioji šalis, įvertinusi visus buhalteriui profesionalui
tuo metu žinomus konkrečius faktus ir aplinkybes, tikėtina, galėtų vertinti kaip
profesijos diskreditavimą.
115.1 A1 Elgesys, kuris galėtų diskredituoti profesiją, yra elgesys, dėl kurio nusimananti ir
informuota trečioji šalis veikiausiai padarytų išvadą, kad tai daro neigiamą poveikį
gerai profesijos reputacijai.
R115.2 Buhalteriai profesionalai, skelbdami apie save ir reklamuodami savo darbą neturi
kenkti geram profesijos vardui. Jie turi būti sąžiningi, teisingi ir negali:
(a) perdėtai teigiamai apibūdinti paslaugas, kurias jie gali teikti, savo kvalifikaciją
ar įgytą patirtį;
(b) menkinančiai atsiliepti apie kitų buhalterių darbą arba daryti nepagrįstus
palyginimus.
20
115.2 A1 Jeigu buhalteris profesionalas turi abejonių dėl reklamos arba rinkodaros formos
tinkamumo, jis turėtų pasitarti su atitinkama profesine organizacija.
21
120 SKYRIUS. KONCEPTUALI TVARKA
Įvadas
120.1 Buhalterių profesionalų veikloje gali kilti tam tikrų grėsmių nesilaikyti pagrindinių
principų laikymuisi. 120 skyriuje pateikiami reikalavimai ir taikymo medžiaga,
įskaitant konceptualią tvarką, kurie turėtų padėti buhalteriams laikytis pagrindinių
principų ir vykdyti savo pareigas viešojo intereso naudai. Šiuose reikalavimuose ir
taikymo medžiagoje pateikiama faktų ir aplinkybių, įskaitant įvairias profesines
veiklas, interesus ir santykius, kurie kelia grėsmę pagrindiniams principams
įgyvendinti. Be to, tai turėtų sulaikyti buhalterius profesionalus nuo išvados, kad
konkreti situacija gali būti leidžiama, vien tik dėl to, kad ji nėra konkrečiai
uždrausta Kodekse.
120.2 Konceptualioje tvarkoje pateikiamas požiūris kaip buhalteriui profesionalui:
(a) nustatyti pagrindinių principų įgyvendinimo grėsmes;
(b) įvertinti nustatytas grėsmes;
(c) taikyti apsaugos priemones grėsmėms pašalinti ar sumažinti iki priimtino lygio.
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
Bendrosiosios nuostatos
R120.3 Buhalteris profesionalas turi taikyti konceptualią tvarką, kad nustatytų, įvertintų ir
pašalintų grėsmes nusižengti 110 skyriuje išvardytiems pagrindiniams principams.
120.3 A1 Papildomi reikalavimai ir taikymo medžiaga, kuri yra tiesiogiai susijusi su
konceptualios tvarkos taikymu, yra pateikta:
(a) 2 dalyje – Dirbantys buhalteriai profesionalai;
(b) 3 dalyje – Praktikuojantys buhalteriai profesionalai;
(c) Tarptautiniuose nepriklausomumo standartuose:
(i) 4A dalis – Nepriklausomumas atliekant audito ir peržiūros užduotis;
(ii) 4B dalis – Nepriklausomumas atliekant užtikrinimo užduotis, kitas nei audito
ir peržiūros užduotis.
R120.4 Spręsdamas su etika susijusias problemas, buhalteris profesionalas turi atsižvelgti į
aplinkybes, kuriose atsirado arba gali atsirasti problema. Kai praktikuojantis
buhalteris profesionalas vykdo profesinę veiklą pagal buhalterio santykius su firma
kaip rangovas, darbuotojas arba savininkas, jis turi laikytis 2 dalies nuostatų, kurios
taikomų konkrečiomis aplinkybėmis.
R120.5 Taikydamas konceptualią tvarką buhalteris profesionalas turi:
(a) priimti profesinius sprendimus;
(b) išlikti dėmesingas naujai informacijai, faktams ir aplinkybėms;
(c) naudoti nusimanančios ir informuotos trečiosios šalies testą, aprašytą 120.5 A4
dalyje.
22
Profesinio sprendimo priėmimas
120.5 A1 Kad būtų galima priimti profesinį sprendimą būtina turėti reikiamą išsilavinimą,
profesinių žinių, įgūdžių ir patirties, gebėti lyginti faktus ir aplinkybes, tarp jų ir
konkrečios profesinės veiklos pobūdį ir apimtį bei susijusius interesus ir santykius.
Konceptualios tvarkos taikymas priimant, profesinius sprendimus padeda
buhalteriui profesionalui priimti pagrįstus sprendimus dėl galimų veiksmų eigos, ir
nustatytų ar tokie sprendimai yra tinkami pagal aplinkybes.
120.5 A2 Siekiant tinkamai pritaikyti konceptualią tvarką būtina suprasti žinomus faktus ir
aplinkybes. Profesinis sprendimas reikalingas ir norint nustatyti būtinus veiksmus,
reikalingus įgyti šį supratimą ir padaryti išvadą, ar buvo laikomasi pagrindinių
principų.
120.5 A3 Priimdamas profesinį sprendimą, kad būtų įgytas šis supratimas, buhalteris
profesionalas galėtų be kitų dalykų apsvarstyti, ar:
• yra priežastis nerimauti, kadjam žinomuose faktuose ir aplinkybėse trūksta
potencialiai svarbios informacijos;
• yra prieštaravimų tarp žinomų faktų ir aplinkybių bei buhalterio lūkesčių;
• pakankama jo kvalifikacija ir patirtis , kad galėtų padaryti išvadą;
• yra poreikis pasitarti su kitais kvalifikuotais ar patyrusiais asmenimis;
• pakanka, informacijos , kad būtų galima padaryti išvadą;
• jo išankstinė nuomonė ar šališkumas galėtų turėti įtakos būsimam sprendimui;
• gali būti kitų pagrįstų išvadų, kurias galima padaryti remiantis turima
informacija.
Nusimananti ir informuota trečioji šalis
120.5 A4 Atlikdamas nusimanančios ir informuotos trečiosios šalies testą buhalteris
profesionalas apsvarsto, ar tokią pačią išvadą galėtų padaryti ir kita šalis. Toks
apsvarstymas yra atliekamas iš nusimanančios ir informuotos trečiosios šalies, kuri
įvertina visus svarbius faktus ir aplinkybes, kuriuos žino buhalteris arba jis turėtų
žinoti priimdamas sprendimą, pozicijų. Nusimananti ir informuota trečioji šalis
nebūtinai turi būti buhalteris, tačiau turėtų turėti atitinkamų žinių ir patirties, kad
galėtų suprasti ir nešališkai įvertinti buhalterio išvadų tinkamumą.
Grėsmių nustatymas
R120.6 Buhalteris profesionalas turi nustatyti grėsmes pagrindinių principų laikymuisi.
120.6 A1 Siekiant buhalteriui profesionalui nustatyti grėsmes pagrindinių principų
laikymuisi, būtina suprasti faktus ir aplinkybes, tarp jų ir profesinę veiklą, interesus
ir santykius, kurie gali pakenkti pagrindinių principų laikymuisi.
23
Grėsmes pagrindinių principų laikymuisi gali padėti nustatyti ir profesinių
organizacijų, įstatymų ir kitų teisės aktų, firmos arba įdarbinančios organizacijos
nustatytos tam tikros sąlygos, tvarkos ir procedūros, prisidedančios prie etiško
buhalterio elgesio. 120.8 A2 dalyje pateikiama tokių sąlygų, tvarkų ir procedūrų
pavyzdžių, kurie yra svarbūs veiksniai grėsmių lygiui įvertinti.
120.6 A2 Grėsmė nesilaikyti pagrindinių principų gali kilti atsiradus įvairių aplinkybių ir
santykių. Visų tokių situacijų nurodyti neįmanoma. Dėl skirtingų užduočių ir darbo
paskyrimų pobūdžio gali kilti ir skirtingų grėsmių.
120.6 A3 Visas grėsmes nesilaikyti pagrindinių principų galima priskirti vienam ar keliems iš
šių tipų:
(a) savanaudiškų interesų grėsmė – tai grėsmė, kad finansiniai ar kiti interesai
netinkamai paveiks buhalterio profesinį sprendimą arba elgesį;
(b) savikontrolės grėsmė – tai grėsmė, kad buhalteris profesionalas netinkamai
įvertins ankstesnio sprendimo rezultatų arba buhalterio ar kito buhalterio
firmoje arba įdarbinančioje organizacijoje dirbančio asmens, kuriuo buhalteris
pasitikės priimdamas sprendimą savo pareigų vykdymo metu, veiklos;
(c) atstovavimo grėsmė – tai grėsmė, kad buhalteris profesionalas rems kliento
arba samdančios organizacijos poziciją tiek, kad bus suabejota buhalterio
objektyvumu;
(d) familiarumo grėsmė – tai grėsmė, kad dėl ilgalaikių arba artimų santykių su
klientu arba samdančiąja organizacija buhalteris profesionalas bus pernelyg
palankus jų interesams arba laikys jų darbą priimtinu;
(e) įbauginimo grėsmė – tai grėsmė, kad buhalteris profesionalas bus atgrasytas
veikti objektyviai dėl faktinio arba numanomo spaudimo, įskaitant bandymus
netinkamai paveikti buhalterį.
120.6 A4 Bet kuri aplinkybė gali sukelti daugiau nei vieną grėsmę, o bet kuri grėsmė gali
paveikti daugiau nei vieno pagrindinio principo laikymąsi.
Grėsmių įvertinimas
R120.7 Kai buhalteris profesionalas nustato grėsmę pagrindinių principų laikymuisi, jis turi
įvertinti, ar grėsmės lygis yra priimtinas.
Priimtinas grėsmės lygis
120.7 A1 Priimtinas lygis – tai grėsmės lygis, kuriam esant nusimananti ir informuota trečioji
šalis, įvertinusi visus tuo metu buhalteriui profesionalui žinomus faktus ir
aplinkybes, tikriausiai padarytų išvadą, jog pagrindiniams principams nebuvo
nusižengta.
Grėsmių lygiiui įvertinti svarbūs veiksniai
120.8 A1 Vertindamas grėsmės reikšmingumą buhalteris profesionalas turėtų atsižvelgti tiek į
kokybinius, tiek į kiekybinius grėsmės veiksnius, taip pat ir į bendrą kelių grėsmių,
jeigu tokių yra, poveikį.
24
120.8 A2 Grėsmių pagrindinių principų laikymuisi lygiui įvertinti gali būti svarbūs ir 120.6
A1 dalyje išvardytų sąlygų, tvarkų ir procedūrų egzistavimas. Tokių sąlygų, tvarkų
ir procedūrų pavyzdžiai:
• bendrovės valdymo reikalavimai;
• išsilavinimo, kvalifikacijos kėlimo ir profesinės patirties reikalavimai;
• veiksminga skundų sistema, kuri leidžia buhalteriui profesionalui ir visuomenei
plačiąja prasme atkreipti dėmesį į neetišką elgesį;
• aiškiai nurodyta pareiga pranešti apie etikos reikalavimų pažeidimus;
• profesinių ar priežiūros institucijų stebėsena ir drausminės procedūros.
Naujos informacijos arba pasikeitusių faktų ir aplinkybių svarstymas
R120.9 Buhalteriui profesionalui sužinojus naujos informacijos arba pasikeitusių faktų ir
aplinkybių, galėjusių turėti įtakos grėsmės pašalinimui ar jos sumažinimui iki
priimtino lygio, jis turi iš naujo įvertinti grėsmę ir imtis atitinkamų priemonių.
120.9 A1 Nuolatinis dėmesingumas užsiimant profesine veikla padeda buhalteriui
profesionalui nustatyti, ar naujos informacijos atsiradimas arba faktų ir aplinkybių
pasikeitimas:
(a) turi įtakos grėsmės lygiui; arba
(b) turi įtakos buhalterio išvadoms ar taikomos apsaugos priemonės tebėra
tinkamos nustatytoms grėsmėms.
120.9 A2 Jeigu iš naujos informacijos paaiškėja nauja grėsmė, buhalteris profesionalas turi ją
įvertinti ir, jeigu tinkama, imtis priemonių dėl šios grėsmės. (žr. R120.7 ir R120.10
dalis).
Grėsmių valdymas
R120.10 Jeigu buhalteris profesionalas išsiaiškina, kad nustatytos grėsmės pagrindinių
principų laikymuisi yra nepriimtino lygio, buhalteris turi imtis veiksmų, kad
kilusias grėsmes būtų galima pašalinti ar sumažinti iki priimtino lygio. Buhalteris
turi tai padaryti:
(a) pašalindamas aplinkybes, tarp jų ir interesus bei santykius, kurios sukelia
grėsmes;
(b) kai yra įmanoma ir tinkama, taikyti apsaugos priemones, kad sumažintų
grėsmes iki priimtino lygio;
(c) atsisakyti vykdyti arba nutraukti konkrečios veiklos vykdymą.
Grėsmių pašalinimo veiksmai
120.10 A1 Priklausomai nuo faktų ir aplinkybių, grėsmė gali būti šalinama pašalinant grėsmę
sukeliančią aplinkybę. Tačiau yra tokių situacijų, kai grėsmes galima pašalinti tik
atsisakius vykdyti arba nutraukus konkrečios užduoties vykdymą. Taip nutinka dėl
to, kad aplinkybės, kurios sukėlė grėsmę, negali būti pašalintos arba apsaugos
priemonės negali būti taikomos, kad grėsmė būtų sumažinta iki priimtino lygio.
25
Apsaugos priemonės
120.10 A2 Apsaugos priemonės yra veiksmai, kuriais po vieną arba kelis galima efektyviai
sumažinti pagrindinių principų nesilaikymo grėsmes iki priimtino lygio.
Priimtų reikšmingų sprendimų ir bendrų išvadų nagrinėjimas
R120.11 Buhalteris profesionalas turi padaryti bendrą išvadą, ar veiksmai, kurių imasi arba
ketina imtis buhalteris dėl kilusių grėsmių, pašalins šias grėsmes arba sumažins jas
iki priimtino lygio. Padarydamas bendrą išvadą, buhalteris turi:
(a) peržiūrėti bet kokius priimtus reikšmingus sprendimus arba išvadas; ir
(b) naudoti nusimanančios ir informuotos trečiosios šalies testą.
Audito, peržiūros ir kitų užtikrinimo užduočių svarstymas
Nepriklausomumas
120.12 A1 Tarptautiniai nepriklausomumo standartai reikalauja, kad praktikuojantys
buhalteriai profesionalai, atlikdami audito, peržiūros ir kitas užtikrinimo užduotis,
būtų nepriklausomi. Nepriklausomumas yra susijęs su pagrindiniais objektyvumo ir
sąžiningumo principais. Tai reiškia:
(a) Minties (nuomonės) nepriklausomumą, kai laikomasi nuostatų, kurios leidžia
pareikšti nuomonę be pašalinės įtakos, galinčios paveikti profesinį vertinimą,
leidžia asmeniui veikti sąžiningai, išlikti objektyviam ir išlaikyti profesinį
skepticizmą;
(b) Veiksmų nepriklausomumą, kai išvengiama tokių reikšmingų faktų ir
aplinkybių, dėl kurių buvimo nusimananti ir informuota trečioji šalis,
susipažinusi su visa susijusia informacija ir taikytomis apsaugos priemonėmis,
tikėtina, nuspręstų, kad firma arba audito grupės narys nusižengė sąžiningumo,
objektyvumo ir profesinio skepticizmo principams.
120.12 A2 Tarptautiniuose nepriklausomumo reikalavimuose nustatomi reikalavimai ir
pateikiama taikymo medžiaga, kaip taikyti konceptualią tvarką siekiant išlaikyti
nepriklausomumą atliekant auditą, peržiūrą arba kitas užtikrinimo užduotis.
Buhalteriai profesionalai ir įmonės turi laikytis šių reikalavimų, kad būtų
nepriklausomi vykdydami tokias užduotis. Konceptuali tvarka, skirta nustatyti,
įvertinti ir imtis veiksmų dėl pagrindinių principų nesilaikymo grėsmių, tokiu pačiu
būdu taikoma ir nepriklausomumo reikalavimams. 120.6 A3 dalyje aprašyti
pagrindinių principų nesilaikymo grėsmių tipai yra ir nepriklausomumo
reikalavimų nesilaikymo grėsmių tipai.
Profesinis skepticizmas
120.13 A1 Remdamiesi audito, peržiūros ir kitų užduočių atlikimo standartais, tarp jų ir
TBESV išleistais, praktikuojantys buhalteriai profesionalai, planuodami ir
vykdydami audito, peržiūros ir užtikrinimo užduotis, turi taikyti profesinio
skepticizmo principą. 110 skyriuje aprašytas profesinis skepticizmas ir pagrindiniai
principai yra tarpusavyje susijusios sąvokos.
26
120.13 A2 Atliekant finansinių ataskaitų auditą atskirų ir bendrai visų pagrindinių principų
laikymasis padeda įgyvendinti profesinį skepticizmą taip, kaip nurodyta šiuose
pavyzdžiuose:
• Sąžiningumas – reikalavimas, kad buhalteris profesionalas būtų atviras ir doras.
Pavyzdžiui, buhalteris laikosi sąžiningumo principo, kai:
(a) yra atviras ir doras išreikšdamas susirūpinimą dėl kliento pozicijos;
(b) tiria užklausas dėl prieštaringos informacijos ir siekia gauti daugiau audito
įrodymų, kad galėtų imtis veiksmų dėl susirūpinimo ataskaitomis, kurios
gali būti reikšmingai klaidingos ar klaidinančios, kad būtų galima priimti
pagrįstus sprendimus dėl tinkamos veiksmų eigos tokiomis aplinkybėmis.
Tai darydamas buhalteris parodo, kad jis kritiškai vertina audito įrodymus, o tai
prisideda prie profesinio skepticizmo principo įgyvendinimo.
• Objektyvumas – reikalavimas, kad buhalteris profesionalas nediskredituotų
profesinio ir verslo sprendimo dėl šališkumo, interesų konflikto arba netinkamo
kitų asmenų poveikio. Pavyzdžiui, buhalteris laikosi objektyvumo principo,jei:
(a) pastebi aplinkybes arba santykius, pvz., familiarumą su klientu, kuris
galėtų diskredituoti buhalterio profesionalo arba verslo sprendimą;
(b) atsižvelgia į tokių aplinkybių arba santykių poveikį buhalterio sprendimui
vertinant audito įrodymų pakankamumą ir tinkamumą tais klausimais,
kurie yra svarbūs kliento finansinėms ataskaitoms.
Tai darydamas buhalteris savo elgesiu prisideda prie profesinio skepticizmo
principo įgyvendinimo.
• Profesinė kompetencija ir tinkamas atidumas – reikalauja, kad buhalteris
profesionalas turėtų tiek profesinių žinių ir įgūdžių, kurių pakaktų teikti
profesionalias paslaugas bei veikti kruopščiai laikantis galiojančių standartų,
įstatymų ir kitų teisės aktų. Pavyzdžiui, buhalteris laikosi profesinės
kompetencijos ir tinkamo atidumo principo, kai:
(a) siekdamas tinkamai nustatyti reikšmingų netikslumų rizikas taiko žinias,
kurios yra svarbios konkretaus kliento pramonės šakai ir verslui;
(b) kuria ir atlieka tinkamas audito procedūras;
(c) kritiškai vertindamas, ar audito įrodymų pakanka ir ar jie yra tinkami tomis
aplinkybėmis, taiko reikiamas žinias.
Tai darydamas buhalteris savo elgesiu prisideda prie profesinio skepticizmo
principo įgyvendinimo.
27
2 DALIS. DIRBANTYS BUHALTERIAI PROFESIONALAI ............................................... 28
200 skyrius. Konceptualios tvarkos taikymas. Dirbantys buhalteriai profesionalai...................... 28
210 skyrius. Interesų konfliktas ..................................................................................................... 32
220 skyrius. Informacijos rengimas ir pateikimas ......................................................................... 35
230 skyrius. Veikla turint pakankamos patirties ........................................................................... 39
240 skyrius. Su finansine atskaitomybe ir sprendimų priėmimu susiję finansiniai interesai, darbo
užmokestis ir premijos ................................................................................................ 40
250 skyrius. [Rezervuotas skatinimui, įskaitant dovanas ir vaišes] .............................................. 42
260 skyrius. Atsakas į įstatymų ir kitų teisės aktų nesilaikymą .................................................... 43
270 skyrius. Spaudimas pažeisti pagrindinius principus ............................................................... 51
28
2 DALIS. DIRBANTYS BUHALTERIAI PROFESIONALAI
200 SKYRIUS. KONCEPTUALIOS TVARKOS TAIKYMAS. DIRBANTYS
BUHALTERIAI PROFESIONALAI
Įvadas
200.1 Šioje Kodekso dalyje nustatomi reikalavimai ir pateikiama taikymo medžiaga, kaip
dirbantys buhalteriai profesionalai turi taikyti 120 skyriuje aprašytą konceptualią
tvarką. Ši dalis apima ne visas pagrindiniams principams keliančias ar galinčias
kelti grėsmes aplinkybes ir santykius, su kuriais gali susidurti dirbantis buhalteris
profesionalas. Todėl konceptuali tvarka reikalauja, kad dirbantis buhalteris
profesionalas būtų pasirengęs veikti atsiradus tokių santykių ir aplinkybių.
200.2 Investuotojai, kreditoriai, įdarbinančios organizacijos ir kiti verslo bendruomenės
sektoriai, taip pat vyriausybė ir plačioji visuomenė gali pasikliauti dirbančio
buhalterio profesionalo darbu. Dirbantys buhalteriai profesionalai gali būti
vienasmeniškai arba kartu su kitais atsakingi už finansinės ir kitokios informacijos,
kuria gali pasikliauti tiek juos įdarbinanti organizacija, tiek trečiosios šalys,
rengimą ir pateikimą ataskaitose. Jie taip pat gali būti atsakingi už veiksmingą
finansų valdymą ir profesionalias konsultacijas įvairiais verslo klausimais.
200.3 Dirbantis buhalteris profesionalas gali būti įdarbinusios organizacijos darbuotojas,
rangovas, partneris, direktorius (tiek vykdomasis, tiek nevykdomasis), vadovas
savininkas arba savanoris. Dirbančio buhalterio profesionalo santykių su
įdarbinusia organizacija teisinė forma neturi jokios įtakos buhalteriui keliamiems
etikos reikalavimams.
200.4 Šioje dalyje sąvoka „buhalteris profesionalas“ reiškia:
a) dirbantį buhalterį profesionalą;
b) asmenį, kuris yra praktikuojantis buhalteris profesionalas, vykdantis profesinę
veiklą pagal jo kaip rangovo, darbuotojo arba savininko santykį su įmone.
Daugiau informacijos apie tai, kada praktikuojantiems buhalteriams
profesionalams taikomi 2 dalies reikalavimai, yra pateikta R120.4, R300.5 ir
300.5 A1 dalyse.
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
Bendrosios nuostatos
R200.5 Buhalteris profesionalas turi laikytis 110 skyriuje aprašytų pagrindinių principų ir
taikyti 120 skyriuje aprašytą konceptualią tvarką, kad nustatytų, įvertintų ir kovotų
su grėsmėmis pagrindinių principų laikymuisi.
200.5 A1 Dirbančio buhalterio profesionalo pareiga yra prisidėti prie teisėtų jį įdarbinusios
organizacijos tikslų įgyvendinimo. Šis Kodeksas dirbančiam buhalteriui
profesionalui netrukdo tinkamai atlikti šią pareigą, jis tik nurodo aplinkybes,
kuriomis gali būti nusižengta pagrindiniams principams.
200.5 A2 Pritardami teisėtiems juos įdarbinusių organizacijų tikslams ir uždaviniams,
samdomi buhalteriai profesionalai gali palaikyti juos įdarbinusios organizacijos
poziciją, jeigu jos pareiškimai yra teisingi ir neklaidinantys. Paprastai tokie
dirbančio buhalterio veiksmai nekelia grėsmės dėl atstovavimo.
29
200.5 A3 Kuo aukštesnes pareigas eina buhalteris profesionalas, tuo didesnį gebėjimą ir
galimybes jis turės prieiti prie informacijos ir daryti įtaką politikai, padarytiems
sprendimams ir kitų asmenų, susijusių su įdarbinusia organizacija, atliekamiems
veiksmams. Jeigu buhalteriai gali tą daryti, atsižvelgiant į jų poziciją ir aukštesnes
pareigas organizacijoje, tikimasi, kad jie skatins ir propaguos organizacijoje etika
grindžiamą darbo kultūrą. Tokių veiksmų, kurių galima būtų imtis, pavyzdžiai
apima šių dalykų įdiegimą, įgyvendinimą ir priežiūrą:
• etikos švietimo ir mokymo programų;
• etikos ir vidaus pranešimo apie pažeidimus politikos;
• politikos ir procedūrų, padedančių išvengti įstatymų ir teisės aktų nesilaikymo.
Grėsmių nustatymas
200.6 A1 Grėsmę pagrindinių principų laikymuisi gali kelti įvairiausi faktai ir aplinkybės.
Grėsmių klasės yra aprašytos 120.6 A3 dalyje. Toliau pateikiama kiekvienos klasės
faktų ir aplinkybių, kurios gali sukelti grėsmių buhalteriui profesionalui vykdant
profesinę veiklą, pavyzdžių:
a) savanaudiškų interesų grėsmė:
• dirbantis buhalteris profesionalas turi finansinių interesų įdarbinančioje
organizacijoje arba yra gavęs paskolų ar garantijų iš tos organizacijos;
• buhalteris profesionalas dalyvauja įdarbinusios organizacijos siūlomose
skatinamojo atlygio susitarimuose;
• buhalteris profesionalas turi priėjimą prie įmonės turto, kad jį panaudotų
asmeniniais tikslais;
• buhalteriui profesionalui dirbančios organizacijos tiekėjas siūlo dovanų arba
specialų atlygį.
b) savikontrolės grėsmė:
• kai atlikęs galimybių studiją, kuria remiantis buvo priimtas sprendimas dėl
įsigijimo, buhalteris profesionalas parenka tinkamą verslo jungimo
apskaitos būdą.
c) atstovavimo grėsmė:
• buhalteris profesionalas turi galimybę manipuliuoti prospektuose pateikta
informacija, kad sulauktų palankaus finansavimo.
d) familiarumo grėsmė:
• buhalteris profesionalas yra atsakingas už jį įdarbinančios organizacijos
finansinių ataskaitų rengimą, kai šioje įmonėje dirbantis šeimos narys arba
artimas giminaitis priima sprendimus, darančius įtaką šių finansinių
ataskaitų rengimui;
• ilgalaikiai santykiai su verslo atstovais, darančiais įtaką verslo
sprendimams;
30
e) įbauginimo grėsmė:
• grėsmė, kad dirbantis buhalteris profesionalas, jo artimas
giminaitis ar šeimos narys gali būti atleistas ar pakeistas dėl
nesutarimų, susijusių su:
o apskaitos principų taikymu;
o finansinės informacijos pateikimo ataskaitose būdu.
• asmens bandymas daryti įtaką buhalterio profesionalo
sprendimams, pavyzdžiui, priimant sprendimą dėl sutarčių
sudarymo arba apskaitos principo taikymo.
Grėsmių įvertinimas
200.7 A1 Sąlygos, tvarkos ir procedūros, išvardytos 120.6 A1 ir 120.8 A2 dalyse taip pat gali
turėti įtakosvertinant grėsmės pagrindinių principų laikymuisi lygį.
200.7 A2 Buhalterio profesionalo atliekamam grėsmių lygių įvertinimui taip pat įtakos turi ir
profesinės veiklos pobūdis bei apimtis.
200.7 A3 Buhalterio profesionalo atliekamam grėsmių lygių įvertinimui įtakos gali turėti
įdarbinančios organizacijos darbo ir veiklos aplinka. Pavyzdžiui:
• vadovavimas pabrėžiant etiško elgesio svarbą ir lūkesčiai, kad darbuotojai
elgsis etiškai;
• tvarkos ir procedūros, įgalinančios ir skatinančios darbuotojus pranešti
įdarbinančios organizacijos aukštesnio lygio darbuotojams apie bet kokius
jiems nerimą keliančius etikos klausimus nesibaiminant, kad jiems bus
pakenkta;
• tvarkos ir procedūros, skirtos įgyvendinti ir stebėti darbuotojų darbo kokybę;
• įdarbinančios organizacijos priežiūros sistemos arba kitos priežiūros struktūros
ir stipri vidaus kontrolė;
• įdarbinimo procedūros, pabrėžiančios aukšto lygio kompetencijos darbuotojų
priėmimo svarbą;
• visų darbuotojų informavimas laiku apie tvarkas ir procedūras, taip pat apie bet
kokius jų pasikeitimus, ir tinkamas darbuotojų mokymas ir lavinimas, susijęs
su šiomis tvarkomis ir procedūromis;
• etikos ir elgesio taisyklės.
200.7 A4 Tais atvejais, kai dirbantis buhalteris profesionalas mano, kad kiti įdarbinančios
organizacijos asmenys pasielgė neetiškai ir toliau elgsis neetiškai, jis gali
apsvarstyti galimybę pasikonsultuoti su teisininku.
Atsakas į grėsmes
200.8 A1 210–270 skyriuose aprašytos konkrečios grėsmės, kurių gali kilti profesinės veiklos
metu, su pateiktais veiksmų, kurių galima būtų imtis kilus tokių grėsmių,
pavyzdžiais.
200.8 A2 Ypatingais atvejais, jei grėsmes sukėlusios aplinkybės negali būti pašalintos ir nėra
apsaugos priemonių arba nėra tokių apsaugos priemonių, kuriomis galima būtų
sumažinti grėsmės iki priimtino lygio, būtų tinkama buhalteriui profesionalui
nutraukti santykius su įdarbinančiąja organizacija.
31
Už valdymą atsakingų asmenų informavimas
R200.9 Jeigu pagal šio Kodekso nuostatas būtina informuoti už valdymą atsakingus
asmenis, buhalteris profesionalas turi nustatyti, kurį (-iuos) įdarbinančios
organizacijos valdymo struktūrai priklausantį (-čius) asmenį (-is) būtina informuoti.
Jeigu buhalteris profesionalas informuoja už valdymą atsakingiems asmenims
pavaldžią grupę, buhalteris profesionalas turi nustatyti, ar būtina informuoti visus
už valdymą atsakingus asmenis, kad jie būtų tinkamai informuoti.
200.9 A1 Nustatydamas, ką būtina informuoti, buhalteris profesionalas turi atsižvelgti į:
a) aplinkybių pobūdį ir svarbą;
b) dalyką, apie kurį informuojama.
200.9 A2 Už valdymą atsakingiems asmenims pavaldi grupė gali būti, pavyzdžiui, audito
komitetas arba atskiras už valdymą atsakingų asmenų grupės narys.
R200.10 Jeigu buhalteris profesionalas informuoja asmenis, kurie yra atsakingi už
vadovavimą bei valdymą, buhalteris turi būti įsitikinęs, kad informuodamas tokius
asmenis, jis tinkamai informuoja visus už valdymą atsakingus asmenis, kuriuos jis
informuotų kitu atveju.
200.10 A1 Kartais visi už valdymą atsakingi asmenys yra įtraukti į įmonės vadovavimą,
pavyzdžiui, nedidelėje įmonėje vienas savininkas vadovauja organizacijai ir
daugiau niekas neatlieka valdymo funkcijų. Tokiais atvejais, kai apie dalykus
informuojamas (-i) už vadovavimą atsakingas (-i) asmuo (-enys) ir tas (tie) pats (-
ys) asmuo (-enys) yra atsakingas (-i) už valdymą, buhalteris profesionalas laikomas
patenkinusiu reikalavimą informuoti už valdymą atsakingus asmenis.
32
210 SKYRIUS. INTERESŲ KONFLIKTAS
Įvadas
210.1 Reikalaujama, kad nustatydami, įvertindami bei spręsdami su grėsmėmis susijusias
problemas buhalteriai profesionalai laikytųsi pagrindinių etikos principų ir taikytų
konceptualią tvarką, kuri yra aprašyta 120 skyriuje.
210.2 Interesų konfliktas gali kelti grėsmę tiek objektyvumo, tiek ir kitų principų
laikymuisi. Tokios grėsmės gali kilti, kai:
• buhalteris profesionalas vykdo su konkrečiu dviejų arba daugiau šalių dalyku
susijusią profesinę veiklą, kai tokių šalių interesai dėl tokio dalyko kertasi; arba
• buhalterio profesionalo interesai dėl konkretaus dalyko kertasi su šalies, kurios
užsakymu buhalteris profesionalas vykdo profesinę veiklą, interesais,
susijusiais su tuo pačiu dalyku.
Tokia šalimi gali būti įdarbinančioji organizacija, pardavėjas, klientas, skolintojas,
akcininkas ar kita šalis.
210.3 Šiame skyriuje nustatomi konkretūs reikalavimai ir pateikiama taikymo medžiaga,
susijusi su konceptualios tvarkos taikymu esant interesų konfliktui.
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
Bendrosios nuostatos
R210.4 Buhalteris profesionalas turi neleisti, kad interesų konfliktas pakenktų jo
profesiniam ar verslo sprendimui.
210.4 A1 Aplinkybių, kurių esant gali kilti interesų konfliktas, pavyzdžiai:
• einant vadovo ar valdytojo pareigas dviejose įdarbinančiose organizacijose ir
gaunant konfidencialią informaciją iš vienos įdarbinančios organizacijos, kurią
buhalteris profesionalas gali panaudoti kitos įdarbinančios organizacijos naudai
ar prieš ją;
• teikiant profesines paslaugas dviem šalims, priklausančioms bendrijai, kuri
įdarbina buhalterį profesionalą padėti nutraukti tokių šalių partnerystę;
• rengiant finansinę informaciją tam tikriems buhalterį profesionalą įdarbinusios
įmonės vadovams, kurie siekia supirkti įmonės akcijas;
• vykdant buhalterį profesionalą įdarbinusios organizacijos pardavėjų atranką,
kai artimas buhalterio profesionalo šeimos narys gauna finansinės naudos iš
tokio sandorio;
• įdarbinančioje organizacijoje einant valdymo organo nario pareigas, į kurias
įeina ir tam tikrų įmonės investicijų tvirtinimas, kai viena iš tokių investicijų
didina buhalterio profesionalo ar jo artimo šeimos nario asmeninio investicijų
portfelio vertę.
Interesų konflikto nustatymas
R210.5 Siekdamas nustatyti aplinkybes, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas bei grėsmė
vieno arba daugiau iš pagrindinių principų laikymuisi, buhalteris profesionalas turi
imtis tinkamų veiksmų. Tokiais veiksmais jis turi nustatyti:
33
a) atitinkamų interesų ir dalyvaujančių šalių santykių pobūdį;
b) veiklą ir jos reikšmę atitinkamoms šalims.
R210.6 Buhalteris profesionalas turi išlikti budrus ir pastebėti veiklų pobūdžio, interesų ir
tarpusavio santykių pokyčius, kurie galėtų sukelti interesų konfliktą vykdant
profesinę veiklą
Interesų konflikto keliamos grėsmės
210.7 A1 Paprastai kuo labiau tiesioginis ryšys sieja profesinę veiklą ir dalyką, dėl kurio tarp
šalių kyla interesų konfliktas, tuo didesnė tikimybė, kad grėsmės lygis bus
nepriimtinas.
210.7 A2 Interesų konflikto sukeltos grėsmės pašalinimo pavyzdys gali būti sprendimų
priėmimo proceso, susijusio su dalyku, dėl kurio kyla interesų konfliktas,
atsisakymas.
210.7A3 Apsaugos priemonės nuo interesų konflikto sukeltos grėsmės gali būti:
• tam tikros atsakomybės ir pareigų perskirstymas arba atskyrimas;
• tinkamos priežiūros sistemos sukūrimas, pavyzdžiui, veikla tik prižiūrima
vykdomojo arba nevykdomojo direktoriaus.
Atskleidimas ir sutikimas
Bendrosios nuostatos
210.8 A1 Paprastai būtina:
(a) atskleisti interesų konflikto pobūdį ir kaip dėl kilusių grėsmių buvo taikytos
apsaugos priemonės atitinkamoms šalims, įskaitant tinkamo lygio darbuotojus
konflikto paveiktoje įdarbinančioje organizacijoje,
(b) gauti atitinkamų šalių sutikimą buhalteriui profesionalui vykdyti profesinę
veiklą, kai dėl grėsmės taikomos apsaugos priemonės.
210.8 A2 Kartais apie šalies sutikimą gali byloti jos elgesys, pvz., buhalteris profesionalas
turi pakankamai įrodymų padaryti išvadą, kad šalis nuo pat pradžių žinojo interesų
konflikto aplinkybes ir kad jai buvo priimtinas interesų konfliktas, jeigu šalis
neprieštarauja, kad toks konfliktas būtų.
210.8 A3 Jeigu informacija atskleidžiama ar sutikimas suteikiamas ne raštu, buhalteriui
profesionalui siūloma dokumentuoti:
(a) aplinkybių, dėl kurių kyla interesų konfliktas, pobūdį;
(b) pritaikytas apsaugos priemones grėsmei sumažinti iki priimtino lygio, kai tai
taikytina;
(c) gautą sutikimą.
34
Kitos nuostatos
210.9 A1 Spręsdamas interesų konfliktą, buhalteris profesionalas turėtų pasitarti su
organizacija, kurioje jis dirba, ar kitomis, pavyzdžiui, profesine organizacija,
teisininku ar kitu buhalteriu. Atskleisdamas informaciją ar dalydamasis ja su
įdarbinančia organizacija ir siekdamas gauti trečiųjų šalių patarimą, buhalteris
profesionalas turi išlikti budrus ir laikytis pagrindinio konfidencialumo principo.
35
220 SKYRIUS. INFORMACIJOS RENGIMAS IR PATEIKIMAS
Įvadas
220.1 Reikalaujama, kad nustatydami, įvertindami bei spręsdami su grėsmėmis susijusias
problemas buhalteriai profesionalai laikytųsi pagrindinių etikos principų ir taikytų
konceptualią tvarką, kuri yra aprašyta 120 skyriuje.
220.2 Rengdamas ir pateikdamas informaciją buhalteris profesionalas gali susidurti su
savanaudiškų interesų, įbauginimo ir kitomis grėsmėmis vieno arba daugiau
pagrindinių principų laikymuisi. Šiame skyriuje pateikiami konkretūs reikalavimai
ir taikymo medžiaga, kuri yra tinkama taikant konceptualią tvarką esamomis
aplinkybėmis.
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
Bendrosios nuostatos
220.3 A1 Buhalteriai profesionalai visuose įdarbinančios organizacijos lygmenyse prisideda
prie informacijos rengimo ir pateikimo tiek organizacijos viduje, tiek ir už jos ribų.
220.3 A2 Suinteresuotos šalys, kurioms arba kurių vardu yra rengiama ir pateikiama tokia
informacija, yra:
• vadovybė ir už valdymą atsakingi asmenys;
• investuotojai ir skolintojai arba kiti kreditoriai;
• reguliuojančios institucijos.
Ši informacija gali padėti suinteresuotoms šalims suprasti ir įvertinti aspektus,
susijusius su įdarbinančios organizacijos būklės klausimais, bei priimti su
organizacija susijusius sprendimus. Tokia informacija gali būti finansinė arba ne
finansinė bei gali būti skelbiama viešai arba naudojama tik organizacijos viduje.
Pavyzdžiai:
• veiklos ir rezultatų ataskaitos;
• sprendimų paramos analizės;
• biudžetai ir prognozės;
• informacija, teikiama vidaus ir išorės auditoriams;
• rizikos analizės;
• bendrosios ir specialiosios paskirties finansinės ataskaitos;
• mokesčių deklaracijos;
• ataskaitos, pateikiamos reguliuojančioms institucijoms teisiniais ar atitikties
tikslais.
220.3 A3 Prie šios informacijos rengimo ar pateikimo priskiriamas informacijos
registravimas, tvarkymas ir tvirtinimas.
R220.4 Rengdamas ir pateikdamas informaciją buhalteris profesionalas turi:
(a) parengti arba pateikti informaciją laikydamasis atitinkamos ataskaitų teikimo
sistemos, jeigu tokia yra taikoma;
36
(b) parengti arba pateikti informaciją taip, kad neklaidintų ir netinkamai
nepaveiktų sutartinių arba reguliavimo rezultatų;
(c) atlikti profesionalų vertinimą, kad:
(i) visais reikšmingais atžvilgiais tiksliai ir visiškai atspindėtų faktus;
(ii) aiškiai atspindėtų tikrąjį įmonės ūkinių operacijų arba veiklos pobūdį;
(iii) informacija būtų grupuojama ir registruojama laiku ir tinkamu būdu;
(d) nepraleisti jokios informacijos ketindamas tokia informacija suklaidinti arba
netinkamai paveikti sutartinius arba reguliavimo rezultatus.
220.4 A1 Netinkamo poveikio sutartiniams arba reguliavimo rezultatams pavyzdys yra
nerealios sąmatos naudojimas siekiant išvengti sutartinių reikalavimų, tokių kaip
skolinis įsipareigojimas, arba reguliavimo reikalavimų, pavyzdžiui, finansų įstaigos
kapitalo reikalavimas, pažeidimo.
Veiksmų laisvė rengiant arba pateikiant informaciją
R220.5 Norint priimti profesinį sprendimą rengiant ir pateikiant informaciją gali prireikti
veiksmų laisvės, tačiau buhalteris profesionalas negali šios veiksmų laisvės naudoti
siekdamas suklaidinti kitus asmenis arba netinkamai paveikti sutartinius arba
reguliavimo rezultatus.
220.5 A1 Būdų, kai piktnaudžiaujama veiksmų laisve netinkamiems rezultatams pasiekti,
pavyzdžiai:
• įverčių nustatymas, pavyzdžiui, nustatant tikrąją vertę, kad būtų iškreipti pelno
arba nuostolių duomenys;
• apskaitos politikos arba metodo pasirinkimas arba pakeitimas iš dviejų ar
daugiau variantų pagal taikomą finansinės atskaitomybės tvarką, pavyzdžiui,
pasirenkant apskaitos politiką ilgalaikėms sutartims siekiant iškreipti pelno
arba nuostolių duomenis;
• sandorių datos nustatymas, pavyzdžiui, nurodant turto pardavimą pačioje
finansinių metų pabaigoje siekiant suklaidinti;
• sandorių struktūrizavimo nustatymas, pavyzdžiui, struktūrizuojant finansavimo
sandorius siekiant iškreipti turto, įsipareigojimų arba pinigų srautų
klasifikavimo duomenis;
• pasirinkimas, kokią informaciją atskleisti, pavyzdžiui, praleidžiant arba
pateikiant sunkiai suprantamą informaciją apie finansinę arba veiklos riziką,
siekiant suklaidinti.
R220.6 Vykdydamas profesines veiklas, pirmiausia tas, kurioms nereikalaujama laikytis
atitinkamos atskaitomybės tvarkos, buhalteris profesionalas turi priimti
profesionalų sprendimą, kad nustatytų ir atsižvelgtų į:
(a) tikslą, dėl kurio naudojama informacija;
(b) kontekstą, kuriame ji pateikiama;
(c) asmenis, kuriems ji skirta.
37
220.6 A1 Pavyzdžiui, rengiant arba pateikiant išankstines ataskaitas, biudžetus arba
prognozes, į jas įtraukti atitinkami vertinimo duomenys, apytiksliai duomenys ir,
jeigu yra, prielaidos gali leisti kitiems ja pasitikėti, kad atliktų savo sprendimus.
220.6 A2 Buhalteris profesionalas taip pat gali atsižvelgti į tikslinę auditoriją, kontekstą ir
pateikiamos informacijos tikslą.
Pasitikėjimas kitų darbu
R220.7 Buhalteris profesionalas, kuris ketina pasitikėti kitų darbu įdarbinančios
organizacijos viduje arba už jos ribų, turi priimti profesionalų sprendimą, kad
nustatytų veiksmus, kurių, prireikus, būtų galima imtis, siekiant įvykdyti R220.4
dalyje nurodytus reikalavimus.
220.7 A1 Veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant, ar galima pagrįstai pasitikėti kitų
darbu:
• to asmens arba organizacijos turima reputacija, kvalifikacija ir ištekliai;
• ar tam asmeniui taikomi galiojantys profesiniai ir etikos standartai.
Tokią informaciją galima gauti pasinaudojus turimais ryšiais su tuo asmeniu ar
organizacija, arba konsultacijų būdu su kitais asmenimis.
Veiksmai, kai informacija yra arba gali būti klaidinanti
R220.8 Kai buhalteris profesionalas žino arba gali pagrįstai manyti, kad su buhalteriu
siejama informacija yra klaidinanti, jis turi imtis tinkamų veiksmų, kad išspręstų šį
klausimą.
220.8 A1 Tinkami veiksmai gali būti tokie:
• susirūpinimą dėl klaidinančios informacijos aptarti su viršesniu už buhalterį
profesionalą ir (arba) su įdarbinančios organizacijos atitinkamo lygmens
vadovybe arba už valdymą atsakingais asmenimis ir pareikalauti iš jų imtis
atitinkamų veiksmų, kad išspręstų šį klausimą. Tokie veiksmai gali būti:
o informacijos ištaisymas;
o jeigu informacija jau yra atskleista tiksliniams naudotojams, pranešti jiems
apie ištaisytą informaciją.
• peržiūrėti įdarbinančios organizacijos tvarkas ir procedūras (pavyzdžiui, etikos
ir vidaus pranešimų apie pažeidimus politika), kaip spręsti tokius klausimus
įmonės viduje.
220.8 A2 Buhalteris profesionalas gali nustatyti, kad įdarbinanti organizacija nesiėmė
atitinkamų veiksmų. Jeigu buhalteris vis dar turi priežastį manyti, kad informacija
yra klaidinanti, toliau pateikiami kiti veiksmai, kurie gali būti tinkami, jeigu
buhalteris griežtai laikysis konfidencialumo principo:
• pasitarti su:
o atitinkama profesine organizacija;
o įdarbinančios organizacijos vidaus arba išorės auditoriumi;
o teisininku.
38
• nustatyti, ar yra kokių nors reikalavimų, apie kuriuos reikia pranešti:
o trečiosioms šalims, įskaitant asmenis, kurie naudojasi informacija;
o reguliavimo ir priežiūros institucijoms.
R220.9 Jeigu, išnaudojęs visus galimus variantus, buhalteris profesionalas nustato, kad
nebuvo imtasi tinkamų veiksmų ir yra priežastis manyti, kad informacija vis dar yra
klaidinanti, buhalteris profesionalas turi atsisakyti būti arba likti siejamas su ta
informacija.
220.9 A1 Tokiomis aplinkybėmis buhalteriui profesionalui būtų tinkama atsistatydinti iš
įdarbinančios organizacijos.
Dokumentavimas
220.10 A1 Buhalteriui profesionalui siūloma dokumentuoti:
• faktus;
• apskaitos principus arba kitus taikytinus profesinius standartus;
• komunikaciją ir šalis, su kuriomis buvo aptariami klausimai;
• apsvarstytą veiksmų eigą;
• tai, kaip buhalteris bandė išspręsti klausimą (-us).
Kiti svarstymai
220.11 A1 Kai grėsmę pagrindinių principų, susijusių su informacijos rengimu ir pateikimu,
laikymuisi sukelia finansiniai interesai, įskaitant kompensaciją ir paskatinimą už
finansinę atskaitomybę ir sprendimų priėmimą, taikomi 240 skyriuje nustatyti
reikalavimai ir pateikta taikymo medžiaga.
220.11 A2 Kai klaidinanti informacija gali būti susijusi su įstatymų ir kitų teisės aktų
nesilaikymu, taikomi 260 skyriuje nustatyti reikalavimai ir pateikta taikymo
medžiaga.
220.11 A3 Kai grėsmę pagrindinių principų, susijusių su informacijos rengimu ar pateikimu,
laikymuisi sukelia daromas spaudimas, taikomi 270 skyriuje nustatyti reikalavimai
ir pateikta taikymo medžiaga.
39
230 SKYRIUS. VEIKLA TURINT PAKANKAMOS PATIRTIES
Įvadas
230.1 Reikalaujama, kad nustatydami, įvertindami bei spręsdami su grėsmėmis susijusias
problemas buhalteriai profesionalai laikytųsi pagrindinių etikos principų ir taikytų
konceptualią tvarką, kuri yra aprašyta 120 skyriuje.
230.2 Neturint pakankamos patirties, kyla savanaudiškų interesų grėsmė profesinės
kompetencijos ir tinkamo atidumo principo laikymuisi. Šiame skyriuje nustatomi
reikalavimai ir pateikiama taikymo medžiaga, kurie yra tinkami taikant
konceptualią tvarką tokiomis aplinkybėmis.
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
Bendrosios nuostatos
R230.3 Buhalteris profesionalas negali sąmoningai klaidinti įdarbinančios organizacijos dėl
savo turimos kompetencijos arba patirties.
230.3 A1 Profesinės kompetencijos ir tinkamo atidumo principas reikalauja, kad dirbantis
buhalteris profesionalas imtųsi tik tokių svarbių užduočių, kurioms atlikti jis yra
įgijęs arba gali įgyti pakankamą išsilavinimą ir patirtį.
230.3 A2 Priežastys, kurios buhalteriui profesionalui sukelia savanaudiškų interesų grėsmę
buhalterio profesionalo principo pakankamai kompetentingai ir su reikiamu
atidumu atlikti pareigas laikymuisi:
• nepakanka laiko tinkamai atlikti arba baigti svarbius darbus;
• nepakankama, ribota ar netinkama informacija reikalinga darbui tinkamai
atlikti;
• nepakankama patirtis, tęstiniai mokymai ir (arba) išsilavinimas;
• nepakankami ištekliai tinkamai atlikti darbą.
230.3 A3 Grėsmių lygis priklauso nuo tokių veiksnių, kaip, pavyzdžiui:
• dirbančio buhalterio profesionalo bendro darbo su kitais apimtis;
• buhalterio santykinė viršenybė veikloje;
• atliekamo darbo priežiūra ir peržiūra.
230.3 A4 Veiksmų, kurie gali būti taikomi kaip apsaugos priemonės nuo savanaudiškų
interesų grėsmės, pavyzdžiai:
• kreipimasis pagalbos arba mokymų į atitinkamos kompetencijos turintį asmenį;
• užtikrinimas, kad yra pakankamai laiko atitinkamoms pareigoms atlikti.
R230.4 Jei profesinės kompetencijos ir tinkamo atidumo principo nesilaikymo grėsmės
pašalinti arba sumažinti iki priimtino lygio neįmanoma, buhalteris profesionalas turi
nuspręsti, ar nereikėtų to darbo atsisakyti. Jei buhalteris nusprendžia atsisakyti
užduoties, jis turi aiškiai nurodyti tokio savo sprendimo priežastis.
Kiti svarstymai
230.5 A1 Jeigu buhalteriui profesionalui daromas spaudimas pažeisti profesinės kompetencijos
ir tinkamo atidumo principą, būtina vadovautis 270 skyriuje pateiktais
reikalavimais ir taikymo medžiaga.
40
240 SKYRIUS. SU FINANSINE ATSKAITOMYBE IR SPRENDIMŲ PRIĖMIMU
SUSIJĘ FINANSINIAI INTERESAI, DARBO UŽMOKESTIS IR PREMIJOS
Įvadas
240.1 Reikalaujama, kad nustatydami, įvertindami bei spręsdami su grėsmėmis susijusias
problemas buhalteriai profesionalai laikytųsi pagrindinių principų ir konceptualios
tvarkos, kuri aprašyta 120 skyriuje.
240.2 Finansinių interesų turėjimas arba žinojimas apie artimų giminaičių arba šeimos
narių finansinius interesus gali sukelti savanaudiškų interesų grėsmę objektyvumo
arba konfidencialumo principų laikymuisi. Šiame skyriuje pateikiami konkretūs
reikalavimai ir taikymo medžiaga, kurie yra tinkami taikant konceptualią tvarką
tokiomis aplinkybėmis.
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
Bendrosios nuostatos
R240.3 Buhalteris profesionalas negali manipuliuoti informacija arba naudoti
konfidencialią informaciją asmeninei ar kitų asmenų finansinei naudai gauti.
240.3 A1 Buhalteriai profesionalai gali turėti finansinių interesų arba žinoti, kad jų artimiausi
šeimos nariai ar artimi giminaičiai turi tokių interesų, ir šie finansiniai interesai tam
tikromis aplinkybėmis galėtų kelti grėsmių pagrindinių principų laikymuisi. Prie
finansinių interesų taip pat priskiriami ir darbo užmokesčio ir premijų susitarimai,
susiję su finansine atskaitomybe ir sprendimų priėmimu.
240.3 A2 Pavyzdžiai aplinkybių, galinčių sukelti savanaudiškų interesų grėsmių, kurioms
priskiriami tokie atvejai, kai samdomas buhalteris profesionalas, jo šeimos narys
arba artimas giminaitis:
• turi motyvą ir galimybę manipuliuoti poveikį kainai darančia informacija
siekdamas finansinės naudos;
• turi tiesioginių arba netiesioginių finansinių interesų įdarbinančioje
organizacijoje, o buhalterio profesionalo daromi sprendimai gali tiesiogiai
daryti įtaką tokių finansinių interesų vertei;
• turi galimybę gauti nuo pelno priklausančius priedus, o buhalterio profesionalo
daromi sprendimai gali tiesiogiai daryti įtaką tokių priedų dydžiui;
• tiesiogiai arba netiesiogiai turi teisę į ateityje įsigaliosiančius priedus,
išreikštus įdarbinančios organizacijos akcijų teisėmis ar akcijų pasirinkimo
sandoriais, o buhalterio profesionalo daromi sprendimai gali tiesiogiai daryti
įtaką jų vertei;
• yra sudarę kitų susitarimų dėl atlygio, pagal kuriuos taikomos skatinančios
priemonės už pasiektus darbo rezultatus arba pastangas didinti įdarbinančios
organizacijos akcijų vertę, pavyzdžiui, dalyvaujant ilgalaikiuose skatinančių
priemonių taikymo planuose, susijusiuose su pasiektais konkrečiais darbo
rezultatais.
240.3A3 Tokios grėsmės lygiui įvertinti svarbūs veiksniai:
• finansinio intereso reikšmingumas. Jis priklausys nuo asmeninių aplinkybių ir
finansinio intereso reikšmingumo asmeniui;
41
• nuo vadovybės nepriklausomo komiteto vyresniųjų vadovų atlyginimo dydžio
ir formos nustatymo tvarka ir procedūros;
• už valdymą atsakingų asmenų informavimas pagal vidaus tvarkos taisykles
apie:
o visus svarbius interesus;
o bet kokius planus pasinaudoti teise prekiauti atitinkamomis akcijomis ir
vykdyti jų prekybą.
• vidaus ir išorinio audito procedūros, skirtos spręsti su finansiniais interesais
susijusius klausimus.
240.3 A4 Grėsmės, kylančios dėl susitarimų dėl atlygio arba skatinimo priemonių, gali būti
susijusios su atviru arba užslėptu aukštesnes pareigas einančių darbuotojų ar
bendradarbių spaudimu. Žr. 270 skyrių „Spaudimas pažeisti pagrindinius
principus“.
42
250 SKYRIUS. SKATINIMAS, ĮSKAITANT DOVANAS IR VAIŠES
[Rezervuota 250 skyriui, kuris yra „Skatinimo projekto“ dalis.]
43
260 SKYRIUS. ATSAKAS Į ĮSTATYMŲ IR TEISĖS AKTŲ NESILAIKYMĄ
Įvadas
260.1 Reikalaujama, kad nustatydami, įvertindami bei spręsdami su grėsmėmis susijusias
problemas buhalteriai profesionalai laikytųsi pagrindinių principų ir taikytų
konceptualią tvarką, kuri yra aprašyta 120 skyriuje.
260.2 Kai buhalteris profesionalas sužino arba įtaria, kad nesilaikoma įstatymų ir kitų
teisės aktų reikalavimų, kyla savanaudiškų interesų ir įbauginimo grėsmė
sąžiningumo ir profesionalaus elgesio principų laikymuisi.
260.3 Teikdamas klientui profesines paslaugas buhalteris profesionalas gali sužinoti ar
būti informuotas apie įstatymų ar kitų teisės aktų nesilaikymą, t. p. jis gali ir įtarti
apie jų nesilaikymą. Šio skyriaus tikslas – padėti buhalteriui profesionalui įvertinti
teisės aktų nesilaikymo įtaką bei nustatyti galimus veiksmus, reaguojant į
nesilaikymą arba įtariamą nesilaikymą:
(a) įstatymų ir kitų teisės aktų, visuotinai pripažintų kaip turinčių tiesioginės įtakos
reikšmingoms sumoms ir atskleistai informacijai kliento finansinėse
ataskaitose nustatyti;
(b) kitų įstatymų ir teisės aktų, kurie neturi tiesioginės įtakos sumoms ir atskleistai
informacijai kliento finansinėse ataskaitose nustatyti, tačiau jų laikymasis gali
būti labai svarbus kliento įmonės valdymo aspektams, jo galimybėms tęsti
veiklą ar išvengti reikšmingų sankcijų.
Buhalterio profesionalo uždaviniai, susiję su įstatymų ir teisės aktų nesilaikymu
260.4 Išskirtinis buhalterio profesijos bruožas yra pareiga veikti visuomenės labui.
Reaguodamas į teisės aktų nesilaikymą ar įtariamą nesilaikymą, buhalteris
profesionalas turi įgyvendinti šiuos uždavinius:
(a) laikytis pagrindinių sąžiningumo ir profesionalaus elgesio principų;
(b) įspėti kliento vadovybę arba, jei reikia, už valdymą atsakingus asmenis, kad:
(i) jie galėtų ištaisyti, pašalinti ar sumažinti nustatyto ar įtariamo teisės aktų
nesilaikymo pasekmes;
(ii) būtų užkirstas kelias nesilaikymo veiksmui prieš jam įvykstant;
(c) imtis tokių veiksmų, kuriais paisomas viešasis interesas.
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
Bendrosios nuostatos
260.5 A1 Įstatymų ir kitų teisės aktų nesilaikymas (toliau – nesilaikymas) – tai priešingas
galiojantiems įstatymams ar kitiems teisės aktams tyčinis ar netyčinis veikimas arba
neveikimas, kurį atlieka:
(a) buhalterį profesionalą įdarbinanti organizacija;
(b) už valdymą įdarbinančioje organizacijoje atsakingi asmenys;
(c) įdarbinančios organizacijos vadovybė;
(d) kiti asmenys, dirbantys įdarbinančiai organizacijai arba jos nurodymu.
260.5 A2 Šiame skyriuje nagrinėjami įstatymai ir kiti teisės aktai, kurie reglamentuoja:
44
• apgaulės, korupcijos ir kyšininkavimo prevenciją;
• pinigų plovimo, terorizmo finansavimo ir kitos nusikalstamos veiklos
prevenciją;
• vertybinių popierių rinkas ir prekybą jais;
• bankininkystę ir kitus finansinius produktus bei paslaugas;
• duomenų apsaugą;
• mokesčius, įsipareigojimus pagal pensijų kaupimo sutartis ir pensijų išmokas;
• aplinkos apsaugą;
• visuomenės sveikatą ir saugumą.
260.5 A3 Dėl nesilaikymo įdarbinančiajai organizacijai gali būti skiriama bauda, organizacija
gali būti paduota į teismą arba gali turėti kitų pasekmių, galinčių turėti didelės
įtakos jos finansinėms ataskaitoms. Svarbu tai, kad toks nesilaikymas gali turėti
įtakos viešajam interesui ir taip labai pakenkti investuotojams, kreditoriams,
darbuotojams arba didelei visuomenės daliai. Šiame skyriuje veiksmas laikomas
galinčiu padaryti didelę žalą, jeigu jis sukelia rimtų neigiamų pasekmių – tiek
finansinių, tiek ir nefinansinių – bet kuriai iš šių šalių. Tokio veiksmo pavyzdžiais
gali būti apgaulė, dėl kurios investuotojai patiria didelius finansinius nuostolius,
arba aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimas, kuris kelia pavojų
darbuotojų ir visuomenės sveikatai ir saugumui.
R260.6 Kai kurių jurisdikcijų įstatymuose ar kituose teisės aktuose gali būti nurodyta, kaip
buhalteris profesionalas turėtų reaguoti į nesilaikymą ar įtariamą nesilaikymą.
Tokie būdai gali skirtis nuo šiame skyriuje nurodytų būdų, be to, jų gali būti ir
daugiau. Jeigu buhalteris profesionalas sužino apie tokį nesilaikymą ar įtariamą
nesilaikymą, jis privalo įgyti supratimą apie tokias teisines ar priežiūros nuostatas
ir jų laikytis, įskaitant:
(a) reikalavimą pranešti apie dalyką atitinkamai institucijai;
(b) bet kokį draudimą įspėti atitinkamą šalį.
260.6 A1 Draudimas įspėti atitinkamą šalį gali atsirasti, pavyzdžiui, pagal pinigų plovimo
prevencijos įstatymą.
260.7 A1 Šis skyrius taikomas neatsižvelgiant į įdarbinančiosios organizacijos pobūdį,
įskaitant tai, ar ji yra viešo ar ne viešo intereso įmonė.
260.7 A2 Buhalteris profesionalas, kuris sužino arba yra informuojamas apie dalykus, kurie
yra aiškiai nesukeliantys pasekmių, neprivalo laikytis šio skyriaus nuostatų dėl
tokių dalykų. Ar dalykai yra aiškiai nesukeliantys pasekmių, sprendžiama pagal jų
pobūdį ir finansinį ar kitokį poveikį įdarbinančiai organizacijai, jos
suinteresuotosioms šalims ir visuomenei.
210.7 A3 Šis skyrius netaikomas tais atvejais, kai:
(a) asmens neteisėti veiksmai nesusiję su įdarbinančios organizacijos verslu;
(b) įstatymų ir kitų teisės aktų nesilaiko asmenys, nenurodyti 260.5 A1 dalyje.
Buhalteris profesionalas gali šiame skyriuje rasti nuostatų, kurios bus jam
naudingos sprendžiant, kaip reaguoti tokiose situacijose.
45
Įdarbinančios organizacijos vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų pareigos
260.8 A1 Įdarbinančios organizacijos vadovybė, prižiūrint už valdymą atsakingiems
asmenims, privalo užtikrinti, kad įdarbinančios organizacijos veikla būtų vykdoma
laikantis įstatymų ir teisės aktų. Taip pat vadovybė ir už valdymą atsakingi asmenys
privalo nustatyti ir imtis veiksmų, kai įstatymų ir kitų teisės aktų nesilaiko:
(a) Įdarbinanti organizacija;
(b) asmuo, kuriam patikėtas įdarbinančios organizacijos valdymas;
(c) vadovybės narys;
(d) kiti asmenys, dirbantys klientui ar pagal įdarbinančios organizacijos
nurodymus.
Visų buhalterių profesionalų pareigos
R260.9 Jeigu organizacijoje, kurioje dirba buhalteris profesionalas, yra tvarka, kuri
nustato, kaip reikia elgtis nustačius ar įtarus nesilaikymą, buhalteris privalo ja
vadovautis.
260.9 A1 Daugelis organizacijų yra parengusios tvarką, kaip ir kam turėtų būti pranešama
apie nesilaikymą ar įtariamą nesilaikymą. Tokiose tvarkose būna pateikta,
pavyzdžiui, etikos politika arba pranešimų pateikimo tvarka. Pagal nustatytą tvarką
galima anonimiškai informuoti per tam skirtus kanalus apie nesilaikymą ar įtariamą
nesilaikymą.
R260.10 Jei buhalteris profesionalas sužino apie nesilaikymą ar įtariamą nesilaikymą, jis turi
veikti pagal šio skyriaus nuostatas ir tai turi būti atlikta laiku. Kad llaiku atliktų
reikiamus veiksmus, buhalteris turi atsižvelgti į dalyko pobūdį ir galimą žalą
organizacijos, investuotojų, kreditorių, darbuotojų ar visuomenės interesams.
Vyresniojo dirbančio buhalterio profesionalo pareigos
260.11 A1 Vyresnieji dirbantys buhalteriai profesionalai (toliau – vyresnieji buhalteriai
profesionalai), tai direktoriai, vadovaujančias ar aukštesnes pareigas einantys
darbuotojai, kurie turi reikšmingos įtakos ir priima sprendimus dėl organizacijos
žmogiškųjų, finansinių, technologinių, fizinių ir nematerialiųjų išteklių įsigijimo,
naudojimo ir kontrolės. Dėl jų vaidmens, padėties ir įtakos sferos organizacijoje
labiau tikėtina, kad jie imsis kokių nors veiksmų visuomenės labui ir taip reaguos į
nesilaikymą ar įtariamą nesilaikymą nei kiti buhalteriai profesionalai, dirbantys
organizacijoje.
46
Dalyko supratimas
R260.12 Jeigu vyresnysis buhalteris profesionalas teikdamas profesines paslaugas sužino
apie nesilaikymo ar įtariamo nesilaikymo atvejį, buhalteris profesionalas privalo
suprasti šiuos dalykus:
(a) nesilaikymo ar įtariamo nesilaikymo pobūdį ir aplinkybes, kuriomis jis įvyko
ar galėjo įvykti;
(b) susijusių įstatymų ir kitų teisės aktų taikymą konkrečiomis aplinkybėmis;
(c) galimas pasekmes įdarbinančiai organizacijai, investuotojams, kreditoriams,
darbuotojams ir visuomenei.
260.12 A1 Tikimasi, kad vyresnysis buhalteris profesionalas pritaikys žinias ir kompetenciją,
ir vadovausis profesiniu sprendimu. Tačiau nesitikima, kad buhalteris išmanys
įstatymus ir kitus teisės aktus daugiau, nei reikalaujama iš įdarbinančiosios
organizacijos buhalterio funkcijai atlikti. Galutinį sprendimą, ar atliekant veiksmą
buvo laikomasi įstatymų ar kitų teisės aktų, priima teismas ar kita ginčus
nagrinėjanti institucija.
260.12 A2 Atsižvelgdamas į dalyko pobūdį ir reikšmingumą, vyresnysis buhalteris
profesionalas gali inicijuoti vidinį dalyko tyrimą arba imtis atitinkamų veiksmų,
kad toks tyrimas būtų inicijuotas. Buhalteris profesionalas, laikydamasis
konfidencialumo principo, taip pat gali kreiptis į kitus organizacijos darbuotojus,
profesinę organizaciją arba teisininką.
Dalyko sprendimas
R260.13 Jeigu vyresnysis buhalteris profesionalas nustato ar įtaria, kad nebuvo laikomasi, ar
gali būti nesilaikoma įstatymų ar kitų teisės aktų, buhalteris, laikydamasis R260.9
dalies nuostatų, turi aptarti tokį dalyką su tiesioginiu savo vadovu (jei toks yra).
Jeigu nustatoma, kad tiesioginis buhalterio vadovas yra susijęs su tokiu dalyku,
buhalteris turi tokį dalyką aptarti su kitu vadovu, kuris įdarbinančioje organizacijoje
eina aukštesnes pareigas nei tiesioginis vadovas.
260.13 A1 Aptarimo tikslas yra išsiaiškinti kaip išspręsti dalyką.
R260.14 Vyresnysis buhalteris profesionalas taip pat turi imtis tinkamų veiksmų, kad galėtų:
(a) apie tokį dalyką informuoti už valdymą atsakingus asmenis;
(b) laikytis taikomų įstatymų ir kitų teisės aktų, įskaitant įstatymų ar priežiūros
nuostatų dėl atitinkamos institucijos informavimo apie nesilaikymą ar įtariamą
nesilaikymą;
(c) ištaisyti, pašalinti ar sumažinti nustatyto ar įtariamo nesilaikymo pasekmes;
(d) sumažinti pasikartojimo riziką;
(e) užkirsti kelią nesilaikymui, jei tai dar neįvyko.
47
260.14 A1 Už valdymą atsakingų asmenų informavimo apie tokį dalyką tikslas yra gauti jų
sutikimą imtis tinkamų veiksmų kaip atsako į tokį dalyką bei taip padėti jiems
įvykdyti savo pareigas.
260.14 A2 Kai kuriuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose gali būti nustatytas laikotarpis,
per kurį atitinkamai institucijai turi būti pranešta apie nustatytą arba įtariamą
nesilaikymą.
R260.15 Be atsako į tokį dalyką, pagal šio skyriaus nuostatas vyresnysis buhalteris
profesionalas turi nustatyti, ar būtina atskleisti tokį dalyką įdarbinančios
organizacijos išorės auditoriui (jei toks yra).
260.15 A1 Toks atskleidimas reikštų vyresniojo buhalterio profesionalo pareigos ar teisinio
įsipareigojimo suteikti visą reikiamą informaciją auditoriui, kad jis galėtų atlikti
auditą, įgyvendinimą.
Būtinybės atlikti tolesnius veiksmus nustatymas
R260.16 Vyresnysis buhalteris profesionalas turi įvertinti buhalterio vadovybės ir, jeigu
taikytina, už valdymą atsakingų asmenų atsako tinkamumą.
260.16 A1 Svarbūs veiksniai, kuriuos reikia apsvarstyti vertinant, ar vyresniojo buhalterio
profesionalo vadovybė ir, jeigu taikytina, už valdymą atsakingi asmenys tinkamai
reagavo, yra, ar:
• laiku buvo reaguota;
• jie ėmėsi arba įgaliojo kitus imtis tinkamų veiksmų nesilaikymo pasekmėms
ištaisyti, pašalinti ar sumažinti arba užkirsti kelią nesilaikymui, jeigu tai dar
neįvyko;
• apie tokį dalyką buvo informuota atitinkama institucija ir jeigu buvo, ar jai
buvo atskleista pakankamai informacijos.
R260.17 Atsižvelgdamas į savo vadovybės ir, jei tinkama, už valdymą atsakingų asmenų
atsakymą, vyresnysis buhalteris profesionalas turi nustatyti, ar reikia imtis tolesnių
veiksmų visuomenės interesų labui.
260.17 A1 Norint nustatyti, ar būtina imtis tolesnių veiksmų ir jei būtina imtis, nustatyti tokių
veiksmų pobūdį bei mastą, reikia atsižvelgti į šiuos veiksnius:
• teisinė ir priežiūros sistema;
• kaip greitai reikia išspręsti klausimą;
• kiek dalykas paplitęs įdarbinančioje organizacijoje;
• ar vyresnysis buhalteris profesionalas vis dar pasitiki savo vadovybės ir, jeigu
taikytina, už valdymą atsakingų asmenų sąžiningumu;
• ar tikėtina, kad nesilaikymas ar įtariamas nesilaikymas pasikartos;
• ar yra patikimų įrodymų, kad įdarbinančios organizacijos, investuotojų,
kreditorių ir visuomenės interesui padaryta ar gali būti padaryta reikšminga
žala.
260.17 A2 Aplinkybės, dėl kurių vyresnysis buhalteris profesionalas daugiau negali pasitikėti
savo vadovybės ir, jeigu taikytina, už valdymą atsakingų asmenų sąžiningumu:
48
• buhalteris profesionalas įtaria ar turi įrodymų, kad jie nesilaiko arba ketina
nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų;
• priešingai nei reikalaujama pagal įstatymus, jie per pagrįstą laikotarpį
nepranešė apie tokį dalyką arba neįgaliojo kitų pranešti apie tokį dalyką
atitinkamai institucijai.
R260.18 Siekdamas nustatyti tolesnių veiksmų būtinybę, pobūdį ir apimtį, vyresnysis
buhalteris profesionalas turi priimti profesinį sprendimą. Priimdamas šį sprendimą
buhalteris turi įvertinti, ar nusimananti ir informuota trečioji šalis padarytų
prielaidą, kad buhalteris tinkamai veikė visuomenės interesų labui.
260.18 A1 Buhalteris profesionalas gali imtis šių tolesnių veiksmų:
• jeigu įdarbinančioji organizacija priklauso grupei, informuoti kontroliuojančios
įmonės vadovybę apie tokį dalyką;
• atskleisti dalyką atitinkamai institucijai net ir tais atvejais, kai to nereikalauja
įstatymai ar kiti teisės aktai;
• atsisakyti dirbti įdarbinančioje organizacijoje.
260.18 A2 Jeigu vyresnysis buhalteris profesionalas nusprendžia, kad būtų tinkama atsisakyti
dirbti įdarbinančioje organizacijoje, tai nereiškia, kad jis neturėtų imtis kitų
veiksmų, kurių, vadovaujantis šio skyriaus nuostatomis, gali prireikti buhalterio
profesionalo tikslams pasiekti. Pagal kai kurias jurisdikcijas gali būti taikomi
apribojimai tolesniems veiksmams, kurių buhalteris galėtų imtis, todėl atsisakymas
dirbti gali būti vienintelis galimas veiksmas.
Konsultavimasis
260.19. A1 Kadangi nagrinėjant dalyką reikia atlikti sudėtingą analizę ir priimti sudėtingus
sprendimus, vyresnysis buhalteris profesionalas gali nuspręsti kreiptis patarimo į:
• kitus savo įmonės darbuotojus;
• teisininką, kad galėtų suprasti, kokias galimybes jis turi ar su kokiomis
profesinėmis ar teisinėmis pasekmėmis jis susidurs, jei imsis konkrečių
veiksmų;
• priežiūros instituciją ar profesinę organizaciją laikydamasis konfidencialumo
principo.
Svarstymai dėl būtinybės atskleisti dalyką atitinkamai institucijai
260.20 A1 Dalyko atskleidimas atitinkamai institucijai yra draudžiamas, jeigu tai prieštarauja
įstatymui ar kitam teisės aktui. Jeigu tai nedraudžiama, informacija apie dalyką
atskleidžiama tam, kad atitinkama institucija galėtų inicijuoti dalyko tyrimą ir
veiksmus visuomenės interesų labui.
260.20 A2 Siekiant nuspręsti, ar reikia atskleisti tokią informaciją, pirmiausia atsižvelgiama į
faktinės ar tikėtinos žalos, kurią dalykas sukels ar gali sukelti investuotojams,
kreditoriams, darbuotojams ar visuomenei, pobūdį ir mastą. Vyresnysis buhalteris
profesionalas gali, pavyzdžiui, nustatyti, kad informacijos apie dalyką atskleidimas
atitinkamai institucijai yra tinkamas veiksmas, jeigu:
• organizacija duoda kyšius (pavyzdžiui, vietos ar užsienio valstybės
pareigūnams, kad jie garantuotų, jog bus sudarytos didelės apimties sutartys);
49
• organizacijos veikla yra reguliuojama, todėl dėl tokio reikšmingo dalyko ji gali
netekti licencijos;
• organizacijos vertybiniais popieriais prekiaujama vertybinių popierių biržoje,
todėl toks dalykas gali turėti neigiamų pasekmių sąžiningai ir tinkamai
organizacijos vertybinių popierių prekybai ar sukelti sisteminę riziką finansų
rinkoms;
• tikėtina, kad organizacija prekiaus produktais, kurie kelia pavojų visuomenės
sveikatai ar saugumui;
• organizacija savo klientams platina schemą, pagal kurią jie galėtų išvengti
mokesčių.
260.20 A3 Siekiant nustatyti, ar reikia atskleisti tokią informaciją, taip pat reikia atsižvelgti į
tokius išorės veiksnius:
• ar yra atitinkama institucija, kuri gali gauti informaciją ir inicijuoti dalyko
tyrimą ir veiksmus. Atitinkama institucija pasirenkama atsižvelgiant į dalyko
pobūdį, pavyzdžiui, į vertybinių popierių priežiūros instituciją kreipiamasi
apgaulingos finansinės atskaitomybės atvejais, į aplinkos apsaugos agentūrą –
kai pažeidžiami aplinkos apsaugos įstatymai ir kiti teisės aktai;
• ar yra tvirta ir patikima apsauga nuo civilinės, baudžiamosios ar profesinės
atsakomybės arba atsakomųjų veiksmų, kai tokią apsaugą garantuoja įstatymai
ar kiti teisės aktai, pavyzdžiui, pranešimo apie pažeidimus įstatymai ar kiti
teisės aktai;
• ar yra, ar gali kilti potenciali grėsmė vyresniojo buhalterio profesionalo ar kitų
asmenų fiziniam saugumui.
R260.21 Jeigu vyresnysis buhalteris profesionalas nustato, kad tokio dalyko atskleidimas
atitinkamai institucijai yra tinkamas veiksmas konkrečiomis aplinkybėmis, toks
atskleidimas yra leidžiamas vadovaujantis šio Kodekso R114.1(d) punktu.
Buhalteris, atskleisdamas tokią informaciją, turi būti sąžiningas ir atsargus
darydamas pareiškimus ir pateikdamas tvirtinimus.
Neišvengiamas pažeidimas
R260.22 Išimtiniais atvejais vyresnysis buhalteris profesionalas gali sužinoti apie faktinį ar
planuojamą elgesį, dėl kurio, pagrįstu buhalterio vertinimu, neišvengiamai bus
pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ir todėl investuotojams, kreditoriams,
darbuotojams ar visuomenei bus padaryta didelė žala. Apsvarstęs, ar nereikėtų tokį
dalyką aptarti su įmonės vadovybe ar už valdymą atsakingais asmenimis, buhalteris
gali priimti profesinį sprendimą nedelsdamas atskleisti dalyką atitinkamai
institucijai, kad būtų užkirstas kelias tokio įstatymo ar teisės akto neišvengiamo
pažeidimo pasekmėms ar bent joms sušvelninti. Toks atskleidimas leidžiamas
pagal šio Kodekso R114.1(d) punktą.
Dokumentavimas
260.23 A1 Kai vyresnysis buhalteris profesionalas nustato ar įtaria nesilaikymą, kuriam
taikomos šio skyriaus nuostatos, jis turėtų dokumentuoti:
• patį dalyką;
• aptarimų su buhalterio vadovybe ir, jei taikytina, už valdymą atsakingais
asmenimis bei kitomis šalimis rezultatus;
50
• kaip buhalterio vadovybė ir, jei taikytina, už valdymą atsakingi asmenys
reagavo į tą dalyką;
• buhalterio svarstytą veiksmų planą, priimtus sprendimus ir nutarimus;
• kaip buhalteris įsitikino, kad jis įvykdė R260.17 dalyje nustatytas pareigas.
Buhalterio profesionalo, kuris nėra vyresnysis dirbantis buhalteris profesionalas, pareigos
R260.24 Jeigu vykdydamas profesinę veiklą buhalteris profesionalas sužino apie
nesilaikymo ar įtariamo nesilaikymo atvejį, jis privalo suprasti dalyką, įskaitant
tokio nesilaikymo ar įtariamo nesilaikymo pobūdį ir aplinkybes, kuriomis jis įvyko
ar galėjo įvykti.
260.24 A1 Tikimasi, kad buhalteris profesionalas vadovausis žiniomis ir kompetencija bei
profesiniu sprendimu. Tačiau nesitikima, kad buhalteris išmanys įstatymus ir kitus
teisės aktus geriau nei reikiaorganizacijos buhalterio funkcijoms atlikti. Galutinį
sprendimą, ar atliekant veiksmą buvo nesilaikoma įstatymų ar kitų teisės aktų,
priima teismas ar kita atitinkama ginčus nagrinėjanti institucija.
260.24 A2 Priklausomai nuo dalyko pobūdžio ir reikšmės, buhalteris profesionalas,
laikydamasis konfidencialumo principo, gali kreiptis patarimo į kitus įdarbinančios
organizacijos darbuotojus, profesinę organizaciją arba teisininką.
R260.25 Jeigu buhalteris profesionalas nustato ar įtaria, kad nebuvo laikomasi ar gali būti
nesilaikoma įstatymų ar kitų teisės aktų, buhalteris, laikydamasis R260.9 dalies
nuostatų, turi informuoti tiesioginį savo vadovą, kad jis galėtų imtis tinkamų
veiksmų. Jeigu nustatoma, kad tiesioginis buhalterio vadovas yra susijęs su tokiu
dalyku, buhalteris apie tokį dalyką turi informuoti kitą vadovą, kuris įdarbinančioje
organizacijoje eina aukštesnes pareigas nei tiesioginis vadovas.
R260.26 Išimtiniais atvejais buhalteris profesionalas gali, pavyzdžiui, nuspręsti, kad dalyko
atskleidimas atitinkamai institucijai yra tinkamas veiksmas. Jeigu buhalteris
profesionalas tą padaro remdamasis 260.20 dalies A2 ir A3 punktų nuostatomis, tai
toks atskleidimas yra leidžiamas pagal šio Kodekso R114.2 (d) punktą. Jeigu
buhalteris atskleidė tokią informaciją darydamas pareiškimus ir pateikdamas
tvirtinimus jis turi būti sąžiningas ir atsargus.
Dokumentavimas
260.27 A1 Kai buhalteris profesionalas nustato ar įtaria nesilaikymą, kuriam taikomos šio
skyriaus nuostatos, jis turėtų dokumentuoti:
• patį dalyką;
• aptarimų su viršesniu buhalteriu, vadovybe ir, jei taikytina, už valdymą
atsakingais asmenimis bei kitomis šalimis rezultatus;
• kaip buhalterio vadovybė reagavo į šį dalyką;
• svarstytus veiksmus, sprendimus ir nutarimus, kuriuos jis priėmė.
51
270 SKYRIUS. SPAUDIMAS PAŽEISTI PAGRINDINIUS PRINCIPUS
Įvadas
270.1 Reikalaujama, kad nustatydami, įvertindami bei spręsdami su grėsmėmis susijusias
problemas buhalteriai profesionalai laikytųsi pagrindinių principų ir taikytų
konceptualią tvarką, kuri yra aprašyta 120 skyriuje.
270.2 Spaudimas, kurį patiria arba daro buhalteris profesionalas, gali sukelti įbauginimo
arba kitų grėsmių vieno arba daugiau iš pagrindinių principų laikymuisi. Šiame
skyriuje nustatomi konkretūs reikalavimai ir pateikiama taikymo medžiaga, kuri yra
svarbi taikant konceptualią tvarką tokiomis aplinkybėmis.
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
Bendrosios nuostatos
R270.3 Buhalteris profesionalas neturi:
(a) leisti, kad dėl kitų daromo spaudimo būtų pažeidžiami pagrindiniai principai;
(b) daryti spaudimo kitiems asmenims žinodamas arba turėdamas priežastį manyti,
kad dėl to tie asmenys pažeis pagrindinius principus.
270.3 A1 Vykdydamas profesinę veiklą, buhalteris profesionalas gali patirti spaudimą, kuris
sukelia grėsmę pagrindinių principų laikymuisi, pavyzdžiui įbauginimo grėsmę.
Spaudimas gali būti akivaizdus arba numanomas, jis gali būti patiriamas:
• įdarbinančios organizacijos viduje, pavyzdžiui, iš bendradarbių arba vadovo;
• iš išorės asmens ar organizacijos, pavyzdžiui, tiekėjo, klientos arba
kreditoriaus;
• dėl vidaus ir išorės tikslų bei lūkesčių.
270.3 A2 Spaudimo, kuris sukelia grėsmę pagrindinių principų laikymuisi, pavyzdžiai:
• Spaudimas, susijęs su interesų konfliktu:
o Spaudimas iš šeimos nario, siekiančio tapti tiekėju buhalterį profesionalą
įdarbinančioje organizacijoje, pasirinkti šeimos narį, o ne kitą galimą
tiekėją.
Taip pat žr. 210 skyrių „Interesų konfliktas“.
• Spaudimas paveikti informacijos rengimą ar pateikimą:
o Spaudimas pateikti klaidinančius finansinius rezultatus siekiant pateisinti
investuotojo, analitiko arba kreditoriaus lūkesčius.
o Spaudimas iš išrinktų pareigūnų viešajame sektoriuje dirbantiems
buhalteriams pateikti neteisingas programas ar projektus rinkėjams.
o Spaudimas iš kolegų pateikti klaidingus pajamų, sąnaudų arba pelningumo
duomenis ir tuo daryti įtaką kapitalo projektams ir įsigijimams.
52
o Spaudimas iš vadovų patvirtinti arba apdoroti neteisėtos veiklos sąnaudas.
o Spaudimas nuslėpti vidaus audito ataskaitoje pateiktus nepalankius
pastebėjimus.
Taip pat žr. 220 skyrių „Informacijos rengimas ir pateikimas“.
• Spaudimas veikti neturint pakankamai profesinės kompetencijos arba reikiamo
atidumo:
o Spaudimas iš vadovų netinkamai sumažinti atliekamo darbo apimtį.
o Spaudimas iš vadovų atlikti užduotį neturint pakankamai įgūdžių,
kvalifikacijos arba per realiai neįmanomus terminus.
Taip pat žr. 230 skyrių „Pakankama kompetencija“.
• Spaudimas, susijęs su finansiniais interesais:
o Spaudimas manipuliuoti veiklos rezultatais iš vadovų, bendradarbių arba
kitų asmenų, pavyzdžiui, tų, kurie gali turėti naudos dėl to, kad dalyvauja
darbo užmokesčio arba premijos susitarimuose.
Taip pat žr. 240 skyrių „Su finansine atskaitomybe ir sprendimų priėmimu
susiję finansiniai interesai, darbo užmokestis ir premijos“.
• Spaudimas, susijęs su skatinimu:
o Spaudimas iš kitų asmenų, dirbančių arba nedirbančių įdarbinančioje
organizacijoje, kurio tikslas netinkamai paveikti asmens arba organizacijos
vertinimo arba sprendimo priėmimo procesą siūlant paskatinimą.
o Spaudimas iš bendradarbių paimti kyšį arba priimti kitą paskatinimą,
pavyzdžiui, priimti netinkamas dovanas arba pasinaudoti pramogomis iš
konkurse dalyvaujančių potencialių tiekėjų.
Taip pat žr. 250 skyrių „Skatinimas, įskaitant dovanas ir vaišes“.
• Spaudimas, susijęs su įstatymų ir kitų teisės aktų nesilaikymu:
o Spaudimas sudaryti sandorį siekiant išvengti mokesčių.
Taip pat žr. 260 skyrių „Atsakas į įstatymų ir kitų teisės aktų nesilaikymą“.
270.3 A3 Veiksniai, kurie yra svarbūs vertinant spaudimo sukeltų grėsmių lygį:
• Asmens, kuris daro spaudimą, tikslas ir spaudimo pobūdis bei mastas.
• Įstatymų, kitų teisės aktų ir profesinių reikalavimų pritaikymas prie aplinkybių.
• Organizacijos kultūra ir vadovavimas, įskaitant tai, kaip jiems svarbus etiškas
elgesys ir lūkesčiai, kad darbuotojai elgsis etiškai. Pavyzdžiui, įmonėje, kurioje
toleruojama neetiško elgesio kultūra, didesnė tikimybė, kad spaudimas sukels
grėsmę pagrindinių principų laikymuisi.
• Tvarkos ir procedūros (jeigu yra), kurias turi įdarbinanti organizacija,
pavyzdžiui, etikos arba žmogiškųjų išteklių politika spaudimo atveju.
53
270.3 A4 Spaudimą sukeliančių aplinkybių aptarimas ir konsultavimasis su kitais dėl tokių
aplinkybių gali padėti buhalteriui profesionalui įvertinti grėsmės lygį. Aptarimas ir
konsultacijos, per kurias būtina atsižvelgti į konfidencialumo principą, gali būti:
• Dalyko aptarimas su asmeniu, kuris daro spaudimą, siekiant rasti išeitį.
• Dalyko aptarimas su buhalterio vadovu, jeigu vadovas nėra tas asmuo, kuris
daro spaudimą.
• Dalyko eskalavimas įdarbinančioje organizacijoje, įskaitant, kai tinkama,
galimų pasekmių paaiškinimą darbuotojams, pavyzdžiui su:
o aukščiausiąja vadovybe;
o vidaus ir išorės auditoriais;
o už valdymą atsakingais asmenimis.
• Dalyko atskleidimas pagal įdarbinančios organizacijos politiką, įskaitant etikos
ir vidaus pranešimo apie pažeidimus tvarką, naudojant bet kokią sukurtą
priemonę, pavyzdžiui, paskambinus konfidencialumo etikos karštąja linija.
• Konsultavimasis su:
o bendradarbiu, vadovu, darbuotojais, atsakingais už žmogiškuosius
išteklius, arba kitu buhalteriu profesionalu;
o atitinkama profesine organizacija, priežiūros institucija arba pramonės
asociacija;
o teisininku.
270.3 A5 Veiksmai, kurių gali imtis buhalteris profesionalas, kad pašalintų spaudimo
sukeliamas grėsmes, yra jo prašymas restruktūrizuoti arba atskirti tam tikras
atsakomybes ir pareigas, kad buhalteris nebebūtų susijęs su spaudimą darančiu
asmeniu arba subjektu.
Dokumentavimas
270.4 A1 Buhalteris profesionalas skatinamas dokumentuoti:
• faktus;
• komunikaciją ir šalis, su kuriomis jis aptarė šiuos dalykus;
• veiksmus, kuriuos jis svarstė;
• tai, kaip dalykas buvo išspręstas.
54
3 DALIS. PRAKTIKUOJANTYS BUHALTERIAI PROFESIONALAI .............................. 55
300 skyrius. Konceptualios tvarkos taikymas. Praktikuojantys buhalteriai profesionalai ............ 55
310 skyrius. Interesų konfliktai ..................................................................................................... 61
320 skyrius. Profesionalų paskyrimas ........................................................................................... 66
321 skyrius. Antroji nuomonė ....................................................................................................... 70
330 skyrius. Atlygis už paslaugas ir kitos atlygio rūšys ................................................................ 71
340 skyrius. Skatinimas, įskaitant dovanas ir vaišes ..................................................................... 73
350 skyrius. Kliento turto saugojimas ........................................................................................... 74
360 skyrius. Atsakas į įstatymų ir kitų teisės aktų nesilaikymą .................................................... 75
55
3 DALIS. PRAKTIKUOJANTYS BUHALTERIAI PROFESIONALAI
300 SKYRIUS. KONCEPTUALIOS TVARKOS TAIKYMAS. PRAKTIKUOJANTYS
BUHALTERIAI PROFESIONALAI
Įvadas
300.1 Šioje Kodekso dalyje nustatomi reikalavimai ir pateikiama taikymo medžiaga, kuri
yra skirta praktikuojantiems buhalteriams profesionalams taikant 120 skyriuje
aprašytą konceptualią tvarką. Ši dalis apima ne visus pagrindiniams principams
keliančius, ar galinčius kelti grėsmę faktus ir aplinkybes, ji neapima ir profesinės
veiklos, interesų ir santykių, su kuriais gali susidurti praktikuojantis buhalteris
profesionalas. Todėl konceptuali tvarka reikalauja, kad praktikuojantis buhalteris
profesionalas būtų dėmesingas tokiems faktams ir aplinkybėms.
300.2 Praktikuojantiems buhalteriams profesionalams taikomi reikalavimai ir taikymo
medžiaga yra pateikti:
• 3 dalies „Praktikuojantys buhalteriai profesionalai“ 300–399 skyriuose, kurie
taikomi visiems praktikuojantiems buhalteriams profesionalams,
neatsižvelgiant į tai, ar jie teikia užtikrinimo paslaugas.
• Tarptautiniuose nepriklausomumo standartuose:
o 4A dalies „Nepriklausomumas atliekant audito ir peržiūros užduotis“ 400–
899 skyriuose, kurie yra taikomi praktikuojantiems buhalteriams
profesionalams, atliekantiems auditą ir peržiūros užduotis;
o 4B dalies „Nepriklausomumas atliekant užtikrinimo užduotis, bet ne audito ir
peržiūros užduotis“ 900–999 skyriuose, kurie taikomi praktikuojantiems
buhalteriams profesionalams atliekantiems užtikrinimo užduotis, bet ne audito
ir peržiūros užduotis.
300.3 Šioje dalyje sąvoka „buhalteris profesionalas“ reiškia individualius
praktikuojančius buhalterius profesionalus ir jų firmas.
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
Bendrosios nuostatos
R300.4 Norėdamas nustatyti, įvertinti ir imtis veiksmų dėl grėsmių pagrindinių principų
laikymuisi Buhalteris profesionalas turi laikytis 110 skyriuje aprašytų pagrindinių
principų ir taikyti 120 skyriuje aprašytą konceptualią tvarką.
R300.5 Iškilus etikos klausimų, buhalteris profesionalas turi atsižvelgti į aplinkybes,
kuriose atsirado arba gali atsirasti problema. Kai praktikuojantis buhalteris
profesionalas teikia profesines paslaugas firmai kaip rangovas, darbuotojas arba
savininkas, jis turi laikytis 2 dalies nuostatų, kurios yra taikomos tokiomis
aplinkybėmis.
300.5 A1 Aplinkybių, kai praktikuojantiems buhalteriams profesionalams taikomos 2 dalies
nuostatos, pavyzdžiai:
56
• Interesų konfliktas, kai buhalteris profesionalas yra atsakingas už tiekėjo
parinkimą įmonei, o jo šeimos narys gali turėti finansinės naudos iš tokios
sutarties. Tokiomis aplinkybėmis taikomi 210 skyriaus reikalavimai ir taikymo
medžiaga.
• Finansinių duomenų rengimas arba pateikimas buhalterio klientui arba firmai.
Tokiomis aplinkybėmis taikomi 220 skyriaus reikalavimai ir taikymo
medžiaga.
• Kai siūlomas paskatinimas, pavyzdžiui, firmos tiekėjas reguliariai siūlo
nemokamus bilietus į sporto renginius. Tokiomis aplinkybėmis taikomi 250
skyriaus reikalavimai ir taikymo medžiaga.
• Patyrus spaudimą iš užduoties partnerio pateikti netikslią ataskaitą apie
apmokamą darbo laiką kliento užduočiai atlikti. Tokiomis aplinkybėmis
taikomi 270 skyriaus reikalavimai ir taikymo medžiaga.
Grėsmių nustatymas
300.6 A1 Grėsmę pagrindinių principų laikymuisi gali kelti įvairiausi faktai ir aplinkybės.
Grėsmių tipai yra aprašyti 120.6 A3 dalyje. Toliau pateikiama faktų ir aplinkybių,
kurios buhalteriui profesionalui teikiant profesines paslaugas gali sukelti kiekvieno
tipo grėsmių, pavyzdžių:
(a) savanaudiškų interesų grėsmės:
• buhalteris profesionalas turi finansinių interesų iš kliento;
• buhalteris profesionalas pasiūlo žemą kainą naujai užduočiai atlikti, tačiau
kaina yra pernelyg žema, kad pagal galiojančius techninius ir profesinius
standartus teikti profesionalias paslaugas būtų sudėtinga;
• buhalteris profesionalas turi artimų verslo santykių su klientu;
• buhalteris profesionalas turi prieigą prie konfidencialios informacijos, kurią
galėtų panaudoti savo naudai;
• buhalteris profesionalas aptinka reikšmingą klaidą vertindamas ankstesnių
profesinių paslaugų, kurias teikė buhalterio firmos narys, rezultatus.
(b) savikontrolės grėsmės:
• buhalteris profesionalas pateikia užtikrinimo ataskaitą dėl finansinių sistemų
efektyvumo po jų įdiegimo;
• buhalteris profesionalas yra parengęs originalių duomenų apskaitai, kuri yra
užtikrinimo užduoties dalykas.
(c) tarpininkavimo grėsmės:
• buhalteris profesionalas remia arba palaiko kliento interesus;
• buhalteris profesionalas atstovauja klientui teismo bylose ar ginčuose su
trečiosiomis šalimis.
57
• buhalteris profesionalas užsiima teisės aktų lobizmu kliento vardu.
(d) familiarumo grėsmės:
• buhalterio profesionalo giminaitis arba šeimos narys yra kliento direktorius
arba vadovaujantis darbuotojas;
• buvęs užduoties partneris yra kliento direktorius, vadovaujantis darbuotojas
ar darbuotojas, einantis pareigas, leidžiančias daryti reikšmingą įtaką
užduoties tikrinamam dalykui;
• ilgalaikiai audito grupės nario santykiai su audito klientu;
(e) įbauginimo grėsmės:
• buhalteriui profesionalui grasinama, kad jis gali būti
nušalintas nuo kliento užduoties arba pašalintas iš įmonės dėl
nesutarimų profesiniu klausimu;
• buhalteris profesionalas patiria spaudimą sutikti su kliento
sprendimu, nes klientas turi daugiau patirties tuo klausimu;
• buhalteris profesionalas informuojamas apie tai, kad planuoto
paaukštinimo nebus, jeigu jis nesutiks su netinkamu apskaitos
metodu;
• buhalteris profesionalas iš kliento priėmė reikšmingą dovaną
ir jam grasinama, kad tai bus paviešinta.
Grėsmių įvertinimas
300.7 A1 120.6 A1 ir 120.8 A2 dalyse aprašytos sąlygos, tvarkos ir procedūros gali turėti
įtakos įvertinant, ar grėsmės pagrindinių principų laikymuisi yra priimtino lygio.
Tokios sąlygos, tvarkos ir procedūros gali būti susijusios su:
(a) klientu ir jo darbo aplinka;
(b) firma ir jos darbo aplinka.
300.7 A2 Buhalterio profesionalo atliekamam grėsmių lygių įvertinimui taip pat įtakos turi ir
profesinės veiklos pobūdis bei apimtis.
Klientas ir jo darbo aplinka
300.7 A3 Buhalterio profesionalo atliekamam grėsmės lygio įvertinimui įtakos gali turėti tai,
ar klientas yra:
(a) audito klientas ir ar audito klientas yra viešojo intereso įmonė;
(b) užtikrinimo klientas, kuris nėra audito klientas;
(c) ne užtikrinimo klientas.
Pavyzdžiui, ne užtikrinimo paslaugų teikimas audito klientui, kuris yra viešojo
intereso įmonė, audito atžvilgiu gali būti laikomas keliančiu didelę objektyvumo
principo nesilaikymo grėsmę.
300.7 A4 Įmonės valdymo struktūra, taip pat kliento vadovavimas gali skatinti laikytis
pagrindinių principų. O buhalterio profesionalo atliekamam grėsmės lygio
įvertinimui įtakos gali turėti kliento darbo aplinka. Pavyzdžiui:
58
• klientas reikalauja asmenų, kurie nėra vadovai, patvirtinti ar pritarti, kad firma
būtų paskirta atlikti užduotį;
• klientas turi kompetentingų darbuotojų, turinčių patirties ir užimančių
aukštesnes pareigas, kad priimtų valdymo sprendimus;
• klientas turi įdiegęs vidaus procedūras, per konkursus padedančias lengviau ir
objektyviau atsirinkti kitų nei užtikrinimo užduočių paslaugų teikėjus;
• kliento įmonė turi valdymo struktūrą, suteikiančią atitinkamą priežiūrą ir
ryšius, susijusius su firmos paslaugomis.
Firma ir jos darbo aplinka
300.7 A5 Buhalterio profesionalo atliekamam grėsmių lygio įvertinimui įtakos gali turėti
darbo aplinka buhalterio firmoje ir firmos veiklos aplinka. Pavyzdžiui:
• vadovavimas, skatinantis pagrindinių principų laikymąsi, ir lūkesčiai, kad
užtikrinimo grupės nariai veiks viešojo intereso naudai;
• tvarkos ir procedūros, padedančios nustatyti ir stebėti, ar visi darbuotojai
laikosi pagrindinių principų;
• atlyginimo, darbo rezultatų vertinimo ir drausminių nuobaudų skyrimo sistema,
skatinanti laikytis pagrindinių principų;
• priklausomumo nuo iš vieno kliento gaunamų pajamų valdymas;
• užduoties partneris turi įgaliojimą firmoje, susijusį su sprendimais dėl
pagrindinių principų laikymosi, įskaitant sprendimus priimti arba teikti
paslaugas klientui;
• išsilavinimo, kvalifikacijos ugdymo ir patirties reikalavimai;
• procesai, skirti palengvinti vidaus ir išorės pasiūlymų arba skundų nagrinėjimą.
Naujos informacijos arba pasikeitusių faktų ir aplinkybių svarba
300.7 A6 Nauja informacija, faktai ir aplinkybės gali:
(a) turėti įtakos grėsmės lygiui;
(b) turėti įtakos buhalterio profesionalo išvadai ar taikomos apsaugos priemonės
tebėra tinkamos nustatytoms grėsmėms.
Tokiomis aplinkybėmis, veiksmai, kurių buvo imtasi kaip apsaugos priemonių, gali
būti nebe efektyvūs grėsmėms pašalinti. Todėl, taikant konceptualią tvarką, reikia,
kad buhalteris profesionalas iš naujo įvertintų grėsmę ir imtųsi atitinkamų
priemonių (žr. R120.9 ir R120.10 dalis).
300.7 A7 Naujos informacijos, faktų ir aplinkybių, kurie gali turėti įtakos grėsmės lygiui,
pavyzdžiai:
• kai praplečiama profesinių paslaugų apimtis;
59
• kai klientas tampa subjektu, kurio vertybiniais popieriais prekiaujama viešojoje
rinkoje, arba jis įsigyja kitą verslo vienetą;
• kai viena firma susijungia su kita firma;
• kai buhalteris profesionalas vienu metu teikia paslaugas dviem klientams tarp
tų klientų kyla ginčas;
• kai pasikeičia buhalterio profesionalo asmeniniai ar šeimos narių ryšiai.
Veiksmai su grėsmėmis
300.8 A1 R120.10-120.10 A2 dalyse pateikti reikalavimai ir taikymo medžiaga, nurodantys,
ką reikia daryti, kai grėsmės yra nepriimtino lygio.
Apsaugos priemonių pavyzdžiai
300.8 A2 Apsaugos priemonės priklauso faktų ir aplinkybių. Veiksmų, kurie tam tikromis
aplinkybėmis gali būti apsaugos priemonėmis nuo grėsmių, pavyzdžiai:
• skirti daugiau laiko ir kvalifikuotų darbuotojų reikalingoms užduotims atlikti,
kai prisiimta užduotis galėtų būti atsakas į savanaudiškų interesų grėsmę;
• turėti tinkamą specialistą, kuris nebuvo grupės narys, kad jis patikrintų atliktą
darbą ir prireikus patartų, kaip reikėtų reaguoti į savikontrolės grėsmę;
• pasitelkti skirtingų partnerių ir skirtingo atskaitingumo užduočių vykdymo
grupių ne užtikrinimo paslaugoms užtikrinimo klientui teikti; tai galėtų būti
atsakas į savikontrolės, tarpininkavimo arba familiarumo grėsmes;
• pasitelkti kitą firmą, kuri atliktų arba pakartotinai atliktų dalį užduoties; tai
galėtų būti atsakas į savanaudiškų interesų, savikontrolės, tarpininkavimo,
familiarumo arba įbauginimo grėsmes;
• atskleisti bet kokių kliento rekomendavimo atlygio arba komisinių
susitarimų, kurie yra gauti už paslaugų arba produktų rekomendavimą; tai
galėtų būti atsakas į savanaudiškų interesų grėsmę;
• atskirti grupes sprendžiant konfidencialaus pobūdžio klausimus; tai galėtų būti
atsakas į savanaudiškų interesų grėsmę.
300.8 A3 Likusiuose 3 dalies skyriuose ir Tarptautiniuose nepriklausomumo standartuose
apibūdinamos tam tikros grėsmės, kurių gali atsirasti teikiant profesines paslaugas.
Juose pateikiama veiksmų, kurie galėtų būti atsakas į grėsmes, pavyzdžių.
Tinkamas peržiūros specialistas
300.8 A4 Tinkamas peržiūros specialistas yra toks specialistas, kuris turi reikiamų žinių,
įgūdžių, patirties ir įgaliojimų objektyviai patikrinti atliktą darbą arba suteiktas
paslaugas. Toks specialistas gali būti buhalteris profesionalas.
Už valdymą atsakingų asmenų informavimas
R300.9 Jeigu pagal šio Kodekso nuostatas būtina informuoti už valdymą atsakingus
asmenis, buhalteris profesionalas turi nustatyti, kurį (-iuos) įmonės valdymo
struktūrai priklausantį (-čius) asmenį (-is) būtina informuoti. Jeigu buhalteris
profesionalas nusprendžia informuoti už valdymą atsakingiems asmenims pavaldžią
grupę, buhalteris turi nuspręsti, ar būtina informuoti visus už valdymą atsakingus
asmenis.
60
300.9 A1 Norėdamas nustatyti, kurį (-iuos) įmonės valdymo struktūrai priklausantį (-čius)
asmenį (-is) būtina informuoti, buhalteris profesionalas turi atsižvelgti į:
(a) aplinkybių pobūdį ir svarbą;
(b) dalyką, apie kurį informuojama.
300.9 A2 Už valdymą atsakingiems asmenims pavaldžios grupės pavyzdžiai yra audito
komitetas arba individualus už valdymą atsakingų asmenų grupės narys.
R300.10 Jeigu buhalteris profesionalas nusprendžia informuoti už vadovavimą bei valdymą
atsakingus asmenis, prieš informuodamas juos buhalteris turi būti įsitikinęs, kad jis
tinkamai informuoja visus už valdymą atsakingus asmenis, kuriuos jis informuotų
kitu atveju.
300.10 A1 Kartais visi už valdymą atsakingi asmenys yra įtraukti į vadovavimą įmonei,
pavyzdžiui, nedidelėje įmonėje vienas savininkas valdo organizaciją ir niekas kitas
neturi valdymo funkcijų. Tokiais atvejais, kai apie dalykus informuojami už
vadovavimą atsakingi asmenys ir tie patys asmenys yra atsakingi už valdymą,
buhalteris profesionalas laikomas patenkinusiu reikalavimą informuoti už valdymą
atsakingus asmenis.
61
310 SKYRIUS. INTERESŲ KONFLIKTAI
Įvadas
310.1 Reikalaujama, kad nustatydami, įvertindami bei spręsdami su grėsmėmis susijusias
problemas buhalteriai profesionalai laikytųsi pagrindinių principų ir taikytų
konceptualią tvarką, kuri yra aprašyta 120 skyriuje.
310.2 Interesų konfliktas sukuria grėsmę objektyvumo principo laikymuisi, jis gali kelti
grėsmę ir kitų pagrindinių principų laikymuisi. Tokios grėsmės gali kilti, kai:
• buhalteris profesionalas teikia profesines paslaugas, susijusias su konkrečiu
dalyku vienam ar keliems klientams, kurių interesai to dalyko atžvilgiu yra
skirtingi;
• buhalterio profesionalo interesai dėl konkretaus dalyko skiriasi nuo šalies,
kurios užsakymu buhalteris profesionalas vykdo profesinę veiklą, susijusią su
tuo dalyku, interesų.
310.3 Šiame skyriuje pateikiami konkretūs reikalavimai ir taikymo medžiaga, susijusi su
konceptualios tvarkos taikymu esant interesų konfliktui. Kai buhalteris
profesionalas teikia audito, peržiūros arba kitas užtikrinimo paslaugas jis pagal
Tarptautinius nepriklausomumo standartus taip pat privalo laikytis ir
nepriklausomumo reikalavimo.
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
Bendrosios nuostatos
R310.4 Buhalteris profesionalas turi užtikrinti, kad interesų konfliktui nepakenktų jo
profesiniam ar verslo sprendimui.
310.4 A1 Aplinkybių, kurioms esant gali kilti interesų konfliktas, pavyzdžiai:
• kliento, kuris siekia įsigyti firmos klientą, konsultavimas tokio sandorio
klausimais, kai audito metu firmai pateikiama konfidenciali informacija, kuri
gali būti susijusi su šiuo sandoriu;
• konkuruojančių klientų, kurie siekia įsigyti tą pačią įmonę, konsultavimas
vienu metu, kai toks konsultavimas gali sustiprinti vienos iš šalių
konkurencingumą;
• paslaugų, susijusių su tuo pačiu sandoriu, teikimas pardavėjui ir pirkėjui;
• turto vertinimo ataskaitos parengimas dviem šalims, kurios konkuruoja dėl to
paties turto;
• dviejų klientų atstovavimas dėl to paties dalyko, kai tarp šių klientų yra kilęs
teisinis ginčas, pavyzdžiui, skyrybų ar partnerystės nutraukimo byla;
• užtikrinimo ataskaitos teikimas licencijos davėjui dėl autoriaus atlyginimo,
gaunamo pagal licencijavimo sutartį, ir licencijos gavėjo konsultavimas dėl
mokėtinų sumų teisingumo;
• patarimo klientui dėl investavimo į verslą, kuriame, pavyzdžiui, buhalterio
profesionalo sutuoktinis turi finansinį interesą, teikimas;
• strateginio patarimo teikimas klientui dėl jo konkurencingumo, kai buhalteriui
profesionalui ir pagrindiniam kliento konkurentui priklauso bendra įmonė ar jie
turi kitų panašių interesų;
62
• patarimo klientui dėl verslo įsigijimo teikimas, kai firma taip pat domisi tokio
verslo įsigijimu;
• patarimo klientui dėl produkto ar paslaugos įsigijimo teikimas, kai buhalteris
profesionalas yra sudaręs autoriaus atlyginimo ar komisinių mokėjimo sutartį
su vienu iš galimų tokio produkto ar paslaugos pardavėjų.
Konflikto nustatymas
Bendrosios nuostatos
R310.5 Prieš prisiimdamas naują klientą, užduotį arba pradėdamas naujus verslo ryšius,
buhalteris profesionalas turi imtis tinkamų veiksmų, kad nustatytų aplinkybes, dėl
kurių gali kilti interesų konfliktas bei grėsmė vieno arba daugiau iš pagrindinių
principų laikymuisi. Tokiais veiksmais jis turi nustatyti:
(a) atitinkamų interesų ir santykių tarp susijusių šalių pobūdį;
(b) paslaugų pobūdį ir jų reikšmę atitinkamoms šalims.
310.5 A1 Jeigu buhalteriui profesionalui reikia nustatyti interesų konfliktus ir santykius, dėl
kurių gali kilti interesų konfliktas, veiksmingas konfliktų nustatymo procesas gali
padėti buhalteriui profesionalui nustatyti esamą ar galimą interesų konfliktą prieš
imantis užduoties arba ją pradėjus vykdyti. Toks procesas apima dalykus, kuriuos
nustato išorės šalys, pavyzdžiui, klientai ar galimi klientai. Kuo anksčiau
nustatomas esamas ar galimas interesų konfliktas, tuo didesnė tikimybė, kad
buhalteris profesionalas sugebės išvengti grėsmių, kurias sukelia interesų
konfliktas.
310.5 A2 Esamų ar galimų interesų konfliktų nustatymo procesas priklauso nuo šių veiksnių:
• teikiamų profesinių paslaugų pobūdis;
• firmos dydis;
• klientų skaičius ir pobūdis;
• firmos struktūra, pavyzdžiui, biurų skaičius ir jų geografinis išsidėstymas.
310.5 A3 Daugiau informacijos apie kliento prisiėmimą yra pateikta 320 skyriuje
„Profesionalų paskyrimas“.
Aplinkybių pasikeitimas
R310.6 Buhalteris profesionalas turi būti apdairus ir sekti su paslaugų pobūdžiu, interesais
ir ryšiais susijusius pokyčius, kad galėtų nustatyti aplinkybes, dėl kurių vykdant
užduotį gali kilti interesų konfliktas.
310.6 A1 Vykdant užduotį gali keistis paslaugų pobūdis, interesai bei santykiai. Tai ypač
dažnai pasitaiko, kai praktikuojančio buhalterio profesionalo prašoma atlikti
užduotį, dėl kurios gali kilti ginčas, net jeigu šalys, kurios skyrė praktikuojančiam
buhalteriui profesionalui užduotį, iš pradžių galėjo nedalyvauti ginče.
Tinklo firmos
R310.7 Jeigu firma priklauso tinklui, nustatant konfliktus būtina atsižvelgti į interesų
konfliktus, kurie, buhalterio profesionalo pagrįsta nuomone, gali egzistuoti ar gali
kilti dėl tinklo įmonės turimų interesų ar santykių.
310.7 A1 Veiksniai, kuriuos reikia įvertinti nustatant su tinklo firma susijusius interesus ir
santykius, yra šie:
63
• teikiamų profesinių paslaugų pobūdis;
• tinklo aptarnaujami klientai;
• visų atitinkamų šalių geografinis išsidėstymas.
Interesų konfliktų sukeliamos grėsmės
310.8 A1 Paprastai, kuo labiau tiesioginis ryšys sieja profesinę veiklą ir dalyką, dėl kurio tarp
šalių kyla interesų konfliktas, tuo didesnė tikimybė, kad grėsmės lygis bus
nepriimtinas.
310.8 A2 Veiksniai, kurie yra svarbūs vertinant interesų konflikto sukeltos grėsmės lygį,
apima priemones, kurios apsaugo nuo neleistino konfidencialios informacijos
atskleidimo teikiant profesines paslaugas, susijusias su konkrečiu dviejų arba
daugiau klientų dalyku, kai tokių klientų interesai dėl šio dalyko kertasi. Tai gali
būti:
• atskirų darbo zonų konkrečioms funkcijoms vykdyti firmoje sukūrimas, kuris
padėtų užkirsti kelią perduoti konfidencialią kliento informaciją iš vienos
firmos darbo zonos į kitą;
• tvarkos ir procedūrų, neleidžiančių susipažinti su kliento bylomis, sukūrimas;
• konfidencialumo sutartys, kurias pasirašo darbuotojai ir firmos partneriai;
• fizinis bei elektroninis konfidencialios informacijos atskyrimas;
• specialus tikslinis mokymas ir bendravimas.
310.8 A3 Veiksmų kaip apsaugos priemonių nuo interesų konflikto sukeliamų grėsmių,
pavyzdžiai:
• užduoties grupių, išmanančių konfidencialumo politiką ir procedūras,
naudojimas;
• specialisto, nedalyvaujančio paslaugų teikimo procese ar kitaip nesusijusio su
konfliktu, samdymas peržiūrėti atliktą darbą bei vertinti pagrindinių sprendimų
ir išvadų tinkamumą.
Atskleidimas ir sutikimas
Bendrosios nuostatos
R310.9 Buhalteris profesionalas turi priimti profesinį sprendimą, kad nustatytų, ar interesų
konfliktas yra tokio pobūdžio ir reikšmingumo, kad reikėtų atskleisti specialią
informaciją ir gauti aiškų sutikimą imtis priemonių dėl interesų konflikto sukeliamų
grėsmių sumažinimo.
310.9 A1 Nustatydamas, ar būtina atskleisti specialią informaciją ir gauti aiškų sutikimą,
buhalteris profesionalas turi atsižvelgti į šiuos veiksnius:
• aplinkybės, dėl kurių atsiranda interesų konfliktas;
• šalys, kurioms toks konfliktas gali turėti įtakos;
64
• galinčių atsirasti problemų pobūdis;
• tikimybė, kad konkretus dalykas gali išsivystyti netinkama linkme.
310.9A2 Informacija atskleidžiama ir sutikimas gaunamas įvairiais būdais, pavyzdžiui:
• bendros informacijos apie aplinkybes atskleidimas klientams, jeigu buhalteris
profesionalas, laikydamasis įprastos komercinės praktikos, neteikia paslaugų
kokiam nors vienam klientui (pavyzdžiui, konkrečių paslaugų konkrečiame
rinkos sektoriuje), kad klientas galėtų pateikti jam bendrą sutikimą. Buhalteris
profesionalas galėtų atskleisti bendrą informaciją standartinėse užduoties
sąlygose;
• specialios informacijos apie konkretaus konflikto aplinkybes, įskaitant išsamų
situacijos išdėstymą ir bet kokių planuojamų taikyti apsaugos priemonių ir
susijusių rizikos rūšių išaiškinimą, kad klientas galėtų priimti kompetentingą
sprendimą dėl dalyko ir atitinkamai pateikti aiškų sutikimą, atskleidimas tokio
konflikto veikiamiems klientams,;
• tam tikrais atvejais kliento sutikimą gali rodyti jo elgesys, kai buhalteris
profesionalas turi pakankamai įrodymų padaryti išvadą, kad klientas nuo pat
pradžių žinojo apie aplinkybes ir kad interesų konfliktas yra jam priimtinas,
jeigu klientas neprieštarauja, kad toks konfliktas būtų.
310.9 A3 Paprastai reikia:
(a) atskleisti interesų konflikto pobūdį ir priemones, kurių buvo imtasi dėl klientui
kilusių ir su interesų konfliktu susijusių grėsmių;
(b) gauti interesų konflikto veikiamo kliento sutikimą teikti profesines paslaugas
taikant apsaugos priemones, kad būtų pašalintos grėsmės.
310.9 A4 Jeigu informacija atskleidžiama ar sutikimas duodamas žodžiu, buhalteris
profesionalas turėtų dokumentuoti:
(a) aplinkybių, dėl kurių kyla interesų konfliktas, pobūdį;
(b) pritaikytas apsaugos priemones grėsmei sumažinti, jei jos taikytos;
(c) gautą sutikimą.
Atsisakymas duoti aiškų sutikimą
R310.10 Jeigu pagal R310.9 dalį buhalteris profesionalas nustato, kad yra reikalingas aiškus
sutikimas, o klientas atsisako jį duoti, buhalteris turi:
• atsisakyti arba nustoti teikti profesines paslaugas, dėl kurių kyla interesų
konfliktas arba
• nutraukti atitinkamus santykius arba atsisakyti atitinkamų interesų, kad galėtų
pašalinti grėsmę arba ją sumažinti iki priimtino lygio.
65
Konfidencialumas
Bendrosios nuostatos
R310.11 Atskleisdamas informaciją ar dalydamasis ja su firma ar tinklu ir siekdamas gauti
trečiųjų šalių paaiškinimą, buhalteris profesionalas turi išlikti atidus ir laikytis
konfidencialumo principo.
310.11 A1 114 poskirsnyje nustatyti reikalavimai ir taikymo medžiaga yra svarbi tais atvejais,
kai kyla grėsmė nesilaikyti konfidencialumo principo.
Kada informacijos atskleidimas siekiant gauti sutikimą pažeistų konfidencialumo principą
R310.12 Kai specialios informacijos atskleidimas siekiant gauti aiškų sutikimą pažeistų
konfidencialumą ir dėl to sutikimo nebūtų galima gauti, firma gali prisiimti arba
tęsti užduotį tik tuo atveju, jeigu:
(a) firma neveikia kaip vieno kliento tarpininkas ir dėl to ginče dėl to paties dalyko
ji turėtų būti priešinga šalimi kitam klientui;
(b) įgyvendinamos konkrečios priemonės, kurios neleidžia atskleisti
konfidencialios informacijos tarp dviejų užduočių grupių, kurios aptarnauja du
klientus;
(c) firma yra įsitikinusi, kad nusimananti ir informuota trečioji šalis, tikriausiai
nuspręstų, kad firma turėtų apsispręsti, ar tęsti užduotį, nes apribojus firmos
galimybes teikti paslaugas klientas ar kita susijusi trečioji šalis gali gauti
neproporcingai neigiamą rezultatą.
310.12 A1 Konfidencialumo pažeidimas gali atsirasti, pavyzdžiui, siekiant gauti sutikimą:
• teikiant su sandoriu susijusias paslaugas klientui, kuris vykdo priešišką kito
firmos kliento perėmimą;
• atliekant teisminį tyrimą dėl kliento įtariamo sukčiavimo, kai firma yra gavusi
konfidencialios informacijos iš kito kliento, kuris gali būti susijęs su
sukčiavimu.
Dokumentavimas
R310.13 R310.12 dalyje nustatytomis aplinkybėmis buhalteris profesionalas turi
dokumentuoti:
(a) aplinkybių pobūdį, įskaitant vaidmenį, kurį buhalteris profesionalas turi
prisiimti;
(b) konkrečias priemones, kurios neleidžia atskleisti konfidencialios informacijos
tarp užduoties grupių, aptarnaujančių du klientus;
(c) sprendimo, kad galima imtis arba tęsti užduotį, pagrindą.
66
320 SKYRIUS. PROFESIONALO PASKYRIMAS
Įvadas
320.1 Reikalaujama, kad nustatydami, įvertindami bei spręsdami su grėsmėmis susijusias
problemas buhalteriai profesionalai laikytųsi pagrindinių etikos principų ir taikytų
konceptualią tvarką, aprašytą 120 skyriuje.
320.2 Prisiėmęs naują klientą arba užduotį buhalteriui profesionalui gali iškilti grėsmė
pažeisti vieną arba daugiau pagrindinių principų. Šiame skyriuje nustatomi
konkretūs reikalavimai ir pateikiama taikymo medžiaga, kuri yra svarbi taikant
konceptualią tvarką tokiomis aplinkybėmis.
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
Kliento ir užduoties priėmimas
Bendrosios nuostatos
320.3 A1 Grėsmių sąžiningumo arba profesionalaus elgesio principų laikymuisi gali kilti dėl,
pavyzdžiui, ginčijamų dalykų, susijusių su klientu (jo savininkais, vadovybe ir
veikla). Dalykai, kurie, jei būtų žinomi, gali kelti grėsmę, kad klientas vykdys
neteisėtą veiklą, gali būti jo nesąžiningumas, abejonių keliantys finansinių ataskaitų
sudarymo būdai ar kitoks neetiškas elgesys.
320.3A2 Veiksniai, kurie yra svarbūs įvertinant grėsmės lygį, yra:
• išsamus susipažinimas su kliento įmone, jos savininkais, vadovais, už įmonės
valdymą bei veiklos organizavimą atsakingais asmenimis;
• kliento pasižadėjimas tobulinti abejonių keliančius dalykus, pavyzdžiui,
pagerinti įmonės valdymą ar vidaus kontrolę.
320.3 A3 Savanaudiškų interesų grėsmė profesinės kompetencijos ir reikiamo atidumo
principų laikymuisi kyla tada, kai užduoties grupė neturi arba negali įgyti
kompetencijos teikti profesines paslaugas.
320.3 A4 Grėsmės lygio įvertinimui svarbūs veiksniai:
• tinkamai suprastas:
o kliento verslo pobūdis;
o jo veiklos procesų sudėtingumas;
o specifiniai užduoties reikalavimai;
o būsimo darbo tikslas, pobūdis ir apimtis.
• žinios apie atitinkamas ūkio (verslo) šakas arba tiriamus dalykus;
• atitinkamo teisinio reguliavimo ir ataskaitų teikimo reikalavimų žinojimas;
• kokybės kontrolės sistema ir procedūros, kurių tikslas užtikrinti, kad konkrečių
užduočių būtų imamasi tik įsitikinus, kad jos bus atliktos kompetentingai.
67
320.3 A5 Veiksmų, kurių galima imtis kaip apsaugos priemonių nuo savanaudiškų interesų
grėsmės, pavyzdžiai:
• būtinus gebėjimus turinčių darbuotojų pakankamo skaičiaus skyrimas;
• susitarimas dėl priimtino laikotarpio užduočiai atlikti;
• jei reikia, ekspertų pasitelkimas.
Profesionalo paskyrimo pasikeitimai
Bendrosios nuostatos
R320.4 Buhalteris profesionalas turi nustatyti, ar yra kokių nors priežasčių, dėl kurių jis
turėtų neprisiimti užduoties, kai:
• potencialus klientas prašo buhalterio profesionalo pakeisti kitą buhalterį;
• buhalteris profesionalas svarsto apie dalyvavimą konkurse dėl užduoties, kurią
atlieka kitas buhalteris;
• buhalterio profesionalo prašoma atlikti darbą, kuris būtų papildomas ar
papildytų kito buhalterio darbą.
320.4 A1 Gali būti priežasčių, dėl kurių buhalteris profesionalas turėtų atsisakyti užduoties.
Viena iš tokių priežasčių gali būti, kai dėl grėsmes pagrindinių principų laikymuisi
sukeliančių faktų ir aplinkybių apsaugos priemonių taikymas negali pašalinti šių
grėsmių. Pavyzdžiui, profesinės kompetencijos ir tinkamo atidumo principo
laikymuisi gali kilti savanaudiškų interesų grėsmė, jei buhalteris profesionalas
sutinka atlikti užduotį neišsiaiškinęs visų svarbių faktų.
320.4 A2 Buhalteris profesionalas gali būti paprašytas atlikti papildomą darbą, ar papildyti
ankstesnio buhalterio darbą, nors atlikti tokią užduotį, pvz., nepakanka
informacijos arba turima informacija yra neišsami. Tokios aplinkybės gali sukelti
grėsmę profesinei kompetencijai ir tinkamam atidumui.
320.4 A3 Norint įvertinti grėsmės lygį svarbu būtų pasiūlyme dalyvauti konkurse nurodyti,
kad prieš užduoties atlikimą pageidaujama susisiekti su dabartiniu arba ankstesniu
buhalteriu, kad būtų galima išsiaiškinti, ar nėra profesinių arba kitų priežasčių, dėl
kurių tektų atsisakyti užduoties.
320.4 A4 Apsaugos priemonių, skirtų pašalinti savanaudiškų interesų grėsmę ar ją sumažinti
iki priimtino lygio, pavyzdžiai:
• prašymas, kad dabartinis arba ankstesnis buhalteris suteiktų jam žinomą
informaciją apie bet kokius įvykius ar aplinkybes, kurias, jo nuomone, turėtų
žinoti naujas buhalteris prieš apsispręsdamas sutikti imtis užduoties.
Pavyzdžiui, iš dabartinio ar ankstesnio buhalterio sužinoti anksčiau neatskleisti
susiję faktai bei egzistuojantys nesutarimai gali turėti įtakos priimant
sprendimą imtis užduoties;
• reikiamos informacijos gavimas iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, iš trečiųjų šalių
arba išanalizavus informaciją apie kliento vadovybę arba už valdymą
atsakingus asmenis.
68
Bendravimas su dabartiniu arba buvusiu buhalteriu
320.5 A1 Kad siūlomas buhalteris galėtų aptarti kliento klausimus su dabartiniu arba
ankstesniu buhalteriu, įprastai jis turėtų gauti kliento leidimą, pageidautina raštišką.
R320.6 Jei siūlomas naujas buhalteris negali bendrauti su dabartiniu arba ankstesniu
buhalteriu, informaciją apie galimas grėsmes siūlomas naujas buhalteris turi
stengtis gauti kitais tinkamais būdais.
Bendravimas su siūlomu buhalteriu
R320.7 Kai dabartinio arba ankstesnio buhalterio prašoma bendrauti su siūlomu buhalteriu,
dabartinis arba ankstesnis buhalteris turi:
(a) laikytis tokiam prašymui taikomų, galiojančių įstatymų ir teisės aktų;
(b) sąžiningai ir nedviprasmiškai suteikti informaciją.
320.7 A1 Dabartinis arba ankstesnis buhalteris yra įsipareigojęs laikytis konfidencialumo.
Tai, ar dabartinis arba ankstesnis buhalteris profesionalas gali arba turi aptarti
kliento klausimus su siūlomu nauju buhalteriu, priklauso nuo užduoties pobūdžio ir
nuo:
(a) to, ar tokiam aptarimui dabartinis arba ankstesnis buhalteris profesionalas yra
gavęs kliento leidimą;
(b) su tokiu bendravimu ir atskleidimu susijusių teisės ar etikos reikalavimų, kurie
skirtingose jurisdikcijose gali skirtis.
320.7 A2 Aplinkybės, kuriomis buhalteriui profesionalui tenka arba gali tekti atskleisti
konfidencialią informaciją, arba aplinkybės, kuriomis tokios informacijos
atskleidimas būtų laikomas tinkamu, yra pateiktos šio Kodekso 114.1 A1 dalyje.
Audito arba peržiūros paskyrimo pasikeitimai
R320.8 Atlikdamas finansinių ataskaitų auditą arba peržiūrą buhalteris profesionalas turi
pareikalauti, kad dabartinis arba ankstesnis buhalteris suteiktų jam informaciją,
kurią siūlomas naujas buhalteris turėtų žinoti prieš nuspręsdamas, ar sutikti imtis
užduoties. Išskyrus aplinkybes, susijusias su nustatytu ar įtariamu įstatymų ar teisės
aktų nesilaikymu, nurodytas R360.21 ir R360.22 dalyse:
(a) jei klientas suteikia dabartiniam arba ankstesniam buhalteriui leidimą atskleisti
faktus ar informaciją, dabartinis arba ankstesnis buhalteris turi tai padaryti
sąžiningai ir be dviprasmybių;
(b) jei klientas neleidžia arba atsisako dabartiniam arba ankstesniam buhalteriui
duoti leidimą aptarti jo reikalus su siūlomu nauju buhalteriu, dabartinis arba
ankstesnis buhalteris turi atskleisti šį faktą siūlomam naujam buhalteriui, o šis,
prieš priimdamas sprendimą, ar sutikti imtis užduoties, turėtų atidžiai
apsvarstyti tokį kliento elgesį.
69
Santykių su klientu ir užduoties tęstinumas
R320.9 Jeigu kliento užduotis kartojasi, buhalteris profesionalas turi reguliariai apsvarstyti,
ar tęsti užduotį.
320.9 A1 Potencialių grėsmių pagrindinių principų laikymuisi gali kilti, kai prisiimama
užduotis, kurios, jeigu grėsmės būtų žinomos anksčiau, buhalteris profesionalas
būtų atsisakęs. Pavyzdžiui, savanaudiškų interesų grėsmę sąžiningumo principui
gali sukelti netinkamas manipuliavimas pajamomis ar netinkami vertinimai balanse.
Ekspertų pasitelkimas
R320.10 Jei praktikuojantis buhalteris profesionalas ketina pasikliauti eksperto patarimais ar
darbu, jis turi įvertinti, ar toks jo pasitikėjimas yra pagrįstas.
320.10 A1 Praktikuojantis buhalteris profesionalas turi apsvarstyti eksperto reputaciją,
kompetenciją, turimus išteklius, taikomus profesinius ir etikos standartus ir kitus
panašius veiksnius. Šią informaciją jis gali sužinoti iš ankstesnio bendradarbiavimo
su ekspertu arba pasitaręs su kitais asmenimis.
70
321 SKYRIUS. ANTROJI NUOMONĖ
Įvadas
321.1 Reikalaujama, kad nustatydami, įvertindami bei spręsdami su grėsmėmis susijusias
problemas buhalteriai profesionalai laikytųsi pagrindinių etikos principų ir taikytų
konceptualią tvarką, kuri yra aprašyta 120 skyriuje.
321.2 Kartais buhalteris profesionalas pareikšdamas nuomonę subjektui, kuris nėra
dabartinis buhalterio profesionalo klientas, gali susidurti su savanaudiškų interesų
ir kitomis grėsmėmis nesilaikyti vieno arba daugiau iš pagrindinių principų. Šiame
skyriuje nustatomi konkretūs reikalavimai ir taikymo medžiaga, kuri yra svarbi
taikant konceptualią tvarką tokiomis aplinkybėmis.
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
Bendrosios nuostatos
321.3 A1 Buhalterio profesionalo gali būti paprašyta pareikšti antrąją nuomonę apie
apskaitos, audito, ataskaitų sudarymo ar kitų standartų ar principų taikymą (a)
konkrečiomis aplinkybėmis arba (b) vykdant tam tikras ūkines operacijas įmonės
arba subjekto, kuris nėra dabartinis buhalterio profesionalo klientas, vardu.
Pavyzdžiui, savanaudiškų interesų grėsmė profesinės kompetencijos ir tinkamo
atidumo principų laikymuisi gali kilti, jei antroji nuomonė yra pagrįsta kita
informacija, kuri buvo neprieinama dabartiniam arba ankstesniam buhalteriui, arba
jei nuomonė yra pagrįsta nepakankamais įrodymais.
321.3 A2 Tokios savanaudiškų interesų grėsmės lygiui įvertinti svarbus veiksnys yra prašymo
pareikšti nuomonę aplinkybės, visi prieinami faktai ir prielaidos, kurie yra svarbūs
priimant profesinį sprendimą.
321.3 A3 Veiksmų, kurie gali būti taikomi kaip apsaugos priemonės nuo savanaudiškų
interesų grėsmės, pavyzdžiai:
• su kliento sutikimu informacijos iš dabartinio ar ankstesnio buhalterio gavimas;
• bendravimo su klientu apribojimų, susijusių su bet kokios nuomonės
pareiškimu, apibūdinimas;
• nuomonės kopijos pateikimas dabartiniam arba ankstesniam buhalteriui.
Kai negaunamas leidimas susisiekti
R321.4 Jei subjektas, prašantis buhalterio profesionalo pareikšti antrąją nuomonę, neduoda
leidimo bendrauti su dabartiniu arba ankstesniu buhalteriu, buhalteris profesionalas
turi nuspręsti, ar jam dera pareikšti tokią nuomonę.
71
330 SKYRIUS. ATLYGIS UŽ PASLAUGAS IR KITOS ATLYGIO RŪŠYS
Įvadas
330.1 Reikalaujama, kad nustatydami, įvertindami bei spręsdami su grėsmėmis susijusias
problemas buhalteriai profesionalai laikytųsi pagrindinių principų ir taikytų
konceptualią tvarką, kuri yra aprašyta 120 skyriuje.
330.2 Atlygio už paslaugas ir kitų atlygių dydis bei pobūdis gali sukelti savanaudiškų
interesų grėsmę vieno arba daugiau iš pagrindinių principų laikymuisi. Šiame
skyriuje nustatomi konkretūs reikalavimai ir taikymo medžiaga, kuri yra svarbi,
taikant konceptualią tvarką tokiomis aplinkybėmis.
Taikymo medžiaga
Atlygio už paslaugas dydis
330.3 A1 Nustatyto atlygio dydis gali turėti įtakos buhalterio profesionalo gebai
profesionaliai suteikti paslaugas, laikantis profesinių standartų.
330.3 A2 Buhalteris profesionalas nustato atlygį, kuris, jo manymu, yra tinkamas. Tai, kad
vienas praktikuojantis buhalteris profesionalas gali nustatyti mažesnį atlygį nei
kitas, savaime nėra neetiška. Tačiau pagrindinių principų laikymuisi gali kilti
grėsmių dėl nustatyto atlygio dydžio. Pavyzdžiui, profesinės kompetencijos ir
reikiamo atidumo principui kyla savanaudiškų interesų grėsmė, jei nustatytas
atlygis yra toks mažas, kad už tokią sumą gali būti sunku atlikti užduotį pagal
galiojančius specialiuosius ir profesinius standartus.
330.3 A3 Tokios grėsmės lygiui įvertini svarbūs veiksniai:
• ar klientas yra supažindintas su užduoties sąlygomis ir su tuo, kuo remiantis
apskaičiuojamas ir už kokias paslaugas nustatomas toks atlygis;
• ar atlygio dydį nustato nepriklausoma trečioji šalis, pavyzdžiui, priežiūros
institucija.
330.3 A4 Veiksmų, kurie gali būti taikomi kaip apsaugos priemonės nuo savanaudiškų
interesų grėsmės, pavyzdžiai:
• tinkamo atlygio arba užduoties apimties nustatymas;
• nešališkos trečiosios šalies atliekama atlikto darbo peržiūra.
Sąlyginis atlygis
330.4 A1 Sąlyginis atlygis taikomas atliekant tam tikras kitas nei užtikrinimo užduotis.
Tačiau, esant kai kurių aplinkybių, dėl tokio atlygio gali kilti grėsmių pagrindinių
principų laikymuisi, visų pirma jis gali sukelti savanaudiškų interesų grėsmę
objektyvumo principui.
330.4 A2 Tokios grėsmės lygiui įvertinti svarbūs veiksniai:
• užduoties pobūdis;
• galimo atlygio dydžio ribos;
• atlygio nustatymo pagrindas;
• numatytų vartotojų informavimas apie buhalterio profesionalo atliktą darbą ir
atlygio pagrindą;
• kokybės kontrolės sistema ir procedūros;
72
• ar nepriklausoma trečioji šalis atlieka buhalterio profesionalo atlikto darbo
peržiūrą;
• ar atlygio dydį nustato nepriklausoma trečioji šalis, pavyzdžiui, reguliuojanti
institucija.
330.4 A3 Veiksmų, kurie gali būti taikomi kaip apsaugos priemonės nuo savanaudiškų
interesų grėsmės, pavyzdžiai:
• tinkamo peržiūrėtojo, kuris nedalyvavo teikiant kitas nei užtikrinimo paslaugas,
paskyrimas atlikti buhalterio profesionalo atlikto darbo peržiūrą;
• išankstinis raštiškas susitarimas su klientu dėl atlygio nustatymo pagrindo.
330.4 A4 Reikalavimai ir taikymo medžiaga, susijusi su atlygiu už paslaugas audito ar
peržiūros užduočių klientams bei kitiems užtikrinimo paslaugų klientams, yra
nustatyti Tarptautiniuose nepriklausomumo standartuose.
Atlygis už kliento rekomendavimą arba komisiniai
330.5 A1 Priimant arba mokant tokį atlygį už kliento perdavimą arba komisinius, kyla
savanaudiškų interesų grėsmė, objektyvumo, profesinės kompetencijos ir reikiamo
atidumo principų laikymuisi. Atlygio už kliento rekomendavimą arba komisinių
pavyzdžiai:
• atlygis mokamas kitam buhalteriui profesionalui už naujo kliento suradimą, kai
klientas išlieka kito buhalterio profesionalo klientas, bet jam reikia specialisto
paslaugų, kurių dabartinis buhalteris neteikia;
• atlygis gaunamas už savo esamo tęstinio kliento rekomendavimą kitam
buhalteriui profesionalui arba ekspertui, kai pats praktikuojantis buhalteris
profesionalas neteikia tam tikros klientui reikalingos paslaugos;
• komisiniai gaunami iš trečiosios šalies (pavyzdžiui, programinės įrangos
pardavėjo) už prekių ar paslaugų pardavimą klientui.
330.5 A2 Veiksmų, kurie gali būti taikomi kaip apsaugos priemonės nuo savanaudiškų
interesų grėsmės, pavyzdžiai:
• išankstinis kliento sutikimas dėl komisinių už trečiosios šalies prekių ir
paslaugų pardavimą susitarimo, kas būtų atsakas į savanaudiškų interesų
grėsmę;
• kliento informavimas apie bet kokius susitarimus mokėti arba gauti atlygį
kitam buhalteriui profesionalui arba trečiajai šaliai už paslaugų arba prekių
rekomendavimą, kas būtų atsakas į savanaudiškų interesų grėsmę.
Firmos pirkimas arba pardavimas
330.6 A1 Buhalteris profesionalas gali nupirkti visą arba dalį kitos firmos sumokėdamas
buvusiems firmos savininkams, jų įpėdiniams ar paveldėtojams. Tokie mokėjimai
nelaikomi komisiniais ar atlygiu, kurie yra nurodyti šiame skyriuje.
73
340 SKYRIUS. SKATINIMAS, ĮSKAITANT DOVANAS IR VAIŠES
[Rezervuota 340 skyriui, kuris yra „Skatinimo projekto“ dalis.]
74
350 SKYRIUS. KLIENTO TURTO SAUGOJIMAS
Įvadas
350.1 Reikalaujama, kad nustatydami, įvertindami bei spręsdami su grėsmėmis susijusias
problemas buhalteriai profesionalai laikytųsi pagrindinių principų ir taikytų
konceptualią tvarką, kuri yra aprašyta 120 skyriuje.
350.2 Kliento turto saugojimas gali sukelti savanaudiškų interesų grėsmę profesionalaus
elgesio ir objektyvumo principų laikymuisi. Šiame skyriuje nustatyti konkretūs
reikalavimai ir taikymo medžiaga, kuri yra svarbi taikant konceptualią tvarką
tokiomis aplinkybėmis.
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
Prieš prisiimant saugoti turtą
R350.3 Paprastai buhalteris profesionalas neturi įsipareigoti saugoti kliento pinigų ar kito
turto, nebent tai leistų įstatymai, o tai darydamas jis turi laikytis sąlygų, kuriomis
toks įsipareigojimas gali būti prisiimtas.
R350.4 Prieš sutikdamas potencialiam klientui teikti paslaugas, kurios gali būti susijusios
su kliento turto valdymu, buhalteris profesionalas turi:
(a) pateikti atitinkamus paklausimus dėl turto kilmės;
(b) apsvarstyti susijusius teisinius ir priežiūros įsipareigojimus.
350.4 A1 Pavyzdžiui, iš paklausimų dėl kliento turto kilmės gali paaiškėti, kad kliento turtas
yra įsigytas iš nelegalios veiklos, pvz., pinigų plovimas. Tokiomis aplinkybėmis
kyla grėsmė ir taikomos 360 skyriaus nuostatos.
Prisiėmus saugoti turtą
R350.5 Buhalteris profesionalas, kuriam yra patikėti kitų pinigai ar kitas turtas, turi:
(a) laikytis visų galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių kliento
turto valdymą ir jo apskaitą;
(b) laikyti šį turtą atskirai nuo asmeninio ar firmos turto;
(c) naudoti šį turtą tik numatytam tikslui;
(d) būti bet kuriuo metu pasiruošęs atsiskaityti už šį turtą ir bet kokias gautas
pajamas, dividendus ar pelną su asmenimis, turinčiais teisę į tokį atsiskaitymą.
75
360 SKYRIUS. ATSAKAS Į ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS AKTŲ NESILAIKYMĄ
Įvadas
360.1 Reikalaujama, kad nustatydami, įvertindami bei spręsdami su grėsmėmis susijusias
problemas buhalteriai profesionalai laikytųsi pagrindinių principų ir taikytų
konceptualią tvarką, kuri yra aprašyta 120 skyriuje.
360.2 Kai buhalteris profesionalas sužino arba įtaria, kad yra nesilaikoma įstatymų ir kitų
teisės aktų reikalavimų, kyla savanaudiškų interesų ar įbauginimo grėsmė ir grėsmė
sąžiningumo ir profesionalaus elgesio principų laikymuisi.
360.3 Teikdamas klientui profesines paslaugas buhalteris profesionalas gali sužinoti arba
būti informuotas apie įstatymų ar kitų teisės aktų nesilaikymą ar įtariamą
nesilaikymą. Šio skyriaus tikslas – padėti buhalteriui profesionalui įvertinti tokio
dalyko įtaką bei nustatyti galimus veiksmus reaguojant į įstatymų nesilaikymą arba
įtariamą nesilaikymą:
(a) įstatymų ir kitų teisės aktų, visuotinai pripažintų kaip turinčių tiesioginės įtakos
nustatant kliento finansinėse ataskaitose reikšmingas sumas ir atskleistą
informaciją;
(b) įstatymų ir kitų teisės aktų, kurie neturi tiesioginės įtakos nustatant kliento
finansinėse ataskaitose sumas ir atskleistą informaciją, tačiau kurių laikymasis
gali būti labai svarbus kliento įmonės valdymui, jo galimybėms tęsti veiklą ar
išvengti didelių sankcijų.
Buhalterio profesionalo tikslai, susiję su įstatymų ir kitų teisės aktų nesilaikymu
360.4 Išskirtinis buhalterio profesijos požymis yra pareigos veikti visuomenės labui
prisiėmimas. Reaguodamas į nesilaikymą ar įtariamą nesilaikymą, buhalteris
profesionalas turi įgyvendinti šiuos tikslus:
(a) laikytis pagrindinių sąžiningumo ir profesionalaus elgesio principų;
(b) įspėti kliento vadovybę arba, jei reikia, už valdymą atsakingus asmenis, kad:
(i) jie galėtų ištaisyti, pašalinti ar sumažinti nustatyto ar įtariamo nesilaikymo
pasekmes
arba
(ii) būtų užkirstas kelias nesilaikymo veiksmui prieš jam įvykstant;
(c) imtis tokių tolesnių veiksmų, kuriais paisomas viešasis interesas.
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
Bendrosios nuostatos
360.5 A1 Įstatymų ir kitų teisės aktų nesilaikymas – tai priešingas galiojantiems įstatymams
ar kitis teisės aktams tyčinis ar netyčinis veikimas arba neveikimas, kurį atlieka:
(a) klientas;
(b) už valdymą kliento įmonėje atsakingi asmenys;
76
(c) kliento vadovybė;
(e) kiti asmenys, dirbantys klientui arba veikiantys jo nurodymu.
360.5 A2 Šiame skyriuje nagrinėjami įstatymai ir kiti teisės aktai, kurie reglamentuoja:
• apgaulės, korupcijos ir kyšininkavimo prevenciją;
• pinigų plovimo, terorizmo finansavimo ir nusikalstamos veiklos prevenciją;
• vertybinių popierių rinkas ir prekybą jais;
• bankininkystės ir kitus finansinius produktus bei paslaugas;
• duomenų apsaugą;
• mokesčius, įsipareigojimus pagal pensijų kaupimo sutartis ir pensijų išmokas;
• aplinkos apsaugą;
• visuomenės sveikatą ir saugumą.
360.5 A3 Dėl nesilaikymo klientui gali būti skiriama bauda, jis gali būti paduodamas į teismą
arba susidurti su kitomis pasekmėmis, kurios gali turėti didelės įtakos jo
finansinėms ataskaitoms. Svarbu ir tai, kad toks nesilaikymas gali turėti įtakos
didesnei viešojo intereso daliai ir taip labai pakenkti investuotojams, kreditoriams,
darbuotojams arba visuomenei. Šiame skyriuje veiksmas laikomas galinčiu padaryti
didelę žalą, jeigu jis sukelia rimtų neigiamų pasekmių – tiek finansinių, tiek ir
nefinansinių – bet kuriai iš šių šalių. Tokio veiksmo pavyzdžiai gali būti apgaulė,
dėl kurios investuotojai patiria didelių finansinių nuostolių, arba aplinkos apsaugos
įstatymų ir teisės aktų pažeidimas, kuris kelia pavojų darbuotojų ir visuomenės
sveikatai ir saugumui.
R360.6 Kai kurių jurisdikcijų įstatymuose ar kituose teisės aktuose gali būti nurodyta, kaip
buhalteris profesionalas turėtų reaguoti į nesilaikymą ar įtariamą nesilaikymą, ir
tokie reagavimo būdai gali skirtis nuo šiame skyriuje nurodytų būdų, be to, jų gali
būti ir daugiau. Jeigu buhalteris profesionalas sužino apie tokį nesilaikymą ar
įtariamą nesilaikymą, jis privalo susipažinti su įstatymų ir kitų teisės aktų
nuostatomis ir jų laikytis, įskaitant:
(a) reikalavimą pranešti apie dalyką atitinkamai institucijai;
(b) bet kokį draudimą įspėti klientą.
360.6 A1 Draudimas įspėti klientą gali atsirasti, pavyzdžiui, pagal pinigų plovimo
prevencijos teisės aktus.
360.7 A1 Šis skyrius taikomas neatsižvelgiant į kliento pobūdį, įskaitant tai, ar jis yra viešo ar
ne viešo intereso įmonė.
360.7 A2 Buhalteris profesionalas, kuris sužino arba yra informuojamas apie dalykus, kurie
yra aiškiai nereikšmingi, neprivalo laikytis šio skyriaus nuostatų. Ar dalykai yra
aiškiai nereikšmingi turi būti sprendžiama atsižvelgiant į jų pobūdį ir finansinį ar
kitokį poveikį klientui, jo suinteresuotosioms šalims ir visuomenei.
360.7A3 Šis skyrius netaikomas, kai:
a) asmens neteisėti veiksmai nesusiję su kliento verslo veikla;
b) įstatymų ir kitų teisės aktų nesilaiko kiti asmenys, kurie nėra nurodyti 360.5 A1
dalyje. Prie jų prskiriamos aplinkybės, pavyzdžiui, kai buhalteris profesionalas
prisiima kliento užduotį atlikti trečiosios šalies išsamų mokestinį-teisinį patikrinimą
77
(due diligence) ir nustato arba įtaria, kad trečioji šalis nesilaiko įstatymų ir kitų
teisės aktų.
Buhalteris profesionalas gali šiame skyriuje rasti nuostatų, kurios bus jam
naudingos sprendžiant, kaip reaguoti į tokias situacijas.
Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų pareigos
360.8 A1 Vadovybė, prižiūrima už valdymą atsakingų asmenų, privalo užtikrinti, kad kliento
verslo veikla būtų vykdoma laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų. Taip pat vadovybė
ir už valdymą atsakingi asmenys privalo nustatyti ir imtis veiksmų, kai įstatymų ir
kitų teisės aktų nesilaiko:
(a) klientas;
(b) asmuo, kuriam patikėtas subjekto valdymas;
(c) vadovybės narys;
(d) kiti asmenys, dirbantys klientui ar pagal jo nurodymus.
Buhalterių profesionalų pareigos
R360.9 Jei buhalteris profesionalas sužino arba yra informuojamas apie dalyką, kuriam
taikomas šis skyrius, veiksmai, kurių buhalteris profesionalas turi imtis pagal šio
skyriaus nuostatas, turi būti atlikti laiku ir atsižvelgiant į tai, kad buhalteris
profesionalas supranta dalyko pobūdį ir galimą žalą samdančios organizacijos,
investuotojų, kreditorių, darbuotojų ar visuomenės interesams.
Finansinių ataskaitų auditas
Dalyko supratimas
R360.10 Jeigu buhalteris profesionalas, pasamdytas atlikti finansinių ataskaitų auditą,
atlikdamas užduotį sužino apie nesilaikymo ar įtariamo nesilaikymo atvejį, jis
privalo tai išsiaiškinti, įskaitant nesilaikymo ar įtariamo nesilaikymo pobūdį ir
aplinkybes, kuriomis jis įvyko ar galėjo įvykti.
360.10 A1 Buhalteris profesionalas gali sužinoti apie nesilaikymo ar įtariamo nesilaikymo
atvejį, vykdydamas užduotį arba gavęs informacijos iš kitų šalių.
360.10 A2 Tikimasi, jog buhalteris profesionalas vadovausis žiniomis, kompetencija ir priims
profesinį sprendimą. Tačiau iš buhalterio nesitikima, kad jo įstatymų ir teisės aktų
išmanymas yra didesnis, nei būtina konkrečiai užduočiai atlikti. Galutinį sprendimą,
ar buvo nesilaikoma įstatymų ar kitų teisės aktų, priima teismas ar kita atitinkama
ginčus nagrinėjanti institucija.
360.10 A3 Atsižvelgęs į dalyko pobūdį ir svarbą, buhalteris profesionalas, laikydamasis
konfidencialumo principo, gali kreiptis patarimo į kitus firmos darbuotojus, tinklui
priklausančią firmą, profesinę organizaciją arba teisininką.
78
R360.11 Jeigu buhalteris profesionalas nustato ar įtaria, kad nesilaikoma ar gali būti
nesilaikoma įstatymų ar kitų teisės aktų, jis turi tokį dalyką aptarti su atitinkamo
lygio vadovybe ir, jei reikia, už valdymą atsakingais asmenimis.
360.11 A1 Aptaręs tokį dalyką buhalteris profesionalas galės aiškiau suprasti faktus ir
aplinkybes, susijusius su dalyku, ir galimas jo pasekmes. Toks aptarimas gali
paskatinti vadovybę ar už valdymą atsakingus asmenis ištirti dalyką.
360.11 A2 Sprendimas, kurio lygio vadovybė būtų tinkama aptarti dalyką, turi būti priimamas
remiantis profesiniu sprendimu. Veiksniai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti:
• dalyko pobūdis ir aplinkybės;
• susiję ar galimai susiję asmenys;
• išankstinio susitarimo tikimybė;
• galimos dalyko pasekmės;
• ar atitinkamo lygio vadovai gali ištirti dalyką ir imtis reikiamų veiksmų.
360.11 A3 Tinkamas vadovybės lygis – tai vadovai, kurie užima bent vienu lygiu aukštesnes
pareigas nei asmuo ar asmenys, kurie yra susiję ar gali būti susiję su dalyku. Tarp
įmonių grupės tinkamo lygio vadovais gali būti įmonės, kuri kontroliuoja klientą,
vadovai.
360.11 A4 Jeigu tinkama, buhalteris profesionalas taip pat gali apsvarstyti dalyką su vidaus
auditoriais.
R360.12 Jeigu buhalteris profesionalas mano, kad vadovybė yra susijusi su nesilaikymu ar
įtariamu nesilaikymu, buhalteris turi tokį dalyką aptarti su už valdymą atsakingais
asmenimis.
Dalyko sprendimas
R360.13 Aptardamas nesilaikymą ar įtariamą nesilaikymą su vadovybe ir, kur tinkama, už
valdymą atsakingais asmenimis, buhalteris profesionalas turėtų jiems patarti laiku
imtis tinkamų veiksmų, jei šie to dar nėra padarę, kad jie galėtų:
(a) ištaisyti, pašalinti ar sumažinti nesilaikymo pasekmes;
(b) užkirsti kelią nesilaikymui, jei tai dar neįvyko;
(c) atskleisti dalyką atitinkamai institucijai, jeigu to reikalaujama pagal įstatymą ar
kitą teisės aktą, arba, kai tą reikia padaryti viešo intereso labui.
R360.14 Buhalteris profesionalas turi išsiaiškinti, ar vadovybė ir už valdymą atsakingi
asmenys supranta įstatymu ar kitais teisės aktais nustatytą savo atsakomybę už
nesilaikymą ar įtariamą nesilaikymą.
360.14 A1 Jeigu vadovybė ir už valdymą atsakingi asmenys nesupranta įstatymu ar kitais
teisės aktais nustatytos atsakomybės už nesilaikymą ar įtariamą nesilaikymą,
buhalteris profesionalas turi jims nurodyti atitinkamus informacijos šaltinius arba
rekomenduoti kreiptis į teisininką.
R360.15 Buhalteris profesionalas turi laikytis taikomų:
79
(a) įstatymų ir kitų teisės aktų, įskaitant įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatų dėl
atitinkamos institucijos informavimo apie nesilaikymą ar įtariamą nesilaikymą;
(b) reikalavimų pagal audito standartus, įskaitant susijusius su:
• nesilaikymo, įskaitant apgaulę, nustatymu ir atsaku į jį;
• už valdymą atsakingų asmenų informavimu;
• nesilaikymo ar įtariamo nesilaikymo pasekmių auditoriaus išvadai
įvertinimu;
360.15 A1 Kai kuriuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose gali būti nustatytas laikotarpis,
per kurį apie nesilaikymą ar įtariamą nesilaikymą būtina pranešti atitinkamai
institucijai.
Informavimas esant grupei
R360.16 Jeigu buhalteris profesionalas sužino apie nesilaikymą ar įtariamą nesilaikymą,
susijusį su grupės nariu abiem atvejais, pateiktais žemiau, buhalteris turi informuoti
užduoties grupės partnerį, jei to nedraudžia įstatymas ar kitas teisės aktas:
(a) grupės finansinių ataskaitų audito tikslais užduoties grupės buhalteris yra
paprašytas atlikti darbą dėl finansinės informacijos, susijusios su grupės nariu;
(b) buhalteris yra pasamdytas atlikti grupės nario finansinių ataskaitų auditą kitais
nei grupės audito tikslais, pavyzdžiui, atlikti teisės aktų nustatytą privalomą
auditą.
Užduoties grupės partneris apie dalyką turi būti informuotas papildomai, o dalykas
turi būti sprendžiamas remiantis šio skyriaus nuostatomis.
360.16 A1 Informavimo tikslas yra pranešti užduoties grupės partneriui apie dalyką ir
nustatyti, ar pagal šio skyriaus nuostatas reikia audito grupėje imtis priemonių ir
jeigu reikia, tai kokių. R360.16 dalyje nurodyto informavimo reikalavimas
taikomas neatsižvelgiant į tai, ar užduoties grupės partnerio firma arba tinklas yra
tas pats ar kitas nei buhalterio profesionalo firma arba tinklas.
R360.17 Jeigu atlikdamas grupės finansinių ataskaitų auditą užduoties grupės partneris
sužino apie nesilaikymą ar įtariamą nesilaikymą, užduoties grupės partneris turi
išsiaiškinti, ar dalykas gali būti susijęs su vienu ar keliais nariais:
(a) kurių finansinė informacija turi būti patikrinta grupės finansinių ataskaitų
audito tikslais arba;
(b) kurių finansinės ataskaitos turi būti audituojamos kitais nei grupės auditas
tikslais, pavyzdžiui, atliekant teisės aktų nustatytą auditą.
Tai yra papildoma priemonė prie taikomų veiksmų, kurių pagal šio skyriaus
nuostatas imamasi atliekant grupės auditą dėl dalyko.
R360.18 Jeigu nesilaikymas arba įtariamas nesilaikymas gali būti reikšmingas vienam arba
daugiau narių, kurie yra nurodyti R360.17 (a) ir (b) punktuose, užduoties grupės
partneris turi imtis priemonių apie tai informuoti komponentuose darbus
vykdančius asmenis, nebent tai draudžia įstatymas arba kitas teisės aktas. Jeigu
būtina, užduoties grupės partneris turi išsiaiškinti (pateikdamas užklausas
vadovybei arba iš viešai prieinamos informacijos), ar atitinkamas (-i) narys (-iai),
nurodytas (-i) R360.17 (b) punkte, turi būti audituojamas (-i), ir, prireikus,
nustatyti, jei tai praktiškai įmanoma, auditoriaus tapatybę.
360.18 A1 Informavimas būtinas tam, kad asmenys, atsakingi už darbą tokiuose
komponentuose, būtų informuoti apie dalyką, ir kad galima būtų nustatyti, ar reikia
80
ir kaip reikia reaguoti pagal šio skyriaus nuostatas. Informavimo reikalavimas
taikomas neatsižvelgiant į tai, ar užduoties grupės partnerio firma arba tinklas yra
tas pats ar kitas nei už darbą tokiuose komponentuose atsakingų asmenų firmos
arba tinklai.
Tolesnių veiksmų poreikio nustatymas
R360.19 Buhalteris profesionalas turi įvertinti vadovybės ir, jeigu taikytina, už valdymą
atsakingų asmenų pritaikytų veiksmų tinkamumą.
360.19 A1 Svarbūs veiksniai, kuriuos reikia apsvarstyti vertinant, ar vadovybė ir, jeigu
taikytina, už valdymą atsakingi asmenys pritaikė tinkamus veiksmus, būtų, ar:
• veiksmai buvo atlikti laiku;
• nesilaikymas ar įtariamas nesilaikymas buvo tinkamai ištirtas;
• buvo imtasi ar imamasi veiksmų nesilaikymo pasekmėms ištaisyti, pašalinti ar
sumažinti;
• buvo imtasi ar imamasi veiksmų užkirsti kelią nesilaikymui, jeigu tai dar
neįvyko;
• tinkamų veiksmų buvo imtasi ar imamasi sumažinti nesilaikymo pasikartojimo
riziką, pavyzdžiui, papildomų kontrolės priemonių ar mokymų;
• atitinkama institucija buvo informuota apie nesilaikymą ar įtariamą
nesilaikymą, ir jeigu buvo, ar jai buvo atskleista pakankamai informacijos.
R360.20 Atsižvelgdamas į vadovybės ir, jei tinkama, už valdymą atsakingų asmenų
atsakymą buhalteris profesionalas turi nustatyti, ar reikia imtis tolesnių veiksmų
viešajam interesui ginti.
360.20 A1 Nustatant, ar būtina imtis tolesnių veiksmų ir tokių veiksmų pobūdį bei mastą,
reikia atsižvelgti į šiuos veiksnius:
• teisinė ir priežiūros sistema;
• kaip greitai reikia išspręsti klausimą;
• kiek dalykas paplitęs kliento atžvilgiu;
• ar buhalteris profesionalas vis dar pasitiki vadovybės ir, jeigu taikytina, už
valdymą atsakingų asmenų sąžiningumu;
• ar tikėtina, kad nesilaikymas ar įtariamas nesilaikymas pasikartos;
• ar yra patikimų įrodymų, kad įmonės, investuotojų, kreditorių, darbuotojų ir
visuomenės interesui padaryta ar gali būti padaryta didelė žala.
360.20 A2 Aplinkybės, dėl kurių buhalteris profesionalas daugiau negali pasitikėti vadovybės
ir, jeigu taikytina, už valdymą atsakingų asmenų sąžiningumu:
• buhalteris profesionalas įtaria ar turi įrodymų, kad jie nesilaiko arba ketina
nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų;
• buhalteris profesionalas turi informacijos, kad jie žino apie tokį nesilaikymą ir,
priešingai nei reikalaujama pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, per pagrįstą
laikotarpį neinformavo ir neįgaliojo kito asmens informuoti atitinkamos
institucijos apie dalyką.
81
R360.21 Siekdamas nustatyti tolesnių veiksmų būtinybę, pobūdį ir mastą, buhalteris
profesionalas turi priimti profesinį sprendimą ir įvertinti, ar nusimananti ir
informuota trečioji šalis, įvertinusi visus tuo metu praktikuojančiam buhalteriui
profesionalui žinomus konkrečius faktus ir aplinkybes, gali padaryti išvadą, kad
buhalteris profesionalas tinkamai veikė viešojo intereso labui.
360.21 A1 Buhalteris profesionalas gali imtis šių tolesnių veiksmų:
• informuoti atitinkamą instituciją apie dalyką net ir tais atvejais, kai to
nereikalauja įstatymai ar kiti teisės aktai;
• atsisakyti vykdyti užduotį ir nutraukti profesinius santykius, jeigu tą galima
padaryti pagal įstatymą ar kitą teisės aktą.
360.21 A2 Jeigu buhalteris profesionalas nustato, kad būtų tinkama atsisakyti vykdyti užduotį
ir nutraukti profesinius santykius, tai nereiškia, kad jis neturėtų imtis kitų veiksmų,
kurių gali prireikti buhalterio profesionalo tikslams pasiekti pagal šį skyrių. Pagal
kai kurias jurisdikcijas gali būti taikomi apribojimai tolesniems veiksmams, kurių
buhalteris profesionalas galėtų imtis, todėl atsisakymas vykdyti užduotį būtų
vienintelis galimas veiksmas.
R360.22 Jeigu buhalteris profesionalas, remdamasis R360.20 ir 360.21 A1 dalių
nuostatomis, nutraukė profesinius ryšius, buhalteris, siūlomo naujo buhalterio
prašymu pagal R320.8 dalį turi siūlomam naujam buhalteriui pateikti visus jam
žinomus faktus ir kitą informaciją dėl nustatyto ar įtariamo nesilaikymo. Ankstesnis
buhalteris turi tą padaryti net ir R320.8 (b) punkte aptartomis aplinkybėmis, kai
klientas nesuteikia arba atsisako suteikti ankstesniam buhalteriui leidimą aptarti
kliento reikalus su siūlomu nauju buhalteriu, nebent tai draudžia įstatymas ar kitas
teisės aktas.
360.22 A1 Faktai ir kita informacija, kurią reikia pateikti, yra tie faktai ir informacija, kurią,
ankstesnio buhalterio nuomone, reikia siūlomam buhalteriui žinoti prieš
nusprendžiant, ar imtis audito užduoties. 320 skyriuje nustatytas bendravimas su
siūlomu buhalteriu.
R360.23 Jeigu siūlomas naujas buhalteris neturi galimybės bendrauti su ankstesniu
buhalteriu, siūlomas naujas buhalteris turi imtis pagrįstų veiksmų informacijai apie
buhalterio pakeitimo aplinkybes gauti kitais būdais.
360.23 A1 Kiti būdai gauti informaciją apie pasikeitusių pareigų aplinkybes gali būti,
pavyzdžiui, paklausimų pateikimas trečiosioms šalims arba informacijos apie
vadovybę arba už valdymą atsakingus asmenis tyrimas.
360.24 A1 Kadangi nagrinėjant dalyką reikia atlikti sudėtingą analizę ir priimti sudėtingus
sprendimus, buhalteris profesionalas gali nuspręsti:
• kreiptis patarimo į kitus įmonės darbuotojus;
• kreiptis patarimo į teisininką, kad galėtų suprasti, kokias galimybes jis turi ar
su kokiomis profesinėmis ar teisinėmis pasekmėmis jis susidurs, jei imsis
konkrečių veiksmų;
• laikydamasis konfidencialumo principo, kreiptis patarimo į reguliuojančiąją
instituciją ar profesinę organizaciją.
82
Svarstymai dėl būtinybės atskleisti dalyką atitinkamai institucijai
360.25 A1 Dalyko atskleidimas atitinkamai institucijai yra draudžiamas, jeigu tai prieštarauja
įstatymui ar kitam teisės aktui. Jeigu tai nedraudžiama, informacija apie dalyką
atskleidžiama tam, kad atitinkama institucija galėtų inicijuoti dalyko tyrimą ir
veiksmus viešojo intereso labui.
360.25 A2 Siekiant nuspręsti, ar reikia atskleisti tokią informaciją, pirmiausia atsižvelgiama į
faktinės ar tikėtinos žalos, kurią dalykas sukels ar gali sukelti investuotojams,
kreditoriams, darbuotojams ar visuomenei, pobūdį ir mastą. Buhalteris
profesionalas gali, pavyzdžiui, nustatyti, kad informacijos apie dalyką atskleidimas
atitinkamai institucijai yra tinkamas veiksmas, jeigu:
• įmonė duoda kyšius (pavyzdžiui, vietos ar užsienio valstybės pareigūnams, kad
jie garantuotų, jog bus sudarytos didelės apimties sutartys);
• įmonės veikla yra prižiūrima, ir dėl tokio reikšmingo dalyko ji gali netekti
licencijos;
• įmonės vertybiniais popieriais prekiaujama vertybinių popierių biržoje, todėl
dalykas gali turėti neigiamų pasekmių sąžiningai ir tinkamai įmonės vertybinių
popierių prekybai ar sukelti sisteminę riziką finansų rinkoms;
• tikėtina, kad įmonė prekiaus produktais, kurie kelia pavojų visuomenės
sveikatai ar saugumui;
• įmonė reklamuoja savo klientams schemą, pagal kurią jie galėtų išvengti
mokesčių.
360.25 A3 Siekiant nustatyti, ar reikia atskleisti tokią informaciją, taip pat reikia atsižvelgti į
šiuos išorės veiksnius:
• ar yra atitinkama institucija, kuriai privalu gauti informaciją ir inicijuoti dalyko
tyrimą ir veiksmus. Atitinkama institucija pasirenkama atsižvelgiant į dalyko
pobūdį, pavyzdžiui, į vertybinių popierių priežiūros instituciją kreipiamasi
apgaulingos finansinė atskaitomybės atvejais, o į aplinkos apsaugos agentūrą –
kai pažeidžiami aplinkos apsaugos įstatymai ir kiti teisės aktai;
• ar yra tvirta ir patikima apsauga nuo civilinės, baudžiamosios ar profesinės
atsakomybės arba atsakomųjų veiksmų, kai tokią apsaugą garantuoja įstatymai
ar kiti teisės aktai, pavyzdžiui, pranešimo apie pažeidimus įstatymai ar kiti
teisės aktai;
• ar kyla arba ar gali kilti grėsmė buhalterio profesionalo ar kitų asmenų fiziniam
saugumui.
R360.26 Jeigu buhalteris profesionalas nustato, kad informacijos apie nesilaikymą ar
įtariamą nesilaikymą atskleidimas atitinkamai institucijai yra tinkamas veiksmas
konkrečiomis aplinkybėmis, tai nebus laikoma, kad buhalteris profesionalas
nevykdė pareigos išsaugoti konfidencialumą pagal šio Kodekso R114.1 (d) punktą.
Buhalteris profesionalas atskleidamas tokią informaciją, darydamas pareiškimus ir
pateikdamas tvirtinimus (įrodymus), turi būti sąžiningas ir atsargus. Prieš
atskleisdamas dalyką, buhalteris profesionalas taip pat turi apsvarstyti, ar reikėtų
informuoti klientą apie savo ketinimus.
Neišvengiamas pažeidimas
R360.27 Labai retais atvejais buhalteris profesionalas gali sužinoti apie faktinį ar planuojamą
veiksmą, dėl kurio, pagrįstu buhalterio profesionalo vertinimu, neišvengiamai bus
pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ir todėl investuotojams, kreditoriams,
83
darbuotojams ar visuomenei bus padaryta didelė žala. Apsvarstęs, ar reikėtų tokį
dalyką aptarti su įmonės vadovybe ar už valdymą atsakingais asmenimis, buhalteris
profesionalas, priėmęs profesinį sprendimą, gali nedelsdamas atskleisti informaciją
apie dalyką atitinkamai institucijai, kad ši užkirstų kelią tokio neišvengiamo
įstatymo ar kito teisės akto pažeidimo pasekmėms pasireikšti ar bent jas
sušvelnintų. Atskleidus tokią informaciją nebus laikoma, kad buhalteris
profesionalas nevykdė pareigos išsaugoti konfidencialumą pagal šio Kodekso
R114.1 (d) punktą.
Dokumentavimas
R360.28 Kai buhalteris profesionalas nustato ar įtaria nesilaikymą, kaip numatyta šiame
punkte, jis turi dokumentuoti šiuos dalykus:
• kaip vadovybė ir, jei taikytina, už valdymą atsakingi asmenys reagavo į dalyką;
• veiksmus, kurių buhalteris profesionalas ėmėsi, ir sprendimus, kuriuos jis
priėmė atsižvelgęs į nusimanančios ir informuotos trečiosios šalies testą;
• kaip buhalteris profesionalas įsitikino, kad jis įvykdė R360.20 dalyje nustatytas
pareigas.
360.28 A1 Buhalteris profesionalas turi ne tik laikytis atitinkamų audito standartų, kuriuose
pateikti dokumentavimo reikalavimai, bet ir šių dokumentavimo reikalavimų. Pagal
tarptautinius audito standartus (TAS) reikalaujama, kad, pavyzdžiui, buhalteris
profesionalas atlikdamas finansinių ataskaitų auditą:
• parengtų tiek dokumentų, kad galima būtų suprasti reikšmingus per auditą
nustatytus dalykus, padarytas išvadas ir svarbius profesinius sprendimus,
kuriais vadovaujantis padarytos tokios išvados;
• dokumentuotų reikšmingų dalykų aptarimus su vadovybe, už valdymą
atsakingais asmenimis ir kitais asmenimis, įskaitant aptartų reikšmingų dalykų
pobūdį, kada ir su kuo jie aptarti;
• dokumentuotų nustatytą ar įtariamą nesilaikymą, aptarimų su vadovybe ir, jei
taikytina, už valdymą atsakingais asmenimis bei kitomis išorės šalimis
rezultatus.
Profesinės paslaugos, išskyrus finansinių ataskaitų auditą
Dalyko supratimas ir sprendimas su vadovybe ir už valdymą atsakingais asmenimis
R360.29 Jeigu buhalteris profesionalas, pasamdytas atlikti kitas nei finansinių ataskaitų
auditas profesines paslaugas, sužino apie nesilaikymo ar įtariamo nesilaikymo
atvejį, buhalteris profesionalas turi siekti išsiaiškinti dalyką. Tai reiškia, kad
buhalteris profesionalas turi suvokti tokio nesilaikymo arba įtariamo nesilaikymo
pobūdį ir aplinkybes, kuriomis tai įvyko ar galėtų įvykti.
360.29 A1 Tikimasi, kad buhalteris profesionalas vadovausis žiniomis, kompetencija ir
profesiniu sprendimu. Tačiau nesitikima, kad buhalteris profesionalas išmanys
įstatymus ir kitus teisės aktus daugiau nei reikalaujama iš buhalterio, pasamdyto
suteikti profesines paslaugas. Galutinį sprendimą, ar veiksmas iš tikrųjų yra
nesilaikymas, priima teismas ar kita atitinkama ginčus nagrinėjanti institucija.
84
360.29 A2 Priklausomai nuo dalyko pobūdžio ir reikšmingumo, buhalteris profesionalas,
laikydamasis konfidencialumo principo, gali kreiptis patarimo į kitus firmos, tinklo
darbuotojus arba profesinę organizaciją ar teisininką.
R360.30 Jeigu buhalteris profesionalas nustato ar įtaria, kad nebuvo laikomasi ar galėjo būti
nesilaikoma įstatymų, jis turi tokį dalyką aptarti su atitinkamo lygio vadovybe ir už
valdymą atsakingais asmenimis, jei buhalteris profesionalas gali su jais susisiekti ir
jei tai tinkama.
360.30 A1 Aptaręs tokį dalyką, buhalteris profesionalas galės aiškiau suprasti faktus ir
aplinkybes, susijusius su dalyku, ir galimas pasekmes. Toks aptarimas gali
paskatinti ir vadovybę ar už valdymą atsakingus asmenis ištirti dalyką.
360.30 A2 Sprendimas dėl to, kurio lygio vadovybė būtų tinkama aptarti dalyką, turi būti
priimamas remiantis profesiniu sprendimu. Veiksniai, kuriuos reikėtų apsvarstyti:
• dalyko pobūdis ir aplinkybės;
• susiję ar galimai susiję asmenys;
• išankstinio susitarimo tikimybė;
• galimos dalyko pasekmės;
• ar atitinkamo lygio vadovai gali ištirti dalyką ir imtis reikiamų veiksmų.
Išorės auditorių informavimas apie dalyką
R360.31 Jeigu buhalteris profesionalas teikia ne audito paslaugas:
(a) firmos audito klientui arba
(b) firmos audito kliento komponentui,
buhalteris profesionalas turi informuoti firmą apie nesilaikymą arba įtariamą
nesilaikymą, jei to nedraudžia įstatymas ar kitas teisės aktas. Tokia informacija turi
būti pateikiama remiantis firmos protokolais arba procedūromis, o jei tokių
protokolų ar procedūrų nėra, apie tai tiesiogiai turi būti informuojamas audito
užduoties partneris.
R360.32 Jeigu buhalteris profesionalas teikia ne audito paslaugas:
(a) tinklui priklausančios firmos audito klientui arba
(b) tinklui priklausančios firmos audito kliento komponentui,
jis turi apsvarstyti, ar būtina informuoti tinklui priklausančią firmą apie nesilaikymą
arba įtariamą nesilaikymą. Jeigu tokia informacija teikiama, būtina vadovautis
tinklo protokolais ar procedūromis, o jei tokių protokolų ar procedūrų nėra, apie tai
tiesiogiai turi būti informuojamas audito užduoties partneris.
R360.33 Jeigu buhalteris profesionalas teikia ne audito paslaugas klientui, kuris nėra:
(a) firmos ar tinklui priklausančios firmos audito klientas;
(b) firmos ar tinklui priklausančios firmos audito kliento komponentas,
buhalteris profesionalas turi apsvarstyti ar reikia apie nesilaikymą ar įtariamą
nesilaikymą informuoti firmą, kuri yra kliento išorės auditorius (jei toks yra).
Veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti
360.34 A1 Veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti teikiant informaciją remiantis R360.31-
R360.33 dalimis, yra šie:
85
• ar tai neprieštarauja įstatymui ar kitam teisės aktui;
• ar nėra informacijos atskleidimo apribojimų, kuriuos nustato tyrimą dėl
nesilaikymo ar įtariamo nesilaikymo atliekanti reguliavimo agentūra ar
prokuroras;
• ar užduoties tikslas yra nustatyti galimus nesilaikymo ar įtariamo nesilaikymo
atvejus įmonėje, kad galima būtų imtis tinkamų veiksmų;
• ar vadovybė arba už valdymą atsakingi asmenys jau informavo įmonės išorės
auditorių apie tokį dalyką;
• tikėtina dalyko svarba kliento finansinių ataskaitų auditui arba, jeigu dalykas
yra susijęs su grupės komponentu, tikėtina dalyko svarba grupės finansinių
ataskaitų auditui.
Informavimo tikslas
360.35 A1 Susidarius aplinkybėms, kurios yra nustatytos R360.31–R360.33 dalyse,
informavimo tikslas yra informuoti audito užduotį atliekančios grupės partnerį apie
nesilaikymą arba įtariamą nesilaikymą ir nustatyti, ar reikia ir kokių priemonių
būtina imtis pagal šio skyriaus nuostatas.
Svarstymas dėl tolesnių veiksmų poreikio
R360.36 Buhalteris profesionalas taip pat turi apsvarstyti, ar būtina imtis tolesnių veiksmų
visuomenės labui.
360.36 A1 Siekiant nustatyti, ar būtina imtis tolesnių veiksmų ir tokių veiksmų pobūdį ir
mastą, reikia atsižvelgti į šiuos veiksnius:
• teisinė ir priežiūros sistema;
• tinkamas ir laiku įgyvendintas vadovybės ir, jeigu taikytina, už valdymą
atsakingų asmenų atsakas;
• kaip greitai reikia išspręsti klausimą;
• kiek vadovybė ir už valdymą atsakingi asmenys yra susiję su dalyku;
• tikimybė, kad kliento, investuotojų, kreditorių, darbuotojų ir visuomenės
interesui bus padaryta didelė žala.
360.36 A2 Buhalteris profesionalas gali imtis šių tolesnių veiksmų:
• atskleisti dalyką atitinkamai institucijai net ir tais atvejais, kai to nereikalauja
įstatymai ar kiti teisės aktai;
• atsisakyti vykdyti užduotį ir nutraukti profesinius santykius, jeigu tą galima
padaryti pagal įstatymą ar kitą teisės aktą.
360.36 A3 Svarstant, ar reikia atskleisti atitinkamai institucijai dalyką, būtina atsižvelgti į šiuos
svarbius veiksnius:
• ar tai neprieštarauja įstatymui ar kitam teisės aktui;
• ar nėra dalyko atskleidimo apribojimų, kuriuos nustato tyrimą dėl nesilaikymo
ar įtariamo nesilaikymo atliekanti reguliavimo agentūra ar prokuroras;
• ar užduoties tikslas yra nustatyti galimus nesilaikymo ar įtariamo nesilaikymo
atvejus įmonėje, kad galima būtų imtis tinkamų veiksmų.
86
R360.37 Jeigu buhalteris profesionalas nustato, kad informacijos apie nesilaikymą ar
įtariamą nesilaikymą atskleidimas atitinkamai institucijai yra tinkamas veiksmas
konkrečiomis aplinkybėmis, tai nebus laikoma, kad buhalteris profesionalas
nevykdė pareigos išsaugoti konfidencialumą pagal šio Kodekso R114.1 (d) punktą.
Jeigu buhalteris profesionalas atskleidė tokią informaciją, darydamas pareiškimus ir
pateikdamas tvirtinimus jis turi būti sąžiningas ir atsargus. Prieš atskleisdamas
dalyką buhalteris profesionalas taip pat turi apsvarstyti, ar apie savo ketinimus
reikėtų informuoti klientą.
Neišvengiamas pažeidimas
R360.38 Labai retais atvejais buhalteris profesionalas gali sužinoti apie faktinį ar planuojamą
veiksmą, dėl kurio, pagrįstu buhalterio profesionalo vertinimu, neišvengiamai bus
pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ir todėl investuotojams, kreditoriams,
darbuotojams ar visuomenei bus padaryta didelė žala. Apsvarstęs, ar reikėtų tokį
dalyką aptarti su įmonės vadovybe ar už valdymą atsakingais asmenimis, buhalteris
profesionalas, priėmęs profesinį sprendimą, gali nedelsdamas atskleisti dalyką
atitinkamai institucijai, kad ši užkirstų kelią tokio neišvengiamo įstatymo ar kito
teisės akto pažeidimo pasekmėms pasireikšti ar jas sušvelnintų. Atskleidus tokią
informaciją nebus laikoma, kad buhalteris profesionalas nevykdė pareigos išsaugoti
konfidencialumą pagal šio Kodekso R114.1 (d) punktą.
Konsultavimasis
360.39 A1 Buhalteris profesionalas gali kreiptis patarimo į:
• kitus savo įmonės darbuotojus;
• teisininką, kad galėtų išsiaiškinti, su kokiomis profesinėmis ar teisinėmis
pasekmėmis jis susidurs, jei imsis konkrečių veiksmų;
• priežiūros instituciją ar profesinę organizaciją laikydamasis konfidencialumo
principo.
Dokumentavimas
360.40 A1 Kai buhalteris profesionalas nustato ar įtaria nesilaikymą, kuriam taikomos šio
skyriaus nuostatos, jis turėtų dokumentuoti:
• dalyką;
• aptarimų su vadovybe ir, jei taikytina, už valdymą atsakingais asmenimis bei
kitomis išorės šalimis rezultatus;
• kaip vadovybė ir, jei taikytina, už valdymą atsakingi asmenys reagavo į
dalyką;
• veiksmus, kurių buhalteris profesionalas ėmėsi, ir sprendimus, kuriuos jis
priėmė;
• kaip buhalteris profesionalas įsitikino, kad jis įvykdė R360.36 dalyje nustatytas
pareigas.
87
4A DALIS. NEPRIKLAUSOMUMAS ATLIEKANT AUDITO IR PERŽIŪROS
UŽDUOTIS ............................................................................................................... 88
400 skyrius. Konceptualios tvarkos taikymas nepriklausomumui atliekant audito ir peržiūros
užduotis ....................................................................................................................... 88
410 skyrius. Atlygis ....................................................................................................................... 99
411 skyrius. Atlygio ir įvertinimo tvarka .................................................................................... 102
420 skyrius. Dovanos ir vaišės .................................................................................................... 103
430 skyrius. Esantis arba numatomas bylinėjimasis ................................................................. 104
510 skyrius. Finansiniai interesai ................................................................................................ 105
511 skyrius. Paskolos ir garantijos .............................................................................................. 109
520 skyrius. Verslo santykiai ...................................................................................................... 111
521 skyrius. Giminystės ryšiai ir asmeniniai santykiai ............................................................... 113
522 skyrius. Neseniai buvę audito klientų darbuotojai ............................................................... 116
523 skyrius. Audito kliento direktoriaus ar vadovo pareigos ...................................................... 117
524 skyrius. Darbo santykiai audito kliento įmonėje .................................................................. 118
525 skyrius. Laikini darbuotojų paskyrimai ................................................................................ 121
540 skyrius. Ilgalaikiai vyresniojo personalo santykiai (įskaitant partnerių rotaciją) su audito
klientu ....................................................................................................................... 122
600 skyrius. Kitų nei užtikrinimo paslaugų teikimas audito klientams ....................................... 127
601 poskirsnis. Apskaitos ir buhalterijos paslaugos ................................................. 131
602 poskirsnis. Administracinės paslaugos .............................................................. 133
603 poskirsnis. Vertinimo paslaugos ........................................................................ 134
604 poskirsnis. Mokesčių apskaitos paslaugos ......................................................... 135
605 poskirsnis. Vidaus audito paslaugos .................................................................. 140
606 poskirsnis. Si informacinių technologijų sistemomis susijusios paslaugos ....... 142
607 poskirsnis. Su bylinėjimusi susijusios paslaugos .............................................. 144
608 poskirsnis. Teisinės paslaugos ........................................................................... 144
609 poskirsnis. Darbuotojų samdymo paslaugos...................................................... 146
610 poskirsnis. Bendrovių finansų tvarkymo paslaugos .......................................... 147
800 skyrius. Riboto naudojimo ir platinimo išvados apie specialios paskirties finansines
ataskaitas (audito ir peržiūros užduotys) .................................................................. 150
88
TARPTAUTINIAI NEPRIKLAUSOMUMO REIKALAVIMAI (4A IR 4B
DALYS)
4A DALIS. NEPRIKLAUSOMUMAS ATLIEKANT AUDITO IR
PERŽIŪROS UŽDUOTIS
400 SKYRIUS. KONCEPTUALIOS TVARKOS TAIKYMAS NEPRIKLAUSOMUMUI
ATLIEKANT AUDITO IR PERŽIŪROS UŽDUOTIS
Įvadas
Bendrosios nuostatos
400.1 Atliekamos audito užduotys yra susijusios su visuomenės interesais, todėl šis
Kodeksas reikalauja, kad vykdydami audito arba peržiūros užduotis praktikuojantys
buhalteriai profesionalai būtų nepriklausomi.
400.2 Šios dalies nuostatos taikomos ir audito, ir peržiūros užduotims. Šiame skyriuje
vartojamos sąvokos „auditas“, „audito grupė“, „audito užduotis“, „audito klientas“
ir „auditoriaus išvada“ apima peržiūrą, peržiūros grupę, peržiūros užduotį, peržiūros
klientą ir peržiūros išvadą.
400.3 Šioje dalyje sąvoka „buhalteris profesionalas“ reiškia individualius
praktikuojančius buhalterius profesionalus ir jų firmas.
400.4 1-asis tarptautinis kokybės kontrolės standartas (TKKS 1) reikalauja, kad firma
nustatytų politiką ir procedūras, skirtas pagrįstai užtikrinti, kad firma, jos
darbuotojai ir, jeigu taikoma, kiti subjektai, kuriems taikomi nepriklausomumo
reikalavimai (įskaitant įmonių tinklo darbuotojus), būtų nepriklausomi, kai to
reikalaujama pagal atitinkamus etikos reikalavimus. TAS ir TPUS nustatomos
užduotį vykdančių partnerių ir užduoties grupių pareigos atitinkamai vykdant
audito ir peržiūros užduotis. Pareigų paskirstymas firmoje priklauso nuo jos dydžio,
struktūros ir organizacijos. Nemažoje dalyje šios dalies nuostatų neapibūdinamos
konkrečios asmenų pareigos firmoje dėl su nepriklausomumu susijusių veiksmų, o
vietoj to dėl patogumo yra nurodoma „firma“. Firmos atsakomybę už konkrečius
veiksmus priskiria asmeniui arba asmenų grupei (pavyzdžiui, audito grupei),
laikydamosi TKKS 1 nuostatų. Be to, kiekvienas buhalteris profesionalas lieka
atsakingas už tai, kad būtų laikomasi nuostatų, kurios yra taikomos buhalterio
vykdomai veiklai, interesams arba santykiams.
400.5 Nepriklausomumas yra siejamas su objektyvumo ir sąžiningumo principais. Jį
sudaro:
(a) Nuomonės (minties) nepriklausomumas, asmens gebėjimas laikytis nuostatų,
kurios leidžia pareikšti nuomonę be pašalinės įtakos, galinčios paveikti
profesinį vertinimą ir veikti sąžiningai, objektyviai ir taikyti profesinį
skepticizmą.
(b) Veiksmų nepriklausomumas, asmens vengiamas svarbių faktų ir aplinkybių,
dėl kurių buvimo nusimananti ir informuota trečioji šalis, susipažinusi su visa
susijusia informacija ir taikytomis apsaugos priemonėmis, galėtų padaryti
pagrįstą išvadą, kad firma arba grupės narys nusižengė sąžiningumo,
objektyvumo ir profesinio skepticizmo principams.
Šioje dalyje, kai nurodoma, kad asmuo arba firma yra „nepriklausomi“, tai reiškia,
kad asmuo arba firma laikosi šios dalies nuostatų.
89
400.6 Kodeksas reikalauja, kad audito užduočių atlikimo metu firmos laikytųsi
pagrindinių principų ir būtų nepriklausomos. Šioje dalyje nustatomi konkretūs
reikalavimai ir pateikiama taikymo medžiaga, kaip taikyti konceptualią tvarką, kad
būtų išlaikytas nepriklausomumas atliekant tokias užduotis. 120 skyriuje nustatyta
konceptuali tvarka taikoma ir nepriklausomumui, ir 110 skyriuje nustatytiems
pagrindiniams principams.
400.7 Šioje dalyje aprašoma:
(a) faktai ir aplinkybės, įskaitant profesinę veiklą, interesus ir santykius, kurie
sukelia arba gali sukelti grėsmių nepriklausomumui;
(b) galimi veiksmai, įskaitant apsaugos priemones, kurios gali būti tinkamos
siekiant pašalinti tokias grėsmes;
(c) kai kurios situacijos, kai grėsmių negalima pašalinti arba nėra apsaugos
priemonių, kuriomis grėsmės būtų sumažintos iki priimtino lygio.
Viešojo intereso įmonės
400.8 Kai kurie šiame skyriuje nurodyti reikalavimai ir pateikta taikymo medžiaga
atspindi visuomenės intereso mastą tam tikrose bendrovėse, kurios yra vadinamos
viešojo intereso įmonėmis. Firmos skatinamos pačios nustatyti, ar kitos bendrovės
ar kai kurios jų grupės, su kuriomis susiję daugybė suinteresuotų asmenų, turėtų
būti laikomos viešojo intereso įmonėmis. Veiksniai, kuriuos derėtų apsvarstyti:
• verslo pobūdis, pvz., didelio skaičiaus suinteresuotų šalių turto valdymas
patikėjimo pagrindu. Tokių bendrovių pavyzdžiai gali būti finansų įstaigos –
bankai ar draudimo bendrovės, pensijų fondai;
• dydis;
• darbuotojų skaičius.
Išvados naudojimo ir platinimo ribojimai
400.9 Auditoriaus išvadoje gali būti įtrauktos riboto naudojimo ir platinimo sąlygos.
Tokiu atveju, ir jeigu sąlygos atitinka 800 skyriuje apibrėžtas sąlygas, šioje dalyje
apibrėžti nepriklausomumo reikalavimai gali būti iš dalies keičiami kaip nurodyta
800 skyriuje.
Užtikrinimo užduotys, kurios nėra audito ir peržiūros užduotys
400.10 Nepriklausomumo reikalavimai užtikrinimo užduotims, kurios nėra audito ar
peržiūros užduotys, yra nustatyti 4B dalyje „Nepriklausomumas atliekant
užtikrinimo užduotis, bet ne audito arba peržiūros užduotis“.
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
Bendrosios nuostatos
R400.11 Audito užduotį atliekanti firma turi būti nepriklausoma.
R400.12 Siekdama nustatyti, įvertinti grėsmes ir spręsti su grėsmėmis nepriklausomumui
susijusias problemas dėl audito užduoties, firma turi taikyti 120 skyriuje nustatytą
konceptualią tvarką.
[400.13-400.19 dalys yra sąmoningai paliktos tuščios]
90
Susijusios bendrovės
R400.20 Audito klientu, kurio vertybiniais popieriais prekiaujama viešojoje rinkoje,
laikomos ir su šiuo klientu susijusios bendrovės. Visais kitais atvejais audito kliento
apibrėžimas šiame skyriuje apima tik tas susijusias bendroves, kurias klientas
tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja. Kai audito grupė žino arba turi pagrindo
manyti, kad bet kurios kitos susijusios bendrovės santykiai ar aplinkybės yra
reikšmingos vertinant firmos nepriklausomumą nuo kliento, tai bandydama
nustatyti, įvertinti grėsmes ir spręsti su grėsmėmis nepriklausomumui susijusias
problemas, audito grupė turi atsižvelgti ir į šias susijusias bendroves.
[400.21-400.29 dalys yra sąmoningai paliktos tuščios]
Laikotarpis, kuriuo būtina laikytis nepriklausomumo
R400.30 Kaip to reikalaujama šioje dalyje, nepriklausomumas turi būti išlaikytas per:
(a) užduoties atlikimo laikotarpį;
(b) laikotarpį, už kurį teikiamos finansinės ataskaitos.
400.30 A1 Užduoties laikotarpis prasideda, kai audito grupė pradeda auditą, o baigiasi, kai
išleidžiama auditoriaus išvada. Kai užduotis yra pasikartojanti, jos laikotarpis
baigiasi ne vėliau kaip pranešimo apie profesinių ryšių nutraukimą, kurį pateikia bet
kuri iš šalių, dieną arba tą dieną, kai pateikiama galutinė auditoriaus išvada.
R400.31 Jeigu bendrovė tampa firmos kliente per finansinių ataskaitų, apie kurias firma teiks
išvadą, laikotarpį ar jam pasibaigus, firma turi įvertinti, ar negali iškilti kokia nors
grėsmė nepriklausomumui dėl:
(a) finansinių ar verslo santykių su audito klientu, atsiradusių laikotarpyje, už kurį
parengtos finansinės ataskaitos ar jam pasibaigus, bet dar prieš firmai
pareiškiant sutikimą atlikti audito užduotį;
(b) ankstesnių paslaugų, kurias audito klientui teikė firma arba tinklo firma.
400.31 A1 Grėsmė nepriklausomumui atsiranda, kai audito klientui buvo teikiama kita nei
užtikrinimo paslauga per laikotarpį, už kurį parengtos finansinės ataskaitos arba
jam pasibaigus, bet audito grupė dar nebuvo pradėjusi teikti audito paslaugų ir tokia
paslauga nebus teikiama audito užduoties atlikimo laikotarpiu.
400.31 A2 Veiksmų, kaip apsaugos priemonių nuo tokių grėsmių, pavyzdžiai:
• į audito grupę neįtraukiami kitas nei užtikrinimo paslaugas teikę darbuotojai;
• paskiriamas buhalteris profesionalas peržiūrėti audito ir kitų nei užtikrinimo
paslaugų rezultatus;
• samdoma kita firma įvertinti kitų nei užtikrinimo paslaugų rezultatus arba kita
firma įgaliojama pakartotinai atlikti kitas nei užtikrinimo paslaugas, kad jai
būtų galima perduoti atsakomybę už paslaugas.
[400.32-400.39 dalys yra sąmoningai paliktos tuščios]
Už valdymą atsakingų asmenų informavimas
400.40 A1 R300.9 ir R300.10 dalyse nustatomi už valdymą atsakingų asmenų informavimo
reikalavimai.
400.40 A2 Firma skatinama informuoti už kliento įmonės valdymą atsakingus asmenis dėl
santykių ir kitų dalykų, kurie, firmos nuomone, yra pagrįstai susiję su
nepriklausomumu, net jeigu to nereikalaujama pagal Kodeksą, galiojančius
91
profesinius standartus, įstatymus ir reglamentus. Toks informavimas leidžia už
valdymą atsakingiems asmenims:
(a) apsvarstyti firmos sprendimus, nustatyti ir įvertinti grėsmes;
(b) apsvarstyti, kaip sprendžiamos su grėsmėmis susijusios problemos, įskaitant
apsaugos priemonių tinkamumą, jeigu jų yra arba jas galima pritaikyti;
(c) imtis atitinkamų veiksmų.
Toks būdas gali būti labai naudingas įbauginimo ir familiarumo grėsmių atvejais.
[400.41-400.49 dalys yra sąmoningai paliktos tuščios]
Tinklo įmonės
400.50 A1 Siekdamos pagerinti savo galimybes teikti profesines paslaugas, firmos dažnai
sukuria platesnes struktūras su kitomis firmomis ir bendrovėmis. Tai, ar šios
platesnės struktūros sudaro tinklą, priklauso nuo konkrečių faktų ir aplinkybių, bet
nepriklauso nuo to, ar firmos ir bendrovės yra teisiškai savarankiškos ir skirtingo
pobūdžio.
R400.51 Šioje dalyje reikalaujama, kad tinklo firma turi būti nepriklausoma nuo kitų tinklui
priklausančių firmų audito klientų.
400.51 A1 Šiame skyriuje aprašyti tinklo firmai keliami nepriklausomumo reikalavimai
taikomi ir bet kuriai kitai bendrovei, kuri atitinka tinklo firmos sąvoką,
nepriklausomai nuo to, ar pati bendrovė atitinka firmos sąvoką. Pavyzdžiui,
vykdantis konsultacinę veiklą ar teikiantis profesionalias teisines paslaugas asmuo,
kuris nėra firma, gali būti tinklo firma.
R400.52 Sukūrus platesnes struktūras su kitomis firmomis ir bendrovėmis, firma turi:
(a) priimti profesinį sprendimą, kad nustatytų, ar tokia platesnė struktūra yra
tinklas;
(b) atsižvelgti į tai, ar tikėtina, kad nusimananti ir informuota trečioji šalis,
įvertinusi visus konkrečius faktus ir aplinkybes, nuspręs, kad kitos firmos ir
bendrovės, esančios platesnėje struktūroje, yra susijusios taip, kad jos sudarytų
tinklą;
(c) nuosekliai taikyti tokį patį vertinimo principą visai tokiai platesnei struktūrai.
R400.53 Nustatant, ar tinklą sudaro platesnė firmų arba kitų bendrovių struktūra, firma turi
nuspręsti, kad tinklas yra tada, kai platesnės struktūros tikslas yra bendradarbiauti
ir:
(a) neabejotinai struktūroje dalytis pelną ir sąnaudas tarp bendrovių (žr. 400.53
A2);
(b) tokią struktūrą sudarančios bendrovės turi bendrus savininkus, yra bendrai
kontroliuojamos ar valdomos (žr. 400.53 A3);
(c) struktūrą sudarančios bendrovės naudoja bendrą kokybės kontrolės sistemą ir
procedūras (žr. 400.53 A4);
(d) struktūrą sudarančios bendrovės taiko bendrą verslo strategiją (žr. 400.53 A5);
92
(e) struktūrą sudarančios bendrovės naudoja tą patį prekės ženklą (žr. 400.53 A6 ir
400.53 A7);
(f) struktūrą sudarančios bendrovės dalijasi reikšminga profesinių išteklių dalimi
(žr. 400.53 A8 ir 400.53 A9).
400.53 A1 Tinklą sudarančiai platesnei struktūrai priklausančios firmos ir bendrovės gali būti
sudariusios ir kitų susitarimų, kurie nėra aprašyti R400.53 dalyje. Platesnė struktūra
gali būti sudaroma tik tam, kad lengviau būtų perduoti darbus, tačiau savaime ji dar
neatitinka kriterijų, kad būtų laikoma tinklu.
400.53 A2 Jeigu dalijamasi tik nereikšmingomis sąnaudomis, to nepakanka, kad būtų sukurtas
tinklas. Be to, jeigu sąnaudų dalijimasis susijęs tik su audito metodikų, darbinių
nurodymų tobulinimu ar mokymo kursų organizavimu, to nepakanka tinklui
sukurti. Firmos ir kitos nesusijusios bendrovės bendradarbiavimas teikiant bendrą
paslaugą arba bendrai kuriant produktą taip pat nelaikomas tinklo sukūrimu (žr.
R400.53(a) punktą).
400.53 A3 Bendri savininkai, bendra kontrolė ar valdymas atsiranda sudarius sutartį arba kitais
būdais (žr. R400.53(b) punktą).
400.53 A4 Bendra kokybės kontrolės sistema ir procedūros yra tos, kurios yra sukurtos,
įdiegtos ir prižiūrimos visoje platesnėje struktūroje (žr. R400.53(c) punktą).
400.53 A5 Bendra verslo strategija reiškia, kad bendrovės susitaria siekti bendrų strateginių
tikslų. Bendrovė nėra laikoma tinklo įmone, tik dėl to, kad ji bendradarbiauja su
kita bendrove siekdama kartu pateikti pasiūlymą dėl profesinių paslaugų teikimo
(žr. R400.53(d) punktą).
400.53 A6 Bendrą prekės ženklą sudaro tie patys simboliai arba toks pat pavadinimas.
Laikoma, kad firma naudoja bendrą prekės ženklą, kai, pavyzdžiui, bendras prekės
ženklas apima firmos pavadinimo dalį arba yra naudojamas kartu su firmos
pavadinimu, kai firmos partneris pasirašo auditoriaus išvadą (žr. R400.53(e)
punktą).
400.53 A7 Net ir tada, kai firma nepriklauso tinklui ir savo firmos pavadinime nenaudoja
bendro prekės ženklo, ji gali sudaryti įspūdį, kad priklauso tinklui, jeigu ant savo
raštinės reikmenų arba reklaminės medžiagos nurodo, kad ji yra firmų asociacijos
narė. Todėl, jei firma nepakankamai tiksliai nurodo, kokių asociacijų narė ji yra,
gali susidaryti nuomonė, kad ji priklauso tinklui (žr. R400.53(e) punktą).
400.53A8 Profesinius išteklius sudaro:
• bendros sistemos, kurios leidžia firmoms keistis tokia informacija kaip klientų
duomenys, sąskaitų išrašymas ir darbo laiko apskaita;
• partneriai ir kitas personalas;
• bendri specializuoti departamentai, konsultuojantys specialiaisiais arba
konkrečios ūkio šakos, ūkinių operacijų ar įvykių užtikrinimo užduočių
klausimais;
• audito metodika arba audito darbiniai nurodymai;
• mokymo kursai ir priemonės. (Žr. R400.53(f) punktą).
93
400.53 A9 Ar profesiniai ištekliai, kuriais firmos dalijasi, yra reikšmingi, priklauso nuo
aplinkybių, pavyzdžiui:
• Jei dalijimasis ištekliais apsiriboja tik bendros audito metodikos taikymu arba
bendrų audito darbinių nurodymų vykdymu, o personalu arba informacija apie
klientus ir rinką nesikeičiama, bendrai naudojami ištekliai veikiausiai yra
nereikšmingi. Tas pats pasakytina ir apie bendrą mokymo veiklą.
• Jei dalijimasis ištekliais apima keitimąsi personalu arba informacija, kai
naudojami bendri darbuotojai arba kai platesnėje struktūroje sukuriamas
bendras specializuotas padalinys, teikiantis patarimus bendradarbiaujančioms
firmoms specifiniais klausimais ir kurių jos privalo laikytis, tikėtina, kad
nusimananti ir informuota trečioji šalis manys, kad bendri ištekliai yra
reikšmingi. (Žr. R400.53(f) punktą).
R400.54 Jeigu firma arba tinklas parduoda savo verslo padalinį, o padalinys ribotą laikotarpį
dar gali naudoti firmos pavadinimą ar pavadinimo dalį, atitinkamos bendrovės turi
nuspręsti, kaip prisistatyti kitiems asmenims atskleidžiant, kad jos nėra tinklo
įmonės.
400.54 A1 Jeigu firma parduoda savo verslo padalinį, kartais pardavimo sutartyje numatoma,
kad padalinys ribotą laikotarpį galės naudoti firmos pavadinimą ar pavadinimo dalį,
nors padalinys ir nebebus susijęs su ją pardavusia firma. Tokiais atvejais, nors dvi
bendrovės veikia turėdamos tą patį pavadinimą, iš tikrųjų jos nepriklauso platesnei
struktūrai, siekiančiai bendradarbiauti. Šios dvi bendrovės nėra tinklo firmos.
[400.55-400.59 dalys yra sąmoningai paliktos tuščios]
Bendras nepriklausomumo audito ir peržiūros užduotims dokumentavimas
R400.60 Firma turi dokumentuoti išvadas dėl šios dalies reikalavimų laikymosi ir bet kokių
susijusių diskusijų esminius aspektus, pagrindžiančius tokias išvadas. Visų pirma:
(a) kai grėsmei sumažinti iki priimtino lygio taikomos apsaugos priemonės, firma
turi dokumentuoti grėsmės pobūdį ir taikomas ar jau pritaikytas apsaugos
priemones;
(b) kai reikėjo atlikti išsamią grėsmės analizę ir firma nusprendė, kad grėsmė jau
buvo priimtino lygio, firma turi dokumentuoti grėsmės pobūdį ir tai, kokiu
pagrindu ji priėmė šį sprendimą.
400.60 A1 Dokumentuojant pateikiami įrodymai apie firmos padarytas išvadas dėl atitikties
šiai Kodekso daliai. Tačiau tai, kad tokie dokumentai nėra sudaromi, dar nereiškia,
kad firma atitinkamų klausimų nėra svarsčiusi, ar kad ji nėra nepriklausoma.
[400.61-400.69 dalys yra sąmoningai paliktos tuščios]
Susijungimai ir įsigijimai
Kai grėsmė atsiranda dėl klientų susijungimo
400.70 A1 Bendrovė gali tapti audito kliento susijusia bendrove dėl susijungimo arba
įsigijimo. Todėl nepriklausomumui ir firmos galimybei tęsti audito užduotį po
susijungimo gali kilti grėsmė dėl firmos arba tinklo ankstesnių ir esamų interesų ir
santykių su susijusia bendrove.
R400.71 400.70 A1 dalyje nustatytomis aplinkybėmis:
(a) Firma turi įvertinti visus su susijusia bendrove ankstesnius ir esamus interesus
ir santykius, kurie, atsižvelgus į visas taikomas apsaugos priemones, galėtų
94
daryti įtaką nepriklausomumui ir taip pat jos galimybei tęsti audito užduotį po
susijungimo ar įsigijimo sandorio įsigaliojimo dienos;
(b) Remiantis R400.72 dalimi, firma turi imtis visų priemonių, kad nutrauktų nuo
susijungimo ar įsigijimo sandorio įsigaliojimo dienos visus santykius ar
interesus, kurie pagal šį Kodeksą nėra leidžiami.
R400.72 Taikant išimtį R400.71(b) daliai, jeigu iki susijungimo ar įsigijimo sandorio
įsigaliojimo dienos esamo intereso ar santykių nutraukti negalima, firma turi:
(a) įvertinti tokių interesų ar santykių sukuriamą grėsmę;
(b) su už valdymą atsakingais asmenimis aptarti priežastis, dėl kurių tokie interesai
ar santykiai negali būti pagrįstai nutraukti iki susijungimo ar įsigijimo sandorio
įsigaliojimo dienos, ir dėl to kylančios grėsmės reikšmingumą.
400.72 A1 Kartais iki susijungimo ar įsigijimo sandorio įsigaliojimo dienos esamo intereso ar
santykių nutraukti negalima, pavyzdžiui, dėl to, kad susijusi bendrovė iki sandorio
įsigaliojimo dienos negali pagal nustatytą tvarką pereiti pas kitą paslaugų teikėją,
kuris suteiktų kitas nei užtikrinimo paslaugas, kurias dabar teikia firma.
400.72 A2 Veiksniai, kurie yra svarbūs įvertinant susijungimų ir įsigijimų sukeliamas grėsmes,
kai esamo intereso ar santykių pagrįstai nutraukti negalima:
• intereso ar santykių pobūdis ir svarba;
• santykių su susijusia bendrove pobūdis ir svarba (pavyzdžiui, ar susijusi
bendrovė yra patronuojančioji ar patronuojamoji įmonė);
• laikotarpio, per kurį tokie santykiai gali būti pagrįstai nutraukti, trukmė.
R400.73 Jeigu po R400.72(b) punkte nurodyto aptarimo už valdymą atsakingi asmenys
prašo firmos tęsti savo kaip auditoriaus veiklą, firma turi tai daryti tik tuo atveju,
jeigu:
(a) tokie interesai ar santykiai bus nutraukti kaip tik įmanoma greičiau ir bet kokiu
atveju ne vėliau nei per šešis mėnesius nuo susijungimo ar įsigijimo sandorio
įsigaliojimo dienos;
(b) bet kuris tokius interesus turintis asmuo, įskaitant interesus ar santykius,
atsiradusius teikiant kitas nei užtikrinimo paslaugas, kurios neleidžiamos pagal
šį skyrių, negali būti audito grupės nariu, ar atsakingu už užduoties kokybės
kontrolės peržiūrą;
(c) bus taikomos atitinkamos laikinos pereinamosios priemonės ir, jeigu reikia, jos
bus aptariamos su už valdymą atsakingais asmenimis.
400.73A1 Tokių pereinamųjų priemonių pavyzdžiai:
• paskiriamas buhalteris profesionalas peržiūrėti audito ir kitų nei užtikrinimo
paslaugų rezultatus;
95
• buhalteris profesionalas, kuris nėra nuomonę apie finansines ataskaitas
teikiančios firmos narys, paskiriamas atlikti peržiūrą, kuri atitinka užduoties
kokybės kontrolės peržiūros reikalavimus;
• samdoma kita firma įvertinti kitų nei užtikrinimo paslaugų rezultatus arba kita
firma įgaliojama pakartotinai atlikti kitą nei užtikrinimo užduotį, kad jai būtų
galima perduoti atsakomybę už atliktas paslaugas.
R400.74 Firma gali būti atlikusi didžiąją audito dalį dar iki susijungimo ar įsigijimo sandorio
įsigaliojimo dienos ir gali užbaigti likusias audito procedūras per trumpą laiką.
Tokiomis aplinkybėmis, jeigu už valdymą atsakingi asmenys prašo firmos baigti
audito užduotį nenutraukiant 400.70 A1 dalyje minimų interesų ar santykių, firma
tai turi daryti tik tuo atveju, jeigu:
(a) įvertinusi tokio intereso ar santykių grėsmės reikšmingumą ir aptarusi šį
vertinimą su už valdymą atsakingais asmenimis;
(b) užtikrinusi atitiktį R400.73 (a)-(c) punktuose išdėstytiems reikalavimams;
(c) nustoja būti auditoriumi ne vėliau nei auditoriaus išvados pateikimo dieną.
Jeigu toliau pažeidžiamas objektyvumo principas
R400.75 Firma turi įvertinti, ar 400.70 A1 dalyje minėtos aplinkybės kelia grėsmę, kurios,
netgi įvykdžius visus R400.71-R400.74 dalyse nustatytus reikalavimus, negalima
pašalinti ir būtų pažeistas objektyvumo principas. Tokiu atveju, firma turi nustoti
teikti audito paslaugas.
Dokumentavimas
R400.76 Firma turi dokumentuoti:
(a) visus 400.70 A1 dalyje minimus interesus ar santykius, kurie nebus nutraukti
iki susijungimo ar įsigijimo sandorio įsigaliojimo dienos, ir nurodyti priežastis,
dėl kurių tokie interesai ar santykiai nebus nutraukti;
(b) taikytas pereinamojo laikotarpio priemones;
(c) aptarimų su už valdymą atsakingais asmenimis rezultatus;
(d) priežastis, kodėl buvę ir esami interesai ar ryšiai nesukelia grėsmės pažeisti
objektyvumo principą.
[400.77-400.79 dalys yra sąmoningai paliktos tuščios]
Nepriklausomumo nuostatos atliekant audito ir peržiūros užduotis pažeidimas
Kai firma nustato pažeidimą
R400.80 Kai firma nusprendžia, kad buvo pažeistos šios dalies nuostatos, ji turi:
(a) visiškai ar laikinai atsisakyti intereso ar nutraukti santykius, dėl kurių buvo
pažeistos nuostatos, ir imtis veiksmų dėl pažeidimo pasekmių;
(b) nustatyti, ar yra teisinių ar priežiūros reikalavimų, taikomų pažeidimo atveju,
ir, jeigu jų yra:
96
(i) įvykdyti šiuos reikalavimus;
(ii) nuspręsti, ar reikia apie pažeidimą informuoti profesinę organizaciją,
atitinkamą reguliavimo ar priežiūros instituciją, jeigu toks informavimas
yra nusistovėjusi praktika ar yra būtinas pagal konkrečios jurisdikcijos
reikalavimus.
(c) laikydamasi savo tvarkos ir procedūrų turi nedelsdama informuoti apie
pažeidimą:
(i) užduoties partnerį;
(ii) asmenis, kurie atsako už su nepriklausomumu susijusią tvarką ir
procedūras;
(iii) kitus susijusius firmos darbuotojus ir, jei būtina, tinklą;
(iv) tuos asmenis, kuriems taikomi 4A dalies nepriklausomumo reikalavimai ir
kurie turi imtis tinkamų veiksmų.
(d) įvertinti tokio pažeidimo reikšmingumą ir jo poveikį firmos objektyvumui bei
gebėjimui išleisti auditoriaus išvadą; ir
(e) atsižvelgdama į pažeidimo reikšmingumą nustatyti:
(i) ar reikėtų nutraukti audito užduotį;
(ii) ar įmanomi veiksmai, kurie tinkamai atlieptų pažeidimo pasekmes, ir ar
tokių veiksmų galima imtis, ir ar jie yra tinkami konkrečiomis
aplinkybėmis.
Norėdama tai nustatyti firma turėtų priimti profesinį sprendimą ir atsižvelgti į
tai, ar nusimananti ir informuota trečioji šalis gali nuspręsti, kad kils grėsmė
firmos objektyvumui ir todėl firma negalės išleisti auditoriaus išvados.
400.80 A1 Pažeidimo reikšmingumui ir jo poveikiui firmos objektyvumui bei gebėjimui
išleisti auditoriaus išvadą įtakos turi šie veiksniai:
• pažeidimo pobūdis ir trukmė;
• ankstesnių pažeidimų, susijusių su dabartine audito užduotimi, skaičius ir
pobūdis;
• ar audito grupės narys žinojo apie interesą ar santykius, dėl kurių atsirado
pažeidimas;
• ar asmuo, kuris pažeidė nepriklausomumo nuostatas, yra audito grupės narys ar
kitas asmuo, kuris turėjo laikytis nepriklausomumo reikalavimo;
• audito grupės nario, su kuriuo susijęs pažeidimas, vaidmuo;
• profesinių paslaugų įtaka (jei tokia yra) apskaitos įrašams ar finansinėse
ataskaitose, apie kurias firma pareikš nuomonę, nurodytoms sumoms, jeigu
pažeidimas buvo padarytas teikiant tokias profesines paslaugas;
• savanaudiško intereso, tarpininkavimo, įbauginimo ir kitų grėsmių, kurios
atsirado dėl pažeidimo, mastas.
97
400.80 A3 Atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą firma galėtų imtis, pavyzdžiui, šių veiksmų:
• pašalinti konkretų asmenį iš audito grupės
• atlikti papildomą paveikto audito darbo peržiūrą ar pakartotinai atlikti tokį
darbą tiek, kiek to reikia, visais atvejais pavesdama darbą skirtingiems
darbuotojams;
• rekomenduoti audito klientui pasamdyti kitą firmą, kuri peržiūrėtų ar
pakartotinai atliktų paveiktą audito darbą tiek, kiek to reikia;
• jeigu pažeidimas susijęs su ne užtikrinimo paslaugomis, kurios turi įtakos
apskaitos įrašams ar finansinėse ataskaitose nurodytoms sumoms, pasamdyti
kitą firmą ne užtikrinimo paslaugų rezultatui įvertinti ar kitą firmą pakartotinai
atlikti ne užtikrinimo paslaugas tiek, kad kita firma galėtų prisiimti
atsakomybę už tokias paslaugas.
R400.81 Jeigu firma nustato, kad negalima imtis veiksmų tinkamai spręsti pažeidimo
pasekmes, firma turi kiek įmanoma greičiau informuoti už valdymą atsakingus
asmenis ir imtis būtinų veiksmų, kad būtų nutraukta audito užduotis pagal
galiojančius teisės ar priežiūros reikalavimus, reglamentuojančius audito užduoties
nutraukimą. Jeigu pagal įstatymą ar kitą teisės aktą draudžiama nutraukti užduotį,
firma turi laikytis informavimo ar informacijos atskleidimo reikalavimų.
R400.82 Jeigu firma nustato, kad galima imtis veiksmų tinkamai pašalinti pažeidimo
pasekmes, ji turi su už valdymą atsakingais asmenimis aptarti šiuos dalykus:
(a) pažeidimo reikšmingumas, jo pobūdis ir trukmė;
(b) kaip pažeidimas buvo padarytas ir nustatytas;
(c) ar siūlomi veiksmai bei firmos pagrindimas, kad veiksmai tinkamai panaikins
pažeidimo pasekmes ir kad ji galės išleisti auditoriaus išvadą;
(d) išvada, kad firmos profesiniu sprendimu objektyvumas nebuvo pažeistas ir
tokios išvados pagrindimą;
(e) bet kokie veiksmai, kurių firma ėmėsi ar siūlo imtis, kad ateityje būtų galima
sumažinti arba panaikinti tokių pažeidimų atsiradimo riziką.
Firma turi kiek įmanoma greičiau tai aptarti su už valdymą atsakingais asmenimis,
jei šie nenurodė kito laiko, kada juos galima būtų informuoti apie mažiau svarbius
pažeidimus.
Už valdymą atsakingų asmenų informavimas apie pažeidimą
400.83 A1 R300.9-R300.10 dalyse nustatyti reikalavimai, kurie yra susiję su už valdymą
atsakingų asmenų informavimu.
R400.84 Atsižvelgdama į pažeidimus, firma turi raštu informuoti už valdymą atsakingus
asmenis:
(a) apie visus dalykus, kurie buvo aptarti R400.82 dalyje, ir gauti už valdymą
atsakingų asmenų sutikimą, kad galima imtis veiksmų, arba pritarimą
veiksmams, kurių buvo imtasi, kad būtų tinkamai pašalintos pažeidimo
pasekmės;
98
(b) apibūdinti:
(i) firmos taikomą su pažeidimu susijusią tvarką ir procedūras, kurios skirtos
suteikti pakankamą užtikrinimą, kad nepriklausomumas yra išlaikomas;
(ii) veiksmus, kurių firma ėmėsi ar siūlo imtis, kad būtų sumažinta ar
panaikinta tokių pažeidimų atsiradimo rizika ateityje.
R400.85 Jeigu už valdymą atsakingi asmenys nesutinka, kad firmos siūlomais veiksmais
pagal R400.80(e)(ii) papunktį būtų tinkamai pašalintos pažeidimo pasekmės, firma
turi imtis būtinų veiksmų nutraukti audito užduotį pagal R400.81 dalį.
Pažeidimai, atsiradę prieš tai, kai buvo išleista praėjusio laikotarpio auditoriaus išvada
R400.86 Jeigu pažeidimas atsirado prieš tai, kai buvo išleista praėjusio laikotarpio
auditoriaus išvada, firma turi laikytis 4A dalies nuostatų ir įvertinti pažeidimo
reikšmingumą, jo įtaką firmos objektyvumui ir gebėjimui išleisti einamojo
laikotarpio auditoriaus išvadą.
R400.87 Firma taip pat turi
(a) įvertinti pažeidimo įtaką firmos objektyvumui, susijusiam su anksčiau
išleistomis auditoriaus išvadomis, ir galimybę atšaukti tokias auditoriaus
išvadas;
(b) tokį dalyką aptarti su už valdymą atsakingais asmenimis.
Dokumentavimas
R400.88 Laikydamasi R400.80-R400.87 dalyse nustatytų reikalavimų, firma turi
dokumentuoti:
(a) pažeidimą;
(b) atliktus veiksmus;
(c) priimtus pagrindinius sprendimus;
(d) visus dalykus, kurie buvo aptarti su už valdymą atsakingais asmenimis;
(e) bet kokias diskusijas su profesine organizacija, atitinkama reguliavimo ar
priežiūros institucija.
R400.89 Jeigu firma tęsia audito užduotį, dokumentuodama dalykus ji turi pateikti:
(a) išvadą, kad, firmos profesiniu sprendimu, objektyvumas nebuvo pažeistas;
(b) paaiškinimą, kad veiksmai tinkamai pašalino pažeidimo pasekmes, kad firma
galėtų išleisti auditoriaus išvadą.
99
410 SKYRIUS. ATLYGIS
Įvadas
410.1 Reikalaujama, kad nustatydamos, įvertindamos bei spręsdamos su grėsmėmis
susijusias problemas firmos laikytųsi pagrindinių principų, būtų nepriklausomos ir
taikytų konceptualią tvarką, kuri yra aprašyta 120 skyriuje.
410.2 Atlygio pobūdis ir dydis gali kelti savanaudiškų interesų arba įbauginimo grėsmę.
Šiame skyriuje nustatomi konkretūs reikalavimai ir pateikiama taikymo medžiaga,
kuri yra svarbi taikant konceptualią tvarką tokiomis aplinkybėmis.
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
Atlygis – santykinis dydis
Visi audito klientai
410.3 A1 Jei bendra iš audito kliento gaunamo atlygio suma sudaro didelę audito nuomonę
reiškiančios firmos bendro atlygio dalį, priklausomybė nuo to kliento ir baimė
prarasti jį gali sukelti savanaudiškų interesų ar įbauginimo grėsmę.
410.3 A2 Tokių grėsmių lygiui įvertinimti svarbūs veiksniai:
• firmos veiklos struktūra;
• ar firma yra įsitvirtinusi rinkoje, ar ji nauja;
• kliento svarba kiekybiniu ir (arba) kokybiniu požiūriu firmai.
410.3 A3 Veiksmų, kurie gali būti taikomi kaip apsaugos priemonės nuo savanaudiškų
interesų arba įbauginimo grėsmės, pavyzdys yra firmos klientų skaičiaus didinimas
mažinant priklausomybę nuo kurio nors vieno audito kliento.
410.3 A4 Savanaudiškų interesų ar įbauginimo grėsmė taip pat atsiranda, jei iš audito kliento
gaunamas atlygis sudaro didelę atskiro audito partnerio pajamų dalį arba
reikšmingą atskiro firmos padalinio pajamų dalį.
410.3 A5 Tokių grėsmių lygiui įvertinti svarbūs veiksniai:
• kliento svarba kiekybiniu ir (arba) kokybiniu požiūriu partneriui ar padaliniui;
• kokiu mastu partnerio ar padalinio partnerių užmokestis priklauso nuo iš
kliento gaunamo atlygio.
410.3 A6 Veiksmų, kurie gali būti taikomi kaip apsaugos priemonės nuo savanaudiškų
interesų arba įbauginimo grėsmių, pavyzdžiai:
• didinti partnerio arba padalinio klientų skaičių mažinant priklausomybę nuo
vieno kurio nors audito kliento;
• turėti tinkamą specialistą, kuris nedalyvavo atliekant audito užduotį, kad jis
peržiūrėtų atliktą darbą.
100
Audito klientai, kurie yra viešojo intereso įmonės
R410.4 Jeigu audito klientas yra viešojo intereso įmonė ir dvejus metus iš eilės bendros
pajamos iš šio kliento ir su juo susijusių bendrovių sudaro daugiau nei 15 proc.
firmos, reiškiančios nuomonę apie kliento finansines ataskaitas, bendrų pajamų
firma turi:
(a) atskleisti audito kliento už valdymą atsakingiems asmenims tai, kad bendra
tokio atlygio suma sudaro daugiau nei 15 proc. bendro firmos gaunamo atlygio;
(b) aptarti, kurias iš toliau nurodytų apsaugos priemonių taikys grėsmei sumažinti
iki priimtino lygio, bei taikyti pasirinktą apsaugos priemonę:
(i) prieš pareikšdamas nuomonę apie antrųjų metų finansines ataskaitas
buhalteris profesionalas, kuris nėra firmos, reiškiančios nuomonę apie
finansines ataskaitas, narys, atliks atitinkamos užduoties kokybės kontrolės
peržiūrą, arba tokios užduoties peržiūrą, kuri bus lygiavertė užduoties
kokybės kontrolės peržiūrai („peržiūra prieš paskelbimą“) atliks profesinė
organizacija;
(ii) pareiškus auditoriaus nuomonę apie antrųjų metų finansines ataskaitas ir
prieš pareiškiant nuomonę apie trečiųjų metų finansines ataskaitas
buhalteris profesionalas, kuris nėra firmos, reiškiančios nuomonę apie
finansines ataskaitas, narys, arba antrųjų metų audito peržiūrą, kuri bus
lygiavertė užduoties kokybės kontrolės peržiūrai („peržiūra po
paskelbimo“) atliks profesinė organizacija.
R410.5 Kai bendras atlygio dydis pagal R410.4 dalį reikšmingai viršija 15 proc., firma turi
nustatyti, ar grėsmė yra tokia reikšminga, kad peržiūra po paskelbimo negalėtų
sumažinti grėsmės iki priimtino lygio. Tokiomis aplinkybėmis atliekama peržiūra
prieš paskelbimą.
R410.6 Vėliau, jeigu atlygis ir toliau viršija 15 proc., firma kiekvienais metais turi:
(a) R410.4 dalyje aptartus dalykus atskleisti ir aptarti su už valdymą atsakingais
asmenimis;
(b) laikytis R410.4(b) ir R410.5 dalyse nurodytų nuostatų.
Atlygis – vėlavimas sumokėti
410.7 A1 Savanaudiškų interesų grėsmė gali kilti, jei audito klientas ilgai nesumoka už
paslaugas, ypač jei didelė sumos dalis yra dar nesumokėta prieš pateikiant kitų
metų auditoriaus išvadą. Dažniausiai firma turėtų pareikalauti, kad atlygis būtų
sumokėtas prieš paskelbiant tokią auditoriaus išvadą. 511 skyriuje nustatyti
reikalavimai ir taikymo medžiaga dėl paskolų ir garantijų taip pat gali būti taikomos
ir tais atvejais, kai vėluojama sumokėti.
410.7 A2 Veiksmų, kurie gali būti taikomi kaip apsaugos priemonės nuo savanaudiškų
interesų grėsmės, pavyzdžiai:
• reikalauti nesumokėto atlygio dalinio sumokėjimo;
• paprašyti tinkamo specialisto, kuris nedalyvavo atliekant audito užduotį, kad jis
peržiūrėtų atliktą darbą.
101
R410.8 Kai audito klientas ilgą laiką nesumoka didelės atlygio dalies, firma turi nustatyti:
(a) ar kliento nesumokėtas atlygis gali būti pripažįstamas paskola klientui;
(b) ar tikslinga firmai būti pakartotinai paskirtai atlikti ar tęsti audito užduotį.
Sąlyginis atlygis
410.9 A1 Sąlyginis atlygis yra iš anksto, remiantis numatytais sandorio arba firmos atlikto
darbo rezultatais, apskaičiuotas atlygis. Netiesioginis sąlyginis atlygis yra per
tarpininką firmai mokamas sąlyginis atlygis. Šiame skyriuje teismo arba kitos
valdžios institucijos nustatytas atlygis sąlyginiu atlygiu nelaikomas.
R410.10 Firma negali sudaryti susitarimo dėl tiesioginio arba netiesioginio sąlyginio atlygio
už audito užduotį.
R410.11 Firma arba tinklas negali sudaryti susitarimo dėl tiesioginio arba netiesioginio
sąlyginio atlygio už kitas nei užtikrinimo paslaugas, kurias teikia audito klientui,
jeigu:
(a) atlygis mokamas firmai, reiškiančiai nuomonę apie finansines ataskaitas, ir
atlygis yra ar numatoma, kad bus, reikšmingas tokiai firmai;
(b) atlygis mokamas tinklo firmai, kuri dalyvauja atliekant didžiąją audito dalį, ir
atlygis yra ar numatoma, kad bus reikšmingas tai firmai;
(c) kitos, nei užtikrinimo, paslaugos rezultatai, o todėl ir atlygio dydis priklauso
nuo būsimo ar esamo sprendimo, susijusio su finansinių ataskaitų reikšmingos
sumos auditu.
410.12 A1 R410.10 ir R410.11 dalyse nustatyta, kad firmai arba tinklui draudžiama sudaryti
tam tikrus susitarimus su audito klientu dėl sąlyginio atlygio. Net jeigu
neapibrėžtasis atlygis nėra draudžiamas audito klientui teikiant kitas nei
užtikrinimo paslaugas, vis vien gali kilti savanaudiškų interesų grėsmė.
410.12 A2 Tokios grėsmės lygiui įvertinti svarbūs veiksniai:
• galimo atlygio dydžiai;
• ar atitinkama institucija įvertina rezultatą, pagal kurį nustatomas neapibrėžtasis
atlygis;
• firmos atliktų darbų ir atlyginimo pagrindo atskleidimas numatytiems
naudotojams;
• paslaugos pobūdis;
• įvykio ar ūkinės operacijos poveikis finansinėms ataskaitoms.
410.12 A3 Veiksmų, kurie gali būti taikomi kaip apsaugos priemonės nuo tokios savanaudiškų
interesų grėsmės, pavyzdžiai:
• paprašyti tinkamo specialisto, kuris nedalyvavo teikiant kitas nei užtikrinimo
paslaugas, kad jis peržiūrėtų firmos atliktą darbą;
• su klientu sudaryti išankstinį rašytinį susitarimą dėl atlyginimo pagrindo.
102
411 SKYRIUS. ATLYGIO IR ĮVERTINIMO TVARKA
Įvadas
411.1 Reikalaujama, kad nustatydamos, įvertindamos bei spręsdamos su grėsmėmis
nepriklausomumui susijusias problemas firmos laikytųsi pagrindinių principų, būtų
nepriklausomos ir taikytų konceptualią tvarką, kuri yra aprašyta 120 skyriuje.
411.2 Firmos įvertinimo arba atlygio skaičiavimo politika gali kelti savanaudiškų interesų
grėsmę. Šiame skyriuje nustatomi konkretūs reikalavimai ir pateikiama taikymo
medžiaga, kuri yra svarbi taikant konceptualią tvarką tokiomis aplinkybėmis.
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
Bendrosios nuostatos
411.3 A1 Jeigu savanaudiškų interesų grėsmė sukeliama, kai audito grupės narys yra
įvertinamas arba jam užmokestis mokamas priklausomai nuo tam audito klientui
parduotų kitų nei užtikrinimo paslaugų, grėsmės reikšmingumas priklausys nuo šių
veiksnių:
(a) kokia dalis tokiam asmeniui mokamo atlygio ar kiek jo atlikto darbo
vertinamas priklauso nuo tokių paslaugų pardavimo;
(b) asmens pareigų audito grupėje;
(c) ar sprendimams dėl asmens skatinimo daro įtaką tokių paslaugų pardavimai.
411.3 A2 Veiksmų, kurie gali būti taikomi kaip apsaugos priemonės nuo tokios savanaudiškų
interesų grėsmės, pavyzdžiai:
• peržiūrėti tokiam asmeniui taikomą atlygio nustatymo sistemą ar to asmens
įvertinimo procesą;
• pašalinti tokį asmenį iš audito grupės.
411.3 A3 Apsaugos priemonė nuo tokios savanaudiškų interesų grėsmės gali būti specialisto,
kuris peržiūrėtų audito grupės nario atliktą darbą, paskyrimas.
R411.4 Pagrindinis audito partneris neturi būti vertinamas ar jam mokamas atlyginimas
pagal jo rezultatus parduodant kitas nei užtikrinimo paslaugas partnerio audito
klientui. Šios nuostatos nedraudžia firmos partneriams sudaryti įprastų susitarimų
dėl pelno pasidalijimo.
103
420 SKYRIUS. DOVANOS IR VAIŠĖS
[Rezervuota 420 skyriui, kuris yra „Skatinimo projekto“ dalis.]
104
430 SKYRIUS. ESANTIS ARBA NUMATOMAS BYLINĖJIMASIS
Įvadas
430.1 Reikalaujama, kad nustatydamos, įvertindamos bei spręsdamos su grėsmėmis
nepriklausomumui susijusias problemas firmos laikytųsi pagrindinių principų, būtų
nepriklausomos ir taikytų konceptualią tvarką, kuri yra aprašyta 120 skyriuje.
430.2 Bylinėjimosi arba tikėtino bylinėjimosi su audito klientu atveju kyla savanaudiškų
interesų ir įbauginimo grėsmių. Šiame skyriuje nustatomi konkretūs reikalavimai ir
pateikiama taikymo medžiaga, kuri yra svarbi taikant konceptualią tvarką tokiomis
aplinkybėmis.
Taikymo medžiaga
Bendrosios nuostatos
430.3 A1 Kliento vadovybės ir audito grupės narių santykiai turi būti visiškai atviri, turi būti
visiškai atskleisti visi kliento verslo aspektai. Dėl esančio ar numatomo
bylinėjimosi firma, tinklas arba audito grupės narys ir kliento vadovybė gali tapti
priešiški. Dėl priešiškumo kliento vadovybė gali nenorėti atskleisti visos
informacijos, todėl kyla savanaudiškų interesų ir įbauginimo grėsmių.
430.3 A2 Tokių grėsmių lygiui įvertinti svarbūs veiksniai:
• bylinėjimosi svarba;
• ar bylinėjimasis yra susijęs su ankstesnėmis audito užduotimis.
430.3 A3 Jei bylinėjimasis yra susijęs su audito grupės nariu, priemonė, kuri gali padėti
pašalinti savanaudiškų interesų ir įbauginimo grėsmes arba jas sumažinti iki
priimtino lygio, yra tokio nario pašalinimas iš audito grupės.
430.3 A4 Apsaugos priemonė nuo savanaudiškų interesų ir įbauginimo grėsmių gali būti
specialisto, kuris peržiūrėtų atliktą darbą, paskyrimas.
105
510 SKYRIUS. FINANSINIAI INTERESAI
Įvadas
510.1 Reikalaujama, kad nustatydamos, įvertindamos bei spręsdamos su grėsmėmis
nepriklausomumui susijusias problemas firmos laikytųsi pagrindinių principų, būtų
nepriklausomos ir taikytų konceptualią tvarką, kuri yra aprašyta 120 skyriuje.
510.2 Finansinių interesų turėjimas audito kliente sukelia savanaudiškų interesų grėsmę.
Šiame skyriuje nustatomi konkretūs reikalavimai ir taikymo medžiaga, kuri yra
svarbi taikant konceptualią tvarką tokiomis aplinkybėmis.
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
Bendrosios nuostatos
510.3 A1 Finansiniai interesai gali būti įgyvendinami per tarpininką, pavyzdžiui, per
kolektyvinio investavimo subjektą, turto valdymo ar investicinius fondus.
Sprendimas, ar tokie finansiniai interesai yra tiesioginiai ar netiesioginiai priklauso
nuo tikrojo savininko galimybės kontroliuoti investavimo subjektą ir daryti įtaką jo
investiciniams sprendimams. Jeigu investavimo subjektas yra taip kontroliuojamas,
ir jo investiciniams sprendimams daroma įtaka, pagal šį Kodeksą toks finansinis
interesas yra tiesioginis. Ir priešingai, jei tikrasis finansinio intereso turėtojas neturi
investavimo subjekto kontrolės ir galimybės daryti įtaką šio subjekto investiciniams
sprendimams, pagal šį Kodeksą toks finansinis interesas yra netiesioginis.
510.3 A2 Šiame skyriuje vartojama sąvoka finansinių interesų „reikšmingumas“. Norint
nustatyti, ar interesas yra reikšmingas asmeniui, galima atsižvelgti į bendrą asmens
ir jo šeimos narių grynąją turto vertę.
510.3 A3 Finansinių interesų iš audito kliento sukeltos grėsmės lygiui įvertinti svarbūs
veiksniai:
• finansinių interesų turinčio asmens pareigos;
• ar finansiniai interesai yra tiesioginiai, ar netiesioginiai;
• finansinių interesų reikšmingumas.
Firmos, tinklo įmonės, audito grupės narių ir kitų asmenų finansiniai interesai
R510.4 Pagal R510.5 dalį, tiesioginių finansinių interesų arba reikšmingų netiesioginių
finansinių interesų neturi turėti:
(a) firma arba tinklo firma;
(b) audito grupės narys arba bet kuris iš jo šeimos narių;
(c) bet kuris kitas partneris padalinyje, kuriame dirba užduoties partneris,
vykdantis audito užduotį, arba bet kuris iš kito partnerio šeimos narių;
(d) bet kuris kitas partneris arba vadovaujantis darbuotojas, kuris teikia ne audito
paslaugas audito klientui, išskyrus tuos atvejus, kai jo dalyvavimas yra
minimalus, bet kuris iš tokio asmens šeimos narių.
510.4 A1 Padalinys, kuriame užduoties partneris atlieka su audito užduotimi susijusį darbą,
gali būti nebūtinai tas padalinys, į kurį jis yra paskirtas. Todėl jei užduoties
partnerio padalinys yra kitame nei audito grupės narių padalinyje, vadovaujantis
profesiniu sprendimu turi būti sprendžiama, kuriame padalinyje užduoties partnerio
darbas yra susijęs su šia konkrečia užduotimi.
106
R510.5 R510.4 daliai taikant išimtį, R510.4(c) arba (d) punktuose nurodyti šeimos nariai
gali turėti tiesioginių arba reikšmingų netiesioginių finansinių interesų audito
kliento įmonėje, jeigu:
(a) šeimos nario finansiniai interesai yra susiję su jo darbo santykiais, pavyzdžiui,
dalyvavimas pensijų ar akcijų pasirinkimo sandorių programoje, ir, prireikus,
firma sprendžia iš finansinių interesų kylančių grėsmių problemas;
(b) šeimos narys perleidžia finansinius interesus arba jų atsisako kaip galima
greičiau, jei jis turi ar įgija teisę tuos interesus perleisti arba, akcijų pasirinkimo
sandorių atveju, įgija teisę pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais.
Finansiniai interesai audito klientą kontroliuojančioje bendrovėje
R510.6 Kai bendrovė kontroliuoja audito klientą ir klientas yra svarbus bendrovei, nei
firma, nei tinklo firma, nei audito grupės narys, nei joks to asmens šeimos narys
negali turėti tiesioginių ar reikšmingų netiesioginių finansinių interesų toje
bendrovėje.
Finansiniai interesai veikiant kaip patikėtiniui
R510.7 R510.4 dalies nuostatos taip pat taikomos finansiniams interesams audito kliento
įmonėje, kai firma, tinklo firma arba asmuo veikia kaip patikėtinis, išskyrus tuos
atvejus, kai:
(a) nei vienas iš išvardyų nėra tikrasis fondo veiklos naudos gavėjas: patikėtinis,
audito grupės narys arba bet kuris to asmens šeimos narys, firma arba tinklo
firma;
(b) fondui priklausanti audito kliento įmonės dalis nėra reikšminga fondui;
(c) fondas negali turėti reikšmingos įtakos audito klientui;
(d) nei vienas iš išvardyų negali daryti reikšmingos įtakos bet kokiems
investiciniams sprendimams, susijusiems su finansiniais interesais audito
kliento įmonėje: patikėtinis, audito grupės narys arba bet kuris to asmens
šeimos narys, firma arba tinklo firma.
Bendri finansiniai interesai su audito klientu
R510.8 (a) firma arba tinklo firma, audito grupės narys arba bet kuris tokio asmens šeimos
narys neturi turėti finansinių interesų bendrovėje, kai finansinių interesų toje
pačioje bendrovėje turi ir audito klientas, išskyrus atvejus, kai:
(i) finansiniai interesai yra nereikšmingi firmai, tinklo firmai, audito grupės
nariui ir jo šeimos nariui bei audito klientui, jei taikytina, arba
(ii) audito klientas negali turėti reikšmingos įtakos bendrovei.
(b) prieš tai, kai R510.8(a) punkte nurodytas asmuo, kuris turi finansinių interesų,
gali tapti audito grupės nariu, toks asmuo arba jo šeimos narys turi:
(i) atsisakyti intereso;
(ii) atsisakyti tokios intereso dalies, kad likusi dalis būtų nereikšminga.
Netyčiniai finansiniai interesai
R510.9 Jeigu firma, firmos arba tinklo firmos partneris arba darbuotojas, arba bet kuris
tokio asmens šeimos narys turi tiesioginių arba reikšmingų netiesioginių finansinių
interesų audito kliento įmonėje dėl paveldėjimo, dovanojimo, susijungimo arba
107
panašių aplinkybių ir tokie interesai kitu būdu nėra leidžiami pagal šio skyriaus
nuostatas, tada:
(a) kai tokių interesų turi firma, tinklo firma, audito grupės narys arba bet kuris iš
jo šeimos narių, būtina nedelsiant atsisakyti viso finansinio intereso arba
pakankamos netiesioginio finansinio intereso dalies, kad likusi dalis būtų
nereikšminga;
(b) (i) jeigu interesų turi asmuo, kuris nėra audito grupės narys arba jo šeimos
narys, būtina kiek įmanoma greičiau atsisakyti viso finansinio intereso
arba pakankamos netiesioginio finansinio intereso dalies, kad likusi dalis
būtų nereikšminga;
(ii) jeigu reikia, firma turi imtis priemonių dėl finansinių interesų sukeltos
grėsmės, kol laukiama finansinių interesų atsisakymo.
Finansiniai interesai – kitos aplinkybės
Šeimos nariai
510.10 A1 Savanaudiškų interesų, familiarumo arba įbauginimo grėsmė gali kilti, jeigu audito
grupės narys arba jo šeimos narys, firma arba tinklo firma turi finansinių interesų
bendrovėje, kai yra žinoma, kad audito kliento įmonės direktorius, vadovas arba
kontroliuojantis savininkas taip pat turi finansinių interesų bendrovėje.
510.10 A2 Tokių grėsmių lygiui įvertinti svarbūs veiksniai:
• asmens pareigos audito grupėje;
• ar bendrovės akcijos yra platinamos ar neplatinamos viešai;
• ar turimi interesai suteikia investuotojui galimybę kontroliuoti ar reikšmingai
paveikti bendrovės veiklą;
• finansinių interesų reikšmingumas.
510.10 A3 Savanaudiškų interesų, familiarumo ar įbauginimo grėsmės pašalinimo arba
sumažinimo iki priimtino lygio pavyzdys yra finansinių interesų turinčio audito
grupės nario pašalinimas iš audito grupės.
510.10 A4 Apsaugos priemonių nuo savanaudiškų interesų, familiarumo ar įbauginimo
grėsmės pavyzdys yra specialisto paskyrimas peržiūrėti audito grupės nario atliktą
darbą.
Artimi giminaičiai
510.10 A5 Savanaudiškų interesų grėsmė gali kilti, kai audito grupės narys žino, kad jo artimas
giminaitis turi tiesioginių arba reikšmingų netiesioginių finansinių interesų audito
kliento įmonėje.
510.10 A6 Tokios grėsmės lygiui įvertinti svarbūs veiksniai:
108
• santykių tarp audito grupės nario ir artimo jo giminaičio pobūdis;
• ar finansinis interesas yra tiesioginis ar netiesioginis;
• finansinio intereso reikšmingumas artimam giminaičiui.
510.10 A7 Savanaudiškų interesų grėsmės pašalinimo arba sumažinimo iki priimtino lygio
pavyzdžiai:
• artimas giminaitis kaip įmanoma greičiau atsisako viso finansinio intereso arba
tokios netiesioginio finansinio intereso dalies, kad likusi dalis būtų
nereikšminga;
• tokio asmens pašalinimas iš audito grupės.
510.10 A8 Apsaugos priemonių nuo savanaudiškų interesų grėsmės pavyzdys yra specialisto
paskyrimas peržiūrėti audito grupės nario atliktą darbą.
Kiti asmenys
510.10 A9 Savanaudiškų interesų grėsmė gali kilti, kai audito grupės narys žino, kad audito
kliento įmonėje finansinių interesų turi tokie asmenys:
• firmos arba tinklo firmos partneriai arba darbuotojai, išskyrus tuos asmenis,
kuriems konkrečiai nėra leidžiama turėti finansinių interesų pagal R510.4
dalies nuostatas, arba jų šeimos narius;
• asmenys, kurie turi artimų asmeninių ryšių su audito grupės nariu.
510.10 A10 Tokios grėsmės lygiui įvertinti svarbūs veiksniai:
• firmos organizacinės, valdymo ir atskaitomybės struktūros;
• asmens ir audito grupės nario santykių pobūdis.
510.10 A11 Savanaudiškų interesų grėsmės pašalinimo arba sumažinimo iki priimtino lygio
pavyzdys yra audito grupės nario, kuris turi tokių asmeninių ryšių, pašalinimas iš
audito grupės.
510.10 A12 Veiksmų, kurie galėtų būti apsaugos priemonės nuo savanaudiškų interesų grėsmės,
pavyzdžiai:
• draudimas audito grupės nariui priimti kokius nors reikšmingus su audito
užduotimi susijusius sprendimus;
• tinkamo specialisto paskyrimas peržiūrėti audito grupės nario atliktą darbą.
Firmos arba tinklo firmos pensijų išmokų planas
510.10 A13 Dalyvavimas firmos pensijų išmokų plane, kurio finansiniai interesai tiesiogiai ar
reikšmingai netiesiogiai priklausomi nuo audito kliento įmonės gali sukelti
savanaudiškų interesų grėsmę.
109
511 SKYRIUS. PASKOLOS IR GARANTIJOS
Įvadas
511.1 Reikalaujama, kad nustatydamos, įvertindamos bei spręsdamos su grėsmėmis
nepriklausomumui susijusias problemas firmos laikytųsi pagrindinių principų, būtų
nepriklausomos ir taikytų konceptualią tvarką, kuri yra aprašyta 120 skyriuje.
511.2 Dėl audito kliento suteiktos paskolos arba paskolos garantijos kyla savanaudiškų
interesų grėsmė. Šiame skyriuje nustatomi konkretūs reikalavimai ir pateikiama
taikymo medžiaga, kuri yra svarbi taikant konceptualią tvarką tokiomis
aplinkybėmis.
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
Bendrosios nuostatos
511.3 A1 Šiame skyriuje vartojama sąvoka paskolos arba garantijos „reikšmingumas“.
Nustatant, ar interesas yra reikšmingas asmeniui, galima atsižvelgti į bendrą vertę
asmeniui ir jo šeimos nariams.
Audito klientui suteiktos paskolos ir garantijos
R511.4 Firma, tinklo firma, audito grupės narys arba bet kuris jo šeimos narys neturi audito
klientui suteikti paskolos arba garantijos, išskyrus tuos atvejus, kai paskola arba
garantija yra nereikšminga:
(a) paskolą suteikiančiai firmai, tinklo firmai arba asmeniui, jei taikytina;
(b) klientui.
Paskolos arba garantijos iš audito kliento, kuris yra bankas arba panaši institucija
R511.5 Firma, tinklo firma, audito grupės narys arba bet kuris iš jo šeimos narių neturi
priimti paskolos arba paskolos garantijos, kurią suteikia audito klientas, kuris yra
bankas ar panaši institucija, išskyrus tuos atvejus, kai paskola arba paskolos
garantija suteikiama laikantis įprastų skolinimo procedūrų, sąlygų ir reikalavimų.
511.5 A1 Paskolų pavyzdžiai: hipotekinės paskolos, einamosios sąskaitos viršijimas
(overdraftas), paskolos automobiliams pirkti ir panaudotas kredito kortelių limitas.
511.5 A2 Net ir tais atvejais, kai firma arba tinklo firma gauna paskolą arba garantiją iš
audito kliento, kuris yra bankas arba panaši institucija, laikantis įprastų skolinimo
procedūrų, sąlygų ir reikalavimų, gali kilti savanaudiškų interesų grėsmė, jeigu
tokia paskola arba garantija yra reikšminga audito klientui arba firmai, kuri gavo
paskolą.
511.5 A3 Priemonių, kuriomis galima pašalinti savanaudiškų interesų grėsmę arba sumažinti
ją iki priimtino lygio, pavyzdys yra iš tinklo firmos, kuri nėra paskolos gavėjas,
paskirti tinkamą specialistą, kuris nėra audito grupės narys, peržiūrėti atliktą darbą.
110
Indėliai ir vertybinių popierių sąskaitos
R511.6 Firma, tinklo firma, audito grupės narys arba bet kuris iš jo šeimos narių negali
turėti indėlių arba vertybinių popierių sąskaitų audito kliento įmonėje, kuri yra
bankas, maklerio įmonė ar panaši institucija, išskyrus atvejus, kai indėliai ar
sąskaita yra tvarkomi laikantis įprastų komercinių sąlygų.
Paskolos arba garantijos iš audito kliento, kuris nėra bankas arba panaši institucija
R511.7 Firma, tinklo firma, audito grupės narys arba bet kuris iš jo šeimos narių neturi
priimti paskolos arba paskolos garantijos iš audito kliento, kuris nėra bankas arba
panaši institucija, išskyrus atvejus, kai paskola arba garantija yra nereikšminga:
(a) paskolą gaunančiai firmai, tinklo firmai arba asmeniui, jei taikytina;
(b) klientui.
111
520 SKYRIUS. VERSLO SANTYKIAI
Įvadas
520.1 Reikalaujama, kad nustatydamos, įvertindamos bei spręsdamos su grėsmėmis
nepriklausomumui susijusias problemas firmos laikytųsi pagrindinių principų, būtų
nepriklausomos ir taikytų konceptualią tvarką, kuri yra aprašyta 120 skyriuje.
520.2 Dėl artimų verslo santykių su audito kliento įmone arba jos vadovybe gali kilti
savanaudiškų interesų arba įbauginimo grėsmė. Šiame skyriuje nustatomi konkretūs
reikalavimai ir taikymo medžiaga, kuri yra svarbi taikant konceptualią tvarką
tokiomis aplinkybėmis.
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
Bendrosios nuostatos
520.3 A1 Šiame skyriuje vartojama sąvoka finansinio intereso ir verslo santykių
„reikšmingumas“. Nustatant, ar interesas yra reikšmingas asmeniui, galima
atsižvelgti į bendrą vertę asmeniui ir jo šeimos nariams.
520.3 A2 Artimų verslo santykių, kurie kyla dėl komercinių santykių arba bendrų finansinių
interesų, pavyzdžiai:
• finansinių interesų turėjimas bendroje įmonėje kartu su klientu (įmone) arba
pagrindiniu jo savininku, direktoriumi, vadovu ar kitu asmeniu, einančiu
vadovaujančias pareigas kliento įmonėje;
• susitarimai sujungti vieną ar daugiau firmos arba tinklo firmos paslaugų ar
produktų su kliento paslaugomis ar produktais, reklamuojant šių paslaugų ar
produktų paketą nurodant abi šalis;
• platinimo ar rinkodaros susitarimai, pagal kuriuos firma arba tinklo firma
platina ar pardavinėja kliento produktus ar paslaugas arba klientas platina ar
pardavinėja firmos arba tinklo firmos produktus ar paslaugas.
Firmos, tinklo įmonės, audito grupės nario arba jo šeimos nario verslo santykiai
R520.4 Firma, tinklo firma arba audito grupės narys neturi turėti artimų verslo santykių su
audito klientu arba jo įmonės vadovybe, išskyrus tuos atvejus, kai finansiniai
interesai ir verslo santykiai yra nereikšmingi nei klientui ar jo vadovybei, nei tinklo
įmonei arba audito grupės nariui, kai taikytina.
520.4 A1 Savanaudiškų interesų arba įbauginimo grėsmė gali kilti, kai tarp audito kliento
arba jo vadovybės ir audito grupės nario šeimos narių yra artimų verslo santykių.
Bendri interesai artimai susijusiose bendrovėse
R520.5 Firma, tinklo firma, audito grupės narys ar jo šeimos narys neturi turėti verslo
santykių, susijusių su finansiniais interesais bendrovėje, kurioje audito klientas, jo
direktorius ar vadovas arba jų grupė taip pat turi finansinių interesų, išskyrus tuos
atvejus, kai:
112
(a) verslo santykiai yra akivaizdžiai nereikšmingi firmai, tinklo firmai, audito
grupės nariui ar jo šeimos nariui ir klientui;
(b) finansiniai interesai yra nereikšmingi investuotojui arba investuotojų grupei;
(c) finansiniai interesai nesuteikia galimybės investuotojui arba investuotojų
grupei kontroliuoti tokios bendrovės.
Prekių ir paslaugų pirkimas
520.6 A1 Firmai, audito grupės nariui ar jo šeimos nariui perkant prekes ir paslaugas iš audito
kliento, grėsmė nepriklausomumui paprastai nekyla, jeigu sandoris yra vykdomas
įprastinėmis verslo sąlygomis ir tarp nesusijusių šalių. Tačiau šie sandoriai gali būti
tokio pobūdžio ar apimties, kad gali sukelti savanaudiškų interesų grėsmę.
520.6 A2 Priemonių, kuriomis galima pašalinti savanaudiškų interesų grėsmę arba ją
sumažinti iki priimtino lygio, pavyzdžiai:
• sandorio atsisakoma arba sumažinama jo apimtis;
• atitinkamas asmuo pašalinamas iš audito grupės.
113
521 SKYRIUS. GIMINYSTĖS RYŠIAI IR ASMENINIAI SANTYKIAI
Įvadas
521.1 Reikalaujama, kad nustatydamos, įvertindamos bei spręsdamos su grėsmėmis
nepriklausomumui susijusias problemas firmos laikytųsi pagrindinių principų, būtų
nepriklausomos ir taikytų konceptualią tvarką, kuri yra aprašyta 120 skyriuje.
521.2 Dėl giminystės ryšių ir asmeninių santykių su audito kliento įmonės darbuotojais
gali kilti savanaudiškų interesų, familiarumo arba įbauginimo grėsmė. Šiame
skyriuje nustatomi konkretūs reikalavimai ir taikymo medžiaga, kuri yra svarbi
taikant konceptualią tvarką tokiomis aplinkybėmis.
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
Bendrosios nuostatos
521.3 A1 Audito grupės nario giminystės ryšiai ir asmeniniai santykiai su audito kliento
direktoriumi, vadovu ar tam tikrais darbuotojais (atsižvelgiant į jų pareigas) gali
sukelti savanaudiškų interesų, familiarumo ar įbauginimo grėsmes.
521.3 A2 Tokių grėsmių lygiui įvertinti svarbūs veiksniai:
• asmens pareigos audito grupėje;
• šeimos nario ar kito asmens užimamos pareigos kliento įmonėje bei santykių
artumas.
Audito grupės nario šeimos nariai
521.4 A1 Jei audito grupės nario šeimos narys yra darbuotojas, galintis daryti reikšmingą
įtaką kliento finansinei padėčiai, finansiniams rezultatams arba pinigų srautams,
kyla savanaudiškų interesų, familiarumo arba įbauginimo grėsmė.
521.4 A2 Tokių grėsmių lygiui įvertinti svarbūs veiksniai:
• šeimos nario užimamos pareigos;
• audito grupės nario pareigos.
521.4 A3 Priemonių, kuriomis galima pašalinti savanaudiškų interesų, familiarumo arba
įbauginimo grėsmę arba ją sumažinti iki priimtino lygio, pavyzdys yra tokio asmens
pašalinimas iš audito grupės.
521.4 A4 Apsaugos priemonių nuo savanaudiškų interesų, familiarumo arba įbauginimo
grėsmės pavyzdys yra paskirstyti audito grupės narių pareigas taip, kad audito
grupės narys nespręstų klausimų, už kuriuos yra atsakingas jo šeimos narys.
114
R521.5 Asmuo negali būti audito grupės nariu, kai bet kuris iš jo šeimos narių:
(a) yra audito kliento įmonės direktorius arba vadovas;
(b) yra darbuotojas, galintis daryti reikšmingą įtaką kliento apskaitos įrašų ar
finansinių ataskaitų, apie kurias firma pareikš savo nuomonę, rengimui;
(c) buvo tokiu darbuotoju bet kuriuo užduoties atlikimo ar finansinių ataskaitų
rengimo metu.
Audito grupės nario artimi giminaičiai
521.6 A1 Savanaudiškų interesų, familiarumo arba įbauginimo grėsmė kyla, kai audito
grupės nario artimas giminaitis yra:
(a) audito kliento direktorius ar vadovas;
(b) darbuotojas, galintis daryti reikšmingą įtaką kliento apskaitos įrašams ar
finansinėms ataskaitoms, apie kurias firma pareikš savo nuomonę, rengti.
521.6 A2 Tokių grėsmių lygiui įvertinti svarbūs veiksniai:
• santykių tarp audito grupės nario ir artimo jo giminaičio pobūdis;
• artimojo giminaičio užimamos pareigos;
• audito grupės nario pareigos.
521.6 A3 Priemonių, kuriomis galima pašalinti savanaudiškų interesų, familiarumo arba
įbauginimo grėsmę arba ją sumažinti iki priimtino lygio, pavyzdys yra tokio asmens
pašalinimas iš audito grupės.
521.6 A4 Apsaugos priemonių nuo savanaudiškų interesų, familiarumo arba įbauginimo
grėsmės pavyzdys yra paskirstyti audito grupės narių pareigas taip, kad audito
grupės narys nespręstų klausimų, už kuriuos yra atsakingas jo artimas giminaitis.
Kiti audito grupės nario artimi santykiai
R521.7 Audito grupės narys turi remtis firmos tvarka ir procedūromis, jeigu audito grupės
narys turi artimų santykių su asmeniu, kuris nėra šeimos narys ar artimas giminaitis,
bet yra:
(a) audito kliento direktorius, vadovas; arba
(b) darbuotojas, galintis daryti reikšmingą įtaką kliento apskaitos įrašams ar
finansinėms ataskaitoms, apie kurias firma pareikš savo nuomonę, rengti.
521.7 A1 Savanaudiškų interesų, familiarumo arba įbauginimo grėsmių, kurias sukelia tokie
santykiai, lygiui įvertinti svarbūs veiksniai:
• šio asmens ir audito grupės nario santykių pobūdis;
• asmens užimamos pareigos kliento įmonėje;
• audito grupės nario pareigos.
115
521.7 A2 Priemonių, kuriomis galima pašalinti savanaudiškų interesų, familiarumo arba
įbauginimo grėsmę arba ją sumažinti iki priimtino lygio, pavyzdys yra tokio asmens
pašalinimas iš audito grupės.
521.7 A3 Apsaugos priemonių nuo savanaudiškų interesų, familiarumo arba įbauginimo
grėsmės pavyzdys yra paskirstyti audito grupės narių pareigas taip, kad audito
grupės narys nespręstų klausimų, už kuriuos yra atsakingas asmuo, su kuriuo audito
grupės narys turi artimų santykių.
Firmos partnerių ir darbuotojų santykiai
R521.8 Firmos partneriai ir darbuotojai turi remtis firmos tvarkomis ir procedūromis, jeigu
sužino apie asmeninius arba šeiminius santykius tarp:
(a) firmos arba tinklo firmos partnerio arba darbuotojo, kuris nėra audito grupės
narys;
(b) audito kliento arba audito kliento įmonės direktoriaus, vadovo arba darbuotojo,
galinčio daryti reikšmingą įtaką kliento apskaitos įrašams ar finansinėms
ataskaitoms, apie kurias firma pareikš savo nuomonę, rengti.
521.8 A1 Savanaudiškų interesų, familiarumo arba įbauginimo grėsmių, kurias sukelia tokie
santykiai, lygiui įvertinti svarbūs veiksniai:
• firmos partnerio ar darbuotojo ir kliento direktoriaus, vadovo ar darbuotojo
santykių pobūdis;
• firmos partnerio ar darbuotojo bendravimas su audito grupe;
• partnerio ar darbuotojo užimamos pareigos firmoje;
• asmens užimamos pareigos kliento įmonėje.
521.8 A2 Apsaugos priemonių nuo savanaudiškų interesų, familiarumo arba įbauginimo
grėsmės pavyzdžiai:
• partnerių ar darbuotojų pareigų paskirstymas taip, kad sumažėtų jų galima įtaka
audito užduočiai;
• tinkamo specialisto paskyrimas peržiūrėti atliktą audito darbą.
116
522 SKYRIUS. NESENIAI BUVĘ AUDITO KLIENTŲ DARBUOTOJAI
Įvadas
522.1 Reikalaujama, kad nustatydamos, įvertindamos bei spręsdamos su grėsmėmis
nepriklausomumui susijusias problemas firmos laikytųsi pagrindinių principų, būtų
nepriklausomos ir taikytų konceptualią tvarką, kuri yra aprašyta 120 skyriuje.
522.2 Jeigu audito grupės narys neseniai buvo audito kliento įmonės direktoriumi, vadovu
arba darbuotoju, gali kilti savanaudiškų interesų, savikontrolės arba familiarumo
grėsmė. Šiame skyriuje nustatomi konkretūs reikalavimai ir taikymo medžiaga, kuri
yra svarbi taikant konceptualią tvarką tokiomis aplinkybėmis.
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
Paslaugos auditoriaus išvados apimamu laikotarpiu
R522.3 Audito grupėje neturi būti tokio asmens, kuris auditoriaus išvados apimamu
laikotarpiu:
(a) buvo audito kliento direktorius arba vadovas; arba
(b) buvo darbuotojas, galėjęs daryti reikšmingą įtaką kliento apskaitos įrašų ar
finansinių ataskaitų, apie kurias firma pareikš savo nuomonę, rengimui.
Paslaugos prieš auditoriaus išvados apimamą laikotarpį
522.4 A1 Savanaudiškų interesų, familiarumo arba įbauginimo grėsmių gali kilti, kai prieš
auditoriaus išvados apimamą laikotarpį audito grupės narys:
(a) buvo audito kliento direktorius arba vadovas; arba
(b) buvo darbuotojas, galėjęs daryti reikšmingą įtaką kliento apskaitos įrašų ar
finansinių ataskaitų, apie kurias firmapareikš savo nuomonę, rengimui.
Pavyzdžiui, tokios grėsmės kiltų, jei dabartinės audito užduoties metu reikia
įvertinti asmens, kuris prieš tai dirbo kliento įmonėje, priimtą sprendimą ar atliktą
darbą.
522.4 A2 Tokių grėsmių lygio įvertinimui svarbūs veiksniai:
• šio asmens pareigos kliento įmonėje;
• laikas nuo tada, kai šis asmuo nebedirba kliento įmonėje; ir
• asmens pareigos audito grupėje.
522.4 A3 Apsaugos priemonių nuo savanaudiškų interesų, savikontrolės arba familiarumo
grėsmės pavyzdys yra paskirti tinkamą specialistą, kuris peržiūrėtų audito grupės
nario atliktą darbą.
117
523 SKYRIUS. AUDITO KLIENTO DIREKTORIAUS AR VADOVO PAREIGOS
Įvadas
523.1 Reikalaujama, kad nustatydamos, įvertindamos bei spręsdamos su grėsmėmis
nepriklausomumui susijusias problemas firmos laikytųsi pagrindinių principų, būtų
nepriklausomos ir taikytų konceptualią tvarką, kuri yra aprašyta 120 skyriuje.
523.2 Audito kliento direktoriaus arvadovo pareigos kelia savanaudiškų interesų ir
savikontrolės grėsmes. Šiame skyriuje nustatomi konkretūs reikalavimai ir
pateikiama taikymo medžiaga, kuri yra svarbi taikant konceptualią tvarką tokiomis
aplinkybėmis.
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
Darbas direktoriumi arba vadovu
R523.3 Firmos arba tinklo firmos partneris arba darbuotojas negali būti direktoriumi arba
vadovu firmos kliento įmonėje.
Darbas bendrovės sekretoriumi
R523.4 Firmos arba tinklo firmos partneris arba darbuotojas negali būti sekretoriumi firmos
kliento įmonėje, išskyrus tuos atvejus, kai:
(a) tokia praktika leidžiama pagal šalies įstatymus, profesines taisykles ar
nusistovėjusią tvarką;
(b) visus svarbius sprendimus priima vadovybė; ir
(c) prisiimtos pareigos apsiriboja įprastomis ir administracinio pobūdžio
funkcijomis, pavyzdžiui, protokolų ruošimu ir teisės aktais nustatytų ataskaitų
rengimu.
523.4 A1 Bendrovės sekretoriaus pareigos įvairiose jurisdikcijose yra skirtingos. Pareigos
gali apimti administracines funkcijas, pavyzdžiui, personalo valdymą, bendrovės
dokumentų ir žurnalų tvarkymą ir įvairias kitas pareigas, tokias kaip užtikrinimas,
kad bendrovė laikytųsi teisės aktų arba konsultavimą bendraisiais valdymo
klausimais. Dažniausiai tokias pareigas einantis asmuo laikomas glaudžiai susijusiu
su bendrove. Todėl grėsmė kyla, jei firmos arba tinklo firmos partneris arba
darbuotojas yra audito kliento įmonės sekretorius. (Daugiau informacijos apie kitų
nei užtikrinimo paslaugų teikimą audito klientui pateikta 600 skyriuje „Kitų nei
užtikrinimo paslaugų teikimas audito klientui“).
118
524 SKYRIUS. DARBO SANTYKIAI AUDITO KLIENTO ĮMONĖJE
Įvadas
524.1 Reikalaujama, kad nustatydamos, įvertindamos bei spręsdamos su grėsmėmis
nepriklausomumui susijusias problemas firmos laikytųsi pagrindinių principų, būtų
nepriklausomos ir taikytų konceptualią tvarką, kuri yra aprašyta 120 skyriuje.
524.2 Darbo santykiai audito kliento įmonėje kelia savanaudiškų interesų, familiarumo ir
įbauginimo grėsmes. Šiame skyriuje nustatomi konkretūs reikalavimai ir
pateikiama taikymo medžiaga, kuri yra svarbi taikant konceptualią tvarką tokiomis
aplinkybėmis.
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
Visi audito klientai
524.3 A1 Familiarumo arba įbauginimo grėsmė gali kilti, kai bet kuris iš išvardintų asmenų
buvo audito firmos arba tinklo firmos audito grupės narys arba partneris:
• audito kliento direktorius ar vadovas; arba
• darbuotojas, galėjęs daryti reikšmingą įtaką kliento apskaitos įrašų ar finansinių
ataskaitų, apie kurias firma pareikš savo nuomonę, rengimui.
Ribojimai buvusiam partneriui arba audito grupės nariui
R524.4 Firma turi užtikrinti, kad neliktų jokių reikšmingų ryšių tarp firmos arba tinklo
firmos ir:
(a) buvusio partnerio, kuris įsidarbino firmos kliento įmonėje; arba
(b) buvusio audito grupės nario, kuris įsidarbino firmos kliento įmonėje,
jeigu bet kuris iš jų audito kliento įmonėje tapo:
(i) direktoriumi arba vadovu; arba
(ii) darbuotoju, galinčiu daryti reikšmingą įtaką kliento apskaitos įrašų ar
finansinių ataskaitų, apie kurias firma pareikš savo nuomonę, rengimui.
Reikšmingas ryšys tarp firmos arba tinklo firmos ir asmens išlieka, išskyrus tuos
atvejus, kai:
(a) asmuo neturi teisės gauti iš firmos arba tinklo firmos jokių privilegijų ar
išmokų, nebent mokėjimai atliekami pagal iš anksto nustatytus susitarimus;
(b) asmeniui mokėtina suma nėra reikšminga firmai arba tinklo firmai; ir
(c) asmuo nebedalyvauja firmos arba tinklo firmos versle arba jos profesinėje
veikloje.
524.4 A1 Net ir tais atvejais, kai laikomasi R524.4 dalies nuostatų, vis tiek gali kilti
familiarumo arba įbauginimo grėsmė.
524.4 A2 Familiarumo arba įbauginimo grėsmė taip pat gali kilti ir tada, kai buvęs firmos
arba tinklo firmos partneris įsidarbina bendrovėje ir užima kurias nors iš 524.3 A1
punkte išvardintų pareigų ir bendrovė tampa firmos klientu.
524.4 A3 Tokių grėsmių lygio įvertinimui svarbūs veiksniai:
• asmens pradedamos eiti pareigos kliento įmonėje;
• bet kokios įsidarbinusio asmens sąsajos su audito grupe;
119
• laikotarpis nuo tada, kai asmuo buvo firmos arba tinklo firmos partneris ar
audito grupės narys;
• buvusios įsidarbinusio asmens pareigos audito grupėje, firmoje arba tinklo
firmoje, pavyzdžiui, ar asmuo buvo atsakingas už nuolatinius ryšius su kliento
vadovybe ar už valdymą atsakingais asmenimis.
524.4 A4 Apsaugos priemonių nuo familiarumo arba įbauginimo grėsmės pavyzdžiai:
• audito plano keitimas;
• asmenų, kurie turi pakankamos darbo su audito kliento įmonėje įsidarbinusiu
asmeniu, priskyrimas audito grupei; arba
• tinkamo specialisto paskyrimas peržiūrėti buvusio audito grupės nario atliktą
darbą.
Kliento įmonėje įsidarbinantys audito grupės nariai
R524.5 Firmos arba tinklo firmos politika ir procedūros turi reikalauti audito grupės narių
informuoti firmą apie jų su audito klientu vykstančias derybas dėl įdarbinimo.
524.5 A1 Savanaudiškų interesų grėsmė kyla, jei audito grupės narys audito užduotį atlieka
žinodamas, kad vienas iš audito grupės narių ateityje įsidarbins ar gali įsidarbinti
kliento įmonėje.
524.5 A2 Savanaudiškų interesų grėsmės pašalinimo arba sumažinimo iki priimtino lygio
pavyzdys yra tokio asmens pašalinimas iš audito grupės.
524.5 A3 Apsaugos priemonių nuo tokios savanaudiškų interesų grėsmės pavyzdys yra
tinkamo specialisto paskyrimas peržiūrėti tokio asmens priimtus reikšmingus
sprendimus, kai jis dirbo grupėje.
Audito klientai, kurie yra viešojo intereso įmonės
Pagrindiniai audito partneriai
R524.6 Remiantis R524.8 dalies nuostatomis, jeigu asmuo, kuris buvo pagrindiniu audito
partneriu tokio audito kliento įmonėje, kuri yra viešojo intereso įmonė, įsidarbina
kliento įmonėje:
(a) direktoriumi arba vadovu; arba
(b) darbuotoju, galinčiu daryti reikšmingą įtaką kliento apskaitos įrašų ar
finansinių ataskaitų, apie kurias firma pareikš savo nuomonę, rengimui,
pažeidžiama nepriklausomumo nuostata, išskyrus tuos atvejus, jeigu po to, kai toks
asmuo nutraukia savo kaip pagrindinio audito partnerio veiklą:
(i) audito klientas paskelbė audituotas finansines ataskaitas, apimančias ne
mažesnį kaip dvylikos mėnesių laikotarpį; ir
120
(ii) asmuo nebuvo šių finansinių ataskaitų auditą atlikusios audito grupės nariu.
Firmos vyresnysis ar vadovaujantis partneris (vykdantysis direktorius ar jo atitikmuo)
R524.7 Remiantis R524.8 dalies nuostatomis, jeigu asmuo, kuris buvo vyresniuoju arba
vadovaujančiu partneriu (vykdantysis direktorius ar jo atitikmuo) tokio audito
kliento įmonėje, kuri yra viešojo intereso įmonė, įsidarbina kliento įmonėje:
(a) direktoriumi arba vadovu; arba
(b) darbuotoju, galinčiu daryti reikšmingą įtaką kliento apskaitos įrašų ar
finansinių ataskaitų, apie kurias firma pareikš savo nuomonę, rengimui,
pažeidžiama nepriklausomumo nuostata, išskyrus tuos atvejus, jeigu nuo to laiko,
kai asmuo nustojo būti firmos vyresniuoju arba vadovaujančiu partneriu
(vykdantysis direktorius ar jo atitikmuo), praėjo dvylika mėnesių.
Verslo susijungimai
R524.8 Taikant išimtį R524.6 ir R524.7 dalių nuostatoms, nepriklausomumo principas
laikomas nepažeistu, jei šiose dalyse aprašytos aplinkybės susidaro dėl verslo
įmonių susijungimo ir:
(a) asmuo neužėmė tokių pareigų numatant vykdyti įmonių susijungimo sandorį;
(b) firma arba tinklo firma yra visiškai atsiskaičiusi su buvusiu partneriu, išskyrus
tokius atvejus, kai mokėjimai atliekami pagal iš anksto nustatytus susitarimus
ir partneriui mokėtina suma nėra reikšminga firmai arba tinklo firmai;
(c) buvęs partneris nebedalyvauja firmos versle ar jos profesinėje veikloje; ir
(d) buvusio partnerio audito kliento įmonėje užimamos pareigos yra aptartos su už
valdymą atsakingais asmenimis.
121
525 SKYRIUS. LAIKINI DARBUOTOJŲ PASKYRIMAI
Įvadas
525.1 Reikalaujama, kad nustatydamos, įvertindamos bei spręsdamos su grėsmėmis
nepriklausomumui susijusias problemas firmos laikytųsi pagrindinių principų, būtų
nepriklausomos ir taikytų konceptualią tvarką, kuri yra aprašyta 120 skyriuje.
525.2 Darbuotojų perleidimas audito kliento įmonei kelia savikontrolės, tarpininkavimo
arba familiarumo grėsmę. Šiame skyriuje nustatomi konkretūs reikalavimai ir
pateikiama taikymo medžiaga, kuri yra svarbi taikant konceptualią tvarką tokiomis
aplinkybėmis.
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
Bendrosios nuostatos
525.3 A1 Apsaugos priemonių dėl firmos arba tinklo firmos darbuotojų perleidimo audito
kliento įmonei sukeltos grėsmės pašalinimo ar sumažinimo iki priimtino lygio
pavyzdžiai:
• perleistų darbuotojų atlikto darbo papildomas peržiūrėjimas, kaip apsaugos
priemonė nuo savikontrolės grėsmės;
• perleistų darbuotojų neįtraukimas į audito grupę, kaip apsaugos priemonė nuo
familiarumo arba tarpininkavimo grėsmės; arba
• perleistų darbuotojų nepaskyrimas atsakingais už funkcijų ar veiklos, kurią jie
vykdė laikino paskyrimo į kliento įmonę metu, auditą, kaip apsaugos priemonė
nuo savikontrolės grėsmės.
525.3 A2 Kai firmos arba tinklo firmos darbuotojų perleidimas audito kliento įmonei sukelia
familiarumo ir tarpininkavimo grėsmes tiek, kad firma arba tinklo firma tampa
pernelyg glaudžiai susijusi su vadovybės požiūriu ir interesais, apsaugos priemonių
dažnai nėra.
R525.4 Firma arba tinklo firma neturi perleisti darbuotojų audito kliento įmonei, išskyrus
atvejus, kai:
(a) tokia pagalba yra teikiama tik trumpam laikotarpiui;
(b) užtikrinama, kad tokie darbuotojai neteiks kitų nei užtikrinimo paslaugų, kurios
nėra leidžiamos laikantis 600 skyriaus ir poskyrių nuostatų; ir
(c) užtikrinama, kad tokie darbuotojai neprisiims vadovybės lygmens
įsipareigojimų ir audito klientas, esant bet kokioms aplinkybėms, bus
atsakingas už perleistų darbuotojų veiklos koordinavimą ir priežiūrą.
122
540 SKYRIUS. ILGALAIKIAI VYRESNIOJO PERSONALO SANTYKIAI (ĮSKAITANT
PARTNERIŲ ROTACIJĄ) SU AUDITO KLIENTU
Įvadas
540.1 Reikalaujama, kad nustatydamos, įvertindamos bei spręsdamos su grėsmėmis
nepriklausomumui susijusias problemas firmos laikytųsi pagrindinių principų, būtų
nepriklausomos ir taikytų konceptualią tvarką, kuri yra aprašyta 120 skyriuje.
540.2 Kai asmuo atlieka audito užduotį ilgą laiką, gali kilti familiarumo ir savanaudiškų
interesų grėsmės. Šiame skyriuje nustatomi konkretūs reikalavimai ir pateikiama
taikymo medžiaga, kuri yra svarbi taikant konceptualią tvarką tokiomis
aplinkybėmis.
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
Visi audito klientai
540.3 A1 Atliekamo audito kokybei labai svarbus yra audito kliento įmonės ir jos darbo
aplinkos supratimas, tačiau dėl to gali kilti familiarumo grėsmė, nes audito užduotį
atliekantis asmuo kaip audito grupės narys ilgą laiką atlieka audito užduotį,
susijusią su:
(a) audito klientu ir jo veikla;
(b) audito kliento vadovybe;
(c) finansinėmis ataskaitomis, apie kurias pareikš nuomonę, arba finansiniais
duomenimis, pagal kuriuos rengiamos finansinės ataskaitos.
540.3 A2 Savanaudiškų interesų grėsmė gali kilti, kai asmuo yra susirūpinęs, kad praras
ilgametį klientą arba yra suinteresuotas išlaikyti artimus asmeninius santykius su
vadovybės nariu arba už valdymą atsakingais asmenimis. Tokia grėsmė gali
netinkamai paveikti jo sprendimus.
540.3 A3 Tokių familiarumo arba savanaudiškų interesų grėsmių lygiui įvertinti svarbūs
veiksniai:
(a) susiję su asmeniu:
• kiek apskritai trunka asmens ir kliento santykiai, įskaitant ir tą laikotarpį,
kai asmuo dirbo kitoje firmoje;
• kiek laiko asmuo yra audito grupės narys ir koks jo pareigų pobūdis;
• kokia apimtimi asmens atliekamą darbą koordinuoja, peržiūri ir prižiūri
vyresnysis personalas;
• kiek asmuo pagal užimamas pareigas priimdamas sprendimus arba
skirdamas darbus kitiems audito grupės nariams gali paveikti audito
rezultatus;
• asmens santykių su vadovybe arba su už valdymą atsakingais asmenimis
artumas;
• asmens bendravimo su vadovybe arba su už valdymą atsakingais
asmenimis pobūdis, dažnumas ir mastas.
123
(b) susiję su audito klientu:
• kliento apskaitos klausimų ir finansinių ataskaitų pobūdis arba
sudėtingumas ir tai, ar jie pasikeitė;
• ar yra neseniai įvykusių vadovybės arba už valdymą atsakingų asmenų
pasikeitimų;
• ar yra neseniai padarytų kliento organizacijos struktūrinių pakeitimų, kurie
turi įtakos asmens santykių, kurių jis galėtų turėti su vadovybe arba su už
valdymą atsakingais asmenimis, pobūdžiui, dažnumui ir mastui.
540.3 A4 Du arba daugiau veiksnių vienu metu gali padidinti arba sumažinti grėsmės lygį.
Pavyzdžiui, familiarumo grėsmes, kurios bėgant laikui kyla dėl vis artimesnių
asmens ir kliento vadovybės nario santykių, būtų sumažintos atstatydinus tokį narį
iš kliento vadovybės.
540.3 A5 Familiarumo ir savanaudiškų interesų grėsmėms, kurias sukelia asmens ilgą laiką
atliekama audito užduotis, pašalinti ar sumažinti iki priimtino lygio apsaugos
priemonių pavyzdys yra audito grupės narių rotacija.
540.3 A6 Veiksmų, kaip apsaugos priemonių nuo familiarumo ir savanaudiškų interesų
grėsmių, pavyzdžiai:
• asmens pareigų audito grupėje arba jo atliekamų užduočių pobūdžio ir apimties
pakeitimas;
• tinkamo specialisto, kuris nebuvo audito grupės narys, paskyrimas peržiūrėti
tokio asmens atliktą darbą;
• reguliarios ir nepriklausomos vidaus ar išorės užduoties kokybės peržiūros.
R540.4 Jeigu firma nusprendžia, kad kilusias grėsmes galima pašalinti tik rotuojant audito
grupės asmenis, firma turi nustatyti laikotarpį, per kurį asmuo negali:
(a) būti audito užduoties grupės nariu;
(b) kontroliuoti audito užduoties kokybės;
(c) daryti tiesioginės įtakos audito užduoties rezultatams.
Šio laikotarpio trukmė turi būti tokia, kad jos pakaktų pašalinti grėsmes arba jas
sumažinti iki priimtino lygio. Viešojo intereso įmonėms taip pat taikomos R540.5-
R540.20 dalių nuostatos.
Audito klientai, kurie yra viešojo intereso įmonės
R540.5 Remiantis R540.7–R540.9 dalių nuostatomis, susijusiomis su viešojo intereso
įmonės auditu, asmuo ilgiau nei septynerius metus negali eiti šių pareigų (angl.
time-on period; veiklos laikotarpio):
(a) užduoties partnerio;
(b) asmens, paskirto atsakingu už užduoties kokybės kontrolės peržiūrą;
(c) bet kokių kitų pagrindinio audito partnerio pareigų.
124
Pasibaigus šiam laikotarpiui, asmuo negali užimti tokių pareigų tam tikrą veiklos
pertraukos laikotarpį (atvėsimo laikotarpį; angl. cooling-off period) pagal R540.11-
R540.19 dalių nuostatas.
R540.6 Skaičiuojant veiklos laikotarpį metų skaičiavimas pradedamas skaičiuoti iš naujo,
kai asmuo nutraukia veiklą bet kuriose iš R540.5(a)-(c) punktuose nurodytose
pareigose minimaliam laikotarpiui. Šis minimalus laikotarpis yra nenutrūkstamas,
jis lygus R540.11-R540.13 dalyse nustatytam veiklos pertraukos laikotarpiui, kuris
yra taikomas pareigoms, kurias asmuo ėjo vienus metus prieš jų atsisakymą.
540.6 A1 Pavyzdžiui, asmuo, kuris buvo užduoties partneriu ketverius metus, po kurių turėjo
trejų metų pertrauką, toliau gali dirbti pagrindiniu audito partneriu su ta pačia
audito užduotimi kitus trejus metus (taip iš viso sukaupiant septynerius metus). Po
to šis asmuo privalo turėti veiklos pertrauką pagal R540.14 dalies nuostatas.
R540.7 Nepaisant R540.5 dalies nuostatų, išskirtiniais atvejais dėl nenumatytų ir firmos
nekontroliuojamų aplinkybių tiems audito partneriams, kurių tolesnis dalyvavimas
yra ypač svarbus audito kokybei užtikrinti, gali būti leista dirbti audito grupėje dar
vienus papildomus metus, jei tik nepriklausomumui kylanti grėsmė gali būti
pašalinta ar sumažinta iki priimtino lygio taikant apsaugos priemones.
540.7 A1 Pavyzdžiui, pagrindinis audito partneris gali likti audito grupėje dar vieniems
metams esant tokioms aplinkybėms, kuriomis dėl nenumatytų įvykių reikalaujama
rotacija buvo negalima, pavyzdžiui, dėl rimtos naujai paskirto užduoties partnerio
ligos. Tokiu atveju firma su už valdymą atsakingais asmenimis turi aptarti
priežastis, dėl kurių planuota rotacija yra negalima, ir kokių apsaugos priemonių
reikia, kad būtų galima sumažinti grėsmes iki priimtino lygio.
R540.8 Kai audito klientas tampa viešojo intereso įmone, firmai būtina atsižvelgti į
laikotarpį, kuriuo asmuo buvo pagrindinis audito kliento prieš jam tampant viešojo
intereso įmone audito partneris, tam, kad būtų galima nuspręsti, kada vykdyti
partnerių rotaciją. Jei asmuo penkerius metus ar trumpiau buvo pagrindiniu audito
kliento prieš jam tampant viešojo intereso įmone audito partneriu, tai toliau eiti šias
pareigas iki rotacinio pakeitimo jis gali tiek laiko, kiek lieka iš septynerių metų
atėmus jau dirbtą šiose pareigose laiką. Nepaisant R540.5 dalies nuostatų, jei asmuo
pagrindiniu audito kliento prieš jam tampant viešojo intereso įmone audito
partneriu buvo iš viso šešerius metus ar ilgiau, tai toliau eiti šias pareigas iki
rotacinio pakeitimo jis gali ne daugiau nei dvejus metus.
R540.9 Atliekant viešojo intereso įmonės auditą pagrindinių audito partnerių rotacija gali
būti netinkama apsaugos priemonė, jei firmoje yra tik keli darbuotojai, turintys
būtinų žinių ir patirties, kad galėtų būti pagrindiniu audito partneriu. Nepaisant
R540.5 dalies nuostatų, jei nepriklausoma reguliuojanti institucija atitinkamoje
jurisdikcijoje esant tokioms aplinkybėms leidžia firmai tokios partnerių rotacijos
nevykdyti, asmuo gali likti pagrindiniu audito partneriu ilgiau nei septynerius metus
tik tuo atveju, jeigu nepriklausoma priežiūros institucija nurodė kitus reikalavimus,
kuriuos reikia pritaikyti, pavyzdžiui, laikotarpis, kai pagrindinis audito partneris yra
atleidžiamas nuo rotacijos arba reguliari nepriklausoma išorės peržiūra.
125
Kita su veiklos laikotarpiu susijusi informacija
R540.10 Įvertindama grėsmes, kurias sukelia ilgalaikis asmens darbas su audito užduotimi,
firma visų pirma turi atsižvelgti į asmens pareigas ir asmens dalyvavimo atliekant
audito užduotį trukmę prieš jam tampant pagrindiniu audito partneriu.
540.10 A1 Gali būti situacijų, kai firma taikydama konceptualią tvarką nusprendžia, kad
asmeniui, kuris yra pagrindinis audito partneris, nėra tinkama toliau eiti savo
pareigas, net jeigu jis būdamas pagrindiniu audito partneriu dar neišdirbo viso
septynerių metų laikotarpio.
Veiklos pertraukos laikotarpis
R540.11 Jeigu asmuo buvo užduoties partneriu iš viso septynerius metus, veiklos pertraukos
laikotarpis turi būti penkeri metai iš eilės.
R540.12 Jeigu asmuo buvo paskirtas atsakingu už užduoties kokybės kontrolės peržiūrą ir jis
ją vykdė iš viso septynerius metus, veiklos pertraukos laikotarpis turi būti treji
metai iš eilės.
R540.13 Jeigu asmuo buvo pagrindinis audito partneris, tačiau nevykdė R540.11 ir R540.12
dalyse nustatytų pareigų iš viso septynerius metus, veiklos pertraukos laikotarpis
turi būti dveji metai iš eilės.
Paslaugos derinant kelias pagrindinio audito partnerio pareigas
R540.14 Jeigu asmuo ėjo skirtingas pagrindinio audito partnerio pareigas ir užduoties
partneriu buvo ketverius arba daugiau metų, veiklos pertraukos laikotarpis turi būti
penkeri metai iš eilės.
R540.15 Remiantis R540.16(a) punkto nuostatomis, jeigu asmuo ėjo skirtingas pagrindinio
audito partnerio pareigas ir už užduoties kokybės kontrolės peržiūrą atsakingu
pagrindiniu audito partneriu buvo ketverius arba daugiau metų, veiklos pertraukos
laikotarpis turi būti treji metai iš eilės.
R540.16 Jeigu asmuo buvo užduoties partneriu ir vykdė užduoties kokybės kontrolę
ketverius arba daugiau metų, veiklos pertraukos laikotarpis turi būti:
(a) nepaisant R540.15 dalies nuostatų, penkeri metai iš eilės, jeigu asmuo buvo
užduoties partneriu trejus ir daugiau metų; arba
(b) treji metai iš eilės – bet kokiu kitu atveju.
R540.17 Jeigu asmuo ėjo skirtingas pagrindinio audito partnerio pareigas, išskyrus
R540.14–R540.16 dalyse nurodytas pareigas, veiklos pertraukos laikotarpis turi
būti dveji metai iš eilės.
Paslaugos ankstesnėje firmoje
R540.18 Nustatant, kiek metų asmuo buvo pagrindiniu audito partneriu pagal R540.5 dalies
nuostatas, į veiklos laikotarpį reikia įskaičiuoti laikotarpį, kurio metu asmuo buvo
pagrindinis audito partneris vykdant tą užduotį ankstesnėje firmoje.
126
Įstatymų arba kitų teisės aktų nustatytas trumpesnis veiklos pertraukos laikotarpis
R540.19 Kai įstatymų leidžiamoji valdžia arba reguliuojanti institucija (arba tokios įstatymų
leidžiamosios valdžios ar reguliuojančios institucijos įgaliota arba pripažinta
organizacija) užduoties partneriui nustato trumpesnį nei penkerių metų iš eilės
veiklos pertraukos laikotarpį, tuomet R540.11, R540.14 ir R540.16(a) punktuose
nustatytas penkerių metų iš eilės veiklos pertraukos laikotarpis gali būti pakeistas
įstatymų leidžiamosios valdžios arba reguliuojančios institucijos nustatytu arba
trejų metų laikotarpiu, priklausomai nuo to, kuris iš jų yra ilgesnis, jeigu veiklos
laikotarpis yra ne ilgesnis nei septyneri metai.
Veiklos ribojimai veiklos pertraukos laikotarpiu
R540.20 Atitinkamu veiklos pertraukos laikotarpiu, asmuo neturi:
(a) būti užduoties grupės narys arba teikti audito užduoties kokybės kontrolės
paslaugs;
(b) konsultuotis su užduoties grupe arba klientu dėl techninių arba su konkrečia
pramone susijusių klausimų, sandorių arba įvykių, turinčių įtakos audito
užduočiai (išskyrus diskusijas su užduoties grupe apsiribojant prisiimtu darbu
arba padarytomis išvadomis per paskutinius asmens veiklos pertraukos metus,
kai tai yra svarbu audito užduočiai atlikti);
(c) būti atsakinas už vadovavimą arba koordinavimą firmai arba tinklo firmai,
teikiančiai profesines paslaugas audito klientui, arba atliekančiai firmos arba
tinklo firmos ir audito kliento įmonės ryšių priežiūrą;
(d) imtis anksčiau nenurodytų jokių kitų pareigų arba veiklos, įskaitant kitų nei
užtikrinimo paslaugų teikimą, audito klientui, nes dėl to asmuo:
(i) gali turėti reikšmingų arba dažnų ryšių su vadovybe arba su už valdymą
atsakingais asmenimis;
(ii) gali turėti tiesioginės įtakos audito užduoties rezultatams.
540.20 A1 R540.20 dalies nuostatos nėra skirtos neleisti asmeniui firmoje arba tinklo firmoje
imtis vadovaujančių pareigų, tokių kaip vyresnysis ar vadovaujantysis partneris
(vykdomasis direktorius ar jo atitikmuo).
127
600 SKYRIUS. KITŲ NEI UŽTIKRINIMO PASLAUGŲ TEIKIMAS AUDITO
KLIENTAMS
Įvadas
600.1 Reikalaujama, kad nustatydamos, įvertindamos bei spręsdamos su grėsmėmis
nepriklausomumui susijusias problemas firmos laikytųsi pagrindinių principų, būtų
nepriklausomos ir taikytų konceptualią tvarką, kuri yra aprašyta 120 skyriuje.
600.2 Firmos ir tinklo firmos, atsižvelgdamos į savo įgūdžius ir patirtį, gali audito
klientams teikti įvairias kitas nei užtikrinimo paslaugas. Tačiau kitų nei užtikrinimo
paslaugų teikimas gali kelti grėsmių firmos ar audito grupės narių
nepriklausomumui.
600.3 Šiame skyriuje nustatomi konkretūs reikalavimai ir pateikiama taikymo medžiaga,
kuri yra svarbi taikant konceptualią tvarką, siekiant nustatyti, įvertinti grėsmes
nepriklausomumui audito klientams teikiant kitas nei užtikrinimo paslaugas ir imtis
priemonių, kad grėsmės būtų pašalintos arba sumažintos iki priimtino lygio. Šio
skyriaus poskirsniuose nustatomi konkretūs reikalavimai ir pateikiama taikymo
medžiaga, kuri yra svarbi taikant konceptualią tvarką, kai firma arba tinklo firma
teikia tam tikras kitas nei užtikrinimo paslaugas audito klientams, ir pateikiamos jų
sukeliamų grėsmių rūšys. Kai kuriuose poskirsniuose nurodomi reikalavimai, kurie
aiškiai draudžia firmai arba tinklo firmai teikti tam tikras paslaugas audito klientui
tam tikromis aplinkybėmis, nes ir taikant apsaugos priemones kilusių grėsmių
negalima pašalinti arba sumažinti iki priimtino lygio.
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
Bendrosios nuostatos
R600.4 Prieš sutikdama teikti kitą nei užtikrinimo paslaugą audito klientui, firma turi
apsvarstyti, ar šios paslaugos suteikimas nesukels grėsmės nepriklausomumui.
600.4 A1 Šiame skyriuje pateikti reikalavimai ir taikymo medžiaga padeda firmai išsiaiškinti
tam tikras kitų nei užtikrinimo paslaugų rūšis ir su jomis susijusias grėsmes, kurių
gali kilti, kai firma arba tinklo firma teikia kitas nei užtikrinimo paslaugas audito
klientui.
600.4 A2 Dėl verslo naujovių, finansų rinkų vystymosi, informacinių technologijų pokyčių
viso sąrašo kitų nei užtikrinimo paslaugų, kurios gali būti teikiamos audito klientui,
pateikti neįmanoma. Todėl Kodekse nėra pateiktas galutinis visų kitų nei
užtikrinimo paslaugų, kurias galima teikti audito klientui, sąrašas.
Grėsmių įvertinimas
600.5 A1 Grėsmių, kurios kyla teikiant kitas nei užtikrinimo paslaugas audito klientui, lygiui
įvertinti svarbūs veiksniai:
• paslaugų pobūdis, apimtis ir tikslas;
• paslaugos rezultatų patikimumo laipsnis auditui;
• teisinė ir reglamentavimo aplinka, kurioje teikiamos paslaugos;
128
• ar paslaugų rezultatas turės įtakos finansinėms ataskaitoms, apie kurias firma
pareikš nuomonę, ir, jeigu taip:
o mastas, kuriuo paslaugų rezultatas turės reikšmingos įtakos finansinėms
ataskaitoms;
o subjektyvumo nustatant atitinkamas sumas arba tvarkant finansinėse
ataskaitose pateikiamus duomenis laipsnis;
• klientų ir darbuotojų valdymo patirtis teikiant tokias paslaugas;
• kliento dalyvavimo nustatant svarbius sprendimo klausimus mastas;
• paslaugų poveikio (jeigu yra) pobūdis ir mastas sistemoms, kuriose
generuojama informacija, kuri sudaro svarbią kliento:
o apskaitos įrašų arba finansinių ataskaitų, apie kurias firma pareikš
nuomonę, dalį;
o vidaus finansinės atskaitomybės kontrolės dalį;
• ar klientas yra viešojo intereso įmonė. Pavyzdžiui, teikiant kitas nei
užtikrinimo paslaugas audito klientui, kuris yra viešojo intereso įmonė, jos gali
būti laikomos paslaugomis, sukeliančiomis didesnę grėsmę.
600.5 A2 601–610 poskirsniuose pateikiama papildomų veiksnių, kurie yra svarbūs siekiant
įvertinti grėsmių, kurios kyla teikiant tuose poskirsniuose aprašytas kitas nei
užtikrinimo paslaugas, lygį, pavyzdžių.
Su finansinėmis ataskaitomis susijęs reikšmingumas
600.5 A3 601–610 poskirsniuose nurodomas reikšmingumas, susijęs su audito kliento
finansinėmis ataskaitomis. Su auditu susijusio reikšmingumo sąvoka yra aptarta
320-ajame TAS „Reikšmingumas planuojant ir atliekant auditą“ ir 2400-ajame
TPUS (persvarstytas) „Istorinių finansinių ataskaitų peržiūros užduotys“. Nustatant
reikšmingumą reikia priimti profesinį sprendimą ir tam įtakos turi kiekybiniai ir
kokybiniai veiksniai. Tam įtakos turi ir suvokimas apie vartotojo finansinės
informacijos poreikius.
Daugelio kitų nei užtikrinimo paslaugų teikimas tam pačiam audito klientui
600.5 A4 Firma arba tinklo firma gali teikti kelias kitas nei užtikrinimo paslaugas tam pačiam
audito klientui. Tokiomis aplinkybėmis svarbu įvertinti grėsmes, kurias sukelia
tokių paslaugų teikimas, ir jų bendrą poveikį.
Veiksmai su grėsmėmis
600.6 A1 601–610 poskirsniuose pateikiama veiksmų, įskaitant apsaugos priemones,
kuriomis galima pašalinti dėl kitų nei užtikrinimo paslaugų teikimo
nepriklausomumui kilusias grėsmes arba sumažinti jas iki priimtino lygio,
pavyzdžių. Pateikiami ne visi pavyzdžiai.
600.6 A2 Kai kuriuose poskirsniuose nurodomi reikalavimai, kurie aiškiai draudžia firmai
arba tinklo firmai teikti tam tikras paslaugas audito klientui tam tikromis
aplinkybėmis, nes, taikant apsaugos priemones, kilusių grėsmių negalima pašalinti
arba sumažinti iki priimtino lygio.
129
600.6 A3 120.10 A2 punkte pateikiamas apsaugos priemonių aprašymas. Teikiant kitas nei
užtikrinimo paslaugas audito klientams, apsaugos priemonės yra atskiri ar bendri
veiksmai, kurių imasi firma, kad veiksmingai sumažintų grėsmes
nepriklausomumui iki priimtino lygio. Kai kuriais atvejais, kai grėsmė kyla dėl to,
kad audito klientui teikiamos kitos nei užtikrinimo paslaugos, apsaugos priemonių
ir gali nebūti. Tuomet, taikydama 120 skyriuje aprašytą konceptualią tvarką, firma
turi atsisakyti arba nustoti teikti kitas nei užtikrinimo paslaugas arba vykdyti audito
užduotį.
Draudimas prisiimti vadovybės lygmens atsakomybę
R600.7 Firma arba tinklo firma neturi prisiimti vadovybės lygmens atsakomybės audito
kliento įmonėje.
600.7 A1 Vadovybė yra atsakinga už vadovavimą įmonei ir jos veiklos krypties parinkimą,
įskaitant sprendimų dėl žmogiškųjų, finansinių, technologinių, fizinių ir
nematerialiųjų išteklių įsigijimo, naudojimo ir kontrolės priėmimą.
600.7 A2 Jeigu firma arba tinklo firma prisiima vadovybės lygmens atsakomybę teikti kitas
nei užtikrinimo paslaugas audito klientui, kyla savikontrolės ir savanaudiškų
interesų grėsmė. Prisiimant vadovybės lygmens atsakomybę taip pat kyla
familiarumo grėsmė ir gali kilti tarpininkavimo grėsmė, nes firma arba tinklo firma
tampa pernelyg glaudžiai susijusi su vadovybės požiūriu ir interesais.
600.7 A3 Siekiant nuspręsti, ar vadovybė yra atsakinga už tam tikrą veiklą, būtina atsižvelgti
į aplinkybes ir priimti sprendimą. Veiklos, už kurią vadovybė turėtų atsakyti,
pavyzdžiai:
• politikos nustatymas ir strateginių sprendimų priėmimas;
• darbuotojų samdymas ir atleidimas
• vadovavimas įmonės darbuotojams ir atsakomybės už jų veiksmus
atsižvelgiant į darbuotojų įmonėje atliekamą darbą prisiėmimas;
• įgaliojimų sudaryti sandorius suteikimas;
• banko sąskaitų ar investicijų kontrolė ar valdymas;
• sprendimų, dėl įmonės ar trečiųjų šalių pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo
priėmimas;
• už valdymą atsakingų asmenų informavimas vadovybės vardu;
• atsakomybės prisiėmimas už:
o finansinių ataskaitų rengimą ir teisingą pateikimą pagal taikomą finansinės
atskaitomybės tvarką;
o vidaus kontrolės sukūrimą, įgyvendinimą, stebėjimą ir palaikymą.
600.7 A4 Patarimų ir rekomendacijų teikimas vadovybei siekiant jai padėti atlikti pareigas,
nėra laikomas vadovybės lygmens atsakomybe (žr. R600.7–600.7 A3).
R600.8 Jei teikdama ne užtikrinimo paslaugas audito klientui firma siekia išvengti
vadovybės lygmens atsakomybės prisiėmimo rizikos, firma turi įsitikinti, kad
kliento vadovybė priima visus sprendimus, už kuriuos ji yra atsakinga. Tokiu atveju
firma turiu įsitikinti, kad kliento vadovybė:
130
(a) paskyrė asmenį, kuris turi reikiamų įgūdžių, žinių ir patirties būti nuolat
atsakingam už kliento sprendimus ir prižiūrėti ne užtikrinimo paslaugas. Toks
asmuo, pageidautina iš vyresniosios vadovybės, turėtų suprasti:
(i) paslaugų tikslus, pobūdį ir rezultatus;
(ii) atitinkamo kliento bei firmos arba tinklo firmos atsakomybę.
Tačiau asmuo neprivalo turėti patirties atlikti ar pakartotinai atlikti paslaugas.
(b) atlieka ne užtikrinimo paslaugų priežiūrą ir vertina, ar atliktų paslaugų
rezultatų pakanka kliento tikslams pasiekti;
(c) prisiima atsakomybę už veiksmus (jei tokių buvo), kurių buvo imtasi gavus
paslaugų rezultatus.
Kitų nei užtikrinimo paslaugų teikimas audito klientui, kuris vėliau tampa viešojo intereso įmone
R600.9 Kitos nei užtikrinimo paslaugos teikimas dabar arba anksčiau audito klientui, jam
tapus viešojo intereso įmone, nepažeidžia firmos arba tinklo firmos
nepriklausomumo, jeigu:
(a) ankstesnė kita nei užtikrinimo paslauga buvo suteikta laikantis šio skyriaus
nuostatų, susijusių su audito klientais, kurie nėra viešojo intereso įmonės;
(b) paslaugų, kurios nėra leistinos pagal šio skyriaus nuostatas, teikimas audito
klientui, kuris yra viešojo intereso įmonė, yra nutraukiamas iki audito klientui
tampant viešojo intereso įmone arba kaip galima greičiau;
(c) firma, kai reikia, taiko apsaugos priemones bet kokioms dėl teikiamos
paslaugos nepriklausomumui kylančioms grėsmėms pašalinti ar sumažinti iki
priimtino lygio.
Informacija apie tam tikras susijusias įmones
R600.10 Šiame skyriuje pateikiami reikalavimai, kuriais draudžiama firmoms ir tinklo
firmoms prisiimti vadovybės lygmens atsakomybę arba teikti tam tikras kitas nei
užtikrinimo paslaugas audito klientams. Taikydama šiems reikalavimams išimtį
firma arba tinklo firma gali teikti tam tikras kitas nei užtikrinimo paslaugas, kurios
paprastai pagal šio skyriaus nuostatas būtų draudžiamos, šioms su audito klientu,
apie kurio finansines ataskaitas firma pareikš nuomonę, susijusioms bendrovėms:
(a) įmonei, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja audito klientą;
(b) įmonei, kuri turi tiesioginių finansinių interesų audito kliento įmonėje, jei ši
įmonė daro reikšmingą įtaką audito klientui ir turimi interesai kliento įmonėje
jai yra reikšmingi;
(c) įmonei, kuri yra bendrai valdoma kartu su audito klientu,
jei pagrįsta daryti išvadą, kad:
(i) firma arba tinklo firma nereikš nuomonės apie susijusios įmonės finansines
ataskaitas;
(ii) firma arba tinklo firma tiesiogiai arba netiesiogiai neprisiima vadovybės
lygmens atsakomybės iš įmonės, apie kurios finansines ataskaitas ji pareikš
nuomonę;
131
(iii) teikiamos paslaugos nekelia savikontrolės grėsmės, nes paslaugų rezultatams
nebus taikomos audito procedūros;
(iv) bet kokios dėl tokių paslaugų teikimo kilusios grėsmės yra pašalinamos ar
sumažinamos iki priimtino lygio firmai pritaikius apsaugos priemones.
601 POSKIRSNIS. APSKAITOS IR BUHALTERIJOS PASLAUGOS
Įvadas
601.1 Apskaitos ir buhalterijos paslaugų teikimas audito klientui gali sukelti savikontrolės
grėsmę.
601.2 Taikant konceptualią tvarką, kai audito klientui teikiamos apskaitos ir buhalterijos
paslaugos, svarbūs yra ne tik šiame poskirsnyje nustatyti konkretūs reikalavimai ir
pateikiama taikymo medžiaga, bet ir 600.1–R600.10 dalyse nustatyti reikalavimai ir
pateikiama taikymo medžiaga. Šiame poskirsnyje pateikiami reikalavimai, kuriais
draudžiama firmoms ir tinklo firmoms teikti tam tikras apskaitos ir buhalterijos
paslaugas audito klientams kai kuriomis aplinkybėmis, nes taikomos apsaugos
priemonės nepašalina arba nesumažina kilusių grėsmių iki priimtino lygio.
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
Visi audito klientai
601.3 A1 Apskaitos ir buhalterijos paslaugos apima platų spektrą paslaugų, įskaitant:
• apskaitos įrašų ir finansinių ataskaitų rengimą;
• sandorių registravimą;
• darbo užmokesčio skaičiavimą.
601.3 A2 Vadovybė yra atsakinga už finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą jų pateikimą
pagal taikomą finansinės atskaitomybės tvarką. Ši atsakomybė apima:
• apskaitos principų ir apskaitos metodų, parengtų pagal šiuos principus,
nustatymą;
• elektroninių ar kitokios formos pirminių dokumentų arba duomenų,
patvirtinančių, kad operacija įvyko, rengimą arba jų keitimą. Dokumentų
pavyzdžiai:
o pirkimo užsakymai;
o darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai;
o klientų užsakymai;
• įrašų apskaitos registre registravimą ar jų keitimą;
• ūkinių operacijų sąskaitų klasifikavimo nustatymą ir patvirtinimą.
601.3 A3 Audito proceso metu firmos ir audito kliento vadovybės privalo bendradarbiauti, ir
bendradarbiaudamos gali aptarti:
• apskaitos standartų, principų įgyvendinimą ir finansinių ataskaitų atskleidimo
reikalavimus;
132
• finansų ir apskaitos kontrolės bei metodų, naudotų nustatatyti nurodytas turto ir
įsipareigojimų sumas, tinkamumo įvertinimą;
• pasiūlymus dėl apskaitos įrašų koregavimo.
Tokia veikla laikoma įprasta audito proceso dalimi ir paprastai nekelia grėsmių,
jeigu klientas yra atsakingas už sprendimų priėmimą dėl apskaitos įrašų ir
finansinių ataskaitų rengimo.
601.3 A4 Klientas gali paprašyti firmos techninės pagalbos, pavyzdžiui, suderinant sąskaitas
arba analizuojant ir kaupiant informaciją, reikalingą teisės aktais nustatytoms
teikiamoms ataskaitoms parengti. Klientas taip pat gali paprašyti techninės
konsultacijos dėl apskaitos, pavyzdžiui, norėdamas esančias finansines ataskaitas
parengti pagal kitą finansinių ataskaitų sudarymo tvarką. Pavyzdžiui:
• norėdamas prisiderinti prie grupės apskaitos politikos;
• pereidamas prie kitos finansinių ataskaitų rengimo tvarkos, pavyzdžiui,
Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų.
Tokios paslaugos paprastai nekelia grėsmių, jei nei firma, nei tinklo firma
neprisiima kliento vadovybės atsakomybės.
Įprastinio ir kasdieninio pobūdžio apskaitos ir buhalterijos paslaugos
601.4 A1 Teikiant įprastas ar kasdienes paslaugas reikia priimti labai mažai profesinių
sprendimų arba jų visai nepriimti. Tokių paslaugų pavyzdžiai:
• darbo užmokesčio apskaičiavimas ar ataskaitų rengimas pagal kliento
pateiktus duomenis, kai klientas patvirtina ir išmoka darbo užmokestį;
• operacijų, kurių sumos yra lengvai nustatomos iš pirminių dokumentų ar
duomenų, pavyzdžiui, sąskaitos už komunalines paslaugas, registravimas pagal
atitinkamą kliento nustatytą arba patvirtintą sąskaitų klasifikavimą;
• ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo skaičiavimas, kai klientas nustato
apskaitos politiką ir apskaičiuoja naudingo tarnavimo laiką bei likutinę vertę;
• operacijos registravimas didžiojoje knygoje, kai klientas jau yra priskyręs
operacijos registravimo sąskaitą;
• kliento patvirtintų įrašų įtraukimas į bandomąjį balansą;
• finansinių ataskaitų, pagrįstų kliento patvirtinto bandomojo balanso
informacija, ir aiškinamojo rašto, pagrįsto kliento patvirtintais įrašais,
sudarymas.
Audito klientai, kurie nėra viešojo intereso įmonės
R601.5 Firma arba tinklo firma neturi audito klientui, kuris yra viešojo intereso įmonė,
teikti apskaitos ir buhalterinių paslaugų, įskaitant finansinių ataskaitų, apie kurias
firma pareikš savo nuomonę, arba finansinės informacijos, pagal kuriąbus
sudaromos finansinės ataskaitos, rengimą, išskyrus atvejus, kai:
(a) paslaugos yra įprastinio ir kasdieninio pobūdžio;
(b) firma sprendžia su grėsmėmis dėl tokių paslaugų teikimo susijusias problemas,
kai tos grėsmės yra nepriimtino lygio.
133
601.5 A1 Veiksmų, kurie gali būti taikomi kaip apsaugos priemonės nuo savikontrolės
grėsmės, kuri kyla dėl to, kad teikiamos įprastinio ir kasdieninio pobūdžio apskaitos
ir buhalterinės paslaugos, pavyzdžiai:
• tokias paslaugas turi teikti specialistas, kuris nėra audito grupės narys;
• peržiūrėti atliktą audito darbą arba suteiktas paslaugas turi atitinkamas
specialistas, kuris nėra audito grupės narys.
Audito klientai, kurie yra viešojo intereso įmonės
R601.6 Remiantis R601.7 dalies nuostatomis, firma arba tinklo firma neturi audito klientui,
kuris yra viešojo intereso įmonė, teikti apskaitos paslaugų, įskaitant darbo
užmokesčio apskaitos paslaugas, taip pat rengti finansinių ataskaitų, apie kurias
firma pareikš savo nuomonę, arba finansinės informacijos, kurios pagrindu bus
sudaromos finansinės ataskaitos.
R601.7 Taikydama išimtį R601.6 dalies nuostatoms firma arba tinklo firma gali teikti
įprastinio ir kasdieninio pobūdžio apskaitos ir buhalterijos paslaugas audito kliento,
kuris yra viešojo intereso įmonė, padaliniams arba su audito klientu susijusioms
įmonėms, jei paslaugas teikiantis personalas nėra audito grupės nariai, ir:
(a) padaliniai ar susijusios įmonės, kurioms teikiamos šios paslaugos, yra bendrai
nereikšmingos finansinėms ataskaitoms, dėl kurių firma pareikš savo nuomonę;
(b) teikiamos paslaugos yra susijusios su tokiais dalykais, kurie yra bendrai
nereikšmingi padalinių ar susijusių įmonių finansinėms ataskaitoms.
602 POSKIRSNIS. ADMINISTRACINĖS PASLAUGOS
Įvadas
602.1 Teikiant administracines paslaugas audito klientui, dažniausiai grėsmių nekyla.
602.2 Taikant konceptualią tvarką, kai audito klientui teikiamos administracinės
paslaugos, svarbūs yra ne tik šiame poskirsnyje nustatyti konkretūs reikalavimai ir
taikymo medžiaga, bet ir 600.1–R600.10 dalyse nustatyti reikalavimai ir taikymo
medžiaga.
Taikymo medžiaga
Visi audito klientai
602.3 A1 Administracinės paslaugos – tai pagalba klientams atlikti įprastines ar kasdienes
užduotis vykdant įprastą veiklą. Teikiant tokias paslaugas beveik nereikia arba
visiškai nereikia priimti profesinių sprendimų, todėl jos yra kanceliarinio pobūdžio.
602.3 A2 Administracinių paslaugų pavyzdžiai:
• teksto apdorojimo paslaugos;
• administracinių dokumentų ar deklaracijų, kuriuos tvirtina klientas,
parengimas;
• tokių dokumentų pateikimas pagal kliento nurodymus;
• dokumentų pateikimo datų stebėsena ir audito kliento informavimas apie tokias
datas.
134
603 POSKIRSNIS. VERTINIMO PASLAUGOS
Įvadas
603.1 Teikiant vertinimo paslaugas audito klientui, gali kilti savikontrolės arba
tarpininkavimo grėsmių.
603.2 Taikant konceptualią tvarką, kai audito klientui teikiamos vertinimo paslaugos,
svarbūs yra ne tik šiame poskirsnyje nustatyti konkretūs reikalavimai ir taikymo
medžiaga, bet ir 600.1–R600.10 dalyse nustatyti reikalavimai ir taikymo medžiaga.
Šiame poskirsnyje pateikiami reikalavimai, kuriais draudžiama firmoms ir tinklo
firmoms teikti tam tikras vertinimo paslaugas audito klientams kai kuriomis
aplinkybėmis, nes taikomos apsaugos priemonės nepašalia arba nesumažina kilusių
grėsmių iki priimtino lygio.
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
Visi audito klientai
603.3 A1 Siekdamas apskaičiuoti turto, įsipareigojimų, viso verslo vertę arba verčių intervalą
vertinimo paslaugosteikėjas prielaidų dėl būsimų įvykių nustatymą, atitinkamos
metodikos ir būdų ar jų derinių taikymą.
603.3 A2 Jei firmos arba tinklo firmos prašoma atlikti vertinimą tam, kad padėtų audito
klientui įvykdyti mokesčių deklaracijų teikimo prievolę, arba mokesčių planavimo
tikslais ir vertinimo rezultatai neturės tiesioginės įtakos finansinėms ataskaitoms,
taikomos 604.9 A1–604.9 A5 dalių nuostatos.
603.3 A3 Savikontrolės arba tarpininkavimo grėsmėms, kurios kyla teikiant vertinimo
paslaugas audito klientui, įvertinti svarbūs veiksniai:
• kam ir kokiu tikslu bus naudojama vertinimo ataskaita;
• ar vertinimo ataskaita bus viešinama;
• kliento dalyvavimo nustatant ir tvirtinant vertinimo metodiką ir kitus svarbius
sprendimus mastas;
• subjektyvumas, būdingas vertinamam objektui jį vertinant pagal standartinę ar
nustatytą metodiką;
• ar vertinimas turės reikšmingą poveikį finansinėms ataskaitoms;
• finansinėse ataskaitose atskleidžiamos informacijos kiekis ir jos aiškumas;
• priklausomybė nuo ateities įvykių, dėl kurių galėtų reikšmingai pakisti susiję
duomenys.
603.3 A4 Veiksmų, kurie gali būti taikomi kaip apsaugos priemonės nuo grėsmių, pavyzdžiai:
• profesionalų, kurie nėra audito grupės nariai, paskyrimas teikti paslaugas kaip
atsakas į savikontrolės arba tarpininkavimo grėsmes;
• specialisto, kuris nebuvo susijęs su vertinimo paslaugų teikimu, paskyrimas
peržiūrėti atliktą auditą ar suteiktas paslaugas gali pašalinti arba sumažinti
savikontrolės grėsmę.
135
Audito klientai, kurie nėra viešojo intereso įmonės
R603.4 Firma arba tinklo firma neturi teikti vertinimo paslaugų audito klientui, kuris nėra
viešojo intereso įmonė, jeigu:
(a) vertinimui būdingas didelis subjektyvumas;
(b) vertinimo rezultatas turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, apie
kurias firma pareikš nuomonę.
603.4 A1 Vertinant kai kuriuos objektus didelis subjektyvumas nėra būdingas. Taip
dažniausiai nutinka, kai pagrindinės prielaidos yra nustatytos įstatymų ar kitų teisės
aktų, arba yra visuotinai pripažintos, arba taikomi metodai ir metodika yra
grindžiami visuotinai pripažintais standartais ar yra nustatyti įstatymais ar kitais
teisės aktais. Esant tokioms aplinkybėms, tikėtina, jog dviejų ar daugiau šalių
vertinimo rezultatai reikšmingai nesiskirs.
Audito klientai, kurie yra viešojo intereso įmonės
R603.5 Firma arba tinklo firma neturi teikti vertinimo paslaugų audito klientui, kuris yra
viešojo intereso įmonė, jeigu vertinimo paslaugos, atskirai arba kartu, turės
reikšmingą poveikį finansinėms ataskaitoms, apie kurias firma pareikš nuomonę.
604 POSKIRSNIS. MOKESČIŲ APSKAITOS PASLAUGOS
Įvadas
604.1 Teikiant mokesčių paslaugas audito klientui, gali kilti savikontrolės arba
tarpininkavimo grėsmė.
604.2 Taikant konceptualią tvarką, kai audito klientui teikiamos mokesčių paslaugos,
svarbūs yra ne tik šiame poskirsnyje nustatyti konkretūs reikalavimai ir taikymo
medžiaga, bet ir 600.1–R600.10 dalyse nustatyti reikalavimai ir pateikta taikymo
medžiaga. Šiame poskirsnyje pateikiami reikalavimai, kuriais draudžiama firmoms
ir tinklo firmoms teikti tam tikras mokesčių paslaugas audito klientams kai
kuriomis aplinkybėmis, nes, taikant apsaugos priemones, kilusių grėsmių negalima
pašalinti arba sumažinti iki priimtino lygio.
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
Visi audito klientai
604.3 A1 Mokesčių apskaitos paslaugoms priklauso labai platus paslaugų spektras, įskaitant
šias veiklas
• mokesčių deklaracijų rengimas;
• mokesčių apskaičiavimas apskaitos įrašų darymo tikslais;
• mokesčių planavimas ir kitos konsultavimo mokesčių klausimais paslaugos;
• mokesčių paslaugos, apimančios vertinimą;
• pagalba sprendžiant mokestinius ginčus.
Nors firmos klientui teikiamos su mokesčiais susijusios paslaugos yra aprašomos
atskirai kiekviename poskyryje, praktikoje jos dažnai yra glaudžiai susijusios.
604.3 A2 Grėsmių, kurios kyla audito klientui teikiant bet kokias mokesčių apskaitos
paslaugas, lygiui įvertinti svarbūs veiksniai:
• konkrečios su užduotimi susijusios aplinkybės;
136
• kliento darbuotojų kompetencija mokesčių srityje;
• mokesčių institucijų taikoma atitinkamo mokesčio apskaičiavimo ir
administravimo sistema bei firmos arba tinklo firmos vaidmuo tame procese;
• atitinkamos taikomos mokesčių sistemos sudėtingumas ir ją taikant būtini
priimti sprendimai.
Mokesčių deklaracijų rengimas
Visi audito klientai
604.4 A1 Teikiant paslaugas, susijusias su mokesčių deklaracijų rengimu, grėsmių
dažniausiai nekyla.
604.4 A2 Teikiant paslaugas, susijusias su mokesčių deklaracijų rengimu, firma:
• padeda klientui įvykdyti jo prievolę parengti ir pateikti informaciją, taip pat
nurodyti mokėtino mokesčio dydį (dažniausiai standartizuota forma)
atitinkamoms mokesčių institucijoms;
• konsultuoja ankstesnių ūkinių operacijų pateikimo mokesčių deklaracijose
klausimais, audito kliento vardu teikia atsakymus į mokesčių institucijų
paklausimus pateikti papildomą informaciją ar atlikti analizę (taip pat teikiami
paaiškinimai bei taikomų metodų techninis pagrindimas).
604.4 A3 [originale yra punktas]
Mokesčių apskaičiavimas apskaitos įrašų rengimo tikslais
Visi audito klientai
604.5 A1 Audito kliento einamųjų ar atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų (ar turto)
apskaičiavimas apskaitos įrašų darymo tikslais, kurių auditą vėliau atliks pati firma,
sukuria savikontrolės grėsmę.
604.5 A2 Be 604.3 A2 dalyje išvardytų veiksnių, dar vienas grėsmės, kuri sukeliama rengiant
tokius skaičiavimus audito klientui, lygiui įvertinti svarbus veiksnys yra, ar
apskaičiavimas galėtų turėti reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, apie
kurias firma pareikš nuomonę.
Audito klientai, kurie nėra viešojo intereso įmonės
604.5 A3 Veiksmų, kurie gali būti taikomi kaip apsaugos priemonės nuo savikontrolės
grėsmės, kai audito klientas nėra viešojo intereso įmonė, pavyzdžiai:
• pasirūpinti, kad tokias paslaugas teiktų specialistai, kurie nėra audito grupės
nariai;
• paskirti atitinkamą specialistą, nedalyvavusį teikiant paslaugas, peržiūrėti
atliktą audito darbą arba suteiktas paslaugas.
Audito klientai, kurie yra viešojo intereso įmonės
R604.6 Firma arba tinklo firma neturi teikti apskaitai tvarkyti reikalingų einamųjų ar
atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų (ar turto) skaičiavimo paslaugų audito klientui,
kuris yra viešojo intereso įmonė, jeigu tokie duomenys yra reikšmingi finansinėms
ataskaitoms, apie kurias firma pareikš nuomonę.
604.6 A1 Siekiant pašalinti savikontrolės grėsmę arba ją sumažinti iki priimtino lygio, pagal
604.5 A3 punkto nuostatas gali būti taikomi veiksmai kaip apsaugos, jie taip pat
taikomi ir rengiant einamųjų ar atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų (ar turto)
137
skaičiavimą audito klientui, kuris yra viešojo intereso įmonė, kai tokie skaičiavimai
yra nereikšmingi finansinėms ataskaitoms, apie kurias firma pareikš nuomonę.
Mokesčių planavimo ir kitos konsultavimo mokesčių klausimais paslaugos
Visi audito klientai
604.7 A1 Teikiamos mokesčių planavimo ir kitos konsultavimo mokesčių klausimais
paslaugos, audito klientui gali sukelti savikontrolės arba tarpininkavimo grėsmių.
604.7 A2 Mokesčių planavimo ir kitas konsultavimo mokesčių klausimais paslaugos sudaro
platų paslaugų spektrą, įskaitant patarimus kaip pertvarkyti veiklą, kad mažiau
mokėti mokesčių, konsultacijas naujų mokesčių įstatymų ar kitų teisės aktų
taikymo klausimais.
604.7 A3 Papildant 604.7 A2 punktą, veiksnių, kurie yra svarbūs įvertinant savikontrolės arba
tarpininkavimo grėsmes, kurios atsiranda teikiant audito klientams mokesčių
planavimo ir kitas konsultavimo mokesčių klausimais paslaugas, pavyzdžiai:
• subjektyvumo lygis, naudojamas nustatant tinkamą konsultacijų mokesčių
klausimais traktavimą finansinėse ataskaitose;
• ar mokesčių apskaičiavimo tvarka yra priimta atskiru sprendimu, ar kitaip
patvirtinta mokesčių institucijų prieš pradedant rengti finansines ataskaitas;
Pavyzdžiui, teikiant mokesčių planavimo ar kitas konsultavimo mokesčių
klausimais paslaugas, jeigu tokių konsultacijų turinys:
o patvirtintas mokesčių administravimo institucijų ar paremtas kitu
precedentu;
o paplitęs nusistovėjusioje praktikoje;
o remiasi mokesčių įstatymais, kurie veikiausiai bus taikomi.
• kokiu mastu mokesčių konsultacijos rezultatas turės reikšmingą poveikį
finansinėms ataskaitoms;
• ar mokesčių konsultacijos veiksmingumas priklauso nuo taikomo apskaitos
metodo, ar nuo duomenų pateikimo finansinėse ataskaitose, ir ar yra abejonių
dėl taikomos apskaitos metodo ar pateikimo pagal taikomą finansinės
atskaitomybės tvarką tinkamumo.
604.7 A4 Veiksmų, kurie gali būti taikomi kaip apsaugos priemonės nuo savikontrolės arba
tarpininkavimo grėsmių, pavyzdžiai:
• profesionalų, kurie nėra audito grupės nariai, paskyrimas suteikti paslaugas gali
pašalinti arba sumažinti savikontrolės arba tarpininkavimo grėsmes iki
priimtino lygio;
• specialisto, kuris nebuvo susijęs su vertinimo paslaugų teikimu, paskyrimas
peržiūrėti atliktą auditą ar suteiktas paslaugas gali pašalinti arba sumažinti
savikontrolės grėsmę iki priimtino lygio;
• išankstinio pritarimo iš mokesčių institucijos gavimas gali pašalinti arba
sumažinti savikontrolės arba tarpininkavimo grėsmes iki priimtino lygio.
Kai konsultacijos mokesčių klausimais veiksmingumas priklauso nuo atitinkamos taikomos
apskaitos metodo ar pateikimo būdo
R604.8 Firma arba tinklo firma neturi teikti mokesčių planavimo ir kitų konsultavimo
mokesčių klausimais paslaugų audito klientui, jeigu konsultacijos mokesčių
138
klausimais veiksmingumas priklauso nuo atitinkamos taikomos apskaitos metodo ar
pateikimo finansinėse ataskaitose ir:
(a) audito grupei yra iškilę pagrįstų abejonių dėl apskaitos metodo ar pateikimo
pagal taikomą finansinės atskaitomybės tvarką tinkamumo;
(b) konsultavimo mokesčių klausimais rezultatai turės reikšmingą poveikį
finansinėms ataskaitoms, apie kurias firma turės pareikšti nuomonę.
Mokesčių paslaugos apimančios vertinimo paslaugas
Visi audito klientai
604.9 A1 Teikiant vertinimo mokesčių tikslu paslaugas audito klientui, gali kilti savikontrolės
arba tarpininkavimo grėsmė.
604.9 A2 Firma arba tinklo firma gali teikti vertinimo mokesčių tikslais paslaugas tik tais
atvejais, jeigu vertinimo rezultatas neturės tiesioginio poveikio finansinėms
ataskaitoms (t. y. finansinėms ataskaitoms įtakos turės tik su mokesčiu susiję
apskaitos įrašai). Dažniausiai grėsmių nepriklausomumui neiškyla, jeigu tokia įtaka
finansinėms ataskaitoms yra nereikšminga arba jeigu vertinimo rezultatai bus
teikiami mokesčių institucijos ar panašios reguliavimo institucijos išorės peržiūrai.
604.9 A3 Jeigu vertinimo rezultatai nėra teikiami išorės peržiūrai,o jų poveikis finansinėms
ataskaitoms yra reikšmingas, be 604.3 A2 punkte išvardytų veiksnių, savikontrolės
arba tarpininkavimo grėsmių, kurios kyla teikiant tokias paslaugas audito klientui,
lygiui įvertinti svarbūs ir šie veiksniai:
• ar vertinimo metodika grindžiama mokesčių įstatymais ar kitais teisės aktais,
ankstesniais precedentais ar nustovėjusia praktika;
• vertinimui būdingo subjektyvumo lygis;
• pagrindinių duomenų patikimumas ir jų pakankamumas.
604.9 A4 Veiksmų, kurie gali būti taikomi kaip apsaugos priemonės nuo tokių grėsmių,
pavyzdžiai:
• profesionalų, kurie nėra audito grupės nariai, paskyrimas suteikti paslaugas gali
pašalinti arba sumažinti savikontrolės arba tarpininkavimo grėsmes iki
priimtino lygio;
• specialisto, kuris nebuvo susijęs su vertinimo paslaugų teikimu, paskyrimas
peržiūrėti atliktą auditą ar suteiktas paslaugas gali pašalinti arba sumažinti
savikontrolės grėsmę iki priimtino lygio;
• išankstinio pritarimo iš mokesčių institucijos gavimas gali pašalinti arba
sumažinti savikontrolės arba tarpininkavimo grėsmes iki priimtino lygio.
604.9 A5 Firma arba tinklo firma gali teikti vertinimo mokesčių tikslais paslaugas, padėdama
klientui įvykdyti jo prievolę teikti mokesčių deklaracijas ar planuoti mokesčius, kai
tokio vertinimo rezultatas turės tiesioginės įtakos finansinėms ataskaitoms. Tokiais
atvejais vertinimo paslaugoms taikomi 603 poskirsnyje nustatyti reikalavimai ir
taikymo medžiaga.
Pagalba sprendžiant mokestinius ginčus
Visi audito klientai
604.10 A1 Teikiant audito klientui mokestinių ginčų sprendimo paslaugas gali kilti
savikontrolės arba tarpininkavimo grėsmė.
139
604.10 A2 Mokestinis ginčas gali kilti tada, kai mokesčių institucijos informavo klientą apie
tai, kad jos atmetė kliento argumentus konkrečiu klausimu, arba jeigu mokesčių
institucija ar pats klientas perduoda klausimą spręsti laikantis oficialių procedūrų,
pavyzdžiui, arbitražui arba teismui.
604.10 A3 Be 604.3 A2 punkte išvardytų veiksnių, savikontrolės arba tarpininkavimo
grėsmėms, kurios kyla teikiant pagalbą audito klientui dėl mokestinio ginčo,
įvertinti svarbūs ir šie veiksniai:
• vadovybės vaidmuo sprendžiant ginčą;
• kokį poveikį finansinėms ataskaitoms, apie kurias firma pareikš nuomonę,
turės mokestinio ginčo rezultatai;
• ar mokestinis ginčas yra firmos teiktų konsultacijų objektas;
• kokiu mastu atitinkamas ginčas yra grindžiamas mokesčių įstatymais ar kitais
teisės aktais, precedentais ar nusistovėjusia praktika;
• ar ginčas bus nagrinėjamas viešai.
604.10 A4 Veiksmų, kurie gali būti taikomi kaip apsaugos priemonės nuo tokių grėsmių,
pavyzdžiai:
• profesionalų, kurie nėra audito grupės nariai, paskyrimas suteikti paslaugas gali
pašalinti arba sumažinti savikontrolės arba tarpininkavimo grėsmes iki
priimtino lygio;
• specialisto, kuris nebuvo susijęs su vertinimo paslaugų teikimu, paskyrimas
peržiūrėti atliktą auditą ar suteiktas paslaugas gali pašalinti arba sumažinti
savikontrolės grėsmę iki priimtino lygio.
Mokestinių ginčų sprendimo paslaugos veikiant audito kliento advokatu
R604.11 Firma arba tinklo firma neturi teikti mokestinių ginčų sprendimo paslaugų audito
klientui, jeigu:
(a) firma veikia kaip audito kliento advokatas viešajame arbitraže ar teisme
sprendžiant mokestinį ginčą;
(b) sumos, dėl kurių yra kilęs ginčas, yra reikšmingos finansinėms ataskaitoms,
apie kurias firma pareikš nuomonę.
604.11 A1 R604.11 dalies nuostatos firmai nedraudžia teikti tęstinių konsultacijų audito
klientui viešajame arbitraže ar teisme nagrinėjamo ginčo klausimais, pavyzdžiui:
• atsakymas į prašymus pateikti informaciją;
• teikiant faktines ataskaitas ar įrodymus apie atliktą darbą teikimas;
• pagalba klientui analizuoti su mokesčiais susijusius klausimus.
604.11 A2 Viešo arbitražo ar teismo funkcijos nustatomos pagal konkrečios jurisdikcijos
nustatytą mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką.
140
605 POSKIRSNIS. VIDAUS AUDITO PASLAUGOS
Įvadas
605.1 Teikiant vidaus audito paslaugas audito klientui, gali kilti savikontrolės grėsmė.
605.2 Taikant konceptualią tvarką, kai audito klientui teikiamos vidaus audito paslaugos,
svarbūs yra ne tik šiame poskirsnyje nustatyti konkretūs reikalavimai ir taikymo
medžiaga, bet ir 600.1–R600.10 dalyse nustatyti reikalavimai ir pateikta taikymo
medžiaga. Šiame poskirsnyje pateikiami reikalavimai, kuriais draudžiama firmoms
ir tinklo firmoms teikti tam tikras vidaus audito paslaugas audito klientams kai
kuriomis aplinkybėmis, nes taikomos apsaugos priemonės nepadeda pašalinti arba
sumažinti iki priimtino lygio kilusių grėsmių.
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
Visi audito klientai
605.3 A1 Vidaus audito paslaugoms priskiriama ir pagalba audito klientui atliekant jo vidaus
auditą. Vidaus auditas gali būti:
• vidaus kontrolės stebėsena – kontrolės priemonių peržiūra, jų veikimo
stebėjimas ir rekomendacijų jas patobulinti teikimas;
• finansinės ir veiklos informacijos nagrinėjimas:
o priemonių, taikytų nustatyti, įvertinti, klasifikuoti ir pateikti finansinę ir
veiklos informaciją, peržiūra;
o konkrečių įrašų nagrinėjimas, tarp jų išsamus ūkinių operacijų, likučių ir
procedūrų patikrinimas;
• bendrovės veiklos, įskaitant jos ne finansinę veiklą, ekonomiškumo,
efektyvumo ir veiksmingumo peržiūra;
• patikra, kaip laikomasi:
o įstatymų, kitų teisės aktų, išorės reikalavimų;
o vadovybės tvarkų, nurodymų ir kitų vidaus reikalavimų.
605.3 A2 Vidaus audito apimtis ir tikslai labai skiriasi ir priklauso nuo bendrovės dydžio ir
struktūros bei vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų keliamų reikalavimų.
R605.4 Teikiant vidaus audito paslaugas audito klientui, firmai turi pakakti to, kad:
(a) klientas yra paskyręs atitinkamus ir kompetentingus darbuotojus, pageidautina
iš vyresniosios vadovybės:
(i) būti nuolat atsakingiems už vidaus auditą;
(ii) prisiimti atsakomybę už vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, įdiegimą ir
palaikymą;
(b) kliento vadovybė arba už valdymą atsakingi asmenys peržiūri, vertina ir
tvirtina vidaus audito paslaugų apimtis, riziką ir tokių paslaugų teikimo
dažnumą;
141
(c) kliento vadovybė įvertina vidaus audito paslaugų atitiktį ir vidaus audito
rezultatus;
(d) kliento vadovybė įvertina ir nusprendžia, kurios vidaus audito paslaugų
rekomendacijos turi būti įgyvendintos ir vadovauja tokių rekomendacijų
įgyvendinimui;
(e) kliento vadovybė informuoja už valdymą atsakingus asmenis apie svarbiausias
vidaus audito darbo išvadas ir rekomendacijas.
605.4 A1 R600.7 dalies nuostatos draudžia firmai arba tinklo firmai prisiimti vadovybės
lygmens atsakomybę. Atliekant reikšmingą audito kliento vidaus audito dalį didėja
tikimybė, kad vidaus audito paslaugas teikiantys darbuotojai prisiims vadovybės
lygmens atsakomybę.
605.4 A2 Vidaus audito paslaugų, kurias teikiant prisiimama vadovybės lygio atsakomybė,
pavyzdžiai:
• vidaus audito politikos arba strateginių vidaus audito veiklos krypčių
nustatymas;
• vadovavimas bendrovės vidaus audito darbuotojams ir atsakomybė už jų
veiksmus;
• sprendimų dėl vidaus audito pateiktų rekomendacijų, kurios turėtų būti
įgyvendinamos, priėmimas;
• ataskaitų apie vidaus audito rezultatus teikimas už valdymą atsakingiems
asmenims;
• vidaus kontrolės sistemos procedūros, pvz., darbuotojų prieigos prie duomenų
teisių peržiūra ir jų pakeitimų tvirtinimas;
• atsakomybės už vidaus kontrolės sukūrimą, įgyvendinimą ir palaikymą
prisiėmimas;
• perduotos vidaus audito funkcijos, sudarančios visas ar didžiąją dalį vidaus
audito padalinio vykdomų funkcijų, kai firma yra atsakinga už vidaus audito
darbo apimties nustatymą ir gali būti atsakinga už vieną ar kelis a–f punktuose
nurodytų dalykų.
605.4 A3 Kai firma naudojasi vidaus audito padalinio darbu, pagal TAS būtina taikyti
atitinkamas procedūras tokio darbo pakankamumui įvertinti. Kai firma sutinka
atlikti vidaus audito paslaugų teikimo užduotį audito klientui, tokių paslaugų
rezultatai gali būti naudojami atliekant išorės auditą. Dėl to iškyla savikontrolės
grėsmė, nes audito grupė gali pasinaudoti vidaus audito padalinio darbo rezultatais:
(a) nepakankamai įvertinusi šiuos rezultatus;
(b) netaikydama tokio profesinio skepticizmo, koks būtų taikomas, jeigu vidaus
auditą atliktų asmenys, kurie nėra firmos darbuotojai.
605.4A4 Savikontrolės grėsmės lygiui įvertinti svarbūs veiksniai:
• susijusių finansinių ataskaitų sumų reikšmingumas;
• rizika dėl su tokiomis finansinių ataskaitų sumomis susijusių tvirtinimų
iškraipymo;
• pasitikėjimo, kurį skirs audito grupė vidaus audito paslaugai bei išorės audito
eigai, lygis.
142
605.4 A5 Veiksmų, kurie gali būti taikomi kaip apsaugos priemonės nuo tokios savikontrolės
grėsmės, pavyzdys yra profesionalų, kurie nėra audito grupės nariai, paskyrimas
teikti paslaugas.
Audito klientai, kurie yra viešojo intereso įmonės
R605.5 Firma arba tinklo firma neturi teikti vidaus audito paslaugų audito klientui, kuris
yra viešojo intereso įmonė, jeigu paslaugos yra susijusios su:
(a) reikšminga finansinei atskaitomybei taikomų vidaus kontrolės priemonių
dalimi;
(b) finansinės apskaitos sistemomis, iš kurių yra gaunama informacija, kuri atskirai
ar visa kartu yra reikšminga kliento apskaitos įrašams ar finansinėms
ataskaitoms, apie kurias firma pareikš nuomonę;
(c) sumomis ar atskleidžiama informacija, kuri atskirai ar visa kartu yra
reikšminga finansinėms ataskaitoms, apie kurias firma pareikš nuomonę.
606 POSKIRSNIS. SU INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ SISTEMOMIS SUSIJUSIOS
PASLAUGOS
Įvadas
606.1 Teikiant su informacinių technologijų (IT) sistemomis susijusias paslaugas audito
klientui, gali kilti savikontrolės grėsmė.
606.2 Taikant konceptualią tvarką, kai audito klientui teikiamos su IT sistemomis
susijusios paslaugos, svarbūs yra ne tik šiame poskirsnyje nustatyti konkretūs
reikalavimai ir taikymo medžiaga, bet ir 600.1–R600.10 dalyse nustatyti
reikalavimai ir pateikta taikymo medžiaga. Šiame poskirsnyje pateikiami
reikalavimai, kuriais draudžiama firmoms ir tinklo firmoms teikti tam tikras su IT
sistemomis susijusias paslaugas audito klientams kai kuriomis aplinkybėmis, nes
kilusių grėsmų negali pašalinti taikomos apsaugos priemonės,
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
Visi audito klientai
606.3 A1 Su IT sistemomis susijusios paslaugos apima techninės ir programinės įrangos
sukūrimą ir diegimą. IT sistemos gali būti naudojamos:
(a) kaupti pirminius duomenis;
(b) kaip finansinės atskaitomybės vidaus kontrolės dalis;
(c) teikti informaciją, kuri turi įtakos apskaitos įrašams ar finansinėms
ataskaitoms, įskaitant susijusius atskleidimus.
Tačiau IT sistemose gali būti dalykų, nesusijusių su audito kliento apskaitos įrašais,
finansinės atskaitomybės vidaus kontrole ar finansinėmis ataskaitomis.
606.3 A2 R600.7 dalies nuostatos draudžia firmai arba tinklo firmai prisiimti vadovybės
lygmens atsakomybės. Teikiant šias su IT sistemomis susijusias paslaugas grėsmė
dažniausiai nekyla, jeigu firmoss arba tinklo firmos darbuotojai neprisiima
vadovybės lygmens atsakomybės:
(a) su finansinės atskaitomybės vidaus kontrole nesusijusių IT sistemų kūrimas ir
diegimas;
(b) IT sistemų, kurios nerengia informacijos, sudarančios reikšmingą apskaitos
įrašų ar finansinių ataskaitų dalį, kūrimas ar diegimas;
143
(c) standartinės apskaitos ar finansinės informacijos teikimo programinės įrangos
diegimas, jeigu tokią programinę įrangą sukūrė ne firma, ir kurią nėra sunku
pritaikyti kliento poreikiams;
(d) kito paslaugos teikėjo ar kliento sukurtos, įdiegtos ir valdomos IT sistemos
vertinimas ar rekomendacijų dėl jos teikimas.
R606.4 Teikiant su IT sistemomis susijusias paslaugas audito klientui, firmai arba tinklo
firmai turi pakakti to, kad:
(a) klientas pripažįsta savo atsakomybę už vidaus kontrolės sistemos sukūrimą ir
stebėseną;
(b) klientas perduoda atsakomybę už visus vadovybės lygio sprendimus dėl
techninės ar programinės įrangos kūrimo ir diegimo kompetentingam
darbuotojui, pageidautina iš vyresniosios vadovybės;
(c) klientas priima visus vadovybės lygio sprendimus dėl kūrimo ir diegimo
proceso;
(d) klientas įvertina tokios sistemos kūrimo ir diegimo atitikį ir rezultatus;
(e) klientas yra atsakingas už (techninės ir programinės įrangos) sistemos veikimą
ir jos naudojamus ar teikiamus duomenis.
606.4 A1 Savikontrolės grėsmės, kuri atsiranda teikiant su IT sistemomis susijusias paslaugas
audito klientui, lygiui įvertinti svarbūs veiksniai:
• paslaugų pobūdis;
• IT sistemų pobūdis ir jų poveikio arba sąveikos su kliento apskaitos įrašais arba
finansinėmis ataskaitomis mastas;
• pasitikėjimo mastas konkrečiomis IT sistemomis audito metu.
606.4 A2 Veiksmų, kurie gali būti taikomi kaip apsaugos priemonės nuo tokios savikontrolės
grėsmės, pavyzdys yra profesionalų, kurie nėra audito grupės nariai, paskyrimas
teikti paslaugas.
Audito klientai, kurie yra viešojo intereso įmonės
R606.5 Klientui, kuris yra viešojo intereso įmonė, firma negali teikti paslaugų, susijusių su
IT sistemų kūrimu ar įdiegimu, jeigu tokios sistemos:
(a) yra svarbi finansinei atskaitomybei taikomų vidaus kontrolės priemonių dalis;
(b) teikia informaciją, kuri yra svarbi kliento apskaitos įrašams arba finansinėms
ataskaitoms, apie kurias firma pareikš nuomonę.
144
607 POSKIRSNIS. SU BYLINĖJIMUSI SUSIJUSIOS PASLAUGOS
Įvadas
607.1 Teikiant tam tikras su bylinėjimusi susijusias paslaugas audito klientui, gali kilti
savikontrolės arba tarpininkavimo grėsmė.
607.2 Taikant konceptualią tvarką, kai audito klientui teikiamos su bylinėjimusi susijusios
paslaugos, svarbūs yra ne tik šiame poskirsnyje nustatyti konkretūs reikalavimai ir
teikiama taikymo medžiaga, bet ir 600.1–R600.10 dalyse nustatyti reikalavimai ir
pateikta taikymo medžiaga.
Taikymo medžiaga
Visi audito klientai
607.3 A1 Paslaugoms, teikiamoms klientui bylinėjantis, gali gali būti priskiriama:
• pagalba tvarkant ar gaunant atitinkamus dokumentus;
• buvimas liudytoju, įskaitant ekspertu-liudytoju;
• numatomų nuostolių arba kitų dėl bylinėjimosi ar teisminio ginčo gautinų arba
mokėtinų sumų apskaičiavimas.
607.3 A2 Savikontrolės arba tarpininkavimo grėsmės, kurios sukeliamos teikiant audito
klientui su bylinėjimusi susijusias paslaugas, lygiui įvertinti svarbūs veiksniai:
• teisinė ir reguliavimo aplinka, kurioje teikiamos paslaugos, pavyzdžiui, ar
teismas parinko ir paskyrė ekspertą-liudytoją;
• paslaugų pobūdis ir savybės;
• ar su bylinėjimusi susijusių paslaugų rezultatas turės reikšmingos įtakos
finansinėms ataskaitoms, apie kurias firma pareikš nuomonę.
607.3 A3 Veiksmų, kurie gali būti taikomi kaip apsaugos priemonės nuo tokios savikontrolės
arba tarpininkavimo grėsmės, pavyzdys yra profesionalo, kuris nebuvo audito
grupės narys, paskyrimas teikti paslaugas.
607.3 A4 Jeigu firma arba tinklo firma audito klientui teikia su bylinėjimusi susijusias
paslaugas ir teikiant tokias paslaugas yra apskaičiuojami nuostoliai ar kitos sumos,
turinčios įtakos finansinėms ataskaitoms, apie kurias firma pareikš nuomonę, turi
būti taikomos 603 poskirsnio nuostatos dėl vertinimo paslaugų.
608 POSKIRSNIS. TEISINĖS PASLAUGOS
Įvadas
608.1 Teikiant teisines paslaugas audito klientui, gali kilti savikontrolės arba
tarpininkavimo grėsmių.
608.2 Taikant konceptualią tvarką, kai audito klientui teikiamos teisinės paslaugos,
svarbūs yra ne tik šiame poskirsnyje nustatyti konkretūs reikalavimai ir taikymo
medžiaga, bet ir 600.1–R600.10 dalyse nustatyti reikalavimai ir pateikta taikymo
medžiaga. Šiame poskirsnyje pateikiami reikalavimai, kurie draudžia firmoms ir
tinklo firmoms teikti tam tikras teisines paslaugas audito klientams kai kuriomis
aplinkybėmis, nes kilusių grėsmių taikomomis apsaugos priemonėmis negalima
pašalinti arba sumažinti iki priimtino lygio.
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
Visi audito klientai
145
608.3A1 Teisinės paslaugos yra tokios paslaugos, kurias teikiantis asmuo privalo:
(a) turėti reikiamą teisininko išsilavinimą, leidžiantį užsiimti teisininko praktika;
(b) turėti leidimą veikti kaip teisininkas teismuose toje jurisdikcijoje, kurioje
teikiamos šios paslaugos.
Konsultanto vaidmuo
608.4 A1 Priklausomai nuo jurisdikcijos, teisinėms paslaugoms priskiriamos daugelio įvairių
sričių, įskaitant bendrovių valdymo ir komercinio pobūdžio paslaugas audito
klientams, paslaugos, pavyzdžiui:
• pagalba dėl sutarčių;
• pagalba sandorį sudarančiam audito klientui;
• sujungimai ir įsigijimai;
• pagalba ir konsultacijos, teikiamos kliento vidaus teisės skyriui;
• išsamus teisinis patikrinimas ir restruktūrizavimas.
608.4 A2 Savikontrolės arba tarpininkavimo grėsmių, kurios atsiranda teikiant teisines
konsultacines paslaugas audito klientui, lygiui įvertinti svarbūs veiksniai:
• konkretaus dalyko reikšmingumas kliento finansinėms ataskaitoms;
• teisinio klausimo sudėtingumas ir sprendimo, kuris yra būtinas paslaugoms
teikti, svarba.
608.4 A3 Veiksmų, kurie gali būti taikomi kaip apsaugos priemonės nuo grėsmių, pavyzdžiai:
• profesionalų, kurie nėra audito grupės nariai, paskyrimas teikti paslaugas,
kurios turėtų pašalinti arba sumažinti savikontrolės arba tarpininkavimo
grėsmes iki priimtino lygio;
• specialisto, kuris nedalyvavo teikiant paslaugas, paskyrimas peržiūrėti atliktą
auditą ar suteiktas paslaugas gali pašalinti arba sumažinti savikontrolės grėsmę
iki priimtino lygio.
Vyriausiojo teisininko vaidmuo
R608.5 Firmos arba tinklo firmos partneris arba darbuotojas neturi imtis vyriausiojo
teisininko pareigų teisiniams klausimams audito kliento įmonėje.
608.5 A1 Vyriausiojo teisininko pareigos yra vienos iš vyresniųjų vadovų pareigų, kurioms
priskiriama atsakomybė už daugelį firmos teisės klausimų.
Advokato vaidmuo
R608.6 Firma arba tinklo firma neturi audito kliento vardu dalyvauti sprendžiant ginčą arba
bylinėjantis, kai sumos, dėl kurių vyksta ginčas, yra reikšmingos finansinėms
ataskaitoms, apie kurias firma pareikš nuomonę.
146
608.6 A1 Veiksmų, kurie gali būti taikomi kaip apsaugos priemonės nuo savikontrolės
grėsmės, kuri atsiranda būnant audito kliento advokatu, kai sumos, dėl kurių vyksta
ginčas, yra reikšmingos finansinėms ataskaitoms, apie kurias įmonė pareikš
nuomonę, pavyzdžiai:
• profesionalų, kurie nėra audito grupės nariai, paskyrimas teikti paslaugas;
• specialisto, kuris nedalyvavo teikiant paslaugas, paskyrimas peržiūrėti atliktą
auditą ar suteiktas paslaugas.
609 POSKIRSNIS. DARBUOTOJŲ SAMDYMO PASLAUGOS
Įvadas
609.1 Teikiant samdymo paslaugas audito klientui, gali kilti savanaudiškų interesų,
familiarumo arba įbauginimo grėsmė.
609.2 Taikant konceptualią tvarką, kai audito klientui teikiamos samdymo paslaugos,
svarbūs yra ne tik šiame poskirsnyje nustatyti konkretūs reikalavimai ir teikiama
taikymo medžiaga, bet ir 600.1–R600.10 dalyse nustatyti reikalavimai ir pateikta
taikymo medžiaga. Šiame poskirsnyje pateikiami reikalavimai, kuriais draudžiama
firmoms ir tinklo firmoms teikti tam tikras darbuotojų samdymo paslaugas audito
klientams esant kai kurių aplinkybių, nes kilusių grėsmių taikomomis apsaugos
priemonėmis negalima pašalinti.
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
Visi audito klientai
609.3 A1 Samdymo paslaugos gali būti susijusios su šiomis veiklomis:
• darbo aprašo sudarymas;
• potencialių kandidatų identifikavimo ir pasirinkimo procedūrų sukūrimas;
• kandidatų paieška arba jų kvietimas;
• kandidatų tinkamumo pareigoms tikrinimas:
o kandidatų profesinės kvalifikacijos tikrinimas ir jų tinkamumo užimti
konkrečias pareigas nustatymas;
o galimų kandidatų į tas pareigas rekomendacijų tikrinimas;
o pokalbiai su kandidatais ir savo nuomonės apie kandidato tinkamumą
užimti pareigas pateikimas.
• įdarbinimo sąlygų nustatymas ir derybos dėl konkrečių dalykų, pvz.,
atlyginimas, darbo dienos trukmė, įvairios kompensacijos.
609.3 A2 R600.7 dalies nuostatos draudžia firmai arba tinklo firmai prisiimti vadovybės
lygmens atsakomybę. Grėsmė dažniausiai nekyla, jeigu firmos arba tinklo firmos
darbuotojai, teikdami šias paslaugas, neprisiima vadovybės lygmens atsakomybės:
• keleto kandidatų profesinės kvalifikacijos patikrinimas ir išvadų dėl jų
tinkamumo užimti tam tikras pareigas pateikimas;
• pokalbiai su kandidatais ir išvada dėl kandidato kompetencijos užimti finansų
apskaitos, administracines ar kontrolės pareigas.
147
R609.4 Firmai arba tinklo firmai, teikiančiai su samdymu susijusias paslaugas audito
klientui, turi pakakti to, kad:
(a) klientas paskyrė kompetentingą darbuotoją, kuris bus atsakingas už visus
vadovybės sprendimus dėl kandidato įdarbinimo į pareigas. Pageidautina, kad
toks asmuo būtų iš vyresniosios vadovybės;
(b) klientas priima visus sprendimus dėl įdarbinimo, įskaitant:
• perspektyvių kandidatų tinkamumo įvertinimą ir tinkamų kandidatų
pasirinkimą pareigoms;
• įdarbinimo sąlygų nustatymą ir derybas dėl konkrečių dalykų kaip
atlyginimas, darbo dienos trukmė, įvairios kompensacijos.
609.5 A1 Savanaudiškų interesų, familiarumo arba įbauginimo grėsmės, kuri atsiranda
teikiant audito klientui darbuotojų samdymo paslaugas, lygiui įvertinti svarbūs
veiksniai:
• prašomos teikti paslaugos pobūdis;
• samdomo asmens būsimos pareigos;
• bet kokie galimi kandidatų ir konsultacijas bei patarimus teikiančios firmos
interesų konfliktai arba ryšiai.
609.5 A2 Veiksmų, kurie gali būti taikomi kaip apsaugos priemonės nuo savanaudiškų
interesų, familiarumo arba įbauginimo grėsmės, pavyzdys yra profesionalų, kurie
nėra audito grupės nariai, paskyrimas teikti paslaugas.
Draudžiamos samdymo paslaugos
R609.6 Teikdama samdymo paslaugas audito klientui firma arba tinklo firma neturi veikti
kaip derybininkas kliento vardu.
R609.7 Firma arba tinklo firma neturi teikti samdymo paslaugų audito klientui, jeigu
paslaugos yra susijusios su:
(a) kandidatų užimti tokias pareigas paieška ar kvietimu ;
(b) įsipareigojimu tikrinti galimų kandidatų į tokias pareigas rekomendacijas;
samdant:
(i) direktorių ar bendrovės vadovus;
(ii) vyresniosios vadovybės narį, galintį daryti reikšmingą įtaką kliento apskaitos
įrašams ar finansinėms ataskaitoms, apie kurias firma pareikš nuomonę, rengti.
610 POSKIRSNIS. BENDROVIŲ FINANSŲ PASLAUGOS
Įvadas
610.1 Teikiant finansų valdymo paslaugas audito klientui, gali kilti savikontrolės arba
tarpininkavimo grėsmė.
610.2 Taikant konceptualią tvarką, kai audito klientui teikiamos bendrovės finansų
tvarkymo paslaugos, svarbūs yra ne tik šiame poskirsnyje nustatyti konkretūs
reikalavimai ir teikiama taikymo medžiaga, bet ir 600.1–R600.10 dalyse nustatyti
reikalavimai ir pateikta taikymo medžiaga. Šiame poskirsnyje pateikiami
reikalavimai, kuriais draudžiama firmoms ir tinklo firmoms teikti tam tikras
bendrovės finansų tvarkymo paslaugas audito klientams kai kuriomis aplinkybėmis,
nes kilusių grėsmių apsaugos priemonėmis pašalinti negalima.
148
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
Visi audito klientai
610.3 A1 Bendrovių finansų paslaugų, kurios gali sukelti savikontrolės arba tarpininkavimo
grėsmę, pavyzdžiai:
• pagalba audito klientui plėtojančiam bendrovės strategiją;
• galimų įsigijimų taikinių audito klientui nustatymas;
• patarimai perleidimo sandorių klausimais;
• pagalba, susijusi su kapitalo pritraukimo sandoriais;
• konsultavimas struktūrizavimo klausimais;
• konsultavimas bendrovių finansinių sandorių struktūrizavimo ar finansavimo
susitarimų, kurie turės tiesioginės įtakos finansinėms ataskaitoms, apie kurias
firma pareikš nuomonę, klausimais.
610.3 A2 Grėsmių, kurios atsiranda bendrovėms teikiant finansų paslaugas audito klientui,
lygiui įvertinti svarbūs veiksniai:
• subjektyvumo lygis, nustatant tinkamą konsultavimo bendrovės finansų
klausimais rezultatų pateikimą finansinėse ataskaitose;
• mastas, kuriuo:
o bendrovės finansų konsultavimo rezultatas turės tiesioginės įtakos
finansinėse ataskaitose registruojamoms sumoms; ir
o tokios sumos yra reikšmingos finansinėms ataskaitoms.
• ar konsultavimo finansų klausimais bendrovės veiksmingumas priklauso nuo
taikomos apskaitos metodo arba nuo duomenų pateikimo finansinėse
ataskaitose, ir kai abejojama dėl taikomų apskaitos metodų ar duomenų
pateikimo pagal taikomą finansinės atskaitomybės tvarką tinkamumo.
610.3 A3 Veiksmų, kurie gali būti taikomi kaip apsaugos priemonės nuo grėsmių, pavyzdžiai:
• profesionalų, kurie nėra audito grupės nariai, paskyrimas teikti paslaugas gali
pašalinti arba sumažinti savikontrolės arba tarpininkavimo grėsmes iki
priimtino lygio;
• specialisto, kuris nedalyvavo teikiant paslaugas, paskyrimas peržiūrėti atliktą
auditą ar suteiktas paslaugas, kurių tikslas pašalinti arba sumažinti grėsmes iki
priimtino lygio.
Draudžiamos bendrovių finansų paslaugos
R610.4 Teikdama bendrovių finansų paslaugas audito klientui firma arba tinklo firma neturi
teikti bendrovės finansų paslaugų, susijusių su audito kliento akcijų rėmimu,
brokerio paslaugomis ar dalyvavimu akcijas platinant.
149
R610.5 Firma arba tinklo firma neturi konsultuoti audito kliento bendrovių finansų
klausimais, kai tokio konsultavimo veiksmingumas priklauso nuo taikomo
apskaitos metodo arba nuo duomenų pateikimo finansinėse ataskaitose, apie kurias
firma pareikš nuomonę, ir:
(a) audito grupei yra iškilę pagrįstų abejonių dėl atitinkamos apskaitos metodo ar
pateikimo pagal taikomą finansinės atskaitomybės tvarką tinkamumo;
(b) konsultavimo bendrovių finansų klausimais rezultatai turės reikšmingo
poveikio finansinėms ataskaitoms, apie kurias firma pareikš nuomonę.
150
800 SKYRIUS. RIBOTO NAUDOJIMO IR PLATINIMO IŠVADOS APIE
SPECIALIOSIOS PASKIRTIES FINANSINES ATASKAITAS (AUDITO IR
PERŽIŪROS UŽDUOTYS)
Įvadas
800.1 Reikalaujama, kad nustatydamos, įvertindamos bei spręsdamos su grėsmėmis
nepriklausomumui susijusius klausimus firmos laikytųsi pagrindinių principų, būtų
nepriklausomos ir taikytų konceptualią tvarką, kuri yra aprašyta 120 skyriuje.
800.2 Šiame skyriuje pateikiami 4A dalies pakeitimai, kurie yra leidžiami tam tikromis
aplinkybėmis atliekant specialiosios paskirties finansinių ataskaitų auditą, kai
išvadoje pateikiamas naudojimo ir platinimo ribojimas. Šiame skyriuje užduotis
pateikti riboto naudojimo ir platinimo išvadą R800.3 dalyje nustatytomis
aplinkybėmis yra vadinama „tinkama audito užduotimi“.
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
Bendrosios nuostatos
R800.3 Kai firma ketina pateikti specialiosios paskirties finansinių ataskaitų audito riboto
naudojimo ir platinimo išvadą, 4A dalyje nustatyti nepriklausomumo reikalavimai
gali būti tinkamai pakeičiami, kai tai leidžiama pagal šio skyriaus nuostatas, tačiau
tik tais atvejais, kai:
• firma informuoja numatomus naudotojus apie pakeistus nepriklausomumo
reikalavimus, kurie turi būti taikomi teikiant paslaugas;
• numatomi naudotojai supranta išvados paskirtį ir jai taikomus apribojimus, ir
sutinka, kad būtų taikomi pakeitimai.
800.3 A1 Numatomi naudotojai gali sužinoti apie išvados paskirtį ar jai taikomus apribojimus
tiesiogiai ar netiesiogiai per atstovus, kurie turi įgaliojimus atstovauti numatomiems
vartotojams nustatant užduoties pobūdį ir apimtį. Bet kuriuo atveju toks naudotojų
dalyvavimas pagerina firmos galimybes komunikuoti su numatomais naudotojais
nepriklausomumo klausimais, įskaitant aplinkybes, kurios yra svarbios taikant
konceptualią tvarką. Tai taip pat leidžia firmai susitarti su numatomais vartotojais
dėl pakeistų nepriklausomumo reikalavimų.
R800.4 Jeigu numatomi naudotojai yra naudotojų grupė, kurios užduoties sąlygų nustatymo
metu atskirai identifikuoti negalima, tokie naudotojai apie pakeistus
nepriklausomumo reikalavimus vėliau turi būti informuojami per atstovą.
800.4 A1 Pavyzdžiui, jeigu numatomi naudotojai yra naudotojų grupė, pavyzdžiui,
sindikuotos paskolos teikėjai, firma pakeistus nepriklausomumo reikalavimus gali
nurodyti paskolos teikėjų atstovui pateikiamame susitarime dėl užduoties. Vėliau
atstovas gali pateikti užduoties sutartį numatomiems naudotojams, kad informuotų
apie pakeistus nepriklausomumo reikalavimus.
R800.5 Jeigu firma atlieka tinkamą audito užduotį, bet kokie 4A dalies pakeitimai turi
atitikti R800.7–R800.14 dalių reikalavimus. Pakeitimai nėra leidžiami, jei
finansinių ataskaitų audito reikalaujama pagal įstatymus ar kitus teisės aktus.
R800.6 Jeigu firma taip pat išleidžia audito išvadą, kuriai to paties kliento atžvilgiu nėra
taikomi naudojimo ar platinimo apribojimai, firma turi taikyti 4A dalies nuostatas.
151
Viešojo intereso įmonės
R800.7 Jeigu firma atlieka tinkamą audito užduotį, ji neturi taikyti 4A dalyje nustatytų
nepriklausomumo reikalavimų, kurie taikomi tik viešojo intereso įmonių audito
užduotims.
Susijusios bendrovės
R800.8 Jeigu firma atlieka tinkamą audito užduotį, nuorodos į audito klientą 4A dalyje
neapima susijusių bendrovių. Tačiau, jeigu audito grupė žino arba turi pagrindo
manyti, kad su klientu susijusios bendrovės santykiai ar esamos aplinkybės yra
svarbios vertinant firmos nepriklausomumą nuo kliento, tai audito grupė
nustatydama ir vertindama nepriklausomumui kylančias grėsmes bei taikydama
tinkamas apsaugos priemones turi atsižvelgti ir į šią susijusią bendrovę.
Tinklai ir tinklo firmos
R800.9 Jeigu firma atlieka tinkamą audito užduotį, 4A dalyje nustatytų konkrečių
reikalavimų dėl tinklo firmų nereikia taikyti. Tačiau, jeigu firma žino arba turi
pagrindo manyti, kad bet kokie tinklo firmos interesai ar santykiai sukelia
nepriklausomumo grėsmių, firma turi įvertinti bet kokią grėsmę ir pritaikyti
tinkamas apsaugos priemones.
Finansiniai interesai, paskolos ir garantijos, artimi verslo santykiai bei giminystės ir
asmeniniai ryšiai
R800.10 Jeigu firma atlieka tinkamą audito užduotį:
(a) atitinkamos 510, 511, 520, 521, 522, 524 ir 525 skyrių nuostatos taikomos tik
užduoties grupės nariams, jų šeimos nariams ir, jei taikoma, artimiems
giminaičiams;
(b) firma turi nustatyti ir įvertinti, ar grėsmę nepriklausomumui sukelia interesai ir
santykiai, kaip aprašyta 510, 511, 520, 521, 522, 524 ir 525 skyriuose, tarp
audito kliento ir audito grupės narių, kurie:
(i) teikia konsultacijas techniniais ar su konkrečia ūkio šaka susijusiais
specifiniais klausimais, taip pat dėl tokių ūkinių operacijų ar įvykių;
(ii) užtikrina užduoties kokybės kontrolę, įskaitant atliekančius užduoties
kokybės kontrolės peržiūrą, bei pritaikyti apsaugos priemones, kad
pašalintų arba sumažintų tokias grėsmes iki priimtino lygio.
(c) firma turi įvertinti bet kokias grėsmes, kurias, užduoties grupei turint pagrindo
manyti, sukelia interesai ir santykiai tarp audito kliento ir kitų firmos
darbuotojų, kurie gali daryti tiesioginę įtaką audito užduoties rezultatams, bei
pritaikyti apsaugos priemones, kad pašalintų arba sumažintų tokias grėsmes iki
priimtino lygio.
800.10 A1 Kiti firmos darbuotojai, kurie gali daryti tiesioginį poveikį audito užduoties
rezultatams, yra tie darbuotojai, kurie rekomenduoja užduoties partneriui skirtiną
atlygį ar tiesiogiai prižiūri, vadovauja ar kitaip kontroliuoja audito užduotį
atliekantį partnerį, įskaitant visus užimančius pareigas visuose iš eilės
aukštesniuose nei partnerio vadovybės lygmenyse iki pat asmens, kuris yra firmos
vyresnysis ar vadovaujantysis partneris (vykdomasis direktorius ar jo atitikmuo).
R800.11 Jeigu firma atlieka tinkamą audito užduotį, ji turi įvertinti bet kokią grėsmę, kurią,
kaip užduoties grupė turi pagrindo manyti, sukelia asmenų finansiniai interesai
audito kliento įmonėje, kaip aprašyta R510.4(c) ir (d) punktuose, R510.5, R510.7,
152
510.10 A5 ir A9 dalyse, bei pritaikyti atitinkamas apsaugos priemones, padedančias
pašalinti ar sumažinti tokią grėsmę iki priimtino lygio.
R800.12 Jeigu firma atlieka tinkamą audito užduotį, taikydama R510.4(a), R510.6 ir R510.7
dalių nuostatas dėl savo interesų, firma negali turėti reikšmingų tiesioginių ar
netiesioginių finansinių interesų audito kliento įmonėje.
Darbo santykiai su audito klientu
R800.13 Jeigu firma atlieka tinkamą audito užduotį, ji turi įvertinti bet kokių darbo santykių
sukeliamas grėsmes ir pašalinti arba sumažinti jas iki priimtino lygio kaip yra
nustatyta 524.3 A1–524.5 A3 dalyse.
Kitų nei užtikrinimo paslaugų teikimas
R800.14 Jeigu firma atlieka tinkamą audito užduotį ir audito klientui teikia kitas nei
užtikrinimo paslaugas, pagal R800.7–R800.9 dalių reikalavimus ji turi laikytis
410–430 skyrių, 600 skyriaus ir jo poskirsnių nuostatų.
153
4B DALIS. NEPRIKLAUSOMUMAS ATLIEKANT UŽTIKRINIMO UŽDUOTIS,
KURIOS NĖRA AUDITO IR PERŽIŪROS UŽDUOTYS ................................ 154
900 skyrius. Konceptualios tvarkos taikymas nepriklausomumui, atliekant užtikrinimo užduotis,
kurios nėra audito ir peržiūros užduotys ................................................................... 154
905 skyrius. Atlygis ..................................................................................................................... 161
906 skyrius. Dovanos ir vaišės .................................................................................................... 163
907 skyrius. Esantis arba numatomas bylinėjimasis ................................................................... 164
910 skyrius. Finansiniai interesai ................................................................................................ 165
911 skyrius. Paskolos ir garantijos .............................................................................................. 168
920 skyrius. Verslo santykiai ...................................................................................................... 170
921 skyrius. Giminystės ir asmeniniai ryšiai ............................................................................... 172
922 skyrius. Neseniai buvę užtikrinimo klientų darbuotojai ....................................................... 175
923 skyrius. Darbas direktoriumi ar vadovu užtikrinimo kliento įmonėje .................................. 176
924 skyrius. Įdarbinimas užtikrinimo kliento įmonėje ................................................................ 177
940 skyrius. Ilgalaikiai vyresniojo personalo santykiai su užtikrinimo klientu .......................... 179
950 skyrius. Kitų nei užtikrinimo paslaugų teikimas užtikrinimo klientams, kurie nėra audito ir
peržiūros užduočių klientai ....................................................................................... 181
990 skyrius. Riboto naudojimo ir platinimo išvados (užtikrinimo užduotys, kurios nėra audito ir
peržiūros užduotys) ................................................................................................... 184
154
4B DALIS. NEPRIKLAUSOMUMAS ATLIEKANT KITAS UŽTIKRINIMO
UŽDUOTIS, BET NE AUDITO ARBA PERŽIŪROS UŽDUOTIS
900 SKYRIUS. KONCEPTUALIOS TVARKOS TAIKYMAS NEPRIKLAUSOMUMUI
ATLIEKANT NE AUDITO IR PERŽIŪROS UŽDUOTIS
Įvadas
Bendrosios nuostatos
900.1 Šiame skyriuje nustatomi nepriklausomumo reikalavimai užtikrinimo užduotims,
kurios nėra audito ar peržiūros užduotys (šioje dalyje jos vadinamos „užtikrinimo
užduotimis“). Tokių užduočių pavyzdžiai:
• finansinių ataskaitų specialiųjų dalių, sąskaitų auditas;
• pagrindinių įmonės veiklos rezultatų rodiklių užtikrinimas.
900.2 Šioje dalyje sąvoka „buhalteris profesionalas“ reiškia individualius
praktikuojančius buhalterius profesionalus ir jų firmas.
900.3 1-asis tarptautinis kokybės kontrolės standartas (TKKS 1) reikalauja, kad firma
nustatytų tvarką ir procedūras, skirtas užtikrinti, kad firma, jos darbuotojai ir, jeigu
taikoma, kiti subjektai, kuriems taikomi nepriklausomumo reikalavimai (įskaitant
firmų tinklo darbuotojus), būtų nepriklausomi, kai to reikalaujama pagal
atitinkamus etikos reikalavimus. TPUS nustatomos užduoties partnerių ir užduoties
grupių pareigos atitinkamai atliekant užduotis. Pareigų paskirstymas firmoje
priklauso nuo jos dydžio, struktūros ir organizacijos. Nemažoje dalyje 4B dalies
nuostatų neapibūdinamos konkrečios asmenų pareigos firmoje dėl su
nepriklausomumu susijusių veiksmų, o dėl patogumo jos įvardijamos kaip
„firma“. Firmos atsakomybę už konkrečius veiksmus, laikydamosi TKKS 1
nuostatų, priskiria asmeniui arba asmenų grupei (pavyzdžiui, audito grupei). Be to,
kiekvienas buhalteris profesionalas yra atsakingas už nuostatų, reglamentuojančių
buhalterio veiklą, interesus arba santykius, laikymąsi.
900.4 Nepriklausomumas yra siejamas su objektyvumo ir sąžiningumo principais. Jį
sudaro:
(a) Nuomonės nepriklausomumas. Kai laikomasi nuostatų, kurios leidžia pareikšti
nuomonę be pašalinės įtakos, galinčios paveikti profesinį vertinimą. Toks
požiūris leidžia asmeniui veikti sąžiningai, išlikti objektyviam ir išlaikyti
profesinį skepticizmą.
(b) Veiksmų nepriklausomumas. Kai išvengiama tokių svarbių faktų ir aplinkybių,
dėl kurių buvimo protinga ir informuota trečioji šalis, susipažinusi su visa
susijusia informacija ir taikytomis apsaugos priemonėmis, galėtų padaryti
pagrįstą išvadą, kad firma arba audito grupės narys nusižengė sąžiningumo,
objektyvumo ir profesinio skepticizmo principams.
Jeigu šioje dalyje nurodoma, kad asmuo arba firma yra nepriklausomi, reiškia, kad
asmuo arba firma laikosi šios dalies nuostatų.
900.5 Kodeksas reikalauja, kad užtikrinimo užduočių vykdymo metu firmos laikytųsi
pagrindinių principų ir būtų nepriklausomos. Šioje dalyje pateikti konkretūs
reikalavimai ir medžiaga, padedanti taikyti konceptualią tvarką, kad būtų išlaikytas
nepriklausomumas atliekant tokias užduotis. 120 skyriuje nustatyta konceptuali
tvarka taikoma ir nepriklausomumui, ir 110 skyriuje nustatytiems pagrindiniams
principams.
155
900.6 Šioje dalyje aprašoma:
(a) faktai ir aplinkybės, įskaitant profesinę veiklą, interesus ir santykius, kurie
sukelia arba gali sukelti grėsmių nepriklausomumui;
(b) galimi veiksmai, įskaitant apsaugos priemones, kurie gali būti tinkami siekiant
pašalinti tokias grėsmes;
(c) kai kurios situacijos, kai grėsmių negalima pašalinti arba nėra apsaugos
priemonių, kuriomis grėsmės būtų sumažintos iki priimtino lygio.
Kitų užtikrinimo užduočių aprašymas
900.7 Užtikrinimo užduotys yra skirtos padidinti numatomų vartotojų pasitikėjimą
tikrinamo dalyko įvertinimo arba matavimo, remiantis atitinkamais kriterijais,
rezultatais. Atlikdama užtikrinimo užduotį firma pateikia išvadą, skirtą padidinti
numatomų vartotojų (kitų nei atsakingoji šalis) pasitikėjimą tikrinamo dalyko
įvertinimo arba matavimo, remiantis atitinkamais kriterijais, rezultatais.
Užtikrinimo sistemoje aprašytos užtikrinimo užduoties sudedamosios dalys, tikslai
ir apibrėžtos užduotys, kurioms taikomi Tarptautiniai užtikrinimo užduočių
standartai (TUUS). Užtikrinimo užduoties sudedamųjų dalių ir tikslų aprašymą
galite rasti Užtikrinimo sistemoje.
900.8 Tikrinamo dalyko įvertinimas arba matavimas yra rezultatas, gaunamas taikant
tokiam dalykui atitinkamus kriterijus. Sąvoka „tikrinamo dalyko informacija“ yra
vartojama išreikšti dalyko įvertinimo ir matavimo rezultatą. Pavyzdžiui, kaip
teigiama Užtikrinimo sistemoje, tvirtinimas dėl vidaus kontrolės sistemos
veiksmingumo (tikrinamo dalyko informacija) pateikiamas vidaus kontrolei,
procesui (tikrinamam dalykui) taikant vidaus kontrolės veiksmingumo vertinimo
sistemą, tokią kaip COSO arba CoCo (kriterijus).
900.9 Užtikrinimo užduotys gali būti tvirtinimu pagrįstos užduotys arba tiesioginės
atskaitomybės užduotys. Abiem atvejais jos įtraukia tris šalis: firmą, atsakingąją
šalį ir numatomus vartotojus.
900.10 Atliekant tvirtinimu pagrįstas užtikrinimo užduotis, tikrinamą dalyką įvertina arba
matuoja atsakingoji šalis, o tikrinamo dalyko informacija pateikiama kaip
atsakingosios šalies tvirtinimas, kuris yra pateikiamas numatytiems vartotojams.
900.11 Atliekant tiesioginės atskaitomybės užduotis, firma:
(a) pati įvertina arba matuoja tikrinamą dalyką;
(b) gauna iš atsakingosios šalies patvirtinimą, kad atliktas dalyko įvertinimas ar
matavimąas, kurio išvados nėra pateiktos numatytiems vartotojams.
Numatytiems vartotojams tikrinamo dalyko informacija pateikiama užtikrinimo
išvadoje.
Riboto naudojimo ir platinimo išvados
900.12 Užtikrinimo užduotys gali būti atliekamos pateikiant riboto naudojimo ar platinimo
išvadas. Tokiu atveju, jeigu vykdomos 990 skyriuje nustatytos sąlygos, šioje dalyje
apibrėžti nepriklausomumo reikalavimai gali būti iš dalies keičiami, kaip nurodyta
990 skyriuje.
Audito ir peržiūros užduotys
900.13 Nepriklausomumo reikalavimai audito ir peržiūros užduotims yra nustatyti 4A
dalyje „Nepriklausomumas atliekant audito ir peržiūros užduotis“. Jeigu firma
156
atlieka užduotį užtikrinimo klientui, kuris tuo pat metu yra ir audito, ir peržiūros
klientas, 4A dalyje nustatyti reikalavimai taip pat taikomi firmai, tinklo firmoms ir
audito ar peržiūros grupės nariams.
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
Bendrosios nuostatos
R900.14 Atlikdama užtikrinimo užduotį firma turi būti nepriklausoma.
R900.15 Firma turi taikyti 120 skyriuje aprašytą konceptualią tvarką, kad nustatytų, įvertintų
ir imtųsi veiksmų dėl nepriklausomumui kylančių grėsmių atliekant užtikrinimo
užduotį.
Tinklo įmonės
R900.16 Jeigu firma turi pagrindo manyti, kad tinklo firmos santykiai ar kitos aplinkybės
kelia grėsmę firmos nepriklausomumui, firma turi įvertinti bet kokią tokią grėsmę ir
imtis tinkamų priemonių.
900.16 A1 Tinklo firmos yra aptartos 400.50 A1–400.54 A1 dalyse.
Susijusios bendrovės
R900.17 Jeigu užtikrinimo užduoties grupė žino arba turi pagrindo manyti, kad su
užtikrinimo užduoties klientu susijusios bendrovės santykiai ar kitos aplinkybės yra
svarbios vertinant firmos nepriklausomumą nuo kliento, tai užtikrinimo užduoties
grupė nustatydama ir vertindama nepriklausomumui kylančias grėsmes ir
taikydama tinkamas apsaugos priemones turi atsižvelgti ir į šią susijusią bendrovę.
Užtikrinimo užduotys
Tvirtinimu pagrįstos užtikrinimo užduotys
R900.18 Atliekant tvirtinimu pagrįstas užtikrinimo užduotis:
(a) užtikrinimo grupės nariai ir firma yra nepriklausomi nuo užtikrinimo kliento
(šalies, atsakingos už tikrinamo dalyko informaciją, kuri gali būti taip pat
atsakinga už tikrinamą dalyką). Tokie nepriklausomumo reikalavimai draudžia
tam tikrus santykius tarp užtikrinimo grupės narių ir (i) direktorių ar kitų
vadovų, ir (ii) kliento įmonėje dirbančių asmenų, galinčių daryti reikšmingą
įtaką tikrinamo dalyko informacijai;
(b) firma turi taikyti 120 skyriuje aprašytą konceptualią tvarką ir įvertinti, ar tam
tikri santykiai su kliento įmonėje dirbančiais asmenimis, galinčiais daryti
reikšmingą įtaką užduoties dalykui, kelia kokią nors grėsmę
nepriklausomumui;
(c) firma turi įvertinti grėsmių, kurias, firmos nuomone, gali kelti tinklo įmonės
interesai ir santykiai, reikšmingumą.
R900.19 Atliekant tvirtinimu pagrįstas užtikrinimo užduotis, kai atsakingoji šalis yra
atsakinga už tikrinamo dalyko informaciją, bet ne už tikrinamą dalyką:
(a) užtikrinimo grupės nariai ir firma turi būti nepriklausomi nuo šalies, atsakingos
už tikrinamo dalyko informaciją (užtikrinimo kliento) ir
(b) firma turi įvertinti grėsmes, kurias, firmos nuomone, gali sukelti užtikrinimo
grupės nario, firmos, tinklui priklausančios firmos ir už tikrinamo dalyko
informaciją atsakingosios šalies interesai ir santykiai.
157
900.19 A1 Atliekant daugelį tvirtinimu pagrįstų užtikrinimo užduočių, atsakingoji šalis yra
atsakinga tiek už tikrinamo dalyko informaciją, tiek ir už patį dalyką. Tačiau
atliekant kai kurias užduotis atsakingoji šalis gali nebūti atsakinga už dalyką.
Pavyzdžiui, jeigu firma imasi atlikti užtikrinimo užduotį dėl išvados, kurią
konsultantas aplinkosaugos klausimais yra parengęs apie įmonės veiklą užtikrinant
tvarumą, skirtą numatytiems vartotojams, konsultantas aplinkosaugos klausimais
yra už tikrinamo dalyko informaciją atsakingoji šalis, o už patį tikrinamą dalyką
(tvarumo praktiką) yra atsakinga pati įmonė.
Tiesioginės atskaitomybės užtikrinimo užduotys
R900.20 Atliekant tiesioginės atskaitomybės užtikrinimo užduotis:
(a) užtikrinimo grupės nariai ir firma turi būti nepriklausomi nuo užtikrinimo
kliento (už dalyką atsakingosios šalies);
(b) firma turi įvertinti bet kokias grėsmes, kurias, jos nuomone, gali kelti tinklo
įmonės interesai ir santykiai.
Kelios atsakingosios šalys
900.21 A1 Atliekant kai kurias užtikrinimo užduotis, nesvarbu, ar tvirtinimu pagrįstas, ar
tiesioginės atskaitomybės, gali būti kelios atsakingosios šalys. Nustatydama, ar šios
dalies nuostatas būtina taikyti visoms su tokiomis užduotimis susijusioms
atsakingosioms šalims, firma gali įvertinti, ar tarp firmos, arba užtikrinimo grupės
nario ir atitinkamos atsakingosios šalies susiklostę interesai ir santykiai galėtų
nepriklausomumui kelti grėsmę, kuri yra reikšminga, ir kuri, atsižvelgiant į
tikrinamo dalyko informaciją, gali sukelti pasekmių. Tai vertinant atsižvelgiama į
šiuos veiksnius:
(a) tikrinamo dalyko informacijos (arba tikrinamo dalyko), už kurią konkreti
atsakingoji šalis yra atsakinga, reikšmingumas;
(b) su užduotimi susijusio viešojo intereso mastas.
Jeigu firma nustato, kad tokio intereso ar santykių su atitinkama atsakingąja šalimi
sukuriama grėsmė būtų nereikšminga ir nesukeltų jokių pasekmių, visas šios dalies
nuostatas taikyti atsakingajai šaliai gali būti netikslinga.
[900.22–900.29 dalys yra sąmoningai paliktos tuščios]
Nepriklausomumo reikalavimo taikymo laikotarpis
R900.30 Remiantis šios dalies nuostatomis, nepriklausomumo reikalavimų būtina laikytis:
(a) per visą užduoties atlikimo laikotarpį;
(b) per visą tikrinamo dalyko informacijos teikimo.laikotarpį.
900.30 A1 Užduoties atlikimo laikotarpis prasideda, kai užtikrinimo grupė pradeda teikti
užtikrinimo paslaugas pagal atitinkamą užtikrinimo užduotį. Užduoties laikotarpis
pasibaigia, kai pateikiama užtikrinimo išvada. Atliekant pakartotiną užduotį,
užduotis pasibaigia kuriai nors iš šalių pranešus, kad profesiniai santykiai pasibaigė
arba pateikus užtikrinimo išvadą priklausomai kas įvyksta vėliau.
R900.31 Jeigu bendrovė tampa užtikrinimo klientu per laikotarpį, kuris siejamas su
tikrinamo dalyko informacija, apie kurią firma teikia išvadą, ar jam pasibaigus,
firma turi įvertinti, ar kokia nors grėsmė nepriklausomumui gali iškilti dėl:
158
(a) finansinių ar verslo santykių su užtikrinimo klientu, atsiradusių per laikotarpį,
siejamą su tikrinamo dalyko informacija
(b) ar jam pasibaigus, bet dar prieš firmai pareiškiant sutikimą atlikti užtikrinimo
užduotį;
(c) ankstesnių užtikrinimo klientui teiktų paslaugų.
R900.32 Grėsmės nepriklausomumui kyla, jeigu užtikrinimo klientui buvo teikiama kita nei
užtikrinimo paslauga per su tikrinamo dalyko informacija siejamą laikotarpį arba
jam pasibaigus, bet užtikrinimo grupei dar nepradėjus teikti užtikrinimo paslaugų, ir
tokia paslauga nebus leidžiama užtikrinimo užduoties atlikimo laikotarpiu.
Tokiomis aplinkybėmis firma turi įvertinti bet kokią tokių paslaugų sukeltą grėsmę
ir imtis atitinkamų priemonių. Jei grėsmė yra nepriimtino lygio, sutikti atlikti
užtikrinimo užduotį galima tik tuo atveju, jei yra taikomos atitinkamos apsaugos
priemonės grėsmei pašalinti ar sumažinti iki priimtino lygio.
900.32 A1 Veiksmų, kurie gali būti taikomi kaip apsaugos priemonės nuo tokių grėsmių,
pavyzdžiai:
• specialisto, kuris nėra užtikrinimo grupės narys, paskyrimas teikti paslaugas;
• specialisto, kuris tinkamai peržiūrėtų užtikrinimo ir kitas nei užtikrinimo
užduotis, paskyrimas.
R900.33 Jeigu kita nei užtikrinimo paslauga nebuvo baigta teikti, ir baigti tokią paslaugą
teikti ar nutraukti jos teikimą prieš pradedant teikti profesionalias paslaugas pagal
užtikinimo užduotį būtų netikslinga, firma gali atlikti užtikrinimo užduotį tik:
(a) įsitikinusi, kad:
(i) kita nei užtikrinimo paslauga netrukus bus baigta teikti;
(ii) klientas jau yra susitaręs dėl paslaugos teikimo perdavimo kitam paslaugos
teikėjui artimiausiu metu.
(b) paslaugos teikimo laikotarpiu firma taiko apsaugos priemones;
(c) firma aptaria klausimą su už valdymą atsakingais asmenimis.
[900.34–900.39 dalys yra sąmoningai paliktos tuščios]
Bendra nepriklausomumo dokumentacija kitoms užtikrinimo užduotims, kurios nėra
audito ir peržiūros užduotys
R900.40 Firma turi dokumentuoti išvadas dėl šios dalies nuostatų laikymosi ir bet kokių
susijusių diskusijų esminius aspektus, pagrindžiančius tokias išvadas. Pirmiausia:
(a) kai grėsmei sumažinti iki priimtino lygio taikomos apsaugos priemonės, firma
turi dokumentuoti grėsmės pobūdį ir taikomas ar jau pritaikytas apsaugos
priemones, kurios padėjo sumažinti grėsmę iki priimtino lygio;
159
(b) kai norint nustatyti, ar būtina taikyti apsaugos priemones, reikėjo atlikti išsamią
grėsmės analizę ir firma nusprendė, jog apsaugos priemonės nėra reikalingos,
nes grėsmė jau buvo priimtino lygio, firma turi dokumentuoti grėsmės pobūdį
ir tai, kokiu pagrindu ji priėmė šį sprendimą.
900.40 A1 Dokumentacijoje pateikiami įrodymai apie firmos padarytas išvadas dėl šios dalies
nuostatų laikymosi. Tai, kad tokie dokumentai nėra sudaromi, dar nereiškia, kad
firma atitinkamų klausimų nėra svarsčiusi, ar kad ji nėra nepriklausoma.
[900.41–900.49 dalys yra sąmoningai paliktos tuščios]
Nepriklausomumo nuostatos pažeidimas atliekant užtikrinimo užduotis, kurios nėra audito
ir peržiūros užduotys
Kai firma nustato pažeidimą
R900.50 Kai firma nusprendžia, kad buvo pažeistos nuostatos, ji turi:
(a) visiškai ar laikinai atsisakyti intereso ar nutraukti santykius, dėl kurių buvo
pažeistos nuostatos;
(b) įvertinti pažeidimo reikšmingumą ir jo poveikį firmos objektyvumui ir
galimybei pateikti užtikrinimo išvadą;
(c) nustatyti, ar yra kokių nors priemonių, kuriomis būtų galima pašalinti dėl
pažeidimo atsiradusias pasekmes.
Norėdama tai nustatyti, firma turi priimti profesinį sprendimą ir atsižvelgti į tai, ar
nusimananti ir informuota trečioji šalis gali nuspręsti, kad kils grėsmė firmos
objektyvumui ir todėl firma negalės išleisti užtikrinimo išvados.
R900.51 Jeigu firma nustato, kad negalima imtis veiksmų, kurie tinkamai pašalintų
pažeidimo pasekmes, ji turi kiek įmanoma greičiau tinkamai informuoti firmos
darbuotojus ir už valdymą atsakingus asmenis. Firma turi imtis būtinų veiksmų, kad
būtų nutraukta užtikrinimo užduotis pagal galiojančius teisinius ar priežiūros
reikalavimus, reglamentuojančius audito užduoties nutraukimą.
R900.52 Jeigu firma nustato, kad galima imtis veiksmų ir tinkamai pašalinti pažeidimo
pasekmes, firma turi su ją pasamdžiusia šalimi ar, jei reikia, už valdymą atsakingais
asmenimis aptarti pažeidimą ir veiksmus, kurių ji ėmėsi ar siūlo imtis. Atsižvelgusi
į užduoties ir pažeidimo aplinkybes, firma turi laiku aptarti pažeidimą ir pasiūlytus
veiksmus.
R900.53 Jeigu firmą pasamdžiusi šalis ar, jei reikia, už valdymą atsakingi asmenys
nesutinka, kad veiksmai, kuriuos pasiūlė firma pagal R900.50(c) punktą, tinkamai
pašalins pažeidimo pasekmes, remdamasi galiojančiais teisiniais ar priežiūros
reikalavimais, reglamentuojančiais užtikrinimo užduoties nutraukimą, firma turi
imtis būtinų veiksmų užtikrinimo užduočiai nutraukti.
160
Dokumentavimas
R900.54 Laikydamasi R900.50–R900.53 dalių nuostatų, firma turi dokumentuoti:
(a) pažeidimą;
(b) veiksmus, kurių buvo imtasi;
(c) priimtus esminius sprendimus;
(d) visus klausimus, aptartus su firmą pasamdžiusia šalimi arba su už valdymą
atsakingais asmenimis.
R900.55 Jeigu firma tęsia užtikrinimo užduotį, ji turi dokumentuoti:
(a) išvadą, kad, firmos profesiniu sprendimu objektyvumas nebuvo pažeistas;
(b) pagrindimą, kad firmos veiksmai tinkamai panaikins pažeidimo pasekmes ir
kad ji galės išleisti užtikrinimo išvadą;
161
905 SKYRIUS. ATLYGIS
Įvadas
905.1 Reikalaujama, kad nustatydamos, įvertindamos bei spręsdamos su grėsmėmis
susijusias klausimus firmos laikytųsi pagrindinių principų, būtų nepriklausomos ir
taikytų konceptualią tvarką, kuri yra aprašyta 120 skyriuje.
905.2 Atlygio pobūdis ir dydis gali kelti savanaudiškų interesų arba įbauginimo grėsmę.
Šiame skyriuje pateikiami konkretūs reikalavimai ir taikymo medžiaga, kuri yra
svarbi taikant konceptualią tvarką tokiomis aplinkybėmis.
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
Atlygis – santykinis dydis
905.3 A1 Jei bendras iš užtikrinimo kliento gaunamas atlygis sudaro didelę išvadą teikiančios
firmos bendrų pajamų dalį, priklausomybė nuo to kliento ir baimė prarasti klientą
gali sukelti savanaudiškų interesų ar įbauginimo grėsmę.
905.3 A2 Tokių grėsmių lygiui įvertinti svarbūs veiksniai:
• įmonės struktūra;
• ar įmonė yra įsitvirtinusi ar nauja;
• kliento svarba kiekybiniu ir (arba) kokybiniu požiūriu firmai.
905.3 A3 Veiksmų, kurie gali būti taikomi kaip apsaugos priemonės nuo savanaudiškų
interesų arba įbauginimo grėsmės, pavyzdys yra firmos klientų skaičiaus didinimas
mažinant priklausomybę nuo užtikrinimo kliento.
905.3 A4 Savanaudiškų interesų ar įbauginimo grėsmė taip pat kyla, jei iš užtikrinimo kliento
gaunamas atlygis sudaro didelę atskiro partnerio iš klientų gaunamų pajamų dalį.
905.3 A5 Veiksmų, kurie gali būti taikomi kaip apsaugos priemonės nuo savanaudiškų
interesų arba įbauginimo grėsmių, pavyzdžiai:
• partnerio klientų skaičiaus didinimas mažinant priklausomybę nuo užtikrinimo
kliento;
• tinkamo specialisto, kuris nebuvo užtikrinimo grupės narys, paskyrimas
peržiūrėti atliktą darbą.
Atlygis – vėlavimas sumokėti
905.4 A1 Savanaudiškų interesų grėsmė gali kilti, jei prieš pateikiant kitų metų užtikrinimo
išvadą būna dar nesumokėta didelė atlygio dalis. Paprastai firma turėtų pareikalauti,
kad atlygis būtų sumokėtas prieš paskelbiant tokią išvadą. 911 skyriuje nustatyti
reikalavimai ir pateikta taikymo medžiaga dėl paskolų ir garantijų taip pat gali būti
taikomos ir vėluojama sumokėti atlygį.
905.4 A2 Veiksmų, kurie gali būti taikomi kaip apsaugos priemonės nuo savanaudiškų
interesų grėsmės, pavyzdžiai:
162
• reikalavimas sumokėti bent dalį nesumokėto atlygio;
• pasitelkimas tinkamo specialisto, kuris nedalyvavo atliekant audito užduotį,
peržiūrėti atliktą darbą.
R905.5 Kai užtikrinimo klientas ilgą laiką nesumoka didelės atlygio dalies, firma turi
nustatyti:
(a) ar kliento nesumokėtas atlygis gali būti pripažįstamas paskola klientui;
(b) ar tikslinga firmai būti pakartotinai paskirtai atlikti ar tęsti užtikrinimo užduotį.
Sąlyginis atlygis
905.6 A1 Sąlyginis atlygis yra iš anksto pagal sutartus kriterijus apskaičiuojamas atlygis,
kurio dydis priklauso nuo ūkinio įvykio rezultato ar suteiktų paslaugų rezultato.
Netiesioginis sąlyginis atlygis yra per tarpininką mokamas neapibrėžtasis atlygis.
Šiame skyriuje teismo arba kitos valdžios institucijos nustatytas atlygis sąlyginiu
atlygiu nelaikomas.
R905.7 Firma negali sudaryti susitarimo dėl tiesioginio arba netiesioginio sąlyginio atlygio
už užtikrinimo užduotį.
R905.8 Firma negali sudaryti susitarimo dėl tiesioginio arba netiesioginio sąlyginio atlygio
už kitas nei užtikrinimo paslaugas, kurias teikia užtikrinimo klientui, jeigu kitos nei
užtikrinimo paslaugos rezultatai, o todėl ir atlygio dydis priklauso nuo būsimo ar
esamo sprendimo, susijusio su klausimu, kuris yra reikšmingas užtikrinimo
užduoties dalykui.
905.9 A1 R905.7 ir R905.8 dalyse nustatyta, kad firmai draudžiama sudaryti tam tikrus
susitarimus su užtikrinimo klientu dėl sąlyginio atlygio. Net jeigu neapibrėžtasis
atlygis nėra draudžiamas teikiant kitas nei užtikrinimo paslaugas užtikrinimo
klientui, vis tiek gali kilti savanaudiškų interesų grėsmė.
905.9 A2 Tokios grėsmės lygiui įvertinti svarbūs veiksniai:
• galimo atlygio dydis;
• ar atitinkama institucija nustato rezultatą, pagal kurį nustatomas sąlyginis
atlygis;
• firmos atliktų darbų ir atlyginimo pagrindo atskleidimas numatytiems atliktų
darbų naudotojams;
• paslaugos pobūdis;
• įvykio ar ūkinės operacijos poveikis tikrinamam dalykui.
905.9 A3 Veiksmų, kurie gali būti taikomi kaip apsaugos priemonės nuo tokios savanaudiškų
interesų grėsmės, pavyzdžiai:
• tinkamo specialisto, kuris nedalyvavo teikiant kitas nei užtikrinimo paslaugas,
paskyrimas peržiūrėti atitinkamą užtikrinimo užduoties darbą;
• išankstinio rašytinio susitarimo dėl atlyginimo pagrindo sudarymas su klientu.
163
906 SKYRIUS. DOVANOS IR VAIŠĖS
[Rezervuota 906 skyriui, kuris yra „Skatinimo projekto“ dalis.]
164
907 SKYRIUS. ESANTIS ARBA NUMATOMAS BYLINĖJIMASIS
Įvadas
907.1 Reikalaujama, kad nustatydamos, įvertindamos bei spręsdamos su grėsmėmis
nepriklausomumui susijusias problemas firmos laikytųsi pagrindinių principų, būtų
nepriklausomos ir taikytų konceptualią tvarką, kuri yra aprašyta 120 skyriuje.
907.2 Bylinėjimosi arba tikėtino bylinėjimosi su užtikrinimo klientu atveju kyla
savanaudiškų interesų ir įbauginimo grėsmių. Šiame skyriuje pateikiami konkretūs
reikalavimai ir taikymo medžiaga, kuri yra svarbi taikant konceptualią tvarką
tokiomis aplinkybėmis.
Taikymo medžiaga
Bendrosios nuostatos
907.3 A1 Kliento vadovybės ir užtikrinimo grupės narių santykiai turi būti visiškai atviri, o jų
metu turi būti visiškai atskleisti visi kliento verslo aspektai. Dėl esančio ar
numatomo bylinėjimosi užtikrinimo įmonė, firma arba užtikrinimo grupės narys
gali tapti priešiški. Dėl priešiškumo kliento vadovybė gali vengti atskleisti visą
informaciją, todėl kyla savanaudiškų interesų ir įbauginimo grėsmės.
907.3 A2 Tokių grėsmių lygiui įvertinti svarbūs veiksniai:
• bylinėjimosi reikšmingumas;
• bylinėjimosi sąsajos su ankstesnėmis užtikrinimo užduotimis.
907.3 A3 Jei bylinėjimasis yra susijęs su užtikrinimo grupės nariu, priemonė, kuri gali padėti
pašalinti savanaudiškų interesų ir įbauginimo grėsmes, arba jas sumažinti iki
priimtino lygio, yra tokio nario pašalinimas iš užtikrinimo grupės.
907.3 A4 Apsaugos priemonė nuo savanaudiškų interesų ir įbauginimo grėsmių gali būti
specialisto, kuris peržiūrėtų atliktą darbą, paskyrimas.
165
910 SKYRIUS. FINANSINIAI INTERESAI
Įvadas
910.1 Reikalaujama, kad nustatydamos, įvertindamos bei spręsdamos su grėsmėmis
nepriklausomumui susijusias problemas firmos laikytųsi pagrindinių principų, būtų
nepriklausomos ir taikytų konceptualią tvarką, kuri yra aprašyta 120 skyriuje.
910.2 Turint finansinių interesų užtikrinimo kliento įmonėje kyla savanaudiškų interesų
grėsmė. Šiame skyriuje pateikiami konkretūs reikalavimai ir taikymo medžiaga,
kuri yra svarbi taikant konceptualią tvarką tokiomis aplinkybėmis.
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
Bendrosios nuostatos
910.3 A1 Finansiniai interesai gali būti realizuojami per tarpininką, pavyzdžiui, per
kolektyvinio investavimo subjektą, turto valdymo ar investicinius fondus.
Sprendimas, ar tokie finansiniai interesai yra tiesioginiai ar netiesioginiai, priklauso
nuo tikrojo savininko galimybės kontroliuoti investavimo subjektą ir daryti įtaką jo
investiciniams sprendimams. Jeigu investavimo subjektas yra taip kontroliuojamas
ir jo investiciniams sprendimams daroma įtaka, pagal šį Kodeksą toks finansinis
interesas yra tiesioginis. Ir priešingai, jei tikrasis finansinio intereso turėtojas neturi
investavimo subjekto kontrolės arba galimybės daryti įtaką šio subjekto
investiciniams sprendimams, pagal šį Kodeksą toks finansinis interesas yra
netiesioginis.
910.3 A2 Šiame skyriuje vartojama sąvoka finansinių interesų reikšmingumas. Norint
nustatyti, ar interesas yra reikšmingas asmeniui, galima atsižvelgti į bendrą vertę
asmeniui ir jo šeimos nariams.
910.3 A3 Finansinių interesų užtikrinimo kliento įmonėje sukeltos grėsmės lygiui įvertinti
svarbūs veiksniai:
• finansinių interesų turinčio asmens pareigos;
• ar finansiniai interesai yra tiesioginiai, ar netiesioginiai;
• finansinių interesų reikšmingumas.
Firmos, užtikrinimo grupės narių ir kitų asmenų finansiniai interesai
R910.4 Tiesioginių finansinių interesų arba reikšmingų netiesioginių finansinių interesų iš
užtikrinimo kliento neturi turėti:
(a) firma;
(b) užtikrinimo grupės narys arba bet kuris iš jo šeimos narių.
Finansiniai interesai audito klientą kontroliuojančioje bendrovėje
R910.5 Kai bendrovė turi užtikrinimo kliento kontrolę ir klientas yra svarbus bendrovei, nei
firma, nei užtikrinimo grupės narys, nei joks to asmens šeimos narys negali turėti
tiesioginių arba reikšmingų netiesioginių finansinių interesų toje bendrovėje.
166
Veikiančių kaip patikėtiniai finansiniai interesai
R910.6 R910.4 dalies nuostatos taip pat taikomos finansiniams interesams užtikrinimo
kliento įmonėje, kai firma arba asmuo veikia kaip patikėtinis, išskyrus atvejus, kai:
(a) nei vienas iš išvardytųjų nėra tikrasis fondo veiklos naudos gavėjas: patikėtinis,
užtikrinimo grupės narys arba bet kuris to asmens šeimos narys, arba firma;
(e) fondui priklausanti užtikrinimo kliento įmonės dalis nėra reikšminga fondui;
(f) fondas negali turėti reikšmingos įtakos užtikrinimo klientui;
(g) nei vienas iš išvardytųjų negali daryti reikšmingos įtakos bet kokiems
investiciniams sprendimams, susijusiems su finansiniais interesais užtikrinimo
kliento įmonėje: patikėtinis, užtikrinimo grupės narys arba bet kuris to asmens
šeimos narys, arba firma.
Netyčiniai finansiniai interesai
R910.7 Jeigu firma, užtikrinimo grupės narys, arba tokio asmens šeimos narys įgyja
tiesioginių ar reikšmingų netiesioginių interesų užtikrinimo kliento įmonėje,
pavyzdžiui, gavęs palikimą, dovaną ar dėl sujungimo, ir tokių interesų turėti pagal
šio skyriaus nuostatas yra draudžiama tada, kai:
(a) tokių interesų įgyja firma, ji turi nedelsdama atsisakyti visų finansinių interesų,
arba atsisakyti pakankamai reikšmingos netiesioginių finansinių interesų dalies,
kad likusi dalis būtų nereikšminga;
(b) jeigu tokių interesų įgyja užtikrinimo grupės narys ar tokio asmens šeimos
narys, jis turi nedelsdamas atsisakyti visų finansinių interesų, arba atsisakyti
pakankamai reikšmingos netiesioginių finansinių interesų dalies, kad likusi
dalis būtų nereikšminga.
Finansiniai interesai – kitos aplinkybės
Artimi giminaičiai
910.8 A1 Savanaudiškų interesų grėsmė gali kilti, kai užtikrinimo grupės narys žino, kad jo
artimas giminaitis turi tiesioginių arba reikšmingų netiesioginių finansinių interesų
užtikrinimo kliento įmonėje.
910.8 A2 Tokios grėsmės lygiui įvertinti svarbūs veiksniai:
• santykių tarp užtikrinimo grupės nario ir artimo jo giminaičio pobūdis;
• ar finansinis interesas yra tiesioginis ar netiesioginis;
• finansinio intereso reikšmingumas artimam giminaičiui.
910.8 A3 Savanaudiškų interesų grėsmės pašalinimo arba sumažinimo iki priimtino lygio
pavyzdžiai:
• artimas giminaitis kaip įmanoma greičiau atsisako viso finansinio intereso arba
pakankamos netiesioginio finansinio intereso dalies, kad likusi dalis būtų
nereikšminga;
• tokio asmens pašalinimas iš užtikrinimo grupės.
167
910.8 A4 Apsaugos priemonių nuo savanaudiškų interesų grėsmės pavyzdys yra specialisto
paskyrimas peržiūrėti užtikrinimo grupės nario atliktą darbą.
Kiti asmenys
910.8 A5 Savanaudiškų interesų grėsmė gali kilti, kai užtikrinimo grupės narys žino, kad
užtikrinimo kliento įmonėje finansinių interesų turi tokie asmenys:
• firmos partneriai arba darbuotojai, išskyrus asmenis, kuriems konkrečiai nėra
leidžiama turėti finansinių interesų pagal R910.4 dalies nuostatas, arba jų
šeimos narius;
• artimais asmeniniais ryšiais susiję su užtikrinimo grupės nariu.
910.8 A6 Savanaudiškų interesų grėsmės pašalinimo arba sumažinimo iki priimtino lygio
pavyzdys yra užtikrinimo grupės nario, kuris turi tokių asmeninių ryšių,
pašalinimas iš užtikrinimo grupės.
910.8 A7 Apsaugos priemonių nuo savanaudiškų interesų grėsmės pavyzdžiai:
• draudimas užtikrinimo grupės nariui priimti reikšmingus su užtikrinimo
užduotimi susijusius sprendimus;
• specialisto paskyrimas peržiūrėti užtikrinimo grupės nario atliktą darbą.
168
911 SKYRIUS. PASKOLOS IR GARANTIJOS
Įvadas
911.1 Reikalaujama, kad nustatydamos, įvertindamos bei spręsdamos su grėsmėmis
nepriklausomumui susijusias problemas firmos laikytųsi pagrindinių principų, būtų
nepriklausomos ir taikytų konceptualią tvarką, kuri yra aprašyta 120 skyriuje.
911.2 Dėl užtikrinimo kliento suteiktos paskolos arba paskolos garantijos gali kilti
savanaudiškų interesų grėsmė. Šiame skyriuje pateikiami konkretūs reikalavimai ir
taikymo medžiaga, kuri yra svarbi taikant konceptualią tvarką tokiomis
aplinkybėmis.
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
Bendrosios nuostatos
911.3 A1 Šiame skyriuje vartojama sąvoka paskolos arba garantijos reikšmingumas.
Nustatant, ar interesas yra reikšmingas asmeniui, galima atsižvelgti į bendrą jo
vertę asmeniui ir jo šeimos nariams.
Užtikrinimo klientui suteiktos paskolos ir garantijos
R911.4 Firma, užtikrinimo grupės narys arba bet kuris jo šeimos narys neturi užtikrinimo
klientui teikti paskolų arba garantijų, išskyrus tuos atvejus, kai paskola arba
garantija yra nereikšminga:
(a) paskolą suteikiančiai firmai arba asmeniui, jei taikytina;
(b) klientui.
Paskolos arba garantijos iš užtikrinimo kliento, kuris yra bankas arba panaši institucija
R911.5 Firma, užtikrinimo grupės narys arba bet kuris iš jo šeimos narių neturi priimti
paskolos arba paskolos garantijos, kurią suteikia užtikrinimo klientas, kuris yra
bankas ar panaši institucija, išskyrus atvejus, kai paskola arba paskolos garantija
suteikiama laikantis įprastų skolinimo procedūrų, sąlygų ir reikalavimų.
911.5 A1 Paskolų pavyzdžiai: hipotekinės paskolos, einamosios sąskaitos viršijimas,
paskolos automobiliams pirkti ir kredito kortelių operacijos.
911.5 A2 Net ir tais atvejais, kai firma gauna paskolą arba garantiją iš užtikrinimo kliento,
kuris yra bankas arba panaši institucija, laikantis įprastų skolinimo procedūrų,
sąlygų ir reikalavimų, gali kilti savanaudiškų interesų grėsmė, jeigu tokia paskola
arba garantija yra reikšminga užtikrinimo klientui arba firmai, kuri gavo paskolą.
911.5 A3 Priemonių, kuriomis galima pašalinti savanaudiškų interesų grėsmę arba sumažinti
ją iki priimtino lygio, pavyzdys yra iš tinklo firmos, kuri nėra paskolos gavėjas,
paskirti tinkamą specialistą, kuris nėra užtikrinimo grupės narys, peržiūrėti atliktą
darbą.
Indėliai ir vertybinių popierių sąskaitos
R911.6 Firma, užtikrinimo grupės narys arba bet kuris iš jo šeimos narių neturi turėti
indėlių arba vertybinių popierių sąskaitų užtikrinimo kliento įmonėje, kuri yra
bankas, maklerio įmonė ar panaši institucija, išskyrus tuos atvejus, kai indėliai ar
sąskaita yra tvarkomi laikantis įprastų komercinių sąlygų.
Paskolos arba garantijos iš užtikrinimo kliento, kuris nėra bankas arba panaši institucija
169
R911.7 Firma, užtikrinimo grupės narys arba bet kuris iš jo šeimos narių neturi priimti
paskolos arba paskolos garantijos iš užtikrinimo kliento, kuris nėra bankas arba
panaši institucija, išskyrus atvejus, kai paskola arba garantija yra nereikšminga:
(a) paskolą gaunančiai firmai arba asmeniui, jei taikytina;
(b) klientui.
170
920 SKYRIUS. VERSLO SANTYKIAI
Įvadas
920.1 Reikalaujama, kad nustatydamos, įvertindamos bei spręsdamos su grėsmėmis
nepriklausomumui susijusias problemas firmos laikytųsi pagrindinių principų, būtų
nepriklausomos ir taikytų konceptualią tvarką, kuri yra aprašyta 120 skyriuje.
920.2 Dėl artimų verslo santykių su užtikrinimo kliento įmone arba jos vadovybe gali kilti
savanaudiškų interesų arba įbauginimo grėsmė. Šiame skyriuje pateikiami
konkretūs reikalavimai ir taikymo medžiaga, kuri yra svarbi taikant konceptualią
tvarką tokiomis aplinkybėmis.
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
Bendrosios nuostatos
920.3 A1 Šiame skyriuje vartojama sąvoka finansinio intereso ir verslo santykių
reikšmingumas. Nustatant, ar interesas yra reikšmingas asmeniui, galima atsižvelgti
į bendrą vertę asmeniui ir jo šeimos nariams.
920.3 A2 Artimų verslo santykių, kurie atsiranda dėl komercinių santykių arba bendrų
finansinių interesų, pavyzdžiai:
• finansinių interesų turėjimas bendroje įmonėje kartu su klientu (įmone) arba
pagrindiniu jo savininku, direktoriumi, vadovu ar kitu asmeniu, einančiu
vadovaujančias pareigas kliento įmonėje;
• susitarimai sujungti vieną ar daugiau firmos paslaugų ar produktų su kliento
paslaugomis ar produktais nurodant abi šalis reklamuojant šių paslaugų ar
produktų paketą;
• platinimo ar rinkodaros susitarimai, pagal kuriuos firma platina ar pardavinėja
kliento produktus ar paslaugas arba klientas platina ar pardavinėja firmos
produktus ar paslaugas.
Firmos, užtikrinimo grupės nario arba jo šeimos nario verslo santykiai
R920.4 Firma arba užtikrinimo grupės narys neturi turėti artimų verslo santykių su
užtikrinimo klientu arba jo įmonės vadovybe, išskyrus atvejus, kai finansiniai
interesai ir verslo santykiai yra nereikšmingi nei klientui ar jo vadovybei, nei firmai
arba užtikrinimo grupės nariui, kai taikytina.
920.4 A1 Savanaudiškų interesų arba įbauginimo grėsmė gali kilti, kai tarp užtikrinimo
kliento arba jo vadovybės ir užtikrinimo grupės nario šeimos narių yra artimų
verslo santykių.
Prekių ir paslaugų pirkimas
920.5 A1 Firmai, užtikrinimo grupės nariui ar jo šeimos nariui perkant prekes ir paslaugas iš
užtikrinimo kliento grėsmė nepriklausomumui paprastai nekyla, jeigu sandoris yra
vykdomas įprastinėmis verslo sąlygomis ir tarp nesusijusių šalių. Tačiau dėl
sandorio pobūdžio ar apimties, gali kilti savanaudiškų interesų grėsmė.
171
920.5 A2 Priemonių, kuriomis galima pašalinti savanaudiškų interesų grėsmę arba ją
sumažinti iki priimtino lygio, pavyzdžiai:
• sandorio atsisakoma arba sumažinama jo apimtis;
• atitinkamas asmuo pašalinamas iš užtikrinimo grupės.
172
921 SKYRIUS. GIMINYSTĖS IR ASMENINIAI RYŠIAI
Įvadas
921.1 Reikalaujama, kad nustatydamos, įvertindamos bei spręsdamos su grėsmėmis
nepriklausomumui susijusias problemas firmos laikytųsi pagrindinių principų, būtų
nepriklausomos ir taikytų konceptualią tvarką, kuri yra aprašyta 120 skyriuje.
921.2 Dėl giminystės ir asmeninių ryšių su kliento įmonės darbuotojais gali kilti
savanaudiškų interesų, familiarumo arba įbauginimo grėsmė. Šiame skyriuje
pateikiami konkretūs reikalavimai ir taikymo medžiaga, kuri yra svarbi taikant
konceptualią tvarką tokiomis aplinkybėmis.
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
Bendrosios nuostatos
921.3 A1 Užtikrinimo grupės nario giminystės ir asmeniniai ryšiai su užtikrinimo kliento
direktoriumi, vadovu ar tam tikrais darbuotojais (atsižvelgiant į jų pareigas) gali
sukelti savanaudiškų interesų, familiarumo ar įbauginimo grėsmių.
921.3 A2 Tokių grėsmių lygiui įvertinti svarbūs veiksniai:
• asmens pareigos užtikrinimo grupėje;
• šeimos nario ar kito asmens užimamos pareigos kliento įmonėje bei santykių
artumas.
Užtikrinimo grupės nario šeimos nariai
921.4 A1 Jei užtikrinimo grupės nario šeimos narys yra darbuotojas, galintis daryti
reikšmingą įtaką užduoties objektui, kyla savanaudiškų interesų, familiarumo arba
įbauginimo grėsmė.
921.4 A2 Tokių grėsmių lygiui įvertinti svarbūs veiksniai:
• šeimos nario užimamos pareigos;
• užtikrinimo grupės nario pareigos.
921.4 A3 Priemonių, kuriomis galima pašalinti savanaudiškų interesų, familiarumo arba
įbauginimo grėsmę arba ją sumažinti iki priimtino lygio, pavyzdys yra tokio asmens
pašalinimas iš užtikrinimo grupės.
921.4 A4 Apsaugos priemonių nuo savanaudiškų interesų, familiarumo arba įbauginimo
grėsmės pavyzdys yra paskirstyti užtikrinimo grupės narių pareigas taip, kad
užtikrinimo grupės narys nespręstų klausimų, už kuriuos yra atsakingas jo šeimos
narys.
R921.5 Asmuo negali būti užtikrinimo grupės nariu, kai bet kuris iš jo šeimos narių:
(a) yra užtikrinimo kliento įmonės direktorius arba vadovas;
(b) yra darbuotojas, galintis daryti reikšmingą įtaką kliento užtikrinimo užduoties
dalyko informacijai;
173
(c) buvo toks darbuotojas bet kuriuo užduoties atlikimo ar objekto informacijos
rengimo metu.
Užtikrinimo grupės nario artimi giminaičiai
921.6 A1 Savanaudiškų interesų, familiarumo arba įbauginimo grėsmė kyla, kai užtikrinimo
grupės nario artimas giminaitis yra:
(a) užtikrinimo kliento direktorius ar vadovas;
(b) darbuotojas, galintis daryti reikšmingą įtaką kliento užtikrinimo užduoties
dalyko informacijai.
921.6 A2 Tokių grėsmių lygiui įvertinti svarbūs veiksniai:
• užtikrinimo grupės nario ir artimo jo giminaičio santykių pobūdis;
• artimo giminaičio užimamos pareigos;
• užtikrinimo grupės nario pareigos.
921.6 A3 Priemonių, kuriomis galima pašalinti savanaudiškų interesų, familiarumo arba
įbauginimo grėsmę arba ją sumažinti iki priimtino lygio, pavyzdys yra tokio asmens
pašalinimas iš audito grupės.
921.6 A4 Apsaugos priemonių nuo savanaudiškų interesų, familiarumo arba įbauginimo
grėsmės pavyzdys yra paskirstyti užtikrinimo grupės narių pareigas taip, kad
užtikrinimo grupės narys nespręstų klausimų, už kuriuos yra atsakingas jo artimas
giminaitis.
Kiti užtikrinimo grupės nario artimi santykiai
R921.7 Užtikrinimo grupės narys turi veikti laikydamasis firmos tvarkos ir procedūrų, jeigu
audito grupės narys turi artimų santykių su asmeniu, kuris nėra šeimos narys ar
artimas giminaitis, bet yra:
(a) užtikrinimo kliento direktorius, vadovas;
(b) darbuotojas, galintis daryti reikšmingą įtaką kliento užtikrinimo užduoties
dalyko informacijai.
921.7 A1 Savanaudiškų interesų, familiarumo arba įbauginimo grėsmių, kurias sukelia tokie
santykiai, lygiui įvertinti svarbūs veiksniai:
• šio asmens ir užtikrinimo grupės nario santykių pobūdis;
• asmens užimamos pareigos kliento įmonėje;
• užtikrinimo grupės nario pareigos.
921.7 A2 Priemonių, kuriomis galima pašalinti savanaudiškų interesų, familiarumo arba
įbauginimo grėsmę arba ją sumažinti iki priimtino lygio, pavyzdys yra tokio asmens
pašalinimas iš užtikrinimo grupės.
921.7 A3 Apsaugos priemonių nuo savanaudiškų interesų, familiarumo arba įbauginimo
grėsmės pavyzdys yra paskirstyti užtikrinimo grupės narių pareigas taip, kad
užtikrinimo grupės narys nespręstų klausimų, už kuriuos yra atsakingas asmuo, su
kuriuo užtikrinimo grupės narys turi artimų santykių.
174
Firmos partnerių ir darbuotojų santykiai
921.8 A1 Savanaudiškų interesų, familiarumo arba įbauginimo grėsmių gali sukelti
asmeniniai arba šeimyniniai santykiai tarp:
(a) firmos partnerio arba darbuotojo, kuris nėra užtikrinimo grupės narys;
(b) užtikrinimo kliento direktoriaus, vadovo arba darbuotojo, galinčio daryti
reikšmingą įtaką kliento užtikrinimo užduoties dalyko informacijai.
921.8 A2 Tokių grėsmių, kurias sukelia tokie santykiai, lygiui įvertinti svarbūs veiksniai:
• firmos partnerio ar darbuotojo ir kliento direktoriaus, vadovo ar darbuotojo
santykių pobūdis;
• firmos partnerio ar darbuotojo bendravimas su užtikrinimo grupe;
• partnerio ar darbuotojo užimamos pareigos firmoje;
• asmens užimamos pareigos kliento įmonėje.
921.8 A3 Apsaugos priemonių nuo savanaudiškų interesų, familiarumo arba įbauginimo
grėsmės pavyzdžiai:
• partnerių ar darbuotojų pareigų paskirstymas taip, kad sumažėtų jų galima įtaka
užtikrinimo užduočiai;
• tinkamo specialisto paskyrimas peržiūrėti atliktą užtikrinimo darbą.
175
922 SKYRIUS. NESENIAI BUVĘ UŽTIKRINIMO KLIENTŲ DARBUOTOJAI
Įvadas
922.1 Reikalaujama, kad nustatydamos, įvertindamos bei spręsdamos su grėsmėmis
nepriklausomumui susijusias problemas firmos laikytųsi pagrindinių principų, būtų
nepriklausomos ir taikytų konceptualią tvarką, kuri yra aprašyta 120 skyriuje.
922.2 Jeigu užtikrinimo grupės narys neseniai buvo užtikrinimo kliento įmonės
direktoriumi, vadovu arba darbuotoju, gali kilti savanaudiškų interesų,
savikontrolės arba familiarumo grėsmių. Šiame skyriuje pateikiami konkretūs
reikalavimai ir taikymo medžiaga, kurie yra svarbūs taikant konceptualią tvarką
tokiomis aplinkybėmis.
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
Paslaugos užtikrinimo išvados apimamu laikotarpiu
R922.3 Užtikrinimo grupėje neturi būti tokio asmens, kuris užtikrinimo išvados apimamu
laikotarpiu:
(a) buvo užtikrinimo kliento direktorius arba vadovas;
(b) buvo darbuotojas, galėjęs daryti reikšmingą įtaką kliento užtikrinimo užduoties
dalyko informacijai.
Paslaugos prieš užtikrinimo išvados apimamą laikotarpį
922.4 A1 Savanaudiškų interesų, familiarumo arba įbauginimo grėsmių gali kilti, kai prieš
užtikrinimo išvados apimamą laikotarpį užtikrinimo grupės narys:
(a) buvo užtikrinimo kliento direktorius arba vadovas;
(b) buvo darbuotojas, galėjęs daryti reikšmingą įtaką kliento užtikrinimo užduoties
dalyko informacijai.
Pavyzdžiui, tokios grėsmės kiltų, jei dabartinės užtikrinimo užduoties metu reikėtų
įvertinti asmens, kuris prieš tai dirbo kliento įmonėje, priimtą sprendimą ar atliktą
darbą.
922.4 A2 Tokių grėsmių lygiui įvertinti svarbūs veiksniai:
• šio asmens pareigos kliento įmonėje;
• laikas, kai šis asmuo nebedirba kliento įmonėje;
• asmens pareigos užtikrinimo grupėje.
922.4 A3 Apsaugos priemonių nuo savanaudiškų interesų, savikontrolės arba familiarumo
grėsmų pavyzdys yra paskirti tinkamą specialistą, kuris peržiūrėtų užtikrinimo
grupės nario atliktą darbą.
176
923 SKYRIUS. DARBAS DIREKTORIUMI AR VADOVU UŽTIKRINIMO KLIENTO
ĮMONĖJE
Įvadas
923.1 Reikalaujama, kad nustatydamos, įvertindamos bei spręsdamos su grėsmėmis
nepriklausomumui susijusias problemas firmos laikytųsi pagrindinių principų, būtų
nepriklausomos ir taikytų konceptualią tvarką, kuri yra aprašyta 120 skyriuje.
923.2 Darbas užtikrinimo kliento įmonės direktoriumi, vadovu arba darbuotoju, kelia
savanaudiškų interesų ir savikontrolės grėsmių. Šiame skyriuje pateikiami
konkretūs reikalavimai ir taikymo medžiaga, kuri yra svarbi taikant konceptualią
tvarką tokiomis aplinkybėmis.
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
Darbas direktoriumi arba vadovu
R923.3 Firmos partneris arba darbuotojas neturi dirbti direktoriumi arba vadovu
užtikrinimo įmonės kliento įmonėje.
Darbas bendrovės sekretoriumi
R923.4 Firmos partneris arba darbuotojas neturi dirbti sekretoriumi firmos užtikrinimo
kliento įmonėje, išskyrus atvejus, kai:
(a) tokia praktika leidžiama pagal šalies įstatymus, profesines taisykles ar
nusistovėjusią tvarką;
(b) visus svarbius sprendimus priima vadovybė;
(c) prisiimtos pareigos apsiriboja įprastomis ir administracinio pobūdžio
funkcijomis, pavyzdžiui, protokolų ir teisės aktais nustatytų ataskaitų rengimu.
923.4 A1 Bendrovės sekretoriaus pareigos įvairiose jurisdikcijose yra skirtingos. Į pareigas
gali įeiti administracinės funkcijos, pavyzdžiui, personalo valdymas, bendrovės
dokumentų ir žurnalų tvarkymas ir įvairios kitos pareigos, pvz., užtikrinimas, kad
bendrovė laikytųsi teisės aktų arba konsultavimas bendraisiais valdymo klausimais.
Dažniausiai tokias pareigas einantis asmuo laikomas glaudžiai susijusiu su
bendrove, todėl grėsmė kyla, jei firmos partneris arba darbuotojas yra užtikrinimo
kliento įmonės sekretorius. (Daugiau informacijos apie kitų nei užtikrinimo
paslaugų teikimą užtikrinimo klientui pateikta 950 skyriuje „Kitų nei užtikrinimo
paslaugų teikimas audito klientui“.).
177
924 SKYRIUS. ĮDARBINIMAS UŽTIKRINIMO KLIENTO ĮMONĖJE
Įvadas
924.1 Reikalaujama, kad nustatydamos, įvertindamos bei spręsdamos su grėsmėmis
nepriklausomumui susijusias problemas firmos laikytųsi pagrindinių principų, būtų
nepriklausomos ir taikytų konceptualią tvarką, kuri yra aprašyta 120 skyriuje.
924.2 Darbo santykiai užtikrinimo kliento įmonėje gali kelti savanaudiškų interesų,
familiarumo ir įbauginimo grėsmių. Šiame skyriuje pateikiami konkretūs
reikalavimai ir taikymo medžiaga, kuri yra svarbi taikant konceptualią tvarką
tokiomis aplinkybėmis.
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
Bendrosios nuostatos
924.3 A1 Familiarumo arba įbauginimo grėsmė gali kilti, kai bet kuris iš išvardytų asmenų
buvo firmos užtikrinimo grupės narys arba partneris:
• užtikrinimo kliento direktorius ar vadovas;
• darbuotojas, galėjęs daryti reikšmingą įtaką kliento užtikrinimo užduoties
dalyko informacijai.
Ribojimai buvusiam partneriui arba užtikrinimo grupės nariui
R924.4 Jeigu buvęs partneris įsidarbino firmos užtikrinimo grupėje arba buvęs užtikrinimo
grupės narys įsidarbino užtikrinimo kliento įmonėje:
(a) direktoriumi arba vadovu;
(b) darbuotoju, kuris pagal pareigas gali daryti reikšmingą įtaką kliento
užtikrinimo užduoties dalyko informacijai,
asmuo negali toliau dalyvauti firmos veikloje arba vykdyti profesinės veiklos.
924.4 A1 Net ir tais atvejais, kai vienas iš R524.4 dalyje išvardytų asmenų užima tokias
pareigas ir nebedalyvauja firmos veikloje arba nebevykdo profesinės veiklos, vis
tiek gali kilti familiarumo arba įbauginimo grėsmių.
924.4 A2 Familiarumo arba įbauginimo grėsmė taip pat gali kilti ir tada, kai buvęs firmos
partneris įsidarbina bendrovėje ir užima kurias nors iš 924.3 A1 punkte išvardytų
pareigų ir bendrovė tampa firmos užtikrinimo klientu.
924.4 A3 Tokių grėsmių lygiui įvertinti svarbūs veiksniai:
• asmens pradedamos eiti pareigos kliento įmonėje;
• bet kokios įsidarbinusio asmens sąsajos su užtikrinimo grupe;
• laikotarpis nuo tada, kai asmuo buvo firmos partneris ar užtikrinimo grupės
narys;
178
• buvusios įsidarbinusio asmens pareigos užtikrinimo grupėje arba firmoje,
pavyzdžiui, ar asmuo buvo atsakingas už nuolatinius ryšius su kliento
vadovybe ar su už valdymą atsakingais asmenimis.
924.4 A4 Apsaugos priemonių nuo familiarumo arba įbauginimo grėsmių pavyzdžiai:
• susitarimai, pagal kuriuos minėtas asmuo neturi teisės gauti iš firmos jokių
privilegijų ar išmokų, išskyrus atvejus, kai mokėjimai atliekami pagal iš anksto
nustatytus susitarimus.
• susitarimai, pagal kuriuos bet kokia tokiam asmeniui mokėtina suma firmai
nėra reikšminga;
• užtikrinimo užduoties plano keitimas;
• užtikrinimo grupei priskiriami asmenys, kurie turi pakankamos darbo patirties
su kliento įmonėje įsidarbinusiu asmeniu;
• atitinkamo specialisto paskyrimas peržiūrėti buvusio užtikrinimo grupės nario
atliktą darbą.
Kliento įmonėje įsidarbinantys užtikrinimo grupės nariai
R924.5 Firmos tvarka ir procedūros turi reikalauti užtikrinimo grupės narių informuoti
firmą apie jų su užtikrinimo klientu vykstančias derybas dėl įdarbinimo.
924.5 A1 Savanaudiškų interesų grėsmė kyla, jei užtikrinimo grupės narys užtikrinimo
užduotį atlieka žinodamas, kad vienas iš užtikrinimo grupės narių ateityje įsidarbins
ar gali įsidarbinti kliento įmonėje.
924.5 A2 Savanaudiškų interesų grėsmės pašalinimo arba sumažinimo iki priimtino lygio
pavyzdys yra tokio asmens pašalinimas iš užtikrinimo grupės.
924.5 A3 Apsaugos priemonių nuo tokios savanaudiškų interesų grėsmės pavyzdys yra
tinkamo specialisto paskyrimas peržiūrėti tokio asmens priimtus reikšmingus
sprendimus, kai jis dirbo užtikrinimo grupėje.
179
940 SKYRIUS. ILGALAIKIAI VYRESNIOJO PERSONALO SANTYKIAI SU
UŽTIKRINIMO KLIENTU
Įvadas
940.1 Reikalaujama, kad nustatydamos, įvertindamos bei spręsdamos su grėsmėmis
nepriklausomumui susijusias problemas firmos laikytųsi pagrindinių principų, būtų
nepriklausomos ir taikytų konceptualią tvarką, kuri yra aprašyta 120 skyriuje.
940.2 Kai asmuo atlieka užtikrinimo užduotį ilgą laiką, gali kilti familiarumo ir
savanaudiškų interesų grėsmių. Šiame skyriuje pateikiami konkretūs reikalavimai ir
taikymo medžiaga, kuri yra svarbi taikant konceptualią tvarką tokiomis
aplinkybėmis.
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
Bendrosios nuostatos
940.3 A1 Familiarumo grėsmė gali kilti dėl to, kad asmuo ilgą laiką vykdo audito užduotį,
susijusią su:
(a) užtikrinimo klientu;
(b) užtikrinimo kliento vadovybe;
(c) užtikrinimo užduoties dalyku ir dalyko informacija.
940.3 A2 Savanaudiškų interesų grėsmė gali kilti, kai asmuo yra susirūpinęs, kad praras
ilgametį klientą, arba yra suinteresuotas išlaikyti artimus asmeninius santykius su
vadovybės nariu arba už valdymą atsakingais asmenimis. Tokia grėsmė gali
netinkamai paveikti asmens sprendimą.
940.3 A3 Tokių familiarumo arba savanaudiškų interesų grėsmių lygiui įvertinti svarbūs
veiksniai:
• užtikrinimo užduoties pobūdis;
• kiek laiko asmuo yra užtikrinimo grupės narys, asmens pareigos grupėje ir jų
pobūdis, įskaitant ir tą laikotarpį, kai asmuo dirbo kitoje firmoje;
• kokia apimtimi asmens atliekamą darbą skiria peržiūri ir prižiūri vyresnysis
personalas;
• kiek asmuo pagal savo užimamas pareigas gali paveikti užtikrinimo užduoties
rezultatus, pavyzdžiui, priimdamas svarbius sprendimus arba skirdamas darbus
kitiems užtikrinimo grupės nariams;
• asmens santykių su užtikrinimo klientu arba su už valdymą atsakingais
asmenimis artumas;
• asmens bendravimo su vadovybe arba už valdymą atsakingais asmenimis
pobūdis, dažnumas ir mastas;
• ar keitėsi tikrinamo dalyko informacijos pobūdis ir sudėtingumas.
180
• ar yra neseniai įvykusių vadovybės arba už valdymą atsakingų asmenų
pasikeitimų.
940.3 A4 Du arba daugiau veiksnių vienu metu gali padidinti arba sumažinti grėsmės lygį.
Pavyzdžiui, familiarumo grėsmės, kurios su laiku kyla dėl vis artimesnių asmens ir
užtikrinimo kliento santykių, būtų sumažintos atstatydinus tokį narį iš kliento
vadovybės.
940.3 A5 Apsaugos priemonių familiarumo ir savanaudiškų interesų grėsmėms, kurias
sukelia tai, kad asmuo ilgą laiką vykdo konkrečią užduotį, pašalinti ar sumažinti iki
priimtino lygio pavyzdys yra užtikrinimo grupės narių rotacija.
940.3 A6 Veiksmų kaip apsaugos priemonių nuo familiarumo arba savanaudiškų interesų
grėsmių pavyzdžiai:
• asmens pareigų užtikrinimo grupėje arba jo atliekamų užduočių pobūdžio ir
apimties pakeitimas;
• tinkamo specialisto, kuris nebuvo užtikrinimo grupės narys, paskyrimas
peržiūrėti tokio asmens atliktą darbą;
• atliekamos reguliarios nepriklausomos vidaus ar išorės užduoties kokybės
peržiūros.
R940.4 Jeigu firma nusprendžia, kad kilusias grėsmes galima pašalinti tik atliekant
užtikrinimo grupės asmenų rotaciją, firma turi nustatyti atitinkamą laikotarpį, per
kurį šis asmuo negali:
(a) būti užtikrinimo užduoties grupės nariu;
(b) vykdyti užtikrinimo užduoties kokybės kontrolės;
(c) daryti tiesioginės įtakos užtikrinimo užduoties rezultatams.
Šio laikotarpio trukmė turi būti tokia, kad pakaktų pašalinti familiarumo ir
savanaudiškų interesų grėsmes arba jas sumažinti iki priimtino lygio.
181
950 SKYRIUS. KITŲ NEI UŽTIKRINIMO PASLAUGŲ TEIKIMAS UŽTIKRINIMO
KLIENTAMS, KURIE NĖRA AUDITO IR PERŽIŪROS UŽDUOČIŲ KLIENTAI
Įvadas
950.1 Reikalaujama, kad nustatydamos, įvertindamos bei spręsdamos su grėsmėmis
nepriklausomumui susijusias problemas firmos laikytųsi pagrindinių principų, būtų
nepriklausomos ir taikytų konceptualią tvarką, kuri yra aprašyta 120 skyriuje.
950.2 Firmos ir tinklo firmos, atsižvelgdamos į savo įgūdžius ir patirtį, gali savo
užtikrinimo klientams teikti įvairias kitas nei užtikrinimo paslaugas. Tačiau kitų nei
užtikrinimo paslaugų teikimas užtikrinimo klientams gali kelti grėsmių
pagrindiniams principams ir nepriklausomumui. Šiame skyriuje pateikiami
konkretūs reikalavimai ir taikymo medžiaga, kuri yra svarbi taikant konceptualią
tvarką tokiomis aplinkybėmis.
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
Bendrosios nuostatos
R950.3 Prieš sutikdama teikti kitą nei užtikrinimo paslaugą užtikrinimo klientui, firma turi
apsvarstyti, ar šios paslaugos suteikimas nesukels grėsmės nepriklausomumui.
950.3 A1 Šiame skyriuje pateikti reikalavimai ir taikymo medžiaga padeda firmai išsiaiškinti
tam tikras kitų nei užtikrinimo paslaugų rūšis ir su jomis susijusias grėsmes, kurių
gali kilti, kai firma sutinka teikti arba teikia kitas nei užtikrinimo paslaugas
užtikrinimo klientui.
950.3 A2 Dėl verslo naujovių, finansų rinkų vystymosi, informacinių technologijų pokyčių
viso sąrašo kitų nei užtikrinimo paslaugų, kurios galėtų būti teikiamos užtikrinimo
klientui, pateikti neįmanoma. Todėl Kodekse nėra pateiktas galutinis visų kitų nei
užtikrinimo paslaugų, kurias būtų galima teikti užtikrinimo klientui, sąrašas.
Grėsmių įvertinimas
950.4 A1 Grėsmių, kurios kyla teikiant kitas nei užtikrinimo paslaugas užtikrinimo klientui,
lygiui įvertinti svarbūs veiksniai:
• paslaugų pobūdis, apimtis ir tikslas;
• paslaugos rezultatų patikimumo laipsnis užtikrinimo užduočiai;
• teisinė ir reglamentavimo aplinka, kurioje teikiamos paslaugos;
• ar paslaugų rezultatas turės įtakos su užtikrinimo užduoties dalyku ir dalyko
informacija susijusiems klausimams, ir, jeigu taip:
o mastas, kuriuo paslaugų rezultatas turės reikšmingos įtakos užtikrinimo
užduoties dalykui;
o kliento dalyvavimo nustatant svarbius sprendimo klausimus mastas;
182
• kliento vadovybės ir darbuotojų patirtis teikiant tokias paslaugas.
Su užtikrinimo kliento informacija susijęs reikšmingumas
950.4 A2 Su užtikrinimo kliento informacija susijusio reikšmingumo sąvoka yra aptarta
3000-ajame Tarptautiniame užtikrinimo užduočių standarte (TUUS; persvarstytas)
„Užtikrinimo užduotys, išskyrus istorinės finansinės informacijos auditus ar
peržiūras“. Nustatant reikšmingumą reikia priimti profesinį sprendimą ir tam įtakos
turi kiekybiniai ir kokybiniai veiksniai. Tam įtakos turi ir suvokimas apie vartotojo
finansinės arba kitos informacijos poreikius.
Kelių kitų nei užtikrinimo paslaugų teikimas tam pačiam užtikrinimo klientui
950.4 A3 Firma gali teikti kelias kitas nei užtikrinimo paslaugas tam pačiam užtikrinimo
klientui. Tokiomis aplinkybėmis svarbu įvertinti grėsmes, kurias sukelia tokių
paslaugų teikimas, ir jų bendrą poveikį.
Atsakas į grėsmes
950.5 A1 120.10 A2 punkte pateikiamas apsaugos priemonių aprašymas. Teikiant kitas nei
užtikrinimo paslaugas užtikrinimo klientams, apsaugos priemonės yra atskiri ar
bendri veiksmai, kurių imasi firma, kad veiksmingai sumažintų grėsmes
nepriklausomumui iki priimtino lygio. Kartais, kai grėsmė kyla dėl to, kad
užtikrinimo klientui teikiamos kitos nei užtikrinimo paslaugos, apsaugos priemonių
gali nebūti. Tokiais atvejais taikant 120 skyriuje aprašytą konceptualią tvarką, firma
turi atsisakyti arba nustoti teikti kitas nei užtikrinimo paslaugas arba vykdyti
užtikrinimo užduotį.
Draudimas prisiimti vadovybės lygmens atsakomybę
R950.6 Firma neturi prisiimti vadovybės lygmens atsakomybės, susijusios su firmos
vykdomos užtikrinimo užduoties dalyku arba dalyko informacija. Jeigu firma
prisiima vadovybės lygmens pareigas teikdama bet kokias kitas paslaugas
užtikrinimo užduoties klientui, firma privalo užtikrinti, kad tokios pareigos nebūtų
susijusios su firmos atliekamos užtikrinimo užduoties dalyku ar dalyko informacija.
950.6 A1 Vadovybė yra atsakinga už vadovavimą įmonei ir jos veiklos krypties parinkimą,
įskaitant sprendimų dėl žmogiškųjų, finansinių, technologinių, fizinių ir
nematerialiųjų išteklių įsigijimo, naudojimo ir kontrolės priėmimą.
950.6 A2 Jeigu firma prisiima vadovybės lygmens atsakomybę teikdama kitas nei
užtikrinimo paslaugas užtikrinimo klientui, gali kilti savikontrolės ir savanaudiškų
interesų grėsmės. Prisiimant vadovybės lygmens atsakomybę taip pat gali kilti
familiarumo grėsmė ir gali kilti tarpininkavimo grėsmė, nes firma tampa pernelyg
glaudžiai susijusi su vadovybės pozicija ir interesais.
950.6 A3 Siekiant nuspręsti, ar vadovybė yra atsakinga už tam tikrą veiklą, būtina atsižvelgti
į aplinkybes ir priimti profesinį sprendimą. Veiklos, už kurią vadovybė turėtų
atsakyti, pavyzdžiai:
• politikos nustatymas ir strateginių sprendimų priėmimas;
183
• darbuotojų samdymas ir atleidimas
• vadovavimas įmonės darbuotojams ir atsakomybės už jų veiksmus,
atsižvelgiant į darbuotojų įmonėje atliekamą darbą, prisiėmimas;
• įgaliojimų sudaryti sandorius suteikimas;
• banko sąskaitų ar investicijų kontrolė ar valdymas;
• sprendimų, kurias iš firmos ar trečiųjų šalių pateiktų rekomendacijų verta
įgyvendinti, priėmimas;
• už valdymą atsakingų asmenų informavimas vadovybės vardu;
• atsakomybės prisiėmimas už vidaus kontrolės sukūrimą, įgyvendinimą,
stebėseną ir palaikymą.
950.6 A4 Patarimų ir rekomendacijų teikimas užtikrinimo kliento vadovybei siekiant jai
padėti atlikti savo pareigas nėra laikomas vadovybės lygmens atsakomybe (žr.
R950.6-950.6 A3).
R950.7 Teikdama paslaugas, kurios susijusios su firmos atliekamos užtikrinimo užduoties
dalyku ar dalyko informacija, firma turi įsitikinti, kad kliento vadovybė priima
visus pagal pareigas jai priklausančius sprendimus, susijusius su užtikrinimo
užduoties dalyku ar dalyko informacija. Tokiu atveju firma turi įsitikinti, kad
kliento vadovybė:
(a) paskyrė asmenį, kuris turi reikiamų įgūdžių, žinių ir patirties būti nuolat
atsakingam už kliento sprendimus ir prižiūrėti ne užtikrinimo paslaugas.
Pageidautina, kad toks asmuo būtų iš vyresniosios vadovybės, jis turėtų
suprasti:
(i) paslaugų tikslus, pobūdį ir rezultatus;
(ii) atitinkamo kliento bei firmos atsakomybę.
Tačiau asmuo neprivalo turėti patirties atlikti ar pakartotinai atlikti paslaugas.
(b) atlieka ne užtikrinimo paslaugų priežiūrą ir vertina, ar atliktų paslaugų
rezultatų pakanka kliento tikslams pasiekti;
(c) prisiima atsakomybę už veiksmus (jei tokių buvo), kurių buvo imtasi gavus
paslaugų rezultatus.
Kiti svarstymai, susiję su konkrečių kitų nei užtikrinimo paslaugų teikimu
950.8 A1 Savikontrolės grėsmių gali kilti, jeigu firma yra susijusi su tikrinamo dalyko
informacijos, kuri vėliau taps užtikrinimo užduoties tikrinamo dalyko informacija,
rengimu. Pavyzdžiui, kitos nei užtikrinimo paslaugos, kurios gali sukelti
savikontrolės grėsmę teikiant paslaugas, susijusias su užtikrinimo užduoties dalyko
informacija, jeigu tokia firma:
(a) sukurtų ir parengtų perspektyvinę informaciją, o vėliau suteiktų užtikrinimą dėl
tokios informacijos;
(b) atliktų vertinimą, apimantį užtikrinimo užduoties dalyko informaciją.
184
990 SKYRIUS. RIBOTO NAUDOJIMO IR PLATINIMO IŠVADOS (UŽTIKRINIMO
UŽDUOTYS, KURIOS NĖRA AUDITO IR PERŽIŪROS UŽDUOTYS)
Įvadas
990.1 Reikalaujama, kad nustatydamos, įvertindamos bei spręsdamos su grėsmėmis
nepriklausomumui susijusias problemas firmos laikytųsi pagrindinių principų, būtų
nepriklausomos ir taikytų konceptualią tvarką, kuri yra aprašyta 120 skyriuje.
990.2 Šiame skyriuje pateikiami 4B dalies pakeitimai, kurie yra leidžiami tam tikromis
aplinkybėmis atliekant užtikrinimo užduotis, kai išvadoje pateikiamas naudojimo ir
platinimo ribojimas. Šiame skyriuje užduotis pateikti riboto naudojimo ir platinimo
išvadą R990.3 dalyje nustatytomis aplinkybėmis yra vadinama tinkama užtikrinimo
užduotimi.
Reikalavimai ir taikymo medžiaga
Bendrosios nuostatos
R990.3 Kai firma ketina pateikti užtikrinimo užduoties riboto naudojimo ir platinimo
išvadą, 4B dalyje nustatytus nepriklausomumo reikalavimus, vadovaujantis šio
skyriaus nuostatomis, leidžiama keisti, tačiau tik tais atvejais, kai:
a) firma informuoja numatomus vartotojus apie pakeistus nepriklausomumo
reikalavimus, kurie turi būti taikomi teikiant paslaugas;
b) numatomi vartotojai supranta išvados paskirtį ir jai taikomus apribojimus, ir
aiškiai sutinka, kad būtų taikomi pakeitimai.
990.3 A1 Apie ataskaitos paskirtį, dalyko informaciją ar išvadai taikomus apribojimus
numatomi vartotojai gali sužinoti tiesiogiai ar netiesiogiai per atstovus, kurie turi
įgaliojimus atstovauti numatomiems vartotojams nustatant užduoties pobūdį ir
apimtį. Bet kuriuo atveju toks dalyvavimas pagerina firmos galimybes bendrauti su
numatomais vartotojais nepriklausomumo klausimais, įskaitant aplinkybes, kurios
yra svarbios taikant konceptualią tvarką. Tai taip pat pagerina firmos galimybes
susitarti su numatomais vartotojais dėl pakeistų nepriklausomumo reikalavimų.
R990.4 Jeigu numatomi vartotojai yra vartotojų grupė, kurios užduoties sąlygų nustatymo
metu atskirai identifikuoti pavardėmis negalima, tokie vartotojai turi būti vėliau
informuojami apie atstovų susitarimu nustatytus nepriklausomumo reikalavimus
990.4 A1 Pavyzdžiui, jeigu numatomi vartotojai yra vartotojų grupė (pavyzdžiui, sindikuotos
paskolos teikėjai), firma pakeistus nepriklausomumo rezultatus gali apibūdinti
sindikuotos paskolos teikėjų atstovui pateikiamoje užduoties sutartyje. Vėliau
atstovas gali pateikti užduoties sutartį numatomiems vartotojams, kad informuotų
juos apie su atstovu sutartus pakeistus nepriklausomumo reikalavimus.
R990.5 Jeigu firma atlieka tinkamą užtikrinimo užduotį, bet kokie 4B dalies pakeitimai turi
būti apriboti R990.7–R990.8 dalių reikalavimais.
185
R990.6 Jeigu firma paskelbia užtikrinimo išvadą, kuriai to paties kliento atžvilgiu nėra
taikomi naudojimo ar platinimo apribojimai, tokiai užtikrinimo užduočiai firma turi
taikyti 4B dalies nuostatas.
Finansiniai interesai, paskolos ir garantijos, artimi verslo santykiai bei giminystės ir
asmeniniai ryšiai
R990.7 Jeigu firma atlieka tinkamą užtikrinimo užduotį:
(a) atitinkamos 910, 911, 920, 921, 922 ir 924 skyrių nuostatos taikomos tik
užduoties grupės nariams, jų šeimos nariams ir artimiems giminaičiams;
(b) firma turi nustatyti ir įvertinti, ar grėsmę nepriklausomumui sukelia interesai ir
santykiai, kaip aprašyta 910, 911, 920, 921, 922 ir 924 skyriuose, tarp
užtikrinimo kliento ir užtikrinimo grupės narių, kurie:
(i) teikia konsultacijas techniniais ar su konkrečia ūkio šaka susijusiais
specifiniais klausimais, taip pat dėl tokių ūkinių operacijų ar įvykių;
(ii) užtikrina užduoties kokybės kontrolę, įskaitant atliekančius užduoties
kokybės kontrolės peržiūrą;
bei pritaikyti apsaugos priemones, kad pašalintų arba sumažintų tokias grėsmes
iki priimtino lygio.
(c) firma turi įvertinti bet kokias grėsmes, kurias, užduoties grupei turint pagrindo
manyti, sukelia interesai ir santykiai tarp užtikrinimo kliento ir kitų firmos
darbuotojų, kurie gali daryti tiesioginę įtaką audito užduoties rezultatams, kaip
yra aprašyta 910, 911, 920, 921, 922 ir 924 skyriuose.
990.7 A1 Kiti firmos darbuotojai, kurie gali daryti tiesioginį poveikį užtikrinimo užduoties
rezultatams, yra tie darbuotojai, kurie rekomenduoja užduoties partneriui skirtiną
atlygį, ar tiesiogiai prižiūri, vadovauja ar kitaip kontroliuoja užduoties partnerį,
atliekantį užtikrinimo užduotį.
R990.8 Jeigu firma atlieka tinkamą užtikrinimo užduotį, ji negali turėti reikšmingų
tiesioginių ar netiesioginių finansinių interesų užtikrinimo kliento įmonėje.
186
ŽODYNAS, ĮSKAITANT SANTRUMPAS
Šiame Buhalterių profesionalų etikos kodekse (įskaitant Tarptautinius nepriklausomumo
reikalavimus) vartojamos sąvokos vienaskaitos forma reiškia ir daugiskaitą (ir atvirkščiai);
vartojamų sąvokų reikšmės yra tos, kurios joms priskirtos šiame Kodekso skyriuje.
Šiame žodyne, sąvokų paaiškinimai yra pateikti įprastu šriftu; kursyvu pateikiami apibrėžiamų
sąvokų, kurios turi konkrečią reikšmę tam tikrose Kodekso dalyse, paaiškinimai arba papildomi
apibrėžiamų sąvokų paaiškinimai. Taip pat pateikiamos nuorodos ir į Kodekse apibrėžtas
sąvokas.
Ankstesnis buhalteris
(Predecessor accountant)
Praktikuojantis buhalteris profesionalas, kuris neseniai buvo
paskirtas atlikti auditą arba teikė apskaitos, mokesčių
apskaitos, konsultavimo ar panašias profesines paslaugas
klientui neturinčiam buhalterio.
Apsaugos priemonės
(Safeguards)
Apsaugos priemonės – tai atskiri ar bendri veiksmai, kurių
imasi buhalteris profesionalas, kad iki priimtino lygio
veiksmingai sumažintų grėsmes nesilaikyti pagrindinių
principų.
Ši sąvoka yra apibūdinta 120.10 A2 punkte.
Artimi giminaičiai
(Close family)
Tėvai, vaikai arba broliai, seserys, kurie jau nėra tiesioginiai
šeimos nariai.
Artimiausišeimos nariai
(Immediate family)
Sutuoktinis (ar jo atitikmuo), išlaikytinis.
Auditas
(Audit)
4A dalyje sąvoka „auditas“ taip pat reiškia ir sąvoką
„peržiūra“.
Audito grupė
(Audit team)
a) Visi užduoties grupės nariai, paskirti atlikti audito
užduotį.
b) Tiesioginę įtaką audito užduoties rezultatams galintys
daryti visi kiti firmos asmenys, įskaitant:
i. asmenis, kurie rekomenduoja užduoties partneriui
skirtiną atlygį ar tiesiogiai prižiūri, vadovauja ar kitaip
kontroliuoja užduoties partnerį, atliekantį audito
užduotį (įskaitant visus aukštesnių nei partneris lygių
vadovus iki pat asmens, kuris yra firmos vyresnysis
ar vadovaujantis partneris (vykdomasis direktorius ar
lygiavertes pareigas einantis asmuo);
ii. asmenis, kurie užduoties atlikimo metu konsultuoja
specifiniais techniniais arba ūkio šakos, ūkinių
operacijų arba įvykių klausimais;
iii. užduoties kokybę kontroliuojančius darbuotojus,
įskaitant asmenis, kurie vykdo atliktos užduoties
kokybės peržiūrą.
c) Visi tinklo įmonės darbuotojai, kurie gali daryti
tiesioginę įtaką audito užduoties rezultatams.
4A dalyje sąvoka „audito grupė“ taip pat reiškia ir sąvoką
187
„peržiūros grupė“.
Auditoriaus išvada
(Audit report)
4A dalyje sąvoka „auditoriaus išvada“ taip pat reiškia ir
sąvoką „peržiūros išvada“.
Audito klientas
(Audit client)
Įmonė, kurioje firma atlieka audito užduotį. Kai audito
klientas yra įmonė, kurios vertybiniais popieriais prekiaujama
viešojoje rinkoje, audito klientai visais atvejais yra ir su tokia
įmone susijusios įmonės. Kai audito klientas nėra įmonė,
kurios vertybiniais popieriais prekiaujama viešojoje rinkoje,
audito klientas yra su audito klientu susijusios įmonės, kurias
jis tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja (t. p. žr. R400.20
dalį).
4A dalyje sąvoka „audito klientas“ taip pat reiškia ir sąvoką
„peržiūros klientas“.
Audito užduotis
(Audit engagement)
Pagal tarptautinius audito standartus, įskaitant ir teisės aktų
nustatytą privalomą auditą, atliekama pakankamo užtikrinimo
užduotis, kurią atlikdamas praktikuojantis buhalteris
profesionalas pareiškia nuomonę, ar finansinės ataskaitos
visais reikšmingais atžvilgiais yra parengtos pagal taikomą
finansinės atskaitomybės tvarką. Tokia užduotis apima teisės
aktų nustatytą auditą, t. y. auditą, kuris yra privalomas pagal
įstatymą ar kitus teisės aktus.
4A dalyje sąvoka „audito užduotis“ taip pat reiškia ir sąvoką
„peržiūros užduotis“.
Buhalteris profesionalas
(Professional accountant)
Asmuo, kuris yra TBF narės-organizacijos narys.
1 dalyje sąvoka „buhalteris profesionalas“ reiškia
dirbančius buhalterius profesionalus, praktikuojančius
buhalterius profesionalus ir jų firmas.
2 dalyje sąvoka „buhalteris profesionalas“ reiškia dirbančius
buhalterius profesionalus.
3, 4A ir 4B dalyse sąvoka „buhalteris profesionalas“ reiškia
praktikuojančius buhalterius profesionalus ir jų firmas.
Dabartinis buhalteris
(Existing accountant)
Praktikuojantis buhalteris profesionalas, kuris šiuo metu
paskirtas atlikti kliento auditą arba teikia klientui apskaitos,
mokesčių apskaitos, konsultavimo ar panašias profesines
paslaugas.
Didelė žala
(Substantial harm)
Ši sąvoka yra apibrėžta 260.5 A3 ir 360.5 A3 punktuose.
Dirbantis buhalteris
profesionalas
(Professional accountant in
business)
Buhalteris profesionalas, kuris dirba prekybos, pramonės,
paslaugų įmonėse, viešajame, švietimo, ne pelno sektoriuose,
priežiūros ar profesinėse institucijose, ir kuris gali būti
darbuotoju, rangovu, partneriu, direktoriumi (vykdomuoju ar
nevykdomuoju), savininku-vadovu ar savanoriu.
188
Direktorius arba vadovas
(Director or officer)
Už įmonės valdymą atsakingi arba lygiavertes pareigas
einantys asmenys, nepriklausomai nuo pareigų pavadinimų,
kurie skirtingose šalyse gali skirtis.
Finansinės ataskaitos, apie
kurias firma pareikš nuomonę
(Financial statements on which the
firm will express an opinion)
Kai audituojama viena įmonė – šios įmonės finansinės
ataskaitos. Jei audituojamos grupės finansinės ataskaitos –
konsoliduotosios finansinės ataskaitos.
Finansiniai interesai
(Financial interest)
Interesai, susiję su įmonės nuosavybės ar kitais vertybiniais
popieriais, skoliniais įsipareigojimais, paskolomis, ar kitomis
skolos priemonėmis, įskaitant teises ir įsipareigojimus įgyti
tokius interesus ir išvestines finansines priemones, tiesiogiai
susijusias su šiais interesais.
Firma
(Firm)
(a) individualiai praktikuojantis buhalteris profesionalas,
buhalterių profesionalų bendrija ar bendrovė;
(b) subjektas, kuris tokius asmenis kontroliuoja nuosavybės,
valdymo ar kitais būdais;
(c) subjektas, kurį tokie asmenys kontroliuoja nuosavybės,
valdymo ar kitais būdais.
400.4 ir 900.3 punktuose paaiškinama, kaip vartojamas žodis
„firma“, nurodant buhalterių profesionalų ir firmų
atsakomybę už atitinkamai 4A ir 4B dalių nuostatų laikymąsi.
Galėtų (might) Ši Kodekse vartojama sąvoka reiškia galimybę kad atsiras
dalykas, įvyks įvykis arba bus imtasi veiksmų. Kai šis žodis
vartojamas kartu su žodžiu grėsmė, jis nereiškia konkretaus
lygio galimybės arba tikimybės, nes grėsmės lygio vertinimas
priklauso nuo konkretaus dalyko ar veiksmų eigos faktų ir
aplinkybių.
Gali (may) Šis Kodekse vartojamas veiksmažodis reiškia leidimą imtis
tam tikrų veiksmų tam tikromis aplinkybėmis, įskaitant
reikalavimui taikomą išimtį. Jis nevartojamas galimybei
išreikšti.
Grėsmės
(Threats)
Ši sąvoka yra apibrėžta 120.6 A3 punkte ir reiškia:
Savanaudiškų interesų grėsmę 120.6 A3(a)
Savikontrolės grėsmę 120.6 A3(b)
Tarpininkavimo grėsmę 120.6 A3(c)
Familiarumo grėsmę 120.6 A3(d)
Įbauginimo grėsmę 120.6 A3(e)
Įmonė, kurios vertybiniais
popieriais prekiaujama viešojoje
rinkoje
(Listed entity)
Įmonė, kurios akcijos, pajai ir obligacijos yra kotiruojami
arba įtraukti į pripažintos vertybinių popierių biržos sąrašą
arba kuriais prekiaujama remiantis pripažintos vertybinių
popierių biržos ar kitos lygiavertės institucijos prekybos
189
taisyklėmis.
Įstatymų ir kitų teisės aktų
nesilaikymas. Dirbančių
buhalterių profesionalų atvejis
(Non-compliance with laws and
regulations. Professional
Accountants in Business)
Įstatymų ir teisės aktų nesilaikymas reiškia atliktus arba
neatliktus, tyčinius arba netyčinius veiksmus, kurie
prieštarauja galiojantiems įstatymams arba kitiems teisės
aktams ir kuriuos atlieka šios šalys:
a) buhalterį profesionalą įdarbinusi organizacija;
b) už valdymą įdarbinusioje organizacijoje atsakingi
asmenys;
c) įdarbinančios organizacijos vadovybė; arba
d) kiti asmenys, kurie dirba įdarbinusioje organizacijoje
arba pagal įdarbinusios organizacijos nurodymą.
Ši sąvoka yra apibūdinta 260.5 A1 punkte.
Įstatymų ir teisės aktų
nesilaikymas. Praktikuojančių
buhalterių profesionalų atvejis
(Non-compliance with laws and
regulations. Professional
Accountants in Public Practice)
Įstatymų ir teisės aktų nesilaikymas reiškia veikimą arba
neveikimą, tyčinius arba netyčinius veiksmus, kurie
prieštarauja galiojantiems įstatymams arba kitiems teisės
aktams ir kuriuos atlieka šios šalys:
a) klientas;
b) už valdymą atsakingi kliento asmenys;
c) kliento vadovybė;
d) kiti asmenys, kurie dirba klientui arba pagal kliento
nurodymą.
Ši sąvoka yra apibūdinta 360.5 A1 punkte.
Istorinė finansinė informacija
(Historical financial
information)
Su konkrečia įmone susijusi finansiniais terminais įvardyta
informacija, daugiausia gaunama iš įmonės apskaitos
sistemos, apie praėjusiais laikotarpiais įvykusius ūkinius
įvykius arba apie praeityje tam tikru metu buvusias
ekonomines sąlygas ar aplinkybes.
Išorės ekspertas
(External expert)
Asmuo, kuris nėra firmos ar tinklo firmos partneris ar vienas
iš profesines paslaugas darbuotojų, įskaitant laikinai
dirbančius darbuotojus arba organizacija, turinti kitos nei
apskaita ar auditas srities įgūdžių, žinių ir patirties, ir kuriųs
darbu toje srityje naudojasi buhalteris profesionalas, kad
galėtų surinkti pakankamų ir tinkamų įrodymų.
Konceptuali tvarka (Conceptual
framework)
Ši sąvoka yra apibūdinta 120 skyriuje.
Nepriklausomumas
(Independence)
Nepriklausomumas reiškia:
a) minties nepriklausomumą – būsena, kuriai esant asmuo
gali pareikšti apibendrinančią išvadą, nepasiduodamas
profesinį vertinimą galinčiai paveikti įtakai, veikdamas
sąžiningai, objektyviai ir taikydamas profesinį
skepticizmą;
(a) Įvaizdžio nepriklausomumą – tai vengimas tokių
190
reikšmingų faktų ir aplinkybių, dėl kurių buvimo
nusimananti ir informuota trečioji šalis tikėtina
nuspręstų, kad firma arba audito ar užtikrinimo grupės
narys nusižengė sąžiningumo, objektyvumo ir profesinio
skepticizmo principams.
Remiantis 400.5 ir 900.4 punktų nuostatomis,
nepriklausomas asmuo arba nepriklausoma firma reiškia,
kad asmuo arba firma atitinkamai laikėsi 4A ir 4B dalių
nuostatų.
Netiesioginiai finansiniai
interesai
(Indirect financial interest)
Finansiniai interesai, kuriuos fizinis asmuo ar bendrovė turi
per kolektyvinio investavimo subjektą, nekilnojamojo turto
fondus, patikėjimo fondus ar kitus tarpininkus, kurių jie
nekontroliuoja ar negali paveikti jų investicinių sprendimų.
Nusimananti ir informuota
trečioji šalis
(Reasonable and informed third
party)
Nusimanančios ir informuotos
trečiosios šalies testas
(Reasonable and informed third
party test)
Atlikdamas nusimanančios ir informuotos trečiosios šalies
testą, buhalteris profesionalas apsvarsto, ar prie tokių pačių
išvadų galėtų prieiti ir kita nusimananti ir informuota šalis,
įvertinusi visus svarbius faktus ir aplinkybes, kurias
buhalteris žino arba pagrįstai turėtų žinoti darydamas
išvadas. Nusimananti ir informuota trečioji šalis nebūtinai
turi būti buhalteris, tačiau turėtų turėti atitinkamų žinių ir
patirties, kad galėtų suprasti ir nešališkai įvertinti buhalterio
išvadų tinkamumą.
Šios sąvokos yra aprašytos R120.5 A4 punkte.
Pagrindiniai principai
(Fundamental principles)
Ši sąvoka yra aprašyta 110.1 A1 punkte. Kiekvienas iš
pagrindinių principų yra atitinkamai aprašytas šiuose
punktuose:
Sąžiningumas R111.1
Objektyvumas R112.1
Profesinė kompetencija ir reikiamas atidumas R113.1
Konfidencialumas R114.1
Profesionalus elgesys R115.1
Pagrindinis audito partneris
(Key audit partner)
Užduoties partneris, asmuo, atsakingas už užduoties kokybės
kontrolės peržiūrą, ir, jeigu yra, kiti audito užduoties grupės
partneriai, kurie priima svarbius ar profesinius sprendimus dėl
reikšmingų dalykų, susijusių su finansinių ataskaitų, apie
kurias firma pareikš nuomonę, auditu. Priklausomai nuo
aplinkybių ir tokių asmenų vaidmens atliekant audito užduotį,
kiti audito partneriai gali būti, pavyzdžiui, audito partneriai,
atsakingi už svarbias kontroliuojamąsias įmones arba
padalinius.
Peržiūros grupė
(Review team)
a) Visi užduoties grupės nariai, atliekantys peržiūros
užduotį.
b) Visi kiti firmos asmenys, kurie gali daryti tiesioginę įtaką
191
peržiūros užduoties rezultatams, įskaitant:
i. asmenis, kurie rekomenduoja užduoties partneriui
skirtiną atlygį, ar tiesiogiai prižiūri užduoties
partnerio darbą, jam vadovauja ar kitaip kontroliuoja
kaip užduoties partneris atlieka peržiūros užduotį
(įskaitant visus, aukštesnių nei partneris lygių
vadovus iki pat asmens, kuris yra firmos vyresnysis
ar vadovaujantis partneris (vykdomasis direktorius ar
jo atitikmuo);
ii. asmenis, kurie užduoties atlikimo metu konsultuoja
specifiniais techniniais arba ūkio šakos, ūkinių
operacijų arba įvykių klausimais;
iii. asmenis, kontroliuojančius užduoties kokybę,
įskaitant asmenis, kurie vykdo atliktos užduoties
kokybės kontrolės peržiūrą.
c) Visi tinklo firmos darbuotojai, kurie gali daryti tiesioginę
įtaką peržiūros užduoties rezultatams.
Peržiūros klientas
(Review client)
Įmonė, kurioje firma atlieka peržiūros užduotį.
Peržiūros užduotis
(Review engagement)
Pagal Tarptautinius peržiūros užduočių ar lygiaverčius
standartus atliekama užtikrinimo užduotis, kurią atlikdamas
praktikuojantis buhalteris profesionalas pateikia išvadą, ar,
remiantis procedūromis, kurių metu nėra surenkami visi
įrodymai, būtina atliekant audito užduotį, buhalteris pastebėjo
ką nors, kas jį verstų manyti, kad finansinės ataskaitos nebuvo
visais reikšmingais atžvilgiais parengtos pagal taikomą
finansinės atskaitomybės tvarką.
Praktikuojantis buhalteris
profesionalas
(Professional accountant in
Public Practice)
Buhalteris profesionalas, nepriklausomai nuo pareigų
skirstymo pagal funkcijas (pavyzdžiui, auditas, mokesčių
apskaita ar konsultavimas), dirbantis firmoje, kuri teikia
profesines paslaugas.
Sąvoka „praktikuojantis buhalteris profesionalas“ taip pat
vartojama kalbant apie praktikuojančių buhalterių
profesionalų firmą.
Priimtinas lygis
(Acceptable level)
Lygis, kuriam esant buhalteris profesionalas atlikdamas
nusimanančios ir informuotos trečiosios šalies testą, galėtų
padaryti išvadą, jog jis laikėsi pagrindinių principų.
Profesinė veikla
(Professional activity)
Buhalterių profesionalų vykdoma apskaitos ar su ja susijusių
žinių reikalaujanti veikla, įskaitant apskaitos, audito,
mokesčių, valdymo, konsultavimo ir finansų valdymo
paslaugas.
Profesinės paslaugos
(Professional services)
Klientų užsakymu vykdoma profesinė veikla.
192
Reklama
(Advertising)
Visuomenės informavimas apie praktikuojančių buhalterių
profesionalų teikiamas paslaugas ir (arba) jų turimus
profesinės veiklos įgūdžius.
Sąlyginis atlygis
(Contingent fee)
Iš anksto pagal sutartus kriterijus apskaičiuojamas atlygis,
kurio dydis priklauso nuo ūkinio įvykio rezultato arba firmos
suteiktų paslaugų rezultato. Teismo arba kitos valdžios
institucijos nustatytas atlygis sąlyginiu atlygiu nelaikomas.
Siūlomas buhalteris
(Proposed accountant)
Praktikuojantis buhalteris profesionalas, kuris svarsto
prisiimti audito ar užduoties teikti apskaitos, mokesčių,
konsultavimo ar panašias profesines paslaugas būsimam (arba
kai kuriais atvejais, dabartiniam) klientui.
Specialios paskirties finansinės
ataskaitos
(Special purpose financial
statements)
Pagal finansinės atskaitomybės tvarką sudarytos finansinės
ataskaitos, skirtos tenkinti nurodytų vartotojų finansinės
informacijos poreikius.
Susijusi įmonė
(Related entity)
Įmonė, kurią su klientu (įmone) sieja bet kurie iš šių ryšių:
a) kai įmonė tiesiogiai arba netiesiogiai valdo kliento įmonę
ir ši kliento įmonė yra reikšminga tai įmonei;
b) kai įmonė turi tiesioginių finansinių interesų kliento
įmonėje, kai tokia įmonė turi reikšmingos įtakos kliento
įmonei ir šios įmonės interesai kliento įmonėje jai yra
svarbūs;
c) kai įmonę tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja kliento
įmonė;
d) kai įmonė, kurioje kliento įmonė arba su ja susijusi
įmonė, apibūdinta c punkte, turi tiesioginių finansinių
interesų, darančių reikšmingą įtaką šiai įmonei, o
interesai yra svarbūs kliento įmonei, ir su ja susijusiai
įmonei, apibūdintai c punkte;
e) kai įmonė (patronuojamoji) ir kliento įmonė yra bendrai
valdomos kitos įmonės, su sąlyga, kad kita tos pačios
patronuojančios įmonės patronuojamoji įmonė ir kliento
įmonė yra reikšmingos tai įmonei, kuri valdo abi šias
įmones.
Tiesioginiai finansiniai interesai
(Direct financial interest)
Finansiniai interesai, kai:
a) fizinis asmuo arba įmonė tiesiogiai turi ar gali juos
kontroliuoti (įskaitant tokius, kuriuos savarankiškai
valdo kiti asmenys);
b) fizinis asmuo ar bendrovė gaunantys naudą turi per
kolektyvinio investavimo subjektus, nekilnojamojo turto
fondus, patikėjimo fondus ar kitus tarpininkus, kuriuos
jie kontroliuoja ar kurių investicinius sprendimus jie gali
193
paveikti.
Tinkama audito užduotis
(Eligible audit engagement)
800 skyriuje nurodytais tikslais ši sąvoka yra aprašyta 800.2
punkte.
Tinkama užtikrinimo užduotis
(Eligible assurance
engagement)
990 skyriuje nurodytais tikslais ši sąvoka yra apibrėžta 990.2
punkte.
Tinkamas peržiūros specialistas
(Appropriate reviewer)
Specialistas, kuris turi reikiamų žinių, įgūdžių, patirties ir
įgaliojimą objektyviai peržiūrėti atliktą atitinkamą darbą
arba suteiktą paslaugą. Toks asmuo gali būti buhalteris
profesionalas.
Ši sąvoka yra apibrėžta 300.8 A4 punkte.
Tinklo firma
(Network firm)
Firma ar kita įmonė, kuri priklauso tinklui.
Daugiau informacijos pateikta 400 dalies 400.50 A1–400.54
A1 punktuose.
Už valdymą atsakingi asmenys
(Those charged with
governance)
Asmuo (asmenys) ar organizacija (-os) (pavyzdžiui, įmonės
patikėtinis), atsakingi už įmonės strategijos priežiūrą ir
vykdantys su įmonės atskaitomybe susijusias pareigas, tarp jų
ir pareigą prižiūrėti finansinę atskaitomybę. Kai kuriose
jurisdikcijoms priklausančiose įmonėse už valdymą
atsakingais asmenimis gali būti ir įmonės vadovai,
pavyzdžiui, privačiojo ar viešojo sektoriaus įmonės
vykdomieji valdybos nariai arba įmonės savininkas vadovas.
Užduoties atlikimo kokybės
peržiūra
(Engagement quality control
review)
Nustatyta veiksmų seka, atliekama išleidžiant galutinę
auditoriaus išvadą ar prieš jos išleidimą, siekiant objektyviai
įvertinti svarbius užduoties grupės priimtus sprendimus ir
padarytas išvadas, rengiant galutinę auditoriaus išvadą.
Užduoties grupė
(Engagement team)
Visi užduotį atliekantys partneriai ir darbuotojai bei bet kurie
kiti firmos ar tinklo firmos pasitelkti asmenys užduoties
užtikrinimo procedūroms atlikti. Užtikrinimo grupei
nepriklauso firmos ar tinklo firmos pasitelkti išorės
ekspertai.
Užduoties grupei nepriskiriami asmenys, kurie atlieka kliento
vidaus audito funkciją ir kurie tiesiogiai padeda atlikti audito
užduotį, jeigu išorės auditorius laikosi 610-ojo TAS „Vidaus
auditorių darbo naudojimas“ (2013 m. persvarstyto)
reikalavimų.
Užduoties laikotarpis. Audito ir
peržiūros užduočių atvejis
(Engagement period. Audit and
review engagements)
Užduoties laikotarpis prasideda, kai audito grupė pradeda
auditą., Užduoties laikotarpis baigiasi, kai išleidžiama
auditoriaus išvada. Kai užduotis yra pasikartojanti, jos
laikotarpis baigiasi vėliausiai pranešimo apie profesinių ryšių
nutraukimą, kurį pateikia bet kuri iš šalių, dieną arba tą dieną,
kai išleidžiama galutinė auditoriaus išvada.
194
Užduoties laikotarpis.
Užtikrinimo užduočių, kurios
nėra audito ir peržiūros
užduotys, atvejis
(Engagement period. Assurance
engagements other than audit
and review engagements)
Užduoties laikotarpis prasideda, kai užtikrinimo grupė
pradeda teikti konkrečios užduoties užtikrinimo paslaugas.
Užduoties laikotarpis baigiasi, kai išleidžiama užtikrinimo
išvada. Kai užduotis yra pasikartojanti, jos laikotarpis baigiasi
bet kuriai šaliai pranešus apie profesinių santykių užbaigimą
arba išleidus galutinę užtikrinimo išvadą priklausomai nuo
to, kas įvyksta vėliau.
Užduoties partneris
(Engagement partner)
Firmos partneris arba kitas jos darbuotojas, atsakingas už
užduotį ir jos atlikimą, taip pat už firmos vardu išleidžiamą
išvadą, ir kuris, jei reikalaujama, turi atitinkamus įgaliojimus,
suteiktus profesinės organizacijos, arba teisės aktais paskirtos
ar reguliavimo institucijos.
Užtikrinimo grupė
(Assurance team)
a) Visi užduoties grupės nariai, atliekantys užtikrinimo
užduotį.
b) Tiesioginę įtaką užtikrinimo užduoties rezultatams
galintys daryti visi kiti firmos asmenys, įskaitant:
i. asmenis, kurie rekomenduoja užtikrinimo užduoties
partneriui mokėti tam tikrą atlygį arba kurie tiesiogiai
prižiūri užtikrinimo užduoties partnerį, jam vadovauja
ar kitaip stebi jo darbą užtikrinimo užduoties atlikimo
metu;
ii. asmenis, kurie užtikrinimo užduoties atlikimo metu
konsultuoja specifiniais techniniais arba ūkio šakos,
ūkinių operacijų arba įvykių klausimais;
iii. asmenis, atsakingus už užtikrinimo užduoties atlikimo
kokybės kontrolę, įskaitant tuos, kurie atlieka
užtikrinimo užduoties atlikimo kokybės peržiūrą.
Užtikrinimo klientas
(Assurance client)
Atsakingoji šalis, t. y. asmuo (arba asmenys), kuris (-ie):
a) esant tiesioginės atsakomybės tikrinimo užduočiai, yra
atsakingas (-i) už tikrinamą dalyką;
b) esant tvirtinimu pagrįstai tikrinimo užduočiai, yra
atsakingas (-i) už tikrinamo dalyko informaciją, bet gali
būti atsakingas (-i) ir už patį tikrinamą dalyką.
Užtikrinimo užduotis
(Assurance engagement)
Užduotis, kurią vykdydamas praktikuojantis buhalteris
profesionalas pateikia išvadą, kuria pagal nustatytus kriterijus
siekiama padidinti numatytų vartotojų, nesančių atsakingąja
šalimi, pasitikėjimą įvertinamo dalyko rezultatais.
(Užtikrinimo užduočių gairės yra pateiktos Tarptautinių
audito ir užtikrinimo standartų valdybos išleistame
Tarptautiniame užtikrinimo užduočių sistemos apraše,
kuriame aprašomos užtikrinimo užduoties sudedamosios
dalys ir tikslai, nurodomos užduotys, kurioms taikomi
tarptautiniai audito standartai (TAS), tarptautiniai peržvalgos
užduočių standartai (TPUS) ir tarptautiniai užtikrinimo
195
užduočių standartai (TUUS)).
Veiklos laikotarpis
(Time-on period)
Ši sąvoka yra vartojama R540.5 punkte.
Veiklos pertraukos laikotarpis
(Cooling-off period)
R540.11 – R540.19 punktuose nustatytais tikslais ši sąvoka
yra aprašyta R540.5 punkte.
Viešojo intereso įmonė
(Public interest entity)
a) įmonė, kurios vertybiniais popieriais prekiaujama
viešojoje rinkoje;
b) įmonė:
i. norminiuose teisės aktuose nurodyta, kaip viešojo
intereso įmonė;
ii. kurios auditas pagal norminius teisės aktus atliekamas
vadovaujantis tais pačiais nepriklausomumo
reikalavimais, kurie yra taikomi įmonėms, kurių
vertybiniais popieriais prekiaujama viešojoje rinkoje.
Tokie teisės aktai gali būti priimti bet kurios
atitinkamos reguliavimo institucijos, įskaitant audito
reguliavimo instituciją.
Pagal 400.8 punkto nuostaas viešojo intereso įmonėmis gali
būti ir kitų įmonių.
Vyresnysis dirbantis
buhalteris profesionalas
(Senior Professional
accountant in business)
Direktoriai, vadovaujančias ar aukštesnes pareigas einantys
darbuotojai, kurie turi reikšmingos įtakos ir priima sprendimus
dėl įdarbinančios organizacijos žmogiškųjų, finansinių,
technologinių, fizinių ir nematerialiųjų išteklių įsigijimo,
naudojimo ir kontrolės.
Ši sąvoka yra apibrėžta 260.11 A1 punkte.
196
KODEKSE VARTOJAMŲ SANTRUMPŲ IR MINIMŲ STANDARTŲ
SĄRAŠAS
SANTRUMPOS
Santrumpa Paaiškinimas
Užtikrinimo sistema Tarptautinė užtikrinimo užduočių sistema
COSO Treadway komisijos rėmėjų komitetas
CoCo Kanados privilegijuotųjų buhalterių profesionalų kontrolės
tvarka
TAUSV Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdyba
TBESV Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdyba
TBF Tarptautinė buhalterių federacija
TAS Tarptautiniai audito standartai
TUUS Tarptautiniai užtikrinimo užduočių standartai
TKKS Tarptautiniai kokybės kontrolės standartai
TPUS Tarptautiniai peržiūros užduočių standartai
KODEKSE MINIMI STANDARTAI
Standartas Visasas pavadinimas
320-asis TAS Reikšmingumas planuojant ir atliekant auditą
610-asis TAS
(persvarstytas 2013 m.) Vidaus auditorių darbo naudojimas
3000-asis TPUS
(persvarstytas)
Užtikrinimo užduotys, išskyrus istorinės finansinės informacijos
auditus ar peržvalgas
1-asis TKKS
Firmų, atliekančių finansinių ataskaitų auditą ir peržiūrą bei
vykdančių kitas užtikrinimo ir susijusių paslaugų užduotis, kokybės
kontrolė
2400-asis TPUS Istorinių finansinių ataskaitų peržiūros užduotys
197
ĮSIGALIOJIMO DATA
• Restruktūrizuoto Kodekso 1, 2 ir 3 dalys įsigalios 2019 m. birželio mėn. 15 d.
• 4A dalis, susijusi su nepriklausomumu vykdant audito ir peržiūros užduotis, galios
finansinių ataskaitų už laikotarpius, prasidedančius 2019 m. birželio mėn. 15 d. ir vėliau,
auditams ir peržiūroms.
• 4B dalis, susijusi su nepriklausomumu vykdant užtikrinimo užduotis, atsižvelgiant į
laikotarpio dalykus, galios laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. birželio mėn. 15 d. ir
vėliau; kitu atveju, ji įsigalios 2019 m. birželio mėn. 15 d.
Informacijos apie pakeistų ilgalaikio bendravimo nuostatų, kurias TBESV paskelbė 2017 m.
sausio mėn. kaip „projekto užbaigimo dokumentą“, pagal ankstesnes struktūrines ir projektines
konvencijas įsigaliojimo datą rasite šio dokumento 3 psl.
198
INFORMACIJA APIE AUTORIŲ TEISES, PREKĖS ŽENKLĄ IR LEIDIMUS
Buhalterių profesionalų etikos kodeksą, jo parengiamuosius projektus, konsultacinius
dokumentus ir kitus TBESV leidinius leidžia TBF, todėl jai priklauso šių leidinių autorių teisės.
TBESV ir TBF neprisiima atsakomybės už nuostolius asmenims, kurie vadovaujasi arba atsisako
vadovautis šiuo leidiniu neatsižvelgiant į tai, ar tokie nuostoliai atsirado dėl aplaidumo ar dėl kitų
dalykų.
Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdyba („International Ethics Standards Board for
Accountants“), Buhalterių profesionalų etikos kodeksas („Code of Ethics for Professional
Accountants“), Tarptautinė buhalterių federacija („International Federation of Accountants“),
TBESV („IESBA“), TBF („IFAC“), TBESV logotipas ir TBF logotipas yra JAV ir kitose šalyse
registruoti TBF prekių ženklai.
Autorių teisės © 2018 m. balandis priklauso Tarptautinei buhalterių federacijai (TBF). Visos
teisės saugomos. Norint kopijuoti, saugoti, perduoti arba kitu panašiu būdu naudoti šį dokumentą
būtina gauti rašytinį TBF leidimą. Kreipkitės [email protected].
ISBN: 978-1-60815-356-5
Išleido:
199