2 Kiek kainuoja abiturientų išleistuvės?

Utenos apskrities architektų karas10

Būrėja tvirtina: pirmieji krizę įveiks aukštaičiai24

* Motopjūklai

* Miško valymo pjūklai

* Žoliapjovės

* Krūmapjovės

* Vejapjovės

* Gyvatvorių žirklės

* Lapų pūtikai-susiurbėjai

* Aukštapjovės

* Vejos pjovimo robotai

* „Husqvarna rider“ traktoriukai...

Pirk „Husqvarną“ ir pamiršk rūpesčius!

Penkiolika metų Anykščiuose veikia Gintauto Gotovskio firma, prekiaujanti „Husqvarnos“ produkcija ir teikianti garantinį ir pogarantinį aptarnavimą. Pasak G. Gotovskio, nusipirkę traktoriuką, motopjūklą, vejapjovę ar vejos pjovimo robotą, jų savininkai rūpesčių neturės, nes patyrę meistrai ne tik atliks garantinį aptarnavimą, tačiau ir operatyviai pašalins bet kokį gedimą eksploataciniu laikotarpiu. „Husqvarna“ garantuoja kokybę. O mūsų meistrai kasmet važiuoja stažuotis į Švediją, - pastebėjo G. Gotovskis, paneigiantis gandus, kad dalis „Husqvarnos“ produkcijos surenkama ne Švedijoje. – Žmonės ir patys bando remontuoti seniai įsigytą techniką, tačiau kai jau nieko nesigauna, ateina pas mus. „Husqvarnos“ sandėliuose yra atsarginių detalių ir prieš kelis dešimtmečius pagamintai technikai.“

G. Gotovskio firma Šaltupio g. 19, Anykščiai Tel. 8 (381) 52753

2 0 0 9 . . . 0 8 . . .

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

1p

sl

..

.

red

ak

toria

us

sk

ilti

s. . . t u r i n y s . . . . . . . . . .

PagarbiaiGražina Šmigelskienė

Leidėjas – UAB „Anykštos redakcija“. ISSN 1822-8615 Adresas: Vilniaus g. 29, LT- 29145 Anykščiai Tel. (8-381) 59 474, (8-381) 59 458, el. p.: anyksta@anyksta.lt. Tiražas 5000 egz.Žurnalas eina nuo 2007 lapkričio mėn.Spausdino UAB „Lietuvos ryto spaustuvė”.

Vyriausioji redaktorė Gražina Šmigelskienė, (8-687) 25892. Žurnalistai ir bendradarbiai: Vytautas Balčiūnas, Linas Bitvinskas (8-675) 47714, Daiva Goštautaitė (8-679) 14209, Raimondas Guobis, Rytis Kulbokas (8-650) 86969, Arvydas Lingaitis (8-672) 43422, Jolanta Matkevičienė (8-615) 69207, Salvijus Pranckūnas, Elvyra Sabalytė, Vidmantas Šmigelskas (8-618) 25835, Sveta Vitkienė (8-614) 78637. Fotografas Jonas Junevičius (8-686) 33036. Kalbos redaktorė Sandra Andriuškevičiūtė. Dizaineris Kęstutis Vasiliūnas.Maketuotojas Justas Navašinskas. Viršelio nuotraukoje: kultūros ministras Remigijus Vilkaitis. Už reklamos turinį redakcija neatsako. Rankraščiai negrąžinami. Perspausdinti publikacijas arba jų dalį galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

2009 Nr. 8 (22)Mėnesinis žurnalas

. . . t e m a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 p s l . . .

T ū k s t a n t m e č i o i š l e i s t u v ė s e

v i e n o d a s t i k s a u l ė s p a t e k ė j i m a s

. . . s a n k i r t a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 0 p s l . . .

D u U t e n o s a r c h i t e k t a i : k u r i s i š j ų

„ k a r a l i u s n u o g a s “ ?

. . . s i t u a c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 2 p s l . . .

S e n i ū n i j ų p l o t a s s k i r i a s i p e n k i s

k a r t u s

. . . a p s k r i t i e s . . . k u l t ū r o s . . . r i t ma s . . . . . . . . . . . 1 8 p s l . . .

„ E ž e r ų s i e t u v ą “ k o r e g a v o k r i z ė

. . . i š . . . a r t i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 9ps l . . .

L i e s ė n ų p i l i a k a l n i s – D a u m a n t o

p i l i a v i e t ė ?

. . . pat i r tys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .21ps l . . .

K a r t a i s p a s i j u n t a n e p e l n y t a i

a p s p j a u d y t a s

. . . i š . . .Sa lv i j aus . . . t eks tų . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 23ps l . . .

. . . a todangos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .24ps l . . .

B ū r ė j a t v i r t i n a : p i r m i e j i k r i z ę

į v e i k s a u k š t a i č i a i

. . . pastogė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .26ps l . . .

Š a l i a t r i j ų u p i ų s a n t a k o s –

T r a u p i s

. . . p r o v o k a c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 8 p s l . . .

Ž i n o m i e m s ž m o n ė m s – i s t o r i j o s

e g z a m i n a s

. . . papareportažas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .30ps l . . .

K a i p p o l i t i k a i t r a n z a v o

. . . ž a i bo . . . i n t e rv i u . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 30ps l . . .

1 3 k l a u s i m ų V y t a u t u i S a m s o n u i

. . . kryž iažod is . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .32psl . . .

Mirtis, vienatvė, gyvenimo prasmė, laisvė – klasikiniai egzistenciniai klausimai.Netikiu, kad yra bent vienas žmogus, kuriam jie nebūtų iškilę.Kaip tekės gyvenimas, kai nebus manęs? Kur tada būsiu ir ar būsiu? Kodėl, kad ir kiek bičiulių turėčiau, vis tiek jaučiu viduj meilės ir supratimo neužpildytas ertmes? Ar mano kasdieniai veiksmai, kuriuos vadinu darbu, o kartais (priklausomai nuo susireikšminimo) – vizijom ir misijom, skiriasi nuo skruzdėlės, tempiančios į skruzdėlyną spyglį, veiklos? Kiek esu laisvas savo pasirinkimuose ir kiek determinuotas gimimo vietos, lyties ir net kilmės (nors skirstyti į runkelius ir elitą – giliausia diskriminacija)? Esu tikra, kad panašios mintys yra perplėšę kiekvieno būtį. Taip pat esu tikra, kad šių klausimų paliestas jau niekada daugiau nebebūsi toks, koks buvai. Netvirtinu, kad dėl to tapsi gilesnis ar išmintingesnis. Gal tik liūdnesnis. Ir užsimiršimas, leidžiantis šėlti kaip vaikui, rečiau ateis. Vieni, ištikti gyvenimo prasmės klausimų, ners į juos, nors vilties, kad pavyks atsakyti į kam ir kodėl beveik nėra, o kiti nustėrs ir susitrauks. Ir visom pastangom – triukšmu ar daiktais – malšins vidinį nerimą. Kad tik nejaustų išsiplėtusios tuštumos. Ir visgi, jei galėčiau rinktis, su kuo tylėti gęstant saulėlydžiui vakarą, kai nudirbti darbai, kai miega vaikai ir į namus sugrįžta net katės, aš rinkčiausi tų liūdnųjų kompaniją. Ir nuojautą jų neatliepto skausmo vietoj fejerverkų.

2 0 0 9 . . . 0 8 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.2

ps

l.

..

. . . t e m a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Paskutinio valso mokėsi visus metus Pirmieji apskrityje brandos atestatus

gavo Visagino rusiškų gimnazijų abitu-rientai. „Atgimimo“ gimnazijos direktorė Vanda Beinorienė sakė, kad pirmieji moksleiviai atestatus atsiėmė birželio 19 dieną.

„Birželio pabaigoje vyksta stojamieji egzaminai į Ukrainos, Baltarusijos, Rusi-jos, Danijos aukštąsias mokyklas. Šiose šalyse egzaminas neskiriamas į valstybinį ir mokyklinį, todėl būsimieji užsienio šalių studentai laiko mokyklinius egzami-nus. Pusė abiturientų tradiciškai prašo atestatų birželio antroje pusėje. Todėl ir mūsų išleistuvių šventė visada vyksta anksčiau nei lietuviškose mokyklose. Negalime laukti valstybinių egzaminų rezultatų, nes išleistuvės būtų skirtos tik pusei abiturientų, o mes rengiame šventę visiems. Šiemet 21-oji laida – 75 abitu-rientai – į išleistuves rinkosi birželio 20 dieną“, - paaiškino V. Beinorienė.

Rusakalbės „Atgimimo“ gimnazijos išleistuvių tradicijos gerokai skiriasi nuo lietuviškoms mokykloms būdingų švenčių.

V. Beinorienė pasakojo, jog tradiciškai jau 21-us metus moksleiviai mokyk-los koridoriuje randa savo portretų parodą ir jų elgesį, keitimąsi, asmenybę apibūdinančius mokytojų... eilėraščius. Vėliau visa linksma paroda keliauja į

Tūkstantmečio išleistuvėse vienodas tik saulės patekėjimas

Šiemet 27-ias apskrities vidurines mokyklas ir gimnazijas baigė 1 tūkst. 909 abiturientai. Apie tūkstantis litų – maždaug tokią išleistuvių šventės kainą įvardijo kelios abiturientės. Tai suma salės nuomos mokesčiui, išlaidos gėlėms, vaišėms, pramogoms, suknelei, bateliams, šukuosenai, manikiūrui. Todėl merginos nesistebi, kad dalis bendraklasių į išleistuves neatėjo.

mokyklos muziejų – buvęs moksleivis, kitąkart užsukęs, randa prisiminimą, koks buvo jis ir jo klasės draugai. Vėliau abiturientų eisena per Visaginą nusitiesia iki „Bangos“ kultūros centro.

„Abiturientams vėlgi tradiciškai įteikiamas buvusio gimnazisto priesakas, kurio esmė – nepamiršti, gerbti ir grįžti į šalį, miestą ir mokyklą, kurią baigė. Kiekvienas išsineša ir asmeninį albumą, kuriame 12 metų fiksuotos smagiau-sios, gražiausios moksleivio akimirkos. Tame albume lieka ir visų klasės draugų, mokytojų skirti palinkėjimai. Žinoma, įteikiami pagyrimai ir padėkos už ypatin-gus nuopelnus.

Abiturientai šoka paskutinį valsą, kurio mokosi ištisus metus. Dar viena tradicija: mokyklą paliekantys žmonės į Visagino ežerą išplukdo popierinius laivelius, kiekvienas į laivelį krauna savo prasmę ar norą“, - pasakojo mokyklos vadovė.

Linksmajai šventės daliai niekas

niekur nesikrausto: patys padengia stalus, deda ant jų vaišes, paskutinį kartą jiems suruoštas savos mokyklos virėjų. Kaip Lietuvoje priimta, šventė baigiasi saulės sutikimu...

Direktorę įžeidė rankų darbo atvirukasKuklumas ir paprastumas, toks

žavingas vienų kolektyvų tradicijose, nepriimtinas ir garsiai smerkiamas kituose. Prieš kelerius metus Anykščių A. Vienuolio gimnazijos direktorė pasipik-tino, kad pakvietimas į paskutinę laidos šventę jai buvo įteiktas neiškilmingas, nepirktinis, jį puošė tik ant spalvoto popieriaus užklijuotas abiturienčių rankų darbo karpinys. Direktorė, reikalavusi tinkamo pakvietimo į jos pačios kolektyvo jos pačios vadovaujamoje mokykloje

> Anykščių A. Vienuolio gimnazijos gimnazistams, brandos atestatus gaunantiems mokyklos vidiniame kiemelyje, skirtas paskutinis valsas.

. . . Sveta Vitkienė >

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.3

ps

l.

..

2 0 0 9 . . . 0 8 . . .

. . . t e m a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

p r o s p e k t a s

rengiamą šventę, skambino tėvams ir žadėjo apie abiturientų netaktą papasako-ti būsimoms moksleivių kartoms. Tąkart merginos klaidą greitai ištaisė: perdavė mokyklos vadovei antrą – parduotuvėje nupirktą ir dailyraščiu parašytą kvietimą...

Iš paukščiais puoštos bažnyčios – į skirtingas puses

Ignalinos gimnaziją šiemet baigęs Laimonas Dubaka pasakojo, kad pirmą kartą brandos atestatų įteikimo ceremoni-jai rinkosi į Ignalinos bažnyčią.

„Anksčiau tradicinė išleistuvių vieta buvo miesto Kultūros centras. Bažnyčia šiemet pasirinkta, nes nebuvo kur dėtis: Kultūros centro salė remontuojama, o iš anksto buvo žinoma, kad šventėje žmonių bus daug. Manau, neapsirikome: jei jau mums bažnyčioje patiko, tai mūsų tėvams – juo labiau. Viena – šventė iškilmingesnė tokioje aplinkoje, antra – nereikėjo nugarom, kaip būdavo anks-tesniais metais, vienam į kitą trintis.

Atestatus mums įteikė visas pul-kas žmonių: Ignalinos meras Bronis Ropė, Seimo narys Česlovas Juršėnas, savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vadovė Regina Lisauskienė, gimnazijos direktorė Birutė Smalienė“, - pasakojo L. Dubaka.

Po oficialiosios išleistuvių dalies, pasak abituriento, jo klasė pasidalino į kelias dalis: vieni su tėvais ir vadovais patraukė į „Karčemą“, kiti su tėvais ar draugais persikėlė prie ežerų.

„Gaila, kad ne visi kartu buvome, tačiau situacija tokia, kad ne visoms šeimoms užmokestis (80 Lt vienam žmogui) už vakarą kavinėje įkandamas.

Ir tai po pasiruošimo išlaidų išleistuvėms: po gėlių, dovanų, suknelių, kostiumų pirkimo... Vaikinams truputį paprasčiau, merginų išlaidos tikrai nemažos: manikiūrininkės, pedikiūrininkės, kirpėjos, kosmetologės, suknelių nuomotojos ir siuvėjos – juk už viską reikėjo sumokėti. Mūsų merginos buvo išsipuošusios“, - pasakojo Laimonas Dubaka.

Molėtiškiai abiturientai po ceremonijos Kultūros centre (viena moteris pasakojo, jog Nepriklausomybės pradžioje atestatai buvo įteikiami bažnyčioje, tačiau ilgainiui veiksmas persikėlė į valdišką erdvę) išsibarstė po išnuomotas kavines. Irgi ne visi. Atsiskyrė, kaip manoma, tie, kuriems pritrūko pinigų vaišėms.

Siūta suknelė su išliekamąja verteIšleistuvių aprangos kodo nustatyti

tiesiog neįmanoma: marga, šviesu ir juoda, ilga ir trumpa, siaura ir pūsta... Suknelės siūtos, pirktos turguje, parduotuvėse, dizainerių salonuose, nuomotos, tinkančios vestuvėms. Pažįstu merginą, kuri puikiausiai pasipuošė gerai „padirbėjusi“ dėvėtų drabužių parduotuvėje. O jos draugei itališką vakarinę suknelę atvežė tolimųjų reisų vairuotoju dirbantis tėtis.

Uteniškės Vidos Šeštokienės dukra baigė A. Šapokos gimnaziją. Moteris pasakojo, kad „nieko pasirodymui ir nieko nereikalingo išleistuvėse nebuvo“.

„Anksčiau mano dukra mokėsi kitoje mokykloje – jaučiau varžybas dėl

>>>

Mak

sim

Pog

rebn

iak

nuot

r.

> Visagino “Atgimimo” gimnazijos abiturientai išleistuves atšoko pirmieji apskrityje.

Gintautas Gotovskis, anykštėnas verslininkas:„Liūdna sakyti, bet mano išleistuvės buvo parodomasis renginys, po kurio klasės draugų keliai daugiau nesusikirto. Prisimenu klasės auklėtoją sakant: „Na va, susitikome paskutinį kartą, užversime mokyklos duris ir išsiskirstysime.“ Išpranašavo taškas į tašką – jau dvejus metus bandau rasti bendraklasius, norėjau suorganizuoti susitikimą po 30-ies metų, bet, matyt, nieko neišeis – atsiliepė tik du. O aš norėčiau susitikti, pasikalbėti ir su kritusiais, ir su pasikėlusiais – 11 metų kartu praleidom Dūkšto (Ignalinos raj.) vidurinėje.“

Irina Šerkšniova, Utenos verslo informacijos centro direktorė:„Neturėjau išleistuvių suknelės. Taip susiklostė, kad po 8 klasių iš Komi (Rusija) autonominės respublikos su tėvais persikrausčiau į Lietuvą ir iš karto tapau buvusio statybų technikumo moksleive. Taigi nebuvo išleistuvių vakaro.Mokyklas jau baigė penki mano vaikai, tačiau jie – berniukai. Išleistuvių suknelės ir vėl neteko ieškoti...“

Valdas Šerėnas, laikraščio „Zarasų kraštas“ redaktorius:„Tai buvo 1973-aisiais, baigiau Linkmenų vidurinę mokyklą Ignalinos rajone. Visas gyvenimas buvo prieš akis, vilčių daugybė, naujo etapo pradžia. Prisimenu, išleistuvės buvo linksmos, paprastos, mielos. Gavome atestatus, tėveliai susimetė, baliuką suruošė. Buvo šventė be didelių iškilmių, be didelių išlaidų. Ėjome pasitikti saulės. Man atrodo, iki šiol šita tradicija viena iš pagrindinių per išleistuves, kokia mokykla vaikus beišleistų...“

Vaiva Daugelavičienė, Anykščių savivaldybės gydytoja: „Per išleistuves pirmą ir, ko gero, paskutinį kartą šokau valsą su tėčiu. Vėliau nebuvo arba muzikos, arba vietos, arba abiejų iš karto... Neatsimenu, kokia buvo mano išleistuvių suknelė. Turbūt buvo graži ir patogi, nes neprisimenu, kad jausčiausi nepatogiai. Tas pats ir su išlaidom: neprisimenu, kiek mums mano išleistuvės kainavo. Baigiau Kauno 26-ąją vidurinę mokyklą, klasė buvo nuostabi, su bendraklasiais dažnai susitinkame.“

K o k s b u v o j ū s ų i š l e i s t u v i ų v a k a r a s ?

2 0 0 9 . . . 0 8 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.4

ps

l.

..

. . . t e m a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

gražesnio drabužio. Šapokos gimnazijoje vaikai irgi varžėsi, bet greičiau - dėl moks-lo rezultatų, žiūrėjo ne kas madingesnis, o sirgo, kaip egzaminus geriau išlaikyti, ir šios lenktynės davė vaisių. Visi įstojo ten, kur norėjo.

Mes išleistuvinę suknelę siūdinomės pas savo siuvėją. Kainos Utenoje nedidelės: paprastesnę, neypatin-gos kokybės audinio suknelę galima pasisiūdinti už 150 Lt, tačiau jeigu audi-nys natūralus, tai ji kainuoja apie 400 Lt. Man labai patiko abiturienčių drabužiai: jokių superpuošnių suknių, dauguma kuk-lios, skoningos, jaunatviškos. Mergaitės

buvo žavingos. Mes visada manėme, kad iškilmių suknelę geriau siūtis, ne nuomo-tis. Jeigu drabužis kokybiškas ir tinkantis, tai jis turi išliekamąją vertę ir gali būti dar ne sykį apsivilktas. Juk tai tavo paskutinė mokyklinė suknelė, sugėrusi tos dienos mintis, prisiminimus... Manau, Šapokos gimnazijos abiturientų šventinės išlaidos neviršijo proto ribų – juk kiekvienai šventei reikia šiek tiek skirti ir laiko, ir pasiruošimo, ir išlaidų.

Na, o ceremonijos prisiminimai neko-kie. Susigrūdome į Kultūros centro salę – nė rankos pakelti, kaip silkės statinėje. Savo dukrai gėles įteikėme minios išnešti į kiemą ir ją pagaliau suradę spūstyje. Nežinau, ar vaikams iš to renginio liks koks geras prisiminimas. Bent jau aš nepajutau tokiai progai tinkančio iškilmingumo. Abiturientus sveikino Utenos meras Alvydas Katinas ir Seimo narys Edmundas Pupinis. Smigtelėjo vie-nas šventės niuansas: į ceremoniją atėjo buvęs mokyklos direktorius, matematikos

mokytojas, šiltas, atviras, mokinių ir tėvų nuoširdžiai mylimas pedagogas. Organi-zatoriai nesuteikė šiam žmogui žodžio, nors mums jis būtų buvęs svarbesnis už kitų. Mane tai įžeidė, mokytoją, neabe-joju, taip pat“, - prisiminė uteniškė Vida Šeštokienė.

Pažįstama abiturientė juokauja: poli-tikai atvyksta į išleistuves, rinkti „sielų“ artimiausiems rinkimams. Išties, politikai vyksta beveik į visų miestų mokyklų brandos atestatų įteikimo ceremonijas. Reta išimtis – Visagino „Verdenės“ gim-nazija, tradiciškai šią dieną pamininti tik mokykloje, be svečių iš rajono ir Seimo. Renkamasi mokyklos salėje, atestatus įteikia gimnazijos vadovė.

Apsieina be ceremonijų Utenos rajono Dusetų Kazimiero

Būgos gimnazijoje apsieinama be mokslo metų pabaigos išlaidų – nebūna jokių ceremonijų.

„Mes iškilmingai švenčiame paskutinį skambutį. O atestatus įteikiu kabinete – vieniems anksčiau, kitiems – vėliau. Užeina mokinys – gauna atestatą“, - pa-sakojo šios mokyklos vadovas Gintautas Kuzma.

> Visagino „Atgimimo“ gimnazijos abiturientai kasmet į ežerą paleidžia svajonių ir vilčių laivelius.

Mak

sim

Pog

rebn

iak

nuot

r.

>>>

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.5

ps

l.

..

2 0 0 9 . . . 0 8 . . .

. . . b e . . . d i k t o f o n o . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

i š p i r m ų l ū p ų

- Ar visada prekybininkai pirkėjams siūlo kokybišką prekę? Ar tarnyba dažnai gauna skundų dėl praleistų prekybos terminų ar nusipirktų sugedusių produktų? Ar skundai pasitvirtina? - Apskrities rajonų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sulaukė 26 pirkėjų skundų. Trečdalis iš jų pasitvirtino. Per praėjusių metų pusmetį buvo gauti 28 skundai – 11 iš jų pasitvirtino. Dažniausiai žmonės skundėsi sumokėję pinigus už nekokybiškus gyvūninės kilmės maisto produktus: pieną, mėsą, žuvį. Daugiausia nusiskundimų tradiciškai liečia maisto kokybę – apskrityje gauta 19 tokių skundų. 6 kartus pirkėjai pranešė apie pasibaigusį produkto realizavimo laiką, 2 kartus – dėl produktų laikymo sąlygų, tiek pat – dėl higienos režimo parduotuvėje ir prekių ženklinimo. - Kokie prekybos tinklai reikalavimus pažeidė dažniausiai?- Šiemet skundėsi 7 pirkėjai, įsigiję nekokybiškas prekes rajonų vartotojų kooperatyvo parduotuvėse. 6 kartus kreiptasi dėl pažeidimų UAB „Norfos mažmena“, 5 skundai buvo susiję su UAB „Maxima Lt“ tinkle įsigytomis prekėmis.- Kaip dažnai tarnyba tikrina maisto prekių parduotuves, kaip tai vyksta: periodiškai ar tik gavus skundą?- Maisto prekių parduotuvės priskiriamos vidutinės rizikos maisto tvarkymo subjektams ir pagal planą tikrinamos 1 kartą per metus. Neplaniniai patikrinimai atliekami kiekvieną kartą gavus piliečių pranešimą (skundą) ir esant tiksliniams (teminiams) patikrinimams (pvz., mėsos ženklinimo ir t. t.). Pasitvirtinus skundams, taikomos nustatytos nuobaudos nuo įspėjimų iki 300 Lt dydžio baudos. Būtent tokio dydžio – maksimali bauda – paskirta Utenos RVK „Aukštakalnio“ parduotuvės vedėjai. 225 Lt bauda nubausta UAB „Gardi mėsa“ parduotuvės vedėja.- Visuose apskrities miestuose veikia vadinamieji „turgeliai ant šaligatvio“, kai nepatikrinti namų gamybos maisto produktai – dažniausiai kiaušiniai, varškė, sūriai, lašiniai – parduodami prekybai neskirtose vietose. Kokia tarnybos pozicija?- Tai viešosios policijos susidomėjimo objektas, nes tik savivaldybių tarybos tvirtina turgaviečių ir prekybos vietas. Tarnybos nuostata: tai visai nepriimtinas prekybos būdas, nes prekiaujama nesilaikant higienos reikalavimų. Sakykim, Utenos bobutės maistą išdėsto ant turgaus ribos – saulėje, dulkėse. Utenos policija tikrai nepraleidžia jų prekybos pro akis – dažniausiai pardavėjus tiesiog išvaiko.

Š a l i g a t v i ų t u r g e l i u s i š v a i k o p o l i c i j a

Ar visada perkame kokybišką prekę? Apie maisto produktų kokybę, kuri labiau ir dažniau pažeidžiama šiltuoju sezonu, su Utenos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – tarnyba) Veterinarijos, sanitarijos ir maisto skyriaus vedėjo pavaduotoja - maisto produktų inspektore Dalia Laimiene kalbėjosi žurnalistė Sveta Vitkienė.

Jau geras pusmetis, kaip gyvename laukimu ir neapibrėžtumu. Deja, tai ne tas laukimas kaip prieš Kalėdas, kada saldžiai svajoji, kokią dovaną tau įteiks Kalėdų Senelis, juk dar nebuvo Kalėdų, kad nebūtum gavęs siurprizo. Tačiau šį kartą daugelis drebančia širdimi rytais slenka prie kartoninės dėžutės ir atplėšę ją vis labiau baiminasi rasti to, ko nenorėtų, juk valdžia – ne Kalėdų Senelis. Sakoma, kad geros valdžios nebūna, tuo galime įsitikinti patys – kasdien pasikeitimai, perversmai, mažinimai, optimizavimai. Atrodytų, kad pagrin-dinis mūsų biznis buvo ne pramonė ar žemės ūkis, o visokių įstaigų steigimas ir naikinimas. Bijau, kad taip bekarpydami Lietuvos politikai ir dalies šalies teritorijos neatsisakytų, esą nenaudinga. Sakykim, pasiliks Vilnių, Kauną ir Klaipėdą, o kiti – gyvenkit kaip išmanot.

Panašus scenarijus jau ir vyks-ta, tačiau šįkart vėl kertama per administracinę sistemą – pagyvenote apskrityse ir užteks. Kitaip sa-kant, apskričių naikinimo mašina jau paleista. „Apskričių reforma jau įsibėgėjo – Seimas jau priėmė Apskrities valdymo įstatymo pakeiti-mus, artimiausiu metu darbą pradės apskričių likvidavimo komisijos, padėsiančios apskritims perduoti funkcijas, kad iki kitų metų liepos mėnesio pasiektume užsibrėžtus tikslus“, – sakė Vyriausybės kancleris Darius Matulionis.

Liepos mėnesį Vyriausybė pritarė darbo grupės parengtam siūlymui perduoti apskričių viršininkų įsteigtas įstaigas savivaldybėms arba atitinka-moms ministerijoms, o neefek-tyviai veikiančias likviduoti. Panašiai kalbėjome, kai buvo naikinami kolūkiai – neefektyvu, biurokratija, nenašu ir t. t.

Kitaip sakant, per metus laiko

Kolūkių naikinimo metas

. . . Linas Bitvinskas >

sugrįšime, kaip žada Vyriausybė, vėl bent 15 metų atgal, būsime likviduoti kaip vienetas. Žinoma, viskas daroma tik žmogaus labui, tik piliečio gerovei ir biurokratijos mažinimui, tačiau iškyla vienas neaiškumas – o kas toliau?

Nesu didelis apskričių šalininkas, tuo labiau didelio biurokratinio apara-to gerbėjas, bet vis dėlto apskričių buvimas reiškė, kad Lietuvoje yra ne tik didmiesčiai. Panaikinus apskritis nebeliks kam rūpintis tolygiu funk-cionavimu. Gali atsitikti, kad Utenos apskritis, kaip viena iš rečiausiai apgyvendintų, taps visiškai užmiršta kaip apleista kolūkinė daržinė arba toliau bus dainuojama ta pati dainelė – „jūsų duona – turizmas“, tarsi Aukštaitija galėtų lygintis su Venecija arba Marmariu, o lietuviai nieko daugiau netrokštų, tik vaikščioti po pušynus ir kepti šašlykus.

Žinoma, ko gero, funkcijos bus perduotos kokiai ministerijai, tačiau abejoju, ar Vilniuje valdininkams būtų didelis skirtumas, kur nukreipti lėšas, ar jie suprastų, kokie realūs poreikiai ir kokios galimybės yra šito regiono.

Lazda turi du galus, todėl siūlyčiau nesidžiaugti, kad apskritys naiki-namos. Kas iš to laimės? Galbūt valstybės biudžetas kažkiek su-taupys, tačiau visiškai neaišku, kas bus toliau, ar neatsitiks taip (žinant lietuvišką biurokratiją), kad reikalų tvarkyti teks vykti jau nebe į Uteną, o į Vilnių?

Mano pastebėjimu, visos per-tvarkos Lietuvoje prasideda entuzias-tingai, baigiasi kaip visada. O rezul-tatas tų pertvarkų – reikia ką nors taisyti ir tobulinti. Manau, taip bus ir šį kartą, nors ne taip jau svarbu, kur mes gyvename – apskrityje, krašte ar regione. Vieno, ko nenorėčiau, vieną rytą atsibusti Utenos gubernijoje.

2 0 0 9 . . . 0 8 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.6

ps

l.

..

pli

us

ai

ir m

inu

sa

i

. . . U t e n a . . . A n y k š č i a i . . . M o l ė t a i . . . i r . . . . .

„Verslo žinių“ paskelbtame didžiausių Lietuvos įmonių 1000-uke yra trisdešimt Utenos apskrities įmonių.O didžiausių Utenos apskrities įmonių 30-uke – 18 Utenos savivaldybės, 5 Anykščių savivaldybės, po 3 Visagino ir Molėtų savivaldybių, 1 Zarasų savivaldybės bendrovė. Nė viena iš Ignalinos bendrovių į didžiausių įmonių sąrašą nepateko.Tarp apskrities didžiausiųjų daugiausia buvo statybos įmonių (9). Į 30-uką dar pateko 8 gamybos įmonės, 7 prekybos įmonės, po 3 paslaugų bei transporto bendroves.

Utena – apskrit ies verslo „bamba“

Didžiausios Utenos apskrities įmonės(vieta apskrityje; pardavimų ir paslaugų apimtys 2008 m. mln. Lt; vieta šalyje; savivaldybė; veiklos profilis)

1. Ignalinos atominė elektrinė; 596,7; (41); Visaginas; elektros energijos gamyba 2. UAB „Bleiras“; 143,4; (159); Utena; krovinių vežimas3. UAB „Umaras“; 124,2; (175); Utena; polietileno gaminiai4. UAB „Bikuvos prekyba“; 111,3; (198); Utena; prekyba5. „Utenos trikotažo“ grupė; 110,7; (199); Utena; trikotažo gamyba 6. UAB „Molesta“; 81,6; (241); Molėtai; statyba7. UAB „Visagino linija“; 72,3; (256); Visaginas; medienos, baldų pramonė8. Utenos rajono vartotojų kooperatyvas;71,2; (271); Utena; prekyba9. UAB „Lakaja“; 64,7; (294); Molėtai; statyba10. UAB „Jara“; 63,2; (299); Anykščiai; gyvulininkystė, prekyba ir kt.11. AB „Anykščių vynas“; 37,5; (426); Anykščiai; alkoholinių gėrimų gamyba12. UAB „Jarimpeksas“; 37,4; (428); Anykščiai; prekyba žemės ūkio produktais13. UAB „Statva“; 35,6; (440); Utena; statyba14. UAB „Aukštaitijos traktas“; 35,3; (442); Utena; statyba 15. UAB „Dauniškis ir Ko“; 34,5; (452); Utena; statyba16. AB „Umega“; 33,4; (459); Utena; mašinų ir įrangos gamyba17. AB „Utenos melioracija“; 26,9; (544); Utena; statyba18. UAB „Orfis“; 24,7; (576); Molėtai; prekyba19. UAB „Utenos šilumos tinklai“; 22,6; (611); Utena; šilumos energijos gamyba20. UAB „Vytrolma“; 21,6; (632); Utena; statybinės medžiagų gamyba21. UAB „Nosted mechanika“; 20,9; (645); Utena; grandinių ant ratų gamyba22. IĮ „Agrenta“; 13,7; (773); Utena; krovinių vežimas23. UAB „Anykščių energetinė statyba“; 13,6; (779); Anykščiai; statyba24. UAB „Utenos Lytagra“; 12,8; (793); Utena; prekyba25. UAB „Akadas“; 12,2; (817); Zarasai; medienos, baldų pramonė26. UAB „Anykščių ratas“; 11,6; (829); Anykščiai; krovinių vežimas27. UAB „Duventa“; 10,0; (868); Utena; statyba28. UAB „Alsuva“; 9,7; (876); Utena; statyba29. UAB „Utenos vandenys“; 8,2; (913); Utena; vandens tiekimas30. UAB „Sugardas“; 6,9; (941); Visaginas; kabelinė televizija

Verslo dienraščio duomenimis, iš apskrities įmonių pagal pardavimų apimtis 2008 m. aukščiausią vietą šalyje – 41-ąją – užima Ignalinos atominė elektrinė (pardavimai – 596,7 mln. Lt). 44-oje vietoje – UAB „Švyturys – Utenos alus“ (566,6 mln. Lt), 47-oje – UAB „Biovela“ (499,2 mln. Lt.). Tačiau pastarųjų dviejų įmonių į didžiausiųjų apskrities bendrovių trisdešimtuką nerašėme, nes Utenoje jos turi tik savo padalinius.

Giedriui Titeniui, anykštėnui plaukikui, už rekordus. G. Titenis liepos mėnesį universiadoje ir pasaulio čempionate pagerino 9 Lietuvos rekordus. Abejose varžybose G. Titenis pelnė po medalį.

Algimantui Žiukui, Molėtų merui, už paslaptingumą. Iš šešių Utenos apskrities savivaldybių tik Molėtų savivaldybė liepos pabaigoje nebuvo paskelbusi administracijos darbuotojų atlyginimų internete. Tai padaryti savivaldybės įpareigotos Vyriausybės nutarimu.

Vytautui Balčiūnui, Vilniaus paveikslų galerijos vedėjui, už iniciatyvą Anykščiuose įkurti Sakralinio meno centrą. Meno centre eksponuojama monsinjoro Alberto Talačkos paveikslų kolekcija. Ekspozicijoje yra ir garsių Vakarų dailininkų darbų.

Vytautui Galvonui, Seimo nariui, už tai, kad tik dabar sužinojo „Kas yra kas Lietuvoje“. Parlamentaras už lėšas, skirtas parlamentinei veiklai, nusipirko knygą „Kas yra kas Lietuvoje“. Penkeri metai Seime, o vis dar neaišku, kas yra kas...

Just

o N

avaš

insk

o nu

otr.

Just

o N

avaš

insk

o nu

otr.

Liepos viduryje Dusetose (Zarasų raj.) surengtas vėžių valgymo čempionatas. Čempionatą savo sodyboje organizavo Erika ir Ramūnas Čižai. Dėl geriausio vėžių valgytojo vardo rungėsi 50 dalyvių, tarp jų buvo ir užsieniečių. Geriausiai vėžius valgė dusetiškis Audrius Barzda. Jis per 5 min. suvalgė 55,32 proc. vėžių.

Taisyklingiausiai valgė dusetiškis

> Čempionato organizatorius Ramūnas Čižas kėlė reikalavimą suvalgyti kuo daugiau vėžio masės.

Pareigūną – irkluLiepos 25-osios vakare Ignalinos rajono Lūšių ežere apstumdyti aplinkosaugininkai, bandę sulaikyti žuvį elektra daužiusius Rokiškio rajono gyventojus. 47-erių rokiškietis Algimantas Gasys su pagalbininku, įleidę į vandenį elektros žūklės aparatą, buvo įžūlūs. Priplaukus pareigūnui Adui Čibirui, kuris liepė plaukti į krantą, jie smogė irklu. Irklas atsitrenkė į valtį, lūžo pusiau. Aplinkosaugininkui pavyko smūgio išvengti. Brakonieriai užvedė variklį ir bandė pasprukti. Aplinkosaugininkui į pagalbą nuskubėjo krante buvę pareigūnai. Jie puolė vytis bėglius, iš poilsiautojų pasiskolinę irkluojamą valtį. Priartėjus pareigūnų valčiai, brakonieriai atsisakė sustoti, stumdė į jų valtį lipančius aplinkosaugininkus. Algimantas Gasys už žvejybą elektros žūklės aparatu sulaikytas jau ketvirtą kartą.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.7

ps

l.

..

2 0 0 9 . . . 0 8 . . .

pli

us

ai

ir m

inu

sa

i. . . U t e n a . . . A n y k š č i a i . . . M o l ė t a i . . . i r . . . . .

Po liepos 19-ąją Utenos apskrityje siautusių liūčių buvo sutrikęs elektros tiekimas keliems tūkstančiams vartotojų.Pasak Rytų skirstomųjų tinklų atstovės ryšiams su žiniasklaida Editos Sirutienės, labiausiai nukentėjo Utenos regionas. „Liepos 19-20 dienomis elektros tiekimas buvo sutrikęs keliems tūkstančiams vartotojų, daugiausia – Utenos ir Molėtų rajonuose, - teigė E. Sirutienė. - Tiekimas buvo atstatytas kitą dieną. Liepos 19-23 dienomis regione dirbo daugiau kaip 30 operatyvinio reagavimo brigadų. Ypač sudėtinga buvo atstatyti elektros tiekimą Utenos ir Molėtų rajonuose, nes šios vietovės miškingos. Viesulai vertė didžiausius medžius, kurie nutraukė elektros laidus. Kai kur buvo nuniokotos ištisos trasos.“ Preliminariais paskaičiavimais, Utenos regione patirti nuostoliai siekia apie 500 tūkst. litų. Didžiausi nuostoliai Utenos rajone – apie 76 tūkst., Molėtų – apie 63 tūkst. litų.

Dėl audros – pusė milijono litų nuostolių

> Po liepos 19-osios audros be elektros liko keli tūkstančiai Utenos apskrities gyventojų.

RST archyvo nuotr.

Liepą Ignalinoje kaukėti vyrai apiplėšė dvi viena prie kitos esančias degalines.Ir mėnesio pradžioje, ir maždaug po dviejų savaičių įvykdytų apiplėšimų modelis vienodas.Naktimis Švenčionių gatvėje viena netoli kitos esančias degalines aplankė du kaukėti vyriškiai.Per langelį operatorėms jie pagrasino daiktu, panašiu į pistoletą, ir liepė arčiau jų pristumti kasos aparatą. Abiem atvejais plėšikai pasisavino iki 800 Lt ir pabėgo. Pasak Ignalinos kriminalinės policijos viršininko Dariaus Dailydos, įvykių policija neišaiškino.

Apiplėštos degalinės

Penkios iš šešių Utenos apskrities savivaldybių administracijų savo interneto svetainėse paskelbė darbuotojų atlyginimus. Tik Molėtų savivaldybės administracija kol kas neįvykdė Vyriausybės nutarimo. Molėtų savivaldybės internetiniame puslapyje, skiltyje „informacija apie darbo užmokestį“ parašyta „informacija ruošiama“.Tiesa, ir tų savivaldybių, kurios paskelbė atlyginimus, puslapiuose informacija dozuota. Ignalinos ir Visagino savivaldybės neskelbia rajono vadovų atlyginimų. Ignalinos savivaldybės administracija darbuotojus suskirstė į 5 kategorijas. Pasirodo, šios savivaldybės administracijoje algas gauna tik skyrių vedėjai, vyriausieji specialistai, specialistai, vairuotojai ir valytojos.Iš visko, kas apskrityje paskelbta, didžiausias skaičius – 6 tūkst. 868 litai – įrašytas ties Utenos savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybe. Jo pavaduotojai gauna vidutiniškai po 6 tūkst. 354 litus („ant popieriaus“). Utenos meras Alvydas Katinas uždirba pastebimai mažiau nei administracijos vadovai. Internete nurodyta, kad vidutinė jo alga yra 5 tūkst. 589 litai.

Paskelbė atlyginimus

Utenos apskrities vyriausiais policijos komisariatas skelbia, kad per pusmetį, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, 8 proc. apskrityje sumažėjo nusikaltimų.Iki liepos apskrityje užregistruotos 1 tūkst. 275 (palyginimui 2008 m. I pusmetį – 1 tūkst. 386) nusikalstamos veikos, iš jų 1 tūkst. 169 nusikaltimai (1 tūkst. 271) ir 106 baudžiamieji nusižengimai (115). Ištirtos 708 (692) nusikalstamos veikos.Sumažėjo nusikaltimų gatvėse, transporto priemonių vagysčių, plėšimų, sunkių sveikatos sutrikdymų, girtų asmenų nusikaltimų, nužudymų (užregistruoti 3, pernai iki liepos – 9).Padaugėjo nusikalstamų veikų, susijusių su psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis, vagysčių iš gyvenamų patalpų, sukčiavimų, nusikaltimų, susijusių su neteisėtu namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų ir aparatų gaminimu, laikymu.

Sumažėjo nusikalt imų

Utenos A. Šapokos gimnazijai už išsaugotą lyderystę. Abitūros egzaminų rezultatai įrodė, jog ši gimnazija yra elitinė Utenos mokykla. 10 Utenos rajono abiturientų šiemet gavo valstybinių egzaminų šimtukus, 9 jų baigė A. Šapokos gimnaziją.

Rimantui Čepuliui, Anykščių policijos komisarui, už sugebėjimą susitarti net su velniu. Anykščiuose vykęs festivalis „Velnio akmuo“ praėjo ramiai, nors egzorcistai ir vyskupas gąsdino, jog bus propaguojamas demonizmas, o grupę „Sepultura“ įvardino kaip satanistinę grupę.

Sigučiui Obelevičiui, Anykščių merui, konservatoriui, už narsą. Meras ėmė ir nurėžė visą 55 proc. priedą savo patarėjui Virgilijui Milakniui. V. Milaknis yra ne „bet kas“, o greičiau „šis tas“ – rajono tarybos narys ir įtakingas Tėvynės sąjungos veikėjas.

Vytautui Pupeikiui, anykštėnui pensininkui, už aktyvumą. 75-erių metų anykštėnas tapo Anykščių pirtininkų lyderiu. Jis subūrė bendraminčius, surinko jų parašus ir bando valdžią priversti socialiai remtinus prausti ne baseine, o miesto pirtyje.

Parėmė polit ikų gimines

Kultūros rėmimo fondas (KRF) paviešino paremtus kultūros ir meno projektus. Utenos apskrityje arba su ja susijusiems projektams skirta daugiau nei 134 tūkstančiai litų. Paremti projektai - nuo parodų rengimo iki politikų giminaičių knygų leidimo.KRF parėmė daugiau nei dvidešimt projektų, vykdomų Utenos apskrityje. Prie daugumos projektų įgyvendinimo KRF prisidėjo 5-7 tūkstančių litų parama. 5 tūkst. Lt fondas parėmė VšĮ „Utenos menų inkubatorius“ norą išleisti Utenos mero sesers Reginos Katinaitės – Lumpickienės tarmiškų eilėraščių knygos ir kompaktinės plokštelės „Paraič nama“ leidimą. Su Vytautu V. Landsbergiu (nuotraukoje) siejamos VšĮ „A Propos“ studija projektai paremti daugiau nei bendras leidybiniams projektams skirtų lėšų vidurkis. VšĮ leis V. V. Landsbergio knygą „Stebuklingas arklio Dominyko brangakmenis“, kuriai KRF skyrė 10 tūkst. Lt, bei Marcelijaus Martinaičio poezijos vaikams knygą „Dangaus upė“ – 15 tūkst. Lt. Tai ne vieninteliai su V. V. Landsbergiu susiję projektai. KRF 6 tūkst. Lt parėmė UAB „Dominicus Lituanus“ leidinį – V. V. Landsbergio ir Ramunės Landsbergienės kompaktinės plokštelės „Partizaniškos baladės“ leidimą. KRF 7 tūkst. Lt parėmė Anykščiuose organizuojamą Nacionalinį dainuojamosios muzikos festivalį „Purpurinis vakaras“. Pernai jį organizavo VšĮ „A Propos“ studija, šiais metais – VšĮ „Bardai LT“. Šiame festivalyje dainuos ir pats V. V. Landsbergis.Paramos suma išsiskiria ir Anykščių Antano Baranausko ir Antano Vienuolio – Žukausko memorialinio muziejaus projektas „Miesto ir dvaro arklinis transportas“. Jį KRF parėmė 10 tūkst. Lt.

Just

o N

avaš

insk

o nu

otr.

Just

o N

avaš

insk

o nu

otr.

Just

o N

avaš

insk

o nu

otr.

2 0 0 9 . . . 0 8 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.8

ps

l.

..

sen

ten

cij

os

. . . U t e n a . . . A n y k š č i a i . . . M o l ė t a i . . . i r . . . . .

Per pusmetį Utenos apskrityje nustatyti 9 tūkst. 728 Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimai. Per 2008 metų I pusmetį jų buvo 10 tūkst. 719. Iki liepos nustatyta 2 tūkst. 417 greičio viršijimo atvejų (per tą patį 2008 m. laikotarpį – 2 tūkst. 837). Įvyko 57 įskaitiniai eismo įvykiai (buvo 89); žuvo 8 žmonės (2008 m. I pusmetį – 15); sužeisti 72 žmonės (buvo 113).

Keliuose – saugiau

Norėtųsi tikslumo: kas, kada, kokiomis aplinkybėmis

Dalis Vaiginas, Anykščių vyriausiasis gydytojas, paklaustas, ar ministerija dar nenustatinėja, kam reikės numirti:

„Aš žinau. Numirti reikės 100 proc.“

Komunistų provokacija!

Sigutis Obelevičius, Anykščių meras, apie rajono administracinį suskirstymą:

„Administracinis suskirstymas kvailas.“

Ministre, atrodot kaip sumuštas

Remigijus Vilkaitis, kultūros ministras, žinomas humoristas, apie tai, jog humoras kartais žeidžia:

„Kas užsidirba, tegu ir gauna.“

Just

o N

avaš

insk

o nu

otr.

Dusetose, prie Sartų ežero, pirmą kartą surengtas Lietuvos žmonų nešimo čempionatas. Jame dalyvavo 13 porų iš įvairių Lietuvos miestų.Dalyviams teko įveikti 200 metrų distanciją nešant savo išrinktąją ant pečių įvairia danga: žvyru, žole, smėliu. Šių varžybų nugalėtojais tapo pora iš Marijampolės – Neringa Grinkevičiūtė ir Vytautas Kirkliauskas. Finale jie porą iš Zarasų rajono - Andrių Semeniovą ir Indrę Sabaliauskaitę - nugalėjo daugiau nei 6 sekundėmis, trasą įveikę per 37 sekundes. Trečią vietą užėmė Marius Bielinis ir Ingrida Trinkūnaitė iš Molėtų, o ketvirti buvo Artūras Bikulč ir Alina Beniauskaitė iš Zarasų.Čempionato nugalėtojams be taurių, diplomų ir medalių atiteko ir pagrindinis rėmėjų prizas – tiek alaus litrų, kiek sveria nugalėjusios poros mergina. Nugalėtojai šį kartą gavo 50 litrų alaus. Suomijoje liepos mėnesį vyko pasaulinis žmonų nešimo čempionatas. Šiemet 250 metrų distanciją pirmasis per 62 sekundes įveikė Taisto Miettinenas, kuris ant nugaros nešė Kristiiną Haapanen. Suomiai taip nutraukė 11 metų trukusį estų dominavimą pasauliniuose čempionatuose. Sonkajervyje pasauliniai žmonų nešimo čempionatai vyksta jau 14 metų. Šias varžybas įkvėpė legenda apie vietos miškuose gyvenusį plėšiką Herkką Rosvo-Ronkaineną, kuris iš kaimų vogdavo ne tik maistą, bet esą ir moteris.

Žmonų nešimo čempionatą laimėjo suvalkiečiaiPasklido kalbos, kad slapstosi Utenos savivaldybės tarybos

narys, konservatorius Gintautas Gaižauskas, kaltinamas seksualiniu priekabiavimu prie nepilnamečių Utenos vaikų globos namų (UVGN). Gandai nepasitvirtino: tyrimas tebevyksta, procesinių jo pažeidimų neužfiksuota, G. Gaižauskas tebėra tarybos narys ir nuo skandalo pradžios nepraleido nė vieno posėdžio. Tačiau pareigūnai įvykių nekomentuoja, prisidengdami tyrimo slaptumą saugančiu įstatymu.Ikiteisminis tyrimas dėl tvirkinamų UVGN globotinių pradėtas dėl šios įstaigos administracijos pareiškimo policijai. UVGN nurodytas įtariamasis – 51-erių konservatorius Gintautas Gaižauskas – prieš Velykas dviem paroms buvo uždarytas į areštinę, jam pateikti kaltinimai. Po to jis sustabdė narystę partijoje ir pasiprašė išleidžiamas nemokamų atostogų iš Seimo nario Edmundo Pupinio padėjėjo pareigų.Priminsime: G. Gaižauskas su UVGN nepilnamečiais susipažino gatvėje, vėliau bendravo telefonu, įtraukė į jaunųjų konservatorių būrelio veiklą. Po kurio laiko trys nepilnamečiai auklėtojams papasakojo apie neva nepadorų G. Gaižausko elgesį. UVGN direktorius Sigitas Novodvorskis, vaikų, prie kurių buvo priekabiaujama, teisinis atstovas, atsakė: „Mes nieko nekomentuojame. Yra struktūros, jos dirba, be to, visuomenei ir taip labai daug buvo pasakyta.“Lietuvos vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Rimantė Šalaševičiūtė spėjo, kad tyrimas vargu ar gali būti įpusėjęs.„Iš praktikos žinome, kad tokie tyrimai užsitęsia labai ilgai. Neatsimenu nė vieno atvejo, kad tvirkinimo byla būtų išaiškinta greitai. Tarnybai žinoma tik tiek, kad ikiteisminio tyrimo metu procesinių pažeidimų padaryta nebuvo – mes įsikišame tik tokiu atveju. Vaikų pusę saugo ir atstovauja globėjai – šiuo atveju UVGN“, - „Aukštaitiškam formatui“ sakė Rimantė Šalaševičiūtė.Tuo tarpu Utenos rajono tarybos narys toliau dirba ir, pasak Utenos vicemero Vidmanto Valinčiaus, „sąžiningai lanko tarybos posėdžius“. „Kol neturime tam tikrų struktūrų išvadų ar teismo sprendimo, mes nesmerkiame tarybos nario. Kaip vyksta ikiteisminis tyrimas, taryba irgi neinformuojama“, - kalbėjo Utenos vicemeras V. Valinčius. G. Gaižausko telefono numeris išjungtas, su įtariamuoju pasikalbėti nepavyko.

Į tariamas polit ikas uoliai lanko posėdžius

Rugpjūčio 1-ąją Utenoje, Rašės hipodrome, jau 54 kartą vyko tradicinės respublikinės ristūnų žirgų lenktynės „Utena 2009“. Nedalyvaujant Rašės hipodromo rekordininkui alytiškiui Algiui Vilkiniui, daugiausia medalių laimėjo Stasys Kėrys su žirgu Sakalu iš Varėnos. Antrame važiavime su Gigolo Hiorda jis laimėjo „Utenos krašto“ prizą, trečiame važiavime su Sakalu - Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prizą, aštuntame važiavime su Samaron Ollo užėmė trečiąją vietą. Dar kartą Sakalas šeimininką „atskraidino“ iki finišo pirmuoju, besivaržant dėl „Didžiojo vasaros“ prizo. Amerikos ristūnas Sakalas, pernai pasiekęs Lietuvos hipodromų rekordą, dar kartą Utenoje įrodė, kad jis – greičiausias. 1 tūkst. 600 metrų distanciją jis nulėkė per 2 minutes 4,158 sekundės. „Geriausio laiko prizą“ Stasio Kėrio ir Sakalo duetas laimi Utenos Rašės hipodrome jau trečius metus iš eilės.„Paryžiaus“ prizą laimėjo vilnietė Justina Našlėnaitė su Prancūzijos ristūnų veislės žirgu Pom de Garone, „Melioratorių“ prizą – Ukmergės rajono atstovė Monika Vinskutė su Gotika, AB „Pieno žvaigždės“ prizą – alytiškis Eimantas Klebauskas su Indiana, „Eikliojo žirgo“ prizą – širvintiškis Juozas Kvakšys su Granatu, „Utenos rajono mero“ prizą – Eimantas Klebauskas iš Varėnos rajono su Čile.

Sakalas „atskrido“ pirmas

Rašės hipodrome triumfavo Stasys Kėrys su Sakalu.

Vyta

uto

Šem

elio

nuo

tr.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.9

ps

l.

..

2 0 0 9 . . . 0 8 . . .

. . . U t e n a . . . A n y k š č i a i . . . M o l ė t a i . . . i r . . . . .

Liepos viduryje Molėtų rajono aplinkos apsaugos pareigūnai kartu su policininkais sulaikė brakonierių, sugavusį 34 ungurius. Mėgėjiškos žūklės taisyklės nedraudžia vienam asmeniui per parą sugauti ne daugiau kaip 3 vienetus šios rūšies žuvies. Sulaikytas 46-erių metų kaunietis Romas Radvilavičius limitą viršijo 11 kartų. Praėjus savaitei jis įkliuvo vėl: Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai Stirnių ežere nubaustąjį susitiko dar kartą – šįsyk jis buvo su Karmėlavos (Kauno raj.) gyventoju Olegu Lebedko. Romas Radvilavičius per 4-erius metus už brakonieriavimą nubaustas net 32 kartus

Brakonierius – rekordininkas

Visagino meras Vytautas Račkauskas nuo pavasario dirba be pavaduotojo. Mero iniciatyva tarybai atstatydinus vicemerę Dalią Štraupaitę, naujo pavaduotojo rinkimai iki šiol nebuvos skelbiami.Visagino tarybos sekretorius Algirdas Kavaliauskas „Aukštaitiškam formatui“ sakė, jog Visagino vicemeras bus renkamas tik rudenį. „Išeinančiai vicemerei išmokėta didelė išeitinė kompensacija – kol tie pinigėliai nebus sutaupyti, naujo vicemero klausimas nebus keliamas“, – dėstė A. Kavaliauskas.Tarybos sekretorius atsiminė, jog 1999-aisiais tuometinis meras visus metus dirbo be pavaduotojo, nes taryba du kartus nepritarė siūlomo vicemero kandidatūrai. V. Račkauskas ir D. Štraupaitė iki šių metų priklausė tai pačiai Liberalų ir centro sąjungai. Tačiau nusprendęs vicemerę atstatydinti V. Račkauskas su grupe bendraminčių pasitraukė iš partijos. Jis ir dar 9 Visagino tarybos nariai sukūrė valdančiąją Nepriklausomą frakciją. Taryboje liko tik du liberalcentristai – D. Štraupaitė ir vienas jos kolega, nepriklausantys jokiai frakcijai.

Visaginas taupo

Merui mažą lauželį, vicemerui – dideeelį!

Jonas Kauneckas, Panevėžio vyskupas, rašte Anykščių merui išdėstė nuomonę apie festivalį „Velnio akmuo:

„Negi tai reiškia, kad Anykščiai jau atvirai pereina į velnio „kultūros“ – naikinimo „kultūros“ platinimą?“

Dirbantis gaisrininkas?! Vulgaru...

Vytautas Bernatavičius, Anykščių rajono tarybos narys, apie gaisrininkus:

„Gaisrininkų komandos ne tam reikalingos, kad dirbtų 19 žmonių, o tam, kad užgesintų gaisrą ar išgelbėtų skęstantįjį.“

Palaukit Kūčių, normaliai pasišnekėsit

Romualdas Gižinskas, muzikos mokytojas, Anykščių rajono tarybos narys, apie sunkiosios muzikos festivalį „Velnio akmuo“:

„Galiu pasakyti tik, kad ta muzika patiko šunims.“ s

en

ten

cij

os Ju

sto

Nav

ašin

sko

nuot

r.

Utenos krepšinio komanda „Juventus“ kitą sezoną žais NKL. Stipriausios pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio lygos (LKL) vadovybė sutiko priimti komandą į šią lygą, tačiau uteniškiai turėjo sumokėti 350 tūkst. litų stojamąjį mokestį. Komandos biudžetas, jeigu ji būtų žaidusi LKL, turėjo siekti milijoną litų. Krizės metu tokią pinigų sumą surinkti sudėtinga, todėl ir nuspręsta „Juventus“ palikti NKL.

„ Juventus“ l iks NKL

Departamento vadovas kalbėjo Baltarusi jai

Liepos viduryje apskrities verslininkų delegacija lankėsi Vitebske (Baltarusija), tarptautiniame investuotojų forume. Uteniškiai sužinojo, kad baltarusiai norėtų rasti investuotoją, kuris ties Vitebsku pastatytų a la Disneilendą, logistikos mazgą tarp Rytų ir Vakarų, kurtų gamyklas, plėstų kaimo turizmą.Baltarusijos televizijos pakalbintas delegacijos vadovas, Utenos apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento direktorius Nerijus Čepauskas šeimininkams vilčių, kad uteniškiai verslininkai imsis panašių projektų, nesuteikė, bet departamento direktorius pasidžiaugė šiemet Utenos apskrities viršininko administracijos bei Vitebsko srities valdžios pasirašyta bendradarbiavimo sutartimi.Tačiau Utenos statybų bendrovės „Statva“ vadovas Juozas Ramonas ir degalinių tinklo „Alauša“ vadovas Algimantas Čeplinskas teigė forume užmezgę naudingų ryšių.Vakare delegacija buvo pakviesta į festivalio “Slavianskij bazar” koncertą.

> Vitebske (iš kairės): Šiaulių banko Utenos filialo vadovas Robertas Petronis, Utenos verslo informacijos centro direktorė Irina Šerkšniova ir apskrities Regioninės plėtros departamento vadovas Nerijus Čepauskas.

Liepos mėnesį apskrityje rastos mažiausiai trys aviacinės bombos. Su dar dviem bombomis, įsmigusiomis į gausiai lankomo Ignalinos rajono Varnių ežero dugną, susijusi kuriozinė istorija. Liepos 20-ąją Ignalinos rajone, Azos smėlio karjere, darbininkai rado 2 aviacines bombas. Jos nukenksmintos vietoje. Mėnesio viduryje Utenoje, Stoties gatvėje, AB „Utenos melioracija“ darbininkai, tiesę požemines komunikacijas, aptikto geležinį cilindro formos daiktą, primenantį sprogmenį. Darbininkai radinį iškėlė ant šaligatvio, iškvietė operatyvines tarnybas. Ignalinos rajone, Varnio ežere, šalia Vidiškių beveik prieš porą metų į dugną įsmigusias aviacines bombas aptiko elektrėniškis naras Rimantas Griščenka. Nors apie pavojingą sprogmenį naras teigia informavęs Ignalinos valdžią dar 2007-aisiais, bombos ežere tebegulėjo iki šiol. Spaudoje pasirodžius straipsniui apie pavojingus dar nuo Pirmojo pasaulinio karo likusius sprogmenis ežere, gelbėtojai ir išminuotojai visai dienai aptvėrė ežerą.„Bombų ežere specialistai ieškojo pusę dienos, nieko prie telkinio neprileido. Bet nieko nerado, pareiškė, kad nieko pavojingo dugne nėra, suvyniojo aptvėrimo juostas ir išvyko. Tada paniro elektrėniškis naras, ištraukė ir ant kranto padėjo du sprogmenis ir vėl išsikvietė išminuotojus aviacines bombas susirinkti“, - „Aukštaitiškam formatui“ pasakojo Ignalinos vicemeras Henrikas Šiaudinis (nuotraukoje). Pasak vicemero, viename iš Ignalinos rajono ežerų yra paskendęs... tankas, bus bandoma jį iškelti.

„Tebelenda“ bombos

2 0 0 9 . . . 0 8 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

0p

sl

..

.. . . s a n k i r t a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Informavo merą, kad architektas „car i bog“Utenos rajono savivaldybės merui ir kitoms valdžios institucijoms buvęs ilgametis rajono vyriausiasis architektas A. Kuras parašė raštą, jog nebenori, kad Utenos savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui vadovautų T. Kupriūnas. „Arogancija, pasipūtimas, nepagrįsti reikalavimai ir neargumentuoti projektų atmetimai, pagaliau, šokiruojantys poelgiai ir įžūlumas kolegų atžvilgiu – tiesiog bado akis, - rašoma A. Kuro rašte. – Kiekvienai progai pasitaikius, jis ciniškai duoda suprasti, kad Utenoje yra „car i bog“, o visi kiti – tik paklusnūs gyvūnėliai ilgomis suglaustomis ausytėmis, ant užpakalinių kojyčių privalantys jam patarnauti... Ir apskritai, apie šį valdžia besimėgaujantį veikėją miesto gatvėse, kiemų tarpuvartėse, o pastaruoju metu ir rajono savivaldybės kabinetuose sklando legendos, ypač po to, kai korupcijos šešėliai tapo jo kasdienės veiklos palydovai. Išsvajotas, ilgai lauktas, ko gero, jam pačiam visai netikėtas postas valdžios Olimpe taip susuko galvą, sukėlė tokią įsivaizduojamos galios ekstazę, kad kartais atrodo, jog jis bendrauja

Du Utenos architektai: kuris iš jų „karalius nuogas“?

. . . Arvydas Lingaitis >

Utenos rajono apylinkės teismas nagrinėja privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje Utenos rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas, vyr. architektas Tomas Kupriūnas šmeižtu ir įžeidimu kaltina UAB „Aukštaitijos architektūros studija“ vadovą, architektą Algimantą Kurą. Pastarajam gresia laisvės atėmimo bausmė iki dvejų metų.

su anuo pasauliu, arba, švelniai tariant, jį kankina „psichologinės pagirios“... Kaip taisyklė, šis veikėjas iš balos visuomet išlipa sausas, su iškelta galva ir toliau tvarkosi savivaldybėje kaip prastos reputacijos čigonų tabore, kur viskas leidžiama. Ir kol tokiems veikėjams neduosime suprasti, kad už visus savo darbelius anksčiau ar vėliau reikės atsakyti, kad nuo tokio jų akiplėšiškumo galima apsiginti patiems, užimant tvirtas pilietiškumo pozicijas, tol jie „valysis kojas“ į rajono tarybą ir savivaldybę, nesigėdydami „prievartaus“ atskiras projektavimo firmas, savo kolegas, verslininkus, paprasčiausiai lips ant galvos kiekvienam iš mūsų. Vienąkart ateina metas, kuomet kažkas turi pasakyti, kad „karalius nuogas“... Gerbiamas mere, padėkite susigaudyti žmogui, praradusiam orientaciją. Nors visuomenėje sakoma, kad lengviau sustabdyti įsisiautėjusį bizoną arba užkelti atgal nuo bėgių nulėkusį traukinį, nei nuo proto nušokusį valdininką, bet visgi pamėginkite, gal pavyks...“Kitame rašte A. Kuras papildomai charakterizuoja rajono vyr. architektą: „... T. Kupriūnas savivaldybėje elgiasi kaip koks prieškario laikų plikbajoris savo dvaro valdose, nesiskaitantis su niekuo. Ar tai nėra įrodymas, kad tokiu „gumos tempimu“ bandoma priversti tiek projektuotojus, tiek užsakovus mokėti duoklę? Kokių įrodymų dar reikia? O gal jau savivaldybėje oficialiai įregistruotas UAB-as „Kupriūnas ir CO“, nurodinėjantis kokiai firmai ir kokius projektus ruošti, kokio dydžio „otkatą“ už projektų derinimą mokėti?..“Prokuroro vaidmens A. Kuro baudžiamojoje byloje

besiėmusį T. Kupriūną žeidžia ir šmeižia dauguma minėtų raštų teiginių bei tokie Utenos rajono vyr. architekto apibūdinimai, kaip antai: „grybą pjaunantis valdininkas“, „jam vienodai žydi sodai“, „krečia šunybes“, „prichvatizuoja žemės sklypus mieste ir priemiestyje“...

Formuojama tendencinga nuomonėKaltinamasis A. Kuras teismui sakė, jog jam pareikštą kaltinimą jis supranta iš dalies, tačiau kaltu neprisipažįsta. Be to, duoti parodymus A. Kuras sutiko tik po T. Kupriūno kaltinamosios kalbos.Utenos rajono vyr. architektas T. Kupriūnas be, jo nuomone, tikrovės neatitinkančių teiginių, kurie žemina jo garbę ir orumą, paneigimo iš A. Kuro dar nori prisiteisti ir 60 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimą. „Masinėse informavimo priemonėse tendencingai formuojama nuomonė apie mano asmenį kaip tariamai korumpuotą ir specialiąsias tarnybas dominantį asmenį. Sisteminis mano reputaciją žeminantis, tikrovės neatitinkantis informacijos skleidimas mano kasdieninėje darbinėje aplinkoje pakirto pasitikėjimą manimi, kaip asmeniu, valdininku ir profesionalu savo profesinėje srityje, - argumentavo T. Kupriūnas, kodėl jam reikėtų priteisti 60 tūkst. Lt moralinės žalos atlyginimą. - Utenos rajono tarybos posėdžio metu buvau paprašytas pakomentuoti A. Kuro tarybai registruotus raštus ir situaciją. Buvau kviečiamas į laikraščio „Utenos diena“ redakciją komentuoti minėtus A. Kuro raštus... Lankantis Utenos aplinkos apsaugos departamente esu nugirdęs pokalbį, liečiantį mane, kad neva esu

> Teisiamojo Algimanto Kuro (dešinėje) raštų formuluotes mėgina „iššifruoti“ jo advokatas Romaldas Brilius.

> Utenos rajono vyriausiojo architekto Tomo Kupriūno (kairėje) interesus gina advokatas Kristupas Ašmys.

Arv

ydo

Ling

aiči

o nu

otr.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

1p

sl

..

.

2 0 0 9 . . . 0 8 . . .

. . . s a n k i r t a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

korumpuotas, manimi domisi STT. Dėl viso to patyriau emocinį sukrėtimą, psichologinį stresą. Ši situacija neigiamai sąlygoja darbo produktyvumą, santykius su šeima, aplinkiniais, kaimynais. Ši situacija neigiamai paveikė mano dvasinę, fizinę ir socialinę sveikatą, lydi bloga nuotaika, nuolatinė įtampa sąlygoja galvos, skrandžio skausmus, nemigą, sutrikdytas įprastas šeimos gyvenimo ritmas. Situacija apriboja socialinius kontaktus: su žmona vengiame dalyvauti viešuose renginiuose, nes esame patyrę nemalonias situacijas, prašant komentuoti A. Kuro raštus...“

Žmona nesupranta žodžio „otkatas“ reikšmėsTeisme liudijęs Utenos rajono vyr. architekto T. Kupriūno tėvas Klemensas Kupriūnas proceso dalyviams sakė: „Mane nemaloniai nuteikė A. Kuro pasakymas, kad „aš jį pastačiau į darbą, aš jį ir nuimsiu“... Žurnale „Aukštaitiškas formatas“ apie mano vaiką rašyta, kad galbūt Tomui trūko tėvų šilumos ar buvo auklėjimo spragų... Tai kiekvieną tėvą jaudina tokie dalykai. Mano žmona kaip moteris labiau jaudinasi dėl visos šitos situacijos... Žmonai buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus šitas šmeižtas. Mano moteris nežino žodžio „otkatas“ reikšmės...“Pasak K. Kupriūno, jį susitikę pažįstami asmenys klausia, kada „uždarys“ jo sūnų Tomą, o A. Kuras telefonu pataręs jam „tvarkyti savo vaiką, nes su

juo negalima dirbti, nesiskaito, nesikalba“.Teisėja Laima Dumskienė klausė T. Kupriūno, ar UAB „Aukštaitijos architektūros studija“ vadovas A. Kuras nenorėjo išskirtinių sąlygų, sakydamas, kad jis „T. Kupriūną „pastatė“, jis ir „nuims“? „Gal kaip vyresnis kolega A. Kuras jautė nuoskaudą, kad aš jaunesnis, atmetu kai kuriuos netinkamai parengus jo projektus...“ - paaiškino T. Kupriūnas. „Turi būti pyktis paslėptas?“ - svarstė teisėja L. Dumskienė. „Anksčiau man A. Kuras buvo pareiškęs: „Aš dešimt metų šitoj kėdėj sėdėjau (rajono vyr. architekto – aut. past.) ir žinau, kaip reikia daryti“, - teigė privatus kaltintojas, architektas T. Kupriūnas.

Vienoje įstaigoje kartu nedirboTeisiamojo A. Kuro advokatas Romaldas Brilius teiravosi T. Kupriūno, ar šiam teko dirbti bendrai vienoje įstaigoje su A. Kuru. „Ne. Aš turėjau savo įmonę, jis – savo. Mes kaip kolegos susitikdavome ir bendraudavome darbiniais klausimais“, - atsakė T. Kupriūnas. Tuo tarpu A. Kuras, atsisukęs į teismo posėdžių salėje sėdėjusį žurnalistą, sušnibždėjo: „Aš įrodysiu, kad mes dirbome kartu.“Vėliau advokatas R. Brilius mėgino gilintis į kai kurių sąvokų prasmę. „Kodėl jūs įsižeidėt dėl pasakymo „užsiima tamsiais darbeliais ir užklasine veikla?“ - Utenos rajono vyr. architekto klausė R. Brilius. „Raštų bendrame kontekste tai supratau kaip neteisėtus

pareigūno veiksmus“, - paaiškino T. Kupriūnas. - „Yra „grybą pjaunantis...“ – „Kas negerai?“ - „Pažeminimas kaip specialisto, profesionalo, valstybės tarnautojo.“ - „Kaip suprantate „jam vienodai žydi sodai?“ - „Į nieką nekreipiu dėmesio...“Teisiamasis A. Kuras paprašė daryti teismo posėdžio pertrauką, kadangi, jo teigimu, „gavom papildomos informacijos, išryškėjo kai kurios aplinkybės, sukonkretinta kuo esu kaltinamas: kur šmeižtas, o kur – įžeidimas. Tam, kad galėčiau duoti konkrečius ir aiškius parodymus, reikia surinkti konkrečius dokumentus“...Teismas A. Kuro prašymą patenkino...

Arv

ydo

Ling

aiči

o nu

otr.

Arv

ydo

Ling

aiči

o nu

otr.

> Klemensą Kupriūną žeidžia draugo kaltinimai sūnui...

Visi garbaus amžiaus žmonės gali naudotis specialiai senjorams skirtu mobiliojo ryšio paslaugų pasiūlymu. Nuo šiol kiekvienas šalies senjoras su pasirinktu žmogumi galės kalbėti kiek panorėjęs, o draugams ir artimiesiems skambinti už itin mažą kainą. Be to, šis telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ pasiūlymas visiškai neįpareigoja – senjorai gali bet kada jo atsisakyti, nebent panorės įsigyti mobilųjį telefoną už itin mažą kainą.

Senjorams siūlomo „MINI“ plano minimalus prakalbamas mėnesinis mokestis yra vos 4 litai, tad jis bus prieinamas net mažiausias pajamas gaunan-tiems gyventojams.

Senjorai, pasirinkę planą „MINI“, į visus Lietuvos tinklus skambins už 17 ct/min., trumpąsias SMS žinutes siųs už 9 ct Lietuvoje ir už 15 ct į užsie-nio tinklus. Neturintys telefono jį galės įsigyti už simbolinį 1 lito mokestį, tuomet reikės sudaryti dvejų metų sutartį ir kas mėnesį primokėti 10 litų mėnesinį neprakalbamą mokestį.

„Tele2“ skatina senjorus daugiau bendrauti. Senjorai gali patys pasirinkti, su kuo visą laiką galės kalbėti nemokamai – tai gali būti vienas iš svarbių

Gera būtų senjoru, kai gali skambinti ypač pigiai

žmonių – sūnus, duktė, anūkė, kaimynė ar socialinis darbuotojas, svarbu, kad jis būtų privatus „Tele2“ vartotojas.

Štai ponia Domicelė Bartisevičienė jau pasinaudojo senjorams skirtu „Tele2“ pasiūlymu ir su sūnumi nuo šiol bendrau-ja nemokamai kone kasdien. „Jau kuris laikas gyvenu viena, todėl džiaugiuosi ga-lėdama nemokamai bendrauti su sūnumi, paprašyti, kad atvežtų maisto produktų, vaistų. O ir sūnui ramiau – žino, jog visada prireikus galiu pati paskambinti“, – sako kaimelyje prie Nemuno gyvenanti 67 metų ponia.

Bendravimas senjorams suteiks ir papildomo saugumo, ypač vienišiems ar gyvenantiems atokiose vietose. „Tele2“ primena, kad bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 galima iškviesti pagrindines pagalbos tarnybas: policiją, ugniagesius-gelbėtojus ar greitąją medicinos tarnybą. Numeris 112 yra nemokamas, be to, juo galima skambinti iš visų viešųjų telefono ryšio tinklų.

Senjorai, neplanuojantys įsigyti naujo telefono aparato, galės bet kada atsisa-kyti plano „MINI“ – jiems nebus taikomi jokie privalomi paslaugų naudojimo ter-minai. Pasinaudoti „Tele2“ senjorų pasiū-lymu gali visi norintys – ir nauji, ir esami „Tele2“ klientai. Sudarant ar tęsiant sutartį senjorams taikomas simbolinis 1 ct sutarties aktyvavimo mokestis.

Beje, senjorams specialus „MINI“ plano pasiūlymas gali būti pristatytas tiesiai į gyvenamąją vietą. „Tele2“ kon-sultantai neterminuotą paslaugų sutartį, o pageidaujantiems – ir naują telefoną pristatys tiesiai į gyvenamąją vietą, tereikia paskambinti telefonu 1861. Šiuo numeriu suteikiama visa dominanti informacija.

Visi senjorai taip pat yra laukiami „Tele2“ salonuose, kur beliks pateikti asmens dokumentą bei pensininko pažymėjimą ir pasinaudoti senjorų pasiūlymu.

2 0 0 9 . . . 0 8 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

2p

sl

..

.. . . s i t u a c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Seniūnijų plotas skiriasi penkis kartus

. . . Vidmantas Šmigelskas >

Penkiose Utenos apskrities savivaldybėse iš viso yra 53 seniūnijos. Anykščių, Zarasų ir Utenos rajonų savivaldybėse po 10 seniūnijų, Molėtų – 11, Ignalinos – 12. Visagino savivaldybėje seniūnijų nėra. Didžiausia pagal plotą Utenos apskrities seniūnija už mažiausią seniūniją didesnė penkis kartus.

seniūnijos funkcijas, kalbėjo, jog jos lygiai tokios pat kaip ir kaimiškų seniūnijų – kapinių, gatvių tvarkymas, leidimų išdavimas, žemės deklaravimas ir t. t. Skirtumas tarp kaimų ir miesto seniūnijos, pasak J. Slapšinsko, yra tik toks, jog Utenos miesto seniūnija neturi savo buhalterijos, jos pinigėlius skaičiuoja savivaldybės administracijos finansininkai.

J. Slapšinskas, beje, pats dirbęs Utenos miesto seniūnu, džiaugėsi, kad yra miesto seniūnija. Dabar vyksta seniūnijų skirstymas į seniūnaitijas, o šie dariniai, J. Slapšinsko nuomone, bus ypač vertingi mieste. „Jeigu miesto seniūnaičiais bus išrinkti aktyvūs žmonės, bendruomenės tikrai bus įtrauktos į sprendimų priėmimo

procesą. Bus aiškiau, kurias duobes pirmiausia lyginti ir kokius kitus bui-tinius dalykus pirmiausia spręsti“, – dėstė Utenos savivaldybės adminis-tracijos direktorius.

Utenos seniūnijos seniūno pa-vaduotoja Danutė Inčirauskienė, mūsų žurnalo pakalbinta apie miesto seniūnijos specifiką, svarstė, jog šiek tiek yra funkcijų dubliavimo. Seniūnija yra arčiausiai žmonių, aiškiausiai suvokiamas administracinis darinys, todėl dažnai uteniškiai į seniūniją kreipiasi dėl problemų, kurias turėtų spręsti komunalininkai, vandens tiekėjai ar šilumos gamybos įmonė.

Miestų seniūnijos – reikalingosAnykščiai ir Molėtai neturi miesto

seniūnijų, o Zarasuose, Ignalinoje ir Utenoje tokios seniūnijos yra. Utenos savivaldybės administracijos direkto-rius Jonas Slapšinskas, „Aukštaitiško formato“ paklaustas apie miesto

> Didžiausios Utenos apskrities seniūnijos – Troškūnų (Anykščių raj.) – plotas toks kaip pusė Rietavo savivaldybės.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

3p

sl

..

.

2 0 0 9 . . . 0 8 . . .

. . . s i t u a c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

>>>

Tačiau valdininkė tikino, kad seniūnijos darbuotojai visuomet stengiasi padėti ir „ne tuo adresu“ atėjusiems žmonėms.

Anykščių meras Sigutis Obelevičius „Aukštaitiškam formatui“ sakė, kad miesto seniūnija yra reikalinga. „Jei ne krizė – ją ir įsteigtume. Miesto gyventojais nėra kam rūpintis, bet seniūnijai reikia patalpų ir administra-vimo išlaidos augtų. Aišku, tam dabar ne laikas“, – dėstė Anykščių meras.

Tuo tarpu Molėtų savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Šavelis teigė, jog miesto seniūnija reikalinga „tik iš vienos pusės“. Nėra Molėtų miesto seniūnijos, tad nebus ir seniūnaičių, o pasak R. Šavelio, jie padėtų miesto bendruomenę įtraukti į aktyvią veiklą. Dėl miesto tvarkymo ir paslaugų teikimo molėtiškiams, R. Šavelio nuomone, problemų nėra. „Yra administracijoje žmogus, kuris kuruoja šias sritis, ir problemų nekyla“, – kalbėjo Molėtų savivaldybės admi-

nistracijos direktorius. Jis sakė, kad miesto seniūnijos Molėtuose steigti neketinama.

Viena seniūnija – kaip ketvirtadalis rajono

Didžiausia apskrityje Troškūnų seniūnija (Anykščių raj.) užima 292 kv. km plotą. Palyginimui – visos Rieta-vo savivaldybės plotas 586 kv. km, o joje yra penkios seniūnijos. Mažiausios Utenos apskrities savivaldybės – Utenos rajono – plotas 1 tūkst. 229 kv. km, tad Troškūnų seniūnija užimtų beveik ketvirtadalį šio rajono.

Mažiausių apskrities seniūnijų – Antalieptės (Zarasų raj.), Vidiškių (Ig-nalinos raj.) ir Andrioniškio (Anykščių raj.) – plotas tik 58-63 kv. km. Šiose seniūnijose ir gyventojų skaičius nedidelis – Andrioniškio seniūnijoje – 670, Antalieptės – 750, Vidiškių seniūnijoje gyvena 1 tūkst. 500, bet dauguma gyventojų – 1 tūkst. 100

– gyvena Vidiškių miestelyje, o kita teritorija apgyvendinta retai. Visos trys mažiausios seniūnijos – lyg ir kurortai, į kuriuos vasarą važiuoja atostogauto-jai. Antalieptės seniūno Arvido Sauliaus teigimu, seniūnijoje 750 žmonių gyvena žiemą, o vasarą gyventojų būna perpus daugiau.

Pagal gyventojų skaičių apskri-tyje didžiausios trys Anykščių rajono seniūnijos (neskaitant Utenos, Zarasų ir Ignalinos miestų seniūnijų). Anykščių seniūnijoje, kuri jungia aplink rajono centrą įsikūrusias gyvenvietes, yra 4 tūkst. 570, Kavarsko seniūnijoje – 4 tūkst. 100, Troškūnų – 3 tūkst. 600 gyventojų.

Suskirstymas netobulas, bet keičiamas nebus

S. Obelevičius ir J. Slapšinskas „Aukštaitiškam formatui“ sakė, jog jų savivaldybių administracinis suskirsty-mas nėra tobulas.

„Administracinis suskirstymas kvailas. Tarkim, nuo Kavarsko seniūnijai priklausančio Pusbačkių kaimo iki Traupio tik 2-3 kilometrai, bet žmonės turi važinėti į Kavarską. Tokių nelogiškų dalykų yra daugybė. Bet keisti seniūnijų ribas yra labai sudėtinga vien dėl žemės reformos. Kažką galima bus keisti, tik kai reforma pasibaigs“, – dėstė Anykščių meras S. Obelevičius. Jis teigė, jog nėra net minčių skaidyti didžiąsias rajono seniūnijas, nes tai būtų papildomos išlaidos.

Utenos savivaldybės administracijos direktorius J. Slapšinskas kalbėjo, jog

> Utenos administracijos direktorius Jonas Slapšinskas tikino, kad miesto suskirstymas į seniūnaitijas bus naudingas.

> Anykščių mero Sigučio Obelevičiaus nuomone, rajono administracinis suskirstymas kvailas.

Skelbimų dydis 30 kv.cm (gali būti su nuotrauka).Skelbimų kaina – 40 Lt plius PVM.

asmeniniai skelbimai

„Aukštaitiškas formatas“ išeina 5000 tiražu, platinamas visoje Aukštaitijoje.Kreiptis tel. (8-381) 5-94-58.

Just

o N

avaš

insk

o nu

otr.

2 0 0 9 . . . 0 8 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

4p

sl

..

.. . . s i t u a c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

w w w. a n y k s t a . l t

Utenos apskrities savivaldybių plotas (kv. km) ir seniūnijų skaičius

Anykščių 1 tūkst. 765 10Ignalinos 1 tūkst. 496 12Molėtų 1 tūkst. 368 11Utenos 1 tūkst. 229 10Zarasų 1 tūkst. 334 10Visagino 58 -

Didžiausios Utenos apskrities seniūnijos (kv. km)

Troškūnų sen. (Anykščių raj.) 292 Anykščių sen. (Anykščių raj.) 272Ignalinos sen. (Ignalinos raj.) 262Kavarsko sen. (Anykščių raj.) 256Suginčių sen. (Molėtų raj.) 220Turmanto sen. (Zarasų raj.) 207Svėdasų sen. (Anykščių raj.) 187Tauragnų sen. (Utenos raj.) 186Užpalių sen. (Utenos raj.) 176Giedraičių sen. (Molėtų raj.) 175

Mažiausios Utenos apskrities seniūnijos (kv. km)

Antalieptės sen. (Zarasų raj.) 58Vidiškių sen. (Ignalinos raj.) 62Andrioniškio sen. (Anykščių raj.) 63Videniškių sen. (Molėtų raj.) 70Vyžuonų (Utenos raj.) 73 Traupio (Anykščių raj.) 75

pirmiausia reikia plėsti miesto ribas. Jis, kaip ir S. Obelevičius, sakė, jog gerai būtų pakoreguoti ir daugelio seniūnijų ribas.

Tuo tarpu Molėtų savivaldybės ad-ministracijos direktorius R. Šavelis tiki-no, kad Molėtuose nereikia nieko keisti. „Mes turime optimalų variantą“, – apie administracinį rajono suskirstymą sakė R. Šavelis.

Seniūnai – nebe jaunuoliaiIš 53 Utenos apskrities seniūnų –

35 vyrai, 18 moterų. Zarasų rajone seniūnais dirba tik vyrai, o Molėtų rajone – moterų persvara. 6-ioms iš 11-os šio rajono seniūnijų vadovauja moterys.

Dauguma seniūnų yra nebejauni, ūkiški, dažniausiai vietiniai žmonės. Pvz., Anykščių rajone net pačiam jauniausiam Andrioniškio seniūnui Sau-liui Rasalui jau keturiasdešimt. Keletas apskrities seniūnų postus išsaugojo nuo tarybinių laikų, tik tada jie buvo ne seniūnai, o apylinkių pirmininkai.

J. Slapšinskas, kalbėdamas apie seniūnus, pasakojo istoriją: „Vienas seniūnas dažė seniūnijos pastatą. Prie jo priėjo žmogus ir paklausė, kaip rasti seniūną. Šis nulipo nuo kopėčių, pakvietė interesantą į vidų ir prisistatė pats esąs seniūnas.“ Administracijos direktorius tikino, kad tą seniūną jis subarė, tačiau, matyt, ne piktai, nes dėstė, kad seniūnas turi būti ne tik pakankamai išsilavinęs, bet ir ūkiškas, savo kaime savas žmogus.

>>>

Kokiu pažymiu vertintumėte Andriaus Kubiliaus Vyriausybės darbą?

(Balsavo 167 skaitytojai)

1-3. 77.2 %

4-6. 11.4 %

7-8. 7.2 %

9-10. 4.2 %

Kada paskutinį kartą gulėjote ligoninėje?(Balsavo 152 skaitytojai)

Šiais metais. 8.6 %

Pernai. 10.5 %

Prieš keletą metų.

19.7 %

Seniai, tiksliai neprisimenu. 22.4 %

Vaikystėje. 18.4 %

Niekada. 20.4 %

Kaip vertinate vyrus, besidarančius pedikiūrą, manikiūrą ir žele tepančius plaukus?

(Balsavo 179 skaitytojai)

Manikiūras geriau nei alaus kvapas.

37.4 %

Manau, jog jie homoseksualūs.

18.4 %

Tik taip ir turi atrodyti tikras vyras.

24.6 %

Man tas pats.

19.6 %

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

5p

sl

..

.

2 0 0 9 . . . 0 8 . . .

v o x p o p u l i , v o x d e i

Apskrities kultūros ritmas

- Ar Utenos kultūros centras jaučiasi „galva“ Utenos apskrityje, ar jaučia didesnę atsakomybę ir daro daugiau darbų negu kiti apskrities kultūros centrai?

- Nemanyčiau. Visos kultūrinės įstaigos neša savo naštas, savaip dalyvauja kultūriniame gyvenime. Sakykim, Zarasai kaip kultūros sostinė, o kitos - pagal savo planus ir poreikius. Todėl nesakyčiau, kad Utenos kultūros centrui tenka didesnė atsakomybė ar jis yra svarbesnis. Tiesa, tenka kartais prisiimti didesnę atsakomybę, pavyzdžiui, keletą metų pagal projektą buvo leidžiamas laikraštis apie Utenos apskrities kultūrinį gyvenimą „Kultūros laikas“, kuriame buvo nušviečiama apskrities kultūrinė veikla.

- Kultūros įstaigose dirba apie 1 tūkst. žmonių, veikia 71 kultūros centras, pernai apskrityje surengta daugiau kaip 7 tūkst. renginių, tačiau vis tiek girdisi nepatenkintų balsų, kad trūksta kultūrinio gyvenimo. Kieno tai problema – kažko nepa-daro kultūrininkai ar tai pačių kritikų problema?

- Žmonės linkę padejuoti, iš vienos pusės, o iš kitos – niekada negali pasakyti, kad padarei viską iki galo tobulai. Reikėtų analizuoti, kokios kultūros žmonėms trūksta. Jei kalbama apie lygį, tai, žinoma, renginiai skirti kelti žiūrovų kultūrinį lygį, tačiau mes negalime nueiti taip toli ir giliai, kur mūsų neberastų. Mėgėjų kultūra turi ki-tas užduotis negu profesionalioji, tai ne tik menas, darbas, bet ir pomėgis, tokia yra visos Lietuvos mėgėjų kultūra.

- Kam skiriate daugiau dėmesio, kas – šokiai, dainos, vaidinimai – dominuoja Utenos kultūros centre?

- Mūsų veikla įvairiapusė, negalėčiau

Dviračio neišrasiSu Utenos kultūros centro pavaduotoja Regina Katinaite – Lumpickiene kalbėjosi žurnalistas Linas Bitvinskas.

pasakyti, kad kažkuri sritis dominuoja. Pagal nuostatus mes ir negalėtume siaurai specializuotis. Žinoma, taip jau susiklostė, kad pirmiausia esame žinomi dėl kai kurių kolektyvų, sakykim, „Žaliaduonių“ ir „Zuikio Puikio“ teatrų, tačiau nereiškia, kad ši veikla centrui svarbiausia – turime tris chorus, folk-loro ansamblį, dainų ir šokių ansamblį, net ir kiną rodome.

- Ar Kultūros centro veikloje jaučiamas vietinis koloritas – Aukštaitijos paveldo puoselėjimas?

- Esi stiprus tuo, kas tavo šaknyse, tą reikia ir puoselėti. Bandyti daryti kitaip – tai išradinėti dviratį, kuris seniai yra išrastas, tuščioje erdvėje. Mūsų ramstis yra tai, kas sukaupta per amžius gimtojoje tarmėje. „Žaliaduonių“ teatras pastatė ne vieną vaidinimą uteniškių tarme, folkloro ansamblis „Utauta“ atlieka Utenos krašto dainas ir šokius – po trupinėlį stengiamės palai-kyti regioninę savastį. Tokia kultūra ba-nali nebūna. Sakykim, man labai gražu, kai Lietuvos mėgėjų teatrai spektaklius vaidina savo gimtąją tarme, tai tikrai estetiškai mielas reginys. Iš kitos pusės, mes nesam etnokultūros centras, kad viskas vykų tik aukštaitiškai, šventės aukštaitiškos...

Sergejus Jovaiša, Anykščių mero patarėjas:„Anykščiai neseniai įsteigė tokį ženklą pagerbti nusipelniusiems žmonėms, daugelis miestų turi tokius ženklus Lietuvoje, taip yra visame pasaulyje. Kodėl gi tokio neturėti Utenos apskričiai? Manau, tai labai geras dalykas, juk parodoma, kad yra į ką lygiuotis. Juk yra daug jaunimo, kuris dabar mokosi dailės, muzikos mokyklose, vėliau jie pasklis ir garsins kraštą, iš kurio kilo, tegu jie turi į ką lygiuotis.“

Gintaras Šileikis, Utenos apskrities viršininko pavaduotojas:„Nemanyčiau, kad reikėtų kažkokio atskiro ženklo kultūros darbuotojams, nes ženklas nusipelniusiems Utenos apskrities žmonėms pagerbti jau yra. Apskritis kuruoja daugybę sričių – kultūrą, socialinę ir kitas, todėl netikslinga būtų kiekvienai sričiai steigti atskirus ženklus. Žinoma, yra tikimybė, kad pagal sritis neproporcingai bus įvertinti, todėl galvojame išrinkti kiekvienos srities labiausiai nusipelniusius žmones ir juos apdovanoti rugsėjo mėnesį, kai bus švenčiamas Utenos apskrities 90-metis.“

Valdas Macijauskas, Viešintų ambulatorijos (Anykščių raj.) gydytojas:„Gal toks ženklas ir būtų tikslingas. Medikų dienos proga visada įvertinami geriausi medikai, parodomas jiems dėmesys, kodėl gi kultūrininkams to paties nepadarius? Kultūrinis gyvenimas nėra toks intensyvus kaip anksčiau, visi renginiai sutelkiami rajonų centruose, štai mūsų miestelyje net ir šokių jaunimui nebėra, viešai minimos tik valstybinės šventės, dar per metus vienas kitas renginys būna. Manau, kad tokio ženklo įsteigimas gal būtų paskata kultūrininkams rodyti daugiau iniciatyvos, organizuoti renginius.“

A r U t e n o s a p s k r i č i a i n e r e i k ė t ų k a ž k o k i o ž e n k l o p a g e r b t i n u s i p e l n i u s i e m s k u l t ū r a i ž m o n ė m s ?

Just

o N

avaš

insk

o nu

otr.

> Utenos kultūros centro pavaduotoja Regina Katinaitė – Lumpickienė ruošiasi išleisti poezijos knygą uteniškių tarme.

2 0 0 9 . . . 0 8 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

6p

sl

..

.

. . . a p s k r i t i e s . . . k u l t ū r o s . . . r i t m a s . . . . . . .

Anykščiuose nuo seno traukė klasikų palikimasA. Baranausko ir A. Vienuolio – Žukausko memorialinis muziejus siejamas su lietuvių literatūros klasikų vardais. Pradėjęs veiklą nuo vyskupo Antano Baranausko klėtelės dabar muziejus turi net 7 padalinius (Arklio muziejus, Bronės Buivydaitės memorialinis muziejus, Didžiulių muziejus, Jono Biliūno memorialinis muziejus, Anykščių koplyčia, medinis apžvalgos bokštas prie Šeimyniškėlių piliakalnio, Siauruko geležinkelio istorijos ekspozicija Anykščių geležinkelio stotyje). Muziejaus pradžia laikoma 1927 metai. Rašytojas Antanas Vienuolis tų metų gegužės 1-ąją paėmė užrašų knygelę ir jos pirmajame puslapyje užrašė: „A. Baranausko Namelį lankiusių garbės svečių knyga. 1927.V.1, Anykščiai.“ Šiuos metus reikėtų laikyti A. Baranausko memorialinio muziejaus – pirmojo Lietuvoje memorialinio muziejaus – įkūrimo data.

Utena – muziejų kraštasUtenoje veikia vienas iš seniausių apskrities muziejų, įkurtas 1929 metais, kai Utenos apskrities valdyba leido Utenos apskrities antrojo rajono mokyklų inspektoriui Antanui Namikui steigti muziejų ir paskyrė jį muziejaus vedėju. Pagrindiniame muziejaus fonde yra 34 tūkst. 457, pagalbiniame - 28 tūkst. 989 eksponatai. Šiuo metu muziejuje veikia 3 padaliniai (Vytauto Valiušio keramikos muziejus Leliūnuose, A. ir M. Miškinių literatūrinė – etnografinė sodyba Juknėnų kaime, Tauragnų krašto muziejus), iš jų populiariausias - Vytauto Valiušio keramikos muziejus. Šis padalinys neseniai laimėjo 1 mln. 394 tūkst. 846 eurų projektą Keramikos centrui kurti. Didžiąją visuomeninių muziejų dalį sudaro mokyklų kraštotyros ir etnografijos muziejai, tačiau yra ir pavienių entuziastų sukurtų – 1863 metų sukilimo muziejus Minčios kaime, Valentino Šimonėlio varpų kolekcija Utenoje, Miško keistenybių muziejus, Minčios vandens malūnas ir t. t.

Istorija nebenori gulėti lentynose „Gražu kaip muziejuje“, - sako žmonės. Matyt, Utenos apskrities gyventojai turi išpuoselėtą grožio jausmą, nes įvairiausių muziejų - nors vežimu vežk. Tiesa, apskrityje nėra nė vieno valstybinio ar respublikinio muziejaus, tačiau šią spragą puikiai kompensuoja savivaldybių, viešieji, privatūs ir žinybiniai muziejai. Iš viso mūsų apskrityje veikia 66 muziejai. Gausiausiai jų yra Utenos rajone (26), mažiausiai Visagine (2).

Molėtai žiūri į dangųMolėtai garsėja Lietuvos etnokosmologijos muziejumi, priklausančiu Kultūros ministerijai. Praeitais metais vyko šio muziejaus rekonstrukcijos darbai, todėl muziejus praktiškai buvo neprieinamas lankytojams, po rekonstrukcijos jis vėl veikti pradėjo tik rudenį. Šiame muziejuje dirba 10 žmonių. Molėtų rajono savivaldybės įsteigtas Molėtų krašto muziejus turi 4 padalinius (Etnografinė sodyba ir dangaus šviesulių stebykla Kulionių kaime, Ežerų žvejybos muziejus Mindūnuose, Naujasodžio muziejus ir Stiklo muziejus ir paveikslų galerija), sukaupta per 10 tūkst. eksponatų. Muziejaus direktorę atostogų metu pavaduojanti Tereza Šakienė „Aukštaitiškam formatui“ sakė, kad jų muziejuje pats populiariausias yra Ežerų žvejybos muziejus. „Dažnai užsuka žemaičiai, suvalkiečiai, o štai aukštaičiai kaimynai kažkodėl nesilanko“, - sakė T. Šakienė.

Į Zarasus važiuojama dėl Stelmužės ąžuoloZarasų krašto muziejuje yra 2 padaliniai (Stelmužės bažnytinio meno muziejus ir Kalbininko Kazimiero Būgos memorialinis muziejus Dusetose). Kaip sakė muziejininkė Danutė Juodkienė, daugiausia lankytojų sutraukia Stelmužė: „Ąžuolo ir Stelmužės bažnyčios atvažiuoja pažiūrėti daugiausia žmonių.“Vienas iš įdomesnių objektų Zarasų rajone - Tiltiškių vandens malūne įkurtas visuomeninis energetikos muziejus. Pagrindinis muziejaus eksponatas – pats malūnas su išlikusiais jame įrenginiais. Muziejuje per 2 tūkst. eksponatų, pasakojančių apie energetikos raidą Lietuvoje. Kas jaučia nostalgiją, gali pamatyti gimtąjį poeto Pauliaus Širvio namą Padustėlio kaime, tiesa, tik iš

išorės. „Ten gyvena žmonės, o ant namo pakabinta lenta“, - sakė D. Juodkienė.

Muziejus dar tik vizijojeIgnalina, vienas iš poilsiautojų ir turistų mėgiamų kraštų, neturi nė vieno visus metus veikiančio muziejaus, nors Ignalinoje nurodoma, jog funkcionuoja 13 įvairių muziejų. Garsūs Ginučių vandens malūno, Senovinės bitininkystės ir Adomo Hrebnicko memorialiniai muziejai veikia tik vasaros sezono metu. „Mes gyvename vizija, manau, kad greitu laiku muziejus Ignalinoje gali atsirasti. Stipriai koją mums pakišo krizė – rajono tarybos palaiminimą jau turime, tereikia sulaukti pinigų ir įkursime Ignalinos krašto muziejų“, - vylėsi Ignalinos etninės kultūros centro vadovė Marija Kirkienė. „Manyčiau, kad krašto muziejaus veiklą turėtume sieti su amatų demonstravimu, viena kryptis jau aiški - tai veltinio vėlimas“, - sakė M. Kirkienė.

Poreikiai keičiasiMuziejai šiuo metu išgyvena naujos tapatybės paiešką, nes žmonės nebenori tik žiūrėti, jiems reikia liesti eksponatus, dalyvauti kūrybinėje veikloje, mažiausiai dėmesio sulaukia tie muziejai, kurie be eksponatų neturi ką daugiau pasiūlyti. „Vis labiau linkstama į edukacinę veiklą“, - naujas tendencijas apibendrino Utenos kraštotyros muziejaus direktorė Lilija Jovarienė. Tai patvirtina ir praktika. Pavyzdžiui, Anykščiuose neįtikėtino populiarumo susilaukė edukacinė programa „Duonos kelias“, kurioje žmonės patys gali išsikepti duonos.

. . . Linas Bitvinskas >

> Vyskupo Antano Baranausko klėtelė - pirmasis memorialinis muziejus Lietuvoje.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

7p

sl

..

.

2 0 0 9 . . . 0 8 . . .

. . . a p s k r i t i e s . . . k u l t ū r o s . . . r i t m a s . . . . . . .

Rugpjūtį Utenos apskrityje:a n o n s a sMuziejai

Anykščiuose – 4 muziejai. A. Baranausko ir A. Vienuolio – Žukausko memorialinis muziejus turi 7 padalinius.Ignalinoje – 13 muziejų. Molėtuose – 9 muziejai. Molėtų krašto muziejus turi 4 padalinius.Utenoje – 26 muziejai. Utenos kraštotyros muziejus turi 3 padalinius.Zarasuose – 12 muziejų. Zarasų krašto muziejus turi 2 padalinius.Visagine – 2 muziejai. DarbuotojaiAnykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio – Žukausko memorialiniame muziejuje – 38 darbuotojai.Utenos kraštotyros muziejuje – 16 darbuotojų. Molėtų krašto muziejuje – 18 darbuotojų.Lietuvos etnokosmologijos muziejuje – 10 darbuotojų.Zarasų krašto muziejuje – 13 darbuotojų.

Lankytojai 2008 metaisAnykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio – Žukausko memorialinis muziejus – 97 tūkst. 300.Utenos kraštotyros muziejus – 12 tūkst. 354.Molėtų krašto muziejus – 15 tūkst. 900.Lietuvos etnokosmologijos muziejus – 7 tūkst. 653.Zarasų krašto muziejus – 13 tūkst. 103 .

Biudžetas 2008 metaisAnykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio – Žukausko memorialinis muziejus – 871,8 tūkst. litų savivaldybės biudžeto lėšų ir 535,2 tūkst. spec. lėšų (bilietai, projektai, programos).Utenos kraštotyros muziejus – 482 tūkst. litų savivaldybės biudžeto lėšų ir 85 tūkst. litų spec. lėšų.Molėtų krašto muziejus – 330 tūkst. savivaldybės biudžeto lėšų (spec. lėšų neturi, nes pinigai už bilietus keliauja į savivaldybės biudžetą).Lietuvos etnokosmologijos muziejus – 563,9 tūkst. litų ministerijos biudžeto lėšų ir 75,6 tūkst. litų spec. lėšų.Zarasų krašto muziejus – 277,1 tūkst. savivaldybės biudžeto lėšų ir 48,5 tūkst. litų spec. lėšų.

Vidutinis atlyginimas („į rankas“)Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio – Žukausko memorialinis muziejus – direktorius Antanas Verbickas sakė negalintis suskaičiuoti. Utenos kraštotyros muziejus – 1 tūkst. 200 Lt.Molėtų krašto muziejus – 1 tūkst. 100 Lt.Lietuvos etnokosmologijos muziejus – apie 1 tūkst. 700 Lt.Zarasų krašto muziejus – 1 tūkst. 100 Lt.

Visą rugpjūtį Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje - Anykščiuose gyvenančių ir kuriančių dailininkų – Jūratės Vingrienės, Ritos Juodelienės, Arūno Vilkončiaus – darbų paroda.Rugpjūčio 7–8 d. Zaraso ežero saloje (Zarasai) - septintasis tradicinis roko festivalis „Roko naktys“. Festivalio scenose pasirodys daugiau nei 30 grupių iš Skandinavijos ir Baltijos šalių. Pagrindinės žvaigždės – folk metalą grojantys Suomijos troliai „Korpiklaani“, Švedijos industrial žvaigždės „Deathstars“ bei Helsinkio pankai „Disco Ensemble“.Rugpjūčio 8 d. 13 val. Sudeikiuose (Utenos raj.) - I tarptautinis plaukimo maratonas SUDEIKIAI 2009. Rugpjūčio 9–16 d. Visagine - Visagino miesto 34-ojo gimtadienio renginiai. Rugpjūčio 12 d. 17.30 val. Visagino jaunimo kultūros centro slėnyje - fotoalbumo apie Visaginą pristatymas ir Visagino literatų skaitymai. Rugpjūčio 13–28 d. Visagino kultūros centre, „Draugystės“ parodų salėje - Utenos apskrities tautodailininkų darbų paroda „Aukso vainikas“. Parodos atidarymas – rugpjūčio 13 d. 15 val. Rugpjūčio 14–15 d. Troškūnuose (Anykščių raj.) - jaunimo etninės kultūros ir keistojo folkloro festivalis „Folk–virus“.Iki rugpjūčio 15 d. nuo liepos mėn. eksponuojama Nomedos Saukienės tapybos darbų paroda Senojoje Anykščių koplyčioje, Kamerinių menų centre.Rugpjūčio 15 d. Burbiškyje (Anykščių raj.) - kraštiečių susibūrimas. Žolinės šventė „Apsijuoskim žiedų vainiku“.Rugpjūčio 16 d. 12.00 val. Visagino m. bažnyčioje - Kantri giesmės.Rugpjūčio 19 d. 18 val. Anykščių sakralinio meno centre - smuiko virtuozo Martyno Švėgždos von Bekkerio rečitalis. Koncerte skambės barokinė vokiečių kompozitoriaus Johano Sebastiano Bacho muzika. Rugpjūčio 21–22 d. - vasarinis automobilių ralis. Ekipažai startuos Ignalinoje, važiuos Ignalinos, Zarasų ir Visagino savivaldybių teritorijomis, o finišuos Visagine.Rugpjūčio 22 d. 14 val. Skiemonyse (Anykščių raj.) - Jubiliatų diena „Kada plaukai šerkšnu sužvilga“ (tęstinis renginys jubiliatams, kuriems sukaks 50, 60, 70, 80, 90 m.).Rugpjūčio 22 d. 15 val. Debeikiuose (Anykščių raj.) - tradicinis kraštiečių sambūris „Visada, visada namo sugrįšim“.Rugpjūčio 22 d. 19 val. Senojoje Anykščių koplyčioje - Algirdo Petrulio tapybos darbų parodos atidarymas (paroda veiks iki spalio 3 d.). Po parodos atidarymo – Vilniaus kvarteto koncertas. Rugpjūčio 23 d. 12 val. Debeikiuose (Anykščių raj.) - Baltramiejaus atlaidai bažnyčios kieme.Rugpjūčio 23 d. 14 val. Mačionyse (Anykščių raj.) - „Popietė vasarai palydėti“.Rugpjūčio 28–29 d. Anykščiuose - respublikinis bardų festivalis „Purpurinis vakaras“ Dainuvos slėnyje. 28 d. – pradžia 19 val., 29 d. – pradžia 18 val.Rugpjūčio 29 d. Ažuožeriuose (Anykščių raj.) - Utenos apskrities muzikuojančių šeimų suėjimas „Slauni giminėla“.Rugpjūčio 29 d. 19 val. Staškūniškyje (Anykščių raj.) - „Sudie, vasara“ (renginys vaikams ir jaunimui).Rugpjūčio 31 d. 19 val. Anykščių šv. Mato bažnyčioje - Lietuvos-Austrijos jaunimo simfoninio orkestro (vadovas Saulius Sondeckis) koncertas, skirtas Mokslo ir žinių dienai paminėti.

Parengta pagal Utenos apskrities viršininko administracijos atstovės spaudai Lolitos Kaminskienės pranešimus.

> Pernai bardų festivalyje „Purpurinis vakaras“ Anykščiuose.

Just

o N

avaš

insk

o nu

otr.

2 0 0 9 . . . 0 8 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

8p

sl

..

.

. . . a p s k r i t i e s . . . k u l t ū r o s . . . r i t m a s . . . . . . .

„Ežerų sietuvą“ koregavo krizėLiepos 17–19 dienomis Utenos apskrityje (išskyrus Visaginą ir Anykščių rajoną) vyko aštuntasis tradicinis tarptautinis liaudiškos muzikos ir šokio festivalis „Ežerų sietuva“. Repertuarą pakoregavo krizė – organizatoriai neįstengė pasikviesti tolimų kraštų kolektyvų, paprašiusių kelionės išlaidų ir išlaikymo.

Į šiųmetį festivalį atvyko meno kolektyvai iš Ukrainos, Turkijos, Rusijos, Karelijos, Latvijos ir Bulgarijos. Ukrainiečiai ir karelai festivalyje dalyvavo pirmą kartą, bulgarus, turkus, latvius Rytų Aukštaitijos gyventojai matė ankstesnėse „sietuvose“. Pasak festivalio paramos fondo generalinio

direktoriaus, Utenos apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento Kultūros, sporto ir turizmo skyriaus vyr. specialisto Gedimino Griciaus, renkant festivalio dalyvius, buvo skambučių iš tolimiausių kraštų. „Deja, šiemet neturėjome finansinių galimybių priimti daugiau kolektyvų, negalėjome pasikviesti šokėjų ir muzikantų iš Vengrijos, Maroko, Jordanijos, Alžyro, Urugvajaus bei Argentinos – kolektyvai prašė padengti kelionės išlaidas ir išlaikyti juos kelias festivalio dienas. Mes labai norėdami to padaryti negalėjome, teko taktiškai atsiprašyti. Šiam festivaliui turėjome 19 tūkst. Lt. Dar 10 tūkst. Lt gavome iš programinio finansavimo fondo. Galime palyginti – ankstesniam festivaliui išleidome 90 tūkst. Lt“, - pasakojo G. Gricius.

„Ežerų sietuvoje“ koncertavo 5 užsienio kolektyvai ir po 2-3 kolektyvus iš visų apskrities rajonų – iš viso buvo per 200 dalyvių.G. Gricius pastebėjo, jog festivalis keičia veidą: kolektyvuose beveik vien jauni veidai.„Gražu: vaikai perima senelių ir tėvų meilę liaudies šokiui ir muzikai. Beje, visi – ir jauni, ir vyresni – dalyviai gerokai pakrikštyti – visus nuplakė smarki liūtis, audra su medžių laužymu“, - juokėsi G. Gricius. Beje, prieš gerą dešimtmetį „Ežerų sietuva“ įtraukta į tarptautinės liaudies meno organizacijos prie UNESCO geriausių festivalių katalogą, kuriame pristatomi 170-ies pasaulio valstybių tarptautiniai festivaliai.

. . . Sveta Vitkienė >

> Eisena užtvindė Aušros gatvę Utenoje.

> Festivalio vėliavas kedeno Dauniškio ežero (Utena) vėjas.

> Bulgarės iš švarkų „išvilko“ Utenos merą Alvydą Katiną ir administracijos direktorių Joną Slapšinską...

> ... tačiau linksmuolis festivalio generalinis direktorius Gediminas Gricius išliko oficialus.

> Egzotiškais šokiais žavėjo Turkijos Efeler aukštosios mokyklos šokėjai.

> „Linksme“ iš Latvijos šokdino karvę.

> Į paskutinį suktinį festivalis įsuko žiūrovus. > Nepakartojama ukrainiečių folkloro grupė „Dywohraj“.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

9p

sl

..

.

2 0 0 9 . . . 0 8 . . .

. . . i š . . . a r t i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Tik 100 metrų nuo kelioDauguma piliakalnių, esančių šalia

pagrindinių kelių, būna neišvaizdūs, dažniausiai apgadinti ir kartais žinomi tik paveldo specialistams. Tačiau Liesėnų piliakalnis – įspūdingas, nors ir esantis tik 100 metrų nuo Molėtų – Ukmergės plen-to ir poros kilometrų atstumu nutolęs nuo Videniškių miestelio. Dažnai lankomas turistų ir atsitiktinių prašalaičių, todėl, kad ir mažai šienaujamas ir prižiūrimas, turi išmintą brydę – nuorodą kur eiti... Pasak tyrinėjusiųjų, piliakalnis įrengtas kalvoje, apjuostoje gilių, anksčiau buvusių pelkėtų daubų, o iš pietų pusės susisiekiantis su dirbamais laukais. Šlaitai statūs, rytinis - 16,5 metro, pietinis - 5 metrų aukščio. Piliakalnio pietinę papėdę

Liesėnų piliakalnis – Daumanto piliavietė?

Vienas iš 37 Molėtų rajone esančių piliakalnių yra Liesėnų piliakalnis, vadinamas dar Bendrių ar Videniškių vardu. Tai vienas iš 5 objektų (Liesėnų piliakalnis, Baltadvario pilis, Videniškių Šv. Lauryno bažnyčia ir vienuolynas, Žižmaukos dvaras), sudarančių vieningą Videniškių kultūros paveldo kompleksą.

. . . Jolanta Matkevičienė >

juosia 7 metrų pločio, 1 metro gylio grio-vys, už kurio supiltas apie 30 metrų ilgio žemas pylimas. Viršūnės aikštelė ovali, 38 metrų ilgio šiaurės-pietų kryptimi, 34 metrų pločio.

Žvalgomieji tyrinėjimaiPiliakalnis žvalgytas 1969, 1970,

1978 metais. Rasta lipdytinės – brūkšniuotosios, lygiosios, grublėtosios keramikos, šlako. Radiniai saugomi Istorijos ir etnografijos muziejuje.

> Liesėnų piliakalnis apipintas įvairiais pasakojimais ir legendomis. Seni žmonės sako, jog jį supilti kepurėmis galėję švedai ir paslėpti auksą...

Alv

ydo

Bal

ando

s nu

otr.

2 0 0 9 . . . 0 8 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.2

0p

sl

..

.. . . i š . . . a r t i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Pasak Nijolės Stalnionienės, Molėtų ra-jono savivaldybės architektūros ir teritorijų planavimo vyr. specialistės, dirbančios ir paveldosaugos darbą, 1969 metais archeologas V. Daugutis, žvalgydamas piliakalnį, rado buvusios gyvenvietės liekanas. Liesėnų-Bendrių piliakalnis ir gyvenvietė, datuota pirmu tūkstantmečiu po Kristaus, tapo vertingu paveldo objektu. Vėliau archeologas Gintautas Zabiela šį piliakalnį priskyrė XIV amžiaus medinių pilių sistemai. 1991 metais šiam objektui nustatyta 3,63 ha teritorija ir 94,8 ha vizualinė apsaugos zona.

Ant piliakalnio - Daumanto pilis Pasak istorikės Arimetos

Vojevodskaitės, daugelis istorikų Dauman-to istoriškumu neabejoja, o gausiausiai liudijimų apie tai randama Videniškių apylinkėje, kur yra net trys vietovės

(Liesėnų piliakalnis, Prūdų vienkiemis, Baltadvaris-Mūriniai Videniškiai), sietinos su jo vardu bei gyvenamuoju laikotarpiu. Istoriografijoje yra įrodytas XIV amžiaus Videniškių pilies egzistavimas. Jos vietą archeologai tapatina su Liesėnų piliakal-niu. O šio piliakalnio zonai priklausytų ir netoli Videniškių (Žižmaukos) dvaro esąs Velniakalnis su velnio duobėmis, garsus tik padavimais ir tuo remiantis sietinas su apeigine Paminėklių – „Velnio turgelių“ tipo vieta.

Kiti šaltiniai teigia, jog vienas narsiausių Lietuvos karo vadų, gynusių ne tik Lietuvą, bet ir puolusių Livoniją, kunigaikštis Daumantas, kalavijuočius sumušęs Videniškių laukuose, Videniškiuose ir mirė. Neabejojama, jog Videniškių piliakalnis su aukštais pylimais, apkasais ir požeminių išėjimų žymėmis yra iš Daumanto laikų...

Senųjų gyventojų palikuonysJonas Navikas, gyvenantis piliakalnio

papėdėje, kiek pamena, sako, jog čia gyveno ir jo tėvokas, ir tėvoko tėvokas... Pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais Jonas su šeima piliakalnio papėdėje bulvių buvo pasodinęs, tai, kaip dabar prisimena, gavo pranešimą - baudą kelių šimtų litų susimokėti. Juokaudamas sako, už tai, kad nepriekaištingai pusę amžiaus piliakalnį prižiūrėjęs, šienavęs, valdžia „premiją“ paskyrus... Deja, protingiems teisininkams patarus, baudos mokėti nereikėjo, nes piliakalniui su savo bulvėmis jis jokios žalos nepadarė...

Kad ant piliakalnio buvus pilis, Jonas Navikas nė kiek neabejoja. Sako, tarybiniais metais, kai čia buvo jo žemė, karves ganę. Pasak jo, kai kali į žemę medinį kuolą, žemė skamba, lyg tuštuma būtų... Ir prie Smetonos, ir kolūkių laikais ant piliakalnio vykdavo gegužinės. Prie Smetonos piliakalnis buvo apsodintas liepomis, o paskui jaunimas išlaužė... Liesėnų kaime buvo 38 kiemai, turėję po 3-4 vaikus, kad nereikėtų toli eiti į šokius, jaunimas sumanęs linksmintis vietoje - ant piliakalnio. Tik keisti dalykai nutikdavę: kaskart, kai tik prasidėdavo linksmybės, tuoj pakildavo smarkus vėjas su lietumi ir oras staiga atšaldavo... „Gal čia kokie kapai toj teritorijoj yra, - mąsto Jonas, - o gal užkastas auksas nerimsta po žeme?..“

> Artimiausi piliakalnio kaimynai: Jonas ir Janina Navikai su anūke Ingrida. Pasak močiutės, vaikaitė nebijanti didelės žolės ir visada ten žemuogiaujanti, skinanti rūgštynes ir čiobrelius...

Jola

ntos

Mat

kevi

čien

ės n

uotr.

Indros radijas Pakelkite savo įmonę į vasarišką sėkmės padangę. Reklamuokitės palankiausiomis kainomis, naudodamiesi aukštomis nuolaidomis.

Radijo stotis IR - Jūsų reklamos uostas Utenos regione.

Skambinkite jau dabar. Reklamos skyriaus telefonas Utenoje 8 - 389 - 53101, faksas 8 - 389 54895, el. paštas: reklama@indrosradijas.lt

w w w. i n d r o s r a d i j a s . l t

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.2

1p

sl

..

.

2 0 0 9 . . . 0 8 . . .

. . . p a t i r t y s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

- Kaip jaučiatės pakeitęs aktoriaus darbą į ministro?

- Jaučiuosi puikiai. Mano savijauta chroniškai gera.

- Tiek metų nebuvot įpareigotas nešioti kaklaraiščio. Ar nespaudžia jis kaklo?

- Aš visą laiką buvau įpareigotas. Jaunimo teatras taip pat labai

Kartais pasijunta nepelnytai apspjaudytas

. . . Rytis Kulbokas >

Jis pažįstamas įvairiais veidais – „Duonos valgytojų partijos“ steigėjo, Jaunimo ir Oskaro Koršunovo teatro aktoriaus, teatro pedagogo, „Dviračio žynių“ ir „Dviračio šou“ įvairių personažų autoriaus ir galiausiai kultūros ministro. Tai – 59-erių metų Remigijus Vilkaitis.

įpareigoja. Kur vaidmuo – ten turi žaisti tuose rėmuose, kuriuos tau užduoda.

- Bet turbūt kiekvienam tarpsny, kiekvienoj grupėj yra savi rėmai?

- Taip, kaip ir žurnalistikoj gana griežti rėmai, bet gal aš truputį platesniuose „žaidžiu“.

- Kokius skirtumus pajutote, ko išmokė laikas nuo tada, kai tapote ministru?

- Bus matyti, sakyčiau, gal po kiek laiko, nes reikia tam tikro atstumo, norint pažiūrėti iš šalies. Dabar kai kuriuos dalykus matau iš arčiau ir dar tarsi iš šalies. Aš turiu tam tikrą pranašumą prieš tuos, kurie, saky-kim, politikoj 5, 10, 15 metų. Jie kai kurių dalykų net nepastebi, kuriuos aš matau labai ryškiai ir aiškiai. Tai turiu jau dabar. Na, o kai turėsim galimybę pažvelgti iš laiko perspektyvos, manau,

kad nieko naujo nebus atrasta.- Kai sutikote būti ministru, to ir

tikėjotės, ką radote?- Tikėjausi mobilesnės sistemos,

jautresnės ir didesnės galimybės jai kažkaip daryti įtaką. O iš tiesų – gana stabili, sakysim, konservatyvi sistema. Ir aš pats esu konservatyvus. Vis tik šiame amžiuje laužyti nesinori. Ypač nesinori laužyti žmonių likimų. Tai padaryti galimybė yra. Būdamas jau-nas, karštas ir nepatyręs turbūt būčiau jau ne kartą tai padaręs. Bet dabar jau esu pakankamai atsargus.

- Kokias opiausias problemas ma-tote Lietuvos kultūroje?

- O, sakykit, kokioje kultūros srityje Jūs nematote problemų? Problemų nereikia ieškoti, jos pačios lipa viena per kitą. Iš tiesų, jei nepastebėjot, aš nepasakiau nė vieno žodžio apie sunkmetį. Sunkmetis, vėlgi – su kuo lyginsi. Jei lyginsi su pokariu ar net 90-ųjų metų padėtim, tai šis laikas tikrai nepasirodys per sunkus. Bet mus ištiko didelė nelaimė – išbandymas pinigais. Greitais, tuščiais, niekuo nepadengtais. Turim pripažint, kad mes tų išbandymų neišlaikėme. O dabar bandom kažkaip išsigryninti. Aš kalbu apie visą Lietuvą.

- Kaip galima suprasti? Jei Lietuva neišlaikė to egzamino, tai ištiko proto devalvacija?

- Oi, tikrai ne proto. Sakyčiau, tai padorumo, moralinio stuburo.

- Kiek lako trunka ministro darbo diena?

- Visą laiką.- O kaip ilsitės?- Miegu. Stengiuosi pabūti šioj nuos-

> „Aukštaitiško formato“ leidėjas UAB „Anykštos redakcija“ gali didžiuotis – Lietuvos Respublikos kultūros ministras Remigijus Vilkaitis, būdamas aktoriumi, yra ne kartą vedęs leidinio organizuotas „Nykščių“ šventes.

>>>

2 0 0 9 . . . 0 8 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.2

2p

sl

..

.. . . p a t i r t y s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

>>>tabioj žalumoj, pavaikščioti, „atmušti“ akis į horizontą, kažkiek į dangų. Dažniausiai vakarais. Tai kažkiek padeda.

- O ar apsilankote savo sodyboje Anykščių rajone?

- Buvau „nuskridęs“, šunį palaido-jau. Daugiau gyvūnų – ne, esam ištikimi seno atminimui. Bet nesakau „ne“, tik dabar dar pernelyg šviežia.

- Jūsų sodyba stovi Vilkabrukių kaime, Jūsų pavardė Vilkaitis. Ar tai sutapimas?

- Aš dar iš Vilkaviškio rajono. - Sąmoningai taip renkatės?- Sąmoningai. Žmona Vilkaitienė,

sūnus – Vilkaitis. - Tai gal ir kokį vilką pradėsite

laikyti?- Neturiu kur. Ne, šuo tikrai ne tam,

kad jį uždarius laikytum.- Ar dabar vėl sutiktumėte eiti mi-

nistro pareigas, turėdamas tas žinias, kurias turite dabar?

- Na, dabar, matot, aš jau žinau, ką daryti. Bet tai įvyko per pusę metų. Atėjau nežinodamas sistemos. Atėjau ją įsivaizduodamas ir iš dalies teisingai. Bet svertų valdymo tikrai neįsivaizdavau, juos tikrai reikia keisti, ir dabar jau žinau, ką reikia daryti.

- Gal konkretizuotumėte?- Ne, anksti, tikrai anksti.- Ar psichologiškai netenka užimti

pozicijos gintis, kai jaučiatės puola-mas?

- Aš matau, kad tie žmonės laukia to ir tikisi. Bet jei su kiekvienu pradėsiu rietis, tada reikės mesti darbą. Manau, kad aš čia visai ne tam, kad didinčiau tiražus ar laidų reitingus, man tai giliai nesvarbu. O darbų tikrai daug, esu atsakingas už daugelį žmonių. Norėčiau išreikšti pagarbą tiems, kurie dirba ty-liai, kukliai ir padaro esminius darbus. Bet yra kitokių. Dabar mano problema, uždavinys kaip asmeniui – nepasi-duoti šitoms provokacijoms ir neleisti įsiskverbti į mano širdį, įeiti į mano vidų paniekai tokiems veiksmams, kuri yra natūrali, kurią aš kartais jaučiu. Bet tai apnuodys tik mane patį. Turiu sąmoningai nuo šito atsiriboti. Palygi-nus su tuo, ką iškentėjo mūsų seneliai ir tėvai, yra nulis, niekas. Skaudžiausia

tai, kad tai daro ne okupantas. Tada kyla klausimas – kas okupavo mūsų valstybę? Na, čia per daug atsakiau į klausimą, greičiausiai to negalės būti jūsų leidiny, bet man kartais ir reikia išsikalbėti...

- O iš tiesų – ar dabar labai sunku išsikalbėti, ar labai skiriasi Jūsų poilsis iki buvimo ir esant ministru?

- Na, gerai – sakysim, vaidindamas sunkų vaidmenį, jei visas atsiduodi negailėdamas savęs, tai tu niekada neišeisi pavargęs. Niekada. Išeisi labai stiprus po spektaklio, labai pozityvus, išsikrovęs, išsisakęs, pasiėmęs iš žiūrovų gerą energiją. Jūs žiūrėdami patys nejausdami atiduodate, jei tu pats sau žinai, kad atidavei viską. Na, o čia pareini kartais apspjaudytas, nors žinai, kad šiandien padarei viską, kad apgynei kažkieno atlyginimus ar darbo vietas. Yra buvę tokių dienų, kad gali pareit visiškai apspjaudytas, gali pasiskaityt tai, ko visiškai nesakei, nekalbėjai arba komentarų kokių...

- O humoro jausmas...- Neapleidžia.- ... ar jis padeda dirbti?- Padeda.- Stiprina Jus?- Atpalaiduoja ir leidžia pažiūrėti į

visa tai kaip... truputį... Už ką labai negali atleisti...

- Na, kartais humoras žeidžia...- Kas užsidirba, tegu ir gauna!- O ar grįžęs iš darbo Jūs

juokaujate?- Taip, taip… Bet tai nėra mano

tikslas.- O žmogus, aktorius, ministras

Vilkaitis labai skiriasi?- Nežinau, čia jau jums spręsti.

Negaliu to pasakyti. Negalvojau apie

tai. Aš nepasikeičiau, aš esu aš.- Ar būnant ministru Jums

pasitaikė kuriozų, kuriais galėtumėte pasidalinti, juk mokymasis - taip pat klaidos?..

- Kaip pasidalinti? Su skaitytojais? Žinot, gal nelabai... Pareigūnu būnant gal nelabai galima skleisti... Yra buvę visokių... Yra. Gal kada baigsiu tas savo kadencijas... Buvau nutaręs rinkti kurioziškiausius pareiškimus. Būna visokių – susiskaičiuoja savo nuopelnus tautai ir kultūrai, įvertina visa tai pinigais ir pareikalauja čia ir dabar. Grynais, ko gero. Yra tų, kurie mano, kad valstybė jiems skolinga vien už tai, kad jie sugalvoja kažką daryti. Patys to realizuoti nesugeba, realizuoti turėtų valstybė ir dar užmokėti jiems kiekvieną kartą, kai jie kažką sugal-voja. Manyčiau, tai VEKS‘o (Vilnius – Europos kultūros sostinė – aut. past.) pavyzdys galingas, bėda ta, kad didelės lėšos pakliuvo žmonėms į ran-kas, kurie patys meno kurti nesugeba, nėra menininkai, nors labai nori. Tada jie kuria koncepcijas, planus, visokias akcijas, fejerverkus – kas su menu nieko bendro neturi. Bet labai manipu-liuodami, užsiiminėdami savireklama mano apgausią kažką. Tad yra tokių. Kaip rusų šių metų „išradimas“. Jie „išrado“ natūralaus dydžio muliažus, kur naikintuvai, tankai, visureigiai, visokia karinė technika prisipučia per maždaug pusę minutės ir atrodo kaip tikri, o viduje – tuštuma. O, tarkim, Dainų šventė – visur gilus turinys, kai kur truputį archaiškas, konservatyvus, bet jei laikysies kažko ilgai ir nuosek-liai, tai taps didžiule vertybe.

- Kokį balansą matote kultūroje tarp tradicijų ir inovacijų?

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.2

3p

sl

..

.

2 0 0 9 . . . 0 8 . . .. . . p a s t a b o s . . . p a r a š t ė s e . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Nor

man

tės

Rib

okai

tės

nuo

tr.

Iš Salvi jaus tekstų

... Mes greitėjame, taupome laiką, bet kartu ir bunkame. Jautri sąmonė didelis turtas, tik kas tai vertina?...

Vasara – atostogų, kelionių metas. Manau, kad po truputį nyksta viena patirtis žmonėse, turiu omenyje kelionę be fotoaparato ar filmavimo kameros. Kartą Norvegijoje, Trolių kelyje, mačiau, kaip iš sustojusio autobuso lipo turistai, jie ėjo prie panoraminės aikštelės ir visi fotografavo. Man buvo keista, kad jų grožėjimasis vaizdu apsiribojo žiūrėjimu pro aparato objektyvą. Suprantu – parkeliaus, pasikvies draugus, drauges, rodys nuotraukas, pasakos. Man visgi gaila, kad žiūrėjimo be optinio taikiklio patirtis traukiasi. Manau, traukiasi ir istorijų, kelionių įspūdžių pasakojimų patirtis. Retai sutinku žmogų, kuris mokėtų gyvai, vaizdingai pasakoti. Dažnai pastebiu, kad žmonės, neskaitantys knygų, turi skurdų žodyną, pastebiu, kad vaizduotė jų pavargusi, jei iš vis ją turi, ir tada ištarti žodžiai neturi esencijos, nesigirdi šlamėjimo medžių, vėjo gūsių aimanų ir t. t. Sielos skurdas, nyku. Kartą viename vakarėlyje kompozitorius pasakojo, kaip matė Kuboje moterį, iš tabako lapų sukančią cigarą. Pasakė tik kelis sakinius, bet pamenu gyvastį to trumpo pasakojimo.Dabar ką dažniausiai girdžiu – projektas, projekto vykdymo terminai ir kokių tik projektų nėra. Nesu sentimentalus ar didelis romantikas, bet nepatinka, kai tokie žodžiai skverbiasi į jautrias temas. Gal greit žmonės bus panašūs kaip degtukai dėžutėje, man tai nemiela. Spontaniškumas, nenuspėjamumas gerasis (gerasis – pasaugant bendravimą) neša įvairovę, įdomumą. Negi dekadansas lydi šį tokių pažangių technologijų laikmetį? O kur dar reklamos poveikis. Žiūriu kino filmą televizoriaus ekrane, vis mažos pertraukėlės, vis į sąmonę

kiša visokią informaciją, jūs irgi žinote, matote. Taip mes ir keičiamės, kaži kas ištvertų iki galo Šarūno Barto filmą „Laisvė“, juk tokia lėta siužeto tėkmė. Mes greitėjame, taupome laiką, bet kartu ir bunkame. Jautri sąmonė didelis turtas, tik kas tai vertina? Nyčė puikiai vienoje knygoje pasakė: „Žmogus nustojo plepėti, metus tylėjo ir išmoko kalbėti.“ Tikslu. Visi kalba, kalba, o tylos nedaug. Kai kurie barasi, kad šiuo savitu sunkmečiu knygų įsigijimas valstybės pinigais ribojamas, bet ar kas pagalvoja, kad yra tiek išleista gerų knygų, jog užteks visam gyvenimui ir dar liks. Manau, jei ko ir reikia, tai jautrios sąmonės ir dėmesio iš tylos. Kas gi perskaitė Kanto „Grynojo proto kritiką“, tegu ne papasakojimui (galima perskaityti, bet įvaldyti sakytinį žodį tokiame filosofiniame kontekste sunku), manau, vienetai, užtat anot vieno bičiulio – meilės romanų viršeliai sutrinti. Tegu, tik meilė ne seilė, jos nei nurysi, nei išspjausi, arba turi ją, arba ne. Pseudoįspūdžiuose įstrigęs jis ar ji tėra tuščias

svogūno lukštas, be galios išspausti nuoširdžią ašarą (ašaros būna ir nenuoširdžios), mat tikrų būsenų irgi retėja, nebent liga ir tada fiziologija paliečia savitai žmogaus mąstymą, reiškinių suvokimą, bet liga nėra normali būsena, tai vėl netikslu, o retas moka suvaldyti ją (būseną), susieti su išmanymu, meistryste ir dar pateikti kitiems, kad ir kaip meno kūrinį.Pamatyti daiktus, suvokti reiškinius, įvairias sąsajas, tai nelengva. Kelionė yra galimybė ir kartais verta pabandyti be optinio taikiklio, tiesiog taip dėl savęs, be rūpesčio parodyti kitiems.Susitiko du draugai po kelių metų nesimatymo. Susėdo erdviame kambaryje, prie lango su puikia panorama; televizorius tylėjo, radijas, grotuvas irgi. Po pirmo butelaičio balto vyno nė vienam žodžių neatsirado, vaišinosi tylėdami, po antro daug keliavęs pasakė: „Supratau, kad jei žmogui duotas mažas sielos kibirėlis, tai gali įdėti tiek, kiek jame telpa, ir taškas. Tegu apkeliaus visas šalis, bet į mažą indelį daugiau netilps įspūdžių. Išgerkime už tai, kad visgi sielos būtų talpios.“ Jie išgėrė. Vėl tylėjo. – Įdomiai pasakei, suprantu. Tostas geras, tik kaip manai, ar žmogus gali save

išlavinti? – Manyčiau, kad gali, tik yra riba, gal tai susieta su talentu, aplinka, tokie

intuityvūs dalykėliai. Kartą skaičiau Bodlero eilėraštį. Vieną kartą perskaičiau ir pagalvojau, skubu, reikia ramiau skaityti, vėl pabandžiau, dėmesys susitelkė, bet tada rūpesčiai pradėjo trukdyti, jie išniro iš atminties, gožė eilutes, nepasidaviau, trečią kartą lėtai lėtai akys slinko eilutėmis ir žodžiai pradėjo atsidarinėti kaip dėžutės, pamačiau spalvas, išgirdau garsus, pajaučiau ritmą, eilėraščio vienovę, suvokiau, kaip visa tampriai susieta. Išgerkime už tai, kad būtume sveikai jautrūs žodžiui. – Gerai. Šį sykį tiek minčių. Būkime, keliaukime, nepavydėkime, bet klausykimės, tegu visos prasmės šoka ant mūsų delnų, o akyse tebūna smalsumo ir prielankumo, gal ir meilės, jei lemta.

- Tiesiog tai kiti pavadinimai. Tradicijos kažkada taip pat buvo inovacijos. Nieko daugiau. Tik tame turi būti kūrybos, talento elementas. O dabar nusipirkus seną dvarą ir norint jį suremontuoti, iš valstybės paimti pini-gus, pakanka, sakysim, gėlių festivalį padaryti ar kokių popierinių saulėgrąžų prismaigstyti pievą, gražiai nufotogra-fuoti ir pateikti kaip naują edukacinį projektą. Bet juk taip nėra.

- Jei Jums reikėtų apie save parašyti biografiją – ką rašytumėte?

- Net nematau tokio reikalo daryti.- Ar turit kokį hobį?- Turiu. Mano hobis, sakyčiau

– skaityti. Ne vieną knygą turiu namuose, tik laiko mažai. Mylimos knygos – greičiausia, patikimiausia ir tvirčiausia parama. Ten niekada neap-gaus, neišduos, visada rasi ko tikiesi, o kai kada ir ko net nesitikėjai. Iš filmų daugiausia žiūriu tik tai, ką reikia, nes lietuvių jaunų režisierių daug nematęs. Na, ir gamta.

- Sakot, kad knygos padeda atsigauti, jos neišduoda. Kodėl taip manote, ar pasidarė sunkiau atsirinkti žmones?

- Su žmonėmis man gera, aš komu-nikuojuosi ir tikrai turiu daug rėmėjų, bet tai daugiausia asmeninių kontaktų dėka. Kaip žinote, senajai lietuvių tradicijai piaras – savireklama – savo esme yra priešinga, nebūdinga ir aš jos laikausi. Man šis iš Vakarų atėjęs bruožas nėra priimtinas ir nematau reikalo lankstyti savo stuburo dėl to. Matau, kaip žmonės, politikai tai daro – viešos akcijos, taip pat ir dėl Anykščių objektų įvyko panašiai. Mes buvom jau paskyrę lėšas Kultūros centrui užbaigti, kad jis galėtų dirbti, bet tos lėšos kažkodėl panašiai nuėjo bibliotekai, kurios pamatams dar tik duobė iškasta. O buvo prioritetai objektams užbaigti Lietuvoje. Bet kai kurie Seimo nariai lobizmu pasiekė, kad tuose regionuose prasidėtų naujos statybos. Tai vis iš tų pačių lėšų. Pateikiau kaip pavyzdį. Vien todėl, kad išsigarsintum prieš savo rinkėjus, man tai nėra priimtina. Nesakau, kad tai blogas darbas, bet juk valstybė yra truputį platesnis, svarbesnis ir strategiškai esminis dalykas.

2 0 0 9 . . . 0 8 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.2

4p

sl

..

.. . . a t o d a n g o s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Būrėja tvirtina: pirmieji krizę įveiks aukštaičiai

. . . Jolanta Matkevičienė >

Kada baigsis Lietuvoje krizė? Ar prezidentė Dalia Grybauskaitė sugebės parodyti tvirtą ranką ir kartu su ministru pirmininku Andriumi Kubiliumi išsuks valstybės vairą taip, kad šalis patirtų kuo mažiau nuostolių, o žmonės pradėtų gyventi su viltimi į geresnį rytojų?.. Klausimai, kuriuos mintija dažnas lietuvis po prezidento inauguracijos. O ką apie tai byloja Anastazijos Kuliešovaitės pranašystės?

Niekada nežinai, kada gausi rykštelę...

Ir be kortų, gerdamos kavą, mudvi su molėtiške būrėja Nas-tia šnekučiavomės apie šiandieną. Aštuntą dešimtį pradėjusi moteris prisiminė senus laikus Molėtuose, apie kuriuos mažai kas bekalba, o dar mažiau žino. Šalia upelio miesto centre buvus prasta gryčiutė, ku-rioje gyvenęs beturtis Žičkus. Visų ponų nuostabai tas prasčiokas buvo suorganizavęs tokius pat kaip jis sukilti prieš baudžiavą. Iš nuostabos, kad jų panosėje buvo toks žmogus, ir gailėdami sukilėlių šeimų, ponai pasitarę ir nusprendę gražiuoju juos išvilioti iš Kumpų miško. Sako, kelias dienas iš eilės kariuomenė mušus būgnus, kad šie išsigąstų ir išlįstų. Kurie išlindo, sako, buvo prilupti, bet paties Žičkaus taip ir neradę. O šis tris paras išgulėjęs ežere, kvėpuodamas per nendrę... Ponai ilgai prisimindavę šį nutikimą apie neturtingą, bet galvotą vyrą... Todėl ir Anastazija apie jį papasa-kojo norėdama pabrėžti, jog niekada nežinai, kada ir ką Dievulis apsau-gos, o kada rykštele kirstelės... Štai kad ir Tautos prisikėlimo partija pasivadinusi grupuotė... Juk tai tik skambūs žodžiai rinkėjų akims dumti. Priemonės pateisino jų tikslą, bet „apetitui atsiradus“, jei tik galėtų - perkąstų vienas kitam gerkles. Naivu manyti, kad vienas žmogus išves tautą iš krizės, bet jei kam taip atrodo, tegu gyvena su ta viltimi... Ir be kortų, sako, ji žinanti, kad nei Grybauskaitė, nei Kubilius neišves kiekvieno, paėmę už rankučių, ir nepastatys ten, kur geriau... Ir valgį,

ir pinigus reikės patiems užsitarnauti arba dėl jų pasukti galvas kiekvienam.

„Velniška bus gaspadinė...“Be abejo, tai iškritusių kortų

išaiškinimas apie pirmąją Lietuvos prezidentę - moterį. Dėliodama „juo-das“ ir „raudonas“ kortas, Anastazija „matė“ prezidentės darbą, apipintą įtakingų žmonių. Pasak jos, ponia Dalia Grybauskaitė bus labai savarankiška, bendraus su tais, kur matys ekonominę naudą, o ne kur viena ar kita partija ves... Bus ir džiaugsmingų bendravimų, bet bus daug ir trukdžių. Dauguma jai prieštaraus, bet Andrius Kubilius bus jai ištikimas – ranka rankon eis... Todėl ir jis vienu metu patirs smūgį. Prezidentė gerai rūpinsis Lietuva. Visi jos užmojai bus geri, bet kartą ji padarys klaidą ir tuomet bus pamėginta ją „nugriauti“... Gudrių žmonių bus ir prie jos, nors ji pati nieko nedarys dėl asmeninės naudos, nedemonstruos savęs. Bus kelionių, bet su vienos užsienio šalies vadovu bus didelis nesutarimas. Jis pažadės, bet netesės. Tačiau mūsų prezidentė - gudri ir protinga – nuspės tai ir išlaikys draugiškus santykius... Yra toks posakis apie užsispyrusį ir valdingą žmogų: kad ir kaip kapotų - nesukapos. Tai tokia ir D. Grybauskaitė.

Bus sunkuVienareikšmiškai galiu pasakyti, kad

šie metai bus dar sunkūs. Bus ir ligų, ir nelaimingų atsitikimų, ir žudynių... Po trejų metų tik baigsis krizė. Gyvenimas gerės. Tačiau iki tol turėsime išmokti patys būt atsakingi už save, rūpintis savo šeimomis ir padėti kitiems. Sakyčiau, kad individualumas išgelbės kiekvieną iš mūsų ir visus kartu. Aukštaičiai vieni pirmųjų turėtų išbristi iš krizės. Mūsų vaikai gyvens geriau, nei mes dabar gyvename. Tačiau veltui nieks nieko neduos. Patiems reikės galvoti, kaip išgyventi...

Jola

ntos

Mat

kevi

čien

ės n

uotr.

> Būrėja Anastazija sako, kad Lietuvą išgelbėsim patys...

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.2

5p

sl

..

.

2 0 0 9 . . . 0 8 . . .. . . l a i š k a i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

v i e t o j t a b l e t ė sl a i š k a i

Elto

s nu

otr.

Vaikai kitokie nei jūs

Natūralu tikėtis, kad vaikas tęsia savo tėvus. Ir kad obuolys nekrenta toli nuo obels. Genetinė ir auklėjimo teorijos sako, kad jei vaikai ir gali nebūti savo tėvų kopijos, tai vis tiek turi į juos labiau panėšėti, nei skirtis. Taip, būna genetinių mutacijų, tačiau jos nėra visuotinės. Auklėjimas apskritai vyksta per susitapatinimą ir išmokimą. Taigi, visa tai kalba, kad vaikuose tėvai turi atpažinti save patį. Ir šis atpažinimas kaip tik ir sudaro dalį tėviškos meilės. O drauge saugo vaikus nuo tėvų agresijos. Nes atpažinę kažką panašaus kitame žmoguje mes persismelkiame simpatija šiam žmogui. Taip gimsta draugystė ir trauka. Dėl ko akiniuoti mėgsta akiniuotų draugiją, storuliai mielai „tūsinasi“ su storuliais, o kaulėti – su kaulėtais. Tačiau kartais vaikas labai skiriasi nuo tėvų. Skiriasi išvaizda, temperamentu, vertybėmis. Tuomet jis tarsi patenka į šešėlį, ir tam, kad tėvams sklandžiau sektųsi su juo bendrauti, abiem pusėms reikia pasistengti. Pamenate Dudlių šeimą iš „Hario Poterio“? Apkūnus, lėtas berniukas – Hario pusbrolis – yra nepaprastai mylimas savo šeimoje. Nes jis yra savo tėvų kopija! O Haris yra aiškiai kitoks ir nemėgiamas. Žinoma, jis tik globotinis tetos namuose, bet yra burtininkas. Beje, ir tarp burtininkų jis yra atskalūnas. Grynakraujam Drakui Smirdžiui ir valdovui Voldemortui aiškiai nepatinka tie burtininkai, kurie yra maišyto kraujo. O dar Hario nemėgsta mokykloje dėl jo išskirtinių talentų. Pavydi, gerbia, bet ir nemėgsta. Visa tai sudaro vargšam Poteriui „kitoniškumo kompleksą“. Rowling romanai labai gerai atspindi baisiausią vaikystės dilemą – išlikti savimi ar tapti panašiam į kitus? Štai, tarkime, jūsų šeimoje visi yra kaulėto sudėjimo, o vienas berniukas gimsta apvalus. Broliai ir seserys pravardžiuoja jį „tešliumi“. Jei visi šeimoje būtų tokie kaip jis, jo nepravardžiuotų! O dabar jis dažnai išgirsta, kad „reikia mažiau valgyti“, kad jam būtina judėti, kad jis turėtų susirūpinti savo išvaizda. Galbūt tame ir yra tiesos. Tačiau ši tiesa suvokiama kaip „mane čia nori pakeisti, koks esu – toks netinku“. Jis jaučiasi balta varna ir po truputį augina savyje kitoniškumo kompleksą. Taip, jis gali imti sportuoti, tačiau vargu ar visiškai pakeis savo išvaizdą. Galų gale jo kitoks konstitucinis tipas! Kitoniškumo kompleksas iš pradžių buvo aprašytas tiriant žydų tautybės žmones, gyvenančius Europoje. Paaiškėjo, kad žydai, netgi labai gerai asimiliuoti vietinėje kultūroje, dažniausiai giliai viduje jaučiasi kitokie ir laukia iš aplinkinių daugiau neigiamo požiūrio nei teigiamo. Todėl jie labai neramiai stengiasi užsitarnauti aplinkinių palankumą ir pagarbą, ir efektas nėra toks, kokio jie tikisi – juos gerbia, bet visiškai nepriima (arba jiems taip atrodo)... Tačiau argi ne tas pats būdinga bet kuriam kitam kitoniškumui?Štai labai lėtų ir flegmatiškų tėvų šeimoje atsiranda

greitas, judrus, choleriškas vaikas. Jei jo tėvai irgi būtų panašūs į jį, jis taptų tiesiog „saviškiu“. Tačiau dabar jis dažnai girdi: „Nusiramink“, o kai nenusėdi vietoje, lengvai supyksta, pavirsta „hiperdinamišku vaiku“ ir eina pas specialistus. Jis iš visų jėgų stengiasi nusiraminti, tapti tokiu kaip tėvai, tačiau choleriškos emocijos ima viršų, ir šioje sandūroje – „būti savimi ar perlaužti save ir patikti tėvams?“ – neretai gimsta nervinis tikas. Kažkas panašaus atsitinka tuomet, kai tėvai neskiria savo ir vaikiškų įsitikinimų. Žinoma, vaikai turi savo supratimą apie pasaulį, garbės kodeksą, estetinį skonį, mėgiamus ir nemėgiamus patiekalus, madas.Ir štai tėvai, kuriems, tarkime, yra trisdešimt metų, ima nepatenkinta veido išraiška stebėti, kaip dvylikamečiai jų vaikai kvailai supranta sveikos gyvensenos ir higienos svarbą; kaip blogai jie elgiasi neklausydami vyresniųjų; kaip bjauriai ir iššaukiančiai rengiasi; kaip negerbia tėvų kulinarinių pastangų ir nevalgo; kaip klausosi negražios ir neskoningos muzikos... Jie kažkokie nenormalūs! Tuo pat metu vaikai su tokiu pat nepasitenkinimu stebi tėvus ir negali suvokti, kodėl jie taip nesveikai valgo ir geria; kodėl nemoka ilsėtis ir visą laiką įsitempę; kodėl bijo sakyti tiesą nemėgiamiems žmonėms; kodėl rengiasi taip neįdomiai ir pilkai. Jie irgi kažkokie nenormalūs! Laimė, šiuo atveju vaikai ne vieniši – jie susiranda panašių vertybių draugų ir drauge „laiko frontą“ prieš vyresnę kartą. Tačiau kartais norisi taikos ir santarvės. Kartais konfliktai nueina per toli ir prasideda tikras karas. O jei išorinė taika ir buvo, kartais vaikas arba vienas iš tėvų tiek neurotizuojasi, kad nebegali daugiau apsimesti, kad yra panašus į priešingą pusę.Visais šiais atvejais labai gerai prisiminti, kad vertinimai „gražu – negražu“, „sveika – nesveika“, „protinga – kvaila“ ir „normalu – nenormalu“ – tai tik suabsoliutinti vertinimai, tik proto konstruktai, tik subjektyvios nuomonės, tapusios įsitikinimais. Nuomonės, kurios šiaip yra lanksčios ir besikeičiančios, yra tarsi minkštas vaškas, o štai įsitikinimai – tai vaškas, sukietėjęs ir suakmenėjęs. Ir tuomet tenka prisiminti, kad žiogui geriausia muzika yra kitas žiogas, o katino miaukimas – gražiausia muzika katei. Ir net jei mus erzina vienas ir kitas garsas – tai ne žiogo ir ne katės problema. Galbūt tai mūsų, nemokančių vabalų ir kačių kalbos, bėda?Ir tuomet pasižiūrėkime įdėmiau į mūsų kitonišką vaiką. Jis turi vieną bendrą su mumis bruožą – siekia savaip būti laimingas. Ir siekia būti priimtas toks, koks yra.

Olegas Lapinas, psichoterapeutas

Akibrokštas

Gerbiama redakcija, nuo seno gerbiau Jus ir Jūsų nepriklausomus nuo valdžios vadelių straipsnius, todėl manau, Jus turėtų sudominti ir šis straipsnelis.

Dažnai, net ir krizės metu, per spaudą nevengiantis pasireklamuoti Utenos rajono savivaldybės adminis-tracijos direktorius Jonas Slapšinskas, kartkartėmis griežtai primenantis apie rajono gyventojų pareigą valstybinių švenčių metu prie namų iškelti tris-palves, nors gyvendamas simbolinį pavadinimą turinčios Kovo 11-osios gatvės name Nr. 11, laikosi asmeninių tradicijų ir per valstybines šventes pats vėliavos nekelia. Paklauskime savęs, ar išdrįs jo pavaldiniai surašyti aktą ir nubausti savivaldybės admi-nistracijos direktorių administracine bauda nuo 60 iki 120 litų?

Atsiprašau, tačiau prisistatyti nega-liu, maža kokių reikalų toje instituci-

joje ateityje turėčiau.

Nešmeižkite Gintauto Gaižausko

Jūsų „Aukštaitiškame formate“ pastebėjau šmeižto straipsnį, kai rašoma apie uteniškį G. Gaižauską. Gaila, kad ir Jūsų „Aukštaitiškas formatas“ užsiima šmeižto kampanija kaip „Komjaunimo tiesa“, persivadi-nusi į „Lietuvos rytą“. Tai buvusių nomenklatūrininkų laikraštis, kurio tik-slas – apšmeižti teisingus, sąžiningus žmones, nesigėdint prijungti net likimo nuskriaustų vaikų. Apie p. G. Gaižauską šmeižto esmė yra ta, kad tik pavadinime visuose leidiniuose, kur buvo spausdinama tokia medžiaga, sugebėjo paleisti šmeižto antį, toliau nieko plačiau nepaaiškinant – kokį nusikaltimą, kaip, kada, kur, kokiais būdais ar metodais G. Gaižauskas atliko. Tokia rašliava – tai žmogaus orumo įžeidimas. O p. Kontrimavičius straipsnį į „lietrytį“ parašė užsakytas buvusių nomenklatūrininkų. Apmaudu, kad taip Lietuvoje yra, ir „bomžų“ metodais dirba žinasklaida.

Pagarbiai Redeckas

2 0 0 9 . . . 0 8 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.2

6p

sl

..

.. . . p a s t o g ė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

„Geras įeik, geresnis išeik“Iš tamsių miškų išniręs Nevėžis aukščiau miestelio pasipildo dviejų nedidelių upelių

Šalia trijų upių santakos – Traupis

. . . Raimondas Guobis >

Dešiniajame Nevėžio krante yra Traupio miestelis, garsėjantis Traupio botanikos daržu, kurį sukūrė tuometinis mokyklos direktorius, o dabar – Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius. Iki rajono centro Anykščių – 27, iki Troškūnų ir iki Raguvos – 11, iki Kavarsko – 16 kilometrų.

Nevėžės bei Pienios vandenimis. Pienia nuo Kavarsko daug metų atitekėdavo vandeningesnės „donorės“ Šventosios vanduo, taip reikalingas šalia Nevėžio išaugusių pramoninių Panevėžio bei Kėdainių miestų įmonėms. Prieš keletą metų „donorystė“ nutraukta, bet Nevėžis, nors sausomis vasaromis vos vos sruvena, išgyveno. Krantus čia jungia trys tiltai, vienas romantiškai vadinamas Žaliuoju. Nedidelė pakrantės kalvelė vadinama Napoleono kalneliu, mat čia trumpam žygio į Rusiją metu buvo apsistojęs Prancūzijos imperatorius.Miestelis ėmė kurtis 1516 m. valdovui suteikus teisę rengti turgus ir prekiauti, prie dvaro ponai Jurgis ir Petras Michalevičiai čia 1515 m. pastatė nedidukę šv. Mikalojaus bažnyčią, jos vietoje 1785 m. pono Igno Pranckevičiaus lėšomis pastatyta nauja, taip pat medinė, tik erdvesnė bažnyčia. O 1892 m. vyskupas Gasparas Cirtautas pašventino naują, mūrinę, baltai tinkuotą, aukštu 30 metrų bokštu šv. Onos bažnyčią. Ją pastatė parapijiečiai, vadovaujami klebono Juozapo Butvido. Užrašas virš didžiųjų durų pamokomai skelbia: „Geras įeik, geresnis išeik.“Barokinių elementų turinčioje šventovėje gausu įdomybių. Giedelynės paveikslas mena seną istoriją, kuomet karingas bajoras Giedelis pateko į priešų nagus, meldė pagalbos, stebuklingai išsigelbėjo ir 1693 m. pastatė Traupyje koplyčią,

kurios didįjį altorių papuošė šiuo paveikslu. Įspūdingi, dideli XIX a. pabaigoje tapyti šv. Pranciškaus, šv. Barboros paveikslai, bažnyčios sienos papuoštos ir Lietuvai, ir tikėjimui nusipelniusių moterų bei vyrų atvaizdais: Stasio Šalkausko, Šatrijos Raganos, Maironio, Barboros Žagarietės...Yra sunkius okupacijos metus menantis sąrašas parapijiečių, nukentėjusių nuo sovietų valdžios, kankintų, ištremtų į Sibirą. Yra ir šiuolaikinių menininkų darbų, bene įspūdingiausias – Alfrido Pajuodžio jubiliejiniais bažnyčios metais sukurta šv. Onos skulptūra.

Mokytas varnėnasTraupyje kunigavo daug žymių kunigų – bažnyčios statytojas Juozapas Butvidas, blaivybės bei tautiškumo puoselėtojas Dominykas Tuskenis, bet žymiausias iš jų - čia net 35 metus darbavęsis kun. Steponas Galvydis (1916 – 1999). Judrus, niekad neprarandantis ūpo, pilnas įvairiausių sumanymų vyskupijos metraštininkas, bažnyčios istorikas, poetas. Uoliai katekizavęs parapijiečius, keliems jaunuoliams pagelbėjo pasukti į kunigystės kelią. Organizuodavo susitikimus su žymiais žmonėmis, paskaitas, įkūrė parapijos pučiamųjų orkestrą, kuriam vadovavo vargonininkas Jonas Parcikas, išleido eiliuotą pasakėčių knygą „Mokytas varnėnas“, biografijų, kelis eilių rinkinius.Paaukojęs savo bibliotekos knygas, įvairius

> Nevėžio slėnyje snaudžia Traupio miestelis.

> Puošniomis barokinėmis formomis džiuginanti Traupio bažnyčia pastatyta 1892-aisiais.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.2

7p

sl

..

.

2 0 0 9 . . . 0 8 . . .

. . . p a s t o g ė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

m e t r a š t i s

spaudinius įkūrė parapijos knygynėlį, praėjus 10-čiai metų po mirties į kuklų namelį, pavyzdinį dvasios žmogui prieglobstį, vėl sugrįžo knygos.

Rojaus sodo atspindysTraupio mokykla istoriniuose šaltiniuose minima 1777 metais, 1911 – 1949 m. veikė pradinė, 1949 – 1953 m. – septynmetė, 1953 – 1969 m. – vidurinė, vėliau – aštuonmetė, pagrindinė. 2009 m. pavasarį mokėsi 111 mokinių, dirbo 17 pedagogų, nuo 2003 m. mokykloje veikia Lietuvos jaunųjų krikščionių sąjungos skyrius, kuriame yra Ten sing – dainų ir šokių, gospel – afroamerikietiškų giesmių dainavimo grupės, keliolika skautų.1987 m. į Traupį dirbti atvyko biologijos mokytojas Sigutis Obelevičius. Žmogus, pašauktas gamtą tyrinėti, knygas rašyti, ieškoti, surasti ir ką suradęs aprašyti, paskleisti, pasidalinti. Šalia mokyklos jis ėmė sodinti, kolekcionuoti prieskonines daržoves bei kitus augalus, įkūrė vienintelį Lietuvoje mokyklinį botanikos daržą. Nūnai 2 ha plote auga daugiau kaip 5 tūkst. rūšių augalai, sodas suskirstytas į skyrius – svogūninių gėlių, vaistinių ir medingųjų augalų,

senovinių prieskoninių augalų, lauko ir daržo augalų, saugomų augalų (apie 150 į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų), paparčių ir samanų, vandens augalų, pelkių augalų, taip pat yra arboretumas, alpinariumai. Šiandien tuometinis Traupio pagrindinės mokyklos direktorius Sigutis Obelevičius – Anykščių rajono meras, tačiau dėl šių pareigų meras botanikos daržo puoselėti nenustoja. Dažnai vakarais merą, net nenusivilkusį kostiumo, galima pamatyti sodinant augalus ir net ravint daržą. Panaudojus Pasaulinio aplinkos fondo lėšas, buvusiuose žvyro karjeruose, Nevėžio dešiniajame krante iškasti tvenkiniai, kur įrengtas gyvūnų apsaugos kampelis – varliagyvių neršavietė bei retųjų rupūžių žiemavietė, kur galima pamatyti egzotiškų rupūžių – žaliąją, nendrinę, česnakę bei raudonpilvę kūmutę.Vasarą, rodos, visas Traupio miestelis skendi žalioje medžių ūksmėje, ypatingo grožio šimtamečiai klevai bei liepos bažnyčios šventoriuje ir šalia bei prie pagrindinės gatvės 1905 m. ūkininko Juzėno sodintos pušys ir beržai.Levaniškių kaime, Nevėžio krante ošia sovietmečiu Pauliaus Glemžos (1921 – 2002) įkurtas parkas, čia auga net 65 rūšių medžiai, vyrauja pušys, beržai, yra balzaminių kėnių, sidabrinių eglių, glaustašakių skroblų, pilkųjų riešutmedžių...

Miestelis nebeaugaNuo seno Traupį supo bene keturi nemenki dvarai, šiandien dar išlikę senmedžių alėjos, Janapolio dvaro svirnai, XX a. dvarai buvo apkarpyti, galiausiai visai sunyko. Tuomet buvo sukurti

Seniūnija. Plotas – 75 kvadratiniai kilometrai, 25 gyvenvietės, 986 gyventojai. Traupio miestelyje gyvena 229 gyventojai, Levaniškiuose – 368, Klaibūnuose – 151, Laukagaliuose – 69, Maciūnuose – 26, Mickūniškiuose – 25, Janapolyje – 23, Surdaugiuose – 22. Herbas. Traupio miestelio herbas – sidabriniame lauke – retos, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos bei ant Traupio kapinių tvoros mūro augančios šerinės kalnarūtės žalias keras. Etaloną sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas. Prezidentas herbą patvirtino 2008 m. rugpjūčio 25 d. dekretu.Barboros akmuo. Butleriškių miške stūkso legendinis gamtos paminklas Barboros akmuo: ilgis – 4,2 m, plotis – 4 m, aukštis – 2,67 m.Malūnas. Žiurlių mūrinis vėjinis malūnas statytas 1912 m., priklausęs Kušnerevičiui, Žitkui, Vanagui, Lukšei. Nacionalizuotas, apleistas, sugrąžintas, valstybės saugomas. Dabartinė savininkė jį dovanojo valstybei, bet šiai atstovaujanti Anykščių savivaldybės taryba dovanos ir rūpesčio nepriėmė.Maironiečiai. Lietuvos katalikų Jaunimo sąjungos „Pavasaris“ Traupio kuopa, įsteigta 1919 m., jos vadovams atsiklausus paties Maironio ir šiam sutikus buvo pavadinta Dainiaus Maironio vardu.Choras. Tarpukariu vargonininko Petro Šližio suburtas pajėgus choras dalyvavo trijose to meto Dainų šventėse.Piliakalnis. Lygumoje prie Levaniškių yra 7 metrų aukščio 60 m ilgio bei 30 m pločio Piliakalnio piliakalnis.Globa. Šv. Martyno vaikų globos namuose, įkurtuose 1995 m. Elenos Ilgūnienės, nuolat globojama keliolika ar net kelios dešimtys tėvų apleistų vaikų.

> Seniūnijai vadovauja Daiva Tolušytė.

nauji „dvarai“ kolchozai, kurie Lietuvai vėl tapus nepriklausoma buvo suardyti. Nūnai žemę dirba stambesni ir smulkesni ūkininkai, žymesni – Baravikų – daržininkystės – sėklininkystės, Kairių – mėsinių galvijų, Noreikų – augalininkystės, Juzėnų – pienininkystės ūkiai. Miestelyje yra 2 parduotuvės.Traupis pirmasis tarpukario metais buvo valsčiaus centras, dabar seniūnija, kur veikia 3 bendruomenės, Traupio žmonės noriai dalyvauja meno saviveikloje – yra ir šokėjų, ir dainininkų kolektyvai, ir mėgėjų teatras, naujienos skelbiamos bibliotekininkės Ramunės Musteikienės globojamoje internetinėje Traupio svetainėje. Apie perspektyvas, miestelio augimą niekas nešneka.Traupiečiai po platų pasaulį išsiblaškę ir čia gyvenantys tradiciškai susirenka liepos pabaigoje, savaitgalį, kuomet švenčiami Šv. Onos atlaidai. Tarp žymesnių kraštiečių minimi dailininkai Povilas Šiaučiūnas, Valerija Ostrauskienė, muzikai broliai Šližiai – Pranas, Stasys ir Bronius, medikas Alvydas Janulis, fizikas Algimantas Malickas ir kt.

> Močiutės dainininkės susirinko padainuoti – pasiruošti svarbiausiam koncertui Šv. Onos atlaidų dienomis. Iš kairės: Vanda Noreikienė, Ona Maneikienė, Anelė Lapėnienė, Aldona Ordienė ir Irena Bernatonienė.

> Traupio botanikos darže, kurį įkūrė Anykščių meras Sigutis Obelevičius, auga per 5 tūkst. augalų rūšių.

2 0 0 9 . . . 0 8 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.2

8p

sl

..

.. . . p r o v o k a c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Provokuotiems asmenims uždavėme penkis klausimus: 1. Kada ir kur pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas?2. Didieji Lietuvos vardo 1000-mečio renginiai vyko liepos 6-ąją. Kodėl?3. Kada sukurta Lietuvos valstybė?4. Kokią asmenybė, Jūsų nuomone, yra svarbiausia Lietuvos istorijoje?5. Kas jis (ji) buvo? Kada gyveno? Kodėl šią asmenybę įvardinote?

Dėl valstybingumo pradžios – įvairios versijosAlgimantas Žiukas, Molėtų rajono meras:1. 1009 m. Kažkas su Brunonu įvyko.2. Todėl, kad tai Valstybės diena. 1253 m. tą dieną Mindaugas buvo paskelbtas karaliumi.3. 1253 m., kai karūnuotas Mindaugas.4. Sunku pasakyti. Nemanau, kad kažkurį vieną žmogų galima išskirti.5. -

Edmundas Pupinis, Seimo narys:1. Lietuvos vardas pirmą kartą paminėtas 1009 metais apraše, kur kalbama apie nužudytą Brunoną.2. Tai Mindaugo karūnavimo diena – Valstybės diena. Tiesiogiai

liepos 6-oji su Lietuvos 1000-mečiu nesisieja.3. Valstybe laikoma nuo valstybingumo pripažinimo 1918 metais. Valstybės sukūrimo data – Mindaugo karūnavimo data. Tai labai prieinama data, nors valstybingumo apraiškų buvo ir anksčiau.4. Manau, kiekvienas laikotarpis turėjo savas asmenybes. Mindaugas, Vytautas, J. Basanavičius ir tie, kurie 1990 m. paskelbė Nepriklausomybę.

Žinomiems žmonėms – istorijos egzaminas

. . . Vidmantas Šmigelskas >

Švenčiant Lietuvos vardo 1000-metį, labiausiai džiūgauja ir entuziastingiausiai renginius lanko politikai bei visuomenės veikėjai. „Aukštaitiškas formatas“ šioje socialinėje provokacijoje aiškinosi, ar žinomi apskrities žmonės turi bent minimalias Lietuvos istorijos žinias, kitaip tariant, ar patys supranta, ko džiūgauja.

5. Kas buvo Vytautas? Didysis Lietuvos kunigaikštis. Jo laikais Lietuva buvo didžiulė valstybė. Gyveno Vytautas XIV-XV amžiuje.

Rimantas Dijokas, Utenos rajono tarybos narys:1. 1009 metais. Istoriniuose šaltiniuose paminėta, kad buvo nužudytas vienuolis. Kokiuose šaltiniuose, pasakyti negaliu.2. Mindaugo karūnavimo dienos proga. Bijau, kad

su tūkstantmečiu nesisieja.3. Mindaugo laikais. Amžiaus negaliu pasakyti.4. Mindaugas ir Vytautas.5. Kas buvo Mindaugas? Kiek prisimenu iš istorijos šaltinių – didysis diplomatas. Jo pasiektas progresas šalies mastu – didžiausias.

Donatas Krikštaponis, Anykščių vicemeras:1. Aišku, kad prieš tūkstantį metų, Vokietijos kronikose. Labai įdomus jų pavadinimas.2. Šventė sutapo su Mindaugo karūnavimo diena. Sutapimas ir tiek.3. 1253 metais.

4. Vytautas, Mindaugas.5. Vytautas. Todėl, kad jo didžiausi pasiekimai. Jo kariauna nuėjo net iki Juodosios jūros. Vytautas valdė lyg ir XV amžiuje.

Bronis Ropė, Ignalinos meras:1. Prieš tūkstantį metų, kai vyskupas atvyko Lietuvos krikštyti, o lietuviai su juo negražiai pasielgė.2. Liepos 6-oji – Valstybės diena, kai Mindaugui buvo uždėta karūna. Manau, su

tūkstantmečiu ši diena nesisieja.3. Kaip čia sakyti. Jei tūkstantis metų vardui, tai gal ir žemei tiek. O valstybė sukurta 1917-1918 metais, atkurta 1990-aisiais. Gal ir karalius Mindaugas svarbus valstybės istorijoje, aišku, ir Vytautai, ir Algirdai, kai su kardais kapojo, yra svarbūs. 4. Mindaugas.5. Vienintelis to laiko žmogus, kuris pasiekė tokį

lygį, – popiežiaus buvo karūnuotas. Tai Lietuvos elitas. Kada gyveno? Apie XIII-XV amžių.

Saulius Brasiūnas, elitinės Utenos A. Šapokos gimnazijos direktorius:1. Prieš tūkstantį metų, lyg ir vokiečių šaltiniuose.2. Tai Mindaugo karūnavimo diena. Kuo siejasi, negaliu atsakyti.3. Ar ne 1918 metais?4. Vytautas.5. Jo laikais buvo pakankamai didelė teritorija, buvo nužygiavęs iki Juodosios jūros. Kada gyveno? Turiu du variantus, todėl nesakysiu.

Vytautas Sekonas, Zarasų savivaldybės administracijos direktorius: 1. Prieš tūkstantį metų. Kur – nepasakysiu.2. Atskaitos taškas kažkoks buvo, su Mindaugu siejasi. Gal liepos 6-ąją pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas? Gal ir paminėtas. Nesigilinau.3. Paminėta tai prieš tūkstantį metų, bet valstybė sukurta gal Vytauto Didžiojo laikais.4. Vytautas Didysis5. Buvo karalius Vytautas Didysis. Todėl ir yra Didysis, kad svarbiausias.

Yra tik analų nuorašasAtsakyti į klausimus paprašiau ir istoriko, Istorijos instituto darbuotojo bei VPU dėstytojo Tomo Baranausko. Galite palyginti jo ir visuomenės veikėjų atsakymus. Beje, dauguma kalbintų politikų, atsakydami į klausimus, pastebimai jaudinosi. Tik B. Ropė juokavo, jog „ant kabliuko“ neužkibs, nes jo pavardę turinčiam žmogui ne kabliukas, o plūgas kelia didesnę grėsmę.Pateikiame T. Baranausko atsakymus:1. 1009 metais Kvedlinburgo analuose. Tai Vokietijoje, Saksonijoje, rašyti metraščiai. Tačiau šie metraščiai nėra išlikę, turime tik XVI amžiaus nuorašą. Seniausias išlikęs dokumento originalas, kuriame paminėtas Lietuvos vardas, yra XII amžiaus Analisto Sakso kronikos. Lietuvoje Kvedlinburgo analai yra sureikšminti.2. Todėl, kad taip sugalvojo tūkstantmečio renginių direkcija. Liepos 6-oji - Mindaugo karūnavimo diena. O Lietuvos vardas pirmą kartą paminėtas vasario 14-ąją arba kovo 11-ąją.3. Lietuvos valstybės sukūrimo data gerai nežinoma. Istoriografijoje valstybingumas siejamas su Mindaugu. Tokia data laikomi 1236-1240 metai. Ir su 1253 metais, Mindaugo karūnavimo data, kartais sutapatinama. Mano nuomone, valstybė sukurta 1183 metais. Šią datą aš įrodinėju savo knygoje.4. Čia gali būti daug atsakymų.

Just

o N

avaš

insk

o nu

otr.

Just

o N

avaš

insk

o nu

otr.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.2

9p

sl

..

.

2 0 0 9 . . . 0 8 . . .

Likus mėnesiui iki Europos vyrų krepšinio čempionato, DnB NORD banke dar galima pasidėti Krepšinio indėlį, kurio palūkanų dydis priklau-sys nuo krepšininkų pergalių Lenkijoje. Vieno didžiausio šalyje banko Ukmergės skyriaus Anykščių poskyrio vadovė Vida Prieskienienė žada, kad kuo daugiau pergalių laimės Lietuvos rinktinė, tuo didesnę pergalių premiją gaus DnB NORD banko klientai.

Kodėl DnB NORD moka didesnes palūkanas už Krepšinio indėlį? Jau šeštus metus DnB NORD bankas yra oficialusis vyrų krepšinio

rinktinės rėmėjas ir esame vienintelis bankas Lietuvoje, savo klientams pasiūlęs ne tik džiaugtis krepšininkų pergalėmis, bet ir gauti žymiai didesnes palūkanas. Rinktinei laimėjus pirmąsias rungtynes, jau kitą darbo dieną, pavyzdžiui, metų trukmės Krepšinio indėlio ™ litais palūkanos padidės 0,2 proc. punkto. Sėkmės atveju Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė čempionate žais devynerias rungtynes, vadinasi, indėlio palūkanos gali ge-rokai šoktelti. Mes juokaujame, kad palaikome Lietuvos krepšinio rinktinę, o jie savo pergalėmis stengiasi, kad mūsų klientai uždirbtų daugiau. Noriu atkreipti dėmesį, kad šiemet Krepšinio indėlį ™ gali pasidėti ne tik gyvento-jai, bet ir verslo klientai, o padėjus indėlį internetu, mokėsime ir papildomą 0,25 proc. punkto premiją.

O kokius kitus taupymo būdus Jūs rekomenduotumėte?Laikyti pinigų namuose tikrai nepatarčiau ir dėl saugumo, ir dėl dabar

mokamų tikrai gerų palūkanų, juolab kad indėlius draudžia valstybė. Pastebėjome, kad kai kurie žmonės nerimauja, jog jiems gali prireikti atsiimti indėlį anksčiau laiko, o tai reikštų, kad jie praras palūkanas. Todėl pasiūlėme išeitį – „Indėlio planą 3, 6, 12“. Tai toks pats terminuotasis indėlis, tik pinigai išskaidomi į kelis skirtingus terminus. Staiga prireikus pinigų jūs galėsite pasiimti pinigus iš vieno indėlio ir neprarasite palūkanų už likusius. Už šiuos indėlius mokamos iki 1,75 proc. punkto didesnės palūkanos nei sudarius įprastas terminuotojo indėlio sutartis. Be to, „Indėlio

planas 3, 6, 12“ palūkanos gali būti išmokamos kiekvieną mėnesį ar ketvirtį.

O jei žmogus nori taupyti eurais?Norintiems taupyti eurais ir gauti didesnes palūkanas šiuo

metu DnB NORD banke galime pasiūlyti įsigyti Lietuvos Res-publikos Vyriausybės obligacijų šia valiuta. Tai labai patrauklu, nes metinis jų pelningumas, išlaikius iki termino pabaigos, siekia net 5,9 proc. Tai tikrai dėmesio vertas taupymo būdas.

Kaip matote, galimybių saugiai taupyti uždirbant yra įvairių, todėl norėčiau pakviesti anykštėnus užsukti į DnB NORD banką, juolab kad mes įsikūrę labai patogioje vietoje - A. Baranausko a.1/2., Anykščiai. Visi mūsų banko darbuotojai stengiasi būti finansų gidu kiekvienam klientui, todėl įdėmiai išklausysime ir, įvertinę individualius jūsų poreikius, pateiksime kelis taupymo variantus. O tuomet žmogus, aiškiai supratęs privalumus ir trūkumus, pats pasirinks naudingiausią variantą sau.

Kaip sako šio banko Ukmergės skyriaus Anykščių poskyrio vadovė Vida Prieskienienė, finansų gidas DnB NORD pataria: kiekvienas gali saugiai taupyti ir uždirbti.

Ir pergalės, ir didelės palūkanos

2 0 0 9 . . . 0 8 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.3

0p

sl

..

.. . . p a p a r e p o r t a ž a s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Kaip politikai tranzavo

. . . Vidmantas Šmigelskas >

Kartais net aukštas pareigas užimant sunku patekti į norimą vietą. Šį kartą mūsų paparacas užfiksavo, kaip valdžios vyrai stabdė pravažiuojančias transporto priemones.

1. Politikų traukinys nelaukė…

2. ...todėl teko tranzuoti...

3. ...bet vieni vairuotojai apsimetė jų nematą...

4. ...kitos transporto priemonės jau buvo užimtos...

5. ...trečios – pritaikytos tik kroviniams gabenti.

6. Nepadėjo nei platūs mostai...

7. ...nei gailus šauksmas.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.3

1p

sl

..

.

2 0 0 9 . . . 0 8 . . .

. . . ž a i b o . . . i n t e r v i u . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

1. Kokias atostogas rinktumėtės – paplūdimį Maljorkoje ar kelionę džipu per Sacharos dykumą?- Nei vienų, nei kitų. Rinkčiausi paprastas atostogas kaime. Geriausiu atveju Nidoj.2. Jei nespaustų laikas, kaip keliautumėte į Ameriką – laivu ar lėktuvu?- Jei nespaustų laikas – laivu.3. Mėgiamiausias metų laikas?- Turbūt ruduo... Rudens pradžia.4. Kur žmonija turėtų nukreipti lėšas – kosmoso „užkariavimui“ ar padėti skurstančioms šalims?- Nedalyvauju tuose žaidimuose, kur pinigus dalina.5. Kurį autosporto čempionatą mieliau žiūrėtumėte – „Formulę 1“ ar Pasaulio ralio čempionatą?- Ralio čempionatą.6. Ar užtenka duoti meškerę, kad kiekvienas žmogus imtų gaudyti žuvį?- Visi žino, kad jei žmogus nori gaudyti, tai jis suras ir meškerę. Jei nori – pagaus, jei nenori – niekas nepadės, jei nenori – tai nesugeba.7. Nekilnojamojo turto mokestis. Už ar prieš?

13 klausimų Vytautui Samsonui

. . . Rytis Kulbokas >

Vytautas Samsonas – Utenos verslininkas, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidiumo viceprezidentas, UAB „Umaras“ vadovas. Jo vadovaujamos polietileną gaminančios įmonės apyvarta pernai siekė 124,2 milijono litų. Tai viena didžiausių regiono įmonių.

- Šiaip už, tik klausimas – už kokį. Jei padarys kaip su žemės grąžinimu, tai geriau nebūtų. Bet jei protingas – reikalingas.8. Kas gyvenime svarbiausia žmogui, kad gyvenimą būtų galima pavadinti ne veltui nugyventu?- Daug svarbių dalykų. Svarbiausia, kad nugyventum ir nenorėtum pakartot.9. Nuoširdus pokalbis su draugu ar pasilinksminimas linksmoje kompanijoje?- Aišku, su draugu.10. Ar negadina žmogaus lengvai atėję pinigai?- Nuo žmogaus priklauso. Kartais būna, kad ir

valdžia nepagadina. Bet retai.11. Savybė, kurios negalėtumėte atleisti?- Viską galima atleisti. Su laiku viskas atleidžiama.12. Ar tinkama auklėjimo priemonė diržas?- Viskas su saiku yra tinkama. Taip pat ir diržas.13 Ką rinktumėtės – klasikos ar alternatyvios muzikos koncertą?- Galiu ir tą, ir aną – priklausomai nuo aplinkybių.

> „Žmogus, pilietis, Utenos rajono gyventojas...“ - paklaustas detalių apie biografiją sakė Vytautas Samsonas.

UAB „Anykštos redakcija“ skelbia akciją „Trys viename“. Visi, kas užsisakys ne mažesnę kaip ¼ puslapio reklamą rugsėjo ir spalio mėnesio „Aukštaitiškame formate“, gaus nemokamą reklamą didžiausiame Utenos apskrities laikraštyje „Anykšta“ bei naujienų portale www.anyksta.lt. „Anykštoje“ vieną kartą išspausdinsime tokio pat dydžio reklamą kokią užsisakėte žurnale, o laikraščio numerį, kuriame reklamuositės, galėsite pasirinkti.

Mokėk už vieną – gauk tris

2 0 0 9 . . . 0 8 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.3

2p

sl

..

.. . . k r y ž i a ž o d i s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

„Morka“ Vienas iš teisingai kryžiažodį „Morka“ išsprendusių skaitytojų gaus 100 litų „Auksaros“ čekį. Teisingus atsakymus galite pranešti telefonu (8-381) 59 186, paštu (Vilniaus g. 29, LT 29145, Anykščiai) arba elektroniniu paštu (sveta.v@anyksta.lt). Atsakymų lauksime iki rugpjūčio 25 dienos.

Liepos mėnesio „Aukštaitiškame formate“ spausdinto kryžiažodžio „Meška“ teisingas atsakymas – RENTGENAS. Šį kryžiažodį teisingai išsprendė 99 skaitytojai: anykštėnai D. Šlamienė, A. Šližys, D. Varnienė, N. Varnas, A. Skirmantienė, E. Tamulėnienė, A. Vildžiūnas, A. Žvikas, A. Keraitienė, V. Petniūnas, G. Vajegienė, E. Jurėnaitė, K. Dimavičius, L. Dimavičienė, A. Patumsis, D. Patumsienė, Z. Kvedarienė, V. Vilčinskienė, A. Dikčius, P. Girnienė, B. Šovinienė, J. Šovinytė, L. Šovinis, V. Lančickienė, A. Burneikienė, A. Jakniūnas, J. Masevičienė, L. Jurkėnienė, V. Prusevičienė, M. Parnavienė, D. Sebeikienė, D. Kundrotienė, L. Levandavičiūtė, R. Pajuodis, G. Pajuodienė, A. Orlova, E. Budrytė, A. Raišelienė, N. Augustinienė, J. Tveritnevas, J. Gvazdauskas, M. Gvazdauskienė, J. Mieželienė, R. Venslovienė ir V. Čeponis; T. Prudnikovienė, A. Vanagienė, S. Juodelienė ir V. Gudelienė iš Naujųjų Elmininkų; D. Sudeikienė, A. Bakanauskienė, V. Strazdienė, V. Klimašaukienė, N. Kadžionienė ir E. Kiškienė iš Kavarsko; R. Dolmantienė, E. Sunkurytė, Z. Sunkurytė, O. Lapeikienė, A. Černius, J. Černienė, B. Gudonienė ir J. Mameniškienė iš Viešintų; G. Šulskienė ir B. Aukštakalnienė iš Kurklių, R. Vasiliauskienė iš Kupiškio, R. O. Deveikienė iš Mažionių, D. Šimėnas ir J. Aukštakojienė iš Ukmergės, Z. Matelienė ir R. Laucienė iš Utenos, O. Stankevičienė iš Šovenių, A. Terminskienė iš Šerių, K. Žiogelytė iš Antrųjų Kurklių, M. Risakovienė iš Debeikių, D. Mackevičius iš Aulelių, A. Kuoras iš Butėnų, A. Kuolienė iš Kunigiškių, A. Ažubalis iš Pustalaukių,V. Milaševičienė iš Raguvėlės, L. Gimbutienė iš Narbučių, I. Guobienė iš Svėdasų, V. Ragauskienė iš Vašuokėnų, S. Želnienė iš Maželių, L. Didienė iš Medžiočių, E. Budreikienė iš Aušros, L. Ryliškienė iš Skudutiškio, R. Vaiginytė iš Aknystų, A. Kazanavičienė iš Piktagalio, A. Kapočius iš Vildiškių, R. Šiaučiūnienė iš Mitašiūnų, A. Repečkienė iš Molėtų, V. Juzėnaitė ir D. Rušienė iš Vilniaus, S. Žibutienė iš Šovenių, A. Mackelis iš Toliejų, E. Ramanauskienė iš Žukauskų bei E. Virbūnas ir A. Kocerauskas, nenurodę, kur gyvena.Burtai lėmė, jo šį kartą prizas – 100 litų Utenos juvelyrinių dirbinių parduotuvės „Auksara“ čekis – atiteks L. Ryliškienei iš Skudutiškio (Molėtų raj.). Skaitytojai čekį išsiųsime paštu.

2 0 0 9 . . . 0 8 . . .

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

33

ps

l.

..

Liepos mėnesio kalendorius

07.01. Utenoje lankėsi Kazachstano Res-publikos delegacija.

07.04. – 07.05. Dusetose (Zarasų raj.) vyko penktoji kraštiečių šventė, kurios metu vyko šalies žmonų nešimo čempionatas.

07.08. Ignalinos rajono savivaldybės meras Bronis Ropė, Zarasų rajono savivaldybės meras Arnoldas Abramavičius ir Visagino savivaldybės meras Vytautas Račkauskas Briuselyje aptarė Ignalinos AE uždarymo problemas.

07.10. Giedraičiuose (Molėtų raj.) vyko sunkiosios muzikos festivalis „Giedfest 09“.

07.11. Utenos apskrities neįgaliųjų dele-gacija dalyvavo Kaune vykusiose antrosiose Lietuvos neįgaliųjų žaidynėse.

07.12. Sudeikuose (Utenos raj.) vyko VIII vaikų ir jaunimo kūrybinio festivalio – konfe-rencijos „Banga 2009“ uždarymas.

07.15. – 07.16. Utenos apskrities viršininko admi-nistracijos ir Utenos apskri-ties verslo įmonių atstovų delegacija dalyvavo Vitebske (Baltarusija) vykusiame tarptautiniame investuotojų forume.

07.16. Utenoje atliekant požeminių komunikacijų tie-simo darbus, Stoties gatvėje rastas Antrojo pasaulinio karo laikų aviacinė bomba SD-10. Išminuotojai bombą sunai-kino tos pačios dienos vakarą Kiauliupio karjere.

07.17. Paskelbta, kad konkurse „Lietuvos turizmo traukos vietovė 2009. Turizmas ir saugomos teritorijos“ Gražutės regioninis par-kas užėmė trečiąją vietą.

07.17. – 07.19. Anykščiuose vyko sunkio-sios muzikos festivalis „Velnio akmuo“. Jame grojo brazilų grupė „Sepultura“, festivalį

pasmerkė katalikų egzorsistai ir Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas.

07.17. – 07.19. Utenos apskrityje vyko tarptautinis liaudiškos muzikos ir šokių festivalis „Ežerų sietuva – 2009“. Festivalis nevyko Anykščiuose ir Visagine.

07.23. Anykščiuose atidary-tas Sakralinio meno centras. Jame kolekcionuojama Mon-sinjoro Alberto Talačkos meno kolekcija. Vertingiausias kolekci-joje – italų dailininko Carlo Ma-ratti tapytas paveikslas „Marijos įvesdinimas į šventyklą“.

07.24. – 07.26. Vyko Anykščių miesto šventė „Čionai Lietuva per amžius buvo...“ (Antanas Baranauskas) ir Šv. Onos atlaidai. Šventėje pristatytas čekiškas Antano Baranausko „Anykščių šilelio“ leidimas. Tai tryliktoji kalba, į kurią išverstas šis kūrinys.

07.25. – 07.26. Vyžuonose (Utenos raj.) vyko kraštiečių šventė „Sveiki sugrįžę“.

07.25. – 07.26. Zarasuose, Zaraso ežero saloje, vyko IX jaunimo kūrybos festivalis „Undinėlių daina – 2009“.

07.26. Utenoje vyko Andriaus Mamontovo 1000 koncertų turo koncertas.

07.26. Tverčiuje (Ignalinos raj.) vyko Šv. Onos atlaidai, buvo minimas profesoriaus Česlovo Kudabos 75-erių metų gimimo ju-biliejus.

07.31. Giedrius Titenis, penkis kartus pagerinęs Lietu-vos rekordus Romoje (Italija) vykusiame pasaulio plaukimo čempionate, 200 metrų plau-kimo krūtine rungtyje iškovojo bronzos medalį. Jis tapo ketvirtuoju lietuviu, kada nors iškovojusiu pasaulio plaukimo čempionato medalį.

Justo Navašinsko nuotr.

2 0 0 9 . . . 0 8 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.3

4p

sl

..

.

Prenumeratos informacijos telefonai: 8 381 580 24, 8 678 09764 (Kristina)

Prenumeratą priima Utenos apskrities paštaiRedakcijos: „Anykštos“ (Vilniaus g. 29, Anykščiai)

„Lietuvos žinių“ (Aušros g. 56, Utena)„Lietuvos ryto“

Utenos skyriuje (Aušros g. 50, Utena)Anykščių skyriuje (A.Baranausko a. 3, Anykščiai)

„Utenos dienos“ (Maironio g. 4, Utena, 3 aukštas)

Pastaba: jei norite, kad žurnalą Jums siųstų redakcija, prie kainos reikia pridėti siuntimo paslaugos kainą (sąlygos - prenumeratos informacijos telefonais) Žurnalo „Aukštaitiškas formatas“ prenumeratos sąskaitos Nr. LT537182100005467407, AB „Šiaulių bankas“

1 mėn. 3 mėn. 4 mėn.„Aukštaitiškas formatas“ (Lt) 4 12 16„Aukštaitiškas formatas“ elektroninė versija (Lt) 5 15 20

NaujieNa: žurnalo prenumerata internetu www.prenumerata.lt

ir www.anyksta.lt

2009-ųjų antrojo pusmečio „Aukštaitiško formato“

prenumeratos kainos