jekaterina rojaka dnb nord grupės vyriausioji ekonomistė 2010 m. balandžio 2 0 d

Jekaterina RojakaDnB NORD grupės vyriausioji ekonomistė

2010 m. balandžio 20 d.

Baltijos šalių ekonomikos: Nusileidome. Kas toliau?

2|

Ralis akcijų rinkoje tęsiasi jau metus

-86.2%

-48.4% -49.2%

-23.8%

-56.8%

- 100

- 90

- 80

- 70

- 60

- 50

- 40

- 30

- 20

- 10

0

Day 1

Day 3

1

Day 6

1

Day 9

1

Day 1

21

Day 1

51

Day 1

81

Day 2

11

Day 2

41

Day 2

71

Day 3

01

Day 3

31

Day 3

61

Day 3

91

Day 4

21

Day 4

51

Day 4

81

Day 5

11

Day 5

41

Day 5

71

Day 6

01

Day 6

31

Day 6

61

Day 6

91

Keturios ekonominės krizės1929-1932, 1973-1974, 2000-2002 ir 2007-2009

Didžioji depresija29/ 9/ 6- 32/ 8/ 7

Dabartinė krizė08/ 10/ 7- 09/ 3/ 9

IT krizė00/ 3/ 24- 02/ 10/ 9

Naftos krizė73/ 1/ 5- 74/ 10/ 3

3|

Išsekus Vakarų Europos stimulo planų resursams, pramonės atsigavimas stoja

85

90

95

100

105

110

115

120

20

00

-01

20

00

-07

20

01

-01

20

01

-07

20

02

-01

20

02

-07

20

03

-01

20

03

-07

20

04

-01

20

04

-07

20

05

-01

20

05

-07

20

06

-01

20

06

-07

20

07

-01

20

07

-07

20

08

-01

20

08

-07

20

09

-01

20

09

-07

20

10

-01

Sezoniškai išlygintas Vokietijos pramonės produkcijos (palyginamosiomis kainomis) indeksas (2005=100), %

70

80

90

100

110

120

130

140

20

03

-01

20

03

-05

20

03

-09

20

04

-01

20

04

-05

20

04

-09

20

05

-01

20

05

-05

20

05

-09

20

06

-01

20

06

-05

20

06

-09

20

07

-01

20

07

-05

20

07

-09

20

08

-01

20

08

-05

20

08

-09

20

09

-01

20

09

-05

20

09

-09

20

10

-01

Nauji užsakymai vidaus rinkoje

Nauji užsakymai Euro zonoje

Sesoniškai išlygintas Vokietijos pramonės produkcijos užsakymų apimčių indeksas (2005=100), %

Šaltinis: Reuters EcoWin

4|

BVP palyginamosiomis kainomis, metinis pokytis, proc.

2.7

7.2

10.0 9.8

6.8

0.6

-3.6-4.6

2.8

5

-4.1

-14.1

-18.0

-14.8

1.71.0

0.0

-3.0

-1.0

2.51.7

3.0 3.5

2.03.0

Euro zona Estija Latvija Lietuva Lenkija

2007 2008 2009 2010 P 2011 P

Baltijos šalys demonstravo giliausią nuosmukį ES

Šaltinis: Eurostat, Pasaulio bankas, DnB NORD prognozės

5|

Kainų korekciją Baltijos šalyse pristabdo kylančios naftos kainos

SVKI , metinis pokytis, proc.

-5

0

5

10

15

20

20

08

-01

20

08

-03

20

08

-05

20

08

-07

20

08

-09

20

08

-11

20

09

-01

20

09

-03

20

09

-05

20

09

-07

20

09

-09

20

09

-11

20

10

-01

20

10

-03

Euro zona Estija

Latvija Lietuva

Lenkija

Šaltinis: Eurostat, Reuters EcoWin

Naftos Brent kainos kitimas, dolerių už barelį

30

50

70

90

110

130

150

20

08

-01

20

08

-04

20

08

-07

20

08

-10

20

09

-01

20

09

-04

20

09

-07

20

09

-10

20

10

-01

20

10

-04

6|

Ilgalaikis nedarbo šleifas – vienas opiausių ekonominio nuosmukio padarinių

Jaunimo emigracija

• Visuomenės senėjimas• Auganti našta SODRAI

“Smegenų nutekėjimas”

• Inovacinė ir technologinė stagnacija

• Mažėjantis patrauklumas TUI

• Mažesnis ūkio konvergencijos potencialas

Šaltinis: Eurostat

Nedarbo lygis, proc.

4.1

7.6

15.5

5.5

10.3

20.3

4.3

8.1

15.8

8.66.9

8.77.2

17.3

32.1

8.4

19.7

41.3

8.3

18.5

30.4

18.917.4

22.7

2007 2008 2009 2007 2008 2009 2007 2008 2009 2007 2008 2009

Estija Latvija Lietuva Lenkija

Nedarbo lygis

J aunimo nedarbo lygis

7| Šaltinis: nacionalinės statistikos tarnybos

Mėnesinis darbo užmokestis, tikėtina, smuks ir toliau

310

490

626

643

722

753

830

901

934

1488

1810

2794

3127

3930

4426

1776

Bulgarija

Rumunija

Lietuva

Latvija

Slovakija

Estija

Lenkija

Čekija

Portugalija

Slovėnija

Ispanija

Kipras

Airija*

Vokietija* *

Danija* *

Norvegija*

* Pramonėje* * 2008 m. duomenys

Vidutinis mėn. darbo užmokestis 2009 m., eurų

18.5

29.8

20.1

13.0 12.1

6.9

-8.7

-12.1

-6.5

Lietuva Latvija Estija

2007 2008 2009

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis laikotarpio pabaigoje, metinis pokytis, proc.

8|

Baltijos šalys pernai fiksavo einamosios sąskaitos perteklių

Šaltinis: nacionalinės statistikos tarnybos, Eurostat

-17.8

-9.4

4.6

-22.2

-13

9.5

-14.5

-11.9

3.8

-4.7 -5.1

-1.6

2007 2008 2009 2007 2008 2009 2007 2008 2009 2007 2008 2009


Einamosios sąskaitos balansas, dalis BVP, proc.

60

80

100

120

140

160

180

200

20

04

-01

20

04

-07

20

05

-01

20

05

-07

20

06

-01

20

06

-07

20

07

-01

20

07

-07

20

08

-01

20

08

-07

20

09

-01

20

09

-07

20

10

-01

Eksportas Importas

Sezoniškai išlyginti eksporto ir importo apimčių (to meto kainomis) indeksai Lietuvoje (2005 = 100), %

9|

Lietuvos prekių eksportas to meto kainomis, mln. litų8893

7987

5354

36883304

2747

17421349

30592636 2647

1809

5915

4064

4757

29572646

2395

6129

4164

22552612

2133

14581099

21101694 1528

1000

1966

13371018

770

24362174

5818

2008 2009 2008 2009 2008 2009 2008 2009 2008 2009 2008 2009 2008 2009 2008 2009 2008 2009

Maisto prekės Chemikalai Plastikai,guma

Mediena ir josproduktai

Tekstilė Metalai Mašinos irįrengimai

Transportopriemonės

Baldai

Viso Lietuviškos kilmės prekės

Lietuvoje ženkliai krito tiek eksportas, tiek reeksportas

Šaltinis: Statistikos departamentas

10|

Užsienio prekybos prekėmis ir paslaugomis rodikliai, dalis BVP, proc.

53.1 47.4

27.8 27.2

49.9 43.833.3 32.1

22.523.2

13.9 15.0

10.39.8

6.7 6.8

-64.8-51.2

-44.8-33.8

-61.9

-46.0-38.2 -33.1

-15.0

-14.0

-10.0

-9.3

-9.8

-8.6

-5.8-5.7

2008 2009 2008 2009 2008 2009* 2008 2009


Prekių eksportas Paslaugų eksportas Prekių importas Paslaugų importas

Lietuva ir Lenkija eksportuoja santykinai mažai paslaugų

*Išankstiniai duomenys

Šaltinis: Eurostat

11|

Paslaugų eksportas Lietuvoje nepakankamai išvystytas

Paslaugų eksportas 2009 m., dalis BVP, proc.

10.1

5.6

2.9

0.3 0.2 0.1 0.10.8

14.6

7.4

2.8

0.4 0.11.0 0.5

2.3

23.0

8.5

5.7

1.0 1.10.4 1.0

4.9

Pasl

aug

os

Tra

nsp

ort

op

asla

ug

os

Kel

ion

ės

Ryš

iai

Sta

tyb

a

Fin

ansa

i ir

dra

ud

imas

IT p

asla

ug

os

Kit

os

vers

lop

asla

ug

os

Lietuva Latvija Estija

Šaltinis: centriniai bankai, Eurostat

12|

2009 metais ženkliausiai krito transporto paslaugų eksportas

12.8 14.811.9

7.8

0.1

34.2 34.9

63.9

-2.2

-17.9-23.4

-29.0

-14.0

2.9

-27.0-23.9

0.5

15.0

Pasl

au

gos

Tra

nsp

ort

o

Kelių

tra

nsp

ort

o

Kelio

nės

Ryši

ų

Sta

tybų

Fin

an

sin

ės,

dra

udim

o

Kom

piu

teri

ų ir

IT

Kit

os

vers

lopasl

au

gos

2008 2009

Lietuvos paslaugų eksportas, metinis pokytis, proc.


13|

Lietuva nebuvo ir nėra patraukli užsienio investuotojams...

Šaltinis: centriniai bankai, Eurostat

4.6 3.71.1

6.83.0

0.43.6 3.2

0.44.3

2.2 2.0

-2.3

3.1

-2.3

1.1

1.5-0.8 -0.3

2.6

-1.3 -0.5

3.6

14.2

4.9

2.7

19.3

7.5

-11.2

13.0

5.0

-10.2

6.6

5.83.0

-10.5

16.6

11.7

23.7

11.6

-9.3

15.9

7.99.5

7.68.6

-7.2

-6.6

2007 2008 2009 2007 2008 2009 2007 2008 2009 2007 2008 2009


TI Portfelinės Kitos Viso

Tiesioginių investicijų srautai, dalis BVP, proc.

14|

...todėl ji atsilieka pagal pritrauktų TUI, tenkančių vienam gyventojui, rodiklį

5473

1454 13681666

8409

35993326

2981


2004 2009

TUI , tenkančios vienam gyventojui laikotarpio pabaigoje, eurų

Šaltinis: centriniai bankai, Eurostat, Statistikos departamentas

1439

3715

4896

4147

872

247

4465

671

2749

9113

180

280

Nuoma ir kita verslo veikla

NT operacijos

Finansinis tarpininkavimas

Ryšiai

Transportas, sandėliavimas

Viešbučiai ir restoranai

Vidaus prekyba

Statyba

Elektros, dujų ir vandens tiekimas

Apdirbamoji gamyba

Kasyba

Žemės ūkis

2009 IIIQ

2004

Sukauptos TUI pagal ekonomines veiklas, mln. litų

15|

To priežastis – nepakankamai švelnus verslo klimatas

0

10

20

30

40

50

60

Dan

ija

JAV

Kan

ada

Sin

gapū

ras

N.Z

ela

ndija

JK

Švedija

Au

stra

lija

Hon

g K

on

g

Norv

egija

Nyderl

an

dai

Belg

ija

Su

om

ija

Air

ija

Šveic

ari

jaV

okie

tija

Est

ija

Japon

ija

Port

ugalij

a

Pra

ncū

zija

Liu

kse

mbu

rgas

Isla

ndija

Mala

zija

Taiv

an

is

Au

stri

ja

Ispan

ija

P.

Korė

ja

Slo

vakija

Italij

a

Slo

vėn

ija

Čekija

Ven

gri

ja

Tu

rkija

Lietu

va

Len

kija

Latv

ija

Ru

mu

nija

Kro

ati

ja

Makedon

ia

Gra

ikija

Bu

lgari

a

Palankiausios šalys verslui vystyti, 2009 m.

Pastaba: žemesnis reitingas rodo geresnes verslo sąlygas

Šaltinis: Forbes

16|

Pasitempti Lietuvai teks daugelyje konkurencingumo vertinimo pozicijų

ValstybėValstybės lėšų

švaistymas

Valstybės reguliavimo

našta

Verslo įtaka TUI

"Protų nutekėjimas"

Estija 56 T 8 P 16 P 49 T

Latvija 105 T 69 T 86 T 75 T

Lietuva 117 T 96 T 116 T 100 T

Lenkija 94 T 111 T 87 T 78 T

Singapūras 1 P 1 P 1 P 5 P

Slovakija 109 T 90 T 5 P 106 T

Slovėnija 66 T 25 P 103 T 43 T

Šaltinis: Pasaulio ekonomikos forumas

17|

ES kontekste Lietuva nėra inovatyvi valstybė

Šaltinis: EC, European Innovation Scoreboard 2009

Aukštas

Vidutiniškai aukštas

Vidutinis

Vidutiniškai žemas

Žemas

18|

I nvesticijos į pagrindinio kapitalo formavimą, dalis BVP, proc.

12.6 11.8

7.4

14.412.3

9.0 9.26.7

8.5 8.5

21.9

17.5

14.4

19.2

17.0

12.4

19.1

18.513.0 13.6

3.6*

8.1*

11.6*

12.9*

34.5

29.3

21.9

33.7

29.4

21.3

28.3

25.2

15.2

21.6 22.121.0

2007 2008 2009 2007 2008 2009 2007 2008 2009 2007 2008 2009


Kitos

Į mašinas, įrengimus ir transporto priemones

Viso

Lietuvos verslas vangiai klojo pamatus būsimai ūkio plėtrai

*Įverčiai

Šaltinis: Eurostat

19|

Baltijos šalys – ES rikiuotės gale pagal pramonės produktyvumą

68

74 72

66

59

4745

40

33

24

14 1614 13

108

8782 82

77

67

52 5148 47

3026

2319 18 17

13

Liu

kse

mbu

rgas

Belg

ija

Su

om

ija

Nyderl

an

dai

Vokie

tija

Italij

a

ES

-27

Ispan

ija

Gra

ikija

Slo

vėn

ija

Slo

vakija

Čekija

Lietu

va

Len

kija

Est

ija

Latv

ija

2004 2008

Darbo produktyvumas pramonėje: vidutinė vieno pramonėje dirbančiojo sukurta pridėtinė vertė, tūkst. eurų

Šaltinis: Eurostat

20|

Palyginti su kaimynėmis Lietuvos įsiskolinimo lygis išlieka žemas

52.3 49.5 51.8

35.1

17.0

55.153.6 46.4

31.2

33.3

107.4103.1

98.2

66.3

50.3

Euro zona Estija Latvija Lietuva Lenkija

Nefinansinės korporacijos Namų ūkiai Viso

Kredito įstaigų paskolų portfelio struktūra 2009 m. pabaigoje, dalis BVP, proc.

*paskolų portfelis perskaičiuotas nacionaline valiuta.

Šaltinis: Eurostat, ECB Data Warehouse

5.8

8.510.1

17.9

38.5

1.6-0.1

2.0 1.5

27.5

-0.6

-3.7 -4.6-7.1

6.1

Euro zona Estija Latvija Lietuva Lenkija*

2008 2009 I pusm. 2009 II pusm.

Paskolų portfelis privačiam sektoriui laikotarpio pabaigoje, metinis pokytis, proc.

21|

Kredito įstaigų paskolų portfelio kokybės prastėjimas Lietuvoje stabilizavosi

0.5

1.2

2.7

3.7

4.6

0.5

2.0

5.7

7.6

8.8

0.7

1.2

2.9

4.6

7.2

2007 2008 2009 Ipusm.

2009 IIIketv.

2009

Estija Latvija Lietuva

Kredito įstaigų specialieji atidėjimai laikotarpio pabaigoje, dalis paskolų portfelyje, proc.

Šaltinis: šalių centriniai bankai, FKTK

1.0 1.12.9 3.6 3.5 3.5

2.53.5

5.3

7.7

11.4

15.8

3.5

4.6

8.2

11.3

14.9

19.3

2007 2008 2009 I 2009 II 2009 III 2009

Nuvertėjusios paskolos

Paskolos pradelstos daugiau nei 60 dienų

Neveiksnios paskolos

Neveiksnios paskolos laikotarpio pabaigoje, dalis paskolų portfelyje, proc.

Stabilizacija

22|

Baltijos šalis finansų rinkose lydėjusi įtampa atslūgo...

Šaltinis: Reuters EcoWin

3 mėn. tarpbankinės palūkanų normos, proc.

0

5

10

15

20

25

30

20

08

-09

20

08

-10

20

08

-11

20

08

-12

20

09

-01

20

09

-02

20

09

-03

20

09

-04

20

09

-05

20

09

-06

20

09

-07

20

09

-08

20

09

-09

20

09

-10

20

09

-11

20

09

-12

20

10

-01

20

10

-02

20

10

-03

20

10

-04

EURIBOR TALIBOR RIGIBOR VILIBOR WIBOR

0

200

400

600

800

1000

1200

20

09-0

1

20

09-0

2

20

09-0

3

20

09-0

4

20

09-0

5

20

09-0

6

20

09-0

7

20

09-0

8

20

09-0

9

20

09-1

0

20

09-1

1

20

09-1

2

20

10-0

1

20

10-0

2

20

10-0

3

20

10-0

4

Estija

Latvija

Lietuva

Lenkija

Apsidraudimo nuo šalių nemokumo rizikos 5 m. sandorių kaina, baziniai punktai

23|

...tam turėjo įtakos viešųjų finansų skylių lopymas

LATVIJA. Savalaikis finansinės pagalbos prašymas → viešųjų finansų stabilizacija.

Su kreditoriais sutarta: biudžeto deficitas 2010 m. ir 2011 m. neviršys 8,5 ir 6 proc.LIETUVA. Fiskalinis deficitas, tikėtina, bus didžiausias tarp Baltijos šalių.

Brangus jo finansavimas → sunki skolos našta ateityje.

ESTIJA. Sėkminga fiskalinė politika → Euro įvedimo 2011 m. tikslas realus.

Maža viešojo sektoriaus skola → motyvuojanti mokesčių politika ateityje → nauji TUI srautai.

Šaltinis: Eurostat, DnB NORD prognozės

Valdžios sektoriaus biudžeto balansas, dalis BVP, proc.

-2.7

-4.1

-3.2

-3.7

-1.7

-9.0 -9.1

-5.0

-2.0

-5.0

-7.5

-6.0


2008

2009

2010

LENKIJA. Viešojo sektoriaus skola grasina pramušti konstitucija įtvirtintas lubas.

24|

Auganti Lietuvos valdžios sektoriaus skolos “kupra” mažins manevro laisvę ūkiui atsigaunant

Valdžios sektoriaus biudžeto bendroji konsoliduota skola 2009 I I I ketv., dalis BVP, proc.116113

99

78 76 74 72 7268

63 62 62

51 50 48

40 40 4036 35 35 33

2522

14

6

Ital

ija

Gra

ikij

a

Bel

gij

a

Ven

gri

ja

Pran

cūzi

ja

Port

ug

alij

a

Vo

kiet

ija

ES

-27

Au

stri

ja JK

Air

ija

Nyd

erla

nd

ai

Len

kija

Isp

anij

a

No

rveg

ija

Šve

dij

a

Dan

ija

Su

om

ija

Slo

vėn

ija

Ček

ija

Slo

vaki

ja

Latv

ija

Liet

uva

Ru

mu

nij

a

Bu

lgar

ija

Est

ija

Šaltinis: Eurostat, DnB NORD prognozės

25|

Lietuvos ūkio sektoriai

26|

Pridėtinės vertės struktūra pagal ekonomines veiklas, proc.20.9

4.44.3

0.4

10.0

16.6

1.3

12.1

3.5

6.7

4.93.33.9

14.0

6.3

4.0

10.5

1.91.5

4.6

2.7

5.1

7.5

12.7

17.5

7.2

0.5

3.1

13.1

17.9

2.31.4

4.2

7.5

14.0

16.616.3

6.3

0.3

Žem

ės ū

kis

Kas

yba

Ap

dir

bam

oji

gam

yba

Ele

ktro

s, d

ujų

ir

van

den

sti

ekim

as

Sta

tyb

a

Vid

aus

pre

kyb

a

Vie

šbu

čiai

ir

rest

ora

nai

Tra

nsp

ort

as,

san

dėl

iavi

mas

ir

ryši

ai

Fin

ansi

nis

tarp

inin

kavi

mas

NT

, n

uo

ma

irki

ta v

ersl

o v

eikl

a

Vie

šasi

sad

min

istr

avim

asir

gyn

yba

Švi

etim

as

Sve

ikat

a ir

soci

alin

isd

rau

dim

as

2004 2008 2009

Statybų ir pramonės pridėtinės vertės svoris pernai ypač susitraukė


27|

2.80.4

-8.3

1.6

-0.5

0.84.1 2.5

4.2 3.9 3.4 3.8 3.0 1.9

-14.8

3.4

-30.5

-15.0

-5.3

-43.3

-23.5

-18.3

-7.4

-11.9 -12.6

-1.7

-0.1

-1.6

BV

P

Žem

ės

ūkis

Kasy

ba

Ap

dir

bam

oji

gam

yb

a

Ele

ktr

os,

du

jų ir

van

den

sti

ekim

as

Sta

tyb

a

Vid

au

s p

rekyb

a

Vie

šbu

čiai ir

rest

ora

nai

Tra

nsp

ort

as,

san

dėlia

vim

as

irry

šiai

Fin

an

sin

ista

rpin

inkavim

as

NT,

nu

om

a ir

kt.

vers

lo v

eik

la

Vie

šasi

sad

min

istr

avim

as

ir g

yn

yb

a

Švie

tim

as

Sveik

ato

sap

sau

ga ir

soc.

Dra

ud

imas

2008 2009

Ekonominėse veiklose sukurtos realios pridėtinės vertės metinis pokytis, proc.

Pernai Lietuvoje augo tik žemės ūkis


28|

Darbo kaštai smuko visose ekonominėse veiklose


Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis

2319

1835

2171 2157

2756

2410

21322301

1388

3004

4201

2239

3221

21062296

2118

1691

2045 2038

2651

1909 19462089

1263

2887

3817

1974

2639

2026 2070

-8.7 -7.8 -5.8 -5.5 -3.8

-20.8

-8.7 -9.2 -9.0 -3.9 -9.1 -11.8-18.1

-3.8 -9.8

0

1 0 0 0

2 0 0 0

3 0 0 0

4 0 0 0

Vis

o

Žem

ės

ūkis

Kasy

ba

Apdir

bam

oji

gam

yba

Ele

ktr

os,

du

jų ir

van

den

sti

ekim

as

Sta

tyba

Vid

au

s pre

kyba

Tra

nsp

ort

as,

san

dėlia

vim

as

Vie

šbu

čiai ir

rest

ora

nai

Ryši

ai

Fin

an

sin

ista

rpin

inkavim

as

ir d

rau

dim

as

NT o

pera

cijo

s

Vald

ym

as

irgyn

yba

Švie

tim

as

Sveik

ato

spri

eži

ūra

- 2 5 . 0

- 5 . 0

1 5 . 0

3 5 . 0

5 5 . 0

7 5 . 0

2008 (Lt) 2009 (Lt) Metinis pokytis, proc.

29|

Išskirtinį užimtųjų skaičiaus sumažėjimą demonstravo apdirbamoji pramonė, statyba ir vidaus prekyba

117.8

2.0

250.0

38.5

159.5

280.0

94.8

33.322.3 16.9 12.7

86.4

147.0

96.6

127.9

2.8

212.0

31.2

101.4

241.8

93.5

33.622.8 22.0

15.0

83.1

152.3

97.0

Žem

ės

ūkis

Kasy

ba

Apdir

bam

oji

gam

yba

Ele

ktr

os,

du

jų ir

van

den

sti

ekim

as

Sta

tyba

Vid

au

s pre

kyba

Tra

nsp

ort

as,

san

dėlia

vim

as

Vie

šbu

čiai,

rest

ora

nai

Ryši

ai

Fin

an

sin

ista

rpin

inkavim

as,

dra

udim

as

NT o

pera

cijo

s

Vie

šasi

sadm

inis

travim

as

ir g

yn

yba

Švie

tim

as

Sveik

ato

sapsa

uga ir

soc.

Dra

udim

as

2008 2009

Užimtųjų skaičius pagal ekonomines veiklas, tūkst.


30|

Statybos ir prekybos bendrovių vidutinis įsiskolinimo lygis vis dar grėsmingas


45

2225

6064

42

67

44

53

41

29

24

5861

37

71

42

58

Vis

o

Kasy

ba

Ele

ktr

os,

du

jų,

van

den

sti

ekim

as

Sta

tyb

a

Vid

au

s p

rekyb

a

Tra

nsp

ort

as

irsa

ug

ojim

as

Vie

šbu

čiai ir

rest

ora

nai

Ryši

ai

NT o

pera

cijo

s

2008 2009

Į siskolinimo koeficientas laikotarpio pabaigoje, proc.

31|

Paskolų portfelio struktūroje labai sumenko pramonės dalis

2.0

0.2

18.7

6.4

3.1

17.5

1.62.6

11.110.5

4.5

0.10.8

1.9

0.2

10.3

1.9

3.1

9.7

1.72.6

4.0

20.2

2.2

0.1 0.3

Žem

ės

ūkis

Kasy

ba

Apdir

bam

oji

pra

monė

Ele

ktr

os,

dujų

ir

vandens

tiekim

as

Sta

tyba

Vid

aus

pre

kyba

Vie

šbuči

ai

irre

stora

nai

Tra

nsp

ort

as,

sandėliavim

as

irry

šiai

Fin

ansi

nis

tarp

inin

kavim

as

NT,

nuom

a i

rkit

a v

ers

loveik

la

Vie

š. v

ald

ym

as

ir g

ynyba,

soc.

dra

udim

as

Švie

tim

as

Sveik

ato

spri

eži

ūra

2004 2009

Paskolų portfelio struktūra laikotarpio pabaigoje, proc.


32|

Eksporto inicijuoto atsigavimo

užuomazgos

versus

Stagnuojanti vidaus paklausa

33|

Pramonės apyvartos nebekrenta, tačiau nuo dugno dar vis neatsispirta

75

95

115

135

2004-0

1

2004-0

7

2005-0

1

2005-0

7

2006-0

1

2006-0

7

2007-0

1

2007-0

7

2008-0

1

2008-0

7

2009-0

1

2009-0

7

2010-0

1

Pramonė

Pramonė (išskyrus mineralinius produktus)

Sezoniškai išlygintas pramonės produkcijos indeksas (2005 = 100), proc.


Stabilizacija

9.7 9.9

3.6

-0.8

-13.8

-20.5

-15.1

-8.3

-0.7

0.8

-4.2

-12.9

-18.2

-20.6

-15.1

-8.4

2008 I 2008 II 2008 III 2008 IV 2009 I 2009 II 2009 III 2009 IV

Pramonė

Pramonė (išskyrus mineraliniusproduktus)

Pramonės produkcija (palyginamosiomis kainomis), metinis pokytis, proc.

34|

Augimą demonstruoja Lietuvos uostas ir geležinkelių transporto sektorius...

12.0

33.8

26.2

16.8

8.4

30.8

-8.7

-3.3

11.4

-10.0

15.7

-11.6

-7.8

-20.3

-24.2-21.0

-7.3

-22.3

-3.0

1.2

-7.8

10.9

5.7

29.4

16.5

2008-0

1

2008-0

3

2008-0

5

2008-0

7

2008-0

9

2008-1

1

2009-0

1

2009-0

3

2009-0

5

2009-0

7

2009-0

9

2009-1

1

2010-0

1

Krova Lietuvos uoste (t)

Krovinių vežimas geležinkelio transportu (tkm)

Transporto sektoriaus rodikliai, metinis pokytis, proc.

40

50

60

70

80

90

100

110

120

130

140

20

00

I

20

00

III

20

01

I

20

01

III

20

02

I

20

02

III

20

03

I

20

03

III

20

04

I

20

04

III

20

05

I

20

05

III

20

06

I

20

06

III

20

07

I

20

07

III

20

08

I

20

08

III

20

09

I

20

09

III

Sezoniškai išlygintas krovinių vežimas (tkm) kelių transportu (2005 = 100), %

Stabilizacija


35|

…tuo tarpu mažmeninės prekybos smukimas tęsiasi toliau...

25.1 20.4 15.1 3.9

-15.3 -18.4 -21.9 -23.2

29.7

19.3

11.7

-2.4

-25.9-26.9 -27.7

-24.7

2008 I 2008 I I 2008 I I I 2008 IV 2009 I 2009 I I 2009 I I I 2009 IV

Mažmeninė prekyba išskyrusmotorines transporto priemones

Mažmeninė prekyba

Mažmeninės prekybos apyvartos (to meto kainomis), metinis pokytis, proc.

60

80

100

120

140

160

2004-0

1

2004-0

7

2005-0

1

2005-0

7

2006-0

1

2006-0

7

2007-0

1

2007-0

7

2008-0

1

2008-0

7

2009-0

1

2009-0

7

2010-0

1

Mažmeninė prekyba

Mažmeninė prekyba išskyrus motorinestransporto priemones

Mažmeninės prekybos apyvartų indeksas (2005 = 100)


36|

... sąstingyje tūno ir nekilnojamojo turto bei statybų veiklos

0

50

100

150

200

250

300

350

400

20

00

K1

20

00

K3

20

01

K1

20

01

K3

20

02

K1

20

02

K3

20

03

K1

20

03

K3

20

04

K1

20

04

K3

20

05

K1

20

05

K3

20

06

K1

20

06

K3

20

07

K1

20

07

K3

20

08

K1

20

08

K3

20

09

K1

20

09

K3

Gyvenamieji

Negyvenamieji

Inžineriniai

Atlikti statybos darbai, sezoniškai išlygintas indeksas (2005 = 100), proc.

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

4000

4500

5000

2004 2005 2006 2007 2008 2009

Būsto pirkimo-pardavimo sandorių skaičius per mėn.

Šaltinis: Statistikos departamentas, Registrų centras

37|

Būstų kainų indeksas (2002 I ketv. = 100), %

0

50

100

150

200

250

300

350

400

450

500

20

02 I

20

02 I

II

20

03 I

20

03 I

II

20

04 I

20

04 I

II

20

05 I

20

05 I

II

20

06 I

20

06 I

II

20

07 I

20

07 I

II

20

08 I

20

08 I

II

20

09 I

20

09 I

II

Ryga*

Talinas

Vilnius

...kritus būsto kainoms, ženkliai pakilo jo įperkamumo indeksas

*senos statybos butų kainų vidurkis *2009 I pusm.

Šaltinis: statistikos tarnybos, Registrų centras, Reuters EcoWin, NT agentūros

7.4

8.5

5.1

3.1 3.3

11.1

9.0

9.8

7.2

6.0

Danija* Suomija* Estija Latvija Lietuva

2007 2009

Būsto įperkamumo indeksas: kiek kv. m. būsto sostinėje galima nupirkti už vidutinį metinį neto atlyginimą?

38|

Nedarbas ir miglotos atsigavimo perspektyvos neleidžia atsitiesti Lietuvos ir Latvijos vartotojų lūkesčių rodikliams

60

70

80

90

100

110

120

2005 2006 2007 2008 2009 2010

ES

Estija

Latvija

Lietuva

Lenkija

Ekonominių vertinimų rodiklio dinamika 2005-2009 m.

-60

-50

-40

-30

-20

-10

0

10

20

2005 2006 2007 2008 2009

ES

Estija

Latvija

Lietuva

Lenkija

Vartotojų pasitikėjimo rodiklio dinamika 2005-2009 m.

Šaltinis: Europos Komisija

39|

Prognozės

1) Laikotarpio pabaigoje

2010 2011 2010 2011 2010 2011 2010 2011

Realaus BVP augimo tempai, proc. 0.0 3.0 -3.0 3.5 -1.0 2.0 2.5 3.0

Harmonizuoto VKI metiniai pokyčiai,

proc.1) 1.0 2.0 0.0 1.5 1.0 2.0 3.0 3.0

Vidutinio mėnesinio bruto darbo

užmokesčio metiniai pokyčiai, proc.1) 0.0 4.0 -5.0 3.0 -2.0 3.0 3.0 4.0

Harmonizuotas nedarbo lygis, proc.1) 13.0 11.0 18.0 16.0 15.0 14.5 12.0 11.0

Einamosios sąskaitos balansas, BVP proc. 0.0 -1.0 3.0 0.0 0.0 -2.0 -2.0 -3.0

Valdžios sektoriaus biudžeto deficitas, BVP proc.

-2.0 -1.0 -7.0 -4.0 -7.5 -7.0 -6.0 -5.5

LenkijaEstija Latvija Lietuva

40|

Kas toliau? Grėsmės ir galimybės

• Pasaulinės ekonomikos pagyvėjimas nėra pakankamas impulsas Lietuvos ekonomikos atsigavimui.

• Lietuvos startinė pozicija, palyginti su kaimyninėmis šalimis, yra silpna, todėl reikės kur kas daugiau pastangų siekiant sutrumpinti nuosmukio laikotarpį.

• Silpna vidaus paklausa ribos bendrą ekonomikos atsigavimą.

• Lietuva teikia itin mažai paslaugų užsieniui, yra stokojama investicijų į eksportuojančias bei importą išstumiančias veiklas.

• Žemas lėšų paskirstymo efektyvumas ir perteklinė reguliavimo našta reikalauja ryžtingų valdžios sektoriaus reformų.

• Didžiausias Baltijos šalyse biudžeto deficitas ir sparčiai auganti šalies skola reikalauja tolesnio viešųjų finansų konsolidavimo.

• Aukšta verslo rizika riboja kreditų pasiekiamumą, be kurių užkurti ekonominio augimo “variklį” bus itin sunku.

41|

Ačiū už dėmesį!

DnB NORD analitikų apžvalgas galite rasti:www.dnbnord.lt/apzvalgos

jekaterina rojaka dnb nord grupės vyriausioji ekonomistė 2010 m. balandžio 2 0 d

Documents