ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

MIŠKŲ IR EKOLOGIJOS FAKULTETAS

Aplinkos ir ekologijos institutas

Liudas Vasaravičius

KURTINIŲ ( Tetrao urogallus ) TUOKVIEČIŲ ERDVINIAI

POSLINKIAI 1999-2014 METAIS LABANORO GIRIOS

PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOJE TERITORIJOJE BEI

JUOS LEMIANTYS VEIKSNIAI

Antrosios studijų pakopos (magistro) baigiamasis darbas

Studijų sritis: Biomedicinos mokslai

Studijų kryptis: Biologija

Studijų šaka: Ekologija

Studijų programa: Taikomoji ekologija

Akademija, 2015

2

Antrosios pakopos (magistrantūros) Taikomosios ekologijos studijų programos baigiamųjų

darbų vertinimo komisija (patvirtinta Rektoriaus 2015 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 153-PA):

Pirmininkas: Lietuvos edukologijos universiteto Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto

Biologijos katedros profesorius habil. dr. Petras Kurlavičius (mokslininkas).

Nariai: Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas, Miško biologijos ir miškininkystės instituto

profesorius dr. Edmundas Bartkevičius (mokslininkas);

Aplinkos ir ekologijos instituto direktorius, profesorius dr. Vitas Marozas

(mokslininkas);

Aplinkos ir ekologijos instituto profesorė dr. Laima Česonienė (mokslininkė);

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus

pavaduotoja Rūta Baškytė (praktikė).

Mokslinis vadovas: lekt. dr. Žydrūnas Preikša, Aleksandro Stulginskio universitetas

Instituto direktorius: prof. dr. Vitas Marozas, Aleksandro Stulginskio universitetas

Recenzentas: . lekt. dr. Jurgita Sasnauskienė, Aleksandro Stulginskio universitetas

Oponentas: lekt. dr. Jolita Abraitienė, Aleksandro Stulginskio universitetas

3

Vasaravičius L. Kurtinių (Tetrao urogallus) tuokviečių erdviniai poslinkiai 1999-2014

metais Labanoro girios paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje bei juos lemiantys veiksniai.

Taikomosios ekologijos studijų programos magistro darbas / Vadovas lekt. Žydrūnas Preikša; ASU.

– K., 2015 – 46 p.: 16 pav., 6 lentelės. Bibliogr.: 33 pavad.

SANTRAUKA

Magistro darbe tiriami kurtinių tuokviečių erdviniai poslinkiai 1999-2014 metais Labanoro

girios paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje bei juos lemiantys veiksniai.

Darbo objektas – Švenčionių rajone, Labanoro girios paukščių apsaugai svarbios teritorijos

dalyje esanti kurtinių populiacija.

Darbo metodai - Kurtinių skaičiaus įvertinimui taikyta valstybinė monitoringo metodika.

Pagal ją skaičius buvo nustatinėjamas vizualiai stebint paukščius vakarais jiems susirenkant į

tuokvietes bei pagal ekskrementus.

Darbo rezultatai. Labanoro regioninis parkas išskirtas kaip kurtinių apsaugai svarbi

teritorija. Tačiau tai neužtikrina šios Lietuvoje sparčiai nykstančios rūšies išsaugojimo. Todėl,

siekiant geresnės apsaugos, grėsmių sumažinimo, būtina įvertinti paukščių skaičių saugomoje

teritorijoje bei nustatyti, kokios buveinės jiems tinkamiausios. Kurtiniai tuokvietėms dažniausiai

pasirenka senus, brandžius ar perbrendusius, žemo skalsumo pušies medynus be pomiškio su retu

kadagių traku arba be jo. Viena pagrindinių tuokvietės pasirinkimo sąlygų – aplinkoje esanti pelkė

su krūmokšniais – gailiais, vaivorais, bereiniais. Pagrindiniai aspektai, kurie sąlygojo kurtinių

tuokviečių erdvinius poslinkius yra susiję su žmogaus veikla. Tai trikdymas lankymosi tuokvietėse

metu, miškų ūkio veikla, rekreacija. Nors tai populiacijos gausos tiesiogiai nepaveikia, tačiau

paukščiai išbaidomi iš optimaliausių buveinių. 1999 – 2014 metų laikotarpiu 2 kurtinių tuokvietės

liko nepakitusios, 6 susijungė, 3 tuokvietės išnyko ir 2 tuokvietės pasislinko.

Raktažodžiai: kurtinys (Tetrao urogallus), tuokviečių erdviniai poslinkiai, Labanoro giria.

4

Vasaravičius L. Spatial displacement of capercaillie (Tetrao urogallus) mating places

and their determinants in 1999-2014 in important bird protection areas of Labanoras

forest. Master thesis of Applied Ecology study program / Scientific advisor lekt. Žydrūnas Preikša;

ASU. – K., 2015 – 46 p.: 15 figures., 6 table. References.: 33 titles.

SUMMARY

Master thesis investigates spatial variation of capercaillie mating places and their

determinants in 1999-2014 inimportant bird protection areas of Labanoras Forest.

Object of the work – the population of capercailzies in an important part of the territory in

Švenčionys District, Labanoras Forest Protected Area.

Methods of the work - the numbers of birds were counted using the monitoring methods

approved by the State. These methods mean that birds are being counted in the evenings at the

mating sites and by the birds’ excrements.

The results of the work.. Labanoras Regional Park is separated as an important protective

area for the capercailzies. However, this does not guarantee the preservation of this endangered

species in Lithuania. In order to improve their protection and reduce threats, it is necessary to

estimate the number of birds in a protected area and determine what kind of habitation is suitable

for them. For their mating place capercailzies often prefer old, mature or over-mature, low stocking

level pine stands without undergrowth with a sparse juniper glade or without it. One of the main

conditions in the selection of the mating-place is the wetland with shrubs in its surroundings. The

main aspects of the spatial variation of the capercailzies’ mating-places are related to human

activities such as visits in these mating-places, forestry activities and recreation. While this does not

affect directly the population of the birds, they are flushed form their optimum habitats.

In a period of 1999-2014, 2 capercaillie mating places remained unchanged, 6 merged, 3

disappeared and 2 moved.

Keywords: capercaillie (Tetrao urogallus), spatial displacements of the mating-

places, Labanoras Forest.

5

TURINYS

ĮVADAS ...............................................................................................................................................6

1. LITERATŪROS APŽVALGA ....................................................................................................7

1.1. Labanoro girios paukščių apsaugai svarbi teritorija (PAST) – Europos ekologinio tinklo

Natura 2000 dalis ............................................................................................................................. 7

1.2. Kurtinių apsaugos teisiniai aspektai Lietuvoje ......................................................................... 9

1.3. Kurtinių paplitimas ir ekologija .............................................................................................. 13

1.3.1. Kurtinių paplitimas Europoje ir Lietuvoje ..................................................................... 13

1.3.2. Kurtinių morfologija ........................................................................................................ 16

1.3.3. Kurtinių biologiniai ir ekologiniai bruožai ...................................................................... 18

2. TYRIMO TIKSLAS, UŽDAVINIAI, OBJEKTAS IR METODIKA ............................................20

3. TYRIMO REZULTATAI...........................................................................................................26

3.1.Kurtinių gausumo pokyčiai Labanoro girios PAST 1999 – 2014 metais ................................ 26

3.2.Kurtinių tuokviečių erdviniai poslinkiai Labanoro regioniniame parke 1999 – 2014 metais . 32

3.3.Faktorių, turėjusių įtakos kurtinių gausos kaitai bei buveinių erdviniams poslinkiams 1999 –

2014 metų laikotarpiu, įvertinimas ................................................................................................ 40

IŠVADOS ...........................................................................................................................................42

LITERATŪRA ...................................................................................................................................43

PRIEDAI ............................................................................................................................................45

6

ĮVADAS

Sparčiai vystantis technologijoms, augant gyvenimo lygiui nuolat didėja vartojimas. Tai, ko

vienai šeimai užtekdavo prieš šimtą metų, šiuo metu jau mažai vienam žmogui. Todėl natūralu, jog

vis intensyviau ir intensyviau panaudojami gamtiniai ištekliai. Vieni jų, tokie kaip nafta, baigia

išsekti, kitų likę dar pakankamai. Todėl natūralu, jog gamtiniai ištekliai, kurių atsargos nėra beribės,

vis dažniau keičiami atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Anglis ar mazutas vis dažniau pakeičiami

mediena ar kitomis augalinės kilmės medžiagomis. Todėl nenuostabu, jog vis labiau intensyvėja

miškų ūkinė veikla.

Miškas, kaip ir kitos ekosistemos, yra gyvybiškai svarbus didelei gyvūnijos daliai kaip maisto

šaltinis, gyvenamoji vieta, slėptuvė. Jame sau prieglaudą randa didelė dalis vabzdžių, paukščių,

žinduolių ir kitų gyvūnijos pasaulio atstovų.

Lietuvoje didesnė miškų dalis koncentruojasi rytinėje ir pietinėje šalies dalyse. Čia vyrauja

pušynai, kuriuose sau vietą randa vieni nuostabiausių ir rečiausių mūsų krašto paukščių – kurtiniai.

Kurtinys labai archajiškas paukštis, labai prisirišęs prie pušynų. Be to, jis nemigruoja, visą

gyvenimą praleidžia tame pačiame miško masyve. Todėl natūralu, jog jis labai jautrus bet kokiam

trikdymui. Siekiant apsaugoti jį nuo išnykimo, užtikrintų pačių paukščių ir buveinių išsaugojimą,

reikia žinoti jo veisimosi, tuoktuvių vietas, įvertinti biotopų pobūdį, paukščių gausumą ir jų elgseną,

prisitaikymą prie žmogaus. Toks ir buvo šio darbo tikslas.

Labanoro regioninis parkas pasirinktas neatsitiktinai. Čia gyvena viena didžiausių Lietuvoje

kurtinių populiacijų, be to, parkas išskirtas kaip paukščių apsaugai svarbi teritorija, taigi svarbi

visos Europos Sąjungos kontekste.

Tyrimo aktualumas:

Atliktas tyrimas gali padėti geriau įvertinti kurtinių gausumą Labanoro girios paukščių

apsaugai svarbioje teritorijoje, geriau suvokti kai kuriuos kurtinio ekologijos bruožus, tokius kaip

buveinių pasirinkimas, tuo pačiu geriau užtikrinti jų apsaugą.

Tyrimo tikslas:

Išanalizuoti kurtinių tuokviečių erdvinius poslinkius 1999-2014 metais Labanoro girios

paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje bei juos lemiančius veiksnius.

7

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Labanoro girios paukščių apsaugai svarbi teritorija (PAST) – Europos

ekologinio tinklo Natura 2000 dalis

Europos Sąjungos (ES) gamtos apsaugą reglamentuoja du pagrindiniai teisės aktai – Paukščių

ir Buveinių direktyvos.

Europos Bendrijos Tarybos direktyva 79/409/EEC dėl laukinių paukščių

apsaugos (Paukščių direktyva) priimta 1979 m. balandžio 2 d. Paukščių direktyva - viena seniausių

gamtos apsaugą reglamentuojančių direktyvų. Visose šalyse narėse ji oficialiai įsigaliojo 1981 metų

balandžio 6 dieną. Šia direktyva siekiama apsaugoti visų rūšių laukinius paukščius, natūraliai

paplitusius europinėje valstybių narių teritorijoje. Ši direktyva taikoma paukščiams, jų lizdams ir

buveinėms. Visos šalys-narės privalo laikytis direktyvos nuostatų.

I-ame direktyvos priede, kuris buvo peržiūrėtas jau keletą kartų ir paskutinė redakcija atlikta

integruojantis naujoms kandidatėms, yra įrašytos 194 paukščių rūšys. Pagal laukinių paukščių

direktyvos 4 straipsnį (1 skirsnis) tai rūšys, kurioms gresia išnykimo pavojus, kurioms gali pakenkti

tam tikri jų buveinių pokyčiai, taip pat rūšys, kurios laikomos retomis ar kurioms dėl specifinio jų

buveinių pobūdžio reikia išskirtinio dėmesio. Ji reikalauja, kad pirmame priede išvardintų paukščių

rūšių svarbiausios perėjimo vietos būtų saugomos, ir kad jų populiacijos nesunyktų. Tokių vietų

apsaugai turi būti steigiamos specialios apsaugos teritorijos - Paukščių apsaugai svarbios teritorijos

(PAST). Vienas šios direktyvos tikslų yra europinės svarbos specialių saugomų teritorijų tinklo,

vadinamojo NATURA 2000, sukūrimas. Šiuo tinklu siekiama užtikrinti ES paplitusių rūšių bei

buveinių apsaugą. PAST, kurios buvo ar bus įsteigtos vadovaujantis Paukščių direktyvos

nuostatomis, taip pat bus įtrauktos į šį tinklą (Raudonikis, 2000). Taip pat numatyta pačias

vertingiausias paukščiams vietas tvarkyti pagal specialius reikalavimus, atkurti sunaikintas buveines

bei sukurti naujas. Analogiškų apsaugos priemonių privalo imtis šalys narės, siekdamos apsaugoti

svarbiausias migruojančių rūšių susitelkimo vietas (nors jos ir nebūtų įtrauktos į pirmąjį direktyvos

priedą).

Ši direktyva taip pat reglamentuoja paukščių medžioklę. ES valstybėse gali būti medžiojami

tik antrame priede išvardinti paukščiai. Panašiai yra numatyta tvarka, kokių rūšių paukščiai gali būti

pardavinėjami, pervežami komerciniais tikslais ir pan. Tokios rūšys išvardintos trečiajame

direktyvos priede (nuoroda). Europos Komisijoje vyrauja nuomonė, kad tam, jog būtų laikoma, kad

vienai ar kitai rūšiai nustatytų PAST pakanka, jose turi būti saugoma ne mažiau kaip 20 proc. šalies

perinčios populiacijos. Pats PAST tinklas Lietuvoje nėra pastovus ir priklausomai nuo mokslinių

8

tyrimų, stebėsenos duomenų surinkimo ir analizės, taip pat nuo mūsų nepriklausančių veiksnių, bus

tikslinami PAST rūšių sąrašai, koreguojamos ribos (Anuškevičius D., 2011).

Kurtinys įtrauktas į Berno konvencijos III (Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos

apsaugos konvencija, Bernas, 1979 m.) bei Paukščių direktyvos I priedus.

Lietuvai tapus Europos Bendrijos nare, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos saugomų

teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 24 straipsnio 2 dalimi ir

įgyvendindama 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių

apsaugos (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1997 m. liepos 29 d. Komisijos direktyva

97/49/EB) nuostatas, atsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas, 2004 m. balandžio 8 d. Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 399 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų

dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai

svarbių teritorijų nustatymo“) buvo išskirtos šios kurtinių apsaugai svarbios teritorijos bei

nustatytos jų ribos:

1. Pertako miškas (PAST kodas LTLAZB003, plotas – 1123 ha, vertinta gausa: 15-20 patinų);

2. Čepkelių pelkė (PAST kodas LTVARB002, plotas – 11212 ha, vertintina gausa: 40-50 patinų);

3. Karaviškių miškas (PAST kodas LTVARB004, plotas – 343 ha, vertintina gausa: 10-15 patinų);

4. Dainavos giria (PAST kodas LTVARB005, plotas – 55920 ha, vertintina gausa: 15-20 patinų);

5. Gelednės miškas (PAST kodas LTSVEB004, plotas – 1654 ha, vertintina gausa: 10 patinų);

6. Rūdninkų giria (PAST kodas LSALB004, plotas – 20080 ha, vertintina gausa – 20 patinų);

7. Labanoro giria (PAST kodas LSVEB002, plota – 55344 ha, vertintina gausa – 30 patinų);

Pagal Aplinkos ministro 2001 m. sausio 9 dienos įsakymą Nr. 22 PAST buvo išskiriamos tose

vietose, kur aptinkama daugiau kaip 4 patinai.

Labanoro regioniniame parke yra dvi Europos ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijos. Tai

paukščių apsaugai svarbi teritorija „Labanoro giria“ ir vietovė, atitinkanti gamtinių buveinių

apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus „Labanoro regioninis parkas“ (Gulbinas, 2012). PAST

atrenkamos remiantis moksliniais ornitologiniais kriterijais, vertinant rūšių apsaugos poreikius

visada remiamasi populiacijų gausumo tendencijomis ir pokyčiais (t.y. teritorijos negali būti

išskirtos remiantis tik geografiniais kriterijais). Vis lieka svarbu užtikrinti tinkamą rūšių apsaugą,

nes vien PATS įsteigimas neužtikrina, kad paukščių gausėtų.

9

1.2. Kurtinių apsaugos teisiniai aspektai Lietuvoje

Rūšis į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta nuo 1989 metų. Šiuo metu ji priskiriama 2

(Vulnerable) retumo kategorijai. Taigi, šis paukštis traktuojamas kaip pažeidžiama rūšis, kurių

populiacijų skaičius ir individų gausumas populiacijose sparčiai mažėja (Lietuvos raudonoji knyga,

2007).

Žinomos kurtinių tuokvietės bei jų apsaugos zonos yra saugomos. Lietuvos Respublikos

aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 patvirtintose Miško kirtimo taisyklėse

nustatyta, kad kurtinių tuokvietėse draudžiami pagrindiniai miško kirtimai. Kurtinių tuokviečių

apsaugos zonose plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržių plotas turi būti ne didesnis kaip 2 ha,

jose būtina palikti pavienius stambius, šakotus medžius (ne mažiau kaip 10 tokių medžių 1 ha).

Kurtinių tuokvietėse ir jų apsaugos zonose nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 1 d. draudžiami visi miško

kirtimai ir medienos ištraukimas, išskyrus žalių eglių vėjavartų, vėjalaužų, sniegalaužų ir labai

pažeistų medžių, kol juose neapsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, kirtimus ir visų rūšių

medžių, kuriuose apsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, kirtimus, vykdomus pagal

Taisyklių X skyriaus ir Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus.

Lietuvoje dar yra ,,Laukinių gyvūnų naudojimo mokslo, kultūros, švietimo, auklėjimo ir

estetikos tikslams taisykles“ patvirtintos Aplinkos ministro įsakymu 2009 m. kovo 17 d. Nr. D1-

105, konkrečiai kurtinio atveju apie gyvūnų stebėjimą.

Laukinių gyvūnų naudojimas mokslo, kultūros, švietimo, auklėjimo ir estetikos tikslams yra:

laisvėje esančių laukinių gyvūnų stebėjimas, fotografavimas, filmavimas, piešimas, balsų

įrašinėjimas ir panašūs veiksmai, kai gyvūnai nepaimami iš gamtinės aplinkos, netrikdomi ir

nepadaroma žala jų būstams ar buveinėms. Draudžiama į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų

saugomų paukščių veisimosi metu prie jų būstų ar buveinių stebėti, filmuoti, fotografuoti, piešti,

įrašinėti jų balsus, kai gyvūnai trikdomi (ar sugaunami), galima tik turint Aplinkos ministerijos

išduotą leidimą. Valstybinio parko zonose, kuriose apribotas žmonių lankymasis, – jei yra gautas

šios saugomos teritorijos administracijos išduotas leidimas, kartu leidžiantis lankytis toje teritorijoje

(išduodamas vadovaujantis šios saugomos teritorijos nuostatais).

Buveinių apsauga

Didelių vientisų seno miško sklypų išlaikymas yra svarbiausia šių paukščių apsaugos

priemonė. Manoma, kad vienam patinui reikia 80 ha, o tuokvietei susiformuoti – daugiau nei 220 ha

senų medynų, nors ji gali būti ir pribręstančiame medyne. Tinkamomis sąlygomis, esant

pakankamai kurtinių gausai, tuokvietės yra tolygiai pasiskirsčiusios kas 2 km. Estijoje absoliuti

10

dauguma buvo senesniuose nei 60 metų išretėjusiuose pušynuose. Tinkama buveinė taip pat gali

būti ten, kur tarp tinkamų medynų nėra didelių atstumų ir jie nėra tankūs, be to, juose gausiai želia

krūmokšnių ardas.

Šiuo metu daugiau nei 90 proc. kurtinio nacionalinės perinčios populiacijos sutinkama

saugomose teritorijose. Kurtinio apsaugai Čepkelių rezervatui, Karaviškių miškui, dainavos giriai,

Labanoro giriai, Gelednės miškui, Pertako miškui ir Rūdninkų giriai suteiktas paukščių apsaugai

svarbių teritorijų statusas. Nepaisant galiojančių apsaugos reikalavimų minėtose teritorijose

stebimas rūšies veisimosi buveinių būklės blogėjimas dėl:

a) Miško ūkinės veiklos didesnėje saugomų medynų dalyje;

b) Populiacijų izoliacijos ir buveinių fragmentacijos;

c) Išaugusio trikdymo dėl išaugusio miškų lankymo;

d) Plėšrūnų neigiamo poveikio.

Vertinant šalies mastu, kurtinio radaviečių apsaugos būklė tiek PAST, tiek u jų ribų vertinama

kaip nepalanki dėl intensyvaus miškų naudojimo ir paukščių trikdymo. Kurtinio perinčios

populiacijos išlikimo galimybės Lietuvoje priklauso nuo veisimosi buveinių būklės dideliuose

miškų masyvuose, kurie yra ūkinės svarbos, todėl šiose teritorijose susikerta ūkiniai ir

gamtosauginiai interesai. Tačiau rūšies apsaugai išskirtose PAST teritorijose prioritetai turėtų būti

pasirenkami kurtinio naudai. Pirmasis rūšies apsaugos žingsnis turi būti informacijos apie vietinių

populiacijų tuokvietes surinkimas ir šiomis žiniomis pagrįstų apsaugos sprendimų priėmimas laiku.

Dabartiniai šalies teisiniai dokumentai numato visų tuokviečių ir apsaugos zonų apie jas galimybes,

todėl kurtinių tuokviečių nauja inventorizacija gali labai pagerinti rūšies apsaugą. Kurtinio

populiacijomis ir buveinėms neigiamos įtakos turintys veiksniai gali būti skirstomi į lemiančius

buveinių nykimą ir jų kokybės blogėjimą ir tiesiogiai įtakojančius populiacijų gausumą.

(Raudonikis, 2012).

Nuo 1990 metų kurtinių skaičius Lietuvoje sumažėjo iki 30%. Kurtiniai yra jautrūs trikdymui,

ypač tuokvietėse. Tuokvietės ir patinų teritorijos apie 1 km aplink jas būna nuolat užimtos.

Tuokvietės ir aplinkiniai medynai iki 500 metrų apie jas, kurie yra potencialios alternatyvių

tuoktuvių vietos, turi būti griežtai saugomi. Apie tuokviečių teritorijas turi būti įsteigtos apsaugos

zonos, kuriose būtų ribojamas ūkininkavimas (Maehl, 2006).

11

1 lentelė. Kurtinio palankios apsaugos būklės kriterijai. (Maehl, 2006)

Kriterijus Vertinamas rodiklis Matavimo

vienetas Rodiklio būklė Pastabos

Populiacija Populiacijos dydis Patinų skaičius Stabilus arba

didėjantis

Dydis nustatomas

pagal patinų

skaičių

Gyvenamosios

teritorijos/

Buveinės

sąlygos

Brandūs ir netrikdomi

pušų medynai su

gausiu krūmokšnių

ardu

Veisimosi ir

mitybos vietų

plotas

Stabilus arba

didėjantis

Reikiama

augmenija sudaro

kurtinių

gyvenamosios

aplinkos

branduolį

Trikdymas Žmonių veiklos

intensyvumas

Tuokvietėse ir

gretimose

teritorijose turi

būti išsaugota

ramybė

Tuokvietės ir

gretimos

teritorijos turi

būti netrikdomos

žmonių vasario –

rugpjūčio mėn.

Veisimosi ir mitybos

vietų pasiskirstymas

Veisimosi ir

mitybos plotai 1

km spinduliu

apie tuokvietę

Veisimosi ir

mitybos vietų

užimami plotai

stabilūs ar

didėjantys

Senesni nei 60 m

medynai turi

sudaryti ne

mažiau 50%

Plėšrūnų įtaka Lapių, mangutų,

šernų ir varninių

paukščių gausa

Plėšrūnų

populiacija

stabili arba

mažėja

Plėšrūnų gausa

turi būti

kontroliuojama

kasmet

Grėsmės:

Intensyvi ūkinė veikla.

1. Kirtimai tuokvietėse ir veisimosi vietose. Kurtinių gyvenamąją aplinką ypač neigiamai veikia

plynieji kirtimai. Senų medžių kirtimas tuokvietėse ir greta jų yra žalingas, nes šie medžiai yra

reikalingi paukščių poilsiui ar tuoktuvėms bei yra svarbus maisto šaltinis žiemą ir veisimosi

metu;

2. Sanitariniai kirtimai veisimosi metu gali trikdyti paukščius ir mažinti veisimosi sėkmę;

3. Miškų ūkyje naudojami insekticidai gali kelti grėsmę.

Trikdymas.

1. Tokia žmonių veikla kaip: a) bet kokia miškų ūkinė veikla; b) rekreacija, grybų ir uogų rinkimas

tuokvietėse, gretimose teritorijose sausio – liepos mėn paukščiams yra žalinga;

2. Medžioklė tuokvietės teritorijoje ir jos apsaugos zonoje trikdo paukščius. Nelegali kurtinių

medžioklė.

Gausios plėšrūnų populiacijos.

Žinduoliai – lapės, mangutai, kiaunės šernai ir varniniai paukščiai gali sunaikinti lizdus ir mažus

jauniklius.

12

Rekomenduojami veiksmai:

Ūkinės veiklos reguliavimas.

1. Išskirtose tuokvietėse kirtimai neatliekami. Leidžiami tik kirtimai, numatyti planavimo

dokumentuose, gerinantys kurtinių gyvenamąją aplinką;

2. Tuokviečių apsaugos zonose (200 m apie jas) neatliekami plynieji kirtimai. Leidžiami atrankiniai

kirtimai rugsėjo – gruodžio mėn;

3. Tuokviečių apsaugos zonose (1 km spinduliu apie jas) leidžiami iki 2 ha ploto plynieji ar

atvejiniai kirtimai, jei po jų liks daugiau nei 50% pribręstančių ir brandžių medynų, turinčių

gausų krūmokšnių ardą. Formuoti 0.6 ir mažesnio skalsumo pušynus su mikroaikštelėmis;

4. Kitoje teritorijoje miškų ūkio veikla turi būti vykdoma taip, kad pribręstantys ir brandūs medynai

sudarytų ne mažiau kaip 20% visos miškų apaugusios teritorijos. Plynieji ir atvejiniai kirtimai

rekomenduojami iki 2 ha ploto;

5. Atkuriant pušynus pirmenybę teikti natūraliam žėlimui, juose formuoti mikroaikštes ir retmes;

6. Visoje miškų ūkio teritorijoje nenaudoti pesticidų, išskyrus miško sodmenų šaknų mirkymą;

7. Nusausintose vietose atkurti hidrologinį režimą, jei tai pagerintų kurtinių gyvenamąją aplinką.

Trikdymo mažinimas.

1. Veisimosi vietose (1 km spinduliu apie tuokvietes) nevykdyti miškų ūkinės veiklos veisimosi

metu (vasario – rugpjūčio mėn);

2. Paukščių stebėtojų lankymasis tuokviečių teritorijose veisimosi metu (vasario – liepos mėn.) turi

būti griežtai reglamentuotas ir leidžiamas tik mokslinių tyrimų ir monitoringo tikslais;

3. Atsitiktiniams lankytojams tuokviečių apsaugos zonose pastatyti draudžiamus ženklus, paaiškinti

neigiamą trikdymo įtaką;

4. Tuokvietėse, tuokviečių apsaugos zonose ir veisimosi vietose draudžiama rengti masinius

renginius ir stovyklauti

5. Su vietinėmis medžiotojų organizacijomis susitarti, kad kurtinių veisimosi zonose nebus

medžiojama;

6. Medžiotojams, miško savininkams ir kitiems teritorijos lankytojams parengti lankstinukus,

aiškinančius kurtinių apsaugos svarbą ir taikomas priemones.

Gausios plėšrūnų populiacijos.

Kasmet ne kurtinių veisimosi metu reguliuoti potencialių plėšrūnų gausą (kiaunių, mangutų,

šernų, varninių paukščių) (Maehl, 2006).

13

1.3. Kurtinių paplitimas ir ekologija

1.3.1. Kurtinių paplitimas Europoje ir Lietuvoje

Eurazijoje paplitęs nuo Pirėnų kalnų iki Užbaikalės. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį,

poliarinį Uralą, Obės, Lenos vidurupius. Į pietus paplitęs iki pietinių Altajaus šlaitų, pietinio Uralo,

Kijevo srities, Karpatų, Alpių, Pirėnų kalnų. Visame areale sėslus.

Europoje gyvenančios populiacijos labai suskaidytos (Birds in Europe, 2004).

Kurtinys dabartiniu metu peri 29 pasaulio valstybėse. Ištisinis kurtinio paplitimo arealas

apima borealinių miškų zoną, siekdamas rytinę Lietuvą ir šiaurės Baltarusiją. Tuo tarpu Lietuvoje,

Latvijoje, pietinėje Švedijoje ir piečiau esančiose šalyse jau sutinkamos fragmentuotos, o dažnai ir

stipriai izoliuotos populiacijos, kurias tokios sėslios rūšies, kaip kurtinys, atveju galima vertinti kaip

visiškai savarankiškas ir atskiras.

Kadangi pietinėje arealo dalyje rūšis paplitusi labai sporadiškai, peri palyginti nedidelio ploto

teritorijose ir sutinkama palygini nedaugelyje vietų, bendrą rūšies paplitimo arealo plotą yra

problematiška nustatyti, juolab nurodyti, kokią jo dalį užima rūšiai tinkamos buveinės. Šiuo metu

pasaulyje peri virš 1 mln. porų, iš kurių ne mažiau 740 000 sutinkama Europoje. Didelis kurtinio

vietinių populiacijų mažėjimas Europoje buvo pastebėtas jau XVIII–XIX amžiais, kuomet dėl

beatodairiško miškų kirtimo kurtinio buveinės tapo fragmentuotos ir rūšis pradėjo nykti. Būtent tada

kurtiniai išnyko Vakarų Europos žemumų miškuose ir liko tik kalnuotose vietovėse. Tačiau vėliau

susirūpinus miškų išsaugojimu kurtinių populiacijos nykimas sustojo ir 1970–1990 metais Europinė

populiacija laikyta stabilia. 1990–2000 m. laikotarpiu daugelyje Europos šalių rūšies perinčios

populiacijos buvo vertinamos kaip mažėjančios, daugumoje dėl išaugusio trikdymo. Tačiau Rusijoje

konstatuotas populiacijos augimas, todėl, įvertinus stabilią gausią Norvegijos populiaciją, visa

Europinė kurtinių populiacijas laikoma pakankamai stabilia ir saugia (Raudonikis, 2012).

2004 metų duomenimis šalies populiacija buvo vertinama 300 – 400 patinų. Kaip jau buvo

minėta, didesnė populiacijos dalis koncentruojasi PAST teritorijose. Už PAST ribų šie paukščiai

negausiai vis dar aptinkami Trakų rajono Ropėjos girininkijoje, Varėnos rajono Ropėjos, Kabelių,

Rudnios girininkijose (Raudonikis, 2007).

Didžiojoje dalyje Europos valstybių kurtinių mažėja. Didelės stabilios populiacijos yra

Latvijoje, Baltarusijoje ir Norvegijoje, gausėja Rusijoje (2 lentelė).

14

2 lentelė. Kurtinių gausumas bei populiacijos pokyčiai atskirose Europos valstybėse (Birds in

Europe, 2004).

Šalis Populiacijos dydis (patinai) Populiacijos pokyčiai

Albanija 10 – 30 Mažėja

Andora 60 – 80 Stabili

Austrija 4 000 – 8 000 Mažėja

Baltarusija 2 500 – 3 000 Stabili

Bosnija ir Hercegovina Nežinoma Nežinoma

Bulgarija 500 – 800 Mažėja

Kroatija 35 – 140 Mažėja

Čekija 75 – 100 Mažėja

Estija 1 200 – 2 000 Mažėja

Suomija 200 000 – 300 000 Mažėja

Prancūzija 1 300 – 3 000 Mažėja

Vokietija 650 – 970 Mažėja

Graikija 225 – 313 Nežinoma

Italija 2 000 – 2 500 Mažėja

Latvija 1 500 – 2 500 Stabili

Lichtenšteinas 4 – 8 Mažėja

Lietuva 300 – 400 Mažėja

Makedonija 50 – 80 Stabili

Norvegija 50 000 – 100 000 Stabili

Lenkija 220 – 400 Mažėja

Rumunija 4 500 – 5 200 Stabili

Rusijos europinė dalis 400 000 – 450 000 Didėja

Serbija ir Juodkalnija 170 – 220 Mažėja

Slovakija 500 – 700 Mažėja

Slovėnija 550 – 600 Mažėja

Ispanija 1 900 – 2 000 Mažėja

Švedija 84 000 – 110 000 Mažėja

Šveicarija 450 – 500 Mažėja

Ukraina 800 – 1 000 Mažėja

Jungtinė karalystė 536 Mažėja

Viso 760 000 – 1 000 000

Arealo dydis > 4 000 000 km2

15

Lietuvoje kurtiniai gausiausiai aptinkami Pietų ir Rytų Lietuvoje. Anksčiau Lietuvoje kurtinių

būta daug. K Tyzenhauzas (1843) nurodo, kad šis paukštis Lietuvoje įprastas. Kaip tvirtina T.

Ivanauskas (1957), vėliau padėtis pasikeitė. Beveik visoje Suvalkijoje kurtinys buvo išnaikintas.

Ypač jų sumažėjo po Pirmojo pasaulinio karo. Gausiausiai kurtinių būta Labanoro girioje, Zarasų

rajono miškuose. Padaugėjo kurtinių ir Rūdninkų girioje. Iki 1914 m. kurtiniai gyveno Šimonių

girioje, bet vėliau išnyko. Apie kurtinių gausumo dinamiką galima spręsti pagal apskaitas, kurios

atliekamos mūsų respublikoje: 1940 m. kurtinių buvo 860, 1950 – 400, 1960 – 1100, 1970 – 990,

1980 – 530, 1982 – 400, 1983 -420, 1984 – 415, 1985 suskaičiuota 413 kurtinių. Jie pasiskirstę taip:

Varėnos raj. – 111, Šalčininkų – 101, Švenčionių – 99, Lazdijų – 45, Anykščių – 40, Ignalinos – 9,

Vilniaus – 6, Širvintų raj. – 2. Tai spygliuočių miškų gyventojas, todėl gausiausiai jų aptinkama

pušynais garsėjančiose Šimonių, Labanoro, Rūdininkų, Gudų giriose. Šimonių girioje dirbtinai

įveistas – paukščiai atvežti ir paleisti į ankstesnes jų gyventas vietas. Gudų girioje gausiausia

kurtinių išliko Čepkelių rezervate (apie 50 – 60 paukščių) ir gretimai esančiuose miškuose tarp

Pagarendos ir Musteikos kaimų (Logminas, 1990).

Įvertinti kurtinių populiacijos gausumo pokyčius teritorijose, kuriose 2012 metais buvo

vykdomas monitoringas, yra sudėtinga, nes trijose teritorijose (Čepkelių pelkėje, Karaviškių miške,

Rūdninkų girioje) buvo atliktas tik vienas pakartojimas (Rūdninkų girioje tik vienoje stebėjimų

vietoje – 2), o Gelednės miške nenurodytas skaičius paukščių, kurių veiklos pėdsakai buvo rasti

apskaitų metu. Tuo tarpu Dainavos girioje, Labanoro girioje ir Pertako miške reikšmingų kurtinių

populiacijos gausumo pokyčiu neužregistruota, nors Labanoro girioje ir stebėtas tam tikras gausumo

sumažėjimas (3 lentelė).

3 lentelė. Kurtinio vietinių populiacijų gausumas ir jo pokyčiai paukščių apsaugai svarbiose

teritorijose (?- nežinoma) (Dagys, 2013).

PAST

pavadinimas

Įvertinta

gausa iki

2004

(patinai)

Įvertinta

gausa

2006

(patinai)

Įvertinta

gausa

2008

(patinai)

Įvertinta

gausa

2010

(patinai)

Įvertinta

gausa

2012

Pokyčiai (%)

Čepkelių pelkė 40-50 ? >12 18-20 5-8 ?

Karaviškių

miškas

10-15 ? >5 >5 2 ?

Dainavos giria 15-20 17-20 15-20 16-20 16-17 -

Gelednės miškas 10 9-12 ? >5 ? ?

Rūdininkų giria 20 17-25 17-25 15-25 5-7 ?

Labanoro giria 30 25-30 49-63 40-50 20-28 nereikšmingas

Pertako miškas 15-20 12-15 10-15 12-15 10-12 -

16

1.3.2. Kurtinių morfologija

Kurtinys – stambiausias miškų paukštis. Patinas maždaug kalakutės dydžio. Jo uodega apvali.

Patelė gerokai mažesnė, skiriasi nuo tetervino patelės rudu kaklu ir apvalia uodega.

Patinas rusvai juodas, išmargintas šviesiais taškeliais ir banguotais dryželiais. Galva ir gerklė

juosvi. Pagurklis tamsiai žalias, metalo žvilgesio. Antakiai pliki, raudoni. Pilvas išmargintas

balsvomis dėmėmis. Kojos iki pirštų pamatų plunksnotos. Pirštų šonuose yra raginės išaugos.

Snapas balsvas. Rainelė ruda. Kojos rausvos rudos. Patelės viršutinė kūno pusė pilkai, rausvai ir

juodai marga. Pečių srityje didokos baltos dėmės. Kaklas ir pagurklis rudi. Kita apatinė kūno dalis

rusva, išmarginta juosvomis ir baltomis dėmėmis. Snapas pilkas. Jaunikliai panašūs į patelę, bet

blankesnių spalvų. Jų apatinė kūno dalis be baltų dėmių. Pūkuotų jauniklių viršutinė kūno dalis

gelsvai ruda, per nugarą eina tamsi ruda juostelė, pečiai ir antuodegis išmarginti netaisyklingomis

dėmelėmis. Kūno apačia gelsvai rusva, kaklas šviesesnis. Galva gelsva tamsiai dėmėta. Pirštai

nepūkuoti (Raudonikis, 2000).

Kūno masė ir matmenys: patinų (n-8) Q 4300 (3550 – 4900) g, A390 (370 – 405) mm (V.L);

patelių Q 2500 – 3000 g, A (n – 4) 204 – 310 [11]; patinų (n – 10) A 400,7 (392 – 410) mm, Cul (

iki šn.) 35,6 (32 – 37,4) mm, Pl 74,2 (69 – 80) mm (A.M.). Lietuvos kurtinių, kaip rodo atskirų

autorių tyrimai, patinų svoris svyruoja nuo 4,5 kg iki 5,35 kg, o atskirais atvejais net iki 6 kg,

patelės gerokai lengvesnės – apie 2,5 – 3 kg. Kūno ilgio vidurkis 965 mm, sparnų tarpugalis –

vidurkis 1300 mm, uodegos ilgis 285 – 360 mm (Logminas, 1962).

1 pav. Kurtinio patinas (dantis.tvk.lt)

17

2 pav. Kurtinio patelė. (dantis.tvk.lt)

Kurtinio mitybinis spektras yra labai siauras. Jauni paukščiai pirmosiomis savaitėmis minta

įvairiais vabzdžiais. Tuo metu svarbūs yra skruzdžių perai, kurie sudaro didelę kurtinio jauniklio

raciono dalį. Paaugę jauni paukščiai minta augaliniu maistu – mėlynių, vaivorų, bruknių uogomis,

jų ūgliais bei lapeliais, įvairių kitų augalų vegetatyvinėmis dalimis. Apskritai, kurtinių mityboje

svarbi yra mėlynė, nes sudaro didelę raciono dalį, be to, jos sąžalynai pasižymi vabzdžių gausa,

kurie vasarą yra svarbūs kurtiniui. Taip pat lesa medžių pumpurus, žirginius, kadagių uogas.

Rudenėjant lesa drebulių lapus. Žiemos mėnesiais patinai minta tik pušų spygliais. Dažnai išsirenka

vieną ar kelias pušis, į kurias nuolat skrenda maitintis.

Po jais būna daug ekskrementų su apvirškintais spygliais. Patelė lesa daugiau beržo,

juodalksnio žirginių, įvairių augalų sėklų ir uogų. Rupiam maistui suvirškinti kurtiniai, ypač

patelės, prilesa daug smulkių, kelių milimetrų skersmens akmenukų, kurie gali sverti iki 50 g. Ypač

intensyviai akmenukus rankioja prieš žiemą ir pavasarį, t. y. kol jie dar neužsnigti. Kurtinys labai

sėslus paukštis, dažniausiai visą gyvenimą praleidžiantis kelių kilometrų atstumu apie tuokvietę(es).

Didžiausias žinomas įveiktas kurtinio atstumas yra apie 30 km, tačiau ir tai monotoniškuose taigos

plotuose. Tačiau net ir labai sėsliam kurtiniui būdingi sezoniniai buveinių pasirinkimo ypatumai,

kuomet jis žiemos pabaigoje prieš veisimosi sezoną maitinasi netoliese tuokviečių, o pasibaigus

veisimosi sezonui, kol patelės peri ir vedžioja jauniklius, patinai pradeda šertis, dažniausiai

praranda galimybę skraidyti, todėl sulenda į pelkėtus krūmynus ir nendrynus, kur maitinasi ant

žemės. Tuomet kurtinį pamatyti labai sunku. Tačiau, atėjus rudens sezonui, kurtiniai ir vėl renkasi

šviesiuose pušynuose, nenutoldami nuo senųjų tuokviečių (Raudonikis, 2012).

18

1.3.3. Kurtinių biologiniai ir ekologiniai bruožai

Kurtinys gyvena sausuose ar užmirkusiuose pušynuose ir aukštapelkėse, apaugusiose

žemomis pušaitėmis. Tinkamiausios buveinės yra brandūs, šviesūs pušynai, turintys gausų uoginių

krūmokšnių ardą, kurį sudaro vaivorai, mėlynės ir bruknės. Vengia ištisinių miško plotų, nors

retkarčiais randamas pusamžiuose medynuose. Dažniausiai aptinkamas mozaikiškame

kraštovaizdyje, greta miško pievelių, aikštelių, kirtaviečių, pelkių pakraščiuose, kur geresnės

mitybos sąlygos. Tuoktuvėms dažniausiai pasirenka aukštapelkių pakraščiuose augančius brandžius

ir bręstančius pušynus. Mėgstama kurtinio tuoktuvių buveinė – sausos, pušimis apaugusios salos,

supamos aukštapelkės plotų (Maehl, 2006).

Kurtinys, ypač patinas yra atšakus, mėgstantis vienatvę paukštis. Tačiau pavasarį per

tuoktuves jo elgsena iš esmės pasikeičia. Baigiantis žiemai, vasario antroje pusėje – kovo pradžioje

netoli tuoktuvių vietų galima išvysti būdingus rėžius: pasipūtęs ir išskleidęs sparnus, patinas

vaikštinėja žeme, plunksnų galais raižydamas sniegą. Tai tuoktuvių preliudija. Tuoktuvių vietos

pastovios daugelį metų. Priklausomai nuo pavasario eigos, kovo antroje pusėje – balandžio

pradžioje prasideda tuoktuvės. Intensyviausias tuoktuvių laikotarpis būna balandžio viduryje ir

trunka 10 – 14 dienų. Paskutinės paukščių tuoktuvės pastebėtos gegužės pirmoje pusėje.

Tuoktuvėmis būdinga tam tikra tvarka. Vakare, tuoj po saulės laidos (miglotą, apniukusią dieną

anksčiau), vienas po kito į tuoktuvių vietą renkasi kurtiniai. Jie triukšmingai tupia į pušų viršūnes,

skraido, ieško tinkamo medžio nakvynei. Nutūpęs kurtinys klausosi, keistai riaugteli. Paskutiniai

paukščiai atskrenda jau sutemus. Retkarčiais kurtinio giesmę galima išgirsti ir vakare, tačiau

paprastai ji pasigirsta anksti rytą, dar prieš aušrą. Iš pradžių lyg skiemenuoja ,,teeke – teeke...“. Šis

garsas vis greitėja, kol nutrūksta, pertrauktas garsaus pokštelėjimo ,,triok“. Šis giesmės fragmentas

būdingas vakarinės dalies populiacijos paukščiams (rytinėse ir šiaurinėse mūsų šalies dalyse jos

negirdėti). Po šios giesmės girdėti tylus savitas šnypštimas, primenantis metalo džeržgesį. Jis trunka

3-4 sekundes. Tada paukštis nieko negirdi. Kurtinio balsas gana tylus, girdimas 100 – 150 m

atstumu (Logminas, 1990).

Giedoti bando vienerių metų patinai, tačiau jų giesmė neišbaigta ir jie nedalyvauja

tuoktuviniuose turnyruose. Tokie patinai įsikuria atokiau nuo tuoktuvių vietos. Suaugę patinai turi

individualią tuoktuvių teritoriją, medį ar net keletą jų, kur nuolat atskrenda ir gieda. Ryte tuoktuvės

trunka 3-5 val., kai kurie paukščiai triukšmauja ilgiau. Tuoktuvės galima suskirstyti į tris etapus:

ankstyvajį, kai kurtiniai gieda medžiuose, vėlyvesnįjį, kai nusileidžia ant žemės, gieda

vaikštinėdami ar pešasi (paprastai tuo laiku pasirodo patelės), paskutinįjį, kai kurtiniai vėl sutupia į

medžius ir dar kurį laiką gieda. Giedodamas kurtinys vėduokle išskleidžia uodegą, papučia ir kiek

nuleidžia sparnus, galvą pakelia statmenai. Prašvitus girdėti ir patelių kvaksėjimas. Kurtinio

tuoktuvinį balsą išgirsi ne tik ankstyvą pavasarį, bet ir rudenį, kai nusistovi saulėti šilti orai. Po

19

tuoktuvių paukščiai pradeda šertis. Tada beveik neskraido ir slapstosi nuošaliuose tankumynuose

(Logminas, 1990).

Kurtinių lizdavietės paprastai būna iki 1 km atstumu nuo tuoktuvių vietos. Peri retuose

brandžiuose pušynuose ar medynuose netoli atviresnių aikščių, laukymių, kirtaviečių. Lizdą suka po

kadagiais, šakų krūvomis, gailių, vaivorų krūmais. Tai nedidelės (n-4) 25-32 cm pločio ir 10-14 cm

gylio išspaustos paukščių duobutės ar natūralios žemės įdubos. Gūžtoje tik natūrali samanų, kitų

žolių danga, pavienės šakelės, žievės gabalėliai ir perinčio paukščio iškritę pūkai. Kiaušinius deda

dar nesibaigus tuoktuvėms – balandžio pabaigoje – gegužės pirmoje pusėje. Pilnos dėtys (n – 6)

aptiktos gegužės 4–15 dienomis. Deda 7–9, rečiau 4–6 ar 10 gelsvai rusvų, gausiai išmargintų

tamsiai rusvomis ar kraujo spalvos dėmelėmis, taškeliais ir gyslelėmis kiaušinių. Jų (n – 8)

matmenys: 60,3x40,9 (58,7 – 62,2 x40,3 – 41,5) mm. Sveria 53 (51 – 55) g. Patelė peri 26 – 29

dienas. Viena augina jauniklius. Ankstyvųjų dėčių jaunikliai gali išskristi gegužės paskutinėmis

dienomis, tačiau dažniausiai – birželio pirmą dekadą. Vėlyvųjų ir antrųjų vadų jaunikliai išsirita

vėliau. Birželio 24 d. Aptikti jaunikliai dar neskraidė. Vadoje būna 5 – 8 paukščiukai. Jie patiklūs,

arti prisileidžia net žmogų. Nemokėdami skraidyti, slepiasi tankioje žolėje ir tūno nejudėdami. Peri

ant žemės, todėl dėtis dažnai išdrasko šernai, mangutai, lapės bei kiti plėšrūnai. Dalis lizdų

sunaikinama kertant mišką, valant kirtavietes, deginant šakas. Nemažai jauniklių žūva per du

pirmuosius gyvenimo mėnesius dėl nepalankių klimatinių sąlygų, ligų, juos medžioja įvairūs

plėšrūs žinduoliai ir paukščiai. Taigi užauga tik 2 – 4 paukščiai (Dagys, 2006).

Jauni paukščiai pirmomis savaitėmis minta įvairiais vabzdžiais. Vėliau – augaliniu maistu:

mėlynių, vaivorų, bruknių uogomis, jų ūgliais bei lapais, įvairių kitų auglų vegetatyvinėmis dalimis.

Lesa medžių pumpurus, žirginius, kadagių uogas. Rudenėjant kurtinys lesa drebulių lapus. Žiemą

patinai minta tik pušų spygliais. Išsirenka viena ar keletą pušų, į kurias nuolat skrenda maitintis. Po

tokiais medžiais būna daug išmatų su apvirškintais spygliais. Patelė daugiau lesa beržo, juodalksnio

žirginių, įvairių augalų sėklų ir uogų. Rupiam maistui virškinti praryja daug smulkių 2 – 5 mm

dydžio kvarcinių akmenukų. Jų skilvyje būna 700 – 900 ir sveria 25 – 50 g. Akmenukus rankioja

visą laiką, tačiau intensyviausiai rudenį, prieš užsningant, ir pavasarį (Dagys, 2006).

20

2. TYRIMO TIKSLAS, UŽDAVINIAI, OBJEKTAS IR METODIKA

Tyrimo tikslas:

Išanalizuoti kurtinių tuokviečių erdvinius poslinkius 1999-2014 metais Labanoro girios

paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje bei juos lemiančius veiksnius.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti kurtinių bendrą gausumą ir gausumo kaitą Labanoro girios paukščių apsaugai

svarbioje teritorijoje 1999-2014 metais;

2. Nustatyti Labanoro girios paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje žinomų kurtinių

tuokviečių erdvinę struktūrą bei jos pokyčius 1999-2014 metais;

3. Įvertinti faktorius, kurie galėjo turėti įtakos kurtinių gausos kaitai bei buveinių erdviniams

poslinkiams 1999-2014 metų laikotarpiu.

Tyrimo objektas:

Švenčionių rajone, Labanoro girios paukščių apsaugai svarbios teritorijos dalyje esanti

kurtinių populiacija.

Tyrimo hipotezė:

Labanoro girios paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje esanti kurtinių populiacija ar jos dalis

mažėja dėl tinkamų buveinių nebuvimo, miškų ūkio veiklos, didelės plėšrūnų gausos.

Tyrimo metodika:

Tyrimai buvo atliekami paties darbo autoriaus kartu su Labanoro regioninio parko ir

Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijos Gamtos skyriaus už monitoringo vykdymą atsakingu

specialistu. Tyrimai buvo vykdomi žemiau aprašytomis metodikomis kombinuotu būdu. Dalis

rezultatų buvo gauta iš archyvo.

1999 metų duomenys gauti apklausiant miškininkus, gamtininkus bei pagal girininkijose ir

regioninio parko direkcijoje saugomus archyvinius duomenis. 2006, 2008, 2010, 2012 bei 2014

metais duomenys buvo surenkami sistemingiau, kadangi parko direkcijos specialistai vykdė kurtinių

valstybinį monitoringą. 2010 bei 2014 metais atliekant monitoringo darbus dalyvavo ir šio darbo

autorius.

21

Stebėjimo vietos charakteristika

Atliekant tyrimą pasirinkta stebėjimo vieta – tai, visų pirma, visos žinomos kurtinių tuoktuvių

teritorijos. Tačiau siekiant tikslesnių duomenų, būtina aplankyti ir visas potencialias tuoktuvių

vietas – brandžius šviesius (be tankaus pomiškio apatiniame arde) pušynus, aukštapelkių salas bei jų

pakraščius (apypelkio miškus), t.y. tipiškas rūšies veisimosi buveines, nes kurtiniai gana dažnai

keičia tuokviečių (ypač nedidelių ir nesenai susiformavusių) vietas. Todėl turi būti tikrinami visi

tinkami medynai, ypač apie egzistuojančias (egzistavusias) tuokvietes arba ten, kur buvo stebimi

suaugę paukščiai. Nėra būtina apžiūrėti tik žmonių gausiai lankomų bei nebrandžių medynų. Jei

stebimos teritorijos yra didesnės nei 5000 ha, tai potencialios tuokvietės apžiūrimos tik apylinkėse

(t.y. tuokvietės paprastai ieškomos tik ten, kur buvo neseniai stebimi kurtiniai). Kurtinių apskaitos

vykdomos tuose pačiuose taškuose kaip ir kitais metais, nebent potencialių vietų skaičius padidėtų

dėl naujų duomenų apie pastebėtus kurtinius (Raudonikis, 2006).

Kurtinys pakankamai daug laiko praleidžia ant žemės ar besimaitindamas medžiuose ir

palyginti mažai skraido. Kurtinys – paukštis, kuris pastovių porų nesudaro, pateles jis apvaisina

tuokvietėse, į kurias jos pačios ir suskrenda. Todėl kurtinio patinai patys aktyviai neieško patelių,

tačiau pačių tuoktuvių metu patinai yra labai aktyvūs ir dažnai net agresyvūs savo gentainių

atžvilgiu.

Tuoktuvės prasideda vasario pabaigoje – kovo pradžioje ir intensyviai vyksta iki balandžio

pabaigos. Intensyviausiai jos trunka 10–14 dienų apie balandžio vidurį. Paskutiniai patinai

tuokvietėse lankosi iki gegužės mėn. Manoma, kad ilgiau užsibūna jauni patinai, vėliau pasirodę

tuovietėse. Kai tuokvietėse nebesilanko patelės, jas apleidžiai ir patinai, tačiau vėlyvi patinai yra

labai svarbūs vietos populiacijai, nes kai patelės po nesėkmingo perėjimo sugrįžta į buvusią

tuokvietę, jei čia dar yra patinų, ji pakartotinai apvaisinama. Tuoktuvių vieta, jei paukščiai

netrikdomi, išlieka pastovi daugelį metų.

Tuokviečių apsauga yra nepaprastai svarbi, nes ji yra vietinės kurtinio populiacijos traukos

centras ir palankios apsaugos būklės garantas.

Kurtinio patinai į tuokvietę susirenka dažniausiai iš vakaro ir švintant pradeda tuoktuvių

ceremonijas, kurios trunka apie 3 – 5val. Tuomet paukščiai ypač jautrūs trikdymui ir pabaidyti gali į

tuokvietę sugrįžti tik po kelių dienų. Apvaisintos patelės pasitraukia iš tuokviečių ir kelių kilometrų

atstumu nuo jų retuose pušynuose ar greta miško aikščių, kirtaviečių bei laukymių įsirengia lizdą.

Tai duobutė po kadagiais, vaivorais, gailiais ar šakų krūvomis. Patelės lizdo nesuka, o pačioje

duobutėje tik natūrali augmenija. Kiaušinius jos deda dar nesibaigus tuoktuvėms: balandžio

pabaigoje – gegužės pirmojoje pusėje. Patelė kiaušinius peri 26 – 29 dienas ir pirmosios dėtys jau

aptinkamos iki gegužės vidurio, kuriose būna 7 – 9, rečiau 4 – 6 ar 10 kiaušinių. Vadoje dažniausiai

5 – 8 jaunikliai, kurie ritasi dažniausiai birželio pirmąją dekadą. Jie yra savarankiški ir po kelių

22

valandų palikę lizdą sekioja patelę. Palyginti didelė jauniklių dalis žūva dėl nepalankių klimatinių

sąlygų, todėl dažniausiai skraidyti pradeda tik 2 – 4 vienos vados paukščiai ir dalis jauniklių jau

ateinanačiais metais dalyvauja tuokvietėse, o patelės pradeda perėti jau antraisiais savo gyvenimo

metais (Raudonikis, 2012).

Stebimi parametrai

Įvertinama atskirose tuokvietėse esančių patinų gausa. Tačiau nebūtina stebėti pačių paukščių.

Apskaitų metu užtenka registruoti tik jų veiklos pėdsakus, tiksliau ekskrementus. Jie aiškiai skiriasi

tarp abiejų lyčių paukščių. Patyrę stebėtojai gali netgi nurodyti ir apytikslį patinų amžių. Be to,

pagal jų būklę (drėgnumą, spalvą, konsistenciją) galima nusakyti kokio senumo jos yra. Todėl

įdėmiai apžiūrėjus kurtinių patinų ekskrementus, galima gana tiksliai nusakyti kiek patinų paskutinę

naktį lankėsi tuokvietėje. Tačiau atskirais atvejais patinų gausą tuokvietėje galima nustatyti ir

remiantis perskrendančių paukščių sukeliamais garsais. Vienu iš dviejų būdų nustatytas maksimalus

patinų skaičius tuokvietėje ir nurodo vietinės populiacijos dydį (Raudonikis, 2006).

Vietos savybių išsaugojimo laipsnio įvertinimas

Vertinami tokie parametrai: miško ūkinė veikla veisimosi (tuokvietėje) ir maitinimosi (300 m

apie tuokvietes) vietose, papildomi trikdymo faktoriai, plėšrūnų veiklos. Vietos savybių

išsaugojimas ir pasikeitimai vertinami balų sistema, pagal žemiau pateikiamą lentelę:

4 lentelė. Vietos savybių išsaugojimo laipsnio įvertinimas

Grėsmė Įvertinimas Detalesnis pažeidimo fakto

aprašymas

1. Kirtimai veisimosi

vietoje rugsėjo-sausio

mėn.

1:Yra / 0:Nėra Nurodoma jei registruojami tik

pagrindiniai kirtimai (plyni ir

atrankiniai, ne ugdomieji,

šviesinimo ar sanitariniai)

2. Kirtimai, miško ruoša

veisimosi vietoje vasario –

rugpjūčio mėn.

1:Yra / 0:Nėra Nurodomi jei registruojami bet

kokie kirtimai, pradedant

ugdomaisiais

3. Kirtimai, miško ruoša

maitinimosi vietose

vasario – rugpjūčio mėn.

1:Yra / 0:Nėra Nurodomi jei registruojami bet

kokie kirtimai, pradedant

ugdomaisiais

4. Lankytojai veisimosi ir

maitinimosi vietose

1:Yra / 0:Nėra Registruojama jeigu žmonės

apsistoja ilgesniam laikui

(stovyklauja) arba užtrunka ilgiau

(pvz. grybauja)

5. Trikdymas dėl

transporto priemonių

1:Yra / 0:Nėra Nurodoma, jeigu veisimosi ar

maitinimosi vietas kerta bet kokio

dydžio keliukais, kuriais vasario –

rugpjūčio mėn. važinėja transporto

priemonės

6. Plėšrūnų galimas

neigiamas poveikis

1:Yra / 0:Nėra Nurodoma, jeigu veisimosi ar

maitinimosi vietose didelė plėšrūnų:

šernų, lapių, kiaunių, mangutų gausa

(pagal pėdsakus ant sniego, išknisas)

23

Stebėjimų procedūra

Apskaita vykdoma pačioje tuokvietėje (ar pasirinktoje potencialioje teritorijoje), detaliai

apžiūrint kurtinių veiklos pėdsakus – ekskrementus, pėdas, plunksnas ir pan. Tačiau esminė

informacija apie tuokvietės būklę, t.y. patinų skaičių, surenkama tik tiksliai nustačius, kuriuose

medžiuose patinai tupi tuoktuvių metu. Vėliau, pagal išmatų kiekį ir būklę, sprendžiama apie patinų

tuokvietėje skaičių.

Taigi, net ir žinant tikslią tuokvietės vietą, joje reikia suregistruoti visus kurtinių naudojamus

medžius. Tai galima pasiekti tik įdėmiai apžiūrint kiekvieną potencialiai tinkamą medį (ir kas

dedasi po juo), t.y. stambias pušis su pakankamai storomis šakomis, prie kurių yra geras

priskridimas. Todėl kiekvienoje atrinktoje teritorijoje sugaištama labai nevienodai laiko. Tai

priklauso nuo tuokvietės dydžio, gamtinės buveinės tipo (ar tik pavieniai tinkami medžiai, ar visas

medynas ir pan.). Vykdant apskaitas reikia vengti bet kokio paukščių trikdymo, todėl stebėtojai turi

elgtis tyliai, autotransporto priemones palikti kiek įmanoma toliau nuo tuokvietės.

Ankstesniais metais taikytos patinų (ar jų balsų) registracijos tuokvietėse

nerekomenduojamos. Pirmiausia, tai trikdo paukščius labai svarbiu jų sezoninio gyvenimo

momentu. Be to, apskaitų trukmę ir sėkmę sunku planuoti, nes apskaitą gali nutraukti netikėtai

pabaidytas jaunas patinas. Pavieniai patinai, ypač jauni, neretai laikosi ir atokiau nuo pagrindinės

tuokvietės “aikštės”, todėl gali likti nepastebėti. Atskirais atvejais patinų gausą tuokvietėje galima

nustatyti ir remiantis perskrendančių paukščių sukeliamais garsais, kadangi nuo žemės į medžius

kylantys ar iš vieno medžio į kitą perskrendantys paukščiai girdimi iš gana toli. Šiuo atveju nėra

būtinas tiesioginis kontaktas su paukščiais, kuomet jie gali būti pabaidomi. Tačiau šis metodas tinka

tik iš anksto žinomų tuokviečių atveju, nes stebėtojai turi žinoti tuokvietės ribas ir užimti

atitinkamas pozicijas prieš apskaitas. Be to, jį taikyti gali tik didelę patirtį turintys stebėtojai,

kadangi ne taip paprasta, ypač gausesnėse tuokvietėse, nustatyti ar buvo girdėti skirtingu paukščių,

ar to paties perskridimai. Tai įvertinti gali tik patyręs tyrėjas, todėl labiau rekomenduojama patinų

apskaita remiantis ekskrementais. Tačiau, bet kuriuo atveju, reikia iš anksto nuspręsti, kurį metodą

pasirinkti ir jį taikyti vėlesniais metais. Metodų kaitaliojimas nerekomenduojamas.

Apskaitos tose pačiose vietose vykdomos kovo trečią-balandžio pirmą ir balandžio antrą-

trečią dekadomis, priklausomai nuo pavasario pradžios ir eigos. Tuokvietese patinai lanko iki

gegužės pradžios, tačiau nuo balandžio pabaigos jų skaičius jau neatspindi tikrosios populiacijos

būklės, nes dalis paukščių jau palieką tuokvietę. Be to, kad nereikėtų naujų tuokviečių ieškoti per

patį apskaitų įkarštį, patartina potencialių vietų paiešką vykdyti jau vasario pabaigoje-kovo

pradžioje. Tuo metu paukščiai laikosi netoliese būsimų tuokviečių, o jų veiklos pėdsakai

(ekskrementai, sparnų ir pėdų žymės) lengvai pastebimi ant sniego dangos. Ši informacija

palengvins vėlesnę tuokviečių paiešką apskaitų metu.

24

Apskaitoms pagal ekskrementus tinkamas visas šviesus paros metas, tačiau pačiose

tuokvietėse galima lankytis ne anksčiau kaip 4 valandos po saulės patekėjimo. Tai yra labai griežtas

reikalavimas, nes ankstaus ryto metu tuokvietėje yra apvaisinamos patelės. Ir, galiausiai, apskaitos

turi būti baigiamos ne vėliau kaip 16 val., nes tuo metu patinai susirenka tuokvietėse. (Raudonikis,

2006)

Duomenų rinkimui reikalinga įranga ir priemonės

GPS imtuvas su atsarginiais elementais

Detalus vietovės žemėlapis (ne stambesnis nei 1:10000)

Diktofonas su atsarginiais elementais

Užrašų knygutė (diktofono gedimo atveju) ir bent dvi rašymo priemonės

Transporto priemonė

Laikrodis

Atsarginis apavo komplektas

Mobilusis telefonas – nenumatytiems atvejams

Stebėjimų registracijos procedūra

Rūšies monitoringo duomenys surašomi į perinčių paukščių rūšių monitoringo bendruosiuose

reikalavimuose pateikiamą apskaitos duomenų formą. Atskirai pateikiama informacija apie atskiroje

tuokvietėje stebėtus paukščius.

Pradinis kurtinio monitoringo etapas apskaitų metais yra informacija apie esamas ir

potencialias tuokvietes surinkimas prieš veisimosi sezoną (žiemą, anksti pavasarį) apklausiant

miškininkus, medžiotojus, vietinius žmones ar tiesiog aplankant potencialias buveines ir ieškant

rūšies veiklos pėdsakų. Tai savarankiškai stebėtojų renkama informacija, vėliau leidžianti sumažinti

jų lauko darbų kaštus, tačiau šie duomenys į apskaitos duomenų formą nerašomi.

Atliekant apskaitą būtina nurodyti naujai aptiktas tuokvietes, kurių nebuvo individualiose

monitoringo programose, tačiau kuriose turi būti vykdomos patinų apskaitos. Naujai aptiktas

tuokvietes reikėtų pažymėti kartografinėje medžiagoje ir nustatyti jų koordinates. Papildomai būtina

nurodyti apie aptiktus žuvusius paukščius, kurie neretai aptinkami tuokvietėse. Galiausiai,

pageidautina pateikti siūlymus dėl tuokviečių būklės pagerinimo (buveinių tvarkymo, kylančių

grėsmių sumažinimo ir pan.). Kai kada galima pastebėti, kad vienas patinas tos pačios nakties metu

tupi keliuose medžiuose, tačiau tai nustatyti reikalinga nemaža patirtis bei papildomos žinios.

(Raudonikis, 2006)

Duomenų kokybės užtikrinimas

Apskaitų rezultatams didžiausią įtaką turi gausūs krituliai ir sniegas. Lietus sudrėkina

paukščių ekskrementus, todėl tampa sunku nustatyti jų amžių. Kai išmatos papildomai drėkinamos,

25

apskaitų negalima vykdyti ne tik lietingu oru, bet ir artimiausią dieną po jo. Tuo tarpu naujai iškritęs

sniegas paslepia paukščių ekskrementus bei pėdsakus, todėl netikslinga ne tik vykdyti apskaitų, bet

net ir pačių tuokviečių paieškos. Registruojant patinus pagal perskridimų garsus,

nerekomenduotinos apskaitos vėjuotu oru, kadangi ošiantys medžiai žymiai susilpnina girdimumo

galimybes.

Stebėjimus gali vykdyti tik kvalifikuoti, pakankamos ornitologinių tyrimų patirties turintys

stebėtojai arba specialiai tam apmokyti asmenys. Paukščių lyties ir amžiaus nustatymas pagal

ekskrementus yra nesunkiai įsisavinamas, tačiau tai turi išaiškinti specialistai. Tikslesnis patinų

skaičiaus įvertinimas remiantis girdimais paukščių perskridimais reikalauja žymiai detalesnių

išaiškinimų bei apmokymų, kurie turi būti organizuojami tik rūšies apskaitų programose

dalyvaujantiems stebėtojams (Raudonikis, 2006).

Labanoro girios PAST (iki 2005 metų – Labanoro regioniniame parke) kurtinių gausa buvo

įvertinta 18 tuokviečių. 1999 metais buvo žinoma 16 tuokviečių. 2006 – 2014 metais juose vykdyti

monitoringo darbai, šiuo metu parko teritorijoje nustatyta 18 – 19 tuokviečių, visos – Švenčionių

rajone. 1999 metų duomenys gauti apklausiant miškininkus, gamtininkus, pagal girininkijose ir

regioninio parko direkcijoje saugomus archyvinius duomenis. 2006, 2008, 2010, 2012 bei 2014

metais duomenys buvo surenkami sistemingiau, kadangi parko direkcijos specialistai vykdė kurtinių

valstybinį monitoringą. 2010 bei 2014 metais atliekant monitoringo darbus dalyvavo ir šio darbo

autorius. Tuokviečių išsidėstymas pateikiamas 3 pav.

3 pav. Kurtinių tuokviečių bei potencialių tuokviečių išsidėstymas Labanoro girios PAST

(didžiosiomis raidėmis pažymėtos atskiros tuokvietės)

26

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1.Kurtinių gausumo pokyčiai Labanoro girios PAST 1999 – 2014 metais

Paskutinį kartą kurtinių tuoktuvės A tuokvietėje fiksuotos 2007 metais. Buvo likęs vienintelis

„ilgametis“ patinas, atskiriamas pagal baltą dėmelę ant kaklo. Panašu, jog tuokvietė išnyko arba

persikėlė į kitą vietą. Be to, sąlyginai netoli, apie 4 km. Atstumu yra kitos tuokvietės. Todėl galima

manyti, jog paskutinis patinas arba prisijungė prie tose tuokvietėse esančių, arba dėl vienų ar kitų

priežasčių žuvo. Šalia tuokvietės esančiu plentu Molėtai – Ignalina eismas visada buvo intensyvus,

todėl negalima teigti, jog trikdymas dėl transporto priemonių galėjo turėti įtakos tuokvietės

sunykimui. Suintensyvėjęs neigiamas plėšrūnų poveikis irgi mažai tikėtinas, kadangi neatsirado

jokių naujų faktorių, galėjusių sąlygoti plėšrūnų gausos padidėjimą.

2006 metais Kiauneliškio rezervate buvo fiksuota B tuokvietė, tačiau šiais metais yra tik

netiesioginiai to įrodymai. Vis dėlto, kadangi gretimos tuokvietės nutolę gana dideliu atstumu,

galima spėti, jog netoliese tuokvietės esama. Tai patvirtina faktas, jog 2007 – 2008 metais netoliese

esančioje Salaičio apyežerių pelkėje rasta labai daug kurtinių veiklos pėdsakų.

Tuokvietė buvo visiškai šalia A tuokvietės, netgi tikėtina, jog tai viena ir ta pati. Vis dėlto

1999 metų miškų inventorizacijos metu jos išskirtos kaip atskiros. Vienintelė jas skirianti rimtesnė

kliūtis – plentas Molėtai – Ignalina, tačiau vargu ar tai gali būti argumentas išskiriant dvi tuokvietes.

Kaip ten bebūtų, šiuo metu tuokvietė nebeegzistuoja, paskutiniai veiklos pėdsakai (plunksnos)

fiksuotos 2010 metais.

Galimai tikėtinas didesnis nei kitur neigiamas plėšrūnų poveikis, kadangi tuokvietė įsikūrusi

rezervate, kur draudžiamas bet koks lankymas, taip pat ir medžioklė.

C Tuokvietė stabili, akivaizdžių grėsmių nėra, gausos pokyčiai neesminiai. Pažymėtina, jog

1999 metų miškų inventorizacijos medžiagoje buvo išskirtos dvi tuokvietės, susiliečiančios viena su

kita. Šio darbo autoriaus bei Labanoro regioninio parko direkcijos specialistų nuomone, šiuo atveju

tai netikslinga traktuoti kaip dvi tuokvietes dėl pernelyg mažų atstumų. Realių išskirtinių grėsmių

nepastebima, plėšrūnų galimas neigiamas poveikis irgi neturėtų būti traktuotinas kaip išskirtinis.

Tuokvietė yra Antaliedės botaniniame – zoologiniame draustinyje, dėl tokio statuso labiau ribojama

miškų ūkio veikla.

D Tuokvietė stabili, ypatingų grėsmių nenustatyta. Netoliese yra kranklio lizdas. Pažymėtina,

jog 1999 metų miškų inventorizacijos duomenimis, Netoliese, iki 1 km. Atstumu buvo išskirtos dvi

kitos tuokvietės, kuriose parko direkcijos specialistams nuo 2006 metų kurtinių užfiksuoti

nepavyko. Viena tų galimų tuokviečių akivaizdžiai neatitinka kriterijų, kadangi išskirta eglyne, tad

greičiausiai įsivėlė klaida. Kita tuokvietė pagal medynų struktūrą atitinka kriterijus, tačiau paukščių

tenai nefiksuota. Tuokvietė yra Girutiškio gamtiniame rezervate, todėl jokių kitų grėsmių būti

27

negali. Šie niuansai bus aptariami kitame skyriuje vertinant tuokviečių erdvinius poslinkius. Pagal

istorinius duomenis nepavyko įvertinti 1999 metų kurtinių gausos. Nelabai aiškios tuokvietės ribos,

kadangi gana dideli plotai medynų atitinka kriterijus, tiksliau kažką nustatyti nepavyko dėl laiko

stokos.

F tuokvietė yra Girutiškio gamtiniame rezervate, pačiame centre. Pagal lokalizaciją šios

tuokvietės paukščiai turėtų kontaktuoti su esančiais G tuokvietėje, kadangi nedideli atstumai,

kurtiniai stebėti ir teritorijoje tarp tuokviečių. Galbūt tai yra netgi ta pati tuokvietė. Išskirtinių

grėsmių nėra, kadangi rezervatas, galimas didesnis nei kitur neigiamas plėšrūnų poveikis.

G yra viena seniausių tuokviečių, žinoma daugiau kaip 30 metų. Kurtinių skaičius joje

stabilus, arba bent jau turėtų būti taip traktuojamas. 1999 metų duomenys gali būti netikslūs,

kadangi toks didelis patinų skaičius kelia abejonių – artimoje aplinkoje nėra daug tinkamų biotopų.

Lyginant su 2006 bei 2008 metais, tuokvietė nežymiai erdviškai transformavosi. Tai bus atskirai

aptariama kitame skyriuje. Kasmet patinų skaičius vertintas visais trimis metodais (klausymasis

vakare, pagal ekskrementus dieną, iš slėptuvės ryte).

H tuokvietėje gana intensyvus trikdymas – ją kerta gana intensyviai važinėjami miško

keliukai, elektros linija, per tuokvietę išgabenama mediena, vyksta pagrindiniai bei tarpiniai

kirtimai. 2006 - 2010 metais vieno patino tuoktuvių medis visiškai nesikeitė. Tuoktuvės centras –

plynas kirtimas, kuriame, tiesa, palikta 20 medžių 1 ha. Labiausiai tikėtina, jog tuokvietė pasislinko

į šiaurės vakarus ir susiliejo su U tuokviete, kuri irgi pasislinkusi šiauriau. Detaliau tai bus

aptariama tolesniuose skyriuose.

I tuokvietėje labai sudėtinga atlikti korektiškas apskaitas, kadangi pelkinė tuokvietė. Tai, jog

stebimi suaugę kurtinio patinai rodo, jog tuokvietės vis dėlto esama, tačiau ji nelokalizuota.

Apskaitas apsunkina tai, jog šalia gyvena erelis žuvininkas (Pandion haliaetus), todėl siekiant

išvengti trikdymo minimizuojamas lankymosi tuokvietėje laikas. Galimi kontaktai su E tuokviete.

2010 metais

J tuokvietėje besilankančių patinų kiekis nevertintinas. Ankstesniais metais buvusi gausi ir

gyvybinga tuokvietė galėjo persikelti į kitą vietą dėl gamtos fotografų itin intensyvaus trikdymo,

tačiau vis dėlto 2012 bei 2014 metais kurtiniai vėl aptikti. Galbūt tiesiog 2010 metais jų nepavyko

aptikti dėl subjektyvių priežasčių (4 pav.).

28

4 pav. Kurtinių gausos atskirose tuokvietėse (A-J) 1999-2014 metais palyginimas.

Tikėtina, jog kažkada buvusi gausi ir gyvybinga K tuokvietė pasislinko dėl miško kirtimų

įtakos. Akivaizdžiai didelę neigiamą įtaką gali daryti miško išvežimo (ne ištraukimo) darbai,

kadangi jų laikotarpis nėra reglamentuotas. Vyko sanitariniai kirtimai, taip pat vykdytas atvejinis

kirtimas. Taip pat, nors vietovė ir turi botaninio – zoologinio draustinio statusą, vyksta intensyvi

nelegali rekreacinė veikla. Greičiausiai kurtiniai pasitraukė labiau į rytus bei susiformavo pelkinė

tuokvietė. Šie niuansai bus detaliau aptariami kitame skyriuje.

L tuokvietė, jei ji yra, nežinoma, bet tikrai ne nurodytoje vietoje. Gausa nevertinama.

Greičiausiai 1999 metų miškų inventorizacijos duomenyse įsivėlė klaida.

Tikėtina, jog M tuokvietėje susirenkantys paukščiai kontaktuoja ir su N tuokvietės paukščiais.

Vienintelis barjeras – gana mažai važinėjamas plentas, šalia kurio kurtinys buvo stebėtas. Anot

vietinio medžiotojo, jis šioje vietovėje eidavo klausytis kurtinių dar apie 1998 metus. Dalis

tuokvietės gali būti pelkiniame miške, kur daug sunkiau aptikti paukščių veiklos pėdsakus.

N tuokvietėje 2007 metais per vieną kvartalą ant kvartalinės linijos aptikta ekskrementų.

Netoli 2008 m. jau preliminariai identifikuotos tuokvietės (gretimame kvartale) Labanoro

girininkijos eiguliai rado lizdą su kiaušiniais. Kitas lizdas rastas 2012 metais. Gausa vertinta visais

trimis metodais. Neabejotinai galimi šios tuokvietės paukščių kontaktai su esančiais M ir Q

tuokvietėse (galimai atskirais metais patinai lankosi ir kitose). Tai bus aptarta kitame skyriuje.

Tuokvietė geros būklės, tačiau šalia eina miško keliukas į Paalsuodės kaimą, netoli yra ir šiais

metais asfaltuotas krašto kelias. 2012 metais kovo mėnesį tuokvietėje vykdytas nelegalus plynas

kirtimas, vykdyti medienos išgabenimo bei sandėliavimo darbai.

0

1

2

3

4

5

6

A B C D E F G H I J

Ku

rtin

ių p

atin

ų s

kaič

ius

Tuokvietės (A-J)

1999

2006

2008

2010

2012

2014

29

O tuokvietėje susirenkantys paukščiai, ypač pastaruoju metu, labai trikdomi. Vykdomi miško

gabenimo darbai, medienos apdorojimas (šakų smulkinimas pačioje tuokvietėje), buvo platinamas

kelias. Labai tikėtina, jog tuokvietė pasitraukė į kitą vietą. Netrikdoma tuokvietė buvo gana gausi,

buvo matomos ir patelės.

2006 metais lokalizuotoje P tuokvietėje 2008 metais kurtinių veiklos pėdsakų neaptikta. 2010

metais dieną vizualiai stebėti trys patinai, nors tuokvietė nelokalizuota. Netoliese gyvena erelis

žuvininkas, todėl pakartojimai nebuvo atliekami. 2012 metais paukščių ar jų veiklos pėdsakų

neaptikta, 2014 metais apskaitos nevykdytos. Siekiant tiksliau įvertinti tuokvietės lokalizaciją,

reikalingi papildomi išsamūs tyrimai.

Gali būti, jog Q tuokvietėje lankosi paukščiai iš N tuokvietės arba tai ta pati N tuokvietė.

Tyrimus apsunkina dideli plotai potencialiai tinkamų medynų. 2012 metais vykdyti plyni

pagrindiniai miško kirtimai, miško sodinimo darbai. Veiklos požymių aptinkama daugelyje vietų. R

tuokvietėje vykdyti miško kirtimo bei išvežimo darbai. Tuokvietę kerta neintensyviai važinėjamas

miško keliukas. Pati tuokvietė buvo žinoma ir anksčiau, tik niekur oficialiai tai nebuvo skelbta.

S tuokvietė iki 2008 metų nebuvo žinoma, todėl šiuo atžvilgiu miškų ūkio veikla nebuvo

ribojama, apie tuokvietę plyni kirtimai, pakraščiuose aptikti medžiotojų bokšteliai. Medžiotojai bei

Labanoro girininkijos girininkas teigia matę kurtinius, tačiau juos pažįsta ir nemedžioja. Pastaruoju

metu pro tuokvietę išgabenama mediena iš tolimesnių kvartalų. Tikėtina, jog tuokvietė arba sunyko,

arba pasislinko, nors 2014 metais vienas patinas ir buvo stebėtas vizualiai.

Gali būti, jog T tuokvietė sunyko pasislenkant į pietus bei susiliejant su U bei H tuokvietėmis,

kadangi atstumai nėra dideli, apie 1,5 km., o tarp šių tuokviečių kurtinių veiklos pėdsakų buvo

aptinkama.

2012 – 2014 metais U tuokvietės aplinkoje stebimas labai suintensyvėjęs trikdymas, kaip ir H

tuokvietėje. Iki 7 kurtinių patinų pastaraisiais metais buvo stebima piečiau, prie kelio Lakaja –

Januliškis. Tai galėtų būti patinai iš T, U ir H tuokviečių, suformavę vieną naują. Šie aspektai bus

aptariami kitame skyriuje.

Potencialioje V tuokvietėje apskaitos daugiau nebuvo vykdomos, todėl jokių duomenų apie

kurtinių buvimą nėra. Teritorijoje buvo lankomasi kitais tikslais, tačiau kurtinių veiklos požymių

neaptikta.

Pakartojimas Z tuokvietėje nebuvo atliktas dėl laiko stokos, bet 2010 metais tikrai buvo ne

mažiau kaip 2 kurtinio patinai. Vėlesniais metais apskaitos nevykdytos dėl labai sudėtingo

teritorijos pasiekiamumo bei laiko stokos.

Siekiant palyginti kurtinių gausą 1999 – 2014 metais buvo atlikta lyginamoji analizė.

Analizės rezultatai pateikti 5 pav. bei 5 lentelėje.

30

5 pav. Kurtinių gausos atskirose tuokvietėse (K-U) 1999-2014 metais palyginimas.

5 lentelė. Kurtinių gausos atskirose tuokvietėse 1999-2014 metais palyginimas ( patinų skaičius), ( ?

– nežinoma).

Metai

Tuokvietė

1999 m. 2006 m. 2008 m. 2010 m. 2012 m. 2014 m.

A 4 1 0 0 0 0

B 3 2 0 1 0 0

С 5 4 3 5 5 4

D ? ? 2 2 1 2

E ? 2 5 4 1 2

F ? 1 1 1 2 ?

G 7 2 4 3 5 3

H 4 1 3 3 0 0

I 1 1 1 2 1 1

J ? ? 6 ? 5 6

K 10 ? 1 ? 1 ?

M ? ? 1 2 1 1

N ? ? 3 3 4 3

O ? ? 4 4 6 ?

P ? 3 ? 3 ? ?

Q ? ? 1 1 3 2

R ? 1 1 3 4 ?

S ? ? 2 2 ? 1

T ? ? 2 1 ? ?

U ? ? 6 ? ? ?

Viso: 34 18 26 21 39 25

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

K M N O P Q R S T U

Ku

rtin

ių p

atin

ų s

kaič

ius

Tuokvietės (K-U)

1999

2006

2008

2010

2012

2014

31

34

18

26

21

39

25

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

1999 2006 2008 2010 2012 2014

Lyginant kurtinių gausą atskirose tuokvietėse pastebimas skirtingas kurtinių skaičius

skirtingais metais. 1999 metais kurtinių didžiausias skaičius buvo pastebimas A, C, G ir K

tuokvietėse, tačiau A tuokvietė jau nebeegzistuoja, kadangi paskutiniai veiklos pėdsakai

(plunksnos) buvo fiksuotos 2010 metais. Tuokvietės išnykimui įtakos galėjo turėti plėšrūnų

poveikis, kadangi tuokvietė buvo įsikūrusi rezervate, kur draudžiamas bet koks lankymas ir

medžioklė.

Analizuojant kurtinių skaičių 1999 – 2014 metais pastebima, kad didžiausias šių paukščių

populiacijos mažėjimas buvo 2006 metais, kuomet jų buvo pastebima tik 18. Lyginant su kitais

metais (2008 – 2012) skaičius svyruoja 21 – 39. Tokią pat išvadą galima daryti ir lyginant

atitinkamų tuokviečių kurtinių populiaciją, beveik visuose tuokvietėse kurtinių pastebima 2008,

2010, 2012 metais. Tačiau 2014 metais vėl pastebimas kurtinių skaičius mažėjimas, iš viso

preliminariai jų suskaičiuojama buvo tik 25 (6 pav.)

6 pav. Kurtinių skaičius 1999 - 2014 metais.

Taigi, vertinant bendrą gausumą gali atrodyti, jog 2006 metais kurtinių buvo sumažėję. Tačiau

tai lėmė subjektyvios priežastys – tai buvo pirmi metai, kai buvo pradėtas vykdyti valstybinis

monitoringas, tyrėjui trūko patirties, mažiau pažįstama buvo ir teritorija. 1999 metų duomenys

nepilni, nes dažnai buvo konstatuojama, jog tuokvietėje kurtinių yra, tačiau neaiškus jų kiekis. 2014

metais ne visose tuokvietėse atlikti tyrimai.

Apibendrinant galima teigti, jog Labanoro regioniniame parke esanti kurtinių populiacija yra

pakankamai stabili ir gyvybinga, tuokviečių tankis pakankamas jog populiacija galėtų egzistuoti

ilgą laiką. Įvertinus tai, jog menamai žinoma apie 70% tuokviečių, bendra paukščių (patinų) gausa

Labanoro girios PAST yra apie 25.

32

3.2.Kurtinių tuokviečių erdviniai poslinkiai Labanoro regioniniame parke 1999 – 2014

metais

Kaip jau buvo minėta 2 skyriuje, buvo vertinami ir tuokviečių erdviniai poslinkiai bei tai

įtakojantys faktoriai. 7 pav. pateikiamas A tuovietės erdvinis išsidėstymas.

7pav. Kurtinių A tuokvietės erdvinis išsidėstymas, 2009 metų duomenys (www.amvmt.lt)

Tuokvietės (A) bei jos apsauginės zonos (A1) ribos nuo 1999 metų išliko nepakitusios. Tačiau

šiuo metu esama tuokvietė yra sunykusi. To faktoriai – pernelyg mažas paukščių kiekis buvusioje

tuokvietėje, t.y. jis labai sumažėjo ir galiausiai išnyko visai. Greičiausiai dalis kurtinių persikelė į Q

arba N tuokvietes (nors tikėtina, jog tai – viena ir ta pati).

A

A1

33

8 pav. Kurtinių B tuokvietės erdvinis išsidėstymas, 2009 metų duomenys (www.amvmt.lt)

Ši tuokvietė (B), bei jos apsaugos zonos (B1) taip pat nepakitusi nuo 1999 metų, bet šiuo

metu taip pat yra išnykusi. Ji, kaip ir minėta, yra visai šalia A tuokvietės, todėl jas galbūt būtų buvę

galima traktuoti kaip vieną. Vėlgi, galimai paukščiai, nykstant tuokvietei pasitraukė į N arba Q

tuokvietes.

B

B1

34

9pav. Kurtinių C tuokvietės erdvinis išsidėstymas, 2009 metų duomenys (www.amvm.lt)

C tuokvietė, čia traktuojama kaip viena, pagal valstybinės miškų tarnybos duomenis iš tiesų

yra dvi tuokvietės (9 pav.). Matome, jog šios menamos dvi tuokvietės tarpusavyje ribojasi

tuokviečių apsauginėmis zonomis (C1), tarp pačių tuokviečių atstumas yra apie 200 m. Todėl vargu

ar jas galima būtų traktuoti kaip atskiras tuokvietes, kadangi visiškai neabejotinai abiejose

teritorijose dėl mažo atstumo lankosi tie patys paukščiai.

Tuokvietė žinoma mažiausiai nuo 1999 metų, aktyvi bei gyvybinga ir dabar, pasižymi

stabilumu erdvėje. Erdvinių pokyčių iš esmės nepastebėta.

C

C1

C1

C

35

D tuokvietė (10 pav.) lokalizuojasi Girutiškio gamtiniame rezervate, žinoma nuo 2008 metų.

10 pav. Kurtinių D tuokvietės erdvinis išsidėstymas, 2009 metų duomenys (www.amvmt.lt)

Ji lokalizuojasi 42 bei 43 kvartaluose, per stebimą laikotarpį išliko stabili. Pažymėtina, jog

nuo 2006 metų kurtinių neaptinkama 1999 metais inventorizuotose tuokvietėse, esančiose 144 –

145 bei 159 – 160 kvartaluose. Pastaroji išvis neatitinka kriterijų, kadangi visiškai netinkami

medynai – vyrauja eglės su tankiu pomiškiu, buveinė visiškai netinkama.

Tuo tarpu 144 – 145 kvartaluose esantys medynai potencialiai labai tinkami, tačiau juose

jokių kurtinių veiklos pėdsakų pastaruoju metu neaptinkama. Jei ten tuokvietė ir buvo, ji pasislinko

(kas mažai tikėtina, nes aplinkoje vėlgi nelabai tinkami medynai) arba susijungė su D tuokviete. Tai

galėjo įtakoti vien tik gamtiniai faktoriai, nesusiję su žmogaus veikla.

D

36

E ir I tuokviečių išsidėstymas bei ribos pateiktos 11 pav.

11 pav. Kurtinių E ir I tuokviečių erdvinis išsidėstymas, 2009 metų duomenys (www.amvmt.lt)

E tuokvietėje, esančioje 57 ir 63 kvartaluose kurtiniai buvo fiksuoti (tiesa, ne kasmet), ji buvo

stabili. Tuo tarpu I tuokvietė, esanti 61 bei 67 kvartaluose monitoringo duomenimis nebuvo

patvirtinta, nerasta jokių požymių, jog jos ten esama. Tiesa, kurtiniai ne monitoringo metu šioje

išskirtos tuokvietės teritorijoje buvo fiksuoti, tačiau tai galėjo būti ir paukščiai, susirenkantys į E

tuokvietę. Jokių išskirtinių faktorių, galinčių neigiamai įtakoti kurtinių būklę E ar I tuokvietėse,

nenustatyta.

F tuokvietė (12 pav.) aptikta Girutiškio gamtiniame rezervate, iki 2006 metų ji nebuvo

žinoma, joje aptinkami pavieniai paukščiai. Kadangi šalia yra gana gausi ir ilgametė G tuokvietė

(12 pav.), labai tikėtina, jog F tuokvietės patinai dažnai nuskrenda ir į G.

E

E1

I I1

37

12pav. Kurtinių F ir G tuokviečių erdvinis išsidėstymas, 2009 metų duomenys (www.amvmt.lt)

Tarp F (20 ir 21 kvartalai) bei G (31 ir 32 kvartala) yra apie 1 km atstumas. Be to, reikia

įvertinti tai, jog G tuokvietė pasislinkusi – jos lokalizacija šiuo metu yra 31 kvartalo šiaurės

vakarinėje dalyje (pažymėtoje kaip apsaugos zona) bei 23 kvartalo pietinėje dalyje (dalinai

buvusioje tuokvietėje, dalinai – apsaugos zonoje). Taigi, tuokvietė pasislinko į šiaurės vakarus, link

F tuokvietės.

Pagrindiniai tai sąlygoję veiksniai galimai buvo bent keli. Rytiniu tuokvietės pakraščiu

praeina miško keliukas, tiesa, neintensyviai eksploatuojamas. Prie pietiniame pakraštyje esančio

Ešerinio I ežero gana intensyviai poilsiaujama, nors tai ir neleistina (teritorija turi telmologinio

draustinio statusą). Galėjo įtakos turėti ir miškų ūkio veikla (sanitariniai bei kiti (ribinių linijų

prakirtimas) kirtimai). 2012 metais aptiktas negyvas patinas, dalinai suėstas, taigi, tam tikrą poveikį

galėjo turėti ir plėšrūnų veikla.

Apibendrinant galima teigti, jog G tuokvietės bei jos apsaugos zonos ribos yra koreguotinos,

nors tuokvietė gyvybinga, tačiau ji pasislinkusi erdvėje.

H ir U tuokvietės (13 pav.) buvo šalia viena kitos.

F F1

G

G1

38

13pav. Kurtinių H ir U tuokviečių erdvinis išsidėstymas, 2009 metų duomenys (www.amvmt.lt)

Dėl mažo atstumo tarp jų vėlgi galima spėti, jog jos galėjo būti traktuojamos kaip viena.

Žinomos nuo 1999 metų šiuo metu jos kaip ir nebeegzistuoja, tačiau susiformavo kita tuokvietė,

greičiausiai iš abiejų pastarųjų. Jų lokalizacija šiuo metu yra Pasiaurės girininkijos 31 – 42 bei

Januliškio girininkijos 70 – 80 kvartalai. Pagrindinės poslinkio priežastys be jokios abejonės yra

intensyvi miškų ūkio veikla bei trikdymas. Transporto priemonės vargu ar galėjo turėti įtakos

poslinkiams, kadangi per buvusias tuokvietes einančiomis kvartalinėmis, miško keliukais bei

elektros linija eismas daug mažiau intensyvesnis, nei keliu Lakaja – Januliškis. Tuo tarpu sodinukų

sodinimas, ugdymas, tarpiniai bei pagrindiniai kirtimai, medienos ruoša, jos išvežimas neabejotinai

yra pagrindiniai trikdžiai, sąlygoję šiuos pokyčius. Reikalingi papildomi tyrimai naujos tuokvietės

ribų bei apsaugos zonos ribų išskyrimui.

J tuokvietės lokalizacija bei ribos pateikiamos 14 pav.

H U H1

U1

39

14 pav. Kurtinių J tuokvietės erdvinis išsidėstymas, 2009 metų duomenys (www.amvmt.lt)

Tuokvietė ilgametė, stabili ir gana gausi (iki 7 patinų atskirais metais). Jokių erdvinių

poslinkių nepastebėta. Tuokvietė kompaktiška, ją riboja netinkami medynai. Šalia einantis keliukas

mažai važinėjamas, be to, kaip jau buvo minėta, neintensyvus eismas paukščių tuoktuvių metu

netrikdo, bent jau nepastebėta jokių to įrodymų.

K ir S tuokvietės išsidėstę sąlyginai arti viena kitos (15 pav.).

15pav. Kurtinių K ir S tuokviečių erdvinis išsidėstymas, 2009 metų duomenys (www.amvmt.lt)

J

J1

K

K1

S S1

40

K tuokvietė dėl pagrindinai miško kirtimų yra pasislinkusi į 206 bei 217 kvartalus. 216

kvartalo rytinėje dalyje, pačioje tuokvietės teritorijoje vyko intensyvūs miško kirtimai, tarp jų ir

pagrindiniai atvejiniai. Šiuo atveju vėlgi tai be jokios abejonės turėjo įtakos tuokvietės poslinkiams.

Beje, ne vien dėl trikdymo, bet ir dėl tuokviečių būklės pabloginimo.

Tuo tarpu S tuokvietė, esanti 220 kvartale dalinai buvo sugadinta, dalinai išbaidyti paukščiai

(vasario – kovo mėnesiais buvo vykdomas plynas kirtimas).

3.3.Faktorių, turėjusių įtakos kurtinių gausos kaitai bei buveinių erdviniams

poslinkiams 1999 – 2014 metų laikotarpiu, įvertinimas

Analizuojant faktorius, kurie turėjo įtakos kurtinių gausos kaitai bei buveinių erdviniams

poslinkiams 1999 – 2014 metais, pagrindinės grėsmės išskiriamos kaip: trikdymas dėl transporto

priemonių, lankytojai veisimosi ir maitinimosi vietose, kirtimai, miško ruoša veisimosi vietoje 02 –

08 mėnesiais, kirtimai, miško ruoša maitinimosi vietoje 02 – 08 mėnesiais, kirtimai veisimosi

vietoje 09 – 01 mėnesiais, ir plėšrūnų galimas neigiamas poveikis. Grėsmių pasiskirstymas

atskirose tuokvietėse pateikiamas 6 lentelėje.

6 lentelė. Grėsmių įvertinimas atitinkamose tuokvietėse. ( 0 nėra grėsmės; 1 yra grėsmė )

Grėsmės

Tuokvietės

A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V Z

Kirtimai veisimosi

vietoje, 09-01 mėn. 0 0 0 0 0 0 0 1 0 0 0 0 0 0 1 0 0 1 1 1 1 0 0

Kirtimai, miško

ruoša veisimosi

vietoje, 02-08 mėn.

0 0 0 0 0 0 1 1 0 0 1 1 1 1 1 0 1 1 1 1 1 0 0

Kirtimai, miško

ruoša maitinimosi

vietoje, 02-08 mėn.

0 0 0 0 0 0 1 0 0 0 1 1 1 1 1 0 1 1 1 1 1 0 0

Lankytojai veisimosi

ir maitinimosi

vietose

0 0 0 0 1 0 1 1 1 1 1 0 0 1 1 0 1 1 1 1 1 0 1

Trikdymas dėl

transporto priemonių 1 0 0 0 1 0 1 1 1 1 1 0 0 1 1 0 1 1 1 1 1 0 1

Plėšrūnų galimas

neigiamas poveikis 0 1 1 1 0 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1 0 0 0 0 0 1 0

41

Kurtinių gausa ir kartu buveinių erdviniai poslinkiai priklauso nuo keleto veiksnių, tačiau

pagrindinės grėsmės susijusios su žmogaus veikla. Didelės reikšmės kurtinių gausumui turėjo ir

trikdymas dėl transporto priemonių, intensyvus eismas šalia tuokviečių esančiais keliais ar miško

keliukais. Ši grėsmė sudarė 24 % visų pagrindinių grėsmių. Taip pat lankymasis kurtinio veisimosi

ir maitinimosi vietose įvardijama kaip gana svarbi grėsmė, įtakojanti kurtinių gausumą (21%). Tai

susiję su žmonių specifinėmis laisvalaikio veiklomis, grybautojų antplūdis pasirodžius pirmiesiems

grybams, kurie auga dar kurtinio tuoktuvių metu, dideli žmonių srautai miškuose tiesiog

laisvalaikio praleidimui, didelis besidominčių gamta žmonių skaičius, kurie nori pamatyti, išgirsti ar

nufotografuoti kurtinį. Neatsargus elgesys gali išbaidyti kurtinius iš tuokviečių. Kirtimai, miško

ruoša veisimosi vietoje, nuo vasario iki rugpjūčio mėnesio sudarė 19 %. Kitimai, miško ruoša

maitinimosi vietoje, nuo vasario iki rugpjūčio mėnesio sudarė 17 %. Plėšrūnų galimas neigiamas

poveikis turėjo įtakos kurtinių gausai ir buveinių erdviniams poslinkiams ir sudarė 10 %. Per didelis

plėšrūnų gausumas neigiamai veikia pirmiausiai kurtinių veisimosi sėkmingumą - plėšrūnai

sunaikina kurtinių dėtis, jauniklius, gali papjauti suaugusius patinus ir perinčias pateles. Palyginus

ne didelė dalis 9 %, bet labai reikšminga grėsmė tai kirtimai veisimosi vietoje nuo rugsėjo iki sausio

mėnesio (16 pav.).

16 pav. Grėsmės, įtakojančios kurtinių gausumą

Visos šios grėsmės buvo vertinamos pačiose tuokvietėse, pagal tyrimo metodikoje nurodytu

vietos savybių išsaugojimo įvertinimu. (4 lentelė) (Raudonikis, 2006)

42

IŠVADOS

1. Labanoro girios paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje nėra reikšmingų kurtinių

populiacijos gausumo pokyčių, tačiau nuo 1999 iki 2014 metų kurtinių skaičius keitėsi

priklausomai nuo tuokviečių ir aplinkos veiksnių. 1999 m. – 34 kurtinio patinai; 2006 m. –

18 kurtinio patinų; 2008 m. – 26 kurtinio patinai; 2010 m. – 21 kurtinio patinas; 2012 m. –

39 kurtino patinai; 2014 m. – 25 kurtinio patinai.

2. Tuokvietės, kuriose pastebimi erdviniai poslinkiai buvo veikiamos miškų ūkio veiklos,

rekreacijos, dažno žmonių lankymosi tuokvietėse. Toks trikdymas pačiai populiacijai

tiesiogiai įtakos neturi, tačiau tokiu būdu paukščiai išbaidomi iš optimaliausių buveinių ir tai

sąlygoja kurtinių tuokviečių erdvinius poslinkius; 1999 – 2014 metų laikotarpiu 7 kurtinių

tuokvietės liko nepakitusios, 6 susijungė, 3 tuokvietės išnyko ir 2 tuokvietės pasislinko.

3. . Didžiausią įtaką kurtinių gausumui turi trikdymas dėl transporto priemonių 24%,

Lankytojai veisimosi ir maitinimosi vietose 21% , kirtimai, miško ruoša veisimosi vietoje 02

- 08 mėn. 19%, kirtimai, miško ruoša maitinimosi vietoje 02 - 08 mėn. 17 %, plėšrūnų

galimas neigiamas poveikis 10 %, kirtimai veisimosi vietoje 9%.

43

LITERATŪRA

Birds in Europe. Population estimates, trends and conservation status. Birdlife International,

Oxford, „British library“, 2004.

Dagys. M. Ar pavyks atkurti ankstesnį kurtinio paplitimą Lietuvoje. Žurnalas apie gamtą, 2006,

Nr.2. Vilnius, „Lututė“, 2006.

Europos Bendrijos Tarybos direktyva 79/409/EEC dėl laukinių paukščių apsaugos (Paukščių

direktyva). Priimta 1979 m. balandžio 2 d.

Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencija. Bernas, 1979 m.

Kurlavičius. P. Ar gyvens Lietuvoje kurtiniai. Baltasis gandras.1999, Nr.2.

Kurlavičius P. Vadovas Lietuvos paukščiams pažinti. Vilnius, „Lututė“, 2003.

Lietuvos raudonoji knyga. Sudarė Rašomavičius V. Vilnius, „Lututė“, 2007.

Lietuvos fauna. Paukščiai. 1 t. Sudarė Logminas V. Vilnius, „Mokslas“, 1990.

Maehl P. Kai kurių Europos Bendrijos svarbos rūšių buveinių tvarkymo rekomendacijos. Vilnius,

„Lututė“, 2006.

Logminas V. 1979. Lietuvos paukščiai. Vilnius, Mokslas. 62-64 p.

Murauskas G., Čekanavičius V.. Statistika ir jos taikymai. II dalis. Vilnius, 2002.

Raudonikis L. Europos sąjungos reikšmės paukščiams svarbios teritorijos Lietuvoje. Vilnius,

„Lututė“, 2000.

Raudonikis L., Stanevičius V., Brazaitis G., Sorokaitė J., Treinys R., Dagys M., Dementavičius D.

Europos bendrijos svarbos gyvūnų rūšių monitoringo metodikos. Paukščiai. Vilnius, „Petro

ofsetas“, 2006.

Raudonikis L. Bendra Europos Bendrijos perinčių paukščių rūšių 2006 metų ataskaita. Vilnius,

2007.

Raudonikis. L. Paslaptingasis kurtinys. Baltasis gandras, 2000, Nr.1.K.:Lututė.2000

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902)

2004 m. balandžio 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 399 „Dėl Lietuvos

Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų,

sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“.

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 669 „Dėl miško

ugdymo kirtimų taisyklių patvirtinimo“.

www.birdlife.lt, 2004.01.03

www.am.lt, 2014.01.03

www.dantis.tvk.lt, 2014.02.14

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=281951, 2014.02.14

44

http://www.viesvile.lt/naujienos_read.php?id=11928201102013.09.12

http://www.birdlife.lt/lod/files/Miskai PK/Ekologiniai%20bukles%20vertinimo%20kriterijai.pdf,

2013.09.12

http://gamta.lt/cms/index?rubricId=98975e0e-c23e-4fc0-9c79-2ffe1ac6e5d2, 2014.01.03

VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas. „VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos Aukštagirio girininkijos

taksoraštis“. Miškotvarka 1999 m. (aktualizuota 2007 m.).

VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas. „VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos Antaliedės girininkijos

taksoraštis“. Miškotvarka 1999 m. (aktualizuota 2007 m.).

VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas. „VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos Januliškio girininkijos

taksoraštis“. Miškotvarka 1999 m. (aktualizuota 2007 m.).

VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas. „VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos Labanoro girininkijos

taksoraštis“. Miškotvarka 1999 m. (aktualizuota 2007 m.).

VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas. „VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos Pasiaurės girininkijos

taksoraštis“. Miškotvarka 1999 m. (aktualizuota 2007 m.).

VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas. „VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos Prūdiškės girininkijos

taksoraštis“. Miškotvarka 1999 m. (aktualizuota 2007 m.).

45

PRIEDAI

46

JAUNASIS MOKSLININKAS – 2015. Straipsnių rinkinys

Biologinės įvairovės ir laukinių gyvūnų populiacijų valdymo mokslinė sekcija

KURTINIŲ TUOKVIEČIŲ ERDVINIAI POSLINKIAI LABANORO GIRIOJE IR JUOS

LEMIANTYS VEIKSNIAI

Liudas VASARAVIČIUS

Santrauka

Labanoro regioninis parkas išskirtas kaip kurtinių apsaugai svarbi teritorija. Tačiau tai neužtikrina šios Lietuvoje

sparčiai nykstančios rūšies išsaugojimo. Todėl, siekiant geresnės apsaugos, grėsmių sumažinimo, būtina įvertinti

paukščių skaičių saugomoje teritorijoje bei nustatyti, kokios buveinės jiems tinkamiausios. Kurtiniai tuokvietėms

dažniausiai pasirenka senus, brandžius ar perbrendusius, žemo skalsumo pušies medynus be pomiškio su retu kadagių

traku arba be jo. Viena pagrindinių tuokvietės pasirinkimo sąlygų – aplinkoje esanti pelkė su krūmokšniais – gailiais,

vaivorais, bereiniais.

Tyrimo objektas – Švenčionių rajone, Labanoro girios paukščių apsaugai svarbios teritorijos dalyje esanti

kurtinių populiacija.

Pagrindiniai aspektai, kurie sąlygojo kurtinių tuokviečių erdvinius poslinkius yra susiję su žmogaus veikla. Tai

trikdymas lankymosi tuokvietėse metu, miškų ūkio veikla, rekreacija. Nors tai populiacijos gausos tiesiogiai nepaveikia,

tačiau paukščiai išbaidomi iš optimaliausių buveinių.

Raktiniai žodžiai: kurtinys, tuokviečių erdviniai poslinkiai, Labanoro giria.

Įvadas

Pagal paukščių direktyvą Europos Bendrijos šalyse narėse steigiamos visoje Europoje nykstančių paukščių

apsaugai svarbios teritorijos. Kurtinys įtrauktas į Berno konvencijos III bei Paukščių direktyvos I priedus. Mūsų šalyje

kurtinio apsaugai išskirtos 7 teritorijos, viena kurių – Labanoro giria, kurios ribos sutampa su Labanoro regioninio

parko ribomis. Paukštis saugomas ir nacionaliniame lygmenyje. Lietuvoje kurtinys įrašytas Raudonąją knygą,

priskiriamas 2 (sparčiai nykstanti rūšis) retumo kategorijai.

Kurtinys plačiai paplitęs Eurazijoje, tačiau Europoje jo populiacijos labai suskaidytos. 2004 metų duomenimis

šalies populiacija buvo vertinama 300 – 400 patinų. Gausiausiai aptinkamas Čepkelių rezervate, Rūdninkų bei Labanoro

giriose, Gelednės biosferos poligone. Kurtinys gyvena sausuose ar užmirkusiuose pušynuose ir aukštapelkėse,

apaugusiose žemomis pušaitėmis. Tinkamiausios buveinės yra brandūs, šviesūs pušynai, turintys gausų uoginių

krūmokšnių ardą, kurį sudaro vaivorai, mėlynės ir bruknės. Vengia ištisinių miško plotų, nors retkarčiais randamas

pusamžiuose medynuose. Kurtiniai nevengia infrastruktūros objektų – žvyruotų kelių ir miško keliukų, bei kvartalinių ir

elektros perdavimo linijų. (Zyzas R., 2012).

Priklausomai nuo pavasario eigos, kovo antroje pusėje – balandžio pradžioje prasideda tuoktuvės.

Intensyviausias tuoktuvių laikotarpis būna balandžio viduryje ir trunka 10 – 14 dienų.

Kurtinių skaičiaus įvertinimui taikyta valstybinė monitoringo metodika. Pagal ją skaičius buvo nustatinėjamas

vizualiai stebint paukščius vakarais jiems susirenkant į tuokvietes bei pagal ekskrementus. Taip pat pagal taksoraščius

įvertintas buveinių pasirinkimo pobūdis. Pagal monitoringo metodiką Labanoro regioniniame parke įvertinta kurtinių

gausa 18 – oje tuokviečių. Nustatyta kurtinių gausa – 43 patinai.

Sparčiai vystantis technologijoms, augant gyvenimo lygiui nuolat didėja vartojimas. Tai, ko vienai šeimai

užtekdavo prieš šimtą metų, šiuo metu jau mažai vienam žmogui. Todėl natūralu, jog vis intensyviau ir intensyviau

panaudojami gamtiniai ištekliai. Vieni jų, tokie kaip nafta, baigia išsekti, kitų likę dar pakankamai. Todėl natūralu, jog

gamtiniai ištekliai, kurių atsargos nėra beribės, vis dažniau keičiami atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Anglis ar

mazutas vis dažniau pakeičiami mediena ar kitomis augalinės kilmės medžiagomis. Todėl nenuostabu, jog vis labiau

intensyvėja miškų ūkinė veikla.

Miškas, kaip ir kitos ekosistemos, yra gyvybiškai svarbus didelei gyvūnijos daliai kaip maisto šaltinis,

gyvenamoji vieta, slėptuvė. Jame sau prieglaudą randa didelė dalis vabzdžių, paukščių, žinduolių ir kitų gyvūnijos

pasaulio atstovų.

Lietuvoje didesnė miškų dalis koncentruojasi rytinėje ir pietinėje šalies dalyse. Čia vyrauja pušynai, kuriuose sau

vietą randa vieni nuostabiausių ir rečiausių mūsų krašto paukščių – kurtiniai.

Kurtinys labai archajiškas paukštis, labai prisirišęs prie pušynų. Be to, jis nemigruoja, visą gyvenimą praleidžia

tame pačiame miško masyve. Todėl natūralu, jog jis labai jautrus bet kokiam trikdymui. Siekiant apsaugoti jį nuo

išnykimo, užtikrintų pačių paukščių ir buveinių išsaugojimą, reikia žinoti jo veisimosi, tuoktuvių vietas, įvertinti

biotopų pobūdį, paukščių gausumą ir jų elgseną, prisitaikymą prie žmogaus. Toks ir buvo šio darbo tikslas.

Labanoro regioninis parkas pasirinktas neatsitiktinai. Čia gyvena viena didžiausių Lietuvoje kurtinių populiacijų,

be to, parkas išskirtas kaip paukščių apsaugai svarbi teritorija, taigi svarbi visos Europos Sąjungos kontekste.

47

Darbo tikslas Išanalizuoti kurtinių tuokviečių erdvinius poslinkius 1999-2014 metais Labanoro girios paukščių apsaugai

svarbioje teritorijoje bei juos lemiančius veiksnius.

Darbo uždaviniai:

4. Įvertinti kurtinių bendrą gausumą ir gausumo kaitą Labanoro girios paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje 1999-

2014 metais;

5. Nustatyti Labanoro girios paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje žinomų kurtinių tuokviečių erdvinę struktūrą bei

jos pokyčius 1999-2014 metais;

6. Įvertinti faktorius, kurie galėjo turėti įtakos kurtinių gausos kaitai bei buveinių erdviniams poslinkiams 1999-2014

metų laikotarpiu.

Tyrimo objektas ir vieta

Švenčionių rajone, Labanoro regioniniame parke esanti Labanoro girios paukščių apsaugai svarbi teritorija ir joje

esanti kurtinių populiacija.

Tyrimo metodika

Tyrimai buvo atliekami paties darbo autoriaus kartu su Labanoro regioninio parko ir Aukštaitijos nacionalinio

parko direkcijos Gamtos skyriaus už monitoringo vykdymą atsakingu specialistu.

1999 metų duomenys gauti apklausiant miškininkus bei gamtininkus bei pagal girininkijose bei regioninio parko

direkcijoje saugomus archyvinius duomenis. 2006, 2008, 2010, 2012 bei 2014 metais duomenys buvo surenkami

sistemingiau, kadangi parko direkcijos specialistai vykdė kurtinių monitoringą pagal valstybinę aplinkos monitoringo

programą. 2010 bei 2014 metais atliekant monitoringo darbus dalyvavo ir šio darbo autorius.

Stebėjimo vieta, pirmiausia – visos žinomos kurtinių tuoktuvių teritorijos. Tačiau siekiant tikslesnių duomenų ir

rezultatų buvo aplankytos ir visos potencialios tuoktuvių vietos.

Įvertinama atskirose tuokvietėse esančių patinų gausa. Tačiau nebūtina stebėti pačių paukščių. Apskaitų metu

užtenka registruoti tik jų veiklos pėdsakus, tiksliau ekskrementus. Pati apskaita vykdoma pačioje tuokvietėje ar

pasirinktoje potencialioje teritorijoje, detaliai apžiūrit kurtinių veiklos pėdsakus – išmatas, pėdas, plunksnas ir pan.

Tačiau esminė informacija apie tuokvietės būklę, t.y. patinų skaičių, surenkamas tik tiksliai nustačius, kuriuose

medžiuose patinai tupi tuoktuvių metu. Vėliau pagal išmatų kiekį ir būklę, sprendžiama apie patinų tuokvietėje skaičių

(Raudonikis, 2006).

Rezultatai ir jų aptarimas

Labanoro girios PAST (iki 2005 metų – Labanoro regioniniame parke) kurtinių gausa buvo įvertinta 18

tuokviečių. 1999 metais buvo žinoma 16 tuokviečių. 2006 – 2014 metais juose vykdyti monitoringo darbai ir šiuo metu

Labanoro girios paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje nustatyta 18 – 19 tuokviečių, visos jos – Švenčionių rajone.

Siekiant palyginti kurtinių gausą 1999 – 2014 metais buvo atlikta lyginamoji analizė (1 ir 2 pav.).

1 pav. Kurtinių gausos atskirose tuokvietėse 1999 – 2014 metais palyginimas

Lyginant kurtinių gausą atskirose tuokvietėse pastebimas skirtingas kurtinių skaičius skirtingais metais. 1999

metais kurtinių didžiausias skaičius buvo pastebimas A, C, G ir K tuokvietėse, tačiau A tuokvietė jau nebeegzistuoja,

kadangi paskutiniai veiklos pėdsakai (plunksnos) buvo fiksuotos 2010 metais. Tuokvietės išnykimui įtakos galėjo turėti

plėšrūnų poveikis, kadangi tuokvietė buvo įsikūrusi rezervate, kur draudžiamas bet koks lankymas ir medžioklė. C

tuokvietėje kurtinių gausa stabili visais metais (1999 – 2014), skaičius kinta tačiau nežymiai. Šioje tuokvietėje realių

48

grėsmių nepastebima, plėšrūnų galimas neigiamas poveikis irgi neturėtų būti kaip išskirtinis. Tuokvietė yra Antaliedės

botariniame - zoologiniame draustinyje, dėl tokio statuso labiau ribojama miškų ūkio veikla. Taigi, galima daryti

prielaidą, kad miškų ūkio veikla turi įtakos kurtinių gausai.

2 pav. Kurtinių skaičius 1999 – 2014 metais

Analizuojant kurtinių skaičių 1999 – 2014 metais pastebima, kad didžiausias šių paukščių populiacijos

mažėjimas buvo 2006 metais, kuomet jų buvo pastebima tik 18. Lyginant su kitais metais (2008 – 2012) skaičius

svyruoja 21-39. Tokią pat išvadą galima daryti ir lyginant atitinkamų tuokviečių kurtinių populiaciją, beveik visuose

tuokvietėse kurtinių pastebima 2008, 2010, 2012 metais. Tačiau 2014 metais vėl pastebimas kurtinių skaičius

mažėjimas, iš viso preliminariai jų suskaičiuojama buvo tik 25.

Taigi, vertinant bendrą gausumą gali atrodyti, jog 2006 metais kurtinių buvo sumažėję. Tačiau tai lėmė

subjektyvios priežastys – tai buvo pirmi metai, kai buvo pradėtas vykdyti valstybinis monitoringas, tyrėjui trūko

patirties, mažiau pažįstama buvo ir teritorija. 1999 metų duomenys nepilni, nes dažnai buvo konstatuojama, jog

tuokvietėje kurtinių yra, tačiau neaiškus jų kiekis. 2014 metais ne visose tuokvietėse atlikti tyrimai.

Apibendrinant galima teigti, jog Labanoro regioniniame parke esanti kurtinių populiacija yra pakankamai stabili

ir gyvybinga, tuokviečių tankis pakankamas jog populiacija galėtų egzistuoti ilgą laiką. Įvertinus tai, jog menamai

žinoma apie 70% tuokviečių, bendra paukščių (patinų) gausa Labanoro girios PAST yra apie 25.

Be abejo, reikalingos papildomos apsaugos priemonės, tokios kaip medienos išvežimo reglamentavimas,

trikdymo iš žmogaus pusės apribojimai, ekologinis švietimas. Taip pat neleistina viešinti tikslių duomenų apie esamas

tuokvietes.

Kurtinių tuokviečių erdvinė struktūra per 1999 – 2014 metus žymiai nepasikeitė, kai kurios tuokvietės

pasislinko, kai kurios susijungė. 1999 – 2014 metų laikotarpiu erdviniai poslinkiai įvertinti 13 tuokviečių, 2 tuokvietės

liko nepakitusios, 6 susijungė, 3 tuokvietės išnyko ir 2 tuokvietės pasislinkusios. Pagrindiniai aspektai, sąlygoję kurtinių

tuokviečių erdvinius poslinkius tiesiogiai susijęs su žmogaus veikla. Toks trikdymas pačiai populiacijai tiesiogiai įtakos

neturi, tačiau tokiu būdu paukščiai išbaidomi iš optimaliausių buveinių ir tai sąlygoja kurtinių tuokviečių erdvinius

poslinkius.

3 pav. Grėsmės, įtakojančios kurtinių gausumą

49

Pagrindinė grėsmė, kuri turėjo įtakos kurtinių gausai ir buveinių erdviniams poslinkiams, buvo trikdymas dėl

transporto priemonių. Ši grėsmė sudarė 24% visų grėsmių (3 pav.). Taip pat gana didelės reikšmės kurtinių gausumui

turėjo ir lankytojai veisimosi ir maitinimosi vietose. Ši grėsmė sudarė 19 % visų pagrindinių grėsmių.

Išvados 1. Kurtinys Lietuvoje yra paplitęs lokaliai, dažnai tarpusavyje susisiekiančiuose miškų masyvuose. Jau nuo senų

laikų geriausias kurtinių būklė buvo Labanoro girioje ir gretimuose miškuose. Labanoro girios paukščių

apsaugai svarbioje teritorijoje nėra reikšmingų kurtinių populiacijos gausumo pokyčių, tačiau nuo 1999 iki

2014 metų kurtinių skaičius keitėsi priklausomai nuo tuokviečių ir aplinkos veiksnių. 1999m – 34 kurtinio

patinai; 2006m – 18 kurtinio patinų; 2008m – 26 kurtinio patinai; 2010m – 21 kurtinio patinas; 2012m – 39

kurtino patinai; 2014m – 25 kurtinio patinai.

2. Kurtinių tuokviečių erdviniai poslinkiai dažniausiai buvo įtakojami ir susiję su žmogaus veikla. Tuokvietės,

kuriose buvo pastebimi pokyčiai, buvo veikiamos miškų ūkio veiklos ir dažnai lankomos žmonių. Toks

kurtinių trikdymas populiacijai tiesiogiai įtakos neturi, tačiau paukščiai išbaidomi iš optimaliausių buveinių ir

tai sąlygoja kurtinių tuokviečių erdvinius poslinkius. 1999 – 2014 metų laikotarpiu 2 kurtinių tuokvietės liko

nepakitusios, 6 susijungė, 3 tuokvietės išnyko ir 2 tuokvietės pasislinko.

3. Kurtinio populiacijos išlikimo galimybės PAST teritorijoje priklauso nuo tuokviečių būklės dideliuose miškų

masyvuose, kurie yra ūkinės svarbos, todėl šiose teritorijose susikerta ūkiniai ir gamtosauginiai interesai.

Didžiausią įtaką kurtinių gausumui turi transporto priemonės 24%. Lankytojai veisimosi ir maitinimosi

vietose 21% , kirtimai, miško ruoša veisimosi vietoje 02 - 08 mėn. 19%, kirtimai, miško ruoša maitinimosi

vietoje 02 - 08 mėn. 17 %, plėšrūnų galimas neigiamas poveikis 10 %, kirtimai veisimosi vietoje 09 – 01 mėn.

9%.

Literatūra Kurlavičius P. Vadovas Lietuvos paukščiams pažinti. Vilnius, „Lututė“, 2003.

Lietuvos raudonoji knyga. Sudarė Rašomavičius V. Vilnius, „Lututė“, 2007.

Lietuvos fauna. Paukščiai. 1 t. Sudarė Logminas V. Vilnius, „Mokslas“, 1990

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902)

Raudonikis L. Europos sąjungos reikšmės paukščiams svarbios teritorijos Lietuvoje. Vilnius, „Lututė“, 2000

Raudonikis L., Stanevičius V., Brazaitis G., Sorokaitė J., Treinys R., Dagys M., Dementavičius D. Europos bendrijos

svarbos gyvūnų rūšių monitoringo metodikos. Paukščiai. Vilnius, „Petro ofsetas“, 2006

Zyzas R. Kurtinių populiacijos gausos kaita ir miško struktūra jų buveinėse // Miškininkystė, ISSN 1392-2041, 2012,

Nr. 2 (72), p. 47-54.

SPATIAL DISPLACEMENT OF CAPERCAILLIE MATING PLACES IN LABANORAS FOREST AND THE

FACTORS INFLUENCING THEM.

Liudas VASARAVIČIUS

Summary

Labanoras Regional Park is separated as an important protective area for the capercailzies. However, this does

not guarantee the preservation of this endangered species in Lithuania. In order to improve their protection and reduce

threats, it is necessary to estimate the number of birds in a protected area and determine what kind of habitation they are

suitable for. As their mating place capercailzies often choose old, mature or over-ripped, low-nourishing pine stands

without undergrowth with a sparse juniper glade or without it. One of the main conditions in the selection of the mating-

place is the wetland with shrubs in its surroundings.

The object of the research is the population of capercailzies in an important part of the territory in Švenčionys

District, Labanoras Forest Protected Area.

The main aspects of the spatial displacements of the capercailzies’ mating-places are related to human

activities such as visits in these mating-places, forestry activities and recreation. While this does not affect directly the

population of the birds, they are flushed form their optimum habitats.

Keywords: capercailye, spatial displacements of the mating-places, Labanoras Forest.

Duomenys apie autorių Liudas Vasaravičius, Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto II studijų pakopos magistrantūros ištęstinių

studijų studentas

Studijų programa – Taikomoji ekologija

El. paštas: liudas.vasaravicius@gmail.com

Baigiamojo darbo vadovas: ASU Aplinkos ir ekologijos instituto lekt. Žydrūnas Preikša

Recenzentas: ASU Miško biologijos ir miškininkystės instituto lekt. dr. Jolanta Stankevičiūtė