remigijaus butkaus nuosavybĖs teise valdomo … · Šildymas: nėra pajungtas, nors sklype yra...

Vietovės lygmens detalusis planas

Sklypas kad. Nr. 2501/0031:72, J. Simpsono g. 17, Palangos m.

UAB „ALMONTUS“. Kodas 300587586. Pakruojo g. 25, LT-92307, Klaipėda. Tel/Faksas (+370 46) 381728.

Mob. tel. (+370 672) 80808. Elektroninis paštas: [email protected] Internetinis tinklalapis: www.almontus.lt

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

I. PLANAVIMO DARBŲ PROGRAMA

1.1. Detaliojo teritorijų planavimo dokumento organizatorius: Elena Kučkienė, UAB

„Entoja“, Tomas Milaknis, Vaidevas Merkevičius, Nerijus Jasinavičius, Rimvydas Jasinavičius.

1.2. Detaliojo teritorijų planavimo dokumento rengėjas: UAB „ALMONTUS", Pakruojo g. 25,

Klaipėda, tel./faks.: 8-46 381728, mob.: 8-672 80808, elektroninis paštas: [email protected]

Projekto vadovė: teritorijų detaliojo planavimo specialistė Jurgita Comienė, atestato Nr. 25026.

1.3. Planuojama teritorija: žemės sklypas, kurio kad. Nr.: 2501/0031:72, plotas – 0,3774 ha, J.

Simpsono g. 17, Palangos m.

1.4. Detaliojo teritorijų planavimo objekto pavadinimas: Vietovės lygmens žemės sklypo (kad. Nr.

2501/0031:72) esančio J. Simpsono g. 17, Palangos m., detalusis planas.

1.5. Detaliojo plano lygmuo: savivaldybės lygmens.

1.6. Detaliojo plano tikslai ir uždaviniai bei numatoma veikla: nekeičiant pagrindinės žemės

sklypo naudojimo paskirties ir būdo, nustatyti naudojimo pobūdį – prekybos, paslaugų ir pramogų

objektų statybos, beis nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą; Palangos miesto centrinės

dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32,

sprendinių keitimas planuojamoje teritorijoje.

1.7. Detaliojo planavimo proceso etapai: parengiamasis, rengimas (esamos būklės analizė,

koncepcijos nustatymas ir sprendinių konkretizavimas), sprendinių pasekmių vertinimas ir

baigiamasis. Planavimo etapai sujungiami, koncepcija rengiama ir tvirtinama kartu.

1.8. Detaliojo plano viešo svarstymo tvarka: bendroji tvarka.

1.9. Detaliojo teritorijų planavimo pagrindai: Detalusis planas rengiamas vadovaujantis

teritorijų planavimą reglamentuojančiais teisės aktais ir šiais dokumentais:

1.9.1. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypo

savininkui 2011-12-09 sutartimi Nr. 60-DP;

1.9.2. Planavimo sąlygų 2012-01-23 sąvadu Nr. 6:

Palangos miesto savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus

planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti, 2012-01-23 Nr. 6;

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos

departamento 2012-01-09 planavimo sąlygos Nr. (4)-LV4-38;

Kultūros paveldo departamentas prie kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio

2012-01-12 planavimo sąlygos Nr. 01;

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Palangos skyriaus 2012-01-05 planavimo sąlygos

Nr. PE2-1;

AB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialo 2012-01-11 planavimo sąlygos Nr. 11;

AB „Lesto“ 2012-01-17 planavimo sąlygos Nr. TS-43530-12-0014;

UAB „Palangos vandenys“ 2012-01-10 Nr. (12.5) IS-36 techninės sąlygos Nr. 2/12;

Palangos miesto savivaldybės administracijos statybos skyrius planavimo sąlygų nepateikė.

1.9.3. Planavimo užduotimi;

1.9.4. Planuojamoje teritorijoje atlikti tyrimai: nebuvo.

1.9.5. Planuojama teritorija apžiūrėta vietoje, padarytos fotonuotraukos.

1.10. Teritorijoje galioja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai:

1.10.1. bendrųjų planų:

Palangos miesto bendrasis planas (Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008-12-30





sprendimas Nr. T2-317), registracijos Nr. 000253000420.

1.10.2. specialiųjų planų:

Palangos I, II, III, Šventosios, Nemirsetos ir Palangos miesto nuotekų valymo įrenginių

vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų specialusis planas (Palangos miesto savivaldybės

tarybos 2008-08-28 sprendimas Nr. T2-229), registracijos Nr. 000253000408;

Palangos miesto šilumos ūkio specialusis planas (Palangos miesto savivaldybės tarybos

2009-12-03 sprendimas Nr. TS-306), registracijos Nr. 000252000441.

1.10.3. detaliųjų planų: Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas (Palangos miesto tarybos

2000 m. gegužės 25 d. sprendimas Nr. 32) registracijos Nr. 003253000300.

1.10.4. gyvenviečių generalinių planų: -

1.11. Rengiamo detaliojo plano sprendinių pasekmių poveikio vertinimas atliekamas šiais

aspektais: poveikio gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui.

1.12. Teritorijos strateginis vertinimas: Planuojamos teritorijos detaliojo plano sprendinių

poveikio aplinkai strateginis vertinimas neatliekamas.

Detaliojo planavimo specialistė Jurgita Comienė

Planavimo organizatoriai UAB „Entoja“

Tomas Milaknis

Rimvydas Jasinavičius

Nerijus Jasinavičius

Vaidevas Merkevičius

Elena Kučkienė





II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

2.1. Bendra informacija apie planuojamą teritoriją, geografinė padėtis: Planuojamas sklypas

(kad. Nr. 2501/0031:72, plotas – 0,3774 ha) yra adresu J. Simpsono g. 17, Palangos mieste, prie S.

Daukanto ir J. Simpsono gatvių sankirtos.

2.1.1. Žemės naudmenys, specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir apribojimai (servitutai): Žemės naudmenys: Žemės ūkio naudmenų našumo balas yra 40,0. Pagrindinė tikslinė naudojimo

paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos.

Servitutai: Kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas).

Šiuo metu žemės sklypui nustatytos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos:

• Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos – 0,3774 ha;

• Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonos – 0,0136 ha.

2.1.2. Planuojamos teritorijos užstatymas: Planuojamame žemės sklype yra pastatas – Klubas

(un. Nr. 2597-7000-1014), pagrindinė naudojimo paskirtis – Kultūros, bendras plotas 1705,36 m2

(pav. Nr. 1), pastatas po gaisro yra apleistas, griūvantis. Šalia planuojamo sklypo esanti teritorija

taip pat tankiai užstatyta, čia gausu naujai įrengtų viešbučių ir sveikatingumo kompleksų

(sanatorijų) (pav. Nr. 2(a,b)).

1. pav. Planuojamoje teritorijoje esantis pastatas

2(a). pav. Šalia planuojamos teritorijos esantys pastatai





2(b). pav. Šalia planuojamos teritorijos esantys pastatai

2.1.3. Aprūpinimas inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis: planuojamame

sklype yra visos reikalingos inžinerinės ir susisiekimo komunikacijos

Vandentiekio tinklai: centralizuotas – komunalinis vandentiekis.

Nuotekų tinklai: centralizuoti – komunalinis nuotekų šalinimas.

Lietaus nuotekų tinklai: centralizuoti.

Elektros tinklai: esami (0,4 kV kabelių linijos).

Dujotiekis: sklype nėra, nors šalia planuojamos teritorijos yra nutiesti dujotiekio tinklai.

Ryšių tinklai: planuojamo sklypo šiaurės pusėje yra nutiesta ryšių linija.

Šildymas: nėra pajungtas, nors sklype yra nutiestos šiluminės trasos.

Melioracija: planuojamas sklypas nemelioruotas.

Susisiekimas: į planuojama sklypą patenkama iš J. Simpsono gatvės, per esamą įvažiavimą.

2.1.4. Želdiniai: Planuojamoje teritorijoje remiantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų

banko išrašu saugotinų želdinių nėra, tačiau sklype yra keli pavieniai medžiai, kurie atitinka

kriterijus, pagal kuriuos augantys medžiai galimai turi būti priskiriami prie saugotinų želdinių. Visi

medžiai bus išsaugomi, o reikalui esant techninio projekto rengimo metu numatomi naikinti medžiai

bus inventorizuojami ir gaunamas leidimas jų kirtimui.

2.1.5. Gretimybės, jų galima įtaka detaliojo plano sprendiniams:

3. pav. Planuojamo žemės sklypo gretimybių schema

Gretimi sklypai: 1. Gretimybė (1-3): kadastrinis Nr. 2501/0031:109, kitos (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) paskirties,

savininkė: Bronė Stukelienė;





2. Gretimybė (3-4): kadastrinis Nr. 2501/0031:97, kitos (rekreacinės teritorijos) paskirties, savininkas: LIETUVOS

RESPUBLIKOS, patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos;

3. Gretimybė (4-5): valstybinės žemės fondas (J. Simpsono g.);

4. Gretimybė (5-6): valstybinės žemės fondas (S. Daukanto g.);

5. Gretimybė (6-8): kadastrinis Nr. 2501/0031:156, kitos (rekreacinės teritorijos) paskirties, savininkas: LIETUVOS

RESPUBLIKA, patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, sudaryta nuomos

sutartis su Rolandu Žyle, pastato – Sanatorija, unikalus Nr. 2593-7000-5010, savininkas: Rolandas Žylė;

6. Gretimybė (8-1): kadastrinis Nr. 2501/0031:110, kitos (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) paskirties,

savininkai: Stasys Matuzas, Arūnas Puidokas, IĮ „Kisanida“, Adolfas Ginaitis.

Gretimybės numatomai ūkinei veiklai įtakos neturės, tačiau planuojama ūkinė veikla turi

atsižvelgti į greta esančias gyvenamąsias teritorijas.

2.1.6. Gamtos ir kultūros paveldo objektai: Planuojamas žemės sklypas patenka į Palangos

miesto istorinės dalies (un. vertybės kodas kultūros vertybių registre 12613) teritorija:

4. pav. Ištrauka iš Kultūros vertybių registro. Bendras teritorijos ir gretimybių vaizdas

Šalia planuojamos teritorijos esančios kultūros vertybės: - Palangos miesto istorinė dalis (un. kod. 12613), Vertingosios savybės : 1.3.1. planavimo sprendiniai –

planinė struktūra, stačiakampis gatvių tinklas (-; iš dalies pakitę; TRP; 2008 m.); tūrinės-erdvinės struktūros,

suformuotos visuomeninės-prekybinės, vasarvietės ir gyvenamosios zonų XIX a. - XX a. I p. užstatymo,

fragmentai (-; iš dalies pakitusi; TRP; FF Nr. 1-182; 2008 m.); miesto istorinės dalies panorama, siluetas nuo

Baltijos jūros pusės ir nuo Klaipėdos-Liepojos plento (-; iš dalies pakitusios; FF Nr. 01; 2008 m.); centrinių -

Vytauto (senasis Klaipėdos-Liepojos traktas) ir Kretingos - gatvių vyraujantis XIX a. - XX a. pr., Vytauto g.

Š dalyje - XX a. I p. tankus perimetrinis ir perimetrinis su tarpais užstatymas 1-2 aukštų mediniais, centre

(prie Kretingos ir Vytauto gatvių sankirtos, Vytauto g. Š dalyje) daugiausia mūriniais, prekybinės bei

visuomeninės paskirties pastatais (iš dalies pakitęs; TRP; BR Nr. 7; FF Nr. 1-28; 2008 m ); PV dalyje -

vasarvietės zonos XIX a. - XX a. I p. užstatymas vilomis, daugiausia 2 aukštų medinėmis, laisvai

išsidėsčiusiomis didelio ploto sklypuose; vasarvietės teritorijoje išskirtina J. Basanavičiaus g., kuriai

būdingas gatvinio pobūdžio apstatymas (miesto dalis nuo Ronžės upelio P kranto iki S. Dariaus ir S. Girėno

g., nuo Vytauto g. iki Meilės al., Birutės g. Š dalies teritorija; iš dalies pakitusi; TRP; BR Nr. 7; FF Nr. 29-

98; 2008 m.); teritorijos Š ir R dalyse, individualių vilų ir gyvenamųjų namų zonoje, - sodybinio perimetrinio

užstatymo mediniais ir mūriniais 1-2 aukštų pastatais pobūdis (miesto istorinės dalies apibrėžta teritorija

Ronžės upelio Š krante ir Vytauto g. PR dalyje; iš dalies pakitusi; TRP; BR Nr. 7; FF Nr. 99-180; 2008 m.);

Vytauto g. P dalies ŠV pusės, Kretingos g. PV pusės, Piktuižio g. PR pusės, Jūratės g. prie sankirtos su

Smilčių g. PV pusės, Birutės g. Š dalies PR pusės, J. Basanavičiaus ir Birutės g. sankryžoje - J.

Basanavičiaus g. PV pusės ir Birutės g. V pusės užstatymo išklotinės (-; iš dalies pakitęs; TRP; BR Nr. 9; FF

Nr. 26, 27, 41-42, 94, 98, 100-102, 117, 121, 170, 171; 2008 m.); Vytauto, Kretingos, Maironio, Smilčių,

Kastyčio, Jūratės (iki Vytauto g.), S. Neries, Neringos, Krašto gatvių, Naglio al., Žemaitės g. PR atkarpos, B.

Oškinio ir Sinagogos gatvių ŠR atkarpų, M. Valančiaus, J. Piktuižio, Vasario 16-osios (iki J. Piktuižio g.), J.

Basanavičiaus, Kęstučio, S. Daukanto, A. Mickevičiaus, Gedimino, J. Simpsono, J. Šliūpo, L. Vaineikio,

Ramybės, S. Dariaus ir S. Girėno (iki Birutės al.) gatvių, Birutės, Vydūno, Meilės alėjų trasos (-; nepakitę;

TRP; BR Nr. 7; 2008 m.); Vytauto, J. Basanavičiaus, M. Valančiaus gatvių, Birutės, Naglio, Meilės alėjų

Planuojama teritorija

Kultūros vertybės





perspektyvos (-; iš dalies pakitusios; FF Nr. 1, 2, 8; 14, 18, 21, 30, 40, 43, 45, 83, 86, 88-90, 93, 99, 102,

103, 109, 163, 164; 2008 m.); 1.3.2. buvusių komplekso dalių (statinių) liekanos ar jų vietos – senojo

medinio tilto į Baltijos jūrą vieta (tiltas pastatytas 1882 m. grafų Tiškevičių; neišlikęs; TRP 2; -; 2008 m.);

1.3.4. žemės ir jos paviršiaus elementai – plokščias reljefas (-; -; TRP; 2008 m.); 1.3.6. želdynai ir želdiniai –

Vytauto, Kretingos, Kastyčio, J. Basanavičiaus, Kęstučio, S. Daukanto, A. Mickevičiaus, J. Šliūpo, L.

Vaineikio, Ramybės, S. Dariaus ir S. Girėno gatvių, Birutės al. perimetrinio apželdinimo pobūdis (-; -; FF

Nr. 1-10, 14, 15, 21, 24-27, 30, 37, 39-40, 43, 46, 49, 50, 53, 57-59, 62, 63, 65, 66, 69, 88-90, 93, 99, 102,

103, 109, 114, 154, 155, 157, 177, 179, 180; 2008 m.); pušų masyvas teritorijos PV dalyje, vasarvietės

zonoje (teritorija tarp Ronžės upelio P kranto, S. Daukanto, J. Šliūpo, S. Dariaus ir S. Girėno gatvių, Meilės

al.; -; FF Nr. 181; 2008 m.); liepų eilė palei Vytauto g., ŠV jos pusėje, prie Kurhauzo (-; būklė gera; TRP; FF

Nr. 11; 2008 m.); 1.3.7. upės, natūralūs vandens telkiniai ir hidrotechniniai įrenginiai – Ronžės upelio vaga ir

jos slėnis (-; būklė gera; VP; TRP; FF Nr.182; 2008 m.); 5. Faktai apie svarbias visuomenės, kultūros ir

valstybės istorijos asmenybes, įvykius, tautosakos, literatūros ar kitus meno kūrinius, netradicinius

ieškojimus, kurie susiję su objektais ar vietovėmis – Palangos teritorijoje žmonės gyveno jau III–I t–metyje

prieš Kr. Pirmą kartą Palanga paminėta 1161 m. birželio 15 d., danams užėmus kuršių Palangos pilį.

Livonijos ordino ir Kuršo sutartyje gyvenvietė minima 1253 m. 1300–1413 m. Palangoje ant Birutės kalno

veikė stulpinė stebykla Saulės ir Mėnulio judėjimui sekti ir kalendoriui tvarkyti. XIII ir XIV a. buvo žvejų

kaimas, bet jau žymus prekybos centras. XV–XVII a. Palanga – svarbiausias Lietuvos uostas. XVI–XVII a. –

seniūnijos centras, nuo 1547 m. Palanga minima kaip miestelis, 1529–1562 m. buvo LDK neprivilegijuotųjų

miestų sąraše. XVI a. pabaigoje pastatyta bažnyčia. 1600 m. leista rengti vieną savaitinį turgų ir du metinius

prekymečius. Vėliau prekybos privilegijos išplėstos. 1701 m. Švedijos kariuomenė išgriovė uostą. 1791 ar

1792 m. Varšuvos Ketverių metų seimas Palangai kaip karališkam miestui suteikė Magdeburgo teises

(savivalda įvesta, bet privilegijos nespėta gauti). XIX a. pr. pradėjo garsėti kaip vasarvietė. Nuo 1824 m.

Palanga priklausė grafų Tiškevičių šeimai. Spaudos draudimo metais per Palangą buvo gabenama lietuviška

spauda. 1933 m. Palanga gavo miesto ir kurorto teises, 1953 m. tapo respublikinio pavaldumo miestu.

- Buršteino vila (un. kod. 15933), Vertingosios savybės : 1.1.1. tūris – pusiau atviro tūrio, L raidės formos

plano, 2 aukštų su mansarda (-; būklė gera; BR Nr. 1-4; FF Nr. 2-9; 2010 m.); stogo forma – keturšlaitė, R

fasado mezonino ir prieangio trišlaitė, stoglangių vienašlaitė (-; -; BR Nr. 1-4; FF Nr. 2-9; 2010 m.); dangos

medžiaga - medinių lentelių (malksnų) tipas (-; būklė bloga; IKONOGR Nr. 6; FF Nr. 2, 3, 8, 20; 2010 m.);

kiti stogo elementai – mezoninas R fasade (-; būklė patenkinama; BR Nr. 1-4; FF Nr. 6, 7, 17; 2010 m.);

tūriniai vienašlaičiai 5 stoglangiai (-; būklė patenkinama; BR Nr. 2; FF Nr. 2-9, 18-20; 2010 m.); 1.1.2.

kapitalinių sienų tinklas (sovietmečiu didesnės patalpos suskaidytos pertvaromis; -; IKONOGR Nr. 5; -;

2010 m.); sienų angos – stačiakampės langų ir durų angos (-; būklė patenkinama; FF Nr. 2-8; 2010 m.);

1.1.3. fasadų architektūros tūrinės detalės - veranda su II a. terasa virš jos PV pastato kampe (-; būklė

patenkinama; FF Nr. 2, 8, 9, 13, 14; 2010 m.); medinės karkasinės konstrukcijos uždaras prieangis R fasade

(-; būklė patenkinama; FF Nr. 5-7, 15; 2010 m.); įgilintas atviras prieangis ir II a. lodžija ŠV pastato kampe

(-; būklė patenkinama; FF Nr. 2-4, 10-12; 2010 m.); medinis balkonas V fasade (-; būklė patenkinama; FF

Nr. 13, 14; 2010 m.); betoninės terasos ŠV pastato kampe tipas (-; būklė patenkinama; FF Nr. 10, 11; 2010

m.); betoninių laiptų prie įėjimų V, Š, R fasaduose tipas (-; būklė patenkinama; FF Nr. 13-16; 2010 m.);

fasadų apdaila ir puošyba – langų, durų, įgilinto prieangio, lodžijos, pastato kampų medinių apvadų tipas (-;

būklė patenkinama; FF Nr. 7, 10, 11, 15-21; 2010 m.); balkono, lodžijos ir II a. terasos medinių turėklų tipas

(ŠV terasos turėklai neišliko; būklė patenkinama; FF Nr. 12-14; 2010 m.); fasadų horizontalaus apkalimo

medinėmis profiliuotomis lentomis tipas (-; būklė patenkinama; FF Nr. 2-9; 2010 m.); 1.1.4. konstrukcijos -

pamatas su cokoliu (pamatas netyrinėtas, cokolis nutinkuotas vėliau; -; FF Nr. 23; 2010 m.); medinės

karkasinės sienos (netyrinėta; -; -; 2010 m.); medinės perdangos (netyrinėta; -; -; 2010 m.); medinės stogo

konstrukcijos tipas (-; būklė patenkinama; FF Nr. 34, 35; 2010 m.); funkcinė įranga - vidaus mediniai laiptai

su mediniais turėklais ir mediniais profiliuotais porankiais (-; būklė patenkinama; FF Nr. 24-26; 2010 m.);

mansardinio aukšto vidaus laiptų aikštelės mediniai turėklai su mediniais profiliuotais porankiais (-; būklė

patenkinama; FF Nr. 26, 27; 2010 m.); stalių ir kiti gaminiai - langų medinės konstrukcijos ir skaidymo tipas

(-; būklė patenkinama; IKONOGR Nr. 6; FF Nr. 2, 15-21, 30; 2010 m.); medinių, įsprūdinių, stiklintų,

dvivėrių ir vienvėrių išorės durų tipai (-; būklė patenkinama; FF Nr. 12, 13, 16, 17, 28, 29; 2010 m.);

medinės įsprūdinės vienvėrės vidaus durys (-; būklė patenkinama; FF Nr. 25; 2010 m.); konstrukcijų dekoras

– medinių gegnių ir sijų su profiliuotais galais tipas (-; būklė patenkinama; FF Nr. 14, 21, 22; 2010 m.);

1.1.5. lubų, sienų apdaila – medinės profiliuotos lentos (-; būklė patenkinama; FF Nr. 29, 31, 32; 2010 m.);

grindų danga ar dangos medžiaga - medinių lentų grindų danga (-; būklė patenkinama; FF Nr. 25, 26, 33;





2010 m.); 1.3.4. žemės ir jos paviršiaus elementai – banguotas reljefas (-; -; FF Nr. 1, 9; 2010 m.); 1.3.6.

želdynai ir želdiniai – teritorijos apželdinimo medžių grupėmis ir pavieniais lapuočiais bei spygliuočiais

medžiais pobūdis (-; būklė patenkinama; FF Nr. 1, 4-7, 9; 2010 m.);

4. Artimiausios supančios aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio autentiškumas – Palangos miesto istorinė dalis

U2 (-; -; TRP; 2010 m.);

- Šiltųjų maudyklių pastatas (un. kod. 28576), Vertingosios savybės (vertybės sudėtis, apimtis, vertingos

dalys ir elementai): Medinio vieno aukšto pastato tūrinė kompozicija griežtai simetriška. Centrinę

kompozicijos ašį pabrėžia centrinis rizalitas dominuojantis savo aukščiu. Pagrindinis tūris atitrauktas nuo

gatvės. Sparčiai augantis poilsiautojų skaičius įtakojo rytinio ir vakarinio korpusų atsiradimą. Centrinė

pastato dalis skirta lankytojų priėmimui ir poilsiui. Pastato centre, prie pagrindinio įėjimo durų - vestibiulis,

abipus jo dvi didelės patalpos - laukiamieji. Iš jų vedė durys į kiemo fligelius, kuriuose buvo įrengtos vonios.

Kiemo fligeliai neišliko. Į šiaurės pusę prie centrinės dalies galų prijungtuose rytiniame ir vakariniame

korpusuose buvo suplanuotos tik maudymosi patalpos (vonios), viename moterims, kitame vyrams. Vėliau

rytinis korpusas perplanuotas į gyvenamąsias patalpas. Korpusuose pirminė planinė struktūra sunaikinta ir

pakeistos dalies langų angos.

- Medžiotojų namas (un. kod. 12141), Vertingosios savybės (vertybės sudėtis, apimtis, vertingos dalys ir

elementai): Pastatas vieno aukšto su rūsiu ir įrengta pastoge, nedidelio tūrio, kvadratinio plano. Šiaurės, rytų

ir vakarų pusėse yra verandos su išorės laiptais. Pagrindinis įėjimas iš šiaurinės pusės. Planas kompaktiškas,

patalpos pereinamos. Vakarinėje verandoje įrengti laiptai į rūsį. Kapitalinių sienų planinė struktūra

nepakeista. Šis namas yra arčiausiai numatyto rekonstruoti pastato ir visiškai nematomas nuo

Daukanto gatvės. Jį epizodiškai galima pamatyti tik nuo Daukanto gatvės pasukus J.Simpsono gatve

link jūros ir tik praėjus numatomą rekonstruoti pastatą.

- Vila (un. kod. 15935), Vertingosios savybės : 1.1.1. tūris – netaisyklingos L raidės formos plano 1 a. su

mansarda (-; -; TRP, AP, FF Nr. 1-3, 5, 10, 11, 34, 35; 2007 m., 2005 m. 1997 m.); stogo forma – dvišlaitė (-

; -; FF Nr. 1-5, 10, 11; 2007 m., 2005 m.); stogo dangos medžiagos tipas – molinės čerpės (-; būklė gera; FF

Nr. 1, 1b-1e, 4, 5, 10, 11; 2007 m., 2005 m.); 1.1.2. aukštų išplanavimas – kapitalinių sienų tinklas (-; -; AP;

2007 m.); sienų angos – stačiakampės durų ir langų angos, aštuonkampės mansardos langų angos (-; būklė

gera; FF Nr.1-5, 8-12, 18, 23, 24, 30, 32; 2007 m., 2005 m.); 1.1.3. fasadų architektūrinis sprendimas –

medinių kurorto XX a. pr. pastatų architektūra (-; būklė gera; FF Nr. 1-5, 10, 11, 34, 35; 2007 m., 2005 m.),

fasadų kompozicija – Š, V, R tūriniai asimetriški, P plokštuminis asimetriškas (-; būklė gera; FF Nr. 1-5; 10,

11; 2007 m., 2005 m.); fasdų architektūros tūrinės detalės – Š, V verandos, balkonai (–; būklė gera; FF Nr.

1–8; 2007 m., 2005 m.), fasadų apdaila, puošyba – medinių horizontalių lentų apkalimo tipas (–; būklė gera;

FF Nr. 1–5, 10, 13, 16; 2007 m., 2005 m.), medinis profiliuotas tarpaukštinis karnizas (–; būklė gera; FF Nr.

1, 1b–1e, 4, 5, 10, 11, 13, 16; 2007 m., 2005 m.), mediniai langų, durų apvadai, sandrikai (–; būklė gera; FF

Nr. 1–5, 8, 9, 12–14, 19, 24–26, 29, 30; 2007 m., 2005 m.), pastato kampų dekoras, medinės vėjalentės,

frontonų smailės, stygos (–; būklė gera; FF Nr. 1–6, 11, 15, 16–19, 21, 22; 2007 m., 2005 m.), medinių

profiliuotų lentų balkonų ir verandų turėklų tvorelės, P verandos medinė ažūrinė puošyba po stogeliu (-;

būklė gera; FF Nr. 1-8, 20, 16; 2007 m., 2005 m.); 1.1.4. konstrukcijos – skaldytų akmenų mūro pamatai (-;

būklė gera; FF Nr. 1, 4, 5, 11; 2007 m., 2005 m.); išorinės rąstų sienos (-; būklė gera; AP; 2007 m.); medinės

perdangos (-; netyrinėtos; -; 2007 m.); stogo konstrukcija – medinės gegninės konstrukcijos (-; -; -; 2007 m.);

stalių ir kiti gaminiai – medinių langų rėmų tipas (-; būklė gera; FF Nr. 1-5, 8-14, 18, 19, 23, 32; 2007 m.,

2005 m.), medinės sprūdinės durys (-; būklė gera; FF Nr. 1a, 2-5, 24-32; 2007 m., 2005 m.); konstrukcijų

dekoras – profiliuotų gegnių galų tipas (-; būklė gera; FF Nr. 2, 3, 6, 8, 9, 17-19, 22; 2007 m., 2005 m.);

1.3.4. žemės ir jos paviršiaus elementai – lygus reljefas (-; būklė gera; TRP; FF Nr 2-5, 10, 11; 2007 m.,

2005 m.);

- Antano Mončio namas-muziejus (un. kod. 33571), Vertingosios savybės : 1.1.1. tūrinė erdvinė

kompozicija – sudėtingo plano medinis karkasinis pastatas, kurio kompozicinė ašis – ekspozicijų salės

centrinis korpusas – stačiakampio plano, su pusapvaliu briaunuotu erkeriu pietų fasade. Iš rytų, vėliau ir

vakarų pusės, pristatyti stačiakampio plano priestatai, iš šiaurės– beveik taisyklingo kvadrato plano

administracinis korpusas (pastato centrinės dalies planas primena trinavės bažnyčios planą, vakarų pusės

priestatas (buvusi veranda?) ir šiaurinėje pusėje pristatyti mūrinis priestatas bei vianaaukštis mūrinis

korpusas statyti vėliau; būklė gera; TRP, P2, FF Nr. 2, 3; 2009 m.); stogo forma – nedidelio nuolydžio

šlaitiniai stogai (-, būklė gera; FF Nr. 2, 3; 2009 m.); stogo dangos tipas – skarda dengtas stogas (-; būklė

gera; P2; 2009 m.); 1.1.2. sienos– medinės karkasinės išorinės ir vidinės laikančios sienos (iš išorės

horizontaliai apkaltos lentomis; būklė netyrinėta; P2, FF Nr. 1–4; 2009 m.) sienų angos – stačiakampės langų





ir durų angos (-; būklė gera; P2, FF Nr. 1-4; 2009 m.); 1.1.3. fasadų kompozicija – R (S.Daukanto gatvės)

fasadas- asimetrinė skirtingų tūrių kompozicija (prieangis administraciniame fligelyje pristatytas po

rekonstrukcijos, anksčiau buvę puošnūs laiptai demontuoti; priestate buvęs įėjimas į salę su puošniais laiptais

po rekonstrukcijos panaikinti; būklė gera; P2, FF Nr. 1, 2; 2009 m.); P (Vydūno alėjos) fasadas - simetrinės

kompozicijos, su centre įkomponuoti briaunuotu erkeriu ir iš abiejų pusių pristatytais stačiakampiais

priestatais (rytų pusėje priestatas statytas vienalaikiai su centriniu korpusu, o vakarų pusėje- vėliau,

greičiausiai statant šiaurinį korpusą; būklė gera; P1, P2, FF Nr. 2, 3; 2009 m.); V(kiemo) fasadas –

asimetrinė skirtingų tūrių kompozicija (medinės konstrukcijos priestatas per visą centrinės pastato dalies ilgį

statytas apie 1949 metus, tačiau priderintas prie bendros architektūrinės stilistikos, mūrinė dalis statyta dar

vėliau, ji nėra saugotina; būklė gera; P1, P2, FF Nr. 3, 4; 2009 m.); fasadų architektūrinės detalės- rytinio ir

vakarinio priestatų bei erkerio I ir II aukšto langų aprėminimo būdas, II aukšto fasadinių plokštumų

skaidymo architektūrinėmis priemonėmis būdas (-; būklė gera; FF Nr. 14; 2009 m.); medinio tarpaukštinio

ir vainikuojančio karnizo tipai (-; būklė gera; FF Nr. 14; 2009 m.); fasadų apdaila– lentų apkalimo tipas (-;

būklė patenkinama; FF Nr. 14; 2009 m.); 1.1.4. konstrukcijos – medinė pastogės ir stogo konstrukcija (-;

būklė gera; FF Nr. 7, 8, 9; 2009 m.); medinė perdangos konstrukcija su statramsčiais I aukšto salėje (-; būklė

gera; P2, FF Nr. 5, 6; 2009 m.). );3. Pirminė ir istoriškai susiklosčiusi paskirtis– istoriškai susiklosčiusi

visuomeninė paskirtis namai– muziejus.

2.1.7. Teritorijos plėtros tendencijos: Planuojamas sklypas yra stipriai urbanizuotoje Palangos

miesto dalyje, kurioje vyrauja komercinės paskirties pastatų kompleksai, pritaikyti žmonių

apgyvendinimui bei sveikatingumui. Kadangi teritorija aplinkui intensyviai užstatyta, todėl didesnė

plėtra šioje teritorijoje nebenumatoma, o tai reiškia, kad teritorijos plėtra ribota, o ūkinė veikla bus

vystoma įvairi, susijusi su atvykstančiais turistais, poilsiautojais ir vietinių gyventojų aptarnavimu,

bus grožio ir sveikatingumo paslaugų kompleksas.

2.1.8. Probleminės situacijos: Planavimo tikslams įgyvendinti kliūčių nėra, tačiau būtina numatyti,

kad planuojamoje teritorijoje nebus teikiamos maitinimo paslaugos ir kt., kurios gali kelti triukšmą

tuo pačiu ir aplinkinių gyventojų nepasitenkinimą.



Tomas Milaknis




Elena Kučkienė





III. KONCEPCIJOS NUSTATYMAS

3.1. Detaliojo plano įgyvendinamų sprendinių esmė: Detaliuoju planu numatoma nekeičiant

žemės sklypo (kad. Nr. 2501/0031:72), esančiam J. Simpsono g. 17, Palangos m., naudojimo būdo

ir paskirties, nustatyti naudojimo pobūdį – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, bei

nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą. Detaliuoju planu numatoma, kad planuojamoje

teritorijoje bus rekonstruotas esamas, fiziškai pažeistas ir nebenaudojamas pastatas.

3.2. Planuojamos ūkinės veiklos, jų reglamentavimas:

Planuojama ūkinė veikla – esamo pastato rekonstrukcija ir eksploatacija bei turistams skirtų

paslaugų, susijusiu su apgyvendinimu teikimas. Vadovaujantis Statistikos departamento prie LRV

generalinio direktoriaus 2007-10-31 įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių

klasifikatoriaus atnaujinimo“ (Žin., 2007, Nr. 119-4877 ), numatoma ūkinė veikla priskiriama: Ištrauka iš ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus

SEKCIJA SKYRIUS GRUPĖ KLASĖ PAVADINIMAS

F STATYBA

41 Pastatų statyba

41.2 Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba

41.20 Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba

41.20.20 Pastatų remontas, restauravimas ir rekonstravimas

42 Inžinerinių statinių statyba

Planuojamoje teritorijoje jokia gamyba, prekyba ar maitinimo paslaugos nenumatomos. Taip pat

draudžiama pramoginė veikla, susijusi su triukšmo padidėjimu už planuojamos teritorijos ribų.

3.3. Teritorijos padalinimas, atskirų teritorijos tvarkymo režimų nustatymas: Planuojama

teritorija nebus skaidoma į atskirus sklypus, taip pat joje nebus išskiriami keli naudojimo būdai ar

pobūdžiai, nebus nustatomi keli teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimai.

3.4. Statybų programa:

Leidžiamos statybos rūšys: paprastasis ir kapitalinis remontas bei rekonstrukcija. Nauja

statyba draudžiama. Galimos pastatų rūšys – viešbučio paskirties pastatai ir poilsio namai.

Rekonstrukcijos metu privaloma išlaikyti esamą užstatymo tankumą ir jo nedidinti. Pastato

inžinerinių tinklų statyba, rekonstravimas ir remontas neturi daryti neleistino poveikio

kaimyniniams žemės sklypams bei aplinkiniams pastatams. Statybų metu būtina visapusiškai

saugoti gatves, kelius nuo sunkiojo transporto poveikio. Rekonstruojant esamą pastatą būtina

griežtai laikytis Statybos įstatymo.

3.4.1. Leistinas pastatų aukštis (metrais): Leistinas pastatų aukštis nustatomas metrais, t.y.

aukštis, skaičiuojamas statinio statybos zonoje metrais nuo žemės sklypo paviršiaus vidutinės

altitudės iki pastato stogo ar statinio konstrukcijos aukščiausio taško. Leistinas pastatų aukštis

nurodytas brėžiniuose.

3.4.2. Leistinas žemės sklypų užstatymo tankumas: Leistinas žemės sklypo užstatymo

tankumas – tai pastatais užstatomo ploto, nustatomo pagal sienų išorines ribas, santykis su visu

žemės sklypo plotu. Leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas nurodytas brėžiniuose.

3.4.3. Leistinas žemės sklypų užstatymo intensyvumas: Leistinas sklypo užstatymo

intensyvumas – tai visų pastatų antžeminės dalies patalpų bendrojo ploto sumos santykis su žemės

sklypo plotu. Leistinas žemės sklypo užstatymo intensyvumas nurodytas brėžiniuose.

3.4.4. Statinių statybos vieta, statybos riba ar linija: Statinių statybos vieta – tai žemės sklypo

dalis, kurioje numatoma statyti pastatus (statinius). Statybos riba – tai linija, už kurios negalima

pastatų (statinių) statyba. Statybos linija – tai linija, su kuria turi sutapti pastato (statinio) gatvės

fasado projekcija, išskyrus inžinerinius tinklus. Statinių statybos vieta, riba ar linija nurodyti

brėžiniuose.





Inžinerinių statinių, išskyrus sklypo aptvarus, atstumas iki gretimo sklypo ribos turi būti ne

mažesnis kaip . m. Šis atstumas gali būti sumažintas, gavus gretimo sklypo savininko sutikimą

raštu; sklypo aptvarų, priskiriamų nesudėtingiems statiniams, taip pat ir kito tipo aptvarų – pagal

STR ..: „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ reikalavimus tvoroms.

3.4.5. Aprūpinimas inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis: Planuojamoje

teritorijoje yra visi reikalingi centralizuoti inžineriniai tinklai.

3.4.6. Urbanistiniai ir architektūriniai reikalavimai pastatams. Urbanistiniai ir

architektūriniai reikalavimai – tai tūrinis, erdvinis sprendimas, statybinės ir apdailos medžiagos.

3.5. Gaisrinė sauga: Gaisro gesinimui vandens paėmimas numatomas iš projektuojamo vandens

hidranto, numatomo įrengti šalia planuojamos teritorijos. Bendru atveju planuojamų pastatų

minimalus atsparumo ugniai laipsnis nustatomas – II.

Evakuacijos sprendimai bus numatyti pastatų techninių projektų rengimo metu. Avarijų

prevencijai komercinės paskirties pastatuose bus įrengiamos priešgaisrinės sistemos. Priešgaisrinių

priemonių kiekis ir išdėstymas bus nustatomas vadovaujantis Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo

departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005-02-18 įsakymu Nr. 64 „Dėl

bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo ir kai kurių priešgaisrinės apsaugos

departamento prie vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios“

(Žin., 2005, Nr. 26-852) bei galiojančiais bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių pakeitimais.

3.6. Želdiniai: Žemės sklypo apželdinimas – tai sklypo ar teritorijos dalis procentais, kuri turi būti

apželdinta priklausomaisiais želdynais. Sklype išskiriamos zonos želdiniams pagal LR aplinkos

ministro 2007-12-21 įsakymą Nr. D1-694 „Dėl atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų

ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Privalo būti ne

mažiau kaip 15% želdinių nuo sklypo ploto komercinės paskirties. Teritorijoje bus išskiriamos

zonos želdiniams bei vejoms. Sklypui apželdinti turi būti naudojamos vietinėms klimato sąlygoms

atsparios medžių ir krūmų veislės, atsižvelgiant į jų sanitarines ir apsaugines, dekoratyvines savybes

ir atsparumą pavojingoms medžiagoms, kurių gali būti sklype. Želdinius leidžiama sodinti ant

rekonstruojamo pastato denginių. Sklypo apželdinimo elementai yra: veja, gėlynai, dekoratyviniai

krūmai, alpinariumai ir pan. Taip pat atsižvelgiant į Specialiojo paminklosauginio plano

reikalavimus draudžiama dideliu mastu keisti gruntą ir velėną kietosiomis dangomis, kietųjų

dangų plotas negali viršyti 10% planuojamo žemės sklypo ploto. Visi medžiai bus išsaugomi,

sklype augančių želdinių inventorizacija pateikiama aiškinamojo rašto 7 priede.

3.7. Gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsauga: Gamtos ir kultūros paveldo vertybių

apsaugos reikalavimai – tai saugomas teritorijas reglamentuojančių teisės aktų specialūs

reikalavimai. Kadangi planuojamas žemės sklypas patenka į Palangos miesto istorinės dalies

(unikalus vertybės kodas kultūros vertybių registre 12613) pripažintos saugoti viešajam pažinimui ir

naudojimui (LR kultūros ministro 2005-04-29 įsakymas Nr. ĮV-190) teritorija būtina nepažeisti

minimos vertybės vertingųjų savybių, taip pat gretimybėje esančios kultūros vertybės Medžiotojo

namo (unikalus vertybės kodas kultūros vertybių registre 12141), pripažinto saugoti viešajam

pažinimui ir naudojimui vertingųjų savybių. Taip pat būtina vadovautis Specialiuoju

paminklosauginiu planu (patvirtintu 1999-07-29 Palangos m. tarybos sprendimu Nr. 134).

3.8. Susisiekimas: Į planuojamą sklypą patenkama iš J. Simpsono gatvės, per esamą įvažiavimą.

Pagrindinis transportas į planuojamą teritoriją bus lengvasis transportas. Vadovaujantis LR

Aplinkos ministro 1999-03-02 įsakymu Nr. 61 „Dėl STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų

susisiekimo sistemos“ patvirtinimo (Žin., 1999, Nr. 27-773) bei galiojančiais šio įsakymo

pakeitimais, planuojamoje teritorijoje (komercinės paskirties teritorijoje) vietos, automobilių

stovėjimo aikštelėms įrengti (lengvajam transportui) numatomos požeminėje stovėjimo aikštelėje





bei neužstatomoje zonoje pavaizduotoje brėžiniuose. Tikslus automobilių stovėjimo vietų skaičius

bei jų išdėstymas sklypo atžvilgiu bus nustatomas statinio techninio projekto rengimo metu,

atsižvelgiant į ūkinės veiklos pasiskirstymą pastate bei plotą.

3.9. Teritorijos tvarkymo ir naudojimo apribojimai:

3.9.1. Planuojamai teritorijai nustatomos šios Specialiosios žemės ir miško naudojimo

sąlygos:

Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona – 0,3774 ha;

Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonos - po 5 metrus nuo kanalo

(vamzdyno) kraštų, kameros išorinės sienos;

Ryšių linijų apsaugos zonos - po 2 metrus abipus požeminio kabelio trasos;

Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos - po 5

metrus nuo vamzdynų ašies;

Elektros linijų apsaugos zonos - požeminės elektros kabelių linijos apsaugos zona - žemės

juosta, kurios plotis po 1 metrą nuo linijos konstrukcijų kraštinių taškų;

Kurortų apsaugos zonos – 0,3774 (planuojama teritorija priskiriama antrai apsaugos

juostai);

Požeminių vandens telkinių (vandenviečių) sanitarinės apsaugos zonos – 0,3774;

Saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje -

Saugotiniems želdiniai (medžiai ir krūmai) priskiriami ir tvarkomi Lietuvos Respublikos

želdynų įstatymo (Žin., 2007, Nr. 80-3215) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

3.9.2. Servitutai: Žemės sklype yra nustatytas tarnaujantis kelio servitutas – teisė naudotis

pėsčiųjų taku, šis servitutas tiek teritorijų planavimo dokumentuose, tiek žemės sklypo plane nėra

koordinuotas, nėra nurodyta konkreti servituto vieta bei nėra žinomas viešpataujantis daiktas,

kuriam buvo nustatytas šis tarnaujantis servitutas, todėl šiuo detaliuoju planu visa informacija apie

šį servitutą yra perkeliama iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko.

3.10. Aplinkos apsauga: Planuojama teritorija nepatenka nei į gamtinį karkasą, nei į kitas

saugotinas teritorijas, nei į jų apsaugos zonas, arti nėra ekologiškai jautrių teritorijų ir saugotinų

objektų. Planuojamai teritorijai yra nustatyta kurortų apsaugos zona (planuojama teritorija

priskiriama antrai apsaugos juostai). Numatoma ūkinė veikla fizikinės, cheminės, biologinės taršos

nepadidins, kitos fizinės taršos vykdoma veikla taip pat nesukels. Planuojama teritorija į gamybinių,

komunalinių ir kt. objektų sanitarinę apsaugos zoną nepatenka, todėl nei gretimybės turės įtakos

planuojamai ūkinei veiklai, nei planuojama ūkinė veikla darys įtaką gretimybėms.

3.11. Visuomenės sveikatos apsauga: Dėl šios planuojamos ūkinės veiklos gali paintensyvėti

transporto srautas, todėl gali šiek tiek padidėti transporto keliama fizikinė ir cheminė tarša, tačiau

triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje

neviršys maksimalaus garso lygio, taip pat vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 35:2007

„Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“

planuojamoje teritorijoje cheminės medžiagos neviršys didžiausios leidžiamos cheminių medžiagų

koncentracijos gyvenamosios aplinkos ore, nes objektas yra tankiai urbanizuotoje Palangos miesto

teritorijoje, kurioje vasarą būna triukšminga bei padidėjusi cheminė tarša dėl turistų sezoninio

antplūdžio. Natūralus apšvietimas (insoliacija) – Žemės sklype pastatais užstatyti leidžiama zona

nustatyta taip, kad insoliacijos aspektu planuojamas užstatymas neįtakotų arba būtų užtikrintas ne

mažesnis nei nustatyta norminis gretimybių (pastatų patalpų ir teritorijų) insoliacinis režimas – 2,5

val., nepertraukiamos insoliacijos patalpoms ir 3,0 val., nepertraukiamos insoliacijos teritorijos

(vaikų žaidimo aikštelėms) nuo kovo 22 d. iki rugsėjo 22 d. Taip pat atkreipiamas dėmesys ir į tai,

jog esamas insoliacijos fonas nepakis, kadangi rekonstruojamas esamas pastatas užstatymo tankiu

neviršys esamų užstatymo rodiklių. Insoliacijos režimo schema grafiškai pateikiama aiškinamojo

rašto prieduose.

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=301807&b=





3.12. Detaliojo plano sprendinių atitikimas bendrojo ir specialiųjų planų sprendiniams: Teritorijoje galioja Palangos miesto bendrasis planas, patvirtintas Palangos miesto savivaldybės taryboje

2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317. Pagal šio bendrojo plano sprendinius planuojamas

sklypas patenka į Palangos miesto kurorto centrą, kurorto pocentriai teritoriją, kurioje keliami ypatingi

reikalavimai pastatų ir viešųjų erdvių architektūrai. Vyrauja gyvenamoji, komercinė, visuomeninė

veikla. Planuojamas sklypas priskiriamas P10 teritorijai, kurioje leistinas maksimalus užstatymo

intensyvumas negyvenamosios paskirties statiniams yra 180% (1,8), o leistinas maksimalus aukštų

skaičius 5. Taip pat atkreiptinas dėmesys į bendrojo plano tekstinės dalies 3.3 skyrių „Kurorto centrų ir

pocentrių sistema“ kurioje išdėstomos pagrindinės vystymosi tendencijos: „Vystant kurorto centrus,

pocentrius bei rajonų pocentrius, įvertinami ne tik miesto, bet ir kasdieninių ir periodinių paslaugų

poreikiai nepastoviems gyventojams ir sezoniniams poilsiautojams. Jie formuojami kaip funkciškai

integruotos ir iš dalies autonomiškos urbanistinės struktūros suteikiant joms papildomas specifines tik

jiems būdingas funkcijas. Visi kurorto centrai ir pocentriai turi du svarbiausius funkcinius elementus –

gyvenamąją teritoriją nuolatiniams gyventojams ir poilsiautojams bei centrus, konsoliduojančius

socialinę, kurortinę ir aptarnavimo infrastruktūrą. Specifinės funkcijos susijusios su šeimos ir vaikų

poilsiu, verslo turizmu bei įvairiais specialiais režimais, savaitgalio aktyviomis pramogomis, gydymu ir

reabilitacija. Čia sutelkiamos atskiros dominuojančios kurortinės funkcijos, kurių rangas ir teritorinė

sklaida papildo tradicinį poilsiavimo būdo scenarijų ir tiesiogiai išryškina išskirtinius formuojamo

urbanistinio audinio bruožus.“ Atsižvelgiant į šiuos bendrojo plano sprendinius, galima teigti, jog

detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja Palangos miesto bendrajam planui, nes užstatymo

reglamentai, numatomi detaliojo plano sprendiniuose yra mažesni, nei leidžiama bendrajame

plane: planuojamas užstatymo tankumas – 27%, intensyvumas – 135%, aukštų skaičius – 4, o

veikla numatoma komercinė, skirta žmonių poilsiui ir sveikatingumui.

5. pav. Ištrauka iš Palangos miesto bendrojo plano

Bendrojo plano grafiniuose sprendiniuose nustatyta, kad P10 teritorijoms papildomai būtina

taikyti 14 svarbiausią režimą, t.y. įvertinti Palangos miesto istorinės dalies U2 teritorijai taikomus

specialiuosius planus (14 pastaba). Šioje teritorijoje dalinai galioja Specialusis paminklosauginis

planas (SPP) (patvirtintas 1999-07-29 Palangos m. tarybos sprendimu Nr. 134), pagal kurį sklypas

priskiriamas griežto paminklosauginio režimo zonai, kurortinė teritorija – rekreacinė poilsinių (3P).






6. pav. Ištrauka iš Palangos miesto bendrojo plano (Kultūros vertybių, švietimo, sveikatos ir kultūros infrastruktūros

brėžinio) Šiai zonai nustatomas režimas restauravimo ir restauravimo – atkūrimo. Čia komponentinis

saugojimo mastas. Saugoma istorinę, archeologinę ir urbanistinę vertę turinti teritorija su dalinai

išlikusiu apstatymu. Pastatų ir teritorijų panaudojimo funkcijos priklausomai nuo istoriškai

susiklosčiusio funkcinio zonavimo (rekreacinė – poilsinė, komercinė, gyvenamoji). Pagrindinės

tvarkymo priemonės: restauracija susiklosčiusios urbanistinės struktūros dalys ir erdvės. Galimas

neužstatytų sklypų apstatymas, išlaikant būdingą zonai mastelį, tūrių ir erdvių santykį, architektūros

charakterį bei medžiagiškumą. Restauravimo projektai ruošiami pagal paminklotvarkos sąlygas,

erdvių ar struktūrų atkūrimas pagal ikonografinę medžiagą. Saugoma susiklosčiusi sklypų sistema.

Prioritetinė pastatų funkcija – poilsinė. Griežtai reglamentuojamas sklypo užstatymo tankumas,

pagal susiklosčiusį istorini iki 10%, sklypų didesnių kaip 20 arų iki 5%. Pastato vieta sklype

nereglamentuojama. Teritorija yra rekreacinė, poilsio formos – kolektyvinė (stambios poilsinės su

bendro naudojimo patalpomis: holais, svetainėm), todėl vizualiai teritorija sklypais nedaloma, o

ribos gali būti nužymėtos želdiniais. Teritorija atvira, be tvorų. Detaliojo plano sprendinių

atitikimas nagrinėjamam specialiajam planui: Atsižvelgiant į šio specialiojo paminklosauginio

plano reikalavimus, planuojamam sklypui (kurio plotas 0,3774 ha) turėtų būti ribojamas užstatymo

tankumas iki 5%, bet sklype yra esamas pastatas – Klubas (apgriuvęs iš vidaus ir fiziškai pažeistas),

kurio antžeminis užstatymo plotas 0,1003 ha, kas sudaro 26,5% (suapvalinus 27%) sklypo

užstatymo tankumo, todėl šiuo detaliuoju planu jis nėra keičiamas ir paliekamas esamas, priešingu

atveju, tektų griauti dalį pastato. Šio specialiojo plano sprendiniai dalinai prieštarauja bendrojo

plano sprendiniams, kur P10 teritorijai yra leidžiamas 180 proc. užstatymo intensyvumas ir 5 a.

aukštingumas. Šio detaliojo plano sprendiniai buvo suderinti tiek su SPP, tiek su bendruoju planu,

todėl paliktas esamas užstatymo tankumas ir sumažinti visi užstatymo rodikliai leidžiami

bendrajame plane. Tai neprieštarauja nagrinėjamo specialiojo paminklosauginio plano

sprendiniams, nes juose nėra nurodyta, kad planuojamoje teritorijoje esamas pastatas – Klubas

privalo būti nugriautas ar dalinai nugriautas. Todėl detaliuoju planu numatoma tik esamo

sugriuvusio ir nebenaudojamo pastato rekonstrukcija. Rekonstrukcijos metu esamas pastatas bus

atstatytas, teritorija sutvarkyta ir ji taps estetiškai patraukli. Šioje teritorijoje pagal SPP prioritetas

turėtų būti skiriamas rekreaciniai poilsinei veiklai užsiimti, o Palangos miesto bendrasis planas šią

teritoriją numato vystyti kaip gyvenamąją, komercinę bei visuomeninę, bet čia prieštaravimo nėra, nes

detaliuoju planu esama sklypo paskirtis bei naudojimo būdas nėra keičiami ir paliekami tie patys

(pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos), o

ūkinė veikla yra numatyta kaip poilsinė rekreacinė (galima pastato paskirtis viešbučių paskirties ar

poilsio pastatai). Teritorija išliks atvira, nebus tveriama tvoromis, todėl nebus užkirstas kelias






bendrajam pažinimui. Pastaba: Atsižvelgiant į Paveldo tvarkybos darbų reglamento PTR

2.12.01:211 "Archeologinio paveldo tvarkyba" nuostatas, būtina techninio projekto rengimo metu

numatyti archeologinių tyrimų būtinybę planuojamame žemės sklype, žemės judinimo vietose.

Apibendrinant visus sprendinius ir pastebėjimus, darytina išvada, jog detaliojo plano sprendiniai, iš

esmės, atitinka SPP sprendiniams.

7. pav. Ištrauka iš Paminklosauginių režimų tvarkymo plano.

Planuojamoje teritorijoje taip pat galioja Palangos miesto šilumos ūkio specialusis planas

patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr, T2-306,

pagal šio specialiojo plano sprendinius planuojamas sklypas patenka į teritoriją, kurioje numatytas

centralizuotas aprūpinimas šiluma, todėl atsižvelgiant į šio specialiojo plano sprendinius, detaliuoju

planu bus numatomas prisijungimas prie centralizuotų šilumos tinklų.

8. pav. Ištrauka iš Palangos miesto šilumos ūkio specialiojo plano

Šioje teritorijoje yra parengtas detalusis planas Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas

(Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. spendimas Nr. 32), registracijos Nr.

003253000300, pagal kurio sprendinius privaloma išlaikyti gatvių tinklą ir sanitarines apsaugos

zonas. Kadangi gatvių tinklas yra išsaugomas, o planuojamas sklypas neapribotas jokiomis

sanitarinėmis apsaugos zonomis, todėl galime teigti jog rengiant naująjį detalųjį planą yra

atsižvelgta į pateikiamus siūlymus ir detaliojo plano sprendiniai keičiami tik iš dalies.






9. pav. Ištrauka iš Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano



Tomas Milaknis




Elena Kučkienė






IV. KONKRETIZUOTI SPRENDINIAI

4.1. Detaliojo plano įgyvendinamų sprendinių esmė: Detaliuoju planu numatoma nekeičiant

žemės sklypo (kad. Nr. 2501/0031:72), esančiam J. Simpsono g. 17, Palangos m., naudojimo būdo

ir paskirties, nustatyti naudojimo pobūdį – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, bei

nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą. Detaliuoju planu numatoma, kad planuojamoje

teritorijoje bus rekonstruotas esamas, fiziškai pažeistas ir nebenaudojamas pastatas.

4.2. Planuojama ūkinė veikla, statybų programa, jų reglamentavimas: Planuojama ūkinė veikla

– esamo pastato rekonstrukcija ir eksploatacija bei turistams skirtų paslaugų, susijusių su

apgyvendinimu, teikimas.

4.3. Teritorijos padalinimas, atskirų teritorijos tvarkymo režimų nustatymas: Planuojama

teritorija nebus skaidoma į atskirus sklypus, taip pat joje nebus išskiriami keli naudojimo būdai ar

pobūdžiai, nebus nustatomi keli teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimai.

4.4. Numatomų pastatų statyba: Nauja statyba draudžiama. Planuojamoje teritorijoje bus

rekonstruojamas esamas pastatas. Rekonstruojant esamą pastatą, draudžiama didinti esamą

užstatymo tankumą.

4.4.1. Leistinas pastatų aukštis (metrais): leidžiamas pastato aukštis 14,0 m (nuo žemės sklypo

paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato stogo ar statinio konstrukcijos aukščiausio taško) ir

nedaugiau 4 aukštų.

4.4.2. Leistinas žemės sklypų užstatymo tankumas: 0,27 (27%);

4.4.3. Leistinas žemės sklypų užstatymo intensyvumas: 1,35 (135%);

4.4.4. Statinių statybos vieta, statybos riba ar linija: nurodyta pagrindiniame brėžinyje;

4.4.5. Urbanistiniai ir architektūriniai reikalavimai pastatams:

Medžiagiškumas:

Konstrukcijos. Simpsono g. 17, Palangoje esantį sklypą supančiuose pastatuose vyrauja tiek

medinis karkasas, tiek labiausiai būdingas - monolitinis gelžbetonis laikančioms konstrukcijoms ir

blokelių mūras sienoms bei pertvaroms. Rekonstruojamo pastato laikančioms konstrukcijoms bus

naudojamos natūralios tradicinės statybinės medžiagos: monolitinio gelžbetonio kolonos bei

perdangos, blokelių mūras laikančioms sienoms bei pertvaroms. Stogas sutapdintas, danga -

ruloninė.

Fasadai. Simpsono g. 17, Palangoje esantį sklypą supančioje aplinkoje vyrauja tiek medienos

apkalimo, tiek tinko, tiek klinkerio plytų bei ventiliuojamų fasadų įvairovė. Rekonstruojamo pastato

fasadui bus naudojamos medį imituojančios (spalva - artima natūraliai pušų spalvai), ventiliuojamo

fasado akmens masės plokštės. Tai natūrali akmens masės medžiaga, ją sunku atskirti nuo

natūralaus medžio. Ši medžiaga pasirenkama ne tik dėl estetinių tikslų - siekiant maksimaliai

susilieti su supančia pušyno aplinka, bet ir dėl eksploatacinių savybių. Atšiaurus pajūrio klimatas

kenkia medinėms dailylentėms, pastatas greitai tampa neestetišku, reikalauja nuolatinės priežiūros.

Kitas fasadų elementas - langai bus naudojami medžio konstrukcijų. Balkonų apdaila - akmens

masės plytelės, metaliniai turėklai. Turėkluose galimi grūdinto stiklo intarpai. Fasaduose

nenaudojamos plastiko medžiagos.

4.5. Aprūpinimas inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis: Visa reikalinga

inžinerinė infrastruktūra yra centralizuota. Prisijungimas prie jų nurodytas brėžiniuose.

Vandentiekio tinklai: Vanduo į pastatus bus tiekiamas iš centralizuotų vandentiekio tinklų,

vandens poreikis apie 10 m3/p.

Nuotekų tinklai: Nuotekos bus nuvedamos į centralizuotus buitinių nuotekų tinklus, nuotekų

susidarys apie 10 m3/p.

Lietaus nuotekų tinklai: Žemės sklypo savininkė privalo organizuotai (naudojant nuotekų

tvarkymo sistemas) surinkti ir išleisti į centralizuotus lietaus surinkimo tinklus. Paviršinės lietaus

nuotekos sprendžiamos techninio projekto rengimo metu projektuojant paviršinių nuotekų tvarkymo

sistemas, apskaičiuojant paviršinių nuotekų projektinį srautą ir kt., turi būti vadovaujamasi statybos





techniniu reglamentu STR 2.07.01:2003. „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės

sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ (Žin., 2003, Nr. 83-3804).

Elektros tinklai: Elektros tiekimas yra išspręstas, nes yra atvestos 0,4 kV elektros linijos iki

esamo pastato.

Dujotiekis: Detaliuoju planu numatoma dujotiekį pasijungti nuo esamo dujotiekio linijos,

esančios šalia planuojamo sklypo.

Ryšių tinklai: Detaliuoju planu planuojama ryšio tinklus pajungti nuo esamos ryšių tinklų

linijos, esančios šalia planuojamos teritorijos.

Šildymas: Numatomas centralizuotas.

Melioracija: Planuojama teritorija nemelioruota.

Atliekos: Atliekų tvarkymas bus atliekamas pagal Atliekų tvarkymo taisykles, patvirtintas LR

aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217, bei galiojančiais šių taisyklių pakeitimais.

Planuojamoje teritorijoje įgyvendinimo (statybos) metu susidarys statybinės atliekos (17), o ūkinės

veiklos eksploatacijos metu susidarys buitinės nuotekos (19). Taip pat susidarys ir komunalinės

atliekos (20), kurios bus komplektuojamos į konteinerius ir išvežamos į buitinių atliekų sąvartyną

bei antrinių žaliavų surinkimo punktus pagal atskirą sutartį su specializuotomis įmonėmis, atliekų

kiekiai minimalūs.

Susisiekimas, numatomi transporto srautai: Į planuojamą sklypą patenkama iš J. Simpsono

gatvės, per esamą įvažiavimą. Pagrindinis transportas į planuojamą teritoriją bus lengvasis

transportas. Vadovaujantis LR Aplinkos ministro 1999-03-02 įsakymu Nr. 61 „Dėl STR

2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ patvirtinimo (Žin., 1999, Nr. 27-

773) bei galiojančiais šio įsakymo pakeitimais, planuojamoje teritorijoje (komercinės paskirties

teritorijoje) vietos, automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti (lengvajam transportui) numatomos

požeminėje stovėjimo aikštelėje bei neužstatomoje zonoje pavaizduotoje brėžiniuose. Tikslus

automobilių stovėjimo vietų skaičius bei jų išdėstymas sklypo atžvilgiu bus nustatomas statinio

techninio projekto rengimo metu, atsižvelgiant į ūkinės veiklos pasiskirstymą pastate bei plotą.

Atsižvelgiant į tai, kad planuojamo pastato maksimalus galimas užstatymo plotas ir tūris sąlyginai

nėra didelis, be to ūkinė veikla nėra susijusi su prekyba (kas reikalautų didelio lankytojų srauto),

galima daryti išvada, jog problemų su automobilių parkavimu neiškils, kadangi numatomas

požeminis parkingas talpins pakankamai didelį kiekį automobilių, taip pat numatomos ir antžeminės

parkavimo vietos. Automobilių statymo vietų norma: poilsio namams – 1 vt./kiekvienam numeriui,

viešbučiams – 1 vt./4 lovoms, sporto aikštelėms be vietų žiūrovams (treniruočių aikštelės) – 1

vt./250 m2, salės ploto, įstaigoms (biurams) – 1 vt./25 m

2. Be to, ilgametė poilsio namų, viešbučių

lankytojų struktūros statistika rodo, kad pagrindinę poilsio namų, viešbučių gyventojų dalį, apie

60%, sudaro atvykstantys viešuoju transportu (turistų grupės ir t.t.), lengvaisiais automobiliais –

40% . Poilsio namų, viešbučių kambarių užimtumas sezono metu sudaro apie 80%.

Gaisrinė sauga: Gaisro gesinimui vandens paėmimas numatomas iš projektuojamo vandens

hidranto, numatomo įrengti šalia planuojamos teritorijos. Bendru atveju planuojamų pastatų

minimalus atsparumo ugniai laipsnis nustatomas – II.

Evakuacijos sprendimai bus numatyti pastatų techninių projektų rengimo metu. Avarijų

prevencijai komercinės paskirties pastatuose bus įrengiamos priešgaisrinės sistemos. Priešgaisrinių

priemonių kiekis ir išdėstymas bus nustatomas vadovaujantis Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo

departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005-02-18 įsakymu Nr. 64 „Dėl

bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo ir kai kurių priešgaisrinės apsaugos

departamento prie vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios“

(Žin., 2005, Nr. 26-852) bei galiojančiais bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių pakeitimais.

4.6. Želdiniai: Žemės sklypo apželdinimas – tai sklypo ar teritorijos dalis procentais, kuri turi būti

apželdinta priklausomaisiais želdynais. Sklype išskiriamos zonos želdiniams pagal LR aplinkos

ministro 2007-12-21 įsakymą Nr. D1-694 „Dėl atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų

ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Privalo būti ne





mažiau kaip 15% želdinių nuo sklypo ploto komercinės paskirties. Teritorijoje bus išskiriamos

zonos želdiniams bei vejoms. Sklypui apželdinti turi būti naudojamos vietinėms klimato sąlygoms

atsparios medžių ir krūmų veislės, atsižvelgiant į jų sanitarines ir apsaugines, dekoratyvines savybes

ir atsparumą pavojingoms medžiagoms, kurių gali būti sklype. Želdinius leidžiama sodinti ant

rekonstruojamo pastato denginių. Sklypo apželdinimo elementai yra: veja, gėlynai, dekoratyviniai

krūmai, alpinariumai ir pan. Taip pat atsižvelgiant į Specialiojo paminklosauginio plano

reikalavimus draudžiama dideliu mastu keisti gruntą ir velėną kietosiomis dangomis, kietųjų

dangų plotas negali viršyti 10% planuojamo žemės sklypo ploto. Visi medžiai bus išsaugomi,

sklype augančių želdinių inventorizacija pateikiama aiškinamojo rašto 7 priede.

4.7. Gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsauga: Gamtos ir kultūros paveldo vertybių

apsaugos reikalavimai – tai saugomas teritorijas reglamentuojančių teisės aktų specialūs

reikalavimai. Kadangi planuojamas žemės sklypas patenka į Palangos miesto istorinės dalies

(unikalus vertybės kodas kultūros vertybių registre 12613) pripažintos saugoti viešajam

pažinimui ir naudojimui (LR kultūros ministro 2005-04-29 įsakymas Nr. ĮV-190) teritoriją,

būtina nepažeisti minimos vertybės vertingųjų savybių, taip pat gretimybėje esančios kultūros

vertybės Medžiotojo namo (unikalus vertybės kodas kultūros vertybių registre 12141),

pripažinto saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui vertingųjų savybių. Taip pat atkreiptinas

dėmesys, kad planuojant esamą sklypą būtina vadovautis Specialiuoju paminklosauginiu planu

(patvirtintu 1999-07-29 Palangos m. tarybos sprendimu Nr. 134), pagal kurį sklypas

priskiriamas griežto paminklosauginio režimo zonai, kurortinė teritorija – rekreacinė poilsinių.

Saugoma istorinę, archeologinę ir urbanistinę vertę turinti teritorija.

4.8. Teritorijos tvarkymo ir naudojimo apribojimai:

4.8.1. Planuojamai teritorijai nustatomos šios Specialiosios žemės ir miško naudojimo

sąlygos:

Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona – 0,3774 ha;

Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonos - po 5 metrus nuo kanalo

(vamzdyno) kraštų, kameros išorinės sienos;

Ryšių linijų apsaugos zonos - po 2 metrus abipus požeminio kabelio trasos;

Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos - po 5

metrus nuo vamzdynų ašies;

Elektros linijų apsaugos zonos - požeminės elektros kabelių linijos apsaugos zona -

žemės juosta, kurios plotis po 1 metrą nuo linijos konstrukcijų kraštinių taškų;

Kurortų apsaugos zonos – 0,3774 (planuojama teritorija priskiriama antrai apsaugos

juostai);

Požeminių vandens telkinių (vandenviečių) sanitarinės apsaugos zonos – 0,3774;

Saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje -

Saugotiniems želdiniai (medžiai ir krūmai) priskiriami ir tvarkomi Lietuvos

Respublikos želdynų įstatymo (Žin., 2007, Nr. 80-3215) ir kitų teisės aktų nustatyta

tvarka.

4.8.2. Servitutai: Žemės sklype yra nustatytas tarnaujantis kelio servitutas – teisė naudotis

pėsčiųjų taku, šis servitutas tiek teritorijų planavimo dokumentuose, tiek žemės sklypo plane nėra

koordinuotas, nėra nurodyta konkreti servituto vieta bei nėra žinomas viešpataujantis daiktas,

kuriam buvo nustatytas šis tarnaujantis servitutas, todėl šiuo detaliuoju planu visa informacija apie

šį servitutą yra perkeliama iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko.

PASTABA: Žemės sklypo koordinatės bus tikslinamos atliekant kadastrinius matavimus.

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=301807&b=





4.8.3. J. Simpsono gatvės atkarpos nuo Birutės al., iki S. Daukanto g., išklotinė, šios gatvės

atkarpos urbanistinė analinė bei galimybių plėtra.

Išanalizavus nagrinėjamo turto dislokaciją (J. Simpsono ir S. Daukanto gatvių

sankirtoje), nekilnojamojo turto, turizmo bei rekreacinių paslaugų rinką, atsižvelgiant į vietos

privalumus: miesto centras; nedidelis atstumas iki jūros ir pagrindinių miesto pramogų bei

laisvalaikio leidimo vietų; patogus pasiekiamumas iš įvairių Palangos užmiesčio vietovių; rami

aplinka – sąlyginai nedidelis pėsčiųjų bei transporto srautai; gretimybėje esantys bei suplanuoti

viešbučiai ir SPA centrai, turėjo didelę įtaką esamo pastato rekonstrukcijai. Pasirinkta viena

tinkamiausių vietų ūkiniai veiklai plėtoti, nes labiausiai atitinka esamą rinkos situaciją regione.

Įvertinus tą faktą, kad komercinių projektų pasiūla Palangoje ir aplinkiniuose regionuose

sparčiai auga, ir tai, kad žmonės vis dar bijo pirkti būstus kurortuose ir verčiau apsistoja

viešbučiuose ar nuomotose patalpose, daroma išvada, kad norint sėkmingai realizuoti projektą

būtina sukurti išskirtinę jo poziciją rinkoje, tuo pačiu suteikiant stiprų konkurencinį pranašumą

prieš tuo pačiu metu vykdomus ar įvykdytus kitus panašaus pobūdžio projektus.

Atliekant šalia planuojamos teritorijos esančios J. Simpono gatvės atkarpos nuo Birutės

al., iki S. Daukanto g. architektūrinę ir urbanistinę analizę, galima teikti, jog čia vyrauja didelio

mastelio, tūrio ir aukščio pastatai (statiniai) – kurių didžioji dalis pritaikyta komerciniai veiklai,

susijusiai su žmonių apgyvendinimu, sveikatingumu ir maitinimu. Dažniausiai pasitaikantys

užstatymo tipai, tai: miesto „vilos“ – kuriam būdingi didelio tūrio, dažniausiai kvadratui artimo

plano pastatai, perimetrinis – senamiesčiui būdinga savo išorės perimetru uždara, dažniausiai

stichiško plano užstatymo struktūra, kai užstatymas formuojamas blokuojant pastatus.

Analizuojant planuojamą sklypą supančių pastatų medžiagiškumą, galima teigti jog pagrindiniai

konstrukciniai elementai yra – mediniai karkasai, monolitinis gelžbetonis – laikančioms

konstrukcijoms, blokelių mūras sienoms bei pertvaroms; fasadams dažniausiai naudojamos

medžiagos, tai – mediena (medienos apkalimas), tinkas, klinkerio plytos, stiklas. Vizualiai,

gretimybėje esančių pastatų fotofiksacijos pateiktos 2(a) ir 2(b) paveiksliukuose.

Įvertinus planuojamos ūkinės veiklos pobūdį, gretimybes, bei jose esančių ir suplanuotų

statinių išdėstymą, planuojamos teritorijos inžinerinį aprūpinimą, detaliajame plane nustatytas

ūkinės veiklos sąlygas ir apribojimus, daroma išvada, kad detaliojo plano sprendiniuose

numatyta ūkinė veikla, turės minimalų poveikį aplinkai, nesukels papildomų apribojimų

gretimiems žemės sklypams ir jų paskirčiai, nesuardys urbanizuotos erdvės, bet atvirkščiai, ją iš

esmės pagerins.

4.8.4. Žemės sklypui nustatomi šie konkretūs privalomi ir papildomi teritorijos tvarkymo

ir naudojimo režimo reikalavimai:

Žemės sklypas Nr. 1 Plotas- 3774 m2;

1) Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - kitos paskirties žemė (tp9);

- Naudojimo būdas ir pobūdis (turinys) – Komercinės paskirties objektų teritorijos, prekybos,

paslaugų ir pramogų objektų statybos (K,K1);

2) Leistinas pastatų aukštis, užstatymo tankumas ir intensyvumas, taip pat statinių

statybos vieta, statybos riba ar linija: nurodyti pagrindiniame brėžinyje;

3) Teritorijos inžinerinio aprūpinimo būdai ir susisiekimo komunikacijos, transporto

srautai: nurodyti pagrindiniame brėžinyje ir aprašoma aiškinamoji rašto detaliojo plano

konkretizuotuose sprendiniuose.

4) Servitutai – nenustatomi;

5) Teritorijos apželdinimas - Mažiausias želdynų plotas privalo būti ne mažesnis kaip 15 %

nuo viso žemės sklypo ploto komercinėje teritorijoje. Kietųjų dangų kiekis negali viršyti

daugiau kaip 10% nuo planuojamo žemės sklypo ploto.





Apsodinimas želdiniais sklype sprendžiamas statinio techninio projekto rengimo metu

vadovaujantis STR 2.02.02:2004 "Visuomeninės paskirties statiniai".

6) Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: nurodyta detaliojo plano pagrindinio brėžinio

teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių aprašomojoje lentelėje.



Tomas Milaknis




Elena Kučkienė





V. DETALIOJO PLANAVIMO DOKUMENTO SPRENDINIŲ POVEIKIO PASEKMIŲ

VERTINIMO ATASKAITA

Detaliojo planavimo dokumento sprendinių poveikio pasekmių vertinimas atliekamas pagal

išduotas planavimo sąlygas šiais aspektais: aplinkos kokybės, higieninės būklės, kraštovaizdžio,

paminklosauginiu.

APLINKOS KOKYBĖS

Planuojama teritorija yra užstatyta ir šiuo detaliuoju planu yra numatoma esamo pastato

rekonstrukcija. Palangos miesto bendrojo plano grafinėje dalyje planuojama teritorija priskirta

kurorto centrui, kurorto pocentriai, kurioms keliami ypatingi reikalavimai pastatų ir viešųjų

erdvių architektūrai. Vyrauja gyvenamoji, komercinė, visuomeninė veikla , t. y. statomi nauji

namai ir esami pastatai rekonstruojami į komercinius, taip pat vystomos įvairios ūkinės veiklos

susijusios su prekyba, paslaugų ir pramogų teikimu, taip pat biurai ir kt. Šiuo detaliuoju planu

numatoma rekonstruoti esama pastatą išlaikant nepakitusi užstatymo tankumą, o tam šioje vietoje

yra tinkama aplinka, nes teritorija yra pačiame Palangos miesto centre, prie gan intensyviai

pravažiuojamų gatvių, stambaus tūrio pastatai. Atsižvelgiant į numatomą ūkinę veiklą galima teigti,

kad bus tik teigiamas ilgalaikis poveikis, o neigiamos įtakos aplinkos apsaugai nebus. Paslaugos bus

teikiamos ne tik Palangos miesto gyventojams, bet ir atvykstantiems, kas leis daryti Palangos miestą

patrauklesniu.

HIGIENINĖS BŪKLĖS

Planuojama ūkinė veikla – esamo pastato rekonstrukcija ir eksploatacija bei turistams skirtų

paslaugų, susijusiu su apgyvendinimu teikimas.

Planuojamoje teritorijoje gamybinė veikla nebus vykdoma, todėl sanitarinės apsaugos zonos

tokiai veiklai nenustatomos. Numatoma ūkinė veikla fizikinės, cheminės, biologinės taršos

nepadidins, kitos fizinės taršos vykdoma veikla taip pat nesukels. Planuojama teritorija į gamybinių,

komunalinių ir kt. objektų sanitarinę apsaugos zoną nepatenka, todėl įtakos planuojamai ūkinei

veiklai iš gretimybių nebus bei planuojama ūkinė veikla neįtakos gretimybių.

KRAŠTOVAIZDŽIO

Teritorija nepatenka į gamtinį karkasą, arti nėra ekologiškai jautrių teritorijų. Didelė dalis

teritorijos užstatyta, teritorijoje auga tik keli pavieniai medžiai, kurie visi bus išsaugojama. Pastato

rekonstrukcija nepadidins esamų užstatymo rodiklių: užstatymo tankumo, be to fasadai iš gatvės

pusės bus labiau patrauklesni ir neišsiskirs iš bendros šioje Palangos miesto dalyje vyraujančios

architektūros, todėl neigiamos įtakos kraštovaizdžiui nebus jokios.

PAMINKLOSAUGINIU

Planuojamoje teritorijoje, esantis pastatas nėra registruotas nekilnojamųjų kultūros vertybių

registre, tačiau patenka į registruotos kultūros vertybės: Palangos miesto istorinės dalies (unikalus

kodas Kultūros vertybių registre 12613) pripažintos saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui

teritorija, šioje teritorijoje privalu išsaugoti ir nepažeisti vertybės vertingųjų savybių, kurios

nurodytos Kultūros paveldo registre. Be to šalia planuojamo sklypo yra kita saugoma vertybė, tai

Medžiotojo namas (unikalus vertybės kodas kultūros vertybių registre 12141) kuri pripažinta

saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad planuojant esamą

sklypą būtina vadovautis Specialiuoju paminklosauginiu planu (patvirtintu 1999-07-29 Palangos m.





tarybos sprendimu Nr. 134), pagal kurį sklypas priskiriamas griežto paminklosauginio režimo

zonai, kurortinė teritorija – rekreacinė poilsinių. Šiai zonai nustatomas režimas restauravimo ir

restauravimo – atkūrimo. Čia komponentinis saugojimo mastas. Saugoma istorinę, archeologinę ir

urbanistinę vertę turinti teritorija su dalinai išlikusiu apstatymu. Pastatų ir teritorijų panaudojimo

funkcijos priklausomai nuo istoriškai susiklosčiusio funkcinio zonavimo (rekreacinė – poilsinė,

komercinė, gyvenamoji). Pagrindinės tvarkymo priemonės: restauracija susiklosčiusios urbanistinės

struktūros dalys ir erdvės. Galimas neužstatytų sklypų apstatymas, išlaikant būdingą zonai mastelį,

tūrių ir erdvių santykį, architektūros charakterį bei medžiagiškumą. Restauravimo projektai

ruošiami pagal paminklotvarkos sąlygas, erdvių ar struktūrų atkūrimas pagal ikonografinę

medžiagą.

Remiantis Palangos miesto istorinės dalies registro duomenimis (unikalus objekto kodas

12613), vertingosios savybės yra šios: 1.3.1. planavimo sprendiniai – planinė struktūra,

stačiakampis gatvių tinklas (-; iš dalies pakitę; TRP; 2008 m.); tūrinės-erdvinės struktūros,

suformuotos visuomeninės-prekybinės, vasarvietės ir gyvenamosios zonų XIX a. - XX a. I p.

užstatymo, fragmentai (-; iš dalies pakitusi; TRP; FF Nr. 1-182; 2008 m.); miesto istorinės dalies

panorama, siluetas nuo Baltijos jūros pusės ir nuo Klaipėdos-Liepojos plento (-; iš dalies pakitusios;

FF Nr. 01; 2008 m.); centrinių - Vytauto (senasis Klaipėdos-Liepojos traktas) ir Kretingos - gatvių

vyraujantis XIX a. - XX a. pr., Vytauto g. Š dalyje - XX a. I p. tankus perimetrinis ir perimetrinis su

tarpais užstatymas 1-2 aukštų mediniais, centre (prie Kretingos ir Vytauto gatvių sankirtos, Vytauto

g. Š dalyje) daugiausia mūriniais, prekybinės bei visuomeninės paskirties pastatais (iš dalies

pakitęs; TRP; BR Nr. 7; FF Nr. 1-28; 2008 m ); PV dalyje - vasarvietės zonos XIX a. - XX a. I p.

užstatymas vilomis, daugiausia 2 aukštų medinėmis, laisvai išsidėsčiusiomis didelio ploto

sklypuose; vasarvietės teritorijoje išskirtina J. Basanavičiaus g., kuriai būdingas gatvinio pobūdžio

apstatymas (miesto dalis nuo Ronžės upelio P kranto iki S. Dariaus ir S. Girėno g., nuo Vytauto g.

iki Meilės al., Birutės g. Š dalies teritorija; iš dalies pakitusi; TRP; BR Nr. 7; FF Nr. 29-98; 2008

m.); teritorijos Š ir R dalyse, individualių vilų ir gyvenamųjų namų zonoje, - sodybinio perimetrinio

užstatymo mediniais ir mūriniais 1-2 aukštų pastatais pobūdis (miesto istorinės dalies apibrėžta

teritorija Ronžės upelio Š krante ir Vytauto g. PR dalyje; iš dalies pakitusi; TRP; BR Nr. 7; FF Nr.

99-180; 2008 m.); Vytauto g. P dalies ŠV pusės, Kretingos g. PV pusės, Piktuižio g. PR pusės,

Jūratės g. prie sankirtos su Smilčių g. PV pusės, Birutės g. Š dalies PR pusės, J. Basanavičiaus ir

Birutės g. sankryžoje - J. Basanavičiaus g. PV pusės ir Birutės g. V pusės užstatymo išklotinės (-; iš

dalies pakitęs; TRP; BR Nr. 9; FF Nr. 26, 27, 41-42, 94, 98, 100-102, 117, 121, 170, 171; 2008 m.);

Vytauto, Kretingos, Maironio, Smilčių, Kastyčio, Jūratės (iki Vytauto g.), S. Neries, Neringos,

Krašto gatvių, Naglio al., Žemaitės g. PR atkarpos, B. Oškinio ir Sinagogos gatvių ŠR atkarpų, M.

Valančiaus, J. Piktuižio, Vasario 16-osios (iki J. Piktuižio g.), J. Basanavičiaus, Kęstučio, S.

Daukanto, A. Mickevičiaus, Gedimino, J. Simpsono, J. Šliūpo, L. Vaineikio, Ramybės, S. Dariaus

ir S. Girėno (iki Birutės al.) gatvių, Birutės, Vydūno, Meilės alėjų trasos (-; nepakitę; TRP; BR Nr.

7; 2008 m.); Vytauto, J. Basanavičiaus, M. Valančiaus gatvių, Birutės, Naglio, Meilės alėjų

perspektyvos (-; iš dalies pakitusios; FF Nr. 1, 2, 8; 14, 18, 21, 30, 40, 43, 45, 83, 86, 88-90, 93, 99,

102, 103, 109, 163, 164; 2008 m.); 1.3.2. buvusių komplekso dalių (statinių) liekanos ar jų vietos –

senojo medinio tilto į Baltijos jūrą vieta (tiltas pastatytas 1882 m. grafų Tiškevičių; neišlikęs; TRP

2; -; 2008 m.);

1.3.4. žemės ir jos paviršiaus elementai – plokščias reljefas (-; -; TRP; 2008 m.); 1.3.6.

želdynai ir želdiniai – Vytauto, Kretingos, Kastyčio, J. Basanavičiaus, Kęstučio, S. Daukanto, A.

Mickevičiaus, J. Šliūpo, L. Vaineikio, Ramybės, S. Dariaus ir S. Girėno gatvių, Birutės al.

perimetrinio apželdinimo pobūdis (-; -; FF Nr. 1-10, 14, 15, 21, 24-27, 30, 37, 39-40, 43, 46, 49, 50,

53, 57-59, 62, 63, 65, 66, 69, 88-90, 93, 99, 102, 103, 109, 114, 154, 155, 157, 177, 179, 180; 2008

m.); pušų masyvas teritorijos PV dalyje, vasarvietės zonoje (teritorija tarp Ronžės upelio P kranto,

S. Daukanto, J. Šliūpo, S. Dariaus ir S. Girėno gatvių, Meilės al.; -; FF Nr. 181; 2008 m.); liepų eilė

palei Vytauto g., ŠV jos pusėje, prie Kurhauzo (-; būklė gera; TRP; FF Nr. 11; 2008 m.); 1.3.7.





upės, natūralūs vandens telkiniai ir hidrotechniniai įrenginiai – Ronžės upelio vaga ir jos slėnis (-;

būklė gera; VP; TRP; FF Nr.182; 2008 m.); 5. Faktai apie svarbias visuomenės, kultūros ir

valstybės istorijos asmenybes, įvykius, tautosakos, literatūros ar kitus meno kūrinius, netradicinius

ieškojimus, kurie susiję su objektais ar vietovėmis – Palangos teritorijoje žmonės gyveno jau III–I

t–metyje prieš Kr. Pirmą kartą Palanga paminėta 1161 m. birželio 15 d., danams užėmus kuršių

Palangos pilį. Livonijos ordino ir Kuršo sutartyje gyvenvietė minima 1253 m. 1300–1413 m.

Palangoje ant Birutės kalno veikė stulpinė stebykla Saulės ir Mėnulio judėjimui sekti ir kalendoriui

tvarkyti. XIII ir XIV a. buvo žvejų kaimas, bet jau žymus prekybos centras. XV–XVII a. Palanga –

svarbiausias Lietuvos uostas. XVI–XVII a. – seniūnijos centras, nuo 1547 m. Palanga minima kaip

miestelis, 1529–1562 m. buvo LDK neprivilegijuotųjų miestų sąraše. XVI a. pabaigoje pastatyta

bažnyčia. 1600 m. leista rengti vieną savaitinį turgų ir du metinius prekymečius. Vėliau prekybos

privilegijos išplėstos. 1701 m. Švedijos kariuomenė išgriovė uostą. 1791 ar 1792 m. Varšuvos

Ketverių metų seimas Palangai kaip karališkam miestui suteikė Magdeburgo teises (savivalda

įvesta, bet privilegijos nespėta gauti). XIX a. pr. pradėjo garsėti kaip vasarvietė. Nuo 1824 m.

Palanga priklausė grafų Tiškevičių šeimai. Spaudos draudimo metais per Palangą buvo gabenama

lietuviška spauda. 1933 m. Palanga gavo miesto ir kurorto teises, 1953 m. tapo respublikinio

pavaldumo miestu.

Toliau už esamo pastato yra kita kultūros vertybė Medžiotojų namas (unikalus objekto kodas

12141), kurios vertingosios savybės nebus pažeidžiamos, kadangi planuojamas pastatas nesiriboja ir

nesiblokuoja su šia vertybe, todėl niekaip nebus įtakojama. Dabartinėje situacijoje žvelgiant iš J.

Simpsono ir S. Daukanto gatvių praeivis ir taip susiduria su sunkumais iš toli apžiūrėti šią

nekilnojamąją kultūros vertybę, nes esamas pastatas bei tankiai ir netvarkingai apželdinta teritorija

užstoja Medžiotojų namelį, todėl įgyvendinus šio detaliojo plano sprendinius bus atsižvelgta į šią

problemą. Rekonstravus seną, apgriuvusi statinį, vietoj jo atsiras tvarkingas statinys, aplink kurį bus

sutvarkyta aplinka, nugenėti medžiai ir t.t. Planuojama teritorija nebus tveriama tvoromis, todėl

kiekvienas praeivis turės galimybę nevaržomai vizualiai iš arti apžiūrėti saugomą vertybę, ko dabar

neįmanomą padaryti, nes griūvantis pastatas yra aptvertas nuo praeivių tam, kad būtų išvengta

nelaimingų atsitikimų.

10. pav. Saugoma kultūros vertybė, Medžiotojų namelis





11. pav. Vaizdas iš S. Daukanto (kairėje) ir J. Simpsono (dešinėje) gatvių



Tomas Milaknis




Elena Kučkienė





DETALIOJO PLANAVIMO DOKUMENTO SPRENDINIŲ POVEIKIO VERTINIMO

LENTELĖ

1 . Teritorijų planavimo dokumento organizatorius: Elena Kučkienė, UAB „Entoja“, Tomas

Milaknis, Vaidevas Merkevičius, Nerijus Jasinavičius, Rimvydas Jasinavičius.

2. Teritorijų planavimo dokumento rengėjas: UAB „ALMONTUS“, Pakruojo g. 25,

Klaipėda, tel. 8-672 80808. Detaliojo planavimo specialistė Jurgita Comienė, atestato Nr.

25026.

3. Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas : Vietovės lygmens žemės sklypo (kad.

Nr. 2501/0031:72) esančio J. Simpsono g. 17, Palangos m., detalusis planas

4. Ryšys su planuojamai teritorijai galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais:

Bendrųjų planų: Palangos miesto bendrasis planas (Palangos miesto savivaldybės tarybos

2008-12-30 sprendimas Nr. T2-317), registracijos Nr. 000253000420.

Specialiųjų planų: Palangos I, II, III, Šventosios, Nemirsetos ir Palangos miesto nuotekų

valymo įrenginių vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų specialusis planas (Palangos miesto

savivaldybės tarybos 2008-08-28 sprendimas Nr. T2-229), registracijos Nr. 000253000408;

Palangos miesto šilumos ūkio specialusis planas (Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009-

12-03 sprendimas Nr. TS-306), registracijos Nr. 000252000441.

Detaliųjų planų: Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas (Palangos miesto tarybos

2000 m. gegužės 25 d. sprendimas Nr. 32) registracijos Nr. 003253000300.

5. Ryšys su patvirtintais ilgalaikiais ar vidutinės trukmės strateginio planavimo

dokumentais: -

6. Status quo situacija: Planuojamas sklypas J. Simpsono g. 17 yra užstatytas, esamo pastato

fizinė būklė prasta. Detaliuoju planu numatoma, kad planuojamoje teritorijoje bus

rekonstruotas esamas, fiziškai pažeistas ir nebenaudojamas pastatas, vietoj kurio atsiras

naujas, turizmo paslaugoms teikti skirtas statinys. Pastatas taps, tvarkingas - vizualiniu

požiūriu komercinis statinys, kuris taps patrauklus ir įsilies į saugotinų vertybių visumą.

Neįgyvendinus šio detaliojo plano tikslų planuojama teritorija, liks apleista.

7. Tikslas, kuriuo siekiama įgyvendinant teritorijų planavimo sprendinius : nekeičiant

pagrindinės žemės sklypo naudojimo paskirties ir būdo, nustatyti naudojimo pobūdį –

prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, bei nustatyti teritorijos tvarkymo ir

naudojimo režimą; Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos

miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, sprendinių keitimas planuojamoje

teritorijoje.

8. Galimo sprendinių poveikio vertinimas (pateikiamas apibendrintas poveikio aprašymas ir jo

įvertinimas): Įvertinus planuojamą teritoriją šiais aspektais galima daryti išvadą, kad šio

detaliojo plano sprendinių šioje teritorijoje įgyvendinimas, nežiūrint trumpalaikių nepatogumų

(statybų metu) turės teigiamą ilgalaikį poveikį Palangoje gyvenantiems žmonėms, verslo

vystymui ir atvykstantiems turistams, nes bus pasiūlyta daugiau ir įvairesnių paslaugų.

9.

Vertinimo aspektai

Sprendinio poveikis:

Teigiamas (trumpalaikis, ilgalaikis) poveikis

Neigiamas

(trumpalaikis,

ilgalaikis)

poveikis

1) aplinkos kokybės teigiamas ilgalaikis nebus

2) higieninės būklės teigiamas ilgalaikis nebus

3) kraštovaizdžio teigiamas ilgalaikis nebus

4) paminklosauginiu teigiamas ilgalaikis nebus





10. Siūlomos alternatyvos

poveikis:

1) teritorijos vystymo darnai

ir (ar) planuojamai veiklos

sričiai

2) ekonominei aplinkai,

3) socialinei aplinkai,

4) gamtinei aplinkai ir

kraštovaizdžiui

-

-

-

-

-

-

-

-



Tomas Milaknis




Elena Kučkienė

remigijaus butkaus nuosavybĖs teise valdomo … · Šildymas: nėra pajungtas, nors sklype yra...

Documents