VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

S P R E N D I M A SDĖL VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS 2016–2018 METŲ STRATEGINIO

VEIKLOS PLANO PATVIRTINIMO

2016 m. vasario 26 d. Nr. B-TS-270Vilkaviškis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 40 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1435 „Dėl strateginio planavimo savivaldybėse rekomendacijų patvirtinimo“, Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. B-TS-1167 „Dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės strateginio planavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Vilkaviškio rajono savivaldybės strateginio planavimo tvarkos aprašo 20 punktu, Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1. Patvirtinti Vilkaviškio rajono savivaldybės 2016–2018 metų strateginį veiklos planą (pridedama).

2. Panaikinti 2015 m. vasario 27 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. B-TS-1237 „Dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės 2015–2017 metų strateginio veiklos plano tvirtinimo“ 1 punktą.

Sprendimas gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Savivaldybės meras Algirdas Neiberka

PATVIRTINTAVilkaviškio rajono savivaldybės tarybos2016 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. B-TS-270

1a formaVilkaviškio rajono savivaldybės administracija

(institucijos pavadinimas)2016–2018 METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

Misija: Gyvenimo kokybės gerinimas Vilkaviškio rajone, sudarant sąlygas visapusiškam tobulėjimui.

(institucijos misija)

Asignavimų valdytojai

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, 188774441; Pilviškių „Santakos“ gimnazija, 290487150; Bartninkų Jono Basanavičiaus mokykla-daugiafunkcis centras, 190486058; Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinė mokykla, 190484616; Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazija, 190488066; Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija, 190484769; Sūdavos pagrindinė mokykla, 190487530; Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinė mokykla, 191526744; Virbalio pagrindinė mokykla, 290485480; Gražiškių gimnazija, 190486624; Vilkaviškio pradinė mokykla, 304230352; Gižų Kazimiero Baršausko mokykla-daugiafunkcis centras, 190486396; Alvito pagrindinė mokykla, 190488251; Keturvalakių mokykla- daugiafunkcis centras, 190489549; Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija, 190485294; Paežerių pagrindinė mokykla, 190489015; Kybartų „Saulės“ progimnazija, 295471890; Pajevonio pagrindinė mokykla, 290486810; Giedrių jaunimo ir suaugusiųjų mokykla, 190488632; Kybartų „Rasos“ specialioji mokykla, 301085864; Vištyčio Petro Kriaučiūno mokykla-daugiafunkcis centras, 190487683; Vilkaviškio rajono sporto mokykla, 290569590; Vilkaviškio muzikos mokykla, 190569828; Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centras, 290570030; Kybartų mokykla-darželis „Ąžuoliukas“, 190480361; Vilkaviškio vaikų lopšelis-darželis „Buratinas“, 1904799964; Vilkaviškio vaikų lopšelis-darželis „Pasaka“, 190480023; Vilkaviškio vaikų lopšelis-darželis „Eglutė“, 190480176; Kybartų lopšelis-darželis „Kregždutė“, 190480219; Kybartų suaugusiųjų vidurinė mokykla, 301818957; Vilkaviškio kultūros centras, 185612391; Kybartų kultūros centras, 185612434; Vilkaviškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka, 190533579; Vilkaviškio krašto muziejus, 190533426; Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras, 300001094; Vilkaviškio rajono Priešgaisrinė tarnyba, 188751072; Vilkaviškio socialinės pagalbos centras, 185609071; Gudkaimio globos namai, 193037428; Kybartų globos namai, 301085907, VšĮ Vilkaviškio PSPC 185332788; VšĮ Kybartų PSPC, 185336128; VšĮ Vilkaviškio ligoninė 185332820, Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, 303341013; Švietimo pagalbos tarnyba 300095282; Vilkaviškio rajono policijos komisariatas 191207757, Vilkaviškio Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba 191207942.(asignavimų valdytojo(-ų) pavadinimas, kodas)

SITUACIJOS ANALIZĖIšorinės aplinkos analizė:

Politiniai – teisiniai veiksniai

Vilkaviškio rajono savivaldybės veikla planuojama orientuojantis į nacionaliniu lygiu patvirtintų strategijų prioritetus, taip pat atsižvelgiant į Marijampolės regiono plėtros plano prioritetus ir tikslus.

Nacionalinis planavimas. Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 „Dėl Valstybės ilgalaikės raidos strategijos“ patvirtino Valstybės ilgalaikės raidos strategiją. Valstybės ilgalaikės raidos strategija – tai strateginio planavimo dokumentas, atspindintis valstybės ilgalaikės raidos viziją, pagrįstą ekonominės, socialinės – kultūrinės ir politinės situacijos analize. Valstybės ilgalaikės raidos strategija turėtų tapti svarbiausiu planavimo dokumentu, kuris padėtų suderinti tarpusavyje ir integruotų valstybės bendrąsias ir šakines strategijas. Šioje strategijoje numatoma valstybės ilgalaikės raidos vizija, atspindinti tarpusavyje suderintas visų sektorių ilgalaikės plėtros kryptis.

Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje numatyti ilgalaikiai valstybės raidos prioritetai: Žinių visuomenė. Saugi visuomenė. Konkurencinga ekonomika.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 patvirtino Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją. Lietuvos nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje suformuluoti gana ambicingi tikslai ir uždaviniai. Formuluojant Lietuvos darnaus vystymosi strategijos prioritetus ir tikslus, buvo vadovautasi nacionaliniais interesais ir jau parengtais strateginiais dokumentais (Valstybės ilgalaikės raidos strategija, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, Lietuvos ūkio plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija ir t.t.)

„Darnus vystymasis“ – tai plėtra, tenkinanti žmonijos reikmes dabar, neapribojant galimybių ateities kartoms tenkinti savąsias“. Siekiant geresnės gyvenimo kokybės dabar ir ateityje, ekonomikos, socialinės raidos ir aplinkos apsaugos tikslai yra derinami ir papildo vienas kitą. Darnaus vystymo siekis: pagal ekonominio ir socialinio vystymosi bei išteklių naudojimo efektyvumo rodiklius iki 2020 metų pasiekti dabartinį ES vidurkį, o pagal aplinkos taršos rodiklius – neviršyti ES leistinų normatyvų, laikytis tarptautinių konvencijų, ribojančių aplinkos teršimą ir indėlį į globalinę klimato kaitą reikalavimų.

Strategijoje įvardinti Lietuvos darnaus vystymosi prioritetai: nuosaikus ir darnus ūkio šakų ir regionų ekonomikos vystymasis; socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimas išsaugant jų savitumą; pagrindinių ūkio šakų (transporto, pramonės, energetikos, žemės ūkio, būsto, turizmo) poveikio aplinkai mažinimas; efektyvesnis gamtos išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas; pavojaus žmonių sveikatai mažinimas; pasaulio klimato kaitos ir jos padarinių švelninimas; geresnė biologinės įvairovės apsauga; geresnė kraštovaizdžio apsauga ir racionalus tvarkymas; užimtumo didinimas, nedarbo, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas; švietimo ir mokslo vaidmens didinimas; Lietuvos kultūrinio savitumo išsaugojimas. 2009 m. parengta „Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos“ nauja redakcija, kurioje pagrindinis darnaus vystymosi siekis išlieka tas pats, tačiau atsižvelgiant į atnaujintos ES darnaus vystymosi strategijos prioritetus suformuluoti du nauji prioritetai – tausojantis vartojimas ir vystomasis bendradarbiavimas – prioriteto ,,Skurdas pasaulyje ir darnaus vystymosi iššūkiai“ atitikmuo, atspindintis svarbiausius Lietuvos įsipareigojimus taikos užtikrinimo pasaulyje ir skirtumų tarp išsivysčiusių ir besivystančių valstybių mažinimo srityse. Pagrindinių ūkio šakų (transporto, pramonės, energetikos, žemės ūkio, būsto, turizmo) poveikio aplinkai mažinimas didinant ekologinį jų efektyvumą ir įtraukiant aplinkos interesus į jų vystymosi strategijas – labai svarbus Lietuvos darnaus vystymosi prioritetas. Regioninis planavimas. Nacionalinė regioninė politika formuojama atsižvelgiant į Europos Sąjungos regioninės politikos prioritetus ir tikslus. Regioninė politika glaudžiai siejasi su ES

struktūrine politika, kurios tikslas – finansinėmis priemonėmis ir koordinuojant nacionalines regionines politikas mažinti ES valstybių ekonominio ir socialinio išsivystymo skirtumus. Lietuvoje yra ryškūs regioniniai gamtinių, ekonominių, demografinių ir infrastruktūros sąlygų, įtakojančių ūkio plėtrą, skirtumai, kurie lemia nemažus gyventojų užimtumo, pajamų lygio ir kitų socialinio – ekonominio regionų išsivystymo rodiklių netolygumus. Siekiant subalansuoti Lietuvos ūkio plėtrą regioniniu aspektu bei užtikrinti visų regionų tolygią ekonominę plėtrą ir ekonominę bei socialinę sanglaudą, rengiami regionų plėtros planai. Siekiant sumažinti Marijampolės regiono atskirtį nuo kitų šalies administracinių vienetų bei pasinaudoti ES struktūrinių fondų teikiama galimybe gauti papildomų lėšų socialinių – ekonominių plėtros veiksnių tęsimui, buvo parengtas Marijampolės regiono plėtros planas 2014–2020 metų laikotarpiui. Marijampolės regiono plėtros plano 2014–2020 m. tikslas – numatyti pagrindines regiono socialinės ir ekonominės plėtros kryptis šešerių metų laikotarpiui, apibrėžti veiklos prioritetus, tikslus, uždavinius ir priemones jiems įgyvendinti. Pagrindiniai dokumentai, pagal kuriuos Lietuvai bus skiriamos ES struktūrinių fondų lėšos 2014–2020 metais, yra Lietuvos Respublikos Partnerystės sutartis (toliau – Partnerystės sutartis) ir 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų investicijų veiksmų programa (toliau – Veiksmų programa). Šie dokumentai parengti remiantis 2014–2020 m. Nacionaline pažangos programa (toliau – NPP), patvirtinta 2012 m. lapkričio 28 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1482, kuri skirta ES strategijos „Europa 2020“ ir Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ nuostatų įgyvendinimui ir apimanti ne tik ES struktūrinius fondus, bet ir kitus finansavimo šaltinius. ES sanglaudos politikos reglamentuose yra numatyta, kad kiekviena valstybė narė ES sanglaudos politikai įgyvendinti turi parengti Partnerystės sutartį ir veiksmų programas, kurias turi patvirtinti Europos Komisija. Partnerystės sutartis apima 5 Europos struktūrinius ir investicinius (ESI) fondus:

Europos regioninės plėtros fondą (ERPF); Europos socialinį fondą (ESF); Sanglaudos fondą; Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai; Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą.

Prioritetinių krypčių, finansuojamų iš penkių ESI fondų, apjungimas viename dokumente skatina veiklų integralumą, užtikrina geresnį koordinavimą tarp atskirų finansinių instrumentų, mažina veiklų dubliavimosi atvejus, sukuria bendrus stebėsenos mechanizmus. Veiksmų programa yra dokumentas, nustatantis, kokių ekonominių ir socialinių pokyčių siekiama naujuoju laikotarpiu, investuojant Lietuvai skirtas ERPF, ESF ir SF lėšas.

Veiksmų programoje numatyti šie investicijų prioritetai: Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas. Informacinės visuomenės skatinimas. Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas. Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir

naudojimo skatinimas. Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie

klimato kaitos. Tvaraus transporto, pagrindinių tinklų infrastruktūros skatinimas. Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas. Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu. Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas. Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas. Techninė parama.

Pirmame paveiksle pateikta informacija apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų paskirstymą pagal veiksmų programos prioritetus naujuoju 2014–2020 metų finansavimo laikotarpiu. Didžiausia parama bus skirta tvaraus transporto, pagrindinių tinklų infrastruktūros skatinimui. Paramos suma šiam prioriteto įgyvendinimui yra 1 182,74 mln. Eurų. Taip pat didelė dalis lėšų bus skirta prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ įgyvendinimui. Mažiausiai lėšų skirta prioritetui „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“. Paramos suma šiam prioriteto įgyvendinimui yra 150,36 mln. Eurų.

1 pav. ES struktūrinių fondų paskirstymas 2014–2020 metų finansavimo laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1V-429 buvo išskirtos tikslinės teritorijos – Marijampolės apskrityje Kalvarijos miestas ir Vilkaviškio miestas, kuriose 2014–2020 m. bus įgyvendinamos integruotų teritorijų vystymo programos. 2015 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-693 patvirtinta Marijampolės regiono integruota teritorijų vystymo programa, kurioje numatomas skirti finansavimas trims iš penkių Marijampolės apskrities savivaldybių centrams – Marijampolei, Kalvarijai ir Vilkaviškiui. Tai sudaro galimybes šiuose miestuose kompleksiškai sutvarkyti miesto viešąsias erdves, siekiant padidinti gyvenamosios ir investicinės aplinkos patrauklumą, atnaujinti miesto poilsio ir rekreacinių zonų infrastruktūrą bei sukurti palankias sąlygas pramonės ir verslo plėtrai, regeneruojant ir tvarkant apleistas ir užterštas miesto teritorijas. 2012 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XI-2015 patvirtinta Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“. Tai pagrindinis planavimo dokumentas, kuriuo turi būti vadovaujamasi priimant strateginius sprendimus ir rengiant valstybės planus ar programas. Strategijoje numatytos trys pagrindinės kryptys:

Sumani visuomenė; Sumani ekonomika; Sumanus valdymas.

Strategija yra pagrindinis ir svarbiausias ilgalaikis strateginis dokumentas, ji remiasi

Nacionalinio saugumo strategijos nuostatomis. Visos valstybės valdymo institucijos, nepaisant jų valdymo lygmens, prisidės prie Strategijos įgyvendinimo – dinamiško ir visaapimančio proceso, skatinančio nuolat generuoti idėjas ir atlikti konkrečius darbus. 2012 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1482 patvirtinta 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programa, kurios bendrasis tikslas yra skatinti kiekvieną gyventoją realizuoti savo galimybes mokantis, kuriant, tiriant, tikslinga veikla prisiimant atsakomybę už save, valstybę ir aplinką. Programoje išskiriami 2 horizontalūs prioritetai (regioninė plėtra ir kultūra) ir 5 vertikalūs prioritetai:

Visuomenės ugdymas, mokslas ir kultūra; Veikli ir solidari visuomenė; Į aukštą pridėtinę vertę orientuota, integrali ekonomika; Ekonominiam augimui palanki aplinka; Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas.

Vilkaviškio rajono savivaldybė savo veikloje vadovaujasi šiais pagrindiniais norminiais aktais: Europos vietos savivaldos chartija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu, Viešojo administravimo įstatymu, Valstybės tarnybos įstatymu. Spręsdama ekonominius klausimus savivaldybė vadovaujasi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros, Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymu ir kitais teisės aktais. Vilkaviškio rajono savivaldybės strateginis 2016–2018 metų planas parengtas taip pat atsižvelgiant ir į Lietuvos Respublikos administracinės naštos mažinimo įstatymą, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymą, Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą.

Pagrindinis vietos savivaldą reglamentuojantis dokumentas, kuriuo vadovaujasi Vilkaviškio rajono savivaldybė, yra Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, nustatantis savivaldybių institucijų sudarymo ir veiklos tvarką įgyvendinant šalies Konstitucijos ir Europos vietos savivaldos chartijos nuostatas, apibrėžiantis vietos savivaldos principus, savivaldybių institucijas, jų įgaliojimus ir funkcijas, savivaldybės tarybos nario statusą, savivaldybių ūkinės ir finansinės veiklos pagrindus. 2016 metai – paskutiniai dabartinės Vyriausybės darbo metai. 2016 m. spalio 9 d. vyks Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai, po kurių bus sudaryta nauja Vyriausybė. Visoms Lietuvos savivaldybėms buvo itin svarbi 2015 metų pradžia – kovo mėn. įvyko savivaldybių tarybų rinkimai, kuriuose gyventojai pirmą kartą galėjo tiesiogiai rinkti savo miestų ir rajonų merus. Šių rinkimų rezultatai Vilkaviškio rajono savivaldybėje pateikiami 1 lentelėje.

1 lentelė 2015 metų Savivaldybės tarybos rinkimų rezultatai Vilkaviškio rajono savivaldybėje

Duomenų šaltinis. LR Vyriausioji rinkimų komisija

Vilkaviškio rajono savivaldybės meru išrinktas Algirdas Neiberka – Lietuvos Respublikos socialdemokratų partijos atstovas. Taryboje valdančiąją koaliciją sudaro Socialdemokratų partija ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Ekonominiai veiksniai

Pagrindiniai Lietuvos makroekonominiai rodikliai. Esant galimybėms ir statistinei informacijai, analizuojami 2010–2015 m. duomenys. Tačiau nesant naujausių duomenų, taip pat pateikiami ankstesnių metų oficialūs statistiniai duomenys. Siekiant įvertinti ekonominę situaciją ir veiksnius, tam tikri rodikliai lyginami su apskrities ar šalies rodikliais.

Lietuvos banko duomenimis, Lietuvos ekonomika 2015 metais augo maždaug perpus lėčiau nei pastaruosius kelerius metus. Tokią jos raidą pirmiausia lėmė tarptautinė aplinka. Tebesant žemoms energijos žaliavų kainomis ir tebegaliojant ekonominėms sankcijoms, Rusijos ir su šia valstybe ekonominiais bei finansiniais ryšiais susijusių šalių ūkio aktyvumas yra labai sumažėjęs. Tačiau eksporto raida vis dėlto nėra labai prasta. Realusis prekių eksportas sumažėjo nedaug, palyginus su jo apimtimi praėjusiais metais, kai Rusijos ekonomikos nuosmukis pradėjo įsibėgėti. Eksporto į Rytų valstybes smukimo nemažą dalį atsveria didėjantis eksportas į kitas šalis, ypač ES. Prie to prisideda ne tik gerėjanti ūkio padėtis Europos šalyse, bet ir eksportuotojų siekis rasti naujų rinkų.

Sulėtėjusį ūkio augimą lemia ne tik tarptautinė aplinka. Mažiau nei ankstesniais metais šiemet plėtėsi statybos sektorius. 2014 metais paaugusi maždaug 14 proc., 2015 metų pirmąjį pusmetį šiame sektoriuje sukuriama pridėtinė vertė per metus ūgtelėjo bemaž du kartus. Tokią statybos darbų raidą lemia nebedidėjančios infrastruktūros objektų ir negyvenamųjų pastatų statybos. Pastebimai gausėja tik su gyvenamaisiais pastatais susijusių statybos darbų. Kaip ir ankstesnius kelerius metus, ūkio augimą palankiai veikia privatusis vartojimas. Nors šalies ekonominė plėtra yra lėtesnė, darbo rinkoje padėtis nėra pablogėjusi. Užimtumas transporto ir prekybos įmonėse, t. y. labiausiai Rusijos ekonominio nuosmukio paveiktuose ūkio subjektuose, nebedidėja tiek daug, kiek didėjo anksčiau, bet ir nemažėja.

KANDADIDATŲ SĄRAŠO PAVADINIMAS

MANDATŲ SKAIČIUS

Lietuvos socialdemokratų partija 13Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 3Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis 3Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai

2

Visuomeninis rinkimų komitetas „Vilkaviškis 2015“

2

Darbo partija 1

Numatoma, kad prognozuojamu laikotarpiu vidaus paklausa toliau nemenkai augs. Tačiau ūkio plėtros tempui svarią įtaką vis dar darys išorės aplinka. Prognozuojama, kad po kritimo, įvykusio 2015 m., užsienio paklausa – prekybos partnerių importas – 2016 m. pradės didėti, todėl kitąmet Lietuvos eksportas turėtų ūgtelėti daugiau nei šiemet. Pagerėsianti tarptautinė aplinka turėtų lemti ir spartesnį viso ūkio augimą. Lietuvos banko duomenimis, nuo 2014 m. pabaigos metinė infliacija yra neigiama, t. y. kainos yra mažesnės nei prieš metus. Kainų kritimą šiemet labiausiai lemia energijos, ypač degalų, kainos, labai sumažėjusios dėl naftos atpigimo praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje. Artimiausiu metu, ankstesnio naftos pigimo poveikiui išnykus, metinė infliacija turėtų tapti teigiama. Tačiau tebesitęsianti žemos infliacijos aplinka turėtų lemti nedidelę infliaciją ir kitais metais, taigi gyventojų perkamosios galios ji beveik nemažins. Numatoma, kad vidutinė metinė infliacija 2016 m. sudarys 1,4 proc. 2 lentelėje pateikiamos pagrindinių makroekonomikos rodiklių projekcijos 2014–2018 metams. 2 lentelė

Pagrindinių Lietuvos makroekonominių rodiklių projekcija

Rodiklio pavadinimasESS 2010 kodas

2014 2014 2015 2016 2017 2018reikšmė, mln. Eur

pokytis, proc.

pokytis, proc.

pokytis, proc.

pokytis,

proc.

pokytis,

proc.1. BVP palyginamosiomis kainomis B1*g 32798,8 2,9 1,9 3,2 3,5 3,9

2. BVP to meto kainomis B1*g 36308,9 3,9 1,9 4,7 5,7 6,4

BVP sudedamosios dalys (palyginamosiomis kainomis)3. Namų ūkių vartojimo išlaidos P.3 21313,3 5,6 4,5 4,5 4,7 4,9

4. Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos P.3 5776,8 1,5 1,3 0,6 0,6 0,6

5. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas P.51 6430,7 8 6,9 4,2 4,4 5,2

6. Prekių ir paslaugų eksportas P.6 26719,8 3,4 0,8 3,2 4,5 5,3

7. Prekių ir paslaugų importas P.7 26410,4 5,7 3,9 4,2 5,3 5,9

Duomenų šaltinis: www.finmin.lt

Tiesioginės užsienio investicijos (toliau – TUI). Vilkaviškio rajono savivaldybėje tiesioginės užsienio investicijos 2014 metų pabaigoje sudarė 2,35 mln. Eur. Tiesioginės užsienio investicijos Vilkaviškio rajono savivaldybėje, jas lyginant su kitomis Marijampolės apskrities savivaldybėmis, yra vienos mažiausių (mažesnės yra Kalvarijos savivaldybėje – 0,28 mln. Eur). Vertinant investicijų augimą, matyti, kad per metus Vilkaviškio rajono savivaldybės TUI padidėjo nuo 1,94 mln. Eur iki 2,35 mln. Eur. ( žr. 3 lentelė).

3 lentelė

TUI 2012–2014 metų pradžioje, mln. EURVietovė / Metai 2012 2013 2014

Lietuvos Respublika 12100,64 12719,90 12864,83Marijampolės savivaldybė 30,92 25,12 26,59Kalvarijos savivaldybė 0,06 0,16 0,28Kazlų Rūdos savivaldybė 88,42 87,34 96,67Šakių r. savivaldybė 13,34 5,05 14,22Vilkaviškio r. savivaldybė 1,95 1,94 2,35

Šaltinis: Statistikos departamentas prie: Lietuvos Respublikos Vyriausybės

TUI paskirstymas tarp Marijampolės apskrities savivaldybių rodo žemą Vilkaviškio rajono savivaldybės konkurencingumą bei gebėjimą pritraukti investicijas. Pagrindinės lėto augimo priežastys – Savivaldybės, kaip mažos rinkos, nepatrauklumas, nedidelis rinkos talpumas, maža gyventojų perkamoji galia ir nedidelės pajamos.

Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje buvo įregistruoti 99 200 veikiantys ūkio subjektai, Vilkaviškio rajono savivaldybėje – 518.

4 lentelėPagrindinių šalies makroekonominių rodiklių projekcija

  2014 m. 2015 m. 2016 m.

Iš viso pagal ekonomines veiklos rūšis  Lietuvos Respublika  Registruotų ūkio subjektų skaičius metų pradžioje 210 140 220 044 225 544

Veikiančių ūkio subjektų skaičius metų pradžioje 90 790 93 017 99 200Vilkaviškio r. sav.Registruotų ūkio subjektų skaičius metų pradžioje 1305 1286 1280

Veikiančių ūkio subjektų skaičius metų pradžioje 598 478 518

Šaltinis: LR statistikos departamentas

2014–2016 m. Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų skaičius padidėjo apie 9 proc., tačiau Vilkaviškio rajono savivaldybėje sumažėjo apie 14 proc. Registruotų ūkio subjektų skaičius Lietuvoje – apie 7 proc. padidėjo, kai tuo tarpu Vilkaviškio rajono savivaldybėje – apie 2 proc. sumažėjo (žr. 4 lentelė). Lyginant veikiančių ūkio subjektų skaičių su praėjusių metų duomenis, pastebimas šios reikšmės (40 vnt.) didėjimas. Statistikos departamento 2014 m. sausio 1 d. duomenimis, Vilkaviškio rajono savivaldybėje buvo registruota 1305 ūkio subjektų, iš jų 598 veikiantys. 2016 metų pradžioje Vilkaviškio rajono savivaldybėje buvo registruota 1280 ūkio subjektų, t. y. 2 proc. mažiau lyginant su 2014 m. pradžia.

Veikiančių įmonių, kuriose dirba iki 4 darbuotojų, 2015 metų pradžios duomenimis buvo 212 (arba 55 % visų rajono įmonių), įmonių, kuriose dirba 5–9 darbuotojai, buvo 78 (arba 20,42 visų rajono įmonių). Vilkaviškio rajone veikia viena įmonė, kurioje dirba daugiau kaip 250 darbuotojų. Įmonių, kuriose dirba daugiau nei 500 darbuotojų ir daugiau nei 1000 darbuotojų Vilkaviškio rajono savivaldybėje nėra. Detalesnė informacija pateikiama 2 paveiksle. 2016 m. sausio mėnesio duomenimis, Vilkaviškio rajone veikė 5 didžiausios Vilkaviškio rajono gamybos įmonės, kurios įdarbinusios daugiausiai darbuotojų. Tai – siuvimo įmonė AB „Žemkalnija“ (294 darbuotojai), UAB „Vilkasta” (169 darbuotojai), UAB  kepykla „Savas“ (158), UAB „Baltijos tekstilė“ (95) bei UAB „FurnMaster“ (90).

0–4 darb

uotojai

5–9 darb

uotojai

10–19 darb

uotojų

20–49 darb

uotojai

50–99 darb

uotojai

100–149 darb

uotojai

150–249 darb

uotojai

250–499 darb

uotojai

500–999 darb

uotojai

1 000 ir dau

giau darb

uotojų0

50

100

150

200

250 212

7853

22 12 2 2 1 0 0

2 pav. Veikiantys ūkio subjektai pagal darbuotojų skaičių Vilkaviškio rajone 2015 m. pradžioje Šaltinis. LR statistikos departamentas

Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų, lyginant 2014 metus su 2015 metais, sumažėjo nuo 12,4 proc. iki 11,5, t. y. 0,9 procentinių punktų. 2015 m. gruodžio mėn. Vilkaviškio rajono savivaldybėje bedarbiai sudarė 11,5 proc. Lyginant Marijampolės regiono savivaldybes, didžiausias nedarbo lygis yra Kalvarijos savivaldybėje – 14,6 proc. (žr. 3 pav.). Analizuojamu 2011–2015 metų laikotarpiu populiariausios paslaugų verslo liudijimų veiklos rūšys yra: statybos darbai (2011 m. išduoti 254 verslo liudijimai, 2012 m. – 230, 2013 m. – 271, 2014 m. – 307, 2015 m. – 263), kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų paslaugos (2011 m. išduota 90 verslo liudijimų, 2012 m. – 103, 2013 m. – 142, 2014 m. – 149, 2015 m. – 155), variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugos (2011 m. išduoti 66 verslo liudijimai, 2012 m. – 77, 2013 m. – 83, 2014 m. – 93, 2015 m. – 78). Populiariausios gamybos verslo liudijimų veiklos rūšys yra: baldų gamyba (2011 m. išduota 10 verslo liudijimų, 2012 m. – 8, 2013 m. – 8, 2014 m. – 7, 2015 m. – 4), taikomosios dailės ir vaizduojamojo meno dirbinių gamyba (2012 m. išduota 12 verslo liudijimų, 2013 m. – 12, 2014 m. – 12, 2015 m. – 9), šviežių ir ilgai išsilaikančių konditerijos kepinių ir pyragaičių gamyba, džiūvėsių ir sausainių gamyba (2013 m. išduoti 3 verslo liudijimai, 2014 m. – 6, 2015 m. – 5), dirbinių iš kamštienos, šiaudų, pynimo medžiagų gamyba, vainikų, krepšelių, puokščių, šluotų, šepečių ir kita niekur kitur nepriskirta gamyba (2013 m. išduota 13 verslo liudijimų, 2014 m. – 8, 2015 m. – 6). Detalesnė informacija pateikiama 4 lentelėje.

5 lentelė Statistinė informacija apie įsigytus verslo liudijimus

Rodiklis / Metai 2011 2012 2013 2014 2015Gyventojų skaičius įsigijusių verslo liudijimus

1185 1078 1145 1173 1155

Gyventojų skaičius, įsigijusių verslo liudijimus su lengvatomis

939 278 266 267 240

Verslo liudijimų skaičius, iš jų: 1283 1154 1215 1243 1200Paslaugų verslo liudijimai 686 654 714 792 765Prekybos verslo liudijimai 479 461 455 405 403Gamybos verslo liudijimai 118 39 46 46 32

Šaltinis. LR mokesčių inspekcija

Lyginant su kitomis Marijampolės apskrities savivaldybėmis Vilkaviškio rajonas pagal išduodamų verslo liudijimų skaičių yra vienas iš lyderių. Vilkaviškio rajone išduodamų verslo liudijimų skaičius bendrame šalies rodiklyje sudaro 1,42 proc.

3 pav. Bedarbiai registruoti Marijampolės teritorinėje darbo biržoje, proc.

Šaltinis. Lietuvos darbo biržaLaisvosios rinkos tyrimų instituto Lietuvos savivaldybių indekse 2014 m. Vilkaviškio

rajono savivaldybė surinkusi 49,7 balo iš 100, užėmė 31 vietą iš 53 rajono savivaldybių. Savivaldybė geriau nei praėjusiais metais įvertinta komunalinio ūkio, švietimo ir sveikatos

srityse (žr. 4 pav.). Komunalinio ūkio srities įvertinimas pakilo dėl šilumos ūkio plane numatytos konkurencinės zonos, t. y. teritorijos, kurioje vartotojai gali patys pasirinkti, kaip šildyti būstą. Švietimo srityje teigiamai įvertintas geriau nei šalies vidurkis išlaikytas lietuvių kalbos egzaminas. Didesnė privačiai dirbančių šeimos gydytojų dalis bei augantis jų pacientų skaičius lėmė geresnį sveikatos srities įvertinimą.

4 pav. Savivaldybės vertinimas komunalinio ūkio, švietimo ir sveikatos valdymo srityse Šaltinis: Lietuvos laisvosios rinkos institutas Žemus rezultatus įtakoja investicijų nebuvimas, prasti turto valdymo ir biudžeto sričių

įvertinimai (5 ir 6 pav.). Siekiant didinti šiuo metu nepakankamą gyventojų verslumą ir gerinti investicinį patrauklumą, būtina išnaudoti viešųjų erdvių ir pramoninių teritorijų investicinį potencialą. Padidinus gyvenamosios aplinkos patrauklumą, būtų galima išvengti migracijos nulemto darbo jėgos pasiūlos mažėjimo ir užtikrinti ekonomikos augimą ateityje.

5 pav. Savivaldybės vertinimas investicijų ir mokesčių valdymo srityse

Šaltinis: Lietuvos laisvosios rinkos institutas

6 pav. Savivaldybės vertinimas turto ir žmogiškųjų išteklių valdymo srityse Šaltinis: Lietuvos laisvosios rinkos institutas

Pramonė. Vilkaviškio rajono savivaldybėje pramonė yra vidutiniškai išvystyta. Augančios pramonės sektoriaus gamybos apimtys lemia padidėjusią parduotos produkcijos apyvartą, o kartu ir didesnį užimtumą šiame sektoriuje. Vilkaviškio rajono savivaldybė turi pakankamus vietinės žaliavos išteklius (derlingose žemėse plėtojamas žemės ūkis, brangiakailių žvėrelių kailių išdirbimo pramonė, nederlingos, tačiau kalvotos ir turtingos gamtine aplinka rajono apylinkės tinka turizmo plėtojimui), yra pasienio regionas (tai suteikia galimybių plėtoti eksportą). Per Savivaldybės teritoriją eina Europinės reikšmės magistralė E28 Berlynas–Gdanskas–Karaliaučius (Kaliningradas)–Marijampolė–Prienai–Vilnius–Minskas, geležinkelio linija Kaliningradas–Kybartai–Vilnius–Maskva, todėl yra palankios produkcijos transportavimo sąlygos. Vilkaviškio rajono savivaldybėje vyrauja drabužių siuvimo ir maisto pramonė.

Statybų sektoriaus plėtra tiesiogiai priklauso nuo pritrauktų materialinių investicijų kiekio – kai investicijos didelės, statyba klesti, be investicijų statybos sektoriaus perspektyvos priklauso nuo savivaldybės gyventojų perkamosios galios, naujų smulkių ir vidutinių įmonių steigimosi rajone.

Transportas. Gerą automobilių kelių tinklo išvystymą Marijampolės regione rodo automobilių kelių tinklo tankumas. Marijampolės apskrities kelių tinklo ilgis yra pakankamas, tačiau techninė būklė neatitinka didėjančių eismo poreikių. Siekiant regiono ekonominės plėtros, viena iš pagrindinių plėtros priemonių yra žvyrkelių asfaltavimas. Tačiau dėl lėšų stokos jos įgyvendinimas vyksta nepatenkinamai.

Marijampolės apskritis turi gerai išplėtotą automobilių kelių tinklą, teritoriją kerta svarbios automagistralės: A7 – Marijampolė–Kybartai, A16 – Marijampolė–Prienai–Vilnius, A5 – Kaunas–Marijampolė–Kalvarija, tarptautinė magistralė E67 – „Via Baltica“.

Dėl patogios geografinės padėties (greta sienų su Lenkija ir Rusija) ir tranzitinių srautų,

eismo intensyvumas Marijampolės regiono magistraliniuose ir krašto keliuose yra gana didelis. Marijampolės apskrities teritoriją kerta trys magistraliniai keliai A5, A7 ir A16, 16 krašto kelių ir 147 rajoniniai keliai. Vilkaviškio rajono teritorijoje eina 7 krašto keliai ir europinės automagistralės E67 (Helsinkis–Talinas–Ryga–Panevėžys–Kaunas–Varšuva–Vroclavas–Praha) dar vadinamas Via Baltica bei E28 (Berlynas–Gdanskas–Karaliaučius (Kaliningradas) – Marijampolė–Prienai–Vilnius–Minskas).

A7 magistralinis kelias Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas. Ši transeuropinio IX transporto koridoriaus atšaka susisiekimo prasme sudaro geras prielaidas Vilkaviškio rajono ekonominės ir socialinės veiklos plėtrai bei ryšiams su Lietuvos didmiesčiais. Vilkaviškio rajono teritorijoje valstybinės reikšmės automobilių kelių tinklo tankis yra 0,39 km/kv. km (Marijampolės apskrities vidurkis 0,35 km/kv. km, Lietuvos Respublikos – 0,33 km/kv. km). Kelių ir gatvių dangų ilgis Vilkaviškio rajono savivaldybėje pateikiamas 6 lentelėje.

6 lentelė

Kelių ir gatvių dangos Vilkaviškio rajono savivaldybėje ir seniūnijose

Seniūnija Dangos tipas Ilgis (km) Iš jo

keliuose (km)

gatvėse (km)

Bartninkų asfaltbetonis 10,408 2,015 8,393

Bartninkųcementbetonis 0,268   0,268

Bartninkų gruntas 11,589 11,589  Bartninkų žvyras 95,686 90,856 4,830

Iš viso: 117,951 104,460 13,491Gižų asfaltbetonis 2,596 1,066 1,530Gižų gruntas 14,476 14,476  Gižų žvyras 38,147 36,748 1,399

Iš viso: 55,219 52,290 2,929Gražiškių asfaltbetonis 4,164 1,110 3,054Gražiškių gruntas 2,193 2,193  Gražiškių žvyras 56,101 54,729 1,372

Iš viso: 62,458 58,032 4,426Keturvalakių asfaltbetonis 10,620 2,048 8,572Keturvalakių gruntas 1,970 1,970  Keturvalakių žvyras 54,063 51,809 2,254

Iš viso: 66,653 55,827 10,826Kybartų asfaltbetonis 27,995 6,480 21,515Kybartų žvyras 119,199 105,800 13,399

Iš viso: 147,194 112,280 34,914Klausučių asfaltbetonis 13,120 2,651 10,469Klausučių gruntas 3,788 3,788  Klausučių žvyras 83,593 80,110 3,483

Iš viso: 100,501 86,549 13,952Pajevonio asfaltbetonis 6,257 2,656 3,601

Pajevonio gruntas 10,002 10,002  Pajevonio žvyras 98,227 94,099 4,128

Iš viso: 114,486 106,757 7,729Pilviškių asfaltbetonis 13,441 4,436 9,005Pilviškių gruntas 8,404 8,231 0,173Pilviškių žvyras 117,892 103,873 14,019

Iš viso: 139,737 116,540 23,197Šeimenos asfaltbetonis 48,289 27,413 20,876Šeimenos gruntas 1,455 1,455  Šeimenos žvyras 89,295 85,137 4,158

Iš viso: 139,039 114,005 25,034Vilkaviškio m. asfaltbetonis 32,616   32,616Vilkaviškio m. žvyras 18,964   18,964

Iš viso: 51,580   51,580Virbalio asfaltbetonis 5,877 0,670 5,207Virbalio gruntas 0,557 0,557  

Virbalio žvyras 29,582 23,714 5,868Iš viso: 36,016 24,941 11,075

Vištyčio asfaltbetonis 6,475 0,314 6,161Vištyčio žvyras 46,811 41,749 5,062

Iš viso: 53,286 42,063 11,223         Savivaldybėje :        asfaltbetonis 181,858 50,859 130,999

 cementbetonis 0,268   0,268

  gruntas 54,434 54,261 0,173  žvyras 847,560 768,624 78,936

Iš viso : 1084,120 873,744 210,376Šaltinis: Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija

Iki 2013 metų pabaigos individualių lengvųjų automobilių skaičius Vilkaviškio rajono savivaldybėje kasmet didėjo. Tačiau 2014 metų pabaigoje Vilkaviškio rajone buvo užregistruoti 16 026 automobiliai. Pastebimas didelis registruotų automobilių skaičiaus sumažėjimas, kuriam įtaką padarė nuo 2014 m. liepos 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo tvarka, kai pradėjo būti taikoma leidimo transporto priemonei dalyvauti eisme sustabdymo procedūra (žr. 7 lentelė). 7 lentelė Individualių lengvųjų automobilių skaičius metų pabaigoje Vilkaviškio rajone

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.Individualių lengvųjų automobilių skaičius 23 395 23 190 24 035 24 593 16026

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

Žemės ūkis. Pagal gyvenamąją vietą, ūkio veiklos pobūdį bei gyventojų užimtumo pasiskirstymą ūkio sektoriuose žemės ūkis yra pagrindinė regiono verslo šaka. Marijampolės apskrityje, kuri yra

išsidėsčiusi lygumų regione, žemės derlingumas ypač palankus intensyviai žemės ūkio plėtrai. Žemės ūkio naudmenų plotas Vilkaviškio rajone pateikiamas 7 paveikslėlyje. Apskritis pasižymi didžiausiais Lietuvoje grūdinių kultūrų ir bulvių derliais.

Žemės ūkio naudmenų plotas Vilkaviškio rajone - 97303,17 ha

Žemės ūkio paskirties žemė 94672,99 haKitos paskirties žemė 2291,44 haKonservacinės paskirties žemė 35,37 haMiškų ūkio paskirties žemė 295,88 haLaisvos valstybinės žemės fondas 7,49 ha

7 pav. Žemės ūkio naudmenų plotas Vilkaviškio rajoneŠaltinis: VĮ Registrų centras Lietuvoje vykdomas elektroninis paraiškų surinkimas, taigi ir Vilkaviškio rajone visų

paraiškų duomenys įvesti bei perduoti VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui elektroniniu būdu.

Paraiškų skaičius3700

3800

3900

4000

4100

4200

4300

4400

4500

4600

4700 4650

4453

4307

4174

4071

2011m. 83143,79 ha2012m.83912,91 ha2013m.84200,7 ha2014m.84803,39 ha2015m.85585,63 ha

8 pav. Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo duomenys 2011–2015 m. Šaltinis: VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras

Lyginant penkių metų duomenis pareiškėjų sumažėjo 579, o deklaruojamas plotas padidėjo 2441,84 ha (žr. 8 pav.). Pareiškėjų skaičiaus mažėjimą lėmė ūkininkų amžius, žemės buvo parduodamos arba perleidžiamos savo vaikams. Dalis ūkininkų pasinaudojo ES parama pasitraukdami iš prekinės žemės ūkio gamybos. Pagrindinė plotų didėjimo priežastis – įsisavinami nauji apleisti žemės sklypai.

8 lentelė

Pagrindinės auginamos kultūros Vilkaviškio rajone

Pasėlio rūšis 2011 m. deklaruota ha

2012 m. deklaruota

ha

2013 m. deklaruota

ha

2014 m. deklaruota

ha

2015 m. deklaruota

haŽieminiai kviečiai 20 110,60 21 750,79 23 336,88 24 925,50 28 546,69Vasariniai kviečiai 13 544,03 11 649,58 10 897,91 12 168,87 10 978,16Žieminiai kvietrugiai

2 556,32 3 246,69 4 608,20 4 412,28 3 815,51

Vasariniai kvietrugiai

315,31 226,03 385,83 387,17 351,85

Žieminiai miežiai 110,92 145,38 313,73 337,34 244,70Vasariniai miežiai 4 236,46 4 018,22 3 257,12 2 690,08 2 095,26Rugiai 448,72 506,98 269,56 196,39 131,38Žieminiai rapsai 1 033,93 2 425,11 3 340,74 4 891,69 6 525,38Vasariniai rapsai 7 207,78 6 662,39 6 145,97 3 847,31 1 305,92Bulvės 559,21 481,37 400,84 437,85 417,46Cukriniai runkeliai 2 296,13 2 603,62 2 366,88 2 072,42 1 046,37Daugiametės ganyklos (5 metų ir daugiau)

1 918,13 1 861,25 1 852,37 2 652,14 13 525,73

Ganyklos - pievos (iki 5 metų)

20 702,55 20 464,45 19 598,96 17 491,23 5 392,09

Šaltinis: VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro statistika

Sertifikuota ekologinė gamyba vykdoma 23 rajono ūkiuose, 8 pareiškėjai dalyvauja programoje „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema”.

Mažai palankiose ūkininkauti vietovėse ūkininkauja 649 pareiškėjai, kuriai yra priskirtos Vištyčio ir Gražiškių seniūnijos, o jų plotas sudaro 10 proc. nuo bendro rajone deklaruoto ploto.

Rajone per pastaruosius metus mažėja tiek pačių ūkininkų, laikančių galvijus, tiek pačių galvijų skaičius. Ypač mažėja melžiamų karvių skaičius. Ūkininkus atsisakyti pieno gamybos ir parduoti melžiamų karvių bandas skatina ypač žemos pieno supirkimo kainos. Ūkininkai atsisakantys pieno gamybos pereina prie mėsinės gyvulininkystės – rajone didėja mėsinių galvijų skaičius. Detalesnė informacija pateikiama 9 lentelėje.

9 lentelė Galvijų ir galvijų laikytojų skaičiaus dinamika 2011–2015 metais

2011 2012 2013 2014 2015 Galvijų laikytojų skaičius

2683 2626 2493 2383 2164

Galvijų skaičius 19466 18932 19276 19429 18107Laikytojų skaičius (laikančių karves)

2367 2308 2142 2049 1848

Melžiamų karvių skaičius

9840 9450 9136 9204 8597

Mėsinių galvijų skaičius

3163 3094 3703 3999 4003

Šaltinis: VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro statistikaVilkaviškio rajone nusausinta 76 231,8 ha žemių. Valstybei priklauso 37 tiltai, 983

pralaidos, 5 užtvankos, 1126,65 km griovių. Vilkaviškio rajono ūkininkų skaičiaus pokytis pateikiamas 9 paveikslėlyje.

2014/01/01 2015/01/01 2016/01/013600

3650

3700

3750

3800

3850

3697

3788

3832

Ūkininkų ūkių skaičius Vilkaviškio rajone

9 pav. Ūkininkų ūkių skaičiaus pokytis Vilkaviškio rajone Šaltinis: VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro statistika

Respublikos mastu pagal įregistruotų ūkių skaičių 2016 m. sausio 1 d. duomenimis rajonas užima 5 vietą. Jaunųjų ūkininkų, kurių amžius iki 40 m., įregistruota 594, tai sudaro 15

proc. Vidutinis ūkio dydis – 10,47 ha. Šis rodiklis neatitinka realybės, nes ne visi žemės sklypai

yra įregistruoti Ūkininkų ūkio registre ir nėra teisinio pagrindo reikalauti, kad būtų taip padaryta

2014-01-01 2015-01-01 2016-01-01

4750

4800

4850

4900

4950

5000

5050

5100

5150

5200

5250

52045151

4838

Žemės ūkio valdų skaičius Vilkaviškio rajone

10 pav. Žemės ūkio valdų skaičius Vilkaviškio rajoneŠaltinis: VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro statistika

Valdų sumažėjimą lėmė kelios priežastys. Supaprastinta valdos išregistravimo inicijavimo procedūra. Neatnaujinus valdos duomenų per paskutiniuosius 3 metus VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras jas išregistruoja.

Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Savivaldybėje kasmet yra tvirtinama Kaimo rėmimo, plėtros ir melioracijos programa, kurios tikslas – skatinti žemės ūkio subjektų veiklą, remti kaimo bendruomenių vykdomus projektus, gerinti melioracijos sistemų funkcionavimą bei skirti lėšų tradiciniams rajono ir respublikiniams žemdirbių renginiams, seminarams, konkursams, mokymams organizuoti. Kaimo rėmimo, plėtros ir melioracijos programos lėšos 2015 metais buvo naudojamos:

1. Kaimo bendruomenių įregistravimo ir įstatų keitimo išlaidų, bendruomenių patalpų draudimo išlaidoms iš dalies kompensuoti;

2. Vilkaviškio rajono kaimo bendruomenių sąjungos veiklai vykdyti;3. Gyvenvietėse esančio drenažo avariniams remontams atlikti;4. Tradiciniams rajono ir respublikiniams žemdirbių renginiams, seminarams organizuoti bei

dalyvavimo išlaidoms kompensuoti.2015 m. gruodžio 31 d. Žemės ūkio skyriuje registro duomenimis rajone yra 10 663

traktorių, savaeigių, žemės ūkio mašinų ir jų priekabų, taip pat atlikta 5 400 techninių apžiūrų, už jas ir registracijos darbus surinkta 38 980 eurų.

2015 m. rajono ūkiai pasipildė 455 technikos priemonėmis: 78 naujais traktoriais, 96 traktorių priekabomis, 14 javų kombainų.

Vilkaviškio rajono savivaldybei 2015 m. melioracijos darbams skirta 247 335 eurų. Panaudojant šias lėšas buvo suremontuota ir išvalyta 18,676 km griovių, 10 pralaidų, sutvarkyta 187 vnt. drenažo žiočių, atlikti 5 užtvankų ir 3 tiltų remonto ir priežiūros darbai.

Iš ES lėšų įgyvendintas – „Užtvenkto Paežerių ežero hidrotechninių statinių rekonstravimo“ projektas už 289 146,23 eurų, „Dalies melioracijos sistemų rekonstrukcija Gudkaimio ir Daržininkų kadastrinėse vietovėse“ už 330 463,32 eurų. Pateikta paraiška gauti ES finansavimą projektui „Vilkaviškio rajono dalies melioracijos sistemų rekonstravimas“.

Aplinkosauga. Atliekų tvarkymas yra viena iš opiausių aplinkos apsaugos problemų visoje Lietuvoje, kuriai spręsti skiriama ypač daug pastangų. Atliekų tvarkymo sistemos prioritetai yra atliekų prevencija, gaminių pakartotinis naudojimas, atliekų perdirbimas, kitoks atliekų naudojimas, atliekų šalinimas. Laikantis nustatytųjų prioritetų, pirmiausia turi būti vengiama atliekų susidarymo, o atliekos, kurių neįmanoma išvengti, perdirbamos ar kitaip naudojamos tokiais būdais, kad kuo mažiau jų būtų šalinama sąvartynuose ir kituose atliekų šalinimo įrenginiuose. Sistema veikia regioniniu principu – apima visas regiono savivaldybes ir jose užtikrina komunalinių atliekų tvarkymo funkcijas. Komunalinės atliekos – tai buityje susidarančios ir į jas savo pobūdžiu ar sudėtimi ir kiekiu panašios atliekos, susidarančios įmonėse, įstaigose ir organizacijose.

Vilkaviškio rajono savivaldybės atliekų tvarkymo sistema veikia kaip Marijampolės regiono atliekų tvarkymo sistemos dalis. Regioniniu principu veikianti atliekų tvarkymo sistema sukurta 2010 metais. Nuo 2009 metų kovo mėn. visoje Marijampolės apskrityje susidariusios komunalinės atliekos, kurių negalima perdirbti arba kitaip panaudoti šalinamos naujame, ES reikalavimus atitinkančiame regioniniame sąvartyne. Sąvartyne veikia biodujų kogeneracinė elektros jėgainė, kurios pagalba gaminama elektra iš sąvartyne susidarančių biodujų. Vilkaviškio rajono savivaldybėje veikia Didžiųjų ir kitų specifinių atliekų (antrinių žaliavų, buities pavojingų, elektros ir elektronikos atliekų) priėmimo aikštelė. Nuo 2012 m. spalio mėnesio veikia žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė. Žaliosios atliekos yra surenkamos specialiai tam skirtais konteineriais ir vežamos tolimesniam kompostavimui į minėtą aikštelę. Rajono gyventojai ir jo teritorijoje veikiantys juridiniai asmenys taip pat turi galimybę į jas atvežti žaliąsias atliekas. Siekiant užtikrinti visuotinumo principą, reguliariai tikslinamas ir plečiamas komunalinių atliekų surinkimo konteinerių tinklas. Vykdant Marijampolės regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtrą, 2015 metais baigta Komunalinių atliekų mechaninio biologinio perdirbimo gamyklos statyba, kuriai pradėjus veikti sumažės į sąvartyną patenkančių atliekų kiekis. 2016 metais planuojama visas rajone esančias namų valdas aprūpinti individualiomis pakuočių atliekų surinkimo priemonėmis (konteineriais).

Vilkaviškio rajone šiuo metu eksploatuojamų sąvartynų nėra. Buvę veikiantys sąvartynai rekultivuoti, vykdoma jų priežiūra po uždarymo. Tačiau rajone dar yra likę nelegalių užterštų (statinių griovimo liekanomis ir šiukšlėmis) teritorijų, kurios nesutvarkytos ir toliau teršia aplinką bei darko kraštovaizdį. Tai didelė ekologinė problema ir grėsmė aplinkai, verslui, turizmo plėtrai rajone. Įgyvendinant Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą, finansuojamos aplinkos kokybės gerinimo ir apsaugos priemonės (išnaudotų karjerų, užterštų teritorijų sutvarkymas, likvidavimas), atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros priemonės (atliekų surinkimo aikštelių įrengimas, atliekų surinkimo priemonių įsigijimas), atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymo priemonės (padangų atliekų tvarkymas, šiukšlių surinkimo priemonių įsigijimas), vykdomas visuomenės švietimas ir mokymas aplinkosaugos klausimais (finansuojama ekologinio švietimo veikla, aplinkos tvarkymo talkos). Finansiškai remiami žemės sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta, savininkai, valdytojai ir naudotojai, įgyvendinantys žalos prevencijos priemones, kuriomis siekiama išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos miškui. Kasmet 20 procentų programos lėšų skiriama Savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiajai programai. Detali Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos sąmata ir ataskaita kiekvienais metais teikiama tvirtinti Savivaldybės tarybai. Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje seniūnijos vykdo viešųjų teritorijų ir objektų (želdinių ir želdynų, paplūdimių, kapinių) priežiūrą ir tvarkymą. Kiekvienais metais vykdomi gatvių priežiūros (valymo) darbai, prižiūrimos ir diegiamos eismo saugą didinančios priemonės.

Turizmas. Remiantis Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro duomenimis, Vilkaviškio rajone apgyvendinimo paslaugas teikia:

Viešbutis „Širvinta“, J. Basanavičiaus a. 5, Vilkaviškis. Petronėlės Arbatauskienės sodyba „Poilsis Vištytyje“, Žvejų g. 2, Vištytis, Vilkaviškio r.

sav. Laimutės ir Stanislovo Petrukaičių kaimo turizmo sodyba, Vygrelių k., Vilkaviškio r. sav. Rakauskų sodyba „Obelupių gryčia“, Obelupių k., Vilkaviškio r. sav. Algimanto Džermeikos sodyba, Vygrelių k., Vilkaviškio r. sav. Babeckų kaimo turizmo sodyba, Bartninkų mstl., Vilkaviškio r. sav. Žirgėnų kaimo turizmo sodyba, Žirgėnų k., Vištyčio sen., Vilkaviškio r. sav. Kaimo turizmo sodyba „Garbarnė“, Rūdos k., Vilkaviškio r. sav. Kaimo turizmo sodyba „Karaliaus krėslas“, Karalkrėslio k., Vilkaviškio r. sav. Rymanto Vaičaičio kaimo turizmo sodyba,  Geisteriškių k., Vilkaviškio r. sav. Kaimo turizmo sodyba „Ievynė“, Paežerių g. 35A, Patunkiškių k., Vilkaviškio r. sav. Kaimo turizmo sodyba „Nadiras“, Ežero g. 9, Keturvalakių mstl., Vilkaviškio r. sav. Sodyba „Gabrielė“, J. Basanavičiaus g. 127, Kybartai, Vilkaviškio r. sav. Sodyba „Pas Karalių“, Javonio g. 25, Pajevonio k., Vilkaviškio r. sav. Sodyba „Po uosiu“, Liepų g. 57, Rūdos k., Vilkaviškio r. sav. Turistinė stovyklavietė „Šeimos VILA“, Būdos k., Vilkaviškio r. sav. Poilsiavietė „Kapčius“, Paežerių k., Vilkaviškio r. sav. Viešbutis-kempingas „Viktorija“, Čižiškių k., Vilkaviškio r. sav. Vištyčio kempingas „Pušelė“, Žirgėnų k., Vilkaviškio r. sav. Mockabūdžių laisvalaikio ir pramogų kompleksas, Mockabūdžių k., Vilkaviškio r. sav.

Apgyvendintų svečių ir suteiktų nakvynių skaičius Vilkaviškio rajone kasmet didėja. Vadovaujantis LR Statistikos departamento duomenimis, per 2014 m. Vilkaviškio rajono apgyvendinimo įstaigose apsistojo 6,7 tūkst. turistų, lyginant su 2013 metais turistų skaičius, apsistojusių Vilkaviškio rajono apgyvendinimo įstaigose, išaugo 2,3 proc. Lyginant su kitomis Marijampolės apskrities savivaldybėmis šis rodiklis yra vienas iš didžiausių (Marijampolės sav. per 2014 m. apsistojusių turistų skaičius buvo 16,4 tūkst., Kalvarijos sav. ir Kazlų Rūdos sav. – po 0,7 tūkst., mažiausias turistų skaičius Šakių r. sav. – 0,4 tūkst.). Tarp apsistojusių turistų 3,5 proc. sudarė turistai iš užsienio valstybių, lyginant su 2013 m. šis rodiklis sumažėjo 0,87 proc1. Vilkaviškio rajone daug lankytinų ir turistams įdomių vietų. Paežeriuose įkurtas Vilkaviškio krašto muziejus ir Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras, Ožkabaliuose, Jono Basanavičiaus gimtinėje, įrengta memorialinė ekspozicija, šalia auga Tautinio atgimimo ąžuolynas. Bartninkuose negalima pravažiuoti nesustojus prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių. Bažnyčia pastatyta 1790 m. XVIII a. pabaigoje. 1944 m. bažnyčia buvo labai apgriauta, bet ypatinga aura išliko iki šių dienų. Būnant Bartninkų apylinkėse, tikrai verta užsukti prie vieno gražiausių Sūduvos krašte Piliakalnių piliakalnio. Tai buvusi V–XII a. gyvenvietė ir pilis su priešpiliu. Manoma, kad čia galėjo būti legendinė kunigaikščio Margirio pilis. Dabar piliakalnis pritaikytas turizmui – įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, laužavietė, lankymo takai. Vištyčio regioninis parkas – tai pats gražiausias mūsų krašto gamtos kampelis. Parkas įkurtas 1992 m., jo tikslas išsaugoti Suvalkų kalvyno kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Tai viena įdomiausių ir vaizdingiausių Sūduvos vietų. Parko plotas – 10,1 tūkst. ha. Parke daug gamtiniu požiūriu vertingų kraštovaizdžio kompleksų, augalų, įrašytų į raudonąją knygą, didelė žinduolių, roplių ir varliagyvių įvairovė. Siekiant sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui parke įrengtas didysis ir mažasis Šilelio pažintiniai takai, apžvalgos aikštelės, poilsiavietės. 2015 m. lapkričio 6 d. duris lankytojams atvėrė naujas Vištyčio regioninio parko lankytojų centras, kuriame įspūdinga ekspozicija pristato Vištyčio regioninio parko lobius bei  padeda susipažinti lankytojams su mūsų kalvotąja Suvalkija. Vištyčio miestelio centre iki šių dienų išlikusi 1829 m. statyta raudonų plytų ir akmens mūro bažnyčia, varpinė, evangelikų-liuteronų bažnyčia. 1925 m. statyta aliejinė ir vėjo malūnas. Vištyčio ežeras – ketvirtas pagal dydį Lietuvoje. Ežeras ištįsęs iš šiaurės rytų į

1

pietvakarius, didžiausias ežero ilgis siekia 8 km, didžiausias plotis – 4,2 km, ežeras apima 1820 ha plotą. Giliausia ežero vieta yra vakarinėje ežero dalyje ir siekia 54 metrus. Vištytis – ne tik didžiausias ir giliausias Suvalkijos krašto ežeras, bet ir pats švariausias. Maitinamas keliolikos didesnių ir mažesnių upelių bei daugybės šaltinių vandens, ežeras yra milžiniškas švaraus ir gėlo vandens rezervuaras. Vilkaviškio rajone gimė ir daug Lietuvai nusipelniusių žmonių: poetai S. Nėris, J. Tysliava, K. Bradūnas, skulptorius P. Rimša, rašytojai V. Pietaris ir A. Kriščiukaitis-Aišbė. Vilkaviškio rajono savivaldybėje yra 36 archeologijos paminklai, įtraukti į LR Kultūros vertybių registro sąrašus. Rajone yra 9 piliakalniai ir vienas kapinynas (Stanaičių) paskelbti kultūros paveldo objektais. Šiuo metu į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašytos 123 senosios neveikiančios kapinės. Kaip gražiausi geros būklės objektai paminėtini Dabravolės piliakalnis, Kunigiškių, Pajevonio, Pavištyčio ir Vištyčio piliakalniai bei Piliakalnių piliakalnis su papiliu. Kaip mitologinė vertybė paminėtinas didysis Vištyčio akmuo, vadinamas Stebuklinguoju, kitaip – Didžiuoju akmeniu. Rajone yra 8 parkai ir tautos Atgimimo ąžuolynas, kuriame yra atstatyta dr. J. Basanavičiaus tėvų sodyba, veikia muziejus, be to, yra 5 rekreaciniai miškai (miškai – parkai). Vilkaviškio rajone svarbūs kultūrinio turizmo objektai – dvarai. Vilkaviškio rajono savivaldybėje yra išlikusios 22 dvarų sodybos ar jų fragmentai, kurie įtraukti į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Paežerių dvaro sodybos rūmuose yra įsikūrę Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras bei Vilkaviškio krašto muziejus. Paežerių dvaras tapo gyventojų ir svečių mėgiamu kultūros centru. Didelio lankytojų susidomėjimo susilaukia Belvederio bokštas, dvare organizuojami koncertai, įvairūs renginiai, parodos, edukacinės pamokos. Kaip architektūrinės, technologinės, istorinės ir kraštovaizdinės vertybės yra Vištyčio Lauko I kaime išlikęs vėjo malūnas su technologine įranga bei malūnininko namas. Bartninkų seniūnijoje, Vinkšnupių kaime, išlikusios didžiausios Lietuvoje totorių kapinės. Ant vieno paminklo išlikusi palaidojimo data – 1680-ieji. XIX a. dvaro savininkas pastatė kapinėse medinę mečetę. Dabar mečetės nebėra, tačiau likusios kapinės su keliais šimtais antkapių. Ant paminklinių akmenų dar galima įskaityti kai kuriuos įrašus. Prie pat sienos su Lenkija yra 150 metų senumo maumedžių giraitė, įrengta poilsio aikštelė. Šioje vietoje auga daugiau kaip 60 maumedžių, savo viršūnes iškėlusių į maždaug 30 metrų aukštį. Tai tikras įvairių paukščių „daugiabutis“. Vilkaviškio rajono savivaldybė dėl savo gamtinių ir kultūrinių išteklių bei geografinės padėties yra viena patraukliausių turizmui Marijampolės apskrityje. Gamtinių ir kultūrinių turizmo išteklių gausa ir įvairovė leidžia kurti ir vystyti aktyvaus poilsio, kultūrinio ir pažintinio, etninio, kaimo, rekreacinio turizmo produktus. Vieni lankomiausių Vilkaviškio rajono savivaldybės objektų yra: Paežerių dvaras, Jono Basanavičiaus gimtinė ir Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas, J. Basanavičiaus paminklas, Vinco Kudirkos gimtinė, paminklas Vytautui Didžiajam, Regykla „Svirkalnis“ Pajevonyje, Vilkaviškio katedra, Piliakalnių piliakalnis, Kybartai, Vištyčio regioninis parkas, Maumedžių giraitė.

Vilkaviškio rajono savivaldybėje įrengtas dviračių turizmo maršrutas „Mielas – akiai, malonus – širdžiai”. Dviračiu siūloma važiuoti 80 km ilgio vietiniu maršrutu, aplankant gamtos, architektūros ir etnografinius objektus: Vilkaviškis–Paežerių dvaras ir ežeras–Podvarko poilsiavietė–Kunigiškių piliakalnis–Kylininkų kraštovaizdžio draustinis–Dabravolės piliakalnis–Vištyčio piliakalnis–Vištyčio poilsiavietė–Pavištyčio piliakalnis–Tautos atgimimo ąžuolynas Ožkabaliuose–Piliakalnių piliakalnis–Bartninkai–Vilkaviškis. 2014 m. parengti maršrutai, pastatyti informaciniai stendai ir išleisti leidiniai apie keliones dviračiais ir pėsčiomis po Kybartų, Klausučių ir Pilviškių apylinkes.

Tačiau dviračių takų trasos (danga) nėra įrengtos pagal keliamus reikalavimus, nes jos parinktos didelio eismo intensyvumo automobilių keliuose. Šios trasos yra nesaugios ir dviratininkų gyvybės ir transporto sukeliamos taršos atžvilgiu. Trūksta daugybės ženklų, kurių dėka keliautojai galėtų lengvai orientuotis.

Šiuo metu rajone yra realiai įrengti ir veikiantys tik keli dviračių takai:

Vilkaviškio miestas–Alvito ežeras. Dviračių takas eina pro Paežerių gyvenvietę, yra labai populiarus.

Vilkaviškio miestas–kapinės (link Pilviškių). Vilkaviškio miestas–Serdokai (link Marijampolės). Dviračių tako Marijampolė–

Vilkaviškis dalis. Vilkaviškio miestas (nuo sodų) – Mažieji Būdežeriai.

Prie Paežerių ežero, nuo Vilkaviškio miesto pusės, veikia pliažas su vaikų žaidimų

aikštele, tinklinio aikštele, persirengimo kabinomis. Yra poilsiavietė prie Mažųjų Kumečių (Podvarko) ežero.

Šešupės upėje (Pilviškių miestelyje ir Slabadų k.) įrengtos pontoninės prieplaukos bei 2 informaciniai stendai (Pilviškių miestelyje ir Matarnų poilsiavietėje), informuojantys turistus apie vandens maršrutą Šešupės upe. Pantoninė prieplauka įrengta ir Viščiakaimio kaime, prie Paežerių ežero.

Širvintos upėje ties Svirkalniu, pavasarį tirpstant sniegui, ledui, veikia III sudėtingumo kategorijos trasa baidarininkams. Įrengtos starto ir finišo aikštelės, pastatyti reikiami ženklai.

Prie Vilkaviškio miesto esančio Paežerių ežero paplūdimio yra prieplauka jachtoms, kur įsikūręs jachtų klubas „Škvalas“.

Prie Karklinių tvenkinio yra įrengtas geras privatus paplūdimys, visiems prieinamas, vykdoma aktyvi veikla savaitgaliais. Rekreacijai naudojami ir šie vandens telkiniai: Mažųjų Paežerių, Vygrelių, Dunojėlio, Talaikių ežerai, Keturvalakių, Virbalio, Daugėliškių, Kunigiškių tvenkiniai, bet prie jų nėra jokios viešosios turizmo infrastruktūros. Vilkaviškio rajone įsteigtos šios saugomos teritorijos:

Vištyčio regioninis parkas; Širvintos hidrografinis draustinis; Virbalgirio botaninis-zoologinis draustinis.

Sudaryti įvairūs turistiniai maršrutai: „Keliaukime po Vilkaviškio kraštą“, „Du ąžuolai tautos atgimimo ąžuolyne“, maršrutas pėsčiomis „Mažasis „Žingsniobusas“ Vilkaviškio mieste“, turistinis maršrutas „Vilkaviškio krašto istorijos liudininkai – PILIAKALNIAI“, sakralinis maršrutas „23-jų šventų vietų paslaptys“, baidarių maršrutas Šešupės upe, maršrutas „Jotvingių takais“, 3 maršrutai po Klausučių, Kybartų ir Pilviškių apylinkes, svarbiausi renginiai Vilkaviškio rajone, maršrutas „Prosenelių amatai“, atnaujinti žemėlapiai keliomis kalbomis.

Socialiniai veiksniai

Gyventojai. Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenimis, 2016 m. pradžioje (išankstiniai duomenys) Vilkaviškio rajono savivaldybėje, kuri užima 1 259 km2 teritoriją, gyveno 38 619 gyventojų. Gyventojų skaičius rajone nuolat mažėja. Per pastaruosius penkerius metus Vilkaviškio rajono gyventojų sumažėjo 10,1 proc. 2011 metų pradžioje rajone gyveno 42 504 gyventojai, 2014 metais – 40 258 gyventojų, o 2016 m. pradžios duomenimis – 38 619 gyventojai. Detalesnė informacija pateikiama 10  lentelėje. 10 lentelė

Gyventojų skaičiaus dinamika Vilkaviškio rajone 2011–2016 m

Gyventojų skaičius

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

Vilkaviškio rajone 42504 41833 41055 40258 39486 38619Vilkaviškio mieste 11603 11375 11177 10995 10815 11159Vilkaviškio rajono kaimiškojoje teritorijoje

30901 30458 29878 29263 28671 27460

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, Vilkaviškio seniūnija

Vilkaviškio rajonas yra suskirstytas į 12 seniūnijų (žr. 11 lentelę). Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento 2016 m. sausio 1 d. duomenimis, kaimiškose vietovėse gyventojų skaičius lyginant su 2015 m. duomenimis, sumažėjo, tačiau padaugėjo gyventojų Vilkaviškio mieste.

11 lentelėVilkaviškio rajono gyventojų skaičius seniūnijose

Eil. Nr. Seniūnija Gyventojų

skaičius Moterys Vyrai Plotas kv. km. Kaimai

1 Bartninkų sen. 2378 1208 1170 128,00 392 Gižų sen.  1090 547 543 39,00 223 Gražiškių sen. 967 465 502 120,00 294 Keturvalakių sen.  1801 915 886 93,00 365 Kybartų sen. 7751 3986 3765 154,00 396 Klausučių sen.  3056 1568 1488 117,00 367 Pajevonio sen. 1553 769 784 116,00 228 Pilviškių sen.  4766 2452 2314 159,00 679 Šeimenos sen. 5801 3081 2720 164,00 6310 Vilkaviškio

seniūnija 11159 6120 5039 7,55 -

11 Virbalio sen.  1851 964 887 47,00 912 Vištyčio sen. 1231 635 596 94,00 22

Šaltinis: Vilkaviškio rajono seniūnijų duomenys.

Vilkaviškio rajone yra 3 miestai (Vilkaviškis, Kybartai ir Virbalis), 5 miesteliai (Bartninkai, Gražiškiai, Keturvalakiai, Pilviškiai ir Vištytis) ir 384 kaimai.

Nevyriausybinių organizacijų sektorius. Vilkaviškio rajono savivaldybėje 2014 m. rugsėjo mėnesį įkurta Vilkaviškio rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba. Tai - visuomeniniais pagrindais veikianti, kolegiali patariamoji institucija, kuri yra sudaroma iš Savivaldybės institucijų ir įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų deleguotų atstovų. Vilkaviškio rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba yra sudaryta iš 10 narių, laikantis pariteto principu, t. y. kai valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos bei nevyriausybinės organizacijos yra atstovaujamos po lygiai. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pagrindinis tikslas yra teikti pasiūlymus Savivaldybės institucijoms dėl Savivaldybės teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų veiklos skatinimo, užtikrinti jų, kaip svarbaus pilietinės visuomenės elemento, veiklos ir plėtros sąlygas, prisidėti formuojant nevyriausybinių organizacijų plėtros politiką. Vilkaviškio rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba atlieka šias funkcijas:

teikia pasiūlymus savivaldybės institucijoms ir įstaigoms, formuojančioms ir įgyvendinančioms NVO plėtros politiką, dėl NVO plėtros politikos ir jos įgyvendinimo prioritetų;

skleidžia informaciją apie Savivaldybėje veikiančias NVO, jų iniciatyvas, veiklą ir patirtį;

inicijuoja NVO pasitarimus, seminarus ir mokymą aktualiais veiklos klausimais; Savivaldybės ir NVO bendradarbiavimo klausimais bendradarbiauja su užsienyje

veikiančiomis NVO ir NVO veiklą koordinuojančiomis institucijomis; kas dveji metai viešai skelbia NVO būklės Vilkaviškio rajone ataskaitą; atlieka kitas Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme

numatytas funkcijas.

Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupė (toliau – VVG) buvo įkurta 2007 m. kovo 13 d. Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupėje yra 74 nariai. 60 – kaimo bendruomenių ar kitų NVO, 13 – verslo atstovų ir Vilkaviškio rajono savivaldybė (toliau – Savivaldybė). Nariais yra bent po vieną pilietinės visuomenės ir verslo sektoriaus atstovą iš visų atstovaujamos teritorijos seniūnijų. Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupės teritorija apima visą Vilkaviškio rajono savivaldybės teritoriją išskyrus Vilkaviškio miestą. Vilkaviškio krašto VVG teritorijos plotas - 1252 km2

(Vilkaviškio rajono savivaldybės plotas – 1259 km2). Teritorijai priklauso kaimiškųjų 11 seniūnijų, 389 kaimo gyvenamosios vietovės.

Vilkaviškio krašto VVG teritorijoje veikia 58 kaimo bendruomenės, kurios vienija 4 052 narius. Kaimo bendruomenės per 2009–2014 m. finansinį laikotarpį įgyvendino 99 vietos projektus, 79 vietos projektus pagal priemonę „Kaimų atnaujinimas ir plėtra“. Viešosios infrastruktūros sutvarkymui (viešųjų erdvių sutvarkymas) įgyvendinti - 7 vietos projektai, (vandentiekio ir nuotekų sutvarkymui) – 6 vietos projektai, (parkų, tvenkinių sutvarkymui) – 7 vietos projektai, (sporto aikštynų sutvarkymui) – 23 vietos projektai, pastatų (kaimo bendruomenės namų sutvarkymui) – 28 vietos projektai, kraštovaizdžio elementų, kultūros paveldo objektų sutvarkymui – 6 vietos projektai, amatų kiemelių, amatų centrų įkūrimui – 2 vietos projektai. 10 vietos projektų buvo susiję su amatų plėtra, 10 vietos projektų susiję su bendruomeniškumo skatinimu (žr. 12 lentelė).

12 lentelėKaimo bendruomenių dalyvavimas projektinėje veikloje

2010 2011 2012 2013 2014 2015Vilkaviškio krašto VVG strategija

43 5 21 20 25 7

Valstybės pagalba

 -  5  5  6 6  8

Kaimo tinklas  18  22  20  10  5 -Savivaldybės programos

 20 22  25  24  15  -

Kitos programos  -  -  -  -  3 -Šaltinis: Vilkaviškio krašto VVG strategijos 2007–2013 m., Vilkaviškio rajono savivaldybės, kaimo tinklo, NMA,

ES parama duomenys.

Vilkaviškio krašto VVG taryba grįsta trijų šalių partneryste: Pilietinei visuomenei (kaimo vietovių VVG teritorijoje įsteigtoms ir veikiančioms

bendruomeninėms organizacijoms, kitoms NVO, pvz., jaunimo organizacijoms) priklauso 46 proc. t.y. ne mažiau kaip 35 proc. ir ne daugiau kaip 49 proc. narių;

Verslui (pvz., kaimo vietovių VVG teritorijoje įsteigtoms ir veikiančioms labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms (pripažinimo labai mažomis, mažomis ir vidutinėmis įmonėmis sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme), ūkininkams, verslą plėtojantiems fiziniams asmenims) priklauso 31 proc., t.y. iki 35 proc. narių;

Vietos valdžiai (savivaldybei) – priklauso 23 proc., t.y. iki 30 proc. narių. Savivaldybės įsteigti savarankiški juridiniai asmenys kolegialiame VVG valdymo organe gali atstovauti vietos valdžios interesams, kai juos paskiria savivaldybės meras arba taryba.

Taryba atvira naujiems nariams, t. y. užtikrina lanksčią, atvirą ir nediskriminuojančią (lyties, tautinės kilmės, amžiaus, religijos ar įsitikinimų, negalios, šeimyninės padėties, lytinės orientacijos pagrindu) naujų narių, veikiančių (juridinių asmenų atveju) arba gyvenančių (fizinių asmenų atveju deklaravusių gyvenamąją vietą) VVG teritorijoje, priėmimo tvarką.

Vilkaviškio krašto VVG taryba sudaryta iš abiejų lyčių, moterų – 7, vyrai – 6, santykis 54:46 (santykiu 40:60, t. y. mažiausiai 40 proc. nesvarbu, kurios lyties, atstovų).

Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupės strategijoje įvardinta VVG teritorijos vizija: „Vilkaviškio krašto VVG vizija – kaimas – tai aukštos gyvenimo kokybės garantas,

užtikrinantis saugią, ekologiškai švarią aplinką ir materialinę gerovę, kurioje gyvena iniciatyvūs, išsilavinę žmonės, gebantys naudotis šiuolaikinėmis technologijomis bei susieti tampriais tarpusavio ryšiais ir bendradarbiavimu su valdžios institucijomis bei verslu, kūrybingai naudojantys vietinius išteklius ir išsaugantys regiono tradicijas ir savitumą. Iki 2023 metų Vilkaviškio rajono kaimo vietovės taps patrauklesnės jame gyvenantiems ir atvykstantiems. Pagerėjus kaimo infrastruktūrai ir gyvenimo kokybei, stiprės ir plėtosis konkurencingi verslai. Vietos bendruomenės stiprins viešųjų paslaugų teikimą ir socialinių verslų kūrimą. Tradicijos, papročiai, kraštovaizdis, kultūros paveldas taps kaimo traukos objektais”.Pagrindinės Vilkaviškio krašto VVG funkcijos :

Išsiaiškinti padėtį kaime ir nustatyti realias gyventojų reikmes. Numatyti kaimo plėtros gaires. Organizuoti strategijos įgyvendinimą. Remti viešosios infrastruktūros kūrimą ir tvarkymą, skatinti ekonominę, socialinę,

kultūrinę veiklą sutvarkytuose pastatuose. Skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse. Aktyvinti jaunimo užimtumo iniciatyvas, siekti turiningo ir prasmingo jaunimo

užimtumo. Skatinti tvarų ir kokybišką užimtumą ir darbo jėgos mobilumo rėmimą, aktyvinti

kaimo bendruomenės kurti ir išlaikyti naujas darbo vietas. Subūrus bendrai veiklai NVO, verslą, vyriausybines organizacijas aktyvinti ūkinę,

kultūrinę ir socialinę veiklas, ekonominę plėtrą. Skatinti valdžios, verslo, bendruomenių bendradarbiavimą. Vykdyti mokymą, patirties sklaidą ir konsultavimą kaimo vietovėse, aktyvinti kaimo

gyventojus.Vilkaviškio miesto vietos veiklos grupė. Asociacija Vilkaviškio miesto vietos veiklos grupė, kodas 303395783, įsteigta 2014 m. rugsėjo 18 d. Steigėjai fiziniai asmenys: Daiva Riklienė, Bernardas Marčiukonis, Remigijus Kurauskas, Kęstutis Akramas, Aloyzas Beržanskis, Linas Dubickas, Gintaras Brokevičius. Vilkaviškio miesto vietos veiklos grupės pirmininke išrinkta Daiva Riklienė. VVG pirmininkas turi aukštojo mokslo išsilavinimą ir turi patirties rengiant ir įgyvendinant strateginio planavimo dokumentus susijusius su Europos Sąjungos struktūrinių fondų ar kitos finansinės paramos valdymu ir panaudojimu. Vadovaujantis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“ įsteigta Vilkaviškio miesto vietos veiklos grupė, kurios kolegialų valdymo organą – valdybą lygiomis dalimis vienija trijų šalių partnerystė. Partnerystė valdyboje sudaryta iš 3 bendruomeninių organizacijų ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų, 3 asocijuotų verslo struktūrų ir (ar) įmonių bei 3 Savivaldybės tarybos deleguotų asmenų (žr. 11 pav.). Taip pat valdyboje laikomasi vyrų ir moterų lygių galimybių principo (4 moterys ir 5 vyrai), vienas valdybos narys, jaunesnis nei 29 metai.

3

3

3

Asocijuotų verslo struktūrų ir (ar) įmoniųBendruomeninių organizacijų ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijųSavivaldybės tarybos deleguotų asmenų

11 pav. Vilkaviškio miesto VVG valdybos sudėtis pagal atstovaujamus sektorius

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. sausio 22 d. Įsakymu Nr. 1V-36 patvirtintomis „Vietos plėtros strategijų rengimo taisyklėmis“ bei 2015 m. gegužės 18 d. Įsakymu Nr. 1V-402 patvirtintu „2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ 08.6.1-ESFA-T-909 priemonės „Vietos plėtros strategijų rengimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašu“ Vilkaviškio miesto vietos veiklos grupė parengė strategiją „Vilkaviškio miesto 2016–2023 m. plėtros strategija“. Vilkaviškio miesto vietos plėtros strategija orientuota į bendruomenių socialinės integracijos didinimą, konkuruojančios aplinkos suformavimą, verslo skatinimą, naujų darbo vietų kūrimą ir operatyvaus, besišnekančio miesto suformavimą, išnaudojant vietos bendruomenių, verslo ir valdžios ryšius. Išanalizavus mieste veikiančių įstaigų ir organizacijų poreikius, atlikus Vilkaviškio miesto stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizę, bus siekiama bendro veiksmų programos uždavinio – pagerinti vietines įsidarbinimo galimybes ir didinti bendruomenių socialinę integraciją, išnaudojant vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius. Pagrindinės kryptys į kurias turi būti orientuotos strategijos: bendruomenės inicijuojamos veiklos, skirtos socialinei atskirčiai mažinti; užimtumo skatinimas, padedant bedarbiams ir neaktyviems asmenims įgyti naujų įgūdžių, įtraukiant juos į visuomeninę veiklą ir tarpininkaujant įdarbinant (bendradarbiaujant su teritorijoje veikiančiais verslais ir vietos valdžia); neformalios verslumą skatinančios iniciatyvos; bendradarbiavimo ir informacijos sklaidos tinklų kūrimas. Pagrindinės strategijos „Vilkaviškio miesto 2016–2023 m. plėtros strategija“ veiklos kryptys:

Tikslas – įvairiomis priemonėmis mažinti socialinę atskirtį Vilkaviškio mieste. Uždavinys – efektyvinti nevyriausybinio sektoriaus teikiamą pagalbą

viešiems, ligotiems ir skurdą patiriantiems Vilkaviškio miesto gyventojams; Uždavinys – skatinti socialinę atskirtį patiriančių asmenų dalyvavimą

visuomeniniame gyvenime. Tikslas – skatinti verslumą ir didinti galimybes jaunimo ir neaktyvių gyventojų

užimtumui. Uždavinys – didinti neaktyvių darbingų gyventojų integraciją į darbo rinką; Uždavinys – skatinti verslumą mieste.

Socialinė parama. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, pastaruosius dešimt metų Vilkaviškio rajono savivaldybėje gyventojų skaičius nuolat mažėja. Pagrindinė mažėjimo priežastis – migracija dėl nedarbo. Vykstant emigracijai, akivaizdus ir visuomenės senėjimo procesas bei su tuo susijusių socialinių problemų didėjimas.

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus 2016 m. sausio 1 d. duomenimis, rajone gyvena 3 724 neįgalūs asmenys, 228 neįgalūs vaikai, iš jų 31 – su sunkia negalia. Rajone gyvena apie 788 vienišų asmenų. Lyginant su 2014 metais pastebimas nežymus neįgalių asmenų skaičiaus mažėjimas. Lyginant 2015 m. sausio 1 d. ir 2016 m. sausio 1 d. duomenis, šis skaičius sumažėjo 41 asmeniu.

Socialinių paslaugų tinklas Vilkaviškio rajone pakankamai išplėtotas, rajono gyventojams teikiamos tiek bendrosios, tiek specialiosios socialinės paslaugos.

Socialinių paslaugų tikslas – sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį.

Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje socialines paslaugas įvairioms klientų grupėms teikia šios įstaigos:

1. Kybartų vaikų globos namai (Darvino g. 4, Kybartai) – teikia laikinos ir nuolatinės globos paslaugas vaikams. Steigėjas – Vilkaviškio rajono savivaldybė; vietų skaičius – 50.

2. Gudkaimio globos namai (Liepų g. 1, Gudkaimio k., Kybartų sen.) – teikia ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugas. Steigėjas – Vilkaviškio rajono savivaldybė; vietų skaičius – 70.

3. Vilkaviškio socialinės pagalbos centras (toliau – Centras) (Vysk. A. Karoso g. 5, Vilkaviškis) – teikia nestacionarias socialines paslaugas. Steigėjas – Vilkaviškio rajono savivaldybė. Centrą sudaro šie padaliniai:

- neįgalaus jaunimo dienos užimtumo padalinys, kuriame ugdoma 22 neįgalių jaunuolių;

- pagalbos namuose tarnyba organizuoja ir teikia socialinės priežiūros paslaugas 144 senyvo amžiaus, vienišiems, neįgaliems rajono gyventojams;

- transporto paslaugos neįgaliesiems (nuvežti į gydymo, reabilitacijos ir kt. įstaigas);- aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis tarnyba (per 2015 metus 330 asmenų su

negalia aprūpinti techninės pagalbos priemonėmis);- vaikų dienos centras, kuriame teikiamos socialinės priežiūros paslaugos 15 vaikų iš

socialinės rizikos šeimų;- paramos šeimai tarnyba, kuri teikia socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas

217 socialinės rizikos šeimoms, kuriose auga 529 vaikai;- pagal įgyvendinamą projektą „Integruotų socialinės globos ir slaugos paslaugų

kūrimas Vilkaviškio rajone“ kompleksinės integralios socialinės globos ir slaugos paslaugos teikiamos potencialiems šios paslaugos gavėjams (60 asmenų).

Svarbus vaidmuo teikiant socialines paslaugas tenka nevyriausybinėms organizacijoms. Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje veikia 12 neįgaliųjų organizacijų, tenkinančių skirtingą negalią turinčių asmenų poreikius, 7 iš jų buvo skirtas finansavimas iš Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2015 metais Savivaldybė prie projektų vykdymo prisidėjo 10 proc., t. y. 6 450,10 eurų). Neįgaliųjų organizacijos jungia apie du tūkstančius asmenų su negalia. Kasmet rajone yra pritaikomi būstai neįgaliesiems, turintiems judėjimo negalią (2015 m. pritaikyti 4 būstai neįgaliesiems).Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje veikia:

1. Didvyžių socialinės globos namai (Beržų g. 2, Augalų k., Klausučių sen.) – valstybinė socialinės globos įstaiga, skirta gyventi suaugusiems žmonėms, kurie dėl proto negalios negali gyventi savarankiškai, naudotis kitomis bendruomenės paslaugomis ir kuriems būtina nuolatinė priežiūra. Teisinė įstaigos forma – valstybės biudžeto įstaiga; vietų skaičius – 285.

2. VšĮ ,,Alvito Šv. Kazimiero namai“ (Ežero g. 18, Alvito k., Šeimenos sen.) – teikia laikinos ir nuolatinės globos paslaugas vaikams. Steigėjas – kunigas Vytautas Kajokas, vietų skaičius – 24.

Savivaldybėje nepasiturintiems gyventojams mokama socialinė pašalpa, garantuojanti minimalias lėšas pagrindiniams poreikiams (išlaidoms maistui, drabužiams) tenkinti. Detalesnė informacija pateikiama 13 lentelėje.

13 lentelė

Socialinės pašalpos gavėjų skaičius 2011–2015 metais Vilkaviškio rajone2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

Socialinę pašalpą gaunančių asmenų skaičius 4 719 5 209 4 531 3 726 2 775Išlaidos, tūkst. Eur 3 516,9 3 650,8 3 099,8 2 352,6 1 557,1

Šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys

Pagrindiniai socialinių paslaugų teikimo ir plėtros tikslai: 1. Teikti kokybiškas socialines paslaugas ir kitą pagalbą Vilkaviškio rajono savivaldybės

teritorijoje gyvenantiems asmenims (šeimoms), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturintiems, neįgijusiems arba praradusiems gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime.

2. Sudaryti sąlygas Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje gyvenantiems asmenims (šeimoms) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį.

3. Užkirsti kelią asmenų (šeimų), bendruomenės socialinėms problemoms kilti, užtikrinti visuomenės socialinę apsaugą.

4. Kurti kompleksiškai teikiamų paslaugų sistemą, kuri sudarytų galimybes kiekvienam vaikui, neįgaliajam ar jo šeimai gauti individualias pagal poreikius paslaugas ir reikiamą pagalbą bendruomenėje, o kiekvienam likusiam be tėvų globos vaikui augti saugioje ir jo raidai palankioje aplinkoje.

5. Remti ir skatinti nevyriausybinių neįgaliųjų organizacijų, teikiančių socialines paslaugas, veiklą.

Švietimas. Švietimo sritį Vilkaviškio rajone koordinuoja Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius. 14 lentelėje pateikta Vilkaviškio rajono savivaldybės švietimo įstaigų tinklo pokytis 2013–2015 metais.

14 lentelė Vilkaviškio rajono savivaldybės švietimo įstaigų tinklo pokytis 2013–2015 metais

ŠVIETIMO ĮSTAIGOS 2013 2014 2015

Lopšelis-darželis 4 4 4Mokykla-darželis 1 1 1Mokykla-daugiafunkcis centras 1 2 4Progimnazija 2 2 2Pradinė mokykla 1 1 1Pagrindinė mokykla 8 6 7Vidurinė mokykla 4 3 0Gimnazija 4 4 4Suaugusiųjų mokykla 2 2 2Specialioji mokykla 1 1 1Neformaliojo švietimo įstaigos 3 3 3Švietimo pagalbos tarnyba 1 1 1Iš viso 31 30 30

Šaltinis Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyrius

Lyginant 12 lentelėje pateiktus duomenis matoma, kad 2015 metais išaugo mokyklų-

daugiafunkcių centrų skaičius iki 4, tačiau sumažėjo pagrindinių mokyklų skaičius nuo 8 iki 7, vidurinių mokyklų skaičius nuo 4 iki 0. 2015–2016 mokslo metais Vilkaviškio rajono bendrojo ugdymo mokyklas lankė 6 171 mokinys. Detalesnė informacija pateikiama 12 pav.

1451

303

855

1720

1842

Rajono mokinių skaičius 2015-2016 m.m.

1-4 klasės priešmokyklinis ugdymas ikimokyklinis ugdymas5-8 klasės 1-4 gimn, klasės

12 pav. Vilkaviškio rajono mokinių skaičius 2015–2016 mokslo metais

Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centre, Vilkaviškio muzikos mokykloje, Vilkaviškio rajono sporto mokykloje vykdomos neformaliojo ugdymo programos laiduoja vertybinių nuostatų, asmeninių gebėjimų (pasitikėjimo savimi, savarankiškumo, atsakomybės, sportinių, muzikinių), socialinių įgūdžių (bendradarbiavimo, bendravimo ir kt.) ugdymą. Kiekvienoje iš šių įstaigų pabrėžiama neformalaus ugdymo svarba šiuolaikiniame pasaulyje ir nauda ne tik individui, bet ir visuomenei. Rajono neformaliojo vaikų švietimo įstaigose 2015 m. rugsėjo 1 d. duomenimis lavinasi 1 323 mokiniai.

Sveikata. Sergamumo struktūroje vyrauja sergamumas odos ir poodžio ligomis (9 653,42 atv./100 000 gyv.), jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligomis (9 114,06 atv. / 100

000 gyv.), kraujotakos sistemos ligomis (6 926,48 atv. / 100 000 gyv.). 2014 m. pastebimas kvėpavimo sistemos ligų sumažėjimas: 2013 m. susirgimų buvo užregistruota 24 362,7 atv. / 100 000 gyv., 2014 m. – 20 388,1 atv. / 100 000 gyv.). 2014 m. padaugėjo susirgimų jungiamojo audinio ir skeleto – raumenų sistemos ligomis (2013 m. buvo 7 983,96 atv. / 100 000 gyv., 2014 m. – 9 114,06 atv. / 100 000 gyv.). Detalesni duomenys pateikiami 15 lentelėje. 15 lentelė

2009–2014 m. Vilkaviškio r. sav. užregistruoti susirgimai 100 000 gyv.

Eil.

Nr.Ligų grupių pavadinimai 2009 2010 2011 2012 2013 2014

1. Kvėpavimo sistemos ligos 21128,4 18567,9 21477,8 16127,8 24362,7 20388,12. Kraujotakos sistemos ligos 3495,57 3544,53 3647,85 3971,62 6163,84 6926,48

3. Jungiamojo audinio ir skeleto – raumenų sistemos ligos 5494,96 5937,49 5511,99 5783,71 7983,96 9114,06

4. Endokrininės sistemos ligos 1734,31 1614,5 1729,3 2186,08 3342,64 3584,915. Odos ir poodžio ligos 7332,61 8123,17 7861,09 8056,65 8453,75 9653,426. Virškinimo sistemos ligos 4299,82 4226,26 3986,14 3838,92 5391,51 6093,67. Psichikos ir elgesio sutrikimai 2334,12 2381,45 2230,82 2321,2 2941,72 3098,238. Urogenitalinės sistemos ligos 4430,12 4364,45 4262,92 4936,78 6176,13 6775,969. Nervų sistemos ligos 5396,12 5900,64 6183,84 6876,75 6493,43 6635,48

Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras

Per tiriamąjį 2009–2014 m. laikotarpį mažiausias sergamumas tuberkulioze Vilkaviškio r. sav. buvo užregistruotas 2009 m. (44,93 atv. / 100 000 gyv.), didžiausias šiame rajone sergamumas tuberkulioze užregistruotas 2012 m. (115,82 atv. / 100 000 gyv.), 2014 m. – 67,73 atv. / 100 000 gyv. (13 pav.)

13

pav. Sergamumas tuberkulioze 100 000 gyv. Vilkaviškio r. sav., Marijampolės sav., Lietuvoje 2004 – 2014 m. laikotarpiu.

Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras

Remiantis infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės duomenimis, 2014 m. Vilkaviškio r. sav. vaikų susirgimų tuberkulioze nuo 0 iki 17 m. amžiaus didėja: 2013 m. buvo 1 atvejis, 2014 m. – 2 atvejai.

Iš viso 2014 m. Lietuvoje užregistruota tuberkuliozės 168 atvejų recidyvų (žmonės, kurie pakartotinai susirgo), Vilkaviškio r. sav. 5 atvejai recidyvai (16 lentelė.).

16 lentelė Tuberkuliozės atvejai recidyvai Vilkaviškio r. sav., Marijampolės sav., Lietuvoje

Administracinė teritorija 2013 2014

2009 2010 2011 2012 2013 20140

20

40

60

80

100

120

140

Metai

Rod

iklis

100

000

gyv

.

Vilkaviškio r. savivaldybė 2 5Marijampolės savivaldybė 1 3Lietuva 180 168

Šaltinis: Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninė

Iš 15 lentelės matyti, kad Vilkaviškio r. sav. tuberkuliozės recidyvų daugėja, t. y. 2013 m. buvo 2 atvejai, o 2014 m. jau buvo 5 atvejai, tai sudaro 2,84 proc. visų tuberkuliozės recidyvų Lietuvoje. Kol kas skaičiai nėra dideli, bet, stebint kaip greitai jie ima didėti, verta susirūpinti ir stengtis užkirsti tuberkuliozės recidyvams kelią.

Per tiriamąjį laikotarpį (2009–2014 m.) Vilkaviškio r. sav. pastebimas psichikos sutrikimų augimas. Remiantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2014 m. sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais siekė 30,98 atv. / 1 000 gyv. (14 pav.).

14 pav. Sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais 1 000 gyv. Vilkaviškio r. sav., Marijampolės sav., Lietuvoje 2009 – 2014 m. laikotarpiu

Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras

Per 2009–2014 m. laikotarpį mažiausias sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais buvo užregistruotas 2011 m. – 22,3 atv. / 1000 gyv. Po to palaipsniui vėl ėmė didėti, 2013 m. siekė 29,41 atv. / 1000 gyv.

Gyventojų mirtingumas

Mirtingumo statistika taip pat yra reikšminga, nes ji rodo bendrą gyventojų sveikatos būklę, sveikatos priežiūros veiksmingumą ir kokybę, sveikatos netolygumus bei sveikatos priežiūros prieinamumą. 15 pav. vaizduoja, kaip 2009–2014 m. kito mirties priežasčių struktūros rodikliai Vilkaviškio r. sav. 2014 m. Vilkaviškio r. sav. daugiausia mirusiųjų buvo nuo kraujotakos sistemos ligų – 993,43 atv. / 100 000 gyv. 2014 m. padidėjo mirtingumas nuo nervų sistemos ligų: 2013 m. buvo 17,22 atv. / 100 000 gyv., 2014 m. – 37,63 atv. / 100 000 gyv.

15 pav. Mirties priežasčių struktūra Vilkaviškio r. sav. 2009–2014 m. (100 000 gyv.). Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras

Iš viso Vilkaviškio r. sav. 2014 m. mirė 624 asmenys, t. y. 67 asmenimis mažiau nei 2013 m. (2014 m. mirė 7,9 proc. mažiau Vilkaviškio r. sav. gyventojų nei 2013 m.).

Sveikatos priežiūros veikla ir ištekliai. 16 pav. pateikiama informacija apie gyventojų aprūpinimą medicinos personalu Vilkaviškio r. sav. 2009–2014 m. laikotarpiu.

16 pav. Gyventojų aprūpinimas medicinos personalu Vilkaviškio r. sav. 2009 – 2014 m. laikotarpiu (10 000 gyv.)

Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras

2014 m. Vilkaviškio r. sav. sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių slaugytojų skaičius sudarė 44,85 atv. / 10 000 gyv., t. y. mažiau nei 2013 m. (45,95 atv. / 10 000 gyv.). Gydytojų skaičius tiek 2013 m., tiek 2014 m. išliko panašus: 2014 m. gydytojų skaičius sudarė 20,27 atv. / 10 000 gyv., 2013 m. – 20,37 atv. / 10 000 gyv. Šiek tiek padidėjo odontologų skaičius: 2013 m. buvo 4,72 atv. / 10 000 gyv., 2014 m. – 5,07 (11 pav.).

Vilkaviškio r. sav. 2014 m. greitosios medicinos pagalbos darbo apimtys šiek tiek padidėjo lyginant su 2013 m. (2013 m. buvo 228,03 atv. / 1 000 gyv., 2014 m. – 228,49 atv. / 1 000 gyv.). Lyginant su Lietuvos vidurkiu, Vilkaviškio r. sav. greitosios medicinos pagalbos darbo apimtys didesnės: Lietuvos vidurkis 2013 m. buvo 225,48 atv. / 1 000 gyv., o 2014 m. mažesnis – 223,74 atv. / 1 000 gyv.

Technologiniai veiksniai. Sparti informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sklaida sukelia daug pokyčių įvairiose visuomenės gyvenimo srityse. Ši kaita siejama su informacinės visuomenės raida. Informacinės ir ryšių technologijos vis labiau skverbiasi į valstybinio sektoriaus praktiką. Vienas iš tokios skverbties rezultatų yra viešosios elektroninės paslaugos (toliau – e. paslaugos). Per internetą teikiamos e. paslaugos įgalina taupyti laiką, pinigus, prieinamos visą parą visur kur yra interneto ryšys ir atitinkama įranga. Pastaraisiais metais elektroninėms paslaugoms bei valdžios ir piliečių elektroninei sąveikai skiriama vis daugiau dėmesio.

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, kaip ir daugelis kitų viešojo sektoriaus įstaigų, taip pat diegia ir plėtoja valdžios e. paslaugas verslo įmonėms, organizacijoms ir gyventojams. Šios paslaugos keičia „popierinį“ viešąjį administravimą į elektroninį. Elektroninės valdžios potencialas neapsiriboja vien elektroninių paslaugų diegimu, bet siekia kokybės, trumpina laukiančiųjų eiles, administracines išlaidas bei didina paslaugų produktyvumą, mažina administracinę naštą verslo subjektams ir piliečiams.

Lietuvoje viešosios e. paslaugos apibrėžiamos kaip teisės aktais nustatyta duomenų, informacijos bei dokumentų teikimo ar gavimo tvarka, kurios procedūros atliekamos asmens

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.0

102030405060

17.9 18.5 19.84 20.22 20.37 20.27

49.63 51.74 50.44 48.72 45.95 44.85

4.53 4.45 4.3 4.87 4.72 5.07

Gydytojų skaičius 10 000 gyv. Slaugytojų (įsk. akušerius) sk.10 000 gyv.Odontologų skaičius 10 000 gyv.

buvimo vietoje bei jo pageidavimu, skaitmeniniu pavidalu, nuotoliniu būdu per internetą ar (ir) kitomis telekomunikacijų priemonėmis ir apima visą gyventojo ar verslo subjekto bendravimą su viešojo administravimo subjektais.

Šiuo metu Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija turi galimybę suteikti 8 elektronines paslaugas verslo subjektams ir 40 elektroninių paslaugų piliečiams. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijoje veikia Nacionalinė elektroninių siuntų pristatymo informacinė sistema (E. pristatymas). Tai yra elektroninė alternatyva oficialių registruotųjų laiškų siuntimui. Nemokamai prisijungus prie E. pristatymo sistemos, įvairius oficialius dokumentus, pažymas, paraiškas ir pan. valstybės institucijoms galima pateikti internetu. Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo informacinės sistemos teikiama nauda:

Dokumentai internetu pateikti nemokamai. E. pristatymo sistema siunčiami dokumentai pristatomi realiuoju laiku. Galimybė dokumentus išsiųsti bet kuriuo paros metu. Užtikrinamas visiškas duomenų saugumas ir konfidencialumas. E. pristatymo

sistemoje duomenys šifruojami, todėl siunčiamo dokumento turinys prieinamas tik dokumento siuntėjui ir gavėjui.

E. pristatymo sistema siunčiamus dokumentus galima pasirašyti el. parašu. Saugaus el. parašo naudojimas įrodo siunčiamų (gaunamų) dokumentų tikrumą, patvirtina, kad dokumentas nebuvo suklastotas, o siunčiami dokumentai saugomi duomenų saugyklose, taip užkertant kelią jų pasimetimo tikimybei.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvos Respublikoje 2015 m. prieigą prie interneto namuose turėjo 68,3 proc. namų ūkių. Marijampolės apskrityje šis rodiklis 2015 m. yra mažesnis 2,6 proc. punkto ir siekia 65,7 proc. Detalesnė informacija pateikiama 17 pav.

2013 2014 201556

58

60

62

64

66

68

70

62.5

60.7

65.764.7

66

68.3

Marijampolės apskritisLietuvos Respublika

17 pav. Namų ūkiai, turintys interneto prieigą | proc. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Lietuvos statistikos departamento 2014 m. pradžioje atlikto tyrimo duomenimis2, 94,4 proc. valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų teikė pirmojo lygio elektronines paslaugas internetu, t. y. informaciją apie jų vykdomas funkcijas ir teikiamas paslaugas galima rasti interneto svetainėje ar įstaigos tinklalapyje bendroje svetainėje, jungiančioje skirtingų šalies rajonų įstaigas, teikiančias konkrečias viešąsias ar administracines paslaugas. Šiuo metu Savivaldybėje yra sukurta galimybė žmonėms stebėti savivaldybės tarybos posėdžius

2

Savivaldybės interneto svetainėje (www.vilkaviskis.lt), naudotis Savivaldybės interneto svetainėje teisės aktų duomenų baze, stebėti interneto svetainėje Savivaldybės administracijos vaizdo transliacijas, pateikti e-skundus, e-peticijas, parsisiųsti reikalingas dokumentų formas ir kt. Elektroninė demokratija tiesiogiai įtraukia piliečius į vietos valdžios valdymo procesus, formuoja pilietinę visuomenę. Savivaldybėje ir toliau buvo plėtojamos informacinės technologijos, siekiama jų efektyvesnio panaudojimo. Visi administracijos darbuotojai turi kompiuterius bei jų periferinius įrenginius ir gali neribotai naudotis didelės spartos plačiajuosčio interneto tinklu bei Savivaldybės telefoniniu ryšiu. Savivaldybėje eksploatuojama tarnybinė elektroninio pašto stotis jiems sudaro galimybę naudotis patikimomis elektroninio pašto paslaugomis. Vis didėjant interneto spartai, Savivaldybėje toliau diegiama pažangi internetinė telefonija, nuolat plečiamas vietinis telefono tinklas, naudojant IP ir skaitmenines PBX (stoteles). Savivaldybės administracijoje veikia įdiegta telefoninių pokalbių apskaitos programa. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymu, nuo 2014 m. sausio 1 d. pradėta veikla su Teisės aktų registru, kurio valdytojas ir tvarkytojas yra Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija. Teisės aktų registre turi būti registruojami ir skelbiami šiame įstatyme numatyti teisės aktai. Teisės akto įregistravimas ir paskelbimas Teisės aktų registre yra laikomas oficialiu teisės akto paskelbimu. Savivaldybėje įdiegti įrenginiai ir suteiktos galimybės naudotis ir dirbti su teisės aktų registru (TAR). Savivaldybės administracijoje pradėta dirbti su Teisės aktų informacine sistema (TAIS), kuri skirta rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti ir saugoti teisėkūros iniciatyvų, teisės aktų, teisės aktų projektų ir jų lydimųjų dokumentų, teisinio reguliavimo stebėsenos duomenis, rengti teisės aktų projektus elektroniniu būdu, formuoti ir tikrinti elektroniniu parašu pasirašytus elektroninius dokumentus ir kt. Savivaldybės administracijoje pritaikytos darbo vietos TAIS naudotojams – valstybės tarnautojams ar darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, turintiems teisę naudotis TAIS, kad jie galėtų atlikti numatytas funkcijas. Savivaldybės administracijoje naudojama dokumentų valdymo ir elektroninės raštvedybos informacinė sistema „Kontora“, kuri kontroliuoja gautų, tvarkomųjų, informacinių (vidaus ir siunčiamų) dokumentų ir pavedimų (užduočių) rengimo, registravimo, saugojimo, suradimo, paskirstymo tarp darbuotojų ir jų vykdymo, konfidencialumo ir duomenų saugumo. DVS „Kontora” pritaikyta naudoti visų reikalingų formatų dokumentus: *.doc, *.docx, *.pdf, *.xls, *.xlsx.

Vidinės aplinkos analizė:Teisiniai veiksniai. Vilkaviškio rajono savivaldybė savo veiklą organizuoja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, taip pat kitais dokumentais: Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentu, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos nuostatais, kitais veiklą reglamentuojančiais dokumentais.

Organizacinė struktūra. Savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Viešojo administravimo funkcijas atlieka Savivaldybės taryba, Savivaldybės kontrolierius, Savivaldybės meras, Savivaldybės administracija, kitos įstaigos, tarnybos, Savivaldybės tarnautojai, kuriems teisės aktai ar savivaldybės tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises Savivaldybės teritorijoje. Viešąsias paslaugas teikia Savivaldybės įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis – kiti fiziniai bei juridiniai asmenys. Savivaldybės taryba savo veikloje vadovaujasi 2015 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. B-TS-186 „Dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ patvirtintu Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentu. Vilkaviškio rajono Savivaldybės tarybą sudaro 25 tarybos nariai. Sudaryti 6 Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos komitetai:

Biudžeto, finansų, ekonomikos ir verslo komitetas; Plėtros ir ūkio vystymo komitetas;

Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitetas; Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo komitetas; Kaimo reikalų ir aplinkos komitetas; Kontrolės komitetas.

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijoje yra sudarytos ir veikia šios darbo grupės ir komisijos:

Strateginio planavimo komisija; Eismo saugumo komisija; Vilkaviškio rajono miestų teritorijoje probleminių sklypų formavimo sprendiniams

priimti komisija; Komisija ūkio subjektų paraiškoms svarstyti; Žemės ir valstybinės žemės nuomos mokesčių lengvatų teikimo juridiniams ir

fiziniams asmenims prašymams nagrinėti komisija; Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija; Savivaldybės kontrolieriaus, Kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojų,

Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėjo ir valstybės tarnautojų, Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos narių tarnybinės veiklos vertinimo komisija;

Teritorijų planavimo komisija; Neįgaliųjų koordinacinė taryba; Strateginio planavimo grupė; Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija; Vaiko gerovės komisija; Ekstremalių situacijų komisija; Visuomeninė administracinių ginčų komisija; Valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemokų pripažinimo beviltiškomis

komisija; Valstybinės žemės nuomos mokesčio permokų nurašymo komisija; Komisija nustatyti prioritetiniams objektams savivaldybei nuosavybės teise

priklausančių pastatų (patalpų)būtiniems remonto darbams atlikti; Komisija valstybinės žemės sklypų naudotojams nustatyti; Vilkaviškio rajono savivaldybės privatizavimo komisija; Vilkaviškio rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba; Specialiųjų poreikių nustatymo komisija; Vilkaviškio rajono savivaldybės paminklų statymo ir kitų atminimo ženklų

įrengimo komisija; Vilkaviškio rajono savivaldybės rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių

režimų metu, palaikų perkėlimo ir įamžinimo komisija; Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nuostolių skaičiavimo

komisija; Vilkaviškio rajono savivaldybės paramos skirstymo komisija paramai, gautai 2015

m. gruodžio 3 iš Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos (LATIA) paramos fondo, paskirstyti;

Vilkaviškio rajono savivaldybės Viešųjų darbų įgyvendinimo ir darbdavių atrankos komisija;

Viešosios įstaigos Kybartų pirminės  sveikatos priežiūros centro stebėtojų taryba; Viešosios įstaigos Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro stebėtojų

taryba; Viešosios įstaigos Vilkaviškio ligoninės stebėtojų taryba; Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos vietinio susisiekimo maršrutų

eismo tvarkaraščių derinimo nuolatinė komisija.

  Savivaldybės taryba 2013 m. spalio 29 d. sprendimu B-TS-776 „Dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtino Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos nuostatus. Pagrindiniai Savivaldybės administracijos veiklos tikslai: kartu su Savivaldybės taryba skatinti ir plėtoti vietos savivaldą kaip demokratinės valstybės raidos pagrindą; sudaryti būtinas teisines prielaidas įgyvendinti Konstitucijos nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Svarbiausias Savivaldybės administracijos uždavinys – vykdyti viešąjį administravimą, skatinti tarnautojų administracinius gebėjimus, didinti veiklos efektyvumą. Savivaldybės administracijos finansinės veiklos kontrolę atlieka Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba. Savivaldybės taryba 2014 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. B-TS-996 patvirtino naują Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos struktūrą. Administracijos struktūrą sudaro: Administracijos direktorius, Administracijos direktoriaus pavaduotojas, Apskaitos, Architektūros ir urbanistikos, Bendrasis, Centralizuotas vidaus audito, Civilinės metrikacijos, Finansų ir biudžeto, Informacinių technologijų, Investicijų, strateginio planavimo ir vietinio ūkio, Juridinis, Personalo, Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros, Švietimo, kultūros ir sporto, Vaiko teisių apsaugos, Viešųjų pirkimų ir turto valdymo, Žemės ūkio skyriai. Taip pat 12 seniūnijų: Bartninkų, Gižų, Gražiškių, Keturvalakių, Kybartų, Klausučių, Pajevonio, Pilviškių, Šeimenos, Vilkaviškio miesto, Virbalio, Vištyčio. Suformuotos pareigybės neįeinančios į struktūrinius padalinius: vyriausiasis civilinės saugos specialistas, ekologas (vyriausiasis specialistas). Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. B-TS-656 patvirtinti Kontrolės ir audito tarnybos nuostatai. Tai subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas Savivaldybės turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas Savivaldybės biudžetas ir kiti piniginiai ištekliai. Tarnyba yra biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš Savivaldybės biudžeto. Tarnybos savininkas yra Vilkaviškio rajono savivaldybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba.

Žmonių ištekliai. Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis registro tvarkymo funkcijas savivaldybėje atlieka Savivaldybės administracijos Personalo skyrius. Pagrindinė Personalo skyriaus veiklos sritis – personalo administravimas ir personalo dokumentų valdymas. Svarbiausi uždaviniai – padėti Administracijos direktoriui formuoti personalo valdymo politiką, valdyti personalą, organizuoti žmogiškųjų išteklių plėtrą, dalyvauti formuojant darbuotojų organizacinę kultūrą, užtikrinti personalo administravimą. 2015 m. pabaigoje Savivaldybės administracijoje dirbo 241 darbuotojai: 119 valstybės tarnautojų ir 122 darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį. Savivaldybės administraciją sudaro 15 skyrių, 12 seniūnijų ir 2 valstybės tarnautojai, neįeinantys į struktūrinių padalinių sudėtį. Savivaldybės administracijos Bendrasis skyrius organizuoja Savivaldybės tarybos, Mero, Administracijos raštvedybą, saugo, tvarko archyvinius dokumentus, organizuoja archyvų darbą, įgyvendina darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus Administracijos padaliniuose, užtikrina taisyklingą valstybinės kalbos vartojimą, informuoja visuomenę apie Savivaldybės veiklą, organizuoja priimamojo darbą. Ryšių sistema, informacinės ir komunikavimo sistemos. Kaip veiklos viešinimo ir įvaizdžio kūrimo priemonė Vilkaviškio rajono savivaldybei svarbus internetinis puslapis www.vilkaviskis.lt, kuris yra atnaujinamas pateikiant svarbiausias naujienas, Savivaldybės tarybos sprendimus, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus ar kitą aktualią gyventojams, turistams ar verslininkams informaciją. 2011 m. buvo atnaujinta Vilkaviškio rajono savivaldybės interneto svetainė, interneto svetainės modernizavimas buvo finansuotas iš ES regioninės priemonės lėšų „Elektroninė demokratija regionams“.

Per Savivaldybės administracijoje įdiegtą vietinio kompiuterių tinklo apsaugos ir perduodamų duomenų šifravimo įrangą galima gauti reikalingus asmens duomenis prisijungiant prie valstybinių įstaigų informacinių sistemų duomenų bazių. Prie Saugaus valstybinio duomenų

perdavimo tinklo prijungtos visos seniūnijos, įrengiant jose saugą užtikrinančius šifravimo-komutavimo įrenginius. Skyriuose įdiegta ir naudojama buhalterinės apskaitos, biudžeto valdymo, statybų ir rekonstrukcijų sąmatų sudarymo, leidimo statyboms išdavimo, valstybinės žemės nuomos mokesčių administravimo, socialinių pašalpų informacinės sistemos bei kitos taikomosios kompiuterinės programos. Savivaldybės administracijoje įdiegta dokumentų valdymo ir elektroninės raštvedybos informacinė sistema, kuri kontroliuoja gautų, tvarkomųjų, informacinių (vidaus ir siunčiamų) dokumentų ir pavedimų (užduočių) rengimo, registravimo, saugojimo, suradimo, paskirstymo tarp darbuotojų ir jų vykdymą, konfidencialumą ir duomenų saugumą. 2013 metais įdiegta duomenų gavimo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos sistema.

Savivaldybės administracijoje įdiegta Tarybos posėdžių transliavimo sistema, kuri suteikia galimybę Savivaldybės gyventojams tiesiogiai stebėti Vilkaviškio rajono savivaldybės Tarybos posėdžius.

Savivaldybėje eksploatuojamas vietinis telefoninis tinklas su įdiegta telefoninių pokalbių apskaitos programa.

Nuo 2014 metų teisės aktų projektai ir teisės aktai skelbiami Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) ir teisės aktų registre (TAR).

Taip pat Savivaldybėje (administracijoje ir seniūnijose) veikia Elektroninio archyvo informacinė sistema, kurios pagalba su apskrities archyvu derinami Dokumentacijos planai, tvirtinami Registrų sąrašai, bylų apyrašai, derinami bylų nurašymo aktai, atliekamos kitos teisės aktais numatytos dokumentų tvarkymo funkcijos Diegiant skaitmenines technologijas, Vilkaviškio rajono savivaldybėje prioritetu ir toliau laikomas viešųjų paslaugų gyventojams, įstaigoms, verslo subjektams teikimas „vieno langelio“ principu, pasinaudojant informacinėmis technologijomis. Jų pritaikymas ir atsirandančios galimybės teikti viešąsias paslaugas elektroniniais kanalais padės geriau aptarnauti gyventojus.

Planavimo sistema. Savivaldybėje sukurta ir sklandžiai veikia planavimo sistema, kurią sudaro teritorijų, strateginis ir finansinis planavimas. Teritorijų planavimas Savivaldybėje vykdomas ir teritorijų planavimo dokumentai rengiami ir įgyvendinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Vadovaujantis Vilkaviškio rajono savivaldybės strateginio planavimo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. B-TS-1325, Savivaldybėje yra rengiami šie strateginio planavimo dokumentai ir jų įgyvendinimą detalizuojantys planavimo dokumentai:

Savivaldybės strateginiai plėtros planai (šiuo metu įgyvendinamas Vilkaviškio rajono savivaldybės strateginis 2011–2018 metų plėtros planas);

Savivaldybės atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programos; Savivaldybės strateginiai veiklos planai; Savivaldybės administracijos, seniūnijų, Savivaldybės biudžetinių įstaigų metiniai veiklos

planai. Savivaldybės biudžetas (Savivaldybės metinis finansinis planas) rengiamas vadovaujantis patvirtintu Savivaldybės strateginiu veiklos planu, taip pat atsižvelgiant į kitus patvirtintus Savivaldybės strateginio planavimo dokumentus, asignavimus planuojant Savivaldybės strateginio veiklos plano programoms įgyvendinti ir planuojamiems rezultatams pasiekti ir paskirstant juos asignavimų valdytojam. Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. B-TS-1201 patvirtintas Vilkaviškio rajono savivaldybės 2011–2018 metų strateginis plėtros planas, kuriame patvirtinta Vilkaviškio rajono misija: Vilkaviškio rajonas – saugus Lietuvos pasienio kraštas, savo gamtine-geografine padėtimi patrauklus investicijoms, turtingas etniniu ir kultūriniu paveldu, sudarantis sąlygas visapusiškai tobulėti.Vilkaviškio rajono Strateginiame plėtros plane išskirti prioritetai:

I PRIORITETAS. ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ, INICIATYVOS BEI MODERNIOS VISUOMENĖS IR SOCIALINĖS GEROVĖS PLĖTRA

II PRIORITETAS. VERSLO, TURIZMO IR ŽEMĖS ŪKIO KONKURENCINGUMO

DIDINIMAS

III PRIORITETAS. SAUGIOS IR ŠVARIOS GYVENAMOSIOS APLINKOS PLĖTRA

Vadovaujantis šiais prioritetais, yra rengiami Savivaldybės trumpos trukmės (3 metų) strateginiai veiklos planai, kurių programose nustatomi tikslai ir uždaviniai, pasirenkamos priemonės jiems įgyvendinti.

SSGG analizė:Stiprybės

Rajone daug lankytinų ir turistams patrauklių vietų, palanki geografinė padėtis turizmui. Veiksminga turizmo ir verslo informacijos centro veikla. Palanki gamtinė-geografinė padėtis žemės ūkio vystymui ir kaimo plėtrai. Sėkmingas mokyklų tinklo pertvarkos įgyvendinimas. Išplėtotas švietimo įstaigų bendradarbiavimas su vietos ir užsienio partneriais. Sudarytos sąlygos suaugusiųjų mokymui pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. Ikimokyklinio ugdymo paslaugų plėtra ir ugdymo (-si) sąlygų gerinimas. Rajono gyventojams sudarytos palankios sąlygos dalyvauti kultūriniame gyvenime ir plėtoti

kūrybinius gebėjimus. Išplėtota susisiekimo infrastruktūra. Patogus susisiekimas su kaimyninėmis šalimis, sėkmingas bendradarbiavimas su Lenkija . Sukurtos socialinės paramos teikimo rajone struktūros. Sėkmingai įgyvendinta 2007–2013 VVG strategija, aktyvi kaimo bendruomenių ir kaimo

gyventojų iniciatyva. Didėjantis modernių ūkių skaičius, pakankamas javų produkciją superkančių įmonių skaičius. Melioracijos statinių naudotojų asociacijų sėkmingas ES lėšų įsisavinimas. Plėtojama muziejininkystės, amatų veikla, paveldo objektų restauracija. Aukšti sporto pasiekimai dalyvaujant respublikinėse ir tarptautinėse varžybose.

Silpnybės

Kasmet mažėjantis gyventojų skaičius rajone. Specialiąją pagalbą teikiančių specialistų rajone (spec. pedagogų, psichologų, surdopedagogų,

logopedų) trūkumas. Specialistų (kai kurių mokomųjų dalykų ir pagalbos mokiniui) trūkumas Vilkaviškio rajone. Žemas paslaugų sektoriaus išvystymo lygis, nepakankamas apgyvendinimo ir maitinimo

paslaugas teikiančių įmonių skaičius. Lėtas naujų darbo vietų kūrimasis. Nepakankamai išvystytos paslaugos socialinės rizikos šeimoms ir jose augantiems vaikams. Didelis socialinės pašalpos gavėjų skaičius rajone. Nepakankamas socialinių paslaugų tinklas (nėra savarankiško gyvenimo namų, trūksta vaikų

dienos centrų, laikino apgyvendinimo namų, apsaugotų būstų). Nėra universalios sporto bazės Vilkaviškio mieste, prasta daugumos rajono sporto bazių

techninė būklė. Atvirų jaunimo centrų ir atvirų jaunimo erdvių stoka. Daliai gyventojų nėra prieinamos centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo

paslaugos (ypatingai kaimiškose vietovėse).

Nesuformuoti žemės sklypai prie daugiabučių gyvenamųjų namų. Aukštas nedarbo lygis, išliekanti darbo jėgos migracija. Blogėjanti melioracijos statinių ir vietinės reikšmės kelių būklė. Nepakankama socialinio būsto plėtra. Nepakankamai išplėtota Vilkaviškio rajono turizmo infrastruktūra (turistinės trasos, poilsio

aikštelės, stovyklavietės). Nepakankamai pritaikyta infrastruktūra neįgaliųjų žmonių poreikiams tenkinti. Lėšų, savarankiškom savivaldybėje funkcijoms vykdyti, trūkumas. Žemės ūkio kooperatyvų (įmonių), žemės ūkio produkcijos supirkimui ir perdirbimui,

trūkumas. Smulkaus ir vidutinio verslo įmonės per menkai pasinaudoja šalies mastu prieinamais

finansavimo šaltiniais ir instrumentais (lengvatinės paskolos, garantijos, rizikos kapitalas), vangiai diegiamos inovacijos jose.

Galimybės

Pasienio regionų bendradarbiavimas . Sėkmingas Europos Sąjungos lėšų panaudojimas naujuoju 2014–2020 metų finansavimo

laikotarpiu investicijų pritraukimui. Turizmo ir verslo informacijos centro veikla pristatant ir populiarinant rajoną nacionalinėse ir

tarptautinėse parodose padėtų pritraukti daugiau investicijų ir turistų. Vidaus ir užsienio investicijų, investicijų į turizmo sektorių skatinimas Vilkaviškio rajone. Švietimo įstaigų materialinės bazės stiprinimas. Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimas. Investicijų į turizmo sektorių plėtra ir skatinimas, ypatingai plėtojant kaimo turizmo veiklą. Ekologinio ūkininkavimo, žemės ūkio produktų gamybos plėtra, išskirtinės kokybės produktų

gamyba. Žemės ūkio kooperatyvų steigimasis. Švietimo įstaigų pertvarkymas ir pritaikymas, neformalaus ugdymo paslaugų, jaunimo

užimtumo plėtra. Gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimas (socialinių, kultūrinių, sporto infrastruktūros

plėtra). Viešųjų ir administracinių paslaugų kokybės gerinimas. Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo veiklos efektyvumo didinimas. Bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų įsitraukimas siekiant socialinės gerovės,

sveikatingumo didinimo, kultūrinių, viešųjų paslaugų prieinamumo augimo ir plėtros. Naujų sporto bazių statyba ir esamų atnaujinimas. Švietimo ir kultūros įstaigų modernizavimas ir materialinės bazės atnaujinimas. Centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo prieinamumo didinimas. Naujų darbo vietų kūrimo skatinimas. Gyvenamųjų namų ir visuomenių pastatų modernizavimas (atnaujinimas). Institucinės globos pertvarkymas. Elektroninių paslaugų apimties didinimas ir administracinės naštos mažinimas.

Grėsmės

Informacijos potencialiems investuotojams stoka. Jaunimo ir kvalifikuotos darbo jėgos išvykimas į kitus rajonus ir užsienį. Senyvo amžiaus asmenų skaičiaus didėjimas (senėjanti visuomenė), mažėjantis gimstamumas. Gyvulininkystės ūkių mažėjimas dėl kritusios produkcijos supirkimo kainos. Nesugebėjimas konkuruoti Lietuvoje besikuriančioje turizmo sistemoje. Žemas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Vilkaviškio rajone. Dideli kontrabandinių prekių kiekiai, stabdantys bei slopinantys legalaus verslo plėtros

perspektyvas Vilkaviškio rajone.

Savivaldybės misija ir strateginiai pokyčiai

Misija – gyvenimo kokybės gerinimas Vilkaviškio rajone, sudarant sąlygas visapusiškam tobulėjimui

2016 metų veiklos prioritetai

PRIORITETAS. Vilkaviškio miesto kompleksinis teritorijos sutvarkymas įgyvendinant ES finansuojamus projektus Vilkaviškio miesto tikslinė teritorija nustatyta išskiriant teritoriją, kurioje bus įgyvendinama nacionalinė regioninė politika ir planavimo dokumentuose, nacionaliniuose bei ES lėšų programavimo dokumentuose nustatyti tikslinių teritorijų vystymo tikslai ir uždaviniai. Tikslinės teritorijos ribos yra nustatytos įvertinus esamą Vilkaviškio miesto situaciją – mažėjantį gyventojų skaičių, nepakankamą užimtumą, mažą ekonominį aktyvumą, neišbaigtą viešųjų erdvių sistemą, taip pat susiformavusias smulkaus ir vidutinio verslo paslaugų koncentracijos zonas, viešosios infrastruktūros objektų išsidėstymą, esamą potencialą plėtrai, atgaivinant bei rekonstruojant šiuo metu neefektyviai naudojamas bei apleistas teritorijas. Vienas iš pagrindinių tikslų 2016–2018 m. viešųjų erdvių atnaujinimas ir naujų kūrimas Vilkaviškio mieste. Viešųjų erdvių sistemos atnaujinimas ir vystymas sukoncentruos pėsčiųjų srautus, paskatins verslo, aptarnavimo ir paslaugų plėtrą aplink sutvarkytas, gyventojams ir miesto svečiams patrauklias viešąsias erdves. Svarbiausi darbai 2016 metais įgyvendinant prioritetą:

Projekto „Vilkaviškio miesto centrinės Basanavičiaus aikštės ir prieigų sutvarkymas” įgyvendinimo metu rekonstruotos J. Basanavičiaus aikštės pridavimas;

Projekto „Vilkaviškio miesto Kęstučio ir Maironio gatvių dalies sutvarkymas” projektinio pasiūlymo parengimas ir pateikimas Marijampolės regiono plėtros tarybai, projekto paraiškos pateikimas VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai, projekto finansavimo sutarties pasirašymas;

Projekto „Pėsčiųjų ir dviračių takų rekonstrukcija ir plėtra” projektinio pasiūlymo parengimas ir pateikimas Marijampolės regiono plėtros tarybai, projekto paraiškos pateikimas VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai, projekto finansavimo sutarties pasirašymas.

PRIORITETAS. Sporto salės, esančios Vilkaviškyje, Vienybės g. 63A rekonstrukcija Vilkaviškio rajono sporto mokykla – rajono mokinių sporto ugdymo centras, tačiau neturi sporto bazės ir nuomoja įvairias, dažnai treniruotėms nepritaikytas patalpas. 2015 m. užsiėmimus sporto mokykloje lanko 436 mokiniai. Ugdomoji veikla organizuojama septyniuose skyriuose: futbolo, krepšinio, laisvųjų imtynių, lengvosios atletikos, stalo teniso, šachmatų ir dviračių sporto. Krepšininkai užsiėmimus veda Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos ir ,,Aušros“ gimnazijos, Pilviškių ,,Santakos“ gimnazijos ir Kybartų ,,Saulės“ progimnazijos sporto salėse. Futbolininkai užsiėmimus veda Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos ir Kybartų ,,Saulės“ progimnazijos sporto salėse. Lengvaatlečiai treniruojasi ankštoje Marijampolės PRC Vilkaviškio skyriaus sporto salėje. Stalo tenisininkams neformaliojo švietimo mokytojai užsiėmimus vykdo Kelių tarnybos sporto salėje, kuri nutolusi nuo miesto centro ir vaikams nėra patogu ir saugu patiems į ją nuvykti. Imtynininkų pratyboms išnuomotos patalpos J. Basanavičiaus g. 9, kurios nėra sportinės paskirties tik pritaikytos treniruotis imtynininkams. Dviratininkai glaudžiasi nuomojamose patalpose, kurias per pastaruosius metus pritaikė savo

poreikiams, o šaltuoju metų laiku treniruojasi Giedrių jaunimo ir suaugusiųjų mokyklos sporto salėje. Šachmatų skyriaus užsiėmimams didelių patalpų nereikia, tad užsiėmimai vyksta Vilkaviškio rajono sporto mokyklos administracinėse patalpose ir Kybartų ,,Saulės“ progimnazijos šachmatų kabinetuose. Rajono krepšinio pirmenybės ir kiti krepšinio turnyrai vykdomi Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos sporto salėje, kuri nėra pritaikyta tokio masto renginiams. Vilkaviškio rajono savivaldybė bendradarbiauja su Latvijos Valmieros, Lenkijos Olecko, Prancūzijos Marli, Vokietijos Ahaus miestais, tačiau dėl sporto bazių stokos bendradarbiauti sporto srityje bei organizuoti pageidaujamų tarptautinių draugiškų sportinių varžybų.Svarbiausi darbai 2016 metais įgyvendinant prioritetą

Sporto salės investicinio projekto korektūros, techninio projekto rengimo darbai.

PRIORITETAS. Vilkaviškio rajono švietimo įstaigų infrastruktūros gerinimas (modernizavimas)Daugumos rajono švietimo įstaigų būklė yra prasta ir neatitinka norminių reikalavimų. Norint užtikrinti kokybiškų ugdymo paslaugų teikimo kokybę yra būtina rekonstruoti dalies rajonų mokyklų pastatus, t. y. atlikti pastato fasadų ir stogų šiltinimo darbus, atlikti šildymo ir karšto vandens sistemų rekonstravimo darbus, atlikti įstaigų vidaus patalpų remonto darbus, apstatyti švietimo įstaigų patalpas baldais, aptverti švietimo įstaigų teritorijas, atlikti kitus būtinus statybos darbus, gerinančius ir formuojančius kokybišką bei saugią ugdymosi aplinką. Svarbiausi darbai 2016 metais įgyvendinant prioritetą

Vilkaviškio Aušros gimnazijos rekonstrukcija; Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos pastato rekonstravimas; Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos pastato rekonstravimas; Gražiškių gimnazijos remontas; Sūdavos pagrindinės mokyklos remontas; Švietimo įstaigų teritorijų aptvėrimas.

PRIORITETAS. Susisiekimo infrastruktūros Vilkaviškio rajone gerinimas Siekiant užtikrinti saugias eismo sąlygas Vilkaviškio rajone, būtina labiau prižiūrėti ir gerinti susisiekimo viešąją infrastruktūrą, rekonstruoti gatves bei vietinės reikšmės kelius, atnaujinti asfalto dangas, sutvarkyti šaligatvius. Ne mažiau kaip 50 procentų skirtų lėšų bus naudojama kapitalo investicijoms į vietinės reikšmės kelių (gatvių) tiesimą, rekonstravimą ir kapitalinį remontą bei ne mažiau kaip 5 procentai skirtų lėšų bus naudojama saugaus eismo priemonėms vietinės reikšmės keliuose (gatvėse) finansuoti. Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti 2016 metais Vilkaviškio savivaldybei skirta 1 206 800 Eurų.Svarbiausi darbai 2016 metais įgyvendinant prioritetą

Žalumynų kvartalo dalies gatvių kapitalinis remontas Vilkaviškyje (gavus tikslinį finansavimą iš Lietuvos kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos);

VšĮ Vilkaviškio ligoninės kiemo rekonstravimo darbai (gavus tikslinį finansavimą iš Lietuvos kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos);

J. Biliūno gatvės dalies kapitalinis remontas Kybartuose (gavus tikslinį finansavimą iš Lietuvos kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos);

Mindaugo gatvės Kybartuose kapitalinio remonto darbų užbaigimas; Vilkaviškio miesto (Pietario g., Birutės g., Vienybės g., S. Daukanto g., ) šaligatvių arba

jų dalių rekonstravimo, įrengimo darbai; Vilkaviškio rajono savivaldybės seniūnijose esančių gatvių kapitaliniai remonto darbai ir

priežiūra.

PRIORITETAS . Teritorijų planavimo dokumentų rengimas Savivaldybės teritorijos bendrajame plane numatytų bendrųjų, specialiųjų bei detaliųjų planų

rengimas, bei kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimas pagal poreikį. Bendrųjų planų keitimas bei koregavimas pagal poreikį.Svarbiausi darbai 2016 metais įgyvendinant prioritetą:

Alternatyvios energijos šaltinių – vėjo elektrinių (pavienių, grupių, parkų) plėtros Vilkaviškio rajone specialiojo plano rengimas;

Vilkaviškio rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano, Gižų k. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano rengimas.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas prie Savivaldybės nuosavybės teise valdomų statinių, kapinėms, visuomenės poreikiams numatytų sklypų, miestų, miestelių bei kaimų teritorijose.

Žemės sklypų planai bus rengiami esamiems Savivaldybės nuosavybės teise valdomiems statiniams eksploatuoti, kapinėms, taip pat bus rengiami žemės sklypų ribų planai aikštėms, miestų miškams, parkams, skverams, kultūros paveldo objektams ir kiti žemės sklypų ribų planai, numatyti visuomenės poreikiams.

Gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo planų rengimas. 2016 m. planuojama parengti Vilkaviškio rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo planus visoms kaimų, miestelių ir miestų gyvenamosioms vietovėms.

PRIORITETAS. Institucinės globos sistemos pertvarkymas bei kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai organizavimas Vilkaviškio rajono savivaldybė dalyvauja institucinės globos sistemos pertvarkoje. Šios pertvarkos tikslas – kurti kompleksiškai teikiamų paslaugų sistemą, kuri sudarytų galimybes kiekvienam vaikui, neįgaliajam ar jo šeimai gauti individualias pagal poreikius paslaugas ir reikiamą pagalbą bendruomenėje, o kiekvienam likusiam be tėvų globos vaikui augti saugioje ir jo raidai palankioje aplinkoje. T. y. institucijoje (globos namuose) turi augti kuo mažiau vaikų, iki 2020 metų bus siekiama, kad institucijose vaikai nebūtų globojami. Netekę tėvų globos vaikai turėtų augti šeimynose, globėjų šeimose ar bendruomeniniuose globos namuose. Bus plėtojamos kompleksiškai teikiamos paslaugos šeimoms. Svarbiausi darbai 2016 metais įgyvendinant prioritetą:

Globėjų paieška ir jų rengimas. Asmenų motyvavimas tapti globėjais, materialinio skatinimo sistemos kūrimas. Globos namų ir jų globotinių teigiamo įvaizdžio formavimas. Aktyvus darbas su rizikos šeimomis, siekiant išlaikyti vaikus biologinėse šeimose. Galimybių steigti šeimynas analizė. Bendruomeninių vaikų globos namų, apsaugotų būstų poreikio analizė.

SAVIVALDYBĖS STRATEGINIAI TIKSLAI IR JUOS ĮGYVENDINANČIOS PROGRAMOS

Strateginio tikslo pavadinimas: Kurti ekonominiam augimui palankią aplinką, gerinant verslo pradžios sąlygas, gyvenamosios aplinkos kokybę, remiant visuomenės aktyvumą bei skatinant inovacijų naudojimą žemės ūkyje

Kodas1

Strateginio tikslo aprašymas: Įgyvendinant šį tikslą vykdoma programa (-os):

4. Nevyriausybinių organizacijų rėmimo, turizmo ir verslo plėtros, projektų valdymo programa

5. Kaimo rėmimo, plėtros ir melioracijos programaStrateginio tikslo pavadinimas: Vystyti modernią ir saugią infrastruktūrą, skatinant atsinaujinančių energijos išteklių gamybą bei naudojimą ir veiksmingumą

Kodas2

Strateginio tikslo aprašymas: Įgyvendinant šį tikslą vykdoma programa (-os):

6. Savivaldybės viešosios infrastruktūros plėtros programa7. Teritorijų planavimo programa

Strateginio tikslo pavadinimas: Kurti iniciatyvią visuomenę, užtikrinant ugdymo programų įvairovę ir diegti pažangų, kokybišką valdymą, mažinant administracinę naštą

Kodas3

Strateginio tikslo aprašymas: Įgyvendinant šį tikslą vykdoma programa (-os):

1. Žinių visuomenės plėtros programa10. Savivaldybės valdymo programa

Strateginio tikslo pavadinimas: Siekti efektyvios socialinės apsaugos bei ugdyti sveiką gyvenseną

Kodas4

Strateginio tikslo aprašymas: Įgyvendinant šį tikslą vykdoma programa (-os):

3. Sporto plėtros programa9. Socialinės paramos ir sveikatos paslaugų kokybės gerinimo programa

Strateginio tikslo pavadinimas: Formuoti turtingą kultūrinę terpę, didinant kultūros sklaidą Vilkaviškio rajone

Kodas5

Strateginio tikslo aprašymas: Įgyvendinant šį tikslą vykdoma programa (-os):

2. Kultūros plėtros programaStrateginio tikslo pavadinimas:Kurti švarią ir saugią visuomenės aplinką

Kodas6

Strateginio tikslo aprašymas: Įgyvendinant šį tikslą vykdoma programa (-os):

8. Aplinkos apsaugos rėmimo programa