Pamokos kaip mokymo formos kokybinis

aspektas Kauno mieste bendrojo lavinimo

mokyklose

A. Bagdonas

Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas

2006 08 29

Tyrimas atliekamas, kad žinotume:

Ar gerai mums sekasi?

Kodėl mes taip manome?

Ką turėtume daryti, kad sektųsi dar geriau?

Tyrimo problema:•Kaip ugdymo procesai

pamokoje įtakoja mokinių pasiekimų rezultatus?

•Ar mokyklose, kuriose brandos egzaminų rezultatai yra aukštesni, pamokų kokybiniai aspektai yra ryškesni?

•Kiek mokinių rezultatus lemia paties besimokančiojo veiksnys?

Tyrimo tikslai:1. Atlikti pamokų kokybės vertinimą

pagal pamokų vertinimo kriterijus, išryškinant ugdymo proceso pamokose kokybę, sistemos ir organizacijos lygmenį.

2. Pateikti išvadas, išryškinant bendrus pranašumus ir aspektus, kuriuos būtina tobulinti, organizuojant ugdymo procesą pamokoje.

3. Parengti siūlymus ugdymo proceso kokybės gerinimui, rezultatus aptarti su įstaigų vadovais.

Apklausoje dalyvavusių mokyklų mokytojų lyginamoji diagrama

Mokytojų skaičius

0 5 10 15 20 25 30 35 40

Vilijampolës mokykla

S. Lozoraičio mokykla

Vaižganto mokykla

Šilainiø mokykla

M. Mažvydo mokykla

S. Daukanto mokykla

Palemono mokykla

S. Nëries mokykla

Petrašiūnų mokykla

Rokų mokykla

Maironio

Kovo 11-osios mokykla

V. Kuprevičiaus mokykla

Versmës mokykla

Vyturio mokykla

J. Urbšio mokykla

Šančių mokykla

S. Dariaus ir S. Girëno

Mokytojų, dalyvavusių tyrime, kvalifikacinės

kategorijos

Kvalifikacinė kategorija Skaičius Procentas nuo visų tyrime dalyvavusių

Mokytojas 85 21

Vyr. mokytojas 180 45

Mokytojas metodininkas 126 31

Mokytojas ekspertas 11 3

Faktorinės analizės rezultatai

Faktoriai Pamokos vertinimo kriterijai L

„Dalykinės žinios ir jų taikymas“

Pamokos tikslų formulavimas ir įgyvendinimas 0,83

Ugdymo metodų tinkamas parinkimas 0,79

Mokymo priemonių panaudojimas pamokoje 078

Dėstymo bei aiškinimo tinkamumas ir tikslingumas 0,77

Parama gabiems, mokymosi sunkumų turintiems, spec. Poreikių ir kitiems mokiniams

0,70

Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas 0,69

Namų darbai, jų tikslingumas ir apimtis 0,60

Ugdomosios veiklos ryšys su gyvenimo praktika ir mokinio interesais

0,56

„Asmeninės savybės“

Mokytojo ir mokinio dialogo kokybė 0,81

Mokinių elgesys ir drausmė 0,73

Mokinių motyvacijos palaikymas bei stiprinimas 0,62

Faktorių vidurkių diagrama

2,40

2,51

0 1 2 3 4

Dalykinėsžinios ir jųtaikymas

Asmeninėssavybės

Pamokos vertinimo kriterijų lyginamoji diagrama

2,77

2,77

2,55

2,50

2,41

2,41

2,34

2,31

2,26

2,20

2,15

0 0,5 1 1,5 2 2,5 3

Mokinių elgesys ir drausmė

Dėstymo bei aiškinimo tinkamumas ir tikslingumas

Mokymo priemonių panaudojimas pamokoje

Ugdymo metodų tinkamas pasirinkimas

Mokytojo-mokinių dialogo kokybė

Ugdomosios veiklos ryšys su gyvenimo praktika irmokinių interesais

Mokinių motyvacijos palaikymas bei stiprinimas

Pamokos tikslų formulavimas ir įgyvendinimas

Parama gabiems, mokymosi sunkumų turintiems,spec. poreikių ir kitiems mokiniams

Namų darbai, jų tikslingumas ir apimtis

Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas

“Dalykinės žinios ir jų taikymas” vertinimas pagal mokytojų turimas

kvalifikacines kategorijas

Bendras 1 o faktoriaus vertinimas

0 1 2 3 4

M

VM

MM

ME

Įverčių vidurkiai

“Asmeninės savybės” vertinimas pagal mokytojų turimas

kvalifikacines kategorijas

Bendras 2 ojo faktoriaus vertinimas

0 1 2 3 4

M

VM

MM

ME

Koreliacinės analizės rezultataiEil . nr. Kriterijus 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11

1 Pamokos tikslų formulavimas ir įgyvendinimas

1 0,698 0,519 0,679 0,201 0,546 0,548 0,485 0,597 0,553 0,406

2 Ugdymo metodų tinkamas pasirinkimas

0,698 1 0,433 0,722 0,318 0,664 0,599 0,535 0,612 0,576 0,466

3 Namų darbai, jų tikslingumas ir apimtis

0,519 0,433 1 0,458 0,201 0,444 0,358 0,381 0,453 0,392 0,328

4 Dėstymo bei aiškinimo tinkamumas ir tikslingumas

0,679 0,722 0,458 1 0,281 0,582 0,535 0,519 0,505 0,518 0,402

5 Mokytojo-mokinių dialogo kokybė

0,201 0,318 0,201 0,281 1 0,377 0,121 0,256 0,268 0,239 0,35

6 Mokinių motyvacijos palaikymas bei stiprinimas

0,546 0,664 0,444 0,582 0,377 1 0,455 0,553 0,527 0,543 0,661

7 Mokymo priemonių panaudojimas pamokoje

0,548 0,599 0,358 0,535 0,121 0,455 1 0,439 0,463 0,498 0,29

8 Ugdomosios veiklos ryšys su gyvenimo praktika ir mokinių interesais

0,485 0,535 0,381 0,519 0,256 0,553 0,439 1 0,44 0,389 0,469

9 Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas

0,597 0,612 0,453 0,505 0,268 0,527 0,463 0,44 1 0,553 0,405

10 Parama gabiems, mokymosi sunkumų turintiems, spec. poreikių ir kitiems mokiniams

0,553 0,576 0,392 0,518 0,239 0,543 0,498 0,389 0,553 1 0,383

11 Mokinių elgesys ir drausmė 0,406 0,466 0,328 0,402 0,35 0,661 0,29 0,469 0,405 0,383 1

Kriterijaus “Pamokų tikslų formulavimas ir įgyvendinimas “statistiniai ryšiai

Kriterijus Pamokos tikslų formulavimas ir įgyvendinimas

Ugdymo metodų tinkamas pasirinkimas 0,698

Dėstymo bei aiškinimo tinkamumas ir tikslingumas

0,679

Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas 0,597

Parama gabiems, mokymosi sunkumų turintiems, spec. poreikių ir kitiems mokiniams

0,553

Mokymo priemonių panaudojimas pamokoje

0,548

Mokinių motyvacijos palaikymas bei stiprinimas

0,546

Namų darbai, jų tikslingumas ir apimtis 0,519

Kriterijaus “Ugdymo metodų tinkamas pasirinkimas” statistiniai ryšiai

Kriterijus Ugdymo metodų tinkamas pasirinkimas

Dėstymo bei aiškinimo tinkamumas ir tikslingumas

0,722

Pamokos tikslų formulavimas ir įgyvendinimas 0,698

Mokinių motyvacijos palaikymas bei stiprinimas

0,664

Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas 0,612

Mokymo priemonių panaudojimas pamokoje 0,599

Parama gabiems, mokymosi sunkumų turintiems, spec. poreikių ir kitiems mokiniams

0,576

Ugdomosios veiklos ryšys su gyvenimo praktika ir mokinių interesais

0,535

Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų įgyvendinimo kokybės

palyginimas

2,44

2,35

0 0,5 1 1,5 2 2,5 3

11-12 kl.

5-10 kl.

Išvados1. Ugdymo proceso organizavimo

kriterijų faktorinė analizė atskleidė du ryškius faktorius, kurie turi įtakos ugdymo proceso organizavimo sėkmei mokyklose – „Dalykinės žinios ir jų taikymas“ ir „Asmeninės savybės“.

Analizuojant šiuos faktorius atsiskleidė, kad kai kuriose mokyklose nevienodai yra skiriama dėmesio abiems faktoriams. Kai kurioms mokykloms geriau sekasi „Asmeninių savybių“ faktoriaus kriterijų apibrėžtose srityse, kitoms – „Dalykinių žinių” faktoriaus.

2. Analizuojant kokią įtaką ugdymo proceso organizavimo sėkmei turi mokytojų kvalifikacinės kategorijos, atsiskleidė vieningos tendencijos abiejuose faktoriuose ir visose jų kategorijose: kuo aukštesnė mokytojo kategorija, tuo ugdymo procesas yra organizuojamas geriau. Ypatingai šiame kontekste išsiskyrė mokytojų ekspertų vertinimai. Jų vertinimai abiejuose faktoriuose viršijo „3” (gerai) vidurkį.

3. Analizuojant mokyklų vertinimus pagal jų tipus atsiskleidė tai, jog mokyklos tipas (gimnazija ar vidurinė) neturi didesnės reikšmės ugdymo proceso organizavimo kokybei. Vertinimų vidurkiai abiejuose faktoriuose skyrėsi labai nežymiai.

4. Ugdymo proceso sėkmingas organizavimas negali būti sėkmingas jei į jį nebus žiūrima kompleksiškai. Visi kriterijai yra tarpusavyje susiję tampresniais ar silpnesniais ryšiais ir turi didesnę ar mažesnę įtaką vieni kitiems.

5. Išsiskyrė keturi kriterijai („Pamokos tikslų formulavimas ir įgyvendinimas“, „Ugdymo metodų tinkamas pasirinkimas“, „Dėstymo bei aiškinimo tinkamumas ir tikslingumas“, „Mokinių motyvacijos palaikymas ir stiprinimas“), kurie gan stipriai koreliavo su didžia dalimi esamų kriterijų, kas neabejotinai rodo jų didelę svarbą ugdymo proceso organizavimui.

6. Mokytojai ne visada geba gerbti mokinių auditoriją.

7. Išryškėjo mokytojų, turinčių vienodą išsilavinimą, skirtinga kompetencija.

8. Neefektyviai dirbantys mokytojai dar daugiau padidina skirtumą tarp palankias ir nepalankias mokymosi sąlygas namuose turinčių mokinių.

9. Nestebima tiesioginė priklausomybė tarp investicijų, kuriant mokymosi aplinkas, ir mokinių daromos pažangos.

10. Mokymas nepakankamai diferencijuotas. Ne visi mokiniai spėja įsisavinti žinias ir neįgyja reikiamų įgūdžių, lyginant su motyvuotais mokiniais.

11. Silpnėja mokytojo veiklos motyvacija. Neišryškinamos naujos asmenybės, sėkmingai dirbantys procesų organizatoriai.

Bihevioristinė mokymosi teorija

Grindžiama požiūriu, kad visi mokosi pagal vieną mokymosi modelį, kuris gali būti išskaidytas atskirais nuosekliais “žingsniais”, o jų įveikimas – vadovaujamas, stebimas ir atlyginamas.

Konstruktyvistinė mokymosi teorija

Mokymąsi laiko individualiu naujo supratimo “konstravimu”, kurio metu derinama kiekvieno turima unikali patirtis ir nauja informacija.

Rekomendacijos1. Organizuojant ugdymo procesą yra

labai svarbu pagerinti mokytojo dalykinių žinių sąsajas su jo asmeninėmis savybėmis.

2. Mokyklos (Šančių, Šilainių, “Versmės” vidurinės mokyklos ir S. Dariaus ir S Girėno gimnazija), geriausiai vertinamos pagal abu faktorius, galėtų organizuoti gerosios patirties sklaidą tyrime dalyvavusiose mokyklose.

3. Aukštesnės kategorijos mokytojai galėtų atlikti savo gerosios patirties sklaidą žemesnės kategorijos mokytojams savo mokyklose, tuo prisidedant prie bendro mokykloje vykdomo ugdymo proceso organizavimo sėkmingumo.

4. Mokyklų mokytojams pateikti koreliacinės analizės rezultatus, siekiant, kad jie atkreiptų dėmesį į tas veiklos sritis, kurios ypatingai stipriai siejasi tarpusavyje ir daro įtaką viena kitai.

Ačiū už dėmesį!Kūrybingų ir rezultatyvių

naujųjų mokslo metų!