lietuvos vieÐojo administravimo lavinimo …

LIETUVOS VIEÐOJO ADMINISTRAVIMO LAVINIMO INSTITUCIJØ ASOCIACIJAL I T H U A N I A N P U B L I C A D M I N I S T R A T I O N T R A I N I N G A S S O C I A T I O N

VILNIUS 2010 3–4(27–28)*

Þurnalas „Vieðasis administravimas“ átrauktas á mokslines tarptautines duomenø bazes EBSCO, Business Source Complete, LOGIN, GESIS.The journal ‘Public Administration’ has been included into the international scientific databases ‘EBSCO’ , Business Source Complete,

‘LOGIN’ and databases of CSA Social Science Collection of GESIS Service Agency Eastern Europe.

A. ASTRAUSKAS, dr., LR Seimas, Valstybës valdymo irsavivaldybiø komiteto biuro patarëjas /Dr, Adviser of theSecretariat of Committee on State Administration and LocalAuthorities, the Seimas of the Republic of Lithuania, Lithuania

A. BARABASHEV, Prof Dr, Dean of High School of Economics,State University, Moscow, Russia

P. BOORSMA, Prof Dr, Public Finance Faculty for PublicAdministration and Public Policy, University of Twente, theNetherlands

M. BRINTHALL, Executive Director of American PoliticalScience Association, USA

E. CHLIVICKAS, prof. dr., Vilniaus Gedimino technikosuniversitetas, Lietuvos vieðojo administravimo lavinimo insti-tucijø asociacijos prezidentas, Finansø ministerijos mokymocentro direktorius / Prof Dr, Vilnius Gediminas TechnicalUniversity, President of Lithuanian Public AdministrationTraining Association, Director of Training Centre of theMinistry of Finance, Lithuania

J. CZAPUTOWICZ, Prof Dr, Director of National Schoolof Public Administration, Poland

M. DUGGETT, Professor, University of Portsmouth, UnitedKingdom

L. GAJDOSOVA, Executive Director of Network of Institutesand Schools of Public Administration in Central and EasternEurope (NISPAcee), Slovakia

R. GINEVIÈIUS, prof. habil. dr.,Vilniaus Gedimino technikosuniversiteto rektorius / Prof Dr Habil, Rector of Vilnius GediminasTechnical University, Lithuania

L. YIU, Dr, President of Centre for Socio-EconomicDevelopment, Switzerland

E. JANÈIAUSKAS, prof. habil. dr., Generolo Jono ÞemaièioLietuvos karo akademija / Prof Dr Habil, The General JonasZemaitis Military Academy of Lithuania

B. LEIDHAMMAR, Prof, Division for Business and Economics,Karlstad University, Sweden

R. MALKEVIÈIUS, dr., Lietuvos vieðojo administravimo lavinimoinstitucijø asociacijos konsultantas /Dr, Consultant of LithuanianPublic Administration Training Association, Lithuania

A. MARÈINSKAS, prof. habil. dr.,Vilniaus universitetokatedros vedëjas / Prof Dr Habil, Head of Department, VilniusUniversity, Lithuania

B. MELNIKAS, prof. habil. dr., Vilniaus Gedimino technikosuniversiteto katedros vedëjas / Prof Dr Habil, Head of Department,Vilnius Gediminas Technical University, Lithuania

S. PUÐKORIUS, prof. habil. dr., Mykolo Romerio universitetas/Prof Dr Habil, Head of Department, Mykolas Romeris University,Lithuania

A. RAIPA, prof. dr., Kauno technologijos universitetas / Prof Dr ,Kaunas University of Technology, Lithuania

A. ROSENBAUM, Prof Dr, President of IASIA (InternationalAssociation of Schools and Institutes of Administration),Brussels, Belgium, Director of Institute for Public Managementand Community Service, Florida International University, USA

R. SANER, Professor, Basel University, Director of DiplomacyDialogue, CSEND, Geneva, Switzerland

A. SEILIUS, prof. habil. dr., Klaipëdos universitetas / Prof DrHabil, Klaipeda University, Lithuania

A. TEMMES, Finnish Institute of Public Management, Finland

K. TOLO, Dr, Executive Director, National Association ofSchools of Public Affairs and Administration (NASPAA), USA

B. WOOLDBRIDGE, Prof Dr, Department of Political Scienceand Public Administration,Virginia Commonwealth University, USA

Redakcija /Editorial Staff:Atsakingoji sekretorë / Executive Secretary:J. Sabaitytë

Straipsniø parengimai spaudai /Article preparation for press release:

R. Malikënienë

Redakcijos adresas /AddressBirutës g. 56 / 56 Birutes St.08110 Vilnius, Lietuva / 08110 Vilnius, Lithuaniatel./phone +370 5 272 4384faks./fax +370 5 272 1637el.paðtas/E-mail [email protected]

Redakcijos kolegija /Editorial Board:

Vyriausieji (moksliniai) redaktoriai /Editors in chief (scientific editors):prof. dr. E. CHLIVICKAS / Prof Drprof. habil. dr. B. MELNIKAS /Prof Dr Habil

Nariai / Members

Teorinis ir praktinis þurnalas VIEÐASIS ADMINISTRAVIMASThe theoretical and practical journal PUBLIC ADMINISTRATION

VYRIAUSIØJØ REDAKTORIØ ÞODISFOREWORD OF EDITORS IN CHIEF ............................................................................................................................. 4

GLOBALIZACIJA IR EUROPOS INTEGRACIJA: NAUJI IÐÐÛKIAIGLOBALISATION AND EUROPEAN INTEGRATION: THE NEW CHALLENGES

B. Melnikas. Transformacijø procesai, þiniomis grindþiama visuomenë ir darni plëtra:naujas teorinis poþiûrisTransformation Processes, Knowledge-Based Society and Sustainable Development:a New Theoretical Approach ...................................................................................................... 6

E. Chlivickas. Vieðasis administravimas Europos Sàjungoje: þmogiðkøjø iðtekliø vadybaPublic Administration in the European Union: Human Resources Management ....................... 25

L. Ieðmantavièiûtë. Fiskalinë politika ir ekonomikos plëtra Europos Sàjungos ðalyseFiscal Policy and Economic Growth in European Union Countries ..........................................37

V. Peleckienë, K. Peleckis. Draudimo verslas Europos Sàjungoje: draudëjø apsaugaInsurance Business in European Union: Policyholders Protection ............................................44

A. Mikonis. Ðiuolaikinës grësmës: ávairovë ir prevencijai skirta vadybaThe Threats in the Modern World: Variety and Preventive Management ................................... 52

ÞMOGIÐKIEJI IÐTEKLIAI, ORGANIZACIJØ VADYBA, REGIONINË POLITIKA:TEORIJA IR PRAKTIKAHUMAN RESOURCES, ORGANIZATIONAL MANAGEMENT, REGIONAL POLICY:THEORY AND PRACTICE

E. Chlivickas, B. Melnikas. Human Resource in the Public Sector: Education and TrainingSystems for Public Administration SpecialistsÞmogiðkieji iðtekliai vieðajame sektoriuje: vieðojo administravimo specialistø mokymo irlavinimo sistemos ...................................................................................................................... 61

A. Marèinskas, G. Drûteikienë. Universiteto ávaizdis iðorinës aplinkos kaitos konteksteUniversity Image in the Context of Changing External Environment ......................................... 76

A. Raipa, A.Pauliukevièiûtë. Human Resource Management in the Culture Sector: Problems and SolutionsÞmogiðkøjø iðtekliø vadyba kultûros sektoriuje: problemos ir sprendimai ................................ 85

A. Pabedinskaitë, R.Vitkauskas. Pokyèiø vadyba ðiuolaikinëse organizacijose: sisteminis poþiûrisChange Management in Contemporary Organizations: a Systematic Approach ........................ 94

I. Zabielavièienë, Zabielavièius. Kûrybiðkumas vieðojo ir privataus sektoriø organizacijose:lyginamoji analizëCreativity in Public and Private Organisations: Comparative Analysis ................................... 100

D. Vidickienë, Þ. Gedminaitë-Raudonë. Lietuvos regionai: verslo gyvybingumasRegions of Lithuania: Business Vitality ................................................................................... 106

G. Vilkelis. Informacinës visuomenës plëtros administracinis teisinis modelis Lietuvoje:problemos ir sprendimaiThe Administrative Legal Model of the Information Society Development in Lithuania:Problems and Solutions ........................................................................................................... 114

RECENZIJOS /REVIEWS ......................................................................................................120

TURINYS / CONTENT

Vyriausiøjø redaktoriø þodis

Gerbiamieji skaitytojai!

Eilinis þurnalo „Vieðasis administravimas“ numerisyra skirtas kelioms ðiuolaikinei visuomenei ir josgyvenimui aktualioms temoms.

Pirmoji tema – globalizacijos ir Europos integra-cijos procesai, jø poveikis pokyèiams visuomenëjebei jos ekonominiame gyvenime. Ðiai temaiskirtuose straipsniuose nagrinëjami naujausiejireiðkiniai, atspindintys socialinës ekonominësraidos, kultûros, mokslo ir technologijø paþangosinternacionalizavimo procesus, darnios plëtrostendencijas, þiniomis grindþiamos visuomenës irþiniø ekonomikos kûrimà. Ðie reiðkiniai nagrinëjamiglobalizacijos ir Europos integracijos procesøkontekste, prioritetà teikiant globaliø transformacijøbei darnios plëtros problemø ir procesø svarbosiðryðkinimui ir parodant, jog globalûs pokyèiai yrasuvoktini kaip iðskirtinai reikðmingas ðiuolaikinësvisuomenës gyvenimà átakojantis veiksnys.Nagrinëjamos aktualios problemos, spræstinostobulinant vieðàjà vadybà Europos Sàjungos ðalyse.Taip pat pateikiama medþiaga apie ðiuolaikiniamepasaulyje pasireiðkianèias grësmes bei atskleistiporeikiai ágyvendinti priemones, skirtas efektyviaigrësmiø prevencijai.

Ðiame þurnalo numeryje pateikiami straipsniai,kuriuose aptariamos konkreèios galimybës pagerintiekonominæ padëtá Europos Sàjungos ekonominëjeerdvëje, tame tarpe – tobulinant fiskalinæ politikàbei modernizuojant draudimo verslà.

Antroji tema, nagrinëjama ðiame þurnalo numeryje,yra skirta þmogiðkøjø iðtekliø ugdymo ir vadybostobulinimui, ávairiø organizacijø vadybos efektyvumui,taip pat perspektyviems regioninës politikossprendimams. Ðiai temai skirtuose straipsniuose yranagrinëjami vieðosios vadybos ir valstybës tarnybossistemose sukaupto þmogiðkøjø iðtekliø potencialoplëtros bei efektyvaus panaudojimo klausimai,ðiuolaikinëms organizacijoms bûdingo procesiniovaldymo galimybës, kûrybiðkumo ir inovatyvumougdymo poreikiai, taip pat reikmës regioninës politikosrengimo sàlygomis panaudoti metodikas, leidþianèiaspagrástai vertinti regioninës raidos procesus bei priimtiefektyvius strateginius sprendimus.

Tikimës, kad ðiame þurnalo numeryje skelbiamuosestraipsniuose kiekvienas skaitytojas ras sau ádomiosir naudingos medþiagos.

Sëkmës Jums, gerbiamieji skaitytojai!

Foreword of Editors in Chief

The present ordinary volume of the “Vieðasisadministravimas” (Public Administration) Journal isdedicated to several issues of importance for thecontemporary society and its life.

The first issue analysed in the present volume embracesprocesses of globalisation and European integrationas well as the influence of such processes to changestaking place in the society and the society’s economiclife. Articles dedicated to the said topic analyse thelatest phenomena reflecting internationalisationprocesses of social-economic development, cultural,scientific and technological progress, as well as trendsof sustainable development and creation of aknowledge-based society and knowledge economy. Theaforementioned phenomena are analysed in the contextof globalisation and European integration attachingthe utmost priority to highlighting of issues andprocesses related to global transformation andsustainable development, as well as to revealing thatglobal changes are to be conceived as a factor ofexceptional significance impacting the contemporarysociety’s life. The present topic also embraces an articleanalysing needs for threats manifesting in thecontemporary world in order to develop efficientprevention of threats. The first issue also relates toarticles involving analysis of concrete possibilities to

improve the economic status within the EuropeanUnion’s economic area including improvement of fiscalpolicies and modernisation of insurance business.

The second issue researched in the present volume ofthe journal is dedicated to improvement of humanresources development and management, efficiencyof management within different organisations, as wellas to viable solutions implemented in Lithuania andmeasures of regional policies carried out currently.Articles related to this topic include analysis of issueson development and efficient use of human resourcespotential accumulated in the public management andcivil service systems, possibilities for processmanagement characteristic of contemporaryorganisations, the needs for forming creativity andinnovativity, and the necessities to employ techniquesallowing to reasonably assess regional developmentprocesses as well as to make efficient strategicdecisions under the conditions of regional policiesundergoing preparation.

We hope that every reader will find materials of interestand use for them in the articles included in the presentvolume.

Dear Readers,

May success be with you, dear readers!

6

ÞMOGIÐKIEJI IÐTEKLIAI, ORGANIZACIJØ VADYBA, REGIONINË POLITIKA:TEORIJA IR PRAKTIKA

HUMAN RESOURCES, ORGANIZATIONAL MANAGEMENT, REGIONAL POLICY: THEORY AND PRACTICE

REGIONS OF LITHUANIA: BUSINESS VITALITY

Dalia VIDICKIENË, dr.Lietuvos agrarinës ekonomikos institutas

Þivilë GEDMINAITË-RAUDONË,Vilniaus Gedimino technikos universitetas,Lietuvos agrarinës ekonomikos institutas

LIETUVOS REGIONAI: VERSLO GYVYBINGUMAS

Ávadas

Rengiantis naujajam ES finansinës paramos laikotarpiuipo 2013 m., visuomenëje vyksta daug diskusijø, kaipgalëtø bûti patobulintas paramos kaimui modelis.Ekonominiai ir socialiniai kaimo pokyèiai, kuriuos lemiaglobalizacija, þiniø kaip pagrindinio ekonomikos augimoveiksnio reikðmës didëjimas bei ûkio struktûrospokyèiai, ðalies ekonomikai pereinant á poindustrináetapà, kelia naujø iððûkiø vieðosios politikossprendimams. Svarbiausiu iððûkiu tapo bûtinybëpertvarkyti ES kaimo rëmimo politikà taip, kad ji kuolabiau atsiþvelgtø á paskutines XXI a. iðryðkëjusiasekonomikos ir visuomenës raidos tendencijas, kuriosapibûdinamos kaip kintanti þemës ûkio vieta kaimoekonomikoje, iðaugæs darbo jëgos mobilumas, kaimokaip gyvenamosios vietos populiarëjimas, kaimorekreaciniø iðtekliø reikðmës didëjimas. Analizuodamiesminiø pokyèiø, vykstanèiø daugumoje pasaulio ðaliø,átakà, daug ekspertø teigia, kad tolesnë kaimo raidossëkmë daugiausia priklauso nuo to, kaip greitai iki ðiolkaimo politikoje vyravusá funkciná-sektoriná poþiûrá,kuris dominuojantá vaidmená atiduoda agrariniamsektoriui, pasiseks pakeisti holistine, á vietovæorientuota (angl. place-based) kaimo politikosparadigma, leidþianèia kaimo raidos spartinimui pritaikytiregioninës politikos priemones (Diakosavvas 2006;Johnson 2001; Knickel, Renting 2000; Kostov, Lingard2001; Kraybill, Kilkenny 2003; Marsden 2006; Storti etal. 2004; Pðichaèiov 2005). Ðá poþiûrá ypaè remiaEkonominio bendradarbiavimo ir plëtros organizacija(EBPO) (OECD 2005, 2006a, 2006b). Á vietovæorientuotos kaimo politikos paradigmos ðalininkaiteigia, kad, norint veiksmingai reguliuoti kaimevykstanèius procesus, svarbu siekti kaimiðkojo regionokonkurencingumo, kuo iðradingiau naudojant vietiniusiðteklius ir didinant jø vertæ.

Vienu pagrindiniø kaimiðkøjø regionø sëkmës veiksniødabartinëje visuomenëje daþnai minimas kaimogyventojø verslumo ugdymas, jø gebëjimø bûtiverslininkais skatinimas. Daugëja moksliniø tyrimø,liudijanèiø, kad yra glaudus ryðys tarp verslininkystës,socialinio kapitalo ir regiono ekonominio augimo (pvz.,Armington, Acs 2004; Acs et al. 2006; Audretsch,Keilbach 2004; Renski 2009). Á tai turëtø bûtiatsiþvelgiama formuojant ekonominæ kaimo politikà.

Regionø tipologija: pagrindinës dimensijos

Ilgà laikà, ieðkant bûdø, kaip paskatinti kaimiðkøjøregionø raidà, daugiausia dëmesio buvo skiriama jøgamtiniø ir ekonominiø trûkumø bei apribojimø paieðkai.Taèiau naujausios kaimo politikos reformos akcentuojapozityviø savybiø stiprinimà visais lygmenimis:individo, organizacijø ir regiono. Remiantis á vietovæorientuota kaimo politikos paradigma, propaguojamaEkonominio bendradarbiavimo ir plëtros organizacijos,á pirmà vietà reikia iðkelti kompleksiná, integruotà poþiûráá regiono problemas, o þemës ûkio ir kitø ekonomikossektoriø vystymo uþdavinius laikyti antraeiliais,pavaldþiais bendrø regiono tikslø siekiui. Naujojojeparadigmoje pabrëþiama bûtinybë ne tiek remtiatsiliekanèius regionus, kiek iðnaudoti regionoindividualumà, svarbiausius sugebëjimus ir siektikonkurencinio pranaðumo (OECD 2006). Todël reikiasukurti regionø tipologijas ne tik pagal kaimiðkumà, betir pagal ávairius poþymius, nusakanèius konkurencináregiono pajëgumà.

Kuriant ávairias regionø tipologijas ne visadaatkreipiamas dëmesys á tai, kad nepakanka parinktiregionus vienijantá poþymá. Norint, kad regionøtipologija padëtø siekti valdymo tikslø, ji turi bûti sukurtanaudojant tokius poþymius, kurie leistø surastipriemones, tinkamas vieno ar kito tipo regionui valdyti.Tipologijø kûrëjai daþnai pamirðta ðá reikalavimà, norsnet daugumoje regionalizacijos sàvokos apibrëþimøakcentuojama tai, kad pagrindinis regionalizacijostikslas – iðskirti teritorinius vienetus, kurie bus valdomikaip bendras darinys. Pvz., EBPO Macrothesaurusregionalizacijà apibrëþia kaip „ðalies padalijimà áregionus siekiant juos administruoti”. Todël norint, kadtipologija bûtø tinkama valdymo reikmëms, svarbu jàsusieti su regionine politika, nes regioninës politikosuþdaviniai, jø ágyvendinimo bûdai gerokai nulemia irregionø iðskyrimo principus.

Ieðkant bûdø, kaip padidinti kaimiðkøjø regionøkonkurencingumà, jø gyventojø verslumas tampa vienuið svarbiausiø veiksniø. Ypaè jis aktualus Lietuvossàlygomis, kur dalis visuomenës, net ir praëjus dviemdeðimtmeèiams nuo ûkio privatizavimo, vis dar tebëraskeptiðkai nusiteikusi verslininkø atþvilgiu. EuroposKomisijos 2007 m. atlikto verslininkystës sàlygø ESðalyse tyrimo rezultatai rodo, kad pagal verslininkystës

7

1 pav. Lietuvos kaimo gyventojø uþimtumas pagal ekonominës veiklos sektorius 2001–2009 m., proc.Ðaltinis. Sudaryta autoriø pagal LR statistikos departamento duomenis.

klimato indeksà, kuris matuojamas vertinant verslininkoávaizdá, verslo pradþios sudëtingumo lygá bei buvimoverslininku prieþastis (motyvus), Lietuva uþima tik 17vietà tarp 25 ES ðaliø (Gallup Organization 2007).

Lietuvos kaimiðkuosiuose regionuose verslumoskatinimo svarba pastaruoju metu dar didesnë neimieste, nes kaime ávyko kardinaliø uþimtumo struktûrospokyèiø. Ilgà laikà dauguma Lietuvos kaimo gyventojødirbo þemës ûkyje, medþioklëje, miðkininkystëje irþuvininkystëje, bet nuo 2006 m. tradicinë kaimogyventojø veikla – agrarinis sektorius – buvonustumtas á antrà, o 2008 m. – á paskutinæ vietà,pirmenybæ uþleidæs paslaugø sektoriui, kuriame 2008 m.dirbo beveik pusë kaimo uþimtøjø. 2009 m. dëlekonominës krizës sumaþëjus statybos darbø irapdirbamosios pramonës produkcijos paklausai, kaimouþimtøjø agrariniame sektoriuje dalis vël padidëjo iki29,9 proc., taèiau paslaugø sektorius iðlaikëdominuojanèià pozicijà (1 pav.).

Kardinalûs uþimtumo struktûros pokyèiai kaime didinagebëjimø diferencijuoti ûkinæ veiklà kaime poreiká. Kartukyla kaimo gyventojø verslumo ugdymo svarba. Taèiauparamos, skirtos ðiam tikslui, priemonës Lietuvoje ikiðiol nëra gausios ir populiarios. Nepaisant to, kadverslininkystë yra aktyviai propaguojama augimoteorijos ðalininkø, ji kol kas populiaresnë tarpnacionalinës, o ne kaimo ekonominës politikosformuotojø.

Kuriant Lietuvos kaimiðkøjø regionø tipologijà, skirtàkaimo politikos tikslams, svarbu atsiþvelgti á tai, kadpoindustrinis visuomenës vystymosi etapas kelia daugnaujø iððûkiø kaimo teritorijose plëtojamiems verslams.Industriniame visuomenës vystymosi etapeapibûdinant kaimiðkàsias vietoves buvo pabrëþiama,kad jose gyvena maþiau þmoniø, maþesnë darbo jëgos

pasiûla, veikia maþiau verslo ámoniø ir kitokiøorganizacijø. Taèiau dabartinis darbo jëgos mobilumas,maþëjantis gyventojø sëslumas, renkantis gyvenamàjàvietà keièia situacijà ið esmës. Ðiuo metu Lietuvojenaudojamas gyvenvieèiø dydþio kriterijus, apibrëþiantiskaimo ir miesto ribà, tampa antraeilës svarbos poþymiu,norint suskirstyti regionus pagal jø kaimiðkumàvaldymo tikslams. Siekiant kaimo politikos priemonëmisuþtikrinti aukðtesnæ kaimo gyventojø gyvenimo kokybæ,ypaè svarbus paslaugø prieinamumas. Kadangiaprûpinti kaimo gyventojus darbo vieta ir visomispagrindinëmis ðiuolaikiniam gyvenimo bûduireikalingomis paslaugomis jø gyvenamojoje vietoje yraneágyvendinamas uþdavinys, pagrindiniu kriterijumiapibrëþiant kaimiðkuosius regionus tampa jø atokumas.Geografinë regiono ir jame ásikûrusiø gyvenvieèiøpadëtis lemia, kiek laiko uþtruks kelionë á darbà ar didelámiestà, kuriame teikiamos ávairios vieðosios ir buitinëspaslaugos. Tuo pat metu nuo geografinës regiono irjame ásikûrusiø gyvenvieèiø padëties priklauso daugverslo sëkmæ lemianèiø veiksniø, susijusiø sugalimybëmis patenkinti verslo infrastruktûros irkvalifikuotos darbo jëgos poreikius.

Siekiant iðsamiau ávertinti kaimiðkojo regionokonkurenciná pajëgumà naudojami papildomi kriterijai.Tradiciðkai regiono ekonominis konkurencingumasmatuojamas bendrojo vidaus produkto (BVP), tenkanèiovienam gyventojui, rodikliu. Taèiau poindustriniamevisuomenës iðsivystymo etape kyla poreikis ávertinti netik pasiektus rezultatus, bet ir regiono potencialà. Todëlkuriant regionø tipologijas, valdymo tikslams ieðkomanaujø kriterijø ir rodikliø, padedanèiø atskleisti regionøekonominio potencialo skirtumus. Kaip viena iðpaprasèiausiø, taèiau ganëtinai informatyvi ir galintiatskleisti ne tik analizuojamu periodu konkreèiame regionepasiektus rezultatus, bet ir apibendrintas

D. Vidickienë, Þ. Gedminaitë-Raudonë. Lietlietuvos regionai: verslo gyvybingumasRegions of Lithuania: Business Vitality

8

2 pav. Lietuvos savivaldybiø grupavimo pagal verslo gyvybingumà ir kaimiðkumà matricaÐaltinis. Sudaryta autoriø.

kaimiðkuosiuose regionuose vykstanèiø procesøtendencijas, yra graikø mokslininkø V. Benaki,E. Alexandrakis ir C. Apostolopoulos pasiûlyta regionøtipologija, kai klasifikavimo kriterijumi laikomas versloaktyvumas, matuojamas naujai ásisteigusiø ir uþsidariusiøámoniø skaièiumi regione (Benaki et al. 2007). Ûkyjevyraujant smulkioms ir vidutinëms ámonëms, svarbiaregiono ekonominio potencialo charakteristika tampatokiø ámoniø gyvybingumas, nes, kaip rodo pasaulinësekonomikos tyrimai, vidutinë maþos ámonës gyvavimotrukmë sudaro apie penkerius metus. Kadangi Lietuvoje,ir ypaè kaimiðkuosiuose regionuose, taip pat vyraujasmulkios ámonës, manome, kad svarbu panagrinëtisituacijà ðiuo poþiûriu atskirose savivaldybëse.

Verslo gyvybingumo Lietuvos kaimiðkose regionuosevertinimo praktika

Lietuvos kaimiðkøjø regionø verslo gyvybingumovertinimà sudarë ðie etapai:

1. Lietuvos regionø skirstymas pagal verslogyvybingumà.

2. Lietuvos regionø skirstymas pagal kaimiðkumà.

3. Lietuvos regionø skirstymas derinant tarpusavyjekaimiðkumo ir verslo gyvybingumo dimensijas.

4. Kaimo regionø socialinës ir ekonominës aplinkosrodikliø koreliacijos su verslo gyvybingumu analizë.

Pirmajame etape buvo atliktas Lietuvos regionøskirstymas pagal verslo gyvybingumà. Verslogyvybingumas buvo matuojamas ûkio subjektøskaièiaus augimo tempu, ávertinant regione naujaiásisteigusiø ir uþsidariusiø ámoniø skaièiaus balansà.

Analizuojant situacijà Lietuvos savivaldybëse pagalverslo gyvybingumà 2007–2009 m., iðsiskyrë tryssavivaldybiø grupës: Savivaldybës, kuriose ûkio subjektø skaièiaus

augimo tempas 2007–2009 m. buvo daugiau kaip4 proc. – gyvybingos;

Savivaldybës, kuriose ûkio subjektø skaièiausaugimo tempas 2007–2009 m. buvo tarp 1 ir 4 proc. –maþiau gyvybingos;

Savivaldybës, kuriose ûkio subjektø skaièiausaugimo tempas 2007–2009 m. buvo maþesnis nei1 proc. – negyvybingos.

Paskui buvo Lietuvos regionai buvo sugrupuoti pagalkaimiðkumà. Atsiþvelgiant á verslo gyvybingumoskirtumus Lietuvos savivaldybëse, pagrindiniukriterijumi, konstruojant Lietuvos regionø tipologijàkaimiðkumo aspektu, pasirinktas regiono atokumas.Grupavimas atliktas pagal Lewis Dijkstra ir HugoPoelman pasiûlytà regionø klasifikavimo metodà(Dijkstra, Poelman 2008). Ðá regionø klasifikavimokriterijø nuo 2010 m. taip pat pradëjo naudotiEkonominio bendradarbiavimo ir plëtros organizacija(angl. OECD). Metodas pagrástas nauja kaimiðkojoregiono samprata, kai kaimiðkumas matuojamasvaþiavimo trukme nuo gyvenamosios vietos ikiartimiausio miesto. Pagal ðá metodà regionaspriskiriamas vienam ið trijø tipø: kaimo regionams, jei daugiau kaip 50 proc. to regiono

gyventojø vaþiuoti nuo savo gyvenamosios vietosiki artimiausio miesto uþtrunka daugiau negu 90 min;

pusiau kaimo regionams, jei daugiau kaip 50 proc. toregiono gyventojø vaþiuoti nuo savo gyvenamosiosvietos iki artimiausio miesto uþtrunka nuo 46 iki 75min;

miesto regionams, jei daugiau kaip 50 proc. toregiono gyventojø vaþiuoti nuo savo gyvenamosiosvietos iki artimiausio miesto uþtrunka iki 45 min.

Miestø, iki kuriø buvo matuojamas vaþiavimo laikas,kategorijai buvo priskiriami tie Lietuvos miestai, kurie atitikonumatytus kriterijus pagal sudarytà paslaugø ir institucijøsàraðà. Ðá sàraðà sudarë ðios institucijos arba paslaugos: mieste turi veikti universitetas (-ai); mieste turi bûti ligoninë (-ës); mieste teikiamos bankø ir teisinës paslaugos;



9

3 pav. Lietuvos regionø pasiskirstymas pagal verslo gyvybingumà 2007–2009 m.Ðaltinis. Sudaryta autoriø pagal LR statistikos departamento duomenis.

mieste teikiamos prekybos paslaugos, tarp jø turibûti ir specializuotos parduotuvës.

Pagal ðiuos kriterijus buvo atrinkti ðie ðeði Lietuvosmiestai: Vilnius, Kaunas, Klaipëda, Ðiauliai, Panevëþysir Telðiai.

Treèiajame etape buvo suderinti verslo dinamiðkumo irkaimiðkumo kriterijai. Regionai buvo suskirstyti á 9pogrupius pagal 2 pav. pavaizduotà matricà,ávertinanèià kaimiðkumo ir verslo gyvybingumodimensijas.

Ketvirtajame etape atlikta kaimo regionø socialinës irekonominës aplinkos rodikliø analizë siekiant nustatyti,kaip ðiø rodikliø reikðmës skiriasi, priklausomai nuo to,ar regionas priskirtas gyvybingø, maþiau gyvybingøar negyvybingø kaimo regionø grupei ir ar jø reikðmëskoreliuoja su verslo gyvybingumu.

Lietuvos regionai pagal taikytà metodikà verslogyvybingumui ávertinti buvo suskirstyti á tris grupes:gyvybingus, maþiau gyvybingus ir negyvybingusregionus. Lietuvos regionø pasiskirstymas pagal verslogyvybingumà 2007–2009 m. pavaizduotas 3 pav.Suskirsèius Lietuvos savivaldybes pagal ðià metodikà,gyvybingi regionai sudarë 41,7 proc., maþiau gyvybingiregionai – 40 proc., o negyvybingi regionai – 18,3 proc.visø savivaldybiø.

Atlikta Lietuvos savivaldybiø verslo gyvybingumoskirtumø analizë rodo, kad situacija savivaldybëse,

esanèiose prie didþiøjø miestø, 2007–2009 m. gerokaiskyrësi nuo situacijos atokesnëse savivaldybëse.Atsiþvelgiant á tai, pagrindiniu kriterijumi, konstruojantLietuvos regionø tipologijà kaimiðkumo aspektu, buvopasirinkti ne tradiciniai kaimiðkøjø regionø iðskyrimokriterijai (teritorijos apgyvendinimo tankumas,didmiestis regione arba gyventojø, ásikûrusiø miestotipo gyvenvietëse, dalis), bet regiono atokumas.

Sugrupavus Lietuvos regionus pagal kaimiðkumà,matuojamà regiono atokumu nuo pagrindiniø miestø,Lietuvos regionai pasiskirstë taip1: miesto regionai sudaro 38 proc. visø Lietuvos

regionø; pusiau kaimo regionai sudaro 37 proc. visø Lietuvos

regionø; kaimo regionai sudaro 25 proc. visø Lietuvos

regionø.Lietuvos regionø pasiskirstymas pagal kaimiðkumàpateiktas 4 pav.

Analizës metu buvo atsiþvelgiama, ar vaþiavimo trukmëyra labai arti prie nustatytos ribos (45 min arba 75 min),pagal kurià regionas priskiriamas miesto, pusiau kaimoar kaimo grupei. Daugiausia diskusijø ðiuo klausimu kilodël Elektrënø savivaldybës, kuri yra tarp dviejø atrinktødidþiausiø Lietuvos miestø – Vilniaus ir Kauno. Vaþiavimotrukmë daugiau negu 50 proc. ðio regiono gyventojø ikiVilniaus yra 46 min, o iki Kauno – 47 min, t. y. vos virðija


10

4 pav. Lietuvos regionø pasiskirstymas pagal kaimiðkumà 2010 m.Ðaltinis. Sudaryta autoriø pagal LR statistikos departamento ir „ViaMichelin” GIS sistemos duomenis.

1 lentelë. Situacijos skirtumai Lietuvos kaimo regionø grupëse, iðskirtose pagal verslumo gyvybingumà,2007–2009 m.

Ðaltinis. Sudaryta autoriø pagal LR Statistikos departamento duomenis.

pasirinktà 45 min ribà. Ðiame regione taip pat yra greitkelis,kuris palengvina susisiekimo galimybes. Dël ðiøprieþasèiø buvo nuspræsta, kad Elektrënø savivaldybëpriskiriama prie miesto grupës regionø.

Suskirsèius Lietuvos regionus derinant verslogyvybingumo ir kaimiðkumo dimensijas, paaiðkëjo, kad2007–2009 m. pagal ðá suskirstymà Lietuvoje buvo visø9 galimø tipø regionai. Lietuvos regionai pasiskirstë taip:

Gyvybinguose regionuose miesto regionai sudarë52 proc., pusiau kaimo ir kaimo regionai – po 24 proc.tarp visø gyvybingiems regionams priskiriamøsavivaldybiø.

Maþiau gyvybinguose regionuose miesto regionaisudarë 25 proc., pusiau kaimo regionai – 58,3 proc.,o kaimo regionai – 16,7 proc. tarp visø maþiaugyvybingiems regionams priskiriamø savivaldybiø.



11

5 pav. Lietuvos regionø pasiskirstymas pagal verslo gyvybingumà ir kaimiðkumà 2007–2009 m.Ðaltinis. Sudaryta autoriø pagal LR statistikos departamento ir „ViaMichelin” GIS sistemos duomenis.

Negyvybinguose regionuose miesto regionai sudarë27,2 proc., pusiau kaimo ir kaimo regionai – po36,4 proc. tarp visø negyvybingø regionø grupeipriskiriamø savivaldybiø.

Lietuvos regionø pasiskirstymas pagal kaimiðkumà irverslo gyvybingumà pateiktas 5 pav.

Kaimo regionuose verslo gyvybingumo kriterijus padedapamatyti gana integruotà ekonominës situacijos, svarbiostolesnei kaimo raidai, vaizdà. Kaip matome ið 1 lentelësduomenø, naudojant Lietuvos regionø klasifikacijai verslogyvybingumo kriterijø, pagrindiniai ekonominæ ir socialinæaplinkà charakterizuojantys rodikliai, tiesiogiai susijæ suverslo gyvybingumu, koreliuoja su kaimiðkøjø regionøtipu, t. y. visø rodikliø reikðmës buvo geriausiosgyvybinguose, ðiek tiek blogesnës pusiau gyvybinguoseir blogiausios – negyvybinguose kaimo regionuose.Regionuose, kuriuose buvo didþiausias verslogyvybingumas, skaièiuojant vienam gyventojui,materialinës investicijos buvo 2,1 karto didesnës, ostatybos ámonës ir bendrovës atliko 1,7 karto daugiaudarbø, lyginant su negyvybingais kaimo regionais.Vidutinis mënesinis bruto darbo uþmokestisgyvybinguose kaimo regionuose taip pat didesnis11 proc. Negyvybinguose kaimo regionuose yra maþesnëdarbingo amþiaus gyventojø dalis ir didesnë socialinëspaðalpos gavëjø dalis ið viso gyventojø skaièiaus.

Iðvados ir pasiûlymai

Tolesnë Lietuvos kaimo raidos sëkmë daugiausiapriklausys nuo to, kaip greitai iki ðiol kaimo politikojetaikomà funkciná-sektoriná poþiûrá, kuris dominuojantávaidmená atiduoda agrariniam sektoriui, pasiseks pakeistiintegruota, á vietovæ orientuota kaimo politikos paradigma,leidþianèia kaimo raidos spartinimui pritaikyti regioninëspolitikos priemones. Naujoji kaimo politikos paradigmaorientuota á kaimiðkojo regiono konkurencingumostiprinimà, jos siûlomomis priemonëmis siekiama kuoiðradingiau panaudoti vietinius iðteklius ir didinti jø vertæ.

Ieðkant bûdø, kaip padidinti kaimiðkøjø regionøkonkurencingumà, jø gyventojø verslumas tampa vienusvarbiausiø veiksniø. Lietuvos kaimiðkuosiuoseregionuose verslumo skatinimo svarba pastaruoju metudar didesnë nei mieste, nes kaime ávyko kardinaliøuþimtumo struktûros pokyèiø, padidinusiø sugebëjimødiferencijuoti ûkinæ veiklà kaime poreiká.

Á vietovæ orientuota kaimo politika siekia taikyti paramospriemones, orientuotas á regiono specifikà, todël kuriantnacionalinæ paramos kaimui strategijà atsirandakaimiðkøjø regionø tipologijø poreikis. KadangiLietuvoje, ir ypaè kaimiðkuosiuose regionuose, vyraujasmulkios ámonës, tokiø ámoniø gyvybingumas tampasvarbia regiono ekonominio potencialo charakteristika.


12

Regionø tipologija, kai klasifikavimo kriterijumi laikomasverslo gyvybingumas, matuojamas naujai ásisteigusiøir uþsidariusiø ámoniø skaièiaus balansu regione,dabartiniame Lietuvos kaimo raidos etape yra ganëtinaiinformatyvi ir galinti atskleisti ne tik analizuojamuperiodu konkreèiame regione pasiektus rezultatus, betir apibendrintas kaimiðkuosiuose regionuosevykstanèiø procesø tendencijas.

Siekiant rasti kiekvienam iðskirtam regionø tipuitinkamiausias kaimo politikos priemones verslogyvybingumui palaikyti, reikalingi iðsamesni tyrimai,padësiantys atskleisti prieþastis, formuojanèias verslogyvybingumo skirtumus regionuose. Kadangi verslumoprieþastys nuolat kinta, tokie tyrimai turëtø bûti atliekamiperiodiðkai ir derinami su kiekvienos naujos kaimo raidosstrategijos parengiamuoju laikotarpiu.

Literatûra

Acs, Z.; Armington, J. C.; Zhang, T. 2006. The determinantsof new-firm survival across regional economiesPapers onEntrepreneurship, Growth and Public Policy 2007-04,Max Planck Institute of Economics, Entrepreneurship,Growth and Public Policy Group.

Armington, C.; Acs Z. 2004. Job creation andpersistence in services and manufacturing, Journal ofEvolutionary Economics 14(3): 309–325.

Audretsch, D. B.; Keilbach, M. 2004. EntrepreneurshipCapital: Determinants and Impact. Papers onEntrepreneurship, Growth and Public Policy, 2004-37, Max Planck Institute of Economics,Entrepreneurship, Growth and Public Policy Group.

Benaki, V.; Alexandrakis, E.; Apostolopoulos, C. 2007.Entrepreneurial Parameters and Classification –Typology for Rural Areas. ICAS papers [interaktyvus],[þiûrëta 2010 m. liepos 12 d.]. Prieiga per internetà:<http://www.stats.gov.cn/english/ICAS/papers/P020071114317657343748.pdf>.

Diakosavvas, D. 2006. Coherence of Agricultural andRural Development Policies. OECD Publishing. Paris.

Dijkstra, L.; Poelman, H. 2008. Remote Rural Regions.How Proximity to a City Influences the Performance ofRural Regions. Directorat Geneteral for Regional Policy.

Dijkstra, L.; Ruiz, V. 2010. Refinement of the OECDRegional Typology: Economic Performance of RemoteRural Regions. DG Regio, European Commission, OECD.

Gallup Organization. 2007. Entrepreneurship Survey ofthe EU (25 Member States), United States, Iceland andNorway. Analytical Report, Flash EB No 192.Entrepreneurship [þiûrëta 2010 m. rugsëjo 8 d.]. Prieigaper internetà: <http://ec.europa.eu/public_opinion/flash/fl_192_en.pdf>.

Johnson, T. G. 2001. Focusing on Differences: A NewApproach for Rural Policy, in The Main StreetEconomist [interaktyvus], [þiûrëta 2009 m. sausio 30d.]. Prieiga per internetà: <http://www.kansascity-fed.org/ruralcenter/mainstreet/MSE_0701.pdf>.

Knickel, H.; Renting, M. 2000. Methodological andconceptual issues in the study of multifunctionality andrural development, Sociologia Ruralis 40: 512–518.

Kostov, P.; Lingard, J. 2001. Integrated ruraldevelopment - do we need a new approach? 73rdSeminar of the European Association of AgriculturalEconomists, Ancona, 28–30 June [interaktyvus],[þiûrëta 2010 m. sausio 30 d.]. Prieiga per internetà:<h t tp : / /www.econ .un ivpm. i t / eaae /pape r s /KOSTOV.pdf>.

Kraybill, D.; Kilkenny, M. 2003. Economic RationalesFor and Against Place-Based Policies, in AAEA-RSSAnnual Meeting, Montreal, July 27–30.

Marsden, T. 2006. New Questions and Challenges forRural Development and Agri-Food Policies: Lessonsand Convergences from the European Experience[interaktyvus]. Institute for Transport and RuralResearch, University of Aberdeen [þiûrëta 2008 m.spalio 20 d.]. Prieiga per internetà: <www.abdn.ac.uk/irr/documents/Terrypaperforweb.doc>.

OECD. 2005. Building Competitive Regions: Strategiesand Governance. OECD Publishing.

OECD. 2006a. Rural Policy Reviews. The New RuralParadigm: Policies and Governance. OECD Publishing.

OECD. 2006b. Reinventing Rural Policy. The OECDPolicy Brief [þiûrëta 2009 m. geguþës 5 d.]. Prieiga perinternetà: <http://www.oecd.org/dataoecd/18/9/37556607.pdf>.

Pðichaèiov, S. Ì. 2005. Paradigma ustojèivogo razvitijaagrarnoj sfery, Ekonomièeskij vestnik RostovskogoGosudarstvennogo universiteta 3(1): 114–127.

Renski, H. 2009. New firm entry, survival, and growthin the United States, Journal of the American PlanningAssociation 75(1): 53–79.

Storti, D.; Henke, R.; Macrì, M. C. 2004. The newEuropean rural policy: a comparative analysis acrossregions, in 87 Seminar of the European Association ofAgricultural Economists Assessing RuralDevelopment Policies of The CAP, Vienna, 21–24 April2004, 9–19.

Nuorodos1 Skaièiavimai atlikti 2010 m. spalio mën., naudojantis„ViaMichelin” GIS sistema.



13

REGIONS OF LITHUANIA: BUSINESS VITALITY

Dalia VIDICKIENE, DrLithuanian Institute of Agrarian Economics

Zivile GEDMINAITE-RAUDONEVilnius Gediminas Technical University,

Lithuanian Institute of Agrarian Economics

Summary

The rural development policy paradigm shifts fromlong-used functional – sectoral approach, which wasmainly oriented towards the agricultural sector, to theholistic “place-based” approach. The new approachextends the focus on the specific features of the regionand encourages using the regional policy measuresreflective of this broader conception of ruralcountryside. The new rural policy targeting andmonitoring result in the need for typologies taking intoaccount the diversity of rural regions. While creatingregion typologies for policy goals, it was essential tofind new criteria and indicators for the measurement ofthe rural regions’ economic potential. Due to thereason that small enterprises are dominating inLithuania and especially in rural regions, the businessvitality becomes an important indicator of the region’seconomic potential. The present article examinesmethodology for building a typology of business vitalityfor rural regions of Lithuania relevant for rural policypurposes. The research results indicate that thesuggested typology based on business vitality, whichis measured by the ratio of newly established and closedenterprises, is a suitable methodological tool forclassification of rural regions in Lithuania.Straipsnis recenzuotas


Santrauka

Ilgà laikà kaimo politikoje taikomas funkcinis-sektorinispoþiûris, dominuojantá vaidmená atiduodantisagrariniam sektoriui, pastaruoju metu keièiamasholistine, á vietovæ orientuota kaimo politikos paradigma,siûlanèia kaimo raidai spartinti regioninës politikospriemones. Á vietovæ orientuota kaimo politika siekiamataikyti paramos priemones, orientuotas á regionospecifikà, todël kuriant nacionalinæ paramos kaimuistrategijà atsiranda kaimiðkøjø regionø tipologijøporeikis. Kuriant ðias tipologijas, valdymo tikslamsieðkoma naujø kriterijø ir rodikliø, padedanèiø atskleistiregionø ekonominio potencialo skirtumus. KadangiLietuvoje, ir ypaè kaimiðkuosiuose regionuose, vyraujasmulkios ámonës, tokiø ámoniø gyvybingumas tampasvarbia regiono ekonominio potencialo charakteristika.Straipsnyje pristatomi tyrimo, kuriuo ávertinamasLietuvos regionø tipologijø pagal kaimiðkumà ir verslogyvybingumà tinkamumas kaimo politikos tikslams,rezultatai. Tyrimas parodë, kad regionø tipologija, kaiklasifikavimo kriterijumi laikomas verslo gyvybingumas,matuojama naujai ásisteigusiø ir uþsidariusiø ámoniøskaièiaus balansu regione, dabartiniame Lietuvos kaimoraidos etape yra ganëtinai informatyvi ir galinti atskleistine tik analizuojamu periodu konkreèiame regionepasiektus rezultatus, bet ir apibendrintaskaimiðkuosiuose regionuose vykstanèiø procesøtendencijas.

14

Leidinys „Vieðasis administravimas“ – aukðtos mintiesmokslinis ir praktinis þurnalas, platinamas ne tikLietuvoje, bet ir uþsienyje, kelia ðiuos bûtinusreikalavimus moksliniams straipsniams.

Pirmenybë teikiama anksèiau neskelbtiems aukðtomokslinio lygio straipsniams, paraðytiems aiðkiai irsuprantamai ne tik specialistams, bet ir platesneivisuomenei, besidominèiai vieðuoju administravimu.Jeigu bent vienas ið autoriø anksèiau skelbë straipsná,kuriame panaudota ta pati tiriamoji medþiaga arba josdalis, jis privalo apie tai praneðti leidëjui, pateikdamasanksèiau skelbto straipsnio kopijà. Redakcijai taip patreikia nurodyti anksèiau skelbtas tezes arba kità medþiagà.

Þurnale spausdinamuose mokslo straipsniuose turibûti tokio pobûdþio straipsniams bûdingos dalys:

straipsnio pavadinimas (lietuviø ir anglø k.); autoriaus vardas ir pavardë; mokslinis vardas ir laipsnis, darbovietë (lietuviø ir anglø k.); ávadinë dalis; pagrindinë dalis, kurià rekomenduojama suskirstyti

á skyrelius su pavadinimais; iðvados, kuriose pateikiami tyrimo rezultatai; santrauka (lietuviø ir anglø k.); naudotos literatûros sàraðas abëcëlës tvarka.Pageidautina pateikti duomenis apie autoriø: gimimometus, vietà, iðsilavinimà, specialybæ, mokslo darbø,monografijø, patentø ir kt. skaièiø. Kiekvienas autoriusnurodo darbo ir namø adresà, elektroninio paðto,telefono, fakso numerius.Mokslo straipsniø santraukos turi bûti glaustos,pateikiamos lietuviø ir anglø kalbomis – iki 1,0 puslapioA4 formato lape. Cituojant autoriø, skliaustuosenurodoma jo pavardë, cituojamo literatûros ðaltinioleidimo metai.Mokslo straipsnio apimtis nëra grieþtai ribojama,rekomenduojama 6–10 puslapiø. Tekstas spausdinamasnaudojantis Microsoft Word programa.Iliustracijos, nuotraukos turi bûti tinkamos poligrafiðkaireprodukuoti. Pieðiniai, lentelës, diagramos, schemos –ryðkios, nebûtinai spalvotos. Iliustracijos numeruo-jamos arabiðkais skaitmenimis pusjuodþiu ðriftu. Visagrafinë informacija turi bûti pateikta atskiromis bylomis.jpg formatu.Straipsniai siunèiami elektroniniu paðtu. Jeigupateikiami spausdinti rankraðèiai, bûtinos jø kopijoskompiuterinëje laikmenoje. Autoriaus pateiktamestraipsnyje neturi bûti korektûros klaidø.

The Editorial Staff expects the Journal to become ahigh quality publication, which propagates scientificand practical ideas and circulates in Lithuania as wellas abroad. Therefore articles should meet therequirements appropriate for scientific publications.The Editorial Staff gives preference to high qualitystudies, assuming they have not been published inany other publication and can be understandable notonly to specialists but also to the general publicinterested in public administration. If at least one ofthe co-authors has already published the articlewhere the same research material or part of it hasbeen used, s/he should inform the Editorial Staffsubmitting a copy of the earlier published article.

The studies to be published have to contain thefollowing structural parts: title of the article; author’s name and surname; scientific name, degree and position, workplace; introduction; main part of the article (it is recommended to divide

it into separate sections with titles); conclusions with research results included; summary; list of references.Contributors are requested to provide personalinformation: birth date and place, education,speciality, the number of studies, monographs andpatents. Their full private and office addresses, e-mail,phone and fax numbers are required.

Summaries should be brief and submitted in English(no longer than 1/2 of A4 size paper). The list ofreferences has to be in an alphabetic order. Whilequoting an author, his/her surname and the year ofpublication should be provided in brackets.

The length of articles is not strictly limited and mayinclude 6-10 pages. Single spacing should be usedand the text has to be in Microsoft Word.

Illustrations should be of an appropriate quality forreproduction. Drawings, tables, diagrams and schemesshould be sharp (not necessarily coloured).Illustrations should be numbered applying Arabicnumerals in bold. All graphic information has to beprovided in separate files (jpeg format is preferred).

Articles are to be sent by e-mail. If a printed copy isprovided, a copy of an article in a floppy disc or CDshould be also added to it. Articles are to contain noproofread mistakes.

Atmintinë autoriams Guidelines for Contributors

Þurnalo publikacijose pateikti autoriø vertinimai ir nuomonës nebûtinai sutampa su redakcijos ar leidëjo nuomonëmis.Evaluation and comments provided by authors in their articles are not necessarily concurrent with the opinion of the Editorial Staff.

lietuvos vieÐojo administravimo lavinimo …

Documents