nordea. velnio tuzino metai – seno pabaiga ir naujo pradžia?

Velnio tuzino metai – seno pabaiga ir naujo pradžia?

Žygimantas Mauricas2013.03.19

Pasaulio ekonomika augs trimis greičiais: Kinija į priekį judės penkta, JAV trečia, o Europos sąjunga – atbuline pavara

BVP augimo prognozės

2012 2013p 2014p

Euro zona -0.5 -0.4 1.4

JAV 2.2 1.9 2.8Kinija 7.8 8.1 8.5

Re

ces

ija

Au

gim

as

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013-40

-20

0

20

40

30

40

50

60

70

Pramonės pasitikėjimo indeksai (PMI)

Euro STOXX 50(EUR)

ISM Manufacturing

Index

JAV

Kinija

Euro zona

ES JAV Kinija

Pasaulinės finansų krizės “evoliucija”: pasiekėme galutinę “last, but not least” krizės stadiją

3

Finansų sektoriaus krizė

Ekonomikos krizė

Valstybių skolų krizė Socialinė krizė

Likvidumo krizė Įvaizdžio krizė Mokumo krizė

Realus sektorius

Finansų sektorius

Socialinė krizė: Didžiausias JAV ir Europos galvos skausmas – darbo vietų kūrimas

Du kovos su krize būdai: Diržų veržimasis arba infliacija

Infliacija (skolų

nuvertėjimas)

Diržų veržimasi

s

2000 2002 2004 2006 2008 2010 2012

1.5

2.0

2.5

3.0

3.5

4.0

4.5

0

3

6

9

12

15

18

Mlrd. dolerių

Valstybės skola

Biudžeto išlaidos

JAV viešieji finansai

Mlrd. dolerių

Biudžeto pajamos

JAV nelinkusi veržtis diržų, todėl visais būdais stengiasi to išvengti...

Automatinis biudžeto išlaidų mažinimas neturės didelio poveikio JAV ekonomikai

1960 1965 1970 1975 1980 1985 1990 1995 2000 2005 2010

-5

0

5

10

15

20

%

JAV doleris

Paskolų maržos dydis

JAV BVP augimas (realus)

JAV infliacija

JAV bazinės palūkanų normos

JAV BVP augimas (nominalus)

%

JAV mieliau naudoja super žemų palūkanų normų ginklą, kuris, kaip rodo istorija, neišvengiamai sukels infliaciją

Palūkanos yra žemesnės negu BVP augimas infliacija auga1

2 Palūkanos yra didesnės negu BVP augimas infliacija mažėja

1

11

11

1

22

2

2

2004 2006 2008 2010 2012 2014

0

1

2

3

4

5

6

7

8

0

1

2

3

4

5

6

7

8

%

JAV doleris


Euro zona

JAV

Kinija

Jungtinė Karalystė

Japonija

%

Oficialiai, FED pareiškė, kad nekels palūkanų normų, kol nedarbo lygis nenukris žemiau 6.5% t.y. iki 2015 pradžios

Tačiau yra pagrindo įtarti, kad tikrasis JAV tikslas yra atgaivinti būsto rinką

10

1992 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 2012

60

100

140

180

220

0.0

0.7

1.4

2.1

2.8

Būsto kainos ir būsto rinkos aktyvumas JAVIndeksas

Mln. vienetų

Naujo būsto statyba

Būsto kainos (skalė dešinėje)

JAV būsto kainos ir būsto rinkos aktyvumas jau auga

Investuotojų lūkesčiai apie JAV NT rinkos ateitį dar niekada nebuvo tokie geri

1992 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 2012

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

1000

NT investicinių fondų vertės indeksai

Procentai

JAV S&P akcijų indeksas

Europa

Japonija

JAV

Pasaulis

NT kainų augimo “užkratas” plinta ir į Europą: Lietuva kol kas yra kryžkelėje ir neapsisprendžia kuriuo keliu pasukti

Skandinavijoje stagnacija truko 6 metus – Lietuva 2014 m. pradžioje taip pat švęs 6 metų NT rinkos stagnacijos “jubiliejų”

Švedija: 2 metai kritimo, 4 metai dugne ir 11 metų augimo

Lietuvos BVP ir būsto kainų santykis grįžo į „priešburbulinį“ lygį

2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

0

15

30

45

60

75

90

0

25

50

75

100

125

150

2005 = 1002005 = 100

Akcijų kainų ir baimės indeksai

Investuotojų baimės indeksas (Europa)

S&P 500(USD)

Investuotojų baimės indeksas (JAV)

Euro STOXX 50(EUR)

JAV pinigų politikos šalutinis poveikis: JAV akcijų indeksas praktiškai pasiekė prieš-krizinį lygį

2006 2007 2008 2009 2010 2011 201275

100

125

150

175

200

225

250

275

300

325

Žaliavų kainų indeksai

Ne metalai

Indeksas

Metalai

Maistas

Rekordiškai žemos palūkanų normos neleis kristi naftos ir kitų žaliavų kainoms

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

0

30

60

90

120

150

180

0

30

60

90

120

150

180

EuraiNaftos kaina (Brent)

Nafta(Brent)

JAV doleriai

JAV doleriais

Kviečiai

Eurais

Naftos kainos prognozės

2012 2013p 2014p

JAV doleriais 112 112 115

Eurais 86 90 96

EUR/USD 1.3 1.25 1.2

Metalų kainų prognozės

2012 2013p 2014p

Aliuminis 2,018 2,088 2,325

Varis 7,950 8,075 7,900

Nikelis 17,53 17,85 18,75

Cinkas 1,946 2,125 2,300

Europa, vedama Vokietijos, renkasi kitą kelią: Diržų veržimosi

17

Vokietijos ekonomika tempia visą Europą pirmyn

BVP augimo prognozės

2012 2013p 2014p

Vokietija 0,9 0,7 2,1

Prancūzija 0,0 0,0 1.3Centrinės šalys

Austrija 0,7 0,7 1,9Olandija -0,9 -0,6 1,1Belgija -0,2 0,2 1,5Airija 0,7 1,1 2,2

PIGS šalysItalija -2,2 -1,0 0,8

Ispanija -1,4 -1,4 0,8Graikija -6,4 -4,4 0,6Portugalija -3,2 -1,9 0,8Kipras -2,3 -3,5 -1,3

Skandinavijos šalysŠvedija 1,0 1,3 2,7Suomija -0,1 0,3 1,2Danija -0,4 1,1 1,7

Re

ces

ija

Au

gim

as

2008 2009 2010 2011 2012

60

70

80

90

100

110

120

130

Ekonominių vertinimų rodikliai (ESI)

ISM Manufacturing

Indeksas

Lietuva

Vokietija

Prancūzija

Italija

Ispanija

Graikija

Švedija

Tačiau vienas lauke – ne karys... “Fiskalinio stimulo” išvarginta Prancūzija gali nesugebėti atsitiesti

1992 1996 2000 2004 2008 2012

-12

-9

-6

-3

0

3

6

9

12

-12

-9

-6

-3

0

3

6

9

12

% nuo BVP

Einamosios sąskaitos balansas

JAV doleris


Vokietija

Prancūzija

Italija

Ispanija

Švedija

% nuo BVP

1992 1996 2000 2004 2008 2012-12

-9

-6

-3

0

3

6

-12

-9

-6

-3

0

3

6

% nuo BVP

Valstybės biudžeto balansas

JAV doleris


Vokietija

Prancūzija

Italija

Ispanija

Švedija

% nuo BVP

Italija ir Ispanija nebegyvena ateities sąskaita

Sunkiausiai mokesčius sekasi rinkti Ispanijai

Visgi, lyginant su 2009 metais, progresas yra akivaizdus – ypač gerai atrodo Italai

20

-20

-15

-10

-5

0Greece Ireland Portugal France Italy Spain Germany

2009 2010 2011 2012E 2013E 2014E

5.3%pts 3.2%pts

8.4%pts7.7%pts(cumulatedtargeted improvement from 2009 to 2014)

5.4%pts

8.9%pts12.8%pts

Graikija Airija Portugalija Prancūzija Italija Ispanija Vokietija

Euro zona susigrąžino investuotojų pasitikėjimą, tačiau nereikia atsipalaiduoti, nes skolos niekur nedingo...

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

60

70

80

90

100

110

0

5

10

15

20

25

Ilgalaikių VVP palūkanų normų skirtumai su Vokietijos VVP

Euro STOXX 50(EUR)

ISM Manufacturing

Procentai

Skolos ir BVP santykis (skalė dešinėje)

Prancūzija

Italija

Ispanija

Portugalija

Graikija

Airija

Madingas

Nemadingas

Grįžta į madą

Europos sąjungos ateitis: stabilumo, perlaidų ar pinigų sąjunga, o gal dezintegracija?

Integracija ar dezintegracija?

ES be Graikijos ir Kipro, Šiaurės Europa

Politinė / bankinė / fiskalinė sąjunga (“daugiau Europos”)

“Stabilumo sąjunga”Laisva konkurencija, Vokietijos ir šiauriečių požiūris

“Perlaidų sąjunga”Solidarumas, Pietiečių požiūris

“Pinigų sąjunga”Bankų sistemos solidarumas

Atgal į Mastrichto susitarimą(nacionalinis suverenitetas, jokios pagalbos)

Euras ilguoju laikotarpiu turėtų silpnėti

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 20120.60

0.65

0.70

0.75

0.80

0.85

0.90

0.95

1.00

1.05

1.15

1.20

1.25

1.30

1.35

1.40

1.45

1.50

1.55

1.60

Euro kursas

Euro STOXX 50(EUR)

ISM Manufacturing

Svarai sterligų už eurą

JAV doleriai už eurą

JAV doleris

Svaras sterlingų

Pinigų daugiau spausdina JAV

Bet JAV ekonomika greičiau augs

Baltijos regionas – jungiam ketvirtą pavarą!

2008 2009 2010 2011 2012 201360

80

100

120

Ekonominių vertinimų rodiklis

Index

Lietuva

Latvija

Estija

Europos sąjunga

Lietuvos ekonomika 2013 metais bus sparčiausiai auganti visoje Europos sąjungoje BVP augimo prognozės

2011 2012 2013f 2014f

Lietuva 5,9 3,6 4,0 4,2Latvija 5,2 5,5 3,7 4,4Estija 8,4 3,2 3,2 3,8

Lietuvos ir Estijos BVP pasieks prieš-krizinį lygį jau 2014 metais

Teigiami lūkesčiai skatins ekonomikos augimą artimiausiais metais

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014100

105

110

115

120

125

130

135

140

BVP dinamika

Indeksas 2005=100

Lietuva

Estija

Latvija

Europos sąjunga

Ekonomiką augins tiek eksportas, tiek ir vidaus vartojimas

Exportas augs dėl gerėjančio Lietuvos tarptautinio konkurencingumo

Vidaus vartojimą skatins augantis darbo užmokestis ir mažėjantis nedarbo lygis

Investicijas skatins sumažėjusios grėsmės

BVP komponenčių augimo prognozės

2011 2012 2013f 2014f

Privatus vartojimas 6.3 4.7 3.7 3.8Investicijos 18.3 -2.5 6.5 7.5Eksportas 14.1 11.2 6.5 7.5Importas 13.7 5.6 7.4 7.8

2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

10

15

20

25

30

40

50

60

70

80

Mlrd. litųMlrd. litų

Investicijos (skalė dešinėje)

Privatus vartojimas

Eksportas

Importas

GDP constituents

BVP komponentai

2008 2009 2010 2011 2012

-30

-25

-20

-15

-10

-5

0

5

10

15

20

Mažmeninė prekyba

%

Lietuva

Latvija

Estija

Švedija

Darbo rinka: Darbo užmokestis vis dar auga gerokai lėčiau negu darbo našumas

Darbo rinka: Darbuotojų produktyvumo ir vidutinio darbo užmokesčio skirtumas auga

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

90

100

110

120

130

140

150

160

170

2002 = 1002002 = 100

Vidurinis darbo užmokestis (realus)

Vidutinis darbuotojo produktyvumas

Prognozuojama, kad infliacija sieks apie 3%, o nedarbo lygis toliau pamažu mažės

2009 2010 2011 2012-6

-3

0

3

6

9

Infliacija

%

Lietuva

Estija

Latvija

Europos sąjunga

Infliacijos prognozės

2011 2012 2013f 2014f


Nedarbo lygio prognozės

2011 2012 2013f 2014f


2008 2009 2010 2011 2012

0

5

10

15

20

25

Nedarbo lygis

%

Lietuva

Latvija

Estija

Europos sąjunga

Lietuva jau vykdo Mastrichto biudžeto deficito kriterijų, o Lietuvos bankroto rizika yra tokia kaip Prancūzijos

Lietuvos skolinimosi rizikos premija sumažėjo ir yra panašaus lygio kaip ir Prancūzijos

Lietuva vėl gali pigiai skolintis, tačiau tai neturėtų būti pretekstas didinti skolą

Lietuvos biudžeto deficitas turėtų neviršyti 3% BVP ribos 2013 ir 2014 metais

Lietuvos skola stabilizuosis ties 40% BVP lygiu ir bus 6-a žemiausia ES (Estijos – 1-a, Latvijos – 7-a žemiausia)

2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

-12

-9

-6

-3

0

3

Viešojo sektoriaus finansai

% nuo BVP

Lietuva

Estija

Latvija

Europos sąjunga

2009 2010 2011 2012

0

200

400

600

800

1k

Kredito rizikos premijos (5 metai)

bp

Lietuva

Estija

Latvija

Prancūzija

Italija

Trys ekonominės pasakos herojai: Litnifas, Latnafas ir Estnufas. Kuriam pavyko pastatyti tvariausią namą?

1. Einamosios sąskaitos balansas: auksas ir sidabras

2004 2006 2008 2010 2012 2014

-25

-20

-15

-10

-5

0

5

10

15

-25

-20

-15

-10

-5

0

5

10

15

% nuo BVPEinamosios sąskaitos balansas

JAV doleris


% nuo BVP

Estija

Lietuva

Latvija

ES vidurkis

Einamosios sąskaitos balansas (rodiklis)

2007 2009 2012 2012 vs. 2007Lietuva -15.0 2.1 -0.9 14.1Latvija -22.4 8.6 -2.5 19.9Estija -15.7 4.2 -2.7 13.0ES -0.3 -0.1 0.7 1.0

Einamosios sąskaitos balansas (vieta)

2007 2009 2012 2007 vs. 2012Lietuva 1 3 1 2Latvija 3 1 2 1Estija 2 2 3 3

2. Tarptautinių investicijų balansas: auksas ir bronza

Tarptautinių investicijų balansas (rodiklis)

2007 2009 2012p 2012 vs. 2007Lietuva -55.8 -57.3 -53.1 2.7Latvija -74.7 -82.7 -66.4 8.3Estija -72 -81.9 -54.1 17.9

Tarptautinių investicijų balansas (vieta)


3. Realusis efektyvusis valiutos kursas: sidabras ir bronza

Sąlyginis kainų augimas (3 metų pokytis)

2007 2009 2012p 2012 vs. 2007Lietuva 4.5 12.3 -2.2 10.5Latvija 11.1 23.7 -4.4 10.4Estija 9.5 13.8 -0.4 8.2

Sąlyginis kainų augimas (vieta)


2006 2007 2008 2009 2010 2011 201280

100

120

140

160

180

80

100

120

140

160

180

Švedija

Lenkija

Lietuva

Latvija

Estija

Išorinė devalvacija

Vidinė devalvacija

Realusis efektyvusis valiutos kursas (36 partneriai)

4. Eksportas vienam gyventojui: sidabras ir auksas

Eksportas vienam gyventojui (rodiklis)

2007 2009 2012p 2012 vs. 2007Lietuva 12.7 12.1 26.4 13.7Latvija 8.8 7.9 15.6 6.8Estija 21.2 17.2 33.9 12.7

Eksportas vienam gyventojui (vieta)


2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

0

10

20

30

40

0

10

20

30

40

Eksportas vienam gyventojui

Lietuva

Latvija

Estija

Tūkst litų

Tūkst litų

5. Vienetinės darbo sąnaudos: sidabras ir auksas

Vienetinės darbo sąnaudos (3 metų pokytis)

2007 2009 2012 2012 vs. 2007Lietuva 24.5 15.9 -5.3 3.1Latvija 71.4 42.0 -6.0 4.6Estija 32.9 36.2 -2.3 13.5

Vienetinės darbo sąnaudos (vieta)


6. Būsto kainos: bronza ir sidabras

Būsto įperkamumas (metinių vid. atlyginimų)

2007 2009 2012 2012 vs. 2007Lietuva 18.0 9.8 9.6 -8.4Latvija 21.3 7.0 7.1 -14.2Estija 12.2 5.4 6.5 -5.7

Būsto įperkamumas (vieta)


7. Privataus sektoriaus įsiskolinimas: auksas ir sidabras

Privataus sektoriaus skola (% nuo BVP)

2007 2009 2012 2012 vs. 2007Lietuva 81.5 88.2 70.1 -11.4Latvija 127.5 147.4 125.1 -2.4Estija 158.7 174.8 132.9 -25.8

Privataus sektoriaus skola (vieta)


8. Viešojo sektoriaus įsiskolinimas: du sidabro medaliai

Viešojo sektoriaus skola (% nuo BVP)

2007 2009 2012 2012 vs. 2007Lietuva 16.8 29.3 41.1 24.3Latvija 9.0 36.7 41.9 32.9Estija 3.7 7.2 10.5 6.8

Viešojo sektoriaus skola (vieta)


1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 2012 2014

0

10

20

30

40

50

0

10

20

30

40

50

Lietuva

Latvija

Estija

Išorinė devalvacija

Vidinė devalvacija

Realusis efektyvusis valiutos kursas (36 partneriai)

Valstybės skola% nuo BVP

% nuo BVP

9. Nedarbo lygis: sidarbas ir bronza

Nedarbo lygis (%)


Nedarbo lygis (vieta)


10. BVP lygis: sidabras ir auksas

BVP vienam gyventojui (tūkst. litų)


BVP vienam gyventojui (vieta)


Litnifas, Latnafas ir Estnufas: Šiuo metu tvariausias ekonomikos augimas yra Lietuvoje, o daugiausiai problemų turi Latvija

Lietuva Latvija Estija1 Einamosios sąskaitos balansas 1 2 32 Tarptautinių investicijų balansas 1 3 23 Realusis efektyvusis valiutos kursas 2 1 34 Eksportas vienam gyventojui 2 3 15 Vienetinės darbo sąnaudos 2 1 36 Būsto kainos 3 2 17 Privataus sektoriaus įsiskolinimas 1 2 38 Viešojo sektoriaus įsiskolinimas 2 3 19 Nedarbo lygis 2 3 110 BVP vienam gyventojui 2 3 1

VISO 18 23 19

Litnifas, Latnafas ir Estnufas: geriausiai su ekonomine krize susitvarkė Estija, tačiau Lietuva aplenkė Latviją

Lietuva Latvija Estija1 Einamosios sąskaitos balansas 2 1 32 Tarptautinių investicijų balansas 3 2 13 Realusis efektyvusis valiutos kursas 3 2 14 Eksportas vienam gyventojui 1 3 25 Vienetinės darbo sąnaudos 1 2 36 Būsto kainos 2 1 37 Privataus sektoriaus įsiskolinimas 2 3 18 Viešojo sektoriaus įsiskolinimas 2 3 19 Nedarbo lygis 3 2 110 BVP vienam gyventojui 1 2 3

VISO 20 21 19

Euras – kur padėsime kablelį? Įsivesti dabar negalima laukti…

Ar Estija ir Latvija padarė klaidą įsivesdami eurą?

Nr. Už Prieš Apytikrė nauda/nuostolis

1 Verslas ir gyventojai nebepatiria lito ir euro valiutos keitimo kaštų

50-100 mln. litų per metus

Valstybės reklama Jau pasinaudojo Estija ir Latvija ???

3 Įnašas į Europos Stabilumo Mechanizmą

800 mln. litų

4 „Moralinės rizikos“ problema, kuri neskatina atsakomybės, nes „visi atsako už viską“

???

5 Bet prieš įvedant eurą kainos kyla lėčiau

Sparčiau kylančios prekių, paslaugų ir NT kainos

???

6 Mažesni valstybės skolinimosi kaštai

Empiriniai duomenys nepatvirtina šio teiginio

0-500 mln. litų per metus

7 Daugiau užsienio investicijų Empiriniai duomenys nepatvirtina šio teiginio

???

Ar euras sumažina valstybės skolinimosi kaštus? Taip, jei kalbame apie 1999-2007 metus ir ne, jei kalbame apie 2008-2013 metus

1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 201260

70

80

90

100

110

0

5

10

15

20

25Ilgalaikių VVP rizikos premija*

Euro STOXX 50(EUR)

ISM Manufacturing

Procentai

Prancūzija

Italija

Ispanija

Portugalija

Graikija

Airija

Taip

Ne

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012-1

0

1

2

3

4

5

-1

0

1

2

3

4

5

Ilgalaikio skolinimosi rizikos premijos*

Slovakija

Čekija

Lenkija

Euro zonos vidurkis

Lietuva

%

%

Slovakijos pavyzdys: Euras neišgelbėjo Slovakijos nuo kylančių skolinimosi kaštų

Skolinimosi rizikos premija

2008 2009 2010 2011 2012 2013Slovakija 0.4 1.7 1.0 1.2 3.3 2.6Čekija 0.5 1.3 0.8 1.0 1.8 0.8Lenkija 1.7 2.7 3.1 3.1 3.9 2.6Lietuva 0.7 6.0 6.0 2.2 3.8 2.7

*Šalies ir Vokietijos ilgalaikių (10 metų) VVP pelningumo skirtumas

Slovakija įsivedė eurą 2009 metais

Slovakijos skolinimosi kaštai yra didesni negu Čekijos ir tokie pat kaip Lenkijos bei Lietuvos

1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 2012

-1

0

1

2

3

-1

0

1

2

3


Suomija

Danija

Švedija

Euro zonos vidurkis

%

%

Suomijos pavyzdys: Suomijos skolinimosi kaštai buvo mažesni negu Danijos ir Švedijos tik iki 2008 metų


1999-2012

1996-1998

1999-2002

2003-2007

2008-2012

Suomija 0.23 0.33 0.24 0.06 0.43Danija 0.18 0.55 0.30 0.13 0.13Švedija 0.17 0.71 0.32 0.18 0.00


Suomija įsivedė eurą 1999 metais

Suomijos skolinimosi kaštai buvo mažesni negu Danijos ir Švedijos 1999-2007 metais, tačiau nuo 2008 metų išaugo

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012-1

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

-1

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10


Slovenija

Malta

Kipras

Bulgarija

Vengrija

Euro zonos vidurkis

%

%

Kipro, Maltos ir Slovėnijos pavyzdžiai: Visų trijų valstybių skolinimosi kaštai yra didesni negu Bulgarijos


2006 2007 20082009-2012 2013

Slovėnija 0.4 0.1 0.3 2.1 4.0Malta 1.1 0.6 0.6 1.6 2.6Kipras 0.8 0.5 0.4 2.4 5.7Bulgarija 0.2 0.4 0.9 3.6 2.1


Slovėnija eurą įsivedė 2007, o Kipras ir Malta – 2008 metais

Suomijos skolinimosi kaštai buvo mažesni negu Danijos ir Švedijos 1999-2007 metais, tačiau nuo 2008 metų išaugo

Žygimantas MauricasChief Economist

Nordea Bank LietuvaDidžioji g. 18/2,

LT-01128, Vilnius, Lietuvazygimantas.mauricas@

nordea.comTel. +370 612 66291

Nordea Markets is the name of the Markets departments of Nordea Bank

Norge ASA, Nordea Bank AB (publ), Nordea Bank Finland Plc and

Nordea Bank Danmark A/S.

The information provided herein is intended for background information

only and for the sole use of the intended recipient. The views and other

information provided herein are the current views of Nordea Markets as

of the date of this document and are subject to change without notice.

This notice is not an exhaustive description of the described product or

the risks related to it, and it should not be relied on as such, nor is it a

substitute for the judgement of the recipient.

The information provided herein is not intended to constitute and does

not constitute investment advice nor is the information intended as an

offer or solicitation for the purchase or sale of any financial instrument.

The information contained herein has no regard to the specific investment

objectives, the financial situation or particular needs of any particular

recipient. Relevant and specific professional advice should always be

obtained before making any investment or credit decision. It is important

to note that past performance is not indicative of future results.

Nordea Markets is not and does not purport to be an adviser as to legal,

taxation, accounting or regulatory matters in any jurisdiction.

This document may not be reproduced, distributed or published for any

purpose without the prior written consent from Nordea Markets.

mailto:[email protected]




nordea. velnio tuzino metai – seno pabaiga ir naujo pradžia?

Documents

eksportas

einamosios

tarptautini

vienetins

latnafas ir

darbo rinka

nordea markets

nuo bvp