nomersi saswavlo dargsi tsu-s axali vice-reqtori hyavsnewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/n-15...

16
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi gamodis 1927 wlidan 1 dekemberi, samSabaTi, 2015 w., ¹15 saswavlo dargSi Tsu-s axali vice-reqtori hyavs nomerSi humanitarul mecnierebaTa fakultets axali dekanis movaleobis Semsrulebeli hyavs gv. 2 terorizmis trilogia _ pirveli fundamenturi kvleva qarTul samecniero sivrceSi gv. 7 XX saukunis 30-iani wlebis sabWoTa istoriis kritikuli gaazreba gv. 10 leqcia-seminarebis gacdenebze reagirebis formebi daixveweba gv. 4 Tsu saqmis warmoebis eleqtronuli sistemis _ Eflow _ danergvasac apirebs gv. 4 axalma realobam universitetSi sagangaSo signalebi `daacxro~ gv. 7 goCa jafariZe: yvelaferi mamluqebiT daiwyo... gv. 11 ra uTxra naira gelaSvilma axalgazrdebs? gv. 15 stud-etiki me-8-9 gv. me-5 gverdze s aswavlo dargSi vice-reqtorad pro- fesori darejan TvalTvaZe dainiSna, romelmac am postze emeritus-pro- fesori levan aleqsiZe Secvala. darejan TvalTvaZe ukve meored iyo arCeuli Tsu- is humanitarul mecnierebaTa fakulte- tis dekanad da, unda iTqvas, rom swored misi xelmZRvanelobis dros moaxerxa fakultetma `welSi gamarTva~ da warmateb- ulis imijis Seqmna. albaT, qalbaton dare- jans axal postze `wisqvilebTan brZola~ ar mouxdeba, miT ufro, rom saswavlo darg- Si kvlav bevri problema dagrovda, rasac studentTa jgufebi xSirad aprotesteben da axal vice-reqtors asparezze saqmi- anobis gasagrZeleblad sauniversiteto sazogadoebis mxardaWera eqneba. reqto- ris moadgiled daniSnul profesors, qa- lbaton darejan TvalTvaZes, masTan sau- brisTvis gaCenil axal sababze davekiTxeT. T su-is studen- tebis Sexvedre- bi saqarTvelos ganaTlebisa da mec- nierebis saministroSi grZeldeba. komisiaSi, romelic 20-21 oqtomb- ers studenturi TviT- mmarTvelobis mier gamarTuli aqciebis Semdeg Seiqmna, Tsu-is studenturi TviTm- marTvelobis preziden- tis garda, kidev oTxi studentia _ iuridiuli fakultetidan baxva kvirikaSvili, zust da sabunebismetyvelo mec- nierebaTa fakulteti- dan beqa beqauri, so- cialur da politi- kur mecnierebaTa fakultetidan giorgi kakuriZe da ekonomikisa da biznesis fakulteti- dan anzor beruaSvili. komisiasTan muSaoba 12 punqtiani problemaTa siis mixedviT mimdin- areobs, romlebic eta- pobrivad ganixileba da, Tematikis mixedviT, ganaTlebis saminis- tros warmomadgenlebT- an Sexvedrebs Tsu-is administraciis Sesa- bamisi uwyebis xelmZR- vaneli pirebic eswre- bian. bolo Sexvedraze, romelic 24 noembers gaimarTa, Tsu-is admin- istraciaSi dasaqme- buli kadrebis kompe- tenciebi ganixiles. konkretuli detalebis Sesaxeb Tsu-is studen- turi TviTmmarTvelo- bis prezidents Salva sabaurs vesaubreT. ramdenad nayofierad muSaobs axlad Seqmnili studenturi komisia ganaTlebis saministrosTan interviu Tsu TviTmmarTvelobis prezidentTan Salva sabaurTan me-3 gverdze me-3 gverdze `dagvexmare _ SevcvaloT~ moagroveT problemebi `fiTbeqis yuTebSi~

Upload: others

Post on 28-Feb-2021

6 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

Page 1: nomerSi saswavlo dargSi Tsu-s axali vice-reqtori hyavsnewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-15 (2186)-2015_web.pdf · Sors iyos, magram `qsova~ namdvilad swori mimarTulebiT daviwyeT

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi gamodis 1927 wlidan

1dekemberi,samSabaTi, 2015 w., N¹15

saswavlo dargSi Tsu-s axalivice-reqtori hyavs

n o m e r S i

humanitarul mecnierebaTa fakultets axali dekanis movaleobis Semsrulebeli hyavs

gv. 2

terorizmis trilogia _ pirveli fundamenturi kvleva qarTul samecniero sivrceSi

gv. 7

XX saukunis 30-iani wlebis sabWoTa istoriis kritikuli gaazreba

gv. 10

leqcia-seminarebis gacdenebze reagirebis formebi daixveweba

gv. 4

Tsu saqmis warmoebis eleqtronuli sistemis _ Eflow _ danergvasac apirebs

gv. 4

axalma realobam universitetSi sagangaSo signalebi `daacxro~

gv. 7

goCa jafariZe: yvelaferi mamluqebiT daiwyo...

gv. 11

ra uTxra naira gelaSvilma axalgazrdebs?

gv. 15

stud-etikime-8-9 gv. me-5 gverdze

saswavlo dargSi vice-reqtorad pro-fesori darejan TvalTvaZe dainiSna, romelmac am postze emeritus-pro-

fesori levan aleqsiZe Secvala. darejan TvalTvaZe ukve meored iyo arCeuli Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fakulte-tis dekanad da, unda iTqvas, rom swored misi xelmZRvanelobis dros moaxerxa fakultetma `welSi gamarTva~ da warmateb-ulis imijis Seqmna. albaT, qalbaton dare-jans axal postze `wisqvilebTan brZola~ ar mouxdeba, miT ufro, rom saswavlo darg-Si kvlav bevri problema dagrovda, rasac studentTa jgufebi xSirad aprotesteben da axal vice-reqtors asparezze saqmi-anobis gasagrZeleblad sauniversiteto sazogadoebis mxardaWera eqneba. reqto-ris moadgiled daniSnul profesors, qa-lbaton darejan TvalTvaZes, masTan sau-brisTvis gaCenil axal sababze davekiTxeT.

Tsu-is studen-tebis Sexvedre-bi saqarTvelos

ganaTlebisa da mec-nierebis saministroSi grZeldeba. komisiaSi, romelic 20-21 oqtomb-ers studenturi TviT-mmarTvelobis mier gamarTuli aqciebis Semdeg Seiqmna, Tsu-is studenturi TviTm-marTvelobis preziden-tis garda, kidev oTxi studentia _ iuridiuli fakultetidan baxva kvirikaSvili, zust da sabunebismetyvelo mec-nierebaTa fakulteti-dan beqa beqauri, so-cialur da politi-kur mecnierebaTa fakultetidan giorgi kakuriZe da ekonomikisa da biznesis fakulteti-dan anzor beruaSvili.

komisiasTan muSaoba 12 punqtiani problemaTa siis mixedviT mimdin-areobs, romlebic eta-pobrivad ganixileba da, Tematikis mixedviT, ganaTlebis saminis-tros warmomadgenlebT-an Sexvedrebs Tsu-is administraciis Sesa-bamisi uwyebis xelmZR-vaneli pirebic eswre-bian. bolo Sexvedraze, romelic 24 noembers gaimarTa, Tsu-is admin-istraciaSi dasaqme-buli kadrebis kompe-tenciebi ganixiles. konkretuli detalebis Sesaxeb Tsu-is studen-turi TviTmmarTvelo-bis prezidents Salva sabaurs vesaubreT.

ramdenad nayofierad muSaobs axlad Seqmnili

studenturi komisia ganaTlebis saministrosTaninterviu Tsu TviTmmarTvelobis

prezidentTan Salva sabaurTan

me-3 gverdze

me-3 gverdze

`dagvexmare _ SevcvaloT~

moagroveT problemebi `fiTbeqis yuTebSi~

Page 2: nomerSi saswavlo dargSi Tsu-s axali vice-reqtori hyavsnewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-15 (2186)-2015_web.pdf · Sors iyos, magram `qsova~ namdvilad swori mimarTulebiT daviwyeT

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

2gzavnili administracias

Te lav Si vi zi tis mi za ni

ra sakiTxs dasvamdiT Tsu-is xelmZRvanelobis winaSe?

iaSa mesxia,Tsu-is ekonomikisa da biznesis fakultetis profesori:_ universitetis maRlivi korpusis infrastruqtura moZvelebulia. aqa-iq

tardeba lokaluri xasiaTis saremonto samuSaoebi, magram mTlianobaSi mdgoma-reoba aradamakmayofilebelia. korpusis kapitaluri SekeTeba did TanxasTan aris dakavSirebuli, rac universitetis administracias ar gaaCnia da am problemis gadawyveta revoluciurad SeuZlebelia. kargi iqneba, Tu am saqmeSi CaerTvebian biznesis warmomadgenlebi. ekonomikis fakultetis kursdamTavrebulebis sakmao nawili msxvil biznesSi saqmianobs. saWiroa am mimarTulebiT organizaciuli saq-mianobis wamowyeba da maTi CarTulobisTvis Zalisxmevis gaaqtiureba.

Cemi azriT, operatiulad mosagvarebelia Semdegi sakiTxi: ukve meramdene welia daxurulia sasadilo, rac did problemas uqmnis studentebs da korpusSi dasaqme-bul personals. gasagebia, rom es dakavSirebulia biurokratiul barierebTan, ma-gram problema saswrafod mosagvarebelia.

amiran berZeniSvili,socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis profesori: _ eSveleba rame II korpusis iseT auditoriebs, rogorebicaa: 016 da mravali

msgavsi auditoria, sadac Tanamedrove teqnologiebis ararsebobaze rom araferi vTqvaT, ubralod sunTqvaa SeuZlebeli?!

moris SalikaSvili,iuridiuli fakultetis dekanis moadgile:_ centralur administracias gazeTis saSualebiT minda ori problemis Sesa-

xeb mivawodo informacia. pirveli _ Tsu-is II korpusSi iuridiuli fakultetisT-vis gamoyofili auditoriebi arasakmarisia, amis gamo studentebs uwevT SabaT dResac daeswron leqciebsa da seminarebs. iuridiuli fakulteti 23 auditoriiT emsaxureba 3800 students. ar vici, ra mdgomareobaSi arian is fakultetebi, rom-lebsac, aseve, II korpusis auditoriebSi aqvT leqciebi, Tumca, faqtia, rom audi-toriebis gadanawilebis sakiTxi gadasaxedia. centralur administracias vTxov, rom Tu am problemis mosagvareblad zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakultetTan erTad jgufi Seiqmneba, mec didi siamovnebiT miviReb mis muSaobaSi monawileobas. vfiqrob, saWiroa auditoriebis (oTaxebis) ufro gonivrulad gada-nawileba. Cveni mizania, studentebs xeli SevuwyoT, rom SabaT dRes, auditoriebis deficitis gamo, ar mouwioT universitetSi siaruli.

rac Seexeba sxva sakiTxebs, isini infrastruqturul-sanitarul problemebs exeba. antisanitariaa sapirfareSoebSi, me-3 sarTulze, sadac konstituciuri sa-marTlis mimarTulebaa, wyali Camodis, saxuravi SesakeTebelia, amave sarTulis iataki imdenad mouwesrigebelia, rom siarulic ki rTulia. aris sakiTxebi, romel-Ta mogvarebasac didi finansebi sWirdeba, magram rogorme unda gamoinaxos saSu-aleba, rom sapirfareSoebis problema nel-nela mogvardes.

rodesac II korpusi aSenda, maSin iuridiuli fakulteti mxolod 100-120 stu-dents iRebda. dRes es ricxvi 500-s utoldeba. savaraudod, es korpusi ar iyo ase-Ti raodenobis studentze gaTvlili. dRevandeli realoba II korpusis moderniza-cias moiTxovs. uaxloes xanSi aucilebelia studentebisTvis minimum iseTi piro-bebis Seqmna, rom materialur-teqnikuri bazis pirobebi maTi pativisa da Rirsebis Semlaxavi ar iyos.

lia wulaZe,socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis asocirebuli profesori: _ problema, ris Sesaxebac msurs saubari, gansakuTrebiT Sualeduri gamocde-

bis periodSi meqmneba. vkiTxulob 6 sagans, maT Soris kvlevis meTodebis kurss sa-bakalavro da samagistro safexurebze. am saswavlo kursis farglebSi, studente-bi swavloben kvlevis Catarebas. Sesabamisad, misi etapebi Tu praqtikulad ar ga-naxorcieles, codnas ver miiReben. magaliTad, Sualeduri gamocdis dros maT mo-eTxovebaT kvlevis dizainis dawera, romelsac vamowmeb da SeniSvnebiT vubruneb. vaZlev Sanss, rom Secdomebi gamoasworon, radgan pirvel cdaze aravis gamosdis. studentebi sul amboben, sociologebi varT da universitets ise vamTavrebT, kv-leva ar Cagvitarebiao, amitom kvlevis yvela etapi praqtikuladac unda ganaxor-cielon. es niSnavs, rom TiToeul naSroms, minimum, orjer vkiTxulob. me es proce-si ar mezareba, ubralod dro ar mrCeba. marto bakalavriatis kvlevis meTodebis jgufSi 80 studenti myavs, yvelas naSroms vasworeb da komentarebiT vubruneb. am dros, erTi etapi ar maqvs dasrulebuli, meore _ magistrantebis – unda daviwyo. Zalian rTulia 6 sagnisTvis momzadeba da amdeni naSromis gasworeba, rodesac, imavdroulad, sakuTari codnis gaRrmaveba da kvlevis Catareba gWirdeba, rac aucilebeli gaxlavT. rodesac profesori kvlevebs atarebs, sagani ufro metad sainteresoa studentisTvis da saswavlo kursic ufro gamarTulia. Zalian mniSv-nelovania, rom swavleba da kvleva integrirebuli iyos, rasac universitetma maq-simalurad unda Seuwyos xeli. Tumca, uaRresad rTulia, aseTi datvirTvis piro-bebSi swavlebisa da kvlevis xarisxi SeinarCuno. kvlevis CatarebisTvis da, gansa-kuTrebiT, statiis werisTvis dro mxolod maSin maqvs, rodesac ucxoeTSi miwevs wasvla. profesors iseTi datvirTva unda hqondes, rom samecniero saqmianobasac eweodes da studentebisTvisac sakmarisi dro rCebodes. aucilebelia, TiToeul jgufSi studentebis raodenoba Semcirdes. wina wlis Sefasebebi rom vnaxe, stu-dentebis umravlesoba jgufebSi maTi raodenobis Semcirebas iTxovda.

am yvelaferTan erTad, sakmaod mtkivneuli problemaa araadekvaturi samuSao pirobebic. briuselidan, tempusis proeqtidan, kolegebi iyvnen Camosulebi, mkiT-xes, Tsu-Si romelia Seni oTaxio; momerida Tqma, rom Cven amis fufuneba ar gvaqvs. studentebs konsultaciebs iq vuwev, sadac damiWeren. xSirad kafeSi vpatiJeb Tsu-is III korpusTan, radgan iq myudro situaciaa da konsultaciis gawevac SesaZlebe-lia. universitets mainc hqondes sakuTari kafe, rom sxvagan wasvla ar gviwevdes. am pirobebs isic emateba, rom pirvel korpusSi istoriis mimarTulebis warmomad-genlebma erTxel gamocdis Casatareblad gasaRebic ki ar momces – Cvens korpusSi ra gindaT sociologiis mimarTulebaso! II korpusSi me-3 sarTulis koridorSi, sa-dac socialur mecnierebaTa centria da gacvliTi programis studentebi swavlo-ben, pirdapiri gagebiT, wvims da parketi isea amoyrili, rom siarulic uxerxulia. amis amsaxveli suraTebi maTi feisbuqis gverdebzec vnaxe. sapirfareSoSic ver Sedian, imdenad mouwesrigebelia. msgavsi mdgomareobaa Tsu-is IV korpusSic. po-litikis mecnierebis profesori malxaz macaberiZe litvis saelCos warmomadgen-lebs SeuTanxmda, rom IV korpusis 207-e auditoria gaeremontebinaT, romlis erTi mxarec TiTqmis gadaqceulia. rodesac movidnen da naxes, uari Tqves, Cven amas ver vuSveliTo. amave korpusSi, me-4 sarTulze rom dadian, 310-e auditoriaSi Weridan baTqaSi iyreba, amisTvis magidaze sagangebod gvidevs qaRaldis yuTi. aucileblad gasaumjobesebelia es situacia, rac, udavod, rogorc studentebis, ise leqtore-bis motivaciaze da, mTlianobaSi, universitetis imijze pozitiurad aisaxeba.

moamzada nato obolaZem

nana gafrindaSvili:_ rogorc mogexsenebaT, Tbilisis

saxelmwifo universitetis vice-reqto-rad dainiSna humanitarul mecnierebaTa fakultetis dekani, profesori darejan TvalTvaZe, romelic mravali wlis gan-mavlobaSi warmatebiT xelmZRvanelob-da fakultets. Cveni wesdebis mixedviT, rodesac dekans vadamde uwydeba uf-lebamosileba, fakultetis sabWo irCevs dekanis movaleobis Semsrulebels, ro-melic am Tanamdebobaze imuSavebs axali dekanis arCevamde.

CemTvis didi pativia, rom humani-tarul mecnierebaTa fakultetis sab-Wom me damakisra mniSvnelovani funqcia _ viyo humanitarul mecnierebaTa fa-kultetis dekanis movaleobis Semsru-lebeli. Cemi da Cemi kolegebis mizania, fakultetma gaagrZelos muSaoba mSvid da akademiur garemoSi, yvela TanamSro-melma Seasrulos Tavisi funqcia da sas-wavlo da samecniero muSaoba gagrZel-des Cveul reJimSi. Semdeg fakulteti

airCevs axal dekans, romelsac eqneba Ta-visi xedva da gegmebi da fakulteti axa-li dekanis xelmZRvanelobiT gaagrZe-lebs muSaobas.

humanitarul mecnierebaTa

fakultets axali dekanis movaleobis Semsrulebeli hyavs

mas Semdeg, rac humanitarul mecnierebaTa fakultetis dekani, profesori darejan TvalTvaZe, Tsu-is reqtoris brZanebiT, vice-reqtorad dainiSna, dekanis posti vakanturi darCa. fakultetis sabWom dekanis movaleobis Semsruleblad profesori, akademiuri sabWos ukve yofili wevri nana gafrindaSvili airCia.

komentari

19 no em bers iva ne ja va xiS vi lis sa xe lo bis Tbi li sis sa xel mwi-fo uni ver si te tis req to ri,

aka de mi ko si vla di mer pa pa va da Tsu-is bib li o Te kis xel mZRva ne li zu rab ga-i pa raS vi li Te lav Si im yo fe bod nen, sa-dac iva ne ja va xiS vi lis sa xe lo bis Tbi-li sis sa xel mwi fo uni ver si tet sa da Te la vis mu ni ci pa li tets So ris ur Ti-er TTa nam Srom lo bis me mo ran du mi ga-for mda. me mo ran dums xe li mo a we res Tsu-is req tor ma, aka de mi kos ma vla di-mer pa pa vam da Te la vis mu ni ci pa li te tis gam ge bel ma aleq san dre Sa Ti riS vil ma. me mo ran du mis Ta nax mad mxa re e bi miz-

nad isa xa ven, xe li Seuwy on sa qar Tve lo-Si ad gi lob ri vi mar Tvis or ga no eb sa da sas wav lo- sa mec ni e ro da we se bu le bebs So ris saq mi a ni ur Ti er To be bis gaR rma-ve bas. Ro nis Zi e bis far gleb Si Tsu-is req tor ma, aka de mi kos ma vla di mer pa pa-vam dam swre sa zo ga do e bis Tvis wa i kiTxa sa ja ro leq ci a, ro me lic Se e xe bo da sa-qar Tve los eko no mi kur da po li ti kur kurss. Tbi li sis sa xel mwi fo uni ver si-te tis war mo mad gen leb ma Te la vis `a .a .i.p sa bib li o Te ko ga er Ti a ne bas~ uni ver si-te tis ga mom cem lo baSi dabeWdili wig ne-bi sa Cuq rad ga das ces.

Page 3: nomerSi saswavlo dargSi Tsu-s axali vice-reqtori hyavsnewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-15 (2186)-2015_web.pdf · Sors iyos, magram `qsova~ namdvilad swori mimarTulebiT daviwyeT

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

3saswavlo dargSi Tsu-s axali vice-reqtori hyavs

ramdenad nayofierad muSaobs axlad Seqmnili studenturi komisia ganaTlebis saministrosTan

_ Tqven ukve meore vadiT iyaviT arCeuli humanitarul mecniereba-Ta fakultetis dekanad. dRes ukve giwevT am postis datoveba. rogor fiqrobT, ram ganapiroba Tqveni dawinaureba vice-reqtoris postze daniSvnis saxiT?

_ 26 noembers gamoica brZaneba Cemi fakultetis dekanobidan univer-sitetis reqtoris saswavlo dargSi moadgiled gadayvanis Sesaxeb. dRes fakultetis sabWos sxdoma gaimarTa, sadac madloba gadavuxade fakulte-tis sabWos yvela wevrs, profesorebsa da studentebs wlebis ganmavlobaSi TanamSromlobisTvis, TanadgomisT-vis, im saqmisTvis, rasac erTad vake-TebdiT. rodesac reformis Semdeg Cveni fakulteti yofili 6 fakulte-tisgan Seiqmna, imdroindeli viTareba, ablabudas Sevadare (metaforas miv-marTav am SemTxvevaSi). pirvel etapze Zalian gagviWirda im mTavari Zafis mo-Zebna, romliTac unda `moqsoviliyo” erTiani mtkice `qsovili”, rasac huma-nitarul mecnierebaTa fakulteti hq-via. rogori naqsovi gamogvida, kargi Tu cudi _ es, SeiZleba, sadavo iyos, magram universitetis realobaSi dRes humanitarul mecnierebaTa fakulte-

ti gamarTulad funqcionirebs, ro-melsac sakmaod myari poziciebi aqvs da romelic saqarTveloSi erT-erTi warmatebuli fakultetia rogorc Tavisi samecniero potencialiT, ise im studentTa raodenobiT, romlebic Cveni fakultetis specialobebs irCe-ven. vfiqrobT, rom es ar aris sakmarisi da, SeiZleba, fakultetis dRevande-li realoba idealurisgan jer kidev Sors iyos, magram `qsova~ namdvilad swori mimarTulebiT daviwyeT.

_ Tqven vice-reqtoris postze dagniSnes. SesaZlebelia, rom dResve visaubroT im prioritetebze, ri-Tac axal postze gaagrZelebT saqmi-anobas?

_ es axali SemoTavazeba CemTvis moulodneli iyo, Tumca, vfiqrob, rom im problemebis gadasaWrelad momiwevs muSaoba, romlebic CemTvis, rogorc fakultetis dekanisTvis iyo cnobili da rasac dekanis gad-mosaxedidan vakvirdebodi, axla maT sxva masStabiT da, albaT, sxva gadmo-saxedidan sWirdeba danaxva da Sefase-ba. momiwevs gavecno saswavlo dargSi mTels universitetSi arsebul viTa-rebas, es garkveul dros namdvilad moiTxovs. jer 24 saaTic ki ar gasula, rac am postze daviniSne, amitom ar ma-qvs myarad Camoyalibebuli konkretu-li samoqmedo gegma. mxolod imis Tqma

SemiZlia, rom Cemi muSaobis mTavari veqtori, zogadad, iqneba universi-tetSi saswavlo garemos gaumjobeseba, raSic moviazreb ara mxolod imas, rom swavla-swavleba unda iyos xarisxiani da studentze orientirebuli, ara-med, Cemi azriT, unda mogvardes yvela sakiTxi, rac saswavlo procesTanaa asocirebuli, raTa universitetSi gaumjobesdes akademiuri garemo. mes-mis, rom es ioli saqme ar gaxlavT! amas SeiZleba wlebic dasWirdes, magram es iqneba is amocana, is gamowvevaa, ro-melic unda miiRos universitetma da

romlis gareSec mas gauWirdeba Tavisi poziciebis SenarCuneba.

_ am mxriv muSaobas universite-tis xelmZRvanelobis mxardaWerac sWirdeba...

_ rasakvirvelia, sxvagvarad SeuZ-lebelia raime seriozul gegmebze isaubro. amas sWirdeba yvelas Tanad-goma, rac mxolod administraciis mxardaWeras ar gulisxmobs. nebismie-ri didi saqme keTdeba maSin, rodesac amas akeTebs gundi. rodesac es uni-versitets exeba, gundi sakmaod didi unda iyos _ es aris profesoric, stu-dentic, administraciac... anu Tu yve-la erTnairad ar iqneba mowadinebuli, rom raRac Seicvalos, mowesrigdes da gaumjobesdes, Zalian didxans gai-weleba procesi da winsvlis survili SeiZleba survilad darCes. didi ime-di maqvs studentebis mxardaWeris da maTTan TanamSromlobis. aucileblad Sevxvdebi maT da erTad gavivliT yve-la mtkivneul sakiTxs. dRes ufro kon-kretulad saubari _ ras gavakeTeb _ gamiWirdeba. SeiZleba es interviu Cav-weroT ramdenime xnis Semdeg, rodesac prioritetebi ufro gamoikveTeba da viTareba ufro TvalsaCino gaxdeba CemTvis.

esaubranino kakulia

pirveli gverdidan

nato obolaZe

_ am droisTvis ra sakiTxebi ga-nixileT da ra etapzea samuSao pro-cesi?

_ Cven 12 punqti CamovayalibeT, romlis farglebSic SegviZlia pro-blemebi davaxarisxoT. maT Soris aris administraciuli, saswavlo bazis, ucxo enebis swavlebis sakiTxebi. Se-saZloa, mimdinare procesSic wamoiW-ras problemebi. magaliTad, Tsu-is e.w. maRlivi korpusis mimdebare terito-riaze ar aris gaCereba da studentebs cud amindSi xeebis qveS uwevT Sefare-ba. ministrTan gamarTul erTerT Sex-vedraze amis Sesaxeb vesaubreT mas. igi maSinve daukavSirda Tbilisis mers, romelic Tavis mxriv problemebis mogvarebas dahpirda. inglisuri enis swavlebis sakiTxi erTerT Sexvedra-ze ganvixileT da sxvadasxva umaRles saswavlebelSi danergili praqtikac gagvacnes. erT-erTi meTodis mixed-viT, swavlebis momsaxurebis Sesyidva garedan xdeba. universiteti acxadebs tenders, romelSi gamarjvebuli kom-paniac valdebulebas iRebs _ stu-dentebs damatebiT ucxo enis saswav-lo kursi SesTavazon. am droisTvis Tsu-is reqtori da administraciis warmomadgenlebi molaparakebas British Council-Tan awarmoeben. vvaraudobT, rom Semdegi saswavlo wlidan profe-siuli inglisuri enis saswavlo kursi dainergeba da visac survili eqneba _ ucxo enaSi codnas gaiRrmavebs.

_ kidev ra sakiTxebi Sedis aRniS-nul 12 punqtSi?

_ saswavlo bazis gaumarTaobis Tema, inglisuri enis swavlebis sa-kiTxi, administraciuli saStato erTeulebis kompetenciebi da rao-denoba. dRis wesrigSia, aseve, Tbili-sis saxelmwifo universitetSi ele-qtronuli saqmis warmoebis sistemis danergva. arsebobs specialuri pro-grama Eflow, romelic ganaTlebisa da mecnierebis saministroSi ukve dan-ergilia da Tsu-s usasyidlod sTava-zobs. am mimarTulebiT muSaoba dawy-ebulia. mniSvnelovani sakiTxia, Tu rogor warimarTeba akademiuri pro-cesi, rogor unda gaizardos swavle-

bis xarisxi, aqtualuria leqtorebis pasuxismgeblobis Temac. problemu-ria cxrilebis sworad gadanawilebac: xSirad studenti sakuTar cxrils rom daalagebs, Semdeg profesura sakuTa-ri interesebis Sesabamisad cvlis mas. ganvixilavT problemebs, romelTa mosagvarebladac droa saWiro: maga-liTad, infrastruqturis mowesrige-ba. sxvaTa Soris, Tsu-is administraci-am informacia mogvawoda, rom am mxriv ganaTlebisa da mecnierebis samini-strosTan TanamSromloba gacilebiT swraf tempSi mimdinareobs. wels Tbi-lisis saxelmwifo universitets sami-nistrom remontisTvis Tanxa gamouyo. saubaria III korpusisa da SemoerTebu-li samecniero kvleviTi institutebis garemontebaze. vfiqrobT, rom Tanxa sworad unda gadanawildes, radgan, samwuxarod, studentebs samecnie-ro kvleviT institutebTan Sexeba ar aqvT. cudi viTarebaa, magaliTad: II, III, IV, VI korpusebSi da principSi pirveli korpusis garda yvelgan. amas saswra-fod sWirdeba mixedva. xSirad vsau-brobdiT II korpusis 048 auditoriis savalalo mdgomareobaze, romelic ukve garemontda.

Cven paralelurad Tsu-is sainfor-macio teqnologiebis departamentis warmomadgenlebTanac gvqonda Sexve-drebi. reqtoris iniciativiT, aseve, SevxvdiT Tsu-is fakultetebis deka-nebs, departamentebisa da samsaxure-bis ufrosebs. Sexvedraze yvela pro-blemuri sakiTxi ganvixileT. bazebTan dakavSirebiT sakiTxi orad iyofa _ teqnikuri uzrunvelyofa da Sinaar-sobrivi mxare (anu fakultetebi ram-denad sworad da droulad awvdian mo-nacemebs). rogorc agvixsnes, 6-7 aTasi studentis erTdroulad Sesvlisas baza teqnikurad datvirTvas uZlebs. Tumca, erTsa da imave dros rom 22 000 studenti Sevides, xarvezebi gaCndeba, amitom akademiuri registracia dRee-bis mixedviT nawildeba.

_ ganaTlebisa da mecnierebis ministrTan bolo Sexvedra 24 noem-bers gaimarTa. amjerad ra sakiTxebi ganixileT?

_ ganvixileT romel departa-mentSi ramdeni adamiania dasaqmebu-li. saubaria imaze – aris Tu ara sadme zedmeti kadri, an piriqiT? Tsu-is ad-ministracias sTxoves 2 kviris vadaSi

warmoadginos – sad ramdeni adamiania dasaqmebuli da TiToeuls ra kompe-tenciebi gaaCnia. momdevno Sexvedraze vgegmavT, rom axali saswavlo baza gan-vixiloT. Tsu-is sainformacio teqno-logiebis departamenti prezentacias moawyobs, romelsac Sesabamisi dargis eqspertebi daeswrebian.

_ am Sexvedrebis formatSi samin-istro ra donezea CarTuli da konk-retulad ra kompetencia aqvs?

_ aranairi intervencia ar xdeba saministros mxridan. es aris mxolod eqspertuli rekomendaciebi. paral-elurad, studentebi monitoringsac vaxorcielebT – ra icvleba, rogor da a.S. Cven momxre varT da yvelafers gavakeTebT, rom universitetis avto-nomia daculi iyos. gasaTvaliswinebe-lia, rom Tsu-Si arsebuli probleme-bis umravlesobas dafinanseba sWir-deba. saministros uwyebaTaSoris ko-misias ki imis SesaZlebloba aqvs, rom Tbilisis saxelmwifo universitets finansuri daxmareba gauwios.

_ Tqven, aseve, xarT Sida sauni-versiteto samuSao jgufis wevri, romelic studentTa momsaxurebis gaumjobesebaze muSaobs. ra siaxlee-bia am mimarTulebiT?

_ is funqciebi, romelic student-Ta momsaxurebis centrs unda hqondes, universitetis Sida kanonmdeblobaSi gaTvaliswinebuli ar aris. vfiqrobT, am sakiTxis mogvarebaze ise, rom stu-dentebi maqsimalurad kmayofilebi iyvnen. dasalagebelia lojistika.

cxrilebis sworad SedgenisTvis, vfi-qrobT, winaswari akademiuri regi-stracia davnergoT.

_ aqciebze Tqveni erT-erTi moTxovna Tsu-is saerTo sacxovre-belSi arsebul viTarebas Seexeboda. es sakiTxi ganixileT?

_ Tsu-is saerTo sacxovrebelTan dakavSirebiT mflobelobis problema arsebobs, rac Semaferxebelia. samini-stroSi gvesaubrnen axali stud-qala-qis mSeneblobaze. maTi informaciiT, studenturi sacxovrebeli ramdenime umaRles saswavlebels ukve auSenes. aseve, visaubreT sportul darbazeb-Tan dakavSirebiT. Cven vcdilobT, rom studentebSi jansaRi cxovrebis wesis popularizacia gavwioT. aseve, univer-sitets sportis sxvadasxva saxeobaSi hyavs gundebi, romlebsac normalur viTarebaSi sWirdebaT varjiSi. samini-stros vTxoveT, gaewia Suamdgomloba, rom maT maRlivis teritoriaze aSe-nebul axal sportis sasaxleSi SeeZ-loT varjiSi. ganvixileT Tsu-Si kve-bis obieqtis sakiTxic. universiteti sajaro samarTlis iuridiuli piria, ris gamoc mas uwevs _ kvebis obieqti ijariT gadasces romelime kompanias. ijaris Tanxa sakmaod didi gaxldaT da amitom 3-4 TveSi yvela kompania uni-versitets tovebda. arc erTma sami-nistrom Tsu-s Sps-s Seqmnis ufleba ar misca. axla universiteti Tavad gegmavs kvebis obieqtis gaxsnas da iq momuSave personals kadrebSi daare-gistrirebs. Tumca, es sakmaod rTuli sakiTxia, radgan aseT SemTxvevaSi mas mwvanilis Sesyidvazec ki tenderis gamocxadeba mouwevs.

_ da bolos, mTlianobaSi rogor SeafasebT komisiis muSaobas?

_ muSaobis procesi sakmaod nayo-fieria. problemebis mosagvareblad ramdenime etapis gavla gviwevs _ maTi identificireba, mizezebis dadgena, alternatiuli mogvarebis gzebis mo-Zieba. am droisTvis problemebi iden-tificirebulia, vikvlevT Sinaarso-brivad _ Tu ratom arsebobs da eta-pobrivad mogvarebis saSualebebs vTa-vazobT. es ar aris procesi, romelic dRes daiwyo da xval unda damTavrdes. vmsjelobT problemebzec, romlebis mogvarebasac sakmaod didi dro sWir-deba.

pirveli gverdidan

Page 4: nomerSi saswavlo dargSi Tsu-s axali vice-reqtori hyavsnewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-15 (2186)-2015_web.pdf · Sors iyos, magram `qsova~ namdvilad swori mimarTulebiT daviwyeT

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

4

_ batono SoTa, ramdenad xSiria Tsu-is profesorebis mier leqcieb-is gacdenis SemTxvevebi da ra tipis gacdenebia dafiqsirebuli?

_ ramdenadac Sida auditis samsaxu-ris monitoringis ganyofilebis TanamS-romlebi yoveldRiurad axorcieleben Tsu-is korpusebis mixedviT leqcia-seminarebis Catarebis monitorings, Sesabamisad gacdenebis SemTxvevaSi qmni-an dokuments, sadac fiqsirdeba konkre-tuli personalis mier gacdenis faqti Sesabamisi TariRis, droisa da audito-riis miTiTebiT. mimdinare wlis oqtom-ber-noemberSi Svidive fakultetze fi-qsirdeba 94 gacdenis faqti, maT Soris 30 SemTxvevaze miRebulia informacia sapatiod CaTvlisa da aRdgenebis Sesa-xeb. darCenil SemTxvevebze informacia am etapisTvis ar migviRia.

_ ra RonisZiebebs atarebT maT mimarT vizec Semodis informacia, rom leqcias acdens?

_ gacdenili leqcia-seminarebis fa-qtebis amsaxveli dokumentacia (weri-lobiT) igzavneba Sesabamisi fakultetis dekanatSi da Semdgomi reagirebis (sapa-tiod CaTvla ar CaTvlis an/da leqcia/seminarebis aRdgenis) mizniT viTxovT informacias werilobiTi saxiT. miRebu-li informaciis Sedegad xorcieldeba Sesabamisi reagireba.

aseve xorcieldeba monitoringi gacdenili leqciis aRdgenis SemTx-vevaSic da misi kvlav gacdenis arasa-patiod CaTvlis Semdgom, dokumenti gadaegzavneba Tsu-is personalis dis-ciplinuri pasuxismgeblobis mudmivmo-qmed komisias.

_ ZiriTadad ra tipis darRvevebi fiqsirdeba universitetSi da ra sqema

arsebobs darRvevebis prevenciisTvis?_ umetes SemTxvevaSi profesorebis

mxridan leqciebis gacdenebis mizeze-bad fiqsirdeboda maTi konferenciebze monawileoba, samecniero mivlinebebSi da saavadmyofo furcelze yofna (rac, Sesabamisad, sapatio mizezad iTvleba da xorcieldeba leqcia/seminarebis aRdge-na).

rac Seexeba prevencias, mogaxsenebT, rom monitoringis ganyofilebis TanamS-romlebisTvis mimdinare wlis 2 noembri-dan SemuSavebulia arasamuSao saaTebSi da dasvenebis dReebSi (SabaTi dRe) muSaobis grafiki. isini morigeobiT axorcieleben dakvirvebas SabaTobiT leqciebis Catarebaze da gamovlenili gacdenebis Sesaxeb informacia departa-mentSi igzavneba yoveli kviris bolos. aRsaniSnavia, rom noembris dasawyi-sTan SedarebiT, dReis mdgomareobiT,

mkveTrad SeiniSneba leqcia-seminarebis gacdenebis kleba.

_ universitetis xelmZRvane-lobasTan Sexvedrebze studentebis mxridan daisva sakiTxi, rom adminis-traciuli personali diliT agvianebs da erTi piri ramdenime baraTs atarebs. Tu gaqvT informacia amgvari dar-Rvevebis Sesaxeb da ra reagireba mohyva mas?

_ rac Seexeba administraciis Ta-namSromlebis mier samuSaoze gamocxade-ba-wasvlis aRmricxveli baraTebis gata-rebis sakiTxs _ bunebrivia, rodesac mo-nitoringis ganyofilebis TanamSromeli dgas Sesabamis aparatTan kontrolis mizniT, im periodSi arc erTi TanamSro-meli ar gaatarebs sxvis baraTs, xolo samuSao adgilze gamoucxadeblobis SemTxvevaSi saWiroa Sesabamisi ganmar-tebebi da, rogorc zemoT aRiniSna, ad-ministraciis TanamSromlebis mimarTac xorcieldeba analogiuri reagireba.

_ samomavlod xom ar aris dageg-mili monitoringis ganyofilebis muSaobis specifikis Secvla, rom disciplinis darRvevis faqtebi sab-olood amoiwuros?

_ monitoringis ganyofilebis mu-Saobis specifika garkveulad Seicvala, roca davaweseT morigeoba arasamuSao periodSi leqciebis Catarebis (an aRd-genis) kontrolis mizniT. agreTve mimdi-nareobs msjeloba monitoringis ganxor-cielebis da miRebul Sedegebze reagire-bis formebis daxvewaze.

moamzada maia toraZem

leqcia-seminarebis gacdenebze reagirebis formebi daixveweba

studentebis da universitetis xelmZRvanelobis Sexvedrebze bolo dros araerTxel gaisma administraciisa da akademiuri personalis mimarT preten-ziebi, romelic Seexeboda leqciebis xSir gacdenebsa da samsaxurSi dagvi-

anebiT an saerTod gamoucxadeblobis SemTxvevebs. universitetSi arsebobs Sida auditis samsaxuri, romlis funqciebSi, sxva mova-

leobebTan erTad, Sedis universitetis sistemaSi kanonmdeblobis moTxovnaTa dacvasa da Sesrulebaze kontrolis ganxorcieleba, mosalodneli darRvevebis an xarvezebis analizi da maTi prevencia; TanamSromelTa mier samsaxurebrivi gadac-domis faqtebze Semowmebis Catareba, daskvnis Sedgena da xelmZRvanelobisTvis wardgena; aseve leqcia-seminarebis, praqtikuli da laboratoriuli mecadineo-bebis mimdinareobaze monitoringis ganxorcieleba da personalis samuSaoze ga-mocxadebisa da samuSao adgilidan gasvlis kontroli.

gazeTi `Tbilisis universiteti~ dainteresda, ra monacemebs flobs Sida au-ditis samsaxuri universitetSi disciplinis darRvevis faqtebis Sesaxeb, ra tipis darRvevebi gvxvdeba da ra zomebs atarebs igi maTi prevenciis an aRmofxvrisTvis, risTvisac kiTxvebiT mivmarTeT Tsu-is Sida auditis samsaxuris ufross SoTa Wan-turiZes:

nato obolaZe

_ ras gegmavs sainformacio te-qnologiebis departamenti viTarebis gasaumjobeseblad?

_ saswavlo bazis sakiTxi or nawi-lad iyofa – teqnikuri da Sinaarsobri-vi mxare, anu momxmareblis, sagnebis, auditoriebis raodenoba. teqnikuri TvalsazrisiT bazas problema ar qo-nia. aparaturuli uzrunvelyofa sak-marisia, Seferxeba ar yofila. progra-muli kuTxiTac baza gamarTulad mu-Saobs. erTaderTi problema, rac baza-sTan dakavSirebiT SeiZleba yofiliyo, gaxlavT arasworad dagegmili cxri-li. Sesabamisad, es Cvens kompetencias scildeba, radgan sainformacio te-qnologiebis departamenti sauniversi-teto sivrceSi teqnikur mxardaWeras axorcielebs da maT Soris erT-erTi gaxlavT saswavlo procesis gamarTu-lad muSaobaze zrunva.

_ anu fakultetebzea damokide-buli, Tu ramdenad sworad Seadgenen cxrils...

_ araerTxel miTqvams, rom regi-straciis dawyebis pirvelive wuTebSi bazaSi 7000-mde Canaweri Seferxebis ga-reSe srulad ivseba. es, erTmniSvnelov-nad, niSnavs, rom teqnikuri tipis pro-blema ar aris. Tuki Sevsebulia jgufi

an auditoria, bunebrivia, studenti ver moaxerxebs arCevas, an Tu saleqcio jgufia gamoyofili da masze samuSao jgufi ar aris mimagrebuli, studenti am sagans ver airCevs. Tumca, es erTeu-li SemTxvevebia. garkveuli SezRudve-

bia maSin, rodesac studentebs surT sasurveli leqtoris arCeva da rao-denobrivad bevri adgili masTan ar aris. meore mxriv, universitetSi arse-bobs arCeviTobis principi da maT SeuZ-liaT airCion sxva nebismieri sagani, romlis winapirobasac akmayofileben.

_ ra viTarebaa magistraturaSi, rogor muSaobs axali saswavlo baza?

_ warmadobis kuTxiT Zvel bazas problema ar qonia, Tumca SemuSave-buli da gaSvebuli gvaqvs axali baza, romelic bevr SesaZleblobas iZleva administraciisTvis, studentebisa da fakultetebisTvis. axali programa srulad avtomatizirebulia stu-dentis miRebis wuTidan, diplomis gacemis CaTvliT da magistraturis studentebisTvis satesto reJimSi ga-vuSviT. iyo xarvezebi, yvela maTganis gamosworeba myisierad xdeboda. axla programis srulad CaSvebisTvis vemz-adebiT, vgulisxmob bakalavriats. sa-testo periodis dros ar gamovlenila raime iseTi xarvezi, rasac SeeZlo re-

gistraciis procesisTvis xeli SeeSa-la.

_ socialur da politikur mec-nierebaTa fakultetze problema SeeqmnaT magistrantebis Suale-duri Sefasebebis Seyvanisas. maTi in-formaciiT, bazaSi ori praqtikuli davalebis an ori prezentaciis saTi-Taod Seyvana SeuZlebelia. am mima-rTulebiT Tu muSaobT?

_ sauniversiteto sivrceSi iSvia-Tia sagani, sadac Sualedurebisas ori praqtikuli davaleba iwereba. pro-grama ukve gavasworeT da Semdegi se-mestridan gaviTvaliswinebT. axla Ses-woreba SeuZlebelia, radgan saswavlo procesi mimdinareobs da kursebi ukve dagegmilia.

_ momdevno kviraSi, ganaTlebisa da mecnierebis saministroSi axali saswavlo bazis prezentaciaa dageg-mili. ras ityviT amis Sesaxeb?

_ winaswar verafers getyviT, garda imisa, rom samuSao Sexvedraa. detalebs Sexvedris Semdeg mogaxsenebT.

_ rac Seexeba studentTa momsax-urebis gaumjobesebas, am sakiTxze Tsu-is reqtoris brZanebiT Seqmnili samuSao jgufi muSaobs. ra etapzea es procesi?

_ gvqonda Sexvedra, sadac ganvixi-leT _ Tu ra unda gakeTdes am mimar-TulebiT. ufro konkretulad komisiis Tavmjdomare gipasuxebT. ar viciT, ra saxis gadawyvetilebas miiReben. Tum-ca, Cven SegviZlia, rom operatorebs, romlebic studentebs moemsaxurebian, saswavlo, safinanso da sxva saWiro do-kumentebTan wvdoma hqondeT.

_ saubaria Tsu-Si eleqtronuli dokumentbrunvis sistemis danerg-vazec...

_ am droisTvis aqtiurad ganixi-leba sauniversiteto sivrceSi Eflow programis danergva, romelic, didi albaTobiT, ianvridan daiwyebs funq-cionirebas. Eflow aris saqmis warmoebis eleqtronuli sistema, romelic bevr uwyebaSia danergili, maT Soris ganaT-lebisa da mecnierebis saministroSic.

Tsu saqmis warmoebis eleqtronuli sistemis _ EEFLOW _ danergvasac apirebs

studentebi Tsu-is saswavlo bazis xarvezebze kvlav saubroben. Tsu-is sainformacio teqnologiebis

departamentSi acxadeben, rom teqni-kuri da programuli TvalsazrisiT saswavlo bazas problema ar aqvs. gas-aumjobesebelia Sinaarsobrivi mxare. paralelurad, magistraturaSi satesto reJimSi axali baza amuSavda, romelsac gacilebiT meti SesaZlebloba aqvs da momavali wlidan bakalavriatis stu-dentebisTvisac amoqmeddeba. programis prezentacia ganaTlebisa da mecnierebis saministroSic aris dagegmili.

sainformacio teqnologiebis depar-tamenti Tsu-Si saqmis warmoebis ele-qtronuli sistemis _ Eflow _ danergva-sac apirebs. detalebze departamentis ufrosi tariel zarandia gvesaubra.

Page 5: nomerSi saswavlo dargSi Tsu-s axali vice-reqtori hyavsnewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-15 (2186)-2015_web.pdf · Sors iyos, magram `qsova~ namdvilad swori mimarTulebiT daviwyeT

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

5

blic-interviu

_ yuTebi, romelic gaCnda III korpusSi, gavarkvieT, rom Tqveni fakultetis problemebis Segrovebis mizniT ganTavsda Semosasvlelsa da derefnebSi. Tqveni, rogorc fakulte-tis xelmZRvanelis, reaqcia rogori iyo?

_ mqonda saubari Cveni fakultetis TviTmmarTvelobis warmomadgenlebTan da idea momewona. Cven axlad Seqmnili fakulteti varT da vcdilobT, gavaum-jobesoT servisi studentebisTvis, ma-gram amis gakeTeba ukukavSiris gareSe Zalian Znelia. erTia Cveni mxridan dan-axuli realoba da meorea studentebis mxridan aRqmuli viTareba Cvens kor-pusSi. sxvaTa Soris vicodi, rom yuTebis saSualebiT SeniSvnebisa da probleme-bis werilobiT Segroveba mxolod stu-dentebis misia iyo da Tu profesore-

bic CaerTvebian am saqmeSi, kargi iqneba. Cvens profesorebsac sWirdebaT xelSe-wyoba. erTia, roca Cven, administracia, vfiqrobT _ ra gavakeToT da meorea ukukavSiri, rac sasargeblo gadawyve-tilebebis miRebaSi dagvexmareba.

_ rogor fiqrobT, gaivseba yuTe-bi?

_ Tu ar gaivseba, esec raRacis maCve-nebeli iqneba, Tu gaivseba, egec siptoma-turia. SevxedoT, rogori iqeba dinamika.

_ problemebs, romelic werilo-biT Semova, vis yuramde miitanT?

_ pirvel rigSi CvenTvisaa es mniSvne-lovani. risi gakeTebac Cven, adgilobriv administracias SegviZlia, bunebrivia, vecdebiT, rom gavakeToT. rac ar Seg-viZlia, anu Tu fakultetis doneze ver gadawyda esa Tu is sakiTxi, ukve sauni-versiteto administracias mivmarTavT. ase rom, problemebi studentebisTvisac da CvenTvisac cota ar aris, Tundac, ma-

galiTad, III korpusSi sakvebis da wylis problemaa. derefnebSi ar dgas swrafi kvebis aparatebi. esec ar aris advili ga-dasawyveti arc CvenTvis da arc univer-sitetis administraciisTvis. amdenad, msgavsi SeniSvnebi SeiZleba Semovides da am yvelafris gamosworeba da Tundac ga-mosavali yvelam erTad unda vipovoT da viTavoT.

moamzada nino kakuliam

`dagvexmare _ SevcvaloT~moagroveT problemebi `fiTbeqis yuTebSi~

24 no em bers iva ne ja va xiS vi lis sa xe lo bis Tbi li sis sa xel mwi-fo uni ver si tet sa, `qo bu le Tis

sa me di ci no cen trsa“, Sps „q. ba Tu mis in-feq ci u ri pa To lo gi is, Sid sis da tu ber-ku lo zis re gi o nu l cen trsa“ da Sps `q. ba Tu mis res pub li ku r kli ni ku r sa a vad-myo fos“ So ris ur Ti er TTa nam Srom lo-bis me mo ran du mi ga for mda. me mo ran dums xe li Tsu-is req tor ma, aka de mi kos ma vla di mer pa pa vam, qo bu le Tis sa me di ci-no cen tris ge ne ra lur ma di req tor ma,

me di ci nis mec ni e re ba Ta doq tor ma nug-zar gur ge ni Zem, ba Tu mis in feq ci u ri pa-To lo gi is, Sid sis da tu ber ku lo zis re-gi o na lu ri cen tris di req tor ma je mal dum ba Zem da ba Tu mis res pub li ku ri kli-ni ku ri sa a vad myo fos di req tor ma mal-xaz xal vaS ma mo a we res.

mxa re e bi miz nad isa xa ven stu den te-bis Tvis, ma Zi eb le bis Tvis da axal gaz rda eqi me bi sT vis Ta na med ro ve stan dar tis Se-saty vi si sa me di ci no ga naT le bi sa da praq-ti ku li una re bis mi ce mis xel Sewy o bas.

27 no em bers iva ne ja va xiS vi lis sa-xe lo bis Tbi li sis sa xel mwi fo uni ver si tet sa da osa kas uni-

ver si tets So ris ur Ti er TTa nam Srom-lo bis me mo ran du mi ga for mda. me mo ran-du mis Ta nax mad, mxa re e bi miz nad isa xa ven aR niS nu li uni ver si te te bis zust da sa bu ne bis mety ve lo mec ni e re ba Ta fa-kul te te bis Ta nam Srom lo bas, gac vli Ti prog ra me bis gan xor ci e le bas da er Tob-li vi sa mec ni e ro kvle ve bis Ca ta re bas.

axa li ur Ti er To be bi Tsu- sTvis ur Ti er TTa nam Srom lo bisme mo ran du mi

so ci a lu ri Te ra pi is sax lis mxar da sa We ri Ro nis Zi e ba

stu den te bi du bai mol Si DP WOR LD-is ga mo fe na ze

stu den tTa 75-e sa u ni ver si te to sa mec ni e ro kon fe ren ci is

Sro me bis wig nis pre zen ta cia

25 no em bers iva ne ja va xiS vi lis sa-xe lo bis Tbi li sis sa xel mwi fo uni ver si tet Si ga i mar Ta stu-

den tTa 75-e sa u ni ver si te to sa mec ni e ro kon fe ren ci is Sro me bis wig nis pre zen ta-cia da kon fe ren ci a Si ga mar jve bul stu-den tTa da jil do e ba.

aR sa niS na vi a, rom ga mar jve bul stu-den tTa sa mec ni e ro Sro me bis kre buls, ro me lic yo vel wli u rad ga mo i ce ma, wels mi e ni Wa wig nis sa er Ta So ri so stan-dar tu li no me ri (ISBN) da sa er Ta So ri so stan dar tu li se ri u li no me ri (ISSN).

iva ne ja va xiS vi lis sa xe lo bis Tbi-li sis sa xel mwi fo uni ver si te tis stu den te bi gi or gi meS ve li a ni da

si mon in vi a, ag reT ve „Ta vi su fa li uni-ver si te tis“ stu den te bi gi or gi ga ba-raS vi li da di mit ri cxov re ba Ze mo na wi-le o bas mi i Re ben du bai mol Si DP Wor ld-is ga mo fe na ze. sa er Ta So ri so teq no lo gi-ur ga mo fe na ze, ro me lic 24 no em bri dan 6 de kem bram de ga i mar Te ba, stu den te bi wa rad ge nen er Tob liv ga mo go ne bas _ in te raq ti ul xel TaT mans. vir tu a lu-ri xel TaT ma nis meS ve o biT Se saZ le be li xde ba vir tu a lur re a lo ba Si vir tu a lu-ri obi eq te bis mar Tva da Seg rZne ba. ga mo-fe na ze stu den tebs po ten ci ur in ves to-reb Tan Sex ved ris Se saZ leb lo ba eq ne baT. stu den teb ma, sxva ga mo go ne beb Tan er-Tad, in te raq ti u li xel TaT ma ni 10-17 no em bers Tbi lis Si, sa qar Tve los ga naT-le bi sa da mec ni e re bis sa mi nis tros mi er or ga ni ze bul mec ni e re bi sa da ino ve ci-e bis sa er Ta So ri so kvi re ul zec war mo-

ad gi nes. du bai mol Si DP Wor ld-is ga mo-fe na ze msof li os sxva das xva qvey ne bi dan ga mom go neb le bi war mo ad ge nen ino va ci-ur pro eq tebs.

27 no em bers iva ne ja va xiS vi lis sa xe lo bis Tbi li sis sa xel mwi-fo uni ver si tet Si ga i mar Ta

so ci a lu ri Te ra pi is sax lis mxar da sa We-ri Ro nis Zi e ba. dRes es cen tri fi nan su-ri prob le mis ga mo da xur vis saf rTxis wi na Se dgas. or ga ni za ci is mi sia aris SezR u du li Se saZ leb lo bis mqo ne pi re-bis so ci a lu ri in teg ra cia da Ta na mo-

na wi le o ba , er Tob liv cxov re ba Si ma Ti wvli lis aR qma sa zo ga do e bis mi er. aR-niS nul Ro nis Zi e bas Tsu-is req to ris mo-ad gi le io seb sa luq va Ze da sa qar Tve los pir ve li le di ma ka Ci Cua es wre bod nen. Ro nis Zi e ba ze ga mo i fi na dRis cen tris be ne fi ci a re bis xel na ke Ti niv Te bi, ase ve mxar dam We ri xe lov ne bis sko lis `Dep ha ni Kid Art~ mos wav le e bis na mu Sev re bi.

Tsu-is me-3 korpusis Semosasvlelsa da derefnebSi gaCnda e.w. `fiTbeqis yuTebi~ warweriT: `Cven gvWirdeba Seni daxmareba! dagvexmare _ SevcvaloT!” gazeTis redaqcia dainteresda am yuTebis me-3 korpusSi ganTavsebisa da sauniversiteto sazoga-doebisadmi aseTi mowodebis mizeziT. am sakiTxze Cven vesaubreT Tsu-is fsiqologiisa da ganaTlebis mecnierebaTa fakulte-tis studenturi TviTmmarTvelobis sazogadoebasTan urTierTobis samsaxuris warmomadgenlebs nina cinaZesa da mariam qaTa-maZes.

nina cinaZe: `Cven dainteresebulni varT Cvens fakultetze arsebuli problemebiT, romelzec saubars daiwyeben da Tavi-anT poziciebs mogvawodeben Cveni fakultetis rogorc studentebi, aseve, profesorebi. am yuTebis dadgmas aqvs is dadebiTi mxare, rom SigniT moTavsebul werilobiT gamoxmaurebebze ar fiqsirdeba saxeli da gvari da yvela saxis problema, rac am korpusSi arsebobs, Cvenamde moaRwevs. gvinda, SevcvaloT arsebuli realoba da fakultetis dekanatisa da studenturi TviTm-marTvelobis xelmZRvanelobis winaSe wamovWraT yvela is sakiTxi, rac studentebs da profesorebs awuxebT. Cven ar vexebiT personebs, Cven gvinda miviRoT ukukavSiri sauniversiteto sazogadoebis mxridan, raTa erToblivad vibrZoloT sasurveli garemos Sesaqmnelad Cvens fakultetze. SesaZloa, Cveni es wamowyeba gadamdebi gaxdes sxva fakultetebis TviTmmarTvelobebi-sTvisac~.

gazeTis redaqcia dainteresda, `fiTbeqis yuTebis~ ganTavsebisa da Tsu-is III korpusSi problemebis werilobiT Segrovebis ideasTan dakavSirebiT ra icis fakultetis administraciam da gamoexmaura Tu ara studenturi TviTmmarTvelobis wamowyebas. amis Taobaze fsiqologiisa da ganaTlebis mecnierebaTa fakultetis dekans, qalbaton Tamar gagoSiZes gavesaubreT.

Page 6: nomerSi saswavlo dargSi Tsu-s axali vice-reqtori hyavsnewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-15 (2186)-2015_web.pdf · Sors iyos, magram `qsova~ namdvilad swori mimarTulebiT daviwyeT

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

6

mcire informacia institutis istoriidan

maRali energiebis fizikis samecnie-

ro-kvleviTi instituti 1980 wels Seiqmna birTvuli fizikis problemuri samecnie-ro-kvleviTi laboratoriis bazaze. insti-tutis damaarseblebi iyvnen akademikosebi nodar amaRlobeli, albert TavxeliZe, Teimuraz kopaleiSvili da revaz saluqva-Ze. 2004 wlidan ki mas fizika-maTematikis mecnierebaTa doqtori, profesori mixeil nioraZe meTaurobs.

wignSi `mefi Tsu 35~ (samecniero re-daqtorebi: fizika-maTematikis mecniere-baTa doqtori, profesori mixeil niora-Ze, saqarTvelos mecnierebaTa akademiis wevr-korespondenti, profesori anzor xelaSvili), romelic saiubileod gamosca Tsu-is gamomcemlobam, miTiTebulia, rom institutis samecniero Tematika ZiriTa-dad saerTaSoriso TanamSromlobis farg-lebSi sruldeba. is TanamSromlobs iseT samecniero centrebTan, rogoricaa dub-nis birTvuli kvlevebis gaerTianebuli instituti (JINR, ruseTi), birTvuli kvle-vebis evropuli centri (CERN, Sveicaria), iulixis kvleviTi centri (FZJ, germania), iaponiis protonuli amaCqareblis kvleve-bis kompleqsi (J-PARC, iaponia);

institutSi funqcionirebs eqsperi-mentuli fizikis, Teoriuli fizikis da informaciuli teqnologiebis samecniero ganyofilebebi, aseve elementaruli na-wilakebis registraciisa da modelirebis laboratoria da monacemTa analizis sas-wavlo-samecniero laboratoria. 35-wlia-ni aqtiuri samecniero kvlevebis da araer-Ti warmatebuli saerTaSoriso proeqtis paralelurad, igi CarTulia Tsu-is zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fa-kultetis saswavlo procesSi.

gansakuTrebiT unda aRiniSnos insti-tutis samecniero urTierTobebi dubnis birTvuli kvlevebis institutTan, sadac qarTveli mecnierebi jer kidev 1955 wli-dan gamoCndnen da maleve miipyres yur-adReba. maRali energiebis fizikis insti-tutis TanamSromlebi dResac udidesi pativiscemiT ixseneben akademikos albert TavxeliZis damsaxurebas imaSi, rom 1960 wlidan swored misi mecadineobiTa da iniciativiT CaerTnen qarTveli fiziko-sebi (studentebi da axalgazrda mecniere-bi) JINR _ is samecniero laboratoriebSi. swored dubna gaxda erTgvari trampli-ni qarTvel mecnierTa kontaqtebisa uc-xour samecniero centrebTan, rasac isini dResac didi warmatebiT agrZeleben.

Tsu-is maRali energiebis fizikis in-stituti gaxldaT is samecniero dawese-buleba, romelmac saqarTveloSi pirvelma daiwyo kompiuteruli qselebis Camoyali-beba. 1996 wels, NATO-sa da INTAS-is gran-tebis saSualebiT, institutSi amoqmedda sakomunikacio-kompiuteruli centri, ro-melic dakavSirebuli iyo germaniis samec-niero qselTan sakuTari Tanamgzavruli sadguriT da internetiT. ase grZeldebo-da 2005 wlamde. es iyo pirveli arakomer-ciuli internet-provaideri saqarTvelo-Si (manamde arsebobda komerciuli inter-net-provaideri SANET-i)

saerTaSoriso TanamSromlobebs Soris udavod unda gamoiyos msoflioSi yvelaze didi da produqtiuli birTvuli kvlevebis evropuli centri (CERN, Sveicaria), ro-melTanac Tavdapirvelad kontaqtebi mxo-lod individualurad damyarda. 1993 wels Sedga pirveli molaparakebebi samTavrobo doneze da qarTveli fizikosebi ukve ofi-cialurad CaerTnen CERN-is did adronul kolaiderze dagegmil eqsperimentebSi _P ATLAS da CMS. am eqsperimentebSi iyvnen

da dResac arian CarTuli qarTveli fizi-kosebi: g. arabiZe, n. grigalaSvili, g. keke-liZe, a. liparteliani, i. minaSvili, z. sa-luqvaZe, g. yoriauli, j. xubua, g. Rlonti. eqsperimentebSi aseve CarTulia gaerTian-ebuli jgufi Tsu-is elefTer andronikaS-vilis fizikis institutTan (l. Ciqovani, T. jobava, m. mosiZe). maT mier Sesrulebulma davalebebma maRali Sefaseba daimsaxura kolaboraciis mier.

aseve unda aRiniSnos institutis Ta-namSromloba iulixis (germania) kvleviT centrTan. am centrSi dResac moRvaweoben qarTveli fizikosebi, romlebmac fexi swo-red maRali energiebis fizikis institutSi aidges da Semdgom warmatebiT gaagrZeles kvleviTi saqmianoba germaniaSi.

dReisaTvis, garda zemoT aRniSnuli kolaboraciebisa da eqsperimentebisa, in-stituts dagegmili aqvs or saerTaSoriso eqsperimentSi CarTva. esenia: JEDI (romel-Sic saqarTvelos garda msoflios 11 qvey-nis 30 institutis 109 mecnieri iqneba Car-Tuli) da COMET.

saiubileo milocvebi

saiubileo RonisZiebaze mowveulma stumrebma maRali energiebis fizikis in-stitutis moRvaweoba saerTaSoriso sa-mecniero asparezze Seafases, rogorc warmatebuli da produqtiuli. vladimer kekeliZem (q. dubnis maRali energiebis fi-zikis laboratoriis direqtori) Tavis mi-sasalmebel sityvaSi aRniSna, rom amgvari TanamSromlobebi da iseTi maRali kvali-fikaciis specialistebis CarTva saerTa-Soriso samecniero eqsperimentebSi, ro-gorebic Tsu-is maRali energiebis fizikis instituts hyavs, ganapirobebs eqsperimen-tebis warmatebiT ganxorcielebas.

eqsperiment ATLAS -is yofilma xelmZ-Rvanelma (1996 wlidan 2008 wlis CaTvliT) piter ienma _ maRali Sefaseba misca qarT-veli mecnierebis, maT Soris profesor jemal xubuas, monawileobas adronuli kolaideris mSeneblobasa da birTvuli kvlevebis evropuli centris eqspluata-ciaSi Setanil wvlils. man aseve madloba gadauxada maRali energiebis fizikis in-stitutis mecnier-mkvlevrebs ATLAS da CMS eqsperimentebSi Setanili kontribu-ciisTvis.

iulixis kvleviTi centris warmomad-genelma, Tbilisis saxelmwifo universi-tetis kursdamTavrebulma andro kaWara-vam gaixsena is periodi, roca is maRali energiebis fizikis institutis TanamSro-meli iyo da madliereba gamoTqva institu-tis mecnier-mkvlevarTa mimarT, romleb-mac gaukvales gza saerTaSoriso proeqte-bisa da TanamSromlobebisken. man iulixis kvleviTi centris misalmeba da simboluri saCuqrebi gadasca institutis direqtors mixeil nioraZes.

is mecnierebi, romlebic sazRvarga-reT muSaoben, dResac ar kargaven kavSirs maRali energiebis fizikis institutTan. amjerad swored isini arian axalgazrda qarTvel mecnierTa gzamkvlevebi ucxoeT-Si, rac xels uwyobs saqarTveloSi samec-niero kvlevebis xarisxis amaRlebas.

erT-erTi, vinac Tavs Tsu-s da mef-is (maRali energiebis fizikis instituti) aRzrdils uwodebs, aris revaz SaniZe, ro-melic dRes ukve germaniis elementaruli nawilakebis amaCqareblebis erovnuli cen-tris (DEZ) TanamSromelia. man CvenTan sau-barSi aRniSna, rom Tsu-is maRali energie-bis fizikis institutma didi roli iTamaSa mecnierebis ganviTarebaSi. `aq warmoebs kvlevebi fundamentur mecnierebaSi, rac araa mxolod saqarTvelosi, is msoflios yvelaze ganviTarebuli da warCinebuli qveynebis kvlevis sferoa da am institutis yvelaze didi damsaxurebaa, rom saqarT-velo im saerTaSoriso kvlevebSi CaerTo, romelsac dRes kacobrioba akvirdeba. SeiZleba iTqvas, rom es instituti aris kacobriobis yvelaze ganviTarebuli fun-damenturi kvlevebis nawili. garda amisa, es aris is instituti, romelmac pirvelad moaxerxa CarTva internetis qselSi, ro-melsac mTeli saqarTvelo iyenebda~, _ aRniSna revaz SaniZem.

profesori jemal xubua aTeulobiT weli muSaobda dubnis birTvuli kvlevebis centrSi da udidesi wvlili aqvs Setanili Sveicariis didi adronuli kolaideris Se-qmnaSi. miuxedavad amisa, mas arasodes gau-wyvetia kavSiri maRali energiebis fizikis institutTan. piriqiT, batoni jemali iyo da aris erTerTi gzamkvlevi axalgazrda qarTveli mecnierebisa sxvadasxva saerTa-Soriso kolaboraciaSi. is CvenTan saubar-Si aRniSnavs, rom mefi-s maRali samecniero done swored im saerTaSoriso kontaqtebi-dan gamomdinareobs, romelic mas daarse-bis dRidanve hqonda. `maRali energiebis fizikis institutis erTerTi ZiriTadi mimarTuleba iyo dasavleTis qveynebTan da fizikis kvlevis centrebTan kontaqti. es iyo is mxare, romelmac mas garkveuli siZliere SesZina. dRes am saiubileo Ro-nisZiebebs eswrebian warmomadgenlebi ganviTarebuli samecniero kvlevebis qvey-nebidan da esec unda davafasoT _ maRa-li energiebis fizikis instituti udavod moixsenieba im centrebs Soris, romlebic aminds qmnian msoflio samecniero qselSi. gansakuTrebiT unda aRvniSno cernis war-momadgenlis, batoni piter ienis viziti, romelic wardgenili iyo nobelis premi-aze, Tumca jerjerobiT premia gaica im pirze, romelmac iwinaswarmetyvela higsis bozonis aRmoCena. amjerad, vfiqrob, swo-red piter ienis da misi italieli kolegis _ fabiola jianotis jeri dadgeba. sxva-TaSoris, isic saqarTvelos didi megoba-ria da momavali wlidan cernis generalu-ri direqtori gaxdeba~, _ aRniSna man.

instituts 35 wlis iubile miuloca Tbilisis saxelmwifo universitetis re-

qtorma, akademikosma lado papavam, ro-melmac gansakuTrebiT gamokveTa im adami-anebis Rvawli, romlebic am institutis Seqmnas edgnen saTaveSi. `maRali energie-bis fizikis instituti aRiarebulia saer-TaSoriso doneze, TanamSromlobs Zalian bevr mowinave qveyanasTan da samecniero centrTan. maTi wvlili didia im warmate-baSi, romlis mixedviTac Cveni universi-tetis fizikis mimarTuleba, tompsonis reitingiT, 250 wamyvan universitets Soris moxvda da 187-e adgili daikava,~ _ aRniSna reqtorma.

institutis wvlils fizikis mecniere-bis ganviTarebaSi da saerTaSoriso kola-boraciebSi aseve didi Sefaseba misca osa-kas universitetis fizikis departamentis ufrosma profesorma ioSikata kunom da profesorma satoSi miharam (iaponia), xolo qarTvelma mecnierebma irakli minaSvil-ma (evropis birTvuli kvlevebis centri) da vaxtang qarTveliSvilma (lankasteris universitetis profesori) gansakuTrebiT gausves xazi Tbilisis saxelmwifo uni-versitetisa da maRali energiebis fizi-kis institutis damsaxurebas axalgazrda mecnierTa xelSewyobaSi `is, rom dRes Cven varT udidesi eqsperimentebis monawileni, gvaqvs winsvla da vCanvarT asparezze, aris am institutis damsaxureba,~ _ aRniSna irakli minaSvilma

aRniSnuli RonisZiebis farglebSi profesor piter iens, eqsperiment at-lasis xelmZRvanels, ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo univer-sitetis sapatio doqtoris wodeba mieni-Wa. `mas didi wvlili miuZRvis qarTveli fizikosebis ATLAS eqsperimentSi CarTvis saqmeSi. piter ienis mxardaWeriT araerTi qarTveli axalgazrda mkvlevari monawi-leobda CERN-Si sxvadasxva skola-semina-rebSi, sadac maT saSualeba hqondaT moes-minaT gamoCenili mecnierebis kursebi da aemaRlebinaT kvalifikacia saerTaSoriso doneze. „Zalze sasiamovnoa saqarTvelo-Si vizitiT yofna da, miT umetes, Tsu-is maRali energiebis institutis saiubileo konferenciaSi monawileoba. CemTvis didi pativia Tsu-is sapatio doqtoris wodebis moniWeba. institutTan aqtiuri TanamS-romloba gvakavSirebs. oficialurad Cveni TanamSromloba oci wlis win, 1994 wels AT-LAS eqsperimentTan dakavSirebiT daiwyo. imedi gvaqvs, rom Cveni nayofieri TanamS-romloba momavalSic gagrZeldeba, maT Soris, adronuli kolaideris sakiTxzec. garda amisa, instituti aqtiurad axorcie-lebs sxvadasxva saerTaSoriso proeqts. didi interesiT movismine konferenciaze warmodgenili angariSebi maT mier ganxor-cielebuli warmatebuli proeqtebis Tao-baze“, _ aRniSna piter ienma.

saiubileo sxdomaze xangrZlivi nayo-fieri samecniero da pedagogiuri moRva-weobisa da institutis internacionali-zaciaSi Setanili wvlilisTvis universi-tetis medali gadaecaT maRali energiebis fizikis institutis direqtoris moadgi-les badri WilaZes da mTavari mecnier-Ta-namSromels Tamar jobavas.

maRali energiebis fizikis institutis saiubileo dReebi kidev erTi sasiamovno movleniT aRiniSna: 27 noembers ivane ja-vaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwi-fo universitetsa da osakas universitets Soris urTierTTanamSromlobis memoran-dumi gaformda. memorandumis Tanaxmad, mxareebi miznad isaxaven aRniSnuli uni-versitetebis zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakultetebis TanamSrom-lobas, gacvliTi programebis ganxorcie-lebas da erToblivi samecniero kvlevebis Catarebas.

moamzada maia toraZem

maRali energiebis fizikis institutis 35 wlisTavisadmi miZRvnili saiubileo RonisZieba

26 noembers Tbilisis saxelmwifo universitetSi Tsu-is maRali energiebis fizikis institutis Seqmnidan 35 wlisTavisadmi miZRvnili saiubileo Ro-nisZieba da samecniero sesia gaixsna.

institutis saiubileo RonisZiebebs daeswrnen stumrebi msoflios mravali qveynidan, romelTanac instituts samecniero kontaqtebi akavSirebs. sapatio stum-rebi iyvnen: profesori piter ieni _ eqsperiment atlasis xelmZRvaneli 1996 wlidan 2008 wlis CaTvliT, romelic dResac uamravi samecniero komitetis wevria, rogorc cernis (Sveicariis birTvuli kvlevebis centri), aseve mis gareT arsebul evropul organizaciebSi; profesori vladimer kekeliZe _ Tbilisis saxelmwifo universi-tetis kursdamTavrebuli, amJamad q. dubnis maRali energiebis fizikis laborato-riis direqtori; profesori ioSikata kuno _ osakas universitetis fizikis depar-tamentis ufrosi; profesori satoSi mihara _ KEK-is (iaponia), COMET eqsperimen-tis xelmZRvaneli J-Park-Si; profesori anatoli kulikovi _ q. dubnis birTvuli kv-levebis gaerTianebuli institutis ganyofilebis gamge, aseve mecnierebi birTvuli kvlevebis evropuli centridan (q. Jeneva, Sveicaria), germaniis q. iulixis kvleviTi centridan da sxva samecniero organizaciebidan.

Page 7: nomerSi saswavlo dargSi Tsu-s axali vice-reqtori hyavsnewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-15 (2186)-2015_web.pdf · Sors iyos, magram `qsova~ namdvilad swori mimarTulebiT daviwyeT

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

7

nato obolaZe

`terorizmis Temaze TiTqmis yvela naSroms vicnob, romelic sabWoTa da postsabWoTa sivrceSi Seiqmna, aseve met-naklebad vicnob dasavlur literatu-ras, maTi umravlesoba populisturi da zedapirulia, moklebulia samecniero siRrmes. dRes saintereso da siRrmiseu-li naSromebi terorizmTan dakavSirebiTY TiTze CamosaTvlelia. trilogiis pir-vel nawilSi Sesulia terorizmis zogadi fenomenologia, is, Tu rogor icvleboda terorizmi droTa ganmavlobaSi, ra gav-lenas axdenda esa Tu is epoqa teroriz-mis Sinaarsze da aseve piriqiT, rogor moqmedebda terorizmi socialuri jgu-febisa da sazogadoebis ganviTarebaze. mocemulia mkveTri indikatorebi, riTac terorizmi socialuri konfliqtebis sxva gamovlinebisgan imijneba. es Zalian mniSvnelovani sakiTxia, radgan, rogorc wesi, Tuki erTisTvis `TavisuflebisT-vis mebrZoli~ religiisa da eTnikuri uflebebis damcvelia, meores SefasebiT _ teroristia. aRniSnuli problema xSi-rad xdeba politikuri vaWrobis sagani.

naSromSi saintereso xazia teroriz-mis im konkretuli mimarTulebebis kv-leva, romelic saqarTvelosTvis tero-genul mniSvnelobas atarebs.

arsebobs sxva safrTxeebic, romel-Tagan sagulisxmoa 1990-iani wlebidan Crdilo kavkasiuri xalifatis Seqmnis idea. aRniSnuli ideis mixedviT reaq-ciul islamur wreebs aqvT survili Ca-moyalibdes Crdilo-kavkasiuri islamu-

ri saxelmwifo, romlis marTva, iranis msgavsad ganxorcieldeba religiuri normebis mixedviT. am mxriv seriozuli muSaoba mimdinareobda CeCneTSi, ingu-SeTSi, yabardo-balyareTSi. ganxiluli iqneba iranis roli axlo aRmosavleTSi mimdinare procesebze.

naSromis pirvel tomSi, aseve, gaa-nalizebulia `axali msoflio musli-manuri wesrigis idea~, romlisTvisac ibrZvis irani da islamur saxelmwifoTa dajgufeba. dajgufebis warmomadgenle-bi Tvlian, rom dRevandeli siriis teri-toriaze islamuri saxelmwifos Seqmnis moraluri da religiuri ufleba aqvs. sa-qarTvelosTvis reaqciuli islamisturi gavlenebi ucxo ar aris, Tu gavixsenebT im ganwyobebs, romelic Crdilo kavkasia-Si da pankisis xeobaSia. kidev ramdenime aqtualuri mimarTulebaa, romelebzec kvlevis pirvel nawilSi detalurad aris saubari~, _ ganacxada giorgi goraSvil-ma.

terorizmis trilogiis II tomi qar-Tuli da ucxouri kontrteroristuli samarTlis normebis analizs daeTmoba. gansakuTrebuli yuradReba daeTmoba saerTaSoriso da regionalur SeTanxme-bebs terorizmis winaaRmdeg. ganxiluli iqneba saqarTvelos, aseve xelmisawv-domebis farglebSi ucxouri sasamarT-lo praqtika. SemuSavdeba Sesabamisi sakanonmdeblo winadadebebi da rekomen-daciebi.

terorizmis trilogiis III tomSi sx-vadasxva teroristuli organizacie-

bis Seqmna-Camoyalibebis istoriasa da struqturul mowyobaze iqneba sauba-ri, magaliTad hamasi, al-qaida, irlan-diis gamaTavisuflebeli armia, Tami-lis vefxvebi da a.S. giorgi goraSvi-lis TqmiT, es informacia saintereso iqneba operatiuli muSakebisTvis. igi xels Seuwyobs samZebro moqmedebebis ganxorcielebas.

sisxlis samarTlis da sisxlis sa-marTlis procesis samecniero kvleviTi institutis farglebSi Seqmnili orga-nizebuli danaSaulis problemaTa kvle-viTi centris prezentacia 19 dekembers gaimarTeba Tsu-is pirvel korpusSi. organizebuli danaSaulis problemaTa kvleviTi centri saqarTveloSi organi-zebuli danaSaulis sistemuri kvlevis pirveli akademiuri mcdelobaa. dagegmi-lia samecniero Jurnalis gamocemac, romelic mieZRvneba organizebuli da-naSaulis problemebs saqarTvelosa da zogadad kavkasiis regionSi.

organizebuli danaSaulis kvlevis mimarTulebiT centris damfuZneblebma, maT Soris, samarTlis doqtorma giorgi goraSvilma, garkveuli samuSao ukve ga-wies _ `organizebuli danaSaulis Tana-medrove gamovlinebebis kriminaliza-ciisa da samarTalSefardebis probleme-bi qarTul sisxlis samarTalSi~ 2012 wels gamoica. naSromSi trefikingis, kanonieri qurdebis, qonebis CamorTme-vis problemebi da sxvadasxva sakiTxebia ganxiluli.

terorizmis trilogia _ pirveli fundamenturi kvleva qarTul samecniero sivrceSi

pirvelad qarTul samecniero sivrceSi terorizmis Temaze fundamenturi kvleva daiwyo, rac, msoflios masStabiTac ki, amJamindeli viTarebebidan gamomdinare, metad aqtualuria. Tsu-is iuridiuli fakultetis samarTlis

doqtori giorgi goraSvili terorizmis trilogiaze muSaobs. pirveli nawili TiTqmis dasrulebulia. naSromSi detalurad iqneba ganxiluli terorizmis arsi, misi gamovlenis formebi, terorizmis istoriuli da Tanamedrove determinatebi, Tanamedrove msoflioSi terorizmis Taviseburebebi, globaluri da regionaluri safrTxeebis WrilSi saqarTvelos terogenuri problemebi.

Tamar dadiani

universitetis erT-erTi damaarse-blis, cnobili filologis, iranistis, rusTvelologis, aRmosavleTmcodneo-bis cnobili skolis erT-erTi Tval-saCino fuZemdeblis iustine abulaZis (1874-1962 ww.) neSti ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo univer-sitetis panTeonSi, 18 noembers, didubis sazogado moRvaweTa panTeonidan gad-moasvenes.

ceremonials eswrebodnen Tbilisis saxelmwifo universitetis reqtori, akademikosi vladimer papava, iustine abulaZis STamomavlebi, akademiuri da administraciuli personali, studen-tebi, saqarTveloSi iranis islamuri respublikis saelCos warmomadgenlebi, romlebmac pativi miages da yvavilebiT Seamkes profesoris saflavi.

Tsu-is reqtoris, akademikos vladi-mer papavas iniciativiT, daisva sakiTxi universitetis panTeonSi gadmosvendes yvela is pirovneba, romelTac safuZve-li Cauyares pirvel qarTul universi-tets.

`pirvelad ioseb yifSiZe gadmoasve-nes, amJamad ki aq iustine abulaZis neSti daimkvidrebs gansasvenebels. ver mo-xerxda andria benaSvilis gadmosveneba, vinaidan saflavi dakargulia, amitom gadawyda panTeonSi misi Zeglis dadgma da amiT dasruldeba universitetis dam-fuZnebelTa saflavebis gadmosveneba Tsu-is panTeonSi.

profesori iustine abulaZe iyo uni-versitetis erT-erTi damfuZnebeli, mkvlevari, gansakuTrebiT sparsuli enisa da literaturis sferoSi. man sa-fuZveli daudo saqarTveloSi sparso-logias, iranistikis mimarTulebas. igi swavlobda „vefxistyaosans“, ikvlevda „visramiansa“ da „Sahnames“. mis saflav-ze daidgmeba Zegli da amiT mivagebT pativs yvela did adamians, romelmac saqarTveloSi safuZveli Cauyara umaR-les ganaTlebas~, _ gancxada vladimer papavam.

`iustine abulaZem Rirseuli adgili daimkvidra universitetis damfuZneb-lebis gverdiT, madloba reqtors, rom kidev erTxel Segvaxsena is didi Rvaw-li, romelic mas qarTul-sparsuli ur-TierTobis ganviTarebaSi miuZRvis~, _

ganacxada iustine abulaZis SviliSvilma iuza abulaZem.

`iSviTad Tu ipoviT pirovnebas, rom-lis saxeli da saqme sami saukunis manZil-ze grZeldeba _ aseTia iustine abulaZe, romelic IX saukuneSi daibada, XX sauku-neSi imoRvaweva, xolo misi saxeli XI sau-kuneSi gacocxlda. sruliad bunebrivia, rom man sasufeveli universitetis pirve-li profesorebis gverdiT daimkvidra~, – aRniSna iustine abulaZis ojaxis erT-erTma wevrma cisana abulaZem.

ceremonias eswrebodnen sofel roki-Tis warmomadgenlebic, sadac daibada da gaizarda iustine abulaZe. `didi pativia xsovna mivagoT Cveni soflis Rirseul Svils iustine abulaZes da misi saxelis ukvdavsayofad gavxsnaT saxl-muzeumi, romelic momaval Taobebs didi qarTve-li mamuliSvilis Rvawls Seaxsenebs~, _ ganacxada baRdaTis municipalitetis turizmisa da kurortebis samsaxuris xe-lmZRvanelma goCa xoravam.

iustine abulaZem Tbilisis universi-tetis daarsebis dRidan gardacvalebam-de universitetis samsaxurs Seswira Tavi. iyo saqarTveloSi sparsuli enis mecnieruli swavlebis fuZemdebeli, manve Seadgina pirveli saxelmZRvanelo (1936 w.). Tbilisis universitetSi daaar-sa da saTaveSi Caudga sparsuli filo-

logiis kaTedras, aRzarda qarTvel ira-nistTa Taobebi. gamorCeulad uyvarda da sagangebod ikvlevda msoflio mwer-lobis sam Sedevrs: ,,vefxistyaosans’’, ,,Sahnamesa’’ da visramians’’. monawileob-da samive Zeglis teqstis dadgenaSi, Seadgina maTi vrceli leqsikoni, riTac safuZveli Cauyara qarTul-sparsuli enobrivi urTierTobis mecnierul Ses-wavlas.

axalma realobam universitetSi sagangaSo signalebi `daacxro~

Tsu-is panTeonSi kidev erTi damfuZneblis neSti gadmoasvenes

universitetis istoriis uaxles warsulSi qarTuli presis fur-clebze xSirad ibeWdeboda sagan-

gaSo informaciis Semcveli statiebi, rom ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis mTavari korpusis gayidva unda xe-lisuflebas da, amasTan, igegmeba Tsu-is panTeonis sxvagan gadatana. sazogadoeba monusxuli eloda am process da maSin metad aqtualuri iyo universitetis xelmZRvanelobis talaxSi amosvra. ax-alma politikurma realobam da univer-sitetSi axali reqtoris mosvlam es `sa-gangaSo signalebi” daacxro da Tsu-is panTeons warsuli didebac ki Semata jer ioseb yifSiZis neStis da amJamad ukve iustine abulaZis neStis gadmosvenebiT. afasebs Tu ara axla ukve sazogadoeba am axal iniciativebs, Zneli saTqmelia, radgan, rogorc wesi, uaryofiTi infor-maciebis ataceba ufro iolia Cvens qvey-anaSi, vidre pozitiuri fonis danaxva da amis saTanado pativiscema.

giorgi goraSvili

iustine abulaZe

Page 8: nomerSi saswavlo dargSi Tsu-s axali vice-reqtori hyavsnewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-15 (2186)-2015_web.pdf · Sors iyos, magram `qsova~ namdvilad swori mimarTulebiT daviwyeT

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

8

stud-etikigazeT `Tbilisis universitetis~ studenturi CanarTi #16

_ sandro, saidan daiwyo Tqveni aqtiuroba, kompiuterul programebze muSaoba da misi dawera?

_ 14 wlis viyavi, rodesac telekom-pania „imedSi~ muSaoba daviwye da swo-red aqedan iwyeba Cemi aqtiuroba pro-gramirebasa da sxvadasxva proeqtebSi. `imedSi~ 2 weli gavatare, Semdeg wavedi aSS-Si codnis asamaRleblad da 6 Tve iq vcxovrobdi. Semdeg, rodesac Camovedi, daviwye muSaoba ,,Apple”-s warmomadgen-lobaSi, paralelurad vmuSaobdi sa-qarTvelos Tavdacvis saministros veb-gverdzec. dRes vmuSaob garemos dacvis saministroSi da aseve vTanamSromlob telekompania `GDS~-sTan. awyobili ma-qvs ZiriTadad yvela tipis veb-gverdi. 19 wlis var da jerjerobiT mxolod amis gakeTeba movaxerxe.

_ vin dagexmara imaSi, rom 14 wlis asakSi amdeni informacia migeRo pro-gramirebaze da Semdeg es praqtikaSi gagexorcielebina?

_ aravin. es yvelaferi movaxerxe mxolod Cem TavTan muSaobiT. ubralod, es Tema mainteresebda Zalian da is, rac gavakeTe, mxolod Cemia. ase rom vTqvaT, „TviTnaswavli“ var.

_ axali socialuri qselis _ „ISTUDENT~-is Seqmnis idea vinmem mogawoda Tu ideac mTlianad Sen ge-kuTvnis?

_ daviwyoT iqedan, rom ideac, saxe-lic da programac Cemia da amaSi wvlili aravis miuZRvis, miuxedavad imisa, rom dRes ukve bevri mexmareba mis funqcioni-rebaSi. programa Cems serverzea awyobili da me SeviZine. es ar iyo raRac spontanuri an Tundac raRacebze damokidebuli idea – igi gakeTebulia mxolod Tsu-is stu-dentebisTvis da gaTvlilia imaze, rom maT gauadvilos studenturi cxovreba, Tumca, „ISTUDENT“-i arasodes iqneba „feisbuqi“. bevri meubneba, rom mark cu-kerbergmac ase daiwyoo, magram am progra-mas swored imitom davarqvi „ISTUDENT~, rom arasodes vifiqro sxva raRacaze.

_ ra programaa „ISTUDENT”-i da raSi daexmareba igi studentebs?

_ es aris konkretulad Tsu-is stu-dentebisTvis da ara sxva pirebisTvis (an sxva universitetis studentebisTvis) Seqmnili qseli, romelSic SegiZlia da-registrirde da sxvadasxva qmedeba gan-axorcielo. aqvs Zalian bevri funqcia, Tundac gamocdebis ganrigis dadgena an daxmareba, rac gulisxmobs imas, rom

telefonze mogiva Setyobineba _ Tu ra adgilze zixar sagamocdo centrSi sxva-dasxva gamocdis dros, SegiZlia daregi-strirde universitetSi arsebul nebis-mier turnirze yovelgvari „forma 20“-is da piradobis mowmobis damadasturebeli aslis gareSe da es gaakeTo Rilakze erTi TiTis daWeriT. konkretulad am yvel-afris Sesaxeb ufro vrclad SeityobT 26 noembers 18:00 saaTze Tsu-is pirveli korpusis saaqto darbazSi, sadac gaimar-Teba `ISTUDENT~-is prezentacia.

_ rogor gaxda cnobili am ideis Sesaxeb da ra daxmareba gagiwiaT uni-versitetma, rom studentebi am pro-gramaSi CarTuliyvnen?

_ pirveli, visac idea gavaca-ni, iyo Cemi da, romelmac studentur TviTmmarTvelobasTan gadamamisamar-Ta. vesaubre TviTmmarTvelobis prezi-dents Salva sabaurs, romelmac kargad dainaxa am programis saWiroebac da mo-mavalic. amis Semdeg CaerTo mTlianad Tsu-is studenturi TviTmmarTvelobac da dRes ukve, CemTan erTad, swored igia am proeqtis sulis Camdgmeli. vnaxoT, momavali winaa. darwmunebuli var, rom „ISTUDENT”-i TiToeuli studentis cxovrebas Secvlis.

tato iremaZe, socialur da politikur

mecnierebaTa fakultetisme-3 kursis studenti

eqvsi wlis viyavi, rodesac deda sa-qarTvelodan wavida. mama yoveld-Re makiTxavda skolaSi da sxva de-

debTan erTad iwerda Cems davalebebs.movdiodiT saxlamde da gzaSi viTv-

lidi: ain, cvai, drai, - germanuls vaswav-lidi mamas. zeimze direqtoris gverdiT ijda, radgan Cvens leqsebsa da simRe-rebs mxolod ori mamakaci usmenda. im dros deda darekvasac iSviaTad axerxeb-da. Tumca me yovelTvis yvelaze meti da lamazi fanqari, rveuli da saweri kalami mqonda. Semdeg tansacmeli, mobiluri telefoni, fuli - funTuSebis sayidlad.

erTi sityviT, bavSvobam laRad Caia-ra. mxolod mogvianebiT mivxvdi, rom me ver movaxerxe _ skolidan dabrunebuls _ dedis gakeTebuli saWmeli meWama, daevarcxna CemTvis Tma banaobis Semdeg, momeyola, rogor Semiyvarda pirvelad da rodis vigrZeni pirveli imedgacrue-ba...

didxans vbrazobdi masze da mtkio-da martooba. gavizarde da gavaanali-ze, rom qalisTvis, romelsac ori Svili hyavs, rTulia, ar ibrZolo cxovreba-sTan. rTulia, ar gqondes saxli, stabi-

luri Semosavali da imedi, rom maT mainc Seuqmni momavals. deda axla aq aris. mo-natrebuli, natanji, mTel samyaroze Zvirfasi da saukeTeso deda, romelic wamarTva cxovrebam, qveyanam da iRbal-ma. me axla mis dabrunebas vcdilob da iciT, rom es Cveni Taobis ganukurnebeli senia?!

***samsaxuridan dabrunebuli kompiu-

ters mivujeqi da socialur qselSi damx-vda aJiotaJi, romelic saqarTvelos pa-triarqis gancxadebam gamoiwvia. „dRes Semovida saqarTveloSi mankieri wesi _ dedebi toveben Tavis ojaxebs, midi-an ucxoeTSi da qmar-Svili upatronod rCebaT saxlSi. zogierTi fiqrobs, rom ar aris samuSao, ar aris samsaxuri. es ar aris swori. yvelaze didi qomagi da damx-mare adamianisa aris Cveni dedamiwa. erT-ma saqmem Tu ver gagimarTlaT, moekideT meores, mesames, meaTes”.

bevrma gaikvirva _ gadaxvewil emi-grantebs sTavazoben dabrunebas qveya-naSi, sadac maZRari mxolod xelisufle-baa, sadac saSualo Semosavali 300 la-ria, erTi puri ki 80 TeTri Rirs, sadac mosaxleobis naxevari socialurad dau-cvelia. ganaTleba Zviria, ganaTlebam-de misaRwevi gza ki _ gauvali da Tu am gzis gavlas moaxerxeb, Semdeg mxolod iRbals unda miendo, romelic mowyale sulac ar aris.

is gancxadeba ki, romelic zemoT mo-viyvane, etkinaT dedebs, romlebsac en-atrebaT saxli, romlebic ver xedaven, rogor swavloben maTi Svilebi pirvel leqss, romlebic ver eswrebian ojaxis wevrebis dabadebis dReebsa da niSno-bebs; dedebs, romlebic avseben am qveynis biujets. 2014 wlis aRweris monacemebis mixedviT, saqarTveloSi 3 778.5 adamiani cxovrobs. araoficialuri statisti-kiT, saqarTvelodan 1 607 744 adamiania gasuli, maTgan 65% qali, romelTa oja-xebis Semosavals (srulad an nawilobriv)

am qalebis gzavnilebi Seadgens. gamodis, rom isini arian erTaderTi marCenali sakuTari ojaxebis da ara marto saku-Tari ojaxebisa. migrantebis fuladi gzavnilebi qveyanaSi pirdapiri ucxou-ri investiciebis moculobas aRemateba. Cven ar gvaqvs miwa, rom davamuSaoT. Cven ar gvyavs mdidari naTesavebi saxelmwi-fo struqturebSi. Cven uimedo dedebis Svilebi varT. Tqven ki maT sasowarkve-Til brZolas mankierebas uwodebT. sanam aRsarebas CaibarebT da maT, visac Tqve-ni sjeraT, etyviT, rom codvebi miete-vaT, sul erTi wamiT, gadmodiT Tqveni Savi jipebidan, gamorTeT Tqveni bolo modelis telefonebi, moixseniT Tqve-ni oqros Zewkvebi, datoveT safuleebi Tqvens sasaxleebSi da midiT bavSveb-Tan, romlebsac wlebia ar hqoniaT axali saTamaSo, romlebic naTesavebis gamocv-lili tansacmliT izrdebian, romlebsac SesZuldaT supi brinjiT da SeSis Setana gayinul saxlSi.

Semdeg ki mxolod erTxel CaxedeT TvalebSi maT dedebs da mixvdebiT, raze arian wamsvlelni. mixvdebiT, rom mankie-reba swored maTi gankiTxvaa. Tqven iciT, rom Tqvens Svilebs arasdros dasWirde-baT samsaxuri saWmlis sayidlad. isini miiReben ganaTlebas prestiJul univer-sitetebSi da mTavari maTTvis yvelaze Zvirad Rirebuli iqneba.

dedas eZina, ar daunaxavs Cemi crem-lebi am gancxadebis wakiTxvis Semdeg. ar daunaxavs imedgacruebuli Svili. Sevxede mZinares da mivxvdi, rom igi sau-keTeso dedaa samyaroSi. mivxvdi, rom minda, Cems Svilebsac hyavdeT, swored aseTi `mankieri” deda.

ani sariSvili,Tsu-is Jurnalistikisa da

masobrivi komunikaciismimarTulebis studenti

Cven uimedo dedebis Svilebi varT

ISTUDENT _ programa, romelic Tsu-is studentebis cxovrebas Secvlis

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetSi safuZveli Caeyara axal proeqts, romelic eqskluziurad mxolod Tsu-is studentebi-sTvis imuSavebs. proeqti, romlis saxelwodebac aris „ISTUDENT~ _ axali

socialuri qselia. igi gansxvavebulia yvela sxva arsebuli socialuri qselebis-gan, msoflios yvela adamianisTvis cnobil `feisbuqisganac~ ki. konkretulad ra SesaZleblobebi eqneba axal socialur qsels da realurad risi SemoTavazeba Seu-Zlia mas CvenTvis, studentebisTvis, amasTan dakavSirebiT vesaubre ideis avtors, Tbilisis saxelmwifo universitetis zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakultetis me-2 kursis kompiuteruli programirebis mimarTulebis students sandro mZinaraSvils:

sandro mZinaraSvili

ani sariSvili

Page 9: nomerSi saswavlo dargSi Tsu-s axali vice-reqtori hyavsnewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-15 (2186)-2015_web.pdf · Sors iyos, magram `qsova~ namdvilad swori mimarTulebiT daviwyeT

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

9

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbi-lisis saxelmwifo universitetSi studenturi TviTmmarTvelobis

organizebiT sajaro gamosvlebis Cem-pionati mesamed Catarda.

Cempionati or turad gaimarTa, pir-vel etapSi 23 studenti SeirCa, fina-lisTvis ki 8 studenti.

Jiuri xuTi adamianisgan Sedgeboda: studenti tato iremaZe, Jurnalisti da mowveuli leqtori daviT qaSiaSvili, Jurnalisti da Tsu-is asistent-profe-siori Tamar belqania da alisa sulama-niZe.

pirveli turi sakmaod azartulad gaimarTa, 3 dan 5 wuTamde dro sakmari-si aRmoCnda saimisod, rom monawileebs saTqmeli eTqvaT. yvela gamomsvlelis prezentacia saintereso iyo, Tumca iyv-nen gamorCeulebic.

pirveli gamomsvleli nika gogberaSvili gaxldaT siyvarulis TemiT, romlis pirveli prezentacia Carli Caplinis monologiT daiwyo, sa-dac man cxovrebis egzistencializmze

isaubra, Semdegi iyo salome zanduke-li, „cotaodeni mariliani wre“, romlis pirveli prezentacia yofierebis arss exeboda. igi iyo emociuri, gamosvla dafaze wris SemoxazviT daiwyo da ga-navrco _ ras niSnavs Caketili wre... da rogor unda gavarRvioT wre, romelic gvzRudavs. maraToni Tamar narmaniam gaagrZela, man adamianis damalul Rir-sebebze isaubra, igi iyo mxiaruli, emo-ciuri, damajerebeli... misi prezenta-cia mcdeloba iyo _ gaerkvia rodis arian adamianebi iseTebi, rogorebic realurad arian... gamomsvlelebis pre-zentaciebi iwvevda debatebs audito-riasTan, rac aSkarad momxseneblebis plusia. Tamaris Semdeg starti aiRo nino tabaRuam TemiT „cxovrebiseuli misia“. misi mSvidi, Tbili xma Seesabame-boda cxovrebiseuli misiis gaazrebas, rom mTavari adamianuri urTierTobebi da Sinagani siTbos gamovlinebaa. aseve saintereso iyo SarSandeli gamarjve-bulis nino SveliZis sajaro gamosvla. igi transformirebuli monopoliis

Temas Seexeboda. man isaubra rogor xdeba Temis gadafarva adamianis xmis quCis xmiT, patara maRazia didi super-marketiT da, saerTod, rogor ikargeba pirovneba masebSi da rom swored is ma-saa gadamwyveti monopolisturi xmiT. Temas erTgvarad agrZelebda Semdegi gamomsvleli mariam kaviliZe „siste-mis garRveviT“. mas Tavisi gamosvliT surda gaerRvia yvela arsebuli siste-ma da Seecvala samyaro. gamomsvleli, romelic Jan renos filmidan „leone“ matildas waagavda, Jiuri da audito-ria Zalian Caafiqra moTxrobili ambiT, Tumca misi pirveli gamosvla bevrad efeqturi iyo, vidre daskvniTi akordi. ana uruSaZe didi xnis dumilis Semdeg emociurad mogviwodebda, rom lapa-raki laparakisTvis unda daviviwyoT. man ikiTxa, rodis viyaviT bednieri an rodis vicekveT bolos. gamomsvlelis artistuli mimikebi Tu sxeulis ena mas gansakuTrebiT gamoarCevda sxva gamomsvlelebisgan, romlis winad-Ris gamosvla misi saxelis mistikurad gaazrebas exeboda. sajaro gamosvlebis finaluri monawile iyo mariam tyeSe-laSvili e.w. kubik-rubikiT xelSi. man sakmaod artistulad isaubra cifrebis mistikurobis Sesaxeb. misi prezenta-cia iyo feierverki, radgan man SeZlo ise gaewera Tavisi prezentacia, rom es yofiliyo monospeqtakli _ Ria kar-Si Semovida erT-erTi monawiles deda, romelmac sakuTar Svils, konkursis monawiles miuloca dabadebis dRe.

Jiuris 10 wuTiani fiqris gansjisa da kenWisyris fonze pirveli adgili mariam tyeSelaSvilma, II Tamar narmaniam, xolo III salome zandukelma daikava.

finali Jiuris wevrma tato iremaZem Seajama. fuladi premiebi ase ganawilda: I adgilze gasuls 200 lari, II adgilze _ 150 lari, III adgilze _ 100 lari. fuladi jildoebis garda maT gadaecaT debate-bis monawilis sigelebi.

tato iremaZe: `Cempionatze studen-tebi gamoavlenen sakuTar SesaZleblo-bebs, aseve aimaRleben sajaro gamosvle-bis teqnikas da zogadad universitetis masStabiT moxdeba msgavsi proeqtebis popularizacia studentebSi“.

alisa sulamaniZe: `inovacia saja-ro gamosvlebSi is iyo, rom or turiani formati davnergeT, radgan gamomsv-lelebis konkurencia gagvezarda, pri-zebic wina wlebTan SedarebiT ufro soliduria“.

TaTia paWkoria: `es proeqti, rome-lic studentis TviTgamoxatvas emsa-xureba, Zalian mniSvnelovania da maT SesaZleblobas aZlevs, rom sakuTari saTqmeli didi auditoriis winaSe Tqvan. aseTi proeqtis dros akademiuri perso-nali grZnobs studentis majiscemas“.

daviT qaSiaSvili: `pirvelad ves-wrebodi msgavs RonisZieba-Sejibrs, cota ucnauri mgonia 18-20 wlis axal-gazrdebis monawileoba sajaro gamosv-lebis TamaSSi, Tumca erTia _ ra mgo-nia da meore _ rac vnaxe. kmayofili var yvela gamomsvleliT, maTi TemebiT, didi siamovnebiT gavmarTavdi debatebs gamomsvlelebTan. madloba studentebs mowvevisTvis“.

Tamar belqania: `msgavisi proeqtebi xels Seuwyobs sakaro figurebis ver-baluri imijis daxvewas. es umniSvne-lovanesi kompetenciaa, rodesac adami-ans aqvs unari sajaro gamosvlis“.

CanarTis redaqtori:TamTa WrikiSvili,Tsu socialur da politikurmecnierebaTa fakultetisstudenti

sajaro gamosvlebis Cempionati

`filosofia da dRevandelo-ba~ _ Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fakultetis

filosofiis saswavlo samecniero institutma 24 noembers regionalu-ri samecniero konferencia gamarTa. konferencia iuneskos programis farglebSi mimdinareobda da filoso-

fiis msoflio dRes, aseve, qarTveli filosofosis merab mamardaSvilis dabadebidan 85 wlis iubiles mieZRvna.

`Tbilisis saxelmwifo univer-sitetisTvis es konferencia Zalian mniSvnelovania, radgan TiTqmis yvela fakultetisa da specialobis stu-denti monawileobs. sul 43 moxsene-baa warmodgenili, Tematikac sakmaod mravalferovania _ studentebis kv-levebi exeba rogorc filosofiur, aseve, religiur, saRvTismetyvelo Temebs. amas xazgasmiT aRvniSnav, rad-gan filosofiis instituts mainor-programa aqvs TeologiaSi, romelic studentebis mxridan didi interesiT sargeblobs.

konferenciaze regionebidanac mo-viwvieT studentebi, Tumca wels ver Camovidnen, radgan maTac daiwyes fi-losofiis msoflio dRisadmi miZRvni-li konferenciebis Catareba. momavali wlidan vgegmavT, rom saerTaSoriso masStabebze gavideT~, _ ganacxada fi-

losofiis institutis xelmZRvanelma, profesorma demur jalaRoniam.

`filosofia da dRevandeloba~ re-gionalur konferenciaze warmodge-nili moxsenebebi Tematurad sakmaod mravalferovani gaxldaT. masSi mona-wileobdnen Teologebi, Turqologe-bi, socialur da politikur mecnie-rebaTa fakultetis studentebi, rom-lebsac, maTi interesebis Sesabamisad, nebismieri Temis warmodgena SeeZloT.

`Cemi moxseneba Seexeboda merab ma-mardaSvilis filosofiaSi profanul metafizikas. Sevexe mis saleqcio kur-sebsa da teqstebs (Tu SeiZleba mamar-daSvilis konteqstSi vilaparakoT te-qstebze), anu ramdenad racionalurad da relevanturad imowmebs igi wyaroe-bs. mimaCnia, rom es konferencia stu-dentebisTvis sakmaod nayofieri da kargia~, _ aRniSna doqtorantma laSa maTiaSvilma.

`Cemi moxseneba erosis Sesaxeb gaxl-daT ori filosofosis – platonisa da plotinis mixedviT. martivad Tu vity-

viT, erosi siyvarulis RmerTia, magram aq saubaria, rom igi sibrZnisken swraf-vasac uwyobs xels. konferenciaSi `fi-losofia da dRevandeloba~ pirvelad ar viReb monawileobas, magram wels konferencia gansakuTrebiT sainte-resoa, radgan masSi bevri specialobis studenti monawileobs~, _ gviTxra Tsu-is filosofiis mimarTulebis IV kursis studentma nino maisuraZem.

konferencia `filosofia da dRevandeloba~ Tbilisis saxelmwi-fo universitetSi 2002 wlidan noem-bris yovel mesame xuTSabaTs tardeba. tradicias iuneskos dadgenilebiT Caeyara safuZveli, ris mixedviTac aR-niSnuli TariRi filosofiis saerTa-Soriso dRed gamocxadda. studentTa samecniero regionalur konferencias win uZRoda profesor-maswavlebelTa konferencia, romelic 19 noembers, aseve, Tsu-Si gaimarTa.

moamzada nato obolaZem

Tsu-Si filosofiis saerTaSoriso dRe aRiniSna

Page 10: nomerSi saswavlo dargSi Tsu-s axali vice-reqtori hyavsnewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-15 (2186)-2015_web.pdf · Sors iyos, magram `qsova~ namdvilad swori mimarTulebiT daviwyeT

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

10

12 noembers ivane java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwi-

fo universitetSi, mecnierebis kvireulis farglebSi, gaimarTa folksvagenis fondis mier da-finansebuli wignis (ortomeu-li) _ `bolSevikuri wesrigi saqarTveloSi” prezentacia-ganxilva.

RonisZiebis organizatori iyo Tsu-is asocirebuli profe-sori dali kandelaki. RonisZie-bas eswrebodnen: Sinagan saqmeTa saministros arqivis xelmZR-vaneli omar TuSuraSvili, Sss warmomadgenlebi, istoriko-sebi da saqarTvelos istoriis kvlevis sakiTxebiT dainterese-buli pirebi.

wigni „bolSevikuri wesri-gi saqarTveloSi“ eZRvneba sa-qarTvelos istoriis erTerT yvelaze tragikul periods. gamokvleulia 1937-1938 wlebis stalinuri represiebi.

iseve rogorc mTels sabWo-Ta kavSirSi, saqarTveloSic da-patimrebebi da daxvretebi 1936 wlidan daiwyo. Tumca repre-siebi yvelaze mZafri formiT 1937 wels mimdinareobda. re-presiebis sqemis mixedviT sab-WoTa kavSirSi stalinis yvela mowinaaRmdege fizikurad unda ganadgurebuliyo. iWerdnen, xvretdnen, amxeldnen Zvel re-volucionerebs. terori Seexo yvelas: mecnierebs, mwerlebs, msaxiobebs, ubralo adamianebs.

1936-1938 wlebSi gatare-buli represiebis zusti sta-tistikuri monacemebi ar ar-sebobs. es faqtebi Sesabamisi mizezebis gamo damalulia. cno-bilia, rom am wlebSi 7-8 milioni adamiani daakaves. e.w. `troike-bis” mier daxvretilia 1 milion naxevarze meti adamiani. aqedan 700 milioni ubralo muSa, xolo 2 milionze meti adamiani gada-saxlebaSi gardaicvala.

saqarTvelos sapyrobi-leebSi, daaxloebiT, 63 aTasi adamiani moxvda, aqedan 20 aTasi daxvrites. Tumca, gulagebSi gardacvlilTa da daxvretil-Ta zusti monacemebi mainc dau-dgenelia.

rogorc saqarTvelos Sina-gan saqmeTa saministros saarqi-vo sammarTvelos xelmZRvanel-ma omar TuSuraSvilma ganacxa-da: `Sss-s arqivSi sabWoTa kav-Siris droindeli uSiSroebis

da partiuli organoebis masa-lebia gaerTianebuli. es ki imis saSualebas iZleva, represiebis droindeli periodis Zirfes-vianad Sesaswavlad saZiebo da kvleviTi samuSaoebi Catardes.

mosaxleobamde faqtobrivi pirvelwyaroebidan unda mivi-tanoT sinamdvile, miuxedavad imisa, aris Tu ara es CvenTvis misaRebi an kargi mosasmeni. zogjer, ssrk periodis mimarT nostalgiuri ganwyobac ki Cn-deba sazogadoebaSi. arada, maT kargad unda icodnen, Tu ra iyo sabWoTa kavSiri sinamdvileSi. sazogadoebas zusti da sru-lyofili warmodgena unda hqon-des, Tu ra tipis, lamis dRemde tabudadebuli saSinelebebi trialebda im periodSi. es au-cilebelia, raTa uaxloes war-sulSi daSvebuli Secdomebi aRar ganmeordes.

proeqtis mizania am sakiTxiT dainteresebuli mkiTxvelisT-vis amomwuravi masalis miwode-ba da sazogadoebisTvis ucnobi faqtebis samzeoze gamotana~, _ ganacxada omar TuSuraSvilma.

wigni `bolSevikuri wesri-gi saqarTveloSi~ 2 tomisgan Sedgeba. misi Semdgenlebi arian: mark iunge, omar TuSuraSvili da bernd bonveCi.

I tomi `didi terori kavka-siis patara respublikaSi~ eZ-Rvneba saqarTvelos istoriis erT-erT yvelaze tragikul monakveTs. saubaria 1937-1938 wlebis masobriv stalinur re-presiebze. wigni qarTul-ger-manuli erToblivi kvleviTi proeqtis Sedegia.

II tomSi `dokumentebi didi teroris Sesaxeb saqarTveloSi~ gamoqveynebulia saqarTveloSi Catarebuli didi teroris pe-riodis amsaxveli dokumentebi da fotoebi. maTi umravlesoba Sinsaxkomis sameulisa da oreu-lis sadamsjelo moqmedebebs exeba. fotosuraTebis gamoqvey-nebis mizani anonimurobisTvis wertilis dasma da msxverplTa da jalaTTa namdvili saxeebis gamovlenaa.

interviuwignSi ganxilul sakiTxebsa

da mis mniSvnelobaze gvesaubre-ba RonisZiebis organizatori, Tsu-is humanitarul mecniere-baTa fakultetis rusistikis institutTan arsebuli ruse-Tis istoriis departamentis asocirebuli profesori, isto-riul mecnierebaTa doqtori dali kandelaki:

_ qalbatono dali, wignis momzadebas win uZRoda ger-manel kolegebTan aqtiuri TanamSromloba. vin Semog-TavazaT aRniSnul proeqtSi

monawileobis miReba da visi xelSewyobiT ganxorcielda igi?

_ 2009 wels samagistro programa „ruseTismcodneobis“ magistrantma daviT jiSkarianma damakavSira boxumis ruris uni-versitetis docent mark iunges. germanelma mecnierma SemogvTa-vaza folksvagenis fondSi war-sadgen proeqtSi _ „masobrivi represiebi saqarTvelos ssr-Si 1937-1938 wlebSi“ _ monawi-leobis miReba. faqtobrivad, monografia arqivSi moZiebul gamouqveynebel dokumentebze dayrdnobiT unda Seqmniliyo. proeqti folksvagenis fondis mier dafinansda da samive mxare aqtiurad Seudga saqmianobas.

2011 wels Tsu-Si gaimarTa samuSao seminari, sadac Ti-Toeulma mxarem da calkeulma avtorebma warmoadgines ori wlis samecniero muSaobis Se-degebi. proeqtSi monawile mxareebi vTvlidiT, rom ma-salebis jerovnad Seswavlis mizniT proeqtze muSaobis gagrZeleba aucilebelia. gasa-Tvaliswinebelia is garemoebac, rom wigni unda gamocemuli-yo or tomad sam enaze: qarTu-lad, rusulad da germanulad. Sesabamisad, folksvagenis fondSi moxda axali ganacxadis wardgena da proeqtis vada ga-xangrZlivda.

ortomeuli _ „bolSevikuri wesrigi saqarTveloSi~ _ 2015 wels samive enaze gamoica“. misi Semdgenlebi arian ruris uni-versitetis aRmosavleT evro-pis istoriis kaTedris docenti mark iunge, profesori bernd bonveCi da saqarTvelos Sss-s arqivis xelmZRvaneli, Jurnal „saarqivo moambis“ damfuZnebe-li, batoni omar TuSuraSvili.

_ ra dokumenturi masala an kvlevebi daedo safuZvlad wignis Seqmnas da ra ZiriTadi sakiTxebia masSi ganxiluli?

_ wigns safuZvlad daedo Sss-s arqivSi daculi dokumen-tebi represiebis winaistoriis, masobrivi operaciebis momz-adebisa da ganxorcielebis Tao-baze; aseve, sameulis sagamoZie-bo saqmeebi, masalebi elitasa da kolmeurneobebSi arsebuli situaciebis da didi teroris Sedegebis Sesaxeb memuaruli literatura da interviuebi.

naSromis I tomSi (291 gverdi) _ `didi terori kavkasiis pata-ra respublikaSi~ _ ganxilulia sakiTxi Sinsaxkomis masobrivi operaciebis Sesaxeb, am opera-ciebis raodenobrivi da xaris-xobrivi analizi. gamokvleulia sakiTxi sadamsjelo uflebamo-silebaTa regionalizaciis da saqarTveloSi „nacionaluri“

operaciebis specifikis Taoba-ze. calke Tavi eZRvneba inter-viuebs, anu masobrivi repre-siebis msxverplTa naTesavebis Cvenebebs. toms danarTis saxiT axlavs masobrivi operaciebis statistikuri monacemebi.

naSromis meore tomSi (374 gverdi) _ dokumentebi didi teroris Sesaxeb saqarTveloSi _ gamoqveynebulia saqarTve-loSi teroris amsaxveli doku-mentebi da fotoebi. dokumen-tebis umravlesoba Sinsaxkomis sameulisa da oreulis sadams-jelo qmedebebs exeba.

pirvel nawilSi warmodgeni-li fotosuraTebis upirvelesi daniSnulebaa msxverplTa da damsjelTa WeSmariti saxis war-moCena. amasTan, sxvadasxva ara-sasamarTlo organoTa sxdomis oqmebis fotoasaxvam xeli unda Seuwyos represiebis biurokra-tiuli manqanis Sesaxeb STabeW-dilebis Seqmnas.

wignis meore nawili Seicavs informacias saqarTvelos po-litikuri da sameurneo pro-blemebis Sesaxeb didi teroris wina periodSi. aq warmodgenili masalebi asaxavs masobriv re-presiebs. wyaroebis SerCevisas ZiriTadi yuradReba represiaTa momzadebisa da ganxorcielebis gaSuqebas daeTmo. wignSi aseve gamovlenilia im dokumentTa mxolod SezRuduli raodeno-ba, romlebSic saqarTvelos elitis devnaa aRwerili. am do-kumentebis mTavari daniSnu-lebaa _ dasabuTebulad dada-sturdes saqarTvelosTvis spe-cialurad gacemuli nebarTva _ elita gasamarTldes _ ara ssrk uzenaesi sasamarTlos samxedro kolegiis mier, aramed `kulaku-ri~ sameulis gadawyvetilebiT.

wignis II tomi masobrivi re-presiebis Semcirebisa da Sewyve-tis meqanizmebis naTel suraT-sac gvixatavs.

didi teroris istoriogra-fiaSi pirvelad, saqarTvelos magaliTze, gamokvleulia Sin-saxkomis mier warmoebuli 3 ZiriTadi masobrivi operacia: #00447 brZanebis safuZvelze Catarebuli operacia („kula-kuri“), „nacionaluri xazi~ ope-raciebi da socialuri wmenda („miliciis“ sameuli) da tero-ris specifika saqarTveloSi: sadamsjelo uflebamosilebis nawilis centridan periferi-isTvis gadacemis Sedegebi. kv-levis Sedegebis safuZvelze SesaZlebelia XX saukunis 30-iani wlebis sabWoTa istoriis kritikuli gaazreba. naSromi warmoadgens pirvel nabijs sab-WoTa saqarTvelos axlo war-sulis rTuli da mravalmxrivi istoriis Seswavlis gzaze.

_ Tqven wignis I tomis erT-erTi Tavis _ `masobrivi represiebis msxverplTa naTe-savebis Cvenebebi~ _ Tanaav-tori brZandebiT. ra wyaroe-bze dayrdnobiT warmogvidgi-neT sofel xaSmis 1920-1930 wlebis istoria?

_ 2010 wlis 15 maiss proeqtis avtorebi vimyofebo-diT sagarejos raionis sofel xaSmSi. Cveni vizitis mizans didi teroris periodSi represire-buli adamianebis STamomavleb-Tan interviuebis Cawera war-moadgenda. CaviwereT 6 inter-viu, moviZieT maT pirad arqivSi arsebuli represirebulTa fo-toebi da davwereT XX saukunis 20-30-iani wlebis sofel xaSmis istoriis mokle aRweriloba.

soflis arCeva ganapiroba misma TbilisTan axlomdeba-reobam da aseve im faqtmac, rom Cemi meuRlis da misi mezoble-bis represirebuli mSoblebi, naTesavebi da axloblebi aqedan iyvnen. wignis avtorebis erT-erT ganzraxvas akrZaluli mt-kivneuli Temidan tabus moxsna warmoadgenda.

interviuebs aqvT Tematu-ri xasiaTi. maTSi kargadaa gad-mocemuli XX saukunis 30-iani wlebSi kolmeurneTa cxovrebis saerTo pirobebi da garemoebe-bi, iZulebiTi koleqtivizacia, siRatake da represiebi. inter-viuebze damatebis saxiT da maT farTo istoriul konteqstSi gansaxilvelad, saqarTvelos Sss arqividan moyvanili gvaqvs represiebis msxverplTa Sesa-xeb informaciis Semcveli do-kumentebi, romlebic Seicaven cnobebs respondentebis mier dasaxelebuli represiebis msx-verplTa Sesaxeb. am saxis cnobe-bi moyvanilia yoveli intervius Semdeg.

_ mkiTxvelTa ra wrisT-visaa gankuTvnili aRniSnuli naSromi?

_ samenovani ortomeuli „bolSevikuri wesrigi saqarT-veloSi“ metad mniSvnelovani SenaZenia istoriografiisTvis. wigni gankuTvnilia didi ter-oris sakiTxebis kvleviT dain-teresebuli mecnierebisTvis, aseve, saganmanaTleblo mizne-bisTvis, kerZod, universite-tebSi „saqarTvelos istoriis“ da „sabWoTa kavSiris istoriis“ saswavlo kursebis Seswavlisas. igi gankuTvnilia mkiTxvelTa farTo wrisTvisac.

moamzada Tamar dadianma

XX saukunis 30-iani wlebis sabWoTa istoriis kritikuli gaazreba`bolSevikuri wesrigi saqarTveloSi~

Page 11: nomerSi saswavlo dargSi Tsu-s axali vice-reqtori hyavsnewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-15 (2186)-2015_web.pdf · Sors iyos, magram `qsova~ namdvilad swori mimarTulebiT daviwyeT

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

11

1957 wels goCa j a f a r i Z e m , r o m e l i c

jer kidev skolis moswavle iyo, waikiTxa giorgi bei-mamikonia-nis statia egvipteSi ali-bei al-qabiris ajanyebis Sesaxeb. ali-bei qarTuli warmoSobis mamluqi iyo, romelic egviptis gamgebeli gaxda. misi Taosno-biT egviptelma mamluqebma, ro-melTa Soris mravali qarTveli iyo, 1770 wels osmaleTisgan egviptis damoukidebloba ga-moacxades. ali-beis mier armiis, safinanso da samarTlis sfe-roSi gatarebuli reformebisa da qveynis SigniT damyarebuli wesrigis Semdeg, egvipte axlo aRmosavleTis erT-erTi Zlieri saxelmwifo xdeba, mis sulTans ali-beis, qarTveli marTlmadi-debeli mRvdlis Svils, rome-lic 13 wlisa gaitaces saqarT-velodan da egvipteSi tyved gayides, `ori zRvis yaens” uwo-debdnen, mis mier gaerTianebul egviptes ki mamluqebi marTavd-nen. 1773 wels ali bei-Ralatis msxverpli gaxda, magram egvip-tis mmarTveloba kvlav qarTve-li mamluqebis: murad-beisa da ibrahim-bei SinjikaSvilis xel-Si aRmoCnda.

im periodSi, rodesac gior-gi bei-mamikoniani ali-beis aja-nyebis Sesaxeb werda, es ambebi dawvrilebiT cnobili ar iyo, Tumca, saqarTveloSi sakmaod didi popularobiT sargeblob-da uiaraRos romani `mamluqi” da TiTqmis yvelam icoda, rom mamluqebSi bevri eria xviCasa da goCas bedis adamiani. bei-mamikonianis statiiTa da ui-araRos romaniT aRfrTovane-bulma skolis moswavlem goCa jafariZem maSinve gadawyvita, egviptis mmarTvel qarTvel mam-luqebze wigni daewera, Tumca, rogorc aRmoCnda, seriozuli faqtobrivi masala mamluqebis Sesaxeb saqarTveloSi TiTqmis ar arsebobda. swored am defi-citma ubiZga mas universitetSi aRmosavleTmcodneobis fakul-tetze Caebarebina da arabuli ena Seeswavla.

***_ studenti rom gavxdi, ise

moxda, rom mamluqebis istori-is Seswavlis nacvlad, sul sxva mimarTulebiT gamiSves – numiz-matikaSi. Cveni kaTedris xelmZ-Rvanelma profesorma valerian gabaSvilma, romelic uZlieresi aRmosavleTmcodne iyo, mirCia, numizmatikaSi memuSava. dav-Tanxmdi, Tumca, imedi mqonda, rom Tavs davaRwevdi monetebs da odesme Cems mamluqebs mi-vxedavdi. V kursze gadavdiodi, saocari ambavi rom moxda: bedma gamiRima da saxelmwifo arqivSi aRmovaCine saqarTveloSi ga-mogzavnili egvipteli mamluqe-bis werilebi, romelTa arsebo-bis Sesaxeb SemTxveviT Sevityve: maSindel periodikaSi erT-erTi mkvlevari werda, rom martyo-fis eklesia egvipteli mamlu-qebis fuliT aris aSenebuli da amas arqivSi daculi werilebi adasturebso.

arqivSi daculi dokumen-tis mixedviT, egviptis gamge-bels, Saix al-balads, qarTuli warmoSobis mamluqs ibrahim-bei SinjikaSvils 1778 wels fuli gamougzavnia martyofSi eklesiis asaSeneblad, Tumca rogorc Cans, am fulis gamog-zavnidan 12 wlis Semdegac ek-lesiis mSenebloba dawyebuli ar iyo. dokumenti sasamarTlo ganCinebas warmoadgens, sadac

naTqvamia, rom am wlebis man-Zilze fuls fuli moagebines da ar gauflangavT. am werilis kvaldakval megobarTan erTad wavedi martyofSi, sadac iqau-ri SinjikaSvilebisgan Sevi-tyve, rom sofelSi gavrcele-buli gadmocemis mixedviTac, martyofSi, maT ubanSi, koSki vi-Rac adgilobrivs auSenebia, ro-melic bavSvobaSi lekebma gaita-ces da misirSi gayides. vicodi, misirs adre egviptes eZaxdnen da im faqtiT, rom arqivSi dacu-li dokumenti da adgilobrivi gadmocema erTmaneTs emTxveo-da, aRfrTovanebuli davrCi. marTalia, martyofis eklesiaze aweria, rom episkoposma stefa-ne rusTvelma aaSena da ara is, rom egviptidan gamogzavnili fuliTaa aSenebuli, magram fa-qtia, rom ibrahim-beim eklesiis asaSenebeli fuli namdvilad gamogzavna da es ambad xalxSic iyo gavrcelebuli. am sabuTis kvaldakval sxva dokumente-bic movnaxe: aRmoCnda mimowera mamluqebsa da maT naTesavebs Soris saxelmwifo arqivsa da xelnawerTa institutSi. erTi maTgani aseve egvipteSi dawinau-rebuli martyofeli mamluqis selim-aRa ZananaSvilis mier sa-qarTveloSi gamogzavnil saCu-qrebs Seexeboda, romelmac ver miaRwia adresatamde. M

am Cemi mopovebuli masalis mixedviT, mokle mimoxilva ga-movaqveyne mamluqebis Sesaxeb Jurnal `droSaSi”. mamluqebiT imdenad gatacebuli viyavi, rom moskovSic ki Sevecade mimekv-lia masalebisTvis da sagareo saqmeTa saministros arqivSi meZebna maTi mimowerebi, Tumca, es Zalian rTuli aRmoCnda: ur-Tulesi biurokratiuli proce-dura iyo gasavleli, masalebze wvdomis ufleba rom mimeRo.

wlebis Semdeg, rodesac Tbilisis aziisa da afrikis in-stitutis proreqtori viyavi, daviwye studentebSi mondome-buli axalgazrdebis Zebna, romlebic imuSavebdnen mamlu-qebze da risi gakeTebac me ver SevZeli, im saqmes gaakeTebdnen. erTi kargi axalgazrda aRmova-Cine, koki (konstantine) feraZe, romelsac miveci es Tema samu-Saod, magram ise moxda, rom koki ojaxTan erTad amerikaSi gada-vida sacxovreblad. TandaTan mewureboda imis imedi, rom rame siaxlis aRmoCenas SevZlebdi qarTveli mamluqebis Sesaxeb.

56 wlisa viyavi, rodesac despanad daviniSne egvipteSi da zustad or weliwadSi yve-lafris moZieba SevZeli, Tuki rame iyo dawerili mamluqebis Sesaxeb. kairoSi me da saqarT-velos imdroindelma elCma profesorma apolon silagaZem mivakvlieT yvelaze cnobili mamluqebis saflavebsac da maT Sesaxeb wignic gamovaqveyneT. interneti ukve Zalas ikrebda da misi saSualebiT amerikaSi wasul Cems studentTanac da-vamyare kontaqti. erT mSvenier dRes momwera, egviptis mam-luqebze Tqven muSaobT da me TunisSi aRmovaCine qarTveli mamluqebis kvali da maT ambebs gamovikvlevo. koki axla Cemi doqtorantia da ukve amTavrebs am Temaze disertacias. egvipte-Si muSaobisas daviwye ucxoeli mecnierebis Zebna, romlebic mamluqebis Temas ikvlevdnen. or adamians mivageni: profesor jein hasaveis da deniel krese-liuss. ukanasknelTan dRemde vmegobrob. igi maSin amerikaSi kaliforniis universitetis

profesori da mamluqologiaSi wamyvani specialisti iyo, amJa-mad emeritusia da msoflioSi mogzaurobs. kreseliuss pir-velad egvipteSi Sevxvdi da Cem mier mopovebuli masalebi gava-cani. maSin gadavwyviteT erTob-livi statia dagvewera qarTve-li mamluqebis samSoblosTan urTierTobis Sesaxeb. masTan TanamSromlobiT kidev erTi sa-mecniero statia momzadda XVIII saukuneSi egvipteSi moRvawe qarTveli mamluqebis Sesaxeb da wamyvan orientalistur Jurna-lebSi daibeWda.

_ gvari jafariZe jafari-dan modis, ramdenadac vici, esec arabuli sityvaa?

_ saxeli jafari gavrcele-buli iyo saqarTveloSi da ara-bulad niSnavs mdinares, naka-duls. qarTvelebi RrubeliviT isrutavdnen ucxour saxelebs. es saxelic asea Semosuli da pirvelad dafiqsirebulia samx-reT saqarTveloSi, artaanTan 895 wliT daTariRebul qvaze nakveT warweraSi, sadac moxse-nebulia feodali sula jafaris Ze.

_ mamluqebi Tqveni cxov-rebis gataceba aRmoCnda, Tum-ca, sakmaod didxans saqmianob-diT diplomatiaSic...

_ mamluqebis mizeziT ga-vxdi aRmosavleTmcodne. bevri vicade, velode, magram sanam ar gavxdi 56 wlis da egvipte-Si samuSaod ar Cavedi, iqamde mamluqebamde ver mivaRwie. ma-namde siriaSic vmuSaobdi, 1979-

83 wlebSi damaskoSi sabWoTa kavSiris kulturis centris direqtori viyavi. iq ar moipo-veba mamluqebze aseTi masale-bi. Tumca, siriaSi uamrav sxva wyaros mivageni arabistikaSi da Tu rame mniSvnelovani arse-bobda Cems sferoSi, yvelafers gavecani. siriaSi muSaobisas da-vuaxlovdi XX saukunis 30-ian wlebSi saqarTvelodan gadax-vewil qarTvel emigrants, did qvelmoqmeds levan saRaraZes, romelic damexmara arabistika-Si arsebuli yvela mniSvnelova-ni kvleva da gamocema SemeZina da saqarTveloSi, aRmosavleT-mcodneobis institutSi gadmo-megzavna. aseve, siriis arabuli enis akademiis imJamindeli pre-zidentis xelSewyobiT, saqarT-veloSi gamovgzavne akademiis gamocemebis 100 tomi.

_ axla iseTi mdgomareobaa msoflio politikaSi, rom Seu-Zlebelia arabul samyaroSi elCad namuSevar adamians azri ar gkiTxoT mimdinare movle-nebis Sesaxeb. rogor afasebT siriaSi Seqmnil viTarebas?

_ Zalian mZime situaciaa. ramdenime wlis win Tunisidan daiwyo e.w. arabuli gazafxuli, romelsac moyva xelisuflebis damxoba jer am qveyanaSi, xolo Semdeg libiaSi. egvipteSi maSin daiwyo revolucia, rodesac elCis saqmianoba davasrule da samSobloSi gamovemgzavre. 2010 wlis 31 dekembers, kairo-dan rom movfrinavdi, swored im dRes aafeTqes aleqsandriaSi

koptebis eklesia da 29 adamiani daiRupa. ori kviris Semdeg ki kairosac moedo islamistebis ajanyeba. siriaSi bolos 2010 wlis dekemberSi viyavi da ver-afriT vifiqrebdi, rom msgavsi ambavi iqac SeiZleboda datri-alebuliyo. jer kidev 1979-83 wlebSi, rodesac iq vmuSaob-di, daiwyo eqstremisti `mus-limi Zmebis” gamosvlebi baSar asadis mamis winaaRmdeg, ro-melic Zlieri mmarTveli iyo. mis dros TiTqmis ganadgurda `muslimTa saZmo”, Tumca, axla kvlav moZlierdnen da daSales faqtobrivad saxelmwifo. ara da, siria iyo araCveulebrivi qveyana, Zalian kargi xalxiT, romelTa msgavsi stumarTmoy-vareoba da gaxsniloba sxva ara-bul qveynebSi ar Semxvedria. mo-saxleobis 10-15 procenti qri-stiani iyo. sunit `muslim Zmebs” maSinac undodaT xelisufleba-Si mosvla da islamuri saxelm-wifos Seqmna. siriis saTaveSi ki Siiti alavitebi da partia baasi iyo. dRes maT Soris dapirispi-rebam Zalian farTo xasiaTi miiRo. amas daemata saxalifos Seqmna CrdiloeT eraysa da Cr-diloeT siriaSi. sadac sakmaod didi fuli moZraobs: saxali-fos Semosavlebi formirdeba navTobidan da gadasaxadebidan: aRadgines Sua saukuneebis gada-saxadi, romelsac erqva jizia da vinc ar gadaixdis, maT devni-an, xocaven da arTmeven qonebas. jizia amJamad 400 dolaria erT sulze. amave dros, saxalifos milionebi Sedis mZevlebis ga-mosasyidiT. amitom saerTaSo-riso Zalebma daiwyes dReisTvis dartymebi im wertilebze, saidanac gadis aralegaluri navTobi. Tuki msoflio erTob-livi ZalebiT moaxerxebs saxa-lifos ganadgurebas, SesaZloa siria aRar daiSalos.

dRemde CvenTan SedarebiT naklebad aRelvebdaT islamur samyaroSi mimdinare ambebi, ma-gram islamisti eqstremistebi Sors ar arian da gurjistanis vilaieTic ki Seqmnes. saqarT-velodan aralegalurad midi-an axalgazrdebi aWaridan da pankisidan da ewerebian maT ri-gebSi, amis sawinaaRmdegod ax-lave gasatarebelia umkacresi zomebi.

_ sakmaod aqtiuri cxovre-ba gqondaT, amJamad ras saqmi-anobT?

_ var universitetis pro-fesori da vewevi samecniero-pe-dagogiur muSaobas. var samec-niero xelmZRvaneli SoTa ru-sTavelis erovnuli samecniero fondis sagranto proeqtisa `saqarTvelo da egviptis mamlu-qebi”. vfiqrob, gazafxulisTvis meqneba wignis prezentacia. ki-dev erTi wigni unda davasrulo aucileblad: `qarTvelebi wmin-da miwaze XI-XVII saukuneebSi”. maqvs unikaluri dokumentu-ri masala, ierusalimis jvris monastrisa da sxva qarTuli savaneebis Sesaxeb gamotani-li ierusalimis arqivebidan. mogexsenebaT, iq Zalian Znelia qarTvelisTvis SeRweva, Tumca, moxerxda da aqamde ucnobi ma-salebi movipoveT. dokumentebi mogviTxroben qarTuli samo-nastro Temis statusis, mis sa-kuTrebaSi aRebuli miwebisa da qonebis marTvis, sxvadasxva da-vebis Sesaxeb ierusalimSi mam-luqTa da osmalTa batonobis dros.

moamzadalela kurdRelaSvilma

goCa jafariZe: yvelaferi mamluqebiT daiwyo...

goCa jafariZe – profesori; istorikosi, aRmo-savleTmcodne.

1964 wels daamTavra Tbilisis saxelmwifo uni-versiteti. wlebis ganmavlobaSi muSaobda gior-gi wereTlis saxelobis aRmosavleTmcodneobis institutSi wamyvan mecnier-TanamSromlad, mog-vianebiT axali da uaxlesi, aseve, Sua saukuneebis istoriis ganyofilebebis gamged;

sabWoTa periodSi muSaobda siriis arabTa re-spublikaSi sabWoTa kavSiris kulturis centris direqtorad;

1991-98 wlebSi iyo Tbilisis aziisa da afrikis institutis proreqtori;

1998 wlidan saqmianobs diplomatiur sferoSi: iyo egvipteSi saqarTvelos saelCos despani 2004 wlamde; 2007-2008 wlebSi _ saqarTvelos sagange-bo da sruluflebiani elCi quveiTsa da sparseTis yuris sxva xuT qveyanaSi; 2009-2010 wlebSi _ elCi egviptesa da siriaSi;

2005-2006 wlebSi Tbilisis saxelmwifo univer-sitetSi humanitarul mecnierebaTa fakultetis dekani, sruli profesori.

gamoqveynebuli aqvs 100-ze meti samecniero naSromi qarTul, evropul da arabul enebze; aris xelmZRvaneli da erT-erTi avtori wignisa `isla-mi, enciklopediuri cnobari”;

g. jafariZis scenariT gadaRebulia dokumen-turi filmebi: `siria qarTvelTa TvaliT”. (reJi-sori g. barnovi) da `qarTveli mamluqebi egvipte-Si” (reJisori: merab kokoCaSvili).

inteleqtualTa banki

Page 12: nomerSi saswavlo dargSi Tsu-s axali vice-reqtori hyavsnewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-15 (2186)-2015_web.pdf · Sors iyos, magram `qsova~ namdvilad swori mimarTulebiT daviwyeT

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

12

mosazreba

SurTxia beroSvili

Tsu-is xelovnebis istoriis da Teo-riis institutma yovelwliuri samec-niero konferencia 2013 wels daafuZna _ misi masStabebi yovelwliurad izr-deba. daarsebis dRidan samecniero fo-rumebis gamarTvis mizani xelovnebis sferoSi arsebuli siaxleebis warmo-Cenas emsaxureba. pirveli konferencia saxelwodebiT: `mxatvruli forma, epo-qebi da tendenciebi~ gaimarTa, meore _ `mijnaze, dro da sivrce~, romelic, aseve xelovnebis sakiTxebs mieZRvna. aR-saniSnavia, rom konferenciebis muSaoba-Si qarTvel studentebTan da profeso-rebTan erTad aqtiurad monawileoben ucxoeli dargis specialistebi, romel-

Ta erToblivi TanamSromloba sakmaod mniSvnelovania.

wlevandel konferenciaze warmodge-nili moxsenebebis Tematika sakmaod mra-valferovani iyo: msoflio xelovnebis mxatvruli Taviseburebebi Tu saqarT-veloSi arsebuli Zveli da Tanamedrove xelovnebis mxatvrul-istoriuli aspe-qtebis ganxilva-analizi da sxva. Tsu-is xe-lovnebis istoriis da Teoriis institutis xelmZRvanelis zaza sxirtlaZis informa-ciiT, wlevandeli konferencia imiTac iyo gamorCeuli, rom amjerad asparezi daeT-moT axalgazrda mkvlevrebs, doqtoran-tebs da magistrebs, romlebic Sesabamisma komisiam SearCia. aRsaniSnavia is faqtic, rom konferenciaze wakiTxuli moxsenebebi donis, mimarTulebis Sesabamisad, sxvadasx-va monacemebis mixedviT SeirCeva da krebu-lis saxiT daibeWdeba.

zaza sxitlaZis informaciiT, momava-li wlisTvis konferenciaSi monawileo-bis survili ukve gamoTqves sxvadasxva ucxoeli saswavleblebis mkvlevrebma da mecnierebma. `misasalmebelia, rom qarT-vel mkvlevrebTan erTad konferenciaSi sxvadasxva qveynis warmomadgenlebic iReben monawileobas, maTi raodenoba yovelwliurad matulobs. wels qarTvel studentebTan erTad kvlevebi warmoad-gines germaniis, britaneTis, portuga-liis, italiis da sloveniis universi-tetebis doqtorantebma da magistran-tebma. es saukeTeso saSualebaa, raTa gaviziaroT da SeviTvisoT saukeTeso dasavluri Rirebulebebi, risTvisac ase iswrafvis Cveni qveyana. wlevandelma konferenciam aCvena, rom amgvari erTob-livi Sexvedrebi Zalian nayofieria ori-ve mxarisTvis. isini acnobiereben sxva-dasxva umaRlesi saswavleblebis Tval-Taxedvasa da Rirebulebebs. saintereso iyo konferenciaze warmodgenili masa-lebis Tematika: ucxoelma kolegebma, ZiriTadad, Sua saukuneebis xelovnebaze da kulturuli memkvidreobis sakiT-xebze isaubres, qarTvelma studentebma ki Tanamedrove, 90-iani wlebis xelov-nebis kvlevebi warmoadgines. vfiqrob, aseTi urTierTTanamSromloba orivev

mxarisTvis nayofieri iyo~, _ aRniSna zaza sxirtlaZem.

konferenciaze miRebuli STabeWdi-lebebi qarTvelma da ucxoelma studen-tebmac gagviziares. `ukve meored var saqarTveloSi da Cemi yoveli stumroba saintereso siaxleebiT aris savse. Zali-an mniSvnelovani iyo Cemi kvleva warmo-medgina sruliad gansxvavebul akademi-ur sivrceSi da qarTveli studentebis-gan da profesorebisgan momesmina maTi xedva, raTa ufro srulyofilad Semevso Cemi sadoqtoro Tema. gansakuTrebiT mi-yvars Tbilisis saxelmwifo universite-ti da aq stumroba CemTvis didi pativia~, _ ganacxada miunxenis ludvig maqsimi-lianis universitetis doqtorantma ka-terina palmbergerma.

`aseTi masStabis samecniero saerTa-Soriso konferenciaSi pirvelad vmona-wileob da udides pasuxismgeblobas vgrZnob kolegebisa da pedagogebis wina-Se. konferenciaze mniSvnelovani infor-macia miviRe, rac momavalSi aucileblad gamomadgeba~, _ gviTxra Tsu-is xelov-nebis istoriis da Teoriis institutis magistrantma lana gabriaZem.

konferenciis dasrulebis Semdeg qarTvelma da ucxoelma studentebma ka-xeTi moinaxules.

Zveli da Tanamedrove xelovneba _ axali xedva

20-22 noembers ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis humanitarul mecnierebaTa fakultetis xe-lovnebis istoriis da Teoriis institutis organizebiTa da

iniciativiT gaimarTa samecniero konferencia saxelwodebiT: `Zveli da Taname-drove xelovneba _ axali xedva~ , romelSic qarTveli da ucxoeli axalgazrda mkvlevrebi monawileobdnen. sadoqtoro da samagistro programebis studentebma warmoadgines TavianTi masalebi Zveli da Tanamedrove xelovnebis sakiTxebze da erTmaneTs gamocdileba gauziares.

me-20 saukunis bolos da 21-e sauku-nis dasawyisSi miRebulma umniSvne-lovanesma mecnierulma Sedegebma

safuZveli daudo Tanamedrove sabune-bismetyvelo mecnierebis generalur mimarTulebas _ biofizikur qimias. ganviTarebul qveynebSi es procesi um-tkivneulod mimdinareobda, radgan ar-sebobda iseTi samecniero jgufebi, sa-dac erTad moRvaweobdnen biologebi, fizikosebi, qimikosebi da kompiuterul mecnierebaTa specialistebi. saqarTve-loSi, cnobili mizezebis gamo, msgavsi samecniero jgufebi praqtikulad ar arsebobs, ramac gamoiwvia mniSvnelovani CamorCena evropis, amerikis da aRmosav-leT aziis qveynebis mecnierul done-sTan SedarebiT.

imis dasadastureblad, Tu rogor unda iqceodes dainteresebuli xeli-sufleba mecnierebasTan mimarTebaSi, moviyvan magaliTs: gasuli saukunis dasasruls da mimdinare saukunis da-sawyisSi mkveTrad gaizarda kvlevebis fizikuri meTodebis SesaZleblobebi, ramac ganapiroba mecnieruli kvlevebis warmatebulad Sesruleba. mxedveloba-Si gvaqvs saukuneTa gasayarze miRebuli epoqaluri mniSvnelobis mecnieruli Se-degebi: femtoqimiis da qvanturi qimiis Tanamedrove meTodis _ simkvrivis fun-qcionalis Teoriis (DFT – Density Functio-nal Theory) Seqmna. femtoqimia _ es aris me-Todi, romelic eqsperimentulad aRwers 10-15 wamis (1 femto = 10-15) ganmavlobaSi mimdinare procesebs qimiuri reaqciis gardamaval mdgomareobaSi, rac gasuli saukunis dasawyisSi verner haizenbergma Teoriulad iwinaswarmetyvela. am meTo-debis materialur-teqnikurma resur-sebma sakmaod mniSvnelovani dafinanseba moiTxova, rasac amerikis mTavroba uyoy-manod asrulebda. Sedegad ki orive Sede-gis avtorebi: ahmed zevaili, erTi mxriv, da, meore mxriv, jon popli da valter koni gasuli saukunis bolos nobelis premiebiT dajildovdnen (samwuxarod,

amis Sesaxeb saqarTveloSi mxolod yur-mokrulad ician). sabunebismetyvelo mecnierebisTvis am meTodis mniSvneloba imdenad didi aRmoCnda, rom dawesda ah-med zevailis saxelobis medali.

cxadia, saqarTveloSi msgavsi dafin-ansebis saSualeba ar arsebobs, aseve ar arsebobs amis politikuri nebac, radgan saxelisuflo sazogadoebaSi naklebad arian gaTviTcnobierebuli imaSi, rom maRali donis sabunebismetyvelo mec-niereba safuZvlad udevs qveynis Zlie-rebas.

cnobilia, rom aTiode wlis win Seiqmna erovnuli samecniero fondi (mkrexelobad migvaCnia am fondisaT-vis rusTavelis saxelis mikuTvneba). am fonds daekisra urTulesi misia, rasac man aSkarad ver gaarTva Tavi. amaSi `wv-lili~ qarTul samecniero sazogadoe-basac miuZRvis. fondis mier gamocxa-debul konkursebs Tan axlda qarTuli naTlimamoba. ufro metic, momravldnen pirovnebebi, romlebic dafinansebiT sargeblobdnen, magram kvlevebSi pra-qtikulad ar monawileoben. amis mizezi gaxldaT is, rom finansdeboda fondSi wardgenili qaRaldebi, xolo mis ukan ra inteleqtualuri da materialur-teqni-

kuri resursi arsebobda, aravis ainte-resebda.

rodesac es sakiTxi daisva, fondma upasuxa, rom msgavsi reviziis Catare-ba fondis SesaZleblobas scildeboda. gamodis, rom fondi Tavis daniSnulebas ver asrulebs, samagierod, dakavebulia sxvadasxva komunisturi prezentacie-bisa da RonisZiebebis gamarTviT.

magram mivubrundeT Cvens problemas, rac sakmarisad gvqonda gasuli sauku-nis bolos da am saukunis dasawyisSi. imis nacvlad, rom Cveni maRali donis mecnie-rebis mier Seqmnili samecniero skolebi SegvenarCunebina da gagveviTarebina, Cven-ma Taobam Seqmna mankieri tradicia. aseTi iyo, magaliTad, saxelSekrulebo Temebi. mecnierebi dakavebuli iyvnen am TemebSi sxvadasxva juris da rangis pirovnebebis CasmiT. darekavdnen zemodan da maTi pro-teJe unda Cagesva TemaSi. am saqmianobaSi Cvenc gvqonda Savi gamocdileba.

sabWoTa kavSiri daiSala, movipoveT damoukidebloba, magram qarTuli naT-limamoba ver moviSaleT. Seiqmna erov-nuli samecniero fondi, romelic saxel-Sekrulebo Temebis STamomavlad mogvev-lina. samecniero proeqtebi, romlebmac granti moipoves, ZiriTadad xelmocaru-li mecnierebis TavSesafrad iqca. cxa-dia, arian profesionali mecnierebic, romlebic, grantSi Casmuli usaqmuri TanamSromlebis Semyure, inertulad asruleben saproeqto kvlevebs, radgan ician, rom maTi Semmowmebeli aravin aris.

samecniero fondSi xSirad icvle-bodnen direqtorebi, magram amiT, ro-gorc wesi, araferi icvleboda. dafin-ansebul proeqtebSi mecnierebi agrZe-lebdnen dromoWmul da araaqtualur kvlevebs, romelTac mokrZalebuli mec-nieruli Rirebuleba gaaCndaT.

cnobilia, rom fondSi yovelwli-urad Sedis 500-mde sakonkurso ganacxa-di. aravin dafiqrebula imaze, rom Cvens patara qveyanaSi yovlad warmoudgene-lia amdeni samecniero jgufis arseboba.

yvelas gvaxsovs, rom pirvelive kon-kursis pirobebSi moTxovnili iyo sami ucxoeli recenzentis wardgena. Tumca maSindelma xelmZRvanelobam swrafad Secvala gadawyvetileba da es saqme Ta-vis Tavze aiRo. Znelia imis dajereba, rom fondis TanamSromlebi proeqtis av-torebze ukeTesad da adekvaturad Sear-Cevdnen saWiro recenzentebs.

samecniero sazogadoebaSi Camoyalib-da grantis profesionalur doneze weris specialistebi, romelTac alRo auRes proeqtis dafinansebis SesaZleblobas. qarTveli mecnierebis megobarma, cnobil-ma fizikosma, nobelis premiis laureatma Jores alfiorovma maT `грантописцы~ Sear-qva. am simaxinjis dasturis ukeTesi Sefa-seba Zneli mosaZebnia.

amrigad, Tu daeufle sagranto proeqtis momxibvlelad weras, dafinan-sebis albaToba mniSvnelovnad gaizrdeba, fondi xom mxolod qaRaldebs afinansebs.

gvinda SevaxsenoT fondis yofil da axlandel xelmZRvanelobas, rom sagran-to dafinanseba pensia ar aris da igi unda ganawildes mniSvnelovani mecnieruli Sedegebis mixedviT, rac ganapirobebs sa-qarTveloSi sabunebismetyvelo mecnie-rebis ganviTarebas. ar aris gasajaroe-buli Tu ra mecnieruli Sedegebia miRe-buli dafinansebuli kvlevebis Sedegad da ra informacia arsebobs maRali rei-tingis mqone JurnalebSi maTi publika-ciebis Sesaxeb.

da bolos, gvinda mivmarToT zemd-gom organoebs _ meti adekvaturoba gamoiCinon fondis xelmZRvanelis da-niSvnisa da mecnierebis organizaciis specialistebis SerCevis dros. gansa-kuTrebuli yuradReba mieqces funda-mentaluri mecnierebis ganviTarebas, radgan igi ganapirobebs gamoyenebiTi kvlevebis warmatebas.

jumber kereseliZe,Tsu-is emeritus-profesori,

qimiis mecnierebaTa doqtori

Tanamedrove sabunebismetyvelo mecnierebis problemebi saqarTveloSi

Page 13: nomerSi saswavlo dargSi Tsu-s axali vice-reqtori hyavsnewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-15 (2186)-2015_web.pdf · Sors iyos, magram `qsova~ namdvilad swori mimarTulebiT daviwyeT

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

13

SurTxia beroSvili

mainc vin iyo kaci, romelsac ukve veR-aravin Secvlis da romelmac Tavisi wasv-liT Seuvsebeli sicariele datova? _ am kiTxvebze pasuxis gacemas filmis avto-ri da reJisori, Tsu-is gazeT `Tbilisis universitetis~ redaqtori nino kakulia Seecada da ariane Wanturias cxovrebis gzis nakvalevs gahyva... filmis avtorma kidev erTxel Segvaxsena: `visi gorisa~ iyo batoni ariane da ra fesvebi kvebavda mis egos... swored am Ziebis Sedegad `ga-cocxldnen~ ariane Wanturias winaprebi ekranze.

filmi kidev erTxel Segvaxsenebs ariane Wanturias mamis _ `zugdidis meWurWleTuxucesis~, XIX-XX saukunis gamorCeuli inteligentis, zugdidis dadianebis sasaxleSi muzeumis damaar-seblis, akaki Wanturias Rvawls qar-Tuli kulturis winaSe, romelmac im droisTvis urTulesi misia itvirTa da darbeuli eklesia-monastrebidan da siZveleTsacavebSi arsebuli wminda na-wilebi Seagrova da gadaarCina. `akakis mama da biZebi sasuliero pirebi iyvnen. albaT winaprebis sisxli yioda masSi, ro-desac akaki Wanturia qarTul eklesiebSi daculi ganZis Senaxva-gadarCeniT iyo gatacebuli. Tumca am sazogadoebriv moRvaweobamdec misi biografia mraval saintereso Strixs moicavs~.

filmSi emociurad aris moTxrobili aseve ariane Wanturias dedis, inglise-li lordis STamomavlis, qeiT uolter bolis cxovreba da misi romantiuli ur-TierToba akaki WanturiasTan. isini ar SeuSindnen cxovrebiseul siZneleebs da londonidan saqarTveloSi Camovidnen, sadac erTad mouxdaT mravali gansacde-lis gadatana.

ariane Wanturias moRvaweobas film-Si madlierebiT ixseneben mSobliuri samegrelos mkvidrni da maTi STamomav-lebi. filmis avtori amomwurav infor-macias gvawvdis `provinciaSi gazrdil kacze, romelic yuradRebamisaqcev in-teligentad imkvidrebs Tavs sazogadoe-baSi”.

`ariane Wanturiam 1956 wels daamTav-ra Tbilisis saxelmwifo universitetis dasavleTevropis enebisa da literatu-ris fakulteti, inglisuri filologiis ganxriT. erTxans, 1961 wlamde saqarT-velos ssr mecnierebaTa akademiis di-mitri uznaZis saxelobis fsiqologiis institutSi inglisuri enis konsultan-tad muSaobda. 1961-2006 wlamde Tbili-sis saxelmwifo universitetis dasav-leTevropis enebisa da literaturis fakultetis inglisuri filologiis kaTedris maswavlebeli iyo, xolo uni-versitetSi ganxorcielebuli reformis Semdeg, 2006 wlidan gardacvalebamde mas mowveuli pedagogis statusi hqon-da. 1969 wlidan paralelurad muSaobda saqarTvelos mecnierebaTa akademiis Jurnal ,,moambeSi” mTavar mTargmnel-redaqtorad. ariane Wanturia sxvadasxva dros TanamSromlobda arqeologiuri kvlevis centrTan, aRmosavleTmcod-neobis institutTan, universitetis qarTvelologiur centrTan, saqarTve-los mecnierebaTa akademiis samecniero biblioTekasTan da sxva. es mciredi biografiuli Strixi mxolod mizerul informacias Seicavs im did da didebul moRvaweobaze, rasac ariane Wanturia eweoda. mowveuli pedagogis statusi, albaT, Zalian Seusabamo iyo im profe-sionalizmTan, riTac gajerebuli iyo misi Rvawli. ariane Wanturias ekuTvnis mravali qarTveli mecnieris naSromTa

inglisurenovani Targmanebi sxvadasxva dargSi _ arqeologia, geologia, eTno-logia, enaTmecniereba, istoria, lite-raturaTmcodneoba, rusTvelologia, fsiqologia, xelovnebaTmcodneoba, hi-drologia, da sxva~.

filmSi mecnieris moRvaweobasa da misi cxovrebis mniSvnelovan detalebs ixseneben samegrelos mkvidrni: anzor siWinava, malxaz Wanturia, bakur gulua, laSa jiqia, mecnieris STamomavali keso Wanturia, aseve, Tsu-is profesorebi: darejan TvalTvaZe, TinaTin margalita-Ze, elguja xinTibiZe, zurab kiknaZe, Su-qia afridoniZe, Jurnalisti gvanji mania da sxvebi.

filmis premieraze damswre sazoga-doebam kidev erTxel gamoxata damoki-debuleba profesor ariane Wanturias mimarT.

`Znelia, filmis naxvis Semdeg emocie-bis gareSe isaubro adamianze, romlis ganvlili gza da moRvaweoba dakavSi-rebuli iyo Tbilisis saxelmwifo uni-versitetTan. Cven kidev erTxel davr-wmundiT, rom swored aseTi adamianebi qmnidnen da momavalSic Seqmnian qarTu-li kulturisa da mecnierebis istorias. mogexsenebaT, mTargmnelobiTi saqmiano-ba urTulesi saqmea. Aariane Wanturias saxeli Cemi drois yvela mecnierisTvis kargad iyo cnobili, radgan mis mier gas-worebuli Targmnili teqstebi yovelT-vis maRal doneze iyo Sesrulebuli. im rTul periodSi, rodesac saqarTvelo sabWoTa kavSiris SemadgenlobaSi iyo da Cveni qveyanac rusul enaze gaxldaT orientirebuli, Cveni kulturis saer-TaSoriso doneze gacnoba Zalian mniSv-nelovani saqme iyo. misasalmebelia, rom Tbilisis saxelmwifo universitetSi kidev erTxel gavixseneT misi Rvawli. es filmi Semounaxavs da Seaxsenebs moma-val Taobebs, rogori iyo am pirovnebis ganvlili gza~, _ ganacxada filmis pre-zentaciaze Tsu-is reqtorma, akademi-kosma lado papavam.

araine Wanturias universitetSi moRvaweobis wlebi gaixsena Tsu-is huma-nitarul mecnierebaTa fakultetis de-kanma, profesorma darejan TvalTvaZem: `didi dro ar gasula mas Semdeg, rac ariane Wanturia didi gulistkiviliT gavacileT am qveynidan. Mmisi axloble-bisTvis da kolegebisTvis TiTqos Zali-an mniSvnelovani etapi damTavrda, rad-gan igi iyo adamiani, romelTanac erTi Sexvedrac ki sakmarisi iyo imisTvis, rom samudamod dagemaxsovrebinaT. batoni ariane, miuxedavad Tavisi asakisa, rudu-nebiT iRvwoda yovel dRe, veravin Seam-Cnevda daRlas, mas sxvanairad ar SeeZ-lo. misi gardacvalebis Semdeg didma sicarielem daisadgura universitetis sivrceSi. Cveni survilia, es Seuvsebeli adgili misma mowafeebma da aRzrdileb-ma Seavson. Cven pirobiTad SevecadeT es sicariele Tvalxiluli gagvexada yvelasTvis. Tsu-is V korpusis erTerT Zalian patara auditorias, sadac man cxovrebis didi nawili gaatara, ariane Wanturias saxeli ewoda. mas udidesi Rvawli miuZRvis universitetis winaSe da am filmiT mis naTel xsovnas pativs mivagebT da visurvoT, rom ariane Wan-turias msgavsi adamianebi kidev mravlad hyavdes Cvens sazogadoebas~, _ ganacxa-da darejan TvalTvaZem.

Tsu-is profesorma TinaTin mar-galitaZem filmis premieraze axali

proeqtis, qarTuli samecniero leqsi-konis paraleluri korpusis mniSvnelo-baze isaubra, romelic ariane Wanturias mier Seqmnili bibliografiisa da Targ-manebis bazaze Seiqmna.

`baton ariane Wanturiaze gamovaqvey-ne mogonebebi, sadac vwer: `samwuxaroa, rom msgavsi adamianebi iSviaTad ibade-bian da uCumrad midian am qveynidan~... masTan xangrZlivi periodis manZilze vimuSave. miuxedavad asakobrivi sxvao-bisa, megobruli urTierToba mqonda. albaT, amitomac dRes Cems xelT aris ori misi xelnaweri Targmani: vaxuSti batoniSvilis `aRwera samefosa saqarT-velosi~ da leonti mrovelis Txzuleba `qarTlis cxovreba~, arc erTi maTgani dabeWdili ar aris. arada batoni arianes survili maTi gamoqveyneba iyo. magram janmrTelobis gauaresebis gamo es ver moaxerxa. am saqmis gagrZeleba ki saSuri saqmea, amitom Tuki batoni arianes STa-momavalTa keTili neba iqneba da Tsu-is administraciis mxardaWera, mis survils aRvasrulebT. es kidev erTi nabiji iqne-ba imisken, rom is saqme dagvirgvindes, risTvisac igi aTwleulebis manZilze iRvwoda~, _ ganacxada Tsu-is xelovne-bis istoriis da Teoriis institutis xe-lmZRvanelma zaza sxirtlaZem.

ariane Wanturias dawyebuli samec-niero saqmianobis gagrZelebis auci-leblobaze isaubra Jurnalistma gvanji maniam, romelic aqtiurad monawileobda filmis momzadebis procesSi. man Tavisi gamosvlisas madloba gadauxada filmis gadamReb jgufs da SesTavaza damswre sa-zogadoebas, rom filmis Cveneba saqarT-velos mecnierebaTa erovnul akademi-aSic gaimarTos, samomavlod ki gamoices wigni ariane Wanturias moRvaweobis Se-saxeb, sadac misi kolegebisa da mowafee-bis mogonebebic daibeWdeba.

`visi gorisa iyo – gavacnobiereT. sai-dan modioda da ra fesvebze aRmocenda _ isic gavigeT. mxolod ar viciT, sruliad saqarTvelom gaiazra Tu ara is drama-tuli realoba, rom is kaci davkargeT, romlis Semcvlelic jerac ver moiZebna. misi memkvidris aRmoCenis molodini ki didia, imdenad didi, rom ariane Wantu-rias saflavTan zugdidSi dRes locu-loben misi sferos momavlis gadarCenasa da axali realobis, axali ubadlo specia-listis dabadebisTvis~, _ aseTia filmis finalis gzavnili, romelic optimistu-rad ganawyobs mnaxvels.

ariane Wanturia _ Seuvsebeli sicariele

ramdeni Cvengan wasuli kacis ver gadavixdiT verasdros amags...

magram is erTi sxva iyo mainc _ kaci, romelic daaklda ... qveyanas!...

mixeil qvliviZis leqsis interpretacia zustad Seesabameba adamians, romelic sami wlis win uxmaurod, yovelgvari pompezuri ceremoniebis gareSe wavida am qveynidan da `Seuvsebeli sicariele~ dagvitova...

cnobili qarTveli mTargmneli, Tsu-is evropuli enebisa da literaturis institutis inglisuri filologiis specialisti, leqsikografi da redaqtori ariane Wanturia saxelovani winaprebis saxelovani STamomavali gaxldaT, romlis cxovrebis gza da moRvaweoba farTo sazogadoebisTvis dRemde arc ise kargad aris nacnobi, arada, Cvens realobaSi swored aseTi adamianebi qmnian namdvil istorias, uCveneben magaliTs momaval Taobebs da utoveben maT WeSmarit faseulobebs. mSobliurma universitetma swored amitom, mTargmnelis Rvawlis saTanadod da-fasebis mizniT, pativi miago mis xsovnas da mimdinare wels Tsu-is universitetis xelmZRvanelobis xelSewyobiT Seiqmna dokumenturi filmi `ariane Wanturia _ Seu-vsebeli sicariele~ (avtori da reJisori Tsu-is gazeT `Tbilisis universitetis~ redaqtori nino kakulia), romlis Cveneba Tbilisis saxelmwifo universitetSi 25 noembers Sedga. premieras Tsu-is reqtori, akademikosi lado papava, profesorebi, cnobili mTargmnelisa da leqsikografis mowafeebi, axloblebi da studentebi dae-swrnen.

ariane Wanturia

Page 14: nomerSi saswavlo dargSi Tsu-s axali vice-reqtori hyavsnewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-15 (2186)-2015_web.pdf · Sors iyos, magram `qsova~ namdvilad swori mimarTulebiT daviwyeT

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

14nato obolaZe

samarTlis meTodebis mi-marTulebiT sam axal sa-mecniero naSromze muSao-

ba sruldeba. kvleva Sida sauni-versiteto safakulteto gran-tis farglebSi sam aqtualur Temaze xorcieldeba. asistent-profesori maka nucubiZe sa-xelmZRvaneloze `samarTlis Teoriis Sesavali~ muSaobs, asistent-profesori laSa bregvaZis naSromi samarTlis sociologiis aspeqtebs Seexeba, asocirebuli profesori lela janaSvili ki resistenciis uf-lebasa da samoqalaqo daumor-Cileblobis Teoriis sakiTxebs ikvlevs. interdisciplinur naSromSi aRniSnuli sakiTxis socialuri da samarTlebrivi aspeqtebia ganxiluli. naSromi 2 Tavisgan Sedgeba: resisten-ciis ufleba da samoqalaqo daumorCileblobis Teoria. pirvel nawilSi ganxilulia re-sistenciis uflebis warmoSoba

da ganviTareba (misi evolucia tiraniidan resistenciis ufle-bis Tanamedrove gamoyenebamde _ istoriuli mimoxilva); re-sistenciis ufleba, ganmanaT-leblebi resistenciis uflebis Sesaxeb (jon lokis koncefcia) da misi definicia; politikuri Sinaarsi da gansxvaveba saxelm-wifo gadatrialebisgan; re-sistenciis uflebis saxeebi -konstituciuri garantiebi da individualuri resistenciis ufleba; resistenciis uflebis Tanamedrove doqtrina; Taname-drove erovnul saxelmwifoTa konstituciebSi ganmtkicebuli ufleba da misi ganxorciele-ba; konkretuli qveynebis maga-liTebis ganxilva da analizi. meore nawilSi ki uSualod sa-moqalaqo daumorCileblobis Teoriuli sakiTxebia Sesuli: samoqalaqo daumorCileblobis Teoria (j. roulzi); gansxvaveba winaaRmdegobis uflebisgan da misi politikuri Sinaarsi; dama-xasiaTebeli niSnebi da ZiriTa-di principebi; kanonis Segne-

bulad uaryofa da samoqalaqo daumorCilebloba; samoqalaqo daumorCileblobis gamoyenebis uflebis konkretul magaliTe-bis ganxilva da samarTlebrivi analizi.

`naSromis mizania winaaRm-degobis uflebisa da samoqala-qo daumorCileblobis fenome-nis evolucia, maT Sesaxeb sxva-dasxva mosazrebaTa Seswavla da analizi. dRes, Tanamedrove msoflioSi, kvlav vxvdebiT sa-moqalaqo daumorCileblobi-sa da winaaRmdegobis uflebis gamoyenebis faqtebs _ arabu-li revoluciebi, postsabWo-Ta qveynebSi ganviTarebuli movlenebi SeiZleba CaiTvalos resistenciis Tanamedrove ga-moyenebis formad. j. roulzis azriT, samoqalaqo daumorCi-leblobis Teoria ki SemuSave-bulia maqsimalurad samarT-lebrivi sazogadoebis mxolod gansakuTrebuli SemTxvevisT-vis _ sazogadoebisaTvis, ro-melic umravles sferoebSi mowesrigebulia, Tumca, mi-

uxedavad amisa, adgili aqvs kanonis ramdenime seriozul darRvevas~, _ ganacxada aso-cirebulma profesorma lela janaSvilma.

`wigns `samarTlis Teoriis Sesavali~ safuZvlad daedeba franguli samarTlis skolis gamocdileba da qarTuli sa-marTlis sistemisa da kanonmde-blobis analizi. masSi ganixile-ba samarTlis Teoriis ZiriTadi cnebebi da konkretuli magali-Tebi qarTuli kanonmdeblobi-dan. aseve, warmodgenili iqneba

qarTuli samarTlis sistemis mi-moxilva, qcevis wesebis, samarT-lis subieqtebisa da qarTuli sakanonmdeblo sistemis anali-zi. saxelmZRvanelo gankuTv-nilia iuridiuli fakultetis studentebisTvis da samarT-lebrivi sakiTxebiT dainterese-buli farTo sazogadoebisTvis~, _ aRniSna asistent-profesorma maka nucubiZem.

iuridiul fakultetze ,,Se-savali samarTalmcodneoba-Si” pirvel semestrSi ikiTxeba. lela janaSvilis gancxadebiT, am dargSi qarTulenovani lite-ratura mwiria. aRniSnuli naS-romebis gamocemis Sedegad ki es problema met-naklebad mogvar-deba. avtorebi kvleviTi samu-Saoebis dasrulebas ianvris da-sawyisisTvis varaudoben. samive naSromi studentebisTvis, pro-fesorebisa da dainteresebuli pirebisTvis Tsu-is iuridiuli fakultetis veb-gverdze iq-neba xelmisawvdomi. kvlevebis gamocema momdevno wlis martSi igegmeba.

axali kvlevebi samarTlis TeoriaSi

Tsu-Si TinaTin wereT-lis 110 wlis iubile aRiniSna. samecniero

konferenciaSi monawileoba profesor-maswavleblebma da studentebma miiRes. RonisZie-bis mniSvnelovani nawili Tina-Tin wereTlis, rogorc mecnie-risa da pirovnebis sazogadoe-bisTvis kidev erTxel wardgenas daeTmo. pirveli mecnieri qali, romelsac mieniWa iuridiul mecnierebaTa jer doqtoris, Semdeg ki profesoris wodeba sisxlis samarTalSi, misma mo-wafeebma, mowafeTa mowafeebma sxvadasxva umaRlesi saswavleb-lebisa da saxelmwifo uwyebe-bis warmomadgenlebma gaixsenes. TinaTin wereTelma sakandidato disertacia sisxlis samarTal-Si 1944 wels TbilisSi daicva, xolo 1949 wels moskovSi mec-nierebaTa akademiis saxelmwi-fosa da samarTlis institutis samecniero sabWos sxdomaze _ sadoqtoro disertacia Temaze „mizezobrivi kavSiri sisxlis samarTalSi“.

TinaTin wereTlis iubile Tsu-is iuridiuli fakultetis sisxlis samarTlis mimarTule-bisa da kriminologiis kvleviTi institutis mier iyo organize-

buli. konferencia Tsu-is re-qtorma vladimer papavam gaxsna, romelic ekonomikis institut-Si moRvaweobisas TinaTin were-Tels piradad icnobda.

`gansakuTrebiT misasalmebe-lia, rom Tsu-is iuridiuli fakultetis sisxlis samarT-lis mimarTulebam pativi miago Rvawlmosili mecnieris, sisx-lis samarTlis fuZemdeblis, mecnierebaTa akademiis wevr-korespondentis, TinaTin we-reTlis 110 wlisTavs. niSandob-livia is, rom ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetSi swavlis dasru-lebis Semdeg TinaTin wereTel-ma samecniero saqmianoba cno-bili iuristis, iuridiuli fa-kultetis erT-erTi damaarse-blis, luarsab andronikaSvilis xelmZRvanelobiT ganagrZo. Ti-naTin wereTlis samecniero sa-qmianobis sferoSi gansakuTre-biT gamoirCeva misi disertacia, Temaze: „mizezobrivi kavSiri sisxlis samarTalSi“, romelic man moskovSi, saxelmwifosa da samarTlis institutis samec-niero sabWos sxdomaze warmate-biT daicva. es naSromi dResac aqtualuria, rogorc saqarT-veloSi, aseve, evropul sisxlis samarTalSi. TinaTin wereTeli wlebis ganmavlobaSi moRva-weobda Tbilisis saxelmwifo universitetSi, aseve, saxelmwi-fosa da samarTlis institutSi, romelic mis saxels atarebs. igi sazRvargareT gamarTul simpoziumebsa da konferen-ciebze aqtiurad monawileobda. gansakuTrebiT mniSvnelovania TinaTin wereTlis samecniero Sromebi, romlebic bolo dros 4 tomad gamoica da am naSromeb-ze iuristTa araerTi Taoba gai-zarda da kvlavac gaizrdeba~, _ ganacxada Tsu-is reqtorma vla-dimer papavam.

TinaTin wereTlis 110 wlis iubilesadmi miZRvnili samec-niero konferencia 24 noembers gaixsna da ori dRis ganmavlo-baSi grZeldeboda. RonisZieba-ze moxsenebebi rogorc profe-sorebma, aseve, studentebmac warmoadgines. maT Soris iyo profesor merab turavas _ `danaSaulis sistema TinaTin wereTlis moZRvrebaSi da misi ganviTarebis Tanamedrove mo-deli~, samarTlis doqtoris qeTevan mWedliSvili-hedrixis - `TinaTin wereTlis maradiuli koncefciebi~, profesor nona Toduas _ `TanaaRmsruleblo-bis sakiTxi Sereuli umoqmedo-biT Cadenil danaSaulSi~, Tsu-is emeritus profesori guram naWyebias _ `danaSaulis cnebis genezisuri modeli da mniSv-neloba~, Tsu-is doqtorantis Tamar maxarobliZis _ `aras-rulwlovanTa sasjelebi axali kanonmdeblobis mixedviT~ da a.S. konferenciaze TinaTin we-reTlis saxelobis studentTa sazogadoebis muSaobis anga-riSic warmoadgines, romelic erTi wlis win profesor maia ivaniZis iniciativiT dafuZnda.

`Sexvedra warmomadgenlo-biTi iyo. eswrebodnen Tina we-reTlis mowafeebi, adamianebi, romlebic Tavad icnobdnen qal-

baton Tinas, masTan erTad Ta-namSromlobdnen da misi mowafe-Ta mowafeebi anu Cveni studen-tebi. konferenciis muSaobaSi monawileoba miiRes sxvadasxva saxelmwifo uwyebis warmomad-genlebma. iyvnen stumrebi quTa-isis akaki wereTlis saxelobis universitetidan, saqarTvelos teqnikuri universitetidan, iliaunidan, rac kidev erTxel mowmobs, rom saqarTveloSi Tina wereTels, rogorc sisxlis sa-marTlis erTerT damfuZnebels did upiratesobas aniWeben. sim-boluri iyo, rom konferencias daeswrnen misi gvaris warmomad-genlebi. maT mogvawodes infor-macia, rom sofel cxrukveTSi gaixsna giorgi wereTlis saxl-muzeumi, sadac Tina wereTlis Sesaxeb sakmaod bevri informa-cia inaxeba.

faqtia, Tina wereTlma wa-ruSleli kvali datova mis mowa-feebSi, dedasaviT iyo maTTvis. Tanac, mas Znel periodSi mouwia moRvaweoba da miuxedavad amisa, qarTul sisxlis samarTalSi evropuli azrovneba Semoitana. iubiles mniSvnelovani nawili iyo is, rom studentebi aqtiu-rad monawileobdnen. es, erTg-varad, simboluric gaxlavT, radgan TinaTin wereTlis Rvaw-li axal Taobasac axsovs da afa-

seben~, _ ganacxada profesorma maia ivaniZem.

`Cemi moxseneba Tina wereTlis cxovrebasa da biografias Seexe-boda. CvenTvis Zalian saintereso da sasargeblo iyo profesorebis merab turavas, nona Toduas, qe-Tevan mWedliSvilis moxsenebebi. gaimarTa Zalian saintereso dis-kusia da saerTo jamSi, vfiqrob, RonisZieba warmatebiT Catarda~, _ aRniSna iuridiuli fakulte-tis III kursis studentma mariam begiaSvilma.

profesori TinaTin wereTeli, mecnierul saqmianobasTan erT-ad sazogadoebriv saqmianobasac eweoda. igi Svidjer airCies qalaq Tbilisis mSromelTa deputate-bis saqalaqo sabWos deputatad, iyo Jurnal „sabWoTa samarTlis“ da Jurnal „saqarTvelos qalis“ saredaqcio kolegiebis wevri. monawileobda saerTaSoriso kongresebsa da simpoziumebSi. mis moxsenebebi aRiarebuli iyo romSi, budapeStSi, moskovsa da poloneTSi gamarTul samecniero konferenciebze.

TinaTin wereTlisadmi miZ-Rvnil samecniero konferen-ciaze warmodgenili moxsenebebi uaxloes momavalSi krebulad gamoicema.

moamzada nato obolaZem

TinaTin wereTlis 110 wlis iubile

lela janaSvili

TinaTin wereTeli

Page 15: nomerSi saswavlo dargSi Tsu-s axali vice-reqtori hyavsnewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-15 (2186)-2015_web.pdf · Sors iyos, magram `qsova~ namdvilad swori mimarTulebiT daviwyeT

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

15

`es mesame Sexvedraa Cemi cxovrebis manZilze, saerTod, ar vxvdebi xolme mkiTxvels~, – aseTi ganacxadi saqarTveloSi erT-erTi yvelaze popularu-li mwerlisa da publicistis mxridan ukve imas mowmobs, ramdenad Rirebuli iyo naira gelaSvilis mkiTxvelisTvis universitetSi gamarTuli Sex-vedra sakmaod zogadi saTau-riT: `saubrebi literaturaze da ara marto...”. gulwrfelad Tu vityviT, swored aseTi sa-Tauri gamoxatavs yvelaze zu-stad im molodins, rasac naira gelaSvilTan Sexvedrisas eli: saubari msoflio literatu-raze, mwerali qalis Semoqme-debaze da, rac mTavaria, pasuxi im ZiriTad SekiTxvaze, rome-lic ase gvawuxebs da romelze pasuxsac uSedegod veZebT xan politikaSi, xan religiaSi, xan istoriaSi da xanac erTmaneT-Si: ratom ver daadga saSveli awmyos da rodis dadgeba is momavali, romelsac Cveni erq-meva?!

`rac marTla ar maZinebs da saSvels ar maZlevs, es aris ganuwyveteli fiqri axalgazr-debsa da bavSvebze, radgan Za-lian mZime qveyanaSi mouwiaT maT cxovreba.

arc vici, ra vuTxra dRes axalgazrdebs! 80-iani wle-bidan moyolebuli sul vwer, vibrZvi megobar mwerlebTan, TanamoazreebTan erTad. TiT-qos Tavi ar dagvizogavs, vi-brZodiT yvela formiT, magram Zalian mZime Sedegebi miviReT sabolood: aRmoCnda, rom ra-sac ki mivaRwieT, Tavidanaa dasawyebi. Cven ver vaRwevT Tavs saqarTvelos, yvelas es saqarTvelo ,,inelebs”, radgan ver avaSeneT. Ddaamsxvria am sa-qarTvelom yvela Tavisi didi Svili da didi adamiani da Caiy-vana miwaSi, radgan mouwyobeli qveyanaa, romelic amsxvrevs advilad adamianebs. amitom saxeli unda davarqvaT yvel-afers, radgan saxelis daur-qmevlobas mojadoebul go-nebamde mivyavarT. Cven Zalian didi energia SevalieT saqarT-velos bunebis gadarCenas. sak-maod saSiS ZalebTan gvixdebo-da Widili: uzarmazari dro da energia waiRo transkavkasiuri rkinigzis magistralma, ro-melsac unda gaengria kavkasio-nis qedi, rac iqneboda aSkara ekologiuri katastrofa da im bunebrivi galavanis garRveva, romelic RmerTma mogvca. Sem-deg iyo brZola xudonhesis winaaRmdeg da sabolood aR-moCnda, rom verc buneba davi-caviT, verc adamiani da verc es qveyana, romelic TandaTan in-greoda!..~ – es is tkivilia, ro-melzec yvela qarTveli mwera-li werda da romelzec dRemde

wers naira gelaSvili. am tki-vilze ki mwerlis pasuxi igivea, rogoric 1994 wels iyo, ro-desac im periodSi popularu-li gazeTis `iveria eqspresis~ redaqtoris moadgilis _ zu-rab gaiparaSvilis didi Txov-niT, naira gelaSvilma werili dawera imJamindel movleneb-Tan dakavSirebiT. sxvaTa So-ris, zurab gaiparaSvili, ro-melic amJamad universitetis biblioTekis xelmZRvanelia, naira gelaSvilis yofili stu-dentia. 1994 weli ki erT-erTi

umZimesi weli iyo saqarTve-los axal istoriaSi: samoqa-laqo omi, dacemuli soxumi, sacxovrebeldakarguli aTia-TasobiT devnili samaCablo-dan da afxazeTidan, sruli ekonomikuri kolafsi, ener-getikuli sibnele da aranairi mxardaWera gare samyarodan: absoluturi imedgacrueba da fiasko, romelic damoukide-blobagamocxadebulma qvey-anam ganicada.

`ar viciT, saidan daviwyoT mizezis Zieba, radgan am mizezs Zalian Sors, Rrmad da far-Tod aqvs gadgmuli fesvi Cvens cxovrebaSi da mizez-Sedegebis iseT baded mosdebia Cvens yo-fierebas, rom mis dadgena-gan-xilvas titanuri Sinagani Sro-ma da didi dro sWirdeba. amis unars Cven jer ver vamJRavnebT da ara mxolod imitom, rom omi da anarqia ar gvaZlevs azrov-nebis saSualebas... Cveni azro-vneba, isedac naklebad rom iyo orientirebuli Tanamedrove saqarTvelos sazogadoebis cxovrebis wesis analizze, elvis siswrafiT ganviTare-bul movlenebs kus nabijiT aedevna ukan, radgan sakmaod

mwiri inteleqtualuri Zale-biT, uxarisxo ganaTlebiTa da uxvi kompleqsebiT Sevxv-diT im dros, romelmac kate-goriulad moiTxova Cvengan yvelaferi amis sapirispiro: qveyana, romelic diplomebis da disertaciebis raodeno-biT msoflioSi lamis erTerT pirvel adgilze idga, yofil sabWoTa respublikebidan TiT-qmis yvelaze moumzadebeli Sexvda axal da rTul sinamdvi-les, rac miuTiTebs siyalbisa da Tavis motyuebisadmi gansa-kuTrebul midrekilebaze.

amdenma sisxlma da ngreva-mac ki ver gaaCina fxizeli da ubralo xedva, obieqturi ana-lizis wyurvili, ver daacxro agresia gansxvavebuli azris mimarT, ver daamsxvria fan-tomebi da stereotipebi, na-cionalisturi miTosi, am ide-ebidan ki aCrdilebi ibadebian. mamardaSvilis enaze ki aCrdi-lebi fataluri ram gaxlavT da ara imitom, rom maTgan CrCile-bi mofarfateben, aramed imi-tom, rom isini sisxliT arian datenilni~, – 1994 wels `ive-ria eqspresisTvis” miwerili es werili universitetSi gamar-Tul Sexvedraze kidev erTxel waikiTxa naira gelaSvilma da,

samwuxarod, 11 wlis Semdegac am werilSi dasmul sakiTxebs simwvave da aqtualoba ar dau-kargavs. maSin es werili war-moudgeneli Tavdasxmis mizezi gaxda: `mec da kavkasiuri sax-lic kinaRam SegvWames yoveli mxridan. sakmarisia Tqva raRac gansxvavebuli, stereotipebi-dan amovardnili da, dResac, asea saqarTveloSi, rom daund-obeli agresia iwyeba! – mixvde-bi, rom pirovnuli poziciebis CaxSoba aris swored erT-erTi mizezi am saerTo dacemulobi-

sa da degradaciisa, rac qvey-anaSia~, – Tumca, naira gelaS-vili sxva mizezebzec esaubra studentebs da radgan igi maT ase iSviaTad xvdeba, ukeTe-sia, Tu mis mTavar saTqmels am werilSi pirdapir, Semoklebis gareSe, moviyvanT: `sinamdvi-le Zalian mZimea saqarTvelo-Si, amas ver gagiadvilebT, arc Cems poeziaSi da prozaSia es gaadvilebuli, magram Cven Seg-viZlia vilaparakoT imaze, rom gacilebiT uaresia sinamdvi-leze Tvalis daxuWva da mis-gan gaqcevis mcdeloba, vidre is, rom Sexedo sinamdviles TvalebSi, miuxedavad mTeli misi saSinelebisa, rac dRes aris saqarTveloSi da moemz-ado masTan Tanacxovrebisa da brZolisTvis. imdenad saSiS ZalebTan aqvs dRes msoflios da saqarTvelosac saqme, rom moumzadebloba ar SeiZleba: es aris teqnokratiul-mafiozu-ri wreebi, uzarmazari finan-sebi da amas vambob am audito-riaSi, sadac arian studente-bi, romlebsac udides pativs vcem, romlebmac imedi Camin-erges, rom axalgazrdoba ar Seegueba sasicocxlo sivrcis ganadgurebas, amden tyuilsa da sicrues. ukve Zalian didi

winaaRmdegoba SexvdaT maT, gansakuTrebiT mxedvelobaSi myavs `mwvane muStis~ wevrebi, romlebmac imTaviTve gadawy-vites, rom icxovron aqtiurad, moqalaqeobrivad da ar Cavard-nen pasiur dinebaSi _ amiT ma-sobriv yofierebas gamoeyvnen isini, didi pasuxismgebloba aiRes, didi tkivili da tvir-Ti, magram unda giTxraT, rom es pozicia sjobia siraqlemis pozas, radgan aqtiuri moqala-qeobrivi pozicia Tqvens sasi-cocxlo Zalebs amoZravebs da

momavalSi geqnebaT saTqmeli, rom iyaviT am problemebSi Car-Tuli da es Tqveni cxovreba, Tqveni biografia gaxdeba; dagrovdeba didi tkivili, ma-gram didi gamocdilebac da aRar Segawuxebs Zalian sindi-si, ratom arafers vakeTebdio! magram esec unda icodeT, rom dartymebi mova, saerTod Za-lian mobilizebulia boroti energia, gansxvavebiT sikeTisa-gan... swored amitom, codna da ganaTleba aris saWiro, namdvi-li, fundamenturi ganaTleba! gaunaTleblobam da sanaxevro ganaTlebam daRupa es qveyana. ganaTlebas ki Zalian didi dro da energia sWirdeba. sakmaod did daZabulobaSi mouwevs aseT axalgazrdas cxovreba – erTi mxriv codnis miRebaze muSaoba, meore mxriv brZola, magram es SesaZlebelia, Tuki ici, rogor moiqce da risTvis iyo mzad. talaxs rom gesvrian, es talaxi CamoirecxeT da gai-areT: es cxovreba talaxiTaa savse da ver gaivli, Tu ar mo-gxvda talaxi. amas nu miaqcevT did yuradRebas. magram mokle-vadian warmatebebze, Cemi rCe-vaa, nu iqneba agebuli Tqveni cxovreba. imuSaveT grZelva-dian warmatebebze, romelic yovelTvis eTikaze da aRzrda-ganaTlebazea dayrdnobili~, – ase damoZRvra mweralma maro mayaSvilis saxelobis darbaz-Si Sekrebili axalgazrdebi da dasasrul, sakuTari leqsic waikiTxa.

`fsalmuni~ (sxvadasxva qarTveli poetis citatebiT Tqmuli saerTo saTqmeli)

`waqceulia Cemi xalxi, waqceulia qalaqSi, mtverSi, moTuxTuxe talaxSi, kuprSi..…aRar mofrenen aqeT lurji

angelozebi,aRar izidavT maT niavi

mwuxarebisa,radgan aq qarni xorSakni Tu

aRmuvldebian...aRarc tye isxams foTols,aRarc mercxali Wyivis,beberi vazic ise mokvda, rom gazafxuli aRar eRirsa!ar eRirsa, aRar eRirsa..da miebara miwas iac, xevSi

mosuli, Wia-matlebis mier Tval da

gulamoWmuli.zecas firuzi daumiwda, miwas zurmuxti, aRar eRirsa gazafxuli, aRar

eRirsa!waqceulia Cemi xalxi,

waqceulia,viTarca alva edems rguli, morCi keTili...~

Mmoamzadalela kurdRelaSvilma

ra uTxra naira gelaSvilma axalgazrdebs?

Page 16: nomerSi saswavlo dargSi Tsu-s axali vice-reqtori hyavsnewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-15 (2186)-2015_web.pdf · Sors iyos, magram `qsova~ namdvilad swori mimarTulebiT daviwyeT

newspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

Tbilisis universiteti

162006 wels gauqmebul vaJa-fSavelas kabinetSi

misi warsuli gabrwyinda

SurTxia beroSvili

L`vaJa-fSavelas gardacvalebidan 100 wlis iubi-leze universitetma mis xsovnas pativi miago. Cven gvjera, rom es oTaxi erT-erTi sayvareli adgili gaxdeba Cveni studentebisTvis, sadac gaimarTeba SemoqmedebiTi saRamoebi. es dRe kidev erTxel mow-mobs, rom vaJa arasdros `wasula~ universitetidan~, _ ganacxada RonisZiebaze Tbilisis saxelmwifo uni-versitetis reqtorma, akademikosma lado papavam, romelmac madloba gadauxada Tsu-is muzeumis dire-qtors maia gurabaniZes da Tsu-is muzeumis ufros specialists mamuka Wanturaias vaJa-fSavelas mud-mivmoqmedi eqspoziciis ganaxlebisTvis.

aRsaniSnavia, rom vaJa-fSavelas kabineti Tbili-sis saxelmwifo universitetSi pirvelad 1961 wels,

profesor grigol kiknaZis iniciativiT daarsda da igi 2006 wlamde funqcionirebda. mas Semdeg ramden-jerme iyo kabinetis aRdgenis mcdeloba, ris Sesaxeb dadgenilebebic arsebobs, magram am dromde ver gan-xorcielda. daaxloebiT erTi wlis win Tsu-is mu-zeumis direqtoris maia gurabaniZis iniciativiT da Tsu-is reqtoris lado papavas xelSewyobiT daigegma vaJa-fSavelas mudmivmoqmedi saeqspozicio darbazis aRdgena da Tsu-is muzeumisTvis mierTeba.

`mniSvnelovania, rom vaJa-fSavelas gardacva-lebidan 100 wlis Tavze gadawyda universitetSi, im oTaxSi, sadac vaJa-fSavelam ukanaskneli dReebi gaatara, memorialuri muzeumi gaxsniliyo. univer-sitetis am fligelSi arsebul lazareTSi gardaicva-la poeti. muzeumSi gamovfineT vaJa-fSavelas gar-dacvalebasTan dakavSirebiT yvela dokumenti, ro-melic im periodSi oficialurad gamoica: uwyebebs Soris mimowerebi, aseve, misi ramdenime xelnaweri. memorialuri muzeumi ganTavsda oTaxSi, sadac didma mweralma ukanaskneli dReebi gaatara. gamoifina poe-tis cxovrebisa da Semoqmedebis amsaxveli masalebi. maT Sorisaa mwerlis dabadebis mowmoba, sxvadasx-va drois cxovrebiseuli sabuTebi, gardacvalebis amsaxveli dokumentebi, mgosnis xelnawerTa asle-bi. aseve poetis niRabi, sawvene, riTac sargeblobda avadmyofi poeti, vaJas mamis, pavle razikaSvilis xe-ljoxi da sxva. muzeumSi ganTavsda vaJas nawarmoebeb-ze Seqmnili cnobili mxatvrebis: lado gudiaSvilis, elene axvledianis, gogi da irakli oCiaurebis, seve-rian maisaSvilis, levan cucqiriZisa da sxvaTa ferwe-ruli, grafikuli da skulpturuli namuSevrebi~, _ ganacxada Tsu-is muzeumis direqtorma maia guraba-niZem.

RonisZiebaze damswre sazogadoebas mimarTa Tsu-is muzeumis ufrosma specialistma, vaJa-fSavelas memorialuri kabinetis dafuZnebis erTerTma inicia-torma mamuka Wanturaiam.

`dRes Cvens universitets zeimi aqvs. tkbil-mwarea es zeimi. tkbilia, radgan universitetSi vaJas samara-disod damkvidrebis aRmniSvnelia; mwarea, radgan igi vaJas gardacvalebas ukavSirdeba. dRes, aq, am oTaxSi, TiTqos Cagvesma 100 wlis win mowyalebis dasTan vaJas saubari. romeli saaTiao _ ukiTxavs did mwerals im sabediswero dRes. samiao _ upasuxia meddas.

`mikvirs, sam saaTamde rogor vicocxle~, _ uT-qvams vaJas.

`imas vgrZnob, rom es saaTi Cemi sicocxlis ukana-skneli saaTiao~.

es gaxldaT Cveni sasiqadulo poetis ukanaskneli sityvebi...

aq, am oTaxSi, samudamod dadumda didi mgos-nis bage. aq, am oTaxSi, daixura geniosi Semoqmedis cxovrebis wigni. magram, rogorc ityvian, Rirseul mamuliSvilebTan sikvdils ra xeli aqvs. vaJa cocxa-lia da icocxlebs manam, sanam iarsebebs qarTuli geni, anu icocxlebs samaradisod.

dRes Cvens sibrZnis taZarSi zeimia. am dRes elod-nen vaJa-fSavelas Semoqmedebis moyvaruli adamianebi

welebis manZilze, am dReze ocnebobda Cveni sasiqa-dulo mecnieri da Rirseuli mamuliSvili, upirvele-si vaJaologi _ grigol kiknaZe, am dRis dadgomas eswrafodnen vaJas poeziis motrfiale saxelovani mecnierebi _ jumber WumburiZe, iuza evgeniZe, ale-qsi WinWarauli, romelTa Rvawlis uTqmeloba umadu-roba iqneboda Cveni mxridan. cxadia, aqve unda movix-senioT ufrosi da umcrosi Taobis mravali mkvleva-ri, romlebmac didi Sroma gaswies vaJas Semoqmedebis Seswavlis saqmeSi. amieridan mniSvnelovani mova-leoba daekisreba vaJas ukanaskneli dReebis mowme am oTaxsac, romelic mTeli saukune mdumarebda da far-To sazogadoebisTvis misi adgil-samyofeli ucnobi iyo. dRes ki vaJa-fSavelas cxovrebisa da Semoqmede-bis amsaxveli dokumentebiT, aseve, misdami miZRvnili qarTvel xelovanTa namuSevrebiT ametyvelda igi. cxadia, momavalSi axal-axali eqsponatebiT Seivseba Cveni gamofena. movlen Taobebi, axalgazrdebiT aiv-seba universitetis auditoriebi, maT Soris Cveni muzeumis oTaxebic. axali drois es gogo-biWebi axal sicocxles moitanen, magram arasdros ityvian uars qarTveli xalxis didi megzurebis: ilia WavWavaZisa da akaki wereTlis brZnul Segonebebze: `eris dacema da gaTaxsireba maSin iwyeba, roca eri Tavisda saube-durod, Tavis istorias iviwyebs~, _ gvmoZRvravda ilia, `vinc sakuTar warsuls iviwyebs, igi momaval-zec xels iRebs~, _ gviqadagebda akaki. didi madloba yvelas, vinc am saSviliSvilo saqmeSi mxarSi amogvid-ga~, _ ganacxada mamuka Wanturaiam.

2006 wels Tbilisis saxelmwifo universitetSi gatarebul egreT wodebul ,,lomaias reformebs” vaJa-fSave-las kabinetic Seewira. swored maSin gauqmda yvela kabineti, rac universitetis wiaRSi funqcionirebda da vaJa-fSavelas kabineti Tsu-is muzeums SeuerTes. es ukanaskneli gadawyvetileba maSindelma reqtorma

misi mrCevlis, metad pativcemuli profesor jumber WumburiZis rCevisTvis angariSis gawevis motiviT miiRo da swored amitom SenarCunda ukve muzeumis farglebSi e.w. vaJas kabineti. zogierTi universitetelisTvis es dramatuli warsuli dRes ukve istorias Cabarda da, Tsu-is reqtoris lado papavas mxardaWeriT, 18 noembers vaJa-fSavelas mudmivmoqmedi eqspozicia swored im oTaxSi gaixsna, sadac saukunis win klasikosi mwerali gar-daicvala. `am movlenas didi simboluri datvirTva aqvs: vaJa-fSavelam Tavisi cxovreba qoxSi daiwyo da univer-sitetSi daasrula, am kabinetis gaxsnac amis dasturia, rom vaJa Tavisi cxovrebiT, Tavisi gardacvalebiT da mTeli misi SemoqmedebiT `gvaiZulebs~ gaviTavisoT misi faseulobebi da Taobebs gadavceT“, _ dRes ukve ase saubrobs vaJa-fSavelas STamomavali, vaJa-fSavelas fondis Tavmjdomare lela razikaSvili, romelic misi didi winapris kabinetis gaxsnas daeswro.

www.tsu.getsunewspaper @ tsu.ge

ÌÈÀÅÀÒÉ ÒÄÃÀØÔÏÒÉ

ÌÈÀÅÀÒÉ ÓÐÄÝÉÀËÉÓÔÉ

ÔÄØÍÉÊÖÒÉ ÒÄÃÀØÔÏÒÉ

×ÏÔÏÊÏÒÄÓÐÏÍÃÄÍÔÉ

ÊÏÌÐ. ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×À

nino kakulia

maia toraZe

manana jurxaZe

ana bolqvaZe

zaza gulaSvili

ÌÉÓÀÌÀÒÈÉ: ÉËÉÀ àÀÅàÀÅÀÞÉÓ

ÂÀÌÆ. 11À

ÒÄÃÊÏËÄÂÉÉÓ ßÄÅÒÄÁÉ:rismag gordeziani, iago kaWkaWiSvili,

nodar xaduri, elene xarabaZe, manana SamiliSvili, Temur nadareiSvili,

lado minaSvili, moris SalikaSvili, nino CixlaZe, giorgi jaiani,

arsen gvenetaZe, irakli kobaxiZe,irakli imedaZe, irma ruxaZe

(Tsu-is me-3

korpusi)

[email protected]

2 22 36 62

tsunewspaper @ tsu.ge