nepriklausomybës diena. Ðv. motiejus, vieversio diena. dël...

Laikraðtis Prienø rajono ir Birðtono kraðto þmonëmsNacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Nr. 15 (9975) * 2017 m. vasario 22 d., treèiadienis Kaina – 0,45 Eur

ISSN 1648-0392

6 p.Ðiandien – mënulio delèia. Saulë teka 7 val. 25 min., leidþiasi 17 val.

41 min. Dienos ilgumas 10 val. 16 min.Vardadieniai: ðiandien – Dargirë, Dargiris, Darvainas, Darvainë,

Darvilas, Darvilë, Darvyda, Darvydas, rytoj – Alva, Alvyra, Butvilas, But-vilë, Butvina, Butvinas, Buvainas, Buvainë, Gantautas, Gantautë, Haraldas,Haroldas, Polikarpas, penktadiená – Elfrida, Elmaras, Elmyra, Gedkanta,Gedmantas, Gedmantë, Gedmas, Goda, Liveta, Livija, Livijus, Motiejus.

Ðiandien – Nusikaltimø aukø rëmimo diena. Vasario 24 – Estijosnepriklausomybës diena. Ðv. Motiejus, Vieversio diena.

Sveikiname!Kiek daug jëgos, ðvelnumo ir gerumo

sutelpa tavo ðirdy.Kiek daug gerø darbø nudirbo tavo

rankos,Kiek daug naktø skaièiavo tavo

mintys ir dejavo tik viena – tavo ðirdis.Tebûna tavo vardas, tavo darbas

ðventas!Tebûna tavo dienos ilgos ir dþiaugs-

mingos,O laikas tekartoja: „Nepalûþti, nepa-

vargti ir gyventi, gyventi“.

Garbingo 80-ojo jubiliejaus proga Marijonà VALATKEVIÈIENÆ,gyv. Prienø r., Stakliðkiø sen., Pikelioniø k., sveikina vyras Alfonsas,dukros Laimutë ir Vilma, þentai Albertas ir Gintautas, anûkai Rasasu vyru Mantu, Ðarûnas su þmona Inga, Rimantas su þmona Igne,Aurimas bei proanûkiai Olivija ir Jomantas.

Dël Generalinio miðkø urëdotaurës varþësi ir Prienø miðkininkai

Vasario 18 dienà Prienø sporto arenoje pirmàkart vyko Lietuvosmiðkininkø krepðinio turnyro „4x4“ Generalinës miðkø urëdijos taureilaimëti treèiosios grupës rungtynës, kuriose dël teisës patekti á didájáfinalà varþësi septynios komandos ið Prienø, Ðakiø, Marijampolësmiðkø urëdijø, Dubravos EMMU, Kazlø Rûdos MMU, Miðkotvarkos ins-tituto ir Aleksandro Stulginskio universiteto.

Prienø miðkø urëdijos krepðininkai.

„Prienø miðkø urëdijos“ komandos sirgaliai pripaþinti geriausia fanø komanda.

(Nukelta á 7 p.)

Autorës nuotraukos

„Dëkingumo“ apdovanojimø nominantai su nominacijas jiemsáteikusiais þinomais kraðtieèiais ir visuomenës veikëjais.

Lietuvos Valstybës atkûrimo dienos minëjimas prasidëjo ðv.Miðiomis Prienø Kristaus apsireiðkimo baþnyèioje. Vëliau, Lais-vës aikðtëje iðkilmingai pakëlus Lietuvos valstybës vëliavà irPrienø kultûros ir laisvalaikio centre atidarius tradicinæ Prienøkraðto meno kûrëjø darbø parodà, skirtà Vasario 16-ajai, septy-niems labiausiai nusipelniusiems Prienø kraðtui þmonëms áteiktiPrienø rajono savivaldybës „Dëkingumo“ apdovanojimai.

Valstybës gimtadienio proga pagerbtiPrienø kraðtui labiausiai nusipelnæ þmonës

Iðkilminga Lietuvos valstybësvëliavos pakëlimo ceremonija

Gausiam bûriui Laisvës aikð-tëje susirinkusiø ðventës dalyviøkartu su choru „Ðilas“, folkloroansambliu „Gija“, „Þiburio“ gim-nazijos ansambliu, Prienø meno

mokyklos jauniø choru giedantTautiðkà giesmæ, buvo iðkeltaLietuvos valstybës vëliava.

Lietuvos kariuomenës Krað-to apsaugos Savanoriø pajëgø,Dariaus ir Girëno apygardos 2 -

(Nukelta á 3 p.)

Lietuvos valstybës vëliavospakëlimo iðkilmëse Laisvës aikðtëje

dalyvavo ir gausus bûrys jaunimo.

Prenumeruoti -pigiau nei pirkti!

„Gyvenimà“ galite uþsiprenumeruotipaðtuose, pas laiðkaneðius, platinimoagentûrose Prienuose ir Birðtone,redakcijoje.

2 p.

PaðventintasAtminimoþenklas

3 p.

Kur irkaraliaivaikðtopësti4 p.

Ðimtadienis –visø ðventë

8p.

2017 m. vasario 22 d. Nr. 15 (9975) 2 p.

Rytas STASELIS

Lietuvai reikia 10 mln.,Vilniui – 1 mln. gyventojø

Ðvæsti valstybines ðventes, tokias, kaip Vasario16-oji, Lietuvos miestelënai tarsi ir iðmoko. Jiems ji - jau ne tik progaprasivolioti ant sofos ar áþiebti kokio alkoholinio gëralo. Pamaþuvalstybinës ðventës bent jau didmiesèiuose tampa ðeimos reikalu:proga iðeiti ir pasiþmonëti su vaikais, sutikti paþástamø, pamojuotivëliavëlëmis ir ákelti nuotraukà - asmenukæ á socialinius tinklus.

Dar koks ketvirtis amþiaus, rasi ir toliau nuo didmiesèiø þiburiøèia gyvenantys þmonës ðvenèiø metu turës daugiau progos jausti bend-rystæ su kaimynais, pakilesnæ nuotaikà, o ir aplinka bus ðviesesnë.Ne tik dël ðviestuvø gatvëse trûkumo ar pertekliaus. Ne nuo vietinio„Lietuvos paðto“ skyriaus buvimo ar nebuvimo.

Nors mokëjimas ðvæsti – jokia vertybë. Iðskyrus tai, kad bend-rumas, kurá pajuntame kuria nors tokia proga, ðiek tiek pagerinabendrà atmosferà, kurioje gyvename.

Tas – geresnës atmosferos, didesnio komforto aplinkoje – veiksnysmûsø gyvenime yra svarbus. Dël to, kad visi stipriai ir sunkiai dirbame.Èia tik iliuzijos tokios tvyro: ið kaimo ðpokinyèios þiûrint, tai mies-telënai viso labo ið kailio neriasi galvodami, kaip visos tautos uþdirbtàeurà praðvilpt pramogoms. Ið miestelënø varpinës mûsø kaimasatrodo vien prasigëræs, traumuojantis vaikus, nieko neveikiantis irgyvenantis ið paðalpø, kurioms ið savo kiðeniø susimeta mokesèiømokëtojai - miestelënai.

Nei viena, nei kita formulë nëra tiksli, nors dalis tiesos ðiojemitologijoje yra. Taèiau tik dalis. Lietuvos didmiesèiuose yra tokiøverslø, tokiø darbø, kurie yra taip intensyvûs, kiekvienam jais uþ-siimanèiam supleðkinantys tiek energijos per darbo savaitæ, kad,tskant, penktadiená neprasieiti per barus – reiðkia prarasti progàatsipalaiduoti. Neneigiu, kad atsipalaiduoti yra ir kitø bûtø. Ypaèmieste. Taèiau neapykantos akimis á vilnieèiø, kaunieèiø, klaipëdieèiøsavaitgalio pramanus þiûrintieji turëtø tiesiog uþjausti didumàdidmiesèiø ofisø planktono. Èia kasdien þmonës veikia átemptojekonkurencinëje aplinkoje, priima sprendimus, vertus ðimtustûkstanèiø, milijonø eurø. Retam, tskant, stogas nepavaþiuoja (þinaubent porà atvejø, kada jauni þmonës, dirbæ prie strateginiø visosLietuvos projektø ir visai ne uþ Vakaruose áprastas algas, turëjosveikatos problemø).

Provincijoje – taip pat ne pyragai. Lyginant sovietmetá, Lietuvoskaime, ko gero, vis dar gyvena per daug þmoniø, kurie neturi neipadoraus darbo, nei veiklos, nei oraus laisvalaikio. Po mano praë-jusiàjà savaitæ iðspausdinto komentaro viena skaitytoja tiesiai ðviesiaiklausë: ar að nebijàs uþspringti sunkiai Lietuvos þemdirbiø uþaugintaduona?

Uþspringti bijau kaip ir kiekvienas þmogus. Taèiau visai ne pasipû-tusia veido iðraiðka norëèiau pasakyti ir kà kita: o jeigu paprastaipusryèiams tepu lenkiðkà sviestà ant estiðkos duonos (ir tà, ir tàperku Vilniaus parduotuvëse), man tas pat gresia? Þinau, kad taip.Tik toji tikimybë visiðkai nepriklauso nuo to, kà að raðau.

Ir globalizacijai sakau – aèiû Dievui – galëdamas pasirinkti tai,kas man skaniau. Taèiau globalizacija verèia mus suktis, dirbti, kon-kuruoti. Besàlygiðkai geriau nei ligi ðiol. Nepaisant iðliks paðto skyriusprie namø, ar kiekvienam reikalingu reikalu laiku atvaþiuos paðtoautomobilis.

Bene didþiausià áspûdá ðiemet padarë ir daug ávairiausiø minèiøá galvà ápûtë pokalbis sausio pradþioje Izraelyje su vienu apie ur-banizacijà globalioje ekonomikos sistemoje iðmananèiu þmogumi.

Jo paprasti klausimai apie Lietuvà buvo du: kiek Lietuvoje gyvenaþmoniø ir kokio dydþio yra didþiausias Lietuvos miestas. Kadaatsakiau „beveik 3 mln.“ ir “daugiau nei 0,5 mln., jo veido iðraiðkàapëmë liûdesys. „Tokie rodikliai gali neleisti jums iðlikti“, - tarëpaðnekovas. Jo nuomone, á Lietuvà reiktø pritraukti tiek þmoniø,kad jø skaièius siektø 8 - 10 mln., o Lietuvos sostinë apysmulkiuregioniniu centru be 1 mln. gyventojø tapti tiesiog neturi ðansø. Kitaiptariant, Vilnius be milijono gyventojø bus tik didelis kaimas. O Lie-tuva – vos áþiûrimas globalios erdvës Kalabibiðkis.

Ar Lietuvos urbanizacijos specialistai yra priëjæ kokiø nors re-ceptø, kà rodo jø þvilgsnis globaliame kontekste.

Ir ðioje diskusijos fazëje (jeigu mano perpasakotos prielaidos yrabent jau vertos dëmesio) prasidëtø gana arðios diskusijos.

1. Tektø iðlaikyti spaudimà tø, kurie imtø nesavu balsu bliauti:tai kà, du treèdaliai Lietuvos gyventojø bûtø nelietuviai? Þinoma,nes net pakvietæ visus emigrantus, tø 8-10 mln. nesusirinktume.

2. Reiktø vaþiuoti per pasaulá ir veþtis Lietuvon perspektyvius,aukðtos pridëtinës vertës verslus èia juos kurdinti ðiltnamiø sàlygom,kad jie èia veiktø, mûsø þmonëms duotø darbo ar bent suteiktø sti-mulà mûsø þmonëms mokytis, kad jie tà darbà dirbti galëtø.

3. Bûtø graþu, kad mûsø kontrrevoliucines nuotaikas rodanèiosaukðtosios mokyklos lanksèiai prisitaikytø prie galimai tokios situa-cijos, nes kitaip jos praþûtø ir joks tikslinis finansavimas jø neiðgelbëtø.

4. Pavyzdþiø juk yra: finansiniø organizacijø duomenø centraiVilniuje ir Kaune, biotechnologijø pramonës ámonës – leidþia uþsi-dirbti globalios rinkos lygio pajamas. Kodël tokiø veiklø Lietuvojenegali bûti daugiau?

5. Reikëtø atsisakyti iliuzijos, kad Lietuvoje mes galime pagamintiviskà ir parduoti bet kokià savo sukurtà paslaugà.

Tik, va, iðsikëlæ tokius tikslus, ar turësime, kas juos ágyvendins.Seimo Kultûros komitetas ar Gedimino 11 bûstinë? Þinote, neáti-kina. Tas lyderis, kuris ið Kultûros komiteto, manding iðvis nesuprantatokiø problemø ir tebegyvena savo Naisiø iliuzijose. Svarbiausiasþmogus ið Gedimino 11 – kol kas netrykðta entuziazmu atsisukti áproblemà, tskant, veidu ar pasivaþinëti po pasaulá kvieèiant investuotiLietuvoj.

Tai kà – siûlysime misijà Prezidentei?

Vasario 15 dienos posëdyje Ta-rybos nariai iðklausë Savivaldybësadministracijos direktoriausEgidijaus Visocko veiklos ata-skaità uþ 2016 m. kuruotas veik-los sritis.

Jo teigimu, praëjusieji metai savi-valdybei buvo reikðmingi ir pakan-kamai sëkmingi – pirmiausia dëlperimto ir pertvarkyto ðilumos ûkio,ásibëgëjusios daugiabuèiø namø re-novacijos, vykdomø finansiniø ási-pareigojimø. Surinkta daugiau mo-kesèiø ir kitø pajamø, paimta ma-þiau ilgalaikiø paskolø, buvo spren-dþiamos socialinio bûsto problemos,parengta ir vykdoma nemaþai inves-ticiniø projektø. E.Visockas, rem-damasis skaièiais, iðsamiai aptarënuveiktus darbus ðvietimo, kultûros,sporto, socialinës paramos, vaiko tei-siø apsaugos, þemës ûkio, energe-tikos, architektûros, urbanistikos irkitose srityse. Nors opozicijos ly-derei Loretai Jakinevièienei bendrosinformacijos pakako, ið administra-cijos direktoriaus ji pasigedo kritiniopoþiûrio, palyginamosios analizës,áþvalgø, kaip bûtø galima tobulintidarbà atskirose srityse. Jai rûpëjogauti atsakymus á konkreèius klau-simus, pvz., kodël Pakuonio seniû-nijoje panaikinta þemës ûkio specia-listo pareigybë, o savivaldybës admi-nistracijoje atleista net 17 darbuoto-jø; koks Teisës ir personalo skyriausatstovavimo teisminëse bylose efek-tyvumas, jeigu Veiveriø T.Þilinskogimnazijos direktorei teko samdytisadvokatà ið ðalies.

E.Visocko ir jam talkinusio Þe-mës ûkio skyriaus vedëjo Donato Ði-mukonio teigimu, Tarybai teks apsi-spræsti dël þemës ûkio ir kaimo plët-ros specialistø etatø maþosiose (su-renkama maþiausiai paraiðkø) Pa-kuonio, Iðlauþo ir Aðmintos seniûni-jose. Buvo paaiðkinta, kad, sumaþëjusdarbo krûviui, savivaldybës vadovaikolegialiai nusprendë 9 kaimiðkoseseniûnijose palikti 8,25 etato. Ðiuometu Pakuonio ir Aðmintos seniû-nijas kuruoja vienas specialistas, dalisarèiau Iðlauþo esanèiø kaimø (Lau-kiðkiø, Purvininkø, Ðaltupio) pri-skirta Iðlauþo seniûnijos specialistësaptarnaujamai teritorijai. Atsakyda-mas á klausimà dël darbuotojø atlei-dimo, E.Visockas teigë, kad jø kaitanatûrali – vieni iðëjo ið darbo dël pen-sinio amþiaus, kiti – dël ligos, todëlnëra vieno paaiðkinimo.

Këlë klausimà dël veiklosspragø Þemës ûkio skyriuje

Bendruomeniø ir kaimo reikaløkomiteto pirmininkas MartynasButkevièius kritiðkai vertino admi-nistracijos direktoriaus ataskaità apieveiklà þemës ûkio srityje. Anot jo,vien tik Þemës ûkio skyriuje prob-lemø apstu, o ið ataskaitos neaiðku,kaip ketinama jas spræsti. Pagrindiniutrûkumu M.Butkevièius ávardino tai,kad skyrius atitrûkæs nuo realiø ûki-ninkø problemø, dirba neefektyviai.Tarybos nario teigimu, to prieþastis– Þemës ûkio skyriaus vedëjas D.Ði-mukonis tuo paèiu metu eina Inves-ticijø skyriaus vedëjo pareigas, daly-

vauja komisijø darbe. Administraci-jos direktorius E.Visockas sutiko,kad vedëjo krûvis yra didelis ir paþa-dëjo iki sëjos ðá klausimà iðspræsti,tiesa, netikslino, kokiu bûdu.

Priekaiðtavo dël nepakankamodëmesio verslui

Ir svarstant administracijos di-rektoriaus ataskaità, kuriai vienbal-siai pritarta, ir Prienø rajono savi-valdybës 2017 – 2019 m. strategináveiklos planà, Tarybos nariai ávardi-no dar vienà silpnà grandá. Jø tei-gimu, rajone bûtina ákurti Verslo irturizmo informacijos centrà. Merasprasitarë, kad ðia kryptimi dirbama,laukiama, kada bus paskelbtas Ûkioministerijos kuruojamø projektøðaukimas.

Vis dëlto Jonui Vilioniui atrodë,kad savivaldybë padarë ne viskà, kadrajone galëtø kurtis naujos versloámonës – nebëra valstybinës þemëssklypø su nutiestomis komunikaci-jomis, kuriuos bûtø galima iðsinuo-moti, ne pirkti, per maþai lëðø ski-riama smulkiajam verslui remti. Beverslo „injekcijø“, infrastruktûraskurdëja, kraðtas tuðtëja, virsta vienpensininkø gyvenamàja vietove.

Meras A.Vaicekauskas pripaþi-no, kad J.Vilionio pasisakyme yratiesos, taèiau, anot jo, valstybinës þe-mës dar yra apleistø ámoniø ( pvz.,siuvimo fabriko, pieninës) teritori-jose, buvusiame kariniame mieste-lyje, todël galima patarpininkauti dëlðiø ámoniø perpirkimo.

Svarstant Prienø rajono savival-dybës aplinkos apsaugos rëmimospecialiosios programos 2016 metøpriemoniø vykdymo ataskaità ir2017 metø sàmatà, Ekonominësplëtros, finansø ir investicijø komi-teto pirmininkë Angelë Bajorienënustebo, kodël kasmet lieka neási-savintø ðios programos lëðø. Dis-kusijø metu buvo pateikta pasiûly-mø, kurie paskatintø bendruome-nes, sporto klubus, mokyklas ir kituspareiðkëjus aktyviau pretenduoti áðias tikslines lëðas.

Atmetë Vyriausybës atstovo teikimà

Tarybos nariai vienbalsiai atmetëVyriausybës atstovo teikimà, kuriuosavivaldybei buvo priminta apie tai,kad nesilaikoma ástatymø, ir parei-kalauta dvinaræ vietinës rinkliavosuþ komunaliniø atliekø surinkimàkainà taikyti ne nuo 2017 m. liepos1 d., kaip buvo nustatyta gruodá vy-

kusiame Tarybos posëdyje, bet pus-meèiu anksèiau – nuo sausio 1 d.

Aiðkinamajame raðte iðdëstytiargumentai, kodël Prienø rajono sa-vivaldybë vëluoja (dvinarë kaina tu-rëjo ásigalioti nuo 2016 m. liepos 1d.). Paaiðkinta, kad savivaldybë savoveiksmus atliekø tvarkymo sistemo-je derina kartu su Alytaus regionosavivaldybëmis, kurios yra UABAlytaus regiono atliekø tvarkymocentro akcininkës. Juos reglamen-tuoja vienodi vietinës rinkliavos uþkomunaliniø atliekø surinkimà ið at-liekø turëtojø ir atliekø tvarkymànuostatai ir vietinës rinkliavos skai-èiavimo metodika. Paruoðiamiejiðiø dokumentø ágyvendinimo darbaibuvo vykdomi kartu, prieðingu atve-ju Prienø rajono savivaldybei bûtøtekæ vienai prisiimti administravimokaðtus, o gyventojams mokëti dides-næ vietinæ rinkliavà.

Patvirtino 2017 m. biudþetàSvarbiausias savivaldybës fi-

nansinis dokumentas – 2017 metøbiudþeto pajamø planas – buvo ap-svarstytas su visomis suinteresuoto-mis grupëmis, kurios pateikë nema-þai pasiûlymø ir pastabø, galbût to-dël Tarybos posëdyje jis buvo pa-tvirtintas be aðtresniø diskusijø. Kaipteigë Finansø skyriaus vedëja NijolëPauþienë, ðiemet planuojama gauti21 257,9 tûkst. eurø pajamø, beveiktiek pat, kiek ir pernai. 774,0 tûkst.eurø ið metø pradþios lëðø likuèionukreipta iðlaidoms dengti. Biudþe-tas bus vykdomas pagal septyniasprogramas. Meras A.Vaicekauskas,komentuodamas naujàjá biudþetà,teigë, kad biudþetinëms ástaigoms jispalankus, bus stengiamasi patenkin-ti ir „ásisenëjusius“ jø poreikius, pvz.,susijusius su remontu ar apðvietimu.Pasak mero, iððûkiu gali tapti euro-piniø projektø koofinansavimas iðbiudþeto, nes skolintis savivaldybëgalës tik tiek, kiek pajëgs gràþinti pa-skolø.

A.Bajorienë pasidþiaugë, kadbiudþetas nëra krizinis, ir kvietë su-rasti ðiek tiek lëðø ið visuomeniniøpaskatø dirbanèiø bendruomeniøpirmininkø ir seniûnaièiø telefonobei transporto iðlaidoms kompen-suoti. Mero teigimu, visuomeninin-kus skatinti reikia, bet siûlë tai darytikitais bûdais – organizuoti paþin-tines iðvykas, kuriø metu jie galëtøpasisemti darbo patirties.

Diskutavo ávairiais klausimaisÐia proga iðsakytos pastabos dël

to, kad Prienø mieste trûksta gëlynø,ypaè prie paminklø, pasigendamatualetø, nepakankama informacijossklaida, kaimiðkø vietoviø gyventojairajono vadovus norëtø matyti daþ-niau, nei per rinkimus ir ataskaiti-nius. Kitais sprendimais „iðpurentadirva“ Pociûnø aerodromo turtoperëmimui savivaldybës þinion; at-kreiptas biudþetiniø ástaigø vadovødëmesys á tai, kad laiku likviduotønuraðytà turtà; paskelbta apie Vie-ðøjø darbø programos pradþià nuokovo 1 d.; patvirtintas Prienø rajonosavivaldybës 2017 m. socialiniø pa-slaugø planas; nustatytas didþiausiasleistinas pareigybiø skaièius Socia-liniø paslaugø centre – papildomaiásteigta 7,5 etato darbui su socialinësrizikos ðeimomis.

Dalë Lazauskienë

Pritarë administracijosdirektoriaus ataskaitai

Sugadinta turto turgavietëjeVasario14 d. Prienø r. PK gautas

moters praneðimas apie tai, jog Prie-nø turgavietëje apgadintos jai pri-klausanèio prekybos kiosko apsau-ginës þaliuzës.

SmurtasVasario 16 d. apie 16 val. Stak-

liðkiø seniûnijoje, Vyðniûnø kaime,32 -ejø metø neblaivus (2,77 prom.alkoholio) vyras smurtavo prieð me-tais vyresnæ þmonà. Átariamasis buvosulaikytas ir uþdarytas á areðtinæ.

RadinysVasario 16 d. apie 22 val. 55 min.

Veiveriø seniûnijoje, Gyviø kaime,sustabdþius automobilá „Audi A6Avant“ patikrinimui, pas já vairavusávyrà (g. 1997 m.) striukës kiðenëjerasta ir paimta, átariama, augalinëskilmës narkotiniø medþiagø.

VagystëVasario 16 d. apie 20 val. Prie-

nuose, Kæstuèio gatvëje, moteris na-muose pasigedo piniginës, kuriojebuvo jos vardu iðduota banko mo-këjimo kortelë bei jos sugyventiniovardu iðduotas asmens ir asmenstapatybës kortelë. Ið banko sàskaitosdingo 190 eurø.

Uþ vairo – neblaiviVasario 19 d. apie 11 val. 50 min.

Veiveriø miestelyje neblaivi (2,1

prom. alkoholio) 31 – eriø metømoteris vairavo automobilá „Mazda6“. Vairuotoja buvo sulaikyta iruþdaryta á areðtinæ.

Vasario 17 d. 2.36 val. gautaspraneðimas, kad Prienuose, Kalnøg., dega garaþas (galimai nuokraunamo akumuliatoriaus).Dalis garaþo ið vidaus degë atviraliepsna. Aprûko garaþas, jamebuvæs automobilis bei iðdegë dalismedinio stalo, stovëjusio garaþe.

Parengta pagal Alytausapskrities VPK ir Kauno APGV

pirminæ informacijà

2017 m. vasario 22 d.3 p. Nr. 15 (9975)

osios rinktinës kariai iððovë trissalves: „Uþ Tëvynæ“, „Uþ Lietuvosnepriklausomybæ“, ir „Uþ Lietuvosþmones“.

Susirinkusiuosius su Lietuvosvalstybës atkûrimo diena sveikinoPrienø rajono savivaldybës meropavaduotojas Algis Marcinkevièius.

Vasario 16-osios Lietuva ir joskûrëjai iðkëlë tas dvasines ir pilietinesvertybes, kurios kelioms lietuviøkartoms per okupacijas padëjo ið-saugoti þmoniðkàjà savigarbà, gink-luoto ir neginkluoto bei kultûriniopasiprieðinimo dvasià, atvedusià ámûsø dienø Atgimimà ir Nepri-klausomybës atkûrimà. Dëkojant,kad jau 99 metus turime atkurtà savovalstybæ, buvo padëta gëliø prie Lais-vës aukuro.

Parodoje – peraðtuoniasdeðimt darbø

Lietuvos valstybës atkûrimodienos proga jau dvideðimt devintàkartà buvo surengta Prienø kraðtomeno kûrëjø darbø paroda. Ðiaismetais parodoje eksponuojami 82tapybos, tekstilës, fotografijos, skulp-tûros, keramikos ir dekoratyvinëstaikomosios dailës darbai, kuriuoskûrë 31 menininkas.

Parodos dalyvius pasveikino iruþ parodà menininkams padëkojoPrienø rajono savivaldybës administ-racijos direktorius Egidijus Visoc-kas.

Prienø kultûros ir laisvalaikiocentro direktorë Virginija Nau-dþiûtë visus pasveikino su ðia mûsøtautai ypatinga ðvente, linkëjo kurti,bûti stipriems ir nepasiduoti glo-baliems vëjams, o parodos dalyviamsáteikë padëkas.

Parodos atidarymo proga muzi-kinius kûrinius dovanojo Jiezno mu-zikos mokyklos ir Prienø meno mo-kyklos jungtinis mokytojø ansamb-lis.

„Dëkingumo“ apdovanojimai– septyniems nominantams

Ðventinis minëjimas ir apdo-vanojimø áteikimo ceremonija pra-sidëjo prisimenant akcijà „UþraðykLietuvos vardà kitaip“, vykusià va-sario 3 -iàjà Revuonos parke, klau-santis Prienø abiturientø minèiø apie

laisvæ, Lietuvà ir groþintis ðokiø stu-dijos „Solo“ atliekama choreogra-fine kompozicija.

Visiems kartu su „Þiburio“ gim-nazistu Luku Bartuliu sugiedojusTautiðkà giesmæ, minëjimo dalyviuspasveikino Prienø rajono savival-dybës meras Alvydas Vaicekauskasir Seimo narys Andrius Palionis.

Apdovanojimai „Dëkingumas“ásteigti 2007 m. ir skiriami labiausiainusipelniusiems Prienø kraðto þmo-nëms uþ uolø ir sàþiningà darbà, uþsvarø indëlá kuriant rajono gyventojøkultûrinæ, ekonominæ, socialinæ irdvasinæ gerovæ, uþ reikðmingus ne-atlygintinus darbus bendruomenëslabui.

Mero potvarkiu sudaryta darbogrupë apsvarstë dvideðimt gyventojøpasiûlytø kandidatø ir iðrinko sep-tynis nominantus, kuriems buvoáteikti Prienø rajono savivaldybësapdovanojimø „Dëkingumas“ sim-boliai, sukurti specialiai Prienø krað-tui labiausiai nusipelniusiems þmo-nëms apdovanoti.

Stiklo skulptûros autorius - þino-mas menininkas Remigijus Kriukas,juvelyrinë dalis atlikta Rimanto Mic-kaus. Kuriant skulptûrà sujungtosdvi medþiagos – stiklas ir melchio-ras.

Nominacija „Uþ kultûros paveldopuoselëjimà“ apdovanotas VytautasGusas. Nominacija jam áteikta uþJiezno kraðto vardo, istorijos, geo-grafijos garsinimà, toponimikosiðaiðkinimà ir sklaidà, kasdiená neat-lygintinà darbà istorinæ atmintá per-keliant á ðiandienà, uþ bûsimà Pacøgrafystës muziejø.

Apdovanojimà jam áteikë krað-tietis LR Seimo narys Andrius Pa-lionis.

Nominacija „Metø poelgis“ áteik-ta Aldonai ir Gediminui Krasnic-kams uþ tolerancijà, supratimà,pagarbà sau ir kitiems. Jø gerumodëka mama su trimis vaikais apsi-gyveno ðalia Ðilavoto esanèioje Gedi-mino tëviðkëje kur kas geresnëmisgyvenimo sàlygomis, nei gyveno ikiðiol.

Apdovanojimà jiems áteikë krað-tietë, buvusi Kauno valstybinio mu-zikinio teatro solistë, pedagogë, do-centë Birutë Sodaitytë, kuri gera-

dariams dar ir bilietus á Kauno vals-tybiná muzikiná teatrà padovanojo.

Nominacija „Uþ savanorystæ“ ap-dovanotas individualios ámonës Vi-do Rusecko lentpjûvë ir UAB „Per-Arne List Baltija“ savininkas VidasRuseckas. Veiveriø kraðte gimæs no-minantas èia kuria ir pleèia savo vers-là bei daþnai pagelbëja savo kraðtogyventojams, ástaigoms ir organiza-cijoms, rûpinasi maldos namais, yranuolatinis ir vienas didþiausiø se-niûnijos renginiø rëmëjas.

Apdovanojimà jam áteikë LRSeimo narë, buvusi teisingumo vice-ministrë, valstybës kontrolierë,Europos Audito rûmø narë, finansøministrë Rasa Budbergytë.

Nominacija „Uþ Prienø vardogarsinimà“ apdovanotas VeiveriøAntano Kuèingio meno mokyklosdirektorius Mindaugas Labanaus-kas. Apdovanojimas jam paskirtasuþ tarptautiniø bei respublikiniøkonkursø bei kitø renginiø organiza-vimà, kurie reprezentuoja ne tik Vei-veriø A.Kuèingio meno mokyklà,bet ir Prienø rajonà, uþ uþmegztusnaujus prieniðkiø bendradarbiavimoryðius su Lenkijos, Rusijos, Latvijos,Èekijos, Estijos, Suomijos, Baltaru-sijos bei mûsø rajono ir ðalies muzi-kos ir meno mokyklomis, uþ moki-niø dalyvavimà respublikiniuose irtarptautiniuose konkursuose, festi-valiuose. Kadangi Mindaugas ðven-tëje negalëjo dalyvauti, nes buvo ið-

vykæs ið Lietuvos, jam skirtà apdo-vanojimà ið raðytojo, poeto, eseistoDonaldo Kajoko rankø atsiëmë Re-da Labanauskienë.

Nominacija „Metø ðviesuolis“áteikta Prienø kraðto muziejaus pa-dalinio Ðilavoto „Davatkynas“ mu-ziejininkei Marijai Danguolei Lin-cevièienei. Ji apdovanota uþ dar2000 -aisiais pradëtà „Davatkyno“tvarkymà, uþ istorinës medþiagoskaupimà, uþ daugybës kultûriniørenginiø, kuriø dëka á Prienø kraðtàsugráþta garsûs Ðilavoto þmonës, or-ganizavimà, uþ nuolatinæ nuoðirdþiàir prasmingà veiklà.

Apdovanojimà jai áteikë kraðtie-tis, þurnalistas, politikos veikëjasÈeslovas Iðkauskas.

Nominacija „Uþ indëlá á Prienøkraðto ekonomikà“ áteikta UAB „Lie-paloto lentpjûvë“ vadovui Jonui Lu-kaðevièiui. Jis apdovanotas uþ tai,kad prisideda sprendþiant ávairausamþiaus kaimo þmoniø problemas,puoselëjant kultûros paveldà, padedavieniðiems asmenims, socialiai rem-tinoms ðeimoms apsirûpinti kietuo-ju kuru, yra nuolatinis ávairiø se-niûnijos renginiø, vasaros ðvenèiørëmëjas ir dalyvis bei yra atsakingasvadovas, atidus pavaldiniø ir kitødarbuotojø lûkesèiams, jø ðeimy-ninëms problemoms.

Apdovanojimà jam áteikë eko-nomistas, politinis veikëjas Edmun-das Þilevièius.

Nominacija „Uþ gyvenimo pasie-kimus“ apdovanota mokytoja, tau-todailininkë, kraðtotyrininkë, mu-ziejininkë, kolekcininkë Irena Ged-minaitë, ðiais metais pasitiksianti 80-ties metø jubiliejø. Raseiniø rajonegimusi, nuo 1967 m. ji dirba ir gy-vena Pakuonyje. Èia rûpinosi, kadmokiniai suvoktø senoliø buitá, jøpuoselëtas vertybes, rinko senuosiusverslø ir buities árankius, namø audi-mo drabuþius, baþnyèios eksponatusir kitas senienas, ákûrë mokyklos mu-ziejø, kaupë medþiagà apie tautodai-lininkus. Tautodailininkë yra sukû-rusi per 400 ávairiø darbø: nutapiusipaveikslø, nupynusi juostø, vàðeliuir virbalais nunërusi daugybæ serve-tëliø, drabuþiø, pagaminusi Uþgavë-niø kaukiø, ið ðiaudø suriðusi keliasdeðimtis sodø. Bûti ávertinta uþ gy-venimo pasiekimus I.Gedminaitënusipelnë nuolatine savo nesavanau-diðka kûrybine, ðvietëjiðka, kultûrospaveldo puoselëjimo veikla.

Apdovanojimà jai áteikë filoso-fas, filosofijos mokslø daktaras, pro-fesorius, politinis bei visuomenësveikëjas, signataras Bronislavas Juo-zas Kuzmickas.

Lietuvos Valstybës atkûrimo die-nos proga koncertavo Panevëþiomuzikinio teatro simfoninis orkest-ras (vyriausiasis dirigentas Vidman-tas Kapuèinskas) bei solistai OnaKolobovaitë ir Liudas Mikalauskas.

Laima Duoblienë

Valstybës gimtadienio proga pagerbti Prienø kraðtuilabiausiai nusipelnæ þmonës

(Atkelta ið 1 p.)

Autorës nuotraukosTradicinës Vasario 16 -osios parodos Prienø KLC dalyviai.

Tà nelemtà lapkrièio 13 d. vaka-rà Èempionas, iðleidæs bendraþygius,liko vienas tvarkyti dokumentus. Ke-turioliktosios rytà Vilkø sodybà ap-supæs MGB karinis dalinys pradëjodaryti kratà, aplink namà badë dur-tuvais, ieðkodami bunkerio. Muðëðeimininkà, reikalaudami parodytibunkerá, tas gynësi nieko neþinàs.Neaptikæ nieko, pasitraukë toliaunuo namo, su kaþkuo kalbëjosi perracijà. Gráþæ ið karto priëjo prie na-mo lauko sienos ir rado ventiliacijosangà. Ir tada pradëjo lupti namo vi-daus grindis. Èempionas supratoiðdavystæ ir pradëjo naikinti ðtabodokumentus. Baudëjai ðeimininkàástûmë á slëptuvæ praneðti, kad pasi-duotø. Atsakymas - „Nepasiduosiu“.Baigæs sunaikinti viskà, Èempionasnusiðovë.

MGB kareiviai iðsiveþë þuvusájáir ðeimininkà á Veiverius. Vilkienë,paliepusi 4 metukø dukrytei bëgti,pati, bijodama kankinimø, irgi bëgo,

kad jà nuðautø. Mergaitë pabëgo, oVilkienæ pagavæ þiauriai sumuðë. Ið-vaþiavus èekistams ir atëjus kaimy-nams, po kiek laiko pradëjo judëti iratsigavo. Ðeimininkas Vilkas buvonuteistas, o I. Vilkienë slapstësi. Duk-rytë Danutë turëjo slapstytis viena,nes mama bijojo, kad dukros kartusu ja nesuimtø ir nepatalpintø vaikønamuose Rusijoj.

Jonas Valenta g. 1917 m. Mari-jamplës vls., Trakiðkiø k., gausioje ðei-moje, kurioje augo 3 broliai ir 4 seserys.

Jonas, baigæs Marijampolësamatø mokyklà, tarnavo Lietuvoskariuomenëje. Tuo paèiu metu lankëkarininkø kursus. Jam suteiktas pus-karininkio laipsnis. 1944 m. vasariomën. tapo generolo Plechavièiaus va-dovaujamos Lietuvos Vietinës rink-tinës kariu. Prasidëjus antrajai oku-pacijai, pradëjo slapstytis ir 1944 m.rudená ástojo á partizanus. Vadovavobûriui. 1947 m. pavasará paskirtasGeleþinio Vilko rinktinës rikiuotës

skyriaus virðininku. Po metø – rink-tinës Ûkio skyriaus virðininku. Nuo1949 m. pavasario - Vytauto rinktinësÞvalgybos skyriaus virðininkas. Þu-vus Geleþinio Vilko rinktinës vaduiTigrui, gràþintas atgal ir paskirtasrinktinës vadu.

Jono Valentos – Èempiono þuvi-mo vietoje pastatytas LGGRTC

Atminimo þenklas.Alvos Sidaravièienës iniciatyva

2017 m. vasario 16 -osios iðvakarëseAtminimo þenklà paðventino ka-riuomenës kapelionas mjr. EdvardasBaniulis. Dalyvavo sodybos, kuriojevyko mûðis, ðeimininkë I.Vilkienësu dukra Danute Geruliene, par-tizano sûnënas Gintautas Baltruðai-

tis, giminës, kaimynai, laisvës kovødalyviai, tremtiniai, LDK Vyteniobataliono kariai, ðauliai, Atsargoskarininkø sàjungos atstovai. Padëtagëliø, uþdegtos þvakelës, sugiedotashimnas. Bataliono kariai iððovë gar-bës salves.

Aldona VilutienëLaisvës kovø dalyvë

Paðventintas Atminimo þenklasPrienø rajono Prankiðkiø kaime partizanø rëmëjams Vilkams su-

tikus jø sodyboje 1949 m. Tauro apygardos Geleþinio Vilko rinktinëspartizanai ásirengë ðtabo bunkerá. Jame ásikûrë rinktinës vadas JonasValenta – Èempionas su ðtabo darbuotojais. Ðtabo pareigûnai, globo-jami ðeimininkø, neilgai ramiai jautësi.

2017 m. vasario 22 d. Nr. 15 (9975) 4 p.

Jau ne kartà laikraðèio pus-lapiuose gvildenome prienið-kiams itin opià vieðøjø tualetø te-mà. Metai bëga, valdþios keièia-si, taèiau problema iðlieka ta pati– mieste tualetø beveik nedau-gëja.

Tvarkingas tualetas –autobusø stotyje

Bene vienintelë vieta, kur, pri-spyrus reikalui, gali uþeiti miestelë-nai ir miesto sveèiai – autobusø sto-ties tualetas. Ðiuo metu jis atrakintasnuo 6.30 val. iki 19 val., o vasarà veiksilgiau. Tualetu naudotis galima ne-mokamai. Tualete buvo atliktas ne-didelis remontas – pakeisti klozetai,perdaþytos sienos, pakeistos laukodurys, árengta kriauklë, veidrodis, pa-talpa ðildoma.

- Iki europinio lygio dar toli, bet,palyginti su tuo, kas buvo, jau dauggeriau. O jei ir lankytojai elgtøsieuropietiðkai, bûtø visai gerai, - teigiatualetà priþiûrinèios UAB „Prienøbutø ûkis“ vadovas Algis Valatka. –Kapitalinio remonto tualete darytineapsimoka, nes jau greitai prasidësautobusø stoties rekonstrukcija, ku-rios metu bus árengti ir nauji tualetai.

Tualetas, kad ir ne „europinis“yra, taèiau rodykliø ir nuorodø, kurjá rasti, nëra. Vietiniams gal tai ir nëraproblema, taèiau kaip kelià á tualetàsurasti miesto sveèiams?

Miesto centre vieðàjátualetà rasti sunku

Kalbinti prieniðkiai sakë, kadvieðiausiu tualetu miesto centre lai-ko tualetà, esantá Kultûros centre. Taipatvirtino ir pirmoji uþkalbintapraeivë.

- Anksèiau, jei prireikdavo, eida-vau á tualetà savivaldybëje, bet dabarten árengtos „tvoros“ ir taip lengvainepakliûsi – reikia sakyti, kur ir koeini. Dabar einu á Kultûros centrotualetà. Nors budinèios moteriðkësá tokius lankytojus þiûri be meilës, oir pats jautiesi tarsi nusikaltëlis, betkà daryti? – kalbëjo prisistatyti ne-panorusi pusamþë moteris.

Prieð kelerius metus buvo pla-nuojama vieðà tualetà pastatyti aikð-telëje prie garaþø, uþ gërimø par-duotuvës. Taèiau, neradus lëðø, ðiidëja liko neágyvendinta.

Tad ir eina þmonës á restoranà, á

Kultûros centrà, á savivaldybæ.Restorano „Berþas“ darbuotojos

sako, kad jos, þinodamos, jog þmo-nës ne ið gero ateina ir pasipraðo átualetà, juos áleidþia. Taèiau pykstaant tø, kurie pasinaudojæ ne tik kadnepadëkoja, bet ir palieka pridergæ,prilaistæ, priðiukðlinæ.

Dël tos prieþasties Kultûros irlaisvalaikio centre esantys tualetai,jei nevyksta renginys, bûna uþrakinti.Budinèios moterys visiems papra-ðiusiems duoda raktà, taèiau tai, kàranda kai kuriems, ypaè jauniemslankytojams, iðëjus, sako, kad gëdanet pasakoti.

Ir savivaldybëje, nesvarbu, kadyra „tvora“, á tualetà áleidþiami visinorintys.

Didþiausia gëda – tualetasprie ðventoriaus tvorosVargu ar Prienø miesto istorijoje

yra uþfiksuota, kada buvo pastatytastualetas prie baþnyèios ðventoriaustvoros, taèiau ne tik jauni, bet ir vy-resni prieniðkiai sako, kad tà bûdelæprisimena tiek, kiek ir save.

Prienø parapijos klebonas JonasBaliûnas, á kurio „darþà“ dël netvar-kos tualete daþniausiai ir krenta prie-kaiðtø akmenys, sako, kad tualetasjiems teisiðkai nepriklauso. Pasakklebono, tualetas stovi uþ ðvento-riaus tvoros savivaldybës þemëje irlankosi jame toli graþu ne tik atëju-sieji á baþnyèià, bet ir sportuojantysnetoli esanèioje aikðtelëje, ir praei-viai. Ðiltuoju metø laiku su bamba-liais rankose netoliese daþnai ásitaisoir prastos reputacijos prieniðkiai.

- Neapsikentæ smarvës ir netvar-kos, mes pasirûpiname, kad tualetàiðvalytø porà kartø per metus – kadbûtø iðsiurbtas jo turinys. Duobëjerandama ne tik tai, kà priklausytørasti, bet ir ðiukðliø, kuriø didþiàjàdalá sudaro buteliai, - kalbëjo klebo-nas.

Jo teigimu, apie ðià problemà jisnuolat kalbasi su savivaldybës vado-vais ir kiekvienà kartà iðgirsta paþadà,kad bus svarstoma, tariamasi, spren-dþiama.

- Gaila, kad jau keturiolika metø– tiek laiko að dirbu Prienuose – nie-kas ið esmës nesikeièia. O juk tualetas

Kur ir karaliai vaikðto pësti

– viso miesto veidas, - sakë J.Baliû-nas.

Gal tualetas galëtø bûti pastaty-tas ðalia baþnyèios, ðventoriuje? Kle-bono J.Baliûno teigimu, teoriðkaitaip, taèiau praktiðkai tai padarytibûtø sudëtinga, nes Prienø Kristausapsireiðkimo baþnyèia – kultûros pa-veldo objektas, áraðytas á nekilnoja-møjø kultûros vertybiø registrà, todëlstatiniams ðalia jos taikomi ypatingireikalavimai. Jo manymu, problemabûtø iðspræsta, jei naujas tualetas bûtøpastatytas netoli sporto aikðtelës argaraþø. Juo galëtø naudotis ir baþ-nyèios lankytojai, kuriø (kaip „ne-tikëta“) dauguma yra prieniðkiai, irsportuojantys, ir einantys pro ðalá.

Bus naujas tualetas!Prienø rajono savivaldybës admi-

nistracijos direktorius Egidijus Vi-sockas tvirtina, kad mieste jau yrapastatyti du biotualetai (prie „Àþuo-lo“ progimnazijos ir ðalia senøjø ka-piniø), ir jie pasiteisino. Tualetus pri-þiûrinti ámonë vasarà juos valo iriðtuðtina kartà ar du per savaitæ, þie-mà – reèiau. Tokius tualetus ið pra-dþiø buvo ketinama pastatyti ir þe-miau baþnyèios, ðalia sporto aikð-telës.

Pasak E.Visocko, iðanalizavussituacijà, paaiðkëjo, kad ðioje vietojeyra nutiesti nuotekø tinklai, yra ga-limybë atvesti vandená, todël tikslin-giau statyti stacionarø tualetà. Tai irketinama padaryti. Tad, kaip paþa-dëjo administracijos direktorius, ikivasaros ðalia garaþø turëtø atsirastigelþbetoninis dviejø ar trijø kabinøtualetas.

Tikëkimës, kad paþadas bus ið-pildytas ir miesto centre bus tualetas,á kurá nesigëdysime nukreipti irmiesto sveèiø.

O koks likimas laukia prie ðven-toriaus tvoros esanèios bûdelës, bussvarstoma. Administracijos direkto-riaus manymu, greièiausiai ji bus nu-griauta.

Minima ir Tarptautinëtualetø diena

Lapkrièio 19-oji – Tarptautinëtualetø diena. Tai diena, kurià ska-tinama sutvarkyti apleistus lau-ko tualetus, árengti naujus. Ðià dienànustatë Tarptautinë tualetø organi-zacija ir parinko lapkrièio 19-osiosdatà. Steigëjas Dþekas Simas tikisi,jog ði diena kels ne tik ðypsenà, betpadës apvalyti aplinkà, sustabdy-ti infekcijø plitimà.

Tikëkimës, kad ðiais metais mi-nint ðià Tarptautinæ dienà Prienuosebus vienu padoriu tualetu daugiau.

Laima Duoblienë

Bene vienintelë vieta, kur, pri-spyrus reikalui, gali uþeiti miestelë-nai ir miesto sveèiai – autobusø sto-ties tualetas.

Diskusijos dël ðios „bûdelës“ tæsiasi jau daugiau kaip 10 metø.

Vienas ið mieste pastatytø biotualetø.

Autorës nuotraukos

Sausio mënesá aplinkosaugi-ninkai intensyviai vykdë aplinko-sauginæ akcijà „Kaminukas“, ku-rios tikslas – paskatinti kuo ma-þiau terðti aplinkos orà, tinkamaitvarkyti ir rûðiuoti, o ne degintiatliekas. Vykdant akcijà „Kami-nukas“ sausio mënesá organi-zuoti 4 reidai ir grubiø paþeidimønebuvo nustatyta. Keletas asme-nø áspëti, kad krosnyse bûtø degi-namas tik tokiam katilui skirtaskuras. Galbût tai nuolat vykdomøakcijø nuopelnas, o gal ir didëjaþmoniø sàmoningumas bei rû-pestis dël savo ir aplinkiniø svei-katos.

Sausio mënesá taip pat buvo vyk-domi reidai þvejybos ir medþioklëspaþeidimams iðaiðkinti. Padidintasdëmesys buvo skirtas lydekø apsau-gai.

Primename, kad Mëgëjø þvejy-bos vidaus vandenyse taisyklës nuosausio 1 d. iki balandþio 20 d. drau-dþia masalui naudoti gyvà þuvelæ irnuo vasario 1 d. iki balandþio 20 d.draudþia gaudyti lydekas. Informuo-jame, kad lydekø gaudymas draudi-mo laikotarpiu panaudojant mëgë-jiðkos þûklës árankius, taip pat ir pa-naudojant draudþiamus þvejybosárankius ar draudþiamu bûdu, pagalnuo sausio 1 d. ásigaliojusá Administ-raciniø nusiþengimø kodeksà uþ-traukia baudà nuo 120 iki 300 eurø,su paþeidimo padarymo árankiø beipriemoniø konfiskavimu. Be to, pa-þeidëjams uþ neteisëtai sugautà vienàlydekà teks atlyginti 66 eurø þalàgamtai.

Sausio mënesá vandens telkiniusuþklojus ledui, aplinkosaugininkaiatliko deguonies matavimus Prienørajono eþeruose. Dþiugu, kad tikrin-tuose eþeruose (Lieliaus, Jiezno, Pa-zelvës, Verbliûdo) deguonies kiekisbuvo pakankamas, þuvø dusimasnenustatytas.

Vykdant valstybinæ aplinkos ap-saugos kontrolæ, Alytaus RAAD

Prienø agentûros pareigûnai sausiomënesá suraðë 9 administracinius tei-sës paþeidimø protokolus.

Suraðyti net 7 administracinioteisës paþeidimo protokolai uþ þve-jybà neturint mëgëjø þvejybos leidi-mo. Þvejyba neturint leidimo uþ-traukia áspëjimà ar baudà pilieèiamsnuo 10 iki 60 eurø su paþeidimo pa-darymo árankiø ir priemoniø konfis-kavimu ar, be konfiskavimo.

Taip pat sausá buvo suraðyti 2 ad-ministracinio teisës paþeidimo pro-tokolai uþ netinkamà buitiniø nuo-tekø tvarkymà. Nuotekos ið per-sipildþiusiø rezervuarø buvo iðpiltosá aplinkà. Toks paþeidimas uþtraukiabaudà pilieèiams nuo 60 iki 300eurø, o juridiniø asmenø vadovamsar kitiems atsakingiems asmenims– nuo 170 iki 1170 eurø. Taip patasmenims, padariusiems toká pa-þeidimà, tenka atlyginti þalà, padarytàaplinkai. Primename, kad buitiniønuotekø rezervuarai turi bûti san-darûs ir árengti laikantis jiems nuo-tekø reglamente nustatytø reikala-vimø, o juose kaupiamos nuotekosturi bûti iðveþamos á nuotekø valy-mo árenginius, ir tai gali atlikti tikámonës, turinèios tam leidimus.

Raginame gyventojus nebûtiabejingiems ir átariant aplinkos ap-saugos reikalavimø paþeidimus in-formuoti apie tai Prienø aplinkosapsaugos agentûrà tel. (8 319) 61732(darbo valandomis) arba tel. 112 (nedarbo metu).

Alytaus regiono aplinkosapsaugos departamento Prienø

agentûros informacija

Aplinkosaugininkai informuoja

Vandens kietumà nulemia ávai-rûs iðtirpusiø polivalentiniø metaløjonai, daugiausia – kalcio ir magniokatijonai. Lietaus vanduo yra minkð-tas, jame nedaug mineraliniø me-dþiagø. Kaip pastebi Nacionaliniomaisto ir veterinarijos rizikos verti-nimo instituto specialistai, minera-linëmis medþiagomis vanduo pra-turtëja „keliaudamas“ per dirvoþemáir uolienas.

Kaitinant kietà vandená, jameesantys kalcis ir magnis sudaro ne-tirpias druskas, kurias vadiname„kalkëmis“. Ðios kelia tam tikrøproblemø buityje: vonioje ir virtuvëjematome baltas apnaðas ant kera-miniø plyteliø ir èiaupø, o virduliuo-se, skalbimo maðinose, vandens ðil-dytuvuose, t. y. ten, kur vanduo kai-tinamas, susidaro „kalkiø“ sluoksnis,todël maþëja ðiø prietaisø efekty-vumas, didëja energijos sànaudos.

Kalcis ir magnis - labai svarbûsþmogaus fiziologijoje. Pagrindinis jøðaltinis þmogui yra maistas, taèiauPasaulio sveikatos organizacija pa-þymi, kad kai kuriems þmonëms

geriamasis vanduo gali bûti svarbuskalcio ir magnio ðaltinis.

Daug studijø nurodo, kad yra at-virkðtinis ryðys tarp ðirdies ir krau-jagysliø ligø ir vandens kietumo, kal-cio ar magnio. Deja, rezultatai nëranuoseklûs. Hipotezë dël vandenskietumo ir ðirdies bei kraujagysliøligø kol kas nëra patvirtinta. Visgi,turimi duomenys leidþia manyti,kad mirtingumas nuo ðirdies ir krau-jagysliø ligø maþëja didëjant magniokiekiui geriamajame vandenyje.

Pasaulio sveikatos organizacijapaþymi, kad „nors atlikti epidemio-loginiai tyrimai nurodo, kad magnisar vandens kietumas gali apsaugotinuo mirtingumo dël ðirdies ir krauja-gysliø ligø, taèiau prieþastinis ryðysnëra nustatytas. Tyrimai tæsiami, ta-èiau iki ðiol nëra surinkta pakanka-mai duomenø, kad bûtø galima pa-siûlyti maþiausias ir didþiausiasleistinas ðiø mineraliniø medþiagøkoncentracijas, nes suvartojamø mi-neraliniø medþiagø kiekis priklauso

(Nuke l ta á 7 p . )

Ar kietas vanduo – problema?Tradiciðkai vandens kietumas apibûdinamas kaip vandens gali-

mybë reaguoti su muilu – kai vanduo kietas, muilas prastai putoja.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikosvertinimo instituto informacija

2017 m. vasario 22 d.5 p. Nr. 15 (9975)

Labai ðaltà vasario treèiadienáá Veiverius atvyko didelis bûrysstudentø. Tai - Stasio Lozoraièiosenjorø akademijos, jungianèios420 labai smalsiø, energingøklausytojø, Turizmo ir paveldo fa-kulteto klausytojai. Studijos api-ma be galo daug gyvenimo srièiø,yra labai patrauklios. Turizmo irpaveldo fakulteto vasario mëne-sio plane buvo paskaita - iðvyka„Apie kà byloja Veiveriai? Sve-èiuose pas kunigà KazimieràSkuèà“.

Veiveriø bendruomenës centrasmielai atsiliepë á praðymà priimtiðiuos studentus. Kartu su KlebonuK. Skuèu, seniûnija, miestelio bib-lioteka, muziejumi, Meno mokyklasveèiams papasakojome apie isto-rijos apipintà, dainuojanèià, nerims-tanèià Veiveriø seniûnijà. Susitiki-mas su Klebonu Kazimieru, kaipsakë patys studentai, prailgino jø gy-venimus bent keleriais metais. Vi-sada nuoðirdþiai bendraujantis, links-mo bûdo, kupinas gyvenimiðkos pa-tirties Klebonas Kazimieras priëmësveèius savo „Rimorystës“ muzie-juje, leido prisiliesti prie istorijos, pa-justi pirmosios nepriklausomos Lie-tuvos kariuomenës dvelksmà. Visusuþkrëtë gera nuotaika, linksmais pa-sakojimais suteikë stiprybës ir svei-katos kiekvienam.

Ðiltoje seniûnijos salëje vos tilpo

didelis bûrys studentø, kur jiems apieVeiverius ir Vokietijos miestà Viurc-burgà jungiantá angelà papasakojobibliotekininkë O.Venckûnienë.Angelo istorija siekia grafø Godlevs-kiø laikus, kai Veiveriuose buvo pa-statyta baþnyèia. Angelo ðilumà jau-èia kiekvienas veiverietis. Apie po-kario istorijos sunkø tarpsná ir akty-vø Veiveriø kraðto þmoniø dalyva-vimà jame papasakojo Juozo LukðosDaumanto muziejaus muziejininkëJ. Kaþdailienë. Graþia A. Kuèingiomeno mokyklos muzika studentuspradþiugino mokytojos A. Bereiðie-nës paruoðta programa. Bendrau-dami su smalsiais ir jaunatviðkaissenjorais dþiaugëmës, kad galimekalbëti apie ilgà ir prasmingà Lie-tuvos istorijà, ëjusià pro mûsø seniû-nijà tai lëtais sunkiais, tai lengvaisskubiais þingsniais. Napoleono pa-likti pëdsakai, kankliø ilgesinga mu-zika, medicinos istorijos puslapis,mokytojø seminarijos knyga, paðtokelio atkarpa, partizanø kovø atgar-

siai ir dar daug daug spalvø, kuriomisseniûnija spalvino ir tebespalvinavisos Lietuvos istorijà.

Studentams iðvykstant sutarëme,kad tokiø energingø ir smalsiø sen-jorø yra ir mûsø kraðte ir labai svarbuatidaryti S.Lozoraièio akademijosfilialà mûsø seniûnijoje. Seniûno V.Ramanausko padovanoti lankstinu-kai, pasakojantys apie seniûnijà, suþa-dino smalsumà, ir sveèiai paþadëjoapsilankyti ðiltu metu, kada galësdaugiau pasivaikðèioti po Veiveriusir Skriaudþius. Veiveriø bendruome-nës centras labai dþiaugiasi, kad kiek-vienam susitikimui, organizuojamamrenginiui ar akcijai pritaria seniûnija,mokyklos, biblioteka, muziejus, kul-tûros centras, visi gyventojai. Prienørajono savivaldybei aèiû, kad pa-remia bendruomenës veiklas ir mesgalime ne tik organizuoti renginu-kus, bet ir su ðilta arbata sutikti sve-èius.

Daiva Venclovienë

Sutikome senjorø akademijos studentus

Akelaitienë Rasa, Strielèiø k.Aliukonis Jonas, Liepaloto k.Aukðtakalnienë Izabelë, Dambravos k., Iðlauþo p.Bakys A., PrienaiBaniðauskienë, PrienaiBartusevièius A., Kaðoniø k., Jiezno p.Blekaitis Algimantas, Rûdupio k.Bubnienë Marija, Èiudiðkiø k., Iðlauþo p.Bubnys Vytautas, Rutkiðkiø k., Iðlauþo p.Daukðys Domininkas, Pakumprio k., Iðlauþo p.Drûlienë D., Kalveliðkiø k., Ðilavoto p.Gronberg Antanina, Þarijø k., Balbieriðkio p.Grûðelionienë Natalija, Kaðoniø k., Jiezno p.Juodienë Teresë, JieznasJasinskaitë V. I., PrienaiJurkðienë J., SkriaudþiaiKabaðinskaitë Albina, Strielèiø k.Kazakevièienë Birutë, SkriaudþiaiKazakevièienë Bronë, Vëþioniø k., Jiezno p.Klimaitë Anelë, Bagrëno k.Krilavièienë Ona, VeiveriaiKrilavièius Vytas, BalbieriðkisKrûvelis Antanas, UþuguostisKuncevièienë Stefanija, BalbieriðkisLazdauskienë Ona Danutë, Bagrëno k.Majauskas Juozas, VyðniûnaiMarèiukaitienë Ona, Aðmintos k.Marcinkevièienë Antanina, PakuonisMikailienë Snieguolë, Stuomenø k., Ðilavoto p.Mikulevièienë Albina, BirðtonasPadvelskienë Bronë, PrienaiPetkevièienë Irena, PrienaiPilkauskienë Ona, Þarstos k., Ðilavoto p.Radzevièiûtë Ona, PrienaiRadþiûnienë J., Ingavangio k., Ðilavoto p.Raiþytë Genë, Medþioniø k., Stakliðkiø p.Raklevièienë Dalia, BirðtonasRasimas Sigitas, Laukiðkiø k., Iðlauþo p.Ribinskienë Bronë, PakuonisRinkevièienë J., PrienaiSeniûnas Jonas, IðlauþasSenovaitienë Aldona, PrienaiStadulytë Lilija, Geruliø k., Balbieriðkio p.Statkevièienë Anastazija, Uþbaliø k., N. Ûtos p.Stravinskienë Marija, Ðiauliðkiø k.Ðalèiûtë Ingrida, Iðlauþo k.Ðeðkienë Elvyra, StakliðkësÐukevièienë Anelë, BalbieriðkisÐuliauskienë Teresë, PrienaiValûnas Jonas, PrienaiVilkas J., Naujasis KlebiðkisVyðniauskas Vincas, Geruliø k., Balbieriðkio p.Þigas Juozas, Pikelioniø k., Jiezno p.Þiûkienë Natalija, Birðtono vienkiemisÞukauskienë Laimutë, ÐilavotasÞvirblienë Danguolë, Birðtonas

Prizus galite atsiimti redakcijoje. Jeigu neturite galimybësatvykti, skambinkite á redakcijà tel.: 60012 arba 8 605 19 327.

„Gyvenimo“ prenumeratos þaidimo laimëtojai

Kiekvienas þmogus turi rûpin-tis savo akimis, nes rega – vie-nas svarbiausiø þmogaus jutimø.Taèiau yra tokiø akiø ligø, kuriosregëjimà gali atimti. Viena ið jø– katarakta.

Katarakta – læðiukosudrumstëjimas

Katarakta – akiø liga, iðsivystantidël læðiuko skaidrumo sumaþëjimo,drumsèiø formavimosi. Tai viena iðypaè sparèiai plintanèiø akiø ligø.Katarakta daþniausiai uþklumpa vy-resnio amþiaus þmones, kadangi bë-gant metams akies læðiuko struktûrakeièiasi, jis darosi maþai elastingastodël maþëja læðiuko skaidrumas.Ankstyvose ligos vystymosi stadijoseakies læðiukas drumstëja po truputá,todël staigaus regëjimo pablogëjimogalima ir nepastebëti.

Kataraktos simptomaiPagrindinis ligos simptomas –

palaipsniui blogëjantis regëjimasviena arba abiem akimis. Daþnai ser-gantieji katarakta skundþiasi „rûku“prieð akis, daiktai matomi neryðkiai,dvigubinasi daiktø atvaizdai, sunku

vairuoti automobilá tamsiu paros me-tu, blogiau matyti saulëtà dienà.Katarakta gali sukelti jautrumà ryð-kiai ðviesai, spalvos tampa blankios,gali prireikti daþnai keisti akinius.Sergant katarakta tampa sudëtingaatlikti áprastinius kasdienius darbus,uþsiimti mëgstama veikla (skaitymu,mezgimu, rankdarbiais, maisto ga-minimu). Kai læðiuko skaidrumasima trukdyti áprastinei veiklai, rei-këtø ilgai nedelsiant pasikonsultuotisu gydytoju.

Ðiuolaikiðkas kataraktosgydymas

Pradëjus vystytis kataraktai me-dikamentais jos sustabdyti neámano-ma, vienintelis gydymo bûdas – chi-rurginë akies læðiuko pakeitimo ope-racija. Daugeliu atvejø kataraktos

operacijos atliekamos netaikantbendrosios anestezijos, o vietiðkai,vaistø pagalba nujautrinant aká. To-dël operacijos metu þmogus iðliekasàmoningas, taèiau visiðkai nejauèiaskausmo. Anksèiau atliekant tokiàoperacijà tekdavo akyje padaryti ga-na didelá pjûvá, kurá susiuvus, rage-nos randas gydavo apie pusæ metø.Tuo tarpu dabar, naudojant ðiuolai-kiðkà mikrochirurginæ árangà – fa-koemulsifikatoriø, sudrumstëjæslæðiukas iðsiurbiamas pro 2 - 3 mmdydþio pjûvá ir vietoj jo implantuo-jamas dirbtinis. Kataraktos operacijaneskausminga, pjûviai labai maþi,todël jø siûti nereikia. Operacijapaprastai uþtrunka apie 30 min., pooperacijos nereikalingas stacionarusgydymas, pacientas gali vykti namo.

Diagnozë – katarakta: simptomai, gydymas

Modernios ir saugios operacijos.Akiø chirurgijos centras – tai modernià árangà ir profesionalià darbuotojø komandà turintis specializuotas

oftalmologinës chirurgijos centras, kuris padës Jums iðspræsti regos problemas. Akiø chirurgijos centras suteikiapacientams galimybæ kreiptis á aukðèiausios kvalifikacijos specialistus nelaukiant eilëse, gauti profesionaliàpagalbà, ypatingà dëmesá. Ðiame centre dirba profesionali patyrusiø specialistø komanda, operacijas atlieka savosrities profesionalas – gyd. Saulius Aèas, kuris atliko ne vienà ypaè sudëtingà akiø operacijà, kas leido ágytineákainojamos patirties. Visa naudojama áranga yra labai patikima, pagaminta savo srities lyderiø pasaulyje –vokieèiø kompanijos „Carls Zeiss“ ir amerikieèiø „Alcon“.

Jeigu susilpnëjæs regëjimas tapo trukdþiu Jûsø darbe ar áprastiniame gyvenime, nedelskite ir patikëkite savoregos problemas ðios srities profesionalams. Daþnai pacientai á gydytojà kreipiasi ligai toli paþengus – esant tikðviesos jutimui, kas gali turëti neigiamos átakos operacijos rezultatams. Atstatyti regëjimà vëlyvosiose kataraktosstadijose – ámanoma, taèiau tokios operacijos eiga visada sunkesnë, padidëja pooperaciniø komplikacijø rizika,regëjimas atsistato per ilgesná laikotarpá. Todël ypaè svarbu laiku atkreipti dëmesá á pirminius ligos poþymius,neleisti kataraktai progresuoti iki aklumo.

Visus, kuriems gydytojai diagnozavo kataraktà ir reikia atlikti operacijà, kvieèiame á „Akiøchirurgijos centrà“, esantá Savanoriø pr. 66, Kaune. Ðiuolaikinë mikrochirurginë áranga,kokybiðkos priemonës, profesionali patyrusiø specialistø komanda padës pasiekti puikiørezultatø. Registruokitës telefonu (8 37) 750 805. www.akiuchirurgija.lt Uþs.Nr.07

Pradedama priklausomybës ligø centrø pertvarkaSveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovybë pradeda

priklausomybës ligø centrø (PLC) pertvarkà, kuria siekiama plëstiávairiomis priklausomybës ligomis sergantiems þmonëms reikalingaspaslaugas, efektyviai koordinuoti jø vadybà bei atsisakyti pertekliniøpaslaugø, kurios teikiamos ðiuo metu kai kuriuose ið jø.

Tuo tikslu Vilniaus PLC pertvarkomas á Priklausomybiø gydymo irreabilitacijos centrà, ið kurio bus koordinuojama likusiø centrø Kaune,Klaipëdoje, Ðiauliuose ir Panevëþyje veikla.

„Pirmiausia labai svarbu uþtikrinti, kad pacientai, sergantys ávairiomispriklausomybëmis, pavyzdþiui, priklausomi nuo alkoholio, narkotikø,turintieji priklausomybiø azartiniams loðimams, kompiuteriams, valgymosutrikimø, gautø kokybiðkas paslaugas, kuriø, deja, ne visada gauna. Be to,ðie penki priklausomybës ligø centrai, nepaisant to, kad jø tikslai turi bûtivienodi, veikia skirtingai, nëra vieningo poþiûrio á problemø sprendimà irpagalbà þmonëms. Taip pat yra ir neefektyvus valdymas kai kuriuose ið jø“, -sako sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.

Parengta pagal SAM informacijà

2017 m. vasario 22 d. Nr. 15 (9975) 6 p.

Á VA IRÛSÁVA IRÛSÁVA IRÛSÁVA IRÛSÁVA IRÛSAmþinàj á a t i ls á . . .

Amþinybës taku iðkeliavus Laisvës kovø dalyvei OnuteiLAUKAITIENEI, jos ðeimà ir artimuosius nuoðirdþiai uþ-jauèia LPKTS Prienø filialo taryba.

Petras ALBERTAVIÈIUS(1951.01.29 – 2017.02.15)

Ilgametis irklavimo ir leng-vosios atletikos treneris Pet-ras Albertavièius sausio 29 d.pasitiko savo 66-àjá gimtadie-ná. Deja, kito – Valstybës –gimtadienio sulaukti nebuvolemta. Trenerio gyvybë uþgesoVasario 16 -osios iðvakarëse.

P. Albertavièius daug metødirbo Prienuose vaikø ir jauni-mo irklavimo ir lengvosios at-letikos treneriu, Birðtono sporto draugijos „Þalgiris“ pir-mininku, 2008 metais ákûrë Prienø irklavimo klubà. P. Alber-tavièius buvo irklavimo sporto entuziastas. Per daugelá sportuiatiduotø metø iðugdë ne vienà tituluotà irkluotojà, buvo pirmasisolimpieèio Rolando Maðèinsko, Europos jauniø irklavimoèempionato bronzos medalininkø broliø Vytauto ir AndriausLapatiukø treneris. Aistra irklavimui buvo uþdegæs ir savo dukràGabrielæ bei sûnø Pauliø. Savo auklëtiniams jis buvo ne tiktreneris, bet ir puikus, geras draugas.

Uþ nuopelnus sportui P. Albertavièiui buvo suteikta nusi-pelniusio nacionalinës kategorijos trenerio kategorija. Jis buvoapdovanotas KKSD aukso medaliu „Uþ nuopelnus Lietuvossportui“ (1991, 2006, 2011), medaliu „Uþ sporto pergales“(2010, 2011), Prezidentës Dalios Grybauskaitës padëka (2010,2011), LTOK Olimpine þvaigþde. (2011).

Prienø sporto bendruomenë

Pro memoriam

Prienø turguje perki, savo kraðtà tu remi!!!

Palma PUGAÈIAUSKAITË

Vasario treèiojo ðeðtadienio rytà virð turgaus sunkiaisklaidësi migla. Apniukæs dangus ir paþliugusi þemë pir-këjams nuotaikos negadino. „Ar matët, kaip varnosplûkësi po paskutiná sniegà – atlydá pranaðavo“, - atkreipëdëmesá pirkëjas Antanas, einantis „pasirinkti varþtø irkitokiø detaliø traktoriukui paremontuoti“. „Pirksiu irguminius batus. Pastebëjau, jog yra didelis jø pasi-rinkimas. Kaime juk prireiks. Savo gyvenime iðbrai-dþiojau ir po molëtà þemæ, klimpo batai, kai ëjau paskuiplûgà, klimpo ir á ..., nenoriu negraþiai pasakyti, bet su-prasit - kai rankomis mëþdavau verðiø fermà... Manovaikai, kai vaikðèioti pradëjo, labai mëgo „kepti ið moliobandeles“. Dþiaugiuosi, kad jie iðsaugojo meilæ þemei irvisi, sugráþæ á tëviðkæ, skuba apþiûrëti laukø.Taigi nereikiabijoti iðsipurvinti batø“, - patarë malonus pirkëjas. Uþ-klaustas, ar sëjos ir kitus darbus pradeda pagal mënuliokalendoriø, gerbiamas Antanas ir vël ðiltai nusijuokë,sakydamas, kad su etnologu profesoriumi Klimka nesi-ginèija, nes þemdirbiams labai svarbu stebëti mënulá.„Stebëkite ir savo katæ. Jei snukutá slepia, dar gali irðaltuko bûti, o jei katë guli pilvuku á virðø – laukit ðilumos,jei drasko sienà, prastus orus pranaðauja. Tiesiog gyvenimedaug þenklø mums rodo kryptá“, - paslaptingai atsisvei-kino paðnekovas.

Gyvuliø kampelyje kiekvieno ðeðtadienio rytmetá visdaugiau þmoniø. Á bûrelá susirinkæ ðnekuèiuojasi balan-dþiø augintojai. Didelis pasirinkimas jaunikliø ir „vy-resniøjø“ triuðiø. Jø kainos, priklausomai nuo amþiaus,nuo 8 iki 25 eurø. Pagyvëjusi prekyba ir viðtomis, kuriøvienos kaina – 5 – 7 eurai. Uþ graþius baltakaklius mus-kusinius gaigaliukus birðtonietis jø augintojas praðë 20eurø (1 vnt.). O giedoriai gaidþiai ið tolo priminë visiems,kokiais metais gyvename. Jø buvo galima uþ 5 – 7 eurusvienà ásigyti. Kitas ðeimininkas uþ gaidþius „suðukuotaiskuodais“ norëjo gauti po 9 eurus, kadangi „kirpyklospaslaugos dabar brangesnës“, o uþ tuos, kurie be„ðukuosenø“, praðë 6 eurø.

Prieðais gyvuliø kampelá ásikûræs dzûkas Jonas sakë,kad jau daugelá metø atvyksta á Prienø turgø ið Alytausmiesto. Be jokio uþsiëmimo bûtø nuobodu gyventi. Jonasmeilæ ávairiems amatams paveldëjæs ið savo tëvelio, kurisir pintines pindavo, klumpes darydavo, virves vydavo irkitokius darbus dirbo. Malonus dzûkas mûsø turgujejau turi ir paþástamø pirkëjø. Savo pintines jis parduodauþ 5 eurus, bet sako, kad ir pasiderëti galima. Uþ „pan-èius“ gyvuliams supinti ar ant ragø uþdëti praðo 0,80euro, o uþ „rimtesnes“ virves (raikðtes) – 4 eurø.

Ûkininkai kvieèiø, mieþiø, kvietrugiø centnerá par-davë uþ 7 – 9 eurus, paðariniø miltø – 8 - 9 eurus, aviþømaiðà, kuris apie 40 kg svorio – uþ 6 eurus. Ûkininkas,kuris dirba þemæ netoli Margininkø, o perkant didesnákieká grûdø, atveþa á namus, prisiminë tà laikà, kai ypaèdaþnai vykdavo á Stakliðkiø seniûnijà. Jis vardijo Pieð-tuvënø, Medþioniø, Alðininkø, Stakliðkiø kraðto þmones,kuriø jau daugumos ir nebëra… Bet malonu, jog jie, kaipir pravaþiuojant visad ásigyjamas paskanauti Stakliðkiømidus, ûkininko nuo rubeþiaus su Pakuoniu yra neuþ-mirðti.

Prasidëjo prekyba ir daugiameèiø þoliø – svidriø,dobilø, motiejukø, eraièino bei jø miðinio – sëklomis.Kilogramas daigiameèiø þoliø kainavo 6 – 8 eurus.

Graþiø maistiniø morkø kilogramas kainavo 0,25 -0,30 euro, o tokiø, kurios ypaè tinka ásigytiems turgujetriuðiams ðerti, – 0,10 - 0,15 euro. Bulviø kilogramaskainavo 0,25 euro, kopûstø – 0,30 - 0,40 euro, graþiønaminiø obuoliø – 0,60 euro; pusës litro stiklainis spal-votø ir baltø pupeliø – 1,50 euro; dþiovintø obuoliukøkrepðelis – 1 eurà, o obuoliø sûris, priklausomai nuodydþio – 2,50 - 3 eurus. Raugintø kopûstø kilogramaskainavo 1 eurà, raugintø agurkø -1,50 euro, virtø buro-këliø – 0,80 euro; naminiø krienø indelis – 1 - 1,50 euro.Uþ spanguoliø litrà praðë 3 eurø, o uþ 200 gramø putinouogø sirupo – ir 3 eurø. Ðeimininkë, kuri ant palangës

iðaugino svogûnø laiðkø, uþ jø ryðelá praðë 0,50 euro.Deðimtis viðtø kiauðiniø kainavo 1,60 - 1,80 euro, o

12 vienetø putpeliø kiauðiniø – 1,30 euro.Nedidelës eilutës pirkëjø driekësi prie kioskø, kur

prekiaujama ávairia þuvimi. Kilogramas populiarios rie-bios, silpno sûdymo silkës kainavo 2,60 euro, sûdytosskumbrës – 4,20 euro, karðto rûkymo jûros eðerio –5,90 euro, kapitono – 4,90 euro, laðiðos suktinio – 4,90euro, karðto rûkymo skumbrës iðklotinës – 5,20 euro,ðalto rûkymo riebaþuvës – 9,90 euro, karðto rûkymoðamo gabalø – 6,20 euro, starkio kepsniø – 3,50 euro,ypaè populiaraus karpiø vyniotinio kilogramas – 5,90euro ir kt.

Linos kioske pirkëjø daug. Vieni renkasi sûdytà silkæ,kiti – ðaldytà ar rûkytà þuvá, ávairius prieskonius, graþiasdarþoves ir kt.

Buvo perkama ir ðvieþia kiauliena netoli vartø. Pavil-jone didesnë eilutë rikiavosi prie ðvieþios paukðtienos.Skrosto triuðio kilogramà galima buvo nupirkti uþ 6eurus.

Kaip visada, perkami duonos bei pyrago gaminiai,A. Garmuvienës ámonës, B. Kleinauskienës kepyklëlësgardumynai, butrimoniðkës ðimtalapis, kurio kilogramaskainuoja 9 eurus, bei ið jo teðlos kepti þagarëliai. AlvydasPaliukënas ið Butrimoniø, prekiaujantis ávairiais sûriais,patikino, kad greitai sulauksime skanaus sirupo.

Litras pieno kainavo 0,45 - 0,50 euro, grietinës – 2 -2,60 euro, puskilogramis sviesto – 2,20 - 2,60 euro, varðkës– 1 eurà. Sûriai, priklausomai nuo sudëties bei dydþio,kainavo 1,20 - 3 eurus.

Ávairaus medaus pagal kiekvieno skoná galima pasi-rinkti ið bitininko Roberto Pilausko. Pusës litro stiklainiskainuoja 4,50 euro, kilogramas – 6 eurus. Vël pagausëjusperðalimo ligø, perkamas pikio (propolio) sviestas, kuristinka gydyti stiprø kosulá. 60 ml indelis kainuoja 5 eurus.Nuo pragulø, þaizdø, hemorojaus perka „stebuklingàtepaliukà“, á kurio sudëtá áeina medus, vaðkas, aliejus,sviestas, egliø sakai, topoliø pumpurø sakai, o indeliskainuoja 7 eurus. Ávairiems odos paþeidimams, átrûki-mams tinka tepalas su propoliu uþ 6 eurus ir kt. Vienukitu euru pigesnio medaus galima rasti pas kitus jo par-davëjus.

Ið namie auginto derliaus ðaltai spausto sëmenø alie-jaus pusës litro butelis kainavo 3,50 euro, kalocius –1,50 euro.

Ðalia áëjimo á turgø daþnai galima surasti þmogø,kuris praðo pagalbos... Vieni praeina nematydami, kitisako, kad aukoja vardan savo paèiø sveikatos, nes neþino,kada patiems prireiks „iðtiesti rankà“. „Gyvenam kreivøveidrodþiø karalystëje, kai suðildanèià ðirdá ðypsenà jausunku þmoniø veiduose iðvysti. Uþmirðom, matyt, netik Ðventà raðtà, bet ir Konfucijø, kuris patarë„nesirûpinti sniegu ant kaimyno stogo, kai tavo patiesslenkstis nenuvalytas“, - tvirtai iðsakë pastebëjimusprieniðkis Saulius, neðinas pirkiniø krepðiais ið turgaus.

„Nereikia bijoti iðsipurvinti batø…“

Alytiðkis Jonas ádomiai pasakoja apie ávairius ama-tus, o Prienuose turi savo paþástamø pirkëjø ratà.

1. Planuojamos ûkinës veiklos uþsakovas - UAB„Alytaus regiono atliekø tvarkymo centras“, Vilniausg. 31, LT– 62112, Alytus, telefonas 8 315 72842, faksas8 315 50150, el. p.: [email protected]

2. Planuojamos ûkinës veiklos pavadinimas –surenkamø atliekø kiekio padidinimas dideliø gabaritøatliekø surinkimo ir þaliøjø atliekø kompostavimoaikðtelëje.

3. Planuojamos ûkinës veiklos vieta - Planuojamàûkinæ veiklà numatoma vykdyti ðiuo metu veikianèiojedideliø gabaritø bei kitø atliekø surinkimo ir þaliøjøatliekø kompostavimo aikðtelëje Birðtono g. 43,Birðtono sen., Birðtono sav.

4. Atsakingos institucijos priimta atrankos iðvada,ar privaloma vertinti poveiká aplinkai – Aplinkosapsaugos agentûra 2017-02-15 raðtu Nr. (28.4)-A4-1664priëmë atrankos iðvadà, kad atsiþvelgiant á iðdëstytusmotyvus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuo-jamos ûkinës veiklos poveikio aplinkai vertinimo ásta-tymo 7 straipsnio 6 dalimi, pagal pateiktà informacijàatrankai, planuojamai ûkinei veiklai poveikio aplinkaivertinimas neprivalomas.

5. Iðsamiau susipaþinti su informacija apieplanuojamà ûkinæ veiklà galima per 20 darbo dienønuo atrankos iðvados paskelbimo dienos - Alytausregiono atliekø tvarkymo centre, Vilniaus g. 31, LT–62112, Alytus, telefonas 8 315 72842, faksas 8 31550150, el. p.: [email protected] (darbo dienomis nuo8 val. iki 15 val.).

6. Teikti pasiûlymus persvarstyti atrankos iðvadàgalima per 20 darbo dienø, nuo ðio skelbimo -Aplinkos apsaugos agentûrai, Juozapavièiaus g. 9,Vilniuje, Tel.: 870662008, faksas.: 870662000, el. p.:[email protected]

7. Iðsamiau susipaþinti su atrankos iðvada iratrankos dokumentais galima per 10 darbo dienønuo atrankos iðvados paskelbimo dienos - Aplinkosapsaugos agentûroje, Poveikio aplinkai vertinimodepartamento Marijampolës ir Alytaus skyriuje, ad-resu: Kauno g. 69, Alytus, telefonas 8 315 56735,Alytaus regiono atliekø tvarkymo centre, Vilniaus g.31, LT– 62112, Alytus, telefonas 8 315 72842, faksas8 315 50150, el. p.: [email protected]

Informacija apie atrankos iðvadà dël surenkamø atliekø kiekiopadidinimo dideliø gabaritø atliekø surinkimo ir þaliøjø atliekø kompostavimo

aikðtelëje Birðtono g. 43, Birðtono sen., Birðtono sav. poveikio aplinkai vertinimo

2017 m. vasario 22 d.7 p. Nr. 15 (9975)

Reklama Reklama.

PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA

PASLPASLPASLPASLPASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS PASLPASLPASLPASLPASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS

PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA

PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA

SIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀ

Gyvuliai, gyvûnaiUAB „GALVIJØ EKSPORTAS“ - ávai-rius pienu girdomus buliukus ir tely-èaites, taip pat „Belgus“. Moka 6 ir21 proc. PVM. Sveria el. svarstyklë-mis. Pasiima patys. Tel. 8 612 34 503.

ÞÛB „Þara“ superka karves, jauèiusir telyèias. Atsiskaito ið karto. Tvarkovalstybës iðmokas, sveria elektroni-nëmis svarstyklëmis, pasiima savotransportu. Tel.: 43386, 8 698 28 063,8 685 86 121.

Superka gero ir lieso ámitimo galvi-jus (AB „Krekenavos agrofirma“ kai-nomis), taip pat perka arklius irtraumuotus galvijus Kauno apskri-tyje. Tel. 8 616 43 646.

Brangiai perka verðelius, avis. Mo-ka 6 arba 21 proc. priemokà. Tvarkovisas valstybës teikiamas iðmokas.Tel.: 8 611 69 265, 8 686 27 927.

Ámonë tiesiogiai perka galvijus aukð-èiausiomis ÞÛKB „Krekenavos më-sa“ kainomis. Tel. 8 613 79 515.

A. Bagdono IÁ brangiai perka verðe-lius ir telyèaites auginimui. Moka 6 -21 proc. PVM. Sveria elektroninëmissvarstyklëmis. Pasiima patys. Tel.:69 541, 8 699 93 682.

Ámonë tiesiogiai nuolat perka arklius.Tel.: 8 656 39 189, 8 616 14 424.

Superkame karves,bulius ir telyèias

KREKENAVOS AGROFIRMOS supirkëja OlgaSmailienë (Jonava).Tel. 8 612 02 125.

Brangiai perka arkliusarba keièia á ramiusdarbinius.Tel. 8 648 85 777.

verðelius.Tel. (8 634) 23551.

BRANGIAIPERKA

Ávairios prekësSuperka ávairius automobilius, galibûti be T.A. ir nevaþiuojantys. Tel. 8683 00 890.

Perka presuotà ðienà ir ðiauduskitkomis, pasiima. Tel 8 679 56 446.

Nekilnojamasis turtasParduoda sodybà su 5 ha gero derlin-gumo þemës Jiezno seniûnijoje. Yrasodas, tvenkinukas, netoli - Kaðoniøir Valiûniðkiø eþerai. Kaina - sutartinë.Tel. 8 604 86 779.

Parduoda 20 arø gyvenamosiospaskirties þemës sklypà Verknës g.,Birðtone. Tel. 8 614 08 731.

Ávairios prekës

Pigiai parduoda malkas (skroblo,àþuolo, uosio, juodalksnio, berþo). At-veþa nemokamai. Tel. 8 635 82 808.

Parduoda DURPIØ BRIKETUS, mal-kas, supjautas kaladëlëmis, ràstukais.Skubiai, nemokamai pristato jumspatogiu laiku. Tel. 8 672 51 171.

Parduoda supjautas kaladëmis ber-þo, juodalksnio, puðies ir eglës mal-kas. Atveþa á namus. Tel. 8 602 89 096.

Parduoda malkas, supjautas kaladë-mis, pristato á namus. Tel. 8 671 94231.

Parduoda savikaina naujus plokðèia-ekranius LED televizorius. Supakuoti,USB jungtis, juodi, ástriþainë - 47 cm.Kaina - 150 Eur. Tel. 8 688 94 458.

Parduodami nauji ðaldytuvai ir ðal-dikliai „Snaigë“. Naujas dizainas,antibakterinë sistema. Garantija 2metai. Pristatymas á namus nemo-kamas. Tel. 8 656 12 550.

Parduoda amonio salietrà, sulfatà,azofoskà ir kitas tràðas. Pristato.Iðraðo sàskaitas. Tel. 8 605 49 513.

parduoda ir pr istato- BALTARUSIÐKUS durpiø briketus;- AKMENS ANGLÁ (fasuotà);Tel.: 8 618 45 540, 8 685 24 553.

UAB „Tvirtasis siûlas“

Naujai gautà „DPK“ ir „DO“rûðies akmens anglá.

Palaidà ir sufasuotà maiðais po40 ir 25 kg.

Sandëliai Prienuoseir Mauruèiuose jau dirba.

Praðome laiku apsirûpinti anglimi!Adresai: Prienai, Kæstuèio g. 99,tel.: 8 687 36 216, (8 319) 51606. Mauruèiai, tel.: 8 686 40

250, (8 319) 69 122.

UAB „GRASTA“ VASAROSKAINOMIS IÐPARDUODA:

Liejame pamatus, betonuojame.Montuojame gipso kartonà, glaisto-me, daþome, kalame dailylentes, de-dame visø tipø grindis, klojame ply-teles, atliekame santechnikos dar-bus, elektros instaliacijos darbai, pri-lydome stogo dangà, lankstome skar-das. Tel. 8 600 96 399.

Gaminame duris namams, ûkiniamspastatams, kitus gaminius. Þiemoslaiku taikome didesnes nuolaidas,kokybæ garantuojame. Tel. 8 68262195.

Kaminø ádëklai: gaminimas, monta-vimas. Kaminø valymas. Tel. 8 64587 304.

Ðlifuojame, dedame ir lakuojameparketà, dengiame stogus, skardina-me, lankstome, ðiltiname ir daþomenamø fasadus. Kasame pamatus,mûrijame, tinkuojame, betonuojame,montuojame tvoras, langus, duris, at-

liekame langø apdailà, griovimo dar-bus. Statome karkasinius namus. Tel.8 620 85 350.

VISI SANTECHNIKOS DARBAI:ðildymo, vandentiekio, kanalizacijos,katiliniø árengimo. Komplektuojamekokybiðkas santechnikos medþiagassu nuolaidomis. Tel. 8 640 39 204.

Visi santechnikos darbai: ðildymo,vandentiekio, nuotekø ir kitø sistemøárengimas ir remontas. Græþiu skylesbetone, mûre iki 250 mm skersmens.Tel.: 8 685 45 851, 8 604 35 126.

Statome nerûdyjanèio plieno kaminøádëklus bei pristatomus apðildomuskaminus. Kaminø valymas. Tel. 8 68560 129.

Pjauna ir kapoja malkas. Krûmapjoveugdo miðko jaunuolynus, taip pat pjau-na krûmus, kerta ir valo miðkus, sklypus.Tel. 8 602 89 096.

Vikðriniais ekskavatoriais kasametvenkinius, darome pylimus, ðlaitus,lyginame sklypus. Tel. 8 640 50 090.

Gyventojø dëmesiui! UAB „Virdujis“prekiauja geros kokybës suskystinto-mis dujomis balionuose. Atveþasutar tu laiku, prijungia, patikrina.Uþsakymø tel. 8 631 26 215,direktoriaus - 8 650 35 004.

Stogø keitimas, skardinimas, fasadøðiltinimas, daþymas, kasimo darbaimini ekskavatoriumi. Tel. 8 620 74858.

Autoveþio paslaugosTech. pagalba kelyje.Automobiliø trans-portavimas, kroviniøperveþimas. Automobiliø këbuløremontas. Tel. 8 648 10 424.

nuo daugelio kitø faktoriø. Todël re-komenduojama didþiausia leistinakoncentracija nëra nustatyta“.

Nei Lietuvos, nei Europos Sà-jungos teisës aktai nereglamentuoja,kokio kietumo vanduo gali ar turibûti – t. y. neribojamas nei didþiau-sias leidþiamas, nei maþiausias kie-tumas.

Vandens kietumas Lietuvojedaþniausiai iðreiðkiamas mmol/l,taèiau yra ávairiø kitø vandens kie-tumo matavimo vienetø: kietumolaipsniai, vokiðki laipsniai, ppm, gra-nai galonui, angliðki (arba Klarko)laipsniai, prancûziðki laipsniai ir kt.

Norint nustatyti, ar vanduo kie-tas, nebûtina atlikti laboratoriniustyrimus. Galima teigti, kad vanduokietas, jei pastebite:. Kalkiø apnaðas virduliuose, ly-gintuvuose ir kituose namø apyvokos

reikmenyse;. Ant èiaupø ar kitos santech-nikos árangos, tamsiø vonios sienøplyteliø atsiranda baltos dëmës arapnaðos;. Karðtø gërimø (pvz., arbatos)pavirðiuje susidaro nuoviro „plu-telë“;. Vandenyje kartais matote baltasar pilkðvas nuosëdas;. Baltas apnaðas iðplautø stik-liniø indø ir tauriø pavirðiuje.

Nacionalinio maisto ir veterina-rijos rizikos vertinimo instituto spe-cialistai pataria: jei jûsø geriamasisvanduo kietas, neskubëkite montuo-ti vandens minkðtinimo filtrø. Van-dens minkðtinimas – ne tik brangu.Minkðtas vanduo gali bûti agresyvusmetaliniø vamzdþiø atþvilgiu, be to,neretai minkðtinant vandená naudin-gos organizmui mineralinës medþia-gos kalcis ir magnis pakeièiami ma-þiau naudingu natriu.

Ar kietas vanduo – problema?(Atkelta ið 4 p.)

BÁ Nemajûnø dienos centrui reikalingas socialinis darbuotojasdarbui su socialinës rizikos ðeimomis. Tel. 8 620 44 553.

Kaip sakë organizacinio komi-teto nariai Dainius Ðeronas ir DainiusMuzikevièius, miðkininkø respubli-kinio turnyro idëja gimë pernai pro-fesinës dienos ðventëje Liðkiavoje, jaipritarë generalinis urëdas dr. Riman-tas Prûsaitis. Urëdijø ilgai ragintinereikëjo, uþsiregistravo daugiau nei35 komandos, taèiau kai kurios ið jøatkrito, nes pagal nuostatus turnyrenegali dalyvauti LMKL, LKL, NKL,RKL, Miestø, Maþøjø miesteliø ly-gos þaidëjai. Liko 28 komandos,kurios po septynias buvo suskirstytosá keturias grupes – jø varþybos vykoTelðiuose, Druskininkuose, Prienuo-se ir Anykðèiuose. Po dvi geriausiaskomandas ið kiekvienos grupës pa-teks á didájá finalà, kuris bus surengtasPrienuose kovo 11 dienà.

Prienuose þiûrovø krepðiniu ne-nustebinsi, bet pastarosios varþybosbuvo patrauklios dël to, kad jose ga-lëjo dalyvauti tik krepðinio mëgëjai,urëdijø, Miðkotvarkos instituto irASU darbuotojai, ástaigose dirban-tys ne trumpiau nei 4 mënesius. Su-rinkti aðtuoniø krepðininkø koman-dà, kurioje trims þaidëjams bûtø su-kakæ 40 metø, bent pusë komandosnariø turëtø miðkininko iðsilavini-mà, pasirodë nemenkas iððûkis netir „Prienø“ krepðinio sporto klubogarbës prezidentui Aurimui Bar-tuðkai. Prienø miðkø urëdijos garbæpasiryþo ginti Sigitas ir ValentinasArmonai, Vidmantas Dereðkevièius,Nerijus Jaruðevièius, Vaidenis Bu-rinskas, Donatas Navikas, PovilasMilaðauskas, Mantas Mickevièius,Mindaugas Deltuva, Povilas Buke-vièius. Þaidëjø amþius nuo 26 iki 57metø, o patirtis krepðinio aikðtelëje– mëgëjiðkas þaidimas. Todël sausio

pradþioje susibûrusiai komandai pir-miausia teko prisiminti pagrindinesþaidimo taisykles ir pasimokyti deri-niø. Á pagalbà miðkininkams treni-ruoèiø metu atëjo Prienø – Birðtono„Vytauto“ komandos strategas Vir-ginijus Ðeðkus.

Naujai susibûrusi komanda gru-pës varþybose pasirodë pagal savogalimybes. Pirmosiose atrankosrungtynëse su ðio turnyro favorite –Ðakiø MU komanda - prienieèiaigavo „krikðtà“ rezultatu 32:7, ant-rajame susitikime 8:5 iðplëðë pergalæið Dubravos EMMU komandos.Atrodë, kad pagreitá ágavusi „PrienøMU“ nuðluos nuo savo kelio á pus-finalá ir „Marijampolës MU“, taèiaupergalæ 12:5 galiausiai ðventë var-þovai.

Pusfinalyje susitiko Ðakiø ir Kaz-lø Rûdos, ASU ir Marijampolës po-ros. Ið jø á finalà iðëjo Ðakiø ir ASUkrepðininkai, lemiamoje akistatojetreèiosios grupës nugalëtoja tapoÐakiø MU komanda, áveikusi uni-versiteto atstovus 27:15. Ðios dvikomandos deleguotos á didájá finalà.

Nors prienieèiai krepðininkaiðiame kelyje suklupo, Prienø miðkøurëdijos sirgaliai pripaþinti geriausiafanø komanda, kuriai áteikta specialiturnyro taurë. Miðkø ámonës dar-buotojai, jø ðeimø nariai, pasipuoðæspecialiais marðkinëliais, iðkëlæ Prie-nø klubo vëliavà, komandos spalvøbalionus, muðdami bûgnà ir skan-duodami entuziastingai palaikë savobendradarbius.

Organizatoriai tikisi, kad, nepai-sant gresianèios urëdijø reformos,miðkininkø krepðinio turnyro tradi-cija iðliks kaip visuomenæ jungian-èioji grandis, ðios profesijos þmonesbendravimui suburianti ðventë.

Dalë Lazauskienë

Dël Generalinio miðkø urëdotaurës varþësi ir Prienø miðkininkai

(Atkelta ið 1 p.)

Átemptos rungtynës tarp „Prienø MU“ ir „Ðakiø MU“ komandø.

Gera þinia!Vasario - kovo mën. „Gyvenimo“

akcija skelbimams.

Uþsisakiusiems trisskelbimus - ketvirtas

nemokamai!

(Taikoma tik fiziniams asmenims)

2017 m. vasario 22 d. Nr. 15 (9975) 8 p.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, [email protected]);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, [email protected]); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, [email protected]); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, [email protected]); kompiuterininkai (tel. 60522, [email protected]). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.










Redaktorë Ramutë ÐimukauskaitëRedakcija: Redaktorë Ramutë Ðimukauskaitë - VERSLAS, ÞEMËS ÛKIS: (60523, [email protected]); SOCIALINËS PROBLE-MOS, ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë, redaktorës pavaduotoja (60014, [email protected]); Angelë Bajorienë,komunikacijos ir rinkodaros direktorë (8 687 98 985, [email protected]); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS, APLINKOSAUGA:Laima Duoblienë (8 682 12 642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI: OnaLodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, [email protected]); kompiuterininkai (tel. 60522, [email protected]). Mob. tel. 8 605 19 327.


Laikraðtis ákurtas 1946 m. gruodþio 7 d.

REDAKCIJOS ADRESAS:Kauno g. 19 A, LT - 59147 Prienai.

El.paðtas: [email protected]

Leidþia UAB „GYVENIMAS“ (SL 066).

Laikraðtis iðeina treèiadieniais ir ðeðtadieniais.Ofsetinë spauda. Apimtis - 2 spaudos lankai.Indeksas 67283. Tiraþas: treèiadieniais - 2100 egz.,

ðeðtadieniais - 2600 egz. Rinko, maketavo UAB „Gyvenimas“.

Spaudë UAB „Alytausspaustuvë“, Seirijø g. 17,tel. (8 ~ 315) 73786.

Internete skaitykite: www.gyvenimas.info, www.facebook.com/laikrastisgyvenimas

Vasario 16 -oji PakuonyjePakuonyje ðiemet vesti Vasario 16 -osios paminëjimo renginá dràsiai patikëta jaunimui.

Moksleiviai Arijus ir Samanta su tuo puikiai susidorojo, parodæ deramà pagarbà ir poetiniamþodþiui, ir dainai, ir bendram Tautinës giesmës giedojimui. Vëliau pristatë surengtà ir Pakuoniobibliotekoje eksponuojamà Pakuonio kraðto jaunøjø kûrëjø dailës parodà „Að èia gimiau“.Tie jaunieji kûrëjai – tai moksleivës Austëja Simanavièiûtë ir Kamilë Navickaitë (tapyba),Deimantë Stanevièiûtë ir Gabija Barðtytë (fotografija) ir studentë Rûta Kuzmickaitë su savosiuvinëtais paveikslais. Jaunosios kûrëjos papasakojo apie savo darbus ir sumanymus, osusirinkusieji dalinosi graþiomis akimirkomis ir dþiaugësi kurianèiu jaunimu. Galima dràsiaimanyti, kad toks pozityvus kuriantis jaunimas turëtø bûti Lietuvos ateities garantas.

Renginyje - minëjime dalyvavo ir parodos autoriø ðeimø nariai, Pakuonio seniûnës pareigaseinanti Nijolë Averkienë, pasveikinusi visus su ðvente ir entuziastingai padëjusi surengti ðiàkraðtieèiø parodà.

Prisijungë prie akcijos „Amþinoji ugnis“

Vasario 14 -àjà, antradiená, Prienø „Þiburio“ gimnazijos choras, vadovaujamas mokytojosRomos Ruoèkienës, Vilniuje, prie Karaliaus Mindaugo paminklo, dalyvavo pilietinëjeiniciatyvoje „Amþinoji ugnis“. Susirinko nemaþas bûrys moksleiviø ið ávairiø ðalies mokykløpagiedoti didþiausià sutartinæ Lietuvoje ir paminëti Lietuvos valstybës atkûrimo dienà. Ðiàpilietinæ iniciatyvà jau antrus metus organizuoja LJR – Lietuvos jaunimo ramuva.

Rokas Kondrotas

Kasparo Gudaièio nuotrauka

Prie Maironio ekspozicijos atminimo nuotraukai sustojo Prienø kraðto mu-ziejaus direktorë Lolita Batutienë, Maironio lietuviø literatûros muziejausdirektorë Aldona Ruseckaitë ir Davatkyno direktorë Danguolë Lincevièienë.

Penktadienio vakarà á Prienø kultûros ir lais-valaikio centrà susirinkusieji gavo ðansà bûti ste-bëtojais þaidimo, kurio pagrindinis prizas – ates-tatas. Dël jo paskirtas uþduotis atliko „Þiburio“gimnazijos 93 - iosios laidos abiturientai, kuriemsliko dar 100 dienø iki finiðo tiesiosios - uþ jos laukiabrandos egzaminai, lemsiantys kiekvieno jaunuoliostarto pozicijas. Pasiruoðimas egzaminams - visømokykloje praleistø metø ir savarankiðko darborezultatas, taèiau svarbus ir suaugusiøjø – tëveliø,mokytojø ir auklëtojø - palaikymas. Todël ðim-tadienio ðventë tapo visø gimnazijos bendruomenësnariø ðvente. Savo meninius, artistinius ir kitokiusgebëjimus parengtoje programoje demonstravojumoro jausmo nestokojantys abiturientai, juossveikino gimnazijos treèiokai, prasmingus linkë-jimus skyrë gimnazijos direktorë Irma Kaèi-nauskienë, LR Seimo narys Andrius Palionis, Prie-nø rajono savivaldybës meras Alvydas Vaicekaus-kas, administracijos direktorius Egidijus Visockasir kiti sveèiai.

Ðimtadienis – visø ðventë

Fotografijø, dokumentø, spau-diniø, laiðkø, metraðèiø, autoriniøknygø kopijø pripildytuose stenduo-se galime susipaþinti su Maironiobiografijos fragmentais nuo tëvið-kës, tëvø, artimøjø, pomëgiø, pir-møjø mokytojø ir kûrybiniø þings-niø iki kultûrinës, teologinës, vi-suomeninës veiklos.

Pasisekë atvykusiems á parodosatidarymà – jà pristatë Maironioliteratûros muziejaus direktorë, poe-të, raðytoja ir mûsø kraðtietë AldonaRuseckaitë, neseniai iðleidusi ir kny-

Prienø kraðto muziejuje –paroda apie Maironá

Tikriausiai nerastume lietuvio, kuris neþinotø iðkiliausio XIX a. pabaigosir XX a. pradþios poeto, þymaus teologo Jono Maèiulio – Maironio, nebûtødainavæs jo sukurtos dainos „Lietuva brangi“, nemokëtø bent posmo iðeilëraðèio „Trakø pilis“. Dauguma þino ir apie Maironio lietuviø literatûrosmuziejø Kaune, nors á já vis pritrûksta laiko nuvykti... Gera þinia – Ne-priklausomybës dienos iðvakarëse Prienø kraðto muziejø pasiekë Mai-ronio lietuviø literatûros muziejaus kilnojama paroda „...Palieku visà manojudamàjá turtà...“, pasakojanti apie poeto gyvenimà ir kûrybà.

gà apie Maironá. Besiklausant ádo-maus ir uþburianèio vieðnios pa-sakojimo, þvelgiant á parodos eks-ponatus tarsi keliavome po Mairo-nio laikø Lietuvà, bendravome supoeto artimaisiais, klaidþiojome ku-nigø seminarijos uþkulisiuose, vaikð-èiojome po jo sodà, þavëjomës poetomeile gimtinei, patriotizmu, vidinelaisve, jo ilgakasëmis mûzomis, iðgy-venome dël nepelnyto valdþios igno-ravimo ir poeto neávertinimo.

Paroda veiks iki kovo 9 d.Onutë Valkauskienë

Auto

rës

nuot

rauk

os

„Þaidime dël pagrindinio prizo - atestato - abiturientamsteko atlikti ávairias uþduotis.

Abiturientø simbolinës gëlës gimnazijos direktoreiI.Kaèinauskienei ir mokytojams.

Dalë

s La

zaus

kien

ës n

uotra

ukos

nepriklausomybës diena. Ðv. motiejus, vieversio diena. dël...

Documents