dainavos rinktinės diena

cmykcmyk

2010 m. balandžio 29 d. Nr. 4 (412) Savanoris 1 psl.Savanoris2010 m. balandžio 29 d. Nr. 4 (412)

LietuVoS SAVANorių LAiKrAštiS

Kpt. Kęstutis PILECKASDainoavos rinktinės štabo S5 skyriaus viešininkas

Dainavos rinktinė, minėdama 19-ąsias įkūrimo metines, sulaukė linkėjimų iš Afganistano Goro pro-vincijos. Juos atsiuntė taikos palai-kymo misiją šiame krašte atliekan-tis rinktinės vadas plk. ltn. Arturas Jasinskas ir kariai savanoriai į Aly-tų sugrįšiantys po mėnesio.

Rinktinės ištakų reikėtų ieško-ti dar prieš 1991 metus, kada pir-mieji savanoriai ėjo ir registravosi į komendantūrą. 1991 m. balan-džio 17 d. KAD generalinio di-rektoriaus įsakymu buvo įkurta Alytaus rinktinė.

Šiandien rinktinės kariai sė-kmingai atlieka misijas, gerai ir patikimai vykdo jiems iškeltas ko-vines užduotis, dalyvauja kariuo-menės čempionatuose, Savanorių pajėgų sporto žaidynėse, organi-zuoja įvairius turnyrus, aktyviai bendradarbiauja ir palaiko gerus santykius su kitais daliniais, švie-timo įstaigomis, visuomeninė-mis organizacijomis. Per 19 metų

rinktinė išaugo, sustiprėjo, jos ka-riai visada pasirengę vykdyti visas jiems iškeltas užduotis.

Šventinis renginys balandžio 16 d. prasidėjo mišiomis šv. Ka-zimiero bažnyčioje, po kurių visi skubėjo į Alytaus įgulos ramovę. Po Lietuvos himno, tylos minute buvo pagerbtas savanorio A. Sa-kalausko, kitų žuvusių Lietuvos savanorių, partizanų atminimas.

Afganistane tarnaujantį rink-tinės vadą pavaduojantis mjr. Vi-das Šarakauskas teigė, kad už-duočių kariams savanoriams tik daugėja, bet savanoriai nenuvilia. Jis karius pasveikino cituodamas partizano Antano Kraujelio žo-džius: „Nesvarbu kokį kelią nu-eisime – sunkų ar lengvą – svar-bu, kokius pėdsakus paliksime...“ Lietuvos šaulių sąjungos vadas Juozas Širvinskas pasidžiaugė glaudžiu šaulių ir savanorių ben-dradarbiavimu. Svečias linkėjo, kad jaunieji šauliukai, sulaukę aš-tuoniolikos metų, pasirinktų sa-vanorio kelią, kad didėtų abiejų struktūrų gretos. Sveikinimo žodį tarė LKKSS Alytaus skyriaus pir-

Dainavos rinktinės diena

mininkas J. Dagilius, Genovaitė Sakalauskienė.

Rinktinės įkūrimo dienos pro-ga rinktinės kariai savanoriai

buvo apdovanoti KASP medaliu „Už pavyzdingą kario savanorio tarnybą“ (5 metų).

Rinktinės kariams ir svečiams

naują pramoginę programą skyrė srž. Nerijaus Malinausko vadovauja-mas Sausumos pajėgų pučiamųjų or-kestras.

Vyr. ltn. Skomantas POVILIONISPAG-10 visuomenės informavimo karininkasŠiuo metu Afganistane tar-

naujanti dešimtoji PAG Lietu-vos karių pamaina suformuo-ta Dainavos rinktinės pagrindu. Afganistane tarnauja ir rinkti-nės vadas plk. ltn. Arturas Ja-sinskas, vykdantis PAG-10 štabo viršininko pareigas. Ne-paisant keletą pastarųjų mėne-sių provincijoje trukusios žie-mos, užduočių intensyvumas nesumažėjo. Hindukušo kalny-ne žiemos yra gilios ir atšiau-rios, tačiau PAG veiklai tai di-desnės, įtakos neturi, lietuviai vykdo savo pareigas. Apie tai kaip kariams sekasi tarnau-ti tarptautinėje misijoje ir kaip buvo pažymėtas 19-asis rinkti-nės gimtadienis, kalbamės su Dainavos rinktinės vadu bei PAG-10 štabo viršininku plk.ltn. Arturu JAsiNsku.

Kokie šie metai buvo Dainavos rinktinės kariams?

Nelengvi metai. Pirmą kartą rinktinei buvo iškeltas uždavinys suformuoti kontingentą tarptauti-nei misijai. Nelengva išvykusiems, karių artimiesiems, pagaliau net savanorių darbdaviams civiliame

gyvenime, kurie nematė karių ne tik misijos laikotarpiu, bet ir pasirengi-mo metu, trukusiu beveik pusmetį, sudėtinga ir likusiam rinktinės per-sonalui – štabui, padaliniams. Dėko-ju rinktinės kariams, kurie pavyzdin-gai vykdė užduotis, dažnai sėkmingai tvarkėsi su dvigubais krūviais. Kartu su Afganistane tarnaujančiais rink-tinės kariais stebime situaciją Lietu-voje ir be abejonės domimės rinkti-nės gyvenimu. Mus pasiekia žinios, kad užduotys vykdomos pavyzdingai, nesam girdėję jokių nusiskundimų. Džiaugiuosi ir suprantu, kad tai yra labai didelis karių, vykdžiusių parei-gas išvykus rinktinės didelei persona-lo daliai, nuopelnas.

Sveikinimai iš Afganistano

Gr. dr. Vytautas RAČKAUSKASDidžiosios Kovos rinktinė, Vilniaus universitetas

Kovo 26 d. Jono Žemaičio karo akademijos viršininkas brg. gen. Edvardas Mažeikis pasveikino re-zervo būrių vadų kursus baigusią 5-ąją karių savanorių klausytojų laidą ir įteikė baigimo pažymėji-mus bei ženklus. 22 savaičių tru-kmės (nuo 2009-10-05 iki 2010-03-14) nuotoliniu būdu studijavę, kursą sėkmingai baigė dešimt ka-rių savanorių, susirinkusių iš vi-sos Lietuvos: j. srž. Vidmantas Černiauskas (Kazlų Rūda) ir j.

Rezervo būrių vadų kursus baigė V savanorių laida

srž. Vytautas Liesionis (Seirijai) iš Dainavos rinktinės; gr. Kristina Pažėraitė (Kaunas) iš Dariaus ir Girėno rinktinės; srž. Tadas Bra-zauskas (Palanga) iš Žemaičių rinktinės; j. srž. Romanas Judinas (Šiauliai), eil. Aleksandras Mel-nikovas (Rokiškis) ir j. srž. Ole-gas Zaičenka (Pakruojis) iš Vy-čio rinktinės; gr. Andrius Petkus (Vilnius), gr. Vytautas Račkaus-kas (Vilnius) ir gr. Edvardas Za-vackas (Zarasai) iš Didžiosios Ko-vos rinktinės.

Kaip vyksta nuotolinis moky-mas? Paprastai mokymo procesas vykdomas šiuolaikinių technologi-jų pagalba (specialioje nuotoliniam

mokymui sukurtoje sistemoje), kai dėstytojas ir kurso klausytojai yra atskirti fizinio atstumo, o visą me-todinę medžiagą, užduotis ir tes-tus jie gauna internetu. Taip pat internetu vyksta konsultacijos bei atsiskaitymai už namų darbus. Šis mokymo modelis dažnai yra deri-namas su tradiciniu (stacionariu) mokymu, nes nuotoliniu būdu, pa-prastai, dėstoma tik teorinė kur-so dalis. Rezervo būrių vadų kurso praktinių pratybų metu (kurių ben-dra trukmė buvo 3 savaitės) klausy-tojai, atvykę į Karo akademiją ga-lėjo įtvirtinti savo teorines žinias ir pritaikyti jas praktikoje.

Nukelta į 4 psl.

Nukelta į 3 psl.

Dainavos rinktinės savanoriai mokymuoseGintauto Tiškos nuotrauka

Kursams pasibaigus. Iš kairės – gr. Vytautas Račkauskas, gr. Andrius Petkus, srž. Tadas Brazauskas, Lietuvos karo akademijos viršininkas brg. gen. Edvardas Mažeikis, j. srž. Vytautas Liesionis, gr. Edvardas Zavackas, eil. Aleksandras Melnikovas, j. srž. Vidmantas Černiauskas, j. srž. Olegas Zaičenka, j. srž. Romanas Judinas

Vrš. Eugenijaus Žygaičio nuotrauka

cmyk

2010 m. balandžio 29 d. Nr. 4 (412)Savanoris2 psl.

cmyk

ApdovanojimaiLietuvos kariuomenės vadas apdovanojo padėkos raštu:vyr. srž. Danutę Labukienę.

Sausumos pajėgų vadasapdovanojo padėkos raštu:vyr. ltn. Saulių Bundulą, j. psk. Raimundą Bėrontą, gr. Valdemarą Jelinską.

KASP vadasapdovanojo medaliu „Už pasižymėjimą:vyr. ltn. Ingą Pranaitienę, vyr. psk. Darių Masiulį, vrš. Arūną Garalį;medaliu „Už pavyzdingą kario savanorio tarnybą“ (15-os metų):vyr. srž. Vaidą Šiaučiulį, srž. Saulių Šeštoką, gr. Eugenijų Fergį, gr. Gediminą

Sebecką, eil. Alvidą Zajarską;medaliu „Už pavyzdingą kario savanorio tarnybą“ (10-ies metų):srž. Kęstutį Kisežauską, j. srž. Ramūną Grišių, j. srž. Andrių Kriukovą, j. srž.

Marių Milašauską, j. srž. Svajūną Petrauską, j. srž. Romaldą Vainauską, gr. Re-migijų Giedraitį, gr. Vytautą Kanišauską, gr. Marių Morkūną, gr. Žydrūną Tamo-šaitį, gr. Robertą Urboną, eil. Mindaugą Daunorą, eil. Darių Lementauską, eil. Kęstutį Stanislovaitį, eil. Osvaldą Vilką;

medaliu „Už pavyzdingą kario savanorio tarnybą“ (5-erių metų):ats. ltn. Liną Linkutę, j. srž. Romaną Judiną, j. srž. Nerijų Jurevičių, j. srž. Re-

giną Kavoliūnaitę, j. srž. Eleną Kiaulėnaitę, gr. Almantą Jurį, gr. Tomą Liekį, gr. Vaivą Kačkytę, gr. Valdą Plačenį, eil. Andrių Balnį, eil. Modestą Beinoravičių, eil. Valentą Bloškį, eil. Justiną Lažinską, eil. Marių Lečkauską, eil. Justiną Rama-nauskį, eil. Darių Savickį, eil. Darių Šapą, eil. Tomą Tamošaitį, eil. Jogailą Vaitie-kaitį, eil. Egidijų Kuznicovą, eil. Donatą Vaitulionį;

padėkos raštu:gr. Regimantą Daučiūną, gr. Osvaldą Grigorjevą, gr. Andrių Janušonį, gr. Ge-

diminą Žirolį, eil. Antaną Jencių, vrš. Artūrą Traskovskį, gr. Ričardą Kašėtą.

PaskyrimaiKpt. Darius Baušys paskirtas Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 506-osios

pėstininkų kuopos vadu.

Įsakymai

PadėkaNuoširdžiai dėkoju KASP štabo darbuotojams, rinktinių va-

dams ir vyriausiesiems puskarininkiams, LKKSS Kauno skyriui, Kaišiadorių kuopos savanoriams bei draugams užjautusiems ir padėjusiems palydėti į paskutinę kelionę mano tėvelį.

Vyr. psk. Algimantas Armonas

Vrš. Daiva GEČIENĖŽemaičių rinktinės 305 pėstininkų kuopos intendantė

Nedaug yra žmonių, kurie savo gyvenimą paskiria patriotiniam darbui. Vienas tokių – Žemaičių rinktinės 305 pėstininkų kuopos puskarininkis Pranas Petrauskas, kovo mėnesį išleistas į atsargą.

Stiprindami kuopos tradici-jas, atsisveikinti su kolega susirin-ko didelis būrys Žemaičių rinkti-nės 305 pėstininkų kuopos karių savanorių. Išsirikiavusiems ka-riams kuopos vadas kpt. Viktoras Anglickis pranešė, kokia proga ši šventė ir žodį suteikė man, kuopos intendantei.

– Kovo 6 dieną mūsų kuo-pos kariui savanoriui puskarinin-kiui Pranui Petrauskui sukako 55-eri metai. Sukakus tokiam amžiui kario savanorio sutartis nebega-li būti pratęsta. Gaila, bet Praną turime išleisti į atsargą. Puskari-ninkis Petrauskas pradėjo tarnau-ti SKAT nuo 1993 metų lapkričio 29 dienos savanoriu. 1995 metų rugpjūčio 23 dieną priimtas į pro-fesinę tarnybą ir paskirtas kuopi-ninku. Kilo laipsnis, keitėsi parei-gos. Sukakus 50 metų, 2005-aisiais buvo išleistas į atsargą. Nepraėjus nė savaitei, priimtas į mūsų kuo-pos savanorių gretas ir dar penke-rius metus pavyzdingai ir garbingai

Yra ir liks autoritetu

tarnavo Tėvynei. Pranas pasižymi dideliu patriotizmu, meile Tėvynei bei Lietuvos kariuomenei. Mūsų kuopoje jis yra ir liks autoritetu vi-siems. Savo laisvą laiką skiriantis užsiėmimams su jaunaisiais Ma-žeikių šauliais, noriai dalyvaujan-tis visose šventėse bei renginiuo-se. Jo pilietiškumas ir asmeninis pavyzdys skatina ne tik mus, bet ir būsimus kuopos savanorius. Su-prantu, kad ši diena Tamstai nėra linksma, bet toks gyvenimas svar-biausia – mūsų pareiga.

Psk. P. Petrauskui kuopos va-das kpt. V. Anglickis įteikė meda-lį „Už pavyzdingą kario savanorio tarnybą“ (5-erių metų) bei atmini-mo dovanėles su Žemaičių rinkti-nės simbolika.

- Pradėjau tarnybą eiliniu sa-

vanoriu. Stengiausi tarnauti są-žiningai, gerai, pasiekiau beveik aukščiausią kareivišką laipsnį. Laikas prabėgo greitai, taip pat greitai jis prabėgs ir jums. Tar-naukite garbingai, įveikite sunku-mus. Vadovaukitės savanorišku-mo principu – nelaukite atlygio už kiekvieną žingsnį. Kiekvienas tar-naujate savo noru, būkite patrio-tais, nes tarnaujame Tėvynei. Būtų gerai, kad daugiau karių susirink-tumėte į mokymus, tai yra sąžinin-gai vykdytumėte savo pareigas. Jeigu pirmus metus dar vykdo-te, vėliau kai kurie pradedate ne-berasti laiko, – linkėjo psk. P. Pe-trauskas jauniesiems kolegoms.

– Džiaugiamės turėję tokį karį, kuris palengvino mūsų darbą, – kalbėjo kuopos vadas kpt. V. An-glickis. – Norėtume ir ateityje tu-rėti daugiau tokių žmonių.

Psk. P. Petrauskas savo sody-boje ketina įrengti karo muziejė-lį, nes per daugelį metų sukaupė įvairių suvenyrų, atributų. Anks-čiau kolegos truputėlį kritikuoda-vo šį Prano pomėgį kolekcionuo-ti, tačiau šiuo metu jau patys siūlo. Kariuomenė dinamiška: keičiasi uniformos, antpečiai, ženklai, bet Pranas visko tiek sukaupęs... Tiki-mės, kada nors su 305 kuopos ka-riais apsilankysime jo muziejuje, surengsime tautinio-karinio ugdy-mo valandėlę.

Romo Mačiaus nuotrauka

Ats. vyr. ltn. Kęstutis GRUODISDidžiosios Kovos rinktinė

Antri metai iš eilės vyksta pa-vasario talka „Darom 2010“, ku-rioje dalyvauja vis daugiau pi-

Talkininkavo ir anykštėnailiečių. Prisideda ir Didžiosios Kovos rinktinės kariai, mylintys savo kraštą. Tokios talkos stipri-na bendruomenių bendravimą, skatina visus pasitempti, nes juk visi nori, kad kiekvienas Lietu-

vos kampelis būtų gražus, jaukus ir mielas ne tik jiems patiems, bet ir atvykstantiems svečiams. Nuo kitų neatsiliko ir anykštėnai – 806 kuopos savanoriai, kuriuos ir ma-tome nuotraukoje.

Kpt. Edvino Žvirblio nuotrauka

Lauryna BALTRIMAITĖŽemaičių rinktinė Balandžio 16 dieną Žemaičių rinktinė dalyvavo

talkoje, kuri jau tampa gražia tradicija ir yra organi-zuojama kasmet balandžio mėnesį.

Tvarkėme rinktinės teritoriją. Rinktinės pastatas turi ir architektūrinę vertę, o tai tik įpareigoja ir ska-tina karius palaikyti švarią bei gražią aplinką. Kiti iš-vyko į Karklėje esančią atsarginę vadavietę, kur taip pat buvo tvarkoma teritorija prie jūros. Prie savano-rių prisijungė ir Klaipėdos karo policija, tad bendro-mis jėgomis darbus baigėme iki pietų.

Šiais metais buvo tvarkoma ne tik Žemaičių rink-tinės teritorija, bet ir Kairių poligonas. Poligone kaip tik vyko Klaipėdos pėstininkų kuopos kovinio šau-dymo pratybos, po jų savanoriai noriai prisidėjo prie aplinkos tvarkymo.

Balandis – švaros mėnuoInga ŠMITIENĖDragūnų batalionas

Talka „Darom“ parodė, kad lietuviai neabejin-gi ir gali padaryti ką nors gero savo kraštui, talkoje dalyvavo tūkstančiai žmonių.

Dragūnų bataliono kariai kelias dienas iš eilės, po kelias valandas tvarkė ir šlavė bataliono teritoriją bei aplink ją, o balandžio 16 d. organizuotai išvyko tvar-kyti Kairių poligono. Smagu, kad talkoje dalyvavo ir Klaipėdos jaunųjų šaulių būrys. Visą dieną pasiskirs-tę grupelėmis kariai rinko šiukšles, senas padangas ar paliktus dūlėti senus nebereikalingus daiktus.

Gaila, kad ne visi suvokia, jog ši žemė yra mūsų Tėvynė, o ne kažkokia teritorija ir kol to visi neįsi-sąmonins – talkininkauti, kuopti šiukšles teks dar ne vieną kartą. Būtent apie tai ir kalbėjosi talkinin-kai, grįždami namo.

Dragūnai neabejingi

Kpt. Evaldas DIRGINČIUSDidžiosios Kovos rinktinės štabo S5 skyriaus viršininkas

Balandžio 26-29 d. Adolfo Ra-manausko-Vanago kovinio rengi-mo centre Nemenčinėje vyko Di-džiosios Kovos rinktinės pratybos „Šiltas balandis“.

Pratybų tikslas – tobulinti stan-dartines taktikos procedūras bei padalinių valdymą gynybos ope-racijų metu. Pratybose dalyvau-ja rinktinės štabas, kuopų profesi-nės karo tarnybos kariai bei kariai savanoriai. Pagrindinė mokomoji auditorija – rinktinės kuopų vadai.

Pačios pratybos kompiuterinia-me treniruoklyje – tai baigiamo-ji mokymo ciklo dalis. Remian-

Pratybos Nemenčinėjetis Karinio sprendimo priėmimo proceso procedūromis rinktinės štabas dar kovo pradžioje paren-gė įsakymą padaliniams, o padali-nių vadai balandžio viduryje atliko žvalgybą sraigtasparniu planuoja-moje operacijos vietovėje. Dabar beliko patikrinti priimtus spren-dimus kompiuteriniame treniruo-klyje.

Tokios pratybos Didžiosios Ko-vos rinktinėje rengiamos nuolat, tačiau tai pirmas kartas kai pati rinktinė organizuoja pratybas tak-tikos kompiuteriniame treniruo-klyje. Pratybos išskirtinės ir tuo, kad pirmą kartą kompiuteriniame treniruoklyje dalyvavo kariai sava-noriai (būrių vadai), kaip savaran-kiška mokomoji auditorija.

RekognoskuotėAts. vyr. ltn Kęstučio Gruodžio nuotrauka

cmykcmyk

2010 m. balandžio 29 d. Nr. 4 (412) Savanoris 3 psl.

Šių kursų pradžioje buvo pa-aiškinta, kad kursai yra skirti ka-rių, turinčių skyrininko kvalifika-ciją, tolimesniam mokymui, nes šiems kariams savanoriams nu-matomos pareigos, kurias vykdant reikia turėti būrio vado kvalifika-ciją. Sėkmingai užbaigus rezer-vo būrių vadų kursą klausytojams suteikiama motorizuotų pėstinin-kų būrio vado kvalifikacija.

Šie kursai savanoriams akade-mijoje organizuojami nuo 2005 m. Per pastariuosius 5-erius me-tus, įskaitant ir 2009-2010 m., klausytojų laidą, kursuose buvo pradėję mokytis 73, o sėkmingai užbaigė 45 kariai savanoriai (apie 60 proc. nuo pradėjusiųjų studi-juoti): 2005-2006 m. – įstojo 22 klausytojai, baigė 9 klausytojai,

2006-2007 m. – atitinkamai 10 ir 7, 2007-2008 m.– 16 ir 9, 2008-2009 m. – 13 ir 10 ir 2009-2010 m. – 12 ir 10. Matome, kad klau-sytojų per paskutiniuosius dvejus metus (2008-2010 m.) kiek suma-žėjo (mažėja poreikis), bet didė-ja sėkmingai besimokančių ir bai-giančių procentas. Tai rodo, kad KASP vadovybė vykdo vis griež-tesnę vidinę atranką ir į kursus siunčia vis labiau motyvuotus (ir geresnės sveikatos! – bet apie tai vėliau...) savanorius.

Šiuos kursus administravę akademijos studijų skyriaus spe-cialistai teigia, kad kartais kur-sų savanoriai nebaigia, nes sun-ku suderinti mokslus akademijoje su darbu ar civiliniais mokslais, todėl laiku nespėja atsiskaityti namų darbų užduočių, negali at-vykti į praktines pratybas ir pan.,

vienas kitas – neišlaiko taktikos kvalifikacinio egzamino.

Nuotolinio mokymo centras, kuris šiuo metu yra studijų sky-riaus sudėtyje (2002 m. vadinosi Nuotolinio mokymo centru, vė-liau neakivaizdinių studijų ir kva-lifikacijos kėlimo kursais, studijų skyriaus neakivaizdinių, nenuose-kliųjų studijų ir nuotolinio moky-mo poskyriu, kvalifikaciniais kur-sais), organizuoja ir nuotolinius logistikos (trukmė 18 sav.) bei ry-šių būrių vadų (trukmė 22 sav.) kursus. Deja, šiemet pastarie-ji kursai nevyko. Jie organizuoja-mi atsižvelgiant į Lietuvos kariuo-menės ir KASP poreikius (vyko 2006, 2007 ir 2009 m.).

Manome, kad kursų pradžio-je suformuluotas galutinis tiks-las pasiektas – V laidos klausy-tojai gavo pakankamai teorinių

Rezervo būrių vadų kursus baigė V savanorių laidaAtkelta iš 1 psl

Gr. Vilius DŽIAVEČKA„Savanorio“ korespondentas

Kovo 26 Lietuvos karo akade-mijoje rezervo būrių vadų kurso baigimo pažymėjimus gavo V lai-dos klausytojai. Ceremonijoje da-lyvavęs karo akademijos viršinin-kas brg. gen. Edvardas Mažeikis sakė: „Manau, kad dešimt naujų būrių vadų Lietuvos kariuomenei yra tikrai daug. Kariuomenė yra stipri ne tik profesinės karo tarny-bos kariais, bet ir žmonėmis, ku-rie domisi krašto gynyba ir tame procese aktyviai dalyvauja kaip aktyviojo rezervo kariai. Dabar džiaugiuosi, kad mūsų kariuome-nė sustiprėjo dešimtimi naujų bū-rių vadų. Paimkime, pavyzdžiui, porą dešimčių gerai parengtų ir taikliai šaudančių karių, bet tai dar nebūtų būrys, galintis tinka-mai atremti priešą. Palyginimui imkime dvi dešimtis kaimo bernų, kurie dar visiškai nemoka kariau-ti ir paskirkime jiems vadovauti karininką. Būtent tas būrys prie-šui padarytų žymiai daugiau žalos nei pirmasis. Todėl jūs, rezervo būrių vadai, esate mūsų tvirty-bės pagrindas. Aš visada džiau-giuosi, matydamas karius sava-norius, nes jie yra pavyzdys mums visiems, kaip reikia mylėti tėvynę, kaip reikia stengtis tarnauti, su-derinant civilinį darbą ir tarnybą kariuomenėje.“

Bazinių karininkų kursų virši-ninkas plk. ltn. Gintaras Vidzic-kas, kaip ir neseniai kursus baigę rezervo būrių vadai, tarnybą pra-dėjo savanoriu 1991 metais Bir-žų kuopoje. 1991 metų pavasarį jaunam savanoriui iš Vilniaus, po budėjimo Aukščiausioje Tarybo-je grįžę draugai papasakojo apie Mokomąjį junginį. Į šį dalinį, vė-liau tapusį „Geležinio Vilko“ bri-gada, būsimajam karininkui po kurio laiko pavyko pereiti:

– Oficialiai profesinės karo tarnybos kariu tapau 1991 metų gegužės pabaigoje. O dabar, po

beveik dvidešimties metų, sma-gu matyti savanorius, siekiančius karinės karjeros. Negalėčiau pa-sakyti, kad per tuos tarnybos me-tus labai nutolau nuo Savanorių pajėgų. 1997-98-aisiais, pame-čiui vyko kariuomenės mokymai „Pavasario vėjai“. Vienais metais teko kovoti prieš, o sekančiais – kartu su savanoriais. Tuomet bu-vau Gedimino štabo bataliono kuopos vadas. Kai vadovavau tak-tikos treniruokliui Kovinio rengi-mo centre Nemenčinėje, KASP rinktinės atvažiuodavo į štabų mokymus. Ir vėl bendraudavome. Pastebiu, kad per visus 20 metų savanoriai pasižymi išskirtine mo-tyvacija – noru tarnauti. Neišskir-damas vien savanorių, noriu pa-brėžti, kad kiekvienas dalinys turi savo motyvacijos braižą. Tačiau užgrūdintų savanorių braižas yra toks, kad net ir sunkiausiomis są-lygomis jų noras tarnauti „neuž-dūsta“. Juk niekam ne paslaptis, kad savanoriai būdavo prasčiau materialiai aprūpinami. Ir dabar prisimenu tuos pačius „Pavasa-rio vėjus“, kuomet teko pamaitin-ti savanorius tris dienas praleidu-sius sniege, be šilto maisto, tačiau nenustojusius kovinės dvasios ir nepalikusius savo posto.

Vienas iš V laidos absolven-tų, Pakruojo kuopos būrininkas j. srž. Olegas Zaičenka į Savanorių pajėgas atėjo šešiolikmetis 1998 metais, kaip tik tuo metu kai kei-tėsi savanorių priėmimo tvarka ir visi nepilnamečiai buvo apifor-minti vėliau, tik po dviejų metų. Bet ne tai svarbiausia, anot Ole-go, Savanorių pajėgose jis pra-leido daugiau nei dešimt metų ir dėl to nesigailėjo nei vienos die-nos. Pabaigęs rezervo būrių vadų mokslus seržantas sako nesku-bėsiantis užsikabinti leitenanto žvaigždutės, nes užsirašė į misiją Afganistane, į seržanto pareigas. Karys nori antrąjį kartą dalyvau-ti pilnavertėje misijoje. Pirmąjį sykį su KFOR-20 būriu, po poli-

žinių bei praktinių įgūdžių, ga-lės sėkmingai tarnauti būrių va-dais pajėgose. Įsisavinta karinio administravimo, mokymo meto-dikos, ginkluotės, taktinių žen-klų, karo topografijos, taktikos, kovinės paramos ir kovinio ap-rūpinimo kursų medžiaga. V lai-dos klausytojų grupė pasižymėjo draugiškumu, komunikabilumu, aktyviai siekė gausinti žinių baga-žą, dažnai vyko audringos diskusi-jos, pasitarimai ir aptarimai, ypač susirinkus Karo akademijos audi-torijose ar vakarais, iki vėlumos, bendrabutyje. Rezultatas akivaiz-dus – baigiamąjį taktikos kvalifi-kacijos egzaminą, net 7 iš 10-ies išlaikė aukščiausiais balais. Net baisusis „kiaulių gripas“, siau-tęs 2009 m. pabaigoje, sugebėjo „pakirsti“ tik 3 klausytojus iš gru-pės... (j. srž. R. Judinas, po metų pertraukos baigti kurso, prisijun-gė prie V laidos dalyvių žiemos vi-duryje, „paskutiniame, trečiajame etape“). Per tas pusę metų truku-sias studijas grupė „susicementa-vo“ – gimė, manytume, ilgalaikė

kariška draugystė, kurią gali supras-ti tik tarnavę ar tarnaujantys kariuo-menėje...

Baigusieji V laidą nuoširdžiai dė-koja Lietuvos karo akademijos ins-truktoriams ir dėstytojams už suteik-tas žinias ir pagalbą jas įsisavinant, KASP štabo viršininkui plk. ltn. Vai-dotui Malinioniui (egzaminų komisi-jos pirmininkui) ir kitiems komisijos nariams – už rimtą egzaminą (labai jam ruošėmės), studijų skyriaus pla-navimo vyresniajai specialistei vyr. srž. Elenai Vainikevičienei, kuri kuravo V laidą. Jai padedant, visi iškilę mo-kymosi metu organizaciniai rūpesčiai buvo išsprendžiami operatyviai ir lai-ku. Taip pat straipsnio autorius dėkoja l.e. akademijos studijų skyriaus virši-ninko pareigas kpt. Mariui Griciui už suteiktą informaciją apie kursų eigą ir rezultatus, nes ši informacija yra ak-tuali savanoriams – būsimiems būrių vadų ir kitų kursų klausytojams.

Post Scriptum. Kas gi mūsų, rezer-vo būrių vadų kursų V laidos laukia ateityje? Tarnausim ir panaudosim įgytas žinias TĖVYNĖS LABUI !

Jei kaimo bernams vadovautų karininkas...tinio sprendimo nutraukti misiją, teko išvykti atitarnavus tik pusę laiko. Savo kuopoje Olegas sako jau antri metai laukęs seržan-to laipsnio suteikimo, bet progos pagilinti žinias rimtuose kursuo-se, nepraleido. Aukštasis moks-las įgytas Panevėžio kolegijoje, kur baigė sociologiją, savanoriui suteikė galimybę siekti karinin-ko kvalifikacijos, nes iki jos trū-ko tik karinio išsilavinimo. Kur-suose, anot seržanto, jis įtvirtino ir praplėtė savo, kaip seržanto, ži-nias. Ypač vertingos buvo teori-nės paskaitos, kaip reikia dirbti su būriu, kaip vadovauti. To savo padalinyje atlikti savanoris netu-rėjo galimybės. Anksčiau Olegas norėjo pereiti į profesinę tarny-bą, tačiau dabar šių planų atsisa-kė. PKT nėra pastovumo, tvirti-na savanoris. O prie jo per dešimt metų priprato. Netgi tuomet, kai trumpam išvykęs uždarbiavo už-sienyje, jautė kariško gyvenimo trūkumą. Ir ne veltui draugai juo-kavo, kad dešimt metų atitarna-vęs savanoriu iš tarnybos niekur nebeišeisi... ir tarnausi toliau.

J. srž. Vytautas Liesionis, Vy-tauto Didžiojo universiteto Vady-bos katedros docentas ir šio uni-versiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto prodekanas į Savanorių pajėgas atėjo prieš keletą metų, paskatintas tuo metu dar vyr. ltn. Lino Idzelio. Ir tai nebuvo vienin-telė priežastis, dėl kurios akade-minės bendruomenės atstovas at-sidūrė KASP.

– Tapti kariu mane skatino ir tėvo bei senelio pavyzdys, jiems likimas lėmė tarnauti sovietinė-je armijoje, vienas kariavo II pa-sauliniame kare, kitas tarnavo pasienyje. Aš su džiaugsmu už-sirašiau savanoriu į Lietuvos ka-riuomenę Alytuje ir pradėjau tarnybą KASP. 2003 metais rink-tinėje baigiau kandidato į savano-rius kursą, dar po trijų metų – ba-zinį kursą Dragūnų mokomajame batalione. Mano nuomone, vyras

be kariuomenės ne vyras, bet am-žinas piemuo. Į karinę tarnybą aš žiūriu labai paprastai – jeigu vie-ną dieną, geriau jau, kad taip ne-būtų, man teks ginti savo tėvynę ir kaip šaukiamojo amžiaus pilie-čiui imtis ginklo, tokiu atveju aš norėčiau žinoti, kaip su juo elg-tis, nes tapti patrankų mėsa – ne-noriu. Taip susiklėstė, kad praėjus keliems mėnesiams po tarnybos pradžios, kuopos vadas nuspren-dė mane paskirti būrio vadu. Taip be tinkamų žinių ir patirties pra-dėjau vadovauti savanoriams. Tai buvo labai įdomu, bet sudėtinga. Jaučiau milžinišką atsakomybę. Prieš kiekvienas pratybas iš kuo-pos vado gaudavau šūsnį medžia-gos, kurią prieš kiekvienus užsi-ėmimus privalėdavau išmokti ir perteikti savanoriams. Baigiau grandies vado ir skyrininko kur-sus, nes tai privaloma, norint pa-kliūti į būrių vadų kursą. Šiuos mokslus aš labai vertinu, ir, mano nuomone, gerai, kad jie vyksta ne kur kitur, bet Lietuvos karo aka-demijoje. Čia yra ne tik tinkama dvasia, bet ir aukščiausios kvali-fikacijos instruktoriai. Ypač tak-tikos sekcijoje. Ne vienas iš jų su mumis dirbdavo netgi po praty-bų, skirdamas tam asmeninį laiką.

Papildomi užsiėmimai buvo naudin-gi abipusiai – mes daugiau išmokda-vome, o instruktoriai džiaugdavosi, kad kursantams įdomu. Lazerinėje šaudykloje mokėmės visokiausių ka-rinių gudrybių, kaip taikliai šaudyti ir kitus to išmokyti, net nežinau, ar tai mums priklausė, ar ne pagal pro-gramą, bet buvo labai įdomu. Ta-čiau... žiūrint iš pedagoginės pusės, mano nuomone, kurse buvo pateik-ta kiek per daug medžiagos moky-muisi. Tai supratau spausdindamasis ir skaitydamas visą mokslui reikalin-gą medžiagą, o jos iš viso susikaupė apie 1500 puslapių, kuriuos mes tu-rėjome mokėti baigiamiesiems egza-minams. Aišku, jos įsisavinimas vyko etapais, bet ir čia nebūdavo lengva, kadangi mes jau atvykdavome tie-siai į pratybas, turėdami kažką mo-kėti. O tos būrio vado praktikos kaip tik ir trūko, nes beveik visi čia susi-rinkę – skyrininkai, ir visas rengimą savo kuopose išėję skyriaus sudėty-je. Na, patikslinsiu, taip buvo iki per-eitų metų pabaigos, nes tuomet atsi-rado pasikeitimų. Dabar vėl daugiau veiksmo vyksta kuopos lygmenyje. Žinoma, ateityje tikiuosi būrio vado pareigų, o, kad pareigų ir etatų bus, neabejoju, nebent savanorių bū-riams pradėtų skirti vadovauti leite-nantus baigusius Karo akademiją...

J. srž. Vytautas Liesionis J. srž. Olegas ZaičenkaVrš. Eugenijaus Žygaičio nuotraukos

cmyk


cmyk

Dainavos apygardos I-oji rinktinė

Kaip sekasi dzūkams Goro provincijoje?

Rinktinės kariai vykdė visas už-duotis. Kiekvienas karys savano-ris dalyvavo kariniuose eskortuose, patruliavo, saugojo stovyklą, kentė šaltį, karštį, sniegą, purvą ir dulkes, džiaugėsi gerais santykiais su vietos bendruomene, turėjo galimybę su-sipažinti su neįprasta kultūra, žmo-nėmis, tolimo krašto istorija. Ka-riams taip pat buvo labai naudinga tarnauti tarptautinėje aplinkoje su kariais ir civiliais iš aštuonių vals-tybių. Gerai, kad kariai ir jų vadai atsakingai žiūrėjo į būtiną priešmi-sijinį pasirengimą, todėl misijos lai-kotarpiu pavyko išvengti rimtų in-cidentų, traumų, ligų, infekcijų.

Kuo naudinga rinktinei gali būti patirtis tarptautinėje misijoje?

Man asmeniškai tai gera patir-tis ne tik kaip PAG-10 štabo virši-ninkui, bet ir kaip rinktinės vadui. Turėjau galimybę pamatyti savo vadovaujamos rinktinės karius kas-dieniniame gyvenime, jiems vyk-dant pareigas ne tik kaip kariams savanoriams, bet ir kaip profesiona-lams. Pamačiau daugelio karių as-menines savybes, gebėjimus, elgesį sudėtingose sąlygose. Turėjau gali-mybę įsitikinti jų koviniu pasiren-gimu, įgūdžiais. Su kiekvienu iš jų praleidau daug laiko, ko nepavyk-tų padaryti Lietuvoje dėl savanorių tarnybos specifikos, mat dažnai ak-tyviojo rezervo karius tenka su-tikti tik pratybų ar švenčių metu keletą kartų per metus.

Noriu pabrėžti, kad pamačiau tikrus karius savanorius, neven-giančius papildomų užduočių, ku-rių nuolat atsiranda misijoje, pa-siruošusius bet kada vykdyti vadų įsakymus. Kariai pademonstravo, kad gali profesionaliai įvykdyti vi-sas užduotis.

Nors ir nebuvau rinktinės ka-rių savanorių tiesioginis viršinin-kas, neabejoju, kad misijoje jie taip pat geriau pažino mane. Ge-

Sveikinimai iš AfganistanoAtkelta iš 1 psl.

Vrš. Romas EIDUKEVIČIUSDainavos rinktinės 106 kuopa

Marijampolės krašto savanoriai saugojo Aukščiausiosios Tarybos rū-mus, blokavo okupacinės kariuome-nės dalinius, vykdė registravimą, bu-dėjo postuose ir saugojo svarbius strateginius objektus, gesino gaisrus...

Popiežiaus Jono Pauliaus II vizito Lietuvoje metu vykdė apsaugą, palai-kė viešąją tvarką...

Dalyvavo karinėse pratybose, mo-kymuose Kyviškių aerodrome, Pabra-dės, Kairių, Kazlų Rūdos poligonuose, tarptautinėse taikos palaikymo misijo-se. Tobulinosi kursuose Danijoje, Šve-dijoje. Mokėsi Juozo Lukšos VMC, Zigmo Drugnos, Liongino Baliukevi-čiaus mokymų centruose, Puskarinin-kių mokykloje...

Marijampolės krašto savanoriai

Gr. Miglė GADLIAUSKAITĖDainavos rinktinės 102 kuopa

Paskutinis vasario savaitgalis. TMU OP kuopos kariai renkasi į pratybas. Jų tikslas – karių supažin-dinimas, kaip reikia apsisaugoti nuo ABC priemonių poveikio bei atlikti taktinį žygį. Su dujokauke ir apsau-giniu kostiumu supažindino instruk-toriai iš Birutės bataliono. Aiški-namės dujokaukės konstrukciją ir principus, nuo kokių medžiagų ir kiek laiko gali apsaugoti kostiumas, kiek kartų ir kaip taisyklingai skalb-ti panaudotą kostiumą, kokios jo lai-kymo sąlygos. Turėjome galimybę praktiškai išbandyti kaip reikia apsi-vilkti kostiumą.

Antroje dienos pusėje vyko tak-tinis žygis. Visi būriai buvo suskirs-tyti į skyrius. Kiekvienas skyrius dir-bo individualiai. Visus žygio metu pasitaikančius keliukus įveikinėja-me tunelio būdu. Nors oras ir nėra pats maloniausias, visur telkšo ba-los, bet nenusimename. Treniruo-jamės mums paskirtoje teritorijo-

Kuopos taktinis žygis

je, vadovaujami savo skyrininkų. Mokomės kaip reaguoti į koman-dą kai užpuola priešas, kaip grei-čiau sustoti į kovinę grandį ir su-naikinti priešą. Kaip ir kiekvieną kartą po treniruočių laukia kon-trolė. Judame žemėlapyje pažy-mėtu maršrutu. Kelyje susiduria-me su priešu, o jį įveikę grįžtame į mokymo centrą.

Antrąją pratybų dieną vyr. ltn. A. Remeikos paskaita apie takti-nį žygį išsilaipinus. Jos metu suži-nome kokia tvarka turime susėsti į automobilį, kokia tvarka išlip-ti. Daug diskutuojame ir bando-me pagrįsti savo nuomones. Ži-noma, sunku mokytis vien tik iš skaidrių ar prisimenant, ką gir-dėjai per paskaitą, tačiau mūsų būrininkas srž. V. Burba sugalvo-jo žinias įtvirtinti praktiškai. Mo-kymo klasėje sustatome kėdes taip, kaip automobilyje turi sė-dėti skyriaus kariai ir pradedame treniruotis. Turime kuo greičiau susėsti į savo vietas „automobi-lyje“ ir kuo greičiau išsilaipinti.

Taip žymiai lengviau įsiminti ei-liškumą. Pasitreniravę klasėje, einame į kiemą jau prie tikrų au-tomobilių.

Po pietų visi išsirikiuojame ir esame suskirstomi į mokomąsias grupes. Kiekvienai grupei priski-riamas automobilis. Vadovau-jami instruktorės ltn. J. Kalan-taitės, sėdame į automobilius ir važiuojame nustatytu maršrutu. Nuvažiavus penkis kilometrus au-tomobiliai sustoja ir pasigirsta ko-manda: „Priešas iš priekio!“ Visi eilės tvarka išsilaipiname ir uži-mame savo pozicijas. Sunaikina-me priešą ir sulipę į automobilius judame toliau. Kol nuvykstame iki galutinio taško, sustojame dar kelis kartus. Susitelkimo vietoje dar turime galimybę pasitreniruo-ti. Po treniruotės grįžtame, laukia kontrolė. Viskas pavyksta puikiai. Per aptarimą apie pastebėtus trū-kumus ir klaidas kalba skyrinin-kai, instruktoriai, vertintojai. Su-tariame, kad ir klaidų buvo, ir pasimokyti dar reikėtų.

Dalyvavo savanorių sporto žai-dynėse. Išgyveno SKAT-KASP re-organizacijas...

Tai vis veiklos barai ir etapai, kuriuose vienaip ar kitaip savo in-dėlį įdėjo savanoriai. Svarbiausia tai, kad jie savo veikla, patriotiz-mu, visuomenėje ugdė pasididžia-vimą laisva, nepriklausoma Lietu-va.

Iš 1000-ančių Marijampolės sa-vanorių, kurie perėjo visa tai, šiuo metu tarnyboje telikę vos dešimt: vyr. srž. Dainius Ragauskas, eil. Vaidas Šalaševičius, srž. Raimun-das Miliauskas, gr. Kęstutis Bendo-rius, gr. Marius Pitkauskas, vrš. Ro-mas Eidukevičius, vyr. srž. Arūnas Jankauskas, gr. Aidas Utmanas, eil. Algirdas Juodzevičius ir gr. Au-drius Bulvičius.

resnis tarpusavio supratimas ti-krai padės grįžus į Lietuvą ir tar-naujant rinktinėje.

Malonu girdėti gerus atsiliepi-mus iš kitų karinių vienetų atsto-vų, tarptautinių partnerių, kurie pabrėžia gerą ir profesionalų lie-tuvių pasirengimą. Misijos laiko-tarpis jau eina į pabaigą ir neabe-joju, kad grįžus į Tėvynę misijoje įgyta patirtis pravers.

Šį mėnesį Dainavos rinktinė švenčia savo gimtadienį, kaip jį sutiko Afganistane tarnaujantys rinktinės kariai?

Gimtadienis sutiktas ir pažy-mėtas netradiciškai. Ne kiekvie-nam vadui yra galimybė pasveikinti rinktinės karius sėdint prie DJ pul-to ir dedikuojant jiems garsiąją ka-rinę dainą „Dabar tu kariuomenė-je“. Ne kiekvienam kariui taip pat pasitaiko galimybė tarnybinėms už-duotims sutapus su rinktinės diena vidurnaktį iš minosvaidžių iššau-ti šviečiamąsias minas kaip šventi-nį saliutą. Dauguma karių rinktinės dieną paminėjo tarnyboje.

Čia tarnauja vieni geriausių ka-rių, kurie atrinkti į misiją ir čia ats-tovauja Lietuvos kariuomenei ir savo rinktinei. Tarp karių savano-rių, tarnaujančių misijoje Afganis-tane, yra tokių, kurie savanoriais tarnauja nuo pat jos įkūrimo ir su-tinka jau devynioliktąjį rinktinės gimtadienį, neabejoju, kad šiems kariams ši diena išskirtinė.

Sveikinu Dainavos rinktinės karius devynioliktojo rinktinės gimtadienio proga! Šie sveikini-mai skirti tiek kariams, šiuo metu tarnaujantiems Afganistane, tiek vykdantiems tarnybą Lietuvoje. Linkiu Dzūkijos ir Suvalkijos sa-vanoriams garbingai atstovauti savo šalį, kariuomenę, rinktinę, vykdyti užduotis, nesibijoti inicia-tyvos, nes šalia stovi ne tik kolega, bet ir tikras, patikimas draugas. Linkiu nesustoti pusiaukelėje, ne-gailėti jėgų ir ryžto profesiniam to-bulėjimui, kuris yra ypatingai svar-bus mūsų Tėvynės saugumui.

Mokymų akimirkos Autorės nuotrauka

Eil. Vaidas Šalaševičius Vrš. Romas Eidukevičius Gr. Audrius Bulvičius

Vyr. srž. Dainius Ragauskas Srž. Raimundas Miliauskas Gr. Aidas UtmanasAutoriaus nuotraukos

cmykcmyk


Dainavos apygardos I-oji rinktinė

Eil. Mindaugas SEREIČIKASDainavos rinktinės 103 kuopa

Balandžio 10-11 dienomis vyko Dainavos rinktinės 103 kuo-pos taktikos pratybos, kurių metu savanoriai mokėsi pozicinės gy-nybos. Visi kariai žino, jog ne vi-sada tenka pulti, todėl yra labai svarbu gerai išmanyti gynimosi subtilybes ir kaip pratybų pabai-goje teko įsitikinti, gerai įsitvir-tinęs skyrius yra sunkiai įveikia-mas barjeras priešininkui. O kur dar netikėtumo ir klaidinimo fak-toriai, tam kad situacija būtų kiek galima tvirčiau besiginančio pa-dalinio pusėje ir išlaikytų persva-rą mūšio metu.

Pratybos prasidėjo kaip jau įprasta kuopos rikiuote, kurios metu 103 kuopos vadas vyr. ltn. Ramūnas Murauskis supažindino su pratybų dienotvarke, mokymo klausimais ir keliamais tikslais. Pa-pildę gertuves, pasitikrinę ekipuo-tes ir gavę įsakymą kariai patraukė į poligoną. Čia iki gynybos rajono judėjome taktinėmis rikiuotėmis,

Sunku pratybose – lengva mūšyje

įveikdami kliūtis, prisitaikant prie gamtos du kartus keitėme mas-kuotę. Buvo puiki proga prisimin-ti ir dar geriau patobulinti žygio ir maskuotės įgūdžius. Pasiekus gy-nybos rajoną, skyrininkas nurodė tikėtiną priešo puolimo kryptį, o mes kasam apkasus. Prisitaikant prie reljefo ir jį tinkamai išnaudo-jat, buvo padarytos dvi gynybos li-nijos, kurias sudarė pirminiai ir antriniai apkasai bei šoniniai (pa-pildomi) įtvirtinimai, jeigu prie-šas bandytų apeiti iš kurio nors šono. Pirmąją pratybų dieną įren-gėme įtvirtinus, juos tinkamai už-maskavome. Skyrininkas paskyrė šaudymo sektorius, nurodė sutelk-tos ugnies zoną bei ugnies atiden-gimo tvarką.

Antrąją pratybų dieną vėl tak-tinio žygio tvarka pasiekėme ra-joną, kuriame buvome įrengę gynybines pozicijas. Pirmoje pra-tybų fazėje patobulinome įtvir-tinimus – sutvirtinome apkasų brustverus, pagilinome apkasus. Skyrininkas supažindino su gy-nybos planu. Prasidėjo gynybos

veiksmų treniruotė – garsiai du-bliuodami skyrininko komandas stengėmės atsilaikyti prieš puo-lantį „priešą“, reagavome į jo bandymus mus apsupti. „Priešui“ spaudžiant iš pirminių pozicijų organizuotai pasitraukėme į an-trines pozicijas, vieni kitus deng-dami, vėliau gavus būrio vado nu-rodymą po mūšio pasitraukėme į reorganizacijos vietą, kur pati-krinome likusios amunicijos kie-kį, bei ją pasiskirstėme tolygiai, skyriaus vyresnysis šaulys patikri-no ar yra sužeistų. Treniravomės visą likusią pratybų dieną tam, kad kiekvienas karys tiksliai žino-tų savo užduotis bei praktiškai at-liktų visus veiksmus tinkamai. Tą dieną teko prisiminti kariuome-nėje paplitusį posakį – sunku pra-tybose, lengva mūšyje.

Teko įsitikinti, jog gerai įsitvir-tinęs, koordinuotai veikiantis bei tikslingai siekiantis iškeltų gyny-bos tikslų skyrius yra stiprus kovi-nis vienetas, iškelti pratybų tikslai pasiekti, prisiminti seni įgūdžiai, įsisavintos naujos žinios.

Vrš. Romas EIDUKEVIČIUSDainavos rinktinės 106 kuopa

Dainavos rinktinės 106-oji kuo-pa, dislokuota Vilkaviškyje, savo kelią pradėjo 1991 m. gegužės 1 dieną. Kuopos vadu buvo paskirtas Gintautas Kviesulaitis, nuo rugsėjo 11 dienos kuopai pradėjo vadovau-ti kybartietis Romas Žemaitis. Ro-mas buvo ilgiausiai, virš 10 metų, kuopos vadu tarnavęs karys. Sta-bilumas ir vado patirtis tikriausiai lėmė, kad kuopa buvo viena iš ge-riausių Marijampolės rinktinėje. Ir ne tik karyboje, sporte, bet ir visuo-meniniame gyvenime. Dabar 106 kuopa, vadovaujama vyr. lt. Euge-nijus Švabausko, tęsia prieš pora dešimtmečių pradėtas tradicijas. Ypač aktyviai bendradarbiauja su Vilkaviškio krašto muziejumi. Kar-tu švenčiamos Lietuvos kariuome-nės ir visuomenės dienos. Rinkti-nės savanoriai kviečiami į teminius renginius. Galima pasididžiuoti Lietuvos kariuomenės kūrėjų sava-norių sąjungos garbės narės muzie-jininkės Danutės Ardzijauskaitės pasiaukojančiu darbu, pažymint Lietuvos kariuomenės 90-metį. Jos kruopštaus darbo dėka išleis-tas „Vilkaviškio krašto 1918-1923 m. Lietuvos kariuomenės savano-rių vardynas.“ Muziejininkė para-šė daugiau kaip 50 straipsnių apie savanorius, šaulius, karininkus, Vy-čio kryžiaus kavalierius, generolus, kilusius iš Vilkaviškio krašto. Ra-šiniai spausdinti centrinėje bei ra-jono spaudoje Savanorių pagerbi-mo istorines tradicijas palaiko ir plėtoja Alvito pagrindinės moky-kla.1936 m. nuo Alvito kilusio ka-pitono Vlado Tarasonio iniciatyva iš aplinkinių kaimų mirusių sava-norių palaikai buvo perkelti į vieną vietą ir tokiu būdu Alvito kapinė-se atsirado savanorių kapinės. 1937 m. gegužės 23 d. kariuomenės ir vi-suomenės šventės proga atidengtas paminklas. Šių dienų jaunieji alvi-tiečiai tęsia savo senelių tradicijas: tvarko kapines, domisi dabartinių karių gyvenimu, gerbia Tėvynės gy-nėjų atminimą.

Kasmet lapkričio 23 d. mokykla

kartu su seniūnija, kaimų bendruome-nėmis organizuoja Lietuvos kariuo-menės ir savanorių pagerbimo mi-nėjimus. Prieš dešimt metų istorijos mokytoja ir krašto muziejaus muzie-jininkė Elena Rupeikienė organiza-vo pirmąsias mokyklos bendruome-nės narių ir miestelio svečių eitynes į Alvito savanorių kapines, jų atminimo pagerbimą. Alvitiečiai džiaugiasi, kad jie vieninteliai Suvalkijoje išsaugojo tarpukario metais pastatytą paminklą savanoriams.

Ne tik iškilmingi renginiai rodo Al-vito mokinių patriotizmą. Jie žino, jog 1918 – 1923 metais ginti nepriklauso-mos Lietuvos iš Alvito valsčiaus išėju-sių savanorių skaičius buvo didžiausias visoje Vilkaviškio apskrityje. Mokslei-viai su didele pagarba ir pasididžiavi-mu tvarko savanorių kapines, renka istorinę medžiagą. Alvito mokyklos muziejuje saugoma daugelio Alvito valsčiaus savanorių, partizanų ir kitų laisvės gynėjų nuotraukos, dokumen-tai, artimųjų prisiminimai, rengiamos parodos. Mokykla organizuoja susiti-kimus su 106 kuopos savanoriais.

Rajone yra ir daugiau sektinų pa-triotinio ugdymo pavyzdžių. Mokytoja kraštotyrininkė Regina Naujokaitienė Sūdavos vidurinėje mokykloje bei Sū-davos kaimo muziejuje yra parengusi keletą teminių ekspozicijų. Mokyto-ja kartu su moksleiviais rūpinasi Lie-tuvos kariuomenės populiarinimu bei jos istorija, renka eksponatus, prižiū-ri Lietuvos kariuomenės generolų ka-pus. Už tai nuoširdus ačiū 106 kuopos savanorių vardu.

Vilkaviškiečiai dėkingi

Laimis BRATIKASKPAT viešųjų ryšių skyrius

Balandžio viduryje Alytaus ra-jono Pivašiūnų vidurinėje moky-kloje vyko Nacionalinė gynybos diena, skirta Lietuvos nepriklau-somybės atkūrimo 20-mečiui. Renginį organizavo KPAT, o jame dalyvavo Dainavos rinktinės sa-vanoriai ir Lietuvos šaulių sąjun-gos nariai.

Karo prievolės administravi-mo tarnybos (KPAT) ir Daina-vos rinktinės renginys sukėlė di-delį susidomėjimą. Ne todėl, kad kariai vieną dieną keičia pedago-gus, bet dėl užsiėmimų turinio ir pobūdžio.

Moksleiviai išklausė paskai-tas apie Lietuvos kariuomenės is-toriją, dalyvavo patriotinio ugdy-mo pamokoje – diskusijoje apie svarbiausius 1989-2009 metų Lie-tuvos įvykius, skatinusius piliečių tautinius jausmus, apie valstybės simbolius.

Gražus oras leido daugelį ri-kiuotės ir fizinio rengimo pamo-kų rengti lauke. Kariai supažindi-no su lauko ekipuote, organizavo karinius žaidimus ir mokė rikiuo-tės elementų, supažindino su gin-klus.

– Man labai patiko moksleivių nuoširdumas. Komandų karto-ti nereikėdavo – vaikai viską da-rydavo, o smalsios akys lyg prašė naujų užduočių, naujų koman-dų, – sakė Vilniaus KPC karinin-kas kpt. Marius Bagdonas.

Vyresniesiems mokiniams įdo-miausias pasirodė lyderystės kur-sas bei informacija kaip tapti karininku.. KPAT viršininko pa-vaduotojas plk. Arūnas Dudavi-čius vienuoliktokams padėjo ieš-koti savyje lyderio savybių, mokė dirbti grupėse.

– Manau, kad šis projektas skatins mokytojus, mokinius ir karius aktyviau bendradarbiau-ti, taip pat ugdys jaunuolių pa-triotiškumą, atsakomybę, parei-

gos jausmą, orientuos į profesinį pašaukimą, skatins moksleivius būti drąsiais, fiziškai ir dvasiškai stipriais, – sakė KPAT viršininko pavaduotojas ir projekto iniciato-rius plk. A. Dudavičius.

Pivašiūnų vidurinė mokykla yra penktoji, kurioje šiais metais KPAT surengė tokius renginius.

Planuojama tokį bendradar-biavimą su mokyklomis tęsti.

Anot vieno žymiausių lietu-vių filosofų Antano Maceinos, patriotinis auklėjimas „neren-gia žmogaus gyvenimui apskri-tai, bet rengia žmogų specifiniam tautos gyvenimui ir visoms tauti-nėms jojo sritims. Tautinė indivi-dualybė ir tautinis gyvenimas yra du pagrindiniai patriotinio auklė-jimo pradai“. Be galo svarbi vidi-nė žmogaus tautinė būsena, kurią būtina vystyti jau mokykloje, at-kreipiant dėmesį į tautos istoriją, kultūrą, prigimtį. Tuo ir stengia-masi vadovautis bendraujant su moksleiviais.

Patriotizmo pamokos Dzūkijoje

Ilgametis kuopos vadas vrš. Romas Žemaitis

Alvito savanorių kapinėseAutoriaus nuotraukos

103 kuopos kariai savanoriai – pratybose Autoriaus nuotrauka

cmyk


cmyk

Irmantė PETRAUSKAITĖ„Šilalės žinių“ redaktorėKpt. Gintaras NOREIKAŽemaičių rinktinės 308 kuopos vadas

2008 metais Lietuvos kariuo-menėje įvyko esminių permai-nų – atsisakyta privalomosios karo tarnybos, nuspręsta pereiti prie profesiniu ir savanoriškumo pa-grindu formuojamos kariuome-nės. Krašto apsaugos savanorių pajėgos – svarbi dabartinės ka-riuomenės dalis, tad kilus grėsmei Lietuvos saugumui, mūsų kraštą profesionaliai gintų ir kariai sava-noriai, kurie tokioms situacijoms nuolat ruošiami tiek teoriškai, tiek praktiškai.

Tą dar kartą parodė šiais metais pirmosios, bet tikrai ne paskutinės Žemaičių rinktinės 308-osios pės-tininkų kuopos pratybos, kurios vyko „Geležinio Vilko“ brigados Kęstučio batalione. Pratybų metu kariai savanoriai išbandė savo bu-drumą, vikrumą ir akies taiklumą, o kartu įrodė, kad demonstruo-dami puikius įgūdžius, savitarpio supratimą bei vedami asmeninės motyvacijos yra pasirengę vykdyti

Ats. ltn. Aivaras BAGDONASDidžiosios Kovos rinktinės 803 kuopa

Balandžio 7-11 dienomis Di-džiosios Kovos rinktinėje sureng-tos jungtinės kovinio rengimo pratybos. Likus kelioms dienoms iki antrąjį balandžio savaitgalį su-planuotų rinktinės kuopų pra-tybų, surengti mažesnio masto, tačiau ne mažiau svarbūs užsiė-mimai. Trečiadienį, ketvirtadie-nį ir penktadienį Gedimino štabo bataliono teritorijoje rinkosi Vil-niaus, Trakų, Utenos kuopų sa-vanoriai, užimantys Taikos meto užduočių (TMU) kuopos skyrių bei grandžių vadų pareigas. Rin-kosi ne šiaip sau. Tik jiems skir-tų užsiėmimų metu vadai turė-jo pasiekti išties nelengvo tikslo: įgyti, atnaujinti bei suvienodin-ti skyriaus ir grandies vado kom-petenciją atitinkančias žinias tak-tikos, topografijos, ginkluotės bei kitose srityse. Tad nors teorinių užsiėmimų būta išties nemažai, vien teorija tąkart neapsiribota. Savanoriai įgytas žinias mokėsi taikyti ir praktiškai. Dėl to kariai mokėsi planuoti savo veiksmus individualiai ir kolektyviai, ieš-kojo išeities iš instruktorių sumo-deliuotų taktinių situacijų, atliko kitas užduotis, tokias, kaip grei-tai ir efektyviai panaudoti apsau-gos nuo masinio naikinimo ginklų priemones, reaguoti į priešo ugnį, užimti patrulio bazę, palaikyti są-veiką tarp padalinių, vykdyti pa-salą. Šių užsiėmimų metu įgytas žinias bei įgūdžius savanoriai tu-rėjo galimybę pritaikyti pratybų metu.

Pasak gr. Kristinos Bagdonie-nės, tokios jungtinės kovinio ren-gimo pratybos, beje, pirmos šiais metais, išties gera pradžia. Užsiė-mimų metų tiek kariai, tiek jų va-dai galėjo prisiminti, ko mokėsi anksčiau bei gauti įgūdžių, neabe-jotinai praversiančių jau artimiau-sių taktikos pratybų metu.

tikrai sudėtingas karines užduotis.Prieš išvykstant į pratybas ketu-

ri kuopos kariai savanoriai už pa-vyzdingą, uolų ir iniciatyvų parei-gų atlikimą buvo paskatinti – jiems įteikti rinktinės vado padėkos raš-tai, o vienas kuopos karys apdo-vanotas medaliu „Už pavyzdingą kario savanorio tarnybą“ (5-erių metų). Vasario mėnesį kariai sa-vanoriai taip pat buvo pagerbti ir paskatinti – septyniems iš jų buvo suteikti grandinio laipsniai, o vie-nam – jaunesniojo seržanto. To-kiais paskatinimais siekiama, kad tarp karių savanorių būtų išlaikyta subordinacija, o sudarant galimy-bes kilti karjeros laiptais, didina-ma jų asmeninė motyvacija.

Dvi dienas trukusiose taktinėse lauko pratybose su koviniu šaudy-mu dalyvavo 40 kuopos karių sa-vanorių, tarp jų – ir trys merginos.

Pirmąją dieną vyko šaudymo pratybos. Savanoriai šaudė au-tomatiniais šautuvais, kulkosvai-džiais, PKT kariai – pistoletais.

Antroji pratybų diena buvo skirta pradinio rengimo ir įgū-džių formavimui. Pratybų metu buvo naudoti mažųjų padalinių taktikos elementai: kariai savano-

riai buvo mokomi užimti patrulio bazę, rengti pasalą, vykdyti ataką, ginti objektą ir pan. Teorinės pas-kaitos metu pratybų dalyviai buvo supažindinti su priešpėstinėmis ir prieštankinėmis minomis, kurios gali būti naudojamos beveik viso-se karinėse operacijose.

Stebint besibūriuojančius karius savanorius, o tarp jų – ir tris dailio-

Pirmosios Šilalės savanorių pratybos šiemet

Koviniai šaudymai Pabradės poligoneKovo 30 dieną Pabradės poligone KASP surengė kovinio šaudymo pratybas,

kurias stebėjo Sausumos pajėgų vadas brg. gen. Vytautas Žukas ir KASP vadas plk. Antanas Plieskis. Savanoriai šaudė 90 mm prieštankiniais pabūklais PV1110 ir granatsvaidžiais „Carl Gustaf“.

Užsiėmimai skyrių vadams

sios lyties atstoves, nejučiomis kyla klausimas: koks gi magnetas mer-ginas traukia į tokią, regis, visai nemoterišką sritį? Vienos tarny-bą Savanorių pajėgose pasirenka tęsdamos šeimos tradicijas, kitas tiesiog traukia netradicinė, mer-ginoms nebūdinga veikla, o tap-damos savanorėmis jos įrodo, kad dailiosios lyties atstovių veikla ne-privalo apsiriboti tik namų ruoša.

Kuopos vado pavaduotojas vyr. ltn. Aurelijus Buinevičius sako, kad dailioji lytis dar nereiškia, kad ji silpnoji. Nors vykdant fizinius normatyvus merginoms taikomi kiek mažesni reikalavimai, šaudy-mo pratybose niekas neatsižvelgia, mergina ar vaikinas šaudo į taiki-nį – taiklumo reikalavimai vieno-di: „Merginos jau ne kartą įrodė, kad šaudydamos į taikinius gali būti taiklesnės ir aplenkti vaiki-nus, nes sugeba labiau susikaupti ir save kontroliuoti“. Vasario mė-nesį vienai savanorei – gr. Laurai Gečaitei – įteiktas medalis „Už pavyzdingą kario savanorio tarny-bą“ (5-erių metų), o j. srž. Anta-nina Girčytė jau dalyvavo ir PAG misijoje Afganistane.

Šios pratybos – KASP gra-natsvaidininkų rengimo progra-mos baigiamoji dalis. Prieš tai apie 70 karių iš įvairių rinktinių daly-vavo dviejų savaičių granatsvai-dininkų kovinio rengimo kursuo-

se dragūnų batalione. Programa atnaujinta pernai, ją sudaro dvi dalys – teorinis individualusis ir praktinis rengimas. Šių metų spa-lio-gruodžio mėnesiais KASP pla-nuojama surengti dar šešis tokio pobūdžio kursus mokomajame batalione. Sprendimą dėl prieš-tankinio pabūklo įtraukimo į gra-natsvaidininkų rengimo programą priėmė Lietuvos kariuomenės va-das gen. mjr. Arvydas Pocius. Ka-riuomenės vadas sakė:

„Krašto gynybai turi būti panau-dojamos visos turimos priemonės bei ginkluotė ir kariai turi mokėti jas panaudoti. Granatsvaidininkas, baigęs šaudymo iš pabūklo PV-1110 kursą, gaus papildomą karinį paren-gimą ir mokės šaudyti dviem prieš-tankiniais ginklais – jo profesiona-lumas nuo to bus tik didesnis“.

„Savanorio“ inf.

Gr. Laura Gečaitė ir eil. Kristina Bitinaitė

Kuopos kariai šaudymo pratybose.Irmantės Petrauskaitės nuotraukos

Šaudymo pratyboms pasibaigus. Su Sausumos pajėgų vadu brg. gen. Vytautu Žuku ir KASP vadu plk. Antanu PlieskiuVrš. Eugenijaus Žygaičio nuotrauka

cmykcmyk


Skaudžią netekties valandą, mirus mylimai žmonai Jūratei, nuoširdžiai užjaučiame C kuopos vyresnįjį ins-truktorių psk. Egidijų Daugintį.

LDK Butigeidžio dragūnų mokomasis batalionas

Kpt. Karolis MORKŪNASDidžiosios Kovos rinktinės 807 kuopos vadas

Kovo 21 d. Utenoje, o taip pat Utenos rajono Papiškių kaime paminėtos paskutinio Aukštaiti-jos partizano Antano Kraujelio-Siaubūno 45-osios žūties meti-nės.

Šiuose renginiuose dalyvavo ir mūsų – Didžiosios Kovos rink-tinės 807-oji kuopa. Utenos se-nojoje bažnyčioje monsinjoras Alfonsas Svarinskas laikė mi-

Asta KAZLAUSKIENĖDainavos rinktinė

Finalinės Lietuvos kariuome-nės krepšinio čempionato varžy-bos vyko balandžio 8-9 d. Vytenio bendrosios paramos logistikos ba-talione. Finale rungėsi Juozo Vit-kaus-Kazimieraičio inžinerijos bataliono, Gedimino štabo bata-liono, Dainavos savanorių rink-tinės ir Vytenio bendrosios para-mos logistikos bataliono krepšinio komandos.

Pusfinalyje susitiko Dainavos

Kpt. Kęstutis KLUNGISVyčio rinktinės štabo S5 skyriaus viršininkasBalandžio 1 d. Paistryje vyko

Lietuvos kariuomenės svarsčių kilnojimo čempionatas, kuriame dalyvavo 11 komandų iš visos ka-riuomenės.

Lauryna BALTRIMAITĖŽemaičių rinktinė

Šiemet Žemaičių rinktinė Vely-koms švęsti pasirinko seną Žemai-tijos miestelį Švėkšną, garsėjantį ypatingai gražia bažnyčia, dvaru ir dar įdomesne miestelio istorija.

Mišias šv. apaštalo Jokūbo baž-nyčioje už visus rinktinės karius lai-kė kapelionas kpt. Saulius Noretas.

Po mišių savanoriai bendravo su žymiu švėkšniškiu Petru Če-liausku. Buvęs matematikos mo-kytojas, gimnazijos direktorius, apie Švėkšną žino viską ir sten-giasi, kad ir kiti kuo daugiau su-žinotų – organizuoja ekskursijas, rašo knygas. Jis savanoriams pa-pasakojo Švėkšnos istoriją, apro-dė bažnyčią, parką, gimnaziją. Visi liko sužavėti – miestelis ma-žas, o kokia įdomi ir turtinga is-torija.

Ats. vyr. ltn. Kęstutis GRUODISDidžiosios Kovos rinktinė

Švęsdami Kristaus Prisikėlimo dieną, didžiojo penktadienio po-pietę Didžiosios Kovos rinktinės kariai kartu su Gedimino štabo bataliono kariais dalyvavo susiti-kime su Vilniaus įgulos karo ka-pelionu kpt. Povilu Paukšte, kuris pasveikino su artėjančia gražiau-sia ir didžiausia krikščionių šven-

te – šv. Velykomis. Kapelionas papasakojo apie Velykų reikšmę ir prasmę, lietuviškąsias tradici-jas, kvietė aplankyti (didijį šeš-tadienį) kartu su artimaisiais šv. Ignoto bažnyčią, kurioje bus lai-komos mišios.

Rinktinės kariai, tęsiant Vely-kų tradicijas, surengė gražiausio margučio rinkimo konkursą, vė-liau margučių ridenimo ir tvirtu-mo varžybas.

šias, giedojo Mokslų akademijos choras, Utenos kultūros centre parodytas dokumentinis filmas apie paskutinįjį Aukštaitijos par-tizaną.

Pagerbti partizano į Papiškių kaimą atvyko krašto apsaugos mi-nistrė Rasa Juknevičienė, kariuo-menes vadas gen. mjr. Arvydas Pocius. Giedojo Karo akademijos kariūnų choras, grojo kariuome-nes orkestras.

Vėliau Utenos kuopos savano-riai susitiko su Lietuvos kariuo-menės vadu.

Dainavos rinktinei – sidabras

rinktinės ir Juozo Vitkaus-Ka-zimieraičio inžinerijos batalio-no komandos. Pergalę rezultatu 98:82 pasiekė savanoriai. Gedimi-no štabo bataliono komandai ne-pavyko įveikti Vytenio bataliono krepšininkų. Ji nusileido vytenie-čiams 76:84.

Nuolatinė įtampa, emoci-jos, sirgalių palaikymo šūksniai bei būgnų gaudesys nuo pat pir-mųjų rungtynių lydėjo finali-nes varžybas. Inžinerijos batali-ono komanda, išliejusi nemažai prakaito, iškovojo trečiąją vie-

tą. Dainavos rinktinės koman-dai pritrūko vos kelių taškų iki pergalės, tačiau sėkmė nusisuko nuo rinktinės krepšininkų – jų krūtines papuošė sidabro meda-liai. Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono komanda iš-kovojo aukso medalius ir Lietu-vos kariuomenės krepšinio čem-pionato taurę.

Apdovanojimus įteikė Lietuvos kariuomenės sporto klubo virši-ninkas plk. ltn. Valentinas Mizgai-tis ir Vytenio bataliono vadas plk.ltn. Petras Montvila.

Panevėžiečiai – stipriausi

Bendroje komandinėje įskai-toje pirmąją vietą iškovojo Vyčio rinktinės komanda, kurios kariai net šešiose svorio kategorijose iš aštuonių tapo nugalėtojais, o liku-siose – prizininkais. Antrąją vieta iškovojo Jono Žemaičio karo aka-demijos, trečiąją – „Geležinio Vil-

ko“ brigados Mindaugo bataliono komandos. Asmeninėje įskaito-je nugalėtojais tapo: 63 kg svorio kategorijoje – Laimonas Mališe-vičius (Vyčio rinktinė), 68 kg – Mantas Rudys (Vyčio rinktinė), 73 kg – Gintaras Vilniškis (Vyčio rinktinė) 78 kg – Simonas Vilniš-kis (Vyčio rintinė), 85 kg – Jonas Grinas (Vyčio rinktinė) 95 kg – Mantas Virbickas (Mindaugo ba-talionas), 105 kg – Ovidijus Taru-tis (Vyčio rinktinė), daugiau kaip 105 kg – Tomas Miežlaiškis (Da-riaus ir Girėno rinktinė).

Čempionato nugalėtojams ir prizininkams apdovanojimus įtei-kė Vyčio rinktinės vadas mjr. Eli-gijus Senulis ir Lietuvos kariuo-menės sporto klubo viršininkas plk. ltn. Valentinas Mizgaitis.

Varžybos vyko gražiai ir sklan-džiai, o tai didelis vyriausiojo tei-sėjo Vytauto Gutausko nuopel-nas.

Antanui Kraujeliui atminti

Velykos Vilniaus rinktinėje

Švėkšnoje

Kpt. Ramūnas RAZGUSŽemaičių rinktinės štabo S5 skyriaus viršininkas

Balandžio 13 d. Žemaičių rink-tinės kariai Pagudonės poligone, vadovaujant Butigeidžio dragūnų mokomojo bataliono Kairių poli-gono miškininkui Aleksui Kreiš-mantui, sodino medelius. Vyk-

dydami rinktinei priklausančio poligono miškotvarkos projektą, kuriame numatytas miško atsodi-nimas, valymas, kelių priežiūra ir kiti miškotvarkos darbai, rinktinės kariai pasodino apie 5500 eglių sodinukų.

Šiemet rinktinės kariai jau tre-čią kartą dalyvavo įgyvendinant miško tvarkymo projektą.

Žemaičiai sodino medelius

Apie Švėkšną savanoriams pasakojo Petras ČeliauskasAutorės nuotrauka

Finalo akimirkos Vrš. Juozo Slabodos nuotrauka

Vyčio rinktinės komanda su rinktinės vadu mjr. Eligijumi SenuliuAts. kpt. Virgilijaus Rudoko nuotrauka

Čia žuvo paskutinis Aukštaitijos savanoris. 807 kuopos savanoriai su Lietuvos kariuomenės vadu gen. mjr. Ar-vydu Pociumi Eil. Vydmanto Juškos nuotrauka

cmyk

Savanoris8 psl.

cmyk

2010 m. balandžio 29 d. Nr. 4 (412)

Redakcijos adresas: 2056 Viršuliškių 36, Vilnius El. paštas: [email protected] „Respublikos“ spaustuvė, M.Sleževičiaus g. 7, Vilnius.Ofsetinė spauda, 2 sp. lankai. Tiražas 2000 egz.Indeksas 0099

Savanoris, SL 1469.steigėja Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba.leidžia Krašto apsaugos savanorių pajėgos.Laikraštis išeina vieną kartą per mėnesį.

Eina nuo 1991 02 09

Redaktorius ats. kpt. Vytautas VoverisKorespondentas gr. Vilius DžiavečkaDizainerė Jurgita Šeštokaitė

Rinko ir maketavo UAB „Valstiečių laikraštis“

Vyr. ltn. Skomantas POVILIONISPAG-10 viešųjų ryšių karininkas

Dainavos rinktinės patriotai

Visi Grinkevičiai tarnauja Daina-vos rinktinėje. Vyriausiasis šeimos narys – Albinas Grinkevičius Lietu-vos kariuomenėje tarnauja nuo 1991 m.: „Pradžia buvo 1991-ųjų sausio įvykiai, kaip ir kiti Lietuvos žmo-nės, vykau į sostinę, ginti svarbiausių mūsų valstybės objektų. Po šių įvykių apsisprendžiau susieti savo gyveni-mą su krašto gynyba, tų pačių metų kovo mėnesį jau oficialiai tapau Aly-taus rinktinės savanoriu, ten tarnau-ju ir iki šiandien“

Albino sūnus ir sūnėnas – seržan-tai Remigijus ir Rolandas taip pat tarnauja šioje rinktinėje.

Rolandas tarnybą pajėgose pra-

dėjo prieš 11 metų. Anot ka-rio, ji paskatino aplinka, draugai. „Tuo metu visi mano draugai jau buvo savanoriai, rinktinėje tarna-vo ir vienas mano brolis, aš tuo metu dar mokiausi aukštesniojo-je mokykloje, baigęs ją planavau tarnauti šauktiniu, tačiau tapau savanoriu“, – pasakoja Rolan-das. – Baigęs mokslus, dar labiau pasinėriau į savanorio tarnybą, dalyvavau mokymuose, tarptauti-nėse pratybose, vėliau išvažiavau ir į misiją“.

Jauniausiasis PAG–10 Grinke-vičius, Remigijus rinktinėje tar-nauja nuo 2006–ųjų. „Kas pa-skatino rinktis tarnybą Lietuvos kariuomenėje? „Tėvo įtaka, – ne-abejoja Remigijus. – Nuo mažens lydėdavau tėvą į pratybas, vaikys-tė prabėgo Dzūkijos miškuose.

Mane supo patriotiška aplinka, karinė dvasia. Alytuje dar gyve-na trys pusbroliai savanoriai, su vienu iš jų, Rolandu, tarnaujame čia – Afganistane. Be abejo džiau-giuosi tokiu auklėjimu ir savo pa-sirinkimu“.

Karių šeimynos atstovams mi-sija Afganistane nėra pirmoji kar-tu. 2005-aisiais Albinas ir jo sū-nėnas Rolandas drauge tarnavo Kosove. „Ten buvo kitas kraštas, kitos užduotys. Tarnavome žval-gybos kuopoje, labai daug judė-jome. Čia tarnaujame Lietuvos vadovaujamame vienete, užduo-tys – kitos, tarnybos pobūdis ki-toks“, – pasakoja j.psk. Albinas Grinkevičius.

Pirmą kartą į misiją išvykęs Remigijus sako, jog jam misija taip pat yra labai įdomi. Misijos pobūdis, tarnybos ypatumai, Re-migijaus nuomone, turės teigia-mos įtakos jo tolimesnei karinei patirčiai.: „Manau, kad čia įgijau profesinės patirties, pasisėmiau begalę įspūdžių, ilgą laiką teko patarnauti su tarnybos draugais, grįžę į tėvynę toliau kartu tarnau-sime, būsime gerai pažįstami, pa-matę sunkesnes tarnybos sąlygas, iškentę rutiną, neįprastą gamtą, atlikę pavestas užduotis“

PAG-10 Grinkevičiai, neabe-joja, kad misijoje jie įgijo neįkai-nojamos patirties. „Labai pasi-sekė, kad atliekant savo pareigą

turėjom galimybę aplankyti toli-mą kraštą, pažinti jo kultūrą, isto-riją, žmones. Teko daug patruliuo-ti provincijoje, tiek jos sostinėje, tiek atokiuose kaimuose, visa tai yra nepaprasta patirtis, naudinga mums kaip kariams ir kaip papras-tiems žmonėms“ – sako Albinas.

Trečiąjį kartą tarptautinėje misijoje tarnaujantis Rolandas tiki, jog su kiekviena misija įgy-ja vis daugiau karinės patirties, žinių. „Ne pirmą kartą tarnau-ju ir čia, Afganistane, per praty-bas besirengiant misijai yra tikrai lengviau, dar prieš išvykdamas ži-nojau, ko čia galiu tikėtis, galėjau patarti tarnybos draugams, kurie vyko pirmąjį kartą, – sako seržan-tas. – Neabejoju, kad misija yra ir gyvenimiška mokykla. Ilgą lai-ką gyvename nedideliame kontin-gente, reikia išmokti pakantumo, sugyventi su kitais, kad galėtume sėkmingai vykdyti savo užduotis, tai labai svarbu“, – pasakoja Ro-landas.

Nuolaidų vieni kitiems nedaro

Pasakodami apie tarnybą Grinkevičiai teigia, jog nesijau-čia išskirtiniais, dėl to jog atsto-vauja vieną šeimą: „Esame kariai. Turime savo užduotis, kurias kas dieną vykdome, – pasakoja Albi-nas. – Kiekvienas turime savo tie-sioginius vadus, jų nurodymus ir vykdome. Aišku, poilsio metu ga-lime pasišnekėti, susitikti, tada galime pajusti, jog esame šeima“.

Sūnus Remigijus pritaria tėvui: „Aišku, į misiją vykti su artimiau-siais žmonėmis yra tikrai malonu, tačiau kasdienėje savo tarnyboje to nejaučiame, turime užduotis, jas vykdome, esame kariai, ir visi čia lygūs, nuolaidų vienas kitam nedarome, kaip tik jaučiame dar didesnę atsakomybę, kad kiti ka-riai nelaikytų mūsų išskirtiniais, vienas iš kito dar daugiau reika-laujame“.

Tėvas ir sūnus taip pat pabrė-žia gerai sutariantys ir namuose, o tai tiktai palengvina tarnybą ka-riuomenėje, dalinyje ar misijo-je. Albino sūnėnas ir Remigijaus

Dvi savanorių kartos Afganistanepusbrolis Rolandas svarsto, jog, matyt visiems Grinkevičiams yra įprastas kario gyvenimas, jis ne-mato nieko keisto, kad šios karių giminės atstovai susitinka tarp-tautinėje misijoje: „Būtų įdomu, jei prie mūsų čia tarnaujančių pri-sidėtų dar du mano broliai, kurie taip pat yra Dainavos rinktinės savanoriai“.

Tokie atvejai retiGrinkevičiai sako, jog vykti

į misiją kartu yra smagu, tačiau sunkiau namuose liekantiems šeimos nariams „Sunkiausia yra žmonai, – sako Albinas. – Man lengviau, nes mano sūnus ir sūnė-nas yra šalia, nors ir ne namuose Lietuvoje“.

„Manau sunkiausia mamai, tu-rėjo išleisti vyrą ir sūnų į misiją, tačiau ji supranta mūsų tarnybą, pasirinkimą, ir pareigą, kurią mes atliekame“ – mano srž. Remigijus Grinkevičius.

Daugiausiai misijų patirties tarp PAG-10 Grinkevičių turi Ro-landas – ši misija jam jau trečioji, kartu su savo dėde Albinu jis tar-navo Kosove, 2006-2007 m. tar-navo ir Goro provincijos atkū-rimo grupės 4-ojoje pamainoje. Nuolatiniai pasirengimai, vėliau ilgalaikiai išvykimai į pačias mi-sijas jau tapo neatsiejama Rolan-do tarnybos dalimi. Anot kario, šeima yra įpratusi jį matyti nenu-stygstantį vietoje. „Be abejonės tiek man tiek šeimai nėra lengva kai reikia ilgam išsiskirti, tačiau žmona mane supranta ir palaiko, juk tokia mano tarnyba“, – pasa-koja jis.

Tarnyboje kariams yra sudarytos sąlygos susisiekti su artimaisiais, įrengtos interneto prieigos, veikia telefono ryšys. Karių, dalyvaujan-čių misijoje šeimų nariams yra su-daromos galimybės dalyvauti ben-druose renginiuose, šventėse, gauti informaciją apie artimųjų tarnybą tarptautinėje misijoje. Lietuvos ka-riuomenės psichologai karius ir jų artimuosius konsultuoja, suteikia būtinų žinių lengviau įveikti ilgalai-kio išsiskyrimo sukeliamus nema-lonius jausmus.

Goro provincijos atkūrimo grupės dešimtosios Lietuvos karių pamainoje (PAG-10) tarnauja Grinkevičių šeimyna – j. psk. Albinas Grinkevičius, srž. Rolandas Grinkevičius ir srž. Remigijus Grinkevičius – karių giminės nariai, atstovaujantys Dainavos savanorių rinktinę. Tai pirmas atvejis, kai Lietuvos kariuomenėje tėvas, sūnus ir sūnėnas drauge išvyksta į misiją. Visi jie pavyzdingai tarnauja KASP Dainavos rinktinėje. 2009-aisiais apdovanojimuose, skir-tuose kariams ir civiliams, labiausiai garsinusiems Tėvynę ir kariuomenę, savo išskirtiniais poelgiais, pasiaukojančia tarnyba ir atsidavimu kario profesijai, Grinkevičiai apdo-vanoti skulptūrėle „Pareiga ir pašaukimas“

Balandžio 26 d. Jono Žemaičio karo akademijoje vyko moksleivių konkurso „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ finalas. Moksleivius ir jų mokytojus pasveikino krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevi-čienė, Lietuvos kariuomenės va-das gen. mjr. Arvydas Pocius, karo akademijos viršininkas brg. gen. Edvardas Mažeikis, KAM kan-cleris Leonardas Bakaitis, KASP vadas plk. Antanas Plieskis, švie-

timo ir mokslo viceministras Vai-das Bacys, Lietuvos jaunųjų šau-lių vadas Mindaugas Nefas.

15-ojo konkurso „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ nugalėtoju tapo Vytenis Čipinys iš Visagino „Verdenės“ gimnazijos (mokyto-jas – Valentinas Radzevičius). Antroje vietoje liko Šiaulių Lie-porių gimnazijos moksleivė Kris-tina Medžiaušytė (mokytoja – Ni-jolė Rudienė), trečias – Erlandas

Paulėkas iš Marijampolės Sūdu-vos gimnazijos (mokytoja – Ge-novaitė Gudynienė).

Iš įvairių šalies mokyklų atvy-kę moksleiviai ir jų mokytojai tu-rėjo galimybę susipažinti su Karo akademija, kariūnų mokymosi są-lygomis, pabendrauti su kariū-nais. Visi moksleiviai ir jų moky-tojai apdovanoti krašto apsaugos ir švietimo ir mokslo ministerijų piniginiais prizais, kompiuterinė-mis laikmenomis, suvenyrais.

Per 15 konkurso gyvavimo metų jame dalyvavo daugiau kaip dešimt tūkstančių Lietuvos moks-leivių.

„Savanorio“ inf.

Penkioliktasis konkursas

Konkurso nugalėtojai Erlandas Paulėkas (III vieta), Kristina Medžiau-šytė (II vieta) ir Vytenis Čipinys (I vieta) su KASP vadu plk. Antanu Plieskiu

Kęstučio Dijoko nuotrauka

Grinkevičiai Afganistane – Albinas, Rolandas ir Remigijus Autoriaus nuotrauka

dainavos rinktinės diena

Documents