ALYTAUS KOLEGIJA

INŽINERIJOS FAKULTETAS

INŽINERIJOS KATEDRA

Inžinerijos katedros lektorė Danutė Abramavičienė

MUITINĖS DARBO TECHNOLOGIJA

Konspektas

Alytus, 2011

PRATARMĖ

Konspekte pateikta medžiaga nagrinėja muitinės kaip institucijos darbo ypatumus,

principus. Didžiausias dėmesys skirtas muitinės procedūrų aiškinimui, todėl čia išnagrinėta galimos

muitinės procedūros, pateikta jų taikymas importo, eksporto bei tranzito atvejais. Konspekte

trumpai, aiškiai ir suprantamai paaiškintos supaprastintos muitinės , apžvelgta svarbiausi jų taikymo

aspektai. Nemažas dėmesys skirtas muitų bei mokesčių nagrinėjimui.

Konspektas skirtas Alytaus kolegijos Prekybos studijų programą bestudijuojantiems

studentams, kurie mokosi discipliną „Muitinės darbo technologija“.

Rengiant konspektą , naudotasi tokia literatūra bei kitais informaciniais šaltiniais:

1. Europos Bendrijos Muitinės kodeksas, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto, Kelių

transporto, Geležinkelių transporto kodeksai: parengti ir išleisti vykdant Lietuvos Respublikos

teisingumo ministro 2006 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. 1R-219 / Lietuvos Respublikos teisingumo

ministerija. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2006. ISBN  9955557923.

2. AMBRASIENĖ, Dangutė, SINKEVIČIUS, Edvardas. Vežėjo civilinė atsakomybė pagal Ženevos

tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją ir jos draudimas: monografija. Vilnius: 

Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2004. ISBN  9955563915.

3. Pervežimai kelių transportu 2004:tarptautinių ir nacionalinių norminių aktų rinkinys: su pakeitimais ir papildymais iki 2003 04 19

dienos. Vilnius : Lietuvosos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija "Linava", 2005.

4. RADŽIUKYNAS Juozas. Importuojamų prekių muitinis įvertinimas.Vilnius:,Lietuvos

informacijos institutas, 1997. ISBN 9986121388

2

ĮVADAS

1. MUITINĖS RAIDA.........................................................................................................................4

2. LR MUITINĖS TEISINIAI PAGRINDAI.......................................................................................7

3. MUITINĖS PAREIGŪNAI.............................................................................................................8

4. MUITINĖS VEIKLOS KRYPTYS................................................................................................10

5. MUITINĖS PROCEDŪROS.........................................................................................................11

5.1. Muitinių procedūrų esmė.........................................................................................................11

5.2. Išleidimas laisvai cirkuliuoti (importas vidaus vartojimui).....................................................12

5.3. Muitinis tranzitas.....................................................................................................................13

5.4. Muitinis sandėliavimas............................................................................................................14

5.5. Laikinasis įvežimas perdirbti...................................................................................................14

5.6. Muitinės prižiūrimas perdirbimas...........................................................................................15

5.7. Laikinasis prekių įvežimas......................................................................................................16

5.8. Laikinasis išvežimas perdirbti.................................................................................................17

5.9. Laikinasis prekių išvežimas.....................................................................................................18

5.10. Negrąžinamas eksportas........................................................................................................19

5.11. Supaprastintų muitinės procedūrų taikymas..........................................................................19

5.11.1. Supaprastintų procedūrų taikymas.................................................................................19

5.11.3. Supaprastinto deklaravimo procedūra............................................................................21

5.11.4. Procedūra, įforminama asmens pageidaujamoje vietoje................................................21

5.11.5. Supaprastintos muitinio tranzito procedūros..................................................................22

5.11.6. Teisė naudotis bendrąja garantija...................................................................................22

5.11.7. Teisė naudotis specialios formos krovimo sąrašais........................................................23

5.11.8. Teisė naudotis specialiomis plombomis.........................................................................23

5.11.9. Teisė naudotis atleidimu nuo prievolės laikytis nustatyto maršruto..............................23

5.11.10. Teisė naudotis įgalioto siuntėjo statusu........................................................................24

5.11.11. Teisė naudotis įgalioto gavėjo statusu..........................................................................24

5.11.12. Leidimo taikyti supaprastintas procedūras gavimo tvarka...........................................25

6. ŠENGENO SUTARTIS.................................................................................................................25

6.1. Šengeno sutarties esmė............................................................................................................25

6.2. Šengeno acquis........................................................................................................................26

6.3. Šengeno aquis galiojimas........................................................................................................27

6.4. Svarbi informacija keliaujantiems...........................................................................................27

3

1. MUITINĖS RAIDA

Muitinė – valstybės institucija, atsakinga už muitų ir kai kuriais atvejais kitų

pasienyje mokamų mokesčių (pavyzdžiui, PVM, akcizų) rinkimą valstybėje bei už krovinių,

įvežamų į valstybę, kontrolę (tikrinimą).Jei pagal tarptautinius arba nacionalinius teisės aktus kai

kurių prekių įvežimas į šalį yra ribojamas arba draudžiamas, šią kontrolę taip pat dažniausiai

užtikrina muitinė.Muitinė iš esmės skiriasi nuo kitų pasienio tarnybų, kurios užtikrina asmenų

vykimo per sieną kontrolę (imigracijos arba sienos apsaugos tarnybos).Tarptautinė muitininkų diena

švenčiama sausio 26 d. (nuo 1983 m.).

Lietuvos muitinės istorija prasideda jau XI–XIII a. ir yra glaudžiai susijusi su pačios

Lietuvos valstybės raida. Susikūrus Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, aktyviau prekiauta su

Europos valstybėmis, prie sienos pamažu kūrėsi muitinės, pradėtas rinkti muito mokestis iš per

sieną vykstančių pirklių. XV a. pirmojoje pusėje Vytautas centralizavo muitinių valdymą. Muitinės

Lietuvoje veikė iki XVII a., o 1795 m. Lietuvą prijungus prie Rusijos imperijos, muitinės perėjo

Rusijos žinion. Nuo tada muitinės Lietuvoje vadovavosi Rusijos muitinės įstatymais ir taip dirbo iki

1914 m. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui mūsų šalyje buvusios muitinės atsidūrė už fronto

linijos ir, praradusios galimybę vykdyti savo funkcijas, nustojo veikti.

Lietuvos Respublikos muitinės įkūrimo diena laikoma 1919 m. gegužės 8 d., kai

įsigaliojo Laikinieji muitinių įstatai. Pirmosios muitinės administracijos - Prekybos ir pramonės

ministerijos Muitinių departamento vadovu buvo Oskaras Baldamus. Pirmieji muitinės postai buvo

įsteigti 1919 m. prie sienos su Vokietija - Virbalyje, Jurbarke, Tauragėje, Kretingoje, Naumiestyje,

Naujamiestyje, Pilypave ir Račkuose. 1920 m. Lietuvos muitinėje dirbo apie 300 pareigūnų.

1940 m. Sovietų Sąjunga, okupavusi Lietuvą, Respublikos muitinę panaikino.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 m. spalio 9 d. buvo priimtas Laikinasis

muitinės įstatymas. Nuo tada ir pradėjo veikti atkurta Lietuvos muitinė. 1990 m. spalio 11 d. buvo

įsteigtas Muitinės departamentas. Pirmuoju Muitinės departamento direktoriumi buvo Valerijonas

Valickas.

Nuo pat pirmųjų atkurtos muitinės veiklos žingsnių muitinės pareigūnai patyrė

dešimtis Lietuvos nepriklausomybei priešiškų jėgų (žr. OMON) išpuolių. 1991 m. liepos 31 d.

Medininkų poste buvo žiauriai nužudyti septyni valstybės sienos saugotojai - keturi policininkai ir

trys muitininkai - Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius ir Ričardas Rabavičius. Išgyventi buvo

lemta tik muitinės inspektoriui Tomui Šernui.

1991 m. buvo patvirtinta Lietuvos muitinės emblema. 1992 m. pareigūnų mokymui ir

kvalifikacijos kėlimui buvo įkurta Muitinės mokykla, kuri 2001 m. buvo reorganizuota į Muitinės

mokymo centrą. 1993 m. buvo priimti Lietuvos Respublikos muitinės ir Muitų tarifų įstatymai.

4

1993 m. buvo patvirtintas pirmasis Tarnybos Lietuvos muitinėje statutas ir muitinės taisyklės.

1993 m. Lietuvos Respublikos muitinės departamentas Vyriausybės nutarimu pertvarkytas į

Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

1994 m. įsteigtas Lietuvos muitinės muziejus, įsikūręs Muitinės mokymo centre,

Vilniuje. 1996 m. buvo atlikta muitinių reorganizacija, įsteigta 10 teritorinių muitinių (2002 m.

liepos 1 d. jų skaičius sumažintas iki penkių - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių).

2001 m. sausį buvo įsteigtas Muitinės informacinių sistemų centras, o 2003 m. įdiegta muitinės

deklaracijų apdorojimo sistema ASYCUDA, elektroninio deklaravimo sistema, Naujoji

kompiuterizuota tranzito sistema (NCTS), kitos sistemos, užtikrinančios spartesnį krovinių judėjimą

bei geresnę prekybos su trečiosiomis šalimis kontrolę. 2002 m. kovai su kontrabanda buvo įsteigta

Muitinės kriminalinė tarnyba.

2004 m. balandžio 27 d., Lietuvai ruošiantis įstoti į Europos Sąjungą, Lietuvos

Respublikos Seime buvo priimtas naujas „Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas“.

2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, nutraukta muitinės kontrolė pasienyje

su Lenkija ir Latvija, o Lietuvos muitinei kartu su kitomis tarnybomis tenka pareiga saugoti išorinę

Europos Sąjungos sieną su Baltarusija ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi. 2007 m.

gruodžio 21 d. Lietuvai tapus Šengeno erdvės valstybe, Lietuvos muitinė, kartu su kitomis

tarnybomis, vykdo tikslinius patikrinimus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir prie vidinių

Europos Sąjungos sienų (prie Lenkijos ir Latvijos sienų, žr. Muitinės mobiliosios grupės).

Lietuvos muitinės sistemą sudaro:

Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos;

teritorinės muitinės (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių);

5

Struktūra. Lietuvos muitinės sistema pateikta 1 paveikslėlyje.

1 pav.Administracinės struktūros schema 

Pagal pateiktą struktūrą LR veikia 5 teritorinės muitinės, kurių veiklą nustato ES muitinės kodeksas.

6

2. LR MUITINĖS TEISINIAI PAGRINDAI

Lietuvos muitinės veiklą reglamentuoja:

Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas;

Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas;

Muitinės departamento nuostatai;

Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodeksas.

Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos valstybe nare ir prisijungus prie bendros Europos

Bendrijos muitų sąjungos, Lietuvos muitinė, vykdydama savo veiklą, taip pat vadovaujasi

Bendrijos muitinės kodeksu ir jo įgyvendinimo nuostatomis.

7

3. MUITINĖS PAREIGŪNAI

Muitinės pareigūnas – statutinis valstybės tarnautojas, tarnaujantis muitinėje ir pagal

pareigas turintis viešojo arba vidaus administravimo įgaliojimus pavaldiems ar nepavaldiems

asmenims.

Pagal statutą, einamoms pareigoms žymėti yra nustatyti šie muitinės pareigūnų pareiginiai

laipsniai:

1) vyriausiasis valstybės muitininkas;

2) vyresnysis muitininkas;

3) I rango muitininkas;

4) II rango muitininkas;

5) III rango muitininkas;

6) I klasės muitininkas;

7) II klasės muitininkas;

8) III klasės muitininkas.

Atributika, uniforma ir profesinė šventė.

Lietuvos muitinė turi savo emblemą (ženklą) ir vėliavą. Lietuvos muitinės emblema buvo

patvirtinta 1991 m. Lietuvos muitinės emblema pradėta kurti dar XVI amžiuje. Jos centre,

raudoname skyde – Vytis. Už skydo yra sukryžiuotos dvi Hermio lazdos (pirklio lazda, sparnai ir

žalčiai). Užrašas „Lietuvos muitinė“ ir Hermio lazdos yra aukso spalvos.

2 pav. LR muitinės atributika

8

3 pav. Muitinės mobiliosios grupės automobilis

Muitinės ženklas yra ant muitinės pareigūno tarnybinės uniformos, tarnybos ženklo ir

identifikavimo ženklo, juo taip pat gali būti žymimas patikėjimo teise valdomas ar naudojamas

turtas (pavyzdžiui, automobiliai), muitinės pareigūnams teikiami apdovanojimai bei muitinės

leidžiami informaciniai leidiniai.

Lietuvos muitinės pareigūnų uniforma – tai skiriamaisiais ženklais dekoruoti vienodos formos

drabužiai, dėvimi tarnybos ir švenčių metu. Pagal paskirtį uniforma yra kasdieninė, išeiginė ir

specialioji. Uniforma ir jos priedai komplektuojami pagal pareigūnų tarnybos specifiką bei einamas

pareigas. Lietuvos muitinės profesinė šventė yra gegužės 8 d. - Lietuvos muitinės įkūrimo diena.

4. MUITINĖS VEIKLOS KRYPTYS

9

Lietuvos muitinės pagrindinės veiklos kryptys yra:

administruoti importo ir eksporto muitus ir užtikrinti kitų mokesčių, taikomų prekėms,

gabenamoms per sieną, surinkimą;

kontroliuoti ribojamų ir draudžiamų prekių gabenimą per Europos Sąjungos išorinės sienos

dalį, kurios apsauga priklauso Lietuvos Respublikai;

atlikti muitų teisės aktų pažeidimų prevenciją ir tyrimą;

tvarkyti prekių importo ir eksporto statistiką;

tikrinti Lietuvos teritorijoje veiklą vykdančių ūkio subjektų ūkinę ir komercinę veiklą, jos

apskaitą, su muitų teisės aktų taikymu susijusią finansinę atskaitomybę;

atlikti kitas Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas funkcijas.

Lietuvos muitinė užtikrina intelektinės nuosavybės, nykstančių ir retų gyvūnų (žr. CITES),

išvežamų kultūros vertybių apsaugą, grynųjų pinigų, dvigubos paskirties ir strateginių prekių

gabenimo kontrolę ir kt.

5. MUITINĖS PROCEDŪROS

10

5.1. Muitinių procedūrų esmė

Muitinės procedūrų atlikimo tvarką Lietuvos Respublikoje reglamentuoja ES Muitinės

kodeksas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Finansų ministerijos, Ūkio ministerijos,

Muitinės departamento prie Finansų ministerijos teisės aktai, taip pat šios srities tarptautinės

sutartys ir konvencijos.Pagal ES Muitinės kodeksą Lietuvos Respublikoje taikomos šios muitinės

procedūros:

išleidimas laisvai cirkuliuoti (importas vidaus vartojimui);

muitinis tranzitas;

muitinis sandėliavimas;

laikinasis įvežimas perdirbti;

muitinės prižiūrimas perdirbimas;

laikinasis įvežimas;

laikinasis išvežimas perdirbti;

laikinasis išvežimas;

negrąžinamasis eksportas.

Deklaruojant prekes visoms išvardytoms muitinės procedūroms, naudojama muitinės

deklaracija - bendrasis dokumentas (Single Administrative Document), kuris naudojamas Europos

Sąjungos šalių narių ir daugelio kitų Europos valstybių. Lietuvos Respublikoje bendrasis

dokumentas naudojamas nuo 1995 m. sausio 1 d. Jo forma, spausdinimo reikalavimai, pildymo ir

muitinio įforminimo tvarka nustatyta vadovaujantis Konvencija dėl prekybos formalumų

supaprastinimo ir Bendrojo tranzito konvencija, pasirašytomis 1987 m. Interlakene.

5.2. Išleidimas laisvai cirkuliuoti (importas vidaus vartojimui)

Išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros atlikimo tvarką reglamentuoja ES

Muitinės kodekso 79-83 straipsniai ir Importo vidaus vartojimo procedūros atlikimo tvarka,

patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1090. Ji parengta

vadovaujantis Muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos (Kijoto konvencijos)

B.1 priedu.

Įsigaliojus ES Muitinės kodeksui, nuo 1998 m. sąvoka "importas vidaus vartojimui"

nebevartojama ir pakeista sąvoka "išleidimas laisvai cirkuliuoti". Atlikus šią muitinės procedūrą,

prekės ima laisvai cirkuliuoti Bendrijos muitų teritorijoje, t.y. gali būti joje paliktos visam laikui,

muitinei netaikant disponavimo jomis apribojimų.

Įforminus išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrą turi būti sumokami už

prekes nustatyti importo muitai ir kiti mokesčiai (akcizai, pridėtinės vertės mokestis). Ji gali būti

11

įforminama ne tik tiesiogiai iš užsienio į Bendrijos teritoriją įvežtoms prekėms, bet taip pat ir

prekėms, kurios buvo gabenamos taikant muitinio tranzito procedūrą, laikomos muitinės sandėlyje,

laikinai įvežtos ar laikinai įvežtos perdirbti. Išleidimo laisvai cirkuliuoti procedūra paprastai

įforminama teritorinės muitinės, kurios veiklos zonoje yra deklaranto buveinė, muitinės įstaigose

(išskyrus teisės aktų numatytus atvejus, kai ji gali arba privalo būti įforminta kitur).

5.3. Muitinis tranzitas

Pagrindinius muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos principus reglamentuoja

Muitinės kodekso 89-95 straipsniai. Detaliau muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarka nustatyta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1610.

Taikant muitinio tranzito procedūrą muitinės prižiūrimos prekės gabenamos iš vienos muitinės

įstaigos (išvykimo įstaigos) į kitą muitinės įstaigą (paskirties įstaigą). Kadangi už šias prekes

importo muitai ir mokesčiai nėra sumokėti, jas gabenant muitinei turi būti pateikiama garantija arba

sumokamas užstatas.

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus tranzitu gabenamoms prekėms gali būti

taikomos vienkartinės (galiojančios vienai procedūrai) ir bendrosios (ilgalaikės) garantijos.

Garantijų nereikalaujama už prekes, kurios gabenamos geležinkeliu ir paštu, taip pat iš patikimų

ūkio subjektų, įtrauktų į Finansų ministerijos sudarytą sąrašą.

Dėl gana didelės muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos pažeidimų rizikos šiuo

metu Lietuvoje tam tikroms prekėms taikomas specialus režimas. Alkoholiniai gėrimai, tabako

gaminiai ir cukrus turi būti gabenami tik uždaromis ir plombuotomis transporto priemonėmis, su

policijos palyda, nustatytais maršrutais ir tik per tam tikras pasienio muitinės įstaigas. Šioms

prekėms taip pat nustatyti trumpesni negu kitoms prekėms tranzito (pristatymo į paskirties įstaigą)

terminai.

1998 m. liepos 10 d. Siguldoje (Latvija) buvo pasirašyta trišalė Lietuvos, Latvijos ir

Estijos vyriausybių sutartis dėl Baltijos valstybių bendrosios tranzito procedūros. Ši sutartis, kuri

laikoma tarpine priemone, siekiant ateityje prisijungti prie Bendrojo tranzito konvencijos, parengta,

tiesiogiai remiantis šios konvencijos nuostatomis. Pradiniame etape Sutartis dėl Baltijos valstybių

bendrosios tranzito procedūros turėtų būti taikoma tik kelių transportu gabenamoms prekėms.

Sutartis įsigaliojo 1999 m. birželio mėn., ją taikyti numatoma pradėti nuo 2001 m. sausio 1 d.

Estijai ir Latvijai prisijungus prie COTIF konvencijos (preliminariai - 2001-2002 m.), planuojama

Sutarties dėl Baltijos valstybių bendrosios tranzito procedūros taikymą išplėsti ir geležinkelių

transportu gabenamoms prekėms.

12

Lietuvos vežėjai gali naudotis tarptautine TIR tranzito sistema. TIR konvencijos Susitariančiąja

šalimi Lietuvos Respublika tapo 1993 m. rugpjūčio 26 d. TIR knygeles Lietuvos Respublikoje

išduoda ir už jas garantuoja Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija "Linava".

5.4. Muitinis sandėliavimas

Muitinio sandėliavimo procedūra taikoma, kai tam tikrose muitinės prižiūrimose

patalpose arba aikštelėse (muitinės sandėliuose) laikomos iš užsienio įvežtos prekės, už kurias

nesumokėti importo muitai ir mokesčiai. Muitinės sandėlių steigimo ir muitinio sandėliavimo

procedūros atlikimo tvarką reglamentuoja Muitinės kodekso 96-110 straipsniai. Be to, muitinio

sandėliavimo procedūrai kaip ir kitoms ekonominio poveikio turinčioms muitinės procedūroms

taikomos Muitinės kodekso 82-88 straipsnių nuostatos.

Muitinės sandėlių veiklą detaliau reglamentuoja Muitinės sandėlių steigimo tvarka ir

Muitinės sandėlio taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 4 d.

nutarimu Nr. 692. Pagal Muitinės kodeksą ir minėtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą

muitinės sandėliai gali būti atvirieji (juose prekes gali laikyti visi asmenys) ir uždarieji (juose prekes

gali laikyti tik muitinės sandėlio savininkas). Steigti muitinės sandėlį pageidaujantis asmuo turi

gauti Muitinės departamento prie Finansų ministerijos leidimą.

Be prekių, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo procedūra, muitinės sandėliuose

taip pat gali būti laikomos prekės, skirtos laivų ir orlaivių atsargoms. Visos muitinės sandėlyje

laikomos prekės turi būti apskaitomos laikantis su muitine suderintos tvarkos. Tipinę muitinės

sandėliuose laikomų prekių apskaitos tvarką yra nustatęs Muitinės departamentas.

Muitinės sandėliuose laikomos prekės gali būti pakuojamos, rūšiuojamos,

paruošiamos transportavimui ir kitaip tvarkomos.Tai įprastinės prekių tvarkymo operacijos, jų

sąrašą taip pat yra nustatęs Muitinės departamentas. Jeigu tokių operacijų neįmanoma atlikti

muitinės sandėlyje, teritorinė muitinė, kurios veiklos zonoje yra įsteigtas muitinės sandėlis, gali

leisti laikinai išgabenti prekes iš muitinės sandėlio.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra nustačiusi tam tikrus muitinės sandėlių veiklos draudimus bei

apribojimus, kurie daugiausia taikomi "jautrioms" prekėms - alkoholiniams gėrimams, tabako

gaminiams, naftos produktams, cukrui ir kai kuriems kitiems maisto produktams.

5.5. Laikinasis įvežimas perdirbti

Laikinojo prekių įvežimo perdirbti tvarką reglamentuoja Muitinės kodekso 111-126

straipsniai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 898 patvirtinta

13

Laikinojo prekių įvežimo į Lietuvos Respubliką perdirbti tvarka bei Ūkio ministerijos ir Muitinės

departamento prie Finansų ministerijos žinybiniai teisės aktai.

Laikinojo įvežimo perdirbti procedūra taikoma, kai Lietuvos Respublikos muitų

teritorijoje perdirbamos iš užsienio įvežtos prekės, o iš jų gauti produktai, kurie vadinami

kompensaciniais produktais, reeksportuojami atgal į užsienį. Taikant šią procedūrą įvežtos prekės

sąlygiškai neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais, o iš jų gauti ir reeksportuojami

kompensaciniai produktai - eksporto muitais ir mokesčiais.

Tam tikrais teisės aktų nustatytais atvejais vietoj laikinai įvežtų prekių perdirbimui

gali būti naudojamos ekvivalentiškos laisvai cirkuliuojančios prekės, vėliau jas pakeičiant iš

užsienio įvežtomis prekėmis. Laikinai įvežtos perdirbti prekės arba iš jų pagaminti kompensaciniai

produktai turi būti išgabenti atgal į užsienį per muitinės nustatytą reeksporto laikotarpį.

Muitinės kodekse numatyti atvejai, kai už išleistas laisvai cirkuliuoti iš užsienio

įvežtas prekes sumokėti importo muitai ir mokesčiai sugrąžinami arba atsisakoma juos išieškoti,

jeigu iš šių prekių pagaminti kompensaciniai produktai reeksportuojami atgal į užsienį (drobeko

sistema). Tačiau kol neparengti šios sistemos taikymo tvarką detaliai reglamentuojantys teisės aktai,

ji praktikoje dar netaikoma.

Laikinojo įvežimo perdirbti procedūra gali būti taikoma tik jos vykdytojui gavus

muitinės leidimą. Jeigu asmuo pageidauja gauti tokį leidimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų pažeisti

Lietuvos Respublikos gamintojų interesai. Tam tikslui ministerijos, kurių reguliavimo sričiai

priklauso pageidaujamų laikinai įvežti prekių perdirbimas (Ūkio, Žemės ūkio ir kt.), išduoda

vienkartinius ar ilgalaikius sutikimus. Perdirbimo operacijas gali atlikti laikinojo įvežimo

procedūros vykdytojas arba keli vykdytojai, taip pat kiti asmenys (šiuo atveju už procedūros

vykdymą nustatyta tvarka muitinei atsako vykdytojas, patikėjęs dalį perdirbimo operacijų atlikti

kitiems asmenims). Jeigu laikinai įvežtos perdirbti prekės ar iš jų pagaminti kompensaciniai

produktai išleidžiami laisvai cirkuliuoti, už juos turi būti sumokami importo muitai ir mokesčiai

(išleidžiant laisvai cirkuliuoti kompensacinius produktus apmokestinamos jų sudėtyje esančios iš

užsienio įvežtos žaliavos arba medžiagos).

5.6. Muitinės prižiūrimas perdirbimas

Muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūros atlikimo tvarką reglamentuoja Muitinės

kodekso 127-133 straipsniai. Juose nustatyta, kad muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūra gali

būti taikoma, jeigu Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje atliekamos iš užsienio įvežtų prekių,

sąlygiškai neapmokestintų importo muitais ir mokesčiais, perdirbimo operacijos, pakeičiančios

14

prekių pobūdį arba pavidalą. Perdirbimo produktai, gauti atlikus šias operacijas, išleidžiami laisvai

cirkuliuoti taikant už tuos produktus nustatytus importo muitus ir mokesčius.

Muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūra Lietuvoje netaikoma, nes kol kas neparengti jos atlikimo

tvarką detaliai reglamentuojantys teisės aktai, be to, Lietuvos muitų tarife praktiškai nėra tarifinių

anomalijų, kai žaliavos ar medžiagos apmokestinamos didesniais muitais už jų perdirbimo

produktus (tokiais atvejais būtų ekonomiškai tikslinga taikyti muitinės prižiūrimo perdirbimo

procedūrą).

5.7. Laikinasis prekių įvežimas

Laikinojo įvežimo procedūros tvarką reglamentuoja Muitinės kodekso 134-141

straipsniai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 14 d. nutarimas Nr. 719 "Dėl

laikinojo prekių įvežimo į Lietuvos Respubliką tvarkos patvirtinimo" (Žin., 2001, Nr. 52-1840),

kuris įsigaliojo nuo 2001 m. rugsėjo 1 dienos.

Laikinojo įvežimo procedūra taikoma, kai ne Lietuvos prekės (įskaitant transporto

priemones) įvežamos į muitų teritoriją sąlygiškai visai atleidžiant nuo importo muitų ir mokesčių

mokėjimo ir netaikant ekonominio pobūdžio draudimų ir apribojimų; tokios prekės (įskaitant

transporto priemones) turi būti importuojamos tam tikru tikslu ir turi būti numatomos reeksportuoti

per nustatytą laikotarpį, nepakeitus jų pavidalo, išskyrus jų normalų nusidėvėjimą dėl įprastinio

naudojimo. Laikinojo įvežimo procedūra gali būti taikoma prekėms, nurodytoms minėtos tvarkos

prieduose.

Pagrindinės prekių grupės yra šios: prekės, skirtos demonstruoti arba naudoti

parodose, mugėse, susirinkimuose ar panašiuose renginiuose; profesinė įranga; prekės, įvežamos

švietimo, mokslo ir kultūros tikslais; jūreivių gerovės reikmenys; keleivių asmeninio naudojimo

daiktai ir prekės, įvežamos sporto tikslais; turizmo informacinė medžiaga; prekės, įvežamos

naudojimui pasienyje; prekės, įvežamos humanitariniais tikslais; gyvi gyvūnai; tara; konteineriai;

padėklai; pavyzdžiai ir kitos komerciniais tikslais įvežamos prekės; prekės, skirtos gamybos

operacijoms vykdyti; transporto priemonės ir kitos.

Jeigu ne Lietuvos prekių įvežimas į muitų teritoriją neatitinka laikinojo įvežimo

tvarkos procedūros, visai neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais taikymo atvejų ir sąlygų,

taikoma laikinojo įvežimo procedūra, iš dalies neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais.

Laikinojo įvežimo procedūra atliekama tik gavus muitinės leidimą. Asmuo, pageidaujantis laikinojo

įvežimo procedūrą (būsimas procedūros vykdytojas), teritorinei muitinei, kurios veiklos zonoje

numatoma naudoti laikinai įvežamas prekes, turi pateikti nustatytos formos prašymą išduoti leidimą

15

taikyti laikinojo įvežimo procedūrą. Suteikdama leidimą, muitinė nustato laikinojo įvežimo

laikotarpį.

Laikinojo įvežimo procedūra gali būti vykdoma naudojant ATA knygelę. ATA

knygeles išduoda regioniniai prekybos, pramonės ir amatų rūmai. ATA knygelė - tai tarptautinis

muitinės dokumentas, pripažįstamas kaip muitinės deklaracija, pagal kuria galima identifikuoti

prekes ir kuris taip pat yra tarptautinė garantija, užtikrinanti, kad bus sumokėti importo muitai ir

mokesčiai. ATA knygelės pateikimas muitinei, siekiant taikyti laikinojo įvežimo procedūrą, yra

tapatus prašymo pateikimui. ATA knygelės priėmimas muitinėje yra tapatus leidimo suteikimui.

ATA knygelė netaikoma komercinio ir asmeninio naudojimo transporto priemonėms.

5.8. Laikinasis išvežimas perdirbti

Laikinojo išvežimo perdirbti procedūros atlikimo tvarką reglamentuoja Muitinės

kodekso 142-150 straipsniai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. 2

patvirtinta Laikinojo prekių išvežimo iš Lietuvos Respublikos perdirbti tvarka bei Ūkio ministerijos

ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos žinybiniai teisės aktai.

Laikinojo išvežimo perdirbti procedūra taikoma, kai ne Lietuvos Respublikos muitų

teritorijoje perdirbamos toje teritorijoje laisvai cirkuliavusios prekės, o iš jų gauti produktai, kurie

vadinami kompensaciniais produktais, reimportuojami atgal į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją.

Taikant šią procedūrą išvežtos prekės arba iš jų pagaminti kompensaciniai produktai reimportuojant

visai ar iš dalies atleidžiami nuo importo muitų ir mokesčių. Reimportuojami kompensaciniai

produktai apmokestinami iš už juos mokėtinos importo muitų ir mokesčių sumos atimant už laikinai

išvežtas perdirbti žaliavas arba medžiagas mokėtiną importo muitų ir mokesčių sumą.

Laikinai išvežtos perdirbti prekės arba iš jų pagaminti kompensaciniai produktai turi

būti grąžinti atgal į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją per muitinės nustatytą reimporto

laikotarpį. Laikinojo išvežimo perdirbti procedūra gali būti taikoma tik jos vykdytojui gavus

muitinės leidimą. Jeigu asmuo pageidauja gauti tokį leidimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų pažeisti

Lietuvos Respublikos gamintojų interesai. Tam tikslui Ūkio ministerija, remdamasi tarpžinybinės

komisijos sprendimu, išduoda vienkartinį ar ilgalaikį sutikimą procedūros vykdytojui taikyti šią

procedūrą.

Esant tam tikroms papildomoms sąlygoms ir muitinei sutikus gali būti taikoma

standartinio prekių pakeitimo sistema, kai vietoj laikinai išvežtų remontuoti (paprastai pagal

garantiją) prekių gali būti importuojami pakaitos produktai.

16

5.9. Laikinasis prekių išvežimas

Laikinojo išvežimo procedūros tvarką reglamentuoja Muitinės kodekso 157-160

straipsniai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 14 d. nutarimas Nr. 720 "Dėl

laikinojo prekių išvežimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos patvirtinimo" (Žin., 2001, Nr. 52-1841),

kuris įsigaliojo nuo 2001 m. rugsėjo 1 dienos.

Laikinojo išvežimo procedūra taikoma, kai Lietuvos prekės (įskaitant transporto priemones)

išvežamos iš muitų teritorijos, numatant šias prekes reimportuoti neperdirbtas ir nepakeistas

(išskyrus normalų jų nusidėvėjimą dėl įprastinio naudojimo). Iš muitų teritorijos išvežamoms

Lietuvos prekėms gali būti taikoma laikinojo išvežimo procedūra, jeigu:

išvežamą iš Lietuvos prekę ne muitų teritorijoje numatoma laikyti ar naudoti ribotą laiką;

išvežama Lietuvos prekė ne muitų teritorijoje nebus išleista laisvai cirkuliuoti, perdirbta ar

pakeista;

išvežtą Lietuvos prekę reimportuojant bus galima identifikuoti.

Vykdant laikinai išvežamų prekių išvežimą iš muitų teritorijos, taikomi už išvežamas

prekes nustatyti eksporto muitai ir mokesčiai, taip pat Lietuvos prekių išvežimui iš muitų teritorijos

nustatyti ekonominiai draudimai ir apribojimai.

Laikinojo išvežimo procedūra gali būti atliekama tik gavus muitinės leidimą. Asmuo,

pageidaujantis taikyti laikinojo išvežimo procedūrą, turi pateikti teritorinei muitinei nustatytos

formos prašymą išduoti leidimą taikyti laikinojo išvežimo procedūrą. Suteikdama leidimą, muitinė

nustato laikinojo išvežimo laikotarpį.

Laikinojo išvežimo procedūra gali būti vykdoma naudojant ATA knygelę. ATA

knygeles išduoda regioniniai prekybos, pramonės ir amatų rūmai. ATA knygelė - tai tarptautinis

muitinės dokumentas, pripažįstamas kaip muitinės deklaracija, pagal kurį galima identifikuoti

prekes ir kuris taip pat yra tarptautinė garantija, užtikrinanti, kad bus sumokėti eksporto muitai ir

mokesčiai.. ATA knygelės pateikimas muitinei, siekiant taikyti laikinojo išvežimo procedūrą, yra

tapatus prašymo pateikimui. ATA knygelės priėmimas muitinėje yra tapatus leidimo suteikimui.

ATA knygelė netaikoma komercinio naudojimo transporto priemonėms ir asmeninio naudojimo

transporto priemonėms.

5.10. Negrąžinamas eksportas

Negrąžinamojo eksporto muitinės procedūros atlikimo tvarką reglamentuoja Muitinės

kodekso 161-162 straipsniai. Detaliau šios muitinės procedūros atlikimą reglamentuojanti

Negrąžinamojo eksporto procedūros atlikimo tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės

17

1994 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1090. Ji parengta vadovaujantis Muitinės procedūrų

supaprastinimo ir suderinimo konvencijos (Kijoto konvencijos) C.1 priedu.

Įforminus negrąžinamojo eksporto muitinės procedūrą prekės visam laikui

išgabenamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos sumokėjus už prekes nustatytus eksporto

muitus ir kitus mokesčius (jeigu jie nustatyti). Negrąžinamojo eksporto procedūra paprastai

įforminama teritorinės muitinės, kurios veiklos zonoje yra deklaranto buveinė, muitinės įstaigose

(išskyrus teisės aktų numatytus atvejus, kai ji gali arba privalo būti įforminta kitur).

Eksportuotų prekių grąžinimo tvarką reglamentuoja Muitinės kodekso 181-183

straipsniai, detaliau – Grąžintų prekių deklaravimo muitinėje tvarka, patvirtinta Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu Nr. 863. Ši tvarka nustato, jog muitinės

pareigūnas, įformindamas grąžintoms prekėms išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrą,

privalo nustatytąja tvarka atlikti bei įforminti prekių fizinį patikrinimą ir surašyti prekių tapatumo

aktą.

5.11. Supaprastintų muitinės procedūrų taikymas

5.11.1. Supaprastintų procedūrų taikymas

Supaprastintos muitinės procedūros gali būti taikomos įmonėms, kurioms suteiktas

patikimo ūkio subjekto statusas ir jos yra įtrauktos į Muitinės departamento sudarytą Ūkio subjektų,

kurių eksportuojamoms arba importuojamoms prekėms taikomos supaprastintos procedūros, sąrašą.

Minėti reikalavimai netaikomai supaprastintoms muitinio tranzito procedūroms.

Patikimo ūkio subjekto statusas suteikiamas įmonėms, atitinkančioms šiuos

patikimumo kriterijus:

– vykdo ūkinę-komercinę veiklą ne trumpiau kaip trejus metus nuo įregistravimo (įmonėms, kurias

įsteigia stambios, gerą reputaciją turinčios užsienio įmonės, taikomas trumpesnis vienerių metų

terminas);

– muitinės sankcionuoti veiksmai vykdomi ne rečiau kaip 6 kartus per mėnesį arba ne mažiau kaip

75 kartus per paskutinius kalendorinius metus;

– per paskutinius 2 metus iki prašymo įtraukti į sąrašą pateikimo dienos nenustatytas reikšmingas

arba kartotinis teisės aktų pažeidimas.

Prašymą dėl patikimo ūkio subjekto statuso suteikimo įmonė pateikia teritorinei

muitinei, kurios veiklos zonoje yra įmonės buveinė. Kartu su prašymu turi būti pateikiamas ūkio

subjekto įregistravimo pažymėjimo patvirtintas nuorašas bei audito įmonės išvada. Teritorinė

muitinė, priėmusi įmonės prašymą, patikrina, ar įmonė atitinka teisės aktų nustatytas patikimumo

18

sąlygas. Priėmusi palankų įmonei sprendimą, teritorinė muitinė išsiunčia Muitinės departamentui

teikimą suteikti įmonei patikimo ūkio subjekto statusą.

Muitinės departamentas, įregistravęs patikimą ūkio subjektą, išduoda jam patikimo

ūkio subjekto pažymėjimą, papildo patikimų ūkio subjektų sąrašą bei informuoja visas teritorines

muitines, valstybinę mokesčių inspekciją.

5.11.2. Deklaracijų, kuriose nenurodyta tam tikra informacija, pateikimo procedūra

Taikant šią procedūrą, įmonei leidžiama pateikti muitinės deklaraciją (bendrąjį

dokumentą), kurioje užpildyti ne visi langeliai, privalomi užpildyti taikant įprastines procedūras. Be

to, gali būti leista kartu su tokia deklaracija nepateikti dalies privalomų muitiniam tikrinimui

dokumentų.

Muitinės deklaracijoje nepateikti duomenys ir kartu su ja nepateikti dokumentai turi

būti pateikiami vėliau, per teritorinės muitinės ir ūkio subjekto sutartyje dėl detalios supaprastintų

procedūrų taikymo tvarkos nustatytą laiką, bet ne vėliau nei per vieną mėnesį nuo deklaracijos,

kurioje užpildyti ne visi privalomi užpildyti langeliai, pateikimo dienos. Anksčiau priimta minėta

muitinės deklaracija gali būti papildyta trūkstamais duomenimis arba vietoj jos gali būti pateikta

kita muitinės deklaracija. IM – 1, 8, 14, 21, 31, 35, 37, 40, 54, EX – 1, 2, 14, 17, 31, 33, 38, 44, 54

5.11.3. Supaprastinto deklaravimo procedūra

Taikant šią procedūrą, vietoj įprastinės muitinės deklaracijos gali būti naudojami kiti

muitinės, prekybos arba transporto dokumentai. Šiuo metu prekių išleidimo laisvai cirkuliuoti

atveju kaip supaprastinta importo deklaracija gali būti naudojama Muitinės departamento nustatytos

formos bendroji deklaracija, kuri pateikiama, patikrinama ir įforminama pasienyje veikiančioje

muitinės įstaigoje, įvežant prekes į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją.

Vėliau prekės gali būti gabenamos tiesiai į supaprastintomis procedūromis

besinaudojančio asmens patalpas ir jose iškraunamos. Negrąžinamojo eksporto atveju kaip

supaprastinta deklaracija gali būti naudojama PVM sąskaita–faktūra, kuri pateikiama, patikrinama ir

įforminama pasienyje veikiančioje muitinės įstaigoje, išgabenant prekes iš Lietuvos Respublikos

muitų teritorijos (šios teritorijos viduje veikiančioje muitinės įstaigoje šiuo atveju jokie muitinės

formalumai neatliekami).

Muitinio sandėliavimo procedūros atveju kaip supaprastinta deklaracija gali būti

naudojama tranzito deklaracija arba transporto dokumentas (SMGS arba CIM važtaraštis, CMR

važtaraštis, orlaivio arba laivo važtaraštis). Praėjus teritorinės muitinės ir ūkio subjekto sutartyje dėl

19

detalios supaprastintų procedūrų taikymo tvarkos nustatytam laikui muitinei, bet ne vėliau nei per

vieną mėnesį nuo supaprastintos deklaracijos pateikimo dienos, turi būti pateikiama suvestinė

deklaracija, kurioje turi būti pateikti duomenys apie visas prekes, per šį laiką deklaruotas taikant

supaprastinto deklaravimo procedūrą.

5.11.4. Procedūra, įforminama asmens pageidaujamoje vietoje

Procedūra, įforminama asmens pageidaujamoje vietoje, gali būti taikoma ūkio

subjekto:

– importuojamoms prekėms, kai jam suteiktas įgalioto gavėjo statusas;

– eksportuojamoms prekėms, kai jam suteiktas įgalioto siuntėjo statusas.

Įgalioto siuntėjo ir (arba) įgalioto gavėjo statusu naudojamasi taikant supaprastintas

muitinio tranzito procedūras. Per teritorinės muitinės ir ūkio subjekto sutartyje dėl detalios

supaprastintų procedūrų taikymo tvarkos nustatytą laiką nuo prekių atgabenimo į asmens

pageidaujamą vietą arba likus minėtoje sutartyje nustatytam laikui iki prekių pakrovimo į transporto

priemonę įmonė privalo informuoti muitinę apie prekių atgabenimą arba numatomų išgabenti

prekių pakrovimą, kad prireikus būtų įmanoma atlikti jų fizinį tikrinimą.

Muitinės pareigūnams per nustatytą laiką neatvykus į prekių pakrovimo arba

iškrovimo vietą, prekės gali būti iškraunamos iš jas atgabenusios transporto priemonės, prireikus

nuimant muitinės plombas, arba pradedamos krauti į transporto priemonę ir nustatyta tvarka ūkio

subjektui įforminus muitinės deklaraciją išgabenamos.

Duomenys apie prekes, importuotas arba eksportuotas taikant šią supaprastintą

procedūrą, turi būti nedelsiant įregistruojami ūkio subjekto tvarkomoje apskaitoje. Vėliau, kaip ir

supaprastinto deklaravimo procedūros atveju, muitinei turi būti pateikiama suvestinė deklaracija.

5.11.5. Supaprastintos muitinio tranzito procedūros

Teisės aktuose numatyti šie muitinio tranzito procedūros supaprastinimai:

naudoti bendrąją garantiją;

naudoti specialios formos krovimo sąrašus;

naudoti specialias plombas;

naudotis atleidimu nuo prievolės laikytis nustatyto maršruto;

naudotis įgaliotojo siuntėjo statusu;

naudotis įgaliotojo gavėjo statusu;

naudotis supaprastintomis procedūromis, kurios taikomos gabenant prekes:

a) geležinkelių transportu,

20

b) oro transportu,

c) jūrų transportu.

5.11.6. Teisė naudotis bendrąja garantija

Muitinio tranzito procedūros vykdytojas turi teisę naudotis bendrąja garantija arba

atleidimu nuo prievolės pateikti garantiją. Bendrosios garantijos dydis gali būti sumažintas iki 30

arba 50 procentų referencinio dydžio, jei muitinio tranzito procedūros vykdytojas yra mokus, turi

pakankamą muitinio tranzito procedūros vykdymo patirtį ir (arba) glaudžiai bendradarbiauja su

muitine.

Jei įmonė atitinka šiuos patikimumo kriterijus, gerai kontroliuoja, kaip atliekamas

prekių, gabenamų taikant muitinio tranzito procedūrą, transportavimas, ir turi pakankamas

finansines galimybes įvykdyti su minėta procedūra susijusius įsipareigojimus, ji gali būti atleista

nuo prievolės pateikti bendrąją garantiją.

5.11.7. Teisė naudotis specialios formos krovimo sąrašais

Taikant šį muitinio tranzito procedūros supaprastinimą įmonei suteikiama teisė vietoj

Muitinės departamento nustatytos formos krovimo sąrašų naudoti kitą dokumentą (pakavimo

sąrašą, važtarašti ir pan.).

Pageidaujama naudoti dokumento forma ir pildymo būdas turi būti tokie, kad muitinės

pareigūnas galėtų nesunkiai patikrinti jame nurodytus duomenys. Be to, šiame dokumente privalo

būti nurodyti kiekvieną prekių rūšį identifikuojantys duomenys (prekių pavadinimas, masė bruto,

pakuočių rūšis ir jų  ženklinimas, prekių siuntėjas). Teisė naudotis specialios formos krovimo

sąrašais suteikiama muitinio tranzito procedūros vykdytojams, turintiems teisę naudotis bendrąja

garantija arba atleidimu nuo prievolės pateikti garantiją.

5.11.8. Teisė naudotis specialiomis plombomis

Taikant šį muitinio tranzito procedūros supaprastinimą ūkio subjektui suteikiama teisė

transporto priemones arba pakuotes plombuoti savo plombomis, kurios prilyginamos muitinės

uždėtoms plomboms. Teisė naudotis specialias plombas šiuo metu suteikiama muitinio tranzito

procedūros vykdytojams, gabenantiems prekes geležinkelių transportu, arba turintiems įgaliotojo

siuntėjo statusą.

5.11.9. Teisė naudotis atleidimu nuo prievolės laikytis nustatyto maršruto

21

Muitinio tranzito procedūros vykdytojas gali būti atleistas nuo prievolės laikytis

nustatyto maršruto, jei jis užtikrina, kad muitinė bet kuriuo metu galės nustatyti, kurioje vietoje yra

jo gabenamų prekių siuntos.

5.11.10. Teisė naudotis įgalioto siuntėjo statusu

Muitinio tranzito procedūros vykdytojui gali būti suteiktas įgalioto siuntėjo statusas, t.

y. teisė atlikti muitinio tranzito procedūras nepateikiant prekių ir tranzito deklaracijos išvykimo

įstaigai. Šiuo supaprastinimu gali būti leidžiama naudotis asmenims, kuriems išduotas leidimas

naudotis bendrąja garantija arba atleidimu nuo prievolės pateikti garantiją.

Naudodamasis šiuo supaprastinimu, ne vėliau kaip prekių siuntos išsiuntimo metu

įgaliotas siuntėjas tranzito deklaracijoje privalo nurodyti maršrutą, laiką, per kurį prekės privalo būti

pateiktos paskirties įstaigai, panaudotas identifikavimo priemones. Išsiuntęs prekių siuntą, įgaliotas

siuntėjas privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną pristatyti išvykimo įstaigai jai skirtą tranzito

deklaracijos egzempliorių.

Įgaliotas siuntėjas, kuris tranzito deklaracijas muitinei pateikia automatinio duomenų

apdorojimo techninėmis priemonėmis, privalo jas pateikti išvykimo muitinės įstaigai iki prekių,

kurioms įforminta tranzito procedūra, išleidimo.

5.11.11. Teisė naudotis įgalioto gavėjo statusu

Įmonėms, pageidaujančioms, kad joms siunčiamos prekės, gabenamos taikant

muitinio tranzito procedūrą, būtų pristatytos tiesiai į jų patalpas ar kitas jų pageidaujamas ir

muitinei priimtinas vietas, nepateikiant prekių ir jas lydinčių tranzito deklaracijos egzempliorių

paskirties įstaigai, gali būti suteiktas įgalioto gavėjo statusas. Atgabenus prekes, įgaliotas gavėjas

privalo tą pačią dieną (arba artimiausią darbo dieną, jei prekės atgabentos poilsio ar švenčių dieną),

informuoti paskirties įstaigą apie prekių perteklių, trūkumą, plombų ir kitus pažeidimus. Ne vėliau

kaip kitą darbo dieną įgaliotas gavėjas privalo pristatyti į paskirties įstaigą jam atgabentas prekes

lydėjusius tranzito deklaracijos egzempliorius.

Įgalioti gavėjai, kurie teikia informaciją muitinei apie jiems atgabentas prekes

automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis, privalo informuoti paskirties įstaigą

apie prekių, kurioms taikoma muitinio tranzito procedūra, atgabenimą iki jų iškrovimo.

5.11.12. Leidimo taikyti supaprastintas procedūras gavimo tvarka

22

Įmonė, pageidaujanti gauti leidimą taikyti supaprastintas procedūras, turės pateikti

teritorinės muitinės, kurios veiklos zonoje pageidauja taikyti supaprastintą procedūrą, viršininkui

nustatytos formos prašymą.

Teritorinė muitinė, gavusi prašymą, patikrins, ar įmonė  atitinka teisės aktų nustatytus

kriterijus, taikomus pasirinktai supaprastintai procedūrai, ar ji pasirengusi vykdyti šios

supaprastintos muitinės procedūros reikalavimus. Teritorinė muitinė per 8 darbo dienas nuo

prašymo leisti taikyti supaprastintą procedūrą įregistravimo duos leidimą taikyti supaprastintą

procedūrą arba priims sprendimą prašymo nepatenkinti. Prašymo nagrinėjimo laikotarpis Muitinės

kodekso nustatyta tvarka gali būti pratęstas, jeigu leidimo išdavimui reikalinga papildoma

informacija (pvz., muitinės auditas atlieka patikrinimą, ar pareiškėjas laikosi nustatytos muitinės

procedūrų atlikimo tvarkos).

Įmonė, gavusi leidimą, per 10 darbo dienų turės sudaryti sutartį su jį išdavusia

teritorine muitine dėl detalios leidime nurodytos supaprastintos procedūros taikymo ir kontrolės

tvarkos. Šis reikalavimas netaikomas suteikiant teisę naudoti šiuos muitinio tranzito procedūros

supaprastinimus: bendrąją garantiją, specialios formos krovimo sąrašus, specialias plombas,

atleidimu nuo prievolės laikytis nustatytojo maršruto.

Leidimas taikyti supaprastintą procedūrą bus išduodamas ne ilgesniam kaip 3 metų

laikotarpiui. Supaprastintų muitinio tranzito procedūrų atveju leidimo galiojimo laikotarpis

priklauso nuo pasirinkto supaprastinimo (pvz., leidimo naudotis specialios formos krovimo sąrašus

laikas neterminuotas).

Išduotas leidimas taikyti supaprastintas procedūras gali būti sustabdytas ir anksčiau,

jeigu įmonė nesilaikys supaprastintos procedūros taikymo, apskaitos bei kontrolės reikalavimų, kitų

įsipareigojimų. Jeigu per tris mėnesius nustatyti trūkumai nebus pašalinti, leidimas bus atšauktas.

Tuomet dėl naujo leidimo taikyti tą pačią supaprastintą procedūrą išdavimo ūkio subjektas galės

kreiptis ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams nuo ankstesnio leidimo atšaukimo dienos.

6. ŠENGENO SUTARTIS

6.1. Šengeno sutarties esmė

23

Šengeno sutarties pradžia laikomi 1985-ieji, kai Vokietija, Prancūzija ir Beneliukso

šalys pasirašė susitarimą, numatantį laipsnišką jų bendrų sienų kontrolės panaikinimą. Šis

susitarimas leido visiems Europos Bendrijos piliečiams laisvai judėti Šengeno erdvėje, t.y. kirsti

vidines valstybių sienas be imigracinės kontrolės.

Valstybės narės pasiliko sau teisę atitinkamam laikui sugrąžinti kontrolės pasienyje

procedūras, jeigu iškiltų grėsmė šių valstybių saugumui ar viešajai tvarkai - (pvz., kilus pabėgėlių

antplūdžio pavojui).

Kita vertus, didelė reikšmė teikiama išorinių Šengeno erdvės sienų stiprinimui,

apimančiam tiek fizines (naujų technologijų, stebėjimo įrangos įdiegimas), tiek teisines (bausmių už

neteisėtą sienos kirtimą sistema, griežtesnis vizų išdavimo ir patekimo į Šengeno erdvę režimas)

priemones.

Saugumą Šengeno erdvėje užtikrina sustiprinta išorinių sienų kontrolė, intensyvėjantis

Šengeno šalių sienos apsaugos tarnybų, policijos ir teisinis bendradarbiavimas, bendros Šengeno

šalių vizų politikos vykdymas ir Šengeno informacinės sistemos funkcionavimas.

Šengeno informacinė sistema (SIS) - kompiuterinė duomenų bazė, kurioje kaupiami

duomenys apie nepageidaujamus asmenis (dėl jų padarytų kriminalinių nusikaltimų, bandymo

neteisėtai patekti į šalį ir pan.), ieškomus asmenis, pavogtus daiktus (identifikacijos korteles,

ginklus, transporto priemones) ir pan.

Centrinė Šengeno informacinė sistema yra įsikūrusi Strasbūre. Ji yra susieta su

kiekvienos valstybės narės nacionalinėmis Šengeno informacinėmis sistemomis. Teisę naudotis

šioje sistemoje kaupiamais duomenimis turi valstybių narių policijos, pasienio, imigracinių tarnybų,

muitines pareigūnai.

6.2. Šengeno acquis

Šengeno acquis yra tarpvyriausybinis Šengeno grupės taisyklių rinkinys, į kurį įeina:

Šengeno konvencija ir 1985 m. susitarimas; Italijos, Ispanijos, Portugalijos, Graikijos, Austrijos,

Danijos, Suomijos ir Švedijos prisijungimo protokolai bei Šengeno institucijų sprendimai ir

pareiškimai. Kai kurios nuostatos buvo pakeistos ar papildytos vėliau priimtais EB / ES teisiniais

instrumentais. Visas galiojančių nuostatų rinkinys yra vadinamas „Šengeno acquis“.

Šengeno acquis yra numatytos konkrečios priemonės, kompensuojančios vidaus sienų

kontrolės panaikinimą ir stiprinančios Sąjungos išorės sienų saugumą. Pagrindinė priemonė yra

reikalavimas, kad išorės sienas turinčios valstybės narės užtikrintų tinkamą ir veiksmingą ES išorės

sienų kontrolę. Šengeno erdvėje esantis asmuo gali netrukdomai trumpam laikui vykti į vienos ar

kitos Šengeno valstybės narės teritoriją. Todėl labai svarbu, kad ES išorės sienų kontrolė būtų

24

pakankamai griežta, siekiant apsisaugoti nuo nelegalios imigracijos, narkotikų kontrabandos bei

kitų neteisėtų veiksmų.

6.3. Šengeno aquis galiojimas

Šiuo metu visos Šengeno acquis nuostatos galioja Austrijoje, Belgijoje, Danijoje,

Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Graikijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose,

Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Kipre, Čekijoje, Estijoje, Vengrijoje,

Latvijoje, Lietuvoje, Maltoje, Lenkijoje, Šveicarijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje.

ES valstybės narės Jungtinė Karalystė ir Airija nepriklauso Šengeno erdvei ir

tebevykdo pasienio su kitomis ES valstybėmis narėmis kontrolę (tačiau jos yra įgaliotos taikyti tam

tikras priemones dėl policijos ir teisinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose).

Be to, į Šengeno erdvę nutarė įsijungti Šveicarija. Tai reiškia, kad netrukus bus panaikintas asmenų

tikrinimas pasienyje. Šveicarijai bus suteiktas toks pats asocijuotos narės statusas, kurį turi

Norvegija ir Islandija, neįeinančios į ES sudėtį.

6.4. Svarbi informacija keliaujantiems

Šengeno priemonės leidžia panaikinti Šengeno valstybių narių vidaus sienų kontrolę,

nustato bendrąsias išorės sienų kontrolės taisykles ir bendrąją vizų politiką bei įveda papildomas

priemones, leidžiančias tam tikrais atvejais taikyti vidaus sienų kontrolės procedūras (policijos ir

teisinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose tikslu). Tokiu būdu šios taisyklės turi tokią

tiesioginę reikšmę laisvam asmenų judėjimui:

pasienio kontrolės panaikinimas prie bendrų vidaus sienų;

bendrosios taisyklės, taikomos Šengeno erdvės valstybių narių išorines sienas kertantiems

asmenims;

asmenų, keliaujančių Šengeno erdvėje, atskyrimas oro uostuose ir, jeigu įmanoma, jūrų

uostuose, nuo asmenų, atvykstančių iš Šengeno erdvei nepriklausančių šalių;

taisyklių, reglamentuojančių trumpalaikio įvažiavimo ir vizų išdavimo sąlygas,

suvienodinimas.

Didžiausia Šengeno susitarimo reikšmė asmenims yra ta, kad kertant Šengeno

valstybių narių sienas jiems nebereikia pateikti kontrolei paso. Tačiau tai nereiškia, kad judėjimas

Šengeno erdvėje yra prilyginamas judėjimui vienoje valstybėje narėje be kelionės ar tapatybės

dokumento. Kiekvienos valstybės narės teisės aktuose numatyta, ar asmuo privalo tokį dokumentą

nešiotis.

25

Europos Sąjungos valstybės narės pilietis turi teisę atvykti į bet kurią kitą ES šalį

nesilaikydamas ypatingų formalumų. Tereikia turėti galiojantį pasą arba tapatybės kortelę. ES

valstybės narės piliečio teisę keliauti galima riboti tik viešosios tvarkos, visuomenės saugos ar

visuomenės sveikatos sumetimais. Teisė keliauti nepriklauso nuo kelionės priežasčių, todėl

asmeniniais ar darbo reikalaus galima laisvai keliauti po visą Europos Sąjungą.

Jeigu Jūs esate ES pilietis ir ketinate kirsti Šengeno valstybių narių sienas, Jums

nebereikia pateikti kontrolei paso. Tačiau nacionalinių teisės aktų pagrindu Šengeno valstybės narės

turi teisę savo teritorijoje patikrinti asmens tapatybę – tai yra policijos atliekamų pareigų dalis.

Nacionaliniuose teisės aktuose numatyta, ar Jūs privalote nešiotis galiojantį pasą arba tapatybės

kortelę.

Trečiųjų šalių piliečiai, teisėtai gyvenantys Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, turi teisę

ne ilgiau nei tris mėnesius keliauti po Europos Sąjungą.

Jei toks asmuo ketina būti ilgiau nei tris mėnesius, jam yra būtina ilgalaikė šalies viza arba

leidimas gyventi. Atskiros Šengeno sutarties šalys turi teisę taikyti savo reikalavimus.

LITERATŪRA

26

1. Europos Bendrijos Muitinės kodeksas, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto, Kelių

transporto, Geležinkelių transporto kodeksai: parengti ir išleisti vykdant Lietuvos Respublikos

teisingumo ministro 2006 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. 1R-219 / Lietuvos Respublikos teisingumo

ministerija. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2006. ISBN  9955557923.

2. AMBRASIENĖ, Dangutė, SINKEVIČIUS, Edvardas. Vežėjo civilinė atsakomybė pagal Ženevos

tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją ir jos draudimas: monografija. Vilnius: 

Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2004. ISBN  9955563915.

3. Jungtinių Tautų Europos Ekonominė Komisija(JT EEK).Muitinės konvencija dėl tarptautinio

krovinių transporto su TIR knygelėmis(1975 m.TIR ). Niujorkas, Ženeva: Jungtinės Tautos, 1985.

ISBN 9986815010.

4. Pervežimai kelių transportu 2004:tarptautinių ir nacionalinių norminių aktų rinkinys: su pakeitimais ir papildymais iki 2003 04 19

dienos. Vilnius : Lietuvosos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija "Linava", 2005.

5. RADŽIUKYNAS Juozas. Importuojamų prekių muitinis įvertinimas.Vilnius:,Lietuvos

informacijos institutas, 1997. ISBN 9986121388

27