m. matiukaitė( su mokytojų darbu susijusių biopsichosocialinių veiksnių įvertinimas). baklauro...
TRANSCRIPT
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
SLAUGOS FAKULTETAS
KINEZIOLOGIJOS IR SPORTO MEDICINOS KATEDRA
MILDA MATIUKAITĖ
SU MOKYTOJŲ DARBU SUSIJUSIŲ
BIOPSICHOSOCIALINIŲ VEIKSNIŲ ĮVERTINIMAS
Bakalauro baigiamasis darbas
Darbo vadovas Doc. Dr. Laimonas Šiupšinskas
KAUNAS, 2011
2
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
SLAUGOS FAKULTETAS
KINEZIOLOGIJOS IR SPORTO MEDICINOS KATEDRA
TVIRTINU: Slaugos fakulteto dekanė
prof. dr. Jūratė Macijauskienė Data
SU MOKYTOJŲ DARBU SUSIJUSIŲ
BIOPSICHOSOCIALINIŲ VEIKSNIŲ ĮVERTINIMAS
Bakalauro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc. Dr. Laimonas Šiupšinskas
Data
Recenzentas Darbą atliko
1 gr. studentė
Data Milda Matiukaitė
2011.05.30
KAUNAS, 2011
3
TURINYS
SANTRUMPOS ................................................................................................................ 5
SANTRAUKA .................................................................................................................. 6
SUMMARY ..................................................................................................................... 7
ĮVADAS ............................................................................................................................ 8
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI .............................................................................. 9
1. LITERATŪROS APŢVALGA ................................................................................... 10
1.1. Biomedicininis modelis .......................................................................................................... 10
1.2. Holistinis ir psichosomatinis modeliai ................................................................................... 10
1.3. Su darbu susijusių jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos pakenkimai ................. 11
1.4. Raumenų skausmo sindromai ................................................................................................. 13
1.5. Miofascijinis skausminis sindromas ....................................................................................... 14
1.6. Miofascijinių trigerinių taškų fiziologija ................................................................................ 15
1.7. Miofascijinio skausmo sindromo gydymo metodai ............................................................... 17
1.8. Psichologiniai faktoriai .......................................................................................................... 17
1.9. Fizinis aktyvumas ir stresas .................................................................................................... 18
2. TYRIMO METODAI IR METODIKA ...................................................................... 21
2.1. Tiriamojo kontingento charakteristika ................................................................................... 21
2.2 Tyrimo metodai ...................................................................................................................... 21
2.2.1. Anketinė apklausa ......................................................................................................... 22
2.2.2. Skausmo intensyvumo vertinimas ................................................................................ 22
2.2.3. Nerimo ir depresijos vertinimas .................................................................................... 22
2.2.4. Fizinio aktyvumo lygio vertinimas ............................................................................... 23
2.2.5. Darbo našumo ir produktyvumo vertinimas ................................................................. 24
2.2.6. Miofascijinių trigerinių taškų skausmo slenksčio vertinimas ....................................... 24
2.2.7. Tyrimo duomenų analizė matematinės statistikos metodais ......................................... 25
3. TYRIMO REZULTATAI ........................................................................................... 26
3.1. Tiriamųjų amţius ir darbo staţas ........................................................................................... 26
3.2. Tyrime dalyvavusių mokytojų darbas kompiuteriu bei sėdimas darbas per savaitę .............. 27
3.3. Tiriamųjų paţymėtos skausmo zonos ţmogaus kūno diagramoje ir skaičių analogijos
skausmo skalės(SAS) rezultatai ....................................................................................................... 27
4
3.4. Nerimo ir depresijos skalės(HAD) duomenys ........................................................................ 29
3.5. Mokytojų fizinio aktyvumo lygis ........................................................................................... 29
3.6. Tiriamųjų atskirų raumenų miofascijinių trigerinių taškų spaudimo skausmo slenkstis ....... 30
3.7. Tiriamųjų darbo našumo vertinimas ...................................................................................... 32
3.8. Paţymėtų skausmo ir (ar) diskomforto zonų ţmogaus kūno diagramoje koreliacija su darbo
staţu ir darbu kompiuteriu .............................................................................................................. 32
3.9. Skaičių analogijos skausmo skalės (SAS) koreliacija su Nerimo ir depresijos skalės (HAD)
balais…………… ........................................................................................................................... 33
3.10. Nerimo balo koreliacija su miofascijinių trigerinių taškų spaudimo sukelto skausmo
slenksčiu .......................................................................................................................................... 33
3.11. Skaičių analogijos skausmo skalės(SAS) balo pasiskirstymas pagal darbo našumą ............. 34
4. REZULTATŲ APTARIMAS ................................................................................... 36
IŠVADOS ................................................................................................................. 39
REKOMENDACIJOS .............................................................................................. 40
LITERATŪROS SĄRAŠAS .................................................................................... 41
PRIEDAI.................................................................................................................. 45
5
SANTRUMPOS
HAD – nerimo ir depresijos įvertinimo klausimynas.
HADd – nerimo poţymių įvertinimo subskalė HAD klausimyne.
HADn – depresijos poţymių įvertinimo subskalė HAD klausimyne.
IPAQ – tarptautinis fizinio aktyvumo klausimynas.
KT – kineziterapija.
MET – vienas MET = 3,5 ml/kg/min, tai metodika, kuria remiantis yra nustatomas fizinio
aktyvumo lygis.
MTT – miofascijinis trigerinis taškas ( -ai).
PI – darbo našumo ir produktyvumo anketa.
SAS – skaičių analogijos skausmo skalė.
6
SANTRAUKA
M. Matiukaitė. Su mokytojų darbu susijusių biopsichosocialinių veiksnių įvertinimas,
bakalauro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas doc.dr. L. Šiupšinskas; Lietuvos sveikatos mokslų
universiteto, Medicinos akademijos, Slaugos fakulteto, Kineziologijos ir sporto medicinos katedra. –
Kaunas, 2011, - 45 p.
Tyrimo tikslas: Įvertinti moterų mokytojų su darbu susijusius biopsichosocialinius
veiksnius. Tyrimo uţdaviniai: 1. Įvertinti su mokytojų darbu susijusius biologinius veiksnius:
skausmingas kūno zonas ir skausmo intensyvumą jose, miofascijinių trigerinių taškų spaudimo
skausmo slenkstį bei mokytojų fizinio aktyvumo lygį. 2. Įvertinti mokytojų nerimo ir depresijos lygį.
3. Įvertinti mokytojų darbo našumą bei darbo staţą. 4. Nustatyti biologinių, psichologinių ir socialinių
veiksnių sąsajas. Tyrimo objektas: Tyrimo metu buvo ištirta 30 moterų mokytojų iš trijų Kauno
miesto gimnazijų. Tyrimo metodai: Anketinė apklausa. Ţmogaus kūno diagrama ir skausmo
intensyvumo skalės. Nerimo ir depresijos vertinimo klausimynas (HAD). Tarptautinis fizinio
aktyvumo klausimynas (IPAQ). Darbo našumo vertinimo anketa (PI). Spaudimo jėgos matavimo
prietaisas – algometras ( Wagner Pain Test FPN – 100). Tyrimo duomenų analizė matematinės
statistikos metodais.
Tyrimo išvados: 1. Įvertinus su mokytojų darbu susijusius biologinius veiksnius nustatyta,
kad mokytojos daţniausiai skausmą ir (ar) diskomfortą jaučia juosmens ir pečių zonose (p<0,05),
didţiausias skausmo intensyvumas buvo nustatytas sėdmenų srityse (p<0,05). Didţiausias išmatuotas
miofascijinių trigerinių taškų spaudimo sukelto skausmo slenkstis buvo dešinės kūno pusės mentės
keliamojo (lot., m. levator scapulae) ir kairės kūno pusės antdyglinio (lot., m. supraspinatus) raumenų
zonose. Visų tirtų miofascijinių trigerinių taškų skausmo slenkstis yra ţemiau normos. Didţiosios
dalies mokytojų fizinio aktyvumo lygis buvo vidutinis (p<0,05). 2. Tirtoms mokytojoms nerimo
komponentas buvo labiau išreikštas nei depresijos (p<0,05).3. Didţiosios dalies tyrime dalyvavusių
mokytojų (60 proc.) darbo našumas yra nepasikeitęs arba beveik nepasikeitęs ir 40 proc. – pasikeitęs
(sumaţėjęs). 4. Įvertinus tirtų biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių sąsajas, nustatyta, jog
esant didesniam darbo staţui daugėja skausmingų kūno zonų (p<0,05), didėjant nerimo laipsniui didėja
jautrumas raumenų skausmui (p<0,05), o esant didesniam skausmo intensyvumui darbo našumas
maţėja (p<0,05).
Rekomendacijos: Biopsichosocialinio modelio taikymas kineziterapeutui suteikia galimybes
plačiau paţvelgti į lėtinių ligų profilaktiką ir gydymą, pasirinkti platesnio spektro gydymo metodus ir
efektyviau spręsti iškylančias problemas.
7
SUMMARY
Matiukaitė M. Evaluation of work related biopsychosocial factors of teachers, bachelor thesis
/ supervisor ph. d. L. Šiupšinskas; Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Madicine;
Faculty of Nursing, Department of Kinesiology and Sports Medicine. – Kaunas, 2011, - 45 s.
The objective of the study: The evaluation of female teachers' job related biopsychosocial
factors. Study goals: 1. The evaluation of biological factors related to teacher ' work such as painful
body zones and pain intensity inside them; pain threshold of myofascial trigger points pressure and
teacher's physical activity level. 2. The assessment of teacher's anxiety and depression. 3. The
evaluation of teacher's productivity and work experience. 4. Finding the links among biological,
psychological and social factors. The object of the study: 30 female teachers from three Kaunas City
Gymnasiums were examined during the research. Study methods: Questionnaire survey. The human
body diagram and pain intensity scales. Anxiety and depression assessment questionnaire (HAD).
International physical activity questionnaire (IPAQ). Productivity investigation questionnaire (PI).
Pressure intensity testing gauge – Algometer (Wagner Pain Test FPN – 100). The analysis of research
data with the help of mathematical-statistics methods.
Study Results: 1. After evaluating biological factors related to teachers„ work, it was found
that teachers had either pain or discomfort in lower back and shoulder zones (p<0,05), the highest pain
intensity was felt in the buttocks (p<0,05). The highest intensity of pain threshold caused by the
pressure of myofascial trigger points was measured in the zones of the right body side ( m. levator
scapulae) and the left body side ( m. supraspinatus). The pain threshold of all researched myofascial
trigger points was below the standard. The physical activity level of the majority of teachers„ was
average (p< 0,05). 2. The examined teachers„ anxiety component was more expressed than depression
one (p<0,05). 3. The productivity of the majority of surveyed teachers (60 percent) was unaffected or
near-unaffected and 40 percent of it was affected (decreased). 4. Assessing the researched links among
biological, psychological and social factors, it was found that the number of painful body zones
increased due to higher record of service (p<0,05), growing anxiety increased the sensitivity to muscle
pain ( p< 0,05), and while having higher pain intensity, the productivity decreased (p< 0,05).
Recommendations: Biopsychological model application enables the kinesiotherapist to know
better the treatment and prophylaxis of chronic diseases, select a wider spectrum treatment methods
and deal with problems more effectively.
8
ĮVADAS
Pasaulinė sveikatos organizacija sveikatą apibūdina kaip fizinę, protinę ir socialinę gerovę, o
ne vien tik kaip ligos ar fizinės negalios nebuvimą. Visos šios trys dalys yra didţiausios ţmogaus
gyvenimo vertybės, o darni jų sąveika leidţia individui būti visuomenės dalimi, pilnavertiškai
dalyvauti gyvenime, dirbti ir realizuotis. Darbas vaidina bene pagrindinį vaidmenį daugelio ţmonių
gyvenime, todėl vis didesnis dėmesys kreipiamas į darbinės aplinkos tyrimus ir jos poveikį ţmogui
[32].
Kiekvienais metais milijonai Europos darbuotojų, dirbančių įvairius darbus įvairiuose
sektoriuose, kenčia nuo susijusių su darbu jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligų.
Europos sąjungos šalyse organizuojami tyrimai rodo, kad su darbu susijusios jungiamojo audinio ir
skeleto raumenų sistemos ligos, nugaros, kaklo ir viršutinių galūnių, juosmeninės dalies pakenkimai
yra reikšminga sveikatos problema ir jos mastai auga tarp darbingo amţiaus ţmonių [35].
Kita didţiulė problema yra psichikos - emociniai sutrikimai, kuriems priskiriamas stresas,
depresija ir nerimas. Šie sutrikimai sudaro 18,9 proc. visų profesinių ligų Europos sąjungoje ir uţima
antrąją vietą po raumenų ir kaulų ligų tarp moterų [33].
Lietuvoje ir kitose valstybėse neretai galima išgirsti visuomenėje pasitaikančias nuomones,
teigiančias, kad mokytojo profesija yra privilegijuota - tai pusės dienos darbas, uţtikrintas atlyginimas
ir daugeliui nepasiekiamos prailgintos atostogos. Tačiau įvairiose šalyse atlikti tyrimai akcentuoja
pedagogus kankinantį profesinį „sudegimą“, nuovargį, išsekimą, apibūdinamus kaip mokyklos stresą
[1]. Pagrindinės mokytojų išvardytos problemos yra šios: nugaros skausmai, raumenų skausmai pečių,
kaklo, viršutinių ar apatinių galūnių zonose. Mokytojai be griaučių raumenų sistemos sutrikimų
labiausiai kenčia nuo streso sukelto nerimo ir depresijos poţymių. Lenkijoje atliktų tyrimų metu buvo
nustatyta, kad mokytojai labiausiai kenčia dėl judamojo aparato ir nervų sistemos sutrikimų [32].
Mokslinėje literatūroje minimas visuomenės ir mokytojų bendruomenės senėjimas, todėl visos
išvardytos problemos ateityje gali tapti dar aktualesnės.
Mokslininkai įsitikino, kad įvairios sveikatingumo programos, padedančios susidoroti su
stresu ar jo sukeltomis pasekmėmis, fizinio aktyvumo skatinimas, ankstyva griaučių – raumenų
sistemos sutrikimų diagnostika ir reabilitacija kainuoja maţiau negu dauguma šalių išleidţia lėtinėms
ligoms gydyti, todėl čia labai svarbus kineziterapeuto vaidmuo [45]. Kineziterapeuto normoje yra
minima, kad kineziterapeutas turi gebėti įvertinti asmens fizinį aktyvumą, išmanyti fizinių faktorių
poveikį ţmogaus organizmui, propaguoti sveiką gyvenseną ir sveikatos tausojimo priemones. Visos
šios dalys yra labai svarbios nagrinėjant su mokytojų darbu susijusius biopsichosocialinius veiksnius.
9
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Darbo tikslas įvertinti mokytojų moterų su darbu susijusius biopsichosocialinius veiksnius.
Darbo uţdaviniai:
1. Įvertinti su mokytojų darbu susijusius biologinius veiksnius: skausmingas kūno zonas ir
skausmo intensyvumą jose, miofascijinių trigerinių taškų spaudimo skausmo slenkstį bei
mokytojų fizinio aktyvumo lygį.
2. Įvertinti mokytojų nerimo ir depresijos lygį.
3. Įvertinti mokytojų darbo našumą bei darbo staţą.
4. Nustatyti biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių sąsajas.
10
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1 Biomedicininis modelis
Biomedicininio modelio ištakos - tradicinėje graikų medicinoje, glaudţiai susijusioje su
graikų filosofija. Senovės Graikijoje filosofinis mąstymas buvo abstraktus, sistemingas, valdomas
racionalumo bei logikos. Filosofų plėtojama pasaulio koncepcija buvo dualistinė, t.y. dvasia buvo
atskiriama nuo materijos, siela nuo kūno [16]. Hipokratas buvo vienas pirmųjų, kuris teigė, kad ligų
prieţastys greičiausiai yra biologinės, o jas sukelia gamtiniai veiksniai. Mintis, kad liga turi biologines
prieţastis, toliau buvo plėtojama Vakarų medicinoje. 1637 m. Dekartas savo įţymiajame traktate apie
mokslinį metodą grieţčiau apibrėţė senąjį graikų filosofijos dualizmą, atskiriantį kūną nuo sielos.
Pagal Dekartą, siela - tiesioginė dieviškosios prigimties apraiška ţmoguje, todėl neįmanoma jos
moksliškai tirti; kūnas, priešingai, gali būti suprantamas kaip mechanizmas ir tiriamas moksliškai
stebint jo sudedamąsias dalis ir jų funkcijas. Pagal šį poţiūrį sveikas individas - kaip gerai veikiantis
laikrodis, atitinkantis savo mechaninę sandarą, o negaluojantis asmuo gali būti prilygintas sugedusiam
laikrodţio mechanizmui [16]. Laikui bėgant „ligonio istorija” virto „ligos istorija”, o ţmogus liko
uţnugaryje patologijos, simptomo, kurį reikia numalšinti ir kūno, kurį reikia „sutvarkyti”.
Biomedicininis modelis ribotas tuo, kad gerokai supaprastintai ţvelgia į ţmogų, nepaiso psichologinių,
socialinių ir ekologinių veiksnių. Ţinoma, šiuolaikinė medicina padarė milţinišką šuolį į priekį, o
dauguma neišgydomų ligų mūsų dienomis sėkmingai yra gydomos. Vis dėlto, šių dienų ţmogus
skundţiasi ne vienu, o keliais sveikatos sutrikimais, kuriems paprastai įtakos turi visos trys
sudedamosios gyvenimo ir sveikatos dalys: fizinis, psichinis ir socialinis elementas. Izoliuotas tik
vienos medicinos srities epizodo sprendimas jau neturi pageidaujamo poveikio arba yra trumpalaikis.
Taigi ţmogus egzistuoja ir veikia kaip visuma. Paţeidus vieną struktūrą, pamaţu ims byrėti ir kitų
susijusių struktūrų grandinėlė.
1.2 Holistinis ir psichosomatinis modeliai
Holistinis poţiūris remiasi tuo, kad fizinė, psichinė ir dvasinė būklės tarpusavyje susijusios, ir
pacientas – ne subjektas, kuriam sutriko vienas iš organų, bet ţmogus, turintis problemų, kurias reikia
spręsti, atsiţvelgiant į fizinius, psichinius bei socialinius aspektus.
1930 m. Helen Flanders Dunbar paskelbė darbus, davusius pradţią psichosomatiniams
tyrinėjimams. Pagal psichosomatinį modelį kiekvienos psichosomatinės ligos pirmtakai - emociniai ir
(arba) socialiniai veiksniai. Kad ir kokios būtų prieţastys ir pasireiškimai, kiekviena liga apima kūną ir
11
psichiką, ir šie du aspektai negali būti atskirti vienas nuo kito [16]. Psichosomatiniam modeliui
būdingas apibendrintas poţiūris į ţmogų, todėl jis yra artimas holistiniam arba biopsichosocialiniam
modeliui. Neišvengiamai į mediciną besiskverbiantis biopsichosocialinis poţiūris- tai sistemų teorija:
egzistuoja grupė skirtingų sistemų, atspindinčių visus organizmo lygmenis. Visos šios sistemos yra
tarpusavyje glaudţiai susijusios - nuo mikro lygio (chemija) iki makro lygio (kultūra, kurioje
gyvename). Mes gyvename visuomeninėje sistemoje - savo šalyje, savo kultūroje ir šeimoje, turime
psichologinius potyrius - paţintinius, emocinius, ir mus veikia biologinės - organų, audinių ir ląstelių
sistemos[16]. Šitaip ţvelgiant darosi akivaizdu, kad nėra vienintelės prieţasties sirgti ar būti sveikam,
bet yra daugybė sąsajų, sukeliančių mumyse virtinę pokyčių.
A. Kriščiūnas [7] teigia, kad holistinės medicinos raidą skatina:
Lėtinių ligų, ypač sukeltų streso, daugėjimas.
Susirūpinimas dėl nereikalingų medicininių procedūrų didėjimo.
Aplinkos svarbos supratimas ( šeima, namai, darbas, socialinė aplinka).
Suvokimas, kad ţinių apie ligą suteikimas keičia paciento poţiūrį į ligą ir sveikatą.
Ţinių apie sveikatą iš skirtingų kultūrų susiliejimas.
Biopsichosocialinis modelis yra svarbus medicinoje ir turi būti įtrauktas nagrinėjant ţmogaus ligos
kilmę ne tik dėl to, kad tai jautrus ir efektyvus instrumentas galintis atsiţvelgti į įvairius problemos
aspektus, bet ir apimantis tarpdisciplininę pagalbą teikiančius specialistus. Šią komandą paprastai
sudaro gydytojas, slaugytojas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, psichologas ir socialinis darbuotojas.
Lyginant tarpdisciplininio gydymo efektyvumą su vienos disciplinos gydymu nustatyta, kad grįţimo į
darbą daţnis yra 68 proc., o vienos disciplinos gydymo atveju 32 proc. Skausmo sumaţėjimas: 37
proc. ir 4 proc.; vartojamų vaistų kiekio sumaţėjimas : 63 proc. ir 21 proc. ; fizinio aktyvumo
padidėjimas: 53 proc. ir 13 proc. Tarpdisciplininis gydymas yra veiksmingas kovojant su lėtiniu
griaučių – raumenų skausmu [19]. Taigi tarpdisciplininį bendradarbiavimą galima apibūdinti kaip
komandą, sudarytą iš skirtingų disciplinų, tų pačių tikslų vedamų specialistų, kurie atsiţvelgia į
įvairius problemos aspektus ir siekia kuo efektyviau padėti pacientui ir išspręsti jam kilusias
problemas.
1.3 Su darbu susijusių jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos
pakenkimai
Kiekvienais metais milijonai Europos darbuotojų, dirbančių įvairius darbus įvairiuose
sektoriuose, kenčia nuo su darbu susijusių jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligų.
Europos šalyse organizuoti tyrimai rodo, kad su darbu susijusios jungiamojo audinio ir skeleto
12
raumenų sistemos ligos, nugaros, kaklo ir viršutinių galūnių, juosmeninės dalies pakenkimai yra
reikšminga sveikatos problema ir jos mastai vis auga. Griaučių raumenų sistemos sutrikimai - tai
grupė skausmingų simptomų, apimančių raumenis, sausgysles, skeletą, kremzles, kraujagyslių sistemą,
raiščius ir nervus. Jaučiamas diskomfortas, neţymūs skausmai, kurie palaipsniui perauga į ţymiai
sudėtingesnę medicininę būklę, kai nebegalima tęsti darbo, reikalingas gydymas ligoninėje,
reabilitacija. Gydymas ir pasveikimas daţnai nėra patenkinami, ypač esant lėtiniams atvejams. Todėl
galutinis rezultatas gali būti nuolatinis nedarbingumas bei darbo netekimas. Tyrimai parodė, kad
fizinės ir psichinės sveikatos blogėjimas ir glaudţiai susijęs su darbo praradimu ir gali būti ilgalaikis
neigiamas veiksnys [32].
Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, veiksniai, sąlygojantys griaučių raumenų sistemos
pakenkimus, yra įvairialypiai ir daţnai susiję su konkrečia profesija, tačiau pagrindinės grupės yra
šios: fizinė, ergonominė ir psichosocialinė. Didelę įtaką sutrikimų etiologijai turi genetika, aplinka ir
elgesio veiksniai [32].
Pirmasis ryšį tarp profesijos ir griaučių raumenų sistemos pakenkimų pastebėjo Bernardino
Ramazinni. Jis nustatė, kad daţniausios su darbo sąlygomis susijusios sveikatos problemos yra:
nugaros skausmas (33 proc.);
stresas (28 proc.);
kaklo ir pečių raumenų skausmas (23 proc.) [4].
Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymu, profesinė liga - ūminis ar lėtinis darbuotojo
sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos
veiksnių ir kuris nustatyta tvarka pripaţintas profesine liga.
Ţmogaus kaulų raumenų sistema nėra prisitaikiusi ilgam darbui sėdimoje padėtyje, situaciją
dar labiau pablogina netinkamai įrengta darbo vieta, nepatogi kėdė, nepritaikytas darbo stalo aukštis,
statinė ir netaisyklinga darbo poza [4].Pasikartojantys judesiai, varginančios ilgalaikės pozicijos,
sunkių daiktų kėlimas ir nešimas, kiti veiksniai, susiję su konkrečiomis darbo sritimis, t.y. triukšmas,
vibracija, šiluma, šaltis, darbas kompiuteriu, ilgalaikis stovėjimas, sėdėjimas ar vaikščiojimas taip pat
daro neigiamą įtaką ţmogaus sveikatai [32].
Darbo organizavimo faktoriai, pavyzdţiui, didelis darbo krūvis ir su tuo susijusi
psichoemocinė įtampa, skubėjimas, darbo saugumo ir sprendimų priėmimo laisvės stoka, darbo
atmosfera lemia daţnesnius griaučių raumenų sistemos sutrikimus [24].
Svarbūs ir individualūs faktoriai – amţius, lytis, kūno masės indeksas, išsilavinimas ir kt.
Tyrimai Europoje rodo, kad moterys tris kartus daţniau nei vyrai daugiausia dėl savo atliekamo darbo
pobūdţio patiria viršutinių galūnių skausmus [42]. Moterys taip pat daţniau patiria lėtinio pobūdţio
griaučių raumenų sistemos skausmus [35].Viena iš prieţasčių, kodėl taip nutinka, - moterys daugiausia
dirba sveikatos ir socialinių paslaugų sektoriuose, kurie pagal Europos sąjungos duomenis apima vieną
13
didţiausių kaulų ir raumenų sistemos ligų skaičių [6]. Moterų skausmo pasireiškimui yra būdinga
apverstos „U“ formos priklausomybė nuo amţiaus. Rizika patirti su darbu susijusius griaučių raumenų
sistemos skausmus yra didţiausia tarp 25-43 ir 52-61 metų moterų. Manoma, kad jaunesnės
darbuotojos maţiau rūpinasi savo darbo sąlygomis ir jų darbo sąlygos daţniausiai yra nepritaikytos
saugiam darbui, kuris sukeltų kuo maţiau sveikatos sutrikimų [35]. Skausmų atsiradimo rizika su
amţiumi didėja, tačiau jaunesniame amţiuje esantys rizikos faktoriai nulemia skausmų atsiradimą
vyresniame amţiuje [42].
Lietuvoje tarp darbingo amţiaus asmenų kaulų ir raumenų ligos yra antros pagal daţnį tarp
negalią lemiančių prieţasčių. Norint sumaţinti šių ligų naštą Lietuvai ir jos visuomenei, labai svarbi
ankstyva ligų diagnostika, gydymas ir reabilitacija. Apie 38 proc. Lietuvos darbuotojų skundţiasi dėl
darbo atsirandančiais nugaros skausmais, o 35 proc. darbuotojų patiria raumenų skausmus kaklo, pečių
ir viršutinių galūnių srityse. Ţvelgiant į ateitį ir įvertinat tai, jog darbingų ţmonių amţius Lietuvoje
nuolat ilginamas ( ţmonės sensta), galima daryti prielaidą, kad kaulų ir raumenų ligų paplitimas didės,
dėl to blogės ir bendra šalies situacija [48]. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo tyrimo,
kuris buvo atliekamas ir Lietuvoje, duomenimis, 69 proc. apklaustų darbuotojų mano, kad darbas
kenkia jų sveikatai [8].
1.4 Raumenų skausmo sindromai
Skausmas – nemalonus jutiminis ir emocinis patyrimas, susijęs su esamu ar galimu audinio
paţeidimu, ar apibūdinamas kaip toks paţeidimas [21].
Skausmas yra kompleksas individualių išgyvenimų su jutiminiais, emociniais ir socialiniais
aspektais. Nėra dviejų ţmonių, vienodai jaučiančių tos pačios kilmės skausmą. Taip yra todėl, kad
signalai, kuriuos skausmas siunčia mūsų smegenims, vieno ţmogaus yra interpretuojami vienaip, o
kito – kitaip, mūsų individualus gyvenimo patyrimas turi įtakos tam, kaip mes jaučiame ir išreiškiame
skausmą. Skausmas yra gyvybiškai svarbus kovoje uţ būvį, nes leidţia gyvam organizmui pajusti ir
reaguoti į galimai ţalingą problemą. Tačiau uţsitęsęs skausmas perauga į didţiulę klinikinę ir
ekonominę problemą. Skirtingai nuo ūminio skausmo, kuris yra klinikinis ligos ar kitos kilmės audinio
paţeidimo simptomas, lėtinis skausmas yra pripaţintas savarankiška medicinos problema. Tai
paskelbta 2001 m. Europos Parlamente Briuselyje priimtoje deklaracijoje, kurioje teigiama, kad
skausmas yra didţiausia sveikatos prieţiūros problema Europoje [23].
Per savo gyvenimą nugaros skausmą patiria apie 80 proc. moterų , bet moterys lengviau
išreiškia skausmą ir anksčiau kreipiasi pagalbos [15,17]. Nugaros apatinės dalies skausmu skundţiasi
apie 60-80 proc. ekonomiškai išsivysčiusių šalių darbuotojų [6]. Atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad
14
84 proc. pacientų nepasitenkinimas darbu ir socialiniai veiksniai turėjo įtaką ūminio apatinės dalies
skausmo progresavimui iki lėtinio [20].
Kaklo ir pečių raumenų skausmas yra antras pagal paplitimą griaučių raumenų sistemos
sutrikimas po nugaros skausmo. Daugiau nei pusė suaugusiųjų per paskutinius 6 mėnesius yra jutę
kaklo ir pečių juostos skausmus ir šie skausmai daţniau pasireiškia moterims nei vyrams [24].
Kineziterapijos efektyvumas gydant lėtinį skausmą yra įrodytas daugybės tyrimų ir yra
gydymo pagrindas. Individuali kineziterapija veiksmingai malšina skausmą. Tyrimai įrodė, kad fiziniai
pratimai kartu su šilumos procedūromis veiksmingai gydo apatinės nugaros dalies skausmą ir pagerina
funkciją. Kineziterapija efektyviai gydomas kaklo patologijos sukeltas galvos skausmas, pečių ir
nugaros skausmai [22].
Viena iš griaučių raumenų sistemos skausmų prieţasčių gali būti miofascijiniai trigeriniai
taškai ir jų sąlygotas miofascijinis skausminis sindromas. Mokslinių tyrimų metu buvo nustatyta, kad
asmenys su mechaniniu kaklo skausmu turi daug daugiau MTT viršutinėje trapecinio raumens dalyje,
sukamajame galvos raumenyje, mentės keliamajame raumenyje, nei kontrolinė grupė [31]. MTT yra
nepaprastai daţna problema, kurios negali išvengti net vaikai ar kūdikiai. MTT gali susidaryti visose
dviejuose šimtuose raumens porų ţmogaus kūne, o jų sukeliamas skausmas yra didţiulė problema, kuri
paliečia kiekvienos profesijos ţmogų. Amerikoje 93 proc. skausmo atvejų yra siejami su MTT
poveikiu raumenų sistemai, o nugaros skausmas visuomet turi miofascijinio skausmo sindromo
komponentų [29].
1.5 Miofascijinis skausminis sindromas
Per paskutinius dešimtmečius MTT ir miofascijinio skausmo sindromas susilaukė daug
dėmesio mokslinėje ir klinikinėje literatūroje, o MTT įtaka griaučių raumenų sistemos skausmui yra
priimta ir palčiai nagrinėjama problema mokslinėje literatūroje [25,31]. Vis dėlto, pacientams,
besiskundţiantiems griaučių raumenų sistemos skausmu ar diskomfortu , MTT tyrimui daţnai yra
skiriamas nepakankamas dėmesys, o tai gali nulemti jau esamų simptomų sunkėjimą, lėtinio skausmo
vystymąsi ir su tuo susijusį raumenų funkcijos blogėjimą, kas turi didelę įtaką darbingumui ir
socialinio gyvenimo pilnavertiškumui. Nepakankamas dėmesys MTT sukeliamai raumenų disfunkcijai
ir prieţastims, kurios turi įtakos šių taškų atsiradimui lemia trumpalaikį pagerėjimą ir senos problemos
sugrįţimą [52].
Travell ir Simons MTT apibūdina kaip padidinto jautrumo raumens ar jo fascijos zoną,
kurioje jaučiamas raumens skaidulų įtempimas ir čiuopiamas raumens mazgelis. 1940 m. Amerikoje
gyd. Janet Travell aprašė miofascijinį skausminį sindromą. Miofascijinis skausminis sindromas - tai
15
lokalizuotas raumenų skausmas, kurio prieţastis – MTT , esantys įtemptose raumenų skaidulose [31].
Atsiţvelgiant į klinikinę charakteristiką MTT yra skirstomi į aktyvius ir latentinius MTT [37].
Aktyvūs MTT yra skausmingi net ir ramybės metu, jie neleidţia visiškai išsitempti raumens
skaiduloms judesio metu, sąlygoja raumens silpimą, paresteziją, odos ir audinių temperatūros
pokyčius, stimuliuojant jaučiamas vietinis ir plintantis skausmas. MTT taškai gali išlikti aktyvūs arba
ilgainiui tapti latentiniai MTT [31].
Latentiniai MTT lemia raumens skaidulų įtampą, skausmo nesukelia, bet gali būti lengvai
aktyvuojami dėl streso ar įtampos [25,38]. Manoma, kad ilgalaikis latentinių MTT poveikis yra net
ţalingesnis ţmogaus organizmui, nei aktyvių MTT , nes šių sukelta ilgalaikė raumenų įtampa daro
neigiamą įtaką sąnariams, jaučiamas sąnario sustingimas, ribojama judesio amplitudė [29].
Lokalus audinių čiuopimas pirštais yra vienas efektyviausių MTT diagnostikos metodų, tačiau tyrimo
sėkmę lemia čiuopimo technikos teisingas pasirinkimas, spaudimo jėga ir kineziterapeuto įgūdţiai
[38]. Lokalaus audinių čiuopimo metu pirštų galais yra jaučiamas įtemptas skaidulų ruoţas raumenyje,
o galiausiai čiuopiamas kietas raumeninis taškas ar volelis, kuris gali būti nuo smeigtuko galvutės iki
ţirnio dydţio. Tyrimais buvo nustatyta, kad MTT vietoje įtampa yra 50 proc. didesnė nei aplinkiniuose
audiniuose [37]. Jeigu tyrėjas yra įgudęs, o MTT yra arti paviršiaus galima pajusti, kad jis yra kiek
šiltesnis nei aplinkiniai audiniai. Temperatūrų skirtumas atsiranda dėl aktyvių metabolinių procesų
MTT. Mechaniškai stimuliuojant MTT skausmas yra pajuntamas tuoj pat ar 10-15s intervale.
Skausmas gali būti jaučiamas lokaliai arba plisti pagal tam taškui būdingus skausmo paternus.
Paprastai aptikus MTT jaučiamas vietinis raumens skaidulų trūkčiojimas ir (ar) pasireiškia paciento
pašokimo simptomas [31]. Paprastai su MTT susidarymu raumenyje yra susiję šie simptomai: raumens
sustingimas, silpnumas, edema, pykinimas, svaigulys, laikysenos deformacijos [29].
Moksliniuose tyrimuose minimos elektromiografijos, elastografijos, termografijos ir
ultragarso metodikos taip pat yra naudingos MTT tyrimui [28].
1.6 Miofascijinių trigerinių taškų fiziologija
Kiekvienas raumuo yra sudarytas iš raumeninių skaidulų, o pastarosios iš raumeninių ląstelių
– miofibrilių. Miofibrilės kontraktinis vienetas yra sarkomeras. Sarkomeras turi aktino ir miozino
baltyminių siūlų tinklą. Susitraukiant miofibrilėms , šie baltyminiai siūlai slysta vieni prie kitų, todėl
miofibrilės, taip pat ir visas raumuo sutrumpėja. Norint atlikti bent menkiausią judesį, milijonai
raumens skaidulų sarkomerų turi susitraukti. [29].
Miofascijiniai trigeriniai taškai daţnai yra tapatinami su raumenų spazmu. Spazmo metu yra
įtraukiamas į susitraukimą visas raumuo, o MTT atveju susitraukia tik nedidelė dalis raumens
16
skaidulų. MTT susiformuoja, kai per daug stimuliuojamos sarkomeros nebegali atsipalaiduoti ir grįţti į
prieš susitraukimą buvusią padėtį.
Latentiniai MTT gali tapti aktyvūs MTT dėl tų pačių prieţasčių, kurios lemia jų atsiradimą
griaučių raumenų sistemoje. Mechaninė raumens perkrova, prasta darbo poza ir kūno laikysena,
raumenų disbalansas, nervo suspaudimas, sąnarių ir diskų degeneraciniai procesai, tiesioginės traumos
dėl neįprasto ekscentrinio, submaksimalaus ir maksimalaus koncentrinio raumens susitraukimo, esant
nepakankamam fiziniam aktyvumui. Nuolatinis patiriamas stresas ir prasta paciento emocinė būklė
taip pat turi didelę įtaką MTT atsiradimui [38].
1 pav. A – Raumens skaidulos sarkomeros ramybės būsenoje. B – MTT, susidaręs iš
susitraukusių raumens skaidulos sarkomerų. C – Sarkomerų ištempimas aplink įtemptą MTT
raumens skaiduloje. Pertemptos raumens skaidulos sarkomeros sąlygoja MTT kietumą ir
įtempimą [29].
Esant normaliai raumens funkcijai, raumens skaidulų sarkomeros veikia tarsi smulkios
pompos, kurios susitraukdamos ir atsipalaiduodamos dalyvauja kraujo cirkuliacijoje ir uţtikrina
raumens skaidulų metabolinius poreikius. Susidarius MTT normali sarkomerų veikla yra sutrikdoma, o
toje vietoje sutrinka kraujo apytaka. Pasireiškia deguonies stoka ir metabolinių produktų kaupimasis,
kas dirgina MTT, o mes jaučiame skausmą. Dėl skausmo palaipsniui atsiranda baimė ir vengimas
atlikti tam tikrus nemalonius pojūčius sukeliančius judesius [29].
17
1.7 Miofascijinio skausminio sindromo gydymo metodai
Mokslinėje literatūroje galima rasti daugybę miofascijinių trigerinių taškų gydymo metodų.
Visus gydymo metodus galima skirstyti į invazinius ir neinvazinius metodus. Tačiau, nepaisant
aprašytų metodų gausos manualinės technikos, purškimas ir tempimas bei MTT akupunktūra ir
injekcijos minimos daţniausiai, kaip didţiausią efektyvumą duodančios metodikos. Invaziniams
metodams yra priskiriama akupunktūra, botulio toksino injekcijos ir fiziologinio tirpalo bei kitų
medikamentų injekcijos[ 29,38].
Neinvaziniams metodams yra priskiriama osteopatija, manualinė terapija, masaţas,
akupresūra, šilumos ir šalčio aplikacijos, ultragarso terapija, diatermija, transkutaninė elektrinė
neurostimuliacija, kineziterapija ir kt. [38].
Siekiant gauti kuo didesnį efektą gydant MTT yra naudinga derinti kelis gydymo metodus.
Vieno tyrimo metu, kuris buvo atliekamas pacientams, turintiems MTT antdygliniame (lot., m.
supraspinatus) ir podygliniame (lot., m. infraspinatus) raumenyse ir besiskundţiantiems plintančiu
skausmu peties, rankos ir plaštakos srityje buvo taikoma manualinė technika, t.y. gilus masaţas, kurio
metu įtemptos raumeninės skaidulos buvo masaţuojamos vertikalia ir horizontalia kryptimis. Taip pat
buvo naudojama izometrinio susitraukimo ir atsipalaidavimo technika, o skausmo malšinimui
naudotos ledo aplikacijos. Pacientai buvo apmokyti namuose atlikti švelnius tempimo ir
atsipalaidavimo pratimus, kelis kartus per dieną, o raumenų atsipalaidavimui ir skausmo malšinimui
naudoti šilumos paketus ar karštą dušą. Kineziterapeutai atliko laikysenos vertinimą ir korekciją, buvo
aiškinami ergonomikos principai ir išdalinti ergonomiški prietaisai [25]. Šis tyrimas iliustruoja tai, kad
norint pasiekti kuo didesnį gydymo efektyvumą yra labai svarbu pasirinkti tinkamiausius gydymo
metodus, tinkančius individualiai paciento būklei, juos teisingai derinti tarpusavyje ir suprasti, kad
paciento aktyvus dalyvavimas gydymo procese bei gyvenimo būdo korekcijos gali atnešti teigiamus ir
ilgalaikius rezultatus.
1.8 Psichologiniai faktoriai
Stresas - tai individo ir aplinkos sąveika, kai individas aplinkos veiksnius suvokia kaip
grėsmingus jo asmeninei gerovei ir dėl to praranda fiziologinę ir (ar) psichologinę pusiausvyrą [2].
Psichikos – emociniai sutrikimai, kuriems priskiriamas stresas, depresija ir nerimas, sudaro 18,9 proc.
visų profesinių ligų Europos Sąjungoje ir uţima antrąją vietą po kaulų raumenų ligų tarp moterų [33].
Moksliniais tyrimais buvo nustatyta, kad depresija yra daţnesnė tarp moterų, nei tarp vyrų [35].
18
Pasaulinė sveikatos organizacija nurodo, kad 2020 m. pasaulyje depresija tarp neįgalumo prieţasčių
bus antra po išeminių širdies ligų.
Stresas ţmogaus organizmą veikia biologiškai (per ląstelę), psichologiškai (per ţmonių
emocijas) bei socialiai (per elgesį). Stresą galima atpaţinti iš subjektyvių, fiziologinių poţymių, tokių
kaip stiprus susijaudinimas, kurio metu padaţnėja kvėpavimas, gausėja prakaitavimas, dţiūsta burna,
stipriai plaka širdis, dreba rankos, įsitempia raumenys. Nuo raumenų įtampos ima skaudėti galvą,
nugarą, pečius. Stresas yra rizikos veiksnys griaučių raumenų sistemos skausmų atsiradimui, o kaklo ir
sprando srities skausmų ryšys su nerimu, depresija ir bloga savijauta buvo pastebėtas uţsienio
mokslininkų darbuose [46]. Nuolatinė įtampa, nerimas, nervingumas yra susiję su įtampa pečių
juostoje ir netaisyklinga laikysena, tokia kaip kūprinimasis. Ilgainiui dėl raumenų įtampos, kuri
nepraeina net miego metu , formuojasi MTT ir atsiranda skausmas, kuris tapęs lėtiniu, turi įtakos
depresijos atsiradimui [29]. Moksliniais tyrimais buvo nustatyta, kad kuo ilgiau įtempti raumenys, tuo
intensyviau dirba nervų sistema, o tai lemia ne tik fizinį, bet ir nervinį nuovargį. Pastebėta ryšys tarp
griaučių raumenų sistemos sutrikimų ir didelio streso darbe ir namų aplinkoje [35].
Viena iš labiausiai streso ir jo pasekmių veikiamų profesijų yra mokytojo. Lietuvoje atlikto
tyrimo metu buvo lyginama švietimo darbuotojų ir sveikatos prieţiūros darbuotojų patiriamo streso
lygis. Stresą darbe nurodė 71 proc. švietimo darbuotojų ir 77 proc. sveikatos prieţiūros darbuotojų,
tačiau buvo nustatyta, kad labai didelį stresą darbe patiria statistiškai patikimai daugiau švietimo
darbuotojų nei sveikatos prieţiūros darbuotojų (p < 0,05). Depresiškumas pasireiškia 72 proc. švietimo
darbuotojų ir 65 proc. sveikatos prieţiūros darbuotojų. Nerimas taip pat statistiškai patikimai daţniau
paplitęs tarp švietimo darbuotojų ( p < 0,05) [8].
Tyrimais įrodyta, kad darbuotojai, kurių darbo esmę ir turinį sudaro daţni ir intensyvūs
kontaktai su kitais ţmonėmis ( pedagogai, socialiniai darbuotojai, medikai, vadybininkai ir kt.), patiria
stiprius psichinius krūvius, kurie ilgainiui pasireiškia emociniu išsekimu, intereso darbui praradimu,
bendravimo sutrikimais, prastėjančia fizine savijauta [14]. Kaupiantis neigiamiems psichiniams
išgyvenimams bei emocijoms ir nesirūpinant jų „ iškrova “ formuojasi bendras fizinis išsekimas ir (ar)
atskirų organų ligos. Norėdami išvengti fizinių negalavimų, turėtume atkreipti dėmesį į ilgesnį laiką
besitęsiančias emocijas, nuotaikos svyravimus, psichologinę įtampą, taip pat raumenų įtampą įvairiose
kūno vietose[9].
1.9 Fizinis aktyvumas ir stresas
Ţmogaus sveikatą lemia keturi pagrindiniai veiksniai: paveldimumas (20 proc.), aplinka
(fizinė ir socialinė) (20 proc.), ţmogaus gyvenimo būdas (50 proc.), medicinos pagalbos lygis ir
19
prieinamumas (10 proc.) [15]. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad fizinis aktyvumas – vienas iš
sveiko gyvenimo būdo komponentų, kurio rezultatas yra didesnis nei ramybės metu energijos
sunaudojimas. Mokslinėje literatūroje yra minima sąvoka „ sveikatą gerinantis fizinis aktyvumas“,
kuris apibrėţiamas, kaip sveikatai nerizikinga ir sveikatą bei funkcinį pajėgumą gerinanti fizinio
aktyvumo forma. Rekomenduojama suaugusiems ţmonėms būti fiziškai aktyviems bent 30 min. per
dieną didesnę dalį savaitės arba kasdien. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, taikant
tarptautinį fizinio aktyvumo klausimyną, buvo nustatyta, kad kas penkta moteris yra nepakankamai
fiziškai aktyvi. Laisvalaikio metu, bent 30 min. per dieną, keturis ar penkis kartus per savaitę,
sportuojančių ţmonių skaičius Lietuvoje nuo 1994 m. auga, bet 2006 m. sudarė tik 23 proc.
populiacijos [5].
Fizinė mankšta yra svarbus elementas siekiant ţmogaus fizinės ir psichinės gerovės.
Moksliniai tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas ne tik kelia nuotaiką, bet ir stiprina širdį, gerina kraujo
apytaką bei kraujagyslių pralaidumą, maţina kraujospūdį ir kraujospūdţio reakciją į stresą [34,44].
Mankšta ir atsipalaidavimo pratimai turi teigiamos įtakos imuninei sistemai. Būdami fiziškai sveiki,
tampame stipresni ir geriau susidorojame su stresu. Daugeliu tyrimų patvirtinta , kad fiziniai krūviai
padeda kovoti su depresija ir suteikia pasitenkinimo pojūtį bei padidina asmens savigarbą [9].
Lietuvoje atliktų tyrimų metu buvo nustatyta, kad pacientams, kurie serga depresija, fizinė
mankšta kartu su įprastu medikamentiniu gydymu statistiškai patikimai sumaţino nerimo poţymių
pasireiškimą, palyginus su pacientais, kurie buvo gydomi tik medikamentais. Fizinė mankšta
pripaţįstama kaip veiksminga fizinės ir psichosocialinės sveikatos gerinimo priemonė sergantiems
depresija, nes, naudojant fizinio treniravimo programas, būklė pagerėja tiek fiziologiniu, tiek
psichologiniu aspektais ir apsaugo nuo simptomų pasikartojimo [18,49]. Daugelis tyrimų rodo, kad
aerobika ir joga gali sumaţinti stresą, depresiją ir nerimą [30]. Pastebėta, kad aerobiniai pratimai, tokie
kaip vaikščiojimas, bėgiojimas, plaukiojimas, vaţinėjimas dviračiu, turi teigiamos įtakos ne tik širdies
ir kraujagyslių sistemai, bet ir plaučių veiklai bei teigiamai veikia nuotaiką [45].
Lietuvos gyventojų fizinis aktyvumas skatinamas vangiai tiek socialinėje aplinkoje, tiek
sveikatos prieţiūros įstaigose. Suaugusių Lietuvos ţmonių gyvensenos tyrimo duomenimis tik labai
nedidelė dalis tiriamųjų teigė, kad gydytojas (6,9 proc.) ar sveikatos prieţiūros specialistas (1,6 proc.)
patarė didinti fizinį aktyvumą. Kad šeimos nariai patarė didinti fizinį aktyvumą, teigė 24,1 proc.
tiriamųjų [5].
Siekiant sumaţinti fiziologines ir psichologines reakcijas į stresą yra taikomi atsipalaidavimo
pratimai [41]. Progresuojanti raumenų relaksacija - nesudėtingas atsipalaidavimo metodas, kurio metu
didţiausias dėmesys sutelkiamas į jausmą, atsiradusį tuoj po įtempimo atleidus raumenis. Naudojant šį
atsipalaidavimo metodą, iš eilės 16 skirtingų viso kūno raumenų grupės įtempiamos ir atpalaiduojamos
[47]. Pratimų esmė – pašalinti viso kūno įtampą, tiek fizinę, tiek psichologinę [43]. Nustatyta, kad
20
taikant progresuojančią raumenų relaksaciją maţėja raumenų psichinė įtampa, gerėja nuotaika ir
savijauta. Kitas mokslinėje literatūroje minimas metodas yra biogrįţtamojo ryšio relaksacija. Jos metu
ţmogus išmoksta kontroliuoti savo kūno fiziologinius rodiklius naudodamasis įvairiais grįţtamojo
ryšio prietaisais [27]. Relaksacijos metu, klausantis ramios muzikos, ţiūrint raminamus vaizdus,
ţmogus gali mokytis keisti fiksuojamus kūno parametrus, o biogrįţtamojo ryšio duomenimis galima
pasitikrinti mokymosi veiksmingumą. Mokantis, dėmesys turi būti sutelktas į kūno pojūčius ir tas
psichologines strategijas, kuriomis pasiekiami šių pojūčių pokyčiai. Taip galima išmokti kontroliuoti
širdies ritmą, raumenų įtampą, kraujo spaudimą ir kt. Tai padeda ne tik sumaţinti streso įtaką, bet ir
išvengti jo sukeltų ligų [50].
A. Khanna ir kt. atlikto tyrimo metu nustatė, kad progresuojanti raumenų relaksacija
efektyviau sumaţina fiziologinius rodiklius, pavyzdţiui, pulso daţnį, o biogrįţtamojo ryšio relaksacija
efektyviau veikia psichinius parametrus, pavyzdţiui, nerimą [40].
Stresai, atsiţvelgiant į jų stiprumo laipsnį bei įvairias asmens charakteristikas(fizinės ir
psichinės sveikatos būklę), gali būti ir naudingi, ir kenksmingi, o visiškai išvengti stresinių situacijų
neįmanoma. Mokslininkai įsitikino, kad įvairios sveikatingumo programos, padedančios susidoroti su
stresu ar jo sukeltomis pasekmėmis, kainuoja maţiau negu dauguma šalių išleidţia ligoms gydyti,
todėl čia labai svarbus kineziterapeuto vaidmuo [45].
21
2. TYRIMO METODAI IR METODIKA
2.1. Tiriamojo kontingento charakteristika
Tyrimas buvo atliktas trijose Kauno miesto gimnazijose, 2011. vasario – kovo mėnesiais.
Tiriamųjų kontingentą sudarė 30 moterų mokytojų, dėstančių įvairius dalykus, išskyrus kūno kultūrą.
Tyrime dalyvavusių moterų amţiaus vidurkis – 46,7 ± 1,5 metai. Darbo staţas mokykloje 22,4 ± 1,7
metai.
2.2. Tyrimo metodai
Tyrimo objektu buvo pasirinktos mokytojos ir atlikus literatūros ir mokslinių publikacijų
analizę, nuspręsta pasirinkti tokius tyrimo metodus ir klausimynus, kurie atspindėtų biopsichosocialinį
modelį.
2 pav. Tyrimo objektas ir vertinti komponentai
1. Anketinė apklausa (ţr. PRIEDAS Nr.1);
2. Ţmogaus kūno diagrama ir skausmo intensyvumo skalės (ţr. PRIEDAS Nr.2);
3. Nerimo ir depresijos vertinimo klausimynas (HAD) (ţr. PRIEDAS Nr. 3);
4. Tarptautinis fizinio aktyvumo klausimynas (IPAQ) (ţr. PRIEDAS Nr.4);
5. Darbo našumo vertinimo anketa (PI) (ţr. PRIEDAS Nr. 5);
6. Spaudimo jėgos matavimo prietaisas – algometras ( Wagner Pain Test FPN – 100).
7. Tyrimo duomenų analizė matematinės statistikos metodais.
22
2.2. 1. Anketinė apklausa
Anketoje tiriamosios turėjo paţymėti savo amţių, darbo staţą, dėstomą dalyką, ar yra
susipaţinusios su ergonomiško darbo principais, ar dirba kompiuteriu ir kiek laiko, kiek darbo laiko
sėdi per savaitę ir mėnesį(ţr. PRIEDAS Nr.1).
2.2.2. Skausmo intensyvumo vertinimas
Tyrimo metu tiriamosioms buvo pateikta ţmogaus kūno diagrama, kurioje buvo prašoma
paţymėti skausmingas kūno zonas ir naudojantis skaičių analogijos skausmo skale (SAS), įvertinti
skausmo intensyvumą kiekvienoje iš šių zonų. Skaičių analogijos skalė yra taikoma kiekybiniam
skausmo vertinimui, t.y. padeda nustatyti jo intensyvumą ir stiprumą. SAS skalė yra padalinta į 10
lygių dalių, kai 0 – skausmo nėra, 5 – vidutinio intensyvumo skausmas, 10 – nepakeliamas skausmas.
Šis metodas yra tinkamas vertinant skausmą moksliniuose tyrimuose (ţr. PRIEDAS Nr.2).
2.2.3. Nerimo ir depresijos vertinimas
Emocinė mokytojų būklė buvo vertinta klinikine nerimo ir depresijos skale (angl., HAD,
Hospital Anxiety and Depression Scale). Naudojantis šia skale nereikia turėti specialiųjų psichologijos
ar psichiatrijos ţinių. Skalę sudaro 14 klausimų, iš kurių septyni padeda išsiaiškinti, ar asmenį vargina
depresinė simptomatika, likusieji septyni klausimai skirti baimingumo, nerimastingumo, vidinės
įtampos išaiškinimui. Kiekvienam klausimui pateikiami keturi atsakymai, iš kurių reikia pasirinkti tik
vieną atsakymą, tiksliausiai atspindintį savijautą per praėjusią savaitę. Atsakymus prašoma pasirinkti
kuo greičiau ir ilgai nesvarstant. Manoma, kad pirma reakcija į klausimą tiksliausiai atspindi emocinę
būklę. Depresijos ir nerimo simptomų pasireiškimo stiprumas vertinamas pagal suminį balų skaičių
HAD skalės subskalėse (HADd ir HADn): surinkus 0-7 balus – depresijos ar nerimo simptomų nėra, 8-
10 balų – vidutinio sunkumo simptomatika, 11 balų ir daugiau – asmuo turi labai sunkius depresijos ar
nerimo simptomus (ţr. PRIEDAS Nr.3).
23
2.2.4. Fizinio aktyvumo lygio vertinimas
Tarptautinis fizinio aktyvumo klausimynas (angl., IPAQ, International Physical Activity
Questionnaire) turi ilgąją ir trumpąją versijas. Šiame tyrime buvo naudota trumpoji klausimyno
versija. Šis klausimynas yra sveikatos, susijusios su fizine veikla, vertinimo priemonė, tinkanti
gyventojų sveikatos sekimui ir su ja susijusiems tyrimams. Klausimynas labiausiai tinka 18 - 69 metų
amţiaus tiriamiesiems.
Trumpoji klausimyno versija apima du klausimus apie ėjimą ne maţiau kaip 10 minučių per
paskutines 7 dienas ir po du klausimus apie vidutinio ir labai didelio intensyvumo fizinę veiklą per
paskutines 7 dienas. Iš viso pateikiami 7 atviro tipo klausimai. Klausimyne reikia nurodyti, kiek dienų
ir kiek minučių uţsiimama tam tikra fizine veikla.
Vidutiniškai intensyvi veikla - tai veikla, kuriai atlikti reikia vidutinių fizinių pastangų ir dėl
kurios šiek tiek padaţnėja kvėpavimas. Labai intensyvi fizinė veikla - tai veikla, kuriai atlikti reikia
didelių fizinių pastangų ir dėl kurios ţymiai padaţnėja kvėpavimas.
Trumpoji klausimyno versija apima ir sėdėjimą. Tiriamieji turi nurodyti, kiek laiko per vieną
iš paskutinių 7 darbo dienų vidutiniškai praleido sėdėdami, bet šio klausimo rezultatas nėra
įtraukiamas į suminį fizinio aktyvumo įvertinimą.
Analizuojant anketose pateiktus atsakymus buvo vadovaujamasi IPAQ mokslinio komiteto
pateiktomis rekomendacijomis : fizinio aktyvumo lygmuo yra nustatomas remiantis MET skaičiavimo
metodika, kai 1 MET = 3,5 ml/kg/min. Ramybės būsenoje ţmogus sunaudoja 3,5 ml deguonies 1 kg
kūno masės per 1 minutę. IPAQ duomenų analizei naudojamos tokios MET reikšmės : ėjimas = 3,3
MET, vidutinis fizinis aktyvumas = 4 MET, ir didelis fizinis aktyvumas = 8 MET.
Naudojantis šiomis nustatytomis reikšmėmis, nustatomi keturių tipų kiekybiniai duomenys:
Ėjimo MET – min/sav. = 3,3 * ėjimo minutės * ėjimo dienos;
Vidutinio fizinio aktyvumo MET – min/sav. = 4 * vidutinio fizinio aktyvumo minutės *
vidutinio fizinio aktyvumo dienos;
Labai intensyvios fizinės veikos MET – min/sav. = 8 * labai intensyvaus FA minutės *
labai intensyvaus FA dienos;
Suma MET – min/sav. = suma ėjimo + suma vidutinio fizinio aktyvumo + suma labai
intensyvaus fizinio aktyvumo (ţr. PRIEDAS NR.4) [39].
24
1 lentelė. Fizinio aktyvumo lygio nustatymas naudojant MET metodą
Fizinio
aktyvumo tipas
MET Per 1d/min Dienos per
savaitę
Suma
Ėjimas 3,3 40 5 660
Vidutinis FA 4,0 40 5 800
Labai intensyvus
FA
8,0 30 4 960
Suma 2420 MET –
min/sav.
Fizinis aktyvumas nustatomas pagal 3 kategorijas:
1. ţemas fizinio aktyvumo lygis 600 MET – min/sav.
2. vidutinis fizinio aktyvumo lygis 600 -3000 MET – min /sav.
3. aukštas fizinio aktyvumo lygis > 3000 MET – min/sav.
2.2.5. Darbo našumo ir produktyvumo vertinimas
Darbo našumo ir produktyvumo anketą (PI) sudaro dešimt teiginių apie gebėjimą dirbti, darbo
atlikimo tempą ir daromas pertraukas darbo metu. Tiriamosios turėjo pasirinkti vieną labiausiai jų
darbo našumą(produktyvumą) atitinkantį teiginį.(ţr. PRIEDAS Nr. 5).
2.2.6. Miofascijinių trigerinių taškų skausmo slenksčio vertinimas
Spaudimo jėgos matavimo prietaisu – algometru (Wagner Pain Test FPN -100) buvo
spaudţiami miofascijiniai trigeriniai taškai ir stebimas spaudimo sukeltas raumenų skausmo slenkstis.
Jautrumas įvertinamas kiekybiškai, laikant algometrą statmenoje plokštumoje ir spaudţiant
miofascijinius trigerinius taškus, rastus apčiuopos metu kairėje ir dešinėje pečių juostos pusėje.
Spaudţiant prietaiso ekrane rodoma spaudimo jėga niutonais ir kilogramais. Šiame tyrime buvo
naudoti duomenys išreikšti kilogramais. Agometras turi 1 cm skersmens guminį antgalį su stūmokliu.
Spaudţiama palaipsniui didinant jėgą, kol pacientas nebetoleruoja spaudimo ir įvardija jį kaip
25
jaučiamą skausmą. Algometru galima pamatuoti skausmo lygį raumenyse, sąnariuose, raiščiuose,
sausgyslėse ir kauluose.
3. pav. Algometras Wagner Pain Test FPN – 100
2.2.7. Tyrimo duomenų analizė matematinės statistikos metodais
Tyrimo metu gauti duomenys apdoroti SPSS 16.0 for Windows kompiuterine programa.
Kiekybiniai kintamieji aprašyti kaip aritmetinis vidurkis ± standartinė paklaida (V ± SP). Tikrinat
statistines hipotezes, reikšmingumo lygmuo pasirinktas 0,05.
Tolydaus kintamojo normalumo prielaida tikrinta naudojant Kolmogorovo - Smirnovo testą.
Jei kintamojo skirstinys tenkino skirstinio normalumo prielaidą, dviejų nepriklausomų grupių
kiekybiniams dydţiams palyginti buvo taikomas Studento (t) kriterijus. Daugiau nei dviejų grupių
palyginimui taikyta dispersinė analizė ANOVA.
Atitinkamai, kai kintamieji netenkino pasiskirstymo normalumo sąlygos, buvo taikomi
neparametriniai kriterijai – Mano – Vitnio ir Kruskalo - Voliso.
Tiesinė kintamųjų priklausomybė vertinta naudojant koreliacijos koeficientą. Atsiţvelgiant į
kintamųjų skirstinį taikėme Pirsono ar Spirmano koreliacijos koeficientą.
26
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Tiriamųjų amţius ir darbo staţas
Remiantis duomenimis gautais mokytojų anketinės apklausos metu, nustatėme, kad mokytojų
dalyvavusių tyrime amţiaus vidurkis buvo 46,7±1,5 metai. Jauniausia mokytoja buvo 30 metų, o
vyriausia 67 metų amţiaus. Mediana 48 metai.
Darbo staţo metų vidurkis buvo 22,4±1,8. Maţiausias darbo metų skaičius buvo 5 metai, o
didţiausias 43 metai. Mediana 20 metų.
Tiriamųjų amţius tiesiogiai ir reikšmingai koreliavo su darbo staţu, todėl tolimesnėje
duomenų analizėje naudojome rodiklių sąsajas su mokytojų darbo staţu (r - koreliacijos koeficientas =
0,8 ; p - reikšmingumo lygmuo <0,05) (4pav.).
4 pav. Tirtų mokytojų amţiaus ir darbo staţo koreliacija ( r = 0,8; p<0,05)
27
3.2. Tyrime dalyvavusių mokytojų darbas kompiuteriu bei sėdimas darbas per
savaitę
Anketinės apklausos metu buvo nustatyta, kad 90 proc. apklaustųjų dirba kompiuteriu darbo
metu, o 10 proc. nedirba. 2val. per dieną kompiuteriu dirba 51,9 proc., 4val – 29,6 proc. ir 6val.- 18,5
proc. mokytojų.
Mokytojos vidutiniškai per savaitę sėdimą darbą dirba 23,3±2,1val. Trumpiausiai 4, o
ilgiausiai 40 val. per savaitę praleidţia sėdėdamos. Mediana - 20 val.
Kompiuteriu dirbančių 2 val. per dieną, sėdimo darbo valandų vidurkis yra reikšmingai
(p<0,05) maţesnis (17,57 ± 2,31 val.) nei tų, kurios kompiuteriu dirba po 4 val.( 28,88 ± 4,37 val.) ar 6
val.( 36 ± 4,18val.) per dieną (5 pav.).
5 pav. Tyrime dalyvavusių mokytojų sėdimo darbo valandų per savaitę vidurkio pasiskirstymas,
atsiţvelgiant į darbą kompiuteriu(*,**p<0,05)
3.3. Tiriamųjų paţymėtos skausmo zonos ţmogaus kūno diagramoje ir skaičių
analogijos skausmo skalės(SAS) rezultatai
Tiriamosioms pateiktoje ţmogaus kūno diagramoje iš devynių kūno zonų statistiškai
reikšmingai daţniausiai buvo paţymėtos pečių ir juosmens zonas kaip zonas, kuriose jaučiamas
skausmas ir (ar) diskomfortas (p<0,05). Maţiausiai paţymėtų kūno zonų skaičius buvo 1, o didţiausias
5 (6 pav.).
28
6 pav. Tiriamųjų paţymėtos zonos, kuriose jaučiamas skausmas ir (ar) diskomfortas(* p<0,05,
didesnis daţnis kitų kūno zonų atţvilgiu)
Tirtos imties SAS skalėje skausmo intensyvumo balo vidurkis 5,1±0,3 balai. Maţiausias
skausmo intensyvumo balas buvo alkūnės, o didţiausias sėdmenų srityse lyginant su kitomis kūno
zonomis (p<0,05) (2 lentelė.).
2 lentelė. Mokytojų paţymėtų kūno skausmo zonų SAS balų vidurkių pasiskirstymas
Skausmo zona SAS (balai)
V±SP
Maţiausia
reikšmė
Mediana Didţiausia reikšmė
Kaklas (n=8) 5,1±0,6 2 5 8
Pečiai (n=18) 4,8±0,4 2 5 8
Galva (n=5) 6,6±1,0 3 7 9
Nugara (n=9) 5,4±0,6 3 5 9
Juosmuo (n=18) 5,5±0,4 2 5,5 8
Keliai (n=5) 4,2±0,4 3 4 5
Alkūnė (n=4) 3,8±0,9 1 4,5 5
Riešai (n=1) 5 5 5 5
Sėdmenys (n=2) 7,0±1,0 6 7 8
Bendras (n=30) 5,1±0,3 2 5 8
26,7 %
60 %*
16,7 %
30 %
63,3 % *
13,3 % 13,3 %
3,3 %
6,7 %
0
10
20
30
40
50
60
70
Kaklas Pečiai Galva Nugara Juosmuo Keliai Alkūnė Riešai Sėdmenys
Proc.
Kūno zonos
29
3.4. Nerimo ir depresijos skalės(HAD) duomenys
Nerimo balų sumos vidurkis 7,9±0,7 balai, o depresijos balų sumos vidurkis 4,1±0,4 balai.
Nerimo balų sumos vidurkis yra statistiškai reikšmingai didesnis(p<0,05) uţ depresijos ( 7pav.).
Tyrimo metu 10 proc. mokytojų buvo nustatyti vidutinio sunkumo nerimo poţymiai, 30 proc.
sunkūs nerimo poţymiai ir 60 proc. tiriamųjų nerimo poţymių neturėjo. Vidutinio sunkumo depresijos
poţymiai buvo nustatyti 10 proc., o 90 proc. tiriamųjų depresijos poţymių neturėjo.
7 pav. Tyrime dalyvavusių mokytojų nerimo ir depresijos balų vidurkiai (*p<0,05)
3.5. Mokytojų fizinio aktyvumo lygis
Mokytojų fizinio aktyvumo lygio vidurkis buvo 2561,0±400,774. Maţiausia reikšmė – 198,0,
o didţiausia – 8796 MET – min/sav.
Išskyrėme tris fizinio aktyvumo lygio grupes:
I gr. Ţemas fizinio aktyvumo lygis (< 600 MET –min/sav.) – 13,3 proc.,
II gr. Vidutinis fizinio aktyvumo lygis (600-3000 MET –min/sav.) -53,3 proc.,
III gr. Aukštas fizinio aktyvumo lygis ( > 3000 MET –min/sav.).- 33,3proc.
Ţemo fizinio aktyvumo lygio mokytojų buvo reikšmingai (p<0,05) maţiau, nei vidutinio
fizinio aktyvumo lygio mokytojų (8 pav.).
30
8 pav. Tyrime dalyvavusių mokytojų fizinio aktyvumo lygio procentinis pasiskirstymas
3.6. Tiriamųjų atskirų raumenų miofascijinių trigerinių taškų spaudimo
skausmo slenkstis
Lentelėje pateikiame atskirų raumenų miofascijinių trigerinių taškų spaudimo skausmo
slenksčių vidurkius ir išsibarstymo reikšmes. Matome, kad didţiausias išmatuotas skausmo slenkstis
dešinės kūno pusės mentės keliamojo (lot., m. levator scapulae) ir antdyglinio raumens (lot., m.
supraspinatus), o maţiausias – šios pusės podyglinio (lot., m. infraspinatus) raumens ( 3 lentelė).
31
3 lentelė. Atskirų raumenų miofascijinių trigerinių taškų spaudimo skausmo slenksčių vidurkių
pasiskirstymas
Raumuo Algometras
(Kg)
V±SP
Maţiausia reikšmė Didţiausia reikšmė
Kairė pusė
Trapecinis raumuo 2,3±0,1 1 3,4
Mentės keliamasis
raumuo
2,3±0,1 1,5 3,4
Antdyglinis raumuo 2,5±0,2 1,4 4,3
Podyglinis raumuo 2,3±0,1 1,1 4
Bendras kairės pusės 2,3±0,1 1,5 3,6
Dešinė pusė
Trapecinis raumuo 2,4±0,1 1,5 3,5
Mentės keliamasis
raumuo
2,5±0,1 1,3 3,8
Antdyglinis raumuo 2,3±0,1 1,1 2,8
Podyglinis raumuo 2,2±0,1 1,2 3,5
Bendras dešinės pusės 2,3±0,1 1,5 3,0
Bendras abiejų pusių 2,2±0,1 1,5 3,3
Šiame paveiksle pateikiame miofascijinių trigerinių taškų spaudimo skausmo slenksčių
normas (paţymėta balta spalva) ir šio tyrimo metu išmatuotus skausmo slenksčių vidurkius bei
standartines paklaidas ( paţymėta pilka spalva) (9pav.).
9 pav. Tirtų mokytojų atskirų raumenų spaudimo skausmo slenksčių pasiskirstymas
32
3.7. Tiriamųjų darbo našumo vertinimas
Išskirtos penkios darbo našumo grupės. Atsiţvelgiant į jų procentinį pasiskirstymą 60 proc.
apklaustųjų nurodė, kad darbo našumas yra nepasikeitęs arba beveik nepasikeitęs ir 40 proc. –
pasikeitęs (10 pav.).
10 pav. Tyrime dalyvavusių mokytojų darbo našumo procentinis pasiskirstymas.
3.8. Paţymėtų skausmo ir (ar) diskomforto zonų ţmogaus kūno diagramoje
koreliacija su darbo staţu ir darbu kompiuteriu
Nustatyta, kad reikšmingai (p<0,05) ilgiau kompiuteriu per dieną dirba mokytojos,
paţymėjusios kaklo zoną, kurioje jaučiamas skausmas ir (ar) diskomfortas. Reikšmingai (p<0,05)
ilgesnis darbo staţas tų mokytojų, kurios paţymėjo pečių zoną kaip skausmingą ir (ar) kur jaučiamas
diskomfortas. Skausmus galvos ir nugaros srityse reikšmingai daţniau (p<0,05) paţymėjo tos
mokytojos, kurios ilgiau dirba sėdimą darbą prie kompiuterio.
33
Paţymėtų skausmo zonų skaičiaus vidurkis reikšmingai tiesiogiai koreliavo su darbo staţo
metais (r =0,5; p<0,05). Mokytojos, kurių darbo staţas 15 ir daugiau metų paţymėjo 1,5±0,5 zonos, tų,
kurių darbo staţas 25 ir daugiau metų – 3,1±1,4 zonas (p<0,05) (11pav.).
11 pav. Mokytojų paţymėtų kūno skausmo ir (ar) diskomforto zonų vidurkių pasiskirstymas,
atsiţvelgiant į darbo staţo grupes (* p< 0,05).
3.9. Skaičių analogijos skausmo skalės (SAS) koreliacija su Nerimo ir
depresijos skalės (HAD) balais
Skaičių analogijos skausmo skalės balas reikšmingai ir tiesiogiai koreliavo su nerimo skalės
balu (r =0,5; p<0,05) ir depresijos skalės balu (r = 0,6; p <0,05).
3.10. Nerimo balo koreliacija su miofascijinių trigerinių taškų spaudimo sukelto
skausmo slenksčiu
Statistinės analizės metu buvo nustatytas reikšmingas atvirkštinis koreliacijos koeficientas:
tarp nerimo ir dešinės kūno pusės trapecinio (lot., m. trapezius) raumens miofascijinių trigerinių taškų
skausmo slenksčiu (r= -0,4;p<0,05) (12 pav.).
34
Atvirkštinis ir reikšmingas ryšys buvo nustatytas tarp nerimo ir kairės kūno pusės antdyglinio
(lot., m. supraspinatus) (r=-0,4;p<0,05) bei podyglinio (lot., m. infraspinatus) raumenų (r=-0,5;
p<0,05).
12.pav. Tirtų mokytojų nerimo balų ir dešinės pusės trapecinio (m. trapezius) raumens MTT
spaudimo skausmo slenksčio jėgos koreliacija
3.11. Skaičių analogijos skausmo skalės(SAS) balo pasiskirstymas pagal darbo
našumą
Mokytojoms, kurios paţymėjo, kad jų darbo našumas nepasikeitęs arba beveik nepasikeitęs,
SAS intensyvumo balas reikšmingai maţesnis uţ tų, kurios paţymėjo, kad jų darbo našumas yra
sumaţėjęs (p<0,05) (13 pav.).
35
13pav. Mokytojų SAS vidurkių pasiskirstymas, atsiţvelgiant į darbo našumo vertinimą
( * p<0,05).
36
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Remiantis anketinės apklausos metu gautais duomenimis galima teigti, kad tyrime
dalyvavusių mokytojų amţiaus vidurkis 46,7±1,5 metai, o senosiose Europos Sąjungos šalyse beveik
pusė dirbančių mokytojų yra vyresni nei 50 metų. Nagrinėjant kitų autorių gautus duomenis apie
Lietuvos mokytojų amţių galima pastebėti, kad beveik pusė Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų
mokytojų yra vyresni nei 45 metai, kas patvirtina šio tyrimo metu gautus rezultatus.
Kitas tyrimo metu nagrinėtas aspektas - mokytojų darbo staţas. Darbo staţo vidurkis
22,4±1,8. Šiuo metu daugelio Vidurio ir Šiaurės Europos šalių įstatymuose numatytas vidutinis
pensinis amţius yra 65 metai, tačiau ankstyvo išėjimo į pensiją kriterijus yra pedagoginis darbo staţas,
kuris turi būti 30-35 metai darbo mokykloje. Taigi, apibendrinus tyrimo metu gautus rezultatus ir kitų
šalių patirtį galima teigti, kad tyrime dalyvavusių mokytojų darbo staţas yra pakankamai maţas,
palyginus su pavyzdyje pateiktais duomenimis. Atsiţvelgiant į mokytojų bendruomenės ir visuomenės
senėjimą manoma, kad būtinas pedagoginis darbo staţas bus didinamas, o to pasekmės gali būti
įvairios su darbu susijusios griaučių raumenų sistemos ligos, nerimo ir depresijos poţymių paplitimo
didėjimas, nuolatinis psichologinis ir fizinis nuovargis, profesinis išsekimas ir „sudegimas“ [1,8,12].
Statistinės analizės metu buvo pastebėta, kad paţymėtų skausmo ir (ar) diskomforto zonų
ţmogaus kūno diagramoje skaičiaus vidurkis reikšmingai teigiamai koreliavo su darbo staţo metais
(r =0,5; p<0,05). Mokytojos, kurių darbo staţas 15 ir daugiau metų paţymėjo 1,5±0,5 zonos, tų, kurių
darbo staţas 25 ir daugiau metų – 3,1±1,4 zonas (p<0,05), o tai įrodo, kad ilgainiui su darbo metais
mokytojos ima skųstis didesniu skausmingų ir (ar) diskomfortą sukeliančių zonų skaičiumi ir jų
griaučių raumenų sistemos būklė prastėja [35].
Tyrimas parodė, kad 90 proc. tyrime dalyvavusių mokytojų dirba kompiuteriu. 51,9 proc.
mokytojų kompiuteriu dirba 2 val. per dieną, 29,6 proc. – 4 val. ir 18,5 proc.- 6 val. Buvo pastebėta,
kad kompiuteriu dirbančių 2 val. per dieną, sėdimo darbo trukmė yra reikšmingai (p<0,05) maţesnė,
nei tų, kurios kompiuteriu dirba po 4 ar 6 val. per dieną. V.Vaitkevičius teigia, kad didţioji dalis
mokytojų kompiuteriu naudojasi iki 2 val. per dieną o 16 proc. mokytojų prie kompiuterio praleidţia
daugiau nei 3 val. per dieną. Apibendrinus šio tyrimo rezultatus ir atliktus mokslinius tyrimus galima
teigti, kad mokytojai kompiuteriu naudojasi saikingai.
Tiriamosioms pateiktoje ţmogaus kūno diagramoje statistiškai reikšmingai daţniausiai buvo
paţymėtos juosmens (63,3proc.) ir pečių zonos (60proc.) kaip zonos, kuriose jaučiamas skausmas ir
(ar) diskomfortas lyginant su kitomis kūno zonomis (p<0,05). Nugarą paţymėjo 30 proc. tiriamųjų,
kaklą 26,7 proc., kelius ir alkūnę 13,3 proc., sėdmenis 6,7proc. ir riešus 3,3 proc. Gauti rezultatai iš
dalies patvirtina Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatus. Lietuvos Sveikatos mokslų universitete,
Reabilitacijos klinikoje, atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad 56 proc. apklaustų tiriamųjų
37
skundţiasi juosmens skausmu, 19 proc. kaklo skausmu, 16 proc. pečių juostos skausmu ir 9 proc.
nugaros skausmu [17]. Kita tyrimo metu pastebėta tendencija, kad tos mokytojos, kurios statistiškai
reikšmingai (p<0,05) ilgiau dirba per dieną kompiuteriu, kaklą paţymėjo kaip zoną, kurioje jaučiamas
skausmas ir (ar) diskomfortas. Skausmus galvos ir nugaros srityse reikšmingai daţniau (p<0,05)
paţymėjo mokytojos, kurios ilgiau dirba sėdimą darbą prie kompiuterio. Valstybinis aplinkos
sveikatos centro duomenimis 60 proc. darbuotojų dirbančių kompiuteriu skundţiasi nuolatiniu galvos
skausmu, kuris yra daţnesnis moterims, ypač jei dirbama kompiuteriu ilgiau nei 2val. per dieną.
Nugaros skausmai siejami su ilgalaikiu netaisyklingu sėdėjimu. Antras pagal daţnumą dirbančiųjų
kompiuteriu negalavimas yra kaklo skausmai, kurie atsiranda dėl netinkamos ir statiškos ilgalaikės
kūno padėties[11].
Skausmo analogijos skalė(SAS) tyrime buvo naudota, siekiant įvertinti skausmo intensyvumą
paţymėtose kūno zonose. SAS skausmo skalėje 0 – skausmo nėra , 5 – vidutinio intensyvumo
skausmas, 10 – nepakeliamas skausmas. Tirtos imties skausmo intensyvumo balo vidurkis 5,1±0,3
balai, o tai atitinka vidutinio intensyvumo skausmą. Skausmingų kūno zonų skausmo balo vidurkis
didţiausias sėdmenų srityje 7,0±1,0, o maţiausias alkūnės srityje 3,8±0,9. Toliau skausmo balų
vidurkiai išsidėstė tokia tvarka: galva 6,6±1,0, juosmuo 5,5±0,4, nugara 5,4±0,6, kaklas 5,1±0,6, riešai
5, pečiai 4,8±0,4. Nors didţiausias skausmo balo vidurkis sėdmenų ir galvos srityse, tačiau juosmuo
(n=18), pečiai (n=18), nugara (n=9) ir kaklas (n=8) buvo paţymėti daţniau, nei sėdmenys ar galva, o
tai patvirtina anksčiau aptartą skausmingų kūno zonų paplitimą tarp mokytojų [35].
Lietuvoje atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad 71 proc. švietimo darbuotojų patiria stresą
darbe, 72 proc. švietimo darbuotojų buvo nustatytas depresiškumas, o nerimas vargino 53,1 proc.
švietimo darbuotojų [8]. Šio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nerimo balų vidurkis yra statistiškai
reikšmingai didesnis ( p< 0,05) uţ depresijos balų vidurkį.
Naudojant tarptautinio fizinio aktyvumo klausimyną (IPAQ) išskirtos trys mokytojų fizinio
aktyvumo lygio grupės. Ţemas fizinio aktyvumo lygis (< 600 MET –min/sav.) – 13,3 proc., vidutinis
fizinio aktyvumo lygis (600-3000 MET –min/sav.) - 53,3 proc., aukštas fizinio aktyvumo lygis ( >3000
MET –min/sav.). - 33,3 proc. Iš gautų rezultatų matyti, kad ţemo fizinio aktyvumo lygio mokytojų
reikšmingai (p<0,05) maţiau, nei vidutinio fizinio aktyvumo lygio mokytojų. Uţsienio moksliniuose
straipsniuose yra minima, kad sveikiems asmenims nuo 18 iki 65 metų būtinas vidutinio intensyvumo
aerobinis fizinis aktyvumas bent 30 min. penkias dienas per savaitę arba vidutinio intensyvumo
aerobinė fizinė veikla 20 min. tris dienas per savaitę. Vidutinio intensyvumo fizinė veikla turi būti
derinama su didelio intensyvumo fizine veikla. Galime daryti išvadą, kad tyrime dalyvavusios
mokytojos atitinka uţsienio moksliniuose straipsniuose išvardytus minimalius fizinio aktyvumo lygio
reikalavimus, tačiau kitų mokslininkų tyrimas parodė, kad 30 min. per dieną nepertraukiamas vidutinio
intensyvumo fizinis krūvis yra veiksmingesnis siekiant palaikyti gerą bendrą organizmo būklę ir norint
38
pagerinti nuotaiką, nei pertraukiama fizinė veikla tris kartus po 10 min. su 2 val. pertraukomis. Nors
dauguma mokytojų priskiriamos vidutiniam fizinio aktyvumo lygiui, tačiau jų fizinė veikla vykdoma
su didelėmis laiko pertraukomis per visą dieną, o tai yra maţiau naudinga organizmui [39, 44, 49].
Tiriamosioms algometru buvo matuojamas miofascijinių trigerinių taškų, spaudimo sukeltas
skausmo slenkstis. Spaudţiant pasireiškiančio skausmo slenksčio sumaţėjimas arba skausmo
intensyvumo padidėjimas daugelyje kūno vietų nurodo išplitusią hiperalgeziją. Didţiausias išmatuotas
skausmo slenkstis dešinės kūno pusės mentės keliamojo (lot., m. levator scapulae) ir antdyglinio
raumens (lot., m. supraspinatus), o maţiausias – šios pusės podyglinio (lot., m. infraspinatus) raumens.
Visuose keturiuose raumenyse tirtų MTT skausmo slenksčio vidurkis ţemiau normos, o tai parodo,
kad mokytojų jautrumas skausmui yra padidėjęs. Statistinės analizės metu nustatytas neigiamas
(atvirkščias), reikšmingas koreliacijos ryšys nerimo balų su dešinės kūno pusės trapecinio (lot., m.
trapezius) raumens MTT skausmo slenksčiu (r= -0,4;p<0,05). Neigiamas (atvirkščias) ir reikšmingas
ryšys taip pat nustatytas tarp kairės kūno pusės antdyglinio (lot., m. supraspinatus) (r=-0,4; p<0,05) bei
podyglinio ( lot., m. infraspinatus) raumens ir nerimo balų (r=-0,5; p<0,05).
Taigi, galime daryti išvadą, kad didėjant nerimo balui statistiškai patikimai (p<0,05) maţėja
MTT spaudimo skausmo slenkstis, tai yra didėja jautrumas skausmui. Visa tai patvirtina anksčiau
gautą išvadą, kad mokytojų jautrumas skausmui yra padidėjęs. Kaklo ir sprando skausmų ryšys su
nerimu ir depresija bei bloga savijauta pastebėtas ir kai kuriuose Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos
mokslininkų darbuose. Tikėtina, kad nerimas ir depresija keičia centrinį sensorinės informacijos
apdorojimą ir padidina skausminių stimulų sukeltą stresą [46, 50].
Išanalizavus tyrimo metu gautus duomenis, 60 proc. apklaustųjų nurodė, kad darbo našumas
yra nepasikeitęs arba beveik nepasikeitęs ir 40 proc. - pasikeitęs. Mokytojoms, kurios paţymėjo, kad jų
darbo našumas nepasikeitęs arba beveik nepasikeitęs, SAS intensyvumo balas reikšmingai maţesnis uţ
tų, kurios paţymėjo, kad jų darbo našumas yra sumaţėjęs (p<0,05). Taigi, tai įrodo, kad skausmas turi
įtakos asmens darbinei veiklai ir apsunkina visapusišką socialinę realizaciją [20, 32].
39
IŠVADOS
1.Įvertinus su mokytojų darbu susijusius biologinius veiksnius nustatyta, kad mokytojos
daţniausiai skausmą ir (ar) diskomfortą jaučia juosmens ir pečių zonose (p<0,05), didţiausias skausmo
intensyvumas buvo nustatytas sėdmenų srityse (p<0,05). Didţiausias išmatuotas miofascijinių
trigerinių taškų spaudimo sukelto skausmo slenkstis buvo dešinės kūno pusės mentės keliamojo ir
kairės kūno pusės antdyglinio raumens zonose. Visų tirtų miofascijinių trigerinių taškų skausmo
slenkstis yra ţemiau normos. Didţiosios dalies mokytojų fizinio aktyvumo lygis buvo vidutinis
(p<0,05).
2. Įvertinus tirtų mokytojų psichologinį komponentą, nustatyta, kad nerimo poţymiai buvo
labiau išreikšti nei depresijos (p<0,05).
3. Didţiosios dalies tyrime dalyvavusių mokytojų (60 proc.) darbo našumas yra nepasikeitęs
arba beveik nepasikeitęs ir 40 proc. – pasikeitęs (sumaţėjęs).
4. Įvertinus tirtų biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių sąsajas, nustatyta, jog esant
didesniam darbo staţui daugėja skausmingų kūno zonų (p<0,05), didėjant nerimo laipsniui didėja
jautrumas raumenų skausmui (p<0,05), o esant didesniam skausmo intensyvumui darbo našumas
maţėja (p<0,05).
40
REKOMENDACIJOS
Biopsichosocialinio modelio taikymas kineziterapeutui suteikia galimybes plačiau paţvelgti į
lėtinių ligų profilaktiką ir gydymą, pasirinkti platesnio spektro gydymo metodus ir efektyviau spręsti
iškylančias problemas. Svarbu įvertinti visus tris gyvenimo ir sveikatos komponentus ir sudaryti tokį
kineziterapijos planą, kuris apimtų ne tik biologinį, bet ir psichologinį bei socialinį komponentus.
Tokiu būdu būtų galima greičiau padėti pacientui pasveikti ir grįţti į pilnavertį socialinį gyvenimą.
14 pav. Biopsichosocialinio modelio taikymas kineziterapeuto darbe.
41
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Bagdonas A. Mokyklos stresas ir mokyklos baimė: mokytojų nuomonių tyrimas. Švietimo
reforma ir mokytojų rengimas: aktualijos ir perspektyvos. 2004; p.26-31.
2. Bandzienė, A. Kompleksinis streso darbe valdymas. Socialinių mokslų daktaro disertacija.
Kaunas, 2009,p.160.
3. Doviltis R, Čėsnaitė E, Ščiupokas A. Nerimo ir depresijos sutrikimai sergant juosmens ir kaklo
radikulopatijomis. Skausmo medicina, 2010, Nr.1(27), p. 28-31.
4. Gamperienė M. Darbas ir kaulų – raumenų sistemos sutrikimai.Vilnius;1996.
5. Grabauskas V, Klumbienė J, Petkevičienė J. ir kt. Suaugusiųjų Lietuvos ţmonių gyvensenos
tyrimas, 2004. Nacionalinis visuomenės sveikatos institutas, Suomija,2005.
6. Januškevičius V. Slaugytojų darbo sąlygos ir sveikata. Kaunas,2008.
7. Kriščiūnas A. Holistinis poţiūris reabilitacijoje. Medicinos teorija ir praktika.2005, Nr.1(41),
p.10-12.
8. Kuodytė – Kazielienė R, Uţaitė L, Palinauskienė R. ir kt. Streso, depresiškumo, nerimo
paplitimas tarp sveikatos prieţiūros ir švietimo darbuotojų Panevėţio mieste. Medicinos teorija
ir praktika. 2007, Nr 4 (13),p. 479-484.
9. Lekavičienė R, Vasiliauskaitė Z, Antininė D. ir kt. Psichologija šiandien. Kaunas, 2008, p. 420-
440.
10. Leonavičius V. Sociologija. Kaunas,2003, p. 273-277.
11. Liepinytė – Medeikė V. Dirbančiųjų kompiuteriu darbo sąlygos ir jų įtaka sveikatai, metodinės
rekomendacijos.Vilnius,2009.
12. Lietuvos respublikos švietimo ministerija. Mokytojų pensinis amţius: ar palikti mokyklą?
2008, Nr.3(23).
13. Marchertienė A, Petrikonis K, Sargautytė R. ir kt. Skausmo ligos diagnostikos ir gydymo
pagrindai. Skausmo medicina.2006, Nr2 (15).
14. Pocevičius J. Profesinis perdegimas kaip organizacinės elgsenos problema. Ekonomika ir
vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2006, Nr.2 (7) p.125-129.
15. Proškuvienė R. Sveikatos ugdymo įvadas. Vilnius,2004.
16. Sargautytė R. Ţmogus ir jo liga. Mokslas ir gyvenimas.2002. Nr.2.
17. Semėnienė J, Morkevičius R, Medzevičius R. ir kt. Nugaros skausmo įtaka pacientų funkcinei
būklei ir gyvenimo kokybei bei jo vertinimas reabilitacijoje. Skausmo medicina. 2005, Nr2(11).
18. Saudargienė S, Varoneckas G, Podlipskytė A. ir kt. Fizinės mankštos įtaka nerimo
simptomams, nuotaikai, miegui ir su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei, gydant sunkų
depresijos epizodą. Biologinė psichiatrija ir psichofarmakologija.2008, Nr.2, p.21-26.
42
19. Ščiupokas A. Moksliniais įrodymais pagrįstas lėtinio griaučių – raumenų skausmo
biopsichosocialinis gydymas. Skausmo medicina. 2010, Nr1.(27), p.15.
20. Ščiupokas A. Tarpdisciplininis bendradarbiavimas gydant griaučių – raumenų skausmą.
Skausmo medicina.2010, Nr.1(27).p.13.
21. Ščiupokas A. Griaučių – raumenų skausmo įvertinimas: eksperimentinis ir klinikinis. Skausmo
medicina.2010, Nr.1(27).p.14.
22. Veitienė D. Reabilitacijos priemonės skausmui malšinti. Gydymo menas. 2006, Nr.6(129),
p.106-108.
23. Zaveckas V. Skausmo matavimo ir vertinimo aspektai kineziterapijoje, Kaunas, 2008.
24. Andersen J, Kaergaard A, Frost P. et al., Physical, psychosocial, and individual risk factors for
neck/ shoulder pain with pressure tenderness in the muscles among workers performing
monotonous, repetitive work. Spine. 2002, 27(6), 660-667.
25. Bron C, Gast A, Dommerholt J. et al. Treatment of myofascial trigger points in patients with
chronic shoulder pain: a randomized, controlled trial. BMC Medicine. 2011.
26. Brinkley I, Clayton N, Coats D.et al. Hard Labour : Jobs, unemployment and the recession. The
work Foundation. 2008.
27. Calderon S, Thompson W. Biofeedback relaxation training: a rediscovered mind – body tool in
public heatlh. American journal of health studies. 2004, 19(2), 185-194.
28. Chen Q, Basford J. Ability of magnetic resonance elastography to assess taut bands. 2008,
23:623-629.
29. Davies C. The trigger point therapy workbook. 2001, 20-33.
30. Dimeo F, Bauer M, Varahram I. et al. Benefits from aerobic exercise in patients with major
depression, a pilot study. Br J. Sports Med. 2001, 35: 114-117.
31. Dommerholt J, Bron C, Franssen J. et al. Myofascial trigger points: an evidence – informed
review. 2006, No. 4(14), 203-221.
32. European Agency for Safety and Health at Work. – related musculoskeletal disorders in the EU
– facts and figures. Luxembourg, 2010.
33. European Agency for Safety and Health at Work. Stress at work – facts and figures.
Luxembourg., 2009.
34. Ford S. Does exercise reduce inflammation? Physical activity and C – reactive protein among
U.S. adults. Epidemiology. 2002, 13: 561-569.
35. Gjesdal S, Bratberg E, Maeland G. Gender differences in disability after sickness absence with
musculoskeletal disorders: five – year prospective study of 37,942 women and 26,307 men.
BMC musculoskeletal disorders, 2011.
43
36. Goddard G, Karibe H, McNeill C. Reproducibility of visual analog scale(VAS) pain scores to
mechanical pressure. The journal of craniomandibular practice. 2004, 22(3), 250-256.
37. Hong-You Ge, Fernandez –de-las-Penas C, Shou –Wei You. Myofascial trigger points:
spontaneous electrical activity and its consequences for pain induction and propagation.
Chinese medicine. 2011, 6:13.
38. Huguenin K. Myofascial trigger points: the current evidence. Physical therapy in sport. 2004,
No.5, 2-12.
39. International Physical Activity Questionnaire. Gudelines for data processing and analysis of the
international physical activity questionnaire(IPAQ). 2005.
40. Khanna A, Paul M, Sandhu J. et al. Efficacy of two relaxation techniques in reducing pulse rate
among highly stressed females. Calicut medical journal.2007, 5(2), 23-25.
41. Kjellgren A, Bood S, Axelsson K. et al. Wellness though a comprehensive yogic breathing
program – a controlled pilot trial. BMC Complementary and alternative medicine.2007, 43(7),
34-41.
42. Korhonen T, Ketola R, Toivonen R. et al. Work related and individual predictors for incident
neck. Occupational and environmental medicine, 2003, 60: 475-482.
43. Kwelkeboom K, Gretarsdottir E. Systematic review of relaxation interventions for pain.
Journal of nursing scholarship.2006, 38(3), 269-277.
44. Manson J. Walking compared with vigorous exercise for the prevention of cardiovascular
events in women. New England journal of medicine. 2002, 347: 716-725.
45. Myers G. Psichologija. Kaunas, 2008. 695-789 .
46. Nilsen B, Sand T, Stovner J. et al. BMC musculoskeletal disorders. 2007.
47. Pawlow L, Jones G. The impact of abbreviated progressive muscle relaxation on salivary
cortisol and salivary immunoglobulin A. Applied psychophysiology and biofeedback. 2005,
30(4), 375-387.
48. Quadrello T, Bevan S, McGee R. Pasiruošęs darbui, kaulų – raumenų sistemos ligos ir Lietuvos
darbo rinka.2010.
49. Salmon P. Effects of physical exercise on anxiety, depression, and sensitivity to stress: a
unifying theory. Clinical psychology review.2001, 21: 33-61.
50. Schwatz M, Andrasik F. Biofeedback: a practitioner's guide. Guilford Press.2003.
51. Sikdar S, Shah J, Gebreab T.et al. Novel applications of ultrasound technology to visualize and
charakterize myofascial trigger points and surrounding soft tissue. Arch Phys Med
Rehabil.2009, 90: 1829-1838.
52. Testa M, Barbero M, Gherlone E. Trigger points update of the clinical aspects. Europa
medicophysica.2003, No.1(39), 37-43.
44
53. Work and health in EU, a statistical portrait, data 1994-2002. Luxembourg, Office of official
publications of the European communities.2004.
54. Winkel J. Occupational and individual risk faktors for shoulder – neck complaints.
International journal of industrial ergonomics. 1992,10: 85-104.
45
PRIEDAI
46
PRIEDAS NR.1
ANKETA
20 m. mėn. d.
Amţius : ___________________________________________________________________
Kokio dalyko mokytoja esate? ______________________________________________
Jūsų darbo staţas ( nurodykite metų skaičių ): ______________________________________
Ar esate supaţindinta su ergonomiško darbo principais? : a) Taip b) Ne
Kiek darbo laiko praleidţiate sėdėdama per savaitę?: ________________________________
Kiek darbo laiko praleidţiate sėdėdama per mėnesį?: ________________________________
Ar Jūs dirbate kompiuteriu? a) Taip b) Ne
Jei taip , tai kiek laiko dirbate prie kompiuterio?: a) visą darbo dieną b) 6val c) 4val d) 2val
* Ergonomika tyrinėja taisyklingo darbo atlikimo dėsnius ir ţmogui tinkamos aplinkos sukūrimą ,
taisyklingus judesius ir laikyseną darbo metu .
47
PRIEDAS NR. 2
1. Skausmo piešimas:
Ţmogaus kūno diagramoje uţtušuokite skausmo vietą (-as) ir plotą,
kuriame daţniausiai jaučiate skausmą ar diskomfortą.
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Nėra Vidutinis skausmas Nepakeliamas
skausmo skausmas
2. Skausmo intensyvumas:
Naudodamiesi SAS skausmo skale paţymėkite, kokio stiprumo skausmą ar diskomfortą
jaučiate ţmogaus kūno diagramoje uţtušuotose zonose.
Pain Drawing ( Melzack, R. (1975). The McGill Pain Questionnaire: Major properties and scoring
methods. Pain, 1, 277- 299.
48
PRIEDAS NR. 3
HAD skalė (angl. Hospital Anxiety and Depression Scale)
Nerimo ir depresijos vertinimo skalė
Perskaitykite kiekvieną teiginį ir pabraukite atsakymą, kuris artimiausias Jūsų
savijautai per praėjusią savaitę. Ilgai nesvarstykite, nes pirma reakcija į kiekvieną
klausimą, tiksliau atspindi Jūsų savijautą, nei ilgai apgalvotas atsakymas.
Aš jaučiu įtampą ir nerimą.
Beveik visą laiką
Pastoviai
Didelę laiko dalį
Daţnai
Laikas nuo laiko
Retkarčiais
Niekada nejaučiu
Man linksma.
Niekada
Labai retai
Kartais
Didţiąją laiko dalį
Jaučiu, kad nenurimstu vietoje.
Labai stipriai
Gana stipriai
Truputį
Visiškai ne
Mane ir dabar dţiugina tai,
kas teikė dţiaugsmą
ankščiau.
Visiškai tiek pat
Maţiau nei ankščiau
Ţymiai maţiau
Beveik visai nedţiugina
Aš galiu ramiai sėdėti ir
atsipalaiduoti.
Visada
Daţnai
Retai
Niekada
Iš gyvenimo aš laukiu kaţko
malonaus.
Tiek pat kiek visada
Maţiau nei ankščiau
Ţymiai maţiau nei ankščiau
Visiškai nelaukiu
Aš jaučiu baimę, lyg kaţkas
siaubingo turėtų atsitikti.
Labai aiškiai ir stipriai
Taip, bet ne stipriai
Neţymiai, bet tai manęs
nejaudina
Aš jaučiuosi uţslopintas
ir sulėtėjęs.
Beveik visą laiką
Labai daţnai
Kartais, neţymiai
Visiškai ne
Mane staiga apima
didelis nerimas ir baimė.
Tikrai labai daţnai
Pakankamai daţnai
Retai
Visiškai ne
Aš galiu juoktis ir suprasti
humorą.
Taip pat kaip ankščiau
Maţiau ir sunkiau
Ţymiai maţiau ir sunkiau
Visiškai negaliu
Mane apima baimė
lydima vidinio virpulio ir
spaudimo po krūtine.
Visiškai ne
Kartais
Gana daţnai
Labai daţnai
Pastoviai
Man suteikia dţiaugsmo gera knyga,
radijo ar TV laida.
Daţnai
Kartais
Retai
Labai retai
Mane vargina neramios
mintys ir rūpesčiai.
Didţiąją laiko dalį, pastoviai,
daug laiko
Daţnai
Laikas nuo laiko, bet ne
daţnai
Tik retkarčiais
Aš nustojau rūpintis savo
išvaizda.
Pradėjau visiškai
nesirūpinti
Nesirūpinu tiek, kiek
reikėtų
Rūpinuosi, bet maţiau nei
ankščiau
Rūpinuosi tiek pat, kiek
visuomet
49
PRIEDAS NR. 4
4.1.1. TARPTAUTINIS FIZINIO AKTYVUMO KLAUSIMYNAS
Norėtume Jums uţduoti keletą klausimų ir nustatyti, kokia fizine veikla uţsiimate savo
kasdieniniame gyvenime ir kiek laiko skyrėte fizinei veiklai per pastarąsias 7 dienas. Prašome
atsakyti į kiekvieną klausimą, net jei ir nemanote, kad esate fiziškai aktyvus ţmogus. Prisiminkite
fizinę veiklą, kuria uţsiimate darbe, namie ar kieme, judėjimą iš vienos vietos į kitą, taip pat fizinę
veiklą laisvalaikiu, skirtą rekreacijai, mankštinimuisi ar sportui.
Prisiminkite labai intensyvią fizinę veiklą, kuria uţsiėmėte per pastarąsias 7 dienas.
Labai intensyvi fizinė veikla – tai veikla, kuriai atlikti reikia didelių fizinių pastangų ir
dėl kurios ţymiai padaţnėja Jūsų kvėpavimas.
1. Kelias iš pastarųjų 7 dienų Jūs uţsiėmėte labai intensyvia fizine veikla, pavyzdţiui, kėlėte sunkius
daiktus, kasėte ţemę, ţaidėte krepšinį, lankėte aerobiką arba greitai vaţiavote dviračiu?
_____ dienas per savaitę
Neteko uţsiimti labai intensyvia
Pereikite prie 3 klausimo fizine veikla
2. Kiek laiko per vieną iš tų dienų uţsiėmėte labai intensyvia fizine veikla?
_____ valandas (-ų) per dieną
_____ minutes (-čių) per dieną
Neţinau/Sunku pasakyti
Prisiminkite visas vidutiniškai intensyvios fizinės veiklos formas, kuriomis uţsiėmėte
per pastarąsias 7 dienas. Vidutiniškai intensyvi fizinė veikla – tai veikla, kuriai atlikti
reikia vidutinių fizinių pastangų ir dėl kurios šiek tiek padaţnėja Jūsų kvėpavimas.
Prisiminkite tik tą fizinę veiklą, kuri truko ne maţiau kaip 10 minučių be pertraukos.
3. Kelias iš pastarųjų 7 dienų uţsiėmėte vidutiniškai intensyvia fizine veikla, pavyzdţiui, kėlėte
lengvus daiktus, vidutiniu greičiu vaţiavote dviračiu arba ţaidėte badmintoną? Prašytume neįskaičiuoti
ėjimo.
_____ dienas per savaitę
Neteko uţsiimti vidutinio intensyvumo
fizine veikla
Pereikite prie 5 klausimo
50
4. Kiek laiko per vieną iš tų dienų praleidote uţsiimdami vidutiniškai intensyvia fizine veikla?
_____ valandas (-ų) per dieną
_____ minutes (-čių) per dieną
Neţinau/Sunku pasakyti
Prisiminkite laiką, kurį per pastarąsias 7 dienas praleidote vaikščiodami. Tai laikas,
skirtas vaikščiojimui darbe ir namie, ėjimui iš vienos vietos į kitą ar pasivaikščiojimui
laisvalaikiu.
5. Kelias iš pastarųjų 7 dienų Jūs vaikščiojote ne maţiau kaip 10 minučių be pertraukos?
_____ dienas per savaitę
Neteko vaikščioti
Pereikite prie 7 klausimo
6. Kiek laiko per vieną iš tų dienų praleidote vaikščiodami?
_____ valandas (-ų) per dieną
_____ minutes (-čių) per dieną
Neţinau/Sunku pasakyti
Prisiminkite laiką, kurį per pastarąsias 7 dienas praleidote sėdėdami. Įskaičiuokite
laiką, praleistą darbe, namie, mokantis ar laiką, skirtą laisvalaikiui, t.y. sėdint prie darbo
stalo, su draugais, skaitant ar ţiūrint televizorių.
7. Kiek laiko per vieną iš pastarųjų 7 darbo dienų vidutiniškai praleidote sėdėdami?
_____ valandas (-ų) per dieną
_____ minutes (-čių) per dieną
Neţinau/Sunku pasakyti
Short last 7 days Self – administered version of the IPAQ. Revised August 2002.
51
PRIEDAS NR. 5
Darbo našumo vertinimo anketa („PI“)
Iš visų pateiktų variantų, paţymėkite kryţeliu tik tą vienintelį atsakymą
(apskritimą) , kuris labiausiai atspindi Jūsų esamą darbo našumą (produktyvumą).
Mano gebėjimas dirbti nepasikeitęs.
Mano gebėjimas dirbti beveik nesumaţėjęs.
Dirbant lėtinu tempą arba keičiu darbo atlikimo būdą.
Dirbant lėtinu tempą ir keičiu darbo atlikimo būdą
Darbe ne tik lėtinu tempą ir keičiu darbo atlikimo būdą, bet taip pat turiu
daryti papildomas pertraukas.
Aš darau planuotas pertraukas ir vieną papildomą pertrauką.
Aš darau planuotas pertraukas ir dvi papildomas pertraukas.
Aš darau planuotas pertraukas ir daugiau nei dvi papildomas pertraukas.
Net su papildomomis pertraukomis aš negaliu pabaigti uţduoties.
Aš visiškai negaliu dirbti.