Mirtis nuo fizinių veiksnių poveikio

Parengė: Gydytoja- rezidentė Kristina Jakubauskaitė

Docentas Algimantas Jasulaitis

2013m.

Fizikiniai faktoriai

• Aukšta ir žema temperatūra

• Elektros trauma

• Aukštas ir žemas slėgis

• Jonizuojantis spinduliavimas

Aukštos temperatūros poveikis

• Bendras aukštos temperatūros poveikis

• Vietinis aukštos temperatūros poveikis

Žalojančiu poveikiu pasižymi:

- aukšta aplinkos temperatūra;

- liepsna;

- karštos ir įkaitusios dujos;

- skysčiai;

- amorfinės ir kietos medžiagos.

Aukštos temperatūros poveikis

Priklauso nuo:

- laiko praleisto karštoje aplinkoje;

- nuo temperatūros.

Organizmo perkaitimą skatina:

• Aukšta oro drėgmė;

• Vėjo nebuvimas;

• Prakaitui nepralaidi aplinka;

• Fizinis krūvis ir tt.

Aukštos temperatūros poveikis

Perkaisti labiau linkę:

• Senyvo amžiaus žmonės;

• Kūdikiai ir vaikai iki 1 metų amžiaus;

• Nutukę;

• Sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis;

• Turintys skydliaukės ir užkrūčio liaukos hiperfunkciją;

• Prie karšto klimato nepripratę asmenys;

• Žmonės, dirbantys sunkų fizinį darbą.

• Šilumos smūgis: aukštos temperatūros aplinkoje pagreitėja medžiagų apykaita, o pablogėjus šilumos atidavimui kūnas perkaista.

• Neįpratusių prie 45- 47⁰C temperatūros, termoreguliacija sutrinka per 4-6 valandas.

Bendras aukštos temperatūros poveikis

1. Hipertermija

2. Saulės smūgis

Hipertermijos klinika:

• Stiprėjantis galvos skausmas ir svaigimas;

• Pykinimas, vėmimas;

• Nuovargis, silpnumas, mieguistumas.

• Kiek vėliau išblėsta sąmonė, dažnėja pulsas ir kvėpavimas, žmogusnebeprakaituoja.

• Žmogaus būklė pasidaro kritinė kūno temperatūrai pakilus iki 42⁰C ->psichomotorinis sujaudinimas, kliedesiai, traukuliai, nevalingastuštinimasis ir šlapinimasis -> koma -> galima mirtis dėl kvėpavimo centroparalyžiaus.

Makroskopiniai, dėl bendrojo perkaitimo atsiradę, pakitimai mirusiojo organuose:

• Nespecifiniai;

• Vidaus organų pilnakraujystė;

• Kraujo sutirštėjimas;

• Taškinės kraujosruvos po seroziniais dangalais;

• Perivaskulinės kraujosruvos smegenų medžiagoje;

• Plaučių ir galvos smegenų edema.

Saulės smūgis

• Išsivysto dėl tiesioginio saulės spindulių poveikio į odą nepridengtose kūnovietose ir galvoje, esant aukštai aplinkos temperatūrai.

• Intensyvi spinduliuotė veikia galvos smegenų žievę ir nervinį audinį ->sutrinka centrinės nervų sistemos bei termoreguliacijos veikla.

• Kūno temperatūros padidėjimas nėra būdingas saulės smūgio požymis,tačiau likę klinikiniai simptomai yra analogiški šilumos smūgiui.

• Lavono apžiūros metu randami tokie pat pakitimai, kaip ir šilumos smūgioatveju, taip pat galima aptikti saulės spindulių poveikyje atsiradusius odosnudegimus (eritemas).

• Teismo medicinos eksperizės pagrindiniu uždaviniu, mirties dėl bendrojoperkaitimo atveju, kaip ir visais kitais atvejais, išlieka tikrosios mirtiespriežasties nustatymas.

Reikėtų:

• atmesti galimas mirties priežastis dėl kitų sužalojimų, ligų ir apsinuodimų;

• įvertinti meteorologines sąlygas mirties metu;

• surinkti duomenis, tiesiogiai ar netiesiogiai liudijančius apie organizmoadaptacijos laipsnį supančios aplinkos pakilusiai temperatūrai;

• surinkti informaciją apie fizinės veiklos ir darbo pobūdį, kurį mirusysisdirbo prieš pat savo mirtį ar iki pablogėjant sveikatai.

• skrodimo ir histologinio tyrimo metu būtina atkreipti dėmesį įmorfologinius pakitimus, būdingus širdies- kraujagyslių, endokrininėssistemų ir kitoms ligoms, galėjusioms sustiprinti aukštos temperatūrospoveikį.

Remiantis šokui būdingo klinikinio vaizdo ir rastų morfologiniųpakitimų ypatumais galima diagnozuoti mirtį nuo šilumos arba saulėssmūgio.

Vietinis aukštos temperatūros poveikis- nudegimai

• Vietinis didesnės nei 50 laipsnių temperatūros poveikis į audinius sukelia ląstelių žūtį ir koaguliacinės nekrozės išsivystymą.

• Vietinio aukštos temperatūros poveikio į gyvus audinius eigoje atsiradę kūno sužalojimai vadinami terminiais nudegimais, tuo tarpu pomirtiniai (dėl tiesioginio liepsnos poveikio) – suanglėjimu.

Nudegimo laipsniai

• Pagal PSO Tarptautinę nudegimų traumų draugiją:– I;

– II A;

– II B;

– III.

• Nudegimų ploto nustatymas:– Delno taisyklė;

– Devynetų taisyklė.

Nudegimai atvira liepsna

• Išsiskiria plačiais ir giliais kūno paviršiaus nudegimo plotais.

• Nudegimai būna padengti suodžiais, sausi, sutankėję, rusvai-rudos spalvos,atskiri ploteliai gali būti apanglėję, plaukai nusvilę.

• Nudegusių paviršių pakraščiuose matomi šviesiai pilki apmirusio epidermioruoželiai – pūslelių apdangalo liekanos.

• Drabužiais pridengtose vietose nudegimai gilesni. Tankiais rūbaispridengtose vietose nudegimų gali ir nebūti.

• Kvėpavimo takų nudegimai.

• Suodžiais būna padengtas ne tik kūno paviršius, bet ir kvėpavimo takai,prienosinių ančių, stemplės ir skrandžio gleivinė.

Nudegimai karštais skysčiais

• Būdingos pūslelės, nebūna rūbų pažeidimo, suodžių ir plaukų nusvilimo.

• Skysčiais nudegama jais apsiliejus.

• Kartais ant rūbų lieka šių skysčių pėdsakų: kava, pienas, arbata, sriuba ir kt.

• Tokie nudegimai retai kada būna gilūs.

Nudegimai karštomis dervomis

• Gana reti.

• Dažniausiai apima nedidelį plotą, bet būna gilūs.

• Žaizdos gilumoje ir ant rūbų gali būti dervos liekanų.

Nudegimai įkaitusiu metalu

• Galimi įvairaus laipsnio nudegimai.

• Priklauso nuo metalo temperatūros, sąlyčio su kūno paviršiumi trukmės.

• Pasitaiko nudegimų buities daiktais: lygintuvais, dujinės ar elektrinės viryklės detalėmis, įkaitusiais indais ir tt.

Gaisras

• Gaisro metu žmogus dažniausiai miršta apsinuodijęs smalkėmis (CO).

• Žmogus greičiau miršta degant sintetinėms polimerinėms medžiagoms,nes jų degimo metu į aplinką patenka didelis kiekis labai nuodingų degimoproduktų (akrilnitritai, cianidai ir kt.).

• Kūno nudegimai iki apanglėjimo susidaro po mirties.

• Vidaus organai standėja, mažėja jų dydis, kaulai tampa trapesni.

Požymiai, kurie rodo, kad žmogus gaisro metu buvo gyvas

Radiniai autopsijos metu:

– Boksininko poza;

– Kvėpavimo takų gleivinės nudegimai;

– Suodžiai kvėpavimo takuose, kartais pleištakaulio ir kaktikaulio ančiuose;

– Gaisro metu žmogus saugodamas veidą refleksiškai susiraukia, o jam mirus raumenysatsipalaiduoja ir raukšlių vietose matome švarius dryželius;

– Kiekybinis karboksihemoglobino nustatymas kraujyje.

Histologinio tyrimo metu:

– Hiperemija;

– Stazė;

– Pabrinkimas;

– Kraujosruvos;

– Ląstelių infiltracija;

– Odos Malpigijaus sluoksnio ląstelių branduolių ištempimas;

– Distrofiniai ir nekroziniai pokyčiai;

– Poodžio riebalų emulgacija;

– Arterijose susidarę trombai;

– Plaučių kraujagyslių riebalinė embolija.

Diferenciacija

• Apdegusi lavono oda nuo liepsnų poveikio gali suplyšinėti -> skirti nuoaštriais daiktais padarytų žaizdų.

• Kūno ilgo degimo metu kraujas iš kietojo galvos smegenų dangalo ančiųprasiskverbia į epidurinį tarpą -> sutirštėja ir sukreša ->epidurinėkraujosruva. Diferencijuoti nuo priešmirtinių epidurinių kraujosruvų.

Lavono sudeginimas

• Visiškai sudeginti suaugusio žmogaus lavoną praktiškai neįmanoma.• Kremuojant suaugusį asmenį vis tiek lieka ilgųjų vamzdinių kaulų ir

plokščiųjų kaukolės kaulų fragmentai, dėl įkaitimo pasidarantys pilkai-juodos, pilkos ir baltos spalvos, taip pat nediferencijuojamos kaulųatplaišos ir apdegę dantys.

Nudegiminė liga

• Jei apdegęs žmogus iš karto nemiršta, pamažu trinka jo vidaus organų veikla, prasideda įvairios komplikacijos, vystosi nudegiminė liga.

4 nudegiminės ligos periodai:

1. Nudegiminis šokas (2-3 paros)

2. Nudegiminė toksemija (3-10 parų)

3. Nudegiminė septicemija- infekcinės komplikacijos (po 8-10 parų)

4. Nudegiminis išsekimas

Žemos temperatūros poveikis

• Veikiant žemai temperatūrai suaktyvėja medžiagų apykaita, padažnėja širdies darbas, spazmuoja poodiniai kapiliarai.

• Kūnui atvėsus iki 27-30°C: medžiagų apytaka, širdies darbas, kvėpavimas sulėtėja, vystosi CNS slopinimas.

• Kūno temperatūrai nukritus iki 22-25°C: ištinka mirtis.

Žemos temperatūros poveikis

Faktoriai, lemiantys žalojančiojo žemos temperatūros poveikio pobūdį ir sunkumą:

• Supanti aplinka:- Užsitęsęs žemos temperatūros poveikis- Vėjas- Padidėjusi oro drėgmė- Drėgni rūbai, galvos apdangalai ar avalynė- Šalto vandens aplinka- Atšalę daiktai

• Individualios organizmo savybės:- Apsunkinta kraujotaka- Vietiniai trofikos sutrikimai- Anksčiau buvę atšalimai.- Vaikai ir senyvo amžiaus žmonės- Išsekimas- Pervargimas- Ūminiai arba lėtiniai susirgimai- Sužalojimai - Hipo-, adinamija- Alkoholio vartojimas

Žmogaus organizmo laipsniškas atšąlimas

I. Organizmo bandymas prisitaikyti;

II. Dekompensacija;

III. Žmogus miršta kūno temperatūrai nukritus žemiau nei 24°C.

Išoriniai požymiai, rodantys, kad žmogus buvo gyvas prieš mirštant nuobendro kūno atvėsimo:

• Embrioninė kūno padėtis;

• Rausva lavondėmių spalva;

• I° ar II° nušalimai nepridengtose kūno vietose;

• Vyrams stebimas susitraukęs, susiraukšlėjęs, tuščias kapšelis, sėklidėsįtrauktos į kirkšninius kanalus;

• Smulkūs ledo varvekliai apie burną ir nosį, apšerkšnijusios blakstienos,antakiai;

• Jei žmogus mirė ant ledo ar sniego, tai aplink kūną gali būti aptirpęssniegas ar ledas;

• Žąsies oda.

Vidiniai požymiai, rodantys, kad žmogus buvo gyvas prieš mirštant nuobendro kūno atvėsimo:

• Šviesus kraujas;

• Ryškiai raudoni, sausoki plaučiai;

• Mirus staiga- kraujo krešuliai stambiosiose venose;

• Pilna šlapimo pūslė (dėl lygiųjų raumenų paralyžiaus);

• Višnevskio dėmės skrandžio gleivinėje;

• Bendras glikogeno kiekio sumažėjimas organizme;

• Pilnakraujystė galvos smegenyse (nespecifinis požymis);

• Inkstų tiesiųjų kanalėlių gleivinės epitelio proliferacinės nekrozės židinėliai(nespecifinis požymis).

Vietinis žemos temperatūros poveikis

• Pirmiausia atsiranda audinių kraujagyslių spazmas

• Vėliau seka kraujagyslių paralyžius.

• Kraujotaka sulėtėja ir po kurio laiko sustoja.

• Sumažėja audinių temperatūra.

• Audinių temperatūrai nukritus iki 10 – 12°C temperatūros- jų žūtis.

Nušalimo laipsniai

• I;

• II;

• III;

• IV.

Techninės elektros srovės poveikis

Pirmą kartą elektros trauma aprašyta 1860m.

Elektros traumos sunkumas priklauso nuo:

- srovės pobūdžio,

- bendros organizmo būklės,

- Nuo sąlygų, kuriose veikė srovė.

• Srovės stiprumas matuojamas amperais (A). 2-3mA srovę žmogus pradedajausti. 3,5-4,5mA - kontakto vietoje silpnas skausmas, lengvi pirštųtraukuliai, 15mA- labai stiprus skausmas, negalima atgniaužti rankos,100mA – mirtina.

• Įtampa (potencialų skirtumas) matuojamas voltais (V). Iki 24V nemirtina,mirtina 100-1500V įtampa.

• Srovės tipas: kintama arba pastovi.

Iki 500V pavojinga kintama srovė.

Virš 500V pavojingesnė pastovi srovė.

Pavojingiausia kintama srove 40-60Hz. Rozetėje 220V ir 50Hz.

Mirtis gali būti:

• Momentinė,

• Sulėtinta,

• Pertraukta, kai nutraukia srovės veikimą, bet po kurio laiko miršta.

• Vėlyva.

Sužalojimai technine elektros srove priklauso nuo elektros:

• Specifinio poveikio

• Elektrocheminio poveikio

• Šiluminio poveikio

• Mechaninio poveikio

• Nespecifinio poveikio

Elektros žymė

• Atsiranda sąlyčio su elektros laidininku vietoje.

• Macro vaizdas: dažnai nedidelė, kraterio formos, su iškiliais kraštais irįdubusiu dugnu, sausu paviršiumi, šviesiai pilku ar baltu išoriniu kraštu,vidinė sienelė tamsiai pilka, dažnai būna impregnuota laido metalu.

• Histologinio tyrimo metu:– Vakuolizuotos verpstės formos raginio sluoksnio ląstelės.

– Tulžies pūslės sienelėje stebimas gleivinės ląstelių paburkimas.

Sužalojimai gamtine energija - žaibu

• Žaibo poveikis:– Tiesioginis;

– Netiesioginis.

• Žaibo išlydis gali sukelti – nudegimus, nubrozdinimus, žaizdas, kūno dalių amputaciją.

• Apžiūrint lavoną stebima “eglutė” dėl kraujagyslių smarkaus išsiplėtimo irkraujosruvų apie jas susidarymo, gali būti išsilydę sintetiniai rūbai, dėlsprogimo efekto gali plyšti ausų būgneliai.

Kintančio atmosferos slėgio poveikis

• Aukšto slėgio poveikis (barotrauma);

• Žemo slėgio poveikis (aukštumų arba kalnų liga).

Aukšto slėgio poveikis(barotrauma)

• Padidėjęs atmosferos slėgis paveikia:

– Narus, dirbančius po vandeniu;

– Nardymo sportu užsiimančius žmones;

– Žmones, besigydančius barokamerose;

– Sprogimo metu;

– Neatsargiai taikant endotrachėjinę narkozę ir DPV.

Mechanizmas

• Nėrimas po vandeniu -> didėjantis hidrostatinis spaudimas (840-900 mmHg) -> alveolių sienelės plyšimas -> oro arba dujų patekimas į kapiliarus

• Priklausomai nuo to kur įvyksta plyšimas, ir kur patenka dujos, gali įvykti:– Galvos smegenų arterijų oro embolija;– Pneumotoraksas;– Tarpuplautinė emfizema;– Poodinė emfizema (oro patekimas po oda).

Barotraumos metu traumuojama:

• Plaučiai;

• Klausos aparatas;

• Prienosiniai ančiai;

• Paviršinių audinių pažeidimai (kaukės apspaudimas);

• Neigiamas slėgis kostiume (kostiumo apspaudimas);

• Dantų barotrauma (dantų apspaudimas).

• Stipri suspausto oro srovė, nukreipta į natūralias kūno angas ar kūno paviršių, veikia kaip bukas daiktas – sužaloja atitinkamus organus.

„Apsinuodijimas“ deguonimi (ilgai būnant padidėjusio barometrinio spaudimo aplinkoje )

• Inaktyvuojami kvėpavimo fermentai;

• Sutrinka A, B, R apykaita;

• Įvairių audinių ir organų ląstelių trofikos sutrikimai;

• Galvos smegenų ląstelių trofikos sutrikimai -> epileptiforminiai traukuliai;

• Acidozė;

• Audinių skysčio patekimas į alveoles bei bronchus -> hipertoksinis plaučių pabrinkimas ir uždegimas;

• Sumažėjęs eritrocitų osmotinis pastovumas -> hemolizinė anemija.

Kita

• Apsinuodijimas CO2:– Dusulys;

– Galvos skausmai;

– Silpnumas;

– Prakaitavimas.

• Giliai po vandeniu padidėja azoto slėgis, sukelia euforiją (veikia kaipnarkotikas), ilgalaikio poveikio atveju – sukelia mirtį dėl kvėpavimosustojimo.

• Euforiškas naras tampa neadekvatus – staiga išnyra, atsijungia nuoakvalango ir pan. Miršta dėl plaučių barotraumos arba nuskęsta.

Dekompresinė (kesoninė) liga

• Staiga pereinant iš aukšto slėgio į normalų, iš prisotinto ištirpusiomis inertinėmis dujomis kraujo į audinius išsiskiria dujų burbuliukai, kurie sukelia oro emboliją.

• Skirtumai nuo barotraumos- plaučiai ir kraujagyslės nepažeisti.

• Radiniai autopsijos metu:– Minkštieji kaklo ir krūtinės ląstos audiniai išsipūtę;

– Spaudimo metu juntama krepitacija.

• Rentgenograma- dujų burbuliukai širdies ertmėse ir kraujagyslėse.

• DKL kategorijos:– Lengva (I tipas)

– Sunki (II tipas)

Žemo slėgio poveikis(aukštumų arba kalnų liga)

• Žemo slėgio poveikis patiriamas kalnuose, kai sumažėja atmosferos ir deguonies parcialiniai slėgiai ir organizmui ima trūkti deguonies.

• Pasireiškia:– Mažai treniruotiems alpinistams, lakūnams;

– Lėktuvų keleiviams.

– Dažniau linkę sirgti vyrai.

• 2500- 3000m aukštyje virš jūros lygio pasireiškia pirmieji simptomai.

• 5000- 7000m aukštyje virš jūros lygio- nekompensuoto deguonies bado požymiai.

Žemo slėgio poveikis(aukštumų arba kalnų liga)

Simptomai:

• Hipoksija -> receptorių dirginimas -> hiperventiliacija;

• CO2 koncentracijos kraujyje padidėjimas –> acidozė -> padidėjęs kraujagyslių pralaidumas -> galimas kraujavimas iš nosies ir ausų;

• Sujaudinimas, euforija, haliucinacijos, sąmonės sutrikimai, traukuliai;

• Plaučių edemos simptomai;

• Smegenų edemos simptomai;

• Galima mirtis dėl kvėpavimo, kraujotakos, CNS veiklos sutrikimo.

Žemo slėgio poveikis(aukštumų arba kalnų liga)

Radiniai autopsijos metu (asfiksinės mirties požymiai):

• Odos cianozė;

• Ryškios lavondėmės;

• Kraujosruvos akių vokuose ir junginėse;

• Vidaus organų (išskyrus blužnį) pilnakraujystė;

• Skystas tamsus kraujasširdyje;

• Smulkios kraujosruvos po krūtinplėve ir širdiplėve;

• Pilnakraujai smegenų dangalų sinusai.

Jonizuojantis spinduliavimas

• Jonizuojantys spinduliai, sukeliantys aplinkos jonizaciją: α, β, γ, rentgeno, neutronų ir protonų srautai.

• γ ir rentgeno spinduliai, bei neutronų srautai – giliai prasiskverbiantys.

• α, β spinduliai – veikia paviršiuje ir didelės žalos nedaro.

Jonizuojančios spinduliuotės poveikis

• Priklauso nuo: – Absorbuotos spindulių dozės dydžio;

– Spindulių rūšies;

– Išorinio ir vidinio (esant radioaktyvių daiktų inkorporacijai) apspinduliavimo;

– Išorinio apšvitinimo šaltinio nuotolio nuo žmogaus;

– Apšvitinimo dozės lokalaus ar bendro pasiskirstymo;

– Apšvitinamos kūno dalies lokalizacijos;

– Vienkartinio ar pasikartojančio apšvitinimo.

Vietinio poveikio fazės

• Slapta fazė;

• Hipereminė fazė – išryškėja lokali hiperemija;

• Paburkimo arba edemos fazė;

• Pūslių fazė;

• Pažeistų audinių nekrozės fazė;

• Ilgai negyjančios opos.

Ūmios spindulinės ligos eiga

• Pirminė organizmo reakcija į apšvitinimą

• Latentinė fazė

• Ryškių klinikinių požymių periodas

• Skiriami 4 ŪSL laipsniai.

Požymiai žmogaus, mirusio nuo didelių radiacijos dozių, lavone

• Gausios kraujosruvos odoje, minkštuosiuose audiniuose ir vidaus organuose;

• Destrukciniai pokyčiai KČ ir limfmazgiuose, blužnyje;

• Nekroziniai ir distrofiniai pažeidimai kituose organuose ir audiniuose;

• Dažnos infekcinės komplikacijos:– Sepsis;

– Pneumonija;

– Peritonitas.

Lėtinė spindulinė liga

• Išsivysto iš ūmios arba veikiant mažoms radiacijos dozėms ilgą laiką.Slopinama hemopoezė, išreikštas hemoraginis sindromas, imunitetoslopinimas, neretai – piktybiniai augliai, leukemijos. Kartais – difuzinisnervų sistemos pažeidimas, sukeliantis kacheksiją, asteninį sindromą,endokrinines ligas. Mirštama dėl infekcinių komplikacijų.

Literatūros sąrašas

• Teismo medicina. A.Garmus, E.Kurapka, A.Cėpla 2000

• Forensic Histopathology. Fundamentals and Perspectives. Reinhard B.Dettmeyer 2011

• Color Atlas of Forensic Medicine and Pathology. Charles A.Catanese 2010

• Color Atlas of Forensic Pathology. Jay Dix 2000

• Kelionių medicina. L. Ambraška http://www.emedicina.lt/site/page_files/8401/Ambraska.pdf

• http://www.scuba.net.hk/medicine/volume001.htm

• http://lt.wikipedia.org/wiki/Nudegimas

• http://blogamore.lt/nudegimai-pirmoji-pagalba-ir-dazniausiai-daromos-klaidos