lt - european parliament...darbo sąnaudų augimas. 2010 m. pradžioje, padidėjus akcizams ir...

LT LT

LT

LT LT

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2010.5.12 KOM(2010) 238 galutinis

KOMISIJOS PRANEŠIMAS

2010 M. KONVERGENCIJOS ATASKAITA

(parengta remiantis Sutarties 140 straipsnio 1 dalimi)

{SEK(2010) 598}

LT 2 LT

1. PRANEŠIMO TIKSLAS

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad Komisija ir Europos centrinis bankas (ECB) ne rečiau kaip kartą per dvejus metus arba valstybės narės, kuriai daroma išlyga, prašymu praneštų Tarybai apie valstybių narių pažangą, padarytą vykdant jų įsipareigojimus siekiant dalyvauti Ekonominėje ir pinigų sąjungoje. Paskutinės reguliarios Komisijos ir ECB konvergencijos ataskaitos patvirtintos 2008 m. gegužės mėn.

2010 m. konvergencijos ataskaitoje aptariamos šios devynios valstybės narės, kurioms daroma išlyga: Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lietuva, Vengrija, Lenkija, Rumunija ir Švedija. Danija ir Jungtinė Karalystė nepareiškė noro įsivesti eurą, todėl į vertinimą neįtrauktos. Išsamesnis konvergencijos būklės šiose šalyse vertinimas pateiktas šio pranešimo (SEC (2010) 598) techniniame priede.

Komisijos ir ECB pranešimų turiniui taikomi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai. Pagal šį straipsnį reikalaujama, kad pranešimuose būtų įvertinama, kaip nacionalinės teisės aktai, įskaitant nacionalinio centrinio banko statutą, atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 130 ir 131 straipsnius ir Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) ir ECB statutą (toliau – ECBS (ECB) statutas). Pranešimuose taip pat turi būti nagrinėjama, ar atitinkama valstybė narė yra pasiekusi aukštą tvarios konvergencijos lygį, pagal tai, kaip ji atitinka konvergencijos kriterijus (kainų stabilumo, bendrojo šalies biudžeto būklės, valiutos kurso stabilumo ir ilgalaikių palūkanų normų). Taip pat atsižvelgiama į kitus veiksnius, nurodytus 140 straipsnio 1 dalies paskutinėje pastraipoje. Keturi konvergencijos kriterijai išsamiau aptarti prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtame protokole (Protokole Nr. 13 dėl konvergencijos kriterijų).

Norint išanalizuoti nacionalinės teisės aktų, įskaitant nacionalinių centrinių bankų statutus, derėjimą su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 130 ir 131 straipsniais ir ECBS (ECB) statutu, taip pat būtina įvertinti, kaip laikomasi piniginio finansavimo draudimo (123 straipsnis) ir draudimo naudotis privilegija (124 straipsnis), ECBS tikslų (127 straipsnio 1 dalis) ir nacionalinių centrinių bankų integravimo į ECBS (keletas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir ECBS (ECB) statuto straipsnių) reikalavimų.

Kainų stabilumo kriterijus apibrėžtas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 1 dalies pirmoje įtraukoje: „didelis kainų stabilumas; ar jis pasiektas, sprendžiama pagal infliacijos lygį, artimą tam, kurį yra pasiekusios ne daugiau kaip trys valstybės narės, kuriose kainos yra stabiliausios.“

Protokolo dėl konvergencijos kriterijų 1 straipsnyje nustatyta, kad „kainų stabilumo kriterijus <...> reiškia, kad valstybės narės kainų stabilumas yra tvarus ir vidutinis infliacijos lygis per vienerius metus iki tyrimo neviršija daugiau kaip 1,5 procentinio punkto daugiausia trijų valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, infliacijos lygio. Infliacija matuojama taikant vartotojų kainų indeksą palyginamuoju pagrindu,

LT 3 LT

atsižvelgiant į nacionalinių apibrėžimų skirtumus.“1 Tvarumo reikalavimas reiškia, kad priimtinas infliacijos lygis turi būti iš esmės pasiektas dėl sąnaudų ir kitų struktūriniu būdu kainų pokyčius lemiančių veiksnių, o ne dėl laikinų veiksnių poveikio. Dėl to, vertinant konvergenciją, nagrinėjami ir pagrindiniai infliacijos veiksniai, ir vidutinio laikotarpio prognozės. Atsižvelgiant į ateities perspektyvą, ataskaitoje taip pat vertinama, ar tikėtina, kad artimiausiais mėnesiais šalies infliacijos lygis atitiks pamatinę vertę2. Dabartinėmis aplinkybėmis infliacijos lygio tvarumui reikia skirti ypač daug dėmesio. Finansų krizės padariniai padarė didelį poveikį infliacijos lygiui daugelyje šalių, taip pat makroekonomika yra labai nestabili. Apskaičiuota, kad 2010 m. kovo mėn. pamatinė infliacijos lygio vertė buvo 1,0 %, o trys valstybės narės, kuriose kainos buvo stabiliausios – Portugalija, Estija ir Belgija3. Dabartinėmis nepalankiomis didelio bendro sukrėtimo sąlygomis (esant pasaulinei ekonomikos ir finansų krizei ir patiriant su ja susijusį stiprų defliacinį poveikį) itin daug šalių pasitaiko neigiamų infliacijos rodiklių. Tokiomis aplinkybėmis neigiami infliacijos rodikliai yra ekonomikos požiūriu reikšmingas šalių kainų stabilumo vertinimo lyginamasis standartas. Vis dėlto atrodo pagrįsta – pagal 2004 m. konvergencijos ataskaita sukurtą precedentą4 – prie šalių, kuriose kainos stabiliausios, nepriskirti tų šalių, kurių vidutinis infliacijos lygis labai skiriasi nuo vidutinės euro zonos infliacijos (0,3 % 2010 m. kovo mėn.), nes šios išsiskiriančios šalys negali būti pagrįstai laikomos šalimis, kuriose kainos stabiliausios, o jas įtraukus, pamatinei vertei, taigi ir kriterijaus teisingumui, būtų padarytas didžiulis neigiamas poveikis. Dėl to 2010 m. kovo mėn. prie šalių, kuriose kainos buvo stabiliausios, nepriskirta Airija – vienintelė šalis, kurioje vidutinės dvylikos mėnesių infliacijos lygis (-2,3 % 2010 m. kovo mėn.) labai skyrėsi nuo atitinkamo lygio euro zonoje ir kitose valstybėse narėse, ir tai daugiausia lėmė didžiulis ekonomikos nuosmukis.

Bendrojo šalies biudžeto būklės konvergencijos kriterijus apibrėžtas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 1 dalies antroje įtraukoje: „valstybės finansinės padėties tvarumas; ar jis pasiektas, sprendžiama pagal bendrojo šalies biudžeto be perviršinio deficito, kuris nustatomas pagal 126 straipsnio 6 dalį, padėtį.“ Protokolo dėl konvergencijos kriterijų 2 straipsnyje taip pat nurodoma, kad šis kriterijus reiškia, jog „tyrimo metu valstybė narė nėra Tarybos sprendimo pagal minėtos sutarties 126 straipsnio 6 dalį dėl perviršinio deficito buvimo objektas.“

Valiutos kurso kriterijus apibrėžtas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 1 dalies trečioje įtraukoje: „Europos pinigų sistemos valiutos kurso

1 Nustatant kainų stabilumo kriterijų, infliacija apskaičiuojama pagal suderintą vartotojų kainų indeksą

(SVKI), apibrėžtą Tarybos reglamente (EB) Nr. 2494/95 su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 596/2009.

2 Visos šioje ataskaitoje pateiktos infliacijos prognozės ir kiti kintamieji paimti iš Komisijos tarnybų 2010 m. pavasario prognozės. Komisijos tarnybų prognozės grindžiamos bendrosiomis prielaidomis dėl išorės kintamųjų ir prielaida, kad politika nesikeis, be to, atsižvelgiama į priemones, apie kurias turima pakankamai informacijos. Pamatinės vertės prognozė gali būti netiksli, nes ji apskaičiuota remiantis trijų valstybių narių, kuriose, kaip numatoma, kainos per prognozuojamą laikotarpį bus stabiliausios, infliacijos prognozėmis. Todėl klaidos galimybė didelė.

3 Šis pranešimas parengtas remiantis laikotarpio iki 2010 m. balandžio 23 d. duomenimis. 4 Kai Lietuvos vidutinė dvylikos mėnesių infliacija buvo 2,3 procentinio punkto mažesnė nei euro zonos

vidutinė dvylikos mėnesių infliacija, ji nebuvo įtraukta į šalių, kuriose kainos buvo stabiliausios, sąrašą.

LT 4 LT

mechanizmo nustatytų normalių svyravimo ribų laikymasis bent dvejus metus išvengiant nuvertėjimo euro atžvilgiu“.

Protokolo dėl konvergencijos kriterijų 3 straipsnyje nurodoma: „Dalyvavimo Europos pinigų sistemos valiutos kurso mechanizme kriterijus <...> reiškia, kad valstybė narė laikėsi norminių svyravimo ribų, numatytų Europos pinigų sistemos valiutos kurso mechanizme, be didelių nukrypimų bent paskutinius dvejus metus iki tyrimo. Pirmiausia, valstybė narė negali būti nuvertinusi savo valiutos dvišalio pagrindinio kurso euro atžvilgiu savo pačios iniciatyva per tą patį laikotarpį.“5

Atitinkamas dvejų metų laikotarpis, kuriuo šioje ataskaitoje vertinamas valiutos kurso stabilumas, yra laikotarpis nuo 2008 m. balandžio 24 d. iki 2010 m. balandžio 23 d. Vertinant valiutos kurso pokyčius, kai tinka, analizėje atsižvelgiama į išorės oficialaus finansavimo priemonių poveikį, įskaitant jų dydį, pagalbos srautų sumą ir pobūdį, taip pat galimas politikos sąlygas.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 1 dalies ketvirtoje įtraukoje nustatytas reikalavimas – „valstybės narės, kuriai taikoma išimtis, pasiektas konvergencijos ir jos dalyvavimo valiutos kurso mechanizme patvarumas, kurį atspindi ilgalaikių palūkanų normos“. Protokolo dėl konvergencijos kriterijų 4 straipsnyje nustatyta, kad „palūkanų normų konvergencijos kriterijus <...> reiškia, kad vienerių metų laikotarpiu iki tyrimo valstybės narės vidutinė nominali ilgalaikių palūkanų norma neviršijo daugiau kaip 2 procentiniais punktais daugiausia trijų valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, palūkanų normos. Palūkanų normos matuojamos ilgalaikių vyriausybės obligacijų ar palyginamų vertybinių popierių pagrindu atsižvelgiant į nacionalinių apibrėžimų skirtumus.“

2010 m. kovo mėn. apskaičiuota pamatinė palūkanų normos vertė buvo 6,0 %6.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 1 dalyje taip pat reikalaujama įvertinti kitus ekonominei integracijai ir konvergencijai svarbius veiksnius. Tokie papildomi veiksniai apima finansų ir prekių rinkos integraciją, einamosios sąskaitos mokėjimų balanso pokyčius, taip pat gaminio vienetui tenkančių darbo sąnaudų ir kitų kainų rodiklių pokyčius. Pastarieji veiksniai nagrinėjami vertinant kainų stabilumą.

5 Vertindama atitiktį valiutos kurso kriterijui, Komisija nagrinėja, ar valiutos kursas vis dar nedaug

skiriasi nuo VKM II centrinio pariteto, ir kartu gali atsižvelgti į kurso augimo priežastis pagal Bendrąjį pareiškimą apie valstybes kandidates ir VKM II, patvirtintą neoficialioje ECOFIN taryboje Atėnuose 2003 m. balandžio 5 d.

6 Estija, kuri 2010 m. kovo mėn. buvo viena iš valstybių narių, kuriose kainos buvo stabiliausios, nėra išleidusi suderintų palyginamųjų ilgalaikių vyriausybės obligacijų ar palyginamų vertybinių popierių, kuriuos būtų galima naudoti apskaičiuojant pamatinę vertę. Todėl remiantis protokolo 4 straipsniu (kuriame nurodomos „daugiausia trys valstybės narės, kuriose kainos yra stabiliausios“), 2010 m. kovo mėn. pamatinė vertė apskaičiuota kaip dviejų kitų valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, t. y. Portugalijos (4,2 %) ir Belgijos (3,8 %), vidutinių ilgalaikių palūkanų normų paprastas vidurkis pridedant 2 procentinius punktus.

LT 5 LT

2. BULGARIJA

Bulgarijos teisės aktai – visų pirma Bulgarijos nacionalinio banko (toliau – BNB) įstatymas – nevisiškai atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 130 ir 131 straipsnius ir ECBS (ECB) statutą. Interesų konfliktų įstatyme yra su BNB nepriklausomumu nederančių nuostatų. Neatitikimų ir trūkumų, susijusių su centrinio banko integracija į ECBS, esama pinigų politikos, banknotų ir monetų leidimo, sklandaus mokėjimo sistemų veikimo skatinimo, ECB suteikiamo leidimo dalyvauti tarptautinių pinigų institucijų veikloje, ECB ir ES vaidmens statistikos srityje, nepriklausomų išorės auditorių audito, institucinio ir asmeninio nepriklausomumo, taip pat piniginio finansavimo draudimo srityse. Kai kurie iš esamų trūkumų bus pašalinti įsigaliojus Bulgarijos Vyriausybės kartu su BNB parengtam įstatymo projektui. Tačiau tas projektas neapima su BNB integracija į Eurosistemą susijusių klausimų.

Vidutinė dvylikos mėnesių infliacija Bulgarijoje buvo didesnė už pamatinę vertę nuo įstojimo į ES 2007 m. Per dvylika mėnesių iki 2010 m. kovo mėn. vidutinis infliacijos lygis Bulgarijoje buvo 1,7 %, taigi didesnis už 1,0 % pamatinę vertę. Numatoma, kad ateinančiais mėnesiais jis priartės prie pamatinės vertės, tačiau tebebus už ją didesnis.

Sparčiai augant vidaus paklausai ir staigiai didėjant pasaulinėms maisto ir energijos kainoms, metinė infliacija pagal SVKI pirmąjį 2008 m. pusmetį gerokai padidėjo, pasiekdama aukščiausią 15 % tašką. Prasidėjus finansų krizei, 2009 m. pabaigoje infliacija staiga smuko iki maždaug 1,6 %, nes sumažėjo pagrindinių produktų kainos, gerokai sumažėjo vidaus paklausa ir sulėtėjo gaminio vienetui tenkančių darbo sąnaudų augimas. 2010 m. pradžioje, padidėjus akcizams ir šoktelėjus degalų kainoms, infliacija vėl šiek tiek padidėjo. 2010 m. kovo mėn. metinė infliacija pagal SVKI buvo 2,4 %.

Remiantis Komisijos tarnybų 2010 m. pavasario prognoze numatoma, kad 2010 m. infliacija tebebus nedidelė – maždaug 2,3 %, ir tai lems neigiamas gamybos apimties atotrūkis, nedidelis gaminio vienetui tenkančių darbo sąnaudų augimas ir nuosaikus maisto ir energijos kainų didėjimas. Tačiau manoma, kad 2011 m., intensyvėjant ekonominei veiklai, infliacijos didėjimas šiek tiek paspartės – iki 2,7 %. Palyginti nedidelis kainų Bulgarijoje lygis (48 % euro zonos vidurkio 2008 m.) rodo didelį tolesnės kainų konvergencijos potencialą ilgalaikėje perspektyvoje.

Bulgarija neatitinka kainų stabilumo kriterijaus.

LT 6 LT

0 2 4 6 8

10

12

14

Sau.04 Sau.05 Sau.06 Sau.07 Sau.08 Sau.09 Sau.10 Sau.11

Bulgarija Pamatinė vertė

1a diagrama. Bulgarija. Infliacijos kriterijus nuo 2004 m. (%, 12 mėnesių slankusis vidurkis)

Pastaba. Taškai rodo prognozuojamą pamatinę vertę ir vidutinę dvylikos mėnesių infliaciją šalyje 2010 m. gruodžio mėn.Šaltiniai: Eurostatas, Komisijos tarnybų 2010 m. pavasario prognozė.

Bendras Bulgarijos valdžios sektoriaus balansas 2004–2008 m. laikotarpiu buvo perteklinis – perteklius vidutiniškai buvo 1,7 % BVP. Prasidėjus krizei, bendro valdžios sektoriaus biudžeto balansas gerokai pablogėjo ir 2009 m., padidėjus išlaidoms ir sumažėjus pajamoms, deficitas buvo 3,9 % BVP. Remiantis Komisijos tarnybų 2010 m. pavasario prognoze ir prielaida, kad politika nesikeis, 2010 m. deficito ir BVP santykis bus 2,8 %, o 2011 m. – 2,2 %. 2010 m. pradžioje biudžeto deficitas tebedidėjo, nes pajamos buvo surenkamos prastai, o išlaidos buvo didesnės, negu numatyta. Tačiau tikimasi, kad gerėjant makroekonomikos sąlygoms ir įgyvendinant jau patvirtintas papildomas fiskalinio konsolidavimo priemones biudžeto deficitas nuo metų vidurio ims mažėti. Bendrosios valstybės skolos santykis tebebuvo nedidelis – 2009 m. maždaug 15 % BVP, tačiau numatoma, kad 2010 m. jis padidės iki maždaug 17 % BVP, o 2011 m. – iki 19 % BVP.

2009 m. valdžios sektoriaus deficitui nustatyta 3 % BVP riba buvo peržengta, tad Komisija pateikė ataskaitą pagal Sutarties 126 straipsnio 3 dalį, kaip reikalaujama pagal Stabilumo ir augimo paktą.

-4 -3 -2 -1 0 1 2 3 4

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. (*) 2011 m.(*) 0 10

20

30

40

50

Valdžios sektoriaus balansas (kairėje) Pagal ciklą pakoreguotas balansas (kairėje)

Bendroji skola (dešinėje)

1b diagrama. Bulgarija. Valstybės biudžeto balansas ir skola

Šaltinis: Eurostatas, Komisijos tarnybos.

(% BVP)

(*) Komisijos tarnybų 2010 m. pavasario prognozė.

Atvirkštinė skalė

LT 7 LT

Bulgarijos levas neįtrauktas į VKM II. Bulgarijos nacionalinis bankas siekia pirminio tikslo – užtikrinti kainų stabilumą – taikydamas valiutos kurso sąsają pagal valiutų valdybos modelį (VVM). Savo VVM Bulgarija nustatė 1997 m. liepos 1 d., susiedama Bulgarijos levą su Vokietijos marke, o vėliau – su euru. Iš papildomų rodiklių, kaip antai užsienio valiutos atsargų pokyčiai ir trumpalaikės palūkanų normos, matyti, kad pasaulinės finansų krizės sąlygomis investuotojai pradėjo labiau suvokti riziką, tačiau nuo 2009 m. rudens ši tendencija iš dalies pasikeitė. Didelės oficialiosios atsargos ir toliau užtikrina VVM atsparumą. Per dvejų metų vertinimo laikotarpį Bulgarijos levas, taikant VVM, tebebuvo visiškai stabilus euro atžvilgiu.

Bulgarija neatitinka valiutos kurso kriterijaus.

Vidutinė ilgalaikė palūkanų norma Bulgarijoje per metus iki 2010 m. kovo mėn. buvo 6,9 %, t. y. didesnė nei 6,0 % pamatinė vertė. Vidutinės ilgalaikės palūkanų normos Bulgarijoje buvo mažesnės už pamatinę vertę nuo 2005 iki 2009 m. vidurio, tačiau nuo to laiko pamatinę vertę viršijo. Pajamingumo skirtumas, palyginti su euro zonos ilgalaikėmis palyginamosiomis obligacijomis7, laipsniškai didėjo nuo maždaug 30 bazinių punktų 2007 m. iki maždaug 110 bazinių punktų 2008 m. pabaigoje, ir tai lėmė infliacijos skirtumai ir platesnis susirūpinimas dėl Bulgarijos ekonomikos perkaitimo. 2009 m. ilgalaikių palūkanų normų skirtumas dar padidėjo ir pirmąjį metų pusmetį pasiekė 350 bazinių punktų, nes rizikos toleravimo laipsnis pasaulyje sumažėjo ir šalies rizikos priedas padidėjo. Antrąjį 2009 m. pusmetį, stiprėjant investuotojų pasitikėjimui, skirtumas ėmė mažėti ir 2010 m. kovo mėn. sumažėjo iki 220 bazinių punktų.

Bulgarija neatitinka ilgalaikių palūkanų normų konvergencijos kriterijaus.

Be to, išnagrinėti papildomi veiksniai, įskaitant mokėjimų balanso pokyčius, taip pat prekių ir finansų rinkų integraciją. Bulgarijos išorės deficitas per pastarąjį dešimtmetį gerokai padidėjo, 2007 m. pakildamas iki maždaug 27 % BVP, o 2009 m. sumažėjo iki 9 %, nes, mažėjant vidaus paklausai, ėmė mažėti užsienio prekybos balanso deficitas. Tačiau išorės deficitas tebėra palyginti didelis. Išorės finansavimas staiga sumažėjo, nes sumažėjo anksčiau buvusios didelės grynųjų TUI įplaukos ir sulėtėjo privataus kredito srautų augimas. Bulgarijos ekonomika labai integruota į ES. Ypač išplėtoti prekybos ir TUI ryšiai su kitomis valstybėmis narėmis, o vidaus finansų sektoriaus integracija į platesnį ES finansų sektorių taip pat didelė, daugiausia dėl to, kad užsienio investuotojams nuosavybės teise priklauso didelė bankininkystės sistemos dalis.

Atsižvelgdama į teisinio suderinamumo ir atitikties konvergencijos kriterijams įvertinimą ir į papildomus veiksnius, Komisija mano, kad Bulgarija neatitinka euro įvedimo sąlygų.

7 Šalių ilgalaikių palūkanų skirtumas, palyginti su euro zonos ilgalaikėmis palyginamosiomis

obligacijomis, apskaičiuojamas remiantis mėnesio eilutėmis „EPS konvergencijos kriterijaus obligacijų pajamingumo dydžiai“ (angl. EMU convergence criterion bond yields), kurias skelbia Eurostatas. Eilutes taip pat skelbia ECB pavadinimu „Ilgalaikių palūkanų norma konvergencijos tikslais“ (angl. Long-term interest rate for convergence purposes).

LT 8 LT

3. ČEKIJA

Čekijos teisės aktai – visų pirma Čekijos nacionalinio banko (toliau – ČNB) įstatymas ir Finansų arbitro įstatymas – nevisiškai atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 130 ir 131 straipsnius ir ECBS (ECB) statutą. Neatitikimai visų pirma susiję su centrinio banko integracija į ECBS euro įvedimo metu, centrinio banko nepriklausomumu ir piniginio finansavimo draudimu. ČNB įstatyme taip pat esama trūkumų, susijusių su ECB vaidmeniu tarptautinio bendradarbiavimo srityje, ECB ir ES vaidmeniu renkant statistinius duomenis ir skiriant išorės auditorius, sklandaus mokėjimo sistemų veikimo skatinimu, nenustatytu įpareigojimu laikytis Eurosistemos ČNB veiklos finansinių ataskaitų teikimo tvarkos, asmeniniu nepriklausomumu ir piniginio finansavimo draudimu.

Vidutinė dvylikos mėnesių infliacija Čekijoje mažesnė už pamatinę vertę nuo 2010 m. sausio mėn. Vidutinis infliacijos lygis Čekijoje per dvylika mėnesių iki 2010 m. kovo mėn. buvo 0,3 %, t. y. mažesnis už 1,0 % pamatinę vertę, ir manoma, kad ateinančiais mėnesiais jis tebebus mažesnis už pamatinę vertę.

Antrąjį 2007 m. pusmetį infliacija Čekijoje staiga padidėjo ir 2008 m. jos vidurkis buvo 6,3 %. Tai bendrai lėmė energijos ir maisto kainų augimas, netiesioginių mokesčių pokyčiai ir reguliuojamųjų kainų padidėjimas. Susilpnėjus vienkartiniam sąnaudas didinančių veiksnių poveikiui ir prasidėjus Čekijos ekonomikos recesijai, bendra infliacija staiga sumažėjo ir jos vidurkis 2009 m. buvo 0,6 %. Pirmąjį 2010 m. ketvirtį bendroji infliacija tebebuvo nedidelė, nors netiesioginiai mokesčiai dar padidėjo.

Remiantis Komisijos tarnybų 2010 m. pavasario prognoze numatoma, kad 2010 m. infliacijos vidurkis bus maždaug 1,0 %, ir tai lems ekonominės veiklos sąstingis ir palankūs gaminio vienetui tenkančių darbo sąnaudų pokyčiai. Prognozuojama, kad 2011 m., atsigaunant ekonominei veiklai, infliacija nuosaikiai didės iki maždaug 1,3 % vidurkio. Kainų Čekijoje lygis (maždaug 70 % euro zonos vidurkio 2008 m.) rodo tam tikrą kainų konvergencijos potencialą ilgalaikėje perspektyvoje. Pagrindą tvariai mažai infliacijai ateityje sudaro palankūs buvę rezultatai ir įtvirtintos nedidelės infliacijos prognozės.

Čekija atitinka kainų stabilumo kriterijų.

LT 9 LT

0 1 2 3 4 5 6 7


Čekija Pamatinė vertė

2a diagrama. Čekija. Infliacijos kriterijus nuo 2004 m. (%, 12 mėnesių slankusis vidurkis)


Čekijai šiuo metu taikomas Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito (2009 m. gruodžio 2 d. Tarybos sprendimas). Taryba rekomendavo Čekijai ištaisyti perviršinį deficitą iki 2013 m. ir imtis veiksmingų priemonių iki 2010 m. birželio 2 d. 2007 m. Čekijos valdžios sektoriaus deficitas pasiekė žemiausią 0,7 % BVP lygį, ir tai iš dalies lėmė palankios ciklo sąlygos, bet 2008 m. pakilo iki 2,7 % BVP, o 2009 m. dar padidėjo iki 5,9 % BVP. Pagal Komisijos tarnybų 2010 m. pavasario prognozę, pagrįstą prielaida, kad politika nesikeis, deficito ir BVP santykis bus 5,7 % ir 2010 m., ir 2011 m., o valdžios sektoriaus skola turėtų padidėti nuo 39,8 % BVP 2010 m. iki 43,5 % 2011 m.

Čekija neatitinka bendrojo šalies biudžeto būklės kriterijaus.

-7 -6 -5 -4 -3 -2 -1 0

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.(*) 2011 m.(*) 15

20

2530

35

40

45

Valdžios sektoriaus balansas (kairėje) Pagal ciklą pakoreguotas balansas (kairėje) Bendroji skola (dešinėje)

2b diagrama. Čekija. Valstybės biudžeto balansas ir skola


(% BVP)



Čekijos krona neįtraukta į VKM II. Čekija taiko lankstų valiutos kurso režimą. Po to, kai nuo 2004 m. kronos vertė nuosekliai kilo, 2008 m. liepos mėn. kronos keitimo kursas pasiekė aukščiausią tašką euro atžvilgiu. Per antrąjį 2008 m. pusmetį, intensyvėjant pasaulinei finansų krizei, kronos vertė smarkiai sumažėjo svarbių valiutų atžvilgiu, nors tuo metu ir atsirado teigiamų trumpalaikių palūkanų normų skirtumų. 2009 ir 2010 m. pradžioje, padidėjus valiutos kursų nepastovumui, krona

LT 10 LT

atgavo dalį prarastos vertės, ir tai lėmė sumažėjęs pasaulio nenoras rizikuoti ir gerėjantis išorės balansas. Per dvejus metus iki šio įvertinimo kronos vertė euro atžvilgiu sumažėjo 1,1 %.

Čekija neatitinka valiutos kurso kriterijaus.

Vidutinė ilgalaikė palūkanų norma Čekijoje vienerius metus iki 2010 m. kovo mėn. buvo 4,7 %, t. y. mažesnė už 6,0 % pamatinę vertę. Vidutinės ilgalaikės palūkanų normos Čekijoje buvo mažesnės už pamatinę vertę nuo įstojimo į ES 2004 m. gegužės mėn. Suintensyvėjus pasaulinei finansų krizei antrąjį 2008 m. pusmetį pajamingumo skirtumas, palyginti su euro zonos ilgalaikėmis palyginamosiomis obligacijomis, padidėjo. Vis dėlto neigiamas poveikis Čekijos vyriausybės obligacijų pajamingumui buvo mažesnis negu kitų euro zonai nepriklausančių valstybių narių vyriausybės obligacijų pajamingumui. 2009 m. antrąjį pusmetį ir 2010 m. pirmąjį ketvirtį skirtumas su euro zona sumažėjo, ir tai visų pirma lėmė centrinio banko pinigų politikos palūkanų normų mažinimas, taip pat palyginti tvirti šalies ekonomikos pagrindai. 2010 m. kovo mėn. skirtumas buvo maždaug 40 bazinių punktų.

Čekija atitinka ilgalaikių palūkanų normų konvergencijos kriterijų.

Be to, išnagrinėti papildomi veiksniai, įskaitant mokėjimų balanso pokyčius, taip pat prekių ir finansų rinkos integraciją. Čekijos išorės balansas, kurio deficitas 2007 m. buvo 2,6 % BVP, pagerėjo ir 2008–2009 m. susidarė nedidelis perteklius, kurį lėmė ir didesnis prekybos perteklius, ir mažėjantis pajamų balanso deficitas. Čekijos išorės balanso gerėjimas rodo, kad išorinio finansavimo varžymai nekelia didesnių problemų. Čekijos ekonomika labai integruota į ES. Ypač išplėtoti prekybos ir TUI ryšiai su kitomis valstybėmis narėmis, taip pat padaryta didelė pažanga vidaus finansų sektoriui integruojantis į platesnį ES sektorių, daugiausia dėl to, kad užsienio investuotojams nuosavybės teise priklauso daug finansų tarpininkų.

Atsižvelgdama į teisinio suderinamumo ir atitikties konvergencijos kriterijams įvertinimą ir į papildomus veiksnius, Komisija mano, kad Čekija neatitinka euro įvedimo sąlygų.

4. ESTIJA

Estijos teisės aktai visiškai atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 130 ir 131 straipsnius ir ECBS (ECB) statutą. 2010 m. balandžio 22 d. Parlamentas priėmė pataisytą Eesti Pank (Estijos banko) įstatymą ir su pakeitimais jis dabar atitinka 130 ir 131 straipsnius. Valiutos įstatymas ir Estijos kronos apsaugos įstatymas panaikinti ir pakeisti Euro įvedimo įstatymu; jį Parlamentas priėmė taip pat 2010 m. balandžio 22 d. ir jis įsigalios euro įvedimo dieną, t. y., kaip numatoma, 2011 m. sausio 1 d. Estijos Konstitucijos 111 straipsnis formaliai neatitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir ECB (ECBS) statuto reikalavimų dėl centrinio banko integracijos į ECBS euro įvedimo metu. Tačiau 2006 m. gegužės 11 d. Estijos aukščiausiojo teismo Konstitucinio nagrinėjimo rūmų sprendimu nustatyta, kad tolesni pakeitimai nebūtini.

LT 11 LT

Vidutinė dvylikos mėnesių infliacija Estijoje buvo mažesnė nei pamatinė vertė nuo 2009 m. gruodžio mėn. Vidutinis infliacijos lygis Estijoje per dvylika mėnesių iki 2010 m. kovo mėn. buvo -0,7 %, t. y. gerokai mažesnis nei 1,0 % pamatinė vertė, ir manoma, kad ateinančiais mėnesiais jis tebebus mažesnis už pamatinę vertę.

2007 m., esant didelei vidaus paklausai ir sparčiai didėjant darbo užmokesčiui, nors pajėgumų varžymai ekonomikoje didėjo, metinės infliacijos pagal SVKI augimas paspartėjo. 2008 m. infliacija pasiekė aukščiausią tašką, pakilusi iki dviženklio rodiklio, o 2009 m. sparčiai mažėjo. 2008 m. pradžioje su vidaus paklausa susijęs spaudimas ėmė slūgti, nes pradėjo keistis ekonomikos ciklas, nors akcizų padidėjimas ir pasaulinių pagrindinių produktų kainų augimas užvilkino infliacijos mažėjimą. Dėl ekonomikos nuosmukio ir jo paskatinto paklausos ir darbo užmokesčio sumažėjimo nuo antrojo 2009 m. pusmečio metinės infliacijos rodikliai buvo neigiami; 2010 m. sausio ir kovo mėn. padidėjus reguliuojamosioms kainoms ir pasaulinėms energijos kainoms, kovo mėn. infliacija vėl tapo teigiama.

Pagal Komisijos tarnybų 2010 m. pavasario prognozę numatoma, kad 2010 m. infliacija tebebus pažabota, o 2011 m. šiek tiek padidės – iki 2,0 %. Manoma, kad 2010 m. infliacijos augimą daugiausia skatins padidinti netiesioginiai mokesčiai, nes pagrindinis infliacinis spaudimas tebėra pažabotas, o vartojimas ir nominalusis darbo užmokestis, kaip numatoma, ims nuosaikiai didėti tik nuo 2011 m. Kainų lygis Estijoje (75 % euro zonos vidurkio 2008 m.) rodo tam tikrą tolesnės kainų konvergencijos potencialą ilgalaikėje perspektyvoje.

Tvari konvergencija reiškia, kad pamatinės vertės laikomasi dėl esminių pagrindų, o ne dėl laikinų veiksnių. Estijos atveju svarbus laikinas veiksnys, dėl kurio vidutinė dvylikos mėnesių infliacija sumažėjo iki dabartinio neigiamo lygio, buvo staigus ekonomikos nuosmukis ir numatoma, kad, ekonomikai sparčiau atsigaunant, infliacija pamažu didės. Kartu iš defliacijos tempo ir pagrindinių vidaus varomųjų jėgų (visų pirma gaminio vienetui tenkančių darbo sąnaudų) raidos matyti, kad darbo užmokesčio nustatymo ir kainodaros procesas yra iš esmės lankstus.

Vidutinės trukmės infliacijos perspektyvos labai priklausys nuo darbo užmokesčio nustatymo ir produktyvumo pokyčių suderinimo. Siekiant išsaugoti kainų stabilumą vidutiniu laikotarpiu, svarbiausia bus užtikrinti tolesnį darbo rinkų lankstumą ir konkurencingą kainodarą produktų rinkose. Kainų pokyčiai taip pat priklausys nuo to, ar bus išlaikyta plataus užmojo fiskalinė politika, įskaitant atsargų darbo užmokesčio nustatymą viešajame sektoriuje, kad būtų išsaugota vidaus paklausos atitiktis pagrindams ir padėta įtvirtinti nedidelės infliacijos prognozes. Veiksnių, kurie praeityje skatino didžiulį kreditavimo augimą (nepatenkinta paskolų paklausa, spartus finansų sektoriaus stiprėjimas ir integracija, greitas rizikos skirtumų mažinimas), derinys neturėtų vėl atsirasti.

Dėl šių argumentų, taip pat dėl to, kad pamatinė vertė atitinkama su didele atsarga, kainų stabilumo kriterijaus atitiktį galima įvertinti teigiamai. Vis dėlto bus svarbu neprarasti budrumo, kad, ekonomikai sparčiau atsigaunant, būtų išvengta pakartotinio spaudimo vidaus paklausai atsiradimo. Šie veiksniai rodo, kad nedidelės infliacijos tvarumo užtikrinimo perspektyvos apskritai yra palankios, jeigu bus išlaikytos į stabilumą orientuotos politikos kryptys.

Estija atitinka kainų stabilumo kriterijų.

LT 12 LT

-2 0 2 4 6 8

10 12


Estija Pamatinė vertė

3a diagrama.. Estija. Infliacijos kriterijus nuo 2004 m. (%, 12 mėnesių slankusis vidurkis)


Estijai netaikomas Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito. 2002–2007 m. Estijoje buvo valstybės finansų perteklius. 2008 m. valdžios sektoriaus deficitas buvo 2,7 % BVP, o 2009 m. – 1,7 % BVP. Pagal Komisijos tarnybų 2010 m. pavasario prognozę ir remiantis prielaida, kad politika nesikeis, deficito ir BVP santykis bus maždaug 2½ % ir 2010 m., ir 2011 m. 2009 m. bendroji valstybės skola padidėjo iki 7,2 % BVP ir pagal Komisijos tarnybų 2010 m. pavasario prognozę numatoma, kad ji dar padidės – iki 12,4 % BVP 2011 m. 2009 m. dėl ankstesniais metais sukauptų didelių fiskalinių atsargų Vyriausybė išsaugojo teigiamą grynojo turto poziciją.

Estija atitinka bendrojo šalies biudžeto būklės kriterijų.

-5 -4 -3 -2 -1 0 1 2 3

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.(*)2011 m. (*) 0246810121416



3bdiagrama.. Estija. Valstybės biudžeto balansas ir skola


(% BVP)



Estijos krona įtraukta į VKM II nuo 2004 m. birželio 28 d., t. y. beveik šešerius metus šios ataskaitos priėmimo dieną. Nuo pakartotinio kronos įvedimo 1992 m. Estija taikė valiutų valdybos modelį; iš pradžių krona buvo susieta su Vokietijos marke, o vėliau – su euru. Prisijungusi prie VKM II, Estija vienašališkai įsipareigojo mechanizme išlaikyti valiutų valdybos modelį. Iš papildomų rodiklių, kaip antai trumpalaikių palūkanų normų pokyčiai, matyti, kad rizikos suvokimas pasaulinės finansų krizės sąlygomis laikinai padidėjo, tačiau artėjant 2009 m. pabaigai ir

LT 13 LT

2010 m. pradžioje, sustiprėjus investuotojų pasitikėjimui, ši tendencija tapo priešinga. Valiutų valdybos modelis ir toliau tinkamai palaikomas oficialiosiomis atsargomis. 2009 m. vasario–gruodžio mėn. galiojo su Švedijos centriniu banku plėtojant tarpvalstybinį bendradarbiavimą finansų stabilumo srityje sudarytas prevencinis susitarimas, tačiau juo nebuvo pasinaudota. Per dvejų metų vertinimo laikotarpį krona nenukrypo nuo centrinio pariteto ir išvengė didelių nukrypimų.

Estija atitinka valiutos kurso kriterijų.

Bendrosios Estijos valstybės skolos lygis labai nedidelis, todėl, vertinant konvergencijos patvarumą, kurį rodo ilgalaikės palūkanų normos, nėra galimybės palyginti ilgalaikių palyginamųjų vyriausybės obligacijų ar kitų atitinkamų vertybinių popierių. Iš tinkamais rinkos rodikliais pagrįsto kokybinio vertinimo matyti, kad krizės įkarštyje rizikos suvokimas Estijos atžvilgiu padidėjo, tačiau artėjant 2009 m. pabaigai vėl gerokai sumažėjo – tai lėmė ekonominės padėties stabilizavimasis ir ryžtingas politikos atsakas į krizę. Žvelgiant plačiau, tokie veiksniai kaip ankstesni Estijos fiskalinės politikos įgyvendinimo rezultatai, nedidelė valstybės skola ir palyginti lanksti ekonomika prisideda prie konvergencijos patvarumo. Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į finansų rinkos rodiklių pokyčius ataskaitiniu laikotarpiu, taip pat į platesnį konvergencijos patvarumo vertinimą, Estijos atitiktį ilgalaikių palūkanų normų kriterijui būtų galima vertinti teigiamai.

Be to, išnagrinėti papildomi veiksniai, įskaitant mokėjimų balanso pokyčius, taip pat prekių ir finansų rinkų integraciją. Kelerius metus buvusį didelį Estijos išorės balanso deficitą, kuris 2007 m. pasiekė aukščiausią maždaug 18 % BVP tašką, 2009 m. pakeitė didelis perteklius, sudaręs 7,4 % BVP. Perteklius atitiko staigų užsienio prekybos balanso deficito sumažėjimą, kurį lėmė mažėjanti vidaus paklausa, taip pat pajamų balanso pagerėjimą. Pagal Komisijos tarnybų 2010 m. pavasario prognozę numatoma, kad Estijos išorės balansas 2010 ir 2011 m. tebebus perteklinis. Išorės finansavimas per krizę sumažėjo, bet didžiąja dalimi užsienio investuotojų valdoma bankininkystės sistema ir svarbios išorės apsaugos priemonės mažina riziką, kad tai tęsis. Estijos ekonomika labai integruota į ES. Ypač išplėtoti prekybos ir TUI ryšiai su kitomis valstybėmis narėmis, taip pat padaryta didelė pažanga vidaus finansų sektoriui integruojantis į platesnį ES sektorių, daugiausia dėl to, kad užsienio investuotojams nuosavybės teise priklauso daug finansų tarpininkų.

Atsižvelgdama į teisinio suderinamumo ir atitikties konvergencijos kriterijams įvertinimą ir į papildomus veiksnius, Komisija mano, kad Estija atitinka euro įvedimo sąlygas.

5. LATVIJA

Latvijos teisės aktai – visų pirma Latvijos banko įstatymas – nevisiškai atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 130 ir 131 straipsnius ir ECBS (ECB) statutą. Neatitikimai visų pirma susiję su centrinio banko integracija į ECBS euro įvedimo metu, centrinio banko nepriklausomumu ir piniginio finansavimo draudimu. Esama trūkumų, susijusių su ECBS tikslais, sklandaus mokėjimo sistemų veikimo skatinimu, ECB ir ES vaidmeniu statistikos srityje, išorės auditorių skyrimu ir audito, kurį atlieka audito komisija, apimtimi, ECB vaidmeniu tarptautinio bendradarbiavimo srityje, balanso skelbimo taisyklėmis ir Eurosistemos nacionalinio

LT 14 LT

centrinio banko veiklos finansinių ataskaitų teikimo tvarka, instituciniu ir finansiniu centrinio banko nepriklausomumu ir asmeniniu sprendimus priimančių Latvijos banko tarnybų narių nepriklausomumu.

Nuo 2004 m. gegužės mėn. iki 2010 m. vasario mėn. vidutinė dvylikos mėnesių infliacija Latvijoje viršijo pamatinę vertę. Vidutinis infliacijos lygis Latvijoje per dvylika mėnesių iki 2010 m. kovo mėn. buvo 0,1 %, t. y. pirmą kartą nuo įstojimo į ES mažesnis už 1,0 % pamatinę vertę, ir manoma, kad ateinančiais mėnesiais jis tebebus gerokai mažesnis už pamatinę vertę.

Nuo 2004 m. pabaigos iki 2008 m. infliacija pagal SVKI Latvijoje buvo viena iš didžiausių ES, o 2008 m. viduryje pasiekė aukščiausią – dviženklį – skaičių. Tačiau vėliau infliacija pagal SVKI sparčiai mažėjo, ir tai paskatino staigus vidaus paklausos mažėjimas, darbo užmokesčio smukimas ir importo kainų mažėjimas. 2009 m. spalio mėn. metinės infliacijos rodikliai tapo neigiami.

Pagal Komisijos tarnybų 2010 m. pavasario prognozę numatoma, kad 2010 ir 2011 m. infliacija pagal SVKI tebebus neigiama ir tai daugiausia lems vidaus veiksniai. Didelis nuosmukis, dėl kurio sparčiai padidėjo nedarbas ir buvo nominaliai sumažintas priskaičiuotas darbo užmokestis, artimiausioje ir vidutinės trukmės perspektyvoje lems tolesnį gaminio vienetui tenkančių darbo sąnaudų mažėjimą, nedidelę vidaus paklausą ir pagrindinės infliacijos slopinimą. Nors vis dar pernelyg anksti daryti išvadą, kad darbo užmokestis ir produktyvumas jau visiškai iš naujo suderinti (o tai yra būtina), ribotos galimybės toliau mažinti kainas ir darbo užmokestį tokiame mažame atvirame ūkyje su didele importo dalimi vartojimo struktūroje kaip Latvija ir galima migracija į užsienį rodo, kad ateinančiais metais infliacija vėl taps teigiama. Kainų lygis Latvijoje (beveik 70 % euro zonos vidurkio 2008 m.) rodo tam tikrą tolesnės kainų konvergencijos potencialą ilgalaikėje perspektyvoje.

Latvija atitinka kainų stabilumo kriterijų.

-4

0

4

8

12

16


Latvija Pamatinė vertė

4a diagrama.. Latvija. Infliacijos kriterijus nuo 2004 m. (%, 12 mėnesių slankusis vidurkis)


LT 15 LT

Šiuo metu Latvijai taikomas Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito (2009 m. liepos 7 d. Tarybos sprendimas)8. Taryba rekomendavo Latvijai ištaisyti perviršinį deficitą iki 2012 m. 2008 m. valdžios sektoriaus deficitas Latvijoje buvo 4,1 % BVP, o 2009 m. dar padidėjo iki 9,0 % BVP. Komisijos tarnybų 2010 m. pavasario prognozėje darant prielaidą, kad politika nesikeis, numatoma, kad deficito ir BVP santykis 2010 m. bus 8,6 %, o 2011 m. – 9,9 %. 2009 m. bendroji valstybės skola padidėjo ir viršijo 36 % BVP ir numatoma, kad ji dar didės – iki maždaug 57 % BVP 2011 m.

Latvija neatitinka bendrojo šalies biudžeto būklės kriterijaus.

-12 -10

-8 -6 -4 -2 0

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.(*)2011 m.(*) 010203040506070



4b diagrama.. Latvija. Valstybės biudžeto balansas ir skola


(% BVP)



Latvijos latas įtrauktas į VKM II nuo 2005 m. gegužės 2 d., t. y. ilgiau kaip penkerius metus šios ataskaitos priėmimo dieną. Prisijungus prie VKM II, valdžios institucijos vienašališkai įsipareigojo išlaikyti ne didesnį kaip ±1 % lato vertės svyravimą centrinio pariteto atžvilgiu. Per dvejus metus iki šio įvertinimo lato kursas nenukrypo nuo savo centrinio pariteto daugiau kaip ±1 %. Tačiau pasitaikė didelių valiutos kurso nukrypimų ir tai atsispindėjo papildomų rodiklių raidoje, pvz., oficialiųjų atsargų ir trumpalaikių palūkanų normų pokyčiuose.

2008 m. rudenį, kai, esant dideliam ir vis didėjančiam makroekonomikos disbalansui, rinkose gerokai padidėjo susirūpinimas sąsajos tvarumu, latas patyrė didžiulį spaudimą. Pirminėmis atsakomosiomis priemonėmis, kurių, siekdamos stabilizuoti finansų sistemą, ėmėsi Latvijos valdžios institucijos, kapitalo nutekėjimo sustabdyti nepavyko ir Latvijos bankas buvo priverstas iki metų pabaigos vykdydamas valiutos keitimą parduoti maždaug ketvirtadalį savo tarptautinių atsargų. 2008 m. gruodžio mėn. pasiektas susitarimas suteikti Latvijai suderintą tarptautinės finansinės pagalbos paketą padėjo laikinai sumažinti spaudimą valiutos kursui.

Spaudimas valiutos kurso sąsajai atsinaujino pirmąjį 2009 m. pusmetį, kai kilo politinis nestabilumas ir staigiai prastėjo ekonomikos perspektyvos. Didžiausia įtampa buvo birželio mėn., kai trumpalaikės tarpbankinės rinkos palūkanų normos laikinai pakilo virš 30 % ir tai atspindėjo, inter alia, likvidumo latais stoką visoje sistemoje ir vis didėjančias abejones valdžios institucijų pajėgumu išlaikyti valiutos

8 2009/591/EB, OL L 202, 2009 8 4, p. 50.

LT 16 LT

kurso režimą. Nors sąsaja sėkmingai išsaugota, nuo vasario mėn. pabaigos iki birželio mėn. pabaigos bendras užsienio turtas sumažėjo daugiau kaip trečdaliu. 2009 m. vasarą, gavus paskolų išmokų pagal suderintą tarptautinės finansinės pagalbos paketą, sąlygos finansų rinkoje pastebimai pagerėjo. Nuo antrojo 2009 m. pusmečio spaudimo valiutos kursui iš esmės nebuvo.

Latvija neatitinka valiutos kurso kriterijaus.

Vidutinė ilgalaikė palūkanų norma Latvijoje per vienerius metus iki 2010 m. kovo mėn. buvo 12,7 %, t. y. gerokai didesnė už 6,0 % pamatinę vertę. Nuo 2004 m. gegužės mėn. iki 2008 m. pabaigos vidutinė ilgalaikė palūkanų norma Latvijoje buvo mažesnė nei pamatinė vertė. 2008 m. gruodžio mėn. ilgalaikių palūkanų normų dvylikos mėnesių slankusis vidurkis viršijo pamatinę vertę ir nuo to laiko dar padidėjo. Antrąjį 2008 m. pusmetį ir 2009 m. Latvijos ilgalaikių palūkanų normų skirtumas su euro zona gerokai padidėjo, reaguojant į nepalankius investuotojų ir reitingų agentūrų šalies ekonomikos vertinimo pokyčius ekonomikos ir finansų krizės sąlygomis. Atsiradus ekonomikos stabilizacijos ženklų ir pagerėjus sąlygoms finansų rinkoje, pajamingumo skirtumas šiek tiek sumažėjo. 2010 m. kovo mėn. jis buvo maždaug 7 procentiniai punktai.

Latvija neatitinka ilgalaikių palūkanų normų konvergencijos kriterijaus.

Be to, išnagrinėti papildomi veiksniai, įskaitant mokėjimų balanso pokyčius, taip pat prekių ir finansų rinkų integraciją. Kelerius metus prieš krizę sparčiai augus ekonomikai išorės balanso deficitas ypač padidėjo ir viršijo 20 % BVP ir 2006 m., ir 2007 m. Per 2008 ir 2009 m. išorės balansas greitai prisitaikė prie šalį ištikusios recesijos. 2009 m. susidarė didelis – beveik 12 % BVP – perteklius, kuris atspindėjo, inter alia, prekybos balanso pagerėjimą, kurį daugiausia lėmė staigus importo sumažėjimas (gerokai spartesnis, palyginti su eksportu), teigiami pajamų sąskaitos rodikliai ir išankstinės ES struktūrinių fondų išmokos.

Antrąjį 2008 m. pusmetį padidėjus sumaiščiai tarptautinėje finansų rinkoje, finansuoti išorės deficitą tapo vis sunkiau. Dėl pasaulinės likvidumo krizės privatusis ir viešasis sektoriai negalėjo patekti į tarptautines privataus kapitalo rinkas ir gauti užsienio valiutos, kurios reikėjo didėjančiai likvidumo įtampai bankininkystės sistemoje sumažinti. 2008 m. pabaigoje Europos Sąjunga, TVF, Pasaulio bankas ir ERPB pasiekė susitarimą iki 2011 m. skirti Latvijai suderintą tarptautinės finansinės pagalbos iki 7,5 mlrd. EUR paketą, iš kurio iki 3,1 mlrd. EUR būtų skirta pagal ES mokėjimų balanso priemonę ir kuris susietas su išsamiais politikos reikalavimais siekiant atkurti mokėjimų balanso veiksmingumą. Iki 2010 m. kovo mėn. pabaigos, įgyvendinus politikos reikalavimus, susietus su tolesnių pagalbos dalių mokėjimu, išmokėta daugiau nei pusė skirtų finansinių išteklių.

Latvijos ekonomika tampa vis labiau integruota į ES, stiprėja prekybos ir TUI ryšiai su ES valstybėmis narėmis, visų pirma su kaimyninėmis Baltijos šalimis, bet ir su kitomis naujomis valstybėmis narėmis. Latvijos finansų sektorius labai integruotas į platesnę ES ekonomiką, daugiausia dėl to, kad užsienio investuotojams nuosavybės teise priklauso daug finansų tarpininkų.

LT 17 LT

Atsižvelgdama į teisinio suderinamumo ir atitikties konvergencijos kriterijams įvertinimą ir į papildomus veiksnius, Komisija mano, kad Latvija neatitinka euro įvedimo sąlygų.

6. LIETUVA

2008 m. konvergencijos ataskaitoje laikyta, kad Lietuvos banko įstatymas ir kiti su Lietuvos banku susiję teisės aktai yra visiškai suderinami. Tačiau atlikus jų pakeitimus Lietuvos banko įstatymo 23 straipsnyje nustatyta nauja Lietuvos banko pelno paskirstymo taisyklė, o Valstybės kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje Valstybės kontrolė dabar aiškiai įgaliojama atlikti Lietuvos banko auditą. Šie du trūkumai susiję su centrinio banko nepriklausomumu.Vidutinė dvylikos mėnesių infliacija Lietuvoje 2008 ir 2009 m. tebebuvo didesnė už pamatinę vertę, nors skirtumas su pamatine verte laipsniškai mažėjo. Per dvylika mėnesių iki 2010 m. kovo mėn. vidutinis infliacijos lygis Lietuvoje buvo 2,0 %, t. y. viršijo 1,0 % pamatinę vertę, ir numatoma, kad ateinančiais mėnesiais jis smuks žemiau pamatinės vertės.

Pirmąjį 2008 m. pusmetį, sparčiai augant vidaus paklausai ir pasaulinėms pagrindinių produktų kainoms, metinė infliacija pagal SVKI staigiai padidėjo. 2008 m. viduryje infliacija pasiekė aukščiausią tašką ir nuo to laiko, smunkant naftos ir maisto kainoms, mažėjant vidaus paklausai ir darbo užmokesčiui, ėmė mažėti. Netiesioginių mokesčių ir reguliuojamųjų kainų padidėjimas tik iš dalies atsvėrė infliacijos mažėjimą skatinantį spaudimą. 2010 m. kovo mėn. metinė infliacija pagal SVKI sumažėjo iki -0,4 %.

Pagal Komisijos tarnybų 2010 m. pavasario prognozę numatoma, kad 2010 m. infliacija bus maždaug nulinė, o 2011 m. šiek tiek padidės iki 1,4 %, ir tai susiję su menka vidaus paklausa, mažėjančiomis darbo sąnaudomis ir dideliais nepanaudotais pajėgumais. Palyginti nedidelis kainų Lietuvoje lygis (maždaug 62 % euro zonos vidurkio 2008 m.) rodo tolesnės kainų konvergencijos potencialą ilgalaikėje perspektyvoje.

Lietuva neatitinka kainų stabilumo kriterijaus.

LT 18 LT

-2 0 2 4 6 8

10 12

Sau.04 Sau.05Sau.06 Sau.07 Sau.08 Sau.09 Sau.10 Sau.11

Lietuva Pamatinė vertė

5a diagrama.. Lietuva. Infliacijos kriterijus nuo 2004 m. (%, 12 mėnesių slankusis vidurkis)


Šiuo metu Lietuvai taikomas Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito (2009 m. liepos 7 d. Tarybos sprendimas)9. 2010 m. vasario mėn. Taryba rekomendavo Lietuvai ištaisyti perviršinį deficitą iki 2012 m. 2004–2007 m. laikotarpiu bendro valdžios sektoriaus balanso deficitas buvo gana nedidelis, bet 2008 m. padidėjo iki 3,2 % BVP, o 2009 m. – apytiksliai iki 8,9 %, nors imtasi reikšmingų fiskalinio konsolidavimo priemonių. Pagal Komisijos tarnybų 2010 m. pavasario prognozę ir remiantis prielaida, kad politika nesikeis, deficito ir BVP santykis 2010 m. bus maždaug 8,4 %, o 2011 m. – 8,5 %. Bendrosios valstybės skolos santykis 2008 m. nuosekliai mažėjo iki 15,6 %, bet 2009 m. padidėjo iki 29,3 % ir numatoma, kad dar padidės – iki 45,4 % BVP 2011 m.

Lietuva neatitinka bendrojo šalies biudžeto būklės kriterijaus.

-10 -8 -6 -4 -2 0

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.(*) 2011 m.(*) 10

20

30

40

50



5b diagrama. . Lietuva. Valstybės biudžeto balansas ir skola


(% BVP)



Lietuva prisijungė prie VKM II 2004 m. birželio 28 d. ir šios ataskaitos priėmimo dieną dalyvavo mechanizme beveik šešerius metus. Prisijungus prie VKM II,

9 2009/588/EB, OL L 202, 2009 8 4, p. 44–45.

LT 19 LT

valdžios institucijos vienašališkai įsipareigojo išlaikyti mechanizme plačiausiai taikomą valiutų valdybos modelį. Iš papildomų rodiklių, pvz., trumpalaikių palūkanų normų pokyčių, matyti, kad pasaulinės finansų krizės sąlygomis rizikos suvokimas laikinai padidėjo, tačiau 2009 m. pabaigoje tai iš pagrindų pasikeitė. Valiutų valdybos modelis tebėra gerai palaikomas oficialiosiomis atsargomis. Dvejų metų vertinimo laikotarpiu litas nenukrypo nuo centrinio pariteto ir išvengė didelių nukrypimų.

Lietuva atitinka valiutos kurso kriterijų.

Vidutinė ilgalaikė palūkanų norma Lietuvoje per vienerius metus iki 2010 m. kovo mėn. buvo 12,1 %, t. y. gerokai viršijo 6,0 % pamatinę vertę. 2004–2008 m. vidutinės ilgalaikės palūkanų normos Lietuvoje nuolat buvo mažesnės nei pamatinė vertė. Nuo 2009 m. ilgalaikės palūkanų normos viršijo pamatinę vertę ir tai lėmė nedidelis sausio mėn. įvykdytų nedidelės apimties prekybos sandorių skaičius, nes rizikos suvokimas regiono atžvilgiu buvo labai didelis ir paskesniais vienuolika mėnesių nebuvo įvykdyta jokių naujų prekybos sandorių. 2009 m. pabaigoje ir 2010 m. pradžioje buvo įvykdyta naujų prekybos sandorių ir vidutinės ilgalaikės palūkanų normos skirtumas su euro zona pastebimai sumažėjo. 2010 m. kovo mėn. Lietuvos ilgalaikių palūkanų normų skirtumas buvo maždaug 150 bazinių punktų.

Lietuva neatitinka ilgalaikių palūkanų normų konvergencijos kriterijaus.

Be to, išnagrinėti papildomi veiksniai, įskaitant mokėjimų balanso pokyčius, taip pat prekių ir finansų rinkų integraciją. 2008 m. buvusį maždaug 10 % BVP Lietuvos išorės balanso deficitą 2009 m. pakeitė 7 % BVP perteklius, kurį lėmė staigus užsienio prekybos balanso deficito sumažėjimas, smunkant vidaus paklausai. Pagal Komisijos tarnybų 2010 m. pavasario prognozę numatoma, kad Lietuvos išorės balansas 2010 ir 2011 m. tebebus perteklinis. Pasaulinė finansų krizė pakenkė išorės finansavimui, nes privačiojo sektoriaus kapitalo srautai staiga pakeitė kryptį. Lietuvos ekonomika yra itin atvira ir labai integruota į ES. Ypač tvirti prekybos ir TUI ryšiai su kitomis valstybėmis narėmis, o Lietuvos finansų sistema labai integruota į platesnę ES finansų sistemą, daugiausia dėl to, kad užsienio investuotojams nuosavybės teise priklauso daug finansų tarpininkų.

Atsižvelgdama į teisinio suderinamumo ir atitikties konvergencijos kriterijams įvertinimą ir į papildomus veiksnius, Komisija mano, kad Lietuva neatitinka euro įvedimo sąlygų.

7. VENGRIJA

Vengrijos teisės aktai – visų pirma Magyar Nemzeti banko (toliau – MNB) įstatymas, MNB įstatai, Vengrijos Konstitucija ir Kredito įstaigų įstatymas – nevisiškai atitinka Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ir ECBS (ECB) statutą. Neatitikimai susiję su centrinio banko integracija į ECBS euro įvedimo metu, nepriklausomumu ir piniginio finansavimo draudimu. Esama trūkumų, susijusių su ECBS tikslais, banknotų ir monetų leidimu, sklandaus mokėjimo sistemų veikimo skatinimu, ECB ir ES vaidmeniu statistikos srityje, ECB vaidmeniu tarptautinio bendradarbiavimo srityje, nenustatytu įpareigojimu laikytis Eurosistemos finansinių ataskaitų teikimo tvarkos, finansiniu ir asmeniniu MNB nepriklausomumu ir piniginio finansavimo draudimu.

LT 20 LT

Vidutinė dvylikos mėnesių infliacija Vengrijoje buvo didesnė už pamatinę vertę nuo įstojimo į ES. Per dvylika mėnesių iki 2010 m. kovo mėn. vidutinis infliacijos lygis Vengrijoje buvo 4,8 %, t. y. gerokai didesnis už 1,0 % pamatinę vertę, ir manoma, kad ateinančiais mėnesiais jis tebeviršys pamatinę vertę.

2007 m. pradžioje, smarkiai pakilus energijos ir maisto kainoms, taip pat padidėjus netiesioginiams mokesčiams ir reguliuojamosioms kainoms, metinė infliacija pagal SVKI pasiekė aukščiausią lygį. Po to infliacija iki 2009 m. sausio mėn. mažėjo, nes laipsniškai lėtėjo maisto ir energijos prekių kainų augimas ir išblėso vienkartinių priemonių poveikis infliacijai. Pirmąjį 2009 m. pusmetį infliacija vėl ėmė didėti – tai paskatino silpnesnio valiutos kurso poveikis neperdirbtų maisto produktų ir pramoninių prekių kainoms. Nominaliųjų gaminio vienetui tenkančių darbo sąnaudų augimas tebebuvo teigiamas, nes nominaliojo vienam darbuotojui tenkančio atlyginimo augimo mažinimas nevisiškai atitiko darbo produktyvumo mažėjimą recesijos sąlygomis. PVM padidinimas 2009 m. liepos mėn. paskatino naują vartotojų kainų šuolį. 2009 m. infliacijos pagal SVKI vidurkis buvo 4,0 %.

Numatoma, kad antrąjį 2011 m. pusmetį infliacija bus mažesnė kaip 3 %. Manoma, kad infliacijos mažėjimo procesą labiausiai skatins 2009 m. priimtų vienkartinių priemonių poveikio infliacijai nykimas, o didelis neigiamas gamybos apimties atotrūkis turėtų dar labiau suvaržyti pagrindinį infliacinį spaudimą ir gaminio vienetui tenkančių darbo sąnaudų augimą. Palyginti nedidelis kainų Vengrijoje lygis (maždaug 65 % euro zonos vidurkio 2008 m.) rodo tolesnės kainų konvergencijos potencialą ilgalaikėje perspektyvoje.

Vengrija neatitinka kainų stabilumo kriterijaus.

0

2

4

6

8


Vengrija Pamatinė vertė

6a diagrama. Vengrija. Infliacijos kriterijus nuo 2004 m. (%, 12 mėnesių slankusis vidurkis)

Pastaba. Taškai rodo prognozuojamą pamatinę vertę ir vidutinę dvylikos mėnesių infliaciją šalyje 2010 m. gruodžio mėn. Šaltiniai: Eurostatas, Komisijos tarnybų 2010 m. pavasario prognozė.

Šiuo metu Vengrijai taikomas Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito (2004 m. liepos 5 d. Tarybos sprendimas)10. Naujausia Tarybos rekomendacija pagal Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 7 dalį priimta 2009 m. liepos 7 d. Taryba rekomendavo Vengrijai pašalinti perviršinį deficitą vėliausiai iki 2011 m.

10 2004/918/EB, OL L 389, 2004 12 30, p. 27.

LT 21 LT

2008 m. valdžios sektoriaus deficitas pasiekė 3,8 % BVP, o 2009 m. buvo iš esmės stabilus – 4,0 % BVP, nors vidaus ekonominė veikla gerokai sumenko. Pagal Komisijos tarnybų 2010 m. pavasario prognozę ir remiantis prielaida, kad politika nesikeis, deficito ir BVP santykis turėtų išlikti iš esmės nepakitęs ir 2010 m., ir 2011 m. 2009 m. bendroji valstybės skola padidėjo beveik iki 80 % BVP ir numatoma, kad šis santykis bus iš esmės stabilus iki 2011 m.

Vengrija neatitinka bendrojo šalies biudžeto būklės kriterijaus.

-12 -10

-8 -6 -4 -2 0

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.(*) 2011 m.(*) 55

6065

70

7580

85



6b diagrama. Vengrija. Valstybės biudžeto balansas ir skola


(% BVP)



Vengrijos forintas neįtrauktas į VKM II. 2008 m. vasario mėn. Vengrija ėmė taikyti lankstaus valiutos kurso režimą, atsisakiusi vienašališkos forinto sąsajos su euru (su +/- 15 % svyravimo intervalu). Pirmąjį 2008 m. pusmetį forinto vertė, kurią sustiprino centrinio banko tris kartus iš eilės padidintos pinigų politikos normos, smarkiai padidėjo. Tačiau per paskesnius tris mėnesius valiutos vertė smarkiai sumažėjo, nes Vengrijos ekonomika, kaip paaiškėjo, buvo ypač neatspari sąmyšio pasaulinėje finansų rinkoje poveikiui. Pasiekus susitarimą skirti Vengrijai suderintą tarptautinės finansinės pagalbos paketą ir sugriežtinus pinigų politiką, valiutos kursas laikinai stabilizavosi, bet 2009 m. pradžioje vėl pasireiškė vertės mažėjimą skatinantis spaudimas. Bendrai pagerėjus padėčiai pasaulinėse finansų rinkose, 2009 m. kovo mėn. pradžioje forintas ėmė atsitiesti ir jo vertė didėjo iki 2009 m. liepos mėn. Vėliau, laipsniškai švelninant pinigų politiką, valiutos kursas buvo palyginti stabilus. Per dvejų metų vertinimo laikotarpį forinto vertė euro atžvilgiu sumažėjo maždaug 4,6 %.

Vengrija neatitinka valiutos kurso kriterijaus.

Vidutinė ilgalaikė palūkanų norma Vengrijoje per vienerius metus iki 2010 m. kovo mėn. buvo 8,4 %, t. y. didesnė už 6,0 % pamatinę vertę. Vidutinės ilgalaikės palūkanų normos Vengrijoje buvo didesnės už pamatinę vertę nuo įstojimo į ES ir tai susiję su dideliais rizikos priedais, atsižvelgiant į suvokiamus silpnus makroekonomikos pagrindus. 2007 m. liepos mėn. žemiausią – mažiau nei 200 bazinių punktų – lygį pasiekęs skirtumas, palyginti su euro zonos ilgalaikėmis palyginamosiomis obligacijomis, 2009 m. kovo mėn. padidėjo iki daugiau kaip 700 bazinių punktų. Didėjimo tendencija iš pradžių buvo susijusi su mažesniu rizikos toleravimu pasaulyje besivystančių rinkų atžvilgiu, bet vėliau – ir vis labiau – ir su

LT 22 LT

konkrečiu rūpesčiu dėl Vengrijos finansų stabilumo. Pagerėjus padėčiai pasaulio finansų rinkoje ir priėmus papildomų fiskalinio konsolidavimo priemonių, skirtumas su euro zona laipsniškai mažėjo – iki maždaug 350 bazinių punktų 2010 m. kovo mėn.

Vengrija neatitinka ilgalaikių palūkanų normų konvergencijos kriterijaus.

Be to, išnagrinėti papildomi veiksniai, įskaitant mokėjimų balanso pokyčius, taip pat prekių ir finansų rinkų integraciją. 2008 m. buvusį maždaug 6 % BVP Vengrijos išorės balanso deficitą 2009 m. pakeitė 1,6 % BVP perteklius ir tai daugiausia lėmė didelis prekybos balanso pagerėjimas, kurį paskatino didelis vidaus paklausos sumažėjimas. Po įstojimo į ES išorės finansavimo struktūra gerokai pakito: 2007 m. grynųjų netiesioginių investicijų įplaukos tapo neigiamos, o 2008 m. taip pat gerokai sumažėjo išorės deficito finansavimas iš TUI įplaukų. Dėl to nuo 2007 m. pagrindiniu išorės finansavimo šaltiniu tapo kitos investicijos, visų pirma bankų skolinimasis užsienyje. Dėl didelio neatsparumo išorės finansavimo sąlygų pokyčiams 2008 m. rudenį atsirado su mokėjimų balansu susijusių sunkumų, nes sąmyšio pasaulio finansų rinkoje sąlygomis privataus užsienio kapitalo srautai į šalį gerokai sumažėjo. 2008 m. spalio mėn. pabaigoje Europos Sąjunga, Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas pasiekė susitarimą dėl 20 mlrd. EUR pagalbos Vengrijai paketo, iš kurio 6,5 mlrd. EUR būtų skirta pagal ES mokėjimų balanso priemonę. Didžioji dalis skirtų finansinių išteklių išmokėta 2008 m. pabaigoje ir per 2009 m., įgyvendinus politikos reikalavimus, susietus su tolesnių pagalbos dalių mokėjimu.

Vengrijos ekonomika yra labai integruota į ES. Ypač išplėtoti prekybos ir TUI ryšiai su kitomis valstybėmis narėmis, vidaus finansų sektoriaus integracija į platesnį ES finansų sektorių taip pat yra didelė, daugiausia dėl to, kad užsienio investuotojams nuosavybės teise priklauso daug finansų tarpininkų.

Atsižvelgdama į teisinio suderinamumo ir atitikties konvergencijos kriterijams įvertinimą ir į papildomus veiksnius, Komisija mano, kad Vengrija neatitinka euro įvedimo sąlygų.

8. LENKIJA

Lenkijos teisės aktai – visų pirma Lenkijos nacionalinio banko (toliau – LNB) įstatymas ir Lenkijos Konstitucija – nevisiškai atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 130 ir 131 straipsnius ir ECBS (ECB) statutą. Neatitikimai susiję su ECBS tikslais, centrinio banko integracija į ECBS euro įvedimo metu, centrinio banko nepriklausomumu, piniginio finansavimo draudimu ir pinigų politikos tikslais. Esama trūkumų, susijusių su nuoroda į ECBS tikslus, ECB ir ES vaidmeniu statistikos srityje, ECB vaidmeniu tarptautinio bendradarbiavimo srityje, ECB ir Tarybos vaidmeniu skiriant išorės auditorius, ECB vaidmeniu mokėjimo sistemų veikimo atžvilgiu, nenustatytu įpareigojimu laikytis Eurosistemos finansinių ataskaitų teikimo tvarkos, įsipareigojimu konsultuotis su ECB dėl tam tikrų veiksmų ir asmeniniu sprendimus priimančių LNB tarnybų nepriklausomumu.

Vidutinė dvylikos mėnesių infliacija Lenkijoje buvo didesnė už pamatinę vertę nuo 2008 m. spalio mėn. Vidutinis infliacijos lygis Lenkijoje per dvylika mėnesių iki

LT 23 LT

2010 m. kovo mėn. buvo 3,9 %, t. y. gerokai viršijo 1,0 % pamatinę vertę, ir manoma, kad ateinančiais mėnesiais jis pamatinę vertę tebeviršys.

2008–2009 m. metinė infliacija pagal SVKI buvo didelė – vidutiniškai maždaug 4 %. 2008 m. tai lėmė spartus pasaulinių maisto ir energijos kainų kilimas, taip pat spartus vidaus paklausos augimas ir gaminio vienetui tenkančių darbo sąnaudų didėjimas. 2009 m. neperdirbtų maisto produktų kainų šuolis, reguliuojamųjų kainų (visų pirma elektros energijos ir dujų) padidėjimas, didesni akcizai, taip pat didelio zloto vertės sumažėjimo antrąjį 2008 m. pusmetį ir 2009 m. pradžioje poveikis kompensavo infliacijos augimą stabdantį mažesnės paklausos poveikį. Vėliau prie nedidelio infliacijos pagal SVKI sumažėjimo prisidėjo infliaciją mažinantis nedidelės vidaus paklausos poveikis.

Numatoma, kad 2010 ir 2011 m. infliacija bus mažesnė – remiantis Komisijos tarnybų 2010 m. pavasario prognoze, vidutiniškai apie 2,5 %. Numatomas infliacijos smukimas susijęs su neigiamu gamybos apimties atotrūkiu po krizės, nedideliu gaminio vienetui tenkančių darbo sąnaudų augimu ir numatomu lėtesniu maisto ir energijos kainų kilimu. Manoma, kad per 2011 m., atsigaunant ekonominei veiklai, infliacija šiek tiek padidės. Palyginti nedidelis kainų Lenkijoje lygis (maždaug 66 % euro zonos vidurkio 2008 m.) rodo tolesnės kainų konvergencijos potencialą ilgalaikėje perspektyvoje.

Lenkija neatitinka kainų stabilumo kriterijaus.

0

1

2

3

4

5


Lenkija Pamatinė vertė

7a diagrama. Lenkija. Infliacijos kriterijus nuo 2004 m. (%, 12 mėnesių slankusis vidurkis)


Šiuo metu Lenkijai taikomas Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito (2009 m. liepos 6 d. Tarybos sprendimas)11. Taryba rekomendavo Lenkijai ištaisyti perviršinį deficitą iki 2012 m. 2008 m. Lenkijos valdžios sektoriaus deficitas pakilo iki 3,6 % BVP, o 2009 m. dar padidėjo iki 7,1 % BVP. Pagal Komisijos tarnybų 2010 m. pavasario prognozę, pagrįstą prielaida, kad politika nesikeis, deficito ir BVP santykis bus maždaug 7½ % ir 2010 m., ir 2011 m. Nepaisant didelio vidutinio realiojo BVP

11 2009/589/EB, OL L 202, 2009 8 4, p. 46.

LT 24 LT

augimo, bendroji valstybės skola 2009 m. padidėjo iki 51 % BVP ir numatoma, kad šis santykis dar didės – maždaug iki 59 % BVP 2011 m.

Lenkija neatitinka bendrojo šalies biudžeto būklės kriterijaus.

-8 -7 -6 -5 -4 -3 -2 -1 0

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.(*) 2011 m.(*) 3035404550556065



7b diagrama. . Lenkija. Valstybės biudžeto balansas ir skola


(% BVP)



Lenkijos zlotas neįtrauktas į VKM II. Lenkija taiko lankstaus valiutos kurso režimą. Nuo 2004 iki 2008 m. vidurio zloto vertė nuosekliai didėjo, tačiau laikotarpiu tarp 2008 m. liepos mėn. ir 2009 m. vasario mėn. zloto vertė euro atžvilgiu sumažėjo maždaug 30 %. Bendro investuotojų rizikos baimės padidėjimo per finansų krizę ir pablogėjusio požiūrio į besivystančias rinkas poveikį padidino valiutų keitimo pasirinkimo sandorių sutarčių vykdymas. Šiuo laikotarpiu taip pat smarkiai – iki daugiau kaip 300 bazinių punktų – padidėjo trijų mėnesių palūkanų normos skirtumas su euro zona. Nuo 2009 m. kovo mėn., pagerėjus nuotaikoms rinkoje ir TVF skyrus lanksčiąją kredito liniją, kuria Lenkijos valdžios institucijos nepasinaudojo, zloto vertė apskritai didėjo. Per dvejų metų vertinimo laikotarpį zloto vertė euro atžvilgiu sumažėjo maždaug 12 %.

Lenkija neatitinka valiutos kurso kriterijaus.

Vidutinė ilgalaikė palūkanų norma Lenkijoje per vienerius metus iki 2010 m. kovo mėn. buvo 6,1 %, t. y. didesnė už 6,0 % pamatinę vertę. Vidutinės ilgalaikės palūkanų normos Lenkijoje buvo mažesnės už pamatinę vertę nuo 2005 m. lapkričio mėn. iki 2009 m. gruodžio mėn., tačiau nuo to laiko ją dažniausiai šiek tiek viršijo. Buvęs palyginti nedidelis – mažesnis nei 100 bazinių punktų – pajamingumo skirtumas su euro zona 2007 ir 2008 m. laipsniškai didėjo; iš pradžių tai lėmė tolesnio pinigų politikos griežtinimo lūkesčiai, o nuo antrojo 2008 m. pusmečio – didelio masto besivystančių rinkų turto išpardavimas. 2009 m. ilgalaikio pajamingumo skirtumas su euro zona tebebuvo gana stabilus – vidutiniškai maždaug 230 bazinių punktų, o 2010 m. kovo mėn. – maždaug 200 bazinių punktų.

Lenkija neatitinka ilgalaikių palūkanų normų konvergencijos kriterijaus.

Be to, išnagrinėti papildomi veiksniai, įskaitant mokėjimų balanso pokyčius, taip pat prekių ir finansų rinkos integraciją. Lenkijos išorės sąskaitoje, kurios deficitas 2008 metais buvo maždaug 4 % BVP, 2009 m., staiga sumažėjus užsienio prekybos balanso deficitui (tai lėmė vidaus paklausos smukimas ir kainų paskatintas importo

LT 25 LT

struktūros pokytis šalyje pagamintų prekių naudai) iš esmės pasiekta pusiausvyra. Išorės finansavimas tebebuvo gana atsparus, o išorės deficitas finansuotas grynųjų TUI įplaukomis ir – vis didesniu mastu – bankų ir įmonių grupių vidaus paskolomis. Lenkijos ekonomika tampa vis labiau integruota į ES. Ypač plėtojami prekybos ir TUI ryšiai su kitomis valstybėmis narėmis, taip pat padaryta didelė pažanga vidaus finansų sektoriui integruojantis į platesnį ES sektorių, daugiausia dėl to, kad užsienio investuotojams nuosavybės teise priklauso daug finansų tarpininkų.

Atsižvelgdama į teisinio suderinamumo ir atitikties konvergencijos kriterijams įvertinimą ir į papildomus veiksnius, Komisija mano, kad Lenkija neatitinka euro įvedimo sąlygų.

9. RUMUNIJA

Rumunijos teisės aktai – visų pirma Rumunijos nacionalinio banko įstatymas – nevisiškai atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 130 ir 131 straipsnius ir ECBS (ECB) statutą. Neatitikimai susiję su centrinio banko integracija į ECBS euro įvedimo metu, Rumunijos nacionalinio banko (rum. Banca Naţională a României, toliau – RNB) nepriklausomumu ir piniginio finansavimo draudimu. Esama trūkumų, susijusių su nuoroda į ECBS tikslus, instituciniu ir asmeniniu nepriklausomumu, ECB teise, kad su juo būtų konsultuojamasi jo kompetencijai priskirtais klausimais, nenustatytu įpareigojimu laikytis Eurosistemos nacionalinio centrinio banko veiklos finansinių ataskaitų teikimo tvarkos, sklandaus mokėjimo sistemų veikimo skatinimu, ECB ir ES vaidmeniu statistikos srityje ir jų vaidmeniu skiriant išorės auditorių.

Vidutinė dvylikos mėnesių infliacija Rumunijoje buvo didesnė už pamatinę vertę nuo įstojimo į ES 2007 m. Vidutinis infliacijos lygis Rumunijoje per dvylika mėnesių iki 2010 m. kovo mėn. buvo 5,0 %, t. y. gerokai didesnis už 1,0 % pamatinę vertę, ir manoma, kad ateinančiais mėnesiais jis tebebus gerokai didesnis už pamatinę vertę.

Infliacija Rumunijoje pastaraisiais metais buvo didelė. Antrąjį 2007 m. pusmetį, kylant maisto ir degalų kainoms ir sparčiai augant gaminio vienetui tenkančioms darbo sąnaudoms, metinė infliacija staiga padidėjo. 2008 m. liepos mėn. infliacija pakilo aukščiausiai per trejus metus – iki 9,1 %. 2009 m., nepaisant staigaus ekonomikos nuosmukio, infliacija pagal SVKI tebebuvo didelė, vidutiniškai 5,6 %. Tai, inter alia, lėmė didelis akcizų padidėjimas ir nuolat didelė infliacija paslaugų sektoriuje.

Manoma, kad 2010 ir 2011 m. infliacija sumažės, nes ekonominė veikla bus silpna, o su akcizų padidinimu susijęs poveikis kainoms mažės. Komisijos tarnybų 2010 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2010 m. metinė infliacija pagal SVKI vidutiniškai bus 4,3 %, o 2011 m. – 3,0 %. Palyginti nedidelis kainų Rumunijoje lygis (maždaug 58 % euro zonos vidurkio 2008 m.) rodo didelį tolesnės kainų konvergencijos potencialą ilgalaikėje perspektyvoje.

Rumunija neatitinka kainų stabilumo kriterijaus.

LT 26 LT

0 2 4 6 8

10 12 14 16


Rumunija Pamatinė vertė

8a diagrama. . Rumunija. Infliacijos kriterijus nuo 2004 m. (%, 12 mėnesių slankusis vidurkis)


Šiuo metu Rumunijai taikomas Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito (2009 m. liepos 7 d. Tarybos sprendimas)12. 2010 m. vasario mėn. Taryba rekomendavo Rumunijai ištaisyti perviršinį deficitą iki 2012 m. 2008 m. valdžios sektoriaus deficitas Rumunijoje viršijo 3 % ribą, pakildamas iki 5,4 % BVP, o 2009 m. dar padidėjo iki 8,3 % BVP. Pagal Komisijos tarnybų 2010 m. pavasario prognozę, pagrįstą prielaida, kad politika nesikeis, deficito ir BVP santykis 2010 m. bus 8,0 % ir 2011 m. sumažės iki 7,4 %, o valdžios sektoriaus skola turėtų padidėti nuo 30,5 % BVP 2010 m. iki 35,8 % 2011 m.

Rumunija neatitinka bendrojo šalies biudžeto būklės kriterijaus.

-9 -8 -7 -6 -5 -4 -3 -2 -1 0

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.(*) 2011 m.(*) 0

10

20

30

40



8b diagrama.. Rumunija. Valstybės biudžeto balansas ir skola


(% BVP)



Rumunijos lėja neįtraukta į VKM II. Rumunija taiko lankstaus valiutos kurso režimą. Nuo 2004 m. pabaigos iki 2007 m. vidurio vyravo lėjos vertės augimo tendencija, o antrąjį 2007 m. pusmetį prasidėjus neramumams pasaulio finansų rinkose lėjos keitimo kursas gerokai sumažėjo. Didelis vertės mažėjimą skatinantis spaudimas vėl

12 2009/589/EB, OL L 202, 2009 8 4, p. 46.

LT 27 LT

pasireiškė 2008 m. rudenį, kai intensyvėjo pasaulinė finansų krizė, o viduje buvo didelis makroekonomikos disbalansas. Trumpalaikių palūkanų normų skirtumas su euro zona pradėjo didėti 2008 m. pabaigoje, nes dėl atsiradusio likvidumo trūkumo Rumunijos trumpalaikės palūkanų normos padidėjo, atspindėdamos padidėjusią finansų įstaigų rizikos baimę. 2009 m. pradžioje pasiekus susitarimą skirti Rumunijai suderintą tarptautinės finansinės pagalbos paketą, spaudimas finansų rinkai šiek tiek sumažėjo ir per 2009 m. bei 2010 m. pradžioje Rumunijos lėjos kursas iš esmės stabilizavosi. 2009 m. ir 2010 m. pradžioje trumpalaikių palūkanų normų skirtumas su euro zona sumažėjo ir tai daugiausia lėmė pinigų rinkos sąlygų pagerėjimas, pagrindinių RNB pinigų politikos normų mažėjimas ir teigiamas poveikis pasitikėjimui, susijęs su tarptautinės finansinės pagalbos išmokomis. Per dvejus metus iki šio įvertinimo lėjos vertė euro atžvilgiu sumažėjo 12,9 %.

Rumunija neatitinka valiutos kurso kriterijaus.

Vidutinės ilgalaikės palūkanų normos Rumunijoje buvo didesnės už pamatinę vertę nuo įstojimo į ES. Vidutinė ilgalaikė palūkanų norma Rumunijoje per vienerius metus iki 2010 m. kovo mėn. buvo 9,4 %, t. y. didesnė už 6,0 % pamatinę vertę. Antrąjį 2007 m. pusmetį ir 2008 m. dėl pasaulinės finansų krizės ir vidaus disbalanso skirtumas su euro zona padidėjo. 2009 m. dėl padidėjusio nepastovumo ilgalaikės palūkanų normos Rumunijoje tebebuvo didelės, o 2010 m. pradžioje, atsiradus tam tikriems vidaus rinkos sąlygų gerėjimo ženklams, šiek tiek sumažėjo. 2010 m. kovo mėn. skirtumas su euro zona buvo maždaug 350 bazinių punktų.

Rumunija neatitinka ilgalaikių palūkanų normų konvergencijos kriterijaus.

Be to, išnagrinėti papildomi veiksniai, įskaitant mokėjimų balanso pokyčius, taip pat prekių ir finansų rinkų integraciją. Rumunijos išorės deficitas pasiekė aukščiausią tašką 2007–2008 m., kai vidutiniškai buvo maždaug 12 % BVP. Tai daugiausia lėmė prekybos balanso blogėjimas, nes spartus vidaus paklausos augimas skatino importo augimą. 2009 m., smarkiai sumažėjus užsienio prekybos balanso deficitui (tai paskatino staigus vidaus paklausos sumažėjimas, taip pat vidaus ir užsienio prekių santykinių kainų pokyčiai) Rumunijos išorės deficitas staiga sumažėjo iki 4,0 % BVP. Didelis išorės deficitas kėlė rūpesčių dėl išorės skolos tvarumo, nes, didėjant pasaulinei sumaiščiai, išorės finansavimo sąlygos griežtėjo. Vyriausybei taip pat patiriant vis daugiau sunkumų siekiant patenkinti didėjančius refinansavimo poreikius rinkoje, 2009 m. pradžioje ES, TVF, Pasaulio bankas, EIB ir ERPB pasiekė susitarimą iki 2012 m. skirti Rumunijai suderintą tarptautinės finansinės pagalbos iki 20 mlrd. EUR paketą, iš kurio iki 5 mlrd. EUR būtų skirta pagal ES mokėjimų balanso priemonę. Skyrus tarptautinę finansinę pagalbą, 2009 m. pabaigoje ir 2010 m. pradžioje su išorės finansavimu susijusi įtampa šiek tiek nuslūgo, o kartu sparčiai gerėjo išorės balansas ir šiek tiek stabilizavosi vidaus finansų rinkos. Iki 2010 m. kovo mėn., įgyvendinus politikos reikalavimus, susietus su tolesnių pagalbos dalių mokėjimu, išmokėta daugiau nei pusė skirtų finansinių išteklių.

Rumunijos ekonomika tampa vis labiau integruota į ES. Ypač plėtojami prekybos ir TUI ryšiai su kitomis valstybėmis narėmis, taip pat padaryta didelė pažanga vidaus finansų sektoriui integruojantis į platesnį ES sektorių, daugiausia dėl to, kad užsienio investuotojams nuosavybės teise priklauso daug finansų tarpininkų.

LT 28 LT

Atsižvelgdama į teisinio suderinamumo ir atitikties konvergencijos kriterijams įvertinimą ir į papildomus veiksnius, Komisija mano, kad Rumunija neatitinka euro įvedimo sąlygų.

10. ŠVEDIJA

Švedijos teisės aktai – visų pirma Švedijos centrinio banko (šved. Sveriges Riksbank) įstatymas, Vyriausybės dokumentas (Švedijos Konstitucijos dalis) ir Valiutos kurso politikos įstatymas – nevisiškai atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 130 ir 131 straipsnius ir ECBS (ECB) statutą. Neatitikimai susiję su piniginio finansavimo draudimu, centrinio banko nepriklausomumu ir jo integracija į ECBS euro įvedimo metu. Esama keleto trūkumų, susijusių su centrinio banko tikslais, sklandaus mokėjimo sistemų veikimo skatinimu, piniginio finansavimo draudimu, ECB vaidmeniu mokėjimo sistemų veikimo ir tarptautinio bendradarbiavimo srityse, ECB ir ES vaidmeniu statistikos srityje, taip pat ECB ir Tarybos vaidmeniu skiriant išorės auditorius.

2009 m. liepos mėn. vidutinė dvylikos mėnesių infliacija Švedijoje pirmą kartą nuo 1996 m. gruodžio mėn. viršijo pamatinę vertę. Vidutinis infliacijos lygis Švedijoje per dvylika mėnesių iki 2010 m. kovo mėn. buvo 2,1 %, t. y. didesnis už 1,0 % pamatinę vertę, bet manoma, kad ateinančiais mėnesiais jis vėl nukris žemiau pamatinės vertės.

2008 m. metinė infliacija pagal SVKI buvo gana didelė, vidutiniškai maždaug 3,3 %. Tai lėmė spartus pasaulinių maisto ir energijos kainų augimas, taip pat gaminio vienetui tenkančių darbo sąnaudų didėjimas ir kronos vertės sumažėjimo poveikis. 2008 m. pabaigoje dėl staigaus ekonominės veiklos nuosmukio ir lėtesnio maisto ir energijos kainų augimo infliacija ėmė sparčiai mažėti. 2009 m. infliacija vidutiniškai buvo 1,9 %.

Pagal Komisijos tarnybų 2010 m. pavasario prognozę numatoma, kad 2010 ir 2011 m. infliacija tebebus nedidelė – vidutiniškai maždaug 1,7 %, nes esant dideliems nepanaudotiems pajėgumams kainų ir gaminio vienetui tenkančių darbo sąnaudų augimas turėtų būti suvaržytas.

Švedija neatitinka kainų stabilumo kriterijaus.

LT 29 LT

0

1

2

3

4

5


Švedija Pamatinė vertė

9a diagrama.. Švedija. Infliacijos kriterijus nuo 2004 m. (%, 12 mėnesių slankusis vidurkis)


Švedijai netaikomas Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito. 2002–2007 m. laikotarpiu valdžios sektoriaus balansas gerėjo ir 2007 m. jo perteklius pasiekė aukščiausią 3,8 % BVP tašką. Kilus krizei, biudžeto būklė pablogėjo: 2008 m. perteklius sumažėjo iki 2,5 %, o 2009 m. jį pakeitė 0,8 % BVP deficitas. Pagal Komisijos tarnybų 2010 m. pavasario prognozę ir remiantis prielaida, kad politika nesikeis, 2010 m. deficito ir BVP santykis bus maždaug 2,1 %, o 2011 m. – 1,6 %. 2009 m. bendrosios valstybės skolos santykis padidėjo iki 42,8 % BVP ir numatoma, kad jis dar didės – iki maždaug 46 % BVP 2010 ir 2011 m.

Švedija atitinka bendrojo šalies biudžeto būklės kriterijų.

-3 -2 -1 0 1 2 3 4

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.(*) 2011 m.(*) 2530354045505560



9b diagrama. . Švedija. Valstybės biudžeto balansas ir skola


(% BVP)



Švedijos krona neįtraukta į VKM II. Švedija nuo XX a. 10-ojo dešimtmečio pradžios taiko lankstaus valiutos kurso režimą ir infliacijos valdymo režimą. 2008 m. rugsėjo mėn. padidėjus finansų krizei, kronos vertė smarkiai sumažėjo, nes investuotojai ėmė labiau vengti rizikos. Nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. iki 2009 m. kovo mėn. pradžios kronos vertė euro atžvilgiu sumažėjo beveik 20 % ir prie to iš dalies taip pat prisidėjo neigiamas trumpalaikių palūkanų normų skirtumas su euro zona. Tačiau nuo to laiko, stabilizuojantis finansų rinkoms ir gerėjant pasaulio ekonomikos perspektyvoms,

LT 30 LT

krona atgavo didelę dalį prarastos vertės. Per dvejų metų vertinimo laikotarpį kronos vertė euro atžvilgiu sumažėjo 3 %.

Švedija neatitinka valiutos kurso kriterijaus.

Vidutinė ilgalaikė palūkanų norma Švedijoje per vienerius metus iki 2010 m. kovo mėn. buvo 3,3 %, t. y. mažesnė už 6,0 % pamatinę vertę. Vidutinės ilgalaikės palūkanų normos buvo mažesnės už pamatinę vertę nuo įstojimo į ES 1995 m. 2008 m. pajamingumo skirtumas, palyginti su euro zonos ilgalaikėmis palyginamosiomis obligacijomis, tapo neigiamas ir maždaug 2008 m. pabaigoje ar 2009 m. pradžioje pasiekė minus 100 bazinių punktų žemumą. Vėliau neigiamas pajamingumo skirtumas sumažėjo, bet vis dar yra lygus maždaug minus 45 baziniams punktams.

Švedija atitinka ilgalaikių palūkanų normų konvergencijos kriterijų.

Be to, išnagrinėti papildomi veiksniai, įskaitant mokėjimų balanso pokyčius, taip pat prekių ir finansų rinkų integraciją. Švedijos išorės sąskaita dėl didelio grynojo prekių, o pastaruoju metu ir paslaugų eksporto buvo perteklinė nuo XX a. 10-ojo dešimtmečio vidurio. Išorės sąskaitos perteklius padidėjo nuo maždaug 4 % BVP pirmaisiais XXI a. metais iki maždaug 7–8 % nuo 2003 m. Švedijos ekonomika yra atvira ir labai integruota į ES; prekybos prekėmis su ES dalis gerokai viršija ES vidurkį, o ES vidaus TUI dalis didėja. Švedijos finansų sektorius labai integruotas į platesnį ES sektorių, ypač stiprūs jo ryšiai su kitomis Šiaurės šalimis ir Baltijos valstybėmis. Švedijos finansų sektorius yra gerai išplėtotas – ir pagal dydį, ir pagal išsivystymą, ir atitinka aukštesnį šalies ekonominės plėtros etapą.

Atsižvelgdama į teisinio suderinamumo ir atitikties konvergencijos kriterijams įvertinimą, Komisija mano, kad Švedija neatitinka euro įvedimo sąlygų.

lt - european parliament...darbo sąnaudų augimas. 2010 m. pradžioje, padidėjus akcizams ir...

Documents