lŠmpsf naujienlaiŠkis

ŠVIETIMO PROFSĄJUNGOMS PAVYKO PADARYTI TAI, KAS

IKI ŠIOL BUVO NEĮMANOMA

Aiškūs tikslai ir kryptinga bei vieninga Lietuvos švietimo profesinės

sąjungos (LŠPS) ir Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos (LŠĮPS)

strategija per metus leido pasiekti didelę socialinio dialogo pažangą – pirmą

kartą Lietuvoje švietimo sistemos finansavimo, pedagogų darbo

užmokesčio, jų socialinių garantijų gerinimas ir kiti teigiami pokyčiai,

kurie leis užtikrinti geresnę ugdymo kokybę ir pakelti mokytojo profesijos

prestižą, vyks pagal profesinių sąjungų ir Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) beveik pusmetį rengtą

priemonių planą, o visi susitarimai netrukus bus įtvirtinti nacionalinėje švietimo šakos kolektyvinėje sutartyje.

2014 m. vasario 19 d., LŠPS ir LŠĮPS pasirašė susitarimą su ŠMM, kuriame susitarė bendradarbiauti dėl

klausimų, darančių įtaką ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo, neformaliojo, specialiojo ir suaugusiųjų

ugdymo įstaigose dirbančių darbuotojų ir kitų pedagoginių darbuotojų darbo sąlygoms.

Siekiant sutelkti visą švietimo bendruomenę, 2014 m. balandžio16 d. buvo organizuotas nacionalinis

pedagogų forumas „Lietuvos švietimas ES kontekste: kaip užtikrinti racionalų finansavimą ir saugią

mokyklą“ ir priimtas memorandumas „Dėl optimalaus Lietuvos švietimo finansavimo ir dėl saugios aplinkos

švietimo įstaigoje“, kuriame buvo išdėstyti pagrindiniai reikalavimai.

Netrukus, 2014 m. gegužės 8 d., Seime buvo pasirašytas memorandumas „Dėl optimalaus Lietuvos

švietimo finansavimo ir dėl saugios aplinkos švietimo įstaigoje“, kuriam pritarė keturios politinės partijos.

Gegužės 21 d. švietimo profesinių sąjungų ir ministerijos atstovų susitikime ministerija iš esmės pritarė

memorandumo reikalavimams.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacija „NAUJIENLAIŠKIS“ (2015 m. balandžio mėn.)

2

Siekdamos įtikinti Vyriausybę švietimo sistemos reformų būtinumu, 2014 m. birželio 18 d. švietimo

profsąjungos surengė mitingą prie Vyriausybės. Tarpininkaujant Pasaulinei švietimo profesinei sąjungai (EI) ir

Europos švietimo profesinių sąjungų komitetui (ETUCE), tą pačią dieną susitikime su Ministru Pirmininku

Algirdu Butkevičiumi buvo pasiektas susitarimas sudaryti tarpinstitucinę derybinę darbo grupę pasiūlymams

dėl mokinių ugdymo kokybės, veiksmingumo, pedagogų socialinių sąlygų gerinimo ir bendrojo ugdymo

mokyklų tinklo pertvarkymo parengti. 2014 m. rugpjūčio 27 d. Ministras Pirmininkas pasirašė potvarkį dėl

darbo grupės sudarymo. Darbo grupės vadovu buvo paskirtas ŠMM ministras Dainius Pavalkis, į darbo grupės

narių sąrašą buvo įtraukti Vyriausybės kanceliarijos, Socialinės apsaugos ir darbo, Finansų, ŠMM atstovai bei

socialinių partnerių – profesinių sąjungų – vadovai.

2015 m. vasario 26 d. Vyriausybėje derybinės darbo grupės nariai pristatė savo suderintus pasiūlymus

Ministrui Pirmininkui A. Butkevičiui:

• Nuo š. m. sausio 1 d. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų pedagogams palaipsniui

proporcingai kelti darbo užmokestį, kol jis pasieks bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų darbo užmokesčio

lygį.

• Nuo š. m. rugsėjo 1 d. panaikinti prievolę mokyklų vadovams turėti 5 kontaktines valandas, jas

atiduodant mokytojams.

• Nuo š. m. rugsėjo 1 d. minimali pedagogų tarnybinių atlyginimų koeficientų ribą pakelti iki vidurkio.

• Nuo 2016 m. taip pat turi didėti mokytojų atlyginimai. Tolimesnis atlyginimų kėlimo klausimas bus

siejamas su etatinio darbo apmokėjimo įvedimu.

• Nuo 2016 m. sausio 1 d. mokinio krepšelį pakeis klasės krepšelis.

• Nuo š. m. liepos 1 d. įteisinti tvarką, kuri leistų iš ŠMM biudžeto švietimo įstaigoms pridėti lėšų

išeitinėms kompensacijoms mokėti pensinio amžiaus sulaukusiems mokytojams, šalių sutarimu nutraukusiems

darbo sutartį.

• Nuo š. m. liepos 1 d. sudaryti galimybę mokėti kompensacines išmokas ikipensinio amžiaus

mokytojams, savo noru nutraukusiems darbo sutartį. Išmokos būtų mokamos kol asmuo sulauks pensinio

amžiaus.

Ministras Pirmininkas pritarė beveik visiems darbo grupės pasiūlymams, kai kuriems iš dalies, todėl

socialiniai partneriai – profesinės sąjungos ir ŠMM – dėl šių priemonių įgyvendinimo dar turės atlikti nemažai

parengiamųjų darbų.

Premjeras pareiškė, kad Vyriausybės nutarimu, ne vėliau kaip š. m. balandžio 8 d., įgalios švietimo ir

mokslo ministrą pradėti derybas dėl švietimo šakos kolektyvinės sutarties, kurioje bus įteisinti šie ir kiti

susitarimai.

Šiuo metu prie LŠPS ir LŠĮPS sukurtos jungtinės atstovybės deryboms dėl kolektyvinės sutarties,

prisijungė Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga (LMPS) ir Krikščioniškoji švietimo darbuotojų profesinė

sąjunga (KŠDPS). Prie šios atstovybės prisijungti yra oficialiai pakviestos ir Lietuvos švietimo darbuotojų

profesinė sąjunga (LŠDPS) bei Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“.

Švietimo profesinės sąjungos įsipareigoja nuolat informuoti švietimo bendruomenę apie derybų dėl

švietimo šakos kolektyvinės sutarties eigą ir rezultatus.

Profesinių sąjungų stiprybė – vieningumas. Kviečiame visus pilietiškus švietimo darbuotojus jungtis prie

profsąjunginio judėjimo ir tapti mūsų organizacijų nariais.

IKIMOKYKLINIO UGDYMO DARBUOTOJŲ PROBLEMAS PRADĖJO NAGRINĖTI ŠMM IR

PROFSĄJUNGŲ DARBO GRUPĖ

Kovo 30 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje įvyko pirmas darbo grupės, sudarytos

kovo 13 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu, posėdis dėl ikimokyklinio ir

priešmokyklinio ugdymo finansavimo, ugdymo kokybės ir darbuotojų darbo sąlygų

gerinimo.

Grupės nariai: darbo grupės vadovė, Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM)

viceministrė Genoveita Krasauskienė, ŠMM Švietimo kokybės ir regioninės politikos

departamento direktorius Aidas Aldakauskas, ŠMM Ekonomikos departamento

direktorė Eglė Radėnienė, ŠMM ministro patarėja Irena Ramelytė, ŠMM Bendrojo

ugdymo ir profesinio mokymo departamento vyr. specialistė Laima Jankauskienė,

Lietuvos švietimo įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos (LŠĮPS) Ikimokyklinio

ugdymo centro (IUC) tarybos narė Aušra Kuzminskienė susitikimo metu aptarė, kaip darbo grupė spręs


3

klausimus dėl ikimokyklinio ugdymo įstaigų finansavimo, ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų tarnybinio

atlyginimo koeficientų, naujų etatų (ikimokyklinio ugdymo auklėtojų, priešmokyklinio ugdymo pedagogų,

pedagogų padėjėjų, logopedų, psichologų ir kt.) etatų steigimo galimybių, nekontaktinių valandų padidinimo ir

ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtojų padėjėjų darbo.

Darbo grupė nutarė parengti konkrečius pasiūlymus kiekvienu klausimu iki balandžio 15 d., o kitame

pasitarime diskutuoti detaliau bei pradėti rengti pasiūlymų projektus. Nuo profesinių sąjungų darbo grupės

veikloje taip pat dalyvauja LŠĮPS IUC pirmininkė Vitolda Garalienė ir LŠPS Šiaulių švietimo profesinių

sąjungų susivienijimo pirmininkė Rasa Jasmontienė.

Darbo grupė dirbs iki 2015 m. rugsėjo 1 d. ir visais minėtais klausimais teiks konkrečius pasiūlymus

Švietimo ir mokslo ministrui.

SEIMAS PRITARĖ LŠPS IR LŠĮPS SIŪLYMUI KEISTI ŠVIETIMO FINANSAVIMO MODELĮ

Kovo 19 d. Seimas absoliučia balsų dauguma pritarė siūlomam

nutarimui dėl bendrojo ugdymo mokyklų finansavimo modelio tobulinimo.

Keisti finansavimo modelį buvo vienas iš LŠPS ir LŠĮPS reikalavimų, iškeltų

nacionalinio pedagogų forumo „Lietuvos švietimas Europos Sąjungos

kontekste: kaip užtikrinti racionalų finansavimą ir saugią mokyklą“, vykusio

2014 m. balandžio 16 d. Seime, memorandume.

Šiuo nutarimu siūloma Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki šių metų

gegužės 1 dienos sudaryti darbo grupę iš specialistų, valstybės pareigūnų ir

socialinių partnerių naujam bendrojo ugdymo mokyklų finansavimo modeliui,

kuris būtų grindžiamas klasės (grupės) krepšelio principu, parengti. Taip pat

nutarime siūloma naująjį bendrojo ugdymo mokyklų finansavimo modelį, kuris grindžiamas klasės (grupės)

krepšelio principu, išbandyti nuo šių metų rugsėjo 1 d. ne mažiau kaip penkiose savivaldybėse, parinktose

savanoriškai ir atsižvelgiant į jų grupes pagal gyventojų skaičių ir vyraujantį gyvenamosios vietovės tipą.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė džiaugėsi, kad Seime yra

daug žmonių, kuriems yra svarbus švietimas ir jo finansavimas. Jos teigimu, keičiant metodiką, ministerija bus

priversta peržiūrėti klasių komplektacijos klausimą, o mokyklose dėmesys būtų labiau kreipiamas į kokybę, o

ne į konkuravimą ir kiekvieno mokinio mokyklose atiminėjimą vienai iš kitos, verbavimą, susipriešinimą ir t.t.

MOKYTOJŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS OPTIMIZUOJANT PEDAGOGINIŲ DARBUOTOJŲ

SKAIČIŲ

Kovo 24 d. vyko antrasis ŠMM sudarytos darbo grupės, rengiančios

pasiūlymus dėl valstybės biudžeto lėšų, skirtų pedagoginių darbuotojų

skaičiaus optimizavimui, paskirstymo 2015 metais, posėdis.

Dėl kasmetinio moksleivių skaičiaus mažėjimo išsibalansavo

mokytojų ir mokinių santykis Lietuvos mokyklose. Todėl dauguma

pedagogų ir pagalbos mokiniui specialistų priversti dirbti nepilnu darbo

krūviu ir už tai gauti itin mažus atlyginimus. Be to, sparčiai senėja

pedagogų personalas, o jo atsinaujinimas lėtėja. Viena iš kliūčių normaliai

pedagogų kaitai užtikrinti – lėšų trūkumas išeitinėms išmokoms.

2015 m. valstybės biudžete pedagoginių darbuotojų skaičiaus

optimizavimui numatyta 1 738 000 Eur (6 mln. Lt).

Darbo grupės nariai beveik vienbalsiai sutarė, kad šios lėšos turi būti panaudotos mokytojų, jau įgijusių

teisę į pilną senatvės pensiją, išeitinių išmokų kompensavimui. Apmaudu, bet, vadovaujantis dabar veikiančiu

LR Darbo kodeksu, darbuotojui, išeinančiam į užtarnautą poilsį, išeitinė išmoka priklauso tik už 2 mėnesius.

Todėl sutarta, kad tiksliniai pinigai (1,738 mln. Eur) būtų panaudoti siekiant padengti likusią pagal stažą

priklausančią išeitinės išmokos dalį.

Mokytojams, panorusiems 2015 metais pasinaudoti šia pinigine kompensacija, ji būtų išmokama iš karto,

o ne dalimis, kaip numato DK 140 str.

ŠMM Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas pateikė 2015

m. sausio 1 d. duomenis apie bendrojo ugdymo mokyklose dirbančius pensinio amžiaus pedagogus.


4

ŠMM Ekonomikos departamento direktorė Eglė Radėnienė pateikė lėšų, skirtų pedagogų skaičiaus

optimizavimui, paskirstymo tvarkos aprašo projektą, sukėlusį nemažai diskusijų. Nutarta aprašo projektą

koreguoti atsižvelgiant į darbo grupės narių pateiktus siūlymus bei pastabas.

LŠĮPS pirmininkas Eugenijus Jesinas priminė, jog lygiagrečiai su šios pedagogų grupės socialinių

garantijų užtikrinimu, skiriant tam tikslines lėšas, būtina ieškoti būdų sudaryti galimybę mokytojams, turintiems

30 m. pedagoginio stažo ir iki pilnos senatvės pensijos likus 5 metams, savo noru anksčiau nutraukti

pedagoginę veiklą.

2014 m. rudenį Ministro Pirmininko potvarkiu sudaryta darbo grupė Vyriausybei pateikė siūlymą šiems

pedagogams 5 metus, iki senatvės pensijos, kas mėnesį mokėti kompensacinę išmoką 226 Eur (780 Lt).

Nors ŠMM teisininkė Jurgita Šerpetauskienė pabrėžė, kad sprendžiant šią problemą reikia keisti teisinė

bazę, tačiau darbo grupės nariai nutarė, kad šio pasiūlymo įgyvendinimo galimybės bus svarstomos toliau.

SIŪLOMA TREJIEMS METAMS ATIDĖTI GALUTINĘ MOKYKLŲ PERTVARKĄ

Grupė Seimo narių pasirašė Švietimo įstatymo pataisą, kuria

siūlo galutinės mokyklų pertvarkos datą pratęsti iki 2018 metų

rugsėjo 1 d. Pagal Švietimo įstatymą, nuo šių metų rugsėjo šalyje

turėtų likti tik pradinės mokyklos, progimnazijos, pagrindinės

mokyklos ir gimnazijos, o vidurinių mokyklų nebeliktų, tačiau

pataisos teikėjai pataisos aiškinamajame rašte teigia, kad „2015-09-

01 įsigaliosianti įstatymo redakcija, panaikinanti vidurinės mokyklos,

kaip bendrojo ugdymo mokyklos tipą, atims galimybę daugeliui

perspektyvių, augančių Lietuvos švietimo įstaigų akredituoti

vidurinio ugdymo programas“.

Visgi švietimo reforma numato kai kurias išimtis, leidžiančias išlaikyti ir ugdymą nuo 1 iki 12 klasės. Tai

būtų vadinamoji ilgoji gimnazija: vienintelė teritorijoje vidurinio ugdymo programą vykdanti mokykla,

valstybės sienos apsaugos zonoje esanti bendrojo ugdymo mokykla bei mokykla, kurioje ugdomi specialiųjų

poreikių vaikai.

Taip pat ilgąją gimnaziją gali turėti mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai

reikalingas ugdymo nuoseklumas, pavyzdžiui, meno, klasikinių kalbų ar kitokios pakraipos mokykla. Ugdymą

nuo pirmos iki paskutinės klasės galės vykdyti ir religinės konfesijos mokykla.

ŠVIETIMAS IR ŽINIOS NEPAISO SIENŲ – JAS STATO BIUROKRATAI

Lietuvoje švietimo politikai siūlo prailginti mokslo metus, nors tiek

mokytojai, tiek mokiniai ir jų tėvai teigia, kad būtent prieš atostogas jie jaučiasi

labiausiai pavargę ir išsekę fiziškai bei emociškai. Tad, kodėl gi, nepabandžius

nuotolinio mokymo šiam laikotarpiui? Jei jau lygiuotis į vakarus, tai lygiuotis

visose srityse.

Nuotoliniam mokymuisi skirta mokymosi medžiaga parengiama taip, kad būtų galima mokytis be šalia

esančio mokytojo, bet kuriuo metu, bet kurioje vietoje, nors ir gamtoje, ir pačiam įsivertinti mokymosi

rezultatus. Tai naudingas ir kartu įdomus procesas, daug smagesnis už sėdėjimą tvankioje klasėje, be oro

kondicionierių, kuriais aprūpinti valdininkai.

Tokių minčių kilo diskutuojant apie menką informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) naudojimą

mokyklose kovo 9 d., Europos Komisijoje (EK) vykusiame švietimo sektoriaus socialinio dialogo komiteto

narių posėdyje.

Svarbiausias dienotvarkės klausimas buvo EK įgyvendinamos iniciatyvos „Atviresnis švietimas“ (angl.

Opening Up Education), kuria siekiama paskatinti skaitmeninio turinio panaudojimą ir įgūdžių, susijusių su

IKT, taikymą švietimo institucijose, aptarimas ir Atvirų mokymo šaltinių (AMŠ) perspektyvų vertinimas (AMŠ

– tai mokymosi ir mokymo medžiaga, visiems laisvai siūloma internete pagal licencijas, leidžiančias joje

pateiktus dalykus naudoti, keisti ir platinti).

Posėdyje ne kartą buvo akcentuota, kad valstybės narės turi suvokti neišvengiamą būtinybę kuo sparčiau

ir kuo geriau visus besimokančius asmenis aprūpinti techninėmis priemonėmis ir užtikrinti prieigą prie

plačiajuosčio interneto.

Tuo pačiu EK ir socialiniai partneriai primygtinai ragina valstybes nares padėti mokytojams tobulėti

profesinėje srityje, siūlant šiuolaikinę pirminio jų rengimo programą ir organizuojant profesinės kvalifikacijos


5

tobulinimo kursus, kurių paskirtis – suteikti jiems reikiamą kompetenciją, kad jie galėtų kuo plačiau naudotis

skaitmeniniais mokymo metodais. Nepakankama mokytojų patirtis dirbant su IKT priveda prie kurioziškų

situacijų, kai vaikams išdalinti kompiuteriai yra naudojami ne pagal paskirtį – beprasmiams žaidimams arba net

blogiau – parduodami juodojoje rinkoje (Portugalijos pavyzdys).

Europos Parlamentas savo rezoliucijose taip pat ne kartą atkreipė dėmesį į mokytojų svarbą šiame

procese, akcentuodamas, kad visais švietimo lygmenimis dirbantiems mokytojams tenka pagrindinis vaidmuo

sudarant visiems besimokantiems asmenims palankesnes sąlygas gauti internetinę mokymosi medžiagą ir

naudotis ja, taip pat padedant jiems įgyti skaitmeninių įgūdžių. Kompiuterio buvimas klasėje dar nelaiduoja

veiksmingos edukacinės veiklos. Ją lemia mokytojo gebėjimas naują technologiją pritaikyti mokymo procese.

Lietuvos švietimo strategijoje yra kalbama apie IT diegimo pavojų – menki mokytojų IKT gebėjimai

pakeistų moksleivio ir mokytojo statuso bei santykių balansą ugdymo sistemoje – kompiuterį turintis ir gerai jį

įvaldęs moksleivis kartais tampa labiau apsišvietęs už mokytoją – tam turi būti pasiruošusios abi pusės.

Plačiai pripažįstama, kad naudojantis naujomis technologijomis ir atviraisiais švietimo ištekliais, švietimo

ir mokymo įstaigoms tapo įmanoma pasiekti tūkstančius besimokančiųjų tiek Europos Sąjungoje, įskaitant

atokiausius jos regionus, tiek visame pasaulyje. Dabar švietimas ir žinios visiškai nepaiso sienų, todėl atsiranda

daugiau tarptautinio bendradarbiavimo galimybių ir prisidedama prie Europos švietimo įstaigų, kaip inovacijų

ir šiuolaikiškų technologijų plėtros centrų, skatinimo.

Tačiau kartu svarbu išlaikyti tinkamą švietimo kokybės ir prieinamumo pusiausvyrą – naujos

technologijos gali būti naudojamos siekiant užtikrinti, kad švietimo prieinamumas nesumažintų jo kokybės.

Naujosios technologijos ir atvirieji švietimo ištekliai turi mokytojui padėti, o ne jį pakeisti.

Kovo 9d. Briuselyje vykusiame Europos švietimo sektorinio socialinio dialogo komiteto posėdyje

dalyvavo 15 ES šalių darbdavių atstovai (deja, Lietuvos švietimo sektoriaus darbdaviai EFEE organizacijos

veikloje vis dar nedalyvauja), 23 ES šalių darbuotojų atstovai (Lietuvai atstovavo Lietuvos švietimo ir mokslo

profesinių sąjungų federacijos atstovai Tatjana Babrauskienė ir prof. Linas Šumskas).

Remiantis Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), EK įpareigota skatinti ir puoselėti Europos

socialinį dialogą tarp įvairių pramonės šakų ir kiekvieno sektoriaus viduje. Švietimo sektorius yra vienas iš

prioritetinių sektorių, todėl socialiniam dialogui švietime Europoje teikiamas ypatingas dėmesys.

EK nuolat atlieka sektorių socialinio dialogo vertinimus, kurie parodo socialinio dialogo reikšmę Europos

socialiniam modeliui. Iš neseniai EK atlikto vertinimo matyti, kad socialinio dialogo veiksmingumas

nacionaliniu mastu tiesiogiai susijęs su jo veiksmingumu Europos mastu, ir kad jie skatina vienas kitą veikti.

Sektorių socialinio dialogo komitetuose socialiniai partneriai turi galimybę koordinuoti savo veiksmus, imtis

bendrų veiksmų ir derėtis. Tuo visi sektorių socialiniai partneriai turėtų dar daugiau naudotis.

NETRUKUS NARYSTĖ PROFESINĖJE SĄJUNGOJE TAPS ŠIMTAPROCENTINĖ. NETIKITE?

Kovo 24 d., LR Trišalėje taryboje buvo

pristatytas Lietuvos socialinis modelis, kurį kūrė

Vilniaus ir Mykolo Romerio universitetų bei

Socialinių tyrimų centro mokslininkai. Jie aprėpė

keturias socialinės politikos kryptis: socialinio

draudimo sistemą, darbo santykius, užimtumo

didinimo sistemą bei kovą su skurdu.

Buvo pristatytas ir Darbo kodekso projektas,

kuris turėtų spręsti problemas darbo santykiuose.

Ilgai mokslininkų slėptas įstatymas lengvai

šokiravo – modelį ruošusi mokslininkų grupė siūlo

atleidimo iš darbo apribojimus ir garantijas iš

Darbo kodekso perkelti į nacionalines kolektyvines

sutartis, sutrumpinti įspėjimo apie atleidimą

terminą, suvienodinti išeitinę išmoką bei sumažinti

ją iki vieno mėnesio.

Naujame Darbo kodekso projekte darbuotojams pateikiami ir kiti siurprizai – pavyzdžiui, pailgintos

atostogos nebus savaime garantuotos – visiems darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine,

protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, tai yra ir mokytojams, reikės


6

derėtis ir kolektyvinėse sutartyse nustatyti kokio dydžio bus pailgintos atostogos, kurios bus prijungiamos prie

kasmetinių atostogų arba suteikiamos atskirai.

Tai kas? Būtent taip pagalvos dauguma Lietuvos mokytojų, kurie jau seniai priprato naudotis profesinių

sąjungų iškovotais laimėjimais nesumokant joms už atstovavimą ne grašio – taigi, profsąjungos sėkmingai

susitars ir mokytojai gaus ilgiausias atostogos. Susitars, be abejo, ir dėl ilgiausių įmanomų, bet kolektyvinė

sutartis, pagal naują kodeksą, galios tik profesinių sąjungų nariams, o kiti eis tartis su savo direktoriais

individualiai arba jungsis į profesines sąjungas.

LR Trišalė taryba dar mėnesį nagrinės mokslininkų parengtą socialinio modelio projektą. Tikimasi, kad

iki kito tarybos posėdžio balandžio pabaigoje darbdaviams ir profesinių sąjungų atstovams pavyks rasti

kompromisą dėl netenkinančių projekto nuostatų. LŠPS ir LŠĮPS taip pat pateiks savo nuomonę dėl naujo

socialinio modelio ir Darbo Kodekso projekto.

Kviečiame susipažinti su naujais dokumentais ir pareikšti savo nuomonę, pastabas bei pasiūlymus. Juos

e.paštu siųskite LŠPS pirmininkui Audriui Jurgelevičiui ([email protected]) arba

teisininkei Evelinai Šilinytei ([email protected]).

Projektus rasite: www.socmodelis.lt

DISKUSIJA LR SEIME APIE ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ VADOVŲ KONKURSO ORGANIZAVIMĄ

Š.m. kovo 18 d. LR Seime vyko Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto bei Lietuvos

švietimo tarybos organizuota diskusija apie švietimo įstaigų vadovų konkursų organizavimą.

Diskusijoje dalyvavo Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė

Pitrėnienė, ŠMM viceministrė Genoveita Krasauskienė, ŠMM švietimo kokybės ir regioninės

politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas, Nacionalinės mokyklų vertinimo

agentūros (NMVA) direktorius Gražvydas Kazakevičius, Lietuvos mokyklų vadovų

asociacijos (LMVA) prezidentė dr. Ramutė Mečkauskienė, Lietuvos švietimo tarybos (LŠT) pirmininkė prof.

habil. dr. Vilija Targamadzė, Seimo nariai, profesinių sąjungų bei Lietuvos tėvų forumo (LTF) vadovai,

Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentas Antanas Mikalauskas, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas

Paulius Baltokas ir mokyklų vadovai. Deja, švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, kuriam skiriama

daugiausia priekaištų, diskusijoje nedalyvavo.

Primename, jog vasario mėnesio pabaigoje visuomenines organizacijas pasiekė žinia, jog švietimo ir

mokslo ministras š. m. kovo 2 d. rengiasi patvirtinti visuomenėje neaptartą ir neišdiskutuotą naują švietimo

įstaigų vadovų konkursų organizavimo tvarkos aprašą. Didžiausią visuomenės nepasitenkinimą sukėlė faktas,

kad pagal naująją tvarką nuo direktorių rinkimų visiškai nušalintos mokyklų bendruomenės (mokiniai, jų tėvai,

darbuotojai, darbuotojų atstovai – profesinės sąjungos).

Vasario 25 d. Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje, kuriame dalyvavo visos

suinteresuotos pusės, komiteto narių dauguma nusprendė naujai vadovų konkursų organizavimo tvarkai

nepritarti. LMVA prezidentė dr. Ramutė Mečkauskienė teigė, kad pašalinant mokyklos bendruomenės atstovą

iš konkurso komisijos sudėties, būtų durtas „rimtas dūris" mokyklos savivaldos stiprinimui.

Kovo 18 dienos diskusijoje į LTF pirmininko Audriaus Murausko klausimą, kas senojoje tvarkoje buvo

negerai, buvo nurodyti tik 2 aspektai:

1. per ilgai trunkanti atrankos procedūra;

2. nenustatyta apeliacijų tvarka.

Diskusijos dalyviai pripažino, jog apeliacijos teisė privalo būti nustatyta, tačiau dėl pirmojo argumento

dauguma nesutiko – pretendentas į vadovo postą privalo būti visapusiškai įvertintas. Tačiau niekas taip ir

negalėjo konstatuoti nuostatos, kodėl įstaigų bendruomenės negali dalyvauti vadovų atrankos komisijose.

STT, antikorupciniu aspektu įvertinusi naujojo tvarkos aprašo pakeitimo projektą, 2015 m. kovo 3 d. raštu

Nr. 4-01-1535 pateikė išvadą, jog bendruomenių nedalyvavimas skiriant švietimo įstaigų vadovus, laikytinas

korupcijos rizikos veiksniu.

LMVA prezidentė dr. Ramutė Mečkauskienė pabrėžė, jog pirmumo teisė šiuo atveju turi būti suteikta

kaip tik mokyklos bendruomenei, nes būtent ji geriausiai žino, kokio vadovo reikia šiai konkrečiai mokyklai.

Jos nuomone, bendruomenė turėtų teikti kelias kandidatūras, o tik tada galima būtų pradėti vertinti pretendentų

kompetencijas ir kitą atitiktį keliamiems reikalavimams.

Diskusija nesibaigė. Prieš akis namų darbai – operatyviai teikti konstruktyvius pasiūlymus, priimtinus

visoms suinteresuotoms pusėms. Todėl kviečiame savo mintis siųsti adresu [email protected]

mailto:[email protected]


http://www.socmodelis.lt/



7

AR BENDRUOMENĖ TURI TEISĘ RINKTI DIREKTORIŲ?

Beveik mėnesį verda aistros dėl viešumon iškilusio skandalo apie švietimo ir mokslo

ministro Dainiaus Pavalkio forsuojamą konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų

(išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašo pakeitimo projektą, kurį

ketinta patvirtinti š. m. kovo 2 d.

Visuomenei sujudus, kad ugdymo įstaigų bendruomenės „išmetamos už borto“, šį

projektą savo iniciatyva antikorupciniu aspektu įvertino STT ir 2015 m. kovo 3 d. raštu Nr.

4-01-1535 pateikė išvadas, jog bendruomenių nedalyvavimas skiriant švietimo įstaigų

vadovus, laikytinas korupcijos rizikos veiksniu.

Reaguodamas į tai, švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis „padarė nuolaidą“, pažadėdamas, jog

vadovų atrankos komisijoje galės dalyvauti NET vienas bendruomenės atstovas.

Labiausiai stebina švietimo ir mokslo ministro D. Pavalkio vienareikšmis požiūris, nuolat kategoriškai

nuskambantis žiniasklaidos priemonėse, kad „direktorius turi vadovauti bendruomenei, o ne bendruomenė

direktoriui“. Ši nuostata suponuoja nuomonę, kad ministras yra „geležinės rankos“ šalininkas. Todėl kyla

klausimas, ar tai nėra šuolis atgal į totalitarizmą?

Pirmiausia, bendruomenių dalyvavimas direktorių atrankoje visiškai nereiškia, kad ji, bendruomenė, imsis

vadovaujančio vaidmens. Tai tik padės tvirtesnius pagrindus ateityje formuojant bendravimo ir

bendradarbiavimo kryptis bei metodus. O gal gerbiamas ministras būgštauja dėl to, kad bendruomenės atsisakys

direktorių VALDOVŲ, o pasirinks demokratiškus vadovus? Juk ir savo frazėje ministras sako, kad „direktorius

turi VADOVAUTI...“

Antra, per 25 Nepriklausomybės metus, kartu su visa valstybe pasukusi demokratizmo keliu, pakito ir

mokykla. Stebėdami švietimo situaciją aiškiai matome, kad sėkmingos ugdymo įstaigos yra tos, kurių

direktoriai yra tikri vadovai ir geba visus klausimus ir problemas spręsti drauge su bendruomene. Deja, tose

įstaigose, kurių direktoriai įsivaizduoja esą visagaliai valdovai, kyla daugybė problemų dėl nesikalbėjimo ir

nesusikalbėjimo.

Trečia, dažniausiai pamirštamas juridinis faktas, kad mokyklos direktorius tėra tik darbdavio atstovas,

kuris turi įgaliojimus sudaryti darbo bei mokslo paslaugos teikimo sutartis, vykdyti ugdymo proceso priežiūrą ir

kitas funkcijas. DARBDAVYS – yra juridinis asmuo – UGDYMO ĮSTAIGA. Deja, dauguma direktorių, šį

savo statusą pripažįsta tik pralaimėję bylinėjimąsi su darbuotojais, kada dėl savo asmeninės arogancijos ar

neišprusimo patirtas bylinėjimosi išlaidas randa galimybę padengti iš mokinio krepšelio lėšų, taip

nuskriausdami visą bendruomenę, bet išgelbėdami savo kišenę.

Kaip valstybė be žmonių negali egzistuoti, taip ir ugdymo įstaiga be bendruomenės būtų tušti pastatai.

Taigi laikas ir švietimo strategams, ir visiems kitiems suprasti, jog įstaigos vadovas (direktorius) tėra vienas iš

bendruomenės narių, kaip ir visi, turintis tam tikrus įgaliojimus (direktorius – vadovauti, mokytojas – mokyti,

techninis personalas – valyti patalpas ar atlikti kitus techninius darbus, mokiniai – ugdytis, o tėvai –

visapusiškai bendradarbiauti ir skatinti ugdymo įstaigos veiklą).

Jeigu ugdymo įstaigų bendruomenės negali rinkti savo vadovo, tai analogiškai kyla klausimas - ar

miestiečiai turėjo teisę rinkti merus?

DĖL MOKYTOJŲ IKIPENSINIO AMŽIAUS

Mažėjant mokinių skaičiui ir pedagogų gretoms, pirmiausia reikia

užtikrinti ugdymo kokybę. Būtina ir pedagogų kaita, kuri yra neišvengiama,

kad ir dėl mokytojų amžiaus. Įvairių sričių teoretikai ir švietimo politikai teigia,

kad į dabartinės kartos ugdymo procesą pravartu įdiegti kuo daugiau naujųjų

technologijų, nes jos gali paskatinti vaikus mokytis produktyviau, tad mokytojo

vaidmuo šioje vietoje tampa labai svarbus.

Šiuolaikinio mokytojo užduotis – panaudojant modernias priemones ir

technologijas, išmokyti mokinį rasti reikalingą informaciją, kad kiekvienas

mokinys bręstų kaip asmenybė. Vyresnio amžiaus pedagogams sunkiau sekasi įgyvendinti šią užduotį, tuo tarpu

jaunesnio amžiaus pedagogams gyvenantiems tame pačiame šiuolaikinių technologijų pasaulyje įvairias

technologijas pamokose taikyti lengviau.

Mokytojo įtaką kiekvieno vaiko pasiekimams bei motyvacijai rodo ir Tarptautinis matematikos ir mokslų

tyrimas (TIMSS) bei nacionalinių tyrimų rezultatai. Lietuvoje yra mokyklų, kur skirtumą tarp dviejų klasių


8

vidutinių rezultatų sudaro 100 ir daugiau skalės taškų – tai reiškia, kad mokymosi rezultatams daugiausia įtakos

turi konkretus mokytojas.

Pedagogo profesijai keliami vis aukštesni reikalavimai: nuolat tobulėti, plėtoti savo kompetencijas,

įsisavinti naujus metodus, technologijas, taigi, norintys dirbti pedagoginį darbą turi dėti nuolatines pastangas,

kad jame išsilaikytų. Tačiau mokytojo profesija visuomenėje nėra nei prestižinė, nei patraukli. 2013 m.

Tarptautinio mokymo ir mokymosi tyrimo duomenimis (TALIS), daugiau kaip 80 proc. Europos Sąjungos šalių

mokytojų jaučiasi nevertinami. Kita vertus, mokytojai yra pavargę nuo begalės pareigų bei naujų iššūkių, dėl to

ne visada skiria pakankamai dėmesio kiekvienam vaikui.

Vyresnio amžiaus pedagogus dėl nesugebėjimo prisitaikyti prie technologinių pokyčių ypač kritiškai ima

vertinti ugdytiniai bei jų tėvai, dažnai netolerantiškai reaguodami į menkiausias smulkmenas. Tai kenkia tokių

pedagogų darbo kokybei ir psichologinei savijautai. Lietuvoje buvo nustatyti statistiškai patikimi skirtumai tarp

vyresniųjų pedagogų grupių. Tyrimas atskleidė, jog vyresni pedagogai (53 – 63 m.) yra labiau emociškai išsekę,

nei jų jaunesni kolegos (42 – 52 m.). Mokytojų sveikatos, emocinės būklės sutrikimai atsiliepia mokiniams, jų

savijautai mokykloje bei pažangumui. (R. Račkauskaitė, 2010).

Mokytojo profesijos sąsajos su didesniu stresu buvo atpažintos gerokai anksčiau, nei atitinkamas

fenomenas aprašytas moksliniuose tyrimuose. Šis sveiku protu (comon sense) grįstas supratimas apie mokytojo

„duonos sunkumą“ tradiciškai atsispindi teisės aktuose, reglamentuojančiuose pedagogo profesinę veiklą, darbo

santykius, darbo krūvį ir pan. Ne vienoje šalyje yra pailgintos mokytojų atostogos, kūrybinių atostogų

galimybė, paankstintas išėjimas į pensiją, formaliai sutrumpintos darbo valandos, mokestinės lengvatos,

valstybės ar regioninių administracijų dotacijos, skirtos mokytojų buitinėms gyvenimo sąlygoms gerinti

(kelionpinigiai, dotacija buto nuomai, knygoms, kurui įsigyti, rėmimas „natūra“ ir pan.). Įvairiose valstybėse

konkretus lengvatų ir paramos mokytojui „paketas“ įgauna savitą profilį, yra didesnis ar mažesnis, vis dėlto

faktas tas, kad toks paketas yra tarpkultūriškai universalus reiškinys. Šiuo paketu tradiciškai siekiama padidinti

mokytojo profesijos patrauklumą darbo rinkoje ir bent kiek kompensuoti mokytojui už sunkų ir

psichoemociškai alinamą darbą (Ingersoll, Merrill, 2011).

Mokytojo darbinis stresas yra nulemtas specifinių šios pareigybės ir atitinkamos darbo vietos aplinkybių.

Sąlygiškai žemas mokytojų – specialistų, turinčių universitetinį išsilavinimą ir dirbančių pagal specialybę –

atlygis formuoja praktiką, kai mokytojai desperatiškai gviešiasi kuo didesnio pamokų krūvio, persidirba keliose

mokyklose, o po darbo dar korepetitoriauja. Dėl tos pačios priežasties – skurdo baimės – mokytojai nenori laiku

išeiti į pensiją ir tik demografinė krizė bei mokyklinio amžiaus vaikų stygius šią ydingą tendenciją pastaruoju

metu bent šiek tiek prilaiko (Merkys, Balčiūnas, 2006; Merkys, Balčiūnas, 2004). Dėl nuolatinės įtampos ir

streso pedagogai gerokai dažniau už kitus suserga širdies ir kraujagyslių, galvos smegenų, onkologinėmis

ligomis, turi emocinių sutrikimų.

Europos šalių patirtis

Daugelyje Europos Sąjungos valstybių mokytojų pensinis amžius yra mažesnis nei 60 metų. Maždaug

pusė Europos Sąjungos šalių numato galimybę mokytojams anksčiau išeiti į pensiją. Dažniausias ankstyvo

išėjimo į pensiją kriterijus yra pedagoginio darbo stažas. Pavyzdžiui, pensinis amžius yra 60 metų, tačiau į

pensiją galima išeiti 55 metų, jei mokytojas išdirbo mokykloje 30 metų.

Beveik visose Europos valstybėse yra nustatytas oficialus pensinis amžius, nustatantis amžiaus ribą,

kurios sulaukę mokytojai nebegali toliau dirbti, išskyrus ypatingas aplinkybes.

Daugelyje Europos šalių mokytojai išeina į pensiją iš karto, kai tik turi tokią galimybę. Taigi mokytojai į

pensiją išeina tada, kai išdirba nustatytą metų skaičių ir pasiekia amžių, nuo kurio įgyja teisę gauti visą pensiją.

Taigi minimalusis pensinis amžius (svyruoja nuo 20 iki 40) su teise gauti visą pensiją leidžia mokytojams išeiti

į pensiją nesulaukus oficialaus pensinio amžiaus.

Dauguma šalių yra priėmusios priemones, leidžiančias stebėti mokytojų pasiūlą ir paklausą. Tai gali būti

arba konkretus perspektyvinis planavimas, arba bendras darbo rinkos stebėjimas. Bet kuriuo atveju šios

priemonės paprastai yra tik trumpalaikė kasmet atliekama veikla, siekiant patenkinti būtiniausius poreikius.

Tačiau taikant ilgalaikį planavimą būtų galima kur kas veiksmingiau išvengti galimo pedagogų trūkumo arba

pertekliaus.

Lenkijoje nustatytas mokytojo darbo laikas – ne daugiau nei 40 val. per savaitę. Kartą per metus jam

priklauso papildomas metinis atlyginimas. Išdirbusiam 7 metus mokytojui suteikiamos atostogos sveikatai

sustiprinti. Jų metu mokytojas gauna pagrindinį atlyginimą ir atitinkamus priedus, išmokas. Išeidamas į pensiją,

mokytojas už 20 m. darbo stažą gauna trijų atlyginimų dydžio išeitinę pašalpą. 30 m. darbo stažą turintis

pedagogas, kuris dirbo specialiose, pataisos įstaigose, savo noru gali išeiti į pensiją. Už ilgalaikį darbą


9

mokytojams skiriama premija: už 20 m. darbo stažą jis gauna 75 proc. mėnesinio atlyginimo dydžio premiją, 25

m. – 100 proc., 30 m. – 150 proc., 35 m. – 200 proc.

Prancūzijoje mokytojai yra valstybės tarnautojai ir turi teisę išeiti į pensiją nuo 60 metų, pradinio

lavinimo mokytojai – nuo 55-erių. Pradinio lavinimo mokytojams taikomas 26 val. darbo krūvis per savaitę,

mokama bazinė alga ir kitos išmokos. Vasaros atostogų metu mokama tik bazinė alga. Vidurinio lavinimo

mokytojai dirba 15-20 val. per savaitę.

Suomijos mokytojai į pensiją išeina 60-65 metų. Jų atlyginimai didžiuosiuose miestuose ir atokiose

vietovėse yra 3 proc. didesni negu kitur dirbančių mokytojų. Pagrindinis atlyginimo prieaugis priklauso nuo

stažo. Mokytojas neprivalo būti mokykloje, kai neturi pamokų. Atostogų trukmė – kaip valstybės tarnautojų.

Profesinių sąjungų nuomone, pedagogas, visas savo žinias, gebėjimus ir energiją atidavęs jaunajai kartai

ugdyti, nusipelno tokios pagarbos, kuri leistų mokyklos duris užverti oriai pakelta galva. Lietuvos ugdymo

įstaigose drastiškai mažėjant mokytojų darbo vietų, rentos suteikimas ikipensinio amžiaus pedagogams skatintų

natūralią kartų kaitą ir užtikrintų geresnę ugdymo kokybę.

MOKYKLŲ TUŠTĖJIMO METAS TĘSIASI LŠPS Ukmergės susivienjimas

2015 metų kovo 5 dieną Ukmergės švietimo ir sporto skyriuje įvyko Ukmergės rajono

trišalės tarybos išplėstinis posėdis. Šio posėdžio metu buvo svarstomas bendrojo ugdymo

mokyklų klasių komplektų ir mokinių skaičiaus 2015 – 2016 mokslo metams.

Tai neįprastinis susitikimas – jo metu buvo sprendžiamos tik Ukmergės miesto

mokyklų problemos. Mažėjantis mokinių skaičius mokyklose šiuo metu verčia nerimauti ir

miesto gimnazijų pedagogus. Todėl teko visų mokyklų pedagogams ir vadovams ieškoti

išeities iš susidariusios padėties. Ukmergės Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Dalė

Steponavičienė skaičių kalba parodė apie laukiančias rajono mokyklų perspektyvas. Jos

tikrai nėra džiuginančios. Todėl nemažai vietos užėmė diskusijos apie laukiamą klasės krepšelį. Teko

apgailestauti, kad lig šiol nėra jokios informacijos apie laukiamas reformas. Visų mokyklų pedagogai tikisi, kad

naujuose švietimo įstatymuose bus apspręstas ir sumažėjęs mokinių skaičius klasėse.

Antano Smetonos gimnazijos profsąjungos pirmininkė Jūratė Martinkutė išreiškė kolektyvo pageidavimą

nekeisti buvusio klasių komplektų skaičiaus. Nes mažėjant mokyklų skaičiui ir pedagoginiam darbo krūviui

rajono mokyklose, šioje gimnazijoje darbą tęsė 7 kitų įstaigų pedagogai.

Nelengvo posėdžio metu įvairių minčių pateikė mokyklų vadovai. Neliko nuošalyje ir įstaigų profsąjungų

pirmininkai. Kaip vertina situaciją ir kokiu keliu eiti siūlė „Šilo“ pagrindinės mokyklos pirmininkas Aloyzas

Razmus bei „Dukstynos“ pagrindinės mokyklos pirmininkė Zita Dikienė.

Posėdžiui pirmininkavęs rajono vicemeras Rolandas Janickas pasiūlė balsuoti už sprendimą: „gimnazijose

formuoti po tris komplektus“. Tuomet „visose miesto mokyklose mokiniai pasiskirstys tolygiau, bus

konkurencija tarp motyvuotų ir nemotyvuotų mokinių. Pastarieji pasirinks profesinį mokymąsi“.

Už šį sprendimą balsavo 10 balsavimo teisę turinčių trišalės tarybos narių. ŠDPS Ukmergės rajono

susivienijimo pirmininkas Arūnas Rimkus susilaikė, nes suabejojo tokio sprendimo teisėtumu.

Pasibaigus posėdžiui, pasilikę pirmininkai trumpai aptarė einamuosius reikalus.

Trišalių susitarimų nauda

Prieš pusantrų metų pasirašant trišalę kolektyvinę sutartį tarp Ukmergės rajono administracijos, švietimo

įstaigų vadovų ir profesinės sąjungos susivienijimo vienas iš punktų buvo: įstaigos vadovui atlyginimas gali

kilti tik tuo atveju, jei atlyginimai kyla ir įstaigos darbuotojams.

Su šia dilema teko susidurti „Ryto“ specialiosios mokyklos direktorei Elenai Šemetienei ir profsąjungos

pirmininkui Arūnui Rimkui. Vasario pabaigoje vykusiame rajono švietimo komiteto posėdyje dėl vadovų

atlygimų kėlimo, buvo sprendžiamas ir „Ryto“ specialiosios mokyklos vadovo atlygimo klausimas. Todėl

galutinis sprendimas šiame posėdyje nebuvo priimtas – teko laukti direktorės sprendimo dėl įstaigos

darbuotojų.

Direktorė nelaukė šio susitikimo. Todėl pokalbis nebuvo lengvas. Nors krepšelio lėšos ir leidžia kelti

darbuotojams atlygimus, vienas iš vadovo argumentų buvo – „kas bus nuo rugsėjo mėnesio, jei sumažės

mokinių skaičius“. „Ar visi pedagogai yra verti aukštesnio atlygimo“ ir kitokie klausimai dėl kurių teko

nemažai ginčitis. Šiose derybose turėjo lemiamą reikšmę trišalėje taryboje priimtas sprendimas.


10

Todėl „Ryto“ specialiosios mokyklos pedagogų atlyginimas nuo kovo 1 dienos kils. Vietoj 15% bus

skaičiuojama 20% priedas.

PRASIDĖJO DERYBOS SU KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA DĖL

TERITORINĖS ŠVIETIMO KOLEKTYVINĖS SUTARTIES LŠĮPS Klaipėdos rajono susivienijimas

Vasario 25 d. Gargžduose LŠĮPS Klaipėdos rajono susivienijimo pirmininkų

tarybos posėdyje buvo aptarti LŠĮPS prezidiumo nutarimai, profesinių sąjungų

dienos organizavimo rajone grafikas, mokymai naujai išrinktiems švietimo

įstaigų profesinės organizacijos vadovams ir aktyvui bei kiti aktualūs klausimai.

Diskutuojant apie profesinių sąjungų dienos Klaipėdos rajone

organizavimo grafiką, buvo nutarta renginį organizuoti balandžio – gegužės

mėn.

LŠĮPS Klaipėdos rajono susivienijimo pirmininkė Birutė Vaičikauskienė

pristatė derybinės darbo grupės dėl teritorinės švietimo kolektyvinės sutarties pasirašymo su rajono savivaldybe

darbą ir rezultatus.

Pirmajame derybinės darbo grupės posėdyje buvo suderintas sutarties projektas, tačiau iškilo klausimas

dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos įgaliojimų be LR Vyriausybės suteikimo, nes Lietuvos

Respublikos Seimas 2014 m. birželio 5 d. įstatymu Nr. XII-919 priėmė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24

straipsnio pakeitimą. Buvo nuspręsta kreiptis į teisininkus dėl išaiškinimo.

Vasario mėnesio posėdyje derybinės darbo grupės nariai, atsižvelgdami į teisininkų rekomendacijas,

priėmė sprendimą kreiptis į LR Vyriausybę dėl teritorinės švietimo kolektyvinės sutarties.

2015 m. vasario 23 d. gautas atsakymas iš LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuriame buvo

informuota, kad savivaldybė, po to kai pageidaujanti derėtis šalis dėl teritorinės švietimo kolektyvinės sutarties

pasirašymo kreipėsi į ją, turėtų informuoti Vyriausybę apie prisistatymą, pageidavimą derėtis ir sudaryti

teritorinę kolektyvinę sutartį. Vyriausybė, vadovaujantis Darbo kodekso 24 straipsnio 4 dalimi, nuspręs ar pati

dalyvaus kolektyvinėse derybose, ar įgalios savivaldybės atstovaujamąją instituciją vesti kolektyvines derybas

ir pasirašyti teritorinę švietimo kolektyvinę sutartį.

PASITARIMAS MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖJE LŠĮPS Mažeikių rajono susivienijimas

2015-03-12 Mažeikių rajono savivaldybėje įvyko LŠĮPS ikimokyklinių įstaigų ir

neformalaus ugdymo įstaigų pirminių organizacijų pirmininkų pasitarimas su rajono

vykdomosios valdžios atstovais. Pasitarime dalyvavo Mažeikių rajono meras Antanas

Tenys, administracijos direktorius Bronius Kryžius, administracijos direktoriaus

pavaduotojas Saulius Šiurys, švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus, LŠĮPS

Mažeikių r. susivienijimo pirmininkė Judyta Čejauskienė. Pasitarimo metu aptartas

Mažeikių rajono ikimokyklinių įstaigų bei neformalaus ugdymo įstaigų finansavimas,

kalbėtasi apie problemas, kylančias dėl šio finansavimo trūkumo ir būdus kaip

išvengti socialinės įtampos. Susitarta, jog šie klausimai bus apsvarstyti kitą savaitę derybinėse grupėse,

susitarimai įforminti protokoliškai, dalyvaujant darbdaviams ir darbuotojų atstovams.

ŠIAULIŲ MIESTO LOPŠELIŲ-DARŽELIŲ PEDAGOGŲ ATLYGINIMAI:

SUSITARTA LŠPS Šiaulių miesto susivienijimas

Pagaliau Šiaulių miesto ikimokyklinių įstaigų pedagogų atlyginimų pakėlimo

klausimas išspręstas. Privalomo pedagogų atlyginimų pakėlimo 10 proc. kai kurių

lopšelių-darželių pedagogams teko iki šiol laukti, nors jis turėjo būti vykdomas jau nuo

sausio 1 d. Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimui siekiant, kad tai būtų

įgyvendinta visu šimtu procentų, paaiškėjo, kad lopšelių-darželių buhalterijose egzistuoja

skirtingi skaičiavimo supratimai.


11

Pinigų atlyginimams kelti yra!

Kai kurių darželių pedagogės beveik tris mėnesius buvo diskriminuojamos dėl nepakeltų atlyginimų

aiškinant, kad įstaigų biudžetuose trūksta lėšų. Tačiau paaiškėjo, kad visų lopšelių-darželių biudžetai Šiaulių

savivaldybėje papildyti tiek, kad pakanka visų pedagogų atlyginimų pakėlimui 10 proc.

Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimas informavo: tikėtina, jog kai kurių lopšelių-darželių

direktorės (arba buhalterės) nesugebėjo suprasti gaunamos informacijos, susiskaičiuoti skiriamų lėšų,

apskaičiuoti išlaidų, darbuotojų atlyginimų (tame tarpe pedagogų atlyginimų pakėlimą) ir pan. Kai kuriuose

lopšeliuose-darželiuose dėl nesuprantamų priežasčių (neaptartų su darbuotojais) buvo padidintas etatų skaičius,

todėl lėšų nebepakako privalomam pedagogų atlyginimų pakėlimui.

Kadangi Šiaulių mieste kiekvieno lopšelio-darželio situaciją reikia spręsti atskirai, nutarta aiškintis su

probleminių lopšelių-darželių direktorėmis, kas ir kodėl savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigoje

nesugebėjo susitvarkyti su turimomis lėšomis.

„Džiaugiamės rezultatu ir tuo, kad Savivaldybės administracija, Švietimo skyrius į mūsų kreipimąsi

atsižvelgė: darželių direktorės turėjo paaiškinti, kokie žingsniai buvo ir bus daromi, išsiaiškinta, kaip

darbuotojai turėtų būti informuojami, kokia turėtų būti darbo kultūra finansiniais klausimais“, – po susitikimo

Švietimo skyriuje su lopšelių-darželių vadovais kalbėjo Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo

pirmininkė Rasa Jasmontienė.

Pirmininkės nuomone, tiek profsąjunga, tiek savivaldybės administracija ne tik padėjo išspręsti problemą,

bet ir atliko šviečiamąjį darbą. „Ne visada mūsų švietimo įstaigų vadovai su darbuotojais elgiasi demokratiškai,

pagarbiai, kartais jiems pritrūksta vadybinės kultūros. Manau, kad dabar darbas darželiuose vyks geriau, nes

auklėtojos jaučiasi saugiai, pasiektas bendras susitarimas“, – sakė R. Jasmontienė.

Profesinė sąjunga toliau stebės auklėtojų atlyginimų kilimą, nes šios grupės pedagogų atlyginimai šalyje

bus didinami ir toliau pagal šakinę kolektyvinę sutartį.

Direktorės gauna maksimalų atlyginimą, o likę...

Kadangi Šiaulių miesto savivaldybės darželių biudžetai ekonominės krizės laikotarpiu buvo sumažinti,

buvo susitarta laikytis socialiai teisingų kriterijų: švietimo įstaigos vadovas negali gauti atlyginimo koeficiento

žirklių maksimumo, jei tos įstaigos darbuotojai gauna žemesnę savo kvalifikacinės kategorijos atlyginimo

žirklių ribą (minimumą, vidurkį).

Paaiškėjo, kad kai kurių probleminių lopšelių-darželių direktorėms paskirtas maksimalus atlyginimas,

nors pedagogių atlyginimams pakelti reikiamu procentu įstaigoje nerandama lėšų. „Savivaldybės

administracijos paprašėme, kad būtų kontroliuojami įstaigų vadovų atlyginimų koeficientai, kad būtų laikomasi

etatų sąrašo. Jeigu direktoriui didėja atlyginimo koeficientas, privalu šį faktą derinti su darbuotojų kolektyvu ar

su darbuotojų atstovais. Darbuotojai turi teisę žinoti, dėl kokių priežasčių, kokiais dydžiais keliami ir jų, ir

įstaigos vadovų atlyginimai, nes biudžetinėje įstaigoje atlyginimų fondas yra bendras. Socialiai teisinga, kai

įstaigos vadovas pirmiausia rūpinasi darbuotojų darbo sąlygomis, socialinėmis garantijomis, nuotaika darbe, o

tik po to – savo. Ypač tai svarbu vaikų ugdymo įstaigose, kur darbuotojo vidinė būsena tiesiogiai susijusi su

ugdytiniais“, – aiškino R. Jasmontienė.

Profsąjungos visada domisi, ar adekvatūs atlyginimai vienas kito atžvilgiu nustatomi švietimo įstaigų

darbuotojų ir administracijų sektoriuose. „Skatiname ir pačių darbuotojų aktyvumą: būtina matyti ir domėtis,

kas įstaigoje darosi, kaip panaudojamos įstaigos lėšos. Tai neišvengiama, nes Šiaulių lopšeliai-darželiai turi

pusiau savarankiškus biudžetus. Kai darželio administracija tvarkosi be darbuotojų kontrolės, kyla daug

klausimų, įvyksta įvairių nemalonių konfliktų. To galima išvengti tik dialogo keliu – darbuotojams ir vadovams

geranoriškai, pagarbiai tariantis, informuojant vieniems kitus. Be to, švietimo darbuotojams privalu išmanyti ir

gilintis į įstaigos savivaldą bei kelti savo finansines, teisines kompetencijas“, – patikino R. Jasmontienė.

SUSITIKIMAS SU AKMENĖS RAJ. MERU LŠĮPS Akmenės raj. susivienijimas

2015 m. kovo 13 d. LŠĮPS pirmininko pavaduotoja J. Čejauskienė ir LŠĮPS Akmenės raj. susivienijimo

pirmininkas R. Znutas susitiko su Akmenės raj. meru V. Mitrofanovu. Darbinio susitikimo metu buvo aptarta

švietimo įstaigų situacija rajone, diskutuota apie įstaigų finansavimą, ir švietimo įstaigų ateitį. Akmenės rajone

ne tokia sudėtinga finansinė situacija kaip kaimyniniuose rajonuose. Susitikimo metu buvo perduotas

TERITORINĖS AKMENĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO SEKTORIAUS KOLEKTYVINĖS

SUTARTIES PROJEKTAS.


12

IŠPLĖSTINIS TELŠIŲ RAJ. SUSIVIENIJIMO PIRMININKŲ TARYBOS POSĖDIS LŠĮPS Telšių raj. susivienijimas

Kovo 12 d. įvyko išplėstinis Telšių r. susivienijimo pirmininkų

tarybos posėdis. Jame, be pirminių organizacijų pirmininkų, dalyvavo

LŠĮPS pirmininkas Eugenijus Jesinas, Telšių pagrindinių mokyklų

vadovai, Telšių r. savivaldybės vicemeras Petras Kuizinas, Telšių r.

savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo

reikalų skyriaus vedėja Danutė Mažeikienė, jos pavaduotoja Daiva

Tūmienė, šio skyriaus vyriausiasis specialistas G. Gudas.

Posėdį pradėjo LŠĮPS pirmininkas E. Jesinas, kuris pasidalino

naujienomis iš derybų grupės darbo su ŠMM bei LR Vyriausybe. Vėliau D.Mažeikienė pristatė ir pakomentavo

rajono mokyklų tinklo pertvarkos plano pokyčius. Ji pabrėžė, kad nuo šių metų rugsėjo pirmosios miesto

pagrindinės mokyklos nebekomplektuos devintų klasių bei bus likviduojama Pavandenės mokykla. D. Tūmienė

informavo apie situaciją mokytojų įdarbinimo sferoje, G. Gudas – apie būsimus klasių komplektus rajono

mokyklose.

Posėdžio dalyviai aptarė rajono švietimo sistemos situaciją, diskutavo aktualiais jos klausimais. Nepritarta

ŠMM projektui dėl ugdymo proceso organizavimo trukmės pakeitimo , nes tam nėra jokio mokslinio

pagrįstumo bei motyvuotos analizės.

MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS TRIŠALĖS ŠVIETIMO TARYBOS POSĖDIS LŠPS Marijampolės susivienijimas

Kovo 23 d. įvyko Marijampolės savivaldybės trišalės švietimo tarybos posėdis. Posėdyje

trišalės tarybos pirmininkas Egidijus Milešinas pristatė LR Premjero potvarkiu sudarytos

tarpinstitucinės derybinės grupės veiklos rezultatus. Vyko diskusija, kurios pabaigoje

nuspręsta, kad siūlomi būsimi pakeitimai Lietuvos švietimo sistemoje yra konstruktyvūs ir

labai aktualūs, tačiau buvo suabejota dėl numatomų terminų.

LIETUVOS ŠVIETIMO IR MOKSLO PROFESINIŲ SĄJUNGŲ FEDERACIJA

Lietuvos švietimo profesinė sąjunga Adresas: J.Jasinskio g. 9-413, LT-01112, Vilnius, Lietuva

Tel./Faksas: +370 5 2130252

El.paštas: [email protected]

Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga Adresas: J.Jasinskio g. 9-413, LT-01112, Vilnius, Lietuva

Tel.: +370 647 16443


Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga Adresas: J.Jasinskio g.9-402, LT-01112, Vilnius, Lietuva

Tel.: +370 5 2620103


Ukmergės Antano Smetonos gimnazijoje įsteigta LŠPS organizacija

Klaipėdos lopšelyje - darželyje "Putinėlis" įsteigta LŠĮPS organizacija

Klaipėdos Turizmo mokykloje įsteigta LŠĮPS organizacija

Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijoje įsteigta LŠĮPS organizacija

Kretingos r. Kartenos mokykloje – daugiafunkciniame centre įsteigta LŠĮPS organizacija

Kretingos r. Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinėje mokykloje įsteigta LŠĮPS organizacija

Klaipėdos „Aitvaro“ gimnazijoje įsteigta LŠĮPS organizacija




lŠmpsf naujienlaiŠkis

Documents