lietuvos vartotojų institutas - institucijų bei nevyriausybinių ...vilnius: lietuvos vartotojų...

Valstybės ir savivaldybių

institucijų bei nevyriausybinių

organizacijų bendradarbiavimo,

vykdant vartotojų švietimą, gairės

Gairės yra projekto „Nevyriausybinių ir valstybinių organizacijų bendradarbiavimas kuriant bei įgyvendinant vartotojų švietimo modelį“, kurį įgyvendina Lietuvos vartotojų institutas kartu su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, dalis.

Projektas finansuojamas pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Visos teisės saugomos. Kopijuoti visą ar dalimis, taip pat naudoti komerciniais tikslais be Lietuvos vartotojų instituto raštiško leidimo yra draudžiama.

2015, Vilnius

Studija yra projekto „Nevyriausybinių ir valstybinių organizacijų bendradarbiavimas kuriant bei įgyvendinant var-totojų švietimo modelį“, kurį įgyvendina Lietuvos vartotojų institutas kartu su Valstybine vartotojų teisių apsaugos

tarnyba, dalis.

Projektas finansuojamas pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Studijoje pateikiama informacija negali būti traktuojama kaip teisinė konsultacija.

Visos teisės saugomos. Kopijuoti visą ar dalimis, taip pat naudoti komerciniais tikslais be Lietuvos vartotojų instituto raštiško leidimo yra draudžiama.

2015-04-03, Vilnius

NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ DALYVAVIMO VARTOTOJŲ ŠVIETIME GALIMYBIŲ

TEISINĖS APLINKOS ANALIZĖS STUDIJA

TURINYS

BENDROSIOS NUOSTATOS

VARTOTOJŲ ŠVIETIMO SAMPRATA IR KRYPTYS

VALSTYBĖS IR NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ BENDRADARBIAVIMO,

VYKDANT VARTOTOJŲ ŠVIETIMĄ, BŪKLĖ

KAI KURIŲ EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NEVYRIAUSYBINIŲ

IR VALSTYBINIŲ ORGANIZACIJŲ BENDRADARBIAVIMO VARTOTOJŲ

ŠVIETIMO SRITYJE PRAKTIKA

VALSTYBĖS IR NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ BENDRADARBIAVIMO,

VYKDANT VARTOTOJŲ ŠVIETIMĄ, PLĖTROS KRYPTYS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

PRIEDAS

5.

6.

7.

Valstybės ir savivaldybių institucijų bei nevyriausybinių organizacijų funkcijos, įgyvendinant vartotojų švietimą [ 3.1. }

Valstybės ir savivaldybių institucijų bei nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas vartotojų švietimo srityje [ 3.2. }

Valstybės ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas, įgyvendinant nevyriausybinių organizacijų finansavimo modelius [ 3.3. }

4

5

7

15

18

21

22

4BENDROSIOS NUOSTATOS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Valstybės ir savivaldybių institucijų bei nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo, vykdant vartotojų švie-

timą, gairės (toliau – Gairės) apibrėžia valstybės ir nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) bendradarbiavi-

mo, vykdant vartotojų švietimą, būklę ir plėtros kryptis.

2. Bendrasis Gairių tikslas – sustiprinti valstybės institucijų vykdomą vartotojų švietimo politiką, skatinant NVO

veiklos plėtrą vartotojų švietimo srityje ir didinant jų indėlį.

3. Gairės parengtos atsižvelgiant į: Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymą1, Lietuvos Respublikos

nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą2, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus: „Dėl finansinės

paramos vartotojų teises ginančioms asociacijoms teikimo“3, „Dėl Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos

patvirtinimo ir įgyvendinimo“4, „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“5, taip pat

Lietuvos banko Finansinio švietimo koncepciją 2012–2016 metams6, Valstybinę vartotojų teisių apsaugos 2015–

2018 metų strategiją7, Tarptautinio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos parengtas Vartotojų švietimo po-

litikos rekomendacijas8 ir kitus nacionalinius bei Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktus9, taip pat remiantis

Sociologinės valstybės institucijų apklausos rezultatų analizės10, kokybinio tyrimo ataskaitos „Nevyriausybinių

ir valstybinių organizacijų bendradarbiavimas kuriant bei įgyvendinant vartotojų švietimo modelį“11, Nevyriausy-

binių organizacijų dalyvavimo vartotojų švietime galimybių teisinės aplinkos analizės studijos12 rezultatais.

4. Šiose Gairėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme ir Lietuvos

Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme vartojamas sąvokas.

1 Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas // Valstybės žinios, 1994, Nr. 94-1833; 2007, Nr. 12-488.

2 Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas // Teisės aktų registras, 2014, Nr. 18.

3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl finansinės paramos vartotojų teises ginančioms asociacijoms teikimo“ // Valstybės žinios, 2005, Nr. 88-3318.

4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo ir įgyvendinimo“ // Valstybės žinios, 2003, Nr. 89-4029.

5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“ // Valstybės žinios, 2012, Nr. 144-7430.

6 Lietuvos bankas. Finansinio švietimo koncepcija 2012–2016 metams. Vilnius, 2011.

7 Valstybinė vartotojų teisių apsaugos 2015–2018 metų strategija // Teisės aktų registras, 2015, Nr. 4264.

8 Consumer Education Policy Recommendations of the OECD‘s Committee on Consumer Policy, 2009.

9 Pavyzdžiui, 2014-02-26 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 254/2014 dėl daugiametės vartotojų 2014–2020 m. programos // Oficialusis leidinys, 2014.

10 Sociologinės valstybės institucijų apklausos rezultatų analizė. Vilnius: Lietuvos vartotojų institutas, 2014.

11 Kokybinio tyrimo ataskaita „Nevyriausybinių ir valstybinių organizacijų bendradarbiavimas kuriant bei įgyvendinant vartotojų švietimo modelį“. UAB „Baltijos tyrimai“. Užsakovas Lietuvos vartotojų institutas, 2014.

12 Nevyriausybinių organizacijų dalyvavimo vartotojų švietime galimybių teisinės aplinkos analizės studija (parengė advokatų profesinės bendrijos „Baltic Legal Solutions Lietuva“ ekspertai: Danguolė Bublienė, Eglė Bakštytė, Indrė Vickaitė ir kt.). Vilnius, 2015.

1.

5VARTOTOJŲ ŠVIETIMO SAMPRATA IR KRYPTYS


5. Vartotojų švietimu laikomas procesas, kurio metu vartotojams sudaromos galimybės įgyti žinių ir gebėjimų,

kurių reikės perkant bei naudojant prekes ir paslaugas asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkin-

ti, vartotojo teisėms įgyvendinti bei ginti13. Vartotojų švietimu taip, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos

teisės aktuose, nesiekiama ugdyti atsakingo vartotojo, atsižvelgiant į ekonominę, socialinę ir ekologinę aplin-

ką, visuomenės poreikius, sveikos gyvensenos principus ir kt. Siauras vartotojų švietimo sąvokos apibrėžimas

neišskiria aiškių vartotojų švietimo uždavinių, kurie turėtų būti nukreipti į vartotojų kritinio mąstymo formavimą,

asmeninių ir visuomenės interesų derinimą, tausojančio vartojimo skatinimą.

6. OECD rekomendacijose14 vartotojų švietimas apibrėžiamas kaip nenutrūkstamas procesas, kuris prasideda vai-

kystėje ir baigiasi senatvėje (mokymosi visą gyvenimą koncepcija), todėl, atsižvelgiant į tai, vartotojų poreikis

šviestis atskirais gyvenimo etapais yra skirtingas. Vartotojų kritiško požiūrio ugdymas yra vienas svarbiausių

vartotojų švietimo tikslų. Taigi pagrindiniai vartotojų švietimo uždaviniai didinant žmonių sąmoningumą turėtų

būti: suteikti jiems žinių, kad jie galėtų veikti kaip informuoti vartotojai, pvz., informuoti apie teisės aktus, re-

glamentuojančius vartotojų teisių apsaugą, supažindinti su esminiais visuomenės veikimo principais, įmonių

vaidmeniu ekonominėje sistemoje ir ekonomika apskritai, suteikti informacijos apie valstybės institucijų bei

nevyriausybinių organizacijų vaidmenį visuomenėje, tobulinti įgūdžius, kad vartotojai galėtų veikti pagrįstai ir

atsakingai, pvz., rašydami skundą, gebėtų pastebėti prekybinininkų gudrybes ir išmintingai naudotųsi prekėmis

bei paslaugomis; padėti moksleiviams suvokti, kaip svarbu būti informuotu vartotoju, mokyti juos apsišvietusio

ir atsakingo vartotojo elgesio15.

7. Vartotojų švietimas ES suprantamas plačiau nei šiuo metu reglamentuoja Lietuvos Respublikos vartotojų tei-

sių apsaugos įstatymas16. ES daugiametėje vartotojų programoje 2014–2020 m.17 teigiama, kad svarbu gerinti

vartotojų apsaugą, o siekiant šio bendro tikslo turėtų būti nustatyti konkretūs tikslai, susiję su sauga, švietimu

ir parama ES lygio vartotojų organizacijoms, teisėmis, teisių gynimo priemonėmis ir vartotojų teisių užtikrinimu.

Pabrėžiama, kad švietimas ir parama vartotojų organizacijoms turi būti vykdomi formuojant vartotojams poveikį

darančių sričių politiką, rengiant pažangias ir tikslines taisykles ir kuriant galimiems rinkos veikimo sutrikimams

ar vartotojų poreikių pokyčiams nustatyti skirtą faktinių duomenų bazę, kuri yra vartotojų politikos rengimo

pagrindas, bei gerinant galimybes ja naudotis, kad būtų galima nustatyti problemiškiausias vartotojų sritis ir

integruoti vartotojų interesų aspektą į kitas ES politikos sritis; teikiant finansinę paramą ES lygio vartotojų orga-

nizacijoms ir stiprinant ES, nacionalinio ir regionų lygio vartotojų organizacijų gebėjimus, didinant skaidrumą

bei intensyvinant keitimąsi geriausia praktika ir ekspertinėmis žiniomis; didinant vartotojų rinkų ir vartotojams

teikiamos informacijos skaidrumą ir tokiu būdu užtikrinant, kad vartotojai turėtų palyginamus, patikimus ir len-

gvai prieinamus duomenis, įskaitant tarpvalstybinius atvejus, kurie padėtų jiems palyginti ne tik kainas, bet ir

prekių bei paslaugų kokybę ir tvarumą; gerinant vartotojų švietimą visą gyvenimą ir ypatingą dėmesį skiriant

pažeidžiamiems vartotojams. Taigi vartotojų švietimas turėtų būti suprantamas kaip bendroji asmens išsilavini-

mo dalis, pagrindinį dėmesį skiriant kritinio mąstymo, informacijos priėmimo ir pateikimo, sprendimų priėmimo,

asmeninių ir visuomeninių interesų dermės gebėjimams ugdyti.

13 Supra note 1.

14 Supra note 8.

15 Organisation for Economic Co-operation and Development (OECD), Directorate for Science, Technology and Industry Comittee on Consumer Policy. Con-sumer Education. Draft report. Prieiga per internetą: http://www.oecd.org/internet/consumer/44110333.pdf. [Žiūrėta 2015-01-28].

16 Supra note 1.

17 2014-02-26 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 254/2014 dėl daugiametės vartotojų 2014–2020 m. programos // Oficialusis leidinys, 2014.

2.

http://www.oecd.org/internet/consumer/44110333.pdf

6

8. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas18 išskiria tris vartotojų švietimo formas: a) vartotojų

ugdymas, b) vartotojų informavimas, c) vartotojų konsultavimas. Vartotojų švietimo politikos rekomendacijos19

pateikia išsamesnį vartotojų švietimo formų sąrašą: a) formalusis švietimas – švietimo įstaigose organizuojamas

mokymo procesas pagal patvirtintas mokymo programas, b) neformalusis švietimas – papildoma mokomoji

veikla švietimo įstaigose, c) mokymasis visą gyvenimą – skatinamas asmens visapusiškas nuolatinis tobulė-

jimas visais gyvenimo tarpsniais, d) tikslinis švietimas – švietimo turinys pritaikomas atsižvelgiant į subjektų

poreikius, pvz., neįgaliųjų švietimas, pagyvenusių asmenų švietimas, emigrantų švietimas ir pan.

9. Atsižvelgiant į visuomenės poreikius, verslo aplinką, konkrečias problemines sritis ir kitas aplinkybes, vartotojų

švietimo turinys ir intensyvumas gali skirtis. Turinio prasme vartotojų švietimas gali būti suprantamas dvejopai:

1) bendrasis vartotojų švietimas, t. y. švietimas vartotojų teisių apsaugos klausimais, 2) specializuotas vartotojų

švietimas – švietimas konkrečiose srityse, atsižvelgiant į technologinius, socialinius, ekonominius ir ekologinius

pokyčius.

10. Vienas iš Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos 2015–2018 metų strategijoje20 numatytų tikslų yra gerinti var-

totojų ir verslininkų švietimą. Dokumente identifikuojamos šios probleminės vartotojų švietimo sritys: švietimas

apie vartotojų teises bei jų įgyvendinimą, finansinis raštingumas, švietimas komunalinių paslaugų srityje, varto-

tojų švietimas perkant prekes ir paslaugas nuotoliniu būdu, vartotojų švietimas elektroninių paslaugų srityje.

11. Spartus naujų technologijų kūrimasis, bendra pinigų sistema skatina greitą įvairių rinkų plėtrą, sukuriamos nau-

jos sudėtingos finansinės priemonės, vyksta demografiniai pokyčiai, todėl iškyla vartotojų finansinio švietimo

poreikis. Finansinio švietimo poreikis yra didžiulis, nes žmonės turi galimybę rinktis vis įvairesnius produktus bei

paslaugas, sukurtus skirtingiems poreikiams tenkinti. Lietuvos banko parengtoje Finansinio švietimo koncep-

cijoje 2012–2016 metams21 teigiama, kad finansinis švietimas suprantamas kaip procesas, kurio metu vartotojai

gilina savo žinias apie finansinius produktus, daugiau sužino apie finansinę riziką bei finansų rinkos teikiamas

galimybes ir tai leidžia jiems priimti atitinkama informacija pagrįstus ekonominius sprendimus. Laisvai priei-

namas finansinis švietimas naudingas visai visuomenei, kadangi šitaip mažinama finansinės atskirties rizika ir

vartotojai skatinami planuoti bei taupyti ateičiai, o tai padeda išvengti pernelyg didelio įsiskolinimo.

12. Plečiant vartotojų švietimo suvokimą Lietuvoje, verta atkreipti dėmesį į tausojantį vartojimą. Nacionalinėje dar-

naus vystymosi strategijoje22 aptarta tausojančio vartojimo problematika, kai, didėjant prekių pasiūlai, mažiau

išprusę vartotojai renkasi patrauklesnius produktus, o vartotojams įsigyjant pirkinį aplinkosaugos kriterijai taiko-

mi labai retai.

13. Be aukščiau įvardytų vartotojų švietimo sričių, Lietuvoje aktualus ir globalusis švietimas. Remiantis Mastrichto

deklaracija23, globalus švietimas suprantamas kaip „vystomojo švietimo, švietimo apie žmogaus teises, ugdymo

apie tvarumą visuma, siekiant taikos ir konfliktų prevencijos bei tarpkultūrinio švietimo. Visa tai sudaro pasaulinius

metmenis pilietiškumo ugdymui“, o kartu ir vartotojų švietimo suvokimui plačiąja prasme.

18 Supra note 1.

19 Supra note 8.

20 Supra note 7.

21 Supra note 6.

22 Supra note 4.

23 Mastrichto globalaus švietimo deklaracija. Prieiga per internetą: www.coe.int/t/dg4/nscentre/ge/GE-Guidelines/GEgs-app1.pdf. [Žiūrėta 2015-01-28].


http://www.coe.int/t/dg4/nscentre/ge/GE-Guidelines/GEgs-app1.pdf

7VALSTYBĖS IR NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ BENDRADARBIAVIMO, VYKDANT VARTOTOJŲ ŠVIETIMĄ, BŪKLĖ

VALSTYBĖS IR NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ BENDRADARBIAVIMO, VYKDANT VARTOTOJŲ ŠVIETIMĄ, BŪKLĖ

[ 3.1. ] VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ BEI NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ FUNKCIJOS, ĮGYVENDINANT VARTOTOJŲ ŠVIETIMĄ

14. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas24 numato švietimo teikėjus: valstybė, savivaldybių institucijos, mokyk-

los, mokymo įstaigos, aukštosios mokyklos, neformaliojo švietimo mokyklos, laisvieji mokytojai, nevyriausy-

binės organizacijos, kiti švietimo teikėjai. Švietimo teikėjų paskirtis – užtikrinti piliečiams privalomo ir visuotinio

švietimo prieinamumą, jo įvairovę, galimybes mokytis visą gyvenimą.

15. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas numato, kad vartotojų švietime dalyvauja valstybės ir

savivaldos institucijos, švietimo įstaigos, vartotojų asociacijos. Švietimo ir mokslo ministerija dalyvauja formuo-

jant, vykdant ir užtikrinant valstybinę švietimo politiką25. Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos

įstatymą26, Švietimo ir mokslo ministerija vartotojų švietimo srityje: a) koordinuoja vartotojų ugdymą ir integruoja

vartotojų švietimą į formalųjį švietimą (pradinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą, profesinį mokymą, aukštesniąsias ir

aukštojo mokslo studijas) ir neformalųjį švietimą (ikimokyklinį, priešmokyklinį ugdymą ir kitą neformalųjį vaikų

bei suaugusiųjų švietimą); b) aprobuoja mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programas, į kurias įtraukti vartotojų

ugdymo klausimai, ir kartu su švietimo įstaigomis įgyvendina vartotojų švietimo politiką.

16. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas27 numato, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos

tarnyba (toliau – VVTAT) organizuoja vartotojų švietimą bei koordinuoja kitų valstybės ir savivaldybių institucijų,

vartotojų asociacijų veiklą organizuojant vartotojų švietimą. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įsta-

tymas ir VVTAT nuostatai apsiriboja bendrų nuostatų pateikimu ir atskirai neaptaria, kokia apimtimi ir kaip turėtų

būti įgyvendinamas vartotojų švietimo organizavimas ir koordinavimas. VVTAT veiklos dokumentai28 detalizuoja

institucijos funkcijas įgyvendinant vartotojų švietimą: institucija teikia konsultacijas, rengia metodines rekomen-

dacijas vartotojams. Detalesnė VVTAT veiklos analizė leidžia teigti, kad institucija įgyvendina įvairias vartotojų

švietimo priemones: vartotojų informavimas VVTAT interneto svetainėje, radijo ir televizijos laidos vartotojams,

straipsniai ir informaciniai pranešimai aktualiomis temomis šalies ir regionų spaudoje, internetinėse naujienų

svetainėse, konferencijos, seminarai, informaciniai susitikimai ir konsultacijos.

24 Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas // Valstybės žinios, 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804.

25 Supra note 1.

26 Supra note 1.

27 Supra note 1.

28 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos prie Teisingumo ministerijos pavadinimo pakeitimo ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuostatų patvirtinimo“ // Valstybės žinios, 2007, Nr. 44-1680; 2011, Nr. 135-6410.

3.

8

17. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas29 numato, kad įgyvendinant vartotojų teisių apsaugos

politiką dalyvauja ir kitos institucijos: Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (toliau – RRT), Lietuvos

bankas, Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos (toliau – VEI), Valstybinė kainų ir energetikos

kontrolės komisija (toliau – VKEKK), kitos institucijos įstatymų numatytais atvejais.

18. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas numato RRT kompetenciją nagrinėti vartotojų skun-

dus elektroninių ryšių, pašto ir pasiuntinių paslaugų srityse30. RRT nuostatuose numatoma, kad tarnyba turi

teisę organizuoti konferencijas ir renginius, skatinti elektroninio parašo naudojimą ir pasitikėjimą sertifikavimo

paslaugų teikėjų teikiamomis paslaugomis31. Interneto svetainėje vartotojams išsamiai pateikiama aktuali su ry-

šių paslaugomis susijusi informacija32. RRT 2013 m. veiklos ataskaitoje33 išvardijama daugiau vartotojų švietimo

veiklų: vartotojų švietimo svetainių www.skaičiuok.lt, www.elektroninisparašas.lt, www.matuok.lt, www.esaugu-

mas.lt, www.cert.lt administravimas, informacijos teikimas vartotojų švietimo svetainei www.draugiškasinterne-

tas.lt.

19. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymas34 neišskiria vartotojų švietimo funkcijos, tačiau institucijos veik-

los analizė leidžia teigti, kad vartotojų švietimas vykdomas intensyviai, pasitelkiant įvairius vartotojų informavi-

mo kanalus ir švietimo priemones: specializuotas interneto svetaines35, kitą informacinę medžiagą, organizuo-

jant renginius vartotojams36. Bendromis Lietuvos banko ir Švietimo ir mokslo ministerijos pastangomis siekiama

pokyčių organizuojant mokymus, rengiant mokomąją medžiagą. 2013 m. Lietuvos banko valdyba patvirtino

Lietuvos banko finansinio švietimo koncepciją, kurios tikslas – gerinti gyventojų finansinį raštingumą, skatinti

domėtis asmeninių finansų valdymu ir priimti racionalius finansinius sprendimus37.

20. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) nuostatuose kaip viena iš vykdomų funkcijų išski-

riama vartotojų informavimo funkcija38. 2014 m. VMVT veiklos ataskaitoje pateikiami duomenys apie parengtų

informacinių leidinių ir suteiktų konsultacijų skaičių, taip pat pažymima, kad dėl padidėjusio informacijos srauto

vartotojams buvo nuolat teikiama aktualiausia informacija ir rekomendacijos39.

21. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos (toliau – VNMPI) veiklos nuostatuose numatyta funkcija konsultuoti

ir informuoti vartotojus40. Apie aktyvią vartotojų švietimo veiklą rašoma ir inspekcijos veiklos ataskaitoje. 2014 m.

VNMPI vykdė vartotojų informavimo veiklas spaudoje, televizijoje, radijuje. Vartotojams buvo organizuoti 38 se-

minarai gaminių ir paslaugų saugos, ženklinimo ir kokybės reikalavimų, vartotojų teisių apsaugos temomis41.

29 Supra note 1.

30 Supra note 1.

31 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nuostatų patvirtinimo“ // Valstybės žinios, 2004, Nr. 1029; 2014, Nr. 451.

32 Ryšių reguliavimo tarnyba. Elektroniniai ryšiai, paštas. Informacija vartotojui. Prieiga per internetą: http://www.rrt.lt/lt/titulinis.html. [Žiūrėta 2015-04-08].

33 Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos 2013 metų veiklos ataskaita. Prieiga per internetą: http://www.rrt.lt/lt/apzvalgos-ir-ataskaitos/veik-los-ataskaitos.html. [Žiūrėta 2015-04-23].

34 Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymas // Valstybės žinios, 1994, Nr. 99-1957; 2011, Nr. 145-6812.

35 Lietuvos banko finansinio švietimo svetainė „Pinigų bitė“. Prieiga per internetą: http://www.pinigubite.lt/. [Žiūrėta 2015-04-08].

36 Lietuvos bankas. Vartotojų apsauga. Prieiga per internetą: https://www.lb.lt/vartotoju_apsauga_1. [Žiūrėta 2015-04-08].

37 Supra note 6.

38 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatų patvirtinimo“ // Valstybės žinios, 2000, Nr. 744; 2011, Nr. 638.

39 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2014 metų veiklos ataskaita. Prieiga per internetą: http://vmvt.lt/lt/top/veikla/veiklos.ataskaitos/. [Žiūrėta 2015-04-23].

40 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymas „Dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ // Valstybės žinios, 2011, Nr. 1-63; 2013, Nr. 1-188.

41 Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos 2014 metų visuomenės informavimo ataskaita. Prieiga per internetą: http://www.inspekcija.lt/lt/veikla/veik-los-ataskaitos/visuomenes-informavimo-ataskaitos.html. [Žiūrėta 2015-04-23].


http://www.skaičiuok.lt

http://www.elektroninisparašas.lt

http://www.matuok.lt

http://www.esaugumas.lt

http://www.esaugumas.lt

http://www.cert.lt

http://www.draugiškasinternetas.lt

http://www.draugiškasinternetas.lt

http://www.rrt.lt/lt/titulinis.html

http://www.rrt.lt/lt/apzvalgos-ir-ataskaitos/veiklos-ataskaitos.html

http://www.rrt.lt/lt/apzvalgos-ir-ataskaitos/veiklos-ataskaitos.html

http://www.pinigubite.lt/

https://www.lb.lt/vartotoju_apsauga_1

http://vmvt.lt/lt/top/veikla/veiklos.ataskaitos/

http://www.inspekcija.lt/lt/veikla/veiklos-ataskaitos/visuomenes-informavimo-ataskaitos.html

http://www.inspekcija.lt/lt/veikla/veiklos-ataskaitos/visuomenes-informavimo-ataskaitos.html

9

22. VEI, vadovaudamasi savo nuostatais, konsultuoja ir informuoja vartotojus42. Savo 2014 m. veiklos ataskaitoje

inspekcija nurodo, kad 2014 m. ėmėsi priemonių, susijusių su vartotojų švietimu, t. y. informacijos, kuria siekta

supažindinti vartotojus su energetikos objektų ir įrenginių keliamu pavojumi bei saugiu jų eksploatavimu, vie-

šinimu. Taip pat pažymi, kad ypatingas dėmesys buvo skirtas nelaimingų atsitikimų buityje prevencijai – var-

totojai informuoti, kaip teisingai ir nekeliant grėsmės žmonių saugai eksploatuoti energetikos įrenginius, pvz.,

apie saugų suskystintųjų naftos dujų balionų naudojimą buityje, kaip saugiai elgtis sutrikus elektros energijos

tiekimui, apie mirtinus ar sunkius buitinius nelaimingus atsitikimus, jų priežastis ir aplinkybes bei pasekmes. VEI

pastebi tendenciją, kad jos interneto svetainės lankytojų skaičius nuolatos auga. Kiekvienais metais VEI didina

interneto svetainėje publikuojamų informacinio turinio pranešimų skaičių43.

23. VKEKK nuostatuose įtvirtinta norma teigia, kad vykdydama savo funkcijas komisija elektros energijos ir gam-

tinių dujų vartotojams teikia visą reikiamą informaciją apie jų teises, galiojančius teisės aktus ir jiems prieina-

mus ginčų sprendimo būdus44. 2014 m. VKEKK veiklos ataskaitos duomenimis, vartotojai į instituciją kreipiasi su

prašymais suteikti informaciją ar konsultaciją, rečiau – siekdami apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus.

VKEKK įgyvendino šias vartotojų švietimo priemones: sukūrė energijos kainų palyginimo sistemą, padedančią

vartotojams išsirinkti labiausiai jų poreikius atitinkančius tarifų planus bei šviečiančią vartotojus apie jų teises ir

pareigas keičiant elektros energijos tiekėjus ar pasirenkant nepriklausomą energijos tiekėją; įkūrė naują struktū-

rinį padalinį – Bendrąjį informacijos centrą, kurio vienas iš veiklos uždavinių yra teikti aktualią ir vartotojų porei-

kius geriausiai atitinkančią informaciją; nuolat atnaujina interneto svetainės rubriką „Vartotojams“; pradėjo kurti

naują interneto svetainę www.energetikosabc.lt, kuri turėtų tapti pagalbine priemone vartotojams, siekiantiems

sužinoti apie savo teises, pareigas, energijos vartojimo sąlygas, energetinių paslaugų kokybės reikalavimus ir

kt.; siekdama užmegzti dialogą su jaunimu, paskelbė studentų rašinių konkursą; nuolat informuoja visuome-

nę ir žiniasklaidą, siekdama ugdyti žiniasklaidos atstovų energetinį raštingumą; vartotojų patogumui sukūrė

interaktyvų Šilumos kainų žemėlapį; organizavo mokymus ir seminarus aktualiomis temomis; siekdama ge-

rinti vartotojų energetinį raštingumą, patvirtino VKEKK veiklos žinomumo visuomenėje didinimo 2014–2015 m.

programą45.

24. Kaip matyti iš aukščiau pateiktos informacijos, valstybės institucijų funkcijos įgyvendinant vartotojų švietimą

nėra visiškai aiškiai reglamentuotos. Vartotojų švietimo funkcija tiesiogiai nepriskirta konkrečiai valstybės ar

savivaldybių institucijai, teisės aktai taip pat nedetalizuoja, kaip ir kokia apimtimi VVTAT turėtų koordinuoti ir

organizuoti kitų valstybės, savivaldybių institucijų bei vartotojų organizacijų veiklą vartotojų švietimo kontekste.

42 Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymas „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatų patvirtinimo“ // Valstybės žinios, 2000, Nr. 744; 2011, Nr. 638.

43 Valstybinės energetikos inspekcijos 2014 metų veiklos ataskaita. Prieiga per internetą: http://www.vei.lt/index.php?id=383. [Žiūrėta 2015-04-23].

44 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatų patvirtinimo“ // Valstybės žinios, 2002, Nr. 1747; 2014, Nr. 1172.

45 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 metų veiklos ataskaita. Prieiga per internetą: http://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/Veikla/veik-los-rezultatai.aspx. [Žiūrėta 2015-04-23].


http://www.energetikosabc.lt

http://www.vei.lt/index.php?id=383

http://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/Veikla/veiklos-rezultatai.aspx

http://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/Veikla/veiklos-rezultatai.aspx

10

25. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymu46 reglamentuojama, kad vartotojų švietimą organi-

zuoja ir koordinuoja VVTAT, tačiau nei šiame įstatyme, nei kituose teisės aktuose neapibrėžiama, kaip VVTAT

koordinuoja vartotojų švietimą, kurį vykdo vartotojų asociacijos. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos

įstatymas47 įtvirtina vartotojų asociacijų teisę šviesti vartotojus, leisti jiems skirtus leidinius, rengti laidas, įgy-

vendinti vartotojų informavimo ir konsultavimo programas. Lietuvos vartotojų instituto 2014 m. atlikto tyrimo48

rezultatai atskleidė, jog 70–100 proc. NVO vykdomos veiklos sudaro švietimas. Taigi pačioms vartotojų aso-

ciacijoms paliekama teisė spręsti dėl vartotojų švietimo įgyvendinimo49. Tokie neaiškumai kuria aplinką, kurioje

sudėtinga tikėtis sklandaus vartotojų švietimo: kai kurios veiklos gali dubliuotis, o kai kurios svarbios sritys likti

ir visai nepaliestos. Nors VVTAT veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose numatyta teisė prašyti vartotojų

asociacijų pateikti informaciją, susijusią su vartotojų teisių apsauga, taigi ir su vartotojų švietimu, tačiau plačiau

nedetalizuojama, ar ši iš vartotojų organizacijų gauta informacija yra ir (ar) gali būti panaudojama vartotojų švie-

timui organizuoti ir (ar) koordinuoti.

26. Nevyriausybinės vartotojų organizacijos vartotojų švietimą įgyvendina įvairiomis priemonėmis: radijo, televizijos

laidos, siužetai ir pasisakymai, vaizdo medžiaga vartotojams, konferencijos, seminarai, mokymai, informaciniai

susitikimai su vartotojais, informaciniai leidiniai, kitos informacinės šviečiamosios priemonės50. Įgyvendindamos

nacionalinius ir tarptautinius projektus vartotojų NVO vykdo įvairaus pobūdžio vartotojų švietimo veiklas, kurios

apima skirtingus informavimo būdus ir priemones. Kasdienėje veikloje NVO nuolat informuoja ir šviečia vartoto-

jus aktualiomis temomis, tam panaudodamos turimus funkcinius išteklius – per interneto tinklalapius, socialinių

tinklų paskyras, naujienlaiškiuose ir kt.

[ 3.2. ] VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ BEI NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ BENDRADARBIAVIMAS VARTOTOJŲ ŠVIETIMO SRITYJE

27. Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas51 numato, kad valstybės ir savivaldybių

institucijų bei įstaigų bendradarbiavimas su NVO įgyvendinamas:

27.1. Teikiant informaciją apie valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų planuojamas veiklos ir bendra-

darbiavimo kryptis, siekiant jas derinti su konkrečioje srityje dirbančiomis NVO. Informacijos teikimas lai-

kytinas pagrindine ir pamatine bendradarbiavimo forma ir išraiška, šis procesas vykdomas viena kryp-

timi – valstybės institucijos teikia informaciją visuomenei apie priimtus sprendimus, įstatymų leidybos

iniciatyvas, veiklos planus. Aktyvioji valstybės pareiga – informuoti visuomenę, suteikiant jai pakankamai

laiko ir priemonių susipažinti su teikiama informacija. Informacijos teikimas yra būtina sąlyga ir pagrindas

kitų bendradarbiavimo formų veikimui52.

46 Supra note 1.

47 Supra note 1.

48 Supra note 11.

49 Supra note 11.

50 Supra note 11.

51 Supra note 2.

52 Sektorių bendradarbiavimą reglamentuojančių teisės aktų studija ir rekomendacijos NVO tarybų reglamentavimui nacionaliniame bei savivaldos lygmeny-je. NVO ir valstybės sektorių bendradarbiavimas: geroji Europos praktika ir pilotinis modelis Lietuvai. NVO Teisės institutas, Vilnius, 2015.


11

27.1.1. Ši bendradarbiavimo forma Lietuvoje pasireiškia viešu valstybės bei savivaldybių institucijų teisės

aktų projektų skelbimu, kurio metu visuomenei ir NVO sudaromos sąlygos dalyvauti teisės aktų

rengimo ir derinimo procesuose. Vartotojų NVO aktyviai dalyvauja valstybinių vartotojų teisių ap-

saugos strategijų, teisės aktų projektų rengimo ir derinimo procesuose.

27.2. Konsultuojantis su NVO ir prireikus kuriant bendras darbo grupes konkretiems klausimams spręsti. Šioje

bendradarbiavimo formoje dalyvauja valstybė ir visuomenė. Valstybės institucijos atsiklausia visuomenės

nuomonės kviesdamos teikti komentarus, nuomones ar pasiūlymus atitinkamais klausimais53. Ši bendra-

darbiavimo forma aktyviausiai įgyvendinama į konsultacijas įtraukiant NVO sektoriaus atstovus. Konsul-

tavimas, kaip išvestinė bendradarbiavimo forma, galima tik tinkamai įgyvendinus informacijos teikimo vi-

suomenei funkciją.

27.2.1. Lietuvos vartotojų instituto atlikti tyrimai atskleidžia, jog viena dažniausiai vartotojų švietimo srityje

naudojamų bendradarbiavimo formų – konsultavimasis. Apklaustos valstybės institucijos54 teigia,

jog vartotojų švietimo srityje Lietuvoje konsultavimasis su NVO dažniausiai įgyvendinamas orga-

nizuojant bendrus valstybės, savivaldybių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų pasitarimus,

posėdžius, darbo grupes, derinant teisės aktus ir kitus dokumentus, teikiant informaciją ir konsul-

tacijas NVO. Kaip neigiamą bendradarbiavimo patirtį NVO išskiria neigiamą valstybės ir savivaldy-

bių institucijų požiūrį į pavienes, mažesnes organizacijas, jos neaktyviai arba ne laiku įtraukiamos į

konsultacijas ir teisės aktų rengimo procesą55.

27.2.2. Priemonė, skatinanti vartotojų asociacijas įsitraukti į vartotojų teisių apsaugos sistemą bei tuo pa-

čiu suteikianti NVO galimybę dalyvauti priimant strateginius sprendimus, numatyta ir Valstybinėje

vartotojų apsaugos 2011–2014 m. strategijoje. Vartotojų asociacijos nacionaliniu lygmeniu dalyvauja

šių komisijų veikloje: Vartotojų teisių apsaugos taryboje (kolegiali patariamoji visuomeniniais pa-

grindais veikianti institucija), Vartotojų teisių stebėsenos komitete prie Lietuvos Respublikos trišalės

tarybos, Vartotojų ir bankų taryboje, įsteigtoje Lietuvos banko. Lietuvos vartotojų NVO atstovauja

Lietuvai ES lygmeniu: Europos vartotojų atstovavimo standartizacijos organizacijoje (ANEC), Euro-

pos vartotojų konsultacinėje grupėje, vartotojų organizacijų atstovai taip pat yra Mokėjimų sistemos

rinkos ekspertų darbo grupės nariai. 2013 m. Lietuvos vartotojų asociacijų aljansas tapo Europos

vartotojų organizacijų asociacijos (BEUC) nariu.

27.3. Finansuojant NVO programas, projektus ir iniciatyvas. Plačiąja prasme tai aktyvus valstybės įsitraukimas,

bendradarbiavimas su NVO sektoriumi siekiant bendro tikslo. Šią bendradarbiavimo formą taiko valstybės

institucijos ir NVO sektorius, siekiama susitarti dėl priemonių, proceso ir rezultato. Valstybės institucijų

vaid muo šioje partnerystėje yra suteikti tam tikrą erdvę pilietinei visuomenei veikti ir priimti ją kaip lygia-

vertį partnerį56.

53 Supra note 11.

54 Supra note 10.

55 Supra note 11.

56 Supra note 11.


12

27.3.1. Vienas iš vartotojų švietimo projektų finansavimo šaltinių – valstybės remiami projektai. Lietuvos

Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas57 nustato vartotojų asociacijų veiklos finansavimo

sąlygas. Numatoma, kad vartotojų organizacijų finansavimas vykdomas dviem lygiais: valstybės ir

savivaldybės. Valstybės lygiu finansavimo tvarka nustatoma Finansinės paramos vartotojų asocia-

cijoms teikimo taisyklėse58. Finansinė parama vartotojų organizacijoms teikiama konkursine tvar-

ka, vertinant vartotojų organizacijų teikiamas paraiškas pagal skirtingas priemonių programas ar

projektus. Pažymėtina, kad finansinė parama vartotojų asociacijoms yra skiriama nuo 2005 m. Iki

2009 m. finansinė parama pagal tuo metu galiojusias Finansinės paramos vartotojų asociacijoms

teikimo taisykles buvo teikiama institucinei vartotojų asociacijų veiklai ir programoms, parengtoms

pagal prioritetines kryptis. Nuo 2009 m. finansinė parama skiriama tik vartotojų teisių apsaugos

priemonių programoms įgyvendinti. Valstybė skatina vartotojų asociacijas dalyvauti įgyvendinant

ES ar kitų tarptautinių fondų iš dalies finansuojamus projektus, todėl pagal šiuo metu galiojančias

Finansinės paramos vartotojų asociacijoms teikimo taisykles finansinė parama skiriama ES, užsie-

nio valstybių ar tarptautinių fondų kofinansuojamiems vartotojų asociacijų vykdomiems projektams

bei priemonių programoms, parengtoms pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetines

kryptis. Duomenų apie savivaldybių suteiktą paramą vartotojų asociacijoms nėra.

28. Lietuvos vartotojų instituto atlikti tyrimai59 rodo, kad vykdant vartotojų švietimą naudojamos ir kitos bendradar-

biavimo formos, tokios kaip bendrų renginių organizavimas, publikacijų leidyba ir pan.

29. VVTAT60 nuostatuose minimas bendradarbiavimas su vartotojų asociacijomis. Konkreti VVTAT ir vartotojų

NVO bendradarbiavimo forma numatoma Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo projek-

to 221 straipsnyje, kuriame teigiama, jog VVTAT kompetencijai priskirtiems ginčams nagrinėti sudaromos nuolat

veikiančios vartojimo ginčų komisijos. Jas sudaro trys nariai, iš kurių vienas yra vartotojų asociacijų paskirtas

atstovas. Šiuo įstatymo projektu siekiama stiprinti vartotojų asociacijų vaidmenį vartotojų apsaugos sistemoje ir

glaudinti valstybinio bei nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimą.

30. 2012–2016 m. Finansinio švietimo koncepcija61, kurią patvirtino Lietuvos bankas, numato bendradarbiavimą su

strateginiais partneriais, įskaitant NVO. Bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis vartotojų asociacijomis yra

menkai vykdomas.

31. Lietuvos vartotojų instituto tyrimo62, kurio metu buvo apklaustos Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsau-

gos įstatyme63 nurodytos vartotojų švietime dalyvaujančios valstybės institucijos bei savivaldybės, rezultatai

patvirtino, jog bendradarbiavimas tarp jų ir vartotojų NVO nėra išplėtotas. Tyrimo rezultatai atskleidžia šias ne-

pakankamo bendradarbiavimo priežastis:

a) nepakankamas teisinis reglamentavimas. NVO ir valstybės institucijų bendradarbiavimui trukdo neaiškus

švietimo funkcijų apibrėžimas ir paskirstymas;

57 Supra note 1.

58 Supra note 3.

59 Supra note 11.

60 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuostatai // Valstybės žinios, 2007, Nr. 44-1680.

61 Supra note 6.

62 Supra note 10.

63 Supra note 1.


13

b) bendradarbiavimo tradicijų nebuvimas. Valstybės institucijos nurodo, kad vartotojų švietimo srityje vei-

kiančios vartotojų organizacijos nėra sėkmingai susijungusios į tinklus, skėtines organizacijas, daugelis or-

ganizacijų yra smulkios, stokoja ekspertinės patirties, kompetencijos; šios priežastys lemia nepakankamą

bendradarbiavimą;

c) iniciatyvumo trūkumas. Valstybės institucijos pasigenda aktyvesnių vartotojų organizacijų iniciatyvų. Tyrimo

metu nustatyta, kad per pastaruosius trejus metus į 70 proc. apklaustų valstybės institucijų dėl bendros veik-

los nesikreipė nė viena vartotojų organizacija.

[ 3.3. ] VALSTYBĖS IR NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ BENDRADARBIAVIMAS, ĮGYVENDINANT NEVYRIAUSYBINIŲ

ORGANIZACIJŲ FINANSAVIMO MODELIUS

32. NVO biudžetus sudaro: 1) pajamos iš projektinio finansavimo; 2) valstybės ir savivaldybių institucijų specialiųjų

programų, privačių šalies ir užsienio fondų; 3) uždirbtos lėšos; 4) nario mokesčiai, gyventojų skiriami 2 proc. nuo

sumokėto pajamų mokesčio64.

33. Viena iš pagrindinių problemų, kylančių vartotojų asociacijoms pritraukiant lėšas vartotojų švietimui vykdyti,

yra administracinių gebėjimų trūkumas tokiose srityse, kaip projektų rengimas ir finansavimo šaltinių paieška.

34. Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos 2011–2014 metų strategijoje65 buvo numatytas uždavinys didinti var-

totojų asociacijų vaidmenį ir tobulinti kompetenciją vartotojų teisių apsaugos srityse. Numatyta, jog vartotojų

švietimas yra ta vartotojų teisių apsaugos dalis, kurioje pagrindinis vaidmuo turi atitekti vartotojų asociacijoms.

VVTAT ir kitos institucijos, metiniuose veiklos planuose numatydamos konkrečius vartotojų švietimo veiksmus,

pirmiausia turėtų svarstyti galimybę šiuos veiksmus atlikti per vartotojų asociacijas, jų paslaugas įsigydamos

viešojo pirkimo būdu ar finansuodamos vartotojų asociacijų projektus pagal Finansinės paramos vartotojų aso-

ciacijoms teikimo taisykles. Panašūs uždaviniai numatyti ir 2015–2018 m. valstybinėje vartotojų teisių apsaugos

strategijoje. Įgyvendinant 2011–2014 m. Vartotojų teisių apsaugos strategiją 2012 ir 2014 m. buvo parengtos ir

patvirtintos Finansinės paramos vartotojų asociacijoms teikimo taisyklės, pagal kurias vartotojų asociacijos ga-

lėjo teikti paraiškas ir ES struktūrinių bei tarptautinių fondų projektų daliniam finansavimui gauti66.

35. Teikiant finansinę paramą pagal Finansinės paramos vartotojų asociacijoms teikimo taisykles įvardytinos šios

problemos: 1) terminuotumas (finansinė parama teikiama ne visiems metams, todėl negalima planuoti ilgalaikių

švietimo priemonių); 2) finansinė parama teikiama fragmentiškai (nėra kryptingos vartotojų švietimo strategijos);

3) vartotojų asociacijų veiklos finansuojamos iš dalies (vartotojų asociacijų veikla paremta viešųjų tikslų siekimo

ir nepriklausomumo nuo verslo principais, todėl finansinės organizacijų galimybės finansuoti likusią sąmatos

dalį yra ribotos)67.

64 Supra note 11.

65 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos 2011–2014 metų strategijos 2011 metų veiklos ataskaita. Prieiga per internetą: http://www.vvtat.lt/popup2.php?ru=pc-DO0qht1R&tmpl_name=m_text_print&text_id=220. [Žiūrėta 2015-04-23].

66 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos 2011–2014 metų strategijos 2011 metų veiklos ataskaita. Prieiga per internetą: http://www.vvtat.lt/popup2.php?ru=pc-DO0qht1R&tmpl_name=m_text_print&text_id=220. [Žiūrėta 2015-04-23].

67 Supra note 3.


http://www.vvtat.lt/popup2.php?ru=pcDO0qht1R&tmpl_name=m_text_print&text_id=220




14

36. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos 2011–2014 metų strategijos įgyvendinimo ataskaitų ir institucijų veiklos

dokumentų analizė leidžia teigti, kad nuostatos, jog VVTAT ir kitos institucijos, metiniuose veiklos planuose numa-

tydamos konkrečius vartotojų švietimo veiksmus, pirmiausia turėtų svarstyti galimybę šiuos veiksmus atlikti per

vartotojų asociacijas, jų paslaugas įsigydamos viešojo pirkimo būdu, nebuvo įgyvendintos.

37. Komplikuotas ir ES struktūrinių fondų lėšų pritraukimas vartotojų asociacijų švietimo projektams įgyvendinti.

Viena iš pagrindinių problemų, kylančių šioje srityje, yra tai, jog NVO, įskaitant vartotojų asociacijas, dažnai nėra

įtraukiamos kaip tinkamos pareiškėjos kvietimuose teikti paraiškas, nors temos ir susijusios su vartotojų švietimu.

Lietuvos vartotojų instituto atliktos diskusinės grupės studijos68 metu NVO atstovai pažymėjo, kad konkursuose

dėl ES fondų finansuojamų projektų nevyriausybinės organizacijos, dirbančios vartotojų švietimo srityje, turi turėti

prioritetą ir konkursuose dalyvauti lygiomis teisėmis su kitomis NVO. Dalis NVO turi galimybę gauti verslo atstovų

paramą, o nevyriausybinių organizacijų, dirbančių vartotojų atstovavimo srityje, veikla negali būti finansuojama

verslo struktūrų, nes tai prieštarautų vartotojų organizacijų nepriklausomumo ir nešališkumo principams. NVO

atstovai taip pat akcentavo, kad ES fondų paramos skirstymo dokumentų rengimo etape vartotojų NVO yra eli-

minuojamos – Lietuvos Respublikos finansų ministerija, sudarydama darbo grupes fondų dokumentams rengti,

neįtraukia organizacijų, todėl šios netenka galimybės į projektą įtraukti priemones, skirtas vartotojų švietimui.

68 Supra note 11.


15KAI KURIŲ EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NEVYRIAUSYBINIŲ IR VALSTYBINIŲ ORGANIZACIJŲ BENDRADARBIAVIMO VARTOTOJŲ ŠVIETIMO SRITYJE PRAKTIKA

KAI KURIŲ EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NEVYRIAUSYBINIŲ IR VALSTYBINIŲ ORGANIZACIJŲ BENDRADARBIAVIMO VARTOTOJŲ ŠVIETIMO SRITYJE PRAKTIKA

38. Didžiojoje Britanijoje į vartotojų švietimą įsitraukęs itin didelis skaičius veikėjų; suskaičiuojama apie 600 įvairių

tipų organizacijų, dalyvaujančių vartotojų švietimo veikloje, sukurtas platus partnerysčių spektras (pvz., Varto-

tojų apsaugos partnerystė, angl. Consumer Protection Partnership)69.

39. Po ekonominės krizės įvykusi vartotojų interesų gynimo sistemos Didžiojoje Britanijoje reforma, apie kurią pa-

skelbta 2012 m., siekė vartotojų apsaugos sistemą padaryti ekonomiškai našesnę ir geriau tarnaujančią varto-

tojų interesams. Panaikinus nuo 1973 m. veikusį Sąžiningos prekybos biurą (angl. Office of Fair Trading), kuris

buvo atsakingas ir už vartotojų švietimą (kampanijų vykdymą, koordinavimą), jo funkcijos perskirstytos kitoms

įstaigoms70.

40. Vartotojų švietimo ir konsultavimo reikalai Didžiojoje Britanijoje vyriausybės sprendimu 2013 m. kaip funkcija

priskirti vykdyti Piliečių patarimų biurui (angl. Citizens Advice)71. Tai visoje šalyje bendrai veikiantis NVO tinklas,

turintis beveik 6 500 apmokamų darbuotojų ir 22 000 savanorių. Konsultacijos vartotojams teikiamos gyvų su-

sitikimų biuruose metu, taip pat specialiomis telefono linijomis, el. paštu, interneto svetainėje72.

41. Piliečių patarimų biurui vyriausybė priskyrė vartotojų švietimo funkcijas dėl šio tinklo ilgalaikio įdirbio rūpinantis

vartotojų interesais bei ekonomiškiau vykdomos veiklos. Piliečių patarimų biuro atliekamų vartotojų švietimo

funkcijų, pavestų po 2012 m. reformos, vykdymas finansuojamas vyriausybės dotacijomis, kurias skiria Verslo,

inovacijų ir įgūdžių departamentas (angl. The Department for Business, Innovation & Skills; jame vartotojų reika-

lais rūpinasi atskiras ministras), už savo veiklą Piliečių patarimų biuras taip pat atsiskaito šiam departamentui.

Tokiu modeliu vyriausybė perduoda savo funkcijas nevyriausybinėms organizacijoms73.

69 Brennan, Carol; Ritters, Katrina. Consumer education in the UK: new developments in policy, strategy and implementation. International Journal of Con-sumer Studies, 2003, 27.3: 223-224. Prieiga per internetą: http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.1470-6431.2003.00361.x/abstract. [Žiūrėta 2015-03-05].

70 Consumer Protection Partnership. Priorities Report 2013-2014; 2014. Prieiga per internetą: https://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/252730/bis-13-1267-consumer-protection-partnership-future-priorities.pdf. [Žiūrėta 2015-03-05].

71 Conway, Lorraine. New consumer landscape. House of Commons Library, 2013. Prieiga per internetą: http://www.parliament.uk/briefing-papers/sn06759.pdf. [Žiūrėta 2015-03-05]; t. p. Consumer Protection Partnership, 2014.

72 Citizens Advice Bureau. Introduction to the Citizens Advice service. Prieiga per internetą: http://www.citizensadvice.org.uk/index/aboutus/publications/introduction_citizens_advice.htm. [Žiūrėta 2015-03-04].

73 Conway, Lorraine. New consumer landscape. House of Commons Library, 2013. Prieiga per internetą: http://www.parliament.uk/briefing-papers/sn06759.pdf. [Žiūrėta 2015-03-05].

4.

16

42. Nuo valstybinės valdžios finansiškai visiškai nepriklausoma pagrindinė vartotojus ginanti organizacija Didžiojoje

Britanijoje yra Vartotojų asociacija (angl. Consumers‘ Association), veikianti nuo 1957 m. ir geriau žinoma kaip

„Which?“74. Šiuo pavadinimu leidžiamas žurnalas turi beveik 1,5 mln. prenumeratorių ir yra vienas populiariausių

žurnalų Didžiojoje Britanijoje. Tai sudaro galimybes organizacijos finansiniam stabilumui bei savarankiškumui

palaikyti, sąmoningai atsisakant vyriausybės siūlomo finansavimo ir tokiu būdu išsaugant visišką nepriklauso-

mumą tiek nuo verslo, tiek nuo valstybės institucijų. Vartotojų asociacija iš savarankiškai gautų pajamų (dau-

giausia tai už žurnalo pardavimus gaunamos lėšos) kasmet išleidžia apie 10 mln. svarų vartotojų interesų gyny-

bai, iš viso turi apie 600 profesionalių darbuotojų75.

43. Danijoje, kaip ir kitose Skandinavijos šalyse, svarbūs vartotojų švietimo klausimai įtraukti į bendrąją ugdymo

programą ir dėstomi moksleiviams76. Suaugusiems vartotojams skirtą informacinį portalą www.forbrug.dk val-

do valstybinės vartotojų reikalų institucijos.

44. Vienintelė nacionalinė vartotojų organizacija yra 1947 m. įkurta Danijos vartotojų taryba (dan. Forbrugerrådet

Tænk). Du vartotojams leidžiami žurnalai turi daugiau kaip 70 000 prenumeratorių, kurie laikomi ir šios or-

ganizacijos nariais. Mokėdami už žurnalą jie prisideda prie organizacijos išlaikymo. Be to, Danijos vartotojų

taryba tuo pačiu veikia ir kaip skėtinė organizacija, jungianti keliasdešimt organizacijų, atstovaujančių įvairiems

visuomenės sluoksniams (moterims, vaikams, seniems žmonėms, edukacinėms ir aplinkosauginėms organi-

zacijoms, kt.). Pagrindinės organizacijos pajamos gaunamos iš narių (tiek žurnalą perkančių fizinių asmenų, tiek

skėtinėje veikloje dalyvaujančių juridinių asmenų), taip pat projektinės veiklos, dar apie 35 proc. organizacijos

biudžeto dotuoja vyriausybė (anksčiau šis procentas buvo ir didesnis). Danijos vartotojų taryboje iš viso dirba

apie 120 žmonių.

45. Danijos vartotojų taryba atstovauja vartotojų teisėms šimtuose šalies komitetų ir grupių. Jos veikloje nėra tie-

sioginio persidengimo su valstybės įstaigų veikla, tačiau bendradarbiavimas labai išplėtotas. Manoma, jog ne-

didelei šaliai visiškai pakanka vienos stiprios ir į bendradarbiavimą su valdžia įtrauktos vartotojų organizacijos,

kuri atstovautų vartotojų interesams visuomenėje77,78.

46. Stipriausia nevyriausybinė vartotojų organizacija Slovėnijoje yra Slovėnijos vartotojų asociacija (slovėn. Zveza

Potrošnikov Slovenije, ZPS), kuri yra viena žinomiausių NVO šalyje bei visuomenėje atpažįstama netgi labiau nei

valstybinės vartotojų reikalais besirūpinančios institucijos. Ji įvairiomis priemonėmis užsiima vartotojų švietimu,

vartotojams leidžia žurnalą „VIP“, kurio prenumeratoriai yra laikomi asociacijos nariais. Vartotojams teikiamos

mokamos konsultacijos telefonu (žurnalo prenumeratoriams taikomi mažesni tarifai). Nors tai nėra vienintelė

vartotojų organizacija (jų užregistruota daugiau nei dešimt), pagal vykdomos veiklos mastą ZPS ryškiai domi-

nuoja vartotojų sektoriuje Slovėnijoje79.

74 Which.co.uk. What is Which? – Who we are – About Which? Prieiga per internetą: „What is Which? – Who we are – About Which?”. [Žiūrėta 2015-03-04].

75 Which.co.uk. Which? Financial Statements 2013/14. Prieiga per internetą: http://www.staticwhich.co.uk/documents/pdf/financial-state-ments-2013-14-384159.pdf. [Žiūrėta 2015-03-04].

76 OECD. Promoting Consumer Education – Trends, Policies and Good Practices, 2009. Paris: Organisation for Economic Co-operation and Development.

77 European Consumer Consultative Group (ECCG). Report of the ECCG on monitoring indicators of the consumer movement, 2011. Prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/dgs/health_food-safety/dgs_consultations/docs/eccg/eccg_report_indicators_012011_en.pdf. [Žiūrėta 2015-03-05].

78 Forbrugerrådet Tænk. About us, 2015. Prieiga per internetą: http://taenk.dk/om-os/about-us. [Žiūrėta 2015-02-19].

79 DG SANCO, Country Profile: Slovenia, 2010. Prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/consumers/eu_consumer_policy/consumer_consultative_group/national_consumer_organisations/docs/national-consumer-organisations_sl_listing.pdf. [Žiūrėta 2015-02-19].


http://www.forbrug.dk

http://www.which.co.uk/about-which/who-we-are/overview/

http://ec.europa.eu/consumers/eu_consumer_policy/consumer_consultative_group/national_consumer_organisations/docs/national-consumer-organisations_sl_listing.pdf

http://ec.europa.eu/consumers/eu_consumer_policy/consumer_consultative_group/national_consumer_organisations/docs/national-consumer-organisations_sl_listing.pdf

17

47. Valstybės institucijos nėra visapusiškai įsitraukusios į vartotojų reikalus ir didžiąją dalį penkių vartotojų judėjimo

uždavinių Slovėnijoje atlieka viena organizacija – ZPS. Nepaisant to, vartotojų apsaugos lygis šalyje yra gana

aukštas. Atsakomybė už kai kurias paslaugas vartotojams (pvz., Europos vartotojų centro organizavimą, infor-

macijos vartotojams teikimą ir kt.) buvo perleista vartotojų organizacijoms kartu su atitinkamu kofinansavimu,

pagal 2012–2017 m. strategiją numatoma perleisti ir daugiau funkcijų80. Kiekvienais metais valstybė skiria tam

tikrą pinigų sumą, kuri viešo konkurso būdu išdalijama Nacionalinėje vartotojų apsaugos programoje numatytą

veiklą vykdančioms vartotojų organizacijoms. Be to, valstybė sudaro penkerių metų koncesiją su kasmėnesinį

žurnalą vartotojams leidžiančia organizacija ir dvi koncesijas su ekspertinius patarimus vartotojams teikiančio-

mis organizacijomis (šiuose konkursuose dominuoja ZPS)81. ZPS vadovė pabrėžia, kad nedidelės šalies varto-

tojų organizacijos finansinei nepriklausomybei užtikrinti svarbūs diversifikuoti lėšų šaltiniai, projektinis finansa-

vimas, vyriausybės parama ir teikiamos mokamos paslaugos82.

48. Kalbant apie formalius bendradarbiavimo ir atstovavimo vartotojams mechanizmus Slovėnijoje, reikia pasa-

kyti, kad iki 2012 m. veikusi Vartotojų ekspertų taryba, kurioje su kitų grupių atstovais dalyvaudavo ir vartotojų

organizacijų atstovai, buvo panaikinta. Panaikintas ir Vartotojų apsaugos biuras, kurio funkcijos perduotos Eko-

nomikos ministerijai ir NVO. Rengiant vartotojams aktualių teisės aktų pakeitimus vartotojų organizacijos neturi

išskirtinių teisių dalyvauti projekto rengimo procese, viešuose teisės aktų projektų svarstymuose jos gali daly-

vauti įprastine pilietinei visuomenei numatyta tvarka83.

49. Valstybės akredituotos vartotojų organizacijos Prancūzijoje institucinėms išlaidoms gauna valstybinį finansa-

vimą, kurį paskiria Konkurencijos, vartotojų reikalų ir sukčiavimo kontrolės generalinis direktoratas prie Ekono-

mikos ministerijos (pranc. La direction générale de la concurrence, de la consommation et de la répression des

fraudes, DGCCRF). 2010 m. Prancūzijoje buvo 18 akredituotų organizacijų. Be to, akredituotos organizacijos gali

pretenduoti ir į kitų ministerijų skiriamus pinigus specifinei su vartotojų reikalais susijusiai veiklai vykdyti. Akre-

ditacija reikalinga ne tik finansavimui gauti, bet taip pat ir teisei ginti vartotojų kolektyvinį interesą teisme įgyti,

turėti vietą Vartotojų taryboje (pranc. Conseil de la Consommation), patarinėti Prancūzijos vyriausybei. 2012 m.

vykdyta reforma siekta aiškiau atskirti, kurios organizacijos yra veikiančios regioniniu, o kurios – nacionaliniu

mastu, taip pat buvo patobulinti akreditavimo kriterijai.

50. Atkreiptinas dėmesys, kad kai kuriose ES valstybėse už Europos vartotojų centrų veiklą yra atsakingos nevy-

riausybinės vartotojų organizacijos.

80 European Consumer Consultative Group (ECCG). Report of the ECCG on monitoring indicators of the consumer movement, 2011. Prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/dgs/health_food-safety/dgs_consultations/docs/eccg/eccg_report_indicators_012011_en.pdf. [Žiūrėta 2015-03-05].

81 Supra note 79.

82 Kutin, Breda. How to be a successful and independent consumer organisation. Pranešimo medžiaga iš Annual Assembly, Brussels, 29 October 2003. Prieiga per internetą: http://goo.gl/UTlExI. [Žiūrėta 2015-02-27].

83 BEUC - The European Consumer Organisation. Analysis of the Consumer Movement in Central, Eastern and South Eastern Europe (CESEE). Service Con-tract 17.020200/11/611140 DG SANCO October 2012. Prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/consumers/archive/reports/cesee2_2012_report_en.pdf. [Žiūrėta 2015-03-05].


18VALSTYBĖS IR NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ BENDRADARBIAVIMO, VYKDANT VARTOTOJŲ ŠVIETIMĄ, PLĖTROS KRYPTYS

VALSTYBĖS IR NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ BENDRADARBIAVIMO, VYKDANT VARTOTOJŲ ŠVIETIMĄ, PLĖTROS KRYPTYS

51. Nevyriausybinių vartotojų organizacijų vaidmuo vartotojų švietimo srityje yra labai svarbus ir visuotinai verti-

namas kaip būtinas demokratinės ir pažangios valstybės požymis. Svarbu sukurti teisinę aplinką ir numatyti

mechanizmus, kurie stiprintų vartotojų organizacijų vaidmenį įgyvendinant vartotojų švietimą.

52. Atsižvelgiant į besikeičiančius technologinius procesus, socialinę, ekonominę ir ekologinę aplinką, būtina iš-

plėsti vartotojų švietimo sąvoką, netapatinant jos tik su švietimu apie vartotojų teises. Vartotojų švietimo tikslai

ir uždaviniai turėtų būti nukreipti į vartotojų kritinio mąstymo ir asmeninių bei visuomenės interesų derinimą,

gebėjimų ugdymą ir tausojantį vartojimą.

53. Siekiant sudaryti sąlygas ilgalaikiam ir tvariam valstybės institucijų ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbia-

vimui vartotojų švietimo srityje, svarbu sukurti palankias teisines, organizacines ir institucines prielaidas, skati-

nančias bendradarbiavimą.

54. Būtina Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme bei kituose specialiuose teisės aktuose identifi-

kuoti valstybės institucijas, kompetentingas dirbti vartotojų švietimo srityje, taip pat numatyti šių institucijų funk-

cijas įgyvendinant vartotojų švietimą, bendradarbiavimo su NVO principus ir NVO vaidmenį vartotojų švietime.

55. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas turėtų numatyti konkretesnį Vartotojų teisių apsau-

gos tarybos (kolegiali patariamoji visuomeniniais pagrindais veikianti institucija prie Lietuvos Respublikos tei-

singumo ministerijos) vaidmenį įgyvendinant vartotojų švietimą, nustatyti konkrečias organizacines priemones

ir veiklos principus efektyviai veiklai užtikrinti.

56. Svarbu užtikrinti, kad būtų efektyviai įgyvendinama bendradarbiavimo forma, kai valstybės ir savivaldybių insti-

tucijos teikia informaciją NVO. Siekiant sudaryti sąlygas efektyviam NVO informavimui, įgyvendinant vartotojų

švietimo politiką ir užtikrinant jos įgyvendinimo stebėseną, svarbu reglamentuoti informacijos teikimo tvarką,

procedūras, terminus ir teikiamos informacijos turinį. Valstybės ir savivaldybių institucijos turėtų sudaryti sąly-

gas NVO informaciją gauti sistemingai, visose sprendimų priėmimo etapuose, rekomenduojama elektroniniu

būdu.

57. Užtikrinti, kad būtų efektyviai įgyvendinama bendradarbiavimo forma, kai valstybės ir savivaldybių institucijos

konsultuojasi su nevyriausybinėmis organizacijomis, sudarant palankesnes sąlygas NVO teikti pasiūlymus, ko-

mentarus, nuomones apie vartotojų švietimo sritį visuose sprendimų priėmimo etapuose. Efektyvus konsulta-

vimasis galimas tik reglamentavus konsultavimosi principus, mechanizmus ir terminus.

5.

19

57.1. Ši bendradarbiavimo forma turėtų būti įgyvendinama į konsultacijas aktyviau įtraukiant NVO sektoriaus

atstovus, kurių atstovaujamoms nevyriausybinėms organizacijoms, vadovaujantis nustatytomis procedū-

romis, būtų teikiama sisteminga parama institucinei veiklai vykdyti. Tikslinę institucinę paramą NVO galėtų

panaudoti ekspertų, aktyviai dalyvaujančių konsultacijose, darbo grupėse, rengiančių pasiūlymus, pasta-

bas teisės aktams bei kitiems valstybės ir savivaldybių institucijų rengiamiems dokumentams, darbui ap-

mokėti. Nuolatinė ir tęstinė parama institucinei veiklai vykdyti užtikrintų vartotojų NVO plėtrą, efektyvesnį

administravimą, veiklos našumą ir gerinimą, ekspertų kompetencijos didinimą, vaisingo bendradarbiavi-

mo su valstybės ir savivaldybių institucijomis skatinimą.

58. Stiprios vartotojų asociacijos padeda vartotojams tapti efektyvesniais rinkos dalyviais, todėl svarbu ugdyti at-

sakingas, nepriklausomas ir stiprias vartotojų asociacijas. Šių organizacijų kompetencijai tobulinti reikalinga ne

tik vienkartinė, bet ir nuosekli, ilgalaikė, sisteminga finansinė parama. Lėšų stygius laikomas svarbiausia šių

organizacijų veiklos plėtros kliūtimi. Norint sukurti sąlygas efektyviam valstybės ir savivaldybių institucijų bend-

radarbiavimui su nevyriausybinėmis organizacijomis vartotojų švietimo srityje, siūloma remtis šiais švietimo

veiklų finansavimo modeliais:

58.1. Sudaryti palankesnes sąlygas vartotojų švietimo paslaugoms pirkti iš NVO viešųjų pirkimų būdu. Lietu-

vos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo84 8 str. 1 d. 4 p. nustato Viešųjų pirkimų tarnybos kompetenciją

teikti metodinę pagalbą, rengti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymui įgyvendinti reikalingas re-

komendacijas, nustatyti šio įstatymo taikymo gaires. Viešųjų pirkimų tarnyba galėtų parengti ir patvirtinti

viešųjų pirkimų gerosios praktikos gaires ar rekomendacijas („minkštosios teisės“ priemonė), kurios suda-

rytų sąlygas NVO dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Šiomis gairėmis ar rekomendacijomis vadovautųsi

visos valstybės ir savivaldybių institucijos, kurioms priskirta vartotojų švietimo funkcija. Norint sudaryti są-

lygas viešųjų pirkimų modeliui įgyvendinti, svarbu atlikti faktinę situacijos analizę, kaip valstybės ir savival-

dybių institucijos įgyvendina Valstybinėje vartotojų apsaugos strategijoje numatytas priemones, susijusias

su paslaugų pirkimu iš vartotojų organizacijų viešųjų pirkimų būdu, ir kokios priežastys trukdo tinkamai

įgyvendinti šį vartotojų organizacijų plėtros metodą;

58.2. Užtikrinti kryptingą vartotojų NVO programinį finansavimą pagal Finansinės paramos vartotojų asocia-

cijoms teikimo taisykles, išsprendžiant dalinio ir terminuoto finansavimo, taip pat finansavimo krypčių su-

derinamumo klausimus. Projektinio finansavimo kryptys turėtų būti suderinamos su Valstybinėje vartotojų

teisių apsaugos strategijoje numatytais tikslais ir uždaviniais. Šiuo metu galiojantis programinio finansavi-

mo modelis turi būti tobulinamas nustatant, kad programinį finansavimo modelį taikytų valstybės institu-

cijos, veikiančios įvairiose srityse, jeigu teisės aktai numato joms funkcijas, susijusias su vartotojų švietimu;

58.3. Sudaryti sąlygas NVO tiesiogiai vykdyti valstybės (viešojo administravimo) funkcijas. Teisiniai valstybės

funkcijų NVO perdavimo mechanizmai turėtų būti numatyti Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsau-

gos įstatyme. Numačius atvejus ir tvarką, kada NVO turi teisę vykdyti viešąją paslaugą, taip pat nurodžius

viešojo administravimo subjektą, kuriam būtų suteikta kompetencija nustatyti viešųjų paslaugų teikimo

taisykles ir režimą, kartu turėtų būti nustatytas perduotos valstybės funkcijos vykdymo finansavimo iš

valstybės biudžeto klausimas.

84 Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas // Valstybės žinios, 2002, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102.


20

59. Valstybės ir savivaldybių institucijos turėtų numatyti ilgalaikį programinį finansavimą ES programų finansuoja-

moms veikloms iš dalies finansuoti. Vartotojų organizacijų projektai, iš dalies finansuoti įvairių ES fondų, yra ilgo

laikotarpio veiklų projektai, dažniausiai trunkantys apie 3 metus, todėl svarbu numatyti tokį tarptautinių projek-

tų dalinio finansavimo mechanizmą, kuris sudarytų sąlygas sistemingai vykdyti projekto veiklas visą projekto

laikotarpį. Vienas iš sprendimo variantų būtų Finansinės paramos vartotojų asociacijoms teikimo taisyklėse

įtvirtinti nuostatas, jog vartotojų asociacijos, jau prieš teikdamos projektus konkurso tvarka, pateikusios projekto

aprašymus, turėtų pritarimą gauti atitinkamo dydžio kofinansavimą, jeigu projektas būtų laimėtas. Tokią prakti-

ką taiko Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, kofinansuodama „Life“ projektus.

60. Stiprinti vartotojų NVO administracinius gebėjimus ieškoti lėšų. Siekiant įgyvendinti šias nuostatas, būtina

parengti ir įgyvendinti specialų lėšų pritraukimo projektą, skirtą vartotojų NVO administraciniams gebėjimams

šioje srityje stiprinti.

61. Nepiniginę paramą vartotojų NVO galėtų teikti rinkos priežiūros institucijos, neatlygintinai suteikdamos labora-

torinių tyrimų, rizikos vertinimo paslaugą ir pan.

62. Atsižvelgiant į tai, kad dalis nepanaudotų lėšų nuo gyventojų skiriamų 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio

paskirstoma bendruomenėms finansuoti, rekomenduojama inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kad dalis nepa-

naudotų lėšų nuo skiriamų 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio būtų skirta vartotojų NVO vartotojų švietimo

veikloms organizuoti.

63. Siekiant užtikrinti NVO teisę pačioms nustatyti, kokia bendradarbiavimo forma ir būdas joms yra priimtiniausias,

taip pat sklandų ir efektyvų bendradarbiavimą, rekomenduojama skatinti valstybės ir savivaldybių institucijų

bei NVO bendradarbiavimą susitarimo pagrindu. Toks susitarimas turėtų apibrėžti susitariančių šalių teises ir

pareigas kiekvienos bendradarbiavimo formos atžvilgiu, principus, konkrečią bendradarbiavimo tvarką ir me-

chanizmus, nustatyti susitarimo keitimo tvarką.

64. Valdžios ir NVO bendradarbiavimui įvertinti turi būti numatytas monitoringas, integruojant jį į valstybines var-

totojų teisių apsaugos strategijas. VVTAT turėtų būti priskirta funkcija atlikti valstybės institucijų ir NVO bendra-

darbiavimo vartotojų švietimo srityje vertinimą, identifikuoti tobulintinas sritis.


21BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

65. Siekiant stiprinti valstybės ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą vartotojų švietimo srityje Gairės

bus tvirtinamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje.

66. Siekiant įgyvendinti šias Gaires turi būti peržiūrėtos ir pakeistos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos

2015–2018 metų strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 18 d. nutarimu

Nr. 281 „Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos 2015–2018 metų strategijos patvirtinimo“, nuostatos.

6.

22PRIEDAS

PRIEDAS

VALSTYBĖS INSTITUCIJŲ IR NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ BENDRADARBIAVIMO VARTOTOJŲ ŠVIETIMO SRITYJE REGLAMENTAVIMAS

EIL. NR.

VALSTYBĖS INSTITUCIJOS PAVADINIMAS

TEISĖS AKTO PAVADINIMAS

NUORODA (PVZ., STRAIPSNIS,

DALIS, P. AR PAN.)

NUOSTATA, ATSPINDINTI BENDRADARBIAVIMĄ

1.

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Lietuvos Res-publikos ūkio minis-terijos

Valstybinės ne maisto pro-duktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos nuostatai // Valstybės žinios, 2012, Nr. 87-4527

9.17 p.

<...> bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos rinkos priežiūrą atliekančiomis ir vartotojų teises ginančiomis institucijomis, atitikties įvertinimo įstaigomis, verslo ir vartotojų asociacijomis ne maisto produktų saugos, ko-kybės, ženklinimo, informacijos apie ne maisto produktus teikimo ir kitų privalomųjų reikalavimų laikymosi, vartotojų teisių apsaugos ne maisto produktų srityse.

2.Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

Valstybinės maisto ir veteri-narijos tarnybos nuostatai / Patvirtinti 2000 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 744 (Lie-tuvos Respublikos Vyriau-sybės 2011 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. 638 redakcija)

12.6 p.

<...> bendradarbiauja svarbiais klausimais su visuome-nės informavimo priemonėmis (spauda, radiju, televizija), prireikus – mokslinių tyrimų institucijomis ir teikia joms mokslines tiriamąsias užduotis.

12.8 p.

<...> bendradarbiaudama su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, pagal kompe-tenciją vertina ūkio subjektus, siekiančius gauti finansinę paramą.

3.

Ryšių reguliavimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriau-sybės

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nuos-tatai

7.7 p.<...> vykdant funkcijas, bendradarbiauti su kompetentin-gomis valstybės institucijomis.

8.23 p.

<...> bendradarbiauja su Europos Sąjungos institucijo-mis, valstybėmis narėmis ir jų institucijomis, laikydamasi Europos Sąjungos teisės aktų ir tarpusavio susitarimų, taip pat su užsienio valstybių elektroninių ryšių veiklos reguliavimo ir pašto veiklos reguliavimo institucijomis, pagal kompetenciją dalyvauja tarptautinių organizacijų ir Europos Sąjungos institucijų, komitetų ir grupių, kurių veikla susijusi su elektroniniais ryšiais (telekomunikacijo-mis), radijo ryšio ir galiniais įrenginiais, elektromagnetiniu suderinamumu ir (ar) radijo spektro valdymu, veikloje, reikiamais atvejais skiria ekspertus dalyvauti atitinkamų komitetų ir grupių veikloje, atlieka tarptautinį radijo dažnių (kanalų) koordinavimą bei tarptautinę radijo stočių (radijo dažnių) apsaugą.

4.

Valstybinė energe-tikos inspekcija prie Lietuvos Respublikos energetikos minis-terijos

Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nuostatai / Pa-tvirtinti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 1-63. Pakeitimas 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymas Nr. 1-188

11.5 p.<...> bendradarbiauja su kitų valstybių institucijomis bei tarptautinėmis organizacijomis, susijusiomis su valstybine energetikos kontrole.

23

EIL. NR.




DALIS, P. AR PAN.)


5.Valstybinė kainų ir energetikos kontro-lės komisija

Valstybinės kainų ir ener-getikos kontrolės komisijos nuostatai / Patvirtinti Lietu-vos Respublikos Vyriausy-bės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1747

10.39 p.

<...> konsultuojasi ir glaudžiai bendradarbiauja su Energetikos ministerija, Konkurencijos taryba, kitomis valstybės ir (ar) savivaldybių institucijomis, įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis, Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER), veikiančia pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 713/2009, įsteigiantį Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą, taip pat su kitų valstybių narių reguliavimo institucijomis ir Europos Komisija.

11.6 p.<...> sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su kitų vals-tybių narių reguliavimo institucijomis.

22.2 p.

Komisijos pirmininkas, jos nariai, Komisijos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai veikia nepriklausomai nuo visų rinkos interesų, atlikdami savo pareigas, nesie-kia gauti jokių Vyriausybės arba bet kurio kito viešojo ar privataus asmens tiesioginių nurodymų ir jų nevykdo. Šis reikalavimas neturi įtakos Seimo ir Vyriausybės nustatytos valstybės strategijos ir valstybės politikos įgyvendinimui, taip pat glaudžiam bendradarbiavimui su kitomis valsty-bės institucijomis.

6.

Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Lietuvos Res-publikos susisiekimo ministerijos

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatai

8.29 p.

<...> palaiko ryšius su tarptautinėmis organizacijomis ir užsienio valstybių atitinkamomis kontrolės instituci-jomis, atstovaudama Lietuvos Respublikai pagal savo kompetenciją arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar susisiekimo ministro pavedimu; pagal savo kompetenciją dalyvauja tarptautinių organizacijų darbe bei rengiant tarptautinio bendradarbiavimo susitarimų projektus.

7.

Valstybinė geležin-kelių inspekcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo minis-terijos

Valstybinės geležinkelio inspekcijos nuostatai

9.5.2 p.

<...> teisės aktų nustatyta tvarka teikia informaciją apie Inspekcijos veiklą, konsultuoja valstybės institucijas, įstaigas ir kitus asmenis, bendradarbiauja su kitomis Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir kitų valstybių institucijomis ir įstaigomis jos kompetencijai priskirtais klausimais, dalijasi patirtimi su kitų valstybių saugos insti-tucijomis, siekdama palengvinti ir suderinti geležinkelio įmonių (vežėjų), kurioms paskirtos tarptautinės geležinke-lių linijos, saugos sertifikavimą ir suvienodinti sprendimų priėmimo kriterijus.

8.Lietuvos saugios lai-vybos administracija

Lietuvos saugios laivybos administracijos nuostatai / Patvirtinti Lietuvos Respub-likos susisiekimo ministro 2002 m. birželio 25 d. įsaky-mu Nr. 3-318, nauja redakcija nuo 2010 07 01 // Valstybės žinios, 2010, Nr. 77-3982

10.1.10 p.

<...> pagal kompetenciją bendradarbiauja su užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka teikia informaciją Tarptautinei jūrų organizacijai, Jungtinių Tautų Ekonomikos komisijos Europai Vidaus transporto komite-tui ir Europos Komisijai.

11.5 p.<...> pagal kompetenciją bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių institucijomis, įstaigomis bei tarptautinėmis organizacijomis.

9.Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija

www.vvvli.lt/veikla

–<...> pagal savo kompetenciją palaikyti ryšius, bendra-darbiauti bei analizuoti įgaliotų klasifikacinių bendrovių veiklą Lietuvos Respublikoje.

–

<...> teikti asmenims informaciją apie Inspekcijos veiklą jos kompetencijai priskirtais klausimais, konsultuoti valstybės institucijas ir įstaigas bei kitus asmenis vidaus vandenų transporto veiklos klausimais, pagal kompetenciją ben-dradarbiauti su Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių institucijomis bei įstaigomis.

10.

Valstybinis turizmo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos

Valstybinio turizmo departa-mento prie Ūkio ministerijos nuostatai // Valstybės žinios, 2011, Nr. 161-7653

10.10 p.<...> pagal savo kompetenciją dalyvauja įgyvendinant tu-rizmo srities tarptautinio bendradarbiavimo priemones.

PRIEDAS

http://www.vvvli.lt/veikla

24

EIL. NR.




DALIS, P. AR PAN.)


11.

Valstybinė akredi-tavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Lietuvos Respub likos sveika-tos apsaugos minis-terijos

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos ap-saugos ministerijos nuostatai / Patvirtinti Lietuvos Respu-blikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-839

10.41 p.

<...> pagal kompetenciją bendradarbiauja su visomis sveikatos priežiūros įstaigas kontroliuojančiomis instituci-jomis ir kitomis valstybės bei savivaldybių įstaigomis, taip pat su Pasaulio sveikatos organizacija ir kitomis tarptau-tinėmis organizacijomis, užsienio valstybių kompetentin-gomis institucijomis.

12.Lietuvos metrologi-jos inspekcija

Lietuvos metrologijos ins-pekcijos nuostatai / Patvir-tinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. balan-džio 27 d. įsakymu Nr. 4-264

10.1.2 p.

<...> bendradarbiauja su Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų valstybių institucijomis, tarptautinėmis orga-nizacijomis, dalyvauja tarptautinių teisinės metrologijos organizacijų darbe.

13.Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba

Lietuvos Respublikos kon-kurencijos tarybos nuostatai // Valstybės žinios, 2012, Nr. 130-6559

8.10 p.

<...> bendradarbiauja su kitomis Lietuvos Respublikos, užsienio ir tarptautinėmis institucijomis ir organizacijomis teisės aktų ir bendradarbiavimo susitarimų nustatyta tvarka.

14. Lietuvos bankasLietuvos Respublikos banko įstatymas // Valstybės ži-nios, 1994, Nr. 99-1957

46 str.

Bendradarbiavimas su kitų valstybių finansų rinkos prie-žiūros institucijomis. Lietuvos bankas turi teisę sudaryti sutartis su kitų valstybių finansų rinkos priežiūros institu-cijomis, Europos bankininkystės institucija, Europos drau-dimo ir profesinių pensijų institucija, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija ir kitomis Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių institucijomis dėl bendradarbiavimo finansų rinkos priežiūros srityje.

15.

Valstybinė vaistų kontrolės tarny-ba prie Lietuvos Respub likos sveika-tos apsaugos minis-terijos

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Res-publikos sveikatos apsaugos ministerijos nuostatai / Pa-tvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. V-27

10.70 p.<...> bendradarbiauja su institucijomis ir organizacijomis, medicinos ir (ar) farmacijos specialistais, įgyvendindama teisės aktuose nustatytas funkcijas.

11.45 p.<...> sudaryti bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių narių institucijomis ir organi-zacijomis.

16.Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas

Narkotikų, tabako ir alkoho-lio kontrolės departamento nuostatai / Patvirtinti Lie-tuvos Respublikos Vyriau-sybės 2011 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 244

12.3 p.<...> bendradarbiauti ir pagal kompetenciją sudaryti su-tartis ir susitarimus su Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių juridiniais asmenimis.

17.Lietuvos savivaldybės

Lietuvos Respublikos savi-valdos įstatymas // Valsty-bės žinios, 1994, Nr. 55-1049

6 str. 12 p.

Savarankiškosios savivaldybių funkcijos: <...>12) socialinių paslaugų planavimas ir teikimas, socialinių paslaugų įstaigų steigimas, išlaikymas ir bendradarbiavi-mas su nevyriausybinėmis organizacijomis.

20 str. 3 d.

20 straipsnis. Mero, mero pavaduotojo įgaliojimai3. Meras rūpinasi, kad:<...>6) būtų deramai atstovaujama savivaldybės interesams bendradarbiaujant ir sprendžiant klausimus su valstybės ir valstybinio administravimo subjektais, teisėsaugos ins-titucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, užsienio valstybių savivaldybėmis; <...>

12) gavęs savivaldybės tarybos pritarimą, sudaro savi-valdybės bendradarbiavimo su valstybės institucijomis, kitomis savivaldybėmis ar užsienio institucijomis sutartis.

PRIEDAS

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=15110&b=

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=5884&b=

25

EIL. NR.




DALIS, P. AR PAN.)


18.Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tar-nyba

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuosta-tai // Valstybės žinios, 2007, Nr. 44-1680

9.2 p.

<...> pagal kompetenciją dalyvauti įgyvendinant Lietuvos ir Europos Sąjungos politiką ir bendradarbiauti su užsie-nio valstybių institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis vartotojų teisių apsaugos srityje.

10.2 p.

<...> pagal kompetenciją dalyvaudama įgyvendinant Lie-tuvos Europos Sąjungos politiką ir bendradarbiaudama su užsienio valstybių institucijomis, tarptautinėmis organi-zacijomis vartotojų teisių apsaugos srityje:

10.2.1. teisės aktų nustatyta tvarka rengia ir derina Lietu-vos Respublikos poziciją Europos Sąjungos institucijose ir jų darbo organuose nagrinėjamais klausimais, taip pat derina kitų valstybės institucijų parengtas pozicijas;

10.2.2. užtikrina efektyvų atstovavimą Lietuvos interesams Europos Sąjungos institucijose ir jų darbo organuose, kitose tarptautinėse organizacijose vartotojų teisių apsau-gos srityje;

10.2.3. teikia pasiūlymus dėl Europos Sąjungos teisės (acquis communautaire) perkėlimo, vykdo kitus Lietuvos narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus, Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka apie tai informuoja Europos Sąjungos institucijas.

11.7 p.

<...> bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos valstybės institucijomis, įstaigomis ir vartotojų asociacijomis, kitų valstybių vartotojų teisių apsaugos institucijomis ir organi-zacijomis, įgyvendinančiomis vartotojų teisių apsaugą.

PRIEDAS

26

EIL. NR.




DALIS, P. AR PAN.)


19. Lietuvos bankas

Lietuvos bankas. Finan-sinio švietimo koncepcija 2012–2016 metams. Vilnius, 2011 m.

Įžanga

Bendradarbiavimas. Koncepcija skirta visiems suintere-suotiems subjektams – valstybės institucijoms, finansų sektoriaus įmonėms, profesinėms sąjungoms, vartotojų asociacijoms ir pavieniams asmenims, kuriuos Lietuvos bankas kviečia bendradarbiauti finansinio švietimo srityje.

Tikslas ir užda-viniai

Koncepcijos uždaviniai:koordinuoti finansinio švietimo iniciatyvą, kad būtų užti-krintas įvairių institucijų bendradarbiavimas.Koncepciją numatoma įgyvendinti bendradarbiaujant kar-tu su suinteresuotais subjektais – valstybinėmis instituci-jomis, finansų sektoriumi, profesinėmis sąjungomis, var-totojų asociacijomis ir pavieniais asmenimis, atsižvelgiant į skirtingų socialinių visuomenės grupių poreikius, ky-lančius naujus iššūkius, susijusius su ekonominės raidos procesais, globalizacija ir t. t. Koordinuotas ir efektyvus finansinio švietimo priemonių naudojimas įgyvendinant Koncepciją ir glaudus bendradarbiavimas su partneriais leis užtikrinti įvairiapusį visuomenės finansinį švietimą.

Apimtis

<...> finansinio švietimo įtraukimas į formaliojo ugdymo programas yra vienas iš strateginių Lietuvos banko tikslų, kurį galima sėkmingai įgyvendinti glaudžiai bendradar-biaujant su Švietimo ir mokslo ministerija.

Strateginiai partneriai

Būtent visų suinteresuotų šalių glaudus bendradarbiavi-mas leis užtikrinti maksimalų rezultatą finansinio švietimo srityje.

I etapas. Koncep-cijos parengimas

Svarbiausi pirmojo etapo darbai:užmegzti bendradarbiavimą, t. y. pasirašyti bendra-darbiavimo sutartį su aktyviais finansų rinkos švietėjais ir ekspertais, siekiant koordinuoti visuomenės finansinio švietimo projektus;surengti konferenciją, kurios metu būtų pristatyta Kon-cepcija, pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas su potencialiais finansinio švietimo partneriais, pristatytas finansinio švietimo tinklalapis ir logotipas.

II etapas. Projekto plėtra

<...> bendradarbiaujant su kompetentingomis švietimo institucijomis (Švietimo ir mokslo ministerija, Ugdymo plėtotės centras, Finansų ministerija), peržiūrėti vidurinio mokymo programą ir įvertinti ją asmeninių finansų valdy-mo požiūriu;bendradarbiaujant su Švietimo ir mokslo ministerija, finansų rinkos dalyviais ir ekspertais, parengti vidurinio mokymo programos pakeitimus tam, kad žinių apie asmeninių finansų valdymą moksleiviai įgytų vidurinėje mokykloje.

IV etapas. Vertini-mas ir peržiūrė-

jimas

Papildomai numatomi šie programos įgyvendinimo re-zultatai:suorganizuoti visuomenės finansinio švietimo renginiai ir projektai, vykdomi bendradarbiaujant su strateginiais partneriais ir kitais suinteresuotais asmenimis.

Siekiant sėkmingai įgyvendinti Koncepcijoje numatytus uždavinius, svarbu įvertinti rizikas, galinčias sutrukdyti sėkmingai ją įgyvendinti:neaktyvus finansinio švietimo partnerių bendradarbia-vimas.

Išvados

Koncepcijos tikslas yra ne tik pateikti nešališką, profesio-nalią informaciją, bet ir nustatyti barjerus, trukdančius priimti tinkamus finansinius sprendimus, ir, bendradar-biaujant visoms suinteresuotoms institucijoms, imtis visų įmanomų priemonių jiems pašalinti.

PRIEDAS

lietuvos vartotojų institutas - institucijų bei nevyriausybinių ...vilnius: lietuvos vartotojų...

Documents