kvalifikacij... · web viewŠiuo dokumentu tikrai nesiekiama primesti švietimo institucijoms kokį...

EUROPOS KVALIFIKACIJŲ SĄRANGOS (EKS) lyginamųjų standartų dokumentas: radiologijos technologai

/Vertimas iš anglų kalbos/

EFRS

EUROPOS RADIOLOGIJOS TECHNOLOGŲ ASOCIACIJŲ FEDERACIJA

EUROPOS KVALIFIKACIJŲ SĄRANGA (EKS)LYGINAMŲJŲ STANDARTŲ DOKUMENTASRADIOLOGIJOS TECHNOLOGAI

2013 m. rugsėjo mėn.

GALUTINIS PROJEKTAS

www.efrs.eu


Šis puslapis turi likti tuščias


TURINYS

ĮŽANGA.....................................................................................................................................................4KOKS YRA ŠIO DOKUMENTO TIKSLAS........................................................................................................4TURINYS....................................................................................................................................................4PROCEDŪRA..............................................................................................................................................5PAGRINDINĖ INFORMACIJA.......................................................................................................................5 Radiologijos technologo parengimas ir vaidmuo Europoje...........................................................................5 Europos kvalifikacijų sąranga (EKS)..............................................................................................................6 Studijų rezultatai ir žinių, gebėjimų bei kompetencijų lentelės....................................................................6 Nuorodos......................................................................................................................................................7PAGRINDINIAI STUDIJŲ REZULTATAI.........................................................................................................8 Fizika / Radiacinė sauga / Vaizdo kokybė.....................................................................................................8 Anatomija, fiziologija ir patologija................................................................................................................9 Informacinės technologijos (IT) / Rizikos valdymas......................................................................................9 Kiekybinis mąstymas...................................................................................................................................10 Psichologinė ir socialinė pagalba pacientams.............................................................................................10 Komunikacija...............................................................................................................................................11 Farmakologija..............................................................................................................................................11 Kokybės užtikrinimas ir inovacijos...............................................................................................................12 Etika.............................................................................................................................................................12 Tarpšakinis ir komandinis darbas................................................................................................................13 Tyrimai ir auditas........................................................................................................................................14 Profesiniai aspektai.....................................................................................................................................14 Asmeninis ir profesinis tobulėjimas............................................................................................................15KONKRETŪS DIAGNOSTINĖS RADIOGRAFIJOS STUDIJŲ REZULTATAI PABAIGUS STUDIJAS........................16KONKRETŪS RADIOTERAPIJOS STUDIJŲ REZULTATAI PABAIGUS STUDIJAS...............................................17KONKRETŪS BRANDUOLINĖS MEDICINOS STUDIJŲ REZULTATAI PABAIGUS STUDIJAS.............................181 PRIEDAS – 2013 METŲ MEDRAPET ATASKAITA.....................................................................................20 Nuorodos....................................................................................................................................................21LENTELĖ 6.1. – KONKRETŪS RADIACINĖS SAUGOS STUDIJŲ REZULTATAI PABAIGUS STUDIJAS.................22 Pagrindiniai radiacinės saugos studijų rezultatai........................................................................................22LENTELĖ 6.1.1. – PAPILDOMI RADIOLOGIJOS TECHNOLOGŲ RADIACINĖS SAUGOS STUDIJŲ REZULTATAI.23 Papildomi radiologijos studijų rezultatai...................................................................................................23LENTELĖ 6.1.2. – PAPILDOMI BRANDUOLINĖS MEDICINOS SRITYJE DIRBANČIŲ RADIOLOGIJOS TECHNOLOGŲ RADIACINĖS SAUGOS STUDIJŲ REZULTATAI......................................................................24 Papildomi branduolinės medicinos studijų rezultatai................................................................................24LENTELĖ 6.1.3. – PAPILDOMI RADIOLOGIJOS SRITYJE DIRBANČIŲ RADIOLOGIJOS TECHNOLOGŲ RADIACINĖS SAUGOS STUDIJŲ REZULTATAI.............................................................................................26 Papildomi radioterapijos studijų rezultatai.................................................................................................262 PRIEDAS – EFRS PATEIKIAMAS RADIOLOGIJOS TECHNOLOGO APIBRĖŽIMAS IR REKOMENDACIJOS DĖL PROFESINIO PAVADINIMO VARTOJIMO EUROPOJE .................................................................................28 Radiologijos technologai, dirbantys diagnostikos srityje (medicininis vaizdinimas)...................................28 Radioterapijos srityje dirbantys radiologijos technologai (radioterapija)...................................................28 EFRS rekomendacija dėl profesinio pavadinimo vartojimo........................................................................28 Radiologijos technologų nacionalinių pavadinimų sąrašas EFRS priklausančiose valstybėse narėse (atnaujinta atlikus EFRS narių apklausą 2012 metais)....................................................................................29


ĮŽANGA

Nuo 2008 metų, kai buvo įsteigta Europos radiologijos technologų asociacijų federacija ( angl. EFRS), ji siekė išaiškinti ir padėti geriau suprasti, koks yra radiologijos technologo vaidmuo Europoje. Šio tikslo buvo siekiama visoje Europoje atliekant apklausas, skleidžiant informaciją ir apibrėžiant radiologijos technologo terminą – Europos lygmens dokumentuose rekomenduojama vartoti tik šį pavadinimą (priedas Nr. 2). Vartoti vieną terminą labai svarbu reprezentuojant šią konkrečią sveikatos priežiūros specialistų grupę, dirbančią medicininio vaizdinimo, radioterapijos ir branduolinės medicinos srityse. Žinoma, toks reikalavimas netaikomas skirtingiems pavadinimams, vartojamiems nacionaliniame lygmenyje.EFRS nuomone, EFRS radiologijos technologo apibrėžimas yra taikomas asmenims, kurių žinios, gebėjimai ir kompetencijos yra šešto Europos kvalifikacijų sąrangos (EKS) lygmens [1], kuris atitinka aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangą (angl. QF-EHEA) bakalauro laipsnį [2].

KOKS YRA ŠIO DOKUMENTO TIKSLAS

Šiuo dokumentu siekiama pateikti atskaitos tašką ir lyginamuosius standartus Europos švietimo institucijoms, darbdaviams ir profesinėms organizacijoms. Be to, jis gali padėti radiologijos technologams, įgijusiems pirmosios pakopos kvalifikaciją pagal Bolonijos deklaraciją (kuri atitinka EKS penktą lygmenį), siekti, kad pagal EKS jie būtų pripažinti šešto lygmens specialistais, patvirtinant jų neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatus [3] po kvalifikacijos suteikimo.

Šiuo dokumentu tikrai nesiekiama primesti švietimo institucijoms kokį nors studijų programos turinį, bet juo, kaip lyginamuoju standartu, gali pasinaudoti tos institucijos, kurios šiuo metu siūlo arba rengiasi pasiūlyti EKS šešto lygmens radiografijos studijų programas. Dokumentas gali būti plačiai naudojamas ir paskatinti judumą bei palengvinti ir pastūmėti mokytis visą gyvenimą, kaip numatyta EFRS tiksluose.

TURINYS

Kadangi daugelis diagnostinės radiografijos, radioterapijos ir branduolinės medicinos studijų rezultatų yra tokie patys, šiame dokumente pateikiami pagrindiniai studijų rezultatai bei konkretūs kiekvienos srities studijų rezultatai. Studijų rezultatai pateikiami lentelėse suskirstyti į žinių, gebėjimų ir kompetencijų grupes. Magnetinio rezonanso tyrimai ir ultragarsas yra priskiriami diagnostinei radiografijai, nes geriausiai atitinka daugelio švietimo institucijų, kurios dalyvavo EFRS atliekamose 2010–2012 metų apklausose, studijų programą. EFRS nariams pageidaujant, vėlesniu etapu gali būti sukurti studijų rezultatų lyginamieji standartai kompiuterinei tomografijai, magnetinio rezonanso tyrimo ir kitoms specializuotoms sritims. I priede pateikiamos radiologijos technologų radiacinės saugos konkrečių žinių, gebėjimų ir kompetencijų lentelės pabaigus studijas (EKS 6 lygmuo), kurias 2013 metais patvirtino MEDRAPET (medicinos specialistų radiacinės saugos mokymo ir lavinimo) konsorciumas. MEDRAPET yra Europos Komisijos finansuojamas projektas, kuriame dalyvauja: ESR, EFRS, ESTRO, EFOMP, EANM ir CIRSE. Europos Komisija paskelbs šias rekomendacijas kaip radiacinės saugos dokumentą Nr. 175.


PROCEDŪRA

Šį lyginamųjų standartų dokumentą parengė ir, atsižvelgdama į EFRS narių rekomendacijas, ne kartą pataisė nedidelė ekspertų grupė: Paulas Bezzina (Maltos universitetas), Peteris Hoggas (Salfordo universitetas), Jonathanas McNulty (Dublino universitetas koledžas) ir Thomas Rodingas (INHolland taikomųjų mokslų universitetas). Grupei padėjo: Val Challen (EFRS edukacinio sparno HENRE vadovė) ir Dorien Pronk-Larive (EFRS generalinė direktorė). 2012 ir 2013 metais keli šio dokumento projektai buvo aptarti su EFRS taryba, EFRS generaline asamblėja ir EFRS edukaciniu sparnu (HENRE). EFRS generalinė asamblėja nusprendė į šį EFRS dokumentą įtraukti MEDRAPET rezultatus.Galutinę dokumento versiją generalinė asamblėja patvirtino 2013 metų EFRS kasmetiniame bendrajame susirinkime. Susijusios europinės skėtinės organizacijos (ESR, ESTRO ir EANM) buvo pakviestos peržiūrėti ir pateikti savo komentarus dėl dokumento turinio.

PAGRINDINĖ INFORMACIJA

Radiologijos technologo parengimas ir vaidmuo EuropojeRadiografijos mokslui ir praktikai jau daugiau nei šimtas metų ir nuo pirmųjų šio mokslo atsiradimo dienų buvo daug diskutuojama apie tai, koks yra radiologijos technologo vaidmuo vaizdinėje diagnostikoje ir radioterapijoje. Radiografija yra nuolat ir sparčiai kintanti bei pastoviai besiplečianti technologija, o radiologijos technologai visuomet buvo sveikatos apsaugos vystymosi ir naujovių priešakyje.Europoje radiologijos technologus rengia ne viena institucija, įskaitant universitetus, taikomųjų mokslų universitetus, technikumus ir profesinio lavinimo įstaigas. Radiologijos technologų rengimas visoje Europoje gerokai pažengė į priekį pradėjus orientuotis į studentą – dabar šis metodas yra plačiai paplitęs ir gerai vertinamas. Siekdamas standartizuoti Europos radiologijos technologų parengimą ir vaidmenį Tarptautinės radiograferių ir radiologijos technologų draugijos (angl. ISRRT) Europos padalinys 1995 metais jau paskelbė dokumentą, kuriame apibrėžiamas radiologijos technologo vaidmuo ir pareigos. Vėliau Europos radioterapijos ir onkologijos draugija (angl. ESTRO) išleido susijusius leidinius apie Europos radioterapijos studijų programą [4] ir paskelbė Europos ir Amerikos pažangių kompetencijų darbo grupės vykdomą darbą branduolinės medicinos srityje dėl branduolinės medicinos srityje dirbančių technologų rengimo ir aukštesnio lygmens praktikos.Buvęs aukštojo radiografijos mokslo tinklas Europoje (angl. HENRE) parengė metodiką, kuri išdėstyta pagal Europos „Tuning“ projektą parengtame radiografijos modelyje [5, 6]. Ši metodika naudojama kuriant ir pateikiant pirmosios pakopos programas pagal studijų rezultatų ir kompetencijų sistemą. HENRE „Tuning“ dokumente aiškiai atskiriami studijų rezultatai ir kompetencijos, siekiant atskirti skirtingus svarbiausių studijų proceso dalyvių – dėstytojų ir studentų – vaidmenis. „Tuning“ dokumente kompetencijos yra dinamiškas žinių, įgūdžių, gebėjimų ir nuostatų derinys, be to, čia atskiriamos dalykinės ir bendrosios kompetencijos. Akademinis personalas suformuluoja studijų rezultatus ir kompetencijas, kurias studentai išsiugdo arba įgyja mokymosi procese. Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangoje (angl. QF-EHEA), kuri yra grindžiama Dublino aprašu, studijų rezultatai (įskaitant kompetencijas) laikomi bendrais mokymosi rezultatais. Aprašą sudaro bendri teiginiai apie tipinius lūkesčius arba pasiekimų, gebėjimų ir kompetencijų lygmenį pagal Bolonijos pakopas. Žodis kompetencija vartojamas plačiąja prasme, numatant galimybę gebėjimus ir įgūdžius skirstyti pagal lygmenis.Europos studijų programas galima suderinti atikus visus pirmiau nurodytus veiksmus, tačiau už studijų programų turinį ir lygmenį vis dar yra atsakingos pačios ES valstybės narės.


Europos kvalifikacijų sąranga (EKS)Šiuo metu Europoje yra įgyvendinamos 2008 metais Europos Komisijos ir Parlamento priimtos Europos kvalifikacijų sąrangos (EKS) rekomendacijos. Šios rekomendacijos yra perkėlimo priemonė, kuri padeda paversti nacionalines kvalifikacijas geriau suprantamomis kitose Europos šalyse, skatina darbuotojų ir besimokančiųjų judumą tarp šalių bei palengvina galimybę mokytis visą gyvenimą. Rekomendacijos skatina šalis rengti savo nacionalines kvalifikacijų sąrangas (NKS) ir susieti jas su EKS, kad visos suteiktos kvalifikacijos būtų susijusios su atitinkamu EKS lygmeniu. Visų ES šalių nacionalinėje kvalifikacijų sąrangoje bus nurodytas atitinkamas EKS lygmuo. Europos šalys vis dažniau pabrėžia poreikį apibrėžti asmens žinias, gebėjimus ir kompetencijas – įgytas ne tik mokykloje, universitete ar kitoje švietimo ar mokymo institucijoje, bet ir neformalioje sistemoje. Kai kuriose šalyse įgytų kompetencijų pripažinimas jau yra gerai organizuotas, be to, Europa šiam tikslui parengė gaires [3].EKS yra glaudžiai susijusi su Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąranga [2]. Gali susidaryti įspūdis, kad Europoje yra dvi visiškai atskiros visus aspektus apimančios aukštojo mokslo sąrangos. Todėl svarbu pabrėžti, kad nors EKS ir EHEA sąrangose vartojamos sąvokos nevisiškai sutampa, jos yra suderintos, o jų įgyvendinimas – koordinuojamas.

Studijų rezultatai ir žinių, gebėjimų bei kompetencijų lentelėsEKS studijų rezultatai apibrėžiami kaip teiginiai, ką besimokantysis žino, supranta ir geba padaryti pasibaigus mokymosi procesui, o studijų rezultatams apibrėžti vartojami šie terminai: žinios, gebėjimai ir kompetencijos.EKS taip apibrėžia žinias, gebėjimus ir kompetencijas:

Žinios – tai, ko pasiekta mokymosi metu įsisavinant informaciją. Žinios yra su darbo arba studijų sritimi susijusių faktų, principų, teorijų ir praktikos visuma. Europos kvalifikacijų sąrangos kontekste žinios apibūdinamos kaip teorinės ir (arba) faktinės;

Gebėjimai – tai sugebėjimas taikyti žinias ir naudoti praktinę patirtį atliekant užduotis ir sprendžiant problemas. Europos kvalifikacijų sąrangos kontekste gebėjimai apibūdinami kaip pažintiniai (įskaitant loginio, intuityviojo ir kūrybinio mąstymo naudojimą) ir praktiniai (įskaitant rankų miklumo ir metodų, medžiagų, priemonių bei įrankių naudojimą);

Kompetencija – įrodytas gebėjimas naudoti žinias, gebėjimus, asmeninius, socialinius ir (arba) metodinius sugebėjimus dirbant, studijuojant ir siekiant profesinio bei asmeninio tobulėjimo. Europos kvalifikacijų sąrangos kontekste kompetencija apibrėžiama vertinant atsakomybę ir savarankiškumą.

Toliau EKS šešto lygmens žinios, gebėjimai ir kompetencijos apibrėžiami taip:

Žinios – naujausios darbo arba mokymosi srities žinios, reikalaujančios kritinio teorijų ir principų supratimo.

Gebėjimai – puikūs gebėjimai, atskleidžiantys meistriškumą ir mokėjimą dirbti naujoviškai, reikalingi sprendžiant sudėtingas ir nenuspėjamas specializuotos profesinės veiklos arba mokymosi srities problemas.

Kompetencija – gebėjimas vykdyti sudėtingą techninę arba profesinę veiklą arba projektus, imantis atsakomybės už sprendimų priėmimą nenuspėjamoje darbo arba mokymosi aplinkoje bei imantis atsakomybės už asmenų ir grupių profesinį tobulėjimą.


NUORODOS

[1] Europos kvalifikacijų sąranga – http://ec.europa.eu/education/lifelong-learning-policy//eqf_en.htm, paskutinį kartą lankytasi 2013.08.08.

[2] Europos aukštojo mokslo sritis – http://www.ehea.info, paskutinį kartą lankytasi 2013.08.08.

[3] Neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų pripažinimas – http://ec.europa.eu/education/lifelong-learning-policy/informal_en.htm, paskutinį kartą lankytasi 2013.08.08.

[4] ESTRO pagrindinė studijų programa radiologijos technologams. Trečiasis leidimas, 2011 metai.http://www.estro.org/binaries/content/assets/estro/school/european-curricula/recommended_core_curriculum-radiationtherapist---3rd-edition-2011.pdf, paskutinį kartą lankytasi 2013.08.08.

[5] „Tuning“ radiografijos modelis Europoje, HENRE ES lėšomis finansuojamas projektas; http://www.unideusto.org/tuningeu/images/stories/Summary_of_outcomes_TN/Tuning_template_for_Radiography_in_Europe.pdf, paskutinį kartą lankytasi 2013.08.08.

[6] „Tuning“ švietimo struktūros Europoje – http://www.unideusto.org/tuningeu/home.html, paskutinį kartą lankytasi 2013.08.08.

http://www.unideusto.org/tuningeu/home.html

http://www.unideusto.org/tuningeu/images/stories/Summary_of_outcomes_TN/Tuning_template_for_Radiography_in_Europe.pdf

http://www.unideusto.org/tuningeu/images/stories/Summary_of_outcomes_TN/Tuning_template_for_Radiography_in_Europe.pdf

http://www.estro.org/binaries/content/assets/estro/school/european-curricula/recommended_core_curriculum-radiationtherapist---3rd-edition-2011.pdf

http://www.estro.org/binaries/content/assets/estro/school/european-curricula/recommended_core_curriculum-radiationtherapist---3rd-edition-2011.pdf

http://ec.europa.eu/education/lifelong-learning-policy/informal_en.htm

http://ec.europa.eu/education/lifelong-learning-policy/informal_en.htm

http://www.ehea.info/

http://ec.europa.eu/education/lifelong-learning-policy//eqf_en.htm


PAGRINDINIAI STUDIJŲ REZULTATAI Pabaigus studijas įgytos žinios, gebėjimai ir kompetencijos diagnostinės radiografijos, radioterapijos ir branduolinės medicinos srityse

PAGRINDINĖS ŽINIOS PAGRINDINIAI GEBĖJIMAI PAGRINDINĖS KOMPETENCIJOSFaktai, principai, teorija ir praktika Pažintiniai (loginis, intuityvus ir kūrybinis mąstymas) ir

praktiniai (jiems priklauso rankų miklumas ir metodų, medžiagų, priemonių bei įrankių naudojimas) gebėjimai.

Gebėjimas vykdyti sudėtingą techninę arba profesinę veiklą arba projektus, imantis atsakomybės už sprendimų priėmimą nenuspėjamoje aplinkoje bei imantis atsakomybės už savo ir kitų profesinį tobulėjimą

Radiografijos studijas baigęs asmuo turi turėti įvairių naujausių jo profesijos sritis apimančių darbo arba mokymosi žinių, reikalaujančių kritinio teorijų ir principų supratimo:

Radiografijos studijas baigęs asmuo turi turėti įvairių puikių jo profesijos sritis apimančių gebėjimų, atskleidžiančių meistriškumą ir mokėjimą dirbti naujoviškai bei spręsti sudėtingas ir nenuspėjamas problemas, pritaikydamas gebėjimus, kurie parodo, kad jis geba:

Radiografijos studijas baigęs asmuo, kuris baigė EKS šeštą lygmenį atitinkantį kursą, turi parodyti, kad įvairiose jo profesijos srityse jis gali taikyti šias kompetencijas, kurios suteikia jam galimybę veikti kaip savarankiškam specialistui:

Fizika / Radiacinė sauga / Vaizdo kokybėK1. Biomedicinos fizika, kurios principais yra grindžiamas moksliškas, efektyvus, saugus ir veiksmingas medicinos įrangos naudojimas profesinėje praktikoje;K2. Rentgeno, gama spindulių ir pozitronų spinduliuotės fizika; fizikiniai radioaktyvumo principai; spinduliuotės sukūrimas, sąveika, modifikacija ir apsauga;K3. Spinduliuotės fizikiniai principai, keliami pavojai ir biologija, jautrumas spinduliuotei ir dozimetrija;K4. Rizika: naudos koncepcija ir principai;K5. Galiojantys nacionaliniai ir tarptautiniai radiacinės saugos teisės aktai ir reglamentai, susiję su darbuotojais, pacientais, slaugytojais ir plačiąja visuomene;K6. Profesiniai vaidmenys ir pareigos, apimančios visus pagrindimo ir optimizavimo aspektus;K7. Tipinės apšvitos dozės, gaunamos atliekant diagnostines procedūras;K8. Pozicionavimo, fiksavimo ir apsaugos nuo spinduliuotės įranga;K9. Fizikiniai principai, kuriais grindžiamos nejonizuojančiosios spinduliuotės vaizdo gavimo technikos, įskaitant magnetinį rezonansą ir ultragarsą, bei susijusios saugumo taisyklės.

S1. Veiksmingai, saugiai ir efektyviai naudoti visą tinkamą vaizdinimo, medicininę ir nemedicininės paskirties įrangą; S2. Taikant galiojančius saugumo standartus, teisės aktus, rekomendacijas ir taisykles naudoti veiksmingus, saugius ir efektyvius radiacinės saugos metodus, susijusius su darbuotojais, pacientais ir plačiąja visuomene; S3. Valdyti apšvitos parametrus ir rodiklius, siekiant optimizuoti dozę ir vaizdo kokybę;S4. Įvertinti pacientus ir jų būklę, siekiant veiksmingai pagrįsti ir optimizuoti tyrimo / gydymo procedūras;S5. Saugiai naudoti nejonizuojančiosios spinduliuotės vaizdinimo procedūras.

C1. Prisiimti asmeninę atsakomybę už darbų saugą naudojant jonizuojančiąją spinduliuotę, atsižvelgiant į galiojančius saugos standartus, rekomendacijas ir taisykles;C2. Koordinuoti procesą, kurio metu sukuriamas ir užtikrinamas maksimalus paciento, paties radiologijos technologo ir kitų asmenų saugumas atliekant tyrimo / gydymo procedūras, kai naudojama jonizuojančioji spinduliuotė, bei laikytis radiacinės saugos optimizavimo (ALARA) principo;C3. Prisiimti atsakomybę konsultuojant ir tam tikromis aplinkybėms atsisakant vykdyti tokį nurodymą arba siuntimą, kuris jo, kaip specialisto, nuomone, kelia pacientui pavojų arba yra nepatartinas;C4. Atitinkamam medicinos personalui, atsakingam už paciento siuntimą, pranešti apie gautuose vaizduose pastebėtus mediciniškai reikšmingus duomenis.

Anatomija, fiziologija ir patologija K10. Aprašomoji, klinikinė ir topografinė anatomija; S6. Atpažinti ir apibūdinti normalią ir anomalią anatominę C5. Išsiugdyti gebėjimą išsaugoti ir toliau gilinti žinias apie


K11. Įprasta žmogaus anatomija, įskaitant žmogaus raidą ir pokyčius nuo embrioninių stadijų iki senatvės, apimant įprastas variacijas ir nukrypimus nuo normos;K12. Normos ribas atitinkanti ir anomali fiziologija, susijusi su dinamika ir fiziologija pagrįstais tyrimais;K13. Bendri patologiniai procesai, įskaitant jų raišką medicininiuose vaizduose;K14. Dažniausiai pasitaikančių navikų etiologija, epidemiologija ir prognozės;K15. Klinikiniai požymiai ir simptomai, susiję su patologijomis ir ligomis.

raišką medicininiuose vaizduose su atitinkamomis interpretacijomis;S7. Atpažinti ir apibūdinti normalią ir anomalią fiziologiją, susijusią su dinamika ir fiziologija pagrįstais tyrimais;S8. Atpažinti ir apibūdinti patologijos, ligos ar traumos procesus, pastebėtus atliekant tyrimus su medicinine vaizdo gavimo įranga;S9. Taikyti anatomijos žinias ir vaizdinimo technikas tyrimų, gydymo ar medicinos specialistų atliekamų intervencijų metu.

anatominius, fiziologinius ir patologinius procesus;C6. Prisiimti atsakomybę už sprendimus dėl tinkamo paciento ištyrimo / gydymo, susijusius su klinikinės informacijos interpretacija, nurodymais / siuntimais ir skyrimais bei pateikti savo įvertinimą ir atitinkamą rekomendaciją;C7. Veikti savarankiškai, metodiškai ir remtis įrodymais. Pasiruošti ir gauti vaizdus, juos apdoroti ir įvertinti, atsižvelgiant į jų kokybę ir pirminę interpretaciją / diagnostinį sprendimą, pabaigti tyrimą ir atlikti visas procedūras, kurias numatyta atlikti po tyrimo;C8. Atpažinti pakitimus, kurie atsiranda progresuojant patologinei būklei, ir atsižvelgti į tai, kaip tokie pakitimai gali paveikti numatytą tyrimą.

Informacinės technologijos (IT) / Rizikos valdymasK16. Profesinėje praktikoje naudojama medicininė įranga ir jos priedai;K17. Šiuolaikinėje sveikatos priežiūros sistemoje naudojamos informacinės technologijos: kompiuterinė techninė įranga, tinklai, teleradiologija, archyvavimo ir atminties įrenginiai;K18. Profesinės rizikos, sveikatos ir saugumo klausimai, kurie gali iškilti, kaip antai saugus pacientų ir įrangos perkėlimas ir priežiūra, infekcinių ligų kontrolė ir hospitalinės infekcijos.

S10. Saugiai, efektyviai ir veiksmingai dirbti su medicinine įranga;S11. Efektyviai ir veiksmingai naudotis informacinėmis sveikatos priežiūros technologijomis, duomenų apdorojimo, saugojimo, paieškos ir valdymo priemonėmis;S12. Taikyti efektyvius ir saugius metodus, susijusius su profesinėmis rizikomis, sveikata ir saugumu.

C9. Nuolat tobulinti erdvės suvokimą, regėjimo aštrumą ir rankų miklumą; C10. Planuoti savo darbo krūvį valdant laiką ir nustatant prioritetus;C11. Administruoti ir archyvuoti pacientų tyrimo ir gydymo duomenis;C12. Jausti asmeninę atsakomybę už tinkamų metodų naudojimą, siekiant sumažinti visas rizikas ir pavojus, kurie gali paveikti patį radiologijos technologą, pacientus, darbuotojus ir plačiąją visuomenę.

Kiekybinis mąstymasK19. Kiekybinio mąstymo reikšmė praktikoje;K20. Skaitmeninės sistemos.

S13. Suprasti, valdyti, interpretuoti ir pateikti kiekybinius duomenis.

C13. Ugdyti kiekybinio mąstymo kompetencijas įvairiose profesinės praktikos srityse.

Psichologinė ir socialinė pagalba pacientamsK21. Visi pacientų priežiūros aspektai, įskaitant pediatrijos pacientų tėvus ir artimiausius giminaičius, įskaitant:

Pacientų fizinius, socialinius, kultūrinius ir psichologinius poreikius;

Sprendimų dėl pacientų, bendradarbių ir plačiosios visuomenės etišką priėmimą;

K22. Kaip svarbu gauti paciento sutikimą ir išsaugoti jo konfidencialumą.

S14. Nustatyti pacientų poreikius ir panaudoti gebėjimą pateikti pagrįstus klinikinius argumentus, siekiant suteikti tinkamą, holistinę ir situaciją atitinkančią priežiūrą įvairiose klinikinės praktikos situacijose;S15. Gebėti patikrinti ir pastebėti pagrindinius organizmo būklės rodiklius bei prireikus suteikti pagrindinę ir specialiąją pirmąją pagalbą.

C14. Palaikyti ir valdyti optimalų balansą tarp techninių, klinikinių, psichologinių ir socialinių kiekvieno tyrimo / gydymo aspektų, prisiimant atsakomybę už sprendimų priėmimą visais atvejais;C15. Informuoti, padrąsinti, pakonsultuoti ir paremti kiekvieną pacientą prieš ir po tyrimo / gydymo bei jo metu;C16. Gerbti pacientus ir slaugytojus;C17. Identifikuoti individualius paciento poreikius, suteikti jam reikalingą priežiūrą ir reabilitaciją; C18. Klinikiniu pagrindimu pagrįsti vertinimai, atsižvelgiant į kiekvieno paciento apžiūrą ir apklausą;


C19. Išlaikyti konfidencialumą apdorojant / tvarkant / saugant duomenis, susijusius su pacientu ir atliekamomis procedūromis, kaip numatyta galiojančiuose duomenų apsaugos teisės aktuose ir taisyklėse.

KomunikacijaK23. Komunikacijos teorija ir praktika;K24. Verbalinės ir neverbalinės komunikacijos strategijos, kurios taikomos bendraujant su įvairiais paslaugų gavėjais, darbuotojais ir plačiąja visuomene;K25. Elgesio ir sociologijos mokslai, turintys įtakos bendravimui ir pagarbai pacientams, jų slaugytojams ir kitiems sveikatos priežiūros srityje dirbantiems specialistams.

S16. Gebėjimas nustatyti ir suprasti, kaip veiksmingai bendrauti;S17. Bendrauti vartojant tinkamą profesinę terminologiją;S18. Veiksmingai bendrauti su paslaugų gavėjais, slaugytojais, darbuotojais ir visuomene, naudojant nediskriminuojančius ir neengėjiškus metodus, kuriuos pasirenkant atsižvelgiama į fizinius, psichologinius, socialinius ir kultūrinius poreikius;S19. Efektyviai ir veiksmingai bendrauti su tėvais, slaugytojais ir darbuotojais aptariant radiacinės saugos klausimus, pateikiant informaciją dėl tyrimo ir gydymo procedūrų, konsultacijų, priežiūros sistemų ir profesinės nuomonės;S20. Parengti ir pateikti informaciją pacientams ir slaugytojams apie procesus ir procedūras, susijusias su profesine praktika;S21. Bendrauti su asmenimis, kurie nėra šios srities ekspertai.

C20. Bendrauti (žodžiu ir raštu) ir dalyvauti daugiadalykėje, daugiakultūrėje ir (arba) tarptautinėje aplinkoje sprendžiant su profesine veikla susijusius klausimus; C21. Bendrauti su kitoms specialistų grupėms, jas konsultuoti ir pateikti joms informaciją su profesine veikla susijusias klausimais bei užtikrinti tinkamą pacientų priežiūros grandinę;C22. Pateikti informaciją, mokyti ir (arba) patarti darbuotojams ir studentams, siekiant padėti jiems įgyti ir tobulinti profesinę patirtį;C23. Pateikti trečiosioms šalims informaciją ir žinias, pritaikytas specialiai tikslinei grupei.

FarmakologijaK26. Visų rūšių vaistai (įskaitant kontrastines medžiagas ir radioaktyviuosius preparatus), naudojami profesinėje praktikoje ir gaivinant pacientą, įskaitant: farmakologiją, skyrimą, susijusias rizikas, susijusius teisės aktus ir taisykles; K27. Kokybės kontrolės procedūros, kurios taikomos radiofarmacijos srityje.

S22. Saugiai skirti kontrastines medžiagas ir kitus vaistus, įskaitant kaniuliaciją ir skyrimą pagal protokolą;S23. Prireikus ir tinkamais atvejais gaminti radioaktyviuosius preparatus pagal atitinkamuose teisiniuose ir politikos dokumentuose numatytus standartus.

C24. Atsakingai ir savarankiškai su kvalifikuota pagalba atlikti profesines užduotis;C25. Tinkamai reaguoti į kontraindikacijas, komplikacijas ir kritinius atvejus;C26. Prireikus ir tinkamais atvejais gaminti radioaktyviuosius preparatus pagal žmonėms skiriamų preparatų standartus (pvz., baltuosius kraujo kūnelius).

Kokybės užtikrinimas ir inovacijosK28. Kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės praktika, įskaitant: teisės aktus, taisykles ir rekomendacijas, testavimo įrangą ir metodikas, programų kūrimą ir įgyvendinimą bei ataskaitas, taip užtikrinant, kad teikiamos paslaugos būtų efektyvios, veiksmingos ir saugios;K29. Klinikinės praktikos auditas, įskaitant pacientų priežiūros ir diagnostikos kontrolinius lygius (DRL).

S24. Atlikti, registruoti ir analizuoti kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės veiksmus, įskaitant: teisės aktus, taisykles ir rekomendacijas, testavimo įrangą ir metodikas, programų kūrimą ir įgyvendinimą bei ataskaitas;S25. Generuoti ir pateikti naujas idėjas arba generuoti novatoriškus sprendimus jau žinomoms problemoms ir situacijoms.

C27. Gebėti daugiadalykėje bendradarbiavimo aplinkoje prisidėti vertinant, gerinant ir palaikant profesinės praktikos kokybę;C28. Gebėti prisidėti prie su turiniu susijusio profesinio vystymo ir profiliavimo inicijuojant ir įgyvendinant kokybės valdymo ir inovacijų procesus;C29. Gebėti pastebėti naujoves ir įgyvendinti naujas rekomendacijas profesinėje praktikoje.

Etika


K30. Etikos / moralės teorija ir etiškų sprendimų priėmimas, įskaitant ryšius tarp etikos ir teisės bei jų poveikį praktikai.

S26. Siekti, kad pasirašydamas sutikimą bet kokiam tyrimui / gydymui, pacientas žinotų visas pasekmes, ir užmegzti su juo veiksmingą ryšį;S27. Tinkamai ir teisingai identifikuoti, kreiptis į pacientą, ir su juo elgtis, neįžeidžiant jo orumo ir parodant jam pagarbą; S28. Laikytis profesinių etikos ir elgesio kodeksų, įskaitant informacijos apie pacientą konfidencialumą;S29. Savo elgesį vertinti kritišku analitiniu požiūriu ir atsižvelgti į profesinius elgesio kodeksus ir taisykles, numatytus procesus bei teisinį pagrindą.

C30. Prisiimti atsakomybę už savo veiksmus;C31. Pripažinti, kad jo praktikos ir kompetencijų sritis yra ribota ir prireikus kreiptis patarimo ar rekomendacijų;C32. Atsakingai, veiksmingai ir efektyviai planuoti ir paskirstyti darbo krūvį ir darbų srautus;C33. Atsakingai valdyti naudojamus ir vartojamus išteklius ir medžiagas, siekiant užtikrinti, kad likusių išteklių ir medžiagų naudojimas, taikymas ir tinkamumas būtų skaidrus;C34. Taikyti etikos principus ir būti atsidavusiam bendraujant su pacientais, slaugytojais ir darbuotojais;C35. Būti geros reputacijos pavyzdžiu darbe ir diegti profesinius standartus asmeniniame gyvenime.

Tarpšakinis ir komandinis darbasK31. Tarpšakinio darbo santykių svarba dirbant daugiadalykėje sveikatos priežiūros specialistų komandoje, siekiant užtikrinti geriausią paciento priežiūros kokybę ir geriausius gydymo rezultatus.

S30. Demonstruoti tinkamą profesinį požiūrį ir tokį elgesį, kokio tikimąsi iš visiškai integruoto daugiadalykės sveikatos priežiūros komandos nario, siekiant užtikrinti geriausią paciento priežiūros kokybę ir geriausius gydymo rezultatus.

C36. Įsipareigoti dirbti tiek savarankiškai, tiek kaip komandos narys darbo organizacijoje;C37. Kai tik galima, tinkamai ir argumentuotai prisidėti dirbant daugiadalykėje komandoje;C38. Kai tik galima, prisidėti prie veiksmingo, daugiadalykio, daugiakultūrio ir (arba) tarptautinio bendradarbiavimo ir priežiūros grandinės;C39. Funkciškai suderinti savo profesinius veiksmus su savo kompetencijos ribojimais ir su kitų daugiadalykės komandos narių gebėjimu veikti;C40. Siekti į savo veiklą integruoti savo arba kitų skyrių darbuotojų instrukcijas ir (arba) nurodymus;C41. Kai tik galima, prisidėti gerinant komandos darbą sprendžiant konfliktus.

Tyrimai ir auditasK32. Audito, tyrimų ir tyrimais bei įrodymais pagrįstos praktikos svarba: tyrimo proceso etapai, tyrimo etika, statistika ir statistinė analizė, padedanti geriau suprasti tyrimo rezultatus ir klinikinį auditą.

S.31. Naudoti tinkamas informacijos rinkimo technikas ir bibliografijos įgūdžius;S32. Naudoti ir atlikti auditą;S33. Naudoti, interpretuoti, vertinti ir analizuoti duomenis;S34. Kritiškai vertinti skelbiamą literatūrą;S35. Nustatyti tyrimais ir įrodymais pagrįstos praktikos ir tyrimo proceso principus;S36. Kompetencija statistikos srityje ieškant duomenų.

C42. Taikyti susijusias nacionalines ir tarptautines (mokslines) įžvalgas, teorijas, koncepcijas ir tyrimų rezultatus sprendžiant profesinėje praktikoje kylančius klausimus;C43. Priimant sprendimus dėl (individualių) pacientų priežiūros gebėti pasinaudoti susijusiomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis (mokslinėmis) įžvalgomis, teorijomis, koncepcijomis ir tyrimų rezultatais bei pritaikyti juos savo profesiniuose veiksmuose (tyrimais ir įrodymais pagrįsta praktika);C44. Savarankiškai arba bendradarbiaujant su kolegomis atlikti trumpalaikius ir į praktiką orientuotus tyrimus ar


klinikinius auditus, siekiant pagerinti priežiūros kokybę;C45. Dalyvauti klinikiniuose audituose ir taikomuosiuose tyrimuose, siekiant toliau tobulinti profesinę praktiką ir jos mokslinį pagrindą;C46. Pateikti ir skelbti klinikinio audito ir taikomųjų tyrimų rezultatus.

Profesiniai aspektaiK33. Pagrindiniai šios disciplinos kontroliniai parametrai ir žinojimas, kaip konstruktyviai susieti teoriją ir praktiką;K34. Profesijos istorija ir esama padėtis tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu, įskaitant profesijos propagavimą sveikatos sektoriuje ir platesnėje visuomenėje, plačiosios visuomenės švietimas apie medicininio vaizdinimo tyrimų/ radioterapijos gydymo procedūrų / branduolinės medicinos procedūrų rizikas ir teikiamą naudą, kad jos nariai galėtų priimti labiau faktais pagrįstus sprendimus.

S37. Kritiškai reflektuoti ir įvertinti savo patirtį ir praktiką;S38. Planuoti ir organizuoti profesinę veiklą bei pripažinti, kaip svarbu valdyti pokyčius bei atrasti profesinio tobulėjimo galimybių;S39. Laikytis darbų atlikimo terminų pagal numatytus standartus tiek dirbant savarankiškai, tiek komandoje;S40. Demonstruoti įgytus lyderystės gebėjimus, įskaitant organizacinius įgūdžius, komunikaciją ir vadybą.

C47. Teisingai, suprantamai ir lengvai prieinamu būdu apibūdinti naujoves ar inovacijas, susijusias su profesiniais klausimais nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyjeC48. Prisidėti prie su turiniu susijusio profesinio vystymo ir profiliavimo, inicijuojant ir įgyvendinant kokybės valdymo ir inovacijų procesus; C49. Bendradarbiaujant daugiadalykėje aplinkoje padėti įvertinti, patobulinti ir palaikyti profesinės praktikos kokybę;C50. Pastebėti naujoves ir įgyvendinti naujas rekomendacijas profesinėje praktikoje.

Asmeninis ir profesinis tobulėjimasK35. Tobulėjimo svarba ir būtinybė reflektuoti profesinę veiklą, įskaitant reflektavimo procesą;K36. Būtinybė palaikyti kompetenciją ir pasitikėjimą nuolat tobulėjant profesinėje srityje.

S41. Pripažinti poreikį tobulėti profesinėje srityje ir mokytis visą gyvenimą;S42. Gebėti audituoti savo gebėjimus ir nusistatyti tikslus vertinant savo veiksmus ir atliekant savistabą;S43. Profesinis sąmoningumas ir gebėjimas prisidėti prie plačiosios visuomenės švietimo apie radiografijos rizikas ir naudą, kad visuomenės nariai galėtų priimti labiau faktais pagrįstus sprendimus.

C51. Kritiškai stebėti save ir savo galimybes dirbti savarankiškai;C52. Aktyviai dalyvauti ugdant savo profesinį sąmoningumą ir tobulinant savo (studijų programos arba profesines) kompetencijas;C53. Valdyti savo kaip specialisto karjerą (tobulėjimą);C54. Kai tik galima, paversti profesinės praktikos tendencijas ir naujoves (nacionalinio ir tarptautinio lygmens) savo profesine praktika;C55. Siekti dirbti daugiadalykėje komandoje, įvertinti organizacinius, su turiniu susijusius ir metodinius profesinės praktikos aspektus;C56. Situacijoje, kai dirbama prižiūrint kolegoms, stengti gaunamą ir teikiamą grįžtamąjį ryšį paversti įvykdomais ir realiais veiksmais, kurie padėtų tobulėti;C57. Skatinti kolegas ir profesinę grupę tobulėti.


Konkretūs diagnostinės radiografijos studijų rezultatai pabaigus studijasDiagnostikos srityje dirbantis radiologijos technologas turi ne tik pasiekti pagrindinius studijų rezultatus, bet ir gebėti pademonstruoti šias žinias, gebėjimus ir kompetencijas:

Žinios Gebėjimai Kompetencijos Diagnostinė radiografija

Diagnostikos srityje dirbantis radiologijos technologas turi gebėti pademonstruoti gilesnes žinias, taip pat kritiškai vertinti šias teorijas ir principus:

Diagnostikos srityje dirbantis radiologijos technologas turi puikiai mokėti ir gebėti pademonstruoti šiuos naujus gebėjimus:

Diagnostikos srityje dirbantis radiologijos technologas turi turėti šias kompetencijas:

K1. Įvairių naudojamų medicininių vaizdinimo technikų ir technologijų / įrangos mokslinis pagrindas;K2. Visų diagnostinių vaizdų, gautų siekiant lengviau priimti sprendimą, techninis įvertinimas, susijęs su diagnostiniu priimtinumu ir kokybe; K3. Traumų atsiradimo mechanizmai;K4. Patologijos, ligos ir traumos procesai kartu su jų vaizdu medicininiuose vaizdinimo tyrimuose, padedantys atlikti pirminę interpretaciją ir padėti nuspręsti dėl diagnozės ir optimizuoti medicininio vaizdinimo tyrimus;K5. Šiuolaikinėje medicininio vaizdinimo srityje taikomos vaizdo apdorojimo technikos;K6. Specialus vaizdo tyrimas ir intervencijos;K7. Skubios medicinos pagalbos procedūros, kurių metu būtinas vaizdinimas.

S1. Pasirinkti ir pagrįsti tinkamiausią vaizdinimo tyrimą, remiantis pateiktos klinikinės informacijos ir paciento pristatymo analize;S2. Veiksmingai ir efektyviai įvertinti visus gautus diagnostinius vaizdus, siekiant padėti priimti sprendimą dėl diagnostinio priimtinumo ir kokybės;S3. Interpretuoti medicininio vaizdinimo tyrimus, siekiant padėti priimti sprendimą dėl diagnozės, susijusį su medicininio vaizdinimo tyrimų optimizavimu;S4. Efektyviai ir tinkamai kurti vaizdus ir juos valdyti (įskaitant apšvitos veiksnių verifikavimą) esant patologijai ar traumai, kurias reikia parodyti;S5. Efektyviai naudoti vaizdo apdorojimo technikas.

C1. Veikti savarankiškai, metodiškai bei remiantis tyrimais ir įrodymais pasiruošti, atlikti, apdoroti ir įvertinti vaizdus, atsižvelgiant į jų kokybę ir pirminę interpretaciją / diagnostinį sprendimą užbaigti tyrimą bei atlikti visus darbus, kuriuos numatyta atlikti po visų medicininio vaizdinimo tyrimų (įskaitant kaniuliacijos ir kontrastinių medžiagų tvarkymą kaip numatyta protokole);C2. Įvertinti ir interpretuoti gautus vaizdus, priimant sprendimus dėl vaizdo kokybės priimtinumo, atsižvelgiant į paciento būklę. Tai apima sprendimus dėl poreikio atlikti kitas vaizdinimo procedūras arba papildomas projekcijas / procedūras ir būtinybę nuspręsti, ar yra trauma, ar jos nėra, bei dėl galimo jos pobūdžio;C3. Prisiimti atsakomybę už gebėjimą neatsilikti nuo naujovių vaizdinimo srityje.


Konkretūs radioterapijos studijų rezultatai pabaigus studijasRadioterapijos srityje dirbantis radiologijos technologas turi ne tik pasiekti pagrindinius studijų rezultatus, bet ir gebėti pademonstruoti šias žinias, gebėjimus ir kompetencijas:

Žinios Gebėjimai Kompetencijos Spindulinė terapija

Radioterapijos srityje dirbantis radiologijos technologas turi gebėti pademonstruoti gilesnes žinias, taip pat kritiškai vertinti šias teorijas ir principus:

Radioterapijos srityje dirbantis radiologijos technologas turi puikiai mokėti ir gebėti pademonstruoti naujus gebėjimus:

Radioterapijos srityje dirbantis radiologijos technologas turi turėti šias kompetencijas:

K1. Jonizuojančiosios spinduliuotės gebėjimo diferenciniu būdu ardyti ląsteles mokslinis principas kaip radioterapijos praktikos pagrindas;K2. Radiobiologijos principai, kuriais grindžiamas gydymas spinduliuote ir citotoksiniais vaistais;K3. „Beams Eye View“ (BEV), matomas apšvitinimo tūris-taikinys (GTV), klinikinis apšvitinimo tūris-taikinys (CTV), planuojamas apšvitinimo tūris-taikinys (PTV), kritiniai organai (OAR), dozės ir tūrio histogramos (DHV);K4. Radioterapijos verifikavimo sistemos;K5. Gydimui reikalinga įranga, įskaitant linijinį greitintuvą, kobaltą, SXT / rentgeno spinduliuotę, elektronus, brachiterapiją, stereotaktinę radioterapiją, protonų terapiją, atvirųjų šaltinių terapiją;K6. Onkologija, įskaitant įvairių rūšių vėžio vystymąsi ir vėžinių ląstelių savybes bei vėžio valdymą, įskaitant klasifikaciją pagal TNM ir kitas paplitusias vėžio klasifikavimo sistemas;K7. Atlikti diagnostinių vaizdų techninį įvertinimą, siekiant nustatyti naviko lokalizaciją ir planuoti gydymą;K8. Radioterapinio gydymo šalutiniai poveikiai;K9. Pažeistas audinių homogeniškumas, pleištai, svorinis daugiklis, spindulio forma ir savybės.

S1. Parengti, interpretuoti ir įvertinti tinkamą gydymo planą, kuris atitinka gydymo paskyrimą;S2. Atlikti ir įvertinti išorinį spindulinį gydymą, kuris atitinka gydymo paskyrimo reikalavimus;S3. Nustatyti tinkamą įvairių navikų valdymo būdą;S4. Atpažinti kritinius organus medicininiuose vaizduose, siekiant lokalizuoti naviką ir planuoti gydymą, įskaitant normalius audinius bei naviko atsaką;S5. Įvertinti atsaką į spinduliuotę, kai reikia nutraukti gydymo kursą;S6. Efektyviai, saugiai ir veiksmingai naudoti radioterapijos verifikavimo sistemas.

C1. Gebėti apibrėžti gydymo ciklus laiko prasme, atsižvelgiant į prioritetus, turimus žmogiškuosius ir materialinius išteklius;C2. Kiekybinio mąstymo kompetencija matematiniame procese skaičiuojant ir paskirstant spinduliuotės dozę;C3. Bendradarbiauti su užsienio institucijomis teikiant tęstinę vėžiu sergančių pacientų priežiūrą;C4. Dalyvauti, kai skyriuje yra atliekami nacionaliniai ir tarptautiniai klinikiniai bandymai.


Konkretūs branduolinės medicinos studijų rezultatai pabaigus studijasBranduolinės medicinos srityje dirbantis radiologijos technologas turi ne tik pasiekti pagrindinius studijų rezultatus, bet ir gebėti pademonstruoti šias žinias, gebėjimus ir kompetencijas:

Žinios Gebėjimai Kompetencijos Branduolinė medicina

Branduolinės medicinos srityje dirbantis radiologijos technologas turi gebėti pademonstruoti gilesnes žinias, taip pat kritiškai vertinti šias teorijas ir principus:

Branduolinės medicinos srityje dirbantis radiologijos technologas turi puikiai mokėti ir gebėti pademonstruoti naujus gebėjimus:

Branduolinės medicinos srityje dirbantis radiologijos technologas turi turėti šias kompetencijas:

K1. Įvairių kompiuterinės tomografijos skenerių konstrukcija ir veikimo mechanizmas mišrioje aplinkoje;K2. Kaip įvairūs kompiuterinio tomografo duomenų kaupimo parametrai veikia vaizdo kokybę ir pacientams skiriamą dozę.

S1. Nustatyti, ar įprastiniai kompiuterinės tomografijos kokybės kontrolės testai atitinka gamintojo specifikacijas; taip pat nustatyti, ar pozitronų emisijos tomografo / kompiuterinio tomografo (PET/CT) ir vieno fotono emisijos kompiuterinio tomografo (SPEC/CT) kontrolės testai atitinka gamintojo specifikacijas;S2. Dirbti su kompiuterinės tomografijos skeneriu; valdyti duomenų kaupimo parametrus, kurie turi įtakos dozei ir vaizdo kokybei.

C1. Atlikti įprastus kompiuterinio tomografo kontrolės testus; atlikti vieno fotono emisijos kompiuterinio tomografo (SPEC/CT) ir pozitronų emisijos tomografo (PET/CT) testus;C2. Atlikti kompiuterinio tomografo skenavimą, siekiant pakoreguoti PET ir SPECT duomenis;C3. Pagal išsamų protokolą atlikti kompiuterinės tomografijos vaizdinimą, kuris paprastai atliekamas kaip dalis bendro PET/CT arba SPECT/CT tyrimo;C4. Pagal išsamų protokolą atkurti ir pateikti kompiuterinio tomografo vaizdus kartu su / sujungiant juos su PET ir (arba) SPECT vaizdais.


PRIEDAI


1 PRIEDAS – 2013 METŲ MEDRAPET ATASKAITA

6 skyrius. Radiologijos technologų studijų rezultatai RP175/logotipas: MEDRAPET;

medicinos specialistų radiacinės saugos mokymas ir lavinimas /

Šiuolaikinėje sveikatos priežiūros paslaugų sistemoje radiologijos technologai turi daug ir labai įvairių vaidmenų ir užduočių. Siekiant atkreipti į tai dėmesį ir išvengti painiavos dėl skirtingų profesinių ir šalyje vartojamų pavadinimų, EFRS generalinė asamblėja 2010 metais parengė ir patvirtino radiologijos technologo apibrėžimą [1].Todėl šiame dokumente terminas radiologijos technologas bus vartojamas apibrėžiant profesinį vaidmenį diagnostinio vaizdinimo, branduolinės medicinos ir radioterapijos srityse.Radiologijos technologai [1]:

Sveikatos priežiūros specialistai, atsakingi už saugų ir tikslų procedūrų, kurių metu naudojamos įvairios sudėtingos medicininio vaizdinimo ir radioterapijos, ir (arba) branduolinės medicinos ir (arba) IR technologijos, atlikimą;

Kaip specialistai, yra atsakingi už pacientų fizinę, psichologinę ir socialinę gerovę prieš atliekant radiologinę diagnostinę ar gydomąją procedūrą, jos metu ir ją atlikus;

Aktyviai dalyvauja pagrindžiant ir optimizuojant medicininio vaizdinimo ir radioterapijos procedūras;

Atlieka svarbiausią vaidmenį užtikrinant pacientų ir kitų asmenų radiacinį saugumą, laikantis radiacinės saugos optimizavimo (ALARA) principo ir susijusių teisės aktų.

Branduolinėje medicinoje EANM ir IAEA pripažįsta pavadinimą branduolinės medicinos srityje dirbantis radiologijos technologas. Branduolinės medicinos srityje dirbančių radiologijos technologų specializacija yra labai siaura, be to, jie bendradarbiauja su kitais sveikatos priežiūros specialistais – branduolinės medicinos srityje dirbantys radiologijos technologai atlieka svarbų vaidmenį pacientų priežiūros ir valdymo srityse bei yra atsakingi už radiacinę saugą atliekant diagnostines ir gydymo procedūras. Radiofarmacijoje ir laboratorijose jų vaidmuo yra susijęs ne su vaizdinimu, o su radioterapijos planavimu, kai yra naudojamas pozitronų emisijos tomografas / kompiuterinis tomografas (PET/CT) [2].ESTRO ir IAEA paskelbtoje pagrindinėje radioonkologijos studijų programoje [3] apibūdinant ne terapinės branduolinės medicinos praktikos specialistus taip pat vartojamas pavadinimas radiologijos technologas (angl. Radiation therapist). Radiologijos technologai – tai specialistai, kurie yra tiesiogiai atsakingi už kasdienių radioterapijos procedūrų skyrimą vėžių sergantiems pacientams. Jie privalo saugiai ir tiksliai duoti skirtą spinduliuotės dozę, kasdien teikti klinikinę ir palaikomąją paciento slaugą rengiant jį gydymui, gydomųjų procedūrų metu ir iš karto po gydymo [4].Labai svarbu, kad klinikinės praktikos metu atliekant diagnostines ir gydomąsias procedūras radiologijos technologai naudotų naujausias žinias užtikrindami, palaikydami ar gerindami pacientų sveikatą ir gerovę [5].Atlikdami savo vaidmenį radiologijos technologai taip pat privalo rūpintis radiacine sauga, pacientų priežiūra ir kokybės užtikrinimu medicininio vaizdinimo ar radioterapijos procedūrų metu.Medicininiame vaizdinime ir radioterapijoje radiologijos technologai yra kaip sąsaja tarp paciento ir technologijų. Jie užtikrina pacientų ir darbuotojų radiologinę saugą bei atlieka labai svarbų apšvitos optimizatoriaus vaidmenį [6].Radiologijos technologai dirba įvairiose srityse ir kiekviena sritis reikalauja atskirų specifinių žinių, gebėjimų ir kompetencijų. Šios sritys yra: radionuklidų gamyba, apimanti ciklotronus ir generatorius; junginių ir gyvųjų struktūrų (pavyzdžiui, ląstelių) žymėjimas radioaktyviuoju junginiu; diagnostinis vaizdinimas (pavyzdžiui, rentgenas, pozitronų emisijos tomografas ir branduolinė medicina); radioterapija (teleterapija, brachiterapija ir atvirojo šaltinio radionuklidų terapija); gydymo procedūrų metu gaunami vaizdai (pavyzdžiui, IMRT).Radiologijos technologų radiacinės saugos studijų rezultatai – tai pagrindiniai ir konkretūs studijų rezultatai, susiję su radiologine diagnostika, branduoline medicina ir radioterapija [2], [3], [7], [10].


6.1. Profesinio rengimo reikalavimai studijuojant radiacinę saugąKaip numatyta radiografijos „Tuning“ modelyje, kuris buvo parengtas pagal ES projektą HENRE (aukštojo radiografijos mokslo tinklas Europoje) [7], profesinio rengimo reikalavimai radiologijos technologams turi atitikti EKS 6 lygmenį [8]. Radiacinė sauga radiologijos technologams yra pagrindinis dalykas ir jai turi būti keliami tokie patys reikalavimai dėl lygmens kaip jų profesiniam rengimui pagal EKS.

6.2. Nuolatinis profesinis tobulinimasis radiacinės saugos srityjeProfesinės veiklos metu radiologijos technologai pakyla į septintą, o kai kuriais atvejais pasiekia dar aukštesnį EKS lygmenį, ypač atliekant sudėtingas diagnostines ir gydomąsias procedūras. To galima pasiekti vykdant tęstinį profesinį mokymą, kuris padeda pasiekti aukštesnius EKS lygmenis [9]. Daug dėmesio reikėtų skirti naujoms diagnostikos ir gydymo sistemoms ir gebėjimų ugdymui praktiškai naudojant tokias sistemas.

NUORODOS

[1] EFRS, 2011 metai. Radiologijos technologo apibrėžimas ir rekomendacijos dėl profesinio pavadinimo vartojimo Europoje. EFRS, Utrechtas, Nyderlandai http://www.efrs.eu/the-profession/, (paskutinį kartą lankytasi 2013 m. kovo 24 d.).

[2] K. Waterstram-Rich, P. Hogg, G. Testanera, H. Medvedec, SE. Dennan, W. Knapp, N. Thomas, K. Hunt, M. Pickett, A. Scott, G. Dillehay (2011 m.). Europos ir Amerikos diskusijų dokumentas dėl specialistų parengimo ir jų aukštesnės kvalifikacijos branduolinėje medicinoje, J. Nucl. Med. Technol., 39: 240–248. http://tech.snmjournals.org/content/39/3/240.full.pdf+html, (paskutinį kartą lankytasi 2013 m. kovo 24 d.).

[3] ESTRO, 2011 metai. ESTRO rekomenduojama pagrindinė studijų programa radiologijos technologams. Trečiasis leidimas. ESTRO, Briuselis, Belgija. http://estro-education.org/courses/Documents/Recommended_Core_Curriculum%20RadiationTherapisTs%20-%203rd%20edition%202011.pdf, (paskutinį kartą lankytasi 2013 m. kovo 24 d.).

[4] IAEA, 2002 metai. Saugumo standartai Nr. RS-G-1.5, radiacinė sauga, susijusi su medicinine apšvita ir jonizuojančiąja spinduliuote, IAEA, Viena, 2002 metai, http://www.-pub.iaea.org/MTCD/Publications/PDF/Pub1117_scr.pdf (paskutinį kartą lankytasi 2013 m. kovo 24 d.).

[5] Radiologų ir bendruomenės karališkasis koledžas ir Radiologijos technologų koledžas (2012 m.) Komandinis darbas klinikinio vaizdinimo srityje.

[6] HPC, 2009 metai. Kvalifikacijos standartai: radiologijos technologai. Sveikatos priežiūros profesijų taryba, Londonas, DB, http://www.hpc-uk.org/assets/documents/10000DBDStandards_of_Proficiency_Radiographers.pdf, (paskutinį kartą lankytasi 2013 m. kovo 24 d.).

[7] HENRE, 2008 metai. Radiologijos „Tuning“ šablono apžvalga Europoje. HENRE.http://www.unideusto.org/tuningeu/images/stories/template/Radiography_overview.pdf (paskutinį kartą lankytasi 2012 m. gruodžio 24 d.).

[8] EK, 2008 metai. Europos Komisija: Mokymosi visą gyvenimą Europos kvalifikacijų sąrangos paaiškinimas. Europos bendrijos oficialių leidinių biuras, Liuksemburgas. http://ec.europa.eu/education/lifelong-learning-policy/doc44_en.htm, (paskutinį kartą lankytasi 2013 m. kovo 24 d.).

[9] Europos Parlamento ir Tarybos (2008 metai) rekomendacijos 2008/C 111/01 dėl mokymosi visą gyvenimą Europos kvalifikacijų sąrangos nustatymo. Europos Sąjungos oficialus leidinys 2008.05.06.

http://www.-pub.iaea.org/MTCD/Publications/PDF/Pub1117_scr.pdf

http://ec.europa.eu/education/lifelong-learning-policy/doc44_en.htm

http://ec.europa.eu/education/lifelong-learning-policy/doc44_en.htm

http://www.hpc-uk.org/assets/documents/10000DBDStandards_of_Proficiency_Radiographers.pdf

http://tech.snmjournals.org/content/39/3/240.full.pdf+html


http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=oj:c:2008:111:0001:0007:en:pdf, (paskutinį kartą lankytasi 2013 m. kovo 24 d.).

[10] ICRP, 2010 metai. Konsultacijų ataskaitos projektas 4811-3039-3350: sveikatos priežiūros darbuotojų ir studentų švietimas ir mokymas radiacinės saugos srityje.

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=oj:c:2008:111:0001:0007:en:pdf


Lentelė 6.1. – konkretūs radiacinės saugos studijų rezultatai pabaigus studijas

Žinios(faktai, principai, teorijos, praktikos)

Gebėjimai(pažintiniai ir praktiniai)

Kompetencijos (atsakomybė ir savarankiškumas)

Pagrindiniai radiacinės saugos studijų rezultataiK1. Paaiškinti spinduliuotės sukūrimo, sąveikos, modifikavimo ir apsaugos fizikinius principus;K2. Paaiškinti spinduliuotės fiziką, spinduliuotės keliamus pavojus, biologiją ir dozimetriją;K3. Suprasti riziką: naudos koncepcija ir visų radiologijos aspektų principai;K4. Identifikuoti galiojančius nacionalinius ir tarptautinius radiacinės saugos teisės aktus ir taisykles, susijusias su darbuotojais, pacientais, slaugytojais ir platesne visuomene;K5. Paaiškinti kokiais fizikiniais principais yra grindžiamos nejonizuojančiosios spinduliuotės vaizdinimo technikos, įskaitant magnetinį rezonansą ir ultragarsą, bei susijusias saugumo priemones;K6. Apibrėžti profesinius vaidmenis ir pareigas pagrindimo ir optimizavimo srityse;K7. Paaiškinti kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės praktikas, įskaitant: teisės aktus, taisykles ir rekomendacijas, testavimo įrangą ir metodikas, programų kūrimą ir įgyvendinimą bei atskaitomybę, siekiant užtikrinti, kad teikiamos paslaugos būtų efektyvios, saugios ir veiksmingos;K8. Suprasti profesines rizikas, sveikatos ir saugumo problemas, kurios gali iškilti, kaip antai saugus pacientų ir įrangos perkėlimas ir priežiūra;K9. Apibrėžti audito, tyrimų ir tyrimais bei įrodymais pagrįstos praktikos svarbą: tyrimo proceso etapus, tyrimo etikos, statistikos ir statistinės analizės aspektus, padedančius geriau suprasti tyrimo rezultatus ir klinikinį auditą;K10. Nustatyti skirtingus su spinduliuote susijusius rizikos suvokimo veiksnius; žinoti, kokių sunkumų gali kilti informuojant apie su spinduliuote susijusias rizikas.

S1. Efektyviai, saugiai ir veiksmingai naudoti tinkamus medicinos prietaisus;S2. Naudoti efektyvius, saugius ir veiksmingus radiacinės saugos metodus darbuotojų, pacientų ir plačiosios visuomenės atžvilgiu, taikant galiojančius saugumo standartus, teisės aktus, rekomendacijas ir taisykles;S3. Kritiškai patikrinti kiekvienos procedūros pagrindimą ir verifikuoti jį atsižvelgiant į tinkamumo rekomendacijas, o kilus abejonių, pasitarti su atsakingu specialistu;S4. Naudoti ir atlikti klinikinius auditus;S5. Nustatyti tyrimais ir įrodymais pagrįstos praktikos ir tyrimo proceso principus;S6. Kritiškai reflektuoti ir įsivertinti savo patirtį ir praktiką;S7. Dalyvauti tęstiniuose profesiniuose mokymuose;S8. Atpažinti, kad iškilo sudėtinga situacija, susijusi su radiacine sauga, tiek dėl mokslinių žinių, tiek dėl visuomenės susirūpinimo ir asmeninių emocijų;S9. Skirtingoms technikoms identifikuoti skirtingus vaizdo kokybės standartus;S10. Taikyti radiacinės saugos optimizavimo koncepcijas ir priemones.

C1. Dirbti efektyviai, tiksliai ir saugiai bei laikantis teisės, etikos ir profesinių reikalavimų;C2. Tinkamai ir teisingai identifikuoti, kreiptis į pacientą ir su juo (ir bet kuriuo jį lydinčiu slaugytoju) elgtis;C3. Vengti nereikalingos apšvitos ir kuo labiau sumažinti reikalingą apšvitą optimizuojant procedūrą;C4. Siekti sutikimo atlikti bet kokią tyrimų / gydymo procedūrą;C5. Saugiai dirbti naudojant jonizuojančiąją spinduliuotę, atsižvelgiant į galiojančius saugumo standartus, rekomendacijas ir taisykles;C6. Dalyvauti sukuriant ir užtikrinant maksimalų saugumą pacientams, pačiam radiologijos technologui ir kitiems, tyrimų / gydymo metu, kai naudojama jonizuojančioji spinduliuotė, bei laikytis radiacinės saugos optimizavimo (ALARA) principo;C7. Atsisakyti priimti arba atlikti nurodymą arba siuntimą, kuris, radiologijos technologo kaip specialisto nuomone, yra pavojingas arba nepatartinas;C8. Pripažinti savo kompetencijos ribotumą ir prireikus kreiptis patarimo arba konsultacijos;C9. Priimant sprendimus dėl (individualių) pacientų priežiūros gebėti pasinaudoti susijusiomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis (mokslinėmis) įžvalgomis, teorijomis, koncepcijomis ir tyrimų rezultatais bei pritaikyti juos savo profesinėje veikloje (tyrimais ir įrodymais pagrįsta praktika).


Lentelė 6.1.1. – papildomi radiologijos technologų radiacinės saugos studijų rezultatai




Papildomi radiologijos studijų rezultataiK1. Paaiškinti ryšį tarp apšvitos veiksnių ir paciento apšvitos;K2. Suprasti, kaip paciento padėtis veikia vaizdo kokybę ir spinduliuotei jautrių organų gaunamą dozę;K3. Suprasti, kaip veikia įvairūs filtrai rentgeno diagnostinėse sistemose;K4. Suprasti paciento apsaugos tikslą ir svarbą;K5. Suprasti, kokių galimybių gaunamų duomenų apdorojimo srityje suteikia kompiuterinės radiografijos (CR) ir skaitmeninės radiografijos (DR) sistemos (filtrai, triukšmas, padidinimas, neapdorotų duomenų valdymas);K6. Žinoti rekomendacijas ir teisinius reikalavimus dėl medicininės, profesinės ir gyventojų apšvitos.

S1. Atlikti medicinines procedūras su atitinkama rentgeno įranga, tinkama ir optimizuota tam tikrai medicininei procedūrai (suaugusiesiems, vaikams, projekcijos galimybės, pritaikymas ilgiau trunkančiai procedūrai ir kt.);S2. Veikti vadovaujantis gerosios medicinos praktikos pavyzdžiais, siekiant kuo labiau sumažinti bendrą fluoroskopijos trukmę;S3. Įgyvendinti svarbiausius (nereikalingos) apšvitos prevencijos principus (laikas, atstumas, apsaugos priemonės);S4. Planuoti spindulių filtrų naudojimą atliekant mamografiją ir konvencinę radiografiją (tinkamas papildomų filtrų naudojimas);S5. Naudoti ir registruoti integruotus dozės matavimo vienetus (DAP) ir patikrinti pamatuotas vertes naudojant diagnostikos kontrolinį lygį (DRL) ir (arba) ribines dozes deterministiniam poveikiui, siekiant visada, kai tik įmanoma, užkirsti kelią žalingam poveikiui;S6. Identifikuoti įvairias pacientų apsaugos rūšis ir nurodyti kiekvienos jų privalumus ir trūkumus;S7. Naudoti tinkamą apsaugos metodą kiekvienai radiologijos procedūrai;S8. Nustatyti skirtumą tarp nuolatinės ir impulsinės srovės fluoroskopijos ir naudoti kiekvieną režimą tinkamu metu;S9. Efektyviai paaiškinti ir nurodyti spinduliuotės rizikas ir naudą bei jų dydį, siekiant, kad pacientas duotų sutikimą žinodamas visas pasekmes.

C1. Prisiimti atsakomybę už tinkamų ekspozicijos parametrų naudojimą, priklausomai nuo modalumo ir radiologijos procedūros;C2. Identifikuoti atitinkamą vaizdo receptorių, kuris padės gauti optimalų diagnostinį vaizdą su minimalia diagnostine apšvita pacientui;C3. Identifikuoti tinkamą „C-arm“ prietaiso poziciją, atsižvelgiant į profesines dozes;C4. Aptarti papildomus ir nuolatinius filtrus bei jų poveikį pacientų apšvitai;C5. Palyginti dozių matavimo (DAP, DLP, KAP, ESD, CTDI, liaukoms skiriama dozė) rodmenis arba jų atitikmenis pagal šalies arba Europos diagnostinius kontrolinius lygius;C6. Dalyvauti optimizuojant visus parametrus kuriant šalies arba Europos diagnostinio kontrolės lygio protokolus;C7. Optimizuoti radiologijos procedūrą, kad ji tiktų besilaukiančioms moterims, ir naudoti atitinkamus pediatrinius protokolus; C8. Prisiimti atsakomybę pasirenkant po apšvitos naudojamas priemones ir pakeisti apšvitos parametrus, siekiant sumažinti dozę klinikinių diagnostinių vaizdų gavimo metu. C9. Patarti, kaip tinkamai naudoti asmens apsaugos priemones;C10. Optimizuoti radiologinės įrangos naudojimą taikant radiacinės saugos optimizavimo (ALARA) principus.


Lentelė 6.1.2. – papildomi branduolinės medicinos srityje dirbančių radiologijos technologų radiacinės saugos studijų rezultatai




Papildomi branduolinės medicinos studijų rezultataiK1. Paaiškinti radionuklidų gamybos fizikinius principus;K2. Paaiškinti, kaip radionuklidus galima fiziškai ekranuoti (gama, beta, pozitronas);K3. Paaiškinti įvairių gydomųjų ir diagnostinių procedūrų biologinį pagrindą, kaip atsiranda radioaktyviųjų preparatų lokalizacija;K4. Suprasti rizikos ir naudos koncepciją, taikant ją branduolinės medicinos procedūroms;K5. Nurodyti, kuriuos kokybės kontrolės testus reikėtų atlikti atitinkamai branduolinės medicinos įrangai, kodėl, kaip ir kaip dažnai; K7. Nustatyti, kokios nejonizuojančiosios spinduliuotės diagnostinės tyrimo procedūros gali būti naudojamos kaip galima alternatyva branduolinės medicinos procedūroms;K8. Paaiškinti, kaip gali skirtis vaikams ir suaugusiesiems skiriamos dozės;K9. Nurodyti, kokie diagnostiniai tyrimai yra susiję su apšvitos rizika krūtimi maitinamiems kūdikiams; nurodyti, kokie nenumatyti atvejai gali pasitaikyti;K10. Paaiškinti, kokių praktinių priemonių galima imtis atliekant diagnostines procedūras, siekiant kuo labiau sumažinti riziką kritiniams organams (pavyzdžiui, skydliaukei);K11. Suprasti, kokia yra branduolinėje medicinoje dažnai naudojamų vaistų, ypač radioaktyviųjų preparatų ir rentgeno kontrastinių medžiagų, sąveika, farmakologija ir šalutinis poveikis;K12. Suprasti diagnostinėms ir gydymo procedūroms naudojamų radioaktyviųjų preparatų biologinę ir fizinę pusėjimo trukmę;K13. Apibrėžti, kaip vaizdo gavimo technologijų naujoves galima panaudoti minimizuojant branduolinės medicinos procedūrų dozę, o kartu ir jų riziką;K14. Apibrėžti fiziko ir gydytojo terapeuto vaidmenį, susijusį su nepageidaujamais įvykiais spinduliuotės srityje (pavyzdžiui, skiriant tam tikrą dozę ne tam pacientui);K15. Apibrėžti fiziko vaidmenį minimizuojant dozę aplinkai ir žmonėms;K16. Paaiškinti radiacinės saugos principus, teisinius reikalavimus ir praktinius sprendimus, kuriuos galima taikyti siekiant pagerinti

S1. Gauti ir apdoroti vaizdus ir duomenis, kurie yra kliniškai svarbūs branduolinėje medicinoje, laikytis apšvitos optimizavimo ir dozės skyrimo principų (pavyzdžiui, PET/CT);S2. Naudotis įranga, skirta stebėti ir sumažinti apšvitos dozę;S3. Naudotis visa reikalinga laboratorine įranga;S4. Įgyvendinti rekomendacijas ir vietos taisykles paverčiant jas įprasta darbo tvarka, siekiant kuo labiau sumažinti darbuotojų, pacientų ir gyventojų apšvitos dozę;S5. Gebėti labai sparčiai tvarkytis dirbant su radionuklidais, bet nepatiriant jokių nepageidaujamų įvykių;S6. Gebėti efektyviai bendrauti su pacientais ir slaugytojais, kad būtų laikomasi diagnostinės apžiūros reikalavimų, bet nejaudinant paciento;S7. Gebėti aptarti su medicininių procedūrų paskyrėju, ar skiriama branduolinės medicinos procedūra yra tinkama iš dalies ar visa;S8. Žinoti, kad po spindulinės injekcijos pacientą būtina atskirti nuo kitų;S9. Gebėti parengti, tvarkyti ir skirti radioizotopus pacientams, užtikrinant, kad prieš procedūrą, jos metu ir po jos būtų imtasi radiacinės saugos priemonių;S10. Atlikti laboratorinius bandymus (pavyzdžiui, GFR);S11. Atlikti ir interpretuoti kokybės kontrolės testus, sprendžiant, ar branduolinės medicinos įranga atitinka gamintojo specifikacijas;S12. Nustatyti, koks teisingas radioaktyviųjų preparatų kiekis turi būti skirtas;S13. Gauti pacientų sutikimą atlikti diagnostines procedūras; paaiškinti procedūras pacientui ir tinkamai

C1. Prisiimti atsakomybę už tai, kad būtų laikomasi nacionalinių teisės aktų tvarkant atvirojo šaltinio radioaktyvias medžiagas;C2. Prisiimti atsakomybę už tai, kad būtų laikomasi vietos standartų ir standartinių veiklos procedūrų (SOP) standartų tvarkant atvirojo šaltinio radioaktyvias medžiagas;C3. Prisiimti atsakomybę už atvirojo šaltinio radioaktyvių medžiagų tvarkymą taip, kad pats radiologijos technologas nebūtų atsitiktinai / netyčia apšvitintas ir nebūtų apšvitinti jo bendradarbiai;C4. Laikytis gerosios gamybos praktikos dirbant su radiofarmacijos produktais;C5. Prisiimti atsakomybę už kokybės kontrolės testų interpretavimą sprendžiant, ar branduolinės medicinos įranga atitinka gamintojo specifikacijas;C6. Prisiimti atsakomybę už tai, kad būtų numatytas teisingas skiriamų radiofarmacijos produktų kiekis, atsižvelgiant į diagnostikos kontrolinius lygius;C7. Dirbant su anomalia struktūra pagrįsti diagnostinę branduolinės medicinos procedūrą;C8. Prisiimti atsakomybę už tai, kad būtų gautas pacientų sutikimas atlikti diagnostines procedūras; bei už tai, kad pacientui būtų paaiškinta apie procedūras ir atsakyta į jo pateiktus klausimus;C9. Prisiimti atsakomybę už diagnostinėms procedūroms naudojamų radioaktyviųjų preparatų skyrimą;


branduolinėje medicinoje naudojamų radioaktyvių medžiagų saugų laikymą, naudojimą ir šalinimą;K17. Nustatyti įvairius papildomus radiacinės saugos reikalavimus dirbant su pacientais, kuriems skiriamos branduolinės medicinos gydomosios procedūros;K18. Žymint radioaktyvius žmogaus produktus (pavyzdžiui, baltuosius kraujo kūnelius) paaiškinti, kaip galima taikyti gerosios gamybos praktikos principus siekiant kuo labiau sumažinti radiologinių avarijų dažnumą;K19. Nurodyti, kaip laikas, atstumas ir apsauga, stebėsena ir auditas gali padėti minimizuoti darbuotojų, pacientų ir visuomenės gaunamą apšvitą;K20. Paaiškinti, kaip, vadovaujantis gerąja praktika, reikėtų elgtis išsiliejus radioaktyvioms medžiagoms;K21. Paaiškinti, kaip galima minimizuoti dozę, kai branduolinės medicinos procedūrą reikia atlikti besilaukiančioms moterims;K22. Paaiškinti, kaip radionuklidų dozė turi būti skiriama, kad dozavimo įtaise (pavyzdžiui, švirkšte) neliktų jokių arba liktų nežymus jų likutis; K23. Paaiškinti, kokių praktinių priemonių reikia imtis siekiant minimizuoti darbuotojų, pacientų ir visuomenės narių apšvitos dozę atliekant hibridines procedūras su kompiuteriniu tomografu;K24. Paaiškinti DNR pažeidimus;K25. Apibūdinti poveikį ląstelėms, ląstelės mirties mechanizmus.

atsakyti į jo klausimus;S14. Skirti diagnostinėms procedūroms naudojamus radioaktyviuosius preparatus;S15. Padėti gydytojui terapeutui skirti gydymo procedūroms naudojamus radioaktyviuosius preparatus;S16. Tinkamai konsultuoti pacientus, kuriems atliekamos branduolinės medicinos procedūros, dėl radiacinės saugos;S17. Prižiūrėti pacientus, kuriems reikia intensyvios priežiūros, ir kartu minimizuoti asmeninę spinduliuotės dozę;S18. Organizuoti darbo procesus, kad radioaktyvių pacientų kontaktas su rizikos grupei priklausančiais asmenimis (pavyzdžiui, besilaukiančiomis moterimis) būtų minimalus;S19. Saugiai ir efektyviai pašalinti išsiliejusias radioaktyvias medžiagas.

C10. Prisiimti atsakomybę už tinkamus patarimus dėl radiacinės saugos pacientams, kuriems atliekamos branduolinės medicinos procedūros;C11. Prisiimti atsakomybę už tai, kad pacientai būtų tinkamai prižiūrimi ir kartu kuo labiau sumažinti asmeninę spinduliuotės dozę;C12. Prisiimti atsakomybę už tai, kad diagnostinė procedūra būtų atlikta laikantis nustatytų standartų ir užtikrinant, kad dėl techninių trūkumų nereikėtų atlikti jokių pakartotinių tyrimų;C13. Prižiūrėti darbo procesus, siekiant minimizuoti rizikos grupei priklausančių asmenų (pavyzdžiui, besilaukiančių moterų) apšvitą nuo kitų pacientų;C14. Prisiimti atsakomybę, kad išsiliejusios radioaktyvios medžiagos būtų tvarkomos saugiai ir efektyviai.


Lentelė 6.1.3. – papildomi radioterapijos srityje dirbančių radiologijos technologų radiacinės saugos studijų rezultatai




Papildomi radioterapijos studijų rezultataiK1. Suprasti biomedicinos fizikinius principus, kuriais grindžiamas mokslinis, saugus ir efektyvus radioterapijos medicinos įrangos, įskaitant medicininę vaizdo gavimo įrangą, naudojamą navikų lokalizacijai gydymo planavimui, naudojimas;K2. Žinoti ir suprasti spinduliuotės fizikinius principus, kuriais grindžiami radioterapijos gydymo ir medicininio vaizdinimo tyrimai lokalizuojant navikus ir planuojant jų gydymą, įskaitant: atomo sandarą, radioaktyvų skilimą, sąveiką su materija, elektromagnetinę spinduliuotę, dalelių spinduliuotę, spinduliuotės šaltinius, pažeistą audinių homogeniškumą, pleištus, svorinius daugiklius, spindulio formą ir savybes;K3. Žinoti ir suprasti radiacinės saugos principus, kuriais grindžiamas radioterapinis gydymas ir medicininio vaizdinimo tyrimai, siekiant nustatyti naviko lokalizaciją ir planuoti gydymą, įskaitant: spinduliuotės keliamą pavojų, spinduliuotės ekranavimą, detekcijos metodus, galiojančius nacionalinius ir tarptautinius radiacinės saugos teisės aktus ir taisykles, susijusius su darbuotojais, pacientais ir plačiąja visuomene;K4. Žinoti ir suprasti radiobiologijos principus, kuriais grindžiamas radioterapijos ir citotoksinės terapijos gydymas bei medicininio vaizdinimo tyrimai lokalizuojant navikus ir planuojant gydymą, įskaitant citologiją, jonizuojančiosios ir nejonizuojančiosios spinduliuotės poveikį, spinduliuotės rizikas, jautrumą spinduliuotei, radioterapinio gydymo šalutinius poveikius;K5. Paaiškinti DNR pažeidimus;K6. Apibūdinti poveikį ląstelėms, ląstelių mirties mechanizmus;K7. Paaiškinti ląstelių išlikimo kreivę;K8. Apibūdinti normalų audinį, solidinį naviką ir leukemijos sistemą;K9. Paaiškinti deguonies, sensibilizatorių ir apsauginių priemonių (protektorių) poveikį;K10. Paaiškinti laiko, dozės ir frakcijų poveikį, LET ir skirtingų spinduliuočių modalumus ir citotoksinės terapijos bei spinduliuotės sąveiką;K11. Žinoti ir suprasti skaitmeninius, rekonstrukcinius radiografus (DRR);K12. Žinoti ir suprasti „Beams eye view“ (BEV);K13. Žinoti ir suprasti matomą apšvitinimo tūrį-taikinį (GTV), klinikinį apšvitinimo

S1. Atliekant radioterapijos procedūras naudoti medicininę įrangą, įskaitant medicininę vaizdo gavimo įrangą, naudojamą saugiai ir efektyviai navikų lokalizacijai ir gydymo planavimui;S2. Analizuoti dalelių ir elektromagnetinės spinduliuotės savybes;S3. Taikyti gydymo planavimą, įskaitant 3D planavimą, virtualų ir kompiuterinio tomografo simuliaciją, ir taikyti šias procedūras planuojant pacientų gydymą;S4. Parengti gydymo planus naudojant IMRT ir kitas technikas, kaip antai stereotaksiją, dalelių ir vaizdais valdomą radioterapiją (IGRT);S5. Apibrėžti tikslą ir kritinius organus naudojant tarptautinės radiologinių vienetų komisijos (ICRU) terminologiją;S6. Apibrėžti, kaip dozės-tūrio histogramos (DVH) yra sukuriamos ir naudojamos vertinant planus;S7. Susieti besikeičiančių planavimo parametrų įtaką dozės-tūrio histogramoms;S8. Naudoti radiacinės saugos metodus, taikomus darbuotojams, pacientams ir plačiajai visuomenei, atsižvelgiant į galiojančius saugumo standartus, rekomendacijas ir taisykles;S9. Pagrįsti ir efektyviai optimizuoti visas procedūras;S10. Atpažinti kritinius organus medicininiuose vaizduose lokalizuojant naviką ir planuojant gydymą;S11. Atpažinti požymius ir simptomus, siejamus su gydymu skirtingose vietose;

C1. Gebėti atsižvelgti į techninius, klinikinius ir gydymo aspektus, vertinat juos paciento požiūriu;C2. Gebėti pasirinkti ir argumentuoti tinkamą gydymą remiantis (savarankiškai) atlikta analize ir (arba) indikacija, pateikti savo vertinimą ir atitinkamai konsultuoti;C3. Dirbti savarankiškai, metodiškai, remiantis įrodymais kokybės srityje, užbaigti gydymą ir pateikti atitinkamas ataskaitas;C4. Gebėti saugiai dirbti atliekant gydymo procedūras su jonizuojančiąja spinduliuote, atsižvelgiant į galiojančius saugumo standartus, rekomendacijas ir taisykles;C5. Kritiškai įvertinti dozės paskirstymą ir dozės-tūrių histogtamą;C6. Optimizuoti ir įvertinti įvairias plane numatytas galimybes;C7. Kasdien įvertinti paciento fizinę ir psichologinę būklę prieš gydymą;C8. Fiksuoti visus šalutinius poveikius ir patarti pacientui dėl jų valdymo, kaip numatyta skyriaus protokole;C9. Skaičiuoti / tikrinti stebėsenos vietas ir atliekamų gydymo procedūrų dažnumą;C10. Patikrinti gydymo paskyrimo skaičiavimų tikslumą ir įspėti gydytoją pastebėjus kokių neatitikimų.C11. Patikrinti, ar irimo lentelės / kobalto šaltinio spinduliavimo greičio duomenys yra atnaujinti;C12. Taikyti saugumo procedūras naudojant brachiterapijos šaltinius;


tūrį-taikinį (CTV) ir planuojamą apšvitinimo tūrį-taikinį (PTV);K14. Žinoti ir suprasti kritinius organus (OAR);K15. Žinoti ir suprasti dozės-tūrio histogramą (DVH);K16. Paaiškinti kolimacijos sistemas;K17. Apibūdinti brachiterapijos sistemas;K18. Paaiškinti, kas yra sugerta (absorbuota) dozė;K19. Apibrėžti tikslinės sugertos (absorbuotos) dozės specifikaciją išorinėje radioterapijoje;K20. Apibrėžti tikslinės sugertos (absorbuotos) dozės specifikaciją brachiterapijoje;K21. Paaiškinti algoritmus 3D dozės skaičiavimams;K22. Paaiškinti, kaip taikomas konforminis spindulinis gydymas radioterapijoje, moduliuojamo intensyvumo radioterapijoje (IMRT), vaizdais kontroliuojamoje radioterapijoje (IGRT), stereotaksinėje radioterapijoje ir dalelių terapijoje;K23. Apibrėžti svorinį jonizuojančiosios spinduliuotės daugiklį;K24. Paaiškinti antrinių navikų indukcijos riziką;K25. Paaiškinti ekvivalentinę dozę – audinio svorinį daugiklį;K26. Žinoti ir suprasti naviko lokalizavimo ir gydymo planavimo įvairių radioterapijos ir medicininio vaizdinimo technikų mokslinį pagrindą taikant įvairias technologijas / įrangą, jų eksploatavimą ir priežiūrą, siekiant, kad įranga būtų naudojama puikiai suvokiant jos veikimo principus;K27. Žinoti ir suprasti radioterapijoje naudojamą pozicionavimo, fiksavimo ir apsaugos nuo spinduliuotės įrangą;K28. Žinoti ir suprasti radioterapijos verifikavimo sistemas; K29. Žinoti ir suprasti diagnostinio vaizdinimo techninį vertinimą lokalizuojant naviką ir planuojant gydymą, siekiant lengviau apsispręsti dėl priimtinumo ir kokybės;

S12. Nustatyti su individualiu gydymu siejamus šalutinius poveikius;S13. Apibrėžti kompleksinio gydymo poveikį;S14. Analizuoti atsitiktinį (stochastinį) ir nulemtąjį (determinuotą) poveikius;S15. Apibrėžti įprastai naudojamus parametrus;S16. Atpažinti kritines sistemas verifikavimo vaizduose;S17. Identifikuoti vaizdinimo protokolą;S18. Identifikuoti kasdienę įėjimo ir išėjimo dozę ir dozės lygmenį kritiniams organams;S19. Būti susipažinusiam su ataskaitų pateikimo sistema ir protokolais;S20. Apibūdinti spinduliuotės pavojus ir kaip jie yra valdomi;S21. Efektyviai, saugiai ir veiksmingai naudoti pozicionavimo, fiksavimo ir apsaugos nuo spinduliuotės įrangą radioterapijoje;S22. Saugiai, efektyviai ir veiksmingai naudoti radioterapijos verifikavimo sistemas;S23. Atlikti, fiksuoti ir analizuoti kokybės kontrolės veiklą;S24. Nagrinėti profesines rizikas, sveikatos ir saugumo klausimus, kurie gali iškilti, kaip antai saugus ir efektyvus pacientų ir įrangos perkėlimas ir priežiūra.

C13. Įvertinti pacientus, kuriems atliekama išorinė spindulių radioterapija ir brachiterapija, bei prireikus pasiųsti juos pas radioonkologą ar atitinkamai kitą sveikatos priežiūros specialistą;C14. Įvertinti praktines problemas, susijusias su mechanizmų ir pridėtinės įrangos apribojimais, ir imtis atitinkamų veiksmų;C15. Optimizuoti ir įvertinti įvairias plane numatytas galimybes;C16. Atlikti neautomatinius skaičiavimus;C17. Dalyvauti kokybės vertinimo procese ir laikytis saugumo politikos;C18. Patikrinti, ar visi parametrai, prietaisai ir nustatymai yra teisingi;C19. Atlikti dozimetriją gyvojoje sistemoje (in vivo);C20. Įvertinti rezultatus, atlikti korekcinius veiksmus kaip numatyta protokole ir pranešti apie bet kokius neatitikimus;C21. Analizuoti ir fiksuoti rezultatus bei pranešti apie bet kokius nukrypimus;C22. Pranešti apie incidentus ir beveik įvykusius incidentus tarpdalykinei komandai;C23. Ištirti incidentą arba beveik įvykusį incidentą ir išsiaiškinti, kaip jų galima būtų išvengti ateityje;C24. Kaip nustatyta tikrinti visą plotą, siekiant užtikrinti, kad radiacinės saugos priemonės yra savo vietoje ir veikia;


2 priedas – EFRS pateikiamas radiologijos technologo apibrėžimas ir rekomendacijos dėl profesinio pavadinimo vartojimo Europoje

Radiologijos technologai – tai medicininio vaizdinimo ir radioterapijos specialistai, kurie: Kaip specialistai yra atsakingi už pacientų fizinę, psichologinę ir socialinę gerovę prieš atliekant

radiologinę diagnostinę ar gydomąją procedūrą, jos metu ir po jos; Aktyviai dalyvauja pagrindžiant ir optimizuojant medicininio vaizdinimo ir radioterapijos

procedūras; Atlieka svarbiausią vaidmenį užtikrinant pacientų ir kitų asmenų radiacinį saugumą, laikantis

radiacinės saugos optimizavimo (ALARA) principo ir susijusių teisės aktų.

RADIOLOGIJOS TECHNOLOGAI, DIRBANTYS DIGANOSTIKOS SRITYJE (medicininis vaizdinimas)Jie privalo saugiai ir tiksliai atlikti vaizdinimo tyrimus ir pasirūpinti pacientu po jų, naudodami įvairią sudėtingą rentgeno įrangą ir technikas. Daugelyje Europos šalių šioms technikoms priskiriamas:

Aukšto dažnio garso, ultragarso, naudojimas; Stiprių magnetinių laukų, magnetinio rezonanso vaizdinimo, naudojimas; Radioaktyvių žymėtųjų atomų, branduolinės medicinos, naudojimas.

Radioterapijos srityje dirbantys radiologijos technologai (radioterapija)Yra atsakingi už pasirengimą saugioms ir tikslioms didelės energijos spinduliuotės gydymo procedūroms ir jų atlikimą naudojant daug įvairios sudėtingos įrangos ir technikų, kaip antai:

Simuliacija su rentgeno ar magnetiniais laukais, siekiant nusitaikyti į sritį, kuri bus gydoma; Kompiuterinis planavimas, siekiant parengti dozės paskirstymo gydomoje srityje planą, remiantis

simuliacija; Individualių imobilizavimo arba spinduliuotės atenuacijos įrenginių gamyba; Naviko švitinimas išoriniais spinduliais arba radioaktyviais šaltiniais;

EFRS rekomendacija dėl profesinio pavadinimo vartojimoKadangi Europoje šiai plačiai profesinei grupei identifikuoti vartojama daug įvairių nacionalinių pavadinimų, EFRS generalinė asamblėja nusprendė EFRS dokumentuose vartoti vieną pavadinimą – radiologijos technologas (angl. radiographer). EFRS rekomenduoja valdžios įstaigoms ir institucijoms visuose dokumentuose ir korespondencijoje Europos lygmeniu vartoti tik šį pavadinimą. Nacionalinių pavadinimų sąrašas pateikiamas 29 p.


Radiologijos technologų nacionalinių pavadinimų sąrašas EFRS priklausančiose valstybėse narėse (atnaujinta atlikus EFRS narių apklausą 2012 metais)

Medicininis vaizdinimas Radioterapija Branduolinė medicinaAustrija Radiologietechnologin / RadiologietechnologeBelgija Technoloog in de Medische

Beeldvorming Technologue en imagerie médicale

Belgijoje radioterapija nėra pripažinta profesija

Technoloog in de Medische Beeldvorming Technologue

en imagerie médicaleBosnija ir Hercegovina Diplomirani inzinjer

medicinske radiologijeKroatija Medical Radiology EngineerKipras Technologos Aktinologos Technologos Aktinotherapeutis Technologos AktinologosČekijos Respublika Radiologicky asistentDanija RadiografEstija radioloogiatehnik or radioloogiaõdeSuomija RöntgenhoitajaPrancūzija Manipulateur d’electroradiologie medicaleVokietija Medizinisch-technische Radiologieassistent(in)Graikija Technologos Aktinologos Technologos Aktinotherapias Technologos Pirinikis IatrikisVengrija Radiográfus, Diagnosztikai

képalkotó, Röntgenasszisztnes, Képi

diagnosztikai és intervenciós szakasszisztens

Radiográfus

Islandija GeislafræðingurItalija Tecnico sanitario di radiologia medicaAirija Radiographer Radiation therapist RadiographerLatvija Radiologa asistentsLietuva Radiologijos technologasMakedonija Radioloski tehnologMalta RadiographerNyderlandai Medisch Beeldvormings- en Bestralingsdeskundige (MBB)

Radiodiagnostisch laborant Radiotherapeutisch laborant Medisch Nucleair werkerNorvegija Radiograf Stråleterapeut RadiografLenkija Elektroradiologów, technik elektroradiologiiPortugalija Técnico de radiologia Técnico de radioterapia Técnico de medicina nuclearSerbija Strukovni medicinski radiolog/

radioloski tehnicarVisi radioloski tehnicar Tehničara nuklearne medicine

Slovakija Rádiologický technikSlovėnija Diplomirani radioloski inženirIspanija Tecnico espcialista de

radiodiagnosticoTecnico espcialista de

radiotherapiaŠvedija Legitimerad

RöntgensjuksköterskaLegitimerad sjuksköterska med specialsistsjuksköterskeexamenmed inriktning mot onkologisk

vård

Legitimerad Biomedicinska analytiker med inriktning mot

klinisk fysiologi

Šveicarija Fachfrau/mann für medizinisch-technischsche Radiologie HF Techniciens en radiologie médicaleTecnici di radiologia medica

Jungtinė Karalystė Diagnostic radiographer Therapeutic radiographer


/Logotipas: EFRS; Europos radiologijos technologų asociacijų federacija/

EFRS – EUROPOS RADIOLOGIJOS TECHNOLOGŲ ASOCIACIJŲ FEDERACIJA

Catharijnesingel 733511 GM UtrechtasNyderlandai

[email protected]/EFRS.eu@EFRadiographerS

mailto:[email protected]

http://www.efrs.eu/