erasmus+ programos vadovas - european …...8 Ši investicija į žinias, įgūdžius ir...
TRANSCRIPT
Jeigu versijos skirtingomis kalbomis nesutampa, vadovaujamasi versija anglų kalba.
Erasmus+ Programos vadovas
2 versija (2017): 20/01/2017
2
TURINYS
SANTRUMPOS ......................................................................................................... 4 ĮVADAS ................................................................................................................... 6
Kaip skaityti šį Programos vadovą...................................................................................................................... 6
A DALIS. BENDRA INFORMACIJA APIE PROGRAMĄ „ERASMUS+“ ......................... 7 Kokie yra programos „Erasmus+“ tikslai ir ypatumai? ....................................................................................... 9
Bendras tikslas ........................................................................................................................................ 9 Svarbūs programos „Erasmus+“ ypatumai ............................................................................................. 9
Kokia yra programos „Erasmus+“ struktūra? ................................................................................................... 14 1 pagrindinis veiksmas. Mobilumas mokymosi tikslais ........................................................................ 14 2 pagrindinis veiksmas. Bendradarbiavimas inovacijų ir dalijimosi gerąja patirtimi tikslais................. 14 3 pagrindinis veiksmas. Politinių reformų rėmimas ............................................................................. 15 „Jean Monnet“ veikla ........................................................................................................................... 15 Sportas .................................................................................................................................................. 16
Koks yra biudžetas? ......................................................................................................................................... 16 Kas įgyvendina programą „Erasmus+“? ........................................................................................................... 17
Europos Komisija .................................................................................................................................. 17 Kokios kitos institucijos dalyvauja įgyvendinant Programą? ................................................................ 18
Kas gali dalyvauti programoje „Erasmus+“? .................................................................................................... 24 Dalyviai ................................................................................................................................................. 24 Dalyvaujančios organizacijos ................................................................................................................ 24 Reikalavimus atitinkančios šalys ........................................................................................................... 25
B DALIS. INFORMACIJA APIE VEIKSMUS, KURIE APTARIAMI ŠIAME VADOVE ... 29 Švietimas ir mokymas ...................................................................................................................................... 30
Kokie veiksmai remiami? ...................................................................................................................... 30 Kokie yra šių veiksmų tikslai? ............................................................................................................... 30
Jaunimas .......................................................................................................................................................... 32 Kokie veiksmai remiami? ........................................................................................................................... 32 Kokie yra šių veiksmų tikslai? ..................................................................................................................... 32
Trys pagrindiniai veiksmai ................................................................................................................................ 33 1 pagrindinis veiksmas. Mobilumas mokymosi tikslais .............................................................................. 34
Mobilumo projektai švietimo, mokymo ir jaunimo srityse .................................................................. 36 Aukštųjų mokyklų studentų ir darbuotojų mobilumo projektai ........................................................... 38 Profesinio mokymo įstaigose besimokančių asmenų ir šių įstaigų darbuotojų mobilumo projektai ... 60 PM įstaigose besimokančių asmenų ir šių įstaigų darbuotojų mobilumo projektas be „Erasmus+“ PM mobilumo chartijos .............................................................................................................................. 61 PM įstaigose besimokančių asmenų ir darbuotojų mobilumo projektas su „erasmus+“ PM mobilumo chartija ................................................................................................................................................. 65 Bendrojo ugdymo darbuotojų mobilumo projektai ............................................................................. 73 Suaugusiųjų švietimo darbuotojų mobilumo projektai ............................ Error! Bookmark not defined. Jaunimo ir su jaunimu dirbančių asmenų mobilumo projektai ............................................................ 91 Europos savanorių tarnybos didelio masto renginiai ......................................................................... 120 „Erasmus Mundus“ jungtinės magistrantūros studijų programos...................................................... 128 „Erasmus+“ paskolos magistrantūros studijoms ................................................................................ 138
2 pagrindinis veiksmas. Bendradarbiavimas inovacijų ir dalijimosi gerąja patirtimi tikslais .................... 139 Strateginės partnerystės švietimo, mokymo ir jaunimo srityse ......................................................... 141 Žinių sąjungos ..................................................................................................................................... 164 Gebėjimų stiprinimas aukštojo mokslo srityje.................................................................................... 174 Gebėjimų stiprinimas jaunimo srityje................................................................................................. 200
3 pagrindinis veiksmas. Politikos reformų rėmimas ................................................................................. 217 Struktūrinis dialogas. Jaunimo ir už sprendimus jaunimo srityje atsakingų asmenų susitikimai ....... 219
„Jean Monnet“ veikla .............................................................................................................................. 228 Kokie veiksmai remiami? .................................................................................................................... 228 Kokie yra „Jean Monnet“ veiksmų tikslai? .......................................................................................... 228
3
„Jean Monnet“ studijų moduliai ........................................................................................................ 230 „Jean Monnet“ profesūra .................................................................................................................. 234 „Jean Monnet“ kompetencijos centrai .............................................................................................. 238 „Jean Monnet“ parama asociacijoms ................................................................................................ 242 „Jean Monnet“ tinklai (politinės diskusijos su akademiniu pasauliu) ................................................ 246 „Jean Monnet“ projektai (politinės diskusijos su akademiniu pasauliu) ........................................... 250 „Jean Monnet“ fiksuota norma ......................................................................................................... 255
Sportas ..................................................................................................................................................... 260 Kokie veiksmai remiami? .................................................................................................................... 260 Bendradarbiavimo partnerystės projektai .......................................................................................... 262 Smulkieji bendradarbiavimo partnerystės projektai .......................................................................... 272 Europos ne pelno siekiantys sporto renginiai ..................................................................................... 278
C DALIS. INFORMACIJA PAREIŠKĖJAMS ............................................................ 282 Ką daryti norint pateikti „Erasmus+“ projekto paraišką? ......................................................................... 282
1 žingsnis. Registracija dalyvių portale ............................................................................................... 282 2 žingsnis. Atitikties Programos kriterijams patikrinimas ................................................................... 283 3 žingsnis. Finansavimo sąlygų patikrinimas ...................................................................................... 287 4 žingsnis. Paraiškos formos pildymas ir pateikimas .......................................................................... 291
Kas vyksta pateikus paraišką? .................................................................................................................. 292 Vertinimo procedūra .......................................................................................................................... 292 Galutinis sprendimas .......................................................................................................................... 292 Pranešimas apie sprendimus skirti dotaciją ....................................................................................... 293
Kas vyksta, kai paraiška patvirtinama? ..................................................................................................... 293 Dotacijos sutartis (sprendimas) .......................................................................................................... 293 Dotacijos suma ................................................................................................................................... 294 Mokėjimo procedūros ........................................................................................................................ 294 Projekto gyvavimo ciklui taikomi terminai ir mokėjimo sąlygos ......................................................... 296
Kitos svarbios sutartinės nuostatos ......................................................................................................... 299 Finansinė garantija ............................................................................................................................. 299 Subrangos ir viešųjų pirkimų sutarčių sudarymas .............................................................................. 299 Informacija apie skirtas dotacijas ....................................................................................................... 299 Viešinimas .......................................................................................................................................... 300 Patikros ir auditas ............................................................................................................................... 300 Duomenų apsauga .............................................................................................................................. 300 Atvirosios licencijos ir intelektinės nuosavybės teisės ........................................................................ 301 Taikomos taisyklės .............................................................................................................................. 301
I PRIEDAS .......................................................................................................... 303 Mokslo ir studijų institucijų studentų ir darbuotojų mobilumo projektas ............................................... 304
Profesinio Mokymo įstaigose besimokančių asmenų ir šių įstaigų darbuotojų mobilumo projektas ........... 311
Bendrojo ugdymo darbuotojų mobilumo projektas ................................................................. 317
Suaugusiųjų švietimo darbuotojų mobilumo projektas ............................................................. 320
Jaunimo ir su jaunimu dirbančių asmenų mobilumo projektas .................................................... 322
„Erasmus Mundus“ jungtinės magistrantūros studijų programos ................................................. 328
Strateginių partnerysčių projektai .................................................................................... 331
Gebėjimų stiprinimo projektai aukštojo mokslo srityje ............................................................. 346
II PRIEDAS. REZULTATŲ SKLAIDA IR PANAUDOJIMAS ..................................... 356
Įvadas .................................................................................................................................................................. 356
III PRIEDAS. PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ ŽODYNAS ................................................ 364
IV PRIEDAS. NAUDINGOS NUORODOS IR INFORMACIJA RYŠIAMS .................. 373
SANTRUMPOS
EAC: Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas
EACEA: Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji agentūra
ECAS: Europos Komisijos tapatybės atpažinimo sistema
ECHE: „Erasmus“ aukštojo mokslo chartija
ECTS: Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema
ECVET: Europos profesinio mokymo kreditų sistema
EHEA: Europos aukštojo mokslo erdvė
EIB: Europos investicijų bankas
EKŽ: Europos kalbų ženklas
EQAR: Europos kokybės užtikrinimo registras
EQAVET: Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistema
EP: Europos Parlamentas
EPALE: Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninė platforma
EKS: Europos kvalifikacijų sandara
ESCO: Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijos ir profesijų klasifikatorius
ES: Europos Sąjunga
FR: finansinis reglamentas
MSI: mokslo ir studijų institucija
HERE: aukštojo mokslo reformos ekspertai
IRT: informacinės ir ryšių technologijos
ISP: intensyviųjų studijų programa
EMJMSP: „Erasmus Mundus“ jungtinė magistrantūros studijų programa
NA: nacionalinė agentūra
NARIC: Nacionalinis akademinio pripažinimo informacijos centras
NEB: nacionalinis „Erasmus+“ biuras
NKS: nacionalinė kvalifikacijų sandara
EBPO: Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija
AŠI: atvirieji švietimo ištekliai
AKM: atvirasis koordinavimo metodas
PIC: identifikacinis dalyvio kodas
URF: unikali registravimo sistema
PM: profesinis mokymas
ĮVADAS
Šis Programos vadovas yra pagalbinė priemonė visiems, norintiems išsamiai žinoti, kas yra programa „Erasmus+“. Šis dokumentas visų pirma skirtas tiems, kurie nori dalyvauti programoje kaip: dalyvaujančiosios organizacijos, t. y. organizacijos, institucijos ar įstaigos, vykdančios pagal šią Programą
remiamą veiklą;
dalyviai, t. y. asmenys (studentai, stažuotojai, gamybinę praktiką atliekantys asmenys (pameistriai), moksleiviai, suaugę besimokantys asmenys, jaunuoliai, savanoriai arba dėstytojai, bendrųjų ir specialybės dalykų mokytojai, su jaunimu dirbantys asmenys, švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srities specialistai ir t. t.), dalyvaujantys dalyvaujančiųjų organizacijų vykdomoje veikloje.
Organizacijos iš visos Europos kasmet teikia tūkstančius projektų finansinei programos „Erasmus+“ paramai gauti, todėl Komisija parengė skaidraus vertinimo procesą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad dotacijos būtų skiriamos geriausiems projektams: šiame Programos vadove pateikiamos visos daugumai veiksmų taikomos taisyklės ir sąlygos Programos
dotacijai gauti;
taisyklės ir sąlygos dotacijai gauti, taikomos tam tikriems kitiems veiksmams, kurie šiame Programos vadove tik paminėti, nustatomos specialiuose kvietimuose teikti paraiškas, kuriuos skelbia Europos Komisija arba kurie skelbiami jos vardu.
Teikti paraišką planuojančios galimos dalyvaujančiosios organizacijos taip pat gali pasisemti įkvėpimo ir informacijos iš kitų informacinių dokumentų; kai kurie iš tų dokumentų išvardyti šio vadovo IV priede.
KAIP SKAITYTI ŠĮ PROGRAMOS VADOVĄ
Šį Programos vadovą sudaro trys pagrindinės dalys:
A dalyje bendrai apžvelgiama Programa. Joje pateikiama informacijos apie Programos tikslus, prioritetus ir pagrindinius ypatumus, Programos šalis, įgyvendinimo struktūras ir bendrą turimą biudžetą. Ši dalis skirta tiems, kurie norėtų turėti bendrą supratimą apie Programos taikymo sritį ir jos struktūrą.
B dalyje pateikiama konkrečios informacijos apie šiame vadove aptariamus Programos veiksmus. Ši
dalis visų pirma skirta tiems, kurie norėtų išsamesnės informacijos apie tai, kokios rūšies projektai remiami pagal šią Programą. Šioje dalyje teikiama informacija išsamiau išdėstyta šio vadovo I priede.
C dalyje pateikiama išsamios informacijos apie dotacijos paraiškos teikimo ir projektų atrankos
procedūras, taip pat apie finansines ir administracines nuostatas, susijusias su „Erasmus+“ dotacijos skyrimu. Ši dalis skirta visiems tiems, kurie ketina pateikti projekto pasiūlymą pagal programą „Erasmus+“.
Be to, į šį vadovą įtraukti tokie priedai:
I priedas. Papildomos taisyklės ir informacija, susijusi su šiame Programos vadove aptariamais veiksmais;
II priedas. Sklaidos gairės dotacijų gavėjams; III priedas. Pagrindinių šiame vadove vartojamų sąvokų žodynas; IV priedas. Naudingos nuorodos ir informacija ryšiams
A dalis. Bendra informacija apie programą „Erasmus+“
7
A DALIS. BENDRA INFORMACIJA APIE PROGRAMĄ „ERASMUS+“
„Erasmus+“ – tai 2014–2020 m. ES švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa
1. Veikla švietimo, mokymo,
jaunimo ir sporto srityse gali labai padėti prisitaikyti prie socialinių ir ekonominių pokyčių, spręsti svarbiausias problemas, su kuriomis Europa susidurs iki dešimtmečio pabaigos, taip pat įgyvendinti ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo, lygybės ir socialinės įtraukties strategiją ES politikos darbotvarkėje. Kova su didėjančiu nedarbu, ypač jaunimo, yra vienas iš labiausiai neatidėliotinų Europos vyriausybių uždavinių. Pernelyg daug jaunuolių nebaigia mokyklos ir jiems kyla didelė rizika nesusirasti darbo ir atsidurti visuomenės užribyje. Tokia pat rizika kyla ir daugeliui žemos kvalifikacijos suaugusiųjų. Technologijos keičia tai, kaip veikia visuomenė, todėl reikia užtikrinti, kad jomis būtų naudojamasi kuo geriau. Kad taptų konkurencingesnės, ES įmonės turi naudotis talentais ir inovacijomis. Europai yra reikalingos darnesnės ir įtraukesnės visuomenės, kuriose piliečiams būtų leidžiama aktyviai dalyvauti demokratiniame gyvenime. Švietimas ir jaunimo užimtumas yra pagrindiniai dalykai skatinant bendrąsias Europos vertybes, puoselėjant socialinę integraciją, plečiant tarpkultūrinį supratimą ir priklausymo bendruomenei jausmą ir siekiant užkirsti kelią smurtiniam radikalizavimui. „Erasmus+“ yra veiksminga priemonė skatinti nepalankioje socialinėje padėtyje esančių žmonių, įskaitant naujai atvykusius migrantus, integraciją. Kita problema, susijusi su jaunimo socialinio kapitalo vystymu, jaunuolių galimybėmis naudotis savo teisėmis ir gebėjimais aktyviai dalyvauti visuomenėje, kaip nustatyta Lisabonos sutartyje, kurioje numatyta „skatinti jaunimą dalyvauti Europos demokratiniame gyvenime“. Šį klausimą taip pat galima spręsti neformaliojo ugdymo veikla, kuria siekiama ugdyti jaunuolių įgūdžius ir kompetenciją, taip pat aktyvų pilietiškumą. Be to, jaunimo organizacijoms ir su jaunimu dirbantiems asmenims reikia suteikti mokymo ir bendradarbiavimo galimybes, didinti jų profesionalumą ir kelti europinį darbo su jaunimu rodiklį. Tinkamai veikiančios švietimo ir mokymo sistemos ir jaunimo politikos priemonės padeda žmonėms išsiugdyti įgūdžius, reikalingus darbo rinkai ir ekonomikai, ir suteikia jiems galimybę aktyviai veikti visuomenėje bei siekti asmeninio tobulėjimo. Bendra politikos formuotojų ir suinteresuotųjų šalių vizija, patikimais įrodymais ir bendradarbiavimu įvairiose srityse ir įvairiais lygmenimis pagrįstos reformos švietimo, mokymo ir jaunimo srityse gali paspartinti pažangą siekiant šių tikslų. Programa „Erasmus+“ siekiama remti Programos šalių pastangas veiksmingai naudoti Europos talento ir socialinio kapitalo potencialą mokymosi visą gyvenimą perspektyvoje, visose švietimo, mokymo ir jaunimo srityse susiejant paramą formaliajam švietimui, neformaliajam ugdymui ir savaiminiam mokymuisi. Šia programa taip pat didinamos bendradarbiavimo su šalimis partnerėmis ir mobilumo galimybės visų pirma aukštojo mokslo ir su jaunimu susijusiose srityse. Vadovaujantis vienu iš naujųjų į Lisabonos sutartį įtrauktų elementų, pagal programą „Erasmus+“ taip pat remiama veikla, kuria siekiama plėtoti europinį matmenį sporto srityje skatinant už sportą atsakingų įstaigų bendradarbiavimą. Pagal Programą taip pat skatinama kurti ir plėtoti Europos tinklus, suteikiančius galimybes suinteresuotosioms šalims bendradarbiauti, taip pat įvairiose su sportu ir fizine veikla susijusiose srityse dalytis žiniomis ir praktine patirtimi. Šis sustiprintas bendradarbiavimas visų pirma padės plėtoti Europos žmogiškojo kapitalo potencialą, nes leis sumažinti socialinę ir ekonominę fizinio neaktyvumo kainą. Pagal Programą remiami veiksmai, bendradarbiavimas ir priemonės, derančios su strategijos „Europa 2020“ ir jos pavyzdinių iniciatyvų, kaip antai „Judaus jaunimo“ ir Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkės, tikslais. Programa taip pat padeda siekti Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos ir Europos jaunimo strategijos tikslų, taikant atvirąjį koordinavimo metodą.
1 2013 m. gruodžio 11 d. EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) NR. 1288/2013, kuriuo sukurta Europos Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir
sporto programa „Erasmus+“ (http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2013:347:0050:0073:LT:PDF).
8
Ši investicija į žinias, įgūdžius ir kompetenciją bus naudinga asmenims, institucijoms, organizacijoms ir visai visuomenei, nes prisidės prie augimo ir užtikrins lygias galimybes, klestėjimą ir socialinę įtrauktį Europoje ir už jos ribų.
Programos „Erasmus+“ vadovas parengtas pagal Europos Komisijos patvirtintą „Erasmus+“ metinę darbo programą, todėl gali būti atnaujinamas siekiant atsižvelgti į prioritetus ir veiklos kryptis, apibrėžtas darbo programose, kurios bus patvirtintos ateinančiais metais. Šio vadovo įgyvendinimas taip pat priklauso nuo to, ar biudžeto projekte numatyti asignavimai bus prieinami biudžeto valdymo institucijai patvirtinus metų biudžetą, ar bus taikoma laikinųjų dvyliktųjų dalių sistema.
REMTIS ANKSTESNE PATIRTIMI IR ŽVELGTI Į ATEITĮ
Programa „Erasmus+“ grindžiama ilgiau kaip 25 metus švietimo, mokymo ir jaunimo srityse įgyvendinamų Europos programų, apimančių ir Europos vidaus bendradarbiavimo, ir tarptautinio bendradarbiavimo matmenį, pasiekimais. „Erasmus+“ sukurta integravus šias Komisijos 2007–2013 m. įgyvendintas Europos programas: Mokymosi visą gyvenimą programą; programą „Veiklus jaunimas“; programą „Erasmus Mundus“; TEMPUS; ALFA; EDULINK; bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis aukštojo mokslo srityje programas.
Pagal šias programas buvo remiami veiksmai aukštojo mokslo (įskaitant jo tarptautinį matmenį), profesinio mokymo, bendrojo ugdymo, suaugusiųjų švietimo ir jaunimo (įskaitant tarptautinį matmenį) srityse. „Erasmus+“ siekiama žengti toliau nei šios programos ir skatinti sąveiką ir tarpusavio skatinamąjį poveikį įvairiose švietimo, mokymo ir jaunimo srityse, šalinti dirbtines kliūtis tarp įvairių veiksmų ir projektų formatų, skatinti naujas idėjas, pritraukti naujus dalyvius iš darbo rinkos ir pilietinės visuomenės ir diegti naujas bendradarbiavimo formas. Todėl labai svarbu, kad Programa būtų siejama su patikimu unikaliu „prekės ženklu“, kuris būtų plačiai atpažįstamas. Todėl apie visus veiksmus ir veiklą, remiamą pagal šią programą, turės būti pranešama pirmiausia nurodant pavadinimą – „Erasmus+“. Tačiau siekiant padėti ankstesnių programų dalyviams ir dotacijų gavėjams pereiti prie programos „Erasmus+“, komunikacijos ir sklaidos tikslais pranešant apie šiuos konkrečiam sektoriui skirtus veiksmus, be bendrojo unikalaus „Erasmus+“ pavadinimo, gali būti vartojami tokie pavadinimai:
„Erasmus+: Comenius“, kai pranešama apie Programos veiklą, išimtinai susijusią su bendrojo ugdymo sritimi;
„Erasmus+: Erasmus“, kai pranešama apie Programos veiklą, išimtinai susijusią su aukštojo mokslo sritimi ir orientuotą į Programos šalis;
„Erasmus+: Erasmus Mundus“, kai pranešama apie „Erasmus Mundus“ jungtines magistrantūros studijų programas;
„Erasmus+: Leonardo da Vinci“, kai pranešama apie Programos veiklą, išimtinai susijusią su profesinio mokymo sritimi;
„Erasmus+: Grundtvig“, kai pranešama apie Programos veiklą, išimtinai susijusią su suaugusiųjų švietimo sritimi;
„Erasmus+: Veiklus jaunimas“, kai pranešama apie Programos veiklą, išimtinai susijusią su jaunimo neformaliojo ugdymo ir savaiminio mokymosi sritimi;
„Erasmus+: Jean Monnet“, kai pranešama apie Programos veiklą, išimtinai susijusią su Europos Sąjungos studijų sritimi;
„Erasmus+: Sportas“, kai pranešama apie Programos veiklą, išimtinai susijusią su sporto sritimi.
ie yra Programos tikslai ir ypatumai?
A dalis. Kokie yra Programos tikslai ir ypatumai?
9
KOKIE YRA PROGRAMOS „ERASMUS+“ TIKSLAI IR YPATUMAI?
BENDRAS TIKSLAS
Programa „Erasmus+“ padeda siekti:
strategijos „Europa 2020“ tikslų, įskaitant pagrindinį tikslą švietimo srityje2;
Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos „ET 2020“ tikslų, įskaitant atitinkamus lyginamuosius standartus;
tvaraus šalių Partnerių aukštojo mokslo sistemų vystymosi; Europos bendradarbiavimo jaunimo srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.) bendrųjų tikslų; sporto, ypač mėgėjiško, europinio matmens plėtotės laikantis Sąjungos darbo plano sporto srityje; europinių vertybių propagavimo pagal Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį
3.
SVARBŪS PROGRAMOS „ERASMUS+“ YPATUMAI
Šie Programos ypatumai verti ypatingo dėmesio. Kai kurie iš jų išsamiau apibūdinami Komisijos svetainėje.
ĮGŪDŽIŲ IR KVALIFIKACIJŲ PRIPAŽINIMAS IR PATVIRTINIMAS
Pagal programą „Erasmus+“ remiamos ES įgūdžių ir kvalifikacijų skaidrumo ir pripažinimo užtikrinimo priemonės, visų pirma „Europass“, „Youthpass“, Europos kvalifikacijų sandara (EKS), Europos kreditų perkėlimo sistema (ECTS), Europos profesinio mokymo kreditų sistema (ECVET), Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinė sistema (EQAVET), Europos kokybės užtikrinimo registras (EQAR), Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo asociacija (ENQA), taip pat visą ES apimantys švietimo ir mokymo srities tinklai, kuriuose remiamos šios priemonės, visų pirma nacionaliniai akademinio pripažinimo informacijos centrai (NARIC), „Euroguidance“ tinklai, nacionaliniai „Europass“ centrai ir EKS nacionaliniai koordinavimo punktai. Šiomis priemonėmis bendrai siekiama užtikrinti lengvesnį įgūdžių ir kvalifikacijos pripažinimą ir geresnį jų supratimą atskirose šalyse ir tarpvalstybiniu mastu visose švietimo ir mokymo posistemėse ir darbo rinkoje, neatsižvelgiant į tai, ar šie įgūdžiai ir kvalifikacija įgyti formaliojo švietimo ir mokymo sistemose, ar kitokiais mokymosi būdais (pvz., dirbant, savanoriaujant ar mokantis internetu). Šiomis priemonėmis taip pat siekiama garantuoti, kad švietimo, mokymo ir jaunimo politika, užtikrindama geresnę darbo rinkos integraciją ir mobilumą, dar labiau padėtų siekti strategijos „Europa 2020“ sumanaus, tvaraus ir įtraukaus augimo ir jos pagrindinių švietimo bei užimtumo tikslų. Siekiant šių tikslų, taikomos priemonės turėtų padėti atsižvelgti į naujus reiškinius, kaip antai švietimo tarptautiškumą ir didėjantį skaitmeninio mokymosi naudojimą, ir remti lanksčių mokymosi būdų, kurie atitiktų besimokančių asmenų poreikius ir tikslus, kūrimą. Šias priemones ateityje gali reikėti tobulinti, didinant jų suderinamumą ir supaprastinimą, kad besimokantys asmenys ir darbuotojai galėtų laisvai judėti mokslo ar darbo tikslais. Daugiau informacijos galima rasti svetainėje: http://ec.europa.eu/education/policy/strategic-framework/skills-qualifications_en.
PROJEKTŲ REZULTATŲ SKLAIDA IR PANAUDOJIMAS
Rezultatų sklaida ir panaudojimas yra svarbiausi „Erasmus+“ projektų gyvavimo ciklo etapai. Tokių rūšių veikla dalyvaujančioms organizacijoms suteikiama galimybė paviešinti projekto rezultatus ir jais dalytis, taip didinant šių projektų poveikį ir tvarumą bei pateisinant programos „Erasmus+“ pridėtinę europinę vertę. Kad projektų
2 Pagrindiniai švietimo srities tikslai yra iki 2020 m. sumažinti mokyklos nebaigiančių asmenų dalį iki mažiau kaip 10 % ir padidinti aukštąjį išsilavinimą įgyjančių asmenų dalį iki bent 40 %. 3 Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant
mažumoms priklausančių asmenų teises. Šios vertybės yra bendros valstybių narių visuomenei, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė.
Programos vadovas
rezultatai būtų sėkmingai skleidžiami ir naudojami, „Erasmus+“ projektuose dalyvaujančių organizacijų prašoma rengiant ir įgyvendinant savo projektą būtinai apgalvoti ir sklaidos bei panaudojimo veiklą. Tokios veiklos lygis ir intensyvumas turėtų būti proporcingas įvairių programos „Erasmus+“ veiksmų tikslams, taikymo sričiai ir siekiams. Konkrečiame projekte pasiekti rezultatai gali būti itin svarbūs ir įdomūs ir tose srityse, kurių tas projektas neapima, o strategiją ir metodus, kuriais būtų užtikrinta, kad kiti galėtų lengvai susipažinti su tuo, kas buvo sukurta ir pagaminta, atskirų projektų vykdytojai kuria savo nuožiūra. Konkrečias gaires šiuo klausimu galima rasti šio Programos vadovo II priede.
REIKALAVIMAS SUTEIKTI ATVIRĄJĄ PRIEIGĄ PRIE ĮGYVENDINANT PROGRAMĄ „ERASMUS+“ PARENGTOS
MOKOMOSIOS MEDŽIAGOS, DOKUMENTŲ IR ŽINIASKLAIDOS
Pagal programą „Erasmus+“ remiamos nevaržomos galimybės naudotis medžiaga, dokumentais ir žiniasklaida, kurią galima panaudoti mokymo(si), rengimo ir darbo su jaunimo tikslais ir kuri rengiama įgyvendinant pagal Programą finansuojamus projektus. Bet kokią tokią medžiagą, dokumentus ir žiniasklaidą įgyvendinant kokį nors finansuojamą projektą rengiantys programos „Erasmus+“ dotacijų gavėjai turi suteikti visuomenei prieigą prie šios medžiagos, dokumentų ar žiniasklaidos skaitmeninės formos internete pagal atvirąsias licencijas. Vis dėlto dotacijų gavėjams leidžiama nustatyti tinkamiausią atvirosios prieigos lygį, įskaitant apribojimus (pvz., draudimą trečiosioms šalims komerciškai naudoti tokią medžiagą, dokumentus ar žiniasklaidą), jei tai yra tinkama atsižvelgiant į projekto pobūdį ir medžiagos rūšį. Atvirosios prieigos reikalavimas nepažeidžia dotacijų gavėjų intelektinės nuosavybės teisių.
TARPTAUTINIS MATMUO
Programoje „Erasmus+“ įtvirtintas svarbus tarptautinis matmuo (t. y. bendradarbiavimas su šalimis partnerėmis), visų pirma aukštojo mokslo ir jaunimo srityse. Aukštojo mokslo srityje pagal programą „Erasmus+“ remiami šie pagrindiniai veiksmai, kuriais siekiama bendradarbiauti su šalimis partnerėmis:
tarptautinis asmenų mobilumas perkeliant kreditus ir „Erasmus Mundus“ jungtinės magistrantūros studijų programos (pagal 1-ąjį pagrindinį veiksmą), kuriomis skatinamas besimokančių asmenų ir darbuotojų mobilumas iš šalių Partnerių ir į tas šalis;
gebėjimų stiprinimo projektai aukštojo mokslo srityje (pagal 2-ąjį pagrindinį veiksmą), kuriais
skatinamas bendradarbiavimas ir partnerystė, daranti poveikį šalių Partnerių mokslo ir studijų institucijų ir sistemų modernizavimui ir tarptautiškumui, ypatingą dėmesį skiriant ES kaimyninėms šalims Partnerėms;
parama politiniam dialogui (pagal 3-iąjį pagrindinį veiksmą) pasitelkiant Aukštojo mokslo reformos
ekspertų ES kaimyninėse šalyse Partnerėse tinklą, tarptautinę absolventų asociaciją, plėtojant politinį dialogą su šalimis partnerėmis ir organizuojant tarptautinius patrauklumo didinimo ir viešinimo renginius;
„Jean Monnet“ veikla, kuria siekiama visame pasaulyje skatinti mokymą, mokslinius tyrimus ir
svarstymus Europos Sąjungos studijų srityje. Jaunimo srityje pagal programą „Erasmus+“ remiami šie pagrindiniai veiksmai:
jaunimo ir su jaunimu dirbančių žmonių mobilumas (pagal 1-ąjį pagrindinį veiksmą), kuriuo skatinami jaunimo mainai, Europos savanorių tarnybos veikla ir jaunų darbuotojų mobilumas bendradarbiaujant su kaimyninėmis ES šalimis partnerėmis;
gebėjimų stiprinimo projektai jaunimo srityje (pagal 2-ąjį pagrindinį veiksmą), kuriais skatinamas
bendradarbiavimas ir mobilumo veikla, daranti teigiamą poveikį kokybinei darbo su jaunimu, jaunimo politikos ir jaunimo sistemų plėtrai, taip pat neformaliojo ugdymo pripažinimui šalyse Partnerėse, visų pirma Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybėse, Azijos ir Lotynų Amerikos šalyse;
ie yra Programos tikslai ir ypatumai?
A dalis. Kokie yra Programos tikslai ir ypatumai?
11
jaunų žmonių ir jaunimo organizacijų iš ES kaimyninių šalių Partnerių dalyvavimas jaunimo struktūriniame dialoge (pagal 3-iąjį pagrindinį veiksmą) dalyvaujant tarptautiniuose susitikimuose, konferencijose ir renginiuose, kuriuose skatinamas jaunimo ir už sprendimų priėmimą atsakingų asmenų dialogas.
Be to, šalių Partnerių organizacijos gali dalyvauti ir kituose Programos veiksmuose (strateginės partnerystės, žinių sąjungos, sektorių įgūdžių sąjungos, bendradarbiavimo partnerystės), jeigu joms dalyvaujant projektas įgyja pridėtinės vertės (daugiau informacijos žr. šio vadovo B dalyje).
DAUGIAKALBYSTĖ
Daugiakalbystė yra viena iš svarbiausių Europos Sąjungos projekto dalių ir reikšmingas ES siekio suvienyti įvairovę simbolis. Iš įgūdžių, kurie padėtų žmonėms geriau pasirengti dalyvauti darbo rinkoje ir kuo labiau išnaudoti esamas galimybes, svarbus vaidmuo tenka užsienio kalboms. ES yra užsibrėžusi tikslą, kad kiekvienas pilietis nuo mažens galėtų turėti galimybę išmokti bent dvi užsienio kalbas. Kalbų mokymosi ir kalbų įvairovės skatinimas yra vienas iš konkrečių Programos tikslų. Nepakankamas kalbų mokėjimas yra viena iš pagrindinių kliūčių dalyvauti Europos švietimo, mokymo ir jaunimo programose. Pagal galimybes teikiant kalbinę paramą siekiama užtikrinti didesnį veiksmingumą ir efektyvumą mobilumo srityje, gerinti mokymosi rezultatus, taigi padėti siekti šio specialaus Programos tikslo. Kalbinė parama teikiama tai kalbai, kurią dalyviai vartos dalyvaudami ilgalaikio mobilumo veikloje, remiamoje pagal 1-ąjį pagrindinį veiksmą, studijuodami, atlikdami praktiką ar savanoriaudami užsienio šalyje. Kalbinė parama daugiausia bus teikiama per „Erasmus+“ kalbinį parengimą internetu (angl. Online Linguistic Support (OLS)), nes kalbos mokymasis elektroniniu būdu prieigos ir lankstumo požiūriu yra pranašesnis. „Erasmus+“ kalbinis parengimas internetu (http://erasmusplusols.eu) apima privalomą kalbos žinių įvertinimą ir savanoriškus kalbos kursus. Kalbos žinių įvertinimas yra labai svarbus šios iniciatyvos aspektas, nes suteikia galimybę kiekvienam dalyviui užtikrinti tinkamą pasirengimą ir rinkti duomenis apie ES mobilumo dalyvių kalbinius įgūdžius. Taigi dalyviai savo kalbos žinias įvertins prieš dalyvaudami mobilumo programose, o kitas įvertinimas siekiant stebėti mokantis kalbos padarytą pažangą bus atliktas mobilumo laikotarpiui pasibaigus. Prieš išvykstant dalyvių atlikto kalbos žinių įvertinimo testo rezultatai neužkirs jiems kelio dalyvauti mobilumo veikloje, kad ir koks būtų rezultatas. Vadinasi, internetinis kalbos įvertinimas nenaudojamas kaip „Erasmus+“ dalyvių atrankos priemonė, nes jis suteikia galimybę prireikus pakelti lygį. Kalbinės paramos teikimas užtikrinamas abipusiu priimančiosios ir siunčiančiosios institucijos pasitikėjimu: siunčiančioji institucija atsako už tai, kad dalyviams būtų teikiama pati tinkamiausia kalbinė parama siekiant užtikrinti, jog jie pasiektų rekomenduotą lygį, dėl kurio su priimančiąja institucija buvo susitarta prieš mobilumo laikotarpio pradžią. Kol elektroninių priemonių pajėgumas bus išplėtotas tiek, kad jos apimtų visas kalbas, dotacijų mobilumo projektams gavėjams bus teikiamas finansavimas mokytis tų kalbų, kurios Komisijos siūlomose internetinėse mokymo programose dar neprieinamos. Pagal 2-ąjį pagrindinį veiksmą bus skatinama įgyvendinti strateginės partnerystės projektus kalbų mokymo(si) srityje. Kaip inovacijų ir gerosios patirties siekiant ugdyti kalbinius įgūdžius pavyzdžius galima paminėti mokymo ir vertinimo metodus, pedagoginės medžiagos rengimą, mokslinius tyrimus, kompiuterinį kalbų mokymąsi ir įmones, vartojančias užsienio kalbas. Be to, finansavimas kalbinei paramai prireikus gali būti teikiamas strateginės partnerystės projektus įgyvendinantiems dotacijų gavėjams, organizuojantiems ilgalaikę darbuotojų, su jaunimu dirbančių asmenų ir besimokančių asmenų mokymo(si) veiklą. Kalbant apie Europos kalbų ženklo (EKŽ) apdovanojimus, nacionalinės agentūros raginamos Programos šalyse savanoriškai ir reguliariai (kasmet arba kas dvejus metus) organizuoti nacionalinius konkursus. EKŽ apdovanojimas turėtų skatinti naudoti meistriškumo daugiakalbystės srityje rezultatus ir juos skleisti bei skatinti visuomenę labiau domėtis kalbų mokymusi. Pagal 3 pagrindinį veiksmą ir siekiant remti valstybių narių pastangas integruoti pabėgėlius į Europos švietimo ir mokymo sistemas, „Erasmus+“ dalyviams teikiamas „Erasmus+“ kalbinis parengimas internetu yra išplečiamas, kad juo pagal 2016, 2017 ir 2018 m. kvietimus ir kol užteks biudžeto galėtų pasinaudoti apie 100 000 pabėgėlių; ši parama jiems yra nemokama.
Programos vadovas
„Erasmus+“ nacionalinės agentūros ir institucijos ir (arba) organizacijos dotacijų gavėjos dalyvauja tik savanoriškai. Pagal šį kvietimą suinteresuotieji programos „Erasmus+“ paramos gavėjai gauna papildomų OLS licencijų, kurios visų pirma skiriamos pabėgėliams, ketinantiems mokytis vienos iš kalbų, prieinamų pagal OLS. Institucijos ir (arba) organizacijos dotacijų gavėjos yra atsakingos už licencijų suteikimą pabėgėliams ir šių licencijų naudojimo ataskaitų teikimą.
LYGIOS GALIMYBĖS IR ĮTRAUKTIS
Programa „Erasmus+“ siekiama skatinti lygias galimybes ir įtrauktį sudarant palankesnes dalyvavimo sąlygas dalyviams, neturintiems tinkamų sąlygų ir turintiems mažiau galimybių nei jų bendraamžiai, kai visa tai apriboja ar trukdo jiems dalyvauti tarptautinėje veikloje dėl šių priežasčių: negalia (t. y. specialiųjų poreikių turintys dalyviai): žmonės, turintys protinę (intelektinę, pažinimo,
mokymosi), fizinę, sensorinę ar kitą negalią; mokymosi sunkumai: jaunuoliai, patiriantys mokymosi sunkumų, mokyklos nebaigę asmenys, menkos
kvalifikacijos suaugusieji, prastai besimokantys jaunuoliai; ekonominės kliūtys: žmonės, kurių gyvenimo lygis žemas, turintys mažas pajamas, priklausantys nuo
socialinio aprūpinimo sistemos arba benamiai, ilgą laiką nedirbantys arba skurdžiai gyvenantys jaunuoliai, prasiskolinę ar turintys finansinių problemų jaunuoliai;
kultūriniai skirtumai: imigrantai ar pabėgėliai arba kilusieji iš imigrantų ar pabėgėlių šeimų, žmonės, priklausantys nacionalinėms ar etninėms mažumoms, asmenys, patiriantys kalbinės adaptacijos ir kultūrinės įtraukties problemas;
sveikatos problemos: žmonės, turintys lėtinių sveikatos sutrikimų, sunkių ligų ar psichiatrinių sutrikimų; socialinės kliūtys: žmonės, kurie yra diskriminuojami dėl lyties, amžiaus, tautybės, religijos, seksualinės
orientacijos, negalios ir t. t., asmenys, turintys ribotus socialinius įgūdžius, ar antisocialaus arba rizikingo elgesio, taip pat esantieji nesaugioje situacijoje, (buvę) nusikaltėliai, (buvę) narkomanai ar alkoholikai, jauni ir (arba) vieniši tėvai, našlaičiai;
geografinės kliūtys: žmonės, atvykę iš tolimų vietovių ar kaimo, gyvenantieji mažose salose ar periferiniuose regionuose, taip pat esantieji iš sunkumų patiriančių miestų ir rajonų, atvykusieji iš vietovių, kuriose nepakankamai išvystytos paslaugos (ribotas viešasis transportas, menka infrastruktūra).
Jaunimo srityje sukurta įtraukties ir įvairovės strategija – bendra sistema, kuria remiamas mažiau galimybių turinčių jaunuolių dalyvavimas „Erasmus+“ ir jų įtrauktis į šią programą. Susipažinti su šia strategija galima Europos Komisijos svetainėje
4.
DALYVIŲ APSAUGA IR SAUGUMAS
„Erasmus+“ projektų dalyvių apsauga ir saugumas yra svarbūs Programos principai. Visi asmenys, dalyvaujantys programoje „Erasmus+“, turėtų turėti galimybę visokeriopai pasinaudoti asmeninio ir profesinio tobulėjimo bei mokymosi galimybėmis. Tai turėtų būti užtikrinta tik saugioje aplinkoje, kurioje paisoma visų asmenų teisių ir jos yra saugomos. Todėl kiekviena programoje „Erasmus+“ dalyvaujanti organizacija turi būti parengusi veiksmingas procedūras ir priemones veiklos dalyvių saugumui ir apsaugai skatinti ir garantuoti. Visi studentai, stažuotojai, gamybinę praktiką atliekantys asmenys (pameistriai), moksleiviai, suaugę besimokantys asmenys, jaunuoliai, darbuotojai ir savanoriai, dalyvaujantys pagal programos „Erasmus+“ 1-ąjį arba 2-ąjį pagrindinį veiksmą organizuojamoje mobilumo veikloje, turi būti apdrausti nuo rizikos, susijusios su dalyvavimu šioje veikloje. Išskyrus Europos savanorių tarnybos projektus, kuriuose numatomas specialus draudimas (žr. šio vadovo I priedą), programoje „Erasmus+“ nenustatoma vienodos draudimo formos ir nerekomenduojama konkrečių draudimo įmonių. Pagal programą projekto organizatoriai, atsižvelgdami į vykdomo projekto rūšį ir šalyje prieinamas draudimo formas, patys renkasi tinkamiausią draudimo paslaugą. Be to, jeigu dalyviai jau yra apdrausti galiojančiu projekto organizatorių draudimu, nėra būtina papildomai jų drausti su atskiru projektu susijusiu draudimu. Bet kuriuo atveju draudimas privalo apimti tokias sritis:
4 „Erasmus+“ Socialinės įtraukties ir įvairovės strategija jaunimo srityje: http://ec.europa.eu/youth/library/reports/inclusion-diversity-
strategy_en.pdf
ie yra Programos tikslai ir ypatumai?
A dalis. Kokie yra Programos tikslai ir ypatumai?
13
jeigu taikoma, kelionės draudimą (įskaitant bagažo sugadinimą ar praradimą); trečiosios šalies atsakomybę (įskaitant atitinkamai profesinės civilinės atsakomybės arba atsakomybės
draudimą); sunkias ligas ir nelaimingus atsitikimus (įskaitant nuolatinį ar laikiną neveiksnumą); mirtį (įskaitant repatriaciją kitoje šalyje vykdomų projektų atveju).
Jeigu taikoma, tarptautinės veiklos dalyviams primygtinai rekomenduojama gauti Europos sveikatos draudimo kortelę. Tai nemokama kortelė, kurią turint laikinai viešint bet kurioje iš 28 ES valstybių, Islandijoje, Lichtenšteine ir Norvegijoje galima tokiomis pat sąlygomis ir kainomis (kai kuriose šalyse – nemokamai), kaip ir toje šalyje apdraustiems asmenims, pasinaudoti mediciniškai būtinomis, valstybės teikiamomis, sveikatos priežiūros paslaugomis. Daugiau informacijos apie kortelę ir apie tai, kaip ją gauti, galima rasti svetainėje: http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=559. Galiausiai, jeigu projektuose dalyvauja jaunesni nei 18 metų amžiaus jaunuoliai, dalyvaujančiosios organizacijos privalo iš anksto gauti jų tėvų ar globėjų leidimą dalyvauti.
A dalis. Kokia yra Programos struktūra?
A dalis. Kokia yra Programos struktūra?
KOKIA YRA PROGRAMOS „ERASMUS+“ STRUKTŪRA?
Programos „Erasmus+“ tikslams pasiekti pagal ją įgyvendinami tokie veiksmai:
1 PAGRINDINIS VEIKSMAS. MOBILUMAS MOKYMOSI TIKSLAIS
Pagal šį pagrindinį veiksmą remiama: mobilumo mokymosi tikslais projektai, pagal kuriuos studentams, stažuotojams, jauniems žmonėms ir
savanoriams, taip pat dėstytojams, bendrųjų dalykų ir specialybės dalykų mokytojams, su jaunimu dirbantiems asmenims, švietimo įstaigų darbuotojams ir pilietinės visuomenės organizacijoms, siūlomos galimybės įgyti mokymosi ir (arba) profesinės patirties kitoje šalyje;
„Erasmus Mundus“ jungtinės magistrantūros studijų programos: aukšto lygio integruotos tarptautinės
studijų programos, kurias vykdo mokslo ir studijų institucijų konsorciumai, geriausiems pasaulyje magistrantūros studentams skiriantys stipendijas visam studijų, kurias užbaigus įgyjamas kvalifikacinis arba mokslo laipsnis, laikotarpiui;
„Erasmus+“ paskolos magistrantūros studijoms: aukštojo mokslo studentai iš Programos šalių gali teikti paraišką garantuojamai paskolai gauti, kad galėtų vykti į užsienį visam magistrantūros studijų, kurias užbaigus įgyjamas kvalifikacinis arba mokslo laipsnis, laikotarpiui. Studentai turėtų patys kreiptis į šalies bankus arba studentų paskolų agentūras, dalyvaujančias šioje schemoje.
2 PAGRINDINIS VEIKSMAS. BENDRADARBIAVIMAS INOVACIJŲ IR DALIJIMOSI GERĄJA PATIRTIMI
TIKSLAIS
Pagal šį pagrindinį veiksmą remiama: tarptautiniai strateginės partnerystės projektai, kuriais siekiama kurti vienai ar daugiau švietimo,
mokymo ir jaunimo sričių skirtas iniciatyvas ir skatinti inovacijas, keitimąsi patirtimi ir žiniomis tarp įvairių rūšių organizacijų, veikiančių švietimo, mokymo ir jaunimo arba kitose susijusiose srityse. Remiama ir tam tikra mobilumo veikla, jeigu ji padeda siekti projekto tikslų;
mokslo ir studijų institucijų ir įmonių žinių sąjungos projektai, kuriais siekiama skatinti inovacijas,
verslumą, kūrybingumą, didinti galimybes įsidarbinti, skatinti keitimąsi žiniomis ir (arba) daugiadisciplinį mokymą(si);
sektorių įgūdžių sąjungų projektai, pagal kuriuos remiamas bendrų profesinio mokymo programų,
programų ir mokymo bei rengimo metodikų rengimas, remiantis duomenimis apie konkrečiame ekonomikos sektoriuje vyraujančias tendencijas ir dirbti vienoje ar daugiau profesinių sričių reikalingus įgūdžius, ir įgyvendinimas;
gebėjimų stiprinimo projektai, kuriais stiprinamas bendradarbiavimas su šalimis partnerėmis aukštojo
mokslo ir jaunimo srityse. Gebėjimų stiprinimo projektais siekiama remti modernizaciją ir tarptautiškumą įgyvendinančias organizacijas, institucijas ir sistemas. Vykdant tam tikrų rūšių gebėjimų stiprinimo projektus, remiama ir mobilumo veikla, jeigu ji padeda siekti projekto tikslų;
IT rėmimo platformos, kaip antai „eTwinning“, „School Education Gateway“, Europos suaugusiųjų
mokymosi elektroninė platforma (EPALE) ir Europos jaunimo portalas, siūlantys virtualią bendradarbiavimo erdvę, galimybių ir praktikos bendruomenių duomenų bazes ir kitas internetines paslaugas, skirtas bendrųjų dalykų ir specialybės dalykų mokytojams, praktikuojantiems bendrojo ugdymo ir suaugusiųjų švietimo specialistams, taip pat jaunimui, savanoriams ir su jaunimu dirbantiems asmenims visoje Europoje ir už jos ribų.
15
Programos vadovas
3 PAGRINDINIS VEIKSMAS. POLITINIŲ REFORMŲ RĖMIMAS
Pagal šį pagrindinį veiksmą remiama: žinių švietimo, mokymo ir jaunimo sričių projektai, kuriais siekiama remti įrodymais pagrįstos politikos
kūrimą ir stebėseną, visų pirma: o atliekant su konkrečiomis šalimis ir temomis susijusią analizę, be kita ko, bendradarbiaujant su
akademiniais tinklais; o skatinant tarpusavio mokymąsi ir vertinimą švietimo, mokymo ir jaunimo srityse taikant atvirąjį
koordinavimo metodą;
politikos inovacijų iniciatyvos, kuriomis siekiama suinteresuotąsias šalis skatinti kurti novatorišką politiką ir valdžios institucijoms suteikti galimybę išbandyti novatoriškos politikos veiksmingumą atliekant patikima vertinimo metodika pagrįstus tyrimus vietoje;
paramos Europos politikos priemonėms projektai siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įgūdžių ir
kvalifikacijos skaidrumui ir pripažinimui, taip pat kreditų perkėlimui užtikrinti, skatinti kokybės garantijas, remti neformaliojo ugdymo ir savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimą, įgūdžių valdymą ir orientavimą. Šis veiksmas taip pat apima paramą tinklams, kurie sudaro palankesnes sąlygas mainams visoje Europoje, piliečių mobilumui mokymosi ir darbo tikslais, taip pat lanksčioms mokymosi formoms, siejančioms įvairias švietimo, mokymo ir jaunimo sritis, kurti;
bendradarbiavimo su tarptautinėmis organizacijomis, turinčiomis daug patirties ir analitinių
pajėgumų (kaip antai EBPO ir Europos Taryba), skirti projektai, kuriais siekiama didinti švietimo, mokymo ir jaunimo sričių politikos poveikį ir pridėtinę vertę;
dialogas su suinteresuotosiomis šalimis, politikos ir Programos rėmimas dalyvaujant valdžios
institucijoms, švietimo, mokymo ir jaunimo sričių paslaugų teikėjams ir suinteresuotosioms šalims, siekiant didinti informuotumą apie Europos politines darbotvarkes, pirmiausia, strategiją „Europa 2020“, Bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginę programą („ET 2020“), Europos jaunimo strategiją, taip pat apie Europos švietimo, mokymo ir jaunimo politikos išorinį matmenį. Ši veikla taip pat svarbi siekiant plėtoti suinteresuotųjų šalių gebėjimą aktyviai remti politikos priemonių įgyvendinimą skatinant Programos rezultatų panaudojimą ir užtikrinant apčiuopiamą poveikį.
„JEAN MONNET“ VEIKLA
„Jean Monnet“ veikla remiama:
studijų modulių, profesūros, kompetencijos centrų projektai, kuriais siekiama tobulinti į mokslo ir studijų institucijos oficialią programą įtrauktų Europos integracijos dalykų dėstymą, be to, atlikti ES turinio, taip pat skirto kitiems švietimo lygmenims, kaip antai mokytojų rengimo ir privalomojo švietimo, mokslinius tyrimus, juos stebėti ir jiems vadovauti. Šiais veiksmais taip pat numatoma teikti išsamų mokymą Europos integracijos klausimais būsimiems darbo rinkoje vis paklausesnių sričių specialistams ir kartu skatinti Europos integracijos studijų dalykų jaunosios kartos dėstytojus ir mokslininkus, teikti jiems patarimus ir kuruoti;
politinės diskusijos su akademiniu pasauliu, kurios remiamos: a) tinklų projektais, kuriais siekiama
stiprinti įvairių universitetų visoje Europoje ir visame pasaulyje bendradarbiavimą, skatinti bendradarbiavimą itin aktualiomis ES temomis su visuomenės veikėjais ir Komisijos tarnybomis, sukurti aukšto lygio dalijimosi žiniomis su šiais veikėjais ir tarnybomis platformą, b) inovacijų, sąveikos ir ES turinio sklaidos projektais, kuriais siekiama skatinti diskusijas ir apmąstymus ES klausimais, taip pat gilinti žinias apie ES ir jos procesus;
paramos asociacijoms projektai, kuriais siekiama organizuoti ir vykdyti teisės aktais nustatytą
asociacijų, susijusių su ES studijomis ir ES klausimais, veiklą ir viešinti faktus apie ES plačiajai visuomenei skatinant aktyvų Europos pilietiškumą.
A dalis. Kokia yra Programos struktūra?
A dalis. Kokia yra Programos struktūra?
Pagal „Jean Monnet“ veiklą taip pat teikiamos veiklos dotacijos paskirtosioms institucijoms, siekiančioms kokio nors Europai svarbaus tikslo, ir organizuojami tyrimai ir konferencijos siekiant politikos formuotojams suteikti naujų įžvalgų ir konkrečių pasiūlymų.
SPORTAS
Veiksmais sporto srityje remiama:
bendradarbiavimo partnerystės projektai, kuriais siekiama skatinti sąžiningumą sporto srityje (kova su dopingo vartojimu ir susitarimais dėl varžybų baigties, nepilnamečių apsauga), remti novatoriškus ES gero valdymo sporte principų įgyvendinimo metodus, ES strategijas socialinės įtraukties ir lygių galimybių srityse, skatinti dalyvavimą sporto ir fizinėje veikloje (remti ES fizinio aktyvumo gairių įgyvendinimą, savanorystę, užimtumą sporto srityje, taip pat šios srities švietimą ir mokymą) ir remti ES dvikryptės sportininkų karjeros gairių įgyvendinimą. Šie projektai taip pat apima nedidelius bendradarbiavimo partnerystės projektus, kuriais siekiama skatinti socialinę įtrauktį ir vienodas galimybes sporte, propaguoti tradicines Europos sporto šakas ir žaidimus, remti ne pelno sporto organizacijų savanorių, trenerių, vadybininkų ir darbuotojų mobilumą bei apsaugoti sportininkus, visų pirma jauniausius, nuo sveikatos ir saugos pavojų šiuo tikslu gerinant treniruočių ir varžybų sąlygas.
Europos ne pelno siekiantys sporto renginių projektai, pagal kuriuos skiriamos dotacijos atskiroms
organizacijoms, atsakingoms už tam tikro renginio planavimą, organizavimą ir tolesnę susijusią veiklą. Vykdant šią veiklą, be kita ko, organizuojama sportininkų ir savanorių mokymo veikla rengiantis renginiui, organizuojamos atidarymo ir uždarymo iškilmės, varžybos, šalutinė su sporto renginiu susijusi veikla (konferencijos, seminarai), taip pat vykdoma tolesnė susijusi veikla, kaip antai įvertinimai ar paskesni susiję veiksmai;
politikos formavimo duomenų bazės stiprinimas atliekant tyrimus, renkant duomenis, atliekant
apklausas, kuriant tinklus, organizuojant konferencijas ir seminarus, kuriuose skleidžiama Programos šalių ir sporto organizacijų geroji patirtis ir stiprinami ES lygmens tinklai, kad nacionaliniai tų tinklų nariai galėtų pasinaudoti sąveika ir keitimusi informacija su partneriais;
dialogas su Europos suinteresuotosiomis šalimis, dažniausiai yra susijęs su metiniu ES sporto forumu
ir parama sporto renginiams, kuriuos organizuoja ES Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės. Prireikus taip pat gali būti organizuojami kiti ad hoc susitikimai ir seminarai, kurie yra svarbūs siekiant užtikrinti optimalų dialogą su suinteresuotaisiais sporto srities subjektais.
KOKS YRA BIUDŽETAS?
Bendras orientacinis šios programos finansinis paketas septyneriems metams (2014–2020 m.) sudaro 14,774 mlrd. EUR, numatytų ES biudžeto 1-oje išlaidų kategorijoje, ir 1,680 mlrd. EUR, numatytų 4-oje išlaidų kategorijoje. Metinį biudžetą tvirtina biudžeto valdymo institucija. Su įvairiais ES biudžeto tvirtinimo etapais galima susipažinti svetainėje: (http://ec.europa.eu/budget/explained/management/deciding/deciding_detail/decide_detail_en.cfm ). Dėl informacijos apie atskirų veiksmų biudžetą, planuojamą projektų, kuriems numatoma skirti dotacijas, skaičių, taip pat orientacinius vidutinius dotacijų dydžius žr. 2017 m.
5 „Erasmus+“ metinę darbo programą
(http://ec.europa.eu/dgs/education_culture/more_info/awp/index_en.htm).
5 Veiksmai aukštojo mokslo srityje, kuriais siekiama skatinti mobilumą ir bendradarbiavimą su šalimis partnerėmis, taip pat rem iami 4 išlaidų kategorijoje
numatytomis lėšomis, paskirstytomis 2016 m. metinėje darbo programoje (http://ec.europa.eu/dgs/education_culture/more_info/awp/index_en.htm).
A dalis. Kas įgyvendina Programą?
17
KAS ĮGYVENDINA PROGRAMĄ „ERASMUS+“?
EUROPOS KOMISIJA
Už programos „Erasmus+“ įgyvendinimą visų pirma atsako Europos Komisija. Ji nuolat tvarko programos biudžetą ir nustato prioritetus, tikslus ir kriterijus. Be to, ji vadovauja bendram programos įgyvendinimui, tolesnei susijusiai veiklai ir vertinimui Europos lygmeniu ir stebi, kaip tai vykdoma. Europos Komisijai taip pat tenka bendra atsakomybė už struktūrų, atsakingų už programos įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu, priežiūrą ir veiklos koordinavimą. Europos lygmeniu už centralizuotų programos „Erasmus+“ veiksmų įgyvendinimą yra atsakinga Europos Komisijos Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros agentūra (toliau – vykdomoji agentūra). Vykdomoji agentūra atsako už šių projektų administravimą per visą jų gyvavimo ciklą, pradedant programos viešinimu, dotacijos prašymų analize ir projektų stebėsena vietoje ir baigiant atskiro projekto ir visos programos rezultatų sklaida. Ji taip pat atsakinga už specialių kvietimų teikti paraiškas, susijusių su tam tikrais programos veiksmais, kurie nėra įtraukti į šį vadovą, skelbimą. Europos Komisija, visų pirma per vykdomąją įstaigą, taip pat atsako už: Programos remiamų sričių tyrimus; mokslinių tyrimų ir faktais grindžiamos veiklos vykdymą per „Eurydice“ tinklą; Programos matomumo ir poveikio visai sistemai didinimą vykdant Programos rezultatų sklaidos ir
panaudojimo veiklą; įstaigų ir tinklų, remiamų pagal programą „Erasmus+“, sutarčių valdymo ir finansavimo užtikrinimą; konkursų teikti paslaugas pagal šią Programą valdymą.
NACIONALINĖS AGENTŪROS
Programa „Erasmus+“ dažniausiai įgyvendinama netiesioginio valdymo būdu, o tai reiškia, kad Europos Komisija biudžeto vykdymo užduotis patiki nacionalinėms agentūroms; taip siekiama kuo labiau priartinti „Erasmus+“ prie dotacijų gavėjų ir pritaikyti ją prie nacionalinių švietimo, mokymo ir jaunimo sistemų įvairovės. Šiuo tikslu kiekviena Programos šalis yra paskyrusi vieną ar daugiau nacionalinių agentūrų (dėl informacijos ryšiams žr. šio vadovo IV priedą). Šios nacionalinės agentūros remia Programą ir įgyvendina ją nacionaliniu lygmeniu, o vietos, regionų ir nacionaliniu lygmeniu atlieka tarpininko vaidmenį tarp Europos Komisijos ir dalyvaujančiųjų organizacijų. Agentūroms keliami šie uždaviniai: teikti tinkamą informaciją apie programą „Erasmus+“; užtikrinti sąžiningą ir skaidrią finansuotinų šalies projektų paraiškų atranką; stebėti ir vertinti Programos įgyvendinimą savo šalyje; teikti projektų paraiškų teikėjams ir dalyvaujančiosioms organizacijoms paramą per visą projektų
gyvavimo ciklą; veiksmingai bendradarbiauti su visų nacionalinių agentūrų tinklu ir Europos Komisija; užtikrinti programos matomumą; skatinti programos rezultatų sklaidą ir panaudojimą vietos ir nacionaliniu lygmenimis.
Be to, nacionalinės agentūros atlieka svarbų vaidmenį kaip tarpinės kokybinės programos „Erasmus+“ plėtros struktūros, nes: vykdo veiklą, – be projektų gyvavimo ciklo valdymo užduočių, – kuria remiamas kokybinis Programos
įgyvendinimas ir (arba) skatinami politikos pokyčiai Programos remiamose srityse; remia naujus Programos dalyvius ir mažiau palankias sąlygas turinčias tikslines grupes, siekdamos
pašalinti visaverčio dalyvavimo Programoje kliūtis; siekia bendradarbiauti su išorės įstaigomis, kad padidintų Programos poveikį savo šalyje.
Nacionalinės agentūros teikia paramą vartotojams visais Programos įgyvendinimo etapais, nuo pirmojo kontakto teikiant paraišką iki projekto įgyvendinimo ir baigiamojo vertinimo. Šis principas neprieštarauja
18
Programos vadovas
atrankos procedūrų sąžiningumo ir skaidrumo principams. Jis veikiau pagrįstas idėja, kad, siekiant užtikrinti lygias galimybes, tam tikroms tikslinėms Programos grupėms būtina suteikti didesnę pagalbą, naudojant jų poreikiams pritaikytas konsultavimo, orientavimo, stebėsenos ir ugdomojo vadovavimo sistemas.
KOKIOS KITOS INSTITUCIJOS DALYVAUJA ĮGYVENDINANT PROGRAMĄ?
Be minėtų institucijų, įgyvendinant programą „Erasmus+“ prisideda šios struktūros:
„EURYDICE“ TINKLAS
„Eurydice“ tinklas labiausiai orientuotas į tai, kaip Europoje struktūrinamas ir organizuojamas visų lygmenų švietimas, ir juo siekiama užtikrinti geresnes Europos sistemų tarpusavio sąsajas. Asmenims, atsakingiems už Europos švietimo sistemas ir politiką, šis tinklas teikia visą Europą apimančią lyginamąją analizę ir konkrečią šalių informaciją, susijusią su švietimo ir jaunimo sritimis, kuri turėtų jiems padėti priimti sprendimus. „Eurydice“ tinklas – gausus informacijos šaltinis, įskaitant išsamius nacionalinių švietimo sistemų aprašymus ir bendras apžvalgas (Nacionalinės švietimo sistemos ir politika), lyginamąsias temines ataskaitas konkrečiomis Bendrijai rūpimomis temomis (Teminės ataskaitos), rodiklius ir statistinius duomenis (Pagrindiniai duomenų rinkiniai) bei su švietimu susijusių faktų ir skaičių, kaip antai nacionalinių švietimo struktūrų, mokyklų kalendorių, mokytojų atlyginimų ir atskirose šalyse bei švietimo lygmenimis reikalaujamo mokymo laiko palyginimo, rinkinį (Faktai ir skaičiai). Tinklą sudaro centrinis koordinavimo padalinys, įsikūręs vykdomojoje agentūroje, ir nacionaliniai padaliniai, įsikūrę visose programos „Erasmus+“ šalyse, taip pat Albanijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Juodkalnijoje ir Serbijoje. Daugiau informacijos galima rasti vykdomosios agentūros svetainėje.
JAUNIMO NACIONALINIŲ KORESPONDENTŲ TINKLO VIKIS
Laikantis ES Jaunimo strategijos ir siekiant Europoje pagerinti jaunimo klausimų išmanymą teikiama finansinė parama nacionalinėms struktūroms, padedančioms sukurti ir plėtoti jaunimo vikį (vikis – interaktyvioji priemonė, naudojama teikti nuoseklią, atnaujintą ir tinkamą informaciją apie jaunimo padėtį Europoje ir nacionalinę jaunimo politiką). Finansinė parama teikiama nacionalinių institucijų paskirtoms Programos šalyje esančioms įstaigoms, kad jos galėtų parengti informaciją apie šalį, palyginamuosius šalies aprašymus ir rodiklius, padedančius abiem pusėms geriau suprasti Europos jaunimo sistemas ir šios srities politiką.
„ETWINNING“ PARAMOS TARNYBOS
„eTwinning“ – tai mokytojus, pradedant priešmokyklinio ugdymo įstaigomis ir baigiant vidurinėmis mokyklomis, jungianti bendruomenė, turinti saugią interneto platformą, prieinamą tik nacionalinių institucijų patikrintiems mokytojams. Dalyviai gali įsitraukti į įvairią veiklą: įgyvendinti projektus su kitomis mokyklomis ir klasėmis, rengti diskusijas su kolegomis ir plėtoti profesinius tinklus; naudotis įvairiomis profesinio tobulėjimo galimybėmis (internetu ir bendraujant asmeniškai) ir t. t. Iniciatyva „eTwinning“ finansuojama pagal „Erasmus+“ 2 pagrindinį veiksmą. Nuo jos įgyvendinimo pradžios 2005 m. užsiregistravo daugiau kaip 380 000 mokytojų iš daugiau kaip 160 000 mokyklų, o Programos šalyse buvo įgyvendinta beveik 50 000 projektų. Mokytojai ir mokyklos, dalyvaujančios „eTwinning“ programoje, gauna paramą iš savo nacionalinių paramos tarnybų. Tai kompetentingų nacionalinių institucijų paskirtos organizacijos. Jos padeda mokykloms registruotis, ieškoti partnerių ir vykdyti projektus, remia šį veiksmą, dalija apdovanojimus ir kokybės ženklelius ir organizuoja veiklą, kuria mokytojams padedama kelti kvalifikaciją.
A dalis. Kas įgyvendina Programą?
19
Nacionalinių paramos tarnybų veiklą koordinuoja centrinė paramos tarnyba, kuri taip pat yra atsakinga už „eTwinning“ interneto platformos plėtotę ir už mokytojų profesinio tobulėjimo veiklos organizavimą Europos lygmeniu. Visų tarnybų sąrašą ir daugiau informacijos galima rasti svetainėje: http://www.etwinning.net/lt/pub/get_support/contact.htm.
„THE SCHOOL EDUCATION GATEWAY“ (SEG)
„The School Education Gateway“ – Mokyklinio ugdymo prieiga – tai 23 ES kalbomis prieinama internetinė Europos mokyklinio ugdymo platforma, kurioje pateikiama informacija mokytojams, susijusi su mokymosi ir profesinio tobulėjimo galimybėmis, tarpusavio parama ir tinklaveika, bendradarbiavimo projektais ir mobilumo galimybėmis, politikos įžvalgomis ir t. t. Tikslinis šios priemonės naudotojas yra ne tik mokytojų bendruomenė, bet taip pat visos pagal programą „Erasmus+“ veiklą vykdančios šalys, pvz., mokyklos ir kitos ugdymo įstaigos bei organizacijos, politikos formuotojai ir nacionalinės institucijos,; NVO, įmonės ir t. t. Ši svetainė yra vieša, todėl ja gali naudotis visi internetą turintys asmenys (t. y. taip pat iš ES nepriklausančių valstybių). Tikimasi, kad ši plati prieiga padėsi gerinti Europos mokyklinio ugdymo politikos ir praktikos sąsajas bei skatinti politiką, grindžiamą realiais mokyklose vykstančiais procesais ir darbo rinkos poreikiais. SEG pateikiama įvairaus turinio: pvz., Europos projektų gerosios patirties pavyzdžių; Europos mokyklinio ugdymo ekspertų mėnesinių tinklaraščių ir vaizdo interviu su jais; internetinių kursų mokytojams siekiant padėti jiems įveikti pagrindinius klasėse kylančius sunkumus; išteklių, pvz., mokomosios medžiagos, vadovėlių ir mokykloms skirtas europinis internetinių priemonių rinkinys; informacijos apie mokyklinio ugdymo politiką; svarbiausių naujienų ir pranešimų apie renginius. Čia siūloma specialių mokytojų ir mokyklos darbuotojų paramos priemonių, kad jie galėtų rasti profesinio tobulėjimo ir mobilumo galimybių (internetiniai kursai, tam tikros srities specialisto darbo stebėjimas, mokymo užduotys ir t. t.), kurias galima finansuoti pagal „Erasmus+“ 1 pagrindinį veiksmą:
„Erasmus+“ priemonė „Kursų katalogas“ (tiesioginio mokymo galimybės);
„Erasmus+“ priemonė „Mobilumo galimybės“ (mokytojams pagal 1 pagrindinį veiksmą). http://schooleducationgateway.eu
EPALE
Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninė platforma, žinoma pavadinimu EPALE, yra Europos Komisijos iniciatyva, finansuojama programos „Erasmus+“ lėšomis. Joje gali dalyvauti dėstytojai, bendrųjų ir specialybės dalykų mokytojai ir savanoriai, taip pat politikos formuotojai, tyrėjai ir mokslininkai, žiniasklaidos priemonės, kurių veikla susijusi su suaugusiųjų švietimu. Svetainėje siūloma naudotis interaktyviaisiais tinklais, kuriuose naudotojai gali užmegzti ir palaikyti ryšį su kitais naudotojais visoje Europoje, dalyvauti diskusijose ir keistis gerąja patirtimi. Be daugelio kitų priemonių ir turinio, EPALE siūlo potencialiems „Erasmus+“ dotacijų gavėjams aktualias priemones. Štai keli pavyzdžiai:
kursų ir renginių tvarkaraštis siekiant:
o rasti 1 pagrindinio veiksmo projektų dotacijų gavėjams tinkamų mobilumo galimybių;
o remti pagal 2 pagrindinio veiksmo projektus surengtus kursus ir renginius;
partnerio paieškos priemonė, padedanti rasti partnerius rengiantis ES finansuojamam projektui arba
ieškant ar siūlant tam tikros srities specialisto darbo stebėjimo galimybių;
praktikos bendruomenės, teikiančios papildomų galimybių susisiekti su panašių interesų žmonėmis ir
organizacijomis;
bendradarbiavimo aplinka, kurioje projekto partneriai gali saugiai rengti projektą;
20
Programos vadovas
išteklių centras, kuriame projekto dotacijos gavėjai gali naudotis straipsniais, ataskaitomis, žinynais ir
kitokia medžiaga, kurią yra parengusi jų projekto dalyviai ar jų organizacija, taigi, suteikiama papildomų
sklaidos galimybių;
tinklaraštis, kuriame projekto dalyviai dalijasi patirtimi ar įkelia vaizdo siužetus, kuriuose vaizdingai
pateikiama informacija apie jų rezultatus.
Projektų, kuriems skiriamas ES finansavimas, dalyviai skatinami dalytis informacija apie savo veiklą ir rezultatus – šiuo tikslu jie gali platformoje skelbti savo tinklaraštį, naujienas, pranešimus apie renginius ir kitą veiklą. EPALE administruoja centrinė paramos tarnyba ir programos „Erasmus+“ šalių nacionalinės paramos tarnybos, atsakingos už įdomios informacijos teikimą ir suinteresuotųjų šalių skatinimą naudotis platforma ir prisidėti prie jos plėtojimo. Prisijungti prie EPALE galima svetainėje http://ec.europa.eu/epale.
NACIONALINIAI „ERASMUS+“ BIURAI
Atitinkamose šalyse Partnerėse (Vakarų Balkanų, rytinėse ir pietinėse Viduržemio jūros regiono šalyse, Rusijoje ir Centrinėje Azijoje) įgyvendinti programą „Erasmus+“ Komisijai, vykdomajai agentūrai ir vietos institucijoms padeda nacionaliniai „Erasmus+“ biurai (NEB). Šiose šalyse jie yra pagrindinis šių šalių suinteresuotųjų šalių, dalyvaujančių programoje „Erasmus+“ aukštojo mokslo srityje, informacijos punktas. Jie padeda didinti informuotumą apie programos „Erasmus+“ matomumą, aktualumą, veiksmingumą ir tarptautinio matmens poveikį. Nacionaliniai „Erasmus+“ biurai atsako už:
informacijos apie „Erasmus+“ veiklą aukštojo mokslo srityje, kurioje gali dalyvauti jų šalys, teikimą; galimų pareiškėjų konsultavimą ir pagalbos jiems teikimą; „Erasmus+“ projektų stebėseną; Aukštojo mokslo reformos ekspertų (angl. HERE) vietos grupės veiklos koordinavimą; programos „Tempus IV“ (2007–2013 m.) rezultatų stebėjimą; pagalbą tyrimams ir renginiams; paramos politiniam dialogui teikimą; ryšių su vietos institucijomis ir ES delegacijomis palaikymą; savo šalies aukštojo mokslo srities politikos pokyčių stebėjimą.
AFRIKOS, KARIBŲ JŪROS BASEINO IR RAMIOJO VANDENYNO (AKR) SEKRETORIATAS
Susijusiose šalyse Partnerėse (AKR šalyse) tam tikri veiksmai bus įgyvendinami, glaudžiai bendradarbiaujant su Afrikos, Karibų jūros baseino ir Ramiojo vandenyno grupės valstybių ambasadorių komitetu, kuriam atstovauja AKR sekretoriatas, dalyvaujantis programuojant ir įgyvendinant šiuos veiksmus.
AUKŠTOJO MOKSLO REFORMOS EKSPERTŲ (HERE) TINKLAS
Nacionalinės aukštojo mokslo reformos ekspertų grupės atitinkamose šalyse Partnerėse (Vakarų Balkanų, rytinėse ir pietinėse Viduržemio jūros regiono šalyse, Rusijoje ir Centrinėje Azijoje) teikia vietos institucijoms ir suinteresuotosioms šalims žinias siekdamos skatinti aukštojo mokslo reformas ir didinti pažangą šioje srityje. Jos atitinkamoje šalyje padeda plėtoti aukštojo mokslo srities politiką. Aukštojo mokslo reformos ekspertų veikla grindžiama tarpusavio ryšiais. Kiekvieną nacionalinę grupę sudaro 5–15 narių. Aukštojo mokslo reformos ekspertai yra aukštojo mokslo srities ekspertai (rektoriai, prorektoriai, dekanai, vyresnieji mokslininkai, tarptautinių santykių pareigūnai, studentai ir t. t.). Aukštojo mokslo reformos ekspertų užduotis, be kita ko, susijusi su parama: politikos plėtojimui savo atitinkamose šalyse remiant modernizavimo, reformų procesus ir strategijas
aukštojo mokslo srityje glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis vietos institucijomis;
A dalis. Kas įgyvendina Programą?
21
politiniam dialogui su ES aukštojo mokslo srityje; mokymo ir orientavimo veiklai, skirtai vietos suinteresuotosioms šalims, visų pirma mokslo ir studijų
institucijoms ir jų darbuotojams; „Erasmus+“ projektams (visų pirma projektams, įgyvendinamiems pagal gebėjimų stiprinimo veiksmą) skleidžiant jų rezultatus ir produktus, visų pirma gerąją praktiką ir novatoriškas iniciatyvas, ir naudojant juos mokymo tikslais.
„EUROGUIDANCE“ TINKLAS
„Euroguidance“ – tai Europos nacionalinių išteklių ir informacijos centrų tinklas. Visi „Euroguidance“ centrai siekia dviejų bendrų tikslų:
skatinti orientavimo švietimo ir profesinio mokymo srityje europinį matmenį; teikti kokybišką informaciją apie orientavimą mokymosi visą gyvenimą ir mobilumo tikslais.
Pagrindinę „Euroguidance“ tikslinę grupę sudaro praktikuojantys švietimo ir užimtumo sektorių orientavimo specialistai ir šių sričių politikos formuotojai visose Europos šalyse. Daugiau informacijos galima rasti svetainėje: http://euroguidance.eu/.
„EUROPASS“ NACIONALINIAI CENTRAI
„Europass“ iniciatyva siekiama padėti asmenims visoje Europoje aiškiai ir skaidriai pristatyti savo įgūdžius ir kvalifikaciją ir patvirtinti ją dokumentuose. Ši iniciatyva sudaro palankesnes sąlygas darbo ieškantiems asmenims ir darbdaviams bendrauti tarpusavyje, taip pat geresnes sąlygas mobilumui mokymosi ar darbo tikslais. Kiekvienoje šalyje (Europos Sąjungoje ir Europos ekonominėje erdvėje, taip pat buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje ir Turkijoje) visą veiklą, susijusią su „Europass“ dokumentais, koordinuoja nacionalinis „Europass“ centras. Tai pirmoji įstaiga, į kurią turėtų kreiptis kiekvienas asmuo ar organizacija, besidomintys galimybėmis naudoti „Europass“ ar norintys apie šią iniciatyvą sužinoti daugiau. Daugiau informacijos galima rasti svetainėje: http://europass.cedefop.europa.eu/en/about/national-europass-centres.
EUROPOS KVALIFIKACIJŲ SANDAROS (EKS) NACIONALINIAI KVALIFIKACIJŲ KOORDINAVIMO PUNKTAI (NKP)
EKS NKP teikia paramą nacionalinėms valdžios institucijoms steigiant nacionalines kvalifikacijų sistemas. EKS NKP veiklos kryptys yra šios:
Nacionalinės kvalifikacijų sistemos susiejimas su Europos kvalifikacijų sąrangos lygmenimis; Tinkamo EKS lygio kompetentingų institucijų nurodymas išduotuose kvalifikacijų pažymėjimuose,
diplomuose ir „Europass“ dokumentuose. Daugiau informacijos galima rasti svetainėje: http://ec.europa.eu/ploteus
EUROPOS PROFESINIO MOKYMO KOKYBĖS UŽTIKRINIMO ORIENTACINĖS SISTEMOS (EQAVET) NACIONALINIŲ
KOKYBĖS UŽTIKRINIMO ORIENTACINIŲ PUNKTŲ TINKLAS
EQAVET nacionalinius kokybės užtikrinimo orientacinius punktus (NKUOP) steigia nacionalinės valdžios institucijos, siekdamos suvienyti veikiančias susijusias institucijas, įskaitant socialinius partnerius ir visas suinteresuotąsias šalis nacionaliniu ir regioniniu lygiu bei prisidėti prie Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos įdiegimo. EQAVET NKUOP tikslai: 1) teikti aktyvią paramą įgyvendinant EQAVET darbo programą, 2) imtis konkrečių iniciatyvų, siekiant skatinti tolesnę EQAVET sistemos plėtrą nacionaliniame kontekste, 3) remti savęs vertinimą kaip papildomą ir veiksmingą kokybės užtikrinimo priemonę, leidžiančią įvertinti sėkmę ir nustatyti tobulintinas sritis bei 4) užtikrinti, kad informacija būtų veiksmingai skleidžiama suinteresuotosioms šalims. Daugiau informacijos galima rasti šioje svetainėje: http://www.eqavet.eu/
22
Programos vadovas
NACIONALINIAI AKADEMINIO PRIPAŽINIMO INFORMACIJOS CENTRAI (ANGL. NARIC)
NARIC tinklas teikia informaciją apie diplomų ir studijų kitose Europos šalyse laikotarpių pripažinimą, taip pat patarimus dėl užsienio akademinių diplomų pripažinimo šalyje, kurioje įsteigtas atitinkamas NARIC. NARIC tinklas teikia patikimų patarimų visiems, keliaujantiems į užsienį darbo arba tolesnio švietimo reikalais, taip pat institucijoms, studentams, konsultantams, tėvams, mokytojams ir galimiems darbdaviams. Europos Komisija remia NARIC tinklo veiklą skatindama šalių keitimąsi informacija ir patirtimi, geriausios praktikos nustatymą, šios srities sistemų ir politikos lyginamąją analizę, taip pat diskusijas švietimo politikai bendrai rūpimais klausimais ir jų analizę. Daugiau informacijos galima rasti svetainėje: www.enic-naric.net.
NACIONALINIŲ ECVET EKSPERTŲ GRUPIŲ TINKLAS
Nacionalinės ECVET ekspertų grupės kaupia žinias, siekdamos paremti Europos profesinio mokymo kreditų sistemos (ECVET) įgyvendinimą. Jos skatina ECVET priėmimą, taikymą ir naudojimą Programos šalyse ir teikia konsultacijas su PM susijusioms kompetentingoms įstaigoms ir institucijoms. Daugiau informacijos galima rasti svetainėse: http://www.ecvet-secretariat.eu ir http://ec.europa.eu/education/policy/vocational-policy/ecvet_lt.htm.
SALTO JAUNIMO METODINIAI CENTRAI
SALTO Jaunimo metodinių centrų tikslas – padėti gerinti jaunimo srityje įgyvendinamų „Erasmus+“ projektų kokybę. Vykdydami veiklą teminėse (dalyvavimo, įtraukties, mokymo ir bendradarbiavimo, informavimo, kultūrų įvairovės) arba geografinėse (Rytų partnerystės šalys ir Rusija, pietinės Viduržemio jūros regiono šalys, Vakarų Balkanai) srityse, jie nacionalinėms agentūroms ir kitiems su jaunimu susijusios veiklos dalyviams teikia su konkrečiomis sritimis susijusius išteklius, informaciją ir mokymą ir skatina neformaliojo ugdymo ir savaiminio mokymosi pripažinimą. Savo darbe šie centrai: organizuoja mokymo kursus, pažintines keliones, forumus ir partnerystės užmezgimo veiklą; kuria mokymo ir darbo su jaunimu metodus ir priemones ir patvirtina juos dokumentais; teikia Europos mokymo veiklos apžvalgas, su kuriomis su jaunimu dirbantys asmenys gali susipažinti
Europos mokymo kalendoriuje; skelbia praktinius leidinius; teikia naujausią informaciją apie darbą su jaunimu Europoje ir įvairius prioritetus; teikia mokymo vadovų ir asmenų, galinčių pasidalyti patirtimi darbo su jaunimu ir mokymo srityje,
duomenų bazę; koordinuoja „Youthpass“ iniciatyvos įgyvendinimą; vykdo ES kaimyninių šalių Partnerių EST organizacijų akreditaciją.
Daugiau informacijos galima rasti svetainėje: www.salto-youth.net.
„Otlas“ – partnerių paieškos priemonė „Otlas“ – centralizuota internetinė jaunimo srities organizacijoms skirta partnerių paieškos sistema – yra viena iš SALTO Jaunimo metodinių centrų sukurtų ir prižiūrimų priemonių. Organizacijos gali registruotis „Otlas“ sistemoje, įrašyti informaciją ryšiams ir nurodyti interesų sritis, taip pat pildyti partnerių paieškos projektų idėjoms įgyvendinti anketas. Daugiau informacijos galima rasti svetainėje: www.salto-youth.net/otlas arba www.otlas.eu.
A dalis. Kas įgyvendina Programą?
23
„EURODESK“ TINKLAS
„Eurodesk“ tinklas informuoja jaunimą ir su jais dirbančius asmenis apie galimybes visos Europos švietimo, mokymo ir jaunimo srityse, taip pat apie jaunuolių dalyvavimą europinėje veikloje. Visose Programos šalyse veikiantis „Eurodesk“ tinklas, kurį Europos lygmeniu koordinuoja Briuselyje veikiantis „Eurodesk“ biuras, atsako į klausimus, teikia informaciją apie finansavimą, renginius ir leidinius. Jis taip pat padeda nuolat atnaujinti Europos jaunimo portale teikiamą informaciją. Europos jaunimo portale teikiama visos Europos ir atskirų valstybių informacija ir siūlomos galimybės, kurios gali sudominti Europoje gyvenančius, besimokančius ir dirbančius jaunuolius. Jame teikiama informacija aštuoniomis pagrindinėmis temomis, ji apima 33 šalis ir yra prieinama 27 kalbomis. Patekti į Europos jaunimo portalą galima per svetainę http://europa.eu/youth/splash_lt. Daugiau informacijos apie „Eurodesk“ galima rasti svetainėje: http://www.eurodesk.org/edesk/.
A dalis. Kas gali dalyvauti Programoje?
24
KAS GALI DALYVAUTI PROGRAMOJE „ERASMUS+“?
Pagrindinę tikslinę Programos grupę sudaro fiziniai asmenys – studentai, stažuotojai, gamybinę praktiką atliekantys asmenys (pameistriai), moksleiviai, suaugę besimokantys asmenys, jaunuoliai, savanoriai, dėstytojai, bendrųjų ir specialybės dalykų mokytojai, su jaunimu dirbantys asmenys, švietimo, mokymo ir jaunimo sričių specialistai. Programoje šie asmenys dalyvauja per tokią veiklą organizuojančias organizacijas, institucijas, įstaigas arba grupes. Taigi dalyvavimo Programoje sąlygos yra susijusios su šių dviejų rūšių veikėjais: dalyviais (Programoje dalyvaujančiais fiziniais asmenimis) ir dalyvaujančiosiomis organizacijomis (įskaitant iš bent keturių jaunuolių sudarytas grupes, veikiančias darbo su jaunimu srityje, bet nebūtinai jaunimo organizacijų struktūroje, jos taip pat vadinamos neformaliosiomis jaunimo grupėmis). Ir dalyvių, ir dalyvaujančiųjų organizacijų dalyvavimo sąlygos priklauso nuo šalies, kurioje jie įsikūrę.
DALYVIAI
„Erasmus+“ projektų dalyviai paprastai turi būti įsisteigę kurioje nors iš Programos šalių. Atliekant tam tikrus veiksmus, visų pirma aukštojo mokslo ir jaunimo sričių, taip pat gali dalyvauti šalių Partnerių dalyviai. Konkrečios dalyvavimo kokiame nors „Erasmus+“ projekte sąlygos priklauso nuo susijusio veiksmo rūšies. Apskritai: įgyvendinant su aukštojo mokslo sritimi susijusius projektus, pagrindinės tikslinės grupės yra tokios: mokslo
ir studijų institucijų studentai (trumpojo ciklo, pirmosios, antrosios arba trečiosios studijų pakopos), mokslo ir studijų institucijų dėstytojai ir profesoriai, mokslo ir studijų institucijų darbuotojai, įmonių instruktoriai ir specialistai;
įgyvendinant su profesinio mokymo sritimi susijusius projektus, pagrindinės tikslinės grupės yra tokios: profesinio mokymo įstaigų moksleiviai ir gamybinę praktiką atliekantys asmenys (pameistriai), profesinio mokymo specialistai ir specialybės mokytojai, pirminio profesinio mokymo organizacijų darbuotojai, įmonių instruktoriai ir specialistai;
įgyvendinant su bendrojo ugdymo sritimi susijusius projektus, pagrindinės tikslinės grupės yra tokios: mokyklų vadovai, mokyklų mokytojai ir darbuotojai, priešmokyklinio, pradinio ir vidurinio ugdymo įstaigų moksleiviai;
įgyvendinant su suaugusiųjų švietimo sritimi susijusius projektus, pagrindinės tikslinės grupės yra tokios: neprofesinio suaugusiųjų švietimo organizacijų nariai, specialybės mokytojai, neprofesinio suaugusiųjų švietimo įstaigų darbuotojai ir šiose įstaigose besimokantys asmenys;
įgyvendinant su jaunimo sritimi susijusius projektus pagrindinės tikslinės grupės yra tokios: 13–30 metų amžiaus jaunuoliai
6, su jaunimu dirbantys asmenys, jaunimo srityje veikiančių organizacijų darbuotojai ir
nariai; įgyvendinant su sporto sritimi susijusius projektus, pagrindinės tikslinės grupės yra tokios: sporto srities
specialistai ir savanoriai, sportininkai ir treneriai.
Dėl išsamesnės informacijos apie dalyvavimo atliekant kiekvieną konkretų veiksmą sąlygas žr. šio vadovo B dalį ir I priedą.
DALYVAUJANČIOS ORGANIZACIJOS
„Erasmus+“ projektus teikia ir juos įgyvendina dalyviams atstovaujančios dalyvaujančiosios organizacijos. Jeigu projektas atrenkamas, paraišką pateikusi organizacija tampa „Erasmus+“ dotacijos gavėja. Dotacijų gavėjai pasirašo dotacijos sutartį arba yra informuojami apie sprendimą dėl dotacijos, pagal kurį įgyja teisę gauti finansinę paramą projektui įgyvendinti (dotacijų sutartys su privačiais dalyviais nesudaromi). Atliekant tam tikrus Programos veiksmus taip pat gali dalyvauti neformaliosios jaunimo grupės.
6 Atsižvelgiant į įvairias veiklos rūšis, taikomos skirtingos amžiaus ribos. Dėl išsamesnės informacijos žr. šio vadovo B dalį ir I priedą. Taip pat reikia atsižvelgti į:
jauniausių dalyvių amžių – dalyviai veiklos pradžios dieną turi būti ne jaunesni, nei nurodyta; vyriausių dalyvių amžių – dalyviai paraiškų pateikimo termino momentu turi būti ne vyresni, nei nurodyta.
25
Programos vadovas
„Erasmus+“ projektuose dalyvaujančios organizacijos paprastai turi būti įsteigtos kurioje nors iš Programos šalių. Tam tikruose veiksmuose, visų pirma aukštojo mokslo ir jaunimo sričių, taip pat gali dalyvauti dalyvaujančiosios organizacijos iš šalių Partnerių. Konkrečios dalyvavimo kuriame nors „Erasmus+“ projekte sąlygos priklauso nuo veiksmo, kuris remiamas pagal Programą, rūšies. Apskritai Programoje gali dalyvauti bet kokia organizacija, veikianti švietimo, mokymo, jaunimo arba sporto srityje. Keliuose veiksmuose taip pat gali dalyvauti kiti darbo rinkos dalyviai. Dėl išsamesnės informacijos žr. šio vadovo B dalį ir I priedą.
REIKALAVIMUS ATITINKANČIOS ŠALYS
Programoje „Erasmus+“ gali dalyvauti šios šalys:
PROGRAMOS ŠALYS
Visapusiškai dalyvauti visuose programos „Erasmus+“ veiksmuose gali šios šalys:
Europos Sąjungos (ES) valstybės narės7
Belgija Bulgarija
Čekija Danija
Vokietija Estija Airija
Graikija Ispanija
Prancūzija Kroatija Italija Kipras Latvija
Lietuva Liuksemburgas
Vengrija Malta
Nyderlandai Austrija Lenkija
Portugalija Rumunija Slovėnija Slovakija Suomija Švedija
Jungtinė Karalystė
Ne ES Programos šalys
Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija
Islandija
Lichtenšteinas
Norvegija Turkija
ŠALYS PARTNERĖS
Tam tikruose Programos veiksmuose gali dalyvauti toliau nurodytos šalys, jeigu atitinka konkrečius kriterijus arba sąlygas (dėl išsamesnės informacijos žr. šio vadovo B dalį). Finansavimas bus paskirstytas organizacijoms tarptautinės teisės pripažįstamose šalių teritorijose. Pareiškėjai ir dalyviai turi laikytis bet kokių apribojimų, kuriuos ES išorės pagalbai yra nustačiusi Europos Vadovų Taryba. Paraiškos turi atitikti bendrąsias ES vertybes: pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, kaip numatyta Europos Sąjungos Sutarties 2 straipsnyje.
7 Pagal 2013 m. lapkričio 25 d. patvirtinto Tarybos sprendimo 2013/755/ES* dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2013:344:0001:0118:LT:PDF) 33 straipsnio 3 dalį Sąjunga užtikrina, kad asmenys ir organizacijos iš užjūrio šalių ir teritorijų (UŠT) turėtų teisę dalyvauti programoje „Erasmus+“ pagal Programos taisykles ir susitarimus, taikytinus valstybei narei, su kuria šios užjūrio šalys ir teritorijos yra susijusios. Tai reiškia, kad asmenys ir organizacijos iš užjūrio šalių ir teritorijų dalyvauja programoje kaip Programos šalys, o Programos šalis yra ta valstybė narė, su kuria jie yra susiję. UŠT sąrašas pateikiamas svetainėje: https://ec.europa.eu/europeaid/regions/overseas-countries-and-territories-octs/eu-oct-dialogue_en
A dalis. Kas gali dalyvauti Programoje?
ES KAIMYNINĖS ŠALYS PARTNERĖS8
Vakarų Balkanai (1 regionas)
Rytų partnerystės šalys (2 regionas)
Pietinės Viduržemio jūros regiono šalys (3 regionas)
Rusijos Federacija
(4 regionas)
Albanija Bosnija ir Hercegovina Kosovas
9
Juodkalnija Serbija
Armėnija Azerbaidžanas Baltarusija Gruzija Moldova Pagal tarptautinę teisę pripažįstama Ukrainos teritorija
Alžyras Egiptas Izraelis Jordanija Libanas Libija Marokas Palestina
10
Sirija Tunisas
Pagal tarptautinę teisę pripažįstama Rusijos teritorija
KITOS ŠALYS PARTNERĖS
Tam tikruose Programos veiksmuose gali dalyvauti bet kuri iš toliau išvardytų pasaulio šalių Partnerių. Tam tikrų kitų veiksmų geografinė aprėptis yra ne tokia plati. Šalys Partnerės suskirstytos į grupes pagal ES išorės veiksmų finansines priemones.
5 regionas
Andora, Monakas, San Marinas, Vatikano Miesto Valstybė, Šveicarija
6 regionas11
Azija
Afganistanas, Bangladešas, Butanas, Kambodža, Kinija, Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika, Indija, Indonezija, Laosas, Malaizija, Maldyvai, Mongolija, Mianmaras, Nepalas, Pakistanas, Filipinai, Šri Lanka, Tailandas ir Vietnamas
7 regionas12
Centrinė Azija
Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas, Turkmėnistanas, Uzbekistanas
8 regionas13
Lotynų Amerika
Argentina, Bolivija, Brazilija, Čilė, Kolumbija, Kosta Rika, Kuba, Ekvadoras, Salvadoras, Gvatemala, Hondūras, Meksika, Nikaragva, Panama, Paragvajus, Peru, Urugvajus, Venesuela
9 regionas14
Iranas, Irakas, Jemenas
10 regionas15
Pietų Afrika
11 regionas AKR
Angola, Antigva ir Barbuda, Bahamos, Barbadosas, Belizas, Beninas, Botsvana, Burkina Fasas, Burundis, Kamerūnas, Žaliasis Kyšulys, Centrinės Afrikos Respublika, Čadas, Komorai, Kongas, Kongo Demokratinė Respublika, Kuko Salos, Džibutis, Dominika, Dominikos Respublika, Pusiaujo Gvinėja, Eritrėja, Etiopija, Fidžis, Gabonas, Gambija, Gana, Grenada, Gvinėja, Bisau Gvinėja, Gajana, Haitis, Dramblio Kaulo Respublika, Jamaika, Kenija, Kiribatis, Lesotas, Liberija, Madagaskaras, Malavis, Malis, Maršalo Salos, Mauritanija, Mauricijus, Mikronezijos Federalinės Valstijos, Mozambikas, Namibija, Nauru, Nigeris, Nigerija, Niujė, Palau, Papua Naujoji Gvinėja, Ruanda, Sent Kitsas ir Nevis, Sent Lusija, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Samoa, San Tomė ir Prinsipė, Senegalas, Seišeliai,
8 Visiems veiksmams, įgyvendinamiems pagal šį Programos vadovą, taikomi tinkamumo kriterijai, suformuluoti Komisijos pranešime Nr. 2013/C-205/05
(OL C 205, 2013 7 19, p. 9–11), įskaitant trečiąsias šalis, gaunančias finansinę paramą, tais atvejais, kaip pagal atitinkamą veiksmą dotacijos gavėjai teikia finansinę paramą trečiosioms šalims, kaip nustatyta ES Finansinio reglamento 137 straipsnyje, atžvilgiu. 9 Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją Nr. 1244 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos. 10
Šis pavadinimas nereiškia Palestinos valstybės pripažinimo ir nekeičia atskirų valstybių narių pozicijų šiuo klausimu. 11
Vystomojo bendradarbiavimo priemonės (angl. DCI) sistemoje naudojama klasifikacija. 12
Kaip pirmiau. 13
Kaip pirmiau. 14
Kaip pirmiau. 15
Kaip pirmiau.
27
Programos vadovas
Siera Leonė, Saliamono Salos, Somalis, Pietų Sudanas, Sudanas, Surinamas, Svazilandas, Rytų Timoro Demokratinė Respublika, Tanzanija, Togas, Tonga, Trinidadas ir Tobagas, Tuvalu, Uganda, Vanuatu, Zambija, Zimbabvė.
12 regionas16
Pramoninės šalys: Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalys
Bahreinas, Kuveitas, Omanas, Kataras, Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai.
13 regionas17
Kitos pramoninės šalys
Australija, Brunėjus, Kanada, Honkongas, Japonija, Korėjos Respublika, Makao, Naujoji Zelandija, Singapūras, Taivanas, Jungtinės Amerikos Valstijos.
Dėl išsamesnės informacijos žr. išsamų Programos veiksmų apibūdinimą šio vadovo B dalyje.
REIKALAVIMAI DĖL VIZŲ IR LEIDIMŲ GYVENTI
„Erasmus+“ projektų dalyviams viešnagei kurioje nors užsienio Programos šalyje ar šalyje partnerėje, kurioje vykdoma veikla, gali reikėti vizos. Visos dalyvaujančiosios organizacijos turi pasirūpinti, kad reikalingi leidimai (trumpalaikės arba ilgalaikės vizos arba leidimai gyventi) būtų sutvarkyti iki planuojamos veiklos pradžios. Primygtinai rekomenduojama leidimų iš kompetentingų institucijų paprašyti gerokai iš anksto, nes procesas gali užtrukti ne vieną savaitę. Papildomų patarimų ir pagalbą dėl vizų, leidimų gyventi, socialinės apsaugos ir t. t. gali suteikti nacionalinės agentūros ir vykdomoji agentūra. Bendra informacija apie vizas ir leidimus gyventi – ir trumpalaikei, ir ilgalaikei viešnagei – pateikiama ES imigracijos portale http://ec.europa.eu/immigration/tab2.do?subSec=11&language=7$en.
16
Partnerystės priemonės sistemoje naudojama klasifikacija. 17
Partnerystės priemonės sistemoje naudojama klasifikacija.
28
A dalis. Kas gali dalyvauti Programoje?
29
Programos vadovas
B DALIS. INFORMACIJA APIE VEIKSMUS, KURIE APTARIAMI ŠIAME
VADOVE
Šioje dalyje pateikiama tokia informacija apie visus veiksmus ir veiklą, įtrauktą į šį programos „Erasmus+“ vadovą:
tikslų ir tikėtino poveikio aprašymas; remiamos veiklos aprašymas; lentelės, kuriose pateikiami projektų pasiūlymų vertinimo kriterijai; papildoma naudinga informacija, padedanti geriau suprasti, kokios rūšies projektai remiami; finansavimo taisyklių aprašymas.
Pareiškėjams patariama prieš teikiant paraišką atidžiai perskaityti visą skirsnį apie veiksmą, pagal kurį norima teikti paraišką. Pareiškėjams taip pat patariama atidžiai perskaityti šio vadovo I priede pateikiamą papildomą informaciją.
30
B dalis. Informacija apie veiksmus, kurie aptariami šiame vadove
ŠVIETIMAS IR MOKYMAS
Galimybės aukštojo mokslo, profesinio mokymo, bendrojo ugdymo ir suaugusiųjų švietimo srityse.
KOKIE VEIKSMAI REMIAMI?
Skirsniuose „1 pagrindinis veiksmas“, „2 pagrindinis veiksmas“ ir „3 pagrindinis veiksmas“ pristatomi konkretūs veiksmai, skirti Programos tikslams švietimo ir mokymo srityje pasiekti. Iš šių veiksmų su švietimo ir mokymo sritimi daugiausia, bet ne išimtinai, yra susiję šie veiksmai:
mokslo ir studijų institucijose ir profesinio mokymo (PM) įstaigose besimokančių asmenų ir tų įstaigų darbuotojų mobilumo projektai;
bendrojo ugdymo ir suaugusiųjų švietimo darbuotojų mobilumo projektai; „Erasmus Mundus“ jungtinės magistrantūros studijų programos; „Erasmus+“ paskolos magistrantūros studijoms; strateginės partnerystės; žinių sąjungos; sektorių įgūdžių sąjungos (įgyvendinamos skelbiant specialius kvietimus teikti paraiškas); gebėjimų stiprinimo aukštojo mokslo srityje.
Skirsnyje „3 pagrindinis veiksmas“ taip pat pateikiama informacijos apie „Erasmus+“ veiklą, remiančią politikos analizę ir tarpusavio mokymąsi, būsimas politikos inovacijų iniciatyvas, priemones ir tinklus, bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis ir dialogą su politikos formuotojais ir suinteresuotųjų šalių organizacijomis. Ši veikla bus vykdoma skelbiant specialius kvietimus teikti paraiškas, kuriuos tiesiogiai administruos Europos Komisija arba vykdomoji agentūra. Dėl išsamesnės informacijos žr. Komisijos ir vykdomosios agentūros svetaines.
KOKIE YRA ŠIŲ VEIKSMŲ TIKSLAI?
KONKRETŪS TIKSLAI
Programa „Erasmus+“ švietimo ir mokymo srityje siekiama šių konkrečių tikslų:
kelti pagrindinių kompetencijų ir įgūdžių lygį, ypač atsižvelgiant į jų aktualumą darbo rinkai ir įnašą užtikrinant visuomenės sanglaudą, visų pirma teikiant daugiau mobilumo mokymosi tikslais galimybių ir užtikrinant geresnį švietimo ir mokymo sektorių bei darbo aplinkos bendradarbiavimą;
skatinti kokybę, inovacijas, meistriškumą ir tarptautiškumą švietimo ir mokymo įstaigų lygiu, visų
pirma plėtojant glaudesnį tarptautinį švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų ir kitų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą;
remti Europos mokymosi visą gyvenimą erdvės, skirtos nacionalinio lygmens politikos reformoms
papildyti ir švietimo bei mokymo sistemų modernizacijai remti, kūrimą ir didinti informuotumą apie ją, visų pirma stiprinant politinį bendradarbiavimą, geriau naudojant ES skaidrumo ir pripažinimo užtikrinimo priemones ir skleidžiant gerąją patirtį;
didinti švietimo ir mokymo tarptautinį matmenį, visų pirma užtikrinant Programos šalių ir šalių
Partnerių įstaigų bendradarbiavimą profesinio mokymo srityje ir aukštojo mokslo lygmeniu didinant Europos mokslo ir studijų institucijų patrauklumą ir remiant Programos šalių ir šalių Partnerių mokslo ir studijų institucijų mobilumo ir bendradarbiavimo tarp jų skatinimą ir tikslingai
B dalis. Informacija apie veiksmus, kurie aptariami šiame vadove
31
didinant šalių Partnerių pajėgumą remiant ES išorės veiksmus, įskaitant vystymosi tikslus;
gerinti kalbų mokymą(si) ir skatinti ES kalbų įvairovę ir įvairių kultūrų supratimą.
34
JAUNIMAS
Neformaliojo ugdymo ir savaiminio mokymosi galimybės jaunimo srityje.
KOKIE VEIKSMAI REMIAMI?
Skirsniuose „1 pagrindinis veiksmas“, „2 pagrindinis veiksmas“ ir „3 pagrindinis veiksmas“ pristatomi konkretūs veiksmai, skirti Programos tikslams jaunimo srityje pasiekti. Iš šių veiksmų su jaunimo sritimi (neformaliuoju ugdymu ir savaiminiu mokymusi) daugiausia, bet ne išimtinai yra susiję šie veiksmai:
jaunimo (jaunimo mainai ir Europos savanorių tarnyba) ir su jaunimu dirbančių asmenų mobilumo projektai;
Europos savanorių tarnybos didelio masto renginiai; strateginės partnerystės; gebėjimų stiprinimas jaunimo srityje; jaunimo ir sprendimus jaunimo srityje priimančių asmenų susitikimai.
Skirsnyje „3 pagrindinis veiksmas“ taip pat pateikiama informacija apie Erasmus+ veiksmus, remiant jaunimo politiką, įskaitant politikos analizės ir tarpusavio mokymosi, perspektyvių iniciatyvų, priemonių ir tinklų, bendradarbiavimo su tarptautinėmis organizacijomis, dialogo su suinteresuotomis organizacijomis veiksmus, kurie pagal programą „Erasmus+“ bus skatinami siekiant remti su jaunimu susijusias sistemas. Šie veiksmai yra įgyvendinami skelbiant specialius kvietimus teikti paraiškas, kuriuos administruos Europos Komisijos vykdomoji agentūra arba tiesiogiai pati Europos Komisija. Dėl išsamesnės informacijos žr. Komisijos ir vykdomosios agentūros svetaines.
KOKIE YRA ŠIŲ VEIKSMŲ TIKSLAI?
KONKRETIEJI TIKSLAI
Jaunimo srityje programa „Erasmus+“ siekiama šių konkrečiųjų tikslų:
kelti jaunų žmonių, įskaitant ir turinčių mažiau galimybių, bendrųjų kompetencijų ir įgūdžių lygį, taip pat skatinti juos dalyvauti demokratiniame Europos gyvenime ir darbo rinkoje, skatinti aktyvų pilietiškumą, kultūrų dialogą, socialinę įtrauktį ir solidarumą, suteikiant daugiau mobilumo mokymosi tikslais galimybių jauniems žmonėms, su jaunimu ar jaunimo organizacijose dirbantiems asmenims bei jaunimo lyderiams ir užtikrinant stipresnį jaunimo sektoriaus ir darbo rinkos ryšį;
gerinti su jaunimu susijusios veiklos kokybę, ypač skatinant jaunimo srityje dirbančių organizacijų ir
(arba) kitų suinteresuotųjų šalių glaudesnį bendradarbiavimą; papildyti vietos, regioninio ir nacionalinio lygmenų politines reformas ir remti žiniomis ir faktais
grindžiamos jaunimo politikos plėtojimą ir neformaliojo ugdymo bei savaiminio mokymosi pripažinimą, ypač stiprinant politinį bendradarbiavimą, geriau naudojant ES skaidrumo ir pripažinimo užtikrinimo priemones ir skleidžiant gerąją patirtį;
stiprinti jaunimo veiklos tarptautinį aspektą bei stiprinti su jaunimu dirbančių asmenų ir organizacijų,
kaip paramos jaunimui struktūrų, kompetenciją papildant Europos Sąjungos išorės veiksmus, ypač skatinant Programos šalių ir šalių Partnerių suinteresuotųjų šalių ir tarptautinių organizacijų bendradarbiavimą ir mobilumą tarp jų.
2014–2020 m. laikotarpiu neformaliojo ugdymo ir savaiminio mokymosi galimybėms jaunimo srityje remti bus skirta 10 % biudžeto.
33
B dalis. Informacija apie veiksmus, kurie aptariami šiame vadove B dalis. Informacija apie veiksmus, kurie aptariami šiame vadove
TRYS PAGRINDINIAI VEIKSMAI
Švietimo ir mokymo bei jaunimo sričių veiksmai tolesniuose skirsniuose pateikiami kartu, nes:
visi šie veiksmai organizuojami trimis pagrindiniais veiksmais pagrįstoje sistemoje; keletas veiksmų naudojami kaip priemonės ir švietimo, ir mokymo, ir jaunimo srities tikslams remti; programa „Erasmus+“ siekiama skatinti įvairių sričių sąveikas, bendradarbiavimą ir tarpusavio
skatinamąjį poveikį.
Taip šiame vadove išvengiama nereikalingų pasikartojimų.
34
B dalis. Informacija apie veiksmus, kurie aptariami šiame vadove B dalis. Informacija apie veiksmus, kurie aptariami šiame vadove
1 PAGRINDINIS VEIKSMAS. MOBILUMAS MOKYMOSI TIKSLAIS
KOKIE VEIKSMAI REMIAMI?
Pagal šį pagrindinį veiksmą remiama:
mobilumo projektai švietimo, mokymo ir jaunimo srityse; Europos savanorių tarnybos didelio masto renginiai; „Erasmus Mundus“ jungtinės magistrantūros studijų programos; „Erasmus+“ paskolos magistrantūros studijoms.
Pagal šį pagrindinį veiksmą remiamais veiksmais jų dalyviams ir dalyvaujančioms organizacijoms, taip pat politikos sistemoms, pagal kurias ta veikla yra rengiama, turėtų būti padarytas teigiamas ir ilgalaikis poveikis. Kalbant apie studentus, stažuotojus, gamybinę praktiką atliekančius asmenis, jaunuolius ir savanorius, pagal šį pagrindinį veiksmą remiamos mobilumo veiklos rezultatai turėtų būti tokie:
geresni mokymosi rezultatai; didesnės įsidarbinimo galimybės ir geresnės karjeros perspektyvos; labiau išugdytas iniciatyvumas ir verslumas; aktyvesnis naudojimasis savo teisėmis ir didesnė savigarba; geresnės užsienio kalbos (-ų) žinios; geresnis kitų kultūrų supratimas; aktyvesnis dalyvavimas visuomenės gyvenime; geresnis Europos projekto ir ES vertybių supratimas; po užsienyje pagal mobilumo projektą praleisto laikotarpio geresnė motyvacija dalyvauti būsimuose
(formaliojo švietimo / neformaliojo ugdymo) švietimo ar mokymo projektuose.
Kalbant apie švietimo, mokymo ir jaunimo sričių darbuotojus, su jaunimu dirbančius asmenis ir minėtos srities specialistus, tikimasi tokių mobilumo veiklos rezultatų:
didesnė kompetencija, susijusi su jų profesiniu profiliu (mokymo, rengimo, darbo su jaunimu ir t. t.); geresnis švietimo, mokymo ar su jaunimo reikalais susijusios praktikos, politikos ir sistemų įvairiose
šalyse supratimas; geresnis gebėjimas skatinti pokyčius siekiant modernizuoti švietimo organizacijas ir atverti jas
tarptautinei besimokančiųjų bendruomenei; geresnis formaliojo švietimo ir neformaliojo ugdymo, profesinio mokymo ir darbo rinkos tarpusavio
sąsajų supratimas; geresnė studentams, stažuotojams, gamybinę praktiką atliekantiems asmenims, moksleiviams,
suaugusiems besimokantiems asmenims, jaunuoliams ir savanoriams skirto darbo ir veiklos kokybė; geresnis socialinės, kalbų ir kultūrų įvairovės supratimas ir gebėjimas tinkamai į ją atsižvelgti; geresnis gebėjimas atsižvelgti į palankių sąlygų neturinčių besimokančių asmenų poreikius; didesnė parama besimokančių asmenų mobilumo veiklai ir jos skatinimas; didesnės profesinio tobulėjimo ir karjeros raidos galimybės; geresnės užsienio kalbos (-ų) žinios; didesnė motyvacija ir pasitenkinimas kasdieniame darbe.
Be to, tikimasi, kad pagal šį veiksmą remiama veikla bus pasiekti tokie dalyvaujančių organizacijų rezultatai:
didesnis pajėgumas veikti ES ir (arba) tarptautiniu lygmeniu: geresni valdymo įgūdžiai ir tarptautiškumo strategija, tvirtesnis bendradarbiavimas su partneriais iš kitų šalių, didesnis finansinių išteklių (kitokių nei ES lėšų) paskirstymas ES ir (arba) tarptautiniams projektams organizuoti, geresnė ES ir (arba) tarptautinių projektų parengimo, įgyvendinimo, stebėjimo ir tolesnės susijusios veiklos kokybė;
B dalis. Aukštųjų mokyklų studentų ir darbuotojų judumo projektai
B dalis. Aukštųjų mokyklų studentų ir darbuotojų mobilumo projektai
novatoriška ir geresnė į tikslines grupes orientuota veikla, pvz., teikiant studentams, stažuotojams, gamybinę praktiką atliekantiems asmenims, jaunuoliams ir savanoriams patrauklesnes programas, atitinkančias jų poreikius ir lūkesčius, užtikrinant geresnę mokymo ir rengimo darbuotojų kvalifikaciją, taikant patobulintus mokymosi užsienyje laikotarpiais įgytos kompetencijos pripažinimo ir patvirtinimo procesus, vykdant veiksmingesnę veiklą, naudingą vietos bendruomenėms, taikant patobulintus darbo su jaunimu metodus ir praktiką, kuria siekiama skatinti aktyvų jaunimo dalyvavimą ir (arba) skirti dėmesį palankių sąlygų neturinčioms grupėms, ir t. t.;
šiuolaikiškesnė, dinamiškesnė, atsakingesnė ir profesionalesnė aplinka organizacijos viduje:
pasirengimas integruoti gerąją patirtį ir naujus metodus į kasdienę veiklą, atvirumas sąveikai su organizacijomis, veikiančiomis skirtingose socialinėse, švietimo ir užimtumo srityse, strateginis darbuotojų profesinio tobulėjimo planavimas atsižvelgiant į jų asmeninius poreikius ir organizacijos tikslus; jei tai svarbu, gebėjimas pritraukti geriausius studentus ir akademinius darbuotojus iš viso pasaulio.
Tikimasi, kad ilgainiui keli tūkstančiai projektų, paremtų pagal šį pagrindinį veiksmą, bendrai padarys poveikį dalyvaujančių šalių švietimo, mokymo ir jaunimo sistemoms, taigi paskatins imtis politikos reformų ir padės pritraukti naujų išteklių mobilumo galimybėms Europoje ir už jos ribų.
36
MOBILUMO PROJEKTAI ŠVIETIMO, MOKYMO IR JAUNIMO SRITYSE
KOKIE YRA MOBILUMO PROJEKTO TIKSLAI?
Veikla švietimo, mokymo ir jaunimo srityse atlieka pagrindinį vaidmenį siekiant visų amžiaus grupių žmonėms suteikti būtinas priemones aktyviai dalyvauti darbo rinkoje ir visos visuomenės gyvenime. Pagal šį veiksmą įgyvendinamais projektais skatinama tarptautinė besimokančių asmenų (studentų, stažuotojų, gamybinę praktiką atliekančių asmenų (pameistrių), jaunuolių ir savanorių) ir darbuotojų (dėstytojų, mokytojų, su jaunimu dirbančių asmenų ir švietimo, mokymo ir jaunimo srityse veikiančiose organizacijose dirbančių asmenų) mobilumo veikla, kuria siekiama:
padėti besimokantiems asmenims įgyti mokymosi rezultatus (žinias, įgūdžius ir kompetencijas) siekiant
skatinti jų asmeninį tobulėjimą ir jų, kaip dėmesingų ir aktyvių piliečių įsitraukimą visuomenėje, jų įsidarbinimą Europos darbo rinkoje ir už jos ribų;
remti profesinį švietimo, mokymo ir jaunimo srityse dirbančių asmenų tobulėjimą siekiant diegti inovacijas mokymo, rengimo ir darbo su jaunimu srityje ir gerinti mokymo, rengimo ir darbo su jaunimu kokybę visoje Europoje;
gerinti dalyvių užsienio kalbų kompetenciją; didinti dalyvių informuotumą ir supratimą apie kitas kultūras ir šalis, siūlant jiems galimybę kurti
tarptautinių ryšių tinklus, aktyviai dalyvauti visuomenėje ir ugdyti Europos pilietiškumo ir tapatybės jausmą;
didinti švietimo, mokymo ir jaunimo srityse veikiančių organizacijų pajėgumą, patrauklumą ir tarptautinį matmenį, kad jos galėtų Europoje ir už jos ribų siūlyti geriau asmenų poreikiams pritaikytą veiklą ir programas;
stiprinti formaliojo švietimo, neformaliojo ugdymo, profesinio mokymo, užimtumo ir verslumo tarpusavio sąveiką ir sudaryti geresnes sąlygas iš vienos iš šių sričių pereiti į kitą;
užtikrinti geresnį kompetencijų, įgytų mokymosi užsienyje laikotarpiais, pripažinimą.
Pagal šį veiksmą taip pat remiama tarptautinė mobilumo iš šalių Partnerių ir į jas veikla aukštojo mokslo ir jaunimo srityse. Šiuo veiksmu taip pat prisidedama prie ES ir reikalavimus atitinkančių šalių Partnerių bendradarbiavimo ir jis yra susijęs su tokiais ES išorės veiksmų tikslais, prioritetais ir principais:
didinti Europos aukštojo mokslo patrauklumą ir padėti Europos mokslo ir studijų institucijoms konkuruoti pasaulio aukštojo mokslo rinkoje;
remti komunikatuose „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“18
ir „Europos aukštasis mokslas pasaulyje“
19 nustatytus prioritetus;
remti ne Europos mokslo ir studijų institucijų tarptautiškumą, patrauklumą, kokybę, vienodas galimybes ir modernizavimą, siekiant skatinti šalių Partnerių vystymąsi;
skatinti vystymąsi ir remti išorės politikos tikslus ir principus, įskaitant nacionalinę atsakomybę, socialinę sanglaudą, lygybę, tinkamą geografinę pusiausvyrą ir įvairovę. Ypatingas dėmesys bus skiriamas mažiausiai išsivysčiusioms šalims, taip pat tinkamų sąlygų neturintiems studentams, kilusiems iš nepalankios socialinės ir ekonominės aplinkos, bei specialiųjų poreikių turintiems studentams;
skatinti neformalųjį ugdymą ir bendradarbiavimą su šalimis Partnerėmis jaunimo srityje.
KAS YRA MOBILUMO PROJEKTAS?
Švietimo, mokymo ir jaunimo srityse veikiančios organizacijos pagal programą „Erasmus+“ gaus paramą projektams, kuriais skatinamas įvairių rūšių mobilumas, įgyvendinti. Mobilumo projektą sudaro šie etapai:
parengiamoji veikla (įskaitant praktinio pobūdžio veiksmus, dalyvių atranką, susitarimų su partneriais ir dalyviais sudarymą, kalbinį, kultūrinį ir su užduotimi (-is) susijusį dalyvių parengimą prieš išvykimą);
mobilumo veiklų įgyvendinimas; tolesnė susijusi veikla (įskaitant veiklos įvertinimą, oficialų dalyvių vykdant veiklą pasiektų mokymosi
18
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, Briuselis, 2011 10 13, COM(2011) 637 final. 19
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui, Briuselis, 2013 7 11, COM(2013) 499 final.
B dalis. Aukštųjų mokyklų studentų ir darbuotojų judumo projektai
B dalis. Aukštųjų mokyklų studentų ir darbuotojų mobilumo projektai
rezultatų pripažinimą (jei taikoma), taip pat projekto rezultatų sklaidą ir naudojimą). Palyginti su daugeliu mobilumo veiksmų, kurie buvo remiami pagal ankstesnes Europos programas, programoje „Erasmus+“ nustatyta svarbi naujovė – pagal šią programą padidinama parama, teikiama mobilumo veiklos dalyviams, kad būtų pagerintos jų užsienio kalbų žinios prieš išvykimą į užsienį ir būnant užsienyje. Nuo 2014 m. Europos Komisija laipsniškai kuria Europos kalbinio parengimo internetu sistemą. Ši sistema ilgalaikės mobilumo veiklos dalyviams teikia galimybę įvertinti kalbos, kuria jie nori studijuoti, dirbti ar savanoriauti užsienyje, žinias ir taip pat dalyvauti internetiniuose kalbos kursuose žinioms pagerinti. Dalyviai, pagrindinę mokomąją, darbo ar savanorystės kalbą mokantys bent B2 lygiu, gali priimančiosios šalies kalbos mokytis OLS kursuose, jei tokie yra (daugiau informacijos apie paramą kalbų mokymuisi galima rasti I priede). Be to, programa „Erasmus+“, palyginti su ankstesnėmis programomis, siūlo daugiau galimybių vykdyti mobilumo veiklas, kuriose dalyvautų įvairaus pobūdžio organizacijos partnerės, veikiančios įvairiose srityse arba socialiniuose ar ekonomikos sektoriuose (pvz., universitetų studentų ar PM įstaigose besimokančių asmenų stažuotės įmonėse, nevyriausybinėse organizacijose ar valstybinėse įstaigose, mokyklų mokytojų dalyvavimas kvalifikacijos kėlimo kursuose įmonėse ar mokymo centruose, verslo ekspertų paskaitų skaitymas ar mokymas mokslo ir studijų institucijose, įmonių socialinės atsakomybės srityje veikiančių įmonių savanorystės programų sudarymas bendradarbiaujant su asociacijomis ir socialinėmis įmonėmis ir t. t.). Trečias svarbus inovacijų mobilumo veiklos srityje ir tos veiklos kokybės elementas susijęs su tuo, kad programoje „Erasmus+“ dalyvaujančios organizacijos turi galimybę mobilumo veiklą organizuoti platesnėje strateginėje sistemoje ir vidutiniam laikotarpiui. Pateikęs vieną laikotarpį iki dvejų metų apimančią dotacijos paraišką, mobilumo projekto koordinatorius galės organizuoti kelių rūšių mobilumo veiklą ir daugeliui asmenų sudaryti galimybę išvykti į įvairias užsienio šalis. Taigi pagal programą „Erasmus+“ paraiškas teikiančios organizacijos projektą galės parengti atsižvelgdamos į dalyvių poreikius, taip pat remdamosi vidaus tarptautiškumo, gebėjimų stiprinimo ir modernizavimo planais. Atsižvelgiant į dalyvių pobūdį, pagal programos „Erasmus+“ 1 pagrindinį veiksmą remiami šių rūšių mobilumo projektai: švietimo ir mokymo srityje:
aukštųjų mokyklų studentų ir darbuotojų mobilumo projektai; PM įstaigose besimokančių asmenų ir tų įstaigų darbuotojų mobilumo projektai; Bendrojo ugdymo darbuotojų mobilumo projektai; suaugusiųjų švietimo darbuotojų mobilumo projektai;
jaunimo srityje:
jaunimo ir su jaunimu dirbančių asmenų mobilumo projektai.
Ilgalaikis darbuotojų mobilumas, trumpalaikis ir ilgalaikis moksleivių mobilumas, taip pat mišrus suaugusių besimokančių asmenų mobilumas gali būti remiamas pagal 2 pagrindinį veiksmą „Strateginės partnerystės“. Tolesniuose skirsniuose pateikiama išsami informacija apie kiekvienos rūšies mobilumo projektams taikomus kriterijus ir sąlygas.
Programos vadovas
AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDENTŲ IR DARBUOTOJŲ MOBILUMO PROJEKTAI
Pagal šios rūšies mobilumo projektus gali būti vykdoma vienos ar daugiau rūšių veikla:
Studentų mobilumas studijų laikotarpis užsienio mokslo ir studijų institucijoje (MSI) partnerėje; praktika kokioje nors užsienio įmonėje
20 arba bet kokioje kitoje atitinkamoje darbo vietoje
21.
Į studijų užsienyje laikotarpį gali būti įtrauktas ir praktikos laikotarpis. Pasirinkus šį derinį užtikrinama akademinės ir profesinės patirties užsienyje sąveika ir jis gali būti organizuojamas skirtingais būdais atsižvelgiant į aplinkybes: arba viena veikla po kitos, arba abi veiklos vienu metu. Tokiam deriniui taikomos finansavimo taisyklės ir trumpiausia mokymosi mobilumo trukmė. Siekiant užtikrinti, kad mobilumo veikla būtų kokybiška, o jos poveikis studentams – kuo didesnis, ta veikla turi derėti su studijų laipsnio įgijimo ir asmeninio tobulėjimo poreikiais. Studijų užsienyje laikotarpis turi būti įtrauktas į studento trumpojo ciklo studijų, pirmosios pakopos (bakalauro ar lygiaverčių studijų), antrosios pakopos (magistrantūros ar lygiaverčių studijų) ir trečiosios arba doktorantūros pakopos studijų programą, kuri turi būti užbaigta įgyjant mokslo ar kvalifikacinį laipsnį. Praktika darbo vietoje užsienyje taip pat yra remiamos trumpojo ciklo studijų, pirmosios, antrosios, trečiosios pakopos studijų metu ir ne ilgiau kaip metus nuo mokslo ir studijų institucijos baigimo. Tai taikoma ir studentų būsimų mokytojų praktikai vykdant padėjėjo užduotis. Jeigu įmanoma, praktika turėtų būti neatsiejama studijų programos dalis. Studentų mobilumo projektas gali būti įgyvendinamas bet kokio mokomojo dalyko ar akademinės disciplinos srityje. Darbuotojų mobilumas Dėstymo laikotarpiai: šia veikla mokslo ir studijų institucijų dėstytojams ar įmonių darbuotojams
suteikiama galimybė dėstyti užsienio mokslo ir studijų institucijoje partnerėje. Darbuotojų dėstymo mobilumo projektai gali būti rengiami bet kokio mokomojo dalyko ar akademinės disciplinos srityje.
Darbuotojų mokymo laikotarpiai: šia veikla remiamas mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir nedėstančių
darbuotojų profesinis tobulėjimas dalyvaujant užsienyje rengiamuose mokymo renginiuose (išskyrus konferencijas) ir tam tikrą laikotarpį atliekant darbo praktiką (stebint darbą, dalyvaujant mokymo veikloje) užsienio mokslo ir studijų institucijoje partnerėje arba kitoje atitinkamoje užsienio organizacijoje.
Laikotarpiu, kurį praleidžia užsienyje, darbuotojai gali ir mokyti, ir mokytis.
Didžioji šiam veiksmui skirto biudžeto dalis bus panaudota su mobilumu tarp Programos šalių susijusiai veiklai remti. Tačiau nedidelė šiam veiksmui numatyto biudžeto dalis gali būti panaudota tarptautinei veiklai, kurioje dalyvautų Programos šalys ir kita pasaulio šalis Partnerė, išskyrus priklausančias 5 ir 12 regionams, finansuoti (žr. šio vadovo A dalies skirsnį „Reikalavimus atitinkančios šalys“). Mobilumo tarp Programos šalių ir šalių Partnerių finansavimas skiriamas pagal keletą Europos Sąjungos finansinių priemonių, skirtų išorės bendradarbiavimui. Siekiant užtikrinti, kad šis veiksmas atitiktų ES išorės prioritetus, Komisija nustatė keletą bendradarbiavimo su šalimis Partnerėmis tikslų ir taisyklių.
Mobilumo tarp Programos šalių ir šalių Partnerių projektų pareiškėjai turėtų atsižvelgti į turimą biudžetą, skirtą
20
2017 m. Studentų praktika, kurioje dalyvautų Programos šalys ir šalys Partnerės, nenumatyta ir nėra tinkama nei „Erasmus+“ dotacijai, nei nulinei dotacijai iš
ES lėšų gauti. 21
Kursų mokslo ir studijų institucijoje išklausymas negali būti laikomas praktika.
B dalis. Aukštųjų mokyklų studentų ir darbuotojų judumo projektai
B dalis. Aukštųjų mokyklų studentų ir darbuotojų mobilumo projektai
39
mobilumui tarp skirtingų pasaulio regionų ir prioritetus, kurie yra paaiškinami skirsnyje „Papildoma informacija apie mobilumą tarp Programos šalių ir šalių Partnerių“.
KOKS YRA ŠIAME PROJEKTE DALYVAUJANČIŲ ORGANIZACIJŲ VAIDMUO?
Mobilumo projekte dalyvaujančios organizacijos atlieka tokias funkcijas ir užduotis:
paraišką teikianti kurios nors Programos šalies organizacija: atsakinga už mobilumo projekto paraiškos
teikimą, dotacijos sutarties pasirašymą ir tvarkymą, taip pat ataskaitų teikimą. Paraišką gali teikti konsorciumo koordinatorius: vadovaujantis tos pačios šalies organizacijų partnerių mobilumo konsorciumui, kuris siekia organizuoti bet kokios rūšies studentų ir darbuotojų mobilumo projektus;
siunčiančioji organizacija: atsakinga už studentų ir (arba) darbuotojų atranką ir jų siuntimą į užsienį. Tai taip pat apima dotacijų mokėjimą (dalyviams Programos šalyse), parengimą, priežiūrą ir pripažinimą, susijusį su mobilumo laikotarpiu;
priimančioji organizacija: atsakinga už studentų ir (arba) darbuotojų iš užsienio priėmimą ir jų studijų (praktikos) programos arba mokymo veiklos programos parengimą arba pasinaudojanti jų vykdoma mokymo veikla;
tarpinė organizacija: tai organizacija, veikianti darbo rinkoje arba švietimo, mokymo ir darbo su jaunimu srityje kurioje nors Programos šalyje. Ji gali būti nacionalinio mobilumo konsorciumo partnerė, bet nėra siunčiančioji organizacija. Ji gali atlikti dalį siunčiančiųjų mokslo ir studijų institucijų administracinių procedūrų ir padėti jas atlikti, geriau suderinti studentų profilius su įmonių poreikiais, jeigu organizuojamos praktikos, ir bendrai parengti dalyvius.
Jeigu rengiami mobilumo tarp Programos šalių ir šalių Partnerių projektai, teikti paraiškas ir administruoti išmokas, susijusias su atvykstamuoju ir išvykstamuoju mobilumu, gali tik Programos šalių mokslo ir studijų institucijos. Siunčiančioji ir priimančioji organizacijos kartu su studentais ir (arba) darbuotojais prieš mobilumo laikotarpio pradžią turi būti sutarę dėl veiklos, kurią vykdys studentai (mokymosi susitarime) arba darbuotojai (mobilumo susitarime). Šiuose susitarimuose apibrėžiami tiksliniai mokymosi užsienyje laikotarpio mokymosi rezultatai, pateikiamos oficialaus pripažinimo nuostatos ir išvardijamos kiekvienos šalies teisės ir pareigos. Jeigu veikloje dalyvauja dvi mokslo ir studijų institucijos (studentų studijų mobilumo ir darbuotojų dėstymo mobilumo), mainai gali būti pradėti tik siunčiančiajai ir priimančiajai institucijoms sudarius tarpinstitucinį susitarimą. Pasirašydamos „Erasmus“ aukštojo mokslo chartiją (ECHE), mokslo ir studijų institucijos įsipareigoja mobilumo projektų dalyviams suteikti visą būtiną paramą, įskaitant kalbinį parengimą. Jiems paremti, Programos laikotarpiu laipsniškai diegiama OLS sistema – kalbinis parengimas internetu, skirta du mėnesius ir ilgiau trunkančios ilgalaikės mobilumo veiklos tarp Programos šalių dalyviams. Galimybę ja pasinaudoti Europos Komisija suteikia reikalavimus atitinkantiems dalyviams, kad būtų įvertintos jų užsienio kalbos žinios ir prireikus pasiūlytas tinkamiausias būdas mokytis kalbos prieš mobilumo laikotarpį ir (arba) jo metu (dėl išsamesnės informacijos žr. šio vadovo I priedą). Šalių Partnerių mokslo ir studijų institucijos neatitinka reikalavimų pasirašyti ECHE, taigi išsami informacija apie mobilumo projektų dalyviams siūlomą kalbinę paramą turėtų būti aiškiai išdėstyta tarpinstituciniame susitarime.
KOKIE KRITERIJAI TAIKOMI ŠIAM PROJEKTUI ĮVERTINTI?
Siekiant, kad mobilumo aukštojo mokslo srityje projektas atitiktų reikalavimus „Erasmus+“ dotacijai gauti, turi atitikti šiuos oficialius kriterijus:
Programos vadovas
BENDRIEJI TINKAMUMO KRITERIJAI
Kas gali teikti paraišką?
Kai paraišką teikia atskira mokslo ir studijų institucija: mokslo ir studijų institucijos, kurios yra įsteigtos kurioje nors Programos šalyje ir kurioms yra suteikta „Erasmus“ aukštojo mokslo chartija (ECHE). Dėl išsamesnės informacijos apie chartiją žr. skirsnį „Erasmus“ aukštojo mokslo chartija“ ir šio vadovo I priedą.
Kai paraišką teikia nacionalinis mobilumo konsorciumas: koordinuojančios organizacijos, įsteigtos kurioje nors Programos šalyje, ir koordinuojančios konsorciumo, kuriam suteikta aukštojo mokslo konsorciumo akreditacija, veiklą. Galiojančios konsorciumo akreditacijos neturinčios organizacijos paraišką gauti šią akreditaciją mobilumo konsorciumo vardu gali pateikti tuo pat metu, kai teikia paraišką gauti dotaciją mobilumo projektui. „Erasmus“ aukštojo mokslo chartija (ECHE) turi būti suteikta visoms dalyvaujančioms reikalavimus atitinkančių Programos šalių mokslo ir studijų institucijoms. Mobilumo projektui keliamus reikalavimus šios organizacijos atitiks tik tuo atveju, jeigu jų paraiška gauti konsorciumo akreditaciją bus patenkinta.
Mokslo ir studijų institucijų studentai ir darbuotojai negali tiesiogiai teikti paraiškos gauti dotaciją; dalyvavimo mobilumo veikloje atrankos kriterijus apibrėžia mokslo ir studijų institucija, kurioje jie studijuoja arba dirba, pagal šio vadovo I priede numatytas nuostatas.
Reikalavimus atitinkanti veikla
Į aukštojo mokslo mobilumo projektą turi būti įtraukta vienos ar daugiau rūšių veikla:
studentų studijų mobilumas;
studentų praktikų22
mobilumas;
darbuotojų dėstymo mobilumas;
darbuotojų mokymosi mobilumas.
Reikalavimus atitinkančios šalys
Mobilumas tarp Programos šalių:
bet kuri Programos šalis.
Mobilumas tarp Programos šalių ir šalių Partnerių:
bet kuri Programos šalis;
bet kuri pasaulio šalis Partnerė, išskyrus 5 ir 12 regionų šalis (žr. šio vadovo A dalies skirsnį „Reikalavimus atitinkančios šalys“).
Dalyvaujančių organizacijų skaičius
Paraiškos formoje nurodoma viena organizacija (pareiškėja). Tai arba atskira mokslo ir studijų institucija, arba nacionalinio mobilumo konsorciumo koordinatorius, įsteigtas kurioje nors Programos šalyje.
Įgyvendinant mobilumo projektą turi dalyvauti bent dvi organizacijos (bent viena siunčiančioji ir bent viena priimančioji organizacija) iš skirtingų Programos šalių. Jeigu mobilumo projektuose dalyvauja šalys Partnerės, turi dalyvauti bent viena kurios nors Programos šalies organizacija ir bent viena kurios nors reikalavimus atitinkančios šalies Partnerės organizacija.
Projekto trukmė
Trukmę pareiškėjas turi pasirinkti paraiškos teikimo etape pagal projekto mastą ir veiklos, kurią ilgainiui planuojama vykdyti, rūšį.
Mobilumas tarp Programos šalių: 16 arba 24 mėn.
Mobilumas tarp Programos ir šalių partnerių: 16 arba 26 mėn.
22
2017 m. Studentų praktikų projektai, kuriuose dalyvautų Programos šalys ir šalys Partnerės, ir kuriems būtų skiriama „Erasmus+“ dotacija arba nulinė dotacija iš ES lėšų, nenumatyti.
B dalis. Aukštųjų mokyklų studentų ir darbuotojų judumo projektai
B dalis. Aukštųjų mokyklų studentų ir darbuotojų mobilumo projektai
41
Kur teikti paraišką? Šalies, kurioje įsisteigusi paraišką teikianti organizacija, nacionalinei agentūrai.
Kada teikti paraišką?
Pareiškėjai paraišką dėl dotacijos projektams, prasidedantiems birželio 1 d., turi pateikti iki tų pačių metų vasario 2 d. 12 val. (vidurdienio Briuselio laiku).
Kaip teikti paraišką? Dėl išsamesnės informacijos, kaip pateikti paraišką, žr. šio vadovo C dalį.
Kiti kriterijai
Mokslo ir studijų institucija gali pateikti paraišką dotacijoms savo šalies nacionalinei agentūrai dviem skirtingais būdais:
tiesiogiai kaip individuali mokslo ir studijų institucija,
per konsorciumą, kurio narė ji yra.
Mokslo ir studijų institucija kiekvienoje atrankoje dėl mobilumo projekto, kuriame dalyvauja Programos šalys, gali teikti paraišką tik kartą kaip individuali mokslo ir studijų institucija ir (arba) konkretaus konsorciumo narė. Tačiau Mokslo ir studijų institucija gali priklausyti nacionaliniam mobilumo konsorciumui ar koordinuoti kelis skirtingus nacionalinius konsorciumus, teikiančius paraišką tuo pačiu metu. Tas pats principas taikomas mobilumo projektams, kuriuose dalyvauja Programos šalys ir šalys Partnerės.
Paraiškas galima teikti abiem būdais (ir kaip individualią paraišką, ir kaip konsorciumo paraišką) vienu metu. Tačiau mokslo ir studijų institucija (departamentas) lieka atsakinga už tai, kad išvengtų dvigubo dalyvio finansavimo, kai tais pačiais akademiniais metais paraiškos teikiamos abiem būdais.
Paraiškas pateikusios organizacijos bus vertinamos pagal atitinkamus atmetimo ir atrankos kriterijus. Dėl išsamesnės informacijos žr. šio vadovo C dalį.
Programos vadovas
PAPILDOMI TINKAMUMO KRITERIJAI, SUSIJĘ SU STUDENTŲ MOBILUMO PROJEKTO ĮGYVENDINIMU
Reikalavimus atitinkančios dalyvaujančios organizacijos
Studentų studijų mobilumas
Visos dalyvaujančiosios Programos šalių organizacijos (ir siunčiančioji, ir priimančioji) turi būti mokslo ir studijų institucijos, kurioms suteikta ECHE. Visos šalių Partnerių organizacijos turi būti kompetentingų valdžios institucijų pripažintos mokslo ir studijų institucijos, prieš mobilumo veiklos pradžią su savo Programos šalių partnerėmis pasirašiusios tarpinstitucinius susitarimus.
Studentų praktika23
Siunčiančioji organizacija turi būti mokslo ir studijų institucija, kuriai suteikta ECHE.
Priimančioji organizacija gali būti24
:
o bet kokia valstybės įstaiga arba privati organizacija, veikianti darbo rinkoje arba švietimo, mokymo ir jaunimo srityse. Tai, pvz., gali būti tokios organizacijos:
valstybinė arba privati, mažoji, vidutinė arba didelė įmonė (įskaitant socialines įmones);
vietos, regiono ar nacionalinio lygmens valstybės įstaiga;
socialinis partneris arba kitas profesinės srities atstovas, įskaitant prekybos rūmus, amatų arba prekybos asociacijas ir profesines sąjungas;
mokslinių tyrimų institutas;
fondas;
mokykla, institutas, švietimo centras (bet kokio lygmens, nuo ikimokyklinio iki vidurinio ugdymo, įskaitant profesinį mokymą ir suaugusiųjų švietimą);
o ne pelno organizacija, asociacija, NVO;
o įstaiga, teikianti profesinio orientavimo, konsultavimo ir informavimo paslaugas;
o Programos šalies mokslo ir studijų institucija, kuriai suteikta ECHE.
23
2017 m. Studentų praktika, kurioje dalyvautų Programos šalys ir šalys Partnerės, nenumatytos ir nėra tinkamos nei „Erasmus+“ dotacijai, nei nulinei dotacijai iš ES lėšų gauti. 24
Studentų praktikos negali vykdyti šios organizacijos: ES institucijos ir kitos ES įstaigos, įskaitant specializuotas agentūras (jų išsamų sąrašą galima rasti svetainėje: http://europa.eu/european-union/about-eu/institutions-bodies_en); ES programas administruojančios organizacijos, kaip antai „Erasmus+“ nacionalinės agentūros (kad būtų išvengta galimo interesų konflikto ir (arba) dvigubo finansavimo).
B dalis. Aukštųjų mokyklų studentų ir darbuotojų judumo projektai
B dalis. Aukštųjų mokyklų studentų ir darbuotojų mobilumo projektai
43
Veiklos trukmė
Studijų laikotarpiai: 325
–12 mėn. (įskaitant, jei planuojama, papildomą praktikos laikotarpį).
Praktikoms: 2–12 mėn.
Neatsižvelgiant į mobilumo projektų skaičių ir mobilumo veiklos rūšį, tas pats studentas gali dalyvauti mobilumo veikloje, kurios laikotarpių bendra trukmė kiekvienoje studijų pakopoje
26 neviršija 12 mėn.
27 Skaičiuojant šią didžiausią trukmę
įskaičiuojamas ir dalyvavimas veikloje iš ES lėšų gavus nulinę dotaciją:
pirmojoje studijų pakopoje (bakalauro ar lygiaverčių studijų), įskaitant trumpojo ciklo studijas (EKS 5 ir 6 lygmenys);
antrojoje studijų pakopoje (magistrantūros ar lygiaverčių studijų, EKS 7 lygmuo) ir
trečiojoje studijų pakopoje – doktoranto statusas (doktorantūros studijų arba EKS 8 lygmuo).
Absolventų praktikos trukmė įskaičiuojama į bendrą pakopos, kurioje jie teikia paraišką dėl praktikos, mobilumo veiklos laikotarpį, kuris turi būti ne ilgesnis nei 12 mėn.
Veiklos vieta (-os) Studentai mobilumo veiklą turi vykdyti bet kurioje Programos šalyje arba šalyje Partnerėje, kuri nėra siunčiančiosios organizacijos šalis ar šalis, kurioje studentas gyvena studijų metu.
Reikalavimus atitinkantys dalyviai
Studentai, registruoti mokslo ir studijų institucijoje ir įrašyti į studijų programą, kurią užbaigus suteikiamas pripažįstamas kvalifikacinis ar mokslo laipsnis arba kita pripažįstama aukštojo mokslo kvalifikacija (iki daktaro laipsnio imtinai). Jeigu projektai susiję su studijų mobilumu tikslais, studentas turi studijuoti ne žemesniame nei antrame aukštojo mokslo studijų kurse. Praktikoms ši sąlyga netaikoma.
Praktikoje gali dalyvauti ir absolventai. Absolventus mokslo ir studijų institucija turi atrinkti paskutiniais jų studijų metais; praktiką užsienyje jie turi atlikti ir užbaigti per metus nuo mokslo baigimo.
25
Studijų laikotarpio trukmė turi būti ne trumpesnė nei 3 mėnesiai arba vienų mokslo metų semestras arba trimestras. 26 Ankstesnė patirtis, įgyta pagal Mokymosi visą gyvenimą „Erasmus“ programą ir (arba) gavus stipendiją pagal „Erasmus Mundus“, įskaičiuojama į 12 mėnesių laikotarpį per vieną studijų pakopą. 27 Vientisųjų studijų programose, kaip antai medicinos, bendras studentų mobilumo laikotarpis gali būti iki 24 mėnesių.
Programos vadovas
PAPILDOMI TINKAMUMO KRITERIJAI, SUSIJĘ SU DARBUOTOJŲ MOBILUMO PROJEKTO ĮGYVENDINIMU
Reikalavimus atitinkančios dalyvaujančios organizacijos
Darbuotojų dėstymo mobilumas
Priimančioji organizacija turi būti kurios nors Programos šalies mokslo ir studijų institucija, kuriai suteikta ECHE, arba kurios nors šalies Partnerės kompetentingų valdžios institucijų pripažinta mokslo ir studijų institucija, prieš mobilumo veiklos pradžią su siunčiančiąja Programos šalies partnere pasirašiusi tarpinstitucinį susitarimą.
Siunčiančioji organizacija turi būti:
o kurios nors Programos šalies mokslo ir studijų institucija, kuriai suteikta ECHE, arba kurios nors šalies Partnerės kompetentingų valdžios institucijų pripažinta mokslo ir studijų institucija, su priimančiąja Programos šalies partnere pasirašiusi tarpinstitucinį susitarimą, arba
o bet kokia Programos šalies valstybės įstaiga arba privati organizacija, veikianti darbo rinkoje arba švietimo, mokymo ir jaunimo srityse. Tai, pvz., gali būti tokios organizacijos:
valstybinė arba privati, mažoji, vidutinė arba didelė įmonė (įskaitant socialines įmones);
vietos, regiono ar nacionalinio lygmens valstybės įstaiga;
socialinis partneris arba kitas profesinio gyvenimo atstovas, įskaitant prekybos rūmus, amatų arba prekybos asociacijas ir profesines sąjungas;
mokslinių tyrimų institutas;
fondas;
mokykla, institutas, švietimo centras (bet kokio lygmens, nuo ikimokyklinio iki vidurinio ugdymo, įskaitant profesinį mokymą ir suaugusiųjų švietimą);
ne pelno organizacija, asociacija, NVO;
įstaiga, teikianti profesinio orientavimo, konsultavimo ir informavimo paslaugas.
Darbuotojų mobilumas mokymosi tikslais
Siunčiančioji organizacija turi būti kurios nors Programos šalies mokslo ir studijų institucija, kuriai suteikta ECHE, arba kurios nors šalies Partnerės kompetentingų valdžios institucijų pripažinta mokslo ir studijų institucija, prieš mobilumo veiklos pradžią su priimančiąja Programos šalies partnere pasirašiusi tarpinstitucinį susitarimą.
Priimančioji organizacija turi būti:
o kurios nors Programos šalies mokslo ir studijų institucija, kuriai suteikta ECHE, arba kurios nors šalies Partnerės kompetentingų valdžios institucijų pripažinta mokslo ir studijų institucija, su priimančiąja Programos šalies partnere pasirašiusi tarpinstitucinį susitarimą, arba
o bet kokia Programos šalies valstybės įstaiga arba privati organizacija, veikianti darbo rinkoje arba švietimo, mokymo ir jaunimo srityse. Žr. ankstesniame puslapyje pateiktus pavyzdžius.
Veiklos trukmė
Nuo 2 dienų (5 dienų, jeigu atvykstama iš šalių Partnerių arba vykstama į šalis Partneres) iki 2 mėn., neįskaitant kelionės laiko. Vykdant mobilumo veiklą tarp Programos šalių, bent dvi veiklos dienos turi eiti iš eilės. Mokymo veiklai visais atvejais turi būti skiriama ne mažiau kaip 8 valandos per savaitę (arba trumpesnį buvimo laikotarpį). Jeigu mobilumas tęsiasi ilgiau nei vieną savaitę, minimalus mokymo valandų skaičius nepilną savaitę turėtų būti proporcingas tos savaitės trukmei.
Veiklos vieta (-os) Darbuotojai mobilumo veiklą turi vykdyti bet kurioje Programos šalyje arba šalyje Partnerėje, kuri nėra siunčiančiosios organizacijos ir jų gyvenamosios vietos šalis.
B dalis. Aukštųjų mokyklų studentų ir darbuotojų judumo projektai
B dalis. Aukštųjų mokyklų studentų ir darbuotojų mobilumo projektai
45
Reikalavimus atitinkantys dalyviai
Darbuotojų dėstymo mobilumas: darbuotojai, dirbantys kurios nors Programos šalies arba šalies Partnerės mokslo ir studijų institucijoje. Įmonių darbuotojai, dirbantys bet kurioje Programos šalies viešojoje arba privačiojoje organizacijoje, veikiančioje darbo rinkoje arba švietimo, mokymo ir jaunimo srityse (įskaitant įdarbintus doktorantus), ir pakviesti dėstyti Programos šalies mokslo ir studijų institucijoje.
Darbuotojų mobilumas mokymosi tikslais: kurios nors Programos šalies arba šalies Partnerės mokslo ir studijų institucijoje dirbantys darbuotojai.
PAPILDOMA INFORMACIJA MOBILUMUI TARP PROGRAMOS ŠALIŲ IR ŠALIŲ PARTNERIŲ VYKDYTI
Biudžetas, skirtas mobilumui tarp Programos šalių ir šalių Partnerių, paskirstomas skirtingiems pasaulio regionams, numatant 12 biudžeto paketų, kurių kiekvieno dydis yra skirtingas. Išsamesnė informacija apie sumas, skiriamas pagal kiekvieną biudžeto paketą, bus skelbiama nacionalinių agentūrų svetainėse.
Apskritai lėšos turės būti naudojamos atsižvelgiant į geografinį balansą. ES nustatė tikslus, susijusius su geografiniu balansu, ir prioritetus, kurie turi būti pasiekti Europos lygmeniu per visą programos trukmės laiką (2014–2020 m.). Individualios aukštosios mokyklos neprivalo pasiekti šių tikslų, tačiau nacionalinės agentūros į juos atsižvelgs, siekdamos paskirstyti turimą biudžetą. Be to, mokslo ir studijų institucijos yra skatinamos dirbti su partneriais iš neturtingiausių ir mažiausiai išsivysčiusių šalių Partnerių.
Šie geografiniai tikslai yra nustatyti mobilumui tarp Programos šalių ir šalių Partnerių ES lygmeniu iki 2020 m.:
Besivystančioms Azijos ir Lotynų Amerikos šalims 25 % lėšų turėtų būti naudojama organizuojant mobilumą su mažiausiai išsivysčiusiomis regiono šalimis. Minėtos šalys yra šios:
o Azijoje: Afganistanas, Bangladešas, Kambodža, Laosas, Nepalas, Butanas ir Mianmaras; o Lotynų Amerikoje: Bolivija, Salvadoras, Gvatemala, Hondūras, Nikaragva ir Paragvajus;
Ne daugiau kaip 30 % Azijai numatyto biudžeto turėtų būti skirta mobilumui su Kinija ir Indija, Ir ne daugiau kaip 35 % Lotynų Amerikai numatyto biudžeto turėtų būti skirta Brazilijai ir Meksikai.
Dėl mobilumo reikalavimo šalims, įtrauktoms į 6, 7, 8, 9, 10 ir 11
28 regionus, kurios prisideda prie paramos
plėtrai, trumpojo ciklo studijų, pirmosios ir antrosios pakopų studentų mobilumas apsiriboja judėjimu iš šalių Partnerių į Programos šalis
29. Mobilumas iš šių regionų numatytas tik doktorantams ir darbuotojams.
Tačiau yra ir keletas išimčių, taikomų tam tikroms Programos šalims. Pasitikrinkite savo nacionalinės agentūros svetainėje. Galiausiai mokslo ir studijų institucijos gali teikti paraiškas dėl 100 % darbuotojų mobilumo arba 100 % studentų mobilumo arba bet kurio jų derinio, jeigu tai atitinka nacionalinės agentūros nustatytus antrinius kriterijus (žr. toliau pateiktą skirsnį).
NACIONALINIŲ AGENTŪRŲ NUSTATYTI MOBILUMO TARP PROGRAMOS ŠALIŲ IR ŠALIŲ PARTNERIŲ ANTRINIAI KRITERIJAI
Jeigu nacionalinės agentūros biudžetas konkrečiam regionui ar šaliai Partnerei yra ribotas, ji gali nuspręsti taikyti vieną ar kelis iš toliau išvardytų antrinių kriterijų. Jeigu nacionalinė agentūra nusprendžia taikyti antrinius kriterijus, šis sprendimas turi būti aiškiai paviešintas iki galutinio paraiškų teikimo termino nacionalinės agentūros svetainėje.
Kvalifikacinio arba mokslo laipsnio lygis (pvz., priimti paraiškas tik dėl vienos ar dviejų pakopų – bakalauro studijų, magistrantūros arba doktorantūros);
pirmenybę teikti tik darbuotojų arba tik studentų mobilumui;
28
Tik rekomenduojama. Atsižvelgiant į pakeistą Kotonu partnerystės susitarimą ir 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos
nuostatus. 29
ŽR. šio Vadovo A dalies skirsnį „Reikalavimus atitinkančios šalys“.
Programos vadovas
mobilumo laikotarpių trukmės ribojimas (pavyzdžiui, studentų mobilumo apribojimas iki 6 mėnesių
arba darbuotojų mobilumo apribojimas iki 10 dienų).
DOTACIJŲ SKYRIMO MOBILUMO TARP PROGRAMOS ŠALIŲ30
PROJEKTUI KRITERIJAI
Kokybinio vertinimo neatliekama (kokybė jau būna įvertinta teikiant paraišką dėl ECHE arba vykstant nacionalinio mobilumo konsorciumo atrankai), todėl netaikomi jokie dotacijų skyrimo kriterijai. Finansavimas bus skirtas pagal kiekvieną reikalavimus atitinkančią dotacijos paraišką (atlikus jos atitikties reikalavimams patikrinimą). Didžiausia skiriamos dotacijos suma priklauso nuo kelių aspektų:
mobilumo laikotarpių ir mėnesių (dienų), dėl kurių teikiama paraiška, skaičius;
jeigu pareiškėjas buvo gavęs panašią dotaciją ankstesniais metais, jo ankstesni rezultatai, susiję su tuo, kiek mobilumo laikotarpių jis yra organizavęs, ar jis užtikrino gerą veiklos įgyvendinimo kokybę ir patikimą finansų valdymą;
bendras nacionalinis biudžetas, skirtas atitinkamam mobilumo veiksmui.
DOTACIJŲ SKYRIMO MOBILUMO TARP PROGRAMOS ŠALIES IR ŠALIES PARTNERĖS PROJEKTUI KRITERIJAI
Reikalavimus atitinkančios dotacijos paraiškos vertinamos (jeigu tinkamumo vertinimo rezultatai yra teigiami) pagal šiuos kriterijus:
Strategijos aktualumas (ne daugiau kaip 30 balų)
Planuojamo mobilumo projekto aktualumas dalyvaujančių mokslo ir studijų institucijų (ir Programos šalyje, ir šalyje partnerėje) tarptautiškumo strategijos požiūriu ir pagrindinės priežastys, kodėl nusprendžiama vykdyti darbuotojų ir (arba) studentų mobilumo veiklą.
Bendradarbiavimo susitarimų kokybė (ne daugiau kaip 30 balų)
Ankstesnė paraišką teikiančios organizacijos patirtis vykdant panašius projektus su šalies partnerės mokslo ir studijų institucijomis; partnerių pareigų, funkcijų ir užduočių aprašymo aiškumas.
Veiklos parengimo ir įgyvendinimo kokybė (ne daugiau kaip 20 balų)
Dalyvių atrankos priemonių išsamumas ir kokybė, jiems teikiama parama ir jų mobilumo laikotarpio pripažinimas (visų pirma šalyje partnerėje).
Poveikis ir sklaida (ne daugiau kaip 20 balų)
Galimas projekto poveikis dalyviams, dotacijų gavėjams, organizacijoms partnerėms vietos, regionų ir nacionaliniu lygmenimis, priemonių, kuriomis fakultete ir institucijoje ir, jei taikoma, už jų ribų, ir Programos šalyje, ir šalyje partnerėje siekiama skleisti mobilumo projekto rezultatus, kokybė.
Pareiškėjas turi paaiškinti, kaip projektas atitinka šiuos keturis kriterijus, vertindamas iš savo institucijos (arba institucijų, jeigu paraiškas pateikia konsorciumai) ir šalių Partnerių institucijų perspektyvos. Kad būtų svarstoma, ar skirti finansavimą, paraiškos turi būti įvertintos bent 60 balų ir gautų ne mažiau kaip 15 balų „strategijos aktualumo“ kategorijoje. Siekiant paskirstyti turimą biudžetą kiekvienam regionui, mobilumo veikla, suplanuota su kiekviena šalimi Partnere, išvardijama eilės tvarka pagal reitingą regione.
30
Mobilumas abiem kryptimis.
B dalis. Aukštųjų mokyklų studentų ir darbuotojų judumo projektai
B dalis. Aukštųjų mokyklų studentų ir darbuotojų mobilumo projektai
47
Mokslo ir studijų institucijai skiriama dotacija priklauso nuo kelių aspektų:
mobilumo laikotarpių ir mėnesių (dienų), dėl kurių teikiama paraiška, skaičius; šaliai arba regionui skirtas biudžetas; geografinis balansas konkrečiame regione arba subregione.
Nacionalinė agentūra gali finansuoti mobilumo veiklą su šalimi Partnere, esančia žemesnėje vietoje pagal padėtį regione, kai tai būtina geografiniam balansui tame regione užtikrinti pagal pirmiau minėtus geografinius tikslus. Nacionalinė agentūra nėra įpareigota finansuoti tam tikros šalies partnerės prašomos mobilumo veiklos, jeigu atsižvelgiant į turimą biudžetą prašymas yra perteklinis. Jeigu įmanoma ir pagal bendruosius išvardijimo pagal reitingą ir geografinės pusiausvyros kriterijus nacionalinė agentūra turi siekti turimą biudžetą paskirstyti kuo plačiau, kad nedominuotų mažas Mokslo ir studijų institucijų skaičius. Nacionalinė agentūra turi stengtis įtraukti kuo daugiau subjektų, didinti suinteresuotųjų šalių dalyvavimą, drauge užtikrinant kokybę, geografinę pusiausvyrą arba mažiausią kritinį mobilumo projekto dydį, kad būtų galima garantuoti įvykdomumą.
KOKIA AKREDITACIJA REIKALINGA PAREIŠKĖJAMS ŠIAM MOBILUMO PROJEKTUI ĮGYVENDINTI?
„ERASMUS“ AUKŠTOJO MOKSLO CHARTIJA
Visoms Programos šalyse įsisteigusioms mokslo ir studijų institucijoms, norinčioms atskirai arba nacionalinio mobilumo konsorciumo sudėtyje dalyvauti aukštojo mokslo mobilumo projektuose, būtinai turi būti suteikta „Erasmus“ aukštojo mokslo chartija (ECHE). Europos Komisija per Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomąją įstaigą kasmet skelbia specialų kvietimą teikti paraiškas, kuriame nustatomos išsamios sąlygos ir jų turi būti laikomasi, bei kokybiniai kriterijai, kurie turi būti įvykdyti, kad institucijai būtų suteikta ECHE. Šį kvietimą galima rasti vykdomosios agentūros svetainėje. Šalyje partnerėje įsisteigusios mokslo ir studijų institucijos turi būti akredituotos atitinkamos nacionalinės akreditavimo organizacijos. Kadangi šios institucijos neatitinka reikalavimų, kad joms galėtų būti suteikta ECHE, jos su savo Programos šalimi (-imis) partnere (-ėmis) papildomai turi būti sudariusios tarpinstitucinį susitarimą, kuris apimtų ir ECHE principus.
AUKŠTOJO MOKSLO KONSORCIUMO AKREDITACIJA
Paraišką nacionalinio mobilumo konsorciumo vardu teikianti Programos šalies organizacija turi turėti galiojančią konsorciumo akreditaciją. Šią akreditaciją suteikia ta pati nacionalinė agentūra, kuri vertina prašymą skirti finansavimą aukštojo mokslo mobilumo projektui. Akreditavimo ir dotacijos mobilumo projektams prašymus galima pateikti vienu metu. Tačiau dotacija mobilumo projektams bus skirta tik toms mokslo ir studijų institucijoms ir organizacijoms, kurių akreditavimo procesas baigiasi sėkmingai. Konsorciumo akreditacijai gauti turi būti įvykdytos šios sąlygos:
TINKAMUMO KRITERIJAI
Reikalavimus atitinkančios dalyvaujančios organizacijos
Nacionalinį aukštojo mokslo mobilumo konsorciumą gali sudaryti šios dalyvaujančios organizacijos:
mokslo ir studijų institucijos, turinčios galiojančią „Erasmus“ aukštojo mokslo chartiją (dėl išsamesnės informacijos apie chartiją žr. skirsnį „Erasmus“ aukštojo mokslo chartija“ ir šio vadovo I priedą), ir
bet kokia valstybės įstaiga arba privati organizacija, veikianti darbo rinkoje arba švietimo, mokymo ir jaunimo srityse (žr. reikalavimus atitinkančių dalyvaujančių organizacijų pavyzdžius ankstesniame puslapyje).
Visos dalyvaujančios organizacijos turi būti įsteigtos toje pačioje Programos šalyje.
Programos vadovas
Kas gali teikti paraišką?
Atlikti koordinatoriaus funkcijas ir teikti paraišką visų konsorciume dalyvaujančių organizacijų vardu gali bet kuri reikalavimus atitinkanti dalyvaujanti organizacija.
Dalyvaujančių organizacijų skaičius
Nacionalinį mobilumo konsorciumą turi sudaryti bent trys reikalavimus atitinkančios dalyvaujančios organizacijos, įskaitant dvi siunčiančiąsias mokslo ir studijų institucijas.
Visos nacionalinio mobilumo konsorciumo organizacijos narės turi būti nustatytos tuo metu, kai teikiama paraiška gauti konsorciumo akreditaciją.
Konsorciumo akreditacijos galiojimo trukmė
Visų iš eilės metinių kvietimų laikotarpis ir ne vėliau kaip 2020 m. kvietimas
Kur teikti paraišką? Šalies, kurioje įsisteigusi paraišką teikianti organizacija, nacionalinei agentūrai.
Kada teikti paraišką? Pareiškėjai akreditacijos paraišką dėl birželio 1 d. prasidedančių projektų turi pateikti iki tų pačių metų vasario 2 d. 12 val. (vidurdienio Briuselio laiku).
Kaip teikti paraišką? Dėl išsamesnės informacijos, kaip teikti paraišką, žr. šio vadovo C dalį.
B dalis. Aukštųjų mokyklų studentų ir darbuotojų judumo projektai
B dalis. Aukštųjų mokyklų studentų ir darbuotojų mobilumo projektai
49
DOTACIJŲ SKYRIMO KRITERIJAI
Akreditacijos paraiška vertinama pagal šiuos kriterijus:
Konsorciumo aktualumas (ne daugiau kaip 30 balų)
Projekto aktualumas:
- šio veiksmo tikslų požiūriu (žr. skirsnį „Kokie yra mobilumo projekto tikslai?“);
- konsorciume dalyvaujančių organizacijų ir atskirų dalyvių poreikių ir tikslų požiūriu.
Kiek pasiūlymas yra tinkamas:
- kokybiškiems dalyvių mokymosi rezultatams užtikrinti; - konsorciume dalyvaujančių organizacijų pajėgumui sustiprinti
ir jų tarptautinei aprėpčiai padidinti; - pasiekti rezultatams, kurie nebūtų pasiekti kiekvienos atskiros
AMI vykdoma veikla ir kurie duotų pridėtinę vertę ES lygmeniu.
Konsorciumo sudėties ir bendradarbiavimo susitarimų kokybė (ne daugiau kaip 20 balų)
Kokiu mastu:
- užtikrinama konsorciumo sudėtis, įskaitant siunčiančiąsias mokslo ir studijų institucijas ir, jei reikia, papildomas dalyvaujančias organizacijas iš kitų socialinių ir ekonominių sektorių, turinčias reikiamą profilį, patirtį ir kompetenciją projektui visais jo aspektais sėkmingai įgyvendinti;
- konsorciumo koordinatorius turi konsorciumo ar panašios rūšies projekto valdymo patirties;
- gerai apibrėžtas funkcijų, pareigų ir užduočių (išteklių) paskirstymas, ar matyti visų dalyvaujančių organizacijų įsipareigojimas ir aktyvus dalyvavimas;
- yra sutelktos užduotys ir ištekliai ir kiek jais dalijamasi; - yra aiškios su sutartiniais ir finansų valdymo klausimais
susijusios pareigos; - į konsorciumą įtraukiami nauji šio veiksmo dalyviai.
Konsorciumo veiklos parengimo ir įgyvendinimo kokybė (ne daugiau kaip 20 balų)
Visų mobilumo projekto etapų (parengimo, mobilumo veiklos įgyvendinimo ir tolesnės susijusios veiklos) aiškumas, išsamumas ir kokybė.
Praktinių priemonių, valdymo ir paramos sąlygų kokybė (pvz., priimančiųjų organizacijų suradimas, koordinavimas, informacinė, kalbinė ir kultūrinė parama, priežiūra).
Dalyvaujančių organizacijų bendradarbiavimo, veiklos koordinavimo ir informacijos perdavimo, taip pat bendradarbiavimo su kitomis atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, veiklos su jomis koordinavimo ir informacijos perdavimo kokybė.
Jei taikoma, dalyvių mokymosi rezultatų pripažinimo ir patvirtinimo priemonių kokybė, taip pat nuoseklus Europos skaidrumo ir pripažinimo užtikrinimo priemonių naudojimas.
Jei taikoma, mobilumo veiklos dalyvių atrankos ir palankių sąlygų neturinčių asmenų skatinimo dalyvauti mobilumo veikloje priemonių tinkamumas.
Programos vadovas
Poveikis ir sklaida (ne daugiau kaip 30 balų)
Veiklos, kuriai vadovauja konsorciumas, rezultatų vertinimo priemonių kokybė.
Galimas projekto poveikis:
- dalyviams ir dalyvaujančioms organizacijoms įgyvendinant projektą ir jam pasibaigus;
- institucijų, vietos, regionų, nacionaliniu ir (arba) tarptautiniu lygmeniu ne organizacijoms ar asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems projekte.
Priemonių, kuriomis siekiama skleisti veiklos, kuriai vadovauja konsorciumas, rezultatus dalyvaujančiose organizacijose ir partnerėse bei už jų ribų, tinkamumas ir kokybė.
Kad būtų atrinkti akreditacijai, pasiūlymai turi būti įvertinti bent 60 balų. Be to, kiekvienoje iš minėtų dotacijų skyrimo kriterijų kategorijų jiems turi būti skirta bent pusė didžiausio balų skaičiaus.
KĄ DAR REIKĖTŲ ŽINOTI APIE ŠĮ VEIKSMĄ?
Daugiau konkrečių taisyklių ir kriterijų bei papildomos naudingos informacijos, susijusios su šiuo veiksmu, galima rasti šio vadovo I priede. Suinteresuotųjų organizacijų prieš teikiant paraišką gauti finansinę paramą prašoma įdėmiai perskaityti atitinkamus šio priedo skirsnius.
KOKIOS YRA FINANSAVIMO TAISYKLĖS?
Pareiškėjai, teikiantys paraišką dėl mokslo ir studijų institucijų studentų ir darbuotojų mobilumo projektų, paraiškos formoje turi pateikti tokią informaciją:
studentų ir darbuotojų, kurie, kaip numatoma, dalyvaus mobilumo veikloje, skaičius; bendra planuojamos mobilumo veiklos trukmė.
Šiuo pagrindu Programos šalių nacionalinės agentūros suteiks pareiškėjams dotaciją tam tikram, bet ne didesniam, nei prašoma pareiškėjo, mobilumo veiklos laikotarpių skaičiui paremti. Jeigu pareiškėjas ketina organizuoti mobilumo projektus, kuriuose dalyvaus šalys Partnerės, jis pateiks atskirą paraiškos formą, konkrečiai skirtą mobilumui į šalis Partneres ir iš jų. Mobilumo projektams, kuriuose dalyvauja šalys Partnerės, bus suteikta atskira dotacija. Šiai veiklai skiriamai finansinei paramai taikomos tokios taisyklės:
A) VISAI MOBILUMO VEIKLAI TAIKOMOS FINANSAVIMO TAISYKLĖS
Tinkamos finansuoti išlaidos Finansavimo
mechanizmas Suma
Lėšų skyrimo taisyklė
Mobilumo organizavimo išlaidos
Išlaidos, tiesiogiai susijusios su mobilumo veiklos įgyvendinimu (neįskaitant dalyvių pragyvenimo ir kelionės išlaidų).
Fiksuota norma
Iki 100-ojo dalyvio – 350 EUR vienam dalyviui
+
nuo 101-ojo dalyvio – 200 EUR vienam papildomam dalyviui.
Pagal mobilumo projekto dalyvių skaičių.
Dalyvių, turinčių specialiųjų poreikių, paramos išlaidos
Papildomos išlaidos, tiesiogiai susijusios su negalią turinčiais dalyviais
Realiosios išlaidos
100 % nacionalinės agentūros patvirtintų tinkamų finansuoti išlaidų.
Sąlyga: atrinkus dalyvius, prašymas skirti finansinę paramą turi būti motyvuotas ir gerai pagrįstas specialioje paraiškos formoje.
B dalis. Aukštųjų mokyklų studentų ir darbuotojų judumo projektai
B dalis. Aukštųjų mokyklų studentų ir darbuotojų mobilumo projektai
51
Išimtinės išlaidos
Finansinės garantijos suteikimo išlaidos, jei to prašo nacionalinė institucija.
Jeigu mobilumo projektą įgyvendina Programos šalys: dalyvių iš atokiausių regionų ir užjūrio šalių ir teritorijų didelės kelionių išlaidos vykstant iš šių regionų ir į juos.
Realiosios išlaidos
Finansinės garantijos išlaidos: 75 % tinkamų finansuoti išlaidų
Didelės kelionių išlaidos: ne daugiau kaip 80 % tinkamų finansuoti išlaidų.
Sąlyga: atrinkus dalyvius, prašymas skirti finansinę paramą turi būti motyvuotas ir gerai pagrįstas.
MOBILUMO ORGANIZAVIMO DOTACIJA GAVĖJUI (MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJOMS ARBA KONSORCIUMAMS)
Mobilumo organizavimo dotacija – tai lėšos bet kokioms išlaidoms, kurias institucijos, siekdamos Programos šalyse atitikti „Erasmus“ aukštojo mokslo chartijos ir ECHE principus, numatytus sudarytuose tarpinstituciniuose susitarimuose, jeigu veikloje dalyvauja šalių Partnerių institucijos, patiria dėl atvykstamojo ir išvykstamojo studentų ir darbuotojų mobilumo veiklos, padengti. Pavyzdžiui, išlaidos:
organizacinėms priemonėms, kurių imamasi kartu su institucijomis partnerėmis, įskaitant vizitus pas galimus partnerius, ir kuriomis siekiama susitarti dėl tarpinstitucinių susitarimų dėl judžių dalyvių atrankos, parengimo, priėmimo ir integracijos sąlygų; išlaidos šiems tarpinstituciniams susitarimams naujinti;
atnaujinamų kursų katalogams teikti tarptautiniams studentams; informacijai ir pagalbai studentams ir darbuotojams teikti; studentų ir darbuotojų atrankai; mokymosi susitarimams rengti, siekiant užtikrinti visišką studentų studijų sudedamųjų dalių
pripažinimą; darbuotojų mobilumo susitarimams parengti ir pripažinti; kalbiniam bei kultūriniam ir atvykstančių, ir išvykstančių studentų ir darbuotojų parengimui papildomai
prie „Erasmus+“ kalbinio parengimo internetu (OLS); atvykstančių judžių dalyvių integracijai į MSI palengvinti; veiksmingo judžių dalyvių kuravimo ir jų priežiūros priemonėms užtikrinti; specialioms priemonėms, kuriomis siekiama užtikrinti studentų praktikos įmonėse kokybę; studijų sudedamųjų dalių ir susijusių kreditų pripažinimui užtikrinti, akademinių pažymų ir diplomų
priedėliams išduoti; paramai judžių dalyvių reintegracijai, jų įgytai naujai kompetencijai pritaikyti mokslo ir studijų
institucijos ir bendramokslių ar kolegų labui.
Ir Programos šalių, ir šalių Partnerių mokslo ir studijų institucijos įsipareigoja laikytis visų chartijos principų kokybiškam mobilumui užtikrinti, įskaitant šiuos: „Užtikrinti, kad išvykstantys judūs dalyviai būtų gerai parengti mobilumui, be kita ko, įgiję būtiną kalbos žinių lygį“ ir „teikti atvykstantiems judiems dalyviams tinkamą kalbinę paramą“. Gali būti pasinaudota institucijose esančiomis kalbų mokymo priemonėmis. Mokslo ir studijų institucijos, kurios kokybišką studentų ir darbuotojų mobilumą, įskaitant kalbinę paramą, galės užtikrinti mažesnėmis sąnaudomis (arba dėl to, kad jos yra finansuojamos iš kitų nei ES finansavimas šaltinių), turės galimybę dalį mobilumo organizavimo dotacijos panaudoti papildomai mobilumo veiklai finansuoti. Susitarime dėl dotacijos nurodomos šiuo klausimu taikomos lankstumo galimybės. Visais atvejais dotacijos gavėjai bus sutarties įpareigoti teikti kokybiškas paslaugas ir nacionalinės agentūros stebės ir tikrins jų rezultatus, be kita ko, atsižvelgdamos į grįžtamąjį ryšį, kurį studentai ir darbuotojai teikia pasinaudodami „Mobility Tool+“ priemone, su kuriuo nacionalinės agentūros ir Komisija gali tiesiogiai susipažinti. Mobilumo Programos šalyse Mobilumo organizavimo dotacijos suma apskaičiuojama pagal visų remiamų išvykstančių judžių dalyvių (įskaitant judžius dalyvius, kuriems iš ES lėšų visam mobilumo laikotarpiui skiriama nulinė dotacija (stipendija), žr. toliau) ir atvykstančių įmonių darbuotojų, dėstančių mokslo ir studijų
Programos vadovas
institucijoje, kuri yra dotacijos gavėja arba nacionalinio mobilumo konsorciumo narė, skaičių. Judūs dalyviai, kuriems iš ES lėšų visam mobilumo laikotarpiui skiriama nulinė dotacija (stipendija), įskaičiuojami kaip remiami judūs dalyviai, nes jie naudojasi mobilumo sistema ir organizacine veikla. Taigi organizacinė parama teikiama ir šiems dalyviams. Mobilumo tarp Programos šalims ir šalims Partnerėms organizacinės paramos dotacija apskaičiuojama pagal visų remiamų išvykstančių mobilumo dalyvių iš Programos šalių ir visų atvykstančių mobilumo dalyvių iš šalių Partnerių skaičių. Dalyviai, kuriems iš ES lėšų visam mobilumo laikotarpiui skiriama nulinė dotacija (stipendija), gali būti skaičiuojami kaip remiami mobilumo dalyviai, nes jie naudojasi mobilumo sistema ir organizacine veikla. Nacionalinių mobilumo konsorciumų atveju visi nacionaliniai nariai šia dotacija gali pasidalyti pagal taisykles, kurias jie turės suderinti tarpusavyje. Jeigu mobilumo projekte dalyvauja šalys Partnerės ir Programos šalys, atitinkami partneriai Mobilumo organizavimo dotaciją pasidalys dalyvaujančių institucijų suderintu visoms šalims priimtinu pagrindu.
JUDŪS DALYVIAI, KURIEMS IŠ ES LĖŠŲ SKIRIAMA NULINĖ STIPENDIJA (DOTACIJA)
Nulinę stipendiją (dotaciją) iš ES lėšų gaunantys studentai ir darbuotojai yra tie judūs dalyviai, kurie negauna ES stipendijos (dotacijos), susijusios su kelione ir pragyvenimu, bet kitais požiūriais atitinka visus studentų ir darbuotojų mobilumo kriterijus ir naudojasi visais „Erasmus+“ studentams ir darbuotojams teikiamais privalumais. Jie gali gauti regioninę, nacionalinę arba kitos rūšies stipendiją (dotaciją) mobilumo išlaidoms (iš dalies) padengti. Nulinę stipendiją (dotaciją) visam mobilumo laikotarpiui iš ES lėšų gaunantys judūs dalyviai įtraukiami į statistinius duomenis, pagal kuriuos apskaičiuojamas rezultatų rodiklis, naudojamas ES biudžetui tarp šalių paskirstyti tiek mobilumo veiklai Programos šalyse, tiek mobilumo veiklai tarp Programos šalių ir šalių Partnerių.
DALYVIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ, PARAMOS IŠLAIDOS
Specialiųjų poreikių turintis asmuo – tai galimas dalyvis, kuris dėl asmeninės fizinės, psichinės ar su sveikata susijusios būklės negaudamas papildomos finansinės paramos negalėtų dalyvauti projekte ar mobilumo veikloje. Specialiųjų poreikių turinčius studentus ir (arba) darbuotojus atrinkusios mokslo ir studijų institucijos nacionalinei agentūrai gali pateikti paraišką dėl papildomos dotacijos su jų dalyvavimu mobilumo veikloje susijusioms papildomoms išlaidoms padengti. Taigi stipendija (dotacija) specialiųjų poreikių turintiems asmenims gali būti didesnė, nei toliau nurodytos didžiausios individualios stipendijos (dotacijos) sumos. Mokslo ir studijų institucijos savo svetainėje turi apibūdinti, kokiu būdu specialiųjų poreikių turintys studentai ir darbuotojai gali prašyti tokios papildomos stipendijos (dotacijos). Papildomas finansavimas specialiųjų poreikių turintiems studentams ir darbuotojams taip pat gali būti skiriamas iš kitų vietos, regiono ir (arba) nacionalinio lygmens šaltinių. Specialiųjų poreikių turinčius studentus ir darbuotojus lydintys asmenys turi teisę gauti išmoką, remdamiesi realiosiomis išlaidomis. Pasirašydama „Erasmus“ aukštojo mokslo chartiją, kiekviena mokslo ir studijų institucija įsipareigoja visiems dalyviams, kad ir kokia būtų jų kilmė, užtikrinti vienodas dalyvavimo ir kitas galimybes. Taigi specialiųjų poreikių turintys studentai ir darbuotojai gali naudotis parama, kurią priimančioji institucija siūlo savo vietos studentams ir darbuotojams.
KITI FINANSAVIMO ŠALTINIAI
Be ES dotacijos arba vietoj ES dotacijos (judūs dalyviai, kuriems iš ES lėšų skiriama nulinė stipendija (dotacija)) studentai ir darbuotojai gali gauti regiono, nacionalinę ar bet kokios kitos rūšies stipendiją (dotaciją), kurią skiria kita nei nacionalinė agentūra organizacija (pvz., ministerija arba regiono valdžios institucijos). Šios rūšies dotacijoms, kurios skiriamos iš kitokių nei ES biudžetas finansavimo šaltinių, šiame dokumente nustatytos sumos ir mažiausios bei didžiausios sumų intervalai netaikomi.
B dalis. Aukštųjų mokyklų studentų ir darbuotojų judumo projektai
B dalis. Aukštųjų mokyklų studentų ir darbuotojų mobilumo projektai
53
B) DOTACIJOMIS TEIKIAMA PARAMA STUDENTŲ MOBILUMUI
Studentai gali gauti ES stipendiją (dotaciją), skirtą padėti padengti jų kelionės ir pragyvenimo studijų ar praktikos užsienyje laikotarpiu išlaidoms. Šias sumas, remdamosi toliau apibūdintais objektyviais ir skaidriais kriterijais, pagal susitarimą su nacionalinėmis institucijomis turi nustatyti nacionalinės agentūros ir (arba) mokslo ir studijų institucijos. Tikslios sumos bus skelbiamos nacionalinių agentūrų ir mokslo ir studijų institucijų svetainėse.
Programos šalys suskirstomos į šias tris grupes:
1 grupė Programos šalys, kuriose
pragyvenimo išlaidos didžiausios
Danija, Airija, Prancūzija, Italija, Austrija, Suomija, Švedija, Jungtinė Karalystė, Lichtenšteinas, Norvegija
2 grupė Programos šalys, kuriose
pragyvenimo išlaidos vidutinės
Belgija, Čekija, Vokietija, Graikija, Ispanija, Kroatija, Kipras, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Slovėnija, Islandija, Turkija
3 grupė Programos šalys, kuriose
pragyvenimo išlaidos mažiausios
Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Rumunija, Slovakija, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija
MOBILUMAS PROGRAMOS ŠALYSE – 1 KRITERIJUS. STUDENTO SIUNČIANČIOJI IR PRIIMANČIOJI ŠALYS
Studentams skiriamos ES stipendijos dydis priklauso nuo jų mobilumo srauto, t. y.:
mobilumo į šalį, kurioje pragyvenimo išlaidos yra panašios, atveju: studentai gauna ES stipendiją, nustatytą vidutiniame stipendijų intervale;
mobilumo į šalį, kurioje pragyvenimo išlaidos yra didesnės, atveju: studentai gauna ES stipendiją, nustatytą didesniame stipendijų intervale;
mobilumo į šalį, kurioje pragyvenimo išlaidos yra mažesnės, atveju: studentai gauna ES stipendiją, nustatytą mažesniame stipendijų intervale.
Nacionalinių agentūrų apibrėžiamos sumos nustatomos šiuose mažiausios ir didžiausios sumų intervaluose: vidutinio intervalo ES stipendija: vidutinis intervalas (200–450 EUR per mėnesį) taikomas mobilumo,
vykstant į šalį, kurioje pragyvenimo išlaidos yra panašios: a) iš kurios nors 1-osios grupės šalies į kitą tos grupės šalį, b) iš kurios nors 2-osios grupės šalies į kitą tos grupės šalį ir c) iš kurios nors 3-iosios grupės šalies į kitą tos grupės šalį;
didesnio intervalo ES stipendija: atitinka nacionalinės agentūros vidutinį intervalą pridėjus bent 50 EUR ir
250–500 EUR per mėnesį. Jis taikomas mobilumo į šalį, kurioje pragyvenimo išlaidos yra didžiausios: a) iš 2-osios grupės į 1-osios grupės šalis ir b) iš 3-iosios grupės į 1-osios ar 2-osios grupių šalis;
mažesnio intervalo ES stipendija: atitinka nacionalinės agentūros taikomą vidutinį intervalą atėmus bent
50 EUR ir 150–400 EUR per mėnesį. Jis taikomas mobilumo, vykstant į šalį, kurioje pragyvenimo išlaidos yra mažiausios: a) iš 1-osios grupės į 2-osios ir 3-osios grupių šalis ir b) iš 2-osios grupės į 3-osios grupės šalis.
Nustatydamos sumas, kurias dotacijų gavėjai turi taikyti savo šalyje, nacionalinės agentūros atsižvelgia į du konkrečius kriterijus: kitų bendro finansavimo, kurį skirtų vietos, regiono ar nacionalinio lygmens valstybinės įstaigos arba
privačios organizacijos ir kuris papildytų ES stipendiją, šaltinių buvimą ir lygmenį; bendrą studentų, ketinančių studijuoti arba dalyvauti mokymo veikloje užsienyje, paklausos lygį.
Programos vadovas
Nacionalinės agentūros gali nuspręsti savo mokslo ir studijų institucijoms sudaryti galimybes lanksčiai veikti ir nacionaliniu lygmeniu nustatyti intervalus, o ne sumas. Tai turėtų būti paremta pagrįstomis priežastimis, pavyzdžiui, šalyse, kuriose bendras finansavimas yra prieinamas regiono ar institucijos lygmeniu.
MOBILUMAS PROGRAMOS ŠALYSE – 2 KRITERIJUS. PAPILDOMA PARAMA SPECIALIOMS TIKSLINĖMS GRUPĖMS, VEIKLAI IR SIUNČIANČIOSIOMS ŠALIMS
(REGIONAMS)
Palankių sąlygų neturintys studentai (išskyrus specialiųjų poreikių turinčius studentus) Nacionalinės valdžios institucijos ir nacionalinės agentūros, atsakingos už programos „Erasmus+“ įgyvendinimą konkrečioje Programos šalyje, gali drauge nuspręsti (remdamosi galimybe sutikti arba atsisakyti ir atsižvelgdamos į nacionaliniu lygmeniu jau suteiktą paramą), kad visos jų šalies mokslo ir studijų institucijos iš savo ES dotacijos skiriamų pragyvenimo lėšų dalyviams bendrą sumą, skiriamą palankių sąlygų neturintiems studentams (įskaitant pabėgėlius, prieglobsčio siekiančius ir migrantus), turėtų padidinti 100–200 EUR per mėnesį. Tikslų bendros mėnesinės sumos lygį ir taikytinus kriterijus nacionaliniu lygmeniu turi nustatyti nacionalinės valdžios institucijos. Praktiką atliekantys studentai Praktiką atliekantys studentai iš ES dotacijos turi gauti papildomą 100–200 EUR per mėnesį priemoką. Tikslų lygį nustato nacionalinės agentūros ir (arba) mokslo ir studijų institucijos, atsižvelgdamos į paklausos lygį ir bendro finansavimo šios rūšies mobilumui lygį. Visais atvejais visiems tos pačios mokslo ir studijų institucijos studentams turėtų būti skirta tokio pat lygio priemoka, neatsižvelgiant į jokias priemokas ir (arba) nepiniginę paramą, kurią studentas gali gauti iš priimančiosios įmonės. Priemoka palankių sąlygų neturintiems studentams šiuo atveju netaikoma. Atliekantys praktiką palankių sąlygų neturintys studentai turi teisę gauti tik vieną iš priemokų – didesniąją. Studentai iš atokiausių Programos šalių ir regionų Atsižvelgiant į apribojimus, kuriuos lemia atokumas nuo kitų Programos šalių, studentams iš atokiausių regionų – Kipro, Islandijos, Maltos ir užjūrio šalių bei teritorijų – skiriamos šios didesnės sumos:
Iš Į Suma
Atokiausių regionų, Kipro, Islandijos ir Maltos, užjūrio šalių ir teritorijų
1-os grupės šalis 750 EUR per mėnesį
2-os grupės šalis 700 EUR per mėnesį
3-ios grupės šalis 650 EUR per mėnesį
Be pirmiau minėtų pragyvenimo lėšų sumų, studentams iš šių šalių bus skirtos tokios papildomos paramos sumos kelionės išlaidoms padengti:
Kelionės atstumai31
Suma
10–99 km 20 EUR vienam dalyviui
100–499 km 180 EUR vienam dalyviui
500–1 999 km 275 EUR vienam dalyviui
2 000–2 999 km 360 EUR vienam dalyviui
3 000–3 999 km 530 EUR vienam dalyviui
4 000–7 999 km 820 EUR vienam dalyviui
8 000 km ar daugiau 1 300 EUR vienam dalyviui
Priemokos praktikoms arba asmenims, neturintiems palankių sąlygų, šiuo atveju nebūtų taikomos. Mokslo ir studijų institucijų nustatomas finansinės paramos lygis
31 Pagal kiekvieno dalyvio kelionės atstumą. Kelionės atstumai turi būti apskaičiuojami naudojant Europos Komisijos atstumų skaičiuoklę (http://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/tools/distance_en.htm). Skaičiuojant ES dotacijos sumą, kuri bus panaudota kelionės į abi puses išlaidoms padengti, turi būti naudojamas kelionės į vieną pusę atstumas.
B dalis. Aukštųjų mokyklų studentų ir darbuotojų judumo projektai
B dalis. Aukštųjų mokyklų studentų ir darbuotojų mobilumo projektai
55
Nustatydamos normas ir (arba) savo institucijoje taikydamos ES normas, mokslo ir studijų institucijos visais atvejais privalės paisyti šių principų ir kriterijų:
institucijoms nustatytos normos išlieka tokios pačios per visą mobilumo projekto trukmės laikotarpį. Tame pačiame projekte negalima sumažinti arba padidinti dotacijų lygio.
normos turi būti nustatytos ir (arba) taikomos objektyviai ir skaidriai, atsižvelgiant į visus apibūdintus principus ir metodiką (t. y. atsižvelgiant į mobilumo srautą, taip pat į papildomą specialųjį finansavimą);
visiems studentams, vykstantiems į tos pačios grupės šalis tos pačios rūšies mobilumo veiklai – studijoms arba praktikai – vykdyti turi būti skiriama tokio pat lygio stipendija (išskyrus studentus, neturinčius palankių sąlygų, arba specialiųjų poreikių turinčius studentus).
MOBILUMAS TARP PROGRAMOS ŠALIŲ IR ŠALIŲ PARTNERIŲ
Pragyvenimo lėšų sumos skaičiuojamos taip:
Iš Į Suma
Reikalavimus atitinkančių šalių Partnerių
1-os grupės Programos šalis 850 EUR per mėnesį
2-os grupės Programos šalis 800 EUR per mėnesį
3-ios grupės Programos šalis 750 EUR per mėnesį
Programos šalių Šalis Partneres 650 EUR per mėnesį
Be to, studentams, vykstantiems į šalis Partneres ar atvykstantiems iš šių šalių, bus skirtos tokios papildomos paramos sumos kelionės išlaidoms padengti:
Kelionės atstumai32
Suma
100–499 km 180 EUR vienam dalyviui
500–1 999 km 275 EUR vienam dalyviui
2 000–2 999 km 360 EUR vienam dalyviui
3 000–3 999 km 530 EUR vienam dalyviui
4 000–7 999 km 820 EUR vienam dalyviui
8 000 km ar daugiau 1100 EUR vienam dalyviui
32 Pagal kiekvieno dalyvio kelionės atstumą. Kelionės atstumai turi būti apskaičiuojami naudojant Europos Komisijos atstumų skaičiuoklę (http://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/tools/distance_en.htm). Skaičiuojant ES dotacijos sumą, kuri bus panaudota kelionės į abi puses išlaidoms padengti, turi būti naudojamas kelionės į vieną pusę atstumas.
56
C) DOTACIJOMIS TEIKIAMA PARAMA DARBUOTOJŲ MOBILUMUI
ES dotacija, kaip parama kelionės išlaidoms ir pragyvenimo išlaidoms buvimo užsienyje laikotarpiu padengti, darbuotojams skiriama tokia tvarka:
Tinkamos finansuoti išlaidos Finansavimo
mechanizmas Suma Lėšų skyrimo taisyklė
Kelionės išlaidos
Parama dalyvių išlaidoms kelionei iš jų kilmės vietos į veiklos vietą ir atgal padengti
Fiksuota norma
Kai kelionės atstumas yra 10–99 km,
a. darbuotojų mobilumo Programos šalyse atveju – 20 EUR vienam dalyviui
b. darbuotojų mobilumo Programos šalyse ir šalyse partnerėse atveju – 0 EUR vienam dalyviui
Pagal kiekvieno dalyvio kelionės atstumą. Kelionės atstumai turi būti apskaičiuojami naudojant Europos Komisijos atstumų skaičiuoklę
33. Kad būtų galima apskaičiuoti
ES dotacijos, kuri bus panaudota kelionės į abi puses išlaidoms padengti, sumą, pareiškėjas turi nurodyti kelionės į vieną pusę atstumą
34
Jeigu kelionės atstumas 100–499 km,
180 EUR vienam dalyviui
Kai kelionės atstumas yra 500–1 999 km,
275 EUR vienam dalyviui
Kai kelionės atstumas yra 2 000–2 999 km,
360 EUR vienam dalyviui
Kai kelionės atstumas yra 3 000–3 999 km,
530 EUR vienam dalyviui
Kai kelionės atstumas yra 4 000–7 999 km,
820 EUR vienam dalyviui
Kai kelionės atstumas yra 8 000 km ar didesnis,
a. darbuotojų mobilumo Programos šalyse atveju – 1 300 EUR vienam dalyviui
b. darbuotojų mobilumo Programos šalyse ir šalyse partnerėse atveju – 1 100 EUR vienam dalyviui
33
http://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/tools/distance_en.htm. 34 Pavyzdžiui, jeigu asmuo iš Madrido (Ispanija) dalyvauja Romoje (Italija) vykstančioje veikloje, pareiškėjas: a) apskaičiuoja atstumą nuo Madrido iki Romos (1365,28 km), b) pasirenka taikomą kelionės atstumų kategoriją (t. y. 500–1 999 km) ir c) apskaičiuoja ES dotaciją, kuri bus panaudota kaip parama dalyvio kelionės iš Madrido į Romą ir atgal išlaidoms (275 EUR) padengti.
B dalis. Aukštųjų mokyklų studentų ir darbuotojų judumo projektai
B dalis. Aukštųjų mokyklų studentų ir darbuotojų mobilumo projektai
57
Priemoka už dideles vietinės kelionės išlaidas [tik už mobilumo projektus tarp Programos šalių]
Papildoma parama:
• už kelionę pirmyn ir atgal vykstant į keleivių persėdimo mazgą / oro uostą ir (arba) traukinių / autobusų stotį kilmės šalyje
ir (arba)
• už kelionę pirmyn ir atgal vykstant į galutinės paskirties vietą (iš pagrindinio keleivių persėdimo mazgo / oro uosto ir (arba) traukinių / autobusų stoties) priimančiojoje šalyje
Fiksuota norma
Už 225 EUR viršijančias vietinės kelionės išlaidas:
180 EUR vienam dalyviui (įskaitant lydinčiuosius asmenis) už kelionę pirmyn ir atgal
35
Už 225 EUR viršijančias dideles vietinės kelionės išlaidas (už kelionę pirmyn ir atgal) ir tuo atveju, jeigu šios išlaidos yra motyvuotos ir tinkamai pagrįstos atrinkus dalyvius
Pragyvenimo išlaidos
Išlaidos, tiesiogiai susijusios su dalyvių pragyvenimu vykdant veiklą
Fiksuota norma
Iki 14-osios veiklos dienos: A1.1, jeigu mobilumas
vykdomas tarp Programos šalių, arba A1.2, jeigu mobilumas
vykdomas tarp Programos šalių ir šalių Partnerių, vienam dalyviui per dieną
+
15–60-ąją veiklos dieną: 70 % A1.1, jeigu mobilumas
vykdomas tarp Programos šalių, arba A1.2, jeigu mobilumas
vykdomas tarp Programos šalių ir šalių Partnerių, sumos vienam dalyviui per dieną.
Pagal kiekvieno dalyvio buvimo užsienyje trukmę (jei būtina, taip pat įskaitant vieną kelionės dieną prieš veiklą ir vieną kelionės dieną veiklai pasibaigus).
35
Jeigu tinkamai pagrįsta, tos pačios judumo veiklos dalyviui gali būti suteikiama teisė gauti dvi priemokas už dideles vietinės kelionės išlaidas: viena priemoka pasiekti pagrindinio keleivių persėdimo mazgą / oro uostą ir (arba) traukinių / autobusų
stotį kilmės šalyje ir antra –pasiekti atokią galutinės paskirties vietą priimančioje šalyje.
A LENTELĖ. PRAGYVENIMO IŠLAIDOS (SUMA EUR PER DIENĄ)
Sumos priklauso nuo priimančiosios šalies. Šios sumos bus nustatytos lentelėje nurodytuose mažiausios ir didžiausios sumų intervaluose. Nustatydamos sumas, kurias dotacijų gavėjai turi taikyti savo šalyje, nacionalinės agentūros pagal susitarimą su nacionalinėmis institucijomis atsižvelgia į šiuos du konkrečius kriterijus: kitų bendro finansavimo, kurį skirtų vietos, regiono ar nacionalinio lygmens privačios organizacijos arba
valstybinės įstaigos ir kuris papildytų ES dotaciją, šaltinių buvimą ir lygmenį; bendrą darbuotojų, kurie planuoja mokyti ar dalyvauti mokymo veikloje užsienyje, paklausos lygį.
Visoms to paties intervalo paskirties šalims turėtų būti taikomas toks pat procentinis išmokų dydis. Skirti tokią pat sumą vykstantiems į visas paskirties šalis nėra įmanoma.
Darbuotojai iš Programos šalių Darbuotojai iš šalių Partnerių
Priimančioji šalis
Mažiausia ir didžiausia suma (per dieną)
Suma (per dieną)
A1.1 A1.2
Danija, Airija, Nyderlandai, Švedija, Jungtinė Karalystė
80–160 160
Belgija, Bulgarija, Čekija, Graikija, Prancūzija, Italija, Kipras,
Liuksemburgas, Vengrija, Austrija, Lenkija, Rumunija, Suomija, Islandija,
Lichtenšteinas, Norvegija, Turkija
70–140 140
Vokietija, Ispanija, Latvija, Malta, Portugalija, Slovakija, buvusioji
Jugoslavijos Respublika Makedonija 60–120 120
Estija, Kroatija, Lietuva, Slovėnija 50–100 100
Šalys Partnerės 160 Netinkama finansuoti
Kai mobilumo veikloje dalyvauja tik Programos šalys, nacionalinės agentūros gali nuspręsti savo mokslo ir studijų institucijoms sudaryti galimybes lanksčiai veikti ir nacionaliniu lygmeniu nustatyti intervalus, o ne sumas. Tai turėtų būti paremta pagrįstomis priežastimis, pavyzdžiui, šalyse, kuriose regiono ar institucijos lygmeniu yra prieinamas bendras finansavimas. Tikslios sumos bus skelbiamos kiekvienos nacionalinės agentūros ir mokslo ir studijų institucijų svetainėse.
IŠ ATOKIAUSIŲ REGIONŲ IR UŽJŪRIO ŠALIŲ IR TERITORIJŲ ATVYKSTANTYS AR Į JUOS VYKSTANTYS DALYVIAI
Pagal Reglamentą, kuriuo sukurta programa „Erasmus+“, ir kuriame, įgyvendinant Programą, raginama atsižvelgti į su atokiausiais Sąjungos regionais ir užjūrio šalimis ir teritorijomis (UŠT) susijusius apribojimus, nustatomos specialios finansavimo taisyklės, siekiant padėti padengti dideles iš atokiausių regionų ir UŠT atvykstančių ir į juos vykstančių dalyvių kelionės išlaidas, kurios yra nepakankamai padengiamos pagal standartines finansavimo taisykles (grindžiamas fiksuotos normos pagal kelionės atstumų kategoriją priemoka).
59
Dotacijų mobilumo projektams gavėjams bus leidžiama prašyti finansinės paramos iš atokiausių Sąjungos regionų ir UŠT atvykstančių ir į juos vykstančių dalyvių kelionės išlaidoms padengti iš biudžeto eilutės „išimtinės išlaidos“ (ne daugiau kaip 80 % visų tinkamų išlaidų). Tai turėtų būti leidžiama tik tada, jei pareiškėjai gali pagrįsti, kad pagal standartines finansavimo taisykles (grindžiamas parama, kuri yra papildomai skiriama prie fiksuotos normos pagal kelionės atstumų kategoriją) nepadengiama bent 70 % dalyvių kelionės išlaidų.
i
PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOSE BESIMOKANČIŲ ASMENŲ IR ŠIŲ ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ
MOBILUMO PROJEKTAI
Pagal šios rūšies mobilumo projektus gali būti vykdoma vienos ar daugiau rūšių veikla:
Besimokančių asmenų mobilumas • iki 12 mėn. profesinio mokymo (PM) praktika užsienyje. Šioje veikloje gali dalyvauti ir gamybinę praktiką atliekantys asmenys (pameistriai), ir profesinio mokymo įstaigų mokiniai. Šie besimokantys asmenys atlieka profesinio mokymo praktiką kitoje šalyje. Besimokantys asmenys priimami darbo vietoje (įmonėje arba kitoje atitinkamoje organizacijoje) arba PM įstaigoje (numačius mokymosi darbo vietoje laikotarpius įmonėje arba kitoje atitinkamoje organizacijoje). Kiekviena mobilumo veikla organizuojama remiantis kokybės sistema, kurią siunčiančioji ir priimančioji organizacijos iš anksto suderina siekdamos užtikrinti aukštą veiklos kokybės lygį, taip pat suderina dalyvių „Mokymosi sutartis“. Mokymosi rezultatai oficialiai pripažįstami ir patvirtinami institucijos lygmeniu, o kurso turinys reikiamai suderinamas siekiant užtikrinti, kad mobilumo laikotarpis užsienyje derėtų su kursu, į kurį įrašytas gamybinę praktiką atliekantis asmuo (pameistrys) arba PM įstaigos mokinys. Siekiant padidinti jaunuolių įsidarbinimo galimybes ir palengvinti jų perėjimą į darbo rinką, šioje veikloje gali dalyvauti ir PM įstaigų absolventai ar asmenys, neseniai baigę mokymą pagal pameistrystės profesinio mokymo organizavimo formą įmonėse. Darbuotojų mobilumas • mokymo vizitai: šia veikla PM įstaigų darbuotojams sudaroma galimybė mokyti užsienio PM įstaigoje
partnerėje. Ja įmonių darbuotojams taip pat sudaroma galimybė mokyti užsienio PM organizacijoje; • darbuotojų mokymas: šia veikla palaikomas PM darbuotojų profesinis tobulėjimas jiems tam tikrą
laikotarpį užsienyje atliekant mokomąją praktiką arba stebint darbą kokioje nors įmonėje ar kitoje PM organizacijoje.
Pagal programą „Erasmus+“ remiami darbuotojų mobilumo mokymosi tikslais projektai, kurie: - atitinka dalyvaujančių organizacijų strateginį požiūrį (kuriuo siekiama modernizuoti jų misiją ir suteikti jai
tarptautinį matmenį);
- atitinka aiškiai nustatytus darbuotojų tobulinimosi poreikius, kuriuos įgyvendinant taikomos tinkamos atrankos, parengimo ir tolesnės susijusios veiklos priemonės;
- kuriuose užtikrinama, kad dalyvaujančių darbuotojų mokymosi rezultatai bus tinkamai pripažinti, ir užtikrinama, kad mokymosi rezultatai būtų skleidžiami ir plačiai naudojami organizacijoje.
Šios veiklos taip pat suteikia mokytojams galimybių įgyti kompetencijų, padėsiančių tenkinti mokinių, kilusių iš socialiai remtinų šeimų, poreikius. Atsižvelgiant į nūdienos aplinkybes dėl jaunų migrantų, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų, ypač daug dėmesio bus skiriama remiant projektus, kuriais siekiama rengti mokytojus tokiose srityse kaip pabėgėlių vaikų mokymas, tarpkultūrinės klasės, antrosios kalbos mokymas mokiniams, tolerancija ir įvairovė klasėje.
KOKS YRA ŠIAME PROJEKTE DALYVAUJANČIŲ ORGANIZACIJŲ VAIDMUO?
Mobilumo projekte dalyvaujančios organizacijos atlieka tokias funkcijas ir užduotis:
Paraišką teikianti organizacija: atsakinga už mobilumo projekto paraiškos teikimą, dotacijos sutarties pasirašymą ir tvarkymą bei ataskaitos teikimą. Pareiškėjas taip pat gali būti konsorciumo
61
koordinatorius: vadovaujantis tos pačios šalies organizacijų partnerių nacionaliniam mobilumo konsorciumui, kuris siekia PM įstaigose besimokančius asmenis ir tų įstaigų darbuotojus siųsti vykdyti veiklą užsienyje. Nacionalinio mobilumo konsorciumo koordinatorius taip pat gali, tačiau neprivalo veikti kaip siunčiančioji organizacija.
Siunčiančioji organizacija: atsakinga už PM įstaigose besimokančių asmenų ir (arba) tų įstaigų darbuotojų atranką ir jų siuntimą į užsienį.
Priimančioji organizacija: atsakinga už užsienio PM įstaigose besimokančių asmenų ir (arba) tų įstaigų darbuotojų priėmimą ir jų veiklos programos parengimą arba pasinaudojanti tų PM įstaigų darbuotojų vykdoma mokymo veikla.
Tarpinė organizacija: tai organizacija, veikianti darbo rinkoje arba švietimo, mokymo ir jaunimo srityse. Ji yra nacionalinio mobilumo konsorciumo partnerė, bet nėra siunčiančioji organizacija. Ji gali atlikti dalį siunčiančiųjų PM organizacijų administracinių procedūrų ir padėti jas atlikti, geriau suderinti gamybinę praktiką atliekančių asmenų (mokinių ir pameistrių) profilius su įmonių poreikiais, jeigu organizuojama mokomoji praktika, ir bendrai parengti dalyvius.
Siunčiančioji ir priimančioji organizacijos kartu su moksleiviais ir (arba) darbuotojais prieš mobilumo laikotarpio pradžią turi būti sutariusios dėl veiklos, kurią vykdys moksleiviai (mokymosi susitarime) arba darbuotojai (mobilumo susitarime). Šiuose susitarimuose apibrėžiami tiksliniai mokymosi užsienyje laikotarpio mokymosi rezultatai, pateikiamos oficialaus pripažinimo nuostatos ir išvardijamos kiekvienos šalies teisės ir pareigos. PM įstaigose besimokantys asmenys, pagal mobilumo projektą išvykstantys į užsienį 19 dienų ar ilgiau, turi teisę gauti kalbinę paramą. Programos laikotarpiu laipsniškai diegiama OLS sistema – kalbinis parengimas internetu. Galimybę ja pasinaudoti Europos Komisija teikia reikalavimus atitinkantiems dalyviams, kad būtų įvertintos jų užsienio kalbos žinios ir prireikus pasiūlytas tinkamiausias būdas mokytis kalbos prieš mobilumo laikotarpį ir (arba) jo metu (dėl išsamesnės informacijos žr. šio vadovo I priedą). Profesinio mokymo mobilumo projektams paraiškas teikiančios organizacijos gali rinktis teikti paraišką su „Erasmus+“ PM mobilumo chartija arba be jos, atsižvelgiant į tai, ar ankstesniais metais dalyvaujančioms organizacijoms buvo suteikta chartija. Tinkamumo ir dotacijų skyrimo kriterijai, taikomi šiems dviem paraiškų teikimo būdams, yra aprašyti toliau šiame dokumente.
PM ĮSTAIGOSE BESIMOKANČIŲ ASMENŲ IR ŠIŲ ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ MOBILUMO PROJEKTAS BE
„ERASMUS+“ PM MOBILUMO CHARTIJOS
KOKIE KRITERIJAI TAIKOMI ŠIAM PROJEKTUI ĮVERTINTI?
Kad atitiktų reikalavimus „Erasmus+“ dotacijai gauti, mobilumo PM srityje projektas turi atitikti šiuos oficialius kriterijus:
BENDRIEJI TINKAMUMO KRITERIJAI
Reikalavimus atitinkanti veikla
Pagal mobilumo PM srityje projektą turi būti vykdoma vienos ar daugiau rūšių veikla:
PM įstaigose besimokančių asmenų praktika užsienio profesinio mokymo įstaigose;
PM įstaigose besimokančių asmenų praktika užsienio įmonėse;
darbuotojų mokymo (dėstymo) vizitai užsienyje;
darbuotojų mokymas užsienyje.
i
Reikalavimus atitinkančios dalyvaujančios organizacijos
Dalyvaujanti organizacija gali būti:
bet kokia valstybės įstaiga arba privati organizacija, veikianti profesinio mokymo srityje (apibrėžiama kaip PM organizacija) (arba jos filialas (padalinys)), arba
bet kokia valstybės įstaiga arba privati organizacija, veikianti darbo rinkoje arba švietimo, mokymo ir jaunimo srityse.
Tai, pvz., gali būti tokios organizacijos:
profesinio mokymo mokykla arba centras;
valstybinė arba privati, mažoji, vidutinė arba didelė įmonė (įskaitant socialines įmones);
socialinis partneris arba kitas profesinės srities atstovas, įskaitant prekybos rūmus, amatų arba prekybos asociacijas ir profesines sąjungas;
vietos, regionų ar nacionalinio lygmens valstybės įstaiga;
mokslinių tyrimų institutas;
fondas;
mokykla, institutas, švietimo centras (bet kokio lygmens, nuo ikimokyklinio iki vidurinio ugdymo, įskaitant suaugusiųjų švietimą);
ne pelno organizacija, asociacija, NVO;
institucija, teikianti profesinio orientavimo, konsultavimo ir informavimo paslaugas;
įstaiga, atsakinga už profesinio mokymo srities politiką.
Kiekviena organizacija turi būti įsisteigusi kurioje nors Programos šalyje.
Kas gali teikti paraišką?
PM organizacija (arba jos filialas (padalinys), siunčianti besimokančius asmenis ir darbuotojus į užsienį;
nacionalinio mobilumo konsorciumo koordinatorius.
Fiziniai asmenys negali tiesiogiai teikti paraiškos gauti dotaciją.
Dalyvaujančių organizacijų skaičius
Mobilumo veikla yra tarptautinio pobūdžio ir joje dalyvauja bent dvi organizacijos (bent viena siunčiančioji ir bent viena priimančioji organizacija) iš skirtingų Programos šalių.
Jeigu projektus teikia nacionalinis mobilumo konsorciumas, visi konsorciumo nariai turi būti įsikūrę toje pačioje Programos šalyje ir turi būti nurodyti paraiškoje gauti dotaciją. Konsorciumą turi sudaryti bent 3 PM organizacijos.
Projekto trukmė Nuo 1 iki 2 metų. Trukmę pareiškėjas teikdamas paraišką turi pasirinkti pagal projekto tikslą ir veiklos, kurią planuojama vykdyti, rūšį.
Kur teikti paraišką? Šalies, kurioje įsisteigusi paraišką teikianti organizacija, nacionalinei agentūrai.
Kada teikti paraišką?
Pareiškėjai paraišką dėl dotacijos projektams, prasidedantiems nuo birželio 1 d. iki gruodžio 31 d., turi pateikti iki tų pačių metų vasario 2 d. 12 val. (vidurdienio Briuselio laiku).
Galimas papildomas terminas:
Jeigu lieka nepanaudotų lėšų, nacionalinės agentūros gali organizuoti antrąjį paraiškų teikimo etapą, kuriam taip pat taikomos šiame vadove numatytos taisyklės. Nacionalinės agentūros informuos apie šią galimybę savo svetainėse.
Jeigu organizuojamas antrasis etapas, projektams, prasidedantiems nuo kitų metų sausio 1 d. iki gegužės 31 d., pareiškėjai dotacijų paraiškas privalo pateikti iki spalio 4 d. 12 val. (vidurdienio Briuselio laiku).
63
Kaip teikti paraišką? Dėl išsamesnės informacijos apie tai, kaip teikti paraišką, žr. šio vadovo C dalį.
Kiti kriterijai
PM organizacija (arba jos filialas (padalinys) arba nacionalinis mobilumo konsorciumas kiekvienoje atrankoje paraišką gali teikti tik kartą. Tačiau PM organizacija gali dalyvauti keliuose atskiruose paraiškas tuo pat metu teikiančiuose nacionaliniuose mobilumo konsorciumuose arba juos koordinuoti.
PAPILDOMI TINKAMUMO KRITERIJAI, TAIKOMI BESIMOKANČIŲ ASMENŲ MOBILUMUI
Veiklos trukmė Nuo dviejų savaičių (t. y. dešimt darbo dienų) iki 12 mėn., neįskaitant kelionės laiko.
Veiklos vieta (-os) Dalyviai mobilumo veiklą turi vykdyti užsienyje, kitoje Programos šalyje.
Reikalavimus atitinkantys dalyviai
Pameistriai arba profesinio mokymo įstaigų mokiniai (į kurių mokymo programą paprastai įtraukiamas mokymasis darbo vietoje), gyvenantys siunčiančiosios organizacijos šalyje. PM įstaigų mokinius užsienyje lydintys asmenys.
Šioje veikloje gali dalyvauti ir absolventai, t. y. PM įstaigą arba pagal pameistrystės profesinio mokymo organizavimo formą įmonėse mokymąsi neseniai baigę asmenys. Absolventai mokomąją praktiką užsienyje turi atlikti per metus nuo mokslo baigimo.
PAPILDOMI TINKAMUMO KRITERIJAI, TAIKOMI DARBUOTOJŲ MOBILUMUI
Veiklos trukmė Nuo dviejų dienų iki dviejų mėnesių, neįskaitant kelionės laiko.
Bent dvi veiklos dienos turi eiti iš eilės.
Veiklos vieta (-os) Dalyviai mobilumo veiklą privalo vykdyti užsienyje, kitoje Programos šalyje.
Reikalavimus atitinkantys dalyviai
Už profesinį mokymą atsakingi darbuotojai (kaip antai bendrųjų ir specialybės dalykų mokytojai, už tarptautinį mobilumą atsakingi koordinatoriai, administracines arba profesinio orientavimo funkcijas atliekantys darbuotojai ir t. t.), dirbantys siunčiančiojoje (-iose) organizacijoje (-ose), bei kiti darbuotojai, dalyvaujantys organizacijos strateginėje plėtroje.
Per mokymo (dėstymo) vizitus jo projektuose taip pat gali dalyvauti įmonių, viešojo sektoriaus ir (arba) pilietinės visuomenės organizacijų atstovai.
Be to, mokymo (dėstymo) vizitų atveju šio veiksmo projektuose gali dalyvauti kitų Programos šalių įmonėse dirbantys PM specialistai, kurie yra pakviesti dėstyti paraišką pateikusiose PM organizacijose ir (ar) konsorciumo organizacijose, kai tai yra aktualu.
Paraiškas pateikusios organizacijos vertinamos pagal atitinkamus atmetimo ir atrankos kriterijus. Dėl išsamesnės informacijos žr. šio vadovo C dalį.
DOTACIJŲ SKYRIMO KRITERIJAI
Projektai vertinami pagal šiuos kriterijus:
Projekto aktualumas (ne daugiau kaip 30 balų)
Projekto aktualumas:
- šio veiksmo tikslų požiūriu (žr. skirsnį „Kokie yra mobilumo projekto tikslai?“);
- dalyvaujančių organizacijų ir atskirų dalyvių poreikių ir tikslų požiūriu, pirmiausia atsižvelgiant į tai, kas nurodyta europiniame plėtros plane.
Kiek projektas yra tinkamas:
- kokybiškiems dalyvių mokymosi rezultatams pasiekti;
- dalyvaujančių organizacijų pajėgumui ir tarptautinei aprėpčiai
i
padidinti.
Projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė (ne daugiau kaip 40 balų)
Visų siūlomo projekto etapų aiškumas, išsamumas ir kokybė (parengimo, mobilumo veiklos įgyvendinimo ir tolesnės susijusios veiklos).
Projekto tikslų ir siūlomos veiklos suderinamumas.
Paraišką pateikusios organizacijos europinio plėtros plano kokybė.
Praktinių priemonių, valdymo ir paramos sąlygų kokybė.
Dalyvių parengimo kokybė.
Dalyvių mokymosi rezultatų pripažinimo ir patvirtinimo priemonių kokybė, taip pat nuoseklus Europos skaidrumo ir pripažinimo užtikrinimo priemonių naudojimas.
Mobilumo veiklos dalyvių atrankos ir (arba) jų įtraukimo į šią veiklą priemonių tinkamumas.
Jeigu taikoma, dalyvaujančių organizacijų bendradarbiavimo ir informacijos perdavimo vienos kitai, taip pat bendradarbiavimo su kitais atitinkamomis suinteresuotomis šalimis ir informacijos perdavimo jiems kokybė.
Poveikis ir sklaida (ne daugiau kaip 30 balų)
Projekto rezultatų vertinimo priemonių kokybė.
Galimas projekto poveikis:
- dalyviams ir dalyvaujančioms organizacijoms įgyvendinant projektą ir jam pasibaigus;
- vietos, regionų, nacionaliniu ir (arba) Europos lygmeniu ne organizacijoms ar asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems projekte.
Priemonių, kuriomis siekiama skleisti projekto rezultatus dalyvaujančiose organizacijose ir už jų ribų, tinkamumas ir kokybė.
Kad būtų svarstoma, ar skirti finansavimą, projektai turi būti įvertinti bent 60 balų. Be to, kiekvienoje iš minėtų dotacijų skyrimo kriterijų kategorijų jiems turi būti skirta bent pusė didžiausio balų skaičiaus (t. y. bent po 15 balų „projekto aktualumo“ ir „poveikio ir sklaidos“ kategorijose ir bent 20 balų „projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybės“ kategorijoje).
DOTACIJOS SKYRIMAS
Didžiausia atrinktiems projektams skiriamos dotacijos suma priklauso nuo kelių aspektų:
mobilumo laikotarpių, dėl kurių teikiama paraiška, skaičiaus ir trukmės; jeigu pareiškėjas buvo gavęs panašią dotaciją ankstesniais metais, jo ankstesnių rezultatų, susijusių su
tuo, kiek mobilumo laikotarpių jis yra organizavęs, ar jis užtikrino gerą veiklos įgyvendinimo kokybę ir patikimą finansų valdymą;
bendro nacionalinio biudžeto, skirto atitinkamam mobilumo veiksmui.
KĄ DAR REIKĖTŲ ŽINOTI APIE ŠĮ VEIKSMĄ?
IŠ ATOKIAUSIŲ REGIONŲ IR UŽJŪRIO ŠALIŲ IR TERITORIJŲ ATVYKSTANTYS AR Į JUOS VYKSTANTYS DALYVIAI
Pagal Reglamentą, kuriuo sukurta programa „Erasmus+“, ir kuriame, įgyvendinant Programą, raginama atsižvelgti į su atokiausiais Sąjungos regionais ir užjūrio šalimis ir teritorijomis (UŠT) susijusius apribojimus, nustatant specialias finansavimo taisykles, kuriomis siekiama padėti padengti dideles iš atokiausių regionų ir UŠT atvykstančių ir į juos vykstančių dalyvių kelionės išlaidas, kurios yra nepakankamai padengiamos pagal standartines finansavimo taisykles (grindžiamas fiksuotos normos pagal kelionės atstumų kategoriją priemoka). Mobilumo projektų pareiškėjams bus leidžiama prašyti finansinės paramos iš atokiausių Sąjungos regionų ir UŠT atvykstančių ir į juos vykstančių dalyvių kelionės išlaidoms padengti biudžeto eilutėje „išimtinės išlaidos“ (ne daugiau kaip iki 80 % visų tinkamų išlaidų: žr. „Kokios yra finansavimo taisyklės?“). Tai būtų leidžiama su sąlyga,
65
jei pareiškėjai galėtų pagrįsti, kad pagal standartines finansavimo taisykles (grindžiamas parama, kuri yra papildomai skiriama prie fiksuotos normos pagal kelionės atstumų kategoriją) nepadengiama bent 70 % dalyvių kelionės išlaidų.
KITA INFORMACIJA
Daugiau privalomų kriterijų ir papildomos naudingos informacijos, susijusios su šiuo veiksmu, galima rasti šio vadovo I priede. Suinteresuotųjų organizacijų prašoma prieš teikiant paraišką finansinei paramai gauti įdėmiai perskaityti atitinkamus šio priedo skirsnius.
PM ĮSTAIGOSE BESIMOKANČIŲ ASMENŲ IR DARBUOTOJŲ MOBILUMO PROJEKTAS SU „ERASMUS+“ PM
MOBILUMO CHARTIJA
KOKIE KRITERIJAI TAIKOMI ŠIAM PROJEKTUI ĮVERTINTI?
Kad atitiktų reikalavimus „Erasmus+“ dotacijai gauti, mobilumo PM srityje projektas su „Erasmus+“ mobilumo chartija turi atitikti šiuos oficialius kriterijus:
BENDRIEJI TINKAMUMO KRITERIJAI
Kas gali teikti paraišką?
Individualios organizacijos arba konsorciumai, įsteigti Programos šalyje, kuriems suteikta „Erasmus+“ PM mobilumo chartija
36.
Reikalavimus atitinkanti veikla
Pagal mobilumo PM srityje projektą turi būti vykdoma vienos ar daugiau rūšių veikla:
PM įstaigose besimokančių asmenų praktika užsienio profesinio mokymo įstaigose;
PM įstaigose besimokančių asmenų praktika užsienio įmonėse;
darbuotojų mokymo (dėstymo) vizitai užsienyje;
darbuotojų mokymas užsienyje.
Dalyvaujančių organizacijų skaičius
Mobilumo veikla yra tarptautinio pobūdžio ir joje dalyvauja bent dvi organizacijos (bent viena siunčiančioji ir bent viena priimančioji organizacija) iš skirtingų Programos šalių.
Jeigu projektus teikia nacionaliniai mobilumo konsorciumai, kuriems yra suteikta „Erasmus+“ PM mobilumo chartija, siunčiančioji ir priimančioji organizacijos turi būti iš skirtingų Programos šalių.
Projekto trukmė Nuo vienų iki dvejų metų. Pareiškėjas privalo pasirinkti projekto trukmę paraiškos pateikimo etape.
Kur teikti paraišką? Šalies, kurioje įsisteigusi paraišką pateikusi organizacija, nacionalinei agentūrai.
36
Dėl išsamesnės informacijos apie chartiją, žr. skirsnį „„Erasmus+“ PM mobilumo chartija“ ir šio vadovo I priedą.
i
Kada teikti paraišką?
Pareiškėjai paraišką dėl dotacijos projektams, prasidedantiems nuo birželio 1 d. iki gruodžio 31 d., turi pateikti iki tų pačių metų vasario 2 d. 12 val. (vidurdienio Briuselio laiku).
Galimas papildomas terminas:
Jeigu lieka nepanaudotų lėšų, nacionalinės agentūros gali organizuoti antrąjį paraiškų teikimo etapą, kuriam taip pat taikomos šiame vadove numatytos taisyklės. Nacionalinės agentūros apie šią galimybę turi informuoti savo svetainėse.
Jeigu organizuojamas antrasis etapas, projektams, prasidedantiems nuo kitų metų sausio 1 d. iki gegužės 31 d., pareiškėjai dotacijų paraiškas privalo pateikti iki spalio 4 d. 12 val. (vidurdienio Briuselio laiku).
Kaip teikti paraišką? Dėl išsamesnės informacijos, kaip teikti paraišką, žr. šio vadovo C dalį.
Kiti kriterijai
PM organizacija arba nacionalinis mobilumo konsorciumas kiekvienoje atrankoje paraišką gali teikti tik kartą. Tačiau PM organizacija gali dalyvauti keliuose atskiruose paraiškas tuo pat metu teikiančiuose nacionaliniuose mobilumo konsorciumuose arba juos koordinuoti.
PAPILDOMI TINKAMUMO KRITERIJAI, TAIKOMI BESIMOKANČIŲJŲ ASMENŲ MOBILUMUI
Veiklos trukmė Nuo dviejų savaičių (t. y. dešimties darbo dienų) iki 12 mėnesių, neįskaitant kelionės laiko.
Veiklos vieta (-os) Dalyviai privalo vykdyti mobilumo veiklą užsienyje, kitoje Programos šalyje.
Reikalavimus atitinkantys dalyviai
Gamybinę praktiką atliekantys asmenys (pameistriai) arba PM įstaigų mokiniai (į kurių mokymo programą paprastai įtraukiamas mokymasis darbo vietoje), gyvenantys siunčiančiosios organizacijos šalyje. PM įstaigose besimokančius asmenis užsienyje lydintys asmenys.
Šioje veikloje gali dalyvauti ir absolventai, t. y. PM įstaigą arba pagal pameistrystės profesinio mokymo organizavimo formą įmonėse mokymąsi įmonėje neseniai baigę asmenys. Absolventai mokomąją praktiką užsienyje turi atlikti per metus nuo mokslo baigimo.
PAPILDOMI TINKAMUMO KRITERIJAI, TAIKOMI DARBUOTOJŲ MOBILUMUI
Veiklos trukmė Nuo dviejų dienų iki dviejų mėnesių, neįskaitant kelionės laiko.
Bent dvi veiklos dienos turi eiti iš eilės.
Veiklos vieta(-os) Dalyviai mobilumo veiklą privalo vykdyti užsienyje, kitoje Programos šalyje.
Reikalavimus atitinkantys dalyviai
Už profesinį mokymą atsakingi darbuotojai (kaip antai bendrųjų ir specialybės dalykų mokytojai, už tarptautinį mobilumą atsakingi koordinatoriai, administracines arba profesinio orientavimo funkcijas atliekantys darbuotojai ir t. t.), dirbantys siunčiančiojoje (-iose) organizacijoje (-ose), bei kiti darbuotojai, dalyvaujantys organizacijos strateginėje plėtroje.
Mokymo (dėstymo) vizitų atveju šio veiksmo projektuose taip pat gali dalyvauti įmonių, viešojo sektoriaus ir (arba) pilietinės visuomenės organizacijų atstovai.
Be to, mokymo (dėstymo) vizitų atveju šio veiksmo projektuose gali dalyvauti kitų Programos šalių įmonėse dirbantys PM specialistai, kurie yra pakviesti dėstyti paraišką pateikusiose PM organizacijose ir (ar) konsorciumo organizacijose, kai tai yra aktualu.
67
Paraiškas pateikusios organizacijos vertinamos pagal atitinkamus atmetimo ir atrankos kriterijus. Dėl išsamesnės informacijos žr. šio vadovo C dalį.
DOTACIJŲ SKYRIMO KRITERIJAI, TAIKOMI ORGANIZACIJŲ, KURIOMS SUTEIKTA PM MOBILUMO CHARTIJA, TEIKIAMOMS PARAIŠKOMS
Kokybinio vertinimo neatliekama (kokybė buvo įvertinta teikiant paraišką dėl pačios PM mobilumo chartijos), ir dėl to nėra nustatyta jokių dotacijų skyrimo kriterijų. Finansavimas bus skiriamas pagal kiekvieną reikalavimus atitinkančią dotacijos paraišką (atlikus patikrinimą, ar minėta paraiška atitinka reikalavimus). Didžiausia skiriamos dotacijos suma priklauso nuo kelių aspektų:
mobilumo laikotarpių ir mėnesių (dienų), dėl kurių teikiama paraiška, skaičius; jeigu pareiškėjas buvo gavęs panašią dotaciją ankstesniais metais, jo ankstesni rezultatai, susiję su tuo,
kiek mobilumo veiklų jis yra organizavęs, ar jis užtikrino gerą veiklos įgyvendinimo kokybę ir patikimą finansų valdymą;
bendras nacionalinis biudžetas, skirtas atitinkamam mobilumo veiksmui.
KOKIA AKREDITACIJA YRA REIKALINGA PAREIŠKĖJAMS ŠIAM MOBILUMO PROJEKTUI?
„ERASMUS+“ PM MOBILUMO CHARTIJA
„Erasmus+“ PM mobilumo chartija siekiama patobulinti europines tarptautiškumo strategijas PM srityje ir užtikrinti jų tvarumą, taip gerinant tarptautinio PM mobilumo kokybę ir didinant projektų skaičių. Kvietimai teikti paraiškas dėl PM mobilumo chartijos suteikimo kasmet skelbiami nacionalinių agentūrų svetainėse. PM mobilumo chartija užtikrina galimybę organizacijoms, kurioms suteikiama chartija, paraiškas dėl PM įstaigose besimokančių asmenų ir tų įstaigų darbuotojų mobilumo projektų pagal 1 pagrindinį veiksmą teikti supaprastinta tvarka.
KĄ DAR REIKĖTŲ ŽINOTI APIE ŠĮ VEIKSMĄ?
IŠ ATOKIAUSIŲ REGIONŲ IR UŽJŪRIO ŠALIŲ IR TERITORIJŲ ATVYKSTANTYS AR Į JUOS VYKSTANTYS DALYVIAI
Pagal Reglamentą, kuriuo sukurta programa „Erasmus+“, ir kuriame, įgyvendinant Programą, raginama atsižvelgti į su atokiausiais Sąjungos regionais ir užjūrio šalimis ir teritorijomis (UŠT) susijusius apribojimus, nustatant specialias finansavimo taisykles, kuriomis siekiama padėti padengti dideles iš atokiausių regionų ir UŠT atvykstančių ir į juos vykstančių dalyvių kelionės išlaidas, kurios yra nepakankamai padengiamos pagal standartines finansavimo taisykles (grindžiamas fiksuotos normos pagal kelionės atstumų kategoriją priemoka). Mobilumo projektų pareiškėjams bus leidžiama prašyti finansinės paramos iš atokiausių Sąjungos regionų ir UŠT atvykstančių ir į juos vykstančių dalyvių kelionės išlaidoms padengti biudžeto eilutėje „išimtinės išlaidos“ (ne daugiau kaip iki 80 % visų tinkamų išlaidų: žr. „Kokios yra finansavimo taisyklės?“). Tai būtų leidžiama su sąlyga, jei pareiškėjai galėtų pagrįsti, kad pagal standartines finansavimo taisykles (grindžiamas parama, kuri yra papildomai skiriama prie fiksuotos normos pagal kelionės atstumų kategoriją) nepadengiama bent 70 % dalyvių kelionės išlaidų.
KITA INFORMACIJA
Daugiau privalomų kriterijų ir papildomą naudingą informaciją apie šį veiksmą galima rasti šio vadovo I priede. Suinteresuotųjų organizacijų prieš teikiant paraišką gauti finansinę paramą prašoma įdėmiai perskaityti atitinkamus šio priedo skirsnius.
68
KOKIOS YRA FINANSAVIMO TAISYKLĖS?
Mobilumo projekto biudžetas turi būti parengtas pagal šias finansavimo taisykles (EUR):
A) VISAI MOBILUMO VEIKLAI TAIKOMOS FINANSAVIMO TAISYKLĖS
Tinkamos finansuoti išlaidos Finansavimo mechanizmas
Suma Lėšų skyrimo taisyklė
Kelionės išlaidos Parama dalyvių, įskaitant lydinčius asmenis, išlaidoms kelionei iš jų kilmės vietos į veiklos vietą ir atgal padengti.
Fiksuota norma
Kai kelionės atstumas yra 10–99 km,
20 EUR vienam dalyviui Pagal kiekvieno dalyvio kelionės atstumą. Kelionės atstumai turi būti apskaičiuojami naudojant Europos Komisijos atstumų skaičiuoklę
37. Kad
būtų galima apskaičiuoti ES dotacijos, kuri bus panaudota kelionės į abi puses išlaidoms padengti, sumą, pareiškėjas turi nurodyti kelionės į vieną pusę atstumą
38.
Kai kelionės atstumas yra 100–499 km,
180 EUR vienam, dalyviui
Kai kelionės atstumas yra 500–1 999 km,
275 EUR vienam dalyviui
Kai kelionės atstumas yra 2 000–2 999 km,
360 EUR vienam dalyviui
Kai kelionės atstumas yra 3 000–3 999 km,
530 EUR vienam dalyviui
Kai kelionės atstumas yra 4 000–7 999 km,
820 EUR vienam dalyviui
Kai kelionės atstumas yra 8 000 km ar didesnis,
1 300 EUR vienam dalyviui
Priemoka už dideles vietinės kelionės išlaidas
Papildoma parama:
• už kelionę pirmyn ir atgal vykstant į keleivių persėdimo mazgą / oro uostą ir (arba) traukinių / autobusų stotį kilmės šalyje
ir (arba)
• už kelionę pirmyn ir atgal vykstant į
Fiksuota norma
Už 225 EUR viršijančias vietinės kelionės išlaidas:
180 EUR vienam dalyviui (įskaitant lydinčiuosius asmenis) už kelionę pirmyn ir atgal
39.
Už 225 EUR viršijančias dideles vietinės kelionės išlaidas (už kelionę pirmyn ir atgal) ir tuo atveju, jeigu šios išlaidos yra motyvuotos ir tinkamai pagrįstos atrinkus
37
http://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/tools/distance_en.htm. 38
Pavyzdžiui, jeigu asmuo iš Madrido (Ispanija) dalyvauja Romoje (Italija) vykstančioje veikloje, pareiškėjas: a) apskaičiuoja atstumą nuo Madrido iki Romos (1365,28 km), b) pasirenka taikomą kelionės atstumų kategoriją (t. y. 500–1 999 km) ir c)
apskaičiuoja ES dotaciją, kuri bus panaudota kaip parama dalyvio kelionės iš Madrido į Romą ir atgal išlaidoms padengti (275 EUR). 39
Jeigu tinkamai pagrįsta paraiškos formoje, dalyviui galima skirti dvi priemokas siekiant padengti dideles vietinės kelionės išlaidas, kad jis galėtų dalyvauti toje pačioje mobilumo veikloje: viena priemoka – pasiekti pagrindinį keleivių persėdimo
mazgą / oro uostą ir (arba) traukinių / autobusų stotį kilmės šalyje, o antra priemoka – pasiekti atokią galutinę paskirties vietą priimančiojoje šalyje.
69
galutinės paskirties vietą (iš pagrindinio keleivių persėdimo mazgo / oro uosto ir (arba) traukinių / autobusų stoties) priimančiojoje šalyje
dalyvius.
Dalyvių su specialiaisiais poreikiais paramos išlaidos
Papildomos išlaidos, tiesiogiai susijusios su negalią turinčiais dalyviais ir lydinčiais asmenimis (įskaitant kelionės ir pragyvenimo išlaidas, jeigu jos yra pagrįstos ir jeigu šiems dalyviams neprašyta dotacijos pagal biudžeto kategorijas „Kelionės išlaidos“ ir „Mobilumo organizavimo. išlaidos“).
Realiosios išlaidos Iki 100 % tinkamų finansuoti išlaidų
Sąlyga: prašymas skirti finansinę paramą su specialiaisiais poreikiais susijusios paramos išlaidoms padengti turi būti pagrįstas paraiškos formoje.
Išimtinės išlaidos
Papildomos išlaidos mažiau galimybių turinčių besimokančių asmenų dalyvavimui remti (neįskaitant dalyvių ir lydinčių asmenų kelionės išlaidų ir pragyvenimo lėšų).
Išlaidos, susijusios su finansinės garantijos teikimu nacionalinei agentūrai paprašius.
Didelės iš atokiausių Sąjungos regionų ir užjūrio šalių ir teritorijų atvykstančių ir į juos vykstančių dalyvių kelionės išlaidos (daugiau informacijos žr. „Ką dar turėtumėte žinoti apie šį veiksmą?“).
Realiosios išlaidos
Su finansine garantija susijusios išlaidos: 75 % tinkamų finansuoti išlaidų.
Kitos išlaidos: 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.
Didelės kelionės išlaidos: ne daugiau kaip iki 80 % tinkamų finansuoti išlaidų.
Sąlyga: prašymas skirti finansinę paramą išimtinėms išlaidoms padengti turi būti pagrįstas paraiškos formoje.
B) PAPILDOMAS FINANSAVIMAS, TAIKOMAS PM ĮSTAIGOSE BESIMOKANČIŲ ASMENŲ MOBILUMUI
Tinkamos finansuoti išlaidos Finansavimo
mechanizmas Suma Lėšų skyrimo taisyklė
Dalyvių pragyvenimo lėšos
Išlaidos, tiesiogiai susijusios su dalyvių, įskaitant lydinčius asmenis, pragyvenimu vykdant veiklą.
Fiksuota norma
Iki 14-os veiklos dienos: A2.1 vienam dalyviui per
dieną
+
nuo
+
nuo 15-os veiklos dienos ir ne ilgiau kaip 12
mėnesių:.70 % A2.1 sumos vienam dalyviui per
dieną40
.
Pagal kiekvieno dalyvio buvimo užsienyje trukmę (jei būtina, taip pat įskaitant vieną kelionės dieną prieš veiklą ir vieną kelionės dieną veiklai pasibaigus).
Kalbinio parengimo išlaidos
Išlaidos, susijusios su dalyviams siūloma – prieš išvykimą ar veiklos metu – parama siekiant pagerinti kalbos, kuria jie savo veiklos laikotarpiu studijuos ar bus mokomi, žinias.
Fiksuota norma
Tik veiklai, trunkančiai nuo 19 dienų ir iki 12 mėn.:
150 EUR vienam dalyviui, kuriam reikalinga kalbinė parama.
Sąlyga: pareiškėjai turi paprašyti paramos mokytis kalbos, kuria bus vykdoma veikla, remdamiesi dalyvių poreikiais mokytis kalbų, kurių nėra mokoma per „Erasmus+“ kalbinio parengimo internetu (OLS) priemonę.
C) PAPILDOMAS FINANSAVIMAS, TAIKOMAS PM ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ MOBILUMUI
Tinkamos finansuoti išlaidos Finansavimo
mechanizmas Suma Lėšų skyrimo taisyklė
Dalyvių pragyvenimo išlaidos
Išlaidos, tiesiogiai susijusios su dalyvių, įskaitant lydinčius asmenis, pragyvenimu, vykdant veiklą.
Fiksuota norma
Iki 14-os veiklos dienos: A2.2 vienam dalyviui per
dieną
+
15–60-ą veiklos dieną: 70 % A2.2 sumos vienam
dalyviui per dieną.
Pagal kiekvieno dalyvio buvimo užsienyje trukmę (jei būtina, taip pat įskaitant vieną kelionės dieną prieš veiklą ir vieną kelionės dieną veiklai pasibaigus).
40
Lydintiems asmenims taikomi PM įstaigų darbuotojams nustatyti dydžiai. Žr. biudžeto eilutę „Pragyvenimo išlaidos dalyviams“ C skirsnyje „Papildomas finansavimas, taikomas PM įstaigų darbuotojų mobilumui“. Išimtiniais atvejais, kai lydinčiam asmeniui užsienyje reikia praleisti daugiau kaip 60 dienų, parama papildomoms pragyvenimo išlaidoms nuo 61-os dienos padengti skiriama pagal biudžeto eilutę „Dalyvių su specialiaisiais poreikiais paramos išlaidos“.
71
B dalis. PRMPM į staigose besimokančių asmenų ir tų į staigų darbuotojų judumo projektai B dalis. PRM į staigose besimokančių asmenų ir tų į staigų darbuotojų judumo projektai
1 LENTELĖ. PRAGYVENIMO IŠLAIDOS DALYVIAMS (SUMA EUR PER DIENĄ)
Suma priklauso nuo šalies, kurioje vykdoma veikla. Sumas, taikytinas projektams, pateiktiems atskirose šalyje, remdamasi objektyviais ir skaidriais kriterijais nustato tos šalies nacionalinė agentūra. Šios sumos bus nustatytos lentelėje nurodytuose mažiausios ir didžiausios sumų intervaluose. Tikslios sumos bus skelbiamos kiekvienos nacionalinės agentūros svetainėje.
Besimokančių asmenų
mobilumas
Darbuotojų (arba lydinčių asmenų)
mobilumas
Mažiausia ir didžiausia suma
(per dieną) Mažiausia ir didžiausia suma
(per dieną)
A2.1 A2.2
Belgija 23–92 70–140
Bulgarija 23–92 70–140
Čekija 23–92 70–140
Danija 27–108 80–160
Vokietija 21–84 60–120
Estija 18–72 50–100
Airija 25–100 80 – 160
Graikija 22–88 70–140
Ispanija 21–84 60–120
Prancūzija 25–100 70–140
Kroatija 18–72 50–100
Italija 23–92 70–140
Kipras 24–96 70–140
Latvija 21–84 60–120
Lietuva 18–72 50–100
Liuksemburgas 24–96 70–140
Vengrija 22–88 70–140
Malta 21–84 60–120
Nyderlandai 26–104 80–160
Austrija 23–92 70–140
Lenkija 22–88 70–140
Portugalija 20–80 60–120
Rumunija 22–88 70–140
Slovėnija 18–72 50–100
Slovakija 21–84 60–120
Suomija 24–96 70–140
Švedija 26–104 80–160
Jungtinė Karalystė 28–112 80–160
Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija
21–84 60–120
Islandija 25–100 70–140
Lichtenšteinas 22–88 70–140
Norvegija 22–88 70–140
Turkija 22–88 70–140
Programme Guide Programme Guide
72 72
B dalis. Bendrojo ugdymo darbuotojų mobilumo projektai
73
BENDROJO UGDYMO DARBUOTOJŲ MOBILUMO PROJEKTAI
Pagal šios rūšies projektus gali būti vykdoma vienos ar daugiau rūšių veikla:
Darbuotojų mobilumas • Mokymo vizitai: šia veikla mokytojams arba kitiems bendrojo ugdymo darbuotojams suteikiama
galimybė mokyti užsienio mokykloje partnerėje; • struktūruoti kursai ar mokymo renginiai užsienyje: remiamas mokytojų, bendrojo ugdymo įstaigų
vadovų ar kitų bendrojo ugdymo darbuotojų profesinis tobulėjimas; • tam tikrą laikotarpį atliekama darbo praktika: suteikia galimybę mokytojams, mokyklų vadovams ar
kitiems darbuotojams praleisti tam tikrą laikotarpį užsienyje partnerėje mokykloje arba kitoje atitinkamoje organizacijoje, veikiančioje bendrojo ugdymo srityje.
Šios veiklos taip pat suteikia mokytojams galimybių įgyti kompetencijų, padėsiančių tenkinti mokinių, kilusių iš socialiai remtinų šeimų, poreikius. Atsižvelgiant į nūdienos aplinkybes dėl jaunų migrantų, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų, ypač daug dėmesio bus skiriama remiant projektus, kuriais siekiama rengti mokytojus tokiose srityse, kaip pabėgėlių vaikų mokymas, tarpkultūrinės klasės, antrosios kalbos mokymas mokiniams, tolerancija ir įvairovė klasėje.
KOKS YRA ŠIAME PROJEKTE DALYVAUJANČIŲ ORGANIZACIJŲ VAIDMUO?
Mobilumo projekte dalyvaujančios organizacijos atlieka tokias funkcijas ir užduotis:
Paraišką teikianti organizacija: atsakinga už mobilumo projekto paraiškos teikimą, dotacijos sutarties pasirašymą ir tvarkymą ir ataskaitos teikimą. Jeigu paraišką teikia bendrojo ugdymo įstaiga, ji taip pat veikia kaip siunčiančioji organizacija. Pareiškėjas gali būti konsorciumo koordinatorius, vadovaujantis tos pačios šalies organizacijų partnerių nacionaliniam mobilumo konsorciumui, kuris siekia bendrojo ugdymo darbuotojus siųsti vykdyti veiklą užsienyje.
Siunčiančioji organizacija: atsakinga už mokytojų ir kitų bendrojo ugdymo darbuotojų atranką ir jų siuntimą į užsienį.
Priimančioji organizacija: atsakinga už mokytojų ir kitų bendrojo ugdymo darbuotojų priėmimą ir jų veiklos programos parengimą arba pasinaudojanti jų vykdoma mokymo veikla.
Konkretus priimančiosios organizacijos vaidmuo priklauso nuo veiklos rūšies ir santykių su siunčiančiąja organizacija. Priimančioji organizacija gali būti: kursus organizuojanti organizacija (jeigu dalyvaujama struktūruotuose kursuose arba mokymo renginyje); bendrojo ugdymo įstaiga partnerė arba kita atitinkama organizacija (pvz., darbo stebėjimo arba mokymo
vizito atveju). Šiuo atveju siunčiančioji ir priimančioji organizacijos kartu su dalyviais prieš veiklos pradžią turėtų sudaryti susitarimą. Šiame susitarime turėtų būti apibrėžti laikotarpio užsienyje tikslai ir veikla, taip pat nustatytos kiekvienos šalies teisės ir pareigos.
Pagal programą „Erasmus+“ remiami darbuotojų mobilumo mokymosi tikslais projektai:
kurie parengti pagal siunčiančiosios organizacijos europinį plėtros planą (kuriuo siekiama modernizuoti jos misiją ir suteikti jai tarptautinį matmenį);
kurie atitinka aiškiai nustatytus darbuotojų tobulinimosi poreikius; kuriuos įgyvendinant taikomos tinkamos atrankos, parengimo ir tolesnės susijusios veiklos priemonės; kuriuose užtikrinama, kad dalyvaujančių darbuotojų mokymosi rezultatai būtų tinkamai pripažinti; kuriuose užtikrinama, kad mokymosi rezultatai būtų skleidžiami ir plačiai naudojami organizacijoje.
KOKIE KRITERIJAI TAIKOMI ŠIAM PROJEKTUI ĮVERTINTI?
Kad atitiktų reikalavimus „Erasmus+“ dotacijai gauti, bendrojo ugdymo darbuotojų mobilumo projektas turi atitikti šiuos oficialius kriterijus:
74
TINKAMUMO KRITERIJAI
Reikalavimus atitinkanti veikla
Pagal bendrojo ugdymo mobilumo projektą turi būti vykdoma vienos ar daugiau rūšių veikla:
mokymo vizitai;
struktūruoti kursai ar mokymo renginiai užsienyje;
tam tikrą laikotarpį atliekama darbo praktika.
Reikalavimus atitinkančios dalyvaujančios organizacijos
Mokymo vizitai
Siunčiančioji ir priimančioji organizacijos turi būti bendrojo ugdymo įstaigos (t. y. institucijos, teikiančios bet kokio lygmens – nuo ikimokyklinio iki vidurinio – bendrąjį, profesinį ar techninį išsilavinimą)
41.
Darbuotojų mokymas
Siunčiančioji organizacija turi būti bendrojo ugdymo įstaiga.
Priimančioji organizacija gali būti:
o bendrojo ugdymo įstaiga arba
o bet kokia valstybės įstaiga arba privati organizacija, veikianti darbo rinkoje arba švietimo, mokymo ir jaunimo srityse. Tai, pvz., gali būti tokios organizacijos:
Profesinio mokymo įstaiga arba suaugusiųjų mokykla, institutas, švietimo centras;
mokslo ir studijų institucija;
valstybinė arba privati, mažoji, vidutinė arba didelė įmonė (įskaitant socialines įmones);
socialinis partneris arba kitas profesinės srities atstovas, įskaitant prekybos rūmus, amatų arba prekybos asociacijas ir profesines sąjungas;
vietos, regiono ar nacionalinio lygmens valstybės įstaiga;
ne pelno organizacija, asociacija, NVO;
mokslinių tyrimų institutas;
fondas;
įstaiga, teikianti profesinio orientavimo, konsultavimo ir informavimo paslaugas;
organizacija, rengianti kursus arba mokymą.
Jeigu paraiškas teikia nacionalinis mobilumo konsorciumas:
Koordinuojanti organizacija gali būti:
o vietos ar regiono mokyklų valdžios institucija arba
o mokyklų koordinavimo įstaiga42
.
Kitos nacionaliniame konsorciume dalyvaujančios organizacijos turi būti bendrojo ugdymo įstaigos.
Visos dalyvaujančios organizacijos turi būti įsisteigusios kurioje nors Programos šalyje.
Kas gali teikti paraišką?
bendrojo ugdymo įstaiga, siunčianti savo darbuotojus į užsienį (individuali paraiška);
nacionalinio mobilumo konsorciumo koordinatorius (konsorciumo paraiška).
Fiziniai asmenys negali tiesiogiai teikti paraiškos gauti dotaciją.
41
Žr. kiekvienos šalies reikalavimus atitinkančių mokyklų sąrašą. Dėl papildomos informacijos kreipkitės į šalies nacionalinę agentūrą. 42 Žr. kiekvienos šalies reikalavimus atitinkančių organizacijų sąrašą. Dėl papildomos informacijos kreipkitės į šalies nacionalinę agentūrą.
B dalis. Bendrojo ugdymo darbuotojų mobilumo projektai
75
Dalyvaujančių organizacijų skaičius
Mobilumo veikla yra tarptautinio pobūdžio ir joje dalyvauja bent dvi organizacijos (bent viena siunčiančioji ir bent viena priimančioji organizacija) iš skirtingų šalių. Nurodyti priimančiąsias organizacijas tuo metu, kai teikiama paraiška gauti dotaciją, nebūtina.
Jeigu projektus teikia nacionalinis mobilumo konsorciumas, visi konsorciumo nariai turi būti įsikūrę toje pačioje Programos šalyje ir turi būti nurodyti tuo metu, kai teikiama paraiška gauti dotaciją. Konsorciumą turi sudaryti bent trys organizacijos (koordinatorius ir bent dvi bendrojo ugdymo įstaigos). Konsorciume dalyvaujančios bendrojo ugdymo įstaigos su organizacija, atliekančia konsorciumo koordinatoriaus funkciją, turi būti susijusios organizaciniu ryšiu.
Projekto trukmė Nuo vienų iki dvejų metų. Trukmę pareiškėjas turi pasirinkti paraiškos teikimo etape pagal projekto tikslą ir veiklos, kurią ilgainiui planuojama vykdyti, rūšį.
Veiklos trukmė Nuo dviejų dienų iki dviejų mėn., neįskaitant kelionės laiko.
Bent dvi veiklos dienos turi eiti iš eilės.
Veiklos vieta (-os) Mobilumo veikla turi būti vykdoma užsienyje, kitoje Programos šalyje.
Reikalavimus atitinkantys dalyviai
Už bendrąjį ugdymą atsakingi darbuotojai (mokytojai ir ne mokytojai, įskaitant mokyklos vadovus, direktorius ir t. t.), dirbantys siunčiančiojoje (-iose) mokykloje (-ose), taip pat kiti švietimo darbuotojai (mokyklų inspektoriai, mokyklos konsultantai, patarėjai pedagoginiais klausimais, psichologai ir t. t.), dalyvaujantys siunčiančiosios (-ųjų) mokyklos (-ų) strateginio vystymosi veikloje.
Kur teikti paraišką? Šalies, kurioje įsisteigusi paraišką teikianti organizacija, nacionalinei agentūrai43
.
Kada teikti paraišką?
Pareiškėjai paraišką dėl dotacijos projektams, prasidedantiems nuo birželio 1 d. iki gruodžio 31 d., turi pateikti iki tų pačių metų vasario 2 d. 12 val. (vidurdienio Briuselio laiku).
Galimas papildomas terminas:
Jeigu lieka nepanaudotų lėšų, nacionalinės agentūros gali organizuoti antrąjį paraiškų teikimo etapą, kuriam taip pat taikomos šiame vadove numatytos taisyklės. Nacionalinės agentūros apie šią galimybę turi informuoti savo svetainėse.
Jeigu organizuojamas antrasis etapas, projektams, prasidedantiems nuo kitų metų sausio 1 d. iki gegužės 31 d., pareiškėjai privalo pateikti dotacijų paraiškas iki spalio 4 d. 12 val. (vidurdienio Briuselio laiku).
Kaip teikti paraišką? Dėl išsamesnės informacijos, kaip teikti paraišką, žr. šio vadovo C dalį.
Kiti kriterijai Organizacija arba nacionalinis mobilumo konsorciumas kiekvienoje atrankoje gali pateikti tik vieną paraišką. Tačiau organizacija gali būti kelių skirtingų tuo pačiu metu pateikusių paraiškas nacionalinio mobilumo konsorciumų dalis ar juos koordinuoti.
Paraiškas pateikusios organizacijos vertinamos pagal atitinkamus atmetimo ir atrankos kriterijus. Dėl išsamesnės informacijos žr. šio vadovo C dalį.
DOTACIJŲ SKYRIMO KRITERIJAI
Projektai vertinami pagal šiuos kriterijus:
43
Pastaba. Mokyklos, kurių veiklą prižiūri kitos šalies nacionalinės valdžios institucijos (pvz., lycée français, Vokietijos mokyklos, Jungtinės Karalystės mokyklos „Forces“), paraiškas teikia prižiūrinčiosios šalies nacionalinei agentūrai.
76
Projekto aktualumas (ne daugiau kaip 30 balų)
Projekto aktualumas:
- šio veiksmo tikslų požiūriu (žr. skirsnį „Kokie yra mobilumo projekto tikslai?“);
- dalyvaujančių organizacijų ir atskirų dalyvių poreikių ir tikslų, nustatytų europiniame plėtros plane, požiūriu.
Kiek projektas yra tinkamas:
- kokybiškiems dalyvių mokymosi rezultatams pasiekti;
- dalyvaujančių organizacijų pajėgumui ir tarptautinei aprėpčiai padidinti.
Projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė (ne daugiau kaip 40 balų)
Visų siūlomo projekto etapų aiškumas, išsamumas ir kokybė (parengimo, mobilumo veiklos įgyvendinimo ir tolesnės susijusios veiklos).
Projekto tikslų ir siūlomos veiklos suderinamumas.
Paraišką teikiančios organizacijos europinės plėtros plano kokybė.
Mobilumo veiklos dalyvių atrankos ir (arba) jų įtraukimo į šią veiklą priemonių tinkamumas.
Praktinių priemonių, valdymo ir paramos sąlygų kokybė.
Dalyvių parengimo kokybė.
Dalyvių mokymosi rezultatų pripažinimo ir patvirtinimo priemonių kokybė, taip pat nuoseklus Europos skaidrumo ir pripažinimo užtikrinimo priemonių naudojimas.
Poveikis ir sklaida (ne daugiau kaip 30 balų)
Projekto rezultatų vertinimo priemonių kokybė.
Galimas projekto poveikis:
- atskiriems dalyviams ir dalyvaujančioms organizacijoms įgyvendinant projektą ir jam pasibaigus;
- vietos, regionų, nacionaliniu ir (arba) Europos lygmeniu ne organizacijoms ar asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems projekte.
Priemonių, kuriomis siekiama skleisti projekto rezultatus dalyvaujančiose organizacijose ir už jų ribų, tinkamumas ir kokybė.
Kad būtų svarstoma, ar skirti finansavimą, pasiūlymai turi būti įvertinti bent 60 balų. Be to, kiekvienoje iš minėtų dotacijų skyrimo kriterijų kategorijų jiems turi būti skirta bent pusė didžiausio balų skaičiaus (t. y. bent po 15 balų „projekto aktualumo“ ir „poveikio ir sklaidos“ kategorijose ir bent 20 balų „projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybės“ kategorijoje).
KĄ DAR REIKĖTŲ ŽINOTI APIE ŠĮ VEIKSMĄ?
IŠ ATOKIAUSIŲ REGIONŲ IR UŽJŪRIO ŠALIŲ IR TERITORIJŲ ATVYKSTANTYS AR Į JUOS VYKSTANTYS DALYVIAI
Pagal Reglamentą, kuriuo sukurta programa „Erasmus+“, ir kuriame, įgyvendinant Programą, raginama atsižvelgti į su atokiausiais Sąjungos regionais ir užjūrio šalimis ir teritorijomis (UŠT) susijusius apribojimus, nustatomos specialios finansavimo taisyklės, siekiant padėti padengti dideles iš atokiausių Sąjungos regionų ir užjūrio šalių ir teritorijų atvykstančių ir į juos vykstančių asmenų kelionės išlaidas, kurios yra nepakankamai padengiamos pagal standartines finansavimo taisykles (grindžiamas fiksuotos normos pagal kelionės atstumų kategoriją priemoka). Mobilumo projektų pareiškėjams bus leidžiama prašyti finansinės paramos iš atokiausių Sąjungos regionų ir UŠT atvykstančių ir į juos vykstančių dalyvių kelionės išlaidoms padengti biudžeto eilutėje „išimtinės išlaidos“ (ne daugiau kaip iki 80 % visų tinkamų išlaidų: žr. „Kokios yra finansavimo taisyklės?“). Tai būtų leidžiama su sąlyga, jei pareiškėjai galėtų pagrįsti, kad pagal standartines finansavimo taisykles (grindžiamas parama, kuri yra papildomai skiriama prie fiksuotos normos pagal kelionės atstumų kategoriją) nepadengiama bent 70 % dalyvių kelionės išlaidų.
B dalis. Bendrojo ugdymo darbuotojų mobilumo projektai
77
KITA INFORMACIJA
Daugiau privalomų kriterijų ir papildomos naudingos informacijos, susijusios su šiuo veiksmu, galima rasti šio vadovo I priede. Suinteresuotųjų organizacijų prieš teikiant paraišką gauti finansinę paramą prašoma įdėmiai perskaityti atitinkamus šio priedo skirsnius.
78
KOKIOS YRA FINANSAVIMO TAISYKLĖS?
Mobilumo projekto biudžetas turi būti parengtas pagal šias finansavimo taisykles (EUR):
Tinkamos finansuoti išlaidos Finansavimo mechanizmas
Suma Lėšų skyrimo taisyklė
Kelionės išlaidos Parama dalyvių, įskaitant lydinčius asmenis, išlaidoms kelionei iš jų kilmės vietos į veiklos vietą ir atgal padengti.
Fiksuota norma
Kai kelionės atstumas yra 10–99 km,
20 EUR vienam dalyviui
Pagal kiekvieno dalyvio kelionės atstumą. Kelionės atstumai turi būti apskaičiuojami naudojant Europos Komisijos taikomą atstumų skaičiuoklę
44. Kad būtų galima
apskaičiuoti ES dotacijos, kuri bus panaudota kelionės į abi puses išlaidoms padengti, sumą, pareiškėjas turi nurodyti kelionės į vieną pusę atstumą
45.
Kai kelionės atstumas yra 100–499 km,
180 EUR vienam dalyviui
Kai kelionės atstumas yra 500–1 999 km,
275 EUR vienam dalyviui
Kai kelionės atstumas yra 2 000–2 999 km,
360 EUR vienam dalyviui
Kai kelionės atstumas yra 3 000–3 999 km,
530 EUR vienam dalyviui
Kai kelionės atstumas yra 4 000–7 999 km,
820 EUR vienam dalyviui
Kai kelionės atstumas yra 8 000 km ar didesnis,
1 300 EUR vienam dalyviui
Priemoka už dideles vietinės kelionės išlaidas
Papildoma parama:
• už kelionę pirmyn ir atgal vykstant į keleivių persėdimo mazgą / oro uostą ir (arba) traukinių / autobusų stotį kilmės šalyje
ir (arba
• už kelionę pirmyn ir atgal vykstant
Fiksuota norma
Už 225 EUR viršijančias vietinės kelionės išlaidas:
180 EUR vienam dalyviui (įskaitant lydinčiuosius asmenis) už kelionę pirmyn ir atgal
46.
Už 225 EUR viršijančias dideles vietinės kelionės išlaidas (už kelionę pirmyn ir atgal) ir tuo atveju, jeigu šios išlaidos yra motyvuotos ir tinkamai pagrįstos atrinkus dalyvius.
44
http://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/tools/distance_en.htm. 45
PVZ., jeigu asmuo iš Madrido (Ispanija) dalyvauja Romoje (Italija) vykstančioje veikloje, pareiškėjas: a) apskaičiuoja atstumą nuo Madrido iki Romos (1365,28 km), b) pasirenka taikomą kelionės atstumų kategoriją (t. y. 500–1 999 km) ir c)
apskaičiuoja ES dotaciją, kuri bus panaudota kaip parama dalyvio kelionės iš Madrido į Romą ir atgal išlaidoms padengti (275 EUR). 46
Jeigu tinkamai pagrįsta paraiškos formoje, dalyviui galima skirti dvi priemokas siekiant padengti dideles vietinės kelionės išlaidas, kad jis galėtų dalyvauti toje pačioje mobilumo veikloje: viena priemoka – pasiekti pagrindinį keleivių persėdimo
mazgą / oro uostą ir (arba) traukinių / autobusų stotį kilmės šalyje, o antra priemoka – pasiekti atokią galutinę paskirties vietą priimančioje šalyje
B dalis. Bendrojo ugdymo darbuotojų mobilumo projektai
79
į galutinės paskirties vietą (iš pagrindinio keleivių persėdimo mazgo / oro uosto ir (arba) traukinių / autobusų stoties) priimančiojoje šalyje.
Mobilumo organizavimo išlaidos
Išlaidos, tiesiogiai susijusios su mobilumo veiklos įgyvendinimu (neįskaitant dalyvių pragyvenimo išlaidų), įskaitant pasirengimą (pedagoginį, kultūrinį, kalbinį), dalyvių priežiūrą ir paramą mobilumo laikotarpiu, mokymosi rezultatų patvirtinimą, informacijos sklaidos veiklą.
Fiksuota norma
Iki 100-ojo dalyvio: 350 EUR vienam dalyviui
+
nuo 101-ojo dalyvio: 200 EUR vienam papildomam dalyviui.
Pagal dalyvių skaičių
Dalyvių pragyvenimo lėšos
Išlaidos, tiesiogiai susijusios su dalyvių, įskaitant lydinčius asmenis, pragyvenimu vykdant veiklą.
Fiksuota norma
Iki 14-os veiklos dienos: A3.1 vienam dalyviui per
dieną
+
15–60-ą veiklos dieną: 70 % A3.1 sumos vienam
dalyviui per dieną.
Pagal kiekvieno dalyvio buvimo užsienyje trukmę (jei būtina, taip pat įskaitant vieną kelionės dieną prieš veiklą ir vieną kelionės dieną veiklai pasibaigus).
Kursų mokesčių išlaidos
Išlaidos, tiesiogiai susijusios su mokesčiais, mokamais užsirašant į kursus.
Fiksuota norma
70 EUR vienam dalyviui per dieną.
Ne daugiau kaip 700 EUR vienam mobilumo projekto dalyviui.
Sąlyga: prašymas skirti finansinę paramą kursų mokesčiams, su specialiaisiais poreikiais susijusios paramos išlaidoms ir išimtinėms išlaidoms padengti turi būti pagrįstas paraiškos formoje.
Dalyvių, turinčių specialiųjų poreikių, paramos išlaidos
Papildomos išlaidos, tiesiogiai susijusios su negalią turinčiais dalyviais ir lydinčiais asmenimis (įskaitant kelionės ir pragyvenimo išlaidas, jeigu jos yra pagrįstos ir jeigu šiems dalyviams neprašyta dotacijos pagal biudžeto kategorijas „Kelionės išlaidos“ ir „Mobilumo organizavimo išlaidos“).
Realiosios išlaidos
100 % tinkamų finansuoti išlaidų
Išimtinės išlaidos
Išlaidos, susijusios su finansinės garantijos teikimu nacionalinei agentūrai paprašius.
Didelės dalyvių iš atokiausių regionų ir užjūrio šalių ir teritorijų atvykstančių ir į juos vykstančių dalyvių kelionės išlaidos (daugiau informacijos žr. skirsnį „Ką dar turėtumėte žinoti apie šį veiksmą?“).
Realiosios išlaidos
75 % tinkamų finansuoti išlaidų.
Didelės kelionės išlaidos: ne daugiau kaip iki 80 % tinkamų finansuoti išlaidų.
B dalis. Bendrojo ugdymo darbuotojų mobilumo projektai
81
1 LENTELĖ. PRAGYVENIMO IŠLAIDOS DALYVIAMS (SUMA EUR PER DIENĄ)
Suma priklauso nuo šalies, kurioje vykdoma veikla. Sumas, taikytinas projektams, pateiktiems atskirose šalyse, remdamasi objektyviais ir skaidriais kriterijais nustato tos šalies nacionalinė agentūra. Šios sumos bus nustatytos lentelėje nurodytuose mažiausios ir didžiausios sumų intervaluose. Tikslios sumos bus skelbiamos kiekvienos nacionalinės agentūros svetainėje.
Priimančioji šalis
Darbuotojų mobilumas
Mažiausia ir didžiausia suma (per dieną)
A3.1
Danija, Airija, Nyderlandai, Švedija, Jungtinė Karalystė 80–160
Belgija, Bulgarija, Čekija, Graikija, Prancūzija, Italija, Kipras, Liuksemburgas, Vengrija, Austrija, Lenkija, Rumunija, Suomija, Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Turkija
70–140
Vokietija, Ispanija, Latvija, Malta, Portugalija, Slovakija, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija
60–120
Estija, Kroatija, Lietuva, Slovėnija 50–100
B dalis. Suaugusiųjų švietimo darbuotojų mobilumo projektai
82
SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO DARBUOTOJŲ MOBILUMO PROJEKTAI
Pagal šios rūšies mobilumo projektus gali būti vykdoma vienos ar daugiau rūšių veikla:
Darbuotojų mobilumas • Mokymo vizitai. Šia veikla suaugusiųjų švietimo organizacijų darbuotojams suteikiama galimybė
mokyti bendrųjų arba specialybės dalykų užsienio organizacijoje partnerėje. • struktūruoti kursai ar mokymo renginiai užsienyje. Jais remiamas suaugusiųjų švietimo darbuotojų
profesinis tobulėjimas. • tam tikrą laikotarpį atliekama darbo praktika suteikia galimybę suaugusiųjų švietimo darbuotojams
praleisti tam tikrą laikotarpį užsienyje atitinkamoje organizacijoje, veikiančioje suaugusiųjų švietimo srityje.
Tokia veikla suaugusiųjų švietimo organizacijoms taip pat suteikia galimybę įgyti gebėjimų vertinti nepalankioje padėtyje esančių suaugusiųjų mokymosi poreikius. Atsižvelgiant į dabartines su jaunais migrantais, pabėgėliais ir prieglobsčio prašytojais susijusias aplinkybes itin daug dėmesio bus skiriama projektams, kuriuos įgyvendinant suaugusiųjų švietimo organizacijų darbuotojai mokomi dirbti tokiose srityse kaip suaugusiųjų pabėgėlių mokymas, tarpkultūrinės klasės, suaugusiųjų mokymas ne gimtąja kalba, tolerancija mokykloje ir įvairovė.
KOKS YRA ŠIAME PROJEKTE DALYVAUJANČIŲ ORGANIZACIJŲ VAIDMUO?
Mobilumo projekte dalyvaujančios organizacijos atlieka tokias funkcijas ir užduotis:
Paraišką teikianti organizacija yra atsakinga už mobilumo projekto paraiškos teikimą, dotacijos sutarties
pasirašymą ir tvarkymą bei ataskaitos teikimą. Pareiškėjas gali būti konsorciumo koordinatorius, vadovaujantis tos pačios šalies organizacijų partnerių nacionaliniam mobilumo konsorciumui, kuris siunčia suaugusiųjų švietimo srities darbuotojus vykdyti veiklą užsienyje. Konsorciumo koordinatorius taip pat gali, bet neprivalo veikti kaip siunčiančioji organizacija.
Siunčiančioji organizacija yra atsakinga už suaugusiųjų švietimo darbuotojų ir šios srities specialistų atranką ir jų siuntimą į užsienį. Siunčiančioji organizacija yra paraišką teikianti organizacija arba nacionalinio mobilumo konsorciumo partnerė.
Priimančioji organizacija yra atsakinga už užsienio suaugusiųjų švietimo darbuotojų priėmimą ir jų veiklos programos parengimą arba pasinaudojanti jų vykdoma mokymo veikla.
Konkretus priimančiosios organizacijos vaidmuo priklauso nuo veiklos rūšies ir santykių su siunčiančiąja organizacija. Priimančioji organizacija gali būti: kursus organizuojanti organizacija (jeigu dalyvaujama struktūruotuose kursuose arba mokymo renginyje); organizacija partnerė arba bet kokia kita atitinkama organizacija, veikianti suaugusiųjų švietimo srityje
(pvz., darbo praktikos arba mokymo užduočių atveju). Šiuo atveju siunčiančioji organizacija kartu su dalyviais prieš veiklos pradžią turėtų suderinti laikotarpio užsienyje tikslus ir veiklą ir nustatyti kiekvienos šalies teises ir pareigas.
Pagal programą „Erasmus+“ remiami darbuotojų mobilumo mokymosi tikslais projektai, kurie: parengti pagal siunčiančiųjų organizacijų europinį plėtros planą (kuriuo siekiama modernizuoti jų misiją ir
suteikti jai tarptautinį matmenį); atitinka aiškiai nustatytus darbuotojų tobulinimosi poreikius; kuriuos įgyvendinant taikomos tinkamos atrankos, parengimo ir tolesnės susijusios veiklos priemonės; kuriuose užtikrinama, kad dalyvaujančių darbuotojų mokymosi rezultatai būtų tinkamai pripažinti, ir užtikrinama, kad mokymosi rezultatai būtų skleidžiami ir plačiai naudojami organizacijoje.
B dalis. Suaugusiųjų švietimo darbuotojų mobilumo projektai
83
KOKIE KRITERIJAI TAIKOMI ŠIAM PROJEKTUI ĮVERTINTI?
Kad atitiktų reikalavimus „Erasmus+“ dotacijai gauti, mobilumo suaugusiųjų švietimo srityje projektas turi atitikti šiuos oficialius kriterijus:
TINKAMUMO KRITERIJAI
Reikalavimus atitinkanti veikla
Pagal suaugusiųjų švietimo darbuotojų mobilumo projektą turi būti vykdoma vienos ar daugiau rūšių veikla:
mokymo vizitai;
struktūruoti kursai ar mokymo renginiai užsienyje;
tam tikrą laikotarpį atliekama darbo praktika.
Reikalavimus atitinkančios dalyvaujančios organizacijos
Dalyvaujanti organizacija gali būti:
bet kokia valstybės įstaiga arba privati organizacija, veikianti neprofesinio suaugusiųjų švietimo srityje (apibrėžiama kaip suaugusiųjų švietimo organizacija)
arba
bet kokia valstybės įstaiga arba privati organizacija, veikianti darbo rinkoje arba švietimo, mokymo ir jaunimo srityse.
Pavyzdžiui, tai gali būti tokios organizacijos:
suaugusiųjų mokykla, institutas arba centras;
įstaiga, skirta specialiųjų poreikių turintiems suaugusiems besimokantiems asmenims;
mokslo ir studijų institucija (įskaitant institucijas, siūlančias švietimo galimybes suaugusiesiems);
valstybinė arba privati, mažoji, vidutinė arba didelė įmonė (įskaitant socialines įmones);
socialinis partneris arba kitas profesinės srities atstovas, įskaitant prekybos rūmus, amatų arba prekybos asociacijas ir profesines sąjungas;
vietos, regiono ar nacionalinio lygmens valstybės įstaiga;
mokslinių tyrimų institutas;
fondas;
mokykla, institutas, švietimo centas;
ne pelno organizacija, asociacija, NVO;
kultūros organizacija, biblioteka, muziejus;
įstaiga, teikianti profesinio orientavimo, konsultavimo ir informavimo paslaugas.
Visos organizacijos turi būti įsteigtos kurioje nors Programos šalyje.
Kas gali teikti paraišką?
Neprofesinio suaugusiųjų švietimo organizacija, savo darbuotojus siunčianti į užsienį;
Neprofesinio suaugusiųjų švietimo organizacija, veikianti kaip neprofesinio suaugusiųjų švietimo organizacijų nacionalinio mobilumo konsorciumo koordinatorius.
Fiziniai asmenys negali tiesiogiai teikti paraiškos gauti dotaciją.
B dalis. Suaugusiųjų švietimo darbuotojų mobilumo projektai
84
Dalyvaujančių organizacijų skaičius
Teikiant paraišką gauti dotaciją reikia nurodyti tik siunčiančiąją organizaciją.
Tačiau tuo atveju, jeigu projektus teikia nacionalinis mobilumo konsorciumas, visi to konsorciumo nariai turi būti įsikūrę toje pačioje Programos šalyje ir turi būti nustatyti tuo metu, kai teikiama paraiška gauti dotaciją. Konsorciumą turi sudaryti bent trys suaugusiųjų švietimo organizacijos.
Mobilumo projekto įgyvendinimo etape turi dalyvauti bent dvi organizacijos (bent viena siunčiančioji ir bent viena priimančioji organizacija) iš skirtingų Programos šalių.
Projekto trukmė Nuo vienų iki dvejų metų. Trukmę pareiškėjas turi pasirinkti paraiškos teikimo etape pagal projekto tikslą ir veiklos, kurią ilgainiui planuojama vykdyti, rūšį.
Veiklos trukmė Nuo dviejų dienų iki dviejų mėn., neįskaitant kelionės laiko.
Bent dvi veiklos dienos turi eiti iš eilės.
Veiklos vieta (-os) Dalyviai mobilumo veiklą turi vykdyti užsienyje, kitoje Programos šalyje.
Reikalavimus atitinkantys dalyviai
Už suaugusiųjų švietimą atsakingi darbuotojai, dirbantys siunčiančiojoje (-iose) suaugusiųjų švietimo organizacijoje (-ose), bei jų darbuotojai, dalyvaujantys organizacijos strateginėje plėtroje.
Kur teikti paraišką? Šalies, kurioje įsisteigusi paraišką teikianti organizacija, nacionalinei agentūrai.
Kada teikti paraišką?
Pareiškėjai paraišką dėl dotacijos projektams, prasidedantiems nuo birželio 1 d. iki gruodžio 31 d., turi pateikti iki tų pačių metų vasario 2 d. 12 val. (vidurdienio Briuselio laiku).
Galimas papildomas terminas:
Jeigu lieka nepanaudotų lėšų, nacionalinės agentūros gali organizuoti antrąjį paraiškų teikimo etapą, kuriam taip pat taikomos šiame vadove numatytos taisyklės. Nacionalinės agentūros informuos apie šią galimybę savo svetainėse.
Jeigu organizuojamas antrasis etapas, projektams, prasidedantiems nuo kitų metų sausio 1 d. iki gegužės 31 d., pareiškėjai privalo pateikti dotacijų paraiškas iki spalio 4 d. 12 val. (vidurdienio Briuselio laiku).
Kaip teikti paraišką? Dėl išsamesnės informacijos apie tai, kaip teikti paraišką, žr. šio vadovo C dalį.
Kiti kriterijai
Suaugusiųjų švietimo organizacija arba suaugusiųjų švietimo organizacijų nacionalinis mobilumo konsorciumas kiekvienoje atrankoje paraišką gali teikti tik kartą. Tačiau suaugusiųjų švietimo organizacija gali dalyvauti keliuose atskiruose paraiškas tuo pat metu teikiančiuose konsorciumuose arba juos koordinuoti.
Paraiškas pateikusios organizacijos vertinamos pagal atitinkamus atmetimo ir atrankos kriterijus. Dėl išsamesnės informacijos žr. šio vadovo C dalį.
DOTACIJŲ SKYRIMO KRITERIJAI
Projektai vertinami pagal šiuos kriterijus:
B dalis. Suaugusiųjų švietimo darbuotojų mobilumo projektai
85
Projekto aktualumas (ne daugiau kaip 30 balų)
Projekto aktualumas:
- šio veiksmo tikslų požiūriu (žr. skirsnį „Kokie yra mobilumo projekto tikslai?“);
- dalyvaujančių organizacijų ir atskirų dalyvių poreikių ir tikslų požiūriu.
Kiek projektas yra tinkamas:
- kokybiškiems dalyvių mokymosi rezultatams pasiekti;
- dalyvaujančių organizacijų pajėgumui ir tarptautinei aprėpčiai padidinti.
Projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė (ne daugiau kaip 40 balų)
Visų siūlomo projekto etapų aiškumas, išsamumas ir kokybė (parengimo, mobilumo veiklos įgyvendinimo ir tolesnės susijusios veiklos).
Projekto tikslų ir siūlomos veiklos derėjimas.
Paraišką teikiančios organizacijos europinio plėtros plano kokybė.
Praktinių priemonių, valdymo ir paramos sąlygų kokybė.
Dalyvių parengimo kokybė.
Dalyvių mokymosi rezultatų pripažinimo ir patvirtinimo priemonių kokybė, taip pat nuoseklus Europos skaidrumo ir pripažinimo užtikrinimo priemonių naudojimas.
Mobilumo veiklos dalyvių atrankos ir (arba) jų įtraukimo į šią veiklą priemonių tinkamumas.
Jeigu taikoma, dalyvaujančių organizacijų bendradarbiavimo ir informacijos perdavimo, taip pat bendradarbiavimo su kitais atitinkamomis suinteresuotomis šalimis ir informacijos perdavimo jiems kokybė.
Poveikis ir sklaida (ne daugiau kaip 30 balų)
Projekto rezultatų vertinimo priemonių kokybė.
Galimas projekto poveikis:
- dalyviams ir dalyvaujančioms organizacijoms įgyvendinant projektą ir jam pasibaigus;
- vietos, regionų, nacionaliniu ir (arba) Europos lygmeniu ne organizacijoms ar asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems projekte.
Priemonių, kuriomis siekiama skleisti projekto rezultatus dalyvaujančiose organizacijose ir už jų ribų, tinkamumas ir kokybė (įskaitant EPALE naudojimą, jei reikia).
Kad būtų svarstoma, ar skirti finansavimą, pasiūlymai turi būti įvertinti bent 60 balų. Be to, kiekvienoje iš minėtų dotacijų skyrimo kriterijų kategorijų jiems turi būti skirta bent pusė didžiausio balų skaičiaus (t. y. bent po 15 balų „projekto aktualumo“ ir „poveikio ir sklaidos“ kategorijose ir bent 20 balų „projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybės“ kategorijoje).
KĄ DAR REIKĖTŲ ŽINOTI APIE ŠĮ VEIKSMĄ?
IŠ ATOKIAUSIŲ REGIONŲ IR UŽJŪRIO ŠALIŲ IR TERITORIJŲ ATVYKSTANTYS AR Į JUOS VYKSTANTYS DALYVIAI
Pagal Reglamentą, kuriuo sukurta programa „Erasmus+“, ir kuriame, įgyvendinant Programą, raginama atsižvelgti į su atokiausiais Sąjungos regionais ir užjūrio šalimis ir teritorijomis (UŠT) susijusius apribojimus, nustatomos specialios finansavimo taisyklės, siekiant padėti padengti dideles iš atokiausių Sąjungos regionų ir užjūrio šalių ir teritorijų atvykstančių ir į juos vykstančių dalyvių kelionės išlaidas, kurios yra nepakankamai padengiamos pagal standartines finansavimo taisykles (grindžiamas fiksuotos normos pagal kelionės atstumų kategoriją priemoka). Mobilumo projektų pareiškėjams bus leidžiama prašyti finansinės paramos iš atokiausių Sąjungos regionų ir UŠT atvykstančių ir į juos vykstančių dalyvių kelionės išlaidoms padengti biudžeto eilutėje „išimtinės išlaidos“ (ne daugiau kaip iki 80 % visų tinkamų išlaidų: žr. „Kokios yra finansavimo taisyklės?“). Tai būtų leidžiama su sąlyga,
B dalis. Suaugusiųjų švietimo darbuotojų mobilumo projektai
86
kad pareiškėjai gali pagrįsti, jog pagal standartines finansavimo taisykles (grindžiamas parama, kuri yra papildomai skiriama prie fiksuotos normos pagal kelionės atstumų kategoriją) nepadengiama bent 70 % dalyvių kelionės išlaidų.
KITA INFORMACIJA
Daugiau privalomų kriterijų ir papildomos naudingos informacijos, susijusios su šiuo veiksmu, galima rasti šio vadovo I priede. Suinteresuotųjų organizacijų prieš teikiant paraišką gauti finansinę paramą prašoma įdėmiai perskaityti atitinkamus šio priedo skirsnius.
87
KOKIOS YRA FINANSAVIMO TAISYKLĖS?
Mobilumo projekto biudžetas turi būti parengtas pagal šias finansavimo taisykles (EUR):
Tinkamos finansuoti išlaidos Finansavimo
mechanizmas Suma Lėšų skyrimo taisyklė
Kelionės išlaidos
Parama dalyvių, įskaitant lydinčius asmenis, išlaidoms kelionei iš jų kilmės vietos į veiklos vietą ir atgal padengti.
Fiksuota norma
Kai kelionės atstumas yra 10–99 km,
20 EUR vienam dalyviui
Pagal kiekvieno dalyvio kelionės atstumą. Kelionės atstumai turi būti apskaičiuojami naudojant Europos Komisijos atstumų skaičiuoklę
47. Kad būtų galima
apskaičiuoti ES dotacijos, kuri bus panaudota kelionės į abi puses išlaidoms padengti, sumą, pareiškėjas turi nurodyti kelionės į vieną pusę atstumą
48.
Kai kelionės atstumas yra 100–499 km,
180 EUR vienam dalyviui
Kai kelionės atstumas yra 500–1 999 km,
275 EUR vienam dalyviui
Kai kelionės atstumas yra 2 000–2 999 km,
360 EUR vienam dalyviui
Kai kelionės atstumas yra 3 000–3 999 km,
530 EUR vienam dalyviui
Kai kelionės atstumas yra 4 000–7 999 km,
820 EUR vienam dalyviui
Kai kelionės atstumas yra 8 000 km ar didesnis,
1 300 EUR vienam dalyviui.
Priemoka už dideles vietinės kelionės išlaidas
Papildoma parama:
• už kelionę pirmyn ir atgal vykstant į keleivių persėdimo mazgą / oro uostą ir (arba) traukinių / autobusų stotį kilmės šalyje
ir (arba)
• už kelionę pirmyn ir atgal vykstant į galutinės
Fiksuota norma
Už 225 EUR viršijančias vietinės kelionės išlaidas:
180 EUR vienam dalyviui (įskaitant lydinčiuosius asmenis) už kelionę pirmyn ir atgal
49.
Už 225 EUR viršijančias dideles vietinės kelionės išlaidas (už kelionę pirmyn ir atgal) ir tuo atveju, jeigu šios išlaidos yra motyvuotos ir tinkamai pagrįstos atrinkus dalyvius.
47
http://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/tools/distance_en.htm. 48
Pavyzdžiui, jeigu asmuo iš Madrido (Ispanija) dalyvauja Romoje (Italija) vykstančioje veikloje, pareiškėjas: a) apskaičiuoja atstumą nuo Madrido iki Romos (1365,28 km), b) pasirenka taikomą kelionės atstumų kategoriją (t. y. 500–1 999 km) ir c)
apskaičiuoja ES dotaciją, kuri bus panaudota kaip parama dalyvio kelionės iš Madrido į Romą ir atgal išlaidoms padengti (275 EUR). 49
Jeigu tinkamai pagrįsta paraiškos formoje, dalyviui galima skirti dvi priemokas siekiant padengti dideles vietinės kelionės išlaidas, kad jis galėtų dalyvauti toje pačioje mobilumo veikloje: viena priemoka – pasiekti pagrindiniam keleivių persėdimo
mazgui / oro uostui ir (arba) traukinių / autobusų stočiai kilmės šalyje, o antra priemoka – pasiekti atokiai galutinei paskirties vietai priimančiojoje šalyje.
paskirties vietą (iš pagrindinio keleivių persėdimo mazgo / oro uosto ir (arba) traukinių / autobusų stoties) priimančiojoje šalyje.
Mobilumo organizavimo išlaidos
Išlaidos, tiesiogiai susijusios su mobilumo veiklos įgyvendinimu (neįskaitant dalyvių pragyvenimo išlaidų), įskaitant pasirengimą (pedagoginį, kultūrinį, kalbinį), dalyvių priežiūrą ir paramą mobilumo laikotarpiu, mokymosi rezultatų patvirtinimą.
Fiksuota norma
Iki 100-ojo dalyvio: 350 EUR vienam dalyviui
+
nuo 101-ojo dalyvio: 200 EUR vienam papildomam dalyviui.
Pagal dalyvių skaičių
Dalyvių pragyvenimo išlaidos
Išlaidos, tiesiogiai susijusios su dalyvių, įskaitant lydinčius asmenis, pragyvenimu vykdant veiklą.
Fiksuota norma
Iki 14-os veiklos dienos: A4.1 vienam dalyviui
per dieną
+
15–60-ą veiklos dieną: 70 % A4.1 sumos vienam
dalyviui per dieną.
Pagal kiekvieno dalyvio buvimo užsienyje trukmę (jei būtina, taip pat įskaitant vieną kelionės dieną prieš veiklą ir vieną kelionės dieną veiklai pasibaigus).
Kursų mokesčių išlaidos Išlaidos, tiesiogiai susijusios su mokesčiais, mokamais norint užsirašyti į kursus.
Fiksuota norma
70 EUR vienam dalyviui per dieną.
Ne daugiau kaip 700 EUR vienam mobilumo projekto dalyviui.
Sąlyga: prašymas skirti finansinę paramą kursų mokesčiams, su specialiaisiais poreikiais susijusios paramos išlaidoms ir išimtinėms išlaidoms padengti turi būti pagrįstas paraiškos formoje.
Dalyvių, turinčių specialiųjų poreikių, paramos išlaidos
Papildomos išlaidos, tiesiogiai susijusios su negalią turinčiais dalyviais ir lydinčiais asmenimis (įskaitant kelionės ir pragyvenimo išlaidas, jeigu jos yra pagrįstos ir jeigu šiems dalyviams neprašyta dotacijos pagal biudžeto kategorijas „Kelionės išlaidos“ ir „Mobilumo organizavimo išlaidos“).
Realiosios išlaidos 100 % tinkamų finansuoti išlaidų
Išimtinės išlaidos
Išlaidos, susijusios su finansinės garantijos teikimu nacionalinei agentūrai paprašius.
Didelės atokiausių Sąjungos regionų ir užjūrio šalių bei
Realiosios išlaidos
75 % tinkamų finansuoti išlaidų
Didelės kelionės išlaidos: ne daugiau kaip iki
B dalis. Suaugusiųjų švietimo darbuotojų mobilumo projektai
89
teritorijų atvykstančių ir į juos vykstančių dalyvių kelionės išlaidos (daugiau informacijos žr. skirsnį „Ką dar turėtumėte žinoti apie šį veiksmą?“).
80 % tinkamų finansuoti išlaidų.
90
B dalis. Suaugusiųjų švietimo darbuotojų judumo projektai
1 LENTELĖ. DALYVIŲ PRAGYVENIMO IŠLAIDOS (SUMA EUR PER DIENĄ)
Suma priklauso nuo šalies, kurioje vykdoma veikla. Sumas, taikytinas projektams, pateiktiems atskirose šalyse, nustato tos šalies nacionalinė agentūra, remdamasi objektyviais ir skaidriais kriterijais. Šios sumos, nurodytos lentelėje, pateiktos apskaičiuojant mažiausios ir didžiausios sumų intervalus. Tikslios sumos bus skelbiamos kiekvienos nacionalinės agentūros svetainėje.
Darbuotojų mobilumas
Priimančioji šalis
Nuo mažiausios iki didžiausios sumos (per dieną)
A4.1
Danija, Airija, Nyderlandai, Švedija, Jungtinė Karalystė 80–160
Belgija, Bulgarija, Čekija, Graikija, Prancūzija, Italija, Kipras, Liuksemburgas, Vengrija, Austrija, Lenkija, Rumunija, Suomija, Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Turkija
70–140
Vokietija, Ispanija, Latvija, Malta, Portugalija, Slovakija, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija
60–120
Estija, Kroatija, Lietuva, Slovėnija 50–100
B dalis. Jaunimo ir su jaunimu dirbančių asmenų judumo projektai
B dalis. Jaunimo ir su jaunimu dirbančių asmenų mobilumo projektai
91
JAUNIMO IR SU JAUNIMU DIRBANČIŲ ASMENŲ MOBILUMO PROJEKTAI50
Pagal šį veiksmą galima remti dviejų tipų projektus:
jaunimo ir su jaunimu dirbančių asmenų mobilumo projektus, galinčius apimti jaunimo mainų, Europos savanorių tarnybos ir (arba) su jaunimu dirbančių žmonių veiklą;
jaunimo mobilumo projektus, iš esmės susijusius su Europos savanorių tarnybos veikla, skirta patyrusioms EST koordinavimo organizacijoms.
2017 m. vykdant projektų atranką, itin daug dėmesio bus skiriama:
atskirtį patiriančio jaunimo įtraukimui, įvairovės skatinimui, tarpkultūriniam ir tarpreliginiam dialogui; bendrosioms vertybėms: laisvei, tolerancijai ir pagarbai žmogaus teisėms; taip pat projektams, stiprinantiems kritinį mąstymą ir jaunų žmonių iniciatyvumą, raštingumą žiniasklaidos priemonių srityje;
su jaunimu dirbančių asmenų kompetencijoms tobulinti ir metodams įsisavinti, kurie reikalingi perduodant bendrąsias visuomenės vertybes, ypač socialiai atskirtiems jauniems žmonėms, taip pat jaunų žmonių smurtinio radikalėjimo prevencijai.
Atsižvelgiant į kritinį kontekstą Europoje – turint omenyje faktą, kad darbas su jaunimu, neformaliojo mokymosi ir savanoriškos veiklos gali labai prisidėti sprendžiant pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų ir migrantų poreikių problemas ir (ar) didinti informuotumą apie šią problemą vietos bendruomenėse – ypatingas dėmesys bus skiriamas remiant jaunimo mainų projektus, kuriuose dalyvauja arba dėmesys skiriamas pabėgėliams, prieglobsčio ieškotojams, migrantams.
Daugiau informacijos apie Europos solidarumo korpuso iniciatyvą ir tai, kaip joje dalyvauti, galima rasti adresu: www.europa.eu/solidarity-corps.
EUROPOS SAVANORIŲ TARNYBOS REIKŠMĖ EUROPOS SOLIDARUMO KORPUSO INICIATYVAI
Siekdama sustiprinti Europos visuomenės sanglaudą ir paskatinti solidarumą, Europos Komisija51
įsteigė Europos solidarumo korpusą. Taip siekiama suburti jaunimą, norintį dalyvauti įvairioje su solidarumu susijusioje veikloje – savanoriauti arba įgyti profesinės patirties sprendžiant problemas visoje Europos Sąjungoje ir už jos ribų. Pradiniu etapu Europos solidarumo korpusas grindžiamas esamomis ES programomis. Vienas pagrindinių Europos solidarumo korpuso veiklos finansavimo šaltinių – Europos savanorių tarnyba. Taigi Europos solidarumo korpusas bus Europos savanorių tarnybos veiklos skatinamasis veiksnys ir didins jos veiklos žinomumą, o Europos lygmeniu vykdomos savanoriškos veiklos mastas padidės ir atsiras daugiau ilgalaikės savanoriškos veiklos galimybių.
Programų „Erasmus+“ ir LIFE partnerystė52
Siekiant sustiprinti Europos solidarumo korpuso savanoriškos veiklos sritį, buvo sukurta programų „Erasmus+“ ir LIFE partnerystė, kurios tikslas – sudaryti daugiau galimybių 2017 m. toliau vykdyti ilgalaikę EST veiklą tokiose srityse, kaip aplinkos apsauga, gamtos išsaugojimas ir kova su klimato kaita, suteikiant jauniems savanoriams galimybę pajausti atsakomybę už visos Europos gamtos turtus ir skatinant suvokimą, kad gamtos apsauga – bendra atsakomybė.
JAUNIMO IR SU JAUNIMU DIRBANČIŲ ASMENŲ MOBILUMO PROJEKTAI, APIMANTYS JAUNIMO MAINUS, EUROPOS
SAVANORIŲ TARNYBĄ IR (ARBA) SU JAUNIMU DIRBANČIŲ ASMENŲ VEIKLĄ
50 Didžioji šio veiksmo biudžeto dalis skiriama tarptautinei veiklai, kurioje dalyvauja Programos šalių organizacijos ir dalyviai, remti. Tačiau apie 25 % šiam
veiksmui numatyto biudžeto gali būti panaudota tarptautinei veiklai, kurioje dalyvauja Programos šalių ir šalių Partnerių, t. y. ES kaimyninių šalių, organizacijos ir dalyviai, finansuoti (1–4 regionų šalys; žr. šio vadovo A dalies skirsnį „Reikalavimus atitinkančios šalys“). 51 http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=COM%3A2016%3A942%3AFIN 52 HTTP://EC.EUROPA.EU/ENVIRONMENT/LIFE
92
Mobilumo projektas gali apimti vieną ar kelias iš toliau aprašytų veiklos rūšių.
Jaunimo mobilumas Jaunimo mainai Pagal jaunimo mainų projektus jaunuolių iš bent dviejų šalių grupėms sudaroma galimybė susitikti ir būti kartu 21 dieną ar trumpiau. Įgyvendinant jaunimo mainų projektą, dalyviai, palaikomi grupių lyderių, drauge įgyvendina veiklos programą (praktinių seminarų, praktinių užduočių, diskusijų, vaidmenų žaidimų, vaidinimo, aktyvios veiklos gryname ore ir kitokį derinį), kurią suplanuoja ir parengia prieš prasidedant mainų projektui. Jaunimo mainai jaunuoliams suteikia galimybę įgyti naujų kompetencijų, suprasti socialiniu požiūriu svarbias temas ir temines sritis, mokantis vieniems iš kitų geriau suprasti naujas kultūras, papročius ir gyvenseną, geriau perprasti tokias vertybes kaip solidarumas, demokratija, draugystė ir t. t. Mokymosi procesas jaunimo mainų projektuose skatinamas neformaliojo ugdymo metodais. Kadangi mainai trunka palyginti neilgai, į juos tikslinga įtraukti mažiau
galimybių turinčius jaunuolius; jaunimo mainai suteikia galimybę įgyti tarptautinio mobilumo patirties, dalyvaujant saugioje jaunimo grupės veikloje, kurioje dalyvauja ir tinkamas dalyviais besirūpinančių grupės lyderių skaičius. Jaunimo mainai taip pat gali būti puiki proga diskutuoti ir mokytis apie integracijos ir įvairovės problemas. Jaunimo mainų projektai grindžiami dviejų ar daugiau dalyvaujančių organizacijų iš įvairių Europos Sąjungos ir kitų pasaulio šalių tarptautiniu bendradarbiavimu. Reikalavimų dotacijoms pagal jaunimo mainų projektus gauti neatitinka tokia veikla: akademinės pažintinės kelionės; mainų veikla, kuria siekiama pelno; mainų veikla, kurią galima priskirti turizmui; festivaliai, atostogų kelionės, gastrolės.
Europos savanorių tarnyba Šia veikla 17–30 metų amžiaus jaunuoliams suteikiama galimybė išreikšti savo socialinę atsakomybę iki 12 mėn. nemokamai ir visą darbo dieną atliekant savanorišką veiklą kitoje Europos Sąjungos arba ne Europos Sąjungos šalyje. Jauniems savanoriams suteikiama galimybė dalyvauti kasdieniame organizacijų, dirbančių jaunimo informacijos ir politikos, jaunimo asmeninio ir socialinio ugdomojo vystymosi, dalyvavimo pilietiniame gyvenime, socialinės rūpybos, palankių sąlygų neturinčių asmenų įtraukties, aplinkos, neformaliojo ugdymo programų, IRT ir medijų raštingumo, kultūros ir kūrybingumo, vystomojo bendradarbiavimo ir kitose srityse, darbe. Jaunuoliai, turintys mažiau galimybių, gali gauti papildomą finansavimą, kuris yra reikalingas jų dalyvavimo užtikrinimui, taip pat išvykti trumpesniam laikotarpiui (nuo 2 savaičių). Programų „Erasmus+“ ir LIFE partnerystė padės suteikti jauniems savanoriams daugiau galimybių prisidėti prie aplinkos apsaugos ir kovos su klimato kaita, dalyvaujant tokioje veikloje kaip rūšių ir buveinių stebėjimas, dalyvavimas tyrimuose ir priežiūros veikloje, miško atkūrimas ir medžių priežiūra, visuomenės informuotumo didinimo iniciatyvos, miškų gaisrų prevencija, invazinių svetimų rūšių nustatymas ir likvidavimas, ekologinės pusiausvyros atkūrimas, takų tiesimas ir aplinkos švarinimas (pvz., jūros šiukšlių rinkimas).
Projekte gali dalyvauti 1–30 savanorių, kurie savanorišką veiklą gali vykdyti savarankiškai arba grupėje. Dalyvaujančios organizacijos yra atsakingos už:
o savanorių maitinimo, apgyvendinimo ir vietos transporto organizavimą; o savanorių užduočių ir veiklos, kurioje paisoma Europos savanorių tarnybos chartijoje apibūdintų
Europos savanorių tarnybos kokybės principų, planavimą; o nuolatinės su užduotimis susijusios, kalbinės, asmeninės ir administracinės paramos savanoriams
teikimą visą laiką, kol vykdoma veikla. Europos solidarumo korpuso mobilumo projektų atveju (t. y. jei savanoriška veikla tunka 2–12 mėnesių ir yra vykdoma Programos šalyje), dalyvaujančioms organizacijoms primygtinai rekomenduojama atrinkti EST savanorius naudojantis Europos solidarumo korpuso duomenų baze, kurioje registruojasi savanoriškoje veikloje norintys dalyvauti jaunuoliai.
Savanoriai EST veikloje dalyvauja nemokamai, išskyrus tuos atvejus, kai jiems gali tekti padengti dalį kelionės išlaidų (jeigu „Erasmus+“ dotacijos nepakanka šioms išlaidoms padengti) ir papildomas išlaidas, nesusijusias su veiklos įgyvendinimu. Pagrindinės savanorių dalyvavimo EST veikloje išlaidos padengiamos „Erasmus+“ dotacija arba kitomis dalyvaujančių organizacijų turimomis lėšomis. Be paramos, kurią savanoriams teikia dalyvaujančios organizacijos, nacionalinės agentūros arba SALTO
B dalis. Jaunimo ir su jaunimu dirbančių asmenų judumo projektai
B dalis. Jaunimo ir su jaunimu dirbančių asmenų mobilumo projektai
93
regioniniai centrai, organizuoja mokymo ir įvertinimo ciklą53
, kuriame turi dalyvauti kiekvienas savanoris ir kurį sudaro: a) mokymo kursai atvykus, jei savanoriška tarnyba trunka 2 mėnesius ir ilgiau b) vidurio įvertinimo seminaras, jei savanoriška tarnyba trunka 6 mėnesius ir ilgiau. Pagal programą „Erasmus+“ Europos savanorių tarnybos veikla nelaikoma tokia veikla: atsitiktinis, nesistemingas, ne visą darbo dieną trunkantis savanoriškas darbas, mokomoji praktika įmonėje, mokamas darbas, poilsio ar turizmo veikla, kalbos kursai, pigios darbo jėgos panaudojimas, studijos ar profesinis mokymas užsienyje. Su jaunimu dirbančių asmenų mobilumas:
Su jaunimu dirbančių asmenų mokymas ir tinklų kūrimas Šia veikla palaikomas su jaunimu dirbančių asmenų profesinis tobulėjimas įgyvendinant tokią veiklą kaip tarpvalstybiniai arba tarptautiniai seminarai, mokymo kursai, ryšių užmezgimo renginiai, pažintiniai vizitai ir t. t., arba tam tikrą laiką užsienyje atliekant darbo praktiką (stebint darbą) jaunimo srityje veikiančioje organizacijoje. Visą šią veiklą organizuoja projekte dalyvaujančios organizacijos. Su jaunimu dirbančių asmenų dalyvavimas tokių rūšių veikloje prisideda prie jų organizacijų gebėjimų stiprinimo ir turėtų daryti akivaizdų poveikį kasdieniam darbui su jaunimu. Mokymosi rezultatai turėtų būti toliau skleidžiami darbo su jaunimu aplinkoje.
KOKS YRA ŠIAME PROJEKTE DALYVAUJANČIŲ ORGANIZACIJŲ VAIDMUO?
Mobilumo projekte dalyvaujančios organizacijos atlieka tokias funkcijas ir užduotis:
Jaunimo mobilumo projekto koordinatorius teikia viso projekto paraišką visų organizacijų partnerių vardu. Siunčiančioji organizacija atsakinga už jaunuolių ir su jaunimu dirbančių asmenų siuntimą į užsienį (tai
apima praktinio pobūdžio veiksmų organizavimą, dalyvių parengimą prieš išvykimą, paramos dalyviams teikimą visais projekto etapais).
Priimančioji organizacija atsakinga už veiklos priėmimą, dalyvių veiklos programos parengimą bendradarbiaujant su dalyviais ir organizacijomis partnerėmis, paramos dalyviams teikimą visais projekto etapais.
Du mėnesius ar ilgiau trunkančią Europos savanorių tarnybos veiklą vykdantys jauni savanoriai turi teisę gauti kalbinę paramą. Programos laikotarpiu laipsniškai diegiama internetinė kalbinė parama. Europos Komisija reikalavimus atitinkantiems dalyviams sudaro galimybę ja pasinaudoti, kad būtų įvertintos jų užsienio kalbos žinios ir prireikus pasiūlytas tinkamiausias būdas mokytis kalbos prieš mobilumo laikotarpį ir (arba) jo metu (dėl išsamesnės informacijos žr. šio vadovo I priedą).
KOKIE KRITERIJAI TAIKOMI ŠIAM PROJEKTUI ĮVERTINTI?
Kad atitiktų reikalavimus „Erasmus+“ dotacijai gauti, mobilumo projektas turi atitikti šiuos kriterijus:
BENDRIEJI TINKAMUMO KRITERIJAI
Reikalavimus atitinkanti veikla
Pagal jaunimo mobilumo projektą turi būti vykdoma vieno ar kelių tipų veikla:
jaunimo mainų veikla;
Europos savanorių tarnybos veikla;
su jaunimu dirbančių asmenų mokymo ir tinklų kūrimo veikla.
53
Išsamios informacijos pateikta dokumente „EST mokymo ir vertinimo ciklas bei būtinieji kokybės standartai“: http://ec.europa.eu/programmes/erasmus-
plus/sites/erasmusplus/files/library//evs-training-evaluation-guidelines_en.pdf.
94
Reikalavimus atitinkančios dalyvaujančios organizacijos
Dalyvaujanti organizacija gali būti:
ne pelno organizacija, asociacija, NVO;
Europos jaunimo NVO;
socialinė įmonė;
vietos lygmens valstybinė įstaiga;
jaunimo grupė, veikianti darbo su jaunimu srityje, bet nebūtinai jaunimo organizacijos struktūroje (t. y. neformalioji jaunimo grupė),
taip pat:
regiono ar nacionalinio lygmens valstybinė įstaiga54;
regionų asociacija;
Europos teritorinio bendradarbiavimo grupė;
pelno siekianti organizacija, veikianti įmonių socialinės atsakomybės srityje,
įsisteigusi kurioje nors Programos šalyje arba kurioje nors ES kaimyninėje šalyje Partnerėje (1–4 regionai; žr. šio vadovo A dalies skirsnį „Reikalavimus atitinkančios šalys“).
Kas gali teikti paraišką?
Paraišką gali teikti bet kokia dalyvaujanti organizacija arba grupė55
, įsisteigusi kurioje nors Programos šalyje. Ši organizacija paraišką teikia visų projekte dalyvaujančių organizacijų vardu.
Jaunimo mobilumo projektas finansuojamas tam tikru būdu (žr. skirsnį „Finansavimo taisyklės“), jeigu paraišką teikia:
regiono ar nacionalinio lygmens valstybinė įstaiga56
;
regionų asociacija;
Europos teritorinio bendradarbiavimo grupė;
pelno siekianti organizacija, veikianti įmonių socialinės atsakomybės srityje.
Dalyvaujančių organizacijų skaičius ir pobūdis
Mobilumo veikla yra tarptautinio pobūdžio ir joje dalyvauja bent dvi dalyvaujančios organizacijos (siunčiančioji ir priimančioji organizacijos) iš skirtingų šalių. Jeigu pagal jaunimo mobilumo projektą numatoma vykdyti tik vienos rūšies veiklą, koordinatorius taip pat turi veikti kaip siunčiančioji arba priimančioji organizacija, išskyrus Europos savanorių tarnybos veiklą. Jeigu pagal jaunimo mobilumo projektą numatoma vykdyti ne vieno tipo veiklą, projekto koordinatorius gali, bet neprivalo veikti kaip siunčiančioji arba priimančioji organizacija. Visais atvejais koordinatorius negali būti kurios nors ES kaimyninės šalies Partnerės organizacija.
Veikla Programos šalyse: visos dalyvaujančios organizacijos turi būti iš kurios nors Programos šalies.
Veikla, kurioje dalyvauja ES kaimyninės šalys Partnerės: veikloje turi dalyvauti bent viena organizacija iš kurios nors Programos šalies ir viena organizacija iš kurios nors ES kaimyninės šalies Partnerės.
Projekto trukmė Nuo 3 iki 24 mėnesių.
Kur teikti paraišką? Šalies, kurioje įsisteigusi paraišką teikianti organizacija, nacionalinei agentūrai.
54 Šiomis aplinkybėmis nacionalinio ar regiono lygmens valstybine įstaiga laikoma įstaiga: 1) teikianti paslaugas arba veikianti administracinės kompetencijos srityje, kuri apima visą šalies ar regiono teritoriją, ir b) užimanti monopolinę padėtį, t. y. nėra jokių kitų įstaigų, kurios šalyje ar regione atliktų tokias pat funkcijas (kaip tipiškus pavyzdžius galima paminėti ministerijas, valstybines agentūras, regionų valdžios institucijas ir kt.). Šiuo požiūriu mokyklos, universitetai ir kitos įstaigos, net jei jos įsteigtos pagal nacionalinę teisę, prie šios kategorijos nepriskiriamos ir laikomos vietos lygmens valstybinėmis įstaigomis. 55 Jeigu paraišką teikia neformalioji grupė, vienas iš grupės narių, kuris yra bent 18 metų amžiaus, prisiima atstovo vaidmenį ir atsakomybę grupės vardu. 56
Žr. ankstesnę išnašą.
B dalis. Jaunimo ir su jaunimu dirbančių asmenų judumo projektai
B dalis. Jaunimo ir su jaunimu dirbančių asmenų mobilumo projektai
95
Kada teikti paraišką?
Pareiškėjai dotacijos paraišką turi pateikti iki šių datų:
vasario 2 d. 12 val. (vidurdienio Briuselio laiku), kai prašoma skirti dotaciją projektams, prasidedantiems nuo tų pačių metų gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d.;
balandžio 26 d. 12 val. (vidurdienio Briuselio laiku), kai prašoma skirti dotaciją projektams, prasidedantiems nuo tų pačių metų rugpjūčio 1 d. iki gruodžio 31 d.;
spalio 4 d. 12 val. (vidurdienio Briuselio laiku), kai prašoma skirti dotaciją projektams, prasidedantiems nuo kitų metų sausio 1 d. iki gegužės 31 d.
Kaip teikti paraišką? Dėl išsamesnės informacijos, kaip teikti paraišką, žr. šio Vadovo C dalį.
Kiti kriterijai Prie paraiškos formos turi būti pridedamas kiekvienos pagal projektą planuojamos vykdyti veiklos tvarkaraštis.
PAPILDOMI TINKAMUMO KRITERIJAI, TAIKOMI JAUNIMO MAINŲ VEIKLAI
Veiklos trukmė 5–21 diena, neįskaitant kelionės laiko.
Veiklos vieta (-os) Veikla turi būti vykdoma vienos iš veikloje dalyvaujančių organizacijų šalyje.
Reikalavimus atitinkantys dalyviai
13–30 metų amžiaus jaunuoliai57
, gyvenantys siunčiančiosios ir priimančiosios organizacijų šalyse. Jaunimo mainuose dalyvaujantys grupės (-ių) vadovai
58 turi būti
suaugę asmenys nuo 18 metų amžiaus.
Dalyvių skaičius ir nacionalinių grupių sudėtis
Ne mažiau kaip 16 ir ne daugiau kaip 60 dalyvių (grupės vadovas (-ai) neįskaičiuojamas (-i).
Ne mažiau kaip 4 dalyviai grupėje (grupės vadovas (-ai) neįskaičiuojamas (-i).
Kiekvienoje nacionalinėje grupėje turi būti bent vienas grupės vadovas.
Kiti kriterijai
Siekiant išlaikyti aiškią sąsają su šalimi, kurioje įsikūrusi nacionalinė agentūra, bent viena iš kiekvienoje veikloje dalyvaujančių siunčiančiųjų organizacijų arba priimančioji organizacija turi būti iš nacionalinės agentūros, kuriai teikiama paraiška, šalies.
Išankstinis planavimo vizitas (IPV)
Jeigu projekte numatytas IPV, turi būti laikomasi šių tinkamumo kriterijų:
IPV trukmė: ne ilgiau kaip 2 dienos (neįskaitant kelionės dienų);
dalyvių skaičius: vienas dalyvis iš kiekvienos grupės. Dalyvių skaičius gali būti padidintas iki dviejų, jeigu antras dalyvis yra veikloje dalyvaujantis jaunuolis, kuriam neskirtas grupės vadovo ar instruktoriaus vaidmuo.
PAPILDOMI TINKAMUMO KRITERIJAI, TAIKOMI EUROPOS SAVANORIŲ TARNYBOS VEIKLAI
Akreditacija
Visos Europos savanorių tarnybos veikloje dalyvaujančios organizacijos atitinkamos paraiškos teikimo termino dieną turi turėti galiojančią EST akreditaciją (dėl išsamesnės informacijos žr. šio vadovo I priedo skirsnį apie EST).
57
Reikia atsižvelgti į:
jauniausių dalyvių amžių – dalyviai veiklos pradžios dieną turi būti ne jaunesni, nei nurodyta;
vyriausių dalyvių amžių – dalyviai paraiškų pateikimo termino momentu turi būti ne vyresni, nei nurodyta. 58 Grupės vadovas turi būti suaugęs asmuo, lydintis jaunimo mainuose dalyvaujančius jaunuolius, kad užtikrintų jų veiksmingą mokymąsi, apsaugą ir saugumą.
96
Tarnybos trukmė
Ilgalaikė EST: nuo 2 iki 1259
mėnesių, išskyrus kelionės laiką.
Trumpalaikės EST trukmė nuo 2 savaičių iki 2 mėnesių60
, išskyrus kelionės laiką. Sąlyga: trumpalaikė EST gali būti organizuojama, jeigu veikloje dalyvauja bent 10 savanorių, kurie savo veiklą vykdo drauge (grupinė veikla), arba kai veikloje dalyvauja mažiau galimybių turinčių jaunuolių dauguma.
Tarnybos vieta (-os)
Savanoris iš kurios nors Programos šalies savo tarnybą turi atlikti kitoje Programos šalyje arba kurioje nors ES kaimyninėje šalyje Partnerėje. Savanoris iš kurios nors ES kaimyninės šalies Partnerės veiklą turi vykdyti kurioje nors Programos šalyje.
Reikalavimus atitinkantys dalyviai
17–30 metų amžiaus jaunuoliai61
, gyvenantys juos siunčiančios organizacijos šalyje.
Savanoris tik vieną kartą gali dalyvauti Europos savanorių tarnybos veikloje62
. Išimtis: savanoriai, kurie dalyvavo trumpalaikėje EST veikloje, gali dalyvauti papildomame Europos savanorių tarnybos projekte.
Dalyvių skaičius Ne daugiau kaip 30 savanorių visam projektui.
Kiti kriterijai
Siekiant išlaikyti aiškią sąsają su šalimi, kurioje įsikūrusi nacionalinė agentūra, bent viena iš kiekvienoje veikloje dalyvaujančių siunčiančiųjų organizacijų arba priimančioji organizacija turi būti iš nacionalinės agentūros, kuriai teikiama paraiška, šalies.
Išankstinis planavimo vizitas (IPV) taikomas tik EST veiklos rūšims, kuriose dalyvauja mažiau galimybių turintys jaunuoliai.
Jeigu projekte numatytas IPV, turi būti laikomasi šių tinkamumo kriterijų:
IPV trukmė ne ilgiau kaip 2 dienos (neįskaitant kelionės dienų);
dalyvių skaičius: vienas dalyvis iš siunčiančios organizacijos. Dalyvių skaičių galima padidinti, jeigu papildomi dalyviai būtų mažiau galimybių turintys veikloje dalyvaujantys savanoriai.
PAPILDOMI TINKAMUMO KRITERIJAI, TAIKOMI SU JAUNIMU DIRBANČIŲ ASMENŲ MOBILUMUI
Veiklos trukmė Nuo dviejų dienų iki dviejų mėn., neįskaitant kelionės laiko.
Mažiausiai dvi veiklos dienos turi būti vykdomos iš eilės.
Veiklos vieta (-os) Veikla turi būti vykdoma vienos iš veikloje dalyvaujančių organizacijų šalyje.
Reikalavimus atitinkantys dalyviai
Amžiaus apribojimai netaikomi. Dalyviai, išskyrus instruktorius ir koordinatorius, turi gyventi juos siunčiančios arba priimančios organizacijos šalyje.
Dalyvių skaičius Iki 50 dalyvių kiekvienoje pagal projektą planuojamoje veikloje (įskaitant, jei tinkama, instruktorius ir koordinatorius).
Kiti kriterijai Siekiant išlaikyti aiškią sąsają su šalimi, kurioje įsikūrusi nacionalinė agentūra, bent viena iš kiekvienoje veikloje dalyvaujančių siunčiančiųjų organizacijų arba priimančioji organizacija turi būti iš nacionalinės agentūros, kuriai teikiama paraiška, šalies.
Paraiškas pateikusios organizacijos vertinamos pagal atitinkamus atmetimo ir atrankos kriterijus. Dėl išsamesnės informacijos žr. šio vadovo C dalį.
DOTACIJŲ SKYRIMO KRITERIJAI
Projektai vertinami pagal šiuos kriterijus:
59
Ilgalaikė EST trunka 60 dienų ar ilgiau, neįskaitant kelionės dienų. 60
Trumpalaikė EST trunka ne ilgiau kaip 59 dienas, neįskaitant kelionės dienų. 61 Žr. ankstesnę išnašą apie amžiaus ribas. 62
Taikoma EST veiklai, vykdomai pagal „Erasmus+“ ir ankstesnes programas.
B dalis. Jaunimo ir su jaunimu dirbančių asmenų judumo projektai
B dalis. Jaunimo ir su jaunimu dirbančių asmenų mobilumo projektai
97
Projekto aktualumas (ne daugiau kaip 30 balų)
Projekto aktualumas / atitiktis
- šio veiksmo tikslams (žr. skirsnį „Kokie yra mobilumo projekto tikslai?“);
- dalyvaujančių organizacijų ir atskirų dalyvių poreikiams ir tikslams.
Kokia apimtimi projektas prisideda prie:
- jaunų žmonių, turinčių mažiau galimybių, įtraukimo, įskaitant pabėgėlius, prieglobsčio ieškotojus ir migrantus;
- įvairovės, tarpkultūrinio ir tarpreliginio dialogo; bendrų vertybių: laisvės, tolerancijos ir pagarbos žmogaus teisėms skatinimo, taip pat stiprinančių kritinį mąstymą ir jaunų žmonių iniciatyvumą, raštingumą žiniasklaidos priemonių srityje;
- su jaunimu dirbančių asmenų kompetencijų ir metodų, reikalingų perduodant bendrąsias visuomenės vertybes, ypač socialiai atskirtiems jauniems žmonėms, taip pat vykdant jaunų žmonių smurtinio radikalėjimo prevenciją.
Kokia apimtimi projektas prisideda prie:
- kokybiškų dalyvių mokymosi rezultatų pasiekimo;
- dalyvaujančių organizacijų pajėgumo ir tarptautinės aprėpties didinimo.
Projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė (ne daugiau kaip 40 balų)
Visų siūlomo projekto etapų aiškumas, išsamumas ir kokybė (parengimo, mobilumo veiklos įgyvendinimo ir tęstinumo).
Projekto tikslų ir siūlomos veiklos suderinamumas.
Praktinių priemonių, valdymo ir paramos sąlygų kokybė.
Dalyvių parengimo kokybė.
Siūlomų dalyvavimo neformaliojo ugdymo procese metodų kokybė ir aktyvus jaunimo dalyvavimas projekte visais jo lygmenimis.
Dalyvių mokymosi rezultatų pripažinimo ir patvirtinimo priemonių kokybė, taip pat nuoseklus Europos skaidrumo ir pripažinimo užtikrinimo priemonių naudojimas.
Mobilumo veiklos dalyvių atrankos ir (arba) jų įtraukimo į šią veiklą priemonių tinkamumas.
Europos solidarumo korpuso veiklos sritims priskiriamos EST veiklos atveju savanoriai atrenkami naudojantis Europos solidarumo korpuso duomenų baze.
Vykdant veiklas su ES šalimis Partnerėmis, dalyvaujančių organizacijų iš Programos ir Partnerių šalių balansas.
Bendradarbiavimo ir informacijos perdavimo kokybė dalyvaujančioms organizacijoms, taip pat kitoms suinteresuotosioms šalims.
Poveikis ir sklaida (ne daugiau kaip 30 balų)
Projekto rezultatų vertinimo priemonių kokybė.
Galimas projekto poveikis:
- dalyviams ir dalyvaujančioms organizacijoms įgyvendinant projektą ir jam pasibaigus;
- vietos, regiono, nacionaliniu ir (arba) Europos lygmeniu organizacijoms ar asmenims, tiesiogiai nedalyvaujantiems projekte.
Priemonių, kuriomis siekiama skleisti projekto rezultatus dalyvaujančiose organizacijose ir už jų ribų, tinkamumas ir kokybė.
Kad būtų svarstoma, ar skirti finansavimą, pasiūlymai turi būti įvertinti bent 60 balų. Be to, kiekvienoje iš minėtų dotacijų skyrimo kriterijų kategorijų jiems turi būti skirta bent pusė didžiausio balų skaičiaus (t. y. bent po
98
15 balų „projekto aktualumo“ ir „poveikio ir sklaidos“ kategorijose ir bent 20 balų „projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybės“ kategorijoje).
B dalis. Jaunimo ir su jaunimu dirbančių asmenų judumo projektai
B dalis. Jaunimo ir su jaunimu dirbančių asmenų mobilumo projektai
99
MOBILUMO PROJEKTAI JAUNIMUI PAGRINDINĮ DĖMESĮ SKIRIANT EUROPOS SAVANORIŲ TARNYBAI: STRATEGINIAI
EST PROJEKTAI
Šio tipo projektais bus remiamos patyrusios EST koordinavimo organizacijos, rengiančios projektus, kuriais daromas sisteminis poveikis vietos, regiono, nacionaliniu ir (arba) Europos lygmeniu. Įgyvendinant strateginį EST projektą bus naudojamasi strategine EST veikla siekiant iškeltų tikslų ir atsižvelgiant į programos „Erasmus+“ prioritetus. Be EST veiklos, projektu galima plėtoti sąsajas su asocijuotaisiais partneriais, padedančiais užtikrinti įgyvendinimo kokybę ir pasiekti strateginius projekto tikslus. Kiti svarbūs strateginio EST projekto elementai – žinių apie savanorystės vertę skleidimas jaunimui ir bendruomenėms bei apie įgytų įgūdžių ir gebėjimų pripažinimo gerinimas.
KAS YRA STRATEGINIS EST PROJEKTAS?
Remiamus projektus sudaro tokie etapai:
parengiamoji veikla (įskaitant praktinio pobūdžio veiksmus, dalyvių atranką, kalbinį, kultūrinį ir su užduotimis susijusį dalyvių parengimą prieš išvykimą);
Europos savanorių tarnybos veiklos ir papildomos veiklos įgyvendinimas;
tolesnė susijusi veikla (įskaitant EST veiklos įvertinimą, oficialių dalyviams vykdant veiklą pasiektų mokymosi rezultatų pripažinimą (jei taikoma), taip pat projekto rezultatų sklaida ir naudojimas siekiant stiprinti strateginį savanorystės naudojimą organizacijoje ir tarp partnerių.
KOKIA VEIKLA REMIAMA PAGAL ŠĮ VEIKSMĄ?
EUROPOS SAVANORIŲ TARNYBA
Vykdant strateginį EST projektą vykdoma standartinių rūšių EST veikla.
Šia veikla 17–30 metų amžiaus jaunuoliams suteikiama galimybė išreikšti savo socialinę atsakomybę iki 12 mėn. nemokamai
ir visą darbo dieną atliekant savanorišką veiklą kitoje Europos Sąjungos arba ne Europos Sąjungos šalyje. Jaunuoliai, turintys
mažiau galimybių, gali gauti papildomą finansavimą, kuris yra reikalingas jų dalyvavimo užtikrinimui, taip pat išvykti vykdyti
Europos savanorių tarnybos veiklą trumpesniam laikotarpiui (nuo 2 savaičių). Jauniems savanoriams suteikiama galimybė
dalyvauti kasdieniame organizacijų, dirbančių jaunimo informacijos ir politikos, jaunimo asmeninio ir socialinio ugdomojo
vystymosi, dalyvavimo pilietiniame gyvenime, socialinės rūpybos, palankių sąlygų neturinčių asmenų įtraukties,
neformaliojo ugdymo programų, IRT ir medijų raštingumo, kultūros ir kūrybingumo, vystomojo bendradarbiavimo ir kitose srityse, darbe.
Programų „Erasmus+“ ir LIFE partnerystė padės suteikti jauniems savanoriams daugiau galimybių prisidėti prie aplinkos apsaugos ir kovos su klimato kaita, dalyvaujant tokioje veikloje kaip rūšių ir buveinių stebėjimas, dalyvavimas tyrimuose ir priežiūros veikloje, miško atkūrimas ir medžių priežiūra, visuomenės informuotumo didinimo iniciatyvos, miškų gaisrų prevencija, invazinių svetimų rūšių nustatymas ir likvidavimas, ekologinės pusiausvyros atkūrimas, takų tiesimas ir aplinkos švarinimas (pvz., jūros šiukšlių rinkimas).
Projekte turėtų dalyvauti keli savanoriai, kad būtų užtikrinimas svarus sisteminis poveikis. Savanoriai savo veiklą gali vykdyti pavieniui arba grupėje.
Paraišką teikianti organizacija (kai kuriais atvejais – drauge su kitomis dalyvaujančiomis organizacijomis) yra atsakinga už:
savanorių maitinimo, apgyvendinimo ir vietos transporto organizavimą;
savanorių užduočių ir veiklos, kurioje paisoma EST chartijoje apibūdintų Europos savanorių tarnybos kokybinių principų, planavimą;
nuolatinės su užduotimis susijusios, kalbinės, asmeninės ir administracinės paramos savanoriams teikimą visą laiką, kol vykdoma EST veikla, su mentoriaus pagalba dalyviams;
100
informacijos platinimą ir jos teikimo veiklą;
ir turi įtraukti asocijuotąjį partnerį į atitinkamas projekto užduotis (įskaitant papildomą veiklą). Europos
solidarumo korpuso teminėms ir veiklos sritims priskiriamos veiklos atveju (t. y. jei savanoriška veikla tunka 2–12 mėnesių ir yra vykdoma Programos šalyje), primygtinai rekomenduojama naudotis Europos solidarumo korpuso duomenų baze.
PAPILDOMA VEIKLA
Projektas gali apimti atitinkamos papildomos veiklos organizavimą siekiant jo tikslų ir norint padidinti sisteminį jo poveikį. Ši papildoma veikla galėtų būti tam tikrą laikotarpį atliekama darbo praktika, susirinkimai, seminarai, konferencijos, mokymo kursai, ugdomasis vadovavimas ir t. t.
KOKS ŠĮ PROJEKTĄ ĮGYVENDINANČIŲ ORGANIZACIJŲ VAIDMUO?
Dalyvaujančios organizacijos, įtrauktos į EST veiklą, vaidmuo ir užduotys:
Paraišką teikianti organizacija yra atsakinga už dotacijos sutarties paraiškos pateikimą, jos pasirašymą ir tvarkymą bei ataskaitų teikimą ir viso projekto koordinavimą. Paraišką teikianti organizacija taip pat prisiima bendrąją atsakomybę už EST veiklos vykdymą. Paraiškos pateikėjas gali, tačiau neprivalo, veikti kaip priimančioji ar siunčiančioji organizacija.
Siunčiančiosios ir priimančiosios organizacijos vykdo EST veiklą ir remia savanorius visuose projekto etapuose.
Asocijuotieji partneriai: Be EST veikloje oficialiai dalyvaujančių ir turinčių galiojančią EST akreditaciją organizacijų, į strateginį EST projektą taip pat galima įtraukti susijusius privačiojo ar viešojo sektoriaus partnerius, padedančius vykdyti konkrečias projekto užduotis ir (arba) veiklą arba padedančius skleisti informaciją apie projektą ar užtikrinančius jo tvarumą. Sutartinio valdymo klausimais asocijuotieji partneriai prie projekto partnerių nepriskiriami, nes negauna finansavimo. Vis dėlto jų dalyvavimas ir vaidmuo įgyvendinant projektą ir vykdant įvairią veiklą turi būti aiškiai aprašytas ir turi būti nustatyta, kaip jie prisideda prie numatytos veiklos savo ištekliais ir praktine patirtimi.
KOKIE KRITERIJAI TAIKOMI ŠIAM PROJEKTUI ĮVERTINTI?
Kad projektas būtų tinkamas „Erasmus+“ dotacijai gauti, jis turi atitikti šiuos oficialius kriterijus:
BENDRIEJI TINKAMUMO KRITERIJAI
Reikalavimus atitinkančios dalyvaujančios organizacijos
Dalyvaujanti organizacija gali būti:
ne pelno organizacija, asociacija, NVO;
Europos jaunimo NVO;
socialinė įmonė;
vietos lygmens valstybinė įstaiga;
taip pat:
regiono ar nacionalinio lygmens valstybinė įstaiga63
;
regionų asociacija;
Europos teritorinio bendradarbiavimo grupė
pelno siekianti organizacija, veikianti įmonių socialinės atsakomybės srityje.
įsisteigusi kurioje nors Programos šalyje arba kurioje nors ES kaimyninėje šalyje Partnerėje (1–4 regionai; žr. šio Vadovo A dalies skirsnį „Reikalavimus atitinkančios
63
Atsižvelgus į šias aplinkybes viešąja nacionalinio ar regiono lygmens įstaiga laikoma tokia viešoji įstaiga, kuri 1) teikia paslaugas visoje nacionalinėje ar regiono teritorijoje ir kurios administracinė kompetencija apima šią teritoriją ir b) yra dominuojanti, nes nėra kitų tas pačias funkcijas šalyje ar regione vykdančių įstaigų (pvz., ministerijos, valstybės agentūros, regiono valdžios institucijos ir t. t.). Šia prasme mokyklos, universitetai ar kitos įstaigos net tuo atveju, jeigu jos įsteigtos
pagal nacionalinę teisę, minėtai kategorijai nėra priskiriamos ir laikomos vietos lygmens viešosiomis įstaigomis.
B dalis. Jaunimo ir su jaunimu dirbančių asmenų judumo projektai
B dalis. Jaunimo ir su jaunimu dirbančių asmenų mobilumo projektai
101
šalys“).
Kas gali teikti paraišką?
Bet kuri Programos šalyje įsiteigusi dalyvaujanti organizacija, paraiškos pateikimo termino dieną turinti galiojančią EST koordinuojančios organizacijos akreditaciją.
Dalyvaujančių organizacijų skaičius
Paraiškos formoje nurodoma viena organizacija (paraiškos pateikėja). Vykdant mobilumo veiklą turi dalyvauti ne mažiau kaip dvi skirtingų šalių organizacijos (bent viena siunčiančioji ir bent viena priimančioji organizacija).
Veikla Programos šalyse: visos dalyvaujančios organizacijos turi būti iš Programos šalies.
Veikla su kaimyninių ES valstybių šalimis partnerėmis: veikloje turi dalyvauti bent viena dalyvaujančioji organizacija Programos šalies ir bent viena – iš kaimyninės ES šalies.
Akreditacija Dalyvaujančios organizacijos, išskyrus paraiškos pateikėją, pirmąją EST veiklos, kurioje dalyvauja atitinkama organizacija, dieną privalo turėti galiojančią akreditaciją.
Projekto trukmė Nuo 12 iki 36 mėnesių.
Bet kokiu atveju projektai turi būti užbaigti ne vėliau nei 2020 m. rugpjūčio 31 d.
Tarnybos trukmė
Ilgalaikė EST: nuo 2
64 iki 12 mėnesių, neįskaitant kelionės laiko.
Trumpalaikė EST: nuo 2 savaičių iki 2 mėnesių
65, neįskaitant kelionės laiko. Sąlyga:
trumpalaikė EST gali būti organizuojama, jeigu veikloje dalyvauja bent 10 savanorių, kurie savo veiklą vykdo drauge (grupinė veikla), arba kai dauguma dalyvių – mažiau galimybių turintys jaunuoliai.
Veiklos vieta (-os)
Savanoris iš kurios nors Programos šalies veiklą turi vykdyti kitoje Programos šalyje arba kurioje nors ES kaimyninėje šalyje partnerėje. Savanoris iš kurios nors ES kaimyninės šalies partnerės veiklą turi vykdyti kurioje nors Programos šalyje.
Reikalavimus atitinkantys dalyviai
17–30 metų amžiaus jaunuoliai, gyvenantys juos siunčiančios organizacijos šalyje. Savanoris Europos savanorių tarnybos veikloje gali dalyvauti tik vieną kartą. Išimtis: trumpalaikę EST veiklą vykdę savanoriai gali dalyvauti papildomame Europos savanorių tarnybos projekte.
Kur teikti paraišką? Šalies, kurioje įsisteigusi paraišką teikianti organizacija, nacionalinei agentūrai.
64
Ilgalaikė EST trunka 60 dienų ar ilgiau, neįskaitant kelionės dienų. 65
TRUMPALAIKĖ EST TRUNKA NE ILGIAU KAIP 59 DIENAS, NEĮSKAITANT KELIONĖS DIENŲ.
102
Kada pateikti paraišką?
Projektams, prasidedantiems nuo tų pačių metų rugsėjo 1 d. iki kitų metų sausio 31 d., pareiškėjai savo paraišką dėl dotacijos turi pateikti iki balandžio 26 d. 12 val. (vidurdienio Briuselio laiku). Ne visos nacionalinės agentūros gali turėti galimybę atlikti šį veiksmą. Paraiškų pateikėjams rekomenduojama tikslesnės informacijos ieškoti nacionalinės agentūros svetainėje.
Galimas papildomas terminas:
Jeigu lieka nepanaudotų lėšų, nacionalinės agentūros gali organizuoti antrąjį paraiškų teikimo etapą, kuriam taip pat taikomos šiame Vadove numatytos taisyklės. Nacionalinės agentūros informuos apie šią galimybę savo svetainėse.
Jeigu organizuojamas antrasis etapas, projektams, prasidedantiems nuo kitų metų vasario 1 d. iki gegužės 31 d., pareiškėjai dotacijų paraiškas privalo pateikti iki spalio 4 d. 12 val. (vidurdienio Briuselio laiku).
Kaip pateikti paraišką? Prašome žr. šio Vadovo C dalį, kur išsamiai nurodyta, kaip pateikti paraišką.
Kiti kriterijai
Paraiška turi būti įteikiama paraiškos pateikėjo šalies nacionalinei agentūrai. Organizacijai leidžiama teikti tik vieną paraišką dėl kvietimo dalyvauti strateginiame EST projekte.
Siekiant išlaikyti aiškią sąsają su šalimi, kurioje įsikūrusi nacionalinė agentūra, bent viena iš kiekvienoje EST veikloje dalyvaujančių siunčiančiųjų organizacijų arba priimančioji organizacija turi būti iš nacionalinės agentūros, kuriai teikiama paraiška, šalies.
Išankstinis planavimo vizitas (IPV): tik EST veiklai, kurioje dalyvauja mažiau galimybių turintys jaunuoliai. Jeigu projekte numatytas IPV, turi būti laikomasi šių tinkamumo kriterijų:
IPV trukmė – ne ilgiau kaip 2 dienos (neįskaitant kelionės dienų); Dalyvių skaičius – vienas dalyvis iš siunčiančios organizacijos. Dalyvių skaičių
galima padidinti, jeigu visi papildomi dalyviai yra mažiau galimybių dalyvauti veikloje turintys savanoriai.
Paraiškas pateikusios organizacijos bus vertinamos pagal atitinkamus atmetimo ir atrankos kriterijus. Daugiau informacijos žr. šio Vadovo C dalį.
DOTACIJŲ SKYRIMO KRITERIJAI
Projektai vertinami pagal šiuos kriterijus:
B dalis. Jaunimo ir su jaunimu dirbančių asmenų judumo projektai
B dalis. Jaunimo ir su jaunimu dirbančių asmenų mobilumo projektai
103
Projekto aktualumas (ne daugiau kaip 35 balai)
Projekto aktualumas:
- šio veiksmo tikslams (žr. skirsnį „Kokie yra mobilumo projekto tikslai?“);
- dalyvaujančių organizacijų ir atskirų dalyvių poreikiams ir tikslams;
- įrodytas EST chartijoje nurodytų Europos savanorių tarnybos principų išmanymas ir strateginis šio veiksmo naudojimas siekiant vieno ar daugiau iškeltų tikslų, laikantis programos „Erasmus+“ prioritetų.
Kokiu mastu projektas prisideda prie:
- mažiau galimybių turinčių jaunuolių, įskaitant pabėgėlius, prieglobsčio prašytojus ir migrantus, informuotumo didinimo;
- įvairovės, tarpkultūrinio ir tarpreliginio dialogo; bendrų vertybių: laisvės, tolerancijos ir pagarbos žmogaus teisėms skatinimo, taip pat prie jaunimo raštingumo medijų srityje, kritinio mąstymo ir iniciatyvumo didinimo projektų;
Kokiu mastu projektas prisideda prie:
- kokybiškų dalyvių mokymosi rezultatų pasiekimo;
- dalyvaujančių organizacijų gebėjimų ir tarptautiškumo didinimo;
- asocijuotųjų partnerių įtraukimo į tam tikrą veiklą (jeigu dalyvauja asocijuotieji partneriai).
Projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė (ne daugiau kaip 40 balų)
Strateginių tikslų, kurių siekiama per EST, aiškumas, užbaigtumas ir kokybė, įskaitant visus projekto pasiūlymo etapus (rengimą, mobilumo veiklos vykdymą ir tolesnius veiksmus);
Projekto strateginių tikslų ir siūlomos veiklos suderinamumas;
Atitinkama ankstesnė paraiškos pateikėjo patirtis siekti veiklos tikslų;
Dalyvių mokymosi rezultatų pripažinimo ir patvirtinimo priemonių kokybė, taip pat nuoseklus Europos skaidrumo ir pripažinimo užtikrinimo priemonių naudojimas;
Mobilumo veiklos dalyvių atrankos ir (arba) jų įtraukimo į šią veiklą priemonių tinkamumas;
Europos solidarumo korpuso veiklos sritims priskiriamos EST veiklos atveju savanoriai atrenkami naudojantis Europos solidarumo korpuso duomenų baze;
Projekto partnerių pasirinkimo ir bendradarbiavimo su jais planų kokybė.
Poveikis ir sklaida (ne daugiau kaip 35 balai)
Projekto rezultatų vertinimo priemonių kokybė.
Galimas projekto poveikis:
- dalyviams ir dalyvaujančioms organizacijoms įgyvendinant projektą ir jam pasibaigus;
- vietos, regiono, nacionaliniu ir (arba) Europos lygmeniu organizacijoms ar asmenims, tiesiogiai nedalyvaujantiems projekte.
Priemonių, kuriomis siekiama skleisti projekto rezultatus dalyvaujančiose organizacijose ir už jų ribų, tinkamumas ir kokybė.
Kad būtų svarstoma, ar skirti finansavimą, pasiūlymai turi būti įvertinti bent 60 balų. Be to, kiekvienoje iš minėtų dotacijų skyrimo kriterijų kategorijų jiems turi būti skirta bent pusė didžiausio balų skaičiaus (t. y. bent po 17,5 balo „projekto aktualumo“ ir „poveikio ir sklaidos“ kategorijose ir bent 15 balų „projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybės“ kategorijoje).
104
KĄ DAR REIKĖTŲ ŽINOTI APIE ŠĮ VEIKSMĄ?
IŠ ATOKIAUSIŲ REGIONŲ IR UŽJŪRIO ŠALIŲ IR TERITORIJŲ ATVYKSTANTYS AR Į JUOS VYKSTANTYS DALYVIAI
Laikantis Erasmus+ programą patvirtinančio reglamento, kuriame raginama atsižvelgti į ES atokiausių regionų ir užjūrio šalių bei teritorijų suvaržymus, kylančius dėl jų atokios vietos, įgyvendinant programą yra numatytos specialios finansavimo taisyklės, siekiant finansuoti iš atokiausių regionų ir užjūrio šalių ir teritorijų atvykstančių ir į juos vykstančių dalyvių kelionės išlaidas, kurios būtų nepakankamai padengiamos taikant standartines finansavimo taisykles (pagristas fiksuota norma už kelionės atstumą).
Mobilumo projektų pareiškėjams bus leidžiama prašyti papildomo finansavimo dalyvių kelionės išlaidoms, jei jie yra iš atokiausių regionų ir užjūrio šalių bei teritorijų, biudžeto eilutėje „išimtinės išlaidos“ (iki 80 proc. tinkamų išlaidų; žr. „Kokios yra finansavimo taisyklės?“). Tai bus leidžiama su sąlyga, kad pareiškėjai pagrįs, jog standartinės finansavimo taisyklės (pagristos fiksuota norma už kelionės atstumą) nepadengia bent 70 proc. dalyvių kelionės išlaidų.
KITA INFORMACIJA
Daugiau privalomų kriterijų ir papildomos naudingos informacijos, susijusios su šiuo veiksmu, galima rasti šio Vadovo I priede. Suinteresuotųjų organizacijų prieš teikiant paraišką gauti finansinę paramą prašoma įdėmiai perskaityti atitinkamus šio priedo skirsnius.
105
KOKIOS YRA FINANSAVIMO TAISYKLĖS?
Mobilumo projekto biudžetas turi būti parengtas pagal šias finansavimo taisykles (EUR):
A) JAUNIMO MAINAI
Tinkamos finansuoti išlaidos Finansavimo
mechanizmas Suma Lėšų skyrimo taisyklė
Kelionės išlaidos
Parama dalyvių, įskaitant lydinčius asmenis, išlaidoms kelionei iš jų kilmės vietos į veiklos vietą ir atgal padengti.
Be to, jei taikoma, galimo išankstinio planavimo vizito kelionės išlaidos.
Fiksuota norma
Kai kelionės atstumas yra 10–99 km, 20 EUR vienam dalyviui. Pagal kiekvieno dalyvio
kelionės atstumą. Kelionės atstumai turi būti apskaičiuojami naudojant Europos Komisijos atstumų skaičiuoklę
66. Kad būtų galima
apskaičiuoti ES dotacijos, kuri bus panaudota kelionės į abi puses išlaidoms padengti, sumą, pareiškėjas turi nurodyti kelionės į vieną pusę atstumą
67.
Kai kelionės atstumas yra 100–499 km, 180 EUR vienam dalyviui.
Kai kelionės atstumas yra 500–1 999 km, 275 EUR vienam dalyviui.
Kai kelionės atstumas yra 2 000–2 999 km, 360 EUR vienam dalyviui.
Kai kelionės atstumas yra 3 000–3 999 km, 530 EUR vienam dalyviui.
Kai kelionės atstumas yra 4000–7999 km, 820 EUR vienam dalyviui.
Kai kelionės atstumas yra 8 000 km ar didesnis, 1 300 EUR vienam dalyviui.
Priemoka už dideles vietinės kelionės išlaidas
Papildoma parama:
• už kelionę pirmyn ir atgal vykstant į keleivių persėdimo mazgą / oro uostą ir (arba) traukinių / autobusų stotį kilmės šalyje
ir (arba
• už kelionę pirmyn ir atgal vykstant į galutinės paskirties vietą (iš pagrindinio keleivių persėdimo mazgo / oro uosto ir (arba) traukinių
Fiksuota norma Už 225 EUR viršijančias vietinės kelionės išlaidas:
180 EUR vienam dalyviui (įskaitant lydinčiuosius asmenis) už kelionę pirmyn ir atgal
68.
Už 225 EUR viršijančias dideles vietinės kelionės išlaidas (už kelionę pirmyn ir atgal) ir tuo atveju, jeigu šios išlaidos yra motyvuotos ir tinkamai pagrįstos atrinkus dalyvius.
66
http://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/tools/distance_en.htm. 67
Pavyzdžiui, jeigu asmuo iš Madrido (Ispanija) dalyvauja Romoje (Italija) vykstančioje veikloje, pareiškėjas: a) apskaičiuoja atstumą nuo Madrido iki Romos (1365,28 km), b) pasirenka taikomą kelionės atstumų kategoriją (t. y. 500–1 999 km) ir c)
apskaičiuoja ES dotaciją, kuri bus panaudota kaip parama dalyvio kelionės iš Madrido į Romą ir atgal išlaidoms padengti (275 EUR). 68
Jeigu tinkamai pagrįsta paraiškos formoje, dalyviui galima skirti dvi priemokas siekiant padengti dideles vietinės kelionės išlaidas, kad jis galėtų dalyvauti toje pačioje mobilumo veikloje: viena priemoka – pagrindiniam keleivių persėdimo mazgui /
oro uostui ir (arba) traukinių / autobusų stočiai kilmės šalyje pasiekti, o antra priemoka – atokiai galutinei paskirties vietai priimančiojoje šalyje pasiekti.
/ autobusų stoties) priimančiojoje šalyje.
Mobilumo organizavimo išlaidos
Išlaidos, tiesiogiai susijusios su mobilumo veiklos įgyvendinimu.
Fiksuota norma A5.1 vienam dalyviui69
vienai veiklos dienai.
Pagal kiekvieno dalyvio veiklos trukmę (jei būtina, taip pat įskaitant vieną kelionės dieną prieš veiklą ir vieną kelionės dieną veiklai pasibaigus).
Dalyvių, turinčių specialiųjų poreikių, paramos išlaidos
Papildomos išlaidos, tiesiogiai susijusios su negalią turinčiais dalyviais ir lydinčiais asmenimis (įskaitant kelionės ir pragyvenimo išlaidas, jeigu jos yra pagrįstos ir jeigu šiems dalyviams neprašyta dotacijos pagal biudžeto kategorijas „Kelionės išlaidos“ ir „Mobilumo organizavimo išlaidos“).
Realiosios išlaidos 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.
Sąlyga: prašymas skirti finansinę paramą su specialiaisiais poreikiais susijusios paramos išlaidoms ir išimtinėms išlaidoms padengti turi būti pagrįstas paraiškos formoje.
69 Įskaitant grupės (-ių) vadovus ir lydinčius asmenis.
B dalis. Jaunimo ir su jaunimu dirbančių asmenų judumo projektai
B dalis. Jaunimo ir su jaunimu dirbančių asmenų mobilumo projektai
107
Išimtinės išlaidos
Išlaidos vizoms, su vizomis susijusios išlaidos, išlaidos leidimams gyventi, skiepams.
Išlaidos mažiau galimybių turinčių jaunuolių lygiaverčiam dalyvavimui remti (neįskaitant dalyvių ir lydinčių asmenų kelionės ir mobilumo organizavimo išlaidų).
Išlaidos, susijusios su išankstinio planavimo vizito dalyvių apgyvendinimu.
Išlaidos, susijusios su finansinės garantijos teikimu, nacionalinei agentūrai paprašius.
Brangios dalyvių kelionės iš atokiausių regionų ir užjūrio šalių ir teritorijų atvykstančių ir į juos vykstančių dalyvių kelionės išlaidos (detaliau žr. „Ką dar turėtumėte žinoti apie šį veiksmą?“).
Realiosios išlaidos
Su finansine garantija susijusios išlaidos: 75 % tinkamų finansuoti išlaidų. Brangios kelionės išlaidos: iki 80 % tinkamų finansuoti išlaidų. Kitos išlaidos: 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.
108
B) EUROPOS SAVANORIŲ TARNYBA
Tinkamos finansuoti išlaidos Finansavimo mechanizmas
Suma Lėšų skyrimo taisyklės
Kelionės išlaidos
Parama dalyvių, įskaitant lydinčius asmenis, išlaidoms kelionei iš jų kilmės vietos į veiklos vietą ir atgal padengti.
Be to, jei taikoma, galimo išankstinio planavimo vizito kelionės išlaidos.
Fiksuota norma
Kai kelionės atstumas yra 10–99 km, 20 EUR vienam dalyviui.
Pagal kiekvieno dalyvio kelionės atstumą. Kelionės atstumai turi būti apskaičiuojami naudojant Europos Komisijos atstumų skaičiuoklę
70. Kad būtų galima
apskaičiuoti ES dotacijos, kuri bus panaudota kelionės į abi puses išlaidoms padengti, sumą, pareiškėjas turi nurodyti kelionės į vieną pusę atstumą
71.
Kai kelionės atstumas 100–499 km, 180 EUR viena dalyviui.
Kai kelionės atstumas yra 500–1 999 km, 275 EUR vienam dalyviui.
Kai kelionės atstumas yra 2 000–2 999 km, 360 EUR vienam dalyviui.
Kai kelionės atstumas yra 3 000–3 999 km, 530 EUR vienam dalyviui.
Kai kelionės atstumas yra 4 000–7 999 km, 820 EUR vienam dalyviui.
Kai kelionės atstumas yra 8 000 km ar didesnis, 1 300 EUR vienam dalyviui.
Priemoka už dideles vietinės kelionės išlaidas
Papildoma parama:
• už kelionę pirmyn ir atgal vykstant į keleivių persėdimo mazgą / oro uostą ir (arba) traukinių / autobusų stotį kilmės šalyje
ir (arba)
• už kelionę pirmyn ir atgal vykstant į galutinės paskirties vietą (iš pagrindinio keleivių persėdimo mazgo / oro uosto ir (arba) traukinių /
Fiksuota norma Už 225 EUR viršijančias vietinės kelionės išlaidas:
180 EUR vienam dalyviui (įskaitant lydinčiuosius asmenis) už kelionę pirmyn ir atgal
72.
Už 225 EUR viršijančias dideles vietinės kelionės išlaidas (už kelionę pirmyn ir atgal) ir tuo atveju, jeigu šios išlaidos yra motyvuotos ir tinkamai pagrįstos atrinkus dalyvius.
70
http://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/tools/distance_en.htm. 71
Pavyzdžiui, jeigu asmuo iš Madrido (Ispanija) dalyvauja Romoje (Italija) vykstančioje veikloje, pareiškėjas: a) apskaičiuoja atstumą nuo Madrido iki Romos (1365,28 km), b) pasirenka taikomą kelionės atstumų kategoriją (t. y. 500–1 999 km) ir c)
apskaičiuoja ES dotaciją, kuri bus panaudota kaip parama dalyvio kelionės iš Madrido į Romą (275 EUR) ir atgal išlaidoms padengti. 72
Jeigu tinkamai pagrįsta paraiškos formoje, dalyviui galima skirti dvi priemokas siekiant padengti dideles vietinės kelionės išlaidas, kad jis galėtų dalyvauti toje pačioje mobilumo veikloje: viena priemoka – pagrindiniam keleivių persėdimo mazgui /
oro uostui ir (arba) traukinių / autobusų stočiai kilmės šalyje pasiekti, o antra priemoka – atokiai galutinei paskirties vietai priimančioje šalyje pasiekti.
B dalis. Jaunimo ir su jaunimu dirbančių asmenų judumo projektai
B dalis. Jaunimo ir su jaunimu dirbančių asmenų mobilumo projektai
109
autobusų stoties) priimančiojoje šalyje
Mobilumo organizavimo išlaidos
Išlaidos, tiesiogiai susijusios su mobilumo veiklos įgyvendinimu.
Fiksuota norma A5.2 vienam savanoriui per dieną
73.
Pagal kiekvieno dalyvio buvimo užsienyje trukmę (jei būtina, taip pat įskaitant vieną kelionės dieną prieš veiklą ir vieną kelionės dieną veiklai pasibaigus).
Kišenpinigiai dalyviams Kišenpinigiai savanoriui papildomoms asmeninėms išlaidoms padengti.
Fiksuota norma A5.3 vienam savanoriui per dieną.
Pagal kiekvieno dalyvio dalyvavimo veikloje trukmę (jei būtina, taip pat įskaitant vieną kelionės dieną prieš veiklą ir vieną kelionės dieną veiklai pasibaigus).
Kalbinio parengimo išlaidos
Išlaidos, susijusios su dalyviams siūloma – prieš išvykimą ar vykdant veiklą – parama siekiant pagerinti kalbos, kurią jie vartos savanoriškos veiklos užduotims vykdyti, žinias.
Fiksuota norma Tik veiklai, trunkančiai 2–12 mėn.: 150 EUR kiekvienam dalyviui, kuriam reikalinga kalbinė parama.
Sąlyga: pareiškėjai turi paprašyti paramos mokantis kalbos, kuria bus vykdoma veikla, remdamiesi dalyvių poreikiais mokytis kalbų, kurių nėra mokoma centralizuotoje „Erasmus+“ kalbinio parengimo internetu sistemoje (OLS).
73
Įskaitant mažiau galimybių turinčius EST savanorius lydinčiuosius asmenis.
110
Programos vadovas
Dalyvių su specialiaisiais poreikiais paramos išlaidos
Lydinčių asmenų pragyvenimo išlaidos ir su kelione susijusios išlaidos, jeigu jos yra pagrįstos ir jeigu šiems dalyviams neprašyta dotacijos pagal biudžeto kategoriją „Kelionės išlaidos“.
Papildomos išlaidos, tiesiogiai susijusios su negalią turinčiais dalyviais (įskaitant kelionės ir pragyvenimo išlaidas, jeigu jos yra pagrįstos ir jeigu šiems dalyviams neprašyta dotacijos pagal biudžeto kategorijas „Kelionės išlaidos“ ir „Mobilumo organizavimo išlaidos“).
Realiosios išlaidos 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.
Sąlyga: prašymas skirti finansinę paramą su specialiaisiais poreikiais susijusios paramos išlaidoms padengti turi būti pagrįstas paraiškos formoje.
B dalis. Jaunimo ir su jaunimu dirbančių asmenų judumo projektai
B dalis. Jaunimo ir su jaunimu dirbančių asmenų mobilumo projektai
111
Išimtinės išlaidos
Išlaidos vizoms, su vizomis susijusios išlaidos, išlaidos leidimams gyventi, skiepams.
Išlaidos mažiau galimybių turinčių jaunuolių lygiaverčiam dalyvavimui paremti, įskaitant specialų paruošimą ir sustiprintą mentorystę (išskyrus išlaidas kelionei ir mobilumo organizavimo išlaidas dalyviams ir lydintiems asmenims).
Išlaidos, susijusios su išankstinio planavimo vizito dalyvių apgyvendinimu.
Išlaidos, susijusios su finansinės garantijos teikimu, nacionalinei agentūrai paprašius.
Brangių iš atokiausių regionų ir užjūrio šalių ir teritorijų atvykstančių ir į juos vykstančių dalyvių kelionių išlaidos (detaliau žr. „Ką dar turėtumėte žinoti apie šį veiksmą?“).
Realiosios išlaidos
Su finansine garantija susijusios išlaidos: 75 % tinkamų finansuoti išlaidų. Brangios kelionės išlaidos: iki 80 % tinkamų finansuoti išlaidų. Kitos išlaidos: 100 % tinkamų finansuoti išlaidų. .
Sąlyga: prašymas skirti finansinę paramą išimtinėms išlaidoms padengti turi būti pagrįstas paraiškos formoje.
C) SU JAUNIMU DIRBANČIŲ ASMENŲ MOBILUMAS
Tinkamos finansuoti išlaidos Finansavimo
mechanizmas Suma Lėšų skyrimo taisyklė
Kelionės išlaidos
Parama dalyvių, įskaitant lydinčius asmenis, išlaidoms kelionei iš jų kilmės vietos į veiklos vietą ir atgal padengti.
Fiksuota norma
Kai kelionės atstumas yra 10–99 km, 20 EUR vienam dalyviui
Pagal kiekvieno dalyvio kelionės atstumą. Kelionės atstumai turi būti apskaičiuojami naudojant Europos Komisijos atstumų skaičiuoklę
74. Kad būtų
galima apskaičiuoti ES
Kai kelionės atstumas yra 100–499 km, 180 EUR vienam dalyviui
Kai kelionės atstumas yra 500–1 999 km, 275 EUR vienam dalyviui
Kai kelionės atstumas yra 2 000–2 999 km,
74
http://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/tools/distance_en.htm.
112
Programos vadovas
360 EUR vienam dalyviui dotacijos, kuri bus panaudota kelionės į abi puses išlaidoms padengti, sumą, pareiškėjas turi nurodyti kelionės į vieną pusę atstumą
75.
Kai kelionės atstumas yra 3 000–3 999 km, 530 EUR vienam dalyviui
Kai kelionės atstumas yra 4 000–7 999 km, 820 EUR vienam dalyviui
Kai kelionės atstumas yra 8 000 km ar didesnis, 1 300 EUR vienam dalyviui
Priemoka už dideles vietinės kelionės išlaidas
Papildoma parama:
• už kelionę pirmyn ir atgal vykstant į keleivių persėdimo mazgą / oro uostą ir (arba) traukinių / autobusų stotį kilmės šalyje
ir (arba)
• už kelionę pirmyn ir atgal vykstant į galutinės paskirties vietą (iš pagrindinio keleivių persėdimo mazgo / oro uosto ir (arba) traukinių / autobusų stoties) priimančiojoje šalyje
Fiksuota norma Už 225 EUR viršijančias vietinės kelionės išlaidas:
180 EUR vienam dalyviui (įskaitant lydinčiuosius asmenis) už kelionę pirmyn ir atgal
76.
Už 225 EUR viršijančias dideles vietinės kelionės išlaidas (už kelionę pirmyn ir atgal) ir tuo atveju, jeigu šios išlaidos yra motyvuotos ir tinkamai pagrįstos atrinkus dalyvius.
Mobilumo organizavimo išlaidos
Išlaidos, tiesiogiai susijusios su mobilumo veiklos įgyvendinimu.
Fiksuota norma A5.4 vienam dalyviui vienai veiklos dienai
77.
Ne daugiau kaip 1 100 EUR vienam dalyviui78
.
Pagal kiekvieno dalyvio buvimo užsienyje trukmę (jei būtina, taip pat įskaitant vieną kelionės dieną prieš veiklą ir vieną kelionės dieną veiklai pasibaigus).
75
Pavyzdžiui, jeigu asmuo iš Madrido (Ispanija) dalyvauja Romoje (Italija) vykstančioje veikloje, pareiškėjas: a) apskaičiuoja atstumą nuo Madrido iki Romos (1365,28 km), b) pasirenka taikomą kelionės atstumų kategoriją (t. y. 500–1 999 km) ir c)
apskaičiuoja ES dotaciją, kuri bus panaudota kaip parama dalyvio kelionės iš Madrido į Romą ir atgal išlaidoms padengti (275 EUR). 76
Jeigu tinkamai pagrįsta paraiškos formoje, dalyviui galima skirti dvi priemokas siekiant padengti dideles vietinės kelionės išlaidas, kad jis galėtų dalyvauti toje pačioje mobilumo veikloje : viena priemoka – pasiekti pagrindinį keleivių persėdimo
mazgą / oro uostą ir (arba) traukinių / autobusų stotį kilmės šalyje, o antra priemoka – pasiekti atokią galutinę paskirties vietą priimančioje šalyje. 77
Įskaitant instruktorius, koordinatorius ir lydinčius asmenis 78
Įskaitant instruktorius, koordinatorius ir lydinčius asmenis.
B dalis. Jaunimo ir su jaunimu dirbančių asmenų judumo projektai
B dalis. Jaunimo ir su jaunimu dirbančių asmenų mobilumo projektai
113
Dalyvių, turinčių specialiųjų poreikių, paramos išlaidos
Papildomos išlaidos, tiesiogiai susijusios su negalią turinčiais dalyviais ir lydinčiais asmenimis (įskaitant kelionės ir pragyvenimo išlaidas, jeigu jos yra pagrįstos ir jeigu šiems dalyviams neprašyta dotacijos pagal biudžeto kategorijas „Kelionės išlaidos“ ir „Mobilumo organizavimo išlaidos“).
Realiosios išlaidos 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.
Sąlyga: prašymas skirti finansinę paramą su specialiaisiais poreikiais susijusios paramos išlaidoms ir išimtinėms išlaidoms padengti turi būti pagrįstas paraiškos formoje.
Išimtinės išlaidos
Išlaidos vizoms, su vizomis susijusios išlaidos, išlaidos leidimams gyventi, skiepams.
Išlaidos, susijusios su finansinės garantijos teikimu, nacionalinei agentūrai paprašius.
Brangių iš atokiausių regionų ir užjūrio šalių ir teritorijų atvykstančių ir į juos vykstančių dalyvių kelionių išlaidos (detaliau žr. „Ką dar turėtumėte žinoti apie šį veiksmą?“).
Realiosios išlaidos
Su finansine garantija susijusios išlaidos: 75 % tinkamų finansuoti išlaidų. . Brangios kelionės išlaidos: iki 80 % tinkamų finansuoti išlaidų. Kitos išlaidos: 100 % tinkamų finansuoti išlaidų. .
114
Programos vadovas
D) STRATEGINIAI EST PROJEKTAI
Tinkamos finansuoti išlaidos Finansavimo
mechanizmas Suma Lėšų skyrimo taisyklė
Kelionės išlaidos
Parama dalyvių, įskaitant lydinčius
asmenis, išlaidoms kelione iš jų kilmės
vietos į veiklos vietą ir atgal padengti.
Be to, jei taikoma, galimo išankstinio
planavimo vizito kelionės išlaidos.
Fiksuota norma
Kai kelionės atstumas yra 10–99 km, 20 EUR vienam dalyviui
Pagal kiekvieno dalyvio kelionės atstumą.. Kelionės atstumai turi būti apskaičiuojami
naudojant Europos Komisijos taikomą atstumų
skaičiuoklę 79
. Kad būtų galima apskaičiuoti ES
dotacijos, kuri bus panaudota kelionės į abi puses
išlaidoms padengti, sumą, pareiškėjas turi
nurodyti kelionės į vieną pusę atstumą 80
.
Kai kelionės atstumas yra 100–499 km, 180 EUR vienam dalyviui
Kai kelionės atstumas yra 500–1 999 km, 275 EUR vienam dalyviui
Kai kelionės atstumas yra 2 000–2 999 km, 360 EUR vienam dalyviui
Kai kelionės atstumas yra 3 000–3 999 km, 530 EUR vienam dalyviui
Kai kelionės atstumas yra 4 000–7 999 km, 820 EUR vienam dalyviui
Kai kelionės atstumas yra 8 000 km ar didesnis, 1 300 EUR vienam dalyviui.
Priemoka už dideles vietinės kelionės išlaidas
Papildoma parama:
• už kelionę pirmyn ir atgal
vykstant į keleivių persėdimo
mazgą / oro uostą ir (arba)
traukinių / autobusų stotį
kilmės šalyje
ir (arba)
• už kelionę pirmyn ir atgal vykstant į galutinės paskirties vietą (iš pagrindinio keleivių
Fiksuota norma
Už 225 EUR viršijančias vietinės kelionės
išlaidas:
180 EUR vienam dalyviui (įskaitant lydinčiuosius asmenis) už kelionę pirmyn ir atgal81
Už 225 EUR viršijančias dideles vietinės kelionės išlaidas (už kelionę pirmyn ir atgal) ir tuo atveju, jeigu šios išlaidos yra motyvuotos ir tinkamai pagrįstos atrinkus dalyvius.
79
http://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/tools/distance_en.htm. 80
Pavyzdžiui, jeigu asmuo iš Madrido (Ispanija) dalyvauja Romoje (Italija) vykstančioje veikloje, pareiškėjas: a) apskaičiuoja atstumą nuo Madrido iki Romos (1365,28 km), b) pasirenka taikomą kelionės atstumų kategoriją (t. y. 500–1 999 km) ir c)
apskaičiuoja ES dotaciją, kuri bus panaudota kaip parama dalyvio kelionės iš Madrido į Romą ir atgal išlaidoms padengti (275 EUR). 81 Jeigu tinkamai pagrįsta paraiškos formoje, dalyviui galima skirti dvi priemokas siekiant padengti dideles vietinės kelionės išlaidas, kad jis galėtų dalyvauti toje pačioje mobilumo veikloje : viena priemoka – pasiekti pagrindinį keleivių persėdimo
mazgą / oro uostą ir (arba) traukinių / autobusų stotį kilmės šalyje, o antra priemoka – pasiekti atokią galutinę paskirties vietą priimančioje šalyje.
B dalis. Jaunimo ir su jaunimu dirbančių asmenų judumo projektai
B dalis. Jaunimo ir su jaunimu dirbančių asmenų mobilumo projektai
115
persėdimo mazgo / oro uosto ir (arba) traukinių / autobusų stoties) priimančiojoje šalyje
Mobilumo organizavimo išlaidos
Išlaidos, tiesiogiai susijusios su projekto mobilumo veiklos įgyvendinimu.
Fiksuota norma
A5.2 vienam savanoriui vienai veiklos dienai82
Pagal kiekvieno dalyvio buvimo užsienyje trukmę (jei būtina, taip pat įskaitant vieną kelionės dieną prieš veiklą ir vieną kelionės dieną veiklai pasibaigus)..
Kišenpinigiai dalyviams
Kišenpinigiai savanoriui papildomoms asmeninėms išlaidoms padengti.
Fiksuota norma
A5.3 vienam savanoriui vienai veiklos dienai
Pagal kiekvieno dalyvio buvimo užsienyje trukmę (jei būtina, taip pat įskaitant vieną kelionės dieną prieš veiklą ir vieną kelionės dieną veiklai pasibaigus).
Kalbinio parengimo išlaidos
Išlaidos, susijusios su dalyviams siūloma – prieš išvykimą ar veiklos metu – parama siekiant pagerinti kalbos, kuria jie vykdys savanorystės veiklą, žinias.
Fiksuota norma
Tik veiklai, trunkančiai 1–12 mėn.: 150 EUR kiekvienam dalyviui, kuriam reikalinga kalbinė parama.
Sąlyga: pareiškėjai turi paprašyti paramos mokytis kalbos, kuria bus vykdoma veikla, remdamiesi dalyvių poreikiais mokytis kalbų, kurių nėra mokoma per „Erasmus+“ kalbinio parengimo internetu (OLS) priemonę.
Dalyvių, turinčių specialiųjų poreikių, paramos išlaidos
Lydinčio asmens pragyvenimo išlaidos ir su kelione susijusios išlaidos, jeigu jos yra pagrįstos ir jeigu šiems dalyviams neprašyta dotacijos pagal biudžeto kategoriją „Kelionės išlaidos“. Papildomos išlaidos, tiesiogiai susijusios su negalią turinčiais dalyviais (įskaitant kelionės ir pragyvenimo išlaidas, jeigu jos yra pagrįstos ir jeigu šiems dalyviams neprašyta dotacijos pagal biudžeto kategorijas „Kelionės išlaidos“ ir „Organizacinės paramos išlaidos“).
Realiosios išlaidos
100 % tinkamų finansuoti išlaidų
Sąlyga: prašymas skirti finansinę paramą su specialiaisiais poreikiais susijusios paramos išlaidoms padengti turi būti pagrįstas paraiškos formoje.
82 Įskaitant mažiau galimybių turinčių EST savanorių lydinčius asmenis.
116
Programos vadovas
Išimtinės išlaidos
Išlaidos vizoms, su vizomis susijusios
išlaidos, išlaidos leidimams gyventi,
skiepams.
Išlaidos jaunų žmonių, turinčių mažiau
galimybių lygiaverčiam dalyvavimui,
remti, įskaitant specialų pasiruošimą ir
sustiprintą mentorystę (išskyrus
kelionės išlaidas ir mobilumo
organizavimo išlaidas dalyviams bei
lydintiems asmenims).
Didelės iš atokiausių Sąjungos regionų ir užjūrio šalių ir teritorijų atvykstančių ir į juos vykstančių dalyvių kelionės išlaidos (dėl išsamesnės informacijos žr. skirsnį „Ką dar turėtumėte žinoti apie šį veiksmą?“).
Realiosios išlaidos
Su finansine garantija susijusios išlaidos: 75 % tinkamų finansuoti išlaidų Brangios kelionės išlaidos: iki 80% tinkamų finansuoti išlaidų Kitos išlaidos: 100 % tinkamų finansuoti išlaidų
Sąlyga: prašymas skirti finansinę paramą išimtinėms išlaidoms padengti turi būti pagrįstas paraiškos formoje.
B dalis. Jaunimo ir su jaunimu dirbančių asmenų judumo projektai
B dalis. Jaunimo ir su jaunimu dirbančių asmenų mobilumo projektai
117
Papildomos veiklos išlaidos
Išlaidos, tiesiogiai susijusios su papildomos projekto veiklos įgyvendinimu
Netiesioginės išlaidos:
fiksuoto dydžio suma, ne didesnė nei 7 % tinkamų finansuoti tiesioginių papildomos veiklos išlaidų, yra tinkama finansuoti kaip netiesioginės išlaidos, kurias sudaro dotacijos gavėjo bendrosios administracinės išlaidos, kurias galima laikyti papildomai veiklai priskirtinomis išlaidomis (pvz., sąskaitos už elektros energiją arba interneto ryšį, su patalpomis susijusios išlaidos, išlaidos nuolatiniams darbuotojams ir t. t.).
Realiosios išlaidos
Iki 80 % tinkamų finansuoti išlaidų
Sąlyga: prašymas skirti finansinę paramą turi būti pagrįstas paraiškos formoje ir planuojamos veiklos atžvilgiu.
B dalis. Jaunimo ir su jaunimu dirbančių asmenų judumo projektai
B dalis. Jaunimo ir su jaunimu dirbančių asmenų mobilumo projektai
118
E) MOBILUMO ORGANIZAVIMO IŠLAIDOS
Suma priklauso nuo šalies, kurioje vykdoma mobilumo veikla. Jeigu projektus teikia regiono ar nacionalinio lygmens valstybinė įstaiga, regionų asociacija, Europos teritorinio bendradarbiavimo grupė, pelno siekianti organizacija, veikianti įmonių socialinės atsakomybės srityje, toliau nurodytos sumos sumažinamos 50 %.
Jaunimo mainai (EUR per dieną)
Europos savanorių tarnyba
(EUR per dieną)
Su jaunimu dirbančių asmenų mobilumas
(EUR per dieną)
A5.1 A5.2 A5.4
Belgija 37 20 65
Bulgarija 32 17 53
Čekija 32 17 54
Danija 40 21 72
Vokietija 33 18 58
Estija 33 18 56
Airija 39 21 74
Graikija 38 21 71
Ispanija 34 18 61
Prancūzija 37 19 66
Kroatija 35 19 62
Italija 39 21 66
Kipras 32 21 58
Latvija 34 19 59
Lietuva 34 18 58
Liuksemburgas 36 21 66
Vengrija 33 17 55
Malta 37 20 65
Nyderlandai 39 21 69
Austrija 39 18 61
Lenkija 34 18 59
Portugalija 37 20 65
Rumunija 32 17 54
Slovėnija 34 20 60
Slovakija 35 19 60
Suomija 39 21 71
Švedija 39 21 70
Jungtinė Karalystė 40 21 76
Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija
28 15 45
Islandija 39 21 71
Lichtenšteinas 39 21 74
Norvegija 40 21 74
Turkija 32 17 54
Šalis Partnerė 29 15 48
Part B – Mobility project for young people and youth workers
B dalis. Jaunimo ir su jaunimu dirbančių asmenų mobilumo projektai
119
F) KIŠENPINIGIAI DALYVIAMS
Suma priklauso nuo šalies, kurioje vykdoma mobilumo veikla.
Europos savanorių tarnyba
(EUR per dieną)
A5. 3
Belgija 4
Bulgarija 3
Čekija 4
Danija 5
Vokietija 4
Estija 3
Airija 5
Graikija 4
Ispanija 4
Prancūzija 5
Kroatija 4
Italija 4
Kipras 4
Latvija 3
Lietuva 3
Liuksemburgas 4
Vengrija 4
Malta 4
Nyderlandai 4
Austrija 4
Lenkija 3
Portugalija 4
Rumunija 2
Slovėnija 3
Slovakija 4
Suomija 4
Švedija 4
Jungtinė Karalystė 5
Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija
2
Islandija 5
Lichtenšteinas 5
Norvegija 5
Turkija 3
Šalis partnerė 2
B dalis. Europos savanorių tarnybos didelio masto renginiai
120
EUROPOS SAVANORIŲ TARNYBOS DIDELIO MASTO RENGINIAI
KOKIE YRA EST DIDELIO MASTO RENGINIO TIKSLAI?
Šiuo veiksmu siekiama remti plataus masto savanoriškos veiklos projektus (kuriuose dalyvauja bent 30 EST savanorių), kurie organizuojami rengiant Europos arba pasaulinius jaunimo, kultūros ir sporto renginius (pvz., pasaulio jaunimo aukščiausiojo lygio susitikimus, Europos kultūros sostinių renginius, Europos jaunimo sostinių renginius, Europos sporto čempionatus ir t. t.).
KAS YRA EST DIDELIO MASTO RENGINYS?
Remiamus projektus sudaro tokie etapai: parengiamoji veikla (įskaitant praktinio pobūdžio veiksmus, dalyvių atranką, kalbinį, kultūrinį ir su
užduotimi (-is) susijusį dalyvių parengimą prieš išvykimą);
Europos savanorių tarnybos veiklos ir papildomos veiklos įgyvendinimas;
tolesnė susijusi veikla (įskaitant EST veiklos įvertinimą, oficialių dalyviams vykdant veiklą pasiektų mokymosi rezultatų pripažinimą (jei taikoma), taip pat projekto rezultatų sklaidą ir naudojimą).
KOKIA VEIKLA REMIAMA PAGAL ŠĮ VEIKSMĄ?
Europos savanorių tarnyba 17–30 metų amžiaus jaunuoliams suteikiama galimybė parodyti savo socialinę atsakomybę iki 2 mėn. nemokamai ir visą darbo dieną atliekant savanorišką veiklą kitoje šalyje. Savanoriams suteikiama galimybė padėti rengti veiklą ir iniciatyvas, organizuojamas rengiant kokį nors Europos ar tarptautinį renginį. EST didelio masto renginyje turi dalyvauti bent 30 savanorių. Dalyvaujančios organizacijos atsakingos už:
o savanorių maitinimo, apgyvendinimo ir vietos transporto organizavimą; o savanorių užduočių ir veiklos, kurioje paisoma EST chartijoje apibūdintų Europos savanorių tarnybos
kokybinių principų, planavimą; o nuolatinės su užduotimi (-is) susijusios, kalbinės, asmeninės ir administracinės paramos savanoriams
teikimą visą laiką, kol vykdoma EST veikla, su mentoriaus pagalba dalyviams. Savanoriai EST veikloje dalyvauja nemokamai, išskyrus tuos atvejus, kai jiems gali tekti padengti dalį kelionės išlaidų (jeigu „Erasmus+“ dotacija visos šios išlaidos nepadengiamos) ir perteklines išlaidas, nesusijusias su šios veiklos įgyvendinimu. Pagrindinės savanorių dalyvavimo EST veikloje išlaidos padengiamos „Erasmus+“ dotacija arba kitomis dalyvaujančių organizacijų turimomis lėšomis. Pagal programą „Erasmus+“ Europos savanorių tarnybos veikla nelaikoma tokia veikla: atsitiktinis, nesistemingas, ne visą darbo dieną trunkantis, savanoriškas darbas; mokomoji praktika įmonėje, mokamas darbas, poilsio ar turizmo veikla, kalbos kursai, pigios darbo jėgos panaudojimas, studijos ar profesinis mokymas užsienyje. Papildoma veikla Įgyvendinant projektą gali būti organizuojama šalutinė veikla, kaip antai konferencijos, seminarai, susitikimai ir darbas grupėse, kuria renginyje siekiama viešinti savanoriškos veiklos (ypač Europos savanorių tarnybos) vertę.
KOKIE KRITERIJAI TAIKOMI ŠIAM PROJEKTUI ĮVERTINTI?
Kad atitiktų reikalavimus „Erasmus+“ dotacijai gauti, EST didelio masto renginys turi atitikti šiuos kriterijus:
B dalis. Europos savanorių tarnybos didelio masto renginiai
B dalis. Europos savanorių tarnybos didelio masto renginiai
121
TINKAMUMO KRITERIJAI
Kas gali teikti paraišką?
Bet kokia valstybės įstaiga arba privati organizacija, įsisteigusi kurioje nors Programos šalyje ir tiesiogiai dalyvaujanti organizuojant Europos (tarptautinį) jaunimo, kultūros ar sporto renginį arba sudariusi oficialų rašytinį bendradarbiavimo susitarimą su renginio organizatoriais.
Fiziniai asmenys negali teikti paraiškos gauti dotaciją.
Reikalavimus atitinkanti veikla
Be Europos savanorių tarnybos veiklos, EST didelio masto renginyje taip pat gali būti organizuojama papildoma veikla, kaip antai konferencijos, seminarai, susitikimai ir praktiniai seminarai.
Projekto trukmė 3–12 mėn.
Projekto vieta EST didelio masto projektas turi būti vykdomas toje Programos šalyje, kurioje organizuojamas Europos (tarptautinis) jaunimo, kultūros ar sporto renginys.
Kur teikti paraišką? Briuselyje įsikūrusiai Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomajai agentūrai.
Kada teikti paraišką? Pareiškėjai dotacijos paraišką turi pateikti iki balandžio 5 d. 12 val. (vidurdienio Briuselio laiku), kai prašoma skirti dotaciją projektams, prasidedantiems nuo tų pačių metų spalio 1 d. iki kitų metų liepos 31 d.
Kaip teikti paraišką? Dėl išsamesnės informacijos, kaip teikti paraišką, žr. šio Vadovo C dalį.
PAPILDOMI TINKAMUMO KRITERIJAI, TAIKOMI EUROPOS SAVANORIŲ TARNYBOS PROJEKTAMS
Veiklos trukmė Nuo 14 dienų iki 59 d., neįskaitant kelionės laiko.
Reikalavimus atitinkantys dalyviai
17–30 metų amžiaus jaunuoliai iš kurios nors Programos šalies (išskyrus šalį, kurioje įgyvendinamas projektas) arba iš ES kaimyninės šalies Partnerės. Programos „Erasmus+“ laikotarpiu savanoris gali dalyvauti tik viename EST didelio masto projekte.
Dalyvių skaičius Ne mažiau kaip 30 savanorių.
DOTACIJŲ SKYRIMO KRITERIJAI
Projektai vertinami pagal šiuos kriterijus:
Projekto aktualumas (ne daugiau kaip 30 balų)
Projekto aktualumas / atitiktis:
- veiksmo tikslams (žr. skirsnį „Kokie yra mobilumo projekto tikslai?“).
Kokiu mastu projektas prisideda prie:
- kokybiškų dalyvių mokymosi rezultatų pasiekimo;
- sąmoningumo apie savanoriškos veiklos vertę didinimo;
- informuotumo apie Europos savanorių tarnybos siūlomas galimybes didinimo.
Kokiu mastu į projektą įtraukiami mažiau galimybių turintys jaunuoliai.
122
Projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė (ne daugiau kaip 40 balų)
Visų siūlomo projekto etapų aiškumas, išsamumas ir kokybė (parengimo, veiklos įgyvendinimo ir tęstinumo).
Projekto tikslų ir siūlomos veiklos suderinamumas.
Praktinių priemonių, valdymo ir paramos sąlygų kokybė.
Dalyvių parengimo kokybė.
Siūlomų dalyvavimo neformaliojo ugdymo procese metodų kokybė ir aktyvus jaunimo dalyvavimas projekte visais jo lygmenimis.
Dalyvių mokymosi rezultatų pripažinimo ir patvirtinimo priemonių kokybė, taip pat nuoseklus Europos skaidrumo ir pripažinimo užtikrinimo priemonių naudojimas.
Mobilumo veiklos dalyvių atrankos ir (arba) jų įtraukimo į šią veiklą priemonių tinkamumas.
Bendradarbiavimo ir informacijos perdavimo kokybė dalyvaujančioms organizacijoms, taip pat kitoms suinteresuotosioms šalims.
Dalyvaujančių organizacijų EST chartijos principų laikymasis.
Poveikis ir sklaida (ne daugiau kaip 30 balų)
Projekto rezultatų vertinimo priemonių kokybė.
Galimas projekto poveikis:
- dalyviams ir dalyvaujančioms organizacijoms įgyvendinant projektą ir jam pasibaigus;
- vietos, regiono, nacionaliniu ir (arba) Europos lygmeniu organizacijoms ar asmenims, tiesiogiai nedalyvaujantiems projekte.
Priemonių, kuriomis siekiama skleisti projekto rezultatus dalyvaujančiose organizacijose ir už jų ribų, tinkamumas ir kokybė.
Kad būtų svarstoma, ar skirti finansavimą, pasiūlymai turi būti įvertinti bent 60 balų. Be to, kiekvienoje iš minėtų dotacijų skyrimo kriterijų kategorijų jiems turi būti skirta bent pusė didžiausio balų skaičiaus (t. y. bent po 15 balų „projekto aktualumo“ ir „poveikio ir sklaidos“ kategorijose ir bent 20 balų „projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybės“ kategorijoje).
123
KOKIOS YRA FINANSAVIMO TAISYKLĖS?
Projekto biudžetas turi būti parengtas pagal šias finansavimo taisykles (EUR):
Didžiausia dotacija, skiriama EST didelio masto renginiui, yra 200 000 EUR
RENGINIO METU VYKDOMOS EUROPOS SAVANORIŲ TARNYBOS VEIKLOS FINANSAVIMO TAISYKLĖS
Tinkamos finansuoti išlaidos Finansavimo
mechanizmas Suma Lėšų skyrimo taisyklė
Kelionės išlaidos
Parama dalyvių išlaidoms (įskaitant išlaidas, susijusias su lydinčiais asmenimis) kelionei iš jų kilmės vietos į projekto vietą ir atgal padengti.
Fiksuota norma
Kai kelionės atstumas yra 10–99 km, 20 EUR vienam dalyviui
Pagal kiekvieno dalyvio kelionės atstumą. Kelionės atstumai turi būti apskaičiuojami naudojant Europos Komisijos atstumų skaičiuoklę
83. Kad
būtų galima apskaičiuoti ES dotacijos, kuri bus panaudota kelionės į abi puses išlaidoms padengti, sumą, pareiškėjas turi nurodyti kelionės į vieną pusę atstumą
84.
Kai kelionės atstumas yra 100–499 km, 180 EUR vienam dalyviui
Kai kelionės atstumas yra 500–1 999 km, 275 EUR vienam dalyviui
Kai kelionės atstumas yra 2 000–2 999 km, 360 EUR vienam dalyviui
Kai kelionės atstumas yra 3 000–3 999 km, 530 EUR vienam dalyviui
Kai kelionės atstumas yra 4 000–7 999 km, 820 EUR vienam dalyviui
Kai kelionės atstumas yra 8 000 km ar didesnis, 1 300 EUR vienam dalyviui.
Priemoka už dideles vietinės kelionės išlaidas
Papildoma parama:
• už kelionę pirmyn ir atgal vykstant į keleivių persėdimo mazgą / oro uostą ir (arba) traukinių / autobusų stotį kilmės
Fiksuota norma
Už 225 EUR viršijančias vietinės kelionės išlaidas:
180 EUR vienam dalyviui (įskaitant lydinčiuosius asmenis) už kelionę pirmyn ir atgal
85.
Už 225 EUR viršijančias dideles vietinės kelionės išlaidas (už kelionę pirmyn ir atgal) ir tuo atveju, jeigu šios išlaidos yra motyvuotos ir tinkamai pagrįstos atrinkus dalyvius.
83
http://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/tools/distance_en.htm 84
Pavyzdžiui, jeigu asmuo iš Madrido (Ispanija) dalyvauja Romoje (Italija) vykstančioje veikloje, pareiškėjas: a) apskaičiuoja atstumą nuo Madrido iki Romos (1365,28 km), b) pasirenka taikomą kelionės atstumų kategoriją (t. y. 500–1 999 km) ir c)
apskaičiuoja ES dotaciją, kuri bus panaudota kaip parama dalyvio kelionės iš Madrido į Romą ir atgal išlaidoms padengti (275 EUR). 85
Jeigu tinkamai pagrįsta paraiškos formoje, dalyviui galima skirti dvi priemokas siekiant padengti dideles vietinės kelionės išlaidas, kad jis galėtų dalyvauti toje pačioje mobilumo veikloje: viena priemoka – pagrindiniam keleivių persėdimo mazgui /
oro uostui ir (arba) traukinių / autobusų stočiai kilmės šalyje pasiekti, o antra priemoka – atokiai galutinei paskirties vietai priimančioje šalyje pasiekti.
šalyje
ir (arba)
• už kelionę pirmyn ir atgal vykstant į galutinės paskirties vietą (iš pagrindinio keleivių persėdimo mazgo / oro uosto ir (arba) traukinių / autobusų stoties) priimančiojoje šalyje
Mobilumo organizavimo išlaidos
Išlaidos, tiesiogiai susijusios su projekto mobilumo veiklos įgyvendinimu.
Fiksuota norma A 6.1 vienam savanoriui vienai
veiklos dienai86
. Pagal kiekvieno dalyvio buvimo užsienyje trukmę.
Kišenpinigiai dalyviams
Kišenpinigiai savanoriui papildomoms asmeninėms išlaidoms.
Fiksuota norma A6.2 vienam savanoriui vienai
veiklos dienai. Pagal kiekvieno dalyvio buvimo užsienyje trukmę.
Dalyvių, turinčių specialiųjų poreikių, paramos išlaidos
Lydinčio asmens pragyvenimo išlaidos ir su kelione susijusios išlaidos, jeigu jos yra pagrįstos ir jeigu šiems dalyviams neprašyta dotacijos pagal biudžeto kategoriją „Kelionės išlaidos“.
Papildomos išlaidos, tiesiogiai susijusios su negalią turinčiais dalyviais (įskaitant kelionės ir pragyvenimo išlaidas, jeigu jos yra pagrįstos ir jeigu šiems dalyviams neprašyta dotacijos pagal biudžeto kategorijas „Kelionės išlaidos“ ir „Mobilumo organizavimo išlaidos“).
Realiosios išlaidos 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.
Sąlyga: prašymas skirti finansinę paramą su specialiaisiais poreikiais susijusios paramos išlaidoms ir išimtinėms išlaidoms padengti turi būti pagrįstas paraiškos formoje.
86
Įskaitant mažiau galimybių turinčius EST savanorius lydinčiuosius asmenis.
125
Išimtinės išlaidos
Išlaidos vizoms, su vizomis susijusios išlaidos, išlaidos leidimams gyventi, skiepams.
Išlaidos jaunų žmonių, turinčių mažiau galimybių lygiaverčiam dalyvavimui, remti, įskaitant specialų pasiruošimą ir sustiprintą mentorystę (išskyrus kelionės išlaidas ir mobilumo organizavimo išlaidas dalyviams bei lydintiems asmenims).
Didelės iš atokiausių Sąjungos regionų ir užjūrio šalių ir teritorijų atvykstančių ir į juos vykstančių dalyvių kelionės išlaidos (dėl išsamesnės informacijos žr. skirsnį „Ką dar turėtumėte žinoti apie šį veiksmą?“).
Realiosios išlaidos
Didelės kelionės išlaidos: ne daugiau kaip 80 % tinkamų finansuoti išlaidų. Kitos išlaidos: 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.
RENGINIO METU VYKDOMOS PAPILDOMOS VEIKLOS FINANSAVIMO TAISYKLĖS (NEPRIVALOMAS FINANSAVIMAS)
Tinkamos finansuoti išlaidos Finansavimo mechanizmas
Suma Lėšų skyrimo taisyklė
Veiklos išlaidos
Išlaidos, tiesiogiai susijusios su papildomos projekto veiklos įgyvendinimu, įskaitant:
seminarų, susitikimų, praktinių seminarų organizavimą;
sklaidą; kultūrinį ir su užduotimi (-is) susijusį
savanorių parengimą; nuolatinio personalo išlaidas: šios išlaidos
negali būti dengiamos ES dotacija; jos gali būti tinkamos finansuoti, jeigu finansuojamos iš kitų nei ES lėšos šaltinių. Tokiais atvejais šios išlaidos gali sudaryti ne daugiau kaip 30 % viso išorės bendro finansavimo.
Netiesioginės išlaidos:
Fiksuoto dydžio suma, ne didesnė nei 7 % tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų, yra tinkama finansuoti kaip netiesioginės išlaidos, kurias sudaro dotacijos gavėjo bendrosios administracinės išlaidos, kurias galima laikyti projektui priskirtinomis išlaidomis (pvz., sąskaitos už elektros energiją arba interneto ryšį, su patalpomis susijusios išlaidos, išlaidos nuolatiniams darbuotojams ir t. t.).
Realiosios išlaidos Ne daugiau kaip 80 % visų tinkamų finansuoti išlaidų.
Sąlyga: prašomas biudžetas yra pagrįstas planuojamos veiklos atžvilgiu.
B dalis. Jungtinės magistrantūros studijų programos
B dalis. Jungtinės magistrantūros studijų programos
127
A LENTELĖ. EUROPOS SAVANORIŲ TARNYBOS VEIKLA (SUMA EUR PER DIENĄ)
Suma priklauso nuo šalies, kurioje vyksta Europos savanorių tarnybos renginys.
Mobilumo organizavimo
išlaidos Kišenpinigiai
dalyviams
A6.1 A6.2
Belgija 20 4
Bulgarija 17 3
Čekija 17 4
Danija 21 5
Vokietija 18 4
Estija 18 3
Airija 21 5
Graikija 21 4
Ispanija 18 4
Prancūzija 19 5
Kroatija 19 4
Italija 21 4
Kipras 21 4
Latvija 19 3
Lietuva 18 3
Liuksemburgas 21 4
Vengrija 17 4
Malta 20 4
Nyderlandai 21 4
Austrija 18 4
Lenkija 18 3
Portugalija 20 4
Rumunija 17 2
Slovėnija 20 3
Slovakija 19 4
Suomija 21 4
Švedija 21 4
Jungtinė Karalystė 21 5
Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija 15 2
Islandija 21 5
Lichtenšteinas 21 5
Norvegija 21 5
Turkija 17 3
„ERASMUS MUNDUS“ JUNGTINĖS MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS
KOKIE YRA „ERASMUS MUNDUS“ JUNGTINĖS MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS TIKSLAI?
„Erasmus Mundus“ jungtinėmis magistrantūros studijų programomis (EMJMSP) siekiama: mokslo ir studijų institucijose (MSI) gerinti kokybę, inovacijas ir tarptautiškumą; gerinti Europos aukštojo mokslo erdvės (EHEA) kokybę ir patrauklumą ir remti ES išorės veiksmus aukštojo
mokslo srityje geriausiems pasaulyje magistrantūros studentams siūlant stipendijas visam studijų kursui, kurį užbaigus įgyjamas kvalifikacinis arba mokslo laipsnis;
gerinti magistrantūros studijas užbaigusių studentų kompetencijos ir įgūdžių lygį ir ypač jungtinių magistrantūros studijų programų aktualumą darbo rinkai, į programas aktyviau įtraukiant darbdavius.
Tikimasi, kad šiuo požiūriu „Erasmus Mundus“ jungtinės magistrantūros studijų programos padės siekti strategijos „Europa 2020“ ir Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) tikslų, įskaitant tuose politikos dokumentuose nustatytus atitinkamus lyginamuosius standartus. EMJMSP siekiama aktyviai įgyvendinti struktūrines reformas, susijusias su kokybės užtikrinimu ir kvalifikacijų sistemomis Europos aukštojo mokslo erdvėje (EAME), kaip nurodyta Jerevano komunikate, vadinamame Europos jungtinių programų kokybės užtikrinimo komunikatu, kurį aukštojo mokslo ministrai patvirtino konferencijoje
87 EAME / Bolonijos proceso klausimams spręsti, ir taip prisidėti prie skaidrumo ir abipusio
pasitikėjimo aukštuoju mokslu Europos aukštojo mokslo erdvėje didinimo. Įgyvendinant „Erasmus Mundus“ jungtines magistrantūros studijų programas bus perimta ir toliau plėtojama sėkminga nuo „Erasmus Mundus“ magistrantūros studijų programų (EMMSP) laikų įgyta patirtis visame pasaulyje didinant Europos aukštojo mokslo erdvės patrauklumą ir parodant Europos mokslo ir studijų institucijų įgyvendinamų jungtinių studijų programų pranašumą ir aukšto lygio integraciją. Šiuo veiksmu taip pat remiami ES išorės veiksmai, tikslai ir prioritetai aukštojo mokslo srityje įvairiais jų aspektais.
KAS YRA „ERASMUS MUNDUS“ JUNGTINĖ MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMA?
EMJMSP – tai aukšto lygio integruota tarptautinė studijų programa, už kurią skiriama 60, 90 arba 120 ECTS kreditų ir kurią įgyvendina tarptautinis įvairių šalių mokslo ir studijų institucijų ir, jei taikoma, kitų švietimo ir (arba) ne švietimo srities partnerių, turinčių konkrečios patirties ir besidominčių į jungtinę programą įtrauktais studijų dalykais (profesinėmis sritimis), konsorciumas. Jos pasižymi dideliu jungtinės veiklos (integracijos) laipsniu
88 ir siūlomu aukštos kokybės akademiniu turiniu ir metodika. Disciplinų požiūriu netaikoma jokių
apribojimų. Pagal programą „Erasmus+“ finansuotų jungtinių programų sąrašą galima rasti vykdomosios agentūros svetainėje. Visos Programos šalyse įsteigtos dalyvaujančios mokslo ir studijų institucijos turi būti institucijos, suteikiančios EMJMSP magistro kvalifikacinį laipsnį, ir tinkamai akredituotos (jei taikoma, kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos) šalyje, kuriose šios mokslo ir studijų institucijos yra įsteigtos. Sėkmingai užbaigus jungtinę EMJMSP magistrantūros studijų programą turi būti suteiktas jungtinis laipsnis (t. y. vienas diplomas, išduodamas bent dviejų mokslo ir studijų institucijų iš skirtingų Programos šalių vardu ir tose šalyse tinkamai akredituotas) arba dauginis laipsnis (t. y. bent du diplomai, kuriuos išduoda dvi mokslo ir studijų institucijos iš skirtingų Programos šalių, ir kurie tose šalyse yra tinkamai akredituoti). Jeigu įmanoma pagal nacionalinės teisės aktus, skatinama įgyvendinti jungtines studijų programas, nes jos atskleidžia visišką mokymosi ir dėstymo procesų integraciją. Be šių kvalifikacinius laipsnius suteikiančių Programos šalių mokslo ir studijų institucijų, skiriant jungtinį arba dauginį laipsnį gali dalyvauti kitos šalių Partnerių mokslo ir studijų institucijos partnerės.
87
Komunikatą Europos švietimo ministrai priėmė 2015 m. gegužės 14–15 d. Jerevane vykusioje ministrų konferencijoje. Išsamios informacijos apie priimtas
politikos priemones pateikiama adresu http://bologna-yerevan2015.ehea.info/pages/view/documents. 88
Manoma, kad naudojant EMJMSP turi būti nustatyta bendromis pastangomis parengta ir visiškai integruota akademinė mokymo programa, kuriai būtų
taikomos bendros įgyvendinimo procedūros, pvz., bendros studento paraiškos pateikimo, atrankos, priėmimo ir egzaminų taisyklės bei bendri kokybės užtikrinimo mechanizmai.
B dalis. „Erasmus Mundus“ jungtinės magistrantūros studijų programos
129
Teikiant paraišką EMJMSP pasiūlymuose turi būti pateiktos galutinai parengtos jungtinės studijų programos, kurias galima pradėti įgyvendinti ir visame pasaulyje viešinti, kai tik jos bus atrinktos. Tokiomis aplinkybėmis EMJMSP atranka bus labai griežta, nes siekiama remti tik pačius geriausius pasiūlymus. Savo ruožtu atrinktoms „Erasmus Mundus“ jungtinėms magistrantūros studijų programoms trims studentų priėmimams bus skirtas didesnis finansavimas, kad būtų įmanoma padidinti jų matomumą visame pasaulyje ir pagerinti tvarumo perspektyvas. Tolesniuose skirsniuose apibūdinamas „Erasmus Mundus“ jungtinių magistrantūros studijų programų pobūdis, jų atrankos tvarka ir naujai atrinktų „Erasmus Mundus“ jungtinių magistrantūros studijų programų finansavimo sąlygos, taip pat sąlygos, taikomos jau atrinktoms „Erasmus Mundus“ magistrantūros studijų programoms, kuriose vykdomi studentų priėmimai galiojančių pagrindinių partnerystės sutarčių, sudarytų pagal „Erasmus Mundus“ programą, kontekste.
KOKIA VEIKLA REMIAMA PAGAL ŠĮ VEIKSMĄ?
Pagal šį veiksmą remiama tokia veikla: EMJMS programos, atitinkančios 60, 90 arba 120 ECTS kreditų, kurią organizuoja tarptautinis mokslo ir
studijų institucijų konsorciumas ir kurioje, be kita ko, dalyvauja kviestiniai bendrųjų dalykų, specialybės dalykų ir (arba) mokslinius tyrimus atliekantys mokslininkai (dėstytojai), įgyvendinimas;
stipendijų geriausiems viso pasaulio studentams, dalyvaujantiems vienoje iš šių EMJMS programų, skyrimas.
KOKS YRA „ERASMUS MUNDUS“ JUNGTINĖJE MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOJE DALYVAUJANČIŲ
ORGANIZACIJŲ VAIDMUO?
„Erasmus Mundus“ jungtinę magistrantūros studijų programą įgyvendina tarptautinis mokslo ir studijų institucijų ir, jei tinkama, kitų rūšių organizacijų (įmonių, valstybinių įstaigų, mokslinių tyrimų organizacijų ir t. t.), padedančių įgyvendinti šią programą, konsorciumas. EMJMSP konsorciumą sudaro: Pareiškėjas (koordinatorius): mokslo ir studijų institucija, įsisteigusi Programos šalyje ir teikianti projekto
pasiūlymą visų partnerių vardu. Kai EMJMSP suteikiama dotacija, pareiškėjas (koordinatorius) tampa pagrindiniu ES dotacijos gavėju ir EMJMSP konsorciumo vardu pasirašo dotacijos keliems gavėjams susitarimą. Jo koordinavimo funkcija apima tokias pareigas: o atstovavimas dalyvaujančių organizacijų grupei ir veikimas jos vardu, susijęs su Europos Komisija; o finansinės ir teisinės atsakomybės už tinkamą viso projekto veiklos, administracinį ir finansinį
įgyvendinimą prisiėmimas; o EMJMSP veiklos koordinavimas bendradarbiaujant su visais kitais projekto partneriais.
Partneriai: laipsnius suteikiančios mokslo ir studijų institucijos, atitinkamai pripažintos atitinkamų
Programos šalies arba šalies partnerės, kurioje jos įsteigtos, institucijų ir bet kokia privati arba valstybinė organizacija, aktyviai padedanti rengti, įgyvendinti ir įvertinti EMJMSP. Kiekvienas partneris turi pasirašyti įgaliojimą, kuriuo koordinatorių įgalioja įgyvendinant projektą veikti jo vardu ir jo naudai.
Asocijuotieji partneriai (neprivaloma): EMJM studijų programoje taip pat gali dalyvauti asocijuotieji
partneriai. Šios organizacijos netiesiogiai prisideda prie konkrečių užduočių (veiklos) įgyvendinimo ir (arba) remia sklaidą ir EMJMSP tvarumą. Jos gali prisidėti, pvz., perduodamos žinias ir įgūdžius, teikdamos papildomus kursus arba parūpindamos stažuotės arba praktikos galimybių. Kiek tai susiję su sutartinio valdymo klausimais, asocijuotieji partneriai nelaikomi EMJMSP konsorciumo dalimi, nes jų vaidmuo įgyvendinant šią programą yra ribotesnis ir jų patirtimi naudojamasi ad hoc pagrindu.
Siekiant užtikrinti patikimą institucijų palaikymą ir paramą, prieš priimant į programą pirmuosius EMJMSP studentus, būtina pasirūpinti, kad visos EMJMSP konsorciume dalyvaujančios organizacijos prisiimtų būtinus institucinius įsipareigojimus. Šiuo tikslu pagrindinis dokumentas yra EMJMSP konsorciumo susitarimas (žr. gaires ir pavyzdžius vykdomosios agentūros svetainėje), kurį visos institucijos partnerės turės pasirašyti prieš
pradėdamos pirmąją stipendijų paraiškų teikimo ir atrankos procedūrą. Šiame EMJMSP konsorciumo susitarime turėtų būti kuo tiksliau apibūdinti visi akademiniai, veiklos, administraciniai ir finansiniai aspektai, susiję su EMJMSP įgyvendinimu ir EMJMSP stipendijų tvarkymu.
KOKIE KRITERIJAI TAIKOMI „ERASMUS MUNDUS“ JUNGTINEI MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMAI
ĮVERTINTI?
Kad atitiktų reikalavimus „Erasmus+“ dotacijai gauti, „Erasmus Mundus“ jungtinė magistrantūros studijų programa turi atitikti šiuos oficialius kriterijus:
TINKAMUMO KRITERIJAI
Reikalavimus atitinkančios dalyvaujančios organizacijos
Dalyvaujančioji organizacija gali būti bet kokia valstybinė arba privati organizacija, įsteigta kurioje nors Programos šalyje arba kurioje nors šalyje partnerėje ir tiesiogiai bei aktyviai dalyvaujanti įgyvendinant EMJMSP.
Tai, pvz., gali būti tokia organizacija:
mokslo ir studijų institucija (MSI);
valstybinė arba privati, mažoji, vidutinė arba didelė įmonė (įskaitant socialines įmones);
vietos, regionų arba nacionalinio lygmens valstybės įstaiga;
ne pelno organizacija, asociacija, NVO;
mokslinių tyrimų institutas.
Mokslo ir studijų institucijos, įsisteigusios kurioje nors Programos šalyje, turi turėti galiojančią „Erasmus“ aukštojo mokslo chartiją (ECHE).
Dalyvaujančioms šalių Partnerių MSI reikalavimas turėti ECHE netaikomas. Bet kurioje Programos šalyje įsteigtos mokslo ir studijų institucijos paraiškos teikimo etape turi gebėti įrodyti, kad kiekviena magistrantūros studijų programa, kurią užbaigus suteikiamas kvalifikacinis arba mokslo laipsnis ir kurios pagrindu sudaryta EMJMS programa, yra akredituota nacionaliniu lygmeniu. Naujoms jungtinėms magistrantūros studijų programoms, kurių studentai dar nėra baigę, kompetentingų nacionalinių institucijų akreditacija reikalinga paraiškos teikimo etape.
Kas gali teikti paraišką?
Kurioje nors Programos šalyje įsteigta mokslo ir studijų institucija. Ši mokslo ir studijų institucija teikia paraišką EMJMSP konsorciumo vardu. Šalių Partnerių mokslo ir studijų institucijų skyriai, įsteigti kurioje nors Programos šalyje, arba Programos šalių mokslo ir studijų institucijų skyriai, įsteigti kurioje nors šalyje partnerėje, negali teikti paraiškos.
Dalyvaujančių organizacijų skaičius ir pobūdis
EMJMSP yra tarptautinio pobūdžio ir joje, kaip partnerės, dalyvauja mokslo ir studijų institucijos iš bent trijų skirtingų Programos šalių.
Programos šalių mokslo ir studijų institucijos turi turėti galimybę fiziškai priimti EMJMSP studentus ir už jų institucijoje praleistą studijų laikotarpį suteikti bent minimalų ECTS kreditų skaičių.
Teikiant dotacijos paraišką turi būti nurodytos visos Programos šalių ar šalių Partnerių organizacijos partnerės.
Reikalavimus atitinkantys dalyviai
Magistrantūros studijų studentai, dalyvaujančiųjų organizacijų darbuotojai, kviestiniai mokslininkai (dėstytojai) iš Programos šalių ir šalių Partnerių.
Studentai paraiškas stipendijai gauti tiesiogiai teikia pasirinktam EMJMSP konsorciumui ir dalyvauja konsorciumo mokslo ir studijų institucijų organizuotame konkurencinės atrankos procese.
Už atskirų stipendininkų atranką, priėmimą ir stebėseną atsako EMJMSP konsorciumas.
B dalis. „Erasmus Mundus“ jungtinės magistrantūros studijų programos
131
Dalyvių skaičius
EMJMSP dotacijos lėšomis bus finansuojama ne daugiau kaip 20 stipendininkų (t. y. ne daugiau kaip 60 stipendininkų studentų per tris priėmimus) ir ne mažiau kaip keturi kviestiniai mokslininkai (dėstytojai) vienam kursui, kurie iš viso ne mažiau kaip aštuonias savaites dalyvautų EMJMSP veikloje
89.
Mokslininkai (kviestiniai dėstytojai) turi būti atrenkami pagal konkrečius konsorciumo mokslininkų atrankos kriterijus ir turi kurti konkrečią pridėtinę įgyvendinamos EMJMSP vertę.
Be to, EMJMSP konsorciumai gali teikti paraišką dėl ne daugiau kaip aštuonių papildomų studentų per vieną priėmimą (t. y. ne daugiau kaip 24 stipendininkai per tris priėmimus) vienam ar keliems prioritetiniams pasaulio regionams (šalims).
Vieta (-os)
EMJMSP studijos programos laikotarpiu turi vykti bent dviejose iš Programos šalių, kurių institucijos dalyvauja konsorciume (t. y. bent du visų studentų mobilumo laikotarpiai). Papildomi studijų (mokslinių tyrimų, mokomosios praktikos, diplominio darbo parengimo) laikotarpiai gali būti praleidžiami kitose dalyvaujančiosiose Programos šalių arba šalių Partnerių organizacijose, jeigu tokia veikla vykdoma mokslo ir studijų institucijai, kuri yra viena iš konsorciumo partnerių, tiesiogiai prižiūrint.
Projekto trukmė
Atsižvelgiant į „Erasmus Mundus“ jungtinės magistrantūros studijų programos trukmę (1–2 metai), ir tai, ar konsorciumas nusprendžia taikyti parengiamuosius metus, su konsorciumu bus sudarytas mažiausia trejų ar daugiausia penkerių metų dotacijos sutartis, pagal kurią bus finansuojami trys iš eilės studentų priėmimai.
Veiklos trukmė
Neprivalomi parengiamieji metai: vieni mokslo metai.
EMJMS programos įgyvendinimas: trys iš eilės priėmimai 1–2 mokslo metams (60/90/120 ECTS kreditų).
Kam teikti paraišką? Briuselyje įsikūrusiai Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros agentūrai (vykdomajai agentūrai).
Kada teikti paraišką?
Pareiškėjai paraišką dėl dotacijos projektams, prasidedantiems nuo rugpjūčio 1 d. iki
spalio 31 d., turi pateikti iki tų pačių metų vasario 16 d. 12 val. (vidurdienio Briuselio
laiku).
Kaip teikti paraišką? Dėl išsamesnės informacijos, kaip pateikti paraišką, žr. šio vadovo C dalį.
Paraiškas pateikusios organizacijos taip pat vertinamos pagal atmetimo ir atrankos kriterijus. Dėl išsamesnės informacijos žr. šio vadovo C dalį.
89
Šie preliminarūs skaičiai taikomi tik naujai atrinktoms „Erasmus Mundus“ jungtinėms magistrantūros studijų programoms. Tęsiamoms „Erasmus
Mundus“ magistrantūros studijų programoms gali būti pasiūlytas mažesnis stipendijų skaičius.
PAPILDOMI TINKAMUMO KRITERIJAI, TAIKOMI STUDENTŲ STIPENDIJOMS
Veiklos trukmė Studento stipendija skiriama išimtinai už dienines studijas vienoje iš magistrantūros programų ir mokama visu EMJM studijų programos laikotarpiu.
Reikalavimus atitinkantys dalyviai
Magistrantūros pakopos studentai, įgiję pirmosios aukštojo mokslo pakopos kvalifikacinį laipsnį arba pagal laipsnį suteikiančių šalių nacionalinės teisės aktus ir praktiką turintys pripažintą lygiavertį išsilavinimo lygį.
Studentai, jau gavę EMJMSP stipendiją arba „Erasmus Mundus“ magistrantūros studijų programos (jungtinės doktorantūros studijų programos) stipendiją, negali teikti paraiškos gauti papildomą stipendiją pagal EMJMSP veiksmą.
EMJMSP stipendininkai negali naudotis kita ES finansuojama stipendijų sistema tam pačiam EMJMSP kursui išklausyti ir tai taikoma visu to kurso laikotarpiu.
Kandidatams iš šalių Partnerių bus skirta ne mažiau kaip 75 % EMJMSP stipendijų.
Mokymosi rezultatai
Sėkmingai užbaigus EMJMS programą turi būti suteikiamas jungtinis laipsnis (t. y. vienas diplomas, išduodamas bent dviejų mokslo ir studijų institucijų iš skirtingų Programos šalių vardu ir tose šalyse tinkamai akredituotas) arba dauginiai laipsniai (t. y. bent du diplomai, kuriuos išduoda dvi mokslo ir studijų institucijos iš skirtingų Programos šalių ir kurie tose šalyse yra tinkamai akredituoti).
Studentai turės surinkti visus ECTS kreditus, kurie suteikiami pagal EMJMSP (60, 90 arba 120). Be to, už kiekvieną privalomą studijų laikotarpį bent dviejose Programos šalyse jie turės surinkti bent 20 ECTS kreditų (už 60 ECTS kreditų studijų programas), 30 ECTS kreditų (už 90 ECTS arba 120 ECTS kreditų studijų programas).
Mobilumo laikotarpiai negali būti pakeisti virtualiu mobilumu (nuotoliniu mokymusi), o tai reiškia, kad visos magistrantūros studijų programos metu fizinis studentų dalyvavimas yra būtinas. Be to, jos taip pat negali vykti EMJMSP konsorciumui nepriklausančiose institucijose (t. y. partnerių ir (arba) asocijuotųjų partnerių organizacijose).
B dalis. „Erasmus Mundus“ jungtinės magistrantūros studijų programos
133
DOTACIJŲ SKYRIMO KRITERIJAI
Projektai vertinami pagal šiuos kriterijus:
Projekto aktualumas (ne daugiau kaip 40 balų)
Projekto elementai, susiję su jungtine veikla (integracija), parengimu ir struktūra, yra atitinkamai pritaikyti ir veiksmingi siekiant EMJMSP siekių ir tikslų.
Projekte apibūdinama, kaip EMJMSP integruota į partnerio mokslinių laipsnių katalogus ir apibrėžiamas suteiktinas (-i) laipsnis (-iai), ypač EMJMSP jungtinis laipsnis, jeigu tai yra leidžiama pagal nacionalinius įstatymus.
Siūlomoje EMJMSP reaguojama į aiškiai nustatytus poreikius akademinėje srityje.
Projekte apibūdinama, kaip EMJMSP siekiama didinti Europos aukštojo mokslo erdvės patrauklumą ir puoselėti kompetenciją, inovacijas ir konkurencingumą tikslinių akademinių sričių / dalykų atžvilgiu.
Planuojamas EMJMSP konsorciumas yra labai svarbus tarptautiškumo aukštojo mokslo srityje atžvilgiu ir yra skirtas maksimaliai padidinti studentų ir darbuotojų mobilumo pranašumus.
Projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė (ne daugiau kaip 20 balų)
Pasiūlyme apibūdinama akademinė programa ir mokymosi rezultatai ir išsamiai nurodoma, kaip bus užtikrinamas kokybiškas akademinis programos turinys;
Pasiūlyme aprašomas EMJMSP vidinių ir išorės vertinimo metodų rinkinys, kaip jie bus taikomi praktikoje ir naudojami kursų kokybei stebėti, atnaujinti ir gerinti.
Projekte apibrėžiama, kaip organizuojamas studentų mobilumas, ir nurodoma jo svarba siekiant programos tikslų, pateikiamas veiksmingo mokslininkų (kviestinių dėstytojų) dalyvavimo programoje strategijos (plano) projektas.
Projekte išsamiai paaiškinta, kokia svarbi informacija teikiama studentams (dėstytojams) prieš priimant juos į studijų programą, taip pat nurodomos pasiūlytos paslaugos, įskaitant paramą, susijusią su apgyvendinimu, kalbos mokymusi, administraciniais formalumais (pvz., parama vizai gauti) ir draudimu.
Projekte aiškiai apibrėžiamos programos taisyklės, studentų teisės ir pareigos, susijusios su akademiniais, administraciniais ir finansiniais EMJMSP įgyvendinimo aspektais.
Projekte apibūdinama numatoma veikla (priemonės), kuria bus užtikrinta veiksminga EMJMSP studentų integracija į jų socialinę, kultūrinę ir profesinę aplinką (bendravimas toje aplinkoje).
Projekte aiškiai numatoma EMJMSP ir su švietimo sritimi nesusijusių veikėjų sąveika jo įgyvendinimo metu.
Projekto grupės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybė (ne daugiau kaip 20 balų)
Projekte aiškiai parodomos dalyvaujančių partnerių (darbuotojų) žinių sritys ir nurodoma, kaip šios žinios padeda įgyvendinti EMJMSP arba ją įgyvendinant suteikia pridėtinės vertės. Jeigu taikoma, projekte apibūdinama, kaip išplėsti galiojantys bendradarbiavimo susitarimai, kad atitiktų EMJMSP tikslus.
Projekte apibūdinami kiekvieno partnerio instituciniai įsipareigojimai, nurodoma jo funkcija ir užduotys, susijusios su EMJMSP įgyvendinimu, taip pat numatomi valdymo organų darbo mechanizmai ir taikomos valdymo priemonės.
Projekte, inter alia, apibūdinami bendri kriterijai, principai ir reikalavimai studentų paraiškoms, atrankos ir priėmimo reikalavimai, studentų egzaminų ir rezultatų vertinimas.
Projekte paaiškinta, kaip apskaičiuotos studentų dalyvavimo išlaidos, ir apibūdinama, kaip bus pritraukti finansiniai ištekliai, įskaitant papildomą finansavimą, kaip jie bus paskirstyti ir valdomi partnerystės struktūroje.
Poveikis ir sklaida (ne daugiau kaip 25 balai)
Projekte pateikiama įtikinama vidutinio laikotarpio (ilgalaikė) plėtros (tvarumo) strategija ir tikroviškos ateities projekcijos po ES finansavimo laikotarpio ir būdai panaudoti kitus finansavimo šaltinius stipendijoms ir savo lėšas naudojantiems studentams mokėti.
Projekte paaiškinama, kaip EMJMSP bus daromas poveikis institucijos lygmeniu (fakulteto, universiteto), ir kaip ji parems konsorciumo partnerių tarptautiškumo strategiją, skirtą pasiekti svarbias nacionalinio, Europos ir (arba) tarptautinio lygmens suinteresuotąsias šalis.
Projekte apibūdinama, kaip siūlomoje EMJMSP skatinamas verslumas ir iniciatyvumas, aprašoma, kaip darbdaviai bus įtraukti į kursų įgyvendinimą, siekiant pagerinti studentų kompetencijas ir įgūdžius ir taip pagerinti absolventų įsidarbinimą.
Projekte apibūdinamos viešinimo (sklaidos) mechanizmų rūšys ir metodai, tikslinės grupės ir konkrečios partnerių užduotys, susijusios su informuotumo apie EMJMSP didinimo strategija. Jame paaiškinama, kaip planuojama pritraukti geriausius studentus visame pasaulyje.
Jeigu tinkama, projekte apibūdinama, kaip bus užtikrinta atviroji prieiga prie parengtos medžiagos, dokumentų ir žiniasklaidos ir bus skatinama jomis naudotis pasitelkiant atvirąsias licencijas, ir nenumatoma jokių neproporcingų apribojimų.
Kad būtų svarstoma, ar skirti finansavimą, pasiūlymai turi būti įvertinti bent 70 balų (iš 100). Be to, „projekto aktualumo“ kategorijoje jie turi būti įvertinti bent 75 % viso galimo balų skaičiaus (t. y. bent 30 balų iš 40). Panašiu atveju pirmenybė bus teikiama projektams, kuriems būtų skiriama daugiausia balų pagal kriterijų „Projekto aktualumas“.
PAPILDOMOS STIPENDIJOS STUDENTAMS IŠ TIKSLINIŲ PASAULIO REGIONŲ
Pareiškėjai gali teikti paraiškas dėl papildomų stipendijų vienam ar daugiau pasaulio šalių Partnerių regionų, kurios finansuojamos šiomis ES išorės veiksmų finansavimo priemonėmis:
vystomojo bendradarbiavimo priemonėmis (VBP)90
; Europos kaimynystės priemone (EKP)
91;
partnerystės priemone (PP)92
; Europos plėtros fondo (EPF) priemonėmis.
Siūlomoms finansuoti EMJMSP galima skirti ne daugiau kaip 24 papildomas stipendijas per visą magistrantūros kurso trukmę (trys priėmimai). Šios papildomos stipendijos siūlomos siekiant įgyvendinti aukštajam mokslui taikomus ES išorės politikos prioritetus ir atsižvelgti į skirtingus atitinkamus šalių partnerių ekonominio ir socialinio išsivystymo lygio skirtumus. Stipendijos turi būti skiriamos iš toliau nurodytų aštuonių skirtingų regionų kilusiems studentams:
Rytų partnerystės šalys (2-as regionas); Pietinės Viduržemio jūros regiono šalys (3-as regionas); Azija (6-as regionas); specialios stipendijos skiriamos mažiausiai išsivysčiusioms šalims
93;
Centrinė Azija (7-as regionas) specialias stipendijas skiriant mažas ar mažesnes už vidutines pajamas gaunančioms šalims
94;
Lotynų Amerika (8-as regionas) specialias stipendijas skiriant mažas ar mažesnes už vidutines pajamas gaunančioms šalims
95 ir didžiąją lėšų dalį skiriant Brazilijai / Meksikai;
90
2014 m. kovo 11 d. EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansavimo
priemonė 2014–2020 m. laikotarpiui, http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2014:077:0044:0076:LT:PDF. 91
2014 m. kovo 11 d. EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 232/2014, kuriuo sukuriama Europos kaimynystės priemonė; http://eur-
lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2014:077:0027:0043:LT:PDF. 92
2014 m. kovo 11 d. EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 234/2014, kuriuo nustatoma bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis
partnerystės priemonė; http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2014:077:0077:0084:LT:PDF 93
Afganistanas, Bangladešas, Butanas, Laosas, Mianmaras, Nepalas. 94
Kirgizija, Tadžikistanas, Uzbekistanas. 95
Bolivija, Salvadoras, Gvatemala, Hondūras, Nikaragva, Paragvajus
B dalis. „Erasmus Mundus“ jungtinės magistrantūros studijų programos
135
Pietų Afrika (10-as regionas); Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalys (11-as regionas) ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalys (12-as regionas).
PAPILDOMAS DOTACIJŲ SKYRIMO KRITERIJUS
Projektai, kurie viršijo minimalią ribą pagal kriterijų „Projekto aktualumas“ ir kuriems buvo skirtas bendras 70 balų skaičius (minimali finansavimo riba), bus vertinami siekiant nustatyti, ar tiksliniams regionams galima skirti papildomas stipendijas atsižvelgiant į toliau nurodytus kriterijus.
Projekto aktualumas tiksliniame (-iuose) regione (-uose) Taip / Ne
Projekte apibūdinami taikomi metodai ypač talentingiausiems studentams iš tikslinio (-ių) regiono (-ų) pritraukti.
Pasiūlymu skatinamas bendradarbiavimas su mokslo ir studijų institucijomis ir (arba) kita reikalavimus atitinkančia dalyvaujančia organizacija iš tikslinio (-ių) regiono (-ų) šalių Partnerių. Aiškiai paaiškinama pridėtinė tokio bendradarbiavimo vertė „Erasmus Mundus“ jungtinei magistrantūros studijų programai.
KĄ DAR REIKĖTŲ ŽINOTI APIE ŠĮ VEIKSMĄ?
Daugiau su šiuo veiksmu susijusių privalomų kriterijų ir papildomos naudingos informacijos galima rasti šio vadovo I priede. Šiame priede nurodoma: sąlygos, susijusios su „Erasmus Mundus“ jungtinės magistrantūros studijų programos parengimu; sąlygos, taikomos magistrantūros studijų studentams; sąlygos, susijusios su stebėjimu ir kokybės užtikrinimu; EMJMSP konsorciumo atrankos procedūra.
Suinteresuotųjų organizacijų prieš teikiant paraišką finansinei paramai gauti prašoma įdėmiai perskaityti atitinkamus šio priedo skirsnius.
„ERASMUS MUNDUS“ JUNGTINIŲ MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMŲ KATALOGAS
Siekiant padėti viešinti „Erasmus+“ studentų stipendijas, kurios pagal vykdomas „Erasmus Mundus“ jungtines magistrantūros studijų programas bus siūlomos geriausiems pasaulyje magistrantūros studentams, užtikrinti jų matomumą ir prieinamumą, „Erasmus Mundus“ jungtinės magistrantūros studijų programos bus įtrauktos į elektroninį katalogą, esantį vykdomosios agentūros svetainėje. Šiame EMJMSP kataloge bus viešinamos visos jungtinės magistrantūros studijų programos, kuriose siūlomos „Erasmus+“ stipendijos kitiems mokslo metams. Tai bus ir naujai atrinktos „Erasmus Mundus“ jungtinės magistrantūros studijų programos, ir „Erasmus Mundus“ magistrantūros studijų programos, kurių bendrojo partnerystės susitarimo galiojimas dar nesibaigė. Kataloge potencialūs studentai galės pasirinkti norimas „Erasmus Mundus“ jungtines magistrantūros studijų programas ir paraišką dėl „Erasmus+“ stipendijos pateikti tiesiogiai atitinkamiems konsorciumams.
KOKIOS YRA FINANSAVIMO TAISYKLĖS?
Parama atrinktoms „Erasmus Mundus“ jungtinėms magistrantūros studijų programoms bus teikiama pagal dotacijos sutartį, apimančią vienus parengiamuosius metus (pareiškėjas pasirinko neteikti paraiškos parengiamaisiais metais) ir tris iš eilės studentų priėmimus. EMJMSP dotacija apskaičiuojama pagal tokius finansavimo principus: dotacija konsorciumo valdymo mokesčiams ir dėstytojų mobilumui;
ne didesnės nei 25 000 EUR per metus stipendijos studentams, kurių skaičius gali būti nevienodas, ir tiksliniams pasaulio regionams skirtos ne didesnės nei 25 000 EUR per metus papildomos stipendijos
studentams, kurių skaičius gali būti nevienodas.
Išsamus EMJMSP biudžetas turi būti parengtas pagal tokias finansavimo taisykles (EUR): A) „Erasmus Mundus“ jungtinės magistrantūros studijų programos administravimas
Parama konsorciumo valdymo išlaidoms
96 ir
išlaidoms kviestiniams mokslininkams ir dėstytojams
20 000 EUR neprivalomiems parengiamiesiems metams.
50 000 EUR vienam priėmimui į EMJMSP.
B) „Erasmus Mundus“ jungtinės magistrantūros studijų programos studentų stipendijos Į EMJMSP studentų stipendijas įtraukiamos studentų dalyvavimo išlaidos (įskaitant mokesčius už mokslą, visas draudimo išlaidas ir visas kitas privalomas išlaidas, susijusias su studentų dalyvavimu programoje), parama studento kelionės ir įsikūrimo išlaidoms padengti ir pragyvenimo išmoka visam EMJMSP studijų programos laikotarpiui. Išsami informacija apie EMJMSP studento stipendijos sumas pateikiama lentelėje:
Parama dalyvavimo išlaidoms padengti
Iki 9 000 EUR per metus vienam stipendininkui iš šalies partnerės97
.
Iki 4 500 EUR per metus vienam stipendininkui iš Programos šalies.
Šiuos didžiausius įnašus viršijančią sumą turi padengti dalyvaujančiosios organizacijos ir jų negalima reikalauti iš stipendininko.
Parama kelionės ir įsikūrimo išlaidoms padengti
1 000 EUR per metus vienam kurioje nors Programos šalyje nuolat gyvenančiam stipendininkui kelionės išlaidoms padengti.
2 000 EUR per metus stipendininko, nuolat gyvenančio kurioje nors šalyje partnerėje, kuri nuo EMJMSP koordinuojančios mokslo ir studijų institucijos nutolusi mažiau nei 4 000 km, kelionės išlaidoms padengti + 1 000 EUR įsikūrimo išlaidoms padengti.
3 000 EUR per metus kiekvieno stipendininko, nuolat gyvenančio kurioje nors šalyje partnerėje, kuri nuo EMJMSP koordinuojančios mokslo ir studijų institucijos nutolusi 4 000 km ar labiau, kelionės išlaidoms padengti + 1 000 EUR įsikūrimo išlaidoms padengti.
Parama pragyvenimo išlaidoms padengti
1 000 EUR per mėnesį visam EMJM studijų programos laikotarpiui (ne ilgiau kaip 24 mėn.). Parama pragyvenimo išlaidoms nebus skiriama už EMJMSP laikotarpius (studijų, mokslinių tyrimų, mokomosios praktikos, diplominio darbo parengimo), kuriuos stipendininkai praleidžia savo nuolatinės gyvenamosios vietos šalyje; ji taip pat nebus skiriama ir už EMJMSP laikotarpius, kuriuos stipendininkai iš kurios nors šalies partnerės praleidžia kurioje nors šalyje partnerėje daugiau nei vieną semestrą (pvz. 3 mėnesius arba atitinkamai 15 ECTC kreditų).
DOTACIJOS SKYRIMAS
96
Asocijuotųjų partnerių patirtas išlaidas EMJMSP konsorciumas gali padengti tik iš ES paramos konsorciumo valdymo išlaidoms (vienkartinė išmoka). 97
Studentai, kurie nėra nuolatiniai kurios nors Programos šalies gyventojai ir kurie per paskutinius penkerius metus joje nėra vykdę savo pagrindinės veiklos
(studijų, mokymo ar darbo) ilgiau nei iš viso 12 mėn. Taikant šią 12 mėn. taisyklę, penkerių metų orientacinis laikotarpis skaičiuojamas atgal nuo konsorciumų, kuriems teikiama paraiška gauti EMJMSP studento stipendiją, nustatyto paraiškų pateikimo termino.
B dalis. „Erasmus Mundus“ jungtinės magistrantūros studijų programos
137
Faktinė atskirų stipendijų suma ir atitinkamai didžiausia pasirinktiems projektams skirta lėšų suma priklausys nuo įvairių veiksnių: a) EMJMSP apimties (60, 90 arba 120 ECTS kreditų); b) konsorciumų nustatytų EMJMSP dalyvavimo išlaidų; c) neprivalomų parengiamųjų metų taikymo; d) programos / šalies partnerės stipendijų skaičiaus. Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, EMJMSP dotacija parengiamiesiems metams ir trims studentų priėmimams sudarys maždaug 4 mln. EUR.
138
„ERASMUS+“ PASKOLOS MAGISTRANTŪROS STUDIJOMS
Aukštojo mokslo studentai, visą magistrantūros pakopos studijų programą norintys baigti kitoje Programos šalyje, gali kreiptis dėl ES garantuojamos paskolos savo išlaidoms padengti. „Erasmus+“ paskolų magistrantūros studijoms sistema potencialiems magistrantams suteikia galimybę gauti paskolas (kurias teikia dalyvaujantys bankai ir garantuoja ES per savo partnerį Europos investicijų fondą), kuriomis jie programos „Erasmus+“ laikotarpiu galėtų finansuoti savo studijas užsienyje. Naudojant ES biudžeto asignavimus, iš bankų sektoriaus paskoloms judiems magistrantūros studijų studentams bus galima pritraukti didelę finansavimo sumą. Rengiant šį leidinį trys Ispanijos ir Prancūzijos bankai paskoloms magistratūros studijoms yra numatę skirti 90 mln. EUR. Šių šalių studentai gali teikti paraiškas magistratūros studijoms užsienyje; visų 33 Programos šalių studentai gali prašyti paskolos studijoms šiose šalyse. Ši schema buvo pradėta taikyti 2015 m., o 2015–2016 akademiniais metais „Erasmus+“ paskolų magistrantūros studijoms bus teikiama vis didesniam šalių ir studentų skaičiui.
daugiau informacijos apie šią schemą ir dalyvaujančias finansines institucijas galima rasti europos komisijos svetainėje: https://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/node/11_en
Paskolų sumos ir paskirtis
Paskolos suma sudaro ne daugiau kaip 12 000 EUR vienų metų magistrantūros studijų programai ir iki 18 000 EUR ne ilgesnei nei dvejų metų magistrantūros studijų programai; paskolos lėšomis gali būti dengiamos pragyvenimo išlaidos, išlaidos mokesčiams už mokslą ir kitos susijusios išlaidos bet kurioje iš 33 programos „Erasmus+“ šalių. Pagrindinės socialinės apsaugos priemonės: užstato iš studentų ar tėvų nereikalavimas, palanki palūkanų norma ir palankios paskolos grąžinimo sąlygos. Iš ES biudžeto skiriamų 517 mln. EUR garantijoms (kurias profesionaliai tvarko Europos investicijų fondas, priklausantis Europos investicijų fondo grupei) mobiliems magistrantūroms studentams bus išduodama daug paskolų bankų sektoriuje (iki 3,2 mlrd. EUR). Taigi iki 200 000 studentų gali gauti paramą magistrantūros studijoms kitoje programos „Erasmus+“ šalyje.
Tinkamumo kriterijai
Kad būtų tinkami teikti paraišką, studentai turi:
– nuolat gyventi vienoje iš programos „Erasmus+“ šalių;
– turi būti sėkmingai užbaigę aukštojo mokslo pirmosios pakopos studijas (bakalauro ar lygiavertes studijas);
– turi būti priimti į antrosios pakopos programą (magistrantūros ar lygiavertę) pripažintoje mokslo ir studijų institucijoje (MSI), kuriai yra suteikta „Erasmus“ aukštojo mokslo chartija (ECHE).
Magistrantūros (ar lygiavertė) studijų programa, pagal kurią jie ketina studijuoti, turi būti:
– vykdoma kitoje šalyje nei ta, kurioje jie nuolat gyvena, ir ta, kurioje jie įgijo savo bakalauro laipsnį (ar lygiavertį laipsnį, kurį turėdami jie gali stoti į magistrantūros programą);
– išsami programa, kurią užbaigus suteikiamas laipsnis (magistro ar lygiavertis).
Kur teikti paraišką? Tiesiogiai dalyvaujantiems bankams arba studentų paskolų įmonėms.
B dalis. „Erasmus Mundus“ jungtinės magistrantūros studijų programos
139
2 PAGRINDINIS VEIKSMAS. BENDRADARBIAVIMAS INOVACIJŲ IR DALIJIMOSI GERĄJA
PATIRTIMI TIKSLAIS
KOKIE VEIKSMAI REMIAMI?
Pagal šį pagrindinį veiksmą remiama:
strateginės partnerystės švietimo, mokymo ir jaunimo srityje; žinių sąjungos; sektorių įgūdžių sąjungos (pagal specialų kvietimą teikti paraiškas); gebėjimų stiprinimas aukštojo mokslo srityje; gebėjimų stiprinimas jaunimo srityje.
Pagal šį pagrindinį veiksmą remiamais veiksmais dalyvaujančiosioms organizacijoms, politikos sistemoms, pagal kurias tie veiksmai yra rengiami, taip pat organizacijoms ir asmenims, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantiems organizuojamoje veikloje, turėtų būti padarytas teigiamas ir ilgalaikis poveikis. Pagal šį pagrindinį veiksmą organizacijų, vietos, regiono, nacionaliniu ar Europos lygmeniu turėtų būti kuriama, perduodama ir (arba) įgyvendinama novatoriška praktika. Numatoma, kad įgyvendinant pagal šį pagrindinį veiksmą remiamus projektus bus pasiekti tokie dalyvaujančiųjų organizacijų rezultatai:
novatoriški darbo su tikslinėmis grupėmis metodai, pvz., teikiant patrauklesnes švietimo ir mokymo
programas, atitinkančias asmenų poreikius ir lūkesčius, taikant dalyvavimu pagrįstus metodus ir IRT pagrįstas metodikas, naujus arba patobulintus kompetencijos pripažinimo ir patvirtinimo procesus, užtikrinant didesnį vietos bendruomenėms naudingos veiklos veiksmingumą, taikant naują ar patobulintą rūpinimosi palankių sąlygų neturinčių grupių poreikiais praktiką ir sprendžiant mokymosi rezultatų skirtumus, susijusius su geografine ir socialine bei ekonomine nelygybe, nauji socialinės, kalbinės ir kultūrinės įvairovės sprendimai, nauji būdai aktyviau remti konkurencingumą ir užimtumą, visų pirma regionų ir vietos lygmenimis; kalbos mokymosi ir mokymo kompetencijos pripažinimas, suteikiant Europos kalbų ženklą;
šiuolaikiškesnė, dinamiškesnė, labiau įpareigojanti ir profesionalesnė aplinka organizacijos viduje:
pasirengimas integruoti gerąją patirtį ir naujus metodus į kasdienę veiklą, atvirumas sąveikai su organizacijomis, veikiančiomis kitose srityse arba kituose socialiniuose ir (arba) ekonominiuose sektoriuose, strateginis darbuotojų profesinio tobulėjimo planavimas atsižvelgiant į jų asmeninius poreikius ir organizacijos tikslus;
didesnis pajėgumas ir profesionalumas veikti ES ir (arba) tarptautiniu lygmeniu: geresnė valdymo
kompetencija ir tarptautiškumo strategija, sustiprintas bendradarbiavimas su partneriais iš kitų šalių, kitų švietimo, mokymo ir jaunimo sričių ir (arba) kitų socialinių ir (arba) ekonominių sektorių, didesnis finansinių išteklių (kitokių nei ES lėšų) paskirstymas ES ir (arba) tarptautiniams projektams švietimo, mokymo ir jaunimo srityje organizuoti, geresnė ES ir (arba) tarptautinių projektų parengimo, įgyvendinimo, stebėjimo ir tolesnės susijusios veiklos kokybė.
Pagal šį pagrindinį veiksmą finansuojami projektai taip pat turėtų daryti teigiamą poveikį veikloje tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantiems asmenims, kaip antai:
labiau išugdytas iniciatyvumo ir verslumo jausmas; geresnės užsienio kalbos (-ų) žinios; aukštesnis skaitmeninio raštingumo lygis;
140
geresnis socialinės, etninės, kalbinės ir kultūrinės įvairovės supratimas ir didesnis jautrumas; geresni įgūdžiai, reikalingi norint įsidarbinti ir kurti naują verslą (įskaitant socialinio verslumo įgūdžius); aktyvesnis dalyvavimas visuomenėje; labiau teigiamas požiūris į Europos projektą ir ES vertybes; geresnis įgūdžių ir kvalifikacijų Europoje ir už jos ribų supratimas ir pripažinimas; patobulinta kompetencija, susijusi su profesiniu profiliu (dėstymo, mokymo, darbo su jaunimu ir t. t.); aiškesnis švietimo, mokymo ar jaunimo sričių praktikos, politikos ir sistemų įvairiose šalyse supratimas; geresnis formaliojo švietimo, neformaliojo ugdymo, profesinio mokymo, kitų formų mokymosi ir darbo
rinkos tarpusavio sąsajų supratimas; didesnės profesinio tobulėjimo galimybės; didesnė motyvacija ir pasitenkinimas kasdieniame darbe.
Sistemos lygmeniu jie turėtų skatinti modernizuoti švietimo ir mokymo sistemas bei jaunimo politiką ir sustiprinti jų atsaką į pagrindinius nūdienos pasaulio iššūkius: užimtumą, ekonominį stabilumą ir augimą, taip pat socialinių, pilietinių ir tarpkultūrinių kompetencijų kėlimo poreikį, tarpkultūrinį dialogą, demokratines vertybes ir pagrindines teises, socialinę įtrauktį, nediskriminavimą ir aktyvų pilietiškumą, kritinį mąstymą ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą. Taigi numatoma, kad šio pagrindinio veiksmo poveikis bus toks:
geresnė švietimo ir mokymo bei darbo su jaunimu Europoje ir už jos ribų kokybė: aukštesnio lygio meistriškumo ir patrauklumo derinimas su didesnėmis galimybėmis visiems, įskaitant tuos, kurie neturi palankių sąlygų;
geresnis švietimo, mokymo ir jaunimo sistemų suderinimas su darbo rinkos poreikiais ir jos siūlomomis galimybėmis, glaudesni ryšiai su verslu ir bendruomene;
geresnis pagrindinių ir universaliųjų įgūdžių, visų pirma verslumo, socialinių, pilietinių, tarpkultūrinių ir kalbų žinių, kritinio mąstymo, skaitmeninio raštingumo bei žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo, teikimas ir vertinimas;
didesnė įvairių švietimo, mokymo ir jaunimo sektorių sąveika ir sąsajos nacionaliniu lygmeniu, geresnės galimybės iš vieno sektoriaus pereiti į kitą ir geresnis Europos orientacinių kompetencijos ir kvalifikacijos pripažinimo, patvirtinimo ir skaidrumo užtikrinimo priemonių panaudojimas;
aktyvesnis mokymosi rezultatų naudojimas apibūdinant ir apibrėžiant kvalifikacijas, kvalifikacijų dalis ir mokymo programas siekiant remti mokymą(si) ir atliekant vertinimą;
naujas ir glaudesnis tarpregioninis ir tarptautinis valdžios institucijų bendradarbiavimas švietimo, mokymo ir jaunimo srityse;
labiau strateginis ir integruotas IRT ir atvirųjų švietimo išteklių (AŠI) naudojimas švietimo, mokymo ir jaunimo sistemose;
didesnė motyvacija mokytis kalbų taikant naujoviškus mokymo metodus ir geresnės sąsajos su praktiniu darbo rinkos reikalaujamų kalbos (-ų) įgūdžių naudojimu;
stipresnė praktikos, mokslinių tyrimų ir politikos sąveika.
141
STRATEGINĖS PARTNERYSTĖS ŠVIETIMO, MOKYMO IR JAUNIMO SRITYSE
KOKIE YRA STRATEGINIŲ PARTNERYSČIŲ PROJEKTŲ TIKSLAI IR PRIORITETAI?
Strateginių partnerysčių projektais siekiama remti novatoriškos praktikos plėtotę, perdavimą ir (arba) įgyvendinimą, taip pat bendrų iniciatyvų, kuriomis Europos lygmeniu skatinamas bendradarbiavimas, tarpusavio mokymasis ir keitimasis patirtimi, įgyvendinimą. Atsižvelgiant į projekto tikslus ir struktūrą, strateginių partnerysčių projektai gali būti dviejų tipų:
Inovacijas remiančios strateginės partnerystės: projektai turėtų sukurti novatoriškus produktus arba intensyviai platinti ir taikyti jau egzistuojančius ir naujai sukurtus produktus ar novatoriškas idėjas. Pareiškėjams suteikiama galimybė teikti paraiškas intelektiniams produktams ir sklaidos renginiams finansuoti, siekiant realizuoti šio veiksmo inovacijų skleidimo lūkesčius. Šio tipo strateginės partnerystės atviros visoms švietimo, mokymo ir jaunimo sritims. Gerosios patirties mainus remiančios strateginės partnerystės: pagrindinis šių projektų tikslas – suteikti organizacijoms galimybę plėtoti metodus bei jais dalintis. Finansuojami projektai gali sukurti apčiuopiamus produktus, todėl turi juos atitinkamai skleisti pagal savo projekto tikslus ir mastą. Šie rezultatai ir veiklos finansuojami remiantis standartiniu projekto valdymo ir įgyvendinimo biudžetu. Šio tipo projektai netinka strateginėms partnerystėms aukštojo mokslo srityje.
Nepriklausomai nuo pasirinkto strateginių partnerysčių projekto tipo bei srities, kurią projektas paveikia, strateginių partnerysčių projektuose gali dalyvauti bet kokios rūšies organizacijos, veikiančios bet kokiose švietimo, mokymo ir jaunimo srityse arba kituose socialiniuose ir (arba) ekonomikos sektoriuose, taip pat organizacijos, vykdančios veiklą, kuri yra susijusi su įvairiomis sritimis (pvz., vietos ir regionų valdžios institucijos, rezultatų pripažinimo ir patvirtinimo centrai, prekybos rūmai, prekybos organizacijos, profesinio orientavimo centrai, kultūros organizacijos). Atsižvelgiant į strateginių partnerysčių projektu įgyvendinamus prioritetus ir tikslus, tuose projektuose turėtų dalyvauti tinkamiausi ir įvairiausi partneriai, kad būtų galima pasinaudoti įvairia jų patirtimi, ypatumais ir specialiomis žiniomis ir pasiekti atitinkamus ir kokybiškus projektų rezultatus. Kad strateginių partnerysčių projektai būtų finansuojami, jais turi būti įgyvendinamas a) bent vienas horizontalusis prioritetas arba b) bent vienas specialusis prioritetas, susijęs su švietimo, mokymo ar jaunimo sritimi, kuriai daromas didžiausias poveikis, kaip aprašyta toliau. Nacionalinės agentūros gali daugiau dėmesio skirti tiems prioritetams, kurie yra ypač svarbūs jų šalies kontekste („Europos prioritetai atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes“). Nacionalinės agentūros turi tinkamai informuoti potencialius paraiškų teikėjus savo oficialiose svetainėse.
HORIZONTALIEJI PRIORITETAI
Kokybiškų įgūdžių ir gebėjimų ugdymas: parama asmenims įgyjant ir plėtojant svarbiausius gebėjimus, įskaitant pagrindinius, universaliuosius ir socialinius, verslo, užsienio kalbų ir skaitmeninius gebėjimus siekiant didinti įsidarbinimo galimybes ir skatinti socialinį, švietimo ir profesinį tobulėjimą. Taip pat bus remiami veiksmai, kuriais rengiamos ar platinamos minėtų gebėjimų vertinimo priemonės, bei mokymosi rezultatais grindžiami veiksmai švietimo, mokymo ir jaunimo veiklos bei kokybės ir aktualumo vertinimo srityse.
Socialinė įtrauktis: prioritetas teikiamas veiklai, kuria skatinama (visų pirma naudojant novatoriškus integracinius metodus) įtrauktis, įvairovė, lygios galimybės, lyčių lygybė, nediskriminavimas švietimo, mokymosi ir jaunimo veiklos srityse. Remiami projektai, kuriais siekiama: 1) skatinti socialinius, pilietinius ir
B dalis. Strateginė partnerystė švietimo, mokymo ir jaunimo reikalų srityje
tarpkultūrinius gebėjimus, raštingumą medijų srityje ir kritinį mąstymą98
, taip pat kovoti su diskriminacija, atskirtimi, rasizmu, patyčiomis ir smurtu; 2) gerinti mažiau galimybių turinčių besimokančių asmenų prieigos galimybes, jų dalyvavimą ir mokymosi rezultatus, mažinti mokymosi rezultatų skirtumus.
Atvira ir naujoviška skaitmeninės eros praktika: pirmenybė teikiama veiksmams, kuriais skatinami naujoviški metodai ir pedagogikos metodika, dalyvaujamasis valdymas, jeigu būtina, rengiama mokymo medžiaga ir priemonės bei tie veiksmai, kuriais remiamas veiksmingas informacinių ir ryšio technologijų (IRT) naudojimas organizuojant švietimą, mokymą ir dirbant su jaunimu. Minėti dalykai apima sinergiją su moksliniais tyrimais ir naujų technologijų inovacijų veikla, užtikrinančiais švietimo, mokymo ir jaunimo politikos pažangą.
Švietimo specialistai: prioritetas teikiamas veiklai, kuria stiprinama geriausių ir tinkamiausių kandidatų dirbti mokytojais paieška, atranka ir įvadinis mokymas, taip pat veiklai, kuria skatinamas kokybiškas švietimas, mokymas ir darbas su jaunimu. Įgyvendinant programą bus remiamas profesinis švietimo specialistų (mokytojų, dėstytojų, kuratorių, mentorių ir pan.) ir su jaunimu dirbančių asmenų kvalifikacijos kėlimas, ypač siekiant spręsti mokyklos nebaigimo problemą, nepalankioje socialinėje padėtyje esančių mokinių, įvairovės mokyklose ir klasėse ir mokymosi darbo vietoje klausimus.
Skaidrumas ir įgūdžių bei kvalifikacijos pripažinimas: pirmenybė teikiama veiksmams, didinantiems įsidarbinimo galimybes, lengvinantiems mobilumą mokymosi ir darbo tikslais, padedantiems pereiti iš vieno švietimo ir mokymo lygio ir tipo į kitą lygį ar tipą, patekti iš švietimo sistemos į darbo rinką ir keisti darbo vietą. Pirmenybė teikiama veiklai, kuria skatinamas kvalifikacijų ir mokymosi rezultatų pripažinimas, skaidrumas ir palyginamumas, įskaitant su įgūdžiais ir kvalifikacijomis susijusių geresnių paslaugų, informacijos ir rekomendacijų teikimą. Ši veikla apima savaiminio, neformaliojo , skaitmeninio ar atvirojo mokymosi būdu įgytų gebėjimų patvirtinimo, pripažinimo ir rėmimo – vietos, regiono, nacionaliniu, Europos ar tarptautiniu lygmeniu – inovacinių sprendimų skatinimą.
Tvarios investicijos, rezultatyvumas ir veiksmingumas: pirmenybė bus teikiama veiklai, kuria remiamas veiksmingas Investicijų plano Europai įgyvendinimas, įskaitant finansavimo modelių, pritraukiančių privačius subjektus ir kapitalą, rėmimą, bei remiamos įrodymais pagrįstos reformos, kuriomis siekiama užtikrinti švietimo, mokymo, jaunimo sistemų ir politikos kokybę. Pirmenybė taip pat teikiama tai veiklai, kuria remiama naujoviškų investavimo būdų plėtra siekiant užtikrinti tvarias investicijas į visų formų – tiek formalųjį, tiek neformalųjį – mokymą, įskaitant veiklos rezultatais grindžiamą finansavimą ir išlaidų pasidalijimą.
SU KONKREČIOMIS SRITIMIS SUSIJĘ PRIORITETAI
Aukštojo mokslo srityje pirmenybė teikiama toliau nurodytai veiklai, atsižvelgiant į problemas, nustatytas viešose konsultacijose, skirtose ES aukštojo mokslo modernizavimo darbotvarkės peržiūrai:
o didinti studentų žinių ir įgūdžių kokybę ir aktualumą, skatinti į studentus orientuotų mokymosi metodų taikymą, tinkamesnį IRT naudojimą, glaudesnius aukštojo mokslo institucijų, darbdavių ar socialinių įstaigų ryšius;
o remti aukštojo mokslo institucijų socialinius įsipareigojimus ir skatinti studentų tarpkultūrinius gebėjimus bei pilietinę kompetenciją;
o remti naujoves ir kūrybingumą plėtojant partnerystę bei daugiadisciplinius metodus ir didinti regioninį aukštojo mokslo vaidmenį;
o užtikrinti švietimo ir mokslinių tyrimų sąsajas, jas skatinti ir atlyginti už kokybišką mokymą; o gerinti institucijų ir sisteminio lygmens valdymą, skaidrumą ir grįžtamojo ryšio mechanizmus;
98
Šie tikslai taip pat atitinka 2016 m. gegužės 30 d. Tarybos išvadas dėl gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir kritinio mąstymo ugdymo pasitelkiant
švietimą ir mokymą.
143
o skatinti internalizavimą, pripažinimą ir mobilumą skatinimas, remti pokyčius atsižvelgiant į Bolonijos principus ir priemones.
Mokyklinio ugdymo srityje pirmenybė teikiama:
mokytojo profesijos įvaizdžiui gerinti, įskaitant mokytojus, mokyklų vadovus ir mokytojų rengėjus, ir šiuo tikslu imtis šių veiksmų: didinti šios profesijos patrauklumą, tobulinti atrankos ir samdos procesą; skatinti mokytojų profesinį tobulėjimą, skirtingus jo etapus sujungiant į nenutrūkstamą seką – nuo pirminio mokytojo rengimo iki tęstinio profesinio rengimo; remti mokytojus, turinčius spręsti įvairovės klasėse (įskaitant iš migrantų šeimų kilusius mokinius) klausimus; remti bendradarbiavimo ir novatorišką praktiką taikančius mokytojus; stiprinti lyderystę švietimo sistemoje, įskaitant mokyklos vadovų vaidmenį ir jų įvaizdį, pasidalijamąjį vadovavimą mokykloje ir mokytojų autoritetą;
skatinti siekį išsiugdyti įgūdžius ir gebėjimus, pvz., nepakankamų matematikos, mokslo ir raštingumo žinių problemą spręsti taikant naujoviškus mokymo ir vertinimo metodus; remti verslumo ugdymą; skatinti kritinį mąstymą, visų pirma mokslo dalykų mokant atsižvelgiant į aplinkos ir (arba) kultūros aplinkybes; mokant(is) kalbų taikyti holistinį požiūrį, pasinaudoti šiuolaikinėse klasėse vis dažniau pasitaikančia daugiakalbyste;
padėti mokykloms spręsti mokyklos nebaigimo ir su palankių sąlygų neturinčiais moksleiviais susijusias problemas bei pasiūlyti kokybišką švietimą, kad būtų užtikrinama sėkmė visiems mokiniams – nuo prasčiausių iki geriausių – įskaitant migrantų šeimų vaikus, kuriems gali tekti susidurti su tam tikrais (pavyzdžiui, kalbinio pobūdžio) sunkumais; stiprinti visų subjektų bendradarbiavimą mokykloje ir su šeimomis bei kitais išorės suinteresuotaisiais subjektais; gerinti perėjimą iš vienos švietimo pakopos į kitą; skatinti kompleksiniu bendradarbiavimu grindžiamus mokymo ir dėstymo metodus taikančių mokyklų tinklų kūrimą; gerinti vertinimo ir kokybės užtikrinimą;
remti pastangas didinti kokybiško ikimokyklinio ugdymo prieinamumą. Gerinti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros (ECEC) sistemų kokybę ir jų taikymo lygį siekiant skatinti vaikų vystymąsi atsižvelgiant į jų amžių, kad būtų pasiekiami geresni mokymosi rezultatai ir visiems užtikrinti geras sąlygas pradėti
mokytis, visų pirma toliau gerinant ES ECEC sistemos kokybę ir garantuojant, kad ankstyvojo ugdymo naudą išlaikytų ir kiti bendrojo ugdymo lygiai, taip pat projektai, kuriais kuriami nauji ECEC įgyvendinimo, valdymo ir finansavimo modeliai.
Profesinio mokymo (PM) srityje pirmenybė teikiama:
PM ir verslo partnerystei siekiant skatinti įvairių formų mokymąsi darbo vietoje, ypatingą dėmesį skiriant pameistrių mokymui, ir šiuo tikslu įtraukiant socialinius partnerius, bendroves ir PM įstaigas, visų pirma pirmenybę teikiant vietos ir regiono lygmeniui, kad vietoje būtų pasiekiama konkrečių rezultatų;
atsižvelgiant į siekį didinti PM kokybę, atgalinio ryšio plėtotei, kad būtų galima atitinkamai pritaikyti PM paslaugas, be kita ko, naudojant diplomuotų specialistų sekimo sistemas, kurios būtų kokybės užtikrinimo sistemų sudedamoji dalis atsižvelgiant į EQAVET rekomendaciją;
tolesniam pagrindinių PM gebėjimų stiprinimui, įskaitant šių gebėjimų įtraukimo į mokymo planą metodikas, bei šiems mokymo planų rezultatams nustatyti, pateikti ir įvertinti. Daugiausia dėmesio reikėtų skirti tiek pirminiam, tiek tęstiniam PM;
mokymo ir kvalifikacijų prieinamumui didinti ypatingą dėmesį skiriant nekvalifikuotiems asmenims užtikrinant tęstinį PM, neformaliojo ir savaiminio mokymosi patvirtinimą, mokymosi darbo vietoje rėmimą, teikiant veiksmingą ir integracinį orientavimą ir lanksčius bei prieinamus mokymosi būdus;
sisteminį požiūrį nukreipti į pirminį ir tęstinį PM bendrojo lavinimo ir specialybės dalykų mokytojų ir meistrų profesinį tobulėjimą tiek mokyklose, tiek darbo vietose, pagrindinį dėmesį skiriant veiksmingo atviro ir inovacinio švietimo plėtrai, šiam tikslui naudojant IRT.
Suaugusiųjų švietimo srityje pirmenybė teikiama:
B dalis. Strateginė partnerystė švietimo, mokymo ir jaunimo reikalų srityje
nedidelių įgūdžių ar žemos kvalifikacijos suaugusiesiems skirtoms mokymosi galimybėms gerinti ir plėtoti, kad jie galėtų įgyti raštingumo, skaičiavimo ir skaitmeninių įgūdžių, be kita ko, patvirtinant įgūdžius, įgytus per neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdais;
paklausos ir dalyvavimo didinimui taikant veiksmingą informavimo, orientavimo ir motyvavimo strategiją, kuria skatinama menkų įgūdžių ir žemos kvalifikacijos suaugusiuosius ugdyti ir gerinti raštingumo, skaičiavimo ir skaitmeninius įgūdžius;
švietimo specialistų kompetencijos plėtotei ir gerinimui, visų pirma siekiant užtikrinti veiksmingą raštingumo, skaičiavimo ir skaitmeninių įgūdžių formavimą menkų įgūdžių ir žemos kvalifikacijos suaugusiesiems, įskaitant veiksmingą IRT taikymą.
Jaunimo srityje pirmenybė teikiama:
Darbo su jaunimu kokybės gerinimui. Pirmenybė bus teikiama projektams, kuriais siekiama: remti su jaunimu dirbančių darbuotojų gebėjimų ir pajėgumų ugdymą; padėti su jaunimu dirbantiems darbuotojams, rengti visuomenės užribyje atsidūrusių jaunuolių veiksmingo įtraukimo metodus ir kovos su rasizmu ir netolerancija metodus ir jais dalytis; skatinti mažiau galimybių turinčių jaunuolių (įskaitant NEET – nedirbančius ir nesimokančius jaunuolius) įtraukimą ir didinti jų įsidarbinimo galimybes ypatingą dėmesį skiriant marginalizacijos rizikai ir iš emigrantų šeimų kilusiems jaunuoliams, įskaitant neseniai atvykusius migrantus ir jaunus pabėgėlius; skatinti kultūrų dialogą ir didinti išmanymą apie įvairovę visuomenėje ir jos priimtinumą; užtikrinti sektorių bendradarbiavimą darbo su jaunimu srityje, kad būtų užtikrinta glaudesnė atitinkamų sektorių sinergija; užtikrinti lengvesnį jaunuolių perėjimą iš jaunuolio į suaugusiojo gyvenimą, visų pirma integraciją į darbo rinką; plėtoti jų gebėjimus, nustatyti kokybės standartus, etikos ir profesinius kodeksus; stiprinti politikos, mokslinių tyrimų ir praktikos sąsajas; skatinti geresnį jaunimo padėties ir politikos išmanymą, darbo su jaunimu pripažinimą ir patvirtinimą bei neformalųjį mokymąsi ir savišvietą Europos, nacionaliniu ir vietos lygmeniu;
suteikti jaunimui daugiau galių: stiprinti skirtingų sektorių bendradarbiavimą, kad būtų užtikrinama didesnė visų su jaunimu susijusių sričių veiksmų sinergija, ypatingą dėmesį skiriant teisių, savarankiškumo ir dalyvavimo (įskaitant skaitmeninį dalyvavimą) pasiekiamumui ir jaunimo, ypač patiriančių atskirties riziką , aktyviam pilietiškumui. Prioritetas bus teikiamas projektams, kuriais siekiama: skatinti visų jaunuolių dalyvavimą demokratiniame ir pilietiniame Europos gyvenime, plėsti ir stiprinti jaunimo dalyvavimą politiniame ir socialiniame gyvenime vietos, regiono, nacionaliniu, Europos ar pasauliniu lygmeniu; skatinti jaunumo įsitraukimą į savanorystės veiklą; didinti socialinę įtrauktį atsižvelgiant į pagrindines Europos vertybes; remti įvairovę, tarpkultūrinį ir tarpreliginį dialogą, bendras laisvės, tolerancijos ir pagarbos žmogaus teisėms vertybes; tobulinti jaunuolių kritinį mąstymą ir raštingumą medijų srityje; stiprinti jų iniciatyvumą, ypač socialinėje srityje; sudaryti jaunuoliams galimybę kreiptis į išrinktus politikus, viešąsias administracijas, interesų grupes, pilietinės visuomenės organizacijas arba pavienius piliečius, kurie dalyvauja kokiuose nors poveikį tų gyvenimui darančiuose politiniuose ar socialiniuose procesuose, išsakyti jiems savo nuomonę ir daryti jiems poveikį;
remti jaunimo verslumo ugdymą ir socialinį verslumą. Prioritetas bus teikiamas tarptautinių jaunimo
iniciatyvų projektams, kuriais jaunimo grupėms suteikiama galimybė praktiškai įgyvendinti idėjas, be kita ko, per socialines įmones, padedančias išspręsti kasdienius sunkumus ir problemas.
145
KOKIA VEIKLA REMIAMA STRATEGINIŲ PARTNERYSČIŲ PROJEKTUOSE?
Įgyvendinant strateginių partnerysčių projektus ir atsižvelgiant į strateginių partnerysčių tipą, paprastai gali būti vykdoma įvairių rūšių veikla, pavyzdžiui:
veikla, kuria stiprinamas organizacijų bendradarbiavimas ir tinklų kūrimas;
novatoriškos praktikos švietimo, mokymo ir jaunimo srityje kūrimas, bandymas ir (arba) įgyvendinimas;
veikla, kuria sudaromos palankesnės sąlygos pripažinti ir patvirtinti formaliojo švietimo, neformaliojo ugdymo ir savaiminio mokymosi būdais įgytas žinias, įgūdžius ir kompetenciją;
regioninių institucijų bendradarbiavimo veikla siekiant skatinti švietimo, mokymo ir jaunimo sistemų plėtrą ir jų integraciją į vietos ir regionų vystymosi veiksmus;
veikla, kuria negalią (specialiųjų poreikių) turintiems besimokantiems asmenims padedama įgyti atitinkamos pakopos išsilavinimą ir sudaromos palankesnės sąlygos pereiti į darbo rinką, taip pat kovojant su visuomenės užribyje esančių bendruomenių atskirtimi ir diskriminacija švietimo srityje;
veikla, kuria siekiama švietimo ir mokymo specialistus geriau parengti spręsti lygybės, įvairovės ir įtraukties problemas mokymosi aplinkoje ir juos įtraukti į tų problemų sprendimą;
veikla, remianti pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų ir naujai atvykusių migrantų integraciją ir didinanti informuotumą apie pabėgėlių krizę Europoje;
tarptautinės iniciatyvos, kuriomis ugdoma verslumo mąstysena ir įgūdžiai, skatinant aktyvų pilietiškumą ir verslumą (įskaitant socialinį verslumą), ir kurias bendrai įgyvendina dvi ar daugiau jaunimo grupių iš skirtingų šalių.
Pagal strateginių partnerysčių projektus taip pat gali būti organizuojama tarptautinė mokymo ar mokymosi veikla, jeigu tokia veikla padeda siekti projekto tikslų. Tam tikrų rūšių veikla ypač svarbi vienai ar daugiau švietimo, mokymo ir jaunimo sričių, kaip nurodyta lentelėje. Daugiau informacijos apie remiamą veiklą žr. I priede.
Veiklos rūšis Ypač svarbi
Mišrusis besimokančių asmenų mobilumas Visoms švietimo, mokymo ir jaunimo sritims
Trumpalaikiai moksleivių grupių mainai Bendrojo ugdymo sričiai
Intensyvios studijų programos Aukštojo mokslo sričiai
Moksleivių ilgalaikis mobilumas mokymosi tikslais Bendrojo ugdymo sričiai
Ilgalaikės mokymo arba rengimo užduotys Aukštojo mokslo, profesinio mokymo, bendrojo
ugdymo ir suaugusiųjų švietimo sritims
Ilgalaikis su jaunimu dirbančių asmenų mobilumas Jaunimo sričiai
Trumpalaikiai bendri darbuotojų mokymo renginiai Visoms švietimo, mokymo ir jaunimo sritims
KAS GALI DALYVAUTI STRATEGINIŲ PARTNERYSČIŲ PROJEKTUOSE?
Strateginių partnerysčių projektuose paprastai siekiama Programos šalyse įsisteigusių organizacijų bendradarbiavimo. Tačiau šalių Partnerių organizacijos strateginės partnerystės projekte gali dalyvauti kaip partnerės (ne kaip pareiškėjos), jeigu jų dalyvavimas projektui suteikia esminės pridėtinės vertės. Į strateginę partnerystę, be projekte oficialiai dalyvaujančių ir gaunančių ES fondų paramą organizacijų, taip pat galima įtraukti viešojo ir privačiojo sektoriaus asocijuotuosius partnerius, prisidedančius įgyvendinant konkrečias projekto užduotis ir vykdančius tam tikrą veiklą ar remiančius informacijos apie projektą sklaidą ar jo tvarumą. Sutartinio valdymo klausimais asocijuotieji partneriai projekto partneriais nelaikomi ir finansavimas jiems nėra skiriamas. Jų dalyvavimas ir vaidmuo įgyvendinant projektą bei veikla turi būti aiškiai apibrėžta.
B dalis. Strateginė partnerystė švietimo, mokymo ir jaunimo reikalų srityje
KOKIE KRITERIJAI TAIKOMI STRATEGINIŲ PARTNERYSČIŲ PROJEKTAMS ĮVERTINTI?
Kad atitiktų reikalavimus „Erasmus+“ dotacijai gauti, strateginės partnerystės projektas turi atitikti šiuos kriterijus:
TINKAMUMO KRITERIJAI
Reikalavimus atitinkančios dalyvaujančiosios organizacijos
Dalyvaujančioji organizacija gali būti bet kokia valstybės įstaiga arba privati organizacija, įsisteigusi kurioje nors Programos šalyje arba bet kurioje pasaulio šalyje partnerėje (žr. šio vadovo A dalies skirsnį „Reikalavimus atitinkančios šalys“).
Tai, pvz., gali būti tokia organizacija:
mokslo ir studijų institucija; mokykla, institutas arba švietimo centras (bet kokio lygmens, nuo
ikimokyklinio iki vidurinio ugdymo, įskaitant profesinį mokymą ir suaugusiųjų švietimą);
ne pelno organizacija, asociacija, NVO; valstybinė arba privati, mažoji, vidutinė arba didelė įmonė (įskaitant
socialines įmones); vietos, regiono ar nacionalinio lygmens valstybinės įstaigos; socialinis partneris arba kitas profesinio gyvenimo atstovas, įskaitant
prekybos pramonės, amatų arba prekybos asociacijas ir profesines sąjungas;
mokslinių tyrimų institutas; fondas; įmonių mokymo centras; įmonės, bendrai teikiančios mokymą (bendrą mokymą); organizacija, biblioteka, muziejus; įstaiga, teikianti profesinio orientavimo, konsultavimo ir informavimo
paslaugas; institucija, tvirtinanti žinias, įgūdžius ir kompetenciją, įgytą per
neformalųjį ugdymą ir savaiminį mokymąsi; Europos jaunimo NVO; jaunimo grupė, veikianti darbo su jaunimu srityje (t. y. neformalioji
jaunimo grupė99
).
Mokslo ir studijų institucijos (MSI), įsisteigusios kurioje nors Programos šalyje, turi turėti galiojančią „Erasmus“ aukštojo mokslo chartiją (ECHE). Dalyvaujančioms šalių Partnerių mokslo ir studijų institucijoms reikalavimas turėti ECHE netaikomas, tačiau jos turi įsipareigoti laikytis jos principų.
Kas gali teikti paraišką?
Paraišką gali teikti bet kokia dalyvaujančioji organizacija, įsisteigusi kurioje nors Programos šalyje. Ši organizacija paraišką teikia visų projekte dalyvaujančių organizacijų vardu.
99
Jeigu paraišką teikia neformalioji grupė, vienas iš grupės narių prisiima atstovo vaidmenį ir atsakomybę grupės vardu.
147
Dalyvaujančiųjų organizacijų skaičius ir pobūdis
Strateginės partnerystės projektas yra tarptautinio pobūdžio ir jame dalyvauja bent trys organizacijos iš trijų skirtingų Programos šalių. Dalyvaujančių organizacijų skaičius neribojamas. Tačiau biudžetas, numatomas projekto valdymo ir įgyvendinimo išlaidoms padengti, yra ribotas (jo užtenka 10-čiai dalyvaujančių organizacijų). Tuo metu, kai teikiama paraiška gauti dotaciją, turi būti nustatytos visos dalyvaujančiosios organizacijos.
Išimties tvarka, šių rūšių projektuose gali dalyvauti mažiausiai dvi organizacijos iš bent dviejų skirtingų Programos šalių:
Strateginės partnerystės jaunimo srityje; mokyklų strateginės partnerystės
100. Šio tipo partnerystė taikoma tik tų projektų
atžvilgiu, kuriais remiami gerosios praktikos mainai tarp Programos šalių organizacijų.
Veiklos vieta (-os)
Visa strateginės partnerystės projekto veikla turi būti vykdoma šiame projekte dalyvaujančių organizacijų šalyse. Veikla taip pat gali būti vykdoma Europos Sąjungos institucijos buveinėje, net jei projekte nedalyvauja organizacijos iš šalies, kurioje įsikūrusi šios institucijos buveinė
101.
Be to, sklaidos renginius galima organizuoti bet kurioje iš strateginėje partnerystėje dalyvaujančių asocijuotųjų partnerių šalių, jeigu toks renginys yra tinkamai pagrįstas atsižvelgiant į projekto tikslus.
Projekto trukmė
Partnerystė aukštojo mokslo srityje: 24–36 mėn. Partnerystė profesinio mokymo, bendrojo ugdymo ir suaugusiųjų švietimo
srityse: 12–36 mėn. Partnerystė jaunimo srityje: 6–36 mėn.
Trukmė turi būti pasirinkta paraiškos teikimo etape pagal projekto tikslą ir veiklos, kurią ilgainiui planuojama vykdyti, rūšį.
Išimtiniais atvejais, dotacijos gavėjui paprašius ir nacionalinei agentūrai sutikus, strateginės partnerystės projekto trukmė gali būti pratęsta 6 mėn. ar trumpiau, jeigu bendra jo trukmė neviršija trejų metų. Tokiu atveju bendra dotacijos suma nesikeičia. Bet kokiu atveju projektai turi būti baigti ne vėliau kaip 2020 m. rugpjūčio 31 d.
Kam teikti paraišką?
Šalies, kurioje įsisteigusi paraišką teikianti organizacija, nacionalinei agentūrai102
.
Vienam paraiškų pateikimo terminui tas pats partnerių konsorciumas gali pateikti tik vieną paraišką ir tik vienai nacionalinei agentūrai.
100 Atsižvelgiant į mokyklos registravimo šalį šio tipo partnerystei taikoma speciali reikalavimus atitinkančių mokyklų apibrėžtis. Apibrėžtis ir (arba) reikalavimus atitinkančių mokyklų sąrašas skelbiamas kiekvienos nacionalinės agentūros svetainėje. Be to, prašome atkreipti dėmesį, kad mokykloms taikomas strateginės partnerystės sutarčių sudarymo modelis skiriasi tik nuo kitų strateginių partnerysčių ir grindžiamas su vienu gavėju sudaromais susitarimais dėl dotacijos skyrimo. Išsami informacija yra pateikta šio vadovo C dalyje arba ją galite gauti iš savo šalies nacionalinės agentūros. 101 Europos Sąjungos institucijų buveinės yra įsikūrusios Briuselyje, Frankfurte, Liuksemburge, Strasbūre ir Hagoje. 102 Pastaba. Mokyklos, kurių veiklą prižiūri kitos šalies nacionalinės institucijos (pvz., lycée français, Vokietijos mokyklos, Jungtinės Karalystės mokyklos „Forces“), paraiškas teikia prižiūrinčiosios šalies nacionalinei agentūrai.
B dalis. Strateginė partnerystė švietimo, mokymo ir jaunimo reikalų srityje
Kada teikti paraišką?
Partnerystės aukštojo mokslo, profesinio mokymo, bendrojo ugdymo ir suaugusiųjų švietimo srityse projektai Pareiškėjai dotacijos paraišką turi pateikti iki: kovo 29 d. 12 val. (vidurdienio
Briuselio laiku), kai prašoma skirti dotaciją projektams, prasidedantiems nuo tų pačių metų rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d.
Partnerystės jaunimo srityje projektai
Pareiškėjai dotacijos paraišką turi pateikti iki:
vasario 2 d. 12 val. (vidurdienio Briuselio laiku), kai prašoma skirti dotaciją projektams, prasidedantiems nuo tų pačių metų birželio 1 d. iki rugsėjo 30 d.;
balandžio 26 d. 12 val. (vidurdienio Briuselio laiku), kai prašoma skirti dotaciją projektams, prasidedantiems nuo tų pačių metų rugsėjo 1 d. iki kitų metų sausio 31 d.;
spalio 4 d. 12 val. (vidurdienio Briuselio laiku), kai prašoma skirti dotaciją projektams, prasidedantiems nuo kitų metų vasario 1 d. iki gegužės 31 d.
Strateginėms partnerystėms jaunimo srityje: kiekvienam iš trijų terminų Nacionalinės agentūros gali priimti abiejų tipų strategines partnerystes (pvz., remti inovacijas ir remti gerosios patirties mainus) arba tik vieno iš šių tipų projektus. Tikslią informaciją rasite savo nacionalinės agentūros interneto puslapyje.
Kaip teikti paraišką? Dėl išsamesnės informacijos, kaip teikti paraišką, žr. šio Vadovo C dalį.
Jeigu strateginių partnerysčių projektuose numatoma tarptautinė mokymo(si) veikla, be minėtųjų, turi būti laikomasi šių kriterijų:
149
Reikalavimus atitinkanti veikla
mišrus mokinių ir besimokančių asmenų mobilumas, kai derinamas trumpalaikis fizinis mobilumas (nuo 5 dienų iki 2 mėn., neįskaitant kelionės dienų) ir virtualus mobilumas;
trumpalaikiai mokinių grupių mainai (nuo 5 dienų iki 2 mėn., neįskaitant kelionės dienų);
intensyvios studijų programos aukštojo mokslo studentams (nuo 5 dienų iki 2 mėn., neįskaitant kelionės dienų), mokant pakviestiems aukštojo mokslo dėstytojams ir tinkamiems aukštojo mokslo ekspertams;
ilgalaikis mokinių mokymosi mobilumas(2–12 mėn.);
ilgalaikiai mokymo arba ugdymo vizitai (2–12 mėn.);
ilgalaikis su jaunimu dirbančių asmenų mobilumas (2–12 mėn.);
trumpalaikiai bendri darbuotojų mokymo renginiai (nuo 3 dienų iki 2 mėn., neįskaitant kelionės dienų).
Tam tikra iš išvardytų rūšių veikla susijusi su konkrečiomis švietimo, mokymo ir jaunimo sritimis. Dėl išsamesnės informacijos žr. šio Vadovo I priedo skirsnį „Strateginių partnerysčių projektai“
Besimokančių asmenų veikla, taip pat ilgalaikė darbuotojų ar su jaunimu dirbančių asmenų veikla, kai atvykstama iš šalių Partnerių arba vykstama į tas šalis, neatitinka reikalavimų. Trumpalaikiai bendri darbuotojų mokymo renginiai, taip pat kai darbuotojai iš šalių Partnerių dėsto intensyviose studijų programose, atitinka reikalavimus.
Reikalavimus atitinkantys dalyviai
Studentai, registruoti dalyvaujančioje MSI ir įrašyti į studijų programą, kurią užbaigus suteikiamas pripažįstamas kvalifikacinis ar mokslo laipsnis arba kita pripažįstama aukštojo mokslo kvalifikacija (iki daktaro laipsnio imtinai) (kai organizuojamos intensyvios studijų programos ir mišraus mobilumo veikla);
gamybinę praktiką atliekantys asmenys (pameistriai), profesinio mokymo įstaigų moksleiviai, suaugę besimokantys asmenys, moksleiviai ir jaunuoliai, dalyvaujantys mišraus mobilumo veikloje;
bet kokio amžiaus mokiniai, lydimi mokyklos darbuotojo (-ų) (kai organizuojami trumpalaikiai mokinių grupių mainai);
14 metų amžiaus ar vyresni mokiniai, strateginių partnerysčių projekte dalyvaujančioje mokykloje įrašyti į dieninio mokymo programą (kai organizuojama ilgalaikio mokinių mobilumo mokymosi tikslais veikla);
dėstytojai, bendrųjų ir specialybės dalykų mokytojai, švietimo ir administraciniai darbuotojai
103, dirbantys dalyvaujančiosiose
organizacijose, su jaunimu dirbantys asmenys.
Dalyvių skaičius Tik gerosios patirties mainus remiančioms strateginėms partnerystėms:
vieno projekto metu finansuojama ne daugiau kaip 100 dalyvių mokymo(si) veikla (įskaitant lydinčius asmenis).
103
Bendrojo ugdymo srityje prie tokių darbuotojų priskiriami ir su intervencijomis mokyklose susiję švietimo darbuotojai, kaip antai mokyklų inspektoriai,
mokyklos konsultantai, patarėjai pedagoginiais klausimais, psichologai, ir t t.
B dalis. Strateginė partnerystė švietimo, mokymo ir jaunimo reikalų srityje
Paraiškas pateikusios organizacijos vertinamos pagal atitinkamus atmetimo ir atrankos kriterijus. Dėl išsamesnės informacijos žr. šio vadovo C dalį.
DOTACIJŲ SKYRIMO KRITERIJAI
Atsižvelgiant į projekto tikslus, dalyvaujančiąsias organizacijas, tikėtiną poveikį ir kitus aspektus, strateginės partnerystės gali būti skirtingo masto, atitinkamai pritaikant veiklą. Kalbant paprastai, šis veiksmas dalyvaujančiosioms organizacijoms suteikia galimybę įgyti tarptautinio bendradarbiavimo patirties ir stiprinti savo gebėjimus, taip pat pasiekti kokybiškų novatoriškų rezultatų. Kokybinis projekto vertinimas bus proporcingas bendradarbiavimo tikslams ir dalyvaujančiųjų organizacijų pobūdžiui. Projektai vertinami pagal šiuos kriterijus:
Projekto aktualumas (ne daugiau kaip 30 balų)
Projekto aktualumas:
- šio veiksmo tikslams ir prioritetams (žr. skirsnį „Kokie yra strateginės partnerystės projekto tikslai ir prioritetai?“);
- pasiūlymas bus laikomas aktualiu, jei derės su horizontaliuoju prioritetu, įtraukusis švietimas, mokymas ir jaunimas“;
- pasiūlymas bus laikomas aktualiu, jei atitiks vieną ar daugiau „Europos prioritetų atsižvelgiant į nacionalines sąlygas“, kaip yra nurodžiusi nacionalinė agentūra.
Kokiu mastu:
- projektas yra pagrįstas tikrų ir tinkamų poreikių analize; - tikslai yra aiškiai apibrėžti, tikroviški ir susiję su klausimais,
kurie yra aktualūs dalyvaujančiosioms organizacijoms ir tikslinėms grupėms;
- projektas yra tinkamas įvairių švietimo, mokymo ir jaunimo sričių sąveikai sukurti;
- projektas yra novatoriškas ir (arba) papildo kitas dalyvaujančiųjų organizacijų jau įgyvendinamas iniciatyvas;
- projekte numatyti rezultatai, kurie nebūtų pasiekti vykdant veiklą atskiroje šalyje, duoda pridėtinės vertės ES lygmeniu
151
Projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė (ne daugiau kaip 20 balų)
Darbo programos, įskaitant atitinkamus parengimo, įgyvendinimo, priežiūros, įvertinimo ir sklaidos etapus, aiškumas, išsamumas ir kokybė.
Projekto tikslų ir siūlomos veiklos suderinamumas.
Siūlomos metodikos kokybė ir tinkamumas.
Kokybės kontrolės priemonių, kuriomis būtų užtikrintas kokybiškas projekto įgyvendinimas, užbaigimas laiku ir neviršijant biudžeto, buvimas ir aktualumas.
Projekto išlaidų efektyvumo laipsnis ir ar kiekvienai veiklai skiriami tinkami ištekliai.
Jeigu pagal projektą planuojama vykdyti rengimo ar mokymo(si) veiklą:
kiek ši veikla yra tinkama projekto tikslų požiūriu ir ar joje dalyvauja tinkamas dalyvių skaičius.
Dalyvių mokymosi rezultatų pripažinimo ir patvirtinimo priemonių, atitinkančių Europos skaidrumo ir pripažinimo užtikrinimo priemones ir principus, kokybė.
Projekto grupės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybė (ne daugiau kaip 20 balų)
Kokiu mastu:
- užtikrinama projekte dalyvaujančių viena kitą papildančių organizacijų, turinčių reikiamą profilį, patirtį ir kompetenciją sėkmingai įgyvendinti projektą visais jo aspektais, įvairovė;
- pareigų ir užduočių paskirstymas parodo visų dalyvaujančiųjų organizacijų įsipareigojimą ir aktyvų indėlį;
- jei tinkama, atsižvelgiant į projekto rūšį, projekte dalyvauja kitų švietimo, mokymo ir jaunimo sričių bei kitų socialinių ir ekonominių sektorių organizacijos;
- į projektą įtraukiami nauji šio veiksmo dalyviai.
Efektyvūs dalyvaujančiųjų organizacijų ir kitų suinteresuotųjų šalių tarpusavio koordinavimo ir informacijos perdavimo mechanizmai.
Jei taikoma, kiek kokios nors dalyvaujančiosios organizacijos iš tam tikros šalies Partnerės dalyvavimas suteikia projektui esminės pridėtinės vertės (jeigu ši sąlyga neįvykdoma, nebus svarstoma, ar šį projektą atrinkti).
Poveikis ir sklaida (ne daugiau kaip 30 balų)
Projekto rezultatų vertinimo priemonių kokybė.
Galimas projekto poveikis:
- dalyviams ir dalyvaujančiosioms organizacijoms projekto metu ir jam pasibaigus;
- vietos, regiono, nacionaliniu ir (arba) tarptautiniu lygmeniu organizacijoms ar asmenims, tiesiogiai nedalyvaujantiems projekte.
Sklaidos plano kokybė: priemonių, kuriomis siekiama dalytis projekto rezultatais dalyvaujančiosiose organizacijose ir už jų ribų, tinkamumas ir kokybė.
Jei taikoma, kiek projekte apibūdinama, kaip bus užtikrina nevaržoma prieiga prie parengtos medžiagos, dokumentų ir medijų ir bus skatinama jomis naudotis taikant atvirąsias licencijas, ir nenumatoma jokių neproporcingų apribojimų.
Projekto tvarumo užtikrinimo planų kokybė: jo gebėjimas daryti poveikį ir duoti rezultatų net ir išnaudojus ES dotaciją.
B dalis. Strateginė partnerystė švietimo, mokymo ir jaunimo reikalų srityje
Kad būtų svarstoma, ar skirti finansavimą, projektai turi būti įvertinti bent 60 balų. Be to, kiekvienoje iš minėtų dotacijų skyrimo kriterijų kategorijų jiems turi būti skirta bent pusė didžiausio balų skaičiaus (t. y. bent po 15 balų „projekto aktualumo“ ir „poveikio ir sklaidos“ kategorijose ir bent po 10 balų „projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybės“ ir „projekto grupės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybės“ kategorijose). Pasiūlymai, nesusiję nė su vienu iš šio veiksmo prioritetų, nebus finansuojami.
KĄ DAR REIKĖTŲ ŽINOTI APIE ŠĮ VEIKSMĄ?
Įgyvendinant strateginių partnerysčių projektus remiama pati įvairiausia ir lanksti veikla, kuria siekiama diegti novatorišką praktiką, skatinti organizacijų plėtrą ir modernizaciją ir remti politikos raidą Europos, nacionaliniu ir regionų lygmeniu. Atsižvelgiant į projekto tikslus, dalyvaujančiąsias organizacijas, tikėtiną poveikį ir kitus aspektus, strateginių partnerysčių projektai gali būti įvairaus masto ir jų veikla gali būti atitinkamai pritaikoma. Tarp įvairios veiklos ir projektų, svarbu pabrėžti išskirtinius šių strateginių partnerysčių projektų bruožus.
TIK MOKYKLOMS SKIRTOS STRATEGINĖS PARTNERYSTĖS
Strateginės partnerystės bendrojo ugdymo srityje remia gerosios praktikos mainus tarp bendrojo ugdymo įstaigų skirtingose Programos šalyse. Dažnai bendradarbiavimo veikla derinama su klasių mainais, „eTwining“ projektais ir (arba) ilgalaikiu projekte dalyvaujančių mokyklų moksleivių mobilumu. Šio tipo strateginėms partnerystėms taikoma išskirtinė sutarčių su dotacijos gavėjais pasirašymo tvarka. Nors paraišką teikia tik viena iš visų į projektą įsitraukusių bendrojo ugdymo įstaigų, gavus finansavimą, kiekviena dalyvaujanti įstaiga pasirašo atskiram dotacijos gavėjui skiriamos dotacijos sutartį su savo šalies nacionaline agentūra. Tačiau paraišką pateikusi mokykla per visą projekto įgyvendinimo trukmę išsaugo koordinatorės vaidmenį ir yra atsakinga už projekto rezultatų ataskaitos teikimą.
REGIONINIO BENDRADARBIAVIMO MOKYKLINIO UGDYMO SRITYJE STRATEGINĖ PARNERYSTĖ
Strateginė partnerystė mokyklinio ugdymo srityje suteikia galimybę teikti paraiškas dėl projektų remiantis tarpvalstybiniu skirtingų šalių regionų ar savivaldybių bendradarbiavimu. Skiriamasis šių partnerysčių bruožas – strateginis vietos ir (arba) regiono mokyklų institucijų dalyvavimas. Norint parengti reikalavimus atitinkančią paraišką vietos ar regiono valdžios institucijos turėtų imtis pagrindinio vaidmens planuojant su bendrais klausimais susijusius veiksmus ir šiuo tikslu įtraukti viešojo ir privačiojo sektoriaus organizacijas bei savo bendruomenės mokyklas.
TARPVALSTYBINĖS JAUNIMO INICIATYVOS104
Šie strateginių partnerysčių jaunimo srityje projektai skatina jaunų žmonių socialinę atsakomybę ir verslumo dvasią. Šios iniciatyvos, pvz., gali būti susijusios su:
socialinių įmonių (jų tinklų), asociacijų, klubų, nevyriausybinių organizacijų steigimu; verslumo ugdymo (visų pirma socialinio verslumo ir IRT naudojimo) kursų ir mokymų kūrimu ir
įgyvendinimu; gebėjimų naudotis informavimo ir žiniasklaidos priemonėmis, jautrumo ugdymo veiksmais arba
veiksmais, kuriais skatinama jaunimo pilietinė atsakomybė (pvz., diskusijos, konferencijos,
104
Dėl Tarptautinių jaunimo iniciatyvų paraiškas teikiantys projekto rėmėjai turėtų teikti paraiškas pagal strategines partnerystes, kuriomis remiamas
dalijimasis gerąja patirtimi
153
renginiai, konsultacijos, iniciatyvos Europos temomis ir t. t.); vietos bendruomenėms skirtais veiksmais (pvz., parama pažeidžiamoms grupėms, kaip antai
pagyvenusiems žmonėms, mažumoms, migrantams, neįgaliesiems, ir t. t.); meno ir kultūros iniciatyvomis (spektaklių kūrimas, parodos, muzikiniai pasirodymai, diskusijų
forumai ir t. t.). Jaunimo iniciatyva – tai projektas, kurį jaunuoliai patys inicijuoja, parengia ir įgyvendina. Pasiūlymų projektus įgyvendina neformalios jaunimo grupės.
IŠ ATOKIAUSIŲ REGIONŲ IR UŽJŪRIO ŠALIŲ BEI TERITORIJŲ ATVYKSTANTYS IR Į JUOS VYKSTANTYS TARPTAUTINĖS
MOKYMO(SI) VEIKLOS DALYVIAI
Laikantis programą „Erasmus+“ patvirtinančio reglamento, kuriame raginama atsižvelgti į ES atokiausių regionų ir užjūrio šalių bei teritorijų suvaržymus, kylančius dėl jų atokios vietos, įgyvendinant programą yra numatytos specialios finansavimo taisyklės, siekiant finansuoti iš atokiausių regionų ir užjūrio šalių bei teritorijų atvykstančių ir į jas vykstančių dalyvių brangių kelionių išlaidas, kurios būtų nepakankamai padengiamos taikant standartines finansavimo taisykles (pagrįstas fiksuota norma už kelionės atstumą).
Projektų pareiškėjams bus leidžiama prašyti papildomo finansavimo dalyvių kelionės išlaidoms, jei jie atvyksta iš atokiausių regionų ir užjūrio šalių bei teritorijų ar vyksta į juos, biudžeto eilutėje „išimtinės išlaidos“ (iki 80 proc. tinkamų išlaidų; žiūrėti „Kokios yra finansavimo taisyklės?“). Tai bus leidžiama su sąlyga, kad pareiškėjai pagrįs, jog standartinės finansavimo taisyklės (pagristos fiksuota norma už kelionės atstumą) nepadengia bent 70 proc. dalyvių kelionės išlaidų.
KITA INFORMACIJA
Daugiau su šiuo veiksmu susijusių privalomų kriterijų ir papildomos naudingos informacijos, taip pat projektų pavyzdžių galima rasti šio Vadovo I priede. Suinteresuotųjų organizacijų prieš teikiant paraišką gauti finansinę paramą prašoma įdėmiai perskaityti atitinkamus šio priedo skirsnius.
KOKIOS YRA FINANSAVIMO TAISYKLĖS?
Strateginių partnerysčių projektai gali būti ir gana paprasti nedidelių organizacijų (kaip antai mokyklų ar neformaliųjų jaunimo grupių) bendradarbiavimo projektai, ir gana sudėtingi ir dideli projektai, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama novatoriškų produktų kūrimui švietimo, mokymo ir jaunimo srityse ir keitimuisi tais produktais. Išlaidos, patiriamos įgyvendinant įvairių rūšių projektus, neišvengiamai atitinkamai skirsis. Todėl siūlomo finansavimo modelyje išvardijami sąnaudų straipsniai, kuriuos pareiškėjai rinksis pagal veiklą, kurią nori vykdyti, ir rezultatus, kuriuos nori pasiekti. Dėl pirmųjų dviejų išlaidų straipsnių – „išlaidų projekto valdymui ir įgyvendinimui“ ir „išlaidų tarptautiniams projekto susitikimams“ – paramos gali būti prašoma visų rūšių strateginių partnerysčių projektuose, nes ji skirta padengti išlaidoms, kurios patiriamos bet kokiame projekte. Kiti išlaidų straipsniai gali būti pasirinkti tik tuo atveju, jeigu projektais bus siekiama svaresnių su intelektiniais produktais, sklaida ar neatsiejama mokymo(si) ir rengimo veikla susijusių tikslų. Be to, jei tai pagrįsta atsižvelgiant į projekto veiklą ir (arba) rezultatus, gali būti padengtos išimtinės išlaidos ir išlaidos specialiųjų poreikių turinčių asmenų dalyvavimui. Bendra dotacijos suma apskaičiuojama 12 500 EUR padauginus iš projekto trukmės (mėnesiais) ir 36 mėnesių trukmės projektui negali viršyti 450 000 EUR.
Projekto biudžetas turi būti parengtas pagal šias finansavimo taisykles (EUR):
Didžiausia skiriama dotacija:
suma, apskaičiuojama 12 500 EUR sumą dauginant iš projekto trukmės (mėnesiais), neviršijant 450 000 EUR 36 mėnesių trukmės projektui
Kai kurioms žemiau pateikiamose lentelėse nurodytoms sumoms taikomos mėnesinės ribos ir jos apskaičiuojamos proporciniu principu (skirtą dotacijos sumą padalinus iš projekto trukmės mėnesiais gaunama ne didesnė nei 12 500 EUR suma). Tačiau dotacijos gavėjai visą projektui gautą ES dotaciją gali naudoti lanksčiai projekto metu, atsižvelgdami į projekto veiksmų planą, poreikius ir loginę seką.
Tinkamos finansuoti išlaidos Finansavimo
mechanizmas Suma Lėšų skyrimo taisyklė
Projekto valdymo ir įgyvendinimo išlaidos
Išlaidos projekto valdymui (pvz., planavimui, finansams, koordinavimui ir komunikacijai tarp partnerių ir t. t.), nedidelės apimties mokymo(si) ir rengimo medžiagai, priemonėms, metodams ir t. t. Išlaidos virtualiam bendradarbiavimui ir projekto vietos veiklai (pvz., su projektu susijęs darbas su besimokančiais asmenimis klasėje, darbo su jaunimu veikla, su projektu neatsiejamai susijusios mokymosi ar rengimo veiklos organizavimas ir vadovavimas ir t. t.), išlaidos informavimui, reklamai ir sklaidai (pvz., brošiūros, skrajutės, informacija internete ir t. t.). Išlaidos, susijusios su tarptautinių jaunimo iniciatyvų įgyvendinimu.
Fiksuota norma
Parama koordinuojančios organizacijos veiklai:
500 EUR per mėnesį.
Ne daugiau kaip 2 750 EUR per mėnesį
Pagal strateginių partnerysčių projekto trukmę ir dalyvaujančių organizacijų skaičių.
Fiksuota norma
Parama kitų dalyvaujančiųjų organizacijų veiklai:
250 EUR vienai organizacijai per mėnesį.
Tarptautiniai projekto susitikimai
Išlaidos dalyvavimui projekto partnerių susitikimuose, kuriuos įgyvendinimo ir koordinavimo tikslais organizuoja viena iš dalyvaujančiųjų organizacijų. Parama kelionės ir pragyvenimo išlaidoms padengti.
Fiksuota norma
Kai kelionės atstumas yra 100–1 999 km,
575 EUR vienam dalyviui vienam susitikimui.
Kai kelionės atstumas yra 2 000 km ar didesnis,
760 EUR vienam dalyviui vienam susitikimui.
Sąlyga: pareiškėjai, atsižvelgdami į susitikimų ir jų dalyvių skaičių, turi pagrįsti tų susitikimų poreikį. Kelionės atstumai turi būti apskaičiuojami naudojant Europos Komisijos atstumų skaičiuoklę.
155
Tinkamos finansuoti išlaidos Finansavimo
mechanizmas Suma Lėšų skyrimo taisyklė
Išimtinės išlaidos
Parama realioms išlaidoms, susijusioms su subranga ar prekių ir paslaugų pirkimu.
Išlaidos, susijusios su finansinės garantijos teikimu, nacionalinei agentūrai paprašius.
Realiosios išlaidos
75 % tinkamų finansuoti išlaidų.
Ne daugiau kaip 50 000 EUR vienam projektui (neįskaitant išlaidų, susijusių su finansinės garantijos teikimu).
Sąlyga: subranga turi būti susijusi su paslaugomis, kurių dalyvaujančiosios organizacijos dėl tinkamai pagrįstų priežasčių negali tiesiogiai suteikti. Išlaidos įrangai negali būti susijusios su įprasta biuro įranga ar dalyvaujančiųjų organizacijų paprastai naudojama įranga.
Dalyvių su specialiaisiais poreikiais paramos išlaidos
Papildomos išlaidos, tiesiogiai susijusios su negalią turinčiais dalyviais
105.
Realiosios išlaidos
100 % tinkamų finansuoti išlaidų
Sąlyga: prašymas dėl šių išlaidų turi būti pagrįstas paraiškos formoje.
PAPILDOMAS FINANSAVIMAS INOVACIJAS ŠVIETIMO, MOKYMO IR JAUNIMO SRITYSE REMIANTIEMS STRATEGINĖS PARTNERYSTĖS PROJEKTAMS
Intelektinių produktų išlaidos
Išlaidos projekto intelektiniams produktams (realiems rezultatams), kaip antai mokymo programoms, pedagoginei ir darbo su jaunimu medžiagai, atviriesiems švietimo ištekliams (AŠI), IT priemonėms, analizei, tyrimams, tarpusavio mokymosi metodams ir t. t.
Fiksuota norma
B1.1 vienam vadovui vienai darbo su projektu
dienai.
Sąlyga: personalo išlaidos vadovams ir administraciniams darbuotojams jau turėtų būti padengtos pagal straipsnį „Išlaidos projekto valdymui ir įgyvendinimui“. Kad būtų išvengta galimo dalinio sutapimo su tokiu straipsniu, pareiškėjai personalo išlaidų, dėl kurių teikiama paraiška, rūšį ir apimtį turės pagrįsti kiekvieno siūlomo produkto atžvilgiu.
Kad būtų patenkinti reikalavimai šios rūšies dotacijai gauti, produktai
B1.2 vienam mokslininkui, mokytojui,
mokymo vadovui, su jaunimu dirbančiam asmeniui vienai darbo su projektu dienai.
B1.3 vienam techniniam darbuotojui vienai
darbo su projektu dienai.
105
Įskaitant išlaidas, tiesiogiai susijusias su tarptautinėje mokymo(si) ir ugdymo veikloje dalyvaujančiais specialiųjų poreikių turinčiais dalyviais ir lydinčiais asmenimis. Gali būti įtraukiamos išlaidos, susijusios su kelionės ir pragyvenimo išlaidomis,
jeigu jos yra pagrįstos ir jeigu šiems dalyviams neprašyta dotacijos pagal biudžeto kategorijas „Kelionės išlaidos“ ir „Pragyvenimo išlaidos dalyviams“.
B1.4 vienam administraciniam darbuotojui
vienai darbo su projektu dienai.
turėtų būti svarbūs kokybės ir kiekio požiūriu. Turėtų būti įrodyta, kad produktai gali būti plačiau naudojami ir skleidžiami bei turi poveikį.
Sklaidos renginių išlaidos
Parama išlaidoms, susijusioms su nacionalinių ir tarptautinių konferencijų, seminarų ar renginių, kuriuose siekiama dalytis ir skleisti intelektinius produktus, sukurtus įgyvendinant projektą, organizavimu (neįskaitant prie renginio prisidedančių dalyvaujančiųjų organizacijų atstovų kelionės ir pragyvenimo išlaidų).
Fiksuota norma
100 EUR vienam vietos dalyviui
(t. y. dalyviams iš šalies, kurioje vyksta renginys).
Ne daugiau kaip 30 000 EUR vienam projektui
Sąlyga: parama sklaidos renginiams teikiama tik tuo atveju, jeigu jie yra tiesiogiai susiję su projekto intelektiniais produktais. Projektui, kuriam nesuteikta dotacija intelektinių produktų kūrimui remti, negali būti skiriama parama sklaidos renginiams organizuoti.
200 EUR vienam tarptautiniam dalyviui (t. y. dalyviams iš kitų šalių).
157
PAGAL STRATEGINĖS PARTNERYSTĖS PROJEKTĄ VYKDOMOS TARPTAUTINĖS MOKYMO(SI) IR UGDYMO VEIKLOS FINANSAVIMO TAISYKLĖS (NEPRIVALOMAS FINANSAVIMAS)
Tinkamos finansuoti išlaidos Finansavimo
mechanizmas Suma Lėšų skyrimo
taisyklė
Kelionės išlaidos
Parama dalyvių, įskaitant lydinčius asmenis, išlaidoms kelionei iš jų kilmės vietos į veiklos vietą ir atgal padengti.
Fiksuota norma
Kai kelionės atstumas yra 10–99 km, 20 EUR vienam dalyviui
Sąlyga: pareiškėjai turi įrodyti, kad mobilumo veikla yra būtina projekto tikslams ir rezultatams pasiekti.
Kelionės atstumai turi būti apskaičiuojami naudojant Europos Komisijos atstumų skaičiuoklę
106. Kad
būtų galima apskaičiuoti ES dotacijos, kuri bus panaudota kelionės į abi puses išlaidoms padengti, sumą, pareiškėjas turi nurodyti kelionės į vieną pusę atstumą
107.
Už 225 EUR viršijančias dideles vietinės kelionės išlaidas (už kelionę pirmyn ir atgal) ir tuo atveju, jeigu šios išlaidos yra
Kai kelionės atstumas yra 100–499 km, 180 EUR vienam dalyviui
Kai kelionės atstumas yra 500–1 999 km, 275 EUR vienam dalyviui.
Kai kelionės atstumas yra 2 000–2 999 km, 360 EUR vienam dalyviui.
Kai kelionės atstumas yra 3 000–3 999 km, 530 EUR vienam dalyviui
Kai kelionės atstumas yra 4 000–7 999 km, 820 EUR vienam dalyviui
Kai kelionės atstumas yra 8 000 km ar didesnis, 1 300 EUR vienam dalyviui
Priemoka už dideles vietinės kelionės išlaidas
Papildoma parama:
• už kelionę pirmyn ir atgal vykstant į keleivių persėdimo mazgą / oro uostą ir (arba) traukinių / autobusų stotį kilmės šalyje
ir (arba)
• už kelionę pirmyn ir atgal vykstant į
Fiksuota norma
Už 225 EUR viršijančias vietinės kelionės išlaidas:
180 EUR vienam dalyviui (įskaitant lydinčiuosius asmenis) už kelionę pirmyn ir atgal
108.
106
http://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/tools/distance_en.htm. 107
Pavyzdžiui, jeigu asmuo iš Madrido (Ispanija) dalyvauja Romoje (Italija) vykstančioje veikloje, pareiškėjas: a) apskaičiuoja atstumą nuo Madrido iki Romos (1365,28 km), b) pasirenka taikomą kelionės atstumų kategoriją (t. y. 500–1 999 km) ir c)
apskaičiuoja ES dotaciją, kuri bus panaudota kaip parama dalyvio kelionės iš Madrido į Romą ir atgal išlaidoms padengti (275 EUR). 108
Jeigu tinkamai pagrįsta paraiškos formoje, dalyviui galima skirti dvi priemokas siekiant padengti dideles vietinės kelionės išlaidas, kad jis galėtų dalyvauti toje pačioje mobilumo veikloje: viena priemoka – pagrindiniam keleivių persėdimo mazgui
/ oro uostui ir (arba) traukinių / autobusų stočiai kilmės šalyje pasiekti, o antra priemoka – atokiai galutinei paskirties vietai priimančioje šalyje pasiekti.
galutinės paskirties vietą (iš pagrindinio keleivių persėdimo mazgo / oro uosto ir (arba) traukinių / autobusų stoties) priimančiojoje šalyje.
motyvuotos ir tinkamai pagrįstos atrinkus dalyvius.
Dalyvių pragyvenimo išlaidos
Fiksuota norma dienai, apimanti dalyvių, įskaitant lydinčius asmenis, pragyvenimo išlaidas veiklos metu.
Fiksuota norma
Ilgalaikiai mokymo ar mokymosi vizitai
Ilgalaikis su jaunimu dirbančių asmenų mobilumas
Iki 14-os veiklos dienos: B1.5 vienam dalyviui per
dieną
+
15–60-ą veiklos dieną: B1.6 vienam dalyviui per
dieną
+
nuo 61-os veiklos dienos ir iki 12 mėn.: B1.7
vienam dalyviui per dieną.
Trumpalaikiai darbuotojų mokymo renginiai
Mokymas ir ekspertų žinių teikimas intensyviosiose studijų programose
lydintys asmenys visų rūšių veikloje
109.
Iki 14-os veiklos dienos: 100 EUR vienam dalyviui per dieną
+
15–60-ą veiklos dieną: 70 EUR vienam dalyviui per dieną.
Ilgalaikis mokinių mobilumas.
B1.8 vienam dalyviui per mėnesį.
109
Lydintys asmenys turi teisę į tokius pat tarifus, neatsižvelgiant į tai, ar jie dalyvauja trumpalaikėje, ar ilgalaikėje veikloje. Išimtiniais atvejais, kai lydinčiam asmeniui užsienyje tenka būti ilgiau nei 60 dienų, parama papildomoms pragyvenimo
išlaidoms nuo 61-os dienos padengti bus skiriama pagal biudžeto eilutę „Dalyvių su specialiaisiais poreikiais paramos išlaidos“.
159
Trumpalaikė besimokantiems asmenims skirta veikla
(mišrus mobilumas, trumpalaikis moksleivių mobilumas, intensyvios studijų programos).
Iki 14-os veiklos dienos: 55 EUR vienam dalyviui per dieną + 15–60-ą veiklos dieną: 40 EUR vienam dalyviui per dieną.
Kalbinio parengimo išlaidos
Išlaidos, susijusios su dalyviams teikiama parama siekiant gerinti kalbos, kuria bus mokoma(si) ar dirbama, žinias.
Fiksuota norma Tik veiklai, trunkančiai 2–12 mėn.: 150 EUR kiekvienam dalyviui, kuriam reikalinga kalbinė parama.
Sąlyga: prašymas skirti finansinę paramą turi būti pagrįstas paraiškos formoje.
Išimtinės išlaidos
Brangioms dalyvių iš atokiausių regionų, užjūrio šalių ir teritorijų kelionių išlaidoms (daugiau informacijos „Ką dar reikėtų žinoti apie šį veiksmą?“).
Realiosios išlaidos
Brangios kelionės išlaidos: iki 80 % tinkamų finansuoti išlaidų.
Sąlyga: prašymas skirti finansinę paramą turi būti pagrįstas paraiškos formoje.
A LENTELĖ. INTELEKTINIAI PRODUKTAI (SUMA EUR PER DIENĄ)
Šis finansavimas gali būti naudojamas tik organizacijų, dalyvaujančių projekte, intelektiniams produktams kurti, personalo išlaidoms padengti. Suma priklauso nuo: a) projekte dalyvaujančių darbuotojų pobūdžio ir b) dalyvaujančiosios organizacijos, kurios darbuotojai dalyvauja projekte, šalies.
Vadovas
Bendrųjų dalykų mokytojas, specialybės
dalykų mokytojas,
mokslininkas, su jaunimu
dirbantis asmuo
Techninis darbuotojas
Administracinis darbuotojas
B1.1 B1.2 B1.3 B1.4
Danija, Airija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Austrija, Švedija, Lichtenšteinas, Norvegija 294 241 190 157
Belgija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Suomija, Jungtinė Karalystė, Islandija
280 214 162 131
Čekija, Graikija, Ispanija, Kipras, Malta, Portugalija, Slovėnija
164 137 102 78
Bulgarija, Estija, Kroatija, Latvija, Lietuva, Vengrija, Lenkija, Rumunija, Slovakija, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Turkija
88 74 55 39
161
B LENTELĖ. INTELEKTINIAI PRODUKTAI (SUMA EUR PER DIENĄ)
Šis finansavimas gali būti naudojamas tik organizacijų, dalyvaujančių projekte, intelektiniams produktams kurti, personalo išlaidoms padengti. Suma priklauso nuo: a) projekte dalyvaujančių darbuotojų pobūdžio ir b) dalyvaujančiosios organizacijos, kurios darbuotojai dalyvauja projekte, šalies.
Vadovas
Bendrųjų dalykų mokytojas, specialybės
dalykų mokytojas,
mokslininkas, su jaunimu
dirbantis asmuo
Techninis darbuotojas
Administracijos darbuotojas
B1.1 B1.2 B1.3 B1.4
Australija, Kanada, Kuveitas, Makao, Monakas, Kataras, San Marinas, Šveicarija, Jungtinės Amerikos Valstijos
294 241 190 157
Andora, Brunėjus, Japonija, Naujoji Zelandija, Singapūras, Jungtiniai Arabų Emyratai, Vatikano Miesto Valstybė
280 214 162 131
Bahamos, Bahreinas, Honkongas, Izraelis, Korėjos Respublika, Omanas, Saudo Arabija, Taivanas
164 137 102 78
Afganistanas, Albanija, Alžyras, Angola, Antigva ir Barbuda, Argentina, Armėnija, Azerbaidžanas, Bangladešas, Barbadosas, Baltarusija, Belizas, Beninas, Butanas, Bolivija, Bosnija ir Hercegovina, Botsvana, Brazilija, Burkina Fasas, Burundis, Čilė, Kambodža, Kamerūnas, Žaliasis Kyšulys, Centrinės Afrikos Respublika, Čadas, Kinija, Kolumbija, Komorai, Kongo Respublika, Kongo Demokratinė Respublika, Kuko Salos, Kosta Rika, Kuba, Džibutis, Dominika, Dominikos Respublika, Timoro-Leste Demokratinė Respublika, Ekvadoras, Egiptas, Salvadoras, Eritrėja, Etiopija, Fidžis, Gabonas, Gambija, Gruzija, Gana, Grenada, Gvatemala, Pusiaujo Gvinėja, Bisau Gvinėja, Gajana, Haitis, Hondūras, Indija, Indonezija, Iranas, Irakas, Dramblio Kaulo Respublika, Jamaika, Jordanija, Kazachstanas, Kenija, Kiribatis, Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika, Kosovas, Kirgizija, Laosas, Libanas, Lesotas, Liberija, Libija, Madagaskaras, Malavis, Malaizija, Maldyvai, Malis, Maršalo Salos, Mauritanija, Mauricijus, Meksika, Mikronezijos Federacinės Valstijos, Moldova, Mongolija, Juodkalnija, Marokas, Mozambikas, Mianmaras, Namibija, Nauru, Nepalas, Nikaragva, Nigeris, Nigerija, Niujė, Pakistanas, Palau, Palestina, Panama, Papua Naujoji Gvinėja, Paragvajus, Peru, Filipinai, Ruanda, Samoa, San Tomė ir Prinsipė, Senegalas, Serbija, Seišeliai, Siera Leonė, Saliamono Salos,
88 74 55 39
Somalis, Pietų Afrika, Pietų Sudanas, Šri Lanka, Sent Lusija, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Sent Kitsas ir Nevis, Sudanas, Surinamas, Svazilandas, Sirija, Tadžikistanas, Tanzanija, tarptautinės teisės pripažįstama Rusijos teritorija, tarptautinės teisės pripažįstama Ukrainos teritorija, Tailandas, Togas, Tonga, Trinidadas ir Tobagas, Tunisas, Turkmėnistanas, Tuvalu, Uganda, Urugvajus, Uzbekistanas, Vanuatu, Venesuela, Vietnamas, Jemenas, Zambija, Zimbabvė
163
C LENTELĖ. TARPTAUTINĖS MOKYMO(SI) IR UGDYMO VEIKLOS DALYVIŲ PRAGYVENIMO IŠLAIDOS (EUR PER DIENĄ
(MĖNESĮ)
Fiksuotos normos keičiasi atsižvelgiant į: a) mobilumo rūšį ir b) šalį, kurioje vykdoma veikla.
Ilgalaikiai mokymo ar mokymosi vizitai, su jaunimu
dirbančių asmenų mobilumas (EUR per dieną)
Ilgalaikė mokinių veikla
(EUR per mėnesį)
B1.5 B1.6 B1.7 B1.8
Belgija 105 74 53 110
Bulgarija 105 74 53 70
Čekija 105 74 53 90
Danija 120 84 60 145
Vokietija 90 63 45 110
Estija 75 53 38 85
Airija 120 84 60 125
Graikija 105 74 53 100
Ispanija 90 63 45 105
Prancūzija 105 74 53 115
Kroatija 75 53 38 90
Italija 105 74 53 115
Kipras 105 74 53 110
Latvija 90 63 45 80
Lietuva 75 53 38 80
Liuksemburgas 105 74 53 110
Vengrija 105 74 53 90
Malta 90 63 45 110
Nyderlandai 120 84 60 110
Austrija 105 74 53 115
Lenkija 105 74 53 85
Portugalija 90 63 45 100
Rumunija 105 74 53 60
Slovėnija 75 53 38 85
Slovakija 90 63 45 95
Suomija 105 74 53 125
Švedija 120 84 60 115
Jungtinė Karalystė 120 84 60 140
Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija
90 63 45 60
Islandija 105 74 53 135
Lichtenšteinas 105 74 53 120
Norvegija 105 74 53 135
Turkija 105 74 53 80
B dalis. Žinių sąjungos
B dalis. Žinių sąjungos
164
ŽINIŲ SĄJUNGOS
KOKIE YRA ŽINIŲ SĄJUNGOS PROJEKTO TIKSLAI IR PRIORITETAI?
Žinių sąjungos projektais siekiama gerinti Europos inovacinius gebėjimus ir skatinti inovacijas aukštojo mokslo, verslo ir platesnėje socialinėje ir ekonominėje aplinkoje. Jomis stengiamasi pasiekti vieną ar daugiau šių tikslų:
kurti naujus, novatoriškus ir daugiadalykius mokymo(si) metodus; skatinti aukštųjų mokyklų dėstytojų ir įmonių darbuotojų verslumą ir ugdyti jų verslumo įgūdžius; sudaryti geresnes sąlygas keitimuisi žiniomis, jų skleidimui ir bendram kūrimui.
Pagrindinis dėmesys bus skiriamas projektams, kuriais padedama modernizuoti Europos aukštojo mokslo sistemas, kaip nustatyta 2011 m. ES komunikate dėl aukštojo mokslo modernizavimo darbotvarkės
110, visų
pirma kuriais didinamas aukštųjų mokyklų absolventų skaičius, aukštojo mokslo kokybė ir aktualumas, gerinama kokybė pasitelkiant mobilumą ir tarptautinį bendradarbiavimą, užtikrinamas vadinamojo žinių trikampio veikimas ir gerinamas valdymas bei finansavimas. Papildomai akcentuojamas naudojimasis esamomis iniciatyvomis ir intelektualus skaitmeninių priemonių naudojimas, kaip rekomenduojama 2013 m. ES komunikate dėl švietimo sistemų atvėrimo
111.
KAS YRA ŽINIŲ SĄJUNGOS PROJEKTAS?
Žinių sąjungos – tai tarptautiniai, struktūruoti ir į rezultatus orientuoti projektai, visų pirma bendri aukštojo mokslo ir verslo projektai. Žinių sąjungos projektai gali apimti bet kokius mokomuosius dalykus ir sektorius, taip pat įvairių sektorių bendradarbiavimą. Partneriai siekia bendrų tikslų ir bendradarbiauja siekdami jiems visiems naudingų rezultatų. Rezultatai ir tikėtini padariniai yra aiškiai apibrėžti, realūs ir skirti klausimams, nustatytiems atlikus poreikių analizę spręsti. Manoma, kad žinių sąjungos projektai individualiu, organizaciniu ir sisteminiu lygmeniu darys trumpalaikį ir ilgalaikį poveikį plačiam susijusių suinteresuotųjų šalių ratui. Žinių sąjungos projektuose paprastai siekiama Programos šalyse įsisteigusių organizacijų bendradarbiavimo. Tačiau šalių Partnerių organizacijos žinių sąjungos projekte gali dalyvauti kaip partnerės (ne kaip pareiškėjos), jeigu jų dalyvavimas projektui suteikia svarbios pridėtinės vertės.
KOKIA VEIKLA REMIAMA PAGAL ŠĮ VEIKSMĄ?
Pagal žinių sąjungos projektus įgyvendinamas darnus ir išsamus tarpusavyje susijusios veiklos, kuri yra lanksti ir lengvai pritaikoma įvairioms dabartinėms ir būsimoms aplinkybėms ir pokyčiams visoje Europoje, rinkinys. Šiame sąraše pateikiama veiklos pavyzdžių:
Inovacijų skatinimas aukštojo mokslo, verslo ir platesnėje socialinėje ir ekonominėje aplinkoje
o bendras naujų mokymo(si) metodų kūrimas ir įgyvendinimas (kaip antai naujų daugiadalykių
mokymo programų, į besimokantį asmenį orientuotų ir realiomis problemomis pagrįstų
mokymo(si) metodų);
o tęstinio švietimo programų ir veiklos organizavimas kartu su įmonėmis ir įmonėse;
o bendras probleminių klausimų sprendimų, produktų ir procesų inovacijų kūrimas (studentams,
dėstytojams ir praktikams kartu).
Verslumo mąstysenos ir įgūdžių ugdymas
o universaliųjų įgūdžių ugdymo ir taikymo visose aukštojo mokslo programose, parengtose
bendradarbiaujant su įmonėmis, kurios siekia didinti galimybes įsidarbinti, skatinti kūrybingumą ir
atsirasti naujas profesines galimybes, sistemų kūrimas;
o verslumo ugdymo įtraukimas į bet kokius mokomuosius dalykus siekiant studentams,
110
http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2011:0567:FIN:EN:PDF 111
2013 m. ES komunikatas dėl švietimo sistemų atvėrimo.
165
mokslininkams, darbuotojams ir pedagogams suteikti žinių, įgūdžių ir motyvaciją įvairiomis
aplinkybėmis dalyvauti su verslumu susijusioje veikloje;
o naujų mokymosi galimybių atvėrimas praktiškai taikant verslumo įgūdžius; tai gali būti susiję su
naujų paslaugų, produktų ir prototipų komercinimu ir (arba) lemti tokių paslaugų, produktų ir
prototipų komercinimą, naujų įmonių ar nuo įmonių atsiskyrusių bendrovių steigimą.
Aukštojo mokslo ir įmonių dalijimosi žiniomis ir jų sklaidos skatinimas
o su studijų sritimi susijusi veikla įmonėse, kuri yra visiškai integruota į mokymo programą,
pripažinta ir įvertinama kreditais;
o sistemos novatoriškoms priemonėms bandyti ir tikrinti;
o ribotos trukmės studentų, mokslininkų, dėstytojų ir įmonių darbuotojų mainai;
o įmonių darbuotojų įtraukimas į mokymo ir mokslinių tyrimų veiklą.
Pagal žinių sąjungos projektus gali būti organizuojama studentų, mokslininkų ir darbuotojų mobilumo veikla, jeigu tokia veikla remiama (papildoma) kita sąjungos veikla ir sukuriama pridėtinė vertė siekiant projekto tikslų. Mobilumo veikla nepriskiriama prie pagrindinės žinių sąjungos projekto veiklos; jeigu norima išplėsti šią veiklą ir padidinti jos mastą, tai turėtų būti remiama pagal šios programos 1 pagrindinį veiksmą arba kitomis finansavimo priemonėmis.
KOKIOS YRA SVARBIAUSIOS ŽINIŲ SĄJUNGOS YPATYBĖS?
Pagrindinės žinių sąjungos ypatybės yra tokios:
Inovacijos aukštojo mokslo srityje ir naudojantis aukštuoju mokslu kuriamos inovacijos įmonėse ir jų socialinėje ir ekonominėje aplinkoje: inovacijos laikomos ypatingu projekto laimėjimu ir yra susijusios su partnerystės aplinkybėmis ir išanalizuotais poreikiais.
Universitetų ir įmonių bendradarbiavimo tvarumas. Kad žinių sąjungos projektas būtų sėkmingas, lemiamą svarbą turi tvirta ir įsipareigojimais pagrįsta partnerystė ir subalansuotas įmonių ir mokslo ir studijų institucijų dalyvavimas. Kiekvienos dalyvaujančiosios organizacijos ir asocijuotojo partnerio vaidmuo ir indėlis turi būti konkretus ir vienas kitą papildantis.
Poveikis, daromas ir projektui pasibaigus, ir ne tik žinių sąjungos projekte dalyvaujančioms organizacijoms. Tikimasi, kad partnerystė ir veikla bus tęsiama. Šiuo tikslu veiklą galima sieti su esančiomis įmonėmis, schemomis, projektais, platformomis, sumanymais ir pan. Pokyčius mokslo ir studijų institucijose ir įmonėse turi būti įmanoma įvertinti. Rezultatus ir sprendimus turi būti įmanoma perduoti ir jie turi būti prieinami platesnei auditorijai.
Žinių sąjungos projektai yra labai konkurencinga programos „Erasmus+“ dalis. Bendri sėkmingų pasiūlymų ypatumai yra tokie:
patikimi mokslo ir studijų institucijų ir įmonių tarpusavio ryšiai: žinių sąjungos turi įrodyti visų partnerių įsipareigojimą ir pridėtinę vertę, labai svarbus aktyvus ir subalansuotas ir verslo, ir aukštojo mokslo sektorių dalyvavimas. Pasiūlymas parengiamas tinkamai, jei būsimi partneriai glaudžiai bendradarbiauja ir jame remiamasi patikima poreikių analize;
jų novatoriškas ir tarpvalstybinis pobūdis, matomas taikant visus kriterijus.
Tinkama poreikių analizė paaiškina pagrindines projekto priežastis, daro poveikį partnerių pasirinkimui, leidžia sukonkretinti pasiūlymą, padeda padidinti poveikio potencialą ir užtikrina, kad galutiniai naudotojai ir tikslinės grupės būtų tinkamai įtrauktos į projekto veiklą.
KOKS YRA ŽINIŲ SĄJUNGOS PROJEKTE DALYVAUJANČIŲ ORGANIZACIJŲ VAIDMUO?
Pareiškėjas (koordinatorius): dalyvaujančioji organizacija, teikianti projekto pasiūlymą visų partnerių vardu. Koordinatorius yra visokeriopai atsakingas už užtikrinimą, kad projektas būtų įgyvendinamas pagal susitarimą. Jo koordinavimo veikla apima tokias pareigas:
atstovavimas sąjungai ir veikimas jos vardu santykių su Europos Komisija srityje; finansinės ir teisinės atsakomybės už tinkamą viso projekto veiklos, administracinį ir finansinį
įgyvendinimą prisiėmimas;
B dalis. Žinių sąjungos
B dalis. Žinių sąjungos
166
sąjungos bendradarbiavimo su projekto partneriais koordinavimas.
Visateisiai partneriai: dalyvaujančios organizacijos, aktyviai padedančios siekti žinių sąjungos projekto tikslų. Kiekvienas visateisis partneris turi pasirašyti įgaliojimą, kuriuo koordinuojančiąją organizaciją įgalioja atlikti pagrindinio dotacijos gavėjo funkciją ir veikti jo vardu įgyvendinant šį projektą. Jei tinkama, tas pats taikoma ir partneriams iš šalių Partnerių. Asocijuotieji partneriai (neprivaloma): žinių sąjungos projektuose gali dalyvauti asocijuotieji partneriai, padedantys atlikti konkrečias projektų užduotis (vykdyti konkrečią veiklą) arba remiantys sąjungos sklaidos veiklą ir jos tvarumą. Sutartinio valdymo klausimais asocijuotieji partneriai prie projekto partnerių nepriskiriami, nes negauna finansavimo. Vis dėlto jų dalyvavimas ir vaidmuo įgyvendinant projektą ir vykdant įvairią veiklą turi būti aiškiai apibrėžtas.
KOKIE KRITERIJAI TAIKOMI ŽINIŲ SĄJUNGOS PROJEKTO PASIŪLYMUI ĮVERTINTI?
Kad atitiktų reikalavimus „Erasmus+“ dotacijai gauti, žinių sąjungos projekto pasiūlymas turi atitikti šiuos oficialius kriterijus:
TINKAMUMO KRITERIJAI
Reikalavimus atitinkančios dalyvaujančiosios organizacijos
Dalyvaujančioji organizacija gali būti bet kokia valstybinė arba privati organizacija, įsisteigusi Programos šalyje arba bet kurioje pasaulio šalyje partnerėje (žr. šio vadovo A dalies skirsnį „Reikalavimus atitinkančios šalys“).
Tai, pvz., gali būti tokia organizacija:
mokslo ir studijų institucija;
valstybinė arba privati, mažoji, vidutinė arba didelė įmonė (įskaitant socialines įmones);
mokslinių tyrimų institutas;
vietos, regiono ar nacionalinio lygmens viešasis subjektas;
organizacija, veikianti švietimo, mokymo ir jaunimo srityse;
tarpininkaujanti organizacija arba asociacija, atstovaujanti švietimo, mokymo arba jaunimo organizacijoms;
tarpininkaujanti organizacija arba asociacija, atstovaujanti įmonėms;
akreditavimo, sertifikavimo arba kvalifikavimo įstaiga.
Mokslo ir studijų institucijos, įsisteigusios kurioje nors Programos šalyje, turi turėti galiojančią „Erasmus“ aukštojo mokslo chartiją (ECHE). Dalyvaujančiosioms šalių Partnerių mokslo ir studijų institucijoms reikalavimas turėti ECHE netaikomas.
Kas gali teikti paraišką?
Paraišką gali teikti bet kuri Programos šalyje įsisteigusi dalyvaujančioji organizacija. Ši organizacija paraišką teikia visų projekte dalyvaujančių organizacijų vardu.
Dalyvaujančiųjų organizacijų skaičius
Žinių sąjungos projektai yra tarptautiniai ir juose dalyvauja ne mažiau kaip šešios nepriklausomos organizacijos iš bent trijų Programos šalių; iš jų bent dvi turi būti mokslo ir studijų institucijos, o dar bent dvi – įmonės.
Projekto trukmė
dveji arba treji metai. Trukmė turi būti pasirinkta paraiškos teikimo etape pagal projekto tikslą ir veiklos, kurią ilgainiui planuojama vykdyti, rūšį.
Išimtiniais atvejais dotacijos gavėjui paprašius ir vykdomajai agentūrai sutikus žinių sąjungos projekto trukmė gali būti pratęsta ne daugiau kaip 6 mėn. Tokiu atveju bendra dotacijos suma nesikeičia.
Kam teikti paraišką? Briuselyje įsikūrusiai Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomajai agentūrai.
167
Kada teikti paraišką? Pareiškėjai paraišką dėl dotacijos lapkričio 1 d. arba kitų metų sausio 1 d. prasidedantiems projektams turi pateikti ne vėliau kaip iki tų pačių metų vasario 28 d. 12 val. (vidurdienio Briuselio laiku).
Kaip teikti paraišką? Dėl išsamesnės informacijos, kaip teikti paraišką, žr. šio vadovo C dalį.
Paraiškas pateikusios organizacijos vertinamos pagal atitinkamus atmetimo ir atrankos kriterijus. Dėl išsamesnės informacijos žr. šio vadovo C dalį.
DOTACIJŲ SKYRIMO KRITERIJAI
Projektas vertinamas pagal šiuos kriterijus:
Projekto aktualumas
(ne daugiau kaip 25 balai)
Tikslas: pasiūlymas yra aktualus šio veiksmo tikslų požiūriu (žr. skirsnį „Kokie yra žinių sąjungos projekto tikslai ir prioritetai?“);
nuoseklumas: projektas pagrįstas patikima poreikių analize, tikslai ir rezultatai yra aiškiai apibrėžti, tikroviški ir susiję su dalyvaujančiosioms organizacijoms ir šiam veiksmui svarbiais klausimais;
inovacijos: projekte atsižvelgiama į pažangiausius metodus ir būdus ir jį įgyvendinant gaunami su konkrečiu pasiūlymu susiję novatoriški rezultatai ir sprendimai;
Europos pridėtinė vertė: projekte aiškiai parodoma pridėtinė vertė, kurią užtikrina jo tarptautinis pobūdis ir galimas perkeliamumas.
Projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė (ne daugiau kaip 25 balų)
Suderinamumas: projekte pateikiamas darnus ir išsamus atitinkamos veiklos, kuria bus siekiama patenkinti nustatytus poreikius ir bus užtikrinti tikėtini rezultatai, rinkinys;
struktūra: darbo programa yra aiški ir suprantama, ji apima visus etapus;
valdymas: terminai, organizavimas, užduotys ir pareigos yra tinkamai apibrėžtos ir tikroviškos. Projekte kiekvienai veiklai skiriami tinkami ištekliai;
kokybė ir finansų kontrolė: numatytos konkrečios procesų ir rezultatų vertinimo priemonės, kuriomis užtikrinama, kad projektas būtų įgyvendinamas kokybiškai ir ekonomiškai.
Projekto grupės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybė
(ne daugiau kaip 30 balai)
Sudėtis: siūlomame žinių sąjungos projekte dalyvauja tinkama aukštojo mokslo ir verslo partnerių, turinčių reikiamą profilį, įgūdžius, patirtį, žinias ir užtikrinančių reikiamą valdymo paramą projektui sėkmingai įgyvendinti, grupė;
įsipareigojimas: kiekviena dalyvaujančioji organizacija rodo esanti pasiryžusi visapusiškai dalyvauti projekte, kiek tai įmanoma atsižvelgiant į jos pajėgumą ir konkrečią kompetencijos sritį;
partnerystė: aukštojo mokslo ir verslo partnerių indėliai yra reikšmingi, tinkami ir vienas kitą papildantys;
bendradarbiavimas, komandinė dvasia: projekte numatyti aiškūs susitarimai ir atsakomybė, susiję su skaidriu ir veiksmingu sprendimų priėmimu, konfliktų sureguliavimu, ataskaitų teikimu ir dalyvaujančiųjų organizacijų bendravimu;
B dalis. Žinių sąjungos
B dalis. Žinių sąjungos
168
atlygis: projektas suteikia aiškią pridėtinę vertę ir pranašumus kiekvienai organizacijai partnerei;
šalių Partnerių dalyvavimas: jei taikoma, kurios nors šalies partnerės dalyvaujančiosios organizacijos dalyvavimas projektui suteikia svarbios pridėtinės vertės (jeigu ši sąlyga neįvykdoma, nebus svarstoma, ar atrinkti šį projektą).
Poveikis ir sklaida
(ne daugiau kaip 20 balų)
Panaudojimas: projekte parodoma, kaip partneriai ir kitos suinteresuotosios šalys naudosis rezultatais, ir kaip tai padės pasiekti tikėtiną poveikį. Nustatytos tinkamos priemonės, skirtos projekto rezultatams įvertinti. Projekte numatomos priemonės pasinaudojimui projekto metu ir jam pasibaigus įvertinti;
sklaida: projekte numatytas aiškus rezultatų sklaidos planas ir nurodoma atitinkama veikla, priemonės ir kanalai, kuriuos naudojant bus užtikrinta, kad rezultatai ir nauda projekto metu ir jam pasibaigus būtų veiksmingai skleidžiama suinteresuotosioms šalims ir auditorijai, kuri tokioje veikloje paprastai nedalyvauja;
poveikis: projekte parodomas projekto aktualumas visuomenei ir ekonomikai ir jo mastas. Jame nurodomos tinkamos priemonės pažangai stebėti ir tikėtinam poveikiui (trumpalaikiam ir ilgalaikiam) vertinti;
atviroji prieiga: jei tinkama, projekte apibūdinama, kaip bus užtikrinta nevaržoma prieiga prie parengtos medžiagos, dokumentų ir medijų ir bus skatinama jomis naudotis taikant atvirąsias licencijas, ir nenumatoma jokių neproporcingų apribojimų;
tvarumas: projekte numatytos tinkamos priemonės ir ištekliai, kuriais būtų užtikrinta, kad partnerystės projekto rezultatai ir nauda išliktų ir projektui pasibaigus.
Kad būtų svarstoma, ar skirti finansavimą, pasiūlymai turi būti įvertinti bent 70 balų. Be to, jie turi būti įvertinti bent po 13 balų „projekto aktualumo“ ir „projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybės“ kategorijose, bent 16 balų „projekto grupės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybės“ kategorijoje ir bent 11 balų „poveikio ir sklaidos“ kategorijoje.
KĄ DAR REIKĖTŲ ŽINOTI APIE ŠĮ VEIKSMĄ?
Siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant žinių sąjungos projektus būtų sėkmingai pasiekti tikėtini rezultatai ir poveikis būtų padarytas ne vien organizacijoms partnerėms, viena iš neatsiejamų projektų sudedamųjų dalių turi būti susijusi su kokybės užtikrinimu. Žinių sąjungos privalo vykdyti tikslinę sklaidos veiklą, kuri aprėptų suinteresuotąsias šalis, politikus, specialistus ir įmones. Vykdydamos šią veiklą, žinių sąjungos turėtų rengti leidinius, kaip antai ataskaitas, vadovus, gaires ir t. t. Jei tinkama, rezultatai turėtų būti pateikiami kaip atvirieji švietimo ištekliai (AŠI), taip pat atitinkamose profesinėse, sektorių ar kompetentingų institucijų platformose. Žinių sąjungos turėtų kurti naujus būdus ir priemones bendradarbiavimui palengvinti ir užtikrinti, kad aukštojo mokslo ir įmonių partnerystė būtų tęsiama. Žinių sąjungos projektai yra naujas ir plataus užmojo veiksmas; jiems taikoma ypatinga stebėsena, todėl būtina, kad visi dalyviai ir suinteresuotosios šalys aktyviai juose dalyvautų. Siekiant remti sąveiką, keitimąsi gerąja patirtimi ir tarpusavio mokymąsi, žinių sąjungos projektuose turėtų būti numatytas dalyvavimas teminėse grupėse. Be to, žinių sąjungos projektų biudžete turėtų būti numatytos išlaidos projektui ir rezultatams pristatyti universitetų ir įmonių forume ir (arba) kituose atitinkamuose renginiuose (ne daugiau kaip penkiuose viso projekto laikotarpiu).
169
KOKIOS YRA FINANSAVIMO TAISYKLĖS?
Projekto biudžetas turi būti parengtas pagal šias finansavimo taisykles (EUR):
Didžiausia ES parama, skiriama dvejų metų trukmės žinių sąjungos projektui: 700 000 EUR Didžiausia ES parama, skiriama trejų metų trukmės žinių sąjungos projektui: 1 000 000 EUR
Tinkamos finansuoti išlaidos Finansavimo
mechanizmas Suma Lėšų skyrimo taisyklė
Įgyvendinimo paramos išlaidos
Parama bet kokiai veiklai, tiesiogiai susijusiai su projekto įgyvendinimu (išskyrus galimą neatsiejamą mobilumo veiklą), įskaitant: projekto valdymą, projekto susitikimus, intelektinius produktus (kaip antai mokymo programas, pedagoginę medžiagą, atviruosius švietimo išteklius (AŠI), IT priemones, analizę, tyrimus ir t. t.), sklaidą, dalyvavimą renginiuose, konferencijas, keliones ir kt.
ES parama apskaičiuojama pagal dienų skaičių ir dalyvaujančių atskirų šalių darbuotojų pobūdį.
Fiksuota norma
B2.1 vienam dalyvaujančiam vadovui vienai darbo su
projektu dienai. Sąlyga: pareiškėjai reikalingų išteklių rūšį ir apimtį turės pagrįsti siūlomos veiklos įgyvendinimo ir siūlomų produktų atžvilgiu.
Kad būtų patenkinti reikalavimai šios rūšies dotacijai gauti, produktai turėtų būti svarbūs kokybės ir kiekio požiūriu.
B2.2 vienam dalyvaujančiam mokslininkui, bendrųjų
dalykų mokytojui, specialybės dalykų mokytojui vienai darbo su projektu dienai.
B2.3 vienam dalyvaujančiam techniniam darbuotojui
vienai darbo su projektu dienai.
B2.4 vienam dalyvaujančiam administraciniam
darbuotojui vienai darbo su projektu dienai.
PAPILDOMO FINANSAVIMO PAGAL ŽINIŲ SĄJUNGOS PROJEKTĄ VYKDOMAI MOBILUMO VEIKLAI TAISYKLĖS (NEPRIVALOMAS FINANSAVIMAS)
Tinkamos finansuoti išlaidos Finansavimo
mechanizmas Suma Lėšų skyrimo taisyklė
Kelionės išlaidos
Parama dalyvių išlaidoms kelionei iš jų kilmės vietos į veiklos vietą ir atgal padengti.
Fiksuota norma
Kai kelionės atstumas yra 100–1 999 km, 275 EUR vienam dalyviui.
Sąlyga: pareiškėjai turės įrodyti, kad mobilumo veikla yra būtina projekto tikslams ir rezultatams pasiekti. Kelionės atstumai turi būti apskaičiuojami naudojant Europos Komisijos atstumų skaičiuoklę
112. Kad būtų
Kai kelionės atstumas yra 2 000 km ar didesnis, 360 EUR vienam dalyviui.
Pragyvenimo išlaidos
Parama dalyvių pragyvenimo išlaidoms veiklos metu padengti.
Fiksuota norma
Darbuotojams skirta veikla
Iki 14-os veiklos dienos: 100 EUR vienam dalyviui per dieną
+
15–60-ą veiklos dieną: 70 EUR vienam dalyviui per
112
http://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/tools/distance_en.htm
170
dieną. galima apskaičiuoti ES dotacijos, kuri bus panaudota kelionės į abi puses išlaidoms padengti, sumą, pareiškėjas turi nurodyti kelionės į vieną pusę atstumą
113.
Besimokantiems asmenims skirta veikla
Iki 14-os veiklos dienos: 55 EUR vienam dalyviui per dieną
+
15–60-ą veiklos dieną: 40 EUR vienam dalyviui per dieną.
113
Pavyzdžiui, jeigu asmuo iš Madrido (Ispanija) dalyvauja Romoje (Italija) vykstančioje veikloje, pareiškėjas: a) apskaičiuoja atstumą nuo Madrido iki Romos (1365,28 km), b) pasirenka taikomą kelionės atstumų kategoriją (t. y. 500–1 999 km) ir c)
apskaičiuoja ES dotaciją, kuri bus panaudota kaip parama dalyvio kelionės iš Madrido į Romą ir atgal išlaidoms padengti.
171
A LENTELĖ. PROJEKTO ĮGYVENDINIMAS (SUMA EUR PER DIENĄ) PROGRAMOS ŠALYSE
Suma priklauso nuo: a) projekte dalyvaujančių darbuotojų pobūdžio ir b) dalyvaujančiosios organizacijos, kurios darbuotojai dalyvauja projekte, šalies.
Vadovas
Bendrųjų dalykų mokytojas, specialybės dalykų
mokytojas, mokslininkas, su jaunimu dirbantis asmuo
Techninis darbuotojas Administracinis
darbuotojas
B2.1 B2.2 B2.3 B2.4
Danija, Airija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Austrija, Švedija, Lichtenšteinas, Norvegija
353 289 228 189
Belgija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Suomija, Jungtinė Karalystė, Islandija
336 257 194 157
Čekija, Graikija, Ispanija, Kipras, Malta, Portugalija, Slovėnija
197 164 122 93
Bulgarija, Estija, Kroatija, Latvija, Lietuva, Vengrija, Lenkija, Rumunija, Slovakija, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Turkija
106 88 66 47
172
B LENTELĖ. PROJEKTO ĮGYVENDINIMAS (SUMA EUR PER DIENĄ) ŠALYSE PARTNERĖSE
Suma priklauso nuo: a) projekte dalyvaujančių darbuotojų pobūdžio ir b) dalyvaujančiosios organizacijos, kurios darbuotojai dalyvauja projekte, šalies.
Vadovas
Bendrųjų dalykų mokytojas, specialybės
dalykų mokytojas,
mokslininkas
Techninis darbuotojas
Administracinis darbuotojas
B2.1 B2.2 B2.3 B2.4
Australija, Kanada, Kuveitas, Makao, Monakas, Kataras, San Marinas, Šveicarija, Jungtinės Amerikos Valstijos
353 289 228 189
Andora, Brunėjus, Japonija, Naujoji Zelandija, Singapūras, Jungtiniai Arabų Emyratai, Vatikano Miesto Valstybė
336 257 194 157
Bahamos, Bahreinas, Honkongas, Izraelis, Korėjos Respublika, Omanas, Saudo Arabija, Taivanas 197 164 122 93
Afganistanas, Albanija, Alžyras, Angola, Antigva ir Barbuda, Argentina, Armėnija, Azerbaidžanas, Bangladešas, Barbadosas, Baltarusija, Belizas, Beninas, Butanas, Bolivija, Bosnija ir Hercegovina, Botsvana, Brazilija, Burkina Fasas, Burundis, Kambodža, Kamerūnas, Žaliasis Kyšulys, Centrinės Afrikos Respublika, Čadas, Čilė, Kinija, Kolumbija, Komorai, Kongas, Kongo Demokratinė Respublika, Kuko Salos, Kosta Rika, Kuba, Džibutis, Dominika, Dominikos Respublika, Ekvadoras, Egiptas, Salvadoras, Pusiaujo Gvinėja, Eritrėja, Etiopija, Fidžis, Gabonas, Gambija, Gruzija, Gana, Grenada, Gvatemala, Gvinėja, Bisau Gvinėja, Gajana, Haitis, Hondūras, Indija, Indonezija, Iranas, Irakas, Dramblio Kaulo Respublika, Jamaika, Jordanija, Kazachstanas, Kenija, Kiribatis, Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika, Kosovas, Kirgizija, Laosas, Libanas, Lesotas, Liberija, Libija, Madagaskaras, Malavis, Malaizija, Maldyvai, Malis, Maršalo Salos, Mauritanija, Mauricijus, Meksika, Mikronezijos Federalinės Valstijos, Moldova, Mongolija, Juodkalnija, Marokas, Mozambikas, Mianmaras, Namibija, Nauru, Nepalas, Nikaragva, Nigeris, Nigerija, Niujė, Pakistanas, Palau, Palestina, Panama, Papua Naujoji Gvinėja, Paragvajus, Peru, Filipinai, Ruanda, Sent Kitsas ir Nevis, Sent Lusija, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Samoa, San Tomė ir Prinsipė, Senegalas, Serbija, Seišeliai, Siera Leonė, Saliamono Salos, Somalis, Pietų Afrika, Pietų Sudanas, Šri Lanka, Sudanas, Surinamas, Svazilandas, Sirija, Tadžikistanas, Tanzanija, tarptautinės teisės pripažįstama Rusijos teritorija, tarptautinės teisės pripažįstama Ukrainos teritorija, Tailandas, Rytų Timoro Demokratinė Respublika, Togas, Tonga, Trinidadas ir Tobagas, Tunisas, Turkmėnistanas, Tuvalu, Uganda, Urugvajus, Uzbekistanas, Vanuatu,
106 88 66 47
173
Venesuela, Vietnamas, Jemenas, Zambija, Zimbabvė
B dalis. Gebėjimų gerinimas aukštojo mokslo srityje
GEBĖJIMŲ STIPRINIMAS AUKŠTOJO MOKSLO SRITYJE
Šis veiksmas, kuriuo siekiama remti šalių Partnerių aukštojo mokslo modernizavimą, didinti jo prieinamumą ir tarptautiškumą, turi būti vykdomas vadovaujantis komunikatuose „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“
114 ir „Europos aukštasis mokslas pasaulyje“
115 nustatytais prioritetais.
Jis įgyvendinamas ES išorės politikos krypčių sistemoje, apibrėžtoje Europos Sąjungos finansavimo priemonėse, kuriomis remiamas šis veiksmas, t. y.:
Europos kaimynystės priemonėje (EKP)116
; vystomojo bendradarbiavimo priemonėje (VBP)
117;
pasirengimo narystei paramos priemonėje (PNPP)118
; Europos plėtros fondas.
Šiuo veiksmu padedama plėtoti tvarų ir integracinį šalių Partnerių socialinį ir ekonominį augimą ir juo turėtų būti užtikrinta plėtra ir ES išorės veiksmų tikslų įgyvendinimas bei principų, įskaitant nacionalinę atsakomybę, socialinę sanglaudą, lygybę, tinkamą geografinę pusiausvyrą ir įvairovę, laikymasis. Ypatingas dėmesys bus skirtas mažiausiai išsivysčiusioms šalims, taip pat palankių sąlygų neturintiems studentams, kilusiems iš skurdžios socialinės ir ekonominės aplinkos, bei specialiųjų poreikių turintiems studentams. Kitas (tolesnis) skirsnis turėtų būti skaitomas kartu su šio vadovo I priedu (Konkrečios taisyklės ir informacija, susijusi su gebėjimų stiprinimu aukštojo mokslo srityje).
KAS YRA GEBĖJIMŲ STIPRINIMO PROJEKTAS?
Gebėjimų stiprinimo projektai – tai tarptautinio bendradarbiavimo projektai, pagrįsti daugiašale partneryste, daugiausia Programos šalių ir reikalavimus atitinkančių šalių Partnerių mokslo ir studijų institucijų, ir finansuojami minėtomis priemonėmis. Siekiant stiprinti ryšius su visuomene ir verslu ir didinti projektų sisteminį poveikį, juose taip pat gali dalyvauti neakademiniai partneriai. Pasitelkiant struktūrinį bendradarbiavimą, keitimąsi patirtimi, įskaitant gerąją patirtį, ir asmenų mobilumą, gebėjimų stiprinimo projektais siekiama:
remti reikalavimus atitinkančių šalių Partnerių aukštojo mokslo modernizavimą, didinti jo prieinamumą ir tarptautiškumą;
padėti reikalavimus atitinkančioms šalims Partnerėms spręsti problemas, su kuriomis susiduria jų mokslo ir studijų institucijos ir sistemos, įskaitant problemas, susijusias su kokybe, aktualumu, vienodomis galimybėmis mokytis, planavimu, mokymo teikimu, administravimu ir valdymu;
prisidėti prie ES ir reikalavimus atitinkančių šalių Partnerių bendradarbiavimo (ir reikalavimus atitinkančių šalių Partnerių tarpusavio bendradarbiavimo);
skatinti savanorišką konvergenciją su pokyčiais ES aukštojo mokslo srityje;
skatinti žmonių tarpusavio ryšius, informuotumą apie kultūras ir jų supratimą. Šių tikslų reikalavimus atitinkančiose šalyse Partnerėse siekiama įgyvendinant veiksmus, kuriais:
gerinama aukštojo mokslo kokybė ir didinamas jo aktualumas darbo rinkai ir visuomenei;
keliamas gebėjimų ir įgūdžių mokslo ir studijų institucijose lygis kuriant naujas ir novatoriškas švietimo programas;
114
„ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“, Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių
reikalų komitetui ir Regionų komitetui, Briuselis, 2011 10 13, COM(2011) 637 galutinis. 115
„Europos aukštasis mokslas pasaulyje“, Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų
komitetui, Briuselis, 2013 07 11, COM(2013) 499 galutinis. 116
2014 m. kovo 11 d. EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 232/2014, kuriuo sukuriama Europos kaimynystės priemonė (http://eur-
lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2014:077:0027:0043:LT:PDF). 117
2014 m. kovo 11 d. EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansavimo
priemonė 2014–2020 m. laikotarpiui (http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2014:077:0044:0076:LT:PDF). 118
2014 m. kovo 11 d. EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 231/2014, kuriuo nustatoma Pasirengimo narystei paramos priemonė
(PNPP II) (http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2014:077:0011:0026:LT:PDF).
175
B dalis. Gebėjimų gerinimas aukštojo mokslo srityje B dalis. Gebėjimų gerinimas aukštojo mokslo srityje
didinami valdymo, vadovavimo ir inovacijų pajėgumai, taip pat skatinamas mokslo ir studijų institucijų veiklos tarptautiškumas;
stiprinami nacionalinių institucijų gebėjimai modernizuoti savo aukštojo mokslo sistemas remiant reformų politikos priemonių nustatymą, įgyvendinimą ir stebėseną;
skatinama regioninė integracija ir įvairių pasaulio regionų119
bendradarbiavimas įgyvendinant bendras iniciatyvas, dalijantis gerąja patirtimi ir bendradarbiaujant.
Remiami dviejų kategorijų potencialo vystymo projektai: Jungtiniais projektais siekiama rezultatų, kurie būtų tiesiogiai naudingi projekte dalyvaujančių reikalavimus atitinkančių šalių Partnerių organizacijoms. Šiuose projektuose daugiausia dėmesio paprastai skiriama trijų skirtingų rūšių veiklai:
mokymo programų kūrimui;
mokslo ir studijų institucijų valdymo, vadovavimo ir veikimo modernizavimui;
mokslo ir studijų institucijų ir platesnės ekonominės ir socialinės aplinkos ryšių stiprinimui.
Struktūriniais projektais siekiama daryti poveikį reikalavimus atitinkančių šalių Partnerių aukštojo mokslo sistemoms ir skatinti jų nacionalinio ir (arba) regionų lygmens reformas. Šiuose projektuose daugiausia dėmesio paprastai skiriama dviejų skirtingų rūšių veiklai:
su aukštojo mokslo sistemomis susijusių politikos krypčių, šių sistemų valdymo ir vadovavimo modernizavimui;
aukštojo mokslo sistemų ir platesnės ekonominės ir socialinės aplinkos ryšių stiprinimui.
Gebėjimų stiprinimo projektai gali būti įgyvendinami kaip:
nacionaliniai projektai, t. y. projektai, kuriuose dalyvauja institucijos tik iš vienos, reikalavimus atitinkančios, šalies partnerės;
daugiašaliai projektai viename regione, kuriame dalyvaujant bent dvi šalys iš šio regiono;
daugiašaliai projektai, kuriuose dalyvauja daugiau nei vienas regionas, kuriame dalyvauja bent viena šalis iš kiekvieno susijusio regiono.
Jeigu gebėjimų stiprinimo projektuose taikomasi į reikalavimus atitinkančias 1, 2 ir 3 regionų šalis Partneres (žr. šio vadovo A dalies skirsnį „Reikalavimus atitinkančios šalys“), į abiejų kategorijų projektus (jungtinius ir struktūrinius), gali būti papildomai įtraukiama darbuotojų ir studentų specialioji mobilumo veikla. Ši mobilumo kryptis vertinama kaip atskira projekto dalis. Specialiojo mobilumo veikla turi būti padedama siekti projekto tikslų (integruotas mobilumas) ir ji turi būti vykdoma pagal tarpinstitucinius susitarimus. Tačiau svarbu pažymėti, kad net ir tuo atveju, jeigu projektas atrenkamas, ši projekto dalis gali būti atmesta (nefinansuojama); jeigu ši projekto dalis neatrenkama, tai neturėtų kliudyti įgyvendinti kitos projekte numatytos veiklos. Specialioji mobilumo kryptis turėtų būti vertinama kaip papildoma parama, kurią ES teikia siekdama dar labiau pagrįsti projekto intervencijos logiką, tačiau šios krypties veikla nelemia pagrindinių projekto tikslų įgyvendinimo sėkmės. Atrinktame projekte numatytos specialiosios mobilumo krypties veiklos finansavimas priklausys nuo konkretaus kokybinio projekto įvertinimo rezultatų ir nuo turimo biudžeto. Tokią dotaciją tikimasi skirti ne daugiau kaip 40 % finansuoti atrinktų jungtinių arba struktūrinių projektų iš 1, 2 ir 3 regionų.
KOKIA VEIKLA REMIAMA PAGAL ŠĮ VEIKSMĄ?
Pagal programą „Erasmus+“ veiklai, kuri gali būti įgyvendinama pagal gebėjimų stiprinimo projektą, taikomas labai lankstus požiūris, jei tik projekte įrodoma, kad ši veikla yra tinkamiausia nustatytiems projekto tikslams pasiekti.
119 Taikant šį veiksmą regionas apibrėžiamas kaip tam tikram makrogeografiniam rajonui priskirtų šalių grupė. Pagal „Erasmus+“ taikomas regionų
klasifikavimas atitinka tą skirstymą kategorijomis, kuris pasirenkamas naudojant skirtingas ES išorės veiksmų priemones.
B dalis. Gebėjimų gerinimas aukštojo mokslo srityje
Jungtiniuose projektuose paprastai gali būti vykdoma įvairi veikla, kaip antai, gali būti:
kuriama, bandoma ir pritaikoma: - mokymo programos, kursai, mokomoji medžiaga ir priemonės; - mokymo(si) metodikos ir pedagoginiai metodai, ypač tie, kuriais ugdomos pagrindinės kompetencijos ir
pagrindiniai įgūdžiai, kalbiniai įgūdžiai, mokoma verslumo ir daug dėmesio skiriama IRT naudojimui; - naujų formų praktinio mokymo sistemos ir realaus gyvenimo atvejų versle ir pramonėje tyrimai; - universitetų ir įmonių bendradarbiavimas, įskaitant verslo startuolių steigimą; - naujos mokymo(si) ir rengimo formos, visų pirma strategiškai naudojant atvirą ir lankstų mokymąsi,
virtualų mobilumą, atviruosius švietimo išteklius ir geriau išnaudojant IRT potencialą; - profesinio orientavimo ir konsultavimo bei ugdomojo vadovavimo metodai ir priemonės; - akademinių ir administracinių darbuotojų specializacijos ir profesinio tobulėjimo priemonės ir metodai; - kokybės užtikrinimas programų ir institucijų lygmeniu; - naujos valdymo ir vadovavimo sistemos ir struktūros; - šiuolaikiškos universitetų paslaugos, pvz., susijusios su finansų valdymu, tarptautiniais santykiais,
studentų konsultavimu ir orientavimu, akademiniais reikalais ir moksliniais tyrimais;
didinamas mokslo ir studijų institucijos tarptautiškumas ir gebėjimai veiksmingai kurti tinklus mokslinių tyrimų, mokslo ir technologijų inovacijų srityse (mokymo programų tarptautinis atvirumas, paslaugų studentams teikimas, tarpinstitucinio mobilumo sistemos, mokslinis bendradarbiavimas, žinių perdavimas ir t. t.);
atnaujinamos priemonės, reikalingos novatoriškai praktikai įgyvendinti (pvz., naujoms mokymo programoms ir dėstymo metodams diegti, naujoms paslaugoms kurti ir t. t.);
organizuojami darbuotojų mokymai, kuriuose dalyvautų dėstytojai ir pagalbiniai darbuotojai, techniniai darbuotojai, taip pat universitetų administratoriai ir vadovai.
Įgyvendinant mokymo programų reformų projektus visų pirma turėtų būti organizuojamas dėstytojų mokymas ir sprendžiami susiję klausimai, kaip antai kokybės užtikrinimo ir absolventų galimybių įsidarbinti per ryšius su darbo rinka. Iki projekto laikotarpio pabaigos studijų programos turi būti oficialiai akredituotos. Perkvalifikuoti dėstytojai dėstyti naujus arba atnaujintus kursus tinkamam studentų skaičiui turi pradėti iki projekto pabaigos likus ne mažiau kaip trečdaliui projekto laikotarpio. Įgyvendinant mokymo programų reformų projektus taip pat gali būti organizuojamas administracinių darbuotojų, kaip antai bibliotekų, laboratorijų ir IT darbuotojų, mokymas.
Struktūriniuose projektuose paprastai gali būti vykdoma įvairi veikla, kaip antai, gali būti:
didinamas aukštojo mokslo sistemų tarptautiškumas;
diegiamos Bolonijos proceso reformos (trijų pakopų studijų sistema, kokybės užtikrinimas, vertinimas ir t. t.);
diegiamos skaidrumo priemonės, kaip antai kreditų sistemos, akreditavimo procedūros, ankstesnio ir neformaliojo mokymosi rezultatų pripažinimo gairės ir t. t.;
kuriamos nacionalinės kvalifikacijų sistemos;
kuriamos ir diegiamos vidaus ir išorės kokybės užtikrinimo sistemos (gairės);
kuriami ir įgyvendinami nauji politikos formavimo ir stebėsenos metodai ir priemonės, įskaitant atstovaujančiųjų įstaigų, organizacijų arba asociacijų steigimą;
stiprinama švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų integracija. Kalbant konkrečiau, vykdant šią veiklą gali būti:
atliekami konkrečių su reforma susijusių klausimų tyrimai ir studijos;
teikiamos politinės rekomendacijos ir ekspertų konsultacijos;
organizuojamos konferencijos, seminarai, įskaitant praktinius seminarus, apskritojo stalo diskusijos (kuriose turėtų būti daromos su veikla susijusios išvados ir priimamos rekomendacijos);
organizuojami darbuotojų mokymai su politika susijusiais klausimais;
organizuojami darbuotojų mokymai (kuriuose, be kita ko, gali būti rengiami mokymo vadovai ir gairės), kuriuose dalyvautų dėstytojai ir pagalbiniai darbuotojai, techniniai darbuotojai, taip pat universitetų administratoriai ir vadovai;
organizuojamos informuotumo didinimo kampanijos.
177
B dalis. Gebėjimų gerinimas aukštojo mokslo srityje B dalis. Gebėjimų gerinimas aukštojo mokslo srityje
Abiejų apibūdintų kategorijų projektuose gali būti skirta dotacija specialiajai mobilumo krypčiai, pagal kurią gali būti vykdoma vienos ar kelių rūšių veikla ir kuri išimtinai susijusi su projektais, kuriuose dalyvauja šalys Partnerės, atitinkančios reikalavimus šios krypties veiklai vykdyti:
Studentų mobilumas • Studijų laikotarpis užsienio mokslo ir studijų institucijoje partnerėje; Siekiant užtikrinti, kad mobilumo veikla būtų kokybiška, o jos poveikis studentams – kuo didesnis, toje veikloje turi būti atsižvelgiama į studentų mokymosi laipsniui įgyti ir asmeninio tobulėjimo poreikius. Studijų užsienyje laikotarpis turi būti įtrauktas į studento trumpojo ciklo studijų, pirmosios pakopos (bakalauro ar lygiaverčių studijų), antrosios pakopos (magistrantūros ar lygiaverčių studijų) ir trečiosios, arba doktorantūros, pakopos studijų programą, kuri turi būti užbaigta moksliniam ar kvalifikaciniam laipsniui įgyti. Studentų mobilumo veikla turi būti susijusi su projekto tema ar temine sritimi. • Studentų praktika kokioje nors užsienio įmonėje arba bet kokioje kitoje atitinkamoje darbo vietoje
vienoje iš konsorciumo šalių. Praktikos darbo vietoje užsienyje taip pat yra remiamos trumpojo ciklo studijų, pirmosios, antrosios, trečiosios pakopos studijų metu. Tai taikoma ir studentų būsimų mokytojų praktikai vykdant padėjėjo užduotis. Jeigu įmanoma, praktikos turėtų būti neatsiejama studento studijų programos dalis. • abiejų variantų derinys. Darbuotojų mobilumas • Mokymo laikotarpis: šia veikla mokslo ir studijų institucijų dėstytojams ar bet kurios dalyvaujančiosios
organizacijos darbuotojams suteikiama galimybė dėstyti užsienio mokslo ir studijų institucijoje partnerėje.
• Darbuotojų mokymo laikotarpis vienoje iš konsorciumo šalių. Šia veikla remiamas mokslo ir studijų
institucijų dėstytojų ir nedėstančių darbuotojų profesinis tobulėjimas: a) dalyvaujant užsienyje rengiamuose struktūruotuose kursuose, įskaitant specialistams skirtus kalbos mokymus, ar mokymo renginiuose (išskyrus konferencijas) ir b) tam tikrą laikotarpį atliekant darbo praktiką (stebint darbą, dalyvaujant mokymo veikloje) užsienio mokslo ir studijų institucijoje partnerėje arba kitoje atitinkamoje užsienio organizacijoje.
KOKS YRA GEBĖJIMŲ STIPRINIMO PROJEKTE DALYVAUJANČIŲ ORGANIZACIJŲ VAIDMUO?
Atsižvelgiant į gebėjimų stiprinimo projektų tikslus, juose turėtų dalyvauti tinkamiausi ir įvairūs partneriai, kad būtų galima pasinaudoti įvairia jų patirtimi, profiliais ir specialiomis žiniomis ir pasiekti tinkamus ir kokybiškus projektų rezultatus. Svarbu užtikrinti lygiateisį ir aktyvų įvairių partnerių dalyvavimą, kuris būtų pagrįstas tinkamu užduočių paskirstymu ir aiškiu tinklų kūrimo gebėjimų panaudojimu, ir, siekiant didinti poveikį, gebėti pasinaudoti visais įvairiais partnerystės lygmenimis, o ne vien apsiriboti individualiu dalyvavimu. Pagal šio veiksmo taikymo sritį ir tikslus gebėjimų stiprinimo projekte turi būti orientuojamasi į dalyvaujančiąsias reikalavimus atitinkančių šalių Partnerių organizacijas. Projekte apibūdinta veikla ir rezultatais turi būti siekiama naudos reikalavimus atitinkančioms šalims Partnerėms, jų mokslo ir studijų institucijoms ir sistemoms.
B dalis. Gebėjimų gerinimas aukštojo mokslo srityje
Reikalavimus atitinkančių šalių Partnerių mokslo ir studijų institucijos raginamos teikti paraiškas, jeigu turi reikalingą finansinį ir veiklos pajėgumą. Partneriai privalo pateikti įgaliojimus
120, pasirašytus koordinatoriaus ir kiekvieno partnerio, patvirtinančius, kad
jie suteikia įgaliojimą koordinatoriui veikti jų vardu ir už juos pasirašyti galimą sutartį bei jos vėlesnius priedus su Švietimo, audiovizualine ir kultūros vykdomąja agentūra. Siekiant projekto tikslų, Programos šalių dalyvaujančiosios organizacijos prisideda savo žiniomis ir patirtimi. Jų funkcija yra padėti siekti projekto tikslų, todėl rengiant projektą į šių institucijų poreikius neturėtų būti atsižvelgiama. Tokios organizacijos gali gauti tam tikrą biudžeto dalį dėl savo funkcijos patirtoms išlaidoms padengti. Gebėjimų stiprinimo aukštojo mokslo srityje projekte taip pat papildomai gali dalyvauti asocijuotieji partneriai (neprivaloma). Šios organizacijos (pavyzdžiui, neakademiniai partneriai) netiesiogiai prisideda prie konkrečių užduočių (veiklos) įgyvendinimo ir (arba) remia sklaidą ir projekto tvarumą. Jos gali prisidėti, pvz., perduodamos žinias ir įgūdžius, teikdamos papildomus kursus arba parūpindamos stažuotės arba mokomosios praktikos galimybes. Asocijuotieji partneriai neįskaičiuojami į mažiausią mokslo ir studijų institucijų ar ministerijų skaičių, reikalingą partnerystės sudėčiai užtikrinti. Kiek tai susiję su sutartinio valdymo klausimais, asocijuotieji partneriai nelaikomi konsorciumo dalimi, todėl nėra laikomi ir dotacijos gavėjais ir, apskaičiuojant ES dotaciją, į jų išlaidas neatsižvelgiama. Jeigu projekte numatoma specialiosios mobilumo krypties veikla:
siunčiančioji ir priimančioji organizacijos kartu su studentais (darbuotojais) prieš mobilumo laikotarpio pradžią turi būti sutarę dėl veiklos, kurią vykdys studentai (mokymosi susitarime) arba darbuotojai (mobilumo susitarime). Šiuose susitarimuose (žr. toliau) apibrėžiami tiksliniai mokymosi užsienyje laikotarpio mokymosi rezultatai, pateikiamos oficialaus pripažinimo nuostatos ir išvardijamos kiekvienos šalies teisės ir pareigos. Jeigu veikloje dalyvauja dvi mokslo ir studijų institucijos (studentų studijų mobilumas ir darbuotojų dėstymo mobilumas), mainai gali būti pradėti tik siunčiančiajai ir priimančiajai institucijoms sudarius tarpinstitucinį susitarimą.
KOKS YRA ORGANIZACIJŲ, DALYVAUJANČIŲ GEBĖJIMŲ STIPRINIMO PROJEKTE, AUKŠTOJO MOKSLO SRITYJE
VAIDMUO?
Pareiškėjas (koordinatorius): dalyvaujančioji organizacija, teikianti projekto pasiūlymą visų partnerių vardu. Koordinatorius yra visiškai atsakingas už užtikrinimą, kad projektas būtų įgyvendinamas pagal sutartį. Jo koordinavimas apima šias pareigas:
atstovauti ir veikti projekto partnerių vardu svarstomais klausimais su Europos Komisija; būti finansiškai ir teisiškai atsakingam už tinkamą administracinį ir finansinį viso projekto įgyvendinimą; koordinuoti projektą, bendradarbiaujant su projekto partneriais.
Visateisiai partneriai: tai dalyvaujančios organizacijos iš Programos šalių arba šalių Partnerių, kurios aktyviai prisideda prie gebėjimų stiprinimo ir projekto tikslų pasiekimo. Kiekvienas visateisis partneris privalo pasirašyti įgaliojimą, suteikiantį koordinuojančiai organizacijai atsakomybę už veikimą kaip pagrindinė dotacijos gavėja ir veikimą jos vardu projekto įgyvendinimo metu. Asocijuotieji partneriai (neprivaloma): gebėjimų stiprinimo projektuose gali dalyvauti asocijuotieji partneriai, kurie prisideda prie konkrečių projekto uždavinių (veiklos) įgyvendinimo arba remia projekto sklaidą ir tvarumą. Kiek tai susiję su sutartinio valdymo klausimais, asocijuotieji partneriai nelaikomi partnerystės dalyviais ir negauna finansavimo, į juos taip pat neatsižvelgiama, vertinant atitiktį minimaliems reikalavimams dėl konsorciumo sudėties. Tačiau jų dalyvavimas ir vaidmuo projekte bei įvairi veikla turi būti aiškiai aprašyti.
120 Tinkamai organizacijos partnerės pasirašytas įgaliojimas bus Dotacijos sutarties priedas, tad jis turi teisinę galią. Visais atvejais privalu naudoti Agentūros
pateiktą šabloną be jokio pakeitimo ar koregavimo. Įgaliojimai turi būti pateikti naudojant šabloną, skelbiamą su oficialiais kvietimo teikti projektus dokumentais.
179
B dalis. Gebėjimų gerinimas aukštojo mokslo srityje B dalis. Gebėjimų gerinimas aukštojo mokslo srityje
KOKIE KRITERIJAI TAIKOMI GEBĖJIMŲ STIPRINIMO PROJEKTUI ĮVERTINTI?
Kad atitiktų reikalavimus „Erasmus+“ dotacijai gauti, gebėjimų stiprinimo aukštojo mokslo srityje projektas turi atitikti šiuos oficialius kriterijus:
TINKAMUMO KRITERIJAI
Reikalavimus atitinkančios šalys Partnerės
1–4 ir 6–11 regionų šalys Partnerės (žr. šio vadovo A dalies skirsnį „Reikalavimus atitinkančios šalys“).
Reikalavimus atitinkančios dalyvaujančios organizacijos
121
Dalyvaujančioji organizacija gali būti: bet kokia valstybės įstaiga arba privati organizacija, siūlanti visas programas,
suteikiančias aukštojo mokslo laipsnius ir pripažįstamus aukštojo mokslo kvalifikacijų diplomus
122 (apibrėžiama kaip mokslo ir studijų institucija ir
atitinkamai pripažįstama kompetentingos institucijos), arba bet kokia valstybės įstaiga arba privati organizacija, veikianti darbo rinkoje arba
švietimo, mokymo ir jaunimo srityse. Tai, pvz., gali būti tokios organizacijos:
valstybinė arba privati, mažoji, vidutinė arba didelė įmonė (įskaitant socialines įmones);
vietos, regiono ar nacionalinio lygmens valstybės įstaiga (įskaitant ministerijas);
socialinis partneris arba kitas profesinės srities atstovas, įskaitant prekybos rūmus, amatų arba prekybos asociacijas ir profesines sąjungas;
mokslinių tyrimų institutas;
fondas;
mokykla arba institutas (bet kokio lygmens, nuo ikimokyklinio iki vidurinio ugdymo, įskaitant profesinį mokymą ir suaugusiųjų švietimą);
ne pelno organizacija, asociacija, NVO (įskaitant nacionalines arba tarptautines mokslo ir studijų institucijų asociacijas arba tinklus, studentų arba dėstytojų asociacijas ir t. t.);
kultūros organizacija, biblioteka, muziejus;
įstaiga, teikianti profesinio orientavimo, konsultavimo ir informavimo paslaugas.
Kiekviena dalyvaujančioji organizacija turi būti įsisteigusi kurioje nors Programos šalyje arba kurioje nors reikalavimus atitinkančioje šalyje partnerėje. Mokslo ir studijų institucijos (MSI), įsisteigusios kurioje nors Programos šalyje, turi turėti galiojančią „Erasmus“ aukštojo mokslo chartiją (ECHE). Dalyvaujančioms reikalavimus atitinkančių šalių Partnerių mokslo ir studijų institucijoms reikalavimas turėti ECHE netaikomas, tačiau tuo atveju, jeigu vykdoma specialiosios mobilumo krypties veikla, reikalavimus atitinkančiose šalyse Partnerėse įsisteigusios mokslo ir studijų institucijos su visomis mokslo ir studijų institucijomis partnerėmis turės sudaryti tarpinstitucinius susitarimus, kuriuose įtvirtinami ECHE principai. Fakultetai, mokyklos, kolegijos, katedros, centrai, fondai, institutai ir (arba) bet kokie kiti subjektai, kurie priklauso mokslo ir studijų institucijų struktūrai, bet yra
121 Reikalavimų neatitinka šios organizacijos:
ES institucijos ir kitos ES įstaigos, įskaitant specializuotas agentūras (jų išsamų sąrašą galima rasti svetainėje: ec.europa.eu/institutions/index_en.htm);
Reikalavimus atitinkančių Šalių partnerių nacionaliniai „Erasmus+“ biurai (kad būtų išvengta galimo interesų konflikto ir (arba) dvigubo finansavimo);
ES programas administruojančios organizacijos, kaip antai Programos šalių nacionalinės agentūros, turėtų vadovautis šio Vadovo C dalimi.
122 Tarptautinis standartizuotas švietimo klasifikatorius (ISCED 2011), aukštasis mokslas, bent 5 lygmuo. Povidurinis aukštojo mokslo nesuteikiantis mokymas
pagal ISCED 2011 4 lygmenį yra nepriimtinas
B dalis. Gebėjimų gerinimas aukštojo mokslo srityje
įsteigti kaip nepriklausomi juridiniai subjektai, laikomi neatitinkančiais reikalavimų (net jei turi identifikacinį dalyvio kodą (PIC)), išskyrus atvejus, kai jie gali pateikti konkretų su projektu susijusį mokslo ir studijų institucijos rektoriaus (direktoriaus) pasirašytą raštą, kuriuo jiems leidžiama prisiimti įsipareigojimus dėl visos institucijos. Mokslo ir studijų institucijų asociacijos arba organizacijos, siekiančios remti aukštąjį mokslą, jį tobulinti ir pertvarkyti, taip pat skatinti bendradarbiavimą Europoje ir Europos bendradarbiavimą su kitomis pasaulio šalimis, laikomos atitinkančiomis reikalavimus. Jeigu tokios asociacijos, organizacijos arba tinklai apima ir kitus švietimo ir mokymo sektorius, savo veikloje jie daugiausia dėmesio turi skirti aukštajam mokslui, ir tai turi aiškiai atsispindėti organizacijos įstatuose ir valdymo struktūrose. Mokslo ir studijų institucijų asociacija, organizacija arba tinklas laikomas vienu juridiniu subjektu (institucija partnere), o tai reiškia, kad jis laikomas vienu šalies, kurioje yra jo būstinė, subjektu. Šios organizacijos nebus laikomos MSI. Dotacija gali pasinaudoti tik tie nariai, kurie yra įsisteigę Programos šalyse arba reikalavimus atitinkančiose šalyse Partnerėse. Tarptautinės vyriausybinės organizacijos gebėjimų stiprinimo projektuose gali dalyvauti kaip partnerės, jeigu pačios finansuoja savo veiklą. Konkreti nuostata dėl Ukrainos: Ukrainos atveju reikalavimus atitinkančios mokslo ir studijų institucijos yra tik tos institucijos, kurias pripažįsta Ukrainos švietimo ir mokslo ministerija (dėl detalesnės informacijos susisiekite su nacionaliniu „Erasmus+“ biuru Ukrainoje).
Kas gali teikti paraišką?
Paraiškas gauti dotaciją gali teikti tokių rūšių dalyvaujančiosios organizacijos:
mokslo ir studijų institucija;
mokslo ir studijų institucijų asociacija arba organizacija;
struktūrinių projektų atveju: teisiškai pripažinta nacionalinė arba tarptautinė rektorių, dėstytojų arba studentų organizacija,
įsisteigusi kurioje nors Programos šalyje arba kurioje nors reikalavimus atitinkančioje šalyje partnerėje. Ši organizacija paraišką teikia visų projekte dalyvaujančių organizacijų vardu. Išimtis: dalyvaujančios organizacijos iš Libijos ir Sirijos (3-as regionas) ir Rusijos Federacijos (4-as regionas) negali būti paraišką teikiančios organizacijos.
181
B dalis. Gebėjimų gerinimas aukštojo mokslo srityje B dalis. Gebėjimų gerinimas aukštojo mokslo srityje
Dalyvaujančių organizacijų skaičius ir pobūdis
Gebėjimų stiprinimo projektuose turi būti laikomasi visų šių kriterijų:
Projektuose, į kuriuos įtraukta tik viena šalis partnerė (nacionaliniams projektams): Projekte turi dalyvauti viena reikalavimus atitinkanti šalis partnerė ir bent trys Programos šalys.
Į šiuos projektus kaip visateisiai partneriai turi būti įtrauktas mažiausias MSI skaičius:
mažiausiai viena MSI iš bent trijų Programos šalių, dalyvaujančių projekte;
mažiausiai trys MSI iš šalies partnerės, dalyvaujančios projekte.
į projektus turi būti įtraukta bent tiek šalių Partnerių MSI, kiek yra Programos šalių MSI.
Išimtis: šalyse Partnerėse, kuriose mokslo ir studijų institucijų skaičius yra mažiau nei penkios visoje šalyje, arba tais atvejais, kai viena vienintelė institucija atstovauja daugiau kaip 50 % visos šalies studentų populiacijos, bus priimamos paraiškos, kuriose toms šalims skaičiuojama tik viena MSI.
Projektuose, kuriuose dalyvauja dvi ar daugiau šalys Partnerės (daugiašaliai projektai):
Projekte turi dalyvauti bent dvi reikalavimus atitinkančios šalys Partnerės ir trys Programos šalys. Šalys Partnerės gali priklausyti tam pačiam regionui
123
arba skirtingiems į šio veiksmo taikymo sritį įtrauktiems regionams;
Šiuose projektuose kaip visateisiai partneriai privalo dalyvauti mažiausias MSI skaičius:
mažiausiai viena MSI iš bent trijų programos šalių, dalyvaujančių projekte;
mažiausiai dvi MSI iš kiekvienos šalies Partnerės, dalyvaujančios projekte;
projektuose turi dalyvauti bent tiek šalių Partnerių MSI, kiek yra Programos šalių MSI.
Išimtis: šalyse Partnerėse, kuriose mokslo ir studijų institucijų skaičius yra mažesnis nei penki visoje šalyje, arba tais atvejais, kai viena vienintelė institucija atstovauja daugiau kaip 50 % visos šalies studentų populiacijos, bus priimamos paraiškos, kuriose toms šalims skaičiuojama tik viena MSI su sąlyga, kad į projektus įtraukta tiek šalių Partnerių MSI, kiek yra Programos šalių MSI.
Papildomi konkretūs kriterijai taikomi:
struktūriniams projektams: projektuose kaip visateisiai partneriai taip pat turi dalyvauti ministerijos, atsakingos už aukštąjį mokslą kiekvienoje iš reikalavimus atitinkančių šalių Partnerių, kurioms yra skirtas projektas.
projektuose, kuriuose dalyvauja partneriai iš 4 regiono (Rusijos Federacija), turi dalyvauti bent viena kita šalis partnerė;
projektuose, kuriuose dalyvauja partneriai iš 8 regiono (Lotynų Amerika), turi dalyvauti bent dvi šio regiono šalys partnerės.
123 Taikant šį veiksmą regionas apibrėžiamas kaip tam tikram makrogeografiniam rajonui priskirtų šalių grupė. Pagal „Erasmus+“ taikomas regionų
klasifikavimas atitinka tą skirstymą kategorijomis, kuris pasirenkamas naudojant skirtingas ES išorės veiksmų priemones.
B dalis. Gebėjimų gerinimas aukštojo mokslo srityje
Kiti kriterijai
Tais atvejais, kai dalyvauja asociacija, organizacija arba mokslo ir studijų institucijų tinklas, turi būti įvykdyti pirmiau nurodyti reikalavimai dėl mažiausio dalyvaujančių organizacijų skaičiaus, skaičiuojant asociaciją / organizaciją / tinklą tik kaip vieną partnerį iš šalies, kurioje yra pagrindinis biuras. Atkreipkite dėmesį, kad šios organizacijos negali būti laikomos MSI.
Projekto trukmė
Gebėjimų stiprinimo projektai gali trukti dvejus arba trejus metus. Trukmė turi būti pasirinkta paraiškos teikimo etape pagal projekto tikslą ir veiklos, kurią ilgainiui planuojama vykdyti, rūšį.
Tik esant išimtinėms aplinkybėms, tinkamumo finansuoti laikotarpis gali būti pratęstas ne daugiau kaip 12 mėnesių ir tik kartą, jeigu koordinatorius negali užbaigti projekto per numatytą laikotarpį.
Kam teikti paraišką? Briuselyje įsikūrusiai Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomajai agentūrai.
Kada teikti paraišką? Pareiškėjai paraišką dėl dotacijos spalio 15 d. prasidedantiems projektams turi pateikti iki tų pačių metų vasario 9 d. 12 val. (vidurdienio Briuselio laiku).
Kaip teikti paraišką? Paraiška turi būti teikiama pagal šio vadovo C dalyje apibūdintas sąlygas.
Paraiškas pateikusios organizacijos taip pat galėtų būti vertinamos pagal atmetimo ir atrankos kriterijus. Dėl išsamesnės informacijos žr. šio vadovo C dalį.
DOTACIJŲ SKYRIMO KRITERIJAI
Projektas vertinamas pagal šiuos kriterijus:
Projekto aktualumas (ne daugiau kaip 30 balų)
Siūlomu projektu ir rezultatais bus veiksmingai prisidėta prie siekiamų gebėjimų stiprinimo veiksmo tikslų įgyvendinimo tikslinėje (-ėse) šalyje (-se).
Paraiškoje aiškiai atsižvelgiama į tikslinei (-ėms) šaliai (-ims) arba regionui (-ams) Programoje nustatytus teminius nacionalinius ir regioninius prioritetus.
Pasiūlymas yra pagrįstas ir įmanomas įgyvendinti atsižvelgiant į šalies (-ių) partnerės (-ių), dėl kurios (-ių) pateikta paraiška, vietos sąlygas. Šiuo klausimu konsultuoja atitinkamos šalies ES delegacijos.
Projekte paaiškinama, kodėl planuojama veikla ir tikėtini rezultatai geriausiai atitinka tikslinių grupių poreikius.
Projektas dera su tikslinių mokslo ir studijų institucijų modernizavimo, plėtros ir tarptautiškumo strategija ir atitinka reikalavimus atitinkančių šalių Partnerių aukštojo mokslo plėtros strategiją.
Projekto tikslai yra aiškūs, tikroviški ir tinkami ir yra pagrįsti tikrų ir tinkamų poreikių analize.
Projektas yra novatoriškas ir (arba) papildo kitas iniciatyvas arba projektus, kurie jau buvo įgyvendinti pagal dabartinius arba ankstesnius veiksmus.
Paraiškoje įrodoma, kad naudojant tik nacionalinį, regioninį ar vietos finansavimą panašių rezultatų nebūtų įmanoma pasiekti.
183
B dalis. Gebėjimų gerinimas aukštojo mokslo srityje B dalis. Gebėjimų gerinimas aukštojo mokslo srityje
Projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė (ne daugiau kaip 30 balų)
Veikla, kurią siūloma vykdyti visu projekto laikotarpiu, yra kokybiška, derama ir tinkama tikslams ir numatomiems rezultatams pasiekti.
Siūloma metodika yra novatoriška, pagrįsta ir tinkama numatomiems rezultatams pasiekti.
Projektas yra ekonomiškai efektyvus ir kiekvienos rūšies veiklai skiriami tinkami ištekliai.
Projektas apskritai parengtas taip, kad būtų užtikrintas projekto tikslų, metodikos, veiklos ir siūlomo biudžeto derėjimas.
Darbo planas yra aiškus ir tikroviškas, veikla yra tinkamai apibrėžta, nustatyti tikroviški terminai, aiškūs rezultatai ir gairės. Plane matyti logiško ir patikimo planavimo gebėjimai ir numatyti tinkami parengimo, įgyvendinimo, įvertinimo, tolesnės susijusios veiklos ir rezultatų sklaidos etapai.
Su projektu susijusios problemos (rizika) yra aiškiai nustatytos ir tinkamai atsižvelgta į veiksmus šioms problemoms spręsti (rizikai sumažinti). Nustatytos kokybės kontrolės priemonės, įskaitant rodiklius ir lyginamuosius standartus, kuriomis būtų užtikrinta, kad projektas būtų įgyvendinamas kokybiškai, kad jis būtų užbaigtas laiku ir neviršijant biudžeto. Nurodyti patikimi šaltiniai, kad būtų galima patikrinti rodiklius, kuriais vertinami veiksmo rezultatai.
Projekto grupės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybė (ne daugiau kaip 20 balų)
Projektas yra susijęs su tvirta mokslo ir studijų institucijų partneryste, kurioje institucijos papildo vienos kitas.
Projekto grupė turi būtinus įgūdžius, patirtį, žinias ir valdymo paramą projektui visais jo aspektais sėkmingai įgyvendinti.
Jeigu tinkama, į projektą taip pat įtraukti tinkamiausi ir įvairūs neakademiniai partneriai, kad būtų galima pasinaudoti jų įvairia patirtimi, profiliais ir specialiomis žiniomis.
Pareigos ir užduotys yra aiškiai ir tinkamai paskirstytos ir iš jų paskirstymo matyti visų dalyvaujančiųjų organizacijų įsipareigojimas ir aktyvus indėlis pagal konkrečią kompetenciją ir pajėgumą.
Siūlomas veiksmingas mechanizmas tinkamam dalyvaujančių organizacijų, dalyvių ir visų kitų atitinkamų suinteresuotųjų šalių tarpusavio koordinavimui, sprendimų priėmimui ir bendravimui užtikrinti.
Numatomas tinkamas reikalavimus atitinkančių šalių Partnerių dalyvaujančiųjų organizacijų dalyvavimas įgyvendinant veiksmą ir priimant sprendimus (įskaitant priemones konfliktams spręsti).
Projekte dalyvauja mokslo ir studijų institucijos, kurios anksčiau nebuvo gavusios paramos gebėjimams gerinti.
B dalis. Gebėjimų gerinimas aukštojo mokslo srityje
Poveikis ir sklaida (ne daugiau kaip 20 balų)
Projektu bus padarytas reikšmingas poveikis reikalavimus atitinkančių šalių Partnerių dalyvaujančiųjų organizacijų (visų pirma mokslo ir studijų institucijų) gebėjimams, visų pirma gebėjimams plėtoti ir modernizuoti aukštąjį mokslą, joms bus padėta atsiverti plačiajai visuomenei, darbo rinkai ir platesniam pasauliui, taip pat bus sustiprinti jų tarptautinio bendradarbiavimo gebėjimai.
Įgyvendinant projektą bus padarytas didinamasis poveikis už dalyvaujančiųjų organizacijų ribų vietos, regiono, nacionaliniu arba tarptautiniu lygmeniu. Numatytos veiksmingo įgyvendinant projektą padaryto poveikio vertinimo priemonės.
Sklaidos projekto laikotarpiu ir jam pasibaigus planas yra aiškus ir veiksmingas, kiekvienoje dalyvaujančioje organizacijoje nustatyti tinkami ištekliai kokybiškai įgyvendinant projektą įgytos patirties ir rezultatų sklaidai atitinkamiems suinteresuotosioms šalims užtikrinti.
Projektu bus užtikrintas tikrasis siūlomos veiklos ir rezultatų tvarumas projekto laikotarpiui pasibaigus, visų pirma pritraukiant bendrą finansavimą ar kitų formų paramą. Juo taip pat bus užtikrintas projekto rezultatų integravimas ir veiksmingas panaudojimas (įgyvendinimas).
Vertinimo etape paraiškos gali būti įvertintos iki 100 balų. Kad būtų svarstoma, ar skirti finansavimą, pasiūlymai iš viso turi būti įvertinti bent 60 balų, įskaitant bent 15 balų „projekto aktualumo“ kategorijoje.
Paraiškos priėmimas nereiškia, kad įsipareigojama skirti pareiškėjo prašomai sumai lygų finansavimą. Remiantis šiam veiksmui taikomomis finansavimo sąlygomis ir įvertinimo rezultatais prašomo finansavimo dydis gali būti sumažintas.
Skirti finansavimą bus rekomenduota ne daugiau kaip trijų vienos organizacijos pareiškėjos projektų pasiūlymams.
PRIORITETAI
Atsižvelgiant į projekte dalyvaujančias šalis, gali būti nustatytos abiejų kategorijų projektų (jungtinių projektų ir struktūrinių projektų) nacionaliniai, regioniniai arba horizontalieji prioritetai. Tokiu atveju projektų pasiūlymuose turi būti parodyta, kaip atsižvelgiama į šiuos prioritetus ir kokiu mastu. Jeigu pasiūlymuose nepaisoma nacionalinių ir (arba) regioninių prioritetų, svarstant, ar skirti finansavimą, į tokius pasiūlymus nebus atsižvelgiama. Horizontalieji prioritetai bus nagrinėjami atrankos etapu priimant sprendimą dėl panašios kokybės pasiūlymų. Siūloma nustatyti keturių kategorijų nacionalinius (regioninius) prioritetus, kurie apimtų šias sritis:
mokomieji dalykai (mokymo programoms rengti);
švietimo ir mokymo kokybės gerinimas;
mokslo ir studijų institucijų valdymo ir veikimo gerinimas;
aukštojo mokslo sektoriaus plėtojimas plačiojoje visuomenėje. Šalyse, kuriose nustatyti nacionaliniai prioritetai, nacionaliniai projektai turi atitikti tuos nacionalinius prioritetus. Kitose šalyse projektai turi atitikti regioninius prioritetus.
Daugiašaliuose projektuose, t. y. projektuose, kuriuose dalyvauja bent dviejų reikalavimus atitinkančių šalių Partnerių institucijos, turi būti paisoma dalyvaujančių reikalavimus atitinkančių šalių Partnerių regioninių arba nacionalinių (jei tinkama) prioritetų. Tai reiškia, kad projekto tema turi būti įvardyta kaip kiekvienos iš dalyvaujančių šalių Partnerių regioninis prioritetas arba ta tema turi būti įvardyta kaip kiekvienos atitinkamos dalyvaujančios šalies partnerės nacionalinis prioritetas. Pirmenybė bus teikiama projektams, kurie daugiausia
185
B dalis. Gebėjimų gerinimas aukštojo mokslo srityje B dalis. Gebėjimų gerinimas aukštojo mokslo srityje
susiję su mokomaisiais dalykais, kuriems ankstesniuose ar esamuose projektuose skirta nepakankamai dėmesio ir kuriuose dalyvauja šalių Partnerių mokslo ir studijų institucijos, kurios šioje Programoje ir (arba) ankstesnės kartos programose nedalyvavo arba dalyvavo ribotai.
Išsamus gebėjimų stiprinimo projektams taikomų prioritetų sąrašas bus paskelbtas vykdomosios agentūros svetainėje.
SPECIALIOJI MOBILUMO KRYPTIS
TINKAMUMO KRITERIJAI
Reikalavimus atitinkantys srautai
Iš Programos šalies į
Programos šalį
Iš Programos šalies į reikalavimus
atitinkančią šalį partnerę
Iš reikalavimus atitinkančios
šalies partnerės į Programos šalį
Iš reikalavimus atitinkančios šalies
partnerės į reikalavimus
atitinkančią šalį partnerę
Studentai Neatitinka reikalavimų
Atitinka reikalavimus Atitinka reikalavimus
Atitinka reikalavimus
Darbuotojai dėstymo tikslais
Neatitinka reikalavimų
Atitinka reikalavimus Atitinka
reikalavimus Atitinka reikalavimus
AM darbuotojai mokymosi tikslais
Neatitinka reikalavimų
Neatitinka reikalavimų Atitinka
reikalavimus Atitinka reikalavimus
Studentų ir darbuotojų mobilumo veikla turi būti vykdoma užsienyje (kitoje nei siunčiančiosios organizacijos ir kitoje nei studento ar darbuotojo gyvenamosios vietos šalyje) bet kurioje iš kitų projekte dalyvaujančių organizacijų partnerių. Studentų praktika gali būti organizuojama bet kurioje atitinkamoje užsienio šalies (kitos nei siunčiančiosios organizacijos šalis ir kitos nei studento studijų laikotarpio gyvenamoji šalis) organizacijoje, įsikūrusioje vienoje iš projekte dalyvaujančių šalių.
Reikalavimus atitinkančios šalys Partnerės
1-am, 2-am ir 3-iam regionui priklausančios šalys Partnerės (žr. šio vadovo A dalies skirsnį „Reikalavimus atitinkančios šalys“).
Reikalavimus atitinkanti veikla
Studentų mobilumas studijų laikotarpis užsienio mokslo ir studijų institucijoje partnerėje;
studentų praktika kokioje nors užsienio įmonėje arba bet kokioje kitoje atitinkamoje darbo vietoje;
abiejų variantų derinys.
Darbuotojų mobilumas Mokymo laikotarpis: šia veikla mokslo ir studijų institucijų dėstytojams ar įmonių
darbuotojams suteikiama galimybė dėstyti užsienio mokslo ir studijų institucijoje partnerėje.
Darbuotojų mokymosi laikotarpis: šia veikla remiamas mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir nedėstančių darbuotojų profesinis tobulėjimas a) dalyvaujant užsienyje rengiamuose struktūruotuose kursuose, įskaitant specialistams skirtus kalbos mokymus, ar mokymo renginiuose (išskyrus konferencijas) ir b) tam tikrą laikotarpį atliekant darbo praktiką (stebint darbą, dalyvaujant mokymo veikloje) užsienio mokslo ir studijų institucijoje partnerėje arba kitoje atitinkamoje užsienio organizacijoje vienoje iš konsorciumo šalių.
B dalis. Gebėjimų gerinimas aukštojo mokslo srityje
Reikalavimus atitinkantys dalyviai
Studentų mobilumas
Studentai, įrašyti į studijų programą, kurią užbaigus suteikiamas kvalifikacinis ar mokslo laipsnis arba kita pripažįstama aukštojo mokslo kvalifikacija (iki daktaro laipsnio imtinai) partnerėje MSI. Jeigu organizuojamas studijų mobilumas, studentai turi studijuoti ne žemesniame nei antrame aukštojo mokslo studijų kurse. Praktikoms ši sąlyga netaikoma.
Darbuotojų mobilumas
Mokymo laikotarpiai: darbuotojai, dirbantys potencialo vystymo projekte dalyvaujančioje mokslo ir studijų institucijoje arba įmonėje.
Darbuotojų mokymo laikotarpiai: potencialo vystymo projekte dalyvaujančioje mokslo ir studijų institucijoje dirbantys darbuotojai.
Svarbu pažymėti, kad studentai ir darbuotojai negali tiesiogiai teikti paraiškų gauti stipendiją (dotaciją); dalyvavimo mobilumo veikloje atrankos kriterijus nustato konsorciumas.
Studentų mobilumo trukmė
Studijų laikotarpiai: 3124
–12 mėn. (įskaitant, jei planuojama, papildomą praktikos laikotarpį).
Praktika: 2–12 mėn.
Neatsižvelgiant į mobilumo projektų skaičių ir mobilumo veiklos rūšį, bendra mobilumo laikotarpių, kuriuose gali dalyvauti tas pats studentas, trukmė negali viršyti 12 mėn.
125 kiekvienoje studijų pakopoje
126:
pirmojoje studijų pakopoje (bakalauro ar lygiaverčių studijų), įskaitant trumpojo ciklo studijas (EKS 5 ir 6 lygmenys);
antrojoje studijų pakopoje (magistrantūros ar lygiaverčių studijų, EKS 7 lygmuo) ir
trečiojoje studijų pakopoje doktoranto statusu (doktorantūros studijų, arba EKS 8 lygmuo).
Skaičiuojant šią didžiausią trukmę įskaičiuojamas ir dalyvavimas veikloje iš ES lėšų gavus nulinę dotaciją.
Darbuotojų mobilumo trukmė
Darbuotojų mobilumas: nuo penkių dienų iki dviejų mėn., neįskaitant kelionės laiko. Be to, dėstymo veiklai visais atvejais turi būti skiriama ne mažiau kaip 8 valandos per savaitę (arba trumpesnį buvimo laikotarpį). Jeigu mobilumo veikla tęsiasi ilgiau nei vieną savaitę, mažiausias ne visos savaitės mokymo valandų skaičius turėtų būti proporcingas tos savaitės trukmei.
PAPILDOMI DOTACIJŲ SKYRIMO KRITERIJAI
Projektų pasiūlymuose, kuriuose numatoma specialiosios mobilumo krypties veikla, turi būti parodyta kurso (-ių), kurį (-iuos) siūlo judūs dėstytojai ir (arba) kuris (-ie) siūlomas (-i) judiems studentams, pridėtinė vertė ir (arba) novatoriškas pobūdis. Turėtų būti aiškiai paaiškinta darbuotojų mobilumo indėlio svarba priimančiajai ir siunčiančiajai mokslo ir studijų institucijoms. Ir siunčiančioji, ir priimančioji mokslo ir studijų institucijos privalo laikytis „Erasmus“ aukštojo mokslo chartijos nuostatų ir susitarti dėl optimalaus mobilumo veiklos organizavimo priemonių. Specialieji mobilumo veiksmai vertinami ir įvertinami balais kaip atskira potencialo vystymo projektų
124 Studijų laikotarpio trukmė turi būti ne trumpesnė nei trys mėnesiai arba vienų mokslo metų semestras, arba trimestras.
125 Ankstesnė patirtis, įgyta pagal Mokymosi visą gyvenimą / „Erasmus“ programą ir „Erasmus Mundus“ programą, įskaičiuojama į 12 mėnesių per vieną studijų
pakopą laikotarpį
126 Vientisųjų studijų programose, kaip antai medicinos, bendras studentų mobilumo laikotarpis gali būti iki 24 mėnesių.
187
B dalis. Gebėjimų gerinimas aukštojo mokslo srityje B dalis. Gebėjimų gerinimas aukštojo mokslo srityje
sudedamoji dalis. Jie vertinami pagal šiuos kriterijus:
Specialiojo mobilumo veiksmo parengimo ir įgyvendinimo kokybė (ne daugiau kaip 10 balų)
Mobilumo veikla, kaip projekto dalis, visokeriopai padeda siekti projekto tikslų ir yra tinkamai su jais suderinta, visų pirma mokomųjų dalykų (temų), su kuriais susijęs projektas, požiūriu. Iš kurso (-ų), kurį (-iuos) ketina skaityti judūs dėstytojai ir (arba) kurį (-iuos) ketina išklausyti judūs studentai, matyti jo (jų) pridėtinė vertė projektui.
Projekte numatyti skaidrūs mobilumo dalyvių nustatymo ir atrankos kriterijai ir veiksminga jų nustatymo ir atrankos procedūra.
Ir siunčiančiojoje, ir priimančiojoje organizacijoje nustatytos kokybės užtikrinimo priemonės, kad būtų galima stebėti mobilumo veiklą ir imtis atitinkamų priemonių, jeigu pasiekti rezultatai skirtųsi nuo iš pradžių numatytųjų. Studentams juos priimančioje institucijoje siūlomos kokybiškos paslaugos (įvadinis kursas, vietos kalbos (kultūros) kursai, mokymas ir kuravimas, apgyvendinimo parama ir t. t.).
Iš projekto matyti, kad mobilumo veiksmai teigiamą poveikį daro ne tik juose dalyvaujantiems asmenims, bet ir reikalavimus atitinkančių šalių Partnerių institucijoms; jame paaiškinama, kaip sėkminga mobilumo patirtis bus pripažįstama ir vertinama institucijų lygmeniu. Aiškiai įrodyta darbuotojų mobilumo į priimančiąsias mokslo ir studijų institucijas indėlio svarba tikslinėms studentų grupėms ir buveinės šalių mokslo ir studijų institucijoms (aukštojo mokslo srityje ir ne tik joje įgytos patirties (kompetencijos) sklaida.
Projekte apibūdinta veiksmingo dalyvių mokymosi rezultatų ir mobilumo laikotarpių patvirtinimo ir (arba) pripažinimo strategija, kaip antai apibrėžti bendro pripažinimo ir rezultatų vertinimo mechanizmai (įskaitant pažymių konvertavimo modelio parengimą); naudojami perkeliamieji kreditai ir išduodamas diplomo priedėlis.
Svarstant, ar skirti finansavimą, į projektų mobilumo krypties dalis, kurios įvertintos penkiais balais ar mažiau,
nebus atsižvelgiama.
Paraiškos teikimo etape pareiškėjai, teikiantys paraišką dėl mokslo ir studijų institucijų studentų ir darbuotojų specialiosios mobilumo krypties veiklos, turi pateikti tokią informaciją:
studentų ir darbuotojų, kurie, kaip manoma, projekto laikotarpiu dalyvaus mobilumo veikloje, skaičius; vidutinė vieno dalyvio dalyvavimo planuojamoje mobilumo veikloje trukmė; priimančioji ir siunčiančioji institucijos.
Remdamasi vertinimo proceso rezultatais ir atsižvelgdama į tuos rezultatus, vykdomoji agentūra gali skirti dotaciją tam tikram, bet ne didesniam nei prašoma pareiškėjo, mobilumo veiklos laikotarpių skaičiui paremti. Bet kuriuo atveju ši dotacija neviršys 80 % jungtiniam arba struktūriniam projektui skirtos dotacijos (neįskaitant mobilumo krypties).
KĄ DAR REIKĖTŲ ŽINOTI APIE GEBĖJIMŲ STIPRINIMO PROJEKTĄ?
Gebėjimų stiprinimo aukštojo mokslo srityje projektas įgyvendinamas atsižvelgiant į Europos Sąjungos Pokyčių darbotvarkės prioritetus. Svarstydama galutinį finansuotinų projektų sąrašą Europos Sąjunga atsižvelgs į būtinybę užtikrinti geografinę pusiausvyrą ir įvairovę bei didėjančius besivystančių šalių skirtumus. Šios veiklos finansavimas grindžiamas regionų finansiniais paketais. Išnagrinėjus projektų kokybę pagal į dotacijos skyrimo kriterijus, bus atsižvelgiama į projektų svarbą vietos poreikiams ir to regiono biudžetą, reikmę užtikrinti pakankamą geografinį atstovavimą ir įvairovę atsižvelgiant į atitinkamos šalies projektų skaičių.
B dalis. Gebėjimų gerinimas aukštojo mokslo srityje
REGIONINIS BENDRADARBIAVIMAS
Regioninis (to paties regiono šalių) ir tarpregioninis bendradarbiavimas (įvairių pasaulio regionų bendradarbiavimas) turėtų būti aktualus ir pagrįstas nuodugnia bendrų poreikių ir tikslų analize. Šalių pasirinkimas turi būti tinkamas ir turi derėti su siūlomais tikslais, visų pirma tais atvejais, kai šios šalys priklauso skirtingiems regionams. Tarpregioninis bendradarbiavimas daugiašaliuose projektuose gali būti plėtojamas, jeigu projekto tema visose susijusiose reikalavimus atitinkančiose šalyse Partnerėse yra įvardyta kaip regioninis arba nacionalinis (jei tinkama) prioritetas.
POVEIKIS IR SKLAIDA
Gebėjimų stiprinimo projektai reikalavimus atitinkančių šalių Partnerių sistemoms, organizacijoms (institucijoms) ir asmenims turėtų padaryti ilgalaikį struktūrinį poveikį. Turi būti parodytas novatoriškas projektų pobūdis, jų rezultatų poveikis ir tvarumas, taip pat tai, kaip planuojama išsaugoti ar plėtoti rezultatus projektui pasibaigus. Jeigu taikoma, turėtų būti parodyta, kad projektuose remiamasi ankstesnių ES finansuotų projektų, kaip antai projektų, įgyvendintų pagal buvusias „Alfa“, „Edulink“, „Erasmus Mundus“ ir „Tempus“ programas, rezultatais. Kiekviename projekte turi būti parodyta, kaip projekto rezultatai bus skleidžiami atitinkamose tikslinėse grupėse. Struktūrinių projektų pasiūlymai, kuriuose daugiausia siekiama daryti poveikį institucijų lygmeniu ir kuriuose neparodoma, kad projektas turės poveikį visoje šalyje, nebus atrinkti.
189
B dalis. Gebėjimų gerinimas aukštojo mokslo srityje B dalis. Gebėjimų gerinimas aukštojo mokslo srityje
KOKIOS YRA (JUNGTINIŲ IR STRUKTŪRINIŲ) GEBĖJIMŲ STIPRINIMO PROJEKTŲ FINANSAVIMO TAISYKLĖS?
Finansinė parama „Erasmus+“ gebėjimų stiprinimo projektams grindžiama biudžeto sąmata, kuri sudaroma remiantis parama, papildomai skiriama prie vieneto sąnaudų, ir realiosiomis išlaidomis. Įgyvendinant gebėjimų stiprinimo aukštojo mokslo srityje projektus patiriama įvairių išlaidų, įskaitant personalo išlaidas, kelionės išlaidas ir buvimo užsienyje išlaidas, išlaidas įrangai, išlaidas subrangai, išlaidas informacijos sklaidai, skelbimui, vertimui, pridėtines išlaidas ir t. t. Sąvoka „dotacija“ reiškia finansavimo sumą, kurios gali būti prašoma pagal Programą; tai Europos Sąjungos finansinis įnašas į projektą ir jo nereikėtų painioti su visomis projekto išlaidomis, kurioms padengti naudojamas ir bendras institucijų partnerių bei išorės suinteresuotųjų šalių finansavimas. ES dotacija projektams turi būti vertinama kaip įnašas, kuriuo dengiama dalis faktinių išlaidų, institucijų partnerių patiriamų vykdant paraiškoje (projekte) numatytą veiklą. Pagal dalyvavimo gebėjimų stiprinimo projekte sąlygas būtinai reikalaujama bendro institucijų gavėjų finansavimo. Taigi projekto partneriai pradžioje, kai rengia paraišką, turi apskaičiuoti bendro finansavimo sumą. Nustatant finansavimo metodą ir visų pirma paramos, papildomai skiriamos prie fiksuotos normos, panaudojimo lygį projekto biudžetui (dotacijai) apskaičiuoti, atsižvelgiama ir į bendro finansavimo principą. Todėl pareiškėjai ir dotacijų gavėjai informacijos ir skaidrumo tikslais turės pateikti išsamią informaciją apie suteiktą bendrą finansavimą. Išlaidų įrodymų ar patvirtinamųjų dokumentų nebus reikalaujama. Nors įgyvendinant projektą gali reikėti kitų rūšių išlaidų (kaip antai išlaidų sklaidai, skelbimui, vertimui (jeigu tai neperduota subrangovams), pridėtinių išlaidų), skaičiuojant siūlomą dotacijos sumą į šias išlaidas nebus atsižvelgiama. Todėl šias išlaidas reikės padengti bendro finansavimo lėšomis. Su parama, papildomai skiriama prie vieneto sąnaudų, grindžiamomis biudžeto eilutėmis (parama personalo išlaidoms, kelionės išlaidoms ir buvimo užsienyje išlaidoms padengti) susijusios finansinės ataskaitos bus pagrįstos vadinamojo priežastinio įvykio principu. Dotacijų gavėjai turės įrodyti, kad veikla buvo faktiškai ir tinkamai įgyvendinta ir buvo gauti rezultatai, tačiau jiems nereikės teikti ataskaitų apie lėšų panaudojimą. Taigi įvykdę su veikla ir laimėjimais susijusius reikalavimus dotacijų gavėjai galės lanksčiai tvarkyti lėšas, kurios jiems buvo skirtos projektui įgyvendinti būtinoms išlaidoms padengti. Su realiosiomis sąnaudomis grindžiamomis biudžeto eilutėmis (įranga ir subranga) susijusios finansinės ataskaitos bus pagrįstos faktiškai patirtomis išlaidomis, kurias reikės išsamiai patvirtinti dokumentais (žr. toliau). Siūloma dotacijos suma niekada neviršys prašomos dotacijos sumos ir priklausys nuo:
pareiškėjo prašomos dotacijos sumos, veiklos tinkamumo finansuoti ir projekto išlaidų veiksmingumo;
viso turimo gebėjimų stiprinimo projektų biudžeto. Partneriai turi suderinti išsamias projekto finansinio įgyvendinimo sąlygas ir įforminti jas partnerystės susitarimu, kuris turi būti pasirašytas projekto pradžioje.
Projekto biudžetas turi būti parengtas pagal šias finansavimo taisykles (EUR):
Mažiausia jungtiniams ir struktūriniams projektams skiriama ES dotacija: 500 000 EUR Didžiausia jungtiniams ir struktūriniams projektams skiriama ES dotacija: 1 000 000 EUR
Tinkamos finansuoti išlaidos Finansavimo mechanizmas
Suma (didžiausia riba) Lėšų skyrimo taisyklė
Personalo išlaidos
Parama su projekto tikslams pasiekti tiesiogiai reikalingas užduotis atliekančiais darbuotojais susijusioms išlaidoms padengti.
Fiksuota norma
B4.1 vienam dalyvaujančiam vadovui
vienai darbo su projektu dienai.
Ne daugiau kaip 40 % visos dotacijos.
Sąlyga: pareiškėjai, atsižvelgdami į siūlomos veiklos įgyvendinimą ir
siūlomus produktus, turi pateikti pagrindimą, kodėl reikalingi tam tikros rūšies
ir apimties ištekliai. Parama teikiama tik tuo
atveju, jeigu atlyginimas už tas pačias užduotis
kompensuojamas tik kartą.
B4.2 vienam dalyvaujančiam mokslininkui,
bendrųjų ir (arba) specialybės dalykų mokytojui vienai darbo su projektu dienai.
B4.3 vienam dalyvaujančiam techniniam
darbuotojui vienai darbo su projektu dienai.
B4.4 vienam dalyvaujančiam
administraciniam darbuotojui vienai darbo su projektu dienai.
Kelionės išlaidos
Parama projekte dalyvaujančių studentų ir darbuotojų išlaidoms kelionei iš jų kilmės vietos į veiklos vietą ir atgal padengti (įskaitant, jeigu pagrįsta, išlaidas vizos mokesčiui ir susijusiam privalomajam draudimui, kelionės draudimui ir atšaukimo mokesčiui). Veikla turi būti vykdoma projekte dalyvaujančiose šalyse ir keliaujama turi būti į tas šalis (iš tų šalių). Kad būtų galima taikyti kokią nors šios taisyklės išimtį, būtina gauti įstaigos leidimą. Išsamus reikalavimus atitinkančios veiklos sąrašas pateikiamas šio vadovo I priede.
Fiksuota norma
Kai kelionės atstumas yra 10–99 km, 20 EUR vienam dalyviui
Kai kelionės atstumas yra 100–499 km, 180 EUR vienam dalyviui.
Pagal kiekvieno dalyvio kelionės atstumą. Kelionės atstumai turi būti apskaičiuojami naudojant Europos Komisijos atstumų skaičiuoklę
127. Kad būtų
galima apskaičiuoti ES dotacijos, kuri bus panaudota kelionės į abi puses išlaidoms padengti, sumą, pareiškėjas turi
Kai kelionės atstumas yra 500–1 999 km, 275 EUR vienam dalyviui.
Kai kelionės atstumas yra 2 000–2 999 km, 360 EUR vienam dalyviui.
Kai kelionės atstumas yra 3 000–3 999 km, 530 EUR vienam dalyviui.
Kai kelionės atstumas yra 4 000–7 999 km, 820 EUR vienam dalyviui.
127Atstumų skaičiuoklė: http://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/tools/distance_en.htm.
191
B dalis. Gebėjimų gerinimas aukštojo mokslo srityje B dalis. Gebėjimų gerinimas aukštojo mokslo srityje
Kai kelionės atstumas yra 8 000 km ar didesnis,
1 300 EUR vienam dalyviui.
nurodyti kelionės į vieną pusę atstumą
128. Finansinė
parama bus teikiama tik toms kelionėms, kurios yra tiesiogiai susijusios su projekto tikslų įgyvendinimu.
Buvimo užsienyje išlaidos
Pragyvenimo, apgyvendinimo išlaidos, išlaidos vietos ir viešajam transportui, kaip antai autobusui ir taksi, išlaidos asmeniniam arba neprivalomam sveikatos draudimui.
Fiksuota norma
Darbuotojai
Iki 14-os veiklos dienos: 120 EUR vienam dalyviui per dieną
+
15–60-ą veiklos dieną: 70 EUR vienam dalyviui per dieną
+
nuo 61-os veiklos dienos ir iki 3 mėn.: 50 EUR vienam dalyviui per dieną.
Pagal dalyvių buvimo užsienyje trukmę (įskaitant
kelionę).
Studentai
Iki 14-os veiklos dienos:55 EUR vienam dalyviui per dieną
+
15–90-ą veiklos dieną: 40 EUR vienam dalyviui per dieną.
Išlaidos įrangai
Parama projektui įgyvendinti reikalingos įrangos pirkimo išlaidoms padengti. Parama teikiama tik įrangai, įsigytai šalių Partnerių mokslo ir studijų institucijos naudai.
Realiosios išlaidos
100 % tinkamų finansuoti išlaidų. Ne daugiau kaip 30 % visos dotacijos.
Sąlyga: prašymas skirti finansinę paramą šioms išlaidoms padengti turi būti pagrįstas paraiškos
formoje.
Išlaidos subrangai
Parama su projektui įgyvendinti reikalinga subranga susijusioms išlaidoms padengti; tai visų pirma susiję su išlaidomis privalomajam finansiniam auditui (audito pažymoms) ir su bet kokiomis išorės kokybės užtikrinimo
Realiosios išlaidos
100 % tinkamų finansuoti išlaidų. Ne daugiau kaip 10 % visos dotacijos.
Subrangos sutartys su išorės įstaigomis turėtų
būti sudaromos labai retais atvejais. Projekto tikslams
pasiekti reikalingą specialią
128 Pavyzdžiui, jeigu asmuo iš Madrido (Ispanija) dalyvauja Romoje (Italija) vykstančioje veikloje, pareiškėjas: a) apskaičiuoja atstumą nuo Madrido iki Romos (1 365,28 km), b) pasirenka taikomą kelionės atstumų kategoriją (t. y. 500–1 999 km) ir c)
apskaičiuoja ES dotaciją, kuri bus panaudota kaip parama dalyvio kelionės iš Madrido į Romą ir atgal išlaidoms padengti (275 EUR).
procedūromis. Išlaidos, susijusios su subrangos sutartimis, kurios sudaromos su projekto valdymu susijusioms užduotims vykdyti, nėra tinkamos finansuoti.
kompetenciją ir konkrečią patirtį turėtų turėti pats
konsorciumas ir būtent tai turėtų lemti jo sudėtį.
193
B dalis. Gebėjimų gerinimas aukštojo mokslo srityje B dalis. Gebėjimų gerinimas aukštojo mokslo srityje
A LENTELĖ. PERSONALO IŠLAIDOS (SUMA EUR PER DIENĄ) PROGRAMOS ŠALYSE
Taikytina darbuotojų kategorija priklauso nuo darbo, kuris turi būti atliekamas įgyvendinant projektą, o ne nuo asmens statuso ar pareigų. Kitaip tariant, personalo išlaidos, susijusios, pvz., su administracine užduotimi, kurią atliko mokslininkas, turėtų būti įtrauktos į kategoriją „Administraciniai darbuotojai“. Faktines projekte dalyvaujančių darbuotojų darbo užmokesčio sąlygas bendrai nustato projekte dalyvaujančios organizacijos ir patvirtina už jų darbą atsakingi vadovai; šios sąlygos įtraukiamos į partnerystės susitarimą, kurį partneriai turi pasirašyti projekto pradžioje. Apskaičiuojant dotacijos sumą, taikomos šalies, kurioje įdarbintas atitinkamas personalo narys, fiksuota norma, neatsižvelgiant į tai, kur turi būti vykdomos užduotys (t. y. jeigu A šalies organizacijos personalo narys dirba (dalį laiko) B šalyje, jam bus taikoma A šalies fiksuota norma).
Vadovas
Bendrųjų dalykų mokytojas, specialybės
dalykų mokytojas, mokslininkas, su
jaunimu dirbantis asmuo
Techninis darbuotojas
Administracinis darbuotojas
129
B4.1 B4.2 B4.3 B4.4
Danija, Airija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Austrija, Švedija, Lichtenšteinas, Norvegija
294 241 190 157
Belgija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Suomija, Jungtinė Karalystė, Islandija 280 214 162 131
Čekija, Graikija, Ispanija, Kipras, Malta, Portugalija, Slovėnija 164 137 102 78
Bulgarija, Estija, Kroatija, Latvija, Lietuva, Vengrija, Lenkija, Rumunija, Slovakija, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Turkija
88 74 55 39
129 Studentai gali dirbti projekte ir jų atlyginimas gali būti mokamas iš personalo išlaidoms (administraciniams darbuotojams) skirtų lėšų, jeigu jie yra pasirašę darbo sutartį su kuria nors konsorciumo institucija nare.
B LENTELĖ. PERSONALO IŠLAIDOS (SUMA EUR PER DIENĄ) ŠALYSE PARTNERĖSE
Taikytina darbuotojų kategorija priklauso nuo darbo, kuris turi būti atliekamas projekte, o ne nuo asmens statuso ar pareigų. Kitaip tariant, personalo išlaidos, susijusios, pvz., su administracine užduotimi, kurią atliko mokslininkas, turėtų būti įtrauktos į kategoriją „Administraciniai darbuotojai“. Faktines projekte dalyvaujančių darbuotojų darbo užmokesčio sąlygas bendrai nustato projekte dalyvaujančios organizacijos ir patvirtina už jų darbą atsakingi vadovai; šios sąlygos įtraukiamos į partnerystės susitarimą, kurį partneriai turi pasirašyti projekto pradžioje. Apskaičiuojant dotacijos sumą, taikomos šalies, kurioje įdarbintas atitinkamas personalo narys, fiksuota norma, neatsižvelgiant į tai, kur turi būti vykdomos užduotys (t. y. jeigu A šalies organizacijos personalo narys dirba (dalį laiko) B šalyje, jam bus taikomos A šalies fiksuota norma).
Vadovas
Bendrųjų dalykų mokytojas, specialybės
dalykų mokytojas, mokslininkas
Techninis darbuotojas
Administracinis darbuotojas
130
B4.1 B4.2 B4.3 B4.4
Izraelis 166 132 102 92
Albanija, Angola, Antigva ir Barbuda, Argentina, Barbadosas, Bosnija ir Hercegovina, Brazilija, Čilė, Kolumbija, Komorai, Kuko salos, Dominika, Gabonas, Grenada, Dramblio Kaulo Respublika, Kosovas
131, Libanas, Libija, Meksika, Juodkalnija, Nigerija,
Peru, Sent Kitsas ir Nevis, Sent Lusija, Sent Vinsentas ir Grenadinai, San Tomė ir Prinsipė, Serbija, Seišeliai, Tailandas, tarptautinės teisės pripažįstama Ukrainos teritorija, Urugvajus, Venesuela, Zambija, Zimbabvė
108 80 57 45
Afganistanas, Azerbaidžanas, Bahamų salos, Bolivija, Burkina Fasas, Kamerūnas, Kinija, Kongas, Kosta Rika, Džibutis, Dominikos Respublika, Ekvadoras, Salvadoras, Gruzija, Gvatemala, Bisau Gvinėja, Haitis, Iranas, Irakas, Jamaika, Jordanija, Kazachstanas, Kenija, Mikronezija, Marokas, Mozambikas, Namibija, Palestina
132,
Panama, Papua Naujoji Gvinėja, Paragvajus, Senegalas, Pietų Afrika, Surinamas, Svazilandas, tarptautinės teisės pripažįstama Rusijos teritorija, Trinidadas ir Tobagas, Vanuatu
77 57 40 32
Alžyras, Armėnija, Bangladešas, Baltarusija, Belizas, Beninas, Butanas, Botsvana, Mianmaras, Burundis, Kambodža, Žaliojo kyšulio salos, Centrinė Afrikos Respublika, Čadas, Kongo Demokratinė Respublika, Kuba, Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika, Egiptas, Eritrėja, Etiopija, Pusiaujo Gvinėja, Fidžio sala, Gambija, Gana, Gvinėja, Gajana, Hondūras, Indija, Indonezija, Kiribatis, Kirgizija, Laosas, Lesotas, Liberija, Madagaskaras, Malavis, Malaizija, Maldyvai, Malis, Maršalo šalys, Mauritanija, Mauricijus, Moldova, Mongolija, Nauru, Nepalas, Nikaragva, Nigeris, Niujė, Pakistanas, Palau, Filipinai, Ruanda, Samoa, Siera Leonė, Saliamonas, Somalis,
47 33 22 17
130 Studentai gali dirbti projekte ir jų atlyginimas gali būti mokamas iš personalo išlaidoms (administraciniams darbuotojams) skirtų lėšų, jeigu jie yra pasirašę darbo sutartį su kuria nors konsorciumo institucija nare. 131 Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją Nr. 1244 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos. 132 Šis pavadinimas nereiškia Palestinos valstybės pripažinimo ir nekeičia atskirų valstybių narių pozicijų šiuo klausimu.
195
B dalis. Gebėjimų gerinimas aukštojo mokslo srityje B dalis. Gebėjimų gerinimas aukštojo mokslo srityje
Pietų Sudanas, Šri Lanka, Sudanas, Sirija, Tadžikistanas, Tanzanija, Rytų Timoro Demokratinė Respublika, Togas, Tonga, Tunisas, Turkmėnistanas, Tuvalu, Uganda, Uzbekistanas, Vietnamas, Jemenas.
SPECIALIOSIOS MOBILUMO KRYPTIES VEIKLOS FINANSAVIMO TAISYKLĖS
Vykdant specialiąją mobilumo krypties veiklą atitinkamose šalyse Partnerėse (1, 2 ir 3 regionų), be pagrindinio biudžeto, gali būti skirtas papildomas biudžetas studentų ir darbuotojų mobilumui finansuoti. Projekto biudžetas turi būti parengtas pagal šias finansavimo taisykles (EUR):
Didžiausia ES dotacija, skiriama specialiosios mobilumo krypties veiklai: ne daugiau kaip 80 % visos jungtiniam arba struktūriniam projektui skirtos ES dotacijos (neįskaitant mobilumo krypties)
Tinkamos finansuoti išlaidos Finansavimo
mechanizmas Suma (didžiausia riba) Lėšų skyrimo taisyklė
Kelionės išlaidos
(studentų ir darbuotojų)
Parama projekte dalyvaujančių studentų ir darbuotojų išlaidoms kelionei iš jų kilmės vietos į veiklos vietą ir atgal padengti (įskaitant, jeigu pagrįsta, išlaidas vizos mokesčiui ir susijusiam privalomajam draudimui, kelionės draudimui ir atšaukimo mokesčiui). Veikla turi būti vykdoma projekte dalyvaujančiose šalyse ir keliaujama turi būti į tas šalis (iš tų šalių). Kad būtų galima taikyti kokią nors šios taisyklės išimtį, būtina gauti įstaigos leidimą. Išsamus reikalavimus atitinkančios veiklos sąrašas pateikiamas šio vadovo I priede.
Fiksuota norma
Kai kelionės atstumas yra 10–99 km, 20 EUR kiekvienam dalyviui
Kai kelionės atstumas yra 100–499 km, 180 EUR vienam dalyviui
Pagal kiekvieno dalyvio kelionės atstumą. Kelionės atstumai turi būti apskaičiuojami naudojant Europos Komisijos atstumų skaičiuoklę
133. Kad būtų
galima apskaičiuoti ES dotacijos, kuri bus panaudota kelionės į abi puses išlaidoms padengti, sumą, pareiškėjas turi nurodyti kelionės į vieną pusę atstumą
134. Finansinė
parama bus teikiama tik toms kelionėms, kurios yra tiesiogiai susijusios su projekto tikslų įgyvendinimu.
Kai kelionės atstumas yra 500–1 999 km, 275 EUR vienam dalyviui
Kai kelionės atstumas yra 2 000–2 999 km, 360 EUR vienam dalyviui
Kai kelionės atstumas yra 3 000–3 999 km, 530 EUR vienam dalyviui
Kai kelionės atstumas yra 4 000–7 999 km, 820 EUR vienam dalyviui
Kai kelionės atstumas yra 8 000 km ar didesnis,
1 100 EUR vienam dalyviui
Pragyvenimo išlaidos
Pragyvenimo, apgyvendinimo išlaidos, išlaidos vietos ir viešajam transportui, kaip antai autobusui ir taksi, išlaidos asmeniniam arba
Fiksuota norma Studentai
Studentai iš šalių Partnerių: B5.1
vienam dalyviui per mėnesį.
Studentai iš Programos šalių: B5.2
Pagal kiekvieno dalyvio buvimo užsienyje trukmę (įskaitant kelionę).
133 http://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/tools/distance_en.htm. 134 Pavyzdžiui, jeigu asmuo iš Madrido (Ispanija) dalyvauja Romoje (Italija) vykstančioje veikloje, pareiškėjas: a) apskaičiuoja atstumą nuo Madrido iki Romos (1 365,28 km), b) pasirenka taikomą kelionės atstumų kategoriją (t. y. 500–1 999 km) ir c)
apskaičiuoja ES dotaciją, kuri bus panaudota kaip parama dalyvio kelionės iš Madrido į Romą ir atgal išlaidoms padengti (275 EUR).
197
B dalis. Gebėjimų gerinimas aukštojo mokslo srityje B dalis. Gebėjimų gerinimas aukštojo mokslo srityje
neprivalomam sveikatos draudimui. vienam dalyviui per mėnesį.
Darbuotojai
Iki 14-os veiklos dienos: B6.1 arba
B6.3 vienam dalyviui per dieną
+
15–60-ą veiklos dieną: B6.2 arba B6.4
sumos vienam dalyviui per dieną.
1 LENTELĖ. STUDENTŲ PRAGYVENIMO IŠLAIDOS (SUMA EUR PER MĖNESĮ)
Suma priklauso nuo šalies, kurioje vykdoma veikla.
Studentai iš šalių Partnerių Studentai iš Programos šalių
Priimančioji šalis
Suma (per mėnesį) Suma (per mėnesį)
B5.1 B5.2
Danija, Airija, Prancūzija, Italija, Austrija, Suomija, Švedija, Jungtinė Karalystė, Lichtenšteinas, Norvegija
850 Netinkamos finansuoti
Belgija, Čekija, Vokietija, Graikija, Ispanija, Kroatija, Kipras, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Slovėnija, Islandija,
Turkija 800 Netinkamos finansuoti
Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Rumunija, Slovakija, buvusioji Jugoslavijos Respublika
Makedonija 750 Netinkamos finansuoti
Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Serbija ir Kosovas
135
Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova, pagal tarptautinę teisę pripažįstama Ukrainos teritorija,
Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Palestina
136, Sirija, Tunisas
750 650
Visos kitos šalys Partnerės Netinkamos finansuoti Netinkamos finansuoti
2 LENTELĖ. DARBUOTOJŲ PRAGYVENIMO IŠLAIDOS (SUMA EUR PER DIENĄ)
Suma priklauso nuo šalies, kurioje vykdoma veikla.
135 Pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją Nr. 1244 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos. 136 Šis pavadinimas nereiškia Palestinos valstybės pripažinimo ir nekeičia atskirų valstybių narių pozicijų šiuo klausimu.
199
B dalis. Gebėjimų gerinimas aukštojo mokslo srityje B dalis. Gebėjimų gerinimas aukštojo mokslo srityje
Darbuotojai iš šalių Partnerių Darbuotojai iš Programos šalių
Priimančioji šalis
Suma (per dieną) Suma (per dieną)
B6.1 B6.2 B6.3 B6.4
Danija, Airija, Nyderlandai, Švedija, Jungtinė Karalystė 160 112 Netinkamos finansuoti
Belgija, Bulgarija, Čekija, Graikija, Prancūzija, Italija, Kipras, Liuksemburgas, Vengrija, Austrija, Lenkija, Rumunija, Suomija, Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Turkija
140 98 Netinkamos finansuoti
Vokietija, Ispanija, Latvija, Malta, Portugalija, Slovakija, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija
120 84 Netinkamos finansuoti
Estija, Kroatija, Lietuva, Slovėnija 100 70 Netinkamos finansuoti
Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Serbija ir Kosovas
137
Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova, pagal tarptautinę teisę pripažįstama Ukrainos teritorija
Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Palestina
138, Sirija, Tunisas
100 70 160 112
Visos kitos šalys Partnerės Netinkamos finansuoti Netinkamos finansuoti
137 Pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją Nr. 1244 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos. 138 Šis pavadinimas nereiškia Palestinos valstybės pripažinimo ir nekeičia atskirų valstybių narių pozicijų šiuo klausimu.
200
B dalis. Gebėjimų gerinimas jaunimo srityje
GEBĖJIMŲ STIPRINIMAS JAUNIMO SRITYJE
KOKIE YRA GEBĖJIMŲ STIPRINIMO PROJEKTO TIKSLAI?
Jaunimo gebėjimų stiprinimo projektais siekiama:
stiprinti bendradarbiavimą ir mainus jaunimo srityje tarp Programos šalių ir šalių Partnerių iš įvairių pasaulio regionų
139;
gerinti darbo su jaunimu, neformaliojo ugdymo ir savanorystės šalyse Partnerėse kokybę ir pripažinimą, didinti jų sąveiką ir papildomumą su kitomis ugdymo sistemomis, darbo rinka ir visuomene;
skatinti mobilumo neformaliojo ugdymo tikslais iniciatyvų ir programų kūrimą, bandymą ir įdiegimą regionų lygmeniu (t. y. įvairiuose pasaulio regionuose ir tarp jų);
skatinti tarptautinį mobilumą neformaliojo ugdymo tikslais tarp Programos šalių ir šalių Partnerių, ypač skirtų mažiau galimybių turintiems jaunuoliams, siekiant kelti dalyvių kompetencijos lygį ir skatinti jų aktyvų dalyvavimą visuomenėje.
KAS YRA GEBĖJIMŲ STIPRINIMO PROJEKTAS?
Gebėjimų stiprinimo projektai – tai tarptautiniai bendradarbiavimo projektai, pagrįsti daugiašale jaunimo srityje Programos šalyse ir šalyse Partnerėse veikiančių organizacijų partneryste. Juose taip pat gali dalyvauti švietimo ir mokymo sričių, taip pat kitų socialinių ir (arba) ekonominių sektorių organizacijos.
KOKIA VEIKLA REMIAMA PAGAL GEBĖJIMŲ STIPRINIMO PROJEKTĄ?
Pagal gebėjimų stiprinimo projektus turėtų būti vykdoma veikla, kuria:
skatinamas strateginis jaunimo organizacijų ir valdžios institucijų šalyse Partnerėse bendradarbiavimas; skatinamas jaunimo organizacijų ir švietimo ir mokymo sričių organizacijų bendradarbiavimas, taip pat
bendradarbiavimas su verslo ir darbo rinkos atstovais; gerinami jaunimo tarybų, jaunimo platformų ir vietos, regionų ir nacionalinių institucijų, šalyse
Partnerėse dirbančių jaunimo srityje gebėjimai; gerinamas šalių Partnerių jaunimo organizacijų valdymas, administravimas, inovacinis pajėgumas ir
didinamas jų tarptautiškumas; diegiama, bandoma ir įgyvendinama darbo su jaunimu praktika, kaip antai: su jaunimu dirbančių asmenų ir instruktorių socialinės ir profesinės raidos priemonės ir metodai; neformaliojo ugdymo metodai, ypač tie, kuriais skatinamas kompetencijos įgijimas ir (arba) gerinimas,
įskaitant medijų raštingumo įgūdžius; skatinamos naujų formų praktinio mokymo sistemos ir realaus gyvenimo atvejų visuomenėje
modeliavimas, remiamos naujos darbo su jaunimu formos, visų pirma strateginis atviro ir lankstaus mokymosi, virtualaus mobilumo, atvirųjų švietimo išteklių (AŠI) naudojimas ir geresnis IRT potencialo panaudojimas;
įgyvendinama bendradarbiavimo, tinklų kūrimo ir tarpusavio mokymosi veikla, kuria skatinamas veiksmingas darbo su jaunimu srities organizacijų valdymas, tarptautiškumas ir vadovavimas joms.
Įgyvendinant gebėjimų stiprinimo projektą gali būti vykdoma tokių rūšių veikla:
139 Pagal šį veiksmą regionas yra tam tikrai makrogeografinei teritorijai priklausančių šalių grupė.
201
B dalis. Gebėjimų gerinimas jaunimo srityje
Gebėjimų stiprinimo veikla
veikla, kuria skatinamas politinis dialogas, bendradarbiavimas, tinklų kūrimas ir dalijimasis praktine patirtimi jaunimo srityje, kaip antai konferencijos, darbas grupėse ir susitikimai;
didelio masto jaunimo renginiai;
informacinės ir informuotumo didinimo kampanijos;
informavimo, komunikacijos ir žiniasklaidos priemonių kūrimas;
darbo su jaunimu metodų, priemonių ir medžiagų, taip pat darbo su jaunimu programų, studijų modulių ir patvirtinimo dokumentais priemonių, tokių kaip „Youthpass“, kūrimas;
naujų darbo su jaunimu ir mokymo bei paramos teikimo, visų pirma naudojant atvirą ir lanksčią mokymosi medžiagą, virtualų bendradarbiavimą ir atviruosius švietimo išteklius (AŠI), formų kūrimas.
Mobilumo veikla
jaunimo mainų
140 tarp Programos šalių ir reikalavimus atitinkančių šalių Partnerių veikla;
Europos savanorių tarnybos141
veikla atvykstant savanoriams iš reikalavimus atitinkančių šalių Partnerių arba savanoriams vykstant į tas šalis;
su jaunimu dirbančių asmenų142
tarp Programos šalių ir reikalavimus atitinkančių šalių Partnerių mobilumo veikla.
Pagal geografinę aprėptį skiriami keturių rūšių gebėjimų stiprinimo projektai:
Gebėjimų stiprinimo projektai, kuriuose dalyvauja organizacijos, veikiančios jaunimo srityje programos
šalyse ir kitose šalyse partnerėse (iš 5–13 regionų, žr. „Reikalavimus atitinkančios šalys“ šio vadovo A dalyje).
Šiais programos šalių organizacijų teikiamais projektais siekiama vykdant gebėjimų stiprinimo veiklą gerinti organizacijų gebėjimus; į juos gali būti įtraukiama ir mobilumo veikla.
Gebėjimų stiprinimo projektai, kuriuose dalyvauja organizacijos, veikiančios jaunimo srityje programos šalyse, ir Vakarų Balkanų šalys partnerės (1 regionas – žr. „Reikalavimus atitinkančios šalys“ šio vadovo A dalyje) – iniciatyvos „Vakarų Balkanų jaunimo langas“ projektai.
Šiais Vakarų Balkanų šalių (1 regionas) organizacijų teikiamais projektais siekiama gerinti jaunimo organizacijų gebėjimus įgyvendinant gebėjimų stiprinimo veiklą; į juos gali būti įtraukiama ir mobilumo veikla.
Gebėjimų stiprinimo projektai, kuriuose dalyvauja organizacijos, veikiančios jaunimo srityje programos šalyse, ir Rytų partnerystės šalys partnerės(2 regionas – žr. skirsnį „Reikalavimus atitinkančios šalys“ šio vadovo A dalyje) – iniciatyvos „Rytų partnerystės jaunimo langas“ projektai
143.
Šiais Rytų partnerystės šalių (2 regionas) organizacijų teikiamais projektais siekiama didinti jaunimo organizacijų gebėjimus įgyvendinant vieną iš šių dviejų tipų projektą:
Pilietinės visuomenės stipendijos jaunimui:
140 Dėl išsamaus šios veiklos apibūdinimo žr. šio vadovo B dalies skirsnį „1 pagrindinis veiksmas. Jaunimo ir su jaunimu dirbančių asmenų mobilumo projektai“. 141 Kaip pirmiau nurodyta. 142 Kaip pirmiau nurodyta. 143 Finansuojama pagal programą „EU4youth“.
202
Integraciniais ir dalyvaujamaisiais projektais būtų stiprinami jaunimo organizacijų ir su jaunimu dirbančių asmenų gebėjimai užmegzti konstruktyvius ryšius su įvairiais partneriais, įskaitant viešąsias įstaigas ir pilietinės visuomenės organizacijas. Atrinkti jauni lyderiai iš paraiškas pateikusių organizacijų, imdamiesi mobilumo veiklos bei dirbdami priimančiose organizacijose ES šalyse patobulins savo įgūdžius ir pagerins žinias apie politikos raidą. Veikla turi apimti tarptautinę mobilumo veiklą neformaliojo mokymosi tikslais, pvz., mentorystę ir darbo praktiką. Grįžę į siunčiančiąją organizaciją jaunieji lyderiai taip pat turės įgyvendinti nedidelius jaunimo politikos projektus, kurie būtų projekto įgyvendinimo dalis.
Verslumo partnerystė: Įgyvendinant projektus bus remiamas jaunimo verslumo
144 ugdymas ir socialinio verslumo dalykų
išmanymas šiuo tikslu įgyvendinant tarptautinius neformaliojo mokymosi projektus, pagrįstus minėtose srityse veikiančių organizacijų, įskaitant verslą, įvairiopa partneryste. Pirmenybė bus teikiama projektams, kuriuose siūlomi praktiniai sprendimai kilmės bendruomenėse iškilusiems klausimams ir išnaudojamas regiono ekonominis potencialas, be kita ko, įtraukiant privatųjį sektorių. Į šio tipo projektą taip pat galima įtraukti mobilumo veiklą.
Europos Komisija numato skirti apie 60 proc. turimų lėšų „Pilietinės visuomenės stipendijos jaunimui“ ir 40 proc. – „Verslumo partnerystei“.
Gebėjimų stiprinimo projektai, kuriuose dalyvauja organizacijos, veikiančios jaunimo srityje programos šalyse ir Tunise
145.
Šiais Tunise įsisteigusių organizacijų teikiamais projektais siekiama gerinti organizacijų gebėjimus įgyvendinant gebėjimų stiprinimo veiklą; į juos gali būti įtraukiama ir mobilumo veikla.
Projektus pagal pirmiau paminėtus tris „langus“ – Vakarų Balkanų, Rytų partnerystės šalių, Tuniso – teikia vienoje iš ES kaimyninių šalių partnerių įsisteigusios organizacijos, naudodamosi joms skirtu „langu“ ir įtraukdamos organizacijas partneres iš kitų to regiono šalių. Sąvoka „langas“ reiškia, kad papildomos ES lėšos skiriamos programai „Erasmus+“ siekiant padidinti jaunimo bendradarbiavimo galimybes su ES kaimyninėmis šalimis partnerėmis
146.
KOKS YRA GEBĖJIMŲ STIPRINIMO PROJEKTE DALYVAUJANČIŲ ORGANIZACIJŲ VAIDMUO?
Gebėjimų stiprinimo projektą sudaro:
pareiškėjas (koordinatorius): organizacija, teikianti projekto pasiūlymą visų partnerių vardu. Jeigu dotacija projektui suteikiama, pareiškėjas (koordinatorius): 1) vykdomajai agentūrai yra finansiškai ir teisiškai atsakingas už visą projektą, 2) koordinuoja projektą bendradarbiaudamas su visais kitais projekte dalyvaujančiais partneriais, 3) gauna ES finansinę paramą pagal programą „Erasmus+“ ir yra atsakingas už lėšų paskirstymą tarp projekte dalyvaujančių partnerių;
partneriai: organizacijos, aktyviai dalyvaujančios rengiant gebėjimų stiprinimo projektą, jį įgyvendinant ir vertinant.
Jeigu projekte numatoma įgyvendinti jaunimo mainų, Europos savanorių tarnybos ir (arba) su jaunimu dirbančių asmenų mobilumo veiklą, šioje veikloje dalyvaujančios organizacijos atlieka tokias funkcijas ir užduotis:
siunčiančioji organizacija: atsakinga už jaunuolių siuntimą į užsienį (be kita ko, praktinio pobūdžio
veiksmų organizavimą, dalyvių parengimą prieš išvykimą, paramos dalyviams teikimą visais projekto etapais);
priimančioji organizacija: atsakinga už veiklos organizavimą, dalyvių veiklos programos parengimą bendradarbiaujant su dalyviais ir organizacijomis partnerėmis, paramos dalyviams teikimą visais
144 Verslumas apima ne tik verslą, bet taip pat įgūdžių ugdymą, pvz., gebėjimą įvertinti riziką ir spręsti klausimus, padedančius siekti gyvenimo tikslų ir įsigyti
išsilavinimą. 145 Šią veiklą turi patvirtinti Europos kaimynystės priemonės (ENI) komitetas. 146 Bendradarbiaujant su ES kaimyninėmis šalimis partnerėmis įgyvendinant mobilumo projektus, kuriuos pateikė programos šalies partnerės organizacijos,
galima paremti pagal 1 pagrindinį veiksmą: jaunų žmonių ir su jais dirbančių darbuotojų mobilumo projektas ir pagal 3 pagrindinį veiksmą susitikimai tarp jaunų žmonių ir su jaunais žmonėmis susijusius sprendimus priimančių pareigūnų.
203
B dalis. Gebėjimų gerinimas jaunimo reikalų srityje
projekto etapais.
Be to, dalyvavimas Europos savanorių tarnybos veikloje savanoriams turi būti nemokamas, išskyrus atvejus, kai jiems gali tekti prisiimti dalį kelionės išlaidų (jeigu „Erasmus+“ dotacija visos šios išlaidos nepadengiamos) ir perteklines išlaidas, nesusijusias su veiklos įgyvendinimu. Pagrindinės savanorių dalyvavimo EST veikloje išlaidos padengiamos „Erasmus+“ dotacija arba kitomis dalyvaujančiųjų organizacijų turimomis lėšomis.
KOKIE KRITERIJAI TAIKOMI GEBĖJIMŲ STIPRINIMO PROJEKTUI ĮVERTINTI?
Kad atitiktų reikalavimus „Erasmus+“ dotacijai gauti, gebėjimų stiprinimo projekto pasiūlymas turi atitikti šiuos oficialius kriterijus:
TINKAMUMO KRITERIJAI
Reikalavimus atitinkančios dalyvaujančiosios organizacijos
Dalyvaujančioji organizacija gali būti bet kokia valstybės įstaiga arba privati organizacija, įsisteigusi kurioje nors Programos šalyje arba reikalavimus atitinkančioje šalyje Partnerėje (žr. skirsnį „Kas yra gebėjimų stiprinimo projektas?“ viršuje).
Tai, pvz., gali būti tokia organizacija:
ne pelno organizacija, asociacija, NVO (įskaitant Europos jaunimo nevyriausybines organizacijas);
nacionalinė jaunimo reikalų taryba;
vietos, regiono ar nacionalinio lygmens valstybinė įstaiga;
mokykla, institutas arba švietimo centras (bet kokio lygmens, nuo ikimokyklinio iki vidurinio ugdymo, įskaitant profesinį mokymą ir suaugusiųjų švietimą);
valstybinė arba privati, mažoji, vidutinė arba didelė įmonė (įskaitant socialines įmones);
socialinis partneris arba kitas profesinio gyvenimo atstovas, įskaitant prekybos rūmus, amatų arba prekybos asociacijas ir profesines sąjungas;
mokslo ir studijų institucija;
mokslinių tyrimų institutas;
fondas;
įmonių mokymo centras;
kultūros organizacija, biblioteka, muziejus;
institucija, teikianti profesinio orientavimo ir informavimo paslaugas.
Reikalavimus atitinkančių šalių Partnerių organizacijos projekte gali dalyvauti tik kaip partnerės (ne kaip pareiškėjos).
204
Kas gali teikti paraišką?
Bet kokia:
ne pelno organizacija, asociacija, NVO (įskaitant Europos jaunimo nevyriausybines organizacijas);
nacionalinė jaunimo reikalų taryba;
vietos, regiono ar nacionalinio lygmens valstybinė įstaiga;
Programos šalių ir kitų šalių partnerių iš 5–13 regionų:
Paraiškos pateikėjas turi būti įsisteigęs Programos šalyje ir gali teikti paraišką visų projekte dalyvaujančių organizacijų vardu. Kitų rūšių organizacijos gali dalyvauti tik kaip partnerės.
Jei tai yra „Vakarų Balkanų jaunimo lango“ projektai:
Paraiškos pateikėjas turi būti įsisteigęs Vakarų Balkanuose.
Jei tai yra „Rytų partnerystės jaunimo lango“ projektai: Paraiškos pateikėjas turi būti įsisteigęs Rytų partnerystės šalyje. Paraiškas gali teikti ne tik minėtų tinkamų tipų paraiškos pateikėjų organizacijos, bet ir privačios įmonės, įskaitant socialines įstaigas.
Jei tai yra „Tuniso jaunimo lango“ projektai:
Paraiškos pateikėjas turi būti įsisteigęs Tunise.
Paraiškų pateikimo metu pareiškėjai turi būti teisiškai įregistruoti bent vienus metus.
Dalyvaujančiųjų organizacijų skaičius ir pobūdis
Gebėjimų stiprinimo projektai yra tarptautiniai ir juose dalyvauja bent trys dalyvaujančiosios organizacijos iš trijų skirtingų šalių, iš jų bent viena yra kuri nors Programos šalis, o viena – kuri nors reikalavimus atitinkanti šalis Partnerė.
Į projektus, kuriems lėšos skirtos pagal vieną iš „langų“, neleidžiama įtraukti dalyvaujančios organizacijos ir (arba) dalyvių iš kitų kaimyninių regionų.
Projekto trukmė Nuo 9 mėn. iki 2 metų. Trukmė turi būti pasirinkta paraiškos teikimo etape pagal projekto tikslą ir veiklos, kurią ilgainiui numatoma vykdyti, rūšį.
Kur teikti paraišką? Briuselyje įsikūrusiai Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomajai agentūrai.
Kada teikti paraišką?
Pareiškėjai dotacijos paraišką turi pateikti iki šių datų:
kovo 8 d. 12 val. (vidurdienio Briuselio laiku), kai prašoma skirti dotaciją projektams nuo tų pačių metų liepos 1 d. iki gruodžio 31 d.
Kaip teikti paraišką? Dėl išsamesnės informacijos, kaip teikti paraišką, žr. šio Vadovo C dalį.
Kiti kriterijai
Vienas pareiškėjas vienam paraiškų teikimo terminui gali pateikti tik vieną projekto pasiūlymą.
Prie paraiškos turi būti pridedamas planuojamos projekto veiklos tvarkaraštis.
PAPILDOMI TINKAMUMO KRITERIJAI, TAIKOMI JAUNIMO MAINŲ VEIKLAI
Veiklos trukmė 5–21 diena, neįskaitant kelionės laiko.
Veiklos vieta (-os) Veikla turi būti vykdoma vienos iš veikloje dalyvaujančių organizacijų šalyje.
Reikalavimus atitinkantys dalyviai
13–30 metų amžiaus147
jaunuoliai, nuolat gyvenantys siunčiančiosios arba priimančiosios organizacijos šalyje.
147
Taip pat reikia atsižvelgti į:
jauniausių dalyvių amžių – dalyviai veiklos pradžios dieną turi būti ne jaunesni, nei nurodyta; vyriausių dalyvių amžių – dalyviai paraiškų pateikimo termino momentu turi būti ne vyresni, nei nurodyta.
205
B dalis. Gebėjimų gerinimas jaunimo reikalų srityje
Dalyvių skaičius
Ne mažiau kaip 16 ir ne daugiau kaip 60 dalyvių (grupės vadovas (-ai) neįskaičiuojamas (-i).
Ne mažiau kaip 4 dalyviai grupėje (grupės vadovas (-ai) neįskaičiuojamas (-i).
Kiekvienoje nacionalinėje grupėje turi būti bent vienas grupės vadovas. Grupės vadovas yra suaugęs asmuo, lydintis jaunimo mainuose dalyvaujančius jaunuolius, kad užtikrintų tinkamą jų mokymąsi, veiksmingą apsaugą ir saugą.
PAPILDOMI TINKAMUMO KRITERIJAI, TAIKOMI EUROPOS SAVANORIŲ TARNYBOS VEIKLAI
Akreditacija
Visos dalyvaujančios organizacijos, įsisteigusios kurioje nors Programos ar ES kaimyninėje šalyje partnerėje, atitinkamą nustatytą galutinę paraiškos pateikimo datą privalo turėti galiojančią EST akreditaciją (dėl išsamesnės informacijos žr. šio vadovo I priedo skirsnį apie EST).
Tarnybos trukmė Nuo 60 dienų iki 12 mėn.
Tarnybos vieta (-os)
Savanoris iš kurios nors Programos šalies savo tarnybą turi atlikti vienoje iš šalių Partnerių, susijusių su projektu.
Savanoris iš kurios nors reikalavimus atitinkančios šalies Partnerės savo tarnybą turi vykdyti kurioje nors iš Programos šalių, susijusių su projektu.
Reikalavimus atitinkantys dalyviai
17–30 metų amžiaus148
jaunuoliai, gyvenantys juos siunčiančios organizacijos šalyje.
Savanoris gali dalyvauti tik viename Europos savanorių tarnybos projekte. Išimtis. Savanoriai, vykdę trumpalaikę EST veiklą pagal šios Programos 1-ą pagrindinį veiksmą, gali dalyvauti papildomame Europos savanorių tarnybos projekte.
Dalyvių skaičius Ne daugiau kaip 30 savanorių per visą gebėjimų stiprinimo projektą.
PAPILDOMI TINKAMUMO KRITERIJAI, TAIKOMI SU JAUNIMU DIRBANČIŲ ASMENŲ MOBILUMO VEIKLAI
Veiklos trukmė Nuo 5 dienų iki 2 mėn., neįskaitant kelionės laiko.
Veiklos vieta (-os) Veikla turi būti vykdoma vienos iš veikloje dalyvaujančiųjų organizacijų šalyje.
Reikalavimus atitinkantys dalyviai
Amžiaus apribojimai netaikomi. Dalyviai, išskyrus instruktorius ir koordinatorius, turi nuolat gyventi siunčiančiosios arba priimančiosios organizacijos šalyje.
Dalyvių skaičius Iki 50 dalyvių kiekvienoje projekto planuojamoje veikloje (įskaitant, jei tinkama, instruktorius ir koordinatorius).
Paraiškas pateikusios organizacijos vertinamos pagal atitinkamus atmetimo ir atrankos kriterijus. Dėl išsamesnės informacijos žr. šio Vadovo C dalį.
148 Žr. ankstesnę išnašą.
206
DOTACIJŲ SKYRIMO KRITERIJAI
Projektas vertinamas pagal šiuos kriterijus:
Projekto aktualumas (ne daugiau kaip 20 balų)
Projekto aktualumas šio veiksmo tikslų požiūriu (žr. skirsnį „Kokie yra gebėjimų stiprinimo projekto tikslai?“).
Kokiu mastu:
- tikslai yra aiškiai apibrėžti, tikroviški ir susiję su klausimais, kurie yra aktualūs dalyvaujančiosioms organizacijoms ir tikslinėms grupėms;
- pasiūlymas yra novatoriškas ir (arba) papildo kitas dalyvaujančiųjų organizacijų jau įgyvendinamas iniciatyvas;
- į projektą įtraukiami mažiau galimybių turintys jaunuoliai.
Jei tai yra „Verslumo partnerystės“ projektai:
mastas, kuriuo projektuose pateikiami kilmės bendruomenėse iškilusių socialinių klausimų praktiniai sprendimai ir regiono ekonominio potencialo išnaudojimas, taip pat įtraukiant privatųjį sektorių.
Projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė (ne daugiau kaip 30 balų)
Darbo programos, įskaitant atitinkamus parengimo, įgyvendinimo, priežiūros, įvertinimo ir sklaidos etapus, aiškumas, išsamumas ir kokybė.
Projekto tikslų ir siūlomos veiklos suderinamumas.
Siūlomų neformaliojo ugdymo metodų kokybė.
Dalyvių mokymosi rezultatų pripažinimo ir patvirtinimo priemonių kokybė, taip pat nuoseklus Europos skaidrumo ir pripažinimo užtikrinimo priemonių naudojimas.
Kokybės kontrolės priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad projektas būtų kokybiškai įgyvendinamas, kad jis būtų užbaigtas laiku ir neviršijant biudžeto, buvimas ir aktualumas.
Projekto išlaidų efektyvumo laipsnis ir ar kiekvienai veiklai skiriami tinkami ištekliai.
Jeigu projekte numatoma mobilumo veikla:
mobilumo veiklos dalyvių atrankos ir (arba) jų įtraukimo į šią veiklą priemonių tinkamumas.
Projekto grupės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybė (ne daugiau kaip 30 balų)
Kokiu mastu:
- užtikrinama projekte dalyvaujančių viena kitą papildančių organizacijų, turinčių reikiamą profilį, patirties ir kompetenciją sėkmingai įgyvendinti projektą visais jo aspektais, įvairovė;
- pareigų ir užduočių paskirstymas parodo visų dalyvaujančių organizacijų įsipareigojimą ir aktyvų indėlį.
Efektyvūs dalyvaujančiųjų organizacijų ir kitų suinteresuotųjų šalių tarpusavio koordinavimo ir informacijos perdavimo mechanizmai.
207
B dalis. Gebėjimų gerinimas jaunimo reikalų srityje
Poveikis ir sklaida (ne daugiau kaip 20 balų)
Projekto rezultatų vertinimo priemonių kokybė.
Galimas projekto poveikis:
- dalyviams ir dalyvaujančiosioms organizacijoms projekto metu ir jam pasibaigus;
- vietos, regiono, nacionaliniu ir (arba) tarptautiniu lygmeniu organizacijoms ar asmenims, tiesiogiai nedalyvaujantiems projekte.
Sklaidos plano kokybė: priemonių, kuriomis siekiama dalytis projekto rezultatais dalyvaujančiosiose organizacijose ir už jų ribų, tinkamumas ir kokybė.
Jei taikoma, projekte apibūdinama, kaip bus užtikrinta nevaržoma prieiga prie parengtos medžiagos, dokumentų ir medijų ir bus skatinama jomis naudotis taikant atvirąsias licencijas, ir nenumatoma jokių neproporcingų apribojimų.
Projekto tvarumo užtikrinimo planų kokybė: jo gebėjimas daryti poveikį ir duoti rezultatų net ir išnaudojus ES dotaciją.
Kad būtų svarstoma, ar skirti finansavimą, projektai turi būti įvertinti bent 60 balų. Be to, kiekvienoje iš minėtų dotacijų skyrimo kriterijų kategorijų jiems turi būti skirta bent pusė didžiausio balų skaičiaus (t. y. bent po 10 balų „projekto aktualumo“ ir „poveikio ir sklaidos“ kategorijose ir bent po 15 balų „projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybės“ ir „projekto grupės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybės“ kategorijose).
208
KOKIOS YRA FINANSAVIMO TAISYKLĖS?
Projekto biudžetas turi būti parengtas pagal šias finansavimo taisykles (EUR):
Didžiausia dotacija, skiriama gebėjimų stiprinimo projektui: 150 000 EUR
Tinkamos finansuoti išlaidos Finansavimo mechanizmas
Suma Lėšų skyrimo taisyklė
Veiklos išlaidos
Išlaidos, tiesiogiai susijusios su projekto gebėjimų stiprinimo veiklos įgyvendinimu (išskyrus mobilumo veiklą), įskaitant:
išlaidas, susijusias su informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT);
tarptautiniai projekto partnerių susitikimai, susiję su įgyvendinimo ir koordinavimo tikslais, konferencijos ir su jaunimu susiję didelio masto renginiai (išskyrus kelionės išlaidas):
o išlaidos būstui ir maistui, įskaitant vietos transportą; o išlaidos vizoms ir draudimui; o patalpų susitikimams, konferencijoms ar kitiems
renginiams nuoma; o išlaidos vertimui žodžiu; o išlaidos, susijusios su kviestiniais pranešėjais.
Intelektiniai produktai ir projekto rezultatų sklaida: o rengimo išlaidos; o vertimo išlaidos; o sklaidos ir (arba) informavimo išlaidos.
Išlaidos kalbiniam, kultūriniam ir su užduotimi (-is) susijusiam mobilumo veiklos dalyvių parengimui.
Išlaidos projekto finansiniam auditui
Netiesioginės išlaidos:
Fiksuoto dydžio suma, ne didesnė nei 7 % tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų, yra tinkama finansuoti kaip netiesioginės išlaidos, kurias sudaro dotacijos gavėjo bendrosios administracinės
Realiosios išlaidos Ne daugiau kaip 80 % visų tinkamų finansuoti išlaidų.
Sąlyga: prašomas biudžetas yra pagrįstas planuojamos veiklos atžvilgiu. Personalo išlaidos nėra tinkamos finansuoti išlaidos.
209
išlaidos, kurias galima laikyti priskirtinomis projektui išlaidomis (pvz., sąskaitos už elektros energiją arba interneto ryšį, su patalpomis susijusios išlaidos, išlaidos nuolatiniams darbuotojams).
Kelionės išlaidos
Kelionės išlaidos tarptautiniams projektų partnerių susitikimams projektų įgyvendinimo ir koordinavimo tikslais, konferencijoms ir didelio masto jaunimo renginiams;
Fiksuota norma
Kai kelionės atstumas 10–99 km, 20 EUR vienam dalyviui Kai kelionės atstumas 100–499 km, 180 EUR vienam dalyviui Kai kelionės atstumas 500–1999 km, 275 EUR vienam dalyviui Kai kelionės atstumas 2000–2999 km, 360 EUR vienam dalyviui Kai kelionės atstumas: 3000–3999 km: 530 EUR vienam dalyviui Kai kelionės atstumas 4000–7999 km, 820 EUR vienam dalyviui Kai kelionės atstumas 8000 km ar daugiau, 1 100 EUR vienam dalyviui
149
Pagal kiekvieno dalyvio kelionės atstumą. Kelionės atstumai turi būti apskaičiuojami naudojant Europos Komisijos atstumų skaičiuoklę. Kad būtų galima apskaičiuoti ES dotacijos, kuri bus panaudota kelionės į abi puses išlaidoms padengti, sumą, pareiškėjas turi nurodyti kelionės į vieną pusę atstumą
149 Įskaitant instruktorius, pagalbininkus, lydinčius asmenis.
A) PAGAL GEBĖJIMŲ STIPRINIMO PROJEKTĄ VYKDOMOS JAUNIMO MAINŲ VEIKLOS FINANSAVIMO TAISYKLĖS (NEPRIVALOMAS FINANSAVIMAS)
Tinkamos finansuoti išlaidos Finansavimo mechanizmas
Suma Lėšų skyrimo taisyklė
Kelionės išlaidos
Parama dalyvių, įskaitant lydinčius asmenis, išlaidoms kelionei iš jų kilmės vietos į veiklos vietą ir atgal padengti.
Fiksuota norma
Kai kelionės atstumas yra 10–99 km, 20 EUR vienam dalyviui.
Pagal kiekvieno dalyvio kelionės atstumą. Kelionės atstumai turi būti apskaičiuojami naudojant Europos Komisijos atstumų skaičiuoklę
150. Kad būtų galima
apskaičiuoti ES dotacijos, kuri bus panaudota kelionės į abi puses išlaidoms padengti, sumą, pareiškėjas turi nurodyti kelionės į vieną pusę atstumą
151.
Kai kelionės atstumas yra 100–499 km, 180 EUR vienam dalyviui.
Kai kelionės atstumas yra 500–1 999 km, 275 EUR vienam dalyviui.
Kai kelionės atstumas yra 2 000–2 999 km, 360 EUR vienam dalyviui.
Kai kelionės atstumas yra 3 000–3 999 km, 530 EUR vienam dalyviui.
Kai kelionės atstumas yra 4 000–7 999 km, 820 EUR vienam dalyviui.
Kai kelionės atstumas yra 8 000 km ar didesnis, 1 300 EUR vienam dalyviui.
Mobilumo organizavimo išlaidos
Išlaidos, tiesiogiai susijusios su projekto mobilumo veiklos įgyvendinimu (įskaitant pasiruošimo veiklų, maisto, apgyvendinimo, vietinio transporto, patalpų, draudimo, įrangos ir medžiagų, vertinimo, rezultatų sklaidos ir panaudojimo, tęstinumo veiklų išlaidas).
Fiksuota norma B4.1 vienam dalyviui152
vienai veiklos dienai.
Pagal kiekvieno dalyvio buvimo užsienyje trukmę (jei būtina, taip pat įskaitant vieną kelionės dieną prieš veiklą ir vieną kelionės dieną veiklai pasibaigus).
150 http://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/tools/distance_en.htm. 151 Pavyzdžiui, jeigu asmuo iš Madrido (Ispanija) dalyvauja Romoje (Italija) vykstančioje veikloje, pareiškėjas: a) apskaičiuoja atstumą nuo Madrido iki Romos (1 365,28 km), b) pasirenka taikomą kelionės atstumų kategoriją (t. y. 500–1 999 km) ir c)
apskaičiuoja ES dotaciją, kuri bus panaudota kaip parama dalyvio kelionės iš Madrido į Romą ir atgal išlaidoms padengti (275 EUR). 152 Įskaitant grupės (-ių) vadovus ir lydinčius asmenis.
211
Dalyvių, turinčių specialiųjų poreikių, paramos išlaidos
Papildomos išlaidos, tiesiogiai susijusios su negalią turinčiais dalyviais ir lydinčiais asmenimis (įskaitant kelionės ir pragyvenimo išlaidas, jeigu jos yra pagrįstos ir jeigu šiems dalyviams neprašyta dotacijos pagal biudžeto kategorijas „Kelionės išlaidos“ ir „Mobilumo organizavimo išlaidos“).
Realiosios išlaidos 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.
Sąlyga: prašymas skirti finansinę paramą su specialiaisiais poreikiais susijusios paramos išlaidoms padengti turi būti pagrįstas paraiškos formoje.
Išimtinės išlaidos
Išlaidos mažiau galimybių turinčių jaunuolių lygiaverčiam dalyvavimui remti (neįskaitant dalyvių kelionės ir pragyvenimo išlaidų). Išlaidos vizoms, su vizomis susijusios išlaidos, išlaidos leidimams gyventi, skiepams. Didelės iš atokiausių Sąjungos regionų ir užjūrio šalių ir teritorijų atvykstančių ir į juos vykstančių dalyvių kelionės išlaidos (dėl išsamesnės informacijos žr. skirsnį „Ką dar turėtumėte žinoti apie šį veiksmą“).
Realiosios išlaidos
Didelės kelionės išlaidos: ne daugiau kaip 80 % tinkamų finansuoti išlaidų Kitos išlaidos: 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.
Sąlyga: prašymas skirti finansinę paramą išimtinėms išlaidoms padengti turi būti pagrįstas paraiškos formoje.
B) PAGAL GEBĖJIMŲ STIPRINIMO PROJEKTĄ VYKDOMOS EUROPOS SAVANORIŲ TARNYBOS VEIKLOS FINANSAVIMO TAISYKLĖS (NEPRIVALOMAS FINANSAVIMAS)
Tinkamos finansuoti išlaidos Finansavimo
mechanizmas Suma Lėšų skyrimo taisyklė
Kelionės išlaidos Parama dalyvių, įskaitant lydinčius asmenis, išlaidoms
Fiksuota norma Kai kelionės atstumas yra 10–99 km, 20 EUR vienam dalyviui.
Pagal kiekvieno dalyvio kelionės atstumą. Kelionės atstumai turi
kelionei iš jų kilmės vietos į veiklos vietą ir atgal padengti.
Kai kelionės atstumas yra 100–499 km, 180 EUR vienam dalyviui
būti apskaičiuojami naudojant Europos Komisijos atstumų skaičiuoklę
153. Kad būtų galima
apskaičiuoti ES dotacijos, kuri bus panaudota kelionės į abi puses išlaidoms padengti, sumą, pareiškėjas turi nurodyti kelionės į vieną pusę atstumą
154.
Kai kelionės atstumas yra 500–1 999 km, 275 EUR vienam dalyviui.
Kai kelionės atstumas yra 2 000–2 999 km, 360 EUR vienam dalyviui.
Kai kelionės atstumas yra 3 000–3 999 km, 530 EUR vienam dalyviui.
Kai kelionės atstumas yra 4 000–7 999 km, 820 EUR vienam dalyviui.
Kai kelionės atstumas yra 8 000 km ar didesnis, 1 300 EUR vienam dalyviui.
Mobilumo organizavimo išlaidos
Išlaidos, tiesiogiai susijusios su projekto mobilumo veiklos įgyvendinimu (įskaitant pasiruošimo veiklų, maisto, apgyvendinimo, vietinio transporto, patalpų, draudimo, įrangos ir medžiagų, vertinimo, rezultatų sklaidos ir panaudojimo, tęstinumo veiklų išlaidas).
Fiksuota norma B4.3 vienam savanoriui per mėnesį155
Pagal kiekvieno dalyvio buvimo užsienyje trukmę (jeigu būtina, taip pat įskaitant vieną kelionės dieną iki veiklos pradžios ir vieną kelionės dieną užbaigus veiklą)
Kišenpinigiai dalyviams Kišenpinigiai savanoriui papildomoms asmeninėms išlaidoms padengti.
Fiksuota norma B4.4 vienam savanoriui per mėnesį.
Pagal kiekvieno dalyvio buvimo užsienyje trukmę (jeigu būtina, taip pat įskaitant vieną kelionės dieną iki veiklos pradžios ir vieną kelionės dieną užbaigus veiklą)
153 http://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/tools/distance_en.htm. 154 Pavyzdžiui, jeigu asmuo iš Madrido (Ispanija) dalyvauja Romoje (Italija) vykstančioje veikloje, pareiškėjas: a) apskaičiuoja atstumą nuo Madrido iki Romos (1365,28 km), b) pasirenka taikomą kelionės atstumų kategoriją (t. y. 500–1 999 km) ir c)
apskaičiuoja ES dotaciją, kuri bus panaudota kaip parama dalyvio kelionės iš Madrido į Romą ir atgal išlaidoms padengti. 155 Įskaitant mažiau galimybių turinčius EST savanorius lydinčiuosius asmenis.
213
Dalyvių, turinčių specialiųjų poreikių, paramos išlaidos
Lydinčio asmens pragyvenimo išlaidos ir su kelione susijusios išlaidos, jeigu jos yra pagrįstos ir jeigu šiems dalyviams neprašyta dotacijos pagal biudžeto kategoriją „Kelionės išlaidos“. Papildomos išlaidos, tiesiogiai susijusios su negalią turinčiais dalyviais (įskaitant kelionės ir pragyvenimo išlaidas, jeigu jos yra pagrįstos ir jeigu šiems dalyviams neprašyta dotacijos pagal biudžeto kategorijas „Kelionės išlaidos“ ir „Mobilumo organizavimo išlaidos“).
Realiosios išlaidos 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.
Sąlyga: prašymas skirti finansinę paramą su specialiaisiais poreikiais susijusios paramos išlaidoms padengti turi būti pagrįstas paraiškos formoje.
Išimtinės išlaidos
Išlaidos mažiau galimybių turinčių jaunuolių lygiaverčiam dalyvavimui remti, įskaitant specialų pasiruošimą ir sustiprintą mentorystę (išskyrus kelionės ir mobilumo organizavimo išlaidas dalyviams ir lydintiems asmenims).
Išlaidos vizoms, su vizomis susijusios išlaidos, išlaidos leidimams gyventi, skiepams.
Didelės iš atokiausių Sąjungos regionų ir užjūrio šalių ir teritorijų atvykstančių ir į juos vykstančių dalyvių kelionės išlaidos (dėl išsamesnės informacijos žr. skirsnį „Ką dar turėtumėte žinoti apie šį veiksmą“).
Realiosios išlaidos
Didelės kelionės išlaidos: ne daugiau kaip 80 % tinkamų finansuoti išlaidų Kitos išlaidos: 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.
Sąlyga: prašymas skirti finansinę paramą išimtinėms išlaidoms padengti turi būti pagrįstas paraiškos formoje.
214
C) PAGAL GEBĖJIMŲ STIPRINIMO PROJEKTĄ VYKDOMOS SU JAUNIMU DIRBANČIŲ ASMENŲ MOBILUMO VEIKLOS FINANSAVIMO TAISYKLĖS (NEPRIVALOMAS FINANSAVIMAS)
Tinkamos finansuoti išlaidos Finansavimo
mechanizmas Suma Lėšų skyrimo taisyklė
Kelionės išlaidos
Parama dalyvių, įskaitant lydinčius asmenis, išlaidoms kelionei iš jų kilmės vietos į veiklos vietą ir atgal padengti.
Fiksuota norma
Kai kelionės atstumas yra 10–99 km, 20 EUR vienam dalyviui.
Pagal kiekvieno dalyvio kelionės atstumą. Kelionės atstumai turi būti apskaičiuojami naudojant Europos Komisijos atstumų skaičiuoklę
156. Kad būtų galima
apskaičiuoti ES dotacijos, kuri bus panaudota kelionės į abi puses išlaidoms padengti, sumą, pareiškėjas turi nurodyti kelionės į vieną pusę atstumą
157.
Kai kelionės atstumas yra 100–499 km, 180 EUR vienam dalyviui
Kai kelionės atstumas yra 500–1 999 km, 275 EUR vienam dalyviui.
Kai kelionės atstumas yra 2 000–2 999 km, 360 EUR vienam dalyviui.
Kai kelionės atstumas yra 3 000–3 999 km, 530 EUR vienam dalyviui.
Kai kelionės atstumas yra 4 000–7 999 km, 820 EUR vienam dalyviui.
Kai kelionės atstumas yra 8 000 km ar didesnis, 1 300 EUR vienam dalyviui.
Mobilumo organizavimo išlaidos
Išlaidos, tiesiogiai susijusios su projekto mobilumo veiklos įgyvendinimu (įskaitant pasiruošimo veiklų, maisto, apgyvendinimo, vietinio transporto, patalpų, draudimo, įrangos ir medžiagų, vertinimo, rezultatų sklaidos ir panaudojimo,
Fiksuota norma B4.2 vienam dalyviui
158 vienai veiklos dienai. Ne
daugiau kaip 1 100 EUR vienam dalyviui.
Pagal kiekvieno dalyvio buvimo užsienyje trukmę (jei būtina, taip pat įskaitant vieną kelionės dieną prieš veiklą ir vieną kelionės dieną veiklai pasibaigus).
156 http://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/tools/distance_en.htm. 157 Pavyzdžiui, jeigu asmuo iš Madrido (Ispanija) dalyvauja Romoje (Italija) vykstančioje veikloje, pareiškėjas: a) apskaičiuoja atstumą nuo Madrido iki Romos (1365,28 km), b) pasirenka taikomą kelionės atstumų kategoriją (t. y. 500–1 999 km) ir c)
apskaičiuoja ES dotaciją, kuri bus panaudota kaip parama dalyvio kelionės iš Madrido į Romą ir atgal išlaidoms padengti (275 EUR). 158 Įskaitant instruktorius, koordinatorius ir lydinčius asmenis.
215
tęstinumo veiklų išlaidas).
Dalyvių, turinčių specialiųjų poreikių, paramos išlaidos
Papildomos išlaidos, tiesiogiai susijusios su negalią turinčiais dalyviais ir lydinčiais asmenimis (įskaitant kelionės ir pragyvenimo išlaidas, jeigu jos yra pagrįstos ir jeigu šiems dalyviams neprašyta dotacijos pagal biudžeto kategorijas „Kelionės išlaidos“ ir „Mobilumo organizavimo išlaidos“).
Realiosios išlaidos 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.
Sąlyga: prašymas skirti finansinę paramą su specialiaisiais poreikiais susijusios paramos išlaidoms padengti turi būti pagrįstas paraiškos formoje.
Išimtinės išlaidos
Išlaidos vizoms ir su vizomis susijusios išlaidos, išlaidos leidimams gyventi, skiepams. Didelės iš atokiausių Sąjungos regionų ir užjūrio šalių ir teritorijų atvykstančių ir į juos vykstančių dalyvių kelionės išlaidos (dėl išsamesnės informacijos žr. skirsnį „Ką dar turėtumėte žinoti apie šį veiksmą“).
Realiosios išlaidos
Didelės kelionės išlaidos: ne daugiau kaip 80 % tinkamų finansuoti išlaidų. Kitos išlaidos: 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.
Sąlyga: prašymas skirti finansinę paramą išimtinėms išlaidoms padengti turi būti pagrįstas paraiškos formoje.
alis. Gebėjimų gerinimas jaunimo reikalų srityje
B dalis. Gebėjimų gerinimas jaunimo reikalų srityje
216
D) MOBILUMO ORGANIZAVIMO IŠLAIDOS IR KIŠENPINIGIAI DALYVIAMS
Suma priklauso nuo šalies, kurioje vykdoma mobilumo veikla.
Mobilumo organizavimo išlaidos Kišenpinigiai
dalyviams
Jaunimo mainai (EUR per dieną)
Su jaunimu dirbančių asmenų
mobilumas (EUR per dieną)
EST veikla (EUR vienai dienai)
B4.1 B4.2 B4.3 B4.4
Belgija 37 65 20 4
Bulgarija 32 53 17 3
Čekija 32 54 17 4
Danija 40 72 21 5
Vokietija 33 58 18 4
Estija 33 56 18 3
Airija 39 74 21 5
Graikija 38 71 21 4
Ispanija 34 61 18 4
Prancūzija 37 66 19 5
Kroatija 35 62 19 4
Italija 39 66 21 4
Kipras 32 58 21 4
Latvija 34 59 19 3
Lietuva 34 58 18 3
Liuksemburgas 36 66 21 4
Vengrija 33 55 17 4
Malta 37 65 20 4
Nyderlandai 39 69 21 4
Austrija 39 61 18 4
Lenkija 34 59 18 3
Portugalija 37 65 20 4
Rumunija 32 54 17 2
Slovėnija 34 60 20 3
Slovakija 35 60 19 4
Suomija 39 71 21 4
Švedija 39 70 21 4
Jungtinė Karalystė 40 76 21 5
Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija
28 45 15 2
Islandija 39 71 21 5
Lichtenšteinas 39 74 21 5
Norvegija 40 74 21 5
Turkija 32 54 17 3
B dalis. Politikos reformos rėmimas
B dalis. Politikos reformos rėmimas
217
Šalis Partnerė 29 48 15 2
3 PAGRINDINIS VEIKSMAS. POLITIKOS REFORMŲ RĖMIMAS
Politikos reformų rėmimo srityje vykdoma veikla siekiama padėti įgyvendinti Europos politikos darbotvarkes, ypač strategijos „Europa 2020“, Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) ir Europos jaunimo strategijos tikslus.
KOKIE VEIKSMAI REMIAMI?
Pagal šį Programos vadovą įgyvendinamas šis veiksmas:
struktūrinis dialogas: jaunimo ir už sprendimus jaunimo srityje atsakingų asmenų susitikimai. Šiame vadovo B dalies skyriuje pateikiama išsami informacija apie šiam veiksmui taikomus kriterijus ir finansavimo taisykles. Be to, 3-ias pagrindinis veiksmas apima daugelį kitų su politikos reformų rėmimu susijusių veiksmų švietimo, mokymo ir jaunimo srityse. Šiuos veiksmus tiesiogiai įgyvendina Europos Komisija arba jie įgyvendinami pagal specialius kvietimus teikti paraiškas, kuriuos tvarko vykdomoji agentūra. Šie veiksmai glaustai apibūdinti toliau. Išsamesnės informacijos galima rasti Europos Komisijos, vykdomosios agentūros ir nacionalinių agentūrų svetainėse. Trumpai apie šiuos veiksmus: Žinių švietimo, mokymo ir jaunimo srityse projektai, kurie apima duomenų rinkimą, analizę ir tarpusavio mokymąsi. Visų pirma jie susiję su:
patirtimi, susijusia su konkrečiomis temomis ir šalimis, studijomis politikos ir reformų klausimais, įskaitant veiklą, kurią vykdo „Eurydice“ tinklas;
parama „Erasmus+“ šalių dalyvavimu Europos (tarptautiniuose) tyrimuose, kuriuose siekiama stebėti konkrečias tendencijas ir pokyčius, įskaitant kalbinės kompetencijos ugdymo Europoje raidą;
ES pirmininkavimo renginiais, konferencijomis ir aukšto lygio susitikimais; dalijimusi gerąja patirtimi, tarpusavio mokymusi; parama atvirojo koordinavimo metodui įgyvendinti.
Politikos inovacijų iniciatyvos, kuriomis siekiama kurti naujas politikos kryptis arba pasirengti jas įgyvendinti. Šioms iniciatyvoms įgyvendinti skelbiami konkretūs vykdomosios agentūros administruojami kvietimai teikti paraiškas dėl: a) Europos politikos bandomųjų projektų, kurių metu aukšto lygio valdžios institucijos keliose šalyse atliktų tyrimus apie politikos priemones, remdamosi patikimais vertinimo metodais; b) perspektyvaus bendradarbiavimo projektų politikos kūrimo srityje. Parama Europos politikos priemonėms, ypač:
skaidrumo priemonėms (įgūdžių ir kvalifikacijos) siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įgūdžių ir kvalifikacijos skaidrumui ir pripažinimui, taip pat kreditų perkėlimui užtikrinti, kokybės užtikrinimui skatinti ir įgūdžių valdymui ir orientavimui remti. Į šį veiksmą taip pat įtraukiami tinklai, teikiantys paramą toms priemonėms diegti;
žinioms apie įgūdžius rinkti, siekiant plėtoti ir remti Europos priemones, tokias kaip ES įgūdžių panorama (internetinė platforma);
tinklams, remiantiems konkrečias politikos sritis, kaip antai raštingumo ir suaugusiųjų mokymosi, taip pat darbo su jaunimu ir jaunimo informavimo (SALTO ir „Eurodesk“);
tikslinėms aukštojo mokslo priemonėms – priemonėms, tokioms kaip „U-Multirank“, plėtoti ir remti, paramai Bolonijos procesui arba išoriniam aukštojo mokslo matmeniui, nacionalinėms aukštojo mokslo reformos ekspertų grupėms kaimyninėse ir plėtros šalyse, taip pat Rusijoje ir Centrinėje Azijoje;
tikslinėms PM priemonėms mobilumo PM chartijai įgyvendinti siekiant kelti organizuojamo mobilumo kokybės lygį ir remti už gamybinę praktiką atsakingas nacionalines institucijas joms siekiant gerinti
gamybinės praktikos kokybę ir pasiūlą visoje Europoje.
Bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis, kaip antai EBPO ir Europos Taryba. Pagal šį veiksmą taip pat skatinamas politinis dialogas su šalimis Partnerėmis ir tarptautinio Europos aukštojo mokslo patrauklumo skatinimas visame pasaulyje. Pagal jį taip pat remiamas Aukštojo mokslo reformos ekspertų ES kaimyninėse šalyse Partnerėse tinklas ir tarptautinės absolventų asociacijos. Suinteresuotųjų šalių dialogo, politikos ir Programos skatinimas, įskaitant:
bendradarbiavimą su pilietine visuomene remiant Europos nevyriausybines organizacijas ir visą ES apimančius tinklus švietimo, mokymo ir jaunimo srityse, kuriam plėtoti skelbiamas konkretus vykdomosios agentūros administruojamas kvietimas teikti paraiškas;
viešuosius renginius, susitikimus, diskusijas ir konsultacijas su politikais ir suinteresuotomis šalimis aktualiais politikos klausimais (kaip antai Švietimo, mokymo ir jaunimo forumas arba Europos jaunimo savaitė);
struktūrinį dialogą jaunimo srityje, įskaitant paramą nacionalinėms darbo grupėms, taip pat susitikimus, kuriais skatinamas jaunimo ir už sprendimų priėmimą atsakingų asmenų dialogas (žr. tolesnį skirsnį);
informuotumo apie politikos rezultatus ir prioritetus, apie programą „Erasmus+“, jos rezultatus ir galimą sąveiką su kitomis ES programomis, visų pirma Europos struktūrinių ir investicinių fondų, didinimo, informavimo ir sklaidos veiklą.
Pagal šį pagrindinį veiksmą įgyvendinamais veiksmais siekiama:
gerinti švietimo ir mokymo sistemų bei jaunimo politikos kokybę, veiksmingumą ir lygybę taikant atvirąjį koordinavimo metodą, remti bendrųjų ir konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, pateikiamų pagal Europos semestro rezultatus, įgyvendinimą;
skatinti tarptautinį kompetentingų institucijų bendradarbiavimą aukščiausiu politiniu lygmeniu ir jų tarpusavio mokymąsi siekiant gerinti sistemas, struktūras ir procesus;
plėtoti žinias ir analitinius gebėjimus siekiant remti įrodymais pagrįstą politiką pagal Bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginę programą („ET 2020“), Europos jaunimo strategiją ir specialias politines darbotvarkes, kaip antai Bolonijos ir Kopenhagos procesus;
teikti patikimus palyginamuosius tarptautinius duomenis ir atitinkamą antrinę analizę, kuri būtų naudojama formuojant Europos ir nacionalinę politiką ir sudarytų sąlygas lengviau surinkti esminius duomenis ir juos įvertinti siekiant vertinti ir stebėti, kaip įgyvendinama novatoriška politika, taip pat skatinti perteikiamumą ir išplečiamumą;
remti Europos tinklus ir diegti priemones, kuriomis būtų skatinamas formaliojo švietimo, neformaliojo ugdymo ir savaiminio mokymosi būdais įgytų įgūdžių ir kvalifikacijos skaidrumas ir pripažinimas;
remti aktyvų pilietinės visuomenės tinklų ir nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą įgyvendinant politiką;
remti struktūrinį dialogą su jaunimu ir skatinti aktyvų jaunimo dalyvavimą demokratiniame gyvenime; remti Programos šalių ir šalių Partnerių politikų, praktikuojančių specialistų ir suinteresuotųjų šalių
keitimąsi gerąja patirtimi, dialogą, tarpusavio mokymąsi ir bendradarbiavimą; didinti informuotumą apie Europos politikos ir programos „Erasmus+“ rezultatus, palengvinti jų
panaudojimą vietos, regionų ar nacionaliniu lygmeniu. Gerinti Europos aukštojo mokslo įvaizdį ir jo patrauklumą visame pasaulyje;
skatinti sąveiką su kitomis ES programomis, kaip antai su Europos struktūriniais ir investiciniais fondais, taip pat su nacionaliniu ar regionų lygmeniu įgyvendinamomis finansavimo sistemomis.
219
STRUKTŪRINIS DIALOGAS. JAUNIMO IR UŽ SPRENDIMUS JAUNIMO SRITYJE ATSAKINGŲ ASMENŲ
SUSITIKIMAI
KOKS YRA STRUKTŪRINIO DIALOGO SUSITIKIMŲ TIKSLAS?
Pagal šį veiksmą skatinamas aktyvus jaunimo dalyvavimas demokratiniame gyvenime ir diskusijos struktūrinio dialogo ir atnaujintoje politinėje jaunimo sistemoje nustatytų temų ir prioritetų klausimais. Struktūrinis dialogas – tai sąvoka, reiškianti jaunų žmonių ir jaunimo srities politiką formuojančių asmenų diskusijas, siekiant rezultatų, kurie būtų naudingi kuriant politiką. Diskusijos grindžiamos prioritetais ir nustatytais terminais, numatytuose renginiuose jauniems žmonėms sutartas temas aptariant tarpusavyje ir su politikais, jaunimo ekspertais ir už jaunimą atsakingų valdžios institucijų atstovais. Daugiau informacijos apie struktūrinį dialogą galima rasti Europos Komisijos svetainėje.
KAS YRA STRUKTŪRINIO DIALOGO SUSITIKIMAI?
Struktūrinio dialogo projektai gali būti įgyvendinami organizuojant susitikimus, konferencijas, konsultacijas ir renginius. Šiais renginiais jaunuoliai skatinami aktyviai dalyvauti demokratiniame Europos gyvenime ir bendrauti su politikais. Organizuojant šiuos renginius, jaunimui suteikiama galimybė išreikšti savo nuomonę (formuluojant pozicijas, pasiūlymus ir rekomendacijas) apie tai, kaip Europoje turėtų būti formuojama jaunimo politika ir kaip ji turėtų būti įgyvendinama. Struktūrinio dialogo projektą sudaro trys etapai:
planavimo ir parengimo; veiklos įgyvendinimo; įvertinimo (įskaitant svarstymus dėl galimo tęstinumo).
KOKIA VEIKLA REMIAMA PAGAL ŠĮ VEIKSMĄ?
Pagal šį veiksmą įgyvendinamuose projektuose gali būti vykdoma vienos ar daugiau rūšių veikla:
nacionaliniai susitikimai ir tarptautiniai seminarai, kuriuose jaunimui sudaroma galimybė dalytis
informacija, diskutuoti ir aktyviai dalyvauti – palaikant dialogą su asmenimis, atsakingais už jaunimo srities sprendimus, – svarstant klausimus, kurie yra svarbūs struktūriniam dialogui arba ES jaunimo strategijai;
nacionaliniai susitikimai ir tarptautiniai seminarai, kuriuose rengiamasi oficialioms jaunimo konferencijoms, kurias kas pusmetį organizuoja tuo metu Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė;
renginiai, kuriuose skatinamos diskusijos ir informavimas jaunimo politikos temomis, susijusiomis su veikla, organizuojama Europos jaunimo savaitės metu;
konsultavimasis su jaunimu siekiant sužinoti, kas juos domina su dalyvavimu demokratiniame gyvenime susijusiomis temomis (internetinės konsultacijos, nuomonių apklausos ir t. t.);
jaunimo ir už sprendimų priėmimą atsakingų asmenų / jaunimo ekspertų susitikimai ir seminarai, informaciniai renginiai arba diskusijos dalyvavimo demokratiniame gyvenime tema;
renginiai, kuriuose imituojamas demokratinių institucijų veikimas ir už sprendimų priėmimą atsakingų asmenų vaidmuo šiose institucijose.
Šiai veiklai vadovauja jaunimas; jauni dalyviai turi aktyviai dalyvauti visuose projekto etapuose – nuo parengimo iki tolesnės susijusios veiklos. Viso projekto įgyvendinimo metu atsižvelgiama į neformaliojo ugdymo principus ir praktiką. Reikalavimų dotacijoms pagal struktūrinio dialogo veiksmą gauti neatitinka tokia veikla: įstatymo numatyti organizacijų arba organizacijų tinklų susirinkimai; renginiai, kuriems daromas politinis poveikis.
KOKIE KRITERIJAI TAIKOMI ŠIAM PROJEKTUI ĮVERTINTI?
Kad atitiktų reikalavimus „Erasmus+“ dotacijai gauti, projektas turi atitikti šiuos kriterijus:
TINKAMUMO KRITERIJAI
Reikalavimus atitinkančios dalyvaujančiosios organizacijos
Dalyvaujančioji organizacija gali būti:
ne pelno organizacija, asociacija, NVO;
Europos jaunimo NVO;
vietos arba regiono lygmens valstybinė įstaiga,
įsteigta kurioje nors Programos šalyje arba kurioje nors ES kaimyninėje šalyje Partnerėje (1–4 regionai; žr. šio vadovo A dalies skirsnį „Reikalavimus atitinkančios šalys“). Reikalavimus atitinkančių šalių Partnerių organizacijos projekte gali dalyvauti tik kaip partnerės (ne kaip pareiškėjos).
Kas gali teikti paraišką?
Paraišką gali teikti bet kokia dalyvaujančioji organizacija, įsteigta kurioje nors Programos šalyje. Jeigu projektą įgyvendina dvi ar daugiau dalyvaujančiųjų organizacijų, viena iš šių organizacijų paraišką teikia visų projekte dalyvaujančių organizacijų vardu.
Dalyvaujančiųjų organizacijų skaičius
Tarptautiniai susitikimai: veikloje turi dalyvauti bent dvi organizacijos iš bent dviejų skirtingų šalių, kurių bent viena turi būti iš Programos šalių.
Nacionaliniai susitikimai: veikloje dalyvauja nors viena organizacija iš Programos šalies.
Reikalavimus atitinkantys dalyviai
Jauni dalyviai: 13–30 metų amžiaus jaunuoliai, nuolat gyvenantys projekte dalyvaujančiose šalyse.
Už sprendimų priėmimą atsakingi asmenys: jeigu projekte numatomas už sprendimų jaunimo politikos srityje priėmimą atsakingų asmenų ar šios srities ekspertų dalyvavimas, šie dalyviai gali dalyvauti neatsižvelgiant į jų amžių ir geografinę kilmės vietą.
Dalyvių skaičius Projekte turi dalyvauti ne mažiau kaip 30 jaunų dalyvių.
Vieta (-os)
Nacionaliniai susitikimai: veikla turi būti vykdoma paraišką teikiančios organizacijos šalyje.
Tarptautiniai susitikimai: veikla gali būti vykdoma bet kurioje iš veikloje dalyvaujančių Programos šalių.
Išimtis: tik pagrįstais atvejais, kai pagrindinė veikla įtraukia dialogą su sprendimų priėmėjais Europiniu lygmeniu, veikla gali būti vykdoma Europos Sąjungos institucijos buveinėje
159.
Projekto trukmė Nuo 3 iki 24 mėn.
Kam teikti paraišką? Šalies, kurioje įsteigta paraišką teikianti organizacija, nacionalinei agentūrai.
Kada teikti paraišką?
Pareiškėjai dotacijos paraišką turi pateikti iki šių datų:
vasario 2 d. 12 val. (vidurdienio Briuselio laiku), kai prašoma skirti dotaciją projektams, prasidedantiems nuo tų pačių metų gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d.;
balandžio 26 d. 12 val. (vidurdienio Briuselio laiku), kai prašoma skirti dotaciją projektams, prasidedantiems nuo tų pačių metų rugpjūčio 1 d. iki gruodžio 31 d.;
spalio 4 d. 12 val. (vidurdienio Briuselio laiku), kai prašoma skirti dotaciją projektams, prasidedantiems nuo kitų metų sausio 1 d. iki gegužės 31 d.
159 Europos Sąjungos institucijų buveinės yra Briuselyje, Frankfurte, Liuksemburge, Strasbūre ir Hagoje.
221
Kaip teikti paraišką? Dėl išsamesnės informacijos apie tai, kaip teikti paraišką, žr. šio Vadovo C dalį.
Paraiškas pateikusios organizacijos vertinamos pagal atitinkamus atmetimo ir atrankos kriterijus. Dėl išsamesnės informacijos žr. šio Vadovo C dalį.
DOTACIJŲ SKYRIMO KRITERIJAI
Projektai vertinami pagal šiuos kriterijus:
Projekto aktualumas (ne daugiau kaip 30 balų)
Projekto aktualumas / atitiktis:
- šio veiksmo tikslams ir prioritetams (žr. skirsnį „Koks yra struktūrinio dialogo susitikimo tikslas?“);
- dalyvaujančių organizacijų ir individualių dalyvių poreikiams ir tikslams.
Kiek projektas yra tinkamas:
- kokybiškiems dalyvių rezultatams užtikrinti;
- dalyvaujančių organizacijų pajėgumui sustiprinti.
Kokiu mastu į projektą įtraukiami mažiau galimybių turintys jaunuoliai.
Projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė (ne daugiau kaip 40 balų)
Visų siūlomo projekto etapų aiškumas, išsamumas ir kokybė (parengimo, mobilumo veiklos įgyvendinimo ir tolesnės susijusios veiklos).
Projekto tikslų ir siūlomos veiklos suderinamumas.
Praktinių priemonių, valdymo ir paramos sąlygų kokybė.
Siūlomų dalyvavimo neformaliojo ugdymo veikloje metodų kokybė ir aktyvus jaunimo dalyvavimas projekte visais jo etapais.
Veiklos dalyvių atrankos ir (arba) jų įtraukimo į veiklą priemonių tinkamumas.
Už sprendimų priėmimą atsakingų asmenų (politikų, jaunimo ekspertų, už jaunimą atsakingų valdžios institucijų atstovų ir kt.) dalyvavimo siūlomame projekte tinkamumas.
Jeigu tinkama, bendradarbiavimo ir informacijos perdavimo dalyvaujančioms organizacijoms ir kitoms suinteresuotosioms šalims kokybė.
Poveikis ir sklaida (ne daugiau kaip 30 balų)
Projekto rezultatų vertinimo priemonių kokybė.
Galimas projekto poveikis:
- dalyviams ir dalyvaujančiosioms organizacijoms projekto metu ir jam pasibaigus;
- vietos, regionų, nacionaliniu ir (arba) Europos lygmeniu organizacijoms ar asmenims, tiesiogiai nedalyvaujantiems projekte.
Priemonių, kuriomis siekiama skleisti projekto rezultatus dalyvaujančiose organizacijose ir už jų ribų, tinkamumas ir kokybė.
Jei taikoma, kiek projekte apibūdinama, kaip bus užtikrinama nevaržoma prieiga prie parengtos medžiagos, dokumentų ir medijų bei bus skatinama jomis naudotis, pasitelkiant atvirąsias licencijas, ir nenumatoma jokių neproporcingų apribojimų.
Kad būtų svarstoma, ar skirti finansavimą, projektai turi būti įvertinti bent 60 balų. Be to, kiekvienoje iš minėtų dotacijų skyrimo kriterijų kategorijų jiems turi būti skirta bent pusė didžiausio balų skaičiaus (t. y. bent po 15 balų „projekto aktualumo“ ir „poveikio ir sklaidos“ kategorijose ir bent 20 balų „projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybės“ kategorijoje).
223
KĄ DAR REIKĖTŲ ŽINOTI APIE ŠĮ VEIKSMĄ?
IŠ ATOKIAUSIŲ REGIONŲ IR UŽJŪRIO ŠALIŲ IR TERITORIJŲ ATVYKSTANTYS AR Į JUOS VYKSTANTYS DALYVIAI
Laikantis programą „Erasmus+“ patvirtinančio reglamento, kuriame raginama atsižvelgti į ES atokiausių regionų ir užjūrio šalių bei teritorijų suvaržymus, kylančius dėl jų atokios vietos, įgyvendinant programą yra numatytos specialios finansavimo taisyklės, siekiant finansuoti dideles iš atokiausių regionų ir užjūrio šalių ir teritorijų atvykstančių ir į juos vykstančių dalyvių kelionės išlaidas kurios būtų nepakankamai padengiamos taikant standartines finansavimo taisykles (pagristas fiksuota norma už kelionės atstumą).
Mobilumo projektų pareiškėjams bus leidžiama prašyti papildomo finansavimo iš atokiausių regionų ir užjūrio šalių ir teritorijų atvykstančių ir į juos vykstančių dalyvių kelionės išlaidoms biudžeto eilutėje „išimtinės išlaidos“ (iki 80 proc. tinkamų išlaidų; žr. „Kokios yra finansavimo taisyklės?“). Tai bus leidžiama su sąlyga, kad pareiškėjai pagrįs, jog standartinės finansavimo taisyklės (pagristos fiksuota norma už kelionės atstumą) nepadengia bent 70 proc. dalyvių kelionės išlaidų.
224
KOKIOS YRA FINANSAVIMO TAISYKLĖS?
Projekto biudžetas turi būti parengtas pagal šias finansavimo taisykles (EUR):
Didžiausia dotacija vienam projektui, skiriama struktūrinio dialogo susitikimui: 50 000 EUR
Tinkamos finansuoti išlaidos Finansavimo
mechanizmas Suma Lėšų skyrimo taisyklė
Kelionės išlaidos Parama dalyvių, įskaitant lydinčius asmenis, išlaidoms kelionei iš jų kilmės vietos į veiklos vietą ir atgal padengti.
Fiksuota norma
Kai kelionės atstumas yra 10–99 km, 20 EUR vienam dalyviui.
Pagal kiekvieno dalyvio kelionės atstumą. Kelionės atstumai turi būti apskaičiuojami naudojant Europos Komisijos atstumų skaičiuoklę
160.
Kad būtų galima apskaičiuoti ES dotacijos, kuri bus panaudota kelionės į abi puses išlaidoms padengti, sumą, pareiškėjas turi nurodyti kelionės į vieną pusę atstumą
161.
Kai kelionės atstumas yra 100–499 km, 180 EUR vienam dalyviui.
Kai kelionės atstumas yra 500–1 999 km, 275 EUR vienam dalyviui.
Kai kelionės atstumas yra 2 000–2 999 km, 360 EUR vienam dalyviui.
Kai kelionės atstumas yra 3 000–3 999 km, 530 EUR vienam dalyviui.
Kai kelionės atstumas yra 4 000–7 999 km, 820 EUR vienam dalyviui.
Kai kelionės atstumas yra 8 000 km ar didesnis, 1 300 EUR vienam dalyviui.
Priemoka už dideles vietinės kelionės išlaidas
Papildoma parama:
• už kelionę pirmyn ir atgal vykstant į keleivių persėdimo mazgą / oro uostą ir (arba) traukinių / autobusų stotį kilmės šalyje
ir (arba)
Fiksuota norma
Už 225 EUR viršijančias vietinės kelionės išlaidas:
180 EUR vienam dalyviui (įskaitant lydinčiuosius asmenis) už kelionę pirmyn ir atgal
162
Už 225 EUR viršijančias dideles vietinės kelionės išlaidas (už kelionę pirmyn ir atgal) ir tuo atveju, jeigu šios išlaidos yra motyvuotos ir tinkamai pagrįstos atrinkus dalyvius.
160 http://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/tools/distance_en.htm. 161 Pavyzdžiui, jeigu asmuo iš Madrido (Ispanija) dalyvauja Romoje (Italija) vykstančioje veikloje, pareiškėjas: a) apskaičiuoja atstumą nuo Madrido iki Romos (1365,28 km), b) pasirenka taikomą kelionės atstumų kategoriją (t. y. 500–1 999 km) ir c)
apskaičiuoja ES dotaciją, kuri bus panaudota kaip parama dalyvio kelionės iš Madrido į Romą ir atgal išlaidoms padengti (275 EUR). 162 Jeigu tinkamai pagrįsta paraiškos formoje, dalyviui galima skirti dvi priemokas siekiant padengti dideles vietinės kelionės išlaidas, kad jis galėtų dalyvauti toje pačioje mobilumo veikloje : viena priemoka – pasiekti pagrindinį keleivių persėdimo
mazgą / oro uostą ir (arba) traukinių / autobusų stotį kilmės šalyje, o antra priemoka – pasiekti atokią galutinę paskirties vietą priimančioje šalyje.
225
• už kelionę pirmyn ir atgal vykstant į galutinės paskirties vietą (iš pagrindinio keleivių persėdimo mazgo / oro uosto ir (arba) traukinių / autobusų stoties) priimančiojoje šalyje.
Mobilumo organizavimo išlaidos
Dotacija skiriama parama visoms kitoms su veiklos parengimu, įgyvendinimu ir tolesne susijusia veikla tiesiogiai susijusioms išlaidoms padengti.
Fiksuota norma C1.1 vienam dalyviui163
vienai veiklos dienai.
Pagal kiekvieno dalyvio dalyvavimo susitikime trukmę (jei būtina, taip pat įskaitant vieną kelionės dieną prieš veiklą ir vieną kelionės dieną veiklai pasibaigus).
Dalyvių, turinčių specialiųjų poreikių, paramos išlaidos
Papildomos išlaidos, tiesiogiai susijusios su negalią turinčiais dalyviais ir lydinčiais asmenimis (įskaitant kelionės ir pragyvenimo išlaidas, jeigu jos yra pagrįstos ir jeigu šiems dalyviams neprašyta dotacijos pagal biudžeto kategorijas „Kelionės išlaidos“ ir „Mobilumo organizavimo išlaidos“).
Realiosios išlaidos 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.
Sąlyga: prašymas skirti finansinę paramą su specialiaisiais poreikiais susijusios paramos išlaidoms ir išimtinėms išlaidoms padengti turi būti pagrįstas paraiškos formoje.
Išimtinės išlaidos
Išlaidos, susijusios su jaunimo (internetinėmis) konsultacijomis ir nuomonių apklausomis, jei tai būtina norint dalyvauti šiame veiksme.
Išlaidos, susijusios su rezultatų sklaida ir panaudojimu.
Išlaidos mažiau galimybių turinčių jaunų žmonių lygiaverčiam dalyvavimui remti (išskyrus dalyvių ir juos lydinčių asmenų kelionės ir mobilumo organizavimo išlaidas).
Išlaidos vizoms, su vizomis susijusios išlaidos, išlaidos leidimams gyventi, skiepams.
Išlaidos, susijusios su finansinės garantijos teikimu, nacionalinei agentūrai paprašius.
Realiosios išlaidos
Išlaidos, susijusios su jaunimo (internetinėmis) konsultacijomis ir nuomonių apklausomis, su finansine garantija ir su sklaidos veikla: 75 % tinkamų finansuoti išlaidų.
Didelės kelionės išlaidos: ne daugiau kaip 80 % tinkamų finansuoti išlaidų.
Kitos išlaidos: 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.
163 Įskaitant lydinčius asmenis.
Iš atokiausių regionų ir užjūrio šalių bei teritorijų atvykstančių ir į juos vykstančių dalyvių didelės kelionių išlaidos (daugiau informacijos žr. „Ką dar reikėtų žinoti apie šį veiksmą?“) padengti.
B dalis. Jaunimo ir už sprendimus jaunimo reikalų srityje atsakingų asmenų susitikimai
227
A LENTELĖ. MOBILUMO ORGANIZAVIMO IŠLAIDOS (SUMA EUR PER DIENĄ)
Suma priklauso nuo šalies, kurioje vykdoma veikla.
Mobilumo organizavimo išlaidos
C1.1
Belgija 37
Bulgarija 32
Čekija 32
Danija 40
Vokietija 33
Estija 33
Airija 39
Graikija 38
Ispanija 34
Prancūzija 37
Kroatija 35
Italija 39
Kipras 32
Latvija 34
Lietuva 34
Liuksemburgas 36
Vengrija 33
Malta 37
Nyderlandai 39
Austrija 39
Lenkija 34
Portugalija 37
Rumunija 32
Slovėnija 34
Slovakija 35
Suomija 39
Švedija 39
Jungtinė Karalystė 40
Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija
28
Islandija 39
Lichtenšteinas 39
Norvegija 40
Turkija 32
ES kaimyninė šalis Partnerė 29
228
„JEAN MONNET“ VEIKLA
KOKIE VEIKSMAI REMIAMI?
„Jean Monnet“ veikla remiami šie veiksmai:
„Jean Monnet“ studijų modulių projektai (studijų ir mokslinių tyrimų); „Jean Monnet“ profesūros projektai (studijų ir mokslinių tyrimų); „Jean Monnet“ kompetencijos centrų projektai (studijų ir mokslinių tyrimų); „Jean Monnet“ paramos asociacijoms projektai; „Jean Monnet“ tinklų projektai (politinės diskusijos su akademiniu pasauliu); „Jean Monnet“ projektai (politinės diskusijos su akademiniu pasauliu).
Šiuose šio vadovo skirsniuose pateikiama išsami informacija apie „Jean Monnet“ veiksmams taikomus kriterijus ir finansavimo taisykles.
KOKIE YRA „JEAN MONNET“ VEIKSMŲ TIKSLAI?
„Jean Monnet“ veiksmais siekiama skatinti studijų ir mokslinių tyrimų Europos Sąjungos studijų srityje kompetenciją visame pasaulyje. Šiais veiksmais taip pat siekiama skatinti akademinio pasaulio ir politikų dialogą, visų pirma siekiant tobulinti ES ir pasaulinį valdymą. Europos Sąjungos studijos apima visos Europos studijas, ypatingą dėmesį skiriant Europos integracijos procesui ir jo vidaus bei išorės aspektams. Šiomis studijomis remiamas aktyvus ES pilietiškumas ir ES vaidmuo globalizuotame pasaulyje, didinamas išmanymas apie Sąjungą ir palengvinamas būsimas tiesioginis žmonių bendravimas visame pasaulyje. Pagrindiniai mokomieji dalykai yra tokie:
ES ir regionalizmo lyginamosios studijos; ES komunikacijos ir informacijos studijos; ES ekonomikos studijos; ES istorijos studijos; ES tarpkultūrinio dialogo studijos; ES tarpdisciplininės studijos; ES tarptautinių santykių ir diplomatijos studijos; ES teisės studijos; ES politikos ir administravimo studijos.
Tačiau su šia studijų sritimi taip pat gali būti susiję įvairūs mokomieji dalykai (kaip antai sociologijos, filosofijos, religijos, geografijos, literatūros, meno, gamtos mokslų, aplinkos apsaugos studijos, pasaulinės studijos ir t. t.), jeigu į juos įtrauktas mokymas, moksliniai tyrimai ar svarstymai apie ES ir jais apskritai prisidedama prie mokymo programų europeizacijos. Paraiškos dėl lyginamųjų studijų bus vertinamos tik tuo atveju, jeigu jos susijusios su įvairiais integracijos visame pasaulyje procesais. Atsižvelgiant į bendruosius programos „Erasmus+“ tikslus, „Jean Monnet“ veiksmais siekiama:
skatinti dėstymo ir mokslinių tyrimų ES studijų srityje meistriškumą; suteikti studentams ir jauniems specialistams žinių apie Europos Sąjungos disciplinas, kurios yra
svarbios jų akademiniam ir profesiniam gyvenimui ir padeda ugdyti pilietiškumą; skatinti akademinio pasaulio ir politikų dialogą, visų pirma siekiant tobulinti ES politikos krypčių
valdymą; remti inovacijas studijų ir mokslinių tyrimų srityje (pvz., tarpsektorinės ir (arba) daugiadisciplinės
studijos, atvirasis švietimas, tinklų kūrimas su kitomis institucijomis);
B dalis. „Jean Monnet“ veikla
B dalis. „Jean Monnet“ veikla
229
integruoti su ES susijusias disciplinas į mokslo ir studijų institucijų studentams siūlomas mokymo programas ir jas įvairinti;
gerinti profesinio ES disciplinų mokymo kokybę (taikant modulius, pagal kuriuos ES disciplinų mokoma nuodugniau arba į kuriuos įtraukiamos naujos disciplinos);
skatinti akademinio jaunimo dalyvavimą Europos dalykų studijose ir moksliniuose tyrimuose. „Jean Monnet“ veiksmais jų dalyviams, juos remiančioms organizacijoms, taip pat politikos sistemoms, pagal kurias tie veiksmai yra rengiami, turėtų būti padarytas teigiamas ir ilgalaikis poveikis. Kalbant apie dalyvius, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su veiksmais, „Jean Monnet“ veikla siekiama šių rezultatų:
didesnių jaunų absolventų įsidarbinimo galimybių ir geresnių karjeros perspektyvų į studijas įtraukiant Europos matmenį ar jį sustiprinant;
didesnio domėjimosi Europos Sąjunga ir dalyvavimu jos procesuose, kuris turėtų užtikrinti aktyvesnį pilietiškumą;
paramos jauniesiems mokslininkams (tiems, kurie per pastaruosius penkerius metus įgijo mokslo daktaro laipsnį) ir profesoriams, norintiems vykdyti mokslinius tyrimus ES dalykų srityje ir dėstyti šiuos dalykus;
didesnių galimybių akademiniams darbuotojams siekiant tobulėti profesijos srityje ir daryti karjerą.
Pagal „Jean Monnet“ veiksmus remiama veikla taip pat turėtų būti pasiekti šie dalyvaujančiųjų organizacijų rezultatai:
didesnis pajėgumas dėstyti ES dalykus ir vykdyti mokslinius tyrimus ES klausimais: patobulintos arba novatoriškos mokymo programos, didesni gebėjimai pritraukti geriausius studentus, glaudesnis bendradarbiavimas su partneriais iš kitų šalių, didesnis finansinių išteklių paskirstymas ES dalykų dėstymui ir moksliniams tyrimams institucijos viduje;
šiuolaikiškesnė, dinamiškesnė, labiau įpareigojanti ir profesionalesnė aplinka organizacijos viduje: jaunųjų mokslininkų ir profesorių profesinio tobulėjimo skatinimas, pasirengimas į didaktines programas ir iniciatyvas įtraukti gerąją patirtį ir naujus ES dalykus, atvirumas sąveikai su kitomis organizacijomis.
Manoma, kad ilgainiui „Jean Monnet“ veiksmais bus skatinama ES studijas viešinti visame pasaulyje ir jas diversifikuoti, taip pat vis daugiau fakultetų ir katedrų darbuotojų dalyvaus Europos Sąjungos dalykų dėstymo ir mokslinių tyrimų veikloje ir ji bus plečiama.
„JEAN MONNET“ STUDIJŲ MODULIAI
KAS YRA „JEAN MONNET“ MODULIS?
„Jean Monnet“ modulis – tai trumpa mokymo programa (arba kursas) Europos Sąjungos studijų srityje mokslo ir studijų institucijoje. Kiekvieną modulį sudaro ne mažiau kaip 40 akademinių valandų per mokslo metus. Į akademines valandas įskaičiuojamos grupinių paskaitų, seminarų, praktinių užsiėmimų tiesioginio kontakto valandos, taip pat gali būti įskaičiuotos bet kokių minėtų formų mokymo (išskyrus asmeninį mokymą) nuotolinio mokymosi būdu valandos. Moduliai gali būti orientuoti į vieną konkrečią Europos studijų discipliną arba gali būti daugiadiscipliniai, todėl reikalauja kelių dėstytojų ir ekspertų akademinio indėlio. Pagal programą „Erasmus+“ remiami „Jean Monnet“ moduliai, kuriais siekiama: skatinti jaunus tyrėjus, mokslininkus ir praktikuojančius specialistus atlikti mokslinius tyrimus ir įgyti
pirmosios dėstymo patirties su Europos Sąjungos klausimais susijusioje srityje; skatinti akademinių tyrimų rezultatų viešinimą ir sklaidą; skatinti domėjimąsi ES ir kurti būsimų Europos žinių pamatų, visų pirma šalyse Partnerėse, pagrindą; skatinti Europos Sąjungos aspektą įtraukti į studijas, iš esmės nesusijusias su ES; rengti individualiai pritaikytus kursus konkrečiais ES klausimais, kurie yra svarbūs absolventų profesiniam
gyvenimui.
Diegiant „Jean Monnet“ modulį į mokymo programas, kurių su ES susijęs turinys iki šiol buvo ribotas, įtvirtinamas ir integruojamas mokymas ES klausimais. Be to, juo faktai ir žinios apie Europos Sąjungą pateikiami plačiam besimokančių asmenų ir suinteresuotų piliečių ratui.
KOKIA VEIKLA REMIAMA PAGAL ŠĮ VEIKSMĄ?
„Jean Monnet“ studijų moduliai turi būti vienos iš šių formų: bendrieji arba įvadiniai kursai Europos Sąjungos klausimais (visų pirma institucijose ir fakultetuose, kurie
dar neturi puikiai parengto šios srities kurso); specializuotas mokymas apie pokyčius Europos Sąjungoje (visų pirma institucijose ir fakultetuose, kurie
jau turi puikiai parengtą šios srities kursą); vasaros ir intensyvūs kursai, kurie yra visiškai pripažįstami.
KOKS YRA „JEAN MONNET“ MODULIO PROJEKTE DALYVAUJANČIŲ ORGANIZACIJŲ VAIDMUO?
Mokslo ir studijų institucijos turi padėti modulio projekto koordinatoriams užtikrinti didžiausią įmanomą viešą veiklos naudą ir institucijose, ir už jų ribų. Mokslo ir studijų institucijos turi padėti modulio koordinatoriams vykdyti dėstymo, mokslinių tyrimų ir analizės veiklą: jos pripažįsta vykdomą dėstymo veiklą, ją stebi, užtikrina „Jean Monnet“ veikloje dalyvaujančių darbuotojų pasiektų rezultatų matomumą ir juos įvertina. Mokslo ir studijų institucijos privalo užtikrinti, kad „Jean Monnet“ modulio veikla būtų vykdoma visu projekto laikotarpiu ir, be kita ko, prireikus pakeisti akademinį koordinatorių. Jeigu institucija privalo pakeisti modulio koordinatorių, vykdomajai agentūrai turi būti pateiktas rašytinis prašymas patvirtinti. Be to, naujasis siūlomas koordinatorius privalo turėti tokio pat lygio specializaciją Europos Sąjungos studijų srityje.
KOKIE KRITERIJAI TAIKOMI „JEAN MONNET“ MODULIO PROJEKTUI ĮVERTINTI?
Kad atitiktų reikalavimus „Erasmus+“ dotacijai gauti, „Jean Monnet“ modulis turi atitikti šiuos oficialius kriterijus:
B dalis. „Jean Monnet“ studijų moduliai
B dalis. „Jean Monnet“ studijų moduliai
231
TINKAMUMO KRITERIJAI
Kas gali teikti paraišką?
Mokslo ir studijų institucija (MSI), įsteigta bet kurioje pasaulio šalyje. Programos šalyse įsteigtos mokslo ir studijų institucijos turi turėti galiojančią „Erasmus“ aukštojo mokslo chartiją (ECHE). Dalyvaujančioms šalių Partnerių mokslo ir studijų institucijoms reikalavimas turėti ECHE netaikomas.
Fiziniai asmenys negali tiesiogiai teikti paraiškos dotacijai gauti.
Projekto trukmė Treji metai.
Veiklos trukmė Pagal „Jean Monnet“ modulį Europos Sąjungos studijų srities dalykai paraišką pateikusioje mokslo ir studijų institucijoje kiekvienais akademiniais metais turi būti dėstomi ne mažiau kaip 40 valandų (trejus metus iš eilės).
Kam teikti paraišką? Briuselyje įsikūrusiai Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomajai agentūrai.
Kada teikti paraišką? Pareiškėjai paraišką dėl dotacijos rugsėjo 1 d. prasidedantiems projektams turi pateikti iki tų pačių metų vasario 23 d. 12 val. (vidurdienio Briuselio laiku).
Kaip teikti paraišką? Dėl išsamesnės informacijos, kaip pateikti paraišką, žr. šio vadovo C dalį.
Paraiškas pateikusios organizacijos taip pat vertinamos pagal atmetimo ir atrankos kriterijus. Dėl išsamesnės informacijos žr. šio vadovo C dalį.
DOTACIJŲ SKYRIMO KRITERIJAI
Projektai vertinami pagal šiuos kriterijus:
Projekto aktualumas (ne daugiau kaip 25 balai)
Projekto aktualumas:
- šio veiksmo tikslų ir prioritetų požiūriu (žr. skirsnius „Kokie yra „Jean Monnet“ veiksmų tikslai?“ ir „Kas yra „Jean Monnet“ modulis?“).
Kokiu mastu:
- pasiūlymas yra tinkamas skatinti naujos mokymo, mokslinių tyrimų ar diskusijų veiklos kūrimą;
- pasiūlymas yra susijęs su naujų metodikų, priemonių ir metodų naudojimu;
- projekte pateikta pridėtinės akademinės vertės įrodymų; - pasiūlymu skatinamas ir - užtikrinamas didesnis šių Europos studijų / klausimų
matomumas ir institucijoje, dalyvaujančioje „Jean Monnet“ veiksme, ir išorėje.
Projekto aktualumas prioritetinėms tikslinėms šio veiksmo grupėms:
- šalyse, kurių šis „Jean Monnet“ veiksmas neapima, įsteigtoms institucijoms;
- „Jean Monnet“ finansavimo dar negaunančioms institucijoms ar dėstytojams (mokslininkams);
- konkretiems su ES susijusiems studijų dalykams, kurie anksčiau su Europos aspektais buvo nedaug susiję, bet dabar tie aspektai jiems daro vis didesnį poveikį;
- studentams, kurie Europos dalykų paprastai nestudijuoja (studijuojantiesiems tokiose srityse, kaip gamtos mokslai, techninės studijos, medicina, švietimas, menas ir kalbos, ir t. t.).
Projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė (ne daugiau kaip 25 balai)
Darbo programos, įskaitant atitinkamus parengimo, įgyvendinimo, įvertinimo, tolesnės susijusios veiklos ir sklaidos etapus, aiškumas, išsamumas ir kokybė.
Projekto tikslų, veiklos ir siūlomo biudžeto suderinamumas.
Siūlomos metodikos kokybė ir tinkamumas.
Projekto grupės kokybė (ne daugiau kaip 25 balai)
Su projekte vykdoma veikla – tiek akademine, tiek neakademine sritimis – susijusių pagrindinių akademinių darbuotojų profilio ir patirties tinkamumas.
Poveikis ir sklaida (ne daugiau kaip 25 balai)
Mokymo veiklos rezultatų vertinimo priemonių kokybė.
Galimas projekto poveikis:
- institucijai, dalyvaujančiai šiame „Jean Monnet“ veiksme; - studentams ir besimokantiems asmenims, kurie naudojasi šiuo
„Jean Monnet“ veiksmu; - kitoms su projektu susijusioms organizacijoms ir asmenims
vietos, regionų, nacionaliniu ir (arba) Europos lygmeniu.
Priemonių, kuriomis siekiama skleisti veiklos rezultatus institucijoje, kurioje vykdoma ši „Jean Monnet“ veikla, ir už jos ribų, tinkamumas ir kokybė.
Jei taikoma, kiek projekte apibūdinama, kaip bus užtikrinta nevaržoma prieiga prie parengtos medžiagos, dokumentų ir medijų ir bus skatinama jomis naudotis pasitelkiant atvirąsias licencijas, ir nenumatoma jokių neproporcingų apribojimų.
Kad būtų svarstoma, ar skirti finansavimą, projektai turi būti įvertinti bent 60 balų. Be to, jie turi būti įvertinti bent po 13 balų kiekvienoje iš minėtų dotacijų skyrimo kriterijų kategorijų.
KĄ DAR REIKĖTŲ ŽINOTI APIE „JEAN MONNET“ MODULIŲ PROJEKTUS?
BIUDŽETO PASKIRSTYMAS
Iki 20 proc. biudžeto, skirto moduliams remti, bus skirta „Jean Monnet“ moduliams, kurių koordinatoriai yra mokslininkai, per pastaruosius penkerius metus įgiję mokslo daktaro laipsnį. Šia priemone bus remiami akademinę karjerą pradedantys jaunieji mokslininkai.
SKLAIDA IR POVEIKIS
„Jean Monnet“ modulių projektų vykdytojai privalo skleisti organizuotos dėstymo ir mokslinių tyrimų veiklos rezultatus ir juos naudoti, neapsiribodami vien tiesiogiai susijusiomis suinteresuotomis šalimis. Taip bus gerokai padidintas šių projektų poveikis ir prisidėta prie sistemos pokyčių. Norint padidinti poveikį, į savo sklaidos veiklą jie turėtų įtraukti atvirųjų švietimo išteklių (AŠI) kūrimą ir teikimą ir vykdyti atvirojo švietimo veiklą, kad būtų atsižvelgta į technologijų pažangą. Taip bus skatinama taikyti lankstesnius ir kūrybiškesnius mokymosi būdus ir pasiekti vis daugiau studentų, specialistų, politikų ir kitų suinteresuotųjų grupių. Visų „Jean Monnet“ modulių koordinatorių bus prašoma atnaujinti atitinkamą specialiosios „Erasmus+“ internetinės priemonės, kurioje bus saugoma visa informacija apie „Jean Monnet“ veiklą, skirsnį. Jie bus primygtinai raginami naudoti atitinkamas esamas platformas ir priemones (t. y. „Jean Monnet“ katalogą, „Jean Monnet“ virtualią bendruomenę). Šiais skirsniais, kurie yra bendrosios programos „Erasmus+“ IT priemonės dalis, bus užtikrinta, kad apie institucijas ir jų „Jean Monnet“ kursus būtų informuojama platesnė visuomenės dalis. Dotacijų gavėjų bus prašoma reguliariai atnaujinti šią priemonę nurodant savo darbo rezultatus. „Jean Monnet“ modulių koordinatoriai raginami:
dotacijos laikotarpiu paskelbti bent vieną recenzuotą straipsnį. Paskelbimo ir prireikus vertimo išlaidų dalis bus padengta iš dotacijos lėšų;
dalyvauti sklaidos ir informavimo renginiuose nacionaliniu ir Europos lygmeniu; organizuoti renginius (paskaitas, seminarus, darbą grupėse ir t. t.), kuriuose dalyvautų vietos, regionų ir
nacionalinio lygmens politikai, taip pat organizuota pilietinė visuomenė ir mokyklos;
B dalis. „Jean Monnet“ studijų moduliai
B dalis. „Jean Monnet“ studijų moduliai
233
skleisti savo veiklos rezultatus organizuojant seminarus ar paskaitas, skirtas ir pritaikytas plačiajai visuomenei ir pilietinės visuomenės atstovams;
bendradarbiauti su kitais modulių koordinatoriais, kompetencijos centrais, „Jean Monnet“ profesūra ir remiamomis institucijomis;
taikyti atviruosius švietimo išteklius (AŠI), skelbti savo veiklos santraukas, turinį ir tvarkaraštį, taip pat tikėtinus rezultatus.
KOKIOS YRA FINANSAVIMO TAISYKLĖS?
Didžiausia dotacija, kuri gali būti skirta, yra 30 000 EUR, ir tai gali sudaryti ne daugiau kaip 75 % visų „Jean Monnet“ modulio išlaidų. Skiriant dotacijas pagal „Jean Monnet“ veiklą taikoma fiksuotos normos skalių ir fiksuoto dydžio finansavimo deriniu pagrįsta sistema. Ši sistema nustatoma remiantis apskaičiuotomis nacionalinėmis vienos valandos dėstymo išlaidomis. Taikomas toks metodas:
dėstymo (fiksuotos skalės) išlaidos: apskaičiuota nacionalinė vienos valandos fiksuota norma (D.1) padauginama iš dėstymo valandų skaičiaus;
papildomas (fiksuoto dydžio finansavimas): prie minėto fiksuotos normos pagrindo pridedama
papildoma procentinė dalis, „Jean Monnet“ modulio atveju sudaranti 40 %.
Galutinė dotacijos suma nustatoma remiantis tuo, kad ES finansavimas gali sudaryti ne daugiau kaip 75 % visos apskaičiuotos dotacijos, ir laikantis didžiausios dotacijos, kuri gali būti skirta „Jean Monnet“ moduliui, ribos (30 000 EUR). Konkrečias „Jean Monnet“ moduliams taikomas sumas galima rasti skirsnyje „Jean Monnet“ fiksuota norma“ šios vadovo dalies skirsnio „Jean Monnet“ pabaigoje.
„JEAN MONNET“ PROFESŪRA
KAS YRA „JEAN MONNET“ PROFESŪRA?
„Jean Monnet“ profesūra – tai trejus metus trunkančios universitetų profesoriams skirtos dėstytojų pareigos; specializacija – Europos Sąjungos studijos. „Jean Monnet“ profesoriaus pareigas turi eiti tik vienas profesorius, kuris turi dėstyti ne mažiau kaip 90 valandų per mokslo metus. Į dėstymo valandas įskaičiuojamos tiesioginio kontakto valandos grupinėse paskaitose, seminaruose, praktiniuose užsiėmimuose ir gali būti įskaičiuotos bet kokių minėtų formų mokymo (išskyrus asmeninį mokymą ir (arba) priežiūrą) nuotolinio mokymosi būdu valandos.
KOKIA VEIKLA REMIAMA PAGAL ŠĮ VEIKSMĄ?
Pagrindinė veikla (bent 90 valandų per akademinius metus):
tobulinti dėstymą Europos Sąjungos studijų, įtrauktų į oficialią mokslo ir studijų institucijos mokymo programą, srityje;
būsimiesiems darbo rinkoje vis paklausesnių sričių specialistams teikti išsamų mokymą Europos Sąjungos klausimais;
Papildoma veikla:
dėstyti / vesti paskaitas studentams iš kitų katedrų (pvz., architektūros, medicinos ir t. t.), siekiant geriau juos parengti profesiniam gyvenimui ateityje;
skatinti Europos Sąjungos studijų dalykų jaunosios kartos mokytojus ir mokslininkus, teikti jiems patarimus ir juos kuruoti;
vykdyti su ES dalykais susijusius mokslinius tyrimus, juos stebėti ir jiems vadovauti, taip pat kitais švietimo lygmenimis, kaip antai mokytojų rengimo ir privalomojo švietimo;
organizuoti veiklą (konferencijas, seminarus, seminarus internetu, dirbtuves ir t. t.), skirtą vietos, regiono ir nacionalinio lygmens politikos krypties formuotojams bei pilietinei visuomenei.
KOKS YRA „JEAN MONNET“ PROJEKTE DALYVAUJANČIŲ ORGANIZACIJŲ VAIDMUO?
„Jean Monnet“ profesūra yra susaistyta su mokslo ir studijų institucija, pasirašiusia dotacijos sutartį (sprendimą). „Jean Monnet“ profesūros veikla įtraukta į atitinkamos institucijos oficialią akademinę veiklą. Mokslo ir studijų institucijų prašoma padėti „Jean Monnet“ profesoriams vykdyti savo dėstymo, mokslinių tyrimų ir analizės veiklą ir leisti jų kursus įtraukti į kuo daugiau mokymo programų; jos turėtų pripažinti vykdomą dėstymo veiklą. Už mokslo ir studijų institucijų paraiškas visų pirma yra atsakingos pačios institucijos. Jos privalo užtikrinti, kad „Jean Monnet“ profesūros veikla būtų vykdoma visą projekto laikotarpį. Jeigu institucija privalo pakeisti profesorių, vykdomajai agentūrai turi būti pateiktas rašytinis patvirtinimo prašymas. Be to, naujasis siūlomas profesorius privalo turėti tokio pat lygio specializaciją Europos Sąjungos studijų srityje.
KOKIE KRITERIJAI TAIKOMI „JEAN MONNET“ PROFESŪROS PROJEKTUI ĮVERTINTI?
Kad atitiktų reikalavimus „Erasmus+“ dotacijai gauti, „Jean Monnet“ profesūros projektas turi atitikti šiuos oficialius kriterijus:
TINKAMUMO KRITERIJAI
Kas gali teikti paraišką?
Mokslo ir studijų institucija (MSI), įsteigta bet kurioje pasaulio šalyje. Programos šalyse įsteigtos mokslo ir studijų institucijos turi turėti galiojančią „Erasmus“ aukštojo mokslo chartiją (ECHE). Dalyvaujančioms šalių Partnerių mokslo ir studijų institucijoms reikalavimas turėti ECHE netaikomas.
Fiziniai asmenys negali tiesiogiai teikti paraiškos gauti dotaciją.
B dalis. „Jean Monnet“ profesūra
B dalis. „Jean Monnet“ profesūra
235
„Jean Monnet“ profesorių profilis
„Jean Monnet“ profesoriai turi būti nuolatiniai paraišką teikiančios institucijos darbuotojai ir turi turėti profesoriaus laipsnį. Jie negali būti kviestiniai dotacijos paraišką teikiančios MSI profesoriai.
Projekto trukmė Treji metai.
Veiklos trukmė „Jean Monnet“ profesoriai turi ne mažiau kaip 90 valandų per mokslo metus (trejus metus iš eilės) dėstyti ir vykdyti bent vieną papildomą veiklą per mokslo metus, kaip aprašyta pirmiau tekste.
Veiklos trukmė „Jean Monnet“ profesoriai paraišką teikiančioje mokslo ir studijų institucijoje turi ne mažiau kaip 90 valandų per mokslo metus (trejus metus iš eilės) dėstyti kokią nors Europos Sąjungos studijų discipliną.
Kur teikti paraišką? Briuselyje įsikūrusiai Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomajai agentūrai.
Kada teikti paraišką? Pareiškėjai paraišką dėl dotacijos rugsėjo 1 d. prasidedantiems projektams turi pateikti iki tų pačių metų vasario 23 d. 12 val. (vidurdienio Briuselio laiku).
Kaip teikti paraišką? Dėl išsamesnės informacijos, kaip pateikti paraišką, žr. šio vadovo C dalį.
Paraiškas pateikusios organizacijos taip pat vertinamos pagal atmetimo ir atrankos kriterijus. Dėl išsamesnės informacijos žr. šio vadovo C dalį.
DOTACIJŲ SKYRIMO KRITERIJAI
Projektai vertinami pagal šiuos kriterijus:
Projekto aktualumas (ne daugiau kaip 25 balai)
Projekto aktualumas:
- šio veiksmo tikslų ir prioritetų požiūriu (žr. skirsnį „Kokie yra „Jean Monnet“ veiksmų tikslai?“)
Kokiu mastu:
- pateiktas pasiūlymas susijęs su dėstytoju ar mokslininku, turinčiu puikų profilį konkrečioje Europos Sąjungos studijų srityje;
- pasiūlymas yra tinkamas skatinti naujos mokymo, mokslinių tyrimų ar diskusijų veiklos kūrimą;
- pasiūlymas yra susijęs su naujų metodikų, priemonių ir metodų taikymu;
- pasiūlymu skatinamos ir užtikrinamas didesnis šių Europos studijų / klausimų matomumas ir institucijoje, dalyvaujančioje šiame veiksme, ir išorėje.
Projekto aktualumas prioritetinėms tikslinėms šio veiksmo grupėms:
- šalyse, kurių šis „Jean Monnet“ veiksmas neapima, įsteigtoms institucijoms;
- „Jean Monnet“ finansavimo dar negaunančioms institucijoms ar dėstytojams (mokslininkams);
- konkretiems su ES susijusiems studijų dalykams, kurie anksčiau su Europos aspektais buvo nedaug susiję, bet dabar tie aspektai jiems daro vis didesnį poveikį.
Projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė (ne daugiau kaip 25 balai)
Darbo programos, įskaitant atitinkamus parengimo, įgyvendinimo, įvertinimo, tolesnės susijusios veiklos ir sklaidos etapus, aiškumas, išsamumas ir kokybė.
Projekto tikslų, veiklos ir siūlomo biudžeto suderinamumas.
Siūlomos metodikos kokybė ir tinkamumas.
Projekto grupės kokybė (ne daugiau kaip 25 balai)
Su projekte vykdoma veikla – tiek akademine, tiek neakademine sritimi – susijusių pagrindinių akademinių darbuotojų profilio ir patirties tinkamumas.
Poveikis ir sklaida (ne daugiau kaip 25 balai)
Dėstymo veiklos rezultatų vertinimo priemonių kokybė.
Galimas projekto poveikis:
- institucijai, kurioje vykdomas šis „Jean Monnet“ veiksmas;
- studentams ir besimokantiems asmenims, kurie naudojasi šiuo „Jean Monnet“ veiksmu;
- kitoms su projektu susijusioms organizacijoms ir asmenims vietos, regionų, nacionaliniu ir (arba) Europos lygmeniu.
Priemonių, kuriomis siekiama skleisti veiklos rezultatus institucijoje, kurioje vykdomas šis „Jean Monnet“ veiksmas, ir už jos ribų, tinkamumas ir kokybė.
Jei taikoma, kiek projekte apibūdinama, kaip bus užtikrina nevaržoma prieiga prie parengtos medžiagos, dokumentų ir medijų ir bus skatinama jomis naudotis pasitelkiant atvirąsias licencijas, ir nenumatoma jokių neproporcingų apribojimų.
Kad būtų svarstoma, ar skirti finansavimą, pasiūlymai turi būti įvertinti bent 60 balų. Be to, jie turi būti įvertinti bent po 13 balų kiekvienoje iš minėtų dotacijų skyrimo kriterijų kategorijų.
KĄ DAR REIKĖTŲ ŽINOTI APIE „JEAN MONNET“ PROFESŪROS PROJEKTUS?
SKLAIDA IR POVEIKIS
„Jean Monnet“ profesoriai privalo skleisti organizuotos veiklos rezultatus ir juos naudoti, neapsiribodami vien tiesiogiai susijusiomis suinteresuotomis šalimis. Taip bus gerokai padidintas šių projektų poveikis ir prisidėta prie sistemos pokyčių. Siekdami padidinti poveikį, į savo sklaidos veiklą profesoriai turėtų įtraukti atvirųjų švietimo išteklių (AŠI) kūrimą ir teikimą ir vykdyti atvirojo švietimo veiklą, kad būtų atsižvelgta į technologijų pažangą. Taip bus skatinama taikyti lankstesnius ir kūrybiškesnius mokymosi būdus ir pasiekti vis daugiau studentų, specialistų, politikų ir kitų suinteresuotųjų grupių. „Jean Monnet“ profesūros bus prašoma atnaujinti atitinkamą jų specialiosios „Erasmus+“ internetinės priemonės, kurioje bus saugoma visa informacija apie „Jean Monnet“ veiklą, skirsnį. Jie bus primygtinai raginami naudoti atitinkamas esamas platformas ir priemones (t. y. „Jean Monnet“ katalogą, „Jean Monnet“ virtualiąją bendruomenę). Šios funkcijos yra bendrosios programos „Erasmus+“ IT priemonės dalis, ir jomis bus užtikrinta, kad apie institucijas ir jų „Jean Monnet“ kursus būtų informuojama platesnė visuomenės dalis. Dotacijų gavėjų bus prašoma reguliariai atnaujinti šią priemonę nurodant savo darbo rezultatus. „Jean Monnet“ profesūra raginama:
dotacijos laikotarpiu universiteto leidykloje išleisti bent vieną knygą. Paskelbimo ir prireikus vertimo išlaidų dalis bus padengta dotacijos lėšomis;
dalyvauti sklaidos ir informavimo renginiuose nacionaliniu ir Europos lygmeniu; organizuoti renginius (paskaitas, seminarus, darbą grupėse ir t. t.), kuriuose dalyvautų vietos, regionų ir
nacionalinio lygmens politikai, taip pat organizuota pilietinė visuomenė ir mokyklos; skleisti savo veiklos rezultatus organizuojant seminarus ar paskaitas, skirtas ir pritaikytas plačiajai
visuomenei ir pilietinės visuomenės atstovams; bendradarbiauti su kitais „Jean Monnet“ profesoriais, modulių koordinatoriais, kompetencijos centrais
ir remiamomis institucijomis; taikyti atviruosius švietimo išteklius (AŠI), skelbti savo veiklos santraukas, turinį ir tvarkaraštį, taip pat
tikėtinus rezultatus.
B dalis. „Jean Monnet“ profesūra
B dalis. „Jean Monnet“ profesūra
237
KOKIOS YRA FINANSAVIMO TAISYKLĖS?
Didžiausia dotacija, kuri gali būti skirta, yra 50 000 EUR ir tai gali sudaryti ne daugiau kaip 75 % visų „Jean Monnet“ profesūros projekto išlaidų. Skiriant dotacijas pagal „Jean Monnet“ veiklą, taikoma fiksuotos normos skalių ir fiksuoto dydžio finansavimo deriniu pagrįsta sistema. Ši sistema nustatoma remiantis apskaičiuotomis nacionalinėmis vienos valandos dėstymo išlaidomis. Taikomas toks metodas:
dėstymo išlaidos pagal fiksuotos normos skalę: apskaičiuotos nacionalinės vienos valandos fiksuotos
normos dėstymo išlaidos (D.1) padauginamos iš „Jean Monnet“ profesoriaus dėstymo valandų
skaičiaus; papildomas fiksuoto dydžio finansavimas: prie minėto fiksuotos normos išlaidų pagrindo pridedama
papildoma procentinė dalis, „Jean Monnet“ profesūros projekto atveju sudaranti 10 %. Šia papildoma procentine dalimi atsižvelgiama į papildomą į profesūros projektą įtrauktą akademinę veiklą, kaip antai išlaidas darbuotojams, kelionės ir pragyvenimo išlaidas, sklaidos išlaidas, išlaidas mokomajai medžiagai, netiesiogines išlaidas, ir t. t.
Galutinė dotacijos suma nustatoma remiantis tuo, kad ES finansavimas gali sudaryti ne daugiau kaip 75 % visos apskaičiuotos sumos, ir laikantis didžiausios dotacijos, kuri gali būti skirta „Jean Monnet“ profesūros projektui, ribos (50 000 EUR). Konkrečias „Jean Monnet“ profesūros projektams taikomas sumas galima rasti skirsnyje „Jean Monnet“ fiksuota norma“ šios vadovo dalies skirsnio „Jean Monnet“ pabaigoje.
„JEAN MONNET“ KOMPETENCIJOS CENTRAI
KAS YRA „JEAN MONNET“ KOMPETENCIJOS CENTRAS?
„Jean Monnet“ kompetencijos centras yra pagrindinis kompetencijos ir žinių apie Europos Sąjungą centras. „Jean Monnet“ kompetencijos centras renka aukšto lygio ekspertų žinias ir kompetenciją ir siekia kurti įvairių Europos studijų disciplinų ir išteklių sąveiką, taip pat kurti bendrą tarpvalstybinę veiklą ir struktūrinius ryšius su akademinėmis kitų šalių institucijomis. Jis taip pat užtikrina atvirumą pilietinei visuomenei. „Jean Monnet“ kompetencijos centrai atlieka svarbų vaidmenį siekiant įtraukti fakultetų, kuriuose Europos Sąjungos dalykai paprastai nestudijuojami, studentus, taip pat politikus, valstybės tarnautojus, organizuotą pilietinę visuomenę ir plačiąją visuomenę apskritai.
KOKIA VEIKLA REMIAMA PAGAL ŠĮ VEIKSMĄ?
„Jean Monnet“ kompetencijos centras privalo parengti strateginį trijų metų metinį planą, apimantį įvairių rūšių veiklą, pvz.: organizuoti ir koordinuoti žmogiškuosius ir dokumentinius išteklius, susijusius su Europos Sąjungos
studijomis; vykdyti mokslinių tyrimų veiklą konkrečių Europos Sąjungos dalykų srityje (mokslinių tyrimų funkcija); kurti ES dalykų studijų turinį ir priemones siekiant atnaujinti dabartinius kursus ir studijų programas ir jas
papildyti (dėstymo funkcija); plėtoti diskusijas ir dalijimąsi patirtimi, susijusia su ES, jeigu įmanoma, sudarant partnerystę su vietos
suinteresuotosiomis šalimis ir (ar) ES atstovybėmis valstybėse narėse ir ES delegacijomis trečiosiose šalyse (idėjų instituto funkcija);
sistemingai skelbti mokslinių tyrimų veiklos rezultatus.
KOKS YRA „JEAN MONNET“ KOMPETENCIJOS CENTRO PROJEKTE DALYVAUJANČIŲ ORGANIZACIJŲ VAIDMUO?
Mokslo ir studijų institucijos, planuojančios steigti „Jean Monnet“ kompetencijos centrą, turėtų apmąstyti, kokia būtų jo strateginė plėtra. Jos turėtų pateikti gaires ir viziją, pagal kurią geriausieji dėstymo ir mokslinių tyrimų ekspertai, kuriuos galima pasitelkti sąveikai užtikrinti, sudarytų galimybes bendradarbiaujant aukštu lygmeniu dirbti konkrečių ES dalykų srityje. Jos turėtų remti ir skatinti centro iniciatyvas ir padėti jas plėtoti. Mokslo ir studijų institucijos privalo užtikrinti, kad „Jean Monnet“ kompetencijos centro veikla būtų vykdoma visą projekto laikotarpį ir, be kita ko, prireikus pakeisti akademinį koordinatorių. Jeigu institucija privalo pakeisti pradinį akademinį koordinatorių, vykdomajai agentūrai turi būti pateiktas rašytinis patvirtinimo prašymas. Vykdant kompetencijos centro projektą, be kita ko, gali bendradarbiauti kelios tame pačiame mieste arba regione įsteigtos institucijos ir (arba) organizacijos. Bet kuriuo atveju kompetencijos centras turi būti aiškiai įvardytas Europos Sąjungos studijų srityje besispecializuojantis institutas arba struktūra, įsikūrusi mokslo ir studijų institucijoje.
KOKIE KRITERIJAI TAIKOMI „JEAN MONNET“ KOMPETENCIJOS CENTRO PROJEKTUI ĮVERTINTI?
Kad atitiktų reikalavimus „Erasmus+“ dotacijai gauti, „Jean Monnet“ kompetencijos centro projektas turi atitikti šiuos oficialius kriterijus:
B dalis. „Jean Monnet“ kompetencijos centrai
B dalis. „Jean Monnet“ kompetencijos centrai
239
TINKAMUMO KRITERIJAI
Kas gali teikti paraišką?
Mokslo ir studijų institucija (MSI), įsteigta bet kurioje pasaulio šalyje. Programos šalyse įsteigtos mokslo ir studijų institucijos turi turėti galiojančią „Erasmus“ aukštojo mokslo chartiją. Dalyvaujančioms šalių Partnerių mokslo ir studijų institucijoms reikalavimas turėti ECHE netaikomas.
Fiziniai asmenys negali tiesiogiai teikti paraiškos gauti dotaciją.
Projekto trukmė Treji metai.
Kur teikti paraišką? Briuselyje įsikūrusiai Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomajai agentūrai.
Kada teikti paraišką? Pareiškėjai savo paraišką dėl dotacijos rugsėjo 1 d. prasidedantiems projektams turi pateikti iki tų pačių metų vasario 23 d. 12 val. (vidurdienio Briuselio laiku).
Kaip teikti paraišką? Dėl išsamesnės informacijos apie tai, kaip teikti paraišką, žr. šio vadovo C dalį.
Kiti kriterijai Atskiroje mokslo ir studijų institucijoje gali būti remiamas tik vienas „Jean Monnet“ kompetencijos centras.
Paraiškas pateikusios organizacijos vertinamos pagal atmetimo ir atrankos kriterijus. Dėl išsamesnės informacijos žr. šio vadovo C dalį.
DOTACIJŲ SKYRIMO KRITERIJAI
Projektai vertinami pagal šiuos kriterijus:
Projekto aktualumas (ne daugiau kaip 25 balai)
Projekto aktualumas:
- šio veiksmo tikslų ir prioritetų požiūriu (žr. skirsnius „Kokie yra „Jean Monnet“ veiksmų tikslai?“ ir „Kas yra „Jean Monnet“ kompetencijos centras?“);
- dalyvaujančiųjų organizacijų ir dėstytojų bei mokslininkų poreikių ir tikslų požiūriu.
Kokiu mastu:
- pasiūlymas yra tinkamas skatinti naujos mokymo, mokslinių tyrimų ar diskusijų veiklos kūrimą;
- projektas turi pridėtinės akademinės vertės įrodymų;
- pasiūlymu skatinamas
- ir užtikrinamas didesnis šių Europos studijų / klausimų matomumas ir institucijoje, kurioje vykdoma ši „Jean Monnet“ veikla, ir išorėje.
Projekto aktualumas prioritetinėms tikslinėms šio veiksmo grupėms:
- šalyse, kurių šis „Jean Monnet“ veiksmas neapima, įsteigtoms institucijoms;
- „Jean Monnet“ finansavimo dar negaunančioms institucijoms ar dėstytojams (mokslininkams).
Projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė (ne daugiau kaip 25 balai)
Darbo programos, įskaitant atitinkamus parengimo, įgyvendinimo, įvertinimo, tolesnės susijusios veiklos ir sklaidos etapus, aiškumas, išsamumas ir kokybė.
Projekto tikslų, veiklos ir siūlomo biudžeto suderinamumas.
Siūlomos metodikos kokybė ir tinkamumas.
Projekto grupės kokybė (ne daugiau kaip 25 balai)
Su projekte vykdoma veikla – tiek akademinėje, tiek neakademinėje srityje – susijusių pagrindinių akademinių darbuotojų profilio ir patirties tinkamumas.
Poveikis ir sklaida (ne daugiau kaip 25 balai)
Dėstymo veiklos rezultatų vertinimo priemonių kokybė.
Galimas projekto poveikis:
- institucijai, dalyvaujančiai šiame „Jean Monnet“ veiksme;
- studentams ir besimokantiems asmenims, kurie naudojasi šiuo „Jean Monnet“ veiksmu;
- kitoms su projektu susijusioms organizacijoms ir asmenims vietos, regionų, nacionaliniu ir (arba) Europos lygmeniu.
Priemonių, kuriomis siekiama skleisti veiklos rezultatus institucijoje, kurioje vykdomas šis „Jean Monnet“ veiksmas, ir už jos ribų, tinkamumas ir kokybė.
Jei taikoma, kiek projekte apibūdinama, kaip bus užtikrinta nevaržoma prieiga prie parengtos medžiagos, dokumentų ir medijų ir bus skatinama jomis naudotis pasitelkiant atvirąsias licencijas, ir nenumatoma jokių neproporcingų apribojimų.
Kad būtų svarstoma, ar skirti finansavimą, pasiūlymai turi būti įvertinti bent 60 balų. Be to, jie turi būti įvertinti bent po 13 balų kiekvienoje iš minėtų dotacijų skyrimo kriterijų kategorijų.
KĄ DAR REIKĖTŲ ŽINOTI APIE „JEAN MONNET“ KOMPETENCIJOS CENTRŲ PROJEKTUS?
SKLAIDA IR POVEIKIS
„Jean Monnet“ kompetencijos centrai privalo skleisti organizuojamos dėstymo ir mokslinių tyrimų veiklos rezultatus ir juos naudoti, neapsiribodami vien tiesiogiai susijusiomis suinteresuotomis šalimis. Taip bus gerokai padidintas poveikis ir prisidėta prie sistemos pokyčių. Siekdami padidinti poveikį į savo sklaidos veiklą jie turėtų įtraukti atvirųjų švietimo išteklių (AŠI) kūrimą ir teikimą ir vykdyti atvirojo švietimo veiklą, kad būtų atsižvelgta į technologijų pažangą. Taip bus skatinama taikyti lankstesnius ir kūrybiškesnius mokymosi būdus ir pasiekti vis daugiau studentų, specialistų, politikų ir kitų suinteresuotųjų grupių. „Jean Monnet“ kompetencijos centrų bus prašoma atnaujinti atitinkamą jų specialiosios „Erasmus+“ internetinės priemonės, kurioje bus saugoma visa informacija apie „Jean Monnet“ veiklą, skirsnį. Jie bus primygtinai raginami naudoti atitinkamas esamas platformas ir priemones (t. y. „Jean Monnet“ katalogą, „Jean Monnet“ virtualią bendruomenę). Šios funkcijos yra bendrosios programos „Erasmus+“ IT priemonės dalis, ir jomis bus užtikrinta, kad apie institucijas ir jų „Jean Monnet“ kursus būtų informuojama platesnė visuomenės dalis. Dotacijų gavėjų bus prašoma reguliariai atnaujinti šią priemonę nurodant savo darbo rezultatus. Kompetencijos centrai raginami: dalyvauti sklaidos ir informavimo renginiuose Europos ir nacionaliniu lygmeniu; organizuoti renginius (paskaitas, seminarus, darbą grupėse ir t. t.), kuriuose dalyvautų vietos, regionų ir
nacionalinio lygmens politikai, taip pat organizuota pilietinė visuomenė ir mokyklos; skleisti savo veiklos rezultatus organizuojant seminarus ar paskaitas, skirtas ir pritaikytas plačiajai
visuomenei ir pilietinės visuomenės atstovams; bendradarbiauti su kitais kompetencijos centrais, „Jean Monnet“ profesūra, modulių koordinatoriais ir
remiamomis institucijomis; taikyti atviruosius švietimo išteklius (AŠI), skelbti savo veiklos santraukas, turinį ir tvarkaraštį, taip pat
tikėtinus rezultatus.
B dalis. „Jean Monnet“ kompetencijos centrai
B dalis. „Jean Monnet“ kompetencijos centrai
241
KOKIOS YRA FINANSAVIMO TAISYKLĖS?
Jeigu projektas atrenkamas, dotacijai taikomos tokios finansavimo taisyklės:
Tinkamos finansuoti išlaidos Finansavimo mechanizmas
Suma Lėšų skyrimo taisyklė
Veiklos išlaidos
Tinkamos finansuoti tiesioginės išlaidos:
personalo išlaidos; kelionės ir pragyvenimo išlaidos; subrangos išlaidos (ne daugiau kaip 30 %
tinkamų finansuoti tiesioginių išlaidų); išlaidos įrangai (ne daugiau kaip 10 %
tinkamų finansuoti tiesioginių išlaidų);
dėstymo išlaidos;
kitos išlaidos.
Tinkamos finansuoti netiesioginės išlaidos:
fiksuoto dydžio suma, ne didesnė nei 7 % tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų, yra tinkama finansuoti kaip netiesioginės išlaidos, kurias sudaro dotacijos gavėjo bendrosios administracinės išlaidos, kurias galima laikyti priskirtinomis projektui išlaidomis (pvz., sąskaitos už elektros energiją arba interneto ryšį, su patalpomis susijusios išlaidos, išlaidos nuolatiniams darbuotojams ir t. t.).
Realiosios išlaidos
80 % visų tinkamų finansuoti išlaidų
(išskyrus atvejus, kai pareiškėjas prašo mažesnės dotacijos
procentinės dalies). Ne daugiau kaip 100 000 EUR.
Sąlyga: tikslai ir darbo programa turi būti aiškiai
apibrėžti paraiškos formoje.
„JEAN MONNET“ PARAMA ASOCIACIJOMS
Pagal šį „Jean Monnet“ veiksmą remiamos asociacijos, siekiančios aiškaus tikslo – prisidėti prie Europos integracijos proceso studijų. Tokios asociacijos turėtų būti tarpdalykinės ir galimybė tapti jų nariais turėtų būti suteikiama visiems suinteresuotiems profesoriams, dėstytojams ir mokslininkams, atitinkamoje šalyje arba regione besispecializuojantiems Europos Sąjungos klausimų srityje. Jos turėtų reprezentuoti akademinę regionų, nacionalinio arba viršnacionalinio lygmens Europos Sąjungos studijų bendruomenę. Parama bus teikiama tik toms asociacijoms, kurios yra oficialiai įregistruotos ir turi nepriklausomą teisinį statusą.
KOKIA VEIKLA REMIAMA PAGAL ŠĮ VEIKSMĄ?
Dotacijos laikotarpiu asociacijos paprastai gali vykdyti įvairią veiklą, kaip antai:
organizuoti ir vykdyti teisės aktuose nustatytą asociacijų, veikiančių Europos Sąjungos studijų ir Europos Sąjungos klausimų srityje, veiklą (pvz., naujienlaiškių skelbimas, tikslinės svetainės sukūrimas, metinio valdybos posėdžio organizavimas, specialių reklaminių renginių, kuriais siekiama užtikrinti didesnį Europos Sąjungos studijų dalykų matomumą, organizavimas ir t. t.);
atlikti mokslinius tyrimus konkrečių Europos klausimų srityje, siekiant konsultuoti vietos, regionų, nacionalinio ir Europos lygmens politikos krypties formuotojus, ir skleisti jų rezultatus su šiais klausimais susijusioms institucijoms, įskaitant ES institucijas bei plačiąją visuomenę, tokiu būdu skatinant aktyvų pilietiškumą.
KOKS YRA ASOCIACIJŲ VAIDMUO?
„Jean Monnet“ asociacijos turėtų tapti informacijos Europos Sąjungos klausimais centrais. Jos atliks informacijos skleidėjų vaidmenį ir skleis žinias; be to, jos padės rinkti ir kaupti informaciją, taip pat teikti konkrečių temų analizę ir vizijas. Asociacijos pačios atsako už savo pasiūlymus. Jos privalo visu dotacijos laikotarpiu vykdyti savo darbo programoje nustatytą veiklą.
KOKIE KRITERIJAI TAIKOMI „JEAN MONNET“ PARAMOS ASOCIACIJOMS PROJEKTUI ĮVERTINTI?
Kad atitiktų reikalavimus „Erasmus+“ dotacijai gauti, „Jean Monnet“ paramos asociacijoms projektas turi atitikti šiuos oficialius kriterijus:
TINKAMUMO KRITERIJAI
Kas gali teikti
paraišką?
Bet kokia Europos Sąjungos studijų srityje besispecializuojančių profesorių ir
mokslininkų asociacija, įkurta bet kurioje pasaulio šalyje. Asociacija turi siekti aiškaus
tikslo prisidėti prie Europos integracijos proceso studijų nacionaliniu arba
tarpvalstybiniu lygmeniu. Asociacija turi būti daugiadalykio pobūdžio.
Fiziniai asmenys negali tiesiogiai teikti paraiškos gauti dotaciją.
Projekto trukmė Treji metai.
Kur teikti paraišką? Briuselyje įsikūrusiai Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomajai agentūrai.
Kada teikti paraišką? Pareiškėjai savo paraišką dėl dotacijos rugsėjo 1 d. prasidedantiems projektams turi
pateikti iki tų pačių metų vasario 23 d. 12 val. (vidurdienio Briuselio laiku).
Kaip teikti paraišką? Dėl išsamesnės informacijos, kaip pateikti paraišką, žr. šio vadovo C dalį.
B dalis. „Jean Monnet“ kompetencijos centrai
B dalis. „Jean Monnet“ kompetencijos centrai
243
Paraiškas pateikusios organizacijos taip pat vertinamos pagal atmetimo ir atrankos kriterijus. Dėl išsamesnės informacijos žr. šio vadovo C dalį.
DOTACIJŲ SKYRIMO KRITERIJAI
Projektai vertinami pagal šiuos kriterijus:
Projekto aktualumas
(ne daugiau kaip 25 balai)
Projekto aktualumas:
- šio veiksmo tikslų ir prioritetų požiūriu (žr. skirsnius „Kokie yra
„Jean Monnet“ veiksmų tikslai?“ ir „Kas yra „Jean
Monnet“ parama asociacijoms?“);
Kokiu mastu:
- pasiūlymas yra tinkamas remti teisės aktų nustatytą asociacijos
veiklą ir atlikti mokslinius tyrimus Europos klausimų srityje;
- išplečia konsultacijas vietos, regionų, nacionalinio ir Europos
lygmens politikos krypties formuotojams;
Projekto aktualumas prioritetinėms tikslinėms šio veiksmo
grupėms:
- šalyse, kurių šis „Jean Monnet“ veiksmas neapima, įsteigtoms
asociacijoms;
- „Jean Monnet“ finansavimo dar negavusioms asociacijoms.
Projekto parengimo ir įgyvendinimo
kokybė
(ne daugiau kaip 25 balai)
Darbo programos, įskaitant atitinkamus parengimo, įgyvendinimo,
įvertinimo, tolesnės susijusios veiklos ir sklaidos etapus, aiškumas,
išsamumas ir kokybė.
Projekto tikslų, veiklos ir siūlomo biudžeto suderinamumas.
Siūlomos metodikos kokybė ir tinkamumas.
Projekto grupės kokybė
(ne daugiau kaip 25 balai)
Su projekte planuojama mokslinių tyrimų veikla – tiek akademinėje,
tiek neakademinėje srityje – susijusių pagrindinių akademinių
darbuotojų profilio ir patirties tinkamumas.
Poveikis ir sklaida
(ne daugiau kaip 25 balai)
Veiklos rezultatų vertinimo priemonių kokybė.
Galimas projekto poveikis:
- asociacijai (-oms), dalyvaujančiai (-ioms) šiame „Jean
Monnet“ veiksme;
- kitoms organizacijoms ir politikos krypties formuotojams
vietos, regionų, nacionaliniu ir (arba) Europos lygmeniu.
Priemonių, kuriomis siekiama skleisti veiklos rezultatus asociacijoje,
kurios struktūroje vykdomas šis „Jean Monnet“ veiksmas, ir už jos
ribų, tinkamumas ir kokybė.
Jei taikoma, kiek projekte apibūdinama, kaip bus užtikrinta
nevaržoma prieiga prie parengtos medžiagos, dokumentų ir medijų
ir bus skatinama jomis naudotis pasitelkiant atvirąsias licencijas, ir
nenumatoma jokių neproporcingų apribojimų.
Kad būtų svarstoma, ar skirti finansavimą, pasiūlymai turi būti įvertinti bent 60 balų. Be to, jie turi būti įvertinti bent po 13 balų kiekvienoje iš minėtų dotacijų skyrimo kriterijų kategorijų.
KĄ DAR REIKĖTŲ ŽINOTI APIE „JEAN MONNET“ PARAMOS ASOCIACIJOMS PROJEKTUS?
SKLAIDA IR POVEIKIS
Pagal šį veiksmą atrinktos asociacijos privalo skleisti savo viešinimo veiklos rezultatus ir juos naudoti, neapsiribodamos vien tiesiogiai susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis. Taip bus gerokai padidintas poveikis ir prisidėta prie sistemos pokyčių. Poveikiui padidinti į savo sklaidos veiklą jos turėtų įtraukti atvirųjų švietimo išteklių (AŠI) kūrimą ir teikimą ir vykdyti atvirojo švietimo veiklą, kad būtų atsižvelgta į technologijų pažangą. Taip bus skatinama taikyti lankstesnius ir kūrybiškesnius mokymosi būdus ir pasiekti vis daugiau studentų, specialistų, politikų ir kitų suinteresuotųjų grupių. Visų asociacijų, kurioms skirta „Jean Monnet“ dotacija, bus prašoma atnaujinti atitinkamą jų specialiosios „Erasmus+“ internetinės priemonės, kurioje bus saugoma visa informacija apie „Jean Monnet“ veiklą, skirsnį. Jos bus primygtinai raginamos naudoti atitinkamas esamas platformas ir priemones (t. y. „Jean Monnet“ katalogą, „Jean Monnet“ virtualią bendruomenę). Šios funkcijos yra bendrosios programos „Erasmus+“ IT priemonės dalis, ir jomis bus užtikrinama, kad apie asociacijas ir jų „Jean Monnet“ veiklą būtų informuojama platesnė visuomenės dalis. Dotacijų gavėjų bus prašoma reguliariai atnaujinti šią priemonę nurodant savo darbo rezultatus.
245
Jeigu projektas atrenkamas, dotacijai taikomos tokios finansavimo taisyklės: „JEAN MONNET“ PARAMA ASOCIACIJOMS
Tinkamos finansuoti išlaidos Finansavimo
mechanizmas Suma Lėšų skyrimo taisyklė
Veiklos
išlaidos
Tinkamos finansuoti tiesioginės išlaidos:
personalo išlaidos;
kelionės ir pragyvenimo išlaidos;
subrangos išlaidos (ne daugiau kaip 30 %
tinkamų finansuoti tiesioginių išlaidų);
išlaidos įrangai (ne daugiau kaip 10 %
tinkamų finansuoti tiesioginių išlaidų);
Kitos išlaidos.
Tinkamos finansuoti netiesioginės išlaidos:
fiksuoto dydžio suma, ne didesnė nei 7 %
tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų,
yra tinkama finansuoti kaip netiesioginės
išlaidos, kurias sudaro dotacijos gavėjo
bendrosios administracinės išlaidos, kurias
galima laikyti priskirtinomis projektui
išlaidomis (pvz., sąskaitos už elektros energiją
arba interneto ryšį, su patalpomis susijusios
išlaidos, išlaidos nuolatiniams darbuotojams ir
t. t.).
Realiosios išlaidos
Ne daugiau kaip
50 000 EUR.
80 % visų tinkamų
finansuoti išlaidų (išskyrus
atvejus, kai pareiškėjas
prašo mažesnės dotacijos
procentinės dalies).
Sąlyga: tikslai ir darbo programa
turi būti aiškiai apibrėžti paraiškos
formoje.
Programos vadovas
Programos vadovas
246
„JEAN MONNET“ TINKLAI (POLITINĖS DISKUSIJOS SU AKADEMINIU PASAULIU)
KAS YRA „JEAN MONNET“ TINKLAS?
„Jean Monnet“ tinklai skatina tarptautinių dalyvių konsorciumų (mokslo ir studijų institucijų, kompetencijos centrų, departamentų, grupių, atskirų ekspertų ir t. t.) kūrimą ir plėtrą Europos Sąjungos studijų srityje. Jie padeda rinkti informaciją, dalytis patirtimi, kaupti žinias ir viešinti Europos integracijos procesą visame pasaulyje. Pagal šį veiksmą taip pat gali būti remiama esamų tinklų, remiančių konkrečią veiklą, visų pirma skatinančių jaunus mokslininkus nagrinėti su ES susijusias temas, plėtra. Šie projektai grindžiami vienašaliais pasiūlymais, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama veiklai, kurios negalima sėkmingai vykdyti nacionaliniu lygmeniu ir kurioje turi dalyvauti ne mažiau kaip trys institucijos partnerės (įskaitant paraišką teikiančią instituciją) iš trijų skirtingų šalių. Jos siekia vykdyti daugiašalio, o ne nacionalinio matmens projektus.
KOKIA VEIKLA REMIAMA PAGAL ŠĮ VEIKSMĄ?
Projekto laikotarpiu tinklai paprastai gali vykdyti įvairią veiklą, kaip antai:
rinkti ir skleisti informaciją apie metodikas, taikomas su ES studijomis susijusiems aukšto lygio moksliniams tyrimams ir dėstymui, ir tų metodikų rezultatus;
stiprinti įvairių mokslo ir studijų institucijų ir kitų atitinkamų įstaigų bendradarbiavimą visoje Europoje ir pasaulyje;
dalytis žiniomis ir patirtimi siekiant tarpusavyje plėtoti gerąją patirtį; skatinti bendradarbiavimą itin aktualiomis ES temomis su visuomenės veikėjais ir Europos Komisijos
tarnybomis ir sukurti aukšto lygio keitimosi žiniomis su tais veikėjais ir tarnybomis platformą.
KOKS YRA „JEAN MONNET“ TINKLO PROJEKTE DALYVAUJANČIŲ ORGANIZACIJŲ VAIDMUO?
„Jean Monnet“ tinklai turėtų tapti informacijos apie Europos Sąjungos dalykus, kuriuos jie apima, centrais. Jie atliks informacijos skleidėjų vaidmenį ir skleis žinias; jie taip pat padės rinkti ir kaupti informaciją, taip pat teiks analizę ir vizijas konkrečiais dalykais. Už „Jean Monnet“ tinklų pasiūlymus visų pirma yra atsakingos tuos tinklus koordinuojančios mokslo ir studijų institucijos. Jos yra įpareigotos visu dotacijos laikotarpiu vykdyti savo darbo programoje apibūdintą veiklą.
KOKIE KRITERIJAI TAIKOMI „JEAN MONNET“ TINKLO PROJEKTUI ĮVERTINTI?
Kad atitiktų reikalavimus „Erasmus+“ dotacijai gauti, „Jean Monnet“ tinklo projektas turi atitikti šiuos oficialius kriterijus:
TINKAMUMO KRITERIJAI
Kas gali teikti paraišką?
Mokslo ir studijų institucija (MSI) arba kita organizacija, veikianti Europos integracijos srityje ir įsteigta bet kokioje pasaulio šalyje. Programos „Erasmus+“ šalyse įsikūrusios mokslo ir studijų institucijos turi turėti galiojančią „Erasmus“ aukštojo mokslo chartiją (ECHE). Reikalavimas turėti ECHE dalyvaujančioms šalių Partnerių mokslo ir studijų institucijoms netaikomas. Pareiškėjas turi būti tinklo, kurį sudaro ne mažiau kaip trys dalyvaujančios institucijos iš trijų skirtingų šalių, koordinatorius. Pagal šį veiksmą paskirtosios Europos institucijos (nustatytos programos „Erasmus+“ reglamente), siekiančios kokio nors Europai svarbaus tikslo, negali teikti paraiškos.
Projekto trukmė Treji metai.
Kur teikti paraišką? Briuselyje įsikūrusiai Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomajai agentūrai.
B dalis. „Jean Monnet“ tinklai
B dalis. „Jean Monnet“ tinklai
247
Kada teikti paraišką? Pareiškėjai savo paraišką dėl dotacijos rugsėjo 1 d. prasidedantiems projektams turi pateikti iki tų pačių metų vasario 23 d. 12 val. (vidurdienio Briuselio laiku).
Kaip teikti paraišką? Dėl išsamesnės informacijos, kaip pateikti paraišką, žr. šio vadovo C dalį.
Paraiškas pateikusios organizacijos taip pat vertinamos pagal atmetimo ir atrankos kriterijus. Dėl išsamesnės informacijos žr. šio vadovo C dalį.
DOTACIJŲ SKYRIMO KRITERIJAI
Projektai vertinami pagal šiuos kriterijus:
Projekto aktualumas (ne daugiau kaip 25 balai)
Projekto aktualumas:
- šio veiksmo tikslų ir prioritetų požiūriu (žr. skirsnius „Kokie yra „Jean Monnet“ veiksmų tikslai?“ ir „Kas yra „Jean Monnet“ tinklas?“).
Kokiu mastu:
- pasiūlymas yra tinkamas skatinti naujos mokymo, mokslinių tyrimų ar diskusijų veiklos kūrimą;
- projekte yra pridėtinės akademinės vertės įrodymų;
- užtikrinamas didesnis šių Europos studijų / klausimų
matomumas institucijoje, dalyvaujančioje ir šiame „Jean Monnet“ veiksme, ir išorėje.
Projekto aktualumas prioritetinėms tikslinėms šio veiksmo grupėms:
- šalyse, kurių šis „Jean Monnet“ veiksmas neapima, įsteigtoms institucijoms;
- „Jean Monnet“ finansavimo dar negaunančioms institucijoms ar dėstytojams (mokslininkams).
Projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė (ne daugiau kaip 25 balai)
Darbo programos, įskaitant atitinkamus parengimo, įgyvendinimo, įvertinimo, tolesnės susijusios veiklos ir sklaidos etapus, aiškumas, išsamumas ir kokybė.
Projekto tikslų, veiklos ir siūlomo biudžeto suderinamumas.
Siūlomos metodikos kokybė ir tinkamumas.
Tinklo veiklos, įskaitant narių komunikacijos kanalus, parengimas ir valdymas.
Projekto grupės kokybė (ne daugiau kaip 25 balai)
Su projekte vykdoma veikla – tiek akademinėje, tiek neakademinėje srityje – susijusių pagrindinių darbuotojų profilio ir patirties tinkamumas.
Tinklo sudėtis pagal geografinę aprėptį ir kompetencijų papildomumas.
Poveikis ir sklaida (ne daugiau kaip 25 balai)
Dėstymo veiklos rezultatų vertinimo priemonių kokybė.
Galimas projekto poveikis ir didinamasis poveikis:
- institucijai, kurioje vykdomas šis „Jean Monnet“ veiksmas, ir tinklo institucijoms narėms;
- studentams ir besimokantiems asmenims, kurie naudojasi šiuo „Jean Monnet“ veiksmu;
- kitoms su projektu susijusioms organizacijoms ir asmenims vietos, regionų, nacionaliniu, tarpvalstybiniu ir (arba) Europos lygmeniu.
Priemonių, kuriomis siekiama skleisti veiklos rezultatus institucijoje, kurioje vykdomas šis „Jean Monnet“ veiksmas, ir už jos ribų, tinkamumas ir kokybė.
Jei taikoma, kiek projekte apibūdinama, kaip bus užtikrinta nevaržoma prieiga prie parengtos medžiagos, dokumentų ir medijų ir bus skatinama jomis naudotis pasitelkiant atvirąsias licencijas, ir nenumatoma jokių neproporcingų apribojimų.
Kad būtų svarstoma, ar skirti finansavimą, projektai turi būti įvertinti bent 60 balų. Be to, jie turi būti įvertinti bent po 13 balų kiekvienoje iš minėtų dotacijų skyrimo kriterijų kategorijų.
KĄ DAR REIKĖTŲ ŽINOTI APIE „JEAN MONNET“ PARAMĄ TINKLAMS?
SKLAIDA IR POVEIKIS
Pagal šį veiksmą atrinkti tinklai privalo skleisti savo veiklos rezultatus ir juos naudoti, neapsiribodami vien tiesiogiai dalyvaujančiais dalyviais. Taip bus gerokai padidintas poveikis ir prisidėta prie sistemos pokyčių. Poveikiui padidinti į savo sklaidos veiklą jie turėtų įtraukti savo tikslams pritaikytų priemonių kūrimą ir renginių organizavimą. Visų „Jean Monnet“ tinklų bus prašoma atnaujinti atitinkamą jų specialiosios „Erasmus+“ internetinės priemonės, kurioje bus saugoma visa informacija apie „Jean Monnet“ veiklą, skirsnį. Jie bus primygtinai raginami naudoti atitinkamas esamas platformas ir priemones (t. y. „Jean Monnet“ katalogą, „Jean Monnet“ virtualią bendruomenę). Šios funkcijos yra bendrosios programos „Erasmus+“ IT priemonės dalis, jomis užtikrinama, kad apie „Jean Monnet“ tinklo veiklą būtų informuojama platesnė visuomenės dalis. Dotacijų turėtojų bus prašoma reguliariai atnaujinti šią priemonę nurodant savo darbo rezultatus.
249
KOKIOS YRA FINANSAVIMO TAISYKLĖS?
Jeigu projektas atrenkamas, dotacijai taikomos tokios finansavimo taisyklės:
Tinkamos finansuoti išlaidos Finansavimo
mechanizmas Suma Lėšų skyrimo taisyklė
Veiklos išlaidos
Tinkamos finansuoti tiesioginės išlaidos: personalo išlaidos; kelionės ir pragyvenimo išlaidos; subrangos išlaidos (ne daugiau
kaip 30 % tinkamų finansuoti tiesioginių išlaidų);
išlaidos įrangai (ne daugiau kaip 10 % tinkamų finansuoti tiesioginių išlaidų);
dėstymo išlaidos; kitos išlaidos. Tinkamos finansuoti netiesioginės išlaidos: fiksuoto dydžio suma, ne didesnė nei 7 % tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų, yra tinkama finansuoti kaip netiesioginės išlaidos, kurias sudaro dotacijos gavėjo bendrosios administracinės išlaidos, kurias galima laikyti priskirtinomis projektui išlaidomis (pvz., sąskaitos už elektros energiją arba interneto ryšį, su patalpomis susijusios išlaidos, išlaidos nuolatiniams darbuotojams ir t. t.).
Realiosios išlaidos
Ne daugiau kaip 300 000 EUR. 80 % visų tinkamų finansuoti išlaidų (išskyrus atvejus, kai pareiškėjas prašo mažesnės dotacijos procentinės dalies).
Sąlyga: tikslai ir darbo programa turi būti aiškiai apibrėžti paraiškos formoje.
Programos vadovas
Programos vadovas
250
„JEAN MONNET“ PROJEKTAI (POLITINĖS DISKUSIJOS SU AKADEMINIU PASAULIU)
KAS YRA „JEAN MONNET“ PROJEKTAS?
„Jean Monnet“ projektais remiamos inovacijos, sąveika ir su Europos Sąjunga susijusio turinio sklaida. Šie projektai grindžiami vienašaliais pasiūlymais (nors siūlomoje veikloje gali dalyvauti ir kiti partneriai) ir jie gali tęstis 12–24 mėnesius.
Vykdant inovacijų projektus nagrinėjami nauji požiūriai ir įvairios metodikos siekiant padidinti su Europos Sąjunga susijusių dalykų patrauklumą ir pritaikyti juos įvairių rūšių tikslinėms grupėms (pvz., mokymosi apie ES mokykloje iniciatyvos (angl. „Learning EU @ School“) projektai);
sąveikos projektais skatinamos diskusijos ir apmąstymai Europos Sąjungos klausimais ir gilinamos žinios apie Sąjungą ir jos procesus. Šiais projektais siekiama gilinti ES žinias konkrečiomis aplinkybėmis;
turinio sklaidos projektai daugiausia susiję su informavimo ir sklaidos veikla.
KOKIA VEIKLA REMIAMA PAGAL „JEAN MONNET“ PROJEKTUS?
„Jean Monnet“ projektų laikotarpiu paprastai gali būti vykdoma įvairi veikla, pvz.:
„Naujovės“ naujų metodikų, turinio ir priemonių, susijusių su konkrečiomis Europos Sąjungos temomis, kūrimas ir
naujai sukurtų tokių metodikų, turinio ir priemonių kūrimas ir bandymas;
virtualių klasių, skirtų konkretiems dalykams, kūrimas ir bandymas įvairiomis aplinkybėmis;
savarankiško mokymosi priemonių, kuriomis ES būtų skatinamas aktyvus pilietiškumas, kūrimas, rengimas ir įdiegimas;
atitinkamo pedagoginio turinio ir naujos (pritaikytos) didaktinės medžiagos, skirtos mokyti Europos Sąjungos klausimais pradinio ir vidurinio ugdymo lygmenimis, kūrimas ir diegimas („Learning EU @ School“);
mokytojų (dėstytojų) rengimo ir tęstinio mokytojų (dėstytojų) mokymo, kuriuo jiems būtų suteikiama tinkamų žinių ir įgūdžių mokyti (dėstyti) Europos Sąjungos dalykų, kūrimas ir teikimas;
specialiai parengtos su Europos Sąjunga susijusios veiklos vykdymas su pradinių ir vidurinių mokyklų moksleiviais ir profesinio mokymo įstaigose besimokančiais asmenimis;
„Skirtingų mokslo šakų sąveika“
tam tikros šalies, kurios mokslo ir studijų institucijos, išreiškusios konkretų susidomėjimą ar pareiškusios apie konkretų poreikį, ES studijų kūrimo rėmimas ir (ar) esamo žinių lygio kėlimas ir (arba) fakulteto (katedros, mokslinių tyrimų grupės) veiklos aktyvinimas;
bendras studentams skirto turinio ir bendro mokymo kūrimas dalyvaujant kelioms institucijoms. Dalyvaujančios institucijos gali organizuoti bendrą veiklą ir rengti priemones kursams paremti.
„Turinio sklaida“
informavimo ir sklaidos veiklos, orientuotos į viešojo administravimo darbuotojus, konkrečių dalykų ekspertus ir visą pilietinę visuomenę, rėmimas;
konferencijų, seminarų ir (arba) apskritojo stalo diskusijų aktualiais Europos Sąjungos klausimais organizavimas.
KOKS YRA „JEAN MONNET“ PROJEKTE DALYVAUJANČIŲ ORGANIZACIJŲ VAIDMUO?
Įgyvendinti tokį projektą siūlanti institucija turi parengti aiškią ir tvarią strategiją ir išsamią darbo programą, kurioje, be kita ko, turi būti pateikta informacija apie tikėtinus rezultatus. Ji turėtų pagrįsti siūlomos veiklos poreikį, nurodyti tiesioginius ir netiesioginius naudos gavėjus ir užtikrinti aktyvų visų dalyvaujančių organizacijų vaidmenį.
B dalis. „Jean Monnet“ projektai
B dalis. „Jean Monnet“ projektai
251
Pasiūlymus pasirašo mokslo ir studijų institucijų (arba kitų reikalavimus atitinkančių organizacijų) teisinis atstovas ir juose pateikiama informacija apie paraišką teikiančios institucijos teisinį statusą, tikslus ir veiklą. Už mokslo ir studijų institucijų (arba kitų reikalavimus atitinkančių organizacijų) pasiūlymus visų pirma atsakingos pačios institucijos. Jos įpareigotos visu projekto laikotarpiu vykdyti savo projekte apibūdintą veiklą.
KOKIE KRITERIJAI TAIKOMI „JEAN MONNET“ PROJEKTUI ĮVERTINTI?
Kad atitiktų reikalavimus „Erasmus+“ dotacijai gauti, „Jean Monnet“ projektas turi atitikti šiuos oficialius kriterijus:
TINKAMUMO KRITERIJAI
Kas gali teikti paraišką?
Mokslo ir studijų institucijos arba kitos organizacijos, veikiančios Europos Sąjungos mokomojo dalyko srityje ir įsteigtos bet kokioje pasaulio šalyje. Programos „Erasmus+“ šalyse įsikūrusios mokslo ir studijų institucijos turi turėti galiojančią „Erasmus“ aukštojo mokslo chartiją (ECHE). Reikalavimas turėti ECHE dalyvaujančioms šalių Partnerių mokslo ir studijų institucijoms netaikomas. Pagal šį veiksmą paskirtosios institucijos (nustatytos programos „Erasmus+“ reglamente), siekiančios kokio nors Europai svarbaus tikslo, negali teikti paraiškos. Pradinio ir vidurinio ugdymo įstaigos negali teikti paraiškos, tačiau jos gali aktyviai padėti vykdyti veiklą.
Projekto trukmė Nuo 12 iki 24 mėn.
Kur teikti paraišką? Briuselyje įsikūrusiai Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomajai agentūrai.
Kada teikti paraišką? Pareiškėjai savo paraišką dėl dotacijos rugsėjo 1 d. prasidedantiems projektams turi pateikti iki tų pačių metų vasario 23 d. 12 val. (vidurdienio Briuselio laiku).
Kaip teikti paraišką? Dėl išsamesnės informacijos apie tai, kaip teikti paraišką, žr. šio vadovo C dalį.
Paraiškas pateikusios organizacijos taip pat vertinamos pagal atmetimo ir atrankos kriterijus. Dėl išsamesnės informacijos žr. šio vadovo C dalį.
DOTACIJŲ SKYRIMO KRITERIJAI
Projektai vertinami pagal šiuos kriterijus:
Projekto aktualumas (ne daugiau kaip 25 balai)
Projekto aktualumas:
- šio veiksmo tikslų ir prioritetų požiūriu (žr. skirsnius „Kokie yra „Jean Monnet“ veiksmų tikslai?“ ir „Kas yra „Jean Monnet“ projektas?“);
- konkrečių „Jean Monnet“ projektų (inovacijų, sąveikos, turinio sklaidos) tikslų požiūriu.
Kokiu mastu:
- pasiūlymas yra tinkamas skatinti naujos mokymo, mokslinių tyrimų ar diskusijų veiklos kūrimą;
- projekte yra pridėtinės akademinės vertės įrodymų;
- pasiūlymu skatinamas ir
- užtikrinamas didesnis šių Europos studijų / klausimų matomumas ir institucijoje, dalyvaujančioje šiame „Jean Monnet“ veiksme, ir išorėje.
Projekto aktualumas prioritetinėms tikslinėms šio veiksmo grupėms:
- šalyse, kurių šis „Jean Monnet“ veiksmas dar neapima, įsteigtoms institucijoms;
- „Jean Monnet“ finansavimo dar negaunančioms institucijoms ar dėstytojams (mokslininkams).
252
Programos vadovas Programos vadovas
Projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė (ne daugiau kaip 25 balai)
Darbo programos, įskaitant atitinkamus parengimo, įgyvendinimo, įvertinimo, tolesnės susijusios veiklos ir sklaidos etapus, aiškumas, išsamumas ir kokybė.
Projekto tikslų, veiklos ir siūlomo biudžeto suderinamumas.
Siūlomos metodikos kokybė ir tinkamumas.
Projekto grupės kokybė (ne daugiau kaip 25 balai)
Su projekte vykdoma veikla – tiek akademinėje, tiek neakademinėje srityje – susijusių pagrindinių akademinių darbuotojų profilio ir patirties tinkamumas.
Kai projektuose orientuojamasi į pradinių ir vidurinių mokyklų moksleivius: atitinkamų pedagoginių įgūdžių turinčių darbuotojų dalyvavimas projekte.
Poveikis ir sklaida (ne daugiau kaip 25 balai)
Dėstymo (mokymo) veiklos rezultatų vertinimo priemonių kokybė.
Galimas projekto poveikis:
- institucijai, kurioje vykdomas šis „Jean Monnet“ veiksmas; - studentams ir besimokantiems asmenims, kurie naudojasi šiuo
„Jean Monnet“ veiksmu; - kitoms susijusioms organizacijoms ir asmenims vietos, regionų,
nacionaliniu ir (arba) Europos lygmeniu.
Priemonių, kuriomis siekiama skleisti veiklos rezultatus institucijoje, kurioje vykdomas šis „Jean Monnet“ veiksmas, ir už jos ribų, tinkamumas ir kokybė.
Jei taikoma, kiek projekte apibūdinama, kaip bus užtikrinta nevaržoma prieiga prie parengtos medžiagos, dokumentų ir medijų ir bus skatinama jomis naudotis pasitelkiant atvirąsias licencijas, ir nenumatoma jokių neproporcingų apribojimų.
Kad būtų svarstoma, ar skirti finansavimą, projektai turi būti įvertinti bent 60 balų. Be to, jie turi būti įvertinti bent po 13 balų kiekvienoje iš minėtų dotacijų skyrimo kriterijų kategorijų.
KĄ DAR REIKĖTŲ ŽINOTI APIE „JEAN MONNET“ PROJEKTUS?
SKLAIDA IR POVEIKIS
„Jean Monnet“ projektų vykdytojai privalo skleisti veiklos rezultatus ir juos naudoti, neapsiribodami vien tiesiogiai susijusiomis suinteresuotomis šalimis. Taip bus gerokai padidintas šių projektų poveikis ir prisidėta prie sistemos pokyčių. „Jean Monnet“ projektų vykdytojų bus prašoma atnaujinti atitinkamą jų specialiosios „Erasmus+“ internetinės priemonės, kurioje bus saugoma visa informacija apie „Jean Monnet“ veiklą, skirsnį. Jie bus primygtinai raginami naudoti atitinkamas esamas platformas ir priemones (t. y. „Jean Monnet“ katalogą, „Jean Monnet“ virtualią bendruomenę). Šios funkcijos yra bendrosios programos „Erasmus+“ IT priemonės dalis, ir jomis bus užtikrinta, kad apie rezultatus būtų informuojama platesnė visuomenės dalis. Dotacijų gavėjų bus prašoma reguliariai atnaujinti šią priemonę nurodant savo darbo rezultatus. „Jean Monnet“ projektų vykdytojai raginami:
dalyvauti sklaidos ir informavimo renginiuose nacionaliniu ir Europos lygmeniu; organizuoti renginius (paskaitas, seminarus, darbą grupėse ir t. t.), kuriuose dalyvautų vietos, regionų ir
nacionalinio lygmens politikai, taip pat organizuota pilietinė visuomenė ir mokyklos; skleisti savo veiklos rezultatus organizuojant seminarus ar paskaitas, skirtas ir pritaikytas plačiajai
visuomenei ir pilietinės visuomenės atstovams; bendradarbiauti su kompetencijos centrais, „Jean Monnet“ profesūra, modulių koordinatoriais ir
remiamomis institucijomis ir asociacijomis;
B dalis. „Jean Monnet“ projektai
B dalis. „Jean Monnet“ projektai
253
taikyti atviruosius švietimo išteklius (AŠI), skelbti savo veiklos santraukas, turinį ir tvarkaraštį, taip pat tikėtinus rezultatus.
254
KOKIOS YRA FINANSAVIMO TAISYKLĖS?
Projekto biudžetas turi būti parengtas pagal šias finansavimo taisykles (EUR):
Didžiausia dotacija, skiriama „Jean Monnet“ projektui: 60 000 EUR (sudaro ne daugiau kaip 75 % visų išlaidų)
Tinkamos finansuoti išlaidos Finansavimo
mechanizmas Suma
Dalyvavimo konferencijose išlaidos
Parama su konferencijų, seminarų, grupių darbo ir t. t. organizavimu susijusioms išlaidoms padengti, neįskaitant išlaidų, susijusių su ne vietos pranešėjų dalyvavimu.
Fiksuota norma
D.2 per dieną vienam dalyviui.
Kelionės išlaidos (ne vietos pranešėjų)
Kelionės atstumu pagrįsta parama konferencijose dalyvaujančių ne vietos pranešėjų išlaidoms kelionei padengti. Kelionės atstumai turi būti apskaičiuojami naudojant Europos Komisijos atstumų skaičiuoklę
164; kad būtų galima apskaičiuoti
ES dotacijos sumą, kuri bus panaudota kelionės į abi puses išlaidoms padengti, turi būti nurodytas kelionės į vieną pusę atstumas
165.
Fiksuota norma
Kai kelionės atstumas yra 100–499 km,
180 EUR vienam dalyviui.
Kai kelionės atstumas yra 500–1 999 km,
275 EUR vienam dalyviui.
Kai kelionės atstumas yra 2 000–2 999 km,
360 EUR vienam dalyviui.
Kai kelionės atstumas yra 3 000–3 999 km,
530 EUR vienam dalyviui.
Kai kelionės atstumas yra 4 000–7 999 km,
820 EUR vienam dalyviui.
Kai kelionės atstumas yra 8 000 km ar didesnis,
1 100 EUR vienam dalyviui.
Pragyvenimo išlaidos (ne vietos pranešėjų)
Parama konferencijose dalyvaujančių ne vietos pranešėjų pragyvenimo išlaidoms padengti.
Fiksuota norma D.3 vienam dalyviui per dieną.
164 http://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/tools/distance_en.htm. 165 Pavyzdžiui, jeigu asmuo iš Madrido (Ispanija) dalyvauja Romoje (Italija) vykstančioje veikloje, pareiškėjas: a) apskaičiuoja atstumą nuo Madrido iki Romos (1 365,28 km), b) pasirenka taikomą kelionės atstumų kategoriją (t. y. 500–1 999 km) ir c)
apskaičiuoja ES dotaciją, kuri bus panaudota kaip parama ne vietos pranešėjo kelionės iš Madrido į Romą ir atgal išlaidoms padengti (275 EUR).
255
Papildomos veiklos išlaidos
Parama bet kokioms papildomoms šalutinėms išlaidoms, susijusioms su vykdant šį veiksmą plėtota papildoma veikla (pvz., tolesne su renginiu susijusia akademine veikla, svetainės sukūrimu ir palaikymu, leidinių rengimu, spausdinimu ir platinimu), išlaidoms vertimui žodžiu, gamybos išlaidoms padengti.
Vienkartinė išmoka 25 000 EUR
Konkrečias sumas, taikomas „Jean Monnet“ projektams, galima rasti skirsnyje „Jean Monnet“ fiksuota norma“ šios vadovo dalies skyriaus „Jean Monnet“ pabaigoje.
„JEAN MONNET“ FIKSUOTA NORMA
D.1. NACIONALINĖS DĖSTYMO IŠLAIDOS (EUR UŽ DĖSTYMO VALANDĄ)
Suma priklauso nuo šalies, kurioje vykdoma mokymo veikla.
Programos šalys
Belgija 200
Bulgarija 80
Čekija 107
Danija 200
Vokietija 200
Estija 107
Airija 172
Graikija 129
Ispanija 161
Prancūzija 184
Kroatija 96
Italija 166
Kipras 151
Latvija 98
Lietuva 106
Liuksemburgas 200
Vengrija 104
Malta 138
Nyderlandai 200
Austrija 200
Lenkija 104
Portugalija 126
Rumunija 81
Slovėnija 136
Slovakija 114
Suomija 193
Švedija 200
Jungtinė Karalystė 184
Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija
80
Islandija 159
Lichtenšteinas 80
Norvegija 200
Turkija 87
Šalys Partnerės
Antigva ir Barbuda 92
Australija 200
Bahreinas 110
Barbadosas 94
Brunėjus 200
Kanada 200
Čilė 83
Pusiaujo Gvinėja 131
Honkongas 200
Izraelis 144
Japonija 178
Korėjos Respublika 153
Kuveitas 200
Libija 90
Meksika 86
Naujoji Zelandija 153
Omanas 131
Kataras 200
Sent Kitsas ir Nevis 84
Saudo Arabija 126
Seišeliai 126
Singapūras 200
256
Šveicarija 200
tarptautinės teisės pripažįstama Rusijos teritorija
109
Trinidadas ir Tobagas 115
Jungtiniai Arabų Emyratai 200
Jungtinės Amerikos Valstijos 200
Kita 80
257
D.2. NACIONALINĖS KONFERENCIJŲ ORGANIZAVIMO IŠLAIDOS (EUR PER DIENĄ)
Suma priklauso nuo šalies, kurioje vykdoma veikla.
Programos šalys
Belgija 88
Bulgarija 40
Čekija 55
Danija 94
Vokietija 90
Estija 47
Airija 75
Graikija 56
Ispanija 70
Prancūzija 80
Kroatija 42
Italija 73
Kipras 66
Latvija 43
Lietuva 47
Liuksemburgas 144
Vengrija 46
Malta 60
Nyderlandai 97
Austrija 94
Lenkija 45
Portugalija 55
Rumunija 40
Slovėnija 59
Slovakija 50
Suomija 84
Švedija 95
Jungtinė Karalystė 81
Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija 40
Islandija 69
Lichtenšteinas 40
Norvegija 138
Turkija 40
Šalys Partnerės
Argentina 44
Australija 90
Bahreinas 43
Barbadosas 41
Brunėjus 115
Kanada 89
Pusiaujo Gvinėja 57
Honkongas 117
Izraelis 63
Japonija 78
Korėjos Respublika 67
Kuveitas 110
Makao 154
Naujoji Zelandija 67
Omanas 57
Kataras 194
Saudo Arabija 55
Seišeliai 55
Singapūras 133
Šveicarija 118
tarptautinės teisės pripažįstama Rusijos teritorija 48
Trinidadas ir Tobagas 50
Jungtiniai Arabų Emyratai 107
Jungtinės Amerikos Valstijos 109
Kita 40
258
D.3. PRAGYVENIMO IŠLAIDOS (NE VIETOS PRANEŠĖJAI) (EUR PER DIENĄ)
Suma priklauso nuo šalies, kurioje vykdoma veikla.
Programos šalys
Belgija 232
Bulgarija 227
Čekija 230
Danija 270
Vokietija 208
Estija 181
Airija 254
Graikija 222
Ispanija 212
Prancūzija 245
Kroatija 180
Italija 230
Kipras 238
Latvija 211
Lietuva 183
Liuksemburgas 237
Vengrija 222
Malta 205
Nyderlandai 263
Austrija 225
Lenkija 217
Portugalija 204
Rumunija 222
Slovėnija 180
Slovakija 205
Suomija 244
Švedija 257
Jungtinė Karalystė 276
Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija
210
Islandija 245
Lichtenšteinas 175
Norvegija 220
Turkija 220
Šalys Partnerės
Afganistanas 125
Albanija 210
Alžyras 170
Andora 195
Angola 280
Antigva ir Barbuda 225
Argentina 285
Armėnija 280
Australija 210
Azerbaidžanas 270
Bahamos 190
Bahreinas 275
Bangladešas 190
Barbadosas 215
Baltarusija 225
Belizas 185
Beninas 150
Butanas 180
Bolivija 150
Bosnija ir Hercegovina 200
Botsvana 185
Brazilija 245
Brunėjus 225
Burkina Fasas 145
Burundis 165
Kambodža 165
Kamerūnas 160
Kanada 230
Žaliasis Kyšulys 125
Centrinės Afrikos Respublika 140
Čadas 210
Čilė 245
Kinija 210
Kolumbija 170
Komorai 135
Kongas 185
Kongo Demokratinė Respublika 245
Kuko Salos 185
Kosta Rika 190
Kuba 225
Džibutis 235
Dominika 215
Dominikos Respublika 230
Ekvadoras 190
Egiptas 205
Salvadoras 180
Pusiaujo Gvinėja 145
Eritrėja 130
Etiopija 195
Fidžis 170
Gabonas 190
Gambija 170
Gruzija 295
Gana 210
Grenada 215
Gvatemala 175
Gvinėja 185
Bisau Gvinėja 140
Gajana 210
Haitis 190
259
Hondūras 175
Honkongas 265
Indija 245
Indonezija 195
Iranas 200
Irakas 145
Izraelis 315
Dramblio Kaulo Respublika 190
Jamaika 230
Japonija 405
Jordanija 195
Kazachstanas 245
Kenija 225
Kiribatis 205
Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika
230
Korėjos Respublika 300
Kosovas, pagal JT ST rezoliuciją Nr. 1244/1999
220
Kuveitas 280
Kirgizija 255
Laosas 195
Libanas 260
Lesotas 150
Liberija 235
Libija 225
Makao 150
Madagaskaras 155
Malavis 215
Malaizija 250
Maldyvai 185
Malis 155
Maršalo Salos 185
Mauritanija 125
Mauricijus 200
Meksika 255
Mikronezija 190
Moldova 250
Monakas 170
Mongolija 160
Juodkalnija 220
Marokas 205
Mozambikas 200
Mianmaras 125
Namibija 135
Nauru 185
Nepalas 185
Naujoji Zelandija 185
Nikaragva 185
Nigeris 125
Nigerija 235
Niujė 185
Omanas 205
Pakistanas 180
Palau 185
Palestina 170
Panama 210
Papua Naujoji Gvinėja 190
Paragvajus 190
Peru 210
Filipinai 210
Kataras 200
Ruanda 225
Sent Kitsas ir Nevis 270
Sent Lusija 215
Sent Vinsentas ir Grenadinai 265
Samoa 185
San Marinas 175
San Tomė ir Prinsipė 155
Saudo Arabija 280
Senegalas 200
Serbija 220
Seišeliai 225
Siera Leonė 190
Singapūras 225
Saliamono Salos 170
Somalis 175
Pietų Afrika 195
Šri Lanka 155
Sudanas 270
Surinamas 180
Svazilandas 140
Šveicarija 220
Sirija 225
Tadžikistanas 185
Taivanas 255
Tanzanija 250
tarptautinės teisės pripažįstama Rusijos teritorija
365
tarptautinės teisės pripažįstama Ukrainos teritorija
270
Tailandas 205
Rytų Timoro Demokratinė Respublika 160
Togas 155
Tonga 155
Trinidadas ir Tobagas 175
Tunisas 145
Turkmėnistanas 230
Tuvalu 185
Uganda 235
Jungtiniai Arabų Emyratai 265
Jungtinės Amerikos Valstijos 280
Urugvajus 215
Uzbekistanas 230
Vanuatu 170
Vatikano Miesto Valstybė 175
Venesuela 210
Vietnamas 255
Jemenas 225
Zambija 185
Zimbabvė 165
Kita 205
Programos vadovas
Programos vadovas
260
SPORTAS
KOKIE VEIKSMAI REMIAMI?
Pagal šį Programos vadovą sporto srityje įgyvendinami šie veiksmai:
bendradarbiavimo partnerystės projektai; smulkūs bendradarbiavimo partnerystės projektai; Europos ne pelno siekiantys sporto renginiai.
Be to, pagal programą „Erasmus+“ taip pat remiami veiksmai, kuriais siekiama sustiprinti politikos kūrimui naudojamą įrodymų bazę (studijos, duomenų rinkimas, tyrimai ir t. t.) ir skatinti dialogą su atitinkamomis Europos suinteresuotomis šalimis (ES sporto forumas, ES Tarybai pirmininkaujančių šalių organizuojami renginiai, konferencijos, susitikimai, seminarai ir t. t.). Šiuos veiksmus Europos Komisija įgyvendins tiesiogiai arba per vykdomąją agentūrą. Programa „Erasmus+“ sporto srityje siekiama šių konkrečiųjų tikslų:
įveikti tokias tarpvalstybines grėsmes, kylančias sporto sąžiningumui, kaip dopingas, susitarimai dėl varžybų baigties, smurtas ir įvairaus pobūdžio netolerancija ir diskriminacija;
skatinti ir remti gerą sporto valdymą ir dvikryptę sportininkų karjerą; skatinant visuomenę sportuoti ir užtikrinant vienodas galimybes sportuoti visiems, remti savanorišką
veiklą sporto srityje ir socialinę įtrauktį, lygias galimybes ir informuotumą apie sveikatinamosios fizinės veiklos svarbą.
Kaip nustatyta reglamente, pagal kurį sukurta programa „Erasmus+“, daugiausia dėmesio turi būti skiriama mėgėjiškam sportui. Tikimasi, kad vykdant veiksmus sporto srityje ir kaupiant patirtį bei žinias įvairiais poveikį sportui Europos lygmeniu darančiais klausimais, dalijantis ta patirtimi ir žiniomis ir jas skleidžiant bus padėta plėtoti šios srities europinį matmenį. Galiausiai įgyvendinant pagal programą „Erasmus+“ remiamus sporto projektus turėtų padidėti dalyvavimas sporto ir fizinėje bei savanoriškoje veikloje. Kalbant konkrečiau:
Programos šalyse turėtų pagerėti žinios ir informuotumas apie sportą ir fizinę veiklą;
turėtų padidėti informuotumas apie sporto vaidmenį skatinant socialinę įtrauktį, lygias galimybes ir sveikatinamąją fizinę veiklą;
turėtų sustiprėti sporto ir fizinės veiklos srityje veikiančių institucijų ir organizacijų bendradarbiavimas;
sporto ir kitos susijusios organizacijos iš įvairių Programos šalių turėtų aktyviau dalyvauti išplėstų tinklų veikloje;
turėtų būti aktyviau dalijamasi gerąja patirtimi. Tikimasi, kad sporto srityje vykdomais veiksmais bus padėta įgyvendinti Europos sporto savaitės iniciatyvą, kurią Komisija, atsižvelgusi į mažėjančius dalyvavimo rodiklius, paskelbė siekdama Europos Sąjungoje skatinti sportavimą ir fizinį aktyvumą. Europos sporto savaitės iniciatyvą planuojama organizuoti vadovaujantis tokia eiga: oficialus atidarymas, pagrindinis renginys ir keturios diskusijų dienos, kurių kiekviena būtų skirta kitokiai prioritetinei temai: švietimas, darbo vietos, veikla atvirame ore, sporto klubai ir sporto centrai. Be kitos veiklos, įgyvendinant Europos sporto savaitės iniciatyvą bus skatinama vykdyti tarpvalstybinę informuotumo didinimo veiklą. Nuo 2017 m. Europos sporto savaitė vyks rugsėjo 23–30 d. Be Europos Komisijos renginių, vyks valstybių narių organizuojami nacionaliniai ir vietiniai renginiai.
261
Išsamesnės informacijos apie 2017 m. Europos sporto savaitę, įskaitant prioritetines temas, galima rasti svetainėje http://ec.europa.eu/sport/week.
262
Programos vadovas Programos vadovas
BENDRADARBIAVIMO PARTNERYSTĖS PROJEKTAI
KOKIE YRA BENDRADARBIAVIMO PARTNERYSTĖS PROJEKTO TIKSLAI?
Bendradarbiavimo partnerystės projektai sudaro galimybę bendradarbiaujant įvairioms sporto ir ne sporto srities organizacijoms ir veikėjams, įskaitant visų pirma vietos, regionų, nacionalinio ir Europos lygmens valdžios institucijas, sporto organizacijas, su sportu susijusias organizacijas ir švietimo įstaigas, kurti novatoriškus produktus ir (arba) aktyviai dalyvauti skleidžiant esamus ir naujus produktus ar naujas idėjas arba įsitraukti į jų naudojimo veiklą įvairiose su sportu ir fiziniu aktyvumu susijusiose srityse. Bendradarbiavimo partnerystės projektai visų pirma yra novatoriški projektai, kuriais siekiama: skatinti dalyvavimą sporto ir fizinėje veikloje, visų pirma remiant Tarybos rekomendacijos dėl
sveikatinamojo fizinio aktyvumo įgyvendinimą ir laikantis ES fizinio aktyvumo gairių; skatinti dalyvavimą sporto ir fizinėje veikloje, ypač remiant Europos sporto savaitę; puoselėti švietimą sporto srityje ir per sportą itin daug dėmesio skiriant įgūdžių ugdymui, taip pat remti ES
dvikryptės sportininkų karjeros gairių įgyvendinimą; skatinti savanorišką sporto veiklą; kovoti su dopingu, visų pirma laisvalaikio aplinkoje; kovoti su susitarimais dėl varžybų baigties; tobulinti gerą sporto valdymą; kovoti su smurtu ir spręsti rasizmo, diskriminacijos ir nepakantumo klausimus sporto veikloje; skatinti socialinę įtrauktį ir lygias galimybes sporto srityje.
Įgyvendinant bendradarbiavimo partnerystės projektus turėtų būti skatinamas Europos tinklų sporto srityje kūrimas ir plėtojimas. Taip ES suinteresuotiesiems asmenims gali suteikti aktyvesnio bendradarbiavimo galimybes, kurių kitaip nebūtų suteikta. Bendradarbiavimo partnerystės projektais taip pat turėtų būti skatinama sąveika su vietos, regionų, nacionaline ir tarptautine politika ir jos tarpusavio sąveika siekiant didinti sporto ir fizinį aktyvumą ir spręsti su sportu susijusias problemas. Bendradarbiavimo partnerystės projektais pagal programą „Erasmus+“ ketinama padėti bandyti ir kurti naujus projektų formatus ir naujas tarptautinio bendradarbiavimo sporto srityje formas, kurios galėtų paskatinti kurti didesnio masto iniciatyvas, remiamas nacionalinių finansavimo programų arba kitų Europos fondų, kaip antai Europos struktūrinių ir investicinių fondų. Komisija per savo vykdomąją įstaigą surengs vieną atranką per metus.
KOKIA VEIKLA REMIAMA PAGAL ŠĮ VEIKSMĄ?
Pagal programą „Erasmus+“ veiklai, kuri gali būti įgyvendinama pagal bendradarbiavimo partnerystės projektus, taikomas labai lankstus požiūris, jei tik projekte įrodoma, kad ši veikla yra tinkamiausia nustatytiems projekto tikslams pasiekti. Bendradarbiavimo partnerystės projektuose paprastai gali būti vykdoma įvairi veikla, kaip antai: suinteresuotųjų institucijų tinklų kūrimas; geriausios patirties skleidimas, nustatymas, rėmimas ir dalijimasis ja; švietimo ir mokymo modulių ir priemonių rengimas, plėtojimas ir įgyvendinimas; veikla, kuria siekiama didinti sporto srities informacijos skleidėjų kompetenciją ir plėtoti rodiklių
stebėjimą ir lyginamąją analizę, visų pirma siekiant skatinti etišką sportininkų elgesį ir elgesio kodeksų laikymąsi;
veikla, kuria siekiama gerinti sporto ir fizinio aktyvumo pridėtinės vertės suvokimą, kiek tai susiję su asmenų asmeniniu, socialiniu ir profesiniu tobulėjimu;
veikla, kuria skatinama novatoriška sporto srities ir sveikatos, švietimo, mokymo ir jaunimo sričių sąveika; veikla, kuria siekiama stiprinti sporto duomenų bazę socialinėms ir ekonominėms problemoms spręsti
(duomenų, kuriais grindžiama minėta veikla, rinkimas, tyrimai, konsultacijos ir t. t.); konferencijos, seminarai, susitikimai, renginiai ir informuotumo didinimo veiksmai, kuriais remiama
263
minėta veikla.
KAS GALI DALYVAUTI BENDRADARBIAVIMO PARTNERYSTĖS PROJEKTE?
Bendradarbiavimo partnerystės projektuose gali dalyvauti bet kokios tipo valstybinės įstaigos arba ne pelno organizacijos, veikiančios sporto ir fizinės veiklos srityje. Atsižvelgiant į projekto tikslą, bendradarbiavimo partnerystės projektuose turėtų dalyvauti tinkami ir įvairūs partneriai, kad būtų galima pasinaudoti įvairia jų patirtimi, profiliais ir žiniomis ir pasiekti tinkamus ir kokybiškus projekto rezultatus. Bendradarbiavimo partnerystės projektuose siekiama Programos šalyse įsteigtų organizacijų bendradarbiavimo. Bendradarbiavimo partnerystę turėtų sudaryti: pareiškėjas (koordinatorius): organizacija, teikianti projekto pasiūlymą visų partnerių vardu. Kai projektui
suteikiama dotacija, pareiškėjas (koordinatorius) tampa pagrindiniu ES dotacijos gavėju ir visų dalyvaujančių organizacijų vardu pasirašo keliems gavėjams skirtos dotacijos sutartį. Jo koordinavimo funkcija apima tokias pareigas:
atstovavimas dalyvaujančiosioms organizacijoms ir veikimas jų vardu palaikant santykius su Europos Komisija;
finansinės ir teisinės atsakomybės už tinkamą viso projekto veiklos, administracinį ir finansinį įgyvendinimą, prisiėmimas;
bendradarbiavimo partnerystės veiklos koordinavimas bendradarbiaujant su visais kitais projekto partneriais;
partneriai: organizacijos, aktyviai padedančios rengti bendradarbiavimo partnerystės projektą, jį įgyvendinti ir įvertinti. Kiekvienas partneris turi pasirašyti įgaliojimą, kuriuo koordinatorių įgalioja įgyvendinant projektą veikti jo vardu ir jo interesais.
KOKIE KRITERIJAI TAIKOMI BENDRADARBIAVIMO PARTNERYSTĖS PROJEKTUI ĮVERTINTI?
Kad atitiktų reikalavimus „Erasmus+“ dotacijai gauti, bendradarbiavimo partnerystės projektas turi atitikti šiuos oficialius kriterijus:
TINKAMUMO KRITERIJAI
Reikalavimus atitinkančios dalyvaujančiosios organizacijos
Bet kokia ne pelno organizacija arba valstybės įstaiga, vykdanti veiklą sporto srityje ir įsteigta kokioje nors Programos šalyje arba kurioje nors pasaulio šalyje partnerėje (žr. šio vadovo A dalies skirsnį „Reikalavimus atitinkančios šalys“). Tai, pvz., gali būti tokia organizacija (sąrašas nėra išsamus):
valstybės įstaiga, atsakinga už sportą vietos, regionų arba nacionaliniu lygmeniu;
nacionalinis olimpinis komitetas arba nacionalinė sporto konfederacija;
vietos, regionų, nacionalinio, Europos arba tarptautinio lygmens sporto organizacija;
nacionalinė sporto lyga;
sporto klubas;
sportininkams atstovaujanti organizacija arba sąjunga;
organizacijos arba sąjungos, atstovaujančios sporto srities profesionalams ir savanoriams (kaip antai treneriams, vadybininkams ir t. t.);
organizacija, atstovaujanti judėjimui „sportas visiems“;
organizacija, veikianti fizinio aktyvumo skatinimo srityje;
organizacija, atstovaujanti aktyvaus laisvalaikio sektoriui;
organizacija, veikianti švietimo, mokymo arba jaunimo srityje.
264
Programos vadovas Programos vadovas
Kas gali teikti paraišką?
Paraišką gali teikti bet kuri dalyvaujančioji organizacija, įsteigta kurioje nors programos šalyje. Ši organizacija paraišką teikia visų projekte dalyvaujančių organizacijų vardu.
Dalyvaujančiųjų organizacijų skaičius ir pobūdis
Bendradarbiavimo partnerystės projektas yra tarptautinio pobūdžio ir jame turi dalyvauti bent penkios organizacijos iš penkių skirtingų Programos šalių. Didžiausias dalyvių skaičius nenustatytas. Tačiau projekto valdymo ir įgyvendinimo biudžetas yra ribotas (apskaičiuotas 10-čiai partnerių). Teikiant paraišką, turi būti nustatytos visos dalyvaujančiosios organizacijos.
Projekto trukmė Trukmė turi būti pasirinkta paraiškos teikimo etape (12, 18, 24, 30 arba 36 mėn.) pagal projekto tikslą ir planuojamos veiklos pobūdį.
Veiklos vieta (-os) Veikla turi būti vykdoma bendradarbiavimo partnerystės projekte dalyvaujančių organizacijų šalyse (vienoje ar daugiau).
Kam teikti paraišką? Briuselyje įsikūrusiai Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomajai agentūrai.
Kada teikti paraišką?
Pareiškėjai paraišką dėl dotacijos projektų, prasidedančių kitų metų sausio 1 d., turi pateikti iki tų pačių metų balandžio 6 d. 12 val. (vidurdienio Briuselio laiku).
Kaip teikti paraišką? Dėl išsamesnės informacijos, kaip pateikti paraišką, žr. šio vadovo C dalį.
Paraiškas pateikusios organizacijos vertinamos pagal atitinkamus atmetimo ir atrankos kriterijus. Dėl išsamesnės informacijos žr. šio vadovo C dalį.
DOTACIJŲ SKYRIMO KRITERIJAI
Orientacinis paskirstymas skirtingoms bendradarbiavimo partnerysčių projektų kategorijoms bus toks: maždaug 25 % – 1-ai ir 2-ai prioritetinei veiklai (projektai, kuriais remiamas dalyvavimas fizinėje veikloje ir
sporte); maždaug 25 % – 3-ai ir 4-ai prioritetinei veiklai (projektai, kuriais remiamas su sportu susijęs ir juo
grindžiamas švietimas, ypatingą dėmesį skiriant įgūdžių ugdymui, ES dvikryptės sportininkų karjeros gairių
166 įgyvendinimui ir savanorišką dalyvavimą sporto veikloje remiantiems projektams;
maždaug 25 % – 5-ai, 6-ai ir 7-ai prioritetinei veiklai (sporto veiklos sąžiningumą remiantys projektai, pvz., kovos su dopingo vartojimu, kovos su susitarimais dėl varžybų baigties ir sporto tinkamo valdymo projektai);
maždaug 25 % – 8-ai ir 9-ai prioritetinei veiklai (kovos su smurtu, rasizmu, diskriminacija ir nepakantumu vykdant sporto veiklą projektai, socialinę įtrauktį ir lygias galimybes sportuojant užtikrinantys projektai).
Šių kategorijų projektai vertinami pagal tokius kriterijus:
166 ES dvikryptės sportininkų karjeros gairės (2012 m. rugsėjo 29 d. jas priėmė ES švietimo ir mokymo sporto srities ekspertų grupė (ISBN 978-92-79-31161-1).
265
Projekto aktualumas (ne daugiau kaip 30 balų)
Projekto aktualumas:
- Europos politikos sporto srityje tikslų požiūriu; - šio veiksmo tikslų ir prioritetų požiūriu (žr. skirsnį „Kokie yra
Bendradarbiavimo partnerystės projekto tikslai?“);
Kokiu mastu:
- projektas yra pagrįstas tikrų ir tinkamų poreikių analize;
- tikslai yra aiškiai apibrėžti, tikroviški ir susiję su klausimais, kurie yra aktualūs dalyvaujančiosioms organizacijoms ir tikslinėms grupėms;
- projektas yra novatoriškas ir (arba) papildo kitas dalyvaujančiųjų organizacijų jau įgyvendinamas iniciatyvas;
- projekte numatyti rezultatai, kurie nebūtų pasiekti vykdant veiklą tik vienoje šalyje, duoda pridėtinės vertės ES lygmeniu.
Projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė (ne daugiau kaip 20 balų)
Darbo programos, įskaitant atitinkamus parengimo, įgyvendinimo, priežiūros, įvertinimo ir sklaidos etapus, aiškumas, išsamumas ir kokybė.
Projekto tikslų, metodikos, veiklos ir siūlomo biudžeto suderinamumas.
Siūlomos metodikos kokybė ir tinkamumas.
Valdymo priemonių buvimas ir kokybė (terminai, organizavimas, užduotys ir pareigos yra tinkamai apibrėžtos ir tikroviškos).
Kokybės kontrolės priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad projektas būtų įgyvendinamas kokybiškai, kad jis būtų užbaigtas laiku ir neviršijant biudžeto, buvimas ir aktualumas.
Projekto išlaidų efektyvumo laipsnis, ar kiekvienai veiklai skiriami tinkami ištekliai.
Projekto grupės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybė (ne daugiau kaip 20 balų)
Kokiu mastu:
- užtikrinama projekte dalyvaujančių viena kitą papildančių organizacijų, turinčių reikiamą profilį, patirties ir kompetenciją sėkmingai projektui visais jo aspektais įgyvendinti, įvairovė (jei tinkama);
- į projektą įtraukiami asmenys, turintys patirties atitinkamose srityse, kaip antai sporto politikos ir praktikos (lavinimo, varžybų, treniravimo ir t. t.) ir akademinės patirties, taip pat gebantys pasiekti platesnę auditoriją;
- pareigų ir užduočių paskirstymas parodo visų dalyvaujančiųjų organizacijų įsipareigojimą ir aktyvų indėlį.
- Jei taikoma, kiek kokios nors dalyvaujančios organizacijos iš kurios nors šalies partnerės dalyvavimas suteikia projektui esminės pridėtinės vertės (jeigu ši sąlyga neįvykdoma, nebus svarstoma, ar atrinkti šį projektą).
266
Programos vadovas Programos vadovas
Poveikis ir sklaida (ne daugiau kaip 30 balų)
Projekto rezultatų vertinimo priemonių kokybė.
Galimas projekto poveikis:
- dalyviams ir dalyvaujančiosioms organizacijoms projekto metu ir jam pasibaigus;
- vietos, regionų, nacionaliniu ir (arba) Europos lygmeniu ne organizacijoms ar asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems projekte.
Sklaidos plano kokybė: priemonių, kuriomis siekiama dalytis projekto rezultatais dalyvaujančiose organizacijose ir už jų ribų, tinkamumas ir kokybė.
Jei taikoma, kiek projekte apibūdinama, kaip bus užtikrinta nevaržoma prieiga prie parengtos medžiagos, dokumentų ir medijų ir bus skatinama jomis naudotis pasitelkiant atvirąsias licencijas, bei nenumatoma jokių neproporcingų apribojimų.
Projekto tvarumo užtikrinimo planų kokybė: jo gebėjimas daryti poveikį ir duoti rezultatų net ir išnaudojus ES dotaciją.
Kad būtų svarstoma, ar skirti finansavimą, pasiūlymai turi būti įvertinti bent 60 balų. Be to, kiekvienoje iš minėtų dotacijų skyrimo kriterijų kategorijų jiems turi būti skirta bent pusė didžiausio balų skaičiaus (t. y. bent po 15 balų „projekto aktualumo“ ir „poveikio ir sklaidos“ kategorijose ir bent po 10 balų „projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybės“ ir „projekto grupės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybės“ kategorijose).
267
KOKIOS YRA FINANSAVIMO TAISYKLĖS?
Projekto biudžetas turi būti parengtas pagal šias finansavimo taisykles (EUR):
Didžiausia bendradarbiavimo partnerystės projektams skirta dotacija: 400 000 EUR
Tinkamos finansuoti išlaidos Finansavimo mechanizmas
Suma Lėšų skyrimo taisyklė
Projekto valdymas ir įgyvendinimas
Projekto valdymas (pvz., planavimas, finansai, partnerių veiklos koordinavimas ir jų bendravimas ir t. t.); nedidelės apimties mokymosi / mokymo / ugdymo medžiaga, priemonės, metodai ir t. t. Bendradarbiavimas virtualiojoje erdvėje ir su vietiniu projektu susijusi veikla; informacija, skatinimas ir sklaida (pvz., lankstinukai, lapeliai, svetainėse pateikiama informacija ir t. t.).
Fiksuota norma
Parama koordinuojančios organizacijos veiklai:
500 EUR per mėnesį
Ne daugiau kaip 2 750 EUR per mėnesį
Pagal bendradarbiavimo partnerysčių trukmę ir dalyvaujančiųjų organizacijų skaičių.
Fiksuota norma
Parama kitų dalyvaujančių organizacijų veiklai:
250 EUR per mėnesį
Tarptautiniai projekto susitikimai
Išlaidos dalyvavimui projekto partnerių susitikimuose, kuriuos įgyvendinimo ir koordinavimo tikslais organizuoja viena iš dalyvaujančiųjų organizacijų. Parama kelionės ir pragyvenimo išlaidoms padengti.
Fiksuota norma
Kai kelionės atstumas yra 100–1 999 km:
575 EUR vienam dalyviui vienam susitikimui.
Kai kelionės atstumas yra 2 000 km arba didesnis:
760 EUR vienam dalyviui vienam susitikimui.
Sąlyga: pareiškėjai, atsižvelgdami į susitikimų ir jų dalyvių skaičių, turi pagrįsti tų susitikimų poreikį. Kelionės atstumai turi būti apskaičiuojami naudojant Europos Komisijos atstumų skaičiuoklę.
Tinkamos finansuoti išlaidos Finansavimo mechanizmas
Suma Lėšų skyrimo taisyklė
Išimtinės išlaidos
Parama realioms išlaidoms, susijusioms su subranga ar prekių ir paslaugų pirkimu. Išlaidos, susijusios su finansinės garantijos teikimu, vykdančiajai agentūrai paprašius.
Realiosios išlaidos
80 % tinkamų finansuoti išlaidų.
Ne daugiau kaip 50 000 EUR vienam projektui (neįskaitant išlaidų, susijusių su finansinės garantijos teikimu).
Sąlyga: subranga turi būti susijusi su paslaugomis, kurių dalyvaujančiosios organizacijos dėl tinkamai pagrįstų priežasčių negali tiesiogiai suteikti. Išlaidos įrangai negali būti susijusios su įprasta biuro įranga ar dalyvaujančiųjų organizacijų paprastai naudojama įranga.
Papildomas didelių bendradarbiavimo partnerystės projektų finansavimas
Intelektinių produktų išlaidos
Išlaidos projekto intelektiniams produktams (realiems rezultatams), pvz., gairėms, pedagoginei medžiagai, atviriesiems švietimo ištekliams (AŠI), IT priemonėms, analizei, tyrimams, tarpusavio mokymosi metodams, apžvalgoms ir ataskaitoms, išradimams, pvz., naujiems sporto žaidimams, ir t. t.
Fiksuota norma
B5.1 vienam vadovui vienai darbo su projektu dienai.
Sąlyga: personalo išlaidos vadovams ir administraciniams darbuotojams jau turėtų būti padengtos pagal straipsnį „Išlaidos projekto valdymui ir įgyvendinimui“. Kad būtų išvengta galimo dalinio sutapimo su tokiu straipsniu, pareiškėjai personalo išlaidų, dėl kurių teikiama paraiška, rūšį ir apimtį turės pagrįsti kiekvienam siūlomam produktui.
Kad būtų patenkinti reikalavimai šios rūšies dotacijai gauti, produktai turėtų būti svarbūs kokybės ir kiekio požiūriu. Turėtų būti įrodyta, kad produktai gali būti plačiau naudojami ir skleidžiami bei turi poveikį.
B5.2 vienam mokslininkui, mokytojui, mokymo vadovui, su jaunimu dirbančiam asmeniui vienai darbo su projektu dienai.
B5.3 vienam techniniam darbuotojui vienai darbo su projektu dienai.
B5.4 vienam administraciniam darbuotojui vienai darbo su projektu dienai.
Sporto renginių sklaida
Parama išlaidoms, susijusioms su nacionalinių ir tarptautinių konferencijų, seminarų ar renginių, kuriuose siekiama dalytis ir skleisti intelektinius produktus, sukurtus įgyvendinant projektą, organizavimu (neįskaitant prie renginio prisidedančių dalyvaujančiųjų organizacijų atstovų kelionės ir pragyvenimo išlaidų).
Fiksuota norma
100 EUR vienam vietos dalyviui
(t. y. dalyviams iš šalies, kurioje vyksta renginys). Ne daugiau kaip
30 000 EUR vienam projektui.
Sąlyga: parama sklaidos renginiams teikiama tik tuo atveju, jeigu jie yra tiesiogiai susiję su projekto intelektiniais produktais. Projektui, kuriam nesuteikta dotacija intelektinių produktų kūrimui remti, negali būti skiriama parama sklaidos renginiams organizuoti.
200 EUR vienam
tarptautiniam dalyviui
(t. y. dalyviams iš kitų
šalių).
269
A LENTELĖ. INTELEKTINIAI PRODUKTAI (SUMA EUR PER DIENĄ)
Šalims, dalyvaujančioms projekte intelektinio pobūdžio produktams kurti, skirta suma personalo išlaidoms padengti. Suma priklauso nuo: a) projekte dalyvaujančių darbuotojų pobūdžio ir b) dalyvaujančiosios organizacijos, kurios darbuotojai dalyvauja projekte, šalies.
Vadovas
Bendrųjų dalykų mokytojas, specialybės
dalykų mokytojas,
mokslininkas, su jaunimu dirbantis
asmuo
Techninis darbuotojas
Administracijos darbuotojas
B5.1 B5.2 B5.3 B5.4
Danija, Airija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Austrija, Švedija, Lichtenšteinas, Norvegija 294 241 190 157
Belgija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Suomija, Jungtinė Karalystė, Islandija
280 214 162 131
Čekija, Graikija, Ispanija, Kipras, Malta, Portugalija, Slovėnija
164 137 102 78
Bulgarija, Estija, Kroatija, Latvija, Lietuva, Vengrija, Lenkija, Rumunija, Slovakija, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Turkija
88 74 55 39
B LENTELĖ. INTELEKTINIAI PRODUKTAI (SUMA EUR PER DIENĄ)
Šalims, dalyvaujančioms projekte intelektiniams produktams kurti, skirta suma personalo išlaidoms padengti. Suma priklauso nuo: a) projekte dalyvaujančių darbuotojų pobūdžio ir b) dalyvaujančiosios organizacijos, kurios darbuotojai dalyvauja projekte, šalies.
Vadovas
Bendrųjų dalykų mokytojas, specialybės
dalykų mokytojas,
mokslininkas, su jaunimu dirbantis
asmuo
Techninis darbuotojas
Administracijos darbuotojas
B5.1 B5.2 B5.3 B5.4
Australija, Kanada, Kuveitas, Makao, Monakas, Kataras, San Marinas, Šveicarija, Jungtinės Amerikos Valstijos
294 241 190 157
Andora, Brunėjus, Japonija, Naujoji Zelandija, Singapūras, Jungtiniai Arabų Emyratai, Vatikano Miesto Valstybė
280 214 162 131
Bahamos, Bahreinas, Honkongas, Izraelis, Korėjos Respublika, Omanas, Saudo Arabija, Taivanas
164 137 102 78
271
Afganistanas, Albanija, Alžyras, Angola, Antigva ir Barbuda, Argentina, Armėnija, Azerbaidžanas, Bangladešas, Barbadosas, Baltarusija, Belizas, Beninas, Butanas, Bolivija, Bosnija ir Hercegovina, Botsvana, Brazilija, Burkina Fasas, Burundis, Čilė, Kambodža, Kamerūnas, Žaliasis Kyšulys, Centrinės Afrikos Respublika, Čadas, Kinija, Kolumbija, Komorai, Kongo Respublika, Kongo Demokratinė Respublika, Kuko Salos, Kosta Rika, Kuba, Džibutis, Dominika, Dominikos Respublika, Timoro-Leste Demokratinė Respublika, Ekvadoras, Egiptas, Salvadoras, Eritrėja, Etiopija, Fidžis, Gabonas, Gambija, Gruzija, Gana, Grenada, Gvatemala, Pusiaujo Gvinėja, Bisau Gvinėja, Gajana, Haitis, Hondūras, Indija, Indonezija, Iranas, Irakas, Dramblio Kaulo Krantas, Jamaika, Jordanija, Kazachstanas, Kenija, Kiribatis, Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika, Kosovas, Kirgizija, Laosas, Libanas, Lesotas, Liberija, Libija, Madagaskaras, Malavis, Malaizija, Maldyvai, Malis, Maršalo Salos, Mauritanija, Mauricijus, Meksika, Mikronezijos Federacinės Valstijos, Moldova, Mongolija, Juodkalnija, Marokas, Mozambikas, Mianmaras, Namibija, Nauru, Nepalas, Nikaragva, Nigeris, Nigerija, Niujė, Pakistanas, Palau, Palestina, Panama, Papua Naujoji Gvinėja, Paragvajus, Peru, Filipinai, Ruanda, Samoa, San Tomė ir Prinsipė, Senegalas, Serbija, Seišeliai, Siera Leonė, Saliamono Salos, Somalis, Pietų Afrika, Pietų Sudanas, Šri Lanka, Sent Lusija, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Sent Kitsas ir Nevis, Sudanas, Surinamas, Svazilandas, Sirija, Tadžikistanas, Tanzanija, tarptautinės teisės pripažįstama Rusijos teritorija, tarptautinės teisės pripažįstama Ukrainos teritorija, Tailandas, Togas, Tonga, Trinidadas ir Tobagas, Tunisas, Turkmėnistanas, Tuvalu, Uganda, Urugvajus, Uzbekistanas, Vanuatu, Venesuela, Vietnamas, Jemenas, Zambija, Zimbabvė
88 74 55 39
272
SMULKIEJI BENDRADARBIAVIMO PARTNERYSTĖS PROJEKTAI
KOKIE YRA SMULKIOJO BENDRADARBIAVIMO PARTNERYSTĖS PROJEKTO TIKSLAI?
Smulkieji bendradarbiavimo partnerystės projektai sudaro galimybę organizacijoms kurti ir stiprinti tinklus, didinti jų gebėjimus veikti tarptautiniu lygmeniu, dalytis gerąja patirtimi, susipažinti su skirtingų sričių idėjomis ir metodais, susijusiais su sportu ir fiziniu aktyvumu. Įgyvendinant atrinktus projektus taip pat gali būti kuriami konkretūs produktai ir tikimasi, kad šių projektų įgyvendinimo veiklos rezultatai bus skleidžiami, tačiau ši sklaida turėtų būti proporcinga projekto tikslui ir taikymo sričiai. Į smulkiuosius bendradarbiavimo partnerystės projektus įtraukiamos įvairios organizacijos, visų pirma vietos ir nacionalinio lygmens valdžios institucijos, sporto organizacijos, su sportu susijusios organizacijos ir švietimo įstaigos. Smulkiaisiais bendradarbiavimo partnerystės projektais visų pirma siekiama užtikrinti 2013 m. Parengiamųjų veiksmų nenutrūkstamumą ir taip pat: skatinti socialinę įtrauktį ir lygias galimybes sporto srityje; skatinti Europos tradicines sporto šakas ir žaidimus; remti savanorių, trenerių, ne pelno siekiančių sporto organizacijų vadovų ir darbuotojų mobilumą; apsaugoti sportininkus, ypač jauniausius, nuo pavojaus jų sveikatai ir saugumui, tobulinant mokymo ir
varžybų sąlygas; remti su sportu susijusį švietimą ir skatinti švietimą sporto srityje, ypatingą dėmesį skiriant įgūdžių
ugdymui. Įgyvendinant smulkiuosius bendradarbiavimo partnerystės projektus turėtų būti skatinamas tarptautinių tinklų sporto srityje kūrimas ir plėtojimas. Tai ES suinteresuotiesiems asmenims gali suteikti aktyvesnio bendradarbiavimo galimybes, kurių kitaip nebūtų suteikta. Smulkiaisiais bendradarbiavimo partnerystės projektais taip pat turėtų būti skatinama sąveika su vietos, regionų, nacionaline ir tarptautine politika ir jos tarpusavio sąveika, siekiant didinti sporto ir fizinį aktyvumą bei spręsti su sportu susijusias problemas. Į smulkiuosius bendradarbiavimo partnerystės projektus turėtų būti įtraukiamas bent vienas vietos ir regiono sporto klubas. Komisija, veikdama per Vykdomąją agentūrą, atlieka vieną atranką per metus.
KOKIA VEIKLA REMIAMA PAGAL ŠĮ VEIKSMĄ?
Pagal programą „Erasmus+“ veiklai, kuri gali būti įgyvendinama pagal smulkiuosius bendradarbiavimo partnerystės projektus, taikomas labai lankstus požiūris, jei tik projekte įrodoma, kad ši veikla yra tinkamiausia nustatytiems projekto tikslams pasiekti. Smulkiuose bendradarbiavimo partnerystės projektuose paprastai gali būti vykdoma įvairi veikla, kaip antai: suinteresuotųjų institucijų tinklų kūrimas; geriausios patirties rėmimas, nustatymas ir dalijimasis ja; švietimo ir mokymo modulių ir priemonių rengimas, plėtojimas ir įgyvendinimas; veikla, kuria siekiama didinti sporto ir fizinio aktyvumo pridėtinės vertės suvokimą, kiek tai susiję su
asmenų asmeniniu, socialiniu ir profesiniu tobulėjimu; veikla, kuria skatinama novatoriška sporto srities ir sveikatos, švietimo, mokymo ir jaunimo sričių sąveika; veikla, kuria siekiama stiprinti sporto duomenų bazę socialinėms ir ekonominėms problemoms spręsti
(duomenų, kuriais grindžiama minėta veikla, rinkimas, tyrimai, konsultacijos ir t. t.); konferencijos, seminarai, susitikimai, renginiai ir informuotumo didinimo veiksmai, kuriais remiama
minėta veikla.
KAS GALI DALYVAUTI SMULKIUOSIUOSE BENDRADARBIAVIMO PARTNERYSTĖS PROJEKTUOSE?
Smulkiuosiuose bendradarbiavimo partnerystės projektuose gali dalyvauti bet kokios rūšies valstybinės įstaigos arba ne pelno organizacijos, veikiančios sporto ir fizinės veiklos srityje. Atsižvelgiant į projekto tikslą, smulkiuosiuose bendradarbiavimo partnerystės projektuose turėtų dalyvauti tinkami ir įvairūs partneriai, kad būtų galima pasinaudoti įvairia jų patirtimi, profiliais ir žiniomis ir pasiekti tinkamus ir kokybiškus projekto rezultatus.
273
Smulkiuosiuose bendradarbiavimo partnerystės projektuose siekiama Programos šalyse įsteigtų organizacijų bendradarbiavimo. Smulkiąją bendradarbiavimo partnerystę turėtų sudaryti: pareiškėjas (koordinatorius): organizacija, teikianti projekto pasiūlymą visų partnerių vardu. Kai projektui
suteikiama dotacija, pareiškėjas (koordinatorius) tampa pagrindiniu ES dotacijos gavėju ir visų dalyvaujančiųjų organizacijų vardu pasirašo keliems gavėjams skirtos dotacijos sutartį. Dėl išsamesnės informacijos apie finansinius ir sutartinius susitarimus žr. šio vadovo C dalį. Jo koordinavimo funkcija apima tokias pareigas:
atstovavimas dalyvaujančiosioms organizacijoms ir veikimas jų vardu palaikant santykius su Europos Komisija;
finansinės ir teisinės atsakomybės už tinkamą viso projekto veiklos, administracinį ir finansinį įgyvendinimą, prisiėmimas;
bendradarbiavimo partnerystės veiklos koordinavimas bendradarbiaujant su visais kitais projekto partneriais;
ES finansinės paramos iš programos „Erasmus+“ gavimas ir atsakomybės už lėšų projekte dalyvaujantiems partneriams paskirstymą prisiėmimas.
partneriai: organizacijos, padedančios rengti smulkųjį bendradarbiavimo partnerystės projektą, jį įgyvendinti ir įvertinti.
KOKIE KRITERIJAI TAIKOMI SMULKIAJAM BENDRADARBIAVIMO PARTNERYSTĖS PROJEKTUI ĮVERTINTI?
Kad atitiktų reikalavimus „Erasmus+“ dotacijai gauti, smulkusis bendradarbiavimo partnerystės projektas turi atitikti šiuos oficialius kriterijus:
TINKAMUMO KRITERIJAI
Reikalavimus atitinkančios dalyvaujančiosios organizacijos
Bet kokia ne pelno organizacija arba valstybės įstaiga, vykdanti veiklą sporto srityje ir įsteigta kokioje nors Programos šalyje arba kurioje nors pasaulio šalyje partnerėje (žr. šio vadovo A dalies skirsnį „Reikalavimus atitinkančios šalys“).
Tai, pvz., gali būti tokia organizacija (sąrašas nėra išsamus):
valstybės įstaiga, atsakinga už sportą vietos, regionų arba nacionaliniu lygmeniu;
nacionalinis olimpinis komitetas arba nacionalinė sporto konfederacija;
vietos, regionų, nacionalinio, Europos arba tarptautinio lygmens sporto organizacija;
nacionalinė sporto lyga;
sporto klubas;
sportininkams atstovaujanti organizacija arba sąjunga;
organizacijos arba sąjungos, atstovaujančios sporto srities profesionalams ir savanoriams (kaip antai treneriams, vadybininkams ir t. t.);
organizacija, atstovaujanti judėjimui „sportas visiems“;
organizacija, veikianti fizinio aktyvumo skatinimo srityje;
organizacija, atstovaujanti aktyvaus laisvalaikio sektoriui.
Kas gali teikti paraišką?
Paraišką gali teikti bet kuri dalyvaujančioji organizacija, įsteigta Programos šalyje. Ši organizacija pateikia paraišką visų projekte dalyvaujančių organizacijų vardu.
274
Dalyvaujančių organizacijų skaičius ir pobūdis
Smulkusis bendradarbiavimo partnerystės projektas yra tarptautinis ir jis apima bent tris organizacijas iš trijų skirtingų Programos šalių. Didžiausias partnerių skaičius nenustatytas. Tačiau projekto įgyvendinimo ir valdymo biudžetas yra ribojamas (penkiems partneriams). Visos dalyvaujančiosios organizacijos privalo būti nustatytos paraiškos dotacijai gauti teikimo metu.
Projekto trukmė Nuo 12 iki 24 mėn. Trukmė turi būti pasirenkama teikiant paraišką (12, 18 ar 24 mėn.) atsižvelgiant į projekto tikslą ir planuojamos veiklos pobūdį.
Veiklos vieta (-os) Veikla turi būti vykdoma smulkiajame bendradarbiavimo partnerystės projekte dalyvaujančių organizacijų šalyje (-se) (vienoje ar keliose).
Kam teikti paraišką? Briuselyje įsikūrusiai Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomajai agentūrai.
Kada teikti paraišką? Pareiškėjai savo paraišką dėl dotacijos projektams, prasidedantiems kitų metų sausio 1 d., turi pateikti iki balandžio 6 d. 12 val. (vidurdienio Briuselio laiku).
Kaip teikti paraišką? Dėl išsamesnės informacijos, kaip pateikti paraišką, žr. šio vadovo C dalį.
Paraiškas pateikusios organizacijos vertinamos pagal atitinkamus atmetimo ir atrankos kriterijus. Dėl išsamesnės informacijos žr. šio vadovo C dalį.
DOTACIJŲ SKYRIMO KRITERIJAI
Šių kategorijų projektai bus vertinami pagal šiuos kriterijus:
Projekto aktualumas (ne daugiau kaip 30 taškų)
Projekto aktualumas:
- Europos politikos sporto srityje tikslų požiūriu; - šio veiksmo tikslų ir prioritetų požiūriu (žr. skirsnį „Kokie yra
Bendradarbiavimo partnerystės projekto tikslai?“);
Kokiu mastu:
- projektas yra pagrįstas tikrų ir tinkamų poreikių analize;
- tikslai yra aiškiai apibrėžti, tikroviški ir susiję su klausimais, kurie yra aktualūs dalyvaujančiosioms organizacijoms ir tikslinėms grupėms;
- projektas yra novatoriškas ir (arba) papildantis kitas dalyvaujančiųjų organizacijų jau įgyvendinamas iniciatyvas;
- projekte numatyti rezultatai, kurie nebūtų pasiekti vykdant veiklą tik vienoje šalyje, duoda pridėtinės vertės ES lygmeniu.
Projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė (ne daugiau kaip 20 balų)
Darbo programos, įskaitant atitinkamus parengimo, įgyvendinimo, priežiūros, įvertinimo ir sklaidos etapus, aiškumas, išsamumas ir kokybė.
Projekto tikslų, metodikos, veiklos ir siūlomo biudžeto suderinamumas.
Siūlomos metodikos kokybė ir tinkamumas.
Valdymo priemonių buvimas ir kokybė (terminai, organizavimas, užduotys ir pareigos yra tinkamai apibrėžtos ir tikroviškos).
Kokybės kontrolės priemonių, kuriomis užtikrinama, kad projektas būtų įgyvendinamas kokybiškai, užbaigtas laiku ir neviršijant biudžeto, buvimas ir aktualumas.
Projekto išlaidų efektyvumo laipsnis, ar kiekvienai veiklai skiriami tinkami ištekliai.
275
Projekto grupės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybė (ne daugiau kaip 20 balų)
Kokiu mastu:
- užtikrinama projekte dalyvaujančių viena kitą papildančių organizacijų, turinčių reikiamą profilį, patirtį ir kompetenciją sėkmingai projektui visais jo aspektais įgyvendinti, įvairovė (jei tinkama);
- į projektą įtraukiami asmenys, turintys patirties atitinkamose srityse, kaip antai sporto politikos ir praktikos (lavinimo, varžybų, treniravimo ir t. t.) ir akademinės patirties, taip pat gebantys pasiekti platesnę auditoriją;
- pareigų ir užduočių paskirstymas parodo visų dalyvaujančiųjų organizacijų įsipareigojimą ir aktyvų indėlį.
- Jei taikoma, kiek kokios nors dalyvaujančiosios organizacijos iš kurios nors šalies partnerės dalyvavimas suteikia projektui esminės pridėtinės vertės (jeigu ši sąlyga neįvykdoma, nebus svarstoma, ar atrinkti šį projektą).
Poveikis ir sklaida (ne daugiau kaip 30 balų)
Projekto rezultatų vertinimo priemonių kokybė.
Galimas projekto poveikis:
- dalyviams ir dalyvaujančiosioms organizacijoms projekto metu ir jam pasibaigus;
- vietos, regionų, nacionaliniu ir (arba) Europos lygmeniu organizacijoms ar asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems projekte.
Sklaidos plano kokybė: priemonių, kuriomis siekiama dalytis projekto rezultatais dalyvaujančiose organizacijose ir už jų ribų, tinkamumas ir kokybė.
Jei taikoma, kiek projekte apibūdinama, kaip bus užtikrinta nevaržoma prieiga prie parengtos medžiagos, dokumentų ir medijų ir bus skatinama jomis naudotis pasitelkiant atvirąsias licencijas, bei nenumatoma jokių neproporcingų apribojimų.
Projekto tvarumo užtikrinimo planų kokybė: jo gebėjimas daryti poveikį ir duoti rezultatų net ir išnaudojus ES dotaciją.
Kad būtų svarstoma, ar skirti finansavimą, pasiūlymai turi būti įvertinti bent 60 balų. Be to, kiekvienai iš minėtų dotacijų skyrimo kriterijų kategorijų turi būti skirta bent pusė didžiausio balų skaičiaus (t. y. bent po 15 balų „projekto aktualumo“ ir „poveikio ir sklaidos“ kategorijoms ir bent po 10 balų „projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybės“ ir „projekto grupės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybės“ kategorijoms).
276
KOKIOS YRA FINANSAVIMO TAISYKLĖS?
Projekto biudžetas turi būti parengtas pagal šias finansavimo taisykles (EUR):
Didžiausia smulkiesiems bendradarbiavimo partnerystės projektams skirta dotacija: 60 000 EUR
Tinkamos finansuoti išlaidos Finansavimo
mechanizmas Suma Lėšų skyrimo taisyklė
Projektų valdymas ir įgyvendinimas
Projekto valdymas (pvz., planavimas, finansai, partnerių veiklos koordinavimas ir jų bendravimas ir t. t.); nedidelės apimties mokymosi / mokymo / ugdymo medžiaga, priemonės, metodai ir t. t. Bendradarbiavimas virtualiojoje erdvėje ir su vietiniu projektu susijusi veikla; informacija, skatinimas ir sklaida (pvz., lankstinukai, lapeliai, svetainėse pateikiama informacija ir t. t.).
Fiksuota norma
Parama koordinuojančiosios organizacijos veiklai:
500 EUR per mėnesį.
Ne daugiau kaip 2 750 EUR per mėnesį
Pagal bendradarbiavimo partnerysčių trukmę ir dalyvaujančiųjų organizacijų skaičių.
Fiksuota norma
Parama kitų dalyvaujančiųjų organizacijų veiklai:
250 EUR per mėnesį.
Tarptautiniai projekto susitikimai
Išlaidos dalyvavimui projekto partnerių susitikimuose, kuriuos įgyvendinimo ir koordinavimo tikslais organizuoja viena iš dalyvaujančiųjų organizacijų. Parama kelionės ir pragyvenimo išlaidoms padengti.
Fiksuota norma
Kai kelionės atstumas yra 100–1 999 km,
575 EUR vienam dalyviui vienam susitikimui.
Kai kelionės atstumas yra 2 000 km arba didesnis,
760 EUR vienam dalyviui vienam susitikimu.
Sąlyga: pareiškėjai, atsižvelgdami į susitikimų ir jų dalyvių skaičių, turi pagrįsti tų susitikimų poreikį. Kelionės atstumai turi būti apskaičiuojami naudojant Europos Komisijos atstumų skaičiuoklę.
Tinkamos finansuoti išlaidos Finansavimo
mechanizmas Suma Lėšų skyrimo taisyklė
Išimtinės išlaidos
Parama realioms išlaidoms, susijusioms su subranga ar prekių ir paslaugų pirkimu. Išlaidos, susijusios su finansinės garantijos teikimu, vykdančiajai agentūrai paprašius.
Realiosios išlaidos
80 % tinkamų finansuoti išlaidų.
Ne daugiau kaip 10 000 EUR vienam projektui (neįskaitant išlaidų, susijusių su finansinės garantijos teikimu).
Sąlyga: subranga turi būti susijusi su paslaugomis, kurių dalyvaujančiosios organizacijos dėl tinkamai pagrįstų priežasčių negali tiesiogiai suteikti. Išlaidos įrangai
277
negali būti susijusios su įprasta biuro įranga ar dalyvaujančiųjų organizacijų paprastai naudojama įranga.
278
Programos vadovas Programos vadovas
EUROPOS NE PELNO SIEKIANTYS SPORTO RENGINIAI
KOKIE YRA EUROPOS NE PELNO SIEKIANČIO SPORTO RENGINIO TIKSLAI?
Šiuo veiksmu siekiama remti: savanorystę sporto srityje; socialinę įtrauktį per sportą; lyčių lygybę sporte; sveikatą stiprinančią fizinę veiklą; Europos sporto savaitės įgyvendinimą.
Komisija per savo vykdomąją agentūrą per metus surengs vieną atranką. Organizuojant Europos sporto renginius, kuriais nesiekiama pelno, rekomenduojama lėšas skirstyti taip:
maždaug 30 % – renginiams, skirtiems Europos sporto savaitės iniciatyvai įgyvendinti; maždaug 70 % – su Europos sporto savaite nesusijusiems renginiams (t. y. susijusiems su sporto veiklos
savanoryste, socialine įtrauktimi per sportą, lyčių lygybe sporte, sveikatinimo fizine veikla). Maždaug keturi renginiai turėtų būti atrinkti Europos sporto savaitės iniciatyvai įgyvendinti. Jie turėtų būti visų pirma susiję su Europos sporto savaitei įgyvendinti numatytomis temomis (pvz., švietimas, sportas darbo vietoje, renginiai atvirame ore, sporto klubai ir sveikatingumo centrai).
Turėtų būti atrinkti maždaug aštuoni renginiai, nesusiję su Europos sporto savaite. Iš minėtų temų (t. y. savanorystė, socialinė įtrauktis, lyčių klausimai, sveikatinamasis fizinis aktyvumas) bent vienas renginys turėtų būti skirtas sporto išorės veiksniui (pvz., sporto diplomatijai) ir bent viename renginyje pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas masiniam sportui siekiant šios veiklos tikslų (sporto savanorystė, socialinė įtrauktis į sportą ir naudojant sportą, lyčių lygybė sporto sektoriuje, sveikatinimo sportinė veikla).
KAS YRA EUROPOS NE PELNO SIEKIANTIS SPORTO RENGINYS?
Pagal šį veiksmą finansinė parama teikiama:
- europiniams sporto renginiams kurioje nors vienoje Programos šalyje organizuoti;
- nacionaliniams renginiams, kuriuos tuo pat metu keliose Programos šalyse organizuoja ne pelno organizacijos arba valstybinės įstaigos, veikiančios sporto srityje.
Iš šių renginių tikimasi tokių rezultatų: didesnio informuotumo apie sporto vaidmenį skatinant socialinę įtrauktį, lygias galimybes ir sveikatą
gerinantį fizinį aktyvumą; aktyvesnio dalyvavimo sportinėje, fizinėje ir savanoriškoje veikloje.
KOKIA VEIKLA REMIAMA PAGAL ŠĮ VEIKSMĄ?
Teikiant paramą renginiams ES dotacijos skiriamos atskiroms organizacijoms, atsakingoms už tam tikro renginio parengimą, organizavimą ir tolesnę susijusią veiklą. Pagal šį veiksmą remiama tokia standartinė veikla (sąrašas nėra išsamus): renginio parengimas; sportininkų, trenerių, organizatorių ir savanorių švietimo veiklos organizavimas rengiantis renginiui; renginio organizavimas; su sporto renginiu susijusios šalutinės veiklos (konferencijų, seminarų) organizavimas; tolesnės susijusios veiklos (įvertinimų, būsimų planų rengimo) organizavimas; su renginio tema susijusi komunikacijos veikla.
279
KOKIA VEIKLA NĖRA TINKAMA FINANSUOTI PAGAL ŠĮ VEIKSMĄ?
Sporto varžybos, kurias reguliariai organizuoja tarptautinės, Europos arba nacionalinės sporto federacijos ir (arba) lygos;
profesionaliojo sporto varžybos.
KOKIE KRITERIJAI TAIKOMI EUROPOS NE PELNO SIEKIANČIAM SPORTO RENGINIUI ĮVERTINTI?
Kad atitiktų reikalavimus „Erasmus+“ dotacijai gauti, Europos ne pelno siekiantis sporto renginys turi atitikti šiuos oficialius kriterijus:
TINKAMUMO KRITERIJAI
Kas gali teikti paraišką?
Bet kokia sporto srityje veikianti valstybės įstaiga arba ne pelno organizacija, įsteigta kurioje nors Programos šalyje. Tai, pvz., gali būti tokia organizacija (sąrašas nėra išsamus):
valstybės įstaiga, atsakinga už sportą vietos, regionų arba nacionaliniu lygmeniu;
vietos, regionų, nacionalinio, Europos arba tarptautinio lygmens sporto organizacija;
nacionalinio renginio, kuris organizuojamas rengiant kokį nors Europos sporto srities renginį, koordinatorius.
Reikalavimus atitinkantys renginiai ir dalyviai
Vienoje šalyje organizuojamame europiniame sporto renginyje turi dalyvauti dalyviai iš ne mažiau kaip dvylikos skirtingų Programos šalių.
ARBA
keliose Programos šalyse vienu metu organizuojamuose sporto renginiuose turi dalyvauti dalyviai iš ne mažiau kaip dvylikos skirtingų Programos šalių. Ši sąlyga įvykdoma, jeigu šie dalyviai tokiam skaičiui šalių atstovauja visuose šiuose renginiuose.
Teikiant paraišką, turi būti nustatytos visos dalyvaujančiosios organizacijos.
Projekto trukmė Iki vienų metų (nuo renginio parengimo iki tolesnės su juo susijusios veiklos etapo).
Renginio datos Renginys turi įvykti sekančiais metais (bet kuriuo metu iki spalio 31 d.).
Kur teikti paraišką? Briuselyje įsikūrusiai Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomajai agentūrai.
Kada teikti paraišką? Pareiškėjai dotacijos paraišką turi pateikti iki balandžio 6 d. 12 val. (vidurdienio Briuselio laiku), kai prašoma skirti dotaciją projektams, prasidedantiems tų pačių metų lapkričio 1 d.
Kaip teikti paraišką? Dėl išsamesnės informacijos, kaip pateikti paraišką, žr. šio vadovo C dalį.
Paraiškas pateikusios organizacijos vertinamos pagal atitinkamus atmetimo ir atrankos kriterijus. Dėl išsamesnės informacijos žr. šio vadovo C dalį.
DOTACIJŲ SKYRIMO KRITERIJAI
Projektai vertinami pagal šiuos kriterijus:
280
Programos vadovas Programos vadovas
Projekto aktualumas (ne daugiau kaip 30 balų)
Projekto aktualumas:
- Europos politikos sporto srityje tikslų požiūriu;
- šio veiksmo tikslų ir prioritetų požiūriu (žr. skirsnį „Kokie yra Europos ne pelno siekiančio sporto renginio tikslai?“);
Kokiu mastu:
- projektas yra pagrįstas tikrų ir tinkamų poreikių analize;
- tikslai yra aiškiai apibrėžti, tikroviški ir susiję su klausimais, kurie aktualūs dalyvaujančiosioms organizacijoms ir tikslinėms grupėms;
- projektas yra novatoriškas ir (arba) papildo kitas dalyvaujančiųjų organizacijų jau įgyvendinamas iniciatyvas;
- projekte numatyti rezultatai, kurie nebūtų pasiekti vykdant veiklą tik vienoje šalyje, duoda pridėtinės vertės ES lygmeniu.
Projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė (ne daugiau kaip 40 balų)
Darbo programos, įskaitant atitinkamus parengimo, įgyvendinimo, priežiūros, įvertinimo ir sklaidos etapus, aiškumas, išsamumas ir kokybė.
Projekto tikslų, metodikos, veiklos ir siūlomo biudžeto suderinamumas.
Siūlomos metodikos kokybė ir tinkamumas.
Kiek į pasiūlymą įtraukiami asmenys, turintys patirties įvairiose srityse, kaip antai sporto praktikos (lavinimo, varžybų, treniravimo ir t. t.).
Valdymo priemonių buvimas ir kokybė (terminai, organizavimas, užduotys ir pareigos yra tinkamai apibrėžtos ir tikroviškos).
Kokybės kontrolės priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad projektas būtų įgyvendinamas kokybiškai, kad jis būtų užbaigtas laiku ir neviršijant biudžeto, buvimas ir aktualumas.
Projekto išlaidų efektyvumo laipsnis, ar kiekvienai veiklai skiriami tinkami ištekliai.
Poveikis ir sklaida (ne daugiau kaip 30 balų)
Projekto rezultatų vertinimo priemonių kokybė.
Galimas projekto poveikis:
- dalyviams ir dalyvaujančiosioms organizacijoms projekto metu ir jam pasibaigus;
- vietos, regionų, nacionaliniu ir (arba) Europos lygmeniu ne organizacijoms ar asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems projekte.
Sklaidos plano kokybė: priemonių, kuriomis siekiama dalytis projekto rezultatais dalyvaujančiosiose organizacijose ir už jų ribų, tinkamumas ir kokybė.
Priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti renginio ir ES paramos matomumą ir informavimą žiniasklaidoje, kokybė.
Kad būtų svarstoma, ar skirti finansavimą, projektai turi būti įvertinti bent 60 balų. Be to, kiekvienoje iš minėtų dotacijų skyrimo kriterijų kategorijų jiems turi būti skirta bent pusė didžiausio balų skaičiaus (t. y. bent po 15 balų „projekto aktualumo“ ir „poveikio ir sklaidos“ kategorijoms ir bent 20 balų „projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybės“ kategorijai).
281
KOKIOS YRA FINANSAVIMO TAISYKLĖS?
Projekto biudžetas turi būti parengtas pagal šias finansavimo taisykles (EUR):
Tinkamos finansuoti išlaidos Finansavimo
mechanizmas Suma Lėšų skyrimo taisyklė
Veiklos išlaidos
Išlaidos, tiesiogiai susijusios su papildomos projekto veiklos įgyvendinimu, įskaitant:
tinkamas finansuoti tiesiogines išlaidas:
darbuotojams;
kelionei ir pragyvenimui;
įrangai;
vartojimo reikmenims ir aprūpinimui;
subrangai;
muitams, mokesčiams ir rinkliavoms;
kitas išlaidas;
netiesiogines išlaidas:
fiksuoto dydžio suma, ne didesnė nei 7 % tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų, yra tinkama finansuoti kaip netiesioginės išlaidos, kurias sudaro dotacijos gavėjo bendrosios administracinės išlaidos, kurias galima laikyti priskirtinomis projektui išlaidomis (pvz., sąskaitos už elektros energiją arba interneto ryšį, su patalpomis susijusios išlaidos, išlaidos nuolatiniams darbuotojams ir t. t.).
Realiosios išlaidos
Didžiausia skiriama dotacija:
Europos ne pelno siekiantiems sporto renginiams, organizuojamiems per Europos sporto savaitę: 300 000 EUR;
Europos ne pelno siekiantiems sporto renginiams, nesusijusiems su Europos sporto savaite: 500 000 EUR.
Ne daugiau kaip 80 % visų tinkamų finansuoti išlaidų.
Sąlyga: prašomas biudžetas yra pagrįstas planuojamos veiklos atžvilgiu.
Programos vadovas Programos vadovas
C DALIS. INFORMACIJA PAREIŠKĖJAMS
Visų organizacijų (įskaitant neformaliąsias grupes), ketinančių teikti projekto pasiūlymą, kad gautų iš ES finansinę paramą pagal programą „Erasmus+“, prašoma atidžiai perskaityti šį skirsnį, parengtą pagal Finansinio reglamento
167, taikomo Europos Sąjungos bendrajam biudžetui (toliau – ES finansinis reglamentas),
VI antraštinės dalies nuostatas ir jo taikymo taisykles. Pagal programą „Erasmus+“ fiziniai asmenys neturi teisės teikti projektų pasiūlymų, išskyrus atvejus, kai jie paraišką teikia jaunimo (bent keturių jaunuolių) grupės, aktyviai veikiančios jaunimo srityje, bet nebūtinai jaunimo organizacijos struktūroje (toliau – neformaliosios jaunimo grupės), vardu.
KĄ DARYTI NORINT PATEIKTI „ERASMUS+“ PROJEKTO PARAIŠKĄ?
Norėdami pasiūlyti kokį nors „Erasmus+“ projektą, pareiškėjai turi vadovautis šiais keturiais etapais:
teikiant paraišką, kiekviena dalyvaujančioji organizacija privalo užsiregistruoti dalyvių portale ir gauti identifikacinį dalyvio kodą (angl. PIC). Organizacijoms (grupėms), kurioms dalyvaujant kitose ES programose PIC jau buvo suteiktas, iš naujo registruotis nereikia. Šis anksčiau užsiregistravus suteiktas PIC kodas galioja ir teikiant paraiškas pagal programą „Erasmus+“;
patikrinti, ar projektas atitinka atitinkamam veiksmui (sričiai) taikomus Programos kriterijus; patikrinti finansavimo sąlygas; užpildyti paraiškos formą ir ją pateikti.
1 ŽINGSNIS. REGISTRACIJA DALYVIŲ PORTALE
Prieš teikiant paraišką, visos dalyvaujančiosios organizacijos privalo užsiregistruoti Švietimo, garso ir vaizdo, kultūros, pilietybės ir savanorystės dalyvių portale ir pateikti joje savo pagrindinius teisinius ir finansinius duomenis, jei dar nėra to padariusios. Kad užsiregistruotų šiame dalyvių portale, organizacijai (arba neformaliajai jaunimo grupei) atstovaujantis asmuo turi atlikti tokius veiksmus:
sukurti paskyrą ECAS sistemoje (išskyrus atvejį, kai organizacijai (grupei) atstovaujantis asmuo tokią paskyrą jau turi). Naująją ECAS paskyrą galima sukurti per šią svetainę https://webgate.ec.europa.eu/cas/eim/external/register.cgi;
prisijungti prie dalyvių portalo svetainėje
http://ec.europa.eu/education/participants/portal/desktop/en/organisations/register.html ir užsiregistruoti organizacijos (grupės) vardu. Dalyvių portale pateikiamos rekomendacijos ir atsakymai į dažnai užduodamus klausimus.
Organizacijai (grupei) dalyvių portale reikia užsiregistruoti tik kartą. Užbaigus registracijos procedūrą, organizacijai (grupei) suteikiamas identifikacinis dalyvio kodas (PIC). Šis kodas yra unikalus identifikatorius, kuris yra būtinas paraiškoms teikti ir kurį naudodama organizacija (grupė) gali paprasčiau pildyti elektronines „Erasmus+“ paraiškos formas (t. y. įrašius PIC numerį, formoje automatiškai atsiras visa šios organizacijos (grupės) registracijos etape pateikta informacija).
TEISINIO STATUSO IR FINANSINIO PAJĖGUMO ĮRODYMAS
Registruodamosi dalyvių portale, organizacijos taip pat privalo įkelti tokius dokumentus: Juridinio asmens formą (šią formą galima parsisiųsti iš Europos Komisijos svetainės
167 ES finansinį reglamentą galima rasti svetainėje: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2012:298:0001:0096:LT:PDF
C dalis. Ką daryti norint pateikti projekto paraišką?
283
http://ec.europa.eu/budget/contracts_grants/info_contracts/legal_entities/legal_entities_en.cfm );
Finansinių duomenų formą. Pildant šią formą pateikiama šalies, kurioje įsikūręs bankas, informacija, net jei paraišką teikianti organizacija oficialiai įregistruota kitoje šalyje (šią formą galima parsisiųsti iš svetainės http://ec.europa.eu/budget/contracts_grants/info_contracts/financial_id/financial_id_en.cfm).
Jeigu dotacijos suma viršija 60 000 EUR, pareiškėjams gali reikėti įkelti konkrečius dokumentus savo finansiniam pajėgumui įrodyti. Dėl išsamesnės informacijos žr. skirsnį „Atrankos kriterijai“. Finansinių duomenų formą teikia tik paraišką teikiančios organizacijos; ji nėra privaloma organizacijoms partnerėms.
2 ŽINGSNIS. ATITIKTIES PROGRAMOS KRITERIJAMS PATIKRINIMAS
Rengdamos projektą ir prieš pateikdamos paraišką gauti ES paramą, dalyvaujančiosios organizacijos turi įsitikinti, kad projektas atitinka tinkamumo, atmetimo, atrankos ir dotacijos skyrimo kriterijus.
TINKAMUMO KRITERIJAI
Tinkamumo kriterijai daugiausia susiję su projekto rūšimi ir veikla (įskaitant, jei tinkama, trukmę, dalyvaujančiąsias organizacijas ir t. t.), tiksline grupe (pvz., dalyvaujančiųjų statusu ir skaičiumi) ir dotacijos tokiam projektui prašymo pateikimo sąlygomis (pvz., pateikimo terminais, paraiškos formos išsamumu ir t. t.). Kad projektas būtų laikomas tinkamu, jis privalo atitikti visus su veiksmu, pagal kurį teikiamas pasiūlymas, susijusius tinkamumo kriterijus. Jeigu projektas paraiškos teikimo etape šių kriterijų neatitinka, jis bus atmestas ir toliau nebus vertinamas. Išimties tvarka pagal 1 arba 2 pagrindinį veiksmą remiamos mobilumo veiklos ir EMJMSP stipendijų atveju atitiktis tam tikriems tinkamumo kriterijams (pvz., trukmės, dalyvių profilio ir t. t.) gali būti patikrinama tik projekto įgyvendinimo etape arba baigiamosios ataskaitos teikimo etape (o ne paraiškos teikimo etape). Paraiškos teikimo etape pareiškėjų bus paprašyta patvirtinti, kad projektas atitinka šiuos kriterijus. Tačiau jeigu projekto įgyvendinimo arba baigiamosios ataskaitos teikimo etape paaiškėja, kad šie kriterijai netenkinami, dalyviai arba veikla gali būti laikoma neatitinkančia reikalavimų ir dėl to tokiam projektui iš pradžių suteikta ES dotacija gali būti sumažinta arba susigrąžinta. Konkretūs tinkamumo kriterijai, taikomi kiekvienam iš veiksmų, įgyvendinamų pagal šį programos „Erasmus+“ vadovą, apibūdinti vadovo B dalyje.
ATMETIMO KRITERIJAI
Pareiškėjui neleidžiama dalyvauti kvietime teikti pasiūlymus pagal programą „Erasmus+“ arba jis šalinamas iš skyrimo procedūros, jeigu jam galima pritaikyti vieną iš toliau aprašytų situacijų pagal ES finansinio reglamento 106 ir (arba) 107 straipsnius: a) pareiškėjas yra bankrutavęs, jam taikoma nemokumo ar likvidavimo procedūra, jo turtą administruoja likvidatorius arba teismas, jis derasi su kreditoriais, jo verslo veikla yra nutraukta arba jis yra analogiškoje padėtyje, atsiradusioje dėl panašių nacionaline teise ar taisyklėmis nustatytų procedūrų;
b) galutiniu teismo ar administraciniu sprendimu buvo nustatyta, kad pareiškėjas pagal savo įsisteigimo šalies, šalies, kurioje yra leidimus išduodantis pareigūnas arba pagal dotaciją suteikiančios šalies įstatymus nėra įvykdęs savo su mokesčių mokėjimu ar socialinių įmokų mokėjimu susijusių įsipareigojimų;
c) galutiniu teismo ar administraciniu sprendimu buvo nustatyta, kad pareiškėjas yra šiurkščiai pažeidęs profesinę etiką nesilaikydamas galiojančių įstatymų, teisės aktų ar savo profesijos etikos normų arba netinkamai elgėsi, jeigu dėl tokio elgesio buvo padarytas poveikis jo profesiniam patikimumui, kai toks elgesys rodo blogus ketinimus ar dideliu aplaidumą, įskaitant visų pirma bet kurį iš šių veiksmų:
i) sukčiavimą arba aplaidumą pateikiant informaciją, kurios reikalaujama siekiant patikrinti, ar nėra priežasčių, dėl kurių draudžiama dalyvauti procedūroje, arba ar yra tenkinami atrankos kriterijai, arba kurios reikia vykdant
sutartį, dotacijos susitarimą arba sprendimą dėl dotacijos;
ii) susitarimo su kitais asmenimis sudarymą siekiant iškreipti konkurenciją;
Programos vadovas Programos vadovas
iii) intelektinės nuosavybės teisių pažeidimą;
iv) bandymą daryti įtaką Komisijos ir (arba) agentūros sprendimų priėmimo procesui vykstant sutarčių sudarymo
procedūrai;
v) bandymą gauti konfidencialios informacijos, dėl kurios sutarčių sudarymo procedūroje jis įgytų nepagrįstą pranašumą;
d) galutiniu sprendimu nustatyta, kad pareiškėjas kaltas dėl vieno iš šių dalykų:
i) sukčiavimo, kaip apibrėžta 1995 m. liepos 26 d. Tarybos aktu priimtos Konvencijos dėl Europos Bendrijų
finansinių interesų apsaugos 1 straipsnyje;;
ii) korupcijos, kaip apibrėžta 1997 m. gegužės 26 d. Tarybos aktu priimtos Konvencijos dėl kovos su korupcija, susijusia su Europos Bendrijų pareigūnais ar ES valstybių narių pareigūnais, 3 straipsnyje ir Tarybos pamatinio sprendimo 2003/568/TVR 2 straipsnio 1 dalyje, taip pat dėl korupcijos, kaip apibrėžta šalies, kurioje yra leidimus
išduodantis pareigūnas, šalies, kurioje yra įsisteigęs pareiškėjas, arba sutarties vykdymo šalies teisines nuostatas;
iii) dalyvavimo nusikalstamos organizacijos veikloje, kaip apibrėžta Tarybos pamatinio sprendimo 2008/841/TVR
2 straipsnyje;;
iv) pinigų plovimo arba teroristų finansavimo, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos
2005/60/EB 1 straipsnyje;
v) teroristinių nusikaltimų arba su teroristine veikla susijusių nusikaltimų, kaip apibrėžta atitinkamai Tarybos pamatinio sprendimo 2002/475/TVR 1 ir 3 straipsniuose, arba dėl nusikalstamos veikos kurstymo, pagalbos tokiai
veikai, bendrininkavimo ją vykdant arba kėsinimosi ją įvykdyti, kaip nurodyta to sprendimo 4 straipsnyje;
vi) vaikų darbo arba kitų prekybos žmonėmis formų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos
2011/36/ES 2 straipsnyje.
e) pareiškėjas ypač aplaidžiai vykdė sutartyje, dotacijos susitarime ar sprendime skirti dotaciją, kuriai lėšos pervestos iš Sąjungos biudžeto, nustatytus pagrindinius įpareigojimus, todėl jų įgyvendinimas buvo nutrauktas pirma laiko, teko atlyginti nuostolius ar taikyti kitas sutartyje numatytas nuobaudas arba pažeidimas buvo nustatytas leidimus išduodančiam pareigūnui, OLAF ar Audito Rūmams atlikus patikrinimą;
f) galutiniu teismo ar administraciniu sprendimu buvo nustatyta, kad pareiškėjas yra padaręs Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą pažeidimą;
g) jeigu galutinio teismo ar administracinio sprendimo nėra, a, pareiškėjui taikomas vienas iš c–f punktuose nurodytų atvejų, visų pirma remiantis:
i. faktais, nustatytais Audito Rūmų ir OLAF auditų ar tyrimų arba vidaus audito metu, arba ES institucijos, Europos tarnybos arba ES agentūros ar įstaigos leidimus suteikiančio pareigūno atsakomybe atlikto bet kurio kito
patikrinimo, audito ar kontrolės metu;;
ii. ne galutiniais administraciniais sprendimais, kurie gali apimti drausmines priemones, kurių ėmėsi
kompetentinga priežiūros institucija, atsakinga už profesinės etikos standartų taikymo tikrinimą;
iii. ECB, EIB, Europos investicijų fondo arba tarptautinių organizacijų sprendimais;
iv. Komisijos sprendimais dėl Sąjungos konkurencijos taisyklių pažeidimo arba kompetentingos nacionalinės institucijos sprendimais dėl Sąjungos ar nacionalinės konkurencijos teisės pažeidimų;
v. ES institucijos, Europos tarnybos, ES agentūros arba įstaigos leidimus suteikiančio pareigūno sprendimai dėl
draudimo dalyvauti procedūroje;
h) jeigu asmeniui, kuris yra pareiškėjo administracijos, valdymo ar priežiūros institucijos narys, arba kuriam suteikti atstovavimo, sprendimų priėmimo ar kontrolės įgaliojimai to pareiškėjo atžvilgiu (turimi omenyje bendrovės direktoriai, valdybos nariai ar priežiūros institucijų nariai ir tie atvejai, kai vienas asmuo valdo didžiąją akcijų dalį), yra patekęs į vieną iš c–f punktuose nurodytų situacijų;
i) jeigu fizinis ar juridinis asmuo, kuris yra prisiėmęs neribotą atsakomybę už to pareiškėjo skolas, yra patekęs į vieną ar kelias a arba b punkte nurodytas situacijas;
j) jeigu pareiškėjas yra patekęs į vieną iš nurodytų situacijų, dėl kurių neleidžiama dalyvauti pasiūlymų teikimo procedūroje, jis turėtų nurodyti, kokių priemonių ėmėsi, kad ištaisytų šią padėtį, tokiu būdu įrodydamas savo
patikimumą. Šios priemonės gali būti techninio, organizacinio pobūdžio ir susijusios su darbuotojais siekiant užkirsti kelią tolesniems pažeidimams, atlyginti nuostolius ar sumokėti baudas. Šis reikalavimas netaikomas šio skirsnio d punkte nurodytoms situacijoms;
k) c–f punktuose nurodytais atvejais, jeigu galutinio teismo arba (jeigu taikoma) administracinio sprendimo
C dalis. Ką daryti norint pateikti projekto paraišką?
285
nėra, nacionalinė ar vykdomoji agentūra pareiškėją gali laikinai pašalinti iš pasiūlymų teikimo procedūros, jeigu jo dalyvavimas keltų didelę ir neišvengiamą grėsmę finansiniams Sąjungos interesams.
Jeigu su veiksmu, dėl kurio pareiškėjas pateikė savo pasiūlymą, siejamos specialios nuostatos, taikomos dalyvaujantiems susijusiems subjektams, jiems taikomi tokie patys atmetimo kriterijai.
Šalinimą iš šios procedūros ir administracines nuobaudas (šalinimas ar finansinė bauda) pareiškėjui arba susijusiems subjektams, jeigu taikoma, galima taikyti tuo atveju, jeigu įrodoma, kad siekiant dalyvauti šioje procedūroje pateiktos melagingos deklaracijos ar informacija.
Nacionalinė ar vykdomoji agentūra pirmesnio skirsnio c, d, e ir f punktuose nurodytais atvejais savo interneto
svetainėje gali skelbti šią su šalinimu susijusią informaciją:
a) atitinkamo pareiškėjo pavadinimą;
b) šalinimo pagrindimą;
c) šalinimo trukmę ir (arba) finansinės baudos sumą.
Šie atmetimo kriterijai pareiškėjams taikomi pagal visus programos „Erasmus+“ veiksmus. Kad patvirtintų, jog nėra patekę į jokią iš minėtų situacijų, pareiškėjai, teikiantys paraišką dėl didesnės nei 60 000 EUR ES dotacijos, turi pateikti sąžiningumo deklaraciją ir joje patvirtinti, kad nėra patekę į jokią iš pirmiau nurodytų situacijų. Ši sąžiningumo deklaracija pateikiama konkrečiame paraiškos formos skirsnyje arba priede. Jeigu pasiūlymai pateikti partnerių konsorciumo vardu, minėti kriterijai taikomi visoms projekte dalyvaujančioms organizacijoms. Pagal ES finansinio reglamento 106–109 straipsnius pareiškėjams, kurie yra pateikę neteisingą informaciją arba, kaip nustatyta, rimtai pažeidę sutarties sąlygas neįvykdydami savo sutartinių įsipareigojimų ankstesnėje dotacijos skyrimo procedūroje, gali būti skirtos administracinės ir finansinės nuobaudos
168.
Be to, Komisija mano, kad, įgyvendinant į šį Programos vadovą įtrauktus veiksmus į interesų konflikto situaciją, yra arba galėtų būti patekusios tokios organizacijos, kurios dėl to negali arba negalėtų dalyvauti veiksmuose:
nacionalinės valdžios institucijos, atsakingos už nacionalinių agentūrų ir programos „Erasmus+“ įgyvendinimo savo šalyje priežiūrą: negali teikti paraiškos ar dalyvauti jokiame nacionalinių agentūrų bet kokioje šalyje valdomame veiksme, bet gali teikti paraišką dalyvauti (kaip pareiškėjai arba partneriai) veiksmuose, kuriuos valdo vykdomoji agentūra arba EAC GD, išskyrus atvejus, kai tokia galimybė įgyvendinant atitinkamą veiksmą yra aiškiai atmetama (kaip nurodyta šio vadovo B dalyje);
nacionalinės agentūros (kai tai yra vienintelė jų juridinio subjekto veikla) arba nacionalinės agentūros funkcijas atliekantys juridinių subjektų skyriai, vykdantys nacionalinės agentūros kompetencijai nepriklausančią veiklą, negali teikti paraiškos ar dalyvauti jokiame pagal šį vadovą įgyvendinamame veiksme;
struktūros ir tinklai, kurie, kaip konkrečiai nustatyta arba nurodyta programoje „Erasmus+“ arba bet kurioje programai „Erasmus+“ įgyvendinti patvirtintoje metinėje Komisijos darbo programoje, įgyvendinant programą „Erasmus+“ iš Komisijos gauna finansinį įnašą ir kurie veikia toje pat juridinio subjekto struktūroje, kurioje veikia ir nacionalinė agentūra, negali teikti paraiškos ar dalyvauti jokiame „Erasmus+“ nacionalinių agentūrų bet kokioje šalyje valdomame veiksme, bet gali teikti paraišką dalyvauti (kaip pareiškėjai arba partneriai) veiksmuose, kuriuos valdo vykdomoji agentūra arba EAC GD, išskyrus atvejus, kai tokia galimybė įgyvendinant atitinkamą veiksmą yra aiškiai atmetama (kaip nurodyta šio vadovo B dalyje); prieš skiriant dotaciją ar sudarant sutartį jie turėtų gebėti įrodyti, kad nėra patekę į interesų konfliktą, nes imasi atsargumo priemonių, arba jų vidaus struktūroje interesai yra aiškiai atskiriami. Be to, turi būti nustatytos kiekvieno veiksmo ar veiklos, kuriai skiriamos ES lėšos, išlaidos ir įplaukos. Sprendimą, kuriuo pripažįstama, kad yra gautas pakankamas patikinimas, jog šios struktūros ir tinklai nėra patekę į
168 Išskyrus veiksmus, kuriuos įgyvendina nacionalinės agentūros.
Programos vadovas Programos vadovas
faktinį interesų konfliktą, savo atsakomybe (įskaitant finansinę) priima vykdomoji agentūra arba EAC GD, kuriam tos struktūros ar tinklai teikia paraišką;
juridiniai subjektai, kurių struktūroje veikia „Erasmus+“ nacionalinės agentūros ir kurie vykdo kitą su programa „Erasmus+“ susijusią arba nesusijusią veiklą, taip pat su šiais juridiniais subjektais susiję subjektai negali teikti paraiškos ar dalyvauti jokiame nacionalinių agentūrų bet kokioje šalyje valdomame veiksme, bet iš esmės gali teikti paraišką dalyvauti veiksmuose, kuriuos valdo vykdomoji agentūra arba EAC GD, išskyrus atvejus, kai tokia galimybė įgyvendinant atitinkamą veiksmą yra aiškiai atmetama (kaip nurodyta šio vadovo B dalyje). Tačiau prieš skiriant dotaciją ar sudarant su jais sutartį jie turi įrodyti, kad nėra patekę į interesų konfliktą, nes imasi atsargumo priemonių, arba jų vidaus struktūroje interesai yra aiškiai atskiriami (pvz., yra bent atskiriamos sąskaitos, atskaitomybė ir sprendimų priėmimo procesai, taikomos priemonės, kuriomis užkertama prieiga prie konfidencialios informacijos). Be to, turi būti nustatytos kiekvieno veiksmo ar veiklos, kuriai skiriamos ES lėšos, išlaidos ir įplaukos. Sprendimą, kuriuo pripažįstama, jog yra gautas pakankamas patikinimas, kad šie subjektai nėra patekę į faktinį interesų konfliktą, savo atsakomybe (įskaitant finansinę) priima institucija, kuriai tie subjektai teikia paraišką.
ATRANKOS KRITERIJAI
Taikydama atrankos kriterijus, nacionalinė agentūra arba vykdomoji agentūra įvertina pareiškėjo finansinį ir veiklos pajėgumą įgyvendinti teikiamą projektą.
FINANSINIS PAJĖGUMAS
Finansinis pajėgumas reiškia, kad pareiškėjas turi stabilius ir pakankamus finansavimo šaltinius, kad galėtų nuolat vykdyti veiklą visu laikotarpiu, kuriuo yra vykdomas projektas, arba tais metais, kuriems yra skiriama dotacija, ir prisidėti prie tos veiklos finansavimo. Finansinis pajėgumas netikrinamas, jeigu paraišką teikia: valstybinės įstaigos
169;
tarptautinės organizacijos. Jeigu prašymus dėl ES dotacijos teikia kitų rūšių organizacijos (t. y. kitos, nei pirmiau nurodytos) ir prašoma dotacija neviršija 60 000 EUR, pareiškėjai turi pateikti sąžiningumo deklaraciją, kurioje patvirtina esantys finansiškai pajėgūs įgyvendinti projektą. Ši sąžiningumo deklaracija sudaro atskirą paraiškos formos skirsnį. Jeigu prašymus dėl ES dotacijos teikia kitų rūšių organizacijos ir prašoma dotacija viršija 60 000 EUR, be sąžiningumo deklaracijos, pareiškėjas per dalyvių portalą turi pateikti tokius dokumentus: kai veiksmus administruoja nacionalinės agentūros: pareiškėjo paskutinių finansinių metų, kurių sąskaitos
buvo uždarytos, pelno ir nuostolio ataskaitą ir balansą; kai veiksmus administruoja vykdomoji agentūra: finansinio pajėgumo formą, kurioje įrašyti atitinkami teisės
aktais numatyti apskaitos duomenys, ir paskutinių dvejų finansinių metų, kurių sąskaitos buvo uždarytos,
finansines ataskaitas (įskaitant pelno ir nuostolio ataskaitą, balansą ir kitus priedus, jeigu būtina); jeigu subjektai negali pateikti minėtų dokumentų, nes yra naujai susikūrę, šie dokumentai gali būti pakeisti
finansine deklaracija arba draudimo deklaracija, kurioje nurodoma pareiškėjo profesinė rizika. Šiuos dokumentus į dalyvių portalą organizacijos turi įkelti tuo metu, kai registruojasi portale (žr. skirsnį „1 žingsnis. Registracija dalyvių portale“), arba iki konkrečiam „Erasmus+“ veiksmui nustatyto termino. Jeigu abejojama tam tikrų projekte dalyvaujančiųjų organizacijų finansiniu pajėgumu, kai pasiūlymai teikiami partnerių konsorciumo vardu, nacionalinė agentūra arba vykdomoji agentūra gali prašyti dalyvaujančiųjų organizacijų pateikti tuos pačius dokumentus.
169 Įskaitant mokyklas, mokslo ir studijų institucijas, veikiančias švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse, kurios pastaruos ius dvejus metus daugiau kaip
50 proc. metinių pajamų gavo iš valstybės; jos bus laikomos turinčiomis būtinus finansinius, profesinius ir administracinius pajėgumus Programos veiklai vykdyti
C dalis. Ką daryti norint pateikti projekto paraišką?
287
Jeigu teikiama paraiška projektui, kuriam įgyvendinti reikalinga dotacija viršija 750 000 EUR, be minėtų dalykų, gali būti pareikalauta pateikti patvirtinto išorės auditoriaus parengtą audito ataskaitą. Toje ataskaitoje turi būti patvirtintos paskutinių finansinių metų sąskaitos. Jeigu, išnagrinėjusi šiuos dokumentus, nacionalinė agentūra arba vykdomoji agentūra mano, kad finansinis pajėgumas neįrodytas arba nepatenkinamas, ji gali: paprašyti papildomos informacijos; pasiūlyti dotacijos sutartį arba sprendimą, kuriame būtų numatytas išankstinis finansavimas, kuris būtų
padengtas finansine garantija170
; pasiūlyti dotacijos sutartį arba sprendimą dėl dotacijos, kuriame nebūtų numatyta jokio išankstinio
finansavimo arba būtų numatytas mažesnis išankstinis finansavimas; pasiūlyti dotacijos sutartį arba sprendimą dėl dotacijos, kuriame būtų numatytas išankstinis finansavimas,
kuris būtų išmokėtas keliomis dalimis; atmesti paraišką.
VEIKLOS PAJĖGUMAS
Veiklos pajėgumas reiškia, kad pareiškėjas turi būtiną profesinę kompetenciją ir kvalifikaciją įgyvendinti siūlomą projektą. Pareiškėjai turi pateikti sąžiningumo deklaraciją, kurioje patvirtina, kad yra pajėgūs įgyvendinti projektą. Be to, jei to reikalaujama paraiškos formoje ir jeigu dotacija viršija 60 000 EUR, pareiškėjų gali būti paprašyta pateikti pagrindinių projekte dalyvaujančių asmenų gyvenimo aprašymus ar kitus patvirtinančius dokumentus jų atitinkamai profesinei patirčiai įrodyti:
pagrindinės komandos svarbių publikacijų sąrašas; išsamus ankstesnių projektų ir veiklų, susijusių su šios srities politika ar su šia specifine veikla, sąrašas.
DOTACIJŲ SKYRIMO KRITERIJAI
Remdamasi dotacijų skyrimo kriterijais, nacionalinė agentūra arba vykdomoji agentūra gali įvertinti pagal programą „Erasmus+“ pateiktų projektų pasiūlymų kokybę. Neviršijant turimo kiekvieno veiksmo biudžeto, dotacijos bus skirtos tiems projektams, kurie labiausiai atitinka šiuos kokybinius kriterijus. Išsamūs dotacijų skyrimo kriterijai, taikomi kiekvienam iš veiksmų, kurie įgyvendinami pagal šį programos „Erasmus+“ vadovą, pateikti vadovo B dalyje.
3 ŽINGSNIS. FINANSAVIMO SĄLYGŲ PATIKRINIMAS
DOTACIJŲ RŪŠYS
Dotacija gali būti kurios nors iš šių rūšių171
: tinkamų finansuoti faktinių išlaidų nustatytos dalies finansavimas: pvz., suma, skiriama pagal strateginių
partnerysčių projektą, įtraukiant specialiųjų poreikių turinčių asmenų dalyvavimą susijusioms papildomoms išlaidoms padengti;
finansavimas, grindžiamas fiksuotomis normomis: pvz., suma, skiriama pragyventi dalyviams pagal mobilumo projektus švietimo, mokymo ir jaunimo srityje;
fiksuota suma: pvz., suma, skiriama padėti įgyvendinti pagal „Jean Monnet“ projektus vykdomą papildomą veiklą;
fiksuoto dydžio finansavimas: pvz., suma, skiriama netiesioginėms pelno siekiančių sporto renginių išlaidoms padengti;
šių rūšių dotacijų derinys.
170 Ši garantija gali būti pakeista bendra garantija arba keliomis dalyvaujančių organizacijų, kurios yra tos pačios dotacijos sutarties šalys, garantijomis. 171 2013 m. gruodžio 4 d. KOMISIJOS SPRENDIMAS C(2013) 8550 dėl vienkartinių išmokų kompensavimo, remiantis vieneto įkainiais ir finansavimo nustatyto
dydžio suma pagal programą „Erasmus+“, (http://ec.europa.eu/dgs/education_culture/more_info/awp/docs/c_2013_8550.pdf)
Programos vadovas Programos vadovas
Pagal finansavimo mechanizmą, taikomą pagal programą „Erasmus+“, teikiamos dotacijos dauguma atvejų paremtos fiksuotomis normomis grindžiamu finansavimu. Taikant šių rūšių dotacijas, pareiškėjams yra lengva apskaičiuoti prašomą dotacijos sumą ir sudaromos palankesnės sąlygos tikroviškai suplanuoti projekto finansavimą. Sužinoti, kokios rūšies dotacija taikoma kiekvienam šiame vadove aptariamų „Erasmus+“ veiksmų finansuojamam straipsniui, galima B dalies finansavimo taisyklių lentelių skiltyje „Finansavimo mechanizmas“.
ES DOTACIJOMS TAIKOMI PRINCIPAI
DRAUDIMAS SKIRTI DOTACIJĄ ATGALINE DATA
ES dotacijos negali būti skiriamos atgaline data jau užbaigtiems projektams. ES dotacija jau pradėtam projektui gali būti skiriama tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas gali įrodyti, kad projektą reikia pradėti prieš pasirašant dotacijos sutartį arba prieš pranešimą apie sprendimą dėl dotacijos. Tokiais atvejais tinkamos finansuoti išlaidos neturi būti patirtos prieš dotacijos paraiškos pateikimo dieną. Jeigu pareiškėjas įgyvendinti projektą pradeda prieš pasirašydamas dotacijos sutartį arba prieš pranešimą apie sprendimą dėl dotacijos, jis tai daro savo rizika.
NEKAUPIAMASIS SKYRIMAS
Vienam ES finansuojamam projektui ir vienam dotacijos gavėjui iš ES biudžeto gali būti skiriama tik viena dotacija. Bet kuriuo atveju tos pačios išlaidos du kartus iš Sąjungos biudžeto nefinansuojamos. Siekiant išvengti dvigubo finansavimo rizikos, pareiškėjas atitinkamame paraiškos formos skirsnyje turi nurodyti bet kokio kito per metus gauto finansavimo ar finansavimo, kuriam gauti buvo pateikta paraiška, šaltinius ir sumą, nepaisant to, ar toks finansavimas susijęs su tuo pačiu ar su kitu projektu, įskaitant dotacijas veiklai.
Tapačios arba labai panašios paraiškos, kurias pateikia tas pats pareiškėjas arba kiti to paties konsorciumo partneriai, bus specialiai įvertintos, kad būtų pašalinta dvigubo finansavimo rizika. „Erasmus+“ nacionalinių agentūrų valdomų decentralizuotų veiksmų atveju paraiškos, kurias tas pats pareiškėjas arba konsorciumas tai pačiai agentūrai arba skirtingoms agentūroms teikia du ar daugiau kartų, bus atmestos. Kitiems pareiškėjams arba konsorciumams pateikus tokias pačias arba labai panašias paraiškas, jos bus atidžiai tikrinamos ir taip pat gali būti atmestos dėl minėtų priežasčių.
PELNO NESIEKIMAS IR BENDRAS FINANSAVIMAS
Iš Sąjungos biudžeto finansuojama dotacija neturi būti siekiama pelno ir ji neturi turėti tokio poveikio pagal dotacijos gavėjo vykdomą projektą. Pelnas apibrėžiamas kaip įplaukų perteklius, viršijantis dotacijos gavėjo patirtas tinkamas finansuoti išlaidas, kai prašoma išmokėti likutį
172. Pelno nesiekimo principas netaikomas
dotacijoms, kurios grindžiamos fiksuotomis normomis, fiksuotomis sumomis arba fiksuoto dydžio finansavimu, įskaitant stipendijas, taip pat prašymams skirti dotaciją, kuri neviršija 60 000 EUR. Apskaičiuojant iš dotacijos gautą pelną, į bendro finansavimo įnašus natūra neatsižvelgiama. Be to, ES dotacija padeda įgyvendinti projektą, kurį įgyvendinti be ES finansinės paramos nebūtų įmanoma, ir ji grindžiama bendro finansavimo principu. Pagal bendro finansavimo principą ES dotacija negali būti naudojama visoms projekto išlaidoms finansuoti; projektas turi būti finansuojamas kitais nei ES dotacija bendro finansavimo šaltiniais (pvz., gavėjas turi išteklių, iš veiklos gautų pajamų, iš trečiųjų šalių gautų finansinių įnašų).
172 Šiuo tikslu įplaukos apribojamos vykdant projektą gautomis pajamomis, taip pat finansiniais įnašais, kuriuos paramos teikėjai specialiai skyrė tinkamoms
finansuoti išlaidoms finansuoti. Taigi pirmiau apibrėžtą pelną (arba nuostolį) sudaro šių sumų skirtumas: preliminariai patvirtintos dotacijos sumos, įgyvendinant veiksmą iš gautų pajamų ir finansinių įnašų, paramos teikėjų specialiai skirtų tinkamoms
finansuoti išlaidoms finansuoti, ir dotacijos gavėjo patirtų tinkamų finansuoti išlaidų.
Be to, bet koks gautas pelnas bus susigrąžintas. Nacionalinė agentūra arba vykdomoji agentūra turi teisę susigrąžinti pelno procentinę dalį, atitinkančią Sąjungos įnašą į tinkamas finansuoti išlaidas, kurias dotacijos gavėjas faktiškai patyrė įgyvendindamas veiksmą. Dėl veiksmų, kuriems dotacijos skiriamos atlyginant nustatytą tinkamų finansuoti išlaidų dalį, bus papildomai paaiškinta, kaip apskaičiuoti pelną.
C dalis. Ką daryti norint pateikti projekto paraišką?
289
Kai ES dotacija skiriama fiksuotomis normomis grindžiamomis, fiksuotomis sumomis arba fiksuoto dydžio išmokomis, – o taip yra daugumos į šį vadovą įtrauktų veiksmų atveju, – Komisija pelno nesiekimo ir bendro finansavimo principų taikymą visam veiksmui užtikrina iš anksto, nustatydama tokių fiksuotų normų, sumų, išmokų normas arba procentines dalis. Paprastai laikomasi pelno nesiekimo ir bendro finansavimo principų, todėl pareiškėjams nereikia teikti informacijos apie kitokius nei ES dotacija finansavimo šaltinius ar pagrįsti įgyvendinant projektą patirtų išlaidų. Tačiau dotacijos mokėjimas naudojant fiksuotomis normomis pagrįstą išlaidų finansavimą, fiksuotas sumas ar fiksuoto dydžio sumas nedaro poveikio teisei susipažinti su teisės aktais nustatytais dotacijų gavėjų dokumentais. Jeigu atlikus patikrinimą arba auditą nustatoma, kad įvykis, dėl kurio skirta dotacija, neįvyko (pvz., projekto veikla neįvykdyta taip, kaip patvirtinta paraiškos teikimo etape, dalyviai nedalyvauja veikloje ir t. t.) ir fiksuotomis sumomis grindžiamu išlaidų finansavimu, fiksuotomis sumomis arba fiksuoto dydžio finansavimu pagrįstos dotacijos lėšos gavėjui buvo išmokėtos neteisėtai, nacionalinė agentūra arba vykdomoji agentūra turi teisę susigrąžinti sumą, neviršijančią dotacijos sumos. Panašiai, jeigu įvykdyta veikla arba gauti rezultatai yra nepakankamai kokybiški, dalis dotacijos ar ji visa gali būti panaikinta, net jei veikla buvo vykdyta ir atitinka reikalavimus. Be to, Europos Komisija statistikos ir stebėsenos tikslais gali atlikti dotacijų gavėjų imčių tyrimus, kuriais kiekybiškai įvertintų faktines išlaidas, patirtas naudojant fiksuotomis normomis pagrįstą išlaidų finansavimą, fiksuotas sumas ar fiksuoto dydžio išmokas finansuojamuose projektuose.
KONKREČIOS NUOSTATOS, TAIKOMOS DOTACIJOMS, KURIOMIS ATLYGINAMA NUSTATYTA TINKAMŲ FINANSUOTI
IŠLAIDŲ DALIS
Kai ES dotacija suteikiama nustatytai tinkamų finansuoti išlaidų daliai atlyginti, taikomos tokios nuostatos:
TINKAMOS FINANSUOTI IŠLAIDOS
ES dotacija negali būti didesnė nei bendra suma, kurią nacionalinė agentūra arba vykdomoji agentūra, remdamasi paraiškos formoje nurodyta tinkamų finansuoti išlaidų sąmata, nustato projekto atrankos metu. Tinkamos finansuoti išlaidos – tai išlaidos, kurias dotacijos gavėjas faktiškai patiria ir kurios atitinka visus šiuos kriterijus:
jos patiriamos projekto laikotarpiu, išskyrus išlaidas, susijusias su baigiamosiomis ataskaitomis ir audito pažymėjimais;
jos nurodytos projekto bendro biudžeto sąmatoje; jos būtinos projektui, kuriam skiriama dotacija, įgyvendinti; jas galima atpažinti ir patikrinti, visų pirma įtraukiant į dotacijos gavėjo apskaitą, ir nustatant pagal
šalies, kurioje įsisteigęs dotacijos gavėjas, taikomus apskaitos standartus ir pagal įprastą dotacijos gavėjo išlaidų apskaitos praktiką;
jos atitinka taikomų mokesčių ir socialinių teisės aktų reikalavimus; jos yra pagrįstos, pateisinamos ir atitinka patikimo finansų valdymo principą, visų pirma
ekonomiškumo ir veiksmingumo principus; jos nėra dengiamos ES dotacijomis, kurios skiriamos fiksuotų normų, fiksuotų sumų ar nustatyto dydžio
sumos forma.
Tinkamomis finansuoti taip pat laikomos šių kategorijų išlaidos: išlaidos, susijusios su dotacijos gavėjo pateikiama išankstinio finansavimo garantija, kai tokios
garantijos reikalauja nacionalinė agentūra arba vykdomoji agentūra; išlaidos, susijusios su išorės auditais, kai nacionalinė agentūra arba vykdomoji agentūra reikalauja
atlikti tokius auditus mokėjimo prašymams pagrįsti; nusidėvėjimo išlaidos, jeigu dotacijos gavėjas faktiškai jas patiria.
Pagal dotacijos gavėjo vidaus apskaitos ir audito procedūras turi būti įmanoma deklaruotas su projektu susijusias išlaidas ir įplaukas tiesiogiai palyginti su atitinkamomis sąskaitomis ir patvirtinamaisiais dokumentais. Pridėtinės vertės mokestis (PVM)
Programos vadovas Programos vadovas
Pridėtinės vertės mokestis tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomas tik tuo atveju, jeigu jis pagal taikomus nacionalinės PVM teisės aktus nėra grąžinamas
173. Vienintelė išimtis yra susijusi su veikla arba sandoriais,
kuriuos valstybės, regionų ir vietos valdžios institucijos ir kiti viešosios teisės subjektai vykdo kaip valdžios institucijos
174. Be to:
atskaitytinas PVM, kuris faktiškai nebuvo atskaitytas (dėl nacionalinių sąlygų arba dotacijų gavėjų
neatidumo), nėra tinkamas finansuoti; PVM direktyva netaikoma ne ES šalims. Šalių partnerių organizacijos gali būti atleistos nuo mokesčių
(įskaitant PVM), muitų ir rinkliavų, jeigu Europos Komisija ir šalis Partnerė, kurioje įsisteigusios tos organizacijos, yra pasirašiusios tokį susitarimą.
Tinkamos finansuoti netiesioginės išlaidos Tam tikrų rūšių projektuose (dėl išsamios informacijos apie veiksmų finansavimo taisykles žr. šio vadovo B dalį) nustatyto dydžio suma, neviršijanti 7 % tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų, yra tinkama finansuoti kaip netiesioginės išlaidos, kurias sudaro dotacijos gavėjo bendrosios administracinės išlaidos (pvz., sąskaitos už elektros energiją ar interneto ryšį, su patalpomis susijusios išlaidos, išlaidos nuolatiniams darbuotojams ir t. t.), kurias galima laikyti priskirtinomis projektui išlaidomis. Netiesioginėms išlaidoms negalima priskirti išlaidas, įrašytas į kurią nors kitą biudžeto kategoriją. Netiesioginės išlaidos nėra tinkamos finansuoti, jeigu dotacijos gavėjas iš Sąjungos biudžeto jau gauna dotaciją veiklai (pvz., pagal kvietimą teikti paraiškas dėl pilietinės visuomenės bendradarbiavimo pagal programą „Erasmus+“).
NETINKAMOS FINANSUOTI IŠLAIDOS
Tinkamomis finansuoti nelaikomos tokios išlaidos:
su kapitalo grąža susijusios išlaidos; skolos ir skolų aptarnavimo išlaidos; atidėjiniai nuostoliams ar skoloms; mokėtinos palūkanos; abejotinos skolos; nuostoliai dėl valiutos keitimo; PVM, kai jis pagal taikomus nacionalinės PVM teisės aktus laikomas susigrąžinamu (žr. pastraipą apie
pridėtinės vertės mokestį); dotacijos gavėjo deklaruotos išlaidos, padengiamos vykdant kitą projektą arba darbo programą, kuriai
yra skirta kokia nors ES dotacija (taip pat žr. pastraipą apie tinkamas finansuoti netiesiogines išlaidas); nepagrįstai didelės ar neapgalvotos išlaidos; nepiniginis įnašas; įrangos nuomos ar išperkamosios nuomos atveju – išlaidos bet kokiam galimam išpirkimui pasibaigus
išperkamosios nuomos arba nuomos laikotarpiui; banko sąskaitų atidarymo ir tvarkymo išlaidos (įskaitant išlaidas nacionalinės agentūros arba
vykdomosios agentūros pervedimų ar pervedimų tai nacionalinei agentūrai arba vykdomajai agentūrai mokesčiams, kuriais bankas apmokestina dotacijos gavėją).
FINANSAVIMO ŠALTINIAI
Pareiškėjas paraiškos formoje turi nurodyti įnašą iš kitokių nei ES dotacija šaltinių. Bendras išorės finansavimas gali būti skiriamas iš dotacijos gavėjo nuosavų išteklių, trečiųjų šalių finansinių įnašų arba pajamų, gaunamų įgyvendinant projektą. Jeigu teikiant baigiamąją ataskaitą ir prašant išmokėti likutį yra įrodymų, kad pajamos yra didesnės, nei įgyvendinant projektą patirtos tinkamos finansuoti išlaidos, nacionalinė agentūra arba vykdomoji agentūra turi teisę susigrąžinti procentinę pelno dalį, atitinkančią Sąjungos įnašą tinkamoms finansuoti išlaidoms, kurias dotacijos gavėjas iš tikrųjų patyrė vykdydamas projektą, padengti. Ši nuostata netaikoma projektams, kuriuose prašoma ne didesnės nei 60 000 EUR dotacijos. Įnašai natūra nelaikomi galimu bendro finansavimo šaltiniu.
173 Valstybėse narėse PVM nacionalinės teisės aktais įgyvendinama PVM direktyva 2006/112/EB. 174 Žr. Direktyvos 2006/112/EB 13 straipsnio 1 dalį.
C dalis. Ką daryti norint pateikti projekto paraišką?
291
4 ŽINGSNIS. PARAIŠKOS FORMOS PILDYMAS IR PATEIKIMAS
Norėdami prašyti ES dotacijos pagal programą „Erasmus+“, pareiškėjai turi naudoti konkrečias kiekvienam veiksmui nustatytas formas, kurias galima rasti Europos Komisijos, nacionalinių agentūrų arba vykdomosios agentūros svetainėse (dėl informacijos ryšiams žr. šio vadovo IV priedą). Jeigu projekto paraiška teikiama konsorciumo vardu, koordinuojančioji organizacija arba grupė visų dalyvaujančiųjų organizacijų vardu pateikia vieną visam projektui skirtą paraišką. Paraiška turi būti pateikta atitinkamai nacionalinei agentūrai arba vykdomajai agentūrai (žr. šio vadovo B dalies skyrių apie kiekvieną veiksmą, skirsnius „Kur teikti paraišką?“).
PARAIŠKOS PATEIKIMO PROCEDŪRA
INTERNETINĖS ELEKTRONINĖS FORMOS
Daugumos Programos veiksmų paraiškas pareiškėjai atitinkamai nacionalinei agentūrai arba vykdomajai agentūrai turi pateikti internetu, naudodami teisingą elektroninę formą ir pridėdami visus reikalaujamus priedus. Elektroninė forma turi būti užpildyta viena iš oficialių Programos šalyse vartojamų kalbų. Jeigu veiksmus centralizuotu lygmeniu administruoja vykdomoji agentūra, pareiškėjai formą turi užpildyti viena iš oficialių ES kalbų. Daugiau informacijos, kaip pildyti ir teikti elektroninę formą, pateikta gairėse. Jose taip pat pateikiama informacijos apie tai, ką daryti kilus techninėms problemoms; gaires galima rasti nacionalinių agentūrų (konkrečiai skirtas decentralizuotiems veiksmams), vykdomosios agentūros (konkrečiai skirtas centralizuotiems veiksmams) ir Europos Komisijos svetainėse. Jeigu vykstant TAI PAČIAI atrankai ta pati paraiška tai pačiai nacionalinei agentūrai arba vykdomajai agentūrai pateikiama kelis kartus, nacionalinė agentūra arba vykdomoji agentūra galiojančia visada laikys paskutinę prieš pasibaigiant terminui pateiktą versiją. Paštu, per kurjerį, faksu arba e. paštu siunčiamos paraiškos nepriimamos. Jeigu ta pati paraišką teikianti organizacija arba konsorciumas tokią pat arba labai panašias paraiškas kelis kartus pateikia skirtingoms agentūroms, visos paraiškos bus automatiškai atmestos (žr. skirsnį apie nekaupiamąjį skyrimą).
SPAUSDINTINĖS PARAIŠKOS FORMOS
Kai kuriems centralizuotiems Programos veiksmams elektroninės formos gali nebūti parengtos. Pagal tokius veiksmus teikiamos paraiškos vykdomajai agentūrai (žr. informaciją ryšiams šio vadovo IV priede) turi būti siunčiamos paštu (tikrinama pašto žymos data) arba per kurjerių tarnybą (kurjerių tarnybos išduoto kvito data). Faksu arba e. paštu siunčiamos paraiškos nepriimamos. Suėjus pateikimo terminui, pareiškėjai dotacijos paraiškos keisti negali.
TERMINO LAIKYMASIS
Paraiška turi būti pateikta iki kiekvienam veiksmui nustatyto termino. Kiekvieno veiksmo projektų pateikimo terminai nurodyti šio vadovo B dalyje „Tinkamumo kriterijai“.
Pastaba. Neatsižvelgiant į termino dieną, elektroninės formos visada turi būti pateiktos iki 12 val. (vidurdienio Briuselio laiku). Šalyse, kuriose yra kitokia laiko zona, įsteigti pareiškėjai turėtų atidžiai atsižvelgti į laiko skirtumus, kad jų paraiškos nebūtų atmestos.
Programos vadovas Programos vadovas
KAS VYKSTA PATEIKUS PARAIŠKĄ?
Visoms nacionalinių agentūrų arba vykdomosios agentūros gautoms paraiškoms taikoma vertinimo procedūra.
VERTINIMO PROCEDŪRA
Paraišką gavusi nacionalinė agentūra arba vykdomoji agentūra projekto pasiūlymą vertina remdamasi vien šiame vadove apibūdintais kriterijais. Atliekant tokį vertinimą atliekamas:
oficialus patikrinimas siekiant įsitikinti, kad yra paisoma tinkamumo ir atmetimo kriterijų; kokybės įvertinimas siekiant įvertinti, kiek dalyvaujančiosios organizacijos atitinka atrankos kriterijus
(t. y. veiklos ir finansinio pajėgumo), o projektas – dotacijų skyrimo kriterijus. Toks kokybės vertinimas dauguma atvejų atliekamas padedant nepriklausomiems ekspertams. Ekspertai vertinimą atlieka remdamiesi Europos Komisijos parengtomis gairėmis; šios gairės bus paskelbtos Europos Komisijos ir agentūrų, atsakingų už „Erasmus+“ projektų administravimą, svetainėse;
patikrinimas, ar dėl projekto nekyla dvigubo finansavimo rizikos. Jeigu būtina, atliekant tokį patikrinimą bendradarbiaujama su kitomis agentūromis arba kitomis suinteresuotosiomis šalimis.
Nacionalinė agentūra arba vykdomoji agentūra paskiria atrankos komitetą, kuris prižiūri, kaip vykdomas visas atrankos procesas. Atrankos komitetas, remdamasis ekspertų atliktu vertinimu, sudaro atrinkti siūlomų projektų sąrašą. Jei tai yra gebėjimų stiprinimas aukštojo mokslo srityje ir atsižvelgiant į vystymosi tikslus, kurių siekiama vykdant veiklą reikalavimus atitinkančiose pasaulio šalyse partnerėse (žr. šio vadovo A dalį „Reikalavimus atitinkančios šalys“), Vertinimo komitetas reikalavimus atitinkančius kiekvieno regiono pasiūlymus suskirsto kategorijomis ir pateikia didžiausią vertinimo balą gavusius pasiūlymus ES delegacijoms, su kuriomis tariamasi dėl projekto aktualumo ir įgyvendinamumo atsižvelgiant į vietines sąlygas, visų pirma:
projektų tikslų aktualumo šalies Partnerės aukštojo mokslo sistemų reformų ir modernizavimo požiūriu;
siūlomo projekto aktualumo konkrečių šalies (-ių) Partnerės (-ių) arba regiono (-ų) poreikių ir galimybių suvaržymo požiūriu (įskaitant sąveiką su bet kokiomis kitomis iniciatyvomis ir dubliavimosi vengimą);
to, kiek konkrečiame projekte atsižvelgiama į konkrečius dotacijos gavėjo gebėjimų stiprinimo poreikius. Vykdant visus šiame vadove aptariamus veiksmus, atliekant vertinimą pareiškėjų gali būti paprašyta pateikti papildomos informacijos arba paaiškinti teikiant paraišką pateiktus patvirtinamuosius dokumentus, jeigu dėl tokios informacijos arba paaiškinimų pasiūlymas iš esmės nesikeičia. Prašyti papildomos informacijos ir paaiškinimų visų pirma pagrįsta tais atvejais, kai pareiškėjas yra padaręs akivaizdžių kanceliarinių (techninių) klaidų, arba tais atvejais, kai – jeigu projektai finansuojami pagal keliems gavėjams skirtų dotacijų susitarimus, – nepateiktas vienas ar daugiau partnerių mandatų (dėl keliems gavėjams skirtų dotacijų susitarimų žr. skirsnį „Dotacijos sutartis (sprendimas)“.
GALUTINIS SPRENDIMAS
Pasibaigus vertinimo procedūrai, nacionalinė agentūra arba vykdomoji agentūra priima sprendimą dėl projektų, kuriems turėtų būti suteikta dotacija, remdamasi:
atrankos komiteto pasiūlytu prioritetiniu sąrašu; turimu konkretaus veiksmo (arba konkrečios kokio nors veiksmo veiklos) biudžetu.
Jeigu sprendžiama dėl gebėjimų stiprinimo aukštojo mokslo srityje projektų, taip pat remiamasi:
konsultavimosi proceso (žr. pirmiau) rezultatais; ES išorės veiksmų finansavimo priemonėse nustatytu biudžetu, skirtu konkrečiam pasaulio regionui; būtinybe neviršijant turimo biudžeto regione užtikrinti pakankamą geografinį atstovavimą pagal
kiekvienai šaliai tenkančių projektų skaičių (ir jeigu užtikrinama tinkama kokybė); būtinybe užtikrinti, kad bendrais atrankos rezultatais būtų garantuojama pakankama konkretaus
C dalis. Ką daryti norint pateikti projekto paraišką?
293
veiksmo prioritetų aprėptis. Pasibaigus atrankos procedūrai, paraiškos ir pridedama medžiaga pareiškėjui negrąžinama, kad ir koks būtų šios procedūros rezultatas.
PRANEŠIMAS APIE SPRENDIMUS SKIRTI DOTACIJĄ
Orientacinis tvarkaraštis, kada pagal kiekvieną veiksmą pranešami atrankos rezultatai, nurodytas skirsnyje „Projekto gyvavimo laikotarpiu taikomi terminai ir mokėjimo sąlygos“.
KAS VYKSTA, KAI PARAIŠKA PATVIRTINAMA?
DOTACIJOS SUTARTIS (SPRENDIMAS)
Jeigu projektas atrenkamas ES dotacijai pagal programą „Erasmus+“:
atrinkto projekto pareiškėjui pranešama apie vykdomosios agentūros priimtą sprendimą skirti dotaciją. Gavęs sprendimą (pranešimą apie sprendimą), pareiškėjas tampa ES dotacijos gavėju ir gali pradėti projektą
175;
projektą atrinkusi nacionalinė agentūra arba vykdomoji agentūra ir pareiškėjas pasirašo dotacijos
sutartį. Pareiškėjas gauna dotacijos sutartį, kurią turi pasirašyti jo teisinis atstovas, ir grąžina jį nacionalinei agentūrai arba vykdomajai agentūrai; nacionalinė agentūra arba vykdomoji agentūra yra paskutinė šalis, turinti pasirašyti sutartį. Kai dotacijos sutartį pasirašo abi šalys, pareiškėjas tampa ES dotacijos gavėju ir gali pradėti projektą
176.
Atsižvelgiant į veiksmo rūšį, dotacijos sutartys gali būti sudaromos kaip vienam dotacijos gavėjui skirtos sutartys, pagal kurias vienintelis dotacijos gavėjas yra pareiškėjas, arba kaip keliems dotacijos gavėjams skirtos sutartys, pagal kurias dotacijos gavėjais tampa visos konsorciumo organizacijos partnerės. Keliems gavėjams skirtą dotacijos susitarimą pasirašo koordinatorius, kuris yra vienintelis nacionalinės ar vykdomosios agentūros kontaktinis asmuo. Tačiau visos kitos projekte dalyvaujančios organizacijos (bendri dotacijos gavėjai) pasirašo mandatą, kuriuo paveda koordinatoriui veikti kaip pagrindiniam dotacijos gavėjui. Visų partnerių pareiškėjui išduoti mandatai paprastai turi būti pateikti paraiškos teikimo etape. Jeigu šie įgaliojimai pateikiami vėlesniame etape, jie vėliausiai turi būti pateikti iki dotacijos sutarties pasirašymo. Pastaba: organizacijoms partnerėms šalyse, kurios nėra paraišką pateikusios organizacijos šalys, aukštųjų mokyklų studentų ir darbuotojų projektų, PM įstaigose besimokančių asmenų ir tų įstaigų darbuotojų mobilumo projektų, bendrojo ugdymo darbuotojų mobilumo projektų ir suaugusiųjų švietimo darbuotojų mobilumo projektų atveju mandatų nereikia. Tačiau nacionalinių konsorciumų, veikiančių aukštojo mokslo, PM, bendrojo ugdymo ir suaugusiųjų švietimo srityje, organizacijos narės turi išduoti mandatus paraišką teikiančiai organizacijai. Išimties tvarka kiekviena organizacija, dalyvaujanti finansuotame strateginių partnerysčių projekte bendrojo ugdymo srityje, pasirašo atskirą dotacijos sutartį (su vienu dotacijos gavėju) dėl jos organizacijai skiriamos dotacijos dalies su savo šalyje įsteigta nacionaline agentūra. Pagal programą „Erasmus+“ naudojamų dotacijos sutarčių ir dotacijos sprendimų pavyzdžiai per metus bus pateikti Europos Komisijos ir vykdomosios agentūros svetainėse. Orientacinis tvarkaraštis, kada pagal kiekvieną veiksmą pasirašomos dotacijos sutartys ir pranešama apie sprendimą dėl dotacijos, nurodytas skirsnyje „Projekto gyvavimo ciklui taikomi terminai ir mokėjimo sąlygos“.
175 Dėl šios taisyklės išimties žr. šios vadovo dalies skirsnį „Draudimas skirti dotaciją atgaline data“. 176 Žr. pirmesnę išnašą.
DOTACIJOS SUMA
Paraiškos priėmimas nereiškia, kad įsipareigojama skirti pareiškėjo prašomai sumai lygų finansavimą. Remiantis atitinkamam veiksmui taikomomis finansavimo sąlygomis, prašomo finansavimo dydis gali būti sumažintas. Dotacijos skyrimas konkrečioje atrankoje nereiškia, kad įgyjama teisė dotacijas gauti ir paskesnėse atrankose. Reikėtų pažymėti, kad sutartyje numatoma dotacijos suma yra didžiausia suma, kuri negali būti didinama, net jei dotacijos gavėjas prašytų didesnės sumos. Vykdomosios agentūros arba nacionalinės agentūros pervestas lėšas turi būti įmanoma nustatyti sąskaitoje arba subsąskaitoje, dotacijos gavėjo nurodytoje dotacijai mokėti.
MOKĖJIMO PROCEDŪROS
Atsižvelgiant į veiksmo rūšį, dotacijos sutarties (sprendimo dėl dotacijos) trukmę ir finansinės rizikos įvertinimą, projektams, remiamiems pagal programą „Erasmus+“, taikoma įvairi mokėjimo tvarka. Išskyrus pirmąjį išankstinio finansavimo mokėjimą, kiti mokėjimai arba susigrąžinimai atliekami remiantis gavėjo pateiktų ataskaitų arba mokėjimo prašymų analize (šių dokumentų pavyzdžiai per metus bus pateikti nacionalinių agentūrų ir vykdomosios agentūros svetainėse). Pagal programą „Erasmus+“ taikomos mokėjimo procedūros apibūdintos toliau.
IŠANKSTINIO FINANSAVIMO MOKĖJIMAS
Išankstinio finansavimo mokėjimas gavėjui pervedamas per 30 dienų nuo tos dienos, kai dotacijos sutartį pasirašo paskutinė iš dviejų šalių arba kai gavėjui pranešama apie sprendimą dėl dotacijos ir, jei taikoma, gaunamos visos atitinkamos garantijos (žr. skirsnį „Finansinė garantija“). Išankstiniu finansavimu dotacijos gavėjui siekiama suteikti pradinių lėšų. Nacionalinės agentūros arba vykdomoji agentūra gali nuspręsti pirmąjį išankstinio finansavimo mokėjimą padalyti į daugiau dalių. Jeigu nemanoma, kad gavėjo finansinis pajėgumas yra patenkinamas, jos taip pat gali nuspręsti sumažinti išankstinį finansavimą arba nemokėti jokio išankstinio finansavimo.
PASKESNI IŠANKSTINIO FINANSAVIMO MOKĖJIMAI
Pagal tam tikrus veiksmus antrasis, o tam tikrais atvejais ir trečiasis išankstinio finansavimo mokėjimas gavėjui pervedamas per 30 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai nacionalinė agentūra arba vykdomoji agentūra gauna gavėjo pateiktą prašymą dėl kito išankstinio finansavimo mokėjimo, arba per 60 kalendorinių dienų, jeigu prie kito išankstinio finansavimo mokėjimo prašymo pridedama pažangos ataskaita. Šių paskesnių išankstinio finansavimo mokėjimų gali būti prašoma išnaudojus ne mažiau kaip 70 % ankstesnio išankstinio finansavimo mokėjimo. Jeigu iš ankstesnio (-ių) išankstinio finansavimo mokėjimo (-ų) panaudojimo ataskaitos matyti, kad veiksmo išlaidoms padengti panaudota mažiau nei 70 % ankstesnio (-ių) išankstinio finansavimo mokėjimo (-ų), naujo mokėtino išankstinio finansavimo suma sumažinama ankstesnio išankstinio finansavimo nepanaudotos sumos dydžiu.
TARPINĖ (ARBA PAŽANGOS / TECHNINĖ) ATASKAITA
Pagal tam tikrus veiksmus dotacijos gavėjų bus prašoma pateikti tarpinę (pažangos / techninę) ataskaitą, kurioje būtų pateikta informacija apie projekto įgyvendinimą ir kuri tam tikrais atvejais būtų pridedama prie kito išankstinio finansavimo mokėjimo prašymo. Tarpinės (pažangos / techninės) ataskaitos turi būti pateiktos iki dotacijos sutartyje arba sprendime dėl dotacijos nurodyto termino.
LIKUČIO MOKĖJIMAS ARBA SUSIGRĄŽINIMAS
Galutinio gavėjui mokėtino mokėjimo suma nustatoma remiantis baigiamąja ataskaita, kuri turi būti pateikta iki dotacijos sutartyje arba sprendime dėl dotacijos nurodyto termino. Jeigu: a) renginiai, kuriems skirta dotacija, neįgyvendinti arba įgyvendinti kitaip negu planuota, arba b) dotacijos gavėjo faktiškai patirtos tinkamos finansuoti išlaidos yra mažesnės, negu planuota paraiškos teikimo etape, arba c) įgyvendinta veikla (rezultatai) yra nepakankamai kokybiška, finansavimo suma gali būti proporcingai sumažinta arba, jei taikoma, bus pareikalauta, kad dotacijos gavėjas grąžintų visas perteklines sumas, kurias jau gavo išankstinio finansavimo forma.
C dalis. Kas vyksta, kai paraiška patvirtinama?
C dalis. Kas vyksta, kai paraiška patvirtinama?
295
Pagal tam tikrus veiksmus nacionalinė agentūra arba vykdomoji agentūra 100 % skirtos dotacijos perveda išankstinio mokėjimo dalimis. Tokiais atvejais likutis nėra mokamas. Tačiau jeigu remiantis baigiamąja ataskaita, kurią dotacijos gavėjas turi pateikti iki dotacijos sutartyje nurodyto termino, nustatoma, kad: a) renginiai, kuriems skirta dotacija, neįgyvendinti arba įgyvendinti kitaip, negu planuota, arba b) dotacijos gavėjo faktiškai patirtos tinkamos finansuoti išlaidos yra mažesnės negu planuota paraiškos teikimo etape, arba c) įgyvendinta veikla (rezultatai) yra nepakankamai kokybiška, iš dotacijos gavėjo bus pareikalauta grąžinti visas perteklines sumas, kurias jau gavo išankstinio finansavimo forma. Galutinis mokėjimas paprastai išmokamas arba prašymas dėl likučio susigrąžinimo paprastai pateikiamas per 60 kalendorinių dienų nuo baigiamosios ataskaitos gavimo dienos. Dėl išsamesnės informacijos, išsamių kiekvienam veiksmui taikomų mokėjimo sąlygų žr. skirsnį „Projekto gyvavimo ciklu taikomi terminai ir mokėjimo sąlygos“.
FINANSINĖS NUOBAUDOS
Centralizuotų veiksmų dotacijų gavėjams, kurie buvo pripažinti sunkiai pažeidę sutartinius įsipareigojimus, gali būti skiriamos finansinės nuobaudos atsižvelgiant į dotacijos susitarime nustatytas sąlygas.
296
PROJEKTO GYVAVIMO CIKLUI TAIKOMI TERMINAI IR MOKĖJIMO SĄLYGOS
Projekto gyvavimo cikle taikomi terminai Mokėjimo sąlygos
297
Orientacinė pranešimo apie sprendimą skirti
dotaciją data
Orientacinė dotacijos sutarties pasirašymo
data
Galutinio mokėjimo (prašymo atlyginti likutį) diena
Išankstinio finansavimo
mokėjimų skaičius
Tarpinė (techninė) ataskaita
Dotacijos procentinė dalis, skiriama įvairiais
etapais
1 PV. Aukštųjų mokyklų studentų ir darbuotojų
mobilumo projektai
4 mėn. nuo paraiškos pateikimo termino.
4 mėn. nuo paraiškos pateikimo termino.
Per 60 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai nacionalinė agentūra gauna baigiamąją
ataskaitą.
2 Ne Išankstinis finansavimas:
80–20 % Likutis: 0 %
1 PV. Kitų rūšių mobilumo projektai (PM, bendrojo
ugdymo, suaugusiųjų švietimo, jaunimo srityse)
177
4 mėn. nuo paraiškos pateikimo termino.
4 mėn. nuo paraiškos pateikimo termino.
Per 60 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai nacionalinė agentūra gauna baigiamąją
ataskaitą.
1 Ne Išankstinis finansavimas:
80 % Likutis: 20 %
1 PV. Europos savanorių tarnybos didelio masto
renginiai
5 mėn. nuo paraiškos pateikimo termino.
6 mėn. nuo paraiškos pateikimo termino.
Per 60 dienų nuo tos dienos, kai EACEA gauna baigiamąją
ataskaitą. 1 Ne
Išankstinis finansavimas: 80 %
Likutis: 20 %
1 PV. „Erasmus Mundus“ jungtinės
magistrantūros studijų programos
5 mėn. nuo paraiškos pateikimo termino.
6 mėn. nuo paraiškos pateikimo termino.
Išmokėti likutį nenumatoma. 3 Ne Išankstinis finansavimas:
25–50–25 % Likutis: 0 %
2 PV. Iki dvejų metų trunkantys strateginių partnerysčių projektai
4 mėn. nuo paraiškos pateikimo termino.
5 mėn. nuo paraiškos pateikimo termino.
Per 60 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai nacionalinė agentūra gauna baigiamąją
ataskaitą.
1 Ne Išankstinis finansavimas:
80 % Likutis: 20 %
2 PV. 2–3 metus trunkantys strateginių partnerysčių
projektai
4 mėn. nuo paraiškos pateikimo termino.
5 mėn. nuo paraiškos pateikimo termino.
Per 60 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai nacionalinė agentūra gauna baigiamąją
ataskaitą.
2 Taip Išankstinis finansavimas:
40–40 % Likutis: 20 %
2 PV. Strateginė mokyklų partnerystė (pasirenkamoji)
4 mėn. nuo paraiškos pateikimo termino.
6 mėn. nuo paraiškos pateikimo termino.
Per 60 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai nacionalinė agentūra gauna baigiamąją
ataskaitą.
2 Taip Išankstinis finansavimas:
80–20 % Likutis: 0 %
2 PV. Žinių sąjungos projektai
5 mėn. nuo paraiškos pateikimo termino.
7 mėn. nuo paraiškos pateikimo termino.
Per 60 dienų nuo tos dienos, kai EACEA gauna baigiamąją
ataskaitą. 2 Taip
Išankstinis finansavimas: 40–40 %
Likutis: 20 %
2 PV. Gebėjimų stiprinimo aukštojo mokslo srityje
projektai
6 mėn. nuo paraiškos pateikimo termino.
7 mėn. nuo paraiškos pateikimo termino.
Per 60 dienų nuo tos dienos, kai EACEA gauna baigiamąją
ataskaitą. 2 Taip
Išankstinis finansavimas: 50–40 %
Likutis: 10 %
177 PV1 atveju – jaunimo mobilumo projektai pagrindinį dėmesį skiriant Europos savanorių tarnybos veiklai (Strateginiai EST projektai), taikomos strateginės partnerystės mokėjimo sąlygos nuo 2 iki 3 metų.
298
2 PV. Gebėjimų stiprinimo jaunimo srityje projektai
5 mėn. nuo paraiškos pateikimo termino.
6 mėn. nuo paraiškos pateikimo termino.
Per 60 dienų nuo tos dienos, kai EACEA gauna baigiamąją
ataskaitą. 1 Taip
Išankstinis finansavimas: 80 %
Likutis: 20 %
3 PV. Struktūrinio dialogo susitikimai
4 mėn. nuo paraiškos pateikimo termino.
4 mėn. nuo paraiškos pateikimo termino.
Per 60 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai nacionalinė agentūra gauna baigiamąją
ataskaitą.
1 Ne Išankstinis finansavimas:
80 % Likutis: 20 %
Projekto gyvavimo laikotarpiu taikomi terminai Mokėjimo sąlygos
Orientacinė pranešimo apie sprendimą skirti
dotaciją data
Orientacinė dotacijos sutarties pasirašymo
data
Galutinio mokėjimo (prašymo atlyginti likutį) diena
Išankstinio finansavimo
mokėjimų skaičius
Tarpinė (techninė) ataskaita
Dotacijos procentinė dalis, skiriama įvairiais
etapais
„Jean Monnet“ veikla 5 mėn. nuo paraiškos pateikimo termino.
6 mėn. nuo paraiškos pateikimo termino.
Per 60 dienų nuo tos dienos, kai EACEA gauna baigiamąją
ataskaitą. 1 Taip
Išankstinis finansavimas: 70 %
Likutis: 30 %
Sportas. Bendradarbiavimo partnerystės projektai
5 mėn. nuo paraiškos pateikimo termino.
6 mėn. nuo paraiškos pateikimo termino.
Per 60 dienų nuo tos dienos, kai EACEA gauna baigiamąją
ataskaitą. 1 Ne
Išankstinis finansavimas: 70 %
Likutis: 30 %
Sportas. Smulkios bendradarbiavimo
partnerystės
5 mėn. nuo paraiškos pateikimo termino.
6 mėn. nuo paraiškos pateikimo termino.
Per 60 dienų nuo tos dienos, kai EACEA gauna baigiamąją
ataskaitą. 1 Ne
Išankstinis finansavimas: 70 %
Likutis: 30 %
Sportas. Europos ne pelno siekiantys sporto renginiai
5 mėn. nuo paraiškos pateikimo termino.
6 mėn. nuo paraiškos pateikimo termino.
Per 60 dienų nuo tos dienos, kai EACEA gauna baigiamąją
ataskaitą. 1 Ne
Išankstinis finansavimas: 70 %
Likutis: 30 %
Taikoma tik mokyklų strateginei partnerystei. Atsižvelgdama į nacionalinę teisinę sistemą ir į projektą įtrauktų organizacijų teisinį statusą nacionalinė agentūra gali nuspręsti taikyti 100 proc. išankstinio finansavimo modelį. Tais atvejais, kai šis modelis nėra taikomas, naudojamas kitoms strateginėms partnerystėms taikomas modelis, atsižvelgiant į projekto trukmę. Atkreipkite dėmesį į tai, kad lentelėje nurodytos orientacinės datos pateikiamos tik informavimo tikslais ir jomis nacionalinėms agentūroms ir vykdomajai agentūrai nenustatoma jokių teisinių įsipareigojimų. Be to, dėl nurodytų mokėjimo sąlygų reikėtų pažymėti, kad jos bus taikomos bendrai, bet, atsižvelgiant į atskirą atitinkamos paraišką pateikusios organizacijos arba konsorciumo padėtį (pvz., atsižvelgiant į finansinį pajėgumą), dotacijos sutartyje arba sprendime dėl dotacijos gali būti numatytos kitokios priemonės. Konkrečiais biudžetiniais metais pritrūkus ES asignavimų, pirmojo išankstinio finansavimo mokėjimo lygiai gali būti dar sumažinti.
C dalis. Kitos svarbios sutartinės nuostatos
KITOS SVARBIOS SUTARTINĖS NUOSTATOS
FINANSINĖ GARANTIJA
Jeigu finansinis pajėgumas nelaikomas patenkinamu, nacionalinė agentūra arba vykdomoji agentūra, siekdama sumažinti su išankstinio finansavimo mokėjimu susijusią finansinę riziką, gali pareikalauti, kad bet koks dotacijos gavėjas, kuriam buvo suteikta didesnė nei 60 000 EUR dotacija, iš anksto pateiktų garantiją. Didžiausia garantijos, kurios gali būti pareikalauta, suma negali būti didesnė nei išankstinio finansavimo mokėjimo (-ų) suma. Tokia garantija siekiama, kad bankas arba finansų įstaiga neatšaukiamai užtikrintų skolos grąžinimą arba veiktų kaip dotacijos gavėjo įsipareigojimų, kylančių iš dotacijos sutarties arba sprendimo dėl dotacijos, pirmosios eilės skolos garantas. Šią finansinę garantiją eurais suteikia patvirtintas bankas arba finansų įstaiga, įsteigta kurioje nors ES valstybėje narėje. Jeigu dotacijos gavėjas įsteigtas kokioje nors ne ES šalyje, nacionalinė agentūra arba vykdomoji agentūra gali sutikti, kad tokią garantiją suteiktų tokioje šalyje įsteigtas bankas arba finansų įstaiga, jeigu ji mano, kad šio banko arba finansų įstaigos teikiamos finansinės garantijos ir jų savybės yra lygiavertės kurioje nors iš ES valstybių narių įsteigto banko ar finansų įstaigos teikiamoms garantijoms ir jų savybėms. Ši garantija gali būti pakeista trečiosios šalies solidariąja garantija arba dalyvaujančiųjų organizacijų, kurios yra to paties dotacijos sutarties šalys, solidariosiomis garantijomis. Garantija dotacijos gavėjui bus grąžinta laipsniškai baigus išankstinį finansavimą – išmokėjus tarpines sumas arba likutį, vadovaujantis dotacijos sutartyje arba sprendime dėl dotacijos nustatytomis sąlygomis. Jeigu vietoj likučio mokėjimo lėšos yra susigrąžinamos, garantija bus grąžinta pranešus apie tai dotacijos gavėjui.
SUBRANGOS IR VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ SUTARČIŲ SUDARYMAS
Dotacijos gavėjas gali sudaryti subrangos sutartis dėl konkrečių techninių paslaugų, kurioms reikia specializuotų įgūdžių (susijusių su teisine, apskaitos, mokesčių, žmogiškųjų išteklių sritimis, IT ir t. t.), arba įgyvendinimo sutartis. Taigi dotacijos gavėjo patiriamos išlaidos šios rūšies paslaugoms gali būti laikomos tinkamomis finansuoti, jeigu atitinka visus kitus dotacijos sutartyje arba sprendime dėl dotacijos apibūdintus kriterijus. Jeigu projektui įgyvendinti reikalingi viešieji prekių, darbų ar paslaugų pirkimai (įgyvendinimo sutartis), dotacijos gavėjai sutartį turi sudaryti su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu subjektu, t. y. su subjektu, kurio pasiūlymas yra geriausias kokybės ir kainos santykio požiūriu, arba, jei tinkama, su mažiausią kainą pasiūliusiu subjektu, kartu vengdamas interesų konflikto ir pasirūpindamas išsaugoti dokumentus, kurių gali prireikti atliekant auditą. Jeigu įgyvendinimo sutarties vertė viršija 60 000 EUR (arba gebėjimų stiprinimo aukštojo mokslo srityje projekto atveju – 25 000 EUR), be pirmesnėje dalyje nurodytų taisyklių, nacionalinė agentūra arba vykdomoji agentūra dotacijos gavėjui gali nustatyti specialias taisykles. Tos specialios taisyklės bus paskelbtos nacionalinių agentūrų ir vykdomosios agentūros svetainėse.
INFORMACIJA APIE SKIRTAS DOTACIJAS
Laikantis skaidrumo principo ir ex post viešinimo reikalavimo informacija apie Sąjungos fondų lėšų gavėjus per pirmąjį pusmetį nuo finansinių metų, kuriais jos buvo skirtos, pabaigos privalo būti paskelbta Komisijos, vykdomosios agentūros ir (arba) nacionalinių agentūrų svetainėje. Ši informacija taip pat gali būti skelbiama bet kokiuose kituose tinkamuose šaltiniuose, įskaitant Europos Sąjungos oficialųjį leidinį. Nacionalinės agentūros ir vykdomoji agentūra skelbs tokią informaciją:
Programos vadovas Programos vadovas
dotacijos gavėjo pavadinimą ir vietovę; skirtos dotacijos sumą; dotacijos pobūdį ir paskirtį. Dotacijos gavėjui pateikus motyvuotą ir tinkamai pagrįstą prašymą, ši informacija neskelbiama, jeigu dėl tokio informacijos atskleidimo galėtų kilti pavojus pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją saugomoms susijusių asmenų teisėms ir laisvėms arba galėtų būti pakenkta dotacijų gavėjų komerciniams interesams. Kalbant apie asmens duomenis, susijusius su fiziniais asmenimis, paskelbta informacija pašalinama praėjus dvejiems metams nuo finansinių metų, kuriais lėšos buvo skirtos, pabaigos. Tas pats taikoma asmens duomenims, nurodomiems juridinių asmenų oficialiuose pavadinimuose (pvz., kai asociacija arba įmonė pavadinama jos steigėjų vardu). Ši informacija neskelbiama, kai mokamos stipendijos fiziniams asmenims ar fiziniams asmenims, kuriems labiausiai reikia pagalbos (pabėgėliams ir bedarbiams), mokama kita tiesioginė parama. Be to, dotaciją gaunančioms organizacijoms neleidžiama skelbti šios rūšies informacijos apie asmenis, pagal programą „Erasmus+“ gaunančius dotaciją mobilumui.
VIEŠINIMAS
Be reikalavimų dėl projekto matomumo ir jo rezultatų sklaidos ir panaudojimo (o tai yra dotacijų skyrimo kriterijai), privaloma užtikrinti bent minimalų kiekvieno projekto, kuriam suteikta dotacija, viešinimą. Dotacijų gavėjai visuose bet kokia forma ar bet kokioje terpėje, įskaitant internetą, skelbiamuose pranešimuose arba leidiniuose arba vykdydami bet kokią veiklą, kuriai naudojama skirta dotacija, turi aiškiai paminėti Europos Sąjungos paramą. Tai turi būti daroma remiantis dotacijos sutartyje arba sprendime dėl dotacijos pateiktomis nuostatomis. Jeigu šių nuostatų visokeriopai nesilaikoma, dotacijos gavėjui skirta dotacija gali būti sumažinta. Dėl papildomų reikalavimų projekto matomumui žr. šio vadovo II priede pateiktas sklaidos gaires dotacijų gavėjams.
PATIKROS IR AUDITAS
Nacionalinė agentūra arba vykdomoji agentūra ir (arba) Europos Komisija gali atlikti technines ir finansines patikras ir auditą, siekdamos nustatyti, kaip naudojama dotacija. Jos taip pat gali tikrinti dotacijos gavėjo (arba bendro dotacijos gavėjo) teisės aktais nustatytus dokumentus, kad periodiškai įvertintų finansavimą naudojant fiksuotas išmokas, fiksuotas normas ar fiksuoto dydžio sumas. Dotacijos gavėjas (arba bendras dotacijos gavėjas), jo teisiniam atstovui patvirtinus tai parašu, įsipareigoja pateikti įrodymus, kad dotacija buvo panaudota teisingai. Europos Komisija, vykdomoji agentūra, nacionalinė agentūra ir (arba) Audito Rūmai arba jų įgaliota įstaiga bet kuriuo metu ne ilgiau kaip penkerius per metus (arba ne ilgiau kaip per trejus metus, jeigu dotacijos suma neviršija 60 000 EUR) nuo tos dienos, kada nacionalinė agentūra arba vykdomoji agentūra sumoka likutį arba susigrąžina lėšas, gali patikrinti, kaip panaudota dotacija. Todėl dotacijos gavėjai šiuo laikotarpiu turi saugoti įrašus, patvirtinamųjų dokumentų originalus, statistinius įrašus ir kitus su dotacija susijusius dokumentus. Vykdomosios agentūros centralizuotu lygmeniu administruojamiems projektams, atsižvelgiant į atitinkamo veiksmo rūšį ir skirtos dotacijos dydį, gali būti taikomos įvairių rūšių audito procedūros (jeigu taikoma, I rūšies auditas didesnėms nei 60 000 EUR, bet mažesnėms nei 750 000 EUR dotacijoms, II rūšies auditas 750 000 EUR ar didesnėms dotacijoms). Daugiau informacijos galima rasti vykdomosios agentūros svetainėje. Išsamios nuostatos dėl patikrų ir audito pateikiamos dotacijos sutartyje arba sprendime dėl dotacijos.
DUOMENŲ APSAUGA
Visus paraiškos formoje arba dotacijos sutartyje (sprendime dėl dotacijos) pateikiamus asmens duomenis nacionalinė agentūra arba vykdomoji agentūra, arba Europos Komisija tvarko vadovaudamasi:
301
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Europos Sąjungos
institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo; jeigu taikoma, šalies, kurioje atrinkta paraiška, nacionalinės teisės aktais dėl asmens duomenų
apsaugos.
Pareiškėjo atsakymai į paraiškos formoje pateiktus klausimus (išskyrus tuos, kurie pažymėti kaip neprivalomi) yra būtini, kad paraišką dėl dotacijos būtų galima įvertinti ir toliau ją tvarkyti pagal programos „Erasmus+“ vadovą. Asmens duomenis šiuo tikslu tvarkys tik už atitinkamą Sąjungos dotacijų programą atsakingas departamentas ar skyrius (duomenų priežiūros funkciją atliekantis subjektas). Asmens duomenys gali būti perduodami trečiosioms šalims, kurios dalyvauja vertinant paraiškas arba dotacijos administravimo procedūroje ir kurioms būtina tuos duomenis žinoti, neapribojant galimybės perduoti tuos duomenis įstaigoms, pagal Europos Sąjungos teisę atsakingoms už kontrolės ir tikrinimo užduotis, arba įstaigoms, įgaliotoms atlikti Programos ar bet kurių iš jos veiksmų vertinimus. Visų pirma, siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, asmens duomenys gali būti perduodami vidaus audito tarnyboms, Europos Audito Rūmams, Finansinių pažeidimų komisijai arba Europos kovos su sukčiavimu tarnybai ir leidimus suteikiantiems Komisijos bei vykdomųjų įstaigų pareigūnams. Pareiškėjas turi teisę pasitikrinti savo asmens duomenis ir teisę pataisyti bet kokius tokius duomenis. Visus klausimus dėl jo asmens duomenų tvarkymo pareiškėjas turėtų adresuoti projektą atrinkusiai agentūrai. Kilus konfliktui, pareiškėjas taip pat turi teisę bet kada kreiptis į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūną. Išsamesnės informacijos apie asmens duomenų tvarkymą pateikiama dotacijos sutartyje arba sprendime. Su asmens duomenų tvarkymu pagal programą „Erasmus+“ susijęs išsamus privatumo pareiškimas, įskaitant informaciją ryšiams, pateikiamas Komisijos ir vykdomosios agentūros svetainėje. Vykdant vykdomosios agentūros valdomą centralizuotą veiklą, pareiškėjai ir, jeigu jie yra juridiniai subjektai, administracijos, valdymo arba priežiūros organo nariai arba asmenys, kuriems šio pareiškėjo atžvilgiu suteikti atstovavimo įgaliojimai, teisė priimti sprendimus ar atlikti kontrolę, arba juridiniai ar fiziniai asmenys, prisiėmę neribotą atsakomybę už šio pareiškėjo skolas, yra informuojami, kad jų asmens duomenis (pavadinimą arba vardą ir pavardę, adresą, teisinę formą ir asmenų, įgaliotų atstovauti subjektui, jei tai juridinis asmuo, priimti jo vardu sprendimus arba jį kontroliuoti) leidimus išduodantis agentūros pareigūnas gali įregistruoti Ankstyvo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje (EDES), jeigu pareiškėjai yra atsidūrę vienoje iš situacijų, nurodytų 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1) su pakeitimais, padarytais 2015 m. spalio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2015/1929 (OL L 286, 2015 10 30, p. 1).
ATVIROSIOS LICENCIJOS IR INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TEISĖS
Atviroji licencija – tai būdas, kuriuo darbo savininkas visiems duoda leidimą naudoti atitinkamus išteklius. Atvirųjų licencijų yra įvairių; jos skiriasi pagal duotų leidimų arba nustatytų apribojimų mastą ir dotacijos gavėjai gali patys spręsti, kokią konkrečią licenciją taikyti savo darbui. Atviroji licencija turi būti susieta su kiekvienu sukurtu ištekliumi. Atvirąja licencija autorių teisės arba intelektinės nuosavybės teisės neperduodamos. Dotacijos gavėjai išsaugo sukuriamos medžiagos autorių teises ir jiems leidžiama jas naudoti taip, kaip nori. Iš dotacijos gavėjų reikalaujama tik užtikrinti, kad švietimo ištekliai (arba kiti įgyvendinant projektą parengti dokumentai ir žiniasklaida) naudojant atvirąsias licencijas būtų laisvai prieinami. Kad šis reikalavimas būtų įvykdytas, pagal licencijas turi būti suteikiama bent teisė naudotis, o geriausiu atveju – teisė dalytis ir pritaikyti. Dotacijos gavėjai taip pat gali savo projektų rezultatus naudoti komerciniais tikslais ir patirtis rodo, kad atviroji prieiga užtikrina matomumą ir susidomėjusius naudotojus gali paskatinti įsigyti spausdintinę versiją arba fizinę medžiagą, dokumentą arba mediją.
TAIKOMOS TAISYKLĖS
2012 m. spalio 25 d. Parlamento reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1) su pakeitimais, padarytais 2015 m. spalio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos
Programos vadovas Programos vadovas
reglamentu (ES, Euratomas) 2015/1929, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (OL L 286, 2015 10 30, p. 1), ir 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl ES bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012 12 31, p. 1) su pakeitimais, padarytais 2015 m. spalio 30 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/2462, kuriuo iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 342, 2015 12 29, p. 7).
Programos vadovas Programos vadovas
I PRIEDAS
Konkrečios taisyklės ir informacija, susijusi su mobilumo veiklos, strateginių partnerysčių ir gebėjimų
stiprinimo aukštojo mokslo srityje projektais Šiame priede pateikiama papildomų kriterijų ir svarbios informacijos, susijusios su mobilumo projektų parengimu, įgyvendinimu ir tolesne veikla, bei su mobilumo veikla aukštojo mokslo laipsnio tikslais, taip pat keli konkretūs veiklos, kuri gali būti vykdoma pagal strateginių partnerysčių projektus švietimo, mokymo ir jaunimo srityse, pavyzdžiai, bei papildoma informacija apie gebėjimų stiprinimo aukštojo mokslo srityje projektus. Organizacijų, ketinančių rengti projektą pagal šiuos veiksmus, prašoma prieš teikiant dotacijos prašymą atidžiai perskaityti atitinkamas šio priedo dalis. Priedas suskirstytas į šiuos skirsnius:
MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJŲ STUDENTŲ IR DARBUOTOJŲ MOBILUMO PROJEKTAS ..................... 304 PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOSE BESIMOKANČIŲ ASMENŲ IR ŠIŲ ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ MOBILUMO
PROJEKTAS .............................................................................................................. 311
BENDROJO UGDYMO DARBUOTOJŲ MOBILUMO PROJEKTAS .................................................... 317
SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO DARBUOTOJŲ MOBILUMO PROJEKTAS ............................................... 320
JAUNIMO IR SU JAUNIMU DIRBANČIŲ ASMENŲ MOBILUMO PROJEKTAS ...................................... 322
„ERASMUS MUNDUS“ JUNGTINĖS MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS ................................ 328
STRATEGINIŲ PARTNERYSČIŲ PROJEKTAI ........................................................................... 331
GEBĖJIMŲ STIPRINIMO PROJEKTAI AUKŠTOJO MOKSLO SRITYJE ................................................ 346
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų mobilumo projektas
MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJŲ STUDENTŲ IR DARBUOTOJŲ MOBILUMO
PROJEKTAS
1. PRIEŠ MOBILUMĄ
a. DALYVAUJANČIŲJŲ ORGANIZACIJŲ AKREDITACIJA
„ERASMUS“ AUKŠTOJO MOKSLO CHARTIJA
„Erasmus“ aukštojo mokslo chartijoje (angl. ECHE) nustatoma bendra europinio ir tarptautinio bendradarbiavimo veiklos, kurią mokslo ir studijų institucija (MSI) gali vykdyti pagal Programą, kokybės sistema. Visos Programos šalyse įsteigtos mokslo ir studijų institucijos, norinčios dalyvauti pagal Programą įgyvendinamuose asmenų mokymosi mobilumo ir (arba) bendradarbiavimo inovacijų ir dalijimosi gerąja patirtimi projektuose, būtinai turi turėti „Erasmus“ aukštojo mokslo chartiją. Šalyse Partnerėse įsikūrusioms mokslo ir studijų institucijoms ECHE nėra privaloma, o kokybės sistema nustatoma mokslo ir studijų institucijų sudaromuose tarpinstituciniuose susitarimuose (žr. toliau). Briuselyje įsikūrusi vykdomoji agentūra kasmet skelbia kvietimą teikti paraišką dėl ECHE. Jeigu chartija suteikiama, ji galioja visą Programos laikotarpį. Paraiškos dėl ECHE teikimo sąlygos apibūdintos vykdomosios agentūros svetainėje: https://eacea.ec.europa.eu/erasmus-plus/funding/erasmus-charter-for-higher-education-2014-2020_en. Įgyvendindamos projektus, mokslo ir studijų institucijos turi paisyti visų ECHE nuostatų. Ar jos laikosi tų nuostatų, stebi nacionalinė agentūra, kuri savo taikomą stebėjimo strategiją grindžia ECHE stebėjimo gairėmis (https://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/sites/erasmusplus/files/library//eche-monitoring-guide_en.pdf) – nauju vadovu, kuriame pateiktas sutartų gairių rinkinys ir gerosios patirties pavyzdžiai užtikrinant atitikties ECHE reikalavimams stebėjimą ir jos gerinimą. Aukštojo mokslo institucijoms, teikiančioms paraiškas „Erasmus+“ projektams ir juose dalyvaujančioms, rekomenduojama susipažinti su šiomis gairėmis, prioritetinėmis atitikties ECHE sritimis bei siūlomomis priemonėmis, rekomendacijomis ir interneto nuorodomis. Pažeidus kuriuos nors iš ECHE principų ar neįvykdžius kokių nors įsipareigojimų, Europos Komisija gali ją atšaukti.
KONSORCIUMO AKREDITACIJA
Nacionalinis aukštojo mokslo mobilumo konsorciumas gali remti bet kurios iš keturių reikalavimus atitinkančių rūšių mobilumo veiklą, vykdomą pagal mobilumo aukštojo mokslo srityje projektus. Mobilumo konsorciumų tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas organizuoti mobilumo veiklą ir užtikrinti geresnę veiklos kokybę, palyginti su kokybe, kurią kiekviena atskira siunčiančioji mokslo ir studijų institucija galėtų užtikrinti, jei veiktų viena. Nacionalinio mobilumo konsorciumo organizacijos narės gali sujungti paslaugas, susijusias su mobilumo organizavimu, ar jomis pasidalyti. Bendrai gali būti vykdoma tokia veikla, pvz., bendras administracinis, sutartinis ir finansinis mobilumo valdymas, bendra dalyvių atranka ir (arba) parengimas ir kuravimas, taip pat, jei tinkama, centralizuota įmonių paieška ir įmonių bei dalyvių paieška pagal jų poreikius. Nacionalinis mobilumo konsorciumas taip pat gali veikti kaip atvykstančių studentų ir darbuotojų stažuotojų ar praktikų tarpininkas. Atliekant šią funkciją, be kita ko, regione, kuriame įsikūrę mobilumo konsorciumo partneriai, ieškoma priimančiųjų organizacijų ir prireikus teikiama pagalba. Konsorciumo koordinatorius, galbūt kartu su kitomis (tarpininkaujančiomis) organizacijomis, gali atlikti aktyvų vaidmenį puoselėjant ryšius su įmonėmis ir ieškant galimybių darbuotojų stažuotėms ir mokymui, remiant šią veiklą, teikiant informaciją ir t. t. Už mobilumo laikotarpių kokybę, turinį ir pripažinimą tebėra atsakinga kiekviena siunčiančioji mokslo ir studijų institucija. Kiekvienas konsorciumo narys su konsorciumo koordinatoriumi turi pasirašyti susitarimą, kuriame
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų mobilumo projektas
305
nurodomos funkcijos ir pareigos, taip pat administraciniai ir finansiniai susitarimai; bendradarbiavimo sąlygose nustatomi tokie dalykai, kaip mobilumo laikotarpių parengimo, kokybės užtikrinimo ir tolesnės susijusios veiklos mechanizmai. Be to, kiekviena siunčiančioji mokslo ir studijų institucija su mokslo ir studijų institucijomis, kurios priima jos studentus ir darbuotojus, turi pasirašyti tarpinstitucinius susitarimus (žr. kitą skirsnį). Nacionalinis mobilumo konsorciumas finansavimą gali gauti tik tuo atveju, jeigu jam suteikta konsorciumo akreditacija. Jeigu nacionalinio mobilumo konsorciumo įvertinimo rezultatas neigiamas, konsorciumas paraiškas dėl akreditacijos ir finansavimo turės pakartotinai teikti kitais metais. Ar laikomasi konsorciumo akreditacijos sąlygų, stebi nacionalinė agentūra. Kilus kokioms nors rimtoms problemoms (pvz., netinkamas lėšų naudojimas, įsipareigojimų nesilaikymas ir silpnas finansinis pajėgumas) arba konsorciumui pažeidus įsipareigojimus, nacionalinė agentūra gali anuliuoti akreditaciją. Nacionalinė agentūra reikalauja, kad konsorciumo koordinatorius nacionalinei agentūrai nedelsdamas praneštų apie bet kokius konsorciumo sudėties, padėties ar statuso pokyčius, dėl kurių galėtų būti būtina pakeisti akreditaciją arba ją anuliuoti.
b. TARPINSTITUCINIS SUSITARIMAS
Studentų studijų mobilumas ir darbuotojų dėstymo mobilumas tarp mokslo ir studijų institucijų vykdomas pagal mokslo ir studijų institucijų sudarytą tarpinstitucinį susitarimą. Susitarimų pavyzdžiai pateikiami svetainėje: http://ec.europa.eu/education/opportunities/higher-education/quality-framework_en.htm. Tarpinstitucinius susitarimus gali pasirašyti dvi ar daugiau mokslo ir studijų institucijų. Mobilumo tarp Programos šalių ir šalių Partnerių atveju šiame tarpinstituciniame susitarime nustatomi bendrieji principai, kurių laikomasi ECHE, ir užtikrinama, kad juos įgyvendinti įsipareigotų abi ar visos šalys. Tarpinstitucinio susitarimo taikymo sritis taip pat gali būti išplėsta įtraukiant į ją studentų praktikas ir (arba) darbuotojų mokymosi mobilumą, pasikliaujant institucijų partnerių žiniomis apie įmones priimančiosioms užsienio įmonėms ir (arba) organizacijoms nustatyti.
c. „MOBILITY TOOL+“
Atrinkusi dalyvius, organizacija dotacijos gavėja turi kuo anksčiau įrašyti į internetinę „Mobility Tool+“ sistemą bendrą informaciją apie dalyvį ir mobilumo veiklos, kurią jis vykdys, rūšį (pvz., dalyvio vardas, pavardė, paskirties šalis, mobilumo laikotarpio trukmė ir t. t.). Mobilumo projekto laikotarpiu bent vieną kartą per mėnesį organizacija dotacijos gavėja taip pat turi atnaujinti „Mobility Tool+“ įrašytą informaciją naujais duomenimis apie dalyvius ir mobilumo veiklą. Mobilumo projektuose tarp Programos šalių ir šalių Partnerių reikės identifikuoti „Mobility Tool+“ šalies partnerės MSI pagal dalyvio identifikacinį kodą (PIC). Jeigu šalies partnerės MSI dar nėra įgijusi dalyvio identifikacinio kodo dėl ankstesnio dalyvavimo ES programose, jie turėtų užsiregistruoti Dalyvių portale, kad jiems būtų suteiktas šis kodas, ir nurodyti jį dotacijos gavėjui. „Mobility Tool+“ padės dotacijos gavėjui valdyti „Erasmus+“ mobilumo veiklą. Dotacijos gavėjai „Mobility Tool+“ galės formuoti pagal savo pateiktą informaciją iš anksto užpildytas ataskaitas. Šioje sistemoje taip pat formuojamos ataskaitos, kurias turi užpildyti mobilumo veiklos dalyviai.
d. STUDENTŲ DALYVAVIMO SĄLYGOS
ATRANKA
Studentai savo mokslo ir studijų institucijai, vykdančiai mobilumo veiklos dalyvių atranką, teikia paraišką. Studentų atranka, taip pat stipendijų jiems skyrimo procedūra turi būti sąžininga, skaidri, nuosekli ir patvirtinta dokumentais ir galimybę ja pasinaudoti turi turėti visos atrankos procese dalyvaujančios šalys.
Mokslo ir studijų institucija imasi būtinų priemonių, kad išvengtų bet kokio interesų konflikto, susijusio su asmenimis, kurie gali būti pakviesti dalyvauti studentų atrankos organuose arba procese. Atrankos kriterijai, kaip antai kandidato akademiniai rezultatai, ankstesnė mobilumo patirtis, motyvacija, ankstesnė patirtis priimančiojoje šalyje (t. y. grįžimas į kilmės šalį) ir t. t., skelbiami viešai. Pirmasis kriterijus atrenkant studentus iš šalių Partnerių bus akademiniai nuopelnai, tačiau, esant vienodam akademiniam lygiui, pirmenybė turėtų būti teikiama studentams iš mažiau privilegijuotų socialinių ir ekonominių sluoksnių (įskaitant pabėgėlius, prieglobsčio prašytojus ir migrantus). Asmenims, kurie tame pačiame studijų cikle jau dalyvavo mobilumo veikloje pagal Mokymosi visa gyvenimą programos paprogramę „Erasmus“, programą „Erasmus Mundus“ ar „Erasmus+“, pirmenybė nebus teikiama. „Erasmus Mundus“ magistrantūros studijų programų (EMMSP) ir „Erasmus Mundus“ jungtinės magistrantūros studijų programų atveju į ankstesnį dalyvavimą atsižvelgiama tik stipendininkų atžvilgiu. Atrinkti studentai iš siunčiančiosios institucijos turėtų gauti „Erasmus“ studento chartiją, kurioje išdėstomos studento teisės ir pareigos, susijusios su jo studijų ar praktikos užsienyje laikotarpiu, ir paaiškinami įvairūs veiksmai, kurie turi būti atlikti prieš prasidedant mobilumo laikotarpiui, jo metu ir jam pasibaigus.
SUSITARIMAS SU STUDENTU
Prieš išvykdamas kiekvienas atrinktas studentas turi pasirašyti susitarimą, į kurį taip pat įtraukiamas vadinamasis mokymosi susitarimas, kuriame išdėstoma studento, siunčiančiosios ir priimančiosios organizacijų suderinta studijų ir (arba) praktikos programa, kurios turi būti laikomasi. Susitarimo pavyzdys pateikiamas svetainėje: http://ec.europa.eu/education/opportunities/higher-education/quality-framework_en.htm. Šiame mokymosi susitarime apibrėžiami tiksliniai mokymosi užsienyje laikotarpio mokymosi rezultatai ir pateikiamos oficialaus pripažinimo nuostatos. Susitarime taip pat nurodoma studijų laikotarpio ir (arba) praktikos vieta. Šiame mokymosi susitarime siunčiančioji institucija ir studentas, atsižvelgdami į rekomenduojamą kalbos mokėjimo lygį, nustatytą siunčiančiosios ir priimančiosios institucijų tarpinstituciniame susitarime (arba į įmonės lūkesčius, jeigu organizuojamos praktikos), taip pat turėtų sutarti dėl kalbos mokėjimo lygio (pagrindinės dėstymo (mokymo) ar darbo vietos kalbos), kurį studentas turi būti pasiekęs iki studijų (praktikos) laikotarpio pradžios. Jeigu taikoma, siunčiančioji institucija ir studentas sutaria dėl tinkamiausios kalbinės paramos, kuri turi būti suteikta, kad studentas galėtų pasiekti sutartą lygį (žr. kitą skirsnį apie internetinę kalbinės paramos tarnybą).
STIPENDIJA STUDENTAMS
Studentai gali gauti studento stipendiją, kuria padengtų dėl užsienyje praleidžiamo mobilumo laikotarpio patiriamas didesnes išlaidas. Tokią stipendiją gali sudaryti viena iš šių stipendijų arba jos abi: ES stipendija, apskaičiuojama vienam mėnesiui ir išmokama kaip fiksuota norma (žr. šio vadovo B dalies
skirsnį „Finansavimo taisyklės“), ir (arba) nacionalinė, regioninė arba vietos stipendija, kurią skiria viešasis arba privatus paramos teikėjas, arba
paskolų programa.
Mobilumo veikloje – ir studijų, ir praktikos – leidžiama dalyvauti ir nulinę stipendiją iš ES lėšų gaunantiems studentams, t. y. studentams, kurie atitinka visus „Erasmus“ studento tinkamumo kriterijus ir naudojasi visais „Erasmus“ studento privalumais, tačiau negauna ES stipendijos mobilumui. Šiame Programos vadove nustatytos taisyklės, išskyrus taisykles, susijusias su stipendijų paskirstymu, taikomos ir tokiems nulinę stipendiją iš ES lėšų gaunantiems studentams. Nulinę stipendiją iš ES lėšų visu mobilumo laikotarpiu gaunantys studentai įtraukiami į statistinius duomenis, pagal kuriuos apskaičiuojamas rezultatų rodiklis, naudojamas ES biudžetui tarp šalių paskirstyti. Kokiame nors pagal programą „Erasmus+“ remiamame aukštojo mokslo mobilumo projekte dalyvaujantys studentai – nesvarbu, ar už dalyvavimą jie gauna „Erasmus+“ ES stipendiją, ar ne, – priimančiojoje institucijoje atleidžiami nuo mokesčių už mokslą, registracijos mokesčio, mokesčių už egzaminus, laboratorijų ir bibliotekų mokesčių. Tačiau gali būti priskaičiuoti nedideli mokesčiai, susiję su, pvz., draudimu, studentų sąjungomis ir įvairios medžiagos, kaip antai fotokopijų, laboratorinių produktų, naudojimu ir skaičiuojami tokiu pat pagrindu, kaip ir vietos studentams. Išvykstantys studentai nemoka jokių papildomų mokesčių ar rinkliavų, susijusių su jų mobilumo laikotarpio organizavimu ar administravimu. Be to, studentams studijuoti savo siunčiančiojoje institucijoje skirtos stipendijos arba paskolos mokėjimas užsienyje praleidžiamu laikotarpiu neturi būti nutraukiamas.
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų mobilumo projektas
307
Per praktiką, jeigu priimančioji įmonė (organizacija) studentui skiria kokią nors išmoką arba kokios nors rūšies atlygį, „Erasmus+“ ES stipendijos mokėjimas nenutraukiamas. Mobilumo laikotarpiu studentas gali dirbti ne visą darbo laiką ir, jeigu jis gauna „Erasmus+“ ES stipendiją, dėl studento gaunamų pajamų jos mokėjimas nenutraukiamas, tačiau tik tuo atveju, jeigu jis vykdo suderintoje mobilumo programoje numatytą veiklą. Aukštojo mokslo mobilumo projekte dalyvaujantys studentai (studijuojantys ar atliekantys praktiką užsienyje) negali tuo pat metu gauti „Erasmus Mundus“ jungtinės magistrantūros studijų programos stipendijos ir atvirkščiai. Jeigu „Erasmus+“ ES stipendiją gaunantys studentai nesilaiko stipendijos susitarimo sąlygų, jie turės atlyginti dalį ES stipendijos ar ją visą (išskyrus atvejus, kai savo planuotos veiklos užsienyje jie negalėjo užbaigti dėl force majeure aplinkybių). Jų gali būti paprašyta atlyginti dalį gautos ES stipendijos ar ją visą, jeigu jie neužpildo ir nepateikia baigiamosios elektroninės ataskaitos.
KALBINIS PARENGIMAS INTERNETU (OLS)
Pasirašydamos „Erasmus“ aukštojo mokslo chartiją, mokslo ir studijų institucijos įsipareigoja suteikti mobilumo veiklos dalyviams visą būtiną paramą jų kalbiniam pasirengimui. Įgyvendinant Programą, bus laipsniškai įdiegta visai du mėnesius ar ilgiau trunkančiai mobilumo veiklai tarp Programos šalių skirta kalbinė parama internetu, naudojant OLS sistemą. Galimybę naudotis tokia parama Europos Komisija teikia atrinktiems studentams, kad būtų įvertintos jų kalbos, kuria jie studijuos ar atliks praktiką užsienyje, žinios. Prireikus šia priemone jiems taip pat bus suteikta galimybė pagerinti šios kalbos žinias prieš mobilumo laikotarpį ir (arba) jo metu. Pagrindinę mokymo ar darbo kalbą B2 lygiu mokantys dalyviai gali pasirinkti išklausyti OLS kursą priimančiosios šalies kalba, jeigu įmanoma. Kalbinės paramos teikimas turi būti grindžiamas abipusiu siunčiančiosios ir priimančiosios institucijos pasitikėjimu. Rekomenduojamas kalbos mokėjimo lygis yra nurodytas institucijų sudarytuose tarpusavio susitarimuose ir mokymosi susitarimuose, taigi dėl jo yra susitarusios trys šalys. Programos „Erasmus+“ atveju siunčiančioji Mokslo ir studijų institucija (HEI) įsipareigoja užtikrinti, kad jų parengti studentai būtų tinkamu lygiu išmokę kalbą ir minėto dvišalio susitarimo turėtų pakakti. Siunčiančiosios aukštojo mokslo institucijos yra atsakingos už tinkamiausios kalbinės paramos užtikrinimą savo studentams nepriklausomai nuo to, ar taikoma OLS ar kitas metodas, kurį galima finansuoti organizacinės paramos lėšomis siekiant užtikrinti, kad jų studentai įgytų rekomenduojamą lygį, dėl kurio susitarta su priimančiąja institucija mobilumo projekto pradžioje. Todėl siunčiančiajai aukštojo mokslo institucijai nėra taikomas reikalavimas, kad priimančiosioms institucijoms ji nusiųstų OLS kalbos vertinimo rezultatus. Studentai savo nuožiūra sprendžia, ar jie sutinka priimančiajai institucijai atskleisti savo OLS kalbos vertinimo rezultatus ar ne. Kalbinis parengimas internetu bus teikiamas taip: nacionalinės agentūros pagal Europos Komisijos nustatytus bendruosius kriterijus paskirsto mokslo ir
studijų institucijoms elektronines licencijas; visi mokslo ir studijų institucijos atrinkti savi studentai (išskyrus tuos, kuriems studijų ar praktikos užsienyje
kalba yra gimtoji, ir tinkamai pagrįstais atvejais) privalo atlikti internetinį testą, kuriuo bus įvertintos jų pagrindinės kalbos, kuria jie studijuos ar atliks praktiką užsienyje, žinios. Tai yra būtina sąlyga prieš prasidedant mobilumo veiklai. Studentas bei siunčiančioji mokslo ir studijų institucija bus informuoti apie šio testo rezultatus. Taip siunčiančioji mokslo ir studijų institucija galės nustatyti studentų, kuriems galbūt reikės kalbos kursų internetu, skaičių;
mokslo ir studijų institucijos, atsižvelgdamos į turimą kalbos kursų elektroninių licencijų skaičių, paskirstys jas pagal studentų poreikius. Studentai prisiima atsakomybę už internetinio kalbos kurso išklausymą, kaip apibūdinta ir sutarta stipendijos susitarime;
mobilumo laikotarpio pabaigoje studentai atliks antrąjį įvertinimą padarytai pažangai mokantis kalbos įvertinti. Studentas ir siunčiančioji mokslo ir studijų institucija bus informuoti apie rezultatus.
Išsamesnės informacijos pateikiama Europos Komisijos ir nacionalinių agentūrų svetainėse. Kai organizuojama visų kitų rūšių mobilumo veikla arba tais atvejais, kai Komisijos kalbų kursų internetu
sistemoje OLS tam tikros kalbos nėra, mokslo ir studijų institucijos studentams gali suteikti kitokių rūšių kalbinę paramą, kuri bus finansuojama iš Mobilumo organizavimo dotacijos lėšų.
e. DARBUOTOJŲ DALYVAVIMO SĄLYGOS
ATRANKA
Aukštojo mokslo mobilumo projekte dalyvaujančius darbuotojus juos siunčiančioji mokslo ir studijų institucija turi atrinkti sąžiningai ir skaidriai. Prieš išvykdami jie turi būti sutarę su siunčiančiąja ir priimančiąja institucijomis (įmonėmis) dėl mobilumo programos. Dėstytojų ir mokslo ir studijų institucijų darbuotojų atranką vykdo mokslo ir studijų institucija. Atrankos ir dotacijų skyrimo procedūra turi būti sąžininga, skaidri, nuosekli ir patvirtinta dokumentais, o galimybę ja pasinaudoti turi turėti visos atrankos procese dalyvaujančios šalys. Atrankos kriterijai (pvz., pirmenybė teikiama darbuotojams, į užsienį vykstantiems pirmą kartą, galimo mobilumo veiklų vienam darbuotojui skaičiaus tam tikru laikotarpiu apribojimas ir t. t.) skelbiami viešai.
Mokslo ir studijų institucija imasi būtinų priemonių, kad išvengtų bet kokio interesų konflikto, susijusio su asmenimis, kurie gali būti pakviesti dalyvauti atskirų dotacijų gavėjų atrankos organuose arba procese.
Darbuotojų mobilumas iš įmonės į mokslo ir studijų instituciją organizuojamas institucijos kvietimu konkrečiam įmonės darbuotojui; dotaciją tvarko priimančioji mokslo ir studijų institucija.
MOBILUMO SUSITARIMAS
Siunčiančioji institucija mokslo ir studijų institucijos darbuotojų atranką vykdo remdamasi darbuotojo pateiktu mobilumo programos projektu ir pasikonsultavusi su priimančiąja institucija (įmone). Prieš išvykimą siunčiančioji institucija (įmonė) ir priimančioji institucija (įmonė) turi oficialiai susitarti dėl galutinės mobilumo programos (pasikeisdamos raštais arba elektroniniais pranešimais). Už mobilumo laikotarpio užsienyje kokybę atsakinga ir siunčiančioji, ir priimančioji institucija (įmonė).
DOTACIJA DARBUOTOJAMS
Šių dviejų rūšių darbuotojų mobilumo finansavimo taisyklės yra vienodos. Dotacija padedama padengti kelionės ir pragyvenimo išlaidas dėstymo ar mokymo užsienyje laikotarpiu (žr. šio vadovo B dalies skirsnį „Finansavimo taisyklės“). Mobilumo veikloje leidžiama dalyvauti ir nulinę dotaciją iš ES lėšų gaunantiems mokslo ir studijų institucijų darbuotojams.
2. MOBILUMO METU
STUDENTŲ MOBILUMO LAIKOTARPIO PERTRAUKIMAS
Jeigu studento mobilumo laikotarpis pertraukiamas, pavyzdžiui, kai kalbos kursai baigiasi anksčiau, nei faktiškai prasideda studijos (praktika), pertraukos dienų skaičius nurodomas „Mobility Tool+“ sistemoje ir stipendijos suma atitinkamai patikslinama. Praktikos atveju mobilumo užsienyje laikotarpis gali būti pertrauktas dėl kolektyvinių įmonės atostogų, jeigu įmonė tuo laikotarpiu neveikia. Stipendija šiuo laikotarpiu mokama. Įmonės nedarbo laikotarpis į būtiniausią praktikos laikotarpio trukmę neįskaičiuojamas, bet jis įskaičiuojamas į ne ilgesnį nei 12 mėn. kiekvienos studijų pakopos laikotarpį, kuriam tas pats studentas gali gauti stipendijas mobilumo veiklai.
STUDENTŲ MOBILUMO LAIKOTARPIO PRATĘSIMAS
Siunčiančioji ir priimančioji organizacijos gali susitarti pratęsti prasidėjusį mobilumo laikotarpį ir tokiu atveju turi įvykdyti tokias sąlygas:
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų mobilumo projektas
309
prašymas pratęsti mobilumo laikotarpį turi būti pateiktas ne vėliau kaip likus mėnesiui iki iš pradžių planuoto mobilumo laikotarpio pabaigos;
jeigu prašymą patenkina visos šalys, turi būti pakeistas stipendijos susitarimas ir imtasi visų priemonių, susijusių su trukmės pratęsimu;
jeigu studentas gauna „Erasmus+“ stipendiją, siunčiančioji institucija, atsižvelgdama į ilgesnę trukmę, gali pakeisti stipendijos sumą arba susitarti su studentu, kad šios papildomos dienos būtų laikomos nulinės stipendijos iš ES lėšų laikotarpiu;
faktinės mobilumo laikotarpio pradžios ir pabaigos datos nurodomos priimančiosios institucijos akademinėje pažymoje arba studento praktikos pažymoje vadovaujantis tokiomis apibrėžtimis:
o pradžios data turėtų būti pirmoji diena, kai studentui reikia atvykti į priimančiąją organizaciją (pavyzdžiui, tai galėtų būti pirmojo kurso pradžios data (pirmoji diena darbe), susipažinimo renginys, kurį organizuoja priimančioji institucija, arba kalbos ir kultūros kursai);
o pabaigos data turėtų būti paskutinė diena, kada studentui reikia atvykti į priimančiąją organizaciją (pavyzdžiui, tai galėtų būti paskutinė egzaminų laikotarpio (kurso, darbo, privalomo paskaitų lankymo laikotarpio) diena);
pagal minėtas apibrėžtis nustatyta faktinė trukmė – tai laikotarpis, kurį mokslo ir studijų institucijos turi nurodyti savo baigiamosiose ataskaitose, ir jį sudarantis mėnesių skaičius yra didžiausias skaičius mėnesių, kai bus mokama ES stipendija. Jeigu studento mobilumo laikotarpio pratęsimas laikomas nulinės stipendijos iš ES lėšų dienomis, skaičiuojant galutinę stipendijos sumą šios dienos atimamos iš visos mobilumo laikotarpio trukmės;
šis papildomas laikotarpis turi prasidėti vos pasibaigus einamajam mobilumo laikotarpiui. Tarp šių
laikotarpių negali būti jokių pertraukų (šventinės ir universiteto (įmonės) nedarbo dienos pertraukomis nelaikomos), išskyrus atvejus, kai tai yra tinkamai pagrįsta ir nacionalinė agentūra tam pritaria.
3. PO MOBILUMO
a. MOKYMOSI REZULTATŲ PRIPAŽINIMAS
Užsienyje praleidžiamo laikotarpio pabaigoje priimančioji institucija (įmonė) studentui ir jo mokslo ir studijų institucijai turi pateikti akademinę pažymą arba praktikos pažymą, kurioje patvirtinami sutartos programos rezultatai. Vykdant tolesnę su mobilumo laikotarpiu susijusią veiklą, siunčiančioji institucija, be kita ko, oficialiai pripažįsta kreditus, užsienyje suteiktus už formaliojo mokymosi būdu naujai įgytas kompetencijas (naudojant ECTS kreditus arba lygiavertę sistemą), įskaitant, jei taikoma, per praktikas, o neformaliojo ugdymo ir savaiminio mokymosi ne auditorijoje ar darbo vietoje rezultatai patvirtinami dokumentais (naudojant diplomo priedėlį). Tačiau tai netaikoma praktikoms, kurias atliko absolventai. Kalbos žinių įvertinimo ir internetinių kalbos kursų rezultatai bus pranešami centralizuotai, tačiau jokia oficiali kvalifikacija nesuteikiama. Kalbant apie darbuotojų mobilumą, siunčiančiosios institucijos turėtų užtikrinti, kad dalyvaujančių darbuotojų mokymosi rezultatai būtų tinkamai pripažinti, skleidžiami ir institucijoje plačiai naudojami.
b. ATASKAITŲ TEIKIMAS
Užsienyje praleisto laikotarpio pabaigoje visi mobilumo veikloje dalyvavę studentai ir darbuotojai privalo užpildyti ir pateikti baigiamąją ataskaitą. Tais atvejais, kai mobilumo veikla truko du mėnesius ar ilgiau, ataskaitoje taip pat pateikiamas kokybinis mobilumo laikotarpiu gautos kalbinės paramos įvertinimas. Iš ataskaitos nepateikusių studentų ir darbuotojų juos siuntusi mokslo ir studijų institucija gali pareikalauti atlyginti dalį gautos ES stipendijos (dotacijos) arba ją visą. Atlyginti stipendijos (dotacijos) nereikalaujama tuo
atveju, jeigu studentas arba darbuotojas planuotos veiklos užsienyje negalėjo užbaigti dėl force majeure aplinkybių. Siunčiančioji institucija turi pranešti apie tokius atvejus, o nacionalinė agentūra turi raštu juos patvirtinti.
I priedas. Profesinio mokymo įstaigose besimokančių asmenų ir šių į staigų darbuotojų mobilumo projektas
PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOSE BESIMOKANČIŲ ASMENŲ IR ŠIŲ ĮSTAIGŲ
DARBUOTOJŲ MOBILUMO PROJEKTAS
1. MOBILUMO ORGANIZAVIMO IŠLAIDOS
Mobilumo organizavimo išlaidos – tai lėšos bet kokioms išlaidoms padengti, kurias organizacijos patiria organizuodamos kokybiškas moksleivių ir darbuotojų mobilumo veiklas. Tai, pavyzdžiui, išlaidos: informacijai ir pagalbai mokiniams ir darbuotojams teikti; mokiniams ir darbuotojams atrinkti; mokymosi sutartims parengti siekiant užtikrinti visišką mokymo programų sudedamųjų dalių pripažinimą;
darbuotojų mobilumo susitarimams parengti ir pripažinti; kalbiniam ir kultūriniam mokinių ir darbuotojų parengimui, visų pirma konkrečiam sektoriui skirtiems PM
įstaigose besimokančių asmenų ir tų įstaigų darbuotojų kalbos kursams; bendrajam valdymui, susijusiam su mobilumo projekto parengimu ir valdymu; dalyvių kuravimo ir priežiūros priemonėms užtikrinti mobilumo metu; specialioms priemonėms, kuriomis siekiama užtikrinti praktikos įmonėse kokybę.
Į tai, kaip kokybiškai institucija įgyvendina projektą, ir į tolesnę su juo susijusią veiklą atsižvelgiama sprendžiant dėl galutinės dotacijos. Siekiant kokybiškai įgyvendinti mobilumo projektą, turėtų būti laikomasi šiame priede dėl PM įstaigose besimokančių asmenų ir šių įstaigų darbuotojų mobilumo pateiktų gairių.
2. PRIEŠ MOBILUMĄ
a. DALYVAUJANČIŲ ORGANIZACIJŲ AKREDITACIJA. „ERASMUS+“ PM MOBILUMO CHARTIJA
Nuo 2015 m. neakredituotos organizacijos turi galimybę teikti paraišką „Erasmus+“ PM mobilumo chartijai gauti atskirų nacionalinių agentūrų skelbiamų metinių kvietimų teikti paraiškas metu, jeigu tos organizacijos atitinka būtinus atrankos kriterijus ir pademonstruoja jų tarptautinių strategijų kokybę ir tvarumą. Atkreipkite dėmesį, kad tuo atveju, jeigu organizacijoms tam tikrais metais suteikiama nauja „Erasmus+“ PM mobilumo chartija, jos galės ja pasinaudoti vykdydamos PM mobilumą nuo kito bendrojo kvietimo teikti paraiškas. Pavyzdžiui, jeigu organizacijos pateikia paraišką chartijai pagal konkretų kvietimą teikti paraiškas, ir ši chartija suteikiama 2016 metais, jie vis tiek turės teikti paraišką tuo pačiu metu PM mobilumo projektui be chartijos, jeigu jie pageidauja vykdyti mobilumo veiklą pagal 2016 m. bendrąjį kvietimą teikti paraiškas. Jie galės pasinaudoti chartija tik kitais kvietimo metais (šiame pavyzdyje – 2017 metais). Išsamesnės informacijos pateikiama Europos Komisijos ir nacionalinių agentūrų svetainėse.
b. EUROPOS MOBILUMO KOKYBĖS CHARTIJA
PM organizacijos, planuojančios organizuoti PM įstaigose besimokančių asmenų ir tų organizacijų darbuotojų mobilumo veiklą, savo veiklą turi organizuoti pagal Europos mobilumo kokybės chartijoje
178 nustatytus principus
ir kriterijus. Europos mobilumo kokybės chartija – tai informacinis dokumentas apie švietimo ir mokymo viešnagių užsienyje kokybę. Chartijoje pateikiamos rekomendacijos dėl mobilumo mokymosi tikslais, kaip antai profesinio tobulėjimo, priemonių, skirtų ir jauniems besimokantiems asmenims, ir darbuotojams. Chartijoje nustatytų principų laikymasis turėtų padėti užtikrinti, kad mobilumo projektų dalyvių patirtis ir priimančiojoje šalyje, ir kilmės šalyje jiems grįžus visada būtų teigiama, padaugėtų švietimo ir mokymo mainų ir padidėtų jų apimtis. Chartiją galima rasti svetainėje: http://europa.eu/legislation_summaries/education_training_youth/lifelong_learning/c11085_en.htm
178 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija (EB) 2006/961 dėl tarptautinio švietimo ir mokymo mobilumo Bendrijoje: Europos
mobilumo kokybės chartija (OL L 394, 2006 12 30).
c. ECVET SUSITARIMO MEMORANDUMAI
Vykdydamos mobilumo veiklą, PM įstaigos gali nuspręsti taikyti Europos profesinio mokymo kreditų sistemą (ECVET) (dėl išsamesnės informacijos žr. toliau). Tokiais atvejais prieš naudojant ECVET turi būti sukurta ECVET partnerystė. Šioje partnerystėje turi būti suburtos kompetentingos organizacijos, kurios dalyvauja: 1) nustatant tinkamus mokymosi rezultatus, kurie turėtų būti pasiekti mobilumo veiklos metu; 2) įgyvendinant PM programas, kurios yra tinkamos šiems poreikiams patenkinti; 3) vertinant, kiek besimokantys asmenys pasiekė tuos mokymosi rezultatus, ir 4) tvirtinant ir pripažįstant besimokančių asmenų įgytus kreditus jiems sugrįžus į savo buveinės šalies instituciją. Partnerystę dėl ECVET taikymo mobilumo veikloje galima įforminti pasirašant susitarimo memorandumą. Susitarimo memorandumas – tai kompetentingų organizacijų susitarimas, kuriuo sudaromas pagrindas kreditams perkelti. Juo įforminama ECVET partnerystė ir patvirtinamas dalyvaujančių kompetentingų organizacijų ir institucijų statuso ir procedūrų savitarpio pripažinimas. Jame taip pat nustatomos partnerystės bendradarbiavimo procedūros. Susitarimo memorandumus gali pasirašyti tinklai, vienijantys kompetentingas organizacijas (institucijas) iš kelių šalių (sistemų), bet, atsižvelgiant į partnerystės poreikius ir užmojus, jie gali būti ir dvišaliai. Dėl išsamesnės informacijos ir rekomendacijų, kaip sudaryti susitarimo memorandumą, žr. ECVET vartotojo vadovą, kurį galima rasti Europos Komisijos svetainėje, arba žr. šias svetaines: http://ec.europa.eu/education/policy/vocational-policy/ecvet_en.htm ir http://www.ecvet-secretariat.eu.
d. MOBILUMO KONSORCIUMAS
Be PM paslaugų teikėjų, kurie teikia paraiškas kaip atskiros organizacijos, paraišką dėl PM mobilumo projekto gali pateikti ir nacionalinis mobilumo konsorciumas. Mobilumo konsorciumo tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas organizuoti mobilumo veiklą ir užtikrinti geresnę veiklos kokybę, palyginti su kokybe, kurią kiekviena atskira siunčiančioji PM institucija (pvz., PM mokykla) galėtų užtikrinti, jeigu veiktų viena. Nacionalinio mobilumo konsorciumo organizacijos narės turėtų sujungti paslaugas, susijusias su mobilumo veiklos organizavimu, arba jomis dalytis ir kartu plėtoti tarptautiškumo veiklą bendradarbiaudamos viena su kita ir dalydamosi ryšiais. Bendrai paprastai vykdoma tokia veikla, kaip, pvz., bendras administracinis, sutartinis ir finansinis mobilumo valdymas, bendra dalyvių atranka ir (arba) parengimas ir kuravimas, taip pat, jei tinkama, centralizuota įmonių paieška ir įmonių bei dalyvių paieška pagal jų poreikius. Nacionalinis mobilumo konsorciumas taip pat gali veikti kaip atvykstančių praktikantų ir darbuotojų tarpininkas. Atliekant šią funkciją, be kita ko, regione, kuriame yra įsikūrę nacionalinio mobilumo konsorciumo partneriai, ieškoma priimančiosios organizacijos ir prireikus teikiama pagalba. Konsorciumo koordinatorius, dažniausiai kartu su kitomis (tarpininkaujančiomis) organizacijomis, turi atlikti aktyvų vaidmenį siekiant puoselėti ryšius su įmonėmis ir ieškoti galimybių darbuotojų stažuotėms ir mokymui, remiant šią veiklą ir teikiant informaciją ir t. t. Už mobilumo laikotarpių kokybę, turinį ir pripažinimą tebėra atsakinga kiekviena siunčiančioji PM organizacija. Kiekvienas konsorciumo narys su konsorciumo koordinatoriumi turi pasirašyti susitarimą, kuriame nurodomos funkcijos ir pareigos, taip pat administraciniai ir finansiniai susitarimai; bendradarbiavimo sąlygose nustatomi tokie dalykai, kaip mobilumo laikotarpių parengimo, kokybės užtikrinimo ir tolesnės susijusios veiklos mechanizmai.
e. EUROPINIS PLĖTROS PLANAS
Europinis plėtros planas taikomas tik pareiškėjų, neturinčių „Erasmus+“ PM mobilumo chartijos, paraiškoms. Nors ir nesitikima, kad chartijos neturintys pareiškėjai sieks užtikrinti tokį patį tarptautiškumo ar tvarumo lygį, kaip tos organizacijos, kurioms suteikta chartija, tačiau iš jų tikimasi, kad jos jau atsižvelgs ne vien tik į pačią mobilumo veiklą, bet ir į mobilumo veiklos poveikį savo organizacijoms. Prieš teikdama paraišką, PM įstaiga arba nacionalinio mobilumo konsorciumo koordinatorius privalo parengti europinį plėtros planą; šis planas yra paraiškos formos dalis. Šiame skirsnyje nurodoma, kaip planuojama mobilumo veikla įtraukiama į platesnę ir ilgalaikę projekte dalyvaujančių PM įstaigų plėtros ir modernizavimo strategiją.
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
313
Programos vadovas
Šis europinis plėtros planas bus svarbus vertinant dotacijos paraiškas. Jame turėtų būti pateikta informacija apie:
PM įstaigų poreikius, susijusius su kokybės gerinimu ir tarptautiškumu (pvz., kiek tai yra susiję su valdymo
kompetencijomis, darbuotojų kompetencijomis, naujais mokymo metodais ar priemonėmis, Europos matmeniu, kalbų mokėjimu, mokymo programa, dėstymo, mokymo ir mokymosi organizavimu, sąsajų su institucijomis partnerėmis stiprinimu), ir apie tai, kaip planuojama veikla padės patenkinti šiuos poreikius;
tikėtiną poveikį besimokantiems asmenims, bendrųjų dalykų ir specialybės dalykų mokytojams ir kitiems darbuotojams, taip pat PM įstaigai apskritai;
kaip PM mokyklos ir įmonės integruos jų darbuotojų įgytas kompetencijas ir patirtį į mokymo programą ir (ar) plėtros planą;
kaip mokymasis darbo vietoje gali būti nuosekliai išplėstas vykdant daugiašalį bendradarbiavimą.
f. „MOBILITY TOOL+”
Atrinkusi dalyvius, organizacija dotacijos gavėja turi kuo anksčiau įrašyti į internetinę „Mobility Tool+“ sistemą bendrą informaciją apie dalyvį ir mobilumo veiklos, kurią jis vykdys, rūšį (pvz., dalyvio vardas, pavardė, paskirties šalis, mobilumo laikotarpio trukmė ir t. t.). „Mobility Tool+“ dotacijos gavėjui padeda valdyti „Erasmus+“ mobilumo veiklą. Organizacija dotacijos gavėja taip pat turi atnaujinti „Mobility Tool+“ įrašytą informaciją mobilumo projekto laikotarpiu įvykus kokiems nors su dalyviais ar veikla susijusiems pokyčiams. Dotacijos gavėjai „Mobility Tool+“ galės formuoti pagal jų pateiktą informaciją iš anksto užpildytas ataskaitas. Šioje sistemoje taip pat formuojamos ataskaitos, kurias turi užpildyti mobilumo veiklos dalyviai. Daugiau informacijos apie „Mobility Tool+“ ir apie tai, kaip prie jos prisijungti, bus pateikta nacionalinės agentūros ir dotacijos gavėjo dotacijos sutartyje.
g. PM ĮSTAIGOSE BESIMOKANČIŲ ASMENŲ DALYVAVIMO SĄLYGOS
ATRANKA
Mobilumo veiklos dalyvių atranką vykdo siunčiančioji organizacija. Besimokančių asmenų atranka, taip pat mobilumo lėšų skyrimo procedūra, turi būti sąžininga, skaidri, nuosekli ir patvirtinta dokumentais, o galimybę ja pasinaudoti turi turėti visos atrankos procese dalyvaujančios šalys. Siunčiančioji organizacija imasi būtinų priemonių, kad išvengtų bet kokio interesų konflikto, susijusio su asmenimis, kurie gali būti pakviesti dalyvauti atskirų dalyvių atrankos organuose arba procese.
LYDINTYS ASMENYS
Specialiųjų poreikių turintys ar palankių sąlygų neturintys PM įstaigose besimokantys asmenys gali būti lydimi asmens, kuris padės jiems mobilumo laikotarpiu. Dalyvaujančių lydinčių asmenų skaičius turėtų būti proporcingas dalyvaujančių besimokančių asmenų skaičiui (besimokančių asmenų, atliekančių praktiką toje pačioje priimančiojoje organizacijoje, grupę paprastai lydi vienas asmuo). Lydinčių asmenų buvimo užsienyje trukmė taip pat turėtų būti proporcinga besimokančių asmenų poreikiams (lydintiems asmenims besimokančius asmenis lydėti visą veiklos laikotarpį paprastai leidžiama tik tais atvejais, kai tie besimokantys asmenys nėra savarankiški arba yra nepilnamečiai).
SUTARTIS SU BESIMOKANČIU ASMENIU
Prieš išvykimą PM įstaigose besimokantys asmenys su siunčiančiąja ir priimančiąja organizacijomis turi pasirašyti sutartį, į kurią, be kita ko, įtraukiama: besimokančio asmens, siunčiančiosios ir priimančiosios organizacijų suderinta mokymo programa, kurios
turi būti laikomasi. Šioje mokymosi sutartyje apibrėžiami tiksliniai mokymosi užsienyje laikotarpio mokymosi rezultatai ir pateikiamos oficialaus pripažinimo nuostatos (pvz., ECVET);
prie mokymosi sutarties pridedamas vadinamasis kokybės įsipareigojimas, kuriame nurodomos praktiką atlikusių asmenų, siunčiančiosios ir priimančiosios organizacijų ir, jei taikoma, tarpininkaujančių organizacijų teisės ir pareigos.
Pasirašydami mokymosi sutartį, PM įstaigose besimokantys asmenys įgyja teisę gauti dotaciją, kuri skirta jiems remti praktikos užsienyje laikotarpiu. Tokią dotaciją gali sudaryti viena iš šių dotacijų arba jos abi: ES dotacija, apskaičiuojama vienai veiklos dienai (žr. šio vadovo B dalies skirsnį „Finansavimo taisyklės“), ir
(arba) vietos, regioninė arba nacionalinė dotacija, kurią skiria viešasis arba privatus paramos teikėjas, arba
paskolų programa.
Mobilumo veikloje leidžiama dalyvauti nulinę dotaciją gaunantiems PM įstaigose besimokantiems asmenims (t. y. besimokantiems asmenims, atliekantiems praktikas, kurios atitinka programos „Erasmus+“ PM mobilumo kriterijus, ir besinaudojantiems „Erasmus+“ besimokančio asmens turimais pranašumais, bet negaunantiems „Erasmus+“ stipendijos mobilumui). Šiame Programos vadove nustatytos taisyklės, išskyrus taisykles, susijusias su stipendijų paskirstymu, taikomos ir tokiems nulinę stipendiją gaunantiems PM įstaigose besimokantiems asmenims.
KALBINIS PARENGIMAS INTERNETU (OLS)
Devyniolika dienų ar ilgiau trunkančioje mobilumo veikloje dalyvaujantys PM įstaigose besimokantys asmenys prieš išvykimą arba mobilumo veiklos metu gali gauti kalbinį parengimą internetu (OLS). Dėl to Komisija atrinktiems PM įstaigose besimokantiems asmenims suteikia galimybę naudotis internetine OLS sistema, kurioje būtų įvertintos jų kalbos, kuria jie atliks praktiką užsienyje, žinios. Prireikus šioje OLS sistemoje jiems taip pat suteikiama galimybė prieš mobilumo laikotarpį ar jo metu pagerinti šios kalbos žinias. Dalyviai, mokantys pagrindinę darbo kalbą bent B2 lygiu, gali rinktis priimančiosios šalies kalbos OLS kursą, jeigu toks yra. Tokia sistema bus laipsniškai sukurta įgyvendinant Programą. Kalbinė parama teikiama taip: teikdama paraišką dėl PM mobilumo projekto, paraišką teikianti organizacija įvertina pagal mobilumo
projektą praktiką atliekančių besimokančių asmenų kalbinės paramos – pagrindine mokymo ar darbo kalba – poreikį;
nacionalinės agentūros pagal Komisijos nustatytus bendruosius kriterijus paskirsto organizacijoms dotacijų gavėjoms elektronines licencijas;
visi siunčiančiosios organizacijos atrinkti besimokantys asmenys (išskyrus tuos, kuriems praktikos kalba yra gimtoji), prieš pasirašydami mokymosi sutartį, atliks internetinį testą, kuriuo bus įvertintos jų pasirinktos kalbos žinios. Besimokantis asmuo ir siunčiančioji organizacija, jei ji to paprašys, bus informuoti apie šio testo rezultatus. Šie rezultatai neturės jokio poveikio besimokančio asmens galimybei vykti į užsienį;
atsižvelgiant į turimų kalbos kursų elektroninių licencijų skaičių, dalyviams, kuriems reikalinga kalbinė parama, gali būti pasiūlyta išklausyti kalbos kursą internete;
praktikos laikotarpio pabaigoje PM įstaigose besimokantys asmenys atliks antrąjį testą pažangai, padarytai mokantis kalbos, įvertinti. Besimokantis asmuo ir siunčiančioji organizacija, jei ji to paprašys, bus informuoti apie rezultatus.
Pradiniais Programos etapais kalbos vertinimas ir kursai internetu nebus teikiami visomis ES kalbomis ir kalbos kursai gali būti prieinami ne visiems jų prašantiems dalyviams. Išsamesnės informacijos bus pateikta Komisijos ir nacionalinių agentūrų svetainėse. Kalbine parama kalbomis, kurių Komisijos tarnyba neapima, turi pasirūpinti PM mobilumo projekte dalyvaujančios organizacijos; tuo tikslu gali būti skirta speciali dotacija kalbinei paramai. Be to, PM mobilumo projekte dalyvaujančios organizacijos gali panaudoti Mobilumo organizavimo dotaciją su dalyvių pedagoginiu, kultūriniu arba specialiu kalbiniu parengimu susijusiems poreikiams tenkinti (žr. šio vadovo B dalies skirsnį „Finansavimo taisyklės“).
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
315
Programos vadovas
h. DARBUOTOJŲ DALYVAVIMO SĄLYGOS
ATRANKA
Darbuotojų atranką vykdo siunčiančioji organizacija. Atrankos ir dotacijų skyrimo procedūra turi būti sąžininga, skaidri, nuosekli ir patvirtinama dokumentais, o galimybę ja pasinaudoti turi turėti visos atrankos procese dalyvaujančios šalys. Siunčiančioji organizacija imasi būtinų priemonių, kad išvengtų bet kokio interesų konflikto, susijusio su asmenimis, kurie gali būti pakviesti dalyvauti atskirų dotacijų gavėjų atrankos organuose arba procese. Atrankos kriterijai (pvz., pirmenybė teikiama darbuotojams, į užsienį vykstantiems pirmą kartą, galimo mobilumo veiklų vienam darbuotojui skaičiaus tam tikru laikotarpiu apribojimas ir t. t.) skelbiami viešai.
MOBILUMO SUSITARIMAS
Siunčiančioji organizacija darbuotojų atranką vykdo remdamasi darbuotojo pateiktu mobilumo programos projektu ir pasikonsultavusi su priimančiąja institucija arba įmone (organizacija). Prieš išvykimą siunčiančioji ir priimančioji organizacijos turi oficialiai suderinti galutinę mobilumo programą, pasikeisdamos raštais arba elektroniniais pranešimais. Už mobilumo laikotarpio užsienyje kokybę atsakinga ir siunčiančioji, ir priimančioji organizacija.
3. MOBILUMO METU
BESIMOKANČIŲ ASMENŲ MOBILUMO LAIKOTARPIO PERTRAUKIMAS
Mobilumo stažuotės užsienyje laikotarpis dėl kolektyvinių įmonės atostogų, jeigu įmonė tuo laikotarpiu neveikia, gali būti pertrauktas. Dotacija šiuo laikotarpiu mokama. Įmonės nedarbo laikotarpis į praktikos minimalaus laikotarpio trukmę neįskaičiuojamas.
BESIMOKANČIŲ ASMENŲ MOBILUMO LAIKOTARPIO PRATĘSIMAS
Siunčiančioji ir priimančioji organizacijos gali susitarti pratęsti prasidėjusį mobilumo laikotarpį ir tokiu atveju turi įvykdyti tokias sąlygas:
iš pradžių, planuotam mobilumo laikotarpiui dar nepasibaigus, turi būti pakeista dotacijos sutartis ir imtasi visų priemonių, susijusių su trukmės pratęsimu. Toks pakeitimas ypač svarbus tais atvejais, kai dėl laikotarpio pratęsimo taip pat teikiamas prašymas pratęsti mėnesinės ES dotacijos mokėjimą. Iš esmės, nors mobilumo laikotarpio trukmė turi būti apibrėžta besimokančiajam patvirtinant mokymo laikotarpį (būtent šį laikotarpį organizacijos dotacijų gavėjos nurodo baigiamosiose ataskaitose), didžiausias mėnesių, kuriais bus mokama ES dotacija, skaičius yra nurodytasis mobilumo sutartyje arba jos pakeitimo dokumente (-uose). Taip bus net ir tais atvejais, kai mokymosi sutartyje nurodyta trukmė yra mažesnė, nei nurodytoji mokymo laikotarpio patvirtinimo dokumente;
šis papildomas laikotarpis turi prasidėti vos pasibaigus einamajam mobilumo laikotarpiui. Tarp šių
laikotarpių negali būti jokių pertraukų (šventinės ir PM mokyklos (įmonės) nedarbo dienos pertraukomis nelaikomos), išskyrus atvejus, kai tai yra tinkamai pagrįsta ir nacionalinė agentūra tam pritaria.
4. PO MOBILUMO
a. MOKYMOSI REZULTATŲ PRIPAŽINIMAS
Dalyvaujančios siunčiančioji ir priimančioji organizacijos turėtų sutarti mobilumo laikotarpio pabaigoje išduoti „Europass“ mobilumo dokumentą. Išsamesnės informacijos apie tai galima rasti „Europass“ svetainėje: http://europass.cedefop.europa.eu/lt/home.
Apie kalbos žinių įvertinimo ir kalbos kursų internetu (OLS) rezultatus bus pranešta centralizuotai, tačiau nebus suteikta jokios oficialios kvalifikacijos.
ECVET
Vykdydamos mobilumo veiklą, PM įstaigos gali nuspręsti taikyti ECVET sistemą. ECVET – tai bendra metodinė sistema, kuria sudaromos palankesnės sąlygos kaupti už mokymosi rezultatus suteikiamus kreditus ir iš vienos kvalifikacijų sistemos perkelti juos į kitą. Ja siekiama skatinti tarptautinį mobilumą ir galimybes mokytis visą gyvenimą. Ji skirta ne nacionalinėms kvalifikacijų sistemoms pakeisti, o didesniam jų tarpusavio palyginamumui ir suderinamumui užtikrinti. ECVET taikoma visiems asmens įvairiais švietimo ir mokymo būdais įgytiems rezultatams, kurie paskui yra perkeliami, pripažįstami ir kaupiami kvalifikacijai įgyti. Šia iniciatyva Europos piliečiams yra paprasčiau pasiekti, kad jų mokymas, įgūdžiai ir žinios būtų pripažintos kitoje Programos šalyje. Daugiau informacijos apie ECVET galima rasti Komisijos svetainėje: http://ec.europa.eu/education/policy/vocational-policy/ecvet_lt.htm ir http://www.ecvet-secretariat.eu. Jeigu naudojama ECVET, turėtų būti užtikrinta, kad kreditai, sukaupti už pasiektus mokymosi rezultatus, būtų skaidrūs, ir jie turėtų būti nurodyti dalyvaujančiųjų organizacijų susitarimo memorandume.
b. ATASKAITŲ TEIKIMAS
Užsienyje praleisto laikotarpio pabaigoje visi mobilumo veiklą vykdę PM įstaigose besimokantys asmenys ir darbuotojai privalo užpildyti ir pateikti baigiamąją ataskaitą. Tais atvejais, kai mobilumo veikla truko devyniolika dienų ar ilgiau, ataskaitoje taip pat pateikiamas kokybinis mobilumo laikotarpiu gautos kalbinės paramos įvertinimas.
Iš ataskaitos nepateikusių studentų ir darbuotojų gali būti pareikalauta atlyginti dalį gautos ES stipendijos (dotacijos) arba ją visą. Atlyginti stipendijos (dotacijos) nereikalaujama tuo atveju, jeigu besimokantis asmuo arba darbuotojas planuotos veiklos užsienyje negalėjo užbaigti dėl force majeure aplinkybių. Siunčiančioji institucija turi pranešti apie tokius atvejus, o nacionalinė agentūra turi raštu juos patvirtinti.
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
317
Programos vadovas
BENDROJO UGDYMO DARBUOTOJŲ MOBILUMO PROJEKTAS
Mobilumo projektai bendrojo ugdymo įstaigoms leidžia mokytojams ir kitiems švietimo darbuotojams pasiūlyti galimybes ir paskatas įgyti naujų su bendrojo ugdymo poreikiais susijusių kompetencijų. Planuojant mobilumo projektus, juos remiant ir imantis tolesnės su jais susijusios veiklos aktyvų vaidmenį turėtų atlikti bendrojo ugdymo įstaigų vadovybė. Siekdamos užtikrinti šios veiklos poveikį visų darbuotojų profesiniam tobulėjimui ir kuo labiau jį padidinti, bendrojo ugdymo įstaigos turėtų pasirūpinti, kad, mobilumo projektams pasibaigus, būtų užtikrinta tinkama jų darbuotojų įgytų kompetencijų sklaida visoje įstaigoje ir jos būtų integruotos į įstaigos mokymo praktiką. Prieš teikdamos paraiškas bendrojo ugdymo įstaigos turėtų kruopščiai apgalvoti, kiek jų darbuotojų realiai gali dalyvauti projekte visu jo laikotarpiu (t. y. vieni ar dveji metai), kokioje veikloje jie dalyvautų ir kaip būtų galima veiksmingai vykdyti tolesnę susijusią veiklą grįžus. Teikdamos paraiškas, paraiškas teikiančios organizacijos turės nurodyti orientacinius planuojamos mobilumo veiklos dalyvių skaičius, veiklos rūšis ir paskirties šalis. Kai nacionalinė agentūra atrenka mobilumo projektą ir patvirtina prašomą biudžetą, dotacijos gavėjas gali pradėti dalyvių atranką ir išsamiai organizuoti veiklą.
1. ORGANIZACINĖ PARAMA
Mobilumo organizavimo dotacija – tai lėšos išlaidoms, kurias institucijos patiria dėl darbuotojų mobilumo, padengti. Pavyzdžiui, išlaidoms:
europinio plėtros planui parengti ir tolesnei susijusiai veiklai vykdyti; organizaciniams susitarimams su institucijomis partnerėmis (daugiausia darbo praktikos ir mokymo
užduočių atveju); informacijai ir pagalbai darbuotojams teikti; darbuotojams atrinkti mobilumo veiklai; mobilumo susitarimams parengti siekiant užtikrinti mobilumo veiklos kokybę ir pripažinimą; kalbiniam ir kultūriniam judžių darbuotojų parengimui; atvykstančių darbuotojų integracijai bendrojo ugdymo įstaigoje palengvinti; veiksmingoms mobilumo dalyvių kuravimo ir priežiūros priemonėms užtikrinti; mobilumo dalyvių reintegracijai remti ir jų įgytoms naujoms kompetencijoms naudoti bendrojo
ugdymo įstaigos, mokytojų ir moksleivių naudai.
2. PRIEŠ MOBILUMĄ
a. EUROPINIS PLĖTROS PLANAS
Prieš teikdama paraišką bendrojo ugdymo įstaiga arba nacionalinio mobilumo konsorciumo koordinatorius turi parengti europinį plėtros planą; šis planas yra paraiškos formos dalis. Šiame skirsnyje nurodoma, kaip planuojama mobilumo veikla įtraukiama į platesnę ir ilgalaikę projekte dalyvaujančios (-ių) bendrojo ugdymo įstaigos (-ų) plėtros ir modernizavimo strategiją.
Šis europinis plėtros planas bus svarbus vertinant dotacijos paraiškas ir jame turėtų būti pateikta informacijos apie:
bendrojo ugdymo įstaigos (-ų) poreikius, susijusius su kokybės gerinimu ir tarptautiškumu (pvz., valdymo
kompetencijos, darbuotojų kompetencijos, naujų mokymo metodų ar priemonių, Europos matmens, kalbų mokėjimo, mokymo programos, mokymo, rengimo ir mokymosi organizavimo, sąsajų su institucijomis partnerėmis stiprinimo), ir apie tai, kaip planuojama veikla padės tenkinti šiuos poreikius;
tikėtiną poveikį mokiniams, mokytojams ir kitiems darbuotojams bei bendrojo ugdymo įstaigai apskritai; tai, kaip bendrojo ugdymo įstaigos darbuotojų įgytą kompetenciją ir patirtį panaudos mokymo programoje
ir (arba) įstaigos plėtros plane; tai, kaip vykdant planuojamą mobilumo veiklą ketinama panaudoti programą „eTwinning“, jei ji naudojama
(žr. tolesnį skirsnį).
b. „ETWINNING“
Programa „eTwinning“ naudojant informacines ir ryšių technologijas (IRT) skatinamas Europos bendrojo ugdymo įstaigų bendradarbiavimas ir tinklų kūrimas. Joje teikiami patarimai, idėjos ir priemonės, kad bendrojo ugdymo įstaigoms būtų lengva kurti partnerystę ir pradėti bendradarbiavimo projektus bet kokių mokomųjų dalykų srityje. Vykdant mobilumo projektą, „eTwinning“ leidžia: užsienyje rasti galimų partnerių (priimančiųjų organizacijų) ir, siekiant pagerinti planuojamų projektų
kokybę ir poveikį, bendradarbiauti su jais prieš teikiant paraišką gauti finansavimą; naudoti prieinamas projektų priemones siekiant įgyvendinti labiau strateginio pobūdžio projektus ir geriau
panaudoti partnerių indėlį; parengti išvykstančius darbuotojus, pvz., bendraujant su priimančiąja organizacija (siekiant daugiau sužinoti
apie priimančiąją šalį ir priimančiąją organizaciją, aptarti veiklą, kuri būtų vykdoma, ir dėl jos sutarti), dalyvauti su jų mobilumu susijusiuose e. mokymosi renginiuose;
visoms dalyvaujančioms bendrojo ugdymo įstaigoms intensyviai bendradarbiauti darbuotojų mobilumo projekto metu ir jam pasibaigus.
Norint naudotis „eTwinning“ nereikia teikti jokių oficialių paraiškų, bendrojo ugdymo įstaigoms tereikia užsiregistruoti „eTwinning“ portale svetainėje: http://www.etwinning.net. Europos „eTwinning“ portalas yra daugiakalbė svetainė, kurioje siūlomos bendradarbiavimo priemonės ir paslaugos, kuriomis naudodamiesi mokytojai registruojasi, ieško partnerių ir su jais bendradarbiauja. Jis taip pat atstoja susitikimo vietą, kurioje visi suinteresuotieji mokytojai gali dalytis ištekliais, diskutuoti ir ieškoti mokyklų partnerių. „eTwinning“ bendrojo ugdymo įstaigoms padeda ir Europos lygmeniu (per centrinę paramos tarnybą), ir nacionaliniu lygmeniu (per nacionalines paramos tarnybas). „eTwinning“ nacionalinių ir Europos paramos tarnybų teikiamomis paslaugomis, mokymu, užtikrinamu pripažinimu ir priemonėmis gali naudotis visi mokytojai. Dėl išsamesnės informacijos apie šias tarnybas žr. šio vadovo A dalies skirsnį „Kokios kitos institucijos dalyvauja įgyvendinant Programą?“
c. DARBUOTOJŲ DALYVAVIMO SĄLYGOS
ATRANKA
Už mobilumo veiklą vykdančių darbuotojų atranką atsakinga siunčiančioji bendrojo ugdymo įstaiga. Atrankos procesas turi būti sąžiningas, skaidrus, nuoseklus ir patvirtinamas dokumentais, o galimybę juo pasinaudoti turi turėti visos jame dalyvaujančios šalys. Dalyvių profilis turi atitikti šio vadovo B dalyje nustatytus tinkamumo kriterijus. Siunčiančioji įstaiga turėtų apibrėžti atrankos procedūrą, t. y. kaip darbuotojams bus siūloma teikti paraiškas, kokius dokumentus pareiškėjams reikės pateikti ir kaip bus vertinamos paraiškos. Bendrojo ugdymo įstaiga turėtų apibrėžti kriterijus, kurie bus svarstomi atrankos procese. Bendrieji kriterijai gali būti tokie: motyvacija, aiškūs mobilumo tikslai, noras sugrįžus dalytis patirtimi. Primygtinai rekomenduojama sudaryti atrankos komitetą, į kurį galėtų būti įtraukiami ir asmenys iš išorės, užuot leidus sprendimą priimti vienam darbuotojui. Be šių bendrųjų kriterijų, gali būti taikomi specialūs kriterijai, susiję su mobilumo projekto pobūdžiu ar tikslu (t. y. atskiro darbuotojo planuojamos veiklos aktualumas bendrojo ugdymo įstaigos poreikių požiūriu ir kiti įstaigos apibrėžti kriterijai). Visos atrankos procese dalyvaujančios šalys turi suderinti bendruosius ir specialiuosius kriterijus ir jais pasidalyti, o pareiškėjai turėtų būti aiškiai informuoti apie šiuos kriterijus. Dalijantis ar aptariant atrankos kriterijus ir jų loginį pagrindimą su priimančiąja organizacija gali būti lengviau organizuoti veiklą. Atrankos procesas turėtų būti patvirtintas rašytiniu dokumentu tam atvejui, jeigu viduje būtų nusiskundimų.
MOBILUMO SUTARTIS
Atrinktas dalyvis, padedamas siunčiančiosios mokyklos (ir organizacijos partnerės, jeigu mobilumo organizuojamas mokymo užduoties arba darbo praktikos mobilumas), turėtų oficialiai sutikti su mokymo,
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
319
Programos vadovas
kuriame dalyvaus, rūšimi ir jo turiniu, paaiškinti, kaip jis pasirengs šiam mokymui, kaip bus užtikrinta įgytų žinių (kompetencijų) sklaida bendrojo ugdymo įstaigos ir už jos ribų ir kokia bus dalyvavimo nauda bendrojo ugdymo įstaigos ir asmeniniu lygmeniu. Jis taip pat turėtų sutikti su tuo, kaip siunčiančioji mokykla įvertins mokymą ir jį pripažins. Mobilumo sutartis turėtų būti sudaryta iki mobilumo veiklos pradžios. Juo visų pirma siekiama užtikrinti, kad siunčiančioji bendrojo ugdymo įstaiga, priimančioji organizacija ir dalyvis paaiškintų lūkesčius ir užtikrintų, kad viešnagė užsienyje būtų prasminga.
„MOBILITY TOOL+“
Atrinkusi dalyvius, organizacija dotacijos gavėja turi kuo anksčiau įrašyti į internetinę „Mobility Tool+“ sistemą bendrą informaciją apie dalyvį ir mobilumo veiklos, kurią jis vykdys, rūšį (pvz., dalyvio vardas, pavardė, paskirties šalis, mobilumo laikotarpio trukmė ir t. t.). „Mobility Tool+“ dotacijos gavėjui padeda valdyti „Erasmus+“ mobilumo veiklą. Organizacija dotacijos gavėja taip pat turi atnaujinti „Mobility Tool+“ įrašytą informaciją mobilumo projekto laikotarpiu įvykus kokiems nors su dalyviais ar veikla susijusiems pokyčiams. Dotacijos gavėjai „Mobility Tool+“ galės formuoti pagal jų pateiktą informaciją iš anksto užpildytas ataskaitas. Šioje sistemoje taip pat formuojamos ataskaitos, kurias turi užpildyti mobilumo veiklos dalyviai. Daugiau informacijos apie „Mobility Tool+“ ir apie tai, kaip prie jos prisijungti, bus pateikta nacionalinės agentūros ir dotacijos gavėjo dotacijos sutartyje.
3. PO MOBILUMO
a. MOKYMOSI REZULTATŲ PRIPAŽINIMAS
Dalyvaujančios siunčiančioji ir priimančioji organizacijos turėtų sutarti mobilumo laikotarpio pabaigoje išduoti „Europass“ mobilumo dokumentą. Išsamesnės informacijos apie tai galima rasti „Europass“ svetainėje: http://europass.cedefop.europa.eu/lt/home.
b. ATASKAITŲ TEIKIMAS
Užsienyje praleisto laikotarpio pabaigoje visi mobilumo veiklą vykdę darbuotojai privalo užpildyti ir pateikti baigiamąją ataskaitą. Iš tų, kurie ataskaitos nepateikia, gali būti pareikalauta atlyginti dalį gautos ES dotacijos arba ją visą. Atlyginti dotacijos nereikalaujama tuo atveju, jeigu darbuotojas planuotos veiklos užsienyje negalėjo užbaigti dėl force majeure aplinkybių. Siunčiančioji bendrojo ugdymo įstaiga arba nacionalinio mobilumo konsorciumo koordinatorius turi pranešti apie tokius atvejus, o nacionalinė agentūra turi raštu juos patvirtinti.
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
I priedas. Suaugusiųjų švietimo darbuotojų judumo projektas
SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO DARBUOTOJŲ MOBILUMO PROJEKTAS
Suaugusiųjų švietimo darbuotojų mobilumu mokymosi tikslais siekiama tobulinti pagrindines suaugusiųjų švietimo darbuotojų kompetencijas ir įgūdžius siekiant gerinti visų formų mokymą(si) ir užtikrinti jų atitiktį darbo rinkos ir visos visuomenės poreikiams. Ypatingas dėmesys bus skiriamas projektams, skirtiems socialiai remtinų suaugusiųjų besimokančiųjų (įskaitant pabėgėlius, prieglobsčio prašytojus ir migrantus) mokymo / mokymosi poreikiams įgyvendinti. Tikimasi, kad suaugusiųjų švietimo organizacijos savo darbuotojų mobilumą mokymosi tikslais naudos strategiškai, taip pat siekdamos internacionalizuoti organizaciją ir didinti jos pajėgumą.
1. ORGANIZACINĖ PARAMA
Mobilumo organizavimo dotacija – tai lėšos bet kokioms išlaidoms, kurias organizacijos patiria dėl darbuotojų mobilumo veiklos, padengti. Tokia dotacija siekiama sudaryti palankesnes sąlygas organizuoti kokybišką mobilumo veiklą siekiant didinti suaugusiųjų švietimo organizacijų pajėgumą. Tai, pvz., galėtų būti išlaidos:
europinio plėtros planui parengti ir tolesnei susijusiai veiklai; informacijai ir pagalbai darbuotojams teikti; darbuotojams atrinkti mobilumo veiklai; organizaciniams susitarimams su institucijomis partnerėmis (visų pirma dėl darbo praktikos ir mokymo
užduočių); mobilumo susitarimams parengti siekiant užtikrinti mobilumo veiklos kokybę ir pripažinimą; kalbiniam ir kultūriniam judžių darbuotojų parengimui; veiksmingoms judžių dalyvių kuravimo ir priežiūros priemonėms užtikrinti; judžių dalyvių reintegracijai remti ir jų įgytoms naujoms kompetencijoms naudoti suaugusiųjų švietimo
organizacijoje teikiamų mokymo(si) paslaugų kokybei gerinti. Į tai, kaip kokybiškai organizacija įgyvendina projektą ir tolesnę su juo susijusią veiklą, atsižvelgiama sprendžiant dėl galutinės dotacijos. Siekiant kokybiškai įgyvendinti mobilumo projektą, turėtų būti laikomasi šiame priede dėl suaugusiųjų švietimo darbuotojų mobilumo pateiktų gairių.
2. PRIEŠ MOBILUMĄ
a. EUROPINIS PLĖTROS PLANAS
Prieš teikdama paraišką suaugusiųjų švietimo organizacija turi parengti europinį plėtros planą; šis planas yra paraiškos formos dalis. Šiame skirsnyje nurodoma, kaip planuojama mobilumo veikla įtraukiama į platesnę ir ilgalaikę organizacijos plėtros ir modernizavimo strategiją. Europinis plėtros planas bus svarbus vertinant dotacijos paraiškas. Jame turėtų būti pateikta informacija apie:
organizacijos poreikius, susijusius su kokybės gerinimu ir tarptautiškumu (pvz., valdymo kompetencijos, darbuotojų kompetencijos, naujų mokymo(si) metodų ar priemonių, Europos matmens, kalbų mokėjimo, mokymo programos, mokymo, rengimo ir mokymosi organizavimo, sąsajų su organizacijomis partnerėmis stiprinimo), ir apie tai, kaip planuojama veikla padės patenkinti šiuos poreikius;
tikėtiną poveikį suaugusiems besimokantiems asmenims, bendrųjų dalykų ir specialybės dalykų mokytojams ir kitiems darbuotojams, taip pat organizacijai apskritai;
kaip organizacija jos darbuotojų įgytas kompetencijas integruos į mokymo programą ir (arba) į organizacijos plėtros planą.
Europiniu plėtros planu siekiama užtikrinti, kad planuojama veikla būtų aktuali ir atskiriems dalyviams, ir visai organizacijai, nes ji darys didesnį poveikį mokymo(si) kokybei, jeigu yra tinkamai integruota į organizacijos strateginę plėtrą.
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
321
Programos vadovas
b. „MOBILITY TOOL+“
Atrinkusi dalyvius, organizacija dotacijos gavėja turi kuo anksčiau įrašyti į internetinę „Mobility Tool+“ sistemą bendrą informaciją apie dalyvį ir mobilumo veiklos, kurią jis vykdys, rūšį (pvz., dalyvio vardas, pavardė, paskirties šalis, mobilumo laikotarpio trukmė ir t. t.). „Mobility Tool+“ dotacijos gavėjui padeda valdyti „Erasmus+“ mobilumo veiklą. Organizacija dotacijos gavėja taip pat turi atnaujinti „Mobility Tool+“ įrašytą informaciją mobilumo projekto laikotarpiu įvykus kokiems nors su dalyviais ar veikla susijusiems pokyčiams. Dotacijos gavėjai „Mobility Tool+“ galės formuoti pagal jų pateiktą informaciją iš anksto užpildytas ataskaitas. Šioje sistemoje taip pat formuojamos ataskaitos, kurias turi užpildyti mobilumo veiklos dalyviai.
Daugiau informacijos apie „Mobility Tool+“ ir apie tai, kaip prie jos prisijungti, bus pateikta nacionalinės agentūros ir dotacijos gavėjo dotacijos sutartyje.
c. DARBUOTOJŲ DALYVAVIMO SĄLYGOS
ATRANKA
Darbuotojų atranką vykdo siunčiančioji organizacija. Atrankos ir dotacijų skyrimo procedūra turi būti sąžininga, skaidri, nuosekli ir patvirtinama dokumentais ir galimybę ja pasinaudoti turi turėti visos atrankos procese dalyvaujančios šalys. Siunčiančioji organizacija imasi būtinų priemonių, kad išvengtų bet kokio interesų konflikto, susijusio su asmenimis, kurie gali būti pakviesti dalyvauti atskirų dalyvių atrankos organuose arba procese.
MOBILUMO SUTARTIS
Siunčiančiajai ir priimančiajai organizacijoms kartu su dalyviais dėl veiklos, kurią vykdys darbuotojai, rekomenduojama susitarti iki mobilumo laikotarpio pradžios (keičiantis raštais arba elektroniniais pranešimais). Mobilumo sutartyje apibrėžiami tiksliniai užsienyje praleidžiamo laikotarpio mokymosi rezultatai, pateikiamos pripažinimo nuostatos ir išvardijamos kiekvienos šalies teisės ir pareigos. Už mobilumo laikotarpio užsienyje kokybę atsakinga ir siunčiančioji, ir priimančioji organizacijos.
3. PO MOBILUMO
a. MOKYMOSI REZULTATŲ PRIPAŽINIMAS
Dalyvaujančios siunčiančioji ir priimančioji organizacijos turėtų sutarti mobilumo laikotarpio pabaigoje išduoti „Europass“ mobilumo dokumentą. Išsamesnės informacijos apie tai galima rasti „Europass“ svetainėje: http://europass.cedefop.europa.eu/lt/home.
b. ATASKAITŲ TEIKIMAS
Užsienyje praleisto laikotarpio pabaigoje visi mobilumo veiklą vykdę darbuotojai privalo užpildyti ir pateikti baigiamąją dalyvio ataskaitą. Iš tų, kurie ataskaitos nepateikia, gali būti pareikalauta atlyginti dalį gautos ES dotacijos arba ją visą. Atlyginti dotacijos nereikalaujama tuo atveju, jeigu darbuotojas planuotos veiklos užsienyje negalėjo užbaigti dėl force majeure aplinkybių. Siunčiančioji organizacija turi pranešti apie tokius atvejus, o nacionalinė agentūra turi raštu juos patvirtinti.
mo projektas
JAUNIMO IR SU JAUNIMU DIRBANČIŲ ASMENŲ MOBILUMO PROJEKTAS
Jaunimo srityje programa „Erasmus+“ remiamais veiksmais jaunimui suteikiama daug galimybių neformaliojo ugdymo ir savaiminio mokymosi būdais įgyti kompetencijų ir tobulėti kaip asmenybėms. Neformalusis ugdymas – tai mokymasis ne pagal oficialią mokymo programą. Jis pagrįstas dalyvavimu ir dėmesiu besimokančiam asmeniui; besimokantys asmenys šiuo būdu mokosi savo noru, taigi jis yra glaudžiai susijęs su jaunuolių poreikiais, siekiais ir interesais. Tokia veikla užtikrina papildomą mokymosi šaltinį ir naujas mokymosi formas, ji taip pat yra svarbi priemonė siekiant gerinti pasiekimus formaliojo švietimo ir mokymo srityje, taip pat spręsti problemas, susijusias su nedirbančiais ir nesimokančiais jaunuoliais (NEET) ar mažiau galimybių turinčiais jaunuoliais, ir kovoti su socialine atskirtimi. Savaiminis mokymasis – tai mokymasis iš kasdienės veiklos, darbo, bendraamžių ir t. t. Tai daugiausia mokymasis veikiant. Jaunimo sektoriuje savaiminis mokymasis gali vykti įgyvendinant jaunimo iniciatyvas, grupinėse diskusijose su bendraamžiais, vykdant savanorišką veiklą ir daugybėje kitų situacijų. Neformalusis ugdymas ir savaiminis mokymasis jaunuoliams suteikia galimybių įgyti esminių gebėjimų, kurie prisideda prie jų asmeninio ir socialinio tobulėjimo ir skatina juos aktyviai dalyvauti visuomenėje ir taip pagerina jų įsidarbinimo perspektyvas. Manoma, kad mokymosi veikla jaunimo srityje daro labai teigiamą poveikį jaunimui, taip pat dalyvaujančioms organizacijoms, bendruomenėms, kuriose vykdoma ši veikla, pačiai jaunimo sričiai ir Europos ekonominiams ir socialiniams sektoriams apskritai. Aukštos kokybės neformaliojo ugdymo ir savaiminio mokymosi matmuo yra vienas pagrindinių visų pagal programą „Erasmus+“ jaunimo srityje remiamų projektų aspektų. Pagal programą „Erasmus+“ jaunimo srityje finansuojamuose projektuose turi būti laikomasi tokių neformaliojo ugdymo ir savaiminio mokymosi principų:
mokymasis neformalioje aplinkoje yra planuojamas ir savanoriškas; jaunimas ir su jaunimu dirbantys asmenys aktyviai dalyvauja planuojant projektą, jį rengiant,
įgyvendinant ir vertinant; mokymosi veikla vykdoma įvairioje aplinkoje ir esant įvairioms situacijoms; veikla vykdoma padedant profesionaliems mokymo koordinatoriams (kaip antai mokymo vadovams, su
jaunimu dirbantiems asmenims, jaunimo srities ekspertams) arba savanoriams (pvz., jaunimo lyderiams, mokymo vadovams ir t. t.);
vykdant veiklą mokymasis paprastai patvirtinamas dokumentais specialiu, į konkrečią sritį orientuotu, būdu.
Veikla taip pat turi būti planuojama iš anksto ir turi būti pagrįsta dalyvavimu paremtais metodais, kuriais:
dalyviams sudaromos sąlygos bendrauti, dalytis idėjomis, vengiant pasyvaus klausymo; dalyviams suteikiama galimybė prie veiklos prisidėti žiniomis ir įgūdžiais, pakeičiant įprastinius išorės
„ekspertų“ vaidmenis (mokymosi būdo keitimas – nuo išgavimo iki įgalinimo); dalyviams suteikiama galimybė patiems imtis analizės, įskaitant veiklos metu įgytos kompetencijos (t. y.
savo pačių mokymosi rezultatų) analizę; užtikrinama, kad dalyviai darytų poveikį sprendimams dėl projektų, o ne vien dalyvautų.
Galiausiai veikla turėtų turėti tarpkultūrinį (europinį) matmenį ir:
ja dalyviai turėtų būti skatinami apmąstyti su visa Europa susijusius klausimus ir įsitraukti į Europos kūrimą;
dalyviams turėtų būti siūloma galimybė kartu su asmenimis iš kitų šalių nustatyti bendras vertybes, neatsižvelgiant į kultūrų skirtumus;
turėtų būti skatinama mesti iššūkį požiūriui, pagal kurį skatinama nelygybė, diskriminacija; turėtų būti skatinama gerbti kultūrų įvairovę ir kovoti su rasizmu ar ksenofobija.
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
323
Programos vadovas
1. PRIEŠ MOBILUMĄ
a. PROJEKTO PARTNERIŲ SUTARTIS
Visoms jaunimo mobilumo projekte dalyvaujančioms organizacijoms primygtinai rekomenduojama tarpusavyje pasirašyti sutartis. Tokia sutartimi būtų siekiama aiškiai apibrėžti visų projekte dalyvaujančių šalių pareigas, užduotis ir finansinį įnašą. Dalyvaujančios organizacijos pačios bendrai sprendžia, kaip bus paskirstyta ES dotacija ir kokios išlaidos bus dengiamos jos lėšomis. Organizacijų pasirašytos sutartys yra viena pagrindinių priemonių siekiant užtikrinti patikimą ir sklandų jaunimo mobilumo projekto partnerių bendradarbiavimą, taip pat vengti galimų konfliktų ar juos spręsti. Jame preliminariai turėtų būti pateikta bent tokia informacija:
projekto pavadinimas, paraišką pateikusios dalyvaujančiosios organizacijos ir dotaciją skiriančios agentūros dotacijos sutarties nuoroda;
visų projekte dalyvaujančių organizacijų pavadinimai ir informacija ryšiams; kiekvienos dalyvaujančiosios organizacijos funkcija ir pareigos; ES dotacijos padalijimas (pagal
numatytas atsakomybes); mokėjimų ir biudžeto pervedimų tarp dalyvaujančiųjų organizacijų sąlygos.
Nors sudaryti tokią sutartį primygtinai rekomenduojama siekiant apsaugoti visų projekto partnerių interesus, tokia sutartis yra partnerių vidaus dokumentas; dotaciją skirianti nacionalinė agentūra nereikalaus jo pateikti.
b. EUROPOS SAVANORIŲ TARNYBOS VEIKLOJE DALYVAUJANČIŲ ORGANIZACIJŲ AKREDITACIJA
Akreditacija taikoma siekiant įgyti galimybę dalyvauti Europos savanorių tarnybos veikloje ir užtikrinti EST principų ir būtiniausių kokybės standartų laikymąsi. Šie standartai nustatyti EST chartijoje ir EST akreditacijos gairėse, kurios skelbiamos Europos Komisijos svetainėje
179.
Akredituota turi būti bet kokia organizacija iš bet kurios Programos šalies, Vakarų Balkanų šalies, pietinės Viduržemio jūros regiono šalies, Rytų partnerystės šalies ar tarptautinės teisės pripažįstamos Rusijos teritorijos, norinti siųsti arba priimti EST savanorius arba koordinuoti EST projektą. EST didelio masto renginiuose dalyvaujančios organizacijos arba organizacijos iš kitų pasaulio šalių partnerių, dalyvaujančios gebėjimų stiprinimo projektuose, EST veikloje gali dalyvauti neakredituotos. Kad būtų akredituota, organizacija privalo pateikti akreditacijos paraišką. Ši forma turi būti pateikta atitinkamoms už akreditavimą atsakingoms įstaigoms (žr. toliau). Ta pati organizacija gali prašyti akreditacijos vienam ar keliems tikslams (kaip siunčiančioji, kaip priimančioji ir (arba) kaip koordinuojančioji organizacija). Jei organizacija turi daugiau nei vieną vaidmenį projekto paraiškoje, ji turi turėti galiojančią akreditaciją visiems tiems vaidmenims. Projektą teikianti organizacija turi būti gavusi koordinuojančios organizacijos akreditaciją. Akreditacijos paraiškos gali būti teikiamos bet kuriuo metu (terminai netaikomi). Tačiau šie prašymai turi būti pateikti likus pakankamai laiko iki paraiškos dėl projekto, į kurį įtraukta EST veikla, pateikimo termino (likus bent 6 savaitėms iki pateikimo termino), kad EST veikla nebūtų atmesta dėl to, kad kai kurios iš dalyvaujančiųjų organizacijų dar nėra akredituotos. EST organizacijų akreditaciją vykdo:
šalies, kurioje įsikūrusi organizacija, nacionalinė agentūra – ji akredituoja Programos šalyse įsikūrusias organizacijas;
SALTO Jaunimo Pietryčių Europos metodinis centras – jis akredituoja organizacijas, įsikūrusias Vakarų Balkanų šalyse;
SALTO Jaunimo Rytų Europos ir Kaukazo metodinis centras – jis akredituoja organizacijas, įsikūrusias Rytų partnerystės šalyse ir tarptautinės teisės pripažįstamoje Rusijos teritorijoje;
SALTO EuroMed jaunimo metodinis centras – jis akredituoja organizacijas, įsikūrusias pietinėse
179 http://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/opportunities-for-organisations/learning-mobility/young-people-youth-workers_en
mo projektas
Viduržemio jūros regiono šalyse. Akreditacija gali galioti visu programos „Erasmus+“ laikotarpiu arba trumpiau. Pareiškėjas prašomą galiojimo terminą įrašo akreditacijos formoje. Už akreditaciją atsakingos įstaigos gali atlikti reguliarius arba tikslinius patikrinimus, kad įsitikintų, jog akredituotos organizacijos vis dar atitinka EST kokybės standartus. Atlikus šiuos patikrinimus, akreditacijos galiojimas gali būti laikinai sustabdytas arba ji gali būti panaikinta. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas susirasti partnerius, visų akredituotų organizacijų profiliai skelbiami Europos savanorių tarnybos organizacijų duomenų bazėje (Savanorystės duomenų bazė)
180. Akredituotos
organizacijos yra kviečiamos naudoti Savanorystės duomenų bazę, kad paskelbti, kai jos ieško savanorių EST projektams. Šią duomenų bazę galima rasti Europos jaunimo portale.
c. DALYVIŲ SAUGUMAS IR APSAUGA
EUROPOS SVEIKATOS DRAUDIMO KORTELĖ
Jeigu taikoma, primygtinai rekomenduojama pasirūpinti, kad jaunimo mobilumo projektuose dalyvaujantys jaunuoliai ir su jaunimu dirbantys asmenys turėtų Europos sveikatos draudimo kortelę. Tai nemokama kortelė, kurią turint laikinai viešint bet kurioje iš 28 ES valstybių, Islandijoje, Lichtenšteine ir Norvegijoje galima tokiomis pat sąlygomis ir kainomis (kai kuriose šalyse nemokamai), kaip ir toje šalyje apdraustiems asmenims, pasinaudoti būtinosiomis valstybės teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Daugiau informacijos apie kortelę ir apie tai, kaip ją gauti, galima rasti svetainėje: http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=559&langId=lt
JAUNIMO MAINAI
Visi jaunimo mainų projektų dalyviai turi būti apdrausti nuo rizikos, susijusios su jų dalyvavimu šioje veikloje. Programoje „Erasmus+“ nenustatoma vienoda draudimo forma ir nesiūloma naudotis konkrečių draudimo įmonių paslaugomis. Pagal Programą dalyvaujančios organizacijos, atsižvelgdamos į vykdomos veiklos rūšį ir į nacionaliniu lygmeniu prieinamas draudimo formas, pačios renkasi tinkamiausią draudimo politiką. Be to, jeigu dalyviai jau yra apdrausti draudimu, kuriuo anksčiau pasirūpino patys arba tuo pasirūpino dalyvaujančiosios organizacijos, nėra būtina juos drausti atskiru su projektu susijusiu draudimu. Bet kuriuo atveju draudimas privalo apimti tokias sritis: jaunimo lyderių draudimą trečiosios šalies atsakomybės draudimu (įskaitant atitinkamai profesinės civilinės atsakomybės arba atsakomybės draudimą), draudimą nuo nelaimingų atsitikimų ir sunkių ligų (įskaitant nuolatinį ar laikiną nedarbingumą), draudimą nuo mirties (įskaitant repatriaciją, jeigu veikla vykdoma užsienyje), jei tinkama, medicinos pagalbą, įskaitant reabilitaciją ir specialų draudimą konkrečioms aplinkybėms, pvz., kai veikla vykdoma lauke.
EUROPOS SAVANORIŲ TARNYBA
Kiekvienas EST savanoris turi būti apdraustas programoje „Erasmus+“ numatytu EST draudimu181
, kuriuo papildomas Europos sveikatos draudimo kortelės ir (arba) nacionalinių socialinės apsaugos sistemų draudimas.
Reikalavimų Europos sveikatos draudimo kortelei gauti neatitinkantys savanoriai turi teisę būti visiškai apdrausti Europos Komisijos teikiamu EST draudimu. Savanorio (-ių) įtraukimu į draudimo sistemą turi pasirūpinti koordinuojančioji organizacija, bendradarbiaudama su siunčiančiąja ir priimančiąja organizacijomis. Savanoris (-iai) turi būti tokiu būdu apdraustas (-i) iki jam (jiems) išvykstant ir toks draudimas turi apimti visą EST veiklos laikotarpį. Informaciją apie draudimo sumas ir paramą, užtikrinamą EST savanorių draudimu, taip pat registracijos instrukcijas, galima rasti vykdomosios agentūros svetainėje.
180 Prieinama šiuo adresu: http://europa.eu/youth/volunteering/ 181 CIGNA - HTTPS://WWW.CIGNAHEALTHBENEFITS.COM/EN/PLAN-MEMBERS
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
325
Programos vadovas
d. REIKALAVIMAI DĖL VIZŲ
Jaunimo mobilumo projektuose dalyvaujantiems jaunuoliams ir su jaunimu dirbantiems asmenims viešnagei kurioje nors užsienio Programos šalyje ar šalyje Partnerėje, kurioje vykdoma veikla, gali reikėti vizos. Visos dalyvaujančiosios organizacijos turi bendrai pasirūpinti, kad reikalingi leidimai (trumpalaikės arba ilgalaikės vizos arba leidimai gyventi) būtų sutvarkyti iki planuojamos veiklos pradžios. Primygtinai rekomenduojama leidimų iš kompetentingų institucijų paprašyti gerokai iš anksto, nes procesas gali užtrukti ne vieną savaitę. Papildomus patarimus ir pagalbą dėl vizų, leidimų gyventi, socialinės apsaugos ir kitais klausimais gali suteikti nacionalinės agentūros ir vykdomoji agentūra.
e. EST SAVANORIŲ DALYVAVIMO SĄLYGOS
ATRANKA
Savanorių atranką gali atlikti bet kuri projekte dalyvaujanti organizacija (šią užduotį paprastai vykdo siunčiančioji arba koordinuojančioji organizacija). Europos savanorių tarnybos veikloje gali dalyvauti visi jaunuoliai, įskaitant turinčius mažiau galimybių. Savanoriai turi būti atrenkami sąžiningai, skaidriai ir objektyviai, neatsižvelgiant į etninę grupę, kuriai jie priklauso, religiją, seksualinę orientaciją, politines pažiūras ir t. t. Iš savanorių neturėtų būti reikalaujama jokios ankstesnės kvalifikacijos, išsilavinimo, konkrečios patirties ar kalbos žinių. Pagrįstais atvejais, atsižvelgiant į EST veiklos užduočių pobūdį ar į projekto aplinkybes, galėtų būti nustatytas konkretesnis savanorių profilis. Siekiant supaprastinti ilgalaikės EST savanorių, kurie dalyvautų Europos solidarumo korpuso veiklos sričiai priskiriamoje veikloje (t. y. veikloje, trunkančioje 2–12 mėn. ir vykdomoje Programos šalyje), atranką, organizacijoms, akredituotoms vykdyti EST veiklą, primygtinai rekomenduojama atrinkti savanorius iš Europos solidarumo korpuso duomenų bazės, kurioje registruojasi savanoriška veikla besidomintys jaunuoliai. Atrankos procesas visuomet turėtų būti vykdomas laikantis Europos savanorių tarnybos ir Europos solidarumo korpuso principų ir kokybės standartų.
SUTARTIS SU SAVANORIU
Kiekvienas EST savanoris, prieš išvykdamas su koordinuojančiąja organizacija, turi pasirašyti savanorystės sutartį. Šioje sutartyje apibrėžiamos užduotys, kurias jis vykdys EST projekto metu, numatomi mokymosi rezultatai ir t. t. Vykdant šią sutartį, koordinuojančioji organizacija suteikia savanoriui EST informacinį rinkinį, kuriame pateikiama informacija apie tai, ko tikėtis iš EST ir kaip naudoti „Youthpass“ bei gauti pažymėjimą veiklos pabaigoje. Savanorystės sutartis yra partnerių ir savanorių vidaus dokumentas; tačiau dotaciją skirianti nacionalinė agentūra gali reikalauti ją pateikti.
„MOBILITY TOOL+“ SISTEMA
Atrinkus savanorius, organizacija dotacijos gavėjai į „Mobility Tool+“ turi įrašyti bendrą informaciją apie savanorį ir EST veiklos, kurią jis vykdys, rūšį (pvz., dalyvio vardas, pavardė, paskirties šalis, EST veiklos trukmė ir t. t.) kaip įmanoma greičiau. „Mobility Tool+“ dotacijos gavėjui padedama valdyti „Erasmus+“ mobilumo veiklą. Organizacija dotacijos gavėja taip pat turi atnaujinti „Mobility Tool+“ įrašytą informaciją mobilumo projekto laikotarpiu įvykus kokiems nors su dalyviais ar veikla susijusiems pokyčiams. Dotacijos gavėjai „Mobility Tool+“ galės formuoti pagal savo pateiktą informaciją iš anksto užpildytas ataskaitas. Naudojantis „Mobility Tool+“ taip pat formuojamos ataskaitos, kurias turi užpildyti mobilumo veiklos dalyviai. Daugiau informacijos apie „Mobility Tool+“ ir kaip galima prie jos prisijungti bus pateikta nacionalinės agentūros ir dotacijos gavėjo dotacijos sutartyje.
KALBINĖ PARAMA
Du mėnesius ar ilgiau trunkančią EST veiklą vykdantys jauni savanoriai prieš išvykdami arba veiklos metu gali gauti kalbinę paramą. Kalbų, kurios prieinamos per kalbinio parengimo internetu sistemą (OLS), atveju:
mo projektas
Komisija EST savanoriams suteikia galimybę naudotis internetine priemone, kurioje būtų įvertintos jų kalbos, kurią jie naudos užsienyje vykdydami savanorišką veiklą, žinios. Prireikus šia priemone jiems taip pat suteikiama galimybė prieš EST veiklą ir (arba) jos metu pagerinti šios kalbos žinias. Pagrindinę savanorystės kalbą bent B2 lygiu mokantys dalyviai gali rinktis priimančiosios šalies kalbos OLS kursą, jeigu toks yra. Tokia internetinė sistema bus laipsniškai sukurta įgyvendinant Programą. Kalbinio parengimo parama teikiama taip:
teikdama paraišką dėl EST, paraišką teikianti organizacija turi įvertinti dalyvių kalbinės paramos, – t. y. pagalbos mokantis pagrindinę kalbą, kurią savanoriai vartos vykdydami užduotis, arba priimančios šalies kalbą, jeigu taikoma, – poreikį;
nacionalinės agentūros pagal Europos Komisijos nustatytus bendruosius kriterijus paskirsto organizacijoms dotacijų gavėjoms elektronines licencijas;
visi atrinkti savanoriai (išskyrus gimtakalbius ir kitais tinkamai pagrįstais atvejais), kurie gali naudotis internetine sistema, privalo atlikti internetinį kalbos testą, kad įvertintų tos užsienio kalbos, kuri bus vartojama vykdant EST veiklą, arba priimančiosios šalies kalbos žinias. Savanoriai bus informuoti apie šio įvertinimo rezultatus, kurie neturės jokio poveikio jų galimybei vykti į užsienį;
atsižvelgiant į turimų kalbos kursų elektroninių licencijų skaičių, savanoriams, kuriems reikalinga kalbinė parama, gali būti pasiūlyta galimybė išklausyti kalbos kursą internete;
EST veiklos pabaigoje savanoriai atliks antrąjį internetinį kalbos įvertinimą, kad įvertintų pažangą, kurią padarė mokydamiesi savanoriškoje veikloje pasirinktos kalbos. Savanoris ir koordinuojančioji organizacija, jei ji to paprašys, bus informuoti apie rezultatus, kurie vėliau galėtų būti įrašyti į „Youthpass“ pažymėjimą.
Pradiniais Programos etapais internetinis vertinimas ir kursai nebus teikiami visomis ES kalbomis ir kalbos kursai gali būti prieinami ne visiems jų prašantiems dalyviams. Išsamesnės informacijos pateikiama Komisijos ir nacionalinių agentūrų svetainėse. Internetinės kalbinės paramos prieinamumas neturėtų užkirsti kelio organizacijoms teikti kitokią kalbinę paramą savanoriams. Kalbų, kurios neprieinamos per kalbinio parengimo internetu sistemą (OLS), atveju: Tokių kalbų mokymu turi pasirūpinti jaunimo mobilumo projekte dalyvaujančios organizacijos. Tuo tikslu gali būti skirta speciali dotacija kalbiniam pasirengimui. Tokios dotacijos gavėjai turėtų raginti dalyvius pradėti mokytis kalbos prieš prasidedant EST veiklai. Be to, jaunimo mobilumo projekte dalyvaujančios organizacijos su pedagoginiu, su užduotimis susijusiu, kultūriniu arba specialiu kalbiniu parengimu susijusiems dalyvių poreikiams tenkinti gali panaudoti mobilumo organizavimo išlaidas (žr. šio vadovo B dalies skirsnį „Finansavimo taisyklės“).
MOKYMAS PRIEŠ IŠVYKIMĄ
Už mokymą prieš išvykimą atsako EST organizacijos (paprastai siunčiančioji arba koordinuojančioji organizacija); savanoriams suteikiama galimybė išsakyti lūkesčius, sustiprinti motyvaciją ir mokymosi tikslus bei gauti informacijos apie priimančiąją šalį ir apie programą „Erasmus+“. Be to, nacionalinės agentūros gali organizuoti vienos dienos trukmės mokymą prieš išvykimą, kuriuo siekiama užmegzti ryšius su išvykstančiais savanoriais.
2. MOBILUMO METU
EST MOKYMO IR ĮVERTINIMO CIKLAS
EST savanoriai turi teisę ir pareigą dalyvauti tokiuose EST mokymo ir įvertinimo renginiuose, kurie organizuojami remiantis dokumentu EVS Volunteer Training and Evaluation Cycle: Guidelines and Minimum Quality Standards of the European Commission („EST savanorių mokymo ir įvertinimo ciklas. Europos Komisijos gairės ir būtini kokybės standartai“), kurį galima rasti Komisijos svetainėje.
KAS ORGANIZUOJA EST MOKYMO IR ĮVERTINIMO CIKLĄ?
Kas atsakingas už EST mokymo ir įvertinimo ciklo organizavimą, priklauso nuo to, kur bus vykdoma atitinkama veikla:
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
327
Programos vadovas
Programos šalyse mokymą (įvertinimą) organizuoja nacionalinės agentūros; kaimyninėse ES (1–4 regionai) šalyse Partnerėse mokymą (įvertinimą) organizuoja atitinkamai SALTO
Jaunimo Pietryčių Europos metodinis centras ir SALTO Jaunimo Rytų Europos ir Kaukazo metodinis centras bei SALTO Euromed
182 šalyse, atitinkamai priklausančiose kiekvienam iš centrų;
kitose šalyse Partnerėse mokymo ir įvertinimo nacionalinės agentūros ar SALTO metodiniai centrai neorganizuoja. Užtikrinti, kad savanoriams atvykus būtų organizuotas jų mokymas ir kad jiems būtų suteikta galimybė atlikti įgytos EST patirties laikotarpio vidurio įvertinimą, turi dalyvaujančiosios organizacijos. Šiuo atveju, kai EST veikla organizuojama pagal potencialo vystymo jaunimo srityje projektus, išlaidos, susijusios su tokiu parengimu, gali būti padengtos pagal straipsnį „Veiklos išlaidos“.
Kai sutartis pasirašyta abiejų šalių, koordinuojančiosios organizacijos turėtų nedelsdamos užpildyti informaciją apie savanorį Mobility Tool+ sistemoje ir kreiptis į atitinkamą nacionalinę agentūrą arba SALTO Jaunimo metodinį centrą, kad tos struktūros galėtų organizuoti jų projekte dalyvaujantiems savanoriams skirtus mokymo ir įvertinimo renginius. Bet kuriuo atveju dotacijų gavėjai visada skatinami suteikti savanoriams papildomas mokymo ir vertinimo galimybes, net jei iš projekto dotacijos tam tikslui neskirta konkrečių lėšų. Visi atitinkami EST mokymo ir vertinimo veiklos organizatoriai turėtų teikti informaciją apie „Youthpass“. Kai projektai trunka mažiau nei du mėnesius, dalyvaujančiosios organizacijos yra atsakingos už parengiamųjų kursų, pritaikytų prie savanorių poreikių ir (arba) EST veiklos pobūdžio, organizavimą. Be to, tais atvejais, jeigu poreikiai yra pagrįsti, dalyvaujančiosios organizacijos mažiau galimybių turintiems jaunuoliams gali surengti trumpalaikius mokymo kursus, kai jie atvyksta. Įgyvendinant mobilumo projektus, išlaidos, susijusios su tokiu parengimu, gali būti padengtos kaip „išimtinės išlaidos“, jeigu jos naudojamos mažiau galimybių turintiems jaunuoliams (žr. šio vadovo B dalies skirsnį „Finansavimo taisyklės“). Vykdant EST didelio masto renginių projektus, išlaidos, susijusios su tokiu parengimu, gali būti padengiamos pagal straipsnį „Veiklos išlaidos“.
3. PO MOBILUMO
MOKYMOSI REZULTATŲ PRIPAŽINIMAS „YOUTHPASS“
Kiekvienas jaunimo mobilumo projekte dalyvaujantis jaunuolis, savanoris arba su jaunimu dirbantis asmuo turi teisę gauti „Youthpass“ pažymėjimą. „Youthpass“ apibūdinama ir patvirtinama projekto metu įgyta neformaliojo ugdymo ir savaiminio mokymosi patirtis (mokymosi rezultatai). „Youthpass“ taip pat gali būti naudojamas vykdant projekto veiklą – kaip priemonė padėti dalyviams geriau suvokti savo mokymosi procesą. Dėl pagalbos ir išsamesnės informacijos apie „Youthpass“ žr. „Youthpass“ vadovą ir kitą svarbią medžiagą svetainėje: www.youthpass.eu/lt/youthpass/.
4. JAUNIMO IR SU JAUNIMU DIRBANČIŲ ASMENŲ MOBILUMAS NE PAGAL MOBILUMO
PROJEKTUS
Be mobilumo projektų, įgyvendinamų pagal 1-ą pagrindinį veiksmą, jaunimo ir su jaunimu dirbančių asmenų mobilumas pagal programą „Erasmus+“ taip pat remiamas įgyvendinant EST didelio masto projektus, strateginių partnerysčių ir gebėjimo stiprinimo jaunimo srityje projektus. Šiais atvejais, jei taikoma, dalyvaujančiosios organizacijos turi laikytis tų pačių principų ir kokybės standartų, kurie nustatyti įgyvendinant mobilumo projektus finansuojamai veiklai.
182 https://www.salto-youth.net
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
I priedas. „Erasmus Mundus“ jungtinės magistrantūros studijų programos
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
I priedas. „Erasmus Mundus“ jungtinės magistrantūros studijų programos
„ERASMUS MUNDUS“ JUNGTINĖS MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS
1. SĄLYGOS, SUSIJUSIOS SU „ERASMUS MUNDUS“ JUNGTINĖS MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ
PROGRAMOS PARENGIMU
Teikiant paraišką EMJMSP turi būti visiškai parengta ir tinkama įgyvendinti tris iš eilės studentų priėmimus skaičiuojant nuo akademinių metų, einančių po metų, kuriais pateikiama paraiška, jeigu konsorciumas pasirenka parengiamuosius metus po atrankos. EMJMSP konsorciumai, nepasirinkę parengiamųjų metų, turi iš karto išleisti pirmąją magistrantūros studijų laidą, t.y. pirmaisiais mokslo metais po jų atrankos. Kad būtų įvykdyti šiame Programos vadove nustatyti būtiniausi reikalavimai, Programos šalyje įsteigtos mokslo ir studijų institucijos turi gebėti įrodyti, jog visos magistrantūros programos, kurias užbaigus įgyjamas atitinkamas kvalifikacinis arba mokslo laipsnis ir kurių pagrindu sudaryta jungtinė magistrantūros studijų programa, yra akredituotos. Be akreditacijos, šios nacionalinės programos, kurias užbaigus suteikiamas laipsnis, turi būti pripažįstamos visų konsorciumo mokslo ir studijų institucijų partnerių Programos šalyse. Jeigu siūloma EMJMSP studijų programa yra visiškai naujos mokymo programos, kuri negali būti siejama su jau esama ir akredituota nacionaline magistrantūros studijų programa, rezultatas, EMJMSP akreditacija turi būti patvirtinta paraiškos teikimo etape. Be to, pareiškėjai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad EMJMSP studijų laikotarpių pripažinimo konsorciume procesas turi būti suderintas iki pirmojo EMJMSP studentų priėmimo pradžios. Programos šalies mokslo ir studijų institucijos, konsorciume dalyvaujančios kaip partnerės, turi būti magistro laipsnius suteikiančios institucijos, EMJMSP baigusiems studentams galinčios suteikti arba jungtinį, arba dauginį (bent dvigubą) laipsnį. Konsorciumai taip pat turi užtikrinti, kad visiems programą baigusiems studentams studijų laikotarpio pabaigoje būtų išduotas jungtinis diplomo priedėlis, kuriame turėtų būti nurodytas visas magistrantūros studijų programos turinys. Jeigu pareiškėjai aiškiai to neatsisako, pirmieji metai bus skirti pasirengimui ir viešinimui (informuotumui didinti); tais metais programa bus viešinama ir bus atrinkta pirmoji programos studentų grupė. „Erasmus Mundus“ jungtinėse magistrantūros studijų programose turi būti užtikrintos visiems bendros studentų priėmimo reikalavimų, bendrųjų dalykų ir specialybės dalykų, kokybės užtikrinimo mechanizmų, studentų egzaminavimo ir rezultatų vertinimo, konsorciumo administracinio ir finansinio valdymo, studentams siūlomų paslaugų pobūdžio ir apimties (pvz., kalbos kursų, paramos kreipiantis dėl vizos) ir t. t. procedūros
183. Visi studentai turi būti įtraukti į konsorciumo pasirinktą sveikatos apsaugos ir draudimo
sistemą. Šioje sistemoje turi būti paisoma būtiniausių EMJMSP reikalavimų, apibrėžtų atitinkamose gairėse, kurias galima rasti vykdomosios agentūros svetainėje. Šie aspektai yra labai svarbūs siekiant įrodyti, kad EMJMSP kursas ir jį įgyvendinantis konsorciumas yra iš tikrųjų visapusiškai integruoti. Todėl tikimasi, kad pareiškėjas paraiškos teikimo etape pateiks konsorciumo susitarimo projektą, kuriame aiškiai ir skaidriai išdėstomi šie ir kiti svarbūs dalykai. Naujausiais duomenimis pagrįsto, išsamaus ir patikimo konsorciumo susitarimo projekto buvimas – tai partnerių pasirengimo ir paraiškos užbaigtumo ženklas. Siekdamas užtikrinti jungtinės studijų programos, taip pat „Erasmus+“ stipendijų sistemos matomumą visame pasaulyje, EMJMSP konsorciumas turės parengti bendrą skatinimo ir informuotumo didinimo veiklą. Vykdant šią veiklą prieš pirmąjį paraiškų stipendijai gauti pateikimo etapą būtinai turi būti sukurta integruota ir išsami programos svetainė (anglų kalba, taip pat pagrindine mokymo kalba, jei ji kitokia), kurioje studentams ir būsimiems darbdaviams turi būti teikiama visa būtina informacija apie EMJMSP. Studentų paraiškų teikimo procedūra (ir pateikimo terminas) turėtų būti parengta taip, kad visa būtina informacija studentams būtų pateikiama gerokai anksčiau ir jie turėtų pakankamai laiko savo paraiškai pateikti (t. y. bent prieš4 mėnesius iki galutinio stipendijos termino). Konsorciumas taip pat raginamas organizuoti priimančiųjų institucijų kalbos kursus ir pasiūlyti kitų plačiai vartojamų kalbų kursus. Matomumas bus skatinamas pasitelkiant Komisijos ir vykdomosios agentūros svetaines, nacionalines agentūras ir ES delegacijas. EMJMSP svetainių gaires galima rasti vykdomosios agentūros svetainėje.
183 Atrankos procedūra turi būti organizuota taip, kad būtų užtikrinta geriausių studentų pasaulyje atranka
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
329
Programos vadovas
2. SĄLYGOS, SUSIJUSIOS SU MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ STUDENTAIS
Įstoti į EMJMSP norintys studentai turi būti įgiję pirmosios aukštojo mokslo pakopos kvalifikacinį laipsnį184
arba turi turėti pagal nacionalinės teisės aktus ir praktiką pripažįstamą lygiavertį išsilavinimo lygį. Apibrėžti konkrečią studentų paraiškų teikimo procedūrą ir atrankos kriterijus turi kiekvienas EMJMSP konsorciumas, vadovaudamasis vykdomosios agentūros svetainėje pateikiamais reikalavimais ir gairėmis. Šiame kontekste kandidatai į studentus gali teikti paraišką EMJMSP stipendijai gauti bet kuriems „Erasmus+“ „Erasmus Mundus“ kursams jų pasirinkimu (EMJMSP katalogas pateikiamas šioje svetainėje: http://eacea.ec.europa.eu/erasmus-plus/library/emjmd-catalogue_en), tačiau apsiriboja ne daugiau kaip trimis skirtingomis jungtinėmis programomis per mokslo metus. „Erasmus+“ EMJMSP studentų stipendijos gali būti siūlomos studentams iš bet kokio pasaulio regiono, tačiau konsorciumai turės atsižvelgti į geografinę pusiausvyrą, t. y. tame pačiame studentų priėmime EMJMSP stipendija turėtų būti skirta ne daugiau kaip trims kandidatams iš tos pačios šalies (turintiems tą pačią pilietybę). Dvigubą pilietybę turintys studentai turi nurodyti pilietybę, kurią pasirenka stipendijos paraiškai teikti. Tačiau tuo atveju, kai konkretiems pasaulio regionams skiriamas papildomas finansavimas, gali būti taikomos konkrečios taisyklės. EMJMSP konsorciumai taip pat bus raginami priimti savarankiškai studijas finansuojančius studentus
185, kurie sudarytų apytikriai 25 % „Erasmus+“ stipendininkų.
EMJMSP studento stipendijos skiriamos už dalyvavimą visoje EMJMSP programoje. Stipendininkai negali universiteto kreditų, suteiktų už kursus, kuriuos jie išklausė prieš įstodami į EMJMSP, perkelti į šią programą, kad sumažintų pagal jungtinę programą jiems privalomos veiklos apimtį. Be to, EMJMSP stipendininkai negali tuo pat metu gauti pagal kitas iš ES biudžeto finansuojamas aukštojo mokslo programas studentų arba darbuotojų mobilumui skiriamos stipendijos (dotacijos) ir atvirkščiai. Siekiant užtikrinti visišką EMJMSP įgyvendinimo taisyklių skaidrumą, taip pat apibrėžti į programą priimtų studentų teises ir pareigas EMJMSP konsorciumams, abi šalys (t. y. priimti studentai ir EMJMSP konsorciumai) prieš studento priėmimą į EMJMSP turės pasirašyti Studento susitarimą (žr. pavyzdį vykdomosios agentūros svetainėje). Šiame Studento susitarime turi būti nustatyti visi akademiniai, finansiniai, administraciniai, su elgesiu susiję ir kiti aspektai, susiję su EMJMSP įgyvendinimu, o stipendininkų atveju – su stipendijos tvarkymu. Susitarime turėtų būti numatyti sėkmingo būtiniausių ECTS kreditų įgijimo rezultatų rodikliai (ir pasekmės, jei jų įgyti nepavyktų), pateikta informacija apie studentui teikiamas paslaugas, taip pat išsami informacija, susijusi su sveikatos ir socialine apsauga, mobilumo reikalavimais, diplominio darbo, egzaminų ir studijų baigimo taisyklėmis ir t. t. Siekiant skaidrumo, Studento susitarimo pavyzdys turi būti paskelbtas konsorciumo EMJMSP svetainėje (visoms „Erasmus Mundus“ jungtinėms magistrantūros studijų programoms turi būti sukurta atskira svetainė).
3. SĄLYGOS, SUSIJUSIOS SU STEBĖSENOS IR KOKYBĖS UŽTIKRINIMU
Siekiant veiksmingai stebėti, kaip įgyvendinamos „Erasmus Mundus“ jungtinės magistrantūros studijų programos, konsorciumai dotacijų gavėjai turės taikyti tam tikrus stebėsenos ir kokybės užtikrinimo mechanizmus: bendro kokybės užtikrinimo plano, kuriame nurodomi bendri vertinimo metodai ir kriterijai, sutartas
įgyvendinimo tvarkaraštis ir gairės bei tolesnė susijusi veikla, parengimas. Kokybės užtikrinimo procedūrą, visų pirma vidaus ir išorės vertinimus, grįžtamąjį ryšį apie rodiklius (pvz., absolventų galimybes įsidarbinti, tvarumą) ir t. t., į parengtą EMJMSP projektą reikės įtraukti paraiškos pateikimo etape. Kokybės užtikrinimo rezultatus ir padarytas išvadas konsorciumas turi perduoti vykdomajai agentūrai;
reguliarių pažangos ataskaitų teikimas (nuo kai kurių iš jų priklausys, ar bus išmokėtos kitos dotacijos dalys); kiekybinė ir kokybinė studentų mobilumo ir rezultatų (įvykdyta veikla, įgyti ECTS kreditai ir suteiktas
laipsnis) stebėsena naudojant vykdomosios agentūros internetinę mobilumo priemonę; ryšių palaikymas ir bendradarbiavimas (jeigu taikoma ir numatoma) su EM absolventų asociacija (EMA
184 Priėmimo į programą metu ši sąlyga būtinai turi būti įvykdyta, tačiau EMJMSP konsorciumai gali nuspręsti stipendijos paraiškas priimti iš paskutinių savo
pirmosios aukštojo mokslo pakopos metų studentų. 185 Savarankiškai savo studijas finansuojantys studentai – tai studentai, patys mokantys už studijas, arba studentai, kuriems stipendija skirta iš kitos sistemos.
I priedas. „Erasmus Mundus“ jungtinės magistrantūros studijų programos
I priedas. „Erasmus Mundus“ jungtinės magistrantūros studijų programos
svetainė www.em-a.eu); bendri dalyvaujančių mokslo ir studijų institucijų, studentų atstovų, vykdomosios agentūros programos
pareigūno (-ų), atitinkamų nacionalinių agentūrų darbuotojų ir prireikus išorės ekspertų susitikimai; bent du susitikimus EMJMSP konsorciumas turės organizuoti dotacijos sutarties galiojimo laikotarpiu;
į programą priimtų studentų atsiliepimai; dalyvavimas teminių grupių susitikimuose, kuriuos Komisija ir vykdomosios agentūros arba nacionalinės
agentūros organizuoja siekdamos remti dalijimąsi gerąja patirtimi ir tarpusavio mokymąsi.
4. EMJMSP KONSORCIUMŲ ATRANKOS PROCEDŪRA
Pagrindinis EMJMSP tikslas – pritraukti, atrinkti ir finansuoti pačius geriausiuosius; tai pasakytina ir apie pagrindinių dalyvių (dalyvaujančių organizacijų ir EMJMSP studentų) akademinę kokybę, ir apie konsorciumų, kurie turėtų įgyvendinti integruotą tarptautinę studentų iš Programos šalių ir šalių Partnerių studijų programą, įgyvendinimo pajėgumą. Pasiūlymus nuodugniai vertins akademinio pasaulio ekspertai naudodami vieno etapo vertinimo procedūrą. Remiantis keturių dotacijų skyrimo kriterijų (t. y. „Projekto aktualumas“, „Projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė“, „Projekto grupės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybė“ ir „Poveikis ir sklaida“) įvertinimu bus parengta geriausių pasiūlymų eilė. Bus svarstomas tik tų projektų finansavimas, kurie taikant dotacijos skyrimo kriterijų „Projekto aktualumas“ surinko bent 30 balų iš 40-ies ir kurie surinko ne mažiau kaip 70 balų iš bendro 100 balų skaičiaus. Visus būtinus kriterijus atitikę pasiūlymai bus vertinami papildomų stipendijų, skirtų tikslinės šalies partnerės regionams, apibrėžtiems skirsnyje „Papildomos stipendijos studentams iš tikslinių pasaulio regionų“, Atžvilgiu. Akademinio pasaulio ekspertai įvertins pateiktus atsakymus dėl papildomo dotacijos skyrimo kriterijaus „Projekto aktualumas tiksliniame (-iuose) regione (-uose)“ ir pateikdami atsakymą „taip“ arba „ne“ nurodys, ar informacija yra tinkama. Šio papildomo kriterijaus įvertinimas nedaro jokio poveikio pradinei geriausių pasiūlymų eilei, sudarytai įvertinus keturis dotacijų skyrimo kriterijus (t. y. „Projekto aktualumas“, „Projekto parengimo ir įgyvendinimo kokybė“, „Projekto grupės ir bendradarbiavimo susitarimų kokybė“ ir „Poveikis ir sklaida“).
STRATEGINIŲ PARTNERYSČIŲ PROJEKTAI
1. PROJEKTŲ FORMATAI
Įgyvendinant strateginių partnerysčių projektus remiama pati įvairiausia ir lanksti veikla, kuria siekiama diegti novatorišką praktiką, skatinti organizacijų plėtrą ir modernizaciją ir remti politikos raidą Europos, nacionaliniu ir regionų lygmeniu. Atsižvelgiant į projekto tikslus, dalyvaujančiąsias organizacijas, tikėtiną poveikį ir kitus aspektus, strateginių partnerysčių projektai gali būti įvairaus masto ir jų veikla gali būti atitinkamai pritaikoma. Paprastai kalbant, šiuo veiksmu dalyvaujančiosioms organizacijoms suteikiama galimybė įgyti tarptautinio bendradarbiavimo patirties ir pagerinti gebėjimus, taip pat pasiekti kokybiškus novatoriškus rezultatus. Projekto paraiškos kokybės įvertinimas bus proporcingas bendradarbiavimo tikslams ir dalyvaujančiųjų organizacijų pobūdžiui. Šiame skirsnyje pateikiama idėjų, kokių rūšių veikla gali būti vykdoma pagal strateginės partnerystės projektą, kuriuo skatinamas įvairių sektorių bendradarbiavimas arba sprendžiami su konkrečia švietimo, mokymo ir jaunimo sritimi susiję klausimai. Šiame skirsnyje pateikiami tik pavyzdžiai ir dalyvaujančiosioms organizacijoms netrukdoma projektą planuoti kitaip.
VEIKLA
Mokymo programos, kursai, bendros studijų programos, bendrieji mokymo moduliai (įskaitant e. mokymo modulius), didesnės mokymosi būdų įvairovės integravimas (nuotolinio, vakarinio (neakivaizdinio), modulinio);
mokymo(si), rengimo, darbo su jaunimu medžiaga ir metodai, pedagoginiai metodai ir priemonės; projektais grindžiamas bendradarbiavimas, tarpusavio mokymasis, darbas grupėse, virtualios laboratorijos,
virtualios bendradarbiavimo erdvės; gebėjimų stiprinimo ir tinklų kūrimo veikla; strateginio bendradarbiavimo planų parengimas ir įgyvendinimas; informavimo, orientavimo, ugdomojo vadovavimo ir konsultavimo veikla; tyrimai, lyginamosios analizės, duomenų rinkimas, realaus gyvenimo atvejų tyrimai; kokybinių standartų ir kompetencija pagrįstų (profesinių) profilių apibrėžimas; kvalifikacijų sistemų, kreditų perkėlimo, kokybės užtikrinimo, pripažinimo ir patvirtinimo gerinimas; rengimo ir mokymo(si) veikla (žr. 2 įtrauką). Be to, numatoma, kad visuose strateginių partnerysčių projektuose bus vykdoma tikslinga ir plati rezultatų sklaida siekiant paskatinti platesnį jų naudojimą ir padidinti poveikį, neapsiribojant vien projektuose tiesiogiai dalyvaujančiomis organizacijomis. Sklaidos reikalavimai bus proporcingi konkretaus projekto tikslui ir apimčiai. Organizacijos, institucijos iš įvairių švietimo, mokymo ir jaunimo sričių, taip pat iš kitų socialinių ir ekonominių sektorių, gali drauge bendradarbiauti, projektais siekdamos tikslų vienoje ar keliose švietimo, mokymo ir jaunimo srityse. Atskiruose ar keliuose sektoriuose siekiant šio vadovo B dalyje apibūdintų politikos tikslų, kiekvienoje nurodytoje srityje ypač reikšmingos tokios veiklos tipologijos.
ĮVAIRIŲ SEKTORIŲ BENDRADARBIAVIMAS
Kurti, bandyti, pritaikyti ir įgyvendinti novatorišką praktiką, susijusią su:
strateginiu įvairių švietimo sektorių ir vietos (regiono) įmonių bendradarbiavimu, pvz., siekiant ištirti galimybes įsidarbinti ar paprastesnes perėjimo į darbo rinką ar iš vieno švietimo sistemos lygmens į kitą sąlygas;
bendrais mokslinių tyrimų projektais, kurie įgyvendinami kuriant mokslo ir studijų institucijų ir kitų švietimo lygmenų partnerystę, pvz., dėl vertinimo ar mokymosi rezultatų, susijusių su universaliaisiais gebėjimais;
strateginiu formaliojo švietimo ir neformaliojo ugdymo (savaiminio mokymosi) paslaugų teikėjų bendradarbiavimu, pvz., susijusiu su IRT pagrįstu mokymu ar skaitmeninės integracijos mokymosi procese masto didinimu;
įvairiuose švietimo sektoriuose kuriamų nuoseklių pedagoginių metodų ir metodikų, ypač tų, kuriomis ugdomi universalieji gebėjimai (kaip antai verslumo), tyrimu ir analize;
projektų pagrindu plėtojamu tarpvalstybiniu įvairių švietimo sektorių (pvz., ikimokyklinio ir vidurinio ugdymo) partnerių bendradarbiavimu tiriant integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymosi
186 ar
abipusio mokymosi metodų taikymą siekiant įvairiose švietimo, mokymo ir jaunimo srityse gerinti bet kokio amžiaus besimokančių asmenų, įskaitant migrantų kilmės, kalbos žinias;
už paramos paslaugas (kaip antai už profesinį orientavimą, ugdomojo vadovavimo metodus ir priemones, sistemų, kurios padeda stebėti studentų pažangą, kūrimą) įvairiais švietimo lygmenimis atsakingų darbuotojų arba teikiant paramos studentams paslaugas dalyvaujančių darbuotojų bendradarbiavimu ir keitimusi patirtimi siekiant gerinti kokybę ir didinti nuoseklumą įvairiuose švietimo sektoriuose;
įvairių švietimo lygmenų partneryste, kuria dalijantis geriausia patirtimi ir įvairiais lygmenimis kuriant atviruosius švietimo išteklius (AŠI) skatinamos galimybės naudotis šiais ištekliais ir juos naudojant mokytis;
jungtiniais mokslinių tyrimų projektais, kuriuose dalyvauja įvairių švietimo ir jaunimo sektorių subjektų partnerystės ir kuriuose nagrinėjamas mokymosi analitikos ir bendro vertinimo potencialas mokymosi kokybei gerinti;
bendrojo ugdymo įstaigų, PM paslaugų teikėjų ir mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimu siekiant tirti veiklą, kuria būtų skatinamas didesnis įvairių ES ir nacionalinių skaidrumo ir pripažinimo užtikrinimo priemonių suderinamumas;
jaunimo sektoriaus ir mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimu siekiant sudaryti geresnes sąlygas neformaliojo ugdymo ir savaiminio mokymosi rezultatų pripažinimui ir patvirtinimui ir šių mokymosi būdų sąveikai su formaliojo švietimo būdais, taip pat sąveikai su įvairiomis sritimis.
AUKŠTASIS MOKSLAS
Kurti, bandyti, pritaikyti ir įgyvendinti novatorišką praktiką, susijusią su: o bendromis įvairių šalių, disciplinų ir ekonomikos sektorių (viešųjų arba privačių) partnerystės narių
studijų programomis ir bendromis mokymo programomis, intensyviomis programomis ir bendrais studijų moduliais, įskaitant e. studijų modulius, siekiant užtikrinti jų aktualumą darbo rinkos poreikių atžvilgiu;
o projektais grindžiamu tarpvalstybiniu įmonių ir mokslo ir studijų institucijų studentų (darbuotojų) bendradarbiavimu siekiant tirti realaus gyvenimo atvejus;
o pedagoginiais metodais ir metodikomis, ypač tomis, kuriomis ugdoma universalioji kompetencija, verslumo mąstysena ir kūrybinis mąstymas, be kita ko, diegiant daugiadisciplinius, transdisciplinius ir interdisciplinius metodus, sistemingiau įtraukiant į mokymo programas mobilumą mokymosi tikslais (mobilumas, kaip neatsiejama mokymosi dalis) ir geriau panaudojant IRT;
o didesnės mokymosi būdų įvairovės (nuotolinio, vakarinio (neakivaizdinio), modulinio mokymosi) integracija, visų pirma diegiant naujas konkrečiam asmeniui pritaikyto mokymosi formas, strategiškai naudojant atviruosius švietimo išteklius ir virtualų mobilumą bei virtualias mokymosi platformas;
o naujais metodais, kuriais būtų sudarytos palankesnės sąlygos įvairių švietimo sektorių sąveikai (t. y. patvirtinant ankstesnį mokymąsi ir suteikiant lankstaus mokymosi – modulinių studijų galimybę, taikant mišriojo mokymosi metodą ir t. t.);
o profesinio orientavimo ir konsultavimo bei ugdomojo vadovavimo metodais ir priemonėmis; o mokslo ir studijų institucijų ir vietos (regionų) valdžios institucijų bei kitų suinteresuotųjų šalių
bendradarbiavimu, kuris būtų pagrįstas bendru darbu tarptautinėje aplinkoje siekiant skatinti regioninę plėtrą ir įvairių sektorių tarpusavio bendradarbiavimą, stiprinti ryšius ir dalytis žiniomis su įvairių formaliojo ir neformaliojo švietimo ir mokymo sektorių;
o už paramos paslaugas, kaip antai orientavimo, konsultavimo, ugdomojo vadovavimo metodus ir priemones, sistemų, kurios padeda sekti studentų pažangą, kūrimą atsakingų darbuotojų ar darbuotojų, teikiančių studentų paramos paslaugas, bendradarbiavimu ir keitimusi patirtimi siekiant gerinti kokybę (t. y. pritraukti ir išlaikyti netradicinius besimokančius asmenis, pvz., suaugusiuosius, ir grupes, kurių atstovų mokslo ir studijų institucijose studijuoja mažai);
sudaryti palankesnes sąlygas įgūdžiams ir kompetencijai pripažinti ir sertifikuoti nacionaliniu lygmeniu veiksmingai užtikrinant kokybę remiantis mokymosi rezultatais ir tuos įgūdžius bei kompetenciją susiejant
186 Angl. CLIL.
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
333
Programos vadovas
su Europos ir nacionalinėmis kvalifikacijų sandaromis; kurti aukštojo mokslo studentams ir absolventams skirtus lanksčius mokymosi būdus, įskaitant jų
ankstesnio mokymosi patvirtinimą.
PROFESINIS MOKYMAS
Kurti, bandyti, pritaikyti ir perimti (įgyvendinti) novatorišką praktiką, susijusią su: o kompetencijos standartų (pakartotiniu) apibrėžimu remiantis mokymosi rezultatais, atitinkamam
PM mokymo programų ir kursų, taip pat susijusios mokymosi medžiagos ir priemonių pritaikymu ar plėtojimu;
o PM mokymo(si) metodikomis ir pedagoginiais metodais, ypač tais, kuriais ugdomos pagrindinės kompetencijos, pagrindiniai ir kalbiniai įgūdžiai ir daug dėmesio skiriama IRT naudojimui;
o naujų formų praktinio mokymo sistemomis ir realaus gyvenimo atvejų versle ir pramonėje tyrimu, projektais grindžiamo tarptautinio įmonių ir PM įstaigų moksleivių (darbuotojų) bendradarbiavimo užmezgimu ir įgyvendinimu;
o naujos PM mokymo(si) medžiagos ir metodų, įskaitant mokymąsi darbo vietoje, virtualų mobilumą, atviruosius švietimo išteklius, kūrimu ir diegimu, geresniu IRT potencialo išnaudojimu, pvz., įkuriant virtualias laboratorijas (darbo vietas), pritaikytas darbo rinkos poreikiams;
o profesinio orientavimo ir konsultavimo bei ugdomojo vadovavimo metodais ir priemonėmis; o PM bendrųjų dalykų ir specialybės dalykų mokytojų ir darbuotojų specializacijos ir profesinio
tobulėjimo priemonėmis ir metodais, ypatingą dėmesį skiriant PM įstaigų bendrųjų dalykų ir specialybės dalykų mokytojų pirminiam rengimui bei rengimui įstaigose gerinti;
o PM organizacijų valdymu ir vadovavimu; o strateginiu PM paslaugų teikėjų ir vietos (regionų) verslo bendruomenių, įskaitant ekonominės
plėtros agentūras, bendradarbiavimu; o PM paslaugų teikėjų, mokslo ir studijų institucijų ir dizaino, meno, mokslinių tyrimų ir inovacijų
centrų bendradarbiavimu siekiant ugdyti kūrybingumą ir skatinti inovacijas; sudaryti palankesnes sąlygas įgūdžių ir kompetencijos pripažinimui ir sertifikavimui nacionaliniu lygmeniu
susiejant juos su Europos ir nacionalinėmis kvalifikacijų sandaromis ir naudojant ES priemones, kurti PM įstaigų moksleiviams ir mokslus šiose įstaigose baigusiems asmenims lanksčius mokymosi būdus, įskaitant jų ankstesnio mokymosi patvirtinimą;
PM paslaugų teikėjams įdiegti kreditų perkėlimo (ECVET) ir kokybės užtikrinimo (EQAVET) sistemas.
BENDRASIS UGDYMAS
Kurti, bandyti, pritaikyti ir perimti (įgyvendinti) novatorišką praktiką, susijusią su: o naujomis mokymo programomis, kursais, mokymosi medžiaga ir priemonėmis; o mokymo(si) metodikomis ir pedagoginiais metodais, ypač tais, kuriais ugdomos pagrindinės
kompetencijos, pagrindiniai ir kalbiniai įgūdžiai ir daug dėmesio skiriama IRT naudojimui; o naujų formų praktinio mokymo sistemomis ir realaus gyvenimo atvejų versle ir pramonėje tyrimu; o naujomis mokymo(si) bei rengimo formomis, visų pirma strategiškai naudojant atvirą ir lankstų
mokymąsi, virtualų mobilumą, atviruosius švietimo išteklius ir geriau išnaudojant IRT potencialą; o profesinio orientavimo, konsultavimo ir ugdomojo vadovavimo metodais ir priemonėmis; o bendrųjų dalykų ir specialybės dalykų mokytojų ir kitų darbuotojų specializacijos ir profesinio
tobulėjimo priemonėmis ir metodais, ypatingą dėmesį skiriant mokytojų pirminiam rengimui bei rengimui mokyklose gerinti;
o švietimo ir mokymo institucijų valdymu ir vadovavimu; o įvairių švietimo, mokymo ir jaunimo sektorių organizacijų tarpusavio informavimo veikla; o strateginiu mokymosi paslaugų teikėjų ir vietos (regionų) valdžios institucijų bendradarbiavimu;
dalytis gerąja patirtimi, organizuoti tarpusavio mokymosi veiklą ir darbą grupėse; atlikti bendrus mokslinius tyrimus, tyrimus, studijas ir analizes;
sudaryti palankesnes sąlygas įgūdžiams ir kompetencijai pripažinti ir sertifikuoti nacionaliniu lygmeniu susiejant juos su Europos ir nacionalinėmis kvalifikacijų sandaromis ir naudojant ES patvirtinimo priemones; skatinti įvairių Programos šalių vietos ir (arba) regiono švietimo institucijų bendradarbiavimą siekiant užtikrinti strateginę plėtrą ir šiuo tikslu įgyvendinti projektus, į kuriuos įtrauktos mokyklos, vietos privačiosios ir pilietinės visuomenės organizacijos, veikiančios darbo rinkoje arba švietimo, ugdymo ir darbo su jaunimu sektoriuose.
SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMAS
Kurti, bandyti, pritaikyti ir perimti (įgyvendinti) novatorišką praktiką, susijusią su: o naujomis suaugusiems besimokantiems asmenims skirtomis mokymo programomis, kursais ir
susijusia mokymosi medžiaga ir priemonėmis; o suaugusiems besimokantiems asmenims skirtomis mokymo(si) metodikomis ir pedagoginiais
metodais, ypač tais, kuriais ugdomos pagrindinės kompetencijos ir pagrindiniai įgūdžiai, kalbiniai įgūdžiai, ir daug dėmesio skiriama IRT naudojimui;
o naujomis suaugusiųjų mokymosi ir suaugusiųjų švietimo paslaugų teikimo formomis, visų pirma strategiškai naudojant atvirą ir lankstų mokymąsi, virtualų mobilumą, atviruosius švietimo išteklius ir geriau išnaudojant IRT potencialą;
o suaugusiems besimokantiems asmenims skirtais profesinio orientavimo, konsultavimo ir ugdomojo vadovavimo metodais ir priemonėmis;
o suaugusiųjų švietimo įstaigų mokytojų ir darbuotojų specializacijos ir profesinio tobulėjimo priemonėmis ir metodais, ypatingą dėmesį skiriant suaugusiųjų švietimo įstaigų mokytojų pirminiam rengimui bei rengimui įstaigose gerinti;
o suaugusiųjų švietimo organizacijų valdymu ir vadovavimu; o įvairių švietimo, mokymo ir jaunimo sektorių organizacijų tarpusavio informavimo veikla; o strateginiu suaugusiųjų mokymosi paslaugų teikėjų ir vietos (regionų) valdžios institucijų
bendradarbiavimu; siūlyti suaugusiems besimokantiems asmenims lanksčius mokymosi būdus, įskaitant jų ankstesnio
mokymosi patvirtinimą: o valdymo arba įgyvendinimo modelių ir metodų lyginamoji analizė; o praktinis savaiminio mokymosi ir neformaliojo ugdymo būdais įgytų žinių ir kompetencijos
vertinimo metodų taikymas ir bandymas; didinti suaugusiųjų mokymosi galimybių prieinamumą:
o skatinti universalių mokymosi centrų ir regioninių mokymosi paslaugų teikėjų tinklų plėtrą; o imtis priemonių su švietimu visų pirma nesusijusių organizacijų (pvz., kultūros organizacijų)
mokymosi matmeniui plėtoti; o organizuoti kursus siekiant didinti europinių kursų prieinamumą suaugusiųjų švietimo įstaigų
mokytojams, vadovams ir kitiems suaugusiųjų švietimo darbuotojams ir tų kursų kokybę; sudaryti palankesnes sąlygas įgūdžiams ir kompetencijai pripažinti ir sertifikuoti nacionaliniu lygmeniu
susiejant juos su Europos ir nacionalinėmis kvalifikacijų sandaromis ir taikant ES priemones.
JAUNIMAS
Bendradarbiavimo su jaunimu srityje veikla siekiant kurti, bandyti, pritaikyti ir (arba) įgyvendinti novatorišką darbo su jaunimu praktiką. Ši veikla gali būti susijusi su:
o metodais, priemonėmis ir medžiaga, kuria siekiama ugdyti svarbiausius jaunimo gebėjimus ir pagrindinius įgūdžius, taip pat kalbinius ir IRT naudojimo įgūdžius;
o metodais, priemonėmis ir medžiaga su jaunimu dirbančių asmenų specializacijai ir profesiniam tobulėjimui užtikrinti (pvz., mokymo programos, studijų moduliai, metodinė medžiaga, geroji patirtis, patvirtinimo priemonės ir t. t.);
o naujomis darbo su jaunimu ir rengimo bei paramos teikimo formomis, visų pirma strategiškai naudojant atvirą ir lankstų mokymąsi, virtualų mobilumą, atviruosius švietimo išteklius ir geriau išnaudojant IRT potencialą;
o darbo su jaunimu programomis ir priemonėmis, kuriomis siekiama kovoti su socialine atskirtimi ir mažinti mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių;
o strateginių įvairių jaunimo organizacijų ir (arba) jaunimo organizacijų ir švietimo bei mokymo sričių organizacijų, taip pat darbo rinkos organizacijų tinklų kūrimu ir bendradarbiavimu;
o strateginiu bendradarbiavimu su vietos (regionų) valdžios institucijomis; įgūdžių ir kompetencijos pripažinimas ir sertifikavimas nacionaliniu lygmeniu susiejant juos su Europos ir
nacionalinėmis kvalifikacijų sandaromis ir naudojant ES patvirtinimo priemones; tarpvalstybinės jaunimo iniciatyvos: bendradarbiavimo veikla skatinant socialinę atsakomybę ir verslumo
dvasią, kurią drauge vykdo dvi ar daugiau jaunimo grupių iš įvairių šalių (žr. toliau).
DĖMESYS
Kūrybingumui, inovacijoms ir modernizavimui; strateginiam informacinių ir ryšių technologijų (IRT) metodikų ir virtualaus bendradarbiavimo taikymui;
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
335
Programos vadovas
atviriesiems švietimo ištekliams (AŠI); švietimo, mokymo ir darbo su jaunimu kokybei; verslumo ugdymui (įskaitant socialinį verslumą); lygybei ir įtraukčiai; pagrindiniams ir universaliesiems įgūdžiams (kalbų žinioms, skaitmeniniam raštingumui ir verslumui); formaliojo mokymosi, neformaliojo ugdymo ir savaiminio mokymosi rezultatų pripažinimui ir patvirtinimui; lanksčių mokymosi būdų skatinimui; specializacijai ir profesionaliam tobulėjimui švietimo, mokymo ir darbo su jaunimu srityse; vadovavimo ir lyderystės įgūdžiams; aktyviam jaunimo dalyvavimui visuomenėje; tarpinstituciniam bendradarbiavimui; tarpregioniniam bendradarbiavimui; politikos ir praktikos sąveikai.
TIKSLINĖS GRUPĖS IR DALYVIAI
Praktikuojantys specialistai; švietimo ir mokymo sričių darbuotojai; su jaunimu dirbantys asmenys; ekspertai, specialistai, profesionalai; studentai, stažuotojai, gamybinę praktiką atliekantys asmenys (pameistriai), mokyklų mokiniai, suaugę
besimokantys asmenys, jaunuoliai, savanoriai; nedirbantys ir nesimokantys jaunuoliai (NEET); mažiau galimybių turintys jaunuoliai; mokyklos nebaigę asmenys; už sprendimų priėmimą atsakingi asmenys; mokslininkai.
PARTNERIAI, GALINTYS DALYVAUTI TAME PAČIAME PROJEKTE
Švietimo, mokymo ir jaunimo organizacijos; organizacijos, veikiančios įvairiose srityse ir sektoriuose (pvz., įgūdžių ugdymo centrai arba prekybos rūmai
ir t. t.), viešojo sektoriaus įstaigos; įmonės, bendrovės, verslo ir darbo rinkos atstovai; bendruomenių organizacijos; mokslinių tyrimų ir inovacijų įstaigos; pilietinės visuomenės organizacijos; socialiniai partneriai.
2. Į STRATEGINIŲ PARTNERYSČIŲ PROJEKTUS INTEGRUOTAS MOKYMAS(IS) IR RENGIMAS
Įgyvendinant strateginių partnerysčių projektus taip pat gali būti organizuojama asmenų mokymo(si) ir rengimo veikla, jeigu ji siekiant projekto tikslų teikia pridėtinės vertės. Tam tikrų rūšių veikla ypač svarbi vienai ar daugiau švietimo, mokymo ir jaunimo sričių, visų pirma:
Veiklos rūšis Ypač svarbi
Mišrusis besimokančių asmenų mobilumas Visoms švietimo, mokymo ir jaunimo sritims
Trumpalaikiai moksleivių grupių mainai Bendrojo ugdymo sričiai
Intensyvios studijų programos Aukštojo mokslo sričiai
Moksleivių ilgalaikis mobilumas mokymosi tikslais Bendrojo ugdymo sričiai
Ilgalaikės mokymo arba rengimo užduotys Aukštojo mokslo, PM, bendrojo ugdymo ir suaugusiųjų
švietimo sritims
Ilgalaikis su jaunimu dirbančių asmenų mobilumas Jaunimo sričiai
Trumpalaikiai bendri darbuotojų mokymo renginiai Visoms švietimo, mokymo ir jaunimo sritims
Tolesniuose skirsniuose išvardytų rūšių veikla apibūdinama išsamiau.
BESIMOKANTYS ASMENYS
INTENSYVIOS STUDIJŲ PROGRAMOS (NUO 5 DIENŲ IKI 2 MĖN.)
Intensyvi studijų programa (ISP) – tai trumpa studijų programa, suburianti dalyvaujančių mokslo ir studijų institucijų studentus ir dėstytojus, taip pat kitus susijusius ekspertus (specialistus, profesionalus), siekiant: skatinti veiksmingą ir daugiatautį specialiųjų kursų dėstymą; sudaryti studentams ir dėstytojams sąlygas kartu dirbti tarptautinėse ir daugiadisciplinėse grupėse ir taip
pasinaudoti specialiomis mokymo(si) sąlygomis, kurios nėra prieinamos atskiroje institucijoje, ir įgyti naują požiūrį į studijuojamą dalyką;
suteikti dėstytojams galimybę dalytis nuomonėmis apie dėstomą turinį, naujus požiūrius į mokymo programas, išbandyti novatoriškus dėstymo metodus, kurie galiausiai galėtų būti įtraukti į tarptautinėje mokymosi aplinkoje naujai sukurtą bendrą kursą ar mokymo programą.
Pageidautini intensyvios studijų programos bruožai būtų tokie: intensyviose studijų programose dalyvaujantiems dėstytojams ir studentams turėtų būti sudaromos iš
esmės naujos mokymosi galimybės, galimybės lavinti įgūdžius, galimybės naudotis informacija, pažangiausių mokslinių tyrimų rezultatais ir kitomis žiniomis ir t. t.;
dalyvaujančių studentų darbo krūvis turėtų būti pripažintas įvertinant juos ECTS kreditais (arba lygiaverte sistema);
rengiant intensyvias studijų programas ir vykdant tolesnę susijusią veiklą turėtų būti naudojamos IRT priemonės ir paslaugos; tai padės atitinkamo mokomojo dalyko srityje sukurti tvarią mokymosi bendruomenę;
dėstytojų ir studentų santykis turėtų užtikrinti aktyvų auditorijos dalyvavimą; turėtų būti palaikoma dalyvaujančių tarptautinių ir nacionalinių studentų ir darbuotojų pusiausvyra; intensyvioje studijų programoje turėtų būti taikomas įvairiapusis daugiadisciplinis požiūris, kuriuo būtų
skatinama įvairių akademinių disciplinų studentų sąveika; be kompetencijų, susijusių su mokomuoju dalyku, mokymosi rezultatų, intensyviose studijų programose
turėtų būti skatinamas universaliųjų gebėjimų perdavimas. ISP dalyvių (dėstytojų ir studentų) atranką vykdo strateginių partnerysčių konsorciumas. Mokymo ir rengimo valandų skaičius turi būti toks, kad didžioji užsienyje praleidžiamo laiko dalis būtų skiriama švietimui ir mokymui, o ne moksliniams tyrimams ar kuriai nors kitai veiklai.
MIŠRUSIS STUDENTŲ, STAŽUOTOJŲ, SUAUGUSIŲ BESIMOKANČIŲ ASMENŲ, MOKSLEIVIŲ, JAUNUOLIŲ
MOBILUMAS (NUO 5 FAKTINIO MOBILUMO DIENŲ IKI 2 MĖN.)
Veikla, kurią vykdant vienas ar daugiau trumpų faktinio mobilumo laikotarpių (iš viso ne ilgiau kaip 2 mėn.) sujungiami su virtualiu mobilumu (t. y. informacinių ir ryšių technologijų naudojimu, kaip antai bendromis darbo vietomis, srautiniu tiesioginiu duomenų siuntimu, vaizdo konferencijų rengimu, socialine žiniasklaida ir t. t., fizinio mobilumo mokymosi rezultatams papildyti ar jų poveikiui pratęsti). Ji gali būti naudojama fiziniam mobilumui parengti, jam remti ir vykdyti su juo susijusią tolesnę veiklą. Ši veikla taip pat gali būti organizuojama specialiųjų poreikių ar mažiau galimybių turintiems žmonėms, siekiant padėti jiems įveikti kliūtis ilgalaikiam fiziniam mobilumui.
TRUMPALAIKIAI MOKSLEIVIŲ GRUPIŲ MAINAI (NUO 5 DIENŲ IKI 2 MĖN.)
Trumpalaikius moksleivių grupių mainus gali organizuoti tame pačiame strateginės partnerystės projekte dalyvaujančios įvairių šalių mokyklos. Organizuojant tokius renginius, moksleiviai kartu dirba vienoje iš mokyklų partnerių ir gali būti apgyvendinami vieni kitų šeimose. Bendras projektinis darbas vizitų metu turėtų būti susietas su strateginės partnerystės projekto tikslais. Būtina įsidėmėti, kad partnerystės projekte dalyvaujančių mokyklų bendradarbiavimas neturėtų apsiriboti tokiais renginiais, taip pat turėtų būti vykdoma bendra veikla internete ir vietoje. Mokyklos raginamos naudoti „eTwinning“, kad galėtų kartu vykdyti projekto veiklą prieš mobilumo renginius ir po jų.
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
337
Programos vadovas
Moksleiviai, dalyvaujantys trumpalaikiuose mainuose, turėtų būti visuomet lydimi suaugusiųjų, siekiant užtikrinti jų apsaugą ir saugumą bei efektyvų mokymąsi mobilumo veiklos metu. Bendro projektinio darbo renginiais vizitų metu įvairių šalių moksleiviams ir mokytojams turėtų būti sudaroma galimybė kartu nagrinėti vieną ar daugiau visus dalyvius dominančių temų. Jais moksleiviams ir mokytojams padedama įgyti ir pagerinti ne tik su tema ar mokomuoju dalyku, kuriam skirtas projektas, susijusius įgūdžius, bet ir įgūdžius, susijusius su komandiniu darbu, kultūrų pažinimu, socialiniais santykiais, projekto veiklos planavimu ir vykdymu ir informacinių ir ryšių technologijų (IRT) naudojimu. Dalyvavimas bendrame projektiniame darbe kartu su įvairių šalių mokyklų partnerių moksleivių grupėmis moksleiviams ir mokytojams taip pat suteikia galimybę lavinti užsienio kalbų įgūdžius ir didina jų motyvaciją mokytis kalbų. Geriausia būtų, kad projekto veikla būtų integruota į įprastą mokyklų veiklą ir įtraukta į dalyvaujančių moksleivių mokymo programą. Moksleiviai turėtų turėti galimybę dalyvauti projekte visais jo etapais, įskaitant veiklos planavimą, organizavimą ir vertinimą.
MOKSLEIVIŲ ILGALAIKIS MOBILUMAS MOKYMOSI TIKSLAIS (2–12 MĖN.)
Šia veikla siekiama stiprinti tame pačiame strateginės partnerystės projekte dalyvaujančių mokyklų bendradarbiavimą. Mobilumo veikla turėtų būti susieta su strateginės partnerystės projekto tikslais ir į projektą, jį rengiant, turi būti įtraukta kaip neatsiejama jo dalis. Mokyklos raginamos naudoti „eTwinning“, kad galėtų kartu įgyvendinti projektą prieš moksleivių mobilumo veiklą, ją vykdant ir jai pasibaigus. Šios priemonės turėtų padėti kuo labiau padidinti poveikį dalyvaujančioms mokykloms. Ši veikla taip pat leidžia moksleiviams išsiugdyti supratimą apie Europos kultūrų ir kalbų įvairovę ir padeda jiems įgyti jų asmeniniam tobulėjimui būtiną kompetenciją. Partnerystės projekte dalyvaujančios mokyklos turėtų bendradarbiauti rengdamos mokymosi susitarimus, pripažindamos studijas užsienio mokykloje partnerėje ir stiprindamos Europos matmenį bendrojo ugdymo srityje. Dėl šios veiklos organizuojant mobilumą ir jį įgyvendinant dalyvaujantys mokytojai taip pat turėtų įgyti vertingos tarptautinės pedagoginės patirties. Dalyvius atrenka mokyklos. Tai turi būti ne jaunesni nei 14 metų amžiaus moksleiviai ir strateginių partnerysčių projekte dalyvaujančioje mokykloje jie turi mokytis pagal pilną programą. Atrinkti moksleiviai priimančiojoje užsienio mokykloje ir šeimoje, kurioje yra apgyvendinami, gali praleisti nuo 2 iki 12 mėn. Abipusiai moksleivių mainai tarp mokyklų (priimančių šeimų) yra skatinami, bet nėra privalomi. Visi mobilumo mokymosi tikslais dalyviai – mokyklos, moksleiviai, jų tėvai ir priimančios šeimos – turėtų susipažinti su specialiu moksleivių mobilumo mokymosi tikslais vadovu, kuriuo siekiama jiems padėti įgyvendinant šią veiklą ir užtikrinti dalyvaujančių moksleivių saugumą ir gerovę. Vadove nurodomos funkcijos ir pareigos, pateikiamos rekomendacijos ir reikalingi dalyviams skirti šablonai ir formos. Vadovą anglų kalba galima rasti svetainėje EUROPA, o išverstą vadovą – atitinkamos nacionalinės agentūros svetainėje.
KALBINIS PARENGIMAS INTERNETU (OLS)
Pagal strateginės partnerystės projektą ilgalaikio (2–12 mėn.) mobilumo veikloje dalyvaujantys asmenys gali pasinaudoti kalbinio pasirengimo internetu galimybe. Šiuo tikslu Programos laikotarpiu bus laipsniškai įdiegta kalbinio parengimo internetu sistema OLS. Galimybę naudotis tokia internetine priemone Europos Komisija suteikia atrinktiems moksleiviams, kad būtų įvertintos jų kalbos, kuria jie nori mokytis užsienyje, žinios. Prireikus šia priemone jiems taip pat suteikiama galimybė pagerinti šios kalbos žinias prieš mobilumo laikotarpį ir (arba) jo metu. Mokykloms skirta kalbinė parama internetu bus teikiama taip:
nacionalinės agentūros pagal Europos Komisijos nustatytus bendruosius kriterijus paskirstys mokykloms elektronines licencijas;
visi atrinkti moksleiviai (išskyrus tuos, kuriems atitinkama kalba yra gimtoji), kurie gali naudotis internetine sistema OLS, atliks testą internetu, kuriuo bus įvertintos jų kalbos, kuria jie mokysis užsienyje, žinios. Moksleivis ir mokykla bus informuoti apie šio testo rezultatus;
mokyklos, atsižvelgdamos į turimų kalbos kursų elektroninių licencijų skaičių, paskirstys jas pagal poreikius;
mobilumo laikotarpio pabaigoje moksleiviai atliks antrąjį įvertinimą padarytai pažangai mokantis užsienio
kalbos įvertinti. Išsamesnės informacijos apie kalbinį parengimą internetu pateikiama Europos Komisijos ir nacionalinių agentūrų svetainėse. Jeigu reikiamų kalbų Komisija nesiūlo, gali būti suteikiama speciali kalbinės paramos dotacija.
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
339
Programos vadovas
ŠVIETIMO IR MOKYMO ĮSTAIGŲ DARBUOTOJAI IR SU JAUNIMU DIRBANTYS ASMENYS
BENDRI DARBUOTOJŲ MOKYMO RENGINIAI (NUO 3 DIENŲ IKI 2 MĖN.)
Bendri darbuotojų mokymo renginiai strateginių partnerysčių projektuose dalyvaujančioms organizacijoms suteikia galimybę švietimo ir mokymo įstaigų darbuotojams ar su jaunimu dirbantiems asmenims organizuoti trumpus mokymo renginius, susijusius su strateginės partnerystės projekto tema ar taikymo sritimi. Siekiant kuo labiau padidinti kiekvienos dalyvaujančiosios organizacijos poveikį, tokie renginiai turėtų būti organizuojami nedidelėms darbuotojų iš įvairių šalių grupėms. Šie renginiai gali būti įvairūs, t. y. pažintinės kelionės, suderintos su apsilankymais atitinkamose organizacijose, pristatymai, grupinės diskusijos, mokymo kursai ir t. t. Turėtų būti užtikrinta tarptautinių ir nacionalinių dalyvių pusiausvyra.
MOKYMO IR RENGIMO UŽDUOTYS (2–12 MĖN.)
Šia veikla siekiama stiprinti tame pačiame strateginės partnerystės projekte dalyvaujančių organizacijų bendradarbiavimą. Šia veikla darbuotojams suteikiama galimybė gerinti žinias ir supratimą apie Europos švietimo ir mokymo sistemas ir padedama jiems dalytis profesine kompetencija ir ją įgyti, perimti metodus ir praktiką. Dalyvaudami šioje veikloje, bendrojo ugdymo, aukštojo mokslo, PM arba suaugusiųjų švietimo įstaigų mokytojai (dėstytojai) ir kiti švietimo darbuotojai, dirbantys švietimo įstaigoje, dalyvaujančioje strateginių partnerysčių projekte, gali užsienyje atlikti 2–12 mėn. trukmės užduotį, kurią vykdydami gali dėstyti institucijoje partnerėje arba vykdyti profesinę veiklą kitoje su jo kompetencijos sritimi susijusioje organizacijoje partnerėje. Vykdant šią veiklą gali būti dirbama švietimo įstaigoje (centre) arba kitoje susijusioje organizacijoje (pvz., įmonėse, nevyriausybinėse organizacijose, bendrojo ugdymo įstaigų vadovybėje ir t. t.), dalyvaujama struktūruotuose kursuose arba seminaruose (pvz., mokytojų rengimo institucijose arba mokslinių tyrimų organizacijose), tam tikrą laikotarpį atliekama mokomoji arba darbo praktika (stebint darbą) švietimo, mokymo arba jaunimo srityje veikiančioje įmonėje arba organizacijoje. Siunčiančioji organizacija turi užtikrinti sąžiningą, skaidrų ir atvirą atrankos procesą, kartu su dalyviu parengti veiklos turinį ir užtikrinti šio ilgalaikio mobilumo užsienyje pripažinimą organizacijoje ir kiek įmanoma – už jos ribų. Kalbant apie mokymo ir rengimo užduotis aukštojo mokslo srityje, reikalavimus atitinka tokių rūšių siunčiančiosios ir priimančiosios organizacijos: kai organizuojamas ilgalaikis darbuotojų dėstymo mobilumas, siunčiančioji organizacija gali būti bet kokia
dalyvaujančioji organizacija, o priimančioji organizacija turi būti dalyvaujanti mokslo ir studijų institucija. Kai organizuojamas ilgalaikis darbuotojų mobilumas mokymosi tikslais, siunčiančioji organizacija turi būti
dalyvaujanti mokslo ir studijų institucija, o priimančioji organizacija gali būti bet kokia dalyvaujančioji organizacija.
Siunčiančioji ir priimančioji organizacijos turi būti įsikūrusios skirtingose šalyse ir priimančioji šalis neturi būti dalyvio nuolatinės gyvenamosios vietos šalis.
Strateginės partnerystės projekte dalyvaujančios organizacijos bendradarbiauja rengdamos mokymosi susitarimus, pripažindamos užsienio organizacijoje partnerėje atliktą darbą ir stiprindamos Europos matmenį švietimo ir mokymo srityje. Dėl šios veiklos asmenys, siunčiančiojoje ir priimančiojoje organizacijose dalyvaujantys organizuojant mobilumo veiklą ir ją įgyvendinant, taip pat turėtų įgyti vertingos tarptautinės patirties.
SU JAUNIMU DIRBANČIŲ ASMENŲ MOBILUMAS (2–12 MĖN.)
Šia veikla su jaunimu dirbantiems asmenims suteikiama galimybė pamatyti kitokią nei buveinės šalyje darbo tikrovę ir pagerinti profesinę, asmeninę ir kultūrų pažinimo kompetenciją. Su jaunimu dirbantys asmenys turi
galimybę 2–12 mėn. dirbti užsienyje aktyviai dalyvaujant priimančiosios organizacijos kasdieniame darbe ir kartu gerinti savo, kaip šios srities specialistų, profilį. Šia veikla taip pat siekiama didinti dalyvaujančiųjų organizacijų pajėgumą, naudotis naujais požiūriais ir patirtimi. Mobilumo veikla gali būti vykdoma kaip individuali veikla (t. y. į priimančiąją organizaciją siunčiamas vienas su jaunimu dirbantis asmuo) arba kaip porinė veikla, t. y. kaip su jaunimu dirbančių asmenų tarpusavio mainai (tuo pat metu arba ne) tarp dviejų organizacijų partnerių.
KALBINIS PARENGIMAS INTERNETU (OLS)
Pagal strateginės partnerystės projektą ilgalaikio mobilumo veikloje dalyvaujantys asmenys gali pasinaudoti kalbinio pasirengimo galimybe. Šiuo tikslu Programos laikotarpiu bus laipsniškai įdiegta kalbinė parama internetu, naudojant OLS sistemą. Galimybę naudotis tokia internetine priemone Europos Komisija suteikia atrinktiems darbuotojams ir su jaunimu dirbantiems asmenims, kad būtų įvertintos jų kalbos, kuria jie studijuos užsienyje, žinios. Prireikus šia priemone jiems taip pat suteikiama galimybė pagerinti šios kalbos žinias prieš mobilumo laikotarpį ir (arba) jo metu. Darbuotojams ir su jaunimu dirbantiems asmenims skirta kalbinė parama internetu bus teikiama taip:
nacionalinės agentūros pagal Europos Komisijos nustatytus bendruosius kriterijus paskirstys organizacijoms elektronines licencijas;
visi atrinkti dalyviai (išskyrus tuos, kuriems atitinkama kalba yra gimtoji), kurie gali naudotis internetine priemone, atliks internetinį testą, kuriuo bus įvertintos jų kalbos, kuria jie studijuos, žinios. Dalyvis bus informuotas apie šio testo rezultatus;
organizacijos, atsižvelgdamos į turimų kalbos kursų elektroninių licencijų skaičių, paskirstys jas pagal poreikius;
mobilumo laikotarpio pabaigoje dalyviai atliks antrąjį įvertinimą padarytai pažangai mokantis užsienio kalbos įvertinti.
Išsamesnės informacijos apie kalbinį parengimą internetu (OLS) pateikiama Europos Komisijos ir nacionalinių agentūrų svetainėse. Jeigu reikiamų kalbų Komisija nesiūlo, gali būti suteikta speciali kalbinės paramos dotacija.
TARPVALSTYBINĖS JAUNIMO INICIATYVOS
Pagal strateginių partnerysčių jaunimo srityje projektus taip pat remiamas tarptautinių jaunimo iniciatyvų, kuriomis skatinama socialinė atsakomybė ir verslumo dvasia ir kurias drauge įgyvendina dvi ar daugiau jaunimo grupių iš įvairių šalių, kūrimas. Šios iniciatyvos, pvz., gali būti susijusios su: socialinių įmonių (jų tinklų), asociacijų, klubų, nevyriausybinių organizacijų steigimu; verslumo ugdymo (visų pirma socialinio verslumo ir IRT naudojimo) kursų ir mokymų kūrimu ir
įgyvendinimu; gebėjimų naudotis informavimo ir žiniasklaidos priemonėmis, jautrumo ugdymo veiksmais arba veiksmais,
kuriais skatinama jaunimo pilietinė atsakomybė (pvz., diskusijos, konferencijos, renginiai, konsultacijos, iniciatyvos Europos temomis ir t. t.);
vietos bendruomenėms skirtais veiksmais (pvz., parama pažeidžiamoms grupėms, kaip antai pagyvenusiems žmonėms, mažumoms, migrantams, neįgaliesiems ir t. t.);
meno ir kultūros iniciatyvomis (spektaklių kūrimas, parodos, muzikiniai pasirodymai, diskusijų forumai ir t. t.).
Jaunimo iniciatyva – tai projektas, kurį jaunuoliai patys inicijuoja, parengia ir įgyvendina. Ja jaunuoliams suteikiama proga išbandyti idėjas, kurios jiems suteikia galimybę tiesiogiai ir aktyviai dalyvauti planuojant projektą ir jį įgyvendinant. Dalyvaujant jaunimo iniciatyvos projekte įgyjama svarbios neformaliojo ugdymo patirties. Įgyvendindami jaunimo iniciatyvą, jaunuoliai turi galimybę spręsti konkrečius uždavinius ar problemas, su kuriomis susiduriama jų bendruomenėse. Jie turi galimybę diskutuoti pasirinkta su Europa susijusia tema ir ją apmąstyti, prisidėti prie Europos kūrimo.
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
341
Programos vadovas
Jaunimo iniciatyva turi būti tarptautinio pobūdžio: tai vietos veiklos, kurią drauge vykdo dvi ar daugiau grupių iš skirtingų šalių, tinklai. Bendradarbiavimas su tarptautiniais partneriais tarpvalstybinėse jaunimo iniciatyvose grindžiamas panašiais poreikiais arba interesais, kad būtų galima dalytis patirtimi ir mokytis vieniems iš kitų. Jaunimo iniciatyvomis daugeliui jaunuolių suteikiama galimybė kasdieniame gyvenime pradėti elgtis išradingai ir kūrybingai, atvirai pasakoti apie vietos poreikius ir interesus, taip pat apie sunkumus, su kuriais susiduria bendruomenės, kuriose jie gyvena. Inicijuodami, rengdami ir įgyvendindami projektą, susijusį su įvairiomis gyvenimo sritimis, jaunuoliai gali įgyvendinti idėjas. Jaunimo iniciatyvos taip pat gali paskatinti pradėti dirbti savarankiškai arba įsteigti asociacijas, nevyriausybines organizacijas arba kitas įstaigas, veikiančias socialinės ekonomikos, ne pelno ir jaunimo srityse. Tarpvalstybines jaunimo iniciatyvas įgyvendinantiems jaunuoliams gali padėti kuratorius. Kuratorius – tai ekspertas, turintis darbo su jaunimu ir (arba) jaunimo iniciatyvų įgyvendinimo patirties, kad galėtų lydėti jaunų žmonių grupes, palengvinti mokymosi procesą ir padėti jiems dalyvauti. Atsižvelgiant į konkrečios jaunimo grupės poreikius, jis atlieka įvairias funkcijas. Kuratorius jaunimo iniciatyvoje nedalyvauja, tačiau padeda jaunuolių grupei parengti, įgyvendinti ir įvertinti projektą, pagrįstą grupės poreikiais. Kuratorius padeda užtikrinti kokybišką mokymosi procesą ir nuolat palaiko ryšį, siekdamas padėti grupei ar atskiriems asmenims projekte pasiekti tenkinančių rezultatų. Kuratorius nėra projekto vadovas, konsultantas (patarėjas), projektą vykdančios grupės narys, profesionalus instruktorius (ekspertas), teikiantis tik techninę paramą konkrečioje srityje, ar projekto teisinis atstovas. Jeigu jaunimo iniciatyvą įgyvendina nepilnamečiai, kuratoriaus parama yra privaloma.
3. STRATEGINIŲ PARTNERYSČIŲ PROJEKTŲ PAVYZDŽIAI
LANKSČIŲ MOKYMOSI BŪDŲ SKATINIMAS
Į mokslo ir studijų institucijų mokymo programas integruojant praktines ir teorines žinias jaunuoliams gali būti suteikta galimybių įgyti įgūdžių, kurių jiems reikia dabar ir kurių prireiks ateityje darbo rinkoje, taigi pagerinti įsidarbinimo galimybes. Strateginių partnerysčių remiamais projektais grindžiamas įmonių, mokslo ir studijų institucijų studentų ir darbuotojų bendradarbiavimas siekiant sukurti, išbandyti ir pritaikyti bendrą dalyvaujančių mokslo ir studijų institucijų mokymo programą, kuri būtų pagrįsta išsamia poreikių analize ir kurioje daug dėmesio būtų skiriama tarpvalstybiniam „realaus gyvenimo“ požiūriui. Vykdant tokią veiklą taip pat vykdoma mokymo(si) veikla, įskaitant mokslo ir studijų institucijų ir įmonių darbuotojų mainus ir integruotą mobilumo veiklą, kurioje dalyvaujantys studentai studijuoja pagal bendrą programą, kurios dalys dėstomos skirtingų partnerių ir skirtingose vietose. Galutinis rezultatas yra bendros mokymo programos parengimas ir sklaida, neapsiribojant vien partnerystės projekte dalyvaujančiomis organizacijomis. Siekiant užtikrinti būtiną kompetenciją, taip pat pagal bendrą mokymo programą ugdomų įgūdžių tinkamumą, partnerystės projekte dalyvauja mokslo ir studijų institucijos ir įmonės, įskaitant MVĮ ir socialines įmones.
INTEGRUOTA VIETOS (REGIONŲ) PLĖTRA
Rengiant išsamius integruotos vietos (regionų) plėtros planus gali būti nepaprastai naudinga, jeigu tokioje veikloje dalyvautų visos atitinkamos suinteresuotosios šalys. Strateginės partnerystės projekte sukuriami, išbandomi ir įgyvendinami novatoriški mokymo kursų paketai, kuriais papildoma kiekviena mokslo ir studijų institucijų mokymo programa, kad būtų galima išduoti dvigubus diplomus arba suteikti dvigubus kvalifikacinius arba mokslo laipsnius. Projekte dalyvauja pagrindinės suinteresuotosios šalys ir, siekiant užtikrinti, kad į vietos (regionų) dalyvių poreikius būtų tinkamai atsižvelgta, kliaujamasi nuolatine tų subjektų priežiūra, visų pirma per specialią iniciatyvinę grupę. Įgyvendinant projektą numanoma, kad taip pat vykdoma mokymo(si) veikla, įskaitant mokslo ir studijų institucijų darbuotojų mainus ir mišrųjį studentų mobilumą. Galutinis rezultatas yra šių kursų paketų įtraukimas į mokymo programą ir dvigubo diplomo (kvalifikacinio arba mokslo laipsnio) suteikimas. Partnerystės projekte dalyvauja mokslo ir studijų institucijos, taip pat vietos veikėjai ir vietos lygmens valdžios institucijos. Mažiau patyrę partneriai į vykdomą veiklą gali būti įtraukiami laipsniškai, užtikrinant, kad visi partneriai veikloje visapusiškai dalyvautų vėliausiai paskutiniais projekto metais.
KŪRYBINGUMAS IR INOVACIJOS
Mažosios ir vidutinės įmonės susiduria su įgūdžių ugdymo ir inovacijų problemomis, nors nebūtinai neturi tinkamų išteklių ar strateginės vizijos aršiai konkurencijai rinkoje atlaikyti. Vykdant strateginės partnerystės projektą yra remiamas kūrybiškumo ir novatoriškumo kultūros diegimas mažosiose įmonėse perkeliant ir įgyvendinant metodikas, priemones ir koncepcijas, kurios sudaro palankesnes sąlygas organizacijos plėtrai ir produktų kūrimui. Partneriai iš kūrybinių sektorių ir mokslo ir studijų institucijų padeda kitiems partneriams išmokti, kaip savo organizacijoje sėkmingai taikyti kūrybinį mąstymą ir plėtoti gebėjimus kurti inovacijas ir keistis. Vienas iš materialiųjų rezultatų yra parengti specialiai pritaikyti kūrybingumo ir inovacijų plėtros veiksmų planai, pagrįsti ankstesnėmis sėkmės atvejų ir metodikų analizėmis. Partnerystės projekte dalyvauja kūrybiniai sektoriai, mažosios ir vidutinės įmonės, darbdavių asociacijos, prekybos, pramonės arba amatų rūmai.
ŠVIETIMO KOKYBĖ
Švedijos, Danijos ir Jungtinės Karalystės vietos mokyklų vadovybės susivienija ketindamos pasiūlyti strateginės partnerystės projektą. Vietos valdžios institucijos nustatė poreikį gerinti gamtos mokslų, matematikos ir technologijų mokymosi kokybę ir parengė projektą, kuriuo siekiama sukurti bendrą sistemą, kuria būtų grindžiamas moksleivių mokymasis. Šio projekto tikslai yra gerinti matematikos ir gamtos mokslų mokymosi kokybę, taip pat didinti besimokančių asmenų, pasirenkančių šiuos dalykus vidurinio ugdymo ir aukštojo mokslo lygmenimis, skaičių. Projektui vadovauja dvi vietos valdžios institucijos ir jame dalyvauja visos atitinkamų regionų pradinės ir pagrindinės mokyklos. Be to, vietos valdžios institucijos įtraukė į projektą kitus vietos bendruomenių partnerius: universitetus, žiniasklaidos centrą, taip pat kelias įmones ir verslo asociacijas, veikiančias technologijų, mokslo ir aplinkos srityse. Vykdant projekto veiklą siekiant dalytis gerąja patirtimi vyksta dalyvaujančiųjų organizacijų darbuotojų mainai. Partneriai dalijasi medžiaga ir ištekliais ir kuria tarpdisciplinio darbo matematikos, mokslo ir technologijų srityse rinkinius, kurie bandomi (įdiegiami) pradinėse ir pagrindinėse mokyklose. Verslo partneriai kviečia klases dalyvauti pažintiniuose vizituose, kad suteiktų moksleiviams įžvalgų apie įvairius praktinius dalykų, kurių jie mokosi, taikymo būdus. Universitetų studentai dalyvauja kaip „moksleivių bičiuliai“, teikdami papildomą individualią pagalbą mokantis šių dalykų, taip pat įkūnija sektiną modelį, skatindami moksleivius studijuoti mokslą ir technologijas. Projekto rezultatas – universitetų bendradarbiavimas mokytojų pradinio rengimo srityje, taip pat tolesnis pedagoginis bendradarbiavimas ir nauji bendri dalyvaujančių mokyklų projektai.
IŠSILAVINUSIŲ ASMENŲ SKAIČIAUS DIDINIMAS
Daugelis šalių susiduria su dideliais sunkumais siekdamos didinti tretinį išsilavinimą įgyjančių asmenų skaičių ir galimybes studijuoti mokslo ir studijų institucijose bei sudaryti palankesnes sąlygas užbaigti aukštojo mokslo studijas. Pagal strateginių partnerysčių projektus bus remiamas geresnių būdų patekti į aukštąsias mokyklas ir jas baigti kūrimas perkeliant ir bandant novatoriškus požiūrius ir ypatingą dėmesį skiriant netradiciniams besimokantiems asmenims, kaip antai studentams iš grupių, kurių atstovų studijuoja mažiau, arba palankių sąlygų neturintiems asmenims. Vykdant šį partnerystės projektą bendradarbiaujant mokslo ir studijų institucijoms, mokykloms ir PM srityje veikiančioms įstaigoms bus tikrinama, kaip iš konkrečios aplinkos kilę vidurinių mokyklų moksleiviai yra pasirengę patekti į aukštojo mokslo sistemą ir kaip jiems padedama. Taip pat bus bandomos šios grupės stebėjimo ir paramos priemonės, visų pirma taikant specialiai pritaikytas paslaugas (orientavimo, konsultavimo, ugdomojo vadovavimo ir t. t.), kuriomis siekiama vengti mokyklos nebaigimo ir skatinti nevėluojant baigti studijas. Projekte dalyvaus mokslo ir studijų institucijos, taip pat vidurinės bendrojo ugdymo ir profesinio rengimo mokyklos, taip užtikrinant, kad siūlomos paslaugos būtų tinkamos ir atitiktų nustatytus poreikius. Pagal projektą taip pat numanoma, kad bus vykdoma mokymo(si) veikla, įskaitant mišrųjį studentų mobilumą. Galutinis rezultatas bus modelio pritaikymas, jo įgyvendinimas dalyvaujančiose mokslo ir studijų institucijose ir jo sklaida neapsiribojant vien partnerystės projekte dalyvaujančiomis organizacijomis ir orientuojantis visų pirma į kitus švietimo paslaugų teikėjus ir pagrindinius politikos formuotojus.
INOVACIJOS
Vykdant strateginių partnerysčių projektus bus remiamas naujų pedagoginių metodų ir visų pirma e. mokymosi priemonių ir internetinių bendradarbiavimo platformų, kuriose moksleiviai, studentai ir mokytojai (dėstytojai) galės mokytis, mokyti ir bendrai kurti kursų turinį, kūrimas. Partnerystės projekte galės dalyvauti universitetai, bendrojo ugdymo įstaigos, mokslinių tyrimų organizacijos ir (arba) įmonės, drauge kursiančios priemones, kurias bendrojo ugdymo įstaigos ir mokslo ir studijų institucijos naudos konkrečioms disciplinoms įvairiais lygmenimis
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
343
Programos vadovas
dėstyti ir jų mokytis. Mokslinių tyrimų organizacijos ir (arba) įmonės turės atlikti svarbią funkciją – sukurti priemones arba užtikrinti, kad jų turinys būtų aktualesnis ir konkretesnis. Be to, siekiant išbandyti bendradarbiaujant su studentais ir mokytojais (dėstytojais) sukurtas priemones bus organizuojamos intensyvios studijų programos. Taip pat bus organizuojami bendri darbuotojų rengimo renginiai, kuriuose mokytojai (dėstytojai) galės būti mokomi naudoti šias priemones.
KALBINIAI ĮGŪDŽIAI
Įgyvendinamas įvairius sektorius apimančios strateginės partnerystės projektas, kuriuo siekiama remti šeimas, kuriose kalbama daugiau nei viena kalba, sukuriant vaikams skirtus kalbų išteklius siekiant parodyti jiems dviejų ar daugiau kalbų mokėjimo naudą – ir dėl tokiems įgūdžiams būdingos vertės, ir dėl konkrečių būdų, kuriais jie tuos įgūdžius gali panaudoti. Šis projektas skirtas visoms su dvikalbėmis šeimomis dirbančioms suinteresuotosioms šalims, kad jos galėtų skleisti tokioms šeimoms projekto išteklius. Atliekami tyrimai siekiant nustatyti, ar pedagoginiai metodai, kurie naudojami daugiakalbių vaikų kalbų žinioms gerinti – ir klasėje, ir savaiminio mokymosi būdu, – yra veiksmingi. Partnerių sąraše yra universitetas, kalbų mokykla, mažoji arba vidutinė įmonė (MVĮ), nevyriausybinė organizacija ir suaugusiųjų švietimo įstaigų asociacija.
INFORMACINĖS IR RYŠIŲ TECHNOLOGIJOS
Įgyvendinamas įvairius sektorius apimantis projektas, kuriuo siekiama remiantis realaus gyvenimo scenarijais ir įžvalgomis sukurti bendrą viziją, kaip IRT gali padėti mokymąsi visą gyvenimą visiems paversti realybe. IRT naudojimas mokymuisi Europoje vis labiau plinta, bet, norint išlaisvinti jo, kaip vieno iš mūsų ekonomikos ir visuomenės pokyčius skatinančių veiksnių, potencialą, reikia nuo fragmentavimo ir eksperimentavimo pereiti prie derinimo ir sistemos patvirtinimo. Tarp partnerių yra įvairios mokslo ir studijų institucijos, įgūdžių ugdymo organizacijos, dirbančios įvairiose švietimo srityse.
REGIONŲ BENDRADARBIAVIMAS
Ispanijos, Portugalijos, Italijos ir Čekijos vietos valdžios institucijos suvienijo jėgas siekdamos ištirti mokyklos nebaigimo jų regionuose priežastis ir ieškoti naujų šios problemos sprendimo būdų. Institucijos į projektą įtraukia atitinkamų regionų vidurines mokyklas, taip pat dvi mokytojų rengimo įstaigas. Į mokyklos nebaigimo problemą žvelgdamos plačiau, jos nori atsižvelgti į kelis jaunuolių gyvenimo aspektus. Taigi prisijungti prie šio strateginės partnerystės projekto taip pat kviečiamos vietos jaunimo organizacijos ir tėvų asociacijos. Pačios valdžios institucijos prie projekto prisideda dideliu mastu ir įvairiose srityse, įskaitant švietimo skyrius, jaunimo ir socialines tarnybas. Projektu siekiama kiekviename regione sukurti nuolatinį tinklą, kuriame būtų suburti įvairūs veikėjai ir tarnybos veiksmingam jaunimo paramos mechanizmui sukurti. Institucijos partnerės drauge dirba reguliariai organizuojamuose projekto susitikimuose, taip pat kaip internetinė bendruomenė. Pirma, jos nori nustatyti mokyklos nebaigimo savo regione mastą ir ištirti šio reiškinio priežastis. Paskui jos siekia rasti ir įdiegti veiksmingus paramos jaunuoliams, kuriems gresia atskirties rizika, būdus. Vykdydamos projekto veiklą, jos, be kita ko, atlieka moksleivių, mokytojų ir šeimų apklausas siekdamos ištirti mokyklos nebaigimo priežastis vietos aplinkybėmis. Jos taip pat organizuoja darbą grupėse ir seminarus, kuriuose nagrinėja įvairius klausimus, pvz., savaiminio mokymosi galimybių poveikį. Taigi jos sukuria bendrą metodiką, kuri įgyvendinama dviejuose regionuose. Jai paremti paskelbiamas bendrųjų dalykų ir specialybės dalykų mokytojams bei vietos valdžios institucijoms skirtas vadovas. Visais rezultatais ir medžiaga dalijamasi projekto svetainėje, spausdintiniuose leidiniuose ir konferencijoje, kuri organizuojama kiekviename iš regionų. Taip vykdant šį projektą sukurta metodika ir ištekliai pristatomi kitoms mokykloms ir vietos valdžios institucijoms.
LYGYBĖ IR ĮTRAUKTIS
Jaunimo organizacijos, institucijos, bendrojo ugdymo įstaigos, PM paslaugų teikėjai ir jaunimo srities institucijos, dirbančios su nedirbančiais ir nesimokančiais jaunuoliais (NEET) bei mokyklos nebaigusiais jaunuoliais, susivienija siekdamos pagerinti metodiką, kad vėl mokytis ar dirbti pradėtų daugiau jaunuolių. Pagal strateginės partnerystės projektą jos organizuoja tarpvalstybinius darbuotojų susitikimus, kuriuose dalijasi patirtimi ir rengia projektus, taip pat organizuoja su jaunimu dirbančių asmenų darbo praktiką ir profesinio tobulinimosi veiklą. Kartu šioje srityje atliekami keli moksliniai tyrimai. Jų rezultatai aptariami tarpvalstybiniame susitikime, kuriame parengiamas galutinis vadovas ir patobulintos metodikos bandymo bei įvertinimo planai. Siekiant
užtikrinti projekto rezultatų tvarumą ir sklaidą, strateginės partnerystės projekte numatoma vietos, nacionaliniu ir Europos lygmenimis organizuoti konferencijas, taip pat bendrai parengiama tolesnės susijusios veiklos strategija.
ATVIRIEJI ŠVIETIMO IŠTEKLIAI (AŠI)
Gesindami gaisrus degančiuose pastatuose gaisrininkai gali žūti arba susižaloti. Praktinis mokymas, specialiai skirtas mokyti, kaip elgtis kritinėse situacijose degančiuose pastatuose, galėtų padėti išvengti mirtinų nelaimingų atsitikimų. Įgyvendinant strateginės partnerystės projektą, sukuriamas pažangiausia metodika ir technologijomis pagrįstas mokymosi paketas. Galutinis rezultatas yra mišraus e. mokymosi programa, pagal kurią papildomai mokoma kovos su gaisrais strategijos ir taktikos, kaip elgtis pradiniu intervencijos etapu siekiant užtikrinti pajėgumą iš anksto ir veiksmingai reaguoti į nelaimes. E. mokymasis suderintas su praktiniais užsiėmimais. Strateginės partnerystės projekte dalyvauja priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, už visuomenės saugą atsakingos valdžios institucijos ir, žinoma, PM paslaugų teikėjai.
AKTYVUS JAUNIMO DALYVAVIMAS VISUOMENĖS GYVENIME
Trys vidurinės mokyklos iš Suomijos, Vokietijos ir Nyderlandų viena kitą randa „eTwinning“ platformoje, nes jos visos nori sukurti demokratijos mokykloje projektą. Šios trys mokyklos nusprendžia pateikti paraišką dėl finansavimo strateginės partnerystės projektui. Projektu siekiama patobulinti vadovavimą mokyklai į mokyklos sprendimų priėmimo procesą įtraukiant mokytojus, moksleivius, taip pat tėvus. Projektas trunka trejus metus ir dalyvaujančios mokyklos kasmet stebi, kaip kiekviena iš šių grupių tuo metu dalyvauja mokyklos sprendimų priėmimo procese ir kaip jos dalyvavimas realiai galėtų būti pagerintas remiantis tuo, ko jos išmoksta iš savo partnerių. Mokyklų vadovybė, mokytojai ir tėvai remia projektą ir aktyviai jame dalyvauja. Dalyvaujantys moksleiviai ugdo savarankiškumo ir kritinio mąstymo įgūdžius, taip pat supratimą apie tokias sąvokas, kaip laisvė, teisės ir pareigos. Jie taip pat mąsto, kaip gali prisidėti prie to, kad jų mokykla labiau atitiktų jų poreikius. Vykdant projekto veiklą, moksleiviams suteikiama galimybė išreikšti nuomonę, išklausyti kitų nuomones, diskutuoti pateikiant svarbius argumentus ir pagrindžiant sprendimus. Projekto veikla vykdoma ir per „eTwinning“ svetainės projektą „TwinSpace“, ir tiesiogiai dviejuose susitikimuose, kuriuose kartu su mokytojais dalyvauja kiekvienos mokyklos moksleivių grupė. Šiuose susitikimuose dalyvauja ir mokyklų vadovybė bei tėvų atstovai. Tarp projekto susitikimų partneriai taip pat naudoja „eTwinning“ svetainę, kad bendrai plėtotų projekto veiklą, diskutuotų ir dalytųsi ištekliais. Moksleiviai rašo bendrą tinklaraštį, kuriame skelbia nuotraukas ir naujausią informaciją apie projekto veiklą, taip pat dalijasi nuomonėmis ir mintimis apie nagrinėjamas temas. Šis tinklaraštis, vykdant projektą parengti mokymo planai ir mokymosi medžiaga, taip pat kai kurie iš moksleivių darbų per „eTwinning“ paviešinami visiems, norintiems įgyvendinti panašų projektą.
UNIVERSALIEJI IR PAGRINDINIAI GEBĖJIMAI
Siekdamos gerinti palankių sąlygų neturinčių suaugusiųjų grupių (migrantų, žemos kvalifikacijos darbuotojų, palankių socialinių ir (arba) ekonominių sąlygų neturinčių asmenų ir t. t.) mokėjimą skaičiuoti ir finansinį raštingumą, suaugusiųjų švietimo organizacijos, bendradarbiaudamos su vietos (regionų) valdžios institucijomis ir socialiniais partneriais ir naudodamos naujas ir tinkamas mokymo metodikas ir išteklius, parengia naujoviškas mokymo nuostatas. Organizacijos partnerės išbando rezultatus, tokius kaip mokymo programos, vadovai specialybės dalykų mokytojams, suaugusiems besimokantiems asmenims skirti komplektai (rinkiniai), o atitinkamos suinteresuotosios šalys juos patvirtina. Kad poveikis būtų daromas ne tik suaugusių besimokančių asmenų gebėjimams, bet ir vietos (regionų) lygmeniu, būtina tikslinė sklaidos veikla, nes dėl šio projekto palankių sąlygų neturinčioms grupėms gali būti pasiūlytos specialiai jų poreikiams pritaikytos mokymosi galimybės, o tai padėtų juos integruoti į vietos visuomenę.
MOKYMOSI REZULTATŲ PRIPAŽINIMAS IR PATVIRTINIMAS
Organizacijos partnerės gali svariai prisidėti prie neformaliojo ugdymo ir savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimo proceso. Atsižvelgiant į skirtingą padėtį partnerių šalyse, keisdamiesi idėjomis ir patirtimi strateginių partnerysčių projekto dalyviai gali išnagrinėti dabartinę padėtį ir pasiūlyti rekomendacijas dėl patvirtinimo savo šalyse.
PROFESINIS TOBULĖJIMAS IR SPECIALIZACIJA DARBO SU JAUNIMU SRITYJE
Įkvėpta ES jaunimo strategijos prioritetų, patyrusių su jaunimu dirbančių asmenų grupė kartu su asmenimis, už darbą su jaunimu atsakingais instituciniu lygmeniu, jaunimo ekspertų grupėmis, darbo su jaunimu srityje
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
345
Programos vadovas
besispecializuojančiomis švietimo institucijomis ir mokslininkais sukuria strateginę partnerystę, siekdama parengti informacinių dokumentų, kuriais siekiama paremti su jaunimu dirbančių asmenų veiklą, susijusią su jaunų žmonių psichikos sveikata, rinkinį. Vykdydami šį projektą, visi partneriai susiburia, kad suplanuotų ir išnagrinėtų pagrindines koncepcijas, kuriomis bus pagrįstas jų tyrimas. Jie organizuoja seminarus, į kuriuos kviečiami ekspertai, susitikimus ir pažintines išvykas savo darbui dokumentais patvirtinti, taip pat suburia patirties psichikos sveikatos srityje turinčius jaunus žmones ir su jaunimu dirbančius asmenis, siekdami pasikeisti gerąja patirtimi ir idėjomis; galutinis tikslas yra užbaigus projektą išleisti knygą ir paviešinti ją šios srities praktikuojantiems specialistams.
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
GEBĖJIMŲ STIPRINIMO PROJEKTAI AUKŠTOJO MOKSLO SRITYJE
1. PAAIŠKINIMAI DĖL ES DOTACIJOS TAIKYMO SRITIES
PERSONALO IŠLAIDOS
Reikalingą darbuotojų darbo krūvį, susijusį su numatyta veikla, darbo planu ir produktais bei rezultatais, pareiškėjas apskaičiuoja pagal atitinkamas darbuotojų kategorijas ir darbo dienų, kurios turi būti skirtos projektui, skaičių. Skaičiuojant darbo dienas galėtų būti įskaičiuojami savaitgaliai, bažnytinių ir valstybinių švenčių dienos. Apskaičiuojant biudžetą laikoma, kad vieno asmens darbo dienų yra ne daugiau kaip 20 per mėnesį arba 240 per metus. Biudžeto sąmata sudaroma darbuotojams taikant programos „Erasmus+“ paramą, skiriamą papildomai prie fiksuotų normų. Ji nėra susijusi su faktinėmis darbo užmokesčio sąlygomis, kurios bus apibrėžtos partnerystės susitarime ir kurias įgyvendins dotacijos gavėjai. Gebėjimų stiprinimo projektuose dalyvaujantys darbuotojai pagal savo profilį skirstomi į keturias kategorijas:
vadovai (1-a personalo kategorija) (įskaitant teisės aktų leidėjus, vyresniuosius valstybės pareigūnus, įmonių, įstaigų, organizacijų ir kitus vadovus) vykdo svarbiausią valdymo veiklą, susijusią su projekto veiklos administravimu ir koordinavimu;
tyrėjai, dėstytojai, bendrųjų ir specialybės dalykų mokytojai (2-a personalo kategorija) paprastai
vykdo akademinę veiklą, susijusią su mokymo plano (programos) rengimu, mokomosios (mokymo) medžiagos rengimu ir pritaikymu, kursų ar mokymų rengimu ir dėstymu (vykdymu);
techniniai darbuotojai (3-a personalo kategorija) (įskaitant technikus ir jaunesniuosius specialistus)
atlieka technines užduotis, kaip antai buhalterijos, apskaitos ir vertimo raštu. Išorės vertimo raštu ir išorės kalbos kursų paslaugos, kurias subrangos sutarčių pagrindu teikia ne konsorciumo nariai, turėtų būti klasifikuojamos kategorijoje „Subrangos išlaidos“;
administracinis personalas (4-a personalo kategorija) (įskaitant biuro darbuotojus ir klientų
aptarnavimo specialistus) atlieka administracines užduotis, kaip antai sekretoriaus pareigas. Faktines projekte dalyvaujančių darbuotojų darbo užmokesčio sąlygas bendrai nustato dalyvaujančios organizacijos ir patvirtina už jų darbą atsakingi vadovai; šios sąlygos įtraukiamos į partnerystės susitarimą, kurį partneriai turi pasirašyti projekto pradžioje.
KELIONĖS IŠLAIDOS. DARBUOTOJAI
Finansine parama kelionės ir pragyvenimo išlaidoms padengti gali pasinaudoti bet kokios kategorijos darbuotojai (pvz., vadovai, tyrėjai, dėstytojai, bendrųjų ir specialybės dalykų mokytojai, techniniai darbuotojai ir administracinis personalas), institucijose dotacijos gavėjose dirbantys pagal oficialią sutartį ir dalyvaujantys projekte, jei tokios kelionės yra tiesiogiai būtinos projekto tikslams pasiekti. Kelionės, skirtos tokiai veiklai vykdyti:
mokymo (rengimo) užduotys; darbuotojų mokymas ir per(si)kvalifikavimas (taikoma tik darbuotojams iš šalių Partnerių); programų ir kursų atnaujinimas; mokomoji praktika verslo, pramonės įmonėse arba institucijose (taikoma tik darbuotojams iš šalių
Partnerių); su projekto valdymu susiję susitikimai (pvz., valdymo, koordinavimo, planavimo, stebėsenos ir kokybės
kontrolės veiklos tikslais); praktiniai seminarai ir apsilankymai rezultatų sklaidos tikslais.
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
347
Programos vadovas
Tokios kelionės neturi trukti ilgiau nei tris mėnesius.
KELIONĖS IŠLAIDOS. STUDENTAI
Vienoje iš institucijų dotacijos gavėjų registruoti studentai (trumpojo ciklo studijų, pirmosios (bakalauro arba jam ekvivalentaus laipsnio), antrosios (magistro arba jam ekvivalentaus laipsnio), trečiosios arba doktorantūros studijų pakopos) gali pasinaudoti finansine parama kelionės ir pragyvenimo išlaidoms padengti, jeigu tokiu būdu padedama pasiekti projekto tikslus. Studentai turi vykti į kurią nors iš dalyvaujančių organizacijų arba į kitą organizaciją kuriai nors iš dalyvaujančių organizacijų prižiūrint. Tokios kelionės daugiausia turi būti organizuojamos šalių Partnerių studentams ir turi būti skirtos tokiai veiklai vykdyti:
Veikla Trukmė
Studijų kurios nors šalies partnerės institucijoje laikotarpiai; studijų kurios nors Programos šalies institucijoje laikotarpiai (taikoma
tik studentams iš šalių Partnerių); dalyvavimas intensyviosiose studijų programose, kurios
organizuojamos kurios nors Programos šalies ar šalies partnerės institucijoje;
mokomoji praktika, stažuotė kurios nors šalies partnerės verslo, pramonės įmonėse arba institucijose;
mokomoji praktika, stažuotė kurios nors Programos šalies verslo, pramonės įmonėse arba institucijose (taikoma tik studentams iš šalių Partnerių).
Nuo ne trumpiau kaip dviejų savaičių iki ne ilgiau kaip trijų mėn.
Dalyvavimas trumpalaikėje veikloje, susijusioje su projekto valdymu
(iniciatyvinių komitetų posėdžiuose, koordinavimo susitikimuose, kokybės kontrolės veikloje ir t. t.).
Ne ilgiau kaip viena savaitė
Jeigu atitinkamas studentas ketina vykdyti pirmiau nenurodytų rūšių veiklą, būtina gauti išankstinį vykdomosios agentūros leidimą.
ĮRANGA
ES dotacija gali būti naudojama įrangos pirkimui paremti. Tinkamomis finansuoti išlaidomis gali būti laikomos tik išlaidos su projekto tikslais tiesiogiai susijusiai įrangai pirkti. Tai, pvz., galėtų būti (e.) knygos ir periodiniai leidiniai, fakso aparatai, fotokopijuokliai, kompiuteriai ir periferinė įranga (įskaitant knyginius (nešiojamus) ir planšetinius kompiuterius), programinė įranga, dėstymui (mokymui) skirtos mašinos ir įranga, laboratoriniai reikmenys (dėstymo (mokymo) tikslais), vaizdo projektoriai (aparatinė įranga) ir vaizdo perteikimo įranga (programinė įranga), televizoriai, interneto ryšiui, prieigai prie duomenų bazių (partnerystei nepriklausančių bibliotekų ir elektroninių bibliotekų) ir debesijai skirtų ryšio linijų įrengimas (derinimas), įrangos techninės priežiūros, draudimo, vežimo ir įrengimo išlaidos. Įranga yra išimtinai skirta šalies partnerės mokslo ir studijų institucijoms, kurios dalyvauja partnerystėje ir kurių patalpose ta įranga turi būti įrengta kuo greičiau, kiek tai praktiškai įmanoma. Tokia įranga turi būti užregistruota institucijos, kurioje įrengiama, inventoriuje. Ši institucija yra vienintelė tokios įrangos savininkė.
Įranga turėtų būti reikalinga siekiant projekto tikslų, todėl turėtų būti perkama projekto įgyvendinimo
laikotarpio pradžioje ir, pageidautina, likus ne mažiau kaip keturiems mėnesiams iki projekto pabaigos.
Įranga jokiomis aplinkybėmis negali būti perkama Programos šalių institucijoms (organizacijoms) ar šalių Partnerių ne mokslo ir studijų institucijoms.
Įrangos nuomos išlaidos gali būti laikomos tinkamomis finansuoti, bet tik išimtinėmis ir tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis ir tik tuo atveju, jei tokia įranga nėra nuomojama ilgiau, nei trunka dotacijos sutartis.
Atsižvelgiant į ypatingą pagal programą „Erasmus+“ įgyvendinamo gebėjimų stiprinimo veiksmo pobūdį, atsižvelgiama į visą įrangos pirkimo kainą, o ne į įrangos nusidėvėjimą.
Jeigu perkama brangesnė nei 25 000 EUR ir pigesnė nei 134 000 EUR įranga, dotacijos gavėjai, paisydami skaidrumo ir vienodo požiūrio į galimus rangovus principus ir stengdamiesi vengti interesų konfliktų, turi gauti konkurencinius pasiūlymus iš bent trijų tiekėjų ir iš jų pasirinkti ekonomiškai naudingiausią. Brangesnei nei 134 000 EUR įrangai pirkti taikomi nacionaliniai įstatymai. Dotacijos gavėjai negali įrangos pirkimo skaidyti į mažesnės vertės sutartis, kurių vertė būtų mažesnė nei ši riba. Pareiškėjai turėtų atminti, kad įrangos viešojo pirkimo ir pristatymo šalių Partnerių institucijoms procedūra dažnai būna gana sudėtinga, ir turėtų planuodami į tai atsižvelgti.
SUBRANGA
Subranga naudojama, kai reikia atlikti konkrečias su projektu susijusias užduotis, kurioms skiriamas ribotas laikas ir kurių konsorciumo nariai patys negali atlikti. Subrangos paslaugas, be kita ko, gali teikti savarankiškai dirbantys ar laisvai samdomi ekspertai. Subrangos sutartys su išorės įstaigomis turėtų būti sudaromos labai retais atvejais. Projekto tikslams siekti reikalingą specialią kompetenciją ir konkrečią patirtį turėtų turėti pats konsorciumas ir būtent tai turėtų lemti jo sudėtį. Taigi sudaryti subrangos sutartis su projekto valdymu susijusioms užduotims vykdyti nėra leidžiama.
Subrangos sutartys paprastai gali būti sudaromos tokiai veiklai vykdyti (jeigu jos nevykdo dotacijos gavėjų darbuotojai):
vertinimo veikla ir auditavimas; IT kursai; kalbos kursai; spausdinimo, skelbimo ir sklaidos veikla; vertimo paslaugos; svetainių kūrimas ir priežiūra.
Užduotys, kurios pagal sutartis bus patikėtos subrangovams, visais atvejais turi būti nustatytos projekte (remiantis atitinkama patvirtinamąja informacija ir nurodant aiškias priežastis, kodėl tokios užduoties negali atlikti dotacijos gavėjai), o su jomis susijusi apytikriai apskaičiuota suma turi būti įtraukta į biudžetą. Norint projekto įgyvendinimo metu sudaryti biudžete iš pradžių nenumatytas subrangos sutartis, reikia gauti išankstinį rašytinį įstaigos leidimą.
Jeigu numatomos subrangos sutarties vertė viršija 25 000 EUR, bet yra mažesnė nei 134 000 EUR, dotacijos gavėjai, paisydami skaidrumo ir vienodo požiūrio į galimus rangovus principų ir stengdamiesi vengti interesų konfliktų, turi gauti konkurencinius pasiūlymus iš bent trijų teikėjų ir iš jų pasirinkti ekonomiškai naudingiausią. Brangesnei nei 134 000 EUR įrangai pirkti taikomi nacionaliniai įstatymai. Dotacijos gavėjai paslaugų pirkimo negali skaidyti į mažesnės vertės sutartis, kurių vertė būtų mažesnė nei ši riba.
Subrangos darbai turi būti atliekami pagal sutartį, kurioje turėtų būti apibūdinta konkreti vykdoma užduotis ir jos trukmė. Joje turi būti nurodyta data ir projekto numeris ir ją turi pasirašyti abi šalys.
Bendrų dotacijos gavėjų darbuotojams projekte neleidžiama dalyvauti kaip subrangovams.
Faktinės kelionės ir buvimo užsienio šalyje išlaidos, susijusios su paslaugų teikėjais, su kuriais sudarytos subrangos sutartys, turi būti deklaruotos subrangos biudžeto eilutėje ir turi būti pagrįstos bei patvirtintos
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
349
Programos vadovas
dokumentais.
2. FINANSINIŲ ATASKAITŲ TEIKIMAS IR GALUTINIS DOTACIJOS SUMOS APSKAIČIAVIMAS
Numatytas kiekvieno projekto biudžetas nustatomas dotacijos sutartyje ir turi būti naudojamas pagal to susitarimo nuostatas. Įgyvendinant projektus, biudžeto eilutės gali būti didinamos iš vienos eilutės į kitą perkeliant ne daugiau kaip 10 % lėšų; net jei padidinta suma viršija didžiausią viršutinę ribą darbuotojams, įrangai ir subrangovams, išankstinio leidimo tokiu atveju nereikia. Prašymai padidinti biudžeto eilutes daugiau kaip 10 % įstaigai turi būti pateikiami raštu ir tokiu atveju atliekami susitarimo pakeitimai. Jeigu dėl tokio padidinimo bus viršytos didžiausios personalo, įrangos ir subrangos išlaidų ribos, toks prašymas nepriimamas. Ataskaitų teikimo etape vykdomoji agentūra statistikos tikslais paprašys partnerių pateikti informaciją apie suteiktą bendrą finansavimą.
PERSONALO IŠLAIDOS
Atliekant bet kokį finansinį įvertinimą ir (arba) auditą, dotacijos gavėjai turi gebėti pagrįsti (įrodyti), kad:
darbuotoją ir darbdavį sieja oficialūs sutartiniai santykiai; deklaruotus darbo krūvius galima atpažinti ir patikrinti. Turi būti pateikti atlikto darbo ir projektui skirto
laiko įrodymai (pvz., dalyvių sąrašai, materialieji rezultatai (produktai), privalomi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai);
nereikalaujama jokio pagrindimo išlaidų lygiui įrodyti. Finansinės ataskaitos teikimo etape prie projekto sąskaitų turi būti pridėti tinkamai užpildyti susitarimai su darbuotojais, sudaryti su kiekvienu dirbti projekte įdarbintu asmeniu, kuriuos koordinatorius turi saugoti kaip patvirtinamuosius dokumentus. Toks susitarimas turi būti pasirašytas atitinkamo asmens; po to jį pasirašo ir antspaudu patvirtina institucijos, kurioje šis asmuo paprastai dirba, atsakingas asmuo (pvz., dekanas). Jeigu darbuotojai atlieka įvairių kategorijų užduotis, dėl kiekvienos rūšies veiklos turi būti pasirašytas atskiras susitarimas. Be to, prie kiekvieno susitarimo su darbuotoju turi būti pridedami darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Juose turi būti nurodyta:
paslaugos suteikimo laikotarpis (datos); tais laikotarpiais dirbtų dienų skaičius; atliktos užduotys (trumpas aprašymas), susijusios su veiklos planu.
Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai turi būti pasirašyti atitinkamo asmens ir patvirtinti institucijos, kurioje šis asmuo paprastai dirba, atsakingo asmens parašu. Projekto pabaigoje patvirtinamieji dokumentai neturėtų būti teikiami kartu su finansine ataskaita. Tačiau susitarimai su darbuotojais (ir patvirtinamieji darbo laiko apskaitos žiniaraščiai) turėtų būti saugomi kartu su projekto sąskaitomis. Šiame etape vykdomoji agentūra tikrina įgyvendintos veiklos atitiktį reikalavimams pagal koordinatoriaus pateiktą ataskaitą (žr. dotacijos sutarties priedą „Baigiamoji ataskaita“). Esant abejonių kuriuo nors konkrečiu klausimu, įstaiga gali pareikalauti pateikti visus patvirtinamuosius dokumentus. Taikant fiksuotos normos metodą ir remiantis faktiniais panaudotais žmogiškaisiais ištekliais bendrai perskaičiuojamas faktinis ES įnašas visam projektui. ES įnašas personalo išlaidoms padengti negali viršyti 110 % absoliučiosios sumos, nurodytos dotacijos sutartyje arba jos pakeitimuose.
KELIONĖS IR BUVIMO UŽSIENIO ŠALYJE IŠLAIDOS
Atliekant bet kokį finansinį įvertinimą ir (arba) auditą, dotacijos gavėjai turi gebėti pagrįsti (įrodyti), kad:
kelionės yra tiesiogiai susijusios su konkrečia su projektu susijusia veikla, kurią galima aiškiai nustatyti; kelionės iš tikrųjų įvyko (įlaipinimo talonas, viešbučių sąskaitos, dalyvių sąrašas ir t. t.). Dėl faktinių
kelionių ir buvimo užsienyje išlaidų nereikalaujama jokio pagrindimo. Finansinės ataskaitos teikimo etape prie projekto sąskaitų turi būti pridėtos kiekvienai kelionei pildomos asmens mobilumo ataskaitos, kurias koordinatorius turi saugoti kaip patvirtinamuosius dokumentus. Prie kiekvienos mobilumo ataskaitos turi būti pridedami patvirtinamieji dokumentai, kuriais įrodoma, jog kelionė iš tikrųjų įvyko (pvz., kelionės bilietai, įlaipinimo talonai, sąskaitos faktūros, kvitai, dalyvių sąrašas). Įrodyti faktinę kelionės kainą nėra būtina. Projekto pabaigoje patvirtinamieji dokumentai neturėtų būti teikiami kartu su finansine ataskaita. Tačiau asmenų mobilumo ataskaitos turėtų būti saugomos kartu su projekto sąskaitomis. Šiame etape vykdomoji agentūra tikrina įgyvendintos veiklos atitiktį reikalavimams pagal koordinatoriaus pateiktą ataskaitą (žr. dotacijos sutarties priedą „Baigiamoji ataskaita“). Esant abejonių kuriuo nors konkrečiu klausimu, įstaiga gali pareikalauti pateikti visus patvirtinamuosius dokumentus. Taikant fiksuotos normos metodą ir remiantis faktiniu mobilizuotų žmogiškųjų išteklių skaičiumi bendrai perskaičiuojamas faktinis ES įnašas visam projektui. ES įnašas kelionės išlaidoms ir buvimo užsienyje išlaidoms padengti negali viršyti 110 % absoliučiosios sumos, nurodytos dotacijos sutartyje arba jo pakeitimuose.
ĮRANGA
Atliekant bet kokį finansinį įvertinimą ir (arba) auditą, dotacijos gavėjai turi gebėti pagrįsti (įrodyti), kad:
deklaruotas išlaidas galima atpažinti ir patikrinti, nes visų pirma jos įtrauktos į dotacijos gavėjo apskaitos sistemą;
įranga yra tinkamai užregistruota atitinkamos institucijos inventoriuje. Patvirtinamieji dokumentai neturėtų būti teikiami kartu su finansine ataskaita. Tačiau kartu su projekto sąskaitomis turėtų būti saugomi tokie dokumentai:
visai įsigytai įrangai išrašyta (-os) sąskaita (-os) faktūra (-os) (reikia atkreipti dėmesį į tai, kad užsakymo formos, išankstinės (pro forma) sąskaitos, tiekėjų pasiūlymai ar sąmatos nelaikomos išlaidų įrodymais);
jeigu viršyta 25 000 EUR riba, konkurso dokumentai. Tokiais atvejais dotacijos gavėjai negali įrangos pirkimo skaidyti į mažesnės vertės sutartis.
Finansinės ataskaitos teikimo etape vykdomoji agentūra išlaidas vertina pagal koordinatoriaus pateiktas finansines ataskaitas (išlaidų sąrašus) (žr. dotacijos sutarties priedą „Baigiamoji ataskaita“). Vykdomosios agentūros darbuotojai išsamiai nagrinėja šiuos sąrašus, siekdami patikrinti, ar išlaidos yra tinkamos finansuoti. Esant abejonių kuriuo nors konkrečiu klausimu, įstaiga gali pareikalauti pateikti visus patvirtinamuosius dokumentus. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tais atvejais, kai bendra sąskaitos faktūros vertė viršija 25 000 EUR, kartu su finansine ataskaita (kaip patvirtinamieji dokumentai) turi būti pateiktos sąskaitos faktūros ir konkurencinių pasiūlymų kopijos (ne originalai). Šiame etape tinkamos finansuoti išlaidos įrangai negali viršyti 110 % absoliučiosios sumos, numatytos įrangai dotacijos sutartyje arba jo pakeitimuose.
SUBRANGA
Atliekant bet kokį finansinį įvertinimą ir (arba) auditą, dotacijos gavėjai turi gebėti pagrįsti (įrodyti), kad:
sudaryta oficiali sutartis; deklaruotas išlaidas galima atpažinti ir patikrinti, nes visų pirma jos įtrauktos į dotacijos gavėjo
apskaitos sistemą.
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
351
Programos vadovas
Patvirtinamieji dokumentai neturėtų būti teikiami kartu su finansine ataskaita. Tačiau kartu su projekto sąskaitomis turėtų būti saugomi tokie dokumentai:
sąskaitos faktūros, subrangos sutartys ir banko išrašai; jeigu paslaugos teikėjas, su kuriuo sudaryta subrangos sutartis, turėjo keliauti, asmens kelionės
ataskaitos (priedas), taip pat visos kelionės bilietų, įlaipinimo talonų, sąskaitų faktūrų ir kvitų kopijos arba, jeigu keliauta automobiliu, – vidaus tvarkos taisyklių, kuriose nustatytas vieno kilometro įkainis išlaidoms kompensuoti, kopija. Tokie patvirtinamieji dokumentai skirti įrodyti faktinę kelionės kainą ir tai, kad kelionė iš tikrųjų įvyko;
jeigu viršyta 25 000 EUR riba, konkurso dokumentai. Tokiais atvejais dotacijos gavėjai negali įrangos pirkimo skaidyti į mažesnės vertės sutartis.
Finansinės ataskaitos teikimo etape vykdomoji agentūra išlaidas vertina pagal koordinatoriaus pateiktas finansines ataskaitas (išlaidų sąrašus) (žr. dotacijos sutarties priedą „Baigiamoji ataskaita“). Vykdomoji agentūra išsamiai nagrinėja šiuos sąrašus, siekdama patikrinti, ar išlaidos yra tinkamos finansuoti. Esant abejonių kuriuo nors konkrečiu klausimu, įstaiga gali pareikalauti pateikti visus patvirtinamuosius dokumentus. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tuo atveju, kai bendra subrangos sutarties vertė viršija 25 000 EUR, kartu su finansine ataskaita (kaip patvirtinamieji dokumentai) turi būti pateiktos subrangos sutarties, sąskaitos faktūros ir konkurencinių pasiūlymų kopijos (ne originalai). Šiame etape tinkamos finansuoti subrangos išlaidos negali viršyti 110 % absoliučiosios sumos, numatytos subrangai dotacijos sutartyje arba jo pakeitimuose.
GALUTINIS DOTACIJOS SUMOS APSKAIČIAVIMAS
Ataskaitos teikimo etape projekto pabaigoje taikant fiksuotos normos (darbo užmokesčiui, kelionių ir buvimo užsienyje išlaidoms padengti) ir realiųjų išlaidų (įrangai ir subrangai) metodus ir remiantis faktine įvykdyta veikla bendrai perskaičiuojamas faktinis ES įnašas visam projektui. ES įnašas pagal įvairias biudžeto eilutes negali viršyti 110 % absoliučiosios sumos, nurodytos dotacijos sutartyje arba jo pakeitimuose.
3. KITOS STUDENTŲ IR DARBUOTOJŲ MOBILUMO TAISYKLĖS (SPECIALIOJI MOBILUMO KRYPTIS)
PRIEŠ MOBILUMĄ
A. TARPINSTITUCINIS SUSITARIMAS
Siekdamos užtikrinti kokybišką mobilumą, mokslo ir studijų institucijos įsipareigoja laikytis visų „Erasmus“ aukštojo mokslo chartijos principų, įskaitant šiuos, kad reikia „užtikrinti, kad išvykstantys judūs dalyviai būtų gerai parengti mobilumui, be kita ko, įgiję būtiną kalbos žinių lygį“ ir „teikti atvykstantiems judiems dalyviams tinkamą kalbinę paramą“. Gali būti pasinaudota institucijose esančiomis kalbų mokymo priemonėmis. Dotacijos gavėjai visais atvejais bus sutartimi įpareigoti teikti tokias kokybiškas paslaugas ir vykdant bendrąją gebėjimų stiprinimo projektų stebėseną bus tikrinami ir gavėjų šios srities rezultatai, be kita ko, atsižvelgiant į grįžtamąjį ryšį, kurį studentai ir darbuotojai teikia pasinaudodami „Mobility Tool+“ sistema (žr. toliau). Taigi studentų ir darbuotojų mobilumo veikla turi būti vykdoma pagal mokslo ir studijų institucijų tarpinstitucinį susitarimą. Mobilumo tarp Programos šalių ir reikalavimus atitinkančių šalių Partnerių (ir tarp reikalavimus atitinkančių šalių Partnerių) atveju šiame tarpinstituciniame susitarime nustatomi bendrieji principai, kurių laikomasi ECHE, ir abi šalys įsipareigoja juos įgyvendinti. Tarpinstitucinio susitarimo taikymo sritis taip pat gali būti išplėsta įtraukiant į ją studentų praktikas ir (arba) darbuotojų mobilumą mokymo tikslais, pasikliaujant institucijų partnerių žiniomis apie įmones priimančiosioms jų šalies įmonėms ir (arba) organizacijoms nustatyti. Svarbu pažymėti, kad institucijos turi būti parengusios veiksmingas procedūras ir priemones savo projekto
dalyvių saugai ir apsaugai skatinti ir garantuoti. Todėl visi mobilumo veikloje dalyvaujantys studentai ir darbuotojai turi būti apdrausti nuo rizikos, susijusios su jų dalyvavimu šioje veikloje. Projekto organizatoriai, atsižvelgdami į vykdomo projekto rūšį ir į nacionaliniu lygmeniu prieinamą draudimo rūšį, patys renkasi tinkamiausią draudimo paslaugą. Be to, jeigu dalyviai jau yra apdrausti galiojančiu projekto organizatorių draudimu, nebūtina jų drausti su atskiru projektu susijusiu draudimu. Bet kuriuo atveju draudimas privalo apimti tokias sritis: jeigu tinkama, kelionės draudimą (įskaitant bagažo sugadinimą ar praradimą); trečiosios šalies atsakomybę (įskaitant atitinkamai profesinės civilinės atsakomybės arba atsakomybės draudimą); nelaimingus atsitikimus ir sunkias ligas (įskaitant nuolatinį ar laikiną neveiksnumą); mirtį (įskaitant repatriaciją užsienyje vykdomų projektų atveju).
B. „MOBILITY TOOL+“
Atrinkusi dalyvius ir ne vėliau nei jiems pradėjus vykdyti veiklą, organizacija dotacijos gavėja turi įrašyti į internetinę „Mobility Tool+“ sistemą bendrą informaciją apie dalyvį ir mobilumo veiklos, kurią jis vykdys, rūšį (pvz., dalyvio vardas, pavardė, paskirties šalis, mobilumo laikotarpio trukmė ir t. t.). „Mobility Tool+“ dotacijos gavėjui padedama valdyti „Erasmus+“ mobilumo veiklą. Mobilumo projekto laikotarpiu įvykus kokiems nors su dalyviais ar veikla susijusiems pokyčiams, organizacija dotacijos gavėja taip pat turi atnaujinti „Mobility Tool+“ įrašytą informaciją. Dotacijos gavėjai šioje sistemoje galės formuoti pagal savo pateiktą informaciją iš anksto užpildytas ataskaitas. „Mobility Tool+“ taip pat formuojamos ataskaitos, kurias turi užpildyti mobilumo veiklos dalyviai. Daugiau informacijos apie „Mobility Tool+“ ir apie tai, kaip prie jos prisijungti, bus pateikta EACEA ir dotacijos gavėjo dotacijos sutartyje.
C. STUDENTŲ DALYVAVIMO SĄLYGOS
ATRANKA
Studentai teikia paraiškas partnerystei, vykdančiai mobilumo veiksmo dalyvių atranką. Studentų atranka, kaip ir stipendijų jiems skyrimo procedūra, turi būti sąžininga, skaidri, nuosekli ir patvirtinta dokumentais ir galimybę ja pasinaudoti turi turėti visos atrankos procese dalyvaujančios šalys. Mokslo ir studijų institucija imasi būtinų priemonių, kad išvengtų bet kokio interesų konflikto, susijusio su asmenimis, kurie gali būti pakviesti dalyvauti studentų atrankos organuose arba procese. Atrankos kriterijai, kaip antai kandidato akademiniai rezultatai, ankstesnė mobilumo patirtis, motyvacija, ankstesnė patirtis priimančiojoje šalyje (t. y. grįžimas į kilmės šalį) ir t. t., skelbiami viešai. Atrinkti studentai iš siunčiančiosios institucijos turėtų gauti „Erasmus+“ studento chartiją, kurioje išdėstomos studento teisės ir pareigos, susijusios su jo studijų ar praktikos užsienyje laikotarpiu, ir paaiškinami įvairūs veiksmai, kurie turi būti atlikti prieš mobilumo laikotarpį, jo metu ir jam pasibaigus.
SUTARTIS SU STUDENTU
Prieš išvykdamas kiekvienas atrinktas studentas turi pasirašyti sutartį, į kurą taip pat įtraukiamas vadinamasis mokymosi susitarimas, kuriame išdėstoma studento, siunčiančiosios ir priimančiosios organizacijų suderinta studijų ir (arba) praktikos programa, kurios turi būti laikomasi. Šiame mokymosi susitarime apibrėžiami tiksliniai mokymosi užsienyje laikotarpio mokymosi rezultatai ir pateikiamos oficialaus pripažinimo nuostatos. Susitarime taip pat nurodoma studijų laikotarpio ir (arba) praktikos vieta. Šiame mokymosi susitarime siunčiančioji institucija ir studentas, atsižvelgdami į rekomenduojamą kalbos mokėjimo lygį, nustatytą siunčiančiosios ir priimančiosios institucijų tarpinstituciniame susitarime (arba į įmonės lūkesčius, jeigu organizuojamos praktikos), taip pat turėtų sutarti dėl kalbos mokėjimo lygio (pagrindinės mokymo ar darbo vietos kalbos), kurį studentas turi būti pasiekęs iki studijų (praktikos) laikotarpio pradžios. Jeigu taikoma, siunčiančioji institucija ir studentas sutaria dėl tinkamiausios kalbinės paramos, kuri turi būti suteikta, kad studentas galėtų pasiekti sutartą lygį.
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
353
Programos vadovas
STIPENDIJA STUDENTAMS
Pasirašydami mokymosi susitarimą, studentai įgyja teisę gauti ES stipendiją, kuri skirta jiems paremti studijų ar praktikos užsienyje laikotarpiu. Be to, be ES stipendijos, jie gali gauti regioninę, nacionalinę ar bet kokios kitos rūšies stipendiją, kurią skiria kita organizacija (pvz., ministerija arba regioninės valdžios institucijos). Su gebėjimų stiprinimu susijusios specialiosios mobilumo krypties veikloje dalyvaujantys studentai priimančiojoje institucijoje atleidžiami nuo mokesčių už mokslą, registracijos mokesčio, mokesčių už egzaminus, laboratorijų ir bibliotekų mokesčių. Tačiau gali būti priskaičiuoti nedideli mokesčiai, susiję su, pvz., draudimu, studentų sąjungomis ir įvairios medžiagos, kaip antai fotokopijų, laboratorinių produktų, naudojimu ir skaičiuojami tokiu pat pagrindu kaip ir vietos studentams. Išvykstantys studentai nemoka jokių papildomų mokesčių ar rinkliavų, susijusių su jų mobilumo laikotarpio organizavimu ar administravimu. Be to, studentams studijuoti savo buveinės šalies institucijoje skirtos stipendijos arba paskolos mokėjimas užsienyje praleidžiamu laikotarpiu neturi būti nutraukiamas. Su gebėjimų stiprinimu susijusios specialiosios mobilumo krypties veikloje dalyvaujantys studentai negali tuo pat metu gauti kitų ES dotacijų.
D. DARBUOTOJŲ DALYVAVIMO SĄLYGOS
ATRANKA
Su gebėjimų stiprinimu susijusios specialiosios mobilumo krypties veikloje dalyvaujančius darbuotojus juos siunčianti organizacija turi atrinkti sąžiningai ir skaidriai. Prieš išvykdami jie turi būti sutarę su siunčiančiąja ir priimančiąja institucijomis (įmonėmis) dėl mobilumo programos. Dėstytojų ir organizacijų darbuotojų atranka vykdoma per partnerystę. Atrankos ir dotacijų skyrimo procedūra turi būti sąžininga, skaidri, nuosekli ir patvirtinta dokumentais, o galimybę ja pasinaudoti turi turėti visos atrankos procese dalyvaujančios šalys. Atrankos kriterijai (pvz., pirmenybė teikiama darbuotojams, į užsienį vykstantiems pirmą kartą, galimo mobilumo veiklų vienam darbuotojui skaičiaus tam tikru laikotarpiu apribojimas ir t. t.) skelbiami viešai.
Organizacija imasi būtinų priemonių, kad išvengtų bet kokio interesų konflikto, susijusio su asmenimis, kurie gali būti pakviesti dalyvauti atskirų dotacijų gavėjų atrankos organuose arba procese.
Darbuotojų mobilumas iš įmonės į mokslo ir studijų instituciją organizuojamas institucijos kvietimu konkrečiam tos įmonės darbuotojui.
MOBILUMO SUSITARIMAS
Siunčiančioji institucija mokslo ir studijų institucijos darbuotojų atranką vykdo remdamasi darbuotojo pateiktu mobilumo programos projektu ir pasikonsultavusi su priimančiąja institucija (įmone). Prieš išvykimą siunčiančioji institucija (įmonė) ir priimančioji institucija (įmonė) turi oficialiai susitarti dėl galutinės mobilumo programos (pasikeisdamos raštais arba elektroniniais pranešimais). Už mobilumo laikotarpio užsienyje kokybę atsakinga ir siunčiančioji, ir priimančioji institucija (įmonė).
PO MOBILUMO
A. MOKYMOSI REZULTATŲ PRIPAŽINIMAS
Užsienyje praleidžiamo laikotarpio pabaigoje priimančioji institucija (įmonė) studentui ir jo mokslo ir studijų institucijai turi pateikti akademinę pažymą arba praktikos pažymą, kurioje patvirtinami sutartos programos rezultatai. Vykdydama tolesnę su mobilumo laikotarpiu susijusią veiklą, siunčiančioji institucija, be kita ko, oficialiai pripažįsta kreditus, užsienyje suteiktus už formaliojo mokymosi būdu naujai įgytas kompetencijas (taikant ECTS
arba lygiavertę sistemą), įskaitant, jei taikoma, per praktikas, o neformaliojo ugdymo ir savaiminio mokymosi ne auditorijoje ar darbo vietoje rezultatai patvirtinami dokumentais (naudojant diplomo priedėlį). Kalbant apie darbuotojų mobilumą, siunčiančiosios institucijos turėtų užtikrinti, kad dalyvaujančių darbuotojų mokymosi rezultatai būtų tinkamai pripažinti, skleidžiami ir institucijoje plačiai naudojami.
B. ATASKAITŲ TEIKIMAS
Užsienyje praleisto laikotarpio pabaigoje visi mobilumo veikloje dalyvavę studentai ir darbuotojai privalo užpildyti ir pateikti baigiamąją ataskaitą. Tais atvejais, kai mobilumo veikla truko du mėnesius ar ilgiau, ataskaitoje taip pat pateikiamas kokybinis mobilumo laikotarpiu gautos kalbinės paramos įvertinimas. Iš ataskaitos nepateikusių studentų ir darbuotojų partnerystė gali pareikalauti atlyginti dalį gautos ES stipendijos (dotacijos) arba ją visą. Atlyginti stipendijos (dotacijos) nereikalaujama tuo atveju, jeigu studentas arba darbuotojas planuotos veiklos užsienyje negalėjo užbaigti dėl force majeure aplinkybių. Apie tokius atvejus partnerystė turi pranešti EACEA.
4. KITOS SVARBIOS TAISYKLĖS IR REKOMENDACIJOS
PARTNERYSTĖS SUSITARIMAS
Partneriai privalo susitarti dėl išsamių projekto įgyvendinimo sąlygų ir įforminti jas partnerystės susitarimu, kuris turi būti pasirašytas projekto pradžioje. Šio partnerystės susitarimo kopija vykdomajai agentūrai turi būti pateikta per šešis mėn. nuo dotacijos sutarties pasirašymo dienos. Šiame partnerystės susitarime turi būti nustatyti įvairūs su projekto įgyvendinimu susiję finansiniai, techniniai ir teisiniai aspektai, įskaitant šiuos:
partnerių funkcijos ir pareigos; su biudžetu susiję klausimai (bendras finansavimas, biudžeto skirstymas pagal veiklą ir partnerį, lėšų
pervedimo sąlygos ir t. t.); darbuotojų darbo užmokesčio politika; kelionės ir buvimo užsienio šalyje išlaidų atlyginimo sąlygos; ataskaitų teikimo mechanizmai; konfliktų valdymo mechanizmai ir kt.
DALYVAUJANČIŲ ORGANIZACIJŲ SUDĖTIS IR JOS PAKEITIMAS
Apie kiekvieną siūlomą projekto dotacijos gavėjų pakeitimą privaloma pranešti ir būtina gauti išankstinį vykdomosios agentūros patvirtinimą. Norint atlikti įvairius projekto partnerystės sudėties pakeitimus, turi būti įvykdyti šie reikalavimai:
jeigu į partnerystę norima įtraukti kokį nors bendrą dotacijos gavėją, koordinatorius ir tas naujas bendras dotacijos gavėjas turi pasirašyti įgaliojimą, o visi kiti bendri dotacijos gavėjai turi pateikti teisinio atstovo pasirašytus sutikimo raštus. Koordinatorius turėtų persiųsti šiuos dokumentus kartu su prašymu;
jeigu kuris nors bendras dotacijos gavėjas nori pasitraukti iš partnerystės, koordinatorius turi pateikti rašytinį paaiškinimą, o besitraukiantis bendras dotacijos gavėjas – teisinio atstovo pasirašytą pasitraukimo raštą. Jeigu partnerystei taikomi būtiniausi reikalavimai nebeįvykdomi, Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji agentūra turi teisę spręsti, ar tęsti susitarimą;
jeigu keičiasi koordinatoriaus asmuo ryšiams, turi būti pateiktas rašytinis patvirtinimas, kurį turi pasirašyti naujasis asmuo ryšiams, teisinis atstovas ir buvęs koordinatoriaus asmuo ryšiams.
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
355
Programos vadovas
NETINKAMOS FINANSUOTI IŠLAIDOS
Be C dalyje pateikto finansuoti netinkamų išlaidų sąrašo, šios išlaidos laikomos netinkamomis finansuoti. Tai gebėjimų stiprinimo projektai:
išlaidos tokiai įrangai, kaip baldai, bet kokios rūšies variklinės transporto priemonės, moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai skirta įranga, telefonai, mobilieji telefonai, signalizacijos ir apsaugos nuo įsilaužimo sistemos;
su patalpomis susijusios išlaidos (įsigijimo, šildymo, priežiūros, remonto ir t. t.);
išlaidos, susijusios su nekilnojamojo turto įsigijimu;
nusidėvėjimo išlaidos.
PRIVALOMASIS IŠORĖS AUDITAS (AUDITO PAŽYMA)
Kartu su baigiamąja ataskaita ir reikalingais patvirtinamaisiais dokumentais turi būti pateikta veiksmo finansinės ataskaitos ir pagrindinių sąskaitų išorės audito (II rūšies audito) ataskaita. Auditas atliekamas siekiant vykdomajai agentūrai suteikti pagrįstą patikinimą, jog išlaidos ir pajamos baigiamojoje finansinėje ataskaitoje deklaruotos pagal atitinkamas teisines ir finansines dotacijos sutarties nuostatas. Kiekvienas dotacijos gavėjas gali nevaržomas pasirinkti bet kokį kvalifikuotą išorės auditorių, įskaitant savo pagal įstatymus paskirtą išorės auditorių, jeigu įvykdomi visi šie reikalavimai:
išorės auditorius turi būti nepriklausomas nuo dotacijos gavėjo;
išorės auditorius turi turėti tinkamą kvalifikaciją, kad pagal nacionalinės teisės aktus, kuriais įgyvendinama direktyva dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito ar bet kokie Europos Sąjungos teisės aktai, kuriais pakeičiama ši direktyva, galėtų atlikti įstatymuose numatytą apskaitos dokumentų auditą.
Kurioje nors trečiojoje šalyje įsisteigęs dotacijos gavėjas privalo laikytis lygiaverčių nacionalinių audito srities taisyklių.
PATVIRTINAMIEJI DOKUMENTAI
Prireikus turi būti pateiktos įskaitomos patvirtinamųjų dokumentų kopijos (ne originalai). Esant abejonių kuriuo nors konkrečiu klausimu, įstaiga gali pareikalauti pateikti visus patvirtinamuosius dokumentus. Reikalaujamų patvirtinamųjų dokumentų pateikimas yra neatsiejama sutartinių įsipareigojimų dalis; nepateikus vieno ar daugiau dokumentų gali būti pareikalauta atlyginti atitinkamas išlaidas. Kartu su baigiamąja ataskaita turi būti pateiktos subrangos sutarčių ir sąskaitų faktūrų, kurių vertė viršija 25 000 EUR, kopijos. Kiekvieną kartą perkant įrangą ar paslaugas už daugiau kaip 25 000 EUR, neatsižvelgiant į tai, iš kurios biudžeto eilutės toks pirkimas finansuojamas, privaloma gauti bent trijų įrangos tiekėjų (paslaugų teikėjų) pasiūlymus.
Programos vadovas
II PRIEDAS. REZULTATŲ SKLAIDA IR PANAUDOJIMAS
Praktinis dotacijų gavėjų vadovas
ĮVADAS
Rezultatų sklaidos ir panaudojimo veikla – tai būdas parodyti, kas atlikta įgyvendinant „Erasmus+“ projektą. Rezultatų, įgytos patirties ir prieitų išvadų sklaida leis platesnei bendruomenei patirti projekto, kuris gavo ES finansavimą, pridėtinę vertę. Taip pat bus remiamos organizacijos pastangos siekti „Erasmus+“ tikslų, kur Programos ir politikos sąsaja laikoma ypač svarbia. Taigi kiekvienas projektas, remiamas pagal Programą, yra žingsnis link bendrų Programos tikslų – tobulinti ir modernizuoti švietimo, mokymo ir jaunimo reikalų sistemas. Įvairių projektų sklaidos veikla nebus vienoda ir svarbu apsvarstyti, kokia sklaidos veikla yra tinkama kiekvienai iš dalyvaujančiųjų organizacijų. Mažesnių projektų partnerių sklaidos ir panaudojimo veikla turėtų būti atitinkama jų veiklos lygiui. Reikalavimai, keliami mobilumo projekto sklaidai, bus kitokie nei reikalavimai, keliami partnerystės projektui. Didėjant projektui ir jo strateginei svarbai, didės ir sklaidos bei panaudojimo veiklos mastas. Pareiškėjams teikiant paraiškas, jų bus prašoma nurodyti, kokia sklaidos ir panaudojimo veikla yra numatoma. Jeigu projektas gaus finansavimą, dotacijos gavėjai turės įgyvendinti nurodytą veiklą. 1 skirsnyje apibrėžiamos pagrindinės sąvokos ir paaiškinama, ką galima pasiekti rezultatų sklaidos ir panaudojimo veiklomis, kaip jos padeda siekti bendrų projekto tikslų. 2 skirsnyje išdėstomi su rezultatų sklaida ir panaudojimu susiję reikalavimai „Erasmus+“ dotacijų gavėjams.
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
357
Programos vadovas
1. PROJEKTŲ REZULTATŲ SKLAIDA IR PANAUDOJIMAS: KAS, KODĖL, KADA, KUR IR KAIP
KĄ REIŠKIA SKLAIDA IR PANAUDOJIMAS?
Sklaida – tai suplanuotas informacijos apie projektu pasiektus rezultatus pateikimas suinteresuotosioms šalims. Ji vyksta tuomet, kai pasiekiamas projekto rezultatas. Programoje „Erasmus+“ tai reiškia kuo platesnį žinių apie projekto laimėjimus ir rezultatus paskleidimą. Platesnis informavimas apie projektą darys poveikį kitoms organizacijoms ir prisidės prie geresnio projektą vykdančios organizacijos įvaizdžio. Siekiant veiksmingai skleisti rezultatus, projekto pradžioje reikia tinkamai suplanuoti procesą. Jame turėtų būti numatyta, kokie rezultatai ir kodėl bus skleidžiami, kada, kaip, kam ir kokiais kanalais bus vykdoma sklaida tiek projekto finansavimo laikotarpiu, tiek jam pasibaigus. Panaudojimas – a) programų ir iniciatyvų sėkmingų rezultatų suplanuotas perdavimas atitinkamiems reguliuojamų vietos, regiono, nacionalinių ar Europos sistemų sprendimų priėmėjams; b) suplanuotas pavienių galutinių naudotojų įtikinimas pritaikyti ir (arba) įdiegti programų ir iniciatyvų rezultatus. Pagal programą „Erasmus+“ tai reiškia kuo geresnį finansuojamos veiklos galimybių pritaikymą, kad rezultatai būtų naudojami ir pasibaigus projekto laikotarpiui. Reikėtų nurodyti, kad projektas vykdomas pagal tarptautinę programą, kuria siekiama užtikrinti mokymąsi visą gyvenimą ir remti Europos politiką švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse. Rezultatai turėtų būti tokie, kad juos būtų galima pritaikyti kitų poreikiams, perkelti į naujas sritis, išsaugoti net ir pasibaigus finansavimo laikotarpiui arba naudoti siekiant daryti poveikį būsimai politikai ir praktikai. Todėl sklaida ir panaudojimas yra skirtingi, tačiau glaudžiai vienas su kitu susiję dalykai.
KĄ REIŠKIA SĄVOKA „VEIKLOS REZULTATAI“?
Rezultatai – tai europinės veiklos arba finansuojamo projekto, kuris buvo finansuotas ES lėšomis, pasiekimai. Rezultatai priklauso nuo projekto rūšies. Rezultatai gali būti a) kiekybiniai arba b) kokybiniai:
a) kiekybiniai rezultatai: įgyvendinant tam tikrą projektą sukurti fiziniai produktai, kurių kiekį galima išreikšti skaičiais; tai gali būti apčiuopiami produktai, pvz., mokymo planai, tyrimai, ataskaitos, medžiaga, renginiai ar svetainės;
b) kokybiniai rezultatai: nemateriali pridedamoji vertė, sukurta siekiant projekto tikslų ir vykdant jame nustatytas užduotis. Paprastai šios pridedamosios vertės nėra įmanoma įvertinti kiekybiškai, nepriklausomai nuo to, ar ji siejama su konkrečiais įvykiais ir veikla, pvz., mokymu, mokymo platformomis, jo turiniu ir metodika, arba abstraktesniais rezultatais, pvz., geresniu išmanymu, išugdytais įgūdžiais arba pagerintais gebėjimais ir projektą įgyvendinusių dalyvių, partnerių ir kitų suinteresuotųjų šalių įgytomis žiniomis ar patirtimi.
KĄ REIŠKIA POVEIKIS IR TVARUMAS?
Poveikis – tai efektas, kurį vykdoma veikla ir jos rezultatai daro žmonėms, praktikai, organizacijoms ir sistemoms. Rezultatų sklaida ir panaudojimas gali padidinti rengiamos veiklos poveikį, kad tokia veikla poveikį tiesioginiams dalyviams ir partneriams darytų dar ilgą laiką. Siekiant padaryti didesnį skirtumą ir iš projekto gauti kuo didesnę grąžą, taip pat reikėtų atsižvelgti į naudą kitoms suinteresuotosioms šalims. Tvarumas – tai galimybė tęsti projektą ir naudoti jo rezultatus ir finansavimo laikotarpiui pasibaigus. Tokiu atveju projekto rezultatai gali būti naudojami ir pritaikomi ilgesniu laikotarpiu, galbūt juos komercinant, akredituojant ar integruojant. Ne visos projekto dalys ar rezultatai gali būti tvarūs, todėl svarbu į sklaidą ir panaudojimą žvelgti kaip į judėjimą į priekį, kuris tęsiasi ir projektui pasibaigus.
II priedas. Rezultatų sklaida ir panaudojimas
KOKIE YRA SKLAIDOS IR PANAUDOJIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI?
Pirmasis sklaidos ir panaudojimo tikslas yra viešinti projekto rezultatus. Antrasis tikslas – padėti įgyvendinti bei formuoti nacionalinę ir Europos politiką ir sistemas. Dotacijų gavėjai turėtų numatyti savus būdus šiam tikslui siekti. Kiekvienam projektui, finansuotam „Erasmus+“ lėšomis, svarbu ieškoti sklaidos ir panaudojimo idėjų. Tačiau sklaidos ir panaudojimo veiklos rūšis ir intensyvumas turėtų būti proporcingas ir atitinkantis konkrečius poreikius bei projekto rūšį. Tai priklauso nuo to, ar projektas orientuotas į procesą, ar juo siekiama apčiuopiamų rezultatų, ar jis įgyvendinamas atskirai ar kaip didesnės iniciatyvos dalis, ar jį rengia didelės ar mažos dalyvaujančiosios organizacijos ir t. t. Projekto vykdytojai ir partneriai turėtų apsvarstyti veiklos siekius ir tikslus ir nuspręsti, kokia veikla ir metodai būtų tinkamiausi, taip pat pasidalyti užduotis tarp partnerių atsižvelgdami į konkrečias projekto ypatybes. Kai įgyvendinami struktūrinio bendradarbiavimo projektai, kaip antai strateginės partnerystės, žinių sąjungos, sporto, bendradarbiavimo partnerystės ir gebėjimų stiprinimo projektai, į kokybišką sklaidos ir panaudojimo planą turėtų būti įtraukti išmatuojami ir tikroviški tikslai, turėtų būti laikomasi detalaus tvarkaraščio, planuojami ištekliai, skirti numatytai veiklai. Tikslinių grupių įtraukimas į veiklą taip pat padeda padidinti projekto rezultatų naudojimą. Svarbu nuo pat pradžių tinkamai parengti strategiją, nes tai yra pagrindinis būdas, padėsiantis užtikrinti tinkamą ryšį su tiksline auditorija. Toks reikalavimas mobilumo projektams nėra numatytas. Tačiau projektų organizatoriai kviečiami pranešti apie tokios veiklos dalyvių pasiektus mokymosi rezultatus. Jie taip pat turėtų skatinti dalyvius dalytis su kitais tuo, ką įgijo dalyvaudami mobilumo veikloje. Galiausiai Programos sklaidos etapu taip pat turėtų būti siekiama gerinti Programos kokybę skatinant įgyvendinti novatoriškus projektus ir dalytis gerąja patirtimi. Komunikacija yra platesnė sąvoka. Be projekto rezultatų sklaidos ir panaudojimo, ji apima informavimo ir viešinimo veiklą, kuria siekiama didinti informuotumą ir projekto veiklos matomumą. Labai dažnai yra sunku aiškiai atskirti šias sritis. Todėl bendrosios strategijos planavimas apimant abi sritis gali būti veiksmingesnis būdas išnaudoti turimus išteklius. Rezultatų sklaida ir panaudojimas turėtų būti pagrindinė bet kokios komunikacijos veiklos, kurios imamasi projekto laikotarpiu, dalis.
KODĖL SVARBU DALYTIS PROJEKTŲ REZULTATAIS? KOKIA YRA PLATESNĖ NAUDA?
Ir dotacijos gavėjui, ir jo partneriams naudinga skirti pakankamai laiko išsamiam sklaidos ir panaudojimo planui parengti. Sklaidos ir panaudojimo veikla ne tik didinamas organizacijos matomumas; ją vykdant dažnai atsiranda naujų galimybių išplėsti projektą ir parodyti jo rezultatus arba sukurti naują partnerystę būsimai veiklai. Sėkminga sklaida ir panaudojimas taip pat gali padėti atliktam darbui pelnyti išorės pripažinimą ir taip dar padidinti jo vertę. Dalijimasis rezultatais leis kitiems pasinaudoti programos „Erasmus+“ veikla ir patirtimi. Projekto rezultatai gali būti naudojami kaip pavyzdžiai ir įkvėpti kitus, parodydami, ką įmanoma pasiekti pagal šią Programą. Projektų rezultatų sklaida ir panaudojimas gali padėti formuoti politiką ir praktiką. Dotacijų gavėjų vykdoma rezultatų sklaidos ir panaudojimo veikla padės siekti platesnio tikslo – tobulinti Europos Sąjungos sistemas. Programos „Erasmus+“ poveikis vertinamas ne tik pagal projektų rezultatų kokybę, bet ir pagal tai, kiek šie rezultatai žinomi ir naudojami kitų organizacijų. Veiksminga sklaida padės pasiekti daugiau galimų naudotojų, padės užtikrinti investicijų grąžą. Skleidžiant projektų rezultatus ir užtikrinant jų panaudojimą, didėja Programos siūlomų galimybių žinomumas. Taip pat parodoma „Erasmus+“ remiamų veiklų pridėtinė vertė visai Europai. Tai gali padėti formuoti teigiamą visuomenės požiūrį ir skatinti aktyviau dalyvauti šioje ES programoje. Labai svarbu apsvarstyti sklaidos ir panaudojimo plano tikslus ir uždavinius. Jie turėtų sietis su projekto tikslais, taikomi metodai ir požiūriai turi būti tinkami „Erasmus+“ projektui ir jo rezultatams, taip pat nustatytai tikslinei auditorijai. Sklaidos ir panaudojimo tikslai gali būti tokie:
didinti informuotumą; didinti poveikį; labiau įtraukti suinteresuotąsias šalis ir tikslines grupes; dalytis sprendimais ir praktine patirtimi; daryti poveikį politikai ir praktikai;
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
359
Programos vadovas
KURTI NAUJAS PARTNERYSTES. KĄ GALIMA SKLEISTI IR PANAUDOTI?
Kitas žingsnis yra nustatyti, ką skleisti ir panaudoti. Projekto rezultatai gali būti įvairaus pobūdžio; tai gali būti ir konkretūs (materialieji) rezultatai, ir įgūdžiai bei asmeninė patirtis, kurią įgyja ir projekto organizatoriai, ir veiklos dalyviai (nematerialieji rezultatai). Materialieji rezultatai, pvz., gali būti tokie:
problemos sprendimo metodas arba modelis; praktinė priemonė arba produktas, kaip antai vadovai, mokymo programos, e. mokymosi priemonės; mokslinių tyrimų ataskaitos arba studijos; gerosios patirties vadovai arba atvejų tyrimai; vertinimo ataskaitos; pripažinimo pažymėjimai; naujienlaiškiai arba informaciniai lankstinukai.
Siekiant užtikrinti platesnę patirties, strategijų, procesų ir t. t. sklaidą, rekomenduojama saugoti tai patvirtinančius dokumentus. Nematerialieji rezultatai, pvz., gali būti tokie:
dalyvių, besimokančių asmenų ar darbuotojų įgytos žinios ir patirtis; pagerėję įgūdžiai ar laimėjimai; geresnis kultūrų supratimas; geresnės kalbų žinios.
Įvertinti nematerialiuosius rezultatus dažnai būna sunkiau. Šios rūšies rezultatams užfiksuoti galima naudoti interviu, klausimynus, testus, stebėjimą arba savęs vertinimo mechanizmus.
KOKIA YRA TIKSLINĖ AUDITORIJA?
Labai svarbu nustatyti tikslines grupes tiek įvairiais geografiniais lygmenimis (vietos, regionų, nacionaliniu, Europos), tiek dotacijos gavėjo aplinkoje (bendradarbiai, kolegos, vietos institucijos, kitos panašią veiklą vykdančios organizacijos, tinklai ir t. t.). Veikla ir pranešimai turi būti pritaikyti atsižvelgiant į auditoriją ir tikslines grupes, pvz.:
projekto veiklos ir jos rezultatų naudotojus; suinteresuotąsias šalis, ekspertus arba konkrečios srities praktikus; sprendimų priėmėjus vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmeniu; spaudą ir žiniasklaidą; plačiąją visuomenę.
Projekto planai turėtų būti gana lankstūs, kad į projektą įvairiais jo etapais galėtų įsitraukti tikslinės grupės ir kitos suinteresuotosios šalys. Tai padės užtikrinti, kad projektas nuolat atitiktų jų poreikius. Jų dalyvavimas taip pat parodo galimą projekto vertę ir padeda skleisti žinias kitoms suinteresuotosioms šalims visoje Europoje.
KAIP SKLEISTI REZULTATUS IR JUOS PANAUDOTI?
Norint pasiekti kuo daugiau žmonių, patartina kuo daugiau informacinės medžiagos ir projekto rezultatų išversti į kuo daugiau kalbų. Šią medžiagą ir rezultatus rekomenduojama išversti į visas projekto partnerių kalbas ir į anglų kalbą; jei būtina, išlaidas šiems vertimams galima įtraukti į dotacijos prašymą. Yra daug įvairių būdų skleisti rezultatus ir juos panaudoti. Ypač vertingas kūrybiškas požiūris ir naujų idėjų kūrimas, kad „Erasmus+“ projektas ir jo rezultatai išsiskirtų. Dotacijų gavėjai galėtų pasinaudoti:
„Erasmus+“ projektų rezultatų platforma (žr. toliau);
II priedas. Rezultatų sklaida ir panaudojimas
projekto arba organizacijų svetainėmis; susitikimais su pagrindinėmis suinteresuotosiomis šalimis ir apsilankymais pas jas; tikslinėmis diskusijomis, pavyzdžiui, informaciniais susitikimais, kūrybinėmis dirbtuvėmis, (internetiniais)
seminarais, mokymo kursais, parodomis, pristatymais arba bendraamžių vertinimais; tiksline rašytine medžiaga, kaip antai ataskaitomis, straipsniais specializuotoje spaudoje, naujienlaiškiais,
pranešimais spaudai, lankstinukais arba brošiūromis; audiovizualinėmis medijomis ir produktais, kaip antai radiju, televizija, YouTube, Flickr, vaizdo įrašais,
prenumeruojamaisiais skaitmeniniais vaizdo ir garso įrašais arba mobiliosiomis programėlėmis; socialine žiniasklaida; viešaisiais renginiais; projekto prekės ženklu ir logotipais; esamais ryšiais ir tinklais.
Kalbant apie panaudojimą, svarbu pagalvoti apie tai, kaip rezultatai gali padaryti teigiamą poveikį projektui, galutiniams naudotojams, bendraamžiams arba politikos formuotojams. Panaudojimo mechanizmai gali būti:
teigiamas poveikis dalyvaujančių organizacijų reputacijai; geresnis veiklos temos, tikslo arba srities supratimas; didesnė kitų rėmėjų arba paramos teikėjų finansinė parama; didesnė įtaka politikai ir praktikai.
KADA TURĖTŲ BŪTI VYKDOMA SKLAIDOS IR PANAUDOJIMO VEIKLA?
Rezultatų sklaida ir panaudojimas yra neatsiejama „Erasmus+“ projekto dalis visu jo gyvavimo laikotarpiu: nuo pradinės projekto idėjos atsiradimo, vykdant projektą ir net Europos finansavimui pasibaigus. Būtina kartu su dalyvaujančiais partneriais nustatyti veiklos tvarkaraštį ir paskirstyti atitinkamą biudžetą ir išteklius. Plane taip pat turi būti:
su partneriais suderinti tikroviški tikslai ir terminai pažangai įvertinti; sklaidos ir panaudojimo veikla turi būti suderinta su pagrindiniais projekto etapais; numatytas pakankamas lankstumas, kad būtų galima atsižvelgti į tikslinės grupės poreikius, taip pat į didesnio masto politikos ir praktikos pokyčius.
Įvairiais projekto etapais vykdomos veiklos pavyzdžiai:
PRIEŠ prasidedant projektui: parengti sklaidos ir panaudojimo planą; apibrėžti numatomą poveikį ir rezultatus; apsvarstyti, kaip ir kam bus skleidžiami rezultatai.
VYKDANT projektą: bendrauti su atitinkamomis žiniasklaidos priemonėmis, pvz., vietos ar regionų lygmens; reguliariai vykdyti veiklą, pavyzdžiui, informacinius susitikimus, mokymus, pristatymus,
bendraamžių vertinimus; vertinti poveikį tikslinėms grupėms; įtraukti kitas suinteresuotąsias šalis siekiant perduoti rezultatus (perkelti juos į naujas sritis,
integruoti į politiką).
BAIGIAMUOJU projekto ETAPU: įkelti projekto rezultatus ir atnaujinti projekto aprašymą „Erasmus+“ projekto rezultatų
platformoje.
projektui PASIBAIGUS: vykdyti tolesnę sklaidą (kaip apibūdinta pirmiau); kurti idėjas dėl būsimo bendradarbiavimo; įvertinti pasiekimus ir poveikį; palaikyti ryšius su atitinkamomis žiniasklaidos priemonėmis; jei tinkama, palaikyti ryšius su politikais;
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
I priedas. Aukštojo mokslo institucijų studentų ir darbuotojų judumo projektas
361
Programos vadovas
bendradarbiauti su Europos Komisija taip prisidedant prie jos sklaidos ir panaudojimo pastangų.
KAIP ĮVERTINTI SĖKMĘ?
Poveikio įvertinimas yra viena svarbiausių proceso dalių. Jį atliekant vertinami pasiekimai ir parengiamos rekomendacijos dėl būsimų patobulinimų. Tikslų pasiekimui įvertinti galėtų būti naudojami rodikliai. Tai yra gairės, padedančios įvertinti rezultatus. Rodikliai gali būti ir kiekybiniai, t. y. susiję su skaičiais ir procentais, ir kokybiniai, t. y. susiję su dalyvavimo ir patirties kokybe. Poveikiui įvertinti taip pat galėtų būti naudojami klausimynai, apklausos, stebėjimai ir vertinimai. Pagrindiniai rodikliai, susiję su įvairia projekto veikla, turėtų būti numatyti projekto pradžioje ir įtraukti į bendrą sklaidos planą. Keletas pavyzdžių:
faktai ir skaičiai, susiję su projekto organizatorių svetaine (naujienų, apsilankymų, konsultacijų, nukreipiančių nuorodų skaičius);
susitikimų su pagrindinėmis suinteresuotomis šalimis skaičius; diskusijų ir informacinių susitikimų (darbo grupėse, seminarų, bendraamžių vertinimų) dalyvių skaičius;
tolesnės susijusios priemonės; produktų gamyba ir sklaida; pateikimas žiniasklaidoje (straipsniai specializuotoje spaudoje, naujienlaiškiai, pranešimai spaudai,
interviu ir t. t.); matomumas socialinėje žiniasklaidoje ir svetainės patrauklumas; dalyvavimas viešuose renginiuose; sąsajos su esamais tinklais ir tarptautiniais partneriais; informacijos ir praktinės patirties perdavimas; poveikis regionų, nacionalinėms, ES politikos priemonėms; galutinių naudotojų, kitų suinteresuotųjų šalių, bendraamžių, politikos formuotojų grįžtamasis ryšys.
II priedas. Rezultatų sklaida ir panaudojimas
II priedas. Rezultatų sklaida ir panaudojimas
2. SU SKLAIDA IR PANAUDOJIMU SUSIJĘ REIKALAVIMAI
BENDRIEJI KOKYBINIAI REIKALAVIMAI
Atsižvelgiant į veiklos rūšį, pareiškėjai, teikiantys paraišką programos „Erasmus+“ finansavimui gauti, privalo apsvarstyti sklaidos ir panaudojimo veiklą paraiškos teikimo etapu, veiklos vykdymo etapu ir veiklai pasibaigus. Šiame skirsnyje bendrai apžvelgiami pagrindiniai reikalavimai, nustatyti oficialiuose programos „Erasmus+“ dokumentuose. Sklaida ir panaudojimas yra vienas iš dotacijų skyrimo kriterijų, kuriais remiantis vertinama paraiška. Atsižvelgiant į projekto rūšį, jo svarba vertinant paraišką bus nevienoda.
Jeigu organizuojami mobilumo projektai, paraiškos formoje bus reikalinga nurodyti planuojamą sklaidos veiklą ir nustatyti galimas tikslines grupes.
Jeigu organizuojami bendradarbiavimo projektai, bus reikalinga pateikti išsamų ir suprantamą planą, kuriame apibūdinama tikslinė grupė, priemonės ir rezultatai. Ši dalis bus papildomai vertinama. Nors atsakomybę už viso projekto sklaidos ir panaudojimo veiklos koordinavimą paprastai prisiima vienas partneris, atsakomybe už įgyvendinimą turėtų pasidalyti visi partneriai. Kiekvienas partneris šioje veikloje dalyvaus pagal poreikius ir funkcijas projekte.
Visų rūšių projektų vykdytojai baigiamajame projekto etape turės pateikti veiklų, naudotų rezultatų sklaidai organizacijų viduje ir už jos ribų ataskaitą.
EUROPOS SĄJUNGOS IR PROGRAMOS „ERASMUS+“ MATOMUMAS
Visoje komunikacijoje ir ant visos atributikos dotacijos gavėjai visuomet turi naudoti europinį simbolį (ES vėliavą) ir Europos Sąjungos pavadinimą pilna rašytine forma. Geriausia forma, skirta paminėti apie ES programos „Erasmus+“ finansavimą, yra užrašas „(Ko) finansavo Europos Sąjungos programa „Erasmus+“ greta ES simbolio. ES finansavimo pranešimų pavyzdžius ir vertimus galite rasti čia: http://eacea.ec.europa.eu/about-eacea/visual-identity_en.
„Erasmus+“ pavadinimas neturi būti verčiamas į kitą kalbą.
Gairės dotacijų gavėjams, kaip naudoti ES simbolį ES programų kontekste, prieinamos čia: http://ec.europa.eu/dgs/communication/services/visual_identity/pdf/use-emblem_en.pdf
„ERASMUS+“ PROJEKTŲ REZULTATŲ PLATFORMOS NAUDOJIMAS
„Erasmus+“ projektų rezultatų platforma buvo sukurta tam, kad būtų galima išsamiai apžvelgti pagal šią programą finansuojamus projektus ir paviešinti gerosios patirties pavyzdžius bei sėkmės istorijas. Šioje platformoje taip pat bus galima susipažinti su projektų rezultatais (pavyzdžiui, intelektiniais produktais), parengtais įgyvendinus finansuotus projektus. Gerosios patirties pavyzdžius kasmet rinks kiekviena nacionalinė agentūra, o Europos lygmeniu – vykdomoji agentūra. Sėkmės istorijas iš gerosios patirties pavyzdžių centralizuotai atrinks Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas. „Erasmus+“ projektų rezultatų platforma padeda siekti įvairių tikslų:
skaidrumo, nes joje pateikiama išsami visų pagal Programą finansuojamų projektų apžvalga (įskaitant projektų santraukas, skirtą finansavimą, URL nuorodas ir kt.);
atskaitomybės, nes ji užtikrina prieigą galutiniams naudotojams ir praktikuojantiems specialistams, kad jie galėtų susipažinti su projekto rezultatais;
įkvėpimo, nes joje pateikiami „Erasmus+“ dotacijų gavėjų gerosios patirties pavyzdžiai ir sėkmės istorijos, kurie kasmet atrenkami nacionaliniu ir Europos lygmeniu.
Daugumos „Erasmus+“ projektų paraiškos teikėjų prašoma anglų kalba pateikti santrauką, kurioje apibūdinamas jų projektas.
Programos vadovas
Projekto santrauka ypač svarbi, nes joje pateikiamas aprašymas, skirtas plačiajai visuomenei. Taigi ji turėtų būti parengta paprasta kalba ir aiškiu stiliumi, kad faktinį projekto turinį galėtų suprasti ir nesusiję asmenys. Santraukoje turėtų būti pateikiama tokia informacija: projekto kontekstas (pagrindiniai faktai), projekto tikslai, dalyvių skaičius ir pobūdis, veiklų aprašymas, metodika, kuri bus taikoma projekto metu, trumpas numatomų rezultatų ir poveikio aprašymas ir potenciali ilgalaikė nauda. Su „Erasmus+“ projektų rezultatų platforma galima susipažinti svetainėje: http://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/projects/
III PRIEDAS. PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ ŽODYNAS
Lydintis asmuo
Pagal bendrą apibrėžimą, taikomą visose švietimo, mokymo ir jaunimo srityse, lydintis asmuo – tai asmuo, lydintis specialiųjų poreikių (t. y. negalią) turinčius mobilumo veiklos dalyvius (besimokančius asmenis, darbuotojus arba su jaunimu dirbančius asmenis), kad užtikrintų jų apsaugą, teiktų jiems paramą ir papildomą pagalbą.
Pagal 1-ą pagrindinį veiksmą vykdomuose PM įstaigose besimokančių asmenų ir EST savanorių mobilumo projektuose ir pagal 2-ą pagrindinį veiksmą vykdomuose trumpalaikio ar ilgalaikio mokinių mobilumo projektuose lydintis asmuo taip pat gali būti suaugęs asmuo, užsienyje lydintis vieną ar kelis PM įstaigose besimokančius asmenis ar mokinius, mažiau galimybių turinčius EST savanorius (ypač jei jie yra nepilnamečiai ar turi mažai kelionių už savo šalies ribų patirties) ar mokinius, kad užtikrintų jų apsaugą ir saugą, taip pat jų veiksmingą mokymąsi mobilumo laikotarpiu.
Akreditavimas
Procesas, kuriuo užtikrinama, kad organizacijos, norinčios gauti finansavimą pagal kokį nors programos „Erasmus+“ veiksmą, turi paisyti tam tikrų kokybinių standartų arba išankstinių sąlygų, Europos Komisijos nustatytų tam konkrečiam veiksmui. Atsižvelgiant į veiksmo rūšį arba šalį, kurioje įsikūrusi finansavimo prašanti organizacija, akreditavimą atlieka vykdomoji agentūra, nacionalinė agentūra arba SALTO metodinis centras. Akreditavimo procesas taikomas organizacijoms, norinčioms dalyvauti aukštojo mokslo projektuose (įskaitant mobilumo projektus) arba mobilumo veikloje jaunimo srityje.
Veiksmas
Programos „Erasmus+“ paprogramė arba priemonė. Veiksmai gali būti, pvz., tokie: strateginės partnerystės, švietimo, mokymo ir jaunimo srityje, „Erasmus Mundus“ jungtinės magistrantūros studijų programos, sektorių įgūdžių sąjungos ir t. t.
Veikla
Įgyvendinant projektą atliekamų užduočių visuma. Veikla gali būti įvairių rūšių (mobilumo veikla, bendradarbiavimo veikla ir t. t.). „Jean Monnet“ programoje veiklos sąvoka yra lygiavertė veiksmo sąvokai (žr. pirmiau pateiktą apibrėžtį).
Suaugusiųjų švietimas Visų formų neprofesinis suaugusiųjų švietimas (formaliojo mokymosi, neformaliojo ugdymo arba savaiminio mokymosi pobūdžio) (dėl tęstinio profesinio mokymo žr. PM apibrėžtį).
Suaugusiųjų švietimo organizacija
Bet kokia valstybės įstaiga arba privati organizacija, veikianti suaugusiųjų neprofesinio švietimo srityje.
Suaugęs besimokantis asmuo
Pirminio švietimo ar mokymo programą užbaigęs ar jos nebaigęs asmuo, kuris sugrįžta į tam tikrų formų tęstinio mokymosi sistemą (formaliojo mokymosi, neformaliojo ugdymo ar savaiminio mokymosi), išskyrus bendrojo lavinimo mokyklų ir PM bendrųjų ir specialybės dalykų mokytojus.
Išankstinio planavimo vizitas (IPV)
Planavimui skirtas vizitas į priimančiosios organizacijos šalį, vykstantis prieš jaunimo mobilumo veiklos pradžią. IPV tikslas – sukurti pasitikėjimą, supratimą ir stiprią partnerystę tarp organizacijų, dalyvaujančių projekte. Jaunuoliai, dalyvaujantys projekte, taip pat gali būti įtraukti į vizitą, siekiant jų aktyvaus dalyvavimo projekto rengimo procese.
Pareiškėjas
Dotacijos paraišką teikianti dalyvaujanti organizacija arba neformalioji jaunimo grupė. Pareiškėjai paraiškas gali teikti individualiai arba kitų projekte dalyvaujančių organizacijų vardu. Antruoju atveju pareiškėjas taip pat apibrėžiamas kaip koordinatorius.
(Paraiškos pateikimo) terminas
Galutinė data, iki kurios paraiškos forma turi būti pateikta nacionalinei agentūrai arba vykdomajai agentūrai, kad būtų laikoma atitinkančia
365
Programos vadovas
reikalavimus.
Gamybinė praktika (gamybinę praktiką atliekantis asmuo
Gamybine praktika laikomas tam tikrų formų pirminis profesinis rengimas, kai mokymas įmonėje (praktinės darbo patirties darbo vietoje laikotarpiai) oficialiai derinamas ir kaitaliojamas su mokymu mokykloje (teorinio (praktinio) mokymo laikotarpiais mokykloje arba mokymo centre), ir jį sėkmingai užbaigus suteikiama nacionaliniu mastu pripažįstama pirminio PM kvalifikacija.
Gavėjas
Jeigu projektas atrenkamas, pareiškėjas tampa „Erasmus+“ dotacijos gavėju. Dotacijos gavėjas su projektą atrinkusia nacionaline agentūra arba vykdomoji agentūra pasirašo dotacijos sutartį arba jam pranešama apie tos agentūros arba įstaigos priimtą sprendimą dėl dotacijos. Jeigu paraiška pateikta kitų dalyvaujančių organizacijų vardu, partneriai gali tapti bendrais dotacijos gavėjais.
Mišrus mokymasis
Tam tikros rūšies mokymasis, kai derinami įvairūs mokymosi būdai. Ši sąvoka dažnai vartojama konkrečiau kalbant apie kursus, kuriuose tradicinio tiesioginio mokymo seminarai (įskaitant praktinius) derinami su internetiniais nuotolinio mokymosi metodais (kaip antai naudojantis internetu, televizija, telefoninėmis konferencijomis).
Kvietimas teikti paraiškas
Europos Komisijos arba jos vardu skelbiamas kvietimas per nustatytą terminą pateikti pasiūlymą (paraišką) dėl veiksmo, kuris atitinka siekiamus tikslus ir reikalaujamas sąlygas. Kvietimai teikti paraiškas skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (C serijoje) ir (arba) atitinkamose Komisijos, nacionalinės agentūros arba vykdomosios agentūros svetainėse.
Pažymėjimas
Programoje „Erasmus+“ mokymosi veiklą atitinkamai švietimo, mokymo ir jaunimo srityje užbaigusiam asmeniui išduodamas dokumentas. Tokiu dokumentu patvirtinamas dalyvio dalyvavimas veikloje ir, jei taikoma, jo mokymosi rezultatai.
Kanceliarinė (techninė) klaida
Smulki ar neatidumo klaida, netyčia padaryta dokumente, pakeičianti jo prasmę. Pavyzdžiui, spausdinimo klaida, papildomai įrašytas arba praleistas žodis, frazė ar skaičius.
Bendras finansavimas Pagal bendro finansavimo principą dalį ES remiamo projekto išlaidų turi padengti dotacijos gavėjas arba ji turi būti padengta kitokia nei ES dotacija išorės parama.
Įmonė
Juridiniai asmenys, įsteigti vadovaujantis civiline arba komercine teise, įskaitant kooperatines bendroves, ir kiti juridiniai asmenys, kuriems taikomos viešosios arba privatinės teisės nuostatos, išskyrus nesiekiančiuosius pelno.
Konsorciumas
Dvi ar daugiau dalyvaujančiųjų organizacijų, kurios susiburia, kad parengtų projektą ar kokią nors projekto veiklą, įgyvendintų tą projektą arba veiklą ir vykdytų tolesnę susijusią veiklą. Konsorciumas gali būti nacionalinis (t. y. jame dalyvauja toje pačioje šalyje įsisteigusios organizacijos) arba tarptautinis (jame dalyvauja organizacijos iš skirtingų šalių).
Koordinatorius (koordinuojančioji organizacija)
Dalyvaujančioji organizacija, teikianti paraišką „Erasmus+“ dotacijai gauti organizacijų partnerių konsorciumo vardu.
Kreditų kaupimo mobilumas
Ribotas studijų arba stažuotės užsienyje laikotarpis – tęsiant studijas savo buveinės šalies institucijoje – siekiant įgyti kreditų. Pasibaigus mobilumo etapui, studentai grįžta į savo buveinės šalies instituciją užbaigti studijų.
Mokymosi kreditas Asmens mokymosi rezultatų, kurie yra įvertinti ir gali būti kaupiami siekiant įgyti kvalifikaciją arba perkelti į kitas mokymosi programas ar kvalifikacijas, rinkinys.
Laipsnio mobilumas Studijų užsienyje laikotarpis siekiant paskirties šalyje (-yse) įgyti visą
kvalifikacinį ar mokslo laipsnį ar gauti toje (tose) šalyje (-yse) diplomą.
Diplomo priedėlis
Oficialaus kvalifikaciją patvirtinančio dokumento priedas, kuriame suderinta forma turi būti pateikta išsamesnė informacija apie baigtas studijas ir kuris tarptautiniu mastu pripažįstamas kaip prie aukštojo mokslo diplomo pridedamas dokumentas, kuriame, laikantis nustatytų standartų, apibūdinamas jo turėtojo baigtų studijų pobūdis, lygmuo, aplinkybės, turinys ir statusas. Jį pagal Europos Komisijos, Europos Tarybos ir UNESCO sutartus standartus parengia mokslo ir studijų institucijos. Diplomo priedėlis yra vienas iš Europass (žr. toliau) dokumentų. Tarptautinėse jungtinių studijų programose rekomenduojama išduoti jungtinio diplomo priedėlį, kuris apimtų visą programą ir kurį patvirtintų visi laipsnį suteikiantys universitetai.
Dvigubas laipsnis arba dauginis laipsnis
Laipsnis, kurį studentas gauna baigęs dviejų (dvigubas laipsnis) ar daugiau (dauginis laipsnis) mokslo ir studijų institucijų studijų programas ir kuris patvirtinamas atskirais kiekvienos dalyvaujančios institucijos diplomais.
Dvikryptė karjera Aukšto lygio sportinio pasirengimo ir bendrojo išsilavinimo ar profesinės veiklos derinys.
„Erasmus“ aukštojo mokslo chartija (ECHE)
Europos Komisijos suteikiama akreditacija, kurią turėdamos Programos šalių mokslo ir studijų institucijos įgyja galimybę atitikti reikalavimus, kad galėtų teikti paraiškas ir dalyvauti mokymosi ir bendradarbiavimo veikloje pagal programą „Erasmus+“. Chartijoje išdėstyti pagrindiniai principai, kurių institucija turėtų laikytis organizuodama ir įgyvendindama kokybišką mobilumo ir bendradarbiavimo veiklą, ir nurodomos būtinos sąlygos, kurių ta institucija turi sutikti laikytis, kad užtikrintų kokybiškas paslaugas ir procedūras, taip pat teiktų patikimą ir skaidrią informaciją.
Europos kreditų perkėlimo sistema (ECTS)
Į besimokantį asmenį orientuota kreditų kaupimo ir perkėlimo sistema, pagrįsta mokymo(si) ir vertinimo procesų skaidrumu. Ja siekiama sudaryti palankesnes sąlygas studijų programų ir besimokančių asmenų mobilumo veiklos planavimui, vykdymui ir vertinimui pripažįstant kvalifikacijas ir mokymosi laikotarpius. Tai sistema, padedanti planuoti studijų programas, jas aprašyti ir vykdyti, taip pat suteikti aukštojo mokslo kvalifikacijas. Naudojant ECTS, taip pat rezultatais grindžiamas kvalifikacijų sistemas, užtikrinamas didesnis studijų programų ir kvalifikacijų skaidrumas ir sudaromos palankesnės sąlygos pripažinti kvalifikacijas.
Europos profesinio mokymo kreditų sistema (ECVET)
Sistema, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas patvirtinti su darbu susijusius įgūdžius ir žinias, įgytas būnant kitoje šalyje arba įvairiomis aplinkybėmis, jas pripažinti ir kaupti. ECVET siekiama užtikrinti didesnį įvairių visoje Europoje nustatytų profesinio mokymo sistemų ir jų kvalifikacijų suderinamumą. Ja remiantis turėtų būti sukurta techninė kvalifikacijų apibūdinimo mokymosi rezultatų vienetais sistema; ji apima vertinimo, perkėlimo, kaupimo ir pripažinimo procedūras.
Įmonė Bet kokia tam tikrą ekonominę veiklą vykdanti įmonė, neatsižvelgiant į jos dydį, teisinę formą ar ekonomikos sektorių, kuriame ji veikia.
Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinė sistema (EQAVET)
Orientacinė politikos formuotojams skirta priemonė, pagrįsta keturių etapų kokybės užtikrinimo ciklu, kurį sudaro tikslų nustatymas ir planavimas, įgyvendinimas, vertinimas ir peržiūra. Ja paisoma nacionalinių vyriausybių autonomijos ir tai yra savanoriška sistema, skirta naudoti valdžios institucijoms ir kitoms įstaigoms, prisidedančioms prie kokybės užtikrinimo.
Europos kvalifikacijų sandara (EKS)
Bendra Europos orientacinė priemonė, padedanti palyginti skirtingas švietimo ir mokymo sistemas bei jų lygmenis. Ja siekiama padidinti visos Europos kvalifikacijų skaidrumą, palyginamumą ir perkeliamumą, skatinti darbuotojų ir besimokančių asmenų mobilumą bei mokymąsi visą gyvenimą, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje 2008/C 111/01.
367
Programos vadovas
Daugiakalbis Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijos ir profesijų klasifikatorius (ESCO)
Klasifikatorius, kuriame 25 Europos kalbomis nustatomi ir suskirstomi į kategorijas ES darbo rinkai ir švietimui bei mokymui aktualūs įgūdžiai, gebėjimai, kvalifikacijos ir profesijos. Sistemoje pateikiami profesiniai profiliai, kuriuose matyti profesijų, įgūdžių, gebėjimų ir kvalifikacijų ryšiai. ESCO sukurtas atviru IT formatu ir visi gali juo naudotis nemokamai.
Įsteigtas (-a)
Terminas, susijęs su organizacija arba įstaiga, atitinkančia tam tikras nacionalines sąlygas (registracijos, ataskaitų, paskelbimo ir t. t.), kurių pagrindu tokios organizacijos arba įstaigos nacionalinė valdžios institucija gali oficialiai ją pripažinti. Neformaliosios jaunimo grupės atveju, vertinant atitiktį reikalavimams „Erasmus+“ dotacijai gauti, grupės teisėto atstovo teisėta gyvenamoji vieta laikoma turinčia tokią pat galią.
Europass
Penkių skirtingų dokumentų ir vieno elektroninio aplanko rinkinys, kuriame kaupiama informacija apie besimokančio asmens mokymosi pasiekimus, įgytą oficialią kvalifikaciją, darbo patirtį, gebėjimus ir kompetencijas. Šie dokumentai: Europass CV, diplomo priedėlis, pažymėjimo priedėlis, Europass mobilumo dokumentas ir kalbų pasas. Europass taip pat priklauso Europos įgūdžių pasas – patogus naudoti elektroninis dokumentas, kurio turėtojas gali sukurti asmenišką modulinę savo gebėjimų ir kvalifikacijos bazę. Europass tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas mobilumui ir pagerinti užimtumo ir mokymosi visą gyvenimą perspektyvas Europoje.
Europinis plėtros planas
Profesinio mokymo, bendrojo ugdymo įstaigų ir suaugusiųjų švietimo organizacijų dokumentas, kuriame išdėstyti institucijos arba organizacijos poreikiai, susiję su kokybės gerinimu ir veiklos tarptautiškumu, ir nurodoma, kaip planuojama europine veikla tie poreikiai bus patenkinti. Europinis plėtros planas įtraukiamas į paraiškos formą, kurią organizacijos teikia dėl darbuotojų mobilumo mokymosi tikslais pagal 1-ą pagrindinį veiksmą.
Europos jaunimo NVO
NVO, veikianti oficialiai pripažintoje struktūroje, kurią sudaro: a) Europos įstaiga ir (arba) sekretoriatas (pareiškėjas), kurioje nors Programos šalyje teisiškai įsteigtas bent prieš metus iki paraiškos pateikimo dienos, ir b) nacionalinės organizacijos ir (arba) filialai bent dvylikoje Programos šalių, turintys teisės aktais nustatytą sąsają su Europos įstaiga ir (arba) sekretoriatu; 1) veikianti jaunimo srityje ir vykdanti veiklą, kuria remiamas ES jaunimo strategijos veiksmų sričių veiklos įgyvendinimas, ir 2) įtraukianti jaunuolius į organizacijos administravimą ir valdymą.
Nenugalimos jėgos aplinkybės (force majeure)
Nenumatytos išimtinės aplinkybės ar įvykis, kurio dalyvis negali kontroliuoti ir kuris nesiejamas su jo padaryta klaida ar aplaidumu.
Mėgėjiškas sportas Organizuotas sportas, kuriuo vietos lygmeniu užsiima sportininkai mėgėjai, ir sportas visiems.
Grupės vadovas Jaunimo mobilumo projektuose grupės vadovas – tai suaugęs asmuo, prisijungiantis prie jaunimo mainuose dalyvaujančių jaunuolių, kad užtikrintų jų veiksmingą mokymąsi (Youthpass), saugumą ir saugą.
Jaunimo grupės, veikiančios darbo su jaunimu srityje, bet nebūtinai jaunimo organizacijos struktūroje (taip pat neformaliosios jaunimo grupės)
Bent keturių jaunų žmonių grupė, pagal taikomą nacionalinę teisę neturinti juridinio asmens statuso, jeigu jos atstovai gali jų vardu prisiimti teisinius įsipareigojimus. Šios jaunimo grupės gali teikti paraiškas dalyvauti tam tikruose programos „Erasmus+“ veiksmuose kaip partnerės. Siekiant paprastumo, šiame vadove jos prilyginamos juridiniams asmenims (organizacijoms, institucijoms ir t. t.) ir patenka į veiksmo, kuriame gali dalyvauti, „Erasmus+“ dalyvaujančių organizacijų sąvokos taikymo sritį. Grupėje turi būti bent keturi jaunuoliai ir jų amžius turėtų atitikti bendrą jaunuolių, kurie gali dalyvauti programoje, amžių (13–30 metų). Išimtiniais atvejais ir jeigu visa jaunų žmonių grupė yra nepilnamečiai, grupei atstovauti gali suaugęs asmuo. Tai leistų nepilnamečių grupei kartu su jaunimo darbuotojo pagalba pateikti paraišką.
Mokslo ir studijų institucija
Bet kokia mokslo ir studijų institucija, kuri, kad ir koks būtų jos pavadinimas, pagal nacionalinę teisę ar praktiką teikia pripažįstamus kvalifikacinius ar mokslo laipsnius arba kitas pripažįstamas aukštojo mokslo kvalifikacijas, arba bet kuri įstaiga, kuri pagal nacionalinę teisę arba praktiką įgyvendina profesinio rengimo ar mokymo programas, kurias baigus įgyjamas aukštasis išsilavinimas.
Aukštojo mokslo modernizavimo darbotvarkė
Europos Komisijos strategija, kuria siekiama remti valstybių narių reformas ir padėti siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų aukštojo mokslo srityje. Naujojoje darbotvarkėje nustatytos šios pagrindinės sritys, kurias reikia pertvarkyti: padidinti mokslo ir studijų institucijų absolventų skaičių, gerinti dėstymo ir mokslininkų rengimo kokybę ir aktualumą, suteikti absolventams žinių ir svarbiausių universaliųjų gebėjimų, kurie padėtų jiems užimti aukštos kvalifikacijos reikalaujančias darbo vietas, teikti studentams daugiau galimybių įgyti papildomų įgūdžių studijuojant arba mokantis užsienyje ir skatinti tarptautinį bendradarbiavimą siekiant gerinti aukštojo mokslo rezultatus, stiprinti vadinamąjį žinių trikampį, siejantį švietimą, mokslinius tyrimus ir verslą, ir kurti veiksmingus valdymo ir finansavimo mechanizmus, padėsiančius siekti meistriškumo.
Neformaliosios jaunimo grupės
Žr. jaunimo grupių, veikiančių darbo su jaunimu srityje, bet nebūtinai jaunimo organizacijos struktūroje, apibrėžtį.
Savaiminis mokymasis Mokymasis vykdant kasdienę su darbu, šeima ar laisvalaikiu susijusią veiklą, kuris nėra organizuojamas ar struktūruotas tikslų, laiko arba paramos mokantis atžvilgiu; besimokančiojo požiūriu jis gali būti atsitiktinis.
Tarptautinis Programoje „Erasmus+“ – kiekvienas veiksmas, kuriame dalyvauja bent viena Programos šalis ir bent viena šalis Partnerė.
Darbo stebėjimas (praktinė mokymosi patirtis)
Organizacijoje partnerėje kitoje šalyje praleidžiamas trumpas laikotarpis siekiant dalyvaujant ir stebint mokytis iš praktikuojančių priimančiosios organizacijos specialistų jų kasdieniame darbe, dalytis gerąja patirtimi, įgyti įgūdžių ir žinių ir (arba) kurti ilgalaikę partnerystę.
Jungtinis laipsnis
Laipsnis, patvirtinamas vienu diplomu, kuris išduodamas bendrą programą baigusiam studentui. Jungtinis laipsnis turi būti drauge parašais patvirtintas dviejų ar daugiau programoje dalyvaujančių kompetentingų institucijų ir oficialiai pripažįstamas tose šalyse, kuriose įsisteigusios tos dalyvaujančios institucijos.
Jungtinės programos
Aukštojo mokslo (studijų arba mokslinių tyrimų) programos, kurias drauge rengia, įgyvendina ir visiškai pripažįsta dvi ar daugiau mokslo ir studijų institucijų. Jungtinės programos gali būti įgyvendinamos bet kokiu aukštojo mokslo lygmeniu, t. y. bakalauro studijų, magistrantūros ar doktorantūros. Jungtinės programos gali būti nacionalinės (kai visi dalyvaujantys universitetai įsikūrę toje pat šalyje) arba tarpvalstybinės (tarptautinės) (kai dalyvauja bent dviejų skirtingų šalių mokslo ir studijų institucijos).
Pagrindinės kompetencijos
Bazinis žinių, įgūdžių ir nuostatų rinkinys, kurio reikia norint užtikrinti asmens saviraišką ir tobulėjimą, aktyvų pilietiškumą, socialinę įtrauktį ir užimtumą, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje 2006/962/EB.
Mobilumas mokymosi tikslais
Fizinis persikėlimas į šalį, kuri nėra nuolatinės gyvenamosios vietos šalis, studijuoti, mokytis ar gauti žinių neformaliojo ugdymo ar savaiminio mokymosi būdu; tai gali būti stažuotė, gamybinė praktika, jaunimo mainai, savanoriška veikla, dėstymas ar mokymas arba dalyvavimas profesinio tobulinimosi veikloje ir jis gali apimti parengiamuosius veiksmus, pvz., priimančiosios šalies kalbos kursus, taip pat siuntimą, priėmimą ir tolesnę susijusią veiklą.
Mokymosi rezultatai Tai, ką besimokantis asmuo žino, supranta ir sugeba daryti pasibaigus mokymosi procesui; mokymosi rezultatams apibrėžti vartojami terminai
369
Programos vadovas
„žinios“, „gebėjimai“ ir „kompetencijos“.
Mokymasis visą gyvenimą
Bendrasis ugdymas, profesinis mokymas, neformalusis mokymas(is) ir savaiminio mokymosi visais gyvenimo etapais, įskaitant konsultavimo ir orientavimo paslaugas, padedantys tobulinti asmenines, pilietines, kultūrines, socialines ir (arba) su užimtumu susijusias žinias, įgūdžius ir kompetencijas arba pagerinti dalyvavimą visuomenės veikloje.
Mentorystė EST savanoriams teikiamos asmeninės paramos priemonės, papildančios su užduotimi susijusias priemones. Pagrindinis už mentorystę atsakingas asmuo – priimančiosios ar koordinuojančiosios organizacijos paskirtas mentorius. Mentorystė reiškia reguliarius susitikimus priimančiojoje organizacijoje ar už jos ribų siekiant stebėti, kaip sekasi savanoriui. Mentorius skiriamas pavieniam savanoriui, todėl susitikimų pobūdis ir jų dažnumas priklauso nuo asmeninių poreikių. Galimos susitikimų temos: savanorio savijauta, savijauta grupėje, pasitenkinimas atliekamomis užduotimis, praktiniai dalykai ir t. t.
Mobilumo (mokymosi) susitarimas
Siunčiančiosios ir priimančiosios organizacijų, taip pat dalyvaujančių asmenų susitarimas, kuriame apibrėžiami mobilumo laikotarpio tikslai ir turinys siekiant užtikrinti jo aktualumą ir kokybę. Tas susitarimas taip pat gali būti naudojamas kaip pagrindas priimančiajai organizacijai pripažinti užsienyje praleistą laikotarpį.
Mėnuo Programoje „Erasmus+“ ir skaičiuojant dotacijas mėnuo yra lygus 30 dienų.
Neformalusis ugdymas Mokymasis vykdant suplanuotą veiklą (nustatant mokymosi tikslus ir laiką), kai mokantis teikiama tam tikra parama, tačiau mokymasis neįtrauktas į formaliojo švietimo ir mokymo sistemą.
Profesinis profilis Įgūdžių, gebėjimų, žinių ir kvalifikacijų, paprastai susijusių su konkrečia profesija, visuma.
Vientisųjų studijų programos
Integruotos (ilgos) programos, kurias užbaigus įgyjamas pirmosios arba antrosios pakopos kvalifikacinis arba mokslo laipsnis ir kurias tam tikrose šalyse vis dar galima geriau apibūdinti trukme (metais), o ne kreditais. Daugumoje šių šalių programos, nepatenkančios į Bolonijos pirmosios pakopos modelį, vykdomos medicinos, stomatologijos, veterinarijos, slaugos ir akušerijos srityse ir dauguma atvejų jose dalyvauja 1–8 % studentų populiacijos. Integruotos programos, kurias užbaigus įgyjamos reglamentuojamosios profesijos, paprastai atitinka 300–360 ECTS kreditų arba trunka penkerius šešerius metus (atsižvelgiant į atitinkamą reglamentuojamąją profesiją).
Atviroji licencija
Būdas, kuriuo kokio nors darbo savininkas duoda leidimą visiems naudoti šį išteklių, juo dalytis ir jį pritaikyti. Licencija susiejama su kiekvienu ištekliu. Atvirąja licencija nėra perduodamos autorių teisės ar intelektinės nuosavybės teisės ir nauda.
Atvirasis koordinavimo metodas
Tarpvyriausybinis bendradarbiavimo metodas, kurį taikydamos valstybės narės gali plėtoti nacionalinę politiką, padedančią siekti bendrų tikslų. Programoje AKM taikomas švietimui, mokymui ir jaunimo reikalams.
Dalyviai
Programoje „Erasmus+“ dalyviais laikomi asmenys, visokeriopai dalyvaujantys kokiame nors projekte ir tam tikrais atvejais gaunantys Europos Sąjungos dotacijos dalį, skirtą jų dalyvavimo (visų pirma kelionės ir pragyvenimo) išlaidoms padengti. Taigi tam tikruose programos veiksmuose (strateginės partnerystės) reikia skirti šios kategorijos dalyvius (tiesioginius dalyvius) ir kitus netiesiogiai projekte dalyvaujančius asmenis (pvz., tikslines grupes).
Dalyvaujančioji organizacija Bet kokia įgyvendinant „Erasmus+“ projektą dalyvaujanti organizacija ar neformalioji jaunimo grupė. Dalyvaujančiosios organizacijos, atsižvelgiant į jų vaidmenį projekte, gali būti pareiškėjos arba partnerės (taip pat
apibrėžiamos kaip bendros pareiškėjos, jeigu jos nustatomos teikiant dotacijos paraišką). Jeigu projektui suteikiama dotacija, pareiškėjai tampa dotacijos gavėjais, o partnerės gali tapti bendromis dotacijos gavėjomis, jeigu projektui finansuoti skiriama keliems gavėjams skirta dotacija.
(Organizacija) partnerė Projekte dalyvaujanti, bet pareiškėjo vaidmens neatliekanti organizacija.
Šalys Partnerės
Šalys, negalinčios visapusiškai dalyvauti programoje „Erasmus+“, tačiau galinčios dalyvauti (kaip partnerės arba pareiškėjos) tam tikruose jos veiksmuose. Programos „Erasmus+“ šalių Partnerių sąrašas pateikiamas šio vadovo A dalies skirsnyje „Kas gali dalyvauti programoje „Erasmus+“.
Partnerystė
Kelių skirtingose Programos šalyse įsikūrusių dalyvaujančiųjų organizacijų susitarimas drauge vykdyti švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto reikalų europinę veiklą arba suburti formalų ar neformalų atitinkamos srities tinklą, pvz., įgyvendinti bendrus mokinių ir jų mokytojų mokymosi projektus vykdant klasių mainus ir užtikrinant ilgalaikį individualų mobilumą, kurti intensyvias aukštojo mokslo programas ir užtikrinti vietos ir regionų institucijų bendradarbiavimą siekiant stiprinti regionų bendradarbiavimą, taip pat tarptautinį; siekiant kokybiškesnės partnerystės tokiame susitarime taip pat gali dalyvauti institucijos ir (arba) organizacijos iš šalių Partnerių.
Mažiau galimybių turintys asmenys
Asmenys, susiduriantys su tam tikromis kliūtimis, dėl kurių negali veiksmingai naudotis švietimo, mokymo ir darbo su jaunimu galimybėmis. Išsamesnę mažiau galimybių turinčių asmenų apibrėžtį galima rasti šio vadovo A dalies skirsnyje „Lygybė ir įtrauktis“.
Specialiųjų poreikių turintys asmenys
Specialiųjų poreikių turintis asmuo – tai galimas dalyvis, kuris dėl asmeninės fizinės, protinės ar su sveikata susijusios būklės be papildomos finansinės paramos negalėtų dalyvauti projekte ar mobilumo veikloje.
Pelno siekianti įmonė, veikianti įmonių socialinės atsakomybės srityje
Privati bendrovė, kuri a) veiklą vykdo laikydamasi etikos normų ir (arba) b) be savo verslo veiklos, dar imasi socialinę vertę turinčių veiksmų.
Programos šalys
ES ir ne ES šalys, įsteigusios nacionalinę agentūrą, visokeriopai dalyvaujančią programoje „Erasmus+“. Programos „Erasmus+“ šalių sąrašas pateikiamas šio vadovo A dalies skirsnyje „Kas gali dalyvauti programoje „Erasmus+“.
Projektas Nuoseklios veiklos, kuri organizuojama norint pasiekti apibrėžtus tikslus ir rezultatus, visuma.
Kvalifikacija Oficialūs įvertinimo ir patvirtinimo proceso rezultatai, gaunami, kai kompetentinga institucija nustato, kad asmens mokymosi rezultatai atitinka nustatytus standartus.
Priimančioji organizacija
Pagal tam tikrus programos „Erasmus+“ veiksmus (visų pirma mobilumo veiksmus) priimančioji organizacija – tai dalyvaujančioji organizacija, priimanti vieną ar daugiau dalyvių ir organizuojanti „Erasmus+“ projekto vienos ar kelių rūšių veiklą.
Sustiprintoji mentorystė
Intensyvesnė mentorytės veikla, būtina norint remti mažiau galimybių turinčius jaunuolius, jeigu jie nesugeba įgyvendinti EST užduočių savarankiškai / naudodamiesi įprasta mentorystės ar kuravimo programomis. Per sustiprintąją mentorystę su savanoriu užmezgamas glaudesnis kontaktas, dažniau rengiami susitikimai ir skiriama daugiau laiko įprastos mentorystės užduotims atlikti, kad savanoriams būtų teikiama nuolatinė parama vykdant projekto veiklą ir po darbo valandų. Sustiprintąja mentoryste siekiama sėkmingai įgyvendinti projektą ir suteikti savanoriui kuo daugiau savarankiškumo.
Bendrojo ugdymo įstaiga Institucija, bet kokiu ugdymo lygmeniu – nuo ikimokyklinio iki vidurinio – teikianti bendrojo lavinimo, profesinio ar techninio mokymo paslaugas. Žr. institucijų, kiekvienoje šalyje apibrėžiamų kaip mokyklos, rūšių sąrašą; dėl
371
Programos vadovas
išsamesnės informacijos kreipkitės į atitinkamos šalies nacionalinę agentūrą.
Siunčiančioji organizacija
Pagal tam tikrus programos „Erasmus+“ veiksmus (visų pirma mobilumo veiksmus) siunčiančioji organizacija – tai dalyvaujančioji organizacija, siunčianti vieną ar daugiau dalyvių dalyvauti kokioje nors „Erasmus+“ projekto veikloje.
Trumpojo ciklo studijų pakopos (arba auštojo mokslo trumpojo ciklo studijų pakopos, angl. SCHE) kvalifikacijos
Daugumoje šalių įtraukiama į Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sandaros pirmąją pakopą (ISCED 5-as lygmuo). Tokių pakopų apimtis atskirose šalyse paprastai sudaro apie 120 ECTS kreditų ir jas užbaigus įgyjama kvalifikacija yra laikoma žemesne nei laipsnis, suteikiamas užbaigus pirmosios pakopos studijas. Kai kurios programos trunka ilgiau nei trejus metus, bet už jas paprastai nesuteikiama daugiau nei 180 ECTS kreditų. Daugumoje šalių studentai didžiąją SCHE surinktų kreditų dalį gali panaudoti, kad pereitų į programas, kurias užbaigus suteikiamas mokslo arba kvalifikacinis laipsnis. Trumposios studijų pakopos aprašo rodikliai atitinka EKS 5 lygmens mokymosi rezultatus.
MVĮ (mažosios ir vidutinės įmonės)
Įmonės (žr. pirmiau pateiktą apibrėžtį), kuriose dirba mažiau negu 250 darbuotojų ir kurių metinė apyvarta neviršija 50 mln. EUR ir (arba) bendras metinis balansas neviršija 43 mln. EUR.
Socialinė įmonė
Įmonė, kurios akcijomis nėra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, apibrėžtoje Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte, ir kuri, kad ir kokia būtų jos teisinė forma, 1) pagal įstatus, statutą ar bet kokį kitą teisės aktais nustatytą dokumentą, kuriuo ji įsteigta, siekia pagrindinio tikslo – išmatuojamo ir teigiamo socialinio poveikio, o ne pelno savininkams, nariams ar akcininkams, kai tokia įmonė: a) teikia naujoviškas paslaugas ar gamina naujoviškas prekes, kurios duoda socialinę grąžą, ir (arba) b) taiko naujovišką prekių gamybos ar paslaugų teikimo metodą, kuriuo siekiama jos socialinio pobūdžio tikslo; 2) reinvestuoja pelną pirmiausia savo pagrindiniam tikslui siekti ir yra nustačiusi iš anksto apibrėžtas procedūras ir taisykles, kurios yra taikytinos bet kokioms aplinkybėms, kuriomis pelnas yra paskirstomas akcininkams ir savininkams, ir kuriomis užtikrinama, kad toks pelno paskirstymas netrukdytų siekti pagrindinio tikslo; 3) yra versliai, atskaitingai ir skaidriai administruojama, visų pirma įtraukiant darbuotojus, klientus ir (arba) suinteresuotąsias šalis, kurioms įmonės verslas daro poveikį.
Darbuotojai
Asmenys, kurie kaip specialistai arba kaip savanoriai dalyvauja švietimo, mokymo ar jaunimo neformaliojo ugdymo veikloje; tai gali būti profesoriai, dėstytojai, bendrųjų ir specialybės dalykų mokytojai, mokyklų vadovai, su jaunimu dirbantys asmenys ir neakademiniai darbuotojai.
Struktūrinis dialogas Dialogas su jaunimu, jaunimo organizacijomis ir sprendimų priėmėjais, per kurį nuolat bendrai apžvelgiami prioritetai, Europos bendradarbiavimo jaunimo srityje įgyvendinimas ir tolesnė veikla.
Trečioji pakopa
Vykstant Bolonijos procesui 2005 m. gegužės mėn. Bergene surengtame susitikime už aukštąjį mokslą atsakingų ministrų suderintos Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijos sandaros trečiosios pakopos lygmuo. Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sandaros trečiosios pakopos aprašo rodiklis atitinka EKS 8 lygmens mokymosi rezultatus.
Stažuotė (mokomoji praktika)
Kitos šalies įmonėje arba organizacijoje praleidžiamas tam tikras laikotarpis siekiant įgyti konkrečią darbo rinkoje reikalingą kompetenciją, įgyti darbo patirties ir geriau suprasti tos šalies ekonominę ir socialinę kultūrą.
Tarpvalstybinis Jei kitaip nenurodyta, kiekvienas veiksmas, kuriame dalyvauja bent dvi Programos šalys.
Sąjungos skaidrumo ir pripažinimo užtikrinimo
Priemonės, padedančios suinteresuotosioms šalims suprasti, įvertinti ir atitinkamai pripažinti mokymosi rezultatus ir kvalifikaciją visoje Sąjungoje.
priemonės
Profesinis mokymas (PM)
Rengimas ir mokymas, kuriuo žmonėms siekiama padėti įgyti žinių, praktinės patirties, įgūdžių ir (arba) gebėjimų, reikalingų konkrečiose profesijose arba darbo rinkoje apskritai. Programoje „Erasmus+“ projektai, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama pirminiam arba tęstiniam profesiniam rengimui, gali būti įgyvendami pagal PM srities veiksmus.
Neformaliojo mokymosi ir savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimas
Įgaliotosios įstaigos patvirtinimo, kad asmuo yra pasiekęs tam tikrus pagal atitinkamą standartą įvertintus mokymosi rezultatus, procesas, kurį sudaro šie keturi atskiri etapai: 1. konkrečios asmens patirties nustatymas dialogo būdu; 2. asmens patirties patvirtinimas dokumentais; 3. oficialus šios patirties įvertinimas; 4. vertinimo rezultatų sertifikavimas, kuriuo remiantis gali būti įgyta dalinė
arba visa kvalifikacija.
Virtualus mobilumas Įvairi informacinėmis ir ryšių technologijomis grindžiama veikla, įskaitant e. mokymąsi, kuria padedama ar skatinama bendradarbiauti tarptautiniu mastu mokymo(si) tikslais.
Mokymasis darbo vietoje Tam tikros rūšies mokymasis, kai žinios, įgūdžiai ir kompetencija įgyjami atliekant (ir apmąstant) užduotis profesinėje erdvėje – darbo vietoje (kaip antai pakaitinis mokymasis) arba profesinio mokymo institucijoje.
Jaunimas Programoje „Erasmus+“ dalyvaujantys 13–30 metų amžiaus asmenys.
Jaunimo veikla Jaunuolių savarankiškai ar su grupe, visų pirma per jaunimo organizacijas, vykdoma nemokyklinė veikla (pavyzdžiui, jaunimo mainai, savanoriška veikla ar jaunimo mokymas), kuriai būdingas neformalusis ugdymas.
Su jaunimu dirbantis asmuo Specialistas ar savanoris, dalyvaujantis neformaliojo ugdymo(si) veikloje ir teikiantis paramą jaunuoliams vykstant jų asmeninei socialinei ir profesinei raidai.
„Youthpass“
Europos priemonė, kuria siekiama gerinti jaunuolių ir jaunų darbuotojų mokymosi rezultatų, pasiektų dalyvaujant pagal programą „Erasmus+“ remiamuose projektuose, pripažinimą. „Youthpass“ sudaro: a) pažymėjimai, kuriuos gali gauti kelių Programos veiksmų dalyviai, ir b) nustatytas procesas, kuriuo jaunuoliams, su jaunimu dirbantiems asmenims ir jaunimo organizacijoms padedama suvokti, kokių mokymosi rezultatų galima pasiekti dalyvaujant „Erasmus+“ jaunimo srities veikloje, taikant neformaliojo ugdymo metodus. „Youthpass“ priemonė taip pat įtraukta į platesnę Europos Komisijos strategiją, kuria siekiama didinti neformaliojo ugdymo ir savaiminio mokymosi, taip pat darbo su jaunimu pripažinimą Europoje ir už jos ribų.
IV PRIEDAS. NAUDINGOS NUORODOS IR INFORMACIJA RYŠIAMS
NAUDINGOS NUORODOS
Pavadinimas Nuoroda
Strategijos „Europa 2020“ ir strateginės programos „ET 2020“ lyginamieji standartai ir rodikliai.
http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Europe_2020_indicators_-_education&oldid=301033
Švietimo (ankstyvojo ugdymo ir priežiūros, mokyklų, jaunimo reikalų ir aukštojo mokslo, taip pat daugelio konkrečių švietimo sričių) analizė.
http://eacea.ec.europa.eu/education/eurydice/
Švietimo ir mokymo analizė, apimanti visas sritis
http://www.oecd.org/education/
Švietimo ir mokymo analizė, apimanti visas sritis.
https://en.unesco.org/ http://www.uis.unesco.org/Pages/default.aspx
Diplomo priedėlio pavyzdys. http://ec.europa.eu/education/tools/diploma-supplement_en.htm
Europos kreditų perkėlimo sistemos (ECTS) vartotojo vadovas.
http://ec.europa.eu/education/tools/docs/ects-guide_lt.pdf
Europos profesinio mokymo kreditų sistema (ECVET).
http://ec.europa.eu/education/policy/vocational-policy/ecvet_lt.htm http://www.ecvet-secretariat.eu
Verslumo ugdymas. Vadovas pedagogams.
http://ec.europa.eu/DocsRoom/documents/7465/attachments/1/translations/en/renditions/native&usg=AFQjCNEAZENuwg06uXIDQR_CK8zmSko5Lw&sig2=kjtnBVqQOeVNEhNWeBUSrw&cad=rja
Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninė platforma (EPALE).
http://ec.europa.eu/epale
Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinė sistema (EQAVET).
http://ec.europa.eu/education/policy/vocational-policy/eqavet_lt.htm
„Erasmus+“ sklaidos platforma. http://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/projects/
Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijos ir profesijų klasifikatorius (ESCO).
https://ec.europa.eu/esco/home?resetLanguage=true&newLanguage=lt
ES įgūdžių panorama. http://euskillspanorama.cedefop.europa.eu
Programos vadovas
„Europass“ pradžios tinklalapis.
https://europass.cedefop.europa.eu/lt/home
Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkė ir naujausi politikos pokyčiai.
http://ec.europa.eu/education/policy/adult-learning/index_lt.htm
Rodikliai ir lyginamieji standartai. Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis.
http://ec.europa.eu/education/tools/et-monitor_en.htm
Rodikliai ir lyginamieji standartai. Oficialūs dokumentai.
http://ec.europa.eu/education/policy/strategic-framework/indicators-benchmarks_lt.htm
Pagrindinių su sportu susijusių dokumentų biblioteka.
http://ec.europa.eu/sport/library/index_en.htm
Pagrindiniai Europos jaunimo politikos dokumentai (įskaitant Europos bendradarbiavimo jaunimo srityje atnaujintą sistemą).
http://ec.europa.eu/youth/library/index_en.htm
Pagrindinės švietimo ir mokymo srities politikos iniciatyvos ir rezultatai nuo 2000 m. Bendrojo ugdymo politikos kūrimas.
%20http:/ec.europa.eu/education/policy/school/index_lt.htm
Pagrindinės švietimo ir mokymo srities politikos iniciatyvos ir rezultatai nuo 2000 m. Aukštojo mokslo reforma.
http://ec.europa.eu/education/policy/higher-education/index_lt.htm
Atviresnis švietimas. Visiems prieinamas novatoriškas mokymas(is) naudojantis naujomis technologijomis ir atviraisiais švietimo ištekliais (COM(2013) 654).
http://europa.eu/rapid/press-release_IP-13-859_lt.htm
Švietimo persvarstymas. Investavimas į įgūdžius siekiant geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų.
http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/ALL/;jsessionid=LLFgTfdd6mZf3Wt4YNhTjyP8vnMcg4RnTT1rQHP2bfT8dWYrdNQC!1965766013?uri=CELEX:52012DC0669 http://ec.europa.eu/education/policy/strategic-framework/index_lt.htm
Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmimas. Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė.
http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2011:0567:FIN:LT:PDF
Standartizacijos iniciatyva – strateginė europinių standartų vizija: judėjimas pirmyn siekiant sustiprinti ir pagreitinti tvarų Europos ekonomikos augimą iki 2020 m.
http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2011:0311:FIN:EN:PDF
Briugės komunikatas dėl glaudesnio Europos bendradarbiavimo profesinio
http://ec.europa.eu/education/brugecomm/
375
IV priedas. Naudingos nuorodos ir informacija ryšiams
mokymo srityje 2011–2020 m.
Veiksmingesnio bendradarbiavimo ir didesnio nuoseklumo ugdant verslumą link.
http://ec.europa.eu/DocsRoom/documents/9269/attachments/1/translations/en/renditions/native
Pavyzdinė iniciatyva „Judus jaunimas“.
http://europa.eu/youthonthemove/index_en.htm
„Youthpass“ pradžios tinklalapis.
https://www.youthpass.eu
INFORMACIJA RYŠIAMS
Europos Komisija. Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas (EAC)
http://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/index_lt.htm
Europos Komisija. Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji agentūra (EACEA) http://eacea.ec.europa.eu/index_en.php
Nacionalinės agentūros
http://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/contact_en