117

ISSN 1392-0448. LIETUVoS ISToRIJoS STUDIJoS. 2008 22

sLAPtosios tArnybos vietA totALitArinėje ssrsKristina burinskaitė

DoktorantėVilniaus universitetoIstorijos fakultetoNaujosios istorijos katedraTel. 8 675 282 56El. paštas: kristina@genocid.lt

Įvadas

Sovietinis totalitarinis režimas rėmėsikomunistine ideologija, kurios pagrindu buvokuriamitotalioskontrolės irneribo-tos valdžios planai, ir taip užprogramavoprievartos ir teroro naudojimą. Vienas išišskirtiniųsovietinėstotalitarinėssistemosbruožų–ypatingaslaptosiostarnybosvietaSSRS,glaudūsjossantykiaisukomunistųpartija. Slaptosios tarnybos ir komunistųpartijossantykiaibuvoganapainūsirkitoistorijosraidoje.Komunistųpartijanuolatstengėsi stiprinti slaptosios tarnyboskon-trolęirpolitinįvadovavimą,betistoriogra-fijojevyraujanuomonė,kadpartijaitaipirnepavykovisiškaipajungtišiosstruktūrossavopavaldumui.Sovietinėslaptojitarny-banetikvykdėįprastasslaptosiomstarny-boms funkcijas, bet ir atliko politines bei ideologines funkcijas.Per visą sovietinėsslaptosiostarnybosegzistavimąbuvonuo-lat pabrėžiama, kadVČK, GPU, OGPU,NKVD, NKGB, MGB, KGB pirmiausiabuvopartinėirpolitinėinstitucija,nesjosveikla rėmėsi komunistine ideologija ir

jai buvo keliami politiniai ir ideologiniai uždaviniai. Ji taippatbuvosovietinio re-žimo atrama tiek Sovietų Sąjungoje, tiek okupuotose šalyse ir viena iš svarbiausiųkomunistųpartijosvidaus ir užsieniopo-litikos vykdytojų. Jai priskirtos funkcijosirnulėmėjosišskirtinęvietąSSRS.Ideo-logizuotas ir politizuotas šios institucijosvertinimasturėjoįtakosnetikjosfunkci-joms, bet ir veiklos metodams, objektams, į kuriuos nukreiptos sovietinės slaptosiostarnybospriemonės,netjosvartotatermi-nija. Po Josifo Stalino mirties atsisakoma masiniųrepresijųirpasitelkiamosrafinuo-tesnėspriemonės.TokiepokyčiaiveikėirKGBfunkcijasbeimetodus.KGBtampalabiau ideologinio poveikio institucija. Pa-sitelkus vadinamąsias „active measures“(„aktyviosios priemonės“) – dezinforma-ciją,propagandą,kompromitavimą–buvosiekiama nuslėpti tikruosius komunistųpartijosirKGBtikslus.Tačiaušiemetodaibuvotaikominetikdarytiįtakąvisuome-nėsnuomonei,betirpaveiktijoselgesįbeipasaulėžiūrą.Visdėlto,nepaisantpokyčių,

118

pervisąsovietinėsslaptosiostarnybosvei-kloslaikotarpįjospagrindinėsfunkcijosirtikslainepakito,keitėsitikveikimoformair metodai. Šio straipsnio objektas – sovie-tinėsslaptosiostarnybosveiklosideologi-niaiirpolitiniaiaspektai,kurielėmėišskir-tinęjosvietąSovietųSąjungoje.Straipsnio tikslas yra pažvelgti į sovietinę slaptąjątarnybą ne kaip į žvalgybines ir kontrž-valgybines funkcijas vykdančią instituci-ją, okaip į politinę, partinę ir ideologinęstruktūrą,atskleisti,kokiaįtakąjospoliti-nispobūdisturėjojosfunkcijoms,veiklosformoms ir metodams. Šiame straipsnyje bus keliami šie uždaviniai: atskleisti, ko-kie komunistinės ideologijos postulatailėmė sovietinės slaptosios tarnybos kaippolitinės ir ideologinės institucijos trak-tavimą;apžvelgti jos institucinęraidą, jaikeliamusuždavinius, santykius su komu-nistųpartija,atskleisti,kaipideologizuotassovietinėsslaptosiostarnybostraktavimaskeitėjosveiklossritisirmetodus;apžvelg-tiLietuvosSSRKGBveiklosideologiniusir politinius aspektus ir santykius su komu-nistųpartija.

Istoriografija ir šaltiniai. Sovietinėsslaptosiostarnybos,ypačKGB,veikla,mi-tai apie jos galybę, išskirtinę vietąSSRSkėlė ir vis dar kelia didžiulį visuomenėsir tyrėjų susidomėjimą. Bandoma įmintijos sėkmės ir galybės prielaidas, įvardytipriežastis,nulėmusiasišskirtinęjospadėtį.Objektyvių, visa apimančių veikalų apiešiosstruktūrosistorijąvisdarnėra,turbūtdėlproblemiškopriėjimoprieKGBdoku-mentųRusijosFederacijoje.Išskirtinoske-lios sovietinės slaptosios tarnybos tyrimųistoriografijoskryptys:užsienioistoriogra-fija iki ir po1991m., kai tapoprieinami

Rusijos archyvai; dabartiniai tyrinėjimaiRusijoje; lietuviųišeivijos irnepriklauso-mosLietuvosistorikųtyrimai.

Iki 1991m. užsienio istoriografija rė-mėsi negausiais šaltiniais, spauda, į Va-karuspabėgusiųKGBkarininkųatsimini-mais.LabiausiaibuvodomimasiKGBvei-kla.KGBveiklostyrimamsirvertinimamsypačdidelėįtakądarėnekritiškasįVakaruspabėgusiųbuvusiųKGBagentųirkarinin-kųpozicijosvertinimas.Daugiausiadėme-siošiuolaikotarpiuskiriamaKGBvykdy-tai žvalgybinei ir propagandinei veiklaiVakaruose. Šiuose veikaluose fragmentiš-kainagrinėjamairslaptosiostarnybosisto-rija,irveiklaiki1954m.UžsienioautoriaidaugiausiatelkėsiįšaltojokarometuKGBvykdytą propagandą ir dezinformaciją.Johno barrono1, boryso Levytsky2, Wil-liamo corsono3, Johno Dziako4, Richar-doH.Shultzo irRoyGodsono5 darbuose daugiau faktografijos, įvykių dėstymo,o ne KGB veiklos analizės. Šios viešąjąnuomonę formuojančiosKGB priemonėsvertinamos kaipSSRSužsienio ir vidauspolitikosįgyvendinimopriemonės.Kuria-masKGB visagalybės įvaizdis irVakarųbejėgiškumas prieš KGB priemones. To-kiemsvertinimams įtakos turbūt turėjo irtai,kadkartaisbuvoremiamasipabėgusiųįVakarusKGBkarininkųpozicija. Pavyz-džiui,vienoišslaptųjųtarnybųžymiausių

1 Barron J.KGBtoday:thehiddenhand.London,1985.

2 Levytsky B. The usage of terror: the Soviet secret police 1917–1970. New York, 1972.

3 Corson W. The New KGB: engine of soviet power. New York, 1985.

4 Dziak J. J. chekisty: ahistoryoftheKGB.NewYork, 1988.

5 Shultz R. H., Godson R. Dezinformatsia: the strategy of soviet disinformation. New York, 1986.

119

ekspertųChristopherioAndrewsoveikalai,paremti VasilijausMitrochino6 sukauptais KGBdokumentais irOlegoGordievskio7 atsiminimaisbeivertinimais.Taiirgiturė-joįtakosautoriauspozicijai.KGBveiklosužkulisiusirmastusatskleidžiaLadislavasbittmanas8, dirbęs specialiosiomsČekos-lovakijostarnybomsirpabėgęsįVakarus.Kadangislaptosiosirrepresinėsstruktūrosbuvo svarbus totalitarinės sistemos bruo-žas, ši temapaliečiamaCarloFriedricho,Zbigniewo Brzezińsky’o9, Michaeliocurtiso10 tyrimuose.Analizuojant sovieti-nės sistemos bruožus, veikimoprincipus,apibūdinama ir slaptosios tarnybos vietaSSRS11. Žlugus SSRS, užsienio tyrinėji-mai tampa svaresni, nes prieinami, nors ir ne visi, sovietinės slaptosios tarnybosdokumentai. Įvairūs sovietinės slaptosios tarnybos aspektai atsispindi alleno Dal-

6 Andrew C., Mitrochin V. The sward and the shield. New York, 1999.

7 Гордиевский О., Эндрю К. КГБ разведыва-тельныеоперацииотЛенинадоГорбачева.Москва,1999.

8 Bitmann L.TheKGBandSovietdisinformation: an insider view. New York, 1985.

9 Friedrich C., Brezinsky Z. Totalitarian dictatorship and autocrasy. New York, 1966.

10 Curtis M. Totalitarianism and the prospect for the worlds order. New Jersey, 1979.

11 The soviet system of government // N. J. Haz-ard. Chicago, 1957;Kulsky W. W. The soviet regime: communism in practise. Syracuse, New Your, 1963;Barghoorn C. F. Politics in theUSSR.Boston, 1966;authority, power and policy in the USSR by T. H. Rig-by,A.Brown,P.Reddaway.London,1988;Confiscatedpower: how Soviet Russia really works by D’Encausse H. C. NewYork, 1980; The soviet system: from cri-sis to collapse by a. Dallin, G. W. Lapidus. oxford, 1995;Fainsod M.HowRussiaisruled.London,1967; Lee S. J. Russia and the USSR 1985–1991. London, 2006;Coleman F. The decline and fall of the Soviet empire: forty years that shook the world from Stalin to Yeltsin. NewYork, 1996;The soviet dictatorship. By H. Macclosky, J. E. Turner. London, 1960; Police –state methods in the Soviet Union by D. Rouset. boston, 1953.

leso12, Thierry Valtono13, Mareko Cie-sielczyko14, Yevgenijaus albatso15, amy W.Knighto16,MichaelioWallerio17, Pete-rio Deriabino, Tennento bagley18, Michai-lo Gelerio19, Vladimiro Solovcevo, Elenos Klepikovos20veikaluose.Pažymėtina,kadnorsyradaugliteratūrosapieSSRSirso-vietinęslaptąjątarnybą,retasužsienioau-toriusimasiišsamiauanalizuotiirvertintišios tarnybos politinius ideologinius as-pektus,beto,negalimatiksliaiapibūdintitikrosiosjosreikšmėsirvietosSovietųSą-jungoje. Svarbu ir tai, kad autoriai jos vei-klos principus retai sieja su komunistine ideologijairįvardijataikaipKGBveiklospolitizavimoišraišką.Represiniųstruktūrųvietai totalitariniuose režimuose daugiau-sia dėmesio skiriaHannahArendt21, Jua-nas Linzas22, Harmonas Zeigleris23. Taip patšisklausimasnagrinėjamasirbendres-nio pobūdžio veikaluose apie ideologi-jas. PaminėtiniGeorgeSabine24, andrew

12 Dalles A. ЦРУ против КГБ. Москва, 2000; a documentary history of communism. Edited by R. V. Daniels. Hover, London, 1984.

13 Вальтон Т.КГБвоФранции.Москва,1993.14 Ciesielczyk M.KGB:Rusijos ir sovietų slapto­KGB:Rusijos ir sovietų slapto­:Rusijos ir sovietų slapto­Rusijos ir sovietų slapto­ ir sovietų slapto­ir sovietų slapto­ sovietų slapto­sovietų slapto­ų slapto­slapto-

sios policijos istorija. Vilnius, 1991.15 Albats Y.KGB:statewithinastate.NewYork,

1994.16 Knights A. W.TheKGB:policeandpoliticsinthe

Soviet Union. New York, 1990.17 Waller M.Secretempire:TheKGBinRussiato-

day.Oxford,1994;Waller M. Russia: death and resur-rectionofKGB(internetopriega:www.jstor.org,žiūrėta2007-10-11).

18 Deriabin N. P., Bagley T.KGB:mastersof theSoviet Union. London, 1990.

19 Геллер М.Утопияувласти:историяСоветско-гоСоюзас1917донашихдней.London, 1980.

20 Соловьцев В., Клепикова Е.БорьбавКремле:отАндроповадоГорбачева.НьюЙорк,1986.

21 Arendt H.Totalitarizmoištakos.Vilnius,2001.22 Linz J. Totalitarian and autoritarian regimes. Lon-

don, 2000.23 Zeigler L.Politinėbendruomenė.Kaunas,1993.24 Sabine H.Politiniųteorijųistorija.Vilnius,1995.

120

Heywoodo25 darbai. Trumpai sovietinėstarnybos istorijapristatomakolektyvinėjemonografijojeapieslaptąsiastarnybasVi-durioirRytųEuropoje26.

Po1991m.,atsivėrusarchyvams,Ru-sijoje susidarė palankios sąlygos tirti re-presinių struktūrų veiklą.Kova su bolše-vikųrežimovidausirišorėspriešaisbuvovienas iš pagrindinių slaptosios tarnybosuždavinių.Pažymėtina,kadRusijosistori-ografija daugiausia dėmesio skyrėketvir-tojo dešimtmečio masinėms represijoms,analizuojamosprielaidos,priežastys,tiks-lai,mastai.Vėliau,pasibaigusmasiniųre-presijųlaikotarpiui,nuo1954m.slaptosiostarnybosveiklaišaliesviduje,ypačkovaisu disidentais, skiriamamažiau dėmesio.Keliamos įvairios teorijos apie sovietiniųmasiniųrepresijųtikslus.Vienijaslaikotikbolševikų(ypačJ.Stalino)valdžiosirtota-lios kontrolės užtikrinimo ar socialistinėssantvarkoskūrimopriemone,kiti–neatsie-jamatotalitarinėssistemos,bolševikųideo-logijos ir politikos dalimi. Slaptoji tarnyba buvovienaišsvarbiausiųrepresijų,kuriosbuvo vykdomos per visą SSRS istoriją,vykdytojų, tad represijų ir slaptosios tar-nybos istorija yra neatsiejamos viena nuo kitos. Rusijos istoriografijoje slaptosiostarnybosatsakomybėužmasinįterorąver-tinama nevienareikšmiškai. PaminėtinosI. Pavlovos27, V. Danilovo28, V. Izmozi-

25 Heywood A. Political ideologies. Macmillan,1992.

26 a handbook of the communist security apparatus in East central Europe 1944–1989. Warsaw, 2008.

27ПавловаИ.В.МеханизмполитическойвластивCCCP в 20–30­е годы //Вопросыистории. 1998,т.11/12.

28 Данилов В. П.Необычныйэпизодвовзаимо-отнашенияхОГПУиПолитбюро //Вопросыисто-рии.2003,т.10.

ko29, a. Velidovo30, olego chlebustovo31, A.Požarovo32, А.Litvinovo33, I. Ferbero-vo,А.Kalistovo34 publikacijos. Pastarieji du autoriai stengiasi paneigti neva įsiga-lėjusįmitą apie neteisėtas represijas ir jųmasiškumą.Autoriai prievartą, represijaslaikobūtinapriemone,nesbuvokovojamasupriešais,kuriekenkėir trukdėnaujajaivaldžiai. Kiti autoriai, kaip antaiA. Po-žarovas, laikosi pozicijos, kad represijosbuvoišankstoužprogramuotosdėlSovietųSąjungoje sukurtos totalitarinės sistemosir J.Stalinodiktatūros.Būtent J.Stalinasatsakingasužrepresijas,oslaptojitarnybabuvo tikvykdymo įrankis ir tiesiogiaiužpadarytus nusikaltimus neatsakinga. Šiai teorijai iš dalies pritaria ir V. Danilovas. Jis teigia, kadOGPUnepritarė J. Stalinovykdytų represijų prieš valstiečius mas-tams,norsirnepasisakėpriešsusidorojimąsuvalstiečiais.Reikiapasakyti,kadistori-ografijojevisdėltolinkstamavisąkaltędėlrepresijųsuverstiJ.Stalinui–kadjisatitolonuobolševikųpolitikosirtikslų.Taipnori-maparodyti,kadtaikytiterorąnėrabūdin-gabolševikųvaldžiai.Tačiautotalitarinės

29 Измозик В. С. Политический контроль всоветской России. 1918–1928 годы // Вопросыистории.1997,т.7.

30 Велидова А. На пути к террору // Вопросыистории.2002,т.6.

31 Хлобустов О.КГБ–шагистановления(inter-neto prieiga: www.fsb.ru,žiūrėta2008­08­04).

32 Пожаров А. И.Рольличностивисторииста-линских репресии; Пожаров А. И. РукoвoдителисоветскихспецслужбкакобьектмифотворчествависторииоргановгозбезопасностиСоветскогосоюза.(internetoprieiga:www.fsb.ru,žiūrėta2008­08­04).

33 Литвин A. Российская историография боль-шогoтеррора(interneto prieiga: http://www.infran.ru, žiūrėta 2008-07-29).

34 Ферберов И. Л., Каллистов А. Б.Сталинскиерепрессии–позоритрагедиянарода(internetopriei­interneto priei- priei-priei-ga: http:// rksmb.ru,žiūrėta 2008-07-29).

121

sistemos ir represinių struktūrų savivalėspagrindai buvo padėti Vladimiro Leninolaikais.A.LitvinovassavotyrimenelinkęsJ. Stalino laikotarpio laikyti išskirtiniu, nes represijos buvo vykdomos ne tik J. Stalino, betirV.Lenino,N.Chruščiovo,L.Brežne-vo laikais.Analizuojant represijų istoriją,visastyrinėtojųdėmesyssutelktasįJ.Sta-linoasmenybę,josukurtąkultąirnusikals-tamąveiklą.Slaptosios tarnybosveikla iratsakomybė tarsi nustumiamos į antrąjįplaną.Tačiauturintomenyje,kadslaptojitarnybabuvoglaudžiai susijusi sukomu-nistųpartijairjosvadove,jassiejobendritikslai,tadirjaitenkaatsakomybėužšiuosnusikaltimus, ypač kai ketvirtojo dešim-tmečiorepresijostaposunkiaibevaldomosir kontroliuojamos. be to, postalininiu lai-kotarpiujiteikdavoinformacijąkomunistųpartijai, kokie žmonės kelia grėsmę reži-mui. Išskirtinas J. Stecovskio veikalas apie sovietinę slaptąją tarnybą.Autorius, rem-damasisdokumentais,analizuojarepresijųpriežastisirišsamiaipristatošiostarnybosveiklos principus nuo 1917 iki 1991 m. Jis daroišvadą,kadrepresijosbuvoneatsieja-makomunistiniorežimodalis,ojųinicia-torius buvo Leninas. Šiame darbe slaptoji tarnybaparodomairkaippartinėbeipoli-tinėinstitucija35. TaippatpaminėtinaDmi-trijausVolkogonovoJ.Stalinobiografija36. D. Volkogonovas represijas irgi laiko neat-siejamakomunistiniorežimoirideologijosdalimi,betnepabrėžiaV.Leninoindėlioįkuriamątotalitarinįrežimą.Jisteigia,kadV. Leninas nebuvo toks kategoriškas dėl

35 Стецовский Ю. История советских репрес-сий.Москва,1997,t. 1–2.

36 Volkogonovas D. Triumfas ir tragedija. Vil- nius, 1992, t. 1–2.

represijųtaikymo,oJ.Stalinasjaslaikėbū-tinusocializmokūrimoelementu.IstorikaiŠamilisMunčajevasirViktorasUstinovassavodarbebandoformuotinuomonę,kadsovietinėsrepresijosmastasnesiskyrėnuokitose šalyse vykdytų represijų37. Įvairūssovietinėsslaptosiostarnybosveiklosniu-ansai atsispindi slaptosios tarnybos pirmi-ninkų biografijose38, leidinyje, skirtame 1993 m. tarptautinei konferencijai apie KGB veiklą39, kolektyvinėje monografi-joje apie Rusijos specialiųjų tarnybų is-toriją40.TiriantKGBveiklą, informacijosgalimarastirusųistorikųGeorgijausArba-tovo41,žurnalistoAleksandroŠeviakino42, aleksandro Severo43 monografijose. Tairodojųautoriųsubjektyvumąirangažuo-tumą, nes atsiminimų autoriai buvo tossistemosdalis.Pažymėtina,kadminėtuoseveikaluose vengiama objektyviai įvardytiir įvertinti sovietinės slaptosios tarnybosvaidmenį totalitarinėje valstybėje, apsiri-bojama tikpamąstymais ir paviršutiniškufaktografijosišdėstymu,labiaupabrėžiantKGB žvalgybos laimėjimusVakaruose irSSRSbeiKGBgalybę.Tairevizionistinėstendencijos Rusijos istoriografijoje, susi-

37 Мунчаев Ш., Устинов В.ИсторияСоветскогогосударства.Mосква,2002.

38 Чертопруд С.АндроповиКГБ.Mосква,2004;Млечин Л. КГБ председатели органов госбезопас-ности.Mосква,2001;Дрозов Ю.ЮрийАндроповиВладимирПутин.Москва,2000;Семанов С.Ю.Ан-дропов:7тайнгенсекасЛубянки.Mосква,2001.

39КГБ:вчера,сегодня,завтра.Пленарноезасе-дание:Докладыидискуcсии:19–21февр.1993года.Москва,1994.

40 Труды общества изучения отечественныхспецслужб.Москва,2006.

41 Арбатов Г. А. Затянувшееся выздоровление(1953–1985г.г.):свидетельствосовременника.Мос-ква,1991.

42 Шевякин А.17тайнЛубянки.Москва,2007.43 Север А.ИсторияКГБ.Mосква,2008.

122

jusios su saugumo institucijų dabartinėjeRusijojesureikšminimuirsugrįžtančiupo-zityviusovietinėssistemosvertinimu.

atsiminimai irgi vertingi istorijos šalti-niai, nors ir vertintini atsargiai. Po 1991 m. pasirodė gausybės buvusių represiniųstruktūrųdarbuotojų(žvalgybininkų,kontr­ žvalgybininkų, operatyvinių darbuotojų)atsiminimų. IšjųpaminėtinibuvusiųKGBdarbuotojųFilipoD.Bobkovo44, Evgeni-jaus Grigo45,ViačeslavoŠironino46,žval-gybininkoAleksiejausMyagovo47 atsimi-nimai.Jieturibūtivertinamiatsargiai,nesjuosebandomapateisintitamtikrusKGBveiksmuskovojant sudisidentiniu judėji-mu(pvz.,sekimąirdeportavimąiššalies).

LietuvojedaugiausiadėmesioskiriamaNKVD,NKGBirKGBveiklostyrimams,nesbūtentjiepervisąokupacinįlaikotarpįkovojosulietuviųantisovietiniupasiprie-šinimu,padėjokomunistųpartijaivykdytisovietizacijąirbuvojosatramaokupuoto-je Lietuvoje. Objektyvūs istoriniai KGBtyrimaipasidarėįmanomitiktada,kaitapoprieinami KGB dokumentai. Sovietinėsslaptosios tarnybos veikla Lietuvoje iki 1954m. išsamiausiai atspindėta kolekty-vinėjeLiudoTruskos,ArvydoAnušausko,Ingos Petravičiūtės monografijoje48. Išei-viai(pavyzdysgalėtųbūtiStasioVardžio49 darbas)apsiribojofaktųpateikimuapieKa-

44 Бобков Ф. Д.КГБивласть.Москва,1995.45 Григ Е.Да, я там работал: записки офицера

КГБ.Москва,2001.46 Широнин В. Под колпоком контрразведки.

Mосква, 1996.47 Myagov A.InsidetheKGB.NewYork,1978.48 Truska L., Anušauskas A., Petravičiūtė I. Sovie-

tinis saugumas Lietuvoje 1940–1953 metais. Vilnius, 1999.

49 Vardys S. V. The catholic church, dissent and nationality in Soviet Lithuania. New York, 1978.

talikų bažnyčios, disidentų persekiojimą,politiniusteismusirabsoliučiaineigiamai,subjektyviai, vienpusiškai vertino KGBir sovietinę sistemą.TiknepriklausomojeLietuvojepradėtirimtiKGB veiklos tyri-nėjimai. Tačiau tyrinėtojai labiau telkiasiį rezistenciją, o tai nustelbia platesniusKGB ir sovietinės visuomenės tyrimus.Dabartinėjelietuviųistoriografijojevisdarvyraujafaktografija,oneprocesųanalizė.KGB veiklos tyrimai apsiriboja atskirųproblemųnagrinėjimu,otaineleidžiasusi-daryti išsamausvaizdoapieKGBveiklosraidąirtendencijas,įvardytijovaidmenįirfunkcijasokupuotoje šalyje.KGBagentųpaviešinimas politizuoja ir KGB veiklostyrimus, ir vertinimus. Tyrimus sunkina ir didelisvisuomenėsspaudimas.Svarusyralietuvių istorikoArvydoAnušausko indė-lisįsovietinėsslaptosiostarnybosveiklos,struktūrosirkovossuantisovietiniujudė-jimu tyrimus Lietuvoje50.AršiKGBkovasu Katalikų bažnyčia, naudojant įvairiasfizinio ir psichologinio poveikio priemo-nes, atskleidžiamaVidoSpenglos51,Arū-no Streikaus52 monografijose, kuriose,remiantis KGB dokumentais, ne tik pa-teikiami faktai, bet imamasi ir sovietinėsvaldžios,KGBveiklosirprocesųanalizės.KGBveiklospolitiniaiaspektaiatsispindi

50 Anušauskas A. Lietuvių tautos sovietinis nai-kinimas 1940–1958 m. Vilnius, 1996; Anušauskas A. Teroras ir nusikaltimai žmoniškumui. Vilnius, 2006;Anušauskas A.KGBprisilietimas//Metai.1996,Nr.11;Anušauskas A.KGBirlietuviųvisuomenė:slaptasiska-ras 1954–1991 metais // Darbai ir dienos. 2000, Nr. 21.

51 Spengla V. S. „Akiplėša“. KGB kova priešbažnyčią. Pagal kunigo J. Zdebskio sekimo bylą.Vil-nius,1996;Spengla V. S.Bažnyčia,„Kronika“irKGBvoratinklis. Vilnius, 1993.

52 Streikus A.Sovietųvaldžiosantibažnytinėpoli-tika Lietuvoje (1944–1999). Vilnius, 2002.

123

Kristinos Burinskaitės publikacijoje apieKGBveiklosmetodus53.

Šiame straipsnyje remiamasi Lietuvos ypatingojo archyvo (toliau LYa) fondais. KGB partinės organizacijos bylos ilius-truoja, kiek daug dėmesio buvo skiriamaideologiniam, partiniam, KGB pareigūnųauklėjimui,indoktrinavimui,kokiekomu-nistųpartijosirKGBtarpusaviosantykiai.KGBsusirašinėjimassuLKPCKatsklei-džia, kokiose srityje jie bendradarbiavo,kokią informaciją KGB teikė partinėmsinstitucijoms ir ko LKP CK tikėjosi išsovietinio saugumo. KGB operatyviniaidokumentai,nurodymai, įsakai,pažymos,jų turinys, terminija irgipadedaatskleistiKGBkaipideologinęirpolitinęinstituciją.Taippatpasirodėrepresiniųstruktūrųdo-kumentųrinkinių,atspindinčiųjųinstituci-nęraidąirveiklą54. beje, Rusijos istorikai nekritiškai vertina dokumentus, ir tai turi įtakosjųvertinimams.

1. Sovietinė slaptoji tarnyba 1918–1953 metais

Teroro ir slaptosios tarnybos vieta komu-nistinėje ideologijoje. Ypatingą represiniųstruktūrų vietą Sovietų Sąjungoje lėmėprievartos pabrėžimas komunistinėje ide-ologijoje įtvirtinant komunistinį režimą irvykdant socialistinius pertvarkymus. Tero-

53 Burinskaitė K.Kompromitavimas–vienasKGBmetodųformuojantviešąjąnuomonę//Genocidasirre-zistencija.2006,Nr.2.

54 Красная книга ЧК. Москва, 1989; Лубянка:ВЧК–ОГПУ–НКВД–НКГБ–МГБ–МВД–КГБ:1917–1960: справочник / составители А. И. Коку-рин,Н.В.Петров.Москва, 2003;ВЧК/ГПУ: доку-ментыиматериалы.Москва,1995;Лубянка–стараяплощадь: секретные документы ЦК КПСС и КГБо репрессиях 1937–1990 гг. в СССР / составительВ.Н.Бредихин.Москва,2005.

ronaudojimasbuvo įtvirtintasproletariatodiktatūros,klasiųkovoskoncepcijoseirnu-lėmėtotalitarinėsvalstybėssuformavimą.

Tačiau komunistinės ideologijos teo-retikaidėlprievartosnaudojimonesutarė.Tai lėmė skirtingas proletariato diktatū-ros ir proletariato revoliucijos suvokimas. KarloMarksopozicijadėlprievartosnau-dojimo įgyvendinant proletariato revoliu-cijąirįtvirtinantjovaldžiąkito.IšpradžiųK.Marksas laikėsi pozicijos, kad perėji-masiškapitalizmoįsocializmąbeprievar-tos, represijų neįmanomas. Tačiau vėliaujonuomonėpasikeitė.Josupratimu,tokio-sevalstybėsekaipJAV,Anglija,kurkapi-talizmas buvo labai išsivystęs, santvarkągalima pakeisti ir be prievartos, nes eko-nominiaipokyčiaidaroįtakąsocialiniamsprocesams, o pastarieji – politiniams. Jo manymu, prievartos reikia tada, kai asme-nys, valdantys ekonominius ir socialinius procesus, jaučia grėsmę savo valdžiai irbe prievartos jos neatiduos55.Čiajaukal-bama apie perversmą, politinių įvykių irekonominių procesų forsavimą tose vals-tybėse,kuriųvisuomenėdarnepribrendu-si pokyčiams,pavyzdžiui,Rusijoje.TaigiK.Marksasdėlprievartosnebuvotokska-tegoriškas.Pažymėtina,kad,priešingaineibolševikai, K. Marksas nesureikšmino irslaptosios tarnybosveiklos.Jis teigė,kadįveikus kapitalistus ir išnaudotojus nebe-reikės valstybės, nes nebebus su kuo ko-voti. Nuversti išnaudotojus nereikia ypa-tingos struktūros, tam užtenka ginkluotoperversmo56.

55 Baradat L. Political ideologies: their origins and imput. New Jersey, 1997, p. 35.

56 a documentary history of communism, p. 63.

124

OštaiV.Leninasirkitibolševikaidėlteroro naudojimo buvo kategoriškesni. Teroras turėjobūtineatsiejamas jųpoliti-kos ir naujos santvarkos elementas. Nors 1917m.V.Leninaspareiškė,kadbolševi-kai teroro nenaudos57, realūs jųveiksmaiskyrėsi nuo žodžių. Teroras buvo svarbijų ideologijos, politinės programos dalis,natūralus ir neišvengiamas revoliucijospalydovas, be kurio neįmanoma sukurtisovietinės valstybės ir įtvirtinti proletari-atodiktatūrą.Socialistinė revoliucijaneį-manoma be vidaus karo, kuris yra labiau naikinantis nei išorinis karas58. Priešingai neiK.Marksovalstybės teorijose, kurio-se prievarta laikyta tik priemone pakeisti santvarką iš kapitalistinės į socialistinę,bolševikaibuvolinkęprievartąlabiausu-reikšminti,josvykdymąlabiauinstitucio-nalizavo,nesjiemssovietinėvalstybė–taikapitalistų išnaudojimo ir pasipriešinimonuslopinimo mechanizmas59. Bolševikųklasiųkovosirproletariatodiktatūroskon-cepcijos kėlė prielaidą, kad proletariatovaldžia– taiprievartapalaikomavaldžia,kuriąpasitelkussiekiamaužtikrintivisuo-menėspavaldumą,kontrolę,kurinukreiptapriešvisussocialiniussluoksnius,įskaitantir darbininkus60. Taigi prievartos reikia ne tik siekiant pakeisti santvarką, ekonomi-nę,politinęsanklodą,bet ir išlaikytisavovaldžią, užtikrinti visuomenės paklusnu-mą.Diktatūra, represijos taip pat buvo ir

57 Велидов А. На пути к террору // Вопросыистории.2002,т.6,с.89.

58 Deriabin P., Bagley T.TheKGB:mastersoftheSoviet Union, p. 27.

59 Towster J. Political power in the USS 1917–1947, p. 10.

60 Baradat L. Political ideologies: their origins and imput. New Jersey, 1997, p. 20.

valdymo būdas, nesV. Leninas 1906 m.rašė, kad diktatūra – tai valdžia, kuri re-miasineribota jėga,one įstatymais61. Jis vidausiružsieniopolitikąirvalstybėsval-dymą apskritai suvokė kaip karą. Tokiaprievarta ir jėga paremta SSRS politikarėmėsi marksistinės doktrinos teiginiais,kad„valstybėyraprievartosaparatasvie-nossocialinėsgrupėsviešpatavimuikitosgrupėsatžvilgiuįtvirtinti,todėlnuverstųjųklasiųslopinimasyravienaišsvarbiausiųSovietų Sąjungos funkcijų“62. Kovos suvidaus priešais principas pritaikytas ir san-tykiams su kitomis valstybėmis, ypač suVakarų demokratinėmis valstybėmis.Tai,kad įviskąbuvožiūrimakaip įkarą,kaitaikus sugyvenimas su kitokias vertybes ir santvarką turinčiomis valstybėmis neį-manomas,irlėmė,kadbolševikųvidausiružsieniopolitikabuvoparemtaprievartairapgaule.Prancūzųistorikė,tyrinėjantiRu-sijos istoriją,HeleneCarrereD’Encausseteigė,kadprievartinisvaldžiospaėmimaslėmėterorotaikymąsantykiuosesukitomisvalstybėmisarsavovalstybėspiliečiais63. Valdžiosužgrobimas,neturintvisuomenėsparamos,neišvengiamaisuponavo tolesnįprievartosnaudojimą.Slaptosiostarnybosformavimasis,kaiVČKbuvosukurtaskaiplaikina institucija, rodo, kad bolševikams prievarta ir ją įgyvendinanti institucija išpradžiųbuvoreikalingatikkaippriemonėįtvirtintisavovaldžią,įvestitvarkąšalyje.Tik sudėtinga situacija šalyje, sunkumaiįtvirtinantsavovaldžią,didėjantispriešiš-

61 Стецовский Ю.Историясоветскихрепрессий,т.1,c.413.

62 Maslauskienė N., Petravičiūtė I. okupantai ir ko-laborantai. Vilnius, 2007, p. 164–165.

63 Courtois S., Werth N.JuodojiKomunizmoknyga,p. 1020.

125

kumas bolševikų politikai vertė juos sti-printiprievartosnaudojimą, labiauremtisslaptąja tarnyba.Tačiau radikalūs jų per-tvarkymailėmėkontrrevoliuciniųjėgųsti-prėjimą,jųnenorasderėtissukitomispar-tijomisvedė link teroro irpilietiniokaro,todėl bolševikai buvo priversti griežtintibaudžiamąjąpolitiką64.

Prievartos, masinių represijų naudo-jimui, pasitelkus slaptąją tarnybą, turėjoįtakos ne tik siekis įtvirtinti ir užtikrintisavo valdžią, bet ir bolševikų kuriamostotalitarinėsvalstybėsbruožaiirprincipai.HannahArendtslaptąjątarnybąlaikėneat-siejamatotalitarinėssistemosdalimi,kuribuvoperėmusijosbruožus,veikimoprin-cipus65. Totalitarinės valstybės egzistavi-masneįmanomasbeteroro.Jisreikalingasužtikrinti totalitarinės valdžios egzistavi-mąirtotalioskontrolės,kurisiekiavaldytivisuomeninį ir asmeninį žmonių gyveni-mą,monopolį.Kadangitokiojevalstybėjenebuvo legalių galimybių išreikšti nepa-sitenkinimą valdžia, nuolatinis valdžiosir jos slaptosios tarnybos rūpestisbuvo jįužgniaužti ar išvengti nelegalaus egzista-vimo.Todėlslaptojitarnybabuvodiktato-riausakysirausys.Jisturižinotinetikkąžmonėssako,betirbūtipasiruošęsdiagno-zuoti,kasvykstažmonių sielose irprasi-skverbtiįjųmintis66. Totalitarinėsevalsty-bėse teroras buvo naudojamas didžiuliaismastais, taikomas ne tik prieš tikrus, bet ir tariamus,potencialius,ideologiniusrežimopriešus, o slaptoji tarnyba buvo atsakinga tik diktatoriui, jos nekontroliavo ir neribo-

64 Велидов А.Напутиктеррору,c.98.65 Arendt H. op. cit., p. 415.66 Fiansod M. How Russia is rules. London, 1967,

p. 421.

jojokieįstatymai.Taipformuojasiteisinionihilizmo, beteisiškumo, savivalės siste-ma. Ir nors formaliai žmonių persekioji-masvykdavopagalįstatymus,ideologinisnusikaltimų valstybei traktavimas liudija,kadteisinėsnormosbuvopamintos.Tero-ro kaip klasių kovos išraišką atskleidžiajo taikymo principai. Jis nukreiptas ne tik prieš konkrečius asmenis, bet ir konkre-čiussocialiniussluoksnius,kurieviensavobuvimu kėlė grėsmę ir buvo nepriimtinibolševikams. Blogį reikia sunaikinti blo-giu–tokiafilosofijavadovavosibolševikaikovodami su kapitalizmu67. Tačiau prie-vartos naudojimas nebuvo savitikslis, o, kaipsakėV.Leninas,siekiantisaukštesniogamybiniųjėgųvisuomenėssocializacijoslaipsnio–sukurtivisuomenębeišnaudoji-mo68. Vienasišpirmųjųnaujojobolševikųrežimonutarimųbuvoslaptosiospolicijos,kuriturėjoįtvirtintijųvaldžią,susidorotisunaujojorežimopriešais,įkūrimas.Kadan-gi teroras po pilietinio karo nesumažėjo,o stabilizavusis padėčiai tik didėjo (ypačtai akivaizdu vykstant kolektyvizacijai irkomunistų partijos valymams), tai rodo,kad teroropanaudojimasnepriklausėnuopriešųgausosarjųveiksmų69, tad jis buvo užprogramuotas komunistinės santvarkosir ideologijos. Slaptoji tarnyba sukurta ne tiek kovoti su vidaus priešais, kurie prie-šinasi valdžiai, kiek vykdyti terorą, kuristampa svarbiausiu tikslu. Ideologiniai te-roro tikslai ir slaptosios tarnybos funkcijos ypačakivaizdžiaiatsiskleidžiaokupuotoseteritorijose.„Slaptojitarnybaužkariautojeteritorijoje pasirodydavo tada, kai kariuo-

67 Courtois S., Werth N. op. cit., p. 1024.68 Towster J. op. cit., p. 28.69 Friedrich C., Brzezinsky Z. Ten pat, p. 175.

126

menėjąbūdavookupavusiirsusidorojusisutikraatviraopozicija.Tikkaisunaikina-mirealūspriešai irprasideda„objektyviųpriešų“medžioklė,terorastamparealiuto-talitariniųrežimųturiniu.Objektyvųpriešąsukuriatamtikravyriausybėspolitika,onejopatiesnorastąvyriausybęnuversti“70, – taip H.Arendt įvardija ideologinę teroropotekstę.Režimopriešugalitaptibetkas,kąvaldžianuspręslaikytipriešu.

Nors J. Stalinas kur kas labiau išplė-tojo ir taikė represinę politiką, vis dėltojis rėmėsiV. Lenino sukurtos prievartos,beteisiškumo sistemos pagrindais. J. Sta-linassiekėįtvirtintisavoasmeninęvaldžią,tadstalinistinėjeSovietųSąjungojeterorofunkcijos kiek pakito, nes jis naudotas ap-saugotiasmeninęVadovaldžią71.Tačiaujispasitelkėrepresijasirkitiemssavotikslamsįgyvendinti. J.Stalinas1926m. sakė,kadprievartos organai yra reikalingi ir taikos laikotarpiu, ir pilietinio karo metu72.Todėlneatsitiktinai forsuojama kolektyvizaci-ja, industrializacija pareikalavo daugybėsaukų.TokiaJ.Stalinopolitikatikdarlabiauišplėtė saugumo struktūrų funkcijas ir ga-lias, nes joms buvo paskirta saugoti valsty-bėsturtą,jųvaldžiojebuvoGULAGOsis-tema. Ketvirtojo ir penktojo dešimtmečiomasinės represijos tikdar labiau įtvirtinoJ.Stalinovaldžiąiružbaigėsovietinėsto-talitarinės sistemos formavimą.Vis dėltorepresijos, vykdytos J. Stalino ir V. Leni-no laikais, vertintinos skirtingai. Valdant Leninui represijos neperžengė politinėskoncepcijos ribų ir buvo skirtos konsoli-

70 Arendt H. op. cit., p. 409.71 Fainsod M. op. cit., p. 423.72 The soviet dictatorship // By H. MacClosky,

J. E. Turner, p. 446.

duotivalstybę iružtikrinti taikiassąlygasnaujos valstybės vystymuisi. J. StalinovykdytųrepresijųpriežasčiųreikiaieškotiekonominiųirsocialiniųRusijosstruktūrųkrizėje.Teroras tampavalstybėspolitikosir kasdieninio gyvenimo dalimi, o tai rodo šiosvisuomenėsvirtimątotalitarine73.

Teroro naudojimas Sovietų Sąjungojebuvokonceptualiaiirideologiškaipagrįs-tas. Komunistinė ideologija nubrėžė jotikslusir jųįgyvendinimą.Ideologizuotasterorovertinimasirnulėmėjosvarbąsoci-alistinėjesantvarkoje.Komunistųpartijoskeliamitikslaisąlygojoirsovietinėsslap-tosiostarnybosatsiradimą,irrepresyvųjosveiklospobūdį.

Slaptosios tarnybos sukūrimas ir ins-titucinė raida 1917–1953 m. Vienas pir-mųjųbolševikinėsvaldžiosnutarimųbuvoįkurtisovietinęslaptąjątarnybą.Tairodo,kokia ši institucija buvo svarbi naujajai valdžiai. Slaptosios tarnybos pradinin-ke laikytina Ypatingoji komisija kovai su kontrrevoliucijairsabotažu(toliauVČK),kuri buvo įkurta 1917m. gruodžio 20 d.NorsVČKbuvo įkurtakaip laikina insti-tucija,greitaitapolabaigalingairišplėtojosavoveiklą.ŠiuolaikotarpiuVČKveikėnetik kaip slaptoji tarnyba, bet ir kaip išanks-tiniotyrimoinstitucija,tačiaujau1918m.ji pareiškė pretenzijas vykdyti mirtiesbausmę74. VČK laikotarpiu buvo padėtipagrindai tolesnei slaptosios tarnybos ga-liai ir savivalei, susiformavo jos ypatinga padėtis Sovietų Sąjungoje. Ideologinį jospobūdįrodoideologizuotaspolitiniųnusi-kaltimųvertinimas.Asmenyspatekdavo įjosakiratįnedėlpadarytųnusikaltimų,o

73 Мурашко Г. П.Кдискуссииотипахтоталита-ризма//Вопросыистории.2001,т.8,с.108.

74Лубянка.Москва,2003,с.15.

127

dėlpriklausymotamtikriemssocialiniamssluoksniams. Dėl klasių kovos koncep-cijos jų egzistavimas savaimebuvonusi-kaltimasdarbininkųklasei.DidėjantVČKgalioms,plečiantisfunkcijomsirstiprėjantjos savivalei – ji išslysta iš partijos, bet ne išjosvadovų(VČKbuvotiesiogiaipaval-diV.Leninui)kontrolės–didėjokaikuriųpartinės vadovybės narių nepasitenkini-masšiainstitucija.TačiauV.Leninas,Le-vasTrockisirFeliksasDzeržinskis,J.Sta-linas pasisakė už dideles šios institucijosgalias,tamtikrąsavarankiškumąnuopar-tijos. V. Leninas prieštaravo kontrolei, kuri galėtų susilpninti VČK, nes jai keliamiuždaviniai– įtvirtinti tiesioginęproletari-atodiktatūrą75. Tam prieštaravo Nikolajus Bucharinas,LevasKamenevas,GrigorijusZinovjevas. Vis dėlto VČK išlaikė savopozicijas ir galias, nes bolševikų lyde-risV.Leninas, laikęs jąsvarbia, lemiamajėga,kuriturėjoįtvirtintibolševikųvaldžiąRusijoje,rėmėšiąinstitucijąirjosvadovąF.Dzeržinskį.JosegzistavimąV.Leninasmotyvavotuo,kaddarbininkųvyriausybėnegaliapsieitibetokiosorganizacijos,kolyra išnaudotojų76. 1922 m. bolševikams laimėjus pilietinį karą ir įtvirtinus savovaldžią,nuspręstaapribotiypatingasVČKgalias.1922m.vasario8d.VČKfunkci-jos perėjo Pagrindinei politinei valdybai(toliauGPU). 1924m. ji tapoVisasąjun-gine pagrindine politine valdyba (oGPU). Ši valdyba buvo įsteigta kaip parengia-mojo tardymo organas ir jos galios buvo apribotos,bet ji turėjo įgaliojimus taikytitam tikras baudžiamąsias administracinio

75 Deriabin P. op. cit., p. 87.76 Knight A.TheKGB,p.12.

pobūdžio priemones. Ji buvo atsakingauž atviras grėsmes valstybės saugumui –kontrrevoliuciją,banditizmą, šnipinėjimą,kontrabandą,kitųgrėsmiųpriežiūrabuvoperduota revoliuciniams tribunolams ir teismams. Platus politinių nusikaltimųtraktavimas sudarėprielaidas toliaudidė-ti GPU savivalei, praplėtė ir jos kompe-tencijas ribas bei veiklos sritis. Priešingai neiVČK,GPUbuvoįkurtakaipnuolatinėinstitucija. Bolševikai tuo aiškiai parodė,kadjųvisuomenėsvizijakolkasneįsivaiz-duojama be tokios institucijos. GPU tampa vienusvarbiausiųnaujossovietinėsvalsty-bėsatributų77. GPU galios dar labiau padi-dėjo1922m.priėmusRSFSRbaudžiamąjįkodeksąir1923m.–RSFSRbaudžiamojoproceso kodeksą, kuris turėjo saugoti so-vietinęvalstybęirjosideologiją.Jiesuda-rėsąlygasslaptajaitarnybainebaudžiamaipersekioti žmones ir formuotis policineivalstybei78.V.Leninas,aiškindamastokiąišskirtinęOGPUpadėtį ir neribotą terorotaikymą,rašėteisingumoliaudieskomisa-ruiD.Kurskiui:„įstatymaineturėtųribotiteroroirreikiająįspraustiįteisėtumorė-mus, todėl baudžiamojo kodekso straips-niai turėtų būti labiau išplėsti.“79 Tokie įstatymaisustiprinoirįteisinoSovietųSą-jungojeteisinįnihilizmąbeinekontroliuo-jamą ir nebaudžiamą slaptosios tarnybosveiklą.Tokiapadėtis ketvirtajamedešim-tmetyje ėmė kelti grėsmę pačiai partijai.Sovietinėsslaptosiostarnybosgaliomsdarlabiau išaugus J. Stalinui įtvirtinus savovaldžią, GPU trečiajame dešimtmetyje

77 Knight A. op. cit., p. 14.78 op. cit., p. 11.79 a handbook of the communist security apparatus

in East and central Europe 1944–1989, p. 24.

128

tapo galingu ir pavojingu Stalino įrankiukovojantdėlvaldžios irneatsiejama tota-litarinėssistemosdalimi.Šiuolaikotarpiuišryškėjo represyvus slaptosios tarnybospobūdis,savivalė,kuriatsigręžėpriešpačiąpartiją.V. Lenino laikais slaptoji policijabuvo kuriama kaip partijos atrama, o Sta-lino laikais partija sutapatinta su Stalinu80. JitapoVadovaldžiosatramairsusidoroji-mosupolitiniaisoponentaispriemonė.Beto,1928m.sovietinisrežimaspradėjoįgy-vendinti didžiulius socialinius, ekonomi-nius pertvarkymus, kurie be teroro, prie-vartosirjuosvykdančiųinstitucijųtokiojeatsilikusioje valstybėje buvo sunkiai įgy-vendinami. Slaptosios tarnybos galia dar labiaupadidėjo,nesjiįgijoirekonominiųgalių bei funkcijų. Vykdant kolektyviza-ciją, susidorojant su valstiečių sluoksniu,atsirado daug laisvos nemokamos darbo jėgos.Slaptojitarnybająkontroliavoiriš-naudojo priverčiamiesiems darbams vyk-dantindustrializaciją.GPUveikėsąlyginairamiomisNEP’osąlygomis,oOGPU,nuo1934m.NKVD,–J.Stalinokovossusavooponentais, jo valdžios koncentravimo,masinių represijų laikotarpiu. Tai turėjoįtakosjosveiklai,galiomsšalyje.J.Stali-naspasitelkėkomunistinę ideologiją,kadįteisintų ir pateisintų terorą socialistinėssantvarkos gynimu, nes Vado priešai buvo įvardytivalstybėsirliaudiespriešais.1934m.OGPUtapoNKVDdalimi.Dėljaipri-skirtų funkcijų ji dominavo kitų NKVDpadaliniųatžvilgiu.NKVDsuteikiamidardidesni įgaliojimai, jiperimakitų institu-cijųfunkcijas.Norsbuvoišlikusiųkitųtei-singumąvykdančių institucijų, kaip antai

80 Levytsky b. op. cit., p. 315.

teismai, komisariatai, tarybos, realiai šias funkcijasvykdėNKVD.NKVDkomisaroLavrentijaus berijos paskyrimas kandidatu įVKP(b)politinįbiurą1939m.,o1943m.–tikruojunariubylojaapiešiosstruktūrosprestižoirgaliosdidėjimą.Taibuvopirmaskartas,kaislaptosiospolicijosvadovasįeinaįaukščiausiuspartiniusorganus81.Partiniųirsaugumostruktūrųsusipynimasirsusilie-jimas buvo būdingas totalitarinei santvar-kai82. Slaptosios tarnybos galios dar labiau padidėjo,kaiSSRSokupavoBaltijosšalis,į jos įtakos sritį pakliuvo Rytų irVidurioEuropos šalys, kuriose slaptosios tarnybos buvokuriamospagalSSRSMGBpavyzdįir glaudžiai su ja susijusios. Okupuotosešalyserepresinėsstruktūrostapopagrindinesovietinėsvaldžiosatrama.

Slaptosios tarnybos santykiai su komu-nistų partija. Komunistų partija slaptąjątarnybąlaikėpolitineirpartineinstitucija.„Geraskomunistasyragerasčekistas“83, – šis V. Lenino posakis geriausiai iliustruoja irapibūdinapartijosirslaptosiostarnybossantykius.Jassiejobendri tikslai.Komu-nistųpartijaislaptoji tarnybabuvovienassvarbiausių kovos dėl valdžios įrankių,padėjo įtvirtintisocialistinį režimąšalyje,turėjoužtikrintitotaliąvisuomenėskontro-lę,įgyvendinojosvidausiružsieniopoli-tikosuždavinius.Tačiausovietinėslaptojitarnyba labiau rūpinosi partijos saugumoir valdžios įtvirtinimu, o ne visos valsty-bės saugumu, nes totalitarinis bolševikųrežimassusitapatinosuvalstybe.Todėlso-

81Thesovietdictatorship//H.MacClosky,E.Turner.London, 1960, p. 460.

82 Стецовский Ю. История советских репрес-сий,т. 2 c. 95.

83 a handbook of the communist security apparatus in East central Europe 1944–1989, p. 17.

129

vietinėslaptojitarnybanebuvotipiškaspe-cialioji tarnyba. Partijos ir slaptosios poli-cijossantykiaibuvoglaudūsirdėlto,kadjųegzistavimas irgaliospriklausėvienosnuo kitos. Turbūt neatsitiktinai komunis-tai buvo raginami padėti saugumiečiams,ypač politinės kontrolės ir persekiojimosrityse84. Nepaisant to, jų santykiai buvoganakomplikuoti,nesnuolatbuvovaržo-masidėlįtakos,galios.Komunistųpartijainevisadapavykdavoužtikrinti slaptosiostarnybos kontrolę. Tačiau partija turėjosvarbųkontrolėssvertą–kadrųskyrimąirveikloskrypčiųnustatymą.VKP(b)CK,onuo1919balandžiopolitinisbiurasnulem-davo politines slaptosios tarnybos veiklos kryptis, priimdavo nutarimus, kurie api-brėždavo jos teisinę bazę ir organizacinęstruktūrą,lemdavopersonaloirvadovųpa-skyrimą85. Slaptoji tarnyba buvo priklau-soma nuo partijos direktyvų, o pastaroji–nuosaugumiečiųpateikiamosinformaci-jos,kuridarėįtakąpartijossprendimams.Politinis biuras, remdamasis gaunama in-formacija, darė sprendimus dėl represijųir politinio persekiojimo. Šiuo laikotarpiu slaptojitarnybabuvopavaldiaukščiausiaipartinei vadovybei, tačiau V. Lenino irJ.Stalinolaikaisjivykdėskirtingasfunk-cijas,skyrėsiirjossantykiaisupartija.Le-ninolaikaissaugumasturėjokovotiužre-voliucijos pasiekimų išsaugojimą ir buvotiesiogiai atsakinga Leninui86. J. Stalino laikais ji buvo visiškai pavaldi vadui, o partijanetekoteisiųkontroliuotišiąstruk-tūrą.J.Stalinasjanaudojosiįtvirtindamassavoasmeninęvaldžią,susidorodamassu

84 Измозик В. С. op. cit., p. 48.85 op. cit., p. 49.86 Геллер М.Утопияувласти.Лондон, 1980, p. 64.

politiniais priešininkais, tad ji atitolo nuo pradiniųsavotikslų87.Todėltotalitarinėjevalstybėje slaptoji tarnyba, nepaisant josdidelių galių ir išskirtinės padėties, buvopavaldivadovaliaiirvykdėjonurodymus.Tairodoketvirtojodešimtmečiorepresijosprieš partijos narius ar pačius saugumie-čius, kurias vykdė NKVD. Be represijųvykdymo, NKVD taip pat turėjo saugotirežimoideologiją.Anksčiautaidarėparti-ja,betdėlnevasusikompromitavusiųpar-tijosnariųirdaugybėstariamųideologiniųdiversijųsaugumasperėmėideologinioar-bitražovaidmenį88.

Slaptoji tarnyba buvo laikoma ir parti-ne struktūra.Taip norėta pabrėžti jos pa-valdumą partijai. Bolševikų vadai akcen-tavo,kadVČKyrakomunistųpartijos, one valstybės organas. Jau nuo pat VČKsusikūrimo buvo aiškiai apibrėžta, kad jisukurta,egzistuojairdirbatikkaiptiesio-giniai partijos organai, pagal jos direkty-vasirjoskontroliuojama.Glaudųšiųinsti-tucijųbendradarbiavimąatskleidžiakadrųjudėjimasišpartiniųirvalstybiniųstruktū-rųįrepresinesiratvirkščiai,ypačtaibuvoakivaizduskiriant slaptosios tarnybosva-dovą, o saugumiečiaisgalėjobūti tikko-munistai.Pažymėtina,kadVČKbuvolai-komalabiaupartinestruktūra,oGPUbuvoįkurtakaipvalstybėsinstitucija.Oficialiaijibuvoatsakingaužgrėsmesvalstybei,one partijai.

Slaptosiostarnybospolitinį,ideologinįirpartinįpobūdįlėmėkomunistųpartijosjai nurodyti tikslai. 1917–1953 m. slap-toji tarnybasuvaidino lemiamąvaidmenį

87 Levytsky B. op. cit., p. 315.88 Knight A. W.TheKGB,p.37.

130

įtvirtinant komunistinį režimą, buvo pa-grindinė masinių represijų vykdytoja, irtai lėmėypatingą jospadėtį totalitarinėjesistemoje.

2. KGB vieta SSRS 1954–1990 metais

Institucinė raida ir politiniai ideologiniaitikslai. Sovietinėsslaptosiostarnybosveikla1954–1990 m. dar labiau išryškino jos kaip politinės,ideologinėsirpartinėsinstitucijospobūdį.Atsisakiusmasiniųrepresijų,KGBtapo svarbi ideologinio poveikio institucija. SovietųSąjungojeideologijavaidinosvarbųvaidmenįįteisinantsovietinęvaldžią.Jitaippatdarėįtakąkomunistųpartijosvidausiružsienio politikos uždaviniams.KGBvei-klospobūdį, tikslus irgi lėmėkomunistinėideologija ir komunistų partija. Kova supartijosvidaus ir išorėspriešaisbuvovie-naišpagrindiniųKGBfunkcijų,kuriaiirgiturėjoįtakoskomunistinėideologija.Kitoksmąstymas,kurisprieštaravopartineilinijai,buvo laikomas„paklydimu“arbasąlygotunegatyvios Vakarų įtakos. Savarankiškasmąstymas totalitarinėje valstybėje buvonepriimtinasišprincipo.Tokspožiūrisirgibuvo paremtas komunistine ideologija. Val-džiosnesėkmėmspateisintiirgibuvopasi-telkiamaideologija,kuriatpirkimoožiulai-kėtariamą„negatyvią“Vakarųįtakąirklas-tą89. Šie ideologiniai ir politiniai principai irapibrėžėKGBveikloskryptis irveiklosprincipus 1954–1990 m.

PoJ.Stalinomirties1953m.pokyčiaineaplenkė ir slaptosios tarnybos, keitėsijossantykiaisuSSKP.Slaptojitarnybasu-vaidinosvarbųvaidmenįkovojantdėlval-

89 Deriabin P.TheKGB,p.51.

džiospoStalinomirties.Tačiau1953m.areštavus irsušaudžiusL.Beriją, sovieti-nėsslaptosiostarnybosgalialaikinaiirsą-lyginai susilpnėjo, nes ši institucija buvosujungta suMVD.1954m.MGBvėlat-skirtanuoMVDirSSRSAukščiausiosiosTarybos prezidiumo 1954m. kovo 14 d.nutarimu įkurtas SSRS KGB prie SSRSMinistrųTarybos.Šiuonutarimuapibrėž-tos šios struktūros funkcijos, struktūra.1959m.CKirSSRSMTpriėmėslaptąnu-tarimą „Dėl valstybės saugumo organų“,kuriamebuvoįtvirtinta,kadKGByrapo-litinėinstitucija,įgyvendinantipartijosCKir vyriausybės nutarimus, pavedimus. JisavoveikląorganizuojairvykdotiesiogiaivadovaujamaSSKPCK.Visosinstrukcijosirkitipoįstatyminiaiaktai,kuriųpagrinduveikė KGB, buvo priimami KGB pirmi-ninko, SSKP CK patvirtinus90. Naujoji valdžia stengėsi sustiprinti politinį KGBvadovavimą irpolitinękontrolę.1956m.SSRS Generalinėje prokuratūroje buvoįsteigtasspecialusskyrius,prižiūrėjęKGBveiklą,tadjisnebegalėjosavavališkaiper-sekiotiarteistižmones.Tačiauprokuroraiprižiūrėjo tik siaurą sovietinio saugumoveiklossritį–kadtyrimaiirpersekiojimasvyktų pagal procedūras ir įstatymus. Betši kontrolė buvo ribota, nes prokuroramsnebuvo prieinama informacija apie KGBdarbuotojųoperatyvinęveiklą,prokuroraitaip pat nežinojo, kaip KGB įgyvendinasavotikslus.Tadsovietinissaugumasturė-jopakankamaisąlygųpiktnaudžiautisavogaliomis ir daryti nusikaltimus.

Sovietinio saugumosvarbąkomunisti-niamrežimuiiliustruojaNikitosChruščio-

90 Стецовский Ю. op. cit., t. 2. p. 97.

131

vo pozicija dėl šios institucijos. Jo kalbaXX partijos suvažiavime 1956 m. apie J. Stalino ir NKVD nusikaltimus ketvir-tajame dešimtmetyje sudavė rimtą smūgįirKGB.Tačiau valdžia suprato, kad, pa-kenkusiKGB, gali nukentėti ir pati. Sie-kiantaktualinti,sureikšmintiKGBveiklą,formuoti teigiamą visuomenės nuomonęapiejį,suaktyvėjoideologinėpropagandaapiesuintensyvėjusiasVakarųpropagandi-nes akcijas prieš SSRS. Su šia propaganda turėjokovotiKGB.SSKPCKtaipnubrė-žėKGBpolitinius ir ideologinius tikslus:jis turėjo būti ne tik komunistų partijosvaldžios atrama, komunistinės ideolo-gijos skleidėjas pasaulyje, bet ir padėtikomunistų partijai kurti komunizmą beikovoti su grėsmėmis SSRS, kylančiomisišVakarų91. Tokie šiai institucijai keliami politiškai ir ideologiškai svarbūs užda-viniai išskyrėją iškitųstruktūrų.Jibuvogyvybiškai svarbi sovietiniam režimui.Keliami ideologiniopobūdžio tikslai kei-tė sovietinės slaptosios tarnybos veiklospobūdį. Sovietinė valdžia siekė geresniųsantykių suVakarais ir sudaryti geresnessąlygas KGB veikti demokratinėse vals-tybėse, tad buvo svarbu parodyti (ypačtarptautinei bendruomenei), kad atsisakyta represijų,oKGBtapolabiauideologinioirpolitinio poveikio institucija. Jos veikloje turėjobūtimažiaubaudžiamojopobūdžioveiksmų, daugiau įtikinėjimo, poveikiometodųtaikymo,ojosįvaizdisturėtųkistinuopolicininko ikimoralės saugotojos92. Ideologinis tarybinių piliečių auklėjimas,švietimasbuvosvarbiKGBpartinio, ide-

91 Knight A. op. cit., p. 63.92 Ten pat.

ologinio darbo sritis. Švietimo, kultūros,ideologinis susaistymas,kišimasis į žmo-gaus asmeninį gyvenimą, jo pasaulėžiū-ros formavimas buvo aiškinamas tuo, kad žmogaussilpnumasgaligrasintivalstybėssaugumui,nesžmogusgalibūtipaveiktasužsienioįtakosirimtisantisovietinėsvei-klos.TodėlKGBdarbuotojaipradėjoveik-ti ir kaip propagandistai bei publicistai, kurie gali kurstyti, skatinti baimę ir nea-pykantąišorėspriešams93.Todėlnuošeš-tojodešimtmečioKGBskiriavisdaugiaudėmesio profilaktikai ir viešąją nuomo-nę formuojantiemsmetodams, kaip antaikompromitavimas,dezinformacija,propa-gandairt.t.Tačiaušiospriemonėstiktu-rėjoužmaskuoti,paslėptiarbapalengvintisusidorojimąsukitaminčiais,tadrepresy-vusbaudžiamasisšiosinstitucijospobūdisišliko.Bešiųnaujųfunkcijų,KGBtoliautęsėkovąsukontrrevoliucija,šnipinėjimu,išdavystėmisirkitaisnusikaltimais.

KGB santykiai su komunistų partija. KGB santykiai su partija tapo dar glau-desnidėlorganizacinių,struktūriniųKGBpokyčių irnaujų jam iškeltų tikslų.KGBnorėtapaverstiLeninolaikųslaptąjatarny-ba–instrumentu,kuriskontroliuotųvisuo-menę, o patįKGB kontroliuotų partija94. Komunistųpartijaskyrėdaugiaudėmesiojo kontrolei ir politiniam, partiniam vado-vavimui. Tam buvo įkurtos KGB partinėorganizacijairSSKPCKAdministraciniųorganų skyrius. Į KGB vadovus skiriamipartiniai funkcionieriai. Nors KGB buvolaikomas vykdomosios valdžios instituci-ja, veikė kaip partijos organas ir partijos

93 Deriabin P. op. cit., p. 144.94 Confiscated power: how Soviet Russia really

works by D’Encausse H. New York, 1980, p. 190.

132

varduirniekadanegaudavonurodymųdėloperatyvinės veiklos iš MT. 1978 m. jisišSSRSKGBprieMTtapoSSRSKGB,taiirgiatspindijosantykiųsuvykdomąjavaldžiapobūdį.Tai tikpatvirtina JurijausAndropovo tezę, kad čekistai yra mūsųpartijos politiniai kariai95.

Nepaisant pokyčių, KGB lieka svarbiir savarankiška politinė institucija. Norspolitinėkontrolėsustiprėjo,otaiturėjosu-mažintijossavarankiškumą,jiišlikosvarbipolitiniųprocesųveikėja,dalyvė,kuriąkaipsąjungininkęnorėjo turėti įvairiospartinėsgrupuotės. Ji suvaidino svarbų vaidmenįkovojantdėlvaldžios(N.Chruščiovo,Le-onido Brežnevo, J. Andropovo, MichailoGorbačiovoatėjimaiįvaldžią).KGBgaliųaugimas, didesnis savarankiškumas, in-tensyvesnė kova su kitaminčiais išryškėja1967m.J.AndropovuitapusSSRSKGB,o 1982 m. – SSRS vadovu. Paskutiniais L.BrežnevovaldymometaissustiprėjoKGBįtaka kitoms valdžios ir partijos instituci-joms,tadišaugojopolitinėgaliairreikšmė.KGB autonomiją ir nepriklausomumą netnuopartiniųstruktūrų lėmėnepakankamaiefektyvūskontrolėsmechanizmai.Vienuišsvarbiausiųkontrolėsmechanizmų laikyti-nasprieSSKPCKįkurtasAdministraciniųorganųskyrius.Jokompetencijaipriklausėįstatymų,susijusiųsuKGB,priėmimas,ka-drųskyrimas.Tačiaugalutinįsprendimądėlkadrų skyrimo priimdavo politinis biuras,kurionarysbuvoKGBpirmininkas.KGBpirmininkasbuvoaukščiauadministraciniųorganųskyriausdirektoriauspartinėjehie-rarchijojeirnetgalėjojįpakeisti.Direkto-rius taip pat negalėjo daryti įtakos jo vei-

95 Deriabin P. op. cit., p. 81.

klai ir taikytiems metodams, tad sovietinis saugumas buvo pakankamai savarankiškas ir nekontroliuojamas galėjo įgyvendin-ti savo operacijas.KGBapie savo slaptasoperacijas informuodavo tik aukščiausiaspartines struktūras,kaip antaipolitinįbiu-rą ir generalinį sekretorių. Tad Adminis-traciniųorganų skyriusdėlglaudžiųKGBir partinių struktūrų sąsajų neturėjo realiųsvertųkontroliuotiKGB.Beto,nebuvori-bojamasKGBfinansavimas,KGBgaudavotiekkadrų,kiekjamreikėjo.KGBpartineiorganizacijai, kuri taip pat buvokontrolėsmechanizmas, irgi nebuvo leista sužinotiapie slaptas KGB operacijas. Jos kompe-tencijaipriklausėtikKGBdarbuotojųelge-sio kontrolė, idėjinis, politinis auklėjimas,švietimas.Oregioninėmspartinėmsstruk-tūromsnetnebuvosuteikiamainformacija,kiekKGBpartinėjeorganizacijojebuvona-rių.Partinėsorganizacijosnariųbylosbuvosaugomos specialiame partijos komiteto sektoriuje,sutainformacijagalėjosusipa-žintipartijossekretoriusirjopavaduotojas.KGB išskirtinumą rodo ir įvairios privile-gijos,nesjodarbuotojaigaudavomažesnesbaudasirdidesniuspaskatinimus.TadKGBbuvo pakankamai savarankiška ir privilegi-juotainstitucija.TačiaupartijabuvolabiaupriklausomanuoKGBteikiamosinforma-cijos. Disponavimas asmenine ir tarnybine informacijaapiepartijosnariusdarėpartijąpriklausomąnuoslaptosiostarnybos.KGBsavo politines galias ir įtaką šalies politi-niamsprocesamsgalėjoįtvirtintidėlto,kaddisponavo informacija, kuri buvo svarbi priimant politinius sprendimus. Turėda-mas informacijos monopolį, KGB galėjojamanipuliuoti,jąsuklastotiirnutekintitą,kuri galėtų pakenti atskiriems asmenims.

133

Nuo jo pateiktos informacijos priklausė irįvairūspaskyrimai.KGBpirmininkai,kaipvietinės valdžios, partijos komiteto biuronariai, galėjodaryti įtaką ir vietinėsparti-nės nomenklatūros paskyrimams. Jie taippatsuteikdavoteisęirleidimąišvyktiįuž-sienį.Disponavimasreikalingainformacijabuvosvarbussvertaskovojantdėlvaldžios,ir KGB galėjo tuo pasinaudoti siekdamassavotikslų,kadiriškeldamasįvaldžiąsaupalankųžmogų.SvarbiKGBfunkcijabuvoiraukščiausiųpartijoslyderiųfizinėapsau-ga,tadpartinėvadovybėtapodarlabiaupri-klausomanuoKGB96.

DidėjantisKGBsavarankiškumas,ga-liairįtakatarsirodytųkilustamtikrąkonf-liktą su partija. To kartais ir neišvengta,tačiau šias institucijas vienijobendri ide-ologiniaiirpolitiniaitikslai.Saugumiečiaibuvolojalūskomunistaiirištikimipartijai.Jie įgyvendino CK politinę liniją, tad jųveiklairpagrindiniaitikslaibuvoapibrėžtiirkontroliuojamipartijos.TačiaušiųtikslųįgyvendinimasbuvopaliktasKGBkompe-tencijai ir atsakomybei.

KGB pertvarkos laikotarpiu. 1985 m. M. Gorbačiovas tapo SSKP generaliniusekretoriumi. Jo inicijuoti pertvarkos, vie-šumo, politinio liberalizavimo procesainebuvo palankūs sovietiniam saugumui,nes mažino jos veiklos galimybes, o su-menkęspartijosprestižasatsiliepėirKGBgalioms.TačiauKGBįtakairsavarankiš-kumasbuvotokietvirti,kadišpradžiųšiepokyčiaiKGBnepaveikė.Tik pertvarkosprocesamsįsibėgėjant,pradėjosilpnėtiko-munistųpartijospozicijosiriškilogrėsmėvisamrežimui.KGBvadovybėsnetenkino

96 Deriabin P. op. cit., p. 88–111.

tokiepokyčiaiirjųpozicijosdėlšiųproce-sųskyrėsinuoreformatoriųpozicijų.KGBveikla šiuo laikotarpiu neretai buvo kardi-naliai priešingaM. Gorbačiovo politikai,betjaipritarėkonservatyvuspartijoselitas.KGB nebegalėjo taip akivaizdžiai veiktiprieš kitaminčius, tad turėjo keisti savometodus ir užmaskuoti savo represinespriemones, kurios skyrėsi nuo naujosM.Gorbačiovo politikos principų, bet kuriųreikėjonomenklatūrosatstovams,siekian-tiemsišlaikytišiąvalstybę97. Tai rodo, kad KGBbuvosvarbiauišsaugotikomunistinęsantvarkąirideologiją,onepaklustiofici-aliaipartijosvykdomaipolitikai.KGBdėlpasikeitusiųaplinkybiųpakeitėsavofunk-cijas:užuotsaugojęssistemąnuovidausirišorės priešų, susirūpino jos stabilumu irpolitiniu saugumu98.

Nors viešumo ir pertvarkos procesai buvo neparankūs KGB, jo turimi galiossvertaikurilaikąapsaugojošiąinstitucijąnuopokyčių.JiedarėįtakąM.Gorbačio-vui, nesKGBpozicija ir turėjo įtakos jopaskyrimuikomunistųpartijosgeneraliniusekretoriumi. Jis nesiėmė ryžtingų veiks-mų, kad apribotų KGB valdžią, veiklą,savivalę, bet ne viskas buvo jo galioje.Dėl prasidėjusios pertvarkos ir viešumopolitikosjisnebegalėjoužkirstikelioKGBkritikai.Apieglaudžiusjųsantykiusliudi-jairtasfaktas,kadM.GorbačiovasleidoViktoruiČebrikovuipačiampaskirti savoįpėdinį, prieš pereinant į politinį biurą.V.Čebrikovastaippatinicijavoįsakymus,kuriuosM.Gorbačiovaspasirašė1989m.balandžio 8 d. Šie teisės aktai partijos

97 op. cit., p. 313.98 Knight A. op. cit., p. 316.

134

kritiką traktavo kaip kriminalinę veiklą.Didėjant nepasitenkinimui V. Čebrikovu,M. Gorbačiovas jį pašalino iš politiniobiuro,tačiautainesumažinoM.Gorbačio-vo priklausomybės nuo KGB.M. Gorba-čiovas labai greitai paskyrė naująjį KGBpirmininką Vladimirą Kriučkovą politiniobiuro nariu.KGB, tarsi atsidėkodamas užapsaugą, vykdė kompromitavimo akcijaspriešM.Gorbačiovokritikus.Tarptautinėjeplotmėjejisvykdėslaptasoperacijas,kuriosturėjo padėti M. Gorbačiovui įgyvendintiplanus, padaryti SSRS priimtiną pasauliobendruomeneiirgautiVakarųparamą99.

KGB požiūrį į vykstančius procesusir šios institucijos santykius su partija at-skleidžia KGB pirmininko V. Čebrikovostraipsnis, pasirodęs 1985m. Jis partijoskritiką traktavo kaip „ideologinės diver-sijos“ išraišką ir jąatmetėkaipžalingą irnereikalingą, nepriimtiną. V. Čebrikovassvarbiausiu KGB tikslu šiuo laikotarpiulaiko pastangas užtikrinti, kad valdžioskritika neišprovokuotųmasinės visuome-nės kritikos, liberalių disidentų judėjimo,nes tai sukeltų sistemos griūtį.TadKGBturi visą savo veiklą sutelkti kovoti sutariama ideologine diversija, t. y. su kita-minčiais,partijosirKGBkritikais.DabarKGB veikia ten, kur anksčiau veikė par-tinės institucijos, skaito paskaitas, rengiadiskusijas ir skelbia straipsnius spaudoje savo tikslais100.Gali būti, kad toksKGBfunkcijų ir tikslų apibrėžimas šiuo laiko-tarpiurodotamtikrąkomunistųpartijosirKGBdarbopasidalijimą,betnekonfliktą.Iššiostraipsniopaaiškėja,kadKGBaukš-

99 Waller M. op. cit., p. 41.100 The soviet system from crisis to collapse. Edited

by a. Dallin, G. Lapidus. oxford, 1995, p. 5–6.

čiausiajai vadovybei pertvarkos procesainepriimtini iš principo.Tačiau tokiaKGBpozicijatikišdaliesprieštaraujareformato-riųpolitikai,nesM.Gorbačiovaspasisakėtik už socialistinės sistemos reformavimą.BetindividualiosKGBpozicijos,kuriprieš-taravooficialiaipartijospolitineilinijai,de-klaravimasrodotamtikrąKGBautonomijąsovietinėjepolitinėjesistemoje101.

Svarbiausi KGB tikslai šiuo laikotar-piu buvo labiau ideologiniai, t. y. išlaikyti visuomenės kontrolę, toliau tęsti ideolo-ginę indoktrinaciją, išsaugoti socialistinęsantvarkąirkomunistinėsideologijosmo-nopolį. KGB pirmininkas V. ČebrikovasšiuosKGBtikslusapibrėžiakaipmoraliniotarybinių piliečių tyrumo išlaikymą, neskomunistinės moralės pažeidimai sudarosąlygas ideologiniam ir politiniam nuo-puoliui.OgalutinisKGBtikslas–visiškaiizoliuoti žmones nuoVakarų102 (tai buvo priešinga M. Gorbačiovo politikai). DėlviešumoKGBneteko savogalios svertų,nebegalėjotaikytitokiųmetodųkaippro-filaktiniai pokalbiai, kompromitavimas,dezinformacija, kurie tapo neefektyvūs.Politinėssituacijos,kuriišslydoišM.Gor-bačiovokontrolės,negalėjokontroliuotiirKGB,kadirkaipkarštligiškaistengėsiiš-laikytikomunistiniorežimostatus quo.

3. LSSR KGB politiniai ir ideologiniai aspektai

okupuotose šalyse ideologinis ir politinis KGBpobūdisdarlabiauišryškėja.Sovie-tinės valdžios ir jos represinių struktūrųveikla buvo paremta komunistine ideolo-

101 op. cit., p. 7.102 op. cit., p. 6.

135

gija,kuriužprogramavoprievartosirtero-ro taikymą okupuotose šalyse. Sovietinėrepresinė sistema ir struktūra Lietuvoje,jų funkcijos irveiklosprioritetaipervisąokupacinįlaikotarpįkitopriklausomainuoSSRS vidaus politikos pokyčių, santykiųsuSSKP.Komunistųpartijosirrepresiniųstruktūrųelgesį lėmė ideologizuotasoku-puotos Lietuvos, kuri iki 1940 m. buvo demokratinė valstybė, vertinimas. Nega-tyvųnepriklausomosLietuvos traktavimąlėmė ideologiniai buržuazinės Lietuvosvaldžios, kaip neva priešiškos lietuviųliaudžiai,vertinimai.Ypačneigiamaibuvovertinami buvę nepriklausomos Lietuvospolitiniai ir visuomenės veikėjai, tremti-niai, kaliniai, stambūs ūkininkai ir par-tizanai. Tad okupuotos šalies gyventojaibuvolaikomipotencialiaisnaujojorežimopriešais, ir taivisiškainepriklausėnuo jųpoelgių,veiksmų,tikrųartariamųnusikal-timų. Lietuvoje represinėms struktūromsper visą sovietinės okupacijos laikotarpįbuvokeliamosužduotysįtvirtintiokupaci-nįrežimą,būtikomunistųpartijosatramašalyje irpalaužtiginkluotą irneginkluotąantisovietinį pasipriešinimą. SovietiniųrepresiniųstruktūrųsantykiaisuLietuvoskomunistųpartijabuvoganapainūs.Lietu-vojepradėjęveiktiLSSRNKVD,NKGB,nors formaliai priklausė LSSR adminis-traciniam aparatui, buvo centrinių SSRSrepresinių struktūrų padaliniai ir tiesiogi-niai jų politikos vykdytojai. LSRS KGBpirmininko pavaduotojo gen. maj. V. Po-namariovoraštasSSRSKGBpirmininkuidėl Pabaltijo šaliųKGBpasiūlymų rodo,kad, spręsdamas organizacinius struktū-rinius reorganizavimo klausimus, KGBpirmiausiaviskąturisuderintisuSSRSAT

prezidiumu,kuris šiuosklausimus spręstipavedavietineivaldžiai103.

LietuvosKGBpolitiniai ir ideologiniaiaspektai išryškėja iš jam skiriamų komu-nistųpartijosuždavinių,partinėsveiklosbeiKGB veiklos sričių, ideologizuoto antiso-vietiniųjėgųtraktavimobeisovietiniosau-gumo metodologijos ir terminijos.

LSSR KGB santykiai su komunistų partija.Lietuvoskomunistųpartijai repre-sinės struktūros buvo gyvybiškai svarbiosišlaikant valdžią. Maskvai ir represinėmsstruktūroms vietinės komunistų partijosirgireikėjo–kadpolitinėmispriemonėmispadėtųįgyvendintisocialistiniuspertvarky-mus,diegtimarksistinękomunistinęideolo-giją,kurtikomunistinęvisuomenęLietuvojeirkovotisukitaminčiais.Tadšiųstruktūrųsantykiai turėjobūtiglaudūs.ŠiųsantykiųpobūdžiuiturėjoįtakosirtendencijosMas-kvoje. Po 1954 m. ir Lietuvoje stengtasi sti-printipolitinęirpartinęKGBkontrolę.

Komunistų partija įdėmiai sekė KGBveiklą, kad ji atitiktų partinius ir ideolo-giniusreikalavimus,irKGBpartijaiturė-jo atsiskaityti už atliktus darbus104.KGBveiklosprioritetai irkryptysturėjoremtisne tik SSRS KGB direktyvomis, bet irSSRS ir LSSR komunistų partijos nuro-dymais. Tai dar viena partinės kontrolėsir įtakos sovietinių represinių struktūrųveiklaiforma.TačiauKGBatsiskaitydavotikaukščiausiomspartinėmsinstitucijoms.Tai liudija irKGBataskaitosLKPcentro

103 LSSRKGBpirmininko pavaduotojo gen.ma-joroV.Ponamariovo raštasSSRSKGBapiePabaltijošaliųKGBpasiūlymus,Lietuvos ypatingasis archyvas(toliauLYA),f.K­1,ap.46,b.205,l.95.

104LSSRKGBKlaipėdosirLietuvosjūrųbaseinoskyriaus viršininko plk. a. armono pranešimo SSRS KGBpasitarimetezės,LYA,f.K­1,ap.9,b.69,l.115.

136

komitetui. KGB savo ataskaitose praneš-davo apie operatyvinę padėtį respubliko-je,antisovietiniuspasireiškimus,padėtį irprocesus atskirose visuomenės grupėse,išeivijoje ir kartu atsiskaito, kokių veiks-mųėmėsiKGB,kadužbėgtųužakiųga-limiems išsišokimams prieš komunistųpartijąirsovietinįrežimą. Pavyzdžiui,pa-žymojeLKPCKdėl600m.krikščionybėsįvedimo jubiliejaus105, KGB informavopartinęvadovybęapieKatalikųbažnyčiosveiksmus, susijusius su šiuo jubiliejumi, ir savoplanus,kadbažnyčiosakcijosnevirs-tųantisovietinėmisakcijomis.NetikKGBatsiskaitydavopartijai,betirLKPatsiskai-tydavoMaskvai, kaip kovojama su reži-mo kritika, veiksmais, nukreiptais prieš valdžią. Tai rodo, kad LKP vadovavo irbuvoatsakingaužkovąsukitaminčiais,oKGBbuvoatsakingasužpriemonių,planųįgyvendinimą. Pavyzdžiui, LKP CK pir-masis sekretoriusAntanasSniečkus1954m.gegužės25d.rašteSSKPCKgen.se-kretoriuiN.Chruščiovuipateikėataskaitą,kokiųKGBėmėsipriemoniųpriešantiso-vietinę veikląmokymo įstaigose106. LKPCK pirmasis sekretorius kreipėsi į SSRSKGBdėlkariniolaipsniosuteikimoLSSRKGBpirmininkopavaduotojuiL.Martin-kevičiui107.TairodoLSSRKGBpavaldu-

105 LSSR KGB pirmininko Petkevičiaus raštasLSSRCKdėl600m.krikščionybėsįvedimojubiliejaus,LYA,f.K­1,ap.49,b.236,l.86–90.

106 LKP CK pirmojo sekretoriaus A. Sniečkaus1954m.gegužės25d. raštasSSKPCKgen. sekreto-riuiN.ChruščiovuiapieKGBpriemonesneutralizuotiantisovietinę veikląmokymo įstaigose, LYA, f. 1771, ap. 192, b. 1, l. 132–133.

107LKPCKpirmojosekretoriausA.Sniečkauskrei-pimasisįSSRSKGBpirmininkąarmijosgen.I.Serovądėlkarinio laipsnio suteikimoLSSRKGBpirmininkopavaduotojui, LYa, f. 1771, ap. 194, b. 11, l. 4.

mąSSRSKGB,bekurioneiLSSRKGB,neiLKPsavarankiškainegalėjospręstipa-aukštinimoklausimų.

Partija siekėdaryti įtaką irKGBope-ratyvinei veiklai, kurią jis turėjo derintinetiksucentriniaispadaliniaisMaskvoje,bet ir savo vietine partine valdžia. LSSR KGB veiksmų kovojant su kitaminčiaisplane pabrėžta, kadKGB turi organizuo-ti ir koordinuoti agentūrinę operatyvinęveiklą prieš kitaminčius, palaikydamasglaudžiusryšiussuLKPCKideologiniaispadaliniais ir partiniais organais vietoje108. TadKGBveikėnetikkaiprepresinė,betirkaippartinėirpolitinėstruktūra,atskaitin-gauž savoveiklą komunistų partijai.Taiatsispindėjonetjooperatyvinėjeveikloje.

Nors Lietuvos komunistų partija irstengėsi daryti įtaką KGB veiklai, gautiiš jo naudingos informacijos, tai ne visada pavykdavo dėl institucinio nesusikalbėji-moirdėlKGBblogaiatliktooperatyvinio,agentūrinio ir analitiniodarbo.Sovietineivaldžiai gauti informaciją apie visuome-nės nuotaikas buvo ypač svarbu įvairiųkriziųmetu.Pavyzdžiui,LKPCKpirmojosekretoriaus A. Sniečkaus pranešime poįvykiųČekoslovakijoje1968m.atsispindibendradarbiavimotrūkumasiraiškiKGBkritika.A. Sniečkus 1969m. kovo 27 d.susirinkime sakė: „partinės organizaci-jos turėjo nepakankamai glaudų kontaktąsu saugumo institucijomis.Gal būtmūsųideologiniai darbuotojai galėtų dažniauapsilankytipasjus,kadgalėtųbūtiįvykiųkurse.Iškitospusėssaugumoorganaiga-lėtųdažniauinformuotipartinesorganiza-

108Pažymaapieoperatyvinępadėtį irpagrindinesKGBveikloskryptispagallinijąburžuaziniainaciona-listai,LYA,f.K­1,ap.3,b.639,l.172.

137

cijas ideologinės veiklos klausimais“109.

Tai, kokia partijai svarbi KGB teikiamainformacija,atskleidžiairLSSRKGBpir-mininko Juozo Petkevičiaus pranešimas1969 m. vasario 14 d. operatyviniame pa-sitarime.JiskritikavoKGBpadalinius,nes„dėlmūsųanalitiniodarbotrūkumų,ken-čiairmūsųinformacijatiekiamapartinėmsinstitucijoms.Informacijaapieideologinėsdiversijos atvejus nebuvo savalaikė“110.

Tačiau šie priekaištai ir nesutarimai tarpkomunistų partijos ir KGB rodo ne tiknesusikalbėjimą,betirdidėjantįKGBne-priklausomumą nuo Lietuvos komunistųpartijos. N. Chruščiovo laikais KGB daratsiskaitydavoLKPCKužsavoveiksmus,su jaderindavoirorganizuodavobendrasakcijas. Tačiau po 1968 m. KGB ne tiksuaktyvinoveiklą,bet ir taposavarankiš-kesnis, pavaldesnis Maskvai nei Vilniui.L.BrežnevolaikaisKGBnetginurodyda-voLietuvospartinėmsstruktūromsveikloskryptis–kuriuoskitaminčiuspersekiotiirkokiųpriemoniųpriešjuosimtis.SuKGBpadaliniu Lietuvoje glaudesnius ryšius palaikė tik LKP CK pirmasis ir antrasissekretorius.KGBjiemsteikdavoslaptąin-formacijaapiepadėtįLietuvoje,jieturėjoteisęparinktikandidatusįKGBvadovybę.KGBvaidmuoLietuvojedarlabiaususti-prėjo1982m.,kaiSSKPgen.sekretoriumitapočekistasJ.Andropovas111. bendradar-biavimo trūkumas ir vis didėjantis KGB

109 LSSR KP CK pirmojo sekretoriausA. Snieč-kaus 1969 m. kovo 27 d. pranešimas susirinkime, LYa, f.K­1,ap.3,b.671,l.210.

110LSSRKGBpirmininkoJ.Petkevičiauspraneši-mas 1969 m. vasario 14 d. operatyviniame pasitarime, LYA,f.K­1,ap.3,b.671,l.38.

111 Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istori-ja. Vilnius, 2007, p. 494.

savarankiškumas, tiesioginis KGB pa-valdumas ir atskaitomybėMaskvai rodo,kokie painūs buvo sovietinio saugumo irLKPsantykiai.

Partinė sovietinio saugumo Lietuvoje kontrolė. KGB partinės organizacijos irLKPCKAdministracinių organų skyriusbuvo tos struktūros, kuriomis LKP nau-dojosi, siekdamas paveikti ir kontroliuoti KGBveiklą.Partinėorganizacijabuvonetik vienas išKGB kontrolės būdų, bet irKGBkadrųpolitinioauklėjimostruktūra.Jidarėįtakąnetiksaugumiečiųidėjiniamauklėjimui, motyvacijai, bet netiesiogiaiturėjo įtakos ir tarnybinei veiklai. Todėlpartinėvadovybėbuvosuinteresuotagerupartinės organizacijos darbu, o partinė irpolitinio auklėjimo veikla buvo nuolatprižiūrimapartinėsvadovybės112.Partiniųorganizacijų tikslai buvo: auklėti čekistųkadrusištikimybėskomunistųpartijaidva-sia,pagerintičekistųveiklą,skirtąkovotisu partijos ir valstybės priešais113. Nors vienasišpartinėsorganizacijosuždaviniųbuvo nuostata gerinti tarnybinę veiklą irkovotisurežimopriešais,ištikrųjųjiturė-jonedaugsvertųkištisįoperatyvinęKGBveiklą.Jibuvoatsakingaužidėjinįirpoliti-nįkadrųšvietimą,taiturėjosuteiktidides-nęmotyvaciją tarnybineiveiklai, stiprintiištikimybękomunistųpartijaiirkomunis-tiniamsidealams.KGBpartiniųorganiza-cijųplanai rodo,kadpagrindinispartinėsveiklos tikslas „nuolatinis idėjinio – po-litinio ir kultūrinio lygmens gerinimas,

112PažymaapieLSSRKGB5­osiostarnybos2­ojoskyriaus darbo su kadrais 1982 m. ataskaitą, LYA, f.K­1,ap.9,b.84,l.103.

113Apiekaikuriuospartinėsorganizacijosuždavi-nius,susijusiussuKGBįkūrimu,LYA,f.17377,ap.1,b. 19, l. 4.

138

formuojant tvirtas jų idėjines pozicijas,sovietinį patriotizmą, internacionalizmą,aukštas politines ir moralines savybes114, „nepakantumą tėvynės priešams“115. Iš kokio pobūdžio literatūros mokėsi KGBkadrai,iliustruojaKGBMažeikiųskyriausprašymas atsiųsti literatūros tokia temati-ka:„tyrimas irneutralizavimasnegatyviųprocesų tarp kūrybinės inteligentijos irakademinės bendruomenės; kenkėjiškaveikla nacionalistinių elementų SSRS te-ritorijoje, penktųjųKGBpadalinių kovossritys stiprinant kovą su kenkėjiškomisapraiškomis ir buržuazinio nacionalizmosutriuškinimas.“116Tadpartinėsorganiza-cijos vykdytas politinis ir ideologinis švie-timasirgiturėjoįtakosKGBkadrųpožiū-riui į, pavyzdžiui, kitaminčius, jų veiklą,kaippriešiškąsovietineisantvarkai.

Partinių organizacijų veikla – tai par-tiniai susirinkimai, kultūrinė veikla, pas-kaitos, šviečiamoji veikla. Saugumiečiaibuvomokomiteoriniųmarksizmoirleni-nizmo pagrindų, studijavo partijos suva-žiavimųmedžiagą, šalies vadovų kalbas.LSSRKGBKaunomiestoskyriausdarbosukadrais1978m.planenubrėžtostokiosideologiniodarbogairės:„remiantis1979m.SSRSirLSSRkomunistųpartijosCKir jų suvažiavimų nutarimaisKGBkadrųideologinį darbą nukreipti į idėjinį – po-litinį komunistų užgrūdinimą, sustiprinti

114LSSRKGBKaunomiestoskyriausplanasdar-buisukadrais1978metams,LYA,f.K­1,ap.9,b.57,l. 103.

115 Pažyma apie 5­ojo skyriaus darbą su kadrais,LYA,f.K­1,ap.9,b.53,l.170.

116 LSSRKGBMažeikių rajono skyriaus laikinaiviršininkopareigaseinančiokpt.Jakučioprašymasat-siųstiliteratūrosčekistiniamauklėjimui1969–1970me-tams,LYA,f.K­1,ap.9,b.41,l.190.

jųmarksistinius–lenininiusirmoralinius– etinius principus, kurie būtini čekistui,kaip partijos politiniam kariui.“117 KaiKGB darbuotojai susiduria su vakarietiš-kugyvenimobūdu,partinisir ideologinisšvietimas tampa dar svarbesnis, nes „ope-ratyvininkams susidūrus su vakariečiais,jųgyvenimobūdu,svarburūpintisjųmo-raliniuirideologiniutvirtumu“118. Partinėsorganizacijos veikla turėjo užtikrinti, kadsaugumiečiai neišduotų, neišsižadėtų ko-munistinių idealų, nepabėgtų ir nepereitųdirbti Vakarų specialiosioms tarnyboms.PartinisvadovavimasKGBneapsieinabetrūkumų ir komunistų partijos priekaištų,nes„vietinės,rajoninėspartinėsorganiza-cijosvietojemažaiįsigilinaįsaugumoko-mitetodarbą,nevadovauja jiemskasdien,nuolatirneteikiapagalbosjųkasdieninėjeveikloje, nekreipia dėmesio jos partiniųorganizacijų veiklai ir partiniam jos dar-buotojų auklėjimui“119. Tai kartu įrodo,kad partinėms organizacijoms neprieina-mainformacijaapieoperatyvinęskyriausveikląirpatiespartinio,šviečiamojodarbotrūkumąirneefektyvumą.

Partijos įtaka kadrų paskyrimams įKGB irgi buvo dar vienas svertas darytiįtakąKGBveiklaiirjąkontroliuoti.Partijastengėsi,kadkuodaugiaupartiečiųdirbtųšioje institucijoje.KGBdarbuotojaibuvoatrenkami ne tik iš komunistų partijos,betirpartiniųinstitucijų,kaipantaikom-

117 LSSR KGB 2­osios valdybos 3­iojo skyriauspolitinio – auklėjamojo darbo su kadrais planas 1982metams,LYA,f.K­1,ap.9,b.76,l.27.

118 PranešimoSSRSKGBpasitarime tezės,LYA,f.K­1,ap.9,b.69,l.118.

119LSSRLKPCKbiuronutarimasapieataskaitasLSSRKGBdarbo1956–1957m.,LYA,f.1771,ap.140,b. 11, l. 13–23.

139

jaunimo, partinių aukštųjų mokyklų120. Darvienospartijos kontrolės institucijos,LKPCKAdministraciniųorganųskyriaus,darbo planų analizė rodo, kad ji daugiaudėmesio skyrė KGB darbo su kadrais irpartinių organizacijų veiklai. Nuo LKPCKAdministraciniųorganųskyriausgalė-jolabiaupriklausytikadrųsudėtis.Pavyz-džiui, LSSRKGB pirmininkas gen.maj.K.Liaudis kreipėsi į juos dėl tarpininka-vimoparenkantkandidatusįKGBmoky-klą121.KGBpartinėsorganizacijostaippatpateikdavojiemsKGBdarbuotojųpartinescharakteristikas.Taigalėjoturėtiįtakosjųtolesneikarjerai.Pavyzdžiui,LSSRKGBnusiuntė Administracinių organų skyriuiA. Raslano partinę charakteristiką, kuriąparengėpartinėorganizacija122.

Kova su kitaminčiais – KGB ideolo-ginės ir politinės veiklos aspektas.KGBkovasukitaminčiaisnenutrūkovisąsovie-tinės okupacijos laikotarpį. Tačiau KGBtikvykdėkomunistųpartijospolitiką,ojoveiklabuvoprižiūrimapartijosvadovybės.Tačiaušikovasukitaminčiaisbuvoverti-namaideologizuotai.KGBveikėnetikša-liesviduje,betiružsienyje–KGBkovasupolitineišeivijosorganizacijųveiklabuvosvarbus šios institucijos veiklos baras. Tai buvokartu ir idėjųkova tarpRytų irVa-karų politinių sistemų, ideologijų. Kova

120LSSRKGB5­osiostarnybos2­ojoskyriausatas-kaita apiedarbą sukadrais1982metais,LYA, f.K­1, ap. 9, b. 84, l. 1.

121LSSRKGBpirmininkogen.maj.K.Liaudžio1956m.vasario9/10d. raštasLKPCKAdministraci-niųorganų skyriausviršininkopavaduotojui dėl tarpi-ninkavimoparenkantkandidatusįKGBmokyklą,LYA, f. 1771, ap. 193, b. 13, l. 5.

122 LSSR KGB pirmininko pavaduotojo kadrųreikalams raštas, papildantis raštą nr. 6/34445, LYA, f. 1771, ap. 208, b. 11, l. 26.

suVakarų įtaka, kuriKGB terminubuvovadinama kova su ideologine diversija, partinių ideologų nuomone, turėjo būtipuolamoji, nes tai – klasinė kova, kovauž tarybinįžmogų, jogarbę ir laisvę, so-cializmoirkomunizmostiprinimą123.Ka-dangikomunistųpartijabuvoatsakingaužkomunistinėsideologijosplėtrąpasaulyje,šioje kovoje partinis, politinis vadovavi-mas KGB veiklai buvo neišvengiamas.„Saugumoorganųdarbasšiojesferoje,če-kistinėjeveiklojeyravadovaujamasparti-niųorganų.Kiekvienasčekistasturivisadaprisiminti,kadmūsųorganųjėgayraparti-josvadovavimas.“124

Partinis vadovavimas labiau pasireiškia nustatantKGBveikloskryptis,betpartijosnumatytų uždavinių įgyvendinimas – taijauKGBatsakomybė.Apie slaptasKGBoperacijas buvo informuojama tik aukš-čiausiapartinėvadovybė.IdeologinisKGBveiklospobūdisimaryškėtinuoseptintojodešimtmečio, kai atsisakomamasinių re-presijų, o imama naudoti daugiau ideo-loginio poveikio priemones. Tokie KGBveiklos irmetodologijos pokyčiai atspin-di ir komunistų partijos keliamus tikslus.LSSRKGBmiestų ir rajoniniųpadaliniųoperatyvinio personalo pasitarime 1967 m. komunistųpartijosirKGBkovossu„ideo-loginediversija“uždaviniaiirtikslaibuvoapibrėžtitaip:„kaippartiniaiorganaimesturime padėti partinėms struktūroms ko-

123PranešimasapieLietuvosKGBuždaviniusko-voje su priešininko ideologine diversija įgyvendinantSSRS KGB 1968 m. gruodžio 27 d. nutarimą, LYA,f.K­1,ap.3,b.671,l.161.

124PranešimasapieLietuvosKGBuždaviniusko-voje su priešininko ideologine diversija įgyvendinantSSRS KGB 1968 m. gruodžio 27 d. nutarimą, LYA,f.K­1,ap.3,b.671,l.163.

140

vojesuburžuazineideologija.Kompartijakovojesu„ideologinediversija“sprendžiadu uždavinius: leninizmo – marksizmoplėtra, sovietinių pasiekimų propagavi-mas,kovasuantikomunizmu,buržuazineideologija. Kaip partinė struktūra KGBpadeda partijai kovoti su buržuazine ide-ologija, kovoti su ideologinės diversijosapraiškomis savo specifiniaismetodais irpriemonėmis.KGBturiveiktišiojesrity-je,nesužsieniospecialiosiostarnybosirgivykdoideologinędiversiją.“125

KGB organizaciniuose planuose nuošeštojodešimtmečiovislabiaupabrėžiamitokiekovossu„ideologinediversija“me-todaikaipprofilaktikairviešąjąnuomonęformuojantys metodai – kompromitavi-mas, dezinformacija, propaganda. Jie netikpadėjokovotisuantisovietinėmisjėgo-mis, bet ir buvo naudingi formuojant ko-munistinępasaulėžiūrą,kuriant,auklėjant,šviečiant komunistinę visuomenę, ypačtai pasakytina apie jaunimo komunistinįauklėjimą126.Tai,kadšiospriemonėsįgy-vendinamos vadovaujantis partiniais nuro-dymais,liudija,jogKGBšiuolaikotarpiuyralabiaupolitinėinstitucija.

KGB penktosios valdybos įkūrimas1967 m. kovai su ideologine diversija penktųjų, kurie įsteigtiSSKPCK nutari-mu127, rodo išskirtinį partinių struktūrųirKGBdėmesįšiaiveiklossričiai.Kova

125PlanasLSSRKGBmiestųirrajoniniųpadaliniųoperatyvinio personalo pasitarimas apie 1967 m. darbo rezultatus,LYA,ap.3,b.663,l.41–42.

126KGBdarbosuideologinediversija,kurinukreip-taįrespublikosjaunimąpraktika(LSSRKG5­osiostar-nybos),LYA,f.K­1,ap.3,b.776,l.24.

127PranešimasapieLietuvosKGBuždaviniusko-voje su priešininko ideologine diversija įgyvendinantSSRS KGB 1968 m. gruodžio 27 d. nutarimą, LYA,f.K­1,ap.3,b.671,l.117.

suantisovietinėmisjėgomisSSRSvidujeir užsienyje tampa viena iš prioritetiniųKGBveiklos sričių. Įkūruspenktąjąval-dybą,šikovatapoorganizuotesnė,inten-syvesnė.

Ideologinį sovietiniosaugumoveiklospobūdįrodoirjovartotaterminija,atspin-dintišiosinstitucijospožiūrįįkitaminčiusirtaidaroįtakąjosveiksmamsjųatžvilgiu.KGBagentūrinėoperatyvinėveikloskryp-tys, veiksmai prieš tam tikrus asmenis, so-cialines grupes buvo paremti ne tiek objek-tyviainformacijaapiejųveiklą,nukreiptąpriešvaldžiąirjospolitiką,kiekkomunis-tineideologija.Ideologijadaroįtakąnetiksovietinio saugumo operatyvinei veiklai, metodologijai,bet ir terminijai,KGBpo-žiūriui į tam tikrus procesus, įvykius, vi-suomenės grupes. Asmenys, kurie, anotKGB, buvo potencialūs sovietinės san-tvarkos priešai ir galėjo būti verbuojamiužsienio specialiųjų tarnybų veiklai priešSSRS, buvo traktuojami kaip „socialiai pa-vojingas elementas“. Socialiai pavojinga aplinka, KGB terminais, buvo vadinama„negatyvi aplinka“. „Negatyvi aplinka“– tai nepriklausomos Lietuvos veikėjai,buvętremtiniai,kaliniai,partizanai,jųšei-mos, vokiečių okupacijosmetais bendra-darbiavę su vokiečiais, dvasininkai, buvęantisovietiniųorganizacijųvadaiirnariai,turintysryšiųirgiminiųVakaruose128. Pa-žymėtina,kadideologizuotasšiųvisuome-nėsgrupiųtraktavimasnepriklausėnuoas-menųelgesioarkonkrečiųveiksmų.KGBmanė, kad vien šių žmonių egzistavimaskėlėgrėsmęsovietiniamrežimui,nespri-

128Pavyzdinissąrašasklausimųanalizuotidarbosuagentais iš negatyvios aplinkospraktiką,LYA, f.K­1,ap. 3, b. 715, l. 133–136.

141

minėnepriklausomąLietuvą arginkluotąpokario pasipriešinimą.KGBjuosprisky-rė prie negatyvios aplinkos ir dėl galimo„negatyvaus“ poveikio visuomenei, ypačjaunimui.ToksideologizuotasšiųžmoniųvertinimaslėmėiratitinkamąKGBelgesį.KGB taikytų jiems ypatingas priemones,jeiguSSRSbūtųypatingapadėtis,pavyz-džiui, jei kiltųkonfliktas129.TodėlvienasišpagrindiniųpenktosiosKGBlinijosuž-davinių ir tikslųbuvostebėti,kontroliuo-ti šią aplinką, analizuoti joje vykstančiusprocesus. Tai įgyvendinti KGB pasitelkėagentus, patikimus asmenis130.

Analizuojantsovietiniosaugumodoku-mentusatkreiptinasdėmesysįKGBvarto-jamusterminus,leksiką.KGBžodynasirgisuteikia daug informacijos apie KGB po-žiūrįįantisovietinįpasipriešinimą,rezisten-cinį judėjimąLietuvoje, išeivijosLietuvoslaisvinimoveikląJAVirkitosevalstybėseirsantykįsuVakarųdemokratine,kapitalistinesantvarka.Sovietinissaugumasangažuotai,ideologizuotai,tadpriešiškaiirišankstone-gatyviaivertinaantisovietines jėgasLietu-voje.Pavyzdžiui,partizanaivadinami„gin-kluotaisbanditais“,žmoniųgrupė,suburtaužpuldinėti valstybinius, visuomeniniuspastatus – „gauja“ („banda“). Tačiau par-tizaninisjudėjimaskilosiekiantgintisnuookupantų.Darvienapartizaniniojudėjimotraktuotė – „teroristinė ir diversinė veiklapokario laikotarpiu“.KGB leksikoje buvękaliniai ir tremtiniai–„asmenys,anksčiauteistiužsunkiusvalstybiniusnusikaltimus“.

129DėlSSRSMVD1968m.kovomėn.31d.įsa-kymonr.140ccir1984m.balandžiomėn.11d.bendroSSRSKGB irSSRSMVDnr.M/26cc irNrM/37cc.,LYA,f.K­1,ap.46,b.2665,l.7–8.

130 Pažyma apie darbo su agentais iš negatyviosaplinkos,LYA,f.K­18,ap.1,b.161,l.26–28.

Bažnyčia ir dvasininkų luomas vadinami„reakcinekatalikųdvasininkija“.Lietuvojeantisovietiškai nusiteikę inteligentai, buvęnepriklausomos Lietuvos mokslo, meno, politikos veikėjai, vadinami buržuaziniaisnacionalistais,nesjieyranusiteikępriešso-cialistinęsantvarką ir jų tikslasyraatkurtiburžuazinęsantvarką,t.y.atkurtinepriklau-somą Lietuvą. Tačiau šio apibūdinimo jienusipelnėdėlsavoveiklos,kitokiospasau-lėžiūros,socialinėspadėtiespraeityje.Visiveiksmai, nukreipti prieš socialistinę san-tvarką, yra įvardijami kaip „antivisuome-niniai veiksmai“ – t. y. veiksmai, sąlygotiburžuaziniųatgyvenų,gresiantysvalstybėssaugumuiirgalintysperaugtiįnusikaltimą.Visa,kasasocijuojasisuVakarais,jųtikraartariama įtaka socialistiniam lageriui, lietu-viųvisuomeneipateikiamalabaineigiamai.Įvairiosetraktuotėseyradaugnegatyvumąsimbolizuojančiųbūdvardžių.Išdokumen-tų, nežinant tometo tarptautinės padėties,galimasusidarytiįspūdį,kadgalimatikblo-ga, slapta, kenksminga priešiškai nusiteiku-siųVakarųįtakavisuomenei,norstailabiaukenkiaSSRSrežimui.Tairodonetikprie-šiškumą,betirRytųirVakarųkonfrontaci-ją.Kadšispriešiškumasyraideologinioirpasaulėžiūriniopobūdžio,rododažnaster-mino„ideologinė“vartojimas.Pavyzdžiui,„ideologinėdiversija“.Taivienaišpagrin-diniųimperialistiniųšaliųirjųideologiniųbeipropagandiniųcentrųpriešiškosveiklosformų.Taipgalibūtiįvardijamiagitacinio,propagandinio pobūdžio veiksmai, kuriaissiekiama paskatinti antisocialistines tenden-cijas ir jomis pasinaudoti, tikintis susilpninti socialistinę santvarką. Ideologinėdiversijasiekiadarytiįtakąsovietineiideologijai,po-litikai,ekonomikai,moralei,teisei,kultūrai,

142

mokslui.Taiyrapolitinėskovos,kuriąko-vojakapitalistinės šalys ir jų specialiosiostarnybos, buržuazinės partijos, užsienioemigraciniai centrai, priešiški elementai šalies viduje, atmaina, jie siekia pakirsti SSRS santvarkos pagrindus, organizuojaslaptas politines, ideologines, ekonomines, karinesirkitasakcijas.Jųįtakąapibūdina-ma kaip „priešiška“, „idėjiškai kenksmin-ga“, „ideologiškai kenksminga“. Lietuviųišeivija aktyviai kėlė Lietuvos okupacijosklausimątarptautinėjearenojeirtaipkenkėSSRSautoritetui.KGB jųorganizacijas irveiklą,idėjasirgiįvardijoneigiamai.Lietu-vių išeivijos organizacijos vadinamos „re-akcinėmisemigrantųorganizacijomis“,„re-akcinėsemigracijosideologiniaiscentrais“.Sovietineisantvarkaipalankiosjėgos,KGBpriedangoje veikiančios komunistinės pa-kraipos organizacijos, spauda Vakaruosevadinamos„progresyviomisjėgomis“,t.y.atstovaujančiomispažangiomsjėgoms.

Darytinaišvada,kadpartinėsinstituci-jos,kaipantaipartinėorganizacijairLKPAdministraciniųorganųskyrius,nedarėre-aliosįtakosKGBoperatyvineiveiklai.Ta-čiaujųvykdytaspolitinisauklėjimas,švie-timasdarėnetiesioginęįtakąjųtarnybineiveiklai,nesformavonegatyvųkitaminčiųįvaizdį,turėjoįtakosjųvertinimamsirvar-tojamai terminijai.

Išvados

Sovietųslaptojitarnybabuvovienassvar-biausių sovietinės totalitarinės sistemoselementųiratramų,bekuriosšisrežimasnebūtų galėjęs išsilaikyti ir egzistuoti.Bolševikai savo politiką formavo remda-miesi komunistine ideologija, kurios vieni iš pagrindinių elementų buvo prievarta,

diktatūrinisvaldymas.Slaptojipolicijadėljaisuteiktųgaliųpadėjokomunistųparti-jai įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, įtvir-tinti totalitarinį režimą. Tačiau sovietineislaptajai tarnybai ne tik buvo priskirtos baudžiamosios, represinės funkcijos, betir buvo keliami ideologinio ir politinio po-būdžiotikslai–padėtipartijaiįgyvendintividausiružsieniopolitiką,saugotikomu-nistinę santvarką ir ideologiją, kartu sukitomis ideologinėmis institucijomisvyk-dyti ideologinę indoktrinaciją. Ši veiklair išskirtiniai reikalavimai lėmė išskirtinęslaptosiostarnybospadėtįSSRS.

Nors sovietinei slaptajai tarnybai buvo keliami politiniai ir ideologiniai tikslai, o josveiklossėkmėbuvosvarbi režimo iš-likimui, santykiai su partija, jos vadovy-bebuvopermainingi.VČK,GPUirKGBvykdėpartijospolitikąirbuvojaipavaldūs;ketvirtajame dešimtmetyje ji buvo Stalino kovossuasmeniniaispriešaisįrankis,ku-risbuvopanaudotasirpriešpačiąpartiją.Postalininiulaikotarpiu,sovietineivaldžiaikeičiant savo vidaus ir užsienio politikosįgyvendinimopriemones,savoveiklospo-būdįkeičiairKGB.Šaliarepresijų,KGBvisdažniaupasitelkiaideologinesirprofi-laktinespriemones,kuriosturėjotikpadėtisusidorotisukitaminčiais.

1954–1990 m. partija stiprina partinęir politinęKGBkontrolę – įkuria partinęorganizaciją,kurivykdokadrųpartinęmo-komąja ir šviečiamąją veiklą. Partinis irideologinis švietimas svarbus ne tik sau-gumiečiųdarbineimotyvacijai,betirope-ratyviniamdarbui,nesturėjoįtakosdarbometodams, terminijai. Administraciniųorganųskyriusturitamtikrųsvertųdarytiįtakąkadrųsudėčiai.

143

Ideologinisslaptosiostarnybospobūdisdarlabiauišryškėjaokupuotosešalysedėljaiskiriamųfunkcijųbeiokupuotosšaliesir jos gyventojų traktavimo.Tai darė įta-kąirKGBveiksmamsbeitaikytomsprie-monėms.LSSRKGB,kaip irLKP,buvopagrindinė komunistinio režimo atramaLietuvoje. Nuo jo pateikiamos informaci-

jos priklausė komunistų partijos politikairveiksmai.KGBnetikpadėjokomunistųpartijaiįtvirtintisavovaldžią,betirkovojosuopozicinėmisjėgomistiekšaliesviduje,tiekužsienyje.VisdėltoLSSRKGBbuvopakankamaisavarankiškanuovietinėspo-litinėsirpartinėsvaldžiosinstitucija.

Soviet Secret service was one of the main pillars of totalitarian soviet system. bolshevik party formatted it’s policy according communist ideology, where violence, dictatorship were one of the most impor-tant elements. Soviet secret service helped to imple-ments their goals, consolidate bolshevik power and regime. but it did not implement just punitive, co-ercive functions, but bolsheviks prescribed to them also political and ideological functions – to help to communist party implement it domestic and foreign policy, to protect communist system and ideology. Such functions made this institution exceptional in USSR. Despite such important functions the relati-onship between communist party and soviet secret service was quite complicated and changeable. If Cheka,GPUandKGBwerestrictlysubordinatedtotheparty,butStalinmadeithisinstrumentinfightingwith his personal enemies and used against party it-self in the 1930s.

In 1954–1991 communist party tried to strengt-henpoliticalandpartycontrolofKGB,butintrodu-cingpartyinstitutioninsideKGBanddepartmentof

pOSITIONS OF SOvIET SECRET SERvICE IN TOTALITARIAN SOvIET UNION

Kristina BurinskaitėS u m m a r y

administrational agency. Party organisation organi-sed and implemented educational and ideological work with personnel, that was important for the personnel motivation, influences its methods, usa-ge of terminology. Department of administrational agencyhadsomeinfluencetowardthepersonnelap-pointment.Butthesestructuresweren’tsufficientincontrollingKGB.

after Stalin’s’ death in 1953, when soviet began to change the way of implementation of it’s domestic andforeignpolicy,KGBalsochangeditactivityandmethods.KGBstartedmoreoftentouseideologicalmeans and prophylactics, that just helped in hashing the dissidents. Ideological nature of KGB becamemore obviously in-occupied countries because of ideological treatment of people in occupied coun-tries andof the antisovietmovement. It influencedKGBactivityandusedmethods.KGBandcommu-nist party were the main pillars of communist regime inLithuania.KGBhelp to communist to keeps itspower,fightswiththeantisovietpowersinLithuaniaand emigration.

Įteikta 2008 08 14Parengta skelbti 2008 10 24