Originalas paštu nebus siunčiamas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA

Kauno rajono savivaldybės meruiValerijui MakūnuiSavanorių pr. 371, LT-49500 Kaunasmeras@krs.lt

2014-06-26 Nr. 4-01-3577

Biudžetinė įstaiga Tel. (8 706) 63 335 Duomenys kaupiami ir saugomi

2

IŠVADA DĖL KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĖS

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) Kauno valdyba,

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 57-2297) 6

straipsniu ir Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2002 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1601 (Žin., 2002, Nr. 98-4339), atliko korupcijos

rizikos analizę Kauno rajono savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybė) veiklos srityse:

1. Savivaldybės socialinio būsto administravimas ir nuoma.

2. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto valdymas, naudojimas ir disponavimas.

STT taip pat įvertino, kaip Savivaldybė įgyvendina korupcijos prevencijos priemones

(Išvados dėl korupcijos rizikos analizės 2 priedas).

Korupcijos rizikos analizės atlikimo pagrindas: 2013 m. gruodžio 27 d. raštu

Nr. 4-07-1603 priimtas sprendimas.

Korupcijos rizikos analizę atliko: STT Kauno valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio

viršininkė Daina Paštuolienė.

Korupcijos rizikos analizė pradėta: 2014 m. kovo 3 d.

Korupcijos rizikos analizė baigta: 2014 m. birželio 17 d.

Nurodytose Savivaldybės veiklos srityse korupcijos rizikos analizė atliekama pirmą kartą.

Analizuotas laikotarpis nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĖS TURINYS

1. Korupcijos rizikos analizės apimtis ir metodai.......................................................................3

2. Socialinio būsto administravimas ir nuoma...........................................................................5

2.1. Dėl šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašų prioritetų nustatymo............5

2.2. Dėl šeimų ir asmenų prašymų įrašyti į sąrašus socialinio būsto nuomai registravimo

tvarkos..................................................................................................................................................7

2.3. Dėl asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašų sudarymo ...........................10

3

2.4. Sprendimo dėl socialinio būsto nuomos priėmimas..........................................................12

2.5. Dėl socialinio būsto nuomos neįrašytiems į sąrašus socialinio būsto nuomai asmenims ir

šeimoms tvarkos.................................................................................................................................16

2.6. Socialinio būsto nuomos sutartis.......................................................................................19

3. Korupcijos rizikos Savivaldybės nuosavybės teise ir kitais pagrindais valdomo ilgalaikio

materialiojo turto (pastatų ir statinių) nuomos bei perdavimo panaudos pagrindais srityje...........20

3.1. Savivaldybės nuosavybės teise ir kitais pagrindais valdomo ilgalaikio materialiojo turto

(žemės sklypų, pastatų ir statinių) nuoma..........................................................................................20

3.2. Savivaldybės nuosavybės teise ir kitais pagrindais valdomo ilgalaikio materialiojo turto

(žemės sklypų, pastatų ir statinių) perdavimas panaudos pagrindais................................................26

4. Motyvuotos išvados...............................................................................................................32

5. Pasiūlymai............................................................................................................................35

Priedai:

1 priedas. Atliekant korupcijos rizikos analizę įvertinti teisės aktai, dokumentai ir informacija

...................................................................................................................................................40

2 priedas. Kauno rajono savivaldybės korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimas...44

3 priedas. Pateiktų pasiūlymų įgyvendinimas..........................................................................53

4

1. KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĖS APIMTIS IR METODAI

Tikslai:

1. Antikorupciniu požiūriu įvertinti Savivaldybės veiklą Savivaldybei nuosavybės teise ir

kitais pagrindais valdomo ilgalaikio materialiojo turto (pastatų ir statinių) valdymo, naudojimo ir

disponavimo juo srityje ir socialinio būsto administravimo bei nuomos srityje ir pateikti

rekomendacijas, kurios padėtų valdyti nustatytus korupcijos rizikos veiksnius ir didintų korupcijos

prevencijos veiksmingumą.

2. Įvertinti Savivaldybėje įgyvendinamas korupcijos prevencijos priemones, nustatyti

korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimo spragas ir pateikti pasiūlymus, siekiant gerinti

Savivaldybės veiklą korupcijos prevencijos srityje.

Uždaviniai:

Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais

Savivaldybės socialinio būsto nuomos sąlygas ir tvarką, Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto

(pastatų ir statinių) valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką, sąlygas bei Savivaldybės

įgaliojimus šioje srityje, antikorupciniu požiūriu įvertinti:

- Savivaldybės vidaus administracinius teisės aktus, kuriuose atsispindi Savivaldybės

vykdomų funkcijų Savivaldybės socialinio būsto administravimo ir nuomos bei Savivaldybei

nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio materialiojo turto (pastatų ir statinių) valdymo, naudojimo

ir disponavimo juo srityse teisinis reglamentavimas;

- Savivaldybės pateiktus procedūrų dokumentus, kuriuose atsispindi Savivaldybės

socialinio būsto administravimo ir nuomos bei Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto (pastatų ir

statinių) valdymo, naudojimo ir disponavimo juo procedūrų praktinis atlikimas;

- Korupcijos prevencijos priemonių, nustatytų Lietuvos Respublikos korupcijos

prevencijos įstatymo 5 straipsnio 1–8 dalyse, įgyvendinimą Savivaldybėje.

Objektas:

Savivaldybės veikla socialinio būsto administravimo ir nuomos bei Savivaldybei

nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio materialiojo turto (pastatų ir statinių) valdymo, naudojimo

ir disponavimo juo srityse.

Subjektas:

Kauno rajono savivaldybės administracija.

Duomenų rinkimo ir vertinimo metodai:

- Lietuvos Respublikos teisės aktų ir dokumentų analizė.

- Savivaldybės pateiktų vidaus teisės aktų ir procedūrų dokumentų analizė.

5

- Informacijos, surinktos susitikimo su Savivaldybės administracijos darbuotojais metu,

vertinimas.

- Interneto tinklalapiuose skelbiamos informacijos analizė.

Atliekant korupcijos rizikos analizę įvertinta:

1. 1 priede nurodyti „Valstybės žiniose“ paskelbti bendrieji teisės aktai.

2. 1 priede nurodyti Savivaldybės pateikti dokumentai ir teisės aktai.

3. Savivaldybės interneto tinklalapyje http://www.krs.lt/ skelbiama informacija apie

korupcijos prevenciją, socialinio būsto administravimą, nuomą ir kitas Savivaldybės administracijos

Ekonomikos skyriaus teikiamas paslaugas.

4. Susitikimo metu su Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojais gauta

informacija apie Savivaldybės socialinio būsto administravimo ir nuomos bei Savivaldybės

ilgalaikio materialiojo turto (pastatų ir statinių) valdymo, naudojimo ir disponavimo juo praktiką,

taip pat kita susitikimo su Savivaldybės darbuotojais metu gauta medžiaga.

5. Seimo kontrolierių įstaigos tinklalapyje paskelbti asmenų skundai, susiję su korupcijos

rizikos analizės metu analizuotomis Savivaldybės veiklos sritimis (minėti skundai buvo analizuoti,

tačiau nenustatyta duomenų, kurie būtų reikšmingi atliekant korupcijos rizikos analizę

Savivaldybėje). Savivaldybėje nebuvo užregistruota skundų dėl Ekonomikos skyriaus darbuotojų

veiksmų.

Korupcijos rizikos analizės išvados padarytos remiantis nurodytų dokumentų ir

duomenų analize. Jeigu Savivaldybė prašomų pateikti dokumentų ar duomenų nepateikė,

buvo laikoma, kad jų nėra.

6

2. SOCIALINIO BŪSTO ADMINISTRAVIMAS IR NUOMA

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049) 6 straipsnio 15

punkte yra įtvirtinta savarankiška, t. y. įstatymų nustatyta (priskirta) savivaldybių funkcija –

savivaldybės socialinio būsto fondo sudarymas ir jo remontas, socialinio būsto nuoma. Šios

savivaldybės savarankiškos funkcijos turinys apibrėžiamas Lietuvos Respublikos valstybės paramos

būstui įsigyti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme (Žin., 1992, Nr. 14-378)

(toliau – Paramos būstui įsigyti įstatymas). Nors Paramos būstui įsigyti įstatymo 7 straipsnyje yra

nustatyti savivaldybių socialinio būsto fondo sudarymo ir administravimo pagrindai, 8 straipsnyje

apibrėžti reikalavimai asmenims, kurie gali įgyti teisę į savivaldybių socialinio būsto nuomą, 9

straipsnyje įtvirtinti socialinio būsto naudingojo ploto normatyvų dydžiai, 10 straipsnyje socialinio

būsto nuomos mokesčio dydžio nustatymo teisiniai pagrindai, 11 ir 11¹ straipsniuose socialinio

būsto nuomos sąlygos ir asmenų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašų sudarymo ir asmenų

išbraukimo iš jų pagrindai, kartu yra įtvirtinta plati diskrecija savivaldybėms savo teisės aktuose

nustatyti procedūrų atlikimo ir jų vykdymo kontrolės tvarkas. Todėl savivaldybių sukurtas skaidrus

ir aiškus teisinis reglamentavimas turi ypač didelę reikšmę antikorupcinei aplinkai.

2.1. Dėl šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašų prioritetų nustatymo

Iš Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio nuostatų išplaukia, kad

šeimos ir asmenys, siekiantys realizuoti teisę į socialinį būstą, t. y. išsinuomoti socialinį būstą,

privalo savivaldybei pagal gyvenamąją vietą pateikti atitinkamą prašymą. Kadangi praktikoje šeimų

ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, yra daugiau nei savivaldybės turi galimybių išnuomoti1,

savivaldybėse yra sudaromi pretendentų nuomotis socialinį būstą sąrašai2. Laikantis įtraukimo į

šiuos sąrašus eiliškumo yra tenkinami šeimų ir asmenų prašymai išnuomoti socialinį būstą. Paramos

būstui įsigyti įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prievolė savivaldybės tarybai nustatyti sąrašų

(jaunų šeimų, šeimų, auginančių tris ir daugiau vaikų (įvaikių), našlaičių ar likusių be tėvų globos

asmenų, neįgalių asmenų (šeimų), bendrojo, socialinio būsto nuomininkų, turinčių teisę į būsto

sąlygų pagerinimą) prioritetus.

Savivaldybės taryba asmenų ar šeimų turinčių teisę į socialinį būstą sąrašų prioritetus

nustatė 2011 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. TS-128 patvirtintame Savivaldybės socialinio būsto

nuomos tvarkos apraše (toliau – Aprašas). Šio Aprašo 15 punkte numatyta, jog „išnuomojant

1 Savivaldybė 2014-02-20 raštu Nr. SD-486 STT informavo, jog Savivaldybės socialinio būsto fonde yra 575 gyvenamosios patalpos, sudaryta 546 nuomos sutartys. Laisvų gyvenamųjų patalpų – 29, iš jų: 7 patalpos pripažintos avarinės būklės; 18 patalpų reikalingas remontas arba turi galimos avarinės būklės požymių; 4 gyvenamosios patalpos pirktos 2013 m., šiuo metu vyksta nuomos procedūra.2 Savivaldybės pateiktais duomenimis, 2013-12-31Savivaldybės sąrašuose buvo įrašyta 560 šeimų (asmenų) turinčių teisę į socialinį būstą, iš jų: jaunų šeimų – 185, Šeimų auginančių tris ar daugiau vaikų (įvaikių) - 78, buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų - 46, neįgaliųjų asmenų ir šeimų, kuriose yra neįgalių asmenų - 99, bendrajame – 142, socialinio būsto nuomininkų, turinčių teisę į būsto pagerinimą sąraše – 10.

7

Savivaldybės socialinį būstą, pirmenybė teikiama šeimoms ir asmenims, įrašytiems į buvusių

našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąrašą“, kaip ir numatyta įstatyme. Paskirstydama kitų

sąrašų prioritetus Savivaldybė numatė, jog „jei minėtame sąraše nėra šeimų ir asmenų, norinčių

nuomotis siūlomą būstą, jis siūlomas šeimoms, įrašytoms į Šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų

(įvaikių) sąrašą. Jeigu ir šiame sąraše įrašytos šeimos atsisako išsinuomoti siūlomą būstą, tada jis

siūlomas Neįgaliųjų asmenų ir šeimų, kuriose yra neįgalūs asmenys, sąrašui. Jeigu ir šiame sąraše

įrašytos šeimos ir asmenys atsisako išsinuomoti siūlomą būstą, tada jis siūlomas Jaunų šeimų

sąrašui. Neatsiradus pageidaujančių išsinuomoti siūlomą būstą, jis siūlomas šeimoms ir asmenims,

įrašytiems į Bendrąjį sąrašą. Socialinio būsto nuomininkų, turinčių teisę į būsto sąlygų pagerinimą,

sąraše įrašytoms šeimoms ir asmenims, išnuomojamas eilės tvarka likęs laisvas Savivaldybės

socialinis būstas.“

Antikorupciniu požiūriu įvertinus Aprašo nuostatas, nustatyta, kad šiame teisės akte

reglamentuota teisinio reguliavimo apimtis dėl sąrašų prioriteto nustatymo yra nepakankama ir

nevisiškai tinkamai užtikrina socialinio būsto administravimo skaidrumą ir sudaro prielaidas

korupcijos pasireiškimo tikimybei. Šį teiginį pagrindžia tai, kad Savivaldybės pateiktuose teisės

aktuose, reglamentuojančiuose socialinio būsto administravimą ir nuomą, nėra detalizuota, kokiu

santykiu (procentine išraiška) yra paskirstomas Savivaldybės nuomojamo socialinio būsto fondas

kiekvienam sąrašui, nenustatytos galimos socialinio būsto fondo procentinio paskirstymo pagal

sąrašus pokyčių ribos. Pagal Savivaldybės patvirtintą tvarką, socialinis būstas asmenims įrašytiems

pavyzdžiui į neįgaliųjų asmenų ir šeimų, kuriose yra neįgalūs asmenys, sąrašą gali tikėtis

išsinuomoti būstą tik tuo atveju, jei prieš tai esančiuose dviejuose sąrašuose nėra įrašytų asmenų

arba jie būsto atsisako, prioriteto gale atsidūrusio bendrojo sąrašo atstovams tikėtis gauti socialinį

būstą tampa praktiškai nepasiekiama galimybe. Savivaldybės vidiniuose teisės aktuose

nedetalizuojama, kokiais kriterijais, metodais ir (ar) būdais vadovaujantis Savivaldybė numatė

būtent tokius būsto suteikimo sąrašų prioritetus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Savivaldybės

vidiniuose teisės aktuose nedetalizuotos sąlygos, kokiais atvejais galėtų būti keičiami sąrašų

prioritetai (ir nenustatyta sąrašų prioritetų keitimo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms,

procedūrų tvarka), neįvardinti subjektai, turintys įgaliojimus priimti tokio pobūdžio sprendimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima teigti, jog dėl nepakankamo teisinio reguliavimo

yra suteikiami galbūt per platūs diskreciniai įgaliojimai Savivaldybės valstybės tarnautojams ar

darbuotojams, priimantiems sprendimus dėl Savivaldybės socialinio būsto paskirstymo pagal

sąrašus, kadangi neįtvirtinti jokie objektyvūs kiekybiškai pamatuojami kriterijai, kuriais

vadovaujantis būtų nustatoma, kokie būstų struktūros ar šeimos sudėties kiekybiniai ar kitokie

duomenys galėtų leisti keisti sąrašų prioritetus ir kokiais kriterijais vadovaujantis, kokia procentine

8

išraiška remiantis yra paskirstomas Savivaldybės nuomojamo socialinio būsto fondas kiekvienam

sąrašui.

REKOMENDACIJOS

1. Socialinio būsto administravimą ir nuomą reglamentuojančiuose Savivaldybės vidaus

teisės aktuose nustatyti aiškius, objektyvius, lengvai kiekybiškai pamatuojamus socialinio būsto

fondo procentinio paskirstymo kriterijus kiekvienam sąrašui. Nustatyti galimas socialinio būsto

fondo procentinio paskirstymo pagal sąrašus pokyčių ribas.

2. Išsamiai reglamentuoti, kokiais atvejais galėtų būti keičiami sąrašų prioritetai (kartu

nustatyti sąrašų prioritetų keitimo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, procedūrų tvarką, įvardyti

subjektus, galinčius priimti sprendimus dėl sąrašų prioritetų keitimo).

2.2. Dėl šeimų ir asmenų prašymų įrašyti į sąrašus socialinio būsto nuomai registravimo tvarkos

Paramos būstui įsigyti įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „<...>

asmenys, turintys teisę į savivaldybės socialinį būstą <...>, pateikę rašytinį prašymą, registruojami

savivaldybės vykdomojoje institucijoje pagal asmens deklaruotą gyvenamąją vietą <...>.

Registravimo tvarką nustato savivaldybės vykdomoji institucija“. Iš šios normos išplaukia, kad

įstatymų leidėjas yra nustatęs savivaldybių diskreciją pačioms nustatyti tvarką, pagal kurią

realizuojama teisė į socialinį būstą. Savivaldybė įgyvendindama šią įstatymo nuostatą, šeimų ir

asmenų prašymų įrašyti į sąrašus būsto nuomai registravimo tvarką apibrėžė Aprašo 5 skyriuje bei

Šeimų ir asmenų, turinčių teisę į Savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą, registravimo

tvarkos apraše, patvirtintame Savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 7 d. įsakymu

Nr. ĮS-303 (toliau - Registravimo tvarkos aprašas).

Įvertinus minėtus teisės aktus bei praktinį administracinių procedūrų atlikimą nustatyta:

1) Dėl Registravimo tvarkos apraše ne visiškai įtvirtinto tikslaus šeimų ir asmenų turinčių

teisę išsinuomoti Savivaldybės socialinį būstą registravimo teisinio reglamentavimo (ne visiškai

tiksliai apibrėžto būtinų pateikti dokumentų sąrašo), gali susidaryti sąlygos Savivaldybės valstybės

tarnautojams ar darbuotojams neskaidriai atlikti pavestas funkcijas, skirtingai vertinti tas pačias

aplinkybes ar juridinius faktus, išskirti ar teikti pirmenybę atskiriems asmenims (šeimoms),

pateikusiems prašymą.

Registravimo tvarkos aprašo 4 punkte yra įtvirtinta nuostata, kad „Šeimos ir asmenys,

turintys teisę į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą <...> pateikia seniūnijai

rašytinį prašymą, <...>. Kartu su prašymu pateikiami dokumentai, įrodantys teisę į socialinį būstą

ar jo sąlygų pagerinimą.“ Įvertinus Registravimo tvarkos aprašo 4 punkte įvardintą dokumentų

sąrašą nustatyta, kad 4.5 papunktyje įtvirtinta nuostata, jog (esant reikalui) privaloma pateikti

„nedarbingumą ar neįgalumo lygį, našlaičio ar likusio be tėvų globos asmens statusą

9

patvirtinančius dokumentus“, nėra tiksli, nes nenumatytas konkretus tokių dokumentų sąrašas,

nenustatyti reikalavimai šių dokumentų juridinei formai ar turiniui, šiuos dokumentus išdavusiems

subjektams.

2) Savivaldybės vidiniuose teisės aktuose reglamentuotas asmenų aptarnavimas ne visiškai

atitinka „Vieno langelio“ principą, nes interesantams sudaromos sąlygos asmeniškai ir neformaliai

kontaktuoti su specialistais, o tai sudaro prielaidų korupcijos pasireiškimo tikimybei atsirasti.

Savivaldybėje asmenys aptarnaujami vadovaujantis Asmenų aptarnavimo, jų prašymų

nagrinėjimo Kauno rajono savivaldybės administracijoje ir jos padaliniuose taisyklėmis,

patvirtintomis 2009-04-14 įsakymu Nr. 743 (toliau - Asmenų aptarnavimo taisyklės). Savivaldybės

dokumentai administruojami vadovaujantis Savivaldybės administracijos dokumentų rengimo,

tvarkymo, apskaitos, saugojimo, naudojimo ir kontrolės procedūrų taisyklėmis, patvirtintomis 2008-

08-13 įsakymu Nr. IS-1670 (toliau – Dokumentų tvarkymo taisyklės). Įvertinus šiuos teisės aktus

nustatyta, kad gautų dokumentų priėmimas ir registravimas reglamentuotas Dokumentų tvarkymo

taisyklių 3.5 punkte, o asmenų aptarnavimo tvarka – Asmenų aptarnavimo taisyklių VII skyriuje.

Registravimo tvarkos aprašo 4 punkte numatyta, kad „šeimos ir asmenys <...>, kurie

pageidauja būti įrašyti į atitinkamą šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą sąrašą ar jo

sąlygų pagerinimą, pateikia seniūnijai rašytinį prašymą, pagal asmens įstatymų nustatytą tvarka

deklaruotą gyvenamąją vietą<...>“. Seniūnija prašymus kartu su teisę į socialinį būstą

patvirtinančiais dokumentais registruoja gaunamų dokumentų registre ir per 5 dienas su lydraščiu

persiunčia Ekonomikos skyriui ( Registravimo tvarkos aprašo 5 p.). Susitikimo su Savivaldybės

Ekonomikos skyriaus darbuotojais metu nustatyta, kad asmenys su prašymais gali kreiptis ir

tiesiogiai į Ekonomikos skyriaus darbuotojus, nors Registravimo tvarkos apraše tai

nereglamentuota. Asmenų (šeimų) prašymai, įrašyti į atitinkamą šeimų ir asmenų, turinčių teisę į

socialinį būstą, sąrašą, kuriuos persiunčia seniūnijos, taip pat asmenų prašymai, kurie tiesiogiai

kreipiasi į Savivaldybės administracijos Ekonomikos skyrių, registruojami „Asmenų, turinčių teisę

į Savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą, registravimo žurnale“, kuris randasi

Ekonomikos skyriuje ir yra pildomas prašymus priimančios specialistės (atkreiptinas dėmesys į tai,

kad asmenų, turinčių teisę į Savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą, registravimo

žurnalas nepatvirtintas administracijos direktoriaus įsakymu). Iš dalies tokia tvarka įtvirtinta

Dokumentų tvarkymo taisyklių 3.5.3 punkte - „dokumentai, tiesiogiai adresuoti Savivaldybės

administracijos padaliniams, turintiems savo gaunamų dokumentu registrą, pateikiami patiems

užregistruoti ir toliau tvarkyti“. Asmenų aptarnavimo taisyklių 50 punkte numatyta, kad „ atvykę į

Savivaldybę asmenys aptarnaujami Savivaldybės tarnautojų ar darbuotojų <...>“, tačiau

nenumatyta, kaip aptarnavimas vykdomas, išskyrus atvejus kai asmenis priima Savivaldybės meras,

10

mero pavaduotojas, administracijos direktorius ir jo pavaduotojas. Iš to galima spręsti, kad asmenys

į Savivaldybę atvykę socialinio būsto klausimais yra nukreipiami į Ekonomikos skyrių, o tai

neatitinka „vieno langelio“ principo, kuomet asmeniui suteikiama informacija, priimamas prašymas,

skundas ar pranešimas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje, šiuo atveju –

Savivaldybės Bendrajame skyriuje, o tai sudaro prielaidų korupcijos pasireiškimo tikimybei

atsirasti, pvz., darbuotojai gali priimti interesanto prašymus, kurie neatitinka reikalavimų.

3) Savivaldybės vidiniuose teisės aktuose: Apraše bei Registravimo tvarkos apraše

nereglamentuoti kai kurių administracinių procedūrų atlikimo terminai.

Registravimo tvarkos aprašo 5 punkte yra numatyta, kad seniūnijoje gauti šeimų ir asmenų

prašymai registruojami seniūnijos gautų dokumentų registre ir su lydraščiu ne vėliau kaip per 5

dienas pateikiami Ekonomikos skyriui. Tolimesnių administracinių procedūrų terminai

Savivaldybės vidiniuose teisės aktuose nereglamentuoti: nenumatyta per kiek laiko Ekonomikos

skyriaus specialistai privalo įvertinti persiųstus dokumentus ir priimti sprendimą, per kiek laiko

privalo informuoti prašymą pateikusį asmenį. Anot Ekonomikos skyriaus darbuotojų, ši procedūra

trunka iki 10 dienų, tačiau nustatyti ar iš ties laikomasi šio termino, ar Savivaldybės vykdoma

asmenų registravimo į sąrašus procedūrų tvarka atitinka Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų

aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo

subjektuose taisyklių nuostatas, nepavyko, nes asmenys ir šeimos, įrašytos į sąrašus socialiniam

būstui gauti, raštu apie priimtą sprendimą neinformuojamos.

REKOMENDACIJOS

1. Savivaldybės vidiniuose teisės aktuose detalizuoti papildomų dokumentų, kuriuos

seniūnijai turi pateikti piliečiai (našlaičiai ar likę be tėvų globos asmenys, šeimos, kuriose yra

neįgalių asmenų, asmenys, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kurie yra

pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, arba asmenys, kurie yra sukakę senatvės pensijos

amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė), turintys teisę ir pageidaujantys

išsinuomoti Savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygas pagerinti, ir nustatyti reikalavimus šių

dokumentų juridinei formai ir turiniui minėtus dokumentus išdavusiems subjektams. Reikalingų

pateikti dokumentų sąrašą skelbti Savivaldybės interneto tinklalapyje.

2. Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į Savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą,

prašymus priimti ir registruoti Paramos būstui įsigyti įstatymo 11 straipsnio 1 punkte numatyta

tvarka, arba Savivaldybės vidiniuose teisės aktuose reglamentuoti galimybę prašymus pateikti ir

tiesiogiai Ekonomikos skyriui, t. y. reglamentuoti praktikoje vykdomą administracinę procedūrą.

3. Siekiant mažinti neformalų suinteresuotų asmenų bendravimą su Savivaldybės

Ekonomikos skyriaus darbuotojais, rekomenduojame svarstyti galimybę prašymų išnuomoti

11

socialinį būstą priėmimą organizuoti vadovaujantis „vieno langelio“ principu, t. y. Savivaldybės

vidiniuose teisės aktuose detalizuoti asmenų, besikreipiančių į konkretų Savivaldybės skyrių,

prašymų priėmimo tvarką.

4. Atsižvelgiant į Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo

institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles3, Savivaldybės

vidiniuose teisės aktuose nustatyti asmenų ar šeimų, siekiančių būti įrašytais į sąrašus Savivaldybės

socialinio būsto nuomai, prašymų nagrinėjimo ir informavimo apie priimtą sprendimą terminus.

2.3 Dėl asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašų sudarymo

Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašų sudarymo tvarka numatyta Aprašo

V skyriuje „Socialinio būsto nuomos sąlygos“ ir Registravimo tvarkos aprašo“ II skyriuje „Šeimų ir

asmenų įrašymas į sąrašus“. Šiuose teisės aktuose nustatyta, kad sudaromi 6 atskiri sąrašai4 (Aprašo

10 p.), kurie yra formuojami pagal asmens ar šeimos prašymo įregistravimo seniūnijoje datą

(Registravimo tvarkos aprašo 7 p.). Sąrašai yra tikslinami ir tvirtinami 2 kartus metuose

Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu iki birželio 30 d. ir gruodžio 31 d. (Aprašo 12

p.). Įvertinus teisinį šių procedūrų reglamentavimą bei praktinį atlikimą nustatyta kai kurių

trūkumų:

1. Savivaldybės vidiniuose teisės aktuose reglamentuota asmenų ir šeimų, turinčių teisę į

socialinį būstą, sąrašų sudarymo tvarka nėra išsami, nes nereglamentuota asmenų, pateikusių

prašymus įrašyti į atitinkamą šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą sąrašą, informavimo

apie priimtą sprendimą tvarka.

Susitikimo su savivaldybės darbuotojais metu nustatyta, kad Savivaldybės administracijos

Ekonomikos skyriaus atsakingas darbuotojas patikrina ir nustato, ar prašymą pateikęs asmuo ar

šeima pagal pateiktus dokumentus atitinka Paramos būstui įstatyme nustatytus reikalavimus ir

nusprendžia tenkinti ar netenkinti prašymą. Raštiškai informuojami tik tie asmenys ir šeimos, jei

pateiktas prašymas yra netenkinamas ir asmuo ar šeima neturi teisės į socialinio būsto nuomą.

Asmenys ir šeimos, įrašytos į sąrašus socialiniam būstui gauti, raštu apie priimtą sprendimą

neinformuojamos, nors Savivaldybės patvirtintų Asmenų aptarnavimo taisyklių 44 punkte

numatyta, kad „prašymas ar skundas laikomas baigtu nagrinėti, kai dėl jame iškeltų klausimų

3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimas Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 94-3779).4 Sudaromi šie atskiri sąrašai:1) jaunų šeimų;2) šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų (įvaikių);3) buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų; 4) neįgaliųjų asmenų ir šeimų, kuriose yra neįgalūs asmenys;5) bendrasis. Į šį sąrašą įrašomi visi asmenys, nepatenkantys į 10.1, 10.2; 10.3, 10.4 papunkčiuose nurodytus sąrašus;6) socialinio būsto nuomininkų, turinčių teisę į būsto sąlygų pagerinimą.

12

priimamas sprendimas ir pareiškėjui išsiunčiamas atsakymas raštu“. Aprašo 13 punkte yra

numatyta, kad asmenys ir šeimos, įrašytos į sąrašus socialiniam būstui išsinuomoti, informaciją apie

buvimo vietą eilėje gali gauti seniūnijoje. Toks žodinis asmens ar šeimos informavimas apie

atsakingo asmens priimtą sprendimą laikytinas nepakankamu ir mažinančiu sprendimų priėmimo

procedūros skaidrumą.

2. Socialinio būsto nuomą reglamentuojančiuose Savivaldybės teisės aktuose nenustatyta,

kad Savivaldybės atsakingo darbuotojo sprendimas, ar šeimos ir asmenys turi teisę į socialinio būsto

nuomą ar ne, turi būti įforminamas administraciniu aktu.

Atsižvelgiant į tai, kad prašymo išnuomoti socialinį būstą tenkinimu arba atsisakymu jį

tenkinti yra išreiškiama viešojo administravimo subjekto valia, t. y. sprendžiama, ar šeimos ir

asmenys turi teisę į socialinio būsto nuomą ar ne, todėl manytina, kad toks sprendimas privalo būti

įforminamas. Prašymo patenkinimo įforminimu galima laikyti įtraukimą į šeimų ir asmenų, turinčių

teisę į socialinį būstą, atitinkamą sąrašą. Tačiau atsisakymo tenkinti prašymą procedūra

Savivaldybės teisės aktuose nereglamentuojama. Todėl manytina, kad siekiant procedūros

skaidrumo visais atvejais (tiek tenkinant, tiek netenkinant prašymą) turėtų būti priimamas

administracinis aktas.

3. Asmenų ir šeimų, siekiančių gauti Savivaldybės socialinį būstą, prašymų registravimo

seniūnijose tvarka, kuomet prašymai registruojami tik pagal priėmimo datą, neužtikrina skaidraus

sąrašų sudarymo eiliškumo ir Savivaldybės darbuotojams suteikia per plačias diskrecijos teises.

Kaip jau minėta, Registravimo tvarkos aprašo 4.6 papunktyje numatyta, kad šeimų ir

asmenų prašymus kartu su teise į socialinį būstą patvirtinančiais dokumentais registruoja seniūnijos,

o 7 punkte numatyta, kad „šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašai sudaromi pagal

seniūnijos užregistruotą prašymo datą“, t. y. metus, mėnesį bei dieną. Savivaldybės vidiniuose

teisės aktuose nereglamentuota, kaip sprendžiamas asmenų įrašymo į sąrašus eiliškumo klausimas,

jei vieną dieną yra gauti keli prašymai įrašyti į tą patį sąrašą. Siekiant išvengti panašių situacijų,

būtina numatyti, jog prašymų registravimo metu būtų nurodoma ne tik jo gavimo datą, bet ir

valanda.

REKOMENDACIJOS

1. Socialinio būsto nuomą reglamentuojančiuose Savivaldybės vidiniuose teisės aktuose

nustatyti, kad Savivaldybės atsakingo darbuotojo sprendimas, įrašyti asmenį ar šeimą į sąrašus

socialiniam būstui išsinuomoti ar ne, būtų įforminamas administraciniu aktu5, taip pat nustatyti

asmenų informavimo apie priimtą sprendimą tvarką tiek tenkinant, tiek netenkinant prašymą.

5 Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. VIII-1234 redakcija).

13

2. Siekiant užtikrinti asmenų ir šeimų įrašymo į atitinkamus sąrašus procedūros skaidrumą,

Savivaldybės vidiniuose teisės aktuose rekomenduojame papildyti asmenų ir šeimų prašymų įrašyti

į atitinkamą sąrašą socialinio būsto nuomai registravimo tvarką, numatant, būtinybę registruojant

prašymus nurodyti ne tik datą bet ir tikslų laiką.

2.4. Sprendimo dėl socialinio būsto nuomos priėmimas

Esminės socialinio būsto nuomos sąlygos yra nustatytos Paramos būstui įsigyti įstatymo 11

straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad savivaldybės socialinis būstas nuomojamas

laikantis eiliškumo principo, išskyrus 11 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus, pagal Savivaldybės

vykdomosios institucijos sudarytus sąrašus socialinio būsto nuomai. Sprendimą išnuomoti socialinį

būstą priima savivaldybės vykdomoji institucija. Konkrečiau sprendimo priėmimo procedūros

įstatyminiu lygmeniu nereglamentuojamos, todėl darytina išvada, kad nustatyti sprendimų

priėmimo tvarką yra savivaldybių diskrecija.

Savivaldybė įgyvendindama šią nuostatą, esmines socialinio būsto nuomos sąlygas

įtvirtino Aprašo V skyriuje – „Socialinio būsto nuomos sąlygos“. Šio aprašo 19 punkte numatyta,

kad sprendimą išnuomoti socialinį būstą priima Savivaldybės administracijos direktorius, o Aprašo

29 punkte numatytas Administracijos komisijos būsto problemoms spręsti vaidmuo priimant

sprendimus išnuomoti Savivaldybės socialinį būstą į sąrašus neįrašytoms šeimoms ar asmenims.

Savivaldybės administracijos komisija būsto problemoms spręsti (toliau - Komisija būsto

problemoms spręsti) patvirtinta 2012 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. ĮS-2032. Komisija darbą

organizuoja vadovaudamasi Administracijos komisijos būsto problemoms spręsti nuostatai,

patvirtintais 2003 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 1100 (toliau – Komisijos būsto problemoms

spręsti nuostatai).

Įvertinus sprendimo dėl socialinio būsto nuomos priėmimo teisinį reglamentavimą bei

praktinį procedūrų įgyvendinimą nustatyta:

1. Savivaldybės vidiniuose teisės aktuose išsamiau nėra reglamentuoti Savivaldybės

Ekonomikos skyriaus tarnautojų ir darbuotojų veiksmai bei vykdomos administracinės procedūros,

iki Savivaldybės vykdomoji institucija (Savivaldybės administracijos direktorius) priima sprendimą

išnuomoti socialinį būstą, o tai suteikia darbuotojams tai suteikia darbuotojams nereglamentuotas

funkcijas atlikti savo nuožiūra.

Susitikimo su Savivaldybės darbuotojais metu nustatyta, kad atsiradus laisvam socialiniam

būstui atsakingas Ekonomikos skyriaus darbuotojas, pagal Savivaldybės nustatytus sąrašų

prioritetus, rengia raštą į sąrašus įrašytiems asmenims ir šeimoms, kuriems siūlo (kaip akcentavo

Ekonomikos skyriaus darbuotojos – kuo skubiau) nuomai laisvą socialinį būstą. Savivaldybės

vidiniuose teisės aktuose nereglamentuota kokiu principu vadovaujantis atrenkami asmenys ir

14

šeimos, nenustatytas asmenų ir šeimų kuriems siūlomas būstas skaičius, neapibrėžtas terminas per

kurį turi būti parengtas siūlymas.

Ekonomikos skyriaus rengtuose siūlymuose nurodoma konkreti data, iki kada asmuo ar

šeima privalo informuoti Ekonomikos skyrių apie savo apsisprendimą, tačiau vidiniuose teisės

aktuose tokia būtinybė nenumatyta. Taip pat neapibrėžtas konkretus terminas per kurį asmuo ar

šeima privalo apsispręsti, kaip ir informavimo apie apsisprendimą forma – raštu, telefonu ar

atvykstant į Savivaldybę. Anot Ekonomikos skyriaus darbuotojų, jei asmuo neatsiliepia į siūlymą,

laikoma, kad jis siūlomo būsto atsisako. Tada palaukiama dar 10 dienų ir laisvas socialinis būstas

siūlomas sekantiems pagal sąrašą asmenims ir šeimoms. Visa ši procedūra taip pat nereglamentuota.

Situacija, kuomet vidaus teisės aktuose nėra įtvirtintos prievolės asmenims raštu informuoti

Savivaldybę arba patiems atvykti į Savivaldybę dėl priimto sprendimo atsisakyti pasinaudoti

įstatymais suteikta teise į konkretų socialinį būstą, sudaro sąlygas skirtingai taikyti kai kurias

Savivaldybės patvirtinto Aprašo nuostatas ir tai gali lemti korupcinės rizikos požymių turinčią

diskreciją Savivaldybės darbuotojams ar tarnautojams taikant apraše įtvirtintas teisės normas.

Jei asmuo, kuriam buvo siūlomas socialinis būstas, sutinka su pasiūlymu, jis privalo apie

tai pranešti Savivaldybės Ekonomikos skyriui ir atvykus pateikti prašymą bei kitus reikalingus

dokumentus patvirtinančius teisę į socialinį būstą. Vėlgi, teisės aktuose nenumatyta kokia forma

asmuo ar šeima privalo pranešti apie sutikimą, per kokį terminą privalo tai padaryti.

2. Savivaldybės patvirtintame Apraše, reglamentuojančiame socialinio būsto nuomos

tvarką, neapibrėžtas Komisijos būsto problemoms spręsti vaidmuo priimant sprendimus dėl

Savivaldybės socialinio būsto nuomos. Toks Komisijos vykdomos veiklos neapibrėžtumas sudaro

sąlygas Ekonomikos skyriaus darbuotojams patiems spręsti ar nagrinėjamą klausimą būtina

svarstyti Komisijoje ar ne. Situacija, kuomet nėra atliekamų funkcijų atskirties, sudaro sąlygas

korupcijos pasireiškimo tikimybei atsirasti.

Savivaldybės patvirtinto Aprašo 29 punkte numatyta, kad – „Administracijos komisijos

būsto problemoms spręsti siūlymu Savivaldybės socialinis būstas gali būti išnuomotas

Administracijos direktoriaus įsakymu ir neįrašytoms į šio tvarkos aprašo 10 punkte nurodytus

sąrašus šeimoms ir asmenims“. Savivaldybės vidiniuose teisės aktuose daugiau niekur neatsispindi

Komisijos vaidmuo priimant sprendimus išnuomoti Savivaldybės socialinį būstą, todėl, pagal

Savivaldybės reglamentavimą, Komisija turi nagrinėti tik į sąrašus neįrašytų asmenų ir šeimų

socialinio būsto nuomos klausimus. Susipažinus su Komisijos būsto problemoms spręsti 2013 metų

posėdžių protokolais nustatyta, kad Komisija nagrinėja ir kitus su socialinio būsto nuoma susijusius

klausimus. Komisijos būsto problemoms spręsti nuostatų 3 p., numatyta, jog „Komisija nagrinėja

Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio būsto nuomos, privatizavimo, priskyrimo įvairioms

15

kategorijos, taip pat savivaldybės teritorijoje esančio būsto administravimo klausimus, svarsto

valstybės garantijų turėtojų prašymus atidėti įmokų mokėjimus už išperkamo turto dalis ir teikia

išvadas bei pasiūlymus Administracijos direktoriui“. Smulkiau, kokie konkrečiai socialinio būsto

nuomos klausimai priskirtini Komisijos kompetencijai, nuostatuose taip pat neįvardinami.

Susitikimo su Ekonomikos skyriaus darbuotojais metu nustatyta, kad esant

nesudėtingiems atvejams socialinio būsto nuomos klausimą sprendžia Ekonomikos skyriaus

specialistai neteikdami jų svarstyti Komisijai būsto problemoms spręsti, sudėtingesni atvejai

perduodami nagrinėti Komisijai. Situacija, kuomet teisės aktuose nėra apibrėžta kokiais atvejais

socialinio būsto nuomos klausimą būtina svarstyti Komisijoje, o kokiais atvejais pakanka

Ekonomikos skyriaus specialistų nuomonės yra ydinga ir sudaro sąlygas korupcijos pasireiškimo

tikimybei atsirasti.

3. Savivaldybės patvirtinti Komisijos būsto problemoms spręsti nuostatai yra taisytini, nes

paviršutiniškai apibrėžia Komisijos funkcijas, Komisijos narių teises ir pareigas, Komisijos darbo

organizavimą bei atsakomybę.

Kaip jau minėta, Komisijos būsto problemoms spręsti nuostatų 3 punkte įvardinta, kad

Komisija nagrinėja Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio būsto nuomos bei administravimo

klausimus, tačiau nekonkretizuojama kokius klausimus socialinio būsto srityje sprendžia Komisija

(Pvz. nuomos sutarčių pakeitimo, papildymo, nutraukimo, nuomininkų iškeldinimo, terminuotų

sutarčių sudarymo ir kt.)

Komisijos būsto problemoms spręsti nuostatų II skyriuje įvardintos tik Komisijos narių

teisės ir pareigos6, kurios neužtikrina efektyvaus darbo Komisijoje. Nuostatuose nereglamentuotos

Komisijos teisės ir pareigos ( pvz., ką Komisija svarstydama klausimus gali kviestis į posėdį, kokios

informacijos ir iš kokių institucijų gali pareikalauti ir pan.), taip pat Komisijos pirmininko teisės ir

pareigos.

Komisijos nuostatų IV skyriaus 7.2 punkte numatyta, kad „Komisijos posėdžius, esant

reikalui, šaukia komisijos pirmininkas“. Kadangi Nuostatuose nereglamentuoti klausimai, kuriuos

svarsto Komisija, lieka neaišku, kada tas „reikalas“ atsiranda – ar kai Ekonomikos skyrius pateikia

medžiagą, ar klausimą svarstyti paveda Administracijos direktorius ir pan.

6 Savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 1100 patvirtintų Administracijos komisijos būsto problemoms spręsti nuostatų III skyrius: „5. Komisijos narys privalo:5.1.Dalyvauti Komisijos posėdžiuose.5.2. Vykdyti Komisijos ir jos pirmininko pavedimus.6.Komisijos narus turi teisę:6.1. Dalyvauti komisijos posėdžiuose sprendžiamojo balso teise.6.2.Nesutinkant su Komisijos išvadomis ar sprendimu, pareikšti nuomonę raštu ir reikalauti, kad ji būtų pridėta prie Komisijos pirmininko sprendimo.“

16

Komisijos nuostatų IV skyriaus 8 punkte numatyta, kad „Komisijos sprendimus ir kitus

dokumentus pasirašo Komisijos pirmininkas <...>“. Pagal tai galima spręsti, kad Komisijos darbas

įforminamas priimant sprendimą. Tačiau nuostatuose konkrečiai nenumatyta kaip įforminamas

Komisijos posėdžio rezultatas ir kam jis pateikiamas. Nuostatuose nėra baigiamųjų nuostatų

skyriaus, kuriame, kuriuose galėtų būti nenumatyta galimybė apskųsti Komisijos priimtus

sprendimus, Komisijos narių atsakomybė.

4. Savivaldybės vidiniuose teisės aktuose nenumatyta Įstatyme įtvirtinta nuostatam, jog

asmenys ir šeimos prieš socialinio būsto suteikimą privalo pateikti pajamų ir turto deklaraciją už

vienus metus, sudaro sąlygas Savivaldybės socialinį būstą suteikti tokios teisės neturintiems

asmenims bei šeimoms.

Paramos būstui įsigyti įstatymo 8 straipsnyje yra numatyta, kad teisę į Savivaldybės

socialinį būstą turi šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodytos šeimos ir asmenys, kurių Gyventojų turto

deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotas turimas turtas ir gautos pajamos už vienus metus

(12 paskutinių mėnesių) prieš prašymo įrašyti į atitinkamą šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį

būstą, sąrašą pateikimo dieną ir prieš Savivaldybės socialinio būsto suteikimą yra mažesni už

pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius nustato Vyriausybė. Savivaldybė įgyvendindama šią

nuostatą Registravimo tvarkos aprašo 4 punkte numatė, jog „šeimos ir asmenys, turintys teisę į

savivaldybės socialinį būstą <...> kartu su prašymu pateikia <...> asmens (šeimos) pajamų ir turto

deklaraciją už vienus metus (12 paskutinių mėnesių)“. Taip pat Savivaldybė Aprašo 21 punkte

numatė, jog socialinio būsto nuomininkas privalo kas treji metai deklaruoti turimą turtą ir gautas

pajamas už vienus metus, tačiau vidiniuose teisės aktuose nereglamentuota, jog deklaraciją turi būti

pateikiama ir prieš socialinio būsto suteikimą.

REKOMENDACIJOS

1. Svarstyti galimybę Savivaldybės vidiniuose teisės aktuose reglamentuoti visas

Ekonomikos skyriaus darbuotojų atliekamas administracines procedūras, jų eiliškumą bei terminus

iki Savivaldybės vykdomoji institucija (Savivaldybės administracijos direktorius) priima sprendimą

išnuomoti socialinį būstą: apibrėžti asmens ir šeimos informavimo apie atsilaisvinusius socialinius

būstus procedūros tvarką, įtvirtinti prievolę asmenims raštu informuoti Savivaldybę (arba atvykti į

Savivaldybę) dėl atsisakymo nuomotis Savivaldybės socialinį būstą ir nustatyti terminą, per kurį

asmuo (šeima) privalo informuoti Savivaldybę apie priimtą sprendimą pasinaudoti ar nepasinaudoti

įstatymais suteikta teise į konkretų socialinį būstą.

2. Savivaldybės vidiniuose teisės aktuose (Apraše) detaliai reglamentuoti sprendimo

išnuomoti Savivaldybės socialinį būstą priėmimo tvarką, apibrėžti Komisijos vaidmenį bei

17

funkcijas šioje srityje, numatyti konkrečius terminus per kuriuos turi būti priimamos konkrečios

administracinės procedūros.

3. Komisijos būsto problemoms spręsti nuostatuose konkretizuoti Komisijos funkcijas

socialinio būsto nuomos srityje, detaliai aprašyti, kokie atvejai, kokie konkretūs klausimai

priskirtini Komisijos kompetencijai.

4. Atnaujinti Komisijos būsto problemoms spręsti nuostatus, kuriose rekomenduojame:

konkretizuoti Komisijos atliekamas funkcijas socialinio būsto nuomos srityje, numatyti Komisijos

teises ir pareigas, įvardinti kokiais dokumentais įforminamas Komisijos darbo rezultatas, numatyti

Komisijos narių atsakomybe bei priimtų sprendimų apskundimo galimybę.

5. Siekiant, kad Savivaldybės socialinis būstas būtų išnuomojamas tik tokią teisę turintiems

asmenims bei šeimoms, rekomenduojame Savivaldybės vidiniuose teisės aktuose numatyti prievolę

turto ir pajamų deklaracijas pateikti ne tik pateikiant prašymą įrašyti į sąrašą socialiniam būstui

išsinuomoti, bet ir prieš Savivaldybės socialinio būsto suteikimą.

2.5. Dėl socialinio būsto nuomos neįrašytiems į sąrašus socialinio būsto nuomai

asmenims ir šeimoms tvarkos

Paramos būstui įsigyti įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog

Savivaldybės gyvenamosios patalpos Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išnuomojamos ir

neįrašytoms į sąrašus šeimoms ir asmenims, netekusiems būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar

kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių, kurie Lietuvos Respublikos teritorijoje

nuosavybės teise neturi kito tinkamo gyventi būsto, šeimoms, auginančioms penkis ir daugiau

vaikų, ir šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų, taip pat vienišiems, judėjimo

negalią turintiems asmenims.

Atliekant korupcijos rizikos analizę nustatyta, kad Savivaldybė įgyvendindama šią

įstatyme įtvirtintą nuostatą Aprašo 29 punkte numatė, jog „Administracijos komisijos būsto

problemoms spręsti siūlymu Savivaldybės socialinis būstas gali būti išnuomotas Administracijos

direktoriaus įsakymu ir neįrašytoms į Aprašo 10 punkte nurodytus sąrašus šeimoms ir asmenims,

netekusiems būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių

aplinkybių, kurie Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito tinkamo gyventi

būsto; šeimoms, auginančioms penkis ir daugiau vaikų, ir šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys

ar daugiau vaikų, taip pat vienišiems judėjimo negalią turintiems asmenims“.

Antikorupciniu požiūriu įvertinus Savivaldybės vidiniuose teisės aktuose įtvirtintą

socialinio būsto nuomos be eilės tvarką, nustatyta, kad reglamentavimas yra nepakankamas ir gali

didinti korupcijos pasireiškimo tikimybę:

18

1. Savivaldybės vidiniuose teisės aktuose nėra reglamentuota Savivaldybės socialinio būsto

nuomos neįrašytiems į sąrašus socialinio būsto nuomai asmenims ir šeimoms tvarka, t.y.,

nenumatyta sąrašų prioritetų keitimo tvarka, atsiradus aplinkybėms, kai Savivaldybė gyvenamąsias

patalpas gali išnuomoti asmenims (šeimoms), neįrašytiems į prioritetinius sąrašus, nenustatyta, kiek

Savivaldybė gali keisti socialinio būsto fondo paskirstymą dėl Aprašo 29 punkte minimų asmenų,

nenustatyti asmenų (šeimų) prašymų ir papildomų dokumentų nagrinėjimo terminai, asmenų

informavimo apie dokumentų nagrinėjimo rezultatus forma, tvarka ir terminai, sprendimų dėl

asmens, pateikusio prašymą dėl socialinio būsto nuomos be eilės, priėmimo terminai ir pan.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima teigti, jog nepakankamas reglamentavimas yra

ydingas antikorupciniu požiūriu, nes valstybės tarnautojams, priimantiems sprendimus dėl sąrašų

prioritetų pakeitimo (atsiradus Aprašo 29 punkte įtvirtintų aplinkybių), yra sudaromos sąlygos

veikti savo nuožiūra, todėl neatmestina prielaida, kad tokie sprendimai gali būti priimami netinkama

tvarka.

Atkreiptinas dėmesys, jog Savivaldybės vidaus teisės aktai turėtų nustatyti atitinkamų

įstatymų nuostatų, t. y. šiuo konkrečiu atveju Paramos būstui įsigyti įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje

įtvirtintos nuostatos, įgyvendinimo tvarką, užuot dubliavę įstatyminį reguliavimą.

2. Apraše nėra nustatytų kriterijų, kuriais būtų motyvuojama sprendimo išnuomoti socialinį

būstą be eilės pirmenybė, jei į socialinio būsto nuomą vienu metu pretenduotų keletas Aprašo 29

punkte nurodytų asmenų ar šeimų.

Savivaldybės Ekonomikos skyriaus darbuotojų teigimu, atvejų kuomet į socialinio būsto

nuomą pretenduotų kelios šeimos ar asmenys, kuriems Paramos būstui įsigyti įstatymo 11 straipsnio

6 dalyje nustatyta tvarka gali būti suteikiamas socialinis būstas be eilės, nėra buvę.

3. Apraše nėra įvardijamas konkretus dokumentų, kuriuos Savivaldybei turi pateikti

Aprašo 29 punkte nurodyti asmenys ir šeimos, sąrašas, nenustatyti reikalavimai ir šių dokumentų

juridinei formai ar turiniui, šiuos dokumentus išdavusiems subjektams (Registravimo tvarkos aprašo

4 punkte yra numatyta, kokius dokumentus privalo pateikti šeimos ir asmenys, turintys teisę į

socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą eilės tvarka, neišskiriant Aprašo 29 punkte įvardintų asmenų

ir šeimų neįrašytų į sąrašus.).

Dėl neišsamaus teisinio reglamentavimo Savivaldybės valstybės tarnautojams ar

darbuotojams, vertinantiems asmenų (šeimų) pateiktus dokumentus yra suteikiami per platūs

diskreciniai įgaliojimai, taip sudaromos prielaidos skirtingai vertinti tas pačias aplinkybes ar

juridinius faktus, apibūdinančius asmens (šeimos) atitiktį teisės aktuose įtvirtintiems reikalavimams.

19

Atkreiptinas dėmesys, kad informacija apie dokumentus, kuriuos privalo pateikti Aprašo

29 punkte įvardinti į sąrašus neįrašyti asmenys ir šeimos, pretenduojančios išsinuomoti socialinį

būstą, neteikiama ir Savivaldybės interneto tinklalapyje7.

4. Paramos būstui įsigyti įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad

informacija apie Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išnuomotas gyvenamąsias patalpas į sąrašus

neįrašytoms šeimoms ar asmenims, netekusiems būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar kitų nuo

žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių, kurie Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės

teise neturi kito tinkamo gyventi būsto, šeimoms, auginančioms penkis ir daugiau vaikų, ir

šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų, taip pat vienišiems judėjimo negalią

turintiems asmenims, viešai skelbiama Savivaldybės tinklalapyje.

Savivaldybė, įgyvendindama šią įstatyme įtvirtintą nuostatą, Aprašo 29 punkte numatė, jog

„informacija apie šiame tvarkos aprašo punkte nurodytais atvejais išnuomotas gyvenamąsias

patalpas viešai skelbiama Savivaldybės internetinėje svetainėje“. Minėtos informacijos skelbimo

Savivaldybės interneto tinklalapyje procedūrų tvarka Savivaldybės vidaus teisės aktuose nėra

plačiau ir detaliau reglamentuojama, pavyzdžiui: nereglamentuota, per kiek dienų minėta

informacija turi būti paskelbta Savivaldybės interneto tinklalapyje, koks turėtų būti skelbiamos

informacijos turinys, koks Savivaldybės padalinys ar tarnautojas yra atsakingas už informacijos

skelbimą ir pan.

Įvertinus Savivaldybės internetinio tinklalapio skiltyje /Gyventojams/Socialinis būstas/

Sąrašai socialiniam būstui gauti/ skelbiamos informacijos turinį, nustatyta, jog tinklalapyje minėta

informacija netalpinama.

REKOMENDACIJOS

Kad būtų tinkamai įgyvendintos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11

straipsnio 6 dalies nuostatos, rekomenduojame patikslinti Savivaldybės socialinio būsto nuomą

reglamentuojančius vidinius teisės aktus:

1) detalizuoti sąrašų prioritetų keitimo procedūrų tvarką, atsiradus Aprašo 29 punkte

nurodytų asmenų;

2) nustatyti aiškius, objektyvius, lengvai pamatuojamus kriterijus, kuriais būtų

motyvuojama sprendimo išnuomoti socialinį būstą be eilės pirmenybė, kai į socialinio būsto nuomą

vienu metu pretenduotų keli aprašo 29 punkte nurodyti asmenys ar šeimos;

3) išsamiai reglamentuoti dokumentų, būtinų sprendimui dėl socialinio būsto nuomos be

eilės priimti, sąrašą ir nustatyti reikalavimus šių dokumentų juridinei formai ir turiniui;

7 Prieiga internete http://www.krs.lt/portal/portal/krslt/2/110/10?pageId=93997, žiūrėta 2014-03-12.

20

4) Savivaldybės vidiniuose teisės aktuose detalizuoti informacijos, numatytos Paramos

būstui įsigyti įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje, skelbimo tvarką ir šią informaciją talpinti interneto

tinklapyje, taip pat talpinti informaciją apie būtinus pateikti dokumentus asmenims ar šeimoms

norinčioms išsinuomoti būstą be eilės Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 6

dalyje numatytais atvejais. Savivaldybės interneto tinklapyje taip pat rekomenduojame skelbti

informaciją apie visą Savivaldybei nuosavybės teise priklausantį socialinį būstą, informaciją apie

laisvas ir išnuomotas gyvenamąsias patalpas.

2.6. Socialinio būsto nuomos sutartis

Savivaldybės socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo tvarka yra reglamentuota Aprašo

20-24 punktuose, taip pat patvirtinta Savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamosios patalpos

nuomos sutarties pavyzdinė forma.

Antikorupciniu požiūriu įvertinus socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo praktinį

atlikimą, nustatyta, jog korupcijos rizika vykdant minėtą procedūrą yra minimali, tačiau atkreiptinas

dėmesys, kad:

1. Aprašo 20 punkte yra įtvirtinta nuostata, jog „Administracijos direktoriui priėmus

sprendimą dėl socialinio būsto nuomos, seniūnas pagal turto buvimo vietą, per 10 kalendorinių

dienų sudaro su nuomininku Savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamosios patalpos nuomos

sutartį“. Tame pačiame punkte numatyta, kad „Šeimai ir asmeniui nuosavybės teise įgijus būstą,

socialinio būsto nuomos sutartis su juo nutraukiama nuomos sutartyje nustatyta tvarka“.

Savivaldybės patvirtintoje Socialinio būsto fondo gyvenamosios patalpos nuomos pavyzdinėje

sutartyje, 14 punkte ši nuostata yra įtvirtinta, tačiau nenumatytas terminas per kurį šeima ar asmuo

įgijęs nuosavybės teise būstą privalo apie tai informuoti seniūniją ar kitą administracijos padalinį.

2. Savivaldybės vidaus teisės aktuose nėra nustatytas konkretus terminas (arba minimalus

ir maksimalus terminas), kuriam gali būti sudaroma (ir pratęsiama) socialinio būsto nuomos sutartis

su asmenimis (šeima), netekusiais būsto dėl gaisro, potvynio, stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus

valios nepriklausančių aplinkybių, kurie Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi

kito tinkamo gyventi būsto, šeimomis, auginančiomis penkis ar daugiau vaikų, ir šeimomis, kurioms

vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų, taip pat vienišais judėjimo negalią turinčiais asmenimis.

Neišsamus, nepakankamas reglamentavimas didina korupcijos pasireiškimo tikimybę, nes suteikia

per plačius diskrecinius įgaliojimus Savivaldybės tarnautojams ir darbuotojams, taip sudaroma

prielaidų tarnautojams ar darbuotojams piktnaudžiauti turimais įgaliojimais rengiant sprendimo

projektą ir (ar) priimant sprendimą dėl socialinio būsto nuomos sutarties termino nustatymo ir

pratęsimo su minėtais asmenimis ir šeimomis.

REKOMENDACIJOS

21

1. Siekiant užtikrinti Savivaldybės socialinio būsto nuomos teisėtumo kontrolės

veiksmingumą, STT rekomenduoja Savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamosios patalpos

nuomos sutarties pavyzdinės formos skiltyje – Papildomos sąlygos, nustatyti konkretų terminą, per

kurį nuomininkas ar jo šeimos nariai privalo informuoti Savivaldybę apie nuosavybės teise įgytą

būstą, materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į socialinio

būsto nuomą, taip pat nustatyti, kokia forma nuomininkas privalo pateikti minėtą informaciją (raštu,

žodžiu ar pan.).

2. Nustatyti konkretų terminą (arba maksimalų ir minimalų terminą), kuriam gali būti

sudaroma (ir pratęsiama) socialinio būsto nuomos sutartis su Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti

įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje įvardintais asmenimis ir šeimomis.

3. KORUPCIJOS RIZIKOS SAVIVALDYBĖS NUOSAVYBĖS TEISE IR KITAIS

PAGRINDAIS VALDOMO ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO (PASTATŲ IR

STATINIŲ) NUOMOS BEI PERDAVIMO PANAUDOS PAGRINDAIS SRITYJE

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049) 6 straipsnio 3

punkte yra įtvirtinta savarankiška savivaldybių funkcija – savivaldybei nuosavybės teise

priklausančios žemės ir kito turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo, o Įstatymo 7

straipsnio 10 punkte yra įtvirtinta valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) funkcija –

savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymas, naudojimas ir

disponavimas juo patikėjimo teise. Šių funkcijų turinys yra apibrėžiamas Lietuvos Respublikos

valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu (toliau – Turto

valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas) (Žin., 1998, Nr. 54-1492; 2002, Nr. 60-2412).

Turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme yra nustatytos principinės

savivaldybių nuosavybės teise ir kitais pagrindais valdomo ilgalaikio materialiojo turto (žemės

sklypų, pastatų ir statinių) nuomos bei perdavimo panaudos ir turto patikėjimo pagrindais nuostatos

ir principai. Įstatymo 6 straipsnyje yra nustatyti savivaldybių turto įgijimo būdai, 8 straipsnyje

apibrėžti savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo subjektai, 10 ir 11

straipsniuose įtvirtinti savivaldybėms perduodamo valstybės turto valdymo, naudojimo ir

disponavimo juo patikėjimo teise principai bei Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto

valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai, tačiau konkrečių procedūrų tvarka šiuo įstatymu

nėra reglamentuojama. Tokiu būdu yra įtvirtinta plati diskrecija savivaldybėms savo teisės aktuose

nustatyti procedūrų atlikimo ir jų vykdymo kontrolės tvarkas. Todėl savivaldybių sukurtas skaidrus

ir aiškus teisinis reglamentavimas turi didelę reikšmę antikorupcinei aplinkai.

3.1. Savivaldybės nuosavybės teise ir kitais pagrindais valdomo ilgalaikio materialiojo

turto (žemės sklypų, pastatų ir statinių) nuoma

22

Pagrindinės nuomos nuostatos ir principai yra įtvirtinti LRCK XXVIII skyriuje „Nuoma“.

Niuansai, susiję su valstybės ir savivaldybių materialiojo turto nuoma, numatyti Turto valdymo,

naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnyje „Valstybės ir savivaldybių materialiojo turto

nuoma“. Valstybės materialiojo turto nuomos reglamentavimas yra detalizuotas Valstybės

materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisyklėse ir Valstybės materialiojo turto

nuomos ne konkurso būdu taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m.

gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 „Dėl valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto“.

Turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje įstatymų

leidėjas savivaldybėms yra nustatęs plačią diskreciją savivaldybių nuosavybės teise valdomo

materialiojo turto nuomos srityje. Įgyvendindama įstatyme įtvirtintą prievolę nustatyti Savivaldybei

nuosavybės teise priklausančio materialiojo turto nuomos tvarką, Savivaldybės taryba 2013-10-24

sprendimu Nr. TS-394 patvirtino Savivaldybės turto nuomos tvarkos aprašą (toliau – Turto nuomos

tvarkos aprašas), kuriame numatytos turto nuomos sąlygos viešo konkurso būdu bei ne konkurso

būdu. Savivaldybės turto nuomos viešą (uždarą) konkursą organizuoja ir vykdo Savivaldybės

tarybos 2011-05-05 sprendimu Nr. TS-25 sudaryta Savivaldybės materialiojo turto nuomos

konkurso nuolatinė komisija, kuri vadovaujasi Turto nuomos tvarkos aprašu.

Savivaldybės vidiniuose teisės aktuose numatyta, jog sprendimus dėl Savivaldybei

nuosavybės teise priklausančio materialiojo turto nuomos viešojo (uždaro) konkurso būdu priima

Savivaldybės administracijos direktorius Savivaldybės materialiojo turto nuomos konkurso

nuolatinės komisijos siūlymu (Turto nuomos tvarkos aprašo 9.1, 11 p.), sprendimus dėl turto

nuomos ne konkurso būdu priima Savivaldybės taryba (Turto nuomos tvarkos aprašo 9.2 p.), o

sprendimus dėl trumpalaikės turto nuomos priima turto valdytojas, kurio apskaitoje yra

pageidaujamas išnuomoti turtas (Turto nuomos tvarkos aprašo 9.3 p.). Sprendimus dėl pradinio

turto mokesčio dydžio, sumažinimo (padidinimo), turto nuomos sutarčių termino pratęsimo priima

Savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į Materialiojo turto nuomos konkurso

nuolatinės komisijos siūlymą (Turto nuomos tvarkos aprašo 14 p.).

STT pareigūnai, siekdami įvertinti Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio

materialiojo turto nuomos procedūros viešojo (uždaro) konkurso būdu reglamentavimą bei praktinį

atlikimą, antikorupciniu požiūriu išanalizavo Turto nuomos tvarkos aprašą bei Savivaldybės

pateiktą informaciją apie 2013 metais perduotą nuomos pagrindais Savivaldybei nuosavybės teise

priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą.

Pagal Savivaldybės pateiktus duomenis, Savivaldybė per 2013 metus viešojo konkurso

būdu išnuomojo Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas aštuonioms

įmonėms bei privatiems asmenims: UAB „Spalvų garažas“ gamybinei bei sandėliavimo veiklai,

23

UAB „Dalgvida“ gamybinei veiklai, UAB „Vilkijos gija“ gamybinei veiklai, UAB „Bravisima“

pagaminto valgio teikimo paslaugoms, Verslo kredito unijai administracinei veiklai, Evelinai

Beržonskytei fizinės gerovės užtikrinimo veiklai, AB „Lietuvos paštas“ pašto veiklai, UAB

„Roalsa“ šilumos gamybos objektų eksploatavimui, UAB „Darkuta“ gamybinei veiklai bei UAB

„Forestus“ administracinei veiklai.

Analizuojant Savivaldybės patvirtintą turto nuomos tvarką nustatyta, kad iš esmės teisinis

reglamentavimas sutampa su valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos reglamentavimu, tačiau

vertinant teisės aktus antikorupciniu požiūriu, taip pat praktinį procedūrų atlikimą (Savivaldybės

priimtus sprendimus dėl materialiojo turto nuomos konkurso būdu, Savivaldybės materialiojo turto

nuomos konkurso nuolatinės komisijos posėdžių protokolus ir kitus dokumentus, kuriuose

atsispindi materialiojo turto nuomos viešo konkurso būdu su minėtais asmenimis ir įmonėmis

praktinis atlikimas) nustatyta kai kurių trūkumų:

1. Savivaldybės vidiniuose teisės aktuose išsamiau nereglamentuotas Savivaldybės turto

nuomos uždaro konkurso būdu organizavimas ir vykdymas. Vykdomos veiklos neapibrėžtumas

didina korupcijos pasireiškimo tikimybę šioje veiklos srityje.

Įvertinus Savivaldybės nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio materialiojo turto viešo ir

uždaro konkurso būdu nuomos tvarką, nustatyta, jog Savivaldybės patvirtintame Turto nuomos

tvarkos apraše yra reglamentuota turto nuomos viešo (uždaro) konkurso būdu tvarka, sąlygos bei

kriterijai, tačiau ji nėra išsami. Šiame teisės akte nereglamentuotas uždaro konkurso organizavimas

ir vykdymas, išskyrus Turto nuomos tvarkos aprašo 15 ir 16 punktus, kuriuose trumpai apibrėžtos

Savivaldybės turto nuomos sąlygos uždaro konkurso būdu – įvardinti subjektai, kuriems turtas gali

būti išnuomotas bei kriterijai kuriuos jie turi atitikti. Turto nuomos tvarkos aprašo IV skyriuje –

Viešo (uždaro) konkurso organizavimas ir vykdymas yra apibrėžtas tik viešo konkurso

organizavimo tvarka.

2. Esamas Savivaldybės nuosavybės teise valdomo turto nuomos konkursų viešinimo

teisinis reglamentavimas užtikrina pakankamą visuomenės ir suinteresuotų asmenų informavimą,

tačiau pasigendama išsamesnės, susistemintos informacijos apie Savivaldybės nuosavybės teise ir

kitais pagrindais valdomo turto nuomą.

Turto nuomos tvarkos aprašo 30 punkte numatyta, kad Materialiojo turto nuomos konkurso

nuolatinė komisija informaciją apie turto nuomą skelbiama spaudoje ir Savivaldybės interneto

tinklapyje. Taip pat reglamentuota, kokie duomenys turi būti nurodomi skelbiamoje informacijoje.

Susipažinus su Savivaldybės interneto tinklapyje skelbiama informacija, nustatyta, jog skelbimai

apie rengiamus turto nuomos konkursus yra talpinami skiltyje Verslininkams/Nuomos konkursai ir

jų turinys atitinka numatytą reglamentavimą. Tačiau pasigendama platesnės, susistemintos

24

informacijos apie Savivaldybės nuosavybės teise ir kitais pagrindais valdomo turto nuomą,

pavyzdžiui, informacijos apie planuojamą išnuomoti turtą, informacijos apie įvykusių nuomos

konkursų nugalėtojus, informacijos apie galiojančias nuomos sutartis ir kt.

Taip pat Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Savivaldybės interneto tinklapio skiltyje

Taryba/Savivaldybės tarybos sudarytos komisijos/Savivaldybės materialiojo turto nuomos konkurso

nuolatinė komisija paspaudus nuorodą– „Nuostatai ir jų pakeitimai“, atsiverčia – Savivaldybės

materialiojo turto (išskyrus gyvenamąsias patalpas, mokyklų valgyklas, vandens telkinius ir

melioracijos įrenginius) nuomos konkurso tvarkos aprašas, patvirtintas 2008-11-20 tarybos

sprendimu Nr. TS-362, kuris yra negaliojantis.

3. Turto nuomos konkurso organizavimo ir vykdymo tvarkos reglamentavimas neapima

nuomos konkursus organizuojančios ir vykdančios Materialiojo turto nuomos konkurso nuolatinės

komisijos sprendimų priėmimo tvarkos.

Turto nuomos tvarkos aprašo 29 punkte numatyta, kad „turto nuomos viešą (uždarą)

konkursą organizuoja ir vykdo Tarybos sprendimu patvirtinta Savivaldybės materialiojo turto

nuomos konkurso nuolatinė komisija“. Kaip jau minėta, Komisija savo darbą organizuoja

vadovaudamasi Turto nuomos tvarkos aprašu, atskiro teisės akto (nuostatų ar darbo reglamento),

apibrėžiančio Komisijos darbo tvarką, Savivaldybė nėra patvirtinusi. Įvertinus šį teisės aktą

nustatyta, kad jame yra numatyti turto nuomos būdai, sąlygos, nuomininkų pareigos, konkurso

skelbimo tvarką, reikalavimai konkurso dalyviams ir kt., tačiau Materialiojo turto nuomos konkurso

nuolatinės komisijos darbo organizavimas nereglamentuotas. Todėl nėra aišku: kelių narių

dalyvavimo posėdyje užtenka, kad Komisijos posėdis įvyktų, kiek balsų pakanka, kad būtų priimtas

sprendimas, kaip elgiamasi, kai svarstomu klausimu balsai pasiskirsto po lygiai ir t. t. Taip pat

nereglamentuotos Komisijos pirmininko pavaduotojo, Komisijos narių funkcijos, teisės, pareigos,

atsakomybė ir kt. Dėl šių klausimų nereglamentavimo atsiranda prielaidų rastis nevienodai

praktikai, kurią gali lemti komisijos narių suinteresuotumas.

4. Turto nuomos tvarkos apraše nenustatytos priemonės, skirtos suderinti Materialiojo turto

nuomos konkurso komisijos narių privačius ir visuomenės viešuosius interesus.

Įvertinus savivaldybės turto nuomos tvarkos aprašą nustatyta, kad jame ne tik nenumatyta

Komisijos posėdžių vedimo ir sprendimų priėmimo tvarka, bet nenustatytas ir Materialiojo turto

nuomos konkurso komisijos narių nusišalinimo nuo nagrinėjamo klausimo mechanizmas,

nenustatytos sąlygos bei neįvardintos aplinkybės, kuomet Komisijos narys negali balsuoti ir turi

nusišalinti nuo nagrinėjamo klausimo, taip pat nenumatytas konfidencialumo pasižadėjimo

institutas.

25

Analizuojant Savivaldybės patvirtintą turto nuomos pavyzdinę sutarties formą bei

konkrečias turto nuomos sutartis ir jų priedus, nustatyti šie netikslumai:

1. Savivaldybės vidiniuose teisės aktuose bendra turto nuomos trukmė sutarties

atnaujinimo atveju reglamentuota netiksliai, o tai sudaro sąlygas atskiriems nuomininkams taikyti

skirtingas nuostatas ir daryti išimtis.

Pagal Savivaldybės patvirtintą turto nuomos viešo (uždaro) konkurso būdu tvarką (Turto

nuomos aprašo III skyrius), „pasibaigus nuomos sutarties terminui, su nuomininku, visiškai

įvykdžiusius pagal nuomos sutartį prisiimtas sąlygas, nuomos sutartis gali būti atnaujinta

Savivaldybės tarybos sprendimu. Sutarties atnaujinimo atveju bendra nuomos trukmė negali būti

ilgesnė kaip 50 metų“. (Turto nuomos tvarkos aprašo 13 p.). Koks galimas maksimalus turto

nuomos terminas, kai sprendimą dėl sutarties atnaujinimo priima administracijos direktorius,

nereglamentuota. Savivaldybės turto nuomos sutarties pavyzdinės formos 20 punkte numatyta, kad

sutarties atnaujinimo atveju bendras nuomos terminas negali būti ilgesnis kaip 20 metų.

Siekiant įvertinti Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio materialiojo turto nuomos

sutarties pratęsimo procedūros praktinį atlikimą, antikorupciniu požiūriu išanalizuota Savivaldybės

pateikta informacija apie 2013 metais pratęstą nuomos pagrindais Savivaldybei nuosavybės teise

priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą. Atliekant procedūrų dokumentų analizę nustatyta, kad 2013

metais buvo pratęstos 7 nuomos sutartys su AB „TEO LT“, AB „Lietuvos pašto filialo Kauno

apskrities centriniu paštu“, UAB „Arsaulitus“, AB „Lietuvos paštas“, Kauno miesto Ežero g. 1

nuomininkais (UAB „Darkuta“, UAB „Arsaulitus“, UAB „Tarptautiniai kontaktai ir KO“, UAB

„Vinata“, D.K. ir V. G.), taip pat nuomos sutartis pratęsė su nuomininkais A. Ž. ir su A. S.

Įvertinus Savivaldybės pateiktus dokumentus, kuriuose atsispindi materialiojo turto

nuomos sutarties su minėtais juridiniais asmenimis atnaujinimo procedūros praktinis atlikimas,

nustatyta, kad sutarčių V skyriau – „Sutarties atnaujinimas“ 20 punkte numatomas maksimalus

bendras nuomos terminas sutarties atnaujinimo atveju atskirais atvejais yra skirtingas – 10 arba 20

metų.

Svarbu tai, kad LR Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarime Nr. 15248 yra

reglamentuota, kad sutarties atnaujinimo atveju bendra nuomos trukmė nebūtų ilgesnė kaip 10

metų. Taip pat numatyta, kad turto valdytojas turi imtis veiksmų, kurie užkirstų kelią sutarčiai tapti

neterminuota.

2. Savivaldybės taikoma praktika atnaujinti ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis

nekeičiant ankstesnės sutarties sąlygų (nuomos kainos), gali būti ydinga, nes taikant tokią praktiką

8 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1524 „Dėl valstybės nekilnojamojo turto nuomos“ 3.6 punktas.

26

sudaromos galimybės tam pačiam turto nuomininkui tomis pačiomis sąlygomis ilgą laiką nuomoti

Savivaldybės turtą, be to gali būti nepakankamai užtikrinamas Savivaldybės už patalpų nuomą

gautų pajamų panaudojimo efektyvumas.

Turto nuomos tvarkos aprašo 14 punkte numatyta, kad „sprendimus dėl pradinio turto

nuomos mokesčio dydžio, sumažinimo (padidinimo), turto nuomos sutarčių termino pratęsimo

priima Savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į Komisijos siūlymą“. Taip pat

minėto teisės akto 18 punkte numatyta, jog nuomos mokesčio dydį nuomininkui, kuris turtą

nuomoja ilgiau kaip vienerius metus, nuomininkas gali perskaičiuoti kiekvienų kalendorinių metų

pradžioje, tačiau nenumatyta prievolė tokį perskaičiavimą atlikti sutarties atnaujinimo atveju.

Išanalizavus Savivaldybės priimtus sprendimus dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių

pratęsimo su aukščiau nurodytais juridiniais asmenimis, nustatyta, jog sutartys paprastai

pratęsiamos tomis pačiomis sąlygomis, t. y. nekeičiant nuomos kainos.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog vienos iš pagrindinių nuomos sutartyse įtvirtintų sąlygų

dažniausiai yra materialiojo turto nuomos terminas ir nuomos kaina, kuri gali dažnai kisti dėl

pasikeitusios padėties patalpų nuomos rinkoje, keičiantis ekonominėms sąlygoms, t. y. gali kilti

rizika, jog pasikeitus mokesčių teisės aktams, turintiems įtakos nuomos mokesčio dydžiui ar

keičiantis ekonominėms sąlygoms, Savivaldybės turto nuomos sutartyje nustatyta turto nuomos

kaina gali pradėti skirtis nuo realios rinkos kainos. Susidarius tokiai situacijai gali atsirasti tikimybė,

jog Valstybės (taip pat ir Savivaldybės) turtu nebus naudojamasi vadovaujantis Valstybės ir

savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje įtvirtintu

efektyvumo principu, nustatančiu, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto

valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei.

3. Nuomos sutarčių 12.3 papunktyje nesukonkretinama, kas keleri metų turi būti

atliekamas nuomos objekto einamasis remontas. Daugumoje peržiūrėtų sutarčių numatyta, jog

„nuomininkas įsipareigoja savo lėšomis daryti paprastąjį (einamąjį) nuomojamo turto remontą, kai

to reikalauja išnuomoto turto būklė arba teisės aktais nustatyti reikalavimai“. Iš sutarčių nėra

aišku, kas turi įvertinti jog išnuomoto turto būklė jau yra tokiame stovyje, jog yra reikalingas

einamasis remontas ir kas kiek laiko tai turi būti daroma.

Situacija, kai pagal šalių susitarimą nėra aišku kas kiek metų privalo būti atliekamas

einamasis remontas yra ydinga antikorupciniu požiūriu ir sudaro prielaidas neformaliam susitarimui

atsirasti, kurį gali lemti korupcijos rizikos veiksniai.

4. Nuomojamo ilgalaikio materialiojo turto perdavimo–priėmimo aktai neatspindi faktinės

turto būklės. Prie minėtų nuomos sutarčių pridedamuose perdavimo–priėmimo aktuose nurodomas

tik nuomojamų patalpų adresas, plotas, unikalus numeris, ir vienu žodžiu apibūdinama jo būklė –

27

„gera“ arba „patenkinama“, bet nenurodomi duomenys apie patalpų nusidėvėjimą, pažeidimus,

įrengimą ir kita būklę apibūdinti informacija. Dėl to, kad nėra raštiškai fiksuojama tikrojo

nuomojamo objekto būklė, susidaro sąlygos sutarties šalims piktnaudžiauti, pvz., bloginti turto

būklę arba manipuliuoti galimybėmis nutraukti sutartį už tariamą turto būklės bloginimą.

REKOMENDACIJOS

1. Įgyvendinant Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo

įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą prievolę, Savivaldybės vidiniuose teisės aktuose

reglamentuoti Savivaldybės materialiojo turto nuomos uždaro konkurso būdu procedūros

organizavimo ir vykdymo tvarką.

2. Savivaldybės interneto tinklapyje talpinti ne tik informaciją apie vykdomus

Savivaldybės nuosavybės teise ir kitais pagrindais valdomo turto nuomos konkursus, bet ir platesnę

informaciją apie planuojamą išnuomoti turtą, įvykusių nuomos konkursų nugalėtojus, galiojančias

nuomos sutartis ir kitą nuomos procesą skaidrinančią informaciją.

3. Siekiant Savivaldybės materialiojo turto nuomos konkurso nuolatinės komisijos darbo

nuoseklumo bei priimamų sprendimų skaidrumo, rekomenduojame patvirtinti Komisijos nuostatus

arba darbo reglamentą.

4. Siekiant suderinti Materialiojo turto nuomos konkurso nuolatinės komisijos narių

privačius ir visuomenės viešuosius interesus, Komisijos veiklą reglamentuojančiuose vidiniuose

teisės aktuose numatyti Komisijos narių nusišalinimo nuo nagrinėjamo klausimo procedūrą ir

sukurti konfidencialumo pasižadėjimo institutą.

5. Savivaldybės vidiniuose teisės aktuose tiksliau reglamentuoti Savivaldybei nuosavybės

teise priklausančio ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties pratęsimo procedūrą:

- numatyti, jog atnaujinant nuomos sutartį, turi būti perskaičiuojamas nuomos mokestis, t.

y., sutarties atnaujinimo atveju gali būti keičiama viena iš nuomos sąlygų – nuomos mokesčio

dydis;

- numatyti bendrą (maksimalų) turto nuomos terminą Sutarties su Savivaldybės turto

nuomininkais atnaujinimo atveju, kai sprendimą dėl sutarties atnaujinimo priima Savivaldybės

administracijos direktorius. Rekomenduotinas maksimalus materialiojo turto nuomos sutarties

pratęsimo terminas neturėtų viršyti 10 metų.

6. Rengiant nuomos sutartis numatyti:

- kas keleri metai nuomininkas įsipareigoja savo lėšomis daryti paprastąjį (einamąjį)

nuomojamo turto remontą, arba nustatyti kitus objektyviai įvertinamus paprastojo (einamojo)

nuomojamo turto remonto kriterijus;

- nuomos objekto perdavimo–priėmimo aktuose fiksuoti faktinę objekto būklę.

28

3.2. Savivaldybės nuosavybės teise ir kitais pagrindais valdomo ilgalaikio materialiojo

turto (žemės sklypų, pastatų ir statinių) perdavimas panaudos pagrindais

Vadovaujantis LRCK 6.629 straipsnio 1 dalimi „Neatlygintinio naudojimosi daiktu

(panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui)

nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas

įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų

susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės.“ Galimybės savivaldybėms panaudos pagrindais

perduoti turtą numatytos Turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnio 1

dalyje - „Valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai

neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybines ar savivaldybių funkcijas įgyvendinantiems

subjektams“ ir subjektams, kurie patenka į pateikiamą baigtinį kategorijų sąrašą9. Turto valdymo,

naudojimo ir disponavimo juo įstatyme taip pat nustatyta diskrecija savivaldybių taryboms nustatyti

tvarką, pagal kurią jos pačios arba jų įgaliotos institucijos priima sprendimus dėl savivaldybės turto

perdavimo panaudos pagrindais (Turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13

straipsnio 2 dalis).

Įgyvendindama Turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnio 2

dalyje įtvirtintą prievolę nustatyti Savivaldybės turto perdavimo laikinai neatlygintinai valdyti ir

naudoti panaudos pagrindais tvarką, Savivaldybės taryba 2008-11-20 sprendimu Nr. TS-364

patvirtino Savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais tvarkos aprašą (toliau - Turto

perdavimo panaudos pagrindais tvarkos aprašas), kuriame yra reglamentuojamos Savivaldybės turto

suteikimo panaudos pagrindais sąlygos, panaudos gavėjo pareigos, turto panaudos sutarčių rengimo,

pasirašymo bei registravimo tvarka. Antikorupciniu požiūriu įvertinus Savivaldybės balanse esančių

negyvenamųjų patalpų perdavimo laikinai neatlygintinai valdyti ir naudoti jas pagal panaudą

procedūrą, nustatyta, jog Savivaldybės nuosavybės teise valdomas turtas panaudos pagrindais gali

būti perduotas: Savivaldybės ar valstybines funkcijas įgyvendinantiems subjektams; viešosioms

įstaigoms, kai bent vienas iš dalininkų yra valstybės ar Savivaldybės institucija, arba viešosioms

švietimo įstaigoms, turinčioms Švietimo ir mokslo ministerijos leidimus (licencijas) mokyti;

socialinės įmonės statusą turintiems juridiniams asmenims; labdaros ir paramos fondams; 9 „Valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybines ar savivaldybių funkcijas įgyvendinantiems subjektams. Be to, šis turtas panaudos pagrindais gali būti perduodamas vadovaujantis Vyriausybės nustatytais kriterijais ir tvarka šiems subjektams:1) viešosioms įstaigoms, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybė ar savivaldybė, kurioms atstovauja valstybės ar savivaldybių institucija, arba viešosioms švietimo įstaigoms, turinčioms Švietimo ir mokslo ministerijos leidimus (licencijas) mokyti, ir viešosioms įstaigoms, tenkinančioms visuomenės interesą muziejų sistemoje;2) socialinės įmonės statusą turintiems juridiniams asmenims; 3) labdaros ir paramos fondams; 4) asociacijoms ir politinėms partijoms; 5) valstybės ir savivaldybių įmonėms, organizuojančioms orlaivių skrydžius bei eksploatuojančioms oro uostus; 6) kitiems subjektams, jei tai nustatyta įstatymuose arba tarptautinėse sutartyse.“

29

asociacijoms ir politinėms partijoms; kitiems subjektams, jeigu tai nustatyta įstatymuose arba

tarptautinėse sutartyse (Turto perdavimo panaudos pagrindais tvarkos aprašo 3 p.). Sprendimą dėl

Savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais priima Savivaldybės taryba, tuo atveju, kai

likutinė turto vertė nesiekia 5 tūkst. Lt, išskyrus teisiškai neįregistruotą nekilnojamąjį turtą –

Administracijos direktorius.

Siekiant įvertinti Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio materialiojo turto nuomos

suteikimo panaudos pagrindais neatlygintinai valdyti ir naudoti procedūros praktinį atlikimą,

antikorupciniu požiūriu buvo išanalizuota Savivaldybės pateikta informacija apie 2013 metais

perduotą panaudos pagrindais neatlygintinai valdyti ir naudoti Savivaldybei nuosavybės teise

priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą. Atliekant korupcijos rizikos analizę nustatyta, jog nagrinėtą

laikotarpį Savivaldybė panaudos pagrindais neatlygintinai valdyti ir naudotis negyvenamųjų patalpų

plotu perdavė Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, VšĮ Garliavos PSPC, VšĮ

specializuotiems Muniškių socialinės globos namams, VšĮ Ežerėlio slaugos namams, VšĮ Kauno

rajono turizmo ir verslo informacijos centrui, VšĮ Garliavos PSPC, VšĮ Vilkijos PSPC, Lietuvos

politinių kalinių ir tremtinių sąjungai, VšĮ Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybai bei Kauno

rajono savivaldybės viešajai bibliotekai.

Antikorupciniu požiūriu įvertinus Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto perdavimo

panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis procedūrų atlikimą aukščiau

nurodytiems panaudos gavėjams, t. y. išanalizavus Savivaldybės tarybos priimtus sprendimus dėl

Savivaldybės turto panaudos bei priimtų sprendimų pagrįstumą įrodančius dokumentus, o taip pat

Savivaldybės nustatytą turto perdavimo panaudos pagrindais teisinį reglamentavimą, nustatyta:

1. Kai kurios teisinio reglamentavimo spragos vidiniuose Savivaldybės teisės aktuose

valstybės tarnautojams suteikia galimybę panaudos subjektus, kuriems Savivaldybės turtas gali būti

perduodamas panaudos pagrindais, vertinti pagal nevisiškai apibrėžtus kriterijus ir spręsti savo

nuožiūra.

Turto perdavimo panaudos pagrindais tvarkos aprašo 12 punkte yra įvardinti kriterijai,

kurios turi atitikti aprašo 3 punktuose nurodyti subjektai10. Vienas iš nustatytų kriterijų (Turto

perdavimo panaudos pagrindais tvarkos aprašo 12.1 p.) numato, kad subjektai „pateikia 10 „12. Šio tvarkos aprašo 3.1–3.6 punktuose nurodytiems subjektams Savivaldybės turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis, jeigu jie atitinka šiuos kriterijus:12.1. pateikia savivaldybės institucijos ar seniūnijos (kur veikia panaudos subjektas) išvadą apie panaudos subjekto vykdomos veiklos reikalingumą visuomenei ir savivaldybės turto perdavimo tikslingumą (išskyrus politines partijas);12.2. neturi nuosavybės teise ar patikėjimo teise valdomų, naudojamų ar panaudos pagrindais perduotų laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto mieste ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, kur prašoma suteikti nekilnojamąjį turtą;12.3. viešosios įstaigos turi dalyvauti vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Savivaldybės patvirtintas programas ar turėti Švietimo ir mokslo ministerijos leidimus (licencijas) mokyti ar sveikatos priežiūros įstaigos leidimus (licencijas);12.4. asociacijų ir politinių partijų įstatai įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka“.

30

savivaldybės institucijos ar seniūnijos (kur veikia panaudos subjektas) išvadą apie panaudos

subjekto vykdomos veiklos reikalingumą visuomenei ir savivaldybės turto perdavimo tikslingumą

(išskyrus politines partijas)“. Analizuojant minėtos nuostatos turinį antikorupciniu požiūriu,

nustatyta, jog Savivaldybės priimtuose vidaus teisės aktuose, nustatančiuose Savivaldybės ilgalaikio

materialiojo turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis

procedūros tvarką, panaudos subjekto vykdomos veiklos reikalingumo visuomenei vertinimo

kriterijus plačiau ir išsamiau nėra detalizuojamas. Dėl teisinio reglamentavimo spragų nėra aišku,

kokią veiklą turėtų vykdyti subjektas, kad sprendimą dėl panaudos suteikimo priimantis valstybės ar

savivaldybės tarnautojas tinkamai įvertintų, ar būsimi panaudos gavėjai maksimaliai atitinka

galimybę neatlygintinai valdyti ir naudotis turtu panaudos pagrindais vertinimo kriterijų.

Susitikimo su Savivaldybės darbuotojais metu išsiaiškinta, kad nei Savivaldybės

institucijos ne seniūnijos nerengia išvadų apie panaudos subjekto vykdomos veiklos reikalingumą

visuomenei ir Savivaldybės turto perdavimo tikslingumą. Anot savivaldybės Ekonomikos skyriaus

darbuotojų, rengti tokias išvadas kai Savivaldybės turtas perduodamas pagal panaudą Savivaldybės

įstaigoms ar įmonėms yra netikslinga. Išvadas apie panaudos subjekto vykdomos veiklos

reikalingumą visuomenei ir Savivaldybės turto perdavimo tikslingumą reikėtų rengti tik tuo atveju,

kai turtas perduodamas ne Savivaldybės įmonei ar įstaigai.

2. Analizės metu nustatyta, kad nevisiškai apibrėžta subjektų, pageidaujančių tapti

panaudos gavėjais, vertinimo sistema. Savivaldybės vidiniai teisės aktai nenustato, kaip

sprendžiama, su kuriuo subjektu sudaryti panaudos sutartį, jeigu pretendentų į konkretų panaudos

objektą yra daugiau nei vienas. Dėl to susidaro situacija, kai Savivaldybės atsakingiems

darbuotojams atsiranda galimybė neribotai diskrecijai, kurią gali lemti korupcijos rizikos veiksniai.

Kaip minėta, Turto perdavimo panaudos pagrindais tvarkos aprašo 3 punkte nurodyti

subjektai, kuriems panaudos pagrindais gali būti perduotas Savivaldybės turtas, 12 punkte – kokius

kriterijus privalo atitikti panaudos subjektais, o 15 punkte – kokius dokumentus privalo pateikti

subjektas. Taip pat, 14 punkte numatyta, kad Savivaldybės tarybos sprendimus ar Savivaldybės

administracijos direktoriaus įsakymus dėl Savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais

laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis rengia Savivaldybės administracijos Ekonomikos skyrius,

tačiau niekur nėra aiškiai įvardinta, kas vertina ir kaip nusprendžia panaudos subjektų atitiktį

Vyriausybės nustatytiems kriterijams11. Be to, Turto perdavimo panaudos pagrindais tvarkos apraše

plačiau nereglamentuojama ir pati administracinė procedūra bei jos terminai.

Taip pat analizės metu nustatyta, kad Savivaldybės teisinis reglamentavimas nenustato,

kaip sprendžiama, su kuriuo subjektu sudaryti panaudos sutartį, jeigu pretendentų į konkretų 11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-03 nutarimo Nr. 1890 „Dėl valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4 punktas.

31

panaudos objektą yra daugiau nei vienas. Dėl to susidaro situacija, kai Savivaldybės atsakingiems

darbuotojams atsiranda galimybė neribotai diskrecijai, kurią gali lemti korupcijos rizikos veiksniai.

3. Netikslus teisinis reglamentavimas sudaro prielaidų Savivaldybės turtą valdyti

nesivadovaujant Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81

straipsnyje įtvirtintais visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais ir sunkina

subjektams perduotų patalpų naudojimo kontrolę.

Turto perdavimo panaudos pagrindais tvarkos aprašo 4 p. yra įtvirtinta nuostata, kad

„asignavimų valdytojas, kuris patikėjimo teise valdo perduotą pagal panaudos sutartį Savivaldybės

turtą, kontroliuoja, ar panaudos gavėjas naudoja gautą turtą pagal paskirtį, ar verčiasi veikla, dėl

kurios buvo perduotas Savivaldybės turtas, ar vykdo visas panaudos sutartyje numatytas sąlygas“.

Savivaldybės turto panaudos sutarties pavyzdinės formos II skyriuje – Šalių pareigos, 10 p.

numatyta, kad „Panaudos davėjas, nepažeisdamas panaudos gavėjo teisių, turi teisę tikrinti, ar

panaudos gavėjas naudojasi turtu tinkamai pagal paskirtį ir sutartį“, tačiau Savivaldybės vidaus

teisės aktuose nėra įtvirtintų svertų, kuriais turėtų vadovautis Savivaldybės turto valdytojas

kontroliuodamas ir vertindamas, ar panaudos gavėjai iš tikrųjų vykdo visuomenei naudingą veiklą

(nedetalizuota, kokią dalį visoje panaudos gavėjo vykdomoje veikloje turėtų sudaryti visuomenei

naudinga veikla, kad panaudos sutarties nereikėtų nutraukti prieš terminą ir pan.).

4. Panaudos sutarties pagrindais perduodamo turto perdavimo–priėmimo aktuose raštu

nefiksuojama perduodamo turto būklė, dėl ko gali būti sudaromos sąlygos sutarties šalims

piktnaudžiauti.

Prie Savivaldybės turto panaudos sutarčių pridedamuose Savivaldybės turto, perduodamo

pagal panaudos sutartį, perdavimo ir priėmimo aktuose nurodomas tik perduodamų patalpų adresas,

plotas, unikalus numeris, ir vienu žodžiu apibūdinama turto būklė „gera“ arba „patenkinama“,

tačiau nenurodomi duomenys apie patalpų nusidėvėjimą, pažeidimus, įrengimą ir kita būklę

apibūdinti informacija.

5. Išsamesnis visuomenės informavimas apie turto perdavimo panaudos pagrindais

procesus galėtų užtikrinti veiksmingą Savivaldybės panaudos pagrindais perduoto materialiojo turto

naudojimo pagal paskirtį visuomeninę kontrolę.

Turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo normomis, reglamentuojančiomis

Savivaldybės nuosavybės teise ir kitais pagrindais valdomo ilgalaikio materialiojo turto perdavimas

panaudos pagrindais, tiesiogiai Savivaldybėms nenumatyta prievolė informuoti visuomenę apie

turto perdavimo panaudos pagrindais procesus. Tačiau siekiant didinti procedūrų viešumą ir

skaidrumą, tokia prievolė turėtų būti nustatyta Savivaldybės teisės aktuose. Manytina, kad viešumą,

skaidrumą ir visuomenės kontrolę padidintų Savivaldybės interneto tinklalapyje skelbiama

32

informacija apie turto perdavimo panaudos pagrindais procesus. Todėl būtų tikslinga sukurti

duomenų bazę, kurioje būtų skelbiama: 1) Savivaldybės nuosavybės teise ir kitais pagrindais

valdomas ilgalaikis materialusis turtas; 2) panaudos pagrindais perduotinas turtas. Informacijoje

apie panaudos pagrindais perduotą turtą galėtų būti nurodoma: panaudos gavėjas, jo vykdoma

veikla, jo įgyvendinamos valstybės ar Savivaldybių funkcijos; perduoto turto naudojimo paskirtis;

panaudos sutarties terminas; panaudos gavėjo papildomi įsipareigojimai. Viešai skelbiant šią

informaciją, padidėtų kontrolės efektyvumas, kadangi atsirastų reali galimybė visuomenės

inicijuojamai kontrolei. Padidėjęs visuomenės aktyvumas ne tik padėtų atskleisti Savivaldybės

valstybės tarnautojų ar panaudos gavėjų piktnaudžiavimą, bet atliktų prevencinės priemonės

vaidmenį.

REKOMENDACIJOS

1. Siekiant, kad būtų formalizuota Savivaldybės atsakingų darbuotojų diskrecija

sprendžiant, ar subjektas atitinka/neatitinka Turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo

13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, rekomenduojame atlikti Savivaldybės turto perdavimo

panaudos pagrindais tvarkos aprašo pakeitimus:

- numatyti, kokiais atvejais vertinant panaudos subjekto atitiktį nustatytiems kriterijams yra

būtina Savivaldybės institucijos ar seniūnijos (kur veikia panaudos subjektas) išvada apie panaudos

subjekto vykdomos veiklos reikalingumą visuomenei ir Savivaldybės turto perdavimo tikslingumą;

- detalizuoti panaudos gavėjo vykdomos veiklos reikalingumo visuomenei vertinimo

kriterijų, t. y. apibrėžti, kokią konkrečiai veiklą turėtų vykdyti subjektas, kad sprendimą dėl

panaudos suteikimo priimantis valstybės tarnautojas tinkamai įvertintų, ar būsimi panaudos gavėjai

iš tikrųjų atitinka vykdomos veiklos reikalingumo visuomenei vertinimo kriterijų;

- nustatyti, kas vertina ir kaip nusprendžia panaudos subjektų atitiktį nustatytiems

kriterijams;

- detaliau reglamentuoti turto perdavimo panaudos pagrindais administracinę procedūrą;

- reglamentuoti, kaip sprendžiama, su kuriuo subjektu sudaryti panaudos sutartį, jeigu

pretendentų į konkretų panaudos objektą yra daugiau nei vienas;

- reglamentuoti Savivaldybės valstybės tarnautojų veiksmus kontroliuojant ar panaudos

gavėjas perduotu turtu naudojasi pagal paskirtį ir sutartį, ar verčiasi veikla dėl kurios buvo

perduotas Savivaldybės turtas. Tuo tikslu, Savivaldybės sudaromose panaudos sutartyse įtvirtinti

prievolę panaudos gavėjams periodiškai, pvz., kartą per metus, teikti vykdomos veiklos ataskaitas

Savivaldybei;

- Panaudos sutarties pagrindais perduodamo turto perdavimo–priėmimo aktuose fiksuoti

faktinę objekto būklę.

33

2. Siekiant maksimaliai užtikrinti veiksmingą Savivaldybės panaudos pagrindais perduoto

materialiojo turto naudojimo pagal paskirtį visuomeninę kontrolę, STT siūlo informaciją apie

Savivaldybei nuosavybės teise panaudos pagrindais perduotą ilgalaikį materialųjį turtą skelbti

Savivaldybės interneto tinklalapyje.

4. MOTYVUOTOS IŠVADOS

4.1. Dėl korupcijos rizikos Savivaldybės socialinio būsto administravimo ir nuomos srityse

Išanalizavus Savivaldybės veiklą Savivaldybės socialinio būsto administravimo ir nuomos

srityse, galima teigti, kad minėtose Savivaldybės veiklos srityse yra korupcijos rizikos veiksnių,

nes:

1. Savivaldybės numatyta teisinio reguliavimo apimtis dėl šeimų ir asmenų, turinčių teisę į

socialinį būstą sąrašų prioriteto nustatymo yra nepakankama ir nepilnai užtikrina socialinio būsto

administravimo skaidrumą ir sudaro prielaidas korupcijos pasireiškimo tikimybei (motyvai išdėstyti

2.1. skyriuje „Dėl šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašų prioritetų nustatymo“, 5-7

psl.).

2. Dėl nevisiškai tikslaus šeimų ir asmenų turinčių teisę išsinuomoti Savivaldybės socialinį

būstą registravimo teisinio reglamentavimo (nevisiškai tiksliai apibrėžto būtinų pateikti dokumentų

sąrašo), gali susidaryti sąlygos Savivaldybės valstybės tarnautojams ar darbuotojams neskaidriai

atlikti pavestas funkcijas, skirtingai vertinti tas pačias aplinkybes ar juridinius faktus, išskirti ar

teikti pirmenybę atskiriems asmenims (šeimoms), pateikusiems prašymą (motyvai išdėstyti 2.2

skyriuje „Dėl šeimų ir asmenų prašymų įrašyti į sąrašus socialinio būsto nuomai registravimo

tvarkos“, 7-8 psl.).

3. Savivaldybės vidiniuose teisės aktuose reglamentuotas asmenų aptarnavimas ne visiškai

atitinka „vieno langelio“ principą, nes interesantams sudaromos sąlygas asmeniškai ir neformaliai

bendrauto su specialistais, o tai sudaro prielaidų korupcijos pasireiškimo tikimybei atsirasti

(motyvai išdėstyti 2.2 skyriuje „Dėl šeimų ir asmenų prašymų įrašyti į sąrašus socialinio būsto

nuomai registravimo tvarkos“, 8-9 psl.).

4. Dėl Savivaldybės vidiniuose teisės aktuose nereglamentuotų kai kurių administracinių

procedūrų atlikimo terminų gali būti neužtikrinamas tinamas bei savalaikis asmenų prašymų

nagrinėjimas (motyvai išdėstyti 2.2 skyriuje „Dėl šeimų ir asmenų prašymų įrašyti į sąrašus

socialinio būsto nuomai registravimo tvarkos“, 9 psl.).

5. Savivaldybės vidiniuose teisės aktuose reglamentuota asmenų ir šeimų, turinčių teisę į

socialinį būstą, sąrašų sudarymo tvarka nėra išsami, nes nereglamentuota asmenų, pateikusių

prašymus įrašyti į atitinkamą šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą sąrašą, informavimo

apie priimtą sprendimą tvarka, administracinė procedūra priėmus sprendimą neįforminama

34

administraciniu aktu (motyvai išdėstyti 2.3 skyriuje „ Dėl asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinį

būstą, sąrašų sudarymo“ 10-11 psl.).

6. Asmenų ir šeimų, siekiančių gauti Savivaldybės socialinį būstą, prašymų registravimo

seniūnijose tvarka, kuomet prašymai registruojami tik pagal priėmimo datą, neužtikrina skaidraus

sąrašų sudarymo eiliškumo ir Savivaldybės darbuotojams suteikia per plačias diskrecijos teisės

(motyvai išdėstyti 2.3 skyriuje „Dėl asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašų

sudarymo“ 10-11 psl.).

7. Savivaldybės vidiniuose teisės aktuose išsamiau nėra reglamentuoti Savivaldybės

Ekonomikos skyriaus tarnautojų ir darbuotojų veiksmai bei vykdomos administracinės procedūros,

iki Savivaldybės vykdomoji institucija (Savivaldybės administracijos direktorius) priima sprendimą

išnuomoti socialinį būstą, o tai suteikia darbuotojams nereglamentuotas funkcijas atlikti savo

nuožiūra (motyvai išdėstyti 2.4 skyriuje „Sprendimo dėl socialinio būsto nuomos priėmimas“, 12-

13 psl.).

8. Savivaldybės vidiniuose teisės aktuose, reglamentuojančiame socialinio būsto nuomos

tvarką, neapibrėžtas Komisijos būsto problemoms spręsti vaidmuo priimant sprendimus dėl

Savivaldybės socialinio būsto nuomos. Toks Komisijos vykdomos veiklos neapibrėžtumas sudaro

sąlygas Ekonomikos skyriaus darbuotojams patiems spręsti ar nagrinėjamą klausimą būtina

svarstyti Komisijoje ar ne. Situacija, kuomet nėra atliekamų funkcijų atskirties, sudaro sąlygos

piktnaudžiauti ir korupcijos tikimybei pasireikšti (motyvai išdėstyti 2.4 skyriuje „Sprendimo dėl

socialinio būsto nuomos priėmimas“, 13-14 psl.).

9. Savivaldybės patvirtinti Komisijos būsto problemoms spręsti nuostatai yra taisytini, nes

paviršutiniškai apibrėžia Komisijos funkcijas, Komisijos narių teises ir pareigas, Komisijos darbo

organizavimą bei atsakomybę (motyvai išdėstyti 2.4 skyriuje „Sprendimo dėl socialinio būsto

nuomos priėmimas“, 14-15 psl.).

10. Savivaldybės vidiniuose teisės aktuose nenumatyta Įstatyme įtvirtinta nuostatam, jog

asmenys ir šeimos prieš socialinio būsto suteikimą privalo pateikti pajamų ir turto deklaraciją už

vienus metus, sudaro sąlygas Savivaldybės socialinį būstą suteikti tokios teisės neturintiems

asmenims bei šeimoms (motyvai išdėstyti 2.4 skyriuje „Sprendimo dėl socialinio būsto nuomos

priėmimas“, 15 psl.).

11. Dėl neišsamaus, nepakankamo Savivaldybės socialinio būsto nuomos neįrašytiems į

sąrašus socialinio būsto nuomai asmenims ir šeimoms, įvardintoms Paramos būstui įsigyti įstatymo

11 straipsnio 6 dalyje, reglamentavimo yra suteikiami per platūs diskreciniai įgaliojimai

Savivaldybės tarnautojams ir darbuotojams (motyvai išdėstyti 2.5 skyriuje „Dėl socialinio būsto

nuomos neįrašytiems į sąrašus socialinio būsto nuomai asmenims ir šeimoms tvarkos“, 16-20 psl.).

35

4.2. Dėl korupcijos rizikos Savivaldybės nuosavybės teise ir kitais pagrindais valdomo

ilgalaikio materialiojo turto (žemės sklypų, pastatų ir statinių), nuomos bei perdavimo panaudos

pagrindais srityse

Išanalizavus Savivaldybės veiklą Savivaldybės nuosavybės teise ir kitais pagrindais

valdomo ilgalaikio materialiojo turto (žemės sklypų, pastatų ir statinių), nuomos bei perdavimo

panaudos pagrindais srityse, galima teigti, kad minėtose Savivaldybės veiklos srityse yra korupcijos

rizikos veiksnių, nes:

1. Savivaldybės vidiniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose ilgalaikio materialiojo

turto nuomos konkurso būdu tvarką, nėra įtvirtintas Savivaldybės materialiojo turto nuomos uždaro

konkurso būdu teisinis reguliavimas (motyvai išdėstyti 3.1 skyriuje „Savivaldybės nuosavybės teise

ir kitais pagrindais valdomo ilgalaikio materialiojo turto (žemės sklypų, pastatų ir statinių) nuoma“ ,

22 psl.)

2. Savivaldybės nuosavybės teise ir kitais pagrindais valdomo ilgalaikio materialiojo turto

nuomos konkurso organizavimo ir vykdymo tvarkos reglamentavimas neapima nuomos konkursus

organizuojančios ir vykdančios Materialiojo turto nuomos konkurso nuolatinės komisijos

sprendimų priėmimo tvarkos, dėl ko gali atsirasti prielaidų nevienodai praktikai, kurią gali lemti

komisijos narių suinteresuotumas (motyvai išdėstyti 3.1 skyriuje „Savivaldybės nuosavybės teise ir

kitais pagrindais valdomo ilgalaikio materialiojo turto (žemės sklypų, pastatų ir statinių) nuoma“,

23 psl.).

3. Savivaldybės vidiniuose teisės aktuose nenustatytos priemonės, skirtos suderinti

Materialiojo turto nuomos konkurso komisijos narių privačius ir visuomenės viešuosius interesus

(motyvai išdėstyti 3.1 skyriuje „Savivaldybės nuosavybės teise ir kitais pagrindais valdomo

ilgalaikio materialiojo turto (žemės sklypų, pastatų ir statinių) nuoma“, 23 psl.).

4. Savivaldybės vidiniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose Savivaldybės turto

nuomos tvarką, bendra turto nuomos trukmė sutarties atnaujinimo atveju reglamentuota netiksliai, o

tai sudaro sąlygas atskiriems nuomininkams taikyti skirtingas nuostatas ir daryti išimtis (motyvai

išdėstyti (motyvai išdėstyti 3.1 skyriuje „Savivaldybės nuosavybės teise ir kitais pagrindais

valdomo ilgalaikio materialiojo turto (žemės sklypų, pastatų ir statinių) nuoma“, 24 psl.).

5. Savivaldybės taikoma praktika atnaujinti ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis

nekeičiant ankstesnės sutarties sąlygų (nuomos kainos), gali būti ydinga, nes taikant tokią praktiką

sudaromos galimybės tam pačiam turto nuomininkui tomis pačiomis sąlygomis ilgą laiką nuomoti

Savivaldybės turtą, be to gali būti nepakankamai užtikrinamas Savivaldybės už patalpų nuomą

gautų pajamų panaudojimo efektyvumas (motyvai išdėstyti 3.1 skyriuje „Savivaldybės nuosavybės

36

teise ir kitais pagrindais valdomo ilgalaikio materialiojo turto (žemės sklypų, pastatų ir statinių)

nuoma“, 24-25 psl.).

6. Kai kurios teisinio reglamentavimo spragos vidiniuose Savivaldybės teisės aktuose

valstybės tarnautojams suteikia galimybę panaudos subjektus, kuriems Savivaldybės turtas gali būti

perduodamas panaudos pagrindais, vertinti pagal nevisiškai apibrėžtus kriterijus ir spręsti savo

nuožiūra (motyvai išdėstyti 3.2 skyriuje „Savivaldybės nuosavybės teise ir kitais pagrindais

valdomo ilgalaikio materialiojo turto (žemės sklypų, pastatų ir statinių) perdavimas panaudos

pagrindais“, 28-29 psl.).

7. Dėl Savivaldybės vidiniuose teisės aktuose ne tiksliai apibrėžtos subjektų,

pageidaujančių tapti panaudos gavėjais, vertinimo sistemos, Savivaldybės atsakingiems

darbuotojams suteikiama neribota diskrecijai, kurią gali lemti korupcijos rizikos veiksniai (motyvai

išdėstyti 3.2 skyriuje „Savivaldybės nuosavybės teise ir kitais pagrindais valdomo ilgalaikio

materialiojo turto (žemės sklypų, pastatų ir statinių) perdavimas panaudos pagrindais“, 29-30 psl.).

8. Išsamesnis visuomenės informavimas apie turto perdavimo panaudos pagrindais

procesus galėtų užtikrinti veiksmingą Savivaldybės panaudos pagrindais perduoto materialiojo turto

naudojimo pagal paskirtį visuomeninę kontrolę (motyvai išdėstyti 3.2 skyriuje „Savivaldybės

nuosavybės teise ir kitais pagrindais valdomo ilgalaikio materialiojo turto (žemės sklypų, pastatų ir

statinių) perdavimas panaudos pagrindais“, 30 psl.).

5. PASIŪLYMAI

5.1 Siekiant sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę Savivaldybės socialinio būsto

administravimo ir nuomos veiklos srityse, siūloma:

1. Socialinio būsto administravimą ir nuomą reglamentuojančiuose Savivaldybės vidaus

teisės aktuose nustatyti aiškius, objektyvius, lengvai kiekybiškai pamatuojamus socialinio būsto

fondo procentinio paskirstymo kriterijus kiekvienam sąrašui. Nustatyti galimas socialinio būsto

fondo procentinio paskirstymo pagal sąrašus pokyčių ribas.

2. Socialinio būsto administravimą ir nuomą reglamentuojančiuose Savivaldybės vidaus

teisės aktuose išsamiai reglamentuoti, kokiais atvejais galėtų būti keičiami sąrašų prioritetai (kartu

nustatyti sąrašų prioritetų keitimo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, procedūrų tvarką, įvardyti

subjektus, galinčius priimti sprendimus dėl sąrašų prioritetų keitimo).

3. Savivaldybės vidiniuose teisės aktuose detalizuoti papildomų dokumentų, kuriuos

seniūnijai turi pateikti asmenys (našlaičiai ar likę be tėvų globos asmenys, šeimos, kuriose yra

neįgalių asmenų, asmenys, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kurie yra

pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, arba asmenys, kurie yra sukakę senatvės pensijos

amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė), turintys teisę ir pageidaujantys

37

išsinuomoti Savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygas pagerinti, ir nustatyti reikalavimus šių

dokumentų juridinei formai ir turiniui minėtus dokumentus išdavusiems subjektams. Reikalingų

pateikti dokumentų sąrašą skelbti Savivaldybės interneto tinklalapyje.

4. Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į Savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą,

prašymus priimti ir registruoti Paramos būstui įsigyti įstatymo 11 straipsnio 1 punkte numatyta

tvarka, arba Savivaldybės vidiniuose teisės aktuose reglamentuoti galimybę prašymus pateikti ir

tiesiogiai Ekonomikos skyriui, t.y. reglamentuoti praktikoje vykdomą administracinę procedūrą.

5. Siekiant mažinti neformalų suinteresuotų asmenų bendravimą su Savivaldybės

Ekonomikos skyriaus darbuotojais, rekomenduojame svarstyti galimybę prašymų išnuomoti

socialinį būstą priėmimą organizuoti vadovaujantis „vieno langelio“ principu, t. y. Savivaldybės

vidiniuose teisės aktuose detalizuoti asmenų, besikreipiančių į konkretų Savivaldybės skyrių,

prašymų priėmimo tvarką.

6. Atsižvelgiant į Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo

institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles, Savivaldybės

vidiniuose teisės aktuose nustatyti asmenų ar šeimų, siekiančių būti įrašytais į sąrašus Savivaldybės

socialinio būsto nuomai, prašymų nagrinėjimo ir informavimo apie priimtą sprendimą terminus.

7. Socialinio būsto nuomą reglamentuojančiuose Savivaldybės vidiniuose teisės aktuose

nustatyti, kad Savivaldybės atsakingo darbuotojo sprendimas, įrašyti asmenį ar šeimą į sąrašus

socialiniam būstui išsinuomoti ar ne, būtų įforminamas administraciniu aktu, taip pat nustatyti

asmenų informavimo apie priimtą sprendimą tvarką tiek tenkinant, tiek netenkinant prašymą.

8. Siekiant užtikrinti asmenų ir šeimų įrašymo į atitinkamus sąrašus procedūros skaidrumą,

Savivaldybės vidiniuose teisės aktuose rekomenduojame papildyti asmenų ir šeimų prašymų įrašyti

į atitinkamą sąrašą socialinio būsto nuomai registravimo tvarką, numatant, būtinybę registruojant

prašymus nurodyti ne tik datą bet ir tikslų laiką.

9. Svarstyti galimybę Savivaldybės vidiniuose teisės aktuose reglamentuoti visas

Ekonomikos skyriaus darbuotojų atliekamas administracines procedūras, jų eiliškumą bei terminus

iki Savivaldybės vykdomoji institucija (Savivaldybės administracijos direktorius) priima sprendimą

išnuomoti socialinį būstą: apibrėžti asmens ir šeimos informavimo apie atsilaisvinusius socialinius

būstus procedūros tvarką, įtvirtinti prievolę asmenims raštu informuoti Savivaldybę (arba atvykti į

Savivaldybę) dėl atsisakymo nuomotis Savivaldybės socialinį būstą ir nustatyti terminą, per kurį

asmuo (šeima) privalo informuoti Savivaldybę apie priimtą sprendimą pasinaudoti ar nepasinaudoti

įstatymais suteikta teise į konkretų socialinį būstą.

38

10. Aiškiai reglamentuoti sprendimo išnuomoti Savivaldybės socialinį būstą priėmimo

tvarką, apibrėžti Komisijos vaidmenį bei funkcijas šioje srityje, numatyti konkrečius terminus per

kuriuos turi būti priimamos konkrečios administracinės procedūros.

11. Spręsti galimybę atnaujinti Komisijos būsto problemoms spręsti nuostatus, kuriose

rekomenduojame: konkretizuoti Komisijos atliekamas funkcijas socialinio būsto nuomos srityje

(aiškiai numatyti, kokie atvejai, kokie konkretūs klausimai priskirtini Komisijos kompetencijai),

numatyti Komisijos teises ir pareigas, įvardinti kokiais dokumentais įforminamas Komisijos darbo

rezultatas, numatyti Komisijos narių atsakomybę bei priimtų sprendimų apskundimo galimybę.

12. Siekiant, kad Savivaldybės socialinis būstas būtų išnuomojamas tik tokią teisę

turintiems asmenims bei šeimoms, rekomenduojame Savivaldybės vidiniuose teisės aktuose

numatyti prievolę turto ir pajamų deklaracijas pateikti ne tik pateikiant prašymą įrašyti į sąrašą

socialiniam būstui išsinuomoti, bet ir prieš Savivaldybės socialinio būsto suteikimą.

13. Kad būtų tinkamai įgyvendintos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11

straipsnio 6 dalies nuostatos, rekomenduojame patikslinti Savivaldybės socialinio būsto nuomą

reglamentuojančius vidinius teisės aktus:

1) detalizuoti sąrašų prioritetų keitimo procedūrų tvarką, atsiradus Aprašo 29 punkte

nurodytų asmenų;

2) nustatyti aiškius, objektyvius, lengvai pamatuojamus kriterijus, kuriais būtų

motyvuojama sprendimo išnuomoti socialinį būstą be eilės pirmenybė, kai į socialinio būsto nuomą

vienu metu pretenduotų keli aprašo 29 punkte nurodyti asmenys ar šeimos;

3) išsamiai reglamentuoti dokumentų, būtinų sprendimui dėl socialinio būsto nuomos be

eilės priimti, sąrašą ir nustatyti reikalavimus šių dokumentų juridinei formai ir turiniui;

4)Savivaldybės vidiniuose teisės aktuose detalizuoti informacijos, numatytos Paramos

būstui įsigyti įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje, skelbimo tvarką ir šią informaciją talpinti interneto

tinklapyje, taip pat talpinti informaciją apie būtinus pateikti dokumentus asmenims ar šeimoms

norinčioms išsinuomoti būstą be eilės Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 6

dalyje numatytais atvejais. Savivaldybės interneto tinklapyje taip pat rekomenduojame skelbti

informaciją apie visą Savivaldybei nuosavybės teise priklausantį socialinį būstą, informaciją apie

laisvas ir išnuomotas gyvenamąsias patalpas.

Savivaldybės vidiniuose teisės aktuose detalizuoti informacijos, numatytos Paramos būstui

įsigyti įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje, skelbimo tvarką ir šią informaciją talpinti interneto

tinklapyje, taip pat Savivaldybės interneto tinklapyje skelbti informaciją (atmintinę) apie būtinus

pateikti dokumentus asmenims ar šeimoms norinčioms išsinuomoti būstą be eilės Paramos būstui

įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje numatytais atvejais.

39

14. Nustatyti konkretų terminą (arba maksimalų ir minimalų terminą), kuriam gali būti

sudaroma (ir pratęsiama) socialinio būsto nuomos sutartis su Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti

įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje įvardintais asmenimis ir šeimomis.

15. Siekiant užtikrinti Savivaldybės socialinio būsto nuomos teisėtumo kontrolės

veiksmingumą, STT rekomenduoja svarstyti galimybę Savivaldybės socialinio būsto fondo

gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pavyzdinės formos skiltyje – Papildomos sąlygos,

nustatyti konkretų terminą, per kurį nuomininkas ar jo šeimos nariai privalo informuoti Savivaldybę

apie nuosavybės teise įgytą būstą, materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes,

turinčias įtakos teisei į socialinio būsto nuomą, taip pat nustatyti, kokia forma nuomininkas privalo

pateikti minėtą informaciją (raštu, žodžiu ar pan.).

5.2. Siekiant sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę Savivaldybės nuosavybės teise ir

kitais pagrindais valdomo ilgalaikio materialiojo turto (žemės sklypų, pastatų ir statinių) nuomos

bei perdavimo panaudos pagrindais veiklos srityse, siūloma:

1. Įgyvendinant Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo

įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą prievolę, Savivaldybės vidiniuose teisės aktuose

reglamentuoti Savivaldybės materialiojo turto nuomos uždaro konkurso būdu procedūros

organizavimo ir vykdymo tvarką.

2. Siekiant Savivaldybės materialiojo turto nuomos konkurso nuolatinės komisijos darbo

nuoseklumo bei priimamų sprendimų skaidrumo, rekomenduojame patvirtinti Komisijos nuostatus

arba darbo reglamentą.

3. Siekiant suderinti Materialiojo turto nuomos konkurso nuolatinės komisijos narių

privačius ir visuomenės viešuosius interesus, Komisijos veiklą reglamentuojančiuose vidiniuose

teisės aktuose numatyti Komisijos narių nusišalinimo nuo nagrinėjamo klausimo procedūrą ir

sukurti konfidencialumo pasižadėjimo institutą.

4. Savivaldybės vidiniuose teisės aktuose tiksliau reglamentuoti Savivaldybei nuosavybės

teise priklausančio ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties pratęsimo procedūrą:

1) numatyti, jog atnaujinant nuomos sutartį, turi būti perskaičiuojamas nuomos mokestis,

t.y. sutarties atnaujinimo atveju gali būti keičiama viena iš nuomos sąlygų – nuomos mokesčio

dydis;

2) numatyti bendrą (maksimalų) turto nuomos terminą sutarties su Savivaldybės turto

nuomininkais atnaujinimo atveju, kai sprendimą dėl sutarties atnaujinimo priima Savivaldybės

administracijos direktorius. Rekomenduotinas maksimalus materialiojo turto nuomos sutarties

pratęsimo terminas neturėtų viršyti 10 metų.

5. Rengiant nuomos sutartis numatyti:

40

1) kas keleri metai nuomininkas įsipareigoja savo lėšomis daryti paprastąjį (einamąjį)

nuomojamo turto remontą, arba nustatyti kitus objektyviai įvertinamus paprastojo (einamojo)

nuomojamo turto remonto kriterijus;

2) nuomos objekto perdavimo–priėmimo aktuose fiksuoti faktinę objekto būklę.

6. Savivaldybės interneto tinklapyje talpinti ne tik informaciją apie vykdomus

Savivaldybės nuosavybės teise ir kitais pagrindais valdomo turto nuomos konkursus, bet ir platesnę

informaciją apie planuojamą išnuomoti turtą, įvykusių nuomos konkursų nugalėtojus, galiojančias

nuomos sutartis ir kitą nuomos procesą skaidrinančią informaciją.

7. Siekiant, kad būtų formalizuota Savivaldybės atsakingų darbuotojų diskrecija

sprendžiant, ar subjektas atitinka/neatitinka Turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo

13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, rekomenduojame atlikti Savivaldybės turto perdavimo

panaudos pagrindais tvarkos aprašo pakeitimus:

1) numatyti, kokiais atvejais vertinant panaudos subjekto atitiktį nustatytiems kriterijams

yra būtina Savivaldybės institucijos ar seniūnijos (kur veikia panaudos subjektas) išvada apie

panaudos subjekto vykdomos veiklos reikalingumą visuomenei ir Savivaldybės turto perdavimo

tikslingumą;

2) detalizuoti panaudos gavėjo vykdomos veiklos reikalingumo visuomenei vertinimo

kriterijų, t. y. apibrėžti, kokią konkrečiai veiklą turėtų vykdyti subjektas, kad sprendimą dėl

panaudos suteikimo priimantis valstybės tarnautojas tinkamai įvertintų, ar būsimi panaudos gavėjai

iš tikrųjų atitinka vykdomos veiklos reikalingumo visuomenei vertinimo kriterijų;

3) nustatyti, kas vertina ir kaip nusprendžia panaudos subjektų atitiktį nustatytiems

kriterijams;

4) detaliau reglamentuoti turto perdavimo panaudos pagrindais administracinę procedūrą;

5) reglamentuoti, kaip sprendžiama, su kuriuo subjektu sudaryti panaudos sutartį, jeigu

pretendentų į konkretų panaudos objektą yra daugiau nei vienas;

6) reglamentuoti Savivaldybės valstybės tarnautojų veiksmus kontroliuojant ar panaudos

gavėjas perduotu turtu naudojasi pagal paskirtį ir sutartį, ar verčiasi veikla dėl kurios buvo

perduotas Savivaldybės turtas. Tuo tikslu, Savivaldybės sudaromose panaudos sutartyse įtvirtinti

prievolę panaudos gavėjams periodiškai, pvz., kartą per metus, teikti vykdomos veiklos ataskaitas

Savivaldybei;

7) Panaudos sutarties pagrindais perduodamo turto perdavimo–priėmimo aktuose fiksuoti

faktinę objekto būklę.

8. Siekiant maksimaliai užtikrinti veiksmingą Savivaldybės panaudos pagrindais perduoto

materialiojo turto naudojimo pagal paskirtį visuomeninę kontrolę, siūlome informaciją apie

41

Savivaldybei nuosavybės teise panaudos pagrindais perduotą ilgalaikį materialųjį turtą skelbti

Savivaldybės interneto tinklalapyje.

Direktoriaus pavaduotojas Romas Zienka

Daina Paštuolienė, tel. (837)209424, dainap@stt.lt

Išvados dėl Kauno rajono savivaldybės korupcijos rizikos analizės1 priedas

ATLIEKANT KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĘ ĮVERTINTI TEISĖS AKTAI, DOKUMENTAI IR INFORMACIJA

42

1. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje

įstatymas (2012 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. VIII-371 redakcija).

2. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas (2012 m.

lapkričio 6 d. įstatymo Nr. VIII-480 redakcija).

3. Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams

namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas (2013 m. gegužės 16 d. įstatymo Nr. I-2455 redakcija).

4. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir

disponavimo juo įstatymas (2013 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. VIII-729 redakcija).

5. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (2013 m. liepos 2 d. įstatymo

Nr. VIII-1234 redakcija).

6. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. VIII-

1864 redakcija).

7. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (2013 m. gruodžio 23 d. įstatymo

Nr. I-533 redakcija).

8. Valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisyklės,

patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 „Dėl

valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos“.

9. Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir

naudotis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d.

nutarimu Nr. 1890 „Dėl valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai

valdyti ir naudotis tvarkos aprašo patvirtinimo“.

10. Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo

tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu

Nr. 472 „Dėl valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo

tvarkos aprašo patvirtinimo“.

11. Asmens (šeimos) metinių pajamų ir turto apskaičiavimo teikiant valstybės paramą

būstui įsigyti, savivaldybės socialiniam būstui išnuomoti ar jo sąlygoms pagerinti tvarkos aprašas,

patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 670 „Dėl

asmens (šeimos) metinių pajamų ir turto apskaičiavimo teikiant valstybės paramą būstui įsigyti,

savivaldybės socialiniam būstui išnuomoti ar jo sąlygoms pagerinti tvarkos aprašo patvirtinimo“.

12. Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 243 „Dėl teisės aktų projektų

antikorupcinio vertinimo taisyklių patvirtinimo“.

43

13. Savivaldybės korupcijos prevencijos programos rengimo rekomendacijos, patvirtintos

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2014 m. birželio 5 d. įsakymu Nr.

185.

14. Kauno rajono savivaldybės turto nuomos tvarkos aprašas, patvirtintas 2013 m. spalio

24 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-394 „Dėl Kauno rajono savivaldybės turto nuomos

tvarkos aprašo patvirtinimo“.

15. Kauno rajono savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais tvarkos aprašas,

patvirtintas 2008 m. lapkričio 20 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-364 „Dėl Kauno rajono

savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais tvarkos aprašo patvirtinimo“.

16. Savivaldybės socialinio būsto nuomos tvarkos aprašas, patvirtintas 2011 m. balandžio

7 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-128 „Dėl Savivaldybės socialinio būsto nuomos

tvarkos aprašo patvirtinimo“.

17. Kauno rajono savivaldybės turto perdavimo valdyti, naudotis ir disponuoti juo

patikėjimo teise tvarkos aprašas, patvirtintas Savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 2 d.

sprendimu Nr. TS-111 „Dėl Kauno rajono savivaldybės turto perdavimo valdyti, naudotis ir

disponuoti juo patikėjimo teise tvarkos aprašo patvirtinimo“.

18. Kauno rajono savivaldybės 2013-2014 m. korupcijos prevencijos programa patvirtinta

Savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. TS-68 „Dėl Kauno rajono savivaldybės

2013-2014 m. korupcijos prevencijos programos patvirtinimo‘.

19. Kauno rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 21 d. sprendimas TS-27 „Dėl

Kauno rajono savivaldybės Antikorupcijos komisijos veiklos nuostatų patvirtinimo“.

20. Kauno rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 29 d. sprendimas Nr. TS-205

„Dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus ir administracijos direktoriaus

pavaduotojo pareigybių aprašymų patvirtinimo“.

21. Šeimų ir asmenų, turinčių teisę į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą,

registravimo tvarkos aprašas, patvirtintas Savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 7

d. įsakymų Nr. IS-303.

22. Savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio

apskaičiavimo, surinkimo ir naudojimo tvarkos aprašas, patvirtintas Savivaldybės administracijos

direktoriaus 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. IS-2228.

23. Administracijos komisijos būsto problemoms spręsti nuostatai, patvirtinti

Savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 1100.

44

24. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 31 d.

įsakymas Nr. IS-2323 „Dėl Kauno rajono šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašų

patvirtinimo“.

25. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 10 d.

įsakymas Nr. IS-2032 „Dėl komisijos sudarymo“.

26. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 28 d.

įsakymas Nr. P6-149 „Dėl pavedimo Mantui Stankevičiui organizuoti korupcijos prevencijos ir

kontrolės priemonių įgyvendinimą savivaldybės administracijoje“.

27. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-07-18 įsakymu Nr. IS-

1412, 2008-01-29 įsakymu Nr. IS-143, 2011-01-17 įsakymu Nr. IS-82 ir 2008-07-29 įsakymu Nr.

IS-1514 patvirtinti savivaldybės administracijos Ekonomikos skyriaus darbuotojų pareigybių

aprašymai.

28. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. balandžio 14 d.

įsakymas Nr. IS-743 „Dėl asmenų aptarnavimo ir jų prašymų nagrinėjimo Kauno rajono

savivaldybės administracijoje ir jos padaliniuose taisyklių patvirtinimo“.

29. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 13 d.

įsakymas Nr. IS-1670 „Dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos dokumentų rengimo,

tvarkymo, apskaitos, saugojimo, naudojimo ir kontrolės procedūrų taisyklių patvirtinimo“.

30. Kauno rajono savivaldybės kontrolieriaus 2013 m. gruodžio 9 d. audito išvada Nr. 2-

50 „Dėl Kauno rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir savivaldybės patikėjimo

teise valdomo valstybės turto ataskaitos pagal 2012 m. gruodžio 31 d. duomenis“.

31. Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės 2013 m. balandžio 22 d. valstybinio audito

ataskaita Nr. FA-P-30-1-13 „Dėl Kauno rajono savivaldybėje atlikto finansinio (teisėtumo) audito

rezultatų“.

32. Kauno rajono savivaldybės mero 2013 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. MSD-270 pateikta

„Išvada dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės“.

33. Kauno rajono savivaldybės 2014 m. vasario 28 d. raštas Nr. SD-594 „Dėl

rekomendacijų įgyvendinimo“.

34. Kauno rajono savivaldybės administracijos 2014 m. vasario 20 d. raštas Nr. SD-486

„Dėl informacijos pateikimo“.

35. Kauno rajono savivaldybės mero 2014 m. vasario 26 d. raštas Nr. MSD-34 „Dėl

Kauno rajono savivaldybės 2013-2014 m. Korupcijos prevencijos programos įgyvendinimo

ataskaitos“.

45

36. Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus 2013

m. gruodžio 13 d. raštas Nr. UI-207.

37. Kauno rajono savivaldybės Antikorupcijos komisijos veiklos ataskaita (2014 02 17).

38. Kauno rajono savivaldybės administracijos komisijos būsto problemoms spręsti 2013

m. posėdžių protokolai: 2013-01-24 Nr. 1. 2013-03-05 Nr. 2, 2013-04-11 Nr. 3, 2013-05-02 Nr. 4,

2013-06-06 Nr. 5, 2013-07-08 Nr. 6, 2013-07-25 Nr. 7, 2013-10-01 Nr. 8, 2013-11-13 Nr. 9, 2013-

12-10 Nr. 10.

39. Savivaldybės materialiojo turto nuomos konkurso nuolatinės komisijos 2013 m.

posėdžių protokolai: 2013-01-08 Nr. 1, 2013-05-04 Nr. 2, 2013-06-04 Nr. 3, 2013-06-18 Nr. 4,

2013-06-20 Nr. 5,2013-08-29 Nr. 6, 2013-09-17 Nr. 7, 2013-09-24 Nr. 8, 2013-11-18 Nr. 9, 2013-

12-17 Nr. 10.

40. Kauno rajono savivaldybės tarybos 2013 metais priimti sprendimai dėl Savivaldybės

turto perdavimo panaudos pagrindais: 2013-01-17 Nr. TS-9, 2013-03-28 Nr. TS-101, 2013-03-28

Nr. TS-104, 2013-03-28 Nr. TS-102, 2013-04-25 Nr. TS-155, 2013-04-25 Nr. TS-156, 2013-05-30

Nr. TS-218, 2013-08-29 Nr. TS-333, 2013-08-29 Nr. TS-334, 2013-10-24 Nr. TS-391.

41. Kauno rajono savivaldybės Antikorupcijos komisijos posėdžių protokolai: 2013-02-

25 Nr. 1, 2014-02-07 Nr. 1.

42. Taip pat 2014 m. gegužės 13 d. įvykusio susitikimo su Savivaldybės administracijos

darbuotojai metu pateikta informacija bei dokumentai: Savivaldybės sudarytos nuomos sutartys ir

su jomis susiję procedūrų dokumentai, Savivaldybės sudarytos panaudos sutartys ir su jomis susiję

procedūrų dokumentai, Savivaldybės sudarytos socialinio būsto nuomos sutartys ir su jomis susiję

procedūrų dokumentai.

43. Kauno rajono savivaldybės administracijos darbuotojų 2014-02-14, 2014-02-21, 2014-

03-20, 2014-03-24, 2014-04-01, 2014-04-16, bei 2014-05-21 elektroniniu paštu pateikta

informacija.

_______________

Išvados dėl Kauno rajono savivaldybėskorupcijos rizikos analizės2 priedas

KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS KORUPCIJOS PREVENCIJOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMAS

46

STT, vadovaudamasi Korupcijos prevencijos įstatymo 15 straipsnio 3–4 punktais, atliko

Savivaldybės įgyvendinamų korupcijos prevencijos priemonių, nustatytų minėto įstatymo 5

straipsnio 1–8 dalyse, vertinimą.

Analizės tikslas – įvertinti Savivaldybėje įgyvendinamas prevencijos priemones ir jų

veiksmingumą, nustatyti priemonių įgyvendinimo procedūrų spragas ir pateikti pasiūlymus, siekiant

gerinti Savivaldybės veiklą vykdant korupcijos prevenciją.

1. Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas

Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos

Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 6 straipsnis, Korupcijos rizikos analizės atlikimo

tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1601, bei

Valstybės ar savivaldybės įstaigų veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo

tikimybė, nustatymo rekomendacijos, patvirtintos LR STT direktoriaus 2011 m. gegužės 13 d.

įsakymu Nr. 2-170.

Savivaldybė Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą (toliau – KPT) atlieka kasmet ir

išvadą pateikia STT Kauno valdybai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės aktuose12 yra numatyta,

kad KPT nustatymas turi būti atliekamas kiekvienų metų III ketvirtį ir išvada per mėnesį pateikta

STT, tačiau Savivaldybė išvadą pateikia vėluodama (2012 m. KPT išvadą Savivaldybė pateikė

2012-11-21 raštu Nr. MSD-264, 2013 m. – 2013-11-18 raštu Nr. MSD-270).

2013 m. Savivaldybė KPT nustatymo metu vertino administracijos Ekonomikos skyriaus

veiklą licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, tabako gaminiais, leidimų

prekiauti naftos produktais išdavimo srityje bei socialinio būsto nuomos srityje. Savivaldybė

nurodo, kad vertinimo metu vadovavosi STT patvirtintomis rekomendacijomis, tačiau pateikta

išvada ne visiškai atitinka jų nuostatas: pasirinktos veiklos sritys nevertintos pagal joms tinkamus

kriterijus, Išvadoje neatsispindi vykdomų procedūrų analizė, neanalizuotas vidiniuose teisės aktuose

įtvirtintų darbuotojų funkcijų bei procedūrų praktinis atlikimas, neaiškiai aprašomas veiklos

kontrolės klausimas, galutinės išvados abstrakčios ir nemotyvuotos.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad KPT išvados rezultatai nenaudojami atnaujinant

Savivaldybės Korupcijos prevencijos programą, priemonių planą.

REKOMENDACIJOS

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu ir Korupcijos

rizikos analizės atlikimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 8 d.

nutarimu Nr. 1601 (Žin., 2002, Nr. 98-4339), kiekvienų metų III ketvirtį atlikti korupcijos

12 Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1601, 7, 8 punktai.

47

pasireiškimo tikimybės nustatymo procedūrą, surašyti motyvuotą išvadą ir ne vėliau kaip per

mėnesį kartu su turima informacija pateikti STT.

2. Atliekant korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo procedūrą, t. y. analizuojant

veiklos sritis, kuriose gali egzistuoti korupcijos pasireiškimo tikimybė, labiau įsigilinti į Valstybės

ar savivaldybės įstaigų veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė,

nustatymo rekomendacijas, patvirtintas LR STT direktoriaus 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 2-

170, didesnį dėmesį skirti antikorupciniu požiūriu vertinamų procedūrų praktinio įgyvendinimo

analizei.

3. Išvados dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės rezultatus panaudoti atnaujinant

Savivaldybės kovos su korupcija programą, priemonių planą.

2. Korupcijos prevencijos programa

Nagrinėjamu laikotarpiu Savivaldybė įgyvendino Savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 28

d. sprendimu Nr. TS-68 patvirtintą Kauno rajono savivaldybės 2013-2014 m. korupcijos

prevencijos programą (toliau – Programa).

STT, siekdama užtikrinti korupcijos prevencijos sistemos ir jos priemonių veikimo

efektyvumą bei turėdama tikslą perduoti kaupiamą patirtį savivaldybėms rengiant antikorupcines

programas, o taip pat remdamasi Savivaldybės korupcijos prevencijos programos rengimo

rekomendacijomis, patvirtintomis STT direktoriaus 2014-06-05 įsakymu Nr. 2-185 (toliau –

Programos rengimo rekomendacijos) ir Strateginio planavimo metodika, patvirtinta Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2002-06-06 nutarimu Nr. 827 (toliau – Strateginio planavimo metodika),

atliko Savivaldybės Korupcijos prevencijos programos vertinimą. Vertinimo metu nustatyta:

1. Programos 1 punkte nurodyta, kad Programa „skirta korupcijos prevencijai ir

sisteminės korupcijos pasireiškimo galimybėms mažinti Kauno rajono savivaldybės institucijose ir

įstaigose bei kitose biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, įmonėse, kurių steigėja yra Kauno rajono

savivaldybė“, taip pat Programoje numatytas su Savivaldybės institucijomis, įstaigomis bei

įmonėmis sietinas tikslas (Programos IV skyriaus 1 punktas), tačiau Priemonių plane joms

nepriskirta nei viena priemonė. Savivaldybės patvirtintas Priemonių planas iš esmės yra skirtas

įgyvendinti tik Savivaldybės administracijai.

REKOMENDACIJA

Atnaujinant programą aiškiai apibrėžti kam skirta programa ir kas ją turi įgyvendinti. Jei

programa skirta ne tik Savivaldybės administracijai bet ir Savivaldybės viešosioms įstaigoms bei

įmonėms, rekomenduojame papildyti priemonių planą šioms įstaigoms bei įmonėms skirtomis

priemonėmis arba programoje numatyti galimybę Savivaldybės įstaigoms bei įmonėms rengti

atskirus su patvirtintos programos tikslais ir uždaviniais sietinus priemonių planus.

48

2. Programos III skyriuje „Esamos padėties analizė“ yra aprašomi Savivaldybės atliktų

sociologinių tyrimų rezultatai, remiantis visuomenės nuomone įvardintos korupcijos prevencijos

priemonės, kurios Savivaldybei yra aktualiausios. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje dalyje

neanalizuojamos korupcijos pasireiškimo tikimybės išvados, neaptariami ankstesnės Programos

įgyvendinimo rezultatai. Savivaldybės patvirtinta 2013-2014 m. Programa yra analogiška prieš tai

Savivaldybės įgyvendintai 2012 m. Programai13 - programoje iškelti tie patys tikslai bei uždaviniai,

priemonių plane numatytos iš esmės tos pačios priemonės (priemonių planas papildytas 3

priemonėmis). Manytume, kad šioje Programos dalyje turėtų būti apžvelgtas ankstesnės programos

įgyvendinimo rezultatas ir paaiškinamas tų pačių siektinų tikslų bei uždavinių, kurie numatyti ir

atnaujintoje programoje, aktualumas.

REKOMENDACIJA

Siekiant, kad Programa būtų orientuota į aktualiausias Savivaldybės problemas, atnaujinant

Programą būtina įvertinant ankstesnės Programos efektyvumą, (pagal numatytus tikslų ir uždavinių

vertinimo kriterijus įvertinti pasiektą ar nepasiektą rezultatą) taip pat atsižvelgti į KPT išvadų

rezultatus.

3. Savivaldybės įgyvendinamoje programoje yra iškelti 7 tikslai – 1 svarbiausias

Programos tikslas, 3 korupcijos prevencijos tikslai bei 3 antikorupcinio švietimo tikslai (Programos

IV skyrius), bei 15 uždavinių – 11 korupcijos prevencijos srityje, 4 antikorupcinio švietimo srityje

(Programos V skyrius). Įvertinus Programoje iškeltų tikslų sąsają su uždaviniais nustatyta, kad kai

kuriuos tikslus iš esmės antrina jiems įgyvendinti numatyti uždaviniai (2.1 tikslą antrina 1.4, 1.7

uždaviniai). Uždaviniai išdėstyti nenuosekliai, todėl neaišku, kuriam tikslui įgyvendinti jie

numatyti. Kai kurie uždaviniai yra labiau panašūs į konkrečias priemones ir galėtų būti patalpinti į

Programos įgyvendinimo priemonių planą ( Programos V skyriaus 1.2, 1.3, 2.4 punktai).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Programos uždaviniais turi būti apibrėžiami planuojami

pasikeitimai, kad būtų pasiekti Programos ar jos krypties tikslai (t. y. kiekvienam iškeltam

Programos tikslui pasiekti būtina numatyti po keletą uždavinių, o numatytiems uždaviniams

įgyvendinti būtina patvirtinti konkrečias priemones, kurias įgyvendinus ir bus pasiektas norimas

rezultatas.)

Pastebėta, kad kai kurie Programos tikslai bei uždaviniai apskritai negali būti įgyvendinti,

nes Priemonių plane nėra numatyta priemonių kuriomis jie galėtų būti įgyvendinti – (Pvz.:

Programoje numatyti 1.4, 1.5, 1.6, 1.7, 1.10, 1.11 uždaviniai negali būti įgyvendinti, nes Priemonių

plane nenumatyta su šiais siekiais susijusių priemonių).

REKOMENDACIJA13 Kauno rajono savivaldybės 2012 m. korupcijos prevencijos programa patvirtinta Kauno rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. TS-91.

49

Siekiant, kad patvirtinta programą duotų rezultatų, būtina Programoje iškelti aiškius

siektinus tikslus, jiems numatyti po keletą uždavinių, o kiekvienam uždaviniui numatyti konkrečias

priemones.

4. Programos skiltyje – Programos administravimas numatyta, kad už programos

sudarymą, atnaujinimą ir svarstymą Taryboje atsako Meras. Už programos įgyvendinimą tiesiogiai

atsakingas administracijos direktorius, programos įgyvendinimo ataskaitas rengia Antikorupcijos

komisija, kuri vykdo Programos įgyvendinimo stebėseną, vertinimą ir kontrolę. Šis Programos

administravimo mechanizmas nėra visai aiškus. Galėtų būti konkrečiau įvardinta kas rengia

programą, kas ją įgyvendina (tik Savivaldybės administracija ar ir Savivaldybės įstaigos bei

įmonės), kas rengia programos įgyvendinimo ataskaitas (Pvz. 2012 m. ataskaitą rengė Savivaldybės

administracijos Teisės skyrius) ir kam už Programos įgyvendinimą atsiskaito (administracijos

direktorius Antikorupcijos komisijai ar Antikorupcijos komisija merui ar tarybai ir pan.).

Susipažinus su Savivaldybės interneto tinklapyje www.krs.lt patalpintomis Programos

įgyvendinimo ataskaitomis už 2011, 2012, 2013 metus, pastebėta, kad tinklapyje patalpinti STT

Kauno valdybai adresuoti Mero raštai. Manytume, kad interneto tinklapyje turėtų būti talpinamos

registruotos ataskaitos skirtos už programos įgyvendinimą atsakingai institucijai, o ne STT.

REKOMENDACIJA

Siekiant, kad patvirtinta Programa sėkmingai būtų įgyvendinta, būtina numatyti aiškų

Programos administravimo mechanizmą.

5. Programos įgyvendinimui patvirtintame Priemonių plane numatytos priemonės

nesuskirstytos pagal tikslus bei uždavinius. Priemonės išdėstytos jas grupuojant į 3 grupes neaišku

pagal kokius kriterijus, jos neatitinka Programoje numatytų tikslų bei uždavinių, dėl ko sunku

suprasti ar numatytomis priemonėmis bus pasiekti užsibrėžti tikslai.

REKOMENDACIJA

Sudarant Priemonių planą siūlome pasirinkti Savivaldybės korupcijos prevencijos

programos rengimo rekomendacijų, patvirtintų STT direktoriaus 2014-06-05 įsakymu Nr. 2-185, 34

punkte rekomenduojamą struktūrą, atkreipiant dėmesį į tai, kad priemonių plane priemones turi būti

grupuojamos pagal numatytus Programos tikslus ir uždavinius.

50

6. Susipažinus su Savivaldybės pateikta Programos priemonių plano įgyvendinimo

ataskaita už 2013 metus (2014-02-26 Nr. MSD-34) pažymėtina, kad didelė dalis priemonių yra

įgyvendintos arba įgyvendinamos. Programos įgyvendinimo ataskaita yra parengta tekstiniu

pavidalu, aprašant Savivaldybės administracijos veiklą korupcijos prevencijos srityje, kai kur

detalizuojant konkrečių Programos priemonių įgyvendinimą. Apie priemones, kurios

neįgyvendintos ataskaitoje nerašoma (Pvz. Priemonių plano 1 priemonė). Savivaldybės mero vardu

parengta ataskaita yra skirta STT (STT adresuotos programos įgyvendinimo ataskaitos yra

talpinamos ir į Savivaldybės interneto tinklapio www.krs.lt rubriką – KORUPCIJOS

PREVENCIJA).

REKOMENDACIJA

Programoje numatyti aiškų programos įgyvendinimo ir kontrolės mechanizmą ir

Programos priemonių įgyvendinimo ataskaitas rengti ne tik STT, o ir institucijai atsakingai už jos

įgyvendinimą.

Siekiant sistemingai sekti Programos įgyvendinimo veiksmingumą, rekomenduojame be

Programos įgyvendinimo aprašomosios dalies parengti ir Programos priemonių plano įgyvendinimo

ataskaitą (Programos priemonių plano lentelėje vietoje skilties - Laukiamas rezultatas numatyti

skiltį – Priemonės įgyvendinimo rezultatas, kurią užpildžius aiškiai matytųsi kiekvienos priemonės

įgyvendinimas pagal numatytus vertinimo kriterijus).

IŠVADA: Savivaldybės įgyvendinama Programa yra skirta Kauno rajono savivaldybės

institucijoms ir įstaigoms bei kitoms biudžetinėms ir viešosioms įstaigoms, įmonėms, kurių steigėja

yra Kauno rajono savivaldybė, tačiau Programoje neapibrėžtas Savivaldybės ir jos reguliavimo

srities įstaigų vaidmuo bei kompetencija šioje srityje. Ne pilnai išspręstas programos

administravimo mechanizmas. Šie ir kiti vertinimo metu nustatyti Programos trūkumai leidžia

daryti prielaidą, kad Programos įgyvendinimas gali būti nepakankamai efektyvus.

3. Teisės aktų projektų antikorupcinis vertinimas

Pagal Savivaldybės pateiktą informaciją - teisės aktų projektus antikorupciniu požiūriu

vertina teisės aktų rengėjai. Savivaldybė nepateikė STT dokumentų ir (ar) pažymų, raštų ar

nuorodų į dokumentus, kuriuose atsispindėtų Savivaldybės darbuotojų atliekamo teisės aktų

projektų antikorupcinio vertinimo procedūros.

Teisės aktų projektų antikorupcinis vertinimas yra įtrauktas į Savivaldybės įgyvendinamos

Korupcijos prevencijos programos priemonių planą (1 priemonė). Šios priemonės įgyvendinimo

vertinimo kriterijus – įvertintų teisės aktų ar jų projektų skaičius. Lieka neaišku, kaip Savivaldybė

paskaičiuoja priemonės įgyvendinimo rezultatą, jei statistika apie įvertintus teisės aktų projektus

nevedama. 2013 m. Programos įgyvendinimo ataskaitoje (2014-02-26 Nr. MSD-34) apie šios

51

priemonės įgyvendinimą nerašoma, o antikorupcinis vertinimas neatsispinti jokiuose

dokumentuose.

IŠVADA

Savivaldybės deklaruojamas teisės aktų projektų antikorupcinis vertinimas neatsispindi

jokiuose dokumentuose, todėl nustatyti ar korupcijos prevencijos priemonė, numatyta Korupcijos

prevencijos įstatymo 8str. buvo įgyvendinama pilnai ar tik iš dalies, nustatyti nepavyko.

Savivaldybė analizuojamu laikotarpiu neturėjo parengusi teisės aktų projektų antikorupcinio

vertinimo tvarkos ar metodikos.

REKOMENDACIJA

Tam, kad Savivaldybės tarybos priimami sprendimai būtų tinkamai įvertinti antikorupciniu

požiūriu, rekomenduojame vertinimą atlikti vadovaujantis Teisės aktų projektų antikorupcinio

vertinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d.

nutarimu Nr. 243, teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo funkciją įtvirtinti Savivaldybės

vidaus administravimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, o surašytas teisės aktų projektų

antikorupcinio vertinimo pažymas skelbti viešai.

4. Informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar

savivaldybės įstaigoje, pateikimas

2013 metais Savivaldybė į STT dėl asmenų kandidatuojančių užimti pareigas, į kurias

kandidatuojantys asmenys vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio nuostatomis

turi būti tikrinami privaloma tvarka, kreipėsi 34 kartus, 2012 metais – 7 kartus.

Pagal Savivaldybės pateiktą informaciją, atvejų, kai nesikreipiant į STT būtų priimti

asmenys į pareigas, į kurias kandidatuojantys asmenys Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio

nuostatomis privalo būti tikrinami, nebuvo.

IŠVADA

Savivaldybė įgyvendina šią Korupcijos prevencijos priemonę.

5. Informacijos pateikimas valstybės tarnautojų ir juridinių asmenų registrams

Funkcija – informacijos teikimas valstybės tarnautojų registrui numatyta Savivaldybės

administracijos Personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme (7.6 punktas),

patvirtintame Savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-07-22 įsakymu Nr. ĮS-1470.

Pagal Savivaldybės pateiktą informaciją, 2013 metais nebuvo tokio atvejo, kuomet

vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 11 straipsnio nuostatomis reikėtų teikti informaciją

valstybės tarnautojų ir juridinių asmenų registrams.

6. Visuomenės švietimas ir informavimas

52

Vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 10 straipsniu Savivaldybės per visuomenės

informavimo priemones ir kitais būdais privalo teikti gyventojams informaciją apie savo veiklą

kovojant su korupcija.

Savivaldybė informaciją visuomenei teikia ją talpindama į interneto tinklapį www.krs.lt.

Sukurtoje rubrikoje „Korupcijos prevencija“ yra patalpinta: Informacija apie Antikorupcijos

komisijos sudėtį bei jos veiklą (2013 ir 2010 metų ataskaitos, vieno posėdžio protokolas,

Antikorupcijos komisijos veiklos nuostatai, informacija, kaip galima kreiptis į Antikorupcijos

komisiją), Korupcijos prevencijos programos (šiuo metu įgyvendinama ir įgyvendinta ankstesniais

metais Programa), taip pat Programos įgyvendinimo ataskaitos (už 2010, 2011 bei 2012 metus)

(Informacija rinkta 2014-03-03). Savivaldybės įgyvendinamos Programos III skyriuje – „Esamos

padėties analizė“ nurodoma, kad Savivaldybė yra atlikusi ne vieną sociologinį tyrimą bei

visuomenės apklausą, siekdama išsiaiškinti labiausiai korupcijos pažeidžiamas Savivaldybės

veiklos sritis, tačiau šių tyrimų rezultatai minėtoje rubrikoje neskelbiami.

Korupcijos prevencijos įstatymo 10 straipsnyje nurodoma, kad antikorupcinis visuomenės

švietimas vykdomas visų tipų ir lygių švietimo įstaigose pagal parengtas švietimo programas.

Savivaldybės interneto tinklapio www.krs.lt duomenimis, rajone veikia 7 gimnazijos, 9 pagrindinės

mokyklos, 8 vidurinės mokyklos, 7 pradinės mokyklos ar jų skyriai. Pagal 2014 m. vasario 14 d.

elektroniniu paštu Savivaldybės pateiktą informaciją, antikorupcinis ugdymas mokyklose yra

integruotas į mokomųjų dalykų pamokas ir vykdomas per pilietinio ugdymo, teisės pagrindų,

istorijos, etikos, dorinio ugdymo, lietuvių kalbos ir ekonomikos pamokas. Rajono mokyklos kasmet

mini Tarptautinę antikorupcijos dieną. Pagal Savivaldybės administracijos Kultūros švietimo ir

sporto skyriaus 2013-12-13 raštu Nr. U1-207 atsiųstą informaciją, 2013 m. Tarptautinę

antikorupcijos dieną paminėjo 17 rajono mokyklų (buvo organizuojamos diskusijos, konkursai,

anoniminės apklausos, pokalbiai kt.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Savivaldybės interneto

tinklapyje visuomenė neinformuojama apie rajono mokyklų iniciatyvą ir gražią patirtį šioje srityje.

IŠVADA

Savivaldybė įgyvendina antikorupcinį visuomenės švietimą, tačiau ne visa Savivaldybės

vykdoma antikorupcinė veikla viešinama Savivaldybės interneto tinklapyje.

REKOMENDACIJA

Siekiant kuo plačiau informuoti visuomenę apie Savivaldybės vykdomą antikorupcinę

veiklą, rubrikoje „Korupcijos prevencija“ rekomenduojame talpinti visą su šia veikla susijusią

informaciją, o taip pat aktualiausią informaciją rekomenduojame skelbti ir Savivaldybės interneto

tinklapio skiltyje Naujienos.

7. Nustatytų korupcijos atvejų paviešinimas

53

Savivaldybės interneto tinklapio rubrikoje Teisinė informacija/ teisės aktų pažeidimai yra

patalpintos 4 seimo kontrolierių pažymos, rubrikoje Teismo sprendimai - 1 Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo sprendimas. Kitų dviejų rubrikų - Valstybės kontrolierių sprendimai, bei

Šiurkštūs tarnybiniai nusižengimai - informacija yra ruošiama, t. y. nepatalpinta jokios informacijos

(susipažinimo data 2014-06-17). Anot Savivaldybės, nagrinėjamą laikotarpį nebuvo viešinamų

atvejų.

8. Kitos įstatymų numatytos korupcijos prevencijos priemonės

8.1. Darbuotojų mokymas

Savivaldybės 2013-2014 metų Korupcijos prevencijos programos priemonių plane yra

numatytos dvi priemonės (7 ir 8 priemonės) sietinos su Savivaldybės politikų, administracijos

darbuotojų bei Savivaldybės įstaigų darbuotojų mokymu bei švietimu korupcijos prevencijos

klausimais. Pagal pateiktą Programos įgyvendinimo ataskaitą už 2013 metus, antikorupcinio

mokumo kursus išklausė 15 Savivaldybės ir jos įstaigų darbuotojų. 2014 metų mokymo plane

Savivaldybė numatė taip pat 15 tarnautojų ir darbuotojų dalyvavimą profesinės etikos ir korupcijos

prevencijos mokymuose.

IŠVADA

Priemonė įgyvendinama.

8.2. Padalinio, skirto vykdyti korupcijos prevenciją ir kontrolę įstaigoje, steigimas

arba atsakingo asmens, kuriam pavedama atlikti šią funkciją, paskyrimas

Savivaldybės administracijoje nėra padalinio, skirto vykdyti korupcijos prevenciją ir

kontrolę įstaigoje, tačiau šios funkcijos 2011-02-28 administracijos direktoriaus įsakymu Nr. P6-

149 „Dėl pavedimo Mantui Stankevičiui organizuoti korupcijos prevencijos ir kontrolės priemonių

įgyvendinimą savivaldybės administracijoje“ priskirtos Savivaldybės administracijos Teisės

skyriaus vyriausiajam specialistui.

8.3. Antikorupcijos komisija

Savivaldybėje veikia Antikorupcinė komisija sudaryta 2011 m. gegužės 5 d. tarybos

sprendimu Nr. TS-40. Komisijos sudėtis keista du kartus: 2012 m. gruodžio 20 d. taryba sprendimu

Nr. TS-483 pakeista Komisijos sudėtis, 2013 m. balandžio 25 d. tarybos sprendimu Nr. TS-177

pakeistas Komisijos pirmininkas. Komisija vadovaujasi 2010 m. sausio 21 d. tarybos sprendimu Nr.

TS-27 priimtais Savivaldybės Antikorupcijos komisijos nuostatais.

Pagal Savivaldybės pateiktus duomenis, 2012 ir 2013 metais įvyko po vieną

Antikorupcijos komisijos posėdį. 2013m. vasario 25 d. įvykusiame posėdyje nagrinėti klausimai:

dėl Savivaldybės korupcijos prevencijos 2013-2014 m. programos patvirtinimo, dėl Savivaldybės

54

2012 m. Korupcijos prevencijos programos įgyvendinimo ataskaitos, dėl korupcijos prevencijos

mokymų.

Savivaldybės interneto tinklapio skiltyje „Korupcijos prevencija“ galima rasti: informaciją

apie Komisijos sudėtį, Komisijos nuostatus, informaciją kaip galima kreiptis į Komisija, taip pat

2010 ir 2012 metų veiklos ataskaitas ir vieną, 2013 m. įvykusio posėdžio protokolą (informacija

rinkta 2014-03-03).

IŠVADA

Savivaldybės Antikorupcijos komisija nevykdo aktyvios antikorupcinės veiklos.

REKOMENDACIJA

Savivaldybės antikorupcijos komisijai aktyviai prisidėti prie Savivaldybės korupcijos

prevencijos politikos formavimo ir kūrimo, vykdant Savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 21 d.

sprendimu Nr. TS-27 patvirtintuose Savivaldybės Antikorupcijos komisijos nuostatuose įtvirtintus

uždavinius.

Savivaldybės interneto tinklalapyje skelbti visą aktualią informaciją apie Antikorupcijos

Komisijos veiklą ir priimtus sprendimus.

___________________

55

Išvados dėl Kauno rajono savivaldybės korupcijos rizikos analizės 3 priedas

PATEIKTŲ PASIŪLYMŲ ĮGYVENDINIMAS14

Eilės Nr.

STT pasiūlymai ir rekomendacijos Savivaldybės planuojamos įgyvendinti priemonės

Antikorupcinis atskirų veiklos sričių vertinimasIšvadoje dėl korupcijos rizikos analizės nurodyti pasiūlymai, susiję su antikorupciniu atskirų Savivaldybės veiklos sričių vertinimu.

Atsižvelgta – detalizuoti, nurodyti kaip?Atsižvelgta iš dalies – detalizuoti, nurodyti kaip? Pagrįsti, kodėl atsižvelgta tik iš dalies?Neatsižvelgta – pagrįsti kodėl?

_______________

14 Informaciją apie Išvadoje dėl Kauno rajono savivaldybės korupcijos rizikos analizės nurodytų pasiūlymų vykdymą ar numatomą įgyvendinimą prašome pateikti STT ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Išvados gavimo dienos.