Jaunieji korespondentai 8 kl. mokiniai

Kalėdinis ,, Lioliukas"

2014 m. Gruodžio mėn.

Kalėdų metas Trumpėjo, vis trumpėjo dienos. Ir buvo ilgos, ilgos naktys. Vilkai tik staugė mėnesienoj, Drebėjo stirna baltakaktė. Advento metas ir laukimas... Kada? Kada diena ilgės? O pūgos staugia, šaltis spaudžia... Ir nė vienos danguj žvaigždės. Galiausiai Kūčios ir Kalėdos, Varpeliai aidi kiemuose. Ir mūsų bėdos - jau ne bėdos, Kai šventė mūsų namuose.

****************************************************************************************

Mįslė

Apšerkšnojęs Ir pražilęs

Iš Laplandijos Atkilęs

Pas vaikus Kalėdų naktį Nori jis visur patekti Dovanėlėm pamylėti

Sesę, brolį, Mamą, tėtį,

Prie eglutės būryje Patrepsėt, pabūt drauge

Gal žinai kas jis, mažyti?

Gal gali man pasakyti? **********************************************************************************

2

Kūčios – gruodžio 24 d., Kalėdų išvakarėse švenčiama šventė. Dabar tai paprastai yra šeimos ar artimiausių draugų vakarienė.

Kūčiomis taip pat vadinamas patiekalas, kuriuo tą dieną būdavo vaišinamos protėvių vėlės.

Tradicijos ****************************************

Kūčios būdavo didelė šventė prie apeiginio stalo, lydima apeigų, burtų, aukų. Prieš Kūčias žmonės stengėsi užbaigti darbus. Kūčių dieną buvo draudžiama malti, skaldyti malkas, kulti, nes triukšmą sukeliantys darbai būsimą vasarą sukelia audringus debesis su krušomis. Pasiruošę šventėms žmonės pagal apeigas prausdavosi. Pirmiausia nusirengusius iki juosmens vyrus prausdavo šeimininkės arba merginos, paskui prausėsi moterys. Vėlesniais laikais prausdavosi pirtyse ar kubiluose.

Kūčias pradėdavo valgyti užtekėjus Vakarinei žvaigždei. Stalą apdėdavo šienu, dalį jo dėdavo ir pastalėn. Ant šieno klodavo staltiesę ir statydavo patiekalus. Pastatydavo žvakių, kartais –

nekultą rugių pėdą, pavoždavo po puodu akmenį. Prie stalo pakviesdavo kaimynystėje esančius bešeimius, samdinius. Prieš valgydami visi atsistodavo. Vyriausiasis garsiai melsdavosi, o paskui visi

vieni kitiems linkėdavo sveikatos, laimės. Pirmiausia valgydavo kūčią. Dalis maisto būdavo atiduodama vėlėms, paaukojama dievams. Per Kūčias taip pat kūrendavo ugnį, degindavo šiaudų kūlius ar trinką.

Verti dėmesio yra Kūčių burtai. Iš po staltiesės būdavo traukiamas šienas: ilgas šiaudas reiškė ilgą ir laimingą gyvenimą. Kokių grūdų po šienu šeimininkas rasdavo daugiausiai, tokių daugiausiai ir sėdavo, nes jų derlius turėjęs būti geriausias. Žvaigždėtas dangus, į krūvas susibūrusios žvaigždės reiškė derlingus metus, dėslias vištas, daug grybų. Smarkus vėjas – daug riešutų ir laukinių obuolių. Jei daug lijo, tikėtasi gerų miežių. Vaismedžius, kad duotų daug vaisių, apvyniodavo šiaudų grįžtėmis, per kurias išsunkė išvirtus žirnius. Kuo geriau pašerdavo gyvulius.

Paplitę vedybų būrimai: iš kurios pusės šunys loja, iš ten tikėkis piršlių; kiek sugeba atnešti malkų vienu ypu – porinis skaičius reiškia, kad mergina ištekės. Dažnas būrimas su veidrodžiu, vandeniu. Sakyta, kad Kūčių naktį kalba gyvuliai ir bitės. Jie išpranašauja ateitį. Vidurnaktį šuliniuose vanduo sekundei pavirsta vynu, kurio išgėręs žmogus tampa visažinis.

Kūčių valgiai***************************************************************

Kūčioms nuo seno gamindavo 12 ar 13

patiekalų. Tai turbūt simbolizavo 13-os ar 12-os mėnesių metus, skaičiuojamus pagal Mėnulį. Metus ėmus skaičiuoti pagal Saulę, Kūčioms imta gaminti 12 patiekalų, nors šiandien neretai šios tradicijos nebesilaikoma.

Kūčia – gaminama iš javų (kviečių, miežių, žirnių, pupų, rugių ir kt.), sumaišytų su miešimu (medumi saldintu vandeniu). Kūčia buvo skirta prosenių vėlėms

3

vaišinti. Pirmus kąsnius ir gurkšnius visada paaukodavo vėlėms bei derliaus dievybėms. Kūčia vaišintos bitės. Avižinis kisielius – aukotas dievams bei gamtos stichijoms, juo vaišintos vėlės. Verdant kisielių būdavo griebiamasi burtų.

Maltiniai – gaminti iš apšutintų ir sumaltų avižinių miltų tešlos. Juos vėliau pakeitė plokščiai ir kukuliai (šližikai, arba kūčiukai). Apvalūs ragaišiai ir kt. simbolizavo sugrįžtančią Saulę.

Mėsa – seniau ji taip pat būdavo valgoma per Kūčias, tačiau, katalikų religijos veikiama, ilgainiui išnyko nuo Kūčių stalo.

Žuvis pakeitė mėsą. Ypač mėgta lydeka – vaisingumo simbolis. Grucės košė – miežinių kruopų košė, valgyta su aguonų pienu.

Valgių simbolika************************************************************ Pagrindiniai Kūčių valgiai turi ir simbolinę prasmę. Dauguma jų kilę iš biblinių siužetų ir

senosios liaudies pasaulėjautos. Tačiau valgių, ir tai tik vieno kito, simbolika težinoma labai mažai daliai gyventojų. 1. Obuoliai simbolizuoja Rojaus medį, Adomo ir Ievos išvarymą iš Rojaus, nuodėmės atėjimą į pasaulį (Marijampolės, Pasvalio, Prienų, Rokiškio, Vilkaviškio raj.). Todėl kai kur po paplotėlio valgomas obuolys (Pasvalio, Vilkaviškio raj.). 2. Žirneliai, kaip ir obuoliai, simbolizuoja pirmųjų žmonių išvarymą iš Rojaus, Adomo ašaras (Prienų, Rokiškio raj.). Todėl kai kas po paplotėlio valgo žirnius (Prienų raj., Skriaudžiai). Žirniai taip pat vadinti Marijos ar žmonių ašaromis (Rokiškio raj., Panemunėlio apylinkė). Ignaliniečiai juos valgydavo, kad kitais metais nebūtų ašarų. 3. Kviečiai. Žinomi du aiškinimai: a) kviečiai – skalsos simbolis. Valgomi, kad visus metus būtų duonos (Kėdainių raj., Josvainiai) ir kad javai laukuose derėtų. Kviečiai nuo Kristaus laikų buvusi kasdienė žmonių duona. Kristus sakęs: „Dalinkitės kviečio grūdu, valgykit“, (Kupiškis); b) kviečiai siejami su legenda, kaip Erodas norėjo nužudyti kūdikėlį Jėzų. Marija kūdikėlį paslėpusi sterblėje. Kai Erodo kareivis paprašęs parodyti, ką ten turi, ji atskleidusi: užuot pamatę kūdikėlį, kareiviai pamatė kviečius (Jurbarko raj., Žindaičių apylinkė; Plungė). 4. Grūdų mišinys. Žinomi keturi aiškinimai: a) žirniai, pupos, kviečiai, avižos simbolizuoja derlingus metus, gerą praėjusių ir ateinančių metų derlių. Būtinai reikia jų valgyti, kad kitais metais javai derėtų (Klaipėdos raj., Veiviržėnų apylinkė; Biržų raj., Saločių apylinkė); b) kai Adomą ir Ievą išvarė iš Rojaus, jie, nusitrynę akuotus, valgė miežius. Todėl per Kūčias valgomi miežiai ir kviečiai (Utenos raj., Tauragnų apylinkė); c) Juozapas ir Marija, eidami užsirašyti, nešėsi greit negendančio maisto – žirnių, pupų ir kviečių (Plungė); d) kviečiai, žirniai, pupos simbolizuoja Marijos ašaras (Klaipėdos raj., Gargždai). 5. Medus – šviesos ir sveikatos simbolis. 6. Prėskučiai. Žinomi trys paaiškinimai: a) tai paskutinės vakarienės duona, simbolizuoja agapę – meilės vakarienę; b) į juos pirmaisiais krikščionybės amžiais buvo panašūs komunikatai; c) prėskutis vaizduoja duonos kepaliuką protėvių vėlėms vaišinti (Ignalinos raj.). 7. Žuvis ir silkė yra pasninko valgis: a) primena apaštalus, kurie buvo žvejai; b) primena Dievo stebuklą prie Samareto – Simono tinklų pripildymą, minios žmonių pamaitinimą dviem žuvimis ir penkiais kepaliukais duonos; c) žuvies galva simbolizuojanti Kristaus kankinimo įrankius (Zarasų raj., Antazavės apylinkė). 8. Spanguolės apsaugančios nuo priešų, kad nesugautų ir nesutrintų (Ignalinos raj.). 9. Duona ir pyragas yra stiprybės, proto, susivaldymo, ištikimybės, gerumo, nuolankumo simbolis (Klaipėdos raj., Veiviržėnai).

Kalbos prie stalo************************************************************

4

Prie Kūčių stalo elgdavosi kaip bažnyčioje: ramiai, santūriai, pagarbiai, bet ir, jeigu praėjusiais metais nebuvo didelės nelaimės, smagiai. Pirmi kalbėdavo tėvas ir motina. Prisimindavo mirusius. Seneliai kartais ir susigraudindavo, sakydavo: „Dievas žino, kur ir kaip sulauksime kitų Kūčių.“ O tėvas ir motina, žiūrėdami į vaikus, neretai pridėdavo: "Vaje, vargeliai jūs mano, kiek duonelės jūs suvalgot, kiek duonelės… „. Prisimindavo tuos, kurie tremtyje, emigracijoje, kariuomenėje ir kartu negali būti prie Kūčių stalo. Pokario metais itin populiarus buvo eilėraštis „Neliūdėk, mamyte“. Gana dažnai šeimoje kas nors prie stalo kartodavo jo posmus (tais atvejais, kai vienas iš vaikų priverstinai negalėdavo dalyvauti Kūčių vakarienėje).

Tėvas arba senelis pasakodavo apie kūdikėlio Jėzaus gimimą, ateinančias šventes, jų reikšmę, kartais apie pirmuosius žmones. Buvo prisimenami įvykiai šeimoje nuo praėjusių Kūčių (kitų šeimų reikalų neliesdavo), aptardavo javus, derlių, sukauptas gėrybes. Su viltimi būdavo kalbama apie ateinančius metus. Tėvai paliesdavo žmonių tarpusavio pagarbos klausimus, ugdė vaikų santūrumą. Dažnai, ypač bitininkų šeimose, buvo kalbama apie bites: kokios geros jos darbininkės, jų tarpusavio bičiulystę, tarnavimą Dievui ir žmonėms. Iš jų pagaminto vaško bažnyčioje ant altoriaus žiba žvakės, iš gėlių ir žolelių žiedų surinktu medumi gydosi ir maitinasi žmonės. Pavyzdžiu buvo rodoma ir bičių vienybė. Buvo mėgstami senelių prisiminimai apie jaunystę.

Prie Kūčių stalo buvo aptariama, kas važiuos į bažnyčią, kas liks namuose ir prižiūrės gyvulius, ruoš kalėdinius pusryčius.

Kol vyresnieji kalba, vaikai ir jaunimas tylėdavo. Paprastai į kalbą jie įsijungdavo tik pradėjus valgyti saldžius patiekalus, dažniausiai – tėvui į juos vienaip ar kitaip kreipiantis.

Padėka******************************************************************** Baigus valgyti Kūčias, bučiuodavo

kryželį, sveikindavosi, tėvai pasibučiuodavo, vaikai pabučiuodavo tėvus, pirma motiną, paskui tėvą ir bučiuodavosi vienas su kitu. Vaikai dėkodavo tėvams už Kūčių vakarienę, namų šilumą, už jaukumą, o tėvai linkėdavo vaikams augti sveikiems, protingiems ir geriems, linkėdavo vieni kitiems laimingai sulaukti kitų Kūčių. Vėl pasimelsdavo už šeimos mirusius – senelius, prosenelius. Kiti dar, kaip ir prieš vakarienę, pagiedodavo, tarp jų ir „Visų šventųjų litaniją“.Dažnas Kūčias baigdavo tik persižegnojimu. Žemaitijoje beveik visur stalą po Kūčių vakarienės nukrausto. Vidurio ir rytų Lietuvoje aukštaičiai stalą

nakčiai palieka padengtą, šaukštus apverčia kniūbsčius. Seneliai aiškindavo, kad šią naktį susirenka Kūčių vakarienės protėvių ir kitų mirusių šeimos narių vėlės. Nors ir retai, būdavo ir kitokių aiškinimų (ateis Jėzulis, vaikščios Jėzus Kristus ir ragaus, Betliejaus piemenėliai, angeliukai).

Jeigu rytą rasdavo šaukštą atverstą, sakydavo, kad jo savininkas tais metais mirs, kad jį pasiims pas save Kūčių naktį valgęs šiuo šaukštu velionis (Širvintų raj., Musninkų apylinkė), bet būta ir priešingų nuomonių: atverstą šaukštą radusi šeima jautusis labai laiminga, kad artimieji jų dar nepamiršo (Alytaus raj., Alovės apylinkė). Kiti šaukštą kniūbsčią dėdavo tam, kad visi ištisus metus būtų sotūs, kad nieko šeimai netrūktų (Pakruojo raj., Žeimelio apylinkė).

Varėnos rajone, Mardasavo apylinkėje po Kūčių vakarienės šaukštus surišdavo rankšluosčiu, kad vasarą ganomi gyvuliai neišsilakstytų.

Pranė Dundulienė „Lietuvių šventės: tradicijos, papročiai, apeigos“

***********************************************************************************************************************************************************************************************************

5

Mielas Kalėdų Seneli, šiais metais per Kalėdas aš norėčiau lėlės barbės Frozen. Ačiū. Antrokė Kamilė S. Sveikas Kalėdų Seneli, kaip tau sekasi? Gal galėtum man šiais metais atnešti dovanų kompiuterį? Labai tau ačiū. Edgaras 2 kl. Mielas Kalėdų Seneli, kaip tu laikaisi. Šiais metais buvau labai gera mergaitė, todėl dovanų noriu lėlės monstrės Hai. Ačiū. Labai lauksiu. Kamilė K. 2 kl. Kalėdų Seneli, kad tu žinotum, kaip aš norėčiau per šias šventes dovanų gauti gražią lėlę. Tikiuosi, tu perskaitysi mano laiškutį. Ačiū. Arijana 2 kl. Sveikas Kalėdų Seneli, kaip tu? Aš tai šiemet buvau labai gera, todėl norėčiau dovanų gauti piešimo lentą. Labai tau ačiū. Antrokė Žaneta. Mielas Kalėdų Seneli, aš buvau labai gera ir gerai mokiausi, todėl šiemet per Kalėdas norėčiau dovanų gauti mobilųjį telefoną. Tikiuosi, tu perskaitysi mano laiškutį. Ačiū. Vakarė 2 kl. Labas Kalėdų Seneli, šiais metais buvau geras, paklusnus, gerai mokiausi. Per šias Kalėdas norėčiau gauti dovanų didelę mašiną ir šuniuko tekstą. Ačiū, labai lauksiu. Matas 2 kl. Sveikas Kalėdų Seneli, aš esu antrokė Ernesta, man yra 8 metai,o kaip tu laikaisi? Tikriausiai gerai. Per šias šventes dovanų norėčiau gauti pliušinį žaisliuką. Ačiū.

Kalėdos Kalėdos, Kalėdos Ateina pas mus. Jos atneša laimę, sveikatą, džiaugsmus.... Greta Sirtautaitė 4 kl.

6

Snaigės Sninga, sninga, tai smagu, Kad sninga, aš laiminga. Snaigės nosį mums kutena, Šoka, dūksta ir kikena. Gintarė Kičenkaitė 4 kl.

Gruodis Balta, balta, kur dairaisi. Snaigės krinta pamažu. Puošime kartu eglutę. Ir visiems bus smagu. Rosita Secilaitė 4 kl.

Linkiu visiems daug sveikatos, Laimės, meilės, daug draugų. Ir sulaukt per šventes dovanų. Tadas Jokubauskas 4 kl. Žiema, tarsi stebuklas. Aplinkui visur balta, kur tik pažvelgsi: medžiai pasipuošę baltais pūkais, o žemė apsiklojusi baltais debesėliais. Deividas Mockus 4 kl.

1 - 3 klasių mokiniai

*********************************************************************************************

7

Kalėdos Sniegas užpustė jau visus takelius. Ir niekas nevažiuoja iš savo namų. Bet visi laukia dovanų. Kalėdos jau čia pat, mes laukiame jų. Andrėja Valčiukaitė 5 kl. Papuošim eglutę, uždegsim žvaigždutę, Bus daug dovanų ir visiems labai smagu. Lukas Vereikis 6 kl.

Belaukiant Kalėdų Lauke labai šalta, Lauke labai gražu. Ateis Kalėdų Senis, Atneš daug dovanų. Tik žiū, kažkas pro langą, Ateina takučiu. Tai Senis su maišu, Sulaukėm dovanų. Ieva Legeckytė 6 kl.

Kalėdos Kalėdos, Kalėdos džiaugiasi vaikai. Kalėdos, Kalėdos skamba varpai. Gražią eglutę papuošim visi, Džiaugsis dovanėlėm maži ir dideli. Viktorija Kičenkaitė 6 kl. Kalėdų dovanos išdalintos visiems, Ir mažiems, ir dideliems. Skuba Senelis pas kitus. Neša džiaugsmą per visus namus.

Agnė Lapinskaitė 6 kl. Eglutę mes papuošim, Dovanėlių vieni kitiems dovanosim. Kalėdų vakarą visi kartu būsim Ir daug balionų kartu pripūsim.... Edvinas Ralys 6 kl. ******************************************************************************************************

8

Kai kiškiai slepias pusnynuos, Jų akutės žiba džiaugsmu. Linkėjimai išsipildo Ir norai su kaupu. Gabija Jokubauskaitė 7 kl. Eglutė skarota, eglutė žalia, Po ja dovanėles padėjo mama. Kalėdų Senelis apkabino vaikelį, Atidarė langelį, parodė jam sniegelį. Sniegutis čia krito iš giedro dangaus. Žvakelė lai šviečia, Širdelę man liečia... Gytis Beresnevičius 7 kl. Papuošim eglutę, papuošim namus. Kalėdų tylią naktį, sutiksim draugus. Už lango gal šalta, už lango vėsu, Bet šią gražią naktį visi mes kartu. Edvinas Janavičius 8kl. Krinta snaigės iš dangaus, Niekas jų nepagaus. Vėjas gano aveles Baltas, baltas snaigutes. Pažiūrėkit, kaip gražu, Kalėdos jau ateina pamažu... Deividas Savickis 8kl. Kalėdos, Kalėdos kviečia visus. Laimę ir džiaugsmą dalinti per pus. Juokiasi Senis, juokiesi ir tu, Dalindami gėrį visi kartu. Dovilė Raubaitė 8 kl.

Kai už lango taip gražu, Snaigės krinta pamažu. Vėjas linksmas, bet žvarbus, Juk Kalėdos greitai bus. Renata Jadvygaitė 8 kl. Kalėdų naktį Kalėdų naktį tylią Aplink ramu, ramu. Kažkas tiktai patyliais Atneš mums dovanų. Ar tai Kalėdų Senis? Aš tiksliai nežinau. Bet man atrodo šįryt Vaikai stebuklo sulauks. Priklaupę prie eglutės, Pakuos dovanėles.

Ir džiaugsis jų širdutės, Tad džiaugsimės ir mes. Dovilė Juozapaitytė 8 kl. ***************************************************************************************************************************

9

Pagal kinų horoskopą 2015 metai - Žaliosios Medinės Ožkos metai, prasidės 2015 m. vasario 19 d. ir tęsis iki 2016 m. vasario 7 d. Žalioji Medinė Ožka į pasaulį (pagal kinų horoskopą) žiūri, kaip į taikos ir ramybės buveinę, todėl ateinantys metai bus ramesni negu praėję Žaliojo Medinio Arklio metai. „Kitąmet bus mažiau įtampos ir jeigu deramai elgsimės: būsime teisingi, užjausime kitus, toleruosime kitaip mąstančius, atleisime pasauliui ir žmonėms už tai, kad jie nėra tobuli - tada Ožka apdovanos mus laime, sėkme ir pinigais“, - teigia astrologė. Politikoje daug bus pasiekta diplomatijos ir komunikacijos pagalba. Visi turėsime patys atsakyti už savo veiksmus, o ne slėptis, kaip įprasta, už kitų nugarų. Sėkmę gimusiems Ožkos metais ir kiekvienam iš mūsų neš Ožkos statulėlė - kitų metų simbolis, tad jis turėtų rasti tinkamą vietą kiekvieno iš mūsų namuose. Kitų metų spalvos: žalia, mėlyna, balta. „Žalios medinės Ožkos metais puošiant namus reikėtų neužmiršti medinių indų, Ožkos statulėlės, tiktų ir varpeliai prie lauko durų, nes jų skambėjimas pritrauks jums sėkmę. Taip pat neužmirškite, kad Ožka mėgsta žalumynus, tad kambarinės gėlės suteiks džiaugsmą ir laimę jūsų namams. Šventiniai rūbai turi būti iš natūralių audinių, o jei dar bus iš žalios ar baltos spalvos, jūs labai pamaloninsite šių metų šeimininkę. Papuošalai turėtų būti iš tauraus metalo, vertingi, tad jeigu tokių neturite, geriau išvis jokiais nesipuoškite. Ant naujametinio stalo turi nestigti vaisių, daržovių, gerai būtų padėti ir pieno produktų. Kadangi Ožka - naminis gyvūnas, tad būtų tinkama Naujus metus sutikti šeimos rate.

Jaunieji korespondentai domėjosi, kaip dešimtokai, vyriausieji mūsų mokyklos mokiniai ir jų klasės vadovė Danguolė Viršilienė švenčia šv. Kalėdas ir sutinka Naujuosius metus bei ko jie galėtų palinkėti mokyklos bendruomenei artėjančių švenčių proga. Apie savo vaikystės Kalėdas, jauniesiems korespondentams noriai sutiko papasakoti 10 kl. vadovė Danguolė Viršilienė.

Augau Aukštaitijoje. Apie Adventą žinojau tik tiek, kad mama neleisdavo manęs į šokius, nes iki šv. Kalėdų yra ramybės laikotarpis.

Kūčių dieną ir per Kalėdas tekdavo eiti į mokyklą. Po pamokų, grįžę namo, aš ir sesė padėdavom mamai kepti kūčiukus. Tėtis visada parnešdavo eglutę, kurią puošdavome tik pavalgę kūčių vakarienę. Per Kūčias paruošdavome 12 patiekalų ir ant stalo padėdavome viena lėkšte daugiau, negu kad būdavo žmonių. Kai mūsų name apsigyveno vienišas vaikinas, prie Kūčių stalo pakviesdavome ir jį. Persižegnojęs, kelėdaitį dalindavo ir linkėjimus sakydavo tėtis. Po Kūčių vakarienės burdavomės, kas iš po staltiesės ištrauks ilgiausią šiaudą.

10

Papuošusi eglutę, mama pradėdavo žaidimą ,,Lygu – nelygu“. Ji įkišdavo ranką į maišiuką su riešutais (o jų būdavo retai) ir klausdavo, ar pas ją rankoje lyginis riešutų skaičius, ar – ne. Jeigu būdavo lyginis ištrauktų riešutų skaičius, ji mums su sese riešutus atiduodavo, mums būdavo labai smagu. Pažaidę eidavome tvarkyti virtuvės, o sesė, arba aš nešdavome į lauką šiukšles. Mama liepdavo mums, pasiklausyti iš kurios pusės šunys loja, ji sakydavo, kad iš ten sulauksime vaikino.

Pabudę Kalėdų rytą rasdavome ant eglutės pakabintų saldainių. Tada būdavo didžiausia šventė, nes šeimoje augome trys vaikai, dovanų nebūdavo iš ko pirkti. Jeigu Kalėdos būdavo sekmadienį, visa šeima eidavome į bažnyčią. Šv. mišios trukdavo 3 val. Grįžę pavalgydavome, žiūrėdavome televizorių. Per šventes eitį į svečius negalima, sakydavo tėvai. Per šv. Kalėdas svarbu ne dovana, bet parodytas dėmesys žmogui. Ir ne pavalgyti svrbiausia, o pabūti kartu prie vieno stalo. Todėl linkiu, kad šventė būtų kiekvieno žmogaus širdyje ir mintyse. Tik tuomet pajusime šventės prasmę. Džiaukitės ir vertinkite visi tai, ką turime šiandien. Smagių, šiltų ir nuoširdžių šv. Kalėdų bei laimingų ateienčių Naujųjų Ožkos metų. Linkiu visiems linksmų ir šiltų šv. Kalėdų.. Rokas 10 kl. Pažvelk pro langą.... Žvaigždėtą naktį... Naktis gausi Kalėdinių giesmių.. .daug grožio, meilės, laimės per šventes ir visada po jų. Jovita 10 kl. Linkiu gerų švenčių, kad visos svajonės išsipildytų. Paulina 10 kl. Linkiu kuo geriau sutikti šv. Kalėdas, kad kiekviena nauja diena būtų linksma ir tikslinga. Danielius 10 kl. Tegul šventinė nuotaika pripildo kiekvieno žmogaus širdį šviesos, džiaugsmo ir viltingo laukimo. Lai ateinančiais metais tegul Jus lydi puikios idėjos, energija ir gerovė. Viktorija 10 kl. Įžiebkit kibirkštį vilties Vidur Kalėdinės nakties. Tegul Naujieji nešykštės Džiugių akimirkų, geros kloties. Audronė 10 kl.

Per šv. Kalėdas linkiu visiems gražių eglučių, saldžių mandarinų, daug šypsenų. Gražių ir šiltų šv. Kalėdų. Armanda 10 kl.

11

Kalėdiniai sveikinimai Džiaugsmingų Šv. Kalėdų

Kai puošnios snaigės krenta tyliai Ir medžių šerkšnas spindi mėnesienoj sidabru Laimingi būkite šv. Kalėdų proga Laimingi būkite per Naujuosius metus!

Tegul nebūna praeities šešėlių Akimirkų- liūdnų, sunkių,

Tegul Naujieji būna dosnūs, Nauja sėkme, nauju džiaugsmu.

Te Kalėdiniai varpeliai Sieloj šviesų džiaugsmą kelia, Ir tegul Naujieji metai neša džiaugsmą į namus.

Miega miškas ir sodas, ir laukas- Žiburiuoja tik eglė žalia. Kai gražiausiųjų švenčių sulauki, Gera jaust artimuosius šalia.

Prabėgo metai - buvo džiaugsmo, Gal buvo ir liūdnų dienų, O šiais Naujaisiais linkim laimės Ir daug šviesių šviesių dienų.

12

laimingų Naujųjų Metų!

Senųjų Metų niekas nepalydi. Jie praslenka kažkaip slapčia, Tad linkim Jums, Naujus sutikti su šypsena ir muzika džiugia.

Jau krinta pirmos snaigės, Vėl kupinos svajų,

Senieji baigias, Laimingų jums Naujų!

Linksmai plevena žvakių dagtys, Ant apšerkšnijusių šakų. Ramiai atšvęskime Kalėdas, Gerų ateinančių Naujųjų. Laikraštį parengė ,,Jaunieji korespondentai 8 kl. mokiniai“: Vyr. Redaktoriai - Renata, Dovilė. Stilistai - Dovilė R., Gabrielius . Dailininkas - Edvinas. Korektorius – Andrius. Tekstų rinkėjai – Deividas, Erika.

Laimingų šv. Kalėdų ir Naujųjų 2015 Metų!