Žalia harmonija kaip įdarbinti namuose saulę? · harmonija Žalia harmonija kai kas galvoja,...
TRANSCRIPT
Žalia harmonija
Žalia harmonija
Kaip įdar bin ti na muo se sau lę?Še še rius me tus vei kian ti kau niš kė bend ro vė „Saulės bro liai“ to kį pa va di ni mą pa si rin ko neat si tik tinai – ji ga li tiek ti jū sų na mui eko lo giš ką, neiš senkan čią še šis mė ne sius per me tus ir nie ko ne kai nuojan čią sau lės ener gi ją, ku ri tau piai šil dys van de nį įvai rioms jū sų reik mėms. Te rei kia ryž tis nau din gai in ves ti ci jai – įreng ti sau lės ko lek to rius.
kad kai ku rių ti pų sau lės kolek to rius ga li įsi reng ti pa tys jų pir kė jai, ku rie tik rai su gebės sa vo na muo se pa ka binti pa pras tą van dens šil dy tu vą ir su mon tuo ti vi są bend ro vės pro duk tą.
SiS te moS ypa tu maiAr už šą la žie mą sau lės ko lekto rių (šil dy tu vų) įran ga? „Ne, neuž šą la, – ga ran ta vo A.Rimkus. – O šil tuo ju me tų lai ku
van dens kie kį jo je au to matiš kai re gu liuo ja lie tu viš kas elekt ro ni nis val dik lis. Be to, su kaup ta ir ne pa nau do ta saulės ši lu mos ener gi ja ne nueina vė jais – ji „san dė liuo ja ma“, o žmo nėms iš vy kus iš na mų, van dens šil dy mo sis te ma veikia va di na muo ju bu din čiu reži mu be elekt ros.“
Sau lės ko lek to riai su taupo iki 70 pro c. me ti nių iš laidų, skir tų karš tam van de niui ruoš ti. Be to, jie la bai nau dingi pir čių, lau ko ir vi daus basei nų, šil do mų grin dų, lau ko du ši nių sa vi nin kams. Juk žino ma, kaip bran gu iš lai ky ti pa sto vią van dens tem pe ra tūrą, pa vyz džiui, ba sei ne.
Sau lės ko lek to riai ga li būti pri tai ky ti ir pra mo nės įmonė se, kur yra di de lis karš to van dens po rei kis nuo ko vo iki lapk ri čio, bet sau lės ko lek toriai nė ra nau din gi tuo se na
KaS yra Sau lėS Ko leK to riai?Da bar vis dau giau dė me sio ski ria ma al ter na ty vios ir kartu gam tą tau so jan čios, at sinau ji nan čios ener gi jos ga vimo ir pa nau do ji mo bū dams – dau gė ja vė jo jė gai nių, sau lės ko lek to rių. Pas ta rie ji su ge ria NE MO KA MĄ sau lės ener gi ją bei pa nau do ja ją van de niui ir iš da lies būs tui šil dy ti. In vesti ci ja į to kiu bū du pa šil do mo van dens įran gą grei tai at siper ka, nes na muo se su nau doja ma ma žiau MO KA MO kuro. Vis dėl to stan dar ti nė saulės ko lek to rių sis te ma ne gali už tik rin ti vi so karš to vandens po rei kio iš ti sus me tus, nors vei kia net ir la bai ūka notą die ną.
Fak tas: tai šiuo lai ki nius gam to sau gos stan dar tus ati tin kan ti tei sin ga, t.y. pa ruoš ta sau lės ko lek toriams pri jung ti ka ti li nė, nau do jan ti ma žai ku ro ir be veik ne ter šian ti ap lin kos.
Lie tu viš kas: „SS24++“ yra vie ti nės ga my bos va kuu mi nis sau lės ko lek to rius – šį įren gi nį ga li ma leng vai susi mon tuo ti pa tiems. „Sau lės bro lių“ ar chy vo nuo tr.
Vi sa sau lės kolek to riaus įran ga at si per ka per pusant ro ar du sezo nus ir ne rei kalau ja di de lių papil do mų in ves tici jų atei ty je.
Kas tie sau lės ko lek to riai? Į šį ir ki tus da bar itin po pu liarius klau si mus pa pra šė me atsa ky ti bend ro vės „Sau lės broliai“ rin ko da ros va do vą Arūną Rim kų. „Sau lės ko lek torius – tai šil dy tu vas, ku rį suda ro įren gi nių komp lek sas, pri tai ky tas sau lės ener gi jai su rink ti ir pa vers ti ją karš tu van de niu. To kių įren gi nių siste ma šil do van de nį net pu sę me tų. Mes siū lo me sau lės šildy tu vus, pa ga min tus Lie tu voje iš ne rū di jan čio plie no de talių, – tai pail gi na jų eksp loata ci jos lai ką, su ma ži na vandens per kai ti mo ir įren gi nių kal kė ji mo pro ble mas. Be je, prie boi le rio ši sis te ma prijun gia ma plas ti ki niais vamzdžiais, nau do jant pa grin di nes san tech ni kos me džia gas, kurių yra kiek vie no je san techni kos pre kių par duo tu vė je“, – ti ki no A.Rim kus ir pa žy mė jo,
Tau pie ji: Pu vo čiuo se įsi kū ru si kai mo tu riz mo so dy ba tau po lė šas, skir tas karš tam van de niui ruošti, – įsi ren gė sau lės ko lek to rius.
muo se, kur gy ven to jai la bai ma žai su nau do ja karš to vandens.
ploKš tie ji ir Va Kuu mi niai Ko leK to riaiĮ klau si mą, ko kios yra sau lės ko lek to rių rū šys, pa šne ko vas at sa kė taip: „Yra dvi pa grin dinės jų gru pės: plokš tie ji ir vakuu mi niai. Ir vie ni, ir ki ti gali bū ti įvai rių ti pų, tu rė ti sa vų pra na šu mų ir trū ku mų. To dėl spręs ti, ko kį ko lek to rių rinktis, ga li tik spe cia lis tai. „Tu riu pa sa ky ti, pa vyz džiui, va kuumi nis ko lek to rius ga li veik ti efek ty viau nei plokš čia sis, tačiau ko lek to riaus rū šies pasi rin ki mą tu ri lem ti ne tai, o gy ven to jo karš to van dens porei kis, na mo sto go orien ta ci ja į pa sau lio ša lis, jo pa svi ri mo kam pas ir ki ti da ly kai“, – įsi tiki nęs pa šne ko vas.
Va kuu mi niai ko lek to riai ga li bū ti įren gia mi ne tik ant sto go, bet ir ka bi na mi, pa vyz
džiui, ant pa sta to sie nų. Tačiau įreng ti šiuos ko lek to rius yra gan bran gu. O štai plokštie ji sau lės ko lek to riai yra piges ni už va kuu mi nius ir patva res ni. Be to, jiems ne reikia ypa tin gos prie žiū ros, jie tar nau ja il giau – iki 25 me tų, yra ne pa mai no mi įren gi niai dau gia bu čiuo se na muo se, nes tai grei čiau siai at si per kan tys sau lės ko lek to riai, itin tin kami karš tam van de niui ruoš ti.
Ka da lai KaS ger ti Ka Vą?Į klau si mą, kas at si tin ka, kai van dens tem pe ra tū ra šil dy tuvo sis te mo je pa sie kia be veik vi ri mo laips nį, A.Rim kus šypso da ma sis at sa ko: „To kiu atve ju aš ge riu ka vą, nes ją puode ly je už pi lu ge rų jų sa vy bių ne pra ra du siu sau lės ener gi ja pa kai tin tu van de niu. Jei kolek to riaus sis te ma tei sin gai įreng ta, aukš ta van dens tempe ra tū ra jo kio pa vo jaus neke lia ir jo ne rei kia, kaip
6 7
Žalia harmonija
Žalia harmonija
kai kas gal vo ja, nu leisti, – van dens tem pe ra tū ros re ži mą kont ro liuo ja sis te mos elekt ro ni ka. Jei pa si tai ko šaltų, lie tin gų die nų – tai ir gi ne pro ble ma, nes Lie tu vo je meti nis sau lės spin du li nės energi jos kie kis be veik ne nu si leidžia pa ten kan čiam, pa vyzdžiui, į Vo kie ti jos te ri to ri ją ir len kia Di džio sios Bri ta ni jos, Bel gi jos, Olan di jos ro dik lius. Tad nė ra prie žas čių ma ny ti, jog Lie tu vo je nee fek ty vu plėto ti sau lės ener gi ją trans formuo jan čias tech no lo gi jas, nes tai sėk min gai da ro ša lys, kurių gam ti nės są ly gos la bai arti mos mū sų kli ma tui.“
Klys ta ir tie, ku rie ma no, kad sau lės ko lek to riams nerei ka lin gi spe cia lūs van dens šil dy tu vai. Ži no ma, yra to kios ko lek to rių sis te mos, ku rios pri tai ko mos prie gy ven to jo jau tu ri mo van dens šil dy tu vo, ta čiau aukš tes nio ly gio sis temų pa ti ki mą vei ki mą ga li užtik rin ti tik spe cia lūs van dens šil dy tu vai.
iš da lieS šil do ir būS tą„Sau lės bro lių“ klien tai netu ri jo kių pro ble mų dėl saulės ko lek to rių sis te mos įrengi mo. Mat ši bend ro vė yra vi
sa api man čio klas te rio, ku ris tei kia dau gy bę pa slau gų, na rė. Tad sau lės ener gi ją pa no rusiems įdar bin ti sa vo na muo se gy ven to jams ko lek to riai su visais įren gi niais bus at vež ti nemo ka mai, su mon tuo ti ir prižiū ri mi už priei na mą kai ną. Be je, ke tu rių as me nų šei mai pa si rink ta sau lės ko lek to rių sis te ma ga li kai nuo ti nuo 650 eu rų. Pa sak pa šne ko vo, vi sa sau lės ko lek to riaus įran ga atsi per ka per pu sant ro ar du sezo nus ir ne rei ka lau ja di de lių pa pil do mų in ves ti ci jų atei ty je.
„Aš pa ts įsi ren giau na muose sau lės ko lek to rius ir su de
ri nau su 3 000 l aku mu lia cine van dens tal pyk la, pri taiky ta sau lės ko lek to riams. Visą šią sis te mą ka ti li nė je sujun giau su mal ki niu ka ti lu. Iš pra džių bu vo sun ku pa ti kėti, kad, at vė sus orams, malki nį ka ti lą ga lė jau kur ti tik kas tre čią ket vir tą pa rą – tokiam lai kui būs te pa kak davo sau lės ko lek to rių ga mi namos ši lu mos nor ma liai kamba rių tem pe ra tū rai pa lai kyti, – tvir ti no A.Rim kus. – Beje, sau lės ko lek to rių tei kiamą ši lu mą ga li ma de rin ti ne tik su na mo šil dy mu mal komis, bet ir bri ke tais, kie tuo ju
ku ru, du jo mis ar net geo termi niu šil dy mu.“ Pri min si me, kad nuo 2020 m. nau jos staty bos na muo se bus pri va lo ma įreng ti at si nau ji nan čios energi jos šal ti nį.
Dau giau in for ma ci jos apie „Sau lės bro lius“ ir jų tei kiamas, mon tuo ja mas bei prižiū ri mas sau lės ko lek torių sis te mas ga li ma rasti www.sau lesb ro liai.lt, pa ra šius laiš ką e. pa štu [email protected], pa skam bi nus tel. 8 635 77 677 ar ba 8 682 04 023, už su kus į bend ro vę Kau ne, R.Ka lantos g. 13.
Pas te bė ji mas: pa sak A.Rim kaus, sau lės ko lek to riai jau tam pa įpras tu, o ne pra ban gos da ly ku. And riaus Alek sand ra vi čiaus nuo tr.
aust ri ja: štai taip aust rai pri tai ko na mo eks ter je re sa vos ga my bos „Ti sun“ va kuu mi nius sau lės ko lek torius, ga mi nan čius karš tą van de nį.
Šiuo lai ki niai: mo der nūs, pa tva rūs, es te tiš ki „Fak ro SKW“ sau lės ko lek to riai pri tai ky ti įmontuo ti į sto go dan gą ir de ran tys prie stog lan gio. „Sau lės bro lių“ ar chy vo nuo tr.
8 9