Jonas Paulius II laiške šeimoms rašė: “Tarp gausybės kelių šeima yra

pirmasis ir svarbiausias Bažnyčios kelias. Žmogus į pasaulį ateina

šeimoje, ir už tapimą žmogumi jis turi būti dėkingas šeimai. Nuo šeimos žmogus atsiskiria tam, kad savo

ruožtu sukūręs naują šeimos židinį, realizuotų savąjį pašaukimą.”

Šeima-daugumos pašaukimas.

Parengė mokytoja Loreta Brajinskienė

Pokalbis Ar kada susimąstėte,

kas suteikia prasmę žmogaus gyvenimui?

Yra žmonių, kurie save įprasmina kūryboje, kiti-augindami ir auklėdami vaikus. Kiti savo gyvenimą paaukoja žmogaus likimui palengvinti, dar kiti atsiduoda Dievo tarnystei.

Atsakykite patys sau, kas jūsų gyvenimui teiktų prasmę:

-tarnystė Dievui;

-tarnystė šeimoje;

-tarnystė žmogaus gyvenimui palengvinti( ligonių, senelių, žmonių su neįgalumu slauga).

Manau, kad daugelis pagalvojote apie santuoką, apie savo pašaukimą šeimai.

Mokymosi uždaviniai

Remdamiesi savo patirtimi, Bažnyčios mokymu bei pateikta medžiaga pagilinsime sampratą apie šeimą ir Santuokos sakramentą; dirbdami grupelėse išskirsite svarbiausius šeimos tikslus, uždavinius; aptarsime Bažnyčios pagrindinius uždavinius katalikiškai šeimai; diskutuosime ar reikalingas pasirengimas kurti šeimą ir 2-3 sakiniais užrašysite įsidėmėtas išvadas.

Ar sutinki su pateiktomis mintimis? Išsirink labiausiai patinkančias. (Gali

užsirašyti) “Šeima yra ankstesnė ir būtinesnė negu

valstybė.” (Aristotelis)

“Šeima yra meilės bendruomenė.” (A.Maceina)

“Jai vyras ir moteris imtų gyventi vienodą gyvenimą, šeima išnyktų.” (Platonas)

“Šeima-tai miniatiūrinė visuomenė, nuo kurios darnumo priklauso visos didelės žmonių visuomenės saugumas.” (F.Adleris)

Aiškinimas Kurdamas pasaulį, Viešpats sukūrė žmogų,

tačiau ne vieną, o du. Abiems skyrė būti kitų žmonių tėvais. Jis sukūrė šeimą. Vyro ir moters ryšiu vainikavo visatą, harmoningą savo kūrinį, kad ateisiančios kartos savo harmonijos taip pat ieškotų šeimoje.

“Todėl vyras paliks tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos, ir du taps vienu

kūnu.” (Mt 19,3-6)

Darbas grupelėse:

I gr.

Parašyti 5 teiginius kokia yra šeimos paskirtis.

II gr.

Parašyti 5 svarbiausius šeimos tikslus.

III gr.

Parašyti 5 pagrindines priežastis, kodėl šeimos skiriasi.

Muzikos klausymas: Mendelsono maršas. Ar esate girdėję šią

muziką? Gal žinote kokiais

gyvenimo įvykiais ji yra naudojama?

Ar būtumėte jau pasiruošę rytoj dalyvauti savo vestuvėse? Kodėl?

Yra manančių, kad civilinė santuoka prilygsta krikščioniškai santuokai. Palyginkime civilinę ir krikščioniškąją santuokas.

Civilinė santuoka

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Vyras ir moteris, įstatymų nustatyta tvarka įregistravę santuoką, yra sutuoktiniai. Santuoka įregistruojama vieno iš besituokiančiųjų arba jų tėvų gyvenamosios vietos metrikacijos įstaigoje. Valstybė norėdama visose srityse išlaikyti valdžią ėmėsi ir santuokos reikalų, nustatydama savas sąlygas. Nepaisant visko civilinė sutartis silpnina, ir griauna religinį gyvenimą šeimoje. Šios sutuoktuvės yra grynai valstybinio pobūdžio. Civilinė santuoka pakerta šeimą, kaip krikščioniškosios kultūros platintoją, nes katalikiška šeima yra pamatas, kur auga doroviškai sveikos šeimos. Civilinė santuoka neskatina šių nesutarimų spręsti, bet suteikia galimybę išsiskirti ir bandyti savo laimę iš naujo. Civilinėje santuokoje susituokę asmenys gali dažnai keisti savo nepavykusias šeimas kitomis, taip išvengiant atsakomybės jausmo prieš save, prieš vaikus.

(Lietuvos respublikos konstitucija)

Bažnytinė santuoka Santuoka yra ta vieta, kurioje galima išvengti išnaudojimo, nes

sutuoktiniai yra nepakeičiami asmenys, vieninteliai vienas kitam. Todėl vaikas yra dovana, atskiras asmuo, orumu lygus savo tėvams. Tuo tarpu nesantuokinio gyvenimo sąjungos nėra atviros gyvybei. Nuolatinis nestabilumas, nulemtas galimybės bet kada nutraukti bendrą gyvenimą, sąjungoje be santuokinio įsipareigojimo neleidžia realizuoti šeimos ir gyvybės. Prasilenkiama su pašaukimu save dovanoti išskirtiniam asmeniui ir duoti pradžią naujai gyvybei. Bažnytinė santuoka - nėra vien tik Dievo meilės įrodymas, ji yra įsikūnijimo ženklas, sakramentas: jis suteikia tai, ką ir reiškia, - Dievo meilę. Jis leidžia sutuoktiniam mylėti ne tik kaip Dievas myli, bet mylėti ta pačia meile, kuria Dievas myli, mylėti pačia Dievo širdimi. Santuokos ryšys, kuris visam gyvenimui sujungia vyrą ir moterį, savo prigimtimi yra skirtas sutuoktinių labui ir vaikų gimdymui bei auklėjimui; tą ryšį tarp krikščionių Viešpats Kristus iškėlė į sakramento garbę. Sutuoktinių meilė pačia savo prigimtimi reikalauja visą jų gyvenimą apimančios dviejų asmenų bendrijos vienumo ir neišardomumo. „Taigi jie – jau nebe du, o vienas kūnas”(Mt 19, 6)

Jonas Paulius II, Apaštališkasis paraginimas Fammiliaris consortio

Santuoka iki Kristaus, buvo tik natūrali Dievo įsteigta sutartis, tačiau Santuokos autorius yra Dievas.

Kristus ją pakėlė į Sakramento garbę. Santuoka yra sudaroma viešai. Kunigas šio

sakramento neteikia, jis tik laimina santuoką, šį sakramentą vienas kitam teikia sutuoktiniai.

Santuoka remiasi abipusiu busimų sutuoktinių pasiryžimu atsiduoti vienas kitam, taip pat šį meilės ryšį išlaikyti ištikimą.

Gyventi vaisingai .

Santuokos vaisiai

II Vatikano Susirinkimas skelbia, kad santuokos vainikas yra vaikai. (plg. Gaudium et spes)

Jonas Paulius II vaikus vadina vertingiausia dovana, nes sutuoktiniai, atsiduodami vienas kitam kuria naują tikrovę. Ši tikrovė-tai kūdikis, gyvas jų meilės atspindys, jų santuokinės vienybės ženklas ir gyva, neišardoma tėvystės bei motinystės sintezė.

Pradėti kūdikį-tai pratęsti pasaulio kūrimą.

Vaikas pasaulį išvysta tėvų akimis, išgirsta tėvų ausimis ir pamilsta jį tėvų širdimi.

Jau motinos įsčiose esame svarbūs kaip asmenys ir ten pradėję mokytis gyventi rengiamės nepaprastai svarbiam pašaukimui – atėjus laikui pratęsti žmonių giminę.

Žmogus nuo pat pradėjimo akimirkos yra sielą turintis asmuo.

Matydami, kad tėvai vienas kitą myli, vaikai išgyvena džiaugsmą, pasitikėjimą jais. Gerai žino, kad tėvų tarpusavio meilė – tai vienintelė nepajudinama uola, ant kurios jie gali statyti savo gyvenimą.

“Jūs, vaikai, visuose dalykuose klausykite savo tėvų, nes toks klusnumas patinka Viešpačiui. O jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, kad jie nepasidarytų baugštūs”. (Kol 3,20-21)

Pasirengimas santuokai

Kad neįvyktų nepataisomų klaidų ir šeimos laimingai gyventų santuokoje, tėvai ir Bažnyčia rengia jaunus žmones šeimos gyvenimui.

Tėvų ir šeimų krikščioniškasis pavyzdys ir pamokymai yra tinkamiausias tokio pasirengimo kelias.

Šioje tarnystėje Bažnyčia atlieka nepamainoma vaidmenį, puoselėdama žmogiškąsias ir krikščioniškąsias santuokos bei šeimos vertybes.

Santuoka yra atsakingas žingsnis ir jį žengti reikia atitinkamai pasiruošus.

Bažnyčia katalikiškai santuokai kelia šiuos pagrindinius uždavinius: bendruomenės

kūrimas; tarnavimas gyvybei ; dalyvavimas

visuomenės sklaidoje; dalyvavimas Bažnyčios

gyvenime bei jos pasiuntinybėje.

Intymiosios meilės vaidmuo santuokinėje meilėje.

Intymiosios kūniškos meilės akimirkos tarp dviejų asmenų, kurie vienas kitą gerbia ir myli patvirtina, jog jie nori būti “viena” visame žmogiškame gyvenime. Fizinis artumas ir malonumas, kurį jie vienas kitam teikia papildo jų tarpusavio meilės santykius.

Katalikų Bažnyčia nesmerkia seksualumo. Pripažįsta tai, ką Dievas suteikia sutuoktiniams per lytinį aktą: džiaugsmą, paguodą, abipusį supratimą.

Santuokos kilmė dieviška, todėl krikščionys laiko santuoką šventa. Ne tik santuoka, bet ir lyt. santykiai yra šventi - todėl, kad gimsta vaikai.

Bažnyčia nepritaria:

Gyvenimui “susidėjus”, partnerystei. Bažnyčia smerkia piktnaudžiavimą seksu ir

neatsakingą požiūrį į seksą, kai lytinis ryšys paverčiamas tik kūniška funkcija.

Besąlygiškai smerkia abortus bei tiesia pagalbos ranką nusikaltusiems, ypač prieš savo kūdikį pakėlusioms ranką motinoms.

Išvados. Santuokos kilmė dieviška, todėl krikščionys laiko

santuoką šventa. Apgalvotai ir atsakingai rinktis gyvenimo draugą – visam

gyvenimui. Įsipareigoti visam gyvenimui, o ne iki pirmųjų

nesutarimų, kviečiantis Dievą pagalbon. Santuokinė priesaika tai kada laisvai atsiduoda vyras ir

moteris vienas kitam, tai pasidovanojimas vienas kitam, tai viso gyvenimo vienumas, kai du tampa vienu.

Atsidavimas priklauso nuo laiko( visada) ir nuo aplinkybių (turte ir varge).

Namų darbas

Remdamiesi savo giminių ar pažįstamų šeimos pavyzdžiais, sudaryti savo patarimų sąrašą būsimiems sutuoktiniams.

Įsivertinimas

Prašau moksleivius pasakyti po vieną sakinį, ką svarbaus ar naujo sužinojo per pamoką.