1. Politins sistemos samprata ir analiz VALSTYBS SVOKA IR POYMIAI. Valstyb politin visuomens organizacija. Plaiaja prasme vis politikai organizuot piliei, gyvenani tam tikroje apibrtoje teritorijoje, bendrija. Siaurja prasme valdymo arba vyriausybs institut visuma. (iais laikais) ypatinga politins asociacijos forma. Valstybs apibdinimas, remiantis 3 element sveika: 1) Tai institucij, disponuojani jga ir prievarta tinklas. 2) Gyventojai (geografijoje), socialin bendrija (politologijoje ir sociologijoje). 3) Apibrta teritorija. Valstyb apibdina ie poymiai: 1) Geografikai apibrta teritorija ir gyventojai; 2) Sukiausioji valia; 3) Legalus valstybs autoritetas, kuris yra statym altinis; 4) Taisykls gyvendinamos biurokratijos pagalba; 5) Valstyb disponuoja itekli ir jgos altini kontrole ir siekia jos (kontrols) legitimizavimo. 6) Prievartos monopolis. Valstyb pirmiausia yra socialini santyki visuma, kuri sukuria tam tikr tvark, palaikom apibrtoje teritorijoje centralizuotos prievartos dka. Dabar pabriama, kad valstyb tai socialinis junginys, nematomas ir neapiuopiamas fiziniu poiriu, vykdantis bendrj socialini reikla tenkinimo darb. Taigi valstyb apima iuos aspektus: visuomen; 2) bendruomen; 3) suverenitetas; 4) vyriausyb. iuolaikinei valstybei bdinga: 1) vieosios valdios atskyrimas nuo visuomens, profesionali valdytoj sluoksnio atsiradimas; 2) Suverenitetas kaip aukiausioji valdia tam tikroje teritorijoje, alia banyios, grups ar partijos, ekonomins, eimos valdios, kurios veikia tik tam tikr gyventoj grup; 3) Teritorija, apibrianti valstybs ribas, tai reikia, kad statym ir valstybs galiojimai apima tam tikros teritorijos gyventojus; 4) Teise grindiama prievartos panaudojimo monopolija; 5) Iskirtin teis leisti statymus ir normas, privalomas visiems gyventojams, ir i teis pripasta visi gyventojai; 6) Teis rinkti mokesius. KATEGORIJ VALSTYB IR POLITIN SISTEMA SANTYKIS. Valstyb ir politin sistema yra dvi pagrindins konkuruojanios teorins konstrukcijos valdios pasiskirstymui visuomenje analizuoti. Valstybs koncepsija daug senesn ir todl gali bti vairiau apibriama. Daniausiai minimas valstybs poymis politikos teritorikumas. Valstybs koncepsija nepakeiiamas tarptautini santyki ir konstitucins teiss tyrim elementas. Politins sistemos svoka tuo tarpu leidia dmes sutelkti individo vaidmen politikoje, socialinius politikos pagrindus ir i j kylant poveik institucinei politikos sandarai. STABDIAI IR ATSVAROS VALDIOS INSTITUCIJ SANTYKIUOSE. Stabdi ir atsvar klausimas valstybs valdi padalijimo principo sudedamoji dalis, sprendianti valdi konstitucins pusiausvyros problem. LR Konstitucijoje is klausimas tiesiogiai neminimas. Stabdi ir atsvar sistemos paskirtis yra sukurti mechanizm, kuis utikrint kiekvienai valdiai galimb ukirsti keli kitos valdios bandymams pasisavinti jai nepriklausani valdi, neteistai iplsti savo galias. (pavyzdiui, JAV stabdi ir atsvar sistema remiasi tuo, jog kiekvienos valdios formavimo altiniai yra skirtingi). XX a. sustiprjus ir sitvirtinus Konstituciniam Teismui konstitucins kontrols institucijai statym leidiamosios valdios institucijos veikia kontroliuojamos atitikties Konstitucijai poiriu. Vykdomosios valdios1

akt kontrol dar grietesn, nes teiss akt hierarchijoje jiems tenka tik postatyminis lygmuo, todl tikrinama, ar ie aktai atitinka Konstitucij ir statymus. Europos alyse inomas ir apkaltos institutas, taikomas aukiausiems pareignams. J realizuoja Parlamentas, Konstitucinis teismas. Usienio politikos gyvendinimas taip pat padalinamas vairioms valdioms. POLITINS SISTEMOS SAMPRATA. Terminas ,,politin sistema atsirado XX a. antroje pusje. Politins sistemos koncepcij pagrind Talcott Parsons, rmsis socialins sistemos koncepcijomis, M.Weber ir E.Durkheim darbais. Pagal j, politin sistema organizacija, kurioje siekiama tam tikr tiksl, viena i sudedamj socialins sistemos dali. Politin sistema vientisa, suderinta politini institut, politini vaidemn, santyki, proces, princip, pajungt politini, socialini, teisini, ideologini vertybi ir norm kodeksui, visuma. Jiapima politins valdios organizacij, visuomens ir valstybs santykius, politin proce, valdios santyki institucionalizacij, politin kultr, politin dalyvavim ir kitas politinio gyvenimo raikas. Politins sistemos posistems: modeli isaugojimo (krimo), adaptacin (ekonomika), integracijos (kultra) ir tiksl siekimo (valdymas, institucijos). Skmingas visos sistemos funkcionavimas priklauso nuo skmingo dali funkcionavimo. i kategorija buvo pripainta dl keli prieasi: 1) politikos tyrimai perkelti platesn politikos kaip proceso ir sprendim primimo sritis. 2) ,,politin sistema prigijo kaip ,,valstybs sinonimas; 3) sistemos kategorija parankesn lygunamajai analizei. 4) Politins sistemos kategorija yra universali. Politin sritis atskiriama nuo kit kaip autonomika. D.Easton politikos mokslo teorijos kertin analitin kategorija politinis gyvenimas, suprantamas kaip atvira ir prisitaikanti elgesio sistema, veikianti savo socialinje aplinkoje. Jos turinys (siekis, paskirtis) bendrj privalom sprendim primimas. Politinje sistemoje, tarp jos dali, veikia main (kaitos) procesas, kuris ir leidia ilikti politinei sistemai kaip tam tikrai savistoviai organizacijai. (D.Easton politikos veikimo schema) Politins sistemos poymiai: Nusistovjusi elgesio tip struktra; Supa aplinkos: fizin, biologin, socialin, psichologin; Politin sistema atvira ir reaguojanti iorines takas Ne tik reaguoja, bet ir privalo prisitaikyti prie pokyi. G. Almond ir G.B.Powell sukr funkcin politins sistemos supratimo teorij. Politin sistema viena i visuomens organizavimosi form, kurios pagrindin uduotis visuomens integracijos ir adaptacijos funkcija. Politins sistemos struktros: 1) Interes grups individ, kaip ivairiakrypi ir prietaring interes reikj, sjungos; 2) Politins partijos visuomens interes atstovs tiek visuomenje, tiek institucinje politikoje; 3) statym leidyba interes virtimas teiss normomis ir statymais; 4) Vykdomoji valdia statym vertja konkreiais politiniais veiksmais; 5) Biurokratija (valstybs tarnyba) tiesiogiai priima ir gyvendina sprendimus; 6) Teism sistema apsaugo statymais tapusius interesus. Politins sistemos funkcijos: eigos: Ieigos: 1) politin socializacija ir rekrutavimas; 1) norm (statym) rengimas; 2) interes artikuliacija; 2) norm taikymas; 3) interes agregavimas (kaupimas); 3) norm laikymosi prieira. 4) politin komunikacija. Politin sistema visa apimanti; j galima apibdinti kaip atskir savanorik tarpusavyje susipynusi ir su aplinka sveikaujani politini institucij, politini proces, vaidmen, sociokultrini elgesio standart, vertybi, fomalij ir neformalij norm visum. Politins sistemos teorija praplt politin sistem, anksiau suvokt tik kaip institucijos. Politins sistemos kategorija prigijo lyginamosiose studijose, apima ne tik formalius, bet ir neformalius dalykus.2

POLITINS SISTEMOS STUDIJAVIMO METODAI. Metodas i esms atspindi studijuojamos tikrovs bd, ryius su gyvybine proto Logika. Metodika naudojam bd, daugiausia technini, suma. Politin sistem analizuoja vairi metod atstovai. Politin sistema nra iskaidyt ir apjungt struktr visuma, tad j btina studijuoti kaip sistemin visum su visais jos ryiais, priklausomybmis, funkcijomis. Studijavimo grandys: 1) Statistini duomen analiz 2) Vieosios nuomons tyrimo metodika (interviu, anketos ir kita) 3) Stebjimo metodika 4) Dokument studijavimo metodika 5) Naujausi matematini metod panaudojimas, modeliavimas. Tyrimo objektyvum gali garantuoti tik kompleksinis vis grandi derinimas. Kiekvien politin sistem reikia tyrinti konkreiai. Istorikai irint, kiekviena politin sistema turi savo istorin specifik. Istorizmo principas reikalauja atskleisti politini proces dialektik, j genez. Istorizmo principas reikia istorin poir politin sistem, padeda isiaikinti bendruosius politins sistemos bruous, nustatyti istorin politins sistemos tip. Kitas metodas lyginamoji analiz. Ji padeda atskleisti svarbiausius tiriam reikini bruous. Ji gali bti taikoma tik apibrtose konceptualinse sistemose. Platus lyginamosios analizs panaudojimas btinas, nes politiniai procesai yra labai vairs ir greitai keiiasi. Lyginamoji analiz turi trkum: nepakankamas informacijos kiekis, be to, daugelis naudojam analitini duomen yra vertinamojo pobdio, tad tyrintojai neivegia asmenikumo. Struktrin analiz. Jos esm sudting reikini iskaidymas elementus, tiriamas j tarpusavio ryys. POLITINS SISTEMOS TIPOLOGIZAVIMAS. Reikiniai skirstomi tipus pagal esminius poymius (juos pasirenka pats skirstytojas), pvz:. ekonominis, socialinis, politinis, teisinis, normatyvinis ir panaius kriterijus. Tad atskiri politologai iskiria skirtingus politini sistem tipus. Almondas iskiria dvi politini sistem klases: a) industrin (modernij), skirstom autoritarin ir demokratin b) prieindustrin (tradicin), skirstom populistin ir autoritarin. VALDIOS AK PADALIJIMO PRINCIPO RAIDA. Valdios padalijimo teorijos susiformavimas. Dar Antikos mstytojai suvok, kad valdantiesiems bdingas polinkis piktnaudiauti savo galia ir imtis savivals. Platonas iskyr dvi idealios valstybs dalis: valdani (valdytojai ir kariai) ir valdom (darbo mons). Aristotelis iuo klausimu iskyr tris valdios dalis: sprendianij bendruosius reikalus, susijusi su valdios pareigomis ir teismin. Naujj laik valdios padalijimo principas yra daugiau istorijos krinys nei teorins konstrukcijos ubaigimas. D. Lokas skiria tris valdias: 1) statym leidimo turi teis nurodyti, kaip valstybs jga bus naudojama prie bendruomen ir jos narius; 2) statym vykdymo garantuoja, kad priimti statymai bus vykdomi; 3) federacin karo ir taikos, koalicij ir sjung teis, santykiai su usienio asmenimis. Klasikine laiko .L.Monteskje valdios padalijimo samprata, pateikta veikale Apie statym dvasi. Jis Loko federacin valdi pakeit teismine bei padar ivad, kad valdi padalijimas utikrina statym leidiamosios, vykdomosios ir teismins valdi viena kitos ribojim ir piliei laisvs laidavim. Valdios padalijimo doktrina prigijo reformistikuose vietj protuose ir buvo pritaikyta JAV ir Pranczijos konstitucijose. Tolesn demokratini valstybi konstitucin praktika patvirtino valdi padalijimo principo svarb, jis tapo btina taisykle, kurios reikia laikytis ir organizuojant valstybs valdi, ir iai valdiai funkcionuojant.

3

VALDIOS AK ATSKYRIMO (PADALIJIMO) PRINCIPO GYVENDINIMAS (LIETUVOS ATVEJIS). Valdios padalijimo principas visuomens politins sistemos bsena, kai kiekviena valstybs valdia uima tam tikr viet valstybs valdios sistemoje ir atlieka tik jai bdingas funkcijas. KT io principo gyvendinim konstatavo remdamasis, 5 Konstitucijos straipsniu. Valdios gyvendinimo ribas nustatanios konstrukcijos (teisiniai mechanizmai): 1) Konstitucija alies aukiausias teiss aktas, kuriuo aukiausios galios normose tvirtinti valdios organizacijos ir veiklos principai, laiduojantys valdios demokratin pobd, apibriantys jos funkcijas, nustatantys valdios santyk su monmis. 2) tautos suverenitetas, laisv ir lygi rinkim sistema alies pilieiai dalyvauja sudarant valdios institucijas, daro tak valdios gyvenimui. 3) Valdi padalijimas (leidiamoji, vykdomoji ir teismin) valdios institucijai suteikiama jos paskirt atitinkanti kompetencija, kuri lemia tos valstybs valdios institucijos vieta tarp kit valdios institucij, jos galiojim santykis su kit galiojimais. Svarbiausias Konstitucinio teismo udavinys garantuoti konstitucijos virenyb teiss sistemoje. Valdi padalijimo principas vienas daniausiai interpretuojam princip LR Konstitucinio teismo jurisprudencijoje. Valdi padalijimo interpretavim lemia trys altiniai: Konstitucijos tekstas, teiss doktrina ir konstitucin jurisprudencija. Valdi padalijimo principas Konstitucijos tekstevairiose alyse gali skirtis. P. Paczolay Europos ali Konstitucijas pagal tai skirsto : 1) tiesiogiai skelbianias valdi padalijimo princip (daugiausiai moderniosios konstitucijos, kuriose aikiai formuluojami teisins valstybs ir konstitucionalizmo principai); 2) pripastanias, taiau formaliai neskelbianias valdi padalijimo principo (tik i j visumos analizs galima suprasti jose nustatytos valdios institucij organizacijos ir veiklos pagrindim valdi padalijimo principu). Neaiku, kuriai grupei priskirsti LR Konstitucij, nes joje nra konkretaus valdi padalijimo skelbimo, nors pats principas akivaizdiai tvirtintas. Galima teigti, kad pagal P. Paczolay skirstym, Lietuva nepriklauso nei vienai grupei, priklauso tarpinei grupei, kur valdi padalijimo principas, nors ir akcentuojant vieno konstitucinio straipsnio normas, ivedamas i platesnio konstitucinio reguliavimo konteksto. Visgi pagal skirstym LR Konstitucija artimesn antrajai grupei. VALSTYBS VALDYMO FORMA IR REIMAS. LR valdymo forma, 1998-01-10 nutarimu, yra parlamentin respublika. Kartu LR bdingi ir pusiau prezidentinio valdymo bruoai. Konkreios valdymo formos apibrimui paprastai trukdo neapibrti kriterijai. G.Sartori velgia vis valdymo form trkum, bet vietoje parlamentarizmo silo rinktis pusiau prezidentizm. Pastarojo modelio bruoai LR sitvirtino dl tarpukario konstitucij palikimo ir iuolaikins Europos demokratijos vyksmo patirties. Prie 1938 m. Konstitucijos nelikta dl visuomens reikto prielankumo 1922 m. Konstitucijai ir parlamentarizmo galimybi gausos, kuri reikjo isemti. Esminis LR valdymo bruoas solidari Vyriausybs atsakomyb Seimui u bendr Vyriausybs veikl. Btent solidarios atsakomybs principas yra pagrindinis, kitos K normos j papildo. Vyriausyb atskaitinga ne tik Seimui, o ir Premjerui bei Prezidentui, taiau tik Seimas gali reikti nepasitikjim jais visais. PARLAMENTIN IR PREZIDENTIN VALDYMO FORMOS (pagal G.Sartori). Prezidentin valdymo forma: 1) prezidentas irenkamas visuotiniuose tiesioginiuose arba beveik tiesioginiuose (niekam nelaimjus daugumos, rinkik komisija irenka populiariausi kandidat) rinkimuose; 2) prezidento i anksto nustatymos kadencijos metu negali atleisti parlamentas; 3) prezidentas pats pirmininkauja ar kitaip vadovauja Vyriausybms, kurias pats ir skiria, o Seimas negali nei priimti, nei skirti Vyriausybs; 4) prezidentas kartu yra ir premjeras (pagal A.Lijphart) arba vadovauja premjerui (pagal G.Sartori). Prezidentin sistema bdinga iaurs ir Piet Amerikoms, kur skelbiant nepriklausomybes ir kuriant konstitucijas, tai buvo daroma plikoje vietoje neturint vykdomosios valdios. Tuo tarpu Europos alims4

prezidentizmas nebdingas, nes ia alys eidamos konstitucingumo laikotarp jau turjo reprezentus monarchus. Stabilus prezidentizmas yra tik JAV. Parlamentin valdymo forma pasiymi nepripastamu valdi padalijimo tarp Vyriausybs ir Parlamento. Toks valdymas grindiamas statym leidybos ir vykdomosios valdios bendrumu. Pagrindinis tokios formos principas reikalavimas, kad Vyriausyb bt skiriama, remiama ir atleidiama Parlamento valia; pagrindin problema partijos balsuodamos neturi perengti praktikumo rib, laikytis drauge, remdamos pai paskirt Vyriausyb. Parlamentini sistem atmainos: 1) premjerin (kabineto) sistema vykdomoji valdia dominuoja Parlamento atvilgiu, bdingas dvipartikumas, rinkimai bals dauguma, grieta partin drausm, vienpartin Vyriausyb. Sunkiai sukuriama ir lengvai sugriaunama sistema. Egzistuoja anglikas (2 partijos) ir vokikas (3 partijos) modeliai, pastarj sukurti dar sunkiau; 2) pranczikojo tipo asambljos valdymas valdymas beveik nemanomas dl atomizmo, partins drausms ir atsakomybs nebuvimo, premjer nepajgumo rytingai veikti. Taip yra, nes Vyriausybs gali drsiai nuolatos lugti, o naujas sudarys tos paios partijos: Vyriausyb neueidiama oponentams, konkrets daugumos nariai net susikuria galimyb j patekti. Bdinga Pranczijos 3 ir 4 respublikoms; 3) darbingasis parlamentarizmas veiksming ir stabili Vyriausyb laiduoja premjerinis valdymas ir superdominuojanios (deimtmeius valdanios) partijos sistema. Koalicins, bet stabilios Vyriausybs skms, vykdomos politikos ar lyderi asmenybi rezultatas. Kuo labiau paabotas Parlamentas, tuo jis darbingesnis. Galimos premjero padtys ministro atvilgiu: 1) pirmasis vir nelygij renkasi ir atleidia tikrai pavaldius ministrus, turi laisvas rankas. Juo tampa partijos lyderis; 2) pirmasis tarp nelygij nebtinai partijos lyderis, bet nenuimamas dl nepasitikjimo, ilieka poste net ir pasikeitus kabineto nariams; 3) primasis tarp lygij nesukontroliuoja jam primest ministr ir, lugus Vyriausybei, lunga kartu su ja. Trys Vyriausybi rys parlamentarizme: 1) veiksminga gebanti gyvendinti usibrt politik, net jei ta politika yra ilikti neaktyvia Vyriausybe; 2) aktyvistin negali daryti to, k nort, bet k nors daryti privalo, nes galvoja, kad nra politikai neisprendiam problem, taigi i jos laukiama veiksm, ji visuomenei save pristato kaip darytoj; 3) neveiksminga geriausia apsisaugojimo nuo potencialiai blogo valdymo priemon blogiausiu atveju; tokia Vyriausyb be naudos vaisto iteklius, todl yra neleistina prabanga. 2. Politins sistemos raida, struktra ir funkcionavimas (1918-1988m.) DIDYSIS VILNIAUS SEIMAS, VILNIAUS KONFERENCIJA, PARLAMENTINS MONARCHIJOS IDJA. Didysis Vilniaus Seimas 1905 m. vyks lietuvi suvaiavimas, kuriame dalyvavo apie 2000 atstov i Peterburgo, Maskvos, Odesos, Lietuvos, Latvijos miest. Organizaciniam komitetui vadovavo J.Basanaviius. politins partijos tuo metu buvo dvi: Lietuvos demokrat (1902m., savo programoje pirmoji paskelbusi nepriklausomybs siek) ir Lietuvos socialdemokrat (1896m.). Svarstyta politin Lietuvos ir Rusijos padtis, Lietuvos autonomijos, ems nuosavybs, mokykl klausimai. Nutarta: 1) prieintis carizmui; 2) reikalauti Lietuvai autonomijos su seimu Vilniuje (atsisakyta Lietuvai alingo LDK atkrimo siekio); 3) ignoruoti caro valdym, nesikreipti rusikas valdios staigas, neleisti vaik rusikas mokyklas. Pasekms: 1) susikr Tautikoji lietuvi demokrat partija, postulavusi tautos savitumo ilaikymo tiksl. 1907m. i jos istojs A.Smetona toliau pltojo tautos vienybs idj; 2) imtos udarinti rusikos mokyklos; 3) rus valdininkai pradti alinti i valdios staig; 4) Unemun atsisak mokti mokesius;5

5) Paadinta lietuvi tautin savimon visoje Lietuvoje, prasidjo mitingai ir protesto streikai, pabrtinai neperaug ginkluot sukilim (nes politinis sjdis Lietuvoje kilo i kultrinio ir nebuvo smurtinis savo esme). Vilniaus konferencija 1917 m. Vokietijos vyriausybei leidus Vilniuje vyks >200 lietuvi susirinkimas svarstyti Lietuvos politins ateities klausimo. Atstovauti visi luomai, politins srovs, partijos. Ginytasi dl Lietuvos politinio savarankikumo siekimo bdo, nesutarta, kuria kaimyne remtis. Visi prietaravo artimiems santykiams su Lenkija, tuo tarpu bijantieji Vokietijos ir besitikintys jos pralaimjimo kare tapo prieingomis stovyklomis. Konferencijos sprendimai: 1) Pareiktas lietuvi tautos pasiryimas atkurti savarankik nepriklausom, demokratiniais principais tvarkom Lietuvos valstyb, turini etnografines sienas; 2) numatytas Steigiamojo Seimo, tursianio priimti Konstitucij ir nustatyti santykius su kitomis valstybmis, suaukimas; 3) numatytos kultrins teiss tautinms maumoms; 4) irinktas vykdomasis organas 20 nari Krato Taryba (vliau Lietuvos Taryba), kurios pirmininkas A.Smetona. Parlamentins monarchijos idja. 1918-07-11 Lietuvos Valstybs Tarybos dauguma, lauydama tiek Vilniaus Konferencijos nutarimus, tiek Nepriklausomybs Akt bei uzurpuodama Steigiamojo Seimo galias, paskelb Lietuv monarchija, o Viurtenbergo hercog Vilhelm von Urach irinko Lietuvos karaliumi Mindaugu II. Jam pasilytos sosto slygos yra i esms pirmosios Lietuvos Konstitucijos projektas monarchija turjo bti anaiptol ne simbolin: 1) karalius skiria ministrus ir kitus auktus pareignus; 2) tvirtina tautos atstovybs (Seimo) priimtus statymus; 3) kartu su Vyriausybe ir bent 15 Seimo nari turi statym leidimo iniciatyv. ie principai vliau tvirtinti 1938 m. Konstitucijoje. Monarchijos alininkai buvo deinieji (ypa A.Smetona ir kunigai), prieininkai kairieji, kuri atstovai protestuodami paliko Taryb. Taryba susikompromitavo kairij pair gyventoj ir Antants ali akyse, o jau 1918-11-02 nusprend nevykdyti savo plano ir paliko sprendim Steigiamajam Seimui. POLITINS SISTEMOS RAIDA IR PARLAMENTINS DEMOKRATIJOS FUNKCIONAVIMAS 1918-1940 M. Steigimasis seimas 1920 1922. Irinktas 1920-04-14/15, susirinko 1920-05-15 Kaune. Irinkta 112 atstov, pirmininku irinktas Aleksandras Stulginskis. Lietuvos Steigiamojo Seimo susirinkimu buvo patvirtintas 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje Lietuvos Tarybos paskelbto Lietuvos Nepriklausomybs Akto gyvendinimas. Steigiamojo Seimo sudtis: Lietuvos Steigiamajame Seime daugum sudar Lietuvos krikioni demokrat partijos blokas, turjs 59 vietas. Lietuvos valstiei liaudinink sjunga turjo 28, socialdemokratai - 12 viet. Dar 11 viet buvo gij tautini maum gud, rus, yd atstovai. 1920-1922 m. parlamentas buvo jaunos sudties. Dvideimt devyniems jo nariams nebuvo sukak trisdeimties met. Tik atuoni buvo vyresni kaip penkiasdeimties met. Nuveikti darbai: 1920 m. gegus 15 d. paskelb nepriklausomybs deklaracij. Lietuva daugumos pasaulio valstybi buvo pripainta nepriklausoma de jure. Lietuva liko priimta Taut Sjungos narius. Pradta sisteminti statym leidyba. 1922 m. rugpjio 1 d. prim nuolatin Lietuvos Valstybs konstitucij. 1922 m. vasario 15 d. prim ems reformos statym. em racionaliai skirstyta j dirbantiems kininkams. eme aprpinti maaemiai ir beemiai. Dvarininkai, skeptikai vertin Lietuvos savarankikum, prarado tak. 1922 m. spalio 1 d. buvo vesta Lietuvos valiuta - litas. Nuo 1920 m. spalio iki 1921 m. vasario mnesio Lietuvos Steigiamasis Seimas buvo isiskirsts. Lenkijos legionams puolant Lietuv, Seimo nariai gyn valstyb. Tuo metu veik vadinamasis Maasis seimas, kur sudar Pirmininkas ir ei Steigiamojo Seimo nariai. I seimas (1922 1923). Sudar 90 nari, 1922-12-21 Prezidentu irinko A.Stulginsk. Seimo sudtis. Pirmajame Seime n viena politin grup absoliuios daugumos neturjo. Po rinkim valstieiai liaudininkai buvo gav 20, krikioni demokrat blokas 38, socialdemokratai 10, Darbinink kuopa 5 vietas. Tai buvo vienintelis Seimas, kuriame veik komunistai (5). Nuveikti darbai: Prie Lietuvos prijungtas Klaipdos kratas. Tsta diplomatin kova dl Vilniaus ir Lietuvos sien su Lenkija.6

Dl nesugebjimo vieningai dirbti Seimas paleistas 1923 m. kovo 12 d. Prezidento aktu. II seimas (1923 1926). Sudar 79 nariai, krikionys demokratai ir kinink sjunga turjo po 14, Darbo federacija 12, valstieiai liaudininkai 16, socialdemokratai 8 vietas. Tautini maum atstovai buvo gav dar 14 viet. Krikioni demokrat blokas (krikionys demokratai, kinink sjunga ir Darbo federacija) II Seime sudar absoliui daugum. Respublikos Prezidentu irinktas Aleksandras Stulginskis. Nuveikti darbai: 1924 m. gegus 8 d. pasirayta Klaipdos krato konvencija. Lietuvai pavyko eliminuoti Lenkijos pretenzijas Klaipdos krat. Tsta kova dl Vilniaus ir neutralios zonos (norim rezultat nepasiekta). Pradti likviduoti Pirmojo pasaulinio karo padariniai. Stabilizuota alies ekonomika ir finansai. Gerinta ems kio padtis. steigta daug pradios, vidurini ir auktesnij mokykl. III seimas (1926 1927). Sudar 92 nariai, Pirmininku irinktas Jonas Staugaitis. N viena partija neturjo absoliuios daugumos. Valstieiai liaudininkai turjo 22, socialdemokratai 15, krikionys demokratai - 14, kinink sjunga 11, Darbo federacija 5, tautininkai 3, kinink partija 2 vietas. Dar 9 atstovus turjo tautins maumos. Prezidentu irinktas Kazys Grinius. Nuveikti darbai: Pasirayta nepuolimo sutartis su TSRS, kuria Rusija pripaino Lietuvos teises lenk okupuot Vilni. Pradtos derybos dl prekybos sutari su Rusija ir Vokietija. Valstybs administracijoje imtasi taupymo priemoni. Santaupos buvo skiriamos keli statybai, pramons, vietimo ir kultros reikalams. Panaikinta karo padtis ir demokratini laisvi varymai. IV seimas (1936 1940). Kandidatus sil tik apskrii ir miest tarybos. Organizuotos politins jgos rungtis dl viet parlamente neturjo teiss. Irinkti 49 atstovai, Pirmininkas - Konstantinas akenis. 1928 m. Konstitucija, 1938 m. Konstitucija ir IV Seimo statutas ribojo parlamento funkcijas. statym leidybos funkcij galjo vykdyti ir Prezidentas. Nuveikti darbai: Formaliai svarst ir prim 1938 m. valstybs Konstitucij. Svarstydamas ir kritikuodamas statym projektus, prisim atsakomyb u aktualius vidaus ir tarptautinius klausimus. PARLAMENTO, VYRIAUSYBS IR PREZIDENTO STATUSAS POLITINJE SISTEMOJE.Valdia Konstitucija

Parlamentas (funkcijos)

Prezidentas (funkcijos) - Vyriausybs dalis Valstybs Tarybos prezidiumas aukiausias valstybs valdymo organas (skelbia laikinuosius santyki su kitomis valstybmis statymus, skiria premjer, atstovauaj valstybei, skiria pasiuntinius, valdininkus, kariuomens vad) steigta Prezidento institucija (perima prezidiumo funkcijas, turi amnestijos teis, gali grinti statym Vyriausybei svarstyti) 3 metams Parlamento renkamas Prezidentas (skiria premjer, Valstybs kontrolieri, pasiuntinius, valdininkus, turi amnestijos teis) 3 metams Parlamento renkamas Prezidentas (gali paleisti Seim, yra ginkluotj pajg vadas, svarsto ir skelbia

Vyriausyb (funkcijos)

1918

Valstybs Taryba (statym leidiamoji valdia; gali paleisti Ministeri kabinet)

Ministeri kabinetas (statym leidiamoji valdia)

1919

1920

1922

Valstybs Taryba (renka prezident, svarsto ir priima statymus, keiia Konstitucij, kontroliuoja vykdomj valdi, turi interpeliacijos ir paklausim teis) Steigiamasis Seimas (statym leidimas, sutari su kitomis valstybmis ratifikavimas, valstybs biudeto tvirtinimas bei statym vykdymo kontrol) Seimas (primatas kit valdi atvilgiu, kiekvien kart irinktas renka ir gali nualinti Prezident, Vyriausyb)

Ministeri kabinetas

Ministeri kabinetas Ministeri kabinetas (vykdo Konstitucija, atsiskaito u darb Seimui, rengia ir pristato Seimui statym sumanymus, veda vidaus ir7

Seimo priimtus statymus, akredituoja valstbs pasiuntinius ir priima usienio pasiuntinius, skiria premjer, valstybs kontrolieri, tvirtina Ministeri kabinet, gali atleisti ministerius, valdininkus, dovanoti bausm) Seimas (sudaro tautos atstovai, priiri ir gali nualinti Vyriausyb, leidia statymus, skelbia kar-taik, ratifikuoja tarptautines sutartis) ir Valstybs Taryba (rengia ir svarsto statymus) Seimas (tos paios funkcijos, taiau priimti statymai turi tik projekto gali) ir Valstybs Taryba (skiriama Prezidento) Prezidentas (savo nuoira paleidia Seim, nra jo paalinimo mechanizmo, nes nebe Seimas, o tauta renka Prezident, is kaip ir Seimas gali leisti statymus, ratifikuoti sutartis ) Prezidentas (vadovauja visiems valstybs organams, pats niekam nepavaldus, neatskaitingas, neataukiamas, Konstitucija net nevardija jo funkcij)

usienio politik)

1928

Ministeri kabinetas (ivykus Prezidentui, j pavaduoja premjeras, nebe Seimo pirmininkas) Ministeri kabinetas (priklauso tik nuo Prezidento, neatskaitingas Seimui, nes net iam pareikus nepasitikjim, Prezidentas gali nepaleisti Vyriausybs)

1938

Seimo statutai: 1920 gegus 18. Reglamentavo Steigiamojo Seimo (ir I seimo) darbo vadovybs sudarym, parlamento struktr, statym svarstymo ir primimo tvark, kitas parlamentini procedr taisykles. Vadovaujantis organas prezidiumas (7 nari). Efektyvaus darbo utikrinimui sudaromos nuolatins ir laikinosiso komisijos. statymo projektai pateikiami Steigiamojo Seimo prezidiumui. statym iniciatyvos teis Steigiamajam Seimui ir Ministr kabinetui. 1924 birelio 24 d. statutas. J prim II Seimas. Vadovaujaniu organu liko prezidiumas. I esms nesiskiria nuo prie tai buvusio. 1936 rugsjo 17 d. statutas. I esms nesiskiria nuo prie tai buvusi. Pirm kart aptarta peticij nagrinjimo tvarka. POLITINI PARTIJ IR PARTINS SISTEMOS RAIDOS YPATUMAI 1918-1940 M. Politini partij raida: Pradjus partijoms kurtis isiskyr dvi kryptys konfesin ir pasaulietin. I konfesins krypties susiformavo Lietuvos Krikioni demokrat partija(LKDP). I pasaulietins Lietuvos socialdemokrat(LSDP) ir Lietuvos demokrat partijos(LDP). I pasaulinio karo metu suirus LDP, jos pagrindu krsi bsimos Lietuvi tautinink (LTS) ir Lietuvos valstiei liaudinink. Legaliai partijos pradjo veikti tik atkrus nepriklausomyb. Deiniosios: LTS, LKDP bei j satelitai: Lietuvos kinink partija, kinink sjunga, Darbo federacija. Kairiosios: Lietuvos socialdemokrat partija, Lietuvos valstiei liaudinink sjunga. Nuo 1936 iki 1940 Lietuvoje veik viena tautinink partija. Partins sistemos raida: 1986 1918 amorfik ideologini embrion tapimo formalizuotomis politinmis struktromis ir pirmj politini partij susikrimas. Krsi pirmosios politins partijos (amorfins organizacins struktros), kurios veik nesisteminje politinje erdvje ir negaljo suformuoti partins sistemos sveikos mechanizmo. 1920 1926 klasikinio parlamentarizmo laikotarpis konkurencingos daugiapartins sistemos veikimas: Su 1918 02 16 (nepriklausomybs akto paskelbimu) ir 1920 05 15 (Steigiamojo Seimo rinkimais) atsirado 2 lemiamos prielaidos formuotis partinei sistemai Lietuvoje: realizuota suverenaus valstybingumo idja ir apibrtas politini partij vaidmuo ir vieta visuotini rinkim procese, tuo paiu reikm politinje sistemoje. Irykjo dviej partini blok sistema: deiniojo (LKDP blokas) ir kairiojo socialliberalinio (LSDO ir LVLS). Kitos kratutins partijos komunistai kairje ir tautininkai deinje vaidino marginalin vaidmen. Konstitucin valstybs sranga ir proporcin rinkim sistema sudar puikias slygas politinms partijoms tapti svarbiais politins sistemos veiksniais.8

Parlamentarizmo sigaljimas provokavo ,,tvirtos rakos vilt. 1927 1935 opozicini partij veiklos ribojimo ir daugiapartins sistemos laipsniko apmirimo laikotarpis. ingniai autokratij: 1926 gruodio perversmas ir 1927 balandio 4 prezidento sprendimu paleistas Seimas. Partin sistema prarado savo funkcionalum. Partijos galjo veikti tik uparlamentinje erdvje. Vliau rykjant vienpartiniam valdymui opozicins partijos prarado galimybes daryti tak politiniam procesui. 1936 1940 vienpartins sistemos sigaljimas (vienpartinis tautinink valdymas). Prasidjo 1936 m, vidaus reikal ministrui udraudus politines partijas, tai yra, ,,paalinus aling tautai politin susiskaldym. VALSTYBS PERVERSMO 1926 M. PRIEASTYS IR PASEKMI VERTINIMAS. Prieastys: 1) K.Griniaus prezidentavimas kl nerim deiniosioms politinms jgoms; 2) Politikai susikalds Seimas lm Vykdomosios valdios nestabimul (13 kabinet per 7 metus); 3) Nauj lenkik mokykl krimas krate vykstant lenkinimo politikai; 4) Banytins provincijos nepripainimas, sudars slygas kaltinti Katalik banyi persekiojimu; 5) Suaktyvjusi komunist propaganda, prasidj streikai, demonstracijos, susirmimai su policija; Pasekms: 1) alyje sustabdyta demokratijos tradicij raida sumenkinta vieos diskusijos galimyb, partij konkurencija; 2) vestas autoritarinis valdymas; 3) Persekiojami demokratik pair veikjai; 4) Sulugdyta Komunist partija; 5) Savivaldybi subiurokratjimas; SOVIETIN POLITIN SISTEMA IR PSEUDOPARLAMENTARIZMAS 1940-1988 M. Po 1940 met okupacijos Lietuvoje prasidjo naujas valstybs raidos laikotarpis sovietinio socializmo krimo bei socialistins politikos gyvendinimo etapas. Visos ios tendencijos rykiai atsispindjo to meto pagrindiniuose statymuose. Teorikai, remiantis Konstitucijoje ufiksuotomis normomis, LTSR buvo suvereni valstyb, sjunginiais ryiais susijusi su kitomis SSRS narmis. Taiau faktikai, to meto SSRS Pagrindinis statymas tebuvo grynai fasadin deklaracija, kupina negyvendinam ir net nebandom gyvendinti ki. Todl nagrinjant okupacinio laikotarpio valdymo form raid Lietuvoje, greta teisikai tvirtint norm reikia turti omenyje ir j faktin realizavim ar, veikiau, nerealizavim. ioje, formaliai suverenioje, valstybje aukiausias teisinis prioritetas priklaus SSRS statymams, respublikins valdios kompetencijai paliekant tik Konstitucijos nustatym (taiau ikilus prietarai tarp io ir atitinkamo SSRS statymo, pirmasis automatikai tapdavo neveiksniu), jos vykdymo kontrol, administracinio suskirstymo nustatym, respublikini statym leidyb, kio, biudeto plan tvirtinim, pramons administravim, mokei nustatym, socialini problem sprendim, taiau ir vl tik SSRS statym leistose ribose. LSSR Konstitucijos ufiksuota nuostata, jog respublika savo statymus gali gyvendinti tik sjungos Konstitucijos leidiamose ribose, lm, jog faktikai LTSR tegaljo perrayti SSRS statymus ir administruoti vietin k. Formaliai LTSR buvo parlamentin respublika, kurios aukiausias valdios organas buvo Aukiausioji Taryba. AT priklaus statym leidybos monopolis, ji rinkdavo 14 nari AT Prezidium, kuris: 1) knijo aukiausi vykdomj valdi; 2) galjo panaikinti Vyriausybs (LSSR Liaudies Komisar Tarybos) nutarimus; 3) turjo malons teis; 4) auk AT sesijas ne sesij metu; 5) skirdavo ir atleisdavo ministrus (LKT komisarus); 6) atstovavo Konstitucin Teism - aikino statymus, leido atitinkamus sakus, aktus. Vykdomoji LSSR valdia priklaus LSSR AT renkam Liaudies Komisar Tarybai. is, vyriausybs funkcijas vykds, organas buvo atsakingas j irinkusiai AT. LKT kompetencij jo respublikinio pavaldumo moni ir organizacij veiklos koodinavimas, kio vystymo bei biudeto plan sudarymas ir vykdymas, vieosios tvarkos apsauga, vadovavimas formali savivaldos organ (Darbo moni Taryb) darbui bei j kontrol. Pasibaigus9

AT kadencijai Prezidiumas per du mnesius turjo surengti naujus rinkimus. Susirinkus naujajai AT, ankstesnysis Prezidiumas bei LKT privaljo atsistatydinti. Sovietin valdios sistema teorikai tikrai atspindjo jos taip deklaruot demokratij, vis piliei atstovavim, liaudies valdi. Valstybs form, remiantis konstitucija, galima bt skirti netgi prie stipri parlamentini reim, dl Aukiausiajai Tarybai suteikt didiuli teisi. Visi kiti centriniai valdymo organai turjo kiek maiau gali, tiesa, AT Prezidiumas galjo bti laikomas pakankamai stipriu prezidentiniu organu, jei, inoma, Konstitucijoje deklaruota parlamentin demokratija bt i ties realiai veikusi. SVARBIAUSI VALSTYBS KONSTITUCINS RAIDOS ASPEKTAI. 1918-11-02 Lietuvos valstybs laikinosios konstitucijos pamatiniai dsniai. Prim Valstybs Taryba. statym leidiamoji valdia Valstybs taryba (iki Steigiamojo seimo); Vykdomoji Valstybs tarybos prezidiumas ir ministr kabinetas (prezidiumas => prezidentas + 2 vice prezidentai), Parlamento funkcijos tiesiogiai nenurodytos, Valstybs Tarybos funkcijos: parlamentin statym leidyba bei vykdomosios valdios kontrol. 1919-04-04 Laikinosios konstitucijos pamatiniai dsniai. Prim Valstybs Taryba. statym leidiamoji valdia Valstybs Taryba (iki Steigiamojo Seimo); Vykdomoji numatyta prezidento institucija (kuri turi rinkti Valstybs taryba), ministr kabinetas, atskaitingas Valstybs tarybai. Parlamento funkcijos tiesiogiai nenurodytos, Valstybs tarybos funkcijos parlamentin statym leidyba bei vykdomosios valdios kontrol. 1920-06-10 Laikinoji Lietuvos valstybs konstitucija. Prim Steigiamasis Seimas. Simpatijos parlamentarizmui. Valdia priklauso Steigiamajam Seimui, suverenins Lietuvos galios reikjui. Vykdomoji valdia Prezidentas renkamas Steigiamojo Seimo, netenka teiss leisti ,,Ministro kabineto priimtuosius statymus. Stegiamojo Seimo funkcijos: statym leidimas, sutari su kitomis valstybmis ratifikavimas, valstybs biudeto tvirtinimas bei statym vykdymo kontrol. 1922-08-01 Pirmoji nuolatin Lietuvos Valstybs konstitucija. Prim Steigiamasis Seimas. Iskiria parlamentins respublikos model. Lietuva nepriklausoma demokratin respublika. Valdia priklauso ,,tautai, j vykdo Seimas, Vyriausyb ir Teismas. Parlamentas leidia statymus bei priiri vyriausybs darbus, duoda jai paklausimus, interpeliacijas ir kt. 1928-05-15 Lietuvos Valstybs konstitucija. Prim Prezidentas, pritariant Ministr kabinetui. tvirtintas prezidentinis autoritarizmas, parlamentas paleistas 1927m., o rinkimai vyko tik 1936 m, visa valdia perleista Prezidentui. Vyriausyb sudaro Respublikos Prezidentas ir Ministr kabinetas (prezidentas renkamas 7 metams ypating tautos atstov). 1938-05-12 Lietuvos Respublikos konstitucija. Prim IV Seimas. Visa valdia priklauso prezidentui, jam pavalds visi valstybs organai jam pavalds, o pats prezidentas niekam nepavaldus, niekam neatskaitingas ir niekieno neataukiamas. AUTORITARINIO REIMO BRUOAI. LEGITIMUMAS LIETUVOS ATVEJU. Autoritarizmo bruoai: 1. Nevyksta reguliars ir laisvi rinkimai; 2. Suvaromos piliei politins teiss; 3. Ribojama arba draudiama politini organizacij ir partij veikla; 4. Cenzruojama spauda ir kitos visuomens informavimo priemons; 5. Valdymas remiasi kariuomene ir susiformuoja po karini perversm ar politini krizi; 6. Leidiama ribota opozicijos veikla; 7. Vyriausyb nevaro ir nekontroliuoja kins ir kultrins veiklos; 8. Leidia veikti nepolitinio pobdio bendrijoms ir organizacijoms. Reimo legitimacija (perversmininkams suvokiant savo reimo real nelegitimum): 1) A.Voldemaras perversm grind skubiu poreikiu tobulinti konstitucin valstybs santvark; 2) Ideologin propagandos maina (tautinink Lietuvis ir LKDP Rytas kritikavo nuverst Vyriausyb); 3) rodinta, kad perversmas ir reimas igelbjo al nuo suplanuoto komunist smokslo; 4) vesta karo padtis, apribojusi politines piliei teises ir suteikusi galias komendantams; 5) Pradtos represijos, komunist gaudymas, koncentracijos stovyklos steigimo galimyb; 6) Kova pateikta kaip Vykdomosios valdios stipryb kontraste su Seimo silpnumu; 7) Seimas nepaleistas legitimuojant reim usienio valstybi akyse.10

PARLAMENTO RINKIM TAISYKLS IR REZULTATAI. Tarpukario rinkim statymai: 1) 1919-10-30 Steigiamojo Seimo rinkim statymas. Rinkimai vykdomi remiantis visuotinio, tiesioginio, lygaus ir slapto balsavimo principais. Seimas renkamas 3 metams. Aktyvi rinkim teis nuo 21, pasyvi 24 met. Atstov skaiius vienas nuo 15 000 gyventoj (jei liekana >8 tkst., pridedamas dar vienas mandatas). Rinkim sistema proporcin, o kandidat sraus gali kelti politins partijos ir kuopos. 2) 1922-07-19 Seimo rinkim statymas. Rinkimai vykdomi remiantis visuotinio, tiesioginio, lygaus ir slapto balsavimo principais. Aktyvi rinkim teis nuo 21, pasyvi 24 met. Atstov skaiius vienas mandatas 25 000 gyventoj (nuo 1926 m. tvirtinti pastovs 85 mandatai). 3) 1936-08-29 Seimo rinkim statymas. Atsisakoma tiesiogini rinkim, kandidatai silomi apskritims, aktyvi rinkim teis nuo 24, pasyvi 30 met. Seimo kadencija 5 metai, atstov skaiius vienas mandatas 50 000 gyventoj, papildomas mandatas 30 000 liekanai. Rinkim sistema atstovus renka apskritys/miestai, tiek, kiek yra mandat, kandidat silo apskrii/miest tarybos, kuri irinktieji pateikiami visuotiniam balsavimui. Rinkim sistema proporcin 3. Politins sistemos transformacija ir demokratijos tvirtinimas POLITINS SISTEMOS TRANSFORMACIJOS SAMPRATA. Politinis perjimas politini, socialini, ekonomini bei kultrini visuomens pagrind pertvarkymas. Esminis politins transformacijos bruoas ansinchronikas institucins demokratijos pltojimasis. Politins sistemos struktr tradicins funkcijos formuojasi laipsnikai arba politinio pliuralizmo koridorius pleiasi, kai kiekviename transformacijos etape naujos politins struktros gyja vidin stabilum ir autonomij, o tai lemia funkcin ir struktrin valdios centr atsiribojim, tarpini struktr autonomij. Socialiniai pokyiai skirstomi : Politins reformos: 1) keiiasi santykis tarp valstybs ir visuomens; 2) santykis tarp valstybs ir ekonomikos; 3) gali pasiskirstymas tarp valstybs institucij; 4) santykis tarp valstybs politins ir ekonomins sistemos bei iorinio pasaulio. Revoliucijos greitas prievartinis elito ir institucij pokytis. Revoliucij elementai: 1) prievartos ir jgos panaudojimas; 2) senojo elito pakeitimas nauju; 3) pakeiiama bent jau centrini politini institucij sranga; 4) politik traukiamos naujos gyventoj grups. Lietuvoje komunizmo lugimas turjo ir revoliucijos, ir reformos bruo: 1) Laipsnika elito kaita (reform bruoas) 2) Valstybs galios dl ekonominio pasikeitimo nepadidjo (reform bruoas) 3) Sjdio gimimas ir staigus institucins srangos pasikeitimas (revoliucij bruoas) POLITINS SISTEMOS DEMOKRATIZACIJOS SAMPRATA. Demokratizacija demokratijos diegimas, stiprinimas. Demokratizacijos diskusij teorins ays: 1) politikos veikj pasirinkimai (oDonnel ir Schmitter), senojo reimo ypatybs (Linz, Stepan) , ekonomin sankloda ir/ar vystymosi modelis (Rueschemeyer); 2) demokratizacijos aikinimas per politinius veikjus: politinio elito (Dogan ir Higley), masinius socialinius judjimus (Rueschemeyer), etins bendruomens (Offe); 3) ekonomins perjimo demokratij prielaidos (Haggard, Kaufman). Demokratizacijos bangos (pagal S. Huntington): 1) 1826 1926 m. prielaidos Amerikos ir Pranczijos revoliucijos; 2) 1943 1962 m. demokratini institucij atsiradimas Vakar Vokietijoje, Italijoje, Austrijoje, Japonijoje, Kolumbijoje, Venesueloje ir kt.11

(1988-1992 m.)

3) nuo 1974 m. Demokratizacija Portugalijoje, vliau Piet Europoje, Lotyn Amerikoje ir Ryt bei Vidurio Europoje. POLITINS SISTEMOS DEMOKRATIZACIJOS SLYGOS IR ETAPAI. Demokratizacij gali paspartinti Demokratijos prielaidos: (S.Huntington): 1) ekonomins slygos; 1) viena atskira prieastis; 2) modernizacija; 2) lygiagretus vystymasis; 3) kultrins socialins prielaidos; 3) sniego gniuztes efektas; 4) politinis elitas. 4) laiko dvasia. Demokratizacijos etapai, pagal Rostow (Pradin slyga tautin vienyb): 1) pereinamoji faz nedemokratinio reimo lugimas; 2) sprendimo faz demokratins tvarkos krimo pradia; 3) konsolidacijos (tvirtinimo) faz tolesn demokratijos raida, demokratijos sitvirtinimas politinje kultroje. Demokratizacijos etapai, pagal ODonnel ir Schmitter: 1) liberalizacija; 4) tstinumas; 2) perjimas; 5) galima dekonstitucionalizacija. 3) konsolidacija; POLITINS SISTEMOS KONSTITUCINIO DIZAINO ALTERNATYVOS IR PROBLEMOS. 1991 m. gruodio 10 d. buvo sudaryta laikinoji komisija Konstitucijos projektui parengti. Komisija suskilo vienuolika jos nari reng vien Konstitucijos projekt, o trys, atstovav Sjdio koalicijai U demokratin Lietuv kit. Taigi gal gale Aukiausiajai Tarybai buvo pateikti du Konstitucijos projektai. Balandio 21 d. pritarta laikinosios komisijos variantui ir gegus 1 d. jis buvo paskelbtas spaudoje visuomenei svarstyti. DEMOKRATIZACIJOS PRIELAIDOS IR PASEKMS (G.SRENSEN). Prielaidos: 1) modernizacija ir gerovs veiksniai; 2) politin kultra; 3) socialin visuomens sandara; 4) iors veiksniai (jie neretai laikomi esminiais) Demokratizacijos galimai sukuriama demokratija (rezultatai): 1) apribota demokratija (ribotos politins laisvs ir konkurencija); 2) nekonsoliduota (trksta legitimacijos); 3) socialini ir ekonomini problem kamuojam; 4) stabili. KONSOLIDUOTOS DEMOKRATIJOS KRITERIJAI (J.LINZ). Demokratijos perjimas ubaigtas, anot J. Linz ir A. Stepan, kai: 1) Pasiekiamas reikmingas susitarimas dl politini procedr; 2) Vyriausyb ateina valdi laisv ir visuotin rinkim keliu; 3) Irinkta vyriausyb turi de facto gali vykdyti nauj politik; 4) Naujos demokratijos legislatra, egzekutyvin ir teismin valdios neprivalo dalintis valdia su kitomis struktromis. POLITINS SISTEMOS DEMOKRATIZACIJOS IDAVOS. KONSOLIDACIJA. I 100 valstybi pradjusi perjim demokratij XX amiuje, 20 gali bti vadinamos skmingai veikinaiomis. Kitais atvejais veikianios prieblandos zonoje: pusiau demokratijos, formalios, fasadins, elektoralins, silpnos, neliberalios, virtualios, pseudo demokratijos ir kitos. Stabiliomis demokratinmis valstybmis Ryt ir Vidurio12

Europoj galima laikyti tik 10, nors apskritai ,,ia demokratijos konsolidacija tebesitsiantis politikos, ekonomikos, visuomens veiksmas. ,,Pilkosios zonos modeliai: 1) bejgikas pliuralizmas nors ir tvirtinta daug politini laisvi, yra reguliars rinkimai, bet demokratija pavirutinika, nes piliei dalyvavimas, iskyrus rinkimus ribotas, elitas korumpuotas ir t.t. (Lotyn Amerika, Moldova, Ukraina); 2) Vyraujanios valdios sindromo politin konkurencija ribota, vyrauja viena politin grup, valdia koncentruota vienose rankose, nyksta riba tarp valdanios partijos ir valstybs (Armnija, Paragvajus, element yra Rusijoje). Demokratijos konsolidacijos rodikliai(pagal Grassi): 1) demokratijos tradicija; 2) politiniai paktai; 3) ankstesnio nedemokratinio reimo represijos; 4) institucionalizuota partin sistema; 5) dvipartikumas; 6) ekonominis augimas; 7) ,,ipltota visuomens gerovs sistema. Demokratijos konsolidacijos dimensijos: 1) Kontrol: 1) pilitins visuomens kontrol per partijas ir valstyb aparat; 2) per aktyvi ir autonomik pilietin visuomen, kuri toleruoja silpna iivystytas partijas arab neutralumo bkl; 2) Legitimacijos kintamj, kuris gali turti du rezultatus, t.y. ribot, iskirtin legitimacij ir visa apimani legitimacij. Skirtingi demokratijos konsolidacijos variantai: 1) partin, 3) elito, 2) valstybs, 4) palaikomoji. Demokratinei konsolidacijai svarbu (anot Linz ir Stepan): 1) pilietin visuomen; 4) valstybs aparatas; 2) politin visuomen; 5) ekonomin visuomen. 3) konstituciniai reikalai; LIETUVOS TRANSFORMACIJOS ATVEJIS: TAUTOS ATGIMIMAS, SJDIO VEIKLA IR REIKM. I pradi vienas esmingiausi Lietuvos darbotvarks udavini buvo pakeisti konstitucin tvark ir grti prie teisins valstybs pamat. Lietuvos perjimas suderta revoliucija arba sudertas perjimas. Tam tikri bruoai: 1) Lietuva buvo ,,antrojo demokratijos bandymo alis; 2) institucin demokratija gim per politin kylanio alternatyvaus naujojo judjimo ir komunist reformatori dialog; 3) Nauja demokratin santvarka bandymas sukurti ,,socializm mogiku veidu. Lietuvos pokomunistins transformacijos fazs: 1. Ikitranzicin kriz (1985-1988) 2. Konfrontacija (1988-1990) 3. Sistemos reforma (1990-1992) 4. Demokratijos konsolidacija (nuo 1992m.) 5. Stabili demokratija (?) Ikitranzicin kriz: Kriz sukl M.Gorbaiovo pertvarkos politika (vadinamoji perestroika), arba bandymas i viraus liberalizuoti komunistin sistem;

13

Liberalizacijos politika nebuvo galutinai realizuota, negyvendintas procedrins demokratijos minimumas (neutikrintos slapto balsavimo procedros, visuotins ir lygios rinkim teiss, reguliars rinkimai, partin konkurencija, asociacij pripainimas ir galimybs laisvai jungtis jas, vykdomosios valdios atskaitomyb). Politin kova koncentravosi liberalizacijos rib nustatymo problem; Ikilo naujos nepriklausomos interes grups (pvz., alieji), autonomizavosi krybins asociacijos (pvz., Raytoj sjunga) ir masins informacijos priemons; Reimo pokyius pademonstravo 1987m. rugpjio 23d. mitingas Vilniuje, skirtas Molotovo-Ribentropo paktui pasmerkti; Iliko hegemonin partin sistema (LKP dominuojantis politikos subjektas, vykdantis mobilizacijos funkcij). Konfrontacija Konfrontacijos pradia - Lietuvos Persitvarkymo Sjdio (LPS) krimas 1988m. birelio mnes; Pabaig ymi pirmi laisvi rinkimai LSSR Aukiausij Taryb 1990m. vasar, pasibaig LPS pergale (laimjo 101 i 141 vietos); Pagrindinis periodo bruoas komunistini ortodoks, siekiani ilaikyti status quo, ir reformistinio elito, sudaryto i dalies senosios komunistins nomenklatros, buvusi disident bei nekomunistins lojalios opozicijos, priepriea; Taip pat irykjo konfrontacija tarp reformistins daugumos respublikoje ir konservatyvios Maskvos vadovybs; Hegemonin vienpartikum pakeit politinis pliuralizmas, kuris vis pirma reiksi megapolitini konglomerat (LKP ir Sjdio) konkurencija, taip pat pradjus kurtis naujoms politinms partijoms (pirmoji oficialiai atkurta Lietuvos demokrat partija 1989m. vasar); Irykjo faktinis komunist partijos skilimas tris grupes: ortodoks, nuosaikij ir reformist sparnus. Instituciniame lygmenyje LKP kur laik liko svarbiausiu politikos veikju, nors jau 1989m. gruod galutinai skilo konservatyvi LKP-SSKP ir nepriklausom reformistin LKP. Reformistin nenomenklatrin opozicija savo veikla sudar slygas atsirasti politiniam pliuralizmui ir konkurencijai. Sktin opozicijos organizacija vienijo vairi istorini ir naujai besiformuojani partij uuomazgas. Svarbiausi politiniai sprendimai priimami per komunist-reformist (naujoji LKP) ir masins opozicijos (Sjdis) sveik bei naujas formalias ir neformalias struktras; Aukiausi pakilimo tak pasiek netradiciniai masiniai politiniai veiksmai (demonstracijos, mitingai, peticij raymas); Konfrontacijos fazs pabaigoje, per steigiamuosius rinkimus, Lietuvos visuomen turjo makrolygio pasirinkimo (politinio reimo) galimyb ir pasirinko politins demokratijos krim. Sistemos reforma: Po steigiamojo parlamento rinkim (1990 02) susiklosiusi padtis i pradi nebuvo paranki partins sistemos raidai. Svarbiausiu politikos veikju tapo Aukiausioji Taryba - vienintelis kolektyvins politins demokratijos institucionalizacijos ir legitimacijos subjektas, turjs vykdyti makrolygio reformas. Sistemos reformos laikotarpio partins sistemos tipas megapolitinis pliuralizmas ir megapolitin fragmentacija; Tarpartiniams santykiams bdinga ribota konkurencija ir nebendradarbiavimo politika; Pralaimjusi rinkimus, suiro konservatyvi komunistin mauma (LKP-SSKP). Reformist stovykloje pasireik konfrontacinis fragmentacijos procesas, demokratinis Komunist partijos sparnas m tolti nuo senosios sktins reformistinio bloko organizacijos. Ekskomunistiniai reformistai atsidr nuosaikiojo politinio sparno krate, propaguodami ingsnis po ingsnio reform politik. Jie um kairiosios parlamentins opozicijos ni. Nekomunistiniai reformistai skilo radikal sparn, pripastant uolio arba vadinamj oko terapij, ir centrist blok, silant reform metu derinti oko ir ingsnis po ingsnio taktik. Icentrines tendencijas stiprino valdios post dalybos, kurios neturjo ilgalaiki tradicij ar specialiai sukurt norm.

14

Apskritai sistemos reformos laikotarpiu juntamas politikos radikaljimas, taip pat paspartins sktins organizacijos sklaid. Fragmentacijos pasekm iaugusi tiesiogin partij taka, prasidjs partini frakcij krimasis. 1992 spalio 25d. Seimo rinkimai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos primimas sistemos reform laikotarpio pabaiga ir demokratijos konsolidacijos pradia. Konstitucija teisino mezolygio pasirinkim tarp parlamentinio ir prezidentinio valdios organizavimo modeli; kitas svarbus mezo pasirinkimas perjimas nuo maoritarins rinkim sistemos prie mirios proporcins atstovaujamosios.

POLITINS SISTEMOS KONSTITUCINI PRINCIP APIBRIMAS IR TVIRTINIMAS. Politins sistemos konstituciniai principai tai visuma teisini norm, kurios reguliuoja esminius visuomeninius santykius, susijusius su valstybs valdios funkcionavimu ir jos gyvendinimu, partij bei kit visuomenini organizacij teisiniu statusu. Lietuvos politin sistema formavosi keliais etapais. 1988 1990 met laikotarpis, konstitucinis karas su SSRS: 1989 02 17 d. Lietuvos SSR AT Prezidiumo sakas ,,Dl piliei savanorik susivienijim stat laikinos registravimo tvarkos visuomenini ogranizacij registravimas paremtas ne pareikim, bet leidimo sistema. Politinis pliuralizmas vystsi de facto, o AT teisino j ir de jure. Lietuvos SSR Konstitucijos 6 ir 7 straipsni redakcijos keitimas nustatyti vienodi veikimo pagrindai visoms politinms partijoms, visuomeninms organizacijoms ir visuomeniniams judjimams. Konstitucini patais primimas, skatins ir savarankikos teisins sistemos formavimsi. 1989 gegus 18. AT deklaracija ,,Apie Lietuvos valstybin suverenitet bei konstitucijos pakeitimai paskelbta, kad nuo iol galioja tik AT priimti ir patvirtinti statymai, Lietuvos nuosavybs pripainimas (viskas nebe ,,liaudies turtas); tvirtinta Lietuvos pilietyb; SSRS statymai paskelbti nebe privalomais (kaip buvo anksiau). Lietuvos SSR Konstitucijos pakeitimai: Visoms politinms partijoms, visuomeninms organizacijoms ir visuomeniniams judjimams nustatyti vienodi konstituciniai pagrindai. Pakeista nuostata, kad viskas yra tarybins liaudies turtas. Nustatyta, kad em, jos gelms, vidaus ir teritoriniai vandenys, mikai ir kiti gamtiniai itekliai, taip pat kiti kio objektai, Lietuvos istorijos ir kultros vertybs yra iskirtinis Respublikos nacionalinis turtas. Vietoj bendros sjungos pilietybs, nustatyta Lietuvos pilietyb. Akcentuota, kad piliei teisi ir laisvi gynimas garantuojamas teisme. Nustatyta, kad Respublikoje galioja tik Aukiausios Tarybos ir referendumu priimti statymai. TSR Aukiausioji Taryba prim nutarim Dl Lietuvos Soviet Socialistins Respublikos primimo Socialistini Respublik Sjung, kuriuo paskelbta, kad Liaudies Seimo 1940 liepos 21d Lietuvos stojimo SSRS deklaracija yra neteista ir negaliojanti. AT nutarimas ,,Dl SSRS statymo ,,Dl konstitucins prieiros SSR Sjungoje paskelbta, kad SSRS priiros statymas nebegalioja. Prezidiumas sudar darbo grup Konstitucinio tesimo statymo projektui iki 1990 gegus 1 dienos. 1990 pr. 1992 spalio 25d, Laikinojo Pagrindinio statymo (LP) galiojimo laikotarpis: LP tvirtinta valdi sistema pateikta aukiau. 1991 vasario 9d vyko plebiscitas, kurio metu Lietuvos gyventojai sprend pagrindins Lietuvos Konstitucijos normas Lietuvos valstybs formos klausim. Klausimas: ar pritariama LR Konstitucijos teiginiui, kad Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika. Plebiscito reikm: Konstitucinis statymas Dl Lietuvos valstybs organikai papild istorinius Lietuvos konstitucionalizmo aktus 1918-02-16 Nepriklausomybs akt, 1920-05-15 Steigiamojo Seimo rezoliucij ir 1991-03-11 akt dl Lietuvos nepriklausomos valstybs atstatymo. Lietuvos moni valia pareikta plebiscite ir Konstitucinis statymas Dl Lietuvos valstybs buvo tas pagrindas, kuriuo remiantis Konstitucijoje buvo tvirtinta Lietuvos valstybs valdymo forma (respublika), teritorins santvarkos forma (unitarin) bei politins sistemos forma (demokratija).15

Taip pradta demokratin konstitucins valstybs tradicija, kai visus svarbiausius visuomens ir valstybs gyvenimo klausimus tauta sprendia tiesiogiai ir taip gyvendina savo suverenias galias. Plebiscito rezultatai suvaidino svarb vaidmen didinant Lietuvos valstybs presti pasaulyje. LR Konstitucijos koncepcijos metmen parengimas (paskelbti 1991-05-01). Metmenys buvo reikmingas projektas, nors jis ir netapo konstituciniu dokumentu. Matmenys buvo kuriami sudtingomis slygomis (diskusijos dl politins ir teisins srangos), j siekis apibrti bendruosius konstitucins sistemos elementus, valstybs valdios sranga,atsispindi prielankumas parlamentarizmui, perkeltos kai kurios LP nuostatos. Pagal metmenis: 1) Valstybs pobdis ir forma - LR pagal valdymo form yra demokratin Respublika, kurioje valstybs valdi gyvendina demokratiniais rinkimais irinktas Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausyb ir teismai. 2) mogaus ir pilieio teiss bei laisvs - tvirtino moni teisi ir laisvi koncepcij, kuri buvo paremta atitinkamais tarptautiniais teiss aktais, taip reikiant prieraium demokratini visuomeni gyvenimo dsniams. 3) Valstybs valdios sranga: a. Svarbiausi vaidmen turjo vykdyti Seimas, kuriam be prast galiojim (leisti statymus, nustatyti mokesius, tvirtinti valstybs biudet) suteikti ir kiti galiojimai : teis aikinti statymus, teis panaikinti Ministr kabineto aktus ir Savivaldybi Tarybos aktus, jei ie prietarauja statymams. b. Prezidentas apibdintas, kaip aukiausias valstybs pareignas, atstovaujantis LR tarptautiniuose santykiuose, o ne kaip valstybs vadovas. Prezidento galiojimai buvo glaudiai siejami su Seimo ir Vyriausybs konstitucinmis prerogatyvomis. 1991 spalio 22d Lietuvos Sjdio Seimo taryba paskelb pareikim Dl LR prezidento institucijos atkrimo, kuris buvo grindiamas iais argumentais: 1) bt visikai suformuota valdymo sistema, 2) padidt valdios veiksmingumas, 3) efektyvesnis tapt Parlamento ir Vyriausybs darbas, 4) nusistovt valdios ak santykiai, 5) esmingiau ir konstruktyviau bt galima kurti ekonomik ir kultr, ilaikyti socialines pusiausvyras, atkurti ir tvirtinti mogaus teises, 6) bt teisinta asmenin atsakomyb u svarbi valstybs reikal sprendim, 7) bt sutvarkytas tarptautinis valstybs atstovavimas. 1992 gegus 23 d referendumas dl prezidento institucijos. Pateiktais statymais buvo siekiama LR Prezidentui suteikti iskirtin vaidmen politinje sistemoje, priartinti jo status ir bendr valstybs valdios srang prie1938 met Konstitucijos apibrto modelio. Kita vertus, daugelio Prezidentui numatyt galiojim gyvendinim var Seimo galios. 1992 spalio 25, LR Konstitucijos primimas. Pagrindiniai 1992 spalio 25 d. Konstitucijos elementai: 1) Valdi padalijimas Valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb, Teismas. Atskiros valdios turi tokius galiojimus ir tokios apimties, kokius nustato LR Konstitucija. 2) Valdymo forma Pagal Konstitucinio Teismo interpretacij (1998 met sausio 10 d. nutarimas), valstybs valdymo modelis priskirtinas parlamentins respublikos valdymo formai, kartu pabriant, kad ms valstybs valdymo formai bdingi ir kai kurie pusiau prezidentins valdymo formos ypatumai. 3) Dvinar vykdomoji valdia Respublikos Prezidentas skiria Seimo daugumos palaikom Ministr Pirminink ir tvirtina toki Vyriausyb, kurios programai Seimas gali pritarti posdyje dalyvaujani nari bals dauguma. 1938 M. LR KONSTITUCIJOS IR 1990 M. LR LAIKINOJO PAGRINDINIO STATYMO SANTYKIS. 1938 m. LR Konstitucijos (turinys pateiktas aukiau) galiojimas Aukiausiosios Tarybos buvo atnaujintas, tuo paiu nutraukiant Lietuvos SSR ir SSRS konstitucij galiojim LR teritorijoje. 1938 m. Konstitucijos16

veikimas buvo simbolikas, nes jau po 10 min AT prim Laikinj pagrindin statym (LP), t.y. laikinj alies Konstitucij, parengt pagal Lietuvos SSR Konstitucij ir 1989-02-28 paskelbt naujos LSSR Konstitucijos projekt. LP skelb demokratin teisin Respublik (1938 m. Konstitucija demokratijos nepostulavo), didiausi gali teik Aukiausiajai Tarybai (1938 m. Konstitucija numat visik Prezidento dominavim). Laikinasis pagrindinis statymas: 1) tvirtino hibridin ir eklektik pusiau sovietin valdios ir valdymo institut sistem; 2) tvirtino formal valdi atskyrimo princip: 1) leidiamoji AT (turi didiausi gali, sprendia kilus ginui); 2) AT prezidiumas valstybs vadovo funkcijos; 3) vykdomoji LR vyriausyb (Ministr taryba, t.y. Ministras Pirmininkas, pirmininko pavaduotojai, ministrai); 4) teismin Aukiausiasis ir rajon (miest teismai) teismai. 3) tvirtino deputat paklausimo teis bei atitinkam pareign pareig atsakyti deputato paklausim. Nors demokratinio centralizmo principas buvo paneigtas, jo dvasia iliko: 1) Liaudies deputat tarybos Aukiausioji Taryba, rajon, miest, gyvenviei ir apygard tarybos sudar viening Lietuvos atstovaujamj valstybins valdios organ sistem. 2) LP tvirtinto, kad atstovaujamosios institucijos deputatai ne tik priima statymus, bet ir turi juos gyvendinti. 3) LP tvirtino, kad auktesniosios pakopos savivaldybs taryba turi teis sustabdyti emesniosios pakopos savivaldybs sprendimus, jei ie prietarauja statymams. 4) LP suteik iskirtinius galiojimus Aukiausiajai Tarybai. 4. Atstovaujamoji demokratija, rinkim proceso taisykls ir rezultatai ATSTOVAUJAMOSIOS DEMOKRATIJOS PRINCIPAI. Atstovaujamoji demokratija demokratijos forma, kai alies pilieiai renka savo atstovus ir padeda iems tvarkyti vis reikalus. Pagrindin ir btinoji tokios demokratijos slyga ir bruoas rinkimai. Atstovaujamosios demokratijos yra daugiausiai netiesioginio pobdio, nes pilieiai maiausiai viena pakopa yra atskirti nuo valstybs reikal tvarkymo Vyriausybs ar Parlamento lygiu. RINKIM SISTEM KLASIFIKAVIMAS, ELEMENTAI IR ATSTOVAVIMO PROPORCINGUMAS. Rinkimai demokratins sistemos esm; pagal i anksto nustatytas taisykles atliekama procedra, kurios metu pilieiai i keli kandidat renka savo atstovus ar pareignus valstybei valdyti. Rinkim sistema: utikrina parlamento atstovaujamj funkcij knija rinkim dvasi jei rinkjai pasyvs, kyla legitimacijos problem sumaina tampa visuomenje utikrina valdios efektyvum utikrina institucij atskaitomyb rinkjams laiduoja demokratijos esminio principo funkcionavim Demokratini rinkim kriterijai: visi suaug turi rinkim teis laisva konkurencija rinkimai reguliars ir periodiki sininga rinkim kampanija visos soc. grups gali dalyvauti balsuojama laisvai ir slaptai, rinkimuose siningai skaiiuojami balsai Rinkim sistema (RS) mechanizmas, kuris galina rinkj preferencijas ireikti balsais ir pagal iuos balsus paskirstyti mandatus renkamajame valdios organe tarp besivarani politini partij. RS nebna ideali, jos paiekos visada kompromisins. Ji turi utikrinti rinkj susitaikym su rezultatais ir valdios legitimum, sukurti kuo stipresn, produktyvesn Vyriausyb, utikrinti atsiskaitomyb rinkjams u nuveiktus darbus.

17

Rinkim sistem elementai: balsavimo sandara, rinkim apygard struktra, rinkim formul, rinkim slenkstis (maas arba jokio barjero praleidia Parlament spiei politini jg kratutinis pliuralizmas), parlamento dydis (standartikai atitinka kubin akn i alies gyventoj skaiiaus, nors dauguma Vakar Europos ali turi didesnius parlamentus). Balsavimo sandaros aspektai: vieno rinkjo turim bals skaiius pasirinkimo pobdis (u asmen, u partij) balsavimo slaptumas/vieumas Rinkim apygard struktra: rinkim apygard teritorijos dydis ir ribos (kuo didesn apygarda, tuo didesnis atstovavimo proporcingumas) apygard ir jose renkam mandat skaiius (kuo daugiau apygard, tuo maiau atstov kiekvienoje irenkama) Pagal rinkim formul RS bna: 1) daugumos (maoritarin): a. santykins/paprastos daugumos (bdinga anglosaksams, j kolonijoms); b. absoliuios daugumos (2 turai, kuri viename rykinami favoritai, kitame nugaltojai); c. alternatyvaus balsavimo/pusiau proporcin (rinkjas irikiuoja kandidatus, laimi turs absoliui daugum, o kol tokio nra, paskutinij balsai keliauja lyderiams pagal preferencijas); 2) proporcin: a. proporcin sistema su atviru srau/preferencinio balsavimo galimyb (leidia rinkjams kitis partij sra vid); b. proporcin sistema su udaru srau; c. panaao sistema (leidia rinktis asmenis i skirting sra, todl geriausiai atspindi rinkj preferencijas, bet yra sunkiausiai gyvendinama). 3) mirioji: a. paralelin sistema (proporcinio ir maoritarinio element mandatai skirstomi atskirai); Lietuvos atvejis. b. kompensacin sistema (balsai u partijas lemia, kiek jos turs viet parlamente; i pradi vietos skirstomos laimtojams apygardose, kiek lieka kandidatams i srao). Dl proporcins sistemos kylanios problemos: partin fragmentacija nebtina sutelkti plai interes koalicij, kad patektum parlament partij radikalizacija politik kastos udarumas atsiranda marginalini partij; vyriausybs efektyvumo trkumas favoritizmas partij viduje Atstovavimo proporcingumas. Veikdama atstovavimo proporcingum, RS gali daryti tak partij skaiiui bei politini sprendim primimo ypatybms. Kuo daugiau atstov renkama apygardoje, tuo didesnis atstovavimo proporcingumas. Maoritarinse RS atstovavimas pats neproporcingiausias, nes prarandami vis kit nelaimjusi partij balsai taiau utikrinama vienos partijos parlamentin dauguma ir vienpartin vyriausyb. Kita vertus, esant proporcinei RS, koalicins vyriausybs priverstos siekti konsensuso. Gallagher neproporcingumo indeksas: didesnis indeksas didesnis neproporcingumas. Maoritarinis Lietuvos rinkim sistemos elementas nesuteikia esminio maoritarinms sistemoms bdingo pranaumo neutikrina absoliuios vienos partijos parlamentins daugumos. Laimjusi partij peratstovavim lemia ir maoritarinis, ir proporcinis (auktas rinkiminis slenkstis) elementai. Vidutini partij atvilgiu abu elementai Lietuvoje link kompensuoti vienas kito neproporcingum. Maurice Duverger teorija RS turi takos bendram partij skaiiui alyje. Dsniai: paprastosios daugumos RS skatina dvipartikum; absoliuiosios daugumos RS skatina daugiapartikum, kur linkstama koalicijas; proporcin RS skatina daugiapartikum, kur partijos konkuruoja savarankikai. Kuo neproporcingesn sistema, tuo labiau ji riboja partij skaii. Vis dlto, RS taka partinei sistemai nra absoliuti, daug daugiau lemia istoriniai veiksniai ir visuomens struktra. Lietuvos mirioji rinkim sistema sukuria stiprias paskatas maesnms partijoms atsiranda galimybi dalyvauti koalicijoje. Konsoliduojantis

18

demokratijai, Lietuvos partij skaiius bet kokiu atveju turjo sumati, o neproporcinga alies rinkim sistema prie to prisidjo tik i dalies. TIESIOGINS DEMOKRATIJOS INSTITUTAI. Pagrindins tiesiogins demokratijos (TD) formos yra referendumas, plebiscitas, peticija, statym leidybos iniciatyva ir ataukimas i aukt pareig (recall), kuris kai kur egzistuoja, nepaisant to, kad kertasi su laisvo irinktojo mandato principu. iomis priemonmis sprendiamos valdios atsakomybs ir atskaitomybs problemos, galinamas dialogo gyvendinimas, ieinama i politini aklaviei. Trkumai: TD silpnina atstovaujamj demokratij, lugdo pagrindinius politinius aidjus partijas, slygoja visuomens poliarizacij sprendiant opius klausimus, negarantuojamas protingas kompromisas. TD populiariausia veicarijoje. Jos pavyzdys rodo, kad TD atveju nacionalinius interesus ikreipia didelius finansinius resursus turinios interes grups, kurios, kaip taisykl, yra tiek stiprios, kiek silpna valdia. Referendumas (pagal LR Referendumo statym). Dalyvavimas referendume yra laisvas ir grindiamas demokratiniais rinkim teiss principais: visuotins, lygios ir tiesiogins rinkim teiss bei slapto balsavimo. Referendume turi teis dalyvauti pilieiai, sukak 18 met. Lietuvos Respublikoje gali bti rengiami privalomieji ir konsultaciniai (patariamieji) referendumai. Privalomai referendumai rengiami dl: Svarstomas klausimas Reikalingas balsuojanij % sprendimui priimti LR K 1 str. nuostatos, kad Lietuvos valstyb yra Keiiama vis rinkj pritarimu nepriklausoma demokratin respublika, pakeitimas LR K I skirsnio Lietuvos valstyb nuostat pakeitimas Keiiama vis rinkj pritarimu LR K XIV skirsnio Konstitucijos keitimas nuostat Keiiama vis rinkj pritarimu pakeitimas 1992-06-08 Konstitucinio akto Dl LR nesijungimo Keiiama vis rinkj pritarimu postsovietines Ryt sjungas pakeitimas LR dalyvavimu tarptautinse organizacijose, valstybs organ dalin kompetencij perduodant tarptautini organizacij Keiiama vis rinkj pritarimu institucijoms Kit statym ar j nuostat, 300 000 balsuoti galini piliei Keiiama vis rinkj pritarimu arba Seimui pasilius svarstyti klausim Konsultaciniai (patariamieji) referendumai gali bti rengiami kitais svarbiausiais Valstybs bei Tautos gyvenimo klausimais, dl kuri pagal statym nra btina rengti privalomj referendum, bet juos silo svarstyti referendumu 300 tkstani turini rinkim teis piliei ar Seimas. Privalomasis ar patariamasis referendumas laikomas vykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pus piliei, turini rinkim teis ir rayt rinkj sraus. Referendumo paskelbimo iniciatyvos teis priklauso pilieiams ir Seimui. Piliei referendumo paskelbimo iniciatyvos teis gyvendinama 300 tkstani turini rinkim teis piliei reikalavimu. Silym paskelbti referendum turi teis pateikti Seimui ne maesn kaip 1/4 vis Seimo nari grup. Sprendim dl io silymo priima Seimas Seimo statuto nustatyta tvarka. Para surinkimo terminas 3 mnesiai. Referendumu priimto statymo, kito akto ar sprendimo primimo diena yra laikoma balsavimo referendume diena. Referendumu priimt statym, kit akt ar sprendim ne vliau kaip per 5 dienas nuo galutini referendumo rezultat oficialaus paskelbimo privalo pasirayti ir oficialiai paskelbti Prezidentas. Peticijos teis Konstitucijoje laiduojama teis kreiptis io statymo nustatyta tvarka Seim, Vyriausyb ar savivaldybs institucijas savivaldybs taryb bei savivaldybs administracijos direktori. Pareikjas ne jaunesnis kaip 16 met Lietuvos Respublikos pilietis ar usienietis, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, arba j grup, io statymo nustatyta tvarka para ir pateik kreipimsi (peticij). Kreipimesi gali bti reikalaujama ar siloma sprsti tokius klausimus: 1) mogaus teisi ir laisvi apsaugos ar gyvendinimo; 2) valstybs ir savivaldybs institucij reformavimo; 3) kitus svarbius visuomenei, savivaldybms ar valstybei klausimus.

19

Kreipimesi negali bti keliami tokie reikalavimai ir silymai, kuri isprendimas varyt kit moni teises ir laisves, grst Lietuvos valstybs nepriklausomybei, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai. Peticijas nagrinja peticij komisijos (veikia nuo 1999-10-01). SEIMO RINKIM TAISYKLS IR RAIDA. Tarpukario Lietuvoje buvo priimti trys Seimo rinkim statymai 1919, 1922 ir 1936 metais. 1919 ir 1922 met statymuose aktyvioji rinkim teis nuo 21 met, pasyvioji nuo 24 met, 1936 m. jos atitinkamai nukeltos iki 24 ir 30 met. 1926 m. nustatytas pastovus Seimo nari skaiius 85. 1936 metais panaikintas tiesiogini rinkim principas. Tarpukariu Seimo rinkimai vyko 5 kartus (Steigiamasis ir 4 reguliars seimai). Rinkim reform kriterijai: RS turi bti technikai apibrta aikiai skirtis nuo senosios RS reformos rezultatai turi bti suvokiami kaip teisti RS parinkimas turt: utikrinti parlamento mainti konfliktus reprezentatyvum visuomenje garantuoti RS suvokiamum didinti vyriausybs ir renkam rinkjams atstov atskaitomyb skatinti vyriausybi stabilum skatinti partij konsolidacij ir efektyvum utikrinti parlamentins opozicijos veiklos laisv Seimo rinkim sistemos kaita po Nepriklausomybs atkrimo: Pirmuose rinkimuose dar senoji RS, bet su konkurenciniu elementu (1989 m. rinkimai SSRS Liaudies deputat suvaiavim, 1990 m. rinkimai AT-AS). Po to kardinalus paveldtos RS pakeitimas (1992 m. LDDP pasisak u proporcin sistem, Sjdis u maoritarin; kompromisas miri sistema). 1992 m. rinkimai: 71 vieta vienmandatse apygardose dviem turais, 70 viet pagal partij sraus (Hare kvota, 4% slenkstis, iskyrus tautini maum partijas). 1996 m. rinkimai: maum iimtis panaikinta, vienos partijos srao slenkstis 5%, koalicinio srao 7%; reitingavimo galimyb. 2000 m. rinkimai: panaikintas antrasis turas manipuliacijos pavyzdys. Sumajo irinkt kandidat reprezentatyvumas. Dviej tur sistemos atveju A.Brazausko socialdemokratin koalicija bt gavusi maiau mandat. Antro turo panaikinimas labiausiai padjo Liberal sjungai, o nepalankiausias buvo reformos iniciatorei Tvyns sjungai. 2004 m. rinkimai: grintas antrasis turas. EUROPOS PARLAMENTO, SAVIVALDYBI TARYB, RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIM TAISYKLS. Savivaldybi taryb rinkim tvarka: Lietuvos Respublikos savivaldybi taryb nariai renkami ketveriems (2,3) metams daugiamandatse rinkim apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkim teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal proporcin rinkim sistem (LR savivaldybi taryb rinkim statymas, 1 str.). Taryb rinkimus skelbia LR Seimas ne vliau kaip likus 5 mnesiams iki taryb nari galiojim pabaigos. (6 str.) Aktyvi rinkim teis turi nuolatiniai savivaldybs gyventojai nuo 18 met, o pasyvi nuo 20 met amiaus. Rinkimams organizuoti ir vykdyti savivaldybs teritorijoje sudaroma viena daugiamandat rinkim apygarda, kurioje balsuoja visi aktyvij rinkim teis turintys ios savivaldybs rinkjai. Tarybos nari skaiius priklauso nuo savivaldybs gyventoj skaiiaus: (20k gyventoj 21 narys; 20-50k gyventoj 25 nariai; 50-100k gyventoj 27 nariai; 100-300k gyventoj 31 narys; 300-500k gyventoj 41 narys; >500k gyventoj 51 narys). Kandidatus tarybos narius gali kelti partija ar politin organizacija, registruota pagal Politini partij ir politini organizacij statym ne vliau kaip likus 65 dienoms iki rinkim. (LR Savivaldybi taryb rinkim20

statymas, 34 str.) Tokia statymo nuostata slygojo tai, kad prie 1995m. savivaldybi rinkimus aikiai atsiskyr politins partijos ir visuomenins organizacijos. Kiekvienas rinkjas turi vien bals balsuoti u kandidat tarybos narius sra srao bals ir penkis papildomus pirmomo balsus balsuoti u penki kandidat i to srao, u kur balsavo, pirmum. Koreguoti kandidat sra rinkjai gali nuo 2000 met. Mandatai kandidat sraams paskirstomi taikant kvot ir liekan metod. Partij sraams rinkiminis slenkstis yra 4 procentai, o koalicijos kandidat sraams - 6 procentai. Jeigu u sraus, dalyvaujanius skirstant mandatus, yra paduota maiau kaip 60 procent rinkj bals, teis dalyvauti skirstant mandatus gyja tas lig iol skirstant mandatus nedalyvavs sraas, u kur yra paduota daugiausiai rinkj bals. Mandat skirstymo kvota lygi rinkj bals, kuriuos gavo sraai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai, padalytai i mandat skaiiaus. Vietin valdia Lietuvoje nra itin stabili, o politins valdios tstinumas ir perimamumas gana emas: partijos retai laimi kelerius rinkimus i eils toje paioje savivaldybje ar usitikrina daugum savivaldybs taryboje. Vadinasi, tarybose tenka formuoti koalicijas: nesudarius koalicijos nebt manoma utikrinti savivaldybs darbo; kita vertus, didjant partij fragmentacijai, majo poliarizacija, todl partijos galjo lengviau susitarti. Iki 2000 met rinkim koalicijas vidutinikai sudarydavo 2-3 partijos, po j 4 ir daugiau. Visus keturis kartus buvo perrinkti tik 4 merai, tris kartus - 11 mer. Savivaldybi taryb rinkim sistemos problemos: 1) Rinkimuose neturi galimybs dalyvauti nepriklausomi kandidatai ar nepolitins piliei grups. 2) Proporcin sistema neleidia atstovauti teritoriniams vienetams savivaldybi viduje. 3) valdi kartais patenka kratutins ar populistins partijos. 4) Skatinama fragmentacija, atsiranda trumpalaiks koalicijos, kurios maina vietos valdios efektyvum ir stabilum. Europos Parlamento rinkimai (pagal LR Rinkim Europos Parlament statym): Lietuvos Respublikoje renkam Europos Parlamento nari skaiius nustatytas Sutarties dl Lietuvos Respublikos stojimo Europos Sjung Stojimo akte. 2004 met Europos Parlamento rinkimuose Lietuvos Respublikoje renkama 13 Europos Parlamento nari. Europos Parlamento nariai renkami 5 met kadencijai vienoje daugiamandatje rinkim apygardoje, apimanioje vis valstybs teritorij, pagal proporcin rinkim sistem preferenciniu balsavimu. Rinkim Europos Parlament teis turi Lietuvos Respublikos pilieiai, taip pat nuolat gyvenantys Lietuvoje kit Europos Sjungos valstybi nari pilieiai, kuriems rinkim dien yra sukak 18 met. Balsuoti ar bti kandidatu tuose paiuose rinkimuose galima tik vienoje Europos Sjungos valstybje narje. Visi rinkjai turi po vien bals u sra ir po penkis preferencinius balsus. Viena daugiamandat rinkim apygarda. Kandidatus gali kelti partija, pagal Politini partij ir politini organizacij statym registruota ne vliau kaip prie 65 dienas iki rinkim. Kandidat srae (jungtiniame srae) negali bti maiau kaip 5 ir daugiau kaip 26 kandidatai. Partijos kandidat sraas ar jungtinis kandidat sraas gali gauti Europos Parlamento nari mandat (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jei u j balsavo ne maiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusi rinkj. Jeigu u kandidat sraus, dalyvaujanius skirstant mandatus, yra balsav maiau kaip 60 procent vis rinkimuose dalyvavusi rinkj, teis dalyvauti skirstant mandatus gyja tas lig iol skirstant mandatus nedalyvavs kandidat sraas (sraai, jeigu u juos balsavo vienodas rinkj skaiius), u kur balsavo daugiausiai rinkj. Europos Parlamento nario mandatas nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Seimo nario pareigomis ir su Lietuvos Respublikos Vyriausybs ir Europos Sjungos teiss aktuose nustatyt Europos Sjungos institucij nario pareigomis. Prezidento rinkimai po Nepriklausomybs (pagal LR Prezidento rinkim statym): Kadencija 5 metai. Aktyvioji rinkim teis nuo 18 met. Respublikos Prezidentu gali bti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilm, ne maiau kaip trejus pastaruosius metus gyvens Lietuvoje, jeigu jam iki rinkim dienos yra suj ne maiau kaip keturiasdeimt met ir jeigu jis gali bti renkamas Seimo nariu.Respublikos Prezidentu negali bti renkamas iurkiai paeids Konstitucij arba sulaus priesaik asmuo, kur Seimas apkaltos proceso tvarka paalino i uimam pareig ar panaikino jo Seimo nario mandat.Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali bti renkamas ne daugiau kaip du kartus i eils. Pretendentais bti kandidatais Respublikos Prezidentus save gali ikelti pavieniai asmenys arba juos gali kelti, remti politins partijos ir politins organizacijos. Reikia surinkti 20 tkst. Remiani rinkj para.21

Irinktu laikomas tas kandidatas Respublikos Prezidentus, kuris pirm kart balsuojant ir dalyvaujant ne maiau kaip pusei vis rinkj, gavo daugiau kaip pus vis rinkimuose dalyvavusi rinkj bals. Jeigu rinkimuose dalyvavo maiau kaip pus vis rinkj, irinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausiai, bet ne maiau kaip vien tredal vis rinkj bals.Jeigu pirmame balsavimo rate n vienas kandidatas nesurinko reikiamos bals daugumos, po dviej savaii nuo rinkim dienos io statymo nustatyta tvarka rengiamas pakartotinis balsavimas dl dviej kandidat, gavusi daugiausiai bals pirmame balsavimo rate. balsavim Vyriausioji rinkim komisija paskelbia t pai dien kaip ir pirmojo balsavimo rato galutinius rezultatus. Per pakartotin balsavim irinktu laikomas kandidatas, surinks daugiau bals. Jeigu pirmame balsavimo rate dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir n vienas negavo reikiamo bals skaiiaus, ne vliau kaip per 45 dienas nuo rinkim dienos io statymo nustatyta tvarka rengiami pakartotiniai Respublikos Prezidento rinkimai. RINKIM PROCESO IDAVOS: VALDANIOSIOS DAUGUMOS IR MAUMOS. LR Seimo rinkim idavoje, Nepriklausomybs laikotarpiu LR Seime dauguma ir opozicija buvo: Seimas Daugumos lyderis Opozicijos lyderis 1990-1992 Sjdis LDDP 1992-1996 LDDP TS(LK) 1996-2000 TS(LK) LDDP 2000-2004 LSDP, NS (SL) TS (LK) 2004-2008 LSDP, DP TS(LK) 2008-2012 TS-LKD LSDP 5. Politins partijos ir partin sistema POLITINS PARTIJOS IR PARTINS ORGANIZACIJOS SAMPRATA, PARTINI ORGANIZACIJ ELEMENTAI. Politin partija savanorika naryste grindiama visuomenin organizacija, kurios tikslas yra pasiekti valdios savo vadovams ir sudaryti aktyviems nariams dvasines ir materialines slygas, siekiant tam tikros materialins naudos ar privilegij (M.Weber). Partijos hierarchikos organizacijos, joms bdingi 3 lygiai: 1) blokas rinkj (partijos masin baz balsuojantieji u j); 2) pati partin organizacija, apimanti vis jos struktr nuo vietini skyri iki centrinio vadovaujanio organo, kur irenka aukiausias partijos organas suvaiavimas. Daugumoje partij pagrindin vaidmen atlieka siaura lyderi grup (angl. caucus), partijos formavimo laikotarpiu bnanti udara takingiausi asmen grupe, kuri negalima stoti, tuo tarpu vietiniai skyriai sudaro partijos biurokratin tinkl; 3) partijos atstovai legislatyvins ir vykdomosios valstybins valdios struktrose: parlamento ir savivaldybi nariai, ministrai, kiti pareignai. Nra grietos ribos tarp partijos funkcionieri ir profesionalios biurokratijos. PARTINS KONKURENCIJOS TAKOSKYROS. A.Ramonaits ir M.Jurkyno teigimu, rykiausia partins konkurencijos takoskyra Lietuvoje nuo pat nepriklausomybs paskelbimo buvo komunistin-antikomunistin, traktuotina greiiau kaip perjimo demokratij reliktas. i skirtis, formuojantis sistemai, anksiau ar vliau neivengiamai pasmerkta bti pakeista kitomis takoskyromis. Vietos Lietuvoje neranda Vakar demokratijose pagrindin esanti socioekonomin kairsdeins takoskyra, link kurios sitvirtinimo pradta judti vienu metu kaip ir link demokratijos, kuriant kapitalistin rinkos ekonomik. Svarbu ir tai, jog tiek politin kair, tiek dein Lietuvoje praradusios ideologin tapatum, pameta principus dl didesnio populiarumo ar net imasi prieingai pusei deramos politikos, ko pasekoje rinkjai dar sunkiau identifikuojasi kairs-deins skalje. POLITINI PARTIJ IR PARTINI SISTEM TYRIMO PARAMETRAI. Partij klasifikavimo kriterijai: 1) Institucionalizacija (kaip teisinio statuso arba socialini santyki tvirtinimas). Tai partij brandos rodiklis partija institucionalizuota, jei laimi 3 rinkimus i eils;22

2) Politin idjin orientacija (daniausiai kairs deins arba autoritarizmo demokratijos skalje). 3) Socialins paramos baz; 4) Organizacin struktra; 5) Autonomikumas; 6) Statusas politinje sistemoje. Partin sistema partij isidstymas, j svoris ir santykiai; alyje veikiani ir tarpusavyje sveikaujani politini organizacij sranga. J skirstymo kriterijai: 1) Laipsnis, kuriuo partijos siskverbusios visuomen (Maas socialinis skvarbumas slygoja politin nestabilum, kur galima apriboti instituciniais veiksniais, pavyzdiui, prezidentine sistema); 2) partij ideologija (skirstymas ideologines eimas); 3) partij parama politinio reimo legitimacijai; 4) partij skaiius. Antisistemin partija savo politika neigianti konstitucinius valstybs principus partija. Pagal partij skaii ir tarpusavio santykius sistemos skirstomos: (G.Sartori) 1) konkurencins: dominavimo, dvinar, nuosaikaus pliuralizmo (3 5 relevantins partijos), kratutinio pliuralizmo (6 8 relevantins partijos; antisistemini partij egzistavimas, abipus opozicija, centre uima nedaug partij, maksimalus nuomoni pasiskirstymas tarp poli fragmentacija, ideologin kova, opozicijos neatsakingumas, nepareigojanti politika), atomizuota. 2) nekonkurencins: vienpartins, homogenins. Demokratinijos poiriu svarbiausias kriterijus sistemai apibdinti yra rinkj aktyvumas. Jis atspindi partins sistemos legitimacijos laipsn visuomenje, nes kuo didesnis rinkj % dalyvavo rinkimuose, kuriuose laimjo konkreti partija, tuo tos partijos valdia legitimesn. Stabili sistema (institucionalizuota) kuomet yra stabili partij pasila ir paklausa. Stabilum taip pat atspindi ir efektyvi partij skaiiaus kaita. Efektyvi partija a) turinti taka politinje scenoje pagal rinkj bals ir/ar viet statym leidybos organuose skaii b) turinti valdymo arba koalicijos potencij, kratutiniu atveju griaunamj potencij. Pagal skaii ir dyd partins sistemos bna (M.Durverger): 1) vienpartins 2) anglosaks 3) daugiapartins dvipartins Daugiau kaip vienos partijos sistemos skirstomos: 1) dvipartin 3) daugiapartin su dominuojania partija 2) dvi su puse 4) daugiapartin be dominuojanios partijos Partini sistem analizs problemos. Politinje sistemos partijos uima tarpininko tarp visuomens ir politini institut viet, dl ko nauj pokomunistini demokratij partij analiz yra ypa sudtinga ir daugiadimensin. Partij veikl ir tak naujose demokratijose slygoja bendra institucins demokratijos raida, istorins partij ir daugiapartikumo aknys bei istorini partini subkultr gyvybingumas, konkurencins partins sistemos atgimimo formos ir fazs, atstovaujam partij gali pltra ar nepakankamumas demokratijos konsolidacijos laikotarpiu, socialini takoskyr ir partij sveika, organizacin partij institucionalizacija, partij ir ideologijos santykis, politins valdios dimensijos. Konkreiai Lietuvoje, kaip ir daugumoje Vidurio Ryt Europos valstybi 1990 m. gimusi partin sistema vis dar formuojasi ir labai dinamikai kinta. PARTINS SISTEMOS RAIDOS ANALIZ. PARTINS SISTEMOS TIPOLOGIZAVIMAS Raida: 1990 2000 m. rinkj aktyvumas LT majo, kas rodo, jog legitimacija ribota. 1990 1992 m. efektyvios partijos 2, todl galima identifikuoti protodvipartin sistem. 1992 2000 m. daugiapartin sistema su vyraujania partija (1992 LDDP, 1996 TS (LK)) 2000 m. dabar tolygi daugiapartin sistema. Tipologizavimas: Esama LR partin sistema yra mao partij siskverbimo visuomen (dani rinkj svyravimai), kairs-deins ideologins takoskyros, riboto legitimumo (maas rinkj aktyvumas), konkurencin (nuosaikaus pliuralizmo), institucionalizuota, daugiapartin be dominuojanios partijos.

23

POLITINI PARTIJ IR PARTINS SISTEMOS RAIDOS ETAPAI IR CHARAKTERISTIKOS. Daugiapartins sistemos atkrimas ir raida 1988 1992m. laikotarpio bruoai: 1) susiformavo svarbiausios iandienins daugiapartins sistemos prielaidos 2) buvo atkurtos/sikr daug politini organizacij 3) irykjo pozicijos opozicijos santyki kontrai 4) sukurti pagrindai politini partij veikos teisinei reglamentacijai ir institucionalizacijai. 1989-12-07 Lietuvos TSRS Konstitucijos 6, 7 straipsni pakeitimu sukurtos prielaidos legitimuoti de facto veikusias politines organizacijas ir pripainti daugiapartin sistem de jure. registruotos naujos partijos: 1989 LKP, LDP. 1990 LKDP, LTS, LSDP. 1990-09-25 politini partij statymu: 1) apibrtas politini partij vaidmuo valstybs ir visuomens gyvenime. 2) tvirtintos svarbiausios politini partij funkcijos 3) teisintas teorinis partij organizacijos principas 4) Pilieiams suteikta teis jungtis politines partijas ir dalyvauti j veikloje. Pagrindins jgos - LKP ir LPS - megapolitiniai konglomeratai. J santykiai konfrontaciniai labiau pradioje, vliau jie pasiymjo tiek konkurencijos, tiek bendradarbiavimo elementais. I esms buvo pulsuojanio sutarimo santykiai. Jie paatrjo prie 1990 vasario 24 rinkimus, kurie vyko maai struktruotos politins konkurencijos slygomis. Santyki paatrjimas atsirado dl ne vienodo poirio nepriklausomybs atgavim LPS siek parlamentiniu bdu vykdyto uolio (nors ir Sjdio viduje nebuvo grieto sutarimo), LKP buvo u ingsnis po ingsnio reformas. 1990-03-11 paskelbus nepriklausomyb prasidjo demokratijos institucij ir rinkos ekonomikos krimas, atsirado konkurenciniai rinkimai ir partij veiklos galimybs dinamika partins sistemos raidos pradia. 1990 1992m: 1) AT AS tapo pagrindine partij veiklos arena. 2) Pozicijos/opozicijos santykis nulemtas LPS ir persitvarkiusios LKP (nuo 1990 LDDP) konkurencija 3) Susiformavo Aukiausiosios Tarybos frakcijos 4) Politini jg diferenciacija ir partin fragmentacija 5) Sktinio Sjdio irimas Sjdio radikalams praradus daugum 1992 paskelbti prielaikiniai rinkimai. 1992 2000: 1992 rinkimai - pirmieji realiai daugiapartiniai rinkimai po nepriklausomybs atkrimo. vyksta Antrasis apsivertimas laimi LDDP, nes yra orientuota reform nuskriaustuosius, formuoja nuosekli socdem vaizd, turi Brazausko autoritetas, renka protesto balsus. Ilieka smarki partij konfrontacija, ryki tolerancijos stoka politini oponent atvilgiu. Sjdis persitvarko Tvyns sjung (Lietuvos konservatorius). Toliau vyksta partij krimasis: respublikon partija (RP), Lietuvos protvi atgimimo partija (LPAP), TS (LK), Lietuvos centro sjunga (LCS). Iki 1994 susiformuoja didysis penketas LDDP, LKDP, LSDP, TS/LK, LCS. Tolesnei partins sistemos raidai bdinga: Partinio pliuralizmo raida Didjantis socialinis mobilumas, nepriklausomas rinkjas lemia nestabili integracij politik; Vyksta politini partij institucionalizacija ir legitimacija; Partijos atskirtos nuo tiesiog organizacij (1994-06-15 politini partij statymo pataisos); 1994 19996m partij steigimosi aktyviausias laikotarpis; 1996 m. rinkimai: treiasis apsivertimas (TS/LK laimi rinkimus); Judjimas isklaidytos ir tolygios 3 5 partij daugiapartins sistemos link; Stiprja politins sistemos fragmentacija; sitvirtina miri ( Seimo) ir proporcin (savivaldybi) rinkim sistema; 1992 2000 m. partij ideologinio tapatumo iekojimo bumas; 1995 2000 m. irykja tendencija partin tapatum grsti socekonominmis vertybmis; Politinis nestabilumas ir sistemos neibaigtumas neinyksta (t rod tolygus daugiapartikumas vietos valdioje ir daugiapartikumas su dominuojania partija Seime)24

2000 2004: susiformuoja tolygus daugiapartikumas Seime; sumaja parama tradicinms partijoms; politinje arenoje pasirodo LLS ir NS (SL); perjimas nuo dvinars prie trinars partins sistemos ->maja konfrontacijos ir didja konsensuso koalicins partij politikos galimybs; Politini partij skilinjimas 1999 -2000 m. (atsiskiria Tvyns liaudies partija, Nuosaikij konservatori sjunga, Socialdemokratija 2000 ir kitos); partij vienijimasis 2001 2003 m.; Politini partij veiksm koordinavimas, programini dokument derinimas, partini organizacij vienijimasis; POLITINI PARTIJ ATSTOVAVIMAS PARLAMENTE IR VYRIAUSYBJE (2008-2012 M.). Politin partija TS-LKD TPP LLS LSDP TT DP LCS Atstovai Parlamente (frakcijose) 46 7 11 25 18 10 8 Atstovai Vyriausybje 5 2 2 2

POLITINI PARTIJ IR RINKIM KAMPANIJ FINANSAVIMO PROBLEMA. Politin kampanij sudaro pradinis, rinkim (referendumo) agitacijos kampanijos ir baigiamasis (ataskait) laikotarpiai: Pradinis laikotarpis sudtinis politins kampanijos laikotarpio etapas, kuris prasideda statym nustatyta tvarka paskelbus rinkim dat ir baigiasi paskelbus kandidatus (kandidat sraus). Rinkim agitacijos kampanijos laikotarpis sudtinis politins kampanijos laikotarpio etapas, prasidedantis paskelbus kandidatus (kandidat sraus) ir pasibaigia prasidjus statym nustatytam terminui, kurio metu draudiama rinkim agitacija. Referendumo agitacijos kampanijos laikotarpis prasideda Vyriausiojoje rinkim komisijoje registravus piliei referendumo iniciatyvin grup ar pateikus Seimui Seimo nari grups silym paskelbti referendum ir pasibaigia prasidjus Referendumo statymo nustatytam terminui, kurio metu draudiama referendumo agitacija. Baigiamasis (ataskait) politins kampanijos laikotarpis sudtinis politins kampanijos laikotarpio etapas, kuris prasideda rinkim (pakartotini rinkim) ar referendumo galutini rezultat paskelbimo dien ir pasibaigia prajus 45 dienoms nuo rinkim (pakartotini rinkim) ar referendumo galutini rezultat paskelbimo dienos. Auk plaukoms speciali banko sskait pagal sutartis, sudarytas iki rinkim agitacijos kampanijos laikotarpio pabaigos, ir ilaid politinei kampanijai finansuoti apmokjimui laikotarpio etapas pasibaigia prajus 25 dienoms nuo rinkim (pakartotini rinkim) ar referendumo galutini rezultat paskelbimo dienos. Politini partij finansavimo altiniai yra nuolatiniai (laikotarpiu tarp politini kampanij ir politins kampanijos laikotarpio prastiniai iai politinei partijai finansavimo altiniai) ir politins kampanijos finansavimo altiniai. Nuolatiniai politins partijos finansavimo altiniai yra: 1) politins partijos nario mokesiai; 2) valstybs biudeto dotacijos ir politins kampanijos dalies ilaid kompensacija; 3) los, politins partijos gautos i jos veiklos; 4) tarptautini organizacij, kurios nar yra Lietuvos Respublika arba Lietuvos Respublikos politin partija, politinms partijoms mokamos dotacijos; 5) aukos; 6) Lietuvos Respublikoje registruot bank paskolos politinei partijai.25

Valstybs biudeto dotacij klausimas. Nario mokesiai vos leidia partijoms palaikyti j politin veikl, tuo tarpu valstybs biudeto dotacijos yra pagrindin partij konkurencijos prielaida, net maoms ir nepopuliarioms partijoms suteikianti galimyb finansikai isilaikyti, be to, skatinanti piliei dalyvavim politikoje ir taip padidinanti pilietins visuomens poveik valdiai. Dotacijas gauna 3% bals surinkusios partijos, tad nebtina itin skmingai pasirodyti rinkimuose. Kita vertus, dotacijos silpnina partij, kaip nepriklausom organizacij, nepriklausomyb, o subsidij paskirstymas gali bti nesiningas opozicijos atvilgiu. 2009 m. Seimo audito komitetas pradjo svarst ir atmet projektus statym, siliusi palikti tik valstybs dotacijos partijoms ir tvirtinti galimyb gyventoj pajam mokesio dal skirti politinms partijoms remti. Aukotojai. Vienas fizinis asmuo per metus gali paaukoti vienai politinei partijai ne didesn kaip 300 MGL dydio auk. Jeigu vienas fizinis asmuo per vien politin kampanij politins kampanijos dalyviui paaukoja daugiau kaip 10% savo praeit met pajam, apie tok aukotoj ir jo auk turi bti paskelbiama Valstybins mokesi inspekcijos ivadoje. Fiziniai asmenys, paaukoj 100 ir daugiau Lt verts auk, ir visi aukojusieji juridiniai asmenys privalo bti pavieinami