BAUDŽIAMASIS PROCESAS

1 BAUDŽIAMOJO PROCESO ESMĖ, UŽDAVINIAI, PRINCIPAI........................................................2

2 BAUDŽIAMOJO PROCESO DALYVIAI.................................................................................................3

2.1 BAUDŽIAMAJAME PROCESE SVARBIAUSI - PIRMOSIOS GRUPĖS PROCESO DALYVIAI,..............................32.2 TARDYMAS..............................................................................................................................................52.3 II GRUPĖ PROCESO DALYVIŲ....................................................................................................................52.4 ASMENYS, TURINTYS TAM TIKRAS TEISES IR PAREIGAS.......................................................8

3 TERMINAI....................................................................................................................................................9

3.1 SAMPRATA...............................................................................................................................................93.2 BP TERMINŲ RŪŠYS...............................................................................................................................103.3 TERMINŲ SKAIČIAVIMAS........................................................................................................................11

4 PROCESINIAI DOKUMENTAI...............................................................................................................13

5 KARDOMOSIOS PRIEMONĖS...............................................................................................................13

5.1 SAMPRATA, RŪŠYS.................................................................................................................................135.2 PARENGTINIS TYRIMAS (II STADIJA)......................................................................................................165.3 KVOTA...................................................................................................................................................16

6 ĮRODINĖJIMAS IR ĮRODYMAI.............................................................................................................18

6.1 ĮRODYMŲ TEORIJOS SAMPRATA.............................................................................................................186.2 ĮRODYMŲ TEORIJA KITŲ MOKSLŲ SISTEMOJE........................................................................................196.3 ĮRODINĖJIMO DALYKAS IR RIBOS...........................................................................................................196.4 ĮRODYMŲ SĄVOKA. LIEČIAMUMAS IR LEISTINUMAS.............................................................................206.5 ĮRODYMŲ KLASIFIKAVIMAS...................................................................................................................206.6 ĮRODINĖJIMO PROCESAS.........................................................................................................................216.7 ĮRODYMŲ RINKIMAS IR PATIKRINIMAS..................................................................................................236.8 Kiti įrodymų rinkimo būdai...................................................................................................................24

Baudžiamasis procesas - 1

BAUDŽIAMASIS PROCESAS, 02 08dėst.Grigolovičienė, bus 6 temos. Viso semestro temos:

I.Baudžiamojo proceso esmė, uždaviniai.II.Proceso dalyviai.III.Procesinės prievartos priemonės, procesiniai dokumentai, terminai.IV.Įrodymai ir jų šaltiniai BP.V.Baudžiamosios bylos iškėlimas: vados ir pagrindai, nekėlimo atvejai; aplinkybės, kurios daro bylą negalima.VI.Parengtinis tyrimas.

LITERATŪRABaudžiamojo proceso kodeksas. (greit bus naujas variantas)Vadovėlis: Danisevičius, Kazlauskas... LTSR Baudžiamasis procesas.- 1978.

1 Baudžiamojo proceso esmė, uždaviniai, principai.BP - tai sudėtingas plataus diapazono visuomeninis reiškinys. Tai veikla, kai tiriami nusikaltimai.

Ji realizuojama pradedant žinių gavimu apie įvykdytą nusikaltimą (arba ruošiamą) ir baigiant nuosprendžio paskelbimu arba įvykdymu.

Po baudžiamosios bylos iškėlimo tyrimo institucijos imasi visų įstatymo numatytų priemonių, kad nusikaltėliai būtų nubausti.Kadangi bylos tyrimas susijęs su išlaidomis, todėl įstatymo leidėjas ir numatė vadas - svarstyti, ar verta iškelti bylą, ar ne.

Iš vadovėlio: BP - įstatymo nustatyta kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veikla iškeliant, tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas bei vykdant nuosprendį.

BP gali būti suprantamas ne tik kaip veikla, bet ir kaip procesinių veiksmų sistema, kuri praeina tam tikrus etapus arba stadijas.

BP stadija - tai tokia BP dalis, kurioje sutinkamai su bendrais viso proceso uždaviniais, specifinėmis procesinėmis sąlygomis sprendžiami tik jai būdingi uždaviniai ir užbaigiama tam tikru procesiniu aktu.

Žinomos 8 BP stadijos: (6 pagr.+2)1)baudžiamosios bylos iškėlimas.

Bylą gali iškelti tik 4 subjektai: a)kvotėjas, b)tardytojas; c)prokuroras; d)teismas. Kiti iškelti negali. Išimtis - privataus kaltinimo bylos.

Dokumentas - nutarimas iškelti baudžiamąją bylą.

2)parengtinis tyrimas (kvota ir tardymas).Tardymą atlieka prokuratūra, VRM. Kvotą - policija, karinė policija, saugumas, priešgaisrinė apsauga, pataisos reikalai,

muitinė, kapitonai, mokesčių ir finansų įstaigos, pasienio policija. Ši stadija baigiasi kaltinamosios išvados surašymu. Jei byla tirta sumarinio proceso būdu, kvotėjas rašo pranešimą teismui.

Terminai: kvotai - 15 d. ir 1 mėnuo, tardymui - 2 mėn. ir 6 mėn.Dokumentai: protokolai, nutarimai, nutartys; gali būti kitokių.

3)atidavimas teismui.Prokuroras tvirtina kaltinamąją išvadą ir nusprendžia atiduoti teismui. Trumpiausia stadija. Formuojama teismo sudėtis.

4)teisminis nagrinėjimas.L.svarbi BP stadija, nes teisingumą vykdo tik teismas. Nustatoma teisminio nagrinėjimo tvarka. Baigiasi nuosprendžio

paskelbimu.Apylinkės teisme nagrinėja 1, o apygardos - 3 teisėjų kolegija.

5)apeliacinis procesas.I instancijos teismo sprendimas įsiteisėja per 20 dienų, galima skųsti apecliacine tvarka - apygardų teismams arba

apeliaciniam teismui. Priimamos nutartys, įsiteisėja iškart paskelbus.

6)nuosprendžio vykdymas.Vykdomi pataisos reikalų įstaigose. Vadovaujamasi Kardomojo kalinimo įstatymu.

7)bylų procesas kasacinėje instancijoje.Kasacine tvarka bylas nagrinėja tik Aukščiausiasis Teismas. Bylos nagrinėjamos: 3, 7 arba plenarinė sesija.

8)bylos atnaujinimas paaiškėjus naujoms aplinkybėms.

BP tikslas - pilnai ir teisingai išnagrinėti bylą...

Baudžiamasis procesas - 2

Procesinės funkcijos - tai procesinės veiklos kryptys, susijusios su tam tikru proceso dalyvių vaidmeniu. 4 funkcijos: 1)parengtinis tyrimas; 2)kaltinimas; 3)gynybos funkcija; 4) teisminis nagrinėjimas ir bylos išspredimas. Aišku, kas atlieka.

Procesiniai santykiai - tai BP įstatymo reguliuojami valstybinių institucijų ir asmenų, dalyvaujančių baudžiamosiose bylose, teisiniai santykiai. Vienas turi teisę, kitas - pareigą.

Procesinė forma - tai įstatymo nustatytos taisyklės,kurios įpareigoja atlikti tardymo ir teismo veiksmus, priimti sprendimus, laikantis tam tikrų sąlygų, tvarkos ir nuoseklumo. Ši procesinė forma būdinga visoms stadijoms.

Baudžiamojo proceso teisė - tai visuma teisės normų, reguliuojančių kvotos, parengtinio tardymo, prokuratūros ir teismo veiklą iškeliant,tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas ir vykdant nuosprendį.

Glaudžiai susijęs su kitomis šakomis: teisės teorija, baudžiamąja teise.Ir BP, ir BT saugo nuo nusikaltimų piliečių teises. BT nustato baudžiamosios atsakomybės pagrindus, atskiras nusikaltimų sudėtis, bausmės sąvoką, tai BP - nusikaltimų išaiškinimą, asmens patraukimą baudžiamojon atsakomybėn ir bausmės skyrimo konkrečioje byloje tvarka; tai yra, BT normos realizuojamos taikant BP teisės normas. Skiriasi tik reguliavimo dalykas ir metodas.

Juridinis faktas, sukuriantis BT santykį, yra nusikaltimo padarymas, sukuriantis BP santykį - nusikaltimo požymių nustatymas.Baudžiamojoje byloje kol kas sprendžiamas ir civilinio ieškinio klausimas.

Baudžiamojo proceso principaiTai įstatymais įtvirtinti bendriausi vadovaujantys pradai, kurie išreiškia BP esmę ir pagrindinius bruožus ir nustato valstybinių įstaigų, kovojančių su nusikalstamumu, organizacijos ir veiklos pagrindus.

Principai: 1)teisėtumo; 2)piliečių teisių ir laisvių apsauga; 3)oficialumas; 4)nekaltumo prezumpcija; 5)žmogaus laisvės, asmens ir buto neliečiamybės principas; 6)privataus gyvenimo, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slaptumas; 7)asmenų lygybė prieš įstatymą ir teismą; 8)valstybinė proceso kalba; 9)tik teismo vykdomas teisingumas; 10)teisėjų nepriklausomumas; 11)teisminio nagrinėjimo viešumas; 12)rungimosi principas; 13)teisės į gynybą užtikrinimas; 14)tiesos nustatymo; 15)laisvas įrodymų įvertinimas.

2 Baudžiamojo proceso dalyviaiAtsižvelgiant į uždavinius visus dalyvius g. suskirstyti į 3 grupes:

1)valstybiniai organai ir pareigūnai, baudžiamajame procese vykdantys valstybinius įgaliojimus bei pareigas ir ginantys valstybinius interesus: teismas, teisėjas, prokuroras, tardytojas ir kvotos organas.

2)asmenys, ginantys savo teisinius interesus arba interesus tų, kuriems jie atstovauja: kaltinamasis, įtariamasis, nukentėjusysis, gynėjas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, visuomeninis kaltintojas ir visuomeninis gynėjas.

3)asmenys, turintys tam tikras teises ir pareigas ir vykdantys tam tikrus veiksmus: liudytojas, ekspertas, specialistas, kviestinis, vertėjas, teismo posėdžio sekretorius, teismo antstolis, užstato davėjas etc.

Visiems proceso dalyviams bendra tai, kad nežiūrinti jų padėties skirtingumo, jų teisių ir pareigų pobūdžio ir turinio specifikos baudžiamajame procese, vykdydami savo funkcijas visi jie viena ar kita forma dalyvauja parengtiniame tyrime, o taip pat dalyvauja tiriant ir nagrinėjant teisme baudžiamąsias bylas.

2.1 Baudžiamajame procese svarbiausi - pirmosios grupės proceso dalyviai, nes tik teismas, teisėjas prokuroras, tardytojas ir kvotos organas privalo savo kompetencijos ribose iškelti baudžiamąją bylą kiekvienu atveju, kai iškyla aikštėn nusikaltimo požymiai, taip pat privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų nustatytas nusikaltimo įvykis bei kaltieji nusikaltimo padarymu asmenys ir kad šie asmenys būtų nubausti.Šie pareigūnai priima sprendimus iškelti baudžiamąsias bylas, atlikus būtinus procesinius veiksmus nustato baudžiamosios bylos tyrimo linkmę ir jos baigtį. Juos vienija ir bendri baudžiamojo proceso uždaviniai, o taip pat pareiga rinkti įrodymus, juos įvertinti, ištirti, nustatyti įrodinėtinas byloje aplinkybes.Taip pat juos vienija bendri įrodymų vertinimo metodai, bendros pareigos visapusiškai, pilnai, objektyviai ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką ištirti visas bylos aplinkybes, išaiškinti dalyvaujantiems byloje asmenims jų teises ir užtikrinti galimybę pasinaudoti šiomis teisėmis.Valstybiniai organai ir pareigūnai atlieka procesinius veiksmus, kuriais fiziniai ir juridiniai asmenys pripažįstami II grupės baudžiamojo proceso dalyviais.

III grupės BP dalyviai dalyvauja procese I grupės dalyvių iniciatyva arba prašant II grupės dalyviams.

TeismasTeisėjo procesinė padėtis priklauso nuo proceso modelio: ar tai tardomasis, ar ginčo modelis.

Baudžiamasis procesas - 3

Jei tardomasis - teisėjas l.iniciatyvus: g. skirti ekspertizę, nustatyti šalims procesinius terminus etc. Aktyvi teisėjo pozicija leidžia greičiau išnagrinėti bylą - procesas pigesnis, bet kartais nepasiteisina.Lietuvoje reiktų įtvirtinti mišrų - ir ginčo, ir tardomąjį proceso modelį.

Teismo sudėtis - BPK 37 str. Apylinkių ir kai kur apygardų teisėjas bylas nagrinėja vienas, bet nuosprendis priimamas LR vardu. Apygardos ir apeliaciniame bylos bendra tvarka nagrinėjamos 3 teisėjų kolegija, o AT gali būti 3, 7 teisėjų kolegija arba teismo plenarinėje sesijoje.

Pirmininkaujantis vadovauja visam posėdžiui. Turi užtikrinti auklėjamąjį proceso poveikį (?).

Teismai, nagrinėdami bylas pirmąja instancijoje,privalo betarpiškai ištirti įrodymus: apklausti teisiamuosius, liudytojus, nukentėjusiuosius, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus etc. - BPK 264 str.Teisėjas negali dalyvauti bylos nagrinėjime, jeigu:

a)jis pirmiau dalyvavo nagrinėjant tą bylą kaip teisėjas, prokuroras, tardytojas, specialistas, gynėjas, vertėjas etc.;b)jis yra nukentėjusysis, civilinis ieškovas bei civilinis atsakovas, jų atstovas arba dalyvaujančių byloje asmenų giminaitis;c)jeigu jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi;d)jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu.

Kai baudžiamąją bylą teismas priima savo žinion, visi įgaliojimai, susiję su bylos išsprendimu ir nuosprendžio ar nutarties priėmimu, priklauso tik teismui.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu visi proceso dalyviai su prašymais turi teisę kreiptis į teismą. Teismas privalo visapusiškai ir objektyviai patikrinti parengtinio tardymo metu surinktus įrodymus, išklausyti visus parodymus ir paaiškinimus bei patikrinti kitus įrodymus.Sutinkamai su BPK 76 str. numatytomis taisyklėmis, teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.Teismo pareiga yra išaiškinti ir užtikrinti dalyvaujantiems byloje asmenims jų teises ir pareigas (BPK 64-642); išaiškinti piliečiui teisę į žalos, padarytos neteisėtais veiksmais, atlyginimą; užtikrinti nusikaltimu padarytos materialinės žalos atlyginimą (BPK 70); paskirti, pakeisti ar panaikinti kardomąją priemonę.Teismas savo nutartimi iš esmės išsprendžia priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių skyrimo klausimą (360, 361). Teisėjas, priimdamas sprendimą byloje, išsprendžia daiktinių įrodymų likimo klausimus, jeigu susiję su civiliniu ieškiniu - ir dėl teismo išlaidų.

Teismo procesai vyksta be pertraukos ir esant nepasikeitusiai teismo sudėčiai. Pertraukos tarp teismo posėdžių gali būti skirtos tik poilsiui. Teisėjas negali nagrinėti kitos bylos, kol neišsprendė vienos.

ProkuratūraBPK 24 str. numato prokuroro kontrolę baudžiamajame procese, jos turinį. 44 ir 45 str. kalba apie asmenis, kurie įgyvendina prokuroro įgaliojimus baudžiamųjų bylų procese ir paties prokuroro įgaliojimus:prokuroras privalo užtikrinti griežtą įstatymų laikymąsi baudžiamajame procese; operatyviai vadovauja kvotos ir tardymo institucijoms; BP įstatymų nustatyta tvarka pradeda baudžiamąjį persekiojimą, tirdamas nusikaltimą vykdo persekiojimo veiksmus, ir jei yra pagrindas, perduoda bylą teismui.

Prokuroras kontroliuoja kvotą ir jai vadovauja, siekdamas, kad kvotos organai tiksliai pagal įstatymų reikalavimus imtųsi visų priemonių nustatyti nusikaltimą padariusį asmenį, kurio atžvilgiu prokuroras galėtų pradėti baudžiamąjį persekiojimą.

Prokuroras pats gali atlikti kvotą dėl bet kokio nusikaltimo. Pagal savo kompetenciją reikalauja iš kvotos organo pateikti patikrinimui baudžiamosios bylos dokumentus, medžiagą ir kitokias žinias apie padarytus nusikaltimus, kvotos eigą ir nusikaltimus padariusių asmenų nustatymą.Ne rečiau kaip kartą per mėnesį tikrina, kaip vykdomi įstatymo reikalavimai dėl pareiškimų bei prašymų apie padarytus ar rengiamus nusikaltimus priėmimo, registravimo bei nagrinėjimo.Prokuroras privalo panaikinti kiekvieną neteisėtą ir nepagrįstą kvotos ar tardytojo nutarimą, apskųsti kiekvieną neteisėtą ar nepagrįstą nuosprendį, teisėjo nutarimą, teismo nutartį. Jis gali paimti bet kurią bylą iš kvotėjo, tardytojo ir perduoti ją kitiems tardymo organams arba perimti ją savo žinion.Pats gali atlikti atskirus tardymo veiksmus ir net tirti visą bylą. (141 ir 160)

Sankcionuoja kratos darymą, arešto uždėjimą pašto/telegrafo korespondencijai, kaltinamojo nušalinimą nuo pareigų, taip pat poėmį dokumento, kuriame yra žinių, sudarančių valstybinę paslaptį; tvirtina kaltinamąją išvadą (ateityje pats rašys tą išvadą); prokuroro nurodymai tardytojui, tardymo organo padalinio viršininkui bei kvotos organui yra jiems privalomi. Šių nurodymų apskundimas aukštesniam prokurorui nesustabdo jų vykdymo.

Prokuroras dalyvauja visų baudžiamųjų bylų teisminiame nagrinėjime, išskyrus BPK 126 str. (privataus kaltinimo bylose), taip pat 440 str. (sumarinio proceso bylose).

Teisme prokuroro įgaliojimus numato BPK 270 str., palaiko valstybinį kaltinimą.

Baudžiamasis procesas - 4

Prokuroras turi teisę palaikyti kaltinimą teisme pagal BPK 126 str. I dalį bei 440 str. numatytose bylose, jeigu to reikalauja piliečių teisių ir teisėtų interesų apsauga.

Ikiteisminio tyrimo stadijoje prokuroras yra baudžiamosios bylos tyrimo procesinis vadovas, kurio teisėti nurodymai visiems privalomi. Teisminiame nagrinėjime jis tampa lygiateisiu rungtyniško proceso dalyviu kartu su gynėju.

2.2 Tardymas Atlieka prokuratūros ir VRM sistemos tardytojai.Tardytojas - valstybinio aparato pareigūnas. Jo teisinį statusą ir procesinius įgaliojimus numato BPK 48 ir 48(1) straipsnis.

Kvotos organaiKo gero ateityje bus pagrindinis baudžiamųjų bylų tyrėjas. Šiuo metu kvotą atlieka BPK 134 str. numatyti kvotos organai. Vietoj karinių dalinių vadų atsirado karo policija.

Kvota yra dvejopa: ji atliekama bylose, kuriose būtina atlikti parengtinį tardymą ir esant akivaizdžiam nusikaltimui (sumarinio proceso būdu).

Baudž.bylos, kuriose būtina daryti parengtinį tardymą, išvardintos BPK 143 str. Esant požymiams nusikaltimo, dėl kurio daryti parengtinį tardymą būtina, kvotos organai atlieka neatidėliotinus tardymo veiksmus:

1)iškelia baudžiamąją bylą;2)atlieka tardymo veiksmus nusikaltimo pėdsakams nustatyti ir įtvirtinti;3)atlieka apžiūrą, kratą, poėmį, patikrinimą, įtariamųjų sulaikymą ir apklausą, nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausą;4)parodymą atpažinti, 5)paskiria ekspertizę,6)gauna specialisto išvadą.

Apie paaiškėjusį nusikaltimą ir pradėtą kvotą kvotos organas praneša prokurorui.

Atlikęs neatidėliotinus tardymo veiksmus, kvotėjas perduoda kvotos medžiagą tardytojui.

Baudžiamąsias bylas dėl nusikaltimų, numatytų 271 ir 274 str., iškelia kvotos organas; atlikęs neatidėliotinus tardymo veiksmus, jis perduoda bylas tardytojui tik tuo atveju, jeigu atliekant kvotą nustatytas nusikaltimą padaręs asmuo. Jeigu trauktinas baudžiamojon atsakomybėn asmuo nenustatytas, tai baudžiąmą bylą kvotos organas sustabdo - BPK 218 str.

Pagrindinis kvotos organas - policija.

2.3 II grupė proceso dalyvių

Kaltinamasis ir jo procesinė padėtisKaltinamasis atsiranda parengtinio tardymo stadijoje, kai surinkta pakankamai įrodymų, duodančių pagrindą pareikšti kaltinimą nusikaltimo padarymu ir po to, kai jo atžvilgiu tardytojas priima motyvuotą nutarimą patraukti jį kaltinamuoju (BPK 161).Patraukimas kaltinamuoju - tai asmes patraukimas baudžiamojon atsakomybėn, o patraukimo kaltinamuoju procesinis pagrindas - įrodymų pakankamumas.Kaltinamuoju laikomas asmuo, kurio atžvilgiu įstatymo nustatyta tvarka yra priimtas nutarimas patraukti kaltinamuoju ar nutarimas iškelti jam baudžiamąją bylą sumarinio proceso tvarka.Atiduotas teismui kaltinamasis vadinamas teisiamuoju. Kaltinamasis, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, vadinamas nuteistuoju. (52)

Kaltinamasis baudžiamajame procese užima ypatingą vietą. Įstatymas numato, kokias teises turi kaltinamasis.Prieš pareikšdamas kaltinimą, tardytojas visais atvejais privalo išaiškinti kaltinamajam jo teises. Kaltinamasis turi teisę:1)žinoti, kuo jis kaltinamas ir duoti paaiškinimus dėl pareikšto jam kaltinimo;kvotėjas ir tardytojas kaltinimą privalo pareikšti ne vėliau kaip per 2 dienas nuo nutarimo patraukti kaltinamuoju priėmimo momento ir jokiu būdu ne vėliau kaip kaltinamajam atvykus arba jo atvesdinimo dieną (166); kaltinamojo teisė duoti paaiškinimus realizuojama jį apklausiant. Apklausos metu kaltinamasis duoda parodymus jam žinomas faktines bylos aplinkybes. Tai yra teisė, bet ne pareiga, todėl atsisakymas duoti parodymus negali sukelti jokių neigiamų pasekmių.2)turi teisę teikti įrodymus;čia ne pareiga, o teisė, o tardytojo pareiga - kiekvieną įrodymą patikrinti.3)teisė pareikšti prašymus;jie g.b. fiksuojami ne tik raštu, bet ir žodžiu; teisėjas, prokuroras etc. privalo visus prašymus išnagrinėti ir priimti sprendimą, kurį privalo paskelbti kaltinamajam. G. prašyti pakeisti kardomąją priemonę etc. Jeigu aplinkybės gali turėti reikšmės bylai, tardytojas neturi teisės prašymo atmesti.4)baigus parengtinį tardymą, kaltinamasis turi teisę susipažinti su visa bylos medžiaga (226, 258, 446 str.);Kaltinamasis turi teisę susipažinti su visa bylos medžiaga, daryti išrašus, nuorašus.5)teisė turėti gynėją;dabar - nuo pirmojo apklausos momento;

Baudžiamasis procesas - 5

6)dalyvauti teisminiame nagrinėjime pirmosios instancijos teisme;įstatymas reikalauja, kad teisiamojo atvykimas į teismą būtinas. Nagrinėti bylą nedalyvaujant teisiamajam galima tik BPK 266 str. numatytais išimtinais atvejais.7)teisė pareikšti nušalinimus;ši teisė įgyvendinama daugelyje BPK str.: 29-35, 46, 51, 152, 152(2), 162, 209 ir 267.8)apskųsti kvotėjo, tardytojo, prokuroro ir teismo veiksmus bei sprendimus;teisė garantuojama 5 BPK straipsniuose: 140, 242, 243, 244 ir 265 str.

Yra ir kitų teisių: nesutikti su bylos nutraukimu dėl senaties termino, amnestijos, aktų etc., dėl to, kad nebuvo teisės pasinaudoti vertėjų paslaugomis.

Įstatymas nustato ir kaltinamojo procesines pareigas:1)neišvykti iš savo gyvenamosios vietos, jeigu jam paskirta kardomoji priemonė - 100;2)paskyrus jam kardomąją priemonę - užstatą, kaltinamasis privalo šaukiamas atvykti pas kvotėją, tardytoją, prokurorą, teisėją ir teismą; nekliudyti nustatyti byloje tiesą, nedaryti naujų nusikaltimų - BPK 101 str.;3)paskyrus namų areštą,kaltinamasis įsipareigoja nuolat būti nuolatinėje gyvenamojoje vietovėje ir nesilankyti viešose vietose;4)kaltinamajam privalomas tardytojo nutarimas dėl asmens apžiūros - BPK 202 str.; dėl pavyzdžių, reikalingų lyginamajam tyrimui, poėmio (206); privalo dalyvauti patikrinant parodymus vietoje (205).Pareikšdamas kaltinimą, tardytojas privalo išaiškinti kaltinamajam jo teises ir tai pažymima nutarime patraukti kaltinamuoju ir patvirtinama jo parašu. (166)

Kaltinamasis - aktyviausias proceso dalyvis, turi daug teisių ir dažnai piktnaudžiauja.BAUDŽIAMASIS PROCESAS, 03 01

Šiuo metu jau pateiktas naujo BPK projektas. Naujame projekte kaltinamojo sąvoka visai skirsis. Ten kaltinamasis - teisminio nagrinėjimo dalyvis. Kaltinamojo teisės tos pačios.

ĮtariamasisĮtariamuoju laikomas 1)asmuo, sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikaltimą, arba 2)asmuo, kuriam paskirta kardomoji priemonė prieš pareiškiant kaltinimą, arba 3)asmuo, kuris apklausiamas apie jo padarytą nusikalstamą veiką (BPK 59).

Parengtinio tardymo stadijoje įtariamasis kaip proceso dalyvis atsiranda 2 atvejais:1)kai asmuo sulaikomas BPK 137 str. numatyta tvarka, tai yra - kai asmuo užkluptas bedarant nusikaltimą ar tuoj po jo; kai mačiusieji, jų tarpe ir nukentėjusieji, tiesiogiai nurodo šį asmenį kaip padariusį nusikaltimą; kai ant įtariamojo ar jo drabužių, prie jo arba jo bute rasta aiškių nusikaltimo pėdsakų, arba kai yra duomenų, duodančių pagrindą įtarti asmenį padarius nusikaltimą.Šis asmuo g.b. sulaikomas tik tuo atveju, jeigu jis pasikėsino pabėgti arba kai jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, arba kai nenustatyta įtariamojo asmenybė.2)kai asmeniui skiriama kardomoji priemonė, numatyta BPK 97 str.

Asmuo laikomas sulaikytu procesine tvarka ir tampa įtariamuoju tik tada, kai remiantis BPK 137 str. jam surašomas sulaikymo protokolas. Protokole nurodoma: sulaikymo pagrindas, motyvai, diena ir valanda, metai, mėnuo, vieta; sulaikyto asmens pasiaiškinimas ir protokolo surašymo laikas.Sulaikymo laikas skaičiuojamas nuo to momento, kai šis asmuo pristatomas kvotos organui arba tardytojui (paprastai policijai).Asmeniui, įtariamam nusikaltimo padarymu, išimtinais atvejais g.b. paskiriama kardomoji priemonė ir prieš pareiškiant kaltinimą. Šiuo atveju asmuo tampa įtariamuoju ir kaltinimas t.b. jam pareikštas ne vėliau kaip per 10 d. nuo to momento, kai buvo paskirta bet kuri BPK 96 str. numatyta kardomoji priemonė.Per tą laiką nepareiškus kaltinimo, kardomoji priemonė panaikinama ir asmuo nustoja būti įtariamuoju.Teismui teisminio nagrinėjimo metu iškėlus baudžiamąją bylą naujam asmeniui ir paskyrus jam kardomąją priemonę, šis asmuo tampa taip pat įtariamuoju.

Greta taisyklių, nurodančių įtariamojo sulaikymo ir kardomosios priemonės jam paskyrimo tvarką, tardytojas dar turi teisę:1)atlikti įtariamojo asmens apžiūrą, prireikus nustatyti ant jo kūno nusikaltimo pėdsakus ir ypatingas žymes, jeigu nereikalinga teismo ekspertizė (BPK 202);2)paimti iš įtariamojo rašysenos ar kitokius pavyzdžius, reikalingus lyginamajam tyrimui (BPK 206);3)leisti dalyvauti darant tardymo eksperimentą ir parodymų patikrinimą vietoje (204 ir 205);4)padaryti kratą ir poėmį įtariamojo bute (187 ir 188), o taip pat įtariamojo asmens kratą (193 str.);5)atlikti kitus tardymo veiksmus, kuriais siekiama surinkti įrodymus.

Įtariamasis privalo:1)šaukiamas atvykti pas kvotėją/tardytoją/prokurorą; 2)nevengti tardymo ir teismo, netęsti nusikalstamos veiklos; 3)netrukdyti išaiškinti tiesą byloje.

Įtariamasis turi teisę:1)duoti byloje paaiškinimus; 2)pareikšti prašymus; 3)apskųsti kvotėjo, tardytojo ir prokuroro veiksmus; 4)turėti gynėją.

Baudžiamasis procesas - 6

Kvotėjas ir tardytojas privalo apklausti įtariamąjį ne vėliau kaip per 24h nuo sulaikymo momento. Tuo garantuojama įtariamojo teisė duoti paaiškinimus. Įtariamasis apklausiamas apie aplinkybes.

Duoti parodymus įtariamajam, kaip ir kaltinamajam, yra teisė, bet ne pareiga. Įtariamasis neatsako už atsisakymą duoti parodymus ir už žinomai melagingų parodymų davimą.

Kvotėjas ir tardytojas privalo išaiškinti įtariamajam jo teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti.

Asmuo, kuris atvyko ir prisipažino padaręs nusikaltimą, procesine prasme negali būti įtariamuoju.

Projektas: įtariamasis - ikiteisminio tyrimo dalyvis.

Gynėjas baudžiamajame proceseTai advokatas. Dalyvauti baudžiamojoje byloje gynėjui leidžiama įtariamajam arba kaltinamajam paprašius nuo jų sulaikymo momento arba nuo pirmosios apklausos momento.Apie įtariamojo ar kaltinamojo prašymą turėti gynėją arba atsisakymą nuo gynėjo surašomas protokolas, kurį privalo pasirašyti įtariamasis/kaltinamasis ir kvotėjas/tardytojas.Teisiamasis g. turėti kelis gynėjus (BPK 53).

Tardytojas privalo išaiškinti įtariamajam ar kaltinamajam jo teisę turėti gynėją (BPK 167). Nuo to momento, kai gynėjui leidžiama dalyvauti byloje, jis įgyja BPK 58 str. numatytas teises.Tas pats asmuo negali būti dviejų ar daugiau įtariamųjų gynėju, jeigu vieno iš jų gynybos interesai prieštarauja kito gynybos interesams. Klausimą, ar yra tokie prieštaravimai, sprendžia tardytojas ar teismas.

Gynėją kviečia įtariamasis, kaltinamasis, teisiamasis, įstatyminis jų atstovas, taip pat kiti asmenys, įtariamajam, kaltinamajam ar teisiamajam pavedus ar sutikus.

Įtariamajam, kaltinamajam ar teisiamajam prašant, gynėjo dalyvavimą užtikrina kvotėjas, tardytojas, teisėjas ar teismas. Tais atvejais, kai įtariamojo, kaltinamojo arba teisiamojo pasirinktas gynėjas daugiau negu 5 dienas negali dalyvauti byloje, arba pakartotinai be svarbios priežasties neatvyksta dalyvauti procese, kvotėjas/tardytojas/teisėjas/teismas turi teisę pasiūlyti įtariamajam/kaltinamajam/teisiamajam pasikviesti kitą gynėją arba patys paskirti gynėją iš advokatų tarpo (BPK 55).

BPK 56 str. numato atvejus, kai gynėjo dalyvavimas būtinas: nepilnametis; neregiai, kurtieji etc.; kai nemoka kalbos, kuria vyksta procesas; kai yra prieštaravimų tarp gynybos interesų; bylose, kur dalyvauja valstybinis kaltintojas.Gynėjo dalyvavimas t.b. garantuotas.

Gynėjo teisės ir pareigos nustatytos BPK 58 str. Gynėjas naudojasi visomis įstatymo numatytomis priemonėmis ir būdais, kad būtų išaiškintos aplinkybės, teisinančios įtariamąjį, kaltinamąjį ar teisiamąjį arba lengvinančios jo atsakomybę.

BPK 63(1) str. išvardintos aplinkybės, neleidžiančios dalyvauti byloje advokatui.

NukentėjusysisJuo pripažįstamas asmuo, kuriam nusikaltimu padaryta moralinės, fizinės ar turtinės žalos (BPK 60). Juo pripažįstami tik piliečiai. Jeigu materialinė žala padaroma juridiniam asmeniui, jis pripažįstamas civiliniu ieškovu, bet negali būti nukentėjusiuoju.

Nukentėjusiuoju pripažįstamas tik tas asmuo, kuriam žala padaryta tiesiogiai nusikaltimu. Taip pat nukentėjusiuoju g.b. pripažintas asmuo, kuriam buvo rengiamasi ar pasikėsinta padaryti nusikaltimą, jeigu dėl to jam buvo padaryta žala.

Asmens pripažinimas nukentėjusiuoju nepriklauso nuo jo amžiaus, fizinės ar psichinės būklės. Jeigu nukentėjusysis nepilnametis, neveiksnus arba ribotai veiksnus asmuo, tai byloje gali dalyvauti jo įstatyminis atstovas.Kartu byloje kaip nukentėjusiojo atstovas gali dalyvauti ir advokatas.

Nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo tampa proceso dalyviu ir įgyja t.t. teises ir pareigas nuo to momento, kai kvotėjas, tardytojas, prokuroras ar teisėjas priima dėl to specialų nutarimą, o teismas - nutartį. Dokumente reikia nurodyti: kokia žala buvo padaryta nukentėjusiajam.Asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę byloje duoti parodymus. Skirtingai nuo kitų proceso dalyvių, duoti parodymus byloje yra ne tik nukentėjusiojo teisė, bet ir pareiga.

Nukentėjusysis ar jo atstovas turi teisę: teikti įrodymus, pareikšti prašymus, susipažinti su visa bylos medžiaga nuo to momento, kai pabaigtas parengtinis tardymas; dalyvauti teisminiame nagrinėjime; pareikšti nušalinimus; apskųsti kvotėjo, tardytojo, prokuroro ar teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį arba nutartis ir teisėjo nutarimus ir palaikyti kaltinimą teisminiame nagrinėjime.

Nukentėjusysis privalo duoti parodymus ir atsako (kaip ir liudytojas) už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus (BPK 81). Be to, atsako už žinomai melagingus parodymus byloje.

Baudžiamasis procesas - 7

Kvotos etc. institucijos užtikrina nukentėjusiojo galimybę įgyventi savo teises šiais būdais:1)privalo išaiškinti nukentėjusiajam jo teises; 2)šias teises privalo realiai suteikti nukentėjusiajam; 3)savo iniciatyva jie privalo atlikti visus veiksmus, kuriais siekiama apginti ir įgyvendinti nukentėjusiojo teises ir teisėtus interesus.

Civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovaiCivilinio ieškinio baudžiamojoje byloje subjektai ir yra civilinis ieškovas ir atsakovas. Būdami baudžiamojo proceso dalyviais, kiekvienas iš jų atlieka jiems būdingas specialiais funkcijas. Civilinis ieškovas palaiko civilinį ieškinį, o civilinis atsakovas jį ginčyja.

Civiliniu ieškovu pripažįstamas pilietis, įmonė, įstaiga ar organizacija, kurie dėl nusikaltimo turėjo materialinės žalos ir sutinkamai su BPK 65 bei 66 str. pareiškė reikalavimą atlyginti ją.Civilinis ieškovas ar jo atstovas turi teisę:1)teikti įrodymus; 2)pareikšti prašymus; 3)prašyti kvotos organo, tardytojo ar teismo imtis priemonių jų pareikštam ieškiniui užtikrinti; 4)palaikyti civilinį ieškinį; 5)susipažinti su bylos medžiaga nuo to momento, kai pabaigtas parengtinis tardymas, o bylose, kuriose parengtinis tardymas nebuvo daromas - nuo atidavimo teismui momento; 6)dalyvauti teisminiame nagrinėjime; 7)pareikšti nušalinimus; 8)apskųsti kvotėjo, tardytojo, prokuroro ir teismo veiksmus, taip pat teismo nuosprendį ar nutartis - kiek tai liečia civilinį ieškinį.

Šiomis teisėmis civilinis ieškovas gali naudotis arba pats, arba per savo atstovą. Bet jų dalyvavimas įrodinėjime ir teisė apskųsti kvotėjo, tardytojo, prokuroro ir teismo veiksmus bei sprendimus ribojamas civilinio ieškinio palaikymo interesais.

Civiliniais atsakovais g.b. traukiami tėvai, globėjai, rūpintojai ir kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymą materialiai atsako už žalą, padarytą nusikalstamais kaltinamojo veiksmais (BPK 62).

Atitinkamas fizinis/juridinis asmuo baudžiamojoje byloje civiliniu atsakovu patraukiamas kvotėjo, tardytojo, prokuroro ar teisėjo nutarimu arba teismo nutartimi. Kaltinamasis turi žinoti, kad byloje jam pareikštas civilinis ieškinys, nors jis nėra traukiamas civiliniu atsakovu. Savo procesinėmis teisėmis civilinis atsakovas gali naudotis pats ir per savo atstovą.

Civilinis atsakovas ir jo atstovas turi teisę: 1)prieštarauti pareikštam ieškiniui; 2)duoti paaiškinimus dėl pareikšto ieškinio esmės; 3)teikti įrodymus; 4)susipažinti su bylos medžiaga nuo to momento, kai pabaigtas parengtinis tardymas, o ten, kur nedaromas - nuo atidavimo teismui momento; 5) dalyvauti teisminiame nagrinėjime; 6)pareikšti nušalinimus; 7)apskųsti veiksmus, kiek liečia civilinį ieškinį.

Kaip savarankištas baudžiamojo proceso dalyvis, civilinis atsakovas procese dalyvauja tuomet, kai jis materialiai atsako už žalą, padarytą kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, sutinkamai su CK taisyklėmis (CK 489, 490, 493 ir 485 str.).

Civilinio ieškovo ir atsakovo atstovais byloje gali dalyvauti: 1)advokatai; 2)nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir atsakovo artimieji giminaičiai; 3)įstatyminiai atstovai; 4)kiti asmenys, paskirti teismo nutartimi arba teisėjo, tardytojo ar kvotėjo nutarimu.

Jeigu civilinis ieškovas/atsakovas yra juridinis asmuo, tai jų atstovais gali būti atitinkamai tam įgalioti asmenys (advokatai, juriskonsultai, personalo vadovas etc.-BPK 63).

2.4 ASMENYS, TURINTYS TAM TIKRAS TEISES IR PAREIGAS

LiudytojasJuo g.b. bet kuris asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis žino kokias nors bylą liečiančias aplinkybes, ir jeigu jam netaikomos BPK 78 str. numatytos išimtys.

Liudytojas g.b. apklausiamas apie nustatytinas byloje aplinkybes, faktus, apibūdinančius kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybę, jų tarpusavio santykius, taip pat apie liudytojo santykius su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju (BPK 77).

Jeigu liudytojo parodymai pagrįsti žiniomis, kurio šaltinis nežinomas, tai šios žinios negali būti įrodymais. Jeigu liudytojo parodymai pagrįsti kitų asmenų pranešimais, tai šie asmenys irgi turi būti apklausiami kaip liudytojai.

Įstatymas nenustato amžiaus ribos, nuo kurios asmuo g.b. šaukiamas liudytoju. Nedraudžiama klausti liudytojais asmenų, kurie suinteresuoti bylos baigtimi.

Užsieniečiai, apklausiami liudytojais bendra tvarka.

Liudytojų parodymų dalyką sudaro baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, kurios numatytos BPK 71 ir 73 str.Liudytojo parodymai t.b. konkretūs.

BPK 78 str. išvardina asmenis, kurie negali būti apklausiami kaip liudytojai: 1)kaltinamojo gynėjas; 2)dėl fizinių ar psichinių trūkumų... 3)advokatas, visuomeninės organizacijos atstovas apie aplinkybes, kurias sužinojo ryšium su pareigų ėjimų.

Baudžiamasis procesas - 8

Asmeniui, dalyvaujančiam byloje liudytoju, neleidžiama toje pačioje byloje būti kaltintojo, gynėjo ar nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo ir atsakovo atstovu.

Kai kurie asmenys tik jiems sutikus g.b. apklausiami kaip liudytojai.Baudžiamajame procese liudytojas turi teises ir pareigas, numatytas BPK 80 str. Kaip ir nukentėjusysis, atsako už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus.

Ekspertas

BAUDŽIAMASIS PROCESAS, seminaras03 08

Teismas vykdo teisingumą nagrinėjant bylą teisme. Sprendžia asmens kaltumo ar nekaltumo klausimą.BAUDŽIAMASIS PROCESAS, 03 15Kitą pirmadienį - ne seminaras, o paskaita.

3 TERMINAI1.Terminų samprata, reikšmė.2.BP terminų rūšys.3.Terminų skaičiavimas.4.Terminų pratęsimo tvarka. Praleisto termino skaičiavimas.

3.1 Samprata Nusikaltimų tyrimas, baudžiamųjų bylų nagrinėjimas teisme turi būti atliekamas ne tik tiksliai laikantis tvarkos, bet ir greitai. Viso proceso uždavinys - kuo labiau sutrumpinti laiką nuo nusikaltimo padarymo momento iki nuosprendžio priėmimo, bausmės paskyrimo.Laikas apsprendžia BP efektyvumą.

Laikas - teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo pagrindas. Teisė rutuliojasi laike ir yra su juo nuolatinėje sąveikoje.

Terminas reiškia paribio ženklą, ribą, sieną. Viena reikšmė: nustatytas laikas, laiko tarpas.

Vienas apibrėžimas:Procesinis terminas - tai laikas, per kurį procesiniai dalyviai turi teisę arba privalo atlikti tam tikrus procesinius veiksmus.

Kitas apibrėžimas, geresnis:Procesinis terminas - tai įstatymo nustatytas laikas, laikotarpis ar momentas, kurio metu kvotos organas, tardytojas, prokuroras, teisėjas arba teismas ir kiti proceso dalyviai turi teisę ar privalo atlikti procesinius veiksmus arba nuo jų susilaikyti.

Terminais siekiama užtikrinti pakankamai greitą BP uždavinių vykdymą.

Nustatydamas procesinius terminus, įstatymo leidėjas remiasi gyvenimo patirtimi ir logika, nusikaltimų tyrimo ir bylų nagrinėjimo praktika. Jie konkretūrs, pakankami, kad galima būtų vykdyti procesinius veiksmus ir apginti proceso dalyvių teises.

BPK 128 str.: prokuroras etc. privalo priimti pareiškimus ne vėliau kaip per 3 dienas, o per 10 dienų priimti sprendimą.

BPK 166 (parengtinis tyrimas): kaltinimas t.b. pareiškiamas ne vėliau kaip per 2 dienas nuo nutarimo patraukti kaltinamuoju momento etc.

BPK 262 (atidavimo teismui stadija): 15 d.

BPK 329

BPK 398: įsiteisėjusį nuosprendį perduoda vykdyti ne vėliau kaip per 3 dienas nuo įsiteisėjimo dienos.

BPK 379 str.: jeigu nuteistasis apeliaciniame teisme t.b. paleidžiamas, nutartis turi būti parašyta tą pačią dieną.

Procesiniai terminai reguliuoja visą BP.

Procesinių terminų nesilaikymas yra grubus įstatymo pažeidimas. Kvotėjas, tardytojas, prokuroras ir teisėjas bei teismas privalo griežtai laikytis terminų. Pažeidus procesinius terminus, jiems g.b. taikomos poveikio priemonės: nušalinimas nuo parengtinio tyrimo darymo, drausminės bylos iškėlimas, paskyrimas drausminės nuobaudos etc.

Baudžiamasis procesas - 9

Baudžiamoji byla sumarinio proceso tvarka negali būti iškeliama, jeigu nuo pareiškimo ar pranešimo apie nusikaltimą gavimo praėjo daugiau negu 3 dienos, o kvota sumariniame procese privalo būti pabaigta ne vėliau kaip per 15 dienų. Šių terminų niekas pratęsti negali.

Rimtos pasekmės kyla, kai pažeidžiami procesiniai terminai, reguliuojantys procesinių prievartos priemonių taikymą; taip pat pareiškimų dėl nusikaltimų nagrinėjimo, kvotos ir parengtinio tardymo darymo, užtikrinantys teisę į gynybą etc.

Pasibaigus nustatyto kardomojo kalinimo (suėmimo) laikui, įtariamasis ar kaltinamasis nedelsiant paleidžiamas iš įkalinimo vietos direktoriaus nutarimu (numato Kardomojo kalinimo įstatymas).

Jeigu įtariamajam per 10 dienų nepareiškiamas kaltinimas, tai jam skirta kardomoji priemonė panaikinama.Kiekvienu atveju nuosprendis turi būti panaikintas, jeigu pažeista nuteistojo teisė turėti gynėją (BPK 53,382).

Procesiniai terminai įgauna teisinę reikšmę tik tada, kai jie nustatyti įstatymo. Būtent įstatyme turi būti nurodytas terminas, jo pradžia ir pabaiga, skaičiavimo tvarka ar ribos, kuriose turi ar gali būti atliekama baudžiamojo proceso procedūra.

Jeigu įstatyme numatoma, kad procesinis terminas gali būti kieno tai skiriamas, tęsiamas, tai tik įstatymo numatytose ribose. Keli BPK str. nustato proceso dalyvių šaukimo tvarką: 163, 175 str. Proceso dalyviai privalo dalyvauti procese ir atvykti kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo paskirtu laiku. Šaukime šie subjektai nurodo proceso dalyvių atvykimo dieną ir valandą.

BPK 106 str. nurodoma, kad konkretų kardomojo kalinimo terminą nustato teisėjas, o jį pratęsti iki 6 mėn. gali apylinkės, o toliau - tik apygardos teismo teisėjas. Įstatyme nustatyta didžiausia kardomojo kalinimo (suėmimo) trukmės riba - 18 mėn.

BPK 139, 150 str. nurodo, kuris prokuroras ir kuriam laikui gali pratęsti kvotos ir parengtinio tardymo terminus. Šiais atvejais įstatymo numatytose ribose terminus nustato, skiria, tęsia atitinkamai kvotėjas, tardytojas, prokuroras ar teisėjas.Svarbu, kad šie pareigūnai būtų kompetetingi ir kad jų sprendimas būtų teisėtas, t.y. paremtas BPK norma. Dėl to ir šių pareigūnų nustatyti terminai įgauna teisinę reikšmę ir privalomi vykdyti. Tokių terminų nesilaikymas sukelia teisines pasekmes.

Pvz., jeigu šaukiamas asmuo be svarbios priežasties neatvyksta pas kvotėją, tardytoją, prokurorą, jam g.b. skiriama bauda iki 300Lt. Jeigu į teismą - iki 500Lt. (BPK64[3]).

3.2 BP Terminų rūšys. Terminai nėra vienarūšiai. G. suskirstyti į keletą rūšių priklausomai nuo to, kokią procesinio termino paskirtis arba nuo to, kokiam subjektui jie skirti, t.y. koks proceso dalyvis privalo ar gali vykdyti veiksmą, o gal kurį laiką nuo to veiksmo susilaikyti. Priklauso nuo to, kokiu būdu (laiko mano vnt., laikotarpiu ar kitokiu būdu) šis terminas nurodytas.Svarbu žinoti, kokiai rūšiai priklauso konkretūs terminai, nes jų nesilaikymo atveju gali kilti skirtingos teisinės pasekmės, o gal net veiksmas g.b. atliktas nekompetetingo asmens: pvz., įstatymo nustatyta, kokius terminus gali pratęsti apylinkės vyr.prokuroras ir apylinkės teisėjas. O kada juos gali pratęsti apygardos vyr.prokuroras, Generalinis prokuroras ar apygardos teisėjo teisėjas? etc.

Taigi pagal paskirtį BP terminai g.b. skirstomi į 2 grupes:1)terminai, kurie užtikrina maksimaliai sutrumpintą laiką tarp nusikaltimo padarymo ir bausmės skyrimo nusikaltusiam;

Šie terminai numato ir pareigos vykdymą.2)terminai, garantuojantys realų proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimą.

Pirmajai rūšiai priskirtini kvotos, parengtinio tardymo darymo, kardomojo kalinimo terminai; taip pat tie, kurie reguliuoja atskirų tardymo ar teismo veiksmų vykdymo laiką. Tokios rūšies terminų daug. BPK 128 str. nurodo pranešimų apie nusikaltimus išnagrinėjimo terminus (3 d.) 138 str. reikalauja, kad įtariamasis t.b. apklausiamas nedelsiant arba ne vėliau kaip per 24h. 146: atskirasis tardytojo pavedimas t.b. įvykdytas ne vėliau kaip per 10 d. 456 str.: atidavimo teismui klausimas - per 10 d. nuo bylos gavimo teisme momento.

Šie terminai reikalauja įvykdyti veiksmą per tam tikrą laikotarpį.

Antrajai procesinių terminų rūšiai priskirtini tie, kurie proceso dalyviams tam tikro laiko tarpe suteikia konkrečias teises: pvz., BPK 64(3) numato proceso dalyvių teisę apskųsti teismui nutarimą paskirti administracinę nuobaudą. BPK 126: leidžia nukentėjusiajam susitaikyti tik iki teismo išėjimo į pasitarimo kambarį.

Kai kurie BP terminai reikalauja susilaikyti nuo veiksmų, nes būtina užtikrinti proceso dalyvių teises. Pvz., 227 str.: tardymo medžiagos pateikimas kaltinamajam susipažinti su byla g.b. atidedamas iki atvyks gynėjas, bet ne ilgiau kaip 5 d.

Kiekvienu atveju, pasibaigus terminui, kuris numato pareigos vykdymą, tos pareigos vykdymas neatpuola. Būtinas veiksmas privalo būti atliktas.Pvz., BPK 166 str.: kaltinimas t.b. pareiškiamas ne vėliau kaip per 2 dienas nuo nutarimo patraukti kaltinamuoju priėmimo momento ir nieku būdu ne vėliau kaip kaltinimo atvykimo (atvesdinimo) dieną.

Baudžiamasis procesas - 10

Jeigu tardytojas šių terminų bėgyje kaltinimo nepareikš, jis pažeis įstatymą, bet vis vien privalės tą kaltinimą pareikšti.

Pasibaigus terminui, kuris numato laiką, kada proceso dalyvis gali naudotis jam suteikta teise, reiškia, kad nustojo galioti suteikta teisė. Jeigu proceso dalyvis suteikta teise nepasinaudojo, tai jis pasibaigus terminui nebeteko šios teisės.BPK 368 str. numato galimybę teisme atstatyti šį terminą, bet tik tada, jei proceso dalyvis jį praleido dėl svarbios priežasties. Čia veikiama kitos procesinės normos nustatyta tvarka.

Analizuojant visus terminus, galima pastebėti, kad vieni skirti ir juos vykdyti privalo kvotos organas, prokuroras, tardymas, teismas, teisėjas, kitų privalo laikytis įtariamasis, kaltinamais, nukentėjusysis etc. Nuo to, kuris subjektas galėjo ar turėjo laikytis pažeisto termino, irgi priklauso teisinės pasekmės.

Įstatymas nenumatė galimybės atstatyti terminą, kurio privalėjo laikytis kvotos organas, tardytojas, prokuroras ar teisėjas-teismas. BPK 137 str. nustato: laikinasis sulaikymas negali trukti ilgiau kaip 48h. Jei reikia skirti kardomąjį kalinimą, tai jis ne vėliau kaip per 48h t.b. pristatytas teisėjui. Nei pratęsti, nei atstatyti negalima.

BP normose dažniausiai terminas nurodomas tiksliai, t.y. per kiek valandų, dienų, mėnesių t.b. atliktas veiksmas ar gali būti ginamos proceso dalyvių teisės.Pvz., BPK 448 str.: kvota pabaigiama ne vėliau kaip per 15 dienų nuo bylos iškėlimo momento.

Rečiau sutinkamos tokios normos, kuriose termino galiojimo laikotarpis tiksliai nenustatomas, bet ir jis turi ribas, nes nurodoma, kokiais veiksmais prasideda ar baigiasi laikotarpis.Pvz., BPK 65 str.: civilinis ieškinys g.b. pareiškiamas tiek iškeliant baudžiamąją bylą, tiek ir vėliau, tačiau tik prieš pradedant teisminį tardymą. Termino pradžia ir pabaiga ribojama procesiniais veiksmais.

Kitoks pobūdis: terminai, kurie nustato veiksmo atlikimo momentą. Šie terminai skirti tam, kad būtų užtikrintas būtinas operatyvumas, reikalingas nusikaltimo tyrimo interesams, kartu garantuojant proceso dalyvių interesus.Dažniausiai terminai-momentai taikomi tokiems procesiniams veiksmams, kurie turi sekti vienas po kito ir kurie įstatymo numatyti iš anksto, t.y. atitinkamas procesinis veiksmas t.b. atliktas po tam tikro veiksmo. Pvz., BPK 135 str. III d.: atlikęs t.t. veiksmus, kvotėjas perduoda kvotos medžiagą tardytojui, kad šis padarytų tardymą.Apie iškeltą bylą kvotėjas tuojau praneša prokurorui. BPK 178. BPK 220 str. 2 d.

Šiose normose numatant terminus panaudotas ne laiko matas, bet kita forma - nurodant žodžiais: nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento, bet kuriuo bylos proceso momentu (57), nedelsdamas (104(2) 3 d.); per įmanomai trumpiausią laiką.Jeigu terminai-momentai reikalauja veikti ypatingai greitai, nepertraukiant proceso veiksmų, tai paprasti procesiniai terminai, nurodantys laikotarpį, kurio metu turi ar gali būti atliktas veiksmas, subjektui suteikia daugiau laisvės. Pvz., BPK 9(1) str., BPK 194(1)

Galima būtų išskirti “specialius” terminus, kurie yra akivaizdžiai sutrumpinti ar prailginti. Tai: sumarinio proceso kvotos terminas 15 d. (448);parengtinio tardymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) terminai, kurie nustatomi ar pratęsiami teismui grąžinus bylą tardymui papildyti (106 str. 4 d., 150 str. 4 d.);etc.

3.3 Terminų skaičiavimas. Terminai skaičiuojami valandomis, dienomis ir mėnesiais (BPK 119).198(2) - mėnesiais.

BPK 119 str. nenurodyta, bet atskirais atvejais kodekse terminai skaičiuojami ir metais: 465 str.Metus verčiame mėnesiais ir taikome taisykles, kurios taikomos terminų, išreikštų mėnesiais, skaičiavimui.

119 str. nurodoma, kad skaičiuojant terminus neįskaitoma ta valanda ir diena, kurią prasideda termino eiga. Šią taisyklę reikia suprasti taip: jeigu asmuo BPK 137 str. tvarka laikinai sulaikomas 15:10 val., tai nustatytas 48h terminas pradedamas skaičiuoti 16 val. Jeigu prokuroras gavo skundą gruodžio 30 d., jis privalo skundą išnagrinėti 243 str. nurodyto termino bėgyje (3 d.) Tokio skundo nagrinėjimo laikas prasideda pusiaunaktį, t.y. prasidėjus gruodžio 31 d. 00 val.

Terminas, skaičiuojamas valandomis, pasibaigia po tiek pilnų valandų, kiek nurodyta įstatyme. Terminas, skaičiuojamas dienomis, pasibaigia paskutinės dienos 24 val.

BPK 119 str. 2 d.: jeigu atitinkamas veiksmas t.b. atliekamas kvotos organe, pas tardytoją, prokurorą ar teisme, tai terminas pasibaigia nustatytuoju tarnybinio darbo pabaigos metu. Ta išimtis taikoma terminams, skaičiuojamiems dienomis ir mėnesiais. Pvz., jeigu teisėjo nustatyto kardomojo kalinimo terminas byloje baigiasi vasario 28 d. 24 val., tai šio termino pratęsimo klausimas t.b. išspręstas teismo posėdyje iki vasario 28 d. 17 val., t.y. iki teismo darbo dienos pabaigos.

Baudžiamasis procesas - 11

Terminai, skaičiuojami mėnesiais, pasibaigia atitinkamą paskutinio mėnesio dieną. Jeigu paskutinis mėnuo atitinkamos dienos neturi, tai terminas pasibaigia paskutinę to mėnesio dieną. Pvz.: jeigu byla iškelta sausio 30 d., kvotos terminas baigiasi vasario 28 d. Diena, kurią prasideda termino eiga, neskaičiuojama.

BPK 119 str. 4 d. nurodyta dar viena taisyklė: tuo atveju, jeigu termino pabaiga išeina nedarbo dieną, tai paskutine termino diena laikoma pirmoji po jos einanti darbo diena.

Šiaip procesiniai terminai nepertraukiami (į terminus įskaitomos visos dienos - tame tarpe, nedarbo ir švenčių), jeigu ne jų metu baigiasi terminas.

Kai kuriose kitose normose irgi yra nuorodų apie terminus. BPK 25 str. 22 p. apibrėžia nakties metą. BPK 150 str. 2 d. nurodo, kas yra parengtinio tardymo terminas. BPK 150 str. 4 d. aiškina, nuo kurio momento prasideda termino skaičiavimas.

Įstatymas suteikia proceso dalyviams teisę savo teises ir interesus ginti viso termino eigoje. Tokį požiūrį patvirtina BPK 119 str. 5 dalies nuostata: terminas nelaikomas praleistu, jeigu skundas prieš pasibaigiant terminui įteiktas paštui etc.BAUDŽIAMASIS PROCESAS, 03 22

pradžia praleista

Kuriam ilgiausiam laikui g.b. pratęsiamas kvotos ar parengtinio tardymo terminas, įstatymas nenustato.

Jeigu baudžiamoji byla, perduota prokurorui su kaltinamąja išvada, prokuroro grąžinama tardymui papildyti, parengtinio tardymo terminas tęsiamas bendrais pagrindais - priklausomai nuo to, kuriam laikui tardytojas prašo terminą pratęsti.

Kiek paprastesne tvarka nustatomas parengtinio tardymo darymo terminas, jeigu baudžiamąją bylą tardymui papildyti grąžina ne prokuroras, o teismas, arba atnaujinus sustabdytą ar nutrauktą bylą.Šiuo atveju papildomą tardymo terminą nustato prokuroras, kontroliuojantis tardymą (iki 1 mėnesio, skaičiuojant nuo to momento, kai tardytojas priėmė bylą savo žinion).Šiais atvejais prokuroras vadovaujasi BPK 150 str. 4 dalies nuostata.

Jeigu būtina tardymo darymo terminą dar pratęsti, jis tęsiamas bendra tvarka.

Bylų sumariniame procese kvotos terminas žymiai trumpesnis - 15 dienų nuo bylos iškėlimo, o jo pratęsimo terminas išvis nenumatytas.Išimtis: jeigu byloje kvota buvo sustabdoma, vadovaujantis BPK 218 str. I ir II d., tolesnį kvotos terminą nustato apylinkės teismo pirmininkas arba jo pavaduotojas. (447 str.)

Žymiai griežtesnės tvarkos laikomasi pratęsiant kardomojo kalinimo (suėmimo) terminus. BPK 106 str. nustato, kad kardomasis kalinimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius. Konkretų terminą nustato teisėjas, priėmęs nutartį paskirti kardomąjį kalinimą. Jis negali termino pratęsti ilgiau kaip 6 mėn.

Dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties kardomojo kalinimo maksimalų 6 mėn. terminą, bet ne ilgiau kaip iki 3 mėn., gali pratęsti apygardos teismo teisėjas. Pratęsimą apygardos teismo teisėjas gali pakartoti, bet ne ilgiau kaip iki 18 mėn., tai yra - tam pačiam kaltinamajam toje pačioje byloje kardomasis kalinimas parengtinio tardymo stadijoje negali būti taikomas ilgiau negu 18 mėn.

Kardomojo kalinimo pratęsimo klausimui spręsti apylinkės (apygardos) teismo teisėjas privalo surengti posėdį, į kuį t.b. šaukiami gynėjas bei prokuroras, o esant būtinumui ir suimtasis. Prokuroro ir gynėjo dalyvavimas būtinas.Apie pratęsimą teisėjas surašo nutartį.

Visais atvejais pratęsiant parengtinio tyrimo byloje ar suėmimo terminus, skaičiuojamas faktiškas bylos tyrimo ar laikymo suėmime laikas nuo bylos iškėlimo ar asmens suėmimo momento.

Nuo to, kiek fatiškai tęsiasi bylos tyrimas ar kardomasis kalinimas, priklauso, kuris prokuroras ar kurio teismo teisėjas gali tuos terminus pratęsti.

Skiriasi terminų skaičiavimas, kai keletas bylų sujungiamos į vieną (149). Skaičiuojama nuo ankstesnės.Kitaip terminas skaičiuojamas bylas išskiriant. Jeigu išskiriama į atskirą bylą dėl kito nusikaltimo ir ištirtoje byloje nėra asmenų, patrauktų kaltinamaisiais ar sulaikytų BPK 137 str. tvarka bei asmenų, kuriems paskirtos kardomosios priemonės, tai parengtinio tyrimo terminas išskirtoje byloje skaičiuojamas nuo nutarimo išskirti baudžiamąją bylą surašymo dienos.

Procesinių terminų atstatymo tvarkaBPK 120 str. numato, kad dėl svarbios priežasties praleistas terminas t.b. atstatomas kvotos, parengtinio tardymo ar prokuroro, kurių žinioje yra byla, nutarimu, arba teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi. Šiais atvejais atstatomi proceso dalyvių teises garantuojantys terminai - pagrinde tokie, kurie numato skundų padavimo teisę ir laiką.

Baudžiamasis procesas - 12

Praleidus terminą, numatytą teisei ar teisėtam interesui įgyvendinti, išnyksta ir pati subjektyvinė teisė, t.y. proceso dalyvis netenka teisės ja pasinaudoti.Bet jei terminas teise nepasinaudota dėl svarbių priežasčių, jis gali būti atstatytas.

Kokia priežastis yra svarbi? BPK 64(3) str. 2 ir 3 dalyje pateiktos nuostatos.

Yra terminų, kurie negali būti atstatomi: pvz., apskųsti tardytojo, kvotos organo ar prokuroro veiksmus dėl jų nutarimų galima bet kuriuo metu; terminų atstatymas vyksta tik teisme. Pastaruoju metu BPK papildytas 9(1), 9(2), 194(2) str. Jie nurodo, kad galėtų būti atstatomi skundų padavimo terminai parengtinio tyrimo stadijoje, jeigu jie praleisti dėl svarbios priežasties.

BPK numato atvejus, kai procesiniai terminai nutrūksta. BPK nustatytos aplinkybės, kurioms esant nutraukiamas procesinis terminų skaičiavimas, taip pat numatoma, kuris laikas į terminus neįskaičiuojamas.Svarbiausios:

1)kaltinimo pareiškimo terminas nutrūksta, jeigu kaltinamasis pasislepia nuo termino arba tardytojo šaukiamas neatvyksta; (166 str. 2 d.)

2)neskaičiuojami kvotos ir parengtinio tardymo terminai, kai bylos terminas sustabdomas vadovaujantis BPK 218 str. ir 447 str.

3)kaltinamojo ar jo gynėjo susipažinimo su baudžiamosios bylos medžiaga laikas neįeina į parengtinio tardymo ir suėmimo trukmės terminus (226 str. 6 d.)

4)atidavimo teismui klausimas teisėjo privalo būti išsprendžiamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo bylos gavimo teisme momento (BPK 456), ir šio termino skaičiavimas nutrūksta, jeigu byla sustabdoma remiantis BPK 256 ir 451 str.

4 Procesiniai dokumentaiProcesiniai doc g.b. suprantami 2 reikšmėm:

siaurąja prasme - doc, kuriuos surašyti įstatymas nurodo tiesiogiai (protokolai, nutarimas, nutartys etc.); plačiąja prasme - visi doc, kurie surašomi baudžiamųjų bylų tyrimo eigoje.

3 grupės doc: 1)aktai, fiksuojantys procesinės veiklos eigą ir rezultatus (protokolai); 2)aktai, fiksuojantys kompetetingų BP dalyvių nutarimus; 3)kiti doc.

1)Protokolas - tai doc apie tardymo ir teismo atliekamus veiksmus, jų turinį ir rezultatus. Str.: 113, 114(1), 116-118(1), 169, 170, 180.

2)nutarimus rašo tardytojas ir prokuroras. Nutarimas reiškia kvotos, parengtinio tardymo organo ar prokuroro sprendimą, priimtą tiriant baudžiamąsias bylas, išskyrus kaltinamąją išvadą. (apie 60 nutarimų rūšių)Kai kuriems nutarimams reikalinga prokuroro ar teisėjo sankcija.Kvotos organo nutarimus turi tvirtinti kvotos organo viršininkas.

Nutarimas susideda iš 3 dalių: įvadinės, aprašamosios (konstatuojamosios) ir rezoliucinės.

Tardytojo nutarimai privalomi visiems (BPK 48 str. 6 d.)Nutarimo pvz.: 130,131, 99, 113, 147, 149, 150, 161, 220 etc.

3)ši dalis susijusi su pareigūnų bendravimu tarpusavyje. Tardytojas gali duoti parėdymus kvotos organams, prokuroras - tardytojui. Pareigūnai gali reikalauti įvairių doc iš valstybės organų, prašymai dėl teisinės pagalbos suteikimo. Revizijų aktai, specialisto išvados, tardytojo pavedimai etc.

Kitas procesinių doc skirstymas:1)parengtinio tardymo eigoje surašomi doc; 2)teismo surašomi procesiniai doc.

1):surašo tardytojas, kvotėjas, prokuroras (nutarimai, protokolai, teikimai, pasižadėjimai, skundai, pasiaiškinimai, pavedimai, kaltinamoji išvada, pranešimas teismui [sumarinio proceso būdu] etc.)2):teismo procesiniai doc. Surašo teisėjai ir sekretoriai: nuosprendis, teisėjo nutarimas, teismo nutartys, teismo posėdžio protokolai (344, 345, 349, 351 str.)

5 Kardomosios priemonės1.Samprata, rūšys, jų skyrimo esmė. Pareigūnai ir institucijos, skiriančios jas.

Baudžiamasis procesas - 13

2.Kardomųjų priemonių rūšys, taikymo praktika.3.Pakeitimas ir panaikinimas.

5.1 Samprata, rūšys Atsižvelgiama į ES reikalavimus. Tiriant nusikaltimus neišvengiamai yra procesinė prievarta. Tos kardomosios priemonės taikomos tik t.t. sąlygomis.

Kardomosios priemonės - tai baudžiamojo procesinio pobūdžio prievartos priemonės, kurias kvotos organas, tardytojas, prokuroras ir teismas skiria kaltinamajam, o atskirais atvejais - ir įtariamajam, teisiamajam bei nuteistajam iki nuosprendžio įsigaliojimo, siekdami sukliudyti jiems pasislėpti nuo tardymo ir teismo, užkirsti kelią tolesnei jų nusikalstamai veiklai, užtikrinti tiesos nustatymą baudžiamojoje byloje ir nuosprendžio vykdymą.

Pagrindiniai bruodžai:1)tai nėra bausmės rūšis - tai įstatymiškai įtvirtinta procesinė prievartos priemonė, įgalinanti vykdyti baudžiamąjį persekiojimą;2)kardomoji priemonė skiriama ne bet kokiam asmeniui, o tik tiems, kurie nurodyti BPK - kaltinamajam, teisiamajam, nuteistajam, išimtinais atvejais - ir įtariamajam;3)tikslas, kurio siekiama skiriant kardomąsias priemones - užtikrinti, kad asmuo, kuriam jos paskirtos, savalaikiai atvyktų pas teisėją/prokurorą/ tardytoją/kvotėją; kad nekliudytų nustatyti tiesą byloje, negalėtų daryti naujų nusikaltimų bei garantuoti, kad teismo paskirtas nuosprendis bus įvykdytas.

Pakankamas pagrindas, kuriam esant g.b. paskirta kardomoji priemonė - kvotėjo, tardytojo, prokuroro bei teismo įsitikinimas kardomųjų priemonių paskyrimo konkrečiam asmeniui būtinumu, ir šis būtinumas paremtas objektyviais bylos duomenimis.

Tie duomenys leidžia manyti, kad kaltinamasis (ir įtariamasis), būdamas laisvas, pasislėps nuo tardymo/teismo, trukdys nustatyti byloje tiesą.

Kardomųjų priemonių sąrašas nurodytas BPK 96 str.

BPK 98 str. nurodytos aplinkybės, į kurias turi atsižvelgti KTPT, parenkant kardomąją priemonę. Tai: pareikšto kaltinimo sunkumas, kaltinamojo asmenybė, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą; įsitikinimas, kad jis vengs tardymo ir teismo etc.

Kitos aplinkybės - tai aplinkybės, lengvinančios kaltinamojo atsakomybę (BK 40 str.); aplinkybės ir sąlygos, kurioms esant kardomosios priemonės paskyrimas kaltinamajam ar jo šeimos nariams gali sukelti sunkių pasekmių.

Praktikoje kyla problemų parenkant kardomąją priemonę.

5)kardomąsias priemones turi teisę paskirti tik KTPT arba teisėjas.Suėmimą turi teisę paskirti tik teisėjas.Tokia tvarka nustatyta remiantis 1996 05 28 įstatymu. Anksčiau suėmimą sankcionuodavo prokuroras.

1. Rašytinis pasižadėjimas neišvyktiBPK 100 str.Asmeniui išaiškinama, kad pažeidus pasižadėjimą jam g.b. skirta griežtesnė kardomoji priemonė.Rašytinis pasižadėjimas neišvykti gali būti pažeistas, kai kaltinamasis be KTPTT leidimo pasišalina iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos arba jas pakeičia, taip pat kai kaltinamasis ir įtariamasis žinomai melagingai nurodo savo gyvenamąją vietą.BAUDŽIAMASIS PROCESAS, 03 29duota susipažinti baudžiamųjų bylų maketų

BAUDŽIAMASIS PROCESAS, 04 12Kitą kartą bus vėl rašoma - atnešti BPK!

Kardomosios priemonės (tęsinys)2.Užstatas.

Ši kardomoji priemonė pradėta taikyti nuo 1991 m. gruodžio. Užstatas - tai piniginė įmoka, kurią į parengtinio tyrimo, prokuratūros, teismo depozitinę sąskaitą įmoka kaltinamasis, jo giminaičiai, taip pat kiti asmenys ar organizacijos, siekdami užtikrinti, kad kaltinamasis šaukiamas atvyks pas KTPTT.Ši kardomoji priemonė pasaulyje žinoma labai seniai. Užstato sampratoje įtvirtinta, kad užstatas gali būti tik pinigai.Užstato suma negali būti mažesnė kaip 100 MGL. Jeigu užstatas būtų turtas, būtų sunku jį įvertinti.

Pernai LRV patvirtinto turto vertintojų kvalifikacijos suteikimo tvarką, bet priimtiniausia priemonė - pinigai.

Tikslas skiriant užstatą - užtikrinti, kad kaltinamasis (ir įtariamasis) šaukiamas atvyks pas KTPTT. Jis t.b. tokio dydžio, kad kaltinamasis (įtariamasis) būtų suinteresuotas vykdyti visus pareigūno paliepimus - kitaip grėstų užstato praradimas.

Baudžiamasis procesas - 14

Skirdamas užstatą, pareigūnas atsižvelgia: 1)į nusikaltimu padarytos žalos dydį; 2)į kaltinamojo, įtariamojo ir užstato davėjo asmenybę, turtinę padėtį; 3)į pareikšto kaltinimo sunkumą.

Skiriant užstatą surašomas nutarimas (KTP) arba nutartis (teismo).Kaltinamajam turi būti išaiškinta, kad nesilaikant jos reikalavimų kardomoji priemonė g.b. pakeista į suėmimą, o užstatas pereina valstybei. Be to, pažymima, kokioje banko įstaigoje kaltinamasis ar užstato davėjas įmokėjo nustatyto dydžio piniginę sumą, nurodomas kvito numeris bei pats kvitas pridedamas prie baudžiamosios bylos.

Dažnai užstato davėju būna ne kaltinamasis/įtariamasis, bet kitas asmuo - dažniausiai šeimos nariai, artimi giminaičiai, draugai etc., kurie laiduoja už asmenį, kuriam skiriama kardomoji priemonė (užstatas).

Priimant užstatą iš tokių asmenų, būtina apie juos surinkti kuo daugiau duomenų: išaiškinti santykius su kaltinamuoju, šiam asmeniui paaiškinti kaltinamajam pareikšto kaltinimo esmę bei gresiančią bausmę, kaltinimo įsipareigojimus ir užstato grąžinimo galimybes.Užstato davėjas nėra atsakingas už kaltinamojo elgesio kontrolę. Jis turi teisę civiline tvarka išsiieškoti iš kaltinamojo žalą, padarytą jam dėl užstato perėjimo valstybei.

Pastaraisiais metais užstatas gana populiarus.

K, T ar P nutarimas dėl užstato paskyrimo gali būti apskundžiamas teismui, o teisėjo nutarimas ar teismo nutartis - apeliacinės instancijos teismui per 5 dienas nuo pranešimo apie tokio nutarimo/nutarties priėmimą gavimo dienos.

3.Namų areštas.Ši kardomoji priemonė įtraukta į BPK tik nuo 1994 09 01. Tai įtariamojo ar kaltinamojo įsipareigojimas nuolat būti savo nuolatinėje gyvenamoje vietoje ir nesilankyti viešose vietose.

Šios kardomosios priemonės atsiradimą sąlygojo didelis areštinių, tardymo izoliatorių perpildymas. Buvo numatyta, kad ši kardomoji priemonė bus taikoma siekiant ja pakeisti kardomąjį kalinimą.

Namų areštas skiriamas motyvuotu tardytojo nutarimu ir esant prokuroro sankcijai (BPK 161[2] str.) Bet BPK 96 str. 3 d. nurodyta, kad kardomąsias priemones, išskyrus suėmimą, turi teisę skirti kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas arba teismas (KTPTT).BPK 447 str. reglamentuoja kvotos atlikimą sumarinio proceso bylose. Kvotėjas turi teisę skirti tik rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir užstatą. Taigi tarp šių straipsnių yra kolizija.

447 str. normos įsigaliojo 1993, o 96 str. keistas vėliau, todėl reikia vadovautis 96 str. Taigi kvotėjas gali paskirti namų areštą bylose, iškeltose sumarinio proceso tvarka.

Namų arešto esmė ta, kad tardytojas nustato eilę namų arešto atlikimo sąlygų: pvz., būti namie nurodytomis valandomis, išeiti iš namų tik nurodytu laiku, nesilankyti t.t. viešose vietose etc., nesusitikinėti su t.t. asmenimis etc.Įstatymas numato, kad asmuo, kuriam ši kardomoji priemonė skirtina, gali pateikti motyvuotą prašymą, kad jam būtų nustatyti ir kitokie apribojimai.

Skiriant namų areštą su jos sąlygomis supažindinamas kaltinamasis ir jam pranešama, kad už sąlygų pažeidimą jam gali būti paskirta griežtesnė priemonė.

Namų arešto vykdymo instrukcija buvo patvirtinta tik 1997 m. birželio 18 d. VRM įsakymu. Asmens, kuriam paskirtas namų areštas, priežiūrą vykdo tos policijos rūšies pareigūnai, kuriems nutarime skirti namų areštą pavesta vykdymo kontrolė.

Vykdantis kontrolę pareigūnas privalo tiek kartų patikrinti prižiūrimą asmenį, kiek kartų nurodyta tardytojo nutarime. Jeigu tikrinimo skaičius nenurodytas, tai asmuo turi būti tikrinamas ne rečiau kaip 1 k. per parą bet kuriuo metu.Policijos pareigūnams draudžiama tikrinti skambinant telefonu.

Apie patikrinimo rezultatus kasdien būtina surašyti tarnybinį pranešimą. Apie pažeidimus informuojami policijos vadovas bei bylą tiriantis pareigūnas.

3 p. numato, kad tardytojas, paskyręs namų areštą, privalo raštu informuoti policijos įstaigą, kuriai pavesta asmens kontrolė, apie šios kardomosios priemonės panakinimą arba pakeitimą kitą ir baudžiamosios bylos perdavimą pagal tardyminį priklausomumą.Praktikoje tardytojai dažnai to nedaro, todėl policininkai sužino tik iš tikrinamo asmens.

Namų areštas nėra labai populiarus.

4.Kardomasis kalinimas (suėmimas).Tai griežčiausia procesinė prievartos priemonė, labiausiai ribojanti žmogaus teises ir laisves. 2 probleminiai klausimai: 1)priemonės skyrimo pagrįstumas; 2)kardomojo kalinimo trukmė.

Baudžiamasis procesas - 15

Kardomojo kalinimo skyrimo sąlygas ir pagrindus reglamentuoja BPK 104 str. Jis nurodo: kardomasis kalinimas g.b. skiriamas tada, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 95 str. tikslų. Be to, kardomasis kalinimas g.b. taikomas tik bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos BK numato griežtesnę negu 1 metų laisvės atėmimo bausmę.Kaip rodo teismų praktika, kardomasis kalinimas g.b. skiriamas ir kitais atvejais, bet tai išimtys.

BPK 104 str. 3 dalis numato kardomojo kalinimo skyrimo pagrindus. Kardomąjį kalinimą skirti galima tada, kai manoma, kad 1)kaltinamasis bėgs...Tai nustatoma panaudojant bet kokius faktinius duomenis (įrodymus). Įrodymų sąvoka - BPK 74.

Praktikoje daug problemų:1)dažnai suėmimas paskiriamas asmenims, kai tam nėra pagrindo, o tik norint įbauginti, kad “skiltų” - ypač buvo tada, kai buvo skiriamas su prokuroro sankcija;2)dažnai teisėjai neskiria suėmimo, nors iš pateiktos medžiagos matyti realus pagrindas skirti tokiai priemonei.

TrukmėBPK 106 str.: teisėjas nustato konkretų terminą, kiek laiko truks suėmimas, bet negali trukti ilgiau kaip 6 mėn. Esant reikalui, tos pačios apylinkės teisėjas gali terminą pratęsti dar 6 mėn., bet bylos parengtinio tyrimo stadijoje terminas negali būti pratęsiamas ilgiau kaip iki 18 mėn.

Asmuo, kuriam skiriamas kalinimas, gali paduoti skundą tik dėl pačios kardomosios priemonės paskyrimo, o suėmimo trukmės apskundimas įstatyme nenumatytas.

BPK 106 str. 5 d.: kardomasis kalinimas negali trukti ilgiau kaip 2/3 laisvės atėmimo bausmės aukščiausios ribos, kuri įstatymo numatytas už inkriminuojamą nusikaltimą.

Kardomasis kalinimas gali būti skiriamas su išlyga, kad per 10 dienų jam bus pateiktas kaltinimas.Priešingu atveju, kardomoji priemonė t.b. panaikinta.

Pagal kardomojo kalinimo įstatymą, asmenys laikomi tardymo izoliatoriuose arba policijos areštinėse, bet jose - ne ilgiau kaip 10 parų.

Įtvirtinta rungtyniškumo principu paremta kardomojo kalinimo skyrimo tvarka. Motyvuotu prokuroro, sulaikytojo ar jo gynėjo prašymu, turi teisę išklausyti prokurorą nedalyvaujant sulaikytajam.

(toliau neberašiau)

Baudžiamasis procesas, 05 03

5.2 Parengtinis tyrimas (II stadija)

Tai antroji baudžiamojo proceso stadija po baudžiamosios bylos iškėlimo. Ji prasideda priėmus tardytojui ar kvotėjui savo žinion baudžiamąją bylą ir baigiasi kaltinamosios išvados ar pranešimo teismui surašymu arba baudžiamosios bylos nutraukimu.

Šioje stadijoje sprendžiami savarankiški uždaviniai. Proceso dalyviai veikia specifinėmis ir tik šiai stadijai būdingomis formomis. Tarp proceso dalyvių susiklosto būdingi šiai stadijai teisiniai santykiai.

Valstybinių institucijų veikla užbaigiama t.t. procesiniu dokumentu, tai yra - susumuojami tyrimo rezultatai.

Parengtinis tyrimas vadinamas parengtiniu todėl, kad jame nagrinėjimo metu turi būti atliekami visi tardyminiai veiksmai, kuriuos numato BPK.

Kvotėjas ir tardytojas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu ir teisine sąmone.

Parengtinio tyrimo institucijų pareiga - tiksliai nustatyti nusikaltimo įvykį, kaltininko dalyvavimą nusikaltime ir teisingai kvalifikuoti kaltinamojo veiksmus.Tardytojas ir kvotėjas turi būti įsitikinę savo išvadų teisingumu. Teismas nėra suvaržytas tardytojo ar kvotėjo išvadomis.Uždaviniai - BPK 2 str.

5.3 Kvota 1)Tai pirminė tyrimo forma, atliekant neatidėliotinus veiksmus ir įtvirtinant įrodymus bylose, kuriose parengtinį tardymą atlikti būtina (BPK 135).2)Pagrindinė tyrimo forma bylose tiriant akivaizdžius nusikaltimus sumarinio proceso tvarka (BPK 440).

Baudžiamasis procesas - 16

Abi kvotos formos yra procesinė veikla, todėl įrodymai turi vienodą reikšmę.

Kuo skiriasi kvota nuo tardymo?I.Pagal tai, kas atlieka.II.Tyrimo metodai.III.Bylų tardyminis priklausomumas.IV.Tyrimą atliekančio pareigūno savarankiškumo laipsnis.

BPK 134 str. nurodo kvotos organų sąrašą (9): policija, saugumas, pataisos reikalų, tardymo izoliatorių, karo policija, muitinės, gaisrų, tolimojo plaukiojimo laivų kapitonai, pasienio policija, mokesčių inspekcijos įstaigos.

Tardymą atlieka tik VRM sistemos tardytojai ir prokurorai.

Kvota sumarinio proceso tvarka daroma paprastai dėl nelabai pavojingų nusikaltimų, nedaug bylų.

Kvotėjas visus sprendimus priima tik sutikus kvotos organo viršininkus.

Kvotėjas privalo besąlygiškai vykdyti visus prokuroro ir teismo nurodymus. Tuo tarpu tardytojas yra savarankiškas su mažomis išimtimis.

Kas būdinga kvotos rūšims?

Pirmoji1)Esant požymiams nusikaltimo, dėl kurio būtina atlikti parengtinį tardymą (BPK 135), kvotėjas iškelia baudžiamąją bylą ir atlieka neatidėliotinus veiksmus nusikaltimo pėdsakams nustatyti ir įtvirtinti - apžiūrą, kratą, poėmį, patikrinimą, įtariamųjų sulaikymą ir apklausą, nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausą, parodymą atpažinti, paskiria ekspertizę ir gauna specialisto išvadą. (sąrašas išsamus)Apie atliktus neatidėliotinus veiksmu informuoja padalinio viršininką.

2)Apie iškeltą baudžiamąją bylą ir pradėtą kvotą tuoj pat praneša prokurorui.3)Kvota šiose bylose turi būti pabaigiama per 1 mėnesį nuo baudžiamosios bylos iškėlimo. Šį terminą gali pratęsti prokuroras, bet ne daugiau kaip 1 mėnesiu.4)Perdavęs bylą tardytojui, kvotėjas gali atlikti tardymo ir paieškos veiksmus tik tardytojui pavedus. Jeigu tardytojui perduodama byla, kurioje nenustatytas nusikaltimą padaręs asmuo, kvotėjas toliau vykdo operatyvines ir paieškos priemones, derina šiuos veiksmus su tardytoju ir bendrai planuoja darbą.

Tokiu būdu kvotėjo, atliekančio neatidėliotinus tardymo veiksmus, pagrindinis uždavinys yra: 1.Sudaryti sąlygas išaiškinti nusikaltimą. 2.Nustatyti, surasti ir sulaikyti kaltininką ir 3.Numatyti tolesnio bylos tyrimo kryptį.

Prokuroro įgaliojimaiNustato BPK 141 str. Prokuroras gali atlikti bet kuriuos kvotos veiksmus, bet tai nėra jo pagrindinė funkcija. (???)Prokuroras neturi teisės duoti kvotos organui nurodymų dėl konkrečių operatyvinių priemonių parinkimo. Jis tik tikrina, kaip kvotos organai vykdo tardytojo pavedimus.

Antroji kvotos rūšisSumarinis procesas - nuo 1992 01 01. Jam skirtas VIII skyrius (17 str.). Šis institutas bus plečiamas.

BPK 440 str. nustato proceso tvarką. Sumarinio proceso tvarka tiriami tik akivaizdūs nusikaltimai: kai darymo metu arba po padarymo aiškus nusikaltimą padaręs asmuo.

Jeigu akivaizdų nusikaltimą padaro nepilnamečiai, tai kvota sumarinio proceso tvarka nedaroma, o tų asmenų atžvilgiu būtina atlikti parengtinį tardymą.

Be to, jeigu tiriant nusikaltimą sumarinio proceso tvarka paaiškėja, kad nusikaltimas nėra akivaizdus, taip pat dėl didelės bylos apimties ar sudėtingumo negali būti išsamiai ištirtas, byloje taip pat atliekamas parengtinis tardymas. Tokiu atveju nutarimą perduoti bylą parengtiniam tardymui priima kvotėjas, sutikus kvotos organo viršininkui, o ginčus dėl parengtinio tardymo būtinumo šiais atvejais sprendžia teisėjas.

Jeigu yra akivaizdaus nusikaltimo požymių, tai kvotėjas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 dienas nuo pareiškimo ar pranešimo gavimo momento, privalo iškelti asmeniui baudžiamąją bylą.Nutarimą iškelti baudžiamąją bylą tvirtina kvotos organo viršininkas.

Tardytojas/teisėjas/prokuroras irgi gali iškelti tokią bylą. Tik teismas turi priimti specialų nutarimą.

Baudžiamasis procesas - 17

Iškėlus bylą sumarinio proceso tvarka, įtariamasis iškart tampa kaltinamuoju ir įgyja visas jam įstatymo numatytas teises. Atskiro nutarimo nereikia.

Būtinos sąlygos:1)nusikaltimas, dėl kurio iškeliama byla, turi būti nurodytas BPK 440 str.2)nusikaltimas turi būti akivaizdus - t.y., turi būti aiškus nusikaltimą padaręs asmuo.3)nuo pareiškimo ar pranešimo apie nusikaltimą gavimo momento neturi būti praėję daugiau kaip 3 dienos.

Kvotą sumarinio proceso tvarka atlieka kvotėjas, pavedus kvotos organo viršininkui.

Apie iškeltą baudžiamąją bylą pranešama apylinkės teismo pirmininkui ar jo pavaduotojui. Prokuroras sumarinio proceso bylos tyrime nedalyvauja. Tyrimą prižiūri, kontroliuoja, pagrindinius sprendimus priima teisėjas.

BPK 447 str. numato, kad įstatyme numatytais atvejais kratą ir poėmį sankcionuoja taip pat apylinkės teismo pirmininkas.Baudžiamasis procesas, 05 13Egzamino klausimai bus atnešti pirmadienio paskaitoje. Bus tie klausimai, iš kurių buvo skaityta. Bus biliete 2 klausimai.

6 Įrodinėjimas ir įrodymai6.1 Įrodymų teorijos samprata.

BPK 2 str.: kiekvienoje byloje t.b. išaiškintas nusikaltimas... (BP uždaviniai).

Norint įgyvendinti uždavinius, būtina kiekvienoje byloje surinkti, patikrinti ir įvertinti tam tikrą info.

Tyrimo institucijos, renkančios įrodymus: tardymo ir kvotos. Tardymas: tardymo departamentas, skyriai STT, transporto etc., prokuratūra. Kvota: (BPK 134 str.) - policija, saugumas, karinė policija etc.Kai kuriais atvejais įrodymų įvertinimo teisė suteikiama pačiam teismui.

Įrodinėjimo veiklą griežtai reglamentuoja BPK. Todėl įrodinėjimu vadinama KTPT bei kitų proceso dalyvių veikla, griežtai laikantis BP įstatymų reikalavimų, kai surenkami, patikrinami ir įvertinami įrodymai, reikalingi norint teisingai išspręsti baudžiamąją bylą.

Įrodinėjimas baudžiamajame procese - tai procesinė baudžiamosios bylos aplinkybių pažinimo forma. Įstatymas įpareigoja tuos pačius subjektus surinkti ir įvertinti įrodymus (BPK 75, 76). Tai yra, praktinis įrodymų rinkimas ir loginis operavimas jais yra neatskiriamos įrodinėjimo veiklos pusės.

Procesinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo tikslus, tvarką, ribas ir turinį, vadinamos įrodymų teise.

Taigi įrodinėjimas - svarbiausia baudžiamosios procesinės veiklos dalis, o įrodymų teisė įeina į BP teisės normų sistemą.

Svarbiausios įrodymų teisės normos yra BPK VII skirsnyje, kuriame išdėstytos bendros įrodinėjimo taisyklės, taikomos visose BP stadijose. Atskiros taisyklės išdėstytos ir kituose BPK skirsniuose. Pvz., taisyklės, nustatančios atskirų tardymo veiksmų atlikimo tvarką.

Įrodymų teisės normose bendroji pažinimo metodologija taikoma konkrečiai nusikaltimų tyrimo sričiai. Šios normos numato optimalias sąlygas faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti, todėl įrodymų teisę galima laikyti objektyvios tiesos nustatymo byloje priemone. Ji numato tokią veiklą tvarką, kad kiekvienoje byloje būtų įgyvendinti visi BP uždaviniai.

Įrodymų teorija - tai BP mokslo dalis, nagrinėjanti įrodinėjimo procesą visomis BP stadijomis.

Įrodymų teorija neatskiriamai susijusi su BP mokslu. Tačiau įrodymų teorija

Įrodymų teorijos dalyką sudaro jos nagrinėjama objektyviosios tikrovės sritis:a)įrodymų teisės normos; b)praktinė įrodinėjimo subjektų ir dalyvių veikla; c)dėsningumai, susiję su įrodomosios informacijos atsiradimu, saugojimu ir naudojimu.

Be to, įrodymų teorija tyrinėja įrodymų teisės istoriją ir normatyvinį įrodinėjimo reglamentavimą užsienio šalyse.

Įrodymų teorijos tikslą apibrėžia bendri BP uždaviniai (BPK 2 str.)

Įrodymų teorija turi ir savo specifiką. Ji siekia tobulinti įrodinėjimo praktiką. Ji rengia moksliškai pagrįstas rekomendacijas, padedančias įdiegti į praktiką naujas nusikaltimų tyrimo metodikas, naujus efektyvius įrodymų rinkimo ir tikrinimo būdus.

Baudžiamasis procesas - 18

Įrodymų teoriją sudaro bendroji ir ypatingoji dalis. Bendrojoje: sąvokos, dalykas, uždaviniai ir vieta; metodologiniai ir teisiniai aspektai; įrodymų klasifikacija, liečiamumas ir liestinumas. Ypatingojoje: atskiros įrodymų rūšys, įrodinėjimo ypatumai atskirų bylų kategorijose.

MetodaiVadovaujasi bendra dialektinio materializmo metodologija. Kiti metodai:1)genetinis (gnoseologinės, ekonominės, politinės prielaidos);2)istorinis (stebėti įstatymų, teorijos ir praktikos pasikeitimus;3)lyginamasis (įgalina išaiškinti įrodymų teisės sistemos ypatumus, socialinius ir kitokius skirtumus);4)atskiri mokslinio tyrimo metodai: stebėjimas, apibendrinimas, eksperimentas etc.

6.2 Įrodymų teorija kitų mokslų sistemoje. Pagrindines koncepcijas (mokymą apie tiesą, objektyvios tikrovės pažinimą etc.) įrodymų teorija perima iš dialektinio materializmo. Naudoja ir bendrąsias teisės sąvokas.

Įrodymų teorija kaip BP mokslo dalis turi daug bendro su kitomis teisės šakomis. Kai kurie autoriai bando sukurti bendrą įrodymų teoriją visiems procesams, bet bendri tik bendriausi dėsningumai.

Daugiausiai Lietuvoje įrodymų teorijoje pasireiškęs VU docentas Linkevičius, VU katedros vedėjas Kazlauskas, Kuconis, LTA katedros vedėjas prof.Palskys. Jie laikosi nuomonės, kad įrodymų teoriją reikia nagrinėti atskirose teisės šakose.

Įrodymų teorija glaudžiausiai susijusi su BT mokslu. Jie prieklauso tai pačiai kovos su nusikalstamumu sferai. Įrodymų teorija vartoja BT suformuluotas nusikaltimo, kaltės, nusikaltimo sudėties etc. sąvokas.

Glaudūs ryšiai su kriminologija. Konkretaus nusikaltimo padarymą lemiančios aplinkybės įeina į įrodinėjimo dalyką.

Su kriminalistika. Abi tyrinėja patį įrodinėjimo procesą, bet tai daro vykdydamos skirtingus uždavinius su savo metodais. Kriminalistika nagrinėja taktinius etc. būdus, o įrodymų teorija - procesinius dalykus.

Su civilinio proceso mokslu. Daugiausiai sieja teisinio reguliavimo metodų vienodumas, bet šie mokslai tiria skirtingus teisinius santykius.

Su psichologija. Kai kalbama apie konkretaus proceso dalyvio teises ir pareigas.

Su logika ir matematika. Kibernetiniai tyrimo metodai plačiai taikomi atliekant ekspertizes, kurias atlieka Teisės ekspertizės institutas.

6.3 Įrodinėjimo dalykas ir ribos. Realizuojant BP uždavinius, kiekvienoje byloje reikia nustatyti t.t. aplinkybių, kurios visapusiškai apibūdina tiriamąjį įvykį, visumą. Įrodinėjimo dalyko struktūrą sudaro:1)nusikaltimo įvykis: nusikaltimo padarymo laikas, vieta, būdas etc. (BPK 71 str. 1 p.)Nustatant nusikaltimo įvykį, reikia įrodyti t.t. veikos buvimą, veikos pasekmes ir priežastinį ryšį. Norint nustatyti įvykio turinį, reikia išsiaiškinti jo objektą ir kėsinimosi dalyką, o tai reiškia, kad reikia vadovautis atitinkama BK norma, numatančia šį įvykį atitinkančią nusikaltimo sudėtį.Nusikaltimo įvykį reikia suprasti kaip kompleksinę sąvoką, į kurią įeina įstatymų leidėjo išvardintos sudedamosios dalys: nusikaltimo padarymo laikas, vieta, būdas etc. Šie elementai atlieka įvykio individualizavimo ir konkretizavimo funkciją. Neįmanoma įrodinėti įvykio nenurodžius, kada ir kaip jis įvyko. Kai kuriose bylose vieta ir laikas gali turėti atsakomybę lengvinančių/sunkinančių aplinkybių reikšmę.Nusikaltimo padarymo būdas gali būti kvalifikuojantis požymis. Jis gali charakterizuoti kaltinamojo asmenybę, apibūdinti bendrininkus etc.Kitos aplinkybės priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių.

2)kaltininko kaltumas nusikaltimo padaryme (BPK 71 str. 2 p.) apima subjekto ir subjektyvinės pusės nustatymą. Reikia įrodyti, kad padarė t.t. asmuo, sulaukęs tinkamo amžiau, pakaltinamas.Reikia nustatyti asmens kaltės formą ir nusikaltimo motyvą. Motyvus būtina nustatyti kiekvienoje byloje.I.Aplinkybės, kurios apibūdina kaltinamojo asmenybę: 1)demografiniai duomenys (lytis, amžius, tautybė, išsilavinimas), 2)psichofiziologinės savybės (ūgis, kūno sudėjimas, fizinė ir psichinė būklė etc.), 3)socialinės savybės, 4)dorovinė-psichologinė deformacija (agresyvumas, girtavimas etc.); 5)teisės pažeidimai, 6)elgesys po nusikaltimo padarymo (teigiamas - aktyvi pagalba tardymui).

3)nusikaltimu padarytos žalos pobūdis ir dydis.Žala gali būti materialinė ir fizinė. Fizinė: pasireiškia padarytų kūno sužalojimų dydžiu. Gali būti ir moralinė (įvertinama atsižvelgiant į nukentėjusiojo išgyvenimus).Visais atvejais reikia nustatyti tiek artimiausias pasekmes, tiek ir tolesnes.Įrodinėti žalos pobūdį ir dydį reikia tiek pagrindžiant kvalifikaciją, tiek ir sprendžiant civilinį ieškinį.

Baudžiamasis procesas - 19

4)nusikaltimą lėmusios priežastys ir sąlygos.Čia daugiau užsiima kriminologai. Konkrečiu atveju: nepalankios asmenybės formavimosi aplinkybės (netinkamas auklėjimas etc.); aplinkybės, dėl kurių šios blogos pažiūros peraugo į nusikalstamą sumanymą; aplinkybės, kurios palengvino padaryti nusikaltimą.Reikia nustatyti aplinkybių visumą - konkrečiai, o ne bendra forma.

BPK 73 str. nustato, kad tiriant nepilnamečių bylas reikia papildomai atkreipti dėmesį į: a)nepilnamečių amžių (gimimo liudijimas, jeigu ne - ekspertizė); b)gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; c)suaugusių kurstytojų ir kitų bendrininkų buvimas.

Su įrodinėjimo dalyku neatskiriamai susijusi ir įrodinėjimo ribų sąvoka, kuri apibūdina t.t. įrodymų visumą, pakankamą tam, kad byloje būtų neabejotinai nustatyti visi įrodinėjimo dalyko elementai.

Įrodinėjimo dalykas nurodo tikslą - tai yra, ką reikia byloje įrodyti, o įrodinėjimo ribos - šio tikslo pasiekimo priemones, tai yra, kokią byloje reikia surinkti įrodomąją medžiagą.

Įrodinėjimo ribos priklauso nuo įrodinėjimo dalyko, nes kiekvienoje byloje reikia atsiriboti nuo neesminės informacijos ir surinkti tik tokius faktus, kurie liečia bent vieną iš įrodinėjimo dalyko elementų.

Formuojant byloje būtiną įrodymų visumą, nepakanka vadovautis vien leistinumo ir liečiamumo reikalavimais. Reikia panaudoti dar ir kiekybinį bei kokybinį kriterijus.

Daugėjant to paties turinio įrodymų, didėja ir jų patikimumas. Tačiau to negalima tęsti be galo, todėl įrodinėjimo riboms apibrėžti reikia naudoti ir kokybinį kriterijų, pagal kurį analizuojant byloje įrodymų turinį ir jų tarpusavio ryšį nustatomas įrodymų tikrumas.

Nepagrįstai susiaurinus įrodinėjimo ribas, lieka nepakankamai išaiškintos esminės bylos aplinkybės, todėl galimos tardymo ir teismo klaidos. Pavojingas ir nepagrįstas įrodinėjimo ribų išplėtimas.

Nustatydami įrodinėjimo ribas, TTKP turi vadovautis BPK 18 str., kuris ir įpareigoja visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes, o BPK 263 str. reikalauja šalinti iš teisminio nagrinėjimo visa tai, kas neturi ryšio su nagrinėjama byla.

Teisminio nagrinėjimo ribas apibrėžia BPK 279 str., kuriame numatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik kaltinamųjų atžvilgiu ir tik pagal tą kaltinimą, pagal kurį ji atiduota teismui. Papildyti ar pakeisti aglima tik laikantis įstatymo nustaytų taisyklių.

6.4 Įrodymų sąvoka. Liečiamumas ir leistinumas. BPK 74 str. įrodymus apibrėžia kaip bet kokius faktinius duomenis, kuriais remdamiesi KTT įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą/nebuvimą, veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes.

Šie faktiniai duomenys nustatomi remiantis parodymais, eksperto išvadomis etc.Įstatymo leidėjas faktinius duomenis ir jų šaltinius sujungė į vieną normą.

Įrodymai - tai bet kokie faktiniai duomenys, esantys įstatymo nurodytuose šaltiniuose, kuriais remiantis TKT išaiškina...

Įrodymų savybės: 1)leistinumas; 2)liečiamumas.

Leistinumas rodo jų tinkamumą naudoti įrodinėjimo procese. Todėl, kad jie gauti teisėtais metodais ir iš teisėtų šaltinių. Leistinumas kelia įrodymams šiuos reikalavimus:1)įrodymais gali būti tik tokie faktiniai duomenys, kurie yra užfiksuoti viename iš BPK 74 str. 2 d. nurodytų šaltinių;2)turi būti žinoma informacijos kilmė ir galimybė ją patikrinti;3)turi būti laikomasi specialių įrodymų rinkimo ir informacijos fiksavimo taisyklių;4)būtina laikytis visų procesinės formos reikalavimų, kurie garantuoja informacijos tikrumą ir fiksavimo visapusiškumą.Sprendžiant šiuo aspektu įrodymų leistinumo klausimą, reikia vadovautis BPK 386 str. išdėstyta esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų samprata.

Įrodymų liečiamumas - tai jų turinio ir įrodinėjimo dalyko, įrodinėtinų aplinkybių arba kitų duomenų, turinčių reikšmės teisingai bylą ištirti, ryšys.Sprendžiant įrodymų liečiamumo klausimą, reikia atsižvelgti į galimybę jų informaciją panaudoti bent vienam iš šių tikslų:1)aplinkybėms, sudarančioms įrodinėjimo dalyką, nustatyti;2)tarpiniams faktams išaiškinti;3)kitiems įrodymams surasti;4)kitų įrodymų tikrumui ir visapusiškumui patikrinti;5)tiriamoms versijoms patvirtinti arba paneigti.

Leistinumo ir liečiamumo klausimo sprendimas - pagrindinė įrodymų vertinimo sudedamoji dalis. Procesas tęsiasi per visas BP stadijas.

Baudžiamasis procesas - 20

6.5 Įrodymų klasifikavimas Yra daug klasifikavimo būdų, bet dažniausiai BP vadovėliuose priimtinos 4 grupės:1)asmeniniai ir daiktiniai;Šis skirstymas pagrįstas tuo, kad nusikaltimo įvykis atsispindi jame dalyvavusių ir jį mačiusių žmonių sąmonėje. Asmeniai: informacija išlikusi žmonių sąmonėje, perduota žodžiu arba raštu - pvz., parodymai, fiksuojami apklausos protokoluose; tardymo veiksmų (apžiūros, patikrinimo, poėmio, kratos, sulaikymo etc. protokolai, kuriuose fiksuojami tardytojo suvokti veiksmų rezultatai); kitokie dokumentai - pareigūno pažyma, piliečio pareiškimas etc.; eksperto išvada.

2)pirminiai ir išvestiniai;Taip įrodymai skirstomi, atsižvelgiant į jų informacijos šaltinio pirmumą. Pirminiais įrodymais laikomi tada, kai tiriamą faktą jį perdavęs asmuo tiesiogiai suvokia savo jutimo organais arba tai yra tiesioginis įvykio atspindys materialiniuose objektuose (pvz., dokumento originalas). Pirminiams būdinga tai, kad tapr jų ir faktų nėra tarpinės grandies.Išvestiniais laikomi įrodymai, gauti iš kito šaltinio. Tai parodymai apie dalykus, girdėtus iš kitų asmenų, dokumentų nuorašai ir kitokie materialių pėdsakų atvaizdai.Reikia pirminių įrodymų, nors BPK nė vieniems pirmumo neteikia.

3)tiesioginiai ir netiesioginiai;Pagrindas - jų santykis su įrodinėtinomis byloje aplinkybėmis. Tiesioginis: toks įrodymas, kuris tiesiogiai, be tarpinių grandžių liečia įrodinėjimo dalyką arba bent vieną iš jų elementų, nurodytų BPK 71 ir 73 str.Netiesioginis: toks įrodymas, kuris per keletos pakopų procedūrą iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o paskui per jį ir įrodinėjimo dalyką arba jo elementą. Pvz., tiriant autoįvykį netiesioginiai įrodymai bus ant automobilio rasti pėdsakai.

4)kaltinantys ir teisinantys įrodymai.Toks skirstymas priklauso nuo įrodymo ir kaltinimo versijos santykio. Kaltinantys įrodymai nustato faktus, kurie patvirtina nusikaltimo įvykį, jo žalingas pasekmes, kaltinamojo kaltę, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir visus kitus duomenis, kurie įeina į kaltinimo struktūrą.Teisinamieji: tie, kurie visiškai arba iš dalies paneigia kaltinimą, griauna jį arba daro abejotiną; taip pat rodo kaltinamojo nekaltumą arba mažesnę kaltę - patvirtina aplinkybes, lengvinančias nusikaltimą.Toks skirstymas atitinka BPK 18 str. reikalavimus.

Daug skirstymo rūšių skirstant daiktinius įrodymus.BAUDŽIAMASIS PROCESAS, 05 17

Egzaminas prasidės 18 val.Klausimai bus perduoti per Žilvinę. Kodeksą galima bus pasižiūrėti keletą minučių prieš atsakant per egzaminą.

Reikia žinoti, kas yra kodekse. Ypač tardymo veiksmų pavadinimus.Daiktiniai įrodymaiBPK 90 str.:1)nusikaltimo padarymo įrankiai ir priemonės - tai bet kuris materialus objektas, panaudotas nusikaltimui paremti, padaryti arba paslėpti; tai gali būti:a)ginklai: sprogdinamosios priemonės (granatos, minos etc.); šaltieji ginklai; mechaniniai svaidomieji ginklai; nuodingosios medžiagos ir jų panaudojimo priemonės.Visi ginklai: I.Standartiniai. II.Namų darbo.b)įrankiai ir daiktai: g.b. įprastiniai, buityje ir gamyboje naudojami įrankiai, arba specialiai nusikaltimo įvykdymui pritaikyti įrankiai.c)transporto priemonės;d)aparatūra ir įrengimai;e)g.b. dokumentai, fotografijos, kiti materialūs daiktai.2)daiktai, ant kurių išliko nusikaltimo pėdsakų - tai gali būti patys originalūs daiktai su juose užsifiksavusiais nusikaltimo pėdsakais arba pėdsakų modeliai (pvz., bato pėdsako atlieja).Įrodomoji reikšmė ta pati, tik reikia kruopštesnio palyginamojo tyrimo.3)daiktai, buvę kaltinamojo nusikalstamų veiksmų objektais - tai visi dokumentai, į kuriuos ir buvo nukreipta nusikalstama veikla.4)pinigai ir kitokios vertybės, gautos ar įgytos nusikalstamu būdu: auksas, sidabras, meno kūriniai etc.5)visi kiti daiktai, kurie gali padėti nusikaltimą iškelti aikštėn bei jį atskleisti ir išaiškinti kaltininkus arba paneigti kaltinimą ir palengvinti atsakomybę.

Atskiri daiktai gali turėti nevienodą įrodomąją reikšmę.

6.6 Įrodinėjimo procesas Įrodinėjimas baudžiamajame procese - bendro tikrovės pažinimo proceso dalis. Tai yra, procesinis įrodinėjimas remiasi bendrais pažinimo dėsniais. Pažinimo elementai organiškai įeina į procesinio įrodinėjimo turinį, bet pažinimo ir įrodinėjimo sąvokos netapačios.

Baudžiamasis procesas - 21

Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi tik jam būdingų bruožų, kuriais jis skiriasi nuo kitų pažinimo sričių. Specifika atsiskleidžia nagrinėjant šiuos įrodinėjimo baudžiamosiose bylose ypatumus:1)pagal subjektus - įrodinėjimą vykdo tik specialiai tam įgalioti valstybės organai, išvardinti BPK 18 str.: kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teismas. Kiti proceso dalyviai ir jų atstovai turi teisę dalyvauti įrodinėjimo procese, bet nėra įrodinėjimo pareigos subjektai.2)pagal tikslus - baudžiamojoje byloje siekiama specialių tikslų, kurie sutampa su bendrais BP uždaviniais (BPK 2 str.).3)pagal dayką - įrodinėjimo dalyką baudžiamajame procese sudaro specifinė faktinių aplinkybių visuma, kuri reikiamai apibūdina tiriamą įvykį ir įgalina teisingai išspręsti baudžiamąją bylą (BPK 71 ir 73).4)pagal formą. Įrodinėti baudžiamojoje byloje leidžiama tik griežtai laikantis BPK nustatytos tvarkos.

Įstatymas numato procesinių taisyklių sistemą, kuri užtikrina optimalias sąlygas baudžiamojo proceso uždaviniams spręsti. Svarbiausią vietą šioje sistemoje užima BP principai:1.Asmens neliečiamybė (BPK 10).2.Teisėjų nepriklausomumas ir jų klausymas tik įstatymo.3.Kaltinamojo teisė į gynybą.4.Visapusiškas, pilnutinis ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas (BPK 18).5.Įrodymų įvertinimas pagal vidinį įsitikinimą (BPK 76).

Procesinė įrodinėjimo forma taip pat griežtai reglamentuota. Tai yra, įstatymas nustato baudžiamojoje byloje įrodinėtinas aplinkybes, leistinus informacijos šaltinius, įrodymų rinkimo, patikrinimo būdus bei kitus šios veiklos aspektus.

Įrodinėjimo procesas organiškai savyje derina mąstymo ir praktinę veiklą. Tačiau tai nereiškia, kad tardytojas, kvotėjas renka informaciją, o paskui ją įvertina; šie abu momentai įrodinėjimo procese turi eiti kartu.Įrodymų vertinimas visada susijęs su praktiniu suradimu, priėmimu ir procesiniu įtvirtinimu.

Įrodinėjimas byloje tęsiasi per visas baudžiamojo proceso stadijas, kuriose atsižvelgiant į jų specifiką ir sprendžiamus uždavinius, atitinkamai derinamos mąstymo ir praktinės veiklos operacijos bei veiksmai.

Apibrėžimas: įrodinėjimo procesas - tai įstatymo nustatytomis formomis įgyvendinama kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo procesinė veikla, kurioje dalyvauja visi proceso dalyviai ir kuri skirta įrodymams rinkti, įtvirtinti, patikrinti ir įvertinti turint tikslą nustatyti baudžiamojoje byloje tiesą.

Prezumpcijos įrodinėjimo procesePrezumpcija - tai prielaida, pagrįsta tikimybe. Ji turi statistinį pobūdį ir atspindi pastovius, daug kartų stebėtus įvykių, faktų, reiškinių ar atskirų jų savybių ryšius.

Prezumpcijos taikymas įrodinėjant pasireiškia tuo, kad turint vieną iš faktų, kuriuos tarpusavyje sieja prezumpcija, daroma išvada apie kito fakto buvimą - tai yra, tas faktas išvedamas išvedamas iš preziumpcijos (preziumuojamas).

Įrodinėjimo procese naudojamos faktinės ir teisinės prezumpcijos.Faktinės: tai visiems žinomi faktai, kurie baudžiamajame procese priimami kaip gali būti paneigiami pateikus priešingų įrodymų. Pvz., jeigu nusikaltimas įvykdytas dieną, preziumuojama, kad buvo šviesu.Faktinės prezumpcijos - tai teismų ir tardymo praktikos apibendrinimai, kuriuos dažnai naudoja kriminalistika.Jos leidžia daryti tikėtinas išvadas apie ieškomą faktą.Faktinių prezumpcijų naudojimas baudžiamajame procese įgalina prasmingai ir kryptingai atrinkti reikiamą informaciją, duoti pirminį jos įvertinimą ir teisingai parengti tolesnes tyrimo versijas.

Teisinės prezumpcijos - tai pripažinimas, kad faktas juridiškai patikimas, kol nėra įrodytas jo nepatikimumas. Jos būna įtvirtintos teisės normose arba iš jų išvedamos.

BT prezumpcijos nurodo aplinkybes, nereikalaujančias įrodinėjimo. Iš jų svarbiausios: 1)asmuo, nesulaukęs atitinkamo amžiaus, numatyto BK 11 str., nesupranta savo veiklos pavojingumo visuomenei ir todėl negali atsakyti baudžiamąją tvarka;Ši prezumpcija atleidžia nuo pareigos įrodinėti mažamečio kaltę, bet reikia įrodyti, kad jis padarė.2)kiekvienas pilietis žino baudžiamuosius įstatymus. Nėra reikalo kiekvienoje byloje įrodinėti, kad kaltinamasis žinojo įstatymą.3)suėjus senaties terminui nuo nusikaltimo padarymo užtenka nustatyti senaties termino suėjimo faktą tam, kad pasidarytų nebereikalinga įrodinėti visų kitų įrodinėjimo dalyko elementų.

Svarbiausią reikšmę iš BP prezumpcijų įrodinėjant turi nekaltumo. Esmė: Konstitucijos 31 str. Nekaltumo prezumpcija paneigiama tik tada, kai byla pereina visas BP stadijas ir įsiteisėja joje priimtas kaltinamasis nuosprendis.

Su nekaltumo prezumpcija neatskiriamai susijusi ir iš jos išplaukia šios svarbios įrodinėjimo taisyklės:1.Įrodinėjimo pareiga negali būti perkeliama kaltinamajam.2.Neįrodyta kaltė teisine prasme prilygsta įrodytam nekaltumui.

Baudžiamasis procesas - 22

3.Bet kuri abejonė, iškilusi dėl kaltinamojo kaltumo ar atskirų bylos aplinkybių, jeigu jos negalima pašalinti įrodinėjimo procese, turi būti aiškinama kaltinamojo naudai.

Įsiteisėjusio nuosprendžio teisingumo prezumpcija skelbia, kad viskas, kas išdėstyta nuosprendyje, yra teisinga ir privalomai vykdoma, bet tai irgi paneigiama prezumpcija. Įstatymas numato tvarką, kada galima įrodinėti įsiteisėjusio nuosprendžio klaidingumą kasacinėje instancijoje arba bylą atnaujinus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.Taigi nuosekliai laikantis šios prezumpcijos, reikia pripažinti ir įsiteisėjusių teismo nuosprendžių bei sprendimų prejudiciją. Prejudicialumas - tai įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ar sprendimo elementas, reiškiantis, kad jų išvados dėl teisinių faktų ir santykių yra privalomos teismui, sprendžiančiam kitą bylą.

Tačiau baudžiamajame procese ir prejudicialiai nustatyti faktai kartais gali būti ginčijami. Antai, nagrinėjant išskirtą į atskirą procesą baudžiamąją bylą, teisiamasis ir jo gynėjas gali ginčyti pagrindinės bylose nuosprendyje nustatytus faktus, nes jie buvo nustatyti jam nedalyvaujant ir teismas negalėjo atsižvelgti į jo kontrargumentus. Priešingas šios situacijos traktavimas pažeistų kaltinamojo teisę į gynybą.

6.7 Įrodymų rinkimas ir patikrinimas Tiek įrodymų rinkimas, tiek patikrinimas - šios sąvokos susijusios. Įrodymai renkami ir tikrinami dažniausiai tuo pačiu metu ir tais pačiais būdais.

Įrodymų rinkimas apima jų paiešką, suradimą ir įtvirtinimą. Norint surinkti įrodymus, reikia žinoti, kur jų ieškoti. Tokią informaciją tardytojas gauna atlikdamas tardymo veiksmus. Pvz., apklausdamas kaltinamąjį, liudytojus apie nusikaltimo įrankių ar pavogtų daiktų buvimo vietą; arba tardytojas duoda pavedimus kvotėjams (BPK 48 str.). Kvotos organų operatyvinė veiklą neįeina į procesinį įrodymų rinkimą, bet jos rezultatai padeda tam, kad įrodymų rinkimas būtų kryptingas ir efektyvus.

Suradus reikiamą informaciją, įrodinėjimo subjektai turi ją atitinkamai suvokti ir įtvirtinti. Tam atliekamos specialios pažintinės operacijos: apklausiami asmenys, apžiūrimi ir paimami daiktai etc. Jos ir sudaro pagrindinį įrodymų rinkimo veiklos turinį.

Gauta info fiksuojama procesiniuose šaltiniuose; tai yta, surašomi protokolai ir nutarimai įrodymus prijungti prie bylos. Įstatymas numato ne tik rašytinę įrodymų įtvirtinimo būdų formą, kuri yra pagrindinė, bet ir pagalbines: fotografavimą, filmavimą, garso įrašymą, planų ir schemų sudarymą, pėdsakų, atliejų pagaminimą.

BPK griežtai reglamentuoja įrodymų rinkimo ir įtvirtinimo tvarką, kuri: 1)garantuoja gautų žinių teisingą perdavimą; 2)užtikrina įrodymų išsaugojimą ir galimybę juos panaudoti tolesnėmis proceso stadijomis.

Įstatymas reikalauja, kad KTPT kruopščiai patikrintų visus įrodymus (BPK 75 str.) Įrodymai tikrinami analizuojant jų formą ir turinį, lyginant su kitais įrodymais, išaiškinant esamus prieštaravimus ir juos pašalinant. Prireikus atliekami atitinkami papildomi tardymo veiksmai ir renkami nauji įrodymai.

Įrodymų patikrinimas sudaro prielaidas nustatyti kiekvieno įrodymo ir jų visato reikšmę, o tai įeina į įrodymų įvertinimo turinį.

Tikrinti įrodymus pradedama nuo įrodymų gavimo momento ir tęsiamas per visas BP stadijas.

Įrodymų rinkimo ir patikrinimo būdai - BPK 75 str. Juos galima suskirstyti: 1)tardymo veiksmai; 2)kiti būdai: a)įrodymų reikalavimas; b)įrodymų pateikimas.

Tardymo veiksmai - tai pagrindiniai būdai. Prie jų priskiriami ne bet kurie veiksmai, o tik tie, kurių metu KTPT gauna iš atitinkamų šaltinių bylai svarbią info ir ją fiksuoja įstatymo numatyta tvarka. Tai sulaikymas, apklausa, akistata, parodymas atpažinti, poėmis, krata, arešto uždėjimas, apžiūra, tardymo eksperimentas, ekspertizės darymas etc.

Pagalbinę reikšmę turi pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimas, nes šiuo veiksmu tik sudaromos prielaidos ekspertizei atlikti.

BPK 75 str. prie tardymo veiksmų nepriskiria kardomosios priemonės skyrimo, taip pat pripažinimo nukentėjusiuoju ar civiliniu ieškovu ir kitų tardymo veiksmų, kurie neduoda bylai įrodomosios informacijos.

Rinkti įrodymus įstatymas paveda tik specialioms valstybės institucijoms: kvotėjui ir tardytojui tai pagrindinė funkcija; prokuroras, kontroliuodamas kvotos ir tardymo atlikimą, gali reikiamais atvejais pats atlikti tardymo veiksmus ar visą tyrimą bet kurioje byloje (141 str. 5 p.?).

Teisiamajame posėdyje negali būti papildyti parengtinio tyrimo institucijų surinkti įrodymai, susiję su tardymo paieškos veiksmų atlikimu, siekiant rasti įrodymus, nustatyti naujus asmenis, prisidėjusius prie nusikaltimo padarymo, atlikti didelės apimties tardymo veiksmus, taip pat kai tardymo veiksmai turi būti atlikti kitoje vietovėje.

BPK nenumato galimybės teisminio tardymo metu daryti kai kuriuos tardymo veiksmus: teisiamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymų patikrinimą vietoje; tardymo eksperimento, todėl prireikus atlikti tokius veiksmus byla turi būti grąžinti tardymui papildyti.

Baudžiamasis procesas - 23

Advokatui draudžiama pačiam daryti tardymo veiksmus ar kitaip rinkti įrodymus. Jis nėra įrodinėjimo subjektas.

Tardymo veiksmai gali būti daromi tik po baudžiamosios bylos iškėlimo. Tik išimtinais atvejais įvykio vietos apžiūra gali būti daroma iki bylos iškėlimo (BPK 199 2 dalis).

Įstatymas detaliai reglamentuoja procesinę tardymo veiksmų darymo tvarką ir reikalauja griežtai jos laikytis. Bendrieji tardymo veiksmų darymo reikalavimai yra šie: 1)tardymo veiksmus galima atlikti tik tada, kai tam yra atitinkami faktiniai ir teisiniai pagrindai; 2)tardymo veiksmai turi būti daromi įstatymo numatytu laiku ir reikiamoje vietoje (paprastai tardytojo kabinete); 3)tardymo veiksmai turi būti daromi dalyvaujant įstatymo numatytiems asmenims - vertėjui etc. Yra ir nebūtini dalyviai: pvz., kiti proceso dalyviai, specialistas etc.; 4)tardymo veiksmas turi atlikti savo paskirtį: tardytojas privalo daryti tokį veiksmą, kurį tai situacijai numato įstatymas - tai yra, neleistina vienos rūšies tardymo veiksmo pakeisti kitu; 5)atskiros kiekvieno tardymo veiksmo operacijos turi būti daromos laikantis įstatymo nustatytos eilės; 6)darant tardymo veiksmus, būtina realizuoti visas piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugos priemones - paaiškinti teises, pareigas ir duoti pasirašyti protokolą; 7)imtis priemonių, kad atskiri asmenys negalėtų trukdyti normaliai tardymo veiksmų eigai; 8)tardymo veiksmų eiga ir rezultatai turi būti fiksuojami laikantis nustatytos formos.

Įstatymo numatytais atvejais tardymo veiksmai daromi tik priėmus motyvuotą tardytojo nutarimą arba teismo nutartį.

6.8 Kiti įrodymų rinkimo būdai Kiti būdai skiriasi nuo tardymo veiksmų savo procesine forma. Įstatymas nenumato šių veiksmų darymo tvarkos. Šiuo būdu įrodymai gali būti renkami ne tik parengtinio ir teisminio tardymo metu, bet ir kitomis baudžiamojo proceso stadijomis. Įrodymų reikalavimo esmė ta, kad KTPT turi teisę reikalauti iš įmonių/įstaigų/organizacijų, pareigūnų ir piliečių pateikti daiktus ir dokumentus, galinčius turėti bylai reikšmės, taip pat reikalauti atlikti revizijas. Šie reikalavimai yra privalomi. Tokiu būdu gali būti išreikalaujami tik materialūs objektai - daiktai ir dokumentai.

Reikalavimas daryti reviziją yra speciali to paties įrodymų rinkimo būdo rūšis. Revizija - tai ne procesinė, o administracinė-ūkinė veikla, kurią atlieka atitinkamo revizinio aparato darbuotojai. Tačiau revizijos aktas pridedamas prie bylos kaip įrodymas ir priskiriamas kitų įrodymų kategorijai.

Įrodymų pateikimas - tai proceso dalyvių ir kitų asmenų bei organizacijų teisė savo iniciatyva pateikti įrodymus KTPT-ui. Šia teise naudojasi įtariamasis, kaltinamasis, įstatyminis jo atstovas, gynėjas, kaltintojas, taip pat nukentėjusysis ir jo atstovas, civilinis ieškovas, atsakovas ir jų atstovai ir bet kuris pilietis, įmonė, įstaiga, organizacija, nedalyvaujantys byloje.

Pateikti galima tik daiktus ir dokumentus, nes kitų rūšių įrodymai gaunami tik darant tardymo veiksmus.

Apie įrodymų pateikimą TKP surašo protokolą, vadovaudamieji BPK 75 str., o teisme tai pažymima teisiamojo posėdžio protokole.

Pateikti įrodymus galima bet kurioje BP stadijoje.

Baudžiamasis procesas - 24