atveŽtŲ iŠ vakarŲ europos medeliŲ adaptacija...
TRANSCRIPT
ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS
MIŠKŲ IR EKOLOGIJOS FAKULTETAS
Aplinkos ir ekologijos institutas
Stasys Bukys
ATVEŽTŲ IŠ VAKARŲ EUROPOS
MEDELIŲ ADAPTACIJA
VAKARŲ LIETUVOS MEDELYNE
Antrosios studijų pakopos (magistro) baigiamasis darbas
Studijų sritis: Biomedicinos mokslai
Studijų kryptis: Biologija Studijų programa: Taikomoji ekologija
Akademija, 2015
2
Antrosios studijų pakopos (magistrantūros) Taikomosios ekologijos studijų programos
baigiamųjų darbų vertinimo komisija (patvirtinta Rektoriaus 2015 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.
148-PA):
Pirmininkas: Lietuvos edukologijos universiteto Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto
Biologijos katedros profesorius habil. dr. Petras Kurlavičius (mokslininkas)
Nariai:
Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas, Miško biologijos ir miškininkystės instituto docentas dr.
Edmundas Bartkevičius (mokslininkas);
Aplinkos ir ekologijos instituto direktorius profesorius dr. Vitas Marozas (mokslininkas);
Aplinkos ir ekologijos instituto profesorė dr. Laima Česonienė (mokslininkė);
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotoja Rūta
Baškytė (praktikė).
Mokslinis vadovas: doc. dr. Lina Straigytė, Aleksandro Stulginskio universitetas
Instituto direktorius: prof. dr. Vitas Marozas, Aleksandro Stulginskio universitetas
Recenzentas: doc. dr. N. Maršalkienė
Oponentas: lekt. dr. J. Sasnauskienė
3
Bukys S. Atvežtų iš Vakarų Europos medelių adapdacija Vakarų Lietuvos medelyne:
antrosios studijų pakopos (magistro) taikomosios ekologijos studijų programos baigiamasis darbas /
Vadovė doc. dr. L. Straigytė; ASU. – Akademija, 2015-50 p.: 10 pav., 16 lentelių. Bibliogr.: 28
pavadinimai.
SANTRAUKA
Darbe tiriama Vakarų Lietuvos klimatinių sąlygų, dirvožemio maisto medžiagų įtaka
naujai atvežtų iš Vakarų Europos šalių medelių adaptacijai medelyne 2013-2014 metais.
Darbo objektas – atvežti iš Vakarų Europos šalių medeliai, auginami Vakarų Lietuvos medelyne.
Darbo tikslas –ištirti naujai atvežtų iš Vakarų Europos šalių medelių adaptaciją.
Darbo metodai – dendrometrinių parametrų matavimai, vizualiniai fenologiniai, šalčio poveikio
stebėjimai, laboratorinė dirvožemio maisto medžiagų analizė.
Darbo rezultatai. Tiriamajame Vakarų Lietuvos medelyne auginami 51 lapuočių taksonas.
Dauguma medelyne esančių lapuočių sudaro naujesnės veislės, tačiau net 7 rūšys yra vietinės
dendrofloros. Ilgiausia vegetacijos trukmė tęsėsi 270 dienų. Sėkmingai adaptavosi 94% taksonų.
Jiems nepadarė neigiamos įtakos nesubalansuotas kai kurių dirvožemio maisto medžiagų kiekis. Tik
6% taksonų medelių nukentėjo nuo žiemos šalčių ir pavasario šalnų. Atrinkti trys taksonai, kurie
blogai išgyveno aklimatizaciją.
Raktažodžiai: vegetacija, taksonai, medelynas, nušalimai.
4
Bukys S. The adaptation of trees brought from Western Europe to Western Lithuania’s
nursery garden: second cycle’s (master’s) final work of applied ecology study program/ The head
doc. dr. L. Straigytė; ASU. – Academy, 2015-50 p.: 10 img., 16 tables. Bibliogr.: 28 names.
SUMMARY
The paper analyses the effect of Western Lithuanian climatic conditions and soil nutrients on the
adaptation of newly brought trees from Western Europe in a nursery garden from 2013 to 2014.
The object of the research - trees from countries of Western Europe brought in the Western
Lithuania’s nursery garden.
The aim of the research is to analyze the adjustment of the trees brought from Western Europe.
The methods of the research are measurements of dendrometric parameters, visual and
phonological observations of frost’s impact, laboratory analyze of soils nutrients.
Results of the research show that 51 different deciduous’ taxa in observational tree-nursery are
grown. The majority of nursery garden’s deciduous consists of the higher breed, however even
seven breeds are from local dendroflora. The longest period of vegetation was 270 days. 94% of
taxa adapted successfully. These taxa were not negatively influenced by the amount of some soils’
nutrients. Three taxa which survived acclimatization badly were selected.
Keywords: vegetation, taxa, tree nursery, frostbitten plants.
5
TURINYS
ĮVADAS ………………………………………………………………………………...………..... 6
1. LITERATŪROS ANALIZĖ ………………..……………………….…..…………………. 8
1.1 Svetimžemių medžių rūšių introdukcijos ypatumai……………..….……..………........ 8
1.2 Šalčio poveikis introdukuotiems medžiams ………………………………..…...…..... 14
1.3 Dirvožemio pH ir makroelementų kiekio poveikis medžių augimui .....……..…......... 18
2. TYRIMO OBJEKTAS IR METODIKA ..........................………………………..…...…... 19
3. TYRIMŲ REZULTATAI ………………………………………………………...…....….. 21
3.1 Medelyno medžių sistematinis pasiskirstymas ir dendrometrinė analizė ..…................ 21
3.2 Medelyno dirvožemio cheminė analizė………………………..…………..……….......28
3.3 Medžių fenologinio vystymosi vertinimas…………………….…….……...……….....33
3.4 Šalčio poveikio ir būklės vertinimas……………………….………..….…...………... 39
4. IŠVADOS………………………………………………………………………...………...…... 44
5. LITERATŪROS SĄRAŠAS ….……………………………………………………...….......… 45
PRIEDAI………………………………………………………………………………….……….. 47
6
ĮVADAS
Želdiniai sudaro estetišką miesto aplinką, sieja pastatus ir įrenginius su urbanizuotu arba
gamtiniu landšaftu. Kuriant estetišką miesto vaizdą svarbų vaidmenį atlieka bendro naudojimo
želdynai (parkai, skverai, miesto sodai, žaliosios jungtys ir kt.), integruoti žalumos plotai. Kad
miesto želdynai būtų patrauklūs, jiems užauginti ir prižiūrėti reikia įdėti daug kruopštaus darbo,
laiko ir žinoma, lėšų. Miesto želdynai, yra labai svarbi urbanistinės struktūros dalis, skirta
gyventojų poilsiui, bendravimui, rekreacijai, miesto ekologinių sąlygų gerinimui bei estetinio
patrauklumo didinimui. Augalų gausa gamtovaizdžiui suteikia žavumo ir jaukumo. Augalai žmogui
sukuria teigiamą, malonią nuotaiką. Besiskiriančiais išoriniais požymiais aukščiu, žiedų spalva,
žydėjimo laiku, žiedyno dydžiu ir augalo forma.
1999 m. pradėta senųjų dvarų parkų inventorizacija bei bioekologiniai tyrimai. Šių tyrimų
metu kaip atskira augalų grupe buvo išskirtos lapuočių medžių ir krūmų dekoratyvinės formos.
Labiausiai buvo kreipiamas dėmesys augalų sistematinės sudėties išaiškinimui, jų morfologinių ir
taksacinių rodiklių, būklės, atsparumo žiemai, žydėjimo ir derėjimo įvertinimu. Sukaupti duomenys
leidžia vertinti Lietuvoje auginamas lapuočių medžių ir krūmų dekoratyviasias formas tiek
kiekybiniu, tiek kokybiniu požiūriu, taip pat prognozuoti jų platesnio auginimo galimybes bei naujų
dekoratyvinių formų introdukcijos galimybes.
Kryptingą, moksliškai pagrįstą sumedėjusių augalų introdukciją Lietuvoje vykdo Vilniaus,
Kauno, Klaipėdos, Šiaulių universitetų botanikos sodai bei Dubravos miškų tyrimų stoties
arboretumas. Didžioji dalis lapuočių dekoratyvinių formų (82 %) yra sukaupta šiose įstaigose.
Skaitlingiausia lapuočių dekoratyvinių formų kolekcija yra Vilniaus botanikos sode. Dalis šių
augalų kol kas tik pradedama auginti Lietuvoje. Kai kurie jų išgyvens ne ilgiau kaip iki pirmos
žiemos, tačiau jų introdukciniai bandymai, net ir nesėkmingi, suteikia vertingų duomenų apie
įvairių klimato faktorių poveikį augalams, jų adaptacines galimybes. Kai kurie introdukuojami
augalai labai jautrūs nepalankiam aplinkos poveikiui jauname amžiuje. Jei rūpestingai prižiūrimi,
išgyvena pirmuosius kelerius metus, suaugę tampa atsparesni ir sėkmingai auga net be ypatingos
priežiūros. Tuo požiūriu sodininkų mėgėjų vykdoma stichinė introdukcija yra labai vertinga, nes
mokslinės gamtotyros įstaigos nepajėgios atlikti tokio plataus masto (tiek geografine prasme, tiek
augalų taksonų gausumu) eksperimentų (Baronienė, 2002).
Lietuvos pajūrio klimato sąlygos pakankamai palankios daugelio introdukuotų sumedėjusių
augalų auginimui. Pastaraisiais metais įvairios komercinės įmonės ir privatūs asmenys į Lietuvą
įveža daug svetimžemių augalų. Deja, ne visada teisingai yra pasirenkama įvežamų augalų
asortimentas. Neatsižvelgiama į klimatinius skirtumus. Nemažai naujų augalų jau pirmąją žiemą
7
mažiau ar daugiau apšąla. Minėta priežastis ir paskatino nuodugniau pasidomėti iš Vakarų Europos
šalių įvežamų dekoratyvinių medžių asortimentu jų platesnio auginimo perspektyvoms.
Medelynuose aklimatizuodami augalus būtinai turime atkreipti dėmesį į šiuos visus
aspektus. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti medžiams, kadangi jų aukšta antžeminė dalis labiausiai gali
nukentėti nuo šalčio poveikio.
Nemažai introdukuotų sumedėjusių augalų natūralizavosi mūsų šalyje, taip prisitaikydami
prie klimatinių ir kitų ekologinių sąlygų, gali augti ir daugintis savaime, be žmogaus pagalbos ir
priežiūros sėkmingai išlaikydami vietinių autochtoninių rūšių konkurenciją daugiau ar mažiau
įsiterpdami į natūralias fitocenozes.
Šio darbo tikslas yra ištirti atvežtų iš Vakarų Europos sumedėjusių augalų adaptaciją.
Tyrimas buvo vykdomas Vakarų Lietuvos medelyne 2013-2014 m. Tyrimas buvo vykdomas su
lapuočiais medžiais, kadangi miestų ir miestelių želdiniai pastaraisiais metais daugiausia yra
formuojami iš lapuočių medžių.
Tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai:
• Atlikti naujesnių lapuočių medžių rūšių ir veislių sistematinę ir dendrometrinę analizę.
• Atlikti medelyno dirvožemio cheminę analizę.
• Įvertinti medelyno lapuočių medžių fenologinį vystymąsi.
• Įvertinti šalčio poveikį naujai atvežtiems medžiams.
8
1. LITERATŪROS ANALIZĖ
1.1. Svetimžemių medžių rūšių introdukcijos ypatumai
Sumedėjusių augalų introdukcijos istorija siekia žilą senovę. Jau pirmuosiuose žinomuose
rašytiniuose šaltiniuose – šumerių (įvairiuose šaltiniuose jie vadinami “Sumer, Shumer, Sumeria,
Ki-en-gi”) epe apie Gilgamešą 2750 – 2500 m. pr. Kr. įrašytame molinėse lentelėse, minimi
kultivuojami augalai.
Januškevičius teigia, kad žymų įnašą į pasaulinę sumedėjusių augalų introdukcijos ir
aklimatizacijos teoriją įnešė rusų botanikas A.N. Krasnovas, paruošęs ir pagrindęs sumedėjusių
augalų introdukcijos ir aklimatizacijos ekologinę - geografinę ir istorines koncepcijas. Jo teorijos
esmę sudaro tai, kad introdukuojant ir aklimatizuojant augalus, svarbu ne augalo savaiminio
paplitimo arealo ir introdukcijos vietos klimato panašumai ir skirtumai, o bendras šių vietų gamtinio
kraštovaizdžio panašumas (Januškevičius ir kt., 2006).
Nemažai dėmesio sumedėjusių augalų introdukcijos ir aklimatizacijos klausimams skyrė A.
Diu-Breilis. Jo nuomone, prieš introdukuojant augalus, būtinai atidžiai išstudijuoti jų augimo
ekologines sąlygas tėvynėje.
Svetimžemiai sumedėję augalai šalia Lietuvos kunigaikščių ir didikų pilių pradėti auginti
XVa. pirmoje pusėje. Egzotiniais medžiais ir krūmais susidomėta XVII a. antroje pusėje, kada
Lietuvos žemvaldžiai, siekdami Vakarų Europos šalių pavyzdžiu, prie savo dvarų pradėjo kurti
parkus (Boguševičiūtė ir kt., 1963).
Kryptingos moksliškai pagrįstos sumedėjusių augalų introdukcijos pradžia Lietuvoje
siejama su Vilniaus universiteto botanikos sodo įkūrimu (1781 m.). 1824 m. šio sodo kolekcijose
jau buvo auginama apie 7000 augalų rūšių ir formų, tarp kurių buvo nemaža dalis ir sumedėjusių
(Skrįdaila, 1996; Januškevičius, 1989). Tuo metu 1985 m. Lietuvoje (botanikos soduose, parkuose,
arboretumuose, parkuose, sodininkų sodybose …) buvo auginama per 1000 introdukuotų
sumedėjusių augalų rūšių ir formų (Januškevičius, 1989). 2000 m. šis skaičius persirito per 3000 m.
Tai liudija ne tik turtinga introdukuotos dendrofloros rūšinė sudėtis, gausios individualios
dendrologinės kolekcijos, išsibarsčiusios po visus šalies rajonus, neišskiriant ir Vakarų Lietuvos.
Tarybiniais metais šalies introdukuotos dendrofloros genofondą labai praturtino šalies sodininkai
mėgėjai (Januškevičius, 1998, 2002).
Botanikos sodai – tai gamtotyros mokslinės įstaigos, kurių veiklos pagrindinis tikslas –
svetimžemių augalų introdukcija ir aklimatizacija vieno ar kito konkretaus geografinio regiono
klimatinėse sąlygose. Kuriant botanikos sodų augalų kolekcijas, vadovaujamasi keliais principais –
sistematiniu (augalai kolekcijose grupuojami atsižvelgiant į jų sistematinę priklausomybę – pagal
klases, šeimas, gentis…), geografiniu (augalai grupuojami pagal jų geografinę kilmę – Vakarų
9
Europos, Rytų ir Vakarų Sibiro, Tolimųjų Rytų ir kiti regionai). Dalis kolekcijų gali būti sukurta
pagal sistematinį, o kita dalis – pagal geografinį arba dekoratyvinį principus.
Botanikos sodai skirstomi (pagal priklausomybę) į universitetinius, akademinius,
savivaldybių ir privačius. Universitetiniuose botanikos soduose sukauptos augalų kolekcijos yra
pagrindinė universitetų gamtos mokslų fakultetuose studijuojančių studentų mokslo ir studijų bazė.
Pirmieji botanikos sodai pradėjo kurtis dar Renesanso epochoje, XVI a. viduryje. Tai Leipcigo
(1542), Padujos, Florencijos (1545), Romos (1560) botanikos sodai.
Lietuvoje botanikos sodai įkurti:
1. Vilniaus botanikos sodas įkurtas šalia tuometinio Vilniaus universiteto (1781 m.). Botanikos
sodo įkūrėjas buvo garsus to meto Europoje gamtininkas ir botanikas prof. Ž. E. Žiliberas
(1741-1814).
2. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodas įkurtas 1923 m., vadovas – prof. K.
Rėgelis (1890-1970). Dėka prof. K. Rėgelio kolekcijose ir ekspozicijose buvo auginama apie
9300 įvairių augalų rūšių ir veislių, iš kurių apie 450 buvo sumedėję introdukuoti augalai.
3. Klaipėdos universiteto botanikos sodas įkurtas 1993 m. Botanikos sodo įkūrimas suteikė daug
vilčių daugeliui šalies botanikų – introduktorių. Priežastis paprasta ir aiški, Klaipėdos botanikos
sodas įsikūręs pačiose palankiausiose šalyje klimatinėse sąlygose. Švelnaus jūrinio klimato dėka
galima introdukuoti ir sėkmingai auginti tokias jautrias augalų rūšis ir veisles, kurios kituose
šalies regionuose dažnai žūsta jau per pirmąją žiemą.
4. Šiaulių uviversiteto botanikos sodas įkurtas 1997 m. specifinėmis klimatinėmis sąlygomis,
kurios yra būdingos Žemaičių aukštumos regione.
Lietuvoje moksliniams ir švietimo tikslams įsteigti 2 arboretumai, kuriuose auginami ir
eksponuojami tik sumedėję augalai. 1958 metais pradėti kurti Dubravos miškų tyrimo stoties
(dabar Dubravos eksperimentinė - mokomoji miškų urėdija) ir Lietuvos žemės ūkio akademijos
(dabar Aleksandro Stulginskio universitetas) dendrologinės paskirties želdynai, arboretumai.
Dėl urbanistinės plėtros, universiteto pirminis dendrariumas labai nukentėjo, dėl to 1991 metais
arboretumui naujai išskirtoje universiteto teritorijoje buvo įsteigta nauja kolekcija (Navasaitis,
2011).
Minėti 4 universitetiniai botanikos sodai yra išsidėstę skirtinguose klimatiniuose -
geografiniuose regionuose, atsirado reali galimybė šalyje pereiti prie vadinamosios laipsniškos
(pakopinės) aklimatizacijos, jautresnes mūsų klimatinėms sąlygoms rūšis ir formas auginti Pajūryje,
vėliau juos laipsniškai perkeliant į atšiauresnių regionų botanikos sodus (Šiaulių, Kauno,
Vilniaus), o po to į šių regionų dekoratyvinius želdynus.
Municipaliniai botanikos sodai, tai miestų savivaldos institucijų žinioje esantys sodai
daugiau sprendžiantys švietėjiškas ir gamtotyros mokslo pasiekimų propagandas ir populiarinimo
10
problemas, šiek tiek mokslinio tiriamojo darbo. Gražias tradicijas turintis botanikos sodas Lietuvoje
– Birutės parkas (Palangos botanikos sodas). Šis parkas oficialiai įkurtas 1895-1898 m. Geriausiai
prižiūrimas ir tvarkomas senasis Palangos parkas, tapo puikiu šalies kraštovaizdžio archihektūros ir
dekoratyvinės sodininkystės tradicijų puoselėjimo centru Vakarų Lietuvoje.
Turtingiausios šalyje individualios dendrologinės kolekcijos: Kėdainių rajone K. Kaltenio
įkurtas Skinderiškio dendroparkas, Panevėžio raj. S. Juknevičiaus įkurtas Beržoto parkas, Alytaus
raj. L. Januškevičiaus kuriamas Dzūkijos parkas.
Mylinčių medelius ir išprususių gamtos moksle kolekcionierių kolekcijose galima rasti
labai vertingų eksponatų, įdomių kompozicijų. K.Kaltenio įkurtame parke po 35 įkūrimo metų
randama apie 1300 skirtingų sumedėjusių augalų taksonų, kurių didžiausią dalį sudaro medžių ir
krūmų rūšys (Navasaitis, 2006). Juknevičiaus surinkta Beržoto dendrologinė kolekcija ne tik
didžiausia tarp indvidualių kolekcijų savo veislių skaičiumi, bet bendrame Lietuvos dendrofloros
kolekcijų kontekste, taksonų skaičiumi ko gero telpa į penketuką (Straigytė, Navasaitis, 2004;
Straigytė, 2004). Nedidelio privataus sodelio pavyzdys – A. Čiapo įkurtas Naujojoje Akmenėje
privatus botanikos sodelis.
Istorinių požiūriu labai svarbi Lietuvai prof. Tado Ivanausko sodybą “Obelynė”, pradėta
kurti 1920 metais. Šiame istoriniame želdyne auginami egzotiniai medžiai gerai aklimatizavosi ir
visai Lietuvai pasitarnavo kaip dauginimo medžiaga tolimesnei introdukcijai nemažam medžių
rūšių skaičiui (Straigytė, Vaidelys, 2012).
Rūšiniu požiūriu yra turtinga verslininko J. Urbaičio įkurtas botanikos parkelis
(dendrologinė kolekcija) Ramučių gyvenvietėje (Kauno raj.). Nemaža dalis yra besikuriančioje
stadijoje (Januškevičius, 1987, 1989). Tiesa, nemaža dalis Lietuvos sąlygoms visai naujų rūšių ir
veislių medelių žuvo, bet likę augalai toliau aklimatizuojasi.
Prie aklimatizacinių centrų galėtų sėkmingai funkcionuoti padaliniai, projektuojantys vieno
ar kito administracinio rajono, rajonų grupės ar miesto želdynus, taip pat kontroliuotų šių projektų
vygdymą. Regioniniai botanikos sodai turėtų būti pavaldūs rajonų (miestų) savivaldybėms. Jų
mokslinio – tiriamojo darbo kryptis turėtų koordinuoti pagrindiniai šalies botanikos sodai bei
Dendrologų draugija. Šalies aklimatizacinių centrų schemos projektą 1987 m. paruošė Kauno
botanikos sodo dendrologai (Januškevičius, 1987).
Nagrinėjant sumedėjusių augalų introdukcijos ir aklimatizacijos Lietuvoje teorinius
klausimus buvo pasiremta skyriuje paruoštų disertacinių darbų medžiaga (Januškevičius, 1989).
Lietuvos teritorija randasi tarpinėje juostoje, skiriančioje Vakarų Europos jūrinį ir Eurazijos
kontinentinį klimatą. Todėl Lietuvos klimatinėms sąlygoms būdingi tiek kontinentinio, tiek jūrinio
klimato ypatumai.
11
Pasaulinėje klimato tyrimo programoje formuluojama, jog klimatas – statistinių sąvybių
visuma – tokios sistemos, kuri susideda iš sąveikaujančių gamtos elementų (atmosferos,
hidrosferos, kriosferos, sausumos paviršiaus įvairovės ir biomasės), turinčių ilgus, bet baigtinius
kitimo periodus. Tokia klimato koncepcija kelia tikslą nagrinėti fizinius klimato formavimosi bei
kintamumo pagrindus tiek globalinėje plotmėje, tiek ir nedidelėje teritorijoje.
Ši klimato, kaip tyrimų objekto, samprata priimtina pagrindu apibūdinant Lietuvos klimatą.
Lietuvoje meteorologiniai stebėjimai pradėti XVIII a. pabaigoje (Bukantis, 1994).
Lietuvoje klimatas formuojasi veikiant globaliniams (sezoniniams) klimatodaros bei
geografinėms sąlygoms (ozoniniams faktoriams). Lietuva išsidėščiusi vidutinio klimato juostos
šiaurinėje dalyje (Bukantis, 1994). Žiemą orus formuoja jūrinės ir žemupinės oro masės. Jūrinės oro
masės nulemia šiltas žiemas su atodrėkiais, vyraujant žemyninėms oro masėms žiemos būna šaltos
ir ilgos. Sniego dangos storis priklauso ne tik nuo laikotarpio, kai oro temperatūra žemesnė kaip 0°
C, trukmės, kietų kritulių kiekio, bet ir nuo paklotinio paviršiaus ypatybių (Lietuvos
hidrometeorologijos tarnyba. 2007. Galvonaitė, Misiūnienė, Valiukas, Buitkuvienė. 2007).
Lietuvos klimatą lemia globalūs (zoniniai) veiksniai ir vietinės geografinės sąlygos
(azoniniai veiksniai). Zoniniai veiksniai – tai Lietuvos teritorijos geografinė padėtis ir vyraujanti
oro masių pernaša iš vakarų, apimanti visą troposferą ir žemutinę dalį stratosferos. Lietuvos klimato
bruožai priklauso ir nuo azoninių veiksnių: aplinkinių sausumos plotų, vandenynų ir jūrų
išsidėstymo, nuo reljefo absoliučiojo aukščio, dirvožemio savybių, paklotinio paviršiaus dangos. Į
vakarus nuo Lietuvos plyti Baltijos jūros bei Atlanto vandenyno akvatorijos ir tik nedideli sausumos
plotai – Skandinavijos ir Jutlandijos pusiasaliai su salomis. Į rytus kelis tūkstančius kilometrų
tęsiasi Europos ir Azijos žemynai. Todėl Lietuvos teritorijoje, nors tai ir pajūrio kraštas, klimatas
nėra tipiškas jūrinis (Volungevičius ir kt., 2013).
Kadangi Lenkijos klimatinės sąlygos artimos Lietuvos klimatui, todėl neprastesnės
kokybės dekoratyvinių medžių ir krūmų sodmenų galima būtų importuoti iš Lenkijos medelynų. Tai
padėtų išvengti gana didelių materialinių, taip pat ir moralinių nuostolių, auginant vadinamuosius
“olandiškuosius” augalus.
XXI amžiuje ypatingai klimato šiltėjimas, metų laikų kontrastingumo mažėjimas,
vegetacijos periodo ilgėjimas turi įtakos ir augalų introdukcijai, keičia introdukuotų augalų augimo
ir vystymosi eigą, sudaro prielaidas naujų augalų rūšių iš jūrinio klimato zonų introdukcijai
(Bukantis ir kt., 2001; Baronienė, Romanovskaja, 2005).
Rudenį ir žiemą temperatūra vakarinėje Lietuvos dalyje esti 2 - 3 C aukštesnė negu rytuose.
Šildanti Baltijos jūros įtaka itin ryški pajūrio ruože iki Žemaičių aukštumos (Bukantis 1994 m).
Atsparumas priklauso nuo medžio genetinių ypatybių, fiziologinės būsenos, apsirūpinimo maisto
medžiagomis, skurdūs, kenkėjų ir ligų pažeisti, vėjuotose vietose augantys medžiai.
12
Dirvos temperatūra priklauso nuo dirvožemio tipo bei mechaninės sudėties drėgnumo,
augalijos, sniego dangos. Reikšmingą įtaką dirvos temperatūrai turi sniego danga. Sniegas yra geras
šilumos izoliatorius, todėl dirva po jo danga ne taip atvėsta. Po sniego danga dirvos temperatūra
gana pastovi, retai nukrenta žemiau -10° C.
Oro temperatūra – vienas svarbiausių klimato elementų. Ji labiausiai atspindi klimatą
formuojančių atmosferos reiškinių ir procesų metinį bei paros ritmą. Nuo oro temperatūros
priklauso orų kaita ir visų meteorologinių elementų pokyčiai. Didelę reikšmę oro temperatūros eiga
turi įtakos augalų vegetacijos laikotarpiui. Oro temperatūros nukritimas žemiau 0° C ankstyvosios
augalų vegetacijos laikotarpiu sukelia šalnas, kurios gali sunaikinti augalus (Galvonaitė, Valiukas,
Kilpys, Kitrienė, Misiūnienė).
Lyginant su oro temperatūra, dirvos paviršius vasarą vidutiniškai 3-6° C šiltesnis, o žiemą
keliomis laipsnio dalimis šaltesnis. Dirvos šilumos laidumas priklauso nuo mechaninės sudėties
purumo ir drėgnumo. Esant daugiau dirvoje oro porų dirvos šilumos laidumas mažėja, o didėjant
drėgnumui - didėja. Šiluminis laidumas sustiprėja dėl dviejų priežasčių: pirma, tarp sudrėkusių
dirvos dalelių pagerėja kontaktas, antra, vanduo išstumia iš porų orą, kurio šiluminis laidumas apie
22 kartus mažesnis negu vandens. Dirvožemyje, kurio laidumas didelis, paviršiaus temperatūros
svyravimai sukelia tokius svyravimus ir gilesniuose dirvos sluoksniuose. Esant vienodam paviršiaus
radiacijos balansui šilumai laidžių dirvožemių terminis režimas bus ne toks ekstremalus, kaip
šilumai nelaidžiuose dirvožemiuose: dieną įšilęs dirvos sluoksnis sukaups daugiau šilumos ir iš
dalies kompensuos naktinį atvėsimą. Dirvos temperatūros dinamikai, taip pat turi įtakos vandens
garavimas iš dirvos. Nuo drėgno dirvos paviršiaus, esant drėgmės prietakai iš gilesnių sluoksnių,
intensyviai garuoja, dėl to didžioji Saulės radiacijos dalis eikvojama vandeniui garinti. Tokios
dirvos kol pradžiūsta būna vėsios.
Blogai žiemoja šlapiuose ir drėgnuose molio dirvožemiuose auginami introdukuoti
medžiai, nes šlapiuose, sunkaus molio dirvožemių temperatūra yra žemesnė už normalaus
drėgnumo dirvų temperatūrą, neigiamai atsiliepia augalų mineralinei mitybai, jų įsisavinimui,
dekoratyviniai medžiai, taip pat yra jautrūs pertręšimui azoto trąšomis. Tokių medžių ūgliai nespėja
sumedėti ir nepasiruošia žiemai. Jautrūs šalčiui augalai, azotu turi būti tręšiami saikingai ir tik
pirmoje vasaros pusėje iki liepos 15 dienos.
Tada netgi nežymus temperatūros sumažėjimas gali padaryti nepataisomos žalos
medžiams. Sumedėjusio augalo mediena yra mažo šiluminio laidumo, todėl jos viršutinis sluoksnis
traukiasi greičiau. Sutrūkinėja žievė ar medžių kamienas. Dėl to susidaro geros sąlygos infekcijai
patekti, o staigūs temperatūros pokyčiai skatina medienos atsisliuoksniavimą. Sušilus orams,
išoriniai sluoksniai staigiai plečiasi ir atsiskiria nuo dar nesušilusių vidinių. Dažna temperatūros
kaita dienos ir nakties metu, ypatingai pavasarį, sukelia žievės nušalimą. Kamienai ir skeletinės
13
šakos padengiamos tamsiomis ir įdubusiomis dėmėmis. Pasikartojantys nušalimai toje pačioje
vietoje, sudaro gilias žaizdas - nušalimo vėžį. Po kažkiek tai laiko į žaizdas įsimeta infekcija
(Bogužas, 2007).
Šalčiai prasideda žiemos viduryje, antroje sausio pusėje ir vasario mėnesį ir gali prieš laiką
„pažadinti“ dekoratyvinius medžius. Tada netgi nežymus temperatūros sumažėjimas gali padaryti
nepataisomos žalos medžiams. Šalčiai arba šalnos labiausiai pažeidžia medžius su išsprogusiais
pumpurais.
Šalnų pradžios datos rudenį ir jų pabaigos datos pavasarį priklauso nuo fizinių –
geografinių vietovės sąlygų. Reljefo įdubimuose į kuriuos suteka šaltas oras, miško aikštelėse
šalnos prasideda 7-10 dienų ankščiau, o pavasarį baigiasi 3-5 dienomis vėliau. Nusausintuose
durpynuose šalnų gali pasitaikyti bet kurį vasaros mėnesį, be to, durpžemiuose būna stipriausios.
Kalnų ir takoskyrų viršūnėse, lygumų pakilimuose, viršutinėse slėnių terasose minimalios
dirvos ir oro temperatūros nuo išmatuotų lygioje ir atviroje vietoje vidutiniškai nukrypsta
+1…+2°C. Todėl šalnos 2-5 dienom prasideda vėliau, o baigiasi ankščiau. Periodas be šalnų dirvos
paviršiuje – vidutinė trukmė pajūryje siekia 150 – 160 dienų, o rytuose sumažėja 115 – 130 dienų.
Garantija, kad pajūryje periodas be šalnų ore truks 150 dienų siekia 75 % o rytuose tik 50
%. Vėlyviausios šalnos Klaipėdoje užfiksuotos birželio 5 dieną. Kituose Lietuvos dalyse šalnų yra
buvę net iki liepos mėnesio (Bukantis, 1994 ).
Iki penkių laipsnių šalčio, medžiai dar pakenčia (pasak Jurkevičienės). Tačiau, kaip
taisyklė, šalčiai augalams baisūs ne tiek patys iš savęs, o labiau jų kaitaliojimasis su ilgai žiemos
besitęsiančiais atlydžiais, nepastoviais pavasariniais orais. Kai saulėtomis dienomis orai sušyla,
audiniai ima intensyviai vygdyti transpiraciją ir patys išdžiūsta, kadangi iš sušalusios žemės šaknys
nepajėgia siurbti vandens. Kuo intensyviau augalas transpiruoja, tuo didesnis iššalimo pavojus.
Lapuočiai nors ir numeta lapus, bet žiemą jie intensyviau transpiruoja už spygliuočius. Šiaurės
platumose paplitusių medžių transpiracija yra mažesnė, negu einant į pietus (Navasaitis, 2004).
Perkant užsienyje dekoratyvinius medžius ir krūmus, pagrindinį dėmesį reikia skirti ne
augalų dekoratyvumui, bet jų atsparumui žiemą. Būtina atsižvelgti į vietovę, į kurią
introdukuojama, klimatines sąlygas jų dėsningumus. Svarbu žinoti introdukuojamų augalų poreikius
dirvai, hidrologiniam režimui, šviesai bei kitiems aplinkos faktoriams. Būtina sudaryti introdukcijos
vietoje optimalias sąlygas.
Atvežtiems iš pietų sumedėjusiems augalams labai svarbios yra mikroklimatinės sąlygos.
Žiemą augalus būtina pridengti, apsaugoti nuo šaltų žiemos vėjų ankstyvą pavasarį. Esant
būtinybei vasarą apsaugoti nuo tiesioginių kaitrių saulės spindulių. Sausrų metu – introdukuojamus
ir aklimatizuojamus augalus būtina laistyti. Drėgmės trūkumui ypatingai jautrūs yra japoniniai
puošmedžiai.
14
1.2. Šalčio poveikis introdukuotiems medžiams
Augalų atsparumas žiemai, atsparumas ne tik šalčiui, bet visam kompleksui, ne vegetacijos
laikotarpiu veikiančių nepalankiai, ekologinių faktorių (Baronienė, 2000). Ypatingą dėmesį reikėtų
skirti medžiams, kadangi jų aukšta antžeminė dalis labiausiai gali nukentėti nuo šalčio poveikio.
Žiemojantiems augalams gali pakenkti stiprūs šalčiai, pūgos, lijundros, ledo plutelė,
polaidžio vandenys, išdžiūvimas, išpustymas (Ščemeliovas, 1977).
Nusilpę nuo sausros ir nepasirengę žiemoti augalai nukenčia ne tik nuo šalčio bei šalnų, bet
ir nuo ligų ir kenkėjų (Straigytė, Juknevičius, 2005).
Minimali temperatūra, kurią dar gali ištverti augalai, vadinama kritine. Geriau žiemos
šalčius pakelia tam pasiruošę augalai. Ankščiau pradėję šį procesą augalai ne tik geriau ištveria
ramybės laiku stojusius šalčius, bet ir ankstyvąsias rudens šalnas. Augalų pasirengimo žiemai esmė:
generatyviniuose ir vegetatyviniuose organuose sumažėja vandens kiekis, padaugėja riebalų ir
cukraus. Atsparumas žiemos pakenkimams yra svarbiausias veiksnys, lemiantis augalo
introdukcijos sėkmę. Pakenkimų pobūdis labai priklauso nuo klimato specifikos. Vienodai svarbios
augalo biologinės savybės, kilmė, pasirengimo žiemai laikas, minimali ir maksimali temperatūra,
kuomet pradeda tekėti sultys ir kt. Medžių stiebai, tiksliau žievė ir luobas, dažniausiai pakenkiami
kai staiga stipriai šąla žiemos pradžioje, kuomet dar yra aktyvi luobo veikla ir jis būna vandeningas,
o įmirkusios žiauberės šalčio pralaidumas labai padidėjęs. Stiebams vienodai pavojingi ir dideli
šalčiai žiemos pabaigoje, kai saulėtomis dienomis atšilusiame luobe prasideda gyvybiniai procesai.
Ypač dažnai žievė atsiknoja ir susproginėja arti sniego dangos paviršiaus, kadangi šioje vietoje
konstatuoti didžiausi temperatūros svyravimai. Kai nebūna atlydžių ir staigios temperatūros kaitos,
medžių ir krūmų žievė peršąla rečiau, nes meristeminis audinys – kambis (brazdas), esantis tarp
žievės ir medienos, labiau pažeidžiamas įšąlant permirkusiai žievei arba pradėjus tekėti šių augalų
sultims pavasarį ir užsitęsus jų vegetacijai rudenį. Absoliučiai atsparių šalčiui ir šalnoms beveik
nėra net ir vietinių medžių (Navys, 2008).
Augalų žiemos kritinė temperatūra, kai termometro stulpelis nukrinta žemiau -25 C ir
žemesnė nei -30 C, tai minimali temperatūra, kurią dauguma augalų gali ištverti Lietuvoje
(Navasaitis, 2000; Navys, 2008).
Sniegas yra geras šilumos izoliatorius todėl dirva po jo danga ne taip atvėsta ir mažiau
įšąla. Žiemos pradžioje, nukritus vidutinei paros temperatūrai žemiau 0,5... – 1,5°C iš Šiaurės rytų į
pietvakarius nuo gruodžio 5 iki 25 dienos (tai vidutinės daugiametės datos) plinta dirvos pašalas.
Įšalusios dirvos temperatūra priklauso nuo žiemos trukmės ir oro temperatūros, sniego dangos
storio, dirvožemio granuliometrinės sudėties, dirvožemio drėgnumo, gruntinio vandens gylio
(Bukantis, 1994).
15
Dirvožemio įšalimo gyliui turi vietovės atvirumas, augmenijos danga (atvirose erdvėse
dirvožemis įšąla giliau negu miške), reljefo forma (išgaubtose reljefo formose dirvožemis įšąla
giliau negu įgaubtose (Eidukevičienė, 2009).
Šalnos - oro temperatūros nukritimas žemiau 0° C požemio sluoksnyje, vegetacijos metu.
Pagal kilmę šalnos skirstomos į spinduliuotines, advekcines ir mišriąsias (Galvonaitė, 2007.,
Misiūnienė, 2007 .,Valiukas, 2007., Buitkuvienė, 2007).
Spinduliuotinės šalnos susidaro vėsiomis giedromis naktimis Žemės paviršiuje ir ploname
požemio sluoksnyje. Skirtumas tarp oro temperatūros dirvožemio paviršiuje ir 2 m aukštyje gali
siekti 3 – 9 °C.
Advekcinės šalnos susidaro įsiveržus arktinėms oro masėms, kurių temperatūra neigiama.
Skirtumas tarp oro temperatūros 2 metrų aukštyje ir dirvožemio paviršiuje nedidelis, šios šalnos gali
trukti keletą dienų ir apimti didelę teritoriją.
Mišrių šalnų pasitaiko netgi vasarą. Didžiausia šalnų tikimybė būna atslinkus arktiniams
anticiklonams. Ciklonų užnugariuose susidaro advekcinės ir mišrios šalnos. Spinduliuotinės šalnos
formuojasi aukštesnio slėgio mažo gradiento baziniuose laukuose. Buvo nustatyta, kad šalnų
kartojimasis turi tam tikrą chronologinį dėsningumą, šalnos kartojasi maždaug tuo pačiu metu.
Pavojingi laikotarpiai gegužės 2 – 5; 9 – 14; 23 - 25; birželio 2 – 8. Rudenį būdingas
atšalimas rugsėjo pabaigoje ir spalio 11 – 15 d. Daugiausia šalnų pasitaiko Lietuvoje, mažiausiai
pajūryje. Lietuvoje vyrauja silpnos šalnos, ryškėja pavasario ir rudens šalnų daugėjimo tendencija.
Pavasarį šalnos būna vis silpnesnės, o rudenį - intesyvesnės. Nustatyta, kad vasaros šalnos būdingos
sausringiems metams. Stichinė šalna apima daugiau nei trečdalį šalies teritorijos. Šalnų Lietuvoje
būna kasmet, o stichinės šalnos kartojasi maždaug kas 2 metai. Stichinės pavasario šalnos kartojasi
kas 2 – 3 metai, rudens kas 7 metai (Galvonaitė, 2007., Misiūnienė, 2007.,Valiukas, 2007.,
Buitkuvienė, 2007). Ore šalnos pavasarį baigiasi ankščiau, o rudenį prasideda vėliau. Todėl be
šalnų trukmė ore 20 – 30 dienų ilgesnė negu dirvos paviršiuje. Apskritai 2 m aukštyje
(meteorologiniame narvelyje) šalnų metu temperatūra esti 3 – 4 °C aukštesnė negu dirvos
paviršiuje.
Silpnos, bet ilgai trunkančios šalnos augalams pakenkia labiau nei trumpos, bet stiprios.
Didelę reikšmę turi ir augalo išsivystymo laipsnis, vystymosi fazė. Žydėjimo ir brendimo
laikotarpiu augalai būna jautresni nei pradinėse vystymosi fazėse (Bukantis, 1994).
16
Šaltinis:Boomkwekerij Gebr., van den Berk, 2002
1 pav. Sumedėjusių augalų ištvermingumo žiemą vidutinė minimali oro temperatūra ir valstybės arba regionai
Pagal Boomkwekerij Gebr., van den Berk (2002) Lietuva yra priskiriama 5a zonai (1 pav.),
kurioje sumedėjusių augalų ištvermingumo žiemą sąlygos apibūdinamos kaip ekstremaliai geros, o
minimalios temperatūros vidurkiai – nuo -28,8 C iki -26,1C.
Nagrinėjant išsamiau galime naudoti E. Navio (2008) parengtu Lietuvos klimatinio
rajonavimo ir sumedėjusių augalų ištvermingumo žiemą konceptualiuoju žemėlapiu (2 pav.).
17
Šaltinis: Navys, 2008
2 pav. Lietuvos klimato rajonavimo ir sumedėjusių augalų ištvermingumo žiemą konceptualusis žemėlapis
Pagal šį žemėlapį matome (2pav.), kad Lietuvos teritorija įeina į tris zonas: 5a (Lietuvos
rytinė dalis), 5b (Lietuvos centrinė dalis), ir 6a (Lietuvos vakarinė dalis), kurioje ir yra įsikūręs
nagrinėjamasis medelynas, zonas.
Augalų atsparumas žiemai gali būti nustatomas pagal Rusijos Vyriausiojo botanikos sodo,
Sokolovo S. 1957 metais pasiūlytą 7 balų skalę (I-augalas neapšąla, II-nušąla ne daugiau 50 proc.
vienmečių ūglių ilgio, III- nušąla 50-100 proc. vienmečių ūglių ilgio, IV-nušąla ir senesnės šakos,
V-augalas nušąla iki sniego paviršiaus, VI-nušąla visa antžeminė augalo dalis, VII-augalas visiškai
iššąla), remiantis vizualinių stebėjimų duomenimis (Lapin ir kt.,1975).
Teisingai parinktos ir taikomos agrotechnikos priemonės (tręšimas, piktžolių naikinimas,
laistymas, mulčiavimas smulkintomis žievėmis ir kitos) labai paspartina augalų augimą. Tačiau
pertręšus, augalų atsparumas šalčiui sumažėja, per daug vešliai augusių augalų kamienų žievė gali
suskilinėti nuo kontrastingų paros temperatūrų, ankstyvą pavasarį, kitų apšąla nespėję subręsti
ūgliai. Tačiau, gerai išsivystę, bet suspėję iki šalčių subrandinti ūglius augalai žiemoja geriau negu
užskurdę (Skridaila A., 1998 m. IV t.)
18
1.3. Dirvožemio pH ir makroelementų kiekio poveikis medžių augimui
Medžių augimui, žydėjimui ir vaisių nešimui reikalingos įvairios maisto medžiagos.
Azotas yra būtina sudėtinė dalis visų gyvybiškai svarbių medžiagų: baltymų, amino
rūgščių, nukleino rūgščių, chlorofilo, hormonų, vitaminų, fermentų ir t.t. Kai jo trūksta augalai
tampa smulkūs, šviesiai žali, vėliau gelsta.
Šalčiui jautrūs pertręšti azoto trąšomis augalai. Tokie medžiai ir krūmai ilgiau auga, ūgliai
nespėja sumedėti ir nepasiruošia žiemai. Todėl introdukuoti jautrūs šalčiui augalai azotu tręšiami
saikingai ir tik pirmoje vasaros pusėje.
Fosforas reikalingas organinių medžiagų sintezei, medžiagų apykaitai augaluose, jis įeina į
nukleino rūgščių sudėtį ir yra makroenergijos šaltinis. Jo trūkstant apatiniai augalo lapai
paraudonuoja, vėliau paruduoja ir lapai būna smulkūs, augalai silpnai krūmijasi.
Kalis skatina fotosintezę, stiprina angliavandenių tekėjimą iš lapų į kitus organus, padeda
kauptis amino rūgštims, aktyvina fermentus, stiprina baltymų sintezę, padeda sulaikyti vandenį,
didina augalų atsparumą sausroms ir t.t. Jo trūkstant lapai pasidaro tamsiai žali, pasirodo baltos arba
gelsvos dėmės, kurios vėliau paruduoja - lapai džiūsta ir krinta.
Sistemingai tręšiant azoto ir kalio trąšomis reikia daugiau ir kalcio trąšų. Kalcis yra
universalus elementas - gerina visus kokybinius rodiklius. Rūgščiose dirvose kalcio trąšos sumažina
H, Al ir Mn kenksmingumą augalams, šarminėse-pagerina P, Fe, Cu, Zn, Co ir B patekimą į
augalą.
Magnio dažniausiai trūksta gausiai tręšiant kalio trąšomis. Šarminėse dirvose sutrinka kalio
ir magnio santykis. Augalai negali pasisavinti kalio, nors dirvoje jo yra pakankamai. Papildomas
tręšimas kalio trąšomis dar labiau sumažina kalio kiekį augaluose. Kalcio ir magnio kiekių santykis
gali svyruoti nuo 1:1 iki 20:1, o dekoratyvinių krūmų dirvožemyje turėtų būti apie 5:1. Magnio
kiekius galima būtų papildyti kalio magnezija ar kitomis magnio trąšomis, magnio tręšimo normą
skaičiuojant pagal kalio normą.
19
2. TYRIMO OBJEKTAS IR METODIKA
Tyrimo objektas
Vakarų Lietuvoje medelynas yra įkurtas 2011 metais pagal pažangiausias Vakarų Europos
technologijas ir metodus. Medelyno plotas 20 ha. Jame aklimatizuojami naujai atvežti urbanizuotų
teritorijų želdiniams skirti medžiai. Medelyne vyrauja mažai įmirkę lengvo ir vidutinio priemolio
ant sunkesnio priemolio išplautžemiai (pagal ankstesnę klasifikaciją - velėniniai jauriniai glėjiški), o
rečiau pasitaiko normalaus drėgnumo išplautžemiai.
Medeliai yra parvežami iš Vokietijos, Belgijos, Olandijos medelynų. Šių šalių medelynai
puoselėja šimtametes tradicijas dekoratyvinių medelių auginime.
Iš Vakarų Europos parvežti dekoratyviniai medeliai yra genimi, formuojami, po to sodinami
į nuolatinę augimo vietą. Po trejų metų aklimatizavimosi periodo, medeliai realizuojami pagal
užsakovų užsakymus. Prekiaujama nuo 2 m iki 6 m aukščio ir nuo 10 cm apimties medeliais,
priklausomai nuo užsakovų pageidavimų.
Išlaikant kompanijos komercinę paslaptį, šiame darbe negalima medžių kiekį, esantį
medelyne, nurodyti skaičiais t.y. vienetais. Medžių žiemos nušalimai ir pavasarinių šalnų žievės
pažeidimai bus žymimi procentais nuo 1 - 100 %.
Tyrimo metodika
Sistematinis vertinimas darytas genties ribose išskiriant medžio rūšį ir veislę.
Dendrometrinei charakteristikai aprašyti buvo matuojami šie parametrai: kamieno apimtis, medžio
aukštis, lajos plotis, ūglių metinis prieaugis.
Fenologiniai stebėjimai vykdyti 2013-2014 m. Fiksuotos 6 skirtingos vegetacinio vystymosi
fazės: pumpurų brinkimas, pumpurų sprogimas, lapojimo pradžia, masinis lapojimas, žydėjimas,
lapų metimas), oro temperatūra dekadomis.
Augalų būklė įvertinta vizualiniu būdu 3 balų skalėje:
1- gera būklė (augalas gerai išsivystęs, atrodo sveikai, gerai išsivystę ūgliai, pumpurai, lapai,
žydi ir dera).
2- vidutinė būklė (bendras augalo išsivystymas pastebimai silpnesnis, mažesnis ūglių prieaugis,
sulapojimas, silpnesnis žydėjimas, derėjimas).
3- bloga būklė (augalas, matomai nusilpęs, mažas ūglių prieaugis, retesnė lapija, matosi ligų ir
kenkėjų pažeidimai, augalas silpnai žydi ir dera) (Januškevičius ir kt.,1990).
Dirvožemio cheminė analizė atlikta laboratoriniu metodu (Kauno agrocheminių tyrimų
laboratorijoje). Nustatyti makroelementai, pH. Dirvožemio pH analizės atliktos LŽI Agrocheminių
20
tyrimo centro laboratorijose jonometriniu (KCI ištraukoje), judrusis fosforas (P₂O₅) ir judrusis kalis
(K₂O) - kolorimetriniu (A-L) metodais.
Dirvožemio cheminės sudėties tyrimams surinkta 12 dirvožemio ėminių iš 2 skirtingų gylių:
0-30 cm ir 30-60 cm (3pav.).
3 pav. Dirvožemio ėminių paėmimo vietų žemėlapis M 1:10 1-ėminys, imtas iš 0-30 cm gylio, 2-ėminys,imtas iš 30-60 cm gylio
Tyrimas pradėtas vykdyti 2013 m. vasario mėnesį. Pradinėje tyrimo stadijoje buvo
suregistruoti visi esantys lapuočių medžiai medelyne. Medžiai buvo suskirstyti į grupes pagal
gentis, gentys atitinkamai į rūšis ir veisles. Nuo pat pirmos tyrimo pradžios, medelyno teritorijoje
lauko termometru buvo fiksuojama kiekvienos dienos lauko temperatūra. Temperatūra fiksuota
buvo du kartus per parą t.y. 6 valandą ryte ir 13 val. dieną, dviejų metrų aukštyje, kad sužinoti šios
mikro aplinkos temperatūrų pokyčius. Oficialiais meteorologinių stočių duomenimis nesiremta, kad
neiškreipti medelyno teritorijos temperatūros, kuri dėl savo kitokių apsauginių sąlygų, skiriasi nuo
artimiausios meteorologinės stoties temperatūros.
21
3. TYRIMŲ REZULTATAI
3.1. Medelyne auginamų lapuočių sistematinis pasiskirstymas ir dendrometrinė
analizė
Medelyno asortimentas vykdomo tyrimo pradžioje 2013 metais buvo papildytas 51 nauju
lapuočių medelių taksonų (1 lent.). Iš viso asortimente yra pasirinkimas iš 15 genčių lapuočių
medelių. 7 rūšių medeliai yra autochtoninės kilmės, dėl to tas rūšis galime užsiauginti Lietuvos
medelynuose iš vietinės kilmės sėjinukų. Platano, puošmedžio, riešutmedžio, gledičijos genties
rūšys Lietuvoje yra svetimžemės, dėl to jų eksportas iš Vakarų šalių medelynų yra labiau
pateisinamas, nors pilkojo riešutmedžio, japoninio puošmedžio daigių sėklų jau senokai sunokina
Lietuvos parkuose ir botanikos soduose augančios šios introdukuotos rūšys.
1 lentelė. Sistematinis medelyno lapuočių medžių pasiskirstymas
Eil.nr. Gentis Rūšių sk. Vietinės rūšys Veislių sk. Viso taksonų
1 Klevas 3 1 9 12
2 Ąžuolas 3 1 0 3
3 Uosis 1 0 5 6
4 Liepa 1 1 2 3
5 Beržas 1 1 2 3
6 Šermukšnis 1 0 3 4
7 Gudobelė 2 1 3 5
8 Obelis 0 0 3 3
9 Vyšnia, slyva 0 0 3 3
10 Platanas 1 0 0 1
11 Puošmedis 1 0 0 1
12 Riešutmedis 1 0 0 1
13 Skroblas 1 1 1 2
14 Gledičija 1 0 2 3
15 Vinkšna 1 1 0 1
Iš viso 18 7 33 51
Šiame medelyne didžiausias veislių pasirinkimas yra klevų gentyje (9 veislės). Šie
dekoratyviniai klevai tęsia lietuviškąsias tradicijas ir yra labiausiai prisitaikę augti 6a zonoje (2
pav.). Tiesa, veislės gali būti jautresnės šalčiams, bet pajūrio zona pati dėkingiausia Lietuvoje naujų
nežinomų veislių introdukcijai. Taip pat 6a zonoje labai gerai auga ąžuolai, beržai, skroblai, liepos,
obelys, šermukšniai, gudobelės, riešutmedžiai, guobinių šeimos medžiai. Platanai visai neseniai
pradėti želdinti dideliais medeliais šioje Lietuvos dalyje ir kelių metų rezultatai duoda vilties, kad
jie gerai aklimatizuosis. Gledičijos taip pat labai retas medis miesto želdiniuose, bet turėtų gerai
22
jaustis ir miestų sąlygose, nes centrinėje Lietuvos dalyje jau auginami šios rūšies medžiai,
miestuose ne vienas dešimtmetis.
Visi 2013 m. naujai atvežtų į medelyną asortimento medeliai ir jų pagrindiniai
dendrometriniai duomenys pateikiami 2 lentelėje.
2 lentelė. 2013 m medelių asortimento dendrometriniai duomenys Augalo pavadinimas
Medelio
aukštis, m Kamieno
apimtis, cm Sodinuko
amžius, m.
Šermukšnis ‘Dodong’ 2,70 10 7
Šermukšnis ‘Fastigiata’ 3,90 14 7
Šermukšnis ‘Incana’ 3,55 14 7
Švedinis šermukšnis 3,75 12 8
Vienapiestė gudobelė 3,50 10 7
Gudobelė ‘Toba’ 3,50 10 6
Gudobelė ‘Stricta’ 3,30 14 6
Gudobelė ‘Paul’s Scarlet’ 3,50 9 8
Slyvalapė gudobelė 3,60 12 7
Obelis ‘Street Parade’ 3,70 14 8
Obelis ‘Red Splender’ 3,15 12 8
Obelis ‘Mokum’ 3,30 12 7
Raudonasis klevas ‘Autumn Flame’ 3,70 12 6
Sidabrinis klevas 4,20 14 6
Raudonasis klevas ’Bowhal’ 3,90 12 8
Trakinis klevas 3,50 12 6
Trakinis klevas ‘Huiber’s Elegant’ 3,50 12 6
Klevas ‘Pyramidalis’ 3,60 12 6
Paprastasis klevas ‘Drummondii’ 3,50 10 8
Paprastasis klevas ’Royal Red’ 4,20 9 8
Paprastasis klevas 4,30 10 6
Klevas ‘Columnare’ 4,30 10 7
Paprastasis klevas ‘Deborax’ 4,30 10 7
Paprastasis klevas ‘Globosum’ 2,70 9 8
Mažalapė liepa 3,55 10 7
Mažalapė liepa ‘Rancha’ 3,35 10 7
Europinė liepa ‘Pallida’ 4,75 14 6
Amerikinis uosis 4,45 12 8
Uosis ‘Cimzan’ 4,05 12 8
Amerikinis uosis ‘Autumm Purple’ 4,10 12 8
Uosis ‘Summit’ 4,10 14 8
Uosis ‘Westhof’s Glorie’ 2,25 12 8
Paprastasis uosis ‘Pendula’ 2,50 9 8
Virgininė vyšnia ‘Shubert’ 4,25 12 6
Vyšnia ‘Kanzan’ 2,95 12 7
Slyva ‘Nigra’ 2,60 12 7
Paprastasis ąžuolas 3,30 10 8
Pelkinis ąžuolas 3,60 10 7
Burgundinis ąžuolas 3,90 12 8
Paprastasis skroblas 4,05 10 8
23
Paprastasis skroblas’Fastigiata’ 3,75 12 8
Karpotasis beržas ‘Zvitsers glory’ 5,70 14 6
Karpotasis beržas 5,40 12 6
Karpotasis beržas ‘Zvitsers glory’ (koloninis) 4,60 10 6
Vinkšna 4,65 16 6
Japoninis puošmedis 2,60 12 8
Klevalapis platanas 4,45 12 7
Pilkasis riešutmedis 4,30 12 6
Tridyglė gledičija ‘Inermis’ 4,80 14 7
Tridyglė gledičija ‘Skyline’ 4,30 12 7
Tridyglė gledičija 4,80 12 7
Iš atvežtų medelių, aukščiausios buvo tridyglės gledičijos (4,80 m), o žemiausi - uosis
‘Westhof’s Glorie’ (2,25 m). Medelių amžius 6-8 m, kamieno apimtis 9-14 cm, tik vinkšnos apimtis siekia
16 cm.
2013 metų vegetacijos sezono pabaigoje buvo išmatuota medelių aukštis, kamieno apimtis,
lajos plotis ir metinis ūglių prieaugis. Duomenys pateikiami 3 lentelėje.
3 lentelė. Medelių dendrometriniai duomenys 2013 m. vegetacijos pabaigoje
2013 m Augalo pavadinimas Medžio
aukštis, m Kamieno
apimtis, cm
Lajos
plotis,
cm Ūglio metinis
prieaugis, cm
Šermukšnis ‘Dodong’ 300 11 40 30
Šermukšnis ‘Fastigiata’ 410 15 80 20
Šermukšnis ‘Incana’ 370 15 70 15
Šermukšnis ‘Intermedia’ 400 13 90 25
Vienapiestė gudobelė 400 11 100 50
Gudobelė ‘Toba’ 370 11 60 20
Gudobelė ‘Stricta’ 380 15 60 50
Gudobelė ‘Paul’s Scarlet’ 380 10 70 30
Slyvalapė gudobelė 390 13 60 30
Obelis ‘Street Parade’ 410 15 80 40
Obelis ‘Red Splender’ 350 13 80 35
Obelis ‘Mokum’ 360 13 80 30
Raudonasis klevas ‘Autumn Flame’ 390 13 60 20
Sidabrinis klevas 480 15 180 60
Klevas ’Bowhal’ 420 13 40 30
Trakinis klevas 390 13 120 40
Trakinis klevas ‘Huiber’s Elegant’ 390 13 60 40
Klevas ‘Pyramidalis’ 410 13 140 50
Klevas ‘Drummondii’ 370 11 60 20
Klevas ’Royal Red’ 430 10 120 10
Paprastasis klevas 470 11 80 40
Klevas ‘Columnare’ 470 11 60 40
Klevas ‘Deborax’ 470 11 160 40
Klevas ‘Globosum’ 290 10 90 20
Mažalapė liepa 380 11 70 25
Mažalapė liepa ‘Rancha’ 360 11 50 25
24
Europinė liepa ‘Pallida’ 500 15 160 25
Amerikinis uosis 480 13 110 35
Uosis ‘Cimzan’ 420 13 40 15
Amerikinis uosis ‘Autumm Purple’ 430 13 100 20
Uosis ‘Summit’ 440 15 140 30
Uosis ‘Westhof’s Glorie’ 250 13 30 25
Paprastasis uosis ‘Pendula’ 250 10 0 75
Virgininė vyšnia ‘Shubert’ 450 13 80 25
Vyšnia ‘Kanzan’ 330 13 90 35
Slyva ‘Nigra’ 310 13 40 50
Paprastasis ąžuolas 370 11 80 40
Pelkinis ąžuolas 390 11 100 30
Burgundinis ąžuolas 410 13 120 20
Paprastasis skroblas 430 11 90 25
Paprastasis skroblas ’Fastigiata’ 400 13 50 25
Karpotasis beržas ‘Zvitsers Glory’ 590 15 90 20
Karpotasis beržas 560 13 220 20 Karpotasis beržas ‘Zvitsers Glory’
(koloninis) 490 11 140 30
Vinkšna 510 17 30 45
Japoninis puošmedis 290 13 20 30
Klevalapis platanas 470 13 150 25
Pilkasis riešutmedis 470 13 270 40
Tridyglė gledičija ‘Inermis’ 520 15 170 40
Gledičija ‘Skyline’ 470 13 170 40
Tridyglė gledičija 520 15 190 40
Siauriausios lajos medelių plotis 2013 metais (3 lentelė) buvo 0,7 m, plačiausios 3,5 m.
Didžiausias ūglių metinis prieaugis siekia 150 cm, mažiausias – 10 cm.
Plačiausios medžių lajos buvo šių medžių: pilkasis riešutmedis, sidabrinis klevas, tridyglė
gledičija, karpotasis beržas, gledičija ‘Skyline‘, gledičija triac. Inermis, klevas ‘Pyramidalis‘, klevas
‘Deborax‘, liepa ‘Pallida‘, trakinis klevas, karpotasis beržas ‘Zvitsers glory’(koloninis), uosis
‘Summit’, vienapiestė gudobelė.
Siauriausios medžių lajos buvo šių medžių: Japoninis puošmedis, vinkšna, uosis ‘Westhof s
Glorie’, šermukšnis ‘Dodong’, klevas’Bowhal’, slyva ‘Nigra’, uosis ‘Cimzan’, mažalapė liepa
‘Rancha’, paprastasis skroblas’Fastigiata’, gudobelė ‘Toba’, gudobelė ‘Stricta’, slyvalapė gudobelė,
raudonasis klevas ‘Autumm flame’, Trakinis klevas‘ Huiber s Elegant’, klevas ‘Drummondii’,
klevas ‘Columnare’, šermukšnis ‘Incana’, gudobelė ‘Paul’s Scarlet’, mažalapė liepa, šermukšnis
‘Fastigiata’, obelis ‘Street Parade’, obelis ‘Red-splender’, obelis ‘Mokum’, virgininė vyšnia
‘Shubert’, paprastasis klevas, paprastasis ąžuolas, šermukšnis ‘Intermedia’, klevas ‘Globosum’,
paprastasis skroblas, vyšnia ‘Kanzan’, karpotasis beržas ‘Zvitsers glory’.
Didžiausias ūglio metinis prieaugis buvo šių medžių: paprastasis uosis ‘Pendula’,
sidabrinis klevas, klevas ‘Pyramidalis’, vienapiestė gudobelė, gudobelė ‘Stricta’, slyva ‘Nigra’,
25
vinkšna, obelis ‘Street Parade’, trakinis klevas, trakinis klevas ‘Huiber‘s Elegant’, paprastasis
klevas, klevas ‘Columnare’, klevas ‘Deborax’, paprastasis ąžuolas, pilkasis riešutmedis, gledicija
triac. inermis, gledicija ‘Skyline’, tridyglė gledičija.
Mažiausias ūglio metinis prieaugis buvo šių medžių: klevas ‘Royal Red’, šermukšnis
‘Incana’, šermukšnis ‘Fastigiata’, raudonasis klevas ‘Autumm flame’, gudobelė ‘Toba’, klevas
‘Drummondii’, klevas ‘Globosum’, amerikinis uosis ‘Autumm - purple’, karpotasis beržas,
burgundinis ąžuolas, karpotasis beržas ‘Zvitsers glory’, mažalapė liepa, mažalapė liepa ‘Rancha’,
mažalapė liepa ‘Rancha’, europinė liepa ‘Pallida’, platanas klevalapis, virgininė vyšnia ‘Shubert’.
Medelių matavimai buvo pakartoti praėjus vienam sezonui. 4 lentelėje pateikiami
pagrindiniai dendrometriniai medelyno medžių duomenys 2014 m. vegetacijos sezono pabaigoje.
4 lentelė. Medelyno medžių dendrometriniai duomenys vegetacijos pabaigoje 2014 m.
2014 m Augalo pavadinimas H - m. Apimtis,
cm Lajos plotis,
cm Ūglio metinis
prieaugis, cm
Šermukšnis ‘Dodong’ 350 13 80 50
Šermukšnis ‘Fastigiata’ 450 17 120 40
Šermukšnis ‘Incana’ 400 17 100 30
Šermukšnis ‘Intermedia’ 450 15 140 50
Vienapiestė gudobelė 500 13 200 100
Gudobelė ‘Toba’ 450 13 140 80
Gudobelė "Stricta’ 480 17 80 100
Gudobelė ‘Paul’s Scarlet’ 480 11 130 60
Slyvalapė gudobelė 450 15 120 60
Obelis ‘Street Parade’ 450 17 120 40
Obelis ‘Red Splender’ 420 15 150 70
Obelis ‘Mokum’ 420 15 140 60
Raudonasis klevas ‘Autumn Flame ‘ 430 15 100 40
Sidabrinis klevas 600 17 300 120
Klevas ‘Bowhal’ 480 15 100 60
Trakinis klevas 470 15 200 80
Trakinis klevas ‘Huiber’s Elegant’ 480 15 100 80
Klevas ‘Pyramidalis’ 510 15 240 100
Klevas ‘Drummondii’ 410 13 100 40
Klevas ’Royal Red’ 450 11 140 20
Paprastasis klevas 550 13 160 80
Klevas ‘Columnare’ 550 13 140 80
Klevas ‘Deborax’ 550 13 240 80
Klevas ‘Globosum’ 330 11 130 40
Mažalapė liepa 430 13 120 50
Mažalapė liepa ‘Rancha’ 410 13 100 50
Europinė liepa ‘Pallida’ 550 17 210 50
Amerikinis uosis 550 15 180 70
Uosis ‘Cimzan’ 450 15 70 30
Amerikinis uosis ‘Autumm Purple’ 470 15 140 40
Uosis ‘Summit’ 500 19 200 60
Uosis ‘Westhofs Glorie’ 300 15 80 50
26
Paprastasis uosis ‘Pendula’ 250 11 140 150
Virgininė vyšnia ‘Shubert’ 500 15 130 50
Vyšnia ‘Kanzan’ 400 15 160 70
Slyva ‘Nigra’ 410 15 140 100
Paprastasis ąžuolas 450 13 160 80
Pelkinis ąžuolas 450 13 160 60
Burgundinis ąžuolas 450 15 160 40
Paprastasis skroblas 480 13 140 50
Paprastasis skroblas’Fastigiata’ 450 15 100 50
Karpotasis beržas ‘Zvitsers glory’ 630 17 190 40
Karpotasis beržas 600 15 260 40 Karpot. beržas ‘Zvitsers
glory’(koloninis) 5,5 13 200 60
Vinkšna 600 19 120 90
Japoninis puošmedis 350 15 70 60
Klevalapis platanas 520 15 200 50
Pilkasis riešutmedis 550 15 350 80
Gledičija ‘Inermis’ 600 17 250 80
Gledičija ‘Skyline’ 550 15 250 80
Tridyglė gledicija 600 17 270 80
Siauriausios lajos medelių plotis 2014 metais (4 lentelė) buvo 0,7 m, plačiausios 3 m.
Didžiausias ūglių metinis prieaugis siekia 150 cm, mažiausias – 20 cm.
Plačiausios medžių lajos buvo šių medžių: pilkasis riešutmedis, sidabrinis klevas, tridyglė
gledicija, karpotasis beržas, gledicija triac inermis, gledicija ‘Skyline’, klevas ‘Pyramidalis’, klevas
‘Deborax’, europinė liepa ‘Pallida’, vienapiestė gudobelė, trakinis klevas, karpotasis beržas
‘Zvitsers glory’(koloninis), platanas klevalapis, karpotasis beržas ‘Zvitsers glory’, amerikinis uosis,
paprastasis ąžuolas, ąžuolas ’Palustris’, burgundinis ąžuolas, vyšnia ‘Kanzan’.
Siauriausios medžių lajos buvo šių medžių: uosis ‘Cimzan’, japoninis puošmedis,
šermukšnis ‘Dodong’, gudobelė "Stricta’, uosis ‘Westhofs Glorie’, šermukšnis ‘Incana’, raudonasis
klevas ‘Autumm flame‘, klevas ‘Bowhal’, trakinis klevas ‘Huiber‘s Elegant’, klevas ‘Drummondii’,
mažalapė liepa ‘Rancha’, paprastasis skroblas ’Fastigiata’, šermukšnis ‘Fastigiata’, slyvalapė
gudobelė, obelis ‘Street Parade’, mažalapė liepa, vinkšna, gudobelė ‘Paul s Scarlet’, klevas
‘Globosum’, virgininė vyšnia ‘Shubert’, šermukšnis ‘Intermedia’, gudobelė ‘Toba’, obelis
‘Mokum’, klevas’, Royal Red’, klevas ‘Columnare’, amerikinis uosis ‘Autumm – purple’,
paprastasis uosis ‘Pendula’, slyva ‘Nigra’, paprastasis skroblas, obelis ‘Red-splender’.
Didžiausias ūglio metinis prieaugis buvo šių medžių: paprastasis uosis ‘Pendula’, sidabrinis
klevas, vienapiestė gudobelė, gudobelė "Stricta’, klevas ‘Pyramidalis’, slyva ‘Nigra’, vinkšna,
paprastasis ąžuolas, pilkasis riešutmedis, amerikinis uosis, gledicija triac. inermis, gledicija
‘Skyline’, tridyglė gledicija, obelis ‘Red-splender’, vyšnia ‘Kanzan’.
27
Tuo tarpu 2014 m. mažiausias ūglio prieaugis buvo šių dekoratyvinių medžių: klevas
’Royal Red’, uosis ‘Cimzan’, šermukšnis ‘Incana’, šermukšnis ‘Fastigiata’, raudonasis klevas
‘Autumm Flame‘, klevas ‘Drummondii’, klevas ‘Globosum’, burgundinis ąžuolas, karpotasis
beržas, karpotasis beržas ‘Zvitsers glory’, šermukšnis ‘Dodong’, šermukšnis ‘Intermedia’, mažalapė
liepa, mažalapė liepa ‘Rancha’, europinė liepa ‘Pallida’, uosis ‘Westhofs Glorie’, virgininė vyšnia
‘Shubert’, paprastasis skroblas, paprastasis skroblas ’Fastigiata’, klevalapis platanas.
5 lentelė. Medžiai didžiausiais dendrometriniais duomenimis 2014 m.
Augalo pavadinimas
Kamien
o Medžio Lajos
Ūglio
Apimtis aukštis plotis, metinis
cm m m prieaugis,cm
Paprastasis uosis ‘Pendula’ 11 2,5 1,4 150
Sidabrinis klevas 17 6 3 120
Vienapiestė gudobelė 13 5 2 100
Gudobelė ‘Stricta’ 17 4,8 0,8 100
Klevas ‘Pyramidalis’ 15 5,1 2,4 100
Slyva ‘Nigra’ 15 4,1 1,4 100
Vinkšna 19 6 1,2 90
Gudobelė ‘Toba’ 13 4,5 1,4 80
Trakinis klevas 15 4,7 2 80
Paprastasis klevas 13 5,5 1,6 80
Pilkasis riešutmedis 15 5,5 3,5 80
Tridyglė gledičija 17 6 2,7 80
Dekoratyviniai medžiai, pasižymintys augumu pagal metinių ūglių prieaugius ir lajų
pločius (5 lentelė): sidabrinis klevas, vienapiestė gudobelė, gudobelė ‘Stricta’, klevas ‘Pyramidalis’,
vinkšna, gudobelė ‘Toba’, paprastasis klevas, pilkasis riešutmedis, tridyglė gledičija.
Slyva ‘Nigra’ yra „mėgstama” amarų, o trakinis klevas yra „mėgstamas“ grambuolių.
28
3.2. Medelyno dirvožemio cheminė analizė
Sėkmingai augalų adaptacijai didelę reikšmę turi tinkamas maisto medžiagų kiekis
dirvožemyje. Dėl to prieš naujų medžių sodinimą buvo paimti dirvožemio mėginiai cheminei
analizei. Dirvožemio cheminė analizė atlikta Kauno agrocheminių tyrimų laboratorijoje. Rezultatų
duomenys pateikti 6 lentelėje.
6 lentelė. Paruošto dirvožemio medelių sodinimui - cheminiai elementai
Rodikliai Nustatytas Turėtų būti
Rūgštumas (ph) 6,9 (*) 5,0-7,0
Azotas (N) mg/l 4(-) 50-150
t.t.: amoniakinis 1
nitratinis 3
Fosforas (P) mg/l 17(-) 50-100
Kalis (K) mg/l 75(*) 50-150
Kalcis (Ca) mg/l 39(-) 100-300
Magnis (Mg) m/l 113(+) 30-60
Chloridų, mg/l 18 iki 300
Druskų Ms/cm 20C 0,29
Temperatūroje
Organinė C % 2,39(+) 1-2,5
(*)-atitinka normą, (- )-mažiau normos, (+)-viršija normą
Gauti rezultatai rodo, kad dirvožemio pH, kalio kiekis ir organinė anglis atitiko reikiamą
normą. Azoto dirvožemyje rasta labai mažai, net 15 kartų mažiau už vidutinę normą; fosforo - 4,4
karto mažiau normos; kalcio - 3,8 mažiau normos. Vienintelio magnio rasta beveik dvigubai
daugiau normos.
7 lentelė. Dirvožemio agrocheminiai rodikliai
Dirvožemio Dirvožemio Tyrimo parametrai ir rezultatai
ėminio Nr. paėmimo
gylis,cm pH P₂O₅ K₂O
1 0-30 6,8 20 110
2 30-60 7,5 33 94
3 0-30 6 29 149
4 30-60 5,7 49 129
5 0-30 5,7 37 112
6 30-60 6,2 8 127
7 0-30 6,7 29 122
8 30-60 6,8 76 95
9 0-30 6 18 154
10 30-60 6,1 26 121
11 0-30 6,5 11 120
12 30-60 6,4 15 104
29
Medelyno dirvožemio rūgštumas ir kalio kiekis atitinka optimalias medžių augimo sąlygas
(7 lentelė). Dirvožemyje trūksta fosforo, azoto ir kalcio. Magnio ir organinės anglies yra per daug.
Humusingame 0-30 cm sluoksnyje, dirvožemio reakcija įvairuoja nuo artimos neutraliai (pH-6,9)
iki rūgštokos (pH-5,7) ir vidutinio rūgštumo. Gilesniuose (30-60 cm) sluoksniuose dirvožemis yra
rūgštokas (pH-5,7), neutralokas (pH-6,1-6,5) arba artimas neutraliems ir šarmiškas (6,6 ir daugiau).
Karbonatų gylis tirtų plotų dirvožemyje - 95-140.
8 lentelė. Judriojo fosforo vertinimas dekoratyviniams augalams
Dirvožemio
Judriojo fosforo (P₂O₅) dirvožemyje,mg/kg (nustatyta A-L
metodu)
sluoksnis mažai vidutiniškai daug
Ariamas 0-20/25 cm <50 51-100 >100
Poarmeninis 25-40/50 <40 41-70 >70
Augalams prieinamo judriojo fosforo (P₂O₅)atžvilgiu tirtų plotų dirvožemio danga labai
nualinta (8 lentelė). Šios augalų maisto medžiagos 0-30 cm. dirvožemio sluoksnyje yra dažniausiai
mažiau negu gilesniame - 30-60 cm horizonte. Paviršiniame sluoksnyje dirvožemis yra labai mažo
fosforingumo (P₂O₅ tesiekia 11-37 mg/kg). Tuo tarpu giliau vyrauja irgi labai mažo fosforingumo
dirvožemis, tačiau jo šiek tiek daugiau, nes tikriausiai daug metų žemė nebuvo ariama. Toks fosforo
kiekis poarmeniniame sluoksnyje irgi nepakankamas tinkamam augalų vystymuisi.
9 lentelė. Judriojo kalio vertinimas dekoratyviniams augalams
Dirvožemio
Judriojo kalio (K₂O) dirvožemyje, mg/kg (nustatyta A-L
metodu)
sluoksnis mažai vidutiniškai daug
Ariamas 0-20/25 cm <100 101-150 >150
Poarmeninis 25-40/50 <60 61-100 >100
Judriojo kalio (K₂O) kiekiai tirtame dirvožemyje, skirtingai negu fosforo, yra didesni (9
lentelė). Jo 0-30 cm sluoksnyje vyrauja vidutinio kalingumo (K₂O 110-149 mg/kg) kiekiai, tiktai 10
ėminyje jo rasta šiek tiek daugiau. Giliau kalio (30-60 cm) nustatyta mažiau - čia yra mažo (94-95
mg/kg), bet vyrauja vidutinio kalingumo (104-119 mg/kg) dirvožemis. Pagal (5 lentelė) vertinimo
kriterijus, kol kas poarmeniniame sluoksnyje jo neturėtų trūkti.
30
10 lentelė. Dirvožemio pH ribos dekoratyviniams augalams
pH
Per Mažiau Optimalu Daugiau Per
rūgštu optimumo optimumo šarmiška
< 5,0 5,0-5,5 5,6-7,0 7,1-7,5 >7,5
Medeliams dirvožemio rūgštumas yra svarbus rodiklis, todėl pH reikšmės pateiktos 10
lentelėje.
Vakarų Europoje dekoratyvinių medžių augintojai, NPK kompleksines trąšas naudoja
santykiu 10-12-18. Išanalizavus dirvožemio tyrimų išvadas, atliktas LŽI Agrocheminių tyrimo
centro laboratorijose, nuspręsta, kad Vakarų Europoje minėtajame naudojamų kompleksinių trąšų
santykyje padidinti azoto kiekį. 2013 - 2014 m. medelyne medelių tręšimui buvo naudojamos NPK
kompleksinės trąšos 12-11-21. Panaudotų kompleksinių trąšų sudėtis pateikta 11 lentelėje:
11 lentelė. Naudotos kompleksinės trąšos tręšimui per dirvožemį
NPK Cheminė sudėtis,
kompleksinės trąšos procentais 12-11-21 masės venetui
Azotas,suminis N 12
Nitratinės- N Noȝ -N 4,4
Amonio - N NH - N 6,6
Fosforas tirpus neutraliame amonio citrate PO P 10,5/4,6
Fosforas tirpus vandenyje PO P 8/3,5
Kalis tirpus vandenyje KO K 21,2/ 17,2
Magnis , suminis Mg O Mg 2,6/ 1,6
Siera SO S 25/10
Boras B 0,05
Varis Cu 0,03
Geležis Fe 0,08
Manganas Mn 0,25
Molibdenas Mo 0,002
Cinkas Zn 0,04
Kompleksinės trąšos buvo įterpiamos į dirvožemį, kiekvienam individualiai auginamam
medeliui. Per sezoną dekoratyviniai medžiai buvo patręšti du kartus t.y. gegužės 15 dieną ir birželio
25 dieną. Kiekvienam medžiui patręšti buvo panaudota po 50 g trąšų. Šis tręšimo būdas nepateisino
lauktų rezultatų. Kadangi dviejų - trejų savaičių laikotarpyje po tręšimo pasitaikydavo ilgai
trunkantys stiprūs lietūs, todėl iš dirvožemio buvo išplaunama dalis mineralinių trąšų, kurių pilnai
per šaknis nespėdavo įsisavinti medeliai.
31
Geresniam rezultatui gauti, 2014 metais pirmą kartą buvo pasirinktas kombinuotas
dekoratyvinių medžių tręšimas t.y. du kartus trąšos įterpiamos į dirvožemį (11 lentelė) ir du kartus
tręšiama per lapus (12 lentelė).
12 lentelė. Naudotos mineralinės trąšos tręšimui per lapus
Cheminė
sudėtis,
NPK kompleksinės trąšos 14-11-25 procentais
masės venetui
Azotas,suminis N 14
Azotas nitratinis- N Noȝ -N 7,2
Azotas amonio - N NH - N 5,4
Fosforas tirpus neutraliame amonio citrate PO 11
Fosforas tirpus vandenyje ir neutraliame amonio citrate PO 11
Kalis tirpus vandenyje KO 25
Magnis , tirpus vandenyje Mg O 2
Siera,tirpi vandenyje SO 13,5
Boras tirpus vandenyje B 0,02
Varis tirpus vandenyje 100 proc.chelatuota su EDTA Cu 0,01
Geležis, tirpi vandenyje,100 proc.chelatuota su EDTA Fe 0,06
Manganas tirpi vandenyje,100 proc.chelatuota su EDTA Mn 0,04
Molibdenas tirpus vandenyje Mo 0,003
Cinkas tirpi vandenyje,100 proc.chelatuota su EDTA Zn 0,02
Fe-EDTA yra stabilus pH mažiau,kaip -7
Mn,Zn,Cu-EDTA pH stabilus 3-9.
2014 m.gegužės 15 dieną buvo panaudotas tręšimo būdas per lapus, tuo pačiu purškiant
medelius nuo kenkėjų (amarų, lapsukių, grambuolių) su fungicidais “Actara”, skirtais
profesionaliam naudojimui. Liepos 10 dieną medeliai buvo purkšti antrą kartą, naikinant antros
regenaracijos medžių kenkėjus. Fungicidų tirpale buvo panaudotos trąšos 2% tirpalo santykiu.
Naudojant trąšas per lapus yra išvengiama stipraus nuplaunančio lietaus poveikio, medžiai
trąšas pasisavina 100 %. Dekoratyviniai medeliai tampa labiau atsparesni ligoms ir kenkėjams.
Atlikus dirvožemio tyrimus, medelių sodinimui buvo paruoštas dirvožemis. Viso medelyno
plote buvo su herbicidais naikinamos piktžolės. Išnaikinus piktžoles į dirvožemį buvo įterpiami
dideli kiekiai iš miesto atvežti nukritę rudeniniai medžių lapai. Po to dirvožemio viršutinis sluoksnis
iki 25 cm gylio buvo apariamas. Po dirvožemio viršutinio sluoksnio paruošimo buvo paimti 0-30
cm gylio dirvožemio ėminiai (3 pav.).
Tręšimo efektyvumas įvertintas ūglių prieaugiu. 2013 m. medelių ūglių prieaugis, kol
dirvožemis nebuvo tręštas, daugeliui medelių buvo ženkliai mažesnis už 2014 m. ūglių prieaugį,
kai augalai buvo patręšti (5 lent.). Kai kurių patreštų augalų ūgliai kitą sezoną paaugo dvigubai, nei
netreštų. Lajos tapo tankesnėmis, estetiškai gražesnėmis.
32
Sunkaus priemolio dirvožemiuose dekoratyvinių medžių šaknys sunkiau įsisavina trąšas
per šaknis. Priežastys:
1. Stiprūs nuplaunantys lietūs;
2. Ilgai besitęsianti sausra;
3. Jaunos besivystančios kapiliarinės šaknys nepajėgios pilnai aprūpinti medelį maisto
medžiagomis.
33
3.3. Medžių fenologinio vystymosi vertinimas
Miesto želdiniai kuo ilgiau vegetuoja, tuo yra dekoratyvesni. Dėl to reikia žinoti medžių
rūšių, veislių vegetacijos trukmę. Tuo tikslu medelyne buvo stebimos naujų medelių vegetacijos
fazės. Fiksuotos 6 skirtingos (13 lentelė) vegetacinio vystymosi fazės:
1fazė - Pumpurų brinkimas;
2 fazė - Pumpurų sprogimas;
3 fazė - Lapojimo pradžia;
4 fazė - Lapų geltimas;
5 fazė - Lapų metimo pradžia;
6 fazė - Lapų metimo pabaiga.
13 lentelė. Fenologinių vystymosi fazių laikas 2013m
Augalo pavadinimas
Fazės
1 2 3 4 5 6
Šermukšnis ‘Dodong‘ 04-08 04-16 04-22 10-01 10-16 10-18
Šermukšnis ‘Fastigiata‘ 04-05 04-22 04-30 10-01 10-16 10-18
Šermukšnis ‘Incana’ 04-08 04-13 04-20 09-04 10-16 10-27
Šermukšnis ‘Intermedia’ 04-08 04-22 05-06 09-04 10-12 10-18
Vienapiestė gudobelė 04-08 04-22 04-30 10-16 10-18 11-13
Gudobelė ‘Toba’ 04-12 04-16 04-22 10-16 10-18 10-22
Gudobelė ‘Stricta’ 04-10 05-06 05-08 10-28 11-05 11-10
Gudobelė ‘Paul’s Scarlet’ 04-10 04-24 05-01 08-25 09-05 09-10
Slyvalapė gudobelė 04-10 04-25 04-07 10-10 10-16 10-18
Obelis ‘Street Parade’ 04-10 04-22 04-30 09-01 10-01 10-16
Obelis ‘Red Splender’ 04-10 04-20 04-22 10-05 10-16 10-18
Obelis ‘Mokum’ 04-05 04-25 04-30 10-28 11-05 11-10
Raudonasis klevas ‘Autumn Flame’ 04-08 05-07 05-09 09-06 10-16 10-20
Sidabrinis klevas 04-05 05-07 04-30 09-06 10-16 11-20
Klevas ‘Bowhal’ 04-10 05-01 05-08 09-06 10-16 10-28
Trakinis klevas 04-10 04-25 04-30 09-06 10-16 11-15
Trakinis klevas ‘Huiber’s Elegant’ 04-08 04-22 04-30 09-16 10-16 11-10
Klevas ‘Pyramidalis’ 04-08 04-25 04-30 09-06 10-15 11-15
Klevas ‘Drummondii’ 04-08 04-25 05-07 09-06 10-01 10-25
Klevas ‘Royal Red’ 04-08 04-25 04-30 09-06 10-10 10-28
Paprastasis klevas 04-08 04-22 04-30 09-06 10-10 11-05
Klevas ‘Columnare’ 04-08 04-23 04-30 09-06 10-10 10-26
Klevas ‘Deborax’ 04-08 04-15 04-30 09-06 10-05 10-28
Klevas ‘Globosum’ 04-08 04-15 04-30 09-06 10-12 10-28
Mažalapė liepa 04-08 04-25 05-08 09-06 10-10 10-28
Mažalapė liepa ‘Rancha’ 04-15 04-25 05-08 09-06 10-16 10-28
Europinė liepa ‘Pallida’ 04-20 04-24 05-07 09-06 10-12 11-05
Amerikinis uosis 04-20 05-08 05-10 09-15 10-05 10-25
Uosis ‘Cimzan’ 05-06 05-08 05-10 09-25 10-16 10-18
Amerikinis uosis ‘Autumn Purple’ 04-20 05-09 05-12 08-25 09-25 10-16
34
Uosis ‘Summit’ 04-27 05-08 05-10 08-25 09-25 10-16
Uosis ‘Westhof’s Glorie’ 05-08 05-03 05-15 10-28 10-28 11-05
Paprastasis uosis ‘Pendula’ 05-08 06-03 06-06 09-30 10-28 11-03
Virgininė vyšnia ‘Shubert’ 04-08 04-20 04-22 10-07 10-10 10-18
Vyšnia ‘Kanzan’ 04-08 04-25 05-01 10-09 10-14 10-28
Slyva ‘Nigra’ 04-25 05-01 05-05 10-20 10-28 11-15
Paprastasis ąžuolas 05-07 05-09 05-18 09-20 10-23 11-13
Pelkinis ąžuolas 05-07 05-09 05-14 08-20 10-18 11-04
Burgundinis ąžuolas 05-08 05-12 05-14 09-20 10-25 11-09
Paprastasis skroblas 04-08 04-24 05-01 08-15 10-16 11-05
Paprastasis skroblas ’Fastigiata’ 04-08 04-24 05-01 08-15 10-16 11-05
Karpotasis beržas ‘Zvitsers glory’ 04-01 04-25 04-30 10-06 10-20 11-10
Karpotasis beržas 04-04 04-25 05-01 10-06 10-16 11-10 Karpotasis beržas ‘Zvitsers
glory’(koloninis) 04-22 04-22 04-30 10-12 10-16 11-12
Vinkšna 04-15 05-01 05-07 10-28 10-28 11-15
Japoninis puošmedis 04-12 04-20 04-30 08-25 10-10 10-22
Klevalapis platanas 04-08 04-25 05-01 10-04 10-20 11-15
Pilkasis riešutmedis 05-06 04-25 05-09 10-08 10-18 10-25
Tridyglė gledicija ‘Inermis’ 05-06 05-10 05-18 09-06 09-25 10-21
Gledičija ‘Skyline’ 05-01 05-10 05-18 09-06 09-20 10-16
Tridyglė gledičija 05-06 05-10 05-18 08-25 10-10 10-25
2013 m ankščiausiai prasidėjo vegetacinis laikotarpis (pumpurų brinkimas) šių medžių: (13
lentelė): karpotasis beržas ‘Zvitsers glory’, karpotasis beržas, šermukšnis ‚Fastigiata‘, obelis
‘Mokum’, šermukšnis ‘Incana‘, švedinis šermukšnis, vienapiestė gudobelė, trakinis klevas
‘Huiber’s Elegant’, klevas ‘Pyramidalis’, klevas ‘Drummondii’, paprastasis klevas, klevas
‘Columnare’, klevas ‘Deborax’, klevas ‘Globosum’, virgininė vyšnia ‘Shubert’, vyšnia ‘Kanzan’,
paprastasis skroblas, paprastasis skroblas ’Fastigiata’, klevalapis platanas.
Vėliausiai prasidėjo vegetacija šių medžių: gledičija ‘Skyline’, pilkasis riešutmedis,
gledičija triac inermis, gledičija triacanthos, pelkinis ąžuolas, paprastasis ąžuolas, burgundinis
ąžuolas, paprastasis uosis ‘Pendula’, uosis ‘Westhof’s Glorie’.
Ankščiausiai numetė lapus šie medžiai: gudobelė ‘Paul‘s Scarlet’, obelis ‘Street Parade’,
obelis ‘Red Splender’, šermukšnis ‘Dodong‘, šermukšnis ‘Fastigiata‘, švedinis šermukšnis,
slyvalapė gudobelė, raudonasis klevas ‘Autumn Flame’, gudobelė ‘Toba’.
Vėliausiai numetė lapus šie medžiai: Sidabrinis klevas, trakinis klevas, klevas ‘Pyramidalis’,
slyva ‘Nigra’, vinkšna, klevalapis platanas, vienapiestė gudobelė, paprastasis ąžuolas, karpotasis
beržas ‘Zvitsers Glory’ (koloninis), gudobelė ‘Stricta’, obelis ‘Mokum’, trakinis klevas ‘Huiber’s
Elegant’, karpotasis beržas, karpotasis beržas ‘Zvitsers Glory’, burgundinis ąžuolas, paprastasis
klevas, uosis ‘Westhof’s Glorie’, paprastasis skroblas, paprastasis skroblas ’Fastigiata’, pelkinis
ąžuolas, paprastasis uosis ‘Pendula’.
35
14 lentelė. Medžių fenologinių vystymosi fazių laikas 2014 m.
Augalo pavadinimas Fazės 1 2 3 4 5 6
Šermukšnis ‘Dodong‘ 02-16 02-27 04-01 09-15 10-04 10-23
Šermukšnis ‘Fastigiata‘ 03-03 04-01 04-13 09-20 10-15 11-01
Šermukšnis ‘Incana’ 02-16 04-01 04-20 10-15 10-20 11-10
Švedinis šermukšnis 02-28 03-08 04-01 10-15 10-20 11-05
Vienapiestė gudobelė 03-14 03-26 04-01 10-04 10-20 11-05
Gudobelė ‘Toba’ 02-28 03-08 03-26 10-04 10-15 11-01
Gudobelė ‘Stricta’ 03-22 04-16 04-20 10-20 10-25 11-15
Gudobelė ‘Paul’s Scarlet’ 03-07 03-27 04-17 08-15 08-25 09-20
Slyvalapė gudobelė 03-07 04-08 04-17 09-30 10-18 10-22
Obelis ‘Street Parade’ 03-22 03-27 04-01 09-30 10-10 10-22
Obelis ‘Red Splender’ 03-14 03-21 03-26 09-27 10-02 10-22
Obelis ‘Mokum’ 03-26 04-01 04-08 10-10 10-25 11-15
Raudonasis klevas ‘ Autumn Flame’ 04-20 04-24 04-27 09-15 10-05 10-15
Sidabrinis klevas 03-07 04-10 04-20 09-15 10-15 10-22
Klevas ‘Bowhal’ 04-18 04-20 04-22 09-15 10-10 10-25
Trakinis klevas 04-01 04-19 04-22 09-15 10-15 11-05
Trakinis klevas ‘Huiber’s Elegant’ 04-01 04-10 04-24 09-15 10-15 11-05
Klevas ‘Pyramidalis’ 02-24 03-27 04-20 09-15 10-10 11-20
Klevas ‘Drummondii’ 03-08 04-20 04-22 09-10 09-18 10-23
Klevas ‘Royal Red’ 04-01 04-20 04-24 09-20 10-10 10-22
Paprastasis klevas 03-01 03-08 04-09 09-15 10-10 10-25
Klevas ‘Columnare’ 02-24 04-01 04-20 09-15 10-10 10-30
Klevas ‘Deborax’ 02-24 04-08 04-20 09-10 10-01 10-27
Klevas ‘Globosum’ 02-24 04-08 04-20 09-10 10-01 10-25
Mažalapė liepa 03-20 04-25 04-27 09-20 10-10 11-01
Mažalapė liepa ‘Rancha’ 03-20 04-20 04-24 09-20 10-10 11-01
Europinė liepa ‘Pallida’ 03-20 04-20 04-24 09-10 10-01 11-01
Amerikinis uosis 04-19 04-22 04-24 09-15 10-10 11-01
Uosis ‘Cimzan’ 04-19 04-22 04-24 09-29 10-10 10-22
Amerikinis uosis ‘Autumn Purple’ 05-07 05-11 05-14 09-15 10-01 10-15
Uosis ‘Summit’ 04-19 04-22 04-24 09-15 10-01 10-10
Uosis ‘Westhof‘s Glorie’ 04-25 04-30 nušala 10-18 10-21 10-25
Paprastasis uosis ‘Pendula’ 06-02 06-05 06-07 10-01 10-15 10-20
Virgininė vyšnia ‘Shubert’ 03-01 03-07 04.-02 10-12 10-15 10-25
Vyšnia ‘Kanzan’ 03-14 04-20 04-22 10-10 10-15 11-04
Slyva ‘Nigra’ 03-14 03-20 04-02 10-20 10-25 11-04
Paprastasis ąžuolas 04-23 04-28 05-02 10-15 10-22 11-15
Pelkinis ąžuolas 04-20 04-27 03-30 09-15 10-15 11-05
Burgundinis ąžuolas 04-25 04-30 05-05 10-20 10-25 11-10
Paprastasis skroblas 03-14 04-11 04-18 09-10 10-10 11-15
Paprastasis skroblas ‘Fastigiata’ 03-14 04-11 04-18 09-10 10-10 11-15
Karpotasis beržas ‘Zvitsers glory’ 03-22 04-11 04-13 10-01 10-15 11-03
Karpotasis beržas 03-22 04-11 04-13 10-01 10-15 11-03 Karpotasis beržas ‘Zvitsers glory’
(koloninis) 03-25 04-08 04-13 10-10 10-15 11-03
Vinkšna 04-08 04-18 03-20 10-15 10-22 11-20
Japoninis puošmedis 03-14 04-01 04-16 09-15 10-15 10-27
36
Klevalapis platanas 04-20 04-22 04-30 10-04 10-20 11-03
Pilkasis riešutmedis 04.20 04-23 04-30 09-10 10-01 10-20
Tridyglė gledičija ‘Inermis’ 04-20 04-27 05-07 09-20 10-10 11-05
Gledicija ‘Skyline’ 04-20 04-27 05-07 09-10 09-28 10-27
Tridyglė gledičija 04-11 03-25 05-07 09-15 10-01 10-27
2014 m ankščiausiai prasidėjo vegetacinis laikotarpis (pumpurų brinkimas) šių medžių (14
lentelė): šermukšnis ‘Dodong‘, klevas ‘Pyramidalis’, klevas ‘Columnare’, klevas ‘Deborax’, klevas
‘Globosum’, švedinis šermukšnis, gudobelė ‘Toba’.
Vėliausiai prasidėjo vegetacija šių medžių: paprastasis uosis ‘Pendula’, amerikinis uosis
‘Autumn Purple’, uosis ‘Westhof‘s Glorie’, burgundinis ąžuolas, paprastasis ąžuolas, raudonasis
klevas ‘Autumn Flame’ klevalapis platanas, pelkinis ąžuolas, pilkasis riešutmedis, tridyglė gledicija
‘Inermis‘, gledičija ‘Skyline’, amerikinis uosis, uosis ‘Cimzan’, uosis ‘Summit’.
Ankščiausiai numetė lapus šie medžiai: gudobelė ‘Paul‘s Scarlet’, uosis ‘Summit’,
raudonasis klevas ‘Autumn Flame’, amerikinis uosis ‘Autumm Purple’, paprastasis uosis ‘Pendula’,
pilkasis riešutmedis, slyvalapė gudobelė, obelis ‘Street Parade’, obelis ‘Red Splender’, sidabrinis
klevas, klevas ‘Royal Red’, uosis ‘Cimzan’, šermukšnis ‘Dodong‘, klevas "Drummondii’, klevas
‘Bowhal’, paprastasis klevas, klevas ‘Globosum’, uosis ‘Westhof‘s Glorie’.
Vėliausiai numetė lapus šie medžiai: klevas ‘Pyramidalis’, vinkšna, gudobelė ‘Stricta’,
obelis ‘Mokum’, paprastasis ąžuolas, paprastasis skroblas, paprastasis skroblas ‘Fastigiata’,
šermukšnis ‘Incana’, burgundinis ąžuolas, švedinis šermukšnis, vienapiestė gudobelė, trakinis
klevas, trakinis klevas ‘Huiber’s Elegant’, vyšnia ‘Kanzan’, slyva ‘Nigra’, karpotasis beržas
‘Zvitsers Glory’, karpotasis beržas, karpotasis beržas ‘Zvitsers Glory’ (koloninis), klevalapis
platanas, šermukšnis ‘Fastigiata‘, gudobelė ‘Toba’, mažalapė liepa, mažalapė liepa ‘Rancha’,
europinė liepa ‘Pallida’.
15 lentelė. Medžių vegetacijos trukmė 2013-2014 m
Augalo pavadinimas 2013 m
2014 m. Vidutiniška
i
vegetacij
a
vegetacija dienų
Šermukšnis ‘Dodong’ 194 249 221
Šermukšnis ‘Fastigiata’ 194 244 219
Šermukšnis ‘Incana’ 206 267 236
Švedinis šermukšnis 194 251 222
Vienapiestė gudobelė 220 237 228
Gudobelė ‘Toba’ 198 259 228
Gudobelė ‘Stricta’ 213 239 226
Gudobelė ‘Paul’s Scarlet’ 154 197 175
Slyvalapė gudobelė 192 230 211
Obelis ‘Street Parade’ 190 215 202
Obelis ‘Red Splender’ 192 223 207
37
Obelis ‘Mokum’ 215 235 225
Raudonasis klevas ‘Autumn Flame’ 199 179 189
Sidabrinis klevas 227 230 228
Klevas ‘Bowhal’ 207 191 199
Trakinis klevas 220 219 219
Trakinis klevas ‘Huiber’s Elegant’ 215 219 217
Klevas ‘Pyramidalis’ 222 270 246
Klevas ‘Drummondii’ 201 234 217
Klevas ‘Royal Red’ 204 205 204
Paprastasis klevas 212 239 225
Klevas ‘Columnare’ 202 249 225
Klevas ‘Deborax’ 204 246 225
Klevas ‘Globosum’ 204 244 224
Mažalapė liepa 204 227 215
Mažalapė liepa ‘Rancha’ 204 227 215
Europinė liepa ‘Pallida’ 205 227 216
Amerikinis uosis 189 197 193
Uosis ‘Cimzan’ 182 180 181
Amerikinis uosis ‘Autumn Purple’ 165 162 163
Uosis ‘Summit’ 180 175 177
Uosis ‘Westhofs Glorie’ 193 184 188
Paprastasis uosis ‘Pendula’ 160 141 150
Virgininė vyšnia ‘Shubert’ 194 239 216
Vyšnia ‘Kanzan’ 204 236 220
Slyva ‘Nigra’ 222 236 229
Paprastasis ąžuolas 203 207 205
Pelkinis ąžuolas 213 200 206
Burgundinis ąžuolas 218 200 209
Paprastasis skroblas 212 247 229
Paprastasis skroblas ‘Fastigiata’ 212 247 229
Karpotasis beržas ‘Zvitsers Glory’ 217 227 222
Karpotasis beržas 224 227 225
Karpotasis beržas ‘Zvitsers Glory’(koloninis) 223 224 223
Vinkšna 207 227 217
Japoninis puošmedis 191 228 209
Klevalapis platanas 218 208 213
Pilkasis riešutmedis 201 184 192
Tridyglė gledičija ‘Inermis’ 169 199 184
Gledicija ‘Skyline’ 169 191 180
Tridyglė gledičija 173 200 186
2014 metais ilgiausia vegetacija buvo šių medžių (15 lentelė): klevas ‘Pyramidalis’,
šermukšnis ‘Incana’, gudobelė ‘Toba’, švedinis šermukšnis, šermukšnis ‘Dodong’, klevas
‘Columnare’, paprastasis skroblas, paprastasis skroblas ‘Fastigiata’, klevas ‘Deborax’, klevas
‘Globosum’.
38
Šie medžiai miestuose ilgiausiai išbūtų žali, dėl to rekomenduojami miestų želdinime.
Trumpiausią vegetacija turi šie medžiai: paprastasis uosis ‘Pendula’, gudobelė ‘Paul‘s Scarlet’,
gledičija ‘Skyline’, uosis ‘Cimzan’, raudonasis klevas ‘Autumn Flame’.
Pagal atliktus tyrimus 2013-2014 m (15 lentelė) matome, kad augalų vegetacija ilgesnė buvo
2014 metais.
Ilgesnei vegetacijos trukmei, galėjo įtakoti šie veiksniai:
1. 2014 m. sezono metu, medeliai papildomai buvo tręšiami du kartus per lapus su
mineralinėmis trąšomis ir du kartus per šaknis. Tuo tarpu 2013 metais dekoratyviniai
medžiai buvo tręšiami tik per šaknis du kartus.
2. Medelyne įrengta individuali kompiuterinė laistymo sistema kiekvienam medeliui.
3. Lyginant 2013-2014 m rudens mėnesių temperatūras, 2014 metų vidutinė rugsėjo mėnesio
temperatūra buvo 15,5°C, kai tuo tarpu 2013 m. rugsėjo mėn. vidutinė temperatūra buvo
10,2°C. 2014 metų spalio vidutinė mėnesio temperatūra buvo 9,9° C, tuo tarpu 2013 m.
rugsėjo mėn. vidutinė temperatūra buvo 9,6°C. 2014 metų lapkričio vidutinė mėnesio
temperatūra buvo 5,8° C, 2013 m. lapkričio mėn. vidutinė temperatūra buvo 5,8°C.
39
3.4. Šalčio poveikio ir būklės vertinimas
Patekę į naują aplinką medeliai dažniausiai žūna dėl žiemos šalčių ar pavasario šalnų. Dėl
to adaptacijai svarbi palanki, ne per žema žiemos temperatūra. Tuo tikslu buvo atlikti temperatūros
matavimai medelyno teritorijoje, kad nustatyti galimai kai kuriems medeliams pražūtingą šalčio
ribą. 2013-2014 metų žiemą žemiausia temperatūra buvo sausio trečiąją dekadą (16 lentelė). 2014
m. sausio mėn. trečiąją dekadą, vidutinė temperatūra buvo -10°C šalčio.
16 lentelė. 2013-2014 m. vidutinė mėn. temperatūra
Mėnesiai
2013 m. dekados 2014 m. dekados
I II III vid. I II III vid.
Sausis 3,7 -3,8 -5 -1,6 3,7 -3,7 -10 -3,3
Vasaris -0,2 2,6 3 1,7 -0,2 2,6 2,9 1,7
Kovas -6,7 -5,8 -3 -5,1 6,4 4,7 9,7 6,9
Balandis -0,5 7 6,9 4,6 5,4 8,1 12,6 8,7
Gegužė 12,7 17,3 16,5 15,5 7,9 13,1 14,5 11,8
Birželis 20 17,9 20,3 19,4 16,6 14,8 14,4 15,2
Liepa 17,9 18,4 19,8 18,7 21,7 19 23,9 21,5 Rugpjūti
s 20,7 16,9 15,5 17,7 22,8 16,8 15,5 18,3
Rugsėjis 10,9 11,4 8,2 10,2 16,3 16,3 13,9 15,5
Spalis 9,8 8,9 10 9,5 11,8 11,3 6,6 9,9
Lapkritis 7,3 5,8 4,3 5,8 9,7 7,1 0,6 5,8
Gruodis 12,5 3,6 4,4 6,8 -0,1 4,2 0,7 1,6
Fiksuojant kiekvienos dienos temperatūras, 2014 m. sausio mėn. užfiksuotos 3 dienos iš eilės
trečioje dekadoje, kai temperatūra siekė -15°C šalčio naktimis. Tai turėjo įtakos paprastojo uosio
‘Pendula’ metinių 1,5 metro ūglių nušalimui (4 pav.).
4 pav. Paprastasis uosis ‘Pendula’
40
Gegužės pirmąja dekadą buvo didelis kontrastas tarp dienos ir nakties temperatūros.
Dienomis temperatūra pakildavo iki +12°C šilumos, o naktimis nukrisdavo iki -7°C šalčio. Tai
turėjo įtakos paprastojo uosio ‘Westhofs Glorie’ metinių ūglių pavasariniam nušalimui, kurie buvo
pažeisti apie 50%. Kontrastingos temperatūros taip pat pažeidė kamienų žieves, nes juose atsivėrė
10×4 cm žaizdos (5 pav).
5 pav. Pažeisto uosio ‘Westhof’s Glorie’ kamienas
Vertinant abejų metų mėnesio vid. temperatūras, pajūrio regione šaltesnė žiema buvo
2013 metais (6 pav.). 2013 m. pereinamojo laiko iš žiemos į pavasario temperatūros svyravo
nepalankiau augalams, netolygiai, su atšilimais ir vėl atšalimais. 2014 m. vid mėn. temperatūros
kilo palaipsniui.
6 pav. Vidutinės mėnesio temperatūros pagal metus
41
Vertinant temperatūras pagal dekadas, 2014 metais mažesni svyravimai buvo, nei 2013 m
pereinamuoju į pavasarį laikotarpiu (7,8 pav.).
7 pav. 2013 metų vidutinės mėnesio temperatūros svyravimas dekadomis
8 pav. 2014 metų vidutinės mėnesio temperatūros svyravimas dekadomis
Pagal 2013-2014 m. tyrimo rezultatus, Vakarų Lietuvos medelyne nuo šalčio/šalnų abejais
metais labiausiai nukentėjo šių rūšių ir veislių medžiai: paprastasis uosis ‘Westhofs Glorie’,
paprastasis uosis ‘Pendula’ ir japoninis puošmedis.
Paprastasis uosis ‘Westhof's Glorie’ nušąla nuo žiemos šalčio. Nuo pavasarinių šalnų
kamienuose prie pat žemės atsiveria vėžinės žaizdos 10×5 cm, kurios laikui einant nualina
medelius. 90% šios veislės uosiukų dėl minėtos priežasties medelyne yra pažeisti (9 pav.).
42
9 pav. Žiemos šalčio pažeisti uosiukai
Paprastojo uosio ‘Pendula’ metiniai ūgliai nušąla 100%. Pagal 2013-2014 m. vygdytus
tyrimus, abejais metais jau sausio mėnesį (III-je dekadoje), vizualiai buvo pastebėtas metinių ūglių
stiprus nušalimas. Pavasarį, prasidėjus vegetacijai, ūglių augimas šiems medeliams vyksta iš
miegančiųjų pumpurų. Dėl minėtos priežasties, medelyne šios veislės augalai pažeisti visi 100%.
Japoninis puošmedis nuo pavasarinių šalnų nušąla ne daugiau 50% vienmečių ūglių ilgio.
Taip pat kamienuose prie pat žemės nuo šalčio atsiranda išilginiai statmeni žievių plyšimai,
siekiantys iki 20-30 cm ilgį, kurie po to virsta žaizdomis. Tolimesnis medelio augimas sulėtėja,
skursta, išvaizdos dekoratyvumas nukenčia. Dėl minėtos priežasties medelyne pažeista 90% šios
rūšies medelių.
Medžių vertinimas pagal būklę. Medelyne adaptuojamų medelių būklė įvertinta vizualiniu
būdu pagal 3 balų skalę. Gauti rezultatai rodo, kad 94% augalų taksonų būklė buvo gera, 2% –
vidutinė ir 4% - bloga. Vidutinės ir blogos būklės medelyne buvo 3 taksonų medeliai.
1. Paprastasis uosis ‘Westhof‘s Glorie‘ - bloga būklė - augalas matosi nusilpęs, retesnė lapija,
kamienuose prie pat žemės atsiveria vėžinės žaizdos (8 pav.).
2. Paprastasis uosis ‘Pendula’ - vidutinė būklė -bendras augalo išsivystymas pastebimai silpnesnis,
laja reta.
3. Japoninis puošmedis - bloga būklė - augalas akivaizdžiai nusilpęs, retesnė lapija, kamienuose prie
pat žemės vertikaliai sutrūkinėjusi žievė (10 pav.). Laikui einant tokiuose kamienuose susidaro
vėžinės žaizdos.
43
10 pav. Pažeistas japoninis puošmedis
Įvertinus medelyno augalų būklę, bloga ir vidutinė augalų būklė atsirado žiemos šalčio ir
pavasario šalnų poveikyje. Kiti faktoriai, kurie pablogintų būklę, nebuvo pastebėti. Dėl to darome
išvadą, kad tas rūšis ir veisles, kurios nukentėjo nuo šalčio, netikslinga vežtis iš Vakarų Europos
medelynų. Negalima teigti, kad šioms rūšims ir veislėms netinka Lietuvos klimatas, nes Lietuvoje
japoninis puošmedis, uosis ‚Pendula‘ jau seniai auginami ir puikiausiai aklimatizavosi. Galima
manyti, kad tik atvežtieji individai per jautrūs mūsų žiemoms. Apie paprastojo uosio ‘Westhof‘s
Glorie‘ veislės ankstesnių aklimatizacijos duomenų neturime, nes tai naujesnis taksonas Lietuvoje.
Tačiau tikėtina, kad galima būtų atrinkti tinkamus šios veislės individus Lietuvos sąlygoms. Tik
uosiai susiduria su kitomis bėdomis – jie dažniausiai žūna nuo ligų, ne nuo šalčio.
44
IŠVADOS
1. Medelyne 2013 metais buvo atvežta 51 taksonų lapuočių medžių, iš kurių rūšių buvo 18 vnt,
veislių buvo 33 vnt. Didžiausias ūglių metinis prieaugis buvo 150 cm, mažiausias – 10 cm. 7
rūšys yra vietinės, dėl to netikslinga vežti medelius iš šiltesnių kraštų, kurių rūšys natūraliai
auga Lietuvoje ir galima patiems užsiauginti vietinės kilmės medelius, atsparius mūsų
klimatui.
2. Medelyno dirvožemyje trūksta fosforo, azoto ir kalcio. Magnio ir organinės anglies yra per
daug. Tačiau šių maisto medžiagų nesubalansuotumas nepadarė neigiamos įtakos medelių
adaptacijai, jų būklė nepablogėjo.
3. Ilgiausiai vegetacija trunka 270-259 dienų. Tiek dienų per sezoną vegetuoja klevas
‘Pyramidalis‘, gudobelė ‘Toba‘, šermukšnis ‘Incana‘. Šie medžiai miestuose ilgiausiai
išbūtų žali, dekoratyvesni, dėl to rekomenduojami miestų želdinime. Trumpiausią vegetacija
turi paprastojo uosio ‘Pendula’ veislė.
4. Didžiosios daugumos medelių aklimatizacija yra sėkminga, nes 94% augalų taksonų būklė
yra gera, 2% – vidutinė ir 4% - bloga. Blogiausiai aklimatizavosi paprastojo uosio
‘Westhofs Glorie’ ir ‘Pendula’ veislės ir japoninis puošmedis.
45
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Baronienė V. 2000. Nauji lapuočiai Lietuvos želdynuose. Dendrologia Lithuaniae, V t. P. 5-
14.
2. Baronienė V. 2002. Lapuočių dekoratyvinės formos Lietuvos želdynuose VI t. P.3 – 11.
3. Baronienė V., Romanovskaja D. 2005. Klimato šiltėjimo įtaka augalų sezoniniam
vystymuisi Lietuvoje 1961-2003 metais. Vagos, 66 (19). P. 24-32.
4. Boguševičiutė A., Lukaitienė M., Navasaitis M., Skeivienė O., Vengeliauskaitė A.,
Šešelgienė T., Žuklys L. 1963. Dekoratyvioji želdininkystė. Vilnius.
5. Bukantis A. 1994. Lietuvos klimatas. Vilnius. 65 p.
6. Bukantis A., Gulbinas Z., Kazakevičius S., Kilkus K., Mikelinskienė A., Morkūnaitė R.,
Rimkus E., Samuila M., Stankūnavičius G., Valiuškevičius G., Žaromskis R. 2001. Klimato
svyravimų poveikis fiziniams geografiniams procesams Lietuvoje. Vilnius.
7. Eidukevičienė M. 2009. Lietuvos gamtinė geografija. Klaipėdos universiteto leidykla. P.
77.
8. Galvonaitė A., Misiūnienė M., Valiukas D., Buitkuvienė M.S., 2007. Lietuvos klimatas.
ARX BALTICA. P.153-190.
9. Galvonaitė A., Valiukas D., Kilpys J., Kitrienė Z., Misiūnienė M., 2013. Lietuvos klimato
atlasas. P. 1-3.
10. Januškevičius L., Baronienė V., Liagienė D., 2006. Sumedėjusių augalų introdukcija ir
aklimatizacija bei jų rezultatai ir perspektyvos Lietuvoje. Kaunas, Lututė, 392 p.
11. Januškevičius L. 1987. Aklimatizacijos centrai. Girios. P. 11-9.
12. Januškevičius L. 1989. Biologo – ekologičeskije isledovanija introducirovannoj dendroflory
Litovskoj SSR (daktaro disertacija). Vilnius.
13. Januškevičius L. 2000. Dekoratyviniai medžiai ir krūmai iš Vakarų Europos. Dendrologia
Lithuaniae, V t. P. 31-37.
14. Januškevičius L. 2002. Sumedėjusių augalų introdukcijos ir aklimatizacijos Lietuvoje
pagrindiniai principai ir perspektyvos. Dendrologia Lithuaniae, VI t. P. 53-68.
15. Januškevičius L. 2003. Sumedėjusių augalų introdukcijos ir aklimatizacijos Lietuvoje
rezultatų įvertinimas. Dendrologia Lithuaniae, I t. P. 7-10.
16. Januškevičius L. Svetimžemių sumedėjusių augalų natūralizacija Lietuvoje. Dendrologia
Lithuaniae, VII t.P. 65-79.
17. Januškevičius L., Budriūnas A., Baronienė V., Tamošauskienė S., Žeimavičius K. 1990.
Drevesnyje rastenija Kaunasskogo botaničeskogo sada. Vilnius.
46
18. Lapin P.I., Aleksandrova M.S., Borodina M.A. 1975. Drevesnyje rastenija Glavnovo
botaničeskovo sada AN SSSR. Moskva.
19. Navasaitis M. 2004. Dendrologija. Vilnius, Margi raštai. 856 p.
20. Navasaitis M. 2006. Skinderiškio dendroparkas. Kaunas, Lututė. 200 p.
21. Navys E.V. 2008. Sumedėjusių augalų ištvermingumo zonos Lietuvoje, žiemos pakenkimai
ir jų vertinimas. P. 63-85.
22. Navasaitis M. 2011. Lietuvos žemės ūkio universiteto arboretumas 1991 - 2011. Akademija,
128 p.
23. Skridaila A. 1998. Kai kurios teorinės sumedėjusių introdukuotų augalų auginimo
problemos Lietuvoje. Dendrologia Lithuaniae, IV t. P. 139-147.
24. Straigytė L., Juknevičius S. 2004. Beržoto dendrologinės kolekcijos sistematinis įvertinimas.
Dendrologia Lithuaniae, I t. P. 128-134.
25. Straigytė L., Juknevičius S. 2005. Beržoto dendrologinė kolekcija. Kaunas – Akademija. P.
115.
26. Straigytė L., Navasaitis M. 2004.Dekoratyvinių veislių gausos ir adaptacijos Beržoto
dendroparke klausimu. Miškininkystė, 1 (55), p. 68-75.
27. Straigytė L., Vaidelys T. 2012. Istorinio Obelynės želdyno pietinės dalies būklė ir
dendrologinės vertybės. Žemės ūkio mokslai, 19 (2), p. 116-126.
28. Volungevičius J., Šimanauskienė R., Kažys J., Bukantis A., Baškytė R., Baltrūnas V.,
Česnulevičius A., Kavoliutė F. 2013. Lietuvos gamtinė geografija. P. 53-54.