ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO

EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETO

Ekonomikos, apskaitos ir finansų institutas

Vilnė Tamulaitytė

ŽEMĖS ŪKIO VALDOS MODERNIZAVIMO PRIEMONĖS LĖŠŲ

VERTINIMO METODIKOS TOBULINIMAS

Magistrantūros studijų baigiamasis darbas

Studijų sritis: Socialiniai mokslai

Studijų kryptis: finansai

Studijų programa: apskaita ir finansai

Akademija, 2015

Baigiamųjų darbų vertinimo komisija:

(Patvirtinta Rektoriaus įsakymu Nr. 123 - PA, 2015 m. balandžio 23 d.)

Pirmininkas prof. dr. K. Levišauskaitė, Vytauto Didžiojo universitetas

Nariai:

1. Prof. dr. V. Aleknevičienė, Aleksandro Stulginskio universitetas

2. Prof. dr. N. Stončiuvienė, Aleksandro Stulginskio universitetas

3. Doc. dr. J. Žukovskis, Aleksandro Stulginskio universitetas

4. V. Butkuvienė, UAB „Aurita“

Mokslinis vadovas doc. dr. Š. Leitonienė, Aleksandro Stulginskio universitetas

Recenzentas prof. dr. A. Miceikienė, Aleksandro Stulginskio universitetas

Oponentas prof. dr. A. Gargasas, Aleksandro Stulginskio universitetas

Instituto direktorė prof. dr. V. Aleknevičienė, Aleksandro Stulginskio universitetas

SANTRAUKA

Vilnė Tamulaitytė

Žemės ūkio valdos modernizavimo priemonės lėšų vertinimo metodikos tobulinimas

Magistrantūros studijų baigiamasis darbas, 59 puslapių, 22 paveikslų, 12 lentelių, 48

literatūros šaltiniai, 12 priedų, lietuvių kalba.

Prasminiai žodžiai: žemės ūkis, investicijos, ekonominis gyvybingumas, vertinimas, ES

parama.

Tyrimo objektas: ūkininkų ūkių ES paramos įsisavinimas.

Darbo tikslas – išanalizuoti ES paramos žemės ūkio valdos modernizavimo priemonę ir šiai

priemonei Nacionalinės mokėjimų agentūros taikomos ūkininkų ūkių veiklos vertinimo paraiškos

pateikimo ir gautų lėšų įsisavinimo laikotarpiu metodikos trūkumus, aptarti teorinius ūkio

ekonominio gyvybingumo ir jų investicinių projektų vertinimo rodiklius ir remiantis jais pateikti

šios vertinimo metodikos tobulinimo pasiūlymus.

Tyrimo uždaviniai:

• atlikti išsamią žemės ūkio valdos modernizavimo priemonės ir šiai priemonei Nacionalinės

mokėjimų agentūros taikomos ūkininkų ūkių veiklos vertinimo paraiškos pateikimo ir

gautų lėšų įsisavinimo laikotarpiu metodikos analizę;

• atlikti teorinę ūkio ekonominio gyvybingumo rodiklių ir investicinių projektų vertinimo

metodų palyginamąją analizę ir remiantis jais pateikti patobulintą žemės ūkio valdos

modernizavimo priemonei taikomos ūkininkų ūkių veiklos vertinimo paraiškos pateikimo

ir gautų lėšų įsisavinimo laikotarpiu metodiką;

• empiriškai patikrinti šios metodikos taikymo galimybes ir ribotumus 8 ūkių pavyzdžiu.

Tyrimo metodai. Atliekant tyrimą buvo naudojami mokslinės literatūros, normatyvinių

dokumentų bei statistinės medžiagos analizės ir sisteminimo metodai. Nagrinėjant ūkių veiklą

atlikta situacijos kokybinė ir kiekybinė rezultatų analizė bei jų palyginimas.

Tyrimo rezultatai:

• pirmoje dalyje atlikta žemės ūkio valdos modernizavimo priemonės ir šiai priemonei

Nacionalinės mokėjimų agentūros taikomos ūkininkų ūkių veiklos vertinimo paraiškos

pateikimo ir gautų lėšų įsisavinimo laikotarpiu metodikos analizė;

• antroje dalyje atlikta teorinė ūkio ekonominio gyvybingumo rodiklių ir investicinių

projektų vertinimo metodų palyginamoji analizė ir remiantis jais pateikta patobulinta

žemės ūkio valdos modernizavimo priemonės taikomos ūkininkų ūkių veiklos

vertinimo paraiškos pateikimo ir gautų lėšų įsisavinimo laikotarpiu metodika;

• trečioje dalyje empiriškai patikrinta šios metodikos taikymo galimybės ir ribotumai

Kauno apskrities jaunųjų ūkininkų ūkių pavyzdžiu.

* 2015 m. balandžio 24 d. dalyvauta KTU XIII-oje studentų mokslinėje konferencijoje „Socialiniai

ir humanitariniai mokslai – 2015: iššūkiai globalizacijos kontekste“ ir skaitytas pranešimas „ES

paramos lėšų įsisavinimo ūkyje vertinimo metodika“ , kuris bus publikuotas mokslinio žurnalo

„Tiltas į ateitį“ Nr. 1(9).

SUMMARY

Vilnė TAMULAITYTĖ

Development of Valuation Methodology of Funds for Agricultural Holding Modernization

Means

Final work of University Master Studies consists of 59 pages, 22 figures, 12 tables, 48

references, 12 appendixes in the Lithuanian language.

KEY WORDS: agriculture, investments, economical lifecycle, evaluation, the ES

promotion.

Object of the research: absorption of the EU funds in agricultural holdings.

Aim of the research: to analyse the means of the EU support for agricultural holding

modernization and shortcomings of the methodology during submission of proposal evaluation of

farm activities applied for the means by National Paying Agency and received funds absorption, to

discuss theoretical indicators for economic lifecycle and investment project evaluation and come up

with suggestions for improvement of this evaluation methodology.

Objectives of the research:

• To perform detailed analysis of agriculture holding modernization means and to

present evaluation of analysis of effectiveness of fund absorption applied by

National Paying Agency.

• To provide theoretical benchmarking of economical lifecycle measures and

evaluation methods of investment projects and to develop methodology for

evaluation of fund absorption effectiveness on agricultural holdings;

• To test empirically possibilities and shortcomings of the methodology application

of by 8 farms.

Research methods: during the research the overview of scientific literature and legislation,

statistical data analysis and systematic methods were applied. While analysing performance of

agricultural holdings, quantitative and qualitative analysis and comparison of results were carried

on.

Research results:

• Part One deals with detailed analysis of agricultural holding modernization means

and evaluation of effectiveness analysis of fund absorption applied by National

Paying Agency;

• Part Two presents theoretical benchmarking for economical lifecycle measures and

evaluation methods of investment projects as well as developed methodology for

evaluation of fund absorption effectiveness in agricultural holdings;

• Part Three focuses of empirical testing of outcomes and shortcomings of the

methodology application by examples of young farmers’ farm in Kaunas county.

*On 24 April 2015 it was participated at KTU 13th student scientific conference “Social

and Humanity Sciences – 2015: Challenges in Context of Globalisation” and a report “Evaluation

Methodology of EU Funding at Farmers Holding” was delivered. The report will be published in

the scientific journal “Tiltas į ateitį” No. 1(9).

TURINYS

ĮVADAS ............................................................................................................................................... 8  

1.   ES PARAMOS ŽEMĖS ŪKIUI IR ŽEMĖS ŪKIO VALDOS MODERNIZAVIMO

PRIEMONĖS ANALIZĖ ................................................................................................................... 10  

1.1. Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos kryptys ir priemonė ........................... 10  

1.2. Žemės ūkio valdų modernizavimo priemonės analizė ............................................................ 13  

1.2.1. Žemės ūkio modernizavimo priemonės tikslai ir paskirtis ............................................... 13  

1.2.2. Žemės ūkio modernizavimo priemonės paramos suteikimo ir vertinimo proceso

analizė ........................................................................................................................................ 17  

1.2.3. Žemės ūkio modernizavimo priemonės paramą gavusių jaunųjų ūkininkų ūkių veiklos

analizė ........................................................................................................................................ 19  

2. ŽEMĖS ŪKIO VALDOS MODERNIZAVIMO PRIEMONĖS LĖŠŲ ĮSISAVINIMO ŪKYJE

VERTINIMO METODIKOS TEORINIS PAGRINDIMAS ............................................................. 26  

2.1. Ūkininko ūkio ekonominio gyvybingumo vertinimo rodikliai ............................................... 26  

2.2. Investicijų projektų vertinimo metodai ................................................................................... 30  

2.3. Žemės ūkio valdos modernizavimo priemonės lėšų įsisavinimo ūkyje vertinimo metodikos

kūrimas ........................................................................................................................................... 38  

3. ŽEMĖS ŪKIO VALDOS MODERNIZAVIMO PRIEMONĖS LĖŠŲ ĮSISAVINIMO ŪKYJE

VERTINIMO METODIKOS PRAKTINIS TAIKYMAS ................................................................. 43  

3.1. Ūkio ekonominio gyvybingumo vertinimas prieš ES paramos gavimą .................................. 43  

3.2. Ūkių ekonominio gyvybingumo vertinimas paramos įsisavinimo laikotarpiu ....................... 49  

3.3. Ūkių investicinių projektų vertinimas ..................................................................................... 64  

IŠVADOS .......................................................................................................................................... 66  

LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................................. 68  

ĮVADAS

Temos aktualumas. Kiekvienas šiuolaikinis ūkis siekia tapti konkurencingas prieš kitus ūkius.

Lietuvos ūkininkai, žemės ūkio bendrovės ir kiti žemės ūkio subjektai nuo 2001 m. gali pretenduoti

į ES finansinę paramą. Nuo 2007 iki 2013 m. parama buvo skirstoma pagal Specialiąją žemės ūkio

ir kaimo plėtros programą (Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programa). Jau yra parengta ir

pradedama vykdyti nauja programa pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programą.

Viena iš Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonių yra „Žemės ūkio valdų

modernizavimas“. Ši priemonė skirta ūkiams norintiems ir atitinkantiems visus keliamus

reikalavimus modernizuoti, pagerinti ūkio veiklą per naujos technikos, įrenginių ar statinių įsigijimą

su ES parama. „Žemės ūkio valdų modernizavimo“ priemonės pagrindinis tikslas, didinti žemės

ūkio konkurencingumą, diegiant naujus procesus, naujas technologijas ir inovacijas. Tiek ES

paramos suteikimo ir įsisavinimo praktika, tiek šios srities moksliniai tyrimai vis tik pabrėžia

nepakankamai efektyvų ES paramos lėšų įsisavinimą žemės ūkyje. Viena iš sąlygų, apsprendžianti

efektyvų ES paramos žemės ūkiu panaudojimą, būtų Nacionalinės mokėjimų agentūros taikomos

ūkininkų ūkių veiklos vertinimo paraiškos pateikimo ir gautų lėšų įsisavinimo laikotarpiu

metodikos tobulinimas. Taigi šiame darbe yra analizuojama problema – kaip patobulinti

Nacionalinės mokėjimų agentūros taikomos ūkininkų ūkių veiklos vertinimo paraiškos pateikimo ir

gautų lėšų įsisavinimo laikotarpiu metodiką, siekiant padidinti ES paramos žemės ūkiui

panaudojimo efektyvumą.

Darbo objektas – Nacionalinės mokėjimų agentūros ūkininkų ūkių veiklos vertinimo

paraiškos pateikimo ir gautų lėšų įsisavinimo laikotarpiu metodika.

Darbo tikslas – išanalizuoti ES paramos žemės ūkio valdos modernizavimo priemonę ir šiai

priemonei Nacionalinės mokėjimų agentūros taikomos ūkininkų ūkių veiklos vertinimo paraiškos

pateikimo ir gautų lėšų įsisavinimo laikotarpiu metodikos trūkumus, aptarti teorinius ūkio

ekonominio gyvybingumo ir jų investicinių projektų vertinimo rodiklius ir remiantis jais pateikti

šios vertinimo metodikos tobulinimo pasiūlymus.

Siekiant užsibrėžto tikslo, yra nagrinėjami tokie uždaviniai:

• atlikti išsamią žemės ūkio valdos modernizavimo priemonės ir šiai priemonei

Nacionalinės mokėjimų agentūros taikomos ūkininkų ūkių veiklos vertinimo paraiškos

pateikimo ir gautų lėšų įsisavinimo laikotarpiu metodikos analizę;

• atlikti teorinę ūkio ekonominio gyvybingumo rodiklių ir investicinių projektų

vertinimo metodų palyginamąją analizę ir remiantis jais pateikti patobulintą žemės ūkio

valdos modernizavimo priemonei taikomos ūkininkų ūkių veiklos vertinimo paraiškos

pateikimo ir gautų lėšų įsisavinimo laikotarpiu metodiką;

• empiriškai patikrinti šios metodikos taikymo galimybes ir ribotumus Kauno apskrities

jaunųjų ūkininkų ūkių pavyzdžiu.

Tyrimo metodai. Atliekant tyrimą buvo naudojami mokslinės literatūros, normatyvinių

dokumentų bei statistinės medžiagos analizės ir sisteminimo metodai. Nagrinėjant ūkių veiklą

atlikta situacijos kokybinė ir kiekybinė rezultatų analizė bei jų palyginimas. Nagrinėjant ūkių

veiklą, bei nustatant veiklos efektyvumą konsultuotasi su ūkininkais bei rajono žemės ūkio

specialistais.

1. ES PARAMOS ŽEMĖS ŪKIUI IR ŽEMĖS ŪKIO VALDOS MODERNIZAVIMO PRIEMONĖS ANALIZĖ

Europos Sąjungos parama susideda iš didžiosios dalies ES lėšų ir taip pat į ES paramą patenka

ir dalis pačios valstybės lėšų. Kaip teigia K. Ališauskas, A. Jankauskienė ir S. Žebrauskienė (2012)

žemės ūkiui parama reikalinga dėl žemės ūkio veiklos išskirtinumo, priklausomybės nuo gamtinių

sąlygų, žmogiškojo faktoriaus ir strateginės svarbos taip pat parama skirta žemės ūkiui turi reikšmės

ne tik ekonominiams jų veiklos rodikliams, bet ir kaimo gyventojų kokybės gerinimui, nes skatina

kelti kvalifikaciją, lankyti kursus ir sukurti daugiau darbo vietų. Europos Sąjungos parama žemės

ūkiui ir verslui kaime teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros programą. Parama skiriama ūkių

kūrimui ir plėtrai, verslo kaime skatinimui. Europos Sąjungos paramą žemės ūkiui administruoja

Nacionalinė mokėjimo agentūra. Būtina atkreipti dėmesį į „Žemės ūkio valdų modernizavimo“

priemonę, nes Lietuvoje egzistuoja daugybė ūkių, kurie savo veiklą vykdo su sena ir seniai

nudėvėta technika ir įrengimais, su šios priemonės pagalba ūkiai atnaujina savo techniką ir

įrengimus, kad didintu ūkio konkurencingumą.

1.1. Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos kryptys ir priemonė

Lietuvos kaimo plėtros 2007 -2013 programa parengta vadovaujantis Tarybos Reglamento

(EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai,

taip pat ir Komisijos reglamento Nr. 1974/2006, nustatančio detalias šio Tarybos reglamento

taikymo taisykles, nuostatomis.

Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programa skirta pagerinti padėtį kaimo vietovėse ir

bendruomenėse, suteikti paramą naujiems verslams, bei atgaivinti senus verslus, įsteigti naujus

ūkius ir atgaivinti senus ūkius.

Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programa skirstoma į kryptis ir priemones. Yra

išskiriamos keturios kryptys ir jose taip pat yra išskiriamos priemonės:

1. „Žemės ūkio ir miškų ūkio sektoriaus konkurencingumo didinimo“ kryptis, kurio yra

išskiriama dešimt priemonių pateiktų 1lentelėje;

2. „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimo“ kryptis. Joje yra išskiriama taip pat dešimt

priemonių pateiktų 1 lentelėje;

3. „Gyvenimo kokybės kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimo“ kryptis. Šioje

kryptyje yra išskiriamos šešios priemonės, kurios pateiktos 1 lentelėje.

4. „LEADER metodo įgyvendinimo“ kryptis.

Darbe pasirinkti nagrinėti jaunieji ūkininkai, nes jaunieji ūkininkai iki 40 metų gali dalyvauti

visose priemonėse išskyros pirmosios krypties ketvirtąją priemonę „Ankstyvasis pasitraukimas“.

Šioje priemonėje jaunieji ūkininkai iki 40 metų negali dalyvauti, nes ji yra skirta ne jaunesniems

kaip 55 metų amžiaus tačiau dar nesulaukusiems nustatyto pensinio amžiaus. Pavyzdžiui jaunieji

ūkininkai iki 40 metų negali pirmiausia pasinaudoti pirmos krypties priemone „Žemės ūkio valdų

modernizavimas“, o po šios priemonės prašyti paramos pirmos krypties trečiajai priemonei „

Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Jeigu nori jaunasis ūkininkas iki 40 metų gauti paramą pagal

priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ tai jis šios paramos turi prašyti prieš visas kitas priemones

taip kaip ir prieš priemonę „ Žemės ūkio valdų modernizavimas“.

Kiekvienose kryptyse ir priemonėse yra skiriamos skirtingos paramos sumos paramos gavėjui,

taip pat skiriasi ir įgyvendinimo taisyklės, reikalavimai gauti paramą ir reikalingų dokumentų apie

ūkį ir jo veiklą pateikimas.

Paramos sumos pagal pirmą kryptis ir jose esančias priemones yra pateiktos 1 lentelėje.

1 lentelė. Lietuvos kaimo plėtros programos pagrindinės kryptys ir priemonės (sudaryta

autorės remiantis Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenims)

Lietuvos kaimo plėtros programos pagrindinės kryptys ir priemonės Maksimali paramos suma Lt I KRYPTIS ŽEMĖS ŪKIO IR MIŠKŲ ŪKIO SEKTORIAUS KONKURENCINGUMO DIDINIMAS

PROFESINIO MOKYMO IR INFORMAVIMO VEIKLA 2 762 240 NAUDOJIMASIS KONSULTAVIMO PASLAUGOMIS 2 244 320 JAUNŲJŲ ŪKININKŲ ĮSIKŪRIMAS 138 112 ANKSTYVAS PASITRAUKIMAS 621 504 PUSIAU NATŪRINIS ŪKININKAVIMAS 25 896 ŽEMĖS ŪKIO VALDŲ MODERNIZAVIMAS 1 381 120 MIŠKŲ EKONOMINĖS VERTĖS DIDINIMAS 690 560 ŽEMĖS ŪKIO IR MIŠKININKYSTĖS PLĖTRA IR PRITAIKYMO INFRASTRUKTŪRA 2 071 680

ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTŲ PERDIRBIMAS IR PRIDĖTINĖS VERTĖS DIDINIMAS 690 560

DALYVAVIMAS MAISTO KOKYBĖS SCHEMOSE 10 358 II KRYPTIS APLINKOS IR KRAŠTOVAIZDŽIO GERINIMAS

AGRARINĖS APLINKOSAUGOS IŠMOKOS Sumos dydis nėra išskirtas nes parama skiriama už 1ha

PIRMASIS ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS APŽELDINIMAS MIŠKU 690 560 PIRMASIS NE ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES IR APLEISTOS ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS APŽELDINIMAS MIŠKU 690 560

MIŠKININKYSTĖS POTENCIALO ATKŪRIMAS IR PREVENCINIŲ PRIEMONIŲ ĮDIEGIMAS 1 381 120

PELNO NESIEKIANČIOS INVESTICIJOS MIŠKUOSE 690 560

MIŠKŲ APLINKOSAUGOS IŠMOKOS Sumos dydis nėra išskirtas nes parama skiriama už 1ha

„NATURA 2000“ IŠMOKOS IR IŠMOKOS, SUSIJUSIOS SU DIREKTYVA 2000/60/EB (PARAMA „NATURA 2000“ VIETOVĖSE ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖJE)

Sumos dydis nėra išskirtas nes parama skiriama už 1ha

„NATURA 2000“ IŠMOKOS (PARAMA „NATURA 2000“ VIETOVĖMS MIŠKUOSE) 690 560

IŠMOKOS ŪKININKAUJANTIEMS VIETOVĖSE SU KLIŪTIMIS, IŠSKYRUS KALNUOTAS VIETOVES (MAŽIAU PALANKIOS ŪKININKAUTI VIETOVĖS)

Sumos dydis nėra išskirtas nes parama skiriama už 1ha

PELNO NESIEKIANČIOS INVESTICIJOS Sumos dydis nėra išskirtas nes parama skiriama už 1ha

III KRYPTIS GYVENIMO KOKYBĖ KAIMO VIETOVĖSE IR KAIMO EKONOMIKOS ĮVAIRINIMAS PERĖJIMAS PRIE NE ŽEMĖS ŪKIO VEIKLOS 1 726 400 PARAMA VERSLO KŪRIMUI IR PLĖTRAI 1 726 400 KAIMO TURIZMO VEIKLOS SKATINIMAS 690 560 KAIMO ATNAUJINIMAS IR PLĖTRA 690 560

IV KRYPTIS LEADER METODO ĮGYVENDINIMAS Maksimali paramos suma vienam pareiškėjui nėra

nurodyta Kaip matyti iš pateiktų lentelės duomenų didžiausios maksimalios sumos yra skiriamos pirmai

krypčiai „Žemės ūkio ir miškų ūkio sektoriaus konkurencingumo didinimas“. Pirmojoje kryptyje

finansavimo lėšos pasiskirto Europos sąjungos ir nacionalinių lėšų tai yra 75 % paramos dalies

sudaro Europos sąjungos lėšos o likusius 25 % sudaro nacionalinės lėšos. Paramos lėšų

pasiskirstymas kiekvienoje kryptyje yra skirtingas. Antroje kryptyje yra 80 % Europos sąjungos

lėšų ir 20 % nacionalinio finansavimo lėšų. Trečiojoje kryptyje yra lygiai toks pats lėšų

pasiskirstymas kaip ir pirmojoje kryptyje. Taip pat kiekvienos priemonės tinkamos finansuoti lėšos

gali būti finansuojamos skirtingu procentu, tai gali būti 100 %, 80 % ir taip toliau tai priklauso nuo

priemonės.

Didesnis dėmesys atkreipiamas „Žemės ūkio valdų modernizavimo“ priemonę, nes Lietuvoje

egzistuoja daugybė ūkių, kurie savo veiklą vykdo su sena ir seniai nudėvėta technika ir įrengimais.

Todėl šiai ūkiai tikrąją to žodžio prasme tik egzistuoja. Norint, kad ūkis dirbtų pelningai ir

produktyviai, būtina pirmiausia atnaujinti ūkininko požiūrį į ūkį, ne tik kaip į pragyvenimo šaltinį,

bet ir į geros, sveikos ir puikiai išaugintos produkcijos teikėja. Todėl ūkis turėtų turėti gerą,

patikimą ir naują techniką bei įrengimus, kad galėtų į rinką pateikti gerą, sveiką ir kokybišką

produktą. Šiuos tikslus įgyvendinti padeda ES paramos priemonė „Žemės ūkio valdų

modernizavimas“.

Nacionalinėje mokėjimo agentūroje buvo nagrinėjama Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m.

programos statistika. Pastebėta, kad kiekvienais metais bene aukščiausias paraiškų skaičius yra iš

pirmosios krypties žemės ūkio valdų modernizavimo priemonių. Todėl yra tikslinga išsiaiškinti

kaip, kiek, kokiu būdu yra finansuojama žemės ūkio valdų modernizavimo priemonė. Taip pat

išnagrinėti ką paramos pareiškėjas turi pateikti ir įvykdyti norėdamas gauti parą. Išanalizuoti ką

tikrina ir žiūri Nacionalinė mokėjimo agentūra skirdama paramą, taip pat ką prižiūri tikrina visą

paramos laikotarpį agentūra, kad žinotų ar tikslingai ir tinkamai yra pasinaudota parama.

1.2. Žemės ūkio valdų modernizavimo priemonės analizė

1.2.1. Žemės ūkio modernizavimo priemonės tikslai ir paskirtis Žemės ūkio valdų modernizavimo priemonės pagrindinis tikslas, didinti žemės ūkio

konkurencingumą, diegiant naujus procesus, naujas technologijas ir inovacijas. O šios priemonės

veiklos tikslai:

• paremti ūkininkus ir didinti modernizuotų žemės ūkių skaičių;

• didinti ūkininkų pajamas iš žemės ūkio ir su juo susijusios veiklos;

• gerinti aplinkos apsaugą;

• didinti žemės ūkyje sukuriamą ekonominę vertę ir darbo našumą.

Per visus Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos metus Lietuvoje žemės ūkio

valdų modernizavimo priemonei yra surinktas didelis skaičius paraiškų grafiškas atvaizdavimas

pateiktas pirmame paveiksle. Taip pat 1 paveiksle pateiktas Kauno apskrityje surinktas žemės ūkio

valdų modernizavimo programos paraiškų skaičius.

1 pav. Žemės ūkio valdų modernizavimo priemonės surinktų paraiškų skaičius (sudaryta

autorės remiantis Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenims)

Iš pirmo paveikslo matyti kad, jei sumažėja ar padidėja surinktas kiekis paraiškų visoje

Lietuvoje, tai taip pat sumažėjimas ar padidėjimas įvyksta ir Kauno apskrityje. 2012 metais

paraiškų skaičius sumažėjo, nes paraiškas buvo galima teikti tiktai žemės ūkio valdų

modernizavimo priemonės antrajai ir trečiajai veiklos sričiai. Nebuvo priimamos paraiškos pirmajai

veiklos sričiai. Pirmoji veiklos sritis tai nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų Bendrijos

standartų įgyvendinimas. Antroji veiklos sritis – žemės ūkio produktų gamyba ir (arba) paslaugų

žemės ūkiui teikimas; biodujų gamyba iš ūkyje susidarančių atliekų. Pagamintos biodujos gali būti

panaudojamos tik valdos reikmėms; prekinių žemės ūkio produktų (pagamintų arba išaugintų ūkio

valdoje) apdorojimas, perdirbimas ir pateikimas rinkai. Antrosios veiklos srities prioritetiniai

sektoriai: gyvulininkystė, augalininkystė, paslaugos žemės ūkiui. Trečioji veiklos sritis – trumpos

rotacijos plantacinių želdinių įveisimas ir auginimas. Taip pat galėjo turėti įtakos ir trumpas

laikotarpis skirtas paraiškoms teikti.

Pareiškėjui keliamus reikalavimus pateikia Nacionalinė mokėjimo agentūra, kuri yra

vienintelė akredituota institucija, administruojanti paramą žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir

žuvininkystei Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Nacionalinė mokėjimo agentūra administruoja

daugiau kaip 200 paramos priemonių ir veiklos sričių. Pagal visas administruojamas priemones

2007–2014 m. laikotarpiu vidutiniškai kasmet gaunama daugiau nei 350 tūkstančių paraiškų,

atliekama daugiau kaip 40 tūkstančių patikrų. Agentūroje yra virš 175 tūkstančių paramos gavėjų,

kuriems kasmet išmokama apie 2,2 mlrd. Lt paramos lėšų.

Žemės ūkio valdų modernizavimo priemonės paramos gali kreiptis pareiškėjai atitinkantys

pareiškėjui keliamus kriterijus:

• projektas atitinka priemonės veiklos tikslus;

• projekto veikla ir išlaidos susijusios su remiama veikla;

• pareiškėjas užtikrina, kad išlaidos, kurioms finansuoti prašoma paramos, nebuvo, nėra

ir nebus finansuojamos iš kitų nacionalinių programų ir Europos Sąjungos fondų;

• pareiškėjas neturi įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir

Valstybinio socialinio draudimo fondui;

• pareiškėjas užtikrina tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos

lėšas, iš veiklos gautinas lėšas – kuris turi būti pagrįstas projekto aprašo finansinių ataskaitų

duomenimis ir (arba) nurodytas paramos paraiškoje;

• pareiškėjas turi būti įregistravęs valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo

verslo registre;

• pareiškėjas tvarko ir (arba) įsipareigoja tvarkyti buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos

Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus;

• investicijos turi atitikti EB darbo saugos reikalavimus;

• nekilnojamasis turtas (statinys), į kurį investuojama, turi priklausyti pareiškėjui arba

pareiškėjui ir jo sutuoktiniui nuosavybės teise arba pareiškėjui bendrosios dalinės nuosavybės teise,

kai naudojimo nekilnojamuoju turtu tvarka nustatyta notaro patvirtintoje sutartyje ir pareiškėjas

investuoja į savo dalį;

• pareiškėjas privalo būti įgijęs žemės ūkio srities specialybę (įgytas arba nebaigtas

(mokosi, jei toliau nesimoko, turi būti surinkta ne mažiau kaip 80 kreditų arba 3200 akademinių

valandų) žemės ūkio srities profesinis, aukštasis neuniversitetinis (arba jam prilygintas), aukštasis

universitetinis išsilavinimas) arba būti išklausęs pagrindinių ūkininkavimo žinių kursus;

• investicija turi pagerinti bendrus žemės ūkio valdos veiklos rezultatus;

• ūkiams, kurie yra mažesni kaip 4 ekonominio dydžio vienetai (EDV), parama

neskiriama;

• pajamos iš žemės ūkio veiklos per 2 metų laikotarpį iki paramos paraiškos pateikimo

kasmet turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų valdos veiklos pajamų.

Taip pat yra keliami ir tinkamumo gauti paramą įsipareigojimai:

• pareiškėjas įsipareigoja apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti bus panaudota

parama, ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui nuo paramos sutarties pasirašymo arba nuo

sprendimo skirti paramą datos;

• pareiškėjas be rašytinio Agentūros sutikimo įsipareigoja nekeisti projekto

įgyvendinimo vietos ir sąlygų;

• pareiškėjas, vykdantis ekonominę veiklą, įsipareigoja visą projekto kontrolės

laikotarpį tvarkyti buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus

reikalavimus;

• pareiškėjas įsipareigoja viešinti paramą.

Pareiškėjas norėdamas gauti ES paramą turi atitikti daug kriterijų. Darbo autorės nuomone šių

kriterijų skaičius yra toks didelis, nes yra dirbama su pinigais taip pat dėl to, kad paramą gautų

tikrai tas ūkis kurią jis gali gauti ir kuris ją tinkamai panaudos. Tad darbo autorė mano, kad kriterijų

skaičius yra tinkamas ir visi jie yra reikalingi.

1.2.2. Žemės ūkio modernizavimo priemonės paramos suteikimo ir vertinimo proceso analizė

Antrame paveiksle pateikiamas Nacionalinės mokėjimo agentūros paramos suteikimo ir

vertinimo procesas, nuo pateikiamo prašymo iki paskutinės paramos gavimo ir įsisavinimo dienos.

Tai yra pateikiama ir aprašoma, ką ir kaip vertina Nacionalinė mokėjimo agentūra.

2 pav. Žemės ūkio modernizavimo priemonės paramos suteikimo ir vertinimo procesas

(sudaryta autorės remiantis Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenims)

Norėdamas gauti paramą paramos pareiškėjas privalo užpildyti paramos paraišką, kurioje yra

informacija apie pareiškėją, informacija apie projektą kuriam prašoma parama, informacija apie

PARAMOS SUTEIKIMO IR VERTINIMO PROCESAS

Paramos paraiška

Paramos paraiškos vertinimas

• Klausimynas; • Dokumentų analizė; • Finansinių ataskaitų analizė; • Rodiklių analizė.

Paramos įgyvendinimo vieta

Patikra paramos įgyvendinimo vietoje

• Apžiūra vietoja; • Klausimynas.

Mokėjimo prašymas

Mokėjimo prašymo vertinimas

• Dokumentų tikrinimas; • Klausimynas.

Penkis metus pateikiamos ataskaitos

Ataskaitų vertinimas

• Klausimynas; • Dokumentų tikrinimas; • Finansinių ataskaitų analizė; • Rodiklių analizė.

paramą, informacija apie valstybės pagalba, informacija apie projektą, apie tinkamas finansuoti

projekto išlaidas, apie projekto finansavimo šaltinius, informacija apie žemės valdas, informacija

apie turimą ilgalaikį materialųjį turtą, informacija apie užsiimamą veiklą, taip pat turi būti nurodyta

informacija apie turimas paskolas arba išperkamąją nuomą, projekto inovatyvumą, projekto

priežiūros rodiklius ir kita informacija. Kartu su paraiška turi būti pateikiami ir dokumentai:

• Pareiškėjo (ūkininko ar fizinio asmens) tapatybę patvirtinantis dokumentas (pasas ar

asmens tapatybės kortelė);

• Juridinio asmens steigimo dokumentai;

• Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinio padalinio deklaracija arba

pažyma apie atitiktį higienos, veterinarijos, maisto kokybės ir gyvūnų gerovės ir maisto kokybės

reikalavimams (jei numatytos įsigyti investicijos turi įtakos minėtiems reikalavimams);

• Prekių, darbų ar paslaugų tiekėjų komerciniai pasiūlymai arba kiti dokumentai, kuriais

pagrindžiama tinkamų finansuoti išlaidų vertė.;

• Ataskaitinių metų finansinės atskaitomybės dokumentai (balansas ir pelno (nuostolių)

ataskaitos);

• Dokumentai, kuriais patvirtinamas reikiamas išsilavinimas (netaikoma ūkininkams,

turintiems didesnę kaip 2 metų ūkininkavimo patirtį, ir juridiniams asmenims);

• Dokumentai, kuriais įrodama, kad pajamos iš žemės ūkio veiklos per 2 metų laikotarpį

iki paramos paraiškos pateikimo kasmet sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų ūkio veiklos pajamų

(netaikoma mokslo ir mokymo institucijoms, pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams);

• Dokumentai, kuriais patvirtinamas kooperatinės bendrovės (kooperatyvo)

pripažinimas žemės ūkio kooperatine bendrove;

• Numatomų statybos/rekonstravimo darbų projektiniai dokumentai (pateikiamos

statinio techninio projekto bendroji, sklypo sutvarkymo (sklypo plano), architektūros, technologijos,

statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo dalys) arba projektiniai pasiūlymai su statybos

(rekonstravimo) vertės skaičiavimu;

• Statinio techninio projekto skaičiuojamosios kainos ekspertizės išvada (gali būti

pateikta ne vėliau kaip iki pirmo mokėjimo prašymo pateikimo dienos;

• Statybą/rekonstravimą leidžiantis dokumentas (gali būti pateiktas ne vėliau kaip iki

pirmo mokėjimo prašymo pateikimo dienos);

• Atsakingų institucijų patvirtintas nesudėtingo statinio supaprastintas techninis

projektas (kai jį privaloma parengti) arba kiti nesudėtingo statinio statybos dokumentai.

Užpildęs pareiškėjas paraišką ir pateikiąs visus reikalingus dokumentus laukia kol bus

įvertintas paraiška ir bus pateiktas Nacionalinės mokėjimo agentūros atsakymas ar skiriama parama

ūkininkui ar ne. Kai ūkininkas gauna atsakymą, kad parama ūkiui yra skiriama jis įgyvendina savo

investicijas pvz. įsigyja naują turtą. Nacionalinė mokėjimo agentūra vykdo patikrą paramos

įgyvendinimo vietoje. Patikra įgyvendinimo vietoja vyksta pagal Nacionalinės mokėjo agentūros

klausimyną. Tada yra teikiamas mokėjimo prašymas, kuris yra taip pat įvertinamas nacionalinės

mokėjimo agentūros. Ūkininkas įsipareigoja penkis metus pateikti Nacionaliniai mokėjimo

agentūrai balansą, pelno (nuostolio) ataskaitą, taip pat apdrausti įsigytą už paramą turtą. Su

ataskaitomis agentūrai yra pateikiamas skolos ir pelningumo rodiklis. Balansas, pelno (nuostolio)

ataskaita, skolos ir pelningumo rodiklis Nacionaliniai mokėjimo agentūrai padeda įvertinti ar

tinkamai yra panaudota gauta parama.

𝑆𝑘𝑜𝑙𝑜𝑠  𝑘𝑜𝑒𝑓𝑖𝑐𝑖𝑒𝑛𝑡𝑎𝑠 = į!"#$%&"'()"*$"!"#!$%

; (1)

Parodo viso ūkio turimo turto dalį, kuri įgyta iš skolintų lėšų.

𝑃𝑒𝑙𝑛𝑖𝑛𝑔𝑢𝑚𝑜  𝑟𝑜𝑑𝑖𝑘𝑙𝑖𝑠 = !"#$%&'  !"#$%&!"#$"%&'(  !"#"$%&  

×100; (2)

Šis rodiklis rodo, kiek bendrojo pelno tenka vienam pardavimo litui. Kuo rodiklis didesnis,

tuo ūkiui yra geriau.

Nacionalinė mokėjimo agentūra šiais rodikliais siekia įvertinti ūkių ekonominį gyvybingumą,

remdamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-117 „ Dėl ūkio subjektų,

siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos ir Lietuvos

žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos priemones, ekonominio

gyvybingumo nustatymo taisyklių“.

1.2.3. Žemės ūkio modernizavimo priemonės paramą gavusių jaunųjų ūkininkų ūkių veiklos analizė

Taip pat inovacijos praktikos metu buvo susirinkta informacija apie Kauno apskrityje esančius

aštuonis jaunuosius ūkininkus iki 40 metų, kurie 2007 metais pateikė paraiškas ir gavo lėšas pagal

žemės ūkio valdų modernizavimo priemone. 2007 m. iš viso Kauno apskrityje buvo surinkta 70 šios

priemonės paraiškų, o patvirtinta 61 paraiška. Atsižvelgiant į tai, kad jaunimas turi puoselėti ir kelti

Lietuvos ekonominį lygį, tyrime atrinkti nagrinėti augalininkystės sektoriaus ūkiai. Norint įvertinti

investicijų su ES fondų finansine parama žemės ūkiui veiklos plėtrai ekonominį efektyvumą, buvo

pasirinkt aštuoni Kauno apskrities ūkiai, kurie užsiima ūkio veikla - augalininkyste ir yra įsisavinę

ES paramą pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“. Įsisavinant investicijas su ES

parama ūkiai savo veiklą ir toliau vykdo augalininkystės srityje. Šių ūkių tikslas, padidinti grūdų

auginimo efektyvumą mažinant sąnaudas, didinant derlingumus, tuo pačiu padidinant pardavimų

pajamas. Viena iš svarbiausių žemės ūkio sektoriaus šakų – grudų ūkiai, nuo kurių priklauso

apsirūpinimas maistu šalies gyventojų, kitų žemės ūkio ir su juo susijusių perdirbamosios pramonės

šakų pastovus veikimas. Žemiau pateikiama apie visų aštuonių ūkių bendras investicijų sumas,

bendrą dirbamą žemės plotą. Penktoje lentelėje pateikiama informacija apie bendras investicijų

sumas, taip pat apie suteiktą ES paramos sumą įgyvendinant ūkių investicijas. Kadangi Lietuvos

žemės ūkiui įgyvendinti gana stambias investicijas nuosavomis laisvomis lėšomis yra sudėtinga, dėl

jų trūkumo, ūkiai pasinaudoja ES skiriama paramos priemone „Žemės ūkio valdų modernizavimas“.

5 lentelė. Augalininkystės ūkių Žemės ūkio valdų modernizavimo priemonės įsisavinimo suvestinė (sudaryta autorės)

Pavadinimas Paramos įgyvendinimo data Bendra investicijų suma, lt

Paramos suma, lt

Paramos dalis nuo investicijų proc.

Ūkis - 1 2008m., 2009m. 333638 132572 40 Ūkis - 2 2009m. 238000 54740 23 Ūkis - 3 2009m. 668000 167000 25 Ūkis - 4 2008m., 2009m. 627760 140192 22 Ūkis - 5 2008m. 417130 141400 34 Ūkis - 6 2008m. 189564 78642 41 Ūkis - 7 2008 m. 73210 28084 38 Ūkis - 8 2009m. 160800 80400 50

Visi aštuoni ūkiai siekdami svarbiausio tikslo žemės ūkyje tai yra gaminti, užauginti tik

aukštos kokybės produktus pasinaudojo „Žemės ūkio valdų modernizavimo priemone“,

modernizavo savo turimą techniką. Visi aukščiau pateikti ūkiai įgyvendino investicijas į techniką tai

yra naujos modernios technikos įsigijimą siekdami pagerinti augalininkystės ūkių konkurencingumą

taip pat padidinti ūkio ekonominę vertę. Ūkiai įsigijo technikos skirtos dirbai paruošti, derliui

nuimti, taip pat vienas ūkis pasistatė grudų saugyklą. Naujos technikos įsigijimu siekiama mažinti

sėjos, nuėmimo, saugojimo sąnaudas. Iš lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad 1,6 ir 8 ūkių

bendros investicijų sumos buvo padengta apie 40 ir daugiau proc. ES lėšomis. O visų kitų ūkių ES

lėšomis buvo padengta daugiau negu 20 proc. bendros investicijų sumos.

Žemiau yra pateikiama lentelė su ūkių dirbamos žemės plotais. Šeštoje lentelėje pateikiami

duomenis kaip pakito ūkininkų dirbamos žemės plotas pasinaudojus ES parama.

6 lentelė. Augalininkystės ūkių pasinaudojusių ES parama dirbamų žemės plotų

pasikeitimas (sudaryta autorės)

Pavadinimas Dirbamos žemės

plotai, ha (prieš įsisavinant ES paramą)

Dirbamos žemės plotai, ha įsisavinus ES paramą

Dirbamos žemės plotų pasikeitimas, proc.

Ūkis - 1 208,53 254,41 + 22 Ūkis - 2 29,82 39,36 +32 Ūkis - 3 338,65 474,11 +40 Ūkis - 4 416,35 433 +4 Ūkis - 5 323,56 398,72 +19 Ūkis - 6 138,43 173,04 +25 Ūkis - 7 58,05 84,17 +45 Ūkis - 8 328,14 557,84 +70

Iš lentelėje pateikiamų duomenų matyti, kad dirbamos žemės plotas pasinaudojus ES parama

visuose ūkiuose išaugo vienuose daugiau kituose mažiau. Ūkio – 1 dirbamos žemės plotas

pasinaudojimo ES parama padidėjo 22 proc. tai yra nuo 208,53 ha iki 254,41 ha. Pirmasis ūkis su

parama įsigijo sėjamąją, augina javus. Ūkio – 5 ir ūkio – 6 dirbamos žemės plotas padidėjo apie 20

proc. Su paramos lėšomis ūkis – 5 įsigijo traktorių. Ūkis - 6 taip pat užsiima augalininkyste ir už

paramos lėšas įsigijo skutiklį, vienaašę priekabą ir kombainą. Mažiausiai dirbamos žemės plotas

padidėjo ūkyje – 4, jame žemės plotas padidėjo 4 proc. nuo 416,35 ha iki 433 ha. Ūkis – 4 su

paramos lėšomis įsigijo savaeigį javų kombainą. O daugiausiai kaip matyti iš pateiktos lentelės

dirbamos žemės plotas padidėjo ūkis – 8 net 70 proc. tai yra nuo 328,14 ha iki 557,84 ha. Ūkis – 8

taip pat užsiima augalininkyste su paramos lėšomis įsigijo priešsėjimo dirvos įdirbimo agregatą,

puspriekabę ir purkštuvą. Antrojo ūkis taip pat užsiima augalininkyste, už gautas paramos lėšas

buvo kompensuojama įsigytos traktoriaus kaina. Ūkis – 3 su paramos lėšomis įsigijo sėjamąją ir

traktorių . Ūkis – 7 už paramos lėšas ūkis pasistatė grudų saugyklą.

Išanalizavus ūkių dirbamos žemės ploto pasikeitimus pastebima, kad visi aštuoni ūkiai savo

dirbamos žemės plotą padidino gana ženklus padidėjimas įvyko tuose ūkiuose kuriuose dirbamos

žemės plotas iki pasinaudojant parama buvo nedidelis. Taip pat labai ženklus pokytis įvyko ūkis – 3

ir ūkis – 8. Nors ir šie ūkiai prieš paramą buvo gana stambūs tapo dar stambesni, nes jų dirbamos

žemės plotas dabar siekia apie 500 ha. Pastebint tai, kad ūkių dirbamos žemės plotai padidėjo,

daroma prielaida, kad ūkio ekonominio gyvybingumo rodikliuose bus pastebėtas pagerėjimas.

Paraiškos pateikimo metu ir paramos įgyvendinimo laikotarpiu nacionalinė mokėjimų

agentūrą ūkių veiklą vertina dviem pagrindiniais rodikliais, t.y. skolos koeficientu ir pelningumo

koeficientu. Analizuojamų ūkių skolos koeficiento kitimas per paramos laikotarpį pateiktas

trečiame paveiksle. Kaip matyti paramos įsisavinimo pradžioje skolos koeficientas apima diapazoną

nuo 0 iki 0,592. Tai rodo, kad dalis ūkių turtą įsigijo savomis lėšomis, o dalis skolintomis .

3 pav. Ūkių skolos koeficientas per paramos laikotarpį (sudaryta autorės remiantis

Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenims pagal 4 priedo duomenis)

Antrojo ūkio skolos koeficientas buvo labai žemas ir per visą laikotarpį nepasiekė 0,05. tai

rodo, kad įsipareigojimai buvo maži arba jų visai nebuvo. Ūkio traktorius buvo įsigytas savomis

lėšomis. Ūkio – 7 skolos rodiklis 2008 metais, kai buvo įsisavinta parama padidėjo ir siekė 0,38 (4

priedas), nes išaugo įsipareigojimai. Po paramos įsisavinimo praėjus dviem metams skolos rodiklis

vėl šoktelėjo, nes ženkliai padaugėjo įsipareigojimų bet turto suma išliko ta pati, galima daryti

prielaidą, kad padidėjo įsipareigojimai tiekėjams ir rangovams. Trečio ūkio skolos koeficientas

padidėjo 2009 metais, nes tais metais buvo įsisavinama parama, tad galima teigti, kad ūkis sėjamąją

ir traktorių įsigijo su skolintomis lėšomis. Ketvirto ūkio skolos koeficientas išaugo 2008 metais, kai

buvo pradėta įsisavinti parama. Vėlesniais metais skolos koeficiento rodiklis kriti, nes ūkio

įsipareigojimų mažėjo, o ūkio turimo turto daugėjo. Ūkis – 6 skolos koeficientas iš augo 2008

metais, kai buvo įsisavinama parama, po paramos įsisavinimo rodiklio reikšmė krito, nes ūkis

vykdė savo veiklą taip, kad turimi ūkio įsipareigojimai kiekvienais metais mažėjo (4 priedas). Kaip

matyti iš pateikto grafiko 2007 metais pirmo ūkio skolos koeficiento buvo 0,4 tai parodo, kad

vienam turto litui tenka 40 ct. skolų. Kiekvienais metais šio ūkio skolos koeficientas arba šiek tiek

padidėdavo arba nukrisdavo, nes padidėdavo arba sumažėdavo įsipareigojimų. Kaip matyti iš trečio

paveikslo penkto ūkio skolos koeficientas svyravo tarp 0,5; 0,6 tai parodo, kad visą laikotarpį

skolos yra padengiamos pastove turto dalimi. Ūkyje – 8 pastebimas skolos rodiklio kritimas iki

2012 metų, nes įsipareigojimų mažėjo, o turto daugėjo.

Skolų rodiklio reikšmės ūkiuose neviršija koeficiento 0,6, kuris taikomas nacionalinės

mokėjimo agentūros kaip gera reikšmė norint gauti ES paramą. Ūkyje – 7 šio rodiklio reikšmė yra

0.000

0.100

0.200

0.300

0.400

0.500

0.600

0.700

0.800

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Ūkis - 1 Ūkis - 2 Ūkis - 3 Ūkis - 4

Ūkis - 5 Ūkis - 6 Ūkis - 8

ženkliai didesnė už 0,6 išskyrus 2007 metus kai ūkis neturėjo įsipareigojimų, todėl 2008 metais jam

buvo suteikta parama. Rodiklio reikšmė iškarto pakilo, nes ūkis turtą įsigijo už skolintas lėšas.

Ketvirtame ir penktame paveiksluose yra pateikiamas tų pačių aštuonių ūkių pelningumo

rodiklių dinamika.

4 pav. Ūkių pelningumas per paramos laikotarpį (sudaryta autorės remiantis

Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenims pagal 5 priedo duomenis)

Kaip matyti iš ketvirto paveikslo ūkio – 2 pardavimo pelningumas 2009 metais, kai buvo

įsisavinta parama išaugo vienam pardavimo litui teko 1,3 Lt bendrojo pelno. 2011 metais

pelningumas taip pat padidėjo ir siekė 290 proc. tai lėmė padidėjęs bendras pelnas. Ūkio – 6

pelningumas 2008 metais, kai buvo įsisavinama parama padidėjo, nes ženkliai padidėjo bendras

pelnas. Po paramos įsisavinimo rodiklio reikšmė krito, nes pardavimo pajamo buvo tokios pačios o

bendras pelnas mažėjo, nes padaugėjo sąnaudų.

-50%

0%

50%

100%

150%

200%

250%

300%

350%

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Ūkis - 2 Ūkis - 6

5 pav. Ūkių pelningumas per paramos laikotarpį (sudaryta autorės remiantis

Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenims pagal 5 priedo duomenis)

Pelningumas parodo kiek vienam pardavimo litui tenka bendro pelno. Kaip matyti iš aukščiau

pateikto paveikslo ūkis – 1, ūkis – 3, ūkis – 4, ūkis – 5, ūkis – 8 prieš paramą vienam pardavimo

litui atnešė šiek tiek bendro pelno. Ūkyje – 1 pirmais paramos įsisavinimo 2008 metais vienam

pardavimo litui teko mažiau centų bendrojo pelno, o antrais paramos įsisavinimo 2009 metais teko

daugiau. Paramos įsisavinimo laikotarpiu ūkio – 3, ūkio – 4, ūkio – 5 ir ūkio – 8 vienam pardavimo

litui teko mažiau centų bendrojo pelno nei prieš paramos gavimą. Ūkyje – 3 iki 2013 metų

kiekvienais metais vienam pardavimo litui tekdavo vis mažiau centų bendrojo pelno išskyrus 2013

metus kai centų skaičius išaugo. Ūkyje – 5 pirmais metais po paramos įsisavinimo (2009 m.)

vienam pardavimo litui teko vos 6 centai bendrojo pelno (5 priedas). Visais kitais metais vienam

pardavimo litui tekdavo vis daugiau bendrojo pelno. Ūkyje – 8 pirmais metais po paramos

įsisavinimo (2010 m.) vienam pardavimo litui neatnešė nei cento bendrojo pelno. Nuo 2011 metu

vienam pardavimo litui tekdavo šiek tiek bendrojo pelno. Ūkis – 4 visą nagrinėjamą laikotarpį

vienam pardavimo litui atnešdavo apie 50 centų bendrojo pelno, išskyrus antrus metus (2009 m.),

kai buvo įsisavinama parama vienam pardavimo litui teko 15 centų bendrojo pelno tai sąlygojo tai,

kad bendras pelnas buvo sumažėjas, buvo išaugusi pardavimo savikaina. Ūkis – 7, kuris 2007

metais vienas pardavimo litas neteko vieno lito šešiasdešimt aštuonių centų bendrojo pelno, o 2008

metais kai ūkis – 7 įsisavino paramą vienas pardavimo litas neteko 36 centų bendrojo pelno (5

-200%

-150%

-100%

-50%

0%

50%

100%

150%

200%

250%

300%

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Ūkis - 1 Ūkis - 2 Ūkis - 3 Ūkis - 4

Ūkis - 5 Ūkis - 6 Ūkis - 7 Ūkis - 8

priedas). Taip pat tas pats ūkis 2011 metais neteko 23 centų bendrojo pelno. O visais kitais metais

ūkyje – 7 vienam pardavimo litui tekdavo po šiek tiek centų bendrojo pelno.

Aukštas skolos koeficentas, kuris parodo didelė ūkio finansinę riziką ir mažą veiklos finansinę

stabilumą, gali būti pateisinamas, jei pelningumo rodikliai yra aukšti. Ūkio – 7 aukštą skolos

rodiklio reikšmę nepateisina net ir pelningumas, nes 2011 metais ūkio pelningumas buvo neigiama.

Tad ūkis 2011 metais turėjo daug įsipareigojimų ir sąnaudų. Šis pelningumo rodiklis yra

skaičiuojamas imant bendrąjį pelną, butų tikslinga naudoti daugiau pelningumo rodiklių, nes

bendras pelnas gali būti neigiamas, o grynas pelnas teigiamas. Tad skaičiuojamas šis rodiklis

neatspindi visos situacijos ūkyje. 7 lentelėje pateikiamas pelningumo ir skolos koeficiento

rangavimas pagal vidutines ūkio sektoriaus reikšmes.

7 lentelė. Jaunųjų ūkininkų ūkių veiklos vertinimas paraiškos pateikimo metu, 2007 m. -2008

m. (sudaryta autorės) Rodikliai Ūkis -1 Ūkis -2 Ūkis -3* Ūkis -4 Ūkis -5 Ūkis -6 Ūkis -7 Ūkis -8 Pelningumo, % 31,4 24,5 65,8 59,6 55,5 52,3 -167 60,2 Skolos koeficientas 0,4 0,002 0,14 0,27 0,55 0,33 0 0,73 Rangavimas pagal vidutines ūkio sektoriaus reikšmes (žr. 11 priede) Pelningumas** labai

geras geras labai

geras labai geras

labai geras

labai geras

blogas labai gera

Skolos koeficientas***

geras labai geras

labai geras

geras geras geras labai geras

blogas

*Ūkis-3 paraišką pateikė 2008 m. ** pelningumas: blogas < 0; 0 < geras ≤ 26,81; labai geras > 26,81. ***skolos koeficientas: blogas ≥ 0,6; 0,157 ≤ geras < 0,6; 0 ≤ labai geras < 0,157. Remiantis rangavimo rezultatais pateikti apibendrinimai, detaliau apibūdinant pelningumo ir

skolos koeficientą. Pelningumas 2007 m. – 2008 m. buvo labai geras šešiuose ūkiuose iš aštuonių

(ūkis – 1, ūkis – 3, ūkis – 4, ūkis – 5, ūkis – 6 ir ūkis – 8). Geras pelningumas buvo ūkis – 2, o

blogas pelningumas buvo ūkis – 7. Skolos koeficientas labai geras buvo trijuose ūkiuose (ūkis – 2;

ūkis – 3, ūkis – 7). Skolos koeficientas geras buvo keturiuose ūkiuose, blogas buvo viename ūkyje.

Visa tai apžvelgus susidaro nuomonė, kad nepakanta apžvelgti tik skolos ir pelningumo

rodiklius, norint įsitikinti, ar gautos paramos lėšos, tai yra investicinės lėšos, ūkyje yra panaudotos

tinkamai ir efektyviai, taip pat, ar gautos investicijos ūkio veiklai turėjo teigiamos įtakos ir, kad tai

nėra vienkartinė pagalba ūkiui. Norint atsakyti į šiuos klausimus, reikėtų sudaryti/atrinkti platesnį

rodiklių rinkinį, kad būtų galima plačiau ir giliau išanalizuoti ūkio veiklą ir tai, kaip efektyviai

įsisavinama žemės ūkio valdų modernizavimo priemonė. Taip pat kitame skyriuje bus pateikta

informacija apie tai, kad ekonominio gyvybingumo vertinimas susideda ne tik iš skolos ir

pelningumo rodiklių. Ekonominio gyvybingumo vertinimui yra naudojama platesnė metodika, kuri

susideda iš daugiau rodiklių, kurie vertina ne tik pelningumą, mokumą, bet ir turto valdymo

efektyvumą.

2. ŽEMĖS ŪKIO VALDOS MODERNIZAVIMO PRIEMONĖS LĖŠŲ ĮSISAVINIMO ŪKYJE VERTINIMO METODIKOS TEORINIS

PAGRINDIMAS

2.1. Ūkininko ūkio ekonominio gyvybingumo vertinimo rodikliai

Norint tinkamai įvertinti ūkininko ūkio veiklą, būtina įvertinti ūkio finansinę būklę. L.

Juozaitienės (2008) teigimu, daug vertingos informacijos apie įmonę galima sužinoti iš finansinėse

ataskaitose pateiktų duomenų. Skaičiuojant ekonominius rodiklius, kurie parodo įmonės veiklos ir

viso naudojamo įmonės turto efektyvumą, yra įvertinama įmonės ekonominė būklę. Pena ir kiti

(2008) teigia, kad ūkininkui nepakanka turėti vien tik praktinius įgūdžius, siekiant palaikyti gerus

ekonominio gyvybingumo rodiklius, taip pat jis turėtų turėti dar ir tinkamą išsilavinimą, nusimanyti

apie verslo valdymą, mokėti sudaryti (parašyti) verslo planą bei gebėti suprasti, kaip planuoja

uždirbti pelną, sugebėti valdyti riziką, žinoti, kokius išteklius (žemės, darbo, materialinius) turi ir

kokių jam dar reikia, bei užtikrinti, kad, ištekliams įsigyti, būtų pasirinkti tinkamiausi finansavimo

šaltiniai. Tuo tarpu dauguma ūkių savo veiklą analizuoja tik iš gamybinės pusės, o ne iš apskaitos,

rinkodaros ar planavimo sričių. Mokslininkų yra įrodyta tai, kad tie kas sėkmingai vykdo savo

veiklą, daugiau dėmesio atkreipia ir į apskaitą, planavimą, pelningumo analizę, investicijų grąžą ir

kontrolę. Dėl šios priežasties pasiekia geresnių rezultatų versle. Tad, norint pasiekti gerų rezultatų

žemės ūkio versle, nepakanka jį analizuotis tik iš gamybinės pusės.

Ekonominis gyvybingumas yra grįžtamasis ryšys tarp išteklių ir rezultatų, tai yra tik

ekonomiškai gyvybingi ūkio subjektai sugeba užtikrinti reikalaujamą investicinio projekto grąžą, o

gautas pajamas vėl protingai investuoti į išteklius, reikalingus prisitaikyti prie besikeičiančių

aplinkos sąlygų (Gulbinas, Balvočiūtė, 2008).

Kaip teigia Jucevičius (2006), ekonominis gyvybingumas – tai kriterijus, įvertinantis ūkio

subjekto rezultatą, susijusį su investicijų apimtimi ir jų kokybiniais aspektais bei subjekto

strateginės galimybės generuoti vertę ir užtikrinti augimą.

Dažniausiai mokslininkai (Scott, 2001; Adelaja, 2005; Scott, 2005)siekia įvertinti ūkių

ekonominį gyvybingumą, pasitelkdami santykinius finansinius rodiklius ir statistinius metodus.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas (Nr. 3D-117 „ Dėl ūkio subjektų,

siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos ir Lietuvos

žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos priemones, ekonominio

gyvybingumo nustatymo taisyklių“)pateikiami rodiklių formulės ir ūkių ekonominį gyvybingumą

apibūdinančių rodiklių reikšmės pateikiamos 1 lentelėje „Ekonominio gyvybingumo vertinimo

rodiklių formulės ir rekomenduojamos reikšmės“.

2 lentelė. Ekonominio gyvybingumo vertinimo rodiklių formulės ir rekomenduojamos

reikšmės (sudaryta autorės) Rodiklio

pavadinimas Rodiklio formulė Rekomenduojamos rodiklių reikšmės

Grynasis pelningumas 𝑘!"=𝐺𝑃

𝑃𝑃 + 𝐷𝑃×100, 𝑝𝑟𝑜𝑐.

GP – grynasis pelnas, Lt; PP – pardavimo pajamos, Lt; DP – dotacija, susijusi su pajamomis, Lt.

Grynasis pelningumas negali būti mažesnis nei 1.

Skolos 𝑘!"=𝐼𝑆 + 𝑇𝑆𝑇!"#

IS, TS – ūkininkų ilgalaikės ir trumpalaikės skolos, įmonių mokėtinos sumos ir įsipareigojimai metų pabaigoje, Lt; Tpab – viso turto vertė metų pabaigoje.

skolos rodiklis netūrėtų viršyti 0,6 išskyrus programą „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ pagal kurią rodiklis netūrėtų viršyti 0,8.

Paskolų padengimo 𝑘!"#$=𝑃𝑉𝑆 + 𝐷𝑇𝑆! + 𝑃𝐿

PVS – pagrindinės veiklos pinigų srautai per finansinius metus, įtraukiant dotacijas susijusias su pajamomis, Lt ; DT – per finansinius metus gautos dotacijos, susijusios su turtu, Lt; Sg – grąžintos paskolos kredito įstaigoms, kitos finansinės skolos ir sumokėtos lizingo įmokos per finansinius metus, Lt; PL – sumokėtos palūkanos per ataskaitinius metus, Lt.

Paskolų padengimo rodiklio reikšmė pagal LR ŽŪM ministro įsakymą turėtų būti didesnė nei 1,25.

Darbo autorė, nagrinėdama mokslinę literatūrą, pastebėjo, kad mokslininkai ūkio

gyvybingumui vertinti siūlo kur kas daugiau finansinių rodiklių nei pateikiama LR ŽŪM įsakyme.

Taip pat, darbo autorės nuomone, nepakanka tik tų rodiklių kuriuos nurodo LR ŽŪM įsakymas, nes

nėra pakankamai tiksliai ir plačiai įvertinamas ūkio gyvybingumas, siekiant tokių didelių ir svarbių

projektų, kaip žemės ūkio valdų modernizavimas. Tad žemiau yra pateikiama lentelė su

mokslininkų siūlomais rodikliais ūkio ekonominio gyvybingumo vertinimui.

3 lentelė. Ūkio ekonominio gyvybingumo vertinimo rodikliai (sudaryta autorės) Mokslininkas Rodiklio pavadinimas Formulė Formulės reikšmės

J. Scott, 2008

Kapitalo grąža ( 𝐵𝑃𝑅 + 𝐺𝑆 − ŪŠ𝐷)

( 𝑇𝑇 + 𝐼𝑇 − 𝑇𝑆 + 𝐼𝑆 )

BPR – bendroji produkcija; GS – gamybos subsidijos; ŪŠD – ūkininko ir šeimos narių atlygis TT – trumpalaikis turtas; IT – ilgalaikis turtas; TS – trumpalaikės

skolos; IS – ilgalaikės skolos;

Sąnaudų ir pajamų santykis

(𝑉𝐼𝐷𝑆𝑈𝑉 + 𝑁𝑈𝑆 + 𝐾𝑇𝑆)(𝐵𝑃𝑅 + 𝐺𝑆)

VIDSUV – vidinis suvartojimas; NUS – nusidėvėjimas;

Įsipareigojimų ir bendrojo pelno santykis

(𝑇𝑆 + 𝐼𝑆)( 𝐵𝑃𝑅 + 𝐺𝑆 − 𝑉𝐼𝐷𝑆𝑈𝑉 + 𝑁𝑈𝑆 + 𝐾𝑇𝑆 )

KTS – kitos sąnaudos;

Gamybos subsidijų ir bendrojo pelno santykis GS/((BPR+GS)-(VIDSUV+NUS+KTS))

Pardavimų pelningumas (𝑄 ∗ 𝐾 − 𝑉𝐼𝐷𝑆𝑈𝑉 − 𝑁𝑈𝑆 − 𝐾𝑇𝑆)/(𝑄 ∗ 𝐾)

Q – pardavimo apimtys; K – kaina;

Skolos ir nuosavo kapitalo santykis ((S/T)/(IT/T)/(TT/IT)/(ŪŠD/TT))*(ŪŠD/NK)

S – skolos; T – turtas; NK – nuosavas kapitalas;

Palūkanų padengimo rodiklis

𝐵𝑒𝑛𝑑𝑟𝑎𝑠  𝑝𝑒𝑙𝑛𝑎𝑠𝑃𝑎𝑙ū𝑘𝑎𝑛𝑜𝑠

Turto pelningumas ((BPR/(VIDSUV+NUS+KTS))-A)*(TT/T)*(A/TT)*(VIDSUV+NUS+KTS/A) A – atsargos.

A. Tamošaitienė ir kt., 2010; V., Pena ir kiti 2008, Gloy ir kiti 2002; Mishra ir Morehart 2001; Haden ir Johnson 1998; Purdy ir kiti. 1997; Gloy ir LaDue 2003.

Ilgalaikio materialiojo turto apyvartumas

𝑃𝑎𝑟𝑑𝑎𝑣𝑖𝑚𝑜  𝑝𝑎𝑗𝑎𝑚𝑜𝑠𝐼𝑙𝑔𝑎𝑙𝑎𝑖𝑘𝑖𝑠  𝑚𝑎𝑡𝑒𝑟𝑖𝑎𝑙𝑢𝑠  𝑡𝑢𝑟𝑡𝑎𝑠

Turto apyvartumas 𝑃𝑎𝑟𝑑𝑎𝑣𝑖𝑚𝑜  𝑝𝑎𝑗𝑎𝑚𝑜𝑠/𝑡𝑢𝑟𝑡𝑜 Grynojo turto apyvartumas 𝑃𝑎𝑟𝑑𝑎𝑣𝑖𝑚𝑜  𝑝𝑎𝑗𝑎𝑚𝑜𝑠  /  𝑔𝑟𝑦𝑛𝑎𝑠𝑖𝑠  𝑡𝑢𝑟𝑡𝑎𝑠

Ilgalaikio materialiojo turto atnaujinimo koeficientas

Per metus įsigyto ilgalaikio materialiojo turto vertė / ilgalaikio materialiojo turto vertė metų

pradžioje

Apyvartinio kapitalo apyvartumas

𝑃𝑎𝑟𝑑𝑎𝑣𝑖𝑚𝑜  𝑝𝑎𝑗𝑎𝑚𝑜𝑠𝐴𝑝𝑦𝑣𝑎𝑟𝑡𝑖𝑛𝑖𝑠  𝑘𝑎𝑝𝑖𝑡𝑎𝑙𝑎𝑠

Bendrasis trumpalaikio mokumo (likvidumo) koeficientas

𝑇𝑟𝑢𝑚𝑝𝑎𝑙𝑎𝑖𝑘𝑖𝑠  𝑡𝑢𝑟𝑡𝑎𝑠𝑇𝑟𝑢𝑚𝑝𝑎𝑙𝑎𝑖𝑘𝑖𝑎𝑖  į𝑠𝑖𝑝𝑎𝑟𝑒𝑖𝑔𝑜𝑗𝑖𝑚𝑎𝑖

Įsiskolinimo koeficientas

Į𝑠𝑖𝑝𝑎𝑟𝑒𝑖𝑔𝑜𝑗𝑖𝑚𝑎𝑖𝑇𝑢𝑟𝑡𝑎𝑠

Skolos ir turto santykis 𝑆𝑘𝑜𝑙𝑎  /  𝑡𝑢𝑟𝑡𝑎𝑠 Palūkanų padengimo koeficientas 𝑉𝑒𝑖𝑘𝑙𝑜𝑠  𝑝𝑒𝑙𝑛𝑎𝑠  /  𝑝𝑎𝑙ū𝑘𝑎𝑛𝑜𝑠

Bendrasis pardavimų pelningumas 𝐵𝑒𝑛𝑑𝑟𝑎𝑠  𝑝𝑒𝑙𝑛𝑎𝑠  /  𝑝𝑎𝑟𝑑𝑎𝑣𝑖𝑚𝑜  𝑝𝑎𝑗𝑎𝑚𝑜𝑠

Grynasis pardavimų pelningumas 𝐺𝑟𝑦𝑛𝑎𝑠  𝑝𝑒𝑙𝑛𝑎𝑠  /  𝑝𝑎𝑟𝑑𝑎𝑣𝑖𝑚𝑜  𝑝𝑎𝑗𝑎𝑚𝑜𝑠

Turto pelningumas (grąža) 𝐺𝑟𝑦𝑛𝑎𝑠  𝑝𝑒𝑙𝑛𝑎𝑠  /  𝑣𝑖𝑑𝑢𝑡𝑖𝑛𝑖𝑠  𝑡𝑢𝑟𝑡𝑎𝑠

Nuosavybės grąža Projekto grynas pelnas / nuosavas kapitalas Kaip teigia A. Tamošaitienė ir kt. (2010) rodiklių skaičiavimuose, kuriuose naudojamos

pardavimo pajamos, galima apskaičiuoti dviem būdais. Tai yra įvertinant paramos mastą, pridedant

dotacijų, susijusių su pajamomis (tačiau „Žemės ūkio valdų modernizavimo“ priemonės dotacijos

yra susijusios su turtu), sumas ir be paramos sumų. Jei nėra pridedamos paramos sumos, tai toks

rodiklių apskaičiavimas parodys, koks būtų ūkio atitinkamų rodiklių dydis, jei nebūtų

įgyvendinamos paramos žemės ūkiui. Kaip matyti iš antroje lentelėje pateiktų mokslininkų rodiklių,

ūkininkų ūkių finansinę būklę siūloma vertinti pagal rodiklius, kurie parodo turto panaudojimo

būklę, įsipareigojimų vykdymą ir sugebėjimą uždirbti pelną taip pat ir efektyviai naudoti turtą.

Tačiau D. Cibulskienė ir M. Butkus (2007) siūlo dar viena rodiklį, kad būtų tiksliau

apskaičiuoti investicijų pelningumai. Jie siūlo apskaičiuoti investicijų pelningumų rodiklį pagal

žemiau pateiktą formulę:

𝑃!=!"#$!

; (3)

čia PI – investicijų pelningumas;

I – investicijos;

EBIT – pelnas prieš apmokestinimą ir palūkanas.

Dar tikslesniam investicijų pelningumo įvertinimui D. Cibulskienė ir M. Butkus (2007)

pateikia rodiklį, kuriame išskiria būtent tą pelno dalį kuri buvo uždirbta investicijų dėka. Tai yra,

kai turtas vertinamas, kaip investicijų rezultatas. Siūloma apskaičiuoti modifikuotą investicijų

pelningumą pagal formulę:

𝑃!"#$=!"#$!"!!Į

; (4)

čia PImod – modifikuotas investicijų pelningumas;

EBIT – pelnas prieš apmokestinimą ir palūkanas;

NK – nuosavas kapitalas;

IĮ – ilgalaikiai įsipareigojimai.

Šio rodiklio pagalba išsiaiškinama funkcionavimo galimybės ir sugebėjimas panaudoti

nuosavą kapitalą. Rodiklis objektyviai įvertina finansinę būklę. D. Cibulskienė ir M. Butkus (2007)

teigimu šis rodiklis yra objektyviausias finansinės būklės matas, todėl visad jį nagrinėja ne tik

įmonės vadovai, bet ir akcininkai, kreditoriai, įvairios finansinės institucijos. Nuosavo kapitalo ir

ilgalaikių įsipareigojimų sumą įprasta vadinti pastoviu kapitalu, to pasėkoje, šis rodiklis

apibūdinamas, kaip pastovusis kapitalo pelningumas.

Darbo autorės nuomone, būtų paprasčiau ir lengviau apskaičiuoti A. Tamošaitienės ir kitų

siūlomus rodiklius nei J. Scott siūlomus rodiklius, nes ne visi ūkininkai sudaro labai išsamias

finansines ataskaitas, todėl būtų sudėtinga surasti reikalingas formulių dalis. D. Cibulskienės ir M.

Butkaus siūlomi investicijų pelningumo rodikliai yra praktiškesni už LR ŽŪM įsakyme siūlomą

grynojo pelningumo rodiklį. Darbo autorė laikosi šios nuomonės, nes rodiklis parodo objektyvesnę

finansinę būklę vertinama tik ta pelno dalis kuri buvo uždirbta investicijų dėka. Taip pat darbo

autorė mano, kad, pasitelkiant finansinių ataskaitų duomenis, modifikuotą investicijų pelningumą

būtų galima apskaičiuoti lengviau nei investicijų pelningumą, nes finansinėse ataskaitose ne visada

galima rasti konkrečiai išskirtus straipsniu tokius kaip investicijos.

Ūkininkų investicijoms galima priskirti visą uždirbtą pelną, nes šios šakos gautas pelnas yra

uždirbtas investicijų dėka. ES suteikiamų paramos lėšų įsisavinimas padeda geriau prisitaikyti prie

stiprėjančios konkurencijos Europos sąjungoje ir pasaulyje. ES lėšos įsisavinamos įgyvendinant

investicinius projektus. Ūkininkams 1.1 poskyryje minėtų priemonių dėka yra suteikiamos

negrąžinamai investicinės lėšos, leidžiančios prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų, pakeisti

ar plėsti savo veiklą ieškant efektyviausių ūkininkavimo būdų. Investicijos įsisavintos optimaliai,

teigiamai veikia ūkų, taip pat teigiamai veikia ir visos šalies ekonomiką - augant investicijoms

didėja nacionalinės pajamos. To pasėkoje toliau darbe pateikiami investicijų projektų vertinimo

metodai.

2.2. Investicijų projektų vertinimo metodai

Kaip teigia R. Tamošiūnienė (2006) bendro rodiklio, kuriuo būtų galima įvertinti investicinius

projektus finansuojamus Lietuvos biudžeto bei ES struktūrinių fondų, nėra, o tikslesnis atsakymas

apie investicinių projektų efektyvumą gaunamas projektus vertinant daugekriteriniais būdais. Kaip

teigia K. Ališauskas, A. Jankauskienė ir S. Žebrauskienė (2012) žemės ūkis yra vienas pagrindinių

šalies ūkio elementų, turintis esminės įtakos ekonominiams ir socialiniams procesams. Žemės ūkio

reikšmę Lietuvos ūkiui didina žemės ūkio tradicijos bei palankios gamtinės sąlygos; tokia padėtis

teikia geras perspektyvas šalies ekonominei ir žemės ūkio plėtrai taip pat , žemės ūkis yra įvairių

išteklių reikalaujanti ūkio šaka, kurios normaliai veiklai reikalingi nemaži materialiniai ištekliai, o

jo modernizavimui ir tolesnei plėtrai – investicijos. Žemės ūkio investiciniai projektai yra skirti

konkrečiai žemės ūkio veikla užsiimantiems fiziniams ar juridiniams asmenims tai yra pats

pagrindinis skirtumas nuo kitų investicinių projektų. E. Buškevičiūtė, R. Kanapickienė, M. Patašius

(2010) pateikia investicinių projektų klasifikavimą pagal investavimo tikslą ir pagal planuojamą

rezultatą (5 paveikslas).

Investicijų projektų rūšys

Pagal investavimo tikslą Pagal planuojamą rezultatą

• Naujos įmonės įkūrimas • Nauji gaminiai ir įėjimas į naujas rinkas • Veiklos plėtimas • Gamybos modernizavimas • Įrangos atnaujinimas • Saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų

įvertinimas • Kiti projektai

• Išlaidų sumažinimas • Veiklos išplėtimas • Naujos realizavimo rinkos • Naujos verslo sritys • Rizikos sumažinimas • Socialinis efektas

5. pav. Investicinių projektų rūšys (šaltinis: Buškevičiūtė, Kanapickienė, Patašius, 2010)

Darbo autorės nuomone pagal investavimo tikslą žemės ūkio investiciniu projektus būtų

galima priskirti prie naujos įmonės įkūrimo, veiklos plėtimo, gamybos modernizavimo, įrangos

atnaujinimo tikslų. O pagal planuojamą rezultatą prie veiklos išplėtimo. Konkrečią žemės ūkio

valdų modernizavimo priemonę butų galima priskirti prie gamybos modernizavimo, įrangos

atnaujinimo.

A. Stepanovo ir K. Ostašenkovaitės (2014) teigimu Investicinių projektų vertinimas – tai

svarbus investicijų užtikrinimo būdas, leidžiantis nustatyti investavimo sprendimų reikšmingumą

pagal tam tikrus kriterijus. Kriterijai turi būti pagrysti investicinį projektą įgyvendinančios

organizacijos, investuotojo reikiamybėmis. Todėl investicijų tikslingumui nustatyti reikalinga

patikima investicijų vertinimo metodika. S. Girdzijausko (2005) teigimu investicinių projektų

vertinimas yra labai svarbi finansinio darbo sritis, todėl, kad vykdytų investicinių sprendimų

rezultatai yra ilgalaikiai ir turi didelės įtakos investuojančiai įmonei: jei investicinis projektas buvo

labai sėkmingas tai firmos turtas gali ženkliai padidėti, o jei jis buvo nesėkmingas tai įmonės gali

laukti žlugimas, bankrotas. Taip pat V. Behrenso ir P. M. Havraneko (1991) pažymi, kad vertinant

investicijų projektą didžiausią dėmesį skirti finansiniam investicijų vertinimui. Pasitelkiant

finansinių investicijų vertinimą yra apskaičiuojami investicijų efektyvumo rodikliai. D.

Cibulskienės, M. Butkaus (2007); A. V. Rutkauskas, V. Damašienė (2002); G. Birmanas, S. Šmitas

(1997) taipogi M. Bromvičius (1996) išskiria ir aptaria investicijų efektyvumo rodiklių

apskaičiavimą. O K. Ališauskas ir Ž. Kazlauskienė (2005), A. V. Rutkauskas ir R. Tamošiūnienė

(2002) į investicijų efektyvumo analizę siūlo žvelgti kompleksiškai, tai yra investicinius projektus

vertinti trimis būdais: finansiniu, ekonominiu ir ekspertiniu.

Anot mokslininkų Z. Bodie, A. Kane, A. J. Marcus (2002) ir D. Cibulskienės, M. Butkaus

(2007) investicinių projektų analizė gali susidėti iš trijų etapų:

1) tradicinio statiško projekto efektyvumo įvertinimas;

2) rizikos ir neapibrėžtumo įvertinimo;

3) projekto galimybių įvertinimo.

Kaip teigia D. Cibulskienė, M. Butkus (2007) jei norima tinkamai įvertinti investicinius

projektus vien tik tradicinės statistinės analizės nepakanka būtina įvertinti atlikti ir du sekančius

etapus.

Projektų ekonominis vertinimas remiasi pinigų srautų skaičiavimų. Kaip teigia V.

Darškuvienė (2002) pinigų srautai, tai grynoji pinigų suma, kurią, įmonė gauna arba praranda per

nustatytą laikotarpį. Jie parodo būsimas investicijas, veiklos pajamas ir išlaidas. Mokslininkai

teigia, kad yra lengvesnis būdas nei įprastinis pinigų srautams apskaičiuoti. E. Brigham, M.

Ehrhardt (2002), C. Walsh (2007) ir D. Cibulskienė, M. Butkus (2007) pateikia supaprastintą pinigų

srautų skaičiavimo būdą, kai yra kuriami vien investicinio projekto pinigų srautai, kai į

skaičiavimus paimamos pinigų įplaukos ir išlaidos, susijusios tik su įgyvendinamu projektu. Pagal

žemiau pateiktą D. Cibulskienės ir M. Butkaus (2007) formulę galima apskaičiuoti investicinio

projekto grynąjį pinigų srautą.

𝐶𝐹t = 𝐺 − 𝐶 − 𝐺 − 𝐶 − 𝐷 𝑇 − 𝐾 + 𝑆; (5)

čia CFt – projekto grynasis pinigų srautas t metais;

G – laukiamos bendrosios pajamos iš projekto realizacijos, pvz. produkcijos pardavimo

įplaukos;

C – bendrosios einamosios išlaidos (tiesioginės ir netiesioginės išlaidos darbo ir žaliavų

apmokėjimui; nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos neįtraukiamos);

D – išlaidos, kurioms taikomos mokesčių lengvatos;

T – mokesčių tarifas;

K – investicinės išlaidos;

S – įvairių rūšių kompensacijos (dotacijos, subsidijos).

Pagal aukščiau pateiktą formulę apibendrintai apskaičiuojamas pinigų srautas, kuo turima

informacijos daugiau tuo formulė būna labiau detalizuota.

D. Cibulskienė, M. Butkus (2007) siūlo tradicinius analizės metodus, įvertinančius projekto

efektyvumą, kuriuos suskirsto į tris grupes:

1) apskaitinio pelningumo metodai;

2) pinigų srautų metodai;

3) diskontuotų pinigų srautų metodai.

Prie pinigų srautų metodų yra priskiriamas dažniausiai taikomas investicijų atsipirkimo

laikotarpio rodiklis, kuris naudojamas analizuojant investicinius projektus. Anot K. Ališausko ir Ž.

Kazlauskienės (2005) atsipirkimo laikotarpis tai laiko trukmė, per kurį prognozuojamos

nediskontuotos pinigų įplaukos viršija nediskontuotą investicijų sumą. Kitaip tariant, tai yra metų

skaičius reikalingas statistinėms investicijų išlaidoms atsipirkti. D. Cibulskienė ir M. Butkus (2007)

pateikia tokią formulę investicijų atsipirkimo laikui apskaičiuoti:

𝑃𝑃 = 𝑡 + !!!!!"#!!!

; (6)

čia PP – atsipirkimo periodas;

t – metų, prieš visiškai padengiant investicijas skaičius;

It+1 – nepadengta investicijų dalis t+1 metų pradžioje;

NCFt+1 – t+1 metų pinigų srautas.

Atsipirkimo laikotarpio rodiklio apskaičiavimas yra greitas ir nesudėtingas, tačiau šis rodiklis

taip pat neapseina ir be trūkumų: šis rodiklis nėra tinkamas skaičiuoti, kai pradinės investicijos yra

nedidelės arba tuo atveju, kai investicijos yra išskaidytos per laiką, nekreipia dėmesio į pinigų

srautus, gaunamus po to kai pradinė investicija padengiama; taip pat dar vienas trūkumas, kad šis

rodiklis neįvertina pinigų laiko vertės. Atsižvelgiant į aukščiau išvardytus trūkumus atsipirkimo

laikotarpio rodiklį būtų tikslinga naudoti vertinant mažų ir nereikšmingų projektų efektyvumą arba,

kaip pirminį vertinimo metodą (Juozaitienė L., 2007).

Daugelis Lietuvos ir užsienio mokslininkų (Cibulskienė D., Butkus M. 2007; Dagilinė L.

2008; Galinienė B. 2005; Mackevičius J. 2007, Rutkauskas A.V. 2006; Lessel W. 2007; Damodaran

A. 2002; Graham J., Harvey C. 2002; Horne J.C., Wachowicz J. 2005, Jacobs J.F. 2007 ir kt.)

diskontuotų pinigų srautų metode išskiria 3 pagrindinius investicinių projektų efektyvumo

vertinimo rodiklius – metodus:

1) grynosios dabartinės vertės;

2) vidinės grąžos normos;

3) atsipirkimo laiko.

T. Capeland ir kt. (2000) pažymi dar ir kitus rodiklius tokius kaip investuoto kapitalo grąža

(ROIC) taip pat pridėtinės ekonominės vertės (EVA). Taip pat yra siūlomi dar du investicijų

efektyvumo vertinimo rodikliai, tai yra investicinių srautų pelno norma (CFROI) ir ekonominio

pelno rodiklis (CROCI), kuriuos įvardija savo darbuose Bartley (2001); Costantini (2006),

Fernandez (2005).

R. Norvaišienės (2006) teigimu geriausia investicinio kapitalo grąžos charakteristika yra

laikomas grynosios dabartinės vertės rodiklio apskaičiavimas. D. Cibulskienė ir M. Butkus (2007)

nurodo ne vieną formulę grynosios dabartinės vertės rodikliui apskaičiuoti, kurių pasirinkimas

priklauso nuo pinigų srautų ir pačių investicijų. Jei investicija yra vienkartinė ir pinigų srautai yra

nereguliarūs tai yra naudojama žemiau pateikta formulė.

𝑁𝑃𝑉 = 𝑁𝐶𝐹t!!!! ∗ 𝑢t;k ; (7)

čia NPV – grynoji dabartinė vertė;

NCFt – grynojo mokėjimo srauto nario dydis t periodo pabaigai;

ut;k – diskontavimo koeficientas;

t – analizuojamo laikotarpio metai;

k – diskontavimo norma.

Kai investicija yra nevienkartinė, finansiniai ištekliai investuojami ne vienerius metus, o

pajamos yra gaunamos iškarto pasibaigus investiciniam procesui siūloma taikyti jau kita formulė

šiek tiek platesnė ir detalesnė.

𝑁𝑃𝑉 = 𝐶𝐹!!!2!!! ∗ 𝑢!!!;!! − 𝐶𝐹!!

!!!!! ∗ 𝑢!;! ; (8)

čia CFj+ - pajamos periode j=1,…n2;

CFt- - periodo t investicinės išlaidos t=1,…n1;

n1 – investicinio projekto trukmė;

n2 – pajamų iš investicijų gavimo trukmė;

ut;k – diskontavimo koeficientas.

Kai įdėjimai ir įplaukos yra tolygios ir diskrečios, o pajamos yra pradedamos gauti po

kapitalinių įdėjimų D. Cibulskienė ir M. Butkus (2007) grynajai dabartinei vertei skaičiuoti siūlo

naudoti dar vieną formulę.

𝑁𝑃𝑉 = 𝐶𝐹!! ∗ 𝑢!!;!(!!) ∗ 𝑢!!;! − 𝐶𝐹!

! ∗ 𝑢!;!!(!!); (9)

čia un;k(m) – m-kartinis rentos diskontavimo koeficientas.

NPV rodiklis pripažįstamas patikimiausiu rodikliu visoje investicinio efektyvumo vertinimo

srityje remiantis Lietuvos ir užsienio praktika.

Vidinės grąžos norma – rodiklis įvertinantis investicijų efektyvumą ir sprendimų investuoti

patrauklumą (Kancevičius, 2006).

T. Copeland ir kt. (2000) vidinę grąžos normą siūlo apskaičiuoti pasitelkiant lygties sprendimą

ieškant nežinomojo d* . !"(!)(!!!)!

!!!! = 0; (10)

čia d*=IRR – vidinė grąžos norma, atitinkanti pinigų srautą CF(t).

O D. Cibulskienė ir M. Butkus (2007) vidiniai grąžos normą vadina vidine pelno norma (IRR)

apskaičiuoti šiam rodikliui pateikia formulę:

𝐼𝑅𝑅 = 𝑘! +!"#!(!!!!!)!"#!!!"#!

; (11)

čia IRR – vidinė pelno norma;

k1 – diskontavimo norma, kai NPV>0;

k2 – diskontavimo norma, kai NPV<0;

NPV1 – grynoji dabartinė vertė apskaičiuota, kai k1;

NPV2 – grynoji dabartinė vertė apskaičiuota, kai k2.

Kaip ir ankščiau buvo minėta vidinė grąžos norma taip pat yra vadinama ir vidine pelno

norma. Šis rodiklis yra priskiriamas ir prie ūkio ekonominio gyvybingumo ir prie projekto

efektyvumo rodiklių. Rodiklis parodo, kaip efektyviai buvo panaudoti ūkio subjekto kapitaliniai

įdėjimai. Vidinę grąžos normą Žemės ūkio ministerijos patvirtintoje metodikoje siūloma

apskaičiuoti pagal formulę:

𝑉𝐺𝑁 = 𝐼𝑅𝑅(−𝐿𝑉0;𝑃𝑆1;𝑃𝑆2;𝑃𝑆3;𝑃𝑆4;𝑃𝑆5+ 𝐿𝑉5); (12)

čia VGN – vidinė grąžos norma;

LV0 – ūkio subjekto investuoto kapitalo vertė ataskaitinių metų pabaigoje (ilgalaikis turtas +

atsargos + gautinos prekybos skolos – skolos tiekėjams ir gauti išankstiniai apmokėjimai);

Naujai įsteigto ir/ar nevykdančio tipinės veiklos ūkio subjekto investuoto kapitalo vertė (LV0)

skaičiuojama finansinių metų pabaigoje prieš metus, kai pradedamos įgyvendinti investicijos iš

prognozinio balanso, jeigu prieš investicijas nėra ataskaitinių metų finansinės atskaitomybės.

PS1, PS2, PS3, PS4, PS5 – ūkio subjekto prognozuojamųjų metų grynųjų pinigų srautai, imami

iš pinigų srautų ataskaitos. Tai pagrindinės veiklos pinigų srautų ir investicinės veiklos pinigų

srautų suma;

LV5 – ūkio subjekto investuoto kapitalo vertė nuo investicijų įgyvendinimo pradžios penktųjų

prognozuojamųjų metų pabaigoje, (skaičiuojama analogiškai kaip LV0, iš penktųjų

prognozuojamųjų metų balanso).

R. Norvaišienė (2006) vidiniai grąžos normai apskaičiuoti pateikia dar vieną formulę.

!"#!(!!!"")!

− 𝐼 = 0!!!! ; (13)

čia NCFt – grynųjų pinigų srauto elementas t metais;

IRR – vidinė grąžos norma;

t – analizuojamo laikotarpiu numeris;

I – pradinės investicijos.

Vidinės grąžos normos rodiklis anot K. Ališausko ir Ž. Kazlauskienės (2005) turi trūkumų,

jais įvardija tai:

• IRR gali būti ne vienintelis, t. y. gali būti keli IRR variantai, jeigu yra keletas ženklo

pasikeitimų pinigų srautuose;

• IRR gali neegzistuoti; nesant galimybės rasti diskonto normą, kuri padaro NPV lygų nuliui,

IRR rodiklis visiškai nenaudingas;

• kai dviejų svarstomų alternatyvų projektų dydžiai yra skirtingi, IRR metodo pasirinkimas

gali prieštarauti NPV rodikliui.

Atkreipiant dėmesį į tai, kad vidinės grąžos normos rodiklis turi trūkumų užsienio autoriai J.C.

Kelleher ir J.J. MacCormack (2004) siūlo naudoti modifikuotą vidinę grąžos normą.

Kaip teigia R. Norvaišienė (2006) modifikuota vidinė pelno norma tai tokia diskonto norma,

kuriai esant projekto investicijų esamoji vertė lygi jo galutinės vertės esamajai vertei.

Užsienio ir Lietuvos mokslininkai tokie, kaip Староверова ir kt. (2006), D. Cibulskienė ir M.

Butkus (2007) modifikuotą vidinės grąžos normą siūlo apskaičiuoti pagal žemiau pateiktą formulę.

(1+𝑀𝐼𝑅𝑅)! = !"!

!"!→ 𝑀𝐼𝑅𝑅 = !"!

!"!!

− 1; (14)

čia MIRR – modifikuota vidinės grąžos norma;

FV+ - teigiamų pinigų srautų busimoji vertė ( paskutiniu pinigų gyvavimo periodu);

PV- - neigiamų pinigų srautų dabartinė vertė (investavimo pradžioje);

t – laikotarpis tarp pirmųjų investicijų ir paskutinio pajamų gavimo periodo.

D. Cibulskienė ir M. Butkus (2007) pažymi, kad MIRR rodiklis yra priimtinesnis už IRR

rodiklį, kaip projekto realaus pelningumo charakteristika, bet kai yra vertinami tapačius skirtingo

dydžio projektus, geriau naudoti NPV kriterijų, nes jis parodo, kiek projektas padidins įmonės vertę.

Taip pat ir R. Norvaišienė (2006) teigia, kad MIRR metodas yra pranašesnis už IRR metodą,

nes reinvesticijos pagal kapitalo kaštus laikomos korektiškesnėmis:

- naudojant MIRR rodiklį daroma prielaida, kad visų projektų pinigų srautai yra

reinvestuojami pagal vidutinius įmonės kapitalo kaštus;

- o naudojant IRR rodiklį daroma prielaida, kad kiekvieno projekto pinigų srautai yra

reinvestuojami pagal paties projekto IRR.

Paprastą atsipirkimo laiko rodiklio formulę kai vienodos įplaukų (grynųjų pinigų srautų)

sumos gaunamos skirtingu laiku ir nagrinėjamos kaip lygiavertės, pateikia A. V. Rutkauskas

(2007):

𝑃𝑃!" =!!"

; (15)

čia PPsp – paprastas atsipirkimo laiko rodiklis;

I – bendroji investicijų į projektą vertė;

CF – pinigų srautas laikotarpiu t.

Išanalizavus mokslinę literatūrą susijusią su investicinių projektų efektyvumo vertinimo

metodais galima pastebėti tai, kad LR žemės ūkio ministerijos ekonominio gyvybingumo rodiklių

nustatymo taisyklėse, nėra nurodomas, modifikuotos vidinės grąžos normos rodiklio skaičiavimas,

kaip privalomas skaičiavimas, o dauguma nagrinėtos mokslinės literatūros autorių šį rodiklį nurodo,

kaip išsamesnį už vidinės grąžos normos rodiklį. Trečioje lentelėje pateikiami susisteminti

investicinių projektų metodai tai yra kokie mokslininkai, kokius metodus siūlo ir ką pateikia Žemės

ūkio ministerija vertinant investicinius projektus.

4 lentelė. Investicinių projektų vertinimo metodai (sudaryta autorės) Mokslininkai Siūlomi metodai Formulė Cibulskienė D., Butkus M. 2007; Dagilinė L. 2008; Galininė B. 2005; Mackevičius J. 2007, Rutkauskas A.V. 2006; Lessel W. 2007; Damodaran A.

Grynoji dabartinė vertė 𝑁𝑃𝑉 = 𝑁𝐶𝐹t

!

!!!

∗ 𝑢t;k

𝑁𝑃𝑉 = 𝐶𝐹!!!2

!!!

∗ 𝑢!!!;!! − 𝐶𝐹!!!!

!!!

∗ 𝑢!;!

2002; Graham J., Harvey C. 2002; Horne J.C., Wachowicz J. 2005, Jacobs J.F. 2007 ir kt.

𝑁𝑃𝑉 = 𝐶𝐹!! ∗ 𝑢!!;!(!!) ∗ 𝑢!!;! − 𝐶𝐹!

! ∗ 𝑢!;!!(!!)

Cibulskienė D., Butkus M. 2007; Dagilinė L. 2008; Galininė B. 2005; Mackevičius J. 2007, Rutkauskas A.V. 2006; Lessel W. 2007; Damodaran A. 2002; Graham J., Harvey C. 2002; Horne J.C., Wachowicz J. 2005, Jacobs J.F. 2007, Norvaišienė R. 2006.

Vidinė grąžos norma

𝐶𝐹(𝑡)(1 + 𝑑)!

!

!!!

= 0

𝐼𝑅𝑅 = 𝑘! +𝑁𝑃𝑉!(𝑘! − 𝑘!)𝑁𝑃𝑉! − 𝑁𝑃𝑉!

𝑁𝐶𝐹!(1 + 𝐼𝑅𝑅)!

− 𝐼 = 0!

!!!

Cibulskienė D., Butkus M. 2007; Dagilinė L. 2008; Galininė B. 2005; Mackevičius J. 2007, Rutkauskas A.V. 2006; Lessel W. 2007; Damodaran A. 2002; Graham J., Harvey C. 2002; Horne J.C., Wachowicz J. 2005, Jacobs J.F. ir kt 2007, Norvaišienė R. 2006, Rutkauskas 2007.

Atsipirkimo laikas.

𝑃𝑃!" =𝐼𝐶𝐹

Norvaišienė R. 2006, Староверова ir kt. 2006, Cibulskienė D. ir Butkus M. 2007.

Modifikuota vidinė grąžos norma (1 +𝑀𝐼𝑅𝑅)! =

𝐹𝑉!

𝑃𝑉!→ 𝑀𝐼𝑅𝑅 =

𝐹𝑉!

𝑃𝑉!!

− 1

Capeland T. ir kt. 2000. Investuoto kapitalo grąža; Pridėtinės ekonominės vertės

ROIC = Grynasis pelnas po mokesčių / Investuotas kapitalas; EVA = Grynasis pelnas po mokesčių – kapitalo kaštai

Bartley J.M. 2001; Costantini P. 2006, Fernandez P. 2005.

Investicinių srautų pelno norma; Ekonominio pelno rodiklis.

CFROI = pakoreguotas teigiamas pinigų srautas atsižvelgiant į infliaciją / pakoreguotos investicijos į įmonę atsižvelgiant į infliaciją; CROCI

Žemės ūkio ministerijos patvirtinta metodika 2007.

Vidinė grąžos norma

𝑉𝐺𝑁 = 𝐼𝑅𝑅(−𝐿𝑉0;𝑃𝑆1;𝑃𝑆2;𝑃𝑆3;𝑃𝑆4;𝑃𝑆5+ 𝐿𝑉5)

Apibendrinant galima teigti jog žemės ūkio ministerija pateikia tik vieną IRR rodiklį

investiciniams projektams vertinti, kaip ir minėjo mokslininkai nepakanka investicinį projektą

įvertinti vienu rodikliu. Būtų tikslinga investicinį projektą vertinti keletu metodų. Darbo autorės

nuomone investicinį projektą būtų tikslinga vertinti keliais vertinimo metodais. Tokiu kaip

grynosios dabartinės vertės, nes dydis apibūdina investicinės veiklos bendrą absoliutinį rezultatą ir

jos galutinį poveikį. Atsipirkimo laiko, nes norima atsižvelgti į tai, per kiek laiko pinigų srautai

padengia pradines investicijas. Ir modifikuotos vidinės grąžos normos, nes kaip teigia mokslininkai

tai yra pranašesnis metodas nei vidinės grąžos normos.

2.3. Žemės ūkio valdos modernizavimo priemonės lėšų įsisavinimo ūkyje vertinimo metodikos

kūrimas

Pasitelkus išnagrinėtą mokslinę literatūrą buvo sudarytas „Paramos lėšų įsisavinimo ūkyje

vertinimo metodika“.

6pav. Paramos lėšų įsisavinimo ūkyje vertinimo metodika (sudaryta autorės)

Šiandien jau nebeužtenka paramai skirtus pinigus išleisti, o reikia gebėti suskaičiuoti (suvokti)

teikiamos paramos ekonominį naudingumą ir ūkio gyvybingumą. Dėl šių priežasčių yra sukuriama

„Paramos lėšų įsisavinimo ūkyje vertinimo metodika“, kurią ūkininkas turėtų vykdyti, pirmiausia,

norėdamas gauti paramą ir po to ją įsisavinti 5 metų laikotarpyje. Suskaičiuotus rodiklių rezultatus

ŪKININKO ŪKIO EKONOMINIO GYVYBINGUMO VERTINIMAS (prieš paramą) I

II

Turto valdymo efektyvumas Trumpalaikis ir ilgalaikis mokumas Pelningumas

Ilgalaikio materialiojo turto apyvartumas

Turto apyvartumas

Ilgalaikio materialiojo turto atnaujinimo koeficientas

Bendrasis trumpalaikio turto mokumo (likvidumo) koef.

Įsiskolinimo koef.

Bendrasis pardavimų pelningumas

Grynasis pardavimų pelningumas

Turto pelningumas (grąža)

INVESTICINIO PROJEKTO EFEKTYVUMO VERTINIMAS

Grynoji dabartinė vertė (NPV)

Atsipirkimo laikas (PP)

Modifikuota vidinės grąžos norma (MIRR)

ŪKININKO ŪKIO EKONOMINIO GYVYBINGUMO VERTINIMAS (paramos metu ir po paramos)

Turto valdymo efektyvumas

Ilgalaikio materialiojo turto apyvartumas

Turto apyvartumas

Ilgalaikio materialiojo turto atnaujinimo koeficientas

Trumpalaikis ir ilgalaikis mokumas

Bendrasis trumpalaikio turto mokumo (likvidumo) koef

Įsiskolinimo koef.

Pelningumas

Bendrasis pardavimų pelningumas

Grynasis pardavimų pelningumas

Turto pelningumas (grąža)

Nuosavybės grąža

III

Paramos paraiškos vertinim

as

Paramos įsisavinim

o vertinimas (ataskaitų

vertinimas)

Paramos paraiškos vertinim

as

Nuosavybės grąža

ūkininkas turėtų pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kaip iki šiol pateikdavo metines

finansines ataskaitas. Metodika yra sudaryta iš trijų etapų.

Pirmame etape vyksta ūkininko ūkio gyvybingumo vertinimas, prieš siekiant pasinaudoti

parama. Atliekama turto valdymo efektyvumo analizė: skaičiuojamas ilgalaikio materialiojo turto

apyvartumas, kad išsiaiškinti ilgalaikio materialiojo turo efektyvumą ūkyje, prieš pasinaudojant

parama. Tai yra nustatoma: kokia parduotos produkcijos apimtis tenka kiekvienam ilgalaikio

materialiojo turto piniginiam vienetui. Taip pat skaičiuojamas turto apyvartumas, siekiant

išsiaiškinti sugebėjimą, panaudoti visą turtą pardavimo pajamoms uždirbti. Tai yra nustatoma kokia

pardavimų apimtis tenka kiekvienam turto piniginiam vienetui. Be to, skaičiuojamas ilgalaikio

materialiojo turto atnaujinimo koeficientas, kuris parodo pagrindines tendencijas, įsigyjant naują

materialųjį turtą, o jo aukštesnė reikšmė rodo investuojamo kapitalo mastus, atnaujinimo bei

modernizavimo lygį.

Taip pat yra svarbu atlikti trumpalaikio ir ilgalaikio mokumo analizę: skaičiuojamas bendrasis

trumpalaikio turto mokumo (likvidumo) koeficientas, kuris apibūdina sugebėjimą įvykdyti

trumpalaikius įsipareigojimus. Tai yra nustato kiek trumpalaikis turtas viršija trumpalaikius

įsipareigojimus. Skaičiuojamas įsiskolinimo koeficientas, kuris parodo, kokia turto dalis įsigyta už

skolintas lėšas, kiek įsiskolinimų tenka kiekvienam viso turto piniginiam vienetui.

Taip pat pirmajame etape atliekama pelningumo analizė: skaičiuojamas bendrasis pardavimų

pelningumas, kuris parodo kiek bendrojo gamybinio pelno tenka kiekvienam pardavimų pajamų

vienetui arba apibūdina ūkio sugebėjimą uždirbti pelną iš pagrindinės veiklos, kontroliuoti

pardavimo pajamų bei kintamųjų sąnaudų lygį, Skaičiuojamas grynasis pardavimų pelningumas,

parodantis visos veiklos (gamybinės, komercinės, finansinės) galutinį pelningumą. Rodiklio

mažėjimas įspėja, kad parduodamų prekių konkurencingumas smunka arba nustato kiek procentų

arba litų grynojo pelno uždirba vienas pardavimo pajamų litas. Turto pelningumas (grąža) nustato

kiek grynojo pelno tenka kiekvienam viso turto piniginiam vienetui, apibūdina sugebėjimą

pelningai naudoti turtą. Aukštesnė rodiklio reikšmė parodo efektyvesnį turto naudojimą. Taip pat

skaičiuojama nuosavybės grąža.

Antrajame etape vyksta investicinio projekto efektyvumo vertinimas. Vertinant investicinio

projekto efektyvumą yra skaičiuojamas grynosios dabartinės vertės (NPV) rodiklis, atsipirkimo

laiko (PP) ir modifikuotos vidinės grąžos normos (MIRR) rodiklis. Šie rodikliai skaičiuojami

naudojant prognozuojamus duomenis, ruošiantis įsisavinti paramą. Grynoji dabartinė vertė (NPV)

parodo, kokia vertė yra sukurta arba gali būti prarasta investavus. Atsipirkimo laiko rodiklis (PP)

pasirinktas dėl to, kad paramos projektų sąlygos visiems ūkiams yra vienodos. Atsipirkimo

laikotarpio rodiklis parodo, koks bus periodų, reikalingų pradinėms sąnaudoms padengti, skaičius.

Kitaip tariant, atsipirkimo laikas – tai laikas (metais), per kurį sprendimo generuojama nauda

padengia pradines sąnaudas. Kuo atsipirkimo laikas yra trumpesnis, tuo ūkis patrauklesnis, jeigu

kitos sąlygos yra vienodos. Remiantis modifikuotu vidinės grąžos normos (MIRR) rodikliu, galima

apibūdinti projekto likvidumą, atvirkščiai proporcingą rodiklio reikšmei.

Jei projekto modifikuota vidinė grąžos norma yra didesnė nei kapitalo kaštų normą (diskonto

normą) projektas yra tinkamas investavimo pasirinkimas. Jei MIRR yra mažesnė nei diskonto

norma, projektas turėtų būti atmestas. Jei apskaičiavus gaunama grynoji dabartinė vertė teigiama,

taigi nagrinėjamo projekto pelningumas yra didesnis už ribinį, pasirinktą skaičiuojant diskonto

normą. Tokias investicijas patartina vykdyti. Jeigu NPV gaunama neigiama, tai projekte nustatytas

pelningumas yra mažesnis už skaičiavimais pasirinktą ribinį pelningumą. Tokių investicijų

nepatartina įgyvendinti. Projekto atsipirkimo laikas turėtų užimti ne ilgesnį kaip penkerių metu

laikotarpį, nes tiek laiko yra prižiūrima ūkio veikla Nacionalinės mokėjimo agentūros.

Ūkininkas suskaičiuotų rodiklių rezultatus pateiktų Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kuri

lygintų su kitų ūkininkų pateiktais rezultatais ir išrinktų ūkį, kurio ekonominio gyvybingumo

rodikliai yra geresni ir kurio ūkio investicinis projektas atsiperka greičiausiai ir ar išviso atsiperka

suteikiant paramą.

Trečiajame etape atliekamas ūkininko ūkio, besinaudojančio parama, ekonominio

gyvybingumo vertinimas pagal tuos pačius pirmojo etapo rodiklius. Ūkio gyvybingumo vertinimas

vyksta dėl to, kad parama yra įsisavinama ilgiausiai per penkerių metų laikotarpį. Taip pat šių

apskaičiuotų rodiklių rezultatus ūkininkas turėtų pateikti Nacionaliniai mokėjimo agentūrai

kiekvienų ataskaitinių metų pabaigoje. Trečias metodikos etapas sukurtas, norint pastebėti

pokyčius, kaip kinta ūkio rodikliai, įgyvendinant paramą.

Ūkio ekonominio gyvybingumo vertinimui buvo pasirinkta rodiklių grupė, kuri atspindi turto

valdymo efektyvumą. Šių rodiklių Nacionalinė mokėjimo agentūra savo vertinimo metodikoje

netaiko. Darbo autorė šia grupę rodiklių pateikia savo sukurtoje metodikoje, nes mano, kad svarbu

skaičiuoti rodiklius susijusius su turtu. Šios nuomonės laikosi, nes žemės ūkio valdų

modernizavimo priemonės lėšos yra skirtos turtui įsigyti. Todėl metodikoje yra siūloma skaičiuoti

ilgalaikio materialiojo turto apyvartumą, nes investicinės lėšos yra skirtos ilgalaikiam materialiajam

turtui įsigyti. Tai yra ūkininkas modernizuoja savo ūkį įsigydamas ilgalaikį materialųjį turtą.

Metodikoje darbo autorė pasirenka turto apyvartumo rodiklį, nes jos nuomone yra tikslinga

apžvelgti ne tik ilgalaikio materialiojo turto panaudojimą, bet ir viso turimo ūkio turto panaudojimą.

Taip pat vertinimo metodikoje siūloma skaičiuoti ilgalaikio materialiojo turto atnaujinimo

koeficientą, nes žemės ūkio valdų modernizavimo priemonė skirta modernizuoti ūkiui, o šis

rodiklis, kaip minėta anksčiau darbe parodo atnaujinimo ir modernizavimo lygį.

Nacionalinė mokėjimo agentūra ūkio mokumui analizuoti pasitelkia vienintelį skolos

koeficientą. Darbo autorė savo sukurtoje vertinimo metodikoje, kaip minėta siūlo mokumą vertinti

dviem rodikliais. Vienas iš rodiklių yra įskolinimų koeficientas, kuris tapatinamas su skolos

koeficientu. O antrasis bendrasis trumpalaikio turto mokumo (likvidumo) koeficientas, nes šio

rodiklio pagalba galima pastebėti ūkio likvidumą. O jei yra skaičiuojamas tik skolos koeficientas

yra matoma tik, kokia dalis turto yra finansuota skolintomis lėšomis. Todėl darbo autorės nuomone

yra tikslinga skaičiuoti ir bendrąjį trumpalaikio turto mokumo (likvidumo) koeficientą, nes tai yra

analizuojamas ir ūkio trumpalaikis mokumas.

Nacionalinė mokėjimo agentūra vertinime naudoja vien tik pelningumo rodiklį/bendrąjį

pardavimų pelningumą. Kaip matyti iš darbo autorės sukurtos vertinimo metodikos pelningumo

vertinimas yra išplėstas ir siūloma skaičiuoti ne vieną, o keturis rodiklius. Darbo autorė pasirenka ir

grynąjį pardavimų pelningumą, nes skaičiuojant vien tik bendrąjį pardavimų pelningumą bendras

pelnas gali būti neigiamas. O skaičiuojant dar ir grynąjį pardavimų pelningumą to paties ūkio ir tais

pačiais metais bendras pelnas gali būti neigiamas, o grynas pelnas teigiamas. Tad skaičiuojant tik

bendrąjį pardavimų pelningumą ūkis bus matomas tik iš vienos pusės. Darbo autorė savo

metodikoje pasirenka skaičiuoti ir turto pelningumo rodiklį. Šis rodiklis yra pasirenkamas, nes kaip

ir anksčiau minėta darbe investicijos yra vykdomos į turtą. Tad darbo autorės nuomone būtu

tikslinga žinoti, kokia turto dalis grįžta grynojo pelningumo forma. Tai yra ar pasinaudojus ES

parama ir įsigijus naujo turto galima tikėtis didesnės grynojo pelno formos. Darbo autorė pasirinko

nuosavybės grąžos rodiklį, nes ES parama yra investicijos į ūkį. Rodiklis parodo ūkininko

investicijų pelningumą ir bendrą poveikį priimamų finansinių valdymo sprendimų. Darbo autorės

nuomone yra tikslinga kartu skaičiuoti nuosavybės grąžos rodiklį ir turto pelningumo (grąžos)

rodiklį, nes tada įvertinama skolinto kapitalo įtaka rezultatui.

Investicinio projekto efektyvumo vertinimas metodikoje vyksta, nes žemės ūkio valdų

modernizavimo priemonės lėšos yra investicinio pobūdžio. Investicinio projekto efektyvumo

vertinimui darbo autorė pasirinko ne vieną, o tris rodiklius, nes analizavus mokslinę literatūrą buvo

pastebėta jog mokslininkai teigia, kad investicinius projektus tikslinga vertinti ne vienu vertinimo

metodu. Vietoje ministro siūlomo IRR metodo, kuris turėtų būti taikomas Nacionalinės mokėjimo

agentūros vertinimo metodikoje, tačiau atliktos praktikos metu buvo pastebėta, kad joks investicinio

projekto efektyvumo vertinimas nėra taikomas. Darbo autorė pasirinko MIRR metodą, nes kaip

buvo minėta anksčiau darbe MIRR metodas yra pranašesnis nei IRR.

Ilgalaikio materialiojo turto apyvartumas turėtų didėti, ilgalaikio materialiojo turto piniginiam

vienetui turėtų tekti daugiau pardavimo pajamų. Turto apyvartumo rodiklio reikšmė turėtų didėti.

Skaičiuojant ilgalaikio materialiojo turto atnaujinimo koeficientą tikimasi, kad ūkis ir toliau

atnaujins savo turtą, kad jo investicijos nesustos vien tik pasinaudojus parama. Bendrasis

trumpalaikio turto mokumas (likvidumas) reikšmė turėtų būti tarp 1,2 – 2 nes tada matoma, kad

ūkis sugeba efektyviai panaudoti turtą, jei reikšmė bus labai aukšta tai rodys, kad įmonė

neefektyviai panaudoja savo turtą. Įsiskolinimų koeficientas neturėtų viršyti 0,6 taip pat būtu

tikimasi šio rodiklio reikšmės žemėjimo. Bendras pardavimų pelningumas, grynasis pardavimų

pelningumas turėtų augti arba išlikti pakankamai stabilus. Žema reikšmė tikėtina jei ūkio veiklą

nulemtų ekonominiai veiksniai ar gamtinės sąlygos. Nuosavybės grąžos rodiklis turėtų būti

teigiamas ir kad šio rodiklio reikšmė bus aukšta, nes kuo nuosavybės grąža yra didesnė tuo

reikšmingesnė yra ūkio veikla. Jei rodiklio reikšmės blogėtų tai butų tikslinga apsvarstyti galimybę

iš ūkio susigražinti jam skirtą paramą. Šia metodika siekiama išsiaiškinti: ūkio ekonominį

gyvybingumą, prieš gaunant ES paramą; ES paramos, kaip investicijų į ūkį, ekonominį efektyvumą

ir taip pat kaip ūkio ekonominį gyvybingumą, paramos įsisavinimo laikotarpiu.

3. ŽEMĖS ŪKIO VALDOS MODERNIZAVIMO PRIEMONĖS LĖŠŲ

ĮSISAVINIMO ŪKYJE VERTINIMO METODIKOS PRAKTINIS

TAIKYMAS

3.1. Ūkio ekonominio gyvybingumo vertinimas prieš ES paramos gavimą

Ūkio ekonominio gyvybingumo vertinimas prieš paramą prasideda pagal sudarytos „Paramos

lėšų įsisavinimo ūkyje vertinimo metodikos“ pirmąjį etapą. Vertinimas pradedamas nuo turto

valdymo efektyvumo analizės, gautus ūkių rezultatus palyginant su žemės ūkio sektoriaus

vidutiniais rodikliais, tai yra palyginant su Lietuvos augalininkystės vidutiniais rodikliais. 7

paveiksle yra pateikiamas aštuonių ūkių ir Lietuvoje buvęs vidutinis ilgalaikio materialiojo turto

apyvartumas prieš pasinaudojant parama.

7 pav. Ilgalaikio materialiojo turto apyvartumas prieš paramą (sudaryta autorės pagal 1 ir 11

priedų duomenis)

Ilgalaikio materialiojo turto apyvartumas didžiausia buvo ūkis – 1, todėl kad pardavimo

pajamų buvo ženkliai daugiau nei ilgalaikio materialaus turto. Kaip matyti iš paveikslo Lietuvoje

vidutinis ilgalaikio materialiojo turto apyvartumas nesiekė vieneto ir buvo 0,586 Lt pardavimo

pajamų (žr. 11 priede). Didesnė rodiklio reikšmė už esančią vidutinę Lietuvoje buvo ūkis – 1, ūkis –

3 ir ūkis – 8. Visų kitų ūkių ilgalaikio materialiojo turto apyvartumo reikšmė buvo panaši arba

žemesnė lyginant su Lietuvoje buvusią vidutinę augalininkystės ūkių ilgalaikio materialiojo turto

apyvartumo reikšmę.

Toliau taikant vertinimo metodiką yra analizuojamas turto apyvartumas ir pateikiamas 8

paveiksle.

0

1

2

3

4

5

6

8 pav. Turto apyvartumas prieš paramą (sudaryta autorės pagal 2 ir 11 priedų duomenis)

Kaip matyti iš paveikslo viso turto apyvartumas buvo didžiausias, taip pat kaip ir ilgalaikio

materialiojo turto apyvartumas ūkis – 1. Turto apyvartumo kreivės išsidėstymas labai panašus į

ilgalaikio materialiojo turto apyvartumo kreivę. Tai parodo, kad visas turtas ir atskira turto dalis,

kaip ilgalaikis materialius turtas yra panaudojama panašiai. Turto apyvartumo reikšmės yra

žemesnės nei ilgalaikio materialiojo turto apyvartumo, nes ilgalaikis materialus turtas yra viso turto

dalis.

Toliau pagal vertinimo metodiką darbo autorė analizuoja ilgalaikio ir trumpalaikio mokumo

rodiklius. 9 paveiksle pateikia bendrąjį trumpalaikio turto mokumo (likvidumo) koeficientą

lyginamą kartu su Lietuvoje buvusiu augalininkystės ūkių vidutiniu bendruoju trumpalaikio turto

mokumo (likvidumo) koeficientu.

9 pav. Bendrasis trumpalaikio mokumas (likvidumas) prieš paramą (sudaryta autorės pagal

3 ir 11 priedų duomenis)

Kaip matytis iš aukščiau pateikto paveikslo ūkis – 7 trumpalaikių įsipareigojimų neturi, tad

bendrasis trumpalaikio mokumo (likvidumo) koeficientas neapskaičiuojamas. Lietuvoje buvęs

augalininkystės ūkių vidutinio bendrojo trumpalaikio turto mokumo (likvidumo) koeficientas siekė

0 0.2 0.4 0.6 0.8

1 1.2 1.4 1.6

0 10 20 30 40 50 60 70

5,16 (žr. 11 priede) tai yra gana nežema reikšmė, nes ji taip pat netelpa į priimtinumo laipsnį, kuris

yra nuo 1,2 iki 2. Rodiklių reikšmės ūkyje – 2 ir ūkyje – 6 buvo ženkliai didesnės už buvusį

vidutinį Lietuvoje. Tai rodo, kad ūkiai nesugeba tikslingai panaudoti savo turimo turto. Visų kitų

ūkių reikšmės buvo žemesnės nei buvusi Lietuvoje vidutinė reikšmė, jos svyravo apie vieną ar du

(žr. 3 priede).

Vykdant trumpalaikio ir ilgalaikio mokumo vertinimą yra analizuojamas įsiskolinimų

koeficientas prieš paramą, kuris Nacionalinės mokėjimo agentūros vertinime yra tapatinamas su

skolos koeficientu. Įsiskolinimų koeficientų reikšmės pavaizduotos grafiškai 10 paveiksle.

10 pav. Įsiskolinimų koeficientas prieš paramą (sudaryta autorės pagal 4 ir 11 priedų

duomenis)

Ūkis – 1 buvo likvidus, o įsiskolinimų koeficientas siekia 0,4 tai nėra viršyta norma, kuri yra

0,6 tačiau jei tik vien žiūrėtume i ūkį iš likvidumo pusės tai sakytume kad jo situacija yra gera, bet

pažvelgiame ir į įsiskolinimų koeficientą pamatome, kad ūkis turi nemažai įsipareigojimų. Ūkis – 5

ir ūkis – 8 pagal mokumo rodiklį rizikuoja tapti nemokus taip pat pastebima, kad įsiskolinimų

koeficientas tuose ūkiuose yra aukštas. Lietuvoje buvusio augalininkystės ūkių vidutinio

įsiskolinimų koeficientų reikšmė neviršijo nustatytos ribos tai yra 0,6. Lyginant ūkių rodiklius su

Lietuvoje buvusia vidutine rodiklio reikšme pastebima tai, kad ūkio – 2, ūkio – 3 ir ūkio – 7

reikšmės buvo žemesnės. Ūkiai turėjo mažiau įsipareigojimų.

Vertinimo metodikoje toliau yra analizuojamas pelningumo grupė. 11 paveiksle pateikiamas

bendrasis pardavimų pelningumas prieš ES paramą, kuris lyginamas su Lietuvoje buvusia

augalininkystės ūkių vidutine bendrojo pardavimų pelningumo reikšme.

0 0.1 0.2 0.3 0.4 0.5 0.6 0.7

11 pav. Bendrasis pardavimų pelningumas prieš paramą (sudaryta autorės pagal 5 ir 11

priedų duomenis)

Bendrasis pardavimų pelningumas parodo, kiek vienam pardavimo litui tenka bendro pelno.

Kaip matyti iš aukščiau pateikto paveikslo visi ūkiai prieš paramą vienam pardavimo litui atnešė

šiek tiek bendro pelno išskyrus ūkį – 7, kurio bendrasis pardavimų pelningumas buvo neigiamas.

Lyginant Lietuvoje buvusį vidutinį bendrąjį pardavimų pelningumą su ūkiu pelningumu matyti, kad

ūkyje – 2 ir ūkyje – 7 bendrasis pardavimų pelningumas buvo žemesnis nei vidutinis. Bendrasis

pelningumas buvo didesnis nei vienas procentas minimas LR žemės ūkio ministro įsakyme.

12 paveiksle pateikiamas ir analizuojamas grynasis pardavimų pelningumas.

12 pav. Grynasis pardavimų pelningumas prieš paramą (sudaryta autorės pagal 6 ir 11

priedų duomenis)

Grynojo pardavimų pelningumo kreivė paveiksle yra visai kitokia, nei bendrojo pardavimų

pelningumo. Tai yra pagal bendrąjį pardavimų pelningumą ūkis – 7 dirbo nuostolingai, tačiau kai

analizuojame grynąjį pelningumą matoma, kad ūkio – 7 grynasis pardavimų pelningumas buvo

teigiamas. Lietuvoje buvęs vidutinis grynasis pardavimų pelningumą buvo ženkliai mažesnis nei

analizuojamų ūkių (žr. 11 priede). Tad analizuoti metodikoje grynąjį ir bendrąjį pardavimų

-200%

-150%

-100%

-50%

0%

50%

100%

0% 200% 400% 600% 800%

1000% 1200% 1400%

pelningumą yra tikslinga, nes tada matoma realesnė ūkio situacija. Vienas pelningumas gali būti

neigiamas, o kitas gali būti teigiamas.

Analizuojant pelningumo grupės rodiklius yra analizuojama ir pateikiama nuosavybės grąža

ūkių, ir lyginama su Lietuvoje buvusia vidutine nuosavybės grąža.

13 pav. Nuosavybės grąžos rodiklis prieš paramą (sudaryta autorės pagal 7 ir 11 priedų

duomenis)

Nuosavybės grąžos rodiklis visų analizuojamų ūkių buvo didesnis už Lietuvoje buvusio

augalininkystės ūkių vidutinį nuosavybės grąžos rodiklį (žr. 11 priede). Nuosavybės grąžos

rodiklio reikšmės buvo didesnės daugiau, kaip 1,37 karto didesnės nei vidutinės. 8 lentelėje

pateikiamas rangavimas pagal vidutines ūkio sektoriaus reikšmes.

0% 20% 40% 60% 80%

100% 120% 140% 160% 180%

8 lentelė. Jaunųjų ūkininkų ūkių veiklos vertinimas paraiškos pateikimo metu, 2007 m. -2008

m. (sudaryta autorės) Rodikliai Ūkis -1 Ūkis -2 Ūkis -3* Ūkis -4 Ūkis -5 Ūkis -6 Ūkis -7 Ūkis -8 Bendrasis pelningumas, % 31 25 66 60 55 52 -168 60 Rangavimas pagal vidutines ūkio sektoriaus reikšmes (žr. 11 priede) Bendrasis pelningumas** l. geras geras l. geras l. geras l. geras l. geras blogas l. geras Grynasis pelningumas, % 62 236 15 63 40 192 1164 49 Rangavimas pagal vidutines ūkio sektoriaus reikšmes (žr. 11 priede) Grynasis pelningumas*** l. geras l. geras geras l. geras l. geras l. geras l. geras l. geras Nuosavybės grąža 157 67 11 35 34 34 45 123 Rangavimas pagal vidutines ūkio sektoriaus reikšmes (žr. 11 priede) Nuosavybės grąža **** l. geras l. geras l. geras l. geras l. geras l. geras l. geras l. geras Skolos koeficientas 0,405 0,002 0,139 0,268 0,547 0,328 0,000 0,735 Rangavimas pagal vidutines ūkio sektoriaus reikšmes (žr. 11 priede) Skolos koeficientas***** geras l. geras l. geras geras geras geras l. geras blogas Bendrasis trumpalaikis mokumas 1,94 215,74 2,006 2,17 0,96 22,92 - 0,87 Rangavimas pagal vidutines ūkio sektoriaus reikšmes (žr. 11 priede) Bendrasis trumpalaikis mokumas ******

gera l. geras gera gera blogas l. geras - bloga

Turto apyvartumas 1,502 0,168 0,609 0,405 0,388 0,111 0,039 0,374 Rangavimas pagal vidutines ūkio sektoriaus reikšmes (žr. 11 priede) Turto apyvartumas******* l. geras geras l. geras l. geras l. geras geras geras l. geras Ilgalaikio materialiojo turto apyvartumas

5,295 0,343

1,286

0,687

0,589

0,243

0,085

0,495

Rangavimas pagal vidutines ūkio sektoriaus reikšmes (žr. 11 priede) Ilgalaikio materialiojo turto apyvartumas ********

l. geras geras l. geras l. geras l. geras geras geras geras

*Ūkis-3 paraišką pateikė 2008 m. ** bendras pelningumas: blogas < 0; 0 < geras ≤ 27; labai geras > 27. ***grynas pelningumas: blogas < 0; 0 < geras ≤ 18; labai geras > 18. ****nuosavybės grąža: blogas < 8; geras = 8; labia geras > 8. ***** skolos koeficientas: blogas ≥ 0,6; 0,157 ≤ geras < 0,6; 0 ≤ labai geras < 0,157 ******bendrasis trumpalaikis mokumas: bloga < 1,2; 1,2 ≤ geras < 5,16; labai gera ≥ 5,16. *******turto apyvartumas: blogas < 0; 0 < geras ≤ 0,368; labai geras > 0,368. ********ilgalaikio materialiojo turto apyvartumas: blogas < 0; 0 < geras ≤ 0,586; labai geras > 0,586. Remiantis rangavimo rezultatais pateikti apibendrinimai, detaliau apibūdinant bendro

pelningumo, grynąjį pelningumo, nuosavybės grąžos, skolos koeficientą, bendrąjį trumpalaikį

mokumą, turto apyvartumą ir ilgalaikį materialųjį turto apyvartumą. Bendras pelningumas 2007 m.

– 2008 m. buvo labai geras šešiuose ūkiuose iš aštuonių (ūkis – 1, ūkis – 3, ūkis – 4, ūkis – 5, ūkis –

6 ir ūkis – 8). Geras bendras pelningumas buvo ūkis – 2, o blogas bendras pelningumas buvo ūkis –

7. Grynas pelningumas buvo labai geras septyniuose ūkiuose, o geras buvo ūkis – 3. Pagal

rangavimą nuosavybės grąža visuose ūkiuose buvo labai gera. Skolos koeficientas labai geras buvo

trijuose ūkiuose (ūkis – 2; ūkis – 3, ūkis – 7). Skolos koeficientas geras buvo keturiuose ūkiuose,

blogas buvo viename ūkyje. Bendras trumpalaikis mokumas buvo blogas ūkis – 5 ir ūkis – 8, geras

buvo ūkis – 1, ūkis – 3 ir ūkis – 4. Bendras trumpalaikis mokumas pagal rangavimą labai geras

buvo ūkis – 2 ir ūkis – 6. Turto apyvartumas labai geras buvo penkiuose ūkiuose, o geras buvo

likusiuose ūkiuose. O ilgalaikio materialiojo turto apyvartumas labai geras buvo keturiuose ūkiuose,

geras buvo keturiuose ūkiuose.

Apibendrinant galima teigti, kad naudojant platesnę vertinimo metodiką nei naudoja

Nacionalinė mokėjimo agentūra tokią, kaip pateikia darbo autorė. Platesne vertinimo metodika

apžvelgiamas ne tik pelningumas ir skolos koeficientas, bet ja apžvelgiamas ilgalaikio materialiojo

turto apyvartumas, turto apyvartumas, ilgalaikis trumpalaikis mokumas, bendras pelningumas,

grynas pelningumas ir nuosavybės grąža. Galima išsamiau ir tiksliau apžvelgti ūkio situaciją prieš

pasinaudojant parama.

3.2. Ūkių ekonominio gyvybingumo vertinimas paramos įsisavinimo laikotarpiu

Ūkio gyvybingumo vertinimas pradedamas nuo Turto valdymo efektyvumo analizės. 14 ir 15

paveiksluose yra pateikiamas ilgalaikio materialiojo turto apyvartumo pasikeitimas nuo to

laikotarpio, kai ūkiai gyvavo be ES paramos ir visą įsisavinimo laikotarpį, ir po paramos gavimo.

14 pav. Ilgalaikio materialiojo turto apyvartumo dinamika 2007 – 2013 m (sudaryta

autorės pagal 1 ir 11 priedų duomenis)

Iš grafike pateiktų duomenų galima pastebėti, kad tuo laikotarpiu kai ūkiai įsisavino paramą,

tai yra 2008 arba 2009 metais ilgalaikio materialiojo apyvartumas buvo sumažėjas lyginant

laikotarpį prieš paramą ir po paramos. Ilgalaikio materialiojo turto apyvartumo mažėjimą sąlygoja

ilgalaikio materialiojo turto padidėjimas, bet tuo pačiu metu nebūtinai didėjo pardavimo pajamos ką

galima matyti 1 priede. Paramos įsisavinimo metu ūkis – 1 ilgalaikio materialiojo turto piniginiam

vienetui 2008 metais tenka 1,642 Lt pardavimo pajamu, 2009 metais tenka 0,964 pardavimo pajamų

tai yra ženkliai mažiau nei prieš paramą, o po paramos pardavimo pajamų kiekvienam ilgalaikio

materialiojo turto piniginiam vienetui tekdavo daugiau nei 2009 metais. Ūkis – 2 kuris paramą

įsisavino 2009 metais, ilgalaikio materialiojo turto apyvartumas yra mažesnis už koeficientą prieš

paramą ir po paramos. Tai yra parduotos produkcijos dalis tenkanti ilgalaikio materialiojo turto

piniginiam vienetui yra mažesnė. Lietuvoje vidutinis ilgalaikio materialiojo turto apyvartumas už

ūkio – 2 apyvartumą yra didesnis ir mažesnis už ūkio – 1 apyvartumą.

0.000

2.000

4.000

6.000

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Ūkis - 1 Ūkis - 2 Lietuvoje vidutinis

15 pav. Ilgalaikio materialiojo turto apyvartumo dinamika 2007 – 2013 m (sudaryta

autorės pagal 1 ir 11 priedų duomenis)

Ūkiuose kurie paramą įsisavino 2009 metais tai yra ūkis – 3 ir ūkis – 8 ilgalaikio materialiojo

turto apyvartumas yra mažesnis už koeficientą prieš paramą ir po paramos. Tai yra parduotos

produkcijos dalis tenkanti ilgalaikio materialiojo turto piniginiam vienetui yra Ūkio – 5 ilgalaikio

materialiojo turto grąžos koeficientas paramos įsisavinimo laikotarpiu yra didesnis nei prieš paramą

ar po jos tai yra dėl to, kad ūkio pardavimo pajamos taip pat ženkliai padidėjo kartu su ilgalaikiu

materialiu turtu. Ūkyje – 7 įgyvendinus ES paramą pardavimo pajamos taip pat ženkliai padidėjo,

todėl ilgalaikio materialiojo turto apyvartumas buvo didesnis už koeficientą prieš įgyvendinant

paramą. Ilgalaikio materialiojo turto koeficientas parodė kiek pardavimo pajamų tenka vienam

ilgalaikio materialiojo turto vienetui. Lietuvoje vidutinis ilgalaikio materialiojo turto apyvartumas

yra didesnis už ūkio – 6, ūkio – 4 ir ūkio – 7 ilgalaikio materialiojo turto apyvartumą.

Apibendrinant galima teigti, kad paramos įsisavinimo metu ilgalaikio materialiojo turto grąžos

koeficientas reikšmė paramos įsisavinimo metais nukrito lyginant su prieš tai buvusiais metais. Šio

rodiklio žemėjimui turėjo įtakos ilgalaikio materialiojo turto padidėjimas, nes tais metais ūkiai

įsigydavo naujo turto. Po paramos įsisavinimo ilgalaikio materialiojo turto grąžos koeficiento

reikšmė kilo nuo 2008, 2009 metų, nes pardavimo pajamos kilo tikėtina tai, kad su nauja technika ir

įrenginiais ūkių veikla tampa reikšmingesnė ir ūkiai uždirba daugiau pajamų.

Toliau pritaikant vertinimo metodiką yra pateikiamas turto apyvartumo dinamika 16

paveiksle, kurio pagalba buvo siekiama išsiaiškinti, ar pakankamai tikslingai yra panaudojamas

visas turimas turtas pardavimo pajamoms uždirbti.

-0.500

0.250

1.000

1.750

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Ūkis - 3 Ūkis - 4 Ūkis - 5 Ūkis - 6 Ūkis - 7 Ūkis - 8 Lietuvoje vidutinis

16 pav. Turto apyvartumo dinamika 2007 – 2013 m. (sudaryta autorės pagal 2 ir 11

priedų duomenis)

Kaip matyti iš aukščiau pateikto paveikslo pardavimo pajamos viršija ūkio turtą tik ūkyje – 1

ir tai yra laikotarpiu prieš pasinaudojant parama 2007 metais, kai turto apyvartumas yra 1,502 (2

priedas). Kaip teigia mokslininkai gera turo apyvartumo reikšmė yra tada, kai gamyboje viršija 2, o

patenkinama kai reikšmė yra vienetas ar virš vieneto. Vidutinis turto apyvartumo rodiklis Lietuvoje

2012 metais buvo 0,423, o 2013 0,27. Paveiksle esanti informacija byloja tai, kad pardavimo

pajamos neviršija turimo ūkio turto. Tuo laikotarpiu, kai ūkininkai įsisavina paramą turto

apyvartumo rodiklis nukrinta, tai yra dėl to, kad ūkininkai įsigyja daugiau turto, o pardavimo

pajamos taip greitai neišauga, kad viršytų ūkininko turimą turtą. Po ES paramos įsisavinimo turto

apyvartumo reikšmė pradeda didėti galima daryti išvadą, kad tai yra dėl to, kad įsigytas turtas su ES

parama pradeda atnešti naudą ir uždirbti daugiau pajamų. Iš abiejų paveikslų tai yra iš „Ilgalaikio

materialiojo turto grąžos koeficiento kitimas 2007 – 2013 m.“ ir iš „Turto apyvartumo kitimas 2007

– 2013 m.“ pastebima ta pati tendencija, kad prieš paramos įsisavinimą rodiklių reikšmė yra

didesnė, nei paramos įsisavinimo metu.

Žemiau yra pateikiamas paveikslas, kuris atvaizduoja ilgalaikio materialiojo turto atnaujinimo

koeficiento dinamiką 2008 – 2013 metų laikotarpyje.

0.000

0.300

0.600

0.900

1.200

1.500

1.800

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Ūkis - 1 Ūkis - 2 Ūkis - 3 Ūkis - 4 Ūkis - 5 Ūkis - 6 Ūkis - 7 Ūkis - 8 Lietuvoje vidutinis

17 pav. Ilgalaikio materialiojo turto atnaujinimo koeficiento dinamika 2008 – 2013m.

(sudaryta autorės pagal 8 ir 11 priedų duomenis)

Kaip ir buvo galima tikėtis taip pat tas matoma ir iš paveikslo, kad ilgalaikio materialiojo turto

atnaujinimo koeficientas bus didžiausias tada kai ūkiai pasinaudoja parama ir investuoja į naują

techniką. Ūkio -1 ir ūkio – 6 ilgalaikio materialiojo turto atnaujinimo koeficiento reikšmės yra

didžiausios, nes turėto ilgalaikio materialiojo turto vertė metų pradžioje buvo nedidelė palyginus su

įsigyto materialiojo turto verte. Ne visi ūkiai po paramos įsisavinimo įsigijo dar ilgalaikio

materialiojo turto. 2010 metais ilgalaikio materialiojo turto įsigijo: ūkis – 5, ūkis – 7 ir ūkis – 8

atnaujinimas ir modernizavimas kituose ūkiuose nevyko nes nebuvo įsigyta ilgalaikio materialiojo

turto (8 priedas). 2011 metais ilgalaikio materialiojo turto įsigijo ūkis – 1, ūkis – 2, ūkis – 3, ūkis –

5, ūkis – 6, ūkis – 8. 2011 metais ūkio – 8 investicijos buvo labai neženklios, tai yra ilgalaikio

materialiojo turto atnaujinimo koeficientas buvo 0,007. 2012 metais įsigyjančių ilgalaikį materialųjį

turtą ūkių gretos didėjo jį įsigijo: ūkis – 1, ūkis – 2, ūkis – 4, ūkis – 6, ūkis – 7, ūkis – 8. O 2013

metais ilgalaikį materialųjį turtą įsigijo: ūkis – 3, ūkis – 6 ir ūkis – 8. Tad didžiausias atnaujinimo,

bei modernizavimo lygis atsižvelgiant į ilgalaikio materialiojo turto atnaujinimo koeficientą buvo

tuo laikotarpiu, kai ūkiai pasinaudojo parama tai yra 2008, 2009 metais. Lietuvoje vidutinis

ilgalaikio materialiojo turto atnaujinimo koeficientas paramos įsisavinimo metu (2008, 2009 m.)

buvo mažesnis už analizuojamų ūkių ilgalaikiu materialiojo turto atnaujinimo koeficientus.

Pagal autorės sudarytą vertinimo metodiką toliau vyksta Trumpalaikio ir ilgalaikio mokumo

analizė. Bendras trumpalaikio turto mokumo (likvidumo) rodiklis pavaizduojamas dvejuose

paveiksluose, nes atotrūkis tarp rodiklių reikšmių yra labai didelis. Ūkis – 2 nėra pavaizduotas

grafiškai nes jo reikšmė 2012 metais yra labai didelė, kad trumpalaikius įsipareigojimus viršija labai

0.000

0.500

1.000

1.500

2.000

2.500

3.000

3.500

2008 2009 2010 2011 2012 2013

Ūkis - 1 Ūkis - 2 Ūkis - 3 Ūkis - 4 Ūkis - 5 Ūkis - 6 Ūkis - 7 Ūkis - 8 Lietuvoje vidutinis

ženkliai apie 11000 kartų tokia aukšta reikšmė sąlygoja apie tai kad ūkis nesugeba reikšmingai

panaudoti savo turimą turtą. Taip pat iš 3 priedo matyti, kad 2009 ir 2011 metais ūkis – 2

trumpalaikių įsipareigojimų neturėjo. Toliau darbe pateikiamas pirmas bendrojo trumpalaikio turto

mokumo (likvidumo) paveikslas.

18 pav. Bendroji trumpalaikio turto mokumo (likvidumo) dinamika 2007 – 2013m. (sudaryta

autorės pagal 3 ir 11 priedų duomenis)

Kaip matyti iš aukščiau pateikto paveikslo ūkis – 7 trumpalaikių įsipareigojimų neturi, tad

bendrasis trumpalaikio turto mokumo koeficientas neapskaičiuojamas. Visi paveiksle matomi ūkiai

sugeba savo trumpalaikius įsipareigojimus įvykdyti, nes trumpalaikis turtas viršija trumpalaikius

įsipareigojimus. Paramos įsisavinimo laikotarpiu tai yra 2008 metais ūkio – 7 trumpalaikis turtas,

trumpalaikius įsipareigojimus viršijo 10,9 karto tai taip pat byloja apie tai, kad ūkis nesugeba

tikslingai panaudoti savo turimo turto (6 priedas). O po paramos įsisavinimo tai yra nuo 2009 metų

bendrasis trumpalaikio mokumo (likvidumo) rodiklis ūkyje – 7 krito žemyn, bet ūkis vis tiek

sugebėdavo įvykdyti savo trumpalaikius įsipareigojimus gautos rodiklio reikšmės atitiko

priimtinumo laipsnį tai yra buvo intervale nuo 1,2 iki 2 išskyrus 2012, 2013 metus kai reikšmės

nesiekė vieneto. Galima daryti prielaida, kad 2012 ir 2013 metais ūkis galėjo nevykdyti

trumpalaikių įsipareigojimų. Ūkio – 3 bendrasis trumpalaikio turto mokumo (likvidumo) rodiklio

reikšmė po paramos įsisavinimo tai yra po 2009 metų kilo aukštyn. 2010 metais gana stipriai

trumpalaikis turtas apie 14 kartų viršijo trumpalaikius įsipareigojimus, nes trumpalaikių

įsipareigojimų sumažėjo. Ūkis – 1 bendrojo trumpalaikio turto mokumo (likvidumo) rodiklio

reikšmė paramos įsisavinimo laikotarpiu pakilo lyginant su prieš paramą esančiu laikotarpiu, nes

padaugėjo trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų. 2012 metais ūkis – 1 buvo pastebėtas

labai ženklus trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų pokytis tai lėmė ir bendrojo

0.000

5.000

10.000

15.000

20.000

25.000

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Ūkis - 1 Ūkis - 3 Ūkis - 6 Ūkis - 7 Lietuvoje vidutinis

trumpalaikio turto mokumo (likvidumo) ženklų reikšmės pasikeitimą, kuri siekė 17,5 tokia reikšmė

sąlygoja apie tai, kad ūkis galbūt nesugeba reikšmingai panaudoti turimą turtą (3 priedas). Dar

viename paveiksle yra pavaizduotas bendrojo trumpalaikio turto mokumo (likvidumo) kitimas 2007

– 2013 metais ūkiuose: ūkis – 4, ūkis – 5, ūkis – 8.

19 pav. Bendrasis trumpalaikio turto mokumo (likvidumo) dinamika 2007 – 2013m.

(sudaryta autorės pagal 3 ir 11 priedų duomenis)

Kaip matyti iš paveikslo šiuose trijuose ūkiuose bendrojo trumpalaikio turto mokumo

(likvidumo) koeficiento reikšmės taip drastiškai nešokinėje, kaip anksčiau pateiktuose paveiksluose.

Šiame paveiksle reikšmės nesiekia dešimties tūkstančių kartų ar netgi dešimties kartų. Ūkio – 8

bendrojo trumpalaikio turto mokumo reikšmė analizuojamu laikotarpiu tai yra prieš paramą,

įsisavinant paramą ir po paramos netelpa į priimtinumo rėmus. Ji nesiekia 1,2 arba viršija 2 tai

leidžia daryti prielaidą, kad ūkis nevykdo savo trumpalaikių įsipareigojimų arba, kad nesugeba

reikšmingai panaudoti savo turto. Ūkis – 4 savo trumpalaikius įsipareigojimus sugeba įvykdyti

tinkamai išskyrus 2013 metus, kai rodiklio reikšmė pakyla iki 4,39 (6 priedas) rodiklio reikšmės

kilimui įtakos galėjo turėti ženkliai sumažėję trumpalaikiai įsipareigojimai. Ūkio – 5 bendrojo

trumpalaikio turto mokumo (likvidumo) rodiklio reikšmė prieš paramą 2007 metais nesiekė vieneto

tai leidžia manyti, kad ūkis nevykdė savo trumpalaikių įsipareigojimų. Nuo 2008 iki 2013 metų

ūkio – 5 bendrojo trumpalaikio turto mokumo (likvidumo) rodiklis buvo priimtinas, nes viršijo 1,2

tai yra vienas trumpalaikių įsipareigojimų litas buvo dengiamas daugiau, kaip 1,2 trumpalaikiu

turtu. Lietuvoje vidutinio bendrojo trumpalaikio turto mokumo (likvidumo) rodiklio reikšmė yra

didesnė už 19 paveiksle analizuojamų ūkių.

Vykdant įsipareigojimų vykdymo vertinimą buvo skaičiuotas įsiskolinimo koeficientas ir šio

rodiklio kitimas pateikiamas 20 paveiksle.

0.000

1.000

2.000

3.000

4.000

5.000

6.000

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Ūkis - 4 Ūkis - 5 Ūkis - 8 Lietuvoje vidutinis

20 pav. Įsiskolinimo koeficiento dinamika 2007 – 2013 m. (sudaryta autorės pagal 4 ir

11 priedų duomenis)

Stebint įsiskolinimo koeficiento kitimą būtina pastebėti tai, kad kuo reikšmė žemesnė tai yra

mažiau už 0,6 tuo skolos yra labiau padengtos turtu, o jei reikšmė ženkliai viršija 0,7 įmonės būklė

laikoma nepatenkinta. Ūkis – 1 įsiskolinimo koeficientas visai metais neviršijo 0,5 tad bankų ir

kreditorių šis ūkis būtų vertinamas palankiai. Ūkio – 1 metus prieš paramą lyginant su paramos

įsisavinimo laikotarpiu įsiskolinimo koeficientas krito tai yra nuo 2007 iki 2010 metų nukrito iki

0,232 tai parodo, kad vis mažesnė turto dalis įsigyta už skolintas lėšas. Investicija į naują techniką

vykdyta iš savu lėšų. 2010 metais skolos rodiklis taip pat dar šiek tiek nukrito. Ūkis – 2 įsiskolinimo

koeficientas visu laikotarpiu buvo labai neženklus tai parodo, kad vienas turto litas negauna skolų.

2009 metais, kai ūkis – 2 įsisavino paramą įsipareigojimų neturėjo, skolintų lėšų neturėjo. Ūkis – 3,

ūkis – 4, ūkis – 5, ūkis - 6 ir ūkis – 7 prieš įsisavinant paramą įsiskolinimo koeficientas buvo

mažesnis nei paramos įsisavinimo metu tai įvyko dėl to, kad paramos įsisavinimo metu padaugėjo

įsipareigojimų (4 priedas) tikėtina, kad buvo pasiskolinta lėšų įsigyjant naują techniką. Įsiskolinimo

koeficientas po paramos ūkis -3, ūkis – 4 ir ūkis – 6 kiekvienais metais krito. Ūkyje – 5 ir ūkyje – 7

pirmais metais po paramos įsipareigojimų koeficientas krito o visais sekančiais pradėjo kilti ir 2011

metais ūkyje – 5 pasiekė aukščiausią tašką 0,587 tai parodo, kad didesnė dalis finansavimo šaltinių

yra skolinti. O ūkyje – 7 aukščiausias taškas buvo pasiektas 2013 metais, kai įsipareigojimai mažai

atsiliko nuo turto vertės, tai yra vienam turto litui teko 0,824 skolų (4 priedas). Ūkis – 8

įsiskolinimų koeficientas krito ir prieš įsisavinant paramą ir po jos kol pasiekė žemiausią tašką

2011 metais, kai įsipareigojimai sudarė 0,277 viso ūkio turto. Įsiskolinimo koeficiento kritimas

parodo tai, kad skolintų finansavimo šaltinių vis mažėja. 2012, 2013 metais įsiskolinimo

koeficientas kilo, bet neviršijo 0,5, tai yra, kad skolinto finansavimo lėšų yra mažiau negu pusė.

Lietuvoje vidutinio įsiskolinimo koeficiento reikšmė yra žema ir svyruoja nuo 0,11 iki 0,17 tad

daugelio ūkių įsiskolinimo koeficiento reikšmės yra aukštesnės.

0.000

0.500

1.000

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Ūkis - 1 Ūkis - 2 Ūkis - 3 Ūkis - 4 Ūkis - 5 Ūkis - 6

Vertinant ūkio gyvybingumą yra stebimi veiklos rezultatai. Vertinant veiklos rezultatus yra

skaičiuojamas bendras pardavimų pelningumas, kurio kitimas atvaizduotas grafiškai 21 paveiksle.

21 pav. Ūkių pasinaudojusių ES parama bendrojo pardavimų pelningumo pasikeitimas

(sudaryta autorės pagal 5 ir 11 priedų duomenis)

Bendrasis pardavimų pelningumas parodo kiek vienam pardavimo litui tenka bendro pelno.

Kaip matyti iš aukščiau pateikto paveikslo visi ūkiai prieš paramą vienam pardavimo litui atnešė

šiek tiek bendro pelno išskyrus ūkį – 7, kuris 2007 metais vienas pardavimo litas neteko vieno lito

šešiasdešimt aštuonių centų bendrojo pelno, o 2008 metais kai ūkis – 7 įsisavino paramą vienas

pardavimo litas neteko 36 centų bendrojo pelno (5 priedas). Taip pat tas pats ūkis 2011 metais

neteko 23 centų bendrojo pelno. O visais kitais metais ūkyje – 7 vienam pardavimo litui tekdavo po

šiek tiek centų bendrojo pelno. Ūkyje – 1 pirmais paramos įsisavinimo 2008 metais vienam

pardavimo litui teko mažiau centų bendrojo pelno, o antrais paramos įsisavinimo 2009 metais teko

daugiau. Paramos įsisavinimo laikotarpiu ūkio – 3, ūkio – 4, ūkio – 5 ir ūkio – 8 vienam pardavimo

litui teko mažiau centų bendrojo pelno nei prieš paramos gavimą. Ūkyje – 3 iki 2013 metų

kiekvienais metais vienam pardavimo litui tekdavo vis mažiau centų bendrojo pelno išskyrus 2013

metus kai centų skaičius išaugo. Ūkyje – 5 pirmais metais po paramos įsisavinimo (2009 m.)

vienam pardavimo litui teko vos 6 centai bendrojo pelno (5 priedas). Visais kitais metais vienam

pardavimo litui tekdavo vis daugiau bendrojo pelno. Ūkyje – 8 pirmais metais po paramos

įsisavinimo (2010 m.) vienam pardavimo litui neatnešė nei cento bendrojo pelno. Nuo 2011 metu

vienam pardavimo litui tekdavo šiek tiek bendrojo pelno. Ūkis – 4 visą nagrinėjamą laikotarpį

vienam pardavimo litui atnešdavo apie 50 centų bendrojo pelno, išskyrus antrus metus (2009 m.),

-200%

-150%

-100%

-50%

0%

50%

100%

150%

200%

250%

300%

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Ūkis - 1 Ūkis - 2 Ūkis - 3 Ūkis - 4 Ūkis - 5 Ūkis - 6 Ūkis - 7 Ūkis - 8 Lietuvoje vidutinis

kai buvo įsisavinama parama vienam pardavimo litui teko 15 centų bendrojo pelno tai sąlygojo tai,

kad bendras pelnas buvo sumažėjas, buvo išaugusi pardavimo savikaina.

Vadovaujantis LR žemės ūkio ministro įsakymu, minėtu antroje dalyje, nustatyta mažiausia

grynojo pardavimų pelningumo rodiklio reikšmė yra 1 proc. Remiantis mokslininkų teigimu ūkio

veikla laikoma labai efektyvi, kai grynasis pardavimų pelningumas viršija 25 proc., jei rodiklio

reikšmė viršija 10 proc. tai veikla skaitoma kaip gera, o jei rodiklio reikšmė yra mažiau nei - 10

proc. tai veikla patenkinama, veikla yra mažai pelninga, kai rodiklio reikšmė yra mažiau nei 5

proc., o pati blogiausia situacija yra, kai rodiklio reikšmė neigiama. Taip vertinti galima tik iš

dalies, nes rodiklio reikšmės labai priklausomos yra nuo verslo srities. Kadangi žemės ūkis yra labai

specifinė verslo šaka, dėl padidėjusios rizikos, kurią lemia gamtinės sąlygos, kurios turi įtakos

kainoms skirtingais laikotarpiais. Grynasis pardavimų pelningumo kitimas pateiktas 22 paveiksle.

22 pav. Ūkių pasinaudojusių ES parama grynojo pardavimų pelningumo pasikeitimas

(sudaryta autorės pagal 6 ir 11priedų duomenis)

Vertinant kiekvieną analizuojamą ūkį matoma, kad Ūkis – 1 prieš įgyvendinant ES paramą

dirbo pelningai ir šio ūkio pelningumas 2007 m. siekė 62 proc. (6 priedas), pagal nustatyta

vertinimo metodika, ūkis dirbo pelningai, taip pat vadovaujantis LR žemės ūkio ministerijos

metodika, šis rodiklis atitiko nustatytus reikalavimus norint gauti ES paramą. Paramos įsisavinimo

metais (2008m.) ūkio pelningumas sumažėjo iki 43 proc., arba sumažėjo dar 31 proc., kadangi

įsisavinus ES paramą padidėjo pardavimo pajamos, o grynas pelnas sumažėjo, jo sumažėjimą

įtakojo padidėjusios ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos (6 priedas). Paramos įsisavinimo metais

-200%

0%

200%

400%

600%

800%

1000%

1200%

1400%

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Ūkis - 1 Ūkis - 2 Ūkis - 3 Ūkis - 4 Ūkis - 5 Ūkis - 6 Ūkis - 7 Ūkis - 8 Lietuvoje vidutinis

(2009m.) ūkio pelningumas padidėjo iki 90 proc., kadangi grynas pelnas padidėjo, o pardavimo

pajamos sumažėjo. Pardavimo pajamų sumažėjimui galėjo turėti įtakos ekonominiai veiksniai. Po

paramos įsisavinimo nuo 2010 metų grynojo pardavimų pelningumo rodiklio reikšmės viršijo 25

proc. tai galima sakyti, kad ūkio veikla buvo labai efektyvi. Ūkio – 2 grynojo pardavimų

pelningumo rodikliai prieš įsisavinant ES paramą buvo mažesni atitinkamai 2008 metais jis siekė

236 proc., likus metams iki paramos gavimo siekė 76 proc., rodiklio sumažėjimui įtakos turėjo

grynojo pelno sumažėjimas galima teigti, kad ūkis dirbo efektyviai. Paramos gavimo metais šis

rodiklis pakilo iki 1010 proc. arba padidėjo 1329 proc. lyginant su ankstesniais metais, tam turėjo

įtakos stiprus pardavimo pajamų sumažėjimas, pardavimo pajamos sumažėjo 68 751 Lt. Jau

pirmaisiais metais po paramos gavimo pardavimo pajamos ėmė didėti grynojo pardavimų

pelningumo rodiklis tapo šiek tiek realesnis išskyrus 2013 metus, kai grynojo pardavimų

pelningumo rodiklis buvo neigiamas tam įtakos turėjo neigiamas grynasis pelnas, nes visos

sąnaudos viršijo pajamas. Ūkio – 3 prieš paramą (2008 m.) grynojo pardavimų pelningumo rodiklis

siekė 15 proc., paramos gavimo metais (2009 m.) šis rodiklis išaugo iki 21 proc. arba padidėjo 40

proc. lyginant su ankstesniais metais, po paramos gavimo šis rodiklis padidėjo iki 31 proc. arba

padidėjo 47 proc., tam turėjo įtakos sąnaudų mažėjimas, pajamų didėjimas (6 priedas), antraisiais

po paramos gavimo (2011 m.) metais šis rodiklis sumažėjo iki 24 proc. arba 29 proc. mažiau nei

pirmaisiais po paramos gavimo metais, tam taip pat turėjo įtakos sąnaudų išaugimas 35 proc.

Tačiau 2012 metais grynojo pardavimų pelningumo rodiklis sumažėjo iki 15 proc., tam turėjo įtakos

išaugusios sąnaudos 17 proc. 2013 metais grynojo pardavimų pelningumo rodiklis padidėjo iki 34

proc. tai įvyko dėl to, kad ūkio sąnaudos sumažėjo 7 proc. lyginant su ankstesniu laikotarpiu.

Atsižvelgiant į grynojo pardavimo pelningumo reikšmes galima teigti, kad ūkio – 3 veikla skaitoma

gera. Ūkis- 4 prieš paramą (2007m.) grynojo pardavimų pelningumo rodiklis siekė 63 proc.,

paramos gavimo metais (2008 m.) šis rodiklis nukrito iki 35 proc., antrais paramos gavimo metais

(2009 m.) šis rodiklis nukrito iki 4 proc. rodiklio kritimui įtakos tūrėjo padidėjusios ūkio sąnaudos.

Po paramos gavimo šis rodiklis padidėjo iki 43 proc., tam turėjo įtakos sąnaudų mažėjimas, pajamų

didėjimas. Po paramos gavimo kiekvienais metais grynojo pardavimų pelningumų reikšmė kilo nors

ir 2012 metais ūkio sąnaudos ženkliai padidėjo nuo jų neatsiliko ir pardavimo pajamos. Ūkio – 5

likus metams iki paramos gavimo, grynojo pelningumo rodiklis siekė 40 proc. Paramos gavimo

metais grynojo pardavimų pelningumo rodiklis nukrito iki 39 proc., tam turėjo įtakos sąnaudų

padidėjimas. Metai po paramos gavimo ūkio grynojo pajamų pelningumo rodiklis dar nukrito ir

siekė 29 proc. visą nagrinėjamą laikotarpį ūkis dirbo pelningai tačiau 2013 metais ūkio grynojo

pardavimų pelningumo rodiklio reikšmė siekė vos 7 proc. tai galėjo nulemti tai, kad pardavimo

pajamos buvo labai didelės ir ūkio sąnaudos taip pat buvo labai smarkiai padidėjusios. Ūkis – 6

grynojo pardavimų pelningumo rodiklio reikšmės visą nagrinėjamą laikotarpį viršijo 25 proc. tai yra

ūkis savo veiklą vykdė labai efektyviai. Didžiausias reikšmingumas pastebimas prieš tai kai ūkis

pasinaudoja parama tai yra grynasis pardavimų pelningumo rodiklis siekia 192 proc. Tuo metu kai

ūkis įsisavina paramą tai yra 2008 metais ūkio grynasis pardavimų pelningumo rodiklis nukrinta iki

114 proc. tai galėjo sąlygoti padidėjusios ūkio sąnaudos. 2011 metais grynojo pardavimų

pelningumo rodiklio padidėjimui kuris siekė 91 proc. įtakos galėjo turėti ūkio sąnaudų

sumažėjimas. Ūkis – 7 taip pat kaip ir ūkis – 6 prieš paramos įsisavinimą grynojo pardavimų

pelningumo rodiklio buvo didesnis nei paramos įsisavinimo laikotarpiu. Tai yra paramos

įsisavinimo laikotarpiu 2008 metais jis nukrito iki 192 proc. tai galėjo nulemti stiprus pardavimo

pajamų padidėjimas ir grynojo pelno sumažėjimas. Po paramos įsisavinimo grynojo pardavimų

pelningumo rodiklis augo iki 2011 metų, kai ūkio sąnaudos padidėjo ir to pasėkoje grynojo

pardavimų pelningumo rodiklis sumažėjo iki 18 proc. 2012 metais grynojo pardavimų pelningumo

rodiklis padidėjo iki 19 proc. nors ir ūkio sąnaudos išaugo tai neturėjo didelės įtakos grynojo

pardavimų pelningumo rodiklio kilimui nes pardavimo pajamos labai stipriai padidėjo ir siekė

715986 Lt. 2013 metais grynojo pardavimų pelningumo rodiklis nukrito iki 16 proc. Ūkis – 8

grynojo pardavimų pelningumo rodikliai prieš įsisavinant ES paramą buvo didesnis atitinkamai

2007 metais jis siekė 49 proc., likus metams iki paramos gavimo siekė 58 proc., rodiklio

padidėjimui įtakos turėjo proporcingai didėjantis grynasis pelno ir pardavimo pajamos galima

teigti, kad ūkis dirbo efektyviai. Paramos gavimo metais šis rodiklis nukrito iki 12 proc. lyginant su

ankstesniais metais, tam turėjo įtakos stiprus ūkio sąnaudų padidėjimas. 2011 metais buvo labai

stiprus grynojo pelno ir pardavimo pajamų atotrūkis todėl grynojo pardavimų pelningumo rodiklis

išaugo iki 39 proc. 2012 ir 2013 metais rodiklio reikšmės krito šio rodiklio kritimui turėjo įtakos

sąnaudų didėjimas ūkyje. Ūkis – 8 visą nagrinėjamą laikotarpį savo veiklą vykdė gerai.

Taigi, kaip matoma iš pateiktos analizės ūkio – 2 ir ūkio – 3 paramos įgyvendinimo metais

grynasis pardavimų pelningumas padidėjo, o visų likusių ūkių sumažėjo, Ūkio – 1 grynojo pelno

tenka 43 ct. ir 90 ct. vienam pardavimo litui, ūkio – 2 tenka 10,1 lt, ūkio – 3 – 21 ct., ūkio – 4 – 35

ct. ir 4 ct., ūkio – 5 – 39 ct., ūkio – 6 – 1,14 lt., ūkio – 7 – 1,92 lt. Ir ūkio – 8 – 12 ct. Ūkių grynasis

pardavimų pelningumas vieneri metai po paramos gavimo pasiskirstė taip: pusėje ūkių grynasis

pardavimų pelningumas padidėjo ir atnešė daugiau grynojo pelno vienam pardavimo litui; o kitoje

pusėje sumažėjo ir atnešė mažiau grynojo pelno vienam pardavimo litui.

Toliau darbe yra pateikiama turto pelningumo (grąža). Kuo šio rodiklio reikšmė yra didesnė

tuo ūkio veikla yra valdoma geriau. Turto pelningumo (grąžos) kitimas yra pateikiamas 9 lentelėje

9 lentelė. Ūkių turto pelningumo (grąžos) rodiklio kitimas (sudaryta autorės pagal 9 ir

11 priedų duomenis)

Pavadinimas 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Ūkis - 1 47% 52% 29% 51% 27% 34% Ūkis - 2 18% 30% 33% 10% 1% -0,1% Ūkis - 3 13% 14% 14% 9% 21% Ūkis - 4 12% 1% 9% 12% 30% 13% Ūkis - 5 20% 8% 9% 10% 29% 3% Ūkis - 6 13% 10% 16% 27% 16% 9% Ūkis - 7 16% 56% 68% 4% 19% 13% Ūkis - 8 34% 4% 5% 23% 21% 7%

Lietuvoje vidutinis 8% -3% 3% 10% 11% 6% Skaičiuojant ūkių turto pelningumą (grąža), buvo naudotas šių ūkių vidutinis turtas. ROA

rodiklis parodo kiek grynojo pelno tenka vienam turto litui. 9 lentelėje geltona spalva pažymėtas

laikotarpis, kai ūkiai gavo paramą. Kaip matoma iš 9 lentelės prieš paramos gavimą esant metams

turima informacija yra tik apie ūkį – 2 ir apie ūkį – 8 tad šie ūkiai savo turtą naudojo pakankamai

efektyviai. Didžiausias turto pelningumo (grąžos) rodiklis buvo ūkyje – 8, šio ūkio turto grąža siekė

34 proc. Ūkio – 1 paramos gavimo metais turto pelningumo (grąžos) rodiklis siekė 47 proc., o

antrais įsisavinimo metais pakilo iki 52 proc. tai yra pakilo 11 proc. liginant su praeitais metais, tam

turėjo įtakos padidėjęs vidutinis turtas 43 proc. ir taip pat padidėjęs grynas pelnas 59 proc.

Įsisavinus paramą 2010 metais šis rodiklis nukrito ir sumažėjo 1,79 kartus dėl sumažėjusio grynojo

pelno 48 proc., o antraisiais metais po paramos gavimo rodiklis padidėjo 1,75 karto, taip rodiklis

svyravo ir kitus metus tai nukrisdavo tai pakildavo. Ūkio – 2 turto pelningumo (grąžos) rodiklis

paramos gavimo metais padidėja ir siekė 30 proc., arba lyginant su metais iki paramos gavimo

padidėja 66 proc., tai sąlygoja grynojo pelno padidėjimas, kuris padidėja 93 proc. Po paramos

įsisavinimo 2010 metais šis rodiklis siekė 33 proc., arba padidėjo 1,1 karto. Nuo 2011 iki 2013

metų turto pelningumo grąžos rodiklis mažėjo kol 2013 metais tapo neigiamas, tai įvyko dėl to, kad

grynas pelnas mažėjo, o 2013 tapo neigiamas. Galima pastebėti tai, kad ūkis – 2 po paramos

įsisavinimo praėjus dviem metams pradėjo dirbti ne efektyviai. Ūkis – 3 turto pelningumo (grąžos)

rodiklis paramos įsisavinimo metu buvo 13 proc. po paramos įsisavinimo pradėjo kilti. 2012 metais

turto pelningumo (grąžos) rodiklis nukrito iki 9 proc. tai įvyko dėl to, kad grynas pelnas tais metais

sumažėjo 35 proc. 2013 metais turto pelningumo (grąžos) rodiklis vėl pakilo iki 21 proc., nes

grynas pelnas vėl padidėjo. Ūkis – 4 turto pelningumo (grąžos) rodiklis pirmais paramos

įsisavinimo metai buvo 12 proc., o antrais jis nukrito iki 1 proc. tam įtakos turėjo grynojo pelno

sumažėjimas, kuris sumažėjo 9,9 karto. Turto pelningumo (grąžos) rodiklis po paramos įsisavinimo

pradėjo kilti, bet 2013 metais nukrito iki 13 proc. tai įvyko dėl to, kad grynas pelnas sumažėjo

beveik du kartus (10 priedas). Ūkis – 5 turto pelningumo (grąžos) rodiklis paramos įsisavinimo

metai buvo 20 proc., pirmais metais po paramos įsisavinimo rodiklio reikšmė sumažėjo iki 8 proc.,

nes grynasis pelnas sumažėjo du kartus. Nuo 2010 metų rodiklio reikšmė vėl kilo iki 2013 metų kai

reikšmė nukrito iki 3 proc. nes grynas pelnas sumažėjo 9,2 karto. Panaši situacija buvo ir su ūkiu –

6, kai turto pelningumo (grąžos) rodiklis nukrito 2012 ir 2013 metais dėl tos pačios priežasties, kad

grynojo pelno sumažėjo, o vidutinio turto padaugėjo. Ūkis – 7 turto pelningumo (grąžos) rodiklis

paramos gavimo metais buvo 16 proc. pirmais metais po paramos įsisavinimo pakilo iki 56 proc. ir

toliau kilo tai lėmė grynojo pelno ir vidutinio turto didėjimas. 2011 metais turto pelningumo

(grąžos) rodiklis nukrito iki 4 proc., nes grynasis pelnas sumažėjo 12,4 karto po vidutinis turtas

padidėjo. Sekančiai metais turto pelningumo (grąžos) rodiklis vėl pakilo. Ūkio – 8 turto pelningumo

(grąžos) rodiklis paramos gavimo metais sumažėjo iki 4 proc., arba lyginant su metais iki paramos

gavimo sumažėjo 88 proc., tai sąlygojo grynojo pelno sumažėjimas, kuris sumažėjo 7,1 karto. Po

paramos įsisavinimo 2010 metais šis rodiklis siekė 5 proc., arba padidėjo 1,25 karto. Nuo 2012 ir

2013 metai turto pelningumo grąžos rodiklis mažėjo, nes 2012 metais padidėjo vidutinis turtas, o

2013 metasi sumažėjo grynasis pelnas ir padidėjo vidutinis turtas (9 priedas). Lietuvoje vidutinio

turto pelningumo grąžos koeficiento reikšmė 2009 metais buvo neigiama ir siekė -3 proc. visais

kitais metais ši reikšmė buvo teigiama. Daugelio ūkių turto pelningumo (grąžos) reikšmė buvo

didesnė nei vidutinė Lietuvoje.

Vykdant vertinimą pagal sukurtą vertinimo metodiką yra skaičiuojam nuosavybės grąžą, šio

rodiklio reikšmė labai priklauso nuo įmonės skolos lygio ir tai gali iškreipti šį rodiklį. Mokslininkai

teigia, kad kuo didesnis šio rodiklio reikšmė , tuo efektyvesnė ūkio veikla, taipogi šio rodiklio

didėjimas, priklauso ir nuo skolinto kapitalo dalies didėjimo.

10 lentelė. Ūkių nuosavybės grąžos rodiklio kitimas (sudaryta autorės pagal 7 ir 11 priedų

duomenis)

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Ūkis - 1 157% 42% 68% 43% 61% 35% 51% Ūkis - 2 67% 22% 37% 48% 10% 1% -0,2% Ūkis - 3 11% 15% 16% 15% 9% 21% Ūkis - 4 35% 18% 2% 16% 18% 35% 16% Ūkis - 5 34% 40% 17% 21% 28% 61% 8% Ūkis - 6 34% 25% 37% 33% 46% 29% 13% Ūkis - 7 45% 22% 94% 88% 13% 64% 75% Ūkis - 8 123% 115% 13% 12% 36% 28% 12%

Lietuvoje vidutinis 8% 9% -4% 3% 12% 12% 8% Nuosavybės grąžos apskaičiavimas parodo ūkininko investicijų pelningumą ir priimamų

finansų valdymo sprendimų bendrą poveikį. Šis rodiklis išreiškiamas grynojo pelno ir savininko

nuosavybės santykiu. Vadinasi kuo nuosavybės grąža yra didesnė, tuo reikšmingesnė yra ūkio

veikla tuo daugiau pelno jis uždirba. Darbe nuosavybės grąžos rodiklis analizuojamas įvertinant

kartu su turto pelningumo grąžos rodikliu, nes norima įvertinti skolinto kapitalo įtaką rezultatui.

Geltona spalva lentelėje pažymėti metai, kai ūkiai įsisavino paramą. Kaip matyti iš 10 lentelės Ūkis

– 1 iki paramos gavimo dirbo pelningai, nes šio ūkio nuosavybės grąžos rodiklis, likus metams iki

paramos gavimo siekė 157 proc., galima teigti, kad šis rodiklis parodo tikrąją ūkio kapitalo grąžos

vertę. Pastebimas šio rodiklio mažėjimas, palyginti su ankstesniais metais, paramos gavimo metais

šis rodiklis sumažėjo 73 proc., antrais paramos gavimo metais stebimas šis rodiklis didėjo iki 68

proc. Pirmais metais po paramos gavimo rodiklis sumažėja 1,58 karto, rodiklio reikšmės

sumažėjimas parodo neefektyvų kapitalo panaudojimą. Tačiau antrais metais po paramos gavimo

rodiklio reikšmė vėl padidėja iki 61 proc., kaip ir turto pelningumo (grąžos) rodiklio reikšmė.

(pirmais metais jis padidėjo 3,4 karto, antraisiais – 2,8 karto). Ūkio – 2 nuosavybės grąžos rodiklis

paramos gavimo metais pakilo iki 37 proc. lyginant su metais likusiais iki paramos gavimo, tam

turėjo įtakos grynojo pelno padidėjimas, kuris tais metais padidėjo 93 proc. Įgyvendinus paramą,

ROE rodiklis didėja ir pirmais metais po paramos siekė 48 proc., tačiau antrais metais po paramos

nukrinta iki 10 proc. ir visais kitais metais krinta toliau, kaip ir turto pelningumo (grąžos) rodiklis.

Nuosavybės grąžos rodiklio kritimui įtakos turėjo mažėjantis grynasis pelnas, kuris 2013 metais

buvo neigiamas (7 priedas). Ūkio – 3 nuosavybės grąžos rodiklis 2009 metais, paramos gavimo

metais, pakilo lyginant su prieš tai buvusiais metais ir siekė 15 proc. Visą nagrinėjamą laikotarpį šio

rodiklio reikšmė buvo gana stabili ir nukrisdavo ar pakildavo gana nežymiai. Ūkio -4 nuosavybės

grąžos rodiklis paramos gavimo metais (2008, 2009) krito, 2008 metais nukrito iki 18 proc., 2009

metais nukrito iki 2 proc. tam turėjo įtakos grynojo pelno sumažėjimas, kuris 2009 metais

sumažėjo iki 17169 lt (7 priedas). Tačiau įgyvendinus paramą, ROE rodiklis pradeda didėti ir jei jis

po paramos pirmaisiais metais siekė 16 proc., tai jau antraisiais metais padidėjo 18 proc. Tačiau

lyginant su turto pelningumo (grąžos) rodikliu šis rodiklis padidėjo beveik dvigubai, kas suteikia

daryti prielaidą, kad šis ūkis naudojo daug skolinto kapitalo (7 priedas). Ūkis – 5 paramos gavimo

metais padidino ROE rodiklį 1,2 karto, tai įvyko, nes grynasis pelnas padidėjo taip po gi. 2012

metais nuosavybės grąžos rodiklis išauga iki 61 proc. kadangi grynas pelnas padidėja 3,5 karto (7

priedas). Ūkio – 6 nuosavybės grąžos rodiklis po paramos gavimo padidėjo iki 37 proc. tai įvyko

dėl to, kad išaugo skolinto kapitalo dalis ūkyje. Sekančiais metais rodiklio reikšmė šiek tiek

sumažėjo. Ūkio – 8 turto pelningumo (grąžos) rodikliai taip pat atitinka tolygų kapitalo grąžos

didėjimą, tai suteikia teisę teigti, kad šis ūkis dirba efektyviau, tačiau kaip ir kitų ūkių paramos

metams po paramos gavimo rodiklis sumažėja 63 proc. lyginant prieš paramos gavimą, bet jau

antraisiais metais rodiklis pradeda didėti ir lyginant su pirmaisiais metais padidėja 3 kartus (7

priedas).

Apibendrinant galima teigti, kad paramos gavimo metais penkiuose ūkiuose nuosavybės

grąžos rodiklio reikšmės sumažėja lyginant su prieš tai buvusiais metais, o trijuose ūkiuose

padidėja. Rodiklio reikšmės sumažėja ūkis – 1, ūkis – 4, ūkis - 6, ūkis – 7, ūkis – 8. Paramos

gavimo metais nuosavybės grąžos reikšmės sumažėja: ūkis – 1, ūkis – 5, ūkis – 8, o padidėja: ūkis –

2, ūkis – 3, ūkis – 4, ūkis – 6 ir ūkis – 7. 11 lentelėje pateikiamas rangavimas pagal vidutines ūkio

sektoriaus reikšmes.

11 lentelė. Jaunųjų ūkininkų ūkių veiklos vertinimas po paramos, 2013 m. (sudaryta autorės) Rodikliai Ūkis -1 Ūkis -2 Ūkis -3 Ūkis -4 Ūkis -5 Ūkis -6 Ūkis -7 Ūkis -8 Bendrasis pelningumas, % 55 -7 39 64 13 49 29 33 Rangavimas pagal vidutines ūkio sektoriaus reikšmes (žr. 11 priede) Bendrasis pelningumas* l. geras blogas l. geras l. geras l. geras l. geras l. geras l. geras Grynasis pelningumas, % 60 -1 34 58 7 29 16 17 Rangavimas pagal vidutines ūkio sektoriaus reikšmes (žr. 11 priede) Grynasis pelningumas** l. geras blogas l. geras l. geras geras l. geras geras geras Turto pelningumas (grąža) 34 -0,1 21 13 3 9 13 7 Rangavimas pagal vidutines ūkio sektoriaus reikšmes (žr. 11 priede) Turto pelningumas (grąža)*** l. geras blogas l. geras l. geras patenk. l. geras l. geras geras Nuosavybės grąža 51 -0,2 21 16 8 13 75 12 Rangavimas pagal vidutines ūkio sektoriaus reikšmes (žr. 11 priede) Nuosavybės grąža **** l. geras blogas l. geras l. geras geras l. geras l. geras l. geras Skolos koeficientas 0,223 0,006 0,062 0,088 0,517 0,141 0,824 0,432 Rangavimas pagal vidutines ūkio sektoriaus reikšmes (žr. 11 priede) Skolos koeficientas***** l. geras l. geras l. geras l. geras geras l. geras blogas geras Bendrasis trumpalaikis mokumas 1,613 75,691 3,406 4,390 0,758 1,473 0,896 0,448 Rangavimas pagal vidutines ūkio sektoriaus reikšmes (žr. 11 priede) Bendrasis trumpalaikis mokumas******

geras l. geras geras l. geras blogas geras blogas blogas

Turto apyvartumas 0,609 0,120 0,571 0,237 0,430 0,282 0,779 0,392 Rangavimas pagal vidutines ūkio sektoriaus reikšmes (žr. 11 priede) Turto apyvartumas******* l. geras geras l. geras geras l. geras geras l. geras l. geras Ilgalaikio materialiojo turto apyvartumas

1,092

0,234

1,192

0,400

0,643

0,410

1,582

0,459

Rangavimas pagal vidutines ūkio sektoriaus reikšmes (žr. 11 priede) Ilgalaikio materialiojo turto apyvartumas********

l. geras geras l. geras geras l. geras geras l. geras geras

*bendras pelningumas: blogas < 0; 0 < geras ≤ 12; labai geras > 12. **grynas pelningumas: blogas < 0; 0 < geras ≤ 19; labai geras > 19. ***turto pelningumas: blogas < 0; 0< patenkinamas ≤ 6; 6 < geras ≤ 8; labai geras > 8 ****nuosavybės grąža: blogas < 8; geras = 8; labia geras > 8. ***** skolos koeficientas: blogas ≥ 0,6; 0,147 ≤ geras < 0,6; 0 ≤ labai geras < 0,147 ******bendrasis trumpalaikis mokumas: bloga < 1,2; 1,2 ≤ geras < 3,976; labai gera ≥ 3,976. *******turto apyvartumas: blogas < 0; 0 < geras ≤ 0,341; labai geras > 0,341. ********ilgalaikio materialiojo turto apyvartumas: blogas < 0; 0 < geras ≤ 0,514; labai geras > 0,514

Remiantis rangavimo rezultatais pateikti apibendrinimai, detaliau apibūdinant bendro

pelningumo, grynąjį pelningumo, turto pelningumas (grąža), nuosavybės grąžos, skolos koeficientą,

bendrąjį trumpalaikį mokumą, turto apyvartumą ir ilgalaikį materialųjį turto apyvartumą. Bendras

pelningumas 2013 m. buvo labai geras septiniuose ūkiuose iš aštuonių (ūkis – 1, ūkis – 3, ūkis – 4,

ūkis – 5, ūkis – 6, ūkis – 7 ir ūkis – 8), o blogas buvo ūkis – 2. Grynas pelningumas buvo labai

geras keturiuose ūkiuose, o geras buvo ūkis – 5, ūkis – 7, ūkis – 8. Grynas pelningumas pagal

rangavimą buvo blogas ūkis – 2. Turto pelningumas (grąža) blogas buvo ūkis – 2, patenkinamas

ūkis – 5. Turto pelningumas (grąža) geras buvo ūkis – 8, o visuose kituose ūkiuose buvo labai

geras. Pagal rangavimą nuosavybės grąža bloga buvo ūkis – 2, gera ūkis – 5, o visuose kituose

ūkiuose nuosavybės grąža buvo labai gera. . Skolos koeficientas labai geras buvo trijuose ūkiuose

(ūkis – 2; ūkis – 3, ūkis – 7). Skolos koeficientas geras buvo dvejuose ūkiuose (ūkis – 5 ir ūkis – 8),

blogas buvo viename ūkyje (ūkis – 7), o labai geras buvo visuose kituose ūkiuose (ūkis – 1, ūkis –

2, ūkis – 3, ūkis – 4, ūkis – 6). Bendras trumpalaikis mokumas buvo blogas ūkis – 5 ir ūkis – 7,

geras buvo ūkis – 1, ūkis – 3 ir ūkis – 6. Bendras trumpalaikis mokumas pagal rangavimą labai

geras buvo ūkis – 2 ir ūkis – 4. Turto apyvartumas labai geras buvo penkiuose ūkiuose, o geras

buvo likusiuose ūkiuose. O ilgalaikio materialiojo turto apyvartumas labai geras buvo keturiuose

ūkiuose ir geras buvo keturiuose ūkiuose pagal rangavimą.

3.3. Ūkių investicinių projektų vertinimas

Pagal darbo autorės sukurtą vertinimo metodiką antrajame etape vyksta investicinio projekto

efektyvumo vertinimas. Darbo autorė norėdama įvertinti įgyvendintų investicijų efektyvumą

analizuojamuose ūkiuose, trečioje darbo dalyje taip pat išnagrinėja pagrindinius investicijų

efektyvumą nusakančius rodiklius. Tam buvo pasirinka apskaičiuoti grynąją dabartinę vertę,

atsipirkimo laiką ir modifikuotą vidinės grąžos normą.

Visi pasirinkti investicijų vertinimo metodai, grindžiami pinigų srautais, todėl darbe buvo

apskaičiuoti pinigų srautai (žr. 10 priede). 12 lentelėje investicinio projekto efektyvumo vertinimo

rodikliai.

12 lentelė. Ūkių ES paramos investicinio projekto efektyvumo rodikliai (sudaryta

autorės)

Atsipirkimo

periodas NPV MIRR % WACC %

Palūkanų norma %

Ūkis - 1 2,1 841935 28 6,7 4,9 Ūkis - 2 2 89719 12 6,8 4,9 Ūkis - 3 2,7 483774 20 7,5 5,5 Ūkis - 4 neatsiperka -308575 -2 7,2 5 Ūkis - 5 1,1 1716692 40 6,6 5,6 Ūkis - 6 3,5 245757 13 6,7 4,9 Ūkis - 7 0,7 714235 61 8,1 5,5 Ūkis - 8 0,4 374724 21 5,9 5,8

Vertinant analizuojamus ūkius pagal investicijų atsipirkimo laiką galima galima teigti, kad

ūkiai kurie anksčiau įgyvendino paramą jų investicijų atsipirkimo laikas buvo trumpesnis. Ūkis – 1

įgyvendinęs ES paramą (parama įgyvendinta 2008 - 2009m. ) investicijos atsipirko po 2,1 metų.

Ūkio – 2 (parama įgyvendinta 2009 m.) investicijos atsiperka per 2 m. (2011 m.). Ūkio – 3 (parama

įgyvendinta 2009 m.) investicijos atsiperka per 2,7 m. (2011 m.) su ES parama. Ūkio – 4

investicijos penkerių metų laikotarpiui neatsiperka. Ūkis – 5 investicijos atsiperka per 1,1 metų

laikotarpį. Ūkis – 6 investicijos atperka per 3,5 metų laikotarpį. Ūkis – 7 ir ūkis – 8 investicijos

atsiperka per trumpiau nei metus. Apibendrinant galima teigti, kad atsipirkimo laikas yra trumpesnis

nei penkeri metai, investicijos atsiperka greičiau nei yra Nacionalinės mokėjimo agentūros

priežiūros laikas, išskyrus ūkyje – 4.

Vertinat NPV dydį su apskaičiuotomis diskonto normomis matoma, kad grynoji dabartinė

vertė yra teigiamas ir didesnis už nulį ( 12 lentelė) septyniuose ūkiuose. O ūkyje – 4 neigiama tad

šis ūkis yra rizikingas investicijom įgyvendinti ūkyje buvo rizikinga įgyvendinti investicijas.

Visuose kituose ūkuose investicijos nėra tokios rizikingos ir įgyvendinamos.

Apskaičiavus MIRR galima konstatuoti faktą, kad vertinant pagal šį metodą, MIRR reikšmės

yra didesnės už diskonto normą septyniuose ūkiuose. Didžiausias pelningumas yra Ūkyje - 7 , šio

ūkio MIRR siekia 61, ūkyje – 5, šio ūkio MIRR reikšmė siekia 40 ir ūkyje - 1, šio ūkio MIRR

reikšmė siekia 28. Ūkyje – 4 MIRR reikšmė buvo neigiama, to pasėkoje ir mažesnė už diskonto

normą.

Apibendrinant galima teigti , kad investicijos su ES parama yra įgyvendinamos septyniuose

ūkiuose, nes atsipirkimo laikas nėra didelis, NPV rodiklis yra teigiamas ir didesnis už nulį, MIRR

rodiklis yra didesnis už diskonto normą.

Apibendrinant visą vertinimo metodiką galima teigti kad ekonominio gyvybingumo rodiklių

apskaičiavimas yra nesudėtingas ir „įkandamas“ ūkininkui. Platesnis rodiklių naudojimas

metodikoje nei naudoja Nacionalinė mokėjimo agentūra leidžia plačiau išanalizuoti kitimą turto

valdymo efektyvumo rodiklių, trumpalaikio ir ilgalaikio mokumo kitimą taip pat ir pelningumo

analizę. Vykdant investicijų vertinimo etapą yra sudėtinga apsiskaičiuoti tiksliai grynuosius pinigų

srautus, nes nepakanka praktikos metu gautų duomenų. Darbo autorės nuomone vienas pagrindinių

trukumų vertinimo metodikoje butų tai, kad ūkininkui bus sudėtinga apskaičiuoti antrąjį vertinimo

etapą. Taip pat dar vienas iš trūkumų tai kad vertinimo metodikos taikymas yra ilgas procesas, nes

ūkininkui atlikti vertinimo metodiką prireiks nemažai laiko. Tačiau iš šio minuso darbo autorė

išžvelgia ir šiokį tokį pliusą, kad gal ilgai laiko užtrunkanti vertinimo metodika iškarto trauks tik

tokius ūkius, kurie tikrai pasiryžę ir tikrai siekia paramos, kaip puikios galimybės savo verslo

plėtrai.

IŠVADOS

1. Surinkti ir išanalizuoti duomenys, atliktos praktikos metu Nacionalinėje mokėjimo

agentūroje, analizuojant žemės ūkio valdos modernizavimo priemonės ir jos lėšų įsisavinimą

ūkiuose parodė, kad:

• Žemės ūkio valdų modernizavimo priemonės pagrindinis tikslas, didinti žemės ūkio

konkurencingumą, diegiant naujus procesus, naujas technologijas ir inovacijas;

• Išnagrinėta situacija aštuonių ūkių pateikiamų rodiklių Nacionaliniai mokėjimo

agentūrai parodė, kad ES paramos įsisavinimas yra vertinamas pasitelkiant skolos

koeficientą ir pelningumo rodiklį laikotarpiui per, kurį buvo gauta ir įsisavinta

parama.

• Pastebėta problema, kad norint išsiaiškinti ar ūkiui suteikta parama yra tinkamai

panaudota ir ar ji turėjo įtakos ūkio veiklai nepakanka tik peržiūrėti skolos

koeficientą ir pelningumo rodiklius;

• Nacionalinė mokėjimo agentūra nereikalauja iš ūkininkų pateikti investicinio

projekto vertinimo rodiklio, kuris yra nurodytas LR ŽŪM įsakyme.

2. Teorinė analizė parodė, kad nepakanka vien tik reglamentuojamų LR ŽŪM įsakyme

ekonominio gyvybingumo vertinimo rodiklių, prie kurių yra priskiriama ir investicinio

projekto vertinimo metodas, ES paramos skirtos ūkininkams vertinimui. Mokslinėje

literatūroje yra siūlomas platesnis ekonominio gyvybingumo ir investicinių projektų

vertinimas.

Sudaryta „Paramos lėšų įsisavinimo ūkyje vertinimo metodika“ pasitelkiant visame darbe

nagrinėtais vertinimo rodikliais. Vertinimo metodika susideda iš trijų etapų: pirmajame

etape vertinamas ūkio ekonominis gyvybingumas prieš suteikiant paramą; antrajame etape

vertinamas investicinių projektų efektyvumas ir trečiajame etape vertinamas ūkio

ekonominis gyvybingumas besinaudojant parama, t.y. skaičiuojami rodikliai kiekvienais

ataskaitiniais metais kol vyksta paramos įsisavinimas.

3. Paramos lėšų įsisavinimo ūkyje vertinimo metodikos taikymo galimybių ūkiuose tyrimas

parodė, kad:

• Ekonominio gyvybingumo rodiklių apskaičiavimas yra nesudėtingas ir „įkandamas“

ūkininkui;

• Platesnis rodiklių naudojimas metodikoje nei naudoja Nacionalinė mokėjimo agentūra

leidžia plačiau išanalizuoti kitimą turto valdymo efektyvumo rodiklių, trumpalaikio ir

ilgalaikio mokumo kitimą taip pat ir pelningumo analizę;

• Vykdant investicijų vertinimo etapą yra sudėtinga apsiskaičiuoti tiksliai grynuosius

pinigų srautus, nes ne visi ūkininkai pateikia pinigų srautų ataskaitas ir pateikia

neišsamius balansus;

• Vienas pagrindinių trukumų vertinimo metodikoje butų tai, kad ūkininkui bus

sudėtinga apskaičiuoti antrąjį vertinimo etapą ir vertinimo metodikos taikymas yra

ilgas procesas, nes ūkininkui atlikti vertinimo metodiką prireiks nemažai laiko;

• Vertinimo metodikos pliusas būtų tai, kad ilgai laiko užtrunkanti įvertinti metodika

trauks tik tokius ūkius, kurie tikrai pasiryžę ir tikrai siekia paramos, kaip puikios

galimybės savo verslo plėtrai.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. ADELIJA A. 2005. Preserving Farmland and Achieving Agricultural Viability in the State of

Michigan. Policy Analysis Report. Michigan State University, [interaktyvus], [žiūrėta 2015 m.

vasario 24]. Prieiga per internetą: < http://landpolicy.msu.edu/ >.

2. ADMINISTRAVIMO TAISYKLĖS. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. birželio 18 d.]. Prieiga per

internetą: <http://www.infolex.lt/ta/39582>

3. ALEKNEVIČIENĖ, V. 2009. Įmonės finansų valdymas. Kaunas: Spalvų kraitė.

4. ALIŠAUSKAS K., KAZLAUSKIENĖ Ž. 2005. Investicinių projektų rengimas, valdymas ir

vertinimas. Šiauliai: VŠĮ Šiaulių universiteto leidykla.

5. ALIŠAUSKAS K., JANKAUSKIENĖ A., ŽEBRAUSKIENĖ S., 2012. Investicinės paramos

poveikis ūkių veiklos plėtrai, t. 2(26), p. 77-88.

6. BARTLY J. M. 2001. CFROI Valuation: A Total System Approach to Valuing the Firm,

Oxford: Butterworth-Heinemann.

7. BEHRENS W., HAWRANEK P. M. 1991. Manual for the Preparationof Industrial Feasbility

Studie. Vienna: UNIDO Publication.

8. BUŠKEVIČIŪTĖ, E., KANAPINSKIENĖ, R., PATAŠIUS, M. 2010. Finansinių rezultatų

analizė. Kaunas: Technologija.

9. BRIGHAM E., EHRHARDT, M. 2002. Financial Management: Theory and Practice. New

York: Thomson South-Western.

10. CIBULSKIENĖ D., BUTKUS M. 2007. Investicijų ekonomika: realiosios investicijos. Šiauliai:

Šiaulių universiteto leidykla.

11. COPELAND T.; KOLLER, T.; MURRIN J. 2000. Valuation. Measuring & Managing the

Value of Companies. New York: McKinsey & Company, Inc.

12. COSTANTINI P. 2006. Cash Return on Capital Invested: Ten Years of Investment Analysis

with the CROCI Economic Profit Model. Amsterdam: Butterworth Heinemann

13. DAMODARAN A., 2002. Investment Valuation. Tools and Techniques for Determining the

Value of Any Assets. New York: John Wiley & Sons.

14. DARŠKUVIENĖ, V., RUTKAUSKAS, A. 2002. Finansų valdymas. Šiauliai: Šiaulių

universiteto leidykla.

15. ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS. [interaktyvus]. Nacionalinė mokėjimo agentūra [žiūrėta 2014

m. birželio 18 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.infolex.lt/ta/276914:ver1>.

16. FERNANDEZ, P. 2005. Equivalence Of Ten Different Methods for Valuing Companies by

Cash Flow Discounting. International Journal Of Finance Education Senate Hall Academic

Pub., vol. 1, no. 1, p. 141-168.

17. GALINIENĖ B. 2005. Turto ir verslo vertinimo sistema. Formavimas ir plėtros koncepcija.

Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

18. GIRDZIJAUSKAS, S. 2006. Logistinė kapitalo valdymo teorija. Determinuotieji metodai.

Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

19. GLOY, B., A; LADUE, E., L. 2003. Financial Management Practices and Farm Profitability.

Agricultural Finance Review, [interaktyvus], Vol. 63. MCB UP Ltd [žiūrėta 2015 m. sausio 20

d.]. Prieiga per internetą:

<http://taxschools.dyson.cornell.edu/publications/Fin%20Mgmt/AFR157-174.pdf.>.

20. GLOY, B., A, HYDE, J., LADUE , E., L. 2002 Dairy Farm Management and Long-Term Farm

Financial Performance. Agricultural Finance Review, No. 31

21. GRAHAM, J., HARVEY, C. 2002. How do CFOs make capital budgeting and capital structure

decisions? The Bank of America Journal of Applied Corporate Finance, [interaktyvus], vol. 15,

no. 1, p. 8-23. [žiūrėta 2015 m. sausio 20 d.]. Prieiga per internetą:

<https://faculty.fuqua.duke.edu/~charvey/Research/Working_Papers/W62_How_do_CFOs.pdf>

.

22. HADEN, K., L., JOHNSON, L., A. 1989. Factors Which Contribute to the Financial

Performance of Selected Tennessee Dairies. Southern Journal of Agricultural Economics, .

[interaktyvus], No. 21 [žiūrėta 2015 m. sausio 20 d.]. Prieiga per internetą:

<http://ageconsearch.umn.edu/bitstream/30171/1/21010105.pdf>.

23. HORNE J.C., WACHOWICZ J. 2005. Fundamentals of financial management. New Jersey:

Williams Publishing House.

24. JACOBS J. F. 2007. Capital Budgeting: NPV v. IRR Controversy, Unmasking Common

Assertions. Social Science Research Network Electronic Paper Collection. [žiūrėta 2015 m.

sausio 30 d.]. Prieiga per internetą:<

http://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id=981382>.

25. JUCEVIČIUS, R., ir kt. 2006. Lietuvos ekonomikos augimo ir konkurencingumo šaltinių

(veiksnių) kompleksinė studija. [interaktyvus], [žiūrėta 2015 m. sausio 20 d.]. Prieiga per

internetą: <http://www.ukmin.lt/lt/strategija/doc/Kompleksine%20studija-2006_03_09-

galutine.doc.>.

26. JUOZAITIENĖ, L.2008. Įmonės finansai: analizė ir valdymas. Šiauliai: Šiaulių universiteto

leidykla.

27. KANCEVIČIUS G., 2006. Finansai ir investicijos. Kaunas: Smaltijos leidykla.

28. LESSEL W., 2007. Projektų valdymas. Veiksmingas projektų planavimas ir sėkmingas jų

įgyvendinimas, Vilnius: Alma litera.

29. LIETUVOS KAIMO PLĖTRA 2007 – 20013 m. PROGRAMA. [interaktyvus]. Nacionalinė

mokėjimo agentūra [žiūrėta 2014 m. birželio 18 d.]. Prieiga per internetą:

<http://www.nma.lt/index.php/parama/lietuvos-kaimo-pletros-2007-2013-m-

programa/igyvendinimo-taisykles/315>.

30. LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO ĮSAKYMAS, „Dėl ūkio subjektų,

siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos ir

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos priemones, ekonominio

gyvybingumo nustatymo taisyklės“― // Valstybės žinios: 2007 m. kovo 16 d., Nr. 3D-117.

31. MACKEVIČIUS J., 2007. Įmonių veiklos analizė. Informacijos rinkimas, sisteminimas ir

vertinimas. Vilnius: TEV.

32. MISHRA, A., K.; MOREHART, M., J. 2001. Factors Affecting Returns to Labour and

Management on U.S. Dairy Farms. Journal Agricultural Finance Review, [interaktyvus], No.

61. [žiūrėta 2015 m. sausio 20 d.]. Prieiga per internetą:

<http://naldc.nal.usda.gov/download/38742/PDF>.

33. NORVAIŠIENĖ R., 2005. Įmonės investicijų valdymas. Kaunas: Technologija.

34. PENA, J.G., KLINEFELTER D. , WAR - mann. G. 2008. Financial Management: The Key to

Farm Firm Business Management. Texas Agri Life Extension Service publication E-491. Texas

A&M System

35. PURDY, B., M., LANGEMEIR, M., R., FEATHERSTONE, A., M. 1997. Financial

Performance, Risk and Specialization. Journal Agricultural and Applied Economics,

[interaktyvus], No. 29 [žiūrėta 2015 m. sausio 20 d.]. Prieiga per internetą:

<http://ageconsearch.umn.edu/bitstream/15535/1/29010149.pdf>.

36. RUTKAUSKAS A. V., 2006. Konkurencingo verslo projektavimas. Vilnius: Technika.

37. RUTKAUSKAS A. V., 2007. Pelno inžinerija. Vilnius: UAB „Ciklonas“.

38. RUTKAUSKAS A. V., DAMŠIENĖ V. 2002. Finansų valdymas. Šiauliai: Šiaulių universiteto

leidykla.

39. SCOTT J. 2001. The Nova Scotia Genuine Progress Index Soils and Agriculture Accounts.

[interaktyvus]. GPI Atlantic Kanada: [žiūrėta 2015 m. sausio 16 d.]. Prieiga per internetą:

<http://www.gpiatlantic.org/pdf/agriculture/farmviability.pdf>.

40. SCOTT J. 2005. Farm and community viability report on interview results. [interaktyvus]. GPI

Atlantic Kanada [žiūrėta 2015m. sausio 16 d.]. Prieiga per internetą:

<http://www.gpiatlantic.org/pdf/agriculture/farmviab.pdf >.

41. SCOTT J., COLMAN R. 2008. The GPI soils and agriculture accounts. Economic viability of

farms and farmcommunities in Nova Scotia and Prince Edward Island – an update.

[interaktyvus]. GPI Atlantic Kanada [žiūrėta 2014 m. sausio 30 d.]. Prieiga per internetą:

<http://www.gpiatlantic.org/pdf/agriculture/farmviability08.pdf>.

42. STATISTIKA. [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. birželio 18 d.]. Prieiga per internetą:

<http://www.nma.lt/index.php/parama/lietuvos-kaimo-pletros-2007-2013-m-

programa/statistika/4618>.

43. STEPANOVAS A., OSTAŠENKOVAITĖ K., 2014 Investicinio projekto daugekriterinis

vertinimas, Finansų valdymas, [interaktyvus], Nr. 147. [žiūrėta 2015m. sausio 16 d.]. Prieiga

per internetą: <http://jmk.vvf.vgtu.lt/index.php/conference/2014/paper/viewFile/148/156>.

44. TOMOŠAITIENĖ A., ir kt. 2010 Ūkininko ūkio verslo stabilumo vertinimas naudojant

finansinės analizės santykinius rodiklius, [interaktyvus], t. 5(24) [žiūrėta 2015m. sausio 16 d.].

Prieiga per internetą: <http://vadyba.asu.lt/24/173.pdf>.

45. TOMOŠIŪNIENĖ, R.; ŠIDLAUSKAS, S.; TRUMPAITĖ, I. 2006. Investicinių projektų

efektyvumo daugiakriterinis vertinimas. Verslas: teorija ir praktika, [interaktyvus], t. 7(4), p.

203-212 [žiūrėta 2015m. sausio 16 d.]. Prieiga per internetą:

<http://www.google.com/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=1&ved=0CB8QFjAA

&url=http%3A%2F%2Fwww.btp.vgtu.lt%2Findex.php%2Fbtp%2Farticle%2Fdownload%2Fbt

p.2006.25%2Fpdf&ei=rWhUVbX4MoSfsAGpl4GoBA&usg=AFQjCNF_HNXwwlcdykh4NaU

gnPlnx0rbEA&sig2=rkQthsZj0wiYH9lBiYyzPw>.

46. ŪADT tyrimo duomenys. 2013 [interaktyvus]. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas [žiūrėta

2015 m. balandžio 26 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.laei.lt/?mt=vt_UADT_tyrimas&

straipsnis=482>.

47. WALSH C. 2007. Pagrindiniai vadybos rodikliai. Vilnius: „Verslo žinios“, 2007

48. Староверова, Г. С., Медведев, А. Ю., Сорокина, И. В. 2006. Экономическая оценка

инвестиций. Москва: КНОРУС.