atsakomybes samprata

7/29/2019 Atsakomybes samprata

1/31

PLANAS

I. ANGA

II. DSTOMOJI DALIS. Teisins atsakomybs rys

1. Administracins atsakomybs samprata.

1.1. Administracins atsakomybs samprata

1.2. Pagrindiniai administracins atsakomybs bruoai.

2. Baudiamoji atsakomyb

3. Civilin atsakomyb

4. Drausmin atsakomyb

5. Administracins,baudiamosios ,civilins irdrausmins atsakomybs palyginimai

III. IVADOS


2/31

2

I. ANGA

Filosofijoje ir teisinje literatroje svoka atsakomyb vartojama

dviem reikmmis: perspektyvine ir retrospektyvike.

Perspektyvin (arba ateit) reikia, kad tam tikra moni grup ar

konkretus mogus atsako u savo veiksmus irdamas ateit. Pvz.:

atsakomyb u savo vaik ateit.

Retrospektyvin - tai atsakomyb u tai, kas yra padaryta praeityje.

Teisin atsakomyb yra paprastai retrospektyvikio pobdio, t.y.

atsakomyb u padaryt nusikaltim.

Atsakomyb kaip reikinys egzistuoja nuo sen laik. Ilg laikmons gyveno kaip laukiniai gyvnai. Kad galt lengviau igyventi ir

apsisaugoti, mons pradjo jungtis kaimenes, gentis bei bendruomenes.

Bendrai gyvenant pradeda vystytis kininkavimas bei gamyba. Jau tada

vyresnij susirinkimai nagrindavo ikilusius nesutarimus tarp moni,

smerkdavo nederam moni elges, pasireikiant idavyste, bailumu,

piktnaudiavimu. Buvo taikomi ne tik pabarimai ar pamokymai, bet ir

grietos priemons, kaip gyvybs atmimas. Jau tais pirmais valstybs

krimosi etapais mogus turjo savo pareigas ir buvo atsakingas u savoveiksmus, jeigu jie prietaravo t laik paproiams bei taisyklms.

Atsiradus privaiai nuosavybei ir vystantis gamybai mons

susiskald atskiras eimas. Tam, kad bt lengviau reguliuoti visuomens

tarpusavio santykius,valstyb sukuria naujas elgesio taisykles, kuri privalo

laikytis visi visuomens nariai. Sukurdama ias taisykles ir tvirtindama

norminiais aktais, ji taip pat tvirtina ir atsakomybs u i taisykli

nesilaikym formas - ios atsakomybs formos palaipsniui nusistovjo iki i

dien teisins atsakomybs form.Atsiradus ioms formalioms elgesio taisyklms, atsirado ir

atsakomyb u j nesilaikym. Atsakomyb suvaro mogaus

laisv,kadangi jis turi elgtis ir gyventi pagal priimtas normas,o jas paeidus,

jis bus nubaustas.

Ms laikais atsakomyb atlieka tok pat vaidmen. Jos tikslas saugoti

visuomen nuo neteist veiksm,pataisyti ir perauklti teiss paeidjus,

bei ukirsti keli naujiems teiss paeidimams.

mogus privalo derinti savo elges su kit moni interesais, elgtis

teisingai ir siningai. Tai yra jo teisin ir moralin pareiga, o u jos

nesilaikym atsiranda teisin atsakomyb. mogus kaip visuomens narys


3/31

3

turi suvokti,jog jis yra atsakingas u savo veiksmus. Atsivelgiant

mogaus veiksm pasekmes,jis gali bti giriamas arba smerkiamas.

Antruoju atveju jam bus taikomos atitinkamos poveikio priemons.

mogus savo prigimtimi yra laisvas. Taiau jo laisvo pasirinkimo

galimybs nra neribotos, kadangi egzistuoja visuotinai pripaintos

moralins ir teisins mogaus laisvo elgesio ribos.

mogus yra laisvas pasirinkti savo elgesio variant atsivelgiant

nustatytas ribas. ios ribos dorovje yra gris ir blogis, teisje teistumas ir

neteistumas. Laisvo mogaus pasirinkimo laisv pripastama tiek,kiek ji

neriboja kit asmen pasirinkimo laisvs. Tai yra gyvendinant savo teises

mogus negali paeisti ar varyti kit asmen teisi.

Visiems privalomas reikalavimas derinti savo elges su kit moni

interesais.Elgtis siningai ir teisingai nra vien moralin pareiga, tai ir

teisin pareiga, u kurios nevykdym atsiranda teisin atsakomyb.

II. DSTOMOJI DALIS

1. ADMINISTRACIN ATSAKOMYB

1.1 Administracins atsakomybs samprata

Administracin atsakomyb yra teisins atsakomybs ris. Kaip ir

btina teisins atsakomybs rims, jai taip pat bdingi visi teisins

atsakomybs poymiai. Taiau administracin teiss atsakomyb turi tik jai

bding specifini bruo.

Vienas i i bruo yra tai, kad administracins atsakomybs

pagrindas yra teiss norm, kurios numatytos LR ATPK, paeidimas.

Administracinn atsakomybn asmuo traukiamas tik u tas veikas , kurias

numato Lietuvos Respublikos Administracini teiss paeidim kodeksas.Taireikia, kad mogus bus traukiamas administracinn atsakomybn tik tuo

atveju, jei veika, kuri jis padar, yra aprayta ATPK. Kitu atveju, jei jo

padaryta veika nra aprayta kodekse, jis nebus traukiamas

administracinn atsakomybn. iuo atveju jis gali bti i vis netraukiamas

jokion administracinn atsakomybn, arba traukiamas remiantis kitos ries

turima atsakomybe. Patraukus asmen administracinn atsakomybn jam

daniausiai taikomos administracins nuobaudos.

Toliau paminsime jog, administracins nuobaudos skiriamos

asmeniui traukiamam administracinn atsakomybn, ir j taikymas teiss

paeidjui neutraukia teistumo. Pagal ATPK 21 str. administracini


4/31

4

nuobaud rys yra:U administracini teiss paeidim padarym gali

bti skiriamos ios administracins nuobaudos: 1) spjimas; 2) bauda; 3)

atlygintinas daikto, kuris buvo administracinio teiss paeidimo padarymo

rankis arba tiesioginis objektas, pamimas; 4) daikto, kuris buvo

administracinio teiss paeidimo padarymo rankis arba tiesioginis

objektas, konfiskavimas; 5) suteiktos pilieiui specialios teiss ( teiss

vairuoti transporto priemones, teiss medioti ar vejoti) atmimas; 6)

pataisos darbai; 7) administracinis aretas; 8) nualinimas nuo darbo

(pareig) . io straipsnio pirmosios dalies 3-8 punktuose ivardytas

administracines nuobaudas gali nustatyti tik LR statym aktai.LR statymai

gali nustatyti ir kitokias, negu nurodytas iame straipsnyje, administracini

nuobaud ris.1

Sekantis i specialij administracins atsakomybs bruo yra

administracins teiss paeidimo subjektas. Juo gali bti tik fizinis asmuoturintis 16 met ir kuris yra pakaltinamas. Administracins teiss paeidim

subjektais nelaikomi juridiniai asmenys, o dl padaryt juose administracini

paeidim , kaltais laikomi ir atsakomybn traukiami ten dirbantys

pareignai.

Kitas administracins atsakomybs bruoas, pasireikia tuo, kad

administracins teiss paeidim bylas nagrinja ir administracines

nuobaudas paeidjams skiria ne staig, organizacij ar moni vadovai,

bet tam tikros valstybins institucijos - teismai, savivaldybi policija,valstybins inspekcijos bei kitos, kurios yra numatytos administracini teiss

paeidim kodekse..

Dar vienas i administracins atsakomybs bruo yra tai, kad

administracin atsakomyb yra taikoma procesine tvarka, kuri numato

ATPK normos. Administracini teiss paeidim byl nagrinjimo procesin

tvarka,palyginus su baudiamja ir civiline teise, yra daug paprastesn.

Taiau taip pat vyksta isamus, objektyvus bylos nagrinjimas, kuris remiasi

teistumo,teisingumo,tikslingumo, vieumo, teiss gynyb ir kitaisprincipais.Be to utikrina asmens, traukiamo administracinn atsakomybn,

nukentjusiojo ir kit dalyvi teisi apsaug.

Administraciniai teiss paeidimai yra teiss nustatyt ir visuotinai

privalom elgesio taisykli, numatyt ATPK, (priegaisrins

apsaugos,sanitarijos ir higienos, saugaus eismo, prekybos, transporto ir kt.)

paeidimai. ie administraciniai paeidimai pagal pavojingumo visuomenei

laipsn bei savo pobd nesudaro baudiamojo nusikaltimo sudties

( iskyrus pakartotinum) todl jie baudiami vairiomis administracinmis

nuobaudomis.

1LR ATPK Aura Vilnius 1995 m. psl.


5/31

5

Administracinei atsakomybei yra bdingas operatyvumas. Tai

reikia,kad padaryt administracins teiss paeidim kompetentingos

instancijos bei pareignai reaguoja tuojau pat. Administracins atsakomybs

priemons teiss paeidjui yra taikomos jau teiss paeidimo vietoje

(pvz.:saugaus eismo taisykli paeidimas) arba kitais trumpais terminais.

Administracins atsakomybs operatyvumas didina veiksmingum bei

efektyvum kovojant su teiss paeidimais.

Be abejo administracin atsakomyb padeda ukirsti keli ne tik

administracins teiss paeidimams, bet ir kriminaliniams nusikaltimams. Ji

taikoma kovojant su vieosios tvarkos, keli eismo, nuosavybs apsaugos

bei kitais paeidimais. Padeda kovai su piktybiniu chuliganizmu, tyiniais

kno sualojimais, turto vagystmis ir kitais pavojingais baudiamaisiais

nusikaltimais.

Remiantis iais pagrindiniais administracins atsakomybs bruoais,galimas is apibrimas,kad administracin atsakomyb yra savarankika

atsakomybs ris,taikoma kaltiems asmenims,padariusiems

administracins teiss paeidimus, skiriant jiems ir realizuojant statym

nustatytas administracines nuobaudas,turint tiksl kovoti su teiss

paeidimais, utikrinti teistum ir teistvark.2

1.2 Pagrindiniai administracins atsakomybs principai

Administracins atsakomybs principai nusako pagrindinius

administracins atsakomybs tikslus,udavinius bei funkcijas. J turinys

nuolat papildomas atsivelgiant valstybs bei teiss vystymsi.

Vienas i i princip yra atsakomyb tik u elges, o ne u mintis. Jis

reikia, kad norint mog patraukti administracinn atsakomybn, jis turi

savo poelgius reikti veiksmais t.y. veikimu arba susilaikymu nuo tam tikr

veiksm (neveikimu) . Asmens mintys, sitikinimai, nors jie bt neigiamai

vertinami, negali bti laikomi teiss paeidimais, jei jie nra konkreiaigyvendinami. Taigi asmuo, turintis galvoje begal mini apie prieing

visuomenei bei teisei nusikalstam veik, dar nelaikomas teiss paeidju ir

negali bti traukiamas administracinn atsakomybn. Taiau padars

nusikalstamus veiksmus, jis bus i karto patrauktas administracinn

atsakomybn ir jam bus taikomos atitinkamos administracins nuobaudos,

atitinkanios padaryto nusiengimo pavojingumo laipsn.

Sekantis principas yra atsakomyb tik u prieing teisei veikim ar

neveikim ir tik esant kaltei. is principas reikia ,kad administracinn

atsakomybn gali bti patrauktas tas asmuo, kuris padar prieingus teisei

2 P. Petkeviius Administracin atsakomyb Justitia, Vilnius 1996,psl. 14


6/31

6

veiksmus (veikim) ir kuris suprato savo elgesio pasekmes. Tai yra

administracinn atsakomybn traukiamas tik tas asmuo, kuris darydamas

prieingus teisei veiksmus pilnai suprato j padarinius, smoningai j

tikjosi, bei buvo pakaltinamumo bsenoje. Taiau jeigu asmuo darydamas

administracins teiss paeidim tuo momentu buvo nepakaltinamumo

bsenoje t.y. jis visikai nesuprato savo veiksm esms arba negaljo j

valdyti dl laikino psichinio sutrikimo, psichins ligos ar silpnaprotysts, bei

kit psichologini sutrikim, tai tokie asmenys administracinn

atsakomybn

netraukiami. is principas parodo tai, kad jeigu asmens elgesys nra

prieingas teisei, arba jeigu io asmens veiksmai nra prieingi teisei, tai jis

negali bti

traukiamas administracinn atsakomybn, nes jo veiksmuose nra kalts.

Atsakomybs teistumas-tai nenukrypstamas materialini irprocesini teiss norm laikymasis ,tikslus j reikalavim vykdymas 3

is principas taip pat yra tvirtintas Administracini teiss

paeidim kodekso 7 straipsnyje: Niekam negali bti taikoma poveikio

priemon u administracin teiss paeidim kitaip,kaip statym

numatytais pagrindais ir tvarka.4

Materialins teiss srityje is principas reikia, kad administracin

atsakomyb gali bti taikoma tik u prieing teisei veikim ar neveikim.

Taiau jeigu statymas ar kitas norminis aktas nedraudia tam tikrveiksm, tai u juos negali bti taikoma administracin atsakomyb.

Administracin atsakomyb yra taikoma ne u bet kok teiss paeidim, o

tik u administracin teiss paeidim. Administracin nuobauda yra

skiriama atsivelgiant konkret teiss paeidim ir vadovaujantis

nustatytomis teiss normomis. Skiriant administracin nuobaud negali

bti perengtos ribos, kurias nustato statymas.Taip pat kalt asmen

traukti administracinn atsakomybn turi teis tik kompetentingi,

statymo numatyti organai arba pareignai.Procesini teiss norm laikymasis reikia, kad administracin

atsakomyb turi bti taikoma statym numatyta procesine tvarka.

Administracini teiss norm nesilaikymas yra iurktus teistumo

principo paeidimas. io principo laikymsi taikant atsakomybs priemones

u administracinius teiss paeidimus utikrina auktesniosios institucijos

bei pareignai.

Kitas atsakomybs principas,tai teisingumo principas. Jis reikia, kad

administracins priemons turi bti teisingos, apgalvotos ir humanikos.

3 P.Petkeviius Administracin atsakomyb Justitia Vilnius 1996 , psl. 194 LR ATPK Aura, Vilnius, psl. 11.


7/31

7

Negalima nustatyti toki nuobaud,kurios emint ar eidint mogaus

garb,orum ar kt. Pirmiausiai is reikalavimas yra taikomas statym

leidjui, kurie nustato nuobaud ris ir j sistem. Nuobaud priemons,

prieingos mogikumui, moralei ir t.t. nedaro kaltam asmeniui aukljamojo

poveikio,o atvirkiai, gali skatinti kaltinamj ateityje elgtis iauriai ir

antivisuomenikai.

Kaltiems asmenims administracins nuobaudos turi bti skirtos tik tokios,

kurios teigiamai veikt teiss paeidjus ir skatint juos taisytis. Negalima

taikyti nuobaudos kuri savo grietumu neatitinka padaryto teiss

paeidimo.

Grietos nuobaudos, neatsivelgiant lengvinanias aplinkybes, paveria

jas neefektyviomis.Tokia grieta nuobauda turi bti taikoma tuo atveju ,kai

paeidjas tikrai tokios nusipeln. Kaip neefektyvios per grietos

nuobaudos, taip pat neefektyvios ir per velnios administracinsnuobaudos, nes jos nedaro teigiamo poveikio kaltam asmeniui bei kitiems

asmenims. Esant tokioms nuobaudoms teiss paeidjas nesusimsto ir

gerai nevertina savo veiksm, bei nesistengs j kit kart nepakartoti.

Taigi pagal administracin teisingumo princip nuobaudos turi

bti skiriamos atsivelgiant paeidj kaip asmen, jo eimynin bei

materialin padt, padaryto teiss paeidimo visuomenei pavojingumo

laipsn ir kitas sunkinanias bei lengvinanias aplinkybes. Pvz. ATPK 29 str.

nurodyta jog, Administracinis aretas nustatomas ir skiriamas tikiimtiniais atvejais u atskir ri administracinius teiss paeidimus iki

trisdeimties par. Administracin aret skiria rajono (miesto) apylinks

teismas (apylinks teismo teisjas) .

Administracinis aretas negali bti skiriamas nioms moterims,

moterims,turinioms vaik iki dvylikos met amiaus, asmenims, kuriems

nesukako atuoniolika met, pirmos ir antros grupi invalidams.5

Teisingumo principas taip pat nustato tai, kad u vien administracin

teiss paeidim galima skirti tik vien administracin nuobaud.Atsakomybs teisingumo principo laikymasis padeda didinti administracins

atsakomybs efektyvum ,skmingai kovoti su teiss paeidjais, bei

sprsti teiss paeidj peraukljimo klausimus.

Atsakomybs tikslingumo principas reikia, jog atsakomybs tikslas

yra pasiektas, arba jis gali bti pasiektas kitomis priemonmis, tai teisin

atsakomyb gali bti netaikoma arba asmuo gali bti prie laik nuo jos

atleistas. Taip pat jeigu atsakomybs tikslas yra pasiektas anksiau,negu

buvo numatyta, tai kaltas asmuo, padars administracin teiss paeidim,

gali bti atleistas nuo dalies atsakomybs. Pvz. ATPK 329 str. jeigu asmuo,

5 Administracins teiss paeidimo kodeksas, psl. 20.


8/31

8

kuriam tam tikram terminui atimta teis vairuoti transporto priemon, upi

ar maj laiv arba teis medioti ar vejoti, siningai dirba ir

pavyzdingai elgiasi, nuobaud paskyrs organas (pareignas) gali, prajus

ne maiau kaip pusei paskirtojo laiko, pagal visuomenins organizacijos,

darbo kolektyvo tarpininkavim sutrumpinti nurodytos teis atmimo

termin.6

Gali bti ir toks variantas, kai uuot skyr teiss paeidjui

administracines nuobaudas,jo bylos mediag dl padaryto teiss

paeidimo gali perduoti visuomenini organizacij ar darbo

kolektyv,kuriuose jie dirba,

poveikiui.T.y. kaltam asmeniui bus taikomos visuomeninio poveikio

priemons.

Sekantis yra atsakomybs neivengiamumo principas. Jis reikia, kad

kiekvienas administracins teiss paeidimas turi bti iaikintas, kaltasasmuo turi bti patrauktas atsakomybn, o jam skirta nuobauda bt tikrai

vykdyta.

Kiekvienas padarytas administracins teiss paeidimas turi bti

nubaustas. Jeigu nebus laikomasi io principo, tai teisei prieingo elgesio

nesmerkimas skatins naujus administracins teiss paeidimus, o teiss

paeidjams nebus jokio aukljamojo poveikio. Be to kalti asmenys pras

prie smerktin,antivisuomenini poelgi. is principas yra labai efektyvus

kovojant su teiss paeidimais, nes kiekvienas nusiengimas turi btipastebtas ir pasmerktas.

Atsakomybs vieumo principas remiasi tuo, kad jis reikalauja, jog

kiekvienas kaltas asmens poelgis bt vieai pasmerktas, paskelbiant

visuomenei. Vieumas didina aukljamj poveik paeidjui bei kitiems

asmenims, skatina juos laikytis teistvarkos. Be to teisins atsakomybs

priemons tampa veiksmingesns. Vieumas didina kalto asmens elgesio

pasmerkim ir daro didesn poveik jam. Jis gali bti gyvendintas keliais

bdais. Vienas i j, tai atvirai svarstant administracines bylas teismposdiuose dalyvaujant gyventojams. Kitas bdas, kai padarytas

administracinis paeidimas yra paskelbiamas spaudoje ar kitomis

informavimo priemonmis. Be to gali bti praneta apie kalto asmens

elges jo darbovietje ar kitoms visuomeninms organizacijoms ir

kontroliuoti koki priemoni jie imasi.

Taigi ie administracins atsakomybs principai ireikia pagrindinius

administracins atsakomybs tikslus, udavinius, funkcijas bei apskritai vis

jos esm. Tam, kad pasiekti teisins atsakomybs efektyvum, pareignai

bei institucijos pareigotos taikyti j praktikoje turi grietai laikytis i



9/31

9

pagrindini princip. iais principais jie turi vadovautis kaip nuostatomis,

kurios yra tvirtintos statymu.

Kalbant apie administracins atsakomybs vaidmens teisi sistemoje,

galime pastebti, kad ji yra profilaktinio pobdio kovojant su teiss

paeidimais, efektyvi savo nuobaud sistema, j taikymo operatyvumu ir

vykdymo realumu.

Tam, kad administracin atsakomyb bt tobulesn ir

veiksmingesn, nuo 1994 m. liepos 18 d. statymu Dl LR administracini

teiss paeidim kodekso pakeitimo ir papildymo7 buvo sugrietintos

nuobaudos u administracinius teiss paeidimus. Pvz.: Pilieiui suteiktos

specialios teiss vairuoti transporto priemones atmimas numatytas iki

penkeri met.(ATPK 27 str.). Taigi grietinant nuobaudas siekiama

padidinti administracins atsakomybs efektyvum, padaryti atitinkam

poveik visuomenei.Tam, kad bt dar geriau kovojama su administraciniais teiss

paeidimais, reikia nuolat tobulinti administracini teiss paeidim

kodeks, atsivelgiant kintanius visuomeninius santykius, moni

gyvenimo slygas bei kt.

2. BAUDIAMOJI ATSAKOMYB

Kalbant apie baudiamosios atsakomybs pagrindim yra naudojamos2 filosofins pozicijos. T.y. nusikalstamo elgesio prieastys:

1. Indeterminizmas (valios laisv) - ia manoma, kad mogus

visuomet yra laisvas pasirinkimo variantuose, todl visada turi atsakyti u

tuos savo veiksmus.

2. Determinizmas - mogaus elgesys priklauso nuo daugelio

aplinkybi. todl smerkti reikia jas, o ne mog. irima ne nusikaltimo

pasmerkim, o jo pavojingum visuomenei.

Baudiamoji atsakomyb - tai viena i teisins atsakomybs ri. Jaibdingos grieiausios valstybs prievartos priemons, kurias taiko teismai

(laisvs atmimas, pataisos darbai ir kt.).

Pagal tai, kas atsako, kam atsako, u k atsako - galime suprasti

baudiamosios atsakomybs prasm. ie klausimai atspindi tik iorinius

baudiamosios atsakomybs bruous. Pagal pirm klausim, t.y. kas atsako,

galime sakyti, kad tai asmuo, kuris yra nusikalts, sulauks atitinkamo

amiaus, ir kuris yra pakaltinamas. Taigi baudiamojon atsakomybn gali

bti patraukti tik mons, o ne daiktai, gyvnai ar kita, kaip yra minima

ms istorijoje.

7 Valstybs inios. 1994 m. Nr. 58-1132


10/31

10

Kam turi atsakyti nusikalts asmuo? U visus neteistus veiksmus

asmuo atsako valstybei ir visuomenei.

Kalbant apie tai, u k atsako, galime sakyti, jog asmuo patraukiamas

baudiamojon atsakomybn, kai padaro veik, kuri pagal valstybs

statymus laikoma nusikaltimu.

Apibendrinant baudiamj atsakomyb, galima sakyti, kad jos esm

yra ta, kad valstyb teismo pagalba pasmerkia asmen, padarius

nusikaltim, skiria jam bausm ir tuo paiu asmeniui po bausms atlikimo

tam tikr laik lieka teisins pasekms (teistumas). Pasmerkimas realiai

pasireikia tuo, kad asmeniui, padariusiam neteist elges, padaromi

suvarymai. T.y. jis netenka tam tikr vertybi : laisvs, turto, galimyb

uimti tam tikras pareigas bei kita. Tokia atsakomybs prasm ta, kad

asmuo, kuriam padaryti suvarymai, patiria diskomfort, neigiamas

emocijas. Dl to turt kilti nenoras vl daryti nusikaltim. Taiau tai dalasmen neveikia, nors valstyb neturi kito kelio tai ukirsti (pvz., kai

mogus pastoviai nusikalsta ir jo neveikia pasmerkimas) . Bet kita dalis

visuomens, kuri nenusikalsta, matydama kaip pagal baudiamj

atsakomyb baudiami nusikaltliai, bijos nusikalsti.

Taigi savo pobdiu baudiamoji atsakomyb reikia valstybs

prievartos taikym ir asmens, padariusio nusikaltim, pasmerkim.

Valstybs galiotos institucijos gyvendina baudiamj atsakomyb

prievartos tvarka, neatsivelgiant nor asmens, padariusio nusikaltim.Taiau i atsakomyb turi bti taikoma btent individualiai, atsivelgiant

jo nusikaltimo sunkum. T.y. kad kiekvienam teisiamajam nustatoma

neigiam pasekmi apimtis ir i to iplaukiantys teisi apribojimai

(asmeninio ar turtinio pobdio).

Baudiamoji atsakomyb veikia kaltinamj ne tik iorikai, bet ji

nukreipta ir vidin jo bsen - elgesio reguliavim. Kaltinamajam

daromas poveikis jo psichik ir smon. Taip bandoma pakeisti jo valios

savybes ir intelekt tam, kad daugiau jis nedaryt nauj nusikaltim. Tuopaiu, nustaius kaltinamajam apribojimus, keiiasi jo teisi ir pareig

santykis. Realizuojant baudiamj atsakomyb, nustatomos papildomos

pareigos, o teisi atvilgiu atsiranda suvarymai.

Taiau kaltininkui nra atimamos visos teiss, iskyrus mirties

bausm, kai asmeniui atimama gyvyb. Kaltininkas ir toliau lieka savo

valstybs pilietis su pagrindinmis teismis, taiau, atmus jam laisv, kai

kuri teisi gyvendinimas yra apsunkintas (pvz., nuteistasis negali

atstovauti teisme).

Baudiamoji atsakomyb gali bti realizuota paskiriant ir nepaskiriant

bausm (pvz., kaltininkui ir nukentjusiajam susitaikius).


11/31

11

Baudiamosios atsakomybs pagrindus nustato Lietuvos baudiamojo

kodekso specialusis 3 str. iame straipsnyje tvirtinta tai, kad "Asmuo gali

bti baudiamas tik tuo atveju, jeigu jo padarytos veikos baudiamumas

buvo nustatytas statymo, sigaliojusio iki nusikaltimo padarymo. Pagal

baudiamuosius statymus atsako ir baudiamas tik toks fizinis asmuo,

kuris kaltas nusikaltimo padarymu, t.y. tyia ar dl neatsargumo padar

baudiamojo statymo numatyt veik.

Nusikalstam veik padars asmuo gali bti traukiamas

baudiamojon atsakomybn tik tuo atveju, jeigu ios veikos padarymo metu

galima buvo i jo reikalauti statym atitinkanio elgesio.

Niekas negali 2 kartus bti baudiamas u vien ir t pat

nusikaltim. Niekas negali bti pripaintas kaltu nusikaltimo padarymu, taip

pat negali bti nuteistas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo

nuosprendiu pagal statym."8 Taigi veikos baudiamumas atsiranda tiktada, kai ji buvo nustatyta sigaliojusio statymo. Taip pat veika

baudiama, kai ji turi nusikaltimo poymius ir yra asmuo kaltas nusikaltimo

padarymu..

Sekantis poymis parodo, kad veikos baudiamumas atsiranda, tad,

kai asmuo galjo vykdyti teistus statymo reikalavimus, bet to nepadar.

Be to iame straipsnyje nurodomas draudimas bausti u t pai veik du

kartus, bei teismo iimtin teis nubausti asmen, kalt nusikaltimo

padarymu.ios pagrindins nuostatos parodo, kas yra patraukimo baudiamojon

atsakomybn pagrindas. "Tai yra asmens kaltai padarytas nusikaltimas". 9

(Jeigu jis atitinka visus BK specialiosios dalies straipsnius).

Baudiamojoje atsakomybje nusikaltimo sudtis yra esminis dalykas

sprendiant asmens patraukim baudiamojon atsakomybn. Visi

nusikaltimo sudties poymiai yra nurodyti BK specialiosios dalies normose.

Nusikaltimo sudtis bdinga vis ri nusikaltimams. "Taigi baudiamosios

teiss teorija objektyvi ir subjektyvi nusikaltimo poymi, kurie apibdinaveik kaip nusikaltim, visum vadina nusikaltimo sudtimi".10

Baudiamoji atsakomyb yra susijusi su tuo, kad nusikaltim

padariusiam asmeniui taikomos statymo numatytos sankcijos (laisvs

atmimas, bauda ir kt.).

Baudiamoji atsakomyb - tai teisins pasekms, baudiamosios

teiss norm taikymo rezultatas. Jos esm - asmens, padariusio nusikaltim,

pasmerkimas valstybs vardu, bei kakoki apribojim taikymas. Savo

8 LR Baudiamasis kodeksas. Vilnius 1997, psl.13.9 Baudiamoji teis, Vilnius 1996 m., Eugimas, psl. 63.10 Ten pat.


12/31

12

pobdiu baudiamoji atsakomyb reikia valstybins prievartos taikym ir

kartu asmens padaryto nusikaltimo elgesio pasmerkim.

3.CIVILIN ATSAKOMYB

Civilin atsakomyb - taip pat yra viena i teisins atsakomybs ri.

Bendrojoje teisje civilin atsakomyb yra dviej atskir institut, t.y.

sutari teiss ir deliktins teiss sudtin dalis.

Civilin atsakomyb sutari teisje yra apibdinama kaip pinig

suma, kuri turi sumokti sutart paeidusi alis kitai sutarties aliai u

padaryt al.

Deliktinje teisje civilin atsakomyb apibdinama kaip pareiga

pagal pareikt civilin iekin. Taiau pagrindinis civilins atsakomybstikslas atsivelgiant tiek sutari, tiek deliktin teis, yra nuostoli

atlyginimas.

Sutartin bei deliktin atsakomyb turi kelis bendrus bruous. Vis

pirma ios abi atsakomybs rys yra turtins prievols, kur kreditorius turi

teis reikalauti atlyginti padaryt al, o skolininko pareiga t reikalavim

vykdyti. Tiek sutartins, tiek deliktins atsakomybs pagrindin funkcija

yra kompensacin. Tai reikia, kad taikant bet kuri i j siekiama ne

nubausti skolinink, o kompensuoti kreditoriui padaryt al, t.y. , kad jisbt tokioje padtyje, kurioje bt buvs tinkamai vykdius sutart. Be to,

tiek sutartins, tiek deliktins atsakomybs taikymo metu skolininkas patiria

turtinio pobdio praradimus.

Civilin atsakomyb galima paaikinti siaurja bei plaija prasme.

Plaija prasme civilin atsakomyb yra prievol, kada viena alis

privalo atlyginti kitai aliai nuostolius padarytus sutartins prievols ar

kitokius paeidimus.

Siaurja prasme civilin atsakomyb aikinama kaip deliktinatsakomyb.

Civilin atsakomyb pasireikia turtinmis poveikio priemonmis. ias

poveikio priemones, j taikymo slygas ir tvark nustato civilin teis.

Civilin atsakomyb yra tik kaip prievol atlyginti padarytus

nuostolius. Pagrindinis civilins atsakomybs tikslas - nuostoli atlyginimas,

t.y. kompensuoti nukentjusiajam jo patirtus nuostolius. Civilin atsakomyb

atsiranda paeidus privat interes, t.y. esant sutarties paeidimui. ios

atsakomybs atveju galioja skolininko kalts prezumpcija.

Esant pasiksinimui privat asmens interes, jam tuo yra padaroma

ala ir jis pirmiausiai sureaguoja, pareikdamas civilin iekin. Tokio


13/31

13

iekinio tikslas - atstatyti nukentjusiojo padt, kompensuojant patirtus

nuostolius.

Pagal vadovl Civilin teis civilin atsakomybs apibrimas

skamba taip : "Atsakomyb - prievol atlyginti al arba nuostolius,

sumokti netesybas. Civilins teiss atsakomybei bdinga tai, kad ji yra

viena i statymu ar sutartimi nustatyt sankcij; jos atsiradimo pagrindas

yra teiss paeidimas; ji pasireikia teiss paeidjui nenaudingomis

(neigiamomis) turtinmis pasekmmis, daniausiai turto sumajimu dl

alos, nuostoli atlyginimo, netesyb sumokjimo; ji yra papildoma arba

nauja prievol, kuri nra paeisto teisinio santykio elementu: ji

gyvendinama valstybs prievarta arba jos taikymo galimybe."11

Civilin atsakomyb yra turtin prievol,kurios viena alis turi teis

reikalauti kompensuoti jos patirt al, o kita alis privalo atlyginti padaryt

al ar sumokti netesybas.Civilin atsakomyb-tai prievol kuri atsiranda nevykdius ar

netinkamai vykdius statyme ar sutartyje nustatyt pareig, taip pat

neleistinu bdu ar neleistinomis priemonmis gyvendinant savo teises t.y.

piktnaudiaujant teise. Pareiga vykdyti sutart atsiranda sudarytos

sutarties pagrindu, o pareiga atlyginti nuostolius atsiranda sutarties

paeidimo pagrindu.

Taigi civilin atsakomyb yra aikinama kaip prievol. Veikimas arba

neveikimas, kuriems esant atsiranda civilin atsakomyb,paeidia asmensturtinius interesus. Todl civilin atsakomyb yra turtin prievol, kurios

viena alis turi teis reikalauti, kad bt kompensuota jos patirta ala, o

kita alis privalo atlyginti padaryt al.

Civilin atsakomyb pagal savo pobd yra kompensacin. Taiau ne

bet kokia kompensacija reikia civilin atsakomyb. Civilins atsakomybs

atveju pareiga atlyginti al atsiranda dl neteistos veikos. Tai reikia ,

kad ji atsiranda nevykdius tam tikros statymu ar sutartimi numatytos

pareigos, arba realizuojant savo teis statymui prieingu bdu. Taigicivilin atsakomyb atsiranda tuo atveju, kai yra padaryta neteista veika.

Taiau kartais pareiga kompensuoti padaryt al gali atsirasti ir nesant

neteistai veikai. Todl ala padaryta teistais veiksmais nra civilin

atsakomyb. Tai tik ios padarytos alos kompensavimas.

Taigi civilin atsakomyb suvokiama kaip turtin prievol, turinti jai

bdingus specifinius bruous ir kuri atsiranda i neteisto veikimo arba

neveikimo.

11 Civilin teis. "Vijusta". Kaunas 1997, psl.425.


14/31

14

4. DRAUSMIN ATSAKOMYB

Drausmin atsakomyb yra taikoma darbo drausmei utikrinti.

Drausmin atsakomyb, kaip teisins atsakomybs ris atsiranda

drausms paeidimo pagrindu.

Darbo drausms paeidimo subjektas yra prasiengs darbuotojas,

kuris turi bti tokio amiaus, koks yra btinas priimant drab. Be to

paeidimo padarymo metu jis turi suvokti savo veiksmus ir j pasekmes. Tai

yra paeidimo padarymo metu jis turi bti veiksnus. Bet jeigu paeidim

padar neveiksnus darbuotojas, tai drausmin atsakomyb neatsiranda.

Darbo drausms paeidimo objektas yra organizacij vidaus darbo

tvarka, kuri yra nustatyta darbo teiss normomis. Paeisdamas i tvark

darbuotojas paeidia ir darbo teiss norm reikalavimus. Darbo drausms

paeidimas atsiranda esant neteistiems darbuotoj veiksmams. Pvz. :neteistas darbuotoj elgesys pasireikia nevykdymu (arba netinkamu

vykdymu) darbini pareig, numatyt norminiais aktais.

Neteistais veiksmais (neveikimu) yra visada padaroma ala

organizacijos kolektyvui bei visuomenei, o neigiamos pasekms atsiranda

atsivelgiant paeidimo pobd. Vadovlyje A. Dambrauskas, V.

Nekraas, I. Nekroius Darbo teis paeidimai yra skirstomi dvi grupes:

1)materialaus pobdio paeidimai, sukeliantys neigiam pasekmi (pvz.

darbuotojas padaro pravaikt be svarbi prieasi, dl to sutrinka darbas,organizacija turi nuostoli) ir 2) formalaus pobdio paeidimai, dl kuri

konkrei neigiam pasekmi gali ir neatsirasti (pvz. darbuotojas paeidia

darbo apsaugos taisykles, dl to kyla grsm kit darbuotoj sveikatai,

gyvybei).12 Formaliu paeidimu padaryta ala pasireikia ne tik nustatytos

tvarkos(ir j nustatani norm) paeidimu, bet ir neigiamu poveikiu kitiems

darbuotojams. Tiek materials, tiek formals paeidimai yra pakankamas

pagrindas drausminei atsakomybei atsirasti..

Tam, kad atsirast drausmin atsakomyb btinai turi bti paeidjokalt. Kalt galima apibdinti kaip darbuotojo psichin poir vykdytus

neteistus veiksmus ir dl to atsiradusias pasekmes. Darbuotojo drausmin

atsakomyb daniausiai atsiranda dl neatsargumo, bet danai atsiranda

dl tyia padaryt paeidim. Pvz. pravaiktos.

Drausmin atsakomyb realizuojama pradedant bylos parengimu.

Byla parengiama isiaikinus paeidimo prieastis bei aplinkybes, taip pat

pareikalavus i paeidjo pasiaikinimo. Toliau yra parenkama nuobauda ir

ileidiamas sakymas dl jos paskyrimo. Paeidjas supaindinamas su

iuo sakymu ir tada jam yra taikomos nustatytos nuobaudos. Pvz.:

12 Valstybs ir teiss teorija. Vilnius "Mintis" 1989 m.,psl 148.


15/31

15

atleidimas i darbo. Nuobaudas parenka administracija atsivelgdama

paeidimo sunkum, aplinkybes kuriomis jis buvo padarytas ir tai, kaip

darbuotojas dirbo anksiau. U kiekvien drausms paeidim taikoma tik

viena drausmin nuobauda. Prie skirdama nuobaud administracija i

paeidjo turi pareikalauti pasiaikinimo ratu.

Vadovlyje Valstybs ir teiss teorija yra duotas toks drausmins

atsakomybs apibrimas:" Drausmin atsakomyb pasireikia tuo, kad

mons, staigos organizacija, kolkio valdyba taiko drausmines nuobaudas

pavaldiems asmenims u darbo drausms paeidimus. Tai - pastaba,

papeikimas, atleidimas i darbo ir kt. "

Drausmin atsakomyb yra taikoma ir vidaus reikal sistemos

pareignams padariusiems drausminius nusiengimus.

" Pareignams taikomos ios drausmins nuobaudos:

1) pastaba; 2) papeikimas; 3) grietas papeikimas; 4) paeminimaspareigose; 5) vidaus tarnybos pareigno laipsnio paeminimas viena

pakopa; 6) atleidimas i tarnybos."13

Drausmini nuobaud teikimus pareignams rengia tiesioginiai arba

auktesnieji vadovai. Teikim nuobaud skyrimo principus, bdus bei

drausmini praang tyrimo tvark, nuobaud taikymo ir j panaikinimo

tvark, taip pat vadov teises iais klausimais nustato Vidaus reikal

ministras.

Taip pat vidaus reikal sistemoje yra garbs teismas, kuris nagrinjapareign nusiengimus tarnybins etikos principams, garbei, orumui ar

geram vardui.

Taigi drausmin atsakomyb yra taikoma asmeniui u

staigos,mons ar kitokios organizacijos, kurioje jis dirba, taisykli

nesilaikym. Kalbant apie vidaus reikal sistem, tai drausmin atsakomyb

yra taikoma u Statuto reikalavim nesilaikym.

5. PAGRINDINIAI ADMINISTRACINS,BAUDIAMOSIOS , CIVILINS IR

DRAUSMINS ATSAKOMYBS PALYGINIMAI

Administracin atsakomyb, baudiamoji atsakomyb ir civilin

atsakomyb yra visos teisins atsakomybs rys. Visos jos yra taikomos

esant teiss paeidimams, siekiant utikrinti teistvark, bei saugoti

sureguliuotus visuomeninius santykius.

Kiekviena i teisins atsakomybs ri turi tik jai bdingus

bruous.Jos skiriasi viena nuo kitos savo atsakomybs taikymo

13 LR Vidaus reikal sistemos statutas, 1991 07 29 nutarimu Nr. 304, psl. 8


16/31

16

pagrindu,subjektais, kurie taiko atsakomyb, poveikio priemonmis bei j

padariniais,atsakomybs subjektais,procesine atsakomybs taikymo tvarka.

Administracins atsakomybs taikymo pagrindas yra administracinis

teiss paeidimas,nustatytas LR statymu. Baudiamosios atsakomybs

pagrindas-nusikaltimai, kuri poymiai yra numatyti LR statymu.Civilins

atsakomybs pagrindas yra civilins teiss deliktas t.y. pareiga atsakyti u

padaryt al pagal pareikt civilin iekin, o drausmins atsakomybs

pagrindu laikomas drausminis nusiengimas t.y. darbo ar tarnybiniai

santykiai.

Kalbant apie poveikio priemones, tai administracins atsakomybs

priemons (nuobaudos) u padarytus teiss paeidimus, kaltiems asmenims

skiria vairs valstybinio valdymo organai (pareignai), taip pat teismas

(teisjas) .

Baudiamojoje atsakomybje kriminalines bausmes skiria tikteismas,o civilinje atsakomybje civilines bausmes skiria taip pat teismas

arba treij teismas (arbitraas) .Drausmins atsakomybs atveju poveikio

priemones skiria organai (pareignai) asmenims, kurie tarnybikai arba

pagal darbo santykius tiems organams (pareignams) yra pavalds.

Administracins atsakomybs poveikio priemons(nuobaudos) yra

daug velnesns u kriminalines bausmes ir nesukelia toki sunki teisini

pasekmi. Baudiamojoje atsakomybje kriminalins bausms skiriamos u

nusikaltimus, kurie yra daug pavojingesni u administracinius teisspaeidimus. Be to patraukus asmen baudiamojon atsakomybn atsiranda

teistumas,dl kurio atsiranda tam tikri teisiniai padariniai.

Civilins atsakomybs poveikio priemons yra turtinio pobdio,kai

reikia atlyginti al. Drausmins atsakomybs atveju poveikio priemons

taip pat nra tokios sunkios kaip kriminalins, taiau paeidjui atsiranda

tam tikr neigiam pasekmi.

Baudiamosios ir administracins atsakomybs subjektas gali bti bet

koks fizinis asmuo,kuris yra pakaltinamas ir yra tam tikro amiaus. Civilinsatsakomybs subjektas gali bti ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo.

Drausmins atsakomybs subjektas asmuo, kuris yra staigos,mons

ar organizacijos narys.

Administracinio paeidimo objektas-valstybs reguliuojami

visuomeniniai santykiai,kurie yra paprastai valstybinio valdymo sferoje.

Pvz.: daugumai privalom elgesio taisykli(vieosios tvarkos,keli eismo ir

kt.) paeidimas.

Civilins teiss delikto objektas-turtiniai arba asmeniniai santykiai,

kurie paprastai yra ginami teismine tvarka, pateikus iekin pagal civilinio

proceso norm reikalavimus.


17/31

17

Kalbant apie atsakomybs taikymo tvark, tai administracin

atsakomyb taikoma procesine tvarka, kuri yra nustatyta administracins

teiss normomis. Ji taikoma operatyviai ir nesudtingai.Administracins

teiss paeidimo bylose nereikia atlikti joki sudting procesini veiksm.

Poveikio priemons gali bti taikomos tuojau pat, pastebjus galiotiems

asmenims administracins teiss paeidim.

Baudiamoji atsakomyb taikoma pagal baudiamojo proceso teiss

normas. Tiriant baudiamsias bylas yra atliekami sudtingi procesiniai

veiksmai, ilgesni jos taikymo senaties terminai.

Civilin atsakomyb yra taikoma pagal civilinio proceso teiss normas.

Drausmin atsakomyb taikoma remiantis staigos,mons ar

organizacijos vidaus darbo tvarkos taisyklmis.

Tai pagrindiniai poymiai skiriantys vien atsakomybs r nuo

kitos.

II. DSTOMOJI DALIS

1. ADMINISTRACIN ATSAKOMYB

1.1 Administracins atsakomybs samprata

Administracin atsakomyb yra teisins atsakomybs ris. Kaip ir

btina teisins atsakomybs rims, jai taip pat bdingi visi teisins

atsakomybs poymiai. Taiau administracin teiss atsakomyb turi tik jai

bding specifini bruo.

Vienas i i bruo yra tai, kad administracins atsakomybs

pagrindas yra teiss norm, kurios numatytos LR ATPK, paeidimas.

Administracinn atsakomybn asmuo traukiamas tik u tas veikas , kurias

numato Lietuvos Respublikos Administracini teiss paeidim kodeksas.Taireikia, kad mogus bus traukiamas administracinn atsakomybn tik tuo

atveju, jei veika, kuri jis padar, yra aprayta ATPK. Kitu atveju, jei jo

padaryta veika nra aprayta kodekse, jis nebus traukiamas

administracinn atsakomybn. iuo atveju jis gali bti i vis netraukiamas

jokion administracinn atsakomybn, arba traukiamas remiantis kitos ries

turima atsakomybe. Patraukus asmen administracinn atsakomybn jam

daniausiai taikomos administracins nuobaudos.

Toliau paminsime jog, administracins nuobaudos skiriamos

asmeniui traukiamam administracinn atsakomybn, ir j taikymas teiss

paeidjui neutraukia teistumo. Pagal ATPK 21 str. administracini


18/31

18

nuobaud rys yra:U administracini teiss paeidim padarym gali

bti skiriamos ios administracins nuobaudos: 1) spjimas; 2) bauda; 3)

atlygintinas daikto, kuris buvo administracinio teiss paeidimo padarymo

rankis arba tiesioginis objektas, pamimas; 4) daikto, kuris buvo

administracinio teiss paeidimo padarymo rankis arba tiesioginis

objektas, konfiskavimas; 5) suteiktos pilieiui specialios teiss ( teiss

vairuoti transporto priemones, teiss medioti ar vejoti) atmimas; 6)

pataisos darbai; 7) administracinis aretas; 8) nualinimas nuo darbo

(pareig) . io straipsnio pirmosios dalies 3-8 punktuose ivardytas

administracines nuobaudas gali nustatyti tik LR statym aktai.LR statymai

gali nustatyti ir kitokias, negu nurodytas iame straipsnyje, administracini

nuobaud ris.14

Sekantis i specialij administracins atsakomybs bruo yra

administracins teiss paeidimo subjektas. Juo gali bti tik fizinis asmuoturintis 16 met ir kuris yra pakaltinamas. Administracins teiss paeidim

subjektais nelaikomi juridiniai asmenys, o dl padaryt juose administracini

paeidim , kaltais laikomi ir atsakomybn traukiami ten dirbantys

pareignai.

Kitas administracins atsakomybs bruoas, pasireikia tuo, kad

administracins teiss paeidim bylas nagrinja ir administracines

nuobaudas paeidjams skiria ne staig, organizacij ar moni vadovai,

bet tam tikros valstybins institucijos - teismai, savivaldybi policija,valstybins inspekcijos bei kitos, kurios yra numatytos administracini teiss

paeidim kodekse..

Dar vienas i administracins atsakomybs bruo yra tai, kad

administracin atsakomyb yra taikoma procesine tvarka, kuri numato

ATPK normos. Administracini teiss paeidim byl nagrinjimo procesin

tvarka,palyginus su baudiamja ir civiline teise, yra daug paprastesn.

Taiau taip pat vyksta isamus, objektyvus bylos nagrinjimas, kuris remiasi

teistumo,teisingumo,tikslingumo, vieumo, teiss gynyb ir kitaisprincipais.Be to utikrina asmens, traukiamo administracinn atsakomybn,

nukentjusiojo ir kit dalyvi teisi apsaug.

Administraciniai teiss paeidimai yra teiss nustatyt ir visuotinai

privalom elgesio taisykli, numatyt ATPK, (priegaisrins

apsaugos,sanitarijos ir higienos, saugaus eismo, prekybos, transporto ir kt.)

paeidimai. ie administraciniai paeidimai pagal pavojingumo visuomenei

laipsn bei savo pobd nesudaro baudiamojo nusikaltimo sudties

( iskyrus pakartotinum) todl jie baudiami vairiomis administracinmis

nuobaudomis.

14LR ATPK Aura Vilnius 1995 m. psl.


19/31

19

Administracinei atsakomybei yra bdingas operatyvumas. Tai

reikia,kad padaryt administracins teiss paeidim kompetentingos

instancijos bei pareignai reaguoja tuojau pat. Administracins atsakomybs

priemons teiss paeidjui yra taikomos jau teiss paeidimo vietoje

(pvz.:saugaus eismo taisykli paeidimas) arba kitais trumpais terminais.

Administracins atsakomybs operatyvumas didina veiksmingum bei

efektyvum kovojant su teiss paeidimais.

Be abejo administracin atsakomyb padeda ukirsti keli ne tik

administracins teiss paeidimams, bet ir kriminaliniams nusikaltimams. Ji

taikoma kovojant su vieosios tvarkos, keli eismo, nuosavybs apsaugos

bei kitais paeidimais. Padeda kovai su piktybiniu chuliganizmu, tyiniais

kno sualojimais, turto vagystmis ir kitais pavojingais baudiamaisiais

nusikaltimais.

Remiantis iais pagrindiniais administracins atsakomybs bruoais,galimas is apibrimas,kad administracin atsakomyb yra savarankika

atsakomybs ris,taikoma kaltiems asmenims,padariusiems

administracins teiss paeidimus, skiriant jiems ir realizuojant statym

nustatytas administracines nuobaudas,turint tiksl kovoti su teiss

paeidimais, utikrinti teistum ir teistvark.15

1.2 Pagrindiniai administracins atsakomybs principai

Administracins atsakomybs principai nusako pagrindinius

administracins atsakomybs tikslus,udavinius bei funkcijas. J turinys

nuolat papildomas atsivelgiant valstybs bei teiss vystymsi.

Vienas i i princip yra atsakomyb tik u elges, o ne u mintis. Jis

reikia, kad norint mog patraukti administracinn atsakomybn, jis turi

savo poelgius reikti veiksmais t.y. veikimu arba susilaikymu nuo tam tikr

veiksm (neveikimu) . Asmens mintys, sitikinimai, nors jie bt neigiamai

vertinami, negali bti laikomi teiss paeidimais, jei jie nra konkreiaigyvendinami. Taigi asmuo, turintis galvoje begal mini apie prieing

visuomenei bei teisei nusikalstam veik, dar nelaikomas teiss paeidju ir

negali bti traukiamas administracinn atsakomybn. Taiau padars

nusikalstamus veiksmus, jis bus i karto patrauktas administracinn

atsakomybn ir jam bus taikomos atitinkamos administracins nuobaudos,

atitinkanios padaryto nusiengimo pavojingumo laipsn.

Sekantis principas yra atsakomyb tik u prieing teisei veikim ar

neveikim ir tik esant kaltei. is principas reikia ,kad administracinn

atsakomybn gali bti patrauktas tas asmuo, kuris padar prieingus teisei

15 P. Petkeviius Administracin atsakomyb Justitia,Vilnius 1996,psl. 14


20/31

20

veiksmus (veikim) ir kuris suprato savo elgesio pasekmes. Tai yra

administracinn atsakomybn traukiamas tik tas asmuo, kuris darydamas

prieingus teisei veiksmus pilnai suprato j padarinius, smoningai j

tikjosi, bei buvo pakaltinamumo bsenoje. Taiau jeigu asmuo darydamas

administracins teiss paeidim tuo momentu buvo nepakaltinamumo

bsenoje t.y. jis visikai nesuprato savo veiksm esms arba negaljo j

valdyti dl laikino psichinio sutrikimo, psichins ligos ar silpnaprotysts, bei

kit psichologini sutrikim, tai tokie asmenys administracinn

atsakomybn netraukiami. is principas parodo tai, kad jeigu asmens

elgesys nra prieingas teisei, arba jeigu io asmens veiksmai nra

prieingi teisei, tai jis negali bti traukiamas administracinn atsakomybn,

nes jo veiksmuose nra kalts.

Atsakomybs teistumas-tai nenukrypstamas materialini ir

procesini teiss norm laikymasis ,tikslus j reikalavim vykdymas 16

is principas taip pat yra tvirtintas Administracini teiss paeidim

kodekso 7 straipsnyje: Niekam negali bti taikoma poveikio priemon u

administracin teiss paeidim kitaip,kaip statym numatytais pagrindais

ir tvarka.17

Materialins teiss srityje is principas reikia, kad administracin

atsakomyb gali bti taikoma tik u prieing teisei veikim ar neveikim.

Taiau jeigu statymas ar kitas norminis aktas nedraudia tam tikr

veiksm, tai u juos negali bti taikoma administracin atsakomyb.Administracin atsakomyb yra taikoma ne u bet kok teiss paeidim, o

tik u administracin teiss paeidim. Administracin nuobauda yra

skiriama atsivelgiant konkret teiss paeidim ir vadovaujantis

nustatytomis teiss normomis. Skiriant administracin nuobaud negali

bti perengtos ribos, kurias nustato statymas.Taip pat kalt asmen

traukti administracinn atsakomybn turi teis tik kompetetingi, statymo

numatyti organai arba pareignai.

Procesini teiss norm laikymasis reikia, kad administracinatsakomyb turi bti taikoma statym numatyta procesine tvarka.

Administracini teiss norm nesilaikymas yra iurktus teistumo

principo paeidimas. io principo laikymsi taikant atsakomybs priemones

u administracinius teiss paeidimus utikrina auktesniosios institucijos

bei pareignai.

Kitas atsakomybs principas,tai teisingumo principas. Jis reikia, kad

administracins priemons turi bti teisingos, apgalvotos ir humanikos.

Negalima nustatyti toki nuobaud,kurios emint ar eidint mogaus

16 P.Petkeviius Administracin atsakomyb Justitia Vilnius 1996 , psl. 1917 LR ATPK Aura, Vilnius, psl. 11.


21/31

21

garb,orum ar kt. Pirmiausiai is reikalavimas yra taikomas statym

leidjui, kurie nustato nuobaud ris ir j sistem. Nuobaud priemons,

prieingos mogikumui, moralei ir t.t. nedaro kaltam asmeniui aukljamojo

poveikio, o atvirkiai, gali skatinti kaltinamj ateityje elgtis iauriai ir

antivisuomenikai. Kaltiems asmenims administracins nuobaudos turi bti

skirtos tik tokios, kurios teigiamai veikt teiss paeidjus ir skatint juos

taisytis. Negalima taikyti nuobaudos kuri savo grietumu neatitinka

padaryto teiss paeidimo. Grietos nuobaudos, neatsivelgiant

lengvinanias aplinkybes, paveria jas neefektyviomis.Tokia grieta

nuobauda turi bti taikoma tuo atveju ,kai paeidjas tikrai tokios nusipeln.

Kaip neefektyvios per grietos nuobaudos, taip pat neefektyvios ir per

velnios administracins nuobaudos, nes jos nedaro teigiamo poveikio

kaltam asmeniui bei kitiems asmenims. Esant tokioms nuobaudoms teiss

paeidjas nesusimsto ir gerai nevertina savo veiksm, bei nesistengs jkit kart nepakartoti.

Taigi pagal administracin teisingumo princip nuobaudos turi

bti skiriamos atsivelgiant paeidj kaip asmen, jo eimynin bei

materialin padt, padaryto teiss paeidimo visuomenei pavojingumo

laipsn ir kitas sunkinanias bei lengvinanias aplinkybes. Pvz. ATPK 29 str.

nurodyta jog, Administracinis aretas nustatomas ir skiriamas tik

iimtiniais atvejais u atskir ri administracinius teiss paeidimus iki

trisdeimties par. Administracin aret skiria rajono (miesto) apylinksteismas (apylinks teismo teisjas) .

Administracinis aretas negali bti skiriamas nioms moterims,

moterims,turinioms vaik iki dvylikos met amiaus, asmenims, kuriems

nesukako atuoniolika met, pirmos ir antros grupi invalidams.18

Teisingumo principas taip pat nustato tai, kad u vien

administracin teiss paeidim galima skirti tik vien administracin

nuobaud. Atsakomybs teisingumo principo laikymasis padeda didinti

administracins atsakomybs efektyvum ,skmingai kovoti su teisspaeidjais, bei sprsti teiss paeidj peraukljimo klausimus.

Atsakomybs tikslingumo principas reikia, jog atsakomybs

tikslas yra pasiektas, arba jis gali bti pasiektas kitomis priemonmis, tai

teisin atsakomyb gali bti netaikoma arba asmuo gali bti prie laik nuo

jos atleistas. Taip pat jeigu atsakomybs tikslas yra pasiektas anksiau,negu

buvo numatyta, tai kaltas asmuo, padars administracin teiss paeidim,

gali bti atleistas nuo dalies atsakomybs. Pvz. ATPK 329 str. jeigu asmuo,

kuriam tam tikram terminui atimta teis vairuoti transporto priemon, upi

ar maj laiv arba teis medioti ar vejoti, siningai dirba ir



22/31

22

pavyzdingai elgiasi, nuobaud paskyrs organas (pareignas) gali, prajus

ne maiau kaip pusei paskirtojo laiko, pagal visuomenins organizacijos,

darbo kolektyvo tarpininkavim sutrumpinti nurodytos teis atmimo

termin.19

Gali bti ir toks variantas, kai uuot skyr teiss paeidjui

administracines nuobaudas,jo bylos mediag dl padaryto teiss

paeidimo gali perduoti visuomenini organizacij ar darbo

kolektyv,kuriuose jie dirba, poveikiui.T.y. kaltam asmeniui bus taikomos

visuomeninio poveikio priemons.

Sekantis yra atsakomybs neivengiamumo principas. Jis reikia, kad

kiekvienas administracins teiss paeidimas turi bti iaikintas, kaltas

asmuo turi bti patrauktas atsakomybn, o jam skirta nuobauda bt tikrai

vykdyta.

Kiekvienas padarytas administracins teiss paeidimas turi btinubaustas. Jeigu nebus laikomasi io principo, tai teisei prieingo elgesio

nesmerkimas skatins naujus administracins teiss paeidimus, o teiss

paeidjams nebus jokio aukljamojo poveikio. Be to kalti asmenys pras

prie smerktin,antivisuomenini poelgi. is principas yra labai efektyvus

kovojant su teiss paeidimais, nes kiekvienas nusiengimas turi bti

pastebtas ir pasmerktas.

Atsakomybs vieumo principas remiasi tuo, kad jis reikalauja, jog

kiekvienas kaltas asmens poelgis bt vieai pasmerktas, paskelbiantvisuomenei. Vieumas didina aukljamj poveik paeidjui bei kitiems

asmenims, skatina juos laikytis teistvarkos. Be to teisins atsakomybs

priemons tampa veiksmingesns. Vieumas didina kalto asmens elgesio

pasmerkim ir daro didesn poveik jam. Jis gali bti gyvendintas keliais

bdais. Vienas i j, tai atvirai svarstant administracines bylas teism

posdiuose dalyvaujant gyventojams. Kitas bdas, kai padarytas

administracinis paeidimas yra paskelbiamas spaudoje ar kitomis

informavimo priemonmis. Be to gali bti praneta apie kalto asmenselges jo darbovietje ar kitoms visuomeninms organizacijoms ir

kontroliuoti koki priemoni jie imasi.

Taigi ie administracins atsakomybs principai ireikia pagrindinius

administracins atsakomybs tikslus, udavinius, funkcijas bei apskritai vis

jos esm. Tam, kad pasiekti teisins atsakomybs efektyvum, pareignai

bei institucijos pareigotos taikyti j praktikoje turi grietai laikytis i

pagrindini princip. iais principais jie turi vadovautis kaip nuostatomis,

kurios yra tvirtintos statymu.

19 Administracins teiss paeidimo kodeksas, psl. 227 .


23/31

23

Kalbant apie administracins atsakomybs vaidmens teisi sistemoje,

galime pastebti, kad ji yra profilaktinio pobdio kovojant su teiss

paeidimais, efektyvi savo nuobaud sistema, j taikymo operatyvumu ir

vykdymo realumu.

Tam, kad administracin atsakomyb bt tobulesn ir

veiksmingesn, nuo 1994 m. liepos 18 d. statymu Dl LR administracini

teiss paeidim kodekso pakeitimo ir papildymo20 buvo sugrietintos

nuobaudos u administracinius teiss paeidimus. Pvz.: Pilieiui suteiktos

specialios teiss vairuoti transporto priemones atmimas numatytas iki

penkeri met.(ATPK 27 str.). Taigi grietinant nuobaudas siekiama

padidinti administracins atsakomybs efektyvum, padaryti atitinkam

poveik visuomenei.

Tam, kad bt dar geriau kovojama su administraciniais teiss

paeidimais, reikia nuolat tobulinti administracini teiss paeidimkodeks, atsivelgiant kintanius visuomeninius santykius, moni

gyvenimo slygas bei kt.

2. BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYBS BRUOAI

Kalbant apie baudiamosios atsakomybs pagrindim yra naudojamos

2 filosofins pozicijos. T.y. nusikalstamo elgesio prieastys:

1. Indeterminizmas (valios laisv) - ia manoma, kad mogusvisuomet yra laisvas pasirinkimo variantuose, todl visada turi atsakyti u

tuos savo veiksmus.

2. Determinizmas - mogaus elgesys priklauso nuo daugelio

aplinkybi. todl smerkti reikia jas, o ne mog. irima ne nusikaltimo

pasmerkim, o jo pavojingum visuomenei.

Baudiamoji atsakomyb - tai viena i teisins atsakomybs ri. Jai

bdingos grieiausios valstybs prievartos priemons, kurias taiko teismai

(laisvs atmimas, pataisos darbai ir kt.).Pagal tai, kas atsako, kam atsako, u k atsako - galime suprasti

baudiamosios atsakomybs prasm. ie klausimai atspindi tik iorinius

baudiamosios atsakomybs bruous. Pagal pirm klausim, t.y. kas atsako,

galime sakyti, kad tai asmuo, kuris yra nusikalts, sulauks atitinkamo

amiaus, ir kuris yra pakaltinamas. Taigi baudiamojon atsakomybn gali

bti patraukti tik mons, o ne daiktai, gyvnai ar kita, kaip yra minima

ms istorijoje.

20 Valstybs inios. 1994 m. Nr. 58-1132


24/31

24

Kam turi atsakyti nusikalts asmuo? U visus neteistus veiksmus

asmuo atsako valstybei ir visuomenei.

Kalbant apie tai, u k atsako, galime sakyti, jog asmuo patraukiamas

baudiamojon atsakomybn, kai padaro veik, kuri pagal valstybs

statymus laikoma nusikaltimu.

Apibendrinant baudiamj atsakomyb, galima sakyti, kad jos esm

yra ta, kad valstyb teismo pagalba pasmerkia asmen, padarius

nusikaltim, skiria jam bausm ir tuo paiu asmeniui po bausms atlikimo

tam tikr laik lieka teisins pasekms (teistumas). Pasmerkimas realiai

pasireikia tuo, kad asmeniui, padariusiam neteist elges, padaromi

suvarymai. T.y. jis netenka tam tikr vertybi : laisvs, turto, galimyb

uimti tam tikras pareigas bei kita. Tokia atsakomybs prasm ta, kad

asmuo, kuriam padaryti suvarymai, patiria diskomfort, neigiamas

emocijas. Dl to turt kilti nenoras vl daryti nusikaltim. Taiau tai dalasmen neveikia, nors valstyb neturi kito kelio tai ukirsti (pvz., kai

mogus pastoviai nusikalsta ir jo neveikia pasmerkimas) . Bet kita dalis

visuomens, kuri nenusikalsta, matydama kaip pagal baudiamj

atsakomyb baudiami nusikaltliai, bijos nusikalsti.

Taigi savo pobdiu baudiamoji atsakomyb reikia valstybs

prievartos taikym ir asmens, padariusio nusikaltim, pasmerkim.

Valstybs galiotos institucijos gyvendina baudiamj atsakomyb

prievartos tvarka, neatsivelgiant Nor asmens, padariusio nusikaltim.Taiau i atsakomyb turi bti taikoma btent individualiai, atsivelgiant

jo nusikaltimo sunkum. T.y. kad kiekvienam teisiamajam nustatoma

neigiam pasekmi apimtis ir i to iplaukiantys teisi apribojimai

(asmeninio ar turtinio pobdio).

Baudiamoji atsakomyb veikia kaltinamj ne tik iorikai, bet ji

nukreipta ir vidin jo bsen - elgesio reguliavim. Kaltinamajam

daromas poveikis jo psichik ir smon. Taip bandoma pakeisti jo valios

savybes ir intelekt tam, kad daugiau jis nedaryt nauj nusikaltim. Tuopaiu, nustaius kaltinamajam apribojimus, keiiasi jo teisi ir pareig

santykis. Realizuojant baudiamj atsakomyb, nustatomos papildomos

pareigos, o teisi atvilgiu atsiranda suvarymai.

Taiau kaltininkui nra atimamos visos teiss, iskyrus mirties

bausm, kai asmeniui atimama gyvyb. Kaltininkas ir toliau lieka savo

valstybs pilietis su pagrindinmis teismis, taiau, atmus jam laisv, kai

kuri teisi gyvendinimas yra apsunkintas (pvz., nuteistasis negali

atstovauti teisme).

Baudiamoji atsakomyb gali bti realizuota paskiriant ir nepaskiriant

bausm (pvz., kaltininkui ir nukentjusiajam susitaikius).


25/31

25

Baudiamosios atsakomybs pagrindus nustato Lietuvos baudiamojo

kodekso specialusis 3 str. iame straipsnyje tvirtinta tai, kad "Asmuo gali

bti baudiamas tik tuo atveju, jeigu jo padarytos veikos baudiamumas

buvo nustatytas statymo, sigaliojusio iki nusikaltimo padarymo. Pagal

baudiamuosius statymus atsako ir baudiamas tik toks fizinis asmuo,

kuris kaltas nusikaltimo padarymu, t.y. tyia ar dl neatsargumo padar

baudiamojo statymo numatyt veik.

Nusikalstam veik padars asmuo gali bti traukiamas

baudiamojon atsakomybn tik tuo atveju, jeigu ios veikos padarymo metu

galima buvo i jo reikalauti statym atitinkanio elgesio.

Niekas negali 2 kartus bti baudiamas u vien ir t pat

nusikaltim. Niekas negali bti pripaintas kaltu nusikaltimo padarymu, taip

pat negali bti nuteistas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo

nuosprendiu pagal statym."21 Taigi veikos baudiamumas atsiranda tiktada, kai ji buvo nustatyta sigaliojusio statymo. Taip pat veika

baudiama, kai ji turi nusikaltimo poymius ir yra asmuo kaltas nusikaltimo

padarymu..

Sekantis poymis parodo, kad veikos baudiamumas atsiranda, tad,

kai asmuo galjo vykdyti teistus statymo reikalavimus, bet to nepadar.

Be to iame straipsnyje nurodomas draudimas bausti u t pai veik du

kartus, bei teismo iimtin teis nubausti asmen, kalt nusikaltimo

padarymu.ios pagrindins nuostatos parodo, kas yra patraukimo baudiamojon

atsakomybn pagrindas. "Tai yra asmens kaltai padarytas nusikaltimas".22

(Jeigu jis atitinka visus BK specialiosios dalies straipsnius).

Baudiamojoje atsakomybje nusikaltimo sudtis yra esminis dalykas

sprendiant asmens patraukim baudiamojon atsakomybn. Visi

nusikaltimo sudties poymiai yra nurodyti BK specialiosios dalies normose.

Nusikaltimo sudtis bdinga vis ri nusikaltimams. "Taigi baudiamosios

teiss teorija objektyvi ir subjektyvi nusikaltimo poymi, kurie apibdinaveik kaip nusikaltim, visum vadina nusikaltimo sudtimi".23

Baudiamoji atsakomyb yra susijusi su tuo, kad nusikaltim

padariusiam asmeniui taikomos statymo numatytos sankcijos (laisvs

atmimas, bauda ir kt.).

Baudiamoji atsakomyb - tai teisins pasekms, baudiamosios

teiss norm taikymo rezultatas. Jos esm - asmens, padariusio nusikaltim,

pasmerkimas valstybs vardu, bei kakoki apribojim taikymas. Savo

21 LR Baudiamasis kodeksas. Vilnius 1997, psl.13.22 Baudiamoji teis, Vilnius 1996 m., Eugimas, psl. 63.23 Baudiamoji teis, Vilnius 1996 m., Eugimas, psl. 63.


26/31

26

pobdiu baudiamoji atsakomyb reikia valstybins prievartos taikym ir

kartu asmens padaryto nusikaltimo elgesio pasmerkim.

3.CIVILINS ATSAKOMYBS BRUOAI

Civilin atsakomyb - taip pat yra viena i teisins atsakomybs ri.

Bendrojoje teisje civilin atsakomyb yra dviej atskir institut, t.y.

sutari teiss ir deliktins teiss sudtin dalis.

Civilin atsakomyb sutari teisje yra apibdinama kaip pinig

suma, kuri turi sumokti sutart paeidusi alis kitai sutarties aliai u

padaryt al.

Deliktinje teisje civilin atsakomyb apibdinama kaip pareigapagal pareikt civilin iekin. Taiau pagrindinis civilins atsakomybs

tikslas atsivelgiant tiek sutari, tiek deliktin teis, yra nuostoli

atlyginimas.

Sutartin bei deliktin atsakomyb turi kelis bendrus bruous. Vis

pirma ios abi atsakomybs rys yra turtins prievols, kur kreditorius turi

teis reikalauti atlyginti padaryt al, o skolininko pareiga t reikalavim

vykdyti. Tiek sutartins, tiek deliktins atsakomybs pagrindin funkcija

yra kompensacin. Tai reikia, kad taikant bet kuri i j siekiama nenubausti skolinink, o kompensuoti kreditoriui padaryt al, t.y. , kad jis

bt tokioje padtyje, kurioje bt buvs tinkamai vykdius sutart. Be to,

tiek sutartins, tiek deliktins atsakomybs taikymo metu skolininkas patiria

turtinio pobdio praradimus.

Civilin atsakomyb galima paaikinti siaurja bei plaija prasme.

Plaija prasme civilin atsakomyb yra prievol, kada viena alis

privalo atlyginti kitai aliai nuostolius padarytus sutartins prievols ar

kitokius paeidimus.Siaurja prasme civilin atsakomyb aikinama kaip deliktin

atsakomyb.

Civilin atsakomyb pasireikia turtinmis poveikio priemonmis. ias

poveikio priemones, j taikymo slygas ir tvark nustato civilin teis.

Civilin atsakomyb yra tik kaip prievol atlyginti padarytus

nuostolius. Pagrindinis civilins atsakomybs tikslas - nuostoli atlyginimas,

t.y. kompensuoti nukentjusiajam jo patirtus nuostolius. Civilin atsakomyb

atsiranda paeidus privat interes, t.y. esant sutarties paeidimui. ios

atsakomybs atveju galioja skolininko kalts prezumpcija.


27/31

27

Esant pasiksinimui privat asmens interes, jam tuo yra padaroma

ala ir jis pirmiausiai sureaguoja, pareikdamas civilin iekin. Tokio

iekinio tikslas - atstatyti nukentjusiojo padt, kompensuojant patirtus

nuostolius.

"Atsakomyb - prievol atlyginti al arba nuostolius, sumokti

netesybas. Civilins teiss atsakomybei bdinga tai, kad ji yra viena i

statymu ar sutartimi nustatyt sankcij; jos atsiradimo pagrindas yra teiss

paeidimas; ji pasireikia teiss paeidjui nenaudingomis (neigiamomis)

turtinmis pasekmmis, daniausiai turto sumajimu dl alos, nuostoli

atlyginimo, netesyb sumokjimo; ji yra papildoma arba nauja prievol, kuri

nra paeisto teisinio santykio elementu: ji gyvendinama valstybs

prievarta arba jos taikymo galimybe."24

Civilin atsakomyb yra turtin prievol,kurios viena alis turi teis

reikalauti kompensuoti jos patirt al, o kita alis privalo atlyginti padarytal ar sumokti netesybas.

Civilin atsakomyb-tai prievol kuri atsiranda nevykdius ar

netinkamai vykdius statyme ar sutartyje nustatyt pareig, taip pat

neleistinu bdu ar neleistinomis priemonmis gyvendinant savo teises t.y.

piktnaudiaujant teise. Pareiga vykdyti sutart atsiranda sudarytos

sutarties pagrindu, o pareiga atlyginti nuostolius atsiranda sutarties

paeidimo pagrindu.

Taigi civilin atsakomyb yra aikinama kaip prievol. Veikimas arbaneveikimas, kuriems esant atsiranda civilin atsakomyb,paeidia asmens

turtinius interesus. Todl civilin atsakomyb yra turtin prievol, kurios

viena alis turi teis reikalauti, kad bt kompensuota jos patirta ala, o

kita alis privalo atlyginti padaryt al.

Civilin atsakomyb pagal savo pobd yra kompensacin. Taiau ne

bet kokia kompensacija reikia civilin atsakomyb. Civilins atsakomybs

atveju pareiga atlyginti al atsiranda dl neteistos veikos. Tai reikia ,

kad ji atsiranda nevykdius tam tikros statymu ar sutartimi numatytospareigos, arba realizuojant savo teis statymui prieingu bdu. Taigi

civilin atsakomyb atsiranda tuo atveju, kai yra padaryta neteista veika.

Taiau kartais pareiga kompensuoti padaryt al gali atsirasti ir nesant

neteistai veikai. Todl ala padaryta teistais veiksmais nra civilin

atsakomyb. Tai tik ios padarytos alos kompensavimas.

Taigi civilin atsakomyb suvokiama kaip turtin prievol, turinti jai

bdingus specifinius bruous ir kuri atsiranda i neteisto veikimo arba

neveikimo.

24 Civilin teis. "Vijusta". Kaunas 1997, psl.425.


28/31

28

4. DRAUSMIN ATSAKOMYB

Drausmin atsakomyb pasireikia drausminmis nuobaudomis

pilieiui (darbininkui), kurias jam taiko moni, staig ar kit organizacij

administracija. Drausminei atsakomybei bdinga tai, kad asmuo padars

nusiengim yra visikai pavaldus organui, kuris taiko jam drausmin

nuobaud.

" Drausmin atsakomyb pasireikia tuo, kad mons, staigos

organizacija, kolkio valdyba taiko drausmines nuobaudas pavaldiems

asmenims u darbo drausms paeidimus. Tai - pastaba, papeikimas,

atleidimas i darbo ir kt. "25

Drausmin atsakomyb yra taikoma ir vidaus reikal sistemos

pareignams padariusiems drausminius nusiengimus." Pareignams taikomos ios drausmins nuobaudos:

1) pastaba; 2) papeikimas; 3) grietas papeikimas; 4) paeminimas

pareigose; 5) vidaus tarnybos pareigno laipsnio paeminimas viena

pakopa; 6) atleidimas i tarnybos."26

Drausmini nuobaud teikimus pareignams rengia tiesioginiai arba

auktesnieji vadovai. Teikim nuobaud skyrimo principus, bdus bei

drausmini praang tyrimo tvark, nuobaud taikymo ir j panaikinimo

tvark, taip pat vadov teises iais klausimais nustato Vidaus reikalministras.

Taip pat vidaus reikal sistemoje yra garbs teismas, kuris nagrinja

pareign nusiengimus tarnybins etikos principams, garbei, orumui ar

geram vardui.

Taigi drausmin atsakomyb yra taikoma asmeniui u

staigos,mons ar kitokios organizacijos, kurioje jis dirba, taisykli

nesilaikym. Kalbant apie vidaus reikal sistem, tai drausmin atsakomyb

yra taikoma u Statuto reikalavim nesilaikym.

5. PAGRINDINIAI ADMINISTRACINS,BAUDIAMOSIOS , CIVILINS IR

DRAUSMINS ATSAKOMYBS PALYGINIMAI

Administracin atsakomyb, baudiamoji atsakomyb ir civilin

atsakomyb yra visos teisins atsakomybs rys. Visos jos yra taikomos

25 Valstybs ir teiss teorija. Vilnius "Mintis" 1989 m.,psl 148.26 LR Vidaus reikal sistemos Statutas, 1991 07 29 nutarimas Nr. 304, psl.8


29/31

29

esant teiss paeidimams, siekiant utikrinti teistvark, bei saugoti

sureguliuotus visuomeninius santykius.

Kiekviena i teisins atsakomybs ri turi tik jai bdingus

bruous.Jos skiriasi viena nuo kitos savo atsakomybs taikymo

pagrindu,subjektais, kurie taiko atsakomyb, poveikio priemonmis bei j

padariniais,atsakomybs subjektais,procesine atsakomybs taikymo tvarka.

Administracins atsakomybs taikymo pagrindas yra administracinis

teiss paeidimas,nustatytas LR statymu. Baudiamosios atsakomybs

pagrindas-nusikaltimai, kuri poymiai yra numatyti LR statymu.Civilins

atsakomybs pagrindas yra civilins teiss deliktas t.y. pareiga atsakyti u

padaryt al pagal pareikt civilin iekin, o drausmins atsakomybs

pagrindu laikomas drausminis nusiengimas t.y. darbo ar tarnybiniai

santykiai.

Kalbant apie poveikio priemones, tai administracins atsakomybspriemons (nuobaudos) u padarytus teiss paeidimus, kaltiems asmenims

skiria vairs valstybinio valdymo organai (pareignai), taip pat teismas

(teisjas) .

Baudiamojoje atsakomybje kriminalines bausmes skiria tik

teismas,o civilinje atsakomybje civilines bausmes skiria taip pat teismas

arba treij teismas (arbitraas) .Drausmins atsakomybs atveju poveikio

priemones skiria organai (pareignai) asmenims, kurie tarnybikai arba

pagal darbo santykius tiems organams (pareignams) yra pavalds.Administracins atsakomybs poveikio priemons(nuobaudos) yra

daug velnesns u kriminalines bausmes ir nesukelia toki sunki teisini

pasekmi. Baudiamojoje atsakomybje kriminalins bausms skiriamos u

nusikaltimus, kurie yra daug pavojingesni u administracinius teiss

paeidimus. Be to patraukus asmen baudiamojon atsakomybn atsiranda

teistumas,dl kurio atsiranda tam tikri teisiniai padariniai.

Civilins atsakomybs poveikio priemons yra turtinio pobdio,kai

reikia atlyginti al. Drausmins atsakomybs atveju poveikio priemonstaip pat nra tokios sunkios kaip kriminalins, taiau paeidjui atsiranda

tam tikr neigiam pasekmi.

Baudiamosios ir administracins atsakomybs subjektas gali bti bet

koks fizinis asmuo,kuris yra pakaltinamas ir yra tam tikro amiaus. Civilins

atsakomybs subjektas gali bti ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo.

Drausmins atsakomybs subjektas asmuo, kuris yra staigos,mons

ar organizacijos narys.

Administracinio paeidimo objektas-valstybs reguliuojami

visuomeniniai santykiai,kurie yra paprastai valstybinio valdymo sferoje.


30/31

30

Pvz.: daugumai privalom elgesio taisykli(vieosios tvarkos,keli eismo ir

kt.) paeidimas.

Civilins teiss delikto objektas-turtiniai arba asmeniniai santykiai,

kurie paprastai yra ginami teismine tvarka, pateikus iekin pagal civilinio

proceso norm reikalavimus.

Kalbant apie atsakomybs taikymo tvark, tai administracin

atsakomyb taikoma procesine tvarka, kuri yra nustatyta administracins

teiss normomis. Ji taikoma operatyviai ir nesudtingai.Administracins

teiss paeidimo bylose nereikia atlikti joki sudting procesini veiksm.

Poveikio priemons gali bti taikomos tuojau pat, pastebjus galiotiems

asmenims administracins teiss paeidim.

Baudiamoji atsakomyb taikoma pagal baudiamojo proceso teiss

normas. Tiriant baudiamsias bylas yra atliekami sudtingi procesiniai

veiksmai, ilgesni jos taikymo senaties terminai.Civilin atsakomyb yra taikoma pagal civilinio proceso teiss normas.

Drausmin atsakomyb taikoma remiantis staigos,mons ar

organizacijos vidaus taisyklmis.

Tai pagrindiniai poymiai skiriantys vien atsakomybs r nuo

kitos.

III. IVADOS

Teisin atsakomyb yra glaudiai susijusi su valstybe ir jos prievarta.

Teisin atsakomyb-tai valstybinis poveikis teiss paeidjui, kuris

pasireikia visuomeniniu-valstybiniu paeidjo pasmerkimu, asmeninio,

turtinio ir organizacinio pobdio apribojim jam taikymu.27

Taigi teisins atsakomybs esm yra saugoti ir ginti reguliuojamus

visuomeninius santykius bei utikrinti teiss reikalavimus, panaudojant

valstybs prievartos priemones. Teisin atsakomyb yra naudojamautikrinti teistvark, kovoti su teiss paeidimais bei apsaugoti

reguliuojamus visuomeninius tarpusavio santykius

Teisin atsakomyb negali bti taikoma jeigu nra teiss paeidimo. Ji

atsiranda tik tada, kai yra padarytas teiss paeidimas. Teiss paeidimas

- tai moni ir organizacij, kalta veika, kuria padaroma ala visuomenei.28

arba Teiss paeidimas-tai kalta veika, kuri prieinga teiss normoms,daro

al kitiems asmenims ir u kuri yra patraukiama atsakomybn.29 Taigi

asmeniui padariusiam teiss paeidim t.y. teisins atsakomybs subjektui27 Valstybs ir teiss teorija. Vilnius, "Mintis" 1989 m.,psl.147.28 .. , .. .,. 158.29 Valstybs ir teiss teorija. Vilnius, "Mintis" 1989 m.,psl. 148.


31/31

31

turi bti taikomos teisins poveikio priemons, o jo elgesys smerkiamas.

Tokiu atveju teiss paeidjas i valstybs puss patiria tam tikras

neigiamus, materialaus, fizinio bei moralinio pobdio apribojimus. Jis

netenka teisi, laisvi bei kitoki vertybi.

Pagrindinis teisins atsakomybs reguliavimo elementas yra

statymai ir kiti norminiai aktai. Be j negali bti ir teisins

atsakomybs.Taigi teisin atsakomyb remiasi sureguliuotais norminiais

aktais.J dka funkcionuoja. Taiau vien norminio akto nepakanka norint

atsirasti konkretiems teisiniams santykiams, nes jis tik suteikia galimyb

taikyti teisin atsakomyb. Tam, kad atsirast teisin atsakomyb turi bti

juridinis faktas, t.y. padarytas teiss paeidimas.

Taip pat, kad gyvendinti teisin atsakomyb kompetentingos

valstybins institucijos ar pareignai turi aktyviai reaguoti ir imtis priemoni

kaltam asmeniui, padariusiam teiss paeidim,taikyti tam tikras poveikiopriemones ir jas vykdyti.Taigi teisin atsakomyb yra btina tam, kad

valstybje bt..utikrintas statym laikymasis. Taip pat ji reikalinga

nubausti ar perauklti asmenis, kurie nesilaiko valstybs tvirtint

statym.

iame kursiniame buvo pateiktos teisins atsakomybs rys

(administracin, baudiamoji ir civilin atsakomyb), apibdinta j taikymo

tvarka, poveikio priemons ir kiti bruoai, esant teiss paeidimui.

Literatros sraas

1. Valstybs ir teiss teorija.-Vilnius "Mintis", 1989 m.

2. P. Petkeviius . Administracin atsakomyb-"Justitia",Vilnius 1996 m.

3. Civilin teis. Vilnius 1997 m.

4. Baudiamoji teis. Vilnius 1996 m.

5. V. Mikelnas. Civilins atsakomybs problemos:lyginamieji aspektai." Justitia" 1995 m.

6. LR Administracini teiss paeidim kodeksas Aura, Vilnius 1995 m.

7. LR Baudiamasis kodeksas. Vilnius 1997 m.8. Valstybs inios. 1994 m. Nr. 58-1132.

atsakomybes samprata

Documents