asbesto sukeltŲ ligŲ prevencija lietuvoje

HIGIENOS INSTITUTAS

ASBESTO SUKELTŲ LIGŲ PREVENCIJA LIETUVOJE

Vilnius, 2008

„Asbesto sukeltų ligų prevencija Lietuvoje“ 2

Turinys Pratarmė 3 Asbesto savybės ir panaudojimas 5 Asbesto poveikis 6 Sergamumas dėl poveikio asbestu ir prognozė 8 Duomenys apie poveikį asbestu 8 Mokymai dirbti su asbestu 12 Teisės aktai dėl asbesto 14 Metodinės rekomendacijos ”Atsitiktinio ir mažo intensyvumo asbesto veikimo darbuotojams nustatymas” 14 Trumpa atmintinė apie asbestą 16 Leidinio rengėjai Dr. Remigijus Jankauskas Dr. Gražina Smolianskienė Danutė Adamoniene Aušra Grigošaitienė Dr. Rūta Petrauskaitė-Everatt Higienos Institutas, 2008m.


Pratarmė Lietuvai įstojus į Europos sąjungą, asbesto poveikio prevencijos aktualumas labai išaugo. Daugelyje ES valstybių ir ypač naujosiose šalyse narėse trūksta specifinių žinių ir bendro supratimo apie asbestą ir jo keliamą pavojų sveikatai. Lietuvos Respublikos keturioliktosios Vyriausybės 2006 – 2008 metų programoje pirmą kartą sveikatos apsaugos politikos srityje buvo iškeltas uždavinys –užtikrinti sveikatai pavojingo asbesto medžiagų poveikio gyventojų sveikatai stebėjimą. Vadovaujantis Higienos instituto įdirbiu ir vykdant mokslinius tyrimus pagal instituto strategines veiklos kryptis, 2007 m. Vyriausybei buvo parengta “Asbesto poveikio darbuotojų sveikatai vertinimo ataskaita” bei paruoštas šios ataskaitos rekomendacijų įgyvendinimo planas. Svarbu pažymėti, kad Higienos institute moksliniai tyrimai dėl asbesto poveikio yra vykdomi bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais. 1999 – 2000 m. pagal Europos Sąjungos INCO-Copernicus programą, panaudojus CAREX metodiką, Higienos instituto mokslininkai nustatė kancerogeninėmis medžiagomis, įskaitant ir asbestą, veikiamų darbuotojų skaičių Lietuvoje. 2003 – 2005 m. bendradarbiaujant su Suomijos profesinės sveikatos bei Vilniaus universiteto Onkologijos institutų mokslininkais Higienos institute buvo atliktas mokslinis tyrimas “Retrospektyvaus asbesto poveikio įvertinimas tarp plaučių vėžiu ir mezotelioma sergančių ligonių”. Kasmet šalyje nustatoma apie 1500 naujų plaučio vėžio atvejų, daroma prielaida, kad iš jų apie 50 per metus gali būti sukelti ilgalaikio asbesto poveikio. 2006 m. Higienos instituto Darbo medicinos centras kartu su partneriais net iš šešių Europos sąjungos šalių vykdė tarptautinį Leonardo da Vinčio projektą dėl saugaus darbo su asbestu. Šio projekto pagrindinis tikslas buvo sukurti mokymo programą bei parengti mokomąją ir informacinę medžiagą apie saugų darbą su asbestu, užtikrinti teisės aktuose keliamų reikalavimų supratimą ir pagerinti specifinius darbo su asbestu įgūdžius. 2007-2008 m., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Respublikos Vyriausybės susitarimu “Dėl bendradarbiavimo išsimokslinimo, mokslo ir kultūros srityje”, Higienos institute baigtas vykdyti tarptautinis projektas “Tyrimo duomenų surinkimo modernizavimas ir statistinių biomedicininių metodų panaudojimas asbesto ir sunkiųjų metalų tyrimams” su partneriais iš Ukrainos. Projekto tikslas buvo bendradarbiaujant su Ukrainos mokslo institucijomis, modernizuoti asbesto ir sunkiųjų metalų tyrimo bazes ir padidinti mokslinių tyrimų kokybę. Lietuvoje naudoti asbestą ar jo turinčius gaminius yra uždrausta nuo 2005 metų, tačiau dėl plataus asbesto ankstesnio panaudojimo statiniuose ir toliau išlieka asbesto skaidulų, išsiskiriančių iš pažeistų jo turinčių gaminių, keliama rizika visuomenės sveikatai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Asbesto šalinimo programą 2008 m. Patvirtintos programos tikslas – siekiant pagerinti aplinkos būklę ir užtikrinti sveikesnę aplinką, palaipsniui ir saugiai pašalinti iš aplinkos pavojų keliančius asbesto turinčius gaminius. Lietuvoje nėra užregistruota mezoteliomos ir plaučių vėžio atvejų dėl asbesto poveikio, todėl sveikatos apsaugos srityje svarbiausios programos įgyvendinimo priemonės yra parengti profesinių ligų nustatymo kriterijų aprašą, kuriame būtų asbesto sukeltų ligų diagnozavimo kriterijai, atlikti profilaktinius sveikatos tikrinimus pagal tvarką, atsižvelgiant į papildomus asbesto poveikio praeityje nustatymo reikalavimus. Higienos institutas ir kiti vykdytojai vykdys tęstinius asbesto tyrimus plaučių audinyje, išorinės ir darbo aplinkos užterštumo asbestu stebėseną, kels valstybės institucijų tarnautojų ir


darbuotojų kvalifikaciją, informuos visuomenę apie asbesto keliamą riziką, saugų elgesį šalinant jį iš aplinkos. Leidinyje „Asbesto sukeltų ligų prevencija Lietuvoje“ pateikiama apibendrinta informacija apie asbestą, situaciją Lietuvoje, vadovaujantis mokslinių tyrimų rezultatais. Praktinės rekomendacijos bus naudingos darbdaviams, organizuojantiems darbus su asbestu, bei darbuotojams, kurie asbesto veikiami dirba arba gali būti veikiami asbesto dulkių. Atsitiktinio ir mažo intensyvumo asbesto veikimo nustatymo pavyzdžiu ir patarimais galės pasinaudoti fiziniai asmenys, vykdantys asbestcemenčio medžiagų priežiūrą ir šalinimą. Atmintinėje „Asbestas yra pavojingas“ pateikiama informacijos santrauka apie tai, ką kiekvienam žmogui reikėtų žinoti apie asbestą.

Higienos instituto direktorius, dr. Remigijus Jankauskas


Asbesto savybės ir panaudojimas Asbestas yra grupė iš šešių natūraliai gamtoje aptinkamų mineralų. Asbestą sudarantys magnio hidrosilikatų grupės mineralai, cheminėje sudėtyje gali turėti geležies, kalcio ir natrio priemaišų. Pagal kristalografinę struktūrą chrizotilo atmaina priskiriama serpentinų klasei, o aktinolito, amozito, antofilito, krokidolito ir termolito atmainos – amfibolų klasei. Dėl šios priežasties chrizotilo plaušeliai yra ploni, ilgi ir minkšti. Amfibolų klasės asbesto plaušeliai yra tiesūs ir aštrūs. Dėl asbestui charakteringų fizikinių ir cheminių savybių, kaip pluoštinė struktūra, aukšta lydymosi temperatūra (chrizotilui 450-700°C), cheminis atsparumas vandeniui, rūgštims, organiniams tirpikliams, jis vis dar panaudojamas. Iki šiol pasaulinis asbesto produkcijos kiekis sudaro daugiau kaip 2 mln tonų per metus. Didžiausi asbesto žaliavos ir produkcijos gamintojai yra Rusija, Kinija ir Kanada. Lietuvoje veikė du asbestcemenčio produktų fabrikai. Daugėlių statybinių medžiagų kombinatas asbestą naudojo nuo 1956 iki 1997 metų asbestcemenčio produktų gamybai. „Akmenės cementas” įkurtas 1952 m., gamino asbestcemenčio vamzdžius ir lapus “šiferį” nuo 1963 m. iki 2003 m. Nuo 1961 metų iš Rusijos importuoto asbesto žaliavos, pagrinde chrizotilo, buvo sunaudota daugiau kaip 700 tūkst. tonų. Lyginant su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje panaudota santykinai daugiausiai asbesto – 7 kg/ per metus/ vienam gyventojui. 1998 metais buvo panaudota 4 tūkstančiai tonų asbesto asbestcemento gamybai ir jo gaminiams (šiferiui, plokštėms, vamzdžiams ir t.t.) – daugiau kaip 95 procentai. Katilinių ir vamzdynų izoliavimui, dūmtraukiams, sklendėms sandarinti – apie 4 procentus ir stabdžių trinkelių gamybai – mažiau kaip 1 procentą. Šalyje buvo naudojami įvairūs asbesto produktai: asbestinio cemento vamzdžiai, banguoti asbestinio cemento lapai (šiferis), izoliacinės medžiagos katilinėms ir vamzdžiams, trinties medžiagos. Banguotų asbestinio cemento lapų gamyba prasidėjo 1956 m. 1970–1989 m. laikotarpiu buvo pagaminama 100–114 mln. ir daugiau banguotų asbestinio cementų lapų per metus, vėliau gamyba mažėjo. Keturiose pagrindinėse laivų statyklose Klaipėdoje buvo taip pat naudojama daug asbesto.


Asbesto (amozito) plaušeliai tiesūs ir aštrūs laivo izoliacinėje medžiagoje (1800x didinimas)

Asbesto poveikis

1976 m. Tarptautinis Vėžio Tyrinėjimo Centras asbestą pripažino kancerogenišku žmogui ir priskyrė I faktorių grupei. Visos asbesto atmainos, tame tarpe chrizotilas ir amfibolai, sukelia piktybinius navikus. Dažniausiai asbesto sukeliamos ligos – plaučių bei krūtinplėvės asbestozė, krūtinplėvės bei pilvaplėvės mezotelioma, gerklų, plaučių, skrandžio, storosios žarnos, inkstų vėžys. Chrizotilo plaušeliai nėra kaupiami plaučių audinyje tiek, kiek amfibolų - jie pašalinami greičiau. Patys pavojingiausi yra alveolinės frakcijos asbesto plaušeliai, kurie yra ilgesni nei 5 mikrometrai (µm) ir siauresni nei 3 µm, ilgio bei pločio santykis didesnis negu 3:1. Asbesto poveikio žmogui biožymenys yra asbesto plaušeliai ir asbesto dariniai bioterpėse. Asbesto dariniai – tai segmentuoti ar svarsčių formos rudai auksinės spalvos dariniai, kurie susiformuoja, kai asbesto plaušeliai yra fagocituojami alveolinių makrofagų ir padengiami geležies-proteinų-mukopolisacharidų sluoksniu. Šis dengiamasis sluoksnis susidaro ant asbesto plaušelių, kurie yra 10 µm arba ilgesni.


Asbesto dariniai plaučių audinyje (500x didinimas)

Asbesto plaušeliai plaučių audinyje (1200x didinimas)


1997 m. Helsinkyje tarptautinė ekspertų grupė pateikė kriterijus, skirtus su asbestu susijusiems plaučių ir pleuros pakenkimams diagnozuoti. Siekiant išsiaiškinti, ar liga buvo sukelta asbesto, naudojama ligonio apklausa, duomenys apie asbesto poveikį darbe, simptomai, radiologinių, fiziologinių, histologinių tyrimų duomenys. Naudingiausias ir praktiškiausias asbesto poveikio darbe matas yra patikimai surinkta informacija apie dirbtą darbą. „Helsinkio kriterijuose“ kreipiamas dėmesys į suminį poveikį asbestu, išreikštą plaušelių-metų vienetais. Plaušelių-metų vienetas apibūdinamas kaip vienerių metų (240 darbo dienų) pilnu krūviu (8 valandos) darbas aplinkoje, kurioje asbesto koncentracija ore buvo 1*106/m3 asbesto plaušelių (ilgis >5µm, diametras < 3µm). 25 plaušelių-metų suminis poveikis didina plaučių vėžio riziką dvigubai. Ši vertė rekomenduojama plaučių vėžio atvejų, sukeltų asbesto darbe, nustatymui. ≥ 25 plaušelių-metų suminio poveikio standartas taikomas Danijoje, Vokietijoje, o šią vertę atitinkanti darbo istorija yra pagrindas asbesto sukeltų ligų diagnozavimui ir kompensavimui. Skandinavijos šalyse, Prancūzijoje, Belgijoje. Asbesto plaušelių ir darinių tyrimas plaučių audinyje gali papildyti darbo istoriją. Vadovaujantis “Helsinkio kriterijais”, klinikiniais tikslais yra rekomenduojama identifikuoti asmenis, turinčius patikimai didelę tikimybę asbesto poveikio darbe, tais atvejais, kai asbesto (amfibolų) plaušelių (>5 mm) koncentracija yra daugiau 0,1 mln viename grame sauso plaučių audinio arba asbesto (amfibolų) plaušelių (>1 mm) koncentracija yra daugiau 1 mln viename grame sauso plaučių audinio, nustatyto elektronų mikroskopijos metodu, kai asbesto darinių koncentracija yra 1000 darinių viename grame sauso arba 100 darinių viename grame drėgno plaučių audinio, ir kai aptinkamas 1 asbesto darinys viename mililitre bronchoalveolinio skysčio optinės mikroskopijos metodu.

Sergamumas dėl poveikio asbestu ir prognozė Profesinių ligų registro duomenimis 1995-2008m. Lietuvoje nebuvo diagnozuotas nei vienas asbesto sukelto plaučių vėžio atvejis. 2005 metais Higienos institutas, bendradarbiaudamas su Vilniaus universiteto Onkologijos institutu, Valstybiniu patologijos centru ir Suomijos nacionaliniu darbo medicinos institutu atliko mokslo tiriamąjį darbą “Retrospektyvus Asbesto poveikio darbe įvertinimas tarp plaučių vėžiu ir pleuros mezotelioma sergančių ligonių”. Šio tyrimo duomenimis 3,4 procentai vyrų plaučio vėžio atvejų Lietuvoje atsiranda dėl asbesto poveikio praeityje. Plaučių vėžiu šalyje suserga apie 1300 vyrų kasmet. Darant prielaidą, kad poveikio sąlygos buvo panašios visoje šalyje, maždaug 50 vyrų plaučių vėžio atvejų per metus gali būti sukelti asbesto. Tai gi, šio tyrimo rezultatai patvirtino statistinių duomenų analizės rezultatus, kad piktybiniai navikai, sukeliami asbesto, mūsų šalyje galėjo būti tiesiog nediagnozuojami ir neregistruojami. Tai galima paaiškinti nepakankamomis darbuotojų ir gydytojų žiniomis apie vėžio profesinę etiologiją, nes yra keletas priežasčių, kurios gali sukelti piktybinius navikus, pvz., gyvenimo būdo ypatumai, taip pat ilgas latentinis periodas mažina galimybę nustatyti, ar susirgimas susijęs su darbu. Sudėtinga, ilga, dėl to beveik neveikianti profesinės ligos diagnozavimo procedūra taip pat viena iš problemų, kad gydytojai negali tinkamai surinkti informacijos apie darbo istoriją ir tokiu būdu identifikuoti kancerogeninius veiksnius ir poveikio lygį.


Remiantis atlikto mokslinio tyrimo duomenimis buvo parengta Asbesto poveikio darbuotojų sveikatai epidemiologinio vertinimo ataskaita ir rekomendacijos, į kurias atsižvelgta 2008m. tvirtinant valstybinę Asbesto šalinimo programą. Šioje programoje sveikatos apsaugos srityje numatyta parengti Profesinių ligų nustatymo kriterijų aprašą, kuriame būtų asbesto sukeltų ligų diagnozavimo reikalavimai, papildyti profilaktinių sveikatos tikrinimų tvarką, atsižvelgiant į papildomus asbesto poveikio praeityje nustatymo reikalavimus, vykdyti tęstinius asbesto plaušelių ir asbesto darinių tyrimus plaučių audinyje, siekiant nustatyti pamatinius asbesto dydžius Lietuvos populiacijos ir įvairių profesijų darbuotojų grupėms bei kitos programos priemonės.

Duomenys apie poveikį asbestu

Higienos institute atlikto CAREX tyrimo duomenimis, 1997 m. Lietuvoje buvo 7,5 tūkstančiai potencialiai eksponuotų asbestu dirbančųjų. Didžiausias dirbančiųjų skaičius buvo statybos pramonėje – 3,1 tūkstančio (44 %) ir privačiame namų ūkyje 2,3 tūkstančio (33%). Higienos instituto tyrimo “Retrospektyvaus asbesto poveikio įvertinimas tarp plaučių vėžiu ir mezotelioma sergančių ligonių” duomenimis su asbestu daugiausia buvo dirbama statybų pramonėje, metalurgijos, laivų statybos, asbestcemento gamyklose bei elektrinėse. Asbestas buvo naudojamas kaip izoliacinė (asbesto miltai, virvės, kartonas ir kt.) ir statybinė (asbestinės plokštės, vamzdžiai) medžiaga. Intensyvų asbesto poveikį dažniausiai patyrė šaltkalviai, suvirintojai, izoliuotojai ir kiti statybų darbininkai (1 lentelė). Nė vienas iš dalyvavusiųjų tyrime nedirbo su purškiamu asbestu ir nebuvo naudojęs ar matęs tokią technologiją Lietuvoje. 1 lentelė. Intensyvioje asbesto ekspozicijoje buvusių pacientų (kumuliacinė ekspozicija ≥ 25 plaušelių metų) darbo pobūdis ir naudotos asbestinės medžiagos

Nr. Pramonė Profesija Ekspozicijos

metai Naudotos medžiagos

1 Asbestinio cemento gamyba

Šaltkalvis-remontininkas

1970–1976 Asbesto miltai, asbestinis cementas

2 Elektros montavimo, santechnikos baras

Vadovas, santechnikas

1978–1994 Asbesto miltai, asbestinė virvė, lapai, kartonas, paranitas

3 Statyba Vadovas / izoliuotojas

1978–1992 Asbesto miltai

4 Metalo gaminių gamykla Statyba

Suvirintojas Santechnikas

1960–1971 1981–1983

Asbesto miltai Asbestinė virvė, asbesto miltai

5 Elektrinė Šaltkalvis 1958–2004 Asbestiniai miltai, virvė, lapai, asbestinis kartonas

6 Geležinkelis Šaltkalvis 1958–2000 Asbesto miltai, lakštai 7 Stiklo fabrikas Skardininkas 1967–1993 Asbestiniai lakštai, virvė,

tarpinės


8 Laivų statykla Šaltkalvis, suvirintojas, elektrikas

1965–1991 Asbestinė virvė, kartonas, miltai

9 Liejykla Šaltkalvis 1970–1991 Asbesto miltai, kartonas, virvė, lakštai, asbestinis audinys, izoliacijos šalinimas

10 Chemijos gamykla Elektrikas 1964–1974 Asbesto miltai

Pavojingiausi žmogaus sveikatai asbesto plaušeliai aplinkos ore yra nematomi plika akimi. Juos galima aptikti tik atlikus laboratorinius tyrimus. Vykdant Specialiąją sveikatos priežiūros ir modernizavimo programą, Higienos institute Cheminių tyrimų laboratorijoje yra atliekami ir kaupiami duomenys apie asbesto tyrimus. Prieš pradedant vykdyti statybos ir rekonstrukcijos darbus, laboratorijoje atliekami kokybiniai asbesto tyrimai įvairiuose statybinių medžiagų ir konstrukcijų bandiniuose. Asbesto plaušelių ore koncentracija yra nustatoma optinės mikroskopijos metodu. Šiems tyrimams atlikti laboratorija yra akredituota pagal tarptautinio standarto LST EN ISO 17025:2006 reikalavimus Nacionaliniame akreditacijos biure. Laboratorija gali nustatyti ir asbesto darinių koncentraciją plaučių audinio mėginiuose. Asbesto koncentracijos ore tyrimai atliekami, siekiant įvertinti patalpos oro taršą arba aštuonių valandų atskaitos trukmės koncentracijai nustatyti. Patalpos oras yra pakankamai švarus, kai asbesto plaušelių koncentracija yra mažiau 0,010 pl./cm3, t.y. mažiau negu optinės mikroskopijos metodo aptikimo riba. Asbesto plaušelių koncentracija darbo aplinkos ore neturi viršyti 0,1 pl./cm3. Asbesto tyrimų duomenys naudojami įvertinti profesinę riziką, įgyvendinti darbo su asbestu nuostatų reikalavimus bei moksliniams tiriamiesiems tikslams. 2007-2008 m. vykdant tarptautinį projektą „Tyrimo duomenų surinkimo modernizavimas ir statistinių biomedicininių metodų panaudojimas asbesto ir sunkiųjų metalų tyrimams“, finansuojamą Lietuvos Valstybinio mokslo ir studijų fondo, buvo suformuota laboratorinių duomenų bazė pagal identifikuotas kintamąsias programinės įrangos Excel ir Statistica pagalba. Higienos instituto Cheminių veiksnių tyrimo laboratorijos duomenų bazėje esantys asbesto tyrimai pagal atliktų tyrimų skaičių patenka į kancerogenų pirmąjį dešimtuką, ir tai sudaro viso 208 tyrimai aplinkos ore. Asbesto tyrimų skaičiaus pasiskirstymas pagal tiriamąją terpę (oras, produktai/gaminiai, bioterpės/plaučių audinys) pavaizduotas x paveiksle. Papildomai pateikti inicijuoti tyrimų duomenys, atlikti iki 2002 metų. Daugiausia asbesto tyrimų ore atlikta 2004 metais, o asbesto plaučių audinyje bei kokybinių produktuose 2005 metais. Per visą laikotarpį asbesto tyrimų dydis svyravo ore - nuo 10 iki 72, kokybinių – nuo 4 iki 19 ir plaučių audinyje - nuo 0 iki 73. Asbesto ore tyrimų skaičiaus pasiskirstymas pagal įmonės ekonominės veiklos rūšį pateiktas x paveiksle. Daugiausia tyrimų atlikta energetikos įmonėse ir statyboje.


Buvo apskaičiuoti aptiktų koncentracijų vidurkiai, minimalus ir maksimalus dydžiai, jos palygintos su asbesto ribiniu dydžiu ore, kuris sudaro 0,1 pl./cm3. Šių tyrimų skaičiaus pasiskirstymas pavaizduotas 1 paveiksle.

1 pav. Asbesto tyrimų skaičiaus pasiskirstymas pagal tiriamąją terpę


2 lentelė. Visų atmainų asbesto alveolinės frakcijos plaušelių koncentracijos ore tyrimų duomenys pagal ekonominės veiklos rūšį ir profesiją (2002–2007 m.)

Asbesto koncentracija darbo aplinkos ore, pl./cm3

Ekonominės veiklos rūšis

Profesija

Tyrimų skaičius, viršijančių 0,1 pl./cm3 /bendras tyrimų skaičius

Min. Maks. Vid.

Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas

Termoizoliuotojas 3/133 < 0,01 0,63 0,03

Pastatų statyba Santechnikas 1/23 < 0,01 1,8 0,09 Mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas


Derintojas, presuotojas

3/16 < 0,01 0,19 0,04

Viešasis valdymas ir gynyba

Biuro tarnautojas 0/13 < 0,01 < 0,01 < 0,01

Transportas ir saugojimas

Termininkas, presuotojas

2/12 < 0,01 0,13 0,05

Kokso, rafinuotų naftos produktų ir branduolinio kuro gamyba


2/7 < 0,01 0,15 0,06

Maisto produktų gamyba

Operatorius 0/4 < 0,01 < 0,01 < 0,01

IŠ VISO 11/208 < 0,01 1,8 0,04

Apibendrinant asbesto darbo aplinkoje tyrimų rezultatus, akivaizdu, kad tyrimų skaičius yra nepakankamas, ir jie gali būti vertinami kaip orientaciniai. Ypač tai aktualu statybos pramonės įmonėms, nes mokslinių tyrimų duomenimis daugiausiai potencialiai eksponuotų dirbančiųjų dirba statybose.

Mokymai dirbti su asbestu Tik specialiai apmokyti asmenys ir turintys licencijas gali dirbti su asbestu. Siekiant pasiūlyti vieningus kriterijus saugaus darbo su asbestu mokymui, 2005 metais buvo patvirtintas Leonardo da Vinčio programos finansuojamas tarptautinis projektas LV/05/B/F/PP-172.015 ,,Standartinės profesinio ugdymo programos, kokybės kriterijų ir mokymo paketo saugaus darbo su asbestu tema parengimas‘‘. Projekte dalyvavo Belgijos, Danijos, Estijos, Ispanijos, Latvijos, Lietuvos ir Vokietijos kompetentingi įvairių su asbestu susijusių sričių atstovai, pradedant konsultavimu asbesto valdymo programų klausimais ir baigiant šalinimo darbų organizavimu, tyrimais ir mokymu. Lietuvai atstovavo Higienos instituto Darbo medicinos centro specialistai.


Projekto vykdymo metu, vadovaujantis šalių-projekto dalyvių patirtimi, buvo parengta mokymo programa ,,Saugus darbas su asbestu‘‘. Programa skirta darbuotojams, profesinės sveikatos ir saugos specialistams, ekspertams bei darbo inspektoriams. Tai išsami 32 val. programa apimanti teorinius klausimus ir praktinius darbus. Šią mokymo programą, tinkamai įteisinus, galėtų naudoti Lietuvos mokymo įstaigos, dalyvaujančios profesiniuose mokymuose. Projekto informacinė medžiaga patalpinta interneto svetainėje adresu www.azbestos.eu

Danijoje asbesto šalinimo darbai atliekami, panaudojant slėginę įrangą


Teisės aktai dėl asbesto Lietuvoje yra paruošta ir patvirtinta eilė teisės aktų, susijusių su asbesto ir jo gaminių ribojimu, draudimu, darbo taisyklėmis, atliekų tvarkymu, aplinkos taršos mažinimu ir prevencija (viso 21 teisės aktas). Vienas svarbiausių dokumentų, susijusių su asbestu darbo aplinkoje, yra “Darbo su asbestu nuostatai”. Šie nuostatai reglamentuoja pagrindinius saugos bei sveikatos reikalavimus, ir yra taikomi darbams, susijusiems su asbestu arba medžiagomis, turinčiomis savo sudėtyje asbesto. Išimtys taikomos tokioms ekonominės veiklos sritims kaip aviacija ir jūreivystė. Dokumentas svarbus tuo, kad jame nustatomi reikalavimai visoms veiklos rūšims, susijusioms su asbestu, kaip transportavimas, saugojimas, griovimo ir remonto darbai, atliekų pašalinimas, darbo vietos sutvarkymas, darbo apsaugos priemonių naudojimas, darbuotojų sveikatos priežiūra, saugos instrukcijos, ženklinimas ir kt. Ypač svarbu tai, kad nurodomi ir reikalavimai asbesto koncentracijos matavimams darbo aplinkoje. Turi būti matuojami pavojingiausi žmogaus sveikatai alveolinės frakcijos asbesto plaušeliai (t.y. ilgesni už 5 µm, skersmuo mažesnis už 3 µm, kai ilgio ir pločio santykis didesnis negu 3:1), o tyrimai atliekami akredituotose (atestuotose) laboratorijose. Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbo vietoje asbesto plaušelių koncentracija ore neviršytų ilgalaikio poveikio ribinio dydžio 0,1 pl/cm3, kuris nurodytas Lietuvos higienos normoje HN 23:2007 “Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai”. Šis ribinis dydis taikomas visoms asbesto atmainoms: tiek chrizotilui, tiek amfibolams (aktinolitui, amozitui, antofilitui, krokidolitui, tremolitui). Higienos norma 36:2002 “Draudžiamos ir ribojamos medžiagos” ir dokumentas dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo apribojimai svarbūs tuo, kad nuo 2002 m. uždraudžiami visų rūšių asbesto pluoštas ir jo gaminiai. Išimtys taikomos gaminiams, kuriems nesibaigęs naudojimo laikas ir skirtiems naudoti civilinėje aviacijoje. Šie dokumentai sudaro prielaidas, kad asbesto ir jo produktų patekimas į darbo aplinką būtų labai apribotas. Nuo 2005 m. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu asbestas yra įtrauktas į nuodingų medžiagų pagal jų toksiškumą sąrašą. Tokiu būdu nustatomi dar griežtesni reikalavimai darbui su asbestu Lietuvoje. Europos sąjungos teisės aktai, susiję su asbesto keliama rizika ir jos vertinmui, yra pilnai perkelti į nacionalinę teisinę bazę, tačiau jų reikalavimai nepakankamai įgyvendinami.

Metodinės rekomendacijos ”Atsitiktinio ir mažo intensyvumo asbesto veikimo darbuotojams nustatymas”

Vadovaujantis Europos ir Tarybos direktyva 2003/18/EB, iš dalies pakeičiančia Tarybos direktyvą 83/477/EEB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su asbesto poveikiu darbe, ir vykdant Darbo su asbestu nuostatų įgyvendinimo priemonių planą, parengtos praktinės rekomendacijos atsitiktiniam ir mažo intensyvumo asbesto veikimui darbuotojams nustatyti. Praktinių rekomendacijų rengimo tikslas – pateikti informacijos apie mažesnės rizikos darbo su asbestu nustatymą. Rekomendacijos skiriamos darbdaviams, organizuojantiems darbus su asbestu, bei darbuotojams, kurie asbesto veikiami dirba arba gali būti veikiami asbesto dulkių.


Praktinėse rekomendacijose yra nuorodos į Lietuvos Respublikos teisės aktus, pateikiamas mažesnės rizikos darbų su asbestu apibrėžimas, nurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis turi būti priimami sprendimai apie mažesnės rizikos darbą su asbestu. Skyriuje „Darbo su asbestu rizikos vertinimas“ paaiškinami pagrindiniai asbesto, kaip cheminio veiksnio, rizikos vertinimo etapai: rizikos identifikavimas, tyrimas, nustatymas ir prevencija. Skyriuose ,,Rizikos prevencija. Bendrieji poveikio asbestu mažinimo principai“ ir ,,Bendrieji reikalavimai vykdant mažesnės rizikos darbus su asbestu“ pateikiama praktinės informacijos apie rizikos prevenciją. Praktinių rekomendacijų prieduose pateikiama patarimų, pavyzdžių, nurodyta literatūra. Šias praktines rekomendacijas galite rasti Higienos instituto internetinės svetainės www.hi.lt skyrelyje „Sveikatos programos - asbestas (teisinė informacija)“.

Darbui su asbestu naudojamas siurblys su specialiu filtru („Hepa“ tipo)


Trumpa atmintinė apie asbestą Kas yra asbestas? Asbestas yra gamtoje aptinkamų mineralų pluoštinė forma. Yra keletas asbesto rūšių, bet dažniausiai naudojamos jo rūšys yra chrizotilas, krokidolitas ir amozitas, kurie skiriasi savo spalva ir fizine išvaizda, bet jų savybės ir poveikis yra labai panašūs. Dar neseniai dėl savo cheminio ir fizinio patvarumo asbestas buvo plačiai naudojamas daugelyje Europos šalių kaip šilumos izoliacinė medžiaga. Jis yra plačiai paplitęs ir dabar. Asbestas yra toksiška pirmos grupės kancerogeninė medžiaga, kuri yra įtraukta į nuodingų medžiagų sąrašą Lietuvoje. Visų rūšių veiklai su asbestu išduodamos specialios licenzijos ir privalomi darbdavių bei darbuotojų mokymai. Kur yra asbesto? Visas Lietuvoje panaudotas asbestas, daugiausia chrizotilo atmainos, buvo įvežtas, daugiausiai iš Rusijos ir Kazachstano. Iš viso nuo 1961 m. Lietuvoje pramonėje buvo sunaudota daugiau kaip 700 tūkst. tonų asbesto žaliavos. 1998 m. Lietuvoje buvo sunaudota apie 4 tūkst. tonų asbesto: asbestcemenčio šiferio ir vamzdžių gamybai 95%, katilinių ir vamzdynų šilumos izoliacijai , sklendėms, dūmtraukiams sandarinti apie 4%, stabdžių trinkelių gamybai mažiau kaip 1%. Kokie yra saugaus darbo su asbestu reikalavimai? Naudoti asbestą uždrausta visose Europos Sąjungos šalyse bei daugelyje pasaulio valstybių. ES Direktyva 2003/18/EEB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su asbesto poveikiu darbe nustato pagrindinius principus, kurių reikia laikytis prieš pradedant darbus, įskaitant visų su asbestu susijusių darbų planavimą, rizikos vertinimą, asbesto poveikio kontrolę ir darbuotojų sveikatą bei tinkamą visų su asbestu dirbančių darbuotojų mokymą. Kada asbestas yra pavojingas žmonėms? Asbestas yra pavojingas žmonėms, kai jo plaušeliai (skaidulos) patenka į aplinkos orą iš asbesto produktų. Tai gali atsitikti dėl įvairių veiksnių:

asbesto produktų (plokščių, šiferio, vamzdžių ir kt.) korozijos; asbesto produktų mechaninio poveikio (daužymo, smulkinimo, šlifavimo,

pjaustymo); atliekant katilinių, šiluminių tinklų izoliacijos remontą arba renovaciją.

Į plaučius patekusios asbesto skaidulos gali sukelti tokias ligas kaip asbestozė (plaučių audinio randėjimas), plaučių vėžys ir mezotelioma (pleuros vėžys). Nustatyta, kad dėl asbesto Europoje kasmet miršta apie 30 000 žmonių. Kodėl atliekami asbesto (skaidulų) plaušelių koncentracijos ore matavimai? Asbesto palušeliai yra labai maži ir plika akimi nematomi, jie neturi kvapo ir skonio. Netirpūs vandenyje, rūgštyse, organiniuose tirpikliuose, nedega, savaime neskyla. Plaušeliai, patekę į žmogaus plaučius, juose kaupiasi ilgus metus. Jie sukelia sveikatos sutrikimus ir net mirtinas ligas. Tik atlikus asbesto plaušelių tyrimus, galima nustatyti taršą aplinkoje. Asbesto plaušelių koncentracijos matavimo rezultatai padeda identifikuoti labiausiai užterštas vietas, kuriose gyvena ir dirba žmonės.


Ką daryti, jeigu asbesto yra jūsų aplinkoje? Jeigu asbesto produktų (šiferio, šiluminės izoliacijos ir kt.) yra jūsų namuose, ūkyje, nepatariama pradėti jį šalinti patiems. Geriau šį darbą patikėti specialistams, kurie, priklausomai nuo asbesto produktų techninės būklės, toliau imsis atitinkamų veiksmų. Asbesto šalinimo pagrindinis tikslas yra apsaugoti aplinką nuo pavojingų asbesto plaušelių. Todėl yra rekomenduojama:

atitverti ir pažymėti vietas, kuriose yra asbesto produktų, ženklu: “Atsargiai asbestas!”;

darbus atlikti tik drėkinant vandeniu (“šlapiu būdu”); atliekų nelaužyti, nemėtyti iš aukščio; atliekas pakuoti į sandarias pakuotes (0,2 mm plėvelės storio maišus po 30 kg);

aikšteles; atliekas vežti tik į specialias aikšteles.

Kas ir kur atlieka asbesto matavimus? Higienos instituto Cheminių veiksnių tyrimo laboratorija atlieka tokius su asbestu susijusius darbus, kaip:

asbesto plaušelių identifikacija ir asbesto plaušelių koncentracijos ore matavimai; tyrimai ir konsultacijos; mokymai ir informacija apie riziką dėl asbesto poveikio.

Asbesto matavimai ore atliekami optinės mikroskopijos metodu akredituotoje Higienos instituto Cheminių veiksnių tyrimo laboratorijoje

asbesto sukeltŲ ligŲ prevencija lietuvoje

Documents