issn 1648-5874 Švietimo naujienos · 2016-01-11 · patirtis.profesorėkarjerąpradėjokaipmo...
Post on 25-Feb-2020
1 Views
Preview:
TRANSCRIPT
ISSN 1648-5874
InformacInIs leIdInys
ŠVIETIMO NAUJIENOSRUGPJŪTIS
2012’7/318
Šiame numeryje skaitykite
Liepos 6-oji – mūsų pasididžiavimo ir vienybės šventė
8 Sau gu mą ga li ma su kur ti?2 12
Viršelyje panaudotos Vaido Garlos, Andrejaus Motoričevo (Andrey Motorichev), Martyno Vidzbelio ir Šiaulių jaunimo mokyklos archyvo nuotraukos
Pra di nė mo kyk la pa si tin ka rug sė jį
Šiemet Vilniuje vykusios VII moksleivių dainų šventės „Mūsų vardas – Lietuva“ akcentas – „Tautiška giesmė“, skambėjusi devintą valandą vakaro visame pasaulyje, kur tik yra lietuvių.Ar kada nors taip buvo?
Al ter na ty vu sis ug dy mas Lie tu vo je: siū ly mas mo kyk lai dirb ti ki taip
2
ŠiemetbaigėsišešeriusmetusUgdymoplėtotėscentrovykdytas,EuroposstruktūriniųfondųirLRlėšomisfinansuojamas,pradiniougdymomodernizavimuiskirtasprojektas.Jisbuvobenedidžiausiapastarojolaikotarpiošaliesinvesticijaįpradiniougdymosritį,ženkliaiprisidėjęsprieinformaciniųkomunikaciniųtechnologijųdiegimo.Dėlprojekto informacinėskomunikacinėstechnologijostapopradineimokyklai būdingu reiškiniu.Vien per2009–2012m.savoprofesinękompetenciją informacinių technologijų taikymosrityjepatobulinodidžiojidauguma(pusaštunto tūkstančio) pradiniameugdymedirbančių specialistų. Pradinių klasiųmokytojai ir specialiojo ugdymo specialistainetikpatobulinokompiuterinioraštingumo gebėjimus, bet irmokėsitaikyti netradicinius ugdymometodus,informacineskomunikacinestechnologijas,modeliuotiugdymątaip,kadjistaptųtikslingesnis, orientuotas į individualiusmokiniųmokymosi poreikius, laiduotųkiekvienomokiniopažangą.Nemenkasprojekto indėlis į pradinio
ugdymopriemonių taikymokaitą.Norsvadovėlis ir su juo susijusiosmokymopriemonėsvisdardominuojapradiniameugdyme, dažnasmokytojas savo darbeieškoinovatyvesnių,mokiniamspatrauklesnių,veiksmingesniųmokymobūdųirpriemonių.Projektelokalizuotos,sukurtosžaismingos, interaktyvioskompiuterinėsmokymopriemonės,kuriosneabejotinaigalėtųkeisti,pagyvintine tikkiekvienopradinukomokymąsi, bet ir patiesmokytojodarbą.Priemonėssuteikiagalimybiųmokiniams patiems kurtimuzikos,skaičių, kalbos ar socialinio pažinimosituacijas,jiemspriimtinubūduįsisavintimokomųjų dalykų turinį, išreikšti savokūrybinius gebėjimus. Šių ugdymo instrumentųrengėjaipabrėžiajųmokymosimotyvacijos stiprinimo, savarankiškotikslingomokymosi,kūrybiškumougdymopaskirtį, plačias priemonių taikymougdymotikslamsgalimybes.Šiaspriemonesirdaugiauinformacijos
apieprojektorezultatusrasiteinterneteadresuwww.ino va ci jos_upc.smm.lt.
Pra di nė mo kyk la pa si tin ka rug sė jį
Norspradinėmokyklairturikuopasidžiaugti, tačiaumokiniųmokymosi pasiekimaikolkasnetenkina.Jųpasiekimųtyrimų rezultatai rodo, kad pradinukaidemonstruoja pakankamai geras teorinesžiniasirgebėjimus,tačiaugebėjimųpasiekti aukštesniųmokymosi rezultatųstokoja.Tyrimųduomenysrodo,kadakademiniaimetodaimokytojų vis dar yralabiaumėgstami nei tyrinėjimu, eksperimentavimu,praktiniupatyrimupagrįstimokymo(si)metodai.
Nuo2011m.pabaigospradėtasvykdytiŠvietimo irmoksloministerijos (ŠMM)inicijuotas naujasEuropos struktūriniųfondųirLRlėšomisfinansuojamasprojektas,skirtaspradiniougdymotobulinimui.Atsižvelgiantįstrateginiusšaliespažangossiekiusiškeltipagrindiniaipradiniougdymotobulinimotikslai–pagerintimokiniųpraktinių,problemųsprendimogebėjimųirkūrybiškumougdymogalimybespradinėjemokykloje.Įgyvendinustrejusmetustruksiantį projektą turėtų būti sukurtosprielaidos pasiekti aukštesniųmokiniųmokymosipasiekimų,ugdytikūrybingas,kritiškaimąstančias asmenybes.Pagrindinėminėtų tikslų įgyvendinimo priemonė–komandinismokytojų,mokyklųvadovų,švietimopagalbos,savivaldybiųadministracijų specialistų kompetencijųtobulinimas įgalinantvisąmokyklą (betne pavieniusmokytojus, specialistus)kartuanalizuotiirspręstiugdymokokybėsgerinimoklausimus.Pradiniougdymospecialistai,švietimovadybininkai,kartubesimokydamimokykloskomandoje,įgisnetikpradiniougdymosituacijosvertinimo, inovacijųdiegimo,ugdymo turiniomodeliavimoirrealizavimokompetencijų,betirprofesinėssavianalizėsįgūdžių,leisiančiųplanuoti profesinį tobulėjimą.Bus sukurtas besimokančiųmokyklųtinklas, užtikrinsiantis projekto idėjųsklaidąjampasibaigus.Numatomapapildytipradiniamugdymuiskirtųinovatyvių,skaitmeniniųmokymopriemoniųpaketą naujomis priemonėmis, padėsiančiomisugdyti praktinius, problemų sprendimogebėjimusirkūrybiškumąbeidalykines
irbendrąsiaskompetencijas.Mokytojai,specialiojougdymospecialistai įpusėjusprojektuiturėtųsulauktivertingosmetodinėsmedžiagos.Projektosvetainė–www.upc.smm.lt/
pro jek tai/to bu li ni mas.
Vienaišpradinėsmokyklosstiprybių– ugdymo integralumas ir visybiškumas.Pradineimokyklai dėl jos programosįgyvendinimospecifikoskurkaslengviaupasiekti,kadbūtųmokomasnedalykas,omokinys, ugdomos ne tik dalykinės,bet ir bendrosios kompetencijos. Integracinęvisuminiougdymokryptį skatinanacionaliniolygmensdokumentai.2011– 2013m. pradinio ugdymo programosbendrasis ugdymoplanas suteikia teisinesgalimybespačiaimokyklailanksčiauorganizuotiugdymoturinįstiprinanttarp dalykinęintegraciją,kitaipneiįprastaplanuojantugdymolaiką(atsisakanttradicinės45min.pamokos),artintiformalųjįirneformalųjįugdymą,įgyvendintiįvairiasprogramas,padedančiasspręstiaktualiusugdymoklausimus.
Nuošiųmokslometųpradinėsmokyklosdaugiaudėmesiogalėsskirtimokiniųsveikatoskompetencijosugdymui.MokytojaigalėsremtisnacionaliniolygmensSveikatos ugdymo bendrąja programa.Iki šiol sveikatos ugdymas, nors ir pripažįstamas itin svarbiu, neturėjo aiškiaiapibrėžtossampratosirturinio.Naujojojeprogramoje įtvirtinamavisuminio sveikatosugdymoesmė, kai vaiko sveikatasuprantamakaipvisapusėdvasinė,psichinė,fizinėirsocialinėgerovė,osveikatoskompetencijos pasireiškia per sveikągyvenseną.
Socialinės,emocinėssveikatosįgūdžiuspradiniųklasiųmokytojamsnuošiųmokslometųpradžiospadėsugdytinaujaiįgyvendinamapradinukųsocialiniųiremociniųįgūdžiųugdymoprograma„Obuoliodraugai“.PirmiejipagaljąugdysiskeliųVilniauspradiniųmokyklųmokiniai.Kitosmokyklosgalėstaikytišiąprogramą,įgijusiosreikiamųžiniųirgebėjimų.
EgidijaNAUSĖDIENĖŠMM Iki mo kyk li nio ir pra di nio ug dy mo sky riaus
vy res nio ji spe cia lis tė
Šiais me tais be veik 30 tūkst. mo ki nių pir mą syk peržengs mo kyk los slenks tį. Ko kia mo kyk la pa si tiks jį? Vie nas iš la biau siai pa ste bi mų pas ta ro jo lai ko tar pio šiuo lai ki nės vi suo me nės kai tos pa dik tuo tų po ky čių pra di nia me ug dy me – in for ma ci nių tech no lo gi jų die gi mas ug dy mo pro ce se, ug dy mo tu ri nio kai ta.
Vaid
o G
arlo
s nu
otr.
3
Sveikiname 4
Ma ri jos Bar kaus kai tės pa tir tis
5
Co me nius in di vi du a lus mo ki nių mo bi lu mas – ga li my bė pa si mo ky ti sve čio je ša ly je
Me tų mo ky to jai 6–7
Me tų mo ky to jas Ro mualdas Pu če kas: di džiau sia kū ry ba – ug dy ti žmo gų
Projektai 8–9
Al ter na ty vu sis ug dy mas Lie tu vo je: siū ly mas mo kyk lai dirb ti ki taip
10–13
Pa gar baus el ge sio reg la men tasČia ge ra vi siems!Sau gu mą ga li ma su kur ti?
Lietuviška mokykla svetur 14–15
Iš lik ti lie tu viu ir ne si gė dy ti sa vo šak nų
Susipažinkime – Lietuvos mokytojų asociacijos 16–17
Aso cia ci ja – tai vien min čių ben dri ja
18
Įver tin ti „Bro liai“
Iš redakcijos pašto 19
Šiame numeryje:
Rugsėjo 1-ąją, kaip ir kasmet, pradedame naujuosius mokslo metus pasiruošę rašyti naują puslapį savo istorijoje.
Linkiu mums visiems drauge naująjį puslapį atversti su nauja energija ir nauju žvilgsniu – kūrybiškai ir bendruomeniškai.
Mokydamiesi ir mokydami klausime ir atsakysime į klausimus „kas“, „kur“, „kada“, tačiau nepamirškime ir klausimų „kodėl“ ir „kaip“. Atsakymus į pirmuosius klausimus galima rasti internete, antrieji moko mąstyti ir ieškoti. Faktus bei dėsnius žinoti būtina, tačiau svarbiau ne įsimintų žinių gausa, o gebėjimas sąmoningai suvokti, suprasti esmę.
Ne kartą susimąstome, kokių gebėjimų reikės sparčiame šiuolaikiniame pasaulyje. Galime būti tikri, kad mąstantys, atviri
naujovėms, kūrybiškai iššūkius pasitinkantys žmonės visada ras savo kelią, nes žinos, kaip jo ieškoti.
Prisiminkime, kad svarbiausia – ne pažymys ar balas. Gerai besijaučiantis, pasitikintis savimi ir savo aplinka žmogus kurs sėkmingą
ateitį, savo gyvenimą, o kartu ir savo kraštą.
Prisiminkime, kad kiekvienas esame tarsi mažas didelės bendruomenės – mūsų šalies – modelis. Kokiais tapsime mes, toks bus ir mūsų kraštas.
Kokią ugdysime jaunąją kartą, tokia bus Lietuvos ateitis.
Būkime kūrybiški, atsakingi ir solidarūs, tapkime šviesos bendruomenėmis, kuriose kiekvienas skirtingų gebėjimų narys
randa savo vietą ir tiesia visų mūsų sėkmės kelią.
Gintaras SteponavičiusŠvietimo ir mokslo ministras
Mielieji moksleiviai, mokytojai ir tėvai, studentai ir dėstytojai,
4
MarijaBarkauskaitė dirbo turbūt visuosešvietimolygmenyseiratlikopačiasįvairiausiaspareigas.Sukauptaįspūdingadarbopraktikairretaikasgalėtųpasigirtitokiaįvairialypeveikla.Įgytadidžiulėpedagoginio,mokslinioirvadybiniodarbopatirtis.Profesorėkarjerąpradėjokaipmokytoja,vėliaudirbomokslinįdarbą,buvoPedagogikosinstitutomokslodarbuotoja,universiteto dėstytoja, kuria tebedirbair dabar. Įspūdingas bei nuoseklus josvadybiniskelias:mokyklosdirektoriauspavaduotoja,sostinėssavivaldybėsŠvietimoskyriausvedėja,universitetokatedrosvedėja,universitetoprorektorė,kultūrosiršvietimoviceministrė. Ir ilgas, turtingasmokslininkės kelias.Retai kas yra ėjęstokiaspareigas,visosjosatliktosgarbingai,sąžiningai.M.Barkauskaitė kilusi išŽemaitijos,
Kelmės rajono. Profesorė vertina savo šaknis, savo šeimą, giminę, kaip ir
kolegas, bendražygius, jiems padeda,supranta ir atjaučia.Pati ji visada rami,santūri,kalbatyliai,šiektiekabejodamaarpasverdamasavožodžius.Visadaesantinesistemų,procedūrų,instrukcijų,betžmogauspusėje.Nebiurokratė, ieškantikompromiso, sugyvenimo, išeities,mokantinugludintiaštriuskampus.Jisugebaįtikinėti,įžvelgtikitųgabumus,paskatinti,netprimygtinaiparagintitobulėti.Jitikikitųsėkme,auginane tikstudentus,betirmokslininkus.Kurbedirbtų,atsidavusidirbadėlsavoorganizacijos.Ji–nuoširdihabil. dr.MeilėsLukšienės atminimo irdarbųpuoselėtoja.
1963m.M.Barkauskaitėbaigė Šiaulių pedagoginio instituto Pedagogikos fakultetą,vėliauTartuuniversitete – tuometinę aspirantūrą. 2000 m. tapohabilituotasocialiniųmokslųdaktare,2001m.–profesore.Nors profesorė pasižy
mi ramybe, taikumu, tainetrukdo jai aktyviai dalyvautikuriantbeiįgyvendinant Lietuvos švietimostrategiją ir politiką, todėljąpastebiirrenkaįatsakingasvisuomeninespareigas:ji yrabuvusiPedagogikosinstitutomokslinėstarybospirmininke, Švietimo irmoksloministerijosatestacinėskomisijospirmininke,Lietuvos pagrindiniųmokyklų tarybos pirmininke,SOSvaikųkaimųLietuvojedraugijos valdybos nare,Lietuvos švietimo tarybospirmininke.M.Barkauskaitėsmoks
linėpatirtistaippatįdomi:
jityrinėjaasmenybėsugdymoproblemasįvairiųtipųugdymoinstitucijose,ypatingądėmesį skiria paauglystei beimokytojųrengimui.Profesorėyrapaskelbusidaugiaunei130mokslodarbų,3monografijas,5metodiniusleidiniusaukštosiomsmokykloms.Išjųitinvertingi„Mokiniųtarpusavio santykiai“ (1979m.), „VaikųglobosirrūpybosLietuvojeistorinėsraidos apžvalga“ (suV.Grikpėdiene,1998m.), „Paaugliai: sociopedagoginėdinamika“ (2001m.), „Specialiųjų poreikiųvaikųugdymas“ (suV.Grincevičiene,2001m.),„Pedagoginėspraktikosmokykloje vadovas“ (su P. Pečiuliauskiene, 2012m.). Profesorė yra atlikusi aktualių tyrimų („Studentų nesėkmingomokymosi priežastys“, „Jaunimomokyklosveiksmingumas“,„Aukštųjųmokyklų studentų naudojimasismokymopriemonėmis ir informacijos šaltiniais“beikt.),įsitraukusiįESstruktūriniųfondųprojektus.M.Barkauskaitė redaguoja „Pedago
giką“, vieną iš pirmųjųmokslo darbųleidinių, skirtų ugdymo problemomsremiantiseksperimentiniaistyrimaisnagrinėti.Savo straipsnius jamepublikuojažymūsLietuvosirEuroposedukologijosmokslininkai.Mokslo darbų žurnalasįtrauktas į recenzuojamųžurnalųsąrašą,jame spausdinti straipsniai – į daktaro ir habilituoto daktaro pripažįstamųLietuvosperiodiniųbei tęstinių leidiniųsąrašą.Profesorėuoliaimezgaryšiussukitais universitetais, jųmokslininkais,rengiatarptautinesmokslinesirpraktines konferencijas.
ProfesorėsM.Barkauskaitėsnuopelnaiįvertinti Lietuvos didžiojo kunigaikščioGedimino ordinoRiterio kryžiumi (2002m.),Švietimoirmoksloministerijosgarbėsženklu(2011m.).
RitaDUKYNAITĖ
Sveikiname
Renatos Česnavičienės nuotraukosSu Inge Lukšaite
Ma ri jos Barkauskaitėspa tir tis
5
Yra 5 pagrindiniai Co me nius individualausmokiniųmobilumo dalyviai:siunčiančiojimokykla (taimokykla,ketinanti siųsti savomokinį armokinius įkitosšaliesmokyklą.Jeijinetiksiunčia,betirpriimamokiniusiškitosšalies,jaitaippattenkairpriimančiosiosmokyklosvaidmuo),priimančiojimokykla(mokykla,priimantimokiniusiškitosšalies.Jeijinetikpriima,betirsiunčiamokinius,ji tampa ir siunčiančiąja),mokiniai (nejaunesni kaip 14metų), tėvai (veiklojedalyvaujančiųmokinių tėvai, globėjaiar rūpintojai) bei priimanti šeima (kuripriimaiškitosšaliesmokytisatvykusiusmokinius,t.y.juosapgyvendinairmaitina).Visišiedalyviaiyravienodaisvarbūsnorint sėkmingai įgyvendinti veiklą irkiekvienamišjųtenkatamtikrivaidmenysbeiatsakomybės.Patsmokinys teikti paraiškos negali,
visą procesą inicijuojamokykla, kurituri atitikti esminį kriterijų, t. y. turėtitarptautinės bendradarbiavimopatirties
Co me nius in di vi du a lus mo ki nių mo bi lu mas – ga li my bė pa si mo ky ti sve čio je ša ly je
Co me nius partnerysčiųprojektuose, neskeistismokiniaisgalitikbuvęaresamitopaties Co me nius projektopartneriai. JeiCo me niusprojektąvykdėtearvykdotesupartneriaisišSuomijos,EstijosirBelgijos,mokiniųmainus galėsite vykdyti tik suvienaisiššiųpartnerių.Toksapribojimasgaliatrodytinepagrįstas,tačiauEuroposKomisijaskatina,kadmokiniaiskeistųsijaubendradarbiaujančiosmokyklos,kuriomsnebūtų sunku susitarti, bendrautiirtoliaubendradarbiauti.Formalusreikalavimasnorintiemsdalyvautimokiniamsyratoks:jieturibūtibendrojougdymoarprofesiniųmokyklųmokiniai,nejaunesninei14metųišvykimoįkitąšalįdienąirsavošalyjebesimokantyspagalbendrojougdymoprogramą.Svarbiausias asmuo ir pagrindinis
naudos gavėjas yramokinys, tačiau šiveikla–galimybėnetikmokiniams,betirmokytojams,mokykloms.Mokytojai,bendraudami ir bendradarbiaudami sukolegomis iš kitų šalių, lavins komu
nikacinius, kalbinius ir organizaciniusįgūdžius,omokydamimokiniusiškitosšalies,įgistarptautinėspedagoginėspatirties.MokyklomstaigalimybėatnaujintiirsustiprintiryšiussubuvusiaisaresamaisCo me niusprojektopartneriais.Švietimo mainų paramos fondo
(ŠMPF)direktorėDaivaŠutinytėdžiaugėsi, jog fondas jaupirmaisiais veiklosįgyvendinimometais atrinko 8mokyklų paraiškas. ŠiųmokyklųmokiniaivyksįBelgiją,Daniją,Ispaniją,Italiją,Prancūzijąmokytisbendrojougdymomokyklose.„Šiuolaikinėježiniųvisuomenėje svarbu nebijoti pasinaudotiteikiamomisgalimybėmis,–sveikindamamokiniusirmokytojusnaujosveiklospristatymoseminaresakėD.Šutinytė.–Lietuvosmokyklosšiaismokslometaisplanuojapriimti14mokinių išsvečiųšalių. Palyginimui–mūsųkaimynailatviai,2010aisiaispradėjędalyvautišiojeprogramoje, į savomokyklas priėmė4mokinius,įsvečiasšalisišleido14;estaipriėmė9,išleido10mokinių.Esutikra,kad šioje programoje dalyvaujantysmoksleiviai grįš labiaumotyvuoti, tolerantiškesni,gebantyspriimtiskirtumus,analizuotisaveiraplinką.“
Klai pė dos Her ma no Zu der ma no gim na zi jos, šiais me tais da ly vau jan čios in di vi du a laus mo ki nių mo bi lumo veik lo je, mo ky to ja Vai va Pa brė žie nė pri si pa ži no, jog jos mo ki niai ir ji pa ti su ne kan tru mu lau kia ru dens, kai 3 gim na zi jos mo ki niai su si kraus la ga mi nus ir iš vyks mo ky tis į Ita li ją, Ači re a lės mies tą, Kal bų ir hu ma ni ta rinių moks lų li cė jų „Re gi na Ele na“ (Li ceo Lin guis ti co e del le Scien ze Uma ne „Re gi na Ele na“). Ji pa sa ko jo, jog da ly vau ti pro gra mo je nu spren dė to dėl, kad tai jau ne pir ma sis Co me nius pro jek tas Klai pė dos Her ma no Zu derma no gim na zi jo je. Taip pat pa si ro dė, jog mo ki niams bus la bai įdo mu mo ky tis sve čio je ša ly je net ke le tą mė ne sių. „Ben dra dar bia vi mas vyks ta su Ita li jos li cė ju mi Si ci li jos re gio ne, į ku rį mes ir siun čia me sa vo mo ki nius. Ga liu pa sa ky ti, kad mums la bai pa si se kė, nes mo ky to ja Marga ri ta Sku de ro (Marg he ri ta Scu de ro) iš Ita li jos – tik rai nuo sta bus žmo gus, pui kiai ra do me ben drą kal bą ir be jo kių pro ble mų su si ta rė me dėl vi sų klau si mų. Pir miau sia iš si stu di ja vo me Mo ky mo si vi są gy ve ni mą pro gra mos „In di vi du a laus mo ki nių mo bi lu mo va do vą“, ku ria me ir ra do me vi są in for ma ci ją. Di džiau sias ne ti kė tu mas yra tai, jog mo ki niai vyks ta į Ita li ją vie ni, dar bū da mi ne pil na me čiai, be su au gu sio žmo gaus. Ki tas ne ti kė tumas – pri iman čios šei mos pa ieš kos. Lie tu vių šei mos, bi jo da mos at sa ko my bės, ne no riai pri ima vai kus iš svečios ša lies, o štai pa tys vai kai no riai da ly va vo mo bi lu mo
at ran ko je. Pa grin di nis tiks las – pa žin ti ita lų kul tū rą „iš vi daus“, iš mok ti ita lų kal bos bei pa ma ty ti, kaip žmo nės gy ve na ki to se ša ly se. Taip pat rep re zen tuo ti Lie tu vą. Į mū sų gim na zi ją nuo rug sė jo 1 d. at vyks ta 3 ita lai (2 mer gai tės ir ber niu kas). Ti ki mės, jog at vy ku siems mo ki niams bus pri im ti nas Lie tu vos kli ma tas ir mais tas. Taip pat steng si mės, kad jie pra mok tų lie tu vių kal bos. Siek si me, kad mo ki niai iš Ita li jos įsi lie tų į bendruo me nės gy ve ni mą bei pa jaus tų tik rą lie tuviš ką dva sią.“
Klai pė dos Her ma no Zu der ma no gim na zijos mo ki nys Do vy das Būd vy tis, iš vyks tan tis į Ita li ją, sa ko, jog vis dar ruo šia si ke lio nei, nes rei kia „ne tik su si krau ti daik tus, bet ir su si dė lio ti min tis, no rus bei bai mes į stal čiu kus, kad ne su kel tų pro ble mų pri iman čiai šei mai“. Apie spren di mą da lyvau ti veik lo je ir tė vų po žiū rį Do vy das pa sa ko jo: „Ma ma su ti ko iš kart, o tė tis į šį rei ka lą žiū rė jo ga na skep tiš kai, nes aš nu spren džiau da ly vau ti šio je pro gra mo je stai giai, to dėl jam tai pa si ro dė ne rim ta. Kol kas ži nau tik, kad Si ci li ja yra la bai šil tas kraš tas ir kad ten itin mėgs ta mos
jū rų gė ry bės, kad ma no šei ma bus di de lė, iš 9 as me nų.“Mo ky da ma sis Ita li jos mo kyk lo je vai ki nas ti ki si iš
mok ti ita lų kal bos, pa ke liau ti, su ži no ti, kaip vei kia ki tos ša lies švie ti mo sis te ma, ir su si ras ti nau jų drau gų.
ŠMPFinf.
Nuo 2012 m. Lie tu va pra de da da ly vau ti nau jo je Mo ky mo si vi są gy ve ni mą pro gra mos veik lo je – Co me nius in di vi du a lus mo ki nių mo bi lu mas. Tai ga li my bė ben dro jo ug dy mo ir pro fe si nių mo kyk lų mo ki niams nuo 3 iki 10 mė ne sių mo ky tis ir gy ven ti ki to je ša ly je.
Mokytoja V. Pabrėžienė...
...ir mokiniai D. Būdvytis, Akvilė Venckutė ir Urtė Židžiūnaitė
6
Metųmokytojai
Pa si vaikš čio jus po Du se tų me no mo kyk lą, ap si lan kius ke ra mi kos dirb tu vė se ir pa si žiū rė jus į mo ki nių dar bus ne at ro do, kad čia bū tų pro vin cija. Vi si eks po nuo ja mi dar bai – ta py bos, gra fi kos, ke ra mi kos – la bai įdo mūs, ne ti kė ti. Kaip pa si se ka pri trauk ti vai kus pa pil do mai mo ky tis dai lės, atskleis ti jų ta len tus? Juk vai kai po pa mo kų mie liau sė di prie kom piu te rio ar laks to lau ke.Vaikaiįdailėsmokykląateinatodėl,kad
pasinaudojamejųįgimtunoružaisti.Tikčiažaidimasvykstanekompiuterioekrane,opopieriauslapearlipdantišmolio.Labiausiaivaikusžavikeramika,nesčiayradaugpaslapčių:ištokios,regis,negyvosmedžiagoskaipmolisgalimapadarytidaugnetikėtųdalykų.Esusugalvojęsįvairiausiųmolioforma
vimo,dekoravimobūdų.Vaikaikiekvienąkartlaukia,kąmokytojasdarpasakys,kokiasgalimybesatskleis.Ištieskiekvienąpamokąreikiasukeltinuostabą,parodytikažkąnaujo.Jukvaikaikasdiennelipdyspuoduko ar lėkštutės – greitai nusibos.Odailėsmokykloje jiemokosi šešeriusmetus.Įdomu,kadirpatysišrandanaujų technikų.Dvimergaitės į keramikospamokąatsinešėprietaisą,kuriuomamasmulkina česnakus – tik vietoj česnakoįdėjomolio.Išsmulkiųjojuosteliųlipdėmįvairiasvazas, indus.Nežinau,armamabuvopatenkinta,kadvirtuvėsįrankisnukeliavoįkeramikosdirbtuves,betvaikaitikraidžiaugėsiatradimu.Daugumadabartiniųmokinių–buvusių
manomokiniųvaikai.Kaikuriuos tėvaiatveža,nesgyvenaatokiau,kaime,čiaužsiėmimaivykstapopamokų,baigiasivakare.
Va di na si, bu vo te ge ras mo ky to jas, jei Jums pa ti ki ir sa vo vai kus.Manpavykoįmintipaslaptį,kaipatras
Me tų mo ky to jas Ro mualdas Pu če kas: di džiau sia kū ry ba – ug dy ti žmo gų
ti talentą,gabumus,kaip juospuoselėti.Skaičiau daug įvairiųmeninio ugdymometodikų, tačiau supratau, kadpedagoginiuose labirintuose galimagreitai pasiklysti. Svarbiausia – pajusti vaiką, joporeikius,norus.Mokytojasturibūtilabaiatidusirjautrus.Jeitikvaikaspajusspaudimą,jonoraskurtidings.Dailėsmokyklojestengiamėspalaikyti
tokią atmosferą, kadmokiniai ateitų ne
Dai lės mo ky to jas, Me tų mo ky to jo pre mi jos lau re a tas Ro mualdas Pu če kas yra vie nas iš tų, ku rių dė ka Du se tos sie ja mos ne tik su Sar tų lenk ty nė mis, bet ir su ak ty viu kul tū ri niu gy ve ni mu. Pro fe sio na lus dai li nin kas iš au gi no me ni nin kus, ku rie po stu di jų grį žo į Du se tas, ben dro mis pa stan go mis įkū rė dai lės ga le ri ją, su bū rė iš šio kraš to ki lu sius ar čia gy ve nan čius dai li nin kus. Jų pa ro dos ren gia mos Lie tu vo je ir už sie ny je. O už sie nio me ni nin kai at va žiuo ja į ple ne rus Du se to se.
Mo ki niai sten gia si ne at si lik ti nuo sa vo mo ky to jo. Lai mė ji mai tarp tau ti niuo se dai lės kon kur suo se ta po kas die ny be. Mo ky to jas kruopš čiai at si ren ka, ko kiuo se kon kur suo se da ly vau ti – vi sur ne įma no ma spė ti.
Pri si pa žin siu, ne si ti kė jau Du se tų me no mo kyk lo je pa ma ty ti to kių pro fe sio na lių mo kinių pa veiks lų, to kios ke ra mi kos dar bų įvai ro vės. Ar ži no te, kad mo lio dir bi nys ga li at ro dy ti kaip me ta lo sta tu lė lė, jū ros iš ska lau tas rop lio kau las ar su ai žė ju si uo lie na? „Mo ki nys tu ri nuo lat nu steb ti, ant raip jam bus ne įdo mu. Nuo lat ku riu vis ki tas už duo tis, ieš kau, ką įdo maus ir kaip ga li ma pa da ry ti iš mo lio, ki tų me džia gų“, – sa ko R. Pu če kas.
„Jau no žmo gaus ug dy mas – ir gi kū ry ba, gal net di des nė. čia taip pat pa gei dau ti na la ki vaiz duo tė, tu ri ži no ti, ko sie ki ir kas iš to iš eis“, – sa ko R. Pu če kas.
Su bienalės Graikijoje diplomante Simona Biveinyte
Tradicinės mokinių kūrybos parodos atidarymas Dusetų dailės galerijojeN
orm
antė
s R
ibok
aitė
s nu
otra
ukos
7
sunkiaidirbti,oatsipalaiduoti.Mokytojasturisuformuotitokiasužduotis,kadvaikasjaspriimtųkaipsavas,kadjamjosnebūtųsvetimosirprimestos.Tadajisbūnalaisvaskaippaukštis,kuriavisaiužsimiršęs,kadšaliayramokytojas.
Ko le gos pa sa ky tų: be pi gu Jums, mo ko te ne for ma lio jo švie ti mo įstai go je. Ta čiau daug me tų dir bo te vi du ri nė je mo kyk lo je su su stip rin tu dai lės mo ky mu. Pa me nu dai lės pa mo kas Du setų vi du ri nė je, jos tik rai bu vo ki to kios – lais vos, kū ry biš kos dva sios. Tai anaip tol ne reiš kia, kad pa mo ko se vy ra vo cha o sas. Kaip ras ti su ta ri mą su mo ki niais, kad jie, kaip sa ko ma, ne lip tų ant gal vos, bet kar tu jaus tų si lais vi?
mies te lį. Tai bu vo Jū sų pa si rin ki mas?Tais laikais veikėpaskyrimų sistema.
Buvaugerasstudentas,tadbaigiantisstudijomsmanpirmampasiūlė rinktis, kurnoriudirbti.Visadaviliojojūra,pasirinkauKlaipėdą.Bendrakursė klaipėdietė ėmėguostis,kadjosmamasergairjibūtinaiturigrįžtiįKlaipėdą.Gyvenimeniekadanebuvaulabaiužsispyręs,įnirtingainesiekiausavotikslųlipdamasperkitųgalvas.Tiekto,sakau,tebūnieVilnius.Kartumokėsiirkeliosvilnietės,betpasirinkomane.Pasikvietėkatedrosvedėjas,pristatėmanžmogųištolitoli–Zarasųrajono.DusetųKazimieroBūgosvidurinėsmokyklosdirektoriaus pavaduotojas RaimondasGapšyskūrė sustiprintodailėsmokymomokyklą,ieškojogeroabsolvento.Susigundžiau,juolabiaukadDusetosnebuvonepažįstamaskraštas,čiabuvaulankęsisirmanpalikogerusįspūdžius.Priprastimokykloje nebuvo lengva.
Pirmiausia trūkometodinių žinių.DaugpadėjoR.Gapšys.Jisnegailėjopatarimų,išpradžiųkartusėdėdavomeirkurdavomepamokųtemas,užduotis.
Da bar pats, jau bū da mas mo ky to jas eks pertas, mo ko te ki tus ko le gas, da ly vau ja te se mina ruo se.Labai vertinune tiek įvairias paskai
tas,kiekvizitusįkitasmokyklas.Irpasmaneatvažiuoja,irpatslankausi.Kartaisnereikiailgaiskaitomųmoksliniųprane
šimų–nueinipasmokytojąįkabinetąirviskągauniperkeliolikaminučių:akimispasiimi.Nereikianėklausti–viskąsužinaižiūrėdamasįmokiniųdarbus,kabineteišdėliotaspriemones.Laikausinuomonės,kaddailėsmoky
tojasturėtųbūtiaktyvuskūrėjas,parodosedalyvaujantisdailininkas.Skatinutaidarytikituskolegas,rajonekasmetrengiamemokytojųdarbųparodas.Manau,taiitinsvarbusugdymobūdas:mokytojasnetikmokokitus,betirpatskuria.Kolmiestelyjenebuvogalerijos,reng
davausavodarbųparodasmokykloskoridoriuose.Buvęmokiniaijaudaugvėliauprisipažinoišgyvenęnuostabą:jiepirmąkartąpamatėpaveikslą–tikrą,antdrobės,įrėmintą.Galbūtjienetnepamokoseatradodailę.Taigidailėsmokytojovietaturėtųbūtinetikmokykloje–irpopamokųjisdarturėtųdirbtikūrybinįdarbą.
Du se to se tik rai ge ra ap lin ka me ni nin kams, net gi tu ri te pro fe sio na lią dai lės ga le ri ją. Bet tai ne at si ra do sa vai me...Pirmaisiaismetaisnekartąbuvaususi
ruošęsbėgtiįVilnių.Galiausiainusprendžiau,kadvertapasistengtisuorganizuotiintensyvesnįkūrybinįgyvenimąDusetose.Išsiugdėmemokinių, kurie, baigęmenostudijas,grįžoįDusetas.Pradėjomekarturengtiparodas,įkūrėmedailėsgaleriją,dabar štai atidarytas naujasmiesteliokultūroscentras.Manau,keistisreikianekviečiantiskažkąiššalies,odirbantpatiems,susavaisžmonėmis.
Sten gia tės ug dy ti pro fe sio na lius me ni nin kus?Nesiekiutospecialiai.Stengiuosi,kad
vaikai kuo ilgiau išliktų kūrybiški, kuoilgiaunorėtųpiešti.Svarbiausiaišsaugotivaikonatūralųpasaulio suvokimą, nuoširdumą,emocingumą,lakiąvaizduotę– noriu, kadvaikai šias savybes išlaikytųkuoilgiau.
MokytojąkalbinoNomedaBARAUSKIENĖ
Galbūtmes,mokytojai,esameperdideli perfekcionistai.Norime, kad būtųlabai gerai ir iš karto.Betgimokėmėspedagogikos,vaikopsichologijos,esameparengtidirbtimokyklojeiržinome,kokieyravaikaibeikoišjųtikėtis.Tiesiogreikianusiteiktidirbtisuvaikaisnesiviliant,kadjiesėdėsramūs–toniekadanebuvoirnebus.Omokytojasbetkokiojesituacijojeprivaloišliktiramus.
Kart kar tė mis švie ti mo ben druo me nė je kildavo dis ku si jų dėl me nų ver ti ni mo pa žy miais. Kaip Jūs ver ti na te mo ki nių dar bus?Priimuvaikopiešinįtokį,koksjisyra.
Visuomenėjedarvisišinercijosmanoma:čiavaikųmenas,nerimta.Reikiasuprasti:kaipyraprofesionaliųdailininkų, tautodailininkųkūryba, taipyra ir vaikų– jinė kiek nemenkesnė nei profesionalų.Džiaugiuosimatydamas,kaipvaikaikuria,kaipatsirandajųdarbai,mezgasiabipusisryšys:mano–daugiaukaipžiūrovo,jų–kaipkūrėjų.Pirmosiomis dienomis naujokai dar
klausia: kiekmanparašysite?Neskubuvertinti, visi piešinius aptariame, džiaugiamės darbais – ką kiekvienas vaikassukūrė,kokiasspalvaspanaudojo.Potokiųpokalbiųjaunebeklausiaapiepažymį,nebeaktualu.
Dirb ti mo ky to ju pra dė jo te iš kar to po studi jų, iš Šiau lių at va žia vo te į ma žą Aukš tai ti jos
Su sūnumi Kristupu
Ren
atos
Čes
navi
čien
ės n
uotr
auko
s
8
www.alternatyvusisugdymas.lt
Vai kai su „ka Pi šo nais“
Įsivaizduokitepaveikslą:antdviejųkėdžių„įsitaisęs“irpogobtuvupasislėpęsjaunuolis abejingaveido išraiškamaigo (ogalšiaisišmaniųjųtelefonųlaikaisžodis„maigo“skambanetnekorektiškai)savotelefonąarbalinguojaįtaktą,irnevisadatyliai,perminiatiūrinesausinesklausomaimuzikai.Nebūtųkeista,jeitainevyktųpamokoje,kuriojemokytojaturisuprantamaiišdėstytibiologijos(chemijos,matematikos,lietuviųaranglųkalbos)temądarbentdvidešimčiaimoksleivių.TurbūtnėvienasLietuvospedagogasnegalėtųpaneigti,kadyra turėjęs tokiųmokinių irnevieną.Irsutartinaipatvirtintų,jogsutokiaisvaikaisreikiadirbtiypatingai.Tapoaišku:kadirkiektuščiažodžiau
jameapiemokymosimotyvacijosargalimybiųstokojančiusmokinius,kadirkiekbandomejuos„orientuoti“nukreipdamiįvienokiasarbakitokias(jaunimo,profesinesirpan.)mokyklas,kadirkiekverčiamešiosproblemossprendimąantatskirųmokytojų armokyklos administracijospečių– esminiopokyčionepasiekiame.Taigi turime ieškoti kelių, kaippasiektikiekvienotokiomokinioprotą,širdįarnetsielą.Taipadarytiįmanomatikmokyklaipasitelkuskitusbūdus,kitaipvadinamusalternatyviuojuugdymu.
Al ter na ty vu sis ug dy mas Lie tu vo je: siū ly mas mo kyk lai dirb ti ki taip
Pa pa sa ko ki te, kaip gi mė šis pro jek tas ir ko kie jo tiks lai?Pradžioje „Alternatyvusis ugdymas“
buvo nukreiptas į jaunimomokyklas –svarbią alternatyvą įprastam ugdymui.Švietimobendruomenėpamena,kaipriešporą dešimtmečių buvokuriama Jaunimomokyklų koncepcija, pagrindinis jųveiklos principas buvo padėti vaikams„neiškristi“ iš švietimo sistemos.Nenorintysmokytisvaikaijaunimomokyklojeturėjoįgytimotyvacijosirgrįžtimokytisįvidurinę.Šiandienmatome,kadšisėkmėsformulėnėradažna.Turėdamosreikiamąpasirengimą,neretajų–irneblogąmaterialinębazę ir, svarbiausia, tinkamąpožiūrįįvaikąšiosmokyklosįgijoneigiamąįvaizdįkaipnepažangiųirnedrausmingųmokiniųugdymoįstaigos.Tenkaišgirsti,kaddalis jose dirbančiųpedagogųnėratinkamoskvalifikacijos, atėję į jaunimomokyklas vaikai į įprastasmokyklasnebegrįžta.Taip gimė „Alternatyviojougdymo“idėja–suteiktipapildomųžiniųbeiįrankiųjaunimomokykloms,kadjosištiesųtaptųkitokiomis.
Ko dėl tuo met pro jek te da ly vau ja ne tik jauni mo mo kyk los?Keletąmetų plėtodami alternatyviojo
ugdymoidėjąirrengdamiparaiškasEu
ropos socialiniam fondui pastebėjome,kadmokiniųjaunimomokyklosemažėja,josjungiamosaruždaromos.Pradėjomesuprasti, jog vien į jaunimomokyklasnukreiptasprojektasgalinetektiprasmės.Netirpatobulinęšiasmokyklas„kitokių“vaikųproblemos išesmėsneišspręsime.Jukdauguma jų liekabendrojougdymomokyklose.Nusprendėme pasikeisti irmes, nukreipdami „Alternatyvųjį ugdymą“įpagalbąkuriantbetkuriosmokyklosvadinamąjį„kitoniškumą“.
Ar no ri te pa sa ky ti, kad kiek vie na mo kyk la ga li ir gal būt tu ri dirb ti ki taip?Taip,norsdažnai,anotpačiųmokyklų,
trukdo netinkama teisinė bazė, griežtiugdymoplanai.Mūsų tikslas – sukurtipraktinių pavyzdžių „krepšiuką“, kadpagaliau atsirastųprecedentas dirbti kitaip.Norėtumeformuotikitokįpožiūrį įugdymą.Galųgale,mokykloje pasilikęmažiaumotyvuotiarnetokiegabūsvaikaineturiliktitik„sausi“mokiniokrepšelionešėjai, kiekvienas iš jų turi rasti sautinkamąvietąmokykloje.Mesnettyliaipasvajojame,kadtai,kądabarvadinamealternatyviuoju ugdymu, taptų įprastureiškiniu bet kuriojemokykloje, kaiptaiyra,pavyzdžiui,pasmūsųkaimynus suomius...
kiek Vie na Mo kyk la ga li diRb ti ki taiP
Nuomonė,kadproblemamūsųšalyjeyraaktualiirnuolatauga,omokyklos,kadirnežinokaip,betyrapasiryžusiossujakovotiirjąįveikti,pasitvirtinosurengusmokyklųirmokytojųatrankąišbandytieksperimentiniusalternatyviojougdymomodelius.Sulauktadaugiaunei100šaliesmokyklųparaiškųdalyvautiatrankoje,kuribuvo LRšvietimoirmoksloministerijosŠvietimoaprūpinimocentrokartusuPanevėžiopedagogųšvietimocentruvykdomo,EuroposSąjungoslėšomisfinansuojamoprojekto„Alternatyvusisugdymas“dalis.
Apie „Al ter na ty vio jo ug dy mo“ idė ją ir sie kius kal ba me su pro jek to va do ve si mo na PLIe NaI TY Te.
tRys eks Pe Ri Men ti niai Mo de liai – tRys al teR na ty Vos Mo kyk lo je
Praėjusiųmokslometųpabaigoje„Alternatyviojougdymo“komandaišdaugiauneišimtoatrankojedalyvavusiųmokyklųišrinkodevynias,kuriosnuo2012m.rudensįgyvendinsirišbandystrisalternatyviojougdymomodelius.Apievienąišjų– produktyvųjįmokymąsi–jaubuvorašyta„Švietimonaujienų“gegužėsmėnesionumeryje.Primename,kadproduktyviojomokymosiesmė– individualiosprogra
mosmotyvacijosmokytis stokojantiemsjaunuoliams,kuriosleidžianetiksukauptiakademinių žinių, bet ir įgyti praktiniųįgūdžių.Produktyviojomokymosiklasiųmokiniaimokyklosemokositikdalįlaikoirnevisųmokomųjųdalykų,daugdėmesioskiriamamokymuisijiemspriimtinosepraktikosvietose.ProduktyvųjįmokymąsipirmiejiišbandysKaunoRokųvidurinės,KėdainiųjaunimoirPanevėžior.Paįstrio
Šiaulių jaunimo m-klos mokiniai įveikė 40 km žygį „Pergalių ir kovų keliais“. Prie paminklo Laisvės gynėjams Mėnaičiuose
Šiau
lių ja
unim
o m
-klo
s ar
chyv
o nu
otr.
Projektai
9
JuozoZikarovidurinėsmokyklųdevintokai.PodvejųmetųšiųmokyklųpedagogaibuspasirengękonsultuotiirkitasLietuvosmokyklas,panorusiasišbandytiproduktyvųjįmokymąsi.Dar šešiosmokyklos nuo šio rudens
įgyvendins kitus du – tinklinio bendra dar bia vi mo („Mokyklos tinkliniobendradarbiavimosusocialiniaispart neriaismodelis“)irkomunikacinį(„Alternatyvausugdymo institucijosekomu ni ka ci nis mo de lis“)modelius.Visosemokyklosesuburtoskomandosiš5asmenųpasitelkusnetikpedagogus,pagalbosspecialistus,betirsocialiniuspartnerius.Komandų nariai kryptingaimokysis irdirbsdvejusmetustam,kaddėlugdymobūtų išplėtota socialinėpartnerystė arbapagerintassusikalbėjimastarpmokyklosbendruomenėsnarių.Išbandantirtinkliniobendradarbiavimo,irkomunikacinįmodeliusmokyklosevisameprocesedalyvausirpatysvaikai.
tin kli nio ben dRa daR bia Vi Mo Mo de lis:
sa Va lai kė iR tin ka Ma Pa gal ba Vai kui
Tinklinio bendradarbiavimomodeliotikslas–sukurti„vienolangelio“principuparemtąpagalbosmokiniuisistemą.Vadinamasis„atvejokoordinatorius“,pasitelkęsįpagalbąkolegasnetikišmokyklos,bet, jei reikia, ir iš įvairių kitų įstaigųar institucijų, spręs kiekvienomokinio problemas.Išbandantmodelįkiekvienojemokykloje su jų pačių ir tėvų sutikimu buspasirinkti keli 7–8klasiųmokiniai,tikėtina–naujokaiarneseniai tapęmokyklosbendruomenėsnariais.Mokykloskomanda surinks informaciją apie šiuosmokinius,išsiaiškinsproblemasirkartusuvaiku,jotėvaisbeikonsultantaisparengsindividualųpagalbosmokiniuiplaną.Šisplanasbusįgyvendinamasdvejusmetus.Viena iš šiomodeliokūrėjųpro jek to
„Alternatyvusisugdymas“konsultantėElenaStasiulienė, lygindama tinkliniobendradarbiavimomodelįsudaugumojemokyklųveikiančiomisvadinamosiomisgerovėskomisijomis,yrapabrėžusikad,nors ir šiomodelio, ir gerovės komisijostikslasbeiveiklosprincipaipanašūs, tinklinio bendradarbiavimo išskirtinu mas–prevencinėveikla.Pasakkonsultantės,vosvaikuiatėjusįmokyklątinkliniobendradarbiavimomodelio komanda iškartosusipažinssujuo,surinksvisąįmanomąinformacijąirdiagnozuosgalimasproblemas.Šiinformacijabussusijusinetiksumokymosimotyvacijaarpažangumu,betirsuvaikoelgesiu,sveikata,kitaisfaktoriais.
E. Stasiulienė: „Ge ro vės ko mi si ja, nors ir gi tu rin ti tiks lą pre ven ciš kai pa dė ti vai kui, re a liai pra de da veik ti tik ta da, kai at si ran da pro ble ma, ir spren džia pa sek mes. An tra, nesa me gir dė ję, kad mo kyk lo se vai kams bū tų tei kia ma pa gal ba pa gal iš anks to nu ma ty tą, su tė vais ir pa čiu vai ku su de rin tą in di vi du a lų pla ną. Dė me sys kiek vie nam vai kui ir vi sa pusiš ka der mė – tik tai ga li nu lem ti sėk mę bei pa dė ti įgy ven din ti „Al ter na ty vio jo ug dy mo“ tiks lus.“
Tinklinio bendradarbiavimomodelįišbandysŠiaulių beiKauno jaunimo irJoniškio r.Kriukų pagrindinėmokyklos.AnotŠiaulių jaunimomokyklos direktorėsLoretosTamulaitienės, šiojemokykloje jauyra susiformavęs savitasbendradarbiavimo su socialiniais partneriaismodelis. Socialiniai partneriai,priklausantys savivaldybės struktūroms,yra formalūs partneriai. Pagalbąmokiniuijieprivaloteiktiatlikdamisavotiesioginesfunkcijas.Beto,šiųformaliųjųįstaigų veikla reikšmingesnė nustatantproblemą,onejąsprendžiant.Paklaustaapie tai,kokiusgisocialiniuspartneriusturi Šiaulių jaunimomokykla ir kokiubūdu su jais dirba, direktorė akcentavo,kaddažniausiai pedagoginė ir socialinėkorekcija vyksta bendradarbiaujant suneformaliaisiais socialiniais partneriais:Lietuvos kariuomenės kūrėjais savanoriais,ŠiauliųuniversitetoBotanikossodu,asociacija„Pabaliųbendruomenė“,Šauliųsąjunga,Kurtuvėnų regioniniu parku. L.Tamulaitienė pasidalijo pavyzdžiais,kaipKurtuvėnųregioniniameparkevykstabiologijosargeografijospamokos,kartusukariškiaisorganizuojamaneformaliojiveikla: stovyklos, žygiai.Mokyklos kolektyvas pastebėjo, kad neformaliosiosveiklos,organizuojamospasitelkiantsocialinius partnerius, sąlygoja glaudesnįryšįsugyvenimu.Visatailemiaakivaizdžiusmokinių asmenybės bei elgesiopokyčius. Pasak direktorės, svarbiausipokyčiai dažniausiai įvyksta neklasėje,o už jos ribų, ten, kur bendradarbiaujaįvairiųsričiųatstovai,jaučiantyspareigąsavanoriškaiprisidėtiugdantmokymosi,elgesioproblemųturinčiusvaikus.
ko Mu ni ka ci nis Mo de lis: kad Mo kyk lo je Vie ni ki tus su PRas tų iš Pu sės žo džio
Komunikaciniomodelio centre busklasėirvisąkomunikacijąmokyklojeplanuojama skirtimokyklosbendruomenėsnariams.Kitaisžodžiais tariant,mokyklosebussiekiamabendrautitaip,kadbetkurisbendruomenėsnaryssuprastų,patsbūtųišgirstasbeisuprastas.
KomunikacinįmodelįpadedamosKaunoVytautoDidžiojouniversitetodocentėsGiedrosLinkaitytėsvadovaujamoskonsultantųkomandosįgyvendinsirišbandysVilniausEmilijosPliaterytėsprogimnazija,Trakųr.Rūdiškiųgimnazija irPanevėžio specialiojimokykla.Šiųmokyklųsiekiai labiausiai atitiko komunikaciniomodelio atrankoskriterijus.Pavyzdžiui,Trakųr.Rūdiškiųgimnazijojeįugdymoprocesotobulinimąsiekiamaįtrauktivisus gimnazijos bendruomenės narius.Pasakgimnazijosmokytojos irmodeliodiegimo komandos narėsZitos Bartkevičienės, kadangi, kaip ir daugelyjeLietuvosmokyklų,gimnazijojetikslingaisiekiamaugdymokokybėsgerinimo,jojenuolat ieškoma naujovių, kaip stiprintikomunikaciniusirsocialiniusgimnazijosbendruomenės saitus. Komunikaciniomodelio išbandymasbusgeragalimybėpaskatintigimnazijosbendruomenęaktyviauirefektyviaubendrauti,omokytojąirmokinį–taptiiniciatyviaisugdymoirugdymosiprocesodalyviaisbeikūrėjais.G.Linkaitytė,paklaustaapieartimiau
siusmodeliodiegimoplanus,papasakojo,kadpirmiausiabusstengiamasiatpažintikomunikacinękultūrą,kuripaprastaibūnasavita kiekvienojemokykloje, ir padėtimokyklųbendruomenėmsalternatyviojougdymokomunikacinįmodelį pritaikytipriejauesančioskultūros.Anotdocentės,galibūti,kadkomunikacijatarpskirtingųbendruomenėsnariųvykstaikantskirtingaspriemones.Tikėtina,jog5ir6klasiųmokiniai, dalyvausiantys projekte, yralabiau pažengę taikydami informacineskomunikacines technologijas nei pedagogai.Tarpusavyjejiepuikiaibendraujasocialiniuosetinkluose,naudojaišmaniuosiustelefonus.Todėltiekkonsultantai,tieksuaugusiejimokyklųbendruomeniųnariaisusidurs su problemomis, sąlygotomiskomunikacijosorganizavimomokiniamspriimtinomispriemonėmis.G.Linkaitytėsnuomone,paskatinusmokyklaspasinaudoti vaikųpatirtimi ir pritaikyti šiastechnologijaskomunikacijaitarpskirtingųmokyklųbendruomenessudarančiųgrupiųpagerinti,laimėsvisi:vaikaipradėsdarlabiaupasitikėtisuaugusiaisiais,opedagogaiturėsgerąprogąpagilintižiniasapienaujausiasbendravimopriemones.
AušraMIKULSKIENĖPro jek to „Al ter na ty vu sis ug dy mas“
vie šų jų ry šių spe cia lis tė
Pro jek tas „Al ter na ty vu sis ug dy mas“ fi nan suo ja mas pa gal Žmo giš kų jų iš tek lių plėt ros veiks mų pro gra mą iš Eu ro pos so cia li nio fon do ir LR vals ty bės biu dže to lė šų.Dau giau in for ma ci jos – www.al ter na ty vu si sug dy mas.lt.
Produktyviojomokymosimokytojai intensyviam rudensdarbui ruoštis pradėjodar rugpjūtį,kai vyko į Berlyno produktyviojomokymosimokyklas.Pirmieji„Alternatyviojougdymo“komandųsusitikimaisutinkliniobendradarbiavimoirkomunikacinįmodeliusįgyvendinančiomismokyklųbendruomenėmislaukiarugsėjį.Apietai,kaipmums sekasi įgyvendinti šiuos eksperimentiniusmodelius, tikimės papasakoti kituose „Švietimonaujienų“numeriuose.
10
Pirmąkartąmokyklomsparengtasrekomendacijųprojektas,numatantisleistinaspoveikiopriemonesnetinkamaibesielgiantiemsvaikams.Šiomis rekomendacijomis siekiama padėtimokyklų darbuotojamsefektyviaireaguotiįkraštutiniusnetinkamoelgesioatvejusiružtikrintipsichologiškai beifiziškai saugią aplinkąmokyklos bendruomenėje.ProjektasparengtasremiantisDidžiosiosBritanijospedagogųpatirtimiiranalogiškuteisiniuaktu.
Re ko men da ci jų pro jek tą ra si te spe cia lio sios pe da go gi kos ir psi cho lo gi jos cen tro in ter ne to sve tai nė je www.sppc.lt.
O in ter ne te ošia dis ku si jos. Mo ky to ja tei gia: „Idė ja ge ra, bet Lie tu vos mo kyk lo je dir ba mo te rys, jos fi zi nės jė gos ne nau do ja. Rei kia kon krečios at sa ko my bės įran kių už vie šas pa ty čias prieš mo ky to ją, mo ki nius ir kt.“
Ki ta mo ky to ja: „Jei vai kas na muo se klau so tik lu pa mas, tai mo kyklo je jis – „ere lis“.
O mo ky to jas: „Į mo ky to jo pa rei gas ne įei na vai kų tram dy mas. Vis ką rei kia da ry ti iki ga lo. Pa na šiai kaip Bri ta ni jo je: ten vaikš to po li ci nin kas, gin kluo tas iki au sų, su spe cia lia ap ran ga. Ko dėl pas mus taip ne ga lė tų bū ti? Ko dėl mo ky to jas tu ri ri zi kuo ti sa vo svei ka ta dėl kaž ko kių kon fliktų? Įsi vaiz duo ju, kaip de šim to ką ap ka bi nu si lai ko ma žu tė mo ky to ja... Jei ji jau nu tė ir iš vaiz di, daug mo ki nu kų at si ras no rin čių, kad ir juos ap ka bi ntų...“ Ir t. t.
„Projektasteikiamassvarstyti–kartunutarsime,kokiospriemonėsleisužtikrintidarbingąirsaugiąaplinkąmokyklose,garantuostvarkąbeiefektyviusdrausminimobūdustaisatvejais,kaiįžūlusmokinioelgesysakivaizdžiaitrukdopamoką,–kalbėjošvietimoirmoksloviceministrasVaidasBacys.–Mokyklųbendruomenėmsreikiaturėtiaiškiasgaires,kaipelgtisvienuarkituatveju,apibrėžti,kasmokytojui leistina,kasne.“Pasakviceministro,projekteaptariamairtai,kadairkaipgalibūtipatikrintimokiniodaiktaiarbakokiegalimisufiziniukontaktususijęmokyklosdarbuotojoveiksmai,kaisiekiamaužkirstikeliąmokinioelgesiui,keliančiamrealųpavojųjopatiesaraplinkiniųgyvybei,sveikataiarsaugumui.„Norimeaiškiaireglamentuoti,kokiosesituacijoseirkokiomispoveikiopriemonėmismokytojasturidrausmintiagresyviaibesielgiantįauklėtinį.Taippatbusnurodyta,kokieveiksmailaikominepagrįstais,draudžiamaisirgalibūtitraktuojamikaipsmurtaspriešmokinį.Tokiųelgesiotaisykliųlabaireikiašiuolaikinėjemokykloje,kadmokiniaiirmokyklosdarbuotojaižinotųsavoelgesio„raudonąsiaslinijas“,kuriųnevaliaperžengti“,–kalbėjoV.Bacys.
Rekomendacijosenumatytospriemonėsgalėsbūtitaikomostiktaisatvejais,jeigupokalbiaisumokiniu,tėvais,švietimopagalbospriemonėsneduosjokiųrezultatų.Mokykla,norintitaikytitokiaspoveikiopriemones,savovidausdo
kumentuose–armokyklosvidausdarbotvarkoje,armokinioelgesiotaisyklėse,mokymosutartyjearkitur–turėsnustatytitokiųpoveikiopriemoniųtaikymosąlygasirtvarkąbeisupažindintimokiniųtėvus.
Re ko men da ci jas ren gė Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jo je (ŠMM) dir bu si dar bo gru pė, ku rią su da rė švie ti mo pa gal bos spe cia lis tai, mo kyk lų ad mi nist ra ci jos, švie ti mo dar buo to jų pro fe sinių są jun gų, Vai ko tei sių ap sau gos kon tro lie riaus tar ny bos, mi nis te ri jos at sto vai. Dar bo gru pei va do va vo Spe cia lio sios pe da go gi kos ir psi cho lo gi jos cen tro di rek to rė Ir ma Či žie nė.
ParengtapagalŠMMKomunikacijosskyriausinf.
Pa gar baus el ge sio reg la men tasValstybinėsšvietimo2013–2022m.strategi
josprojektobendrosiosenuostatose (projektasskelbiamasŠvietimoirmoksloministerijossvetainėjewww.smm.lt)skaitome,kadjiparengtasiekiantsutelktišvietimobendruomenėspastangasįesminiuspokyčiusšvietimosrityje,kuriebūtini atsižvelgiant įviešosiosekonsultacijoseišreikštusšaliesvisuomenėslūkesčiusirkt.
Trys klau si mai Kel mės Jo no Grai čiū no gim na zi jos di rek to riui Ri mui BIeLs kIuI.
Kaip ver tin tu mė te stra te gi jos ren gė jų pa stan gas ir pro jek tą ap skri tai?Strategijos rengėjai atliko nemažą darbą,
tačiau esu įsitikinęs, kad projektą dar būtinatobulinti.Strategijosprojekte santykinai daugdėmesioskiriamašvietimosistemaiiršvietimopaslaugųteikėjams,betpasigedau,kąstrategijaduosmokiniui,studentui,koksjisbus2017m.ir2022m.Strategijosprojektaslabai„švelnusiratsargus“,labiaupavadinčiau„Švietimostebėjimostrategijosprojektu“.Susidarėnuomonė,jogjisrengtastaip,kadstrategijosįgyvendinimuireikėtųkuomažiaulėšų.
Ma ny tu mė te, kad stra te gi jos tiks lai ir už da vi niai dar tu rė tų bū ti ko re guo ja mi?Taip.Švietimoįstatymo25punktenurodyta:
„Švietimas – ugdymasirišsilavinimoteikimas,savišvieta; taippatmokinių, jų tėvų (globėjų,rūpintojų), švietimo įstaigų,mokytojų ir kitųšvietimoteikėjų,švietimopagalbosspecialistųveiklųvisuma“,o33punkte:„Ugdymas–dvasinių,intelektinių,fiziniųasmensgaliųauginimasbendraujantirmokant“,todėlpasigedauugdymopokyčiųstrategijos,ypačfiziniųgaliųugdymo.
Ką, Jū sų ma ny mu, la biau siai ver tė tų tiks lin ti?Manonuomone, reikia tikslinti ne tik stra
tegijos uždavinius, bet ir vertinimo rodiklius,matavimovienetus.Abejotinistrategijostikslopaskutiniai du (11 ir 12) vertinimokriterijai:asmenų[...]vidutinisatlyginimasirįmonių[...]metinė apyvarta. Jie labiau tiktų ekonomineistrategijai.Niekaipnegaliusutikti,kadmokytojųkvalifikacijasusijusisustažu,odėstytojų–sujųamžiumi.Darnegražiauatrodo,kadkeliantpedagogųkvalifikacijąreikiamažintidarbostažąirjaunintidėstytojųamžių.Taijau„kvepia“diskriminacija.Tokiuatvejustrategijosrengėjaituri pasirūpinti, kadpedagogai daug anksčiaubūtųišleidžiamiįpensiją.Nemanau,kadįstrategiją(6tikslas,6.3.uždavinys)reikėtųrašytitokį„silpną“vertinimokriterijųkaip„aukštesniųjųklasiųmokinių, dalyvavusių susitikimuose subent5profesijųatstovaisirtiesiogiaiįtrauktųįprofesiniųveiklųstebėjimą,dalis“.Jauirdabardaugelyjemokyklųtaivyksta.UžtektųįrašytiįBendruosiusugdymoplanusirmokyklostaiįgyvendintų.Paminėjautikkelisatvejus.Strategijosprojekteyrairdaugiaudiskutuotinųmomentų.
ZinaRIMGAILIENĖ
Jūsųnuomonė
kal ba me apie stra te gi jos pro jek tą
11
Ko kius me to dus tai ko te spręs da mi so cia li nes vai kų el ge sio pro ble mas?Pastangųirdarboturiįdėtivisi.Kaipir
daugumoje,mūsųmokyklojemokytojaibudiperpertraukas.Vaikamsaiškiname,jog jie privalo laikytismokinio elgesiotaisyklių, prie kurių sukūrėmeMokinioelgesiotaisykliųpažeidimųlapą.Jispildomasmokiniui pažeidus taisykles perpamokasarpertraukas.Tamelapesurašytidažniausiaipasitaikantyspažeidimai–taipsutaupomamokytojų laiko.Pavyzdžiui,šūkavo, vartojo necenzūrinius žodžius irpan.Mokytojuipriešiųeilučiųtereikiapažymėtivarnelę,keliaisžodžiaisparašyti,kokių priemoniųbuvo imtasi.Mokinystaip pat turi parašyti savo nuomonę irpasižadėjimą,kaddaugiautaipnesielgs.Vėliau tie lapaikeliauja į socialiniųpedagogų rankas, o surinkus atitinkamąpažeidimųkiekįvaikassvarstomasVaikogerovėskomisijosposėdyje.Ikitovykstaprevenciniaipokalbiaisumokiniaisirauklėtojais,dalykųmokytojais,mokiniųtėvais.Jeigupošiųpokalbiųvistiekniekasnesikeičia,tuometsukviečiamasdirekcinisposėdis,ojeiguirtaineveikia–vaikassvarstomasmokyklostaryboje.Per4manovadovavimometusmokyklostarybojekalbėjomėssu2mokiniais.Vienamišjųšiuometuyraskirtosminimaliospriežiūrospriemonės.Tenka apgailestauti, kaddabarLietuvosmokyklosevisdažniaupasitaikodestruktyvausmokiniųelgesio per pa mo kas.Kaimokyklabuvoišskaidytaįgimnazi
jąirprogimnaziją,atsiradodidelėpaaugliųkoncentracijavienojevietoje.Pirmusdvejusmetusjautėme,kaipvaikųelgesyspasikeitė.Tuometdaugkalbėjomėssumokytojais,vėliauirsuvaikais,klausėmetėvų,kądaryti...Susikūrėmetokiąsistemą:kaivaikasperpamokąpiktybiškaitrukdodirbti,mokytojasnuvedajįpassocialiniuspedagogusirtenjisprivalosavarankiškaiatliktivisastospamokosužduotisprižiūrimassocialiniopedagogo,opopamokosatsiskaitytimokytojui.Dažniausiai taisuveikia,nesvaikainenoridirbtiatskirai.Juolab kad socialinis pedagogas negalipaaiškintidalykoužduočių,jeiguvaikasjų nesupranta.Ar tai geras sprendimas,nežinau. Pastaruojumetu sudvejojome,nesdaugėjadestruktyvauselgesiovaikų,
Čia ge ra vi siems!
kuriemsreikalingasindividualusdarbas.Tačiau iškyla kita problema – socialiniamspedagogamsneliekalaikokitiemsdarbams. Ieškosime geresnio, visiemspriimtinesniovarianto.Buvomepasiekępakankamaigerųrezultatų,tačiaunorime,kadbūtųdargeriau.
Džiaugiuosi, jog susirinkimas, vykęsSpecialiosiospedagogikosirpsichologijoscentre(SPPC)dėlspecialiųjųpoveikiopriemonių,neliko tikpokalbiu ir išaugoį tolesnį projektą.Aš dalyvausiu darbogrupėje,kurirengsrekomendacijasmokytojamsdėlšiųpriemoniųnaudojimo.Taibusdarvienasžingsnis įpriekį.Būtinaiakcentuosime tėvų atsakomybę.Dabarkai kurie tėvai atveda vaiką įmokykląsumintimi, jog„jūs jįčia irauklėkite“. Viena iš problemų, su kuria susiduriamemokyklojeirsprendžiametaikydamiįvairiasmetodikas–taitėvystėsįgūdžiųugdymas.Tėvai dažnai neturi laiko savovaikui. Jienenustato taisyklių, kuriųbūtinalaikytis,arbajasnustatopernelyglanksčias.Mūsų užduotis – problemasišsispręstimokyklos viduje ir nelauktipagalbosišišorės.Aširtėvamssakau,jogpaauglystė–ne
liga,todėlviskojaipriskirtinegalime.Tačiautaippatprivalomepripažinti,kadtaiyraypatingasamžiaustarpsnis,kaivaikainuolatbandoribas.Daugkasšiuoamžiaustarpsniuįvykstapirmąkartą,todėlnatūralu,kadpadaugėjaproblemų.Jeiguvaikuinusižengus tėvai sulaukia skambučio irtinkamaisureaguoja, tuometdažniausiaipirmas kartas būna ir paskutinis.Deja,kartaisbūnakitaip...Betnegalimaviskosuversti vienai pusei.Galbūt vaikasnamuoselabaispaudžiamas,todėlugdymoįstaigoje pernelyg atsipalaiduoja, o galmokykloje siekia tapti lyderiu ir, jeigunepasisekavienomispriemonėmis,stengiasikitomis.
Kaip Jums pa vyks ta pa siek ti, kad mo kyk lo je ir vai kai jaus tų si ge rai, ir mo ky to jas bū tų sau gus?Aišku, norėtųsi pasakyti, kad jie yra
labaisaugūs...Kolkastiksaugūs...Paaugliškųišdaigųpasitaikopačiųįvairiausių,betdidžiąjądalį išsisprendžiametaikiai.Mūsųmokyklos vizijoje sakoma: „Čiageravisiems“.Toksirmūsųtikslas–kad
gerabūtųirtam,kurisgabusmatematikai,irtam,kurispuikiaisportuoja–visiemsskirtingiemsžmonėms...Stengiamės, kadmokykloje žmonės
jaustų psichologinį komfortą. Kasryttradiciškaimokytojųkambaryjegeriamekavą,kuriavaišinamokykla.Stengiamės,kadmokytojaibūtųaprūpintikompiuterine technika – dalyvaujame įvairiuoseprojektuosetam,kadgalėtumepagerintitechninębazę.Anksčiaumokyklojedirboapsaugosdarbuotojas,kuriammokėjomeišbendruomenėsskiriamų2proc.pajamų,tačiaupastebėjome, jogpinigai,kuriuosmokėjome,neatitikodarbokokybės.Nusprendėme sukauptus pinigus investuotiįmokyklosgerovę.Vienasišrezultatų–naujaisutvarkytasportosalė.Bet,manyčiau,joglabiausiaimokyto
jassaugusjaučiasižinodamas,kadnebuspaliktasvienas,kadsulaukspalaikymoišadministracijos.Mokykloje dirba 3 socialiniaipedagogai.Žinau,kadVilniujeesamevienintelėtokiamokykla,kitosedir ba vie nas ar ba du.Betmanau, kadprogimnazijaitaiyravisiškainormalu.Mūsųmokyklojemokosidaugiaukaip
1000vaikų, kitąmet situacija nesikeis...Kaivienojevietojejųtiekdaug,socialiniųproblemųvisiškyla,todėlreikiaprofesionalų,kuriepadėtųjasspręsti.Manau,kadužsiimtiprevencija–daug
geresniskelias,neigesintigaisrus.Galbūt tai, jogmesnesprendžiameproblemųviešai,okalbamės tiksu reikiamaisžmonėmis, irgi prisideda prie saugumorodiklio.Taippatitinsvarbusmūsųmokykloje
žmogus–psichologė.Jidirba1,5etatuirneturinėvienos laisvosminutės.Vaikaipaspsichologęeina savonoru.Tikdarvienaproblema–pagalnustatytątvarką,kuri,manogalva,prasilenkiasulogika,vaikai,norintyslankytipsichologokonsultacijas,turigautitėvųsutikimą. Betjukgalibūtitaip,kadvaikasnenori,jog jo tėvai žinotų apie apsilankymus...Ašnekalbuapiegydymąarbailgalaikeskonsultacijas, betmanau, kadmokyklojevaikas turi teisępaspsichologąeiti tiek,kiekjamnorisi.Džiaugiuosi,jogturimetokįžmogų,paskurįnoriailankosiirvaikai,irtėvai,irmokytojai...
„Švie ti mo nau jie nos“ drau ge su Švie ti mo ir moks lo mi nis teri ja ren gia te mą apie po zi ty vius ban dy mus mo kyk lo je spręs ti so cia li nes vai kų el ge sio pro ble mas. Te ko iš girs ti, kaip sėk mingai su jomis kovoja Vil niaus Si mo no Dau kan to pro gim na zi ja. Apie vi sa tai kal bė jo mės su šios mo kyk los di rek to re Jū ra te LuTINskaITe-ka LI Ba TIe Ne.
Nukelta į 13 psl.
12
Apie pla nuo ja mą fes ti va lį bu vo ra šy ta kaip apie ne tra di ci nį pro jek to vie ši ni mo ren gi nį. Ja me vei kė gra fi čių dirb tu vės, gat vės fo to grafi jos pa ro da, su reng tas šo kių dvi ko vų tur ny ras, ku riame da ly va vo Lie tu vos ir už sie nio gat vės šo kė jai. Psi cho lo gai, pe da go gai, mo ki niai ir jų tė vai dis ku ta vo, kaip pa dė ti mo kyk lų ben druome nėms spręs ti smur to, pa ty čių, ža lin gų įpro čių, psi cho ak ty vių jų me džia gų var to ji mo pro ble mas ir kaip kur ti sau gią ap lin ką vai kams. Kaip Jūs da bar ver ti na te fes ti va lį?Pasirinkomenetradicinį projekto pri
statymobūdą,nesnorėjomeprisikviestikuodaugiauvaikų.Susirinkodaugįvairiųžmonių,apietūkstantį,atėjovaikų,tėvųsuvaikais.Manome,kad tikslaspasiektas,lengvairneįkyriaformapapasakotaapieprojektą.Porenginiovaikaiklausė,kaipjųmokyklagalėtųįsijungtiįšioprojektoveiklas.Manau,kadvaikaiišsinešėgerąnuotaikąirsupratimą,joglaisvalaikįgalimaleistismagiai,kadšventėnebūtinaituribūtisusijusisuišgėrimuarrūkymu,kadirsusuaugusiaisiaisgalibūtiįdomu.Nekilo nemalonių incidentų, renginyje
sau gu mą ga li ma su kur ti?
tvyrojosaugiatmosfera,atsiradosavanorių,kurieporenginiopadėjosusitvarkyti,surinkošiukšles.
Žo džiu, ne at si ti ko taip, kaip kar tais bū na, pa sak tė vų, mo kyk lo se, kai po pa skai tos apie pa ty čias ty čio ji mai si per au ga į muš ty nes...Mūsų renginyje nieko panašaus ne
įvyko, bet nepamirškime, kad tai buvovienkartinis renginys.Mokykla, kuriojevaikaibūnanuolat,yravisaikaskita.Čiaakcijosneužtenka,reikianuolatiniodarbo.Tamiryrapatyčiųprevencijosprograma„Olweus“,perkuriąmokyklosmokomosspręstišiąproblemą.Taitamtikrasistema.Reikiažinoti,kaipturielgtismokytojas,kaiišgirsta,kadišvaikoyratyčiojamasi,ką turi daryti vaikas, kai iš jo tyčiojasiarbakaijisišgirsta,kadtyčiojamasiišjodraugo.Reikiažinoti,kaipstabdytipatyčias,kaipturibūtiorganizuotasmokyklosgyvenimas, kad patyčių būtųmažiau.Mūsųatliktastyrimasrodo,kadesantpastoviam,kasdieniamdarbui,įgyvendinant„Olweus“ programąpatyčių per dvejus
metussumažėja30proc.,oper trejus– 35proc.Betmokyklojepatyčiųprevencijaturitaptiirgyvenimobūdu,irfilosofija.Todėlitinsvarbužinoti,kaipįšiąveikląįtraukti pedagogus, kurie, tarkime, tikneseniaiatėjoįmokyklą.Esmė–nuoseklumas.Jeigumokyklapradėjoįgyvendintiprogramą,taitojiprogramaprivalotaptimokyklosgyvenimodalimi.Irnesibaigtipometųardvejų.Kitaipnebuspokyčių.Mokyklos neturėtųmėtytis nuo vienosprogramospriekitos.
Pro jek to tiks las – plė to ti sau gios ap lin kos mo kyk lo je kū ri mą, pre ven ci nę veik lą. Bet, kaip su pra to me mes, svar biau sia – pre ven ci nių pro gra mų ak re di ta vi mo ap ra šo kū ri mas. Pa pasa ko ki te, kam ir ko dėl tai da ro ma.Šiuometumestokiodalykoneturime.
Yraprevencinėsprogramos, kuriasmokyklosrenkasisavonuožiūra.Švietimoirmoksloministerijagaunadaugklausimųišmokyklų,programųrengėjų,kurieatsiunčiatamtikrasprogramasirdomisi,argalieitisujomisįmokyklas,prašorekomendacijų.Ministerijosdarbuotojaiteigia,kadprogramas įvertinti turi specialistai.Todėlprojekto tikslas– sudaryti tamtikrą,mokyklomssiūlomąakredituotųprevenciniųprogramųsąrašą,nurodyti,ku ri pro gra ma ge riau siai tin ka vie nai ar kitaiproblemaispręsti.Tuometmokyklos iš sąrašogalėtųpasirinkti reikalingąprogramą.Akreditavimo sąlygosvisomsprogra
momsbusvienodos.Mes labai tikimės,kadatsirasirnaujųprogramų.Beto,Lietuvojeikišiolnėrabendrosupratimo,kasyraprevencinėprograma.Mokyklosneretai savo prevencinės veiklos planąįvardija kaip prevencinę programą. Irsako –mes įgyvendiname prevencinę programą,tačiaurezultatųarpokyčiųbeveiknėra.Taigi,kuriamuaprašuįvardysime,kasyraprevencinėprograma,iškokiųstruktūriniųdaliųjituribūtisudaryta.Metodinėmedžiagadarnėraprograma.Trys šioprojektoprevencinėsprogra
mosjauįgyvendinamos:„Zipiodraugai“,„Antrasis žingsnis“ ir „Olweus“.Nuorudens planuojame programą „Lions Quest“–„Paauglystėskryžkelės“,onuodarkitųmokslometųtikimėsirdardaugiauprogramų.Esamenumatęsukurtidvinaujaspre
vencinesprogramas,nesakredituojantjauesančiastapsaišku,kokiųmumslabiausiaitrūksta. Žinome, kad turime programųsmurto,patyčių,socialiniųįgūdžiųproblemomsspręsti,betnežinome,arbusskirtųkitomsproblemoms.
Pa si ro džius pra ne ši mui spau dai, kad nuo šių me tų rug sė jo ke lio se Vil niaus mo kyk lo se bus įgy ven di na ma vai kų emo ci nę svei ka tą puo selė jan ti pro gra ma „Obuo lio drau gai“, skir ta 7–9 me tų vai kams, o ji yra tarp tau ti nės pro gra mos „Zi pio drau gai“ (Lie tu vo je įgy ven di na mos nuo
Pro jek tas „sau gios ap lin kos mo kyk lo je kū ri mas“ star ta vo sau sį. Bai gian tis moks lo me tams kaip su dė ti nė pro jek to da lis su reng tas tarp tau ti nis gat vės kul tū ros fes ti va lis „Iš drįsk da lin tis – ur ban es sen tials“. Juo siek ta at kreip ti dė me sį į pre ven ci nės veik los mo kyk lo se svar bą, pa ska tin ti da ly tis idė jo mis, kaip su kur ti mo kyk lo je ap lin ką, ku rio je ge ra bū ti, mo ky tis, ben drau ti, kaip iš veng ti smur to ir pa ty čių.
Nau jų jų moks lo me tų iš va ka rė se „Švie ti mo nau jie nos“ kal bi no pro jek to „Sau gios aplin kos mo kyk lo je kū ri mas“ va do vę, Spe cia lio sios pe da go gi kos ir psi cho lo gi jos cen tro psi cho lo gę kris ti ną IG Na Ta VI čIe NĘ.
Aistės Ridikaitės nuotr.
13
2000 m.), skir tos 5–7 me tų vai kams, tę si nys, kilo įvai rių dis ku si jų. Pri mi nus, kad šią pro gra mą vyk do dau giau kaip 3 tūkst. pe da go gų ir jo je jau da ly va vo dau giau nei 99 tūkst. vai kų, tė vams ky la klau si mų, ko dėl mo kyk los vis dėl to at ro do be jė gės?Nesakyčiau,kadmokyklayrabejėgė.
Viskaspriklausonuovaldžios,nuoto,kiekmokyklapasirengusikeistis.Gyvenimasjuklabaipasikeitė.Kaipmesgyvenomeprieš dvidešimtmetų ir kaip gyvenamedabar?Tai du skirtingi gyvenimai.Armokyklasuspėjosušiakaita?Jukirvaikaikitokiomissąlygomisužaugokitokie.Kartaismokyklosegalimaišgirstikalbant:„Mes turėjomeproblemų, susirinkdavomevisi–irmokytojai,irvaikai,irtėvai,pasitardavome, kaip spręsime. Jei kasnepavykdavoiškarto,darkartąsusirinkdavome,apsvarstydavomeirvėlveikdavomeišnaujo.Odabarturimepasitvirtinętaisykles,kaipelgtisiškilusvienokiaiarkitokiai problemai.“Tokiojemokyklojeyraaiškisistema,kaipšimokyklagyvena.Visiemsaišku,kadyrataisyklėsirkasbūna,kaijųnesilaikoma.Bet esamadarnemažaimokyklų,ku
riosegyvenimasvykstachaotiškai.Todėltėvamsnorėtųsidaugiauaiškumo.Svarbūsirsusitarimai.Jukmokytojamstaippatnelengva.Galvienassuspėjopasikeisti,kitasgalnorėtų,betžino,kaddirektoriusneleis.Okitur direktorius nori, kadmokytojaikeistųsi,betšiedarnėratampasirengę.Čia
o viską turi daryti patysmokytojai,sėkmėmažesnė.
Pri si mi niau dis ku si ją in ter ne te, ku rio je iš sa kyta nuo mo nė, kad jau nuo pir mos kla sės rei kė tų įves ti psi cho lo gi jos ir sa vęs pa ži ni mo, jaus mų at pa ži ni mo pa mo kė les, nes ki taip mū sų vai kai ir to liau dras ky sis skau din da mi ir že min da mi vie ni ki tus...Tai nebūtinai turi būti psichologijos
pamokos.Topuikiausiai galimokyti irpradiniųklasiųmokytoja.Turimeprogramas„Antrasisžingsnis“,„Zipiodraugai“,kurmokytojaimokomidirbti pagal jas,ugdyti socialiniusvaikų įgūdžius,gebėjimąvaldytijausmus,elgtiskonfliktinėjesituacijoje.Tyrimaipatvirtina,kadvaikai,besimokantystokioseklasėse,yradraugiškesni,mažiaukonfliktuoja.
O kiek to kių kla sių yra Lie tu vo je?Programa„Zipiodraugai“, skirtadar
želio priešmokyklinei grupei ir pirmaiklasei, kasmet apimaketuris šimtusugdymoįstaigų.„Antrasisžingsnis“–apiešimtąpenkiasdešimt.Bettaipriklausonuofinansavimo.Negalimapaliktimokytojosuteikusbazinių žinių, jam reikalinganuolatinė pagalba, konsultacijos. Jeigusituacija sudėtinga,mokytojas privaloturėti,sukuopasitarti.
K.IgnatavičienękalbinoZinaRIMGAILIENĖ
Kaip ma no te, kas svar biau – ben dros psi cholo gų re ko men da ci jos ar ge ra va dy ba?Mokyklos vadovas yra vadybininkas.
Vienaišjofunkcijų–organizuotiprocesątaip,kadviskasvyktųsklandžiai.Opsichologųrekomendacijos–taimedžiaga,kądaryti.Manau,kadgeriausiasrezultatasbūtųšiųdviejųpusiųsintezė.Aišku,pervisąvadovavimopraktikątekomatytiįvairiųrekomendacijų.Betmesjastaikome,nestaiyraitindidelėpagalbairvadovui,irmokytojui,irtėvams.Jeigumatome,kadvaikuikažkasnesiseka,jissusiduriasutamtikromisproblemomis,tėvamspasiūlomeapsilankytiPedagoginėjepsichologinėjetarnyboje bei išsitirti, nes bus lengviausuprasti,kąirkaipdaryti.Berekomendacijųsunkunustatyti,kokiąpagalbąvaikuisuteikti,kadjisgalėtųnormaliaidirbti.Potokiųpokalbių tėvai dažniausiai sutinkaatliktiįvertinimus.Džiaugiuosi,kadmessavomokykloje
daugdėmesiogalimeskirtispecialiųjųporeikiųvaikams:irtiems,kuriemskažkasnesiseka, ir tiems, kurie kažkamgabūs.
vėlgisvarbukalbėtiirgebėtiatsižvelgtiįžmoniųporeikius, bandyti rasti bendrusvaikų,mokytojų ir tėvų interesus.Norssituacijaištiesųyrasudėtinga.
O pa kal bin ti šia te ma mo kyk lų vadovai dažniau siai at sa ko, kad pas juos to kių pro ble mų nė ra...Josnepripažįsta.Patyčiųištiesųyra.Ir
mokytojaiišvaikųpasityčioja,irvaikai– išmokytojų.Ką tai galėtų reikšti?Galmokyklosbijosavovaldžios?Pripažintiproblemąyranesaugu.Reikiabūti labaidrąsiam,kadtaipadarytum.Kąsteigėjaspasakys,jeiguatsirasstraipsnis,kuriame„ašpripažinsiu,kadmokyklojetyčiojamasi...“Betpažvelkimeįmūsųvisuomenę,įpačiųišrinktąSeimą,televizijoslaidas.Kiek ten patyčių! Laidos suformuotostaip, kad jų esmė– pasityčioti iš žmogaus.Ir tikima,kadtaipgalimapasiektipopuliarumą...
Kas le mia to kių kaip šis („Sau gios ap lin kos mo kyk lo je kū ri mas“) ir ki tų pa na šių pro jek tų sėk mę mo kyk lo je?Sėkmėsesmė–mokyklosvadovas,ad
ministracija.Jeigujiemano,kadprogramayranaudinga,reikalinga,patysdalyvaujająįgyvendinant,viskasvykstasklandžiai:sprendžiamos atsiradusios problemos,mokytojams sudaromos sąlygos gilintisavožinias,dalyvautipaskaitoseirseminaruose.Betjei gu direktoriustikleidžia,
Turimegalimybę rengti individualias irklasėmsskirtaskonsultacijas.Pavyzdžiui,poligosvaikasgalipasižiūrėtiįsudarytąkonsultacijųgrafikąirateitipasmokytojąpasikonsultuotidėljamiškilusiųneaiškumų.Taitaippatpadedaužtikrintisaugumą.
Gal ži no te, ką apie Jū sų mo kyk lą ma no moki niai?Mokyklojemokosi skirtingi vaikai,
todėlirvertinimaiskirtingi.Paskutinėmisgegužės dienomismokykloje rengiamaPaskutinioskambučiošventė.Šiosšventėssimbolis–sparnas.Vaikamsdovanojamesparną teigdami, kadvienąužauginomemes,okitąužsiauginsitegimnazijoje.Irtiktada,turėdamidusparnus,galėsiteskristiįgyvenimą.Kaiaktųsalėjematomeištįsusįpaauglįsuašaromisakyse,suprantame– tai pats didžiausias įvertinimas. Suvokiame,kadjiemsčiabuvogera...Kitasmokyklosvertinimoaspektas–tai
pageidaujančiųjųmokytisskaičius.Šiaismetaisplanavomepriimti4pirmasklases,opriėmėme5irlikonepatenkintųprašymųdarmaždaugvienaiklasei.
Ar Jūs pa ti mo kyk lo je jau čia tės sau gi?Manau, kad taip.Tik kartais nusvyra
rankos.
Nesuužbausmes,ašužtai,kadreikiašviesti.Mūsų visuomenėsmentalitetastoks,kad,kolnematokardoviršgalvos,tolirbando...Panašiaiyrairšvietimosistemoje. Jeigu vaikas nuolat piktybiškaipažeidinėjataisykles–nėrateisiniųsvertųjįnubausti.YrasukurtasMinimaliosirvidutinėspriežiūros įstatymas,numatytosminimaliospriežiūrospriemonės,betkokiosjos–„įpareigotivaikąmokytis“...Buvotokiųsituacijų,kaigalvojau,kadpolicijapadės.Pasirodo,jietopadarytiirginegali,nesvaikuinėra14ar16metųir jis nebaudžiamas.Paauglys žino, kadjamniekonegalimapadaryti,oiškviestasįpolicijątampatikdar„kietesnis“,nes net irtenjamniekonegalipadaryti.Galiupasidžiaugti,kadmūsųmokyklojetaitikpavieniaiatvejai.Betnetirpojųtrumpampasijaučiubejėgė...Manau,kadpriemonės turėtų būti griežtesnės, tiekkalbantapievaikų,tiek–apietėvųatsakomybę.Dirbtiturimevisikartu:mokykla,policija, pedagoginėspsichologinės tarnybos,tėvai–tiktuometgalėsiudrąsiaisakyti,jogvisiesamesaugūs.
Dė ko ju už po kal bį.
AušraŽIDŽIŪNIENĖ
Atkelta iš 11 psl.
Čia ge ra vi siems!
14
Lietuviškamokyklasvetur
Dub li no li tu a nis ti nė mo kyk la „4 Vė jai“ įkur ta 2004 m. O kas yra, ką reiš kia mū sų die nų li tu anis ti nė mo kyk la?Vienareikšmiškoatsakymoįšįklausimą
nėra–kaipnėrairdviejųvisiškaivienodųlituanistiniųmokyklų.Labiausiai tinkamaslituanistinėsmokyklosapibūdinimasbūtų – tai tokia neformalaus švietimoįstaiga,kuriojemokomasilietuviųkalbos,perprantamairpuoselėjamalietuviškakultūrabeikitaippalaikomostostradicijosirpapročiai,kurieapibūdinamilietuviškumoterminu.Tačiau vienosmokyklos būnadidesnėsirjosgalidaugintensyviauužsiimtikalbosmokymu,organizuotidideliusirįmantriusrenginius.Kitos–mažesnės,surenkančiosvospokelisarkeliasdešimtvaikučių,kursvarbiausiasdalykas–suteiktigalimybęvaikamsirjųtėvamspabendrauti tarpusavyje lietuviškai.Mūsųlaikais,kainebelikopolitiniųsiekiųsunaikintilietuviųkalbąirkultūrą,lituanistinėsmokyklosišesmėsnetekoseniauturėtosegzistencialistinėsmisijos, tačiau duotalaisvė leido dabartinėmsmokykloms irjųkolektyvamsdaugplačiauatsiskleisti,kūrybiškiauirinovatyviaupažvelgtiįpatįlietuvybėsfenomeną.
Kaip or ga ni zuo ja te mo ky mą? Kam ski ria mas di džiau sias dė me sys?Šiuometumokyklojemokosivaikaiir
jaunuoliainuo4iki18metų.Jiesuskirstytiį 11 amžiaus grupių: dvi ikimokyklinioauklėjimo,potoatskirosklasėsnuo1iki6 (pagallietuviškąsistemą)irtrysvyresniųmokiniųgrupės,kuriosdaugmažatitinka7–8,9–10ir11–12lietuviškosmokyklos
iš lik ti lie tu viu ir ne si gė dy ti sa vo šak nų „Svar biau sias mū sų mo kyk los tiks las – su teik ti
vai kams ga li my bę ben drau ti lie tu viš kai su bendra am žiais, ko jie ne gau na ai riš ko se mo kyk lo se“, – sa kė Dub li no li tu a nis ti nės mo kyk los „4 Vė jai“ di rek to rės pa va duo to jas arū nas TeI ŠeRs kIs. Jis at sa kė į „Švie ti mo nau jie nų“ ko res pon den tės el vy ros Ma ta čiū nie nės klau si mus.
klases.Visi lietuvių kalbąmokiniamsdėstantysmokytojai turi pedagoginį arfilologinį išsilavinimą.Kiekvieną šeštadienį pirmos trys pamokos skiriamoslietuvių kalbosmokymui. Į jas integruojamepagrindines lietuviškas šventessiekdamisupažindintivaikussulietuviųtradicijomisirpapročiais.Mokiniailietuviųkalbosmokosiišlietuviškųvadovėlių(pvz., pradinukamsmokymo pagrindupasirinkome„Pupos“serijosvadovėlius)pagaladaptuotas,LRšvietimoirmoksloministerijos patvirtintas lietuvių kalbosprogramas.
Jū sų mo kyk lo je vai kai ga li rink tis me ni niokul tū ri nio po bū džio pa mo kas. Pa pa sa ko ki te apie tai.Svarbiausiasmūsų tikslas – suteikti
vaikams galimybę bendrauti lietuviškai su bendraamžiais, ko jie negaunaairiškosemokyklose.Todėl po lietuviųkalbos pamokų galima rinktis įvairiaskitas papildomasmeniniokultūriniopobūdžio pamokas, pavyzdžiui, 2011– 2012m.m.–Lietuvosistorijos,dailėsirdarbelių,etnokultūros,dainavimo,šokių,dekoratyviųjųmenų, žurnalistikos, taippat pageidaujantieji galėjo individualiaimokytisgrotipianinuirklasikinegitara.Tai,kąvaikaiišmoksta,parodotėveliamsirsvečiamspermokyklosšventes,įvairiuspasirodymusbeiparodėlėse.Žurnalistikosbūrelis kasmėnesį išleidžia spalvingą
laikraštuką„Vėjavaikis“,kuriamemokiniaiaprašomokyklosįvykius,atskleidžiasavotalentuskurtieilesarrašyti,pristatosvečius.
Kas ak cen tuo ja ma ug dy mo pro gra mo je?Didžiausiasdėmesysmokyklojeskiria
maslietuviųkalbosugdymuiirmokymui,kaipkalbinio,kultūrinioirtautinioidentitetopagrindui.Pagrindinisskirtumasnuostandartiniųprogramų,kuriosnaudojamosLietuvoje,yratas,kadmokytojaituridaugdirbtiformuojantlietuviųkalbosžodyną.Moksleiviai auga anglakalbėje aplinkoje,kurnetpaprasčiausiossąvokosjiemstampažinomosangliškai,onelietuviškai.TokieLietuvoje gyvenantiemsvaikamssavaimesuprantamimatematiniaiterminai kaip „atimti“, „sudėti“, „padalinti“ ir kt. kai kuriemsmūsųmoksleiviamstampadidelemįsle,nesjieniekadanėrajųgirdėjęlietuviškai,jaunekalbantapiesantykinai retus žodžius kaip „plūgas“,„kelmas“, „lakštingala“.Vaikų žodynuiformuoti akcentuojamenamų skaitymą,rašinių rašymą, netgi diskusijas, kuriosmokovartotižinomusžodžius,rišliaiformuotisakiniusbeidėstytisavomintis.
Ne ma žą dė me sį ski ria te vy res nio mo kyk li nio am žiaus moks lei vių lie tu vių kal bos mo ky mui. Be to, moks lei viai ga li lai ky ti lie tu vių kal bos eg za mi ną bai gia ma jam ates ta tui gauti. Ko dėl? Ar tai po pu lia ru?
Mokslo metų baigimo diena. Paskutinė pamoka šeštokams (kairėje) ir ketvirtokams
15
Mūsųmokyklosmoksleiviai,paklausti,kodėlmokosilietuviųkalbosirkamjiemstoreikia,vieningainurodė,jogvisųpirmajieyralietuviai,todėlmokėtigimtąjąkalbą–privalu.Taippatlietuviųkalbosmokėjimasleidžiabendrautisugiminaičiaisirkitaistautiečiaisbeilietuviųkalbąpriskyrėsavotautinėstapatybėsdaliai,padedančiaiišsiskirtiiškitų.Tačiauesminisdalykas,skatinantislietuviusabiturientusrimčiaumokytis gimtosioskalbos– šioegzaminoišlaikymassuteikiapapildomųtaškųbaigiamajame atestate (angl.Le aving Cer ti fi ca te),kaspagerinaabiturientųšansus įstoti į pageidaujamą specialybęaukštojojemokykloje.Kadangitokiotipopapildomoskalbos(kaiptaiįvardijapatysairiai)egzaminaibūnasantykinailengvi,įtaižiūrimakaipįganapatogiąpriemonępasididintibaigiamojoatestatobalųskaičių.Suprasdami situaciją prieš keleriusmetusmokyklojepradėjomestipriaiplėstišiąmokymosritį.Pertąlaikąpavykopritrauktipatyrusiųirgabiųpedagogų,kuriedabar,kaupiantistokiomokymopatirčiai,nuosekliai adaptuoja įvairias programassiekdamipagerintiAirijojebesimokančiųmoksleiviųlietuviųkalbosžinias,kadjieadekvačiai pasirengtų tokiam egzaminui.Tarpmoksleivių jisvispopuliarėja,kaipnurodooficialistatistika,2009m.jįlaikė176abiturientai,2010m.–207,o 2011m. – 254.Pirmąkartą egzaminasvyko2006m.
Už sie nio lie tu viš kos mo kyk los daž no kai skundžia si mo ky to jų spe cia lis tų sto ka. Ar Jūs tu ri te šių pro ble mų?Šiuoatvejumumspasisekė,nesįAiriją
poLietuvosįstojimoįESplūstelėjodidelėbangalietuvių.NorsAirijanėradaugiausialietuviųimigrantųturintišalis,tačiaupaskaičiavęvietiniųgyventojųirčiagyvenančiųbeidirbančiųlietuviųskaičiaussantykįįsitikinsime,kadtaibekonkurencijostankiausiailietuviųgyvenamašalisišvisųužsieniovalstybių.Dėltoturimetokiąsavotiškąplatausįvairiųspecialybiųžmoniųpasirinkimo„privilegiją“.Tačiau
taimums nesuteikia pagrindo užmigtiant laurų,nesbenuolatinėspraktikos irtobulinimosi net ir geriausi specialistaigaliprarastikvalifikaciją.Airijoslietuviųbendruomenėjesukūrėmeatskirąšvietimoreikalųgrupę,kuriosvienasišpagrindiniųtikslų –pedagogųkvalifikacijos kėlimoseminarų organizavimas lituanistiniųmokyklųmokytojams. Juos organizuojamepraktiškainuopatbendruomenėsirmokyklų įsikūrimo.Tai vyksta kiekvienaismetais.Mūsųtikslasyrabentvienasseminaras su atvykstančiais išLietuvoslektoriais.Šiąvasarąirginumatėmekelisseminarusmokytojams,orudenįplanuojamepapildomąsusitikimą,kurlituanistiniųmokyklųpedagogaidalysissukauptadarbopatirtimi.Mokyklojetaippatveikiapedagogųmetodinėsgrupės,kuriosemokytojaiderinamokymoprogramas,dalijasipatirtimi.Šiaismokslometaismokykloje dirbo
daugiaukaip30pedagogų.Tačiauturimeirproblemų.Norsmoky
tojamsirmokamastamtikrasužmokestisuž savaitgaliais pravestas pamokas, tainėra tokios pajamos, kurių pakaktų netminimaliampragyvenimui.Todėlvisiturikitusdarbuseilinėmissavaitėsdienomis,o įmokykląvaikųmokyti susirenka tiksavaitgaliais.Tam reikia pasišventimoir aukštosmotyvacijos.Tačiaunet ir taikai kuriemsmokytojams negali padėti,jei pagrindinis darbas reikalauja dirbtisavaitgaliais.Tuomet jie atsisveikina sudarbumokykloje.Įmūsųskelbiamąkvietimąprisijungti
priemokykloskolektyvoatsakonemažaimokytojų ir išLietuvos,manančių, jogsiūlomas pedagogo darbas visu etatu.Tenkaatsakyti,kadtokiodarbopasiūlytinegalime.Tačiau,jeikreipiasipedagogai,gyvenantysDublinearjoapylinkėse,irpageidaujadirbtišeštadieniais,visadamielaipriimameįsavokolektyvą.
Te ko gir dė ti, kad Jū sų mo kyk la daug pri si de da or ga ni zuo da ma Eu ro pos li tu a nis ti nių mo kyk lų są skry dį „Drau gys tės til tas“. Koks tai ren gi nys?
„Draugystėstiltas“–tarptautinisEuroposlituanistiniųmokyklųvasarossąskrydis,įkurįkviečiamišiųmokyklųmokiniai,tėvaiirmokytojai,lietuviųbendruomenių,diplomatinių atstovybių irLietuvosvyriausybinių organizacijų atstovai. Jamegali dalyvauti visi norintieji, neabejingilituanistiniamšvietimui,osąskrydįorganizuojamokytojaientuziastaiišįvairioseEuropos šalyse įsikūrusių lituanistiniųmokyklų.Airijojesąskrydisšiemetvykojautrečiąjįkartąirmūsųmokyklosmokytojai–aktyvūsjodalyviai.
Kaip kei tė si Jū sų mo kyk la per aš tuo ne rius me tus?MokyklaDubline susikūrė siekdama
suburtivaikuslietuvius,suteiktijiemsgalimybęsusipažintisusavobendraamžiaistautiečiaisbei bendrauti tarpusavyje lie tuviškai.Pirmaismetaismokykląpradėjolankytiapie40vaikų,kuriuossuskirstėmeį 4 amžiausgrupes.Mokyklos iniciatoriams kilomintis sutapatinti šį skaičiųsuXXa.pradžiojeveikusioliteratūriniojudėjimo pavadinimu „Keturi vėjai“ irtaip gimėmokyklos pavadinimas.Vėliau,augantmokyklai,tėvųpageidavimupradėta stiprinti lietuvių kalbosmokymoprograma.Vietoje anksčiaubuvusiųvienosardviejųlietuviųkalbospamokųšeštadienįįvestosnuolatinėstrys,išaugoirmokiniųskaičius,buvopereitaprielabiaustandartizuotųmokymoprogramų.Dabar,kaimokiniaisuskirstytinetį11skirtingųamžiausgrupių,dažnas jaunebežino, iškur kilomokyklos pavadinimas. Priešdvejusmetus,mokyklaiplečiantis,buvoįkurtas filialas kitameDublino rajone,Blančardstaune, kur gyvena labai dauglietuvių, todėlmokykla dabar turi duskyrius.Ateityje, jeimoksleiviųdaugės,galimabuspagalvotiirapienaujųskyriųkūrimąkituoserajonuose.TačiauirdabarmesesamedidžiausialituanistinėmokyklaEuropoje, kurią lanko apie200 įvairausamžiausmoksleivių.
Kaip Jūs ma no te, ko rei kia no rint iš sau go ti tau tiš ku mą ir kal bą gy ve nant už sie ny je? Visųpirma–noroišliktilietuviu,antra–
nesigėdytisavošaknų.
Dė ko ju už po kal bį.
Ikimokyklinukės Motinos dienos šventiniame koncerteŠokių būrelio pamokoje
16
Susipažinkime–Lietuvosmokytojųasociacijos
2006m.liepos28d.buvoįregistruotaLRrusųkalbos(užsieniokalbos)mokytojų asociacija. Pagrindiniai jos veiklostikslai–sudarytisąlygasrusųkalbos(užsieniokalbos)mokytojųdalykiniammetodiniamtobulėjimui,bendradarbiavimui;atstovauti asociacijos narių interesams,susijusiemssurusųkalbos(užsieniokalbos)mokymu(si)LR.Asociacijosveikląkoordinuojaišplės
tinė valdyba, kurią sudaro 25 nariai išįvairiųLietuvosrajonų.Visaasociacijosveikla vykdomavisuomeniniais pagrindais.AsociacijapalaikoglaudžiusryšiussuMaskvosvalstybiniuAleksandroSergejevičiausPuškinorusųkalbosinstitutu,kur kasmet grupėmokytojų išvyksta įkvalifikacijos tobulinimo kursus.BendradarbiaujamesuLietuvosedukologijosuniversitetoFilologijos fakultetu.Kiekvienaismetaisasociacijosnariai renkasiį konferencijas ir seminarus užsieniokalbųmokymo tendencijų, rusų kalbosstudijavimobei josmokymometodikospagrindinėseirvidurinėsemokymoįstaigoseklausimais.
Da bar mo kant už sie nio kal bos svar biau sią vietą už ima an glų kal ba. Kaip jau čia si ru sų kal bos mo ky to jas mo kyk lo je?Mesvisadapasižymėjomekaipaktyvūs,
smalsūs, iniciatyvūs ir kūrybiškimokytojai.Stengiamės lygiuotis į geriausius,sutikome„pakentėti“ ir supratingai pri
aso cia ci ja – tai vien min čių ben dri jaAnks tes niuo se „Švie ti mo nau jie nų“ nu me riuo se jau pri sta tė me 3 iš po pu lia riau
sių Lie tu vos mo kyk lo se dės to mų kal bų pe da go gų aso cia ci jas – vo kie čių, pran cū zų ir an glų. Be li ko dar vie na – LR ru sų kal bos (už sie nio kal bos) mo ky to jų aso cia ci ja (LR(U)KMA). Apie ją ir šian die ni nę ru sų kal bos mo ky mo(si) pa dė tį kal bė jo mės su Ru sų kal bos (už sie nio kal bos) mo ky to jų aso cia ci jos pre zi den te skaid re Pa VLOV ska Ja.
ėmėmemums nepalankius sprendimus(pvz.,išbrauktirusųkalbąišpirmųjųužsieniokalbųsąrašo).Galimepasidžiaugti,kadmokiniairusųkalbosmokosiišmūsųšalyjeparengtų,t.y.originaliųvadovėlių.Jųvisųautorės–rusųkalbosmokytojos.Mokytojos ekspertėsMarytė Puzaitė irLoretaŠernienėyravadovėliųserijos„Šagzašagom“autorės,mokytojosekspertėsIrenaVološinairAnaJankelevič–„Šok“serijosvadovėlių„Vdobryjput!“bendraautorės.Taigi,skirtingainuokitųužsieniokalbų,rusųkalbaturinetkeletąoriginaliųvadovėliųserijų,parengtųpagalbendrąsiasprogramasiratitinkančiųnaujausiasužsieniokalbųdidaktikoskryptis.Vadovėliųautorėsaktyviaidalyvaujaasociacijosgyvenimeiryradaugeliorenginiųiniciatorės.Džiaugiamės, jog dauguma rusųkalbosmokytojų eksperčiųnuolat keliakvalifikaciją dalyvaudamosprojektuose,eina koja kojon su naujausiomis kalbųdidaktikoskryptimisirstengiasikuogreičiauvisataipaverstimokyklosgyvenimorealybe.Jukžinome,kadnuotopriklausomūsųdalykomokymosisėkmė.Tačiau nesinori išskirti tikmokytojų
ekspertų.Vienasišpagrindiniųasociacijostikslų–padėtikiekvienammokytojuitobulėti tiek, kiek įmanoma esamomissąlygomis: supažindinti su didaktikosnaujovėmis, bendradarbiauti ir keistispatirtimi.Mumstaippatitinsvarbu,kadkiekvienasmokytojas jaustųsi saugus
savodalyko specialistų bendruomenėje.Norėtųsi paminėtikeletąmokytojų,aktyviaiįsijungusiųįasociacijosveiklą:NelėManko(Šiauliai)(mokytojapažįstama„Švietimonaujienų“skaitytojams,mūsųleidinyjenekartąspausdintijosstraipsniaiirinformacijosapieasociacijąirrusųkalbosmokymą–red. past.),DangiraMikalauskienė(Kaunas),SigutėZdanavičienė (Telšiai),BelaVasiliauskienė, JonasTamulevičius (Mažeikiai),LiudmilaLeonavičienė(Vilnius),VandaSitnikienė(Šiauliai).
Koks mo ki nių po žiū ris į ru sų kal bą? Ko kia si tu a ci ja yra su no rin čiai siais stu di juo ti/stu di juojan čiai siais ru sų kal bą uni ver si te te?Tapusi antrąja užsienio kalba rusų
kalbaišliekapopuliari,nepaisantkartaispasitaikančių negatyvių pasisakymų žiniasklaidojearkitoseviešoseerdvėse.Jąniekienoneverčiamiirneagituojamikaip
LR(U)KMA konferencija-seminaras „Pakoreguoto užsienio kalbos (rusų) ugdymo turinio
realizavimo galimybės vidurinėje mokykloje“
Asociacijos prezidentės pavaduotojas Jonas Tamulevičius LR(U)KMA ataskaitiniame suvažiavime-konferencijoje Palangoje
17
antrąjąužsieniokalbąrenkasididžiojidalismokinių.Pavyzdžiui,2010–2011m.m. bendrojougdymomokyklojerusųkalbos,kaip užsienio kalbos,mokėsi daugiaunei170tūkst.mokinių.Rusųkalbasavogramatinesistemayraartimesnėbaltųkalbomsneiromanųirgermanųkalbos,todėllengviauišmokstama.Taippatnemažasirrusųkalbosmokytojųnuopelnas:įdomiospamokos,nepragmatiškaspožiūris,gebėjimassudomintimokinius,norasperteiktitai,kasgeriausiarusųkultūroje.Aukštosiosemokyklose dominuoja
anglųkalba,tačiaukaikuriųspecialybiųstudentaipasirenkatobulintirusųkalbosžinias.Pavyzdžiui,Lietuvosedukologijosuniversitetostudentaidažniausiairenkasirusųkalbąirstudijuojajądusemestrus.Rusų kalba populiaresnė tuose fakultetuose,kuryraporeikisskaitytiliteratūrąrusiškai (pvz., Istorijos fakultete). Jeigupasidomėtume rusų kalbos situacija netik aukštojojemokykloje, tai pastaruojumetu populiarėja rusų kalbos kursai,kuriuose paprastai tobulinasi jaunesni(iki30metų)žmonės. Jiems rusųkalbareikalingabendravimui suužsieniečiais,dažniausiaiverslotikslais.Taippatrusųkalbąkalbųkursuosemokosi kitų šaliųpiliečiai,ypačatvykęverslininkaiirambasadųdarbuotojai.Kiekkitokiasituacijasunorinčiaisiais
studijuoti rusų kalbą...Rengiamų rusųfilologijos specialistųLietuvos edukologijosuniversitete sumažėjo.Tai susijęsu tuo, kad rusų kalba Lietuvoje turidaugiau taikomąjį aspektą. Ji reikalingarealizuojant savogyvenimo tikslus, betsunkiaupritaikomakaipvieninteliskarjerosinstrumentas,padedantispasirengtiprofesineiveiklai.
Ką ma no te apie at nau jin tas ben drą sias pro g ra mas?Manautaippat,kaipirdaugumarusų
kalbosmokytojų, kadbendrosios programosyravalstybinio lygmensugdymoturinį reglamentuojantis dokumentas,kuriuo vadovaudamasismokytojas galiatrinkti,planuotiugdymo turinįkonkrečiaimokiniųgrupei,pritaikytikonkrečiammokiniui.Atnaujintosužsieniokalbospagrindinioirviduriniougdymobendrosiosprogramoslabiaupritaikytossėkmingamjųrealizavimui:konkretesnės,sunuorodomisįmokymosimetodus,kuriaisgalimapasiekti geresniųmokymosi rezultatų.Taigi–parankesnės,suprantamesnės,priimtinesnėsmokytojui.Svarbiausia–motyvacija,pastangosirpozityviosnuostatos,otorusųkalbosmokytojamspakanka.Atrodytų,viskąturime,beliekatikdirbti.
Atrodytų,posakis„Nėranamųbedūmų“rusistųbendruomeneinetinka.Tačiau,matyt,neveltuitoksposakisegzistuojair,jeidūmųnėranamuose,jieatslenkaiškitur.Turimegeraiparengtasprogramas,gerusmokytojus,puikiasmokymopriemones,
mokiniainoriairenkasirusųkalbą.Tačiauneturimežadėtųsąlygųįgyvendinti,kasnumatytabendrosioseprogramose:ikišiolnėraprivalomoantrosiosužsieniokalbosmokymo5klasėje,seniaižadamųminimaliųtrijųvalandųpersavaitępagrindinėjemokykloje.Visatairibojamokytojoirmokiniųgalimybesrealizuotivisus bendrojoje programoje numatytusantrosiosužsieniokalbostikslus.Tokiapatsituacijairsukitomisantrosiomisužsieniokalbomis–vokiečių ir prancūzų.KartusuVokiečiųkalbosmokytojųirdėstytojųdraugijabeiPrancūzųkalbosmokytojųirdėstytojų asociacija stengiamėsbelstis įministerijosdurisišsakydamisusirūpinimąantrųjųužsieniokalbųmokymopadėtimi,deja,kolkasnelabaisėkmingai.
Gal būt da ly vau ja te pro jek ti nė je veik lo je ša lies ri bo se ar už sie ny je?Pastaruojumetusėkmingaidalyvavome
Ugdymoplėtotėscentrorengtųprojektųkonkursuoseirjuoslaimėjome:2010m.– projekte„Dalykųmokytojųirvadovųasociacijųrėmimoprojektųkonkursas,skirtaspakoreguotųviduriniougdymobendrųjųprogramųprojektųaptarimuiirpasirengimuidiegti“,2011m.–projekte„Dalykųmokytojų ir vadovų asociacijų rėmimoprojektų konkursas, skirtas atnaujintųVidurinio ugdymo bendrųjų programųdiegimui“.Gautoslėšosbuvoskirtosseminaruidiskusijai,perkuriąaptartimokiniųkompetencijųugdymoteoriniaipagrindai. Mokytojai noriai vedė atviraspamokas.Po pamokų stebėjimo vyko diskusijosapieformuojamusmokiniokompetencijųelementus,įvardytibūdaiirgalimybėsrealizuotikonkrečiusmokymosiuždavinius.Organizuotosmokytojų diskusijosminėtaisklausimais regionuose,pateiktisiūlymai,ikišioldalijamasipatirtimi.TaippatneseniaidalyvavomeNaciona
linio egzaminų centroprojekte „Pagrindiniougdymopasiekimųpatikrinimo irbrandosegzaminųsistemostobulinimas“bei Ugdymo plėtotės centro projekto„Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo irperkvalifikavimo sistemosplėtra“organizuojamose viešose konsultacijose beikonferencijoje,skirtosePedagogųkvalifikacijostobulinimokoncepcijosmetmenimsirmodelioprojektamsaptarti.Asociacijos nariai vykdo ilgalaikes
mainųprogramassuRusijosFederacijosmokyklomis. Šioje veiklos srityje taippat jau turime susiklosčiusias tradicijas.Tokios programos itin patraukliosmokiniams,padedančiosgeriaupažintišalį,kultūrą,bendraamžiųgyvenimą.
Ką Jums as me niš kai reiš kia ru sų kal ba? Ko dėl
va do vau ja te aso cia ci jai?Manrusųkalba–pirmiausialiteratūra,
menas, kultūra ir galimybėprie viso toprisiliesti,taippattaimanospecialybė–darbasirgalimybėtobulėti.Asociacijoje
esuturbūttodėl,kadmanikišiolartimamokykla,norsjojejaukeletąmetųnebedirbu.Matyt,taipbuvolemta.Asociacija– vienminčiųbendrija.Dalykiški,kolegiškisantykiaiirpaprastas,nuoširdusbendravimas.Gyvenime šie dalykai tikrai nepaskutinėjevietoje.Veiklatokiojeterpėjeteikiadžiaugsmą.Čianegaliunepaminėtiasociacijosvaldybosirvisosrusųkalbosmokytojųbendruomenės.JųdėkaLRrusųkalbos(užsieniokalbos)mokytojųasociacija–aukštoskvalifikacijosbendraminčiųbūrys.Josdurysplačiaiatvertosvisiems,kasneabejingassavodarbui.Esuįsitikinusi, jog rusųkalbosmokytojųbendradarbiavimasgalėtųbūtipavyzdysirkitųmokomųjųdalykųmokytojams.
Ko kias ru sų kal bos mo ky mo per spek ty vas ma to te at ei ty je?Jasdiktuojapatsgyvenimas.Pastaruo
jumetu apskritai auga poreikismokėtidaugiau užsienio kalbų.Darbo rinkojereikalingi specialistai,mokantys kalbastųšalių,sukuriomispalaikomidalykiniairyšiai.Jeiperžvelgsimepagrindiniusmūsųšaliesdienraščius,rasimenemažaidarbopasiūlymų,kuriuosebeanglųkalbosreikalaujamamokėtidarirrusų.RusųkalbosmokėjimasnetgipraverčiaišvykusiesiemsįDidžiąjąBritanijąarkitąšalį,nestenšioskalbosmokėjimasyra retas, todėl ypačvertinamas.Rusų kalba nėraESkalba,tačiau taimūsųkaimynų irmūsų šalyjegyvenančiosvienos iš tautiniųmažumųkalba.Beje,pagalESkalbųpolitikosnuostatas,toješalyjegyvenančiųtautųkalbųmokymasisyraskatintinasirsveikintinas.Visataileidžiatikėtis,jogrusųkalbosmokymosiporeikisišliksirateityje.
Kuo ru sų kal ba ga li bū ti pa trauk li šian die niniam jau ni mui?Įšįklausimągeriausiaigalėtųatsakyti
patsjaunimas.Jauminėjau,jogrusųkalbosmokomasi turintpragmatiniųtikslų.Tačiautaineatsakymasapiegalimąrusųkalbos patrauklumą.Mokytojų atliktosmokinių apklausos rodo, jog rusųkalbapatraukiasavomelodingumu,grožiu,galimybesusipažintisusavitakultūra,klausytisrusųpopuliariosiosmuzikosirpan. Aukštesniųjųklasiųmokiniainorėtųplačiaususipažintisurusųgrožineliteratūra,menu.Apskritaireikiapažymėti,jogrusųkalbosmokymasisikišioltradiciškaisiejamassukultūrospažinimu.
Jū sų šū kis ar žo džiai, ku riais nuo lat va dovau ja tės?„Kiekvienas išmūsų turi tiek sraigtų,
ratųirvožtuvų,kadnegalimespręstiapievienaskitąišpirmoįspūdžioarišdviejų,trijųišoriniųpožymių.“(A.Čechovas)
Dė ko ju už po kal bį.
AušraŽIDŽIŪNIENĖ
18
PrieškeletąmetųR.RadzevičiuikilomintisįamžintiLietuvoslaisvėskovoto jų–partizanų–atminimąirsudomintišiatemajaunąjąkartąskaudžiausiusmomentusLietuvosistorijojepapasakojantjaunimuipriimtinairsuprantamaforma.Vienasišsumanymotikslųbuvougdytinuoširdų,onedeklaratyvųpatriotiškumą.Idėjosįgyvendinimuipasirinktasauto
rinėskūryboskelias.2010m.pabaigojepasirodžiusiojekompaktinėjeplokštelėje„Broliai“yra18dainų,kurioseremiamasiautentiškamedžiaga–mintimis,išdėstytomisAistės irRoko įkvėpėjoLionginoBaliukevičiausDzūkodienoraštyje,kitųkovotojų atsiminimuose.Remiamasi irarchajine lietuvių karine daina, kuriojeieškotakovinėsbei pasipriešinimodvasios užuomazgų.Šiuokūriniu stengtasisurastišiuolaikinėskartossantykįsuanuoLietuvos istorijos tarpsniubei išryškintinepasidavusioirkovainusiteikusiožmogausdvasią.Idėjabuvo„įvilkta“įmodernią,jaunajai
kartaipriimtinąmuzikosirpoezijosformą.Vengiant„plastmasinio“skambesio,vyraujančiopopmuzikoje,dainosįrašytosgyvaisinstrumentais.Berokogrupeitradiciniųinstrumentųbuvoįtrauktiirkiti–
Įver tin ti „bro liai“
Ordino „Už nuo pel nus Lie tu vai“ me da liais įver tin tas ais tės smil ge vi čiū tės ir Ro ko Ra-dze vi čiaus pro jek tas „Bro liai“ – Lie tu vos lais vės ko vo to jų at mi ni mo įam ži ni mas jauna jai kar tai su pran ta ma for ma.
Šiųmetųliepos6ąjąValstybingumodienosprogaLietuvosRespublikosPrezidentėDaliaGrybauskaitėAistei Smilgevičiūtei irRokuiRadzevičiui (grupė„Skylė“) įteikėapdovanojimus.PoapdovanojimoAistėirRokas sakė: „Kaip žinia, vienaslauke–nekarys.Todėldėkojamesavobendražygiams,bendraminčiams,palaikantiemsmūsų sumanymus,visiems,prisidedantiemspriebendrųidėjųvystymoirsklaidos.Taipripažinimoirįvertinimoženklasmumsvisiems.“
akordeonas,liaudiškimediniaipučiamieji,kanklės.Šaliasolistųsvarbiąvietąmuzikiniame audinyje suvaidino vyrų vokalinėgrupė, styginiųkvartetas.StyginiusaranžavoAndriusKulikauskas. Šaliavisiškai naujų šiuolaikinių tekstų buvosukurtamuzikairkeliemsautentiškiemspartizanųeilėraščiams,sutartinei,kuriosmelodijaneišlikoikišiųdienų.Koncertinėprograma„Broliai“atlikta
ne tik didžiuosiuoseLietuvosmiestuose.Radviliškio,Marijampolės,Jurbarko,Biržų,Varėnosgyventojainetikpamatėkoncertą tokį,kokįsumąstėmenininkai,betirklausėpaskaitų,žiūrėjofilmus,lankėparodąirtaippagerbėšiųmiestųlaisvėskovotojųatminimą.Projektasįtraukėregionų jaunimą– visos dienos renginiaibuvosumanytitaip,kadjaunamžmoguitaibūtųartima,kadjispatsjaustųsiprojektodalimi...Praėjusmetams nuomuzikinio albu
mo(CD)pasirodymo,2011m.pabaigoje A.Smilgevičiūtė,R.Radzevičiusirgrupė„Skylė“pristatėDVDkoncertą„Broliai“,kurįVilniuje filmavo Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Be grupės„Skylė“įspūdingamerenginyjedalyvavodešimtiesvyrųgrupėišchoro„BelCanto“
beistyginiųkvartetas,suburtasVytautoMikeliūno.ProgramabuvoskirtaLietuvos laisvėskovotojų atminimo įamžinimui.DVD„Broliai“–netikpremjeriniskoncertas,betirpapildomainufilmuotasprojekto„Broliai“kūrėjųbeibičiuliųinterviu.Jaunimasišžinomųatlikėjųlūpųgali išgirsti istorinių įvykių vertinimą,mintisiridėjas,kodėlreikiataiprisiminti,gerbti,išdainuoti...
Idėjos sumanytojai tikisi, kadLietuvosmokyklųvadovai,mokytojairasgalimybiųprojekto„Broliai“koncertoDVDparodytimoksleiviams perrenginius, istorijospamokas.Būtumelaimingi, jei kiekvienoje bibliotekojemoksleiviaibetkadagalėtųpažiūrėtiir paklausyti, kas išsiliejo permuziką...ĮvisusJūsųklausimusatsakysime el.paštuinfo@viaartis.lt.
Pa siū ly mas mo kyk loms įsi gy ti DVD
Kie kis vie ne tais Vieneto kaina Lt
5–10 24,00
11–49 22,80
50–99 20,40
100–499 19,20
500> 17,82
Iš trau kos iš in ter viu (DVD „Bro liai“):„Pa si da ly ti sa vo kū ry bi niais iš gy ve ni mais
su ki tais žmo nė mis bu vo pats lai kas – mes va žia vo me į kon cer tus ir ma tė me, kad te ma su jau din da vo žmo nes ir jie pra trūk da vo ašaro mis... At ro dy da vo, kad jie pa si jaus da vo lyg kaž ko at si kra tę, lyg su si sta tę į vie tas... Mums tai pa vy ko, mes to sie kė me...“ (Ser ben ta/ Ais tė Smil ge vi čiū tė, vo ka las)
„Man bu vo įdo mi so cia li nė šio pro jek to pu sė. At ra dau daug nau jų žmo nių, ku rie nuo šir džiai pri si jun gė, ta po ben dra žy giais, nes te ma sun ki ir tik rai ne leng va to kį krū vį neš ti vie nam – la bai sma gu, kad pa si da li jo me sun ku mais ir su kū rė me kū ri nį, ku ris pa sie kė žmo nių šir dis...“ (Skrob las/Ro kas Ra dze vi čius, vo ka las, akus ti nė gi ta ra, kon cep ci ja)
„Man, kaip žmo gui, tai bu vo svar bu. Tur būt ne bu vo nė vie no kon cer to, kad ne nu bėg tų aša ra ne tik man, bet ir tech ni niam per so na lui, vy rams, nes tai itin jaut ru... Tik at ėjęs į kon certą pa ma tai, ką iš tik rų jų pa da rė Ro kas, Ais tė ir vi sa gru pė...“ (Ge le ži nė rū ta/Li na Kriu ke lie nė, pro diu se rė)
„Iš pra džių pats al bu mas ir idė ja man pa siro dė iš šau kian ti ir la bai įpa rei go jan ti, nes čia leng vai ga li bū ti ap kal tin tas spe ku lia ci jo mis... Kaip tik šiuo me tu itin daug su vai din to pa triotiz mo, bet, kai iš gir do me pir muo sius ban dymus, ta po aiš ku, kad tai tik rai šva ru ir ty ra...“ (Ryk lys/Lau ry nas Re kys, vaiz do ins ta lia ci jos)
PagalVšĮ„ViaArtis“pranešimąparengėZinaRIMGAILIENĖ
Dau giau in for ma ci jos: www.sky le.lt, in fo@via ar tis.lt; tel. 8 688 83 777.
19
Daugiau laiškų ir informacijos Jūs galite perskaityti interneto svetainėje
(„Švietimo naujienos“ – Redakcijos paštas)www.sac.smm.lt
nau jo vių bei mo ty va ci jos be ieš kantPrieš dvejus
metus pasinaudojusiŠvietimomainų paramosfondo suteiktagalimybe daly
vavaukvalifikacijostobulinimokursuoseAnglijoje.AntrąkartąsudalyvavauMokymosivisągyvenimąprogramoskonkurse...KeliainuvedėįVelsosostinęKardifą,kurdvisavaiteskalbosirpraktinėsmetodologijoskūrybiškumoklasėjelankiaukursus,skirtusanglųkalbosmokytojams,dirbantiemspradinėjemokykloje.Puikiaiorganizuotamokymosiveikla,profesionalūsdėstytojaibeiunikalusšansastrisdienasstebėtimokytojųbeimokiniųdarbąskirtingosemokyklose,turtingakultūrinėprogramapradžiugino.Pirmąkartąpajutau,kąreiškiapraktinėmetodologija,nesviskądarėme,kūrėme,dalijomėspatys.[...]Velsomokyklosevykdoma„neliesk“politika,kuri,kaipsužinojome,atsi
radonorintvisųpirmaapsaugotimokytojusnuomokiniųskundų,kadjiebuvoliečiamitvardantarraminant.Pirmojiirantrojimokyklospalikoitingilųįspūdį,nesjosepuoselėjamaskrikščioniškasauklėjimasturiakivaizdųpoveikįmokiniųelgesiuiirmoralei.Pamokospradedamosiružbaigiamossakytineargiedotinemalda,pavalgępietusvisidraugiškairenkasimokyklossalėje,kurvykstaasamblėja–Jėzausgyvenimoepizodųnagrinėjimas,tikėjimotiesųaiškinimasisirgiedamosvaikiškosreliginėsgiesmės.ApietaiinformacijapasidalijoVilkaviškiopradinėsmokyklosanglųkalbos
vyresniojimokytojaIradaMILTINIENĖ.
kva li fi ka ci jos to bu li ni mo veik la Por tu ga li jo jeKaunopedagogųkvalifikacijos centras
(KPKC) aktyviai dalyvauja įvairiuoseGrund tvigprogramųkonkursuose.Šiemetsėkmingai pateikta paraiškaGrund tvig kvalifikacijostobulinimoveiklaifinansuoti.KPKCdarbuotojaiRa sai Si sim ba je vai tei buvo skirtas finansavimas kvalifikacijostobulinimoveiklai pagalMokymosi visągyvenimą programosGrund tvig paprogramę.Pasirinkti6dienųmokymai„Teach,Learn andQuality for adult education“,organizuojamiAlmadoje(Lisabona).Šis seminaras – tai viena iš projekto
„Teach,LearnandQuality“veiklų.Projektovykdytojai–partneriaiiš4šalių.Puikuskursųorganizatoriųdarbasatsiskleidėdarpriešprasidedantseminarui.Vykonuolatinisbendravimaselektroniniupaštu,suteiktavisa reikalinga pagalba, atsakyta į visusklausimus.Projektoorganizatoriųirdalyviųreikmėmssukurtasinternetopuslapis/platforma„SharePoint“.ApietaiinformacijapasidalijoKPKC.
„Mu zi kos nu ga lė ti“Tokiupavadinimusavotradicinįkas
metinįkoncertąpradėjoŠiauliųmoksleiviųnamųansamblis„Muzikakitaip“.AnsambliomokytojaVirginijaBagdonavičiūtė kiekvienamkoncertui stengiasiišugdytigerųatlikėjų.Žanrųįvairovė,vokaliniodainavimobūdaiirmetodai,galimybėišreikštisaveįbūrelįpritraukiadaugmokinių.Šiauliųarenojevykusįkoncertą„Muzikosnugalėti“galėjopamatytidaugžiūrovų.
Dviejųdaliųkoncertevykodainininkųdvikovos,soliniaipasirodymai.Artistusvertinokomisija:pianistasirpedagogasArijusIvaškevičius,ŠiauliųarenosgeneralinisdirektoriusGintarasRadavičius, smuikininkė,pedagogėLigitaStravinskienė,dainininkėirpedagogėArinaJankeliūnienėbeikt.
GeriausiadainininketapoIevaLukytė,sunkiausią dvikovąlaimėjoseserysMartyna irKotrynaMelinytės, artistiškiausiomis atlikėjomisišrinktosAustėjaČegytėirLauraVaidžiulytė,publikailabiausiai patikoKornelijaKudriašovaitė.Koncerte pasirodė
Šiaulių moksleiviųnamųšokiųgrupė„Incognito“,kuriaivadovaujamokytojaVirginijaMedžiaušienė,VšĮkūrybiniougdymocentro „Mikitukas“mažieji dainininkai, smuikininkė L.Stravinskienė,vokaliniomeistriškumostudijos„Nona7“atlikėjos.Šisrenginyspatvirtino,kadprasmingasjaunimoužimtumasŠiauliųmoksleivių
namuoseugdonorąišreikštisaveirsuprastimuziką.Apie tai parašėMoksleiviųnamų jaunųjų žurnalistų būreliomokytojaSi gi ta
PILIPAUSKIENĖirjaunojižurnalistėGabijaSTATKUTĖ.
kva li fi ka ci jos to bu li ni mo kur sai Por tu ga li jo jeLiepos1–8d.Portugalijoje, „Cfae
Seixal“ švietimo centre ir „Amora“vidurinėjemokykloje,vykoCo me nius kvalifikacijostobulinimokursai„IKTįrankiųnaudojimastarpkultūriniamiržiniasklaidosšvietimui“.KursųdalyviaiišGraikijos,Ispani
jos,Lietuvos,Prancūzijos,Rumunijos,Suomijos,ŠvedijosirVengrijosskaitėpranešimusapiesavošaliųskaitmeninįbeitarpkultūrinįšvietimą,dalyvavodiskusijose,mokėsi naudoti įvairiusinformacinių komunikacinių technologijų (IKT) įrankius, rengėpamokųplanus.Kursųorganizatoriųpasiūlytidarbometodaivisusįtraukėįaktyviąveiklą.Perkursusitindaugdėmesioskirta
tarpkultūriniam švietimui. „Amora“vidurinėjemokyklojemokosiketuriasdešimtiestautybiųmokiniai,ketvirtisišjųyraatvykęišAfrikos.ApietaipranešėPanevėžior.Velžio
gimnazijos lietuviųkalbosmokytojaRenataJANKEVIČIENĖ.
Iš redakcijos pašto
infoleid@sac.smm.lt
Finalinė daina
Vyr. redaktorė Zina RIMGAILIENĖ (tel. 264 9455, el. p. – zina.rimgailiene@sac.smm.lt); kalbos redaktorė Lina ŠEPETYTĖ (tel. 264 9468); korespondentė Aušra ŽIDŽIŪNIENĖ, vyresn. specialistas Justinas ŠORYS (tel. 264 9467); maketuotoja Eglė LESNIAUSKIENĖ (tel. 264 9469).
InformacInIs leIdInys
ŠVIETIMO NAUJIENOS
Pa ta rė jai: Vaidas Bacys, švietimo ir mokslo viceministras, Ri ta Du ky nai tė, ŠMM Stra te gi nių programų biuro ve dė jo pa va duo to ja, Nomeda Barauskienė, ŠMM Komunikacijos skyriaus vedėja, Jū ra tė Vil kon čie nė, Vil niaus miesto sa vi val dy bės Švie ti mo organizavimo posky rio vy riau sio ji spe cia lis tė, Li nas Va sa re vi čius, Vil niaus Je ru za lės vi du ri nės mo kyk los di rek to rius, Jū ra tė Šač ku tė, Vil niaus Žir mū nų gim na zi jos is to ri jos mo ky to ja.
Redakcijos adresas:
ŠMM Švietimo aprūpinimo centras, Geležinio Vilko g.12, 01112 Vilnius. Įm. k. 190995938, a. s. LT057044060001441913 AB SEB bankas, b. k. 70440.Telefaksas (8 5) 264 9468, el. p. – infoleid@sac.smm.lt.Spausdino UAB „Petro ofsetas“. Tiražas – 3100 egz.
www.facebook.com/pages/Švietimo-naujienos/360526820653464www.sac.smm.lt
Dviemsakiniais
de šimt įsi min ti nų die nų lie tu vos že mė jeLaukėvasarossmagumųirnepamirštamųįspū
džių,naujųpažinčiųlietuviųetniniųžemių,tremtiniųbeipolitiniųkaliniųvaikųvasarosstovyklos„Lietuva–esi,buvaiirbūsi“dalyviai.ŠistovyklavykoliepąVilniauslietuviųnamuose.Šiemetįjąatvažiavo41dalyvis.Buvopareng
ta intensyvi dešimtiesdienų stovyklosprograma.Kiekvienąrytąstovyklautojaitobulinožiniasirįgūdžiuslietuviųkalbosbeietnokultūrosužsiėmimuo se.Čiavaikai linksmai ir įdomiaipažino lietuviųliaudiespapročius,dainas, šokius, žaidimus,Lietuvosregionųsavitumus.Popietųbuvoorganizuo
jamosekskursijos įVilniaussenamiestį,Trakųpilį,Kernavėsmuziejų,Molėtųastronomijosobservatoriją.VaikaisusipažinosuPūčkoriųatodangairRokantiškiųapylinkėmis,pabuvojoTusku lėnųdvaromemorialinėjeekspozicijoje.
IrinaMICKUTĖVai kų va sa ros sto vyk los or ga ni za to rė, Už sie nio lie tu vių
švie ti mo cen tro vy riau sio ji me to di nin kė
Var go nų mu zi kos šven tė „Pre liu di ja“ Daugeliuivargonaiasoci
juojasisuliturginėmisapeigomis.ApsilankiusŠiauliųuniversitetoEdukologijosfakultetovargonųauditorijojepasijuntikitaip.Pertrisaukštus išsidėstęmediniaivargonai tampa artimesni,kaigalipriejųprisiliestiirpaklausytiiškilmingaiatliekamųklasikoskūrinių.Tokiutiksluorganizuojamairkasmetinėvargonųmuzikosšventė„Pre liu di ja“,kurios
iniciatorėsbeiorganizatorėsyraŠiauliųmoksleiviųnamųelektroniniųmuzikosinstrumentųbūreliomokytojaLidaKulikauskienėirmergaičiųansambliomokytojaVirginijaPuronienė.Organizatorėskasmet įŠiauliųuniversitetovargonųauditorijąsukviečiaMoksleiviųnamųbūreliųvadovusirauklėtiniuspasiklausytibeipatiemsatliktivargonųmuzikos. Šiemetvargonaiskambėjokartususmuikuirfleita,buvoatliktivokaliniainumeriai.GalimybęišbandytisaveturėjoirkitiMoksleiviųnamųbūreliųatstovai.Pasirodymus
parengėmokytojosVirginijaBagdonavičiūtėirAldonaMargienė.Pokoncertodalyvėmsiratlikėjomsįteiktospadėkos.Džiugu,kadMoksleiviųnamųmokytojosorganizuojatokįunikalųrenginį.
AušrinėDIRŽINSKAITĖŠiau lių moks lei vių na mų elek tro ni nių mu zi kos in stru men tų bū re lio mo ki nė
GabijaSTATKUTĖJau nų jų žur na lis tų bū re lio jau no ji žur na lis tė
aukš tie ji ast ro fi zi kos kur sai Mo lė tų ast ro no mi jos ob ser va to ri jo je
Rugpjūčio10d.Vilniaus universiteto (VU)Teorinėsfizikos ir astronomijosinstitutoMolėtųastronomijosobservatorijoje(MAO)baigėsijaupenktąkartąvykęŠiaurės irBaltijosšaliųaukštiejiastrofizikos kursai.Šį kartą jų temabuvo „Žvaigždžiųastrofizikiniai stebėjimai „Gaia“ irKepleriokosminiųprojektųeroje“.
Šiuometu sėkmingai vykdomasNASAKeplerio kosminio teleskopo projektas,skirtas aptikti kuo daugiau į Žemę panašių planetų prie kitų žvaigždžių ir tyrinėtižvaigždžiųvirpesius.Siekiantparengtikuodaugiaužmoniųdarbamssukosminiųobservatorijųduomenimisreikiastudentusmokytipraktiškai dirbti su realiais astronominiaisprietaisais, atlikti stebėjimus nuopradžiosikigalo,apdorotiirinterpretuotigautusduomenis.TamitintinkaVUTeorinėsfizikosirastronomijos institutoMolėtų astronomijosobservatorijos infrastruktūrabeimažesniejiteleskopai,esantysKanarųsalose.25astronomijosdoktorantaiišįvairiųEuroposšalių,tarpjųšešiišLietuvos,mokėsistebėtiirinterpretuotižvaigždžiųspektrusbeipulsacijasiratliktiteorinįmodeliavimą.
ParengtapagalVUTeorinėsfizikosir ast ro no mi jos ins ti tu to MAO
pranešimąspaudai
Kep le rio kos mi nis te les ko pas. Nuo trau ka iš NA SA/KEP LER ko lek ci jos
Dau giau in for ma ci jos ir nuo trau kų – so cia li nio tin klo „Fa ce bo ok“ „Švie ti mo nau jie nų“ vei dak ny gė je bei www.sac.smm.lt („Švie ti mo nau jie nos“ – Re dak ci jos pa štas).
top related