ISSN 1648-5874

InformacInIs leIdInys

ŠVIETIMO NAUJIENOS

www.sac.smm.lt

LAPKRITIS

2011’10/310

11 psl.

Numerio tema –Naujos idėjos ir iniciatyvos

„Sėkmėsmokykla“–galimybėjaustisgeraiSusipažinkime – viena iš daugelio neformaliojo ugdymo mokyklų

2 psl.

ĮveiktiirnugalėtiAntruoju Meilės Lukšienės premijos laureatu tapo Ramūnas Skaudžius

3 psl.

PirmasisirvienintelispasaulyjeKalbiname Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorių dr. Gunarą Kakarą

6 psl.Lietuviška mokykla svetur

GyvosioslietuvybėssimbolisKeliaujame į Pelesos mokyklą Baltarusijoje

8 psl.Susipažinkime– Lietuvosmokytojųasociacijos

Norėtume,kadnebūtųabejojamaĮ mūsų klausimus atsakė Lietuvos muzikos mokytojų asociacijos prezidentė Rūta Girdzijauskienė

10 psl.

„Tokiaparodaturibūtitęstinė,ašjąglobosiu“,–kalbėjošaliesvadovė

Eb ru – tai nuo sta bi te ra pi ja. Eb ru me nas – žmo gaus sie los at spin dys. Pa pras ta, paslap tin ga, su dė tin ga. Ir vi sa tai ga li pa siek ti Jus. Pa keis ti Jū sų vai ko ne ri mą, iš blašky ti liū de sį... Šį kar tą „Švie ti mo nau jie nų“ vieš nia – vie na iš eb ru me no pra di nin kių Lie tu vo je, VšĮ „Me da pro ject“ di rek to rė EglėVeršininienė.(Daugiauskaitykite4psl.)

Ren

atos

Čes

navi

čien

ės n

uotr

auko

s

Modernimokykla–pažangiaiLietuvai

2

Kas, Jū sų nuo mo ne, yra sėk mė?Žo dis „sėk mė“ ne tu ri tiks laus api brė ži

mo, ir jį skir tin gi žmo nės su pran ta sa vaip. Mums šis žo dis reiš kia ga li my bę jaus tis ge rai, kai ir ki tiems da rai ge ra. Mes neįvar di ja me žo džio „sėk mė“ ma te ria lios iš raiš kos, mums tai yra jaus mas.

Kam ki lo idė ja įkur ti „Sėk mės mo kyk lą“?Ši idė ja ki lo da bar ti niam va do vui ir di

rek to riui NerijuiBuivydui.

Ko kiu prin ci pu va do vau ja si „Sėk mės mo kykla“?

Ji va do vau ja si pro fe sio na lu mu ir ko kybe, di de lį dė me sį skir da ma ne for ma lia jam moks lei vių ug dy mui. Juo va do vau ja mės reng da mi mo ky mo pro gra mas, pla nuo dami ren gi nius, kvies da mi lek to rius.

„Sėk mės mo kyk la“ yra ter pė, ku rio je moks lei viai ga li at ras ti sa ve, per lip ti tam tik rus įsi vaiz duo ja mus bar je rus sa vo vidu je, įgy ti ži nių, ku rių rei kės to les nia me gy ve ni me. Čia mo ko si gy ven ti ne tik moks lei viai, bet ir vi sa „Sėk mės mo kyklos“ ko man da, au gan ti ir nuo lat to bu lė janti. „Sėk mės mo kyk la“ sa vo veik lą grin džia da li ji mo si (ži nio mis, pa tir ti mi, dar bais,

lai ku, pa siek to re zul ta to džiaugs mu) princi pu, ir tai da ro me:

savanoriškai • (pa čių pa si rin ki mu ir ne siek da mi už tai fi nan si nio at lygio);atsakingai • (veik da mi pro fe sio naliai ir orien tuo da mie si į aukš čiau sią ko ky bę);tobulėdami • (siek da mi nuo la ti nės pažan gos ir įveik da mi vi sas kliū tis);atvirai • (no riai įsi klau sy da mi į skir tingas nuo mo nes, pri im da mi ki tų pa tir tį ir pa gal bą).

Kiek mo ki nių jau yra bai gę „Sėk mės mo kyk lą“? Kuo jos bai gi mas pa žen kli na mas (ates ta tais, di plo mais, raš tais ar kt.)? Ko kios jū sų mo ki nių per spek ty vos?

Iš vi so ren gi niuo se yra su da ly va vę beveik 7000 moks lei vių.

Kai ku rie iš bai gu sių jų da ly va vo „Lithu a nian Youth Le a ders“ pro gra mo se, kurias įgy ven di no me kar tu su part ne riais iš Ame ri kos „Ac ross Cul tu res“. Dau ge lis iš bai gu sių jų stu di juo ja už sie ny je, sten giamės su teik ti jiems są ly gas to bu lė ti ne tik Lie tu vo je, bet ir už sie nio ša ly se.

Vi sus ke tu ris se mest rus „Sėk mės klu be“

mo kę si moks lei viai gau na ser ti fi ka tus, o ki ti – pa žy mė ji mus.

Kiek mo ki niams kai nuo ja mo ky tis „Sėk mės mo kyk lo je“? Skai tant in for ma ci ją jū sų in ter ne to sve tai nė je ga li ma su pras ti, kad vi sos pa mo kos mo ki niams tei kia mos ne mo ka mai. Kas jus finan suo ja?

Or ga ni za ci ja tu ri da lį mo ka mų ir da lį ne mo ka mų veik lų, to dėl moks lei viai visa da ga li rink tis no ri mą kryp tį. Mo ka mos veik los yra „Sėk mės klu bas“ – šeš ta dieni nė mo kyk lė lė ir va sa ros sto vyk los. Moky mai mo kyk lo se bei kon fe ren ci jos yra vie ši ir ne mo ka mi ren gi niai. Or ga ni za ci ja lai mė jo ke le tą pro jek tų, bet dau giau sia iš si lai ko iš sa vo veik los.

Vir tu a lio je erd vė je ga li ma „su si pa žin ti“ su „Sėk mės mo kyk los“ lek to riais, dau gu ma iš jų yra pui kiai ži no mi pla čia jai vi suo me nei. Kaip jie at si ra do jū sų lek to rių bū ry je? Be je, ne pa ste bė tas nė vie nas iš lek to rių, tu rin tis pe da go gi nį iš si la vini mą. Ar tai reiš kia, kad šian dien ug dy ti ir mo ky ti ga li vi si, ku rie tik tu ri ką pa sa ky ti?

Dau gu mą lek to rių ra do me pa gal re komen da ci jas iš mū sų ar ti mos ap lin kos. Taip pat pa tys esa me da ly va vę gau sy bė je se mina rų ir taip at ra dę įdo mių asmenybių.

Jei gu žmo gus gy ve ni me yra daug pa siekęs, nor ma lu, kad jis tu ri ką pa pa sa ko ti. Jei gu jam pa tin ka tuo da ly tis su jau nais žmo nė mis, ko dėl gi ne?

Kal ba te apie nū die nai itin svar bias te mas – ly de rys tę, kal bė ji mo me ną, grei tą skai ty mą ir kūno kal bą bei kt. Ar mo ki niai kaž ko kius pa grin dus at si ne ša iš tra di ci nių mo kyk lų? O gal jie at ei na vi siš kai nie ko ne nu tuok da mi?

Šiuo me tu moks lei viai ir mo kyk lo se gau na itin daug pa na šių pa siū ly mų, be to, nuo lat be si kei čian tis tech no lo gi nis pasau lis su tei kia jiems ga li my bių bei ži nių, ku rių mes sa vo lai ku ne ga lė jo me gau ti. To dėl moks lei viai at ei na tu rė da mi pa grindi nes ži nias, bet mū sų už duo tis – ieš ko ti kuo ino va ty ves nių mo ky mo si bū dų, kad jiems ne bū tų nuo bo du.

Tik riau siai lai kas ver čia keis tis, gal būt at ei ty je esa te nu ma tę nau jų ug dy mo kryp čių?

Esa me nuo la ti nia me to bu lė ji mo ke ly je ir nau juo se ieš ko ji muo se. Nuo lat to bu lėjan tis ir be si kei čian tis pa sau lis ne lei džia mums „už mig ti“.

Šiuo me tu nu ma ty ti mo ky mai tė ve liams ir mo ky to jams – tai dvi nau jos pa slau gos, ku rios jau pa ke liui. Įgy ven di na mi ki ti projek tai su įvai rio mis or ga ni za ci jo mis.

AušraŽIDŽIŪNIENĖ

Šian dien vis daž niau iš girs ta me apie nau jai su si kū ru sias ne for ma lio jo ug dy mo mokyk las (sa vait ga li nes ir ne tik), or ga ni za ci jas, įstai gas, ren gian čias se mi na rus, mo ky mus, įvai rius prak ti nius už si ė mi mus, ug dan čius vai kų ir jau ni mo so cia li nius įgū džius, ska tinan čius ly de rys tės iš raiš kas, at sklei džian čius tam tik ras sėk mės for mu les, bylojančius apie fi nan si nės lais vės link ve dan tį ke lią ir pan.

Šiek tiek ste bi na ir kar tu džiu gi na tai, kad pa pras tai to kių mo ky mų lek to riais tam pa su pe da go gi ka nie kaip ne su si ję, daž nai vi suo me nei pui kiai pa žįs ta mi as me nys. Tai ver sli ninkai, įmo nių va do vai, psi cho lo gai, vie šo jo kal bė ji mo spe cia lis tai ir kt. Ko dėl ku ria si to kios or ga ni za ci jos ir kaip į jas at ke liau ja šie žmo nės? Ką jie ga li duo ti vai kams ir jau ni mui? Apie vi sa tai pa pa sa ko jo „Sėk mės mo kyk los“ at sto vė Ali na ŠY VO KAI TĖ.

„Sėk mės mo kyk la“ – ga li my bė jaus tis ge rai

3

Ant ruo ju Mei lės Luk šie nės pre mi jos lau re a tu ta po Vil niaus šv. Kris to fo ro gimna zi jos che mi jos mo ky to jas RamūnasSkaudžius. Pre mi ja sie kia ma įpras min ti švie ti mo re for mos pra di nin kės ha bil. dr. Mei lės Luk šie nės at mi ni mą ir ska tin ti jau nus pe da go gus ak ty viai įsi trauk ti į švie ti mo plė to tės dar bus.

Šie met pre mi jos sky ri mo ko mi si ja verti no 14 kan di da tų pe da go gi nio dar bo pradžią ir to les nę veik lą, orien tuo tą į ug dy mo de mok ra ti za vi mą ir mo der ni za vi mą, sėkmin gus edu ka ci nius pro jek tus, at si žvel gė į mo ki nių bei tė vų nuo mo nes, ben dra darbia vi mą su ko le go mis, ly de rys tę.

Įteik da mas pre mi ją švie ti mo ir moks lo mi nist ras GintarasSteponavičius jauniems mo ky to jams lin kė jo įgy ven din ti mo kyk lo se sa vo su ma ny mus, nes mokyk la yra ta vie ta, ku rio je daug erd vės iš šū kiams.

Apie lau re a tąR. Skau džius Vil niaus šv. Kris to fo ro

gim na zi jo je pra dė jo dirb ti nuo 2008 m. Po me tų jis jau bu vo ne tik che mi jos moky to jas, bet ir di rek to rės pa va duo to jas ug dy mui bei pra dė jo stu di jas Vil niaus uni ver si te to dok to ran tū ro je.

Mo ky to jas ver ti na mas už no va to riš ką po žiū rį, šiuo lai ki nių tech no lo gi jų naudo ji mą pa mo ko se. Jis or ga ni zuo ja ti riamuo sius pro jek ti nius dar bus, in teg ruo tų pa mo kų cik lus, kar tu su ko le ge su kū rė nau jo, mo der naus che mi jos ka bi ne to pro jek tą. Mo ky to jas ak ty viai da ly vauja Lie tu vos gam tos moks lų olim pia dų aso cia ci jos veik lo je, va do va vo Lie tu vos ko man dai (che mi jos sri ties) ES moks lo ir tarp tau ti nė je moks lo olim pia do se, kar tu su ko le go mis ini ci ja vo Lie tu vos gam tos moks lų olim pia dą.

Įveik ti ir nu ga lė ti

Šian dien Jūs tu rė jo te at sa ky ti į klau si mą, ką vi sų pir ma nu veik tu mė te, jei bū tu mė te švie ti mo ir moks lo mi nist ru? (Žur na lis tai šių at sa ky mų ne gir dė jo...).

Sa kiau, kad no rė čiau, jog bū tų mo ky to jo pa dė jė jai, jog stu den tai nuo pat pir mo jo se mest ro tu rė tų prak ti ką mo kyk lo se. Ir kad ne bū tų taip: at ei na stu den tas ir sa varan kiš kai ve da pa mo ką, o mo ky to jas jį ste bi. Ma nau, jog pra džio je stu den tas pats tu rė tų ste bė ti, kaip ki tas mo ky to jas ve da pa mo ką, pas kui ves ti kar tu su pa ty ru siu mo ky to ju ir tik po to – sa va ran kiš kai. Pa si ren gi mas tu rė tų bū ti nuo sek lus, žingsnis po žings nio. Ki tas da ly kas, nors dar ne ži nau kaip, bet siek čiau, kad tė vai bū tų įtrau kia mi į mo kyk los ben druo me nės gyve ni mą. Tai itin su dė tin ga, bet pa sie kia ma. Pa vyz džiui, Vo kie ti jo je yra tra di ci ja, kad tė vams atos to gos bū na skir tin gu me tu ir jie ga li su vai kais bei mo ky to jais ke liau ti po ša lį. Ma nau, jog pas mus taip pat tu rė tų bū ti nu ma ty tos ke lios die nos, ka da tė vai, mo ky to jai ir vai kai vyk do ko kias nors akty vias veik las. Tai leis tų gi liau pa žin ti vieniems ki tus. Da bar mo kyk lo se ren gia mos at vi rų du rų die nos, at ei na tė vai, pa si kal ba su mo ky to ju de šimt mi nu čių, ir vis kas tuo pa si bai gia. Ir dar vie na idė ja, apie ku rią šian dien ne kal bė jau. Mo kyk los gau na įvai rios mo der nios įran gos. Bū tų ge rai, jei bū tų stei gia mi at ski ri cen trai, pa vyz džiui, fi zi kos, che mi jos, bio lo gi jos la bo ra to rijos, kur mo ki niai ei tų at lik ti la bo ra to ri nių dar bų. Į šį mo ky mą tu rė tų bū ti įtrauk ti ir uni ver si te tai, ku rie jau tu ri pa reng tas ir pro gra mas. Mo ky mas juk ne bū ti nai tu ri vyk ti mo kyk lo je.

Kaip at ėjo te į švie ti mą?Per pro jek tą „Renkuosimokyti!“ Esu

pir mo sios kar tos alumnų na rys. Aš tuo me tu ieš ko jau si dar bo, ir pa si ro dė skel bimas, kad bus ren ka ma pir mo ji „Ren kuo si mo ky ti!“ gru pė. Esu che mi kas, pe da go ginio iš si la vi ni mo tuo me tu ne tu rė jau. Man pro jek tas pa si ro dė įdo mus, nes ga li ma ir mo ky tis, ir kar tu dirb ti. At ėjau į Šv. Kristo fo ro vi du ri nę mo kyk lą, ku ri da bar jau yra gim na zi ja.

Ko kia bu vo pir mo ji die na mo kyk lo je?O taip... Jau du lys da rė sa vo. At ėjau

mo ky ti penk tų jų kla sių ma te ma ti kos. Bu vau idė jiš kai nu si tei kęs, pa si ren gęs vi sus iš mo ky ti, o pir ma sis ma te ma ti kos kon tro li nis ma ne tie siog pri bloš kė. Vie na mer gai tė per 20 mi nu čių ide a liai at li ko vi są už duo tį, o kita per 45 mi nu tes ne suge bė jo iš spręs ti nė dvie jų už da vi nių (iš vi so bu vo duo ta 10). Ma ne iš ti ko šo kas, kai pa ma čiau to kį skir tu mą tarp vai kų gebė ji mų ir sie kia my bių.

Ar te ko mo kyk lo je iš gy ven ti si tu a ci ją, ka da žmo gus ga li pa sa ky ti: „Oi, ei siu ei siu, aš čia negrį šiu“?

Ži no ma, te ko, nes mo kyk lo je kiek vie na die na ne pa kar to ja ma ir itin skir tin ga. Bu vo si tu a ci jų, kai iš tie sų no rė jo si vis ką mesti, bet su lai kė įsi pa rei go ji mas mo kyk lai. Iš ki tos pu sės, sun ku mus no ri si ban dy ti įveik ti, nu ga lė ti, o ne bėg ti nuo jų. Mo kyklos gy ve ni me sro vių yra įvai rių, bet at ėjęs į ją tu vi sų pir ma „ne iš ei ni iš kla sės“. Ir pa grin di nės pro ble mos daž niau siai ky la čia. Mo ki niai be veik vi sa da jau ną mo kyto ją ban do pa lenk ti į sa vo pu sę, iš ban dy ti, įteig ti, kad tu esi jau nas ir mums vis ką lei si. Čia itin svar bu iš kar to pa ro dy ti, jog mo ky to jo ir mo ki nių san ty kiai yra da ly ki niai, kad pa mo ka yra dar bas, o ne drau giš kas pa si šne ku čia vi mas.

O kaip da bar gal vo ja te, ar iš ei si te ka da iš mo kyk los?

Nie ka da ne sa kyk nie ka da. Da bar studi juo ju dok to ran tū ro je, ir ma no vi zi ja yra to kia, kad bent de šimt va lan dų mo kyk lo je vi sa da no rė čiau tu rė ti.

Mūsųinf.

Renatos Česnavičienės nuotraukos

Pir ma sis in ter viu po lau re a to var do su tei ki mo

4

AT RAS TO ME NO NE ĮPRAS TOS PRIE MO NĖS

Da žai, ku riais pie šia ma, yra na tū ra lūs, or ga ni nės kil mės. Ga mi na mi iš dir vo žemio, au ga lų, o juo da spal va iš gau na ma iš su de gu sio me džio an glies. Vis kas už pi lama gy vu li nės kil mės tul ži mi ir bran di na ma pu sę me tų. Po pu sės me tų iš gau na mas pig men tas (da žų kon cen tra tas). Iš vi so – 8 spal vos, ta čiau pa pras tai nau do ja ma si 6. Itin sun kiai iš gau na ma auk si nė spal va, to dėl tai yra pats bran giau sias at spal vis. Iš 8 pa grin di nių kon cen tra tų ga li ma pa siga min ti dvi gu bai tiek spal vų.

Eb ru me no mo ky to ja E. Ver ši ni nie nė sa kė: „At ro dy tų, pie ši mo tech no lo gi ja itin pa pras ta, ta čiau tur kų pri gim ti nis bū das ją ap sun ki na – jie nie ka da ne pa sa ko vis ko iki ga lo. To dėl rei kia il gai mo ky tis, daug iš ban dy ti pa čiam, kol su pran ti, ką ir kaip ga li ma da ry ti...“

Tep tu kų ko te liai da ro mi iš Tur ki jo je

Eb ru – tai nuo sta bi te ra pi ja Ir pa pras ta, ir su dė tin ga, ir pa slap tin ga – vi sa tai tel pa są vo ko je „eb ru menas“. Pa pras ta, nes tuo už si im ti ga li kiek vie nas – nuo ma žo iki gar baus amžiaus žmo gaus, o svar biau sia tai, kad vi sai ne bū ti na mo kė ti pieš ti. Su dė tin ga (pa ti tuo įsi ti ki nau), nes šis me nas itin įdo miai vei kia žmo gų. Mo ky to jos, vie nos iš eb ru me no pra di nin kių Lie tu vo je, VšĮ „Me da pro ject“ di rek to rės Eg lės Ver ši ni nie nės pa pra šy ta pa si rink ti tris mėgs ta miau sias spal vas net ne su si mąs čiu si iš pyš ki nau: rau do na, juo da, bal ta... Ta py da ma ant van dens su si kau piau taip, kad ne ma čiau ma ne ste bin čių žmo nių ir ne gir dė jau garsų... Ne pa va din čiau to hip no ze, ta čiau kaž ko kia ypa tin ga bū se na, ku rią sun ku pa aiš kin ti. Svar biau sia, kad rau do na, juo da, bal ta jau se niai nė ra ma no mėgsta miau sios spal vos, ir da bar ne su pran tu, ko dėl jas pa si rin kau... Gal būt to dėl ir no ri si šį me ną va din ti pa slap tin gu, o gal jo paslap tį le mia tai, kad nė ra tiks lių ži nių, ka da ir dėl ko šis tra di ci nis Tur ki jos eb ru me nas pra si dė jo. Ty ri nė to jai ma no, jog jis gy vuo ja nuo XV a., o šak nys ga li siek ti net VI a.

au gan čios ro žės, o še re liai – iš ap dirb tų ar klio uo de gos ašu tų. Van duo, ant ku rio pie šia ma, tirš ti na mas jū ros dum bliais.

ME NAS – TUR KIŠ KAS, BRAI ŽAS – LIE TU VIŠ KAS

„At si ve žu si šį me ną iš Tur ki jos nie kada ne sie kiau per teik ti tur kiš kų mo ty vų ar tur kiš kos kul tū ros. Tie siog mė gi nu ge rą tech no lo gi ją pri tai ky ti mū sų vai kams ir vi suo me nei bei pa tir ti kaip ga li ma di des nį ma lo nu mą. Tai ir yra so cia li nio pro jek to „Ebrumenas–tapymasantvandens“ tiks las bei es mė. Kaip tik šiuo me tu baigia mos reng ti (vi siš kai su lie tu vin tos) edu ka ci nės pir mos ir ant ros pa ko pos nefor ma lio jo ug dy mo pro gra mos. Prak ti ka pa ro dė, kad šio pro jek to tęs ti nu mas ne nugin či ja mas, nau ji pro gra mos ly giai bus ku ria mi prieš kiek vie nus moks

lo me tus ir pa tei kia mi mo kyk lų ben druome nėms. Pro gra mas taip pat pa tvir tins ir Kau no pe da go gi nė psi cho lo gi nė tar ny ba. Jos dar buo to jai iš ar ti su si pa ži no su šia uni ka lia ta py mo ant van dens tech ni ka. Šiais moks lo me tais ren gia mos nau jos ap klau sos an ke tos tė ve liams, nes jie geriau siai pa ste bi vai ko vi di nius po ky čius, ku riuos vė liau kaip fak tą ga li me pa teik ti vi siems no rin tie siems pri si jung ti prie šio pro ce so ir, ži no ma, su lauk ti tik pa čių geriau sių re zul ta tų“, – pa sa ko jo Eg lė.

KAIP TAI VEI KIA?

Pie šiant lei džia ma nė jaus (turk. „ney“) mu zi ka – tai in stru men tas, ku rio vie nu pūti mu iš gau na ma iki 4 skir tin gų in to na ci jų (gar sų), taip pat smil ko ma. Nuo la ti niai

Renatos Česnavičienės nuotraukos

5

eb ru me no už si ė mi mai dar že lių auk lė tiniams, moks lei viams bei su au gu sie siems ve da mi jau ne tik Kau no mo kyk lo se, bet ir Vil niu je, Pa ne vė žy je, Ute no je bei kituo se Lie tu vos mies tuo se ir mies te liuo se. „Ban do mą jį pro jek tą pra ėju siais me tais ren gė me iš sa vo įstai gos lė šų, kaip infor ma ci niai rė mė jai pri si dė jo „Bal so.lt“ ko lek ty vas ir UAB „Eg roup LT“. Esa me jiems be ga lo dė kin gi, kad pa dė jo įsi gy ti pir mą sias, mums taip rei ka lin gas eb ru prie mo nes. Moks lo me tų pa bai go je Juodkran tė je, po il sio na muo se „Ąžuo ly nas“, įvy ko „Eb ru me nas – ta py mas ant vandens“ sto vyk la, tru ku si vi są sa vai tę. Tai bu vo nuo sta bus lai kas. Kur gi ge riau bū tų ta py ti ant van dens, jei ne gra žiau sia me Lie tu vos kam pe ly je, ku rį iš abie jų pu sių juo sia van duo? To dėl sto vyk la vyks ir šiais me tais, į ją vėl gi bus kvie čia mi vi si šei mos na riai...

Mie lai ke liau ja me vi sur, kur esa me rei ka lin gi ir lau kia mi. Iš šio ban do mo jo pro jek to iš au go ir pra ėju sių me tų ba lan dį star ta vu si so cia li nė ak ci ja „Užspalvingąirteisingąvaikystę!“ Per šią ak ci ją (kurią su gal vo jo mū sų už si ė mi mus lan kan tys vai kai) vyks ta me pas li ki mo nu skriaus tus vai ku čius ir su tei kia me to kių po jū čių, apie ku riuos jie net nė ra sva jo ję... Vai kams, lan kiu siems mo ky mus, šis me nas la bai pa ti ko, be veik vi si tę sia už si ė mi mus ir šie met. Ma nau, tai di džiau sias džiaugsmas ir mū sų re zul ta tų įver ti ni mas. Eb ru me nas mo ty vuo ja vai kus, nes jie su pran ta, kad ga li da ry ti net gi tai, ko nie ka da neda rė. Pie ši mas ant van dens su ke lia pa čių įvai riau sių emo ci jų – ir aša rų, ir juo ko, ir na tū ra laus džiaugs mo. Tai nuo sta bi te rapi ja. Ta čiau aš, pri sta ty da ma eb ru me ną, to ne ak cen tuo ju. Kon cen truo juo si į to kius da ly kus kaip kū ry bin gu mas, pa si ti kė ji mas sa vi mi, ben dra vi mas šei mo je. Ir vi sa tai su si de da iš 5 svar bių kom po nen tų: ju de sio, spal vos (ku ri itin vei kia žmo gų), van dens (ku ris „iš trau kia“ vi sa, kas ne ga ty vu), gar so ir kva po“, – tei gė Eg lė.

JIE AT RA KI NA DU RIS FAN TA ZI JAI

„Kiek pa sau ly je žmo nių – tiek ir pieši mo tech ni kų, to dėl iš pra džių vai kams net gi ne ro dau, kaip rei kia pieš ti, nes jie pa tys tu ri tiek fan ta zi jos, kad mes net neįsi vaiz duo ja me. Vai kai la bai im lūs – itin grei tai pe ri ma tai, ką da ro su au gu sie ji, todėl bū ti na leis ti jiems pa si reikš ti pa tiems. Kiek vie nas at ei na su sa vo mis emo ci jo mis: vie nas – su si py kęs su drau gu, ki tas – kaž ką pa me tęs, dar ki tas – pa var gęs ir t. t. Jie tu ri be ga les pro ble mų, ku rios ne vi sa da iš klauso mos. Ta da vai kai ima no ri mas spal vas ir ku ria sa vus raš tus. Tik taip iš si lie ję jie ga li iš tie sų pieš ti. Mo ko mės pie ši nių tech ni kos – net pa tys ma žiau sie ji pui kiai per pran ta sche mas. Kad nu pieš tu me tul pę, tu ri me iš ma ny ti ne men ką ar chi tek tū ri nį

brė ži nį. Vie ni vai kai itin leng vai taš ko, ki ti įsi tem pia ir jiems se ka si sun kiau. Leng viau sia – mu zi kuo jan tie siems, nes jų rie šas įpra tęs dirb ti.

Per Han zos die nas Kau ne at ėjo try lika me tė, ku ri pie šė taip sub ti liai, lė tai ir to kiais iš skir ti niais ju de siais, kad aki mir ką pa ju tau, jog svy ru... Pa ke liu akis – 40 žmonių da ro tą pa tį. Tie siog hip no zės se an sas, ku ris vei kė vi sus ste bė to jus. Ši me no rū šis pa de da su val dy ti hi pe rak ty vius vai kus, dirb da mi jie tar si su stings ta, o už si da riusie ji sa vy je at si pa lai duo ja, tam pa ak ty vesni, įgyja pa si ti kė ji mo sa vi mi“, – kal bė jo ma žuo sius jau spė ju si per pras ti Eg lė.

EG LĖ APIE SA VE IR DRAU GYS TĘ SU EB RU...

„Pieš da ma aš iš si lie ju, tik ta da ga liu bū ti ge ros nuo tai kos ir be pyk čio ben drau ti ne tik su vai kais, bet ir su vi sais žmo nė mis. Da bar man tai nė ra su dė tin ga, ta čiau, prisi pa žin siu, anks čiau taip leng va ne bu vo. Dirb da ma šį dar bą jau čiu pa si ten ki ni mą. Ir vai kai tai su pran ta. No rė čiau, kad Lietu va pa sau ly je pir mau tų ne sa vi žu dy bių skai čiu mi, o nu pieš tų dar bų gro žiu, vi di ne stip ry be, ge ro mis emo ci jo mis ir šyp seno mis, ku rių šian dien taip trūks ta... Šis me nas – tai ne tik dai lė, kai vai kai piešda mi lei džia lais va lai kį. Čia jie ben drau ja, iš si pa sa ko ja ir iš ei na ge res ni. Ne vel tui ebrumenasvadinamasžmogaussielosveidrodžiuarbaatspindžiu.

Ren gia ma pro gra ma, ku ri bus tei kia ma Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jai. Ti kiuo si, kad ga lė si me ke liau ti drau ge su ne forma lio jo ug dy mo krep še liu, ku ris star tuos jau 2012 m. rug sė jį. Ka dan gi už si ė mi mai bran gūs, tai bū tų ga li my bė šį ma lo nu mą pa tir ti ir tiems vai kams, ku rių tė ve liai fi nan siš kai ne iš ga lė tų jų leis ti į to kį būre lį.“

Kol Eg lė pa sa ko jo apie eb ru, at ėję į šio me no pri sta ty mą vai kai vis pie šė ir pie šė... Nė vie no dar bo vie no do – spal vos, po tė piai, raš tai – kiek vie no in di vi du a lūs, skir tin gi, at spin din tys tą va lan dą jau čia mą nuo tai ką. Net pa ti ne drą siau sio ji Elin ga su lau kė mi nu tės, kai ka bi ne te „žiū ro vų“ li ko ma žiau, ir nu ta pė sa vo dar bą. Pa ma žu mer gai tė iš drą sė jo, pa ti pa si rin ko spal vas ir nu spren dė pieš ti dru ge lį – vi sai ne kaip vi si prieš tai pie šu sie ji...

Įsi ti ki nau, jog eb ru me no mo ky to ja E. Ver ši ni nie nė sa kė tie są: „Eb ru be psicho lo gų pa gal bos pa de da iš va ly ti gal vo je už si fik sa vu sias pro ble mas. Vai kų aky se at si ran da šyp se nos. Ne drą sūs tam pa drąsiais. Vė liau to kie vai kai ne tu ri sce nos baimės. Kai ku rių net gi žvilgs niai pa si kei čia, at ro do, tar si į at mos fe rą bū tų iš lei dę da lį sa vęs... Dėl šio me no ir savo mo ki nių aš ne eg zis tuo ju, o gy ve nu.“

AušraŽIDŽIŪNIENĖ

Per pro jek tą „Ben dro jo la vi ni mo mo kyk lų moder ni za vi mas“ iš vi so Lie tu vos mo kyk loms skir ta daugiau kaip 33,5 mln. Lt. Vil niaus Pra no Ma šio to pra di nė mo kyk la per tris pir ki mus ga vo ir dar gau na prie mo nių už dau giau kaip 58 tūkst. Lt (bal dų, kom piu te rių, projek to rių, dau gi ni mo apa ra tų, in te rak ty vią len tą...). Vi sa tai skir ta mo ky to jų dar bo vie toms įreng ti.

Mokyklos di rek to rės pa va duo to ja ug dy mui Giedrė Zu lo nie nė pa sa ko jo: „Da ly va vi mą pro jek te ini cija vo di rek to rė Jū ra tė Mi kuls kie nė. Mo kyk la bu vo vi sai ne se niai įsi kū ru si dar že lio pa tal po se, jau tė me, jog trūks ta įvai rių mo ky mo(si) prie mo nių ir bal dų. Ga vę pir mą sias prie mo nes, la bai nu džiu go me. Per tė vų su si rin ki mus pa pa sa ko jo me apie mū sų sėk mę tė ve liams, jie bu vo iš ties nu ste bę, nes ne ma nė, kad ką nors ga li ma gau ti iš vals ty bės. Tėvai itin daug in ves tuo ja į mo kyk lą ir į vai ką, to dėl nuo šir džiai džiau gė si šia at si nau ji ni mo ga li my be. Mes klau sė me mo ky to jų, ko kam bū ti nai rei kė tų, o jie į šį svars ty mą įtrauk da vo ir tė ve lius. Vi si kar tu nu spręs da vo, kam rei kia pro jek to riaus, kam spin tos ar ki tų prie mo nių. Gau tos prie mo nės mū sų mo kyk lo je yra iš da lin tos vi siems mo ky to jams.

Gau ta tech ni ka mo ky to jus itin džiu gi no, tik nera mi no in ter ne to ry šys, nes jis ne vi sur bu vo įves tas. Ta čiau šiuo me tu tai jau nė ra pro ble ma. Nuo šių moks lo me tų įsi ve dė me elek tro ni nį die ny ną, vi sos mo ky to jos tu ri ne šio ja muo sius kom piu te rius. Moki nių tė ve liai pa ten kin ti tuo, kad da bar pa mo kos mo kyk lo je vyks ta ki taip.

Mū sų mo kyk los mo ky to jos yra bai gu sios kom piute ri nio raš tin gu mo kur sus ir iš lai kiu sios tarp tau ti nius tes tus. Tu ri me kon sul tan tę, ku ri, su grį žu si iš įvai rių se mi na rų, per duo da sa vą ją pa tir tį. Aiš ku, no rint pro duk ty viai dirb ti su in te rak ty via len ta dar rei kia ne ma žai iš mok ti.“

Ap si lan kę Vil niaus Pra no Ma šio to pra di nė je mokyk lo je pa ste bė jo me, kad ša lies pra di nėms mo kyk loms dar itin trūks ta bal dų ir mo ky mo(si) prie mo nių. Per pro jek tą įsi gy ti bal dai ir tech ni ka – tik ma ža da lis to, ką de rė tų tu rė ti kiek vie nai ša lies mo kyk lai...

Mūsųinf.

Įreng tos mo ky to jų dar bo vie tos

Renatos Česnavičienės nuotr.

6

Kas yra et no kos mo lo gi ja? Ko dėl tai svar bu su pras ti kiek vie nam iš si la vi nu siam žmo gui? Ir ką šia pras me ga li duo ti mu zie jus?

Et no kos mo lo gi ją ga li ma api bū din ti kaip at ski rų tau tų per šimt me čius su si klos čiu sią dan gaus pa sau lio sam pra tą ar ba ver ti ka lų jį ry šį su virš mū sų tvy ran čiu die nos ir nakties pa sau liu su Sau lės, Mė nu lio ir žvaigždžių ju dė ji mu, ki ti mais per pa rą, mė ne sių ir me tų lai ko tar pius. Vi sa tai at si spin di tau to sa ko je, tra di ci jo se, mi to lo gi jo je ir tau to dai lė je.

Ta čiau Et no kos mo lo gi jos mu zie jaus tu ri nys žy miai pla tes nis, ku ris tik pra side da nuo lie tu vių tau tos et no kos mo lo gi jos bei ap rė pia vi sus žmo gaus ir žmo ni jos ry šius, są sa jas su Kos mi niu pa sau liu. Et no kos mo lo gi ja at si spin di mū sų tau tos et ni niuo se ry šiuo se su Kos mi niu pasau liu. Mu zie ju je at sklei džia ma vi sa tų ry šių pa no ra ma: tai emo ci nisvi zu a li nis ry šys, at si spin din tis me no kū ri niuo se, po ezi jo je, pro zo je, ta py bo je ir mu zi koje; dva si nis ry šys, at si spin din tis vi so se pa sau lio re li gi jo se; pa žin ti nis ry šys – astro no mi ja, kos mo lo gi ja; fi zi nis ry šys – kos mo nau ti ka, ae ro nau ti ka; ne že miš kos

Pir ma sis ir vie nin te lis pa sau ly je

Kas Lie tu vo je yra pir ma sis ir kol kas vie nin te lis pa sau ly je? O kas iš gar si no Čiu lė nų se niū ni jos Ku lio nių kai mą Mo lė tų ra jo ne? Ge ri klau si mai vik to ri nai, tie sa? Nors tik riau siai kiek vie nas dvylik to kas tu rė tų ži no ti, kad tai yra Lie tu vos et no kos mo lo gi jos mu zie jus, įsteig tas 1990 m. ko vo 15 d. Bet ne kar to da mi to, kas pa ra šy ta mu zie jaus is to ri jos pus la piuo se (apie tai ga li te pa si skaity ti in ter ne to sve tai nė je www.cos mos.lt), kal bi na me mu zie jaus di rek to rių dr. Gu na rą KA KA RĄ.

gy vy bės ir kos mi nių ci vi li za ci jų eg zis tavi mo pro ble ma; fi lo so fi nis ry šys, ku riuo sie kia ma su vok ti žmo gaus eg zis ten ci jos pras mę šio je Vi sa to je ir, pa ga liau, są ly tis su Ne ži no my be, su tais Vi sa tą ap rė piančiais klau si mais, į ku riuos at sa ky mų dar ne tu ri me.

To kia žmo ni jos kos mi nių ry šių pa nora ma for muo ja ma pir mą kar tą, to dėl Lietu vos et no kos mo lo gi jos mu zie jus iš tie sų yra pir ma sis ir kol kas vie nin te lis to kio po bū džio mu zie jus pa sau ly je. Pa žin tis su šia kos mi nių ry šių pa no ra ma, ma nau, yra pra smin ga kiek vie nam iš si la vi nu siam, mąs tan čiam žmo gui.

2008 m. lap kri tį mu zie ju je vy ko pir mo sios ekskur si jos. Per 2009 m. Et no kos mo lo gi jos mu zie jų ap lan kė 46 583 lan ky to jai, iš jų – 19 688 mokslei viai. At ro do, su si do mė ji mo bū ta di džiu lio. O kaip šie met?

Šiais me tais lan ky to jų skai čius iš au go iki 26 tūkst., ir tai yra dau giau ne gu per nai. O įspū din gas 2009 m. lan ky to jų srau tas su pran ta mas – spau do je ir te le vi zi jo je pa si ro džiu si kos mi nė mu zie jaus ar chitek tū ra dau ge lį ma si no vi sa tai pa ma ty ti sa vo aki mis.

Kaip api bū din tu mė te svar biau sius mu zie jaus už da vi nius?

Mū sų mu zie jus nuo kla si ki nių mu zie jų ski ria si ne tik sa vo tu ri niu, bet ir eks po zi

ci ja. Kla si ki niuo se mu zie juo se eks pozi ci jos es mę su da ro ori gi na lūs, au ten tiški eks po na tai. Mū sų mu zie jaus eks po zici jos tiks las – pateik ti lan ky to jams in for ma ci ją su es teti ne ir emo ci ne au ra, fi lo so fi ne gel me.

To dėl šian dien pa grin di nis mu zie jaus už da vi nys – esa mos eks po zi ci jos perfor ma vi mas į mak si ma liai pa sie kia mą mo der nią, di na miš ką, in te rak ty vią ir iš da lies vir tu a lią eks po zi ci ją. Čia vi si kompo nen tai – in for ma ci ja, es te ti ka, emo ci ja ir fi lo so fi ja – su da rys vien ti są ir uni ka lų įspū dį. Artimiausiumetuskelbsimetokiosekspozicijoskonkursą.

Ant ras mu zie jaus už da vi nys – tęs ti jau pra dė tą, taip pat uni ka lų pro jek tą – vi sų kos mi nių vals ty bių, kos mi nių agen tū rų, kos mi nių pa sie ki mų nuo la ti nę eks po zi ci ją mū sų mu zie ju je. Jau už megz ti kon tak tai su JAV, Ja po ni jos, In di jos ir Ru si jos amba sa do mis. Jei gu šis pro jek tas pa vyks, o tuo esu tik ras, taip pat pirmąkartąpasaulyjevienojevietojeturėsimevientisąŽemėscivilizacijoskosminiųpasiekimųekspoziciją.

Ži no ma, dar vie nas bū ti nas eta pas – mu zie jaus Eu ro pos lė šo mis pa reng to rekonst ruk ci jos tech ni nio pro jek to vi siš kas įgy ven di ni mas. Tai, ką ma to me da bar, yra tik du treč da liai vi so mu zie jaus komplek so.

Ar ga lė tu mė te pa ko men tuo ti eks kur si jas? Kuo jos ski ria si? Tur būt nė ra eks kur si jų mo ki niams?

Eks kur si jų po bū dis, ži no ma, skir tin gas. Die ni nės eks kur si jos ap ima su si pa ži ni mą su mu zie jaus eks po zi ci ja, de monst ra vi mo sa lė je pa gal lan ky to jų am žių ir pa gei da vimus įvai rių kos mi nių pro gra mų per žiū rą di de lia me ek ra ne su kla si ki ne mu zi ka ar gi do ko men ta rais. Po per žiū ros lan ky to jai ga li už duo ti gi dui klau si mų. Iš ėjus iš sa lės ky la ma į vir šu ti nį mu zie jaus elip soi dą, iš ku rio at si ve ria gra ži Mo lė tų kraš to, La ba no ro gi rios pa kraš čio pa no ra ma. Esant gied rai lan ky to jai ga li ste bė ti įspūdin gus Sau lės vaiz dus pro du spe cia lius te les ko pus – pro vie ną ma to mos Sau lės dė mės, pro ki tą pir mą kar tą Lie tu vo je ga li ma pa ma ty ti Sau lės pro tu be ran tus, tar si ug ni kal nių iš si ver ži mus virš ma to mo Sau lės dis ko. Po to kios eks kur si jos lanky to jų lau kia mu zie jaus lau ko eks po zi ci Žvilgsnis iš aukštybių. Atspėk. Atrask...

7

ja su sa vi to gro žio žel di niais ir gė ly nais.To kia vi sos eks kur si jos ap im tis pa gal

lan ky to jų pa gei da vi mus ga li bū ti skai doma. Vi sa mi nė tos pro gra mos truk mė – iki 2 val.

Na, ir, ži no ma, nak ti nės mu zie jaus pro gra mos – Vi sa tos įdo miau sių ob jek tų ap žval ga pro du mu zie jaus te les ko pus. Vi sos pro gra mos ve da mos mu zie jaus gidų. Ir vi sas eks kur si jas bū ti na iš anks to už sa ky ti te le fo nu (8 383) 45 424. Skambin ti – dar bo die no mis, dar bo va lan do mis. Be to, už sa kius nak ti nę eks kur si ją nie ka da ne ga li me bū ti tik ri – bus ar ne bus gied ra nak tis, to dėl mū sų gi dai va ka rop te le fo nu per spė ja lan ky to jus, ar ver ta va žiuo ti dėl oro są ly gų.

Dau ge lis mu zie jų šiuo me tu pro pa guo ja sa vo edu ka ci nes pro gra mas. Ar Et no kos molo gi jos mu zie jui tai pri im ti na?

Moks lei vių ekskur si jos su da ro beveik 50 proc. vi sų mu zie jaus lan ky

Ar mu zie jus pla nuo ja keis tis?Taip. Tai ne iš ven gia ma. Pa grin di nius

mu zie jaus ki ti mus iš sa kiau kal bė da mas apie svar biau sius jo už da vi nius – tai nau ja eks po zi ci ja, tarp tau ti nė kos mi nių pa sie kimų eks po zi ci ja ir mu zie jaus re konst ruk cijos pa bai gi mas. Ta čiau prie ki ti mo ga li ma pri skir ti ir itin ak tu a lų po rei kį – mums vis dar rei kia pla čios eru di ci jos gi dų ir tarptau ti nio ly gio va dy bi nin ko.

Dr. G. Ka ka rą kal bi no ZinaRIMGAILIENĖ

Lie tu vos et no kos mo lo gi jos mu zie jų ga li teras ti Ku lio nių k., Čiu lė nų sen., Mo lė tų r. Pa što ad re sas: p. d. Nr. 24, 33001 Mo lė tai.Tel./faks. (8 383) 45 424.El. pa štas – ast ro@mo le tai.om ni tel.net.

to jų. Sa ky čiau, iš es mės vi sos eks kur si jos tiek su au gu sie siems, tiek moks lei viams yra edu ka ci nės. Pa ci tuo siu mu zie jaus kon cep ci ją: „Ypa tin gą reikš mę Et no kosmo lo gi jos mu zie jus tei kia moks lei vių ir stu den tų ugdymui, kur ži nios tie sio giai per si pi na su pa sau lė žiū ros for ma vi mu, pa žin ti niais ast ro no mi niais ste bė ji mais, kur ša lia at sa ky mų gims ta nau ji klau si mai. Žmo gaus san ty kis su Kos mi niu pa sau liu tu rė jo di džiu lę įta ką įvai rių tau tų tra di ci jų, re li gi jų ir gy ve ni mo bū dų for ma vi mui si. Šių san ty kių, ry šių vi su ma bu vo, yra ir

bus vie nas iš svar biau sių šal ti nių in di vi do pa sau lė žiū ros bran dai.“

In ter ne te skai čiau apie mu zie jaus vyk do mus pro jek tus, lan ky mą si mo kyk lo se, vai kų glo bos na muo se. Ko kių tiks lų sie kia ma šia veik la?

Tai gra ži pro gra ma, ku rią fi nan siš kai re mia Kul tū ros mi nis te ri ja ir Mo lė tų rajo no sa vi val dy bė. Mū sų gi dai su die ni ne pro gra ma ir mo bi liais te les ko pais vyks ta pas tuos, ku rie ne tu ri lė šų ar ki tų ga li mybių pas mus at vyk ti. Dan gus vi sa da yra virš mū sų – ir tie sio gi ne, ir per kel ti ne pras me. Dan gaus są sa jos bei įta ka mums jau di na ir se ną, ir jau ną, ne pri klau so mai nuo iš si la vi ni mo.

Mu zie jaus sve tai nė je yra skil tis „Moks las“, bet ten „in for ma ci ja dar vis ren gia ma“. Ko kią moks linę veik lą ga li vyk dy ti ar vyk do mu zie jus?

Pa grin di nis moks li nio dar bo tiks las – rink ti, kaup ti, ana li zuo ti ir api ben drin ti et no kos mo lo gi nę in for ma ci ją. Pas ta raisiais me tais dėl lė šų sty giaus ne vyk dėme moks li nių eks pe di ci jų, o at ei ty je iš es mės kei si me mu zie jaus sve tai nės tu ri nį ir for mą, ten tik rai at si spin dės mu zie jaus moks lo pus la pis.

Heilo-Bopo kometa

Saulė už Saturno

Trys skirtingų spalvų Saturno nuotraukos

Naujasis muziejaus teleskopas

8

Lietuviška mokykla svetur

Pe le sos mo kyk la – dau gia kal bė ug dy mo insti tu ci ja, puo se lė jan ti tau ti nę kul tū rą, pi lie tiš kumą, to le ran ci ją ir or ga ni zuo jan ti ug dy mą lie tu vių kal ba. Kiek va lan dų tam ski ria ma?

Lie tu vių kal bai per sa vai tę 1–4 kl. skiria ma 5, 5–6 kl. – 4, 7–9 kl. – 3, 10–11 kl. – 2 va lan dos. At si žvel giant į mo ki nių ir tė vų raš tiš kus pra šy mus lie tu vių kal bos fa kulta ty vams per sa vai tę pri de da ma po 1–2 va lan das vi so se kla sė se, kad sa vai ti nių pa mo kų skai čius bū tų 5 val.

Mo kyk lą bai gu siems abi tu rien tams įteikia mi Bal ta ru si jos Res pub li kos švie ti mo mi nis te ri jos pa tvir tin to pa vyz džio atesta tai. Jie ga li pa si rink ti to les nes stu di jas Lie tu vo je ar Bal ta ru si jo je. Sto jan tie siems į Lie tu vos aukš tą sias mo kyk las LR švie timo ir moks lo mi nis te ri ja iš duo da iš si la vini mo pri pa ži ni mo ir pa žy mių pri ly gi ni mo do ku men tus.

Pa pa sa ko ki te apie mo kyk los bib lio te ką. Tikriau siai tai di džiu lis mo kyk los tur tas?

Bib lio te ka įkur ta kar tu su mo kyk la 1992m. Po mo kyk los re no va ci jos ati dary ta skai tyk la, ku rio je yra 10 dar bo vie tų moks lei viams, 2 pa ro dų sten dai, in ter ne

Gy vo sios lie tu vy bės sim bo lis

Pe le sos pri va ti ben dro jo la vi ni mo vi du ri nė mo kyk la lie tu vių mo ko mą ja kal ba įsi kū ru si Bal ta ru si joje, Gar di no sri ties Va ra na vo ra jo no Pe le sos kai me. Pe le sos kraš tas – tai et ni nės lie tu vių že mės pu siauke lė je tarp Vil niaus ir Gar di no, me nan čios šlo vin gus Lie tu vos Di džio sios Ku ni gaikš tys tės lai kus.

Mo kyk la du ris at vė rė 1992 m. LR kul tū ros fon do, Kul tū ros ir švie ti mo mi nis te ri jos bei vie ti nių lietu vių ini cia ty va. Stei gė jas – Tau ti nių ma žu mų ir iš ei vi jos de par ta men tas prie LR Vy riau sy bės. Da bar stei gė jo tei sės de le guo tos LR švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jai. Mo kyk la fi nan suo ja ma iš LR biu dže to.

Jo je vyk do mas for ma lu sis ir ne for ma lu sis ug dy mas lie tu vių kal ba pa gal Balta ru si jos Res pub li kos švie ti mo mi nis te ri jos pa tvir tin tas ug dy mo pro gra mas ir pla nus. Šiais moks lo me tais mo kyk lą lan ko 74 vai kai iš 6 apy lin kių, Ro dū nės bei Ly dos mies tų. Vai kai, at vyks tan tys iš ato kes nių vie to vių, gy ve na mo kyk los ben dra bu ty je, o iki mo kyk li nu kai lan ko iki mo kyk li nio ren gi mo gru pę.

to pri ei ga, įreng tas me to di nis ka bi ne tas ir kt.

Kny gų fon das – 5730 leidinių, vado vė lių – 720 pavadinimų. Gro ži ne, me to di ne li te ra tū ra, va do vė liais ru sų ir bal ta ru sių kal bo mis dau giau sia ap rū pi na Gar di no sri ties Vara na vo r. švie ti mo sky rius. Tuo me tu,

kai mo kyk la pri klau sė LR tau ti nių mažu mų ir iš ei vi jos de par ta men tui, šiek tiek gro ži nės ir in for ma ci nės li te ra tū ros skir da vo pa tys stei gė jai, o va do vė lius pagal pa skir tą pi ni gų su mą už sa ky da vo me bei gau da vo me iš Švie ti mo ap rū pi ni mo cen tro. Da bar mo kyk lą per da vus Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos ži nion rei kia mus va do vė lius už sa ky si me už mi nis te ri jos skir tas lė šas.

Įvai rios li te ra tū ros – gro ži nės, pa žin tinės – do va no ja sve čiai, lei dyk los, kny gų mu gių or ga ni za to riai. Li te ra tū ri nį mėnraš tį „Me tai“ do va no ja Lie tu vos ra šy to jų są jun ga, lei dyk la „Gim ta sis žo dis“ – žurna lą prieš mo kyk li nio ir pra di nio ug dy mo klau si mais „Žvir blių ta kas“ ir kt.

Pe le są taip pat pa sie kia Lie tu vo je leidžia mas laik raš tis Bal ta ru si jos lie tu viams „Lie tu vių go dos“.

Mo kyk lo je dir ba ir mo ky to jai iš Lie tu vos. Kiek jų?

Dir ba 15mokytojų iš Lie tu vos. Lie tuviai Pe le sos kraš te per am žius gy ve no ir gy ve na. Mums, pe da go gams, su pran ta mas jų no ras iš sau go ti lie tu viš ką gy ve ni mo

bū dą, mie liau sią pa sau ly je lie tu vių kalbą, iš lai ky ti tau tiš ku mą, pa pro čius, kad tai lik tų ir tęs tų si vai kuo se, vai kai čiuo se. MokytojasPelesoje–švietėjas,TėvynėsLietuvosįvaizdis,vaikųgyvenime–žiniųirdvasiniųieškojimųvedlys.Mūsųmisija šventa, nes nuo mū sų pri klau so, ar iš liks lie tu viš kas žo dis, lie tu viš ka sa vimo nė, ar įsi žiebs vai kų šir de lė se mei lė ir pa gar ba sa vo iš ta koms, gim ti nei.

Mo ky to jai Pe le so je dir ba ilgus me tus. At ei na, pa mils ta vai kus, gra žius, nuo širdžius vie ti nius žmo nes, kal bą, kul tū rą, tra di ci jas ir pa si lie ka dirb ti. TikrasmokytojasvisuryraMokytojas! Čia dir ban čio mo ky to jo dar bo die na pra si de da anks ty vą ry tą ir bai gia si vė lai va ka re. Po pa mo kų vyks ta kon sul ta ci jos (tė vai ne sam do moky to jų, ko re pe ti to rių). Mo ki niai mo ko si 4 kalbas: dvi vals ty bi nes – ru sų ir balta ru sių, gim tą ją – lie tu vių ir an glų kal bą. Va ka rais vyks ta re pe ti ci jos. Ren gia me mokyk los ir lie tu vių ben druo me nės tau ti nes, vals ty bi nes šven tes, va ka ro nes, da ly vauja me fol klo ri nių an sam blių kon kur suo se Bal ta ru si jo je ir Lie tu vo je. Ve da me at vi ras pa mo kas, se mi na rus Va ra na vo r. pe da gogams. Daug lai ko ski ria me pe da go gi nei veik lai, sa viš vie tai.

Mo kyk lo je vyk do ma Ben dra vi mo ir ben dradar bia vi mo su tė vais pro gra ma. Ko kiu tiks lu ji bu vo pa reng ta?

Mū sų mo kyk la yra baž nyt kai my je, di džio ji da lis vai kų – taip pat iš kai mų. Kai mo žmo gaus gy ve ni mas vi sais lai kais ne bu vo leng vas, su dė tin gas jis ir da bar. Ne re tai per dar bus bei bui ties rū pes čius pa mirš ta mi vai kai, jų auk lė ji mas, ne lie ka lai ko ben dra vi mui. Kai mo žmo gui trūksta ir pe da go gi nės psi cho lo gi nės kul tū ros,

Į „Švie ti mo nau jie nų“ klau si mus at sa kė l. e. di rek to riaus pa rei gas Jo nas MA TIU LE VI ČIUS.

Pirmokams kuprines dovanoja buvęs mokyklos direktorius Alfonsas Petras Švelnys, J. Matiulevičius ir neformaliojo ugdymo organizatorė Antanina Arbačiauskienė

9

jam su dė tin ga spręs ti pa aug lių auk lė ji mo pro ble mas. Mo kyk la pe ri ma vis dau giau so cia li nių funk ci jų, ku rios itin svar bios. Taip bu vo su kur ta mi nė ta pro gra ma, kurios tiks las – su si ste min ti ben dra dar bia vimą su tė vais, ge rin ti mo ki nių mo ky mo si mo ty va ci ją ir įtrauk ti tė vus į mo kyk los gy ve ni mą. Dau ge lis tė ve lių pra dė jo dažniau lan ky tis mo kyk lo je, su si pa ži no su jos veik la, šil tes ni ta po san ty kiai ir su vai kais. Kiek vie nam mo ki niui mo kyk los, ypač kla sės, ben druo me nė daž niau siai yra ar ti miau sia po šei mos so cia li nė ap lin ka. Jei mo kyk la kar tu su šei ma skie pi ja vaikui tei sin gu mą, pa do ru mą, mo ra lu mą ir pi lie ti nes ver ty bes, vai kai, ku rie ug do si su si ta pa tin da mi su su au gu siai siais, elg sis taip pat, kaups tas pa čias ver ty bes.

Or ga ni zuo jant įvai rias šven tes, va ka rones, ki tus ren gi nius vi sa da įtrau kia mi ir tė ve liai. Vai ko ug dy mo re zul ta tai ge res ni, kai tarp mo kyk los ir šei mos yra su pra ti mas bei pa lai ky mas.

Pa pa sa ko ki te apie mo kyk los veik las šeš ta dieniais. Ar mo ki niai jo se ak ty viai da ly vau ja?

Bal ta ru si jos mo kyk lo se yra nu sta ty ta 5 mo ky mo si, bet 6 dar bo die nų sa vai tė. Tai reiš kia, kad pa mo kos vyks ta pir ma dieniais– penk ta die niais, o įvai rūs ren gi niai ir ne for ma lu sis ug dy mas – šeš ta die niais. Mo kyk los lan ky mas šeš ta die niais nė ra pri va lo mas, bet rei ka lau ja ma, kad kuo dau giau vai kų bū tų jo je. Tai pa siek ti su dėtin ga, nes dau gu ma mū sų auk lė ti nių at vykę iš to li mes nių kai mų ir mies te lių, gy ve na mo kyk los ben dra bu ty je, to dėl per sa vai tę pa si ilgs ta tė ve lių ir na mų. Bet šeš ta dieniais jie da ly vau ja įvai riuo se mo kyk lo je vyks tan čiuo se ren gi niuo se, re pe ti ci jo se, tre ni ruo tė se. Vi si mėgs ta spor to šven tes, kul tū ri nius ren gi nius (po pie tę „Kas die nė duo na – ji šven ta“, vik to ri ną „Mo ki žodį – ži nai ke lią“ ir t. t.). Ne ap si ri bo ja me vien tik mo kyk la. 5–10 kl. mo ki nių ka pe la ir mer gi nų an sam blis vie šė jo Gar lia vos tarp tau ti nia me pa trio ti nės dai nos kon kur se „Dai nuo ju Lie tu vai“, kur mer gi nų kvar tetas pel nė pri zi nin kių var dą. Sėk min gai šie ko lek ty vai pa si ro dė ir Va ra na vo r. mokslei vių me no sa vi veik los ap žiū ro je.

Įdo miai ir tu ri nin gai šeš ta die niais vyksta pa žin ti nės po pie tės „Be gra ma ti kos ne iš mok si nei is to ri jos, nei ma te ma ti kos“, „Sve čiuo se – pa sa kų vei kė jai“, kon kur sas „At spėk dai nos pa va di ni mą“ ir kt.

Šeš ta die niais – daug spor to ren gi nių ir var žy bų. Po pu lia rus mo kyk los lais vų jų im ty nių bū re lis, ku rio da ly viai jau ke le rius me tus da ly vau ja ir Lie tu vo je vyks tan čio se var žy bo se. Moks lei vių mėgs ta mos ir sparta kia dos, vyks tan čios mo kyk lo je ir ki tur. Jau tre jus me tus kar tu su Ly dos pa sie nio už kar dos pa sie nie čiais or ga ni zuo jame spor to, tu riz mo ir me no spar ta kia dą, kurio je da ly vau ja ir kai my ni nės mo kyk los.Vyksta su si ti ki mai su bu vu siais mo kyk los mo ki niais, tė vų kon fe ren ci jos, va ka ro nės, ma my čių šven tės ir kt.

Pa pa sa ko ki te apie mo kyk los ben dra bu tį.Ben dra bu ty je gy ve na 26 mo ki niai (2

dar že li nu kai, 11 pra di nu kų ir 13 vy resnių jų kla sių moks lei vių), su va žia vę iš įvai rių Bal ta ru si jos mies te lių ir kai mų. Dau giau sia vai kų at ke liau ja iš įvai rių kaime lių (t. y. Ke mei šų, Juod kų, Pra va žos, Ma žei kų, Tal kū nų, Du by nių, Vy go nių). Ke le tas mo ki nių at va žiuo ja iš Ro dū nės ir Ly dos mies tų.

Ben dra bu ty je dir ba du auk lė to jai. Jie or ga ni zuo ja vai kų lais va lai kį bei pa mo kų ruo šą, o nak tį vai kus pri žiū ri auk ly tės.

Ben dra bu čio gy ven to jai tu ri sa vo tai syk les, pa rei gas ir, ži no ma, tei ses. Lai ko ma si die nos re ži mo. Grį žę į bendra bu tį po pa mo kų vai kai il si si, žai džia ir pra mo gau ja lau ke. At ėjus pa mo kų ruo šos me tui at lie ka na mų dar bus, gi li na lie tu vių kal bos ži nias.

Sa ko ma, kad Jū sų mo kyk la – gy vo sios lie tu vybės sim bo lis Bal ta ru si jo je.

Mo kyk la – švie ti mo ir kul tū ros cen tras lie tu viš ka me Pe le sos kraš te. Glau džiai ben dra dar biau ja me su Pe le so je veikian čio mis lie tu vių ben druo me nė mis. Mo kyk lo je vei kia istorinisetnografinismuziejus. Yra su da ry tas turistiniskraštotyrinismaršrutas „Pe le sos įžymūs žmo nės, me ni nin kai ir jų dar bai“. Įgy ven di na mi il ga lai kiai pro jek tai, to kie

kaip „Linokelias“,„Pelesosaudėjų raštai“, „Kasdienėduona–jišventa“.

Mu zie ju je su kaup ta daug Pe le sos kraš to žmo nių buitį, jų pa pro čius at spin din čių eks po na tų. Di džio ji da lis – vei kian tys. Kai mo mo čiu tės mo ko vai kus šu kuo ti li nus, verp ti, aus ti ir kt. Va sa rą orga ni zuo ja mos kraš to ty ri nės eks pe di ci jos, moks lei viai ren ka ir įra šo se nų žmonių pa sa ko ji mus apie įvai rių šven čių pa pro čius, pa sa kas, pa da vi mus, dai nas. Vi sa ši me džia ga kau pia ma mu zie ju

je ir pa nau do ja ma ug dy mo pro ce se. Dažnai or ga ni zuo ja mos eks kur si jos į Lie tu vos Di džio sios Ku ni gaikš tys tės pi lis, ku rių Bal ta ru si jos te ri to ri jo je ne ma žai.

Mo kyk lo je yra ke li me no ko lek ty vai – mo ki nių ka pe la, įvai raus am žiaus mo kinių vo ka li niai an sam bliai bei mo ky to jų vo ka li nis an sam blis. Dai ni nin kų ir muzi kan tų re per tu a re vy rau ja et no gra fi nė Pe le sos kraš to mu zi ka, dai nos ir ra te liai. Sa vi veik li nin kai daž nai kon cer tuo ja įvairiuo se fes ti va liuo se, ki tuo se ren gi niuo se Bal ta ru si jo je ir Lie tu vo je. Be jų neap si eina nė vie na šven tė mo kyk lo je ar lie tu vių ben druo me nė je.

Kar tu su vie ti ne lie tu vių ben druo me ne šven čia mos vi sos tra di ci nės šven tės. Iš tro bos į tro bą po kai mus ke liau ja Trys ka ra liai, lin kė da mi na mams Die vo pa laimos ir glo bos. Per Už ga vė nes vi si kar tu links mai ve ja me iš kie mo žie mą. Per Ka ziu ką mo kyk lo je šur mu liuo ja mu gė. Mar gu čių ri de ni mo tur ny ras ir Ve ly kė atsku ba per Ve ly kas. Vi są ge gu žę ren ka mės į Pe le sos Šv. Li no baž ny čią ge gu ži nėms pa mal doms, o per ad ven tą or ga ni zuo jamos va ka ro nės.

Ar ge ra gy ven ti Pe le so je?Čia gy ve na darbš tūs ir ge ri žmo nės.

Skam ba lie tu viš kos dai nos ir gies mės, nuo šir džiai šven čia mos tau ti nės šven tės. Čia kiek vie ną ma lo niai pa kal bins, pa pasa kos apie gra žias tra di ci jas bei pa pro čius, įžy mius Pe le sos kraš to žmo nes ir jų darbus. Čia ne pra eis pro liū din tį – pa guos, pa tars, pa dės.

Bet iš Lie tu vos at vy ku sių mo ky to jų gyve ni mo są ly gos ga na pra stos. Jie gy ve na ša lia mo kyk los esan čiuo se stan dar ti niuo se „Aly taus“ na me liuo se, pa sta ty tuo se prieš 20 me tų ir iki šiol ne ma čiu siuo se ka pi tali nio re mon to. Vie na me na me ly je gy ve na po 7–8 žmo nes, kar tais ke lios šei mos. Jie nau do ja si ben dru tu a le tu, vo nia ir vir tu ve. La bai ti ki mės, kad kri zei pa si bai gus bus pra dė ta mo ky to jų ben dra bu čio sta ty ba, ką pa ža dė jo LR Mi nist ras Pir mi nin kas AndriusKubilius, 2009 m. lan ky da ma sis mo kyk lo je. Ne pai sant bui ties pro ble mų mo ky to jas Pe le so je yra lai min gas su vokda mas sa vo dar bo ir veik los pra smin gu mą bei reikš min gu mą.

No riu pa brėž ti, kad Pe le sos mo kyk la yra vienintelėLietuvosbendrojolavinimomokyklaužsienyje. Ti ki mės, kad Lie tu va ir at ei ty je ras ga li my bių bei lė šų su teik ti Pe le so je dir ban tiems jos pi lie čiams so ciali nes ga ran ti jas.

Šio pa žin ti nio po kal bio pa bai go je l. e. di rek to riaus pa rei gas J. Ma tiu le vi čius dėko jo LR Vy riau sy bei, Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jai, vi siems Lie tu vos žmo nėms už mo ra li nį ir fi nan si nį pa lai ky mą, mi sijos su pra ti mą.

ElvyraMATAČIŪNIENĖ

10

Susipažinkime–Lietuvosmokytojųasociacijos

Trum pai apie Mu zi kos mo ky to jų aso cia ci ją (susi kū ri mą, veik lą, ben dra dar bia vi mą ir pan.)...

Lie tu vos mu zi kos mo ky to jų aso cia ci ja – nau jai at si kū ru si, tar pu ka rio Lie tu vos muzi kų drau gi jos Mu zi kos mo ky to jų sek ci jos tra di ci jas tę sian ti, Lie tu vos iki mo kyk li nių įstai gų, ben dro jo la vi ni mo, mu zi kos ir me no mo kyk lų bei gim na zi jų mu zi kos mo ky to jus, uni ver si te tų, ko le gi jų mu zi kos pe da go gus bei moks li nin kus vie ni jan ti or ga ni za ci ja.

Aso cia ci ja at si kū rė 1996 m. ini cia tyvių pe da go gų dė ka (pir mo ji at si kū ru sios aso cia ci jos pre zi den tė – StanislavaJareckaitė). Kaip ir prieš 15 me tų sie kia me vie ny ti Lie tu vos mu zi kos mo ky to jus ben drai pro fe si neikū ry bi nei veik lai, da lyki niam to bu lė ji mui, at sto vau ti aso cia ci jos na rių in te re sams ir juos gin ti. Dir ba me daug dar bų: or ga ni zuo ja me kur sus bei se mi na rus, rū pi na mės in for ma ci jos pe dago gams sklai da, at sto vau ja me mo ky to jų in te re sams įvai riuo se ren gi niuo se, dar bo gru pė se. O kur dar ben dra dar bia vi mas su ki to mis Lie tu vos ir tarp tau ti nė mis aso ciaci jo mis, or ga ni za ci jo mis. Už su ki te į mū sų tin kla la pį www.lmma.ku.lt ir su si pa žinki te su dar bais. Ži no ma, no rė tų si da ry ti dar dau giau, pla čiau, iš sa miau, ta čiau dir ba me tiek, kiek pa jė gia me. Lai ko trū kumas tik riau siai nė ra tik mu zi kos mo ky to jų pro ble ma. Kai žvilg te li at gal, pa si ro do, kad jau vi sai ne ma žai ir nu vei kė me.

At si da rius Jū sų in ter ne to sve tai nę ne įma no ma ne pa ste bė ti šū kio „Dai nuo jan ti kla sė, dai nuo janti mo kyk la“. Pa pa sa ko ki te, kas tai?

Idė ja or ga ni zuo ti ak ci ją „Dainuojantiklasė,dainuojantimokykla“ ki lo prieš

No rė tu me, kad ne bū tų abe jo ja ma

ke le tą me tų. Ją pa lai kė Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja. Lyg ir nie ko spe cia liai neor ga ni za vo me: pa tvir ti no me nuo sta tus, pa sklei dė me in for ma ci ją ir štai – pra ėjus kiek dau giau nei me tams Lie tu vo je jau tu ri me 60 dai nuo jan čių kla sių. Mū sų tikslas – pa ska tin ti mo ki nius mu zi kuo ti ne tik kon cer tų sce no se, bet ir kla sių ren gi niuose, per ke lio nes, lais va lai kiu. Cho rų, voka li nių an sam blių su dė tis kas met kei čia si, o kla sė – pa sto vus ko lek ty vas. Pui ku, kai juos vie ni ja ne tik sė dė ji mas to je pa čio je pa tal po je, bet ir dai na. Šia ak ci ja sie kė me į mu zi ka vi mą įtrauk ti vi sus, ku rie mu zi kuoja įvai riuo se mu zi ki niuo se ko lek ty vuo se, dėl vie no kių ar ki to kių prie žas čių ne no ri ar ne tu ri ga li my bių lan ky ti mu zi ki nių už siė mi mų. Pa me nu sa vo mo kyk li nius me tus, kai, at ro do, dai nuo da vo me vi sur ir vi sa da. Ir vis dėl to sma giau sia bū da vo dai nuo ti su kla sės drau gais. Iki šiol „ne šio juo si“ tą jaus mą. Džiau giuo si, kad jį ga li pa tir ti ir da bar ti niai mo ki niai.

Apie dai nuo jan čių kla sių ren gi nius ga lė čiau pa sa ko ti ir pa sa ko ti. Ofi cia lią in for ma ci ją ga li ma ras ti mū sų tin kla la pyje. Mo ki nių en tu ziaz mą, tė vų pa lai ky mą, mo ky to jų pa si au ko ja mą dar bą, fan ta zi ją ir iš ra din gu mą or ga ni zuo jant „Dai nuojan čios kla sės“ ren gi nius žo džiais sun ku nu sa ky ti. Kas kart grįž da ma iš kon cer to gal vo da vau, koks nuo sta bus mū sų darbas – mo ky ti vai kus mu zi kos. Tas pa čias emo ci jas iš gy ve no ir ko le gos, ste bė ję kla sių pa si ro dy mus.

Bū da ma aso cia ci jos va do vė ben drau ja te su mu zi kais iš vi sų Lie tu vos kam pe lių. Tur būt ga li te iš skir ti, ko kios as me ni nės mo ky to jų sa vy bės itin

reikš min gos/nau din gos bū nant aso cia ci jos nariais? Koks yra šian die ni nis mu zi kos mo ky to jas?

Ma ny čiau, kad mu zi kos mo ky to jas nie kuo ne si ski ria nuo ki tų mo ky to jų. Tiek mu zi kos, tiek ki tų da ly kų pe da go gai mokyk los ben druo me nės na rių ver ti na mi už tas pa čias sa vy bes: at sa ko my bę, pro fe siona lu mą, pa gar bą, nuo šir du mą ir kt. Tos pačios sa vy bės ak tu a lios ir bū nant vie nos ar ki tos aso cia ci jos na riu. Aš la biau siai ver tinu ne abe jin gu mą ir sie kį da ry ti gra žius bei ge rus dar bus. Aiš ku, da ran tie ji klys ta, nes ne vis kas jiems pa vyks ta. Ta čiau bū tent ak ty vios, kū ry bin gos as me ny bės ska ti na ir pa lai ko mo kyk los gy ve ni mą, aso cia ci jų bei ki tų or ga ni za ci jų veik lą.

Jei gal vo tu me apie vie no kį ar ki to kį muzi kos mo ky to jo pro fe si jos iš skir ti nu mą, gal pa brėž čiau jaut ru mą. Juk kiek vie no je pa dai nuo to je dai no je, su reng ta me koncer te, įgy ven din ta me pro jek te mo ky to jas pa lie ka da le lę sa vęs. Taip ir no ri si pa saky ti – mie lie ji ko le gos, ne tau py ki te ge ro žo džio mu zi kos mo ky to jams – kar tais tiek ir pa kan ka, kad mo kyk la už dai nuo tų.

Ko kius ry šius aso cia ci ja pa lai ko su už sie nio vals ty bė mis? Gal būt vyk do te ben drus pro jektus?

Ben dra dar biau ja me su pa sau lio mu zi kos pe da go gų aso cia ci ja (IS ME), Eu ro pos muzi kos mo ky to jų aso cia ci ja (EAS), Eu ro pos anks ty vo jo mu zi ki nio ug dy mo aso cia ci ja (ME RYC). Ben dra dar bia vi mo ga li my bių esa ma ne pa pras tai daug, jei tik ne ri bo tų fi nan si niai iš tek liai... Naujausiasmūsųprojektas–respublikinėmuzikosolimpiada, ku rią ren gia me ben dra dar biau da mi su mi nė to mis aso cia ci jo mis ir Es ti jos muzi kos mo ky to jų aso cia ci ja. Res pub li ki nės olim pia dos nu ga lė to jai da ly vaus tarp tauti nė je olim pia do je Ta li ne.

Ką ma no te apie at nau jin tas ben drą sias pro g ra mas?

La bai no rė tų si, kad apie ben dro jo ug dymo pro gra mas ga lė tu me kal bė ti su pa si didžia vi mu. Ne ži nau, ar daug mo ky to jų taip ver ti na šį do ku men tą. To dėl at sa ky mas į pa teik tą klau si mą ne vie na reikš miš kas. Trum pai at sa ky čiau taip: ir pri ta riu, ir abejo ju. Bet gal abe jo ti nė ra blo gai?

Pra tęs ki te sa ki nius...„Mu zi kuo ju, nes...“...Tai pui kus bū das kaž ką su pras ti, pa

tir ti, iš gy ven ti, pa žin ti.

Ir vis dėl to, kaip ma lo nu su kiek vie nu nau ju „Švie timo nau jie nų“ nu me riu pratur tė ti dar vie na – ne ei li ne – pa žin ti mi. Šį kart kal bi no me Lie tu vos mu zi kos mo kyto jų aso cia ci jos pre zi den tę Rū tą GIR DZI JAUS KIE NĘ.

11

Mus ras ite in ter ne te www.sac.smm.lt, http://portalas.emokykla.lt (Elektroniniai leidiniai)

„Va do vau ju, nes...“Ne ga liu at sa ky ti ties mu kai, to dėl pra dė

siu iš to liau. Mes daž nai ža vi mės mo ki nių mu zi ki niais pa sie ki mais, jų pa si ro dy mais mo kyk los ir mies to ren gi niuo se, dar niu Dai nų šven čių cho ru, įvai riau sių mu zi kinių ko lek ty vų sėk min gais pa si ro dy mais res pub li ki niuo se ir tarp tau ti niuo se ren giniuo se. Džiau gia mės, svei ki na me mo kinius, ta čiau, jei bū tų ma no va lia, pir miausia svei kin čiau tų mo ki nių mo ky to jus. Jie ge ba įžvelg ti vai ko ta len tą, už au gin ti jį, įkvėp ti pa si ti kė ji mo, ne gai li lai ko re pe tici joms po pa mo kų, sa vait ga liais, šven čių die no mis. O ga liau siai, Dai nų šven tės at ve ju, kar tu su 100 mo ki nių tris naktis mie ga ant mo kyk los spor to sa lės grin dų ir, svar biau sia, dėl to jau čia si be pro tiš kai lai min gi. Tik mo ky to jai taip ga li... To dėl tei gi nį „va do vau ju, nes...“ pra tęs čiau taip – džiau giuo si bū da ma mu zi kos pe da go gų ben druo me nės na rė ir ga lė da ma kar tu su jais dirb ti gra žius dar bus mo ki nių, mo kyklos ir vi sos Lie tu vos la bui.

Ko kia yra mu zi kos vie ta tarp ki tų mo ko mų jų

da ly kų?To kia, ko kią ma to mu zi kos mo ky to jas.

Jis iš ties ga li daug pa da ry ti, kad mu zi ka tap tų svar bi mo kyk los gy ve ni me ir tarp ki tų mo ko mų jų da ly kų. Ta čiau dir bu mo kyk lo je ir pui kiai ži nau, kad tai nė ra pa pras ta. Vie na sa vai ti nė va lan da, o vy resnė se kla sė se dar ir pa si ren ka mo jo da ly ko sta tu sas vis tik ne su da ro są ly gų mu zi kai ly gin tis su vals ty bi niais eg za mi nais vai nikuo ja mais da ly kais.

Ki ta ver tus, ne te ko gir dė ti, kad, pa vyzdžiui, li tu a nis tų klaus tų – koks lie tu vių kal bos sta tu sas mo kyk lo je. Vi siems ir taip aiš ku. O mu zi kai to kių pa si tei ra vi mų su lau kia daž nai. Va di na si, abe jo ja ma, o iš mū sų lau kia ma, kad tas abe jo nes iš sklaidy tu me. Bet taip, kaip aiš ku, ko dėl svar bi lie tu vių kal ba, taip, bent jau man, aiš ku, kad žmo gus mo kyk lo je tu ri ne tik iš mok ti ra šy ti bei skai čiuo ti, bet ir įgy ti kul tū ri nį, emo ci nį, ver ty bi nį iš pru si mą. Tai pa grindi nis ar gu men tas tiems, ku riems jų trūks ta at sa kant į klau si mą, kam rei ka lin ga mu zikos pa mo ka ir ar ji pa kan ka mai svar bi...

Ko kią aso cia ci jos vi zi ją re gi te? Apie ko kią aso

cia ci ją sva jo ja te?At sa ky siu trum pai – la biau siai no rė čiau,

kad aso cia ci ja bū tų rei ka lin ga, o mums, mu zi kos mo ky to jams, už tek tų jė gų ir lai ko bur tis ben driems dar bams.

Ko kia idė ja, tiks las, o gal šū kis ve da Jus į prie kį?

Tur būt sun kiau sią klau si mą ir pa li ko te pa bai go je... Daug ne gal vo da ma pa sa ky siu, kad svar biau sias veik los va rik lis – ti kėji mas mu zi ki nio ug dy mo svar ba vai kui, mo ki niui, as me ny bei.

AušraŽIDŽIŪNIENĖ

Renatos Česnavičienės nuotr.

Pir mą kar tą ša ly je or ga ni zuo tą pa ro dą „Mokykla 2011“ pa ro dų ir kon gre sų cen tre „Li tex po“ ati da rė LR Pre zi dentė DaliaGrybauskaitė bei švie ti mo ir moks lo mi nist ras Gintaras Steponavičius.

Pre zi den tės tei gi mu, pa žan gios techno lo gi jos mo der nio je mo kyk lo je bū tinos, ta čiau jo kios ino va ci jos ne su ge bės at sto ti mo ky to jo ir mo kyk lo je su tik tų drau gų. Pa sak jos, ši pa ro da at sklei dė, jog Lie tu vo je mo ky mo si ga li my bės ne at si lie ka nuo pa žan giau sių pa sau lio ša lių. Jau no ji kar ta mo kyk lo je ga li naudo tis mo der niau sio mis tech no lo gi jo mis, o su si do mė ji mas šia pa ro da ro do di de lį vi suo me nės no rą siek ti ži nių ir da ly tis jo mis su ki tais.

Vals ty bės va do vė įver ti no tai, kad pa ro da skir ta vi sai švie ti mo ben druome nei.

Švie ti mo ir moks lo mi nist ras G. Stepo na vi čius tei gė, jog ši pa ro da su tei kia ga li my bę pa žvelg ti į at si nau ji nan čią ir pa žan gią Lie tu vos mo kyk lą, ku rio je yra daug erd vės kū ry bin gai veik lai. Nau joviš ka mo kyk la bus ta da, kai ge bės ne atsi lik ti nuo šiuo lai ki nio gy ve ni mo tem po, kai čia dir ban tys žmo nės no rės pri si im ti at sa ko my bę ir ga lės di džiuo tis iš ug dy tais ga biais vai kais bei tais, ku riems trū ko mo ty va ci jos mo ky tis, bet ir juos pa vy ko pa lenk ti. Mi nist ras pa brė žė, kad pa ro do je pri sta to mos ge riau sios pe da go gi nės pa tirtys, me to di kos ir tech no lo gi jų nau jie nos, su teik sian čios im pul sų mo ky to jams ir mo kyk loms.

Mo der ni mo kyk la – pa žan giai Lie tu vai

Ar ga li ma mo ky mą si pa vers ti džiaugsmin gu nau jų ži nių at ra di mu, o stan dar ti nę mo kyk los „dė žu tę“ re gė ti kaip kū ry biš ką ap lin ką, ska ti nan čią vai ką aug ti ir to bulė ti? Lan ky to jai pa ro do je iš tie sų ra do ki to kią mo kyk lą, ku rio je ska ti na ma bendra dar biau ti, nau do ja mas pla tus spek tras įvai rių prie mo nių. Da lis pa ro dos vei kė kaip in te rak ty vi eks po zi ci ja, ku rio je įmonės de monst ra vo sa vo nau jie nas. Bu vo įreng ti ne tik eks po zi ci niai sten dai, bet ir ke tu rios in te rak ty vios kla sės. Mo kyto jai čia ga lė jo iš ban dy ti mik ro sko pus su skait me ni nė mis ka me ro mis, plan še tinius kom piu te rius, in te rak ty vias len tas, „No va5000“ kom piu te ri nes šiuo lai ki nių gam tos moks lų la bo ra to ri jas, su si pa žin ti su ro bo tų, „iPod Touch“ del ni nu kų ga limy bė mis mo ky mui si ir ben dra vi mui.

Vi sas tris pa ro dos die nas kon fe ren ci jų sa lė se vy ko nau jau sių mo ky mo me to dikų pri sta ty mai, su si ti ki mai su žy miais už sie nio bei Lie tu vos švie ti mo sis te mos dar buo to jais, edu ka ci nių fil mų per žiū ros, dis ku si jos, se mi na rai švie ti mui ak tu a liomis te mo mis. Įdo mių dis ku si jų or ga ni zavo VšĮ „Gim na zis tai“ ir kt.

Pa ro da už ėmė 3000 m² plo tą. Jo je apsi lan kė dau giau kaip 30tūkst.žmonių. Pa ro dą or ga ni za vo: pa ro dų ir kon gre sų cen tras „Li tex po“, Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja, Ug dy mo plė to tės cen tras.

Per pa ro dą vy ko dau giau nei 130 rengi nių. Juo se pa tir ti mi bei įžval go mis dali jo si pe da go gai ir ver slo at sto vai.

Mūsųinf.

Vytautas Giedraitis, Giedrius Vaidelis, G. Steponavičius ir Aloyzas Tarvydas parodos spaudos konferencijoje

Vyr. redaktorė Zina RIMGAILIENĖ (tel. 264 9455, el. p. – zina.rimgailiene@sac.smm.lt); korespondentės: Lina ŠEPETYTĖ (tel. 264 9468), Elvyra MATAČIŪNIENĖ, Aušra ŽIDŽIŪNIENĖ (tel. 264 9467); maketuotoja Eglė LESNIAUSKIENĖ (tel. 264 9469).

Pa ta rė jai: Vaidas Bacys, švietimo ir mokslo viceministras, Ri ta Du ky nai tė, ŠMM Stra te gi nių programų biuro ve dė jo pa va duo to ja, Nomeda Barauskienė, ŠMM Komunikacijos skyriaus vedėja, Jū ra tė Vil kon čie nė, Vil niaus miesto sa vi val dy bės Švie ti mo organizavimo posky rio vy riau sio ji spe cia lis tė, Li nas Va sa re vi čius, Vil niaus Je ru za lės vi du ri nės mo kyk los di rek to rius, Jū ra tė Šač ku tė, Vil niaus Žir mū nų gim na zi jos is to ri jos mo ky to ja.

Redakcijos adresas: ŠMM Švietimo aprūpinimo centras, Geležinio Vilko g.12, 01112 Vilnius. Įm. k. 190995938, a. s. LT057044060001441913 AB SEB bankas, b. k. 70440.Telefaksas (8 5) 264 9468, el. p. – infoleid@sac.smm.lt.Adresas internete – www.sac.smm.lt.Spausdino UAB „Petro ofsetas“. Tiražas – 3150 egz.

InformacInIs leIdInys

ŠVIETIMO NAUJIENOS

Kū ry bi nės ki no dirb tu vėsTai spe cia li zuo tos kū ry bi nių dirb tu vių

pro gra mos moks lei viams (14 me to dikų). Jos pa pil do „Mo kau si iš ki no“ fil mų per žiū ras. Dirb tu ves ves ki no pro fesio na lai. Ki no te at ras „Pa sa ka“ pa siū lė vie nos die nos ki no dirb tu vė lių, ku rios bus skir tos ani ma ci jos kū ri mui. Part ne rė VšĮ „Čiob re liai“ pa ren gė tech ni nio ki no raš tin gu mo dirb tu ves. Pra di nu kams bus or ga ni zuo ja ma eks kur si ja ki no te at re, ku rios tiks las – vai kams pa ro dy ti, kad eg zis tuo ja ne tik skir tin gi fil mai, bet ir alter na ty vios ki no žiū rė ji mo vie tos. Vi so je Lie tu vo je bus su reng ta dau giau nei 100 kū ry bi nių dirb tu vių.

Mo ky mai pe da go gamsBus su reng ti 2 mo ky mai pe da go gams,

Vil niaus pe da go gi nio uni ver si te to eduko lo gi jos stu den tams, švie ti mo pa gal bos dar buo to jams. Da ly vau da mi šiuo se moky muo se pe da go gai įgis ki no ana li zės ir kū ri mo įgū džių, su ži nos, kaip gau tas ži nias pri tai ky ti pa mo ko se, kaip pa ska tin ti sėk min ges nį vai kų įsi trau ki mą į pro jektą, pa dė ti jiems at vi riau reikš ti min tis ir skleis tis kū ry biš ku mui. Mo ky mų tu ri nys: ki no ana li zės pa grin dai ir trum pos kū ry binės ki no dirb tu vės. Taip pat bus su reng ti 2 pe da go gi kos pa grin dų se mi na rai jau niems ki no pro fe sio na lams, sie kian tiems dirb ti su moks lei viais.

„Vie nas iš Švie ti mo ir moks lo mi nis teri jos šių me tų pri ori te tų – kūrybiškumoišlaisvinimas. Ti kiuo si, kad ki nas į mokyk las at eis ne į kaip tam tik rą spe ci fi nį mo no li tą, bet pa jus glau džią są vei ką su ki tais kul tū ri niais pro jek tais. Di džiau sia sėk mė bū tų ta da, jei gu bent 10 proc. ša lies mo ky to jų po šio pro jek to ir to liau tai ky tų ki ną kaip vie ną iš dau ge lio mo ky mo meto dų“, – tei gė G. Da mi jo nai tis.

Pro jek to ini cia to riai: „Skal vi jos“ ki no cen tras (Vil nius), ki no te at ras „Pa sa ka“ (Vil nius), ki no kom pa ni ja „Čiob re liai“, ki no cen tras „Gar sas“ (Pa ne vė žys), VšĮ „Vi sos mū zos“ (Kau nas) ir VšĮ „Kul tū ri nių pro jek tų cen tras“ (re gio nuo se). Pro jek tą pa lai ko LR švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja, iš da lies fi nan suo ja Eu ro pos so cia li nis fon das.

AušraŽIDŽIŪNIENĖ

Edu ka ci nis pro jek tas „Mokausiiškino“ uni ka lus tuo, kad Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos ini cia ty va dėl jo su si vie ni jo net 6 skir tin gos or ga ni za ci jos. Pro jek tas apims vi są Lie tu vą.„Mokausi iškino“organizatoriaisiekiakeletotikslų:plėto ti ne for ma lio jo švie ti mo pa slau gas, siekiant ge rin ti pi lie ti nio ir tau ti nio ug dy mo pa siū lą di din ti so cia li za ci jos bei už im tu mo for mų įvai ro vę; ug dy ti pro jek to da ly vių vizualinio raštingumokom pe ten ci ją, la vin ti gebėjimąinterpretuotijudančiųvaizdųkuriamasprasmes, kri tiš kai analizuotijųturinį, la vin ti kūrybiškumą.

„Skal vi jos“ ki no cen tro edu ka ci nių pro gra mų ko or di na to rėGodaSosnovskienė sa kė: „Pra si dė jo vis kas nuo to, kad Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jai ki lo idė ja su ar tin ti or ga ni za ci jas, dir ban čias kul tū ros ir pi lie ti nio ug dy mo sri ty se, su švie ti mo sek to riu mi bei pa ska tin ti jų ben dra darbia vi mą, ku ris pa gim dy tų pui kių eduka ci nių pro jek tų. Mi nis te ri ja nu spren dė, kad mo kyk la tu ri tap ti de mok ra tiš kes nė, at vi res nė, kū ry biš kes nė. Su si tel kę į šias min tis vi si kar tu su kū rė me uni ka lų pro jektą.“ Švie ti mo ir moks lo mi nist ro pa ta rė jas GytautasDamijonaitispa ti ki no: „Norint sėk min gai veik ti ben dras kul tū ri nis iš pru si mas yra tie siog bū ti nas. Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos spe cia lis tai su ma

„Labas,susipaþinkime!Manovardas–KINAS,aš–tavonaujasmokytojas.“Žiū rė ti – ana li zuo ti – kur ti...

nė, kad pa si tel kus da lį Eu ro pos Są jun gos lė šų bū tų ga li ma labiau pastūmėti mū sų mo ki nius į kul tū ri nę erd vę. Tai gi da bar vie na ini cia ty va yra „Mo kau si iš ki no“, ki ta – kū ry bin gu mo ug dy mo pro jek tas ir dar vie na – aukš to sios kul tū ros im pul sai, kai me ni nin kai, ra šy to jai, li te ra tai kviečia mi į mo kyk las, or ga ni zuo ja mi įvai rūs su si ti ki mai, už tik ri na ma kul tū ros lei di nių pre nu me ra ta. Tik nuo įvai rių kul tū ros įstai gų pri klau so, kiek vi sos šios ini ciaty vos iš si skleis, o nuo ša lies mo ki nių ir mo ky to jų – kiek kul tū ri nių ini cia ty vų jie no rės pri im ti...“

Šiek tiek de ta liau...Da ly vau da mi

pro jek te „Mokau si iš ki no“ moks lei viai žiū

rėsfilmus,mokysis juos analizuoti irinterpretuoti, pa de da mi ki no pro fe siona lų, patys juos kurs. Smal suo liams, be si do min tiems ki no is to ri ja, bus ren giamos žais min gos edu ka ci nės eks kur si jos ki no te at re. Pro jek tas truks dve jus moks lo me tus – nuo 2011ųjų iki 2013ųjų. Numa to mi II pro jek to įgy ven di ni mo eta pai: 2011 m. sau sis– rug pjū tis – pa ren gia ma sis eta pas; 2011 m. rug sė jis–2012 m. gruodis – pro jek to įgy ven di ni mas. Ja me ga li da ly vau ti vi si Lie tu vos moks lei viai bei peda go gai tiek iš di džių jų ša lies mies tų, tiek ir iš re gio nų. Jie kvie čia mi pa si rink ti ar timiau sią ir pa to giau sią ki no te at rą Vil niu je, Kau ne ar Pa ne vė žy je bei už si sa ky ti fil mo per žiū rą su dis ku si ja. Laz di jų, Va rė nos, Vil ka viš kio, Jo na vos, Kė dai nių, Ku piš kio, Pa sva lio, Ro kiš kio, Ak me nės, Jur bar ko, Ma žei kių, Plun gės, Anykš čių, Mo lė tų ir Ute nos ra jo nų, Ne rin gos, Pa lan gos mies to bei Rie ta vo sa vi val dy bių mo kyk los ga li už si sa ky ti ki no per žiū rą sa vo mo kyk lo je – juos ap lan kys „Ki no bu sas“.

Fil mų per žiū ros ir dis ku si josPro jek to da ly viams siū lo ma per žiū rė ti

beveik trisdešimtisfilmų, skir tų įvairaus am žiaus moks lei viams. Juose nagri nė ja mos vai kams ir jau ni mui ak tu a lios te mos, su pa žin di na ma su kul tū ri nė mis, is to ri nė mis bei so cia li nė mis pa tir ti mis, mo ko ma jas su pras ti, ver tin ti. Lie tu vo je bus su reng ta dau giau nei 1000 ki no sean sų. Po jų vyks fil mo ap ta ri mas ir disku si jos su moks lei viais. Vi siems fil mams bus pa reng ta me to di nė fil mo ap ta ri mo me džia ga.

„Ki nas iš mo ko daug ko – ma ty ti, žiū rė ti, jaus ti, ro dy ti jaus mus ir juos ana li zuo ti, su vok ti tikro vę ir sa ve – jos da lį. [...] Ki nas – ne nu obo dus mo ky to jas. At ras da mas jį ge riau su pran ti save. Ir tai – svar biau sia, ko ga li iš mo ky ti ki nas“

(ki no kri ti kė Ži vi lė Pu pi ny tė)

G. Sos nov skie nė ir G. Da mi jo nai tis

Ren

atos

Čes

navi

čien

ės n

uotr

auko

s