aleksandro stulginskio universitetas -...
Post on 06-Sep-2019
5 Views
Preview:
TRANSCRIPT
ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS
Žemės ūkio inžinerijos fakultetas
Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedra
Ričardas Butkus
PROFESINĖS SAUGOS
VALDYMAS
Mokomoji knyga
AKADEMIJA
2011
UDK 331.4-047.64:62(075.8)
Ričardas Butkus
PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS
Mokomoji knyga
Recenzavo:
doc. dr. Edvardas Vaiciukevičius, Aleksandro Stulginskio universitetas;
doc. dr. Jūratė Nadzeikienė, Aleksandro Stulginskio universitetas.
Aprobuota:
Aleksandro Stulginskio universiteto Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedroje
2011-09-07, protokolo Nr. 799-298;
Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio inžinerijos fakulteto tarybos
metodinėje komisijoje 2011-10-05, protokolo Nr. 77;
Aleksandro Stulginskio universiteto metodinės komisijos 2011-10-24 posėdyje,
protokolo Nr. 46.
Kalbą redagavo Laima Jonikienė
Viršelio dailininkė Danguolė Raudonienė
Mokomosios knygos išleidimas paremtas projekto Lietuvos žemės ūkio universiteto
pirmosios studijų pakopos programų atnaujinimas (projekto kodas Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-
K-01-092) finansavimo ir administravimo sutarties Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-092
lėšomis.
ISBN 978-609-449-016-3
© R. Butkus, 2011
© Aleksandro Stulginskio universitetas, 2011
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 3
PRATARMĖ
Tarptautinė darbo organizacija, Europos Sąjungos Taryba ir Parlamentas, Europos
Komisija, taip pat Lietuvos Respublikos valdžios institucijos ragina darbdavius labiau rūpintis
darbuotojų sauga ir sveikata, mažinti pavojus ir grėsmes dirbančiųjų sveikatai, geriau valdyti
profesinę riziką, kartu ir garantuoti darbuotojų saugą ir sveikatą.
Sparčiai intensyvėjant gamybai, diegiant naujas technologijas ir technines priemones,
didėjant darbo intensyvumui, vis aktualesni tampa žmonių darbo aplinkos valdymo aspektai,
tarp jų profesinės rizikos vertinimo ir jos prevencijos klausimai. Įvairialypė žemės bei miškų
ar komunalinio ūkio ir panašių sričių veikla sąlygoja labai įvairias profesinės rizikos ir
poveikio dirbančiųjų sveikatai problemas, kurių valdymui būtinos ne tik techninės-
technologinės žinios ir priemonės, bet ir sisteminio saugos valdymo žinios bei gebėjimai.
Siekiant geresnio darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo, kai kuriose Europos
šalyse plačiai diegiamos profesinės saugos vadybos sistemos, tarp jų ir standartizuotosios, jos
pradėtos taikyti ir Lietuvoje, todėl mokomoji knyga apie šių vadybos sistemų veikimą, jų
diegimo gaires yra aktuali ir naudinga. Profesinės saugos valdymas yra neatsiejama rizikos
darbo aplinkoje valdymo dalis, o rizikos valdymo principų žinojimas ir geras taikymas –
profesinės saugos valdymo sėkmės garantas. Deja, Lietuvoje mokymo priemonių profesinės
saugos valdymo tematika pasigendama.
Pagal projekto „Lietuvos žemės ūkio universiteto pirmosios studijų pakopos programų
atnaujinimas“ (projekto kodas Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-092) finansavimo ir
administravimo sutarties Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-092 nuostatas, numatyta atnaujinti ar
jungti studijų programas, tarp jų ir sujungti keturias inžinerijos studijų programas į vieną
Bendroji agroinžinerija programą. Įgyvendinant projektą numatyta stiprinti studijų metodinį
aprūpinimą, įsigyjant įvairius programinius paketus inovatyviems studijų metodams diegti,
mokomąją literatūrą lietuvių ir užsienio kalbomis, rengiant mokomąsias knygas ir kitas
mokymo priemones.
Tarp kitų projekto metodinių priemonių numatyta parengti mokomąją knygą
PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS, kuri būtų viena iš pirmųjų šia tema lietuvių kalba
išleistų mokymo priemonių.
Mokomojoje knygoje aprašyti standartizuotieji profesinės saugos (darbuotojų saugos ir
sveikatos) valdymo principai, apibūdinta Lietuvoje taikoma darbuotojų saugos ir sveikatos
teisinio reguliavimo ir socialinės partnerystės sistema, aptarti esminiai profesinės rizikos
šaltiniai, rizikos valdymo aspektai bei taikytini prevencijos principai.
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 4
Mokomoji knyga skirta Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) pirmosios studijų
pakopos Bendrosios agroinžinerijos studijų programos studentams, tačiau ji bus naudinga ir
kitų Universiteto studijų programų bakalaurams ir magistrantams, studijuojantiems žmogaus
ar darbų saugos, profesinės saugos valdymo ar panašius dalykus.
Šia knyga galės naudotis ir kitų aukštųjų mokyklų studentai, ji gali būti naudinga ir
įmonių vadovams, darbdavio įgaliotiesiems asmenims darbuotojų saugos ir sveikatos srityje,
šios srities specialistams, įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų nariams ar
darbuotojų įgaliotiesiems atstovams.
Siekiant kuo platesnio mokomosios knygos skaitytojų būrio ir pasinaudojimo knyga
galimybių, ji išleista elektronine versija.
Autorius dėkingas projekto fundatoriams už suteiktą finansinę paramą, o knygos recenzentams
doc. dr. Edvardui Vaiciukevičiui (ASU Žemės ūkio mašinų katedra) ir
doc. dr. Jūratei Nadzeikienei (ASU Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedra)
už vertingas pastabas bei pasiūlymus. Autorius dėkoja visiems kitiems, padėjusiems
patarimais, pasiūlymais bei suredaguoti ir išleisti šią mokomąją knygą.
Pastabas ir pasiūlymus autorius prašo siųsti adresu:
Ričardas Butkus,
Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedra,
Studentų g. 15b, LT-53362 Akademija, Kauno r.,
tel. (8 -37) 75 23 76, el. paštas: ricardas.butkus@asu.lt
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 5
TURINYS
ĮVADAS .............................................................................................................................................. 6
TERMINAI IR APIBRĖŽTYS ......................................................................................................... 8
1. PROFESINĖS SAUGOS VADYBOS SAMPRATA IR RYŠYS SU KITOMIS
VADYBOS SISTEMOMIS ....................................................................................................... 11
1.1. Įžanga.......................................................................................................................................... 11
1.2. Reikalavimai nacionalinei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos
struktūrai ....................................................................................................................................... 12
1.3. Profesinės saugos vadybos sistemos standartai organizacijai ............................................. 14
1.4. Ryšys su įmonės vadybos bendrąja sistema ir kokybės bei aplinkos apsaugos
vadybos sistemomis .................................................................................................................... 16
2. PROFESINĖS SAUGOS VADYBOS SANDAI ..................................................................... 19
2.1. Saugos būklės pradinė analizė. Politikos formavimas ir tikslai .......................................... 20
2.2. Profesinės saugos planavimas ir organizavimas ................................................................... 22
2.3. DSS tikslų įgyvendinimas ir valdymo sistemos naudojimas .............................................. 25
2.4. Tikrinimas, prevencijos ir koregavimo veiksmai ................................................................. 28
2.5. Auditai ........................................................................................................................................ 29
2.6. Vadovybinė analizė. Nuolatinio gerinimo procesas ............................................................. 31
3. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS EUROPOS SĄJUNGOJE, LIETUVOJE IR
ĮMONĖJE ..................................................................................................................................... 32
3.1. Europos Sąjungos sutartys ir DSS klausimai. Direktyva 86/391 EEC ir ją
papildančios atskirosios direktyvos .......................................................................................... 32
3.2. Lietuvos Respublikos DSS valdymo sistema: teisinis reguliavimas ir socialinė
partnerystė .................................................................................................................................... 36
3.3. DSS valdymas įmonėje ............................................................................................................ 45
4. PROFESINĖS RIZIKOS VERTINIMAS IR VALDYMAS ................................................. 51
4.1. Profesinės rizikos samprata, šaltiniai ir ribos ........................................................................ 51
4.2. Profesinės rizikos vertinimo metodai ir procedūros ............................................................. 53
4.3. Profesinės rizikos veiksniai, jų klasifikavimas, tyrimas ir normavimas ............................ 58
4.4. Priemonių profesinei rizikai mažinti parinkimo principai ................................................... 60
5. NELAIMINGI ATSITIKIMAI, INCIDENTAI IR PROFESINĖS LIGOS ......................... 63
5.1. Nelaimingi atsitikimai ir incidentai ........................................................................................ 63
5.2. Profesinės ligos ......................................................................................................................... 68
5.3. Socialinis draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų .................................... 70
INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SARAŠAS ................................................................................... 72
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 6
ĮVADAS
Europos Komisija savo 2007 m. komunikate nurodo, kad Europos Sąjungos valstybės
narės pripažino, jog darbo kokybės ir našumo užtikrinimas prisideda didinant ekonomikos
augimą ir užimtumą. Jei darbuotojų sveikata ir sauga nėra tinkamai rūpinamasi, gali susidaryti
sąlygos neatvykimui į darbą dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, taip pat
nuolatiniam darbingumo netekimui dėl profesinių priežasčių (EUROPOS KOMISIJA, 2007).
Suvokiama, kad privalu atsižvelgti ne tik į žmogiškąjį aspektą – prarastą darbuotoją, tačiau ir į
ekonominius nuostolius. Didelė šių sąnaudų dalis turi būti padengta iš socialinės apsaugos
sistemų ir valstybės finansų. ES ir nacionalinės politikos turėtų prisidėti prie darbo aplinkos ir
sveikatos priežiūros darbe paslaugų, leidžiančių darbuotojams visapusiškai ir produktyviai
dalyvauti profesiniame gyvenime iki pat senatvės, kūrimo. Reikia siekti, kad darbas stiprintų
kiekvieno žmogaus sveikatą ir gerintų jo savijautą, o dėl galimybės patekti į darbo rinką ir
išlaikyti darbą gerėtų gyventojų sveikata apskritai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes svarbu
pabrėžti, kad gera darbuotojų sveikata gali prisidėti prie geresnės visuomenės sveikatos
apskritai. Darbo vieta ypač tinka prevencinei ir sveikatos stiprinimo veiklai vykdyti.
Nepaisant padarytos pažangos ketvirtojo Europos darbo sąlygų tyrimo rezultatai
(EUROPOS GYVENIMO IR DARBO SĄLYGŲ GERINIMO FONDAS, 2006) rodo, kad
dauguma Europos darbuotojų vis dar mano, kad jų sveikatai ir saugai darbe kyla pavojus:
- apie 28 % Europos darbuotojų teigia turintys neatsitiktinių sveikatos problemų, kurios
atsirado, galėjo atsirasti arba paaštrėjo dėl jų esamo ar ankstesnio darbo;
- vidutiniškai 35 % darbuotojų mano, kad jų darbas kelia pavojų jų sveikatai.
Be to, profesinė rizika sumažėjo nevienodai:
– kai kurių kategorijų darbuotojai ir toliau patiria labai didelę profesinę riziką (jauni
darbuotojai, nenuolatinį darbą dirbantys ar vyresnio amžiaus asmenys, darbuotojai migrantai);
– kai kurios įmonės yra pažeidžiamesnės (ypač mažosios ir vidutinės įmonės, turinčios
mažiau išteklių, kad galėtų įdiegti sudėtingas darbuotojų apsaugos sistemas, o kai kurios jų
yra dažniau ir stipriau veikiamos neigiamų sveikatos ir saugos problemų);
– kai kurie veiklos sektoriai lieka ypač pavojingi (statyba/statybos inžinerija, žemės
ūkis, žvejyba, transportas, sveikatos apsauga ir socialinės paslaugos).
Darbuotojai, kurie skundžiasi, kad darbas blogai veikia jų sveikatą arba kad darbo vietoje
jų sveikatai ir saugai kyla pavojų, penkis kartus mažiau patenkinti darbu nei darbuotojai, kurie
nesusiduria su rizikos veiksniais. ES-27 valstybėse narėse vidutiniškai 7 % darbuotojų
prisipažįsta visai neturį darbo sutarčių; tokių darbuotojų daugiausia žemės ūkyje (iki 22 %).
Darbuotojų sveikatos apsauga ir sauga Europos įmonėse yra vienas svarbiausių
Komisijos rūpesčių (EUROPOS KOMISIJA, 2007). Pabrėžiama, kad reikia geriau atsižvelgti
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 7
į ypatingą mažųjų ir vidutinių įmonių padėtį ir poreikius, ypač kai tai susiję su rizikos
vertinimu, darbuotojų dalyvavimu ir mokymu, ir į padėtį įprastai didelės rizikos sektoriuose,
pavyzdžiui, žemės ūkio, statybos ir transporto sektoriuose. Nacionalinėse strategijose
pirmenybė turi būti teikiama įgyvendinimui visumos priemonių, užtikrinančių aukštą teisės
aktų laikymosi lygį, ypač mažosiose ir vidutinėse įmonėse bei didelės rizikos sektoriuose.
Tarp priemonių pažymėtinos:
- geros patirties skleidimui vietos lygiu;
- darbuotojų ir vadovų rengimui;
- paprastų priemonių, lengvinančių rizikos vertinimą, kūrimui;
- paprastai pateiktos informacijos ir lengvai suprantamų ir taikomų gairių teikimui ir kt.
Tarptautinė darbo organizacija (TDO, 2001) taip pat pažymi, kad dvidešimt pirmojo
amžiaus pradžioje dėl nesaugių ir nesveikų darbo sąlygų vis dar patiriama sunki žmogiškoji ir
ekonominė našta. TDO pažymi, kad pastangos, nukreiptos darbuotojų saugos ir sveikatos
problemų sprendimui tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu, dažnai yra išsklaidytos bei
fragmentiškos, todėl jos neturi nuoseklumo lygio, reikiamo efektyviam poveikiui pasiekti.
TDO kviečia rengti nuoseklią politiką, siekiant apsaugoti darbuotojus nuo profesinių pavojų ir
rizikų bei didinti produktyvumą. Tuo tikslu kompetentingoms nacionalinėms institucijoms,
darbdaviams, darbuotojams ir kitiems partneriams siūloma parengti, įgyvendinti ir tobulinti
darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemas.
Pagrindinis Lietuvos darbuotojų saugos ir sveikatos strategijos (LRV, 2009) tikslas –
siekti, kad sumažėtų sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe – tobulinti teisinę ir
organizacinę darbuotojų saugos ir sveikatos sistemą, užtikrinančią darbuotojų darbo kokybę ir
darbingumo išsaugojimą. Kaip pažymima strategijoje, vienas iš rezultatų turi būti darbuotojų
saugos ir sveikatos, profesinės rizikos ir jos prevencijos mokymas įdiegtas į mokymo
programas (LRV, 2009).
Pagrindinis šios mokomosios knygos tikslas – suteikti teorinių žinių ir mokėjimų
ergonominei sistemai ir rizikai darbo aplinkoje valdyti, taip pat gebėjimų bei įgūdžių
kompleksiškai vertinti žmogiškąjį veiksnį, darbo aplinką bei profesinę riziką, formuoti
įgūdžius įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos veiklai organizuoti, standartizuotai
valdymo sistemai diegti ir ją efektyviai valdyti, rizikos prevencijos priemonėms parinkti.
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 8
TERMINAI IR APIBRĖŽTYS
Šiame skyriuje pateikiami terminai ir apibrėžtys yra pagal LR Darbo kodekse (LR
DARBO KODEKSAS, 2011) ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (LR DSS, 2010)
vartojamas sąvokas.
Avarija – nenumatytas įvykis dėl darbo priemonių gedimo, darbo ar technologinių
procesų pažeidimo ar kitų nenumatytų aplinkybių, sukėlęs pavojų žmonėms, aplinkai ir
padaręs ar galėjęs padaryti žalą darbuotojų sveikatai ir (ar) aplinkai.
Darbdavys – gali būti įmonė, įstaiga, organizacija, valstybės ar savivaldybės institucija
ar įstaiga ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies
bei veiklos pobūdžio, turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą (atsiranda nuo jų įsteigimo
momento). Darbdaviai įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina
per savo organus ir administraciją. Darbdavys taip pat gali būti kiekvienas fizinis asmuo.
Darbdavio – fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Civilinis kodeksas.
Darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai – padalinio vadovas ar
kitas administracijos pareigūnas, kuriam asmuo, atstovaujantis darbdaviui, pavedė įgyvendinti
darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje
(toliau – darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai – padalinio vadovas arba
darbdavio įgaliotas asmuo).
Darbdaviui atstovaujantis asmuo – įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos
organizacinės struktūros (toliau – įmonė) vadovas.
Darbo aplinka – darbo vietą supanti erdvė, kurioje gali būti darbuotojo sveikatai
kenksmingų, pavojingų rizikos veiksnių (fizinių, fizikinių, cheminių, biologinių ir kitų).
Darbo priemonės – darbo procese naudojamos mašinos, įrenginiai, aparatai, prietaisai,
įrankiai, įtaisai ir kiti reikmenys.
Darbo sąlygos – darbo aplinka, darbo pobūdis, darbo ir poilsio laikas ir kitos
aplinkybės, turinčios tiesioginę įtaką darbuotojo savijautai, darbingumui, saugai ir sveikatai.
Darbo vieta – vieta, kurioje asmuo dirba darbo sutartyje sulygtą darbą arba atlieka
viešojo administravimo funkcijas.
Darbuotojas – fizinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal
darbo sutartį už atlyginimą, taip pat asmuo, įgijęs įstatymų nustatytą valstybės tarnautojo
statusą ir dirbantis valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.
Darbuotojų atstovai – atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams bei juos ginti esant
darbo santykiams gali profesinės sąjungos. Jeigu įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra
veikiančios profesinės sąjungos ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų
atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 9
sąjungai, darbuotojams atstovauja darbo taryba, išrinkta slaptu balsavimu visuotiniame
darbuotojų kolektyvo susirinkime. Darbuotojų ir darbdavių interesams negali atstovauti ir jų
ginti tas pats atstovas.
Darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai – įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkime
išrinktas darbuotojas, kuriam suteikiami įgaliojimai atstovauti įmonės, padalinio, pamainos
darbuotojų interesams saugos ir sveikatos srityje.
Darbuotojų kolektyvas – darbuotojų kolektyvą sudaro visi darbuotojai, darbo
santykiais susiję su darbdaviu.
Darbuotojų sauga ir sveikata (DSS) arba Profesinė sauga – visos prevencinės
priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios
naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti
nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.
Darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai – norminiai teisės aktai,
kuriuose nustatomos, keičiamos arba pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos
(įstatymai, Seimo, Vyriausybės nutarimai, socialinės apsaugos ir darbo ministro arba šio
ministro su kitu ministru (kitais ministrais), sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos
Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus (toliau – vyriausiasis valstybinis
darbo inspektorius) patvirtinti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai). Darbo
įstatymai ir kiti darbo santykius reglamentuojantys norminiai teisės aktai neturi atgalinio
veikimo galios.
Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema1 – susijusių arba sąveikaujančių
elementų, nustatančių DSS politiką ir tikslus bei naudojamų tiems tikslams pasiekti, rinkinys.
DSS vadybos sistema2 – bendrosios įmonės vadybos sistemos dalis, kuri padeda valdyti
profesinės DSS rizikos veiksnius, susijusius su įmonės veikla. Sistemą sudaro įmonės
struktūra, planavimas, pareigos, mokymai, metodikos, procesai ir ištekliai organizacijos DSS
politikai kurti, įgyvendinti, pasiekti, tikrinti ir prižiūrėti.
Fizinių asmenų darbinis teisnumas ir veiksnumas – galėjimas turėti darbo teises ir
pareigas (darbinis teisnumas). Visiškas darbinis teisnumas ir galėjimas savo veiksmais įgyti
darbo teises bei sukurti darbo pareigas (darbinis veiksnumas) atsiranda asmeniui, sukakusiam
šešiolika metų. Išimtis nustato LR darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai.
Incidentas – įvykis, susijęs su darbu, kai nesužeidžiamas nė vienas darbuotojas arba
kai dėl darbuotojo traumos, gautos per šį įvykį, reikalinga tik pirmoji medicinos pagalba.
autoriaus interpretacija.
1 pagal TDO (2001).
2 pagal OSHAS 18001.
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 10
Neįgalusis – asmuo, kuriam nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55
procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis (pagal NEĮGALIŲJŲ
SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮSTATYMĄ, 2010).
Jaunas asmuo – asmuo iki 18 metų.
Kenksmingas veiksnys – rizikos veiksnys darbo aplinkoje, kuris veikdamas darbuotojo
organizmą gali sukelti ligą ar profesinę ligą ir kurio poveikis gali būti pavojingas gyvybei.
Nelaimingas atsitikimas (NA) darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku,
nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys –
darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina). Įvykis darbe, kai darbuotojas mirė dėl ligos,
nesusijusios su darbu, nepriskiriamas prie nelaimingo atsitikimo darbe.
Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo – įvykis, įskaitant eismo įvykį
darbuotojui vykstant į darbą ar iš darbo, įvykęs darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp
darbovietės ir 1) gyvenamosios vietos; 2) vietos ne įmonės teritorijoje, kur darbuotojas gali
būti pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu; 3) ne darbovietėje esančios vietos, kurioje
darbuotojui išmokamas darbo užmokestis.
Paauglys – asmuo nuo 16 iki 18 metų.
Pavojingas veiksnys – darbo aplinkoje esantis rizikos veiksnys, dėl kurio darbuotojas
gali patirti ūmių sveikatos sutrikimų ar mirti.
Pavojus – galima grėsmė darbuotojų sveikatai ir gyvybei.
Potencialiai pavojingas įrenginys – didesnio pavojingumo darbo priemonė, kurią
naudojant darbe pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai dėl joje sukauptos energijos,
vykstančių procesų yra didesnis negu kitų darbo priemonių ir kuriai nustatoma privalomoji
priežiūra.
Profesinė liga (PL) – ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė
vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka
pripažintas profesine liga.
Profesinė rizika (rizika) – traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo
galimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio (veiksnių) poveikio.
Profesinė sveikata – darbuotojų sveikata, kuriai išsaugoti ir stiprinti vykdoma darbo
aplinkos kenksmingų veiksnių, lemiančių sveikatos pakenkimus, prevencija, darbo aplinkos
pritaikymas darbuotojų fiziologinėms ir psichologinėms galimybėms, darbuotojų sveikatos
priežiūra, įgyvendinamos sveikatos stiprinimo priemonės.
Vaikas – asmuo iki 16 metų.
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 11
1. PROFESINĖS SAUGOS VADYBOS SAMPRATA IR RYŠYS SU KITOMIS
VADYBOS SISTEMOMIS
1.1. Įžanga
Pagal LR DSS įstatymą (LR DSS, 2010) darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams
saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais.
Darbdaviui atstovaujantis asmuo, siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą, organizuoja
prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų
nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimą, nustatydamas
įmonėje šių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarką, paskirdamas darbdavio įgaliotus
asmenis ir duodamas jiems konkrečius pavedimus įgyvendinti prevencines priemones. Kaip
pažymi Tarptautinė darbo organizacija, darbuotojų ligos ir sužeidimai yra nesuderinami su
darbu, o neturtu negalima pateisinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų nepaisymo
(TDO, 2001). Taigi, darbdavys yra atsakingas ir jo pareiga yra organizuoti darbuotojų saugą ir
sveikatą. DSS vadybos sistemos įdiegimas yra viena iš naudingų priemonių šiai pareigai
įgyvendinti. Dažnai klausiama, iš kur atsiranda tie naudos šaltiniai? Perfrazuojant LR
valstybinės darbo inspekcijos „5 auksines priežastis įmonės vadovui (darbdaviui)“ (VDI,
2011) veikti, galima teigti:
1. Sumažintos išlaidos susijusios su nelaimingais atsitikimais darbe ir profesiniais susirgimais,
galimybė gauti daugiau pelno ir sėkmė konkurencijos kovoje;
2. Geresnės darbo sąlygos – tai paskata darbuotojams geriau dirbti, kartu didėjantis darbo
našumas ir produkcijos kokybė;
3. Geras saugos valdymas sudaro prielaidas nemaloniems netikėtumams išvengti, padeda
vystyti geresnį dialogą su darbuotojais ir jų atstovais;
4. Geras saugos valdymas leidžia išvengti laiko švaistymo, darbai atliekami planuotai ir
kvalifikuotai;
5. Mirtinų ar sunkių nelaimingų atsitikimų darbe nebuvimas formuoja gerą įmonės įvaizdį.
Praeitame dešimtmetyje Tarptautinė darbo organizacija (TDO, 2003) inicijavo taip
vadinamąją globaliąją DSS sistemos strategiją. Pagrindiniai globaliosios DSS strategijos
ramsčiai apima nacionalinės prevencinės saugos ir sveikatos kultūros kūrimą ir palaikymą bei
sisteminio požiūrio į DSS valdymą diegimą. Tuo pačiu metu kviečiama imtis integruotų
veiksmų, glaudžiau susiejant TDO standartus su kitomis veiklos priemonėmis, tokiomis kaip
propagavimas (rėmimas), informuotumo didinimas, žinių tobulinimas, valdymas, informacijos
sklaida ir techninis bendradarbiavimas, bei maksimizuojant jų poveikį. Įmonės turi būti
pasirengusios nuolat priimti darbuotojų saugos ir sveikatos srities iššūkius bei integruoti
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 12
efektyvius atsakymus į dinamiškas vadybos strategijas. TDO parengtos Gairės dėl darbuotojų
saugos ir sveikatos vadybos sistemų prisideda prie šių pastangų.
Gaires dėl darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemų parengė Tarptautinė darbo
organizacija (TDO, 2001), laikydamasi tarptautiniu lygmeniu patvirtintų DSS principų,
apibrėžtų organizacijos trišalių narių – darbuotojų, darbdavių ir valdžios atstovų. Šis trišalis
principas suteikia stiprybės, lankstumo ir tinkamą pagrindą plėtoti tvarią DSS kultūrą. Gairės
apima du lygmenis:
1) Nacionalinį – skirtą naudoti tiek rengiant nacionalinę DSS vadybos sistemų struktūrą
(paremiant nacionaliniais teisės aktais ir reglamentais), tiek specialiai parengtas gaires dėl
DSS vadybos sistemų, siekiant tinkamai reaguoti į realius organizacijų poreikius,
atsižvelgiant į jų dydį ir veiklos pobūdį.
2) Organizacijos
- skirtą suteikti nuorodas (kryptis) dėl DSS vadybos sistemų elementų integravimo į
organizaciją kaip politikos ir valdymo srities sudėtinę dalį;
- skirtą motyvuoti visus organizacijos narius, ypač darbdavius, savininkus,
vadovaujančius darbuotojus, darbuotojus ir jų atstovus, taikant tinkamus DSS vadybos
principus ir metodus, nuolat gerinti DSS veiklą.
1.2. Reikalavimai nacionalinei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos
struktūrai
Tarptautinė darbo organizacija (TDO, 2001) nurodo tokias pagrindines nacionalinės
DSS struktūros dalis: nacionalinė politika, nacionalinės nuostatos ir specialiosios gairės.
Nacionalinė politika apima:
1. Kompetentingą (-as) instituciją (-as), kuri(os) formuluotų, įgyvendintų ir periodiškai
peržiūrėtų nuoseklią nacionalinę DSS vadybos sistemų diegimo ir skatinimo organizacijose
politiką. Tai turi būti daroma konsultuojantis su gausiausiai atstovaujančiomis darbdavių ir
darbuotojų organizacijomis bei kitais organais, kaip yra tinkama;
2. Nacionalinėje DSS vadybos sistemų politikoje turi būti numatyti bendrieji principai ir
procedūros:
2.1. skatinti DSS vadybos sistemų įgyvendinimą ir integravimą kaip dalį viso
organizacijos valdymo;
2.2. skatinti ir gerinti savanoriškus susitarimus dėl sistemingo DSS veiklos identifikavimo,
įgyvendinimo ir gerinimo nacionaliniame ir organizacijos lygmenimis;
2.3. skatinti darbuotojų ir jų atstovų dalyvavimą organizacijos lygmeniu;
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 13
2.4. įgyvendinti nuolatinį gerinimą, išvengiant nereikalingo biurokratiškumo,
administravimo ir išlaidų;
2.5. skatinti DSS vadybos sistemų bendradarbiavimo ir palaikymo priemones
organizacijos lygmeniu su darbo inspekcijomis, darbuotojų saugos ir sveikatos
tarnybomis ir kitomis tarnybomis, ir įtraukti jų veiklą į nuoseklią DSS valdymo
struktūrą;
2.6. tinkamais intervalais įvertinti nacionalinės politikos ir struktūros efektyvumą;
2.7. tinkamomis priemonėmis įvertinti ir paviešinti DSS vadybos sistemų ir praktikos
efektyvumą;
2.8. užtikrinti, kad tokio paties lygio saugos ir sveikatos reikalavimai yra taikomi
rangovams ir jų darbuotojams bei darbuotojams, kuriuos tiesiogiai samdo
organizacija, įskaitant laikinuosius darbuotojus;
3. Užtikrinant nuoseklumą tarp politikos ir jos įgyvendinimo priemonių, kompetentinga
institucija turi sukurti nacionalinę DSS vadybos sistemą tam, kad būtų galima:
3.1. identifikuoti ir nustatyti atitinkamas įvairių institucijų, kurios yra pasitelkiamos
nacionalinės politikos įgyvendinimui, funkcijas ir atsakomybę, bei imtis tinkamų
priemonių reikiamo koordinavimo tarp jų užtikrinimui;
3.2. spausdinti ir periodiškai peržiūrėti nacionalines gaires dėl DSS vadybos sistemų
savanoriško taikymo ir sisteminio įgyvendinimo organizacijose;
3.3. kaip tinkama, nustatyti institucijų, atsakingų už specialių gairių apie DSS vadybos
sistemas parengimą ir skatinimą, paskyrimo kriterijus ir jų atitinkamas pareigas;
3.4. užtikrinti, kad gairės yra prieinamos darbdaviams, darbuotojams ir jų atstovams, tam,
kad jie galėtų tinkamai pasinaudoti nacionaline politika.
4. Kompetentinga institucija turi imtis priemonių ir suteikti techniškai teisingas nuorodas
(kryptis) darbo inspekcijoms, DSS tarnyboms, kitoms viešosioms arba privačioms
tarnyboms, agentūroms ir institucijoms, įskaitant sveikatos apsaugos paslaugų teikėjus,
siekiant skatinti ir padėti organizacijoms įgyvendinti DSS vadybos sistemas.
Nacionalinės nuostatos apibrėžia:
a) būtinybę parengti nuostatas apie DSS vadybos sistemų savanorišką taikymą ir sistemingą
įgyvendinimą bei atsižvelgiant į nacionalines sąlygas ir praktiką.
b) išlaikymą nuoseklumo tarp TDO gairių, nacionalinių nuostatų ir specialiai parengtų gairių,
paliekant pakankamai lankstumo, leidžiančio tiek tiesioginį taikymą, tiek specialųjį
taikymą organizacijos lygmeniu.
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 14
Specialiai parengtos gairės, atspindinčios bendruosius TDO gairių tikslus ir bendruosius
nacionalinių nuostatų elementus, turi būti parengtos taip, kad atspindėtų organizacijų arba
organizacijų grupių specialiąsias sąlygas ir poreikius, ypač atsižvelgiant į:
a) jų dydį (didelė, vidutinė ar maža) ir infrastruktūrą; bei
b) pavojų rūšį ir rizikos lygį.
Detaliau Lietuvos nacionalinė darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos struktūra
aprašoma šios knygos 3 skyriuje.
Organizacijos lygmeniu DSS vadybos sistemų elementų integravimo į organizaciją kaip
politikos ir valdymo srities sudėtinę dalį diegimui suprastinti naudinga turėti tam tikrą
standartizuotą schemą ir patarimus, kaip ją taikyti. Deja, Tarptautinei standartizacijos
organizacijai (ISO) ar regioniniam Europos standartizacijos komitetui (CEN) kol kas
nepavyksta parengti ir bendru sutarimu priimti standarto, kuris pateiktų tokius patarimus.
Savarankiškai panašius standartus yra parengę ir taiko atskirų šalių standartų tarnybos ar
organizacijų nariai.
1.3. Profesinės saugos vadybos sistemos standartai organizacijai
Vieni iš bendriausių organizacijos lygiui skirtų profesinės saugos vadybos dokumentų,
artimi savo politika ir turiniu TDO gairėms (ILO-OSH:2001 Guidelines on occupational
safety and health management Systems), tačiau daug platesnės apimties ir detalesni, yra
darbuotojų saugos ir sveikatos vertinimo serijos (occupational safety and health assesment
series) standartai OSHAS 18001:2007 (reikalavimai vadybos sistemai, bazinis nacionaliniams
standartams rengti) ir OSHAS 18002:2008 (rekomendacijos OSHAS 18001 diegti). Šiuos
standartus jau kelinta laida rengė daugelis valstybinių ir visuomeninių organizacijų, tokių kaip
Amerikos saugos inžinierių sąjunga (ASSE), Britanijos standartizacijos institucija (BSI),
Ispanijos standartizacijos ir sertifikavimo asociacija (AENOR), Čekijos standartizacijos (CNI)
ir akreditacijos (CAI) institutai, VERITAS sertifikavimo biuras, Japonijos standartų asociacija
(JSA), Švedijos standartų institutas (SIS) ir daugelis kitų.
OHSAS 18001 standarte pateikiami reikalavimai darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS)
vadybos sistemai, kad įmonė turėtų mechanizmus rizikai darbo vietose valdyti ir gerinti visos
saugos sistemos veiksmingumą. Standartas nenustato konkrečių DSS sistemos veiksmingumo
kriterijų ir nepateikia detalaus sistemos aprašo, o tik nurodo galimus kelius rezultatui pasiekti.
OSHAS 18001 standarto nuostatos tinka visoms organizacijoms, kurios nori:
a) sukurti DSS vadybos sistemą, siekdamos pašalinti arba kiek įmanoma sumažinti
riziką darbuotojams ir kitiems su organizacijos veikla susijusiems asmenims;
b) įgyvendinti, prižiūrėti ir nuolat gerinti DSS vadybos sistemą;
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 15
c) įsitikinti dėl DSS vadybos sistemos atitikties pačių nustatytai DSS politikai;
d) įrodyti atitiktį šiam OHSAS standartui.
Atitikties standartui įrodymas kiekvienai organizacijai gali būti labai įvairus:
1) pasiskelbdamas, arba
2) organizacijos atitiktį šiam standartui patvirtintų joje interesų turinčios šalys, pvz.,
užsakovai, arba
3) pasiskelbimą patvirtintų organizacijai išorinė neutrali šalis, arba
4) DSS vadybos sistemą sertifikuotų (registruotų) išorinė organizacija.
Visus standarto reikalavimus numatoma įtraukti į bet kurią DSS vadybos sistemą.
Tačiau konkrečių standarto nuostatų taikymo apimtis ir pilnumas priklauso nuo organizacijos
DSS politikos, veiklos tipo, organizacijos darbų rizikos, sudėtingumo ir kitų specifinių jos
savybių. Standarto OSHAS 18001 diegimo rekomendacijos detaliau aprašomos standarte
OSHAS 18002.
Šie standartai gana plačiai įdiegti daugelyje pasaulio šalių, pvz., Didžiojoje Britanijoje
– BS OSHAS 18001 ir BS OSHAS 18002, Danijoje DS/OSHAS 18001 ir DS/OSHAS 18002,
o taip pat ir Lietuvoje kaip LST 1977 ir LST 1978.
Didžiojoje Britanijoje parengtas ir daugelį metų naudojamas savasis standartas
BS 8800:2004, kuris gali būti geriau nei OSHAS 18001 pritaikomas mažoms ir vidutinėms
įmonėms. Standartas labiau susietas su TDO gairėmis ILO-OSH:2001. Lietuvoje šis
standartas perimtas standartu LST 1952. Tai yra kaip tam tikras vadovas atsakingiems už DSS
užtikrinimą įmonėje. Jis padeda veiksmingam DSS sistemos plėtojimui ir priežiūrai. Šiame
Didžiosios Britanijos standarte pateikti nurodymai dėl:
a) DSS vadybos sistemų projektavimo ir įgyvendinimo;
b) veiksmingos DSS vadybos įvertinimo, siekiant nuolatinio gerinimo;
c) DSS vadybos sistemos ryšio su kitų vadybos sistemų standartais ir integravimo į jas.
Šis vadovas skirtas naudoti įvairaus dydžio organizacijoms, neatsižvelgiant į jų veiklos tipą.
Numatyta, kad jo taikymas atitiks konkrečios organizacijos sąlygas ir poreikius, ypač
akcentuojant pritaikomumą mažoms ir vidutinėms įmonėms.
DSS vadybos standartus yra įdiegę nemažai (LSD 2011 duomenimis – 410) Lietuvos
įmonių ir organizacijų, pvz., AB „Lietuvos energija“, UAB „Mažeikių nafta“, ŽŪK
„Dobilas“, AB „Lifosa“, UAB „Kauno liftai“, AB „Raseinių melioracija“, AB „Snaigė“ ir kt.
Diegimo privalumai – efektyvus profesinės saugos valdymas, darbuotojų pasitikėjimas, lėšų
taupymas, valdžios pasitikėjimas – nebūtina pildyti įmonės DSS būklės pasą (DSS PASAS,
2003).
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 16
1.4. Ryšys su įmonės vadybos bendrąja sistema ir kokybės bei aplinkos apsaugos
vadybos sistemomis
Prancūzų mokslininkas A. FAJOLIS (1841–1925) įmonės ar organizacijos valdymą
apibendrintai įvardino administravimu ir išskyrė tokius sandus:
numatyti;
suplanuoti;
organizuoti;
kontroliuoti ir koreguoti.
Apskritai vadyba yra įmonės ar organizacijos valdymas, apimantis tokius pagrindinius
sandus kaip planavimą, vykdymą (veiksmus, vadovavimą, koordinavimą, reguliavimą),
kontrolę ir vystymą.
Planavimas yra sisteminis procesas, siekiant nusistatyti konkrečius tikslus bei veiksmus
šiems tikslams įgyvendinti. Pirminis planavimo etapas – tikslų suformulavimas. Planavimu
siekiama atsakyti kokiu keliu numatoma veikla, kaip ruošiamasi tą veiklą vykdyti?
Planavimas – tai savo tikslų bei veiksmų sudarymas, atsižvelgiant į tam tikras taisykles ar
logiką, o ne spontaniškai parinkti veiksmai. Planavimas yra nuolatinė veikla, nes pasiekus tam
tikrą tikslą, reikia nusistatyti naują ar koreguoti buvusį.
Vykdymą galima apibūdinti kaip suplanuotų veiksmų atlikimą, reikalingų priemonių
parinkimą, vadovavimą veiksmams ir jų visumai, jų reguliavimą ir aprūpinimą. Vykdymas
kaip veikla glaudžiai siejasi su kitais vadybos sandais būtino tikrinimo poreikiu, nuolatinio
tobulinimo dvasia bei koregavimo tikslais.
Kontrole siekiama užtikrinti, kad veikla būtų vykdoma pagal numatytą planą ir būtų
pasiekti keliami tikslai. Kontrolė turi užtikrinti sisteminę veiklos stebėseną. Nustačius
nukrypimus ar neatitiktis nustatytiems (nusistatytiems) reikalavimams ar normoms,
analizuojamos neatitikčių priežastys ir ruošiami koregavimo veiksmai neatitiktims pašalinti.
Geriau, jei kontrolė panaudojama kaip prevencijos priemonė galimoms neatitiktims išryškinti
ar prognozuoti – tokiu atveju galima panaudoti prevencinius veiksmus procesui valdyti.
Vystymas kaip valdymo sandas yra gana nauja sąvoka ir kartais sukelianti diskusijas dėl
tokio įvardinimo. Vystymas yra nuolatinė valdymo proceso tąsa, kai išanalizavus pasiektus
(nepasiektus) rezultatus ir jų atitiktį nusistatytiems tikslams, susiformuojama (atnaujinama)
politika, nusistatomos gairės jai įvykdyti. Kokybės vadyboje tai vadina nuolatiniu gerinimu.
Tokį valdymo modelį galima būtų pavaizduoti kaip nuolat į kalną riedantį ratą (1.1 pav.).
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 17
1.1 pav. Valdymo proceso modelis
Kaip pažymi R. Ginevičius ir J. Silickas (GINEVIČIUS R., SILICKAS J., 2008),
įmonės sugebėjimą gaminti konkurencingus ir pelną duodančius produktus laiduoja tinkama
vadyba. Tarp valdymo proceso dedamųjų jie kaip atskirus etapus išskiria:
nustatyti veiklos tikslus ir vertinimo kriterijus;
prognozuoti bei planuoti – nustatyti veiksmus, priemones tikslams pasiekti;
organizuoti – paskirstyti veiksmų užduotis, koordinuoti ir atlikti veiksmus;
reguliuoti – kontroliuoti veiksmus, daryti apskaitą, analizuoti ir koreguoti veiksmus.
Įmonė turi keletą vadovavimo lygių. Kiekvienu lygiu sprendžiamos skirtingos
problemos, pvz., personalo, finansų, rinkodaros, projektavimo, gamybos, logistikos, kokybės,
aplinkos apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos bei kt. Visos vadybos sistemos turi viena
kitą papildyti ir tarpusavyje derėti.
Galbūt ženkliausiai darną tarp standartizuotų vadybos sistemų galima matyti tarp
kokybės bei darbuotojų saugos ir sveikatos sistemų.
Kaip nurodoma Didžiosios Britanijos Sveikatos ir saugos tarnybos vadove
(UK HSG65, 1997), sąsajas tarp kokybės vadybos standarto ISO 9001 galima laikyti esminiu
požiūriu, taip vadinamuoju „keturių žingsnių“ principu, „Planuok – Daryk – Tikrink – Veik“
(angl. Plan – Do – Check - Act). Šio principo atspindys profesinės saugos vadybos požiūriu
pavaizduotas 1.2 pav. Visuotinės kokybės vadybos (angl. Total quality management – TQM)
požiūris pagrįstas nuolatinio gerinimo principu, t. y. kokybės gerinimas nenutrūkstamas ir
tęstinis procesas visose įmonės veiklose ir etapuose. Išryškinama svarbiausių procesų savybių
identifikavimo, atitinkamų reikalavimų joms suformulavimo, priemonių reikalavimus pasiekti
numatymo bei įgyvendinimo, reikiamų tikrinimo bei koregavimo veiksmų ir priemonių
gerinimui pasiekti ir naujo veiklos lygio išaiškinimo etapai, t. y. apimami ir susiejami visi
nuolatinio gerinimo ciklo sandai.
Tarp kitų DSS ir kokybės vadybos sistemas siejančių savybių paminėtina:
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 18
- kai kurie visuotinės kokybės valdymo įrankiai ar priemonės (pvz., procesų srauto diagramos,
statistiko metodai);
- įmonės organizacinės kultūros vystymas, visų darbuotojų įtraukimas į procesus.
1.2 pav. Visuotinės kokybės vadybos principo „Planuok – Daryk – Tikrink – Veik“
atspindys profesinės saugos valdymo modelyje
Tačiau nereikia pamiršti, kad standarto ISO 9001 objektas yra produkto ar paslaugos,
kuriuos teikia įmonė ar organizacija, kokybė. Darbuotojų saugos ir sveikatos klausimai
apimami tik tokių aspektų požiūriu kaip dirbančiųjų kvalifikacija, mokymas ir pan. Aišku, šie
elementai taip pat duoda naudą profesinei saugai.
Aplinkos apsaugos vadybos standarto ISO 14001 ryškiausia įtaka DSS standartams
atsiskleidžia audito klausimuose.
Kokybės, aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos standartizuotųjų
valdymo sistemų įdiegimo naudos gavėjai pagal VDI (2011) medžiagą apibūdinti 1.3 pav.
1.3 pav. Standartizuotųjų valdymo sistemų įdiegimo naudos gavėjai
Kokybės vadybos
sistema
(ISO 9001)
Aplinkos apsaugos
vadybos sistema
(ISO 14001)
Darbuotojų saugos ir sveikatos
(DSS) vadybos sistema
(OHSAS 18001; BSI 8800,
LST 1977; LST1952)
Gauna naudą:
vartotojai
akcininkai
tiekėjai
darbuotojai
Gauna naudą:
darbuotojai
akcininkai
valstybės valdymo institucijos
visuomenė, vartotojai, tiekėjai
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 19
Įdiegta produkcijos kokybės valdymo sistema užtikrina vartotojams patikimas ir
stabilias produkto savybes, akcininkams – pelną, tiekėjams – patikimumą, o darbuotojams –
gerą uždarbį ir kvalifikacijos tobulinimą. Aplinkos apsaugos vadybos sistemos veikimas
didžiausią naudą duoda visuomenei, mažesni taršos mokesčiai – akcininkų nauda. Darbuotojų
saugos ir sveikatos vadybos sistema įmonėje – darbuotojų saugos ir sveikatos garantas,
mažesni socialinio draudimo ir valstybės institucijų išlaidos, palankus visuomenės požiūris.
Šiuolaikiška įmonė ar organizacija turėtų deklaruoti saugos politiką tarp jos kitų veiklos
principų, pvz., pagal GOETSCH D. L., taip, kaip pavaizduota 1.4 pav.
1.4 pav. Verslo kompanijos reklaminio prisistatymo pavyzdys
Geras profesinės saugos ir sveikatos valdymo veiksmingumas – jokių nelaimingų
atsitikimų ar profesinių ligų. Įmonė turėtų skirti tokią pat svarbą DSS vadybos tikslams
pasiekti, kokią skiria pagrindiniams verslo veiklos aspektams. Apie tai, kaip funkcionuoja
DSS vadybos sistema, kokie yra jos esminiai sandai – kito šios knygos skyriaus objektas.
2. PROFESINĖS SAUGOS VADYBOS SANDAI
Profesinės saugos vadybos sandai pagal suformuotus standartuose požiūrius išskirtini į
dvi kryptis:
pirmoji – grindžiama aplinkos apsaugos bei kokybės vadybos sistemų nuolatinio gerinimo
nuostatomis (standartas OSHAS 18001);
antroji – Didžiojoje Britanijoje prigijęs sveikatos ir saugos gairių (UK HSG65) variantas
(standartas BS 8800).
Toliau knygoje bus apibūdinami abiejų krypčių sandai, kad skaitytojas galėtų susidaryti
nuomonę ir juos taikydamas pasirinktų jam priimtinesnį variantą ar jų derinį. Šių krypčių
skiriamoji riba nėra labai ryški, tai daugiau atskirų elementų dėstymo į tam tikras vietas
VšĮ SĖKMĖS LYDERIAI
VIZIJA – būti pirmaujančia šalyje ir Europoje N produktų gamintoja ir tiekėja.
MISIJA – mūsų gaminiai ir paslaugos vartotojų poreikiams visapusiškai tenkinti.
VEIKLOS PRINCIPAI numato tokius prioritetus:
vartotojų poreikių tenkinimas, produkcijos tobulinimas, paslaugų spartinimas;
kokybės valdymas ir nuolatinis gerinimas naudojant patvirtintą ISO 9001 sistemą;
darna su aplinka ir tausojantis išteklių naudojimas – veikianti ISO 14000 sistema;
darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimas naudojant patvirtintą OSHAS 18001 sistemą;
kainodaros pritaikymas vartotojų poreikiams ir lyderiavimas tarp panašių įmonių;
etiška konkurencinė kova, pagarba darbuotojams ir vartotojams.
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 20
niuansai, o šioje knygoje nenorima suteikti pranašumo ar įvertinti kaip trūkumą vieno ar kito
požiūrio atžvilgiu.
2.1. Saugos būklės pradinė analizė. Politikos formavimas ir tikslai
2.1.1. Saugos būklės pradinė analizė
Įmonė turėtų atlikti profesinės saugos būklės pradinę analizę. Ši analizė suteikia žinių,
kurios padeda nusistatyti darbuotojų saugos ir sveikatos būklės atitikties teisiniams
reikalavimams lygį, suformuluoti atitinkamą politiką, tikslus ir priimti sprendimus dėl DSS
vadybos sistemos masto. Pradinė DSS būklės analizė turi padėti išsiaiškinti realią saugos
situaciją įmonėje.
Darant pradinę DSS būklės analizę pirmiausia reikėtų lyginti įmonės administracinio
aparato valdymo organizavimą su teisės aktais nustatytais reikalavimais ir įmonėje
nusistovėjusia praktika bei kitose veiklos srityse (pvz., gamyboje, kokybės valdyme)
naudojamu pareigų ir teisių paskirstymu. Taip pat reikėtų atsižvelgti į darbuotojų kaip
socialinių partnerių dalyvavimą ar tokio dalyvavimo rekomendacijas, siūlomas valdžios
institucijų, profesinių sąjungų ar kitų institucijų. Labai naudinga atsižvelgti į kitų įmonių
patirtį, pasinaudoti jų gera praktika ir patyrimu tokios pradinės DSS būklės ir esamos
situacijos analizei bei vertinimui atlikti. Nemažą pagalbą gali suteikti valstybinės kontrolės
įstaigos (pvz., Valstybinė darbo inspekcija – VDI), konsultuojančios DSS klausimais firmos
ar mokslo įstaigos. Labai svarbu pradinės DSS būklės vertinime atsižvelgti ir į vadybai skirtų
išteklių (ir materialiųjų, ir žmogiškųjų) kiekį, jų naudojimo efektyvumą.
Profesinės saugos būklę įmonėje nereikėtų vertinti kaip gerą tik dėl nelaimingų
atsitikimų, profesinių ligų ar incidentų nebuvimo. Tai galbūt, tik laimingas atsitiktinumas.
Vertinant DSS būklę reikėtų suprasti, kaip susiformuoja nelaimingas atsitikimas ar jo
neįvyksta, arba pavyksta išvengti (2.1 pav.). Pirminiame etape reikia aiškiai įsivardinti – ar
yra pavojų ar galimybių susidaryti pavojingai situacijai?
Ar tą pavojų įmanoma pastebėti ar pajusti? Ar asmuo pajėgus suvokti pavojų? Ar
susiformavusi asmens elgsena vengti pavojaus? Ar jis tam paruoštas ir pasiruošęs? Ar yra
galimybė pavojaus išvengti? Jei į šiuos klausimus gaunami neigiami atsakymai, tai, kad
neįvyko nelaimingas atsitikimas, daug nulėmė atsitiktinumas.
Nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų ar kitų sveikatos sutrikdymų bei incidentų
prevencijai ir pradinės saugos būklės analizei įmonėje atlikti Lietuvoje numatytas privalomas
profesinės rizikos vertinimas darbo vietose. LR DSS įstatyme ši pareiga numatyta darbdaviui.
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 21
2.1 pav. Nelaimingo atsitikimo formavimosi schema (pagal McCORMICK E.,
SANDERS M. modelį)
Rizikos vertinimas įmonės vadovybei ir darbuotojams padeda nusistatyti ir sutarti,
kokie profesinės saugos ir sveikatos valdymo veiksmai ar procedūros bus:
reikalingi pavojų ir rizikos išvengimo atžvilgiu;
veiksmingi, tačiau neperdėti ir apsunkinantys;
efektyvūs siekiant tikslo išvengti nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų ar incidentų.
Neobjektyvus profesinės rizikos vertinimas ar vertinimo formų formalus užpildymas,
daromas tik dėl teisės aktų reikalavimų įvykdymo, yra nereikalingas lėšų ir laiko švaistymas.
2.1.2. Politikos formavimas ir tikslai
Pagal atliktą pradinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklės analizę įmonės vadovybė
suformuoja ir patvirtinta DSS politiką. Įmonės DSS politikos formavimo gairės pavaizduotos
2.2 pav. Įmonės vadovybė, atsižvelgdama į pradinę DSS būklę, auditų rezultatus (jei tokie
vyko), išorės sąlygas ir reikalavimus, įmonės vidines sąlygas (galimybes), atlieka vertinamąją
analizę ir formuoja DSS politiką. Politika turi apibrėžti aiškius ir pamatuojamus bendruosius
profesinės saugos ir sveikatos tikslus įmonėje, vadovybės įsipareigojimą gerinti DSS valdymo
sistemos veiksmingumą ir profesinės rizikos prevenciją. Pirmiausia politika turi atitikti
įstaigos DSS rizikos veiksnių tipą ir mastą bei atitiktį DSS teisės aktų reikalavimams.
Antropometrinės ir
biomechaninės savybės,
treniruotumas, vikrumas
Pavojingų aplinkybių ar sąlygų
buvimas (susidarymas)
Pavojaus pastebėjimas (pajutimas) Jutimo organai Ne
Taip
Pavojaus suvokimas
Informacijos
apdorojimas Ne
Taip
Sprendimas pavojaus išvengti
Elgsenos
su(si)formavimas Ne
Taip
Galimybė pavojaus išvengti
ATSITIKTINUMAS ATSITIKTINUMAS
Taip
Ne
NELAIMINGAS ATSITIKIMAS NELAIMINGO ATSITIKIMO IŠVENGTA
Įtaką turintys
veiksniai
ŽYMĖJIMAI: labiau tikėtina proceso eiga; mažiau tikėtina proceso eiga
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 22
2.2 pav. Įmonės vadovybės DSS politikos formavimo gairės, apimami veiksmai ir
rezultatai
Politikoje turi būti įmonės vadovybės įsipareigojimai dėl nuolatinio gerinimo,
papildomų įsipareigojimų pagal kolektyvines ar kitas sutartis su darbuotojais. Aktualu, kad
vadovybės būtų numatyti veiksmų, procedūrų ar kitų priemonių dokumentavimas, išsamus ir
objektyvus darbuotojų informavimas laiku bei numatytas bendradarbiavimas profesinei saugai
garantuoti. Politika turi būti numatytais terminais peržiūrima, DSS sistemos veikimas
audituojamas ir analizuojamas. Būtina nusistatyti objektyvius vertinimo kriterijus, kurie
padėtų įvertinti tikslų pasiekimą. Vadovybės požiūrį į DSS vadybos sistemos reikšmę įmonės
veikloje geriausiai atspindi viešumas.
Vienas iš esminių vadovybės politikos atspindžių – suformuoti DSS tikslai. Tikslai turi
būti aiškiai apibrėžti, nustatytas tikslų eiliškumas pagal jų svarbą ir, kiek tai įmanoma,
išreikšti pamatuojamomis vertėmis ar aiškiai apibrėžtomis sąvokomis su numatais vertinimo
rodikliais bei metodais.
Įmonės vadovybei reikia suprasti, kad objektyvi pradinė informacija apie DSS būklę,
jos analizės rezultatai, įvykę auditai, išorinės ir vidinės sąlygos bei reikalavimai (2.2 pav.) yra
kaip atrama teisingai ir rezultatyviai įmonės DSS politikai, tikslams ir priemonėms suplanuoti.
2.2. Profesinės saugos planavimas ir organizavimas
2.2.1. Planavimas
Profesinei saugai planuoti įmonė turėtų kiek tai įmanoma taikyti tuos metodus, kurie
pasiteisino pagrindinėje ar kitose veiklose ir kur planus pavyko įgyvendinti. Įmonei būtų labai
naudinga nagrinėti DSS, aplinkos bei kokybės vadybos sistemas ir planuoti jų tikslus bei
priemones susietai.
POLITIKA
(Įsipareigojimai, tikslai,
rezultatai ir vertinimo kriterijai)
Pradinė (periodinė)
DSS būklės analizė
Auditų
rezultatai
Išorės sąlygos ir
reikalavimai Vidinės sąlygos
ir galimybės
Vadovybinė analizė
Įmonės vadovybė
Planavimas
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 23
Planuojant DSS valdymą, pirmiausia reikia pasiruošti (nusistatyti, pasirinkti) procedūras
nuolatiniams pavojams identifikuoti, rizikai vertinti ir prevencijos priemonėms panaudoti.
Ruošiant tokias rizikos valdymo procedūras turi būti numatomos ne tik įprastos situacijos bei
darbuotojų elgsena, bet ir neįprastos situacijos, kai į darbo vietą patenka pašaliniai asmenys
(įskaitant ir klientus ar svečius). Tokios procedūros turi atitikti numatomus DSS tikslus (ar
tikslai koreguojami pagal galimas įvykdyti procedūras) ir rezultatus. Įmonėje rizikos
identifikavimas ir vertinimas darbo vietose turi būti išankstinis (bet ne pasekminis), rizikos
veiksniai turi būti pašalinti arba valdomi numatytomis priemonėmis, turi būti numatyta, kaip
tam bus paruošiami darbuotojai, kaip bus atliekama stebėsena.
Įmonėje turi būti suplanuota, kaip bus prižiūrima teisiniai ir kiti DSS reikalavimai, kurie
aktualūs įmonės veikloje, kaip ši informacija bus atnaujinama, kaip bus informuojami
darbuotojai ir kiti su šiais klausimais susieti asmenys ar įstaigos (įmonės).
DSS valdymo planavimas turi glaudžiai sietis su tikslais, kurie turi būti pamatuojami
(įvertinami), kad jau planavime būtų galima aiškiai žinoti, kokių rezultatų siekiama. Jei
nepavyksta pagal išsikeltus tikslus suplanuoti veiklos, kartais reikia tikslus koreguoti. Visada
planuojant reikia įvertinti sėkmės arba nesėkmės galimybes. Vertinimo objektyvumui pasiekti
būtina nustatyti aiškius veiksmingumo kriterijus, numatant, kas ir iki kada turi būti padaryta,
kas už veiklą atsako, kas tikrins ir koreguos ją.
2.2.2. Organizavimas
Pagrindinis profesinės saugos įmonėje organizatorius yra aukščiausioji vadovybė, todėl
jai ir priskirtina didžiausia atsakomybė. Aktyvus aukščiausiosios vadovybės dalyvavimas
sprendžiant įmonės DSS ir profesinės rizikos valdymo klausimus yra pagrindinis sėkmę ir
visų darbuotojų dalyvavimą garantuojantis veiksnys. Įmonėje dažniausiai vienas iš
aukščiausiosios vadovybės pareigūnų (pvz., įmonės vadovas ar vienas iš direktorių)
paskiriamas darbdavio įgaliotuoju asmeniu darbuotojų saugai ir sveikatai (nepaskyrus tokio
asmens, šias pareigas prisiima vadovas). Šis asmuo dažniausiai būna atsakingas ir už DSS
vadybos sistemos įgyvendinimą ir rezultatyvų naudojimą. Tačiau vienas asmuo tokios
sistemos valdyti negali, todėl visais įmonės valdymo lygiais žmonės turi:
1) būti atsakingi už savo padalinio ir kitų padalinyje dirbančių (esančių) darbuotojų saugą;
2) rūpintis sauga tų žmonių, kuriems įmonės veikla gali turėti įtakos, pvz., praeiviams;
3) suprasti savo asmeninę atsakomybę už veiksmus (neveiklumą) DSS valdymo klausimais.
Organizuojant DSS valdymą geriausia, kai ji yra integruota visoje įmonėje ir apima
visas veiklos sritis. Organizuojant efektyvų DSS valdymą reikia:
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 24
1) aiškiai apibrėžti padalinių vadovų teises (dažniausiai pasitaikantis trūkumas) ir pareigas,
atsakomybės ir atsiskaitomybės klausimus;
2) suteikti būtinųjų žinių DSS klausimais, jei reikia ir įgūdžių (patyrimo), pagal užimamas
pareigas ir atliekamus darbus;
3) skirti reikalingą lėšų, žmonių ar kitų išteklių kiekį numatytoms DSS priemonėms
realizuoti;
4) pasirengti DSS informacijos paskelbimui, kuri būtų prieinama visais būtinais aspektais,
numatyti galimybes naudotis specialistų patarimais;
5) numatyti, kaip į DSS užtikrinimą bus įtraukti darbuotojai, kaip jie bus konsultuojami.
2.2.3. Profesinės saugos valdymo programa
Suplanuotai DSS valdymo, profesinės rizikos mažinimo bei DSS būklės gerinimo
veiklai atspindėti ir dokumentuoti turi būti parengta DSS valdymo programa (didesnėse
įmonėse gali būti atskirų veiklų ar padalinių programos).
Programoje dažniausia atspindimi numatyti tikslai, konkretizuojamos priemonės
tikslams įgyvendinti, pateikiami įvykdymo terminai, nurodomi atsakingi už vykdymą ir
kontrolę asmenys. DSS valdymo programoje ar kitu dokumentu turi būti numatyta ir pačios
programos peržiūrėjimo terminai (geriau, kai jie periodiniai), tą atliekantys įgaliotieji asmenys,
programos atskirų dalių koregavimo gairės.
Sudarant DSS valdymo programą labai svarbu tiksliai apibrėžti veiksmingumo
rodiklius. Veiksmingumui vertinti gali būti objektyvūs ir subjektyvūs, kiekybiniai ir
kokybiniai rodikliai. Objektyvieji rodikliai nepriklauso nuo vertintojo asmeninio požiūrio ar
nuostatų, pvz., prietaisų išmatuoti parametrai ir jų vertės, apmokytų asmenų kiekis. Problema,
kad kartais tai nėra svarbiausi programos vykdymo rodikliai. Subjektyvieji rodikliai atspindi
tam tikro asmens (-ų) nuomonę apie kitaip neįvertinamus parametrus, ten, kur negalima ar
sunku pritaikyti standartizuotus tyrimo metodus. Pvz., vertinant saugos priemonių darbo
vietoje pakankamumą iš kelių vertintojų galima gauti labai skirtingus rezultatus…
Gerai, kai programoje numatytus tikslus ir jų pasiekimo veiksmus bei rezultatus galima
aprašyti kiekybiškai, nurodyti skaitines vertes ar lyginamąsias skales. Kuo tokių išraiškų
daugiau, tuo lengviau tikrinti programos vykdymą ir taikyti prevencijos ar koregavimo
veiksmus. Ten, kur neįmanoma aprašyti veiksmingumą kiekybiškai, naudojami kokybiniai
rodikliai, pvz., darbuotojų aktyvumas DSS klausimais – pateikiami pasiūlymai, jų dalykinis
lygis. Nors kokybiniai rodikliai gali būti labai svarbūs, su veiksmingumo matais juos gali būti
sunku susieti.
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 25
DSS valdymo programai sudaryti Lietuvos įmonės gali pasinaudoti PROFESINĖS
RIZIKOS VERTINIMO NUOSTATŲ numatyta rizikos vertinimo lentele, kurios formą reikia
tik atitinkamai susisteminti, papildyti ir apibrėžti aiškius tikslus bei rezultatus.
2.3. DSS tikslų įgyvendinimas ir valdymo sistemos naudojimas
2.3.1. Tikslų įgyvendinimas
Nusistačius įmonės DSS valdymo tikslus ar atskiro veiklos baro tikslą, suplanavus
atitinkamas priemones tikslui pasiekti, numačius organizavimo aspektus ir vertinimo
rodiklius, prasideda įgyvendinimo procesas (2.3 pav.).
Kiekybinį tikslo vertinimą geriausiai atspindi tuo atveju, kai galima rezultatų rodiklius
išreikšti kaip padidėjimą (pvz., mechanizmais kraunamų krovinių kiekį padidinti 5 %) ar
sumažinimą (pvz., visą kūną veikiančią vibraciją darbo vietoje sumažinti iki 0,49 m s-2
), ką
nors įdiegti arba pašalinti (pvz., iki tam tikros datos), patikrinimą ar kontrolę galima išreikšti
periodiškumu (pvz., kartą per dvi savaites). Kai kiekybiškai įvertinti tikslą neįmanoma, reikia
labai tiksliai aprašyti esamą situaciją ir po įgyvendintų priemonių pakitusią būseną. Pvz.,
pasiekti aktyvesnio darbuotojų atstovų dalyvavimo tam tikrame procese. Aktyvumui
apibūdinti galima nurodyti, kiek dabar gauta pasiūlymų ar pastabų ir kiek numatoma, kad
padidės jų atsiliepimų ar įrašų.
Tikslui pasiekti numatytos užduotys turi būti aiškios, kad vykdytojai žinotų kaip ir kada
tą reikia padaryti. Tam būtina numatyti ir kokiais rodikliais užduotis vertinama, kaip ir kas
turi atlikti rezultatų vertinimą. Jei suplanuotos priemonės kuriems nors asmenims duos naudą
ar paveiks juos, jie turi būti informuojami ir konsultuojami apie tai.
Kai suplanuota veikla nevisiškai įgyvendinta, tenka pirmiausia patikrinti, ar teisingai
atliktas įvertinimas. Jei įvertinimo rezultatai objektyvūs – tikrinama ir prireikus koreguojama
organizavimo ar planavimo veiksmai, o kartais koreguojami ir nusistatyti rodikliai ar pats
tikslas.
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 26
2.3 pav. Tikslo įgyvendinimo schema
Pasiekus numatytus rodiklius ir tikslą, svarbu įvertinti šio tikslo tęstinumą ir naujų jo
rodiklių suformavimą. Šį procesą dažnai įvardinama kaip nuolatinio gerinimo siekį.
2.3.2. DSS valdymo sistemos naudojimas
DSS valdymui turi būti aiškus struktūrinis ir atsakomybės aprašas. Reikia aprašyti ir
paskelbti vadovaujančiųjų, vykdytojų ir tikrintojų darbą bei asmenis, aiškiai nurodant veiklas,
panaudotinas priemones profesinės rizikos veiksniams valdyti, pareigas ir teises. Įmonės
vadovybė turi numatyti išteklius (žmogiškuosius, finansinius, techninius ir pan.), kurie yra
reikalingi DSS vadybos sistemai įgyvendinti, valdyti ir gerinti. Vadovybė turi ryžtingai siekti
sistemos veiksmingumo, reikalauti veiklos ataskaitų, jas analizuoti.
TIKSLAS
Rezultatų rodiklių įvertinimas
Ar rezultatai pasiekti,
ar planas
įgyvendintas?
PLANAS tikslui pasiekti.
ORGANIZAVIMAS – užduočių
suformavimas, paskirstymas ir atlikimas
Ne
ar
nevisiškai
Tik
rin
imas
ir
kore
gav
imas
TIKSLAS pasiektas
Ar reikia tęsti veiklą
šio tikslo srityje? Pabaiga
Pradžia
Kiekybinė tikslo išraiška ir rezultatų
rodikliai
Ne Taip
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 27
Padalinių vadovai ir darbuotojai privalo kompetentingai atlikti užduotis, kurios gali
turėti įtaką profesinei rizikai darbo vietoje ar bendram DSS valdymui. Kompetencija turi būti
aprašyta kaip atitinkamas mokymas ar įgūdžių formavimas. DSS kompetencija turi būti
vertinama, jei įmanoma, greta pagrindinės darbinės ar pareiginės kompetencijos. Įmonėje turi
būti nusistatyta, kaip bus tikrinami tam tikrų specialistų ar darbuotojų žinios apie atitiktį DSS
politikai, tikslams ir procedūroms, apie savo vaidmenį ir pareigas profesinės rizikos bei DSS
valdyme ir jų darbo veiklos pasekmes saugos klausimais, apie parengtį avarijoms ir
atsakomuosius veiksmus, apie nustatytų DSS veiklos procedūrų nevykdymo pasekmes, apie
pagerėjusios asmeninės veiklos naudą DSS valdymui ir pan. Aišku, mokyme ir žinių tikrinime
reikia atsižvelgti į užimamas pareigas, gebėjimus, rizikos lygius, naudojamas priemones ir t. t.
Įmonėje turi būti visa pagal užimamas pareigas ir atsakomybę būtina DSS informacija
pranešta darbuotojams ir numatyta, kaip bus gauta iš jų. Darbuotojų konsultavimas turi būti
aiškiai aprašytas, kontroliuojamas ir dokumentuojamas.
Gerai DSS valdymo sistemos veiklai užtikrinti darbuotojai turi būti įtraukti į rizikos
veiksnių vertinimą ir priemonių rengimą, DSS būklės analizę ir politikos formavimą. Ypač
turi būti darbuotojams išaiškinami pakeitimai, kurie gali turėti įtakos saugai ir sveikatai.
Vadovybė turi užtikrinti, kad darbuotojams atstovautų DSS klausimais kompetentingi ir
apmokyti asmenys, o kiti darbuotojai žinotų, kas yra darbuotojų DSS atstovai.
Įmonėje turi būti aprašyti esminiai DSS vadybos sistemos elementai, ryšiai tarp jų,
apibūdinta dokumentų sistema ir jų valdymas. Kokybės sistemos vadyboje tai įvardijama
Kokybės vadovu. Įmonė turi numatyti ir naudoti procedūras visiems būtiniesiems DSS
sistemos dokumentams ir duomenims valdyti. Tai padeda užtikrinti ne tik sisteminį
dokumentų ir duomenų tvarkymą, bet ir jų peržiūrą reikiamu laiku, taisymą ir, kai reikia,
patvirtinimą. Geras dokumentų tvarkymas laiduoja naujausių dokumentų ir duomenų versijų
naudojimą visose vietose, užtikrina, kad pasenę dokumentai ir duomenys būtų laiku pašalinti
iš naudojimo, o archyviniai dokumentai būtų tinkamai sutvarkomi.
Įmonėje turi būti nusistatytos veiklos ar darbai, kuriems būtinai taikomos DSS valdymo
priemonės. Dažniausia tai siejasi su reikšmingais profesinės rizikos veiksniais. Įmonė turi
tokioms vietoms ar sritims, kur aiškių procedūrų nebuvimas gali sukelti nukrypimus ar
neatitiktis išsikeltiems DSS tikslams, parengti ar parinkti tas procedūras ir numatyti, kaip bus
tikrinama atitiktis, vertinami rezultatai. Reikia atsižvelgti ir numatyti, kaip bus pradedama
naudoti naujai nupirkta įranga, vertinama jos rizika. Turi būti atitinkamos procedūros ir dėl
naujų darbuotojų, vietų pritaikymo jų asmeninėms savybėms. Visose šiose procedūrose reikia
stengtis, kad profesinės rizikos veiksniai būtų pašalinti ar sumažinti iki nepavojingų
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 28
(nekenksmingų) ribų ir, jei įmanoma, jų atsiradimo šaltinyje. Apsaugant darbuotojus nuo
pavojų pirmumas turi būti teikiamas kolektyvinėms apsaugos priemonėms (ne asmeninėms).
Ypatingas dėmesys atkreiptinas į avarinių situacijų galimybę bei atsakomuosius
veiksmus. Tokio pobūdžio veiksnių išvengimo planuose ir procedūrose ypač turi būti
akcentuojama ir analizuojama parengtis ir atsakomieji veiksmai iki avarijų arba po avarinių
situacijų. Gerai parengčiai užtikrinti turi būti periodiškai tikrinamos tokios procedūros,
atliekami ne tik teoriniai, tačiau ir praktiniai darbuotojų mokymai.
2.4. Tikrinimas, prevencijos ir koregavimo veiksmai
Įmonei reikia numatyti procedūras profesinės saugos valdymo sistemos stebėsenai
vykdyti. Pagrindinis stebėsenos objektas turi būti pačios sistemos veiksmingumas.
Veiksmingumui vertinti reikia kokybinių ir kiekybinių rodiklių (objektyviai atspindinčių
pasiektus rezultatus ar jų tarpines vertes) visumos, kurie parodytų ir bendrąjį DSS tikslų
įvykdymo lygį. Aišku, skirtingo lygio vadovams ir darbuotojams reikalinga ne ta pati
informacija. DSS sistemos vadovui ir tarnybai reikia žinoti pačios sistemos veiksmingumo
rodiklius, kad įvertintų sistemos efektyvumą. Darbo vietose veiksmingumas daugiau atspindi
rizikos valdymo priemonių įgyvendinimą ir efektyvumą.
Geriausiai, kai įmonėje suformuota tikrinimo ir stebėsenos sistema naudoja išankstinius
matavimus ar vertinimus, kuriais kontroliuojama atitiktis įmonės susidarytai DSS programai,
apimant teisės aktų reikalavimų atitiktį, nusistatytų veiksmų ir jų vykdymo planų tikrinimą.
Išankstiniai vertinimai apima sisteminius dalykus pagal DSS tikslus. Vadovavimo gerinimas
galėtų būti tikrinamas pagal vadovybės dalyvavimą DSS valdyme (pvz., kiek vyko aptarimų,
ar nustatytais terminais), rizikos vertinimo procesai – pagal įvertintų vietų skaičių palyginti su
reikalingu įvertinti, DSS mokymo sistema – pagal apmokytų darbuotojų skaičių ir pan.
Ilgalaikių duomenų stebėsenai (deja, kartais ir eilinei būklės kontrolei, pvz., po
nelaimingo atsitikimo) naudojamas pasekminis vertinimas, kai apskaitomi ir analizuojami
nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų ir sergamumo bei incidentų duomenys. Ši sistemos
veiksmingumo matavimų ir vertinimo stebėsenos sistema turi būti tokia, kad duomenų ir
rezultatų pakaktų prevencijos ar koregavimo veiksmams parinkti.
Kai naudojamos matavimo priemonės, matavimo metodai, priemonių priežiūra,
darbuotojų kvalifikacija ir rezultatų apdorojimas bei saugojimas turi atitikti nustatytus
reikalavimus. Prietaisai turi būti kalibruojami ir tinkamai prižiūrimi.
Standartizuotąją DSS valdymo sistemą diegianti įmonė ypač atidžiai turi nusistatyti
procedūras valdant incidentų duomenis, kurie yra kaip viena iš informacinių prevencijos
priemonių galimiems nelaimingiems atsitikimams ar profesinėms ligoms išvengti. Aišku,
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 29
nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų tyrimo procedūros turi būti pagal teisės aktų
nustatytus reikalavimus (plačiau žr. 5 sk.). Pasekminio vertinimo metu, ypač tiriant
nelaimingo atsitikimo priežastis, reikia išsiaiškinti, ar vertinta profesinė rizika, ar rizikos
mažinimo priemonės buvo pasirinktos tinkamai, o gal nepakankamai atidžiai įvertinta rizika
ar blogai įgyvendintos ar iš esmės neveiksnios priemonės. Kodėl nepavyko išankstine
stebėsena nustatyti sistemos neveiksnumą? Ar buvo analizuojamos anksčiau vykusių
nelaimingų atsitikimų nesuvaldymo priežastys, kokios taikytos priemonės, o jei taip – kodėl
jos nepadėjo tiriamuoju atveju?
Sistemos stebėsenos sistema turi suteikti galimybę išaiškinti neatitiktis nusistatytiems ar
nustatytiems reikalavimams ir numatyti priemonių ar veiksmų gaires pasekmėms mažinti ar
pašalinti prevencijos ar koregavimo veiksmais. Turi būti numatyta, kada ir kas inicijuoja šiuos
veiksmus, kokias priemones jiems gali taikyti, kada baigti, kas tikrins jų efektyvumą. Geriau,
kai prieš šiuos veiksmus atliekamas rizikos vertinimas, kurio metu įsitikinama, ar jie bus
efektyvūs. Pvz., atliekant triukšmo matavimus netikėtai nustatyti per dideli jo ekspozicijos
lygiai. Kaip prevencijos priemonę triukšmo poveikiui sumažinti numačius panaudoti
asmeninę klausos apsaugos priemonę, reikia turėti procedūrą jos efektyvumui apskaičiuoti.
Svarbu, kad numatomos veiksmingumo matavimo ir vertinimo procedūros objektyviai
atspindėtų esamą įmonės profesinės rizikos situaciją ir DSS būklę, o prevencijos ar
koregavimo priemonės atitiktų pavojų lygį ar sistemos neatitikčių mastą.
DSS sistemos tikrinimas, parenkami prevencijos ar koregavimo veiksmai turi būti
tiksliai dokumentuojami. Profesinę saugą ar DSS sistemos veiksnumą atspindintys įrašai turi
būti aiškūs, tinkamai identifikuoti, lengvai registruojami ir surandami, apsaugoti. Reikia
tiksliai nustatyti jų saugojimo ir naikinimo tvarką. Geriausiai, kai tam pritaikoma ne tik
norminiais teisės aktais nustatyta tam tikrų DSS įrašų tvarka (pvz., įvadinio instruktavimo),
bet ir įmonėje nusistovėjusi bendra, pasiteisinusi kitose veiklos srityse, dokumentų
registracijos, įrašų darymo, dokumentų saugojimo ir peržiūros tvarka.
2.5. Auditai
Pagal LST 1952 nurodomą apibrėžimą auditas – tai sistemingas ir nepriklausomas
(nebūtinai išorinis) tyrimas, kuriuo nustatoma, kiek veikla ir rezultatai atitinka suplanuotus, ar
pasiekti numatyti rodikliai, ar numatytos priemonės sėkmingai diegiamos ir ar jos tinkamos
DSS tikslams ir numatytai politikai pasiekti.
Greta DSS vadybos sistemos veiksmingumo stebėsenos turi vykti periodiniai auditai,
kurie padeda išsamiau ir kritiškiau įvertinti visus sistemos elementus. Audituoti turi tinkamai
pasiruošę darbuotojai. Jie, kiek tai įmanoma, turi būti kuo mažiau susieti su audituojama
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 30
sritimi. Jei įmanoma, auditus turi daryti tie asmenys, kurie tiesiogiai visiškai neatsako už
tiriamąją veiklos sritį. Paprastai auditai būna gana išsamūs, tačiau koks bus atliekamas
konkrečioje įmonėje, reikia apsispręsti pagal jos dydį, pavojus ir rizikos laipsnį.
Įmonė turi nusistatyti (pasirengti) audito procedūras ir programą, kurie padėtų išaiškinti,
kaip DSS vadybos sistema atitinka (neatitinka) planuotas priemones, ar tinkamai įgyvendinta
ir prižiūrima, ar veiksminga pagal nusistatytą politiką ir tikslus. Atliekant politikos ir tikslų
auditavimą būtina atsižvelgti į ankstesnių auditų rezultatus.
Kaip nurodoma LST 1952, pagrindiniai auditavimo politikos klausimai turėtų sietis su
paties audito tikslų nusistatymu, taikytinų metodikų ir priemonių numatymu, auditorių
kompetencijos apibūdinimo ir vertinimo paruošimo, parengiamųjų priemonių auditui atlikti
numatymu, audito programos ir ataskaitos formos sudarymo, audito priežiūros ir kokybės
kontrolės veiksmų numatymo, audito rezultatų analizės ir įgyvendinimo procedūrų nustatymu.
Pagal šiuos kriterijus ir paruoštas procedūras reikia apsispręsti, ar galima taikyti standartinius
auditavimo metodus (pvz., pagal tarptautinį standartą ISO 19011), ar reikia paruošti išskirtinai
savitą auditavimo sistemą.
Prieš darant auditą reikia apsispręsti, ar bus tikrinama visa įmonės DSS veikla, ar tik jos
dalis, ar koncentruojamasi į kokią savitąją veiklą, darbo barą arba veiklos problemą? Kartais
DSS sistemos auditą reikia susieti su techniniais ir technologiniais įmonės reikalais, įrenginių
priežiūra ar atnaujinimu. Auditas gali būti įvertinamasis – nustatomas DSS vadybos ar kitos
srities efektyvumas, arba atitikties auditas, kuriuo tikrinamas įmonės DSS sistemos ar tam
tikrų sričių atitikimas numatytoms procedūroms, savo nusistatytiems ar išoriniams
reikalavimams. Dažnai taikomi abu auditų tipai.
Visos DSS vadybos sistemos audito objektų schema pateikta 2.4 pav.
2.4 pav. DSS vadybos sistemos audito schema
DSS būklės pradinė
(periodinė) analizė
DSS politika.
Tikslai, rezultatai
DSS planavimas ir
organizavimas ir
diegimas
DSS tikrinimas,
prevencijos ir
koregavimo veiksmai
AUDITAS
Vadovybė
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 31
Audito programa, įskaitant visus planus, turi būti pagrįsta organizacijos veiklos rizikos
įvertinimo ir ankstesnių auditų rezultatais. Audito procedūros turi apimti taikymo sritį,
dažnumą ir atlikimo terminus, metodus ir kompetenciją, be to, pareigas ir reikalavimus darant
auditus ir pateikiant rezultatus.
Įmonės vadovybė turi suprasti, kad auditas turi vykti be trukdymų ir poveikio
auditoriams. Audituojamieji dažnai audite mato grėsmę, jų kritiką, todėl nelinkę
bendradarbiauti, o kartais būna net trukdantys arba slepiantys realią informaciją. Vadovybė ir
auditoriai turėtų pabrėžti pagrindinius audito, kurį inicijuoja įmonės vadovybės tikslą –
nustatyti DSS vadybos sistemos neatitiktis ar problemas, išsiaiškinti silpnąsias vietas ir
numatyti prevencijos ar koregavimo veiksmus. Reikia pabrėžti, kad auditu neieškoma kaltųjų,
nenumatoma juos nubausti. Naudinga, kad prieš auditą vadovybė informuotų audituojamųjų
sričių specialistus ir darbuotojus apie audito tikslus ir ragintų bei skatintų atvirai
bendradarbiauti su auditoriais.
Audito medžiaga ir ataskaita (iš pradžių preliminari – aptarimui ir, jei reikia, tikslinimui
formuluočių ar pagrindimų, po svarstymo – galutinė) turi būti teikiama įmonės vadovybei.
Paprastai audito medžiaga ir ataskaita būna slapta. Kad auditai būtų efektyvūs, įmonės
vadovybė neturi atmesti audito rekomendacijų ir imtis atitinkamų veiksmų.
Pagal audito medžiagą ir išvadas bei rekomendacijas paruošiamas veiksmų planas
neatitiktims pašalinti ir DSS sistemai tobulinti. Turi būti tiksliai nurodyti audito
rekomendacijų diegimo veiksmai, vykdytojai, atlikimo terminai ir tikrinimo bei įvykdymo
patvirtinimo procedūros. Kad numatytas veiksmų planas būtų efektyviai vykdomas, geriau kai
jis būna įmonės vadovybės patvirtintas kaip tam tikras veiklos potvarkis.
Tačiau audito rezultatai būtinai turi būti analizuojami bei vertinami ir vadovybinės
analizės metu.
2.6. Vadovybinė analizė. Nuolatinio gerinimo procesas
Įmonės aukščiausioji vadovybė nusistatytais laiko tarpais turi analizuoti DSS vadybos
sistemą. Šia analize siekiama įvertinti sistemos tinkamumą, veiksmingumą ir efektyvumą.
Dažnai ši analizė tiesiog ir vadinama vadovybine vertinamąja analize. Vadovybinės analizės
vieta bendroje DSS gerinimo proceso schemoje atspindėta 2.5 pav.
Pagrindinis vadovybinės vertinamosios analizės tikslas – įsitikinti, ar numatyta DSS
būklė ir valdymo sistema atitinka nusistatytą politiką, ar įgyvendinami numatyti tikslai, ar
pasiekiami nustatyti rezultatai. Norėdama atlikti tokią analizę, vadovybė turi turėti pilną
informaciją apie DSS būklę ir valdymo sistemos veikimą. Pagrindiniai informacijos šaltiniai
yra auditų ataskaitos ir periodinės DSS būklės analizės duomenys.
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 32
Vadovybinės vertinamosios analizės rezultatai turi būti dokumentuojami. Dažniausiai
viešoji tokios analizės išraiška būna vadovybės pareiškimas dėl DSS politikos ir tikslų.
2.5 pav. Nuolatinio DSS vadybos gerinimo schema (pagal OSHAS 18001 pavyzdį)
Įmonės vadovybinės analizė paprastai vyksta kartą per metus, o periodiniai DSS būklės
ir vadybos sistemos tikrinimai gali būti ir dažnesni. Periodinė DSS būklės analizė apima tuos
pačius klausimus kaip ir pradinė, tačiau prisideda auditų išvados ir rekomendacijos.
Vadovybinės analizės rezultatas yra atnaujinta ar nauja DSS politika, tikslai ir
rezultatai, kuriais siekiama geresnio darbuotojų saugos ir sveikatos lygio, t. y. vykdomas
gerinimo procesas. Kai įmonė tą daro sistemingai, vyksta nuolatinio gerinimo procesas.
3. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS EUROPOS SĄJUNGOJE, LIETUVOJE
IR ĮMONĖJE
3.1. Europos Sąjungos sutartys ir DSS klausimai. Direktyva 86/391 EEC ir ją
papildančios atskirosios direktyvos
3.1.1. Europos Sąjungos sutartys ir darbuotojų saugos klausimai
Darbuotojų sveikata ir sauga imta labiau rūpintis dar nuo Europos anglių ir plieno
bendrijos įsteigimo 1952 m. Tada priimtas glaustas teisės aktų paketas, kuriuo darbuotojai
saugomi nuo pačių įvairiausių rūšių rizikos. Europos ekonominės bendrijos (EEB) steigimo
(1957 m., Romos sutartis), Europos Sąjungos (ES) įkūrimo (1992 m., Mastrichtas) sutartyse ir
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 33
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (2007 m., Lisabona) nuostatose
(SUVESTINĖS...redakcijos, 2010) pabrėžiamas ES šalių nusistatymas gerbti 1961 m. spalio
18 d. Turine pasirašytos Europos socialinės chartijos ir 1989 m. Bendrijos darbuotojų
pagrindinių socialinių teisių chartijos apibrėžtas pagrindines socialines teises. Europos
Sąjungos veikimo sutarties (SUVESTINĖS...redakcijos, 2010) 151 str. ir 153 str. pabrėžiama,
kad Sąjunga remia ir papildo valstybių narių veiklą, pvz., tokiais atvejais:
1) darbo aplinkos gerinimo, siekiant rūpintis darbuotojų sveikata ir sauga;
2) darbo sąlygų;
3) darbuotojų informavimo ir konsultavimo;
4) darbuotojų socialinio draudimo ir socialinės apsaugos;
5) darbuotojų socialinės apsaugos nutraukus darbo sutartį;
6) atstovavimo darbuotojų ir darbdavių interesams bei šių interesų ir bendrų sprendimų
kolektyvinio gynimo;
7) iš darbo rinkos išstumtų asmenų integracijos;
8) moterų ir vyrų lygybės dėl galimybių darbo rinkoje ir požiūrio darbe.
Įgyvendindami šias nuostatas, Europos Parlamentas ir Taryba, atsižvelgdami į
kiekvienoje valstybėje narėje esamas sąlygas ir technines taisykles, gali direktyvomis
nustatyti būtiniausius laipsniško įgyvendinimo reikalavimus. Tokiose direktyvose vengiama
nustatyti administracinius, finansinius ir teisinius apribojimus, galinčius varžyti mažųjų ir
vidutinių įmonių kūrimą ir plėtojimą. Šių direktyvų priėmime numatyta, kad Europos
Parlamentas ir Taryba konsultuojasi su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų
komitetu. Sprendimai dėl šių direktyvų priimami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, išskyrus
anksčiau paminėtus 4) 5) ir 6) atvejus, kai taikoma specialioji procedūra.
Europos Komisija glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis atlikdama tyrimus,
teikdama nuomones bei organizuodama pasitarimus ir nacionaliniu lygmeniu kylančiais, ir
tarptautinėms organizacijoms rūpimais klausimais, ypač iniciatyvų, kuriomis siekiama
nustatyti gaires ir rodiklius, organizuoti keitimąsi geriausia patirtimi ir rengti reikiamus
elementus periodinei stebėsenai ir vertinimui. Apie tai išsamiai pranešama Europos
Parlamentui. Prieš teikdama numatytas nuomones, Komisija konsultuojasi su Ekonomikos ir
socialinių reikalų komitetu. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, yra įsteigusi
patariamąjį statusą turintį Socialinės apsaugos komitetą. Pagrindinis tikslas – skatinti
valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimą socialinės apsaugos politikos klausimais.
Komiteto uždaviniai yra šie:
- stebėti socialinę padėtį ir socialinės apsaugos raidą valstybėse narėse ir Sąjungoje;
- skatinti keitimąsi informacija, patirtimi ir gera praktika tarp valstybių narių ir Komisijos;
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 34
- Tarybos ar Komisijos prašymu arba savo iniciatyva rengti pranešimus, formuluoti nuomones
ar imtis kitokio darbo pagal savo kompetenciją.
Vykdydamas savo mandatą, Komitetas užmezga atitinkamus kontaktus su administracijų
ir darbuotojų atstovais. Kiekviena valstybė narė ir Komisija paskiria du komiteto narius.
Pagrindinio Europos Sąjungos vykdomojo organo Europos Komisijos nariu yra ir
komisaras, atsakingas už užimtumą ir socialinius reikalus. Vienas iš Komisijos generalinių
direktoratų – Užimtumo ir socialinių reikalų – sprendžia darbuotojų saugos ir sveikatos
klausimus atskiroje tokio pavadinimo sekcijoje.
Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamasis komitetas (Advisory Committee on safety
and health at work – ACSH, 2003) prie Europos Komisijos suformuotas trišaliu principu (po
tris kiekvienos šalies narės atstovus iš valdžios, darbdavių ir darbuotojų institucijų).
1996 m. buvo įsteigta Europos saugos ir sveikatos darbe (EU-OSHA) agentūra, kurios
pagrindinė paskirtis yra informacijos sklaida tarp darbdavių bei darbuotojų saugos ir sveikatos
darbe klausimais, nepriklausomai nuo įmonės dydžio ar veiklos sektoriaus. Europos Komisija
išplėtė veiklos mastą bendradarbiaudama ne tik su Europos darbuotojų saugos ir sveikatos
agentūra, bet ir su Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondu. Skiriama daugiau
dėmesio sveikos darbo aplinkos propagavimui, informavimui apie ją ir konsultavimui šia
tema, ypatingą dėmesį skiriant mažosioms ir vidutinėms įmonėms.
EU-OSHA atlieka nemažą vaidmenį vykdant 2007–2012 m. Bendrijos darbuotojų
sveikatos ir saugos strategiją, kuria siekiama nelaimingus atsitikimus darbe sumažinti
ketvirtadaliu visoje ES ir mažinti sergamumą profesinėmis ligomis.
EUROPOS KOMISIJOS (2007) paruoštoje strategijoje numatyta, kad Komisija,
būdama ES sutarčių sergėtoja, užtikrins Bendrijos direktyvų perkėlimą į nacionalinę teisę ir
veiksmingą jų įgyvendinimą. Ji ne tik padės valstybėms narėms įvykdyti šią užduotį, bet ir
bus daug budresnė, o prireikus kaip ir anksčiau taikys procedūras dėl pažeidimų. Komisija
ragina ES šalis nares taikyti tiesiogines ir netiesiogines ekonomines skatinimo priemones
(pvz., socialinių įmokų arba draudimo įmokų mažinimą), atsižvelgiant į padarytas investicijas
siekiant gerinti darbo aplinką ir (arba) į nelaimingų atsitikimų sumažėjimą, kuriant darbuotojų
sveikatos ir saugos valdymo sistemas.
3.1.2. Direktyva 89/391 EEC ir ją papildančios atskirosios direktyvos
Europos ekonominės bendrijos Taryba 1989 m. priėmė DIREKTYVĄ 89/391 EEC
(CONCIL DIRECTIVE 89/391 EEC) dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai
darbe gerinti nustatymo, kuri 2007 m. iš dalies pakeista Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2007/30/EC (DIRECTIVE 2007/30/EC). Direktyvos paskirtis – nustatyti
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 35
priemones, skatinančias gerinti darbuotojų saugą ir sveikatą darbe. Direktyvoje yra pateikti
bendrieji principai dėl profesinės rizikos prevencijos, saugos ir sveikatos apsaugos, rizikos
rūšių ir nelaimingus atsitikimus lemiančių veiksnių pašalinimo, informavimo, konsultavimo,
proporcingo dalyvavimo pagal nacionalinės teisės aktus ir (arba) nacionalinę praktiką ir
darbuotojų bei jų atstovų profesinio mokymo, taip pat bendrosios gairės dėl minėtų principų
įgyvendinimo.
Direktyvoje apibūdinamos pagrindinės darbdavių pareigos, kuriose akcentuojama
profesinės rizikos valdymo klausimai:
Profesinės rizikos prevencija
Rizikos vertinimas; Pavojaus priežasčių šalinimas; Tinkamas darbo vietų įrengimas, darbo
įrenginių parinkimas ir darbo metodų pasirinkimas; Pavojingo darbo pakeitimas mažiau
pavojingu; Bendros saugos politikos sukūrimas ir įgyvendinimas; Pirmenybės teikimas
kolektyvinėms saugos priemonėms; Aiškūs saugos nurodymai, reikalavimai ir instrukcijos
darbuotojams.
Profesinės rizikos profilaktika
DSS tarnybos, specialistai ir kitos vadybos priemonės; Pirmoji pagalba, evakuacija, gaisrinė
sauga; Darbuotojų informavimas, konsultavimas, mokymas ir teisė teikti pasiūlymus;
Darbuotojų sveikatos priežiūra.
Direktyvoje taip pat aiškiai apibrėžiamos ir darbuotojų pareigos:
rūpintis savo sauga ir sveikata;
teisingai naudoti gamybos priemones;
panaudoti asmenines apsaugos priemones;
naudoti įrangą pagal paskirtį;
informuoti darbdavį apie pavojus ar riziką;
bendradarbiauti su darbdaviu, gerinant saugą ir sveikatą darbe.
Direktyvoje 89/391/EEC numatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima
atskirąsias direktyvas, reglamentuojančias tam tikras su darbuotojų sauga ir sveikata susietas
sritis ar specifinių veiksnių ribas bei prevenciją. Tokių direktyvų pavyzdžiai pateikti 3.1 pav.
2007 m. priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/30/EC (DIRECTIVE
2007/30/EC) patikslino ataskaitų teikimo apie direktyvų reikalavimų vykdymą tvarką.
Nustatyta, kad valstybės narės kas penkeri metai Komisijai teikia vieną bendrą direktyvos
2007/30/EC (kartu ir 89/391/EEC) ir atskirųjų direktyvų praktinio įgyvendinimo ataskaitą,
nurodydamos socialinių partnerių nuomonę.
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 36
3.1 pav. Atskirųjų direktyvų, parengtų pagal direktyvos 89/391/EEC mandatą, pavyzdžiai
Ataskaitoje pateikiama įvairių direktyvų praktinio įgyvendinimo aspektų vertinimas ir,
jeigu reikia ir yra, duomenys pagal lytį. Ataskaitos struktūrą nustato ir jos turinį patikslinantį
klausimyną parengia Komisija kartu su Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamuoju
komitetu.
3.2. Lietuvos Respublikos DSS valdymo sistema: teisinis reguliavimas ir socialinė
partnerystė
3.2.1. LR DSS teisės aktų sistema
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų
sistemos pradinis dokumentas yra LR KONSTITUCIJA, kurios 48 str. nustatyta, kad
kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias
ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo
atveju... 49 str. nurodoma, kad kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti poilsį ir
laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas. Darbo laiko trukmę apibrėžia įstatymas
(LR KONSTITUCIJA). Konstitucija įtvirtina darbuotojų teises jungtis į profesines sąjungas ir
ginti savo teises. Pabrėžiama, kad profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai.
Jos gina darbuotojų profesines, ekonomines ir socialines teises bei interesus. Visos profesinės
sąjungos turi lygias teises (50 str.). Darbuotojai, gindami savo ekonominius ir socialinius
interesus, turi teisę streikuoti. Šios teisės apribojimus, įgyvendinimo sąlygas ir tvarką nustato
įstatymas (51 str.).
89/654/EEC –
darboviečių (darbo vietų) įrengimo
89/656/EEC –
asmeninių apsaugos priemonių naudojimo
90/269/EEC –
krovinių krovimo rankomis
98/24/EB –
cheminių veiksnių rizikos 1999/92/EC –
potencialiai sprogios aplinkos
89/655/EEC ir keitiniai 95/63/EC, 2001/45/EC –
darbo įrenginių naudojimo
2002/44/EC –
vibracijos rizikos darbe
2003/10/EC –
triukšmo rizikos darbe
2006/25/EC –
optinės spinduliuotės rizikos darbe
92/85/EEC –
nėščiųjų, neseniai pagimdžiusių
arba maitinančių poreikių
90/270/EEB -
darbo su displėjaus ekrano įrenginiais
pirmoji atskiroji antroji
trečioji atskiroji dešimtoji
devynioliktoji atskiroji 2004/40/EC ir keitinys 2008/46/EC –
elektromagnetinių laukų rizikos darbe
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 37
LR Konstitucijos nurodytos pamatinės nuostatos darbuotojų saugai ir sveikatai garantuoti
detaliau išskleidžiamos LR darbo kodekse, kurio pagrindinės reguliavimo sritys yra (LR
DARBO KODEKSAS, 2011):
darbo santykių teisinio reglamentavimo principai;
darbo teisės subjektai;
darbo įstatymų laikymosi kontrolės principai ir organai;
darbo teisių įgyvendinimo ir gynimo principai;
kolektyviniai ir individualūs darbo santykiai;
darbo sutartys ir jų vykdymas, darbo ir poilsio laikas;
darbo apmokėjimo principai;
darbo drausmės ir materialinės atsakomybės klausimai;
darbuotojų saugos ir sveikatos laidavimo principai;
darbo ginčų nagrinėjimo tvarka.
LR darbo kodekse pabrėžiama, kad Kodekso normos ir kito įstatymo ar norminio teisės
akto nuostatų yra prieštaravimų atveju taikoma Kodekso norma. Tuo atveju, kai tarp norminių
darbo teisės aktų nuostatų yra prieštaravimų, taikoma darbuotojui naudingesnė nuostata (LR
DARBO KODEKSAS, 2011. 11 str.). Atstovauti darbuotojų teisėms bei juos ginti gali
profesinės sąjungos. Jeigu įmonėje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir jeigu darbuotojų
susirinkimas atstovavimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos
profesinei sąjungai, darbuotojams atstovauja darbo taryba, išrinkta slaptu balsavimu
visuotiniame darbuotojų kolektyvo susirinkime. Darbuotojų ir darbdavių interesams negali
atstovauti ir jų ginti tas pats atstovas (LR DARBO KODEKSAS, 2011. 19 str.). Kodekso
24 str. nurodo, kad darbdaviui atstovauja įmonės vadovas. Darbdaviams įmonėse pagal
įstatymą arba įgaliojimus gali atstovauti ir kiti asmenys (administracija). Administraciją
sudaro pareigūnai. Jie turi teisę pagal savo kompetenciją duoti privalomus vykdyti nurodymus
sau pavaldiems darbuotojams. Įmonės vadovas turi teisę pagal kompetenciją dalį savo
įgaliojimų darbo teisės srityje perduoti fiziniam arba juridiniam asmeniui. Kodekse įtvirtinta,
kad darbo sutartis (93 str.) yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas
įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras
pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti
darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti
darbo sąlygas, nustatytas įstatymuose, kituose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių
susitarimu. Kodeksas nurodo, kad darbuotojų sauga ir sveikata – tai visos darbuotojų
darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti skirtos prevencinės priemonės, kurios
naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 38
nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta (LR DARBO KODEKSAS,
2011. 259 str.).
Darbuotojų saugos ir sveikatos detalesnis reglamentavimas įstatymu realizuotas LR
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (LR DSS, 2010). Šis įstatymas nustato:
1) teisines nuostatas ir reikalavimus siekiant apsaugoti darbuotojus nuo profesinės rizikos ar
tokią riziką sumažinti;
2) profesinės rizikos įvertinimo, nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų tyrimo
tvarkos bendrąsias nuostatas;
3) darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, taikomus dirbantiems jauniems asmenims,
nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims, neįgaliesiems;
4) darbuotojų saugos ir sveikatos viešąjį administravimą ir valstybės institucijų kompetenciją,
darbdavių, darbdavių atstovų ir darbuotojų teises bei pareigas siekiant sudaryti saugias ir
sveikas darbo sąlygas, taip pat darbuotojų atstovų teises sudarant darbuotojams saugias ir
sveikas darbo sąlygas;
5) atsakomybės už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų
pažeidimus bendruosius principus.
Įstatyme pabrėžiama, kad saugias ir sveikas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti
darbdaviai (LR DSS, 2010. 3 str.). Darbuotojų saugos ir sveikatos viešojo administravimo
aptarime (5 str.) numatyta, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Sveikatos
apsaugos ministerija įgyvendina valstybės politiką šioje srityje. Socialinės apsaugos ir darbo
ministras arba šis ministras su kitu (kitais) ministru tvirtina atitinkamus darbuotojų saugos ir
sveikatos norminius teisės aktus, nustatydamas jų įsigaliojimo ir taikymo tvarką. Sveikatos
apsaugos ministras tvirtina sveikatos saugos reglamentus (higienos normas). Lietuvos
Respublikos interesams darbuotojų saugos ir sveikatos srityje kitose šalyse ir tarptautinėse
organizacijose atstovauja Socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Detalesnė LR darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų sistemos schema
pateikta 3.2 pav.
Lietuvos Respublikos DSS teisės aktų taikyme prioritetas numatytas įmonės DSS
dokumentams (tačiau jie neturi prieštarauti norminiams teisės aktams). LR DSS įstatyme
nurodyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir
sveikatos užtikrinimo principais ir DSS norminiais teisės aktais, technologinių procesų bei
darbo priemonių dokumentais, įvertinęs profesinę riziką įmonėje, rengia įmonės DSS
vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (DSS instrukcijas, saugaus darbų atlikimo
taisykles ar instrukcijas ir kitus reikiamus įmonės vietinius norminius teisės aktus.
Darbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintų įmonės DSS vietinių
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 39
(lokalinių) norminių teisės aktų bei bendrųjų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės
aktų, su kuriais supažindinami pasirašytinai, reikalavimų (LR DSS, 2010).
3.2 pav. LR darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų sistemos schema
Valstybinė darbo inspekcija pateikia detalizaciją įstatymuose bei įstatymo
įgyvendinamuosiuose teisės aktų dokumentuose (nuostatuose, taisyklėse) numatytų priemonių
įgyvendinimo klausimais. Kitų inspekcijų ar departamentų dokumentai gali apibūdinti labai
svarbias ir DSS sričiai problemas. Pvz., Valstybinė energetikos inspekcija kuruoja apsaugos
nuo elektros, dujų ir kitų panašių pavojų bei priemonių rengimo klausimus. Greta Socialinės
apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijų aktualius žmonių saugai ir sveikatai
(tarp jų ir darbuotojų) klausimus sprendžia Aplinkos, Vidaus reikalų, Ūkio ir kt. ministerijos,
nors tiesiogiai DSS politikos ir neformuoja. LR Vyriausybė priima nutarimus, kurie apima ir
DSS sritį, pvz., Kelių eismo taisyklės.
Lietuvos Respublikos DSS teisės aktai glaudžiai siejasi su Europos Sąjungos
direktyvomis. Šių dokumentų sąsajų palyginimo pavyzdys pateiktas 3.3 pav.
Pagrindinės ES direktyvos 89/391/EEC nuostatos atspindėtos Lietuvos Respublikos
darbo kodekse ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Pagal juos darbdavio pareiga yra
sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. DSS priemonės
finansuojamos darbdavio lėšomis. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas
darbdavio pareigas, organizuoja prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių,
organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai,
įgyvendinimą, nustatydamas įmonėje šių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarką,
LR KONSTITUCIJA
LR DARBO KODEKSAS
LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas
Kiti LR Seimo patvirtinti kodeksai, įstatymai,
priimti dokumentai (kiek juose aptariami su DSS
sietini klausimai)
LR socialinės apsaugos ir
darbo ministerijos patvirtinti
norminiai teisės aktai
LR sveikatos apsaugos
ministerijos patvirtinti
norminiai teisės aktai
LR kitų ministerijų patvirtinti norminiai teisės
aktai, aktualūs DSS požiūriu
LR Vyriausybės nutarimai DSS ar susijusiais klausimais
Valstybinės darbo inspekcijos patvirtinti norminiai
teisės aktai
Kitų inspekcijų (departamentų) patvirtinti
norminiai teisės aktai, aktualūs DSS požiūriu
ĮMONĖS vietiniai (lokaliniai) DSS NORMINIAI DOKUMENTAI
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 40
paskirdamas darbdavio įgaliotus asmenis ir duodamas jiems konkrečius pavedimus
įgyvendinti prevencines priemones.
3.3 pav. LR DSS teisės aktų ir Europos Sąjungos direktyvų sąsajų pavyzdžiai
Darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgalioti asmenys privalo informuoti
darbuotojus ir su jais konsultuotis visais DSS būklės ir jos gerinimo planavimo, priemonių
organizavimo, jų įgyvendinimo ir kontrolės klausimais. Darbdaviui atstovaujantis asmuo,
padalinių vadovai sudaro sąlygas darbuotojams, darbuotojų atstovams saugai ir sveikatai
dalyvauti diskusijose svarstant DSS klausimus (LR DSS, 2010).
LR DSS įstatyme nurodoma, kad tam tikrus klausimus detaliau reglamentuoja
įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai. Pvz., įstatymo 14 str. teigiama, kad statinių ir jų
patalpų, kuriuose įrengiamos darbo vietos, stabilumo ir tvirtumo, darbo vietų įrengimo,
patalpose ir įmonės teritorijoje esančių judėjimo kelių bei evakuacinių išėjimų ir evakuacinių
kelių įrengimo, elektros instaliacijos įrengimo, darbo vietų, esančių ne statiniuose įmonės
teritorijoje (įmonei priklausančiame nuosavybės teise arba įstatymų nustatyta tvarka įmonės
valdomame ar naudojamame žemės, vidaus ar jūros priekrantės vandenų plote su nustatytomis
ribomis), bendruosius reikalavimus ir kitus darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos
reikalavimus darbo vietoms nustato Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai. Įstatyme
pažymima (16 str.), kad įmonės įsigyjamos darbo priemonės privalo atitikti privalomuosius
saugos reikalavimus. Privalomuosius darbo priemonių saugos reikalavimus bei jų atitikties
LR DARBO KODEKSAS
LR darbuotojų saugos ir sveikatos
įstatymas
COUNCIL DIRECTIVE 89/391/EEC of 12 June 1989 on
the introduction of measures to encourage improvements in
the safety and health of workers at work
DIRECTIVE 2007/30/EC of the European Parliament
and of the Council (amending 89/391/EEC with a view to
simplifying and rationalizing the reports on practical
implementation)
Darboviečių įrengimo bendrieji
nuostatai
Council Directive 89/654/EEC of 30 November 1989
concerning the minimum safety and health requirements for
the workplace
Darbo įrenginių naudojimo
bendrieji nuostatai
Council Directive 89/655/EEC of 30 November 1989
concerning the minimum safety and health requirements for
the use of work equipment
Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo
keliamos rizikos nuostatai
Directive 2003/10/EC of the European Parliament and of
the Council of 6 February 2003 on the minimum health and
safety requirements regarding the exposure of workers to
the risks arising from physical agents (noise)
Darbuotojų apsaugos nuo cheminių
veiksnių darbe nuostatai
Council Directive 98/24/EC of 7 April 1998 concerning
the protection of the health and safety of workers from the
risks related to chemical agents at work
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 41
įvertinimo procedūras nustato atitinkami techniniai reglamentai (pvz., mašinoms – techninis
reglamentas Mašinų sauga). Saugaus darbo priemonių naudojimo reikalavimus nustato Darbo
įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai. Privalomi konkrečios darbo priemonės saugaus
naudojimo reikalavimai nustatomi darbo priemonės dokumentuose (naudojimo taisyklėse,
naudojimo instrukcijose). Juos kartu su darbo priemone privalo pateikti jos gamintojas.
Įmonės DSS vietiniai dokumentai, rengiami įvertinant Darbo įrenginių naudojimo
bendruosiuose nuostatuose, kituose DSS norminiuose teisės aktuose (pvz., Darbuotojų
apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatuose), darbo priemonių naudojimo
dokumentuose nurodytus reikalavimus.
LR DSS įstatymas apibūdina ir sąsajas su kitais (tiesiogiai DSS nepriskirtiniems)
teisės aktais, pvz., 17 str. nustatyta, kad įmonės teritorijoje transporto priemonių eismas
organizuojamas pagal atitinkamos transporto rūšies eismo taisykles. Įstatyme pažymima, kad
darbdaviui atstovaujantis asmuo (įgaliotas asmuo), kuris savo veikimu ar neveikimu pažeidė
DSS norminius teisės aktus ir tuo neužtikrino saugių ir nekenksmingų darbo sąlygų, atsako
įstatymų nustatyta tvarka. Darbuotojui, kuris pažeidė DSS norminius teisės aktus ar įmonės
dokumentus, su kuriais buvo supažindintas (instruktuotas ir (ar) apmokytas, kaip laikytis jų
reikalavimų), taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė (LR DSS, 2010. 46 str.).
3.2.2. LR DSS administravimo sistema
Darbuotojų saugos ir sveikatos viešojo administravimo apibendrinta struktūrinė
schema, apimanti pagrindinius teisinio reglamentavimo ir kontrolės vykdymo dalyvius,
pateikta 3.4 pav.
Tarp pagrindinių Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) veiklos tikslų yra
formuoti darbo ir socialinio draudimo politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos
įgyvendinimą. Tarp šios ministerijos funkcijų pažymėtinos tokios kaip pasiūlymai
Vyriausybei dėl darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo, DSS
stebėsenos. Ministerija koordinuoja nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos
priemonių rengimą ir įgyvendinimą. Ministerijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu
pavesta nustatyti atskirų produktų privalomuosius saugos ir sveikatos, ženklinimo
reikalavimus, analizuoti ir vertinti socialinės partnerystės būklę Lietuvoje, koordinuoti
socialinio draudimo (ligos ir motinystės, pensijų, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių
ligų, nedarbo) ir strateginių jo krypčių plėtojimą, nustatyti perspektyvinius ir artimiausius
socialinio draudimo uždavinius bei kita.
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 42
3.4 pav. DSS teisinio reguliavimo ir kontrolės vykdymo dalyvių struktūrinė schema
Šiems uždaviniams vykdyti prie SADM yra įsteigtos įvairios įstaigos, kurių keletas
labiausiai susietų DSS srityje pateikta 3.4 pav.
Tarp Sveikatos apsaugos ministerijos daugelio funkcijų, su darbuotojų sauga ir sveikata
susijusius klausimus daugiausia kuruoja Visuomenės sveikatos departamentas ir prie
ministerijos įsteigta Visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba, kuriai pavesta vertinti ir valdyti
riziką žmonių sveikatai, susijusią su paslaugomis, gaminiais, aplinkos veiksniais ir
užkrečiamosiomis ligomis. Vienas iš aktualiausių DSS požiūriu – higienos normų rengimas ir
profesinės sveikatos profilaktika bei profesinių ligų tyrimas. Profesinių ligų registrą tvarko
Higienos institutas prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Pagrindinės darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymo kontrolės funkcijos
priskirtos Valstybinei darbo inspekcijai prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Valstybinės darbo inspekcijos misija – tarnauti valstybei ir visuomenei ginant viešąjį interesą
ir vykdyti darbo įstatymų pažeidimų, nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų
prevenciją, siekiant išsaugoti darbuotojų sveikatą, gyvybę ir darbingumą bei užtikrinti darbo
Visuomenės sveikatos
priežiūros tarnyba ir
centrai,
Centrinė darbo medicinos
ekspertų komisija,
Higienos institutas
ir kt.
Valstybinio socialinio
draudimo fondo valdyba
(SODRA),
Lietuvos darbo birža,
Neįgalumo ir darbingumo
nustatymo tarnyba,
VŠĮ Technikos priežiūros
tarnyba ir kt.
Lietuvos Respublikos Prezidentas
Institucijos, įstaigos Pagrindinės funkcijos
Lietuvos Respublikos Seimas
Priima kodeksus, įstatymus,
ratifikuoja sutartis ir pan.
LR socialinės apsaugos ir darbo
ministerija ir įstaigos prie jos
LR sveikatos apsaugos
ministerija ir įstaigos
Įgyvendina valstybės politiką DSS
srityje, vadovaudamiesi Konstitucija,
Darbo kodeksu, įstatymais,
Vyriausybės nutarimais ir kitais
norminiais teisės aktais. Ministerijos
rengia projektus, o ministrai tvirtina
DSS teisės aktus, nustato jų
įsigaliojimo ir taikymo tvarką. Kita ...
Valstybinė darbo inspekcija
(VDI)
ir jos teritoriniai skyriai
Profesinės sveikatos priežiūra,
profesinių ligų (PL) tyrimas, Registro
tvarkymas, higienos normos ir kita.
Kontroliuoja, kaip įmonėse laikomasi
DSS reikalavimų, tiria ir analizuoja
NA, PL, avarijų priežastis, saugos
pažeidimus, rengia pasiūlymus būklei
gerinti, tvarko NA ir PPĮ registrus ir kt.
Įmonė Įgyvendina DSS reikalavimus ...
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 43
garantijas. Valstybinės darbo inspekcijos uždavinius, funkcijas, struktūrą, inspektorių teises,
pareigas, atsakomybę, inspektavimų ir darbo tvarką nustato Lietuvos Respublikos valstybinės
darbo inspekcijos įstatymas ir atitinkami jos nuostatai. Pagrindiniai Valstybinės darbo
inspekcijos veiklos tikslai yra (LR VDI, 2010):
a) vykdyti Darbo kodekso, DSS bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų
norminių teisės aktų nuostatų laikymosi kontrolę ir jų pažeidimų prevenciją;
b) vykdyti nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų prevenciją.
Siekdama šių tikslų, VDI ne tik tikrina ir kontroliuoja įmones ir tvarko įvairias kitas su
DSS susietas sritis, tačiau analizuoja nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų, avarijų
aplinkybes bei priežastis, darbuotojų saugos ir sveikatos darbe pažeidimus, rengia pasiūlymus
darbuotojų saugos ir sveikatos būklei šalyje gerinti, organizuoja ir kartu su sveikatos
priežiūros įstaigų atstovais tiria profesinių ligų aplinkybes ir priežastis, teikia pastabas bei
pasiūlymus dėl rengiamų norminių teisės aktų projektų DSS, darbo santykių klausimais. Be to,
VDI konsultuoja darbuotojus, darbuotojų atstovus, darbdaviams atstovaujančius asmenis,
darbdavių įgaliotus asmenis DSS ir kitais klausimais, rengia ir (ar) organizuoja atitinkamų
metodikų, metodinių rekomendacijų, geros praktikos vadovų parengimą, jų aprobavimą ir
skleidimą, užsiima su tuo susijusia tiriamąja ir leidybine veikla.
Tačiau pagrindinis darbas darbuotojų saugai ir sveikatai garantuoti atliekamas įmonėje.
Kaip organizuoti DSS veiklą įmonėje? Plačiau apie tai bus pateikta 3.3 skyrelyje.
3.2.3. Socialinė partnerystė
Darbdavių ir darbuotojų interesams derinti naudinga tiesioginė ar trišalė su valdžios
atstovais partnerystė. Tarptautinės darbo organizacijos konvencija Nr. 87 Dėl asociacijų
laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo numato:
1. Darbuotojų ir darbdavių organizacijos turi teisę parengti savo įstatus ir taisykles,
visiškai laisvai rinkti savo atstovus, organizuoti valdymą ir veiklą bei rengti savo programas;
2. Valstybinės valdžios institucijos turi susilaikyti nuo bet kokio kišimosi, galinčio
apriboti šią teisę arba suvaržyti naudojimąsi ja.
Trišalės partnerystės principu veikia Tarptautinė darbo organizacija, įvairios ES
patariamosios institucijos, tokia partnerystė įsigali ir Lietuvoje. Bendroji socialinės
partnerystės ir partnerystės DSS klausimais schema pateikta 3.5 pav.
http://www.vdi.lt/index.php?-128331760 http://www.valstybestarnautojai.eu/index.php?option=com_content&view=article&id=54:lrttk&catid=
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 44
3.5 pav. Socialinės partnerystės DSS srityje struktūra ir funkcijos
Socialinių partnerių susitarimu Lietuvos Respublikos trišalė taryba (LR DARBO
KODEKSAS, 45 str.) yra sudaroma iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių: centrinių
(respublikinių) profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų ir Vyriausybės atstovų.
Profesinių sąjungų bei darbdavių organizacijų ir Vyriausybės atstovai turi suteikti
Trišalei tarybai būtiną informaciją svarstomais klausimais. Trišalės tarybos susitarimai
Ministro Pirmininko potvarkiais skelbiami „Valstybės žiniose“ ir įsigalioja Vyriausybės
nutarimams nustatyta tvarka. Trišalės tarybos nariai – Lietuvos Respublikos Vyriausybės
atstovai, nacionaliniai darbdavių organizacijų centrai: Lietuvos pramonininkų konfederacija,
Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų
asociacija, Lietuvos žemės ūkio rūmai; nacionaliniai profesinių sąjungų centrai: Lietuvos
profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos darbo federacija, Lietuvos profesinė sąjunga
„Solidarumas“. Šios organizacijos pagrindinės funkcijos yra ekonominės ir socialinės.
Darbuotojų saugos ir sveikatos socialinės partnerystės institucija yra Lietuvos
Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisija. Valstybės institucijų ir įstaigų atstovus
jų vadovų siūlymu į komisiją skiria socialinės apsaugos ir darbo ministras. Lietuvos
Respublikos trišalė taryba nustato darbdavių organizacijas ir darbuotojų organizacijas
(profesines sąjungas), kurios deleguoja savo atstovus į komisiją. Darbdavių organizacijos ir
Lietuvos Respublikos trišalė
taryba
susitarimai dėl darbo santykių ir su jais susijusių socialinių bei
ekonominių sąlygų;
susitarimai dėl šalių tarpusavio santykių reglamentavimo...
Lietuvos Respublikos
darbuotojų saugos ir
sveikatos komisija
o nagrinėja DSS įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
o teikia pasiūlymus dėl DSS teisės aktų pakeitimo ar papildymo;
o svarsto ir analizuoja VDI parengtą darbų saugos būklės ataskaitą;
o siūlo valstybės institucijoms, darbdavių organizacijoms;
profesinėms sąjungoms ir įmonėms, kaip gerinti DSS būklę;
o svarsto DSS gerinimo programų ir priemonių projektus, jų
įgyvendinimo rezultatus;
o tvirtina įmonės DSS komitetų bendruosius nuostatus.
Teritorinės (apskrities,
savivaldybės)
darbuotojų saugos ir
sveikatos komisijos
- nagrinėja DSS teisės aktų reikalavimų pažeidimų apskrities ar
savivaldybės teritorijoje veikiančiose įmonėse prevencijos
klausimus;
- teikia pasiūlymus DSS būklei gerinti valdžios institucijoms, DSS
komisijoms, savivaldos ir kitoms organizacijoms.
DSS srityje
Bendrieji socialinės partnerystės klausimai
Įmonės DSS komitetas ar darbuotojų atstovai - apie funkcijas 3.3 skyrelyje
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 45
darbuotojų organizacijos (profesinės sąjungos) atstovus skiria savo kolegialių valdymo organų
nutarimais.
Pagal apskričių teritorinių ir savivaldybių darbuotojų saugos ir sveikatos komisijų
steigimo, sudarymo tvarką (DSS KOMISIJŲ TVARKA) į teritorines DSS komisijas valstybės
institucijų ir įstaigų atstovus skiria: Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo
inspektorius – teritorinio inspektavimo skyriaus du atstovus; Valstybinės visuomenės
sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius – teritorinės
visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos atstovą. Darbdavių bei jų organizacijų atstovus skiria
darbdavių organizacijų ir apskrities teritorijoje veikiančių įmonių vadovai bendru sutarimu.
Jei nėra apskrities teritorijoje veikiančių darbdavių organizacijų – apskrities teritorijoje
veikiančių įmonių, kuriose per pastaruosius 2 metus užregistruotų nelaimingų atsitikimų darbe
ir / ar profesinių ligų skaičius mažiausias, vadovai (konkrečius rekomenduoja VDI teritorinio
skyriaus vedėjas). Darbuotojų bei jų organizacijų atstovus skiria apskrityje veikiančių įmonių
darbo tarybos ir apskrities teritorijoje veikiančios ir nustatyta tvarka įregistruotos profesinės
sąjungos bendru sutarimu. Jei tokių nėra – įmonių, kuriose per pastaruosius 2 metus
užregistruotų nelaimingų atsitikimų darbe ir / ar profesinių ligų skaičius didžiausias, darbo
tarybos. Atstovauti tokių įmonių darbo tarybas rekomenduoja Valstybinės darbo inspekcijos
teritorinio skyriaus vedėjas. Savivaldybės komisija gali būti steigiama savivaldybės
administracijos direktoriaus, savivaldybės teritorijoje esančių darbdavių bei jų organizacijų,
savivaldybės teritorijoje veikiančių profesinių sąjungų ar savivaldybės teritorijoje veikiančių
įmonių darbo tarybų bendru sutarimu. Savivaldybės administracijos atstovus skiria
savivaldybės administracijos direktorius, o darbdavių ir darbuotojų – analogiškai kaip
apskrityse. Apie socialinę partnerystę įmonėje – 3.3 skyrelyje.
3.3. DSS valdymas įmonėje
Darbdavys, siekdamas užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, paskiria vieną ar daugiau
DSS specialistų arba steigia DSS tarnybą. Jeigu įmonėje nėra tokių asmenų arba jų
nepakanka, kad būtų tinkamai organizuojamos DSS prevencinės priemonės, darbdavys gali
sudaryti sutartį su kompetentingu juridiniu ar fiziniu asmeniu dėl darbuotojų saugos ir
sveikatos tarnybos funkcijų ar jų dalies atlikimo. DSS tarnybų įmonėse steigimo tvarką,
darbdavio paskirtų asmenų funkcijas, teises, pareigas nustato Įmonių darbuotojų saugos ir
sveikatos tarnybų pavyzdiniai nuostatai (DSS TARNYBŲ NUOSTATAI, 2011). Įmonės DSS
tarnyba – tai įmonės struktūrinis padalinys, tiesiogiai pavaldus darbdaviui atstovaujančiam
asmeniui arba darbdavio įgaliotam asmeniui darbuotojų saugai ir sveikatai, atsakingas už DSS
priemonių įmonėje organizavimą ir šių priemonių įgyvendinimo kontrolę. Darbdavio paskirti
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 46
asmenys, juridinio asmens DSS specialistai ar fiziniai asmenys, atliekantys DSS tarnybos
funkcijas ar jų dalį, turi atitikti nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Šių asmenų pareiga
yra rengti pasiūlymus prevencinėms priemonėms, skirtoms darbuotojų apsaugai nuo traumų ir
profesinių ligų, koordinuoti tokių priemonių įgyvendinimą ir kontroliuoti, kaip įmonės
darbuotojai laikosi DSS reikalavimų. Įpareigojimų suteikimas kitiems neatleidžia darbdavio
nuo atsakomybės už savo pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas
darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais (LR DSS, 2010).
Įmonės DSS tarnyba ar (ir) specialistai atlieka tokias funkcijas:
a) konsultuoja darbdaviui atstovaujantį asmenį ir darbuotojus DSS klausimais bei teikia
pasiūlymus DSS būklei gerinti;
b) darbdavio nustatyta tvarka instruktuoja darbuotojus, organizuoja darbuotojų mokymus DSS
bei pirmosios pagalbos srityse;
c) DSS teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja, atlieka ir koordinuoja profesinės rizikos
vertinimą įmonėje, pildo Įmonės DSS būklės pasą, rengia įmonės DSS norminius teisės
aktus arba organizuoja jų parengimą;
d) dalyvauja tiriant NA darbe, incidentus, avarijas ir PL, analizuoja jų aplinkybes ir priežastis,
registruoja įmonėje įvykusius NA darbe, PL bei incidentus, kaupia kitus DSS duomenis.
Rengia NA darbe ir PL prevencijos priemones ar organizuoja jų parengimą, kontroliuoja
prevencinių priemonių įgyvendinimo terminų laikymąsi;
e) kontroliuoja DSS norminių teisės aktų reikalavimų laikymąsi įmonėje;
f) sudaro darbuotojų sveikatos tikrinimo grafikus, analizuoja privalomųjų sveikatos
patikrinimų išvadas ir rekomendacijas ir organizuoja jų įgyvendinimą;
g) teikia informaciją darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, darbuotojams, įmonės DSS komitetui
apie DSS būklę ir norminių teisės aktų reikalavimų laikymąsi įmonėje, dalyvauja įmonės
darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto veikloje;
h) organizuoja darbuotojų informavimą ir švietimą DSS klausimais ir atlieka kitas darbdaviui
atstovaujančio asmens pavestas DSS funkcijas.
Įmonės darbuotojų profesinės sveikatos priežiūros specialistu gali dirbti asmuo, turintis
aukštąjį medicinos, visuomenės sveikatos ar slaugos išsilavinimą ir atitinkantis tokių
specialistų kvalifikacinius reikalavimus. Įmonės profesinės sveikatos specialisto (jei įmonei jo
turėti nebūtina, tai DSS tarnyba ar specialistai turi tai atlikti) funkcijos yra tokios:
a) stebėti darbuotojų sveikatos būklę, atsižvelgiant į darbo procesą;
b) organizuoti pirmosios pagalbos teikimą;
c) dalyvauti atliekant NA darbe ir PL tyrimą ir analizuoti jų priežastis;
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 47
d) konsultuoti darbuotojų sveikatos apsaugos, darbo procesų pritaikymo darbuotojų
galimybėms ir asmens apsaugos priemonių panaudojimo klausimais;
e) organizuoti sveikos gyvensenos mokymus, rengti darbuotojų sveikatos stiprinimo
programas ir organizuoti jų įgyvendinimą.
DSS specialistams nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai (KVALIFIKACINIAI
REIKALAVIMAI DSS, 2010). Šie reikalavimai taikomi darbdaviui atstovaujančio asmens
paskirtiems įmonės DSS specialistams (tarp jų ir dirbantiems įmonės DSS tarnyboje), kito
juridinio asmens specialistams arba fiziniams asmenims pagal sutartį su darbdaviu
vykdantiems DSS tarnybos funkcijas ar jų dalį. Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistu gali
dirbti asmuo:
a) aukštojoje mokykloje įgijęs technologijos mokslų studijų srities išsilavinimą ir pagal
ekonominės veiklos rūšims parengtą DSS specialisto mokymo programą įsisavinęs žinias ir
gebėjimus Lietuvos Respublikos aukštojoje mokykloje ar mokymo įstaigoje (turintis
patvirtinantį įstaigos pažymėjimą);
b) turintis aukštąjį išsilavinimą arba jam prilygintiną išsilavinimą pagal specialias
darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo programas arba turintis aukštąjį arba jam prilygintiną
išsilavinimą ir atestuotas (vadovaujantis Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos
klausimais bendraisiais nuostatais) dirbti konkrečios ekonominės veiklos rūšies įmonėse.
Profesinės sveikatos specialisto kvalifikaciniai reikalavimai nustatyti sveikatos apsaugos
ministro įsakymu (SAM, 2008).
Kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys DSS ir profesinės sveikatos specialistai turi
gebėti vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos bei kitas DSS funkcijas.
Pagrindinis DSS reikalavimų realizavimo darbas paprastai tenka įmonės padalinių
vadovams, kurie tiesiogiai atsako už padalinio DSS būklę ir reikalavimų vykdymą.
Darbdaviui atstovaujantis asmuo, paskirdamas darbdavio įgaliotus asmenis (padalinių
vadovus) ir duodamas jiems konkrečius pavedimus įgyvendinti DSS reikalavimus ir
prevencines priemones, turėtų suteikti ir atitinkamas priemones bei teises jiems realizuoti
(geriausiai, kai tai paminėta padalinio vadovo pareiginiuose nuostatuose).
Pagal LR darbo kodekso reikalavimus darbdavys privalo informuoti darbuotojus ir su
jais konsultuotis visais DSS būklės analizės, planavimo, priemonių organizavimo ir kontrolės
klausimais. Darbdavys sudaro sąlygas darbuotojams ir jų atstovams dalyvauti diskusijose
svarstant DSS klausimus. Šiuo tikslu steigiami įmonės DSS komitetai arba renkami
darbuotojų atstovai. Jie veikia pagal LR darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos patvirtintus
įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto bendruosius nuostatus. Įmonės darbuotojų
saugos ir sveikatos komiteto nuostatus tvirtina darbdavys, suderinęs su įmonės darbuotojų
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 48
atstovais (LR DARBO KODEKSAS, 2011). DSS komitetas steigiamas įmonėje, kurioje dirba
daugiau kaip 50 darbuotojų. Jeigu įmonėje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų, komitetas gali
būti steigiamas darbdavio ar darbuotojų atstovų iniciatyva arba daugiau kaip pusės įmonės
darbuotojų kolektyvo siūlymu. Kai kurių ekonominės veiklos rūšių, kur profesinė rizika yra
didesnė, įmonėse komitetas gali būti steigiamas, jei darbuotojų skaičius nesiekia 50.
Komitetas sudaromas dvišaliu principu – iš vienodo skaičiaus darbdaviui atstovaujančio
asmens skirtų darbdavio atstovų (įmonės administracijos pareigūnų) ir iš nustatyta tvarka
išrinktų darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai. Įmonės padalinių ir darbuotojų, kuriems
atstovauja darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai, skaičių nustato darbuotojų atstovai. Jeigu
įmonėje yra daugiau kaip vienas darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai, vienas iš jų renkamas
vyresniuoju ir koordinuoja visų įmonės darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai veiklą.
Kiekvienoje darbo pamainoje privalo būti ne mažiau kaip vienas darbuotojų atstovas saugai ir
sveikatai (LR DSS, 2010).
Darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimo įmonėje bendroji schema pateikta 3.6 pav.
Pagal DSS tarnybų pavyzdinius nuostatus (DSS TARNYBŲ NUOSTATAI, 2011)
darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo gali pats atlikti arba pavesti darbdavio įgaliotam
asmeniui darbuotojų saugai ir sveikatai atlikti Įmonės tarnybos funkcijas, kai:
- įmonė vykdo I grupės ekonominės veiklos rūšies veiklą (sąlyginai didesnės profesinės
rizikos, pvz., variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba) ir įmonės
darbuotojų skaičius neviršija 9;
- įmonė vykdo II grupės veiklą (sąlyginai vidutinės rizikos, pvz., variklinių transporto
priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų pardavimas) ir įmonės darbuotojų skaičius
neviršija 19;
- įmonė vykdo III grupės veiklą (sąlyginai mažiau rizikingą, pvz., švietimas) ir įmonės
darbuotojų skaičius neviršija 49.
DSS specialistai turi teisę gauti informaciją, būtiną pavestoms funkcijoms vykdyti, taip
pat ir iš įmonės personalo tarnybos (nesant tokios tarnybos – iš darbdaviui atstovaujančio
asmens) apie įmonėje dirbančius ir įdarbinamus darbuotojus. DSS specialistai gali tikrinti
įmonėje bei jos padaliniuose DSS reikalavimų vykdymą, reikalauti, kad darbdavio įgalioti
asmenys darbuotojų saugai ir sveikatai, padalinių vadovai ir darbuotojai vykdytų DSS teisės
aktų reikalavimus. Darbdaviui atstovaujančio asmens ar darbdavio įgalioto asmens darbuotojų
saugai ir sveikatai pavedimu įpareigoti (surašant įpareigojimą) kitus darbdavio įgaliotus
asmenis, padalinių vadovus pašalinti DSS teisės aktų pažeidimus, gali siūlyti darbdaviui
atstovaujančiam asmeniui skirti drausmines nuobaudas įmonės darbuotojams, kurie savo
veiksmais ar neveikimu pažeidžia įmonės DSS norminių teisės aktų reikalavimus.
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 49
3.6 pav. Darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimo įmonėje bendroji schema
Darbdavys aprūpina paskirtus DSS specialistus ar Įmonės tarnybą darbo patalpomis,
atitinkančiomis norminių teisės aktų reikalavimus, būtinu inventoriumi, jų pareigoms atlikti
reikalingomis priemonėmis: prietaisais, medicinos pagalbos priemonėmis, literatūra ir kitomis
būtinomis darbui atlikti priemonėmis. Juridinio asmens specialistus, atliekančius Įmonės
tarnybos funkcijas, jų pareigoms atlikti reikalingomis priemonėmis aprūpina juridinis asmuo.
Fizinis asmuo pareigoms atlikti reikalingomis priemonėmis apsirūpina pats.
Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai privalo:
1) informuoti darbdaviui atstovaujantį asmenį, darbdavio įgaliotą asmenį darbuotojų saugai ir
sveikatai apie pavojus ir prevencines priemones, kurių reikia imtis;
DARBDAVYS (darbdaviui atstovaujantis asmuo, administracija)
Darbdavio įgaliotas asmuo
darbuotojų saugai ir sveikatai
(arba įmonės vadovas)1
ĮMONĖS DSS TARNYBA,
DSS specialistas arba įmonės vadovas
(steigimą, kiekį, funkcijas reglamentuoja DSS
TARNYBŲ NUOSTATAI, 2011)
Įmonės DSS tarnybos specialistų kiekis
Darbuotojų
skaičius
Įmonės veiklos grupė
I II III
DSS + profesinės sveikatos
specialistų skaičius
9 ir mažiau -1 -
1 -
1
19 ir mažiau 12+0 -
1 -
1
49 ir mažiau 12+0 1
2+0 -
1
99 ir mažiau 1+0 12+0 1
2+0
100–199 1+1 1+0 12+0
200–499 2+1 1+1 1+0
500–999 3+2* 2+2* 2+0
1000 ir daugiau 3+3* 3+3* 3+0 Pastabos: -1 gali atlikti įmonės vadovas ar
darbdavio įgaliotas asmuo DSS;
-2 gali būti ne visas laikas DSS sričiai;
* nuo 2013 m. vienas iš jų turi būti
darbo medicinos gydytojas.
PADALINIŲ VADOVAI DARBUOTOJAI
Administraciniai ryšiai Socialinės partnerystės ryšiai
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR
SVEIKATOS KOMITETAS
(DSS KOMITETAS, 2004)
Skiriama ar renkama po lygiai
administracijos ir darbuotojų atstovų.
Komiteto pirmininkas – įmonės vadovas
ar jo įgaliotasis asmuo, komiteto
sekretorius – darbuotojų atstovas.
Darbuotojų
atstovai saugai ir
sveikatai
Darbdavio atstovai
(administracijos
pareigūnai)
- DSS įmonėje ar darbo vietose gerinimo;
- kolektyvinių sutarčių turinio;
- vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų
tobulinimo;
- nesutarimų tarp darbuotojo ir įmonės
vadovo ar darbdavio įgalioto asmens
dėl darbuotojo atsisakymo dirbti;
- kita...
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 50
2) reikalauti, kad struktūrinio padalinio vadovas, darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai
ir sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo imtųsi reikiamų priemonių darbams
sustabdyti, kai:
- darbuotojas (darbuotojai) neišmokytas saugiai dirbti;
- sugedus darbo priemonei ar susidarius avarinei situacijai;
- dirbama pažeidžiant nustatytus technologinius reglamentus;
- dirbama neįrengus reikiamų kolektyvinių apsaugos priemonių;
- darbuotojai neaprūpinti reikiamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
- darbo aplinka kelia pavojų darbuotojų gyvybei ir kenkia jų sveikatai;
3) saugoti gamybines ir komercines paslaptis, kurias sužino atlikdami savo pareigas, užtikrinti
informacijos apie darbuotojų sveikatos būklę konfidencialumą.
Įmonės vadovas darbdavio atstovais DSS komitete skiria darbdavio įgaliotus asmenis
darbuotojų saugai ir sveikatai (padalinių vadovus ar kitus administracijos pareigūnus, kuriems
įmonės vadovo pavedė įgyvendinti DSS reikalavimus įmonėje ar įmonės padalinyje).
Darbuotojų atstovų rinkimus į DSS komitetą įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkime
organizuoja įmonės profesinė sąjunga, o jei jos nėra – kiti darbuotojų atstovai.
DSS komiteto pirmajame posėdyje pritariama (ne mažiau kaip 2/3 komiteto narių)
komiteto nuostatams ir patvirtinamas veiklos planas. Nuostatus tvirtina įmonės vadovas.
Komitetas savo posėdžiuose analizuoja ir vertina įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos
būklę, svarsto prevencines priemones nelaimingiems atsitikimams darbe ir profesinėms ligoms
išvengti. Komitetas pagal savo kompetenciją nagrinėja NA darbe ir PL priežastis bei
aplinkybes, parengia ir siūlo įmonės vadovui prevencines priemones jiems išvengti. Komitetas
svarsto DSS būklę įmonės padaliniuose, profesinės rizikos vertinimo rezultatus, nagrinėja
įmonės padalinių vadovų ir kitų administracijos pareigūnų, kuriems įmonės vadovas pavedė
įgyvendinti DSS teisės aktų ar įmonės vietinių teisės aktų reikalavimus įmonėje ar
padaliniuose, įgyvendinamas priemones. DSS komitete išklausoma įmonės vyresniojo atstovo
darbuotojų saugai ir sveikatai bei darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai informaciją apie DSS
reikalavimų bei kontrolės būklę padaliniuose. Komitetas išklauso įmonės DSS tarnybos
informaciją apie jaunų asmenų, nėščių, neseniai pagimdžiusių ir krūtimi maitinančių moterų ir
invalidų darbo sąlygas, analizuoja darbuotojų mokymo ir instruktavimo saugiai dirbti įmonėje
nustatytos tvarkos laikymąsi, nagrinėja darbuotojų privalomų sveikatos tikrinimų
organizavimą ir gerinimo priemonių įgyvendinimą. Komitetas nagrinėja kilusius nesutarimus
tarp darbuotojo ir įmonės vadovo ar darbdavio įgalioto asmens dėl darbuotojo atsisakymo
dirbti, analizuoja darbuotojų aprūpinimą buities, sanitarinėmis ir higienos patalpomis,
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 51
kolektyvinėmis ir asmeninės apsaugos priemonėmis, nustatytos šių priemonių priežiūros
vykdymą įmonėje bei kitus su DSS susijusius klausimus.
Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nutarimai yra rekomendacinio pobūdžio,
išskyrus komiteto nutarimus, privalomus įmonės vadovui ar darbdavio įgaliotam asmeniui dėl
darbų sustabdymo, kai (DSS KOMITETAI, 2003):
- darbuotojas ar darbuotojai neapmokyti saugiai dirbti;
- sugedus darbo priemonei ar susidarius avarinei situacijai tęsiamas darbas;
- dirbama pažeidžiant nustatytus technologinius reglamentus;
- dirbama neįrengus reikiamų kolektyvinės apsaugos priemonių arba kai darbuotojai
neaprūpinti asmeninės apsaugos priemonėmis;
- darbo aplinka kenksminga ir (ar) pavojinga sveikatai, gyvybei;
Įmonės DSS komitetas praneša Valstybinei darbo inspekcijai, kai padalinio vadovas ar
kitas darbdavio įgaliotas asmuo ar įmonės vadovas atsisako vykdyti komiteto reikalavimą
sustabdyti darbus ir apsaugoti darbuotoją ar darbuotojus nuo galimo pavojaus saugai ir
sveikatai.
4. PROFESINĖS RIZIKOS VERTINIMAS IR VALDYMAS
4.1. Profesinės rizikos samprata, šaltiniai ir ribos
Bendruoju atveju žodis rizika apibūdinamas kaip tam tikra įvykio nepageidaujama
atsitikimo tikimybė. Pagal WIKIPEDIA arabų kalba šis žodis išreiškia Dievo malonės
aspektą...
Dažniausiai žodis rizika siejamas su pavojais ar nesėkmėmis. Žmogaus gyvenime ir
darbo veikloje yra daugybė rizikos rūšių. Nemažai jų siejama su sveikatos, verslo,
ekonomikos, finansų ir pan. sritimis. Viena iš žmogaus darbo veiklą apibūdinanti yra
profesinė rizika. Lietuvos teisės aktuose, pvz., LR darbo kodekse, profesinė rizika
apibūdinama kaip traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo galimybė dėl
kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio (veiksnių) poveikio. Pagal LST 1952 –
tai tam tikro pavojingo įvykio tikimybės ir jo pasekmės derinys, o pagal PRV NUOSTATUS –
pavojaus sveikatai ar gyvybei (traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo) galimybė
dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio ar veiksnių poveikio.
Įvykio tikimybės tikslų apibūdinimą nulemia tokių įvykių statistinių duomenų
pakankamumas ir patikimumas, įvykio sąsajų ir ryšių priklausomumo su kitais įvykiais ar
veiksniais gausa, sprendimo metodo ar būdo parinkimas bei kitos sąlygos. Profesinė rizika –
tai tam tikras žalos darbuotojo sveikatai (gyvybei) ir jos atsiradimo derinys, kuris siejasi su
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 52
pavojais darbo aplinkoje ir tų pavojų pasireiškimo bei poveikio sąlygomis. Pavojus darbo
aplinkoje – tai objekto (pvz., darbo įrankio, proceso ir pan.) savybė arba sugebėjimas
potencialiai sukelti žalą. Kas įmonėje kelia pavojus, o kartu ir profesinę riziką, įmonėje
pavaizduota principinėje 4.1 pav. schemoje.
4.1 pav. Pavojų ir rizikos šaltiniai įmonėje
Profesinei rizikai apibūdinti vartojama žalos dedamoji, o tuo labiau jos lygis, taip pat
labai sunkiai tiksliai prognozuojama, todėl profesinės rizikos apibūdinimui geriau vartotina
galimybės sąvoka.
Apžvelgiant į pavojus, kurie gali kilti įmonėje ir sukelti žalą, aktualiausi yra veiklos
pobūdžio ir naudojamų technologijų šaltiniai. Pvz., pavojų kiekis darbuotojams vykdant
darbus iškasose ir rizika darbuotojo sveikatai yra daug didesni negu kitame žemės kasimo
darbe, tačiau naudojant tinkamą technologiją ir įrangą, pavojus galima pašalinti arba gerokai
sumažinti. Netinkamos technologijos (pvz., dirbant iškasoje be išramstymų) atveju pavojai ir
rizika labai padidėja. Darbų planavimas, organizavimas ir kontrolė daro nemažą įtaką pavojų
lygiui ir rizikos laipsniui. Netinkamai suplanuota darbų eiga ir tiekimo nesklandumai verčia
darbus vykdyti skubotai, daugiau nepateisinamai rizikuoti. Paprastai tada saugos srityje ir
vadovavimo bei kontrolės darbai „pamirštami“... Darbuotojų parengimas, jų mokymas,
informavimas, darbo ir bendrosios kultūros ugdymas taip pat svarbus veiksnys rizikai valdyti.
Kokios yra rizikos ribos? Kiek galima rizikuoti? Tai yra dažniausi klausimai, kai
kalbama apie profesinę riziką. Būtina pažymėti, kad negalima asmeninę žmogaus riziką
prilyginti darbuotojui taikomam rizikos laipsniui. Darbuotojo rizikos laipsnį nustato
darbdaviui atstovaujantis asmuo (ar administracija), parinkdamas ir aprašydamas
technologines procedūras, suteikdamas darbo priemones ar įrangą, planuodamas ir
organizuodamas darbus, mokydamas ir instruktuodamas darbuotoją, vadovaudamas darbams
ir kontroliuodamas procesų eigą. Kiekviename šių veiklų darbdavys turi numatyti pavojus ir
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 53
rizikos darbuotojui lygį bei imtis visų priemonių rizikai pašalinti ar sumažinti iki priimtinų
ribų. Kokia priimtina riba (4.2 pav.)? Pagal LST 1977 apibūdinimą, tai rizika, sumažinta iki
tokio lygio, su kuriuo gali sutikti įmonė, atsižvelgdama teisinius įpareigojimus ir jos pačios
DSS politiką.
4.2 pav. Profesinės rizikos ribos nustatymo schema
Konkretaus veiksnio atžvilgiu rizikos ribai nustatyti dažniausiai taikomi bendrieji tam
tikrų parametrų ribojimai ar vertės, nurodytos norminiuose teisės aktuose, tačiau visiems
rizikos veiksniams tokių verčių nepateikiama. Kiekvieno darbdavio pareiga tokių veiksnių
leistinąjį rizikos lygį nusistatyti ir, turbūt svarbiausia, aiškiai ir darbuotojams suprantamai
nurodyti, kas tai per riba, kaip jos nepažeisti. Visi rizikos valdymo, tarp jų ir leistinosios ribos
nustatymo bei kontrolės darbai, priklauso nuo tinkamos DSS vadybos įmonėje.
4.2. Profesinės rizikos vertinimo metodai ir procedūros
Tikslus pavojingo įvykio atsitikimo tikimybės apibūdinimas yra tam tikras matematinis
uždavinys, kurio sprendinio tikslumą nulemia tokių įvykių statistinių duomenų
pakankamumas ir patikimumas, įvykio sąsajų ir ryšių priklausomumo su kitais įvykiais ar
veiksniais gausa, uždavinio sprendimo metodo ar būdo parinkimas bei kitos aplinkybės ar
sąlygos. Profesinės rizikos bendrajam skaitiniam vertinimui tam tikros veiklos srityje ar šalyje
atlikti dažniausiai pasitelkiami apibendrintieji NA ir PL rodikliai, pvz., NA ar PL kiekis
100 000 dirbančiųjų. Tam tikrų veiklų ar veiksnių vertinimui atskirais atvejais yra pavieniai
rizikos lygio skaičiavimo bandymai (pvz., Lietuvoje eksploatuojamuose traktoriuose
vibracijos poveikio rizikos laipsnis operatoriams pavaizduota 4.3 pav.), tačiau statistinių
duomenų kiekis, jų patikimumas ir įvykio priklausomumo nuo kitų veiksnių gausa neleidžia
plačiai taikyti matematinės tikimybių teorijos, prognozavimo metodų ir nustatyti tam tikro
įvykio tikimybę konkrečioje darbo vietoje. Labai sunku tiksliai prognozuoti ir įvykio
pasekmes. Šių profesinės rizikos vertinimo aspektų iliustracijai naudinga prisiminti knygoje
pateiktą nelaimingo atsitikimo formavimosi aprašą (2.1 sk. ir 2.1 pav.).
Leistinosios rizikos
riba
Pavojus ar grėsmė.....
Saugu ............
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 54
4.3 pav. Žemės ūkio traktorių generuojamų vibracijų sukeliamos rizikos operatoriaus
sveikatai laipsnis: 1,2 – visą kūną veikianti vibracija; 3,4 – rankas veikianti
vibracija (MERKEVIČIUS S., STRELKAUSKIS E., BUTKUS R., 2011)
Profesinei rizikai vertinti darbo vietoje, kai nėra skaitinėmis vertėmis apibūdintų
leistinosios rizikos ribų, dažniausiai naudotini supaprastintieji trikčių medžio metodo
apytikslieji būdai. Vienas iš tokių pavaizduotas 4.4 pav.
4.4 pav. Profesinės rizikos vertinimo supaprastintas trikčių medžio metodo būdas
Supaprastintasis būdas numato, kad rizikos vertintojas, pasitelkdamas statistinius ir kitus
duomenis (objektyvieji rodikliai) ir praktinę patirtį (subjektyvieji rodikliai), pirmajame rizikos
vertinimo etape identifikuos pavojus (pvz., pagal standartuose pateikiamus tam tikrų tipų
mašinų keliamus pavojus). Antrasis vertinimo etapas – galimos žalos nustatymas. Jei žala
PAVOJUS
Saugos priemonių kategorijos*
Galimybė Identifikavimas
ŽALA
Incidentas,
lengvas NA
Sunkus ar
mirtinas NA
Pasekmės Dažnis, trukmė
Retai,
trumpai
Dažnai,
ilgai
Išvengimas
Įmanomas
Įmanomas
Neįmanomas
Neįmanomas
B (a) B B
1 (b)
B
1
B
2 (c) 1
B
1
3 (d)
2
3
1
2
4 (e)
3
4
2
Labai
tikėtina
Mažai
tikėtina
Netikėtina
Pavojaus sukeliamos rizikos vertinimo kelias Pastaba: *pagal standartų EN 954 (ISO 13849-1) nuostatas
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 55
minimali (pvz., galimas užkliuvimas už įrenginio korpuso dalies, tačiau tai nesukelia
sveikatos sutrikdymo), tai, nepaisant dažnio ar pavojaus išvengimo aplinkybių, priimta
pasitenkinti bendrosiomis saugos priemonėmis (pagal EN 954 nuostatas B kategorija, t. y.
pavienė priemonė). Tokios bendrosios saugos priemonės gali būti, pvz., užkliuvimo atveju,
pakankamas tarpas praeiti, papildomų kliuvinių nebuvimas galimo kontakto vietoje ir pan. Jei
prognozuojama didesnė žala – reikia įvertinti jos pasireiškimo aplinkybes, pirmiausia buvimo
pavojaus zonoje dažnį ar trukmę. Jei pavojaus zonoje asmuo būna dažnai ar ilgai, rizika yra
gerokai didesnė. Aktualu įvertinti ir pavojaus išvengimo galimybes – ar tą galima padaryti, ar
pavojaus išvengti neįmanoma. Svarbu įvertinti ir bendrąją pavojaus pasireiškimo galimybę,
kuri gali būti nuo labai tikėtinos (pvz., darbas prie medžio pjovimo staklių, kai ruošinys
paduodamas rankomis) iki mažai tikėtinų ar netikėtinų (pvz., žaibo trenkimas į asmenį).
Standartuose EN 954-1 (ISO 13849-1), aptariant saugai priskirtinų valdymo sistemų
dalių parinkimą ir projektavimą, numatomas atitinkama rizikai saugos kategorija. Kuo
valdymo sistemos dalies trikties pasireiškimo rizika didesnė – tuo projektuojama
sudėtingesnė, dvigubinama ar trigubinama apsauginė sistema, gebanti atlikti pasitikrinimą ar
diagnozuoti savo būklę. Aišku, sudėtingų apsaugos sistemų projektavimui, gamybai bei
eksploatavimui reikia ir papildomų lėšų, todėl rizikos vertinimo metu svarbu nepervertinti
rizikos lygio. Mašinų projektavime taikomi skaičiuojamieji rizikos vertinimo principai. Pvz.,
saugai priskirtųjų valdymo sistemos dalių atveju įvertinama pavojingo gedimo tikimybė per
valandą. Jai apskaičiuoti reikia numatyti (žinoti) galimą sistemos gedimo dažnį, sistemos
dalies atliekamos saugos funkcijos poreikio dažnį, taisymo dažnį, tikrinimo dažnį ir bendrąją
naudojimo trukmę. Darbo aplinkoje ir konkrečioje darbo vietoje surinkti panašius duomenis ir
atlikti tokį skaičiavimą labai sudėtinga …
Dar vienas iš supaprastintųjų rizikos vertinimo darbo vietoje būdų – taip vadinamasis
rizikos reitingavimo būdas. Reitingavimo principas apima pavojaus galimos žalos ir pavojaus
pasireiškimo parametrus su tam tikrais jų rodikliais. Pavojaus potencialiai žalai nustatyti
naudojama balų sistema, pvz., nuo 1 iki 5 (skaitines vertes ir jas apibūdinančius rodiklius
kiekvienas vertintojas gali susidaryti savitus…). Analogiškai aprašoma ir pavojaus
pasireiškimo galimybė. Tokio galimos žalos balų priskyrimo ir jų rodiklių aprašo pavyzdys
pateiktas 4.1 lentelėje, o galimybių žalai atsirasti – 4.2 lentelėje.
4.1 lentelėje pateiktuose žalos aprašuose matyti, kad incidentams ar lengviems NA, jei
jie kartojasi, suteikiama didesnės žalos atsiradimo prielaida ...
Žalos pasireiškimo galimybių apraše (4.2 lentelė) pažymima, kad reikia įvertinti ne tik
buvimo pavojaus zonoje trukmę ar dažnį, tačiau ir pavojaus išvengimo aplinkybes.
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 56
4.1 lentelė. Pavojaus potencialios žalos rodikliai
Žalos balas Pn Potencialios žalos aprašas
1 Gali įvykti nelaimingas atsitikimas, kurio metu vienas darbuotojas patiria
gyvybei nepavojingus kūno sužalojimus arba sveikatos sutrikimus,
nesukeliančius žymių padarinių (incidento lygis).
2 Nepavojingi kūno sužalojimai ar sveikatos sutrikimai (incidento lygis) gali
būti sukelti keliems žmonėms ar jie kartojasi.
3 Gali įvykti nepriskiriamas sunkiems NA, kurio metu darbuotojas patiria
kūno sužalojimus arba sveikatos sutrikimus, dėl kurių netenka darbingumo
nors vienai dienai (lengvo NA lygis). Arba yra prielaidos PL kilti.
4 Nepriskiriami sunkiems nelaimingi atsitikimai kartojasi ar sveikatos
sutrikimai bei kaip prielaidos PL kilti gali būti sukelti keliems žmonėms.
5 Gali įvykti sunkus ar mirtinas NA, kurio metu darbuotojas ar darbuotojai
patiria gyvybei ir sveikatai pavojingą traumą ar išsivysto PL, turinčios didelę
įtaką asmens gyvenimo kokybei.
4.2 lentelė. Žalos pasireiškimo galimybių rodikliai
Galimybės balas
Gn
Galimybių aprašas
1 Pavojaus zonoje būnama retai ar trumpai, pavojaus įmanoma išvengti
dirbant nustatyta tvarka.
2 Pavojaus zonoje būnama dažnai ar ilgai, tačiau pavojaus išvengti įmanoma
laikantis tam tikrų sąlygų ar pavojui kilus, įmanoma iš pavojaus zonos
pasišalinti.
3 Pavojaus zonoje būnama retai ar trumpai, tačiau pavojaus išvengti sudėtinga.
4 Pavojaus zonoje būnama ilgai ar dažnai, o pavojaus išvengti yra sudėtinga.
5 Pavojaus zonoje būnama dažnai ar ilgai, o pavojaus išvengti. beveik
neįmanoma.
Apibendrintam rizikos (t. y. potencialios žalos ir jos atsiradimo galimybių) vertinimui
naudojama šių rodiklių sandauga – rizikos lygis R (4.1 lygtis):
nn GPR (4.1)
Toks rizikos vertinimas ir priemonių rizikai mažinti parinkimas aprašytas 4.3 lentelėje.
4.3 lentelė. Rizikos vertinimas reitingavimu ir priemonių rizikai mažinti parinkimas
Rizikos
lygis
Rizikos
apibūdinimas
R vertė balais Papildomos priemonės rizikai
mažinti
Mažas Priimtina minimali Ne daugiau
kaip 4
Nebūtinos, pakanka bendrųjų
pasiteisinusių DSS priemonių
Vidutinis Sąlyginai priimtina ar
nepriimtina
Ne daugiau
kaip 6
Kai kurios – nedelsiant, kitos – per
tam tikrą laiką
Didelis Nepriimtina Daugiau kaip
6
Nutraukti darbus ir sumažinti riziką
bent iki vidutinio laipsnio
Šiuo reitingavimo metodu nustatomas rizikos lygis sudėtingiausiai apibūdinimas
sąlyginai priimtinos rizikos atveju. Šiuo atveju gali būti, kad pavojaus zonoje būnama retai ar
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 57
trumpai, tačiau pavojaus išvengti sudėtinga ir galimas lengvas NA ar prielaidos susirgti
profesine liga. Pvz., Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatuose tokia
tarpinė situacija įvardinama kaip žemutinė vertė veiksmams pradėti, t. y. ribinė vertė
(nepriimtina) nepasiekta, tačiau papildomos priemonės rizikai mažinti jau būtinos.
Įvairiose šalyse profesinei rizikai vertinti taikomos skirtingos procedūros, nuo griežtai
teisiškai reglamentuotų iki labai liberalių, darbdavio savarankiškumu grindžiamų. Lietuvoje
taikoma gana griežtai reglamentuota vertinimo procedūra, aprašyta Profesinės rizikos
vertinimo nuostatuose (PRV NUOSTATAI, 2003). Nuostatuose nurodyta, kad įmonėje
rizikos vertinimą organizuoja įmonės vadovas ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo
darbuotojų saugai ir sveikatai (įmonės administracijos darbuotojas). Vertinimą reikia atlikti:
prieš pradedant veiklą (projektuojant darbo patalpas, darbo vietas, technologinius
procesus), pradėjus veiklą;
darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais nustatytu rizikos ar atskirų rizikos veiksnių
vertinimo periodiškumu, taip pat įsigaliojus naujiems darbuotojų saugos ir sveikatos teisės
aktams, jeigu jie nustato griežtesnius reikalavimus;
pakeitus technologinį procesą ar pradėjus naudoti naujas chemines medžiagas ir
preparatus, iš jų kancerogenus ir mutagenus, biologines medžiagas;
įrengus kolektyvines apsaugos priemones ar atlikus tokių apsaugos priemonių
modernizavimą;
įvykus įmonėje sunkiam ar mirtinam NA darbe arba lengvam NA darbe, kurį ištyrus buvo
nustatyta, kad rizikos veiksnys galėjo būti sunkaus ar mirtino NA priežastis arba
darbuotojui įtarus ar nustačius PL. Tokiais atvejais valstybinis darbo inspektorius,
tirdamas NA darbe, ar PL tyrimo komisija, tirianti profesinės ligos priežastis, pareikalauja
nurodytu laiku atlikti rizikos vertinimą darbo vietoje ar kitoje įmonės vietoje;
valstybiniam darbo inspektoriui nustačius įmonėje DSS teisės aktų reikalavimų
pažeidimus ir įpareigojus darbdavį nustatytu laiku atlikti rizikos vertinimą;
kai kitos inspekcijos ar kontroliuojančios tarnybos (Valstybinė energetikos inspekcija,
Valstybinė statybos inspekcija ar kitos) nustato techninės saugos reikalavimų pažeidimus;
kitais atvejais, kai įmonės vadovas savarankiškai priima sprendimą dėl rizikos vertinimo
atlikimo, atsižvelgdamas į esamą riziką ar rizikos veiksnių pokyčius įmonėje.
Rizikos identifikavimo etape atliekami rizikos tyrimo parengiamieji darbai, kurių metu
identifikuojami rizikos veiksniai, nustatomos vietos, kuriose darbuotojai gali būti veikiami
rizikos veiksnių, ir sudaromi rizikos vertinimo objektų, kur numatoma vertinti riziką, sąrašai.
Identifikavimo darbus atlieka įmonės DSS specialistai ar jų kvalifikaciją ir įgaliojimus
atitinkantys asmenys. Rizika identifikuojama vadovaujantis galiojančiais DSS teisės aktais
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 58
(kodeksais, įstatymais, nuostatais, reglamentais, taisyklėmis, higienos normomis ir pan.) ir
taip pat įmonėje turima technine ar kita dokumentacija ir duomenimis. Nustačius rizikos
vertinimo objektus, darbdavys patvirtina rizikos vertinimo darbų planą, kuriame nurodoma:
rizikos veiksnių ir darbo vietų, kuriose bus atliekamas rizikos tyrimas ir nustatymas,
sąrašas ir skaičius darbuotojų, kurie gali būti veikiami rizikos veiksnių;
rizikos vertinimo darbų apimtys ir atsakingi įmonės darbuotojai už rizikos tyrimo ir
vertinimo organizavimą bei rezultatų įforminimą.
4.3. Profesinės rizikos veiksniai, jų klasifikavimas, tyrimas ir normavimas
Lietuvoje profesinės rizikos veiksniai (pagal PRV NUOSTATUS,2003) skirstomi į
cheminius, fizikinius, biologinius, ergonominius, psichosocialinius ir fizinius veiksnius.
Cheminis veiksnys – cheminis elementas ar junginys, grynas ar mišinyje, egzistuojantis
natūraliai arba pagamintas, naudojamas arba išskiriamas, įskaitant atliekas, bet kokio darbo
proceso metu, pagamintas tikslingai ar ne, teikiamas rinkai ar ne. Fizikinis veiksnys –
veiksnys, kurio pagrindą sudaro fizikinių substancijų kitimai aplinkoje. Biologinis veiksnys –
veiksnys, kurio pagrindą sudaro biologinės kilmės medžiagos, mikroorganizmai, įskaitant
genetiškai modifikuotus, ląstelių kultūros bei žmogaus endoparazitai. Ergonominis veiksnys –
veiksnys, kurio pagrindą sudaro fizinio darbo krūvis ir įtampa bei darbo vietos pritaikymas
darbuotojo galimybėms. Psichosocialinis veiksnys – veiksnys, kuris dėl darbo sąlygų, darbo
reikalavimų, darbo organizavimo, darbo turinio, įmonės darbuotojų tarpusavio ar darbdavio ir
darbuotojo tarpusavio santykių sukelia darbuotojui psichinį stresą. Fizinis veiksnys –
veiksnys, kurio pagrindą sudaro pavojingas veiksnys, dėl kurio susidarius tam tikroms
atsitiktinėms aplinkybėms, darbuotojas gali būti traumuotas dėl darbo priemonių, jų judančių
dalių, kėlimo įrangos, keliamo krovinio, transporto priemonių, krentančių daiktų fizinio
poveikio, taip pat dėl galimo sprogimo, gaisro, statinių stabilumo ir tvirtumo neužtikrinimo.
Cheminių, fizikinių ir biologinių darbo aplinkos rizikos veiksnių tyrimus atlieka
akredituotos (iki 2014 m. gali ir nustatyta tvarka atestuotos) laboratorijos. Kai kurių fizikinių
veiksnių (šiluminės aplinkos – oro temperatūros, oro judėjimo greičio ir santykinės oro
drėgmės) gali atlikti atitinkantys tam tikrus reikalavimus DSS specialistai su metrologiškai
patikrintais prietaisais. Ergonominių ir psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimus atlieka
nustatyta tvarka atestuotos įstaigos (teikiančios samdomų DSS tarnybų paslaugas) arba DSS
specialistai, turintys šios veiklos licenciją. Cheminiai, biologiniai, fizikiniai, ergonominiai ir
psichosocialiniai rizikos veiksniai tiriami ir įvertinami pagal atitinkamų norminių dokumentų
nuostatas ar metodinius nurodymus. Fiziniai rizikos veiksniai nustatomi vertinant, ar patalpos,
darbo vietos ar kitos vietos darbovietėje atitinka DSS teisės aktų nuostatas dėl darbuotojų
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 59
apsaugos nuo traumų. Fiziniai rizikos veiksniai, iš jų galintys sukelti gaisro pavojų, ir kiti
veiksniai, kurių dydžių negalima išmatuoti, bei jų pasireiškimo galimybė nustatomi įvertinant,
ar patalpos, darbo vietos ar kitos vietos darbovietėse, kur darbuotojai gali būti darbo ar
nustatytų poilsio pertraukų metu, ar naudojamos darbo priemonės atitinka galiojančių teisės
aktų reikalavimus ir ar laikomasi gamintojo nustatytų sąlygų naudojant darbo priemones.
Darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos vidinė kontrolė įmonėje vertinama, ar ji atitinka NA
darbe ir PL prevencijos principus ir tvarką, nustatytą Darbuotojų DSS įstatymu ir kitais teisės
aktais (pvz., ar parengti įmonės DSS vietiniai aktai, ar nustatyta jų laikymosi kontrolė, ar
numatyta DSS prevencijos priemonių įgyvendinimo tvarka įmonėje).
Rizikos įvertinimo etape analizuojami rizikos tyrimo rezultatai ir priimamas sprendimas
dėl rizikos priimtinumo ar nepriimtinumo. Deja, Lietuvoje pagal PRV NUOSTATUS
numatyta tik du rizikos įverčio variantai. Priimtina rizika – ištirti rizikos veiksniai atitinka
teisės aktais nustatytus normalių darbo sąlygų reikalavimus arba naudojant asmenines
apsaugines priemones sumažinamas rizikos veiksnių poveikio dydis iki teisės aktais nustatytų
reikalavimų. Nepriimtina rizika – ištirti rizikos veiksniai neatitinka teisės aktais nustatytus
reikalavimus ir yra traumos ar kitokio pakenkimo darbuotojo sveikatai galimybė. Tokie
rizikos įverčiai labai apsunkina įvertinti tarpines rizikos veiksnių vertes (pvz., viršijant
triukšmo ar vibracijų vertes veiksmams pradėti, dar neviršijamos ribinės vertės, todėl
negalima jų įvertinti kaip nepriimtinos rizikos. Šiais atvejais būtini papildomi prevencijos
veiksmai rizikai sumažinti, tačiau tai nėra nepriimtina rizika). Galbūt tobulinant PRV
nuostatus bus peržiūrėta ir ši nuostata dėl rizikos įverčio. Kai nustatoma nepriimtina rizika,
įmonės vadovas imasi priemonių rizikai šalinti arba tokiose darbo vietose stabdo darbus, kol
yra įgyvendinamos prevencinės priemonės nepriimtinai rizikai pašalinti ar jai sumažinti. Kai
nustatoma priimtina rizika darbuotojams, kurie naudoja asmenines apsaugines priemones,
įgyvendinamos prevencinės priemonės rizikai pašalinti ar jai sumažinti, kad darbuotojams
nereikėtų naudotis asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis. Visais atvejais įmonės vadovas
ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai planuoja ir tvirtina
rizikos šalinimo ir mažinimo priemonių planą, kuriame prioriteto tvarka nurodomi rizikos
veiksniai, jų šalinimo ir mažinimo priemonės, nurodomi įmonės administracijos darbuotojai,
atsakingi už šių priemonių įgyvendinimą, priemonių įgyvendinimo terminas, įgyvendinimui
skirtos lėšos ir numatoma rizikos šalinimo ir mažinimo priemonių vykdymo kontrolė.
Įvertinus riziką įmonės DSS tarnyba (specialistai) turi užpildyti PRV NUOSTATAIS
numatytą profesinės rizikos nustatymo kortelę. Šių kortelių duomenys apibendrinami ir
užpildomas Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasas (DSS PASAS, 2003).
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 60
4.4. Priemonių profesinei rizikai mažinti parinkimo principai
Kaip parinkti profesinės rizikos šalinimo ir mažinimo priemones? Norint šį darbą
teisingai atlikti, reikėtų jį kuo labiau susieti su bendruoju rizikos vertinimo ir prevencijos
priemonių parinkimo algoritmu, pavaizduotu 4.5 pav.
Pirmiausia išsiaiškinami ir identifikuojami pavojai ir nustatoma jų keliama rizika. Jei
pavojai nereikšmingi, tą reikia šių veiksnių atžvilgiu dokumentuose aprašyti. Jei rizikos dydis
neaiškus, reikia atlikti jos detalųjį vertinimą. Vertinimo metu gali prireikti matavimų veiksnių
vertėms ar kitų metodų (pvz., reitingavimo) galimai žalai bei jos atsiradimo galimybei
nustatyti. Jei rizika minimali, tą reikia dokumentuoti. Esant didesnei rizikai, suformuluojami
saugos tikslai ir nustatomos priemonės, kurios leistų riziką pašalinti ar sumažinti iki
nepavojingo (nekenksmingo) lygio. Parenkant prevencijos priemones pirmumas teikiamas
tokioms priemonėms, kurios riziką visiškai pašalintų ar sumažintų iki užsibrėžtųjų saugos
tiksluose lygių. Paprastai efektyviausios būna technologijos, medžiagų, darbo priemonių ar
būdų keitimo priemonės, kurios pavojui neleidžia susidaryti ar labai jį sumažina. Pvz., jei
projektuojamosios mašinos besisukančios dalys būtų išdėstytos jos uždarame korpuse,
mechaniniai pavojai darbuotojui praktiškai bus pašalinti. Tačiau ne visais atvejais tą įmanoma
pasiekti, todėl kartais būtinos papildomos priemonės. Tarp jų pirmumą reikia suteikti
techninėms priemonėms, kurios leidžia išvengti žmogaus klaidos. Pvz., jei mašinos judančias
dalis neįmanoma įtaisyti korpuse ar kitoje uždaroje konstrukcijos dalyje, tenka naudoti
apsaugus ar aptvarus. Kartais jie būna su saugomos dalies judesio blokavimo funkcija, kad
sumažintų žmogaus klaidos įtaką. Tokį techninės priemonės pavyzdį galima paminėti šalto
metalų lakštų presavimo mašiną su blokavimo apsaugais.
TDO ir kituose DSS vadybos standartuose pažymima, kad DSS reikalavimai turėtų būti
įtraukti į įmonės pirkimo ir nuomos nuostatas. Pvz., ES šalyse gali būti realizuojamos tik tos
mašinos, kurių atžvilgiu atliktas rizikos vertinimas. Tokios mašinos ženklinamos CE ženklu ir
naudotojui suteikia garantijas dėl esminių saugos reikalavimų tenkinimo. Įmonė turėtų
pirkimo procedūrose tą aiškiai įsivardinti kaip privalomą sąlygą tiekėjams.
Kai kuriais atvejais dar neįmanoma technologiškai pasiekti priimtinos rizikos lygio.
Tokiais atvejais gali padėti organizacinės priemonės rizikai sumažinti. Pvz., jei darbuotojas
turi dirbti neišvengiamą monotonišką darbą prie konvejerio, reikėtų organizuoti bent
darbuotojų pakeitimus. Mažinant susikaupiantį nuovargį, kuris gali labai padidinti riziką,
būtina darbuotojui organizuoti pertraukas. Pertraukos gali būti reikalingos dirbant šaltyje ar
karštyje, kai reikia sudaryti sąlygas žmogaus organizmo termoreguliacijai.
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 61
4.5 pav. Profesinės rizikos vertinimo ir prevencijos priemonių parinkimo schema
Taip
Objektų
identifikavimas
Pradžia Pirminis tikrinimas;
Priemonių pakeitimai;
NA, PL ar incidentas ir t. t.
PAVOJUS?
statinys (patalpa), darbo vieta,
darbo priemonė, technologinis
procesas ir t.t.
Nėra
Yra
Ar aiški
RIZIKA?
Detaliai ištirti
(išmatuoti, patikrinti,
ekspertuoti ir pan.)
Taip
RIZIKA?
Yra
Nėra
Suformuluoti saugos tikslus ir
nustatyti priemones (eilės tvarka):
Standartai, techniniai dokumentai, normos,
taisyklės, mokslo pasiekimai ir t. t.
Pašalinančias riziką
Pakeisti technologiją, procesus, mašinas,
medžiagas ir pan. 1
Ar pakanka? Taip
Ne
Papildomas technines
priemones
Apsaugai, aptvarai, blokatoriai ir pan. 2
Ar pakanka? Taip
Ne
Panaudoti organizacines
priemones
Darbo organizavimas, darbo trukmė,
darbuotojų pakeičiamumas ir t. t. 3
Ne
Ar pakanka?
Ne
Panaudoti AAP AAP – asmeninės apsaugos priemonės 4
Ar pakanka?
Ne
Ne
Saugos nuorodos Specialios nuorodos, ženklai ir pan. 5
Taip
Ar pakanka? Taip
Ne
Ne
Įgyvendinti priemones.
Patikrinti veiksmingumą
Viskas gerai? Taip Ne
Pabaiga:
dokumentuose
įrašyti
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 62
Pagal prevencijos priemonių pirmumą tik ketvirtoje vietoje panaudotinos asmeninės
apsaugos priemonės (AAP). Aišku, kai kuriais atvejais AAP yra būtinos ir labai svarbios
žmogaus saugai užtikrinti. Tačiau negalima jomis piknaudžiauti – pirmumas turi būti
suteikiamas kolektyvinėms apsaugos priemonėms (dažniausiai techninėms), o ne
asmeninėms. Pvz., jei įmanoma, kenksmingos cheminės medžiagos turi būti šalinamos iš
visos darbo patalpos ar darbo vietos, o ne darbuotojai aprūpinami kvėpavimo organų apsaugos
priemonėmis (pvz., kaukėmis ar puskaukėmis).
Dažniausiai, nepaisant daugelio anksčiau paminėtų priemonių, tenka darbuotoją
papildomai įspėti apie dar likusius pavojus. Tam panaudojami įvairūs ženklai, pateikiamos
instrukcijos ir nurodymai, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Pvz., uždengti judančias
darbines mašinos dalis kartais negalima dėl paties technologinio proceso – uždengus dalis jis
būtų neįmanomas. Tokiais atvejais naudojama griežti įpareigojimai instrukcijoje dėl
priartėjimo prie judančių dalių bei dedami specialūs ženklai prie pavojaus zonos.
Parinkus įvairias rizikos prevencijos priemones ar dažniausiai jų derinius, reikia jas
tinkamai įgyvendinti ir kontroliuoti (tikrinti) veiksmingumą. Veiksmingumui patikrinti gali
tekti dar kartą vertinti riziką ir parinktos priemonės (-ių) efektyvumą. Jei atliekant tikrinimą
pastebimos neatitiktys išsikeltam saugos tikslui, gali prireikti koreguoti parinktas prevencijos
priemones. Tik atlikus šią tikrinimo procedūrą ir nustačius priemonės reikiamą
veiksmingumą, galutinai galima dokumentuoti kaip pasiteisinusią rizikos prevencijos
priemonę, pateikiant ir tą įrodančius faktus.
Pagal PRV NUOSTATUS su rizikos šalinimo ir mažinimo priemonių planu supažindinami
darbuotojai, darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai, darbuotojų atstovai, įmonės darbuotojų
saugos ir sveikatos komitetas. Įmonės vadovas pats organizuoja įgyvendinimą arba paveda
darbdavio įgaliotam asmeniui saugai ir sveikatai įgyvendinti rizikos prevencijos priemonių
plane numatytas priemones ir skiria reikiamas lėšas jų įgyvendinimui. Profesinės rizikos
valdymas neturėtų užsibaigti rizikos vertinimu ir prevencijos priemonių plano sudarymu. Tik
kasdienė NA darbe ir PL priežasčių prevencija užtikrina rizikos šalinimo ir mažinimo
priemonių įgyvendinimą. Be abejo, tam būtina ir vidinė darbuotojų saugos ir sveikatos
kontrolė bei priežiūra organizuojant ir vykdant darbus.
Profesinės saugos užtikrinimo ir efektyvaus rizikos valdymo požiūriu geriausiai sekasi
toms įmonėms, kurios šį darbą atlieka taip kaip ir pagrindinę gamybos ar paslaugų teikimo
veiklą. Profesinės saugos gerinimą gali gerokai padėti įgyvendinti ir standartizuotos DSS
vadybos sistemos įdiegimas, net ne tiek svarbu, kurių konkrečių DSS vadybos standartų
sistemą įmonė pritaikys.
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 63
5. NELAIMINGI ATSITIKIMAI, INCIDENTAI IR PROFESINĖS LIGOS
5.1. Nelaimingi atsitikimai ir incidentai
Darbdavys, vykdydamas pareigas DSS srityje, tarp kitų darbų privalo registruoti NA
darbe, susirgimus PL bei incidentus, juos nustatyta tvarka ištirti ir panaudoti prevencijos
priemones jiems išvengti (DSS ĮSTATYNAS, 2003).
Incidentas – įvykis, susijęs su darbu, kai nesužeidžiamas nė vienas darbuotojas arba kai
dėl darbuotojo traumos, gautos per šį įvykį, reikalinga tik pirmoji medicinos pagalba.
Incidentai registruojami įmonėje ir tiriami kaip lengvi NA darbe. Ištyrus incidentą, surašomas
laisvos formos aktas. Incidento tyrimo akte turi būti nurodytos jo aplinkybės ir priežastys,
priemonės panašiems incidentams išvengti.
Nelaimingas atsitikimas darbe (NA) – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku,
nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas NA darbe, kurio padarinys – darbuotojo trauma (lengva,
sunki, mirtina). Įvykis darbe, kai darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu,
nepriskiriamas prie nelaimingo atsitikimo darbe.
Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo – įvykis, įskaitant eismo įvykį
darbuotojui vykstant į darbą ar iš darbo, įvykęs darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp
darbovietės ir gyvenamosios vietos, arba vietos ne įmonės teritorijoje, kur darbuotojas gali
būti pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu, arba ne darbovietėje esančios vietos, kurioje
darbuotojui išmokamas darbo užmokestis.
Nesusiję su darbu NA yra tokie įvykiai, kai tiriant nustatoma, kad nukentėjusysis:
sąmoningai (tyčia) siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas;
susižalojo ar mirė darydamas nusikalstamą veiką;
savavališkai be įmonės vadovo ar padalinio vadovo žinios dirbo sau (savo interesais);
nukentėjo, kai prieš jį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai
nesusiję su darbu.
Kai nelaimingas atsitikimas įvyksta darbe (ar priskiriamas tokiam), pagal
NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE tyrimo ir apskaitos nuostatus tyrimo metu surašomas
N-1 formos aktas, jei asmuo:
dirbo darbo sutartimi sulygtą ar kitą darbdavio pavestą darbą arba su darbdavio žinia
atliko viešojo administravimo funkcijas;
parengė darbui ir tvarkė darbo vietą, darbo priemones (prieš pradedant darbą, darbo laiku
ar po darbo) ar atliko kitus su darbu susijusius veiksmus;
vyko darbo metu ir darbo reikalais (vykdant darbdavio pavestą užduotį, įskaitant
darbuotojo siuntimą tikrintis sveikatos);
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 64
vyko į darbą ar iš darbo įmonės ar jos samdomu transportu;
nukentėjo dėl smurto, kai jo aplinkybės ir motyvai susiję su darbu;
nukentėjo papildomų ir specialių pertraukų metu įmonėje;
nukentėjo dirbdamas sau įmonėje su įmonės vadovo padalinio vadovo žinia;
nukentėjo nušalintas nuo darbo, tačiau esant įmonės patalpose ar teritorijoje, kai nušalintas
darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietėje tvarkos.
N-1 formos aktai surašomi ir tais atvejais, kai NA įvyksta dirbant darbus
komandiruotėje, darbo metu atliekant pilietinę pareigą (gelbstint žmones, materialines
vertybes gaisro, avarijos, stichinės ir kitos nelaimės metu), įmonės vadovo rašytiniu pavedimu
darbuotojui dalyvaujant renginiuose (sporto, kultūros ir kituose panašiuose), darbo metu
dalyvaujant visuomeninėje veikloje ir kitais panašiais atvejais.
NA darbe tyrimo rezultatai surašomi N-2 formos akte, kai NA įvyksta darbuotojo darbo
dienomis kelyje tarp darbovietės ir:
o gyvenamosios vietos, išskyrus kai vykstama įmonės ar jos samdytu transportu (N-1 aktas);
o ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis;
o vietos ne įmonėje, kur darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu;
o įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpiu darbdavio suteiktu darbuotojui laisvu
nuo darbo laiku ieškotis naujo darbo, vykstant į kitą įmonę ir iš jos.
Jei nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nustatoma, kad asmuo mirė dėl ligos, nesusijusios
su darbu, arba kad įvykis darbe nesusijęs su darbu, įvykio tyrimas nutraukiamas ir N-1 ar N-2
formos aktas nesurašomas.
Įvykusio nelaimingo atsitikimo pranešimo ir tyrimo eiga pavaizduota 5.1 pav.
Asmuo, nukentėjęs dėl NA darbe (jeigu jis pajėgia), ar matęs įvykį arba jo padarinius,
privalo apie NA darbe nedelsdamas pranešti padalinio vadovui arba įmonės vadovui, įmonės
darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai. Darbuotojai apie šią pareigą informuojami įvadinio ar
pirminio instruktavimo darbo vietoje metu. Įmonės vadovas, kiti darbdavio įgalioti asmenys
privalo nedelsdami užtikrinti pirmosios medicinos ir kitokios pagalbos suteikimą, o prireikus
nugabenti nukentėjusįjį į sveikatos priežiūros įstaigą, organizuoti nelaimingo atsitikimo darbe
tyrimą. Įmonės vadovas ar padalinio vadovas įmonėje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas
darbe, privalo darbo vietą ir įrenginių būklę iki NA darbe tyrimo pradžios išsaugoti tokius,
kokie jie buvo NA darbe metu. Būtini pakeitimai gali būti daromi, jeigu jų nepadarius kiltų
pavojus aplinkinių asmenų gyvybei ir sveikatai, tačiau visa tai, kas buvo iki pakeitimų, turi
būti raštu ir grafiškai įforminta, nufotografuota ar nufilmuota.
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 65
5.1 pav. Nelaimingo atsitikimo pranešimo ir tyrimo eigos schema
Jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaiga nustatyta tvarka dar nepranešė apie asmens
sužalojimo sunkumą, įmonės vadovas (ar įgaliotas asmuo) privalo sužinoti sveikatos
priežiūros įstaigoje, ar nukentėjusiojo sužalojimas priskirtinas prie sunkių.
Jei NA sunkus ar mirtinas, apie tokį NA reikia pranešti Valstybinės darbo inspekcijos
(VDI) teritoriniam skyriui (nustatytosios formos pranešimas), atitinkamos apylinkės
prokuratūrai ir nukentėjusiojo šeimai ar jo atstovui.
Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, suteikusi nukentėjusiajam darbe medicinos
pagalbą, nedelsdama (telefonu, elektroniniu paštu, faksu) praneša atitinkamos apylinkės
prokuratūrai – apie sunkius ir mirtinus sužalojimus, ir Valstybinės darbo inspekcijos
teritoriniam skyriui ir darbdaviui – apie visus darbe sužalotus asmenis, įskaitant mirusiuosius
gydymo įstaigoje dėl nelaimingo atsitikimo darbe.
Tiriant nelaimingą atsitikimą darbe, būtina:
a) nustatyti, ar nepakeista NA darbe vieta. Jeigu ji pakeista, būtina sužinoti, kas joje pakeista,
ir gauti iš darbdavio dokumentus, susijusius su įvykio vietos pakeitimu;
1 pranešimas
NA darbe
Padalinio vadovui arba
įmonės vadovui, įmonės
DSS tarnybai, DSS
komitetui ar darbuotojų
atstovams
Nukentėjęs (jei pajėgia), matęs
įvykį asmuo, padalinio vadovas
Pirmoji pagalba nukentėjusiajam, jei
reikia, gabenimas į gydymo įstaigą.
Įvykio vietos išsaugojimas
Įmonės vadovas, kiti darbdavio
įgalioti asmenys
NA sunkumas Įmonės prašymu sveikatos įstaiga
(per 3 dienas pažyma)
Sunkus ar mirtinas NA Lengvas NA
1. VDI teritoriniam
skyriui;
2. Apylinkės
prokuratūrai;
3. Nukentėjusio šeimai. 2 pranešimas
Įmonės
vadovas
Sveikatos
įstaiga
Tiria dvišalė įmonės
komisija (per 7 d. d.)
Tiria VDI inspektorius (per 20
d. d.) ar inspektorių komisija
N 1 arba N 2 aktas N 1 arba N 2 aktas Pasirašyti įmonės vadovo
Aktų originalai ir tyrimo
medžiaga lieka įmonėje.
Aktų kopijos per 3 dienas
įteikiamos (išsiunčiamos):
1. VDI teritoriniam skyriui;
2. Nukentėjusiajam;
3. Draudimo įstaigai;
4. Jei reikia, mokymo įstaigai.
1. VDI;
2. atitinkamos apylinkės prokuratūrai;
3. nukentėjusiajam arba jo atstovui;
4. draudimo įstaigai;
5. įmonėms, kurių atstovai dalyvavo tiriant
NA (joms pageidaujant);
6. profesinei sąjungai ar kitiems darbuotojų
atstovams (jiems pageidaujant);
7. jei reikia, mokymo įstaigai.
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 66
b) apžiūrėti NA darbe vietą, pareikalauti padaryti reikiamas fotografijas, sudaryti ir pateikti
tyrimui atlikti reikalingą grafinę medžiagą;
c) gauti iš darbdavio tyrimui atlikti reikalingus duomenis ir rašytinius paaiškinimus apie NA
darbe aplinkybes ir priežastis;
d) prireikus ir esant galimybei gauti nukentėjusiojo rašytinį paaiškinimą, susijusį su NA;
e) nustatyti NA sukėlusį pavojingą ar kenksmingą veiksnį (veiksnius) ir jo šaltinį;
f) nustatyti, ar nukentėjusysis nustatytąja tvarka apmokytas ir instruktuotas DSS klausimais;
g) prireikus atlikti kitus veiksmus, reikalingus NA aplinkybėms ir priežastims nustatyti ir
tyrimui tinkamai atlikti bei įforminti (pagal NA tyrimo METODINIUS NURODYMUS).
Lengvus NA darbe tiria įmonės vadovo įsakymu patvirtinta dvišalė komisija, sudaryta iš
darbdavio atstovo (atstovų) ir darbuotojų atstovo (atstovų) saugai ir sveikatai. Atliekant
tyrimą, gali dalyvauti nukentėjusysis. Jeigu darbdavys yra fizinis asmuo, lengvą NA darbe
tiria darbdavio pareigas vykdantis asmuo arba paskirtas jo darbuotojas ir darbuotojų atstovas
ar nukentėjusysis arba jo atstovas. Lengvas nelaimingas atsitikimas darbe turi būti ištirtas per
7 darbo dienas nuo įvykio. Lengvų nelaimingų atsitikimų darbe N-1 ir N-2 formos aktus,
dalyvaujant darbuotojų atstovui (atstovams), surašo darbdavio atstovas. Dvišalės komisijos
pasirašyti nelaimingo atsitikimo darbe aktai įteikiami įmonės vadovui.
Lengvų nelaimingų atsitikimų darbe N-1 ar N-2 formos akto vienas egzempliorius ir
tyrimo medžiagos originalai paliekami įmonėje, o po vieną akto egzempliorių įmonės vadovas
ar darbdavio įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo akto gavimo privalo įteikti
ar išsiųsti:
1. Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui;
2. nukentėjusiajam arba jo atstovui ar jo šeimai;
3. draudimo įstaigai (įstaigoms), kurioje (kuriose) nukentėjęs asmuo apdraustas NA darbe ir
PL socialiniu draudimu (su patvirtintomis tyrimo dokumentų kopijomis);
4. mokymo įstaigai, kurios mokinys ar studentas per praktiką įmonėje sužalotas.
Labai dažnai incidentas, o ypač lengvas NA darbe, tai tik esant laimingam atsitiktinumui
dėl tos pačios priežasties neįvykęs sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas. Todėl labai
svarbu turėti teisingą informaciją apie visus įmonėje įvykusius incidentus ir lengvus NA, juos
objektyviai ištirti, kad laiku būtų pašalintos juos lėmusios priežastys ir užkirstas kelias
panašiems nelaimingiems atsitikimams įvykti. Deja, pagal VDI pateikiamus pavyzdžius
(LENGVŲ NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE TYRIMAS) matyti, kad įmonių dvišalių
komisijų nurodomos aktuose priežastys labai dažnai būna formalios, tendencingos, dėl
įvykusio NA apkaltinant nukentėjusį darbuotoją. Pvz., darbuotojas buvo traumuotas, kai
medienos apdorojimo staklėmis gamino ruošinį ir atskilusi jo dalis pataikė darbuotojui į veidą.
Įmonės dvišalė NA darbe tyrimo komisija nustatė tokias priežastis: 1) darbininkas nesilaikė
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 67
DSS instrukcijos reikalavimų; 2) darbų vadovas nepakankamai kontroliavo, kaip darbuotojas
laikosi saugos reikalavimų; 3) staklės neatitiko teisės aktų reikalavimų. Tik trečioji nurodyta
nelaimingo atsitikimo priežastis yra pagrindinė, nes ją pašalinus (sutvarkius stakles taip, kad
ruošinių išmetimo nebūtų, o jei to neįmanoma išvengti, tai turi būti įrengti įtaisai, apsaugantys
darbuotoją) būtų pašalintas pavojus įvykti panašiems nelaimingiems atsitikimams. Šiam
atvejui dvišalės komisijos nustatyta pagrindinė priežastis (įrašyta pirmąja) išvis neturėjo būti
rašoma, nes darbuotojui dirbti nesaugiomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų,
staklėmis negalima buvo leisti.
Sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe tiria VDI inspektorius, dalyvaujant
darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai. Atliekant tyrimą, gali dalyvauti
draudimo įstaigos atstovas, nukentėjusiojo mokymo įstaigos atstovas, nukentėjusysis arba jo
atstovas. Jeigu darbdavio ir (ar) darbuotojų, nukentėjusiojo ar draudimo įstaigos atstovai
nedalyvauja atliekant tyrimą, VDI inspektorius tiria nelaimingą atsitikimą darbe be jų. NA
darbe, dėl kurio mirė 3 ir daugiau asmenų, tiria komisija. Komisijos pirmininkas – Lietuvos
Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, nariai – Lietuvos Respublikos
vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, Valstybinės darbo inspekcijos
teritorinio (inspektavimo) skyriaus vedėjas ir du šio skyriaus Valstybinės darbo inspekcijos
inspektoriai. Atliekant tyrimą, dalyvauja darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovo (atstovų)
skirti asmenys. Komisija vertina darbdavio ir darbuotojų atstovų, taip pat įvairių kontrolę ir
priežiūrą vykdančių įstaigų pateiktas išvadas. Baigus sunkaus ar mirtino nelaimingo
atsitikimo darbe tyrimą, VDI inspektorius surašo N-1 arba N-2 formos aktą ir jį bei tyrimo
medžiagą perduoda pasirašyti įmonės vadovui. Įmonės vadovas pasirašytą sunkaus ar mirtino
NA darbe aktą kartu su tyrimo medžiaga ne vėliau kaip per 3 darbo dienas grąžina tyrusiam
NA darbe VDI inspektoriui. Sunkaus ar mirtino NA darbe aktas (originalas) kartu su tyrimo
medžiaga paliekamas įmonėje. Tyręs NA darbe inspektorius, gavęs įmonės vadovo
pasirašytus sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe N-1 ar N-2 formos aktus ir tyrimo
dokumentų įmonėje patvirtintas kopijas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas tyrimo medžiagą
įteikia (išsiunčia):
1. Valstybinei darbo inspekcijai;
2. atitinkamos apylinkės prokuratūrai;
3. nukentėjusiajam arba jo atstovui ar jo šeimai;
4. draudimo įstaigai (įstaigoms);
5. įmonėms ar įstaigoms, kurių atstovai dalyvavo tiriant NA darbe (joms pageidaujant);
6. profesinei sąjungai ar kitiems darbuotojų atstovams (jiems pageidaujant);
7. mokymo įstaigai, kurios mokinys ar studentas per praktiką įmonėje sužalotas.
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 68
Jeigu asmuo, dalyvavęs tiriant NA darbe, nesutinka su N-1 ar N-2 akto turiniu, jis aktą
gali pasirašyti su pastaba, o savo nuomonę išdėstyti NA darbe akto priede. Įmonės vadovas,
gavęs N-1 ar N-2 formos aktus ir tyrimo medžiagą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas savo
parašu ir įmonės antspaudu patvirtina, kad su tyrimo medžiaga susipažino. Jeigu įmonės
vadovas nesutinka su tyrimo išvadomis, jis aktą pasirašo su pastaba, o savo nuomonę išdėsto
akto priede. Jeigu darbdavio atstovas ar darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai arba
įmonės vadovas per 3 darbo dienas nepasirašo nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto ir
Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriui ar dvišalei komisijai raštu nepateikia motyvuotos
akto nepasirašymo priežasties, surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas įsigalioja nuo jo
surašymo dienos. Įmonės vadovui atsisakius organizuoti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą,
darbuotojų atstovai, nukentėjęs asmuo arba jo atstovas ar jo šeima apie tai praneša Valstybinei
darbo inspekcijai, o ši privalo skirti VDI inspektorių nelaimingam atsitikimui darbe tirti.
VDI inspektorius gautą darbuotojų atstovo arba įmonės vadovo raštą, kuriame nurodyti
akto nepasirašymo motyvai, privalo išnagrinėti ir apie priimtą sprendimą informuoti tokį raštą
pateikusį asmenį, o pareiškėjo raštą ir priimtą sprendimą pridėti prie tyrimo medžiagos.
Inspektoriaus atliktas NA darbe tyrimas ar sprendimai (išvados) dėl NA darbe aplinkybių ir
(ar) priežasties (priežasčių) įmonės vadovo, darbdavio atstovo ar darbuotojų atstovo (atstovų)
saugai ir sveikatai pareiškimais gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos vyriausiajam
valstybiniam darbo inspektoriui ar teismui.
Įmonėje įvykę incidentai, nelaimingi atsitikimai darbe ir mirties atvejai darbe privalo
būti užregistruoti nelaimingų atsitikimų darbe, incidentų ir nelaimingų atsitikimų darbe aktų
registravimo žurnale. Įmonėje lengvų nelaimingų atsitikimų aktai ir tyrimo medžiaga saugomi
45 metus, o sunkių ir mirtinų – 75 metus. Likviduojant įmonę, nelaimingų atsitikimų darbe
aktai, jų tyrimo medžiaga ir NA darbe registravimo žurnalai perduodami saugoti Lietuvos
Respublikos archyvų įstatymo nustatyta tvarka.
5.2. Profesinės ligos
Profesinė liga – ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar
daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas
profesine liga. Lėtinę profesinę ligą (sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau
kenksmingų veiksnių per tam tikrą darbo laiką ) įtaręs gydytojas ne vėliau kaip per 3 dienas
(ūmios ligos atveju per valandą) apie tai raštu praneša darbdaviui, Valstybinei darbo
inspekcijai, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinei įstaigai. Įtarus,
kad darbuotojas susirgo ūmia profesine liga, nedelsiant suteikiama medicinos pagalba ir jis
nugabenamas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Apie tokį atvejį reikia pranešti ne tik
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 69
anksčiau nurodytoms įstaigoms, bet ir draudimo įstaigai, o jei darbuotojas mirė – apylinkės
prokuratūrai. Profesinių ligų tyrimą reglamentuoja PROFESINIŲ LIGŲ TYRIMO IR
APSKAITOS NUOSTATAI BEI PROFESINIŲ LIGŲ PRIEŽASČIŲ TYRIMO
REGLAMENTAS.
Profesinės ligos priežastis tiria komisija, kurios sudėtyje yra VDI teritorinio skyriaus
vedėjo paskirtas darbo inspektorius (komisijos pirmininkas), Valstybinės visuomenės
sveikatos priežiūros tarnybos (VVSPT) teritorinės įstaigos apskrityje vadovo paskirtas
specialistas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ) vadovo paskirtas gydytojas, įtaręs
profesinę ligą. Ūmių profesinių ligų, dėl kurių mirė 3 ir daugiau darbuotojų, priežastis tiria
komisija. Komisijai pirmininkauja LR vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, jos nariai –
VVSPT direktorius (pavaduotojas) ar kitas šios tarnybos direktoriaus skirtas atstovas, VDI
teritorinio skyriaus vedėjas ir po vieną VDI, VVSPT teritorinės įstaigos apskrityje atstovą.
Tiriant profesinių ligų priežastis, dalyvauja darbdavio atstovas, darbuotojų atstovas
(atstovai) saugai ir sveikatai, gali dalyvauti darbuotojas, kurio profesinė liga tiriama, arba jo
atstovas ir draudimo įstaigos atstovas. Darbuotojas, kurio profesinė liga tiriama, jo atstovas
turi teisę susipažinti su profesinės ligos priežasčių tyrimo medžiaga.
Tyrimo komisija dirba nukentėjusiojo darbovietėje (jei išlikusi) ir turi teisę prašyti, kad:
1. įmonės, kurioje dirba ar dirbo darbuotojas, vadovas (ar įgaliotas asmuo) pateiktų duomenis
apie darbuotojo dirbtą darbą (profesijas, darbo trukmę, profesinės rizikos veiksnius, jų
veikimo trukmę ir jų tyrimus) ir atliktus privalomus sveikatos tikrinimus;
2. VVSPT teritorinė įstaiga apskrityje pateiktų turimus archyvinius duomenis apie darbuotojo
darbo sąlygų higieninių tyrimų rezultatus;
3. ASPĮ pateiktų duomenis apie darbuotojo privalomus sveikatos tikrinimus;
4. asmuo, kuriam tiriama PL, ar jam atstovaujantis asmuo pateiktų turimus dokumentus apie
darbo veiklą ir darbo veiklos aprašymą.
Komisija, ištyrusi įtariamos PL priežastis, nustatyta tvarka užpildo ir pasirašo profesinės
ligos tyrimo ir patvirtinimo akto pirmąją dalį („Profesinės ligos priežasčių tyrimas“). Su akto
pirmąja dalimi supažindinamas darbuotojas ar jo atstovas ir įmonės vadovas pasirašytinai.
Profesinės ligos diagnozę (PL diagnozes) nustato darbo medicinos gydytojas. Diagnozei
nustatyti reikia pristatyti ASPĮ, kurioje asmuo gydosi (prisirašęs), siuntimą darbo medicinos
gydytojui, asmens ligos istorijos išrašą bei užpildytą pirmąją PL tyrimo akto dalį. Darbo
medicinos gydytojas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šių dokumentų gavimo ištiria asmenį
ir įvertinęs asmens sveikatos būklę ir akto pirmojoje dalyje pateiktus duomenis nustato
profesinės ligos diagnozę (profesinių ligų diagnozes) arba jos nenustato. Darbo medicinos
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 70
gydytojas užpildo, pasirašo ir išsiunčia komisijos pirmininkui PL akto antrąją dalį
(„Profesinės ligos patvirtinimas“).
Komisijos pirmininkas, gavęs akto antrąją dalį su nustatyta ar nenustatyta profesinės
ligos diagnoze, per 3 darbo dienas pateikia pasirašyti aktą komisijos nariams, įmonės vadovui
ir darbuotojų atstovui (atstovams) saugai ir sveikatai. Akto egzemplioriai pasirašytinai
įteikiami įmonės vadovui ir darbuotojui ar jo atstovui, o kiti išsiunčia ASPĮ, kurioje įtarta
profesinė liga, VDI teritoriniam skyriui, draudimo įstaigai, VVSPT teritorinei įstaigai
apskrityje, o jeigu nuo ūmios profesinės ligos asmuo miršta, – apylinkės prokuratūrai.
Profesinių ligų valstybės registro tvarkymo įstaigai komisijos pirmininkas užpildo ir išsiunčia
nustatytos formos profesinės ligos kortelę.
Suinteresuoti asmenys (darbuotojas ar jo atstovas, įmonės vadovas, draudimo įstaiga),
nesutinkantys su profesinės ligos diagnozės nustatymu ar nenustatymu, ne vėliau kaip per 2
mėnesius nuo akto gavimo dienos turi teisę raštu kreiptis į Centrinę darbo medicinos ekspertų
komisiją.
PL tyrimo aktus (Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos išvadas) įmonės, kurios
buvusiam ar esamam darbuotojui nustatyta PL, vadovo įgaliotas asmuo registruoja profesinių
ligų tyrimo dokumentų registravimo žurnale. Likviduojant įmonę, aktai ir Centrinės darbo
medicinos ekspertų komisijos išvados perduodami saugoti Lietuvos Respublikos dokumentų
ir archyvų įstatymo.
5.3. Socialinis draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų
Lietuvoje numatytas privalomasis socialinis darbuotojų draudimas nuo NA ir PL, kuris
reglamentuotas specialiu įstatymu (NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE SOCIALINIS
DRAUDIMAS). Draudimo įmokas moka darbdavys (įmonės, valstybės ar savivaldybės
institucijos bei įstaigos). Valstybinio socialinio draudimo įmokos už apdraustuosius nuo NA ir
PL skaičiuojamos ir mokamos įstatymų nustatyta tvarka kartu su kitomis valstybinio
socialinio draudimo įmokomis.
Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas Įstatymo nustatytais atvejais
kompensuoja dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo
ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties
dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams.
Darbingumo netekimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba
susirgimo profesine liga nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos. Netektas darbingumas išreiškiamas procentais. Jei
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 71
nukentėjusysis miršta dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba dėl
ūmios profesinės ligos, laikoma, kad netekta 100 procentų darbingumo.
Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokų tarifų grupių skaičius ir grupių
tarifai tvirtinami Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo
įstatymu. Draudėjų priskyrimą nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokų tarifų
grupei, atsižvelgdama į traumatizmo ir profesinio sergamumo rodiklius ir vadovaudamasi
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinta metodika, tvirtina Valstybinio socialinio
draudimo fondo taryba. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifų dydis
pagal įstatymą priklauso nuo draudėjo darbuotojų saugos ir sveikatos būklės:
1) darbo priemonių, darbo sąlygų neatitikties darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų
nustatytiems reikalavimams;
2) VDI nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimų;
3) NA darbe sunkumo ir dėl šių įvykių nukentėjusių apdraustųjų skaičiaus;
4) dėl ūmių PL toje įmonėje nukentėjusių apdraustų asmenų skaičiaus;
5) NA, įvykusių dirbant pavojingus darbus, skaičiaus ir pavojingus darbus dirbančių
darbuotojų skaičiaus santykio.
Pagal 2010 m. priimtą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2011 metų
rodiklių įstatymą (LR SODRA, 2011), patvirtintos trys NA darbe ir PL socialinio draudimo
įmokos tarifų grupės ir šioms grupėms priskirtų draudėjų mokamos nelaimingų atsitikimų
darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifai (nuo darbo užmokesčio fondo):
1) I grupė – 0,9 procento;
2) II grupė – 0,38 procento;
3) III grupė – 0,18 procento.
Jeigu per trejus metus draudėjo įmonėje neįvyko NA ar nenustatyta PL, jam taikomas
0,18 % mėnesio įmokos nuo darbo užmokesčio fondo tarifas. VDI nustatytų DSS pažeidimų,
NA ar PL daugėjant, įmonė perkeliama į didesnio draudimo įmokos tarifo (0,38 % ir 0,9 %)
grupę. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu 0,9 %. įmoką moka 190 draudėjų, 0,38 % –
191 draudėjas, o visi kiti – 0,18 % tarifo įmoką (JOCKUS A.).
Šiuo ekonominiu veiksmu siekiama darbdavius skatinti gerinti įmonėse profesinės
saugos būklę, daugiau rūpintis darbuotojų darbo aplinka, profesinės rizikos mažinimu bei
bendru DSS valdymu.
nuostata pradedama taikyti nuo 2012 m. sausio 1 d.
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 72
INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SARAŠAS
1. ACSH, 2003. Council Decision of 22 July 2003 setting up an Advisory Committee on
Safety and Health at Work. [Žiūrėta 2011 m. liepos 18 d.] Prieiga per internetą: http://eur-
lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:32003D0913(01):EN:NOT
2. COUNCIL DIRECTIVE 89/391/EEC of 12 June 1989 on the introduction of measures
to encourage improvements in the safety and health of workers at work // OJ L 183,
29.6.1989, p. 1–8. [Žiūrėta 2011 m. liepos 18 d.] Prieiga per internetą: http://eur-
lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:31989L0391:EN:HTML
3. DIRECTIVE 2007/30/EC of the European Parliament and of the Council of 20 June
2007 amending Council Directive 89/391/EEC, its individual Directives and Council
Directives 83/477/EEC, 91/383/EEC, 92/29/EEC and 94/33/EC with a view to
simplifying and rationalising the reports on practical implementation. [Žiūrėta 2011 m.
liepos 18 d.] Prieiga per internetą: http://eur-
lex.europa.eu/smartapi/cgi/sga_doc?smartapi!celexplus!prod!DocNumber&lg=en&type_doc
=Directive&an_doc=2007&nu_doc=30
4. DSS KOMISIJŲ TVARKA. Apskričių teritorinių ir savivaldybių darbuotojų saugos ir
sveikatos komisijų steigimo, sudarymo tvarka. [Žiūrėta 2011 m. liepos 04 d.] Prieiga per
internetą: http://www.vdi.lt/index.php?123727239
5. DSS KOMITETAI (2003). Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų bendrieji
nuostatai // Žinios, 2003, Nr.110-4923.
6. DSS PASAS (2003). Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės paso tipinė forma //
Žinios, 2003, Nr. 100-4503.
7. EUROPOS GYVENIMO IR DARBO SĄLYGŲ GERINIMO FONDAS (2006). Ketvirtasis
Europos darbo sąlygų tyrimas. [Žiūrėta 2011 m. liepos 04 d.] Prieiga per internetą:
www.eurofound.europa.eu/pubdocs/2006/78/lt/1/ef0678lt.pdf
8. EUROPOS KOMISIJA (2007). Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai,
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. 2007-2012 m.
Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategija: gerinti darbo kokybę ir našumą /
KOM (2007) 62 galutinis, Briuselis, 21.2.2007. [Žiūrėta 2011 m. liepos 05 d.]. Prieiga per
internetą: http://www.vdi.lt/index.php?1491630181#_ftnref13
9. EU-OSHA. Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra. [Žiūrėta 2011 m. liepos 22
d.]. Prieiga per internetą: http://osha.europa.eu/lt/about
10. FAJOLIO funkcinis menedžmentas. [Žiūrėta 2011 m. liepos 05 d.]. Prieiga per internetą:
http://distance.ktu.lt/kursai/verslumas/gamybos_valdymas_I/114744.html
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 73
11. GINEVIČIUS R., SILICKAS J. (2008). Sisteminio įmonių valdymo pagrindai:
vadovėlis.Vilnius: Technika, 276 p.
12. GOETSCH D. L. Occupational Safety and Health for Technologists, Engineers, and
Managers. - Prentice Hall, Seventh Edition, 2011, p. 765.
13. ĮMONĖS DSS TARNYBA (2011). Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų
pavyzdiniai nuostatai // Žinios, 2011, Nr. 69-3307.
14. JOCKUS A. Nelaimės darbe didins draudimo įmokas // Lietuvos žinios, 2011-04-15.
[Žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 02 d.]. Prieiga per internetą: http://www.lzinios.lt/lt/2011-
04-15/verslas/nelaimes_darbe_didins_draudimo_imokas.html?print
15. KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI DSS (2010). Kvalifikacinių reikalavimų
darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams aprašas // Žinios, 2010, Nr. 86-4574
16. LENGVŲ NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE TYRIMAS ir dokumentų įforminimas
(rekomendacijos). VDI / [Žiūrėta 2011 m. liepos 25 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.vdi.lt/index.php?-1346461647
17. LR KONSTITUCIJA. Lietuvos Respublikos Konstitucija. [Žiūrėta 2011 m. liepos 04 d.].
Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm
18. LR DARBO KODEKSAS (2011). Lietuvos Respublikos Darbo kodekso patvirtinimo,
įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas / Priėmė - Lietuvos Respublikos Seimas 2011-05-
26; Informacijos technologijų ir telekomunikacijų departamentas, Lietuvos Respublikos
Seimo kanceliarija. [Žiūrėta 2011 m. liepos 04 d.]. Prieiga per internetą:
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=401284&p_query=&p_tr2=
19. LR DSS (2010). Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir jo
keitiniai. [Žiūrėta 2011 m. liepos 04 d.]. Prieiga per internetą:
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=389641&p_query=&p_tr2=
20. LR SODRA, 2011. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto
2011 metų rodiklių patvirtinimo įstatymas // Žin., 2010-12-28, Nr. 153-7782.
21. LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio DRAUDIMO
ĮSTATYMAS. Įstatymo aktuali redakcija nuo 2010 m. liepos 1 d. [Žiūrėta 2011 m.
liepos 24 d.]. prieiga per internetą:
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=362854
22. LRV (2009). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 25 d. nutarimas Nr.
669. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS 2009–2012 METŲ STRATEGIJA //
Žinios, 2009, Nr. 80-3345.
23. LR VDI (2010). Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai // Žinios, 2010, Nr. 147-7547.
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 74
24. LSD (2010). Sertifikuotos darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos 2011-07-01.
/ Lietuvos standartizacijos departamentas, 2011. [Žiūrėta 2011 m. liepos 14 d.]. Prieiga
per internetą: http://www.lsd.lt/typo_new/index.php?id=157
25. LST 1952:2009. Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos. Vadovas (tapatus BS
8800:2004) / Lietuvos standartizacijos departamentas, 160 p.
26. LST 1977:2008. Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos. Reikalavimai (BS
OHSAS 18001:2007) / Lietuvos standartizacijos departamentas, 57 p.
27. LST 1978:2009. Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos. Rekomendacijos,
kaip įgyvendinti LST 1977:2008 (BS OHSAS 18002:2008) / Lietuvos standartizacijos
departamentas, 137 p.
28. LST EN 954-1:2000. Mašinų sauga. Priskirtosios saugai valdymo sistemų dalys. 1 dalis.
Bendrieji projektavimo principai / Lietuvos standartizacijos departamentas, 36 p.
29. LST EN ISO 13849-1:2008. Mašinų sauga. Valdymo sistemų dalys, susijusios su sauga. 1
dalis. Bendrieji projektavimo principai/Lietuvos standartizacijos departamentas, 90 p.
30. MANAGING SAFETY THE SYSTEMS WAY (2004) Implementing OHSAS 18001 using
BS 8800. First published in the UK in 2004 by the British Standards Institution, BSI, p.
226 // Occupational health & safety management systems, BSI Electronics product
(CD), 2005.
31. McCORMICK E.J., SANDERS M.S. Human factors in engineering and design. NY:
McGraw-Hill, 1982, p. 615.
32. MERKEVIČIUS S., STRELKAUSKIS E., BUTKUS R., 2011. Metodologiniai mobilių
mašinų generuojamų vibracijų operatoriui keliamos rizikos nustatymo aspektai //
Žmogaus ir gamtos sauga 2011, I tomas, Akademija, 2011, P.39-42.
33. METODINIAI NURODYMAI. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentų tvarkymo,
pranešimų ir nelaimingų atsitikimų darbe registravimo bei analizės metodiniai
nurodymai // Žin.: 2005-03-17 Nr.35-1165; 2005-04-02 Nr.43-1402; 2006-01-10, Nr. 3-
79; 2007-01-09 Nr.3-152.
34. NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE tyrimo ir apskaitos nuostatai // Žin., 2004,
Nr.136-4945; Žin., 2005, Nr. 131-4732; Žin., 2009, Nr. 109-4632; Žin., 2010, Nr. 40-
1909; Žin., 2009, Nr. 126-5429; Žin., 2011, Nr. 89-4271.
35. NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE SOCIALINIS DRAUDIMAS. LR nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas // Žin., 2003,
Nr. 114-5114.
36. OSHAS 18002:2008. Occupational health and safety management systems. Guidelines
R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 75
for the implementation of OHSAS 18001:2007 / OSHAS Projekt Group, 2008, p. 78.
[Žiūrėta 2011 m. liepos 11 d.] Prieiga per internetą:
www.qsp.org.br/doc/OHSAS_18002_Working_Draft_2_2008.pdf
37. PRV NUOSTATAI, 2003. Profesinės rizikos vertinimo nuostatai //
Žinios, 2003, Nr. 100-4504 .
38. PROFESINIŲ LIGŲ TYRIMO ir apskaitos NUOSTATAI // Žin., 2004, Nr. 69-2398;
Žin., 2009, Nr. 144-6377; Žin., 2010, Nr. 145-7453
39. PROFESINIŲ LIGŲ priežasčių TYRIMO REGLAMENTAS // Žin., 2004-10-14, Nr. 151-
5522.
40. SAM, 2008. Profesinės sveikatos specialistų, galinčių dirbti įmonėse, kvalifikacinių
reikalavimų aprašas // Žinios, 2008, Nr. 43-1610.
41. SUVESTINĖS Europos Sąjungos sutarties ir sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo
redakcijos (2010). [Žiūrėta 2011 m. liepos 20 d.]. Prieiga per internetą: http://eur-
lex.europa.eu/JOHtml.do?uri=OJ:C:2010:083:SOM:LT:HTML
42. TDO (2001). Tarptautinė darbo organizacija. Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos
sistemų gairės. [Žiūrėta 2011 m. liepos 06 d.] Prieiga per internetą:
http://www.vdi.lt/index.php?599519559
43. TDO (2003). Tarptautinė darbo organizacija. Globali darbuotojų saugos ir sveikatos
strategija: Tarptautinės darbo konferencijos 91-ojoje sesijoje, 2003 metais, priimtos
išvados. [Žiūrėta 2011 m. liepos 06 d.] Prieiga per internetą:
http://www.vdi.lt/index.php?1141641398
44. Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatai // Žinios, 2005, Nr. 53-
1804.
45. UK HSG65 (1997). Successful health and safety management / UK Health and Safety
Executive (HSE), Reprinted (with amendments) 2008. [Žiūrėta 2011 m. liepos 14 d.].
Prieiga per internetą: http://www.hse.gov.uk/pubns/books/hsg65.htm
46 VDI (2011). Kodėl darbdaviui reikia ir naudinga vertinti riziką? [Žiūrėta 2011 m.
liepos 06 d.] Prieiga per internetą: http://www.vdi.lt/index.php?-426087028
47 WIKIPEDIA. Rizika.- http://lt.wikipedia.org/wiki/Rizika
top related