4 tema 4 tema KULTŪROS RAIDAKULTŪROS RAIDA paskaita skirta KIN-4 studentams paskaita skirta KIN-4 studentams

309 auditorija 2012 09 17309 auditorija 2012 09 17

Lektorius Saulius Kavaliauskas LKKA, Sporto 6, Kaunas LT-44221

SPORTO VADYBOS, EKONOMIKOS IR

SOCUIOLOGIJOS KATEDRA 308 (c.r.) kab. tel. 8-37 30 26 57 (d) mobilus +370 682 56 270

e-mail : s.kavaliauskas@lkka.lt.

Paskaitos yra interneto svetainėse http://www.sportofeja.lt/ ir http://www.lkka.lt/PSK

4 tema 4 tema KULTŪROS RAIDAKULTŪROS RAIDA

Paskaitos planas

1. Kultūros sąvoka.

2. Kultūros atsiradimas ir pagrindiniai žmonių kultūros raidos etapai.

3. Kultūros struktūra.

4. Kultūros raida moderniaisiais laikais.

4 tema KULTŪRA IR VISUOMENĖ4 tema KULTŪRA IR VISUOMENĖ

Literatūra6. Matulionis A. (2002) Sociologija. Homo liber, Vilnius, p.p 61-85

7. Sodeika T. (1995) Postmodernizmas ir šiuolaikinė vertybių krizė// Darbai ir dienos// 1995.1(10), 9-17 psl.

8. Harris, M. (1998) Kultūros esmė// Kultūrinė antropologija// Tvermė, Kaunas, 1998, pp.6-19.

9. Tereškinas A. (2001) Kūno žymės: seksualumas, identitetas, erdvė Lietuvos kultūroje. Baltos lankas, Vilnius, p.p.9-21.

10. Donskis L. (1994) Moderniosios sąmonės konfiguracijos. Kultūra tarp mito ir diskurso.. Baltos lankas, Vilnius, p.p. 36-50.

11. Tomlinson J. (2002) Globalizacija ir kultūra. Mintis, Vilnius. p.p.11-37;

12. http://www.eurozine.com/journals/kulturos.html ;

13. http://www.tekstai.lt/metai/200704/turinys.htm

4 tema KULTŪRA IR VISUOMENĖ4 tema KULTŪRA IR VISUOMENĖ

Literatūra7. Ramanauskaitė E. (1995), Slengo kultūra //"Darbai ir

dienos//, VDU leidykla, Kaunas p.p. 227-271)8. http://kablys.hardcore.lt/naujienos.htm (lankyta 2006 04

02);

9. Ramanauskaitė E. Subkultūra: fenomenas ir modernumas (2004) VDU, Kaunas

10. http://lt.wikipedia.org/wiki/Kult%C5%ABrin%C4%97_antropologija

KULTŪROS RAIDA MODERNIAISIAIS LAIKAIS

• Tradicinė kultūra;• Modernioji kultūra;• Postmodernioji

kultūra;• Multimedia

kultūra.

Moderniojo pasaulio visuomenės pagal A. Giddens’ą (2005)

Tipas Gyvavimo laikotarpiai Požymiai

Pirmojo pasaulio visuomenės

Nuo XVIIIa. iki dabar •Remiasi pramonės gamyba ir laisvąja verslininkyste.•Dauguma žmonių gyvena miestuose ir didmiesčiuose, tik nedaugelis dirba žemės ūkyje.•Klasių nelygybė labai didelė.•Atskiros politinės bendruomenės arba nacionalinės valstybės (JAV, Vakarų Europos valstybės, Australija.

Antrojo pasaulio visuomenės

Nuo XX a. pradžios (1917 m. Rusijos revoliucijos iki XXI.a.

•Remiasi pramone, bet ekonomikos sistema planuojama centralizuotai.•Didžioji gyventojų dalis dirba pramonės įmonėse, gyvena miestuose. Didžiulė vidinė migracija iš kaimų į miestus.•Iki 1989m. Šį pasaulį sudarė Sovietų Sąjunga ir Rytų Europa.

Moderniojo pasaulio visuomenės pagal A. Giddens’ą (2005)

Tipas Gyvavimo laikotarpiai

Požymiai

Besivystančios visuomenės

Nuo XVIII a. (daugiausia kaip kolonijos) iki dabar.

Naujos industrinės visuomenės

Nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio iki dabar.

Užpildykite požymių skiltis ir atsiuskite kaip atskirą lentelę iki kitos paskaitos adresu s.kavaliauskas@lkka.lt

Tradicinė kultūra (XIX a. Pabaiga- XX a. Tradicinė kultūra (XIX a. Pabaiga- XX a. Pradžia)Pradžia)

Tradicinei kultūrai būdinga:• Tvirtas šeimos, religijos ir valstybės ryšys;• Visuomenės centre - tradicijomis ir griežtomis

normomis grindžiamos bendruomenės• Sukaupta patirtis perduodama iš kartos į kartą• Visuomenės sluoksniai grindžiami griežta hierarchija ir

įgimtomis socialinėmis padėtimis (statusais), kurie perduodami palikuoniams;

• Gamyboje – natūrinis ūkis.

Tradicinė kultūra (XIX a. Pabaiga- XX a. Tradicinė kultūra (XIX a. Pabaiga- XX a. Pradžia)Pradžia)

Taip Vytautas Kavolis apibrėžia perėjimą iš tradicinės į moderniąją kultūra Lietuva

• “Kultūrinės modernizacijos pradžią galima laikyti laikotarpį, kuriame (a) išryškėja aiški “naujo kelio” programa ir (b) kultūroje vyksta kitimai racionalizacijos, universalėjimo, individualėjimo, istoriškumo (supratimo, kad žmonės patys kuria savo gyvenimo būdą) ir humanizacijos (visko vertinimo pagal tai, ar žmogui padeda, ar sunkina gyventi”. (V. Kavolis, 1994).

Modernioji kultūra (XX a. 3-6 Modernioji kultūra (XX a. 3-6 dešimtmečiai)dešimtmečiai)

Moderniajai kultūrai būdinga:• Griaunamas šeimos, valstybės ir religijos ryšys ir

tarpusavio priklausomybė;• Visuomenės centre atsiranda biurokratinės

organizacijos;• Visuomenės sluoksniai grindžiami įgimtomis

padėtimis (rasė, lytis, religinė priklausomybe), bet vis didesnę reikšmę įgyja įgyjamos padėtys (išsilavinimas, biznis, profesinė karjera);

• Gamyboje vyrauja konvejeris, automatizacija, mokslinis darbo organizavimas.

Postmodernioji kultūra (XX a. 7-9 dešimtmečiai)Postmodernioji kultūra (XX a. 7-9 dešimtmečiai)

Moderniosios kultūros tąsa•Asmenybės (ir kultūros) centralizacija;•Formalizmas (kalboje, vertinimo standartuose);•Vartotojiška orientacija, produktų ir paslaugų perteklius; •Žinių, moralės, emocijų suprocedūrinimas (bandymas aiškinti moksliškai);•Globalizacija ir integracija.

Moderniosios kultūros kritika Asmenybės (ir kultūros) decentralizacija;Valstybės, religijos, šeimos, švietimo sistemos krizė;Atsisakymas vartotojiškos orientacijos, siekimas individualumo ir originalumo;Neformalūs jaunimo judėjimai, religinės sektos, antiglobalizmo, pacifistų, ekologiniai judėjimai;Pirmykštiškumo atgaivinimas, žinių, moralės, emocijų suefemerinimmas (moksliškumo neigimas).

Postmoderniojoje kultūroje išryškėja pažangos, paremtos gamybos ir žmonių manipuliavimo technologijomis ir atžangos priešpriešos

ŠVIETIMO GAIRĖS Sveikatos politika

• Švietimo ir sveikatos politikos sąveikos uždavinys – sustiprinti bendrąjį visuomenės sveikatingumą.

• To siekiant reikia:• - visose švietimo grandyse ugdyti nuostatą, kad sveikata yra

brangintina gyvenimo vertybė, kad žmogus už sveiką gyvenseną yra pats asmeniškai atsakingas;

• - užtikrinti visapusišką profilaktinę visų vaikų ir jaunuolių sveikatos priežiūrą mokyklose arba pirminės sveikatos priežiūros institucijose;

• - suteikti sveikos gyvensenos ir lytinės sveikatos pagrindus visiems bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviams, tokiam darbui kryptingai rengiant mokytojus, nuosekliai kuriant visuotinį „sveikų ir saugių mokyklų“ tinklą;

• -

• - sukurti veiksmingą tarpžinybinę narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos sistemą;

• - visose mokyklose įgyvendinti ilgalaikes narkomanijos ir savižudybių prevencijos, psichinės sveikatos tausojimo ir stiprinimo programas;

• - remiantis žiniasklaida bei kitomis informalaus ir neformalaus švietimo priemonėmis išplėtoti visuotinio suaugusiųjų sveikatingumo ugdymo sistemą;

• - išplėtoti neformalias vaikų ir suaugusiųjų kūno kultūros bei sporto, aktyvaus laisvalaikio formas,

• tam maksimaliai panaudojant mokyklų sporto sales ir aikštynus;

• - išplėtoti sisteminius visuomenės, sykiu vaikų ir jaunimo, sveikatos mokslinius tyrimus, jais remiantis kurti ir įgyvendinti konkrečias visuomenės sveikatos politikos programas.

RECOMMENDATIONS FOR SCHOOL AND COMMUNITY PROGRAMS PROMOTING PHYSICAL ACTIVITY AMONG

YOUNG PEOPLE

• Listed below are 10 broad recommendations for school and community programs to promote physical activity among young people. Following this list, each recommendation is described in detail.

• 1. Policy: Establish policies that promote enjoyable, lifelong physical activity among young people.

• 2. Environment: Provide physical and social environments that encourage and enable safe and enjoyable physical activity.

• 3. Physical education: Implement physical education curricula and instruction that emphasize enjoyable participation in physical activity and that help students develop the knowledge, attitudes, motor skills, behavioral skills, and confidence needed to adopt and maintain physically active lifestyles.

• 4. Health education: Implement health education curricula and instruction that help students develop the knowledge, attitudes, behavioral skills, and confidence needed to adopt and maintain physically active lifestyles.

5. Extracurricular activities: Provide extracurricular physical activity programs that meet the needs and interests of all students.

6. Parental involvement: Include parents and guardians in physical activity instruction and in extracurricular and community physical activity programs, and encourage them to support their children's participation in enjoyable physical activities.

7. Personnel training: Provide training for education, coaching, recreation, health-care, and other school and community personnel that imparts the knowledge and skills needed to effectively promote enjoyable, lifelong physical activity among young people.

8. Health services: Assess physical activity patterns among young people, counsel them about physical activity, refer them to appropriate programs, and advocate for physical activity instruction and programs for young people.

9. Community programs: Provide a range of developmentally appropriate community sports and recreation programs that are attractive to all young people.

10. Evaluation: Regularly evaluate school and community physical activity instruction, programs, and facilities.

Antimodernizmo pavyzdžiaiAntimodernizmo pavyzdžiai

ATARI TEENAGE RIOT yra tam, kad sugriautų tą apsimestinę ATARI TEENAGE RIOT yra tam, kad sugriautų tą apsimestinę žiniasklaidos ir šou biznio stumiamą harmoniją. Ši sistema kuria žiniasklaidos ir šou biznio stumiamą harmoniją. Ši sistema kuria rasizmą. Valdžiai ji yra labai naudinga, ją lengva parduoti, net rasizmą. Valdžiai ji yra labai naudinga, ją lengva parduoti, net muzikos scena yra tos "harmonijos" persmelkta. muzikos scena yra tos "harmonijos" persmelkta. ATARI TEENAGE RIOT yra mūsų atsakas į šią situaciją. Kovok prieš ATARI TEENAGE RIOT yra mūsų atsakas į šią situaciją. Kovok prieš sistemą, valdžią ir vieną dieną rasizmas bus įveiktas.. Mes sakome: sistemą, valdžią ir vieną dieną rasizmas bus įveiktas.. Mes sakome: Nebalsuok. Pradėk maištus. Degink policijos mašinas. Gerbk mergaites Nebalsuok. Pradėk maištus. Degink policijos mašinas. Gerbk mergaites ir teroristus. Daužyk televizorius. Sugriauk visus kalėjimus. Seksas, ir teroristus. Daužyk televizorius. Sugriauk visus kalėjimus. Seksas, graffiti, narkotikai ir Foucault. Atgyk.. Ko dar lauki. Tai užims tik graffiti, narkotikai ir Foucault. Atgyk.. Ko dar lauki. Tai užims tik kelias sekundes. PAVARYK. Pakeiskime pasaulį .kelias sekundes. PAVARYK. Pakeiskime pasaulį .Ištrink save. Ištrink save reiškia - ištrink oficialią informaciją apie Ištrink save. Ištrink save reiškia - ištrink oficialią informaciją apie save. Tapk nelegalu. Dabar aš nebesu jokios šalies gyventojas, tai save. Tapk nelegalu. Dabar aš nebesu jokios šalies gyventojas, tai manęs ir nepagauna policija. Valdžia ir policija, kuo toliau tuo daugiau manęs ir nepagauna policija. Valdžia ir policija, kuo toliau tuo daugiau technologijos naudos žmonių kontrolei, ir kartais, kaip Singapūre jie to technologijos naudos žmonių kontrolei, ir kartais, kaip Singapūre jie to net ir neslepia. Bet, kita vertus "ištrink save" tai ir ženklas priešams, net ir neslepia. Bet, kita vertus "ištrink save" tai ir ženklas priešams, kurie turi mirti.. aš jų visai negerbiu. kurie turi mirti.. aš jų visai negerbiu. http://www.ore.lt/atr/atr03.html

Multimedia kultūra (XX a. paskutinis Multimedia kultūra (XX a. paskutinis dešimtmetis-XXI amžiaus pradžia)dešimtmetis-XXI amžiaus pradžia)

• Visuomenės centre – multimedia (žiniasklaida). Periodo startas - masinis interneto vartotojų sluoksnio atsiradimas.

• Diskursas (diskusijos) apie šeimos, valstybės ir religijos bei kitų institucijų ryšius ir tarpusavio priklausomybę, formuojasi nauji, savanoriškumu pagrįsti socialiniai ryšiai. Diskursas iš natūralios aplinkos perkeliamas į žiniasklaidą. Diskusijose dalyvauja įvairūs visuomenės sluoksniai

• Visuomenės sluoksniai grindžiami įgytomis padėtimis, (išsilavinimas, biznis, visuomeninės organizacijos, sportas, masinė kultūra).

• Vyrauja kompiuterinėmis technologijomis grindžiama prekių ir paslaugų gamyba.

Multimedia kultūros ypatumai. Bendruomenių Multimedia kultūros ypatumai. Bendruomenių rūšysrūšys

Bendruomenės labai įvairios. Pagrindinės jų grupės:Bendruomenės labai įvairios. Pagrindinės jų grupės:

1. Virtualios bendruomenės . Įvairios pokalbių, internetinių žaidimų, pomėgių svetainės, kurių nariai tiesiogiai vieni kitų nepažįsta, prisidengia nick’ais);

2. Lokalinės paslaugų vartotojų bendruomenės. Tiesioginis kontaktas tarp individų nedidelis, juos vienija lokalinė priklausomybė (gyvenamoji, mokymosi, poilsio leidimo vieta);

3. Interlokalinės paslaugų vartotojų bendruomenės. Šias bendruomenes vienija tų pačių paslaugų vartojimo pobūdis. (Krepšinio, futbolo aistruoliai, muzikos pakraipų vartotojai);

Multimedia kultūros ypatumai. Bendruomenių Multimedia kultūros ypatumai. Bendruomenių rūšysrūšys

4. Elitinės bendruomenės. Bendruomenės nariai stengiasi atsiriboti nuo masinių vartotojų. Medžiotojo, būriavimo, golfo, teniso klubai;

5. Tradicinių vertybių sergėtojų bendruomenės. Folkloro, antiglobalizmo, žaliųjų sąjūdžiai;

6. Tradicinių vertybių griovėjų bendruomenės. Feministiniai, kosmopolitiniai, antireliginiai arba naujųjų religijų sąjūdžiai.

Postpostmodernizmo bruožaiPostpostmodernizmo bruožai

Postmodernism, characteristics of:Postmodernism, characteristics of:

1) Mediatization: media messages only speak about signs, not about what they 1) Mediatization: media messages only speak about signs, not about what they mean. - mean. -

2) Hyperreality (Baudrillard's term) Gyvenimas perkeliamas į hyperrealią erdvę.2) Hyperreality (Baudrillard's term) Gyvenimas perkeliamas į hyperrealią erdvę.

3) Textualization.3) Textualization.

4) Style over substance.4) Style over substance.

5) Irony.5) Irony.

6) Pastiche. Malonumų vaikymasis6) Pastiche. Malonumų vaikymasis

7) McLuhan's "Global village", combining and merging cultures.7) McLuhan's "Global village", combining and merging cultures.

8) Depthlessness. – Seklumas, paviršutiniškumas8) Depthlessness. – Seklumas, paviršutiniškumas

9) Confusion of time and space. 9) Confusion of time and space.

** There are still elements of modernism in certain fields but superimposed on ** There are still elements of modernism in certain fields but superimposed on that is an element of postmodernism. Various countries & cultural fields (eg that is an element of postmodernism. Various countries & cultural fields (eg art, architecture, music) develop at different speeds.** art, architecture, music) develop at different speeds.**

Šaltinis: Šaltinis: http://carmen.artsci.washington.edu/panop/subject_P.htm#POSTMODERNISMhttp://carmen.artsci.washington.edu/panop/subject_P.htm#POSTMODERNISM

Kultūrų analizėKultūrų analizė

Taigi kultūras galima analizuoti pagal kelis struktūrinius modelius.

Labai sunku išskirti pagrindinius kultūros konceptus, kita vertus, kultūros labai skiriasi savo simboliais, vertybėmis ir normomis. Visą laiką keliamas klausimas, kas kultūrose yra panašu ir kas jas skiria. Pastaruoju metu labai populiaru analizuoti simbolius (tiek kalbinius, tiek vaizdinius), ne mažesnis dėmesys skiriamas atskirose kultūrose vyraujančių vertybių ir normų, jų pokyčių analizei. Kiekvieną dieną mes praktiškai sprendžiame šias problemas – atpažįstame kultūroje egzistuojančius simbolius, savo veiklą jais grindžiame, deriname prie vertybių ir normų.

Kultūros difuzija ir kultūros evoliucija

• Etnologai ypač domėjosi, kodėl skirtingose pasaulio vietose gyvenantys žmonės turi panašius tikėjimus ir religines praktikas. Šiuo klausimu XIX a. etnologai pasidalino į dvi mokyklas. Pasak vienos iš jų šalininkų, pvz., Grafton Elliot Smith, skirtingos grupės panašių bruožų išmoko viena iš kitos, nors nebūtinai tiesiogiai, kultūriniai bruožai plito iš vienos vietos į kitą („kultūrinė difuzija“). Kiti etnologai teigė, kad skirtingos grupės galėjo panašius tikėjimus ir religines praktikas sukurti savarankiškai. Dalis tų, kurie teigė, jog panašūs kultūriniai bruožai sukuriami savarankiškai, pvz., Lewis Henry Morgan, darė prielaidą, kad panašumai reiškia, jog skirtingos grupės praėjo tas pačias kultūrinės evoliucijos pakopas.

Kultūros difuzija ir kultūros evoliucija

• XX a. antropologai atmeta idėją, kad visos žmonių visuomenės turi praeiti tas pačias pakopas ta pačia tvarka. Dalis XX a. etnologų, pvz., Julian Steward, teigė, kad kultūriniai panašumai atspindi panašius prisitaikymo prie panašios aplinkos mechanizmus (kultūrinė evoliucija). Kiti, pvz., Claude Lévi-Strauss, teigė, kad panašūs vystymosi keliai atspindi fundamentalius žmogaus mąstymo struktūros panašumus (žr. struktūralizmas).

• XX a. daugelis kultūros antropologų ėmėsi etnografijos, t.y., antropologai patys gyveno kitoje visuomenėje pakankamai ilgą laiką, kartu stebėdami ir dalyvaudami tam tikros grupės socialiniame ir kultūriniame gyvenime. Šį metodą sukūrė Bronislaw Malinowski (kuris tyrimus vykdė Trobriando salose ir dėstė Anglijoje), o išpopuliarino Franz Boas (tyrimus vykdęs Bafino saloje ir dėstęs JAV).

Kultūros difuzija ir kultūros evoliucija• Nors XIX a. etnologai manė, kad „kultūrinės difuzijos“ ir

„savarankiško sukūrimo“ teorijos yra nesuderinamos, daugelis etnografų greitai priėjo sutarimo, kad vyksta abu procesai, ir abu jie prisideda prie tarpkultūrinių panašumų. Tačiau etnografai taip pat pastebėjo, kad daugelis šių panašumų yra menami, dirbtini, o kultūriniai bruožai sklindantys difuziškai dažnai pakeičia savo prasmę ir funkcijas pereidami iš vienos visuomenės į kitą. Atitinkamai šie antropologai mažiau domėjosi kultūrų lyginimais, apibendrinimais apie žmogaus prigimtį ar universalių kultūrų vystymosi dėsnių kūrimu, o stengėsi suprasti atskiras kultūras. Šie etnografai ir jų pasekėjai iškėlė „kultūrinio reliatyvizmo“ idėją, požiūrį, kad kito asmens pažiūras ir elgesį galima suprasti tik kultūros, kurioje jis gyvena, kontekste

• http://lt.wikipedia.org/wiki/Kult%C5%ABrin%C4%97_antropologija

KULTŪRŲ KINTAMUMASKULTŪRŲ KINTAMUMAS

Evoliucija

Socialinis mokymasis (socializacija)

Tradicijos, papročiai

Kalba

Folkloras

Apranga

Elgesio būdai

Elgesio normos

Kultūriniai pertrūkiai

Gamtos katastrofos

Epidemijos

Užkariavimai ir revoliucijos

Kultūrų ir civilizacijų išnykimas bei atsiradimas

Kalbų išnykimas

Kalbų atsiradimas

Technologijų atsiradimas

DIFUZIJA-

AKULTŪRACIJA

Kultūriniai mainai

Žiniasklaida

Mokslas ir švietimas

Mokslo pasiekimai

švietimo sistemos

Sportas

Mada

Masinė kultūra

Religija

Pri

ežas

tys

Pav

yzdž

iai

KULTŪRŲ KINTAMUMASKULTŪRŲ KINTAMUMAS

Evoliucija

Vaikų ir paauglių folkloriniai žaidimai

Sporto šakos (Lietuvoje – Lietuviškas ritinys, Baskų krašte - Pelote)

Kultūriniai pertrūkiai

Pasikeitus kultūrinei situacijai išnykęs riterių ugdymas,

Lietuva nebeatstovauja

Sovietų Sąjungos, išnykęs PDG kompleksas

DIFUZIJA-

AKULTŪRACIJA

Kitose kultūrose Kitose kultūrose atsiradę atsiradę žaidimai;žaidimai;

Kitose šalyse Kitose šalyse atsiradę sporto atsiradę sporto šakos (Futbolas, šakos (Futbolas, krepšinis, ledo krepšinis, ledo ritulys ir ktritulys ir kt)).. S

u sp

ortu

sus

iję

pavy

zdži

ai

Kultūrų kintamumas pagal M. Haris (1998). Inkultūracija

• Tai yra iš dalies sąmoninga, iš dalies nesąmoninga mokymo patirtis, kuria senesnioji karta kviečia, skatina ir verčia jaunesniąją kartą perimti tradicinius mąstymo ir elgesio būdus.

• Ji remiasi nukreipimu, kurį vyresnioji karta vykdo, taikydama vaikų skatinimo ar baudimo priemones.

Kultūrų kintamumas pagal M. Haris (1998). Difuzija

• Antropologai difuziją apibrėžia kaip kultūros bruožų perdavimą iš vienos kultūros ir visuomenės į kitą.

• Kuo artimesnės dvi visuomenės tuo panašesnės jų kultūros.

• Reikia nepamiršti, kad geografiškai artimos visuomenės, matyt, gyvena panašioje aplinkoje, todėl panašumus tarp jų gali lemti panašių aplinkos sąlygų poveikis.

Kultūrų kintamumas pagal M. Haris (1998). Difuzija

• Priešinimasis difuzijai yra toks pat būdingas kaip ir pasidavimas.

• Difuzija negali paaiškinti daugelio tokių reikšmingų dalykų, kai tautos, niekada neturėjusios jokių santykių, išrado panašius įrankius ir techniką ir išplėtojo nepaprastai panašią santuoką ir religinius tikėjimus

• Vienos kultūros artimumas kitai dažnai veikia kitimo tempą ir kryptį ir formuoja specifines sociokultūrinio gyvenimo detales.

KULTŪRŲ KINTAMUMASKULTŪRŲ KINTAMUMAS

Pastaruoju metu kultūros kinta labai sparčiai. Tokį kaitos pobūdį, visų pirma, sukelia intensyvūs tarpkultūriniai mainai. Žmonės keliauja, dėka informacinių technologijų bendrauja su įvairiausių kultūrų atstovais. tačiau labai abejotina tai, kad susiformuos vieninga pasaulinė kultūra, kaip, beje, ir kalba ar pinigai.

Socialinės kaitos priežastys Pagal A. Giddens (2005)

• Fizinės aplinkos pokyčiai (klimato atšilimas, gamtos užterštumas);

• Politinių organizacijų pokyčiai (šaltasis, karas, trečiojo pasaulio šalys, NATO ir ES plėtra, terorizmas);

• Kultūros pokyčiai (komunikacijos pokyčiai, lyderių vaidmuo);

• Ekonominės įtakos pokyčiai (priklausomybė nuo žaliavų šaltinių, elektroninė bankininkystė)

Kultūrinis reliatyvizmas

• Vieniems antropologams kultūrinis reliatyvizmas reiškia neskelbti nuosprendžio kitų tautų kultūrų moralinei vertybei, atsisakyti bet kokių absoliučių, universalių moralės normų ir nevertinti kultūrinių tikėjimų ir papročių kaip gerų ar netikusių.

• Kiti atidėlios bet kokius moralinius teismus tol, kol neištirs, kokį mato pasaulį skirtingų kultūrų žmonės.

KULTŪRŲ SKIRTUMAIKULTŪRŲ SKIRTUMAI

Vidinė kultūrų diferenciacija.Vidinė kultūrų diferenciacija.

Subkultūros.Tai apibrėžtas gyvenimo būdas, turįs daug bendro su dominuojančia kultūra, tačiau turįs apibrėžtų skirtumų. Joje yra dominuojančių kultūros vertybių, bet yra ir savų vertybių bei papročių, turinčių lemiamos įtakos jų narių gyvenimui ir lemiančių jų skirtingumą.

ETNOCENTRIZMASETNOCENTRIZMAS

Socialinė teorija (os) grindžianti tokią vertybių sistemą, kuri menkina kitas kultūras ir skatina kitų kultūrų atstovų diskriminaciją.

Remiasi stereotipais - supaprastintomis kategoriškomis prielaidomis. Prie etnocentristinių teorijų galima priskirti rasizmą, nacizmą, seksizmą.Klausimas diskusijai: KUO MOTERYS PRANAŠESNĖS UŽ Klausimas diskusijai: KUO MOTERYS PRANAŠESNĖS UŽ VYRUS? VYRUS?

Etnocentrizmas

• Tai tikėjimas, kad savi elgesio modeliai visada esą normalūs, neutralūs, geri puikūs ir reikšmingi, o svetimi, kadangi yra kitokie, esą laukiniai, nežmoniški, bjaurūs ir iracionalūs.

• Pripažinus etnocentristinį klydimą, atsiranda pakantumas ir smalsumas kultūrų skirtumams.

Lauko tyrimai ir kultūros psichiniai bei elgesio aspektai

Kultūriniai antropologai kultūros modeliams tirti taiko įvairiausius metodus. Tai ir apžvalginiai klausimynai, gyvenimo istorijos, genealogijos, oficialūs ir garso įrašinėjimas bei rašymas. O oficialiausias antropologinis metodas yra dalyvaujamasis stebėjimas.

Eminiai ir etiniai kultūros tyrimo aspektai

Eminių aprašymų ir analizės adekvatumo testas skirtas nustatyti, ar jie atitinka čiabuvių pasaulėvaizdį, priimamą kaip prasmingą ir tinkamą.

Etinių paaiškinimų adekvatumo testas yra galimybė suformuluoti mokslines teorijas apie sociokultūrinių skirtumų ir panašumų priežastis.

KULTŪRŲ SKIRTUMAIKULTŪRŲ SKIRTUMAI

Subkultūrų rūšys.•Profesinės (tolimųjų reisų vairuotojai, mokslininkai, sportininkai, menininkai).•Etninės (spalvotojų, tautinių mažumų),•Religinės (karaimai, krišnaitai, žydai).•Deviantinės (subkultūros, kurių nariai pažeidžia visuotinai priimtas kultūros normas) (narkomanai, prostitutės, pankai, satanistai).

Jaunimo subkultūrosE. Ramanauskaitė, 2004

Simbolinis pasaulis, atsiskleidžiantis meniniuose pasakojimuose, legendose ir mituose, yra

sudėtinė šiuolaikinio žmogaus estetinės sąmonės dalis. Tai ypač būdinga mitinės orientacijos

jaunimo grupėms, kurios per įvairias mitologemas mėgina atrasti sau tiesą, teigiančią

arba neigiančią žemiškąjį gyvenimą. .

Įvadas

Estetinė individo saviraiška - vienas įdomiausių šiuolaikinės kultūros reiškinių.Pogrindžio kultūra arba underground’as – taip simboliškai įvardijama tam tikro žmonių rato, siekiančio sukurti savo kultūrinį pasaulį, kūrybinė veikla. Jo ištakos – amerikietiškoji realybė.

• Jaunimo pogrindžio kultūros samprata, jo kryptys bei muzikos stiliai į Lietuvą atėjo iš Vakarų kultūros, todėl jų pavadinimai išliko: underground’as, skinhead’ai ir pan.

• Jaunimo spaudiniuose keičiama lietuvių kalbos rašyba: “lauxiu”, “wejdas” ir kt.

Jaunimo subkultūros

• Bajevykas (rus.) – veiksmo filmas.• Babkės (rus.) – pinigai.• Bajeris (vok.) – pokštas. Ant bajerio – 1) juokais. 2) nesistengiant. • Bankė – 1) smūgis. 2) įvartis. 3) skardinė.• Baranka – vairas. • Blet (rus. prostitutė) – šnekamojoje kalboje vartojama ne tiesiogine reikšme, o kaip

įterpinys, skirtas papildyti kalbos pauzes arba išreikšti neigiamus jausmus. • Blin (rus. blynas) – nekaltas pakaitalas rusiškam keiksmažodžiui. Dažniausiai

vartojama kuo nors nusivylus. • Davai (rus.) – 1) tegul, tegu. 2) gerai. 3) na.• Hardas (komp.) – kietasis diskas. • Harliakas – motociklas Harley Davidson. • Helikopteris (angl.) – malūnsparnis. • Hepiendas (angl.) – laiminga pabaiga.• Homikas – gėjus (homoseksualus vyras) .• HP (komp.) – asmeninis tinklapis (trumpinys nuo HomePage). • Imeilas (komp.) – elektroninis paštas. • Imidžas (angl.) – įvaizdis• Pravalas (rus.) – žlugęs reikalas.

http://www.maf.vu.lt/~paku3013/slengas.txt

Jaunimo slengas

Subkultūra

• Virtualios tikrovės ir šiuolaikinėje kultūroje egzistuojančių subkultūrų sampratos paaiškina viena kitą.

Subkultūros terminas – teorinis modelis, kuriuo siekiama pažymėti esminį kultūros kūrėjų grupės išskirtinumą iš aplinkos: pasaulėžiūros, vertybių, gyvenimo stiliaus individualumą.

• Pastaraisiais metais Vakarų Europoje plintančios jaunimo subkultūros formos yra savo epochos padariniai, veikiami jos kultūrinių refleksijų ir mintantys tos epochos dvasiniais resursais.

Jaunimo subkultūros

Lietuvos pogrindyje dažniausiai minimi (pastebimi) skinai, fantastai, rokeriiai (baikeriai), roleriai, futbolo fanai. Ramanauskaitė atskirai išskyrė muzikinį pogrindį: metalistus, pankus, gotus, elektroniką, techno, kislotnikus, hardcore’ą.

Underground’o samprata respondentams pirmiausia siejasi su grupės gyvenimu, o pogrindžio kultūros veikla pirmiausia yra jų pačių veikla. Apie kitokių pogrindžio kultūros pakraipų judėjimus jie žino, tačiau vieni su kitais dažniausiai nebendrauja.

Kitokia yra muzikiniam pogrindžiui priklausančių žmonių nuomonė: “Pati sąvoka underground’as visame pasaulyje suprantama tik muzikine prasme. Tai grupės, grojančios rūsiuose, garažuose ...” (“Moonlight”)

Jaunimo subkultūros

IŠORINIAI KULTŪRŲ SKIRTUMAIIŠORINIAI KULTŪRŲ SKIRTUMAI

Išorinė kultūrų diferenciacijaIšorinė kultūrų diferenciacija•Materiali-dvasinė;•Rytų-Vakarų (Joga-sportas);•Miesto – kaimo (tradicijos – naujovės);

•Vyrų – moterų (Patriarchatas – matriarchatas);•Jaunimo - vyresnio amžiaus žmonių (NML-Duokim garo);•Baltųjų – spalvotųjų (Baletas – Repas);•Elitinė – masinė (Golfas – Futbolas);

Rytų-Vakarų

Sportas beveik 100 proc. laikomas Vakarų kultūros produktu. Ne vien, kad jo tėvynė laikoma Anglija, bet ir dėl to, kad sportas įsitvirtino tik tokiose šalyse, kurios perėmė vakarietišką visuomenės sanklodą bei pagrindines vertybes. Jei galime sakyti, kad Japonija ir Kinija ir sporto elito valstybės, tai Indija bei absoliuti dauguma musulmoniškų šalių neturi jokių pasiekimų tarptautinėje sporto arenoje

Rytų-Vakarų

Lietuvos kūno kultūros ir sporto raidą taip pat formavo dviejų galingų kultūrų sandūros. Vakarietiškas sporto modelis atkeliavo per reemigrantus iš JAV. Taip atkeliavo krepšinis, beisbolas, ledo ritulys, tinklinis. Tačiau V. Dineika ne tik iš Rusijos (šiuo atveju rytuose) atvežė kelias sporto šakas, bet taip pat pagrindė šiuo metu labai populiarią sveikatingumo kūno kultūrą, kurią kultivuoja keliolika tūkstančių Lietuvos gyventojų. Jo pasiūlytos psichofizinės treniruotės grindžiamos tiek Jogos pratimais, tiek vakaruose savo laiku labai populiariomis autogeninemis treniruotėmis. Daugelis rytų kovos menų taip pat atkeliavo per Rusiją , o kai kurie net išlaiko savo nesportiškumą t.y. viešų varžybų ir rezultatų siekimo nepropagavimą.

Rytų-Vakarų

Lietuvos turizmo raidą raidą taip pat formavo dviejų galingų kultūrų sandūros.

tarpukario Lietuvoje formavosi atostogų poilsinis turizmas. taip suklestėjo Palanga ir Birštonas. Dalis aktyvių žmonių dalyvavo nuotykių turizme (M. Šalčius)

Iš principo masinis turizmas atsirado tik po II pasaulinio karo. Čia didžiausia vaidmenį atliko profsąjungų organizacijos, kurios organizavo turizmą darbo žmonėms. Toks turizmas nešė didelį pelną Lietuvai, nes Lietuva buvo įdomi kaip vakarietiškos kultūros centras, kita vertus daug Lietuvos žmonių laisvai galėjo keliauti į Sibirą, Vidurinę Aziją, Ukrainą, Baltarusija, Rusiją (ypač Maskvą, Leningradą)

Atkūrus nepriklausomybę susiformavo nauji turistiniai srautai, tiek atvykstančių, tiek išvykstančių žmonių.

Miesto - kaimo

Kad sportas yra tipiškas miesto kultūros produktas jau buvo pasakyta, kalbant apie kultūros raidos etapus. L. Donskis teigia, kad šiuolaikinė kultūra tegali egzistuoti tik mieste. Kaimiškoji kultūra ilgą laiką sporto nepripažino kaip betikslio fizinių jėgų švaistymo. Sporto organizacijos gali veikti taip pat ten kur yra didelė žmonių koncentracija, kur veikia modernios transporto ir ryšių sistemos, todėl didžioji jų dalis savo veiklą būtent ir plėtoja miestuose.

Miesto - kaimo

Tokia sportuojančiųjų ir sporto organizacijų struktūra gerai iliustruoja Lietuvos sporto „jaunumą” bei tolimesnės raidos kryptis: aukštos kokybės paslaugų koncentracija miestuose, sporto talentų (trenerių bei sportininkų) „nutekėjimą” į miestus. Tačiau galimos ir kitos tendencijos, susijusios su svarbiausiasis urbanizacijos procesais: sporto paslaugų „išvežimu“ už miesto savaitgaliais bei atostogų metu, paslaugų diferenciacija atskiruose didžiųjų miestų kvartaluose ar priemiesčiuose

Vyrų - moterų

Feministiniai sąjūdžiai įtvirtino nuomonę, kad vyrų ir moterų kūno fiziologiniai skirtumai negali įtakoti veiklos pasirinkimo. Šiandien niekas nesistebi, kai moterys vairuoja automobilį, lėktuvą, dėvi kariūno uniformą, nors prieš 100-60 metų toks moterų elgesys buvo viešai smerkiamas. Sporto sfera čia ne išimtis. Moterys dalyvauja beveik visų sporto šakų varžybose. Jos imtiniauja, kelia svarmenys, boksuojasi, lenktyniauja automobiliais ar motociklais. Kiek šis procesas yra natūralus ir kiek jis yra dirbtinai skatinamas ir kaip jis gali būti skatinamas dirbtinai?

Vyrų - moterų

Visų pirma patys feministiniai sąjūdžiai būrėsi kaip opozicija vyriškam visuomenės valdymo modeliui. Narių pritraukimui šokiruojantys moterų dalyvavimas sporte buvo itin efektyvus.

Antra vertus, sportuojančio asmens lyties nustatymas kaip jau buvo minėta ilgą laiką buvo ne biologinė, bet socialinė problema, tuo labiau, kad prasidėjusi medalių medžioklė skatino sporto organizacijų veiklą moterų sporto srityse. Suveikė elementari rinkos taisyklė, jei svarbiausiai medalių skaičius, jį iškovoti siekiama ten kur mažesnė konkurencija bei mažesnės sportininko parengimo sąnaudos.

Vyriškumo normos, normatyvus vyriškumas

• Moterys, kaip ir vyrai, gali būti vyriškumo kūrėjos ir atlikėjos.

• Vyriškumas esąs savaime suprantamas.

• Herojinio vyriškumo vaizdiniai yra buvę Europos ir lietuvių tautinio bei asmeniško atgimimų simboliu.

Vyriškumo samprata

• Vyriškumas masinėje kultūroje yra kaip kultūrinis produktas, tuo pačiu ir vaizdavimo procesas.

• Vyriškumo negalima atskirti nuo normatyvinės visuomenės su tipiškais ir priimtinais elgesio būdais funkcionavimo.

• Vyrai ir moterys išgyvena normatyvinį vyriškumą per normatyvinius išvaizdos, elgesio, laikysenos standartus, sutinkamus kasdienybėje ar cirkuliuojančius masinės komunikacijos priemonėse.

Vyriškumas ir moteriškumas

• Visuomenėje dominuojantys diskursai apie lytinius skirtumus priverčia mus priimti juos kaip natūralius.

• Pasak žymios lyties ir seksualumo tyrinėtojos J.Butler, lytis yra vaidinimas ir maskaradas, pabrėžiantis moteriško ar vyriško “aš” iliuziją.

• Vyro ar moters kūnas – įkūnitos istorijos vieta.

Jaunimo – vyresnio amžiaus žmonių Jaunimo – vyresnio amžiaus žmonių kultūrakultūra

Sportas savo raidos pradžioje buvo tapatinamas su jaunų žmonių elgsenos būdų. Čia galima įžvelgti tokio požiūrio biologines ir sociokultūrines prielaidas. Sportinės treniruotės ir varžybos reikalauja maksimalių psichofiziologinių gebėjimų., todėl daugelyje sporto šakų maksimalūs rezultatai pasiekimai iki 40 metų, kai, tuo tarpu kitose žmonių veiklos formose (moksle, mene, švietime, politikoje) toks amžius toli gražu nėra riba.

Sporto, kaip sociokultūrinio reiškinio domėjimosi pradžia sutampa daugeliu atveju paauglystės pradžia. Vaikas dažnai dar negali suvokti sporto šakos kaip visumos, su jos simbolika, elgesio vertybėmis, normomis, sukauptu paveldu. Jaunimo kultūra itin pasižymi subkultūrų gausa. Jaunimas tarsi revizionuoja vyresniųjų sukauptą ir propaguojamą kultūrinę patirtį, ieškodami naujų išraiškos būdų.

Jaunimo – vyresnio amžiaus žmonių Jaunimo – vyresnio amžiaus žmonių kultūrakultūra

E. Ramanauskaitės atliekama jaunimo subkultūrų analizė rodo tokių subkultūrų gausą muzikinio gyvenimo srityje, tačiau ne mažiau gausu jaunimo subkultūrų, kurios save išreiškia įvairių varžybų metu. pastaruoju metu sparčiai plintantis ekstremalus sportas tą puikiai iliustruoja. Riedutininkai, riedlentininkai, snieglentininkai, įvairių auto-moto ekstremalių potyrių mėgėjai dažniausiai jauni žmonės. Jiems jau nebepakanka Lietuvoje egzistuojančiu beveik 100 sporto šakų, bei suaugusių sporto pedagogų teikiamų treniravimo paslaugų. Dažniausiai jie nepatenka į jokią sporto statistiką, dar nėra susikūrę jokių formalių sporto valdymo struktūrų

KULTŪROS IR VISUOMENĖS SĄSAJOS

P. Bourdieu, A. Giddensas

Kalbant apie visuomenę ir kultūrą, galima skirti socialinę struktūrą (nuoroda į žmogaus padėtį visuomenėje, jo grupinę priklausomybę, socialinę klasę, profesiją, gyvenamąją vietą, konkrečias situacijas, kuriose žmogus egzistuoja) ir kultūrą (nuoroda į simbolines klasifikacijas, kategorijų schemas, reikšmių rinkinius, kurie egzistuoja daugelio žmonių galvose ir gali būti suprantamai perduodami kitiems)

KULTŪROS IR VISUOMENĖS SĄSAJOS

P. Bourdieu, A. Giddensas Tarp socialinės struktūros ir kultūros išsiplečia praktika, arba (dažnai vartojama daugiskaitos lytimi) praktikos, kurioje vyksta apsisprendimai, pasirinkimai, improvizacijos, susitarimai, konfliktai ir kurioje naudojamos kultūrinės reikšmės, simbolinės klasifikacijos, skirstant oponentus ir šalininkus, organizuojant savo galvosenos turinį, apsisprendžiant kaip kalbėti apie tai, kas vykdoma. (V. Kavolis)

KULTŪROS IR VISUOMENĖ APIBENDRINIMAS

Šiuolaikiniuose socialiniuose moksluose kultūra – vienas iš populiariausių tyrimo objektų.

Vėl grįžtama prie vertybių tyrimų, nuolatos tiriamas pasitikėjimas socialinėmis institucijomis, analizuojamos socialinių grupių veiklą grindžiančios normos, kultūros tiriamos tiek iš vidaus tiek lyginamos tarpusavyje, tarpnacionaliniai ir tautinių mažumų konfliktai skatina etnografinius tyrimus, kurių metu stengiamasi iš esmės suvokti žmonių elgseną.

Klausimai pamąstymuiAtsakymus siuskite el paštu s.kavaliauskas@lkka.lt

ik kitos savaitės

• Mes išanalizavome du pagrindinius kultūros kitimo būdus evoliuciją ir difuziją. Pabandykite sugalvoti originalių pavyzdžių.

• Kuo ypatingi yra “Rytų” ir “vakarų” kultūrų skirtumai? Paieškokite skirtumų šeimos, švietimo ir sveikatinimo sferose

• Kuo skyrėsi jūsų tėvų “vyriškos” ir “moteriškos” kultūros nuo jūsų vyriškos ir moteriškos elgsenos

• Kokių “senių” kultūros aspektų jūs negalite pakęsti, o kurie jums yra priimtini?

• Kokių jaunimo subkultūrų veikla jums yra priimtina, o kurių negalite pakęsti?