LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO IR KAUNO KLINIKŲ SAVAITRAŠTIS. 2019 M. BIRŽELIO 7 D. ISSN 1648-620XNr. 22 (2228)

Karolina Vaikšnoraitė, Eglė Audickaitė, Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vyriausiosios specialistės

Šiuo metu visame pasaulyje yra daugiau nei 275 medicinos įs-

taigos, turinčios senesnės kartos gama peilio centrus ir atliekančios sudėtingas galvos smegenų opera-cijas radiochirurgijos būdu. Kauno klinikose įdiegta naujos kartos gama peilio sistema, suteikianti dar dau-giau funkcinių galimybių ir praple-

čianti gydymo šia įranga ligų sąrašą. Gydymo gama peiliu Kauno klinikose jau laukia mažiausiai 36 pacientai, o pirmoji operacija suplanuota šį mėnesį. Sveikatos apsaugos ministro profe-soriaus Aurelijaus Verygos teigimu, moderniausios technologijos bus labiau prieinamos mūsų pacientams.„Gama peilis yra labai svarbi mūsų šalies investicija, kuri leis užtikrinti, kad mūsų žmonės gautų kokybiškas, sveikatą saugančias gydymo paslau-

gas. Ypač – sudėtingais atvejais“, – sako ministras A. Veryga.„Gama peilio operacijos metu nereikia atlikti atvirų kaukolės pjūvių. 192 šaltiniai generuoja joni-zuojančiąją spinduliuotę, kuri per automatizuotą sistemą labai tiks-liai nukreipiama į reikiamą galvos smegenų sritį. Gama spinduliuotė paveikia tik tą vietą, kurioje jie susikerta ir visą likusį kelią palieka sveiką. Taip saugiai, nepažeidžiant ypač svarbių aplinkinių ląstelių,

sunaikinamas auglys arba kitas darinys“, – apie naujo gydymo gama peiliu eigą pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligo-ninės Kauno klinikų Neurochirur-gijos klinikos vadovas profesorius Arimantas Tamašauskas.Iki šios naujovės pasaulinėje gy-dymo praktikoje onkologinės ligos, pavyzdžiui, dauginės metastazės, buvo gydomos apšvitinant visas smegenis. Dabar, naudojant kompiu-terinę tomografiją, magnetinių virpe-

sių spektrogramą arba angiogramą, bus sudaromas ligonio smegenų žemėlapis. Jis perkeliamas į kompiu-terinę sistemą, kuri nustato taikinį ir jo koordinates. Tuomet pacientas paguldomas gama peilio aparate ir pradedamas gydymas gama spin-duliuote, kuri sklinda iš 192 kobalto šaltinių. Kiekvienas jų sveikų audi-nių nežaloja, nes yra per silpnas, o visi, susidūrę ligos židinyje, atlieka gydymą ląsteliniu lygmeniu.

KAUNO KLINIKOSE ATIDARYTAS PIRMASIS BALTIJOS ŠALYSE GAMA PEILIO CENTRASBirželio 3 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikoje atidarytas pirmasis Bal-tijos šalyse gama peilio centras. Tai ypatingai tiksli, komplikacijų riziką minimizuojanti onkologinių ligų, kraujagyslinių patologijų ir funkcinių ligų neinvaziniam stereotaksiniam radiochirurginiam gydymui skirta sistema. Kauno klinikose įdiegtas 100-asis naujos kartos gama peilis pasaulyje.

6 p.

Kauno klinikų nuotr.

Veterinarijos fakulteto dekanė prof. dr. Vita Riškevičienė skaito audito pranešimą EAEVE 32-ojoje generalinėje asamblėjoje.

LSMU VETERINARINĖS MEDICINOS STUDIJOMS – EUROPINĖ EAEVE AKREDITACIJAEuropos universitetinių veterinarijos mokyklų asociacija (EAEVE) akre-ditavo Lietuvoje vienintelį veterinarijos gydytojus rengiantį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos Veteri-narijos fakultetą.

Rasa Masiokaitė, Viešųjų ryšių specialistė

Akreditacijos sertifikatas fakulteto dekanei prof. dr. Vitai Riškevičienei įteiktas gegu-

žės 30-ąją Zagrebe (Kroatija) vykusios EAEVE 32-osios generalinės asamblėjos metu.EAEVE akreditacija – aukščiausio lygio, itin ne-lengvai pasiekiamas veterinarinės medicinos studijų įvertinimas, liudijantis, kad studijos atitinka Europos veterinarijos studijų vertinimo sistemos (ESEVT) standartus, užtikrinančius aukštą šių studijų kokybę.Todėl kasmet vykstančioje generalinėje asamblė-joje antroji jos diena yra skiriama veterinarijos studijų vykdymo edukacinei programai. Ji yra ski-riama tam periodui svarbiausiems klausimams analizuoti, dalytis patirtimi, minėjo dekanė. Šių metų edukacijos programoje statistine in-formacija apie dažniausiai vertinimo metu nu-statomus trūkumus ir ateities įžvalgas dalijosi didžiulę ekspertinę patirtį turintis profesorius iš Brno (Čekija) universiteto Peter’is Horin’as.Prof. Ana Bravo del Moral Lugo (Ispanija) ak-centavo būtinybę veterinarijos studijose naudo-ti kuo mažiau gyvų gyvūnų. 3 p.

INFORMACIJA2 avevita/2019 m. birželio 7 d., Nr. 22

Sandra Grokauskaitė, Sveikatos inovacijų vystymo centro specialistė

Renginio pradžioje įžanginį žodį tarusi LSMU prorektorė mokslui

prof. Vaiva Lesauskaitė priminė, kad Duomenų apsaugos reglamentas pradėtas taikyti jau prieš metus. Ta-čiau nuolat kyla neaiškumų, susiju-sių su duomenų gavimu ir apsauga, todėl yra poreikis šiuos klausimus labiau išsiaiškinti. Prorektorė pasi-džiaugė, kad šia daugeliui aktualia tema pavyko sukviesti skirtingų

sričių specialistus, ir pakvietė visus aktyviai diskutuoti. Konferencijoje buvo pristatytos duomenų konfi-dencialumo ir apsaugos problemos, iš arčiau susipažinta su bioetikos ypatumais ir Duomenų apsaugos reglamentu. Konferencijos dalyviai susipažino su mokslinių tyrimų duomenų valdymu ir duomenų tal-pyklomis. Renginio svečiai taip pat turėjo unikalią galimybę susipažinti su neseniai įkurto LSMU Ikiklinikinių tyrimų centro veikla ir užsakymų proceso reguliavimu.

MOKSLINIŲ DUOMENŲ VALDYMAS – KĄ APIE JUOS TURIME ŽINOTI?Gegužės 29 d. LSMU Ikiklinikinių tyrimų centras pakvietė visus besi-dominčius duomenų apsauga ir biomedicininiais tyrimais dalyvauti slėnio „Santaka“ Naujausių farmacijos bei sveikatos technologijų centre vykusioje konferencijoje „Mokslinių duomenų valdymas“.

Prorektorės mokslui prof. Vaivos Lesauskaitės sveikinimo žodis.

Prof. Vilma Petrikaitė aptarė ikiklinikinių tyrimų ypatumus.

Priimti pokyčius ir judėti pirmyn duomenų apsaugos srityje reikalin-gos ne tik profesinės kompetencijos, bet ir Valstybinės duomenų apsau-gos inspekcijos tikrinimai ir paste-bėjimai. Apie Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos misiją ir strate-ginius tikslus pasakojo šios inspekci-jos priežiūros skyriaus vedėja Daiva Tamulionienė. Vieną iš aktualiausių mokslininkams pranešimų apie mokslinių tyrimų duomenų sklaidą ir prieinamumą skaitė LSMU Bibliotekos ir informa-

cijos centro atstovė Meilė Kretavi-čienė, o pirmąją sesiją uždarė ir į diskusiją įtraukė Kauno regioninio biomedicininių tyrimų Etikos komi-teto vadovas prof. Edgaras Stanke-vičius, kviesdamas aptarti leidimų atlikti biomedicininį tyrimą išdavimo tvarką.Antroji konferencijos sesija buvo labiau skirta visiems, kurie domisi atvirojo mokslo politika. Lietuvos mokslo tarybos Politikos (mokslo) analitikas Irmantas Pečiūra deta-liai pristatė atvirosios prieigos prie

mokslo publikacijų ir duomenų gai-res bei mokslinių tyrimų rezultatų pateikimą atvirosios prieigos duo-menų talpyklose. Jam antrino ir tei-sinėmis bei kompetencijos ugdymo įžvalgomis dalijosi Kauno technologi-jos universiteto OpenAIRE NOAD (Na-cionalinis atvirosios prieigos centras) doc. Gintarė Tautkevičienė.

Trumpai apie ikikilinikinių tyrimų centrąIkiklinikinių tyrimų centras, kurio viziją ir užsibrėžtus tikslus baigia-majame pranešime pristatė centro vadovė prof. Vilma Petrikaitė, – tai funkcinis Universiteto padalinys, jungiantis Universiteto Biologinių tyrimų centrą, Medicinos ir Veteri-narijos akademijų padalinius, vyk-dančius ikiklinikinių tyrimų veiklą. Ikiklinikiniai tyrimai apima ląstelių, audinių, organoidų, organų mode-linių sistemų bei gyvūnų biologinio aktyvumo / toksiškumo ir kitus tyrimus. Pažymėtina, kad inovacijų sistemos pertvarka, gyvybės mokslų sričių prioritetizavimas, finansavi-mas, bendras koordinavimas, rinko-daros strategija ir potencialo prista-tymas galimiems užsakovams bei partneriams – esminiai ikiklinikinių tyrimų centro uždaviniai, kuriuos, įgyvendinus ir panaudojus konferen-cijoje įgytas žinias, rasis organiški sprendimai teikiant ikiklinikinių tyri-mų centro paslaugas.

G. Balčiūnaitės nuotr.

Šiais metais Vaikų akių ligų skyriui Kauno LIONS klubas padovanojo

naujausią profesionalų „Icare“ tonometro modelį ic-200, leidžiantį mažiesiems pacientams pamatuoti akispūdį, nenaudojant nejautros, tiek pacientui sėdint, tiek ir gulint. Adatinių tonometrų naudojimas pediatrinės oftalmologijos praktikoje plinta visame pasaulyje. Šis naujasis aparatas leidžia išvengti pakartotinių tyrimų, taikant bendrinę nejautrą sunkiomis akių ligomis sergantiems vaikams. Akių ligų klinikos vadovė prof. Reda Žemaitienė dėkojo už dovaną ir sėk-

didelės apimties projektams („Išven-giamo vaikų aklumo prevencija Lietuvoje“, „Raudono akies dugno reflekso patikrinimo įdiegimas Lietu-voje“) bendravimas tęsiasi ir toliau, o Kauno LIONS klubas toliau regulia-riai remia Vaikų akių ligų skyrių.

Akių ligų klinikos inf.

VAIKŲ AKIŲ LIGŲ SKYRIUS SULAUKĖ YPATINGOS DOVANOSJau tapo gražia tradicija, kad Kauno LIONS klubo prezidentas ir klubo nariai pavasarį aplanko Akių ligų klinikos Vaikų akių ligų skyrių ir už klubo surinktas lėšas suteikia paramą įvairia kasdieniniam darbui reikalinga įranga.

mingą ilgametį bendradarbiavimą. „Tai itin prasminga dovana, kuri bus tikrai naudojama ir reikalinga. Dėko-ju visos bendruomenės vardu, kad nepamirštate mūsų ir prisidedate prie mažųjų pacientų kokybiškesnių tyrimų ir sveikatos“, – sakė klinikos vadovė.LIONS klubai visame pasaulyje remia akių ligomis sergančius pacientus ir ligonines, didelį dėmesį skirdami aklumo ir silpnaregystės profilak-tikai. Kauno klinikų vaikų oftalmologų ir LIONS klubų bendradarbiavimas pra-sidėjo dar 2003 metais. Pasibaigus

Kauno klinikų nuotr.

Doc. dr. Eglė Drejerienė, Reprodukcinio medicinos centro vadovė

Reprodukcinė medicina tradiciš-kai siejama su nevaisingų porų

gydymu ir pagalbinio apvaisinimo procedūromis. Pastaraisiais metais vis plačiau kalbama apie vaisingumo išsaugojimą sunkiomis vaisingumą trikdančiomis ligomis sergantiems ligoniams. Vaisingumo išsaugojimo procedūros apima kiaušidžių bei sėklidžių audinio ir vyriškųjų bei moteriškųjų lytinių ląstelių paėmi-mą ir šaldymą. Paimta medžiaga saugoma lytinių ląstelių banke. Šiuo metu Lietuvoje galiojantis Pagalbinio

apvaisinimo įstatymas įteisina tokią galimybę pacientams nuo 14 metų. Tačiau vaikai ir paaugliai, jaunesni nei 14 metų, tokios galimybės visai neturi. 2019 metų gegužės mėnesį Edinbur-ge vyko konferencija, skirta vaikų ir paauglių vaisingumui išsaugoti. Renginį organizavo Europos žmogus reprodukcijos ir embriologijos drau-gija (ESHRE). Pažymėtina, kad kitos Europos šalys vaisingumo išsaugo-jimo procedūrų vaikams teisiškai neriboja. Dvi dienas vykusioje konfe-rencijoje pranešimus skaitė lektoriai iš Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Nyderlandų, Belgijos ir JAV.

Akušerės Milda Naginevičiūtė ir Vita Vaičienė. Asmeninio albumo nuotr.

DIDĖJANČIOS REPRODUKCINĖS MEDICINOS GALIMYBĖS

4 p.

INFORMACIJA 3avevita/2019 m. birželio 7 d., Nr. 22

Laura Digrytė, LSMU MA VSF Sveikatos psichologijos katedros asistentė

2018 m. profesorė inicijavo įsteigimą ir šiuo metu yra Lietuvos psichologų sąjungos Krizių ir katastrofų psichologijos komiteto pirmininkė, kurio tikslas – telkti psichologus, pasirengu-sius teikti pagalbą nukentėjusiems įvairiuose kritiniuose įvykiuose, didelio masto nelaimėse, rūpintis traumų ir katastrofų psichologijos žinių sklaida bei susijusių kompetencijų ugdymu psi-chologų bendruomenėje. Nuo 2013 m. – aktyvi Europos psichologų sąjungų asociacijos Krizių ir katastrofų psichologijos komiteto narė. N. Že-maitienė prisideda prie psichologijos mokslo

Sveikatos psichologijos katedros nuotr.

PROF. DR. NIDA ŽEMAITIENĖ GAVO PRESTIŽIŠKIAUSIĄ PSICHOLOGŲ APDOVANOJIMĄ LIETUVOJE

plėtros būdama LSMU MA Visuomenės sveika-tos fakulteto Sveikatos psichologijos katedros profesorė ir vedėja, Sveikatos tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja. Profesorė įgyven-dina ir aktyviai dirba visą Lietuvą apimančiuose projektuose: „Psichologiniai savižudybių rizikos veiksniai ir pagalbos prieinamumas nusižudžiu-sių asmenų aplinkoje“ (finansuojama Lietuvos mokslo tarybos), „Savižudybių prevencijos iniciatyvos plėtra Lietuvos savivaldybėse“ (fi-nansuojama Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo) bei „Vaikų ir paauglių sa-vižudybių bei patiriamo smurto veiksnių pro-filaktikos, pagalbos prieinamumo ir teikiamų paslaugų kokybės plėtra“ (finansuojama Eu-

Vilniuje vykęs Lietuvos psichologų kongresas šiais metais tapo ypatingas suteiktu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) bendruomenės nario įvertinimu. Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos psichologijos katedros vedėja prof. dr. Nida Žemaitienė gavo vieną reikšmingiausių psichologijos atstovų apdovanojimų Lietuvoje – prof. A. Gučo apdovanojimą. Tai yra vienuoliktas apdovanojimas Lietu-vos psichologų bendruomenės istorijoje. Šis apdovanojimas prof. dr. N. Žemaitienei suteiktas už nuopelnus krizių ir katastrofų psichologijos srityje.

ropos Sąjungos fondų investicijų veiksmų pro-gramos). Prof. dr. N. Žemaitienė yra dalyvavusi arba iki šiol dalyvauja ekspertinėse grupėse, aktyviai prisideda tiek prie specialistų pasiren-gimo dirbti krizių ir katastrofų atveju, tiek pati praktiškai teikdama pagalbą kaip psichologė.

Visa Sveikatos psichologijos katedra didžiuojasi katedros vedėjos įvertinimu ir iš Vilniaus uni-versitete vykusio Lietuvos psichologų kongreso parvežtu apdovanojimu į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetą.

21-ASIS ŠIAURĖS ŠALIŲ AKUŠERIŲ FEDERACIJOS KONGRESAS „AKUŠERIJA – BE SIENŲ“Gegužės 2–4 dienomis Re kjavike (Islandija) vyko 21-asis Šiaurės šalių akušerių fe-deracijos kongresas (angl. The 21st Congress of the Nordic Federation of midwifes), kuriame dalyvavo Slaugos ir rūpybos katedros doktorantė akušerė Vita Vaičienė ir Slaugos ir rūpybos katedros vedėja prof. dr. Aurelija Blaževičienė.

Slaugos ir rūpybos katedros doktorantė Vita Vaičienė.

WHELM studijos dalyvės. Asmeninės nuotr.

Vita Vaičienė, Slaugos ir rūpybos katedros doktorantė, Akušerijos ir ginekologijos klinikos akušerė

Kongrese dalyvavo daugiau kaip 700 akušerių iš 27 pasaulio šalių (Norvegijos, Jungtinės

Karalystės, Škotijos, Suomijos, Islandijos, Aus-tralijos, Vokietijos, Malaizijos ir daugelio kitų šalių).Kongreso atidarymo metu Šiaurės šalių aku-šerių konfederacija pristatė pareiškimą / kreipimąsi. Jame nurodytos pagrindinės kryp-tys, kuriomis turi plėtotis akušerinė praktika, edukacija ir mokslas. Pagrindinė šio pareiškimo žinutė – akušerinė priežiūra turi būti orientuota į motinų ir kūdikių sveikatą. Norint suteikti galimybę akušeriams teikti kokybišką priežiūrą savarankiškai, reikia stiprinti klinikinę jų lyde-rystę, užtikrinti, kad normalius gimdymus ir sveikas nėščiąsias prižiūrės tik akušeriai. Taip pat pranešime buvo pabrėžiama, kad akušerių rengimas turi trukti 5 metus ir po studijų būtų suteiktas magistro laipsnis.Paralelinėse sesijose vyko skirtingų tematikų seminarai ir kūrybinės dirbtuvės. Akušerių priežiūros modelių sesijoje buvo analizuoja-ma, koks modelis yra veiksmingesnis teikiant

moterims akušerinę priežiūrą. Daug dėmesio buvo skiriama nėščiųjų sveikatai ir emocinei būsenai palaikyti. Sesijų metu pristatyti įdomūs duomenys apie imigrančių patirtis siekiant aku-šerinės priežiūros. Organizuota atskira sesija autonomijos ir bendrų sprendimų priėmimo aktualijoms. Buvo įdomu išgirsti Skandinavijos šalių patirtį, kaip moterys priima sprendimus dėl gimdymo būdo, apskritai, dėl paties nėštu-mo išsaugojimo ir kas joms turi įtakos priimant sprendimus.Seminaruose apie akušerių mokslinių tyrimų aktualijas dalyvavę akušeriai mokslininkai bei akušerijos krypties doktorantai dalijosi patir-timi apie jų atliekamus mokslinius tyrimus. Kalbėti, kaip jų atliekamas darbas prisideda prie akušerijos profesijos stiprinimo globaliu mastu: gebama prisitaikyti ne tik prie kintamos darbinės profesinės aplinkos, bet ir išlaikyti savosios profesijos specifiką bei autonomiją. Kongreso metu pristatytos esminės akušerijos profesijos autonomiškumo, profesionalizmo temos, vyko aktyvios diskusijos akušerijos mokslinių tyrimų krypčių klausimais. Paralelinėje sesijoje, kuri buvo skirta WHELM (angl. Weelbeeing health, emotional life of midwifes) atliktų tyrimų (tyrimai buvo atlikti

tuo pačiu instrumentu Anglijoje, Australijoje, Naujoje Zelandijoje, Vokietijoje, Norvegijoje, Lie-tuvoje) rezultatams pristatyti, doktorantė Vita Vaičienė pristatė žodinį pranešimą „Lietuvos akušerių emocinė ir profesinė gerovė“ („The emotional and professional wellbeing of midwi-ves: cross sectional survey in Lithuania“). Šalių yra skirtinga socioekonominė situacija, tačiau akušeriai įvardija tas pačias problemas.Nuoširdžiai džiaugiamės turėta galimybe daly-vauti profesionaliai organizuotame renginyje ir palyginti Lietuvos akušerių mokslo, darbo, gyvenimo pusiausvyrą pasaulinėje šiuolaikinėje akušerijoje.Visiems akušeriams siunčiama žinutė į namus nuo Tarptautinės akušerių konfederacijos (angl. ICM) prezidentės Francos Cadee – „Ateitis yra akušerių ir moterų rankose.“

LSMU VETERINARINĖS MEDICINOS STUDIJOMS – EUROPINĖ EAEVE AKREDITACIJATaip pat pabrėžti 3R principų laikymosi iššūkiai, kuriuos fakultetai turės įveikti organizuodami veterinarijos studijas. Buvo pažymėta, kad gebėjimą atlikti procedūras studentai privalo išmokti naudodami alternatyvias mokymosi priemones ar manekenus, ir tik tada eiti prie gyvo gyvūno. Šią nuomonę vieningai palaiko ir Europos veterinari-nės medicinos studentų asociacija. „Išsakytos mintys skatina svarstyti, kad turime toliau plėsti Veterinarinės medicinos simuliacijos centrą, įsigyti naujų priemonių ir kurti naujas si-

tuacijas, kad padėtume studentams įgyti reikiamų žinių. Šiandien mūsų centras yra mažutis, be galimybės jį išplėsti. Didesnė šio centro plėtra galima pastačius naują smulkiųjų gyvūnų kliniką“, – pastebėjo dekanė V. Riškevičienė.Profesorius Peter’is Holm’as iš Ko-penhagos universiteto pasidalijo labai įdomiais statistiniais rezultatais apie priimtųjų į veterinarinę mediciną jaunuolių studijavimo kokybę atsižvel-giant į motyvacijos pokalbį ir pažymių vidurkį. Profesorius apgailestavo, jog puikūs pažymiai dar nereiškia, kad

1 p. šie asmenys suvokia, kas yra veteri-narijos gydytojo profesija ir ko iš jos tikėtis, todėl dažnai dar pirmaisiais metais dalis studentų nutraukia mokslus. Be to, motyvacijos pokalbis padeda geriau įvertinti stojančiųjų motyvaciją ir profesijos supratimą, tačiau tam tenka skirti labai daug laiko ir pasirengimo. Todėl, pripažino profesorius, kol kas optimalaus priė-mimo kriterijaus nėra.Dekanė prof. V. Riškevičienė pasidžiau-gė, kad ir LSMU bus pradėti taikyti abu šie metodai – galbūt tai sumažins studentų nubyrėjimo procentą.

Labai svarbus aspektas veterinarijos studijose yra tai, kad kiekvienas stu-dijas baigęs absolventas būtų įgijęs privalomas būtinąsias kompetencijas ir jau kitą dieną po studijų galėtų dirbti savarankiškai, nes kitaip nei medicinos studijoms, veterinarinės medicinos rezidentūra nėra privaloma, ir šiandien ją gali rinktis vos 11 proc. absolventų. Todėl labai svarbu siekti, kad studentams dėstytų kuo daugiau veterinarijos gydytojų specialistų, o įgyjamų kompetencijų vertinimui būtų diegiamas pačių studentų atliekamas savęs įsivertinimo metodas.

Apibendrindama naujienas, LSMU Veterinarijos fakulteto dekanė prof. dr. Vita Riškevičienė pastebėjo, kad dėl turinio ir itin aukštų specifinių kokybės reikalavimų veterinarinė medicina – išskirtinė studijų progra-ma. EAEVE akreditacija šiandien ne tik leidžia pasidžiaugti tarptautinio lygio pripažinimu, bet ir kelia iššūkį nuolat gerinti studijų infrastruktū-rą, kad ir toliau būtų užtikrinama europinės akreditacijos standartus atitinkanti studijų kokybė bei įgy-vendinta „Vienos sveikatos“ kon-cepcija.

INFORMACIJA4 avevita/2019 m. birželio 7 d., Nr. 22

Indrė Bagdonė, Renata Petrukonytė, Kulautuvos reabilitacijos ligoninės medicinos psichologės

Kulautuvos reabilitacijos ligoninė nuo 2017 metų vykdo projektą,

kurio tikslas – padėti pacientams mesti rūkyti dalyvaujant rūkymo metimo programoje. Bendravimas su psichologu padeda pacientams pažinti savo priklausomybę. Psicho-logo konsultacijų metu analizuojami rūkymo įpročiai ir priežastys, įver-tinami psichologiniai rūkymą palai-kantys veiksniai, nustatomas fizinės priklausomybės lygis. Daug dėmesio skiriama pacientų motyvacijai mesti rūkyti įvertinti ir stiprinti. Aptariami psichosocialiniai adaptacijos sun-kumai, galimos atkryčių situacijos, suteikiamas psichologinis palaiky-mas. Esant stipriai arba vidutinei fizinei priklausomybei nuo nikotino siūloma pakaitinė nikotino terapi-ja. 2017–2018 metais Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje gydomiems pacientams, atsižvelgus į klinikinę jų būklę, buvo teikiama pakaitinė nikotino terapija – nikotino pleistrais ir kramtomąja guma.

Rūkymo metimo programos rezultataiNuo 2018 metų pradžios rūkymo metimo klausimais konsultuoti – 146 pacientai. Programoje dalyvavusių pacientų rūkymo stažo metų vidur-kis – 39 metai. Analizuojant gautus duomenis, stebimi du vyraujantys rūkymo tipai – raminamasis ir sti-muliuojamasis. Dažnai nustatoma ir

fizinė priklausomybė nuo nikotino. Neretai sveikatos būklė arba ligos diagnozė tampa svariu motyvu atsi-sakyti rūkymo. Dažnai pacientai ragi-nami mesti rūkyti dar būdami Kauno klinikose. Kaip teigia pacientai, mes-ti rūkyti negali padėti niekas, reikia turėti tik noro. Tačiau norisi priminti, kad rūkymas yra lėtinė liga, kuriai būdingi tam tikri fiziniai ir psicholo-giniai abstinencijos simptomai, ska-tinantys užsirūkyti, galimi atkryčiai. Rūkaliams kartais būna nelengva pripažinti, kad jų rūkymą palaiko tam tikri psichologiniai veiksniai, darantys įtaką jų surūkomų cigarečių skaičiui. Įsitikinimas, kad „norėsiu nerūkyti ir nerūkysiu“, ne visada suveikia. Sėkmingai mesti rūkyti padeda asmeninis rūkymo metimo planas, sudaromas su psichologu. Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje pacientai gauna psichologinį pa-laikymą, mokosi adaptyviau įveikti abstinencijos sunkumus, kylančius metant rūkyti, aptariamos galimos kritinės situacijos. Daliai pacientų, turinčių stiprią fizinę priklausomybę, skiriama pakaitinė nikotino terapija. Rūkymo metimo programos reika-lingumas ir nauda akivaizdi – net 41 žmogus sėkmingai atsisakė rū-kymo, 44 programos dalyviai vykdo sudarytus rūkymo metimo planus ir sėkmingai sumažino surūkomų ciga-rečių skaičių, 5 programos dalyviams skirta papildomai pakaitinė nikotino terapija, kuri tęsiama ir namuose. Pastebime, kad kai kurie labai daug cigarečių surūkantys pacientai iš pradžių būna šiek tiek skeptiškiau

nusiteikę: nelabai tiki, kad pavyks net sumažinti surūkomų cigarečių skaičių. Pradėjus laikytis sudaryto individualaus rūkymo metimo plano ir pamačius, nors ir mažus rezultatus, šių pacientų motyvacija stiprėja, at-siranda viltis, tikėjimas, kad pamažu atsikratys šios priklausomybės. Džiu-gu, kad noras keisti sveikatai nepa-lankų elgesį ir gerinti savo sveikatą, atsisakant žalingų įpročių, didėja ir vis daugiau pacientų ryžtasi mesti rūkyti.

Gerosios patirtys / klinikiniai sėkmės atvejaiVienas iš rūkymo metimo progra-moje dalyvavusių pacientų S. V. (63) rimtai apie savo sveikatos būklę ir rūkymo daromą poveikį susimąstė tik patyręs miokardo infarktą. Ligos diagnozė tapo vienu svarbiausių motyvų – atsisakyti rūkymo. Pacien-tas rūkė apie 40 metų, 1 pakelį per dieną. Psichologo konsultacijų metu nustatyta, kad fizinė priklausomybė nuo nikotino – vidutinio stiprumo. Išryškėję rūkymo tipai – stimuliuo-jamasis ir hedonistinis. Pacientas bandė mesti rūkyti ne kartą, tačiau patirdavo dažnus atkryčius. Ilgiausiai nerūkyti pavyko 2 metus. Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje buvo įvertinti paciento rūkymo įpročiai, priežastys, motyvacija mesti rūkyti ir sudarytas rūkymo metimo planas. Atsižvelgus į paciento sveikatos būklę, pakaitinė nikotino terapija buvo kontraindi-kuotina, todėl nuspręsta mesti rū-kyti – mažinant surūkomų cigarečių skaičių. Paciento motyvacija atsi-sakyti žalingo įpročio buvo didelė.

GEROSIOS RŪKYMO METIMO PATIRTYS KULAUTUVOS REABILITACIJOS LIGONINĖJE

Jis lankė psichologo konsultacijas, noriai dalijosi savo sunkumais ir aktyviai dalyvavo sudarant rūkymo metimo planą. Išvykdamas iš rea-bilitacijos jis buvo sumažinęs surū-komų cigarečių skaičių iki 4 cig./d. Po pusės metų grįžęs į reabilitaciją po planuotos operacijos, pacientas džiaugėsi, kad jam pavyko visiškai atsisakyti rūkymo. Rūkymo metimo planas jam labai padėjo. Dar viena sėkmės istorija lydėjo taip pat miokardo infarktą patyrusį paci-entą, K. M. (49), kuris bandė atsisa-kyti rūkyti jau po pirmojo infarkto, vartodamas kramtomąją nikotino gumą, tačiau nesėkmingai – ilgiausiai nerūkęs išbuvo mėnesį. Po antrojo infarkto paciento motyvacija galutinai atsisakyti rūkyti dar labiau padidėjo, todėl reabilitacijos metu pasiūlėme dalyvauti rūkymo metimo progra-moje. Pacientas iš pradžių svarstė, kad galbūt jam pavyks pačiam mesti rūkyti, tačiau galiausiai suprato, kad be specialisto pagalbos šio tikslo nepasieks. Iki antrojo infarkto K. M. rūkė net 39 metus, vidutiniškai po 18 cigarečių į dieną. Konsultacijų su

psichologe metu buvo nustatyta, kad paciento fizinė priklausomybė nuo nikotino – vidutinio stiprumo. Ryškiausias buvo stimuliuojamasis, narkomaninis bei raminamasis rū-kymo tipai. Konsultacijų metu buvo stiprinama paciento motyvacija, analizuojami su rūkymu susiję įpro-čiai, priežastys bei buvo sudaromas su rūkymu susijusių įpročių keitimo planas, svarstomi atkryčiai bei tin-kamesnės taktikos joms išvengti. Atsižvelgus į nustatytą paciento fizinės priklausomybės nuo nikotino stiprumą bei gydytojui įvertinus pa-ciento sveikatos būklę, reabilitacijos metu buvo skirta pakaitinė nikotino terapija, kuri pratęsiama namuose. Pacientas norėjo sau palengvinti rūkymo metimą, todėl lankėsi visose konsultacijose. Kaip teigia pacientas, prieš išvykdamas iš reabilitacijos jis jautėsi tvirtai, nes žinojo, kaip elgsis ne tik siekdamas išvengti atkryčio, tačiau ir kaip elgsis jam įvykus. K. M. širdingai dėkojo Kulautuvos reabilitacijos komandai, kuri padėjo jam lengviau ir kryptingiau siekti šio žalingo įpročio atsisakymo.

Laura Digrytė, LSMU MA VSF Sveikatos psichologijos katedros asistentė

Lietuvos psichologų sąjungos ir Vil-niaus universiteto organizuotame

Lietuvos psichologų kongrese 2019 „Dialogai“ aktyviai dalyvavo ir Lie-tuvos sveikatos mokslo universiteto darbuotojai (LSMU). Neuromokslų instituto mokslo darbuotoja dr. Aistė Pranckevičienė vedė prieškongre-sinį seminarą „Neuropsichologinio įvertinimo planavimo algoritmas“. Jo metu buvo pristatyti bendrieji neuropsichologinio įvertinimo princi-pai bei aptartas neuropsichologinio funkcionavimo modelis. Pirmosios Kongreso dienos pradžio-je prof. dr. Nidai Žemaitienei buvo įteiktas prof. A. Gučo apdovanojimas už nuopelnus krizių ir katastrofų psi-chologijos srityje. Po šio reikšmingo įvykio ir plenarinių pranešimų Visuo-menės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto mokslo darbuotojas ir Sveikatos psichologijos katedros prof. dr. Kastytis Šmigelskas pristatė tarptautinį mokinių gyvensenos ir sveikatos tyrimą (HBSC), o Sveika-tos psichologijos katedros doc. dr. Gied rė Širvinskienė dalijosi tyrimo „Babies Born Better“ įgyvendinimu. Antrąją kongreso dieną Sveikatos tyri-mų instituto mokslo darbuotoja Justė Lukoševičiūtė skaitė pranešimą tema „Probleminis socialinių tinklų naudo-jimas tarp Lietuvos paauglių“, o Neu-romokslų instituto darbuotojai Julius Burkauskas – „Probleminis interneto

naudojimas: tyrimų aktua lijos“, Vilma Liaugaudaitė – „Probleminis interne-to naudojimas ir suicidinio elgesio sąsajos“. Sveikatos psichologijos katedros asistentė Laura Digrytė inici-javo ir moderavo diskusiją „Pagalbos savižudybės krizę išgyvenantiems asmenims organizavimo bei teikimo teisiniai ir praktiniai aspektai“, o prof. dr. N. Žemaitienė vedė diskusiją tema „Psichologų reagavimo į didelio masto nelaimes ir kitus kritinius įvy-kius iššūkiai Lietuvoje“. Po kongreso, vykusio Lietuvos psi-chologų sąjungos narių suvažiavimo metu, ypatingo įvertinimo sulaukė ir Sveikatos psichologijos katedros ilga-

metė socialinė partnerė bei studijų programos „Sveikatos psichologija“ komiteto narė Valija Šap. Ji išrinkta naująja Lietuvos psichologų sąjungos prezidente. Dar daugiau įspūdžių sukėlė suteikta garbė 2020 metais Lietuvos sveikatos mokslų universitete organizuoti Lie-tuvos psichologų kongresą. Džiaugia-mės šiais reikšmingais įvertinimais ir aktyviu dalyvavimu Lietuvos psi-chologų kongrese bei Lietuvos psi-chologų sąjungos suvažiavime, kurie parodė Lietuvos sveikatos mokslų universitete dirbančių psichologų ir mokslininkų bei svarbą bei darbo rezultatus.

DIDĖJANČIOS REPRODUKCINĖS MEDICINOS GALIMYBĖSPranešimuose analizuotos vaisingumo išsaugojimo procedūrų indikacijos, au-tologinės transplantacijos rezultatai, techniniai reprodukcinių audinių pa-ėmimo ir saugojimo aspektai, etinės dilemos. Ypač daug dėmesio renginio metu buvo skirta tinkamo informaci-jos suteikimo bei informuoto sutikimo pasirašymo problemoms vaikams ir paaugliams bei jų tėvams. Pagrindinė vaisingumo išsaugojimo indikacija lieka onkologinės ligos, kai gydymui numatoma agresyvi radioterapija ar chemoterapija, turinti gonadotoksinį poveikį. Tačiau pastaruoju metu šios procedūros tampa aktualios ir tiems pacientams, kuriems kraujo kamieni-nių ląstelių transplantacija reikalinga dėl ne onkologinių ligų, pvz., pjautu-vinės anemijos, talasemijos, kai kurių metabolinių ligų ir kt. Vaisingumo išsaugojimas aktualus ir pacientėms, sergančioms Turner sindromu. Kokybiškos vaisingumo išsaugojimo paslaugos gali būti teikiamos centruo-se, kur suburta daugiadalykė (sin. multidisciplininė) specialistų koman-da, kurios veikloje dalyvauja repro-dukcinės medicinos specialistai gine-kologai, pediatrai, vaikų onkologai, vaikų chirurgai, vaikų endokrinologai, embriologai, specialiai parengti vaisin-gumo sutrikimų srityje dirbantys slau-gytojai arba akušeriai bei psichologai. Naujai įsteigtas Kauno klinikų lytinių ląstelių bankas Reprodukcinės medici-nos centre užtikrins lytinių ląstelių bei reprodukcinių audinių saugojimą. Tobulėjant pagalbinio apvaisinimo

paslaugoms ir plečiantis jų spektrui vis daugiau dėmesio skiriama perso-nalo kvalifikacijai bei kompetencijoms tobulinti. Didelis dėmesys pastaruoju metu skiriamas slaugytojams bei aku-šeriams, dirbantiems reprodukcinės medicinos srityje. Viename pirmųjų tarptautinių ren-ginių, skirtų vaisingumo sutrikimų srityje dirbantiems akušeriams bei slaugytojams, dalyvavo Reproduk-cinės medicinos centro akušerės Vita Vaičienė ir Milda Naginevičiūtė. Kongresas vyko Kopenhagoje gegužės 9–10 dienomis (angl. First Interna-tional Fertility Nurses and Midwives Congress). ESHRE narė akušerė iš Prancūzijos Valerie Blanchet įvardino pagrindinį kongreso tikslą – sukurti tarptautinį Europos vaisingumo slau-gytojų ir akušerių tinklą, kuris padėtų šios srities specialistams gilinti žinias, susijusias su nevaisingumo proble-momis, galimais jų sprendimo būdais, vaisingumo išsaugojimo galimybėmis esant medicininėms ir nemedicini-nėms indikacijoms bei skatintų į pa-cientą orientuotą priežiūrą. Kongreso dalyviai iš 19-kos Europos šalių prista-tė pranešimus, diskutavo, dalyvavo interaktyviose sesijose. Ypatingas dėmesys kongrese buvo skiriamas akušerių bei slaugytojų specializuoto mokymo svarbai. Akušeriai bei slaugytojai, įgiję api-brėžtas kompetencijas bei išlaikę egzaminą, gali įgyti ESHRE sertifikatą. Šio sertifikato ateityje sieks ir Kauno klinikų Reprodukcinio medicinos cent-ro akušeriai.

2 p.

Sveikatos psichologijos katedros nuotr.

LSMU DARBUOTOJAI PASIŽYMĖJO LIETUVOS PSICHOLOGŲ KONGRESE

INFORMACIJA 5avevita/2019 m. birželio 7 d., Nr. 22

loginius Senėjimo tyrimus, atliekamus kartu su Kardiologijos instituto Popu-liacinių tyrimų laboratorijos komanda. Pranešime mokslininkė pristatė tarp-tautinio projekto „Sveikata, alkoholis ir psichosocialiniai veiksniai Rytų Europoje“ (HAPIEE) ir nacionalinio pro-jekto „Pagyvenusių asmenų psichikos gerovė ir širdies ir kraujagyslių ligos“ rezultatus. Tarptautinių ir nacionalinių projektų metu surinkti duomenys atskleidžia, kad psichologinė gero-vė Lietuvoje su amžiumi mažėja. Pagyvenusių asmenų psichologinė gerovė susijusi su sveika gyvensena ir socialiniu aktyvumu. Svarbiausia, kad psichologinė gerovė prognozuoja didesnį išgyvenamumą. Taigi laimin-gesni vyresni asmenys gyvena ilgiau nei mažesnės psichologinės gerovės asmenys. Todėl būtina skatinti vyres-nių žmonių fizinį ir socia linį aktyvumą bei kitomis priemonėmis palaikyti psichologinę jų gerovę.Džiaugiamės gausia konferencijos dalyvių auditorija, kurią sudarė psichologijos studentai, psichologai praktikai, gydytojai, slaugytojai, kitų specialybių atstovai, esami ir būsimi Sveikatos psichologijos katedros so-cialiniai partneriai ir LSMU bendruo-menės nariai. Dėkojame už įdomius klausimus ir prasmingas diskusijas. Jūsų susidomėjimas naujausiomis psichologijos žiniomis įkvepia ir pa-skatina mus kurti ir dalytis mokslu grįstomis žiniomis.

tarnybos personalo blogesnei psi-chologinei savijautai reikšmės turi ne tik asmeninio gyvenimo, bet ir darbo sunkios patirtys. Doktorantė Milda Kukulskienė, kuriai vadovauja prof. dr. Nida Žemaitienė, pristatė itin jautrią ir tyrėjų profesionalumo reikalaujančią mokslinių tyrimų temą apie moterų persileidimo patirtis. Doktorantė Milda Kukulskienė taip pat pristatė savo įžvalgas apie tai, kaip atliekant kokybinius tyrimus yra kuriama grindžiamoji teorija. Dar vie-na doktorantė Roza Joffė-Luinienė, kuriai vadovauja prof. habil. dr. Al-fonsas Vainoras, pristatė itin įdomų pranešimą „Lokalaus magnetinio lauko sąsajos su įvairiais žmogaus sveikatos aspektais“. Konferencijos dalyviai sužinojo, kad magnetinio lauko svyravimai poveikį sveikatai daro kitą dieną po jų pasireiškimo. Konferenciją vainikavo Sveikatos psichologijos katedros dėstytojų vyk-domų tarptautinių mokslo projektų pranešimai. Profesorius Kastytis Šmi-gelskas pristatė naujausius tarptau-tinio HBSC tyrimo rezultatus ir nagri-nėjo, deja, vis dar labai aktualią temą „Patyčios Lietuvoje, jų mastai, galimos priežastys ir pasekmės“. Docentė dr. Giedrė Širvinskienė pasidalijo tarp-tautinio tyrimo „Babies Born Better“ rezultatais ir įžvalgomis apie gimdy-mo priežiūros sistemos tobulinimo galimybes. Lektorė dr. Laura Saprana-vičiūtė-Zabazlajeva pristatė epidemio-

poreikius ir pagalbos galimybes. Ma-gistrantė Laura Šalčiūnaitė (vadovė dr. Laura Sapranavičiūtė-Zabazlajeva) pasidalijo būsimo tyrimo metodolo-giniu planu ir teorinėmis įžvalgomis apie „Lėtinio skausmo, mentaliza-cijos ir emocijų raiškos sąsajas“. Autorė tirs, kaip lėtinio skausmo patyrimas yra susijęs su emocijų atpažinimo ir raiškos gebėjimais. Magistrantė Agnė Stanytė (vadovas prof. dr. Kastytis Šmigelskas) pristatė eksperimentą „Sukeltų emocinių būsenų poveikis moterų reakcijai į maisto užuominas“. Apibendrinus tyrimo rezultatus darbo autorė teigė, kad vien emocinės būsenos pasi-keitimo neužtenka, kad pradėtume greičiau pastebėti maistą aplinkoje. Tam įtakos gali turėti kitokie veiks-niai: emocijų reguliavimo būdas, impulsyvumo ar savikontrolės lygis. Antroje konferencijos dalyje pristaty-ti doktorantūros studijose atliekami tyrimai. Doktorantė Gita Argustaitė-Zailskienė su vadove prof. dr. Nida Žemaitiene nagrinėjo, kokius psi-chologiškai sunkius įvykius patiria ir kaip jaučiasi Lietuvos policijos de-partamento, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos persona-las. Tyrėjos atrado, kad policininkai, turintys daug asmeninio gyvenimo sunkios patirties, yra labiau linkę į psichologinius sunkumus, o ugnia-gesių gelbėtojų ir sienos apsaugos

viai galėjo patirti, kokios iš vaikystės atsineštos žinutės mus stabdo, o kurios drąsina veržtis ir kurti.Po darbingos, praktinius įgūdžius ugdančios ir specifinių žinių sutei-kiančios praktinių dirbtuvių dienos gegužės 23 d. įvyko konferencija „Psichologijos mokslas sveikatai“. Šiemet konferencijos žodinius prane-šimus papildė stendinių pranešimų sesija. Šioje sesijoje savo atliekamus tyrimus pristatė bakalauro studijų programos „Sveikatos psichologija“ trečiojo ir ketvirtojo kursų studentai. Džiaugiamės ir dėkojame leidyklai „Vaga“, kuri įsteigė prizą geriausio stendinio pranešimo autoriui. Geriau-sio stendinio pranešimo nominaciją gavo Mantės Gaižauskaitės darbas „Muzikos terapijos patyrimas tarp psichikos dienos stacionaro pacien-tų“. Mantės Gaižauskaitės darbui vadovavo lektorė Milda Kukulskienė. Konferencijos žodinių pranešimų sesiją sudarė trys dalys. Pirmojoje dalyje savo atliekamus tyrimus pristatė magistrantūros programos „Sveikatos psichologija“ studentės. Diana Gabrijolavičiūtė (vadovė dr. Aistė Pranckevičienė) pristatė tyrimą „Save reflektuojančios smegenys: galvos smegenų operacijos patyri-mas“. Diana Gabrijolavičiūtė savo tyrime gilinosi į galvos smegenų naviko pašalinimo operaciją patyru-sių pacientų operacinio laikotarpio patirtis, kylančius psichologinius

Dr. Šatūnė Magelinskaitė-Legkauskienė, LSMU MA VSF Sveikatos psichologijos katedros lektorė

Džiaugiamės, kad šiemet konfe-rencijai skirti renginiai tęsėsi dvi

dienas. Gegužės 22 d. magistrantūros programoje „Sveikatos psichologija“ siūlomų papildomų specializacijų atstovai pakvietė dalyvauti Prakti-nių dirbtuvių dienoje. Psichologijos studentai, profesionalai ir visi, kurie domisi, turėjo galimybę dalyvauti net keturiose dirbtuvėse. Profesorė dr. Nida Žemaitienė ir lektorė Irina Banienė pakvietė į onkopsichologijos specializacijos praktines dirbtuves „Bloga žinia: kaip ją pranešti?“. Lektorės dalijosi ilgamete praktine ir moksline darbo su onkologinėmis ligomis sergančiais pacientais pa-tirtimi. Dr. Alicja Juškienė kartu su klausytojais darbavosi reabilitacijos specializacijos dirbtuvėse „Fizinė trauma augina ar žaloja asmenį? Kaip padėti žmogui prisitaikyti ir priimti sveikatos pokyčius“. Priklausomybių specializacijos lektoriai Tomas Vai-čiūnas ir Aušra Norė kvietė diskusijai „Laistymas“ – sociokultūrinis reiški-nys ar įprotis?“. Vaiko ir šeimos spe-cializacijos papildomose magistran-tūros studijose dėstanti docentė dr. Giedrė Širvinskienė ir lektorė Jolanta Žilinskienė kvietė į praktinį semina-rą „Šeimos istorijos atgarsiai mano pasirinkimuose“. Šių dirbtuvių daly-

GEGUŽĖS 22–23 DIENOMIS VYKO KASMETINĖ KONFERENCIJA „PSICHOLOGIJOS MOKSLAS SVEIKATAI“Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakul-teto Sveikatos psichologijos katedra gegužės 22–23 dienomis orga-nizavo jau kasmetine tapusią konferenciją „Psichologijos mokslas sveikatai“. Ši konferencija skirta susipažinti su mokslu grįstomis psichologijos žiniomis, kuriomis dalijosi Sveikatos psichologijos katedros studentai, doktorantai ir mokslininkai.

Autorės nuotr.

INFORMACIJA6 avevita/2019 m. birželio 7 d., Nr. 22

„Gama peilis leidžia suteikti uni-kalų gydymą visiems pacientams, kuriems šio gydymo ypač reikia. Tai vienintelis toks saugus ir tikslus ra-diochirurgijai skirtas įrankis, galintis gydyti vaikus nuo pat gimimo – to Lietuvoje iki šiol nebuvo. Džiaugia-mės dėl pacientų, kuriems galėsime taikyti saugesnį gydymą ir geresnį gyvenimą po jo“, – atidarymo metu kalbėjo Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius. Gama peiliu gydomi ir gerybiniai, ir piktybiniai galvos smegenų navikai. Vėžiui išplitus, gama spinduliuotė iš karto veikia kelis židinius, sugeba neutralizuoti keliasdešimt metastazių, nepažeisdama sveikų audinių. Paci-ento gydymas trunka vieną seansą – nuo pusvalandžio iki kelių valandų – ir netrukus po gydymo pacientas gali grįžti namo prie įprasto gyvenimo.

„Daugeliui mūsų pacientų gama peilis leis išvengti stiprios smegenų apšvitos ir su ja susijusių negrįžta-mų komplikacijų. Gydysime vaikus – pacientai iki šešerių metų anksčiau turėjo laukti arba jiems buvo taikomi ne tokie veiksmingi gydymo meto-dai. Ne vienam pacientui šis naujas gydymas apskritai taps viltimi išgy-venti“, – įsitikinęs profesorius A. Ta-mašauskas. „Gama peilis suteikia nepaprastą galimybę suaugusiesiems ir vaikams be didesnės rizikos ir gretutinių au-dinių pažaidos gydyti sunkiai atviru chirurgijos metodu pasiekiamus galvos smegenų auglius ir nepikty-binius navikus, gydyti kitas ligas, kurias paveikti iki šiol neturėjome galimybių“, – džiaugiasi profesorius. „Gama peiliu saugiai ir kur kas efektyviau gydysime ne tik galvos smegenų navikus arba metastazinius auglius, bet ir smegenų kraujagyslių

KAUNO KLINIKOSE ATIDARYTAS PIRMASIS BALTIJOS ŠALYSE GAMA PEILIO CENTRAS

1 p. malformacijas, arteriovenines fistu-les, funkcines ligas, pvz., epilepsiją, Parkinsono ligą, trišakio nervo neu-ralgiją, medikamentais nekontroliuo-jamą skausmą. Esame Universiteto ligoninė, tad turime rodyti pavyzdį ir diegti inovatyviausius gydymo me-todus“, – sako moderniais neurochi-rurginio gydymo būdais garsėjančios klinikos ir Europoje savo pasiekimais ir moksline veikla pripažinimą pel-niusios Neurochirurgijos klinikos vadovas prof. A. Tamašauskas. Radiochirurgija gama peiliu – daug mažiau komplikacijųYra daug galvos smegenų pažeidi-mų, kuriuos gydant tiek chirurginiu būdu, tiek jonizuojančiąja spindu-liuote išlieka didelė komplikacijų rizika ir mirtingumas. „Įprastinį gydymą ypač sunkina pažeidimo gylis, sunkiai prieinama vieta, arti esančios arterijos, nervai ir kitos gy-

vybiškai svarbios struktūros, taip pat šalia esančių sveikų audinių jautru-mas spinduliuotei“, – pasakoja gama peiliu operuosiantis Kauno klinikų gydytojas neurochirurgas dr. Andrius Radžiūnas. Gama peilis visiškai nepakeičia atvirų neurochirurginių operacijų, tačiau daliai pacientų tai yra būdas sumažinti operacijų kom-plikacijas ir pagerinti pacientų būklę po procedūros. Neinvazines (neatidarant kaukolės) galvos smegenų chirurgines opera-cijas gama peiliu galima atlikti itin tiksliai, kartu sumažinant spindu-liuotės dozę į aplinkinius audinius ir taip praplečiant neurochirurgų galimybių ribas. „Neretai gama peilis yra vienintelis galimas gydymo būdas pacientams, sergantiems sudėtingų galvos sme-genų sričių smegenų navikais ar kraujagyslių ligomis, kai negalimas joks kitas gydymas. Radiochirurgija

gali būti ypač naudinga ir tiems pacientams, kuriems netinka stan-dartiniai chirurginiai metodai dėl gretutinių ligų arba senyvo am-žiaus“, – pasakoja dr. A. Radžiūnas.Kauno klinikų Neurochirurgijos klini-ka – Lietuvos neurochirurgijos pra-dininkė, pagrindinė neurochirurgijos bazė, mokymo įstaiga, kurioje vykdo-mos nuosekliosios bei tęstinės neuro-chirurgijos studijos, taip pat reprezen-tacinė institucija ryšiams su užsienio neurochirurginėmis institucijomis. Neurochirurgijos klinikoje gydoma apie 50 proc. Lietuvos pacientų, kuriems reikalinga neurochirurginė pagalba, tarp jų – beveik visos su-dėtingiausios suaugusiųjų ir vaikų ligos.Gama peilis įsigytas iš 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos lėšų. Projekto vertė – 7 700 000 Eur, iš kurių gama peilis kainavo 7 260 000 Eur.

Ieva Andriejaitė, Austėja Urbonaitė, Akušerijos ir ginekologijos klinikos studijų administratorės

Išvykos metu UPNA universiteto darbuotojai ir renginio svečiai dali-

josi patirtimi ir vizijomis apie virtua-lų mokymąsi ir bendradarbiavimą su kitais universitetais. Dalyviai buvo supažindinti su renginį inicijavusio universiteto struktūra, dėstymo principais, naujovėmis, kurias naudodami dėstytojai gali dėsto-mą medžiagą studentams pateikti šiuolaikiškai, patraukliai ir patogiai. Susitikimų metu daug dėmesio buvo skiriama dalyviams supažindinti su įvairiomis virtualiosiomis erdvėmis, kurios leidžia studentams gilinti savo žinias neišvykstant iš savo ša-lies, netgi neišėjus iš namų. Dažnai buvo minima, kad šių dienų stu-

Asmeninė nuotr.

TARPTAUTINĖ ERASMUS+ SAVAITĖ UPNA UNIVERSITETE ISPANIJOJEGegužės 13–17 dienomis mes – LSMU MA Akušerijos ir ginekolo-gijos klinikos studijų administratorės – pagal Erasmus+ programą lankėmės Pamplonoje UPNA universitete (Ispanija) vykusioje Tarp-tautinėje personalo savaitėje.

dentams ypač svarbios minkštosios kompetencijos, t. y. komunikacija, lyderystė, tolerancija, gebėjimas dirbti komandoje ir pan. Minėtos inovacijos puikiai padeda siekiant studentus išmokyti išklausyti kole-gą, mąstyti kritiškai ir dėlioti mintis visiems suprantama kalba, priimti kitų tautų studentų kultūrinius skir-tumus ir, be abejonės, tobulinti savo anglų kalbos žinias. Klausydami įvairių šalių pranešimų ir diskutuojant su kolegomis vieš-nagės metu, pastebėjome tendenci-ją – visuose universitetuose vyrauja panašios problemos. Diskusijų metu dalijomės idėjomis ir patirtimi, kaip įveikti bendruomenės narių motyvacijos trūkumą, skaitmeninių kompetencijų trūkumą ir kt. iššū-kiais. Paskutinę konferencijos dieną turėjome galimybę pasidžiaugti

mūsų klinikos ugdymo srities pasie-kimais ir pristatyti praktikuojamus metodus: „Hybridlab“, stotelių prin-cipu grįstą mokymą, OSKE egzaminą medicinos ir akušerijos studentams. Kalbėjome apie virtualiąją erdvę,

skirtą studentams mokytis, ir tech-nologijų naudą siekiant patobulinti ugdymo procesą. Laikas, praleistas Tarptautinėje per-sonalo savaitėje, buvo naudingas tiek profesiniam, tiek asmeniniam

tobulėjimui. Džiaugiamės Universi-teto suteikta galimybe įgyti naujų žinių ir pasidalyti mūsų Universiteto pasiekimais. Kviečiame ir kitų pa-dalinių administratorius dalyvauti Erasmus+ programose.

Eglė Vizbaraitė, Tarptautinių programų koordinatorė, Jevgenij Razgulin, TRSC psichologas

Pirmoji vasaros diena Hamburge nudžiugino aukštais stojamųjų egzaminų į LSMU rezul-

tatais. Birželio 1 d. agentūros „Finde Academic“ parengti 9 kandidatai laikė chemijos ir biologijos

„REZULTATYVI PIRMOJI VASAROS DIENA HAMBURGE“testą. Po jo jaunuoliai aktyviai dalyvavo TRSC psichologo J. Razgulin‘o organizuotoje trumpoje viktorinoje, nustebindami savo žiniomis apie Lietuvą, Kauną bei Lietuvos sveikatos mokslų universitetą. Vėliau TRSC psichologas su tarptau-tinių programų koordinatore E. Vizbaraite pla-čiau pristatė LSMU studijų programas, vykdomas užsienio studentų integracijos, ir pagalbos jiems

priemones bei Erasmus+ mainų galimybes. Motyvacinių pokalbių metu kandidatai parodė didelę motyvaciją studijuoti LSMU bei papasa-kojo apie savo jau atliktas praktikas Vokietijos ligoninėse. Jie buvo gerai pasirengę interviu, žinojo apie LSMU studijų programų ypatumus ir dalijosi teigiamais pažįstamųjų atsiliepimais apie Universitetą.

Po žinių patikrinimo ir motyvacinių pokalbių 8 jaunuoliams buvo pasiūlytos studijų vietos Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Studijų programą „Medicina“ pasirinko 7 būsimi stu-dentai, o viena – „Odontologija“.LSMU TRSC atstovai tikisi, kad ši sėkminga pir-moji vasaros diena lems dar didesnę įstojusių jaunuolių studijų sėkmę.

Autorės nuotr.

INFORMACIJA 7avevita/2019 m. birželio 7 d., Nr. 22

Mantė Kireilytė, MA Odontologijos fakulteto Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinika

Studijų kokybės gerinimas yra vienas iš prioritetinių LSMU MA

Odontologijos fakulteto strateginių uždavinių, šiuolaikiška ir į studentą orientuota vertinimo sistema yra būtina, siekiant šio tikslo, – teigė Odontologijos fakulteto prodekanė profesorė Kristina Lopatienė. Norint gerinti burnos sveikatos būklę bei užtikrinti jos kokybę, yra intensyviai atnaujinamas mokymo modelis bei diegiami inovatyvūs dėstymo meto-dai, gerinamas grįžtamasis ryšys.

Gegužės 29 dieną Odontologijos fa-kulteto V kurso studentų praktiniams įgūdžiams vertinti pirmą kartą buvo surengtas OSCE tipo egzaminas, kuris vyko LSMU MA Ortodontijos bei Bur-nos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikose. Egzamino metu studentai stotelėse atliko užduotis. Nustatyta, kad mūsų studentų šių dviejų profe-sinių dalykų įgyti praktiniai įgūdžiai tikrai geri ir jie turi puikias galimybes pradėti dirbti savarankiškai, – sakė Ortodontijos klinikos vadovas profeso-rius Antanas Šidlauskas. Apibendrinę egzamino rezultatus, galime objek-tyviau ir detaliau įvertinti studentų praktinio rengimo trūkumus bei atlikti

savo dalyko programos savianalizę, nustatyti, kurioms kompetencijoms įgyti seminarų bei klinikinių darbų metu reikia skirti daugiau dėmesio bei laiko, – pastebėjo Burnos prie-žiūros ir vaikų odontologijos klinikos vadovė profesorė Julija Narbutaitė. Pirmasis OSCE egzaminas LSMU MA Odontologijos fakultete – tai puiki patirtis, ateityje tapsianti pagrindiniu programos studentų „Odontologija“ pasirengimo savarankiškam darbui vertinimo metodu. Kitais mokslo me-tais planuojama praktikinį egzaminą pagal OSCE metodiką plėsti, įtrau-kiant ir kitas Odontologijos fakulteto klinikas.

Akimirka iš pirmojo OSCE egzamino – ortopantomogramos analizė.

PIRMASIS OSCE EGZAMINAS LSMU ODONTOLOGIJOS FAKULTETE

Pirmiausia studentai buvo supa-žindinti su Dr. Jono Basanavičiaus

karo medicinos tarnybos veikla, kuri apima asmens ir visuomenės svei-katos priežiūros paslaugų teikimą krašto apsaugos sistemai ir Lietuvos kariuomenės vienetų medicininę paramą. Karo medikų pareiga – teik-ti psichologinę pagalbą, medicininę paramą kariuomenės padaliniams, padėti valstybei ir jos pavienėms institucijoms ištikus ekstremalioms situacijoms.Praktinį išbandymą, kuris vyko Ruk-loje, Kunigaikščio Vaidoto mecha-nizuotajame pėstininkų batalione, studentams organizavo doc. dr. Paulius Vasilavičius kartu su Rukloje tarnaujančia Mechanizuotosios pės-tininkų brigados „Geležinis Vilkas“ vyresniąja seržante V. Lisauskaite. Bataliono vadas pulkininkas leite-

nantas E. Lastauskas atvykusiuosius supažindino su Lietuvos kariuome-nės tikslais bei pareigomis, papa-sakojo, kodėl visoms šalims svarbu turėti savo kariuomenę, ir pabrėžė, kad Lietuvos kariuomenė yra sukur-ta tarnauti Lietuvos žmonėms. Po trumpos paskaitos studentai buvo pakviesti kartu su kariais papie-tauti jų vietinėje valgykloje. Sočiai papietavus buvo pradėta ekskursija po batalioną. Ekskursijos metu stu-dentai galėjo ne tik išbandyti ka-reivio amunicijos svorį, pačiupinėti įvairiausius ginklus, bet ir pašaudyti į taikinius. Bataliono kariai studen-tams parengė kliūčių ruožą, kuriam įveikti reikėjo ne tik geros nuotai-kos, tačiau ir nemažai fizinių jėgų. Kad būtų išlaikyta kovos dvasia, studentai buvo padalyti į dvi ko-mandas, kurios varžėsi tarpusavyje.

P. Vasilavičiaus nuotr.

KARINĖ STUDENTŲ PATIRTIS RUKLOJEPaskutinę pavasario dieną Visuomenės sveikatos fakulteto antrojo kurso studentai turėjo puikią galimybę išbandyti savo jėgas kariuo-menėje. Studentai, Visuomenės sveikatos fakultete studijuojantys discipliną „Karinė higiena ir epidemiologija“, šią dieną įgijo visiškai naujos praktinės patirties.

Po estafetės abi komandos apdo-vanotos ir pakviestos pasivažinėti kariniu šarvuočiu per miškų duobes ir nuvirtusius medžius bei gavo itin vertingą paskaitą apie išgyvenimą

laukinėje gamtoje neturint geriamo-jo vandens, maisto ir pastogės.Jau tradicija tampanti studentų išvyka į Ruklą – tai ne tik sausos teorinės žinios, gaunamos sėdint

Universiteto suole, tačiau ir puiki galimybė karių kasdienybę išmėginti savo kailiu bei įgyti naujų praktinių žinių.

Visuomenės sveikatos fakulteto inf.

DĖMESIO! Informaciją, kurią pageidaujate išspausdinti artimiausiame LSMU laikraščio „Ave vita“ numeryje, reikėtų atsiųsti avevita@lsmuni.lt iki antradienio 17 val. (jeigu trečiadienis yra poilsio diena, informacijos lauktume iki antradienio 12 val.). Dėkojame Jums už supratingumą, malonaus bendradarbiavimo ateityje.

INFORMACIJA8 avevita/2019 m. birželio 7 d., Nr. 22

Prof. dr. Dinas Vaitkaitis, LSMU MA Medicinos fakulteto Ekstremaliosios medicinos katedra

Daugelio bendraminčių dėka Lietuvoje, kaip ir dar 22 Europos valstybėse, turime sku-

biosios medicinos specialybę. 2018 metais rezidentūros programas Vilniuje ir Kaune baigė pirmieji skubiosios medicinos gydytojai. Be jų, Lietuvoje du su puse tūkstančio žmonių dirba greitojoje medicinos pagalboje, dar tiek pat teikia skubią pagalbą ligoninėse. Kiekvienos specialybės medicinos profesionalui savo dar-be tenka susidurti su situacijomis, kai tenka sprendimus priimti greitai ir nuo to priklauso paciento sveikata arba gyvybė. Informacijos srautas auga geometrine progresija. Medicinos žurnalai skaičiuojami tūkstančiais, bet iš savo kolegų nuolat girdime, kad mažėja infor-macijos lietuvių kalba. „Skubioji medicina“ – Lie-tuvos skubiosios medicinos draugijos žurnalas,

Gydytojui praktikui skiriami trumpi klinikinių atvejų aptarimai: nuo ko pradedama ūminio miokardo infarkto pirminė diagnostika, kaip vaizdo tyrimai padeda nustatyti svetimkūnius virškinimo sistemoje, kaip pašalinti nosies pertvaros hematomą. Aktualus sezoninis klau-simas pavasarį – pasirodžius pirmiems grybams prasideda ir pirmieji apsinuodijimai. Ar galima apsinuodyti bobausiais ir kaip gydyti, jei taip atsitiko? Tikimės ir kituose žurnalo numeriuose aprėpti pačius aktualiausius klausimus, su kuriais su-siduria skubiąją medicinos pagalbą teikiantys specialistai: kokie yra nudegimus patyrusių pacientų ištyrimo ir pradinio gydymo ypatumai, ar būtina investuoti į geresnį bendravimą su pacientu? Šiame žurnalo numeryje publikuojame tris mūsų jaunųjų kolegų mokslinius straips-nius. Norime griauti mitą apie mokslo neprieinamumą. Tikiuosi, kad bus smalsu sužinoti, ar tikrai per pilnatį skubios pagalbos skyriuje padaugėja „psichų“, o tada paskaity-site, ar mus pasiekė „perdegimo epidemija“ ir

NAUJAS ŽURNALAS „SKUBIOJI MEDICINA“

skirtas ne tik skubiosios medicinos gydytojams, slaugytojams. Žurnalas turi du tikslus: teikti naujausią, įrodymais pagrįstą informaciją gydy-tojui praktikui lietuvių kalba ir skatinti mokslinį darbą skubiosios medicinos srityje, publikuojant originalius mokslinius tyrimus. Žurnalo „Skubioji medicina“ numerio tema – kaip sustiprinti gyvybės grandinę staigios mir-ties atveju. Jau trečią dešimtmetį kalbame, kad gyvybės grandinė yra stipri tiek, kiek stipri jos silpniausia grandis: ankstyvas širdies sustojimo atpažinimas ir pagalbos kvietimas, liudininkų anksti pradėtas gaivinimas, ankstyva defibrilia-cija ir gydymas po gaivinimo. Tačiau kuri gran-dis yra didziausia? Kuriai gaivinimo komandai tenka sunkiausia užduotis? Kas dažniausiai sudaro šią komandą? Kokiu telefono nume-riu skambindami laimėsite keliolika brangių sekundžių? Atsakymai į šiuos klausimas JAU DABAR gelbėja žmonių gyvybes.

Medicina saugumo požiūriu – dar toli nuo aviacijos. Gal dėl to, kad rizika ir tiesio-ginis pavojus nėra tokie akivaizdūs arba nelabai suvokiami. Bet kiekvienas kartais pagalvojame, „o ką aš daryčiau, jei…“.

ką galime padaryti, kad atpažintume smurtą prieš vaikus. Leidinys nemokamas, pasiekiamas adresu skubiojimedicina.ltTikimės, kad žurnalas ras vietą jūsų mobiliuo-siuose įrenginiuose.

Ankstų šeštadienio rytą visi paju-dėjome iš Kauno Preilos link. Ke-

lionė autobusu neprailgo dėl vykusių pramogų, protų kovų tarp klinikos komandų. Komandos, užsikodavu-sios „Eutirozės“, „Kormoranų“ ir kitais pavadinimais, šifravo šiuolai-kinės kalbos – jaustukų ir šypsenėlių kalbą, kovojo turuose apie Mažąją Lietuvą ir įvairias pasaulio įžymybes.

Nugalėtojų (ir ne tik) laukė prizai, pagrindinis iš jų – marškinėliai, su-kurti būtent šiam žygiui su ženkliu-ku, vaizduojančiu klinikos vieningą bei sklandų komandinį darbą.Žygis pėsčiomis prasidėjo Preiloje, kartu įveikdami kliūčių ruožus – pa-siekėme Vecekrugo kopą, vėliau su daina traukėme jūros link, kur žaidė-me komandinius žaidimus, atlikome

ENDOKRINOLOGIJOS KLINIKOS KOMANDINIO DARBO SEMINARAS NIDOJEGegužės 25–26 dienomis LSMU MA MF Endokrinologijos klinikos darbuotojai organizavo Nidoje aktyvų praktinį seminarą „Koman-dinis darbas ir atsakomybių pasiskirstymas“. Visas Endokrinolo-gijos klinikos kolektyvas pėsčiomis keliavo po Kuršių neriją. Toks seminaras Endokrinologijos klinikoje organizuotas pirmą kartą ir į šį interaktyvų renginį buvo pakviesti dalyvauti visi darbuotojai (klinikos vadovė, skyrių ir poskyrių vadovai, gydytojai specialistai, slaugytojos, slaugytojų padėjėjai bei kitas klinikos personalas).

įvairias užduotis, padedančias kiek-vienam atsiskleisti bei priimti ben-drą kompromisą komandos labui. Endokrinologijos klinikos darbuotojai savo įspaudą smėlyje įamžino nuo-traukoje – iš dalyvių suformuojant užrašą ENDO. Visi, sėkmingai įveikę žygio maršrutą, buvo apdovanoti renginį menančiais medaliais.Skatindami aktyvią gyvenseną, net

ir sekmadienį nepamiršome pradėti rytine mankšta, po kurios buvo surengti sveikuoliški pusryčiai. Pirmąjį sekmadienio pusdienį visi kartu išvaikščiojome Nidos takelius, įkopėme į visus kalnus ir kalnelius, paskui laivu keliavome į Ventės ragą.Ventės rage Endokrinologijos klinikos darbuotojus pasitiko charizmatiškas

ornitologas Vytautas Jusys, kuris pa-pasakojo ir parodė, kaip žieduojami paukščiai bei laumzirgiai.Šio seminaro metu ypač buvo ska-tinamas visų grandžių personalo tarpusavio bendravimas, kurstėme tautiškumą dainuodami lietuviškas dainas, skatinome pilietiškumą

Endokrinologijos klinikos jaunosios akademikės

Organizatorių nuotr.

Tomas Bardauskas, Sporto centras

Gegužės 25–26 d. Vilniuje vyko kas-metinis Lietuvos studentų aukštų-

jų mokyklų teniso čempionatas. Jame dalyvavo studentų rinktinės iš ISM, Vilniaus, Gedimino technikos, Sporto, Kauno technologijos ir Lietuvos svei-katos mokslų universitetų. Šį renginį organizavo Vilniaus Gedimino tech-nikos universiteto rinktinės treneris Vitalijus Podlūžnas. LSMU komanda, treniruojama Tomo Bardausko, ko-mandinėje įskaitoje iškovojo 3 vietą. Pirmąją dieną vykusiose viene-tų varžybose Benedikta Palesik (Odontologijos fakultetas, 2 kursas) laimėjo 4 vietą, o Anastasija Judina (Veterinarijos fakultetas, 1 kursas)

LSMU TENISININKŲ SĖKMĖ ČEMPIONATE

LSMU tenisininkai, studentų čempionato dalyviai: Emilė Kaduševičiūtė, MF 1 k., Benedikta Palesik, OF 2 k., Anastasija Judina, VF 1 k. ir Augustas Rudze-vičius, OF 1 k.

LSMU teniso rinktinė kartu su vadovu Tomu Bardausku (dešinėje) treniruočių salėje.

Sporto centro nuotr.

užėmė 10 vietą. Antrąją dieną dve-jetų varžybose B. Palesik ir Emilė Kaduševičiūtė (Medicinos fakultetas, 1 kursas) laimėjo 4 vietą, Augustas Rudzevičius (Odontologijos fakulte-

tas, 1 kursas) ir Mantas Grabauskas (Medicinos fakultetas, 3 kursas) taip pat iškovojo 4 vietą. Džiaugiamės pasiektais rezultatais ir rinktinei lin-kime kuo daugiau pergalių ateityje!

INFORMACIJA 9avevita/2019 m. birželio 7 d., Nr. 22

Birzelio 3-osios rytà nustojo plakti ilgametės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorės Elenos Stalio-raitytės ðirdis.

Elena Stalioraitytė gimė 1925 m. kovo 19 d. Šunskų km. Marijampolės apskrityje, kur prabėgo jos vaikystė. Studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitariniame ir Medicinos fakultetuose. Pedagoginė, mokslinė ir gydytojos patologės E. Stalioraitytės veikla prasidėjo ir tęsėsi 1948–1986 m. Kauno valstybinio universiteto (nuo 1951 m. – Kauno medicinos instituto, dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto) Patologinės anatomi-jos katedroje (dabar – Patologinės anatomijos klinikoje), 1976–1984 m. buvo šios katedros vedėja. 1986–2008 m. dirbo Širdies ir kraujagyslių sistemos fiziologijos ir patologijos (nuo 1991 m. – Kardiologijos) mokslo tyrimo institute. Patologinę anatomiją dėstė daugiau kaip 50 metų, daug dėmesio skyrė metodiniams mokymo klausimams, mokymo ir mokslo tiriamojo darbo integravimui. Viena pirmųjų pradėjo išsamiai dėstyti imunomorfologiją, įdiegė probleminį bendrosios pato-logijos dėstymo principą, parengė originalią dėstomo kurso programą. Prof. E. Stalioraitytė yra pirmojo patologinės anatomijos vadovėlio lietuvių kalba (1973) bendraauto-rė ir naujo originalaus vadovėlio „Patologinė anatomija“ (1986 m. ir II pataisyta bei papildyta jo laida 2001) sudarytoja ir mokslinė redak-torė bei viena pagrindinių autorių. Ji su bend raautoriais yra parašiusi septynias mokomąsias knygas įvai-riais patologinės anatomijos kurso klausimais. Parengtas skaitmeninis vadovėlis „Fundamentinė patologija“ (2003). Mokslinį darbą E. Stalioraitytė pra-dėjo dar studijų metais, buvo viena pirmųjų (nuo 1945 m.) Kauno univer-siteto Medicinos fakulteto Studentų mokslinės draugijos narių, vėliau – ilgametė Kauno medicinos instituto šios draugijos mokslinė vadovė bei Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų mokslo tyrimo darbo organizatorė, ypač diegiant mokslinio tyrimo ele-mentus mokymo procese. Prof. E. Stalioraitytė mokslinį darbą dirbo beveik visais pagrindiniais patologijos klausimais: bendrosios patologijos, reumatinių ligų, onkolo-gijos, vaikų patologijos ir kt., tačiau svarbiausia jos mokslinių tyrinėjimų sritis iki 1976 m. buvo endokrininės sistemos funkcinės morfologijos tyrimai. Šiais klausimais 1957 m. ap-gintos medicinos mokslų kandidato (dabar – daktaro) ir 1968 m. medici-nos mokslų daktaro (dabar habili-tuoto daktaro) disertacijos, parengta

ir išleista monografija „Endokrininės naujagimio liaukos“ (kartu su prof. J. Lašiene). Daugiau kaip 30 pastarųjų metų svarbiausia prof. E. Stalioraitytės mokslo tyrimo sritis – kardialinė patologija. Jos organizuota Kardiolo-gijos instituto Patologinės anatomi-jos (dabar – Kardialinės patologijos) laboratorija kartu su JAV moksli-ninkais vykdė staigios kardialinės mirties patogenezės ir patologijos ty-rimus. Tyrimų rezultatai apibendrinti monografijoje „Klinikinė ischeminės širdies ligos patologija“ ir vadove „Kardialinė patologija“. 1988 m. prof. E. Stalioraitytė inicijavo autopsija patvirtintą Lietuvos terito-rinio vieneto (Jonavos rajono) gy-ventojų mirties priežasčių struktūros tyrimo programą – mirtingumo regis-trą, vykdytą 1989–1991 m. Sukauptos medžiagos analizė toliau vykdyta kompleksinėje programoje su Lietu-vos demografais, aktyviai bendradar-biaujant su Prancūzijos demografų asociacija. 2006 m. išleista monogra-fija „Patikrintos mirties priežastys: autopsija pagrįsta studija“.Profesorei Elenai Stalioraitytei vado-vaujant bei konsultuojant apginta 14 daktaro disertacijų, penkiems medikams suteiktas habilituoto dak-taro mokslo laipsnis. Ji taip pat buvo ilgametė mokslinių tarybų narė, dau-gelio disertacijų oponentė, mokslo leidinių atsakingoji redaktorė, „Me-dicinos enciklopedijos“ konsultantė, žurnalų „Arkhiv patologii“ ir „Sveika-tos apsauga“, „Sveikata“ redakcinės tarybos arba redkolegijos narė.Prof. E. Stalioraitytė – viena iš Lie-tuvos patologų draugijos steigėjų (1954), buvo valdybos atsakingoji sekretorė, vėliau – pirmininkė (1976–1996), įtraukė į draugijos veiklą ne tik studijų bei mokslo įstaigų pato-logus, bet ir patologus praktikus, rengė seminarus-mokyklas, konfe-rencijas, jubiliejinių datų minėjimus, redagavo ir išleido keturis mokslinių straipsnių (konferencijų medžiagos) rinkinius. Minint draugijos įkūrėjos prof. Janinos Mackevičaitės-Lašienės 100-ąsias gimimo metines, parengė apie ją knygą „Aš pati“ (1997), o Draugijos 50-metį – knygą „Penkias-dešimt kūrybos metų“ (2004). Prof. E. Stalioraitytė nuolat dirbo gydytojo patologo darbą, yra viena iš Lietuvos patologijos tarnybos organi-zatorių, o 1982–1986 m. buvo Sveika-tos apsaugos ministerijos neetatinė vyriausioji patologė. Aktyviai daly-vavo rengiant gydytojus patologus ir keliant jų kvalifikaciją. Prof. E. Stalioraitytė 1990–1995 m., būdama Lietuvos kardiologų draugi-jos valdybos atsakingoji sekretorė, aktyviai organizavo draugijos rengi-nius: suvažiavimus, simpoziumus, tarp jų – ir tarptautinius, mokslines

Rinkodaros ir komunikacijos tarnyba,LSMU Leidybos namai A. Mickevičiaus g. 9, LT-44307 KaunasEl. p.: avevita@lsmuni.lt Išeina kiekvieną penktadienį http://www.lsmuni.lt/lt/struktura/kiti-padaliniai-ir-organizacijos/leidybos-namai/leidiniai/

Redakcinės kolegijos pirmininkas:Edgaras STANKEVIČIUS, Leidybos namų direktoriusRedakcinė kolegija:Algimantas TAMELIS, Medicinos fakulteto dekanasVita RIŠKEVIČIENĖ, Veterinarijos fakulteto dekanėRolandas STANKEVIČIUS, Gyvūnų mokslų fakulteto dekanas

Spausdino AB spaustuvė „Titnagas“,Vasario 16-osios g. 52, LT-76291 ŠiauliaiEl. paštas: info@titnagas.ltTiražas – 800 egz.Leidinys skirtas LSMU ir Kauno klinikų darbuotojams, studentams

Redakcija:Rasa MASIOKAITĖ,Viešųjų ryšių specialistė,tel. 8 37 327243, vt. 5131Irena BUBNYTĖ, redaktorė Aida JAKIMAVIČIENĖ, redaktorėNijolė DRAGŪNIENĖ, korektorėJelena BABACHINA, maketuotoja

Ingrida ULOZIENĖ, Mokslo centro vadovėTomas LAPINSKAS, Kauno klinikų direktorius visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms LSMU Rinkodaros ir komunikacijos tarnybos specialistai: Rasa MASIOKAITĖ, Tautvydas BULVIČIUSKauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnybos specialistės:Eglė AUDICKAITĖ, Karolina VAIKŠNORAITĖ

REDAKCIJA: RĖMĖJAS:

PRO MEMORIA

ELENA STALIORAITYTĖ(1925–2019)

praktines konferencijas, nuolat juose skaitė pranešimus, rengė žurnalų „Sveikatos apsauga“, „Medicina“, „Sveikata“ teminius kardiologijos numerius, redagavo mokslinius su-važiavimų leidinius. Atsikūrus Lietuvių katalikų mokslų akademijai, prof. E. Stalioraitytė įsitraukė į jos veiklą, dalyvavo akade-mijos renginiuose, skaitė pranešimus suvažiavimuose. Nuo pat Lietuvos mokslininkų sąjungos įsikūrimo akty-viai dalyvavo jos darbe, buvo ilgametė sąjungos Tarybos narė. 1989 m. ji įsteigė sąjungos skyrių „Kardiologija“, iki 1995 m. buvo jo pirmininkė. Sky-riaus iniciatyva 1992 m. buvo organi-zuota pirmoji jungtinė įvairių specialy-bių Lietuvos mokslininkų konferencija „Socialiniai sveikatos aspektai“, išleis-tas mokslo straipsnių rinkinys. Profesorė puoselėjo lietuvių kalbą, nuolat konsultuodavo kolegas medici-nos lietuviškos terminijos klausimais.Už darbus tyrinėjant endokrini-nės sistemos funkcinę morfologiją 1972 m. jai (kartu su prof. J. Lašiene) suteikta Lietuvos valstybinė premija, apdovanota Švietimo ir mokslo mi-nisterijos, Sveikatos apsaugos mi-nisterijos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriaus padėkomis ir garbės raštais.Profesorė be galo mylėjo ir gerbė savo jaunuosius kolegas, dažnai prisimindavo savo studentus, džiau-gėsi jų kaip gydytojų laimėjimais. Jos studentai visada mielai prisimena savo patologijos Dėstytoją.Profesorė, atsigręždama atgal į savo gyvenimą itin sudėtingu laikotarpiu, džiaugėsi ir dėkojo Apvaizdai, kad, susiklosčius aplinkybėms, o kartais ir neįtikėtiems įvykiams, galėjo ieškoti ir kurti neišduodama vaikys-tėje ir jaunystėje įskiepytų idealų ir krikščioniškųjų vertybių.Profesorė Elena Stalioraitytė mūsų širdyse ilgai išliks kaip be galo kruopšti, ori ir principinga, miela ir nuoširdi bendradarbė, įsiklausanti į kiekvieno pasiūlymus, negailinti gyvenimiškos patirties patarimų, jaunesniems kolegoms – mokytoja ir patarėja, išleidžianti kiekvieną savo mokinį visiškai pasirengusį į sava-rankišką mokslininko kelią.Reikðdami nuoðirdziausià uzuojau-tà, netekties skausmu dalijamės su ðeimos nariais ir artimaisiais.

LSMU bendruomenė

Indrė Akucevičiūtė, LSMU Tautinių šokių ansamblio „Ave Vita“ šokėjaDeimantė Užkuraitytė, LSMU Tautinių šokių kolektyvo „Džigūnas“ šokėja

Juozas Naujalis – iškili asmenybė Lietuvos muzikos istorijoje. Jis

ne tik kūrė muziką, ją atliko, leido pirmąjį lietuvišką muzikos laikraštį, dirigavo, bet 1924 m. surengė pir-mąją Dainų šventę, kurios tradicija tęsiasi iki šių dienų.Fakelą Dainų šventės aukurui uždeg-ti nešė keturių kartų atstovai – nuo vaikų iki senjorų, tarp jų ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tau-tinių šokių ansamblio „Ave Vita“ šokėjų pora. Iš jų perėmusi fakelą, aukurą uždegė šventės meno vado-vė Danguolė Beinarytė.Šiais metais šventėje pasirodė 94 kolektyvai, tarp kurių ir LSMU meno kolektyvai – tautinių šokių kolektyvas „Džigūnas“, tautinių šokių ansamblis „Ave Vita“ ir choras „Neris“. Šventi-nėje programoje skambėjo visiems širdį virpinančios J. Naujalio dainos, akį džiuginantys šokiai. Universite-

to šokėjai įnešė jaunatviško vėjo, šokdami „Aštuonnytį“, „Kupolinį“, Šventinę polką“, „Pakol jauni“. Pas-tarojo šokio aikštės kompoziciją kūrė tautinių šokių kolektyvo „Džigūnas“ meno vadovė Vilma Tiškevičienė. Tautinių šokių ansamblio „Ave Vita“ vokalinė grupė ir orkestras skambias dainas bei muziką dovanojo Dainų slėnio tribūnose tapdami gyvosios Trispalvės dalimi. Kartu su choristais dainavo ir šventės žiūrovai. Atliekant antruoju Lietuvos himnu tituluojamą „Lietuva brangi“ buvo jaučiamas stiprus žiūrovų ir visų dalyvių vie-nybės, patriotiškumo jausmas. Ne vienam akyse sužibėjo ašara. Šven-tės metu Àžuolyne suskambėjo net 31 lietuvių liaudies kūrinys. Finalinį kūrinį „Vandenynai“ kartu su choris-tais atliko Linas Adomaitis, aikštės kompoziciją kūrė – tautinių šokių ansamblio „Ave Vita“ meno vadovė Goda Puleikytė. Šventės pabaigoje aikštėje sukosi įvairių kartų atstovai, aidėjo dainos, ore tvyrojo bendrumo ir lietuvybės dvasia.

Tautinių šokių kolektyvas „Džigūnas“.

Tautinių šokių ansamblis „Ave Vita“.

V. Tiðkevičienės nuotr.

V. Ðulco nuotr.

„LIETUVA BRANGI“ – TAU SKAMBIAUSIOS DAINOS, GRAŽIAUSI ŠOKIAIBirželio 1 d. Kaune, Àžuolyno dainų slėnyje įvyko tradicinė Dainų ir šokių šventė, subūrusi 3 tūkst. įvairaus amžiaus šokėjų ir daini-ninkų iš Kauno bei visos Lietuvos. 2019 metų Kauno miesto dainų šventė skirta lietuvių profesionalios muzikos patriarcho Juozo Naujalio 150-osioms gimimo metinėms paminėti. Jis – pirmosios Lietuvos dainų šventės vadovas, prieš 95 metus pradėjęs šventės tradiciją, kuri tebesitęsia iki šiol. Šventei skirtas pavadinimas „Lie-tuva brangi“ pagal vieną žymiausių Juozo Naujalio kūrinių.

INFORMACIJA10 avevita/2019 m. birželio 7 d., Nr. 22

TU GALIPADOVANOTI

GYVENIMĄ...

Darbo laikas:I, III, V – 8–18 val. II, IV – 9–19 val.

VI – 9–14 val.

Informacija teikiama:

Adresas: Eivenių g. 2, Kaunas

8 37 787372, 8 37 326500

kraujo.centras@kaunoklinikos.lt

Kraujo centras maloniai kviečia Jus tapti neatlygintinais

kraujo donorais ir padėti tiems, kurie laukia Jūsų pagalbos.

Birželio 18 d. 13 val. LSMU MA MF Neurologijos klinikos docentė dr. Giedrė Jurkevičienė Neurologijos klinikos auditorijoje Nr. 4056 (Eivenių g. 2, Kaunas) skaitys viešąją pranešimą „Sergančiųjų atsparia gydymui epilepsija šiuolai-kinio gydymo galimybės“.

Vieðasis praneðimas!

Mirus mylimai mamytei skaudzià netekties ir liūdesio valandà nuoðirdziai uzjaučiame Farmacijos fakulteto Vaistų chemijos katedros

studijų administratorę Daivà Juodþiukynienę.LSMU MA FF Vaistų chemijos katedros kolektyvas

2019 m. gegužės 31 d. savaitraštyje „Ave vita“ Nr. 21 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto skelbime apie viešąjį konkursą eiti dėstytojų pareigas įsivėlė klaida.Turi būti: eiti 1 profesoriaus (0,5 et., mokslo kryptis – gyvūnų mokslai) pareigas Veterinarijos akademijos Gyvūnų mokslų fakulteto Gyvūnų mitybos katedroje.

Prof. Remigijus Žaliūnas, Rektorius

ATITAISYMAS

■ Gydytojo akušerio ginekologo 1,25 et. (0,5 et, 0,75 et.) Akušerijos ir gine-kologijos klinikoje;■ Skubiosios medicinos gydytojo 2,25 et. (3 × 0,75 et.) Skubiosios medicinos klinikoje.

Kvalifikaciniai reikalavimai pretendentams: aukštasis universitetinis išsilavi-nimas, galiojanti atitinkama medicinos praktikos licencija. Prašymą dalyvauti konkurse, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ko-piją, gyvenimo aprašymą, išsilavinimą bei turimą specialybę ir kvalifikacinius reikalavimus patvirtinančių dokumentų kopijas, (rekomendacijas), pateikti Kauno klinikų Žmogiškųjų išteklių tarnybai iki 2019-06-17. Išsami informacija teikiama tel. 8 37 326237, Eivenių g. 2, Kaunas.

■ Administratoriaus 1,0 et. Skubiosios medicinos klinikoje.

Kvalifikaciniai reikalavimai pretendentams: aukštasis universitetinis išsilavi-nimas, raštvedybos žinios, mokėti dirbti kompiuteriu ir šiuolaikinėmis biuro technikos priemonėmis.Prašymą dalyvauti konkurse, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ko-piją, gyvenimo aprašymą, išsilavinimą bei turimą specialybę ir kvalifikacinius reikalavimus patvirtinančių dokumentų kopijas, (rekomendacijas), veiklos planą, pateikti Kauno klinikų Žmogiškųjų išteklių tarnybai iki 2019-06-21. Išsami informacija teikiama tel. 8 37 326237, Eivenių g. 2, Kaunas.

Prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, Generalinis direktorius

ADMINISTRACIJA SKELBIA KONKURSĄ EITI ŠIAS PAREIGAS 5 METŲ KADENCIJAI:

„Gyvybė – mano ginklas, uzuobėga menka, nesibaigiantis ginčas, nei karas, nei taika.Tiek būta, jausta, rėkta, kad jau spėliot imi: o kas gamtos norėta árodyt manimi?Ko gero, jos mėginta visu manim pajust, kaip skaudziai viskas krinta, ir kaip að myliu jus.“

Justinas Marcinkevičius

Nuoširdžiai dėkoju Universiteto ir Klinikų bendruomenei už paramą ir užuojau-

tos žodžius, kurie padėjo sunkią akimirką į paskutinę kelionę palydint Mamą Vitą Eugeniją Bargelienę.Su pagarba,

dėkinga Alma Bargelytė

Reiškiame didžiulę padėką Kauno klini-kų Akušerijos ir ginekologijos klinikos

Gimdymo skyriaus profesionaliai komandai, dirbusiai gegužės 21 dieną ir padėjusiai ne tik ateiti į pasaulį mūsų mažajai, bet ir gel-bėjusiai, esant pavojingai būklei: gydytojoms akušerėms ginekologėms: Linai Adomaitie-nei, Laimai Bagušytei; gydytojai rezidentei Gretai Stupelytei; gydytojai anesteziologei: Daliai Arštikytei; Akušerėms: Inai Dirdienei, Ievai Bukovskytei, Vaidai Jociuvienei, Nerin-gai Telminovienei; pagalbinėms darbuoto-joms: Laimai Ugintienei, Ingridai Barysienei. Norime visai komandai palinkėti sėkmės, ištvermės ir stiprios sveikatos.

Goda ir Giedrius Seniūnai

PADĖKA

Laima Dobilienė, TRSC tarptautinių programų koordinatorė

LSMU ambasadoriais tapę užsienie-čiai studentai prisideda prie Univer-siteto populiarinimo užsienio šalyse. 24 ambasadoriai iš šešiolikos šalių šiais studijų metais dalijosi savo nuomone apie studijas ir gyvenimą Lietuvoje su visais besidominčiais LSMU, – atsakinėjo į el. laiškus, susitiko su jais Atvirų durų dienose ir aukštojo mokslo parodose. Am-basadoriai taip pat vyko į užsienio

LSMU STUDENTAMS ÁTEIKTOS PADĖKOS UŽ DALYVAVIMĄ SAVANORIŠKOSE VEIKLOSE

šalių mokyklas susitikti su mokiniais ir papasakoti jiems apie studijų ga-limybes LSMU. Jaunuoliai ir jų tėvai džiaugėsi galėdami išgirsti informa-ciją ne tik iš Universiteto atstovų, bet ir iš šiuo metu studijuojančių studentų.Kasmet TRSC suburia didžiulę pa-galbininkų (mentorių) komandą, kuriai priklauso nuolatinių studijų LSMU studentai. Šiais studijų me-tais atvykusiems nuolatinių studijų pirmakursiams padėjo 65 mentoriai ir Erasmus+ studentams padėjo 56

mentoriai, kurie, įveikę atranką ir specialius mokymus, atrado laiko ir galimybių savo geranoriškumu ir pagalba pasidalyti su kitais. Kiek-vienas į LSMU nuolatinių studijų atvykęs pirmakursis ar dalinėms studijoms ar praktikai Erasmus+ atvykęs studentas turi savo draugą mentorių, kuris padeda atvykusiam studentui rasti kelią į paskaitas, bendrabutį, aprodo miestą, supažin-dina su transporto sistema, pataria kasdieniais ir studijų klausimais. Bendradarbiaudami su kitomis stu-

dentų organizacijomis, mentoriai organizuoja pirmakursių užsienio studentų stovyklą bei išvykas į Drus-kininkus ir Palangą.Užsienio studentams, susidurian-tiems su akademiniais sunkumais, 2018–2019 studijų metais nuolat

J. Razgulin nuotr.

pasirengę padėti buvo 9 akademiniai tutoriai. Vyresniųjų kursų studentai prieš pagrindinius atsiskaitymus jaunesniųjų kursų studentams vedė užsiėmimus. Šių užsiėmimų metu jie pasakojo, kaip geriau mokytis vieną ar kitą dalyką, kokią literatūrą vartoti, bei atsakinėjo į susirinkusių studentų klausimus.Aktyvius studentus TRSC pakvietė į ekskursiją Lietuvos liaudies buities muziejuje, kuris yra vienas didžiau-sių ir daugiausia eksponatų turintis etnografijos muziejus Europoje po atviru dangumi. Studentai sužinojo apie XVIII a. pab. – XX a. pirmosios pusės visų Lietuvos regionų (Dzūki-jos, Aukštaitijos, Suvalkijos, Žemai-tijos ir Mažosios Lietuvos) valstiečių bei miestelėnų buitį, darbus, tradici-jas. Išvykos metu studentai taip pat susipažino su senovėje populiariais žaidimais ir juos žaidė. LSMU atsto-vai studentams įteikė padėkas už jų pagalbą, pastangas, šiltą bendravi-mą ir pakvietė tęsti pradėtas veiklas kitais metais.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentai 2018/2019 studijų metais aktyviai įsitraukė į LSMU Tarptautinių ryšių ir studijų centro (TRSC) koordinuojamas savanoriškas veiklas – vykdė amba-sadorių, mentorių ir akademinių tutorių funkcijas.