LSMU ir LSMU LigoninėS kaUno kLinikų SavaitraštiS. 2015 M. gegUžėS 8 d.Nr. 18 (2054) iSSn 1648-620x

4 p.

2 p.

inkstų transplantacijos operacija.

„kauno klinikų dermatologai džiau-giasi estetinės dermatologijos pra-džia Universiteto ligoninėje ir tikisi jos plėtros medicinos bei kosmeto-logijos specialistų studijų progra-mose, – sako odos ir venerinių ligų klinikos vadovė profesorė Skaidra valiukevičienė. – Poreikį įgyti šią įrangą nulėmė pacientų lūkestis – pašalinti odos estetikos trūkumus

EstEtinės dErmatologijos pradžia Kauno KliniKosELietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės kauno klinikų odos ir venerinių ligų klinikoje atidarytas estetinės dermatologijos procedūrų kabinetas, kuriame veikia modernus lazeris. Juo atlie-kamos procedūros odos kraujagyslėms šalinti ir odai atjauninti.

prižiūrint gydytojui dermatologui.“atidarymo metu simbolinę juostelę kirpo kauno klinikų generalinis di-rektorius prof. habil. dr. renaldas Jurkevičius bei direktorius medicinai ir slaugai prof. habil. dr. albinas naudžiūnas. Ligoninės generalinis direktorius pabrėžė, kad naujasis lazeris būsimiems odos ligų specia-listams suteiks galimybę susipažinti

A. Ištuganovo ir K. Šimatonio nuotraukosProf. a. naudžiūnas, prof. S. valiukevičienė, prof. r. Jurkevičius.

su naujausiomis technologijomis ir įgyti reikalingų įgūdžių rezidentūros bazėje – Universiteto ligoninėje. Jis džiaugėsi, kad odos ir venerinių ligų klinika ieško naujovių, modernių sprendimų ir linkėjo sėkmės įgyven-dinant naujus projektus.renginio metu UaB „arbor medical corporation Lt“ projektų vadovas Mindaugas daugėla šešioms odos ir

venerinių ligų klinikos gydytojoms dermatovenerologėms įteikė sertifi-katus, liudijančius, kad jos gali dirbti naujuoju lazeriu. Pasak profesorės S. valiukevičienės, įsigyti būtent šią Jav pagamintą įrangą nuspręsta dėl moksliniais tyrimais patikrinto jos saugumo ir veiksmingumo. Įsigytas lazeris tu-rės daug funkcijų. Juo bus galima

pašalinti veido raudonį, išsiplėtu-sius kapiliarus, veido ir kitų sričių nepageidaujamus plaukus, taip pat koreguoti suglebusią odą ir šviežius randus. naujuoju lazeriu nebus ša-linami pigmentiniai apgamai ir kiti odos navikai, nes po lazerio proce-dūros nėra galimybės pašalinto odos darinio ištirti mikroskopu.

L. Pankratjevaitės nuotr.

Prieš penkiolika metų – 2000 m. gegužės 4 d. – kauno klinikose atlik-tos pirmosios dvi inkstų transplantacijos.

pEnKioliKa mEtų – daug ar mažai?

Prof. Vytautas Kuzminskis, prof. Rytis Rimdeika, prof. Inga Arūnė Bumblytė

iš nuotraukų gelstelėjusiose laikraščių „kauno diena“, „Laikinoji sostinė“, „ave vita“ iškarpose kauno klinikų fone šyp-sosi chirurgai rytis rimdeika, ramūnas Mickevičius, vygintas kaikaris, sunkokai atpažįstami (ir ne tik dėl blogos poli-grafijos kokybės) nefrologai vytautas kuzminskis, inga arūnė Bumblytė, edita žiginskienė, asta Stankuvienė, rūta vaičiūnienė.nors istorija prasidėjo gerokai anksčiau. 1996 m. sausio 5 d., atidarant atnau-jintas hemodializių sales Centriniame korpuse, nuskambėjo tuometinio ge-neralinio direktoriaus Juozo Pundziaus pranašiški žodžiai: „kitas žingsnis turė-

tų būti inkstų transplantacija“. nefro-logijos klinikos vadovas v. kuzminskis rimtai išklausė šį palinkėjimą ir tapo inkstų transplantacijų iniciatoriumi ir pradininku kauno klinikose. nuo inkstų transplantacijų ligoninėje prasidėjo ir kitų organų (širdies, kepenų, plaučių) persodinimo operacijos.iki tol savo pacientus kauno klinikų nefrologai dializavo naudodami seną ukrainietišką aparatą, nevalytą vanden-tiekio vandenį, pačių kubile pasigamin-tą druskų koncentratą. iš danijos vy-riausybės dovanų gavę vandens valymo įrenginius, iš visos Lietuvos susirinkę dar vokietijos demokratinėje respubli-koje gamintus „rigers“ dializės apara-tus, savo inžinierių ir technikų jėgomis išsivedžioję plastmasinį vamzdyną, nefrologai jautėsi esą didvyriai.

informacija2 avevita/2015 m. gegužės 8 d., nr. 18

1 p.

EstEtinės dErmatologijos pradžia Kauno KliniKosECutera lazerio technologijos yra sau-gus ir veiksmingas būdas pašalinti odos grožio trūkumus be chirurginio skalpelio. tai pažangus ir itin moder-nus sprendimas daugeliui odos su-trikimų – tiek moterims, tiek vyrams. Lietuvos žmonių darbingo amžiaus riba ir vidutinis amžius ilgėja. todėl, pasak dermatologų, vis dažniau sulaukiama pacientų, kurie norėtų pašalinti odos pokyčius, susijusius su vyresniu amžiumi. Palyginti su kitais lazeriais, procedū-ros, atliekamos Cutera lazeriu, yra mažiau skausmingos, jaučiama tik nedidelė šiluma arba švelnus dilgčio-jimas. Po procedūros pacientas gali tęsti darbinę veiklą. Cutera lazeris atkuria jungiamąjį odos audinį ir ne-pažeidžia viršutinio odos sluoksnio. geram kosmetiniam rezultatui pa-siekti įprastai reikia 2–4 procedūrų.

nepageidaujamos kraujagyslės, kojų kapiliarai ar jų dariniai ir plaukai šalinami didesnės energijos lazerio spinduliuote. Ją sugeria kraujo pig-mentas hemoglobinas arba plaukų

pigmentas melaninas, dažniausiai reikia 1–2 procedūrų. estetinės dermatologijos lazerio procedūrų nekompensuoja nė vie-nos šalies privalomasis sveikatos

draudimas, todėl šios procedūros atliekamos paciento lėšomis. Lazerio procedūras kauno klinikose atliks gydytojai dermatologai. Pacientas turės galimybę kartu gauti ir nemo-

kamą specialisto konsultaciją.išsamesnė informacija teikiama ir registracija vyksta darbo dienomis 8–16 val. telefonu 8 (37) 326246.

Kauno klinikų inf.

kernavės kraštas labiau pratęs prie Lietuvos didžiosios kuni-gaikštystės didikų arba smalsių turistų, tačiau 2015 metų ba-landžio 24–26 dienomis šioje istorinėje Lietuvos sostinėje vyko europos neuropsichofarmakologijos kolegijos (eCnP – European College of Neuropsychopharmacology) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Psichiatrijos klinikos organizuotas jaunųjų mokslininkų neuropsichofarmakologijos seminaras.

nEuropsichofarmaKologijos sEminaras istorinėjE liEtuvos sostinėjE

eCnP seminaro tikslas – pasiūlyti būsimiems neuromokslų srities jauniesiems mokslininkams interak-tyviojo mokymosi galimybę. šis ren-ginys, kiekvienais metais rengiamas vis kitoje europos šalyje, padeda dalyviams gilinti neuropsichofarma-kologijos žinias, mokslinio darbo rengimo ir savo darbo duomenų pateikimo įgūdžius, dalyvaujant vie-tos ir užsienio ekspertams. nuo pat pradžių renginys sukėlė didelį susidomėjimą: dalyvauti semi-nare pateikė paraiškas gausus būrys jaunųjų mokslininkų. eCnP Mokslinio komiteto, kuriam vadovauja tel avi-vo universiteto (izraelis) prof. gilas Zalsmanas, sprendimu dalyvauti buvo pakviesti 45 jaunieji mokslinin-kai, kurie aktyviai domisi neuropsi-chofarmakologija ir kurių klinikinio ir mokslinio darbo santrauka buvo įvertinta kaip aktuali šiuolaikinių mokslinių tyrimų požiūriu. Paskai-tas skaitė ir darbo grupes vedė trys eCnP lektoriai: izraelio technologijų instituto prof. avi avitalis, atliekantis mokslinius psichobiologijos srities tyrimus, perskaitė paskaitą „šizofre-

nijos neuroimunologija“. tel avivo universiteto (izraelis) mokslininkas prof. Yoramas Barakas, dirbantis gerontopsichiatrijos srityje, paskai-tą – „alzheimerio ligos prevencija, diagnostika, gydymo taktika“, bei Barselonos universiteto (ispanija) mokslininkė, dirbanti Bipolinių su-trikimų gydymo programoje, prof. dina Popovic – paskaitą „Bipolinių sutrikimų diagnostikos ir gydymo principai“. Seminaro darbo grupes taip pat kuravo LSMU Psichiatrijos klinikos dėstytojai – prof. virginija adomaitienė, prof. Benjaminas Burba bei doc. dr. darius Leskauskas. Seminaro metu jaunieji mokslininkai turėjo galimybę pristatyti savo atlie-kamus mokslinius tyrimus, nagrinėti naujas idėjas bei analizuoti gautų tyrimų rezultatus. eCnP seminarą ker-navėje drąsiai galima vadinti daugia-dalykiu – savo planuojamus ir atliktus mokslinius tyrimus pristatė jaunieji mokslininkai psichiatrai, neurologai, psichologai, šeimos medicinos gydy-tojai ir biofizikai. dalyvių pranešimus komentavo ir konstruktyvių patarimų davė eCnP ekspertai ir LSMU dėstyto-

jai. oficiali seminaro kalba buvo ang-lų, todėl jaunieji mokslininkai galėjo atnaujinti anglų kalbos žinias bei tobulinti specifinę medicinos moks-lo terminologiją. Seminaro dalyviai sulaukė ypač didelio užsienio moks-lininkų – prof. a. avitalio, prof. Y. Ba-rako ir prof. d. Popovic – palaikymo: aptartos visų tyrimų stiprybės, ne-gailėta pagyrimo žodžių originalioms tyrimų idėjoms, buvo siūloma pagal-ba ir bendradarbiavimas, tęsiant pra-dėtus darbus. Pristatant mokslinius tyrimus diskusijose aktyviai dalyvavo ir savo nuomonę pasakė ir patys da-lyviai – tad darbas grupėse buvo ypač konstruktyvus ir naudingas.Seminarą papildė kultūrinė programa kernavės archeologijos ir istorijos

muziejuje, kopimas į kernavės pilia-kalnius bei lietuviška vakaronė su gyva muzika, tradiciniais šokiais ir liaudiškomis dainomis – paaiškėjo, kad izraelio mokslininkai medžioklinį ragą pučia ne prasčiau už lietuvių vyrus! Seminaro dalyviai neliko be apdo-vanojimų – penki geriausiai savo mokslinius darbus pristatę jaunieji mokslininkai buvo pakviesti ne-mokamai dalyvauti ir savo darbus pristatyti 2016 metais vyksiančiame eCnP kongrese vienoje (austrija) bei 1000 eurų prizas kelionės išlaidoms padengti. apdovanojimus pelnė šie jaunieji mokslininkai: LSMU Psichia-trijos klinikos gydytojos-rezidentės Joana šaulevičiūtė ir eglė tubelytė,

LSMU neurologijos klinikos gydytojos rezidentės Birutė vėbraitė ir evelina Pajėdienė bei LSMU elgesio medi-cinos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja vilma Liaugaudaitė. eCnP seminaro Lietuvoje koordinatorė LSMU Psichiatrijos klinikos lektorė dr. vesta Steiblienė neabejotinai įdėjo daug pastangų organizuodama šį seminarą: kad jaunieji mokslininkai ir jų atliekami moksliniai tyrimai būtų pastebėti, iš sėkmingų patyru-sių mokslininkų gautų naujų idėjų ir įkvėpimo darbams tęsti, suvoktų bei įvertintų tarptautinio bendradarbiavi-mo privalumus bei galimybes.

Įspūdžiais dalijosi LSMU MA Psichiatrijos klinikos

gydytoja-rezidentė Eglė Tubelytė

LSMU Leidybos namai Vydūno mokomasis korpusas, Šiaurės pr. 57, LT-49264 KaunasEl. p.: avevita@lsmuni.lt

Išeina kiekvieną penktadienį http://lsmuni.lt/lt/struktura/neakademiniai-padaliniai/leidybos-namai/leidiniai/

Redakcinės kolegijos pirmininkas:Edgaras STANKEVIČIUS, Leidybos namų direktoriusRedakcinė kolegija:Algimantas TAMELIS, Medicinos fakulteto dekanasAntanas SEDEREVIČIUS, LSMU prorektorius veterinarijaiIngrida ULOZIENĖ, Mokslo centro vadovėDaiva PENTIOKINIENĖ, Kauno klinikų direktorė valdymui ir plėtrai

Spausdino UAB „Arx reklama“,Savanorių pr. 363A, KaunasEl. paštas: info@arxreklama.ltTiražas – 1000 egz.

Leidinys skirtas LSMU ir LSMU ligoninės Kauno klinikų darbuotojams, studentams

Redakcija:Jolanta JONIKIENĖ, l. e. p. vyriausioji redaktorė,mobil. tel. 8 614 81880Irena BUBNYTĖ, redaktorė Nijolė DRAGŪNIENĖ, operatorėAida JAKIMAVIČIENĖ, korektorėJelena BABACHINA, maketuotoja

Daiva ZAGURSKIENĖ, Slaugos koordinavimo tarn. vad. pav.Izabelė GIRČYTĖ, Studentų atstovybės prezidentė

Korespondentai:Loreta GIEDRAITIENĖ, tel. 327217, viet. 5138Džiuljeta KULVIETIENĖ, Jolanta JONIKIENĖLina PANKRATJEVAITĖ, Gytė MALCIŪTĖ

rEdaKcija: rėmėjas:

informacija 3avevita/2015 m. gegužės 8 d., nr. 18

Gegužės 5 d. kauno senamiesty-je – vilniaus gatvėje bei rotušės

aikštėje praeiviams buvo dalijami įvairiaspalviai balionai ir informaci-nė medžiaga apie vieną dažniausių lėtinių ligų – bronchų astmą. Socialinę akciją „kvėpuok lengvai“, skirtą Pasaulinei astmos dienai pa-minėti, surengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės kauno klinikų Pulmonologijos ir imunologijos klinika kartu su Lietuvos pulmonologų ir alergologų draugija. akcija buvo sie-kiama atkreipti visuomenės dėmesį į šią ligą ir ja sergančius pacientus.„Praeiviams dovanojome ne tik gerą nuotaiką ir balionus, bet ir suteikė-me žinių apie astmą“, – sėkminga akcija džiaugėsi viena iš jos organi-zatorių, kauno klinikų gydytoja pul-monologė deimantė Hoppenot.

Kauno klinikų inf.

pasaulinė astmos diEna

deimantė Hoppenot.

visuomEnės psichiKos svEiKatos problEmų sprEndimo galimybėsBalandžio 29 d. visuomenės sveikatos specialistai, psichologai, gydytojai ir slaugytojai rinkosi į mokslinę praktinę konferenciją „Bendruomenės vaidmuo visuomenės psichikos sveikatos proble-mų sprendime“, vykusią LSMU naujausių farmacijos bei sveikatos technologijų centre. Lietuvos visuomenės sveikatos asociacija kar-tu su LSMU visuomenės sveikatos fakultetu kvietė diskutuoti apie tai, ką bendruomenė gali nuveikti, siekdama stiprinti visuomenės psichikos sveikatą ir spręsti su ja susijusias problemas.

chologiniai, ekonominiai ištekliai tam būtų reikalingi. Prof. dr. n. žemaitie-nė taip pat pristatė įkvepiamą kupiš-kio rajono iniciatyvų pavyzdį: šiame rajone, pastaruosius ne vienus metus „pirmaujančiu“ pagal savo noru iš gyvenimo pasitraukiančiųjų skaičių, bendruomenės lygmeniu intensyviai vykdoma savižudybių profilaktikos kompleksinė programa, į kurią įsitraukę rajono savivaldybės darbuotojai, psichikos sveikatos specialistai (socialiniai darbuotojai, psichologai ir kt.). ši programa nėra finansuojama jokiomis valstybės lėšomis, tačiau ji pastaruosius me-tus sėkmingai įgyvendinama dėl bendruomenės bendradarbiavimo ir iniciatyvumo. Prof. dr. aurelijus veryga papildė prof. dr. n. žemaitienės pateiktą informaci-ją apie naujausias visuomenės psichi-kos sveikatos tendencijas. Profesorius daugiau dėmesio skyrė tabako ir alkoholio vartojimui šalyje ir prista-

tė praktines minimalių intervencijų galimybes. „Paklausk – patark – įver-tink – padėk – pasek“ – tokia mažai pastangų reikalaujanti intervencija atrodo vertinga daugumai praktikoje dirbančių specialistų. šis intervencinis modelis, pasak prof. dr. a. verygos, dažniau taikomas dirbant su asme-nimis, priklausomais nuo tabako ir alkoholio vartojimo, tačiau gali būti nesunkiai pritaikomas visoms situaci-joms, siekiant padėti į sunkią padėtį patekusiam bendruomenės nariui. Lekt. dr. Jolita Jonynienė šioje moksli-nėje praktinėje konferencijoje pristatė nuo 2010 m. Lietuvoje sėkmingai įgy-vendinamą pozityvios tėvystės įgūdžių stiprinimo programą SteP – kaip vaikų psichikos sveikatos stiprinimo galimy-bę. SteP programa – tai šeimą stipri-nanti iniciatyva, grindžiama tėvų gru-pės susitikimų modeliu. analizuodami savo patirtį, klausydamiesi panašių sunkumų turinčių tėvų pavyzdžių ir skaitydami SteP „tėvų knygą“, progra-

mos dalyviai mokosi geriau suprasti savo ir vaiko elgesį, poreikius, tikslus ir savarankiškai spręsti šeimoje ky-lančius iššūkius. anot J. Jonynienės, svarbiausia šios iniciatyvos vizija – laimingas, sveikas, pasitikintis, linkęs bendradarbiauti ir atsakingas vaikas, augantis pagarba, nuoširdumu bei artimu bendravimu grįstoje aplinkoje. konferencijos pranešimus baigė danguolė avižiuvienė, tarsi apiben-drindama konferencijos metu pasa-kytus psichikos sveikatos stiprinimo iniciatyvų pavyzdžius ir apžvelgdama psichikos sveikatos stiprinimo prie-mones, vykdomas kėdainių rajone. nepailstanti kėdainių rajono savival-dybės visuomenės sveikatos biuro komanda pastaruosius metus dar-buojasi stiprindama bendruomenę, turėdama minimalius ekonominius išteklius. Bendruomeniškumas, atsa-kingumas ir tikėjimas vieni kitais – vieni svarbiausių kėdainių rajono bendruomenės varomųjų jėgų.

Lekt. dr. Jolita Jonynienė

Lietuvos visuomenės sveikatos asociacijos prezidentė, LSMU

visuomenės sveikatos fakulteto dekanė prof. habil. dr. ramunė ka-lėdienė, pradėdama konferenciją, pabrėžė ne tik psichikos sveikatos sutrikimų svarbą Lietuvoje, bet ir šios problemos sprendimo būtinybę, konsoliduojant specialistų bei insti-tucijų veiklas. nuveikti galima daug. Sėkmingais visuomenės psichikos sveikatos stiprinimo pavyzdžiais, pagrįstais moksliniais tyrimais ir

teorinėmis perspektyvomis, dalijosi LSMU Medicinos akademijos visuo-menės sveikatos fakulteto Sveikatos psichologijos katedros ir Sveikatos tyrimų instituto, kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro atstovai.Prof. dr. nida žemaitienė, pabrėžda-ma psichikos sveikatos problemas, trumpai apžvelgė pagrindines Lietu-vos gyventojų psichikos sveikatos tendencijas. Prof. dr. n. žemaitienė kvietė svarstyti, kaip visi galėtume prisidėti prie psichikos sveikatos stip rinimo ir kokie socialiniai, psi-

pasaulinę dnr diEną – išsKirtinė pamoKa lsmu moKyKlojEBalandžio 25-ąją minima Pasaulinė

dnr diena – puiki proga moki-niams, mokytojams, gydytojams, mokslininkams ir kitiems mūsų visuomenės nariams dar kartą pri-siminti dvigrandės dnr struktūros atradimą, sėkmingą žmogaus geno-mo projekto pabaigą bei genetikos mokslo reikšmę kasdieniame mūsų gyvenime. šiais metais Pasaulinė dnr diena paminėta ir LSMU mokykloje. Mokytojais vienai dienai tapę kau-no klinikų genetikos ir molekulinės medicinos centro darbuotojai rima vainorienė, Lukas žemaitis ir Laimutis kučinskas vedė pamoką dešimtųjų ir vienuoliktųjų klasių mokiniams.daugiau nei prieš 60 metų, 1953 m. balandžio 25 d., anglų mokslininkai J. Watsonas kartu su F. Cricku „na-ture“ žurnale aprašė dvigubos dnr struktūrą. Už šį, vieną iš didžiausių dvidešimto amžiaus atradimų, 1962 m. J. Watsonas ir F. Crickas gavo nobelio premiją. šalia šių mokslininkų vardų

nuotrauka pavadinimu „n-51“ – tai r. Franklin rentgeno spindulių kristalografijos metodu daryta nuotrauka, kurioje pirmą kartą užfiksuota dnr struktūra. (Wat-son, Jd & Crick, FHC, Molecular Structure of deoxypentose nucleic acids, nature, vol 171, pp 738-739, 25 april 1953)

ištrauka iš garsiosios J. Watsono ir F. Cricko publikacijos Nature žurnale, kurioje pirmą kartą apra-šyta dnr struktūra.

Medicinos genetikas Lukas žemaitis, LSMU mokyklos direktorius arūnas Bučnys, medicinos biologė rima vainorienė.

būtina paminėti ir rozalindos Franklin vardą, kuri tyrinėjo rentgeno spindulio difrakcijos savybes, pritaikė jas dnr tyrimams. r. Franklin pirmajai pavyko išgauti itin siaurą ir tikslų spindulį ir atskleisti bei lygiagrečiai išskirstyti dnr skaidulas, ir tai tapo J. Watsono ir F. Cricko atradimo pagrindu.

Praėjus 50 metų, 2003 metais, tą pačią simbolinę balandžio 25-ąją, buvo paskelbta beveik visa žmogaus genomo seka. deoksiribonukleorūgš-tis, arba trumpiau dnr – sudaryta iš dviejų polinukleotidinių grandinių, susidedančių iš 4 skirtingų nukleo-tidų (adenino, guanino, citozino ir

timino) sekos. žmogaus genomo projekto tikslas buvo išsiaiškinti šią seką. Projektas truko 15 metų, jame dirbo milžiniškos tarptautinės moks-lininkų pajėgos, kurioms pavyko išsiaiškinti didžiąją dalį (iš daugiau nei 3 mlrd.) žmogaus genomo nu-kleotidų sekos. šiuo metu turimos

molekulinės genetikos technologijos leidžia išsiaiškinti vieno ar kito geno nukleotidų seką be didesnių pastan-gų. tokia genetikos mokslo pažanga teigiamai veikia ir įvairių medicinos sričių galimybes, keisdama diagnos-tikos, gydymo bei ligų profilaktikos standartus. 9 p.

L. Andriušio nuotraukos

informacija4 avevita/2015 m. gegužės 8 d., nr. 18

1 p.

pEnKioliKa mEtų – daug ar mažai?Laikai buvo sunkūs, net vamzdynui pinigų buvo gauta iš rėmėjų. tuo metu inkstų transplantacija atrodė nelabai reali svajonė.1996 m. pavasarį į kauno klinikas atvažiavo anglų transplantologai iš Londono šv. Marijos ligoninės. Svečiai aiškino apie organų trans-plantacijas, ko joms reikia, kaip ruoštis. Chirurgas giedrius Barauskas parengė ir pristatė projektą „organų transplantacijos kauno klinikose“ („about implementation of organ transplantations in kaunas Clinics“), kuriame viskas atrodė labai futuris-tiškai. Laimėjusi konkursą, į minėtą Londono ligoninę išvyko terapijos rezidentė rūta vaičiūnienė. Metus dirbdama laboratorijoje (ir taip už-sidirbdama pragyvenimui), gydytoja mokėsi transplantacinės imunologi-jos. grįžusi į kauną, r. vaičiūnienė organizavo šios srities laboratoriją klinikose.kur mokytis inkstų transplantacijos? 1997 metais kauno klinikų nefrologai su gento (Belgija) universitetinės ligoninės nefrologais tapo tarptau-tinės nefrologų asociacijos (iSn) „inkstų seserų“ programos pora.

Programos esmė – stiprus vakarietiš-kas centras moko ir globoja neturtin-gos šalies nepatyrusį centrą. Mokytis inkstų transplantacijos į gentą vyko nefrologai v. kuzminskis, i. a. Bum-blytė, chirurgas v. kaikaris, nefro-logijos rezidentės a. Stankuvienė ir r. vaičiūnienė. Chirurgas r. rimdeika stažavosi varšuvoje.vilniuje inkstų transplantacijos vyko nuo 1970 m., patirtis buvo didelė. Mūsų pirmieji pasiruošimo žingsniai buvo sutikti pasikeitusiais reikalavi-mais – pradėti transplantacijas gali-ma tik turint 2–4 metų patirtį šioje srityje (net operacinės slaugytojos privalėjo turėti bent 2 metų patyrimą transplantacijų srityje). tačiau kaip galima turėti patyrimą nedirbant?turint transplantacinės imunologijos laboratoriją (tuo metu ne bloges-nę nei vilniaus), pirmiausia buvo sutipuoti (pagal HLa) savo centro dializuojami pacientai, tinkami transplantacijai, paskui kitų draugiš-kų hemodializės centrų pacientai. išverstas ir adaptuotas gento uni-versitetinės ligoninės inkstų trans-plantacijų protokolas. Chirurginiu požiūriu inkstų transplantacijos ope-racijai rengėsi nudegimų ir plastinės

chirurgijos specialistai r. rimdeika ir v. kaikaris.remiantis tuometinio sveikatos apsaugos ministro antano vinkaus įsakymu, 1997 m. kauno klinikose buvo įsteigta 0,5 transplantacijų koordinatoriaus etato ir tas pareigas pradėjo eiti nefrologijos rezidentūrą baigusi e. žiginskienė.nuo pat pradžių buvo aišku, kad galima orientuotis tik į savo ligoni-nės mirusius donorus. Mirę donorai tuo metu kauno klinikose būdavo paruošiami retai – po 3–4 per metus. vienas iš inkstų transplantacijos vystymo kaune tikslų buvo padidinti donorų skaičių, pagerinti jų ruošimą. tas tikslas buvo pasiektas – iš 318 transplantuotų kauno klinikose inks-tų tik 2 buvo iš Panevėžio ir 2 – iš šiaulių (vilniečiams atsisakius). visi likę 314 inkstų buvo iš kauno klini-kose paruoštų donorų.2000 m. gegužės 3 d. 41 metų vy-riškiui, patyrusiam galvos traumą, buvo diagnozuota smegenų mirtis. išėmus inkstus, sutipavus pagal HLa sistemą, buvo pakviesti šeši laukian-tys inkstų transplantacijos pacientai, t. y. po tris kiekvienam inkstui. kodėl po tris? atvykę pacientai kruopščiai

ištiriami ir jeigu atsirastų nelauktų nepageidautinų dalykų (padidėjęs uždegimą rodantis C reaktyvusis bal-tymas, paūmėjęs virusinis hepatitas, kraujuojanti skrandžio opa ir t. t.), tai kviesti kitus pacientus ir juos ištirti tiesiog neliktų laiko. Po kelerių metų šią praktiką perėmė ir vilniaus transplantacijų centras.Po tyrimų ir pagal imunologinį su-derinamumą atrinkta 33 metų paci-entė iš Jurbarko rajono ir 52 metų amžiaus pacientė iš raseinių rajono. tuo metu hemodializės centrų Lietu-voje buvo mažai ir šios pacientės 2–3 kartus per savaitę dializėms važinė-davo į kauno klinikas.inkstų persodinimo operacijas atliko chirurgai r. rimdeika, v. kaikaris, vytautas Jankūnas, g. Sakalauskas, urologas r. Mickevičius. Pasakymas apie „pirmąjį blyną“ nepasitvirtino – abu persodinti inkstai veikė nuo pat pradžių. aišku, nefrologai turėjo nemažai rūpesčių, koreguodami imunosupresiją, praėjus kelioms dienoms po operacijos jurbarkietei transplantuotas inkstas ėmė išskirti daug baltymo. Buvo neaišku – ar tai savotiška atmetimo reakcija, ar buvusi inkstų liga atsinaujina perso-dintame inkste. viskas baigėsi lai-mingai, pirmosios pacientės išvyko į namus.Čia paminėta tik dalis medikų, daly-

vavusių ir ruošusių pirmąsias inkstų transplantacijas. kai reikėjo surašyti visų dalyvavusiųjų sąrašą, jame buvo 34 pavardės.kauno klinikose inkstų transplan-tacijos tapo įprastu, nors nelengvu ir neplanuotu darbu, nes dažnai donorai pasitaiko savaitgaliais ir švenčių dienomis. Jau analizuojame 15 metų transplantacijos rezultatus ir jie tikrai neblogi. Per tą laiką per-sodinta 318 inkstų, minėti gydytojai e. žiginskienė, v. kaikaris, a. Stanku-vienė, r. vaičiūnienė, r. Mickevičius tapo mokslų daktarais, o r. rimdei-ka, v. kuzminskis, i. a. Bumblytė, g. Barauskas – profesoriais.vilniaus transplantacijos centras per-ėmė kauno centro patirtį kviesti po tris pacientus vienam inkstui, taikyti citomegaloviruso infekcijos profi-laktinį gydymą po transplantacijos, nebūtinai šalinti policistinius inkstus prieš įtraukiant pacientą į laukian-čiųjų transplantacijos sąrašą Penkiolika metų – daug ar mažai? ar antrojo inkstų transplantacijos centro atidarymas kaune buvo klai-da ar, atvirkščiai, postūmis daugiau paruošti donorų, peržiūrėti ir pagal europos standartus atnaujinti paci-entų ruošimo ir gydymo po trans-plantacijos rekomendacijas? Pen-kiolikos metų istorija duoda aiškų atsakymą – taip.

Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) lankėsi svečiai iš Ukrainos. Užgorodo nacionalinio universiteto delegaciją priėmė LSMU rektorius prof. habil. dr. remigijus žaliūnas. Svečiai susitiko su LSMU prorektore studijoms prof. habil. dr. daiva rastenyte, LSMU prorektore mokslui prof. habil. dr. vaiva Lesauskaite, tarp-tautinių ryšių ir studijų centro dekanu prof. habil. dr. živinas Padaiga, LSMU Podiplominių studijų centro dekanu doc. kęstučiu Petrikoniu, prof. vyteniu arvydu Skeberdžiu, Fiziologijos ir farma-kologijos instituto direktoriumi prof. edgaru Stankevičiumi.

lsmu lanKėsi užgorodo nacionalinio univErsitEto atstovai

Džiuljeta Kulvietienė

Užgorodo nacionalinio universiteto neurologijos, neurochirurgijos ir

psichiatrijos katedros vadovas prof. Michailas orosas, gydytoja neurologė katalina karpinszky, padedami kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus va-dovo dr. kęstučio Stašaičio bei neuro-logijos skyriaus vadovo prof. antano vaitkaus, domėjosi insultų tarnybos veikla, dalyvavo organizuojant trom-bolizės procedūrą. Svečiai lankėsi reabilitacijos klinikos neuroreabilita-cijos poskyryje, susitiko su Psichia-trijos klinikos vadove prof. virginija adomaitiene. gydytojas radiologas eduardas keleras supažindino svečius su periferinių nervų ligų ultragarsine diagnostika.„šis vizitas yra atsakomasis. LSMU atstovai Užgorodo nacionaliniame universitete lankėsi sausio mėn., – sakė delegacijos vadovas Užgorodo nacionalinio universiteto prorektorius mokslui ir pedagoginiam darbui prof. volodymyras Feketa. – Mus domina stažuotės jūsų universitete, bendra-darbiavimas rengiant mokslininkus ir universiteto dėstytojus. džiaugiamės radę bendrą kalbą ir tuo, kad mus supranta jūsų Universiteto administ-racija bei bendruomenė. Labai verti-name Lietuvos patirtį, esame dėkingi už nuoširdų norą padėti mūsų šaliai.“

Svečiai domėjosi neurologija ir neuro-chirurgija, mūsų specialistų patirtimi teikiant psichologinę ir psichote-rapinę pagalbą potrauminio streso sutrikimą patiriantiems pacientams, išgyvenusiems karo baisumus – ka-reiviams ir civiliams gyventojams (pvz., potrauminė psichozė). deja, tokių pacientų daugėja, padėtis blo-gėja, nes dalis jų turi ginklus.taip pat ukrainiečiai kolegos domė-josi insulto, Skubios pagalbos centrų darbo organizavimu, tikisi perimti šių sričių Lietuvos patirtį.„viliamės LSMU specialistus išvysti mūsų šalyje ir Užgorodo nacionali-niame universitete. tikimės glaudaus bendradarbiavimo ir pirmųjų rezulta-tų – jau šį rudenį. Užgorodo naciona-linio universiteto rektorius prof. vo-lodymyras Smolanka yra garsiausias Ukrainos neurochirurgas, Ukrainos neurochirurgų draugijos pirmininkas. Prof. v. Smolanka su LSMU neurolo-gais ir neurochirurgais bendrauja nuo 2014 m., – sakė prof. v. Feketa ir pa-pasakojo, kad jų regionas yra netoli sienos su Slovakija, rumunija, ven-grija ir Lenkija, todėl Užgorodui turi įtaką įvairios kultūros. – Užgorodas skiriasi nuo kitų Ukrainos regionų – mes jau jaučiamės integruoti į euro-pą ir suprantame bendradarbiavimo su europos šalimis svarbą.“Užgorodo nacionalinio universiteto

rektorius prof. v. Smolanka 2014 m. birželį lankėsi LSMU. tuomet ir buvo sutarta pradėti praktinį LSMU bei Užgorodo nacionalinio universiteto bendradarbiavimą.„Prisimenant pagalbą, kurią mums suteikė vakarų šalių universitetai, jaučiame pareigą padėti kolegoms, sie-kiantiems žinių bei galimybių plėtoti kokybišką mokslą ir iš naujo kurti savo šalį – Ukrainą, – po susitikimo su prof. v. Feketa sakė LSMU prorektorė moks-lui prof. habil. dr. v. Lesauskaitė. – ieš-kome sąlyčio taškų, nes Ukraina iš-gyvena didelį fundamentaliųjų tyrimų plėtros poreikį. Mūsų mokslininkai gali padėti rengiant doktorantus ir plėto-jant mokslinius tyrimus. Bendradar-biaujame su kazachstanu. Stengsimės savo patirtį perduoti ir Ukrainai. Prob-lema, kad dabar Ukraina neturi rei-kiamos mokslo infrastruktūros, tačiau turi jaunų motyvuotų žmonių, norinčių

tapti puikiais specialistais ir taip kurti savo tėvynę. ieškosime galimybių, kaip jiems padėti, kaip padaryti jiems pasiekiamus mokslinius tyrimus, ku-riuos mes vykdome. neabejojame, jie turi atvažiuoti ir semtis patirties mūsų laboratorijose.“„reikia turėti tikslą ir jo siekti, tuo-met – viską įmanoma padaryti. dabar kolegų iš Ukrainos tikslas – perimant mūsų patirtį, formuoti jų universitetui naujas fundamentaliųjų tyrimų kryptis ir didinti mokslinių tyrimų kokybę“, – sakė prof. habil. dr. v. Lesauskaitė.„Ukrainos kolegoms mūsų Universite-to rektorius prof. habil. dr. r. žaliūnas patarė pradėti realų tarpuniversitetinį bendradarbiavimą nuo asmeninių kontaktų paieškos ir individualių trumpalaikių stažuočių tam tikrose kli-nikose ar katedrose, ieškoti galimybės plėtoti bendrus mokslo ir klinikinius projektus valstybių lygmeniu arba

pritraukiant europinę paramą, – pasa-kojo LSMU Podiplominių studijų centro dekanas doc. k. Petrikonis. – kole-goms išvykstant sutarėme, kad arti-miausiu laiku bus pateiktas sąrašas Užgorodo nacionalinio universiteto jaunų gydytojų ir slaugytojų, kurie pasirengė ir yra motyvuoti perimti bei pasidalyti lietuviškos medicinos gerąja patirtimi. nuo rugsėjo mėn., suderinus su tam tikromis klinikomis, pirmieji atvyks stažuotis. tikimasi vėliau tokį bendradarbiavimą plėtoti tarp Ukrai-nos ir Lietuvos studentų, doktorantų, dėstytojų mokslininkų.“Ukrainiečiai kolegos, savo šalies pa-triotai, dėkoja mūsų šalies Preziden-tei ir visai Lietuvai už draugiškumą ir pagalbą. Patriotizmą sustiprino vizitas kauno istorinėse vietose, trakuose ir vilniuje, atrastos bendros istorinės paralelės ir optimistiškos istorinės patirties įžvalgos.

K. Šimatonio nuotr.

informacija 5avevita/2015 m. gegužės 8 d., nr. 18

P. Alaburdos nuotraukos

Europos imunizacijos savaitės aKcija KaunEBalandžio 20–25 dienomis buvo minima 10-oji europos imunizaci-jos savaitė. Pagrindinis jubiliejinės europos imunizacijos savaitės tikslas – didinti imunizacijos apimtis ir gerinti visuomenės supra-timą apie skiepų svarbą. PSo šiais metais pagrindinį dėmesį skyrė imunizacijos laimėjimams europos regione bei politikų ir imunoprofilaktikos ekspertų atsakomybei skatinti.

Vytautas Griška, vi k. studentas infekcinių ligų būrelio pirmininkas

Lietuvoje europos imunizacijos savaitę pradėjo Užkrečiamųjų ligų

ir aidS centro (ULaC) organizuota konferencija vilniuje, kurioje naujie-nomis apie skiepijimo tendencijas ir iššūkius europoje dalijosi ne tik Lietuvos gydytojai, bet ir užsienio svečiai bei pasaulio sveikatos or-ganizacijos (PSo) atstovai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto stu-dentų mokslinės draugijos nariai taip pat suorganizavo kelias informacines akcijas kaune. LSMU SMd infekcinių ligų bei vaikų ligų būrelių nariai su ULaC bei LSMU infekcinių ligų klinika balandžio 22 d. kvietė PLC „Mega“ lankytojus susipažinti su skiepų nau-da, galimybėmis pasiskiepyti, skiepų kalendoriumi bei ligomis, kurių pa-siskiepijus galima išvengti. išdalyta daugybė ULaC parengtų informacinių lankstinukų, atsakyta į iškilusius

klausimus. Ypač daug pašnekovų domėjosi skiepais nuo erkinio ence-falito, daug kas stebėjosi sužinoję apie jiems priklausančią nemokamą vakciną nuo stabligės bei difterijos. nemaža dalis žmonių norėjo sužino-ti, kodėl vieni skiepai yra privalomi (įtraukti į nacionalinį skiepų kalen-dorių), o kiti – tik rekomenduojami. Pašnekovai domėjosi ne tik skiepais, bet ir kitomis profilaktikos priemo-nėmis vykstant į maliarijos endemi-nes zonas afrikoje. Praeivius labai sudomino ULaC parengti plakatai, vaizduojantys pasaulio užkrečiamųjų ligų žemėlapius. Balandžio 23–24 dienomis akcija persikėlė į LSMU akušerijos ir gine-kologijos klinikos akušerijos skyrius. Studentai bendravo su nėščiosiomis bei gimdyvėmis, siekė draugiškai diskutuoti ir pabandyti išsklaidyti su skiepais susijusius mitus ir baimes bei didinti pasitikėjimą sveikatos priežiūros specialistų mokslu parem-

tomis rekomendacijomis. dauguma moterų buvo nusiteikusios teigiamai, nesidrovėjo užduoti rūpimų klau-simų. Jaunosios mamos jau turėjo nemažą žinių apie skiepus bagažą, užduodavo tikslingus ir protingus klausimus, užvesdavo įdomią dis-kusiją: teiravosi apie tuberkuliozės vakcinos veiksmingumą, B hepatito skiepijimo reikalingumą. Pokalbių pabaigoje nėščiosios ir gimdyvės džiaugėsi ir dėkojo, kad studentai skyrė laiko su jomis pabendrauti. net medikų bendruomenėje atsiranda nepagrįstai skiepų nauda abejojančių specialistų, todėl labai džiugu, kad nauja auganti gydytojų karta nuo savo karjeros pradžios linkusi remtis mokslo įrodymais, o ne pasiduoti populistiniams mitams. taip pat la-bai svarbu, kad studentai iš anksto rengiasi bendrauti tiek su pacientais, tiek su sveikais žmonėmis, siekdami išsaugoti jų gerą sveikatą, bei mokosi nuobodžią statistiką ir faktus perteik-ti paprastais, lengvai suprantamais ir pasitikėjimą keliančiais žodžiais.LSMU infekcinių ligų klinika ir SMd infekcinių ligų būrelis planuoja, kad ši akcija taps tradicine ir bus viena iš priemonių, gerinti visuomenės žinias ir požiūrį į infekcinių ligų imu-noprofilaktiką.

Konferencijos tema pasirinkta neatsitiktinai: habil. dr. r. Bune-

vičius – vienas žymiausių pasaulio mokslininkų, tyrinėjusių endokri-ninės sistemos įtaką psichikos ligų išsivystymui, taip pat – psichoendo-krinologijos pradininkas Lietuvoje.konferenciją atidarė LSMU eMi direk-torė dr. narseta Mickuvienė, kuri, pa-sveikinusi gausiai susirinkusius daly-vius, pakvietė prisiminti nuotraukose įamžintas habil. dr. r. Bunevičiaus gyvenimo akimirkas institute, skam-bant violončelių dueto „t&k duo“ atliekamiems kūriniams. Prisiminimais apie habil. dr. r. Bu-nevičių dalijosi ilgą laiką kartu dirbę, gerai jį pažinoję ir šiuo metu kai kuriuos jo darbus tęsiantys kolegos. LBPd prezidentas dr. Julius neveraus-kas pasakojo apie jo kelią biologinės psichiatrijos srityje, išskirtinius mokslinius darbus ir pasiekimus. Habil. dr. r. Bunevičiaus mokslinių darbų apžvalgą tema „Skydliaukė ir smegenys“ pristatė LSMU eMi direk-torė dr. n. Mickuvienė. Savo tėčio pėdomis einantis ir jo darbus tęsian-tis neuromokslų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. adomas

Bunevičius pristatė įdomų mokslinį pranešimą apie smegenų auglį turin-čių pacientų psichologinį distresą.Savo patirtimis psichoendokrinolo-gijos srityje dalijosi užsienio ir Lie-tuvos kviestiniai pranešėjai. žymus endokrinologijos profesorius valdis Pyragas (Latvijos universitetas) kal-bėjo apie integruotą mediciną kaip pacientų gydymo ateities perspek-tyvą. Habil. dr. r. Bunevičių gerai pažinojęs ir kai kuriuos mokslinius darbus kartu dirbęs profesorius vik-toras J. M. Popas (tilburgo universi-tetas, olandija) taip pat dalijosi pri-siminimais apie bendradarbiavimą ir pristatė pranešimą apie dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) moky-mo efektyvumą diabetu sergantiems pacientams. LSMU endokrinologijos instituto profesorė Birutė žilaitienė skaitė pranešimą apie moterų sek-sualinių funkcijų ir emocinės būklės kitimą menopauzės laikotarpiu. Labai įdomią ir mažai diskutuojamą temą apie laimę ir meilę psichoen-dokrinologijos požiūriu pristatė LSMU eMi mokslo darbuotojas dr. J. ne-verauskas.Popietinėje sesijoje LSMU eMi moks-

lininkai ir doktorantai dalijosi insti-tute vykdomų mokslo darbų rezulta-tais. Prof. giedrius varoneckas skaitė pranešimą apie miego ir serotonino transporterio geno polimorfizmą Palangos gyventojų tyrime. Habil. dr. Julija Brožaitienė pristatė vykdomo visuotinės dotacijos projekto re-zultatus apie mažos trijodotironino koncentracijos sindromą po ūminio miokardo infarkto. doktorantas Julius Burkauskas kalbėjo apie depresijos simptomų, kognityvinių funkcijų ir trijodtironino sąsajas, o doktorantė alicja Juškienė – apie skydliaukės aktyvumą ir miego apnėjos sindromą sergantiesiems išemine širdies liga. Įdomų pranešimą psichoendokrinolo-gijos srityje apie hirsutizmo poveikį moters seksualinei funkcijai ir emo-cinei būklei pristatė LSMU endokri-nologijos instituto doktorantė Lina Čiaplinskienė. Projekto vykdytoja a. Juškienė kartu su projekto grupės vadovu dr. a. Bu-

nevičiumi pristatė didelį susidomė-jimą sukėlusį europos Sąjungos FP7 programos finansuojamą projektą Open Science Link, kuriuo siekiama sukurti atviros prieigos prie moksli-nių duomenų sistemą, atitinkančią šiandieninius mokslininkų poreikius tyrimų duomenų sklaidai, viešini-mui, recenzavimui ir vertinimui. Įdomių, naujų ir netikėtų žinių kon-ferencijos dalyviams pateikė svečias iš norvegijos atmosferos tyrimų instituto dr. viljamas Lahozas, pri-statydamas vykdomo ek projekto Citi-SenSe dalinius duomenis apie oro kokybės stebėjimo metodiką miesto gyventojams. Pranešėjai atsakė į daugybę kon-ferencijos dalyvių klausimų, vyko diskusijos, kurios tęsėsi ir vakarinėje renginio dalyje, vėl grojant violonče-lių duetui „t&k duo“.

Parengė dr. Dalia StroputėLSMU Elgesio medicinos instituto

jaunesnioji mokslo darbuotoja

psichoEndoKrinologijos pErspEKtyvos liEtuvojEPraėjo metai, kai netekome vieno kūrybiškiausių, aktyviausių ir produktyviausių mokslininkų Lietuvoje, Lietuvos biologinės psichiatrijos draugijos įkūrėjo ir ilgamečio jos prezidento, Lie-tuvos sveikatos mokslų universiteto elgesio medicinos instituto (LSMU eMi) direktoriaus habil. dr. roberto Bunevičiaus. Jo atmi-nimui balandžio 24 d. Palangoje vyko tarptautinė konferencija „Psichoendokrinologijos perspektyvos Lietuvoje“, kurią orga-nizavo LSMU eMi ir Lietuvos biologinės psichiatrijos draugija (LBPd).

kviestinis pranešėjas valdis Pyragas.

kviestinis pranešėjas viktoras J. M. Popas.

A. Podlipskytės nuotraukos

informacija6 avevita/2015 m. gegužės 8 d., nr. 18

Augustina Tamutytė, LSMU MVG 3 k.

Balandžio 30 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, veterinarijos

akademijos studentų mokslinė drau-gija surengė xLiii studentų tarptautinę

Xliii studEntų tarptautinė moKslinė KonfErEncija vamokslinę konferenciją. Joje dalyvavo ir pranešimus pristatė LSMU veterinari-nės medicinos ir medicininės ir veteri-narinės genetikos programų studentai, taip pat atvyko gausi Latvijos žemės ūkio universiteto studentų delegacija.

Studentai, pasirinkę dominančią temą ir atlikę tyrimus, turėjo gali-mybę juos pristatyti konferencijos metu. Pristatyti plataus spektro, inovatyvūs ir aktualūs tyrimai, kėlę susidomėjimą ir klausimus prane-

šimų vertinimo komisijos nariams: veterinarijos fakulteto dekanei, prof. dr. vitai riškevičienei, Medicinos fakulteto dekanui prof. dr. algiman-tui tameliui ir Latvijos žemės ūkio universiteto, veterinarijos fakulteto

vadovei, doc. dr Laimai Liepai.Studentai, pasidaliję gautais tyrimų rezultatais, buvo apdovanoti atmini-mo dovanomis, o moksliniai darbai išspausdinti leidinyje „xLiii studentų tarptautinė mokslinė konferencija“.

Augustina Tamutytė, LSMU Mvg 3 k.

Balandžio 24 d., Latvijos žemės ūkio universitete Jelgavoje su-

rengta 10-oji tarptautinė studentų konferencija „Students on their way to science“. Joje dalyvavo ir sėk-

10-oji tarptautinė studEntų KonfErEncija jElgavojEmingai pasirodė ir LSMU studentų delegacija.konferencijos dalyviai ir svečiai pasi-tikti xviii a. statytame autentiškame Latvijos žemės ūkio universitete, supažindinti su jo istorija, taip pat suteikta galimybė apžiūrėti rūsio

požemius, kur saugomi istoriniai ketlerių ir Bironų dinastijų narių sarkofagai.šių metų konferencijoje pristatyti pranešimai apie veterinarinės medi-cinos, aplinkosaugos, informacinių technologijų, maisto saugos sritis.

veterinarinės medicinos sekcijoje pranešimus skaitė LSMU medicininės ir veterinarinės biochemijos studentė alisija Prakapaitė, medicininės ir veterinarinės genetikos studentės gintarė rinkevičiūtė ir augustina tamutytė ir veterinarinės medicinos

studentas arnoldas Pautienius.Straipsnių anotacijos paskelbtos leidinyje „Students on their Way to Science (undergraduate, graduate, post-graduate students) Collection of abstracts from the 10th international Scientific Conference“.

gegužės 7 d. minėjome Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, kuri mums pri-mena carinės rusijos siekį sunaikinti lietuvių tautą ir lietuvybę, uždraudus lietu-viškas mokyklas ir lietuviškus raštus, ir beginklę kovą dėl gimtojo žodžio ir šalies nepriklausomybės nuo rusijos imperijos, į kurią įsitraukė lietuviai inteligentai ir valstiečiai. vienas iš tautinio sąjūdžio dalyvių, apie kurį visuomenė mažai žino, – veterinarijos gydytojas, generolas, visuomenininkas Jonas Jurgis Bulota, kurio gi-mimo 160 metų sukaktį paminėjome balandžio 18 dieną.

KnygnEšiui, vEtErinarijos gydytojui, gEnErolui, visuomEnininKui j. j. bulotai – 160

turtinga ir įvairialypė J. J. Bulotos biografija. J. J. Bulota gimė 1855 m. klevinėje, Marijam-

polės valsčiuje, kauno apskr. gausioje ūkininko šeimoje Jonas buvo dešimtasis vaikas. nors že-mės jie turėjo, bet ji buvo nederlinga, ir būdavo, kad pavasariop ir duonos ant stalo pristigdavo. J. J. Bulota atsiminimuose rašė: nežiūrint į mano 14 metų amžių, aš buvau mažas ir silpnas, taigi į fizišką darbą mažai tikęs. šeimos narių sutarimu buvo išleistas mokytis į mokyklą, vėliau – į gim-naziją. Jonas buvo vienintelis apylinkėse, kuriam teko ragauti mokslų. gimnazijoje jis draugavo su Jonu Jablonskiu. 1878 m. įstojo į Petrapilio (Sankt Peterburgo) karo medicinos akademiją ir įsitrau-kė į slaptą lietuvių studentų draugijos veiklą. Baigęs mokslus atsisakė pelningo darbo pasiūly-mo rusijoje, nes norėjo būti naudingas Lietuvai. grįžęs įsidarbino laisvai samdomu veterinarijos gydytoju Prienuose, vėliau – vilkaviškyje. darbo pradžia buvo sunki, bet greitai įgijo praktikos ir „pikto žmogaus, litvomano, bet gero veterinaro“ reputaciją. konsultuoti dėl arklių pirkimo ir prie-žiūros jis vykdavo net į Peterburgą. vilkaviškyje dirbo pasienio kariuomenės brigadoje ir įsitraukė

į tautinės sąmonės žadinimo veiklą. Lietuviškos spaudos draudimo metais J. J. Bulota, sumaniai pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi bei diplomatiniu užsienio pasu, pradėjo nelegaliai platinti lietuvišką spaudą, rizikuodamas laisve ir karjera. Pats nerašė, tik skatino lietuvišką žodį, drąsiai gatvėse kalbėdamas lietuviškai, dainuodamas lietuviškas dainas, dalydamas raštus, kuriuos pargabendavo iš tilžės, kur buvo leidžiamas „varpas“. 1891 m. slaptame lietuvių inteligentų suvažiavime jis išrinktas į „varpo“ ir „Ūkininko“ leidėjų komitetą: ieškojo laikraščiui rėmėjų, organizavo platinimą. atsiminimuose rašė: Lygiagrečiai ėjo darbas ir kauno gubernijoj, Mažojoje Lietuvoje, vilniuje ir net amerikoj. darbas ėjo bendras ir mes turėjo-me nuolatinį susinešimą ir vieni kitus lankėme. visų neminėsiu: žymesnius visi žinome. Basana-vičius, Petras ir antanas vileišiai, kun. Jakštas, Maironis, Matulionis, Skieteris, vaineikis, Jan-kus, Bruožas, šernas, šliupas, kun. šiaučiūnas, ambroževičius ir kiti. tiktai susipratę pačioje Lietuvoje bendromis jėgomis sugebėjome „pa-judinti mūsų žemę“. tiesa, nedaugelis iš mūsų

pirmesnių kovotojų sugebėjo išlikti Lietuvoje, … visi šiokiu ar tokiu būdu iš Lietuvos tapo išguiti. J. Bulotai netrūko drąsos ir sumanumo. am-žininkai prisimena, kokių būta nutikimų: kai parsiveždavo dėžes lietuviškų knygų ir paval-diniams įsakydavo jas nešti, padėdavo ir žan-darai, bet niekas net nepagalvodavo apie tokią įžūlią kontrabandą... kartą jis grįžinėjo iš Prūsi-jos su pilnomis kišenėmis lietuviškų spaudinių, manydamas, kad niekas jam nesutrukdys. Mui-tinės viršininkas, sužinojęs, kad atvažiuoja vete-rinaras, karininkams įsakė jį pakviesti pakonsul-tuoti dėl įsigyto arklio. teko lipti iš rogių ir eiti į kambarį, pilną žmonių. tarnaitė, nuėmusi paltą, dėl didelio svorio neišlaikė jo rankose ir numetė ant žemės. Laimė, viskas baigėsi sėkmingai. ir tokių atsitikimų buvo ne vienas, kai karininkai, pamatę jo išsipūtusią krūtinę paklausdavo, ar ne kontrabandą nešąs. anot J. Jablonskio, po-licija į tokius „tiligentui“ netinkančius namus didžiai nekreipdavo savo akies: „kanivolas“, gy-venąs pašiūrėje, juk negalėjo Lietuvos gyvulių į kokią revoliuciją traukti. Jie klydo: tas kanivolas kitus iš kelio vedė. kiti to laiko tiligentai betgi užeidavo pas jį: jų kalbose dažnai galėjai girdėti žodžius „Prūsai, tilžė, aušra…, varpas…“vis dėlto 1893 m. J. J. Bulotai teko atsisveikinti su gimtine, nes jo veikla buvo išaiškinta ir prasidėjo carinės žandarmerijos persekiojimas. Pavyko įsidarbinti kišiniove, vėliau persikėlė į revelį (taliną). Jis ir ten nenuleido rankų, sutelkė nelegalią vietos lietuvių organizaciją ir jai pirmininkavo, rūpinosi tautiečių sugrįžimu į

Jonas Jurgis Bulota.

tėvynę. Jo šeimoje prieglobstį rado ir J. Jablons-kis, išvarytas iš Lietuvos. 1905 m. dalyvavo didžiajame vilniaus seime, kuriame nuskambėjo Lietuvos autonomijos siekis. 1918 m. turėdamas pulkininko laipsnį grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos veterinarijos specialistu, aktyviai įsitraukė į nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimą. Būdamas 64-erių 1919 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1919–1921 m. paskirtas karo veterinarijos sky-riaus viršininku. 7 p.

Prof. v. riškevičienė. LSMU va SMd vadovas doc. a. Černauskas.J. Jonikienės nuotraukos

informacija 7avevita/2015 m. gegužės 8 d., nr. 18

Džiuljeta Kulvietienė

Akademikas Jurgis Brėdikis Mairo-nio lietuvių literatūros muziejuje

pristatė naujausią savo knygą „ki-tokiu žvilgsniu“. knygos sutiktuvių popietę vedė muziejaus direktorė poetė aldona ruseckaitė. apie aka-demiko kūrybą kalbėjo ir ištraukas iš naujausios knygos skaitė profesoriai dalia Sekmokienė, regina Jonkaitienė ir aras Puodžiukynas. Mintimis apie knygą dalijosi jos recenzentas doc. artūras dapkevičius.Pats autorius savo naujausią knygą „kitokiu žvilgsniu“ vadina apmąsty-mais, keliu į žinojimą ir mokėjimą.„remdamasis kvantinės fizikos, holografijos virpesių ir rezonanso dėsniais bei kitais mokslo atradi-mais knygoje „kitokiu žvilgsniu“ kalbu apie tai, kas domina kiekvie-ną žmogų, kaip visatos dalį, apie subtiliąsias žmogaus energijas ir jų informacinę komunikaciją, prade-dant nuo ląstelės dnr iki globalaus lygmens, apie sąsajas su visatos informaciniu ir energiniu lauku, apie nesuprantamus, tačiau egzistuojan-čius reiškinius, apie visuotinę ne-lygybę ir matricas, valdančias mus, apie meilės ir gėrio dėsnius, proto ir širdies energijų darną, dvasingumą ir tikėjimą, apie holistinį gydymą, api-mantį fizines, mentalines, emocines, dvasines sferas ir vidines nepapras-tas savigydos galias. esu visai ramus dėl to, kad lieka dalykų, kurie nėra įrodomi“, – kalbėjo akademikas.„kvantinės fizikos esmė – energija gali virsti materija ir atvirkščiai – materija gali virsti energija. Bet tai juk nieko nauja, nes tai nuolat vyksta mūsų organizme“, – sakė akademikas.akademikas kalbėjo apie kvantinės teorijos pavyzdžius, kuriuos mes va-diname „motinos meile ir nuojauta“, gyvūnų žinojimą ir bandymą įspėti

apie tai, kas bus, bei kt.„Su visais, su kuriais esame kažkada bendravę, mes liekame susiję, nors kvantinio, vadinamojo „matomo ryšio“ – jau seniai nėra“, – sakė J. Brėdikis ir kalbėjo apie biolauką, biofotonus – šviesos daleles, aurą, persodintų organų „atneštą“ infor-maciją ir pan. įdomius dalykus bei reiškinius.„žmogaus sąmonė neapsiriboja vadinamąja globaline (kolektyvine) sąmone. Linkėjimai ir kiti garsiai

pasakyti žodžiai materializuojasi, bet vien gerų norų – neužtenka. Maldos poveikis mūsų genetikai yra akivaizdus. vidinė mūsų galia yra daug stipresnė už mūsų pastangas ir norus“, – sakė akademikas ir pademonstravo kineziologijos testą ištiesta ranka.Pasak akademiko, pirmiausia žmo-gus turi pasikeisti iš vidaus, tuomet ir pasaulis pasikeis iš vidaus į išorę. neišgydę savęs, neišgydysime pa-saulio.

„Knyga – KElias į žinojimą ir tiKėjimą“

Jurgio Brėdikio autografas knygoje „kitokiu žvilgsniu“. Autorės nuotr.

tarnybos darbo pradžia buvo sun-ki – trūko personalo, įrankių, vaistų, tinkamų patalpų gyvuliams laikyti. Lietuvos kariuomenė buvo nuolatinėje parengtyje, taip pat ir kovose dėl ne-priklausomybės, dėl to buvo sąlygos užkrečiamosioms ligoms plisti – ypač įplautimui ir niežams. Buvo likviduota daug arklių ir, nepaisant visų sunku-mų, šios ligos 1924 m. buvo įveiktos.nuo 1921 m. iki 1930 m. J. J. Bulota dirbo ypatingųjų reikalų karininku prie krašto apsaugos ministerijos ir vyriausiojo štabo. 1930 m. jam suteiktas generolo laipsnis ir po mėnesio paleistas į atsargą. Buvo vienintelis, dėl savo didelės patirties ištarnavęs kariuomenėje iki 75 m.nuo 1924 m. J. J. Bulota Lietuvos uni-versiteto Medicinos fakulteto veteri-narijos skyriuje pradėjo dėstyti vidaus ligų kursą ir buvo vidaus ligų skyriaus vadovas, nuo 1927 m. – docentas. Plati visuomeninė veikla: dalyvavo svarstant svarbiausius nepriklausomos Lietuvos kūrimo klausimus. Buvo akty-vus veterinarijos gydytojų sąjungos ir jos garbės narys, sprendė besikurian-čios valstybės veterinarijos problemas. vienuolika metų vadovavo gyvuliams globoti draugijai, buvo jos pirmininkas. nuo 1922 m. – aktyvus kauno šaulių rinktinės vadas, rengė šaulius klai-pėdos sukilimo veiksmams, vėliau – garbės narys. Buvo vienas iš Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos įkūrėjų, pirmasis faktinis Lietuvos olimpinio komiteto vadovas, ilgametis tauti-ninkų partijos centro valdybos narys, Lietuvai pagražinti draugijos valdybos narys, vienas iš verslininkų sąjungos steigėjų, vienas iš Lietuvos aeroklubo ir J. Jablonskio fondo steigėjų ir valdy-

KnygnEšiui, vEtErinarijos gydytojui, gEnErolui, visuomEnininKui j. j. bulotai – 160

bos pirmininkas, Medicinos draugijos garbės narys, kauno miesto tarybos narys, didžiojo Lietuvos kunigaikš-čio gedimino ordino tarybos narys. 1941 m. Bulotai suteiktas veterinarijos akademijos garbės daktaro vardas. veterinarijos temomis J. J. Bulota rašė žurnaluose „archyv veterinar-nych nauk“ ir „veterinarnyj vrač“, išleido knygelę „arklių įplautimas arba įnosės“, rašė žurnaluose „Me-dicina“, „židinys“. Buvo vienas iš žurnalo „verslas“ steigėjų, „tėvų žemės“ redaktorius. Už nuopelnus Lietuvai J. Bulota apdovanotas dLk gedimino 2-ojo laipsnio ordinu, Lietuvos kariuome-nės kūrėjų savanorių medaliu, šaulių žvaigžde, Lietuvos nepriklausomybės jubiliejiniu medaliu, klaipėdos išva-davimo sidabriniu medaliu, Latvijos nepriklausomybės medaliu, Latvijos šaulių medaliu ir kitais ženklais. vedė latvę alisą Bauskaitę, pritarusią jo idealams ir jiedu lietuviška dvasia užaugino tris sūnus ir tris dukras, pavadinę juos Lietuvos kunigaikščių ir deivių vardais. Sovietams okupavus Lietuvą, iš ge-nerolo buvo atimta pensija, ištrem-tas sūnus, pašlijo sveikata. J. J. Bu-lota mirė 1942 m. vasario 6 d. savo dvarelyje žiežmarių valsčiuje. Palai-dotas iškilmingai, lydimas tūkstančių jį pagerbti atėjusių žmonių.Buvo drąsus konspiratorius, puikus organizatorius, atsiskleidęs daugybė-je veiklos sričių, nuoseklus tautinės kultūros puoselėtojas. ir sulaukęs senatvės išliko linksmo būdo, visuo-met tikėjo šviesia nepriklausomos Lietuvos ateitimi.

Parengė Lina Baršauskienė,LSMU VA muziejaus vedėja

„varpo“ leidėjai: P. Matulaitis, J. Bulota, v. kudirka, a. kriaučiūnas.

6 p.

LSMU elgesio medicinos instituto darbuotojai devintą kartą organizavo sveikatinimo renginį „Pasirū-pink ir savo sveikata (CUra te iPSUM)“, skirtą Medicinos darbuotojų dienai paminėti. šventė vyko balandžio 25 d. Palangos Birutės parke.

lsmu ElgEsio mEdicinos instituto darbuotojų švEntė

8 p.

A. Podlipskytės nuotr.

informacija8 avevita/2015 m. gegužės 8 d., nr. 18

Edmundas Kubilius –ranKų lEnKimo čEmpionato prizininKasLSMU veterinarijos akademijos vF veterinarinės medicinos studijų programos 3 k. studentas edmundas kubilius Lietuvos nacionaliniame vyrų rankų lenkimo čempionate kaire ranka (svorio kategorija – iki 85 kg) iškovojo iii vietą ir buvo apdovanotas bronzos medaliu. Sveikiname!

LSMU Sporto instituto inf.

edmundas kubilius (iii vieta). Asmeninė nuotr.

Mindaugas Čepulionis, LSMU MF iv k. studentas

LSMU sporto salėje (M. Jankaus g. 2) balandžio 21 d. Uni-versiteto studentai rinkosi į iii vakarinį tinklinio turnyrą. dalyvavo aštuonios komandos, kurias sudarė 6 žaidėjai, tarp jų ir dėstytojai. varžybos vyko trijose grupėse.Pradedančiųjų, norinčių išmokti žaisti tinklinį, grupėje varžybas laimėjo kpt. vF iii k. studento Jovydo Bajorino komanda.Mėgėjų grupės nugalėtojai ir prizininkai:i v. – kpt. MF iv k. studento Lino Petrausko komanda. ii v. – kpt. MF iv k. studento Mariaus ilekio komanda.iii v. – kpt. vSF ii k. studento Mato rutkausko komanda.Studenčių ir studentų, kurie treniruojasi ir dalyvauja kau-no m. bei respublikos studentų lygos varžybose, iškovo-tos vietos:i v. – kpt. MF ii k. studentės godos vilkaitės komanda.

ii v. – kpt. MF iii k. studentės gabrielės gendvilaitės ko-manda.iii v. – kpt. oF v k. studentės Lauros gaidamavičiūtės ko-manda.Studentai buvo apdovanoti LSMU Sporto centro medaliais.varžybų dalyvius atvyko pasveikinti LSMU karjeros centro vadovas dr. kęstutis Mažeika. tinklinio sekcijos seniūnams dr. k. Mažeika įteikė dovanėles studentams, palinkėjo sėkmingos pavasario sesijos, tobulėti sportuojant ir žai-džiant tinklinį, o dėstytojui eligijui vyskupaičiui – toliau Universitete puoselėti šią populiarią sporto šaką.džiaugiamės, kad LSMU studentės tinklininkės kauno m. mėgėjų tinklinio lygoje iškovojo 4-ąją v., atkaklioje kovoje rezultatu 2 : 3 pralaimėjusi „Cukrainio“ moterų komandai.respublikos studentų tinklinio lygoje LSMU merginos tink-lininkės užėmė 5-ąją v. iš devynių Lietuvos universitetų komandų. Sveikiname!

vaKarinis studEntų tinKlinio turnyras

lsmu ElgEsio mEdicinos instituto darbuotojų švEntėDr. Dalia Stroputė, LSMU elgesio medicinos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja

Nepaisant didelės renginių gausos tiek Palangoje, tiek visoje Lietu-

voje, renginyje dalyvavo daugiau nei 100 įvairaus amžiaus fizinio aktyvu-mo mėgėjų: medicinos darbuotojų, miesto gyventojų ir svečių. dalyvių geografija plati: Palanga, šiauliai, kaunas, Prienai, Jonava, klaipėda, Ukmergė, Baisogala, Panevėžys, kre-tinga. renginio metu dalyviai mokėsi šiaurietiškojo ėjimo technikos, kurios mokė klaipėdos visuomenės sveika-tos biuro specialistės, klausėsi Palan-gos miesto jūros šaulių vyrų choro atliekamų dainų, dalyvavo viktorinoje „ką žinome apie sveiką gyvenimo būdą?“, kartu su sporto klubo „oki-nava“ nariais atliko apšilimą ir stojo prie starto linijos, kad įveiktų pasi-rinktą distanciją nuo 1 iki 5 km. vienas iš šio renginio tikslų yra

skatinti fizinį aktyvumą, atkreipti dėmesį į tai, kad norint būti fiziškai aktyviam, nereikia būti sportininku. organizatoriai programoje pabrėžia, kad svarbu yra dalyvavimas, o ne varžymasis. todėl renginyje nėra varžybų, dalyviai patys pasirenka sau priimtiną būdą ir tempą, kaip įveikti pasirinktą atstumą – bėgdami greitai ar ristele, eidami su šiaurie-tiškojo ėjimo lazdomis ar be jų. visi startuoja vienu metu, tik finišuoja skirtingai. Po finišo buvo skelbiami viktorinos rezultatai, teisingai atsakiusieji į klausimus apdovanoti rėmėjų dova-nėlėmis, o visi dalyviai – atšvaitais su renginio ženklu. šventę vainikavo Palangos šokių klubo „vėtrungė“ pasirodymas, po kurio visi buvo pakviesti pasivaišinti kareiviška koše, arbata, kastiniu su karštomis bulvėmis, suneštinėmis vaišėmis, pabendrauti ir pasidžiaugti gražiu pavasario oru.

P. Martinaičio nuotr.

Rūta Zentelytė, LSMU studijų progra-mos „dailės terapija“ magistrantūros pirmojo kurso studentė

Balandį reabilitacijos klinikos neuroreabilitacijos poskyris

pasipuošė paveikslais. tai dailės terapijos pirmojo kurso magistran-čių darbai. gaivių spalvų, drąsių tapybos potėpių, grafiškai išreikštų idėjų sutelktumas atskleidžia pla-čias kūrybinės raiškos galimybes. Prie kūrinių užrašytos autorių mintys, skirtos norintiems, tačiau galbūt nedrįstantiems laisvai kurti žmonėms. Studentės teigia: norint užsiimti dailės terapija, piešimo gebėjimai nėra svarbūs, svarbiau-sia – vyksmas. tik nuo paties auto-riaus priklauso, ar rezultatą jis nori kabinti ant sienos, laikyti tik sau ar išmesti kaip nebereikalingą – tai dailės terapijoje nedraudžiama. apie gydomąjį paveikslų poveikį kalbama neseniai, pradėjus moks-linius tyrimus ir įvardijus konkrečių spalvų poveikį. dar Senovės kinijoje manyta, kad, organizmui suteikus trūkstamų spalvų, galima pagerinti jo savijautą ir grąžinti pusiausvyrą. Mus nuolat supa formos ir spalvos. ir net nepajuntame, kad kažkurios pasigendame – tai priklauso ne tik nuo metų laiko, bet ir nuo individu-alios fiziologinės žmogaus būklės, psichikos būsenos. Paveikslai namų

rEabilitacijos KliniKojE – pavEiKslų paroda „Kūryba Kaip tErapija“

ir viešosiose erdvėse, tarp jų ir gy-dymo įstaigose, sukuria tam tikrą nuotaiką, gali paskleisti teigiamą energiją. Bendra dailės terapijos užduotis – skatinti organizmo veiklą, įkvėpti sielą. konkretus poveikis priklauso nuo kiekvieno žmogaus ir gyvenimiškos jo patirties. viena iš parodos dalyvių, dailės terapijos magistrantė aliona Pavliukovič, apie santykį su daile sako: „tai kalba, padėjusi man išgyventi vaikystę, padedanti pažinti save, kurti dialogą su aplinka, rasti tiesą tarp nūdienos chaoso.“ dar viena studentė gre-ta duobienė atskleidžia, kad nėra lengva kalbėti apie savo kūrybą, ir priduria: „Studijuodama dailės

terapiją noriu kitus įkvėpti kūrybos žaidimui“. „Stebėdama jaučiu gy-vybę savyje ir aplink, ir stengiuosi tai perteikti drobėje“, – savo mintis perteikia parodos dalyvė Judita rin-kevičienė.dėkojame parodą inicijavusiai doc. dr. Jolitai rapolienei, koordinuo-jančiai jungtinę LSMU ir vda dailės terapijos programą. Su studentėmis ji įkvepia tęsti šią tradiciją, kad dai-lės terapija ligoninėje funkcionuotų įvairiomis formomis. tikimės, kad akimis ir mintimis palydėti paveiks-lai atgaivins bei suteiks gerų minčių tiek skyriaus pacientams, tiek juos lankantiems artimiesiems bei dar-buotojams.

Asmeninė nuotr.

informacija 9avevita/2015 m. gegužės 8 d., nr. 18

Kvietimo pavadinimas I kvietimas atlikti mokslinius tyrimus 2015–2018 metais pagal „Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas“

Pareiškėjas Paraišką gali teikti projekto vykdytojai(as) kartu su vykdančiąja institucija ir projekto partneriu(iais). vykdančioji institucija turi būti Lietuvos mokslo ir studijų institucija, įtraukta į švietimo ir mokslo institucijų registrą. Projekto vadovas turi būti mokslininkas. Projekto partneris – viešas arba privatus juridinis asmuo.

numatomas biudžetas šio kvietimo projektams numatoma skirti 2015 metais – 0,78 mln. eur, 2016–2018 m. po 1,06 mln. eur.

Finansavimo intensyvumas 100 proc.Finansavimo suma Projekto biudžetas priklauso nuo projekto trukmės – ilgiausios trukmės projekto

biudžetas – ne didesnis kaip 350 tūkst. eurų, trumpesnės trukmės – propor-cingai mažesnis

kitos sąlygos Paraiška teikiama lietuvių kalba, elektroniniu būdu, užpildant formą elektro-ninėje sistemoje. Projektas turi apimti bent dvi mokslo kryptis iš tos pačios ar skirtingų mokslo sričių. Projektą turi teikti vykdančioji institucija su bent vienu projekto partneriu. Projekto trukmė – nuo 12 iki 42 mėnesių. Projektas turi prasidėti ne anksčiau kaip 2015 m. liepos 1 d. ir ne vėliau kaip spalio 1 d., baigtis – ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. Projekto pabaigos negalima planuoti sausio ir vasario mėnesiais. teikdamas paraišką asmuo turi atsižvelgti į tai, kad nuo paraiškoje nurodytos projekto įgyvendinimo pradžios iki projekto įgyvendinimo pabaigos jis gali būti ne daugiau kaip trijų Lietuvos mokslo tarybos finansuojamų projektų pagrindinis (2012 metais pradėtų įgyvendinti projektų – projekto vykdytojas, 2013–2014 metais pradėtų įgyvendinti projektų – projekto vykdytojas tyrėjas) vykdytojas ir tik vieno iš jų vadovas. kiekvieno pagrindinio projekto vykdytojo darbo apimtis projekte turi būti ne mažesnė kaip 20 valandų, padaugintų iš projekto trukmės mėnesiais.

Paraiškos pateikimo terminas

iki 2015 m. gegužės 22 d. 16 val.**informuoti Plėtros tarnybą apie ketinimą teikti paraišką el. p. pletra@lsmuni.lt

Kvietimo pavadinimas I kvietimas atlikti mokslinius tyrimus 2015–2017 metais pagal programą „Ge-rovės visuomenė“

Pareiškėjas Paraišką gali teikti projekto vykdytojai(as) kartu su vykdančiąja institucija (ir, jei tai būtina projektui vykdyti, projekto partneriu(iais). vykdančioji institucija turi būti Lietuvos mokslo ir studijų institucija, kuri įtraukta į švietimo ir mokslo institucijų registrą. Projekto vadovas turi būti mokslininkas.

numatomas biudžetas šio kvietimo projektams numatoma skirti: 2015 metais – 504 tūkst. eur, 2016 metais – 734 tūkst. eur, 2017 metais – 734 tūkst. eur.

Finansavimo intensyvumas 100 proc.Finansavimo suma ne daugiau kaip 110 tūkst. eur vienam projektui.kitos sąlygos Projektas turi prasidėti ne anksčiau kaip 2015 m. liepos 1 d. ir ne vėliau kaip

2015 m. spalio 1 d., baigtis – ne vėliau kaip 2017 m. birželio 30 d. Projekto pabaigos negalima planuoti sausio ir vasario mėnesiais. Projekto lėšos turi būti planuo jamos visam projekto laikotarpiui ir kiekvieniems kalendoriniams me-tams. asmuo gali teikti tik vieną šio kvietimo paraišką kaip projekto vadovas ar kitas pagrindinis projekto vykdytojas. teikdamas paraišką asmuo turi atsižvelgti į tai, kad nuo paraiškoje nurodytos projekto įgyvendinimo pradžios iki projekto įgyvendinimo pabaigos jis gali būti ne daugiau kaip trijų Lietuvos mokslo tarybos finansuojamų projektų pagrindinis (2012 metais pradėtų įgyvendinti projektų – projekto vykdytojas, 2013–2014 metais pradėtų įgyvendinti projektų – projekto vykdytojas tyrėjas, 2015 metais pradėtų įgyvendinti projektų – pagrindinis projekto vykdytojas) vykdytojas ir tik vieno iš jų vadovas. kiekvieno pagrindinio projekto vykdytojo darbo apimtis projekte turi būti ne mažesnė kaip 20 valandų, padaugintų iš projekto trukmės mėnesiais. Paraiška teikiama lietuvių kalba, elektroniniu būdu, užpildant formą elektroninėje sistemoje.

Paraiškos pateikimo terminas

iki 2015 m. gegužės 25 d. 16 val.**informuoti Plėtros tarnybą apie ketinimą teikti paraišką el. p. pletra@lsmuni.lt

Kvietimo pavadinimas I kvietimas 2015–2018 metais vykdyti mokslinius tyrimus pagal programą „Sveikas senėjimas“

Pareiškėjas Paraišką gali teikti projekto vykdytojai(as) kartu su vykdančiąja institucija (ir, jei tai būtina projektui vykdyti, projekto partneriu(iais). vykdančioji institucija turi būti Lietuvos mokslo ir studijų institucija, kuri įtraukta į švietimo ir mokslo institucijų registrą. Projekto vadovas turi būti mokslininkas.

numatomas biudžetas šio kvietimo projektams numatoma skirti: 2015 metais – 1,24 mln. eur, 2016 metais – 1,44 mln. eur, 2017 metais – 1,69 mln. eur, 2018 metais – 1,62 mln. eur.

Finansavimo intensyvumas 100 proc.Finansavimo suma ne daugiau kaip 200 tūkst. eur vienam projektui.kitos sąlygos Projektas turi prasidėti ne anksčiau kaip 2015 m. liepos 1 d. ir ne vėliau kaip

spalio 1 d., baigtis – ne vėliau kaip 2018 gruodžio 31 d. Projekto pabaigos negalima planuoti sausio ir vasario mėnesiais. teikdamas paraišką asmuo turi atsižvelgti į tai, kad nuo paraiškoje nurodytos projekto įgyvendinimo pradžios iki projekto įgyvendinimo pabaigos jis gali būti ne daugiau kaip trijų Lietuvos mokslo tarybos finansuojamų projektų pagrindinis (2012 metais pradėtų įgyvendinti projektų – projekto vykdytojas, 2013–2015 metais pradėtų įgyvendinti projektų – projekto vykdytojas tyrėjas) vykdytojas ir tik vieno iš jų vadovas. kiekvieno pagrindinio projekto vykdytojo darbo apimtis projekte turi būti ne mažesnė kaip 20 valandų, padaugintų iš projekto trukmės mėnesiais. Paraiška teikiama lietuvių kalba, elek-troniniu būdu, užpildant formą Lietuvos mokslo tarybos elektroninėje sistemoje.

Paraiškos pateikimo terminas

iki 2015 m. gegužės 29 d. 16 val.**informuoti Plėtros tarnybą apie ketinimą teikti paraišką el. p. pletra@lsmuni.lt

Kvietimo pavadinimas Dėl prašymų ūkio subjektų užsakomiesiems MTEP darbams skatinti skirtoms lėšoms gauti teikimo

Pareiškėjas valstybinės mokslo ir studijų institucijos (išskyrus kolegijas), sudariusios sutartis su ūkio subjektais nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d. dėl MteP užsakymų vykdymo, o užsakymų ar jų etapų įvykdymo laikotarpis trunka iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Finansavimo intensyvumas iki 50 proc. MteP darbų užsakomosios sutarties vertės.tikslinės grupės Mokslininkai, tyrėjaikitos sąlygos Skatinimo lėšos, skirtos fizinių mokslų srities MteP užsakymų skatinimui, buvo

panaudotos šių metų pirmojo kvietimo metu. todėl šios mokslų srities paraiškų nereikia teikti, nes jos nebus vertinamos. nebus priimamos paraiškos dėl ūkio subjektų užsakymų, pagal kuriuos jau buvo gautas finansavimas pagal Lietuvos respublikos vyriausybės patvirtintą (2011 m. birželio 8 d., nr. 662) ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę – „inočekiai Lt“. Paraiškos bus priimamos per Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros informacinę sistemą (toliau – MtePiS) (www.e-mokslovartai.lt).*

Paraiškos pateikimo terminas

nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki 2015 m. liepos 15 d.***dėl informacijos apie MtePiS sistemą kreiptis į Plėtros tarnybą.**informuoti Plėtros tarnybą apie ketinimą teikti paraišką el. p. pletra@lsmuni.lt

KonKursiniai KviEtimai tEiKti paraišKas Europos sąjungos ir Kitų finansavimo šaltinių paramai gauti

Plėtros tarnyba informuoja apie naujus kvietimus europos Sąjungos finansavimo ir kitų šaltinių paramai gauti (skelbti iki 2015-05-05).

Prašome atkreipti dėmesį, jog nuo 2014 m. spalio 1 d. įsigaliojo nauja LSMU Projektinės veiklos vyk-dymo tvarka (toliau – tvarka). Su tvarka galima susipažinti LSMU intranete, programoje „First Class“. atsižvelgdami į šią tvarką, visi universiteto padaliniai, prieš teikdami projektų paraiškas, privalo Plėtros tarnybai pateikti tvarkoje nurodytus dokumentus.

Plėtros tarnyba

moKslo, inovacijų ir tEchnologijų agEntūros KviEtimai

liEtuvos moKslo tarybos KviEtimai

raudonojo Kryžiaus bėgimas 2015LSMU akademinė sielovada kviečia bendruomenės narius ir studentus jungtis į raudonojo kryžiaus bėgimą 2015, skirtą paminėti Pasaulinei pabėgėlių dienai. data: 2015 m. birželio 20 d. vieta: Palangos oro uostas. organizatorius: Lietuvos raudonojo kryžiaus draugija

Partneris: „vĮ Lietuvos oro uostai“ dalyvio mokestis: Savanoriška auka Lietuvos raudonajam kryžiui.Bėgimas „kai finišo linija yra tik pradžia“ siekia atkreipti visuomenės dėmesį į šiandieniniame pasaulyje vykstančius migracinius procesus ir išreikšti paramą daugiau kaip 50 milijonų žmonių visame pasaulyje, kurie dėl karo arba persekiojimo buvo priversti palikti savo namus, draugus, artimuosius. daugiau infor-

macijos: http://redcross.lt/lt/begimasdalyvių registracija: http://sportorenginiai.lt/registracija/13

Laukelyje „klubas“ įrašyti „LSMU akademinė sielovada“norintieji vykti bendru transportu, registruokitės iki gegužės 29 d. el. p.: lsmusielovada@gmail.com arba

tel. 8 (671) 60300. LSMU AS koordinatorė Raimonda

LSMU akademinė sielovada kviečia kartu švęsti šv. Mišias, aukojamas už LSMU studentus ir dėstytojus.kiekvieną trečiadienį 14.30 val. LSMUL kauno klinikų šv. Luko koplyčioje (eivenių g. 2, kaunas (tuneliuose sekti nuorodas arba kraujo centro pastatas)).

Po šv. Mišių kapelionas kviečia arbatos!

„Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų“ (Mt 18, 20).

lsmu aKadEminė siElovada KviEčia Kartu švęsti šv. mišias

Pamokos LSMU mokykloje dalyviai išanalizavo dnr struktūrą, chromoso-mas, paveldėjimo ypatumus, atliko ir praktinius darbus: dnr precipitacijos metu baltų siūlų forma „pasirodė“ ir lauktoji dnr. Moksleiviai turėjo gali-mybę pamatyti, kaip atrodo dnr mo-lekulės ir agarozės gelyje. Pamokos metu netrūko moksleivių klausimų – pavyzdžiui, kodėl norint atskirti dnr, reikia įpilti alkoholio, ar pagal dnr galima nustatyti žmogaus asmenybę, kaip ir kodėl vyksta mutacijos. Moki-niai naudojosi galimybe paklausti, ką

darbe veikia genetikos specialistai ir su kokiomis rečiausiomis, įdomiausio-mis ligomis jiems yra tekę susidurti.atsisveikindami LSMU mokyklos mokiniai ir genetikos ir molekulinės medicinos centro darbuotojai sutarė, kad mokslinė pamoka tikrai pavyko ir apgailestavo, kad ji taip greitai baigėsi. tačiau svarbiausia išvada – kad vėl reikia susitikti kitais metais ir būtinai dalyvauti tarptautiniame rašinio konkurse, skirtame dnr die-nai paminėti.

Genetikos ir molekulinės medicinos centro kolektyvas

pasaulinę dnr diEną – išsKirtinė pamoKa lsmu moKyKlojE

3 p.

informacija10 avevita/2015 m. gegužės 8 d., nr. 18

Skaudþià netekties valandà nuoširdþiai uþjaučiame LSMU vyr. buhalterės pavaduotojà Reginà Gofmanienę dėl vyro mirties.

LSMU MA Elgesio medicinos instituto kolektyvas

gegužės 19 d. 9 val. LSMU Ma šeimos medicinos klinikoje (eivenių g. 2) vyks šeimos medicinos klinikos rezidentų xvii metinė mokslinė konferencija.

LSMU MA Šeimos medicinos klinikos vadovas prof. Leonas Valius

šEimos mEdicinos KliniKos rEzidEntų Xvii mEtinė moKslinė KonfErEncija

■ gydytojo kardiologo 3,75 et. (3 × 1,0 et., 0,75 et.) kardiologijos klinikoje;■ gydytojo onkologo chemoterapeuto 1,0 et. onkologijos ir hematologijos klinikoje;■ gydytojo ortopedo traumatologo 4,0 et. (4 × 1,0 et.) ortopedijos traumato-logijos klinikoje.

kvalifikaciniai reikalavimai pretendentams: aukštasis universitetinis išsilavini-mas, galiojanti medicinos praktikos licencija.

■ Medicinos fiziko 2,0 et. (2 × 1,0 et.) onkologijos ir hematologijos klinikoje.

kvalifikaciniai reikalavimai pretendentams: aukštasis išsilavinimas, darbo patirtis sveikatos priežiūros įstaigoje.

Prašymą dalyvauti konkurse, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, gyvenimo aprašymą, išsilavinimą bei turimą specialybę ir kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų kopijas, (rekomendacijas), pateikti kauno klinikų žmogiškųjų išteklių tarnybai per 10 dienų nuo paskelbimo datos.

Prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, generalinis direktorius

ADMINISTRACIJA SKELBIA KONKURSĄ EITI ŠIAS PAREIGAS:

Birželio 18 d. 11 val. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto e. studijų skyriaus auditorijoje (Sukilėlių pr. 17, Lt-50009 kaunas) viešajame visuomenės sveikatos mokslo krypties tarybos posėdyje bus ginama Vidmanto Vaičiulio daktaro disertacija „Ser-gamumo ir m irtingumo nuo išeminės širdies ligos ryšys su meteorologiniais ir heliogeofizikiniais veiksniais“ (biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata – 09B)Mokslinis vadovas – prof. dr. Ričardas Radišauskas (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, biomedicinos mokslai, visuo-menės sveikata – 09B)visuomenės sveikatos mokslo krypties taryba:Pirmininkė – prof. dr. Jûratė Klumbienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, biomedicinos mokslai, visuomenės svei-kata – 09B)nariai:Doc. dr. Rima Kregþdytė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata – 09B)Doc. dr. Dalia Lukšienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata – 09B)Prof. dr. Egidijus Rimkus (vilniaus universitetas, fiziniai mokslai, geografija – 06P)Dr. Jokûbas Þiburkus (Hiustono universitetas (Jav), biomedicinos mokslai, biologija – 01B)Su disertacija galima susipažinti LSMU Bibliotekoje (eivenių g. 6, Lt-50161 kaunas) ir internete http://www.lsmuni.lt

Mokslo centras

daKtaro disErtacijos gynimas

Mirus mylimam vyrui, Buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės tarnybos vyr. buhalterės pavaduotojà Reginà Gofmanienę

nuoširdþiai uþjaučia kolektyvas.

Gyvenimas negailestingas,Neþiûri amþiaus, nei jausmų.Á amþinybę pasikviečiaBrangiausius mums ir artimiausius iš visų.

LSMU Profesorių klubas kviečia į naujos prof. Jurgio Brėdikio knygos pristatymą, kuris vyks gegužės 12 d. 16 val. Kauno klinikų Didžiojoje auditorijoje. Laukiame Jūsų!autorius, remdamasis kvantinės fizikos, holografijos virpesių rezonanso dėsniais ir ki-tais mokslo atradimais, knygoje kitokiu žvilgsniu populiariai kalba apie tai, kas domina visus: apie žmogų kaip visatos dalį, apie subtiliąsias žmogaus energijas ir informacinę jų komunikaciją pradedant nuo ląstelės dnr iki globalaus lygmens, sąsajas su visatos informaciniu-energiniu lauku, apie nesuprantamus, tačiau egzistuojančius reiškinius, apie visuotinę nelygybę ir matricas, kurios valdo mus, apie meilės ir gėrio dėsnius, proto ir širdies energijų darną, dvasingumą ir tikėjimą, apie holistinį gydymą, apimantį fizines, mentalines, emocines, dvasines sritis ir vidines nepaprastas savigydos galias.

LSMU Profesorių klubas

prof. jurgio brėdiKio Knygos pristatymas

organizuoja – kauno akademinė sielovada: LSMU akademinė sielovada, KTU akademinė sielovada, VDU akademinė sielovada, ASU akademinė sielovada, LSU akademinė sielovada

gegužės 14 d. pradžia 16 val.16.00 val. – susitinkame stotelėje „Petrašiūnai“.17.00 val. – ekskursija po Pažaislio vienuolyną.

19.00 val. – nemokamos dešrelės ir koka kola.Prisijungti galima bet kuriuo metu!!!

susitiKimo vaKaras: „atrasK Kauną! pažaislis: psichiatrijos ligoninė, baroKo šEdEvras ar maldos namai?“kviečiame studentus ir bendruomenės narius į susitikimo vakarą: „atrask kauną! Pažaislis: psichiatrijos ligoninė, baroko šedevras ar maldos namai?“

VIEŠOJI ĮSTAIGA LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS, kodas 302536989, A. Mickevičiaus g. 9, Kaunas, SKELBIA VIEŠĄ KONKURSĄ EITI ŠIAS DĖSTYTOJŲ IR MOKSLININKŲ PAREIGAS:

Medicinos akademijoje:Medicinos fakultete:■ 1 docento (0,25 et., mokslo kryptis – medicina) anesteziologijos klinikoje.

Slaugos fakultete:■ 1 lektoriaus (1,0 et., mokslo kryptis – slauga) Slaugos ir rūpybos katedroje.

kardiologijos institute:■ 1 jaunesniojo mokslo darbuotojo (1,0 et., mokslo kryptis – medicina) klinikinės kardiologijos laboratorijoje.

Pretendentai turi atitikti pareigybės kvalifikacinius reikalavimus pagal Lietuvos sveikatos mokslų universiteto senato 2014 m. birželio 20 d. nutarimu nr. 47-03 patvirtintą kvalifikacinių ir atestacijos reikalavimų dėstytojų ir mokslo darbuo-tojų pareigybėms nustatymo, konkursų į dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas skelbimo, organizavimo ir vykdymo bei dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo tvarką www.lsmuni.lt/naujienos/konkursaipareigomsužimti/.Papildomi kvalifikaciniai reikalavimai: 1. galiojanti gydytojo anesteziologo reanimatologo licencija – docento pareigoms eiti anesteziologijos klinikoje. 2. darbo patirtis ir gebėjimas dėstyti Sveiko ir sergančio naujagimio slaugą ir tėvystės įgū-džių ugdymą – lektoriaus pareigoms eiti Slaugos ir rūpybos katedroje. 3. Psichologo darbo patirtis – jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigoms eiti kardiologijos instituto klinikinės kardiologijos laboratorijoje. Pretendentas privalo pateikti šiuos dokumentus:1. Prašymą leisti dalyvauti konkurse.2. atestacijos kortelę pagal Universiteto patvirtintą formą.3. asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją.4. gyvenimo ir profesinės veiklos aprašymą (pagal Europass formą).5. Pastarųjų 5-erių metų publikacijų sąrašą ir svarbiausių straipsnių kopijas (jei siekiama pirmą kartą Universitete eiti profesoriaus, docento, vyriausiojo mokslo arba vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas, teikiamas publikacijų po daktaro disertacijos gynimo sąrašas).6. aukštojo mokslo baigimo, mokslo laipsnio, pedagoginio vardo dokumentų (su priedais) originalus ir kopijas (originalai, sutikrinus juos su pateiktomis kopijomis, bus grąžinami) arba, jeigu dokumentai siunčiami paštu, – nuorašus, patvirtintus notaro.7. dokumentų, patvirtinančių pretendento atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams, originalus ir kopijas (originalai, sutikri-nus juos su pateiktomis kopijomis, bus grąžinti) arba, jei dokumentai siunčiami paštu, – nuorašus, patvirtintus notaro.8. gyvenamosios vietos ir elektroninio pašto adresą bei telefono numerį.dokumentus pateikti iki 2015 m. birželio 8 d. Personalo tarnybai (iii a. kab. nr. 55) Lietuvos sveikatos mokslų universi-tetas, M. Jankaus g. 2, kaunas.Papildoma informacija pateikta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tinklalapyje www.lsmuni.lt.Pasiteirauti tel. (8 37) 32 72 70.

Prof. Remigijus Žaliūnas, rektorius

DĖMESIO!norime pranešti, kad informaciją, kurią pageidaujate išspausdinti artimiausia-me LSMU laikraščio „ave vita“ numeryje, reikėtų atsiųsti avevita@lsmuni.lt iki treèiadienio 12 val. (jeigu trečiadienis yra poilsio diena, informacijos lauktume iki antradienio 12 val.). dėkojame Jums už supratingumą, malonaus bendra-darbiavimo ateityje. AVE VITA redakcija