vsspc menesio zinios liepa

VŠŠPC mėnesio žinios 2014 liepa Nr. 14

ŠŠPC mėnesio

žinios

V


Redakcijos žodis

Mielieji,

Vasara jau pradeda trečiąjį savo mėnesį. O mes jau spėjome grįžti iš mažųjų darbo ir ilgosios bendros

stovyklos. Šiuo metu stovyklauja šeimos, rugpjūčio pabaigoje paauglių grupė pirmą kartą keliaus į

baidarių žygį.

Labai džiaugiamės savo stovyklomis ir veiklomis: per darbo stovyklą mažieji susipažino su kaimo

darbais, draugiška karve Dobile, kuri leidosi melžiama visiems, kas norėjo pamėginti, dviračių taisymų,

mašinų priežiūra, ravėjimu, šakų rinkimu, šienu, augalų prižiūrėjimu. Ilgoji - Tverečiaus stovykla tapo

pasakų pasauliu, poilsiu ir atgaiva tiek mažiems tiek dideliems.

Būtent todėl visas mūsų laikraštukas skirtas šioms dviems stovykloms. Įspūdžių, veiklų, nuotykių,

programų, atradimų bei praradimų pilna. Visais jais su Jumis skubame dalintis...Ir nerti į paskutinį,

karštą vasaros mėnesį...

Ieva


Darbo ir poilsio stovykla

Pirmoji šiais metais stovykla - mažųjų

darbo ir poilsio stovyklėlė pas Danguolę

kaime. Prieš dvejus metus ją

organizavome paaugliams, šiemet

nusprendėme, kad su kaimo grožiu,

darbais ir visais kitais ypatumais reikia

supažindinti ir mažuosius. Norėdami

nepervargti stovyklą darėme trumputę,

tačiau panašu, kad trijų dienų puikiai

užteko. Tai mums byloja iš nuotraukų

besišypsantys veidai, atliekami darbai ir

pažinimo džiaugsmas.

Didieji ravėtojai, gerai, kad patys didesni

už žoles :)

Karvė Dobilė daug draugiškesnė už

Anabelą...Ji leido vaikams su ja

susipažinti ir net melžti vienam po kito!

Vis dėlto Anabelą mes irgi mylėjom...

Be ūkio darbų pas Danguole kaime galima taisyti

dviračius ir net mašinas...O jos senovinės, gražios

lyg iš senųjų laikų atriedėjusios...:)

Per stovyklą mergaitės spėjo

pasirūpinti ir šiltnamio

augalais.


Bendroji stovykla

Dabar jau grįžus į Vilnių galima tarti - dvi savaitės buvo nuostabios. Išvažiuodamos

baiminomės: vaikų daug, kartu su mumis važiuoja ir mažieji, sodyba labai arti gatvės, aplink

žmonės, o mes, vadovės tik penkios. Nematytas ir per visą mūsų praktiką mažiausias vadovų

skaičius, koks tik gali būti. Tačiau tai visiškai nesutrukdė grįžti linksmoms, ir net nelabai

pavargusioms.

Planuodamos stovyklas buvome nusprendusios važiuoti į mūsų mėgstamus Sarius, tačiau

planus pakeitėme gavusios pasiūlymą iš kunigo Aleksandro Barelio, kuris sutiko priimti visą

mūsų būrį Tverečiaus sodyboje.

Šių metų mūsų stovyklos tema Hogvartsas - burtų ir kerėjimo mokykla. Tuo, kad

stebuklai vyksta, supratome jau pirmą dieną. Kadangi Tverečius toli į jį vaikai važiavo traukiniu,

o vėliau autobusu. Bėda, jog iš traukinio mūsų stovyklautojai turėjo išlipti 17.17 val. , o jau po

trijų minučių įsėsti į autobusą. Trys minutės, net ir mums atrodė pakankamai trumpas laikas,

todėl, su savanore Aiste ėmėme prašyti vairuotojo, kad palauktų viso mūsų būrio smagiai

važiuojančio traukinyje. Čia susidūrėme su kita bėda autobusas buvo labai mažas, mano akimis

ir nuomone daugiau nei pusė mūsiškių turėjo į jį netilpti, tačiau vairuotojas patikino, kad ne tik

visų palauks, bet paims visus vaikus ir vadovus. Kaip jam tai pavyko, taip ir liko paslaptis.

Jau daugelį metų organizuojame bendrą

stovyklą į, kurią važiuoja visi mūsų dienos

centrą lankantys vaikai, šiais metais

mažiausiajai buvo penkeri, vyriausiajai 16

metų. Tačiau toks metų skirtumas

nesutrukdė linksmai vasaroti, gintis nuo

uodų ir gylių, giedoti, žaisti,

stovyklauti...Kadangi bendroji stovykla

truko net dvi savaites visko labai daug. Tuo

viskuo ir bandome dalintis.


Lygiai tokia pati kaip vėliau į lengvąją mano mašiną mums su Aiste pavyko sudėti visus vaikų

paliktus lagaminus, kurie tiesiog nebetilpo į autobusą.

Mūsų dienos skriejo nepastebimai su linksmai sunkiomis programomis bei pasiruošimu

joms.

Pačia pirmą dieną mūsų stovyklautojų laukė paskirstymas į koledžus, kalbanti

paskirstymo kepurė visiems į ausi kuždėdavo ką, kodėl ir kur skiria bei, kas ateinančias dvi

savaites bus jų grupelės vadovas. Antrąją dieną visų laukė pamokos, mokėmės magijos istorijos,

vabologijos, būrimo, taip pat bandėme žaisti kvidičą bei kitaip sportuoti. Vieną rytą

nusprendėme vaikus paversti sraigėmis ir žaisti sraigių futbolą.

Visada buvome laukiami Tverečiaus bažnyčioje, paskutinį sekmadienį ėjome į atlaidus, o

vakare mus aplankius mūsų Klebonui Vytautui galėjome dalyvauti mums skirtose mišiose.

Vaikų mėgstamas ežeras nebuvo toks draugiškas kaip likęs Tverečiaus miestelis, nes

nuolat vaikų kojas durstę ir braižė ant dugno esančios kriauklės, tačiau net ir tai mums

nesutrukdė būti geros nuotaikos ir pliuškentis iki valios.

Mūsų paauglės merginos nuolat besirūpinančios mažaisiais vieną vakarą turėjo galimybę

tik su vadovėmis dalyvauti Tverečiaus diskotekoje, tuo pat metu mažieji diskoteką turėjo

stovyklavietėje.

Be visų vadovų paruoštų programų mus stebino ir vaikai. Tai darė ruošdamiesi talentų

vakarui, rengdami programas vieni kitiems, juokindami komisiją, gamindami skanius šedevrus,

demonstruodami madas.

Kiekvieną vakarą mūsų laukdavo dienos aptarimas bei malda. Būtent maldos metu

dėkodavome, atsiprašydavome, melsdavome, ko gero, kiekvienam iš mūsų (garsiai sakančiam

arba nesakančiam) tai būdavo pats gražiausias ir nuoširdžiausias stovyklos laikas...Taip pat po

daug laiko maldoje skamba giesmė truputį pritariant gitarai...nedrąsiai, nusidainuojant, bet

skamba...Pagaliau!

Visi vieni iš kitų mokėmės, vaikai pagarbos ir supratimo, bendravimo ir užjautimo. Mes

kantrybės. Mūsų mažas stovyklinis gyvenimėlis virte virė...Ačiū visiems...

Ieva


Visas dvi savaites Hogvartsui vadovavo patyrę profesoriai, kviečiame su

jais susipažinti.

Albas Dumbldoras (Lina) - mokyklos

direktorius, Varno nago grupelės

vadovas. Viską ir visada rėžiantis į akis,

jo stebuklinga skarelė kiekvieną naktį

padėdavo užmigti mažam pirmakursiui,

o vėliau vieną persišaldžius nelaimėlį

skatino sveikti.

Profesorė Diegavirtė (Danguolė)

švilpynės vadovė. Pasižymėjo, tuo, jog

nuo šių metų dėsto ne tik apie augalus,

tačiau ir apie labai neskanius nuodus ir

vaistus bei gyvius. Visi sugauti, pamatyti

ar kitaip mokiniams į akiratį pakliuvę

judantys arba jau nebejudantys (arba tiką

nustoję judėti) objektai buvo nešami

profesoriai patikrinti ir įvertinti visos

stovyklos metu.


Doloresa Ambridž (Alina) -

klastūnyno globėja. Šiais mokslo

metais pasidabinusi juodai, pasirodo,

surasti rožinį kostiumėlį net ir

burtininkų pasaulyje yra labai

sudėtingas dalykas. Būtent todėl

profesorė turėjo tenkintis tik rožiniu

megztuku, o dažnai vaikščioti su

juodu apsiaustu.

Dobis (Aistė) - gerasis namų elfas

padedantis visur ir visada. Nuolat

besisukantis virtuvėje, nardantis

ežere, mokantis piešti ant kūno ir

stebuklingai besitvarkantis su

karoliukais.

Profesorė Minerva Magonagal (Ieva)

atsakinga už Grifų gūžtos koledžo

mokinius. Vaikai taip ir nesuprato, kad

Magonagal yra pavardė jie vis

klausdavo, kodėl yra žodelis "gal".

Didžiausias netikėtumas, kurio šiais

metais sulaukėme iš profesorės, jog ji

naktimis nevalgė savo dešros ir net

parsigabeno ją atgal namo...nematytas ir

neregėtas dalykas...


Stovykloje vaikai rašė dienoraštį apie tai kas įvyko, labiausiai įsiminė,

jiems buvo svarbiausia, Ilona mus pradžiugino net dviem ilgais

straipsniais. Taigi apie stovyklą pačių vaikų lūpomis, deja, ne visi rašytojai

po savo mintimis pasirašė, bet, ko gero, tai ne taip ir svarbu...

,,Man patiko viskas, patiko kaip atvažiavom į

namus, tai ten buvo Lina, Ieva, Alina ir Danguolė

su kostiumais. Patiko eiti kiekvieną dieną prie

ežero. Patiko ketvirta diena, pamokos patiko.

Patiko, kai valgėm, patiko, kai bendravom, patiko,

kai buvom smėlio dėžėj."

,,Man patiko, kai mes atvažiavom ir gražų namą,

man patiko eiti į mišką." Maris

,,Šiaip man patiko ši stovykla, nes yra tokia

galimybė atvažiuoti su VŠŠPC. Labai dėkoju už

šią stovyklą mūsų direktorei Linai. Nesinorėjo

išvažiuot į Vilnių, nes labai įdomu. Ačiū!" Ilona

,,Man patiko, kai ėjom prie ežero ir, kai buvo

viktorina." Agnė

,,Man patiko eiti į uždraustą mišką, o labiausiai

patiko naktinis žygis".

,,Kiekviena diena Hogvartse yra vis nuostabesnė ir

linksmesnė bei malonesnė. Šiandien jau

pirmadienis, šiandien labai karšta diena,

Tverečiuje net 34 laipsniai. Man labai patinka

žaisti su mažaisiais. Patiko maudytis ežere, bet

jame labai labai labai purvina. Aš pačią pirmą

dieną, kai maudėmės išsipurvinau ir šiandien. Aš

labai užjaučiu Marį ir Kariną, nes šią naktį mirė jų

senelis. O užvakar naktį, mes darėm diskoteką.

Mes "tūsinomės" iki 00:55 h. Man stovykla

patinka." Adriana

,,Hogvartse buvo karo metas, 8:30 val. mes

turėjome apsirengti, per tiek, kiek sudegs

degtukas. Mes mokėmės žiedinę gynybąm "Bravo

juda, bravo dengia". Bėgiojome aplink aikštę. Man

patiko. "Adriana


,,Man patiko programos, futbolas, naktinės

programos ir labai noriu grįžti atgal."

,,Man patiko visa stovykla, viskas buvo gerai.

Žaisti buvo gerai, patiko viršui miegoti.

Nepatiko, kai Ernestas gavo saulės smūgį.”

Arūnas (užrašė Danguolė)

,,Kiekvieną dieną vis kėlėm, ieškojom, kūrėm,

dūkom, vargom, pykomės, taikėmės, giedojom,

nusigiedojom, lėkėm ir slydom ant švariai

išplautų grindų, įkaitusios žolės, kilom ir vėl

lėkėm galvoti bei vykdyti užduočių. Ačiū

visiems besistengusiems, vargusiems,

pervargusiems, linksminusiems ir juokinusiems

ir dar vasaros saulei, kad pasigailėjo ir neperkepė

mūsų..." Aistė savanorė.

,,Buvo labai smagu, kai stovykloj įsikūrėm,

bendravom, šokom, "durniavom". Ir ačiū

vadovams, kurie mus prižiūri ir saugoja.

Tikiuosi, dar nuveiksim daug įdomių dalykų. "

Sveiki atvykę į Hogvartso burtų mokyklą

Šis reportažas bus apie neįtikėtinus, magiškosios stovyklos

burtus ir jos mokinius. Čia yra 4 grupės: Švilpynė, Varno

nagas, Klastūnynas ir, beje, mūsų komanda Grifų gūžta.

Apie šią dieną galiu aprašyti gan smulkiai. Diena išties sunkiai

praėjo - sporto pratimai ir visa kita. Ko tik nebuvo, bet viskas

prasidėjo nuo krikštynų, keista buvo lįsti per kažkokią

medžiagą, net neįsivaizdavau, kas bus toliau...Viskas praeina

sunkiai, bet visi atidžiai klausosi vadovių patarimų. Jų

pamokos buvo itin sunkios, na aišku, tai pradinės pamokos,

susipažinimas, tai dar visai neblogai, bet sportas - 5 ratai

aplink namą, tai vienas vargas...Smagu buvo eiti prie ežero,

vanduo tiesiog Hogvartso mieste neapsakomas.

Norėčiau tiesiog padėkoti mūsų gerbiamiems mokytojams už

šiuos mokslus, padarytą drąsą žmonėms ir vaikams, už sukurtą

pasitikėjimą. Ačiū! Ilona

Ilona

,,Man labai patiko visos programos, maudytis patiko, sportas

patiko, patiko valgyti, taip pat tvarkytis. Viskas patiko."

,,Faina, žiauriai patiko naktinis žygis, noriu grįžti atgal."

,,Labai labai patiko viskas. Noriu grįžti atgal."

,,Man labai patiko stovykla. Stovykloj mes žaidėm, dūkom,

dalyvavom programose. Mes kiekvieną dieną ėjom prie ežero.

Nepatiko, kai Ernestas neišėjo iš kambario, kai mes jo prašėm.

Nepatiko, kai mes važiavome į priekį susigrūdę. Šios stovyklos

nepamiršiu niekados." Aistė K.

,,Nepatiko, kai su Viliumi mušėmės. O patiko, kad Ieva buvo,

Lina, Alina, Danguolė ir savanorė. Patiko žaisti su skambučiu.

Patiko eiti prie ežero.” Austėja V. (Užrašė Alina)


Sveiki visi,

Su jumis aš, ta pati Ilona, norėčiau jums papasakoti šias dvejas dienas. Pagal viską šios

dienos buvo vidutinio sunkumo, bet programos buvo super! Smagu buvo ragauti Danguolės

vaistų, bet šlykštu buvo, tai gerti, bet paragavus citrinų rūgšties, aš supratau, kad mes pasiryžę

bet kam, kad įvykdytumėme šias užduotis. Sunkiausia užduotis buvo mūsų grupės vadovės

Ievos, ten reikėjo labai daug atminties, kad įsimintumėme, ką ir kur reikia dėlioti. Pas Aistę teko

daug judėti, o pas Liną žaisti šaškėmis ir vykdyti užduotis, kurios buvo ten nurodytos. Man net

norisi likti čia ilgiau ir nieko neprisiminti apie tą patį miestą Vilnių, nes ten ne taip įdomu kaip

čia.

Geriausia buvo žaisti naktinėje programoje kryžiuočius, šiaip pagal viską man naktį baisu

žaisti žaidimus, nes bijau tamsos.

Nepakartojama buvo malda, tyli ir graži, visi giedojo, labai gražu buvo žiūrėti į tai, kaip

visi nuoširdžiai žiūri į vienas kitą, būna atviri, neišsidirbinėja, nerėkia. Norėčiau visiems

padėkoti, ypač savo draugėm mylimiausioms: Gretai, Gitanai, Sandrai, Loretai už jų atvirumą ir

nuoširdumą, už tai, kad jos mane visuomet palaiko, kai man būna sunku. Šios draugės man

nuostabiausios pasaulyje. Ir ačiū mūsų direktorei už tai, kad ji padovanojo mums galimybę

atvykti į šią stovyklą, už programas, taip pat vadovams. Be šio dienos centro mes būtumėme

paprasti vaikai, mums nebūtų, kuo užsiimti, jei nebūtų VŠŠPC. Mes juk viena šeima, niekada

vienas kito bėdoje nepaliekam. Mes turim gerbti vienas kitą, užjaust, suprast vienas kitą, kai

būna labai sunku. Mes šeima - mes turim saugot vienas kitą, nes galime netikėtai pasimesti. Maži

vaikai - tai Dievo dovana, mes jais galime džiaugtis arba liūdėti, bet jie su mielom akytėmis žiūri

į mus, juokauja, žaidžia, mus apkabina, paguodžia. Vilius, Austėja, Arūnas - patys gražiausi

vaikai pasaulyje. Jie tokie mieli, kad negali į juos atsižvelgti. Vis dėlto vaikai pakeičia gyvenimą

vyresniems, jie tampa geresniais negu buvo.

Tai čia viskas ką norėjau jums papasakoti. MES VŠŠPC viena šeima turime laikytis kartu

drauge susikibę už rankų ir niekada vienas kito nepaleisti, tvirtai laikyti. MES VŠŠPC

linksminamės nuo pat pradžių iki galo, niekada nesustojam. MES VŠŠPC mūsų nuolat geros

nuotaikos, nes čia geras oras, mes nepavargstame nuo užduočių, nes mes drąsūs, vikrūs,

atsakingi, tvarkingi, niekada nesipykstame. MES VŠŠPC!

Ilona

*Vaikų mintys ir kalba netaisyta


Važiavo vaikai traukiniu į Ignaliną,

Ir pamatė mikriuką su vairuotoju.

Vairuotojas jiems greitai sušuko

- Lipkite į jį!

- Bet mūsų 28!

- Nieko tokio, mieli vaikučiai,

Aš pavešiu Jus iki Tverečiaus.

Tik spauskitės labiau.

Priedainis:

O Linute, mūsų miela Linute,

Tai ne tavo, tai ne tavo, tai ne tavo

vaikai.

Tai tik skubanti, skriejanti kas ryt,

DangOlė su švaros komisija.

Žaidė vaikai sraigių karą,

Kryžiuočius ir stirną pagavo nakčia.

Ruslanas tūnojo kažkur krūmuose,

Vladimiras bėgo su guzu kaktoje.

Priedainis:



vaikai.

Tai tik valgyt daranti Alina,

Su kopūstais, morkom ir burokais

priešaky.

Kepė vaikai skanius pyragus,Valgė

šaltibarščius ir bulves keptas.

Arūnas lipo vadovam ant kaklo,

Ir Austėja šaukė"ne".

Priedainis:



vaikai.

Tai tik gitara griežianti Ievutė,

Su giedotojų choru priešaky.

Ėjo vaikai į parduotuvę,

Pirko čipsus ir skanius ledus.

Ernestas šoko su savo "chebra"

Viktorija rašė laiškučius.

Priedainis:



vaikai.

Tai tik piešianti berniukams

"tatūškes"

Aistė su dušo vamzdžiu.

Dainą stovykloje atliko visas vadovų

choras

Visi Šventi geru dainavimu ir grojimu pasigirti negali, tačiau

kūryba kaip visada liejasi laisvai. Būtent todėl vieną vakarą

susirinkome atskleisti vieni kitų talentus. Žinoma, nuo talentingų

vaikų neatsiliko ir gerbiamoji vadovų komisija sukūrusi dainą. Su

melodijomis nesipykstantys ir balsus turintys galite ją mėginti

dainuoti pagal dainą "Svajoklis", bent jau priedainis tikrai turėtų

skambėti, o visi kiti tiesiog susikurkite jums patogią melodiją -

panašiai darėme ir mes :)


Aišku, kad dvi savaitės negali prabėgti be pačių įsimintiniausių frazių,

įvykių ir atsitikimų. Jūsų dėmesiui patys geriausi :)

Arūnas - geriausias naktinių

žvaigždučių stebėtojas

Iš pradžių juokdavomės iš tų

žvaigždučių stebėjimo, paskui

pamatę, kokį grožį Arūnas mato

kiekvieną naktį atsiguldamas,

žvaigždutes prieš užmiegant

panorome matyti ir mes.

Geriausių frazių autorė Austėja

Jau pirmosiomis stovyklos dienomis iš vyresniųjų išmokusi žodį

"davai" netrukus įsiminė ir "pasibučiuokim". Vėliau juos kartu

sujungė į "Davai pasibučiuokim". Geriausia stovyklos frazė,

atvažiavus Klebonui ir paėmus Austėją ant rankų - "Klebone davai

pasibučiuokim" :)

******************

Fotografuojantis su kostiumais Austėja pribėgusi tempia už

rankos:

- Ieva Ieva, nugasuok mane!

- Ką padaryti?

- Nugasuok nugasuok!

Kažkas bėgdamas pro šalį.

- Nufotografuok tu ją pagaliau :)


Geriausia skraidytoja Karina

Ne veltui Hogvartse mokomasi

skraidyti. Per stebuklingojo šuolio

rungtį Karina įrodė, jog skraidyti

moka labai gerai, ne blogiau

mokėjo ir nusileisti, nors garsas

buvo įspūdingas rankos, kojos ir

svarbiausia galva liko sveika.

Vabalų karalienė Danguolė

Antrą stovyklos dieną Danguolė mokė vaikus

pažinti vabalus. Visą likusią stovyklą visi gyvi,

negyvi, truputį gyvi vabalai, musės, vorai ir

kiti maži gyviai buvo nešami Danguolei

pažiūrėti ir įvertinti.

Šiukšlių karalienės

Lina ir Ieva kas antrą dieną veždavo

šiukšles, turbūt todėl, kad yra truputį

kurčios arba užuomaršos kartu su

šiukšlėmis 30 laipsnių karštyje

važiuodavo net iki Ignalinos (apie 30

km). Tik paskui visai netyčia suprato,

kad Didžiasalis yra gerokai arčiau ir ten

taip pat sėkmingai galima išmesti

šiukšlių lobius.


Stovyklos rašytoja Ilona

Ilona jau ir dienos centre pasižymėjo

rašymo sugebėjimais. Stovykloje ji taip

pat parašė du straipsnius. Juos jau

galėjote perskaityti ankstesniuose

puslapiuose. Ačiū rašytojai.

Dvi savaitės. Penkios Šventos

mišios.

Stebuklingos pirmosios mišios

Tverečiuje, kuriuose būvome tokie

tylūs ir geri kaip niekada, net tie,

kurie paprastai bažnyčioje

neišbūna.

Įspūdingasis Klebono sutikimas

Stovyklų istorijoje jau seniai buvo toks

džiaugsmas ir nepasidalijimas, kaip vieną

sekmadienį mūsų aplankyti atvažiavus

Klebonui. Vaikai jo nepaleido, dovanojo

piešinius, rodė savo kambarius, čiauškėjo ir

pasakojo, Maris netgi patarnavo mišiose.

Tiek džiaugsmo seniai nebuvome matę.

Ačiū :)


Geriausia puodų šveitėja

Viktorija norėdama surinkti kuo

daugiau taškų Grifų gūžtos

koledžui pasinėrė į tikrą puodų

karalystę. Šveitė, gramdė, trynė

netgi kovojo dėl galimybės plauti

puodus. Po stovyklos Ieva su Lina

likusios tvarkytis labai liūdėjo, kad

Viktorija išvažiavo ir su puodais

reikia draugauti joms.

Mama Sandra

Puikiausiai susitvarkanti su

mažesniais, visada pasirūpinanti

mažųjų miegu, švara ir drausme.

Dažnai mokanti to, ko nemoka net

vadovės...:)

Geriausia virtuvės šefė

Atrodo, kad Gitana rado savo

talentą. Kai tik reikdavo pjaustyti,

maišyti, lupti, virti ar kepti, visada

pati pirmoji atbėgdavo į talką.

Buvo labai drąsi kovodama su

virkdančiais svogūnais, dideliais

kopūstais ir netarkuojančiomis

tarkomis.


Dėkojame

Per vieną vakaro maldą sėdint žvakių apšviestoje salėje,

klausantis vaikų ir vadovų nejučia atitipeno jausmas, kad

turime būti dėkingi daugeliui žmonių, kurie gal visai mažai, gal

net patys to nežinodami prisidėjo prie mūsų vaikų šypsenų,

juoko ir to, kad jie tokie laimingi gali būti stovykloje.

Labai paprasti dalykai susidedantys į vieną daro pačius

gražiausius stebuklus...

Ačiū...

.

Gerajam Ignalinos autobuso

vairuotojui, kuris sutiko visą

didžiulį mūsų vaikų ir vadovų

pulką nuvežti iki Tverečiaus

Nežinomai ir nepažįstamai Tverečiaus

gyventojai, kuri vieną rytą atnešė mums

svogūnų, salotų, krapų ir agurkų, vėliau ne

ką mažesnį maišą paliko mums jau

išvažiuojant. Iš šių gėrybių pasigaminome

nuostabiai skanias, vasariškas salotas dėl,

kurių taip džiaugėsi Ruslanas.


Karinos ir Mariaus

giminaičiams, kurie padovanojo

bulvių ir daržovių. Taip pat jų

močiutei, kurios dėka vaikams

galėjome nupirkti ledų ir saldainių.

Sąžiningam Tverečiaus

gyventojui, kuris ryte pasiskolinęs

60 centų, po pietų juos grąžino.

Gerosioms kaimo moterims, kurios visada

mūsų laukdavo bažnyčioje, mielai

atrakindavo duris, leisdavo vaikams

užgesinti žvakes, kantriai jiems aiškindavo

ką ir kaip daryti, o svarbiausia taip

nuoširdžiai džiaugėsi, kad mes čia

vasarojame.

Tverečiaus gyventojams, kurie

visada sveikinosi, kalbino,

šypsojosi, draugiškai patarė.

Vilniaus geležinkelių stoties

darbuotojams leidusiems vaikams

lįsti per stebuklingą paklodę, lipti į

9 su 3/4 peroną bei vadovams

plaikstytis su apsiaustais ir

skrybėlėmis.

Mūsų savanoriui Ernestui prieš stovyklą

ieškojusiam idėjų, dariusiam burtų lazdeles,

vėliau su vaikais jas dekoravusiam. Taip pat

dėkojame už nuostabiąją, kalbančią

paskirstymo kepurę.


Savanorei Aistei, kuri neišsigando ir išdrįso

prisijungti prie didelio mūsų būrio, dovanojo

dvi savaites savo laiko vaikams, kartu gamino,

žaidė, vedė programas, dainavo ir grojo.

Snieguolei ir jos socialinės tarnybos

savanoriams prieš stovyklą davusiems mums

visko, ko reikėjo: medžiagų užduotims,

drabužių programoms, marškinėlių vaikams ir

svarbiausia, spalvingų, mažiesiems, labai

patikusių kostiumų.

Mūsų Klebonui Vytautui, kuris labai karštą dieną

atvažiavo mūsų aplankyti ir laikyti mišių, leido

vaikams patarnauti, atvežė milžiniškų arbūzų ir

vaikų taip išsvajotos Coca - Colos. Svarbiausia

buvo kartu...

Ir žinoma, Vilniaus Šv. Jono Bosko parapijos

kunigui Aleksandrui Bareliui, kuris pakvietė

mus į savo sodybą ir suteikė tiek džiaugsmo -

dvi savaitės pilnos nuotykių, juoko, saulės,

maudynių, žygių, ramybės, meilės, pagarbos...


Pranešame, kviečiame...

Baidarių žygis

Šventos mišios

Kviečiame visus norinčius ir galinčius

kartu su mumis kviekvieną antradienį

18.00 val. dalyvauti Šventose Mišiose

Visų Šventųjų bažnyčioje.

Rugpjūčio 19 - 20 dieną planuojamas

paauglių baidarių žygis, norintys

savanoriauti šiame žygyje ir plaukti kartu su

mumis praneškite - būtinai priimsime!

Dėkojame:

Danguolei, Linai, Aistei, ir Alinai už nuotraukas

stovykloje

Ernestui už nuotraukas traukinių stotyje.

Rašytojams už straipsnelius

Užmirštam viršelio dailininkui už puikią

iliustraciją

Visus straipsnius, piešinius, žinutes siųskite paštu:

[email protected] arba atneškite į Visų

Šventųjų šeimos paramos centrą.

Visų Šventųjų šeimos paramos centras

Visų Šventųjų g. 5 Vilnius

Įmonės kodas 300008982.

Sąskaitos numeris LT 02 7044 0600 0397

2406

www.vsspc.lt

vsspc menesio zinios liepa

Documents