lkas zinios 79-80 vi

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ŽINIOS Nr. 79-80

Tęstinis leidinys 2014 m. sausis

Prieš 300 metų, sausio 1 d., gimė Kristijonas Donelaitis

Utenos rajono savivaldybė jau nuo 2002 metų pa-lyginti dažnai skelbia atvirus idėjų konkursus įvairių želdynų projektams parengti. Projektai paprastai viešai eksponuojami, apie juos skelbiama spaudoje ir Utenos rajono savivaldybės bei LKAS tinklalapiuose. Projektai recenzuojami ir aptariami viešuose susirinkimuose.

2013 metais paskelbto Utenos miesto kapinių tvar-kymo, koplyčios ir kolumbariumo projektinių pasiū-lymų konkurso sąlygose nebuvo nurodyta projektų vertinimo komisijos sudėtis. Dalyviams paprašius, konkurso organizatoriai pateikė savivaldybės direkto-riaus įsakymą dėl komisijos sudarymo. Èia pateikiame komisijos sudėtį:

Komisijos pirmininkas – Jonas Slapšinskas, Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius.

Komisijos pirmininko pavaduotoja – Zita Ringe-levičienė, Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Komisijos sekretorė – Jurgita Šukienė, Viešųjų pir-kimų skyriaus vyr. specialistė.

Komisijos nariai: Kun. Henrikas Kalpokas, Panevė-žio vyskupijos Utenos dekanato l.e.p. Utenos dekanas; Nerijus Malinauskas, Teritorijų planavimo ir statybos skyriaus vedėjas; Arvydas Mitalas, Kultūros skyriaus specialistas; Jūratė Paragytė, Teritorijų planavimo ir statybos skyriaus vyr. specialistė; Evaldas Rimas, Teri-torijų planavimo ir statybos skyriaus vedėjo pavaduo-tojas (vyr. architektas); Saulius Zokas, architektas.

2013 m. rugsėjo 20 d. konkurso organizatoriai su-laukė keturių projektų, kurie per tris mėnesius buvo išnagrinėti ir įvertinti.

Konkursuose svarbu sulaukti gerų pasiūlymų, bet ne mažiau svarbu turėti ir kvalifikuotų vertintojų, ku-rie tinkamai atrinktų pasiūlymus, įvertintų juos ne vien balais, bet ir suformuluotų savo vertinimo motyvus.

Utenos kapinių plėtotės projektų konkursas

Dailininko prof. Alberto Gursko atvirukas

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ŽINIOS Nr. 79-80 2014 m. sausis2

Utenos miesto kapinių tvarkymo, koplyčios ir kolumbariumo projektinių pasiūlymų konkursas

2 8 0 8 1 5 „ H a r m o n i j o s p a r k a s “ Tai vienas iš dviejų minėtų darbų, sprendimais apiman-

čių visą kapinių teritoriją. 1. Statistinis vertinimas. Projektas pagal apimtis viršija konkurso užduoties rei-

kalavimus. (tik urnų laidojimo žemėje siūlymai – aiškiai

Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje viešo projektų aptarimo metu kalba recenzentas Eduardas Lozuraitis.

* K2 lt, UAB – pirmasis Lietuvoje krematoriumas, valdomas lietuviško kapitalo bendrovės, pradėjo veikti 2011 m. lapkričio 29 d. Kėdainių lais-vojoje ekonominėje zonoje (redaktoriaus pastaba). 2 8 0 8 1 5 „ H a r m o n i j o s p a r k a s “

Konkursinių projektų recenzijaEduardas Lozuraitis

Mes vėl užklupti nepasiruošę … .Įprastus laidojimo pa-pročius klibina kitokie požiūriai.

Lietuvai nėra nauja mirusiųjų palaikų deginimas: baltų kultūroje tokių kapinynų, pilkapynų archeologai aptinka keliuose istoriniuose laikotarpiuose. Jų bendra trukmė ga-lėjo siekti ir 2000 metų. Paskutinysis laikotarpis baigėsi su Lietuvos krikštu.

Su “K2 LT” * sugrįžtant palaikų deginimui, žvalgyda-miesi aplink ir atsigręždami į Bažnyčią, visokiais pavidalais imame gaivinti išnykusius papročius. Pastarasis projektų konkursas – apie tai. Atsukant laiką atgal, galima pasakyti, jog konkurso problemiškumas buvo užprogramuotas jau pačiame jo pavadinime: ir teritorijos suplanavimo, ir pasta-to bei statinių konkursas. Tokiam reikalingi profesionalai, kurie suvienytų kraštovaizdžio architektūros ir architektū-ros pįtirtis. Jeigu tokios santarvės nėra, rezultatas, geriausiu atveju – tik dalinis.

Keturis konkursui pateiktus darbus galima suskirstyti pagal vieną esminį požymį. Du projektai savo sprendiniais aprėpia visą kapinių teritoriją, kiti du – vienas labiau, ki-tas – mažiau, koncentruojasi į koplyčios ir kolumbariumų aplinką.

Dar vienas rimtas požymis konkurso darbams (jau ki-taip) suskirstyti – koplyčios vieta. Trys dalyviai koplyčią palieka 1993m. kapinių projekte numatytoje vietoje ir tik vienas siūlo alternatyvią.

Vertindamas projektus, laikysiuosi tam tikros sekos, ži-noma, su papildymais, reikalingais dėl atskirų darbų ypa-tumų.

1. Statistinis įvertinimas pagal konkrečių konkurso už-duočių įvykdymą:

1.1. Ar pateiktas teritorijos planas su numatytų objektų išdėstymu;

1.2. Ar pateiktas koplyčios projektinis pasiūlymas pagal užduotį;

1.3. Ar pateikti kolumbariumų siūlymai; 1.4. Ar pateikti urnų laidojimo žemėje sprendiniai; 1.5. Ar pasiūlyti želdinių tvarkymo sprendiniai. 2. Kokybinis įvertinimas: 2.1. Bendras projekto apibūdinimas; 2.2. Kontekstas ir plano struktūra; 2.3. Architektūra; 2.4. Naudojimo tikslingumas. 3. Galimybės projektą vykdyti etapais. 2

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ŽINIOS Nr. 79-802014 m. sausis 3

neidentifikuojami). Kaip teigiama aiškinamajame rašte, suprojektuota iš viso 4250 laidojimo vietų, iš jų - 2600 – urnoms 11-oje kolumbariumų ir dar 300 – žemėje. Lengvai praskleistos dviejų meno objektų: „varpų alėjos“ ir „sielų pievos“ paslaptingos vizijos.

Autoriai savo nuožiūra kapinėms siūlo naujus objek-tus: Santarvės g-vę dubliuojantį kelią su 65 –omis vieto-mis automobiliams parkuoti, lauko altorių su apeigų aikšte (~19a), 18a bendro ploto vandens baseinus ir 9 tiltus per juos; atskirus laidojimo sektorius iškiliems Utenos krašto žmonėms ir kunigams; pateikia visuotinio kapinių apšvieti-mo schemą ir netgi nurodo perspektyvinio kapinių plėtoji-mo gaires, užimant gretimą mišką.

2. Kokybinis vertinimas. Darbo autoriai puikiai valdo skaitmeninio vaizdų mo-

deliavimo įrankius, kurdami „užburiantį“ pasakojimą apie laimingas ir didingas kapines – pateikimo išraiška jų darbas neturi sau lygių konkursantų tarpe. Tačiau jis, greičiau, ats-tovauja – vartojimo kultūros – „supermarketų“ ir pramogų parkų vertybes. Savotiškas „disneyland‘as“. Kūrėjai savaip supranta „harmonijos“ sąvoką: jie nemato saiko, propor-cijos, tikslingumo. Jų valia Utenos miesto kapinės turėtų tapti ...“analogų rytų Europoje neturinčiu objektu“, turistų lankoma vieta, miesto įvaizdžio stiprintoju ir ekonomikos kėlėju. Ir tokius ambicingus tikslus ketinama pasiekti, įren-giant likusią pusę laidojimui skirto kapinių ploto (apie 5 ha). Kontekstas (gamtinis ir tradicijų) greičiau paneigiamas, nei į jį atsižvelgiama. Darbo autoriai atmeta racionalų kvar-

talinį planavimo modelį, naudotą iki šiol. Kapines jie tarsi perskelia pusiau. Likusios neužlaidotos kapinių pusės pla-ną esamame miške deformuoja beprasmiškai tankiu (daug kartų viršijančiu būtinąjį) raizgiu takų tinklu. Jame forma-liai „pakabina“ skritulinius objektus: koplyčią, kolumbari-umus, pelenų pievą, altorių. Pastarasis su aikšte, padarytas pagrindiniu kompoziciniu centru sklypo nuošalėje miške, galutinai iškreipia kapinių plano sandarą.

Savo požiūrį į (gamtinį) kontekstą projekto autoriai parodo siūlomu perspektyvinės plėtros modeliu. Reikalui esant, kapinių planas „veidrodiškai atverčiamas“ vakarinės sklypo ribos atžvilgiu – štai ir turime dvigubai didesnę teri-toriją (su dvigubai tiek objektų), kurios net planuoti nerei-kia. Toks mielas komercinis „du – viename“.

3. Ir dar, keletas žodžių apie plano detales. Urnų ir tradiciniai palaidojimai, išblaškyti nelygiagrečiomis lenk-tėmis tarptakiuose, kelia didelę sumaištį. Nesiskiria jie ir užimamu plotu. Tradicinės kapavietės – šeimos ir pavienio kapo (2.5x1.5m² ir 2.5x2.8m² pagal RSN 125-93 “Kapinių tvarkymo taisyklės“) naujojoje kapinių dalyje jau nebelie-ka. Autoriams, matyt, atrodo, kad papročius galima greitai „direktyviškai“ pakeisti. Kažkur tai jau girdėta ... . Aukščių planavimo pagrindai projekte paslepiami – kadangi plane nerodomos horizontalės (turime 20-ties metrų aukščių skir-tumą kapinių teritorijoje), negalime įvertinti reljefo keitimų masto, reikalingo tokio užmojo sprendiniams įgyvendinti. Želdinimas – tik dekoruojamojo pobūdžio (pagrindinės

I vieta. Architektui Vitalijui Daugėlai (projektas su devizo šifru 280815) 5000 Lt premija.2 8 0 8 1 5 „ H a r m o n i j o s p a r k a s “

Nukelta į 5 psl.


I vieta. Architektui Vitalijui Daugėlai (projektas su devizo šifru 280815) 5000 Lt premija.

Aiškinamasis raštas 280815

TikslasUtenos kapinės – Harmonijos parkas – analogų Rytų

Europoje neturintis objektas. Ši netradicinė koncepcija siejama su naujų laidojimo tradicijų (palaikų kremavimu) atėjimu į Lietuvą bei Europos miestuose taikomais ekono-miškai naudingais pavyzdžiais (Hornii kapinės – parkas, Ryhen, Šveicarija / The Woodland kapinės, Stockholm, Švedija / Novo miesto kapinės – parkas, Slovėnija), kurie yra lankomi turistų. Kapinių – Harmonijos parko vienas iš tikslų – praplėsti žmogaus tradicinį mąstymą, susijusį su kapų lankymo tradicija, ir sieti ją ne tik su lapkričio 1 d. minimomis Vėlinėmis.

Manome, kad Utenos naujosios kapinės – Harmonijos parkas kurs pridėtinę vertę miesto įvaizdžiui ir bus naudin-gas jo ekonomikai. Tai traukos objektas, papildantis ar iš dalies keičiantis žmonių požiūrį į kapinių lankymo kultūrą.

StruktūraNaujai planuojamos kapinių teritorijos planinės struk-

tūros idėja – gyvybės medis.Gyvybės medžio „šaknys ir kamienas“ – pagrindinė esa-

ma ašis, vedanti į kapus, kuią paryškiname formuodami naujus objektus: skulptūrų erdvę – „varpų alėją“ ir kapinių dominantę – koplyčią.

Gyvybės medžio „šakos“ – nauji pėsčiųjų takai, organiš-kai įaugantys į esamą gamtos audinį.

Gyvybės medžio „vaisiai“ – organiškos formos objektai:

kolumbariumai, pelenų barstymo ratas, altorius – lyg ant šakų kabantys tradicijos ir kultūros vaisiai.

TipologijaTradicinė erdvė – varpų alėja su koplyčia, kurios funkci-

ja ir vizualinė išraiška įkvėpta religijos, tikėjimo tradicijų. Naujo laidojimo tradicijos erdvė – apskritimo formos

pagrindu sukurti kolumbariumai (kamerinė erdvė, vizua-liai susijusi su koplyčia), pelenų barstymo ratas (atvira er-dvė, apžvalgos vieta) lankytojus įtraukia į rimties būseną, ėjimas ratu siejasi su perėjimu iš rimties būsenos į kasdienę ir atvirkščiai.

Vienybės erdvė – organiškas takas per „upę“ pasiekiama altoriaus – „aukuro“ erdvė iškilmėms.

Perspektyvinė plėtraVeidrodiškai tarsi atverčiama knyga įsisavinama šiaurės

vakarinėje sklypo dalyje gretima teritorija besiribojanti su esama sklypo riba. Žr. Plėtros schema, pav. Nr. 5.


komponavimo (grupėje su paminklu) sprendimai. Urnų laidojimo žemėje siūlymai – kapo dydis, paminklo pavi-dalas, kapų išdėstymo vietos ir principai lakoniškai pateikti aiškinamajame rašte. Projektas pilnai aprėpia ir želdinių tvarkymą, struktūriškai detalizuodamas kertinių kapinių vietų želdinimą (nuo medžių iki žolynų).

2. Kokybinis vertinimas. Tarsi vienu brūkštelėjimu paprastomis schemomis pa-

teiktas darbelis atrodo neužbaigtas, neužpildytas. Bet tiktai iš pirmo žvilgsnio. Toks asketiškas, lakoniškas projekto pa-teikimo būdas sukoncentruoja dėmesį į esmines jame glū-dinčias idėjas.

Pirmoji idėja – tai bendruomeninės viešosios erdvės tvarkymo tikslingumas:

„..tvarkome, keičiame ten, kur būtina ir tiek, kiek būti-na; mūsų pakeitimai turi pagerinti visos teritorijos „veiki-mą“. Antroji – tai nuosaikus prisitaikymas prie gamtinės, miesto ir papročių aplinkos.

Kontekstas, planas Spręsdami konkurso iškeltas užduotis, autoriai siūlo ne-

žymiai koreguoti 1993m. plane įtvirtintą kvartalinį kapinių suskirstymą, tačiau esmingai keičia funkcinę sandarą, prie pagrindinių vartų įkurdindami ir koplyčią (rytinėje aikštelė-je) ir administracinį pastatėlį (kitapus tako). Taigi, pastatai lieka prieigose – kapinėse viešpatauja želdiniai ir paminklai. Didelėse (Utenos) kapinėse atsisakoma tradicinio mažoms kapinaitėms koplyčios statymo 5„per vidurį“. Funkciniu ir apeiginiu kapinių centru, viešąja erdve padaromas pusiau uždaras koplyčios šventorius, tikslingai formuojamas želdi-niais. Lyginant koplyčios vietos alternatyvą – ar centre, ar prie vartų, labai svarbu įvertinti ir apeigų veiksmo aspektą. Pirmuoju atveju velionio palaikų iškilmingos palydos ka-pinėse tarsi padalijamos. Dusyk rikiuojama procesija: nuo vartų iki koplyčios ir nuo koplyčios iki kapavietės. Antruo-ju atveju apeigos vientisesnės. Palydų procesija reikalinga tik nuo koplyčios iki paskutinio sustojimo – kapavietės.

Kitas atsakingas projekto sprendimas - subtili centrinės zonos plano pertvarka, sustiprinant pagrindinę kompozici-nę ašį šiaurės kryptimi. Ašis, prasidedanti ties vartais, užbai-giama pagrindiniu kapinių paminklu už 170m. Pagaliau, plano patobulinimus išlygsvarina naujos kompozicinės ašies šiaurės rytų kryptimi sukonstravimas. Abejose ašyse įkurdinamos kolumbariumų alėjos. Skersinis ritmiškas 9-ių kolumbariumų išdėstymas alėjose, jų atgręžimas į pietus ir pietvakarius, žalios poilsio erdvės tarpuose yra įtikinami ir racionalūs sprendimai. Koplyčios šventorius tampa kom-poziciniu alėjų centru.

Taurus sprendimas pelenų barstymo pievelę įrengti pa-grindinio kapinių paminklo papėdėje. Nors projekte vaiz-duojama labai nedidelė (~100kv.m.), ji turi galimybių būti išplėsta. Priimtina ir siūloma bendrų paminklų statymo vieta pietinėje pamiškėje prie svarbaus skersinio tako greta pagrindinės alėjos.

Teritorijos plane autorių tikslingai išskirti lauko ir miš-ko kapinių kvartalai žymi skirtingą užlaidojimų intensy-vumą (ištisinį ir fragmentinį). Atsižvelgiama į sunkesnius

Konkursinių projektų recenzijaerdvės neformuojamos). Dėl sumanyto labai tankaus inf-rastruktūros tinklo miške vargiai pavyks nuoseklus ąžuolų išsaugojimas.

Architektūra. Koplyčia – 7-aukščiam pastatui aukščiu prilygstantis

tiesmukas ir pompastiškas nupjautinis kūgis su langu vir-šūnėje. Asociatyviai galėtų būti susietas su „kaminu“ (tik kodėl griūva?). Istoriniame laike galimos paralelės su šven-tyklų bokštais (pvz.: 12a. khmerų). Jų viena iš paskirčių – saulėgrįžose sufokusuoti saulės šviesą ant apačioje esančių ritualinių objektų. Savaime kyla klausimas,- ar tikrai pasku-tiniam atsisveikinimui su velioniu reikalinga tokia fantas-magoriška „kamino“ vidinė ertmė? Nejaugi tokio didžiulio statinio reikia mūsų netekties skausmui išreikšti?

Iš kolumbariumų serijos kaip savarankiškas objektas (erdvės masteliu) konkursantams labiausiai pavyko 16m skersmens apskritimo lanke įrašytas „įkastas“ kolumbari-umas (panašus – vizualizuotas). Sieninių kolumbariumų „spiralinis augimas“, mano galva, nėra priimtinas, kadan-gi demonstruoja judėjimą vietoje ramybės ir sukuria nišų nelygiavertiškumą (pažeme/aukštai). „Pelenų išbarstymo pieva“ su visais meniniais įrenginiais ir ją juosiantis takas/tiltas – panašesni labiau į pramogų ir apžvalgos statinius nei į vietą gamtos prieglobstyje sakraliniam ritualui atlikti.

Naudojimo tikslingumas. 30-ties tūkstančių gyventojų neturinčiam miestui kas-

met anapilin palydinčiam 400-450 savo bendruomenės narių projekto autoriai siūlo daug kartų intensyvesnę te-ritorijos įrangą, prasilenkiančią su poreikiais, tikslingumu ir ekonomine logika. Dėl mažos bendruomenės žinomų Utenos krašto žmonių laidojimas atskirame sektoriuje nėra tikslingas. Lygybės principas – „ir gyvi ir mirę jie yra mūsų tarpe“ – šiuo 4atveju prakilnesnis. Juos pagerbti galima ir kitais būdais: įrašais koplyčios sienose, kapinių plane prie vartų pažymint jų kapų vietas.

3. Galimybės projektą vykdyti etapais. Teoriškai galima pirmuoju etapu įrengti kelis pamiškės

kolumbariumus, vėliau pastatyti administracinį pastatą, atidedant koplyčios statybą; galima tolimai ateičiai atidėti ir visą likusį perteklių. Tačiau kur kas paprasčiau būtų per-daryti projektą ... .

1 2 6 1 3 5 Tai antrasis iš dviejų minėtų darbų, sprendimais api-

mančių visą kapinių teritoriją ir vienintelis, siūlantis naują vietą koplyčiai.

1. Statistinis vertinimas. Šis projektas iš esmės atsako į visus konkurso užduotyje

suformuluotus klausimus: pateikta konceptuali teritorijos plano schema, numatanti vietas planuojamiems objektams ir naudojimo sektoriams, schematiškai pateikta koplyčios architektūrinė idėja (planu, fasadais, pjūviu). Koplyčios vizualizacijos aplinkoje nebuvimą projekto autoriai bando kompensuoti paprastesniu grafinio vaizdavimo būdu - pjū-viais išklotinėmis m1:200. Pateikti aiškūs kolumbariumų

Atkelta iš 3 psl.

Nukelta į 8 psl.


Kapinių padėtis. Kapinės yra Padbuožės kaime prie kelio į Sudeikius, už šiaurinės Utenos miesto ribos. Jos suprojektuo-tos 1993 m. („Vilprojektas“, architektė L. Račiūnienė). Per 20 metų šiose kapinėse užlaidota 10 ha. Bendras kapinių plotas 14,5 ha.

Per kapines eina gamtinė riba tarp kalvotosios moreninės ežeruotos aukštumos ir ledyno tirpsmo vandenų suplautos prieledyninės upinės lygumos. Pietinė kapinių dalis (pagrin-dinis įėjimas, automobilių stovėjimo aikštelė ir dalis palaidoji-mų) yra žvirgždingoje lygumoje, kuri palaipsniui kyla aukštyn ir pereina į kalvotą priemolingą vietovaizdį su pavieniais ąžuo-lais ir ištisais ąžuolų medynais su lazdynų traku. Jei pietinės kapinių dalies gruntai neblogai tinka ištisiniam užlaidojimui,

II vieta. UAB „Želdynai“. Projekto autoriai kraštovaizdžio architektas Regimantas Pilkauskas ir architektas Alvydas Žickis (projektas su devizo šifru 126135). Premija 3000 Lt.

tai šiaurės vakarų plote sunkesni gruntai, kurie mažiau tinka laidoti. Šią kapinių dalį reikėtų naudoti ekstensyviau. Visų pirma reikėtų išsaugoti ąžuolus, todėl tarp kapaviečių palikti didesnius tarpus, šiose vietose daugiau tiktų laidoti urnas su palaikais.

Planavimo pagrindai. Kapinių centrinė dalis iki šiol išliko neužlaidota, todėl susidarė galimumas šiame projekte sukurti alėją, kaip stiprią kapinių kompozicinę ašį, 6 m pakylančią į aukštumas. Alėją sudaro du platūs takai, tarp jų ritmiškai išdėstyti kolumbariumai ir ji užbaigiama aukštumoje iškylan-čiais trimis kryžiais kaip bendru kapinių paminklu.

Geros kapinių plėtojimui sąlygos išliko ir rytinėje kapinių dalyje palei kelią į Sudeikius. Prijungtą prie kapiniųplatų pa-

Projekto paaiškinimai. 126135


kelės ruožą siūlome apsodinti medžiais ir sukurti kapinėms labai reikalingą uždarumą. Apsauginių želdinių prieglobstyje siūlome pastatyti kolumbariumų eilę ir tokiu būdu įvykdyti užsakovo pageidavimą sukurti 1000 nišų urnoms palaidoti.

Šiame projekte kolumbariumai orientuoti taip, kad visos kolumbariumo nišų lentos ir jų užrašai bus orientuoti į pie-tus, gerai apžviesti, o užrašai matomi ir perskaitomi.

Aikšteles tarp kolumbariumo sienelių ateityje galima pa-naudoti urnų laidojimui. Laidojant urnas žemėje vienai ur-nai siūloma skirti 1m 2 plotas, o kapo vietą siūloma ženklinti žema nežymiai pasvirusia plokšte.

Planuojant atskirus neužlaidotus kvartalus, kapų eilių plotis (2,5 m) ir takelio tarp jų plotis (0,75 m) nustatyti pagal Lietuvos Respublikos kapinių projektavimo taisykles. Pavieniai ir šeimos kapai skiriami iš eilės ir skiriasi tik savo pločiu, atitinkamai 1,5 ir 2,8 m. Tarpai tarp kapų 0,5 m. visus kapus stengtasi atgręžti į pietus, į saulę. Gerai apšviesta paminklo skulptūra išraiškingesnė, užrašai lengviau perskai-tomi. Visi pagrindiniai takai žvyruoti su borteliais arba be-tono trinkelių.

Kartotinis kolumbariumo projektas parengtas urnoms laidoti. Jį sudaro gamykloje pagamintos gelžbetonio sekcijos, montuojamos ant statybos vietoje įrengto cokolio. Sekcijų aukštis 1,6 m, bendras ilgis 14,2 m, tarp jų ant paaukštin-to cokolio statomas juodo granito kryžius. Laidojimo nišos 40/40/40 cm (plotis/aukštis/gylis). Kartotiniame kolumbari-ume yra 42 laidojimo nišos, išdėstytos trimis aukštais. Vienoje nišoje gali būti talpinamos 2 pelenų kapsulės. Laidojant pa-laikus nišos uštaisomos granito ar metalo plokštėmis. Atmini-mo lentų pavidalas galėtų būti įvairus, kadangi jos įstatytos į griežtus betono rėmus.

Prieš kolumbariumą išlyginus žemės paviršių įrengiama vejos aikštė, suformuojamos suolų nišos. Prie pagrindinio fa-

sado palei cokolį sodinamas besidriekiantis žolynas (snapučių 0,5 m pločio juosta). Kolumbariumo užnugaryje sodinami krūmai, kurie yra dalis visų kapinių želdinių.

Kapinių koplyčia ir varpinė suprojektuotos prie kapinių vartų. Koplyčios bendras plotas 74 m2, išorės matmenys 710 x 1150 cm, aukštis 10 metrų.

Pastatas medinės karkasinės konstrukcijos. Stogo ir sienų apdaila vieninga – iš pluoštinio cemento plokštelių (“Daco-ra”) 30 x 30 cm, cinko pilkos spalvos.

Koplyčios formą sudaro status dvišlaitis stogas (kaip Za-pyškio bažnyčios), ji įstiklintais frontoniniais fasadais atverta į pagrindinį taką ir šventorių.

Varpinė atskirai stovinti šalia kolyčios, apie 4,5 m aukščio. Ji sukonstruota iš dviejų statramsčių, sujungtų sija, prie kurios tvirtinamas varpas. Abu elementai iš vientisos ar klijuotos me-dienos (skerspjūvis 20 x 20 cm).

Bendrieji kapinių paminklai numatyti statyti prie svarbaus skersinio tako, dabar augančio ąžuolyno pakraštyje, gerai sau-lės apšviestoje vietoje.

Želdiniai. Kapinėse pagrindinė medžių rūšis yra paprasta-sis ąžuolas, o juos papildo didžialapė liepair paprastasis klevas. Iš krūmų svarbiausias yra kalninis serbentas, sudarantis ramų foną paminklams.

Utenos kapinėse turėtų vyrauti želdiniai ir paminklai. Ne-turėtų būti rekomenduojamos statyti kapavietę ribojančios tvorelės, o borteliai ir mūro ar betono sienelės turėtų būti statomos tik kapo išlyginimui šlaiteliuose. Tačiau įvertinant tradiciškai susiklosčiusį gyventojų siekį statyti kapavietę ribo-jančias tvoreles, galėtų būti leidžiama jas įrengti iškilusias ne daugiau kaip 2-3 cm virš tako paviršiaus. Gėlės arba krūmai taikomi prie paminklų, tačiau pageidautina, kad kapus deng-tų vientisi žolynai, sudaryti iš pažeme besidriekiančių augalų (šliaužiančiosios žiemės, šilokų, rasakilų, snapučių ir kt.).


gruntus ir galimai aukštesnį podirvio vandens lygį mišku apaugusioje šiaurės vakarinėje kapinių dalyje. Urnų laidoji-mui tinkami ekstensyvūs miško kapinių kvartalai, kuriuose išsaugomi ąžuolai, ir mažosios pievelės kolumbariumų alė-jose.

Šioje idėjinėje schemoje pateikti kompleksiniai želdini-mo sprendiniai. Nei vienas iš konkursinių darbų jiems ne-prilygsta. Kuriamas liepų, klevų, ąžuolų masyvas uždarantis erdvę rytinėje pusėje nuo Santarvės g-vės ir ąžuolų barjeras šiaurinėje pusėje. Detalizuotas kolumbariumų alėjų apžel-dinimas krūmų grupėmis ir gėlynų juostomis – išraiškingas ir paprastas. Projekto autoriai teikia rekomendacijas ir, ma-tyt, turi viltį, kad į Utenos kapines sugrįš paprotys kapus apsodinti vientisais žolynais, sudarytais iš pažeme besidrie-kiančių augalų.

Architektūra. Šio darbo autoriai vieninteliai pasirinko medinio kar-

kasinio pastato tipą koplyčiai. Skaidrus archetipinis ko-plytėlės paprastumas apvalytas nuo didelių architektūrinių ambicijų. Tokiam pastatui svarbu ir proporcijos, ir deta-lės – geometrinė švara. Pateiktuose brėžinėliuose 6mato-mas autorių siekis kažkiek sušiuolaikinti tradicinę formą (konstrukcijos išryškinimas interjere, frontono - sienos skaidymas, kryžiaus įkomponavimas fasade). Tačiau ir pro-porcijos ir detalės palieka abejonių. Stogo ir sienos jungi-masis, karnizo ryškinimas ar slėpimas, stogelio virš įėjimo pavidalas – tai tik dalis klausimų, į kuriuos dar turės atsa-kyti kūrėjas. Nagrinėjant koplyčios architektūrines vertes, svarbu matyti viso projekto kūrybinio patoso prigimtį. Ji slypi bendruomenės kapinių kaip komplekso funkcionavi-me: tikslinga – jauku – žmogiška. Šioje plotmėje yra su-prantama formaliojo iškilmingumo „ne-išraiška“ atvykimo krypties vaizde: pagrindinių vartų išklotinėje atsiduria šo-ninis koplyčios fasadas, kuris yra „joks“ savo forma. Esama santūri kapinių vartų arka tokiu atveju išsaugo savo kaip pagrindinio riboženklio tarp „šiapus“ ir „anapus“ vizualinę reikšmę, o minėtas fasadas paslepiamas medžių lajose ... . Kita vertus, koplyčios ir administracinio pastato išdėstymas greta reikalauja juos modeliuoti kaip vientisą architektūri-nę kompoziciją, tačiau projekto autoriai savo požiūrio į tai neparodo.

Kolumbariumai. Centrinei alėjai, su jau minėtomis jaukiomis skersinėmis erdvėmis tarp kolumbariumų reika-lingas ritmiškas ažūrinis įrėminimas iš abiejų šonų. Tik tuo-met ji įgaus ilgio dimensiją. 1993m. projekte numatytam apsodinimui kalninėmis pušimis jau nebelikę vietos – per arti kapavietės. Eilinė (viena iš 18-os) triaukštė kolumba-riumų rinkmena sudaryta iš betoninių sekcijų ant posta-mento su kryžiui paliktu tarpu centre atrodo pakankamai proporcingai. Tačiau abejonių kelia pagrindinio kapinių paminklo – trijų kryžių – derinys su jo kolumbariumais. Alėjos gale, perspektyvoje 4m aukščio kryžiai atrodys tie-siog per menki, nepajėgs atlikti kompozicinės dominantės vaidmens; neatrastos jų tarpusavio teisingos proporcijos.

Naudojimo tikslingumas. Šiuo požiūriu projekto sprendiniai toli lenkia visus liku-

sius konkurso dalyvius. Įrengiant centrinę kolumbariumų alėją, sykiu sutvarkoma dykra ir sustiprinama kompozicinė kapinių ašis. Žinoma, ir pagal išteklius šis darbas siūlo tau-piausius sprendimus: toliau plėtojama kvartalinė kapinių struktūra, numatyta kukli, bet pakankama koplyčia, suren-kami betoniniai kolumbariumai.

3. Galimybės projektą vykdyti etapais. Projekto sprendiniai labiausiai palankūs ir statybos eta-

pų planavimui bei jų vykdymui: visi objektai sutelkti prie pagrindinių vartų ir centrinėje kapinių dalyje. Pirmuoju etapu išmintingiausia, matyt, įrengti dvi pirmąsias kolum-bariumų eiles (82 nišas) su poilsio salelėmis. 7

3 3 3 7 7 7 Tai pirmasis iš kitos darbų poros. Kaip minėta, jie dė-

mesį sutelkia į koplyčią ir kolumbariumus artimoje aplin-koje.

1. Statistinis vertinimas. Projektas išpildo daugumą konkurso užduoties sąlygų,

išskyrus dvi – kapinių suplanavimą ir želdinių tvarkymą. Plano fragmentas 1-oje planšetėje vaizduoja pagrindinės kapinių ašies kompoziciją (bei ketinimus ištisai užlaidoti

III vieta. UAB „Viltekta“ (projektas su devizo šifru 333777). Autoriai nepaskelbti. Premija 1000 Lt.

Konkursinių projektų recenzijaAtkelta iš 5 psl.


jai suteikiama pabrėžtinai asimetriška (artima pusskrituliui) forma, matyt, turinti „atkartoti“ visos tvarkomos teritorijos pavidalą. Koplyčios, jos šventoriaus, apjuosto žemės pyli-mu, sekcijinių kolumbariumų, išdėstytų lenktu planuo-jamos teritorijos pakraščiu, architektūrinis kompozicinis ryšys atrodo „pritemptas“. Vis dėlto, tinklinė urnų palai-dojimų matrica (apie 10a plote), apribota kolumbariumais, gelbsti erdvinę kompoziciją kaip jungiamoji terpė. Pelenų išbarstymo erdvė „įslaptinta“ koplyčios užnugaryje tarp be-tono sienų tartum paneigia sugrįžimo į gamtą idėją. 8

Architektūra Koplyčia. Pasirinktas betoninio „bunkerio“ pavidalas –

abejotinas. Cilindro nuopjova su išdrožomis (durims, var-pui) savo pagrindinėje orientacijoje demonstruoja pažeistą monumentalumą (keista asimetrija). Rytinės sienos ritmi-nis skaidymas vertikaliomis briaunomis – nuobodųjį mo-numentalumą. Kompozicinė jungtis tarp koplyčios tūrio ir kryžiaus – nesurasta. Nepatogi plano forma komplikuoja koplyčios naudojimą; nepriimtinas „atviras“ sanmazgo iš-dėstymas. Kita vertus, vidinės erdvės mastelis, apšvietimas per stoglangius leidžia patikėti autorių kuriama emocine aplinka. Administracinio pastato statybinė medžiaga (beto-nas) ir dekoravimas vertikaliomis briaunomis, išlaikant tą patį ritmo žingsnį (kaip koplyčios), yra tik paviršutiniškos priemonės, ieškant objektų kompozicinės vienovės. Neat-skleistas, deja, formalusis erdvinis „realistinio“ paminklo santykis su koplyčia.

Kolumbariumų lanke siūlomas atskirų sekcijų išdės-tymas, net ir šachmatiškai perstūmus, perdėm panašus į trimetrinių „spintų“ išdėstymą bibliotekoje arba labirintą. Čia kuriamos vidinės erdvės (aukščio ir pločio santykis) neprilygsta projekto 126135 kolumbariumų žaliųjų erdvių prakilnumui.

Naudojimo tikslingumas. Matyt, trisluoksnių betono sienų naudojimas pastatų

konstrukcijoms galėtų reikšti racionalumą ir ilgalaikišku-mą. Pernelyg didelių išteklių reikalauja urnų laidojimas kriptose žemėje; naudojimo paskirties neturintis plotas ka-pinių ašyje dar padidinamas, o koplyčios prieigose „susuka-mas“ perteklinis keistas takų raizginys.

3. Galimybės projektą vykdyti etapais. Tokios galimybės – labai ribotos. Lengvai galima atskir-

ti tik administracinį pastatą. Koplyčios su šventoriumi ir kolumbariumų suplanavime nėra lengvai atidalijamų se-gmentų. Etapiškumas tokiu atveju greičiausiai būtų suvo-kiamas kaip neužbaigtumas.

1 9 4 8 2 0 Ir paskutinis iš konkursinių darbų. Jo dėmesio centre

yra koplyčia. 1. Statistinis vertinimas. Darbe pateikti koplyčios brėžiniai (planas, fasadai, pjū-

viai), jos nuotrauka (akivaizdu, jog tai jau kažkur įgyvendin-tas objektas). Pateikta 18-os nišų sekcijinio kolumbariumo schema (vaizdas iš viršaus, fasadai, pjūvis), kolumbariumų vizualizacija sąlyginėje aplinkoje, nesusijusi su planuojamu IV vieta. UAB „Klaipėdos projektas“ (projektas

su devizo šifru 194820). Autoriai nepaskelbti.

mišką). Skirtingai nei visi kiti, šis darbas atsižvelgia į už-duoties programos punktą (2) (užduotyje pateiktą be kie-kybinių rodiklių): „laidojimo vietos koplyčioje“ (koplyčios sienoje numatyta 114 nišų urnoms). Tūkstantį „programi-nių“ nišų sieniniuose kolumbariumuose papildo teritorija urnų (apie 600) laidojimui žemėje mažose kriptose (auto-rių vadinamose „grindiniais kolumbariumais“). Numatyta ir pelenų išbarstymo vieta. Programos užduotį viršija šiame darbe pateikta administracinio pastato schema (planas, fa-sadai).

2. Kokybinis vertinimas. Šis projektas pasižymi labai komplikuota centrinės kapi-

nių dalies erdvine kompozicija ir bandymais joje suderinti du labai aktyvius (savo pavidalu), tačiau skirtingus pradus: formalųjį geometrinį (koplyčia, kolumbariumas) ir „realis-tinį“ (paminklas).

Kontekstas, planas Darbo autoriai, toleruodami kvartalinę struktūrą, šiek

tiek koreguoja 1993m. projekto takų trasas centrinėje ka-pinių dalyje. Iš dviejų gretimų kvartalų asimetriškų pagrin-dinės kapinių ašies atžvilgiu suformuoja pusės skritulio for-mos plotą užduoties objektų išdėstymui. Jie nevargina savęs gamtinėmis ir kapinių esamos būklės analizėmis – plane vaizduojamas ištisinis užlaidojimas miške, o lauko plotams nesiūlomas joks naudojimas (žr. 1-mą planšetę). Kuriamas planas kupinas vidinių prieštaravimų. Nors koplyčia išdės-toma kapinių kompozicinėje ašyje (ir sąlyginiame viduryje),

Nukelta į 12 psl.


ISSN 2335-772X

The 1st of January was the 300 year anniversary since Kristijonas Donelaitis(1714–1780) birth. Due to this occasion we present picture postcard by professor Albertas Gurskas.

The whole number is dedicated to The Project Competition of Utena Cemetery. The competition projects and the project reviews by Eduardas Lozuraitis are presented.

Pristatytas idėjų konkursą laimėjęs projektas

Praėjusiais metais Utenos rajono savivaldybės admi-nistracija, paskelbusi atvirą idėjos konkursą geriausiam Utenos kapinių tvarkymo, koplyčios ir kolumbariumo projektiniam pasiūlymui išrinkti, sulaukė keturių dar-bų, kurių vienam - „Harmonijos parkui” vertinimo komisija skyrė pirmąją vietą.

Neseniai uteniškiams, savivaldybės administraci-jos, žiniasklaidos atstovams šis projektas, dalyvaujant jo autoriams, buvo pristatytas Utenos A. ir M. Miški-nių viešojoje bibliotekoje.

Kaip aiškino kapinių-parko viziją kūrę architektai Vitalijus Jankūnas, Vito La Spina ir Vitalijus Daugė-la, savo darbe jie orientavosi į netradicinius sprendi-nius – be suprojektuotų tradicinių kapaviečių žemėje ir kolumbariumų, numatyti ir meniniai elementai – „sielų pieva” vadinama pelenų barstymo vieta, „varpų alėja” – varpo formos žibintais apšviestas takas ir kt. Architektų grupės vardu kalbėjęs Vitalijus Jankūnas sakė, kad projekto idėją įkvėpė filosofinė mintis, nu-kreipta į besikartojantį gimimo, gyvenimo ir mirties ratą, kurią būtų galima realizuoti Utenos kapinėse „analogų Rytų Europoje neturinčiu objektu”. Prista-tyme buvo akcentuota ir kita mintis – kapinėse sukur-tas parkas būtų ne tik mirusiųjų laidojimo ir pagerbi-mo vieta, bet ir emociškai žmones suartinanti buveinė, traukos centras.

Kol kas tai tik architektūrinės idėjos – jas projek-to autoriai siūlo koreguoti rengiant techninį projek-tą, numatant statinių statybos, susisiekimo, inžineri-nės infrastruktūros įrengimo, viešųjų erdvių, želdinių tvarkymo etapus.

Rolanda KubickienėViešųjų ryšių sk. vyr. specialistė

www.utena.lt

išdėstymu Utenos kapinėse. Aiškinamajame rašte teigiama, jog 9suprojektuota 16 (dvipusių) „tiesių“ ir 4 (po 40 nišų) „apvalūs“ kolumbariumai. Pastarieji (matyt, cilindro for-mos) matomi tik minėtoje vizualizacijoje.

Kapinių planas nepateiktas – koplyčios „pririšimui“ pa-sinaudota 1993m. projekto fragmentu. Koplyčios vieta ne-keičiama; urnų laidojimui žemėje pažymėti laisvi ploteliai (apie 9a) priešais koplyčią ir jos užnugaryje. Pelenų išbars-tymo vietą projekto autoriai susieja su „amžinąja ugnimi“ (skiria apie 20 kv.m plotelį). Kiti plano objektai sunkiai įskaitomi (menka grafinė kokybė).

Fragmento želdinimo nuorodos – simuliacinės, never-tos aptarimo.

2. Kokybinis vertinimas. Šiame darbe galima vertinti tik koplyčios architektūrą

ir kolumbariumų išdėstymą. Koplytėlė kitaip interpretuoja tradicinį vienabokštės halinės bažnyčios tipą. Joje galima įžvelgti funkcionalizmo architektūros pėdsaką: dvišlaičia-me stoge įrengti horizontalūs švieslangiai, susijungiantys su vertikaliais apsidos šoniniais juostiniais langais. Masy-vių proporcijų bokštas su 4-ių kryžių karūna, jo santykis su dvišlaičiu tūriu kelia abejonių. Tačiau netikėto lengvumo plytiniam pastatui gali suteikti (brėžiniuose parodytas) to-lygus ritminis kiek įspaustų mūro segmentų dekoras.

Kolumbariumai, išdėstyti ilgomis (apie 27m) dvipusė-mis eilėmis abipus koplyčios

jokių architektūrinių vertybių neatskleidžia.

Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, siūlau tokią konkursinių darbų eilę: 1. 126135 2. 280815 3. 333777 4. 194820

Konkursinių projektų recenzija

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungaKalvarijų g. 1, 09310 Vilnius. Tiražas 200 egz.El. pašas: [email protected] www.lkas.lt

Redaktorius Regimantas PilkauskasMaketavo Kristina EičinienėĮ anglų kalbą vertė Mantas Pilkauskas

LALA NEWS No. 79-80 January, 2014

Atkelta iš 9 psl.

lkas zinios 79-80 vi

Documents