visuomenĖs nuomonĖ europos...

EUROBAROMETRAS 67 VISUOMENĖS NUOMONĖ EUROPOS SĄJUNGOJE

2007 m. pavasaris

ŠALIES ATASKAITA

LIETUVA

Sta

ndar

tinis

Eur

obar

omet

ras

67 /

Pav

asar

is 2

007

– T

NS

Opi

nion

& S

ocia

l

Šį tyrimą užsakė ir koordinavo Komunikacijos generalinis direktoratas

Ši ataskaita buvo parengta Europos Komisijos atstovybei Lietuvoje

Šis dokumentas neatspindi Europos Komisijos požiūrio

Jame pateiktos autoriaus interpretacijos ir nuomonės.

Standartinis Eurobarometras EuroposKomisija

2

Tyrimas Lietuvoje atliktas TNS Gallup

Ataskaitą parengė Dr. Mindaugas Degutis

Įvadas .............................................................................................................4

1. Lietuva Europos Sąjungoje.....................................................................5

1.1. Pasitenkinimas įvairiomis gyvenimo sritimis .................................................... 7 1.2. Pasitikėjimas institucijomis................................................................................ 19 1.3. Narystės Europos Sąjungoje nauda................................................................ 21 1.4. Svarbiausios problemos .................................................................................... 23 1.5. Europos Sąjungos poveikis įvairioms gyvenimo sritims............................... 25 1.6. Lietuva palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis ................................ 26

2. Europos Sąjungos įvaizdis ir reikšmė .................................................29

2.1. Europos Sąjungos apibūdinimas ..................................................................... 29 2.2. Europos Sąjungos įvaizdis ................................................................................ 29 2.3. Europos Sąjungos prasmė................................................................................ 30

3. Globalizacija............................................................................................32

3.1. Asociacijos........................................................................................................... 32 3.2. Europos Sąjungos poveikis globalizacijai....................................................... 33

4. Sprendimų priėmimas Europos Sąjungoje ........................................35

4.1. Sprendimų priėmimo lygmenys ........................................................................ 35 4.2. “Dviejų greičių Europos” idėja .......................................................................... 37

5. Europos politinė sąjunga.......................................................................38

5.1. Europos Sąjungos politikos principai .............................................................. 38 5.2. Informuotumas apie priimamus sprendimus .................................................. 39

6. Europos Sąjungos plėtra.......................................................................41

7. Europa ir jos ateitis ................................................................................43

7.1. Požiūris į Europos vienijimąsi ........................................................................... 43 7.2. Požiūris į Europos bei Europos Sąjungos ateitį............................................. 45

8. Asmens duomenų apsauga..................................................................48

9. Statistinė informacija..............................................................................50

3

Priedas Nr. 1. Techninė informacija ........................................................51

Priedas Nr. 2. Klausimynas.......................................................................54

4

Įvadas

2007 m. pavasarį visose 27 Europos Sąjungos valstybėse narėse vykdytas standartinis

Eurobarometro tyrimas. Ši ataskaita yra skirta pagrindiniams studijos rezultatams

apžvelgti.

Ataskaitoje yra analizuojami Lietuvos gyventojų atsakymai į pagrindinius tyrimo

klausimus, taip pat šie atsakymai lyginami su visų 27 Europos Sąjungos narių atsakymų

vidurkiais. Be to, ataskaitoje, ten, kur tai daryti prasminga, yra pateikiami palyginimai su

ankstesniųjų tyrimų duomenimis bei analizuojami apklausos rezultatai įvairiose

socialinėse ir demografinėse respondentų grupėse.

Tyrimo metu visoje Lietuvoje buvo apklausta 1000 respondentų, kuriems yra 15 ir

daugiau metų. Respondentų atranka buvo vykdoma taikant atsitiktinės – tikimybinės

atrankos metodą ir reprezentuoja visos Lietuvos gyventojų nuomonę. Apklausa buvo

vykdoma personalinio interviu būdu respondento namuose naudojant CAPI (Computer

Assisted Personal Interviews) sistemą.

Apklausa vykdyta nuo 2007 m. balandžio 10 d. iki gegužės 15 d. Tyrimo klausimynas ir

techninė informacija apie tyrimą pridedami kaip šios ataskaitos priedai.

5

1. Lietuva Europos Sąjungoje

Europos Sąjunga nuo šio pavasario turi jau 27 šalis nares, o Lietuva ir kitos 9 šalys,

įstojusios į ES 2004 m. turi teisę nebesivadinti “naujokėmis”. Kartu tai ir galimybė

Lietuvai bent jau kai kuriose srityse nebebūti tarp paskutiniųjų Europos Sąjungos

valstybių. Ilgą laiką lietuviai buvę labiausiai arba vieni labiausiai nepatenkintųjų savo

gyvenimu, šiuo metu šią poziciją užleido kitų šalių gyventojams. Pagal šį rodiklį esame

šešti nuo galo ir lenkiame jau ne tik naujokes, bet ir tokias šalis kaip Portugalija, Vengrija

ar mūsų kaimynę Latviją. Pasitenkinimas savo gyvenimu šalyje po truputį, bet nuosekliai

kyla ir belieka tikėtis, kad tai nėra tik subjektyvių nuostatų kaita, o objektyvios realybės

atspindys.

Kartu Lietuvos gyventojai rodo ir vis neblėstantį optimizmą netolimos ateities atžvilgiu.

Vertindami visus aspektus – savo gyvenimo, ekonominės padėties, įsidarbinimo

galimybių per artimiausius 12 mėnesių – lietuviai yra tarp didžiausių ES optimistų.

Taip pat mažai šalių gali lygintis su Lietuva palankumo Europos Sąjungai stiprumu. Šiuo

metu 81 procentas Lietuvos gyventojų mano, kad narystė ES yra naudinga šaliai ir tai

yra didesnis procentas nei buvo Lietuvai ką tik įstojus į Sąjungą. Lietuvos ir ES

artimiausiu metu laukia ne vienas išbandymas, nuo kurių matyt priklausys ir tolesnės

Lietuvos gyventojų nuostatos.

Aprimus politinėms aistroms dėl Valstybės saugumo departamento, praėjus savivaldos

rinkimams Lietuvos laukia daug svarbių darbų: ekonomikos augimo užtikrinimas,

infliacijos valdymas, aukštojo mokslo reforma, sveikatos apsaugos sistemos tobulinimas,

sėkmingas ES lėšų įsisavinimas. Suaktyvėję gąsdinimai dėl galimo ekonomikos

perkaitimo, nevaldomos infliacijos, be abejo, yra nerimo šaltinis visai visuomenei. Šios

problemos visuomenės yra laikomos vienomis svarbiausių šiandienos Lietuvoje. Taip pat

prie jų šliejasi ir sveikatos apsaugos sistema, kuri šiuo metu sulaukia gal ir mažiau viešo

dėmesio, bet neabejotina, kad jos laikas taip pat ateis. O štai švietimo sistema, dėl

kurios (visų pirma, aukštojo mokslo) reformos yra daug diskutuojama, toli gražu nėra

visuomenės nuomonės problemų prioritetas: ją mini viso labo 5 procentai apklaustųjų.

Nuo visų šių problemų sėkmingo sprendimo priklausys ir požiūris į valdžios institucijas.

Beje, čia paminėtina, kad pasitikėjimas vyriausybe palyginti su 2006 m. pavasariu

padidėjo 6 procentiniais punktais. Tai nedaug, bet gal tai indikatorius, kad einama

teisinga linkme.

6

Lietuva šių metų pradžioje susilaukė kritikos dėl vangiai įsisavinamų ES paramos lėšų.

Kaip minėta, kol kas Lietuvos gyventojai mano, kad narystė Europos Sąjungoje yra labai

naudinga šaliai. Nuo sėkmingo paramos įsisavinimo taip pat nemažai priklausys, ar toks

požiūris išliks. Tačiau ne vien Lietuvos įvykiai lems nuostatas ES atžvilgiu. Europos

Sąjungos veiksmai šiuo požiūriu taip pat yra labai svarbūs.

Panašu, kad Lietuvai kaip ir kitoms naujosioms ES narėms pavyks artimiausiu metu

prisijungti prie Šengeno sutarties. Gal tai bus dar vienas postūmis jaustis labiau

europiečiais: juk pagal ši rodiklį esame žemiau ES vidurkio. Ne mažiau svarbu ir tai, kaip

pavyks susitarti dėl naujų ES reformų likimo. Ar nauji principai bus sąžiningi visų ES

narių atžvilgiu? Kol kas lietuvių jausmai ES atžvilgiu yra tik pozityvūs ir niekas nenorėtų,

kad tarp jų atsirastų neteisybės ar atskirumo jausmas. Aštrėjančios Rusijos pozicijos

kaimynių atžvilgiu, nerimas dėl artėjančių prezidento rinkimų Rusijoje, skatina ieškoti

užtarimo Europos Sąjungoje. Ar gausime jį tokį, kokio tikimės, ar ES užims aiškią ir

griežtą poziciją? Pavasario įvykiai Estijoje neleidžia atsakyti į šį klausimą vienprasmiškai.

O tokia pozicija gali būti labai svarbi, formuojantis Lietuvos gyventojų nuostatai ES

atžvilgiu.

7

1.1. Pasitenkinimas įvairiomis gyvenimo sritimis

Palyginti su 2006 m. rudeniu, Lietuvos gyventojai liko tokie patys optimistai vertindami

įvairias šalies ir asmenines perspektyvas. Daugiau negu trečdalis Lietuvos gyventojų

mano, kad per artimiausius 12 mėnesių pagerės tiek jų gyvenimas apskritai, tiek

ekonominė padėtis, šeimos finansinė padėtis bei asmeninės galimybės rasti darbą, tuo

tarpu šiek tiek daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų mano, kad metai bus geresni turint

omenyje įsidarbinimo galimybes Lietuvoje.

Visais šiais požiūriais Lietuvos gyventojai, kaip ir pernai metais, lieka kur kas

didesni optimistai nei vidutinis ES pilietis (žr. 1 lentelę). Didžiausias atotrūkis tarp

lietuvių ir vidutinio europiečio vertinimų išryškėja kalbant apie asmenines galimybes rasti

darbą, šalies ekonominę padėtį bei įsidarbinimo galimybes šalyje.

Šie Lietuvos optimizmo rodikliai toliau auga nuo pernai metų rudens, kai jie buvo

patys didžiausi per visą Eurobarometro tyrimo Lietuvoje istoriją. Šio pavasario rodikliai

aiškiai pranoksta 2004m. rudens rezultatus, po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (žr.

1 diagramą).

8

1 lentelė. Nuomonė apie artimiausius 12 mėnesių.

2007

pavasaris

2006

ruduo

2007

pavasaris

2006

ruduo

2007

pavasaris

2006

ruduo

2007

pavasaris

2006

ruduo

Jūsų gyvenimą

bendrai Geresni Blogesni Tokie patys N/N

Lietuva 45% 43% 10% 12% 42% 42% 3% 3%

ES - 27 37% 34% 11% 12% 49% 51% 3% 3%

Ekonominę padėtį Lietuvoje

Geresni Blogesni Tokie patys N/N

Lietuva 41% 37% 15% 16% 37% 42% 7% 5%

ES - 27 28% 20% 27% 35% 38% 40% 7% 5%

Jūsų šeimos

finansinę padėtį Geresni Blogesni Tokie patys N/N

Lietuva 38% 39% 11% 11% 48% 48% 3% 2%

ES - 27 27% 24% 16% 19% 54% 55% 3% 2%

Įsidarbinimo

galimybes Lietuvoje Geresni Blogesni Tokie patys N/N

Lietuva 53% 53% 7% 9% 31% 30% 9% 8%

ES - 27 31% 23% 27% 34% 35% 38% 7% 5%

Jūsų asmenines

galimybes rasti darbą Geresni Blogesni Tokie patys N/N

Lietuva 33% 35% 12% 14% 37% 35% 18% 16%

ES - 27 23% 23% 8% 9% 60% 60% 9% 8%

Klausimas: Kokius lūkesčius Jūs siejate su artimiausiais 12 mėnesių: ar artimiausi 12 mėnesių, Jūsų

manymu, bus geresni, blogesni ar tokie pat, kalbant apie … ?

12

1 diagrama

Lūkesčių dinamika

23

34

29

40

3538 37

4345

17

24 24

35

30 2931

3741

27

34

39 38

10

5

15

3328

6

23

30

0

10

20

30

40

50

1999/2000žiema

2001ruduo

2003ruduo

2004pavasaris

2004ruduo

2005pavasaris

2005ruduo

2006pavasaris

2006ruduo

2007pavasaris

Pro

cen

tas

man

ančių,

kad

bu

s g

eres

ni

Gyvenimas bendrai Ekonominė padėtis Lietuvoje Šeimos finansinė padėtis

KLAUSIMAS: Kokius lūkesčius Jūs siejate su artimiausiais 12 mėnesių: ar artimiausi 12 mėnesių, Jūsų manymu, bus geresni, blogesni ar tokie patys, kalbant apie … ?

Didžiausi optimistai vertindami savo gyvenimo perspektyvas yra jaunesni bei didžiųjų

Lietuvos miestų gyventojai. Tačiau ekonomikos perspektyvas bei įsidarbinimo

Lietuvoje galimybes beveik vienodai gerai vertina visi gyventojai: skirtumai tarp

amžiaus grupių yra ne tokie dideli, o mažesnių miestų ir kaimų gyventojai niekuo

neatsilieka nuo didmiesčių (žr. 3 ir 5 diagramas).

13

2 diagrama

Artimiausius 12 mėnesių gyvenimas bendrai bus geresnis

50%

41%

60%

59%

37%

31%

43%

43%

49%

0% 20% 40% 60% 80%

Vyrai

Moterys

15-24

25-39

40-54

55+

Kaimiškos vietovės

Maži ir vidutiniai miesteliai

Dideli miestai

Taip manančiųjų procentas

Lyt

isV

ieto

vės

dyd

isA

mži

us

3 diagrama

Artimiausius 12 mėnesių ekonominė padėtis Lietuvoje bus geresnė

45%

38%

49%

44%

33%

40%

42%

41%

41%

0% 20% 40% 60%

Vyrai

Moterys

15-24

25-39

40-54

55+



Dideli miestai


Lyt

isV

ieto

vės

d

ydis

Am

žiu

s

14

4 diagrama

Artimiausius 12 mėnesių šeimos finansinė situacija bus geresnė

41%

35%

56%

48%

30%

25%

32%

38%

43%

0% 20% 40% 60% 80%

Vyrai

Moterys

15-24

25-39

40-54

55+



Dideli miestai


Lytis

Vie

tovė

s d

ydis

Am

žiu

s

5 diagrama

Artimiausius 12 mėnesių įsidarbinimo galimybės Lietuvoje bus geresnės

57%

50%

59%

59%

50%

47%

51%

54%

54%

0% 20% 40% 60% 80%

Vyrai

Moterys

15-24

25-39

40-54

55+



Dideli miestai


Lyt

isV

ieto

vės

dyd

isA

mži

us

15

6 diagrama

Artimiausius 12 mėnesių asmeninės galimybės rasti darbą Lietuvoje bus geresnės

39%

28%

54%

48%

29%

8%

24%

31%

42%

0% 20% 40% 60% 80%

Vyrai

Moterys

15-24

25-39

40-54

55+



Dideli miestai


Lyt

isV

ieto

vės

dyd

isA

mži

us

16

Palyginti su 2006 m. rudeniu, Lietuvos gyventojų, teigiančių, kad jie yra patenkinti

dabartiniu savo gyvenimu, yra beveik tiek pat - šiuo metu beveik du trečdaliai lietuvių

yra patenkinti savo padėtimi.

Tuo tarpu šis rodiklis visoje ES sumažėjo 10 procentinių punktų (čia ir toliau – p.p.): šiuo

metu vidutiniškai 80 procentų ES gyventojų yra patenkinti savo gyvenimu. Į ES priėmus

naująsias nares – Bulgariją ir Rumuniją – Lietuva nebėra šalis, kurios gyventojai yra

vieni labiausiai nepatenkintų savo padėtimi. Juolab, kad ir Vengrijos, Portugalijos bei

Latvijos gyventojai yra mažiau patenkinti savo gyvenimu nei lietuviai.

2 lentelė. Pasitenkinimas gyvenimu.

Lietuva

2007 pavasaris

Lietuva

2006 ruduo

ES – 27

2007 pavasaris

ES – 25

2006 ruduo

Patenkintas 65% 63% 80% 90%

Nepatenkintas 34% 36% 19% 10%

N/N 1% 1% 1% 0%

KLAUSIMAS: Apskritai Jūs esate labai patenkinta(s), labiau patenkinta(s), labiau nepatenkinta(s) ar visiškai

nepatenkinta(s) gyvenimu, kurį dabar gyvenate?

Šiek tiek labiau patenkinti savo gyvenimu yra jauni žmonės bei gyvenantieji dideliuose

miestuose ir miesteliuose (žr. 7 diagrama). 7 diagrama

17

Pasitenkinimas gyvenimu

66%

65%

85%

69%

56%

58%

59%

68%

67%

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Vyrai

Moterys

15-24

25-39

40-54

55+



Dideli miestai

Patenkintųjų procentas

Lyt

isV

ieto

vės

dyd

isA

mži

us

19

1.2. Pasitikėjimas institucijomis

Kaip ir ankstesniais metais, taip ir šiemet išlieka tendencija, jog lietuviai mažai pasitiki

valstybinėmis institucijomis. Kaip ir pernai rudenį, 67 proc. Lietuvos gyventojų nepasitiki

Lietuvos Vyriausybe, o 79 proc. (2006m. rudenį 77 proc.) – Seimu. Tuo tarpu

pasitikėjimas Europos Sąjunga nuo praėjusio rudens išaugo 5 p.p. – nuo 60 proc.

iki 65 proc.

Valstybės institucijomis lietuviai yra linkę mažiau pasitikėti negu vidutinis ES pilietis;

panašiai kaip ir vidutinis europietis lietuviai pasitiki radiju, spauda ir internetu, ir dar

labiau – televizija. Tuo tarpu Europos Sąjunga pasitiki daugiau lietuvių nei ES piliečių

(atitinkamai 65 proc. ir 57 proc.).

3 lentelė. Pasitikėjimas įvairiomis institucijomis.

Lietuva ES - 27

Linkęs

pasitikėti

Linkęs

nepasitikėti N/N

Linkęs

pasitikėti

Linkęs

nepasitikėti N/N

Radiju 67% 26% 7% 66% 28% 6%

Televizija 66% 29% 5% 58% 37% 5%

Europos Sąjunga 65% 19% 16% 57% 32% 11%

Spauda 48% 46% 6% 47% 48% 5%

Internetu 40% 22% 38% 39% 35% 26%

Lietuvos Vyriausybe 26% 67% 7% 41% 53% 6%

Lietuvos Respublikos

Seimu 15% 79% 6% 43% 50% 7%

KLAUSIMAS: Prašau pasakyti apie kiekvieną iš šių institucijų, ar Jūs linkęs/usi ja pasitikėti, ar linkęs/usi

nepasitikėti? (SKAITYTI)

20

Natūralu, kad Europos Sąjunga labiau pasitiki tie, kurie mano, kad narystė Europos

Sąjungoje yra naudinga šaliai, apibūdina Europos Sąjungos įvaizdį kaip pozityvų,

pasisako už eurą ar optimistiškai žvelgia į ES ateitį: net 72 procentai manančiųjų, kad

narystė ES yra naudinga Lietuvai, pasitiki šia organizacija ir tik 33 procentai tų, kurie

neįžvelgia naudos Europos Sąjungoje, pasitiki ja (atitinkamai šia organizacija pasitiki 81

proc. turinčių pozityvų ir 45 proc. – negatyvų ES įvaizdį, 74 proc. pasisakančių už ir 54

proc. – pasisakančių prieš eurą, 75 proc. žvelgiančių optimistiškai ir 38 proc. –

žvelgiančių pesimistiškai į ES ateitį). 8 diagrama

Pasitikėjimas institucijomis

25

16

60 58

71

34

26

15

65

48

66

40

0

10

20

30

40

50

60

70

80

LietuvosVyriausybe

LietuvosRespublikos

Seimu

EuroposSąjunga

Spauda Televizija Internetu

Pro

cen

tai

pas

itik

i

2006 ruduo 2007 pavasaris

KLAUSIMAS: Prašau pasakyti apie kiekvieną iš šių institucijų, ar Jūs linkęs ja pasitikėti, ar linkęs nepasitikėti? (SKAITYTI)

21

1.3. Narystės Europos Sąjungoje nauda

Lietuvos ir Airijos gyventojai yra palankiausiai nusiteikę narystės ES atžvilgiu – 81

procentas lietuvių bei 86 procentai airių mano, kad narystė ES yra naudinga Lietuvai –

šie rodikliai yra kur kas didesni negu kitų šalių bei gerokai lenkia ES vidurkį: tik vos

daugiau nei pusė visų ES piliečių mano, kad narystė ES yra naudinga jų šaliai.

Lietuvos gyventojai taipogi palankiau žiūri į narystę Europos Sąjungoje negu latviai ar

estai – manančių, kad narystė ES yra naudinga šaliai, Estijoje yra 78 proc., o Latvijoje –

vos 55 proc.

4 lentelė. Nuomonė apie narystės ES naudą.

Lietuva Latvija Estija ES - 27

Naudinga 81% 55% 78% 59%

Nenaudinga 9% 36% 15% 30%

N/N 10% 9% 7% 11%

KLAUSIMAS: Atsižvelgiant į visas aplinkybes, ar, Jūsų manymu, narystė Europos Sąjungoje Lietuvai yra

naudinga, ar ne?

22

Palankumas ES šių metų pavasarį netgi pranoko tą lygį, kuris buvo Lietuvai ką tik

įstojus į Sąjungą (žr. 9 diagramą). 9 diagrama

Požiūris į narystę ES

4353 54

6958

7872 70 72

77 81

0

20

40

60

80

100

1999žiema

2001ruduo

2002ruduo

2003ruduo

2004pavasaris

2004ruduo

2005pavasaris

2005ruduo

2006pavasaris

2006ruduo

2007pavasaris

Pro

cen

tas

man

ančių,

kad

nar

ystė

nau

din

ga

KLAUSIMAS: Atsižvelgiant į visas aplinkybes, ar, Jūsų manymu, narystė Europos Sąjungoje Lietuvai yra naudinga, ar ne?

Požiūryje į ES beveik nėra jokių reikšmingų skirtumų demografinėse visuomenės

grupėse. Tik šiek tiek palankiau į ES žiūri jauniausieji, ir ne taip palankiai – vyriausi

Lietuvos gyventojai (žr. 9 diagramą).

10 diagrama

Ar Lietuvai naudinga narystė Europos Sąjungoje

83%

81%

90%

86%

80%

74%

84%

82%

79%

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Vyrai

Moterys

15-24

25-39

40-54

55+



Dideli miestai

Procentas manančiųjų, kad naudinga

Lyt

is

Vie

tovė

s d

ydis

Am

žiu

s

23

1.4. Svarbiausios problemos

Kaip ir daugelį pastarųjų metų, taip ir šiuo metu lietuviams svarbiausios problemos yra

susijusios su nusikalstamumu ir ekonomika (5 lentelė). Taip pat, kaip ir pernai, į svarbiausių problemų penketuką patenka su sveikatos apsaugos sistema susijusios

problemos.

Europos Sąjungoje ir toliau išlieka viena dominuojanti problema – nedarbas. Ją

paminėjo vidutiniškai 34 procentai (pernai rudenį - 40 procentų) ES gyventojų. Tiesa,

šios problemos aktualumas po truputį mažėja – ją šį pavasarį paminėjo 6 p.p. mažiau

respondentų nei 2006m. rudenį. Tuo tarpu pernai rudenį taip pat buvo stebimas 9 p.p.

sumažėjimas palyginti su 2006m. pavasariu.

Palyginti su praėjusiu pusmečiu, visų problemų aktualumas Lietuvoje išliko panašus;

labai nedaug padidėjo susirūpinimas ekonomine padėtimi, sumažėjo nedarbo problemos

akcentavimas.

Kaip ir anksčiau, Lietuva labai skiriasi nuo ES terorizmo ir imigracijos problemų

suvokimu: ES imigraciją kaip problemą mini 15 procentų apklaustųjų, o terorizmą - 12

procentų. Lietuvoje - atitinkamai 9 ir 1 procentas. Dvigubai daugiau nei vidutiniškai ES

Lietuvos gyventojų mini infliaciją kaip vieną pagrindinių problemų. Taip pat lietuviai kur

kas dažniau negu kiti europiečiai akcentuoja nusikalstamumo ir ekonomikos problemas,

ir kur kas rečiau – jau minėtas imigracijos, terorizmo bei nedarbo grėsmes.

24

5 lentelė. Svarbiausios problemos Lietuvoje.

Lietuva

2007 pavasaris

Lietuva

2006 ruduo

ES – 27

2007 pavasaris

ES – 25

2006 ruduo

Nusikalstamumas 44% 37% 24% 23%

Kylančios kainos, infliacija

38% 41% 18% 16%

Ekonominė padėtis 26% 22% 20% 23%

Sveikatos apsaugos sistema 19% 20% 18% 16%

Nedarbas 13% 16% 34% 40%

Mokesčiai 12% 13% 8% 7%

Pensijos 12% 13% 12% 10%

Imigracija 9% 10% 15% 21%

Energetika 8% 5% 4% 3%

Aprūpinimas būstu 7% 6% 8% 5%

Švietimo sistema 5% 6% 9% 7%

Aplinkos apsauga 1% 2% 7% 4%

Terorizmas 1% 1% 12% 15%

Gynyba, užsienio politika 1% 0% 2% 2%

Kita 2% 2% 1% 1%

KLAUSIMAS: Kokios dvi svarbiausios problemos šiuo metu iškyla Lietuvai?

Jau kelerius metus išlieka ta pati tendencija, jog vyriausio amžiaus gyventojams

svarbiausios problemos yra susiję su sveikatos apsauga bei pensijomis, taip pat su

nusikalstamumu. Jaunesniems, 15 – 39 m. amžiaus, respondentams kur kas labiau rūpi

problemos, susijusios su ekonomika: infliacija, nedarbas, imigracija, švietimo sistema,

aprūpinimas būstu, mokesčiai.

25

1.5. Europos Sąjungos poveikis įvairioms gyvenimo sritims

Lietuvos gyventojų nuomone, Europos Sąjunga daro didesnį teigiamą nei neigiamą

poveikį visoms sritims. Didžiausią teigiamą poveikį, Lietuvos gyventojų manymu, ES

daro šalies ekonominei padėčiai bei saugumui – atitinkamai 68 proc. ir 62 proc. Lietuvos

gyventojų teigia, jog jie yra stabilesni ekonomiškai bei saugesni, nes Lietuva yra

Europos Sąjungos narė.

ES vidurkis šiais aspektais yra gerokai žemesnis: labiausiai nuomonės išsiskiria, kalbant

apie ekonominį stabilumą – kad šalis yra stabilesnė ekonomiškai, būdama ES nare,

vidutiniškai mano 51 proc. ES piliečių.

6 lentelė. Europos Sąjungos poveikis įvairioms sritims.

Lietuva ES - 27

Linkęs

sut

ikti

Linkęs

ne

sutik

ti

N/N

Linkęs

sut

ikti

Linkęs

ne

sutik

ti

N/N

Jaučiuosi saugiau, nes Lietuva yra ES narė

62% 26% 12% 52% 39% 9%

Aš manau, kad mes esame stabilesni ekonomiškai,

kadangi Lietuva yra ES narė

68% 23% 9% 51% 39% 10%

Aš manau, kad mes esame stabilesni politiškai, kadangi

Lietuva yra ES narė

59% 30% 11% 45% 45% 10%

KLAUSIMAS: Prašau pasakyti apie kiekvieną teiginį, ar Jūs esate labiau linkęs su juo sutikti, ar nesutikti?

26

1.6. Lietuva palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis

Lietuvos gyventojų nuomone, Lietuva labiausiai atsilieka nuo kitų ES šalių kalbant apie

socialinį gerbūvį, aprūpinimą pensijomis, gyvenimo kokybę apskritai, ekonomikos padėtį bei pragyvenimo išlaidas Lietuvoje.

Kalbant apie ES vidurkį, pagrindinės problemos lieka panašios – kaip ir lietuviai,

europiečiai taipogi akcentuoja pragyvenimo išlaidas bei aprūpinimą pensijomis, tačiau

jie, skirtingai nuo lietuvių, kur kas labiau susirūpinę energijos kainomis.Vidutinis ES

pilietis apskritai yra daug optimistiškesnis negu lietuvis, vertindamas savo šalį kaip

esančią geresnėje padėtyje negu kitos ES šalys – lyginant europiečių ir lietuvių

nuomones, matyti, jog lietuviai apskritai yra daug prastesnės nuomonės apie savo šalį negu kiti ES piliečiai. Didžiausias atotrūkis tarp nuomonių yra vertinant savo šalies

padėtį gyvenimo kokybės bei socialinio gerbūvio atžvilgiu – lietuviai kur kas dažniau

negu kiti europiečiai mano, jog Lietuvoje padėtis šiose sferose yra blogesnė negu kitose

ES šalyse.

7 lentelė. Lietuva tarp kitų ES šalių.

Lietuva ES - 27

Padėt

is

gere

snė

Padėt

is

blog

esnė

N/N

Padėt

is

gere

snė

Padėt

is

blog

esnė

N/N

Užsienio kalbų mokėjimas Lietuvoje 36% 42% 15% 32% 52% 9%

Švietimo sistema Lietuvoje 30% 48% 16% 39% 44% 9%

Aplinkos padėtis Lietuvoje 28% 53% 12% 43% 39% 8%

Darbo rinkos padėtis Lietuvoje 21% 67% 8% 32% 54% 7%

Viešasis transportas Lietuvoje 21% 52% 18% 36% 44% 12%

Energijos kainos Lietuvoje 19% 63% 15% 17% 63% 15%

Sveikatos priežiūros sistema Lietuvoje 18% 72% 7% 41% 48% 6%

Pragyvenimo išlaidos Lietuvoje 14% 78% 6% 24% 65% 6%

Ekonomikos padėtis Lietuvoje 13% 79% 6% 38% 49% 7%

Gyvenimo kokybė Lietuvoje 12% 81% 5% 48% 40% 5%

Aprūpinimas pensijomis Lietuvoje 8% 80% 10% 27% 56% 13%

Socialinio gerbūvio padėtis Lietuvoje 8% 82% 7% 42% 44% 9%

KLAUSIMAS: O kiekvienoje iš šių sričių, ar Jūs galėtumėte pasakyti, kad padėtis Lietuvoje yra geresnė ar

blogesnė, lyginant su Europos Sąjungos šalių vidurkiu?

29

2. Europos Sąjungos įvaizdis ir reikšmė 2.1. Europos Sąjungos apibūdinimas

Tiek lietuviai, tiek apskritai visi europiečiai Europos Sąjungą pirmiausia asocijuoja su

pozityviais dalykais – daugiau negu pusė lietuvių bei ES piliečių Europos Sąjungą

apibūdina kaip demokratišką, modernią bei saugančią.

8 lentelė. Sąvokos, apibūdinančios Europos Sąjungą

Lietuva ES - 27 Gerai

apibūdina Blogai

apibūdina N/N Gerai

apibūdina Blogai

apibūdina N/N

Demokratiška 71% 16% 13% 70% 21% 9%

Moderni 63% 20% 17% 70% 22% 8%

Sauganti 63% 22% 15% 57% 30% 13%

Technokratinė 37% 17% 46% 48% 22% 30%

Neveiksminga 20% 61% 19% 37% 46% 17%

KLAUSIMAS: Prašau pasakyti apie kiekvieną iš šių žodžių, ar jie labai gerai, gana gerai, gana blogai ar labai

blogai apibūdina tai, ką Jūs galbūt galvojate apie Europos Sąjungą?

2.2. Europos Sąjungos įvaizdis

Kaip ir praėjusiais metais, taip ir šį pavasarį Lietuvos gyventojai Europos Sąjungą vertina

palankiau nei kitų ES šalių gyventojai. Be to, nuo 2005 m. rudens ES įvaizdis gerėja ir

visų europiečių akyse: kad Europos Sąjunga turi labai ar pakankamai teigiamą įvaizdį, teigia manantys 59 proc. lietuvių bei 52 proc. kitų europiečių (šis santykis 2006m. rudenį buvo 53 proc. ir 50 proc., 2006m. pavasarį - 51 proc. ir 44 proc.).

9 lentelė. Europos Sąjungos įvaizdis.

Lietuva

2007 pavasaris Lietuva

2006 ruduo ES – 27

2007 pavasaris ES – 25

2006 ruduo

Labai teigiamas 12% 9% 11% 8%

Pakankamai teigiamas 47% 46% 41% 39%

Neutralus 34% 37% 31% 33%

Pakankamai neigiamas 5% 4% 12% 13%

Labai neigiamas - 1% 3% 4%

N/N 2% 3% 2% 3%

KLAUSIMAS:Ar Europos Sąjunga Jūsų akyse turi labai teigiamą, pakankamai teigiamą, neutralų,

pakankamai neigiamą ar labai neigiamą įvaizdį? (GALIMI KELI ATSAKYMAI)

30

2.3. Europos Sąjungos prasmė

Kaip ir pastaraisiais metais, daugiau nei pusei lietuvių ES pirmiausiai reiškia

laisvę keliauti, studijuoti ir dirbti bet kur Europos Sąjungoje; taip pat dažnos

asociacijos su ekonomine gerove, kultūros įvairove, euru bei taika (žr. 10 lentelę).

Rečiausiai su ES lietuviai asocijuoja nedarbą, nepakankamą išorinių sienų kontrolę,

padidėjusį nusikalstamumą bei biurokratiją. Tuo tarpu vidutinis europietis ES dažniausiai

asocijuoja su laisve keliauti, studijuoti ir dirbti bet kur Europos Sąjungoje, euru bei taika,

o rečiausiai – su socialine apsauga, kultūros savitumo praradimu bei nedarbu.

Analogiškai kaip ir 2006m. rudenį, lyginant lietuvių ir vidutinio ES piliečio asociacijas,

išlieka tendencija, kad lietuviai yra linkę matyti ES pozityviau nei vidutinis ES

pilietis; Lietuvos gyventojai kur kas rečiau įžvelgia neigiamas ES puses: jie žymiai

rečiau asocijuoja ES su pinigų švaistymu, biurokratija, padidėjusiu

nusikalstamumu, nedarbu bei nepakankama sienų kontrole.

31

10 lentelė. Europos Sąjungos prasmė.

Lietuva 2007

pavasaris

Lietuva 2006

pavasaris

ES – 27 2007

pavasaris

ES – 25 2006

pavasaris Laisvę keliauti, studijuoti ir dirbti bet kur

Europos Sąjungoje 66% 66% 52% 50%

Ekonominę gerovę 33% 33% 20% 18%

Kultūros įvairovę 27% 19% 27% 26%

Eurą 23% 29% 39% 39%

Taiką 23% 21% 33% 33%

Demokratiją 19% 19% 22% 24%

Svaresnį žodį pasaulyje 18% 15% 26% 26%

Socialinę apsaugą 16% 17% 10% 10%

Mūsų kultūros savitumo praradimą 9% 10% 12% 13%

Pinigų švaistymą 9% 8% 20% 22%

Biurokratiją 8% 7% 21% 21%

Daugiau nusikaltimų 8% 7% 17% 16%

Nepakankamą išorinių sienų kontrolę 4% 5% 18% 19%

Nedarbą 3% 5% 14% 18%

Kita 2% 2% 2% 2%

N/N) 2% 4% 3% 4%

KLAUSIMAS: Ką Jums asmeniškai reiškia Europos Sąjunga? (GALIMI KELI ATSAKYMAI)

32

3. Globalizacija 3.1. Asociacijos

Žodis “globalizacija” turi teigiamą prasmę mažiau negu pusei Lietuvos gyventojų; kur kas

patrauklesnės asociacijos lietuviams kyla išgirdus sąvokas “laisva prekyba”, “įmonė”,

“lankstumas”, “visuotinio gerbūvio valstybė”.

11 lentelė. Asociacijos

Lietuva ES - 27

Teigiama Neigiama N/N Teigiama Neigiama N/N

Laisva prekyba 85% 7% 8% 76% 16% 8%

Įmonė 82% 6% 12% 74% 15% 11%

Lankstumas 82% 4% 14% 72% 17% 11%

Visuotinio gerbūvio valstybė

80% 7% 13% 69% 21% 10%

Profesinė sąjunga 76% 11% 13% 61% 29% 10%

Konkurencingumas 72% 11% 17% 73% 18% 9%

Reformos 67% 19% 14% 64% 26% 10%

Viešasis administravimas 64% 10% 26% 53% 38% 9%

Liberalizacija 56% 11% 33% 58% 25% 17%

Globalizacija 46% 22% 32% 46% 39% 15%

Protekcionizmas 23% 33% 44% 41% 38% 21%

KLAUSIMAS: Prašau pasakyti, ar kiekvienas šis pavadinimas Jums skamba labai teigiamai, gana teigiamai,

gana neigiamai ar labai neigiamai.

33

Nors pats žodis “globalizacija” patrauklus beveik pusei Lietuvos gyventojų, ketvirtadaliui

jų nekyla jokių asociacijų, susijusių su šia sąvoka. Daugiau kaip ketvirtadaliui lietuvių

globalizacija reiškia naujų rinkų galimybių atsivėrimą Lietuvos įmonėms, tuo tarpu kiti

europiečiai globalizaciją dažniausiai sieja su kai kurių įmonių perkėlimu į šalis, kuriose

pigesnė darbo jėga.

12 lentelė. Asociacijos su žodžiu “Globalizacija”

Lietuva ES - 27 Atsiveria naujos kitų rinkų galimybės Lietuvos

įmonėms 28% 22%

Užsienio investicijos Lietuvoje 17% 14%

Išaugusi konkurencija Lietuvos įmonėms 16% 15%

Kai kurių įmonių perkėlimas į tas šalis, kuriose darbo jėga yra pigesnė

11% 35%

Kita 3% 3%

N/N 25% 11%

KLAUSIMAS: Prekybos globalizacija turi daug įvairių pasekmių. Apie ką pirmiausiai pagalvojate išgirdęs

(usi) žodį „globalizacija" ?

3.2. Europos Sąjungos poveikis globalizacijai

Globalizaciją tiek lietuviai, tiek kiti europiečiai laiko ir patraukliu, ir gerai valdomu dalyku

– daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų ir pusė ES piliečių sutinka, kad Europos

Sąjunga suteikia Europos piliečiams galimybę gauti daugiau naudos iš teigiamo

globalizacijos poveikio, ir beveik pusės jų nuomone, ES padeda apsaugoti nuo neigiamo

globalizacijos poveikio.

13 lentelė. Globalizacijos valdymas

Lietuva ES - 27 Sutinku 57% 50%

Nesutinku 12% 31%

N/N 31% 19%

KLAUSIMAS: Kiek Jūs sutinkate ar nesutinkate su šiuo teiginiu: Europos Sąjunga suteikia Europos

piliečiams galimybę gauti daugiau naudos iš teigiamo globalizacijos poveikio?

34

14 lentelė. Europos Sąjungos poveikis globalizacijai

Lietuva ES - 27 ES padeda apsaugoti nuo neigiamo

globalizacijos poveikio 43% 42%

ES nepadeda apsaugoti nuo neigiamo globalizacijos poveikio

28% 40%

N/N 29% 18%

KLAUSIMAS: Kiek Jūs sutinkate ar nesutinkate su šiuo teiginiu: Europos Sąjunga padeda apsaugoti mus

nuo neigiamo globalizacijos poveikio?

35

4. Sprendimų priėmimas Europos Sąjungoje 4.1. Sprendimų priėmimo lygmenys Dauguma Lietuvos ir ES gyventojų sutinka su teiginiu, kad kiekvienas Europos Sąjungos

sprendimas turi būti priimamas derybų keliu, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės

vyriausybės nuomonę. Taip mano 84 procentai Lietuvos ir 63 procentai ES gyventojų.

Tačiau Lietuvos gyventojai visas sritis, išskyrus pensijas, mokesčių sistemą,

švietimo sistemą, transportą, kovą su nedarbu bei socialinę apsaugą, yra linkę

palikti tvarkyti Europos Sąjungai. Panašiai ir kiti europiečiai yra linkę tikėti, kad šalies

valdžia geriau negu ES susitvarkys su tokiomis sritimis kaip pensijos, mokesčių sistema,

sveikatos ir socialinė apsauga, švietimo sistema, kova su nedarbu, transportas bei

ekonomika. Tačiau tyrimas taip pat rodo, kad išlieka tendencija pasitikėti Europos

Sąjunga - visose tirtose srityse vidutiniškai 56,3 procento Lietuvos piliečių ir 51,4

procento ES piliečių sprendimo teisę priskiria visų pirma Europos Sąjungai. Tuo tarpu

kalbant apie šalies valdžią, šis santykis yra atitinkamai 38,6 ir 44,6 procento (tai taip pat

sako, kad lietuviai kur kas mažiau pasitiki savo šalies valdžios kompetencija nei vidutinis

europietis). Tad, kaip ir pernai, Europos Sąjungos institucijų svarba vidutiniam jos

piliečiui lieka didesnė nei jo šalies valdžios.

Matyt todėl, kad lietuviai labiau pasitiki Europos Sąjunga, jie vidutiniškai dažniau negu

kiti europiečiai nurodo, kad sprendimai dėl visų išvardintų sričių (išskyrus aplinkos

apsaugą, konkurenciją bei transportą) turi būti priimami Europos Sąjungos lygmeniu.

15 lentelė. Sprendimų priėmimas

Lietuva ES - 27

Šalies valdžios

Bendrai Europos

Sąjungoje N/N

Šalies valdžios

Bendrai Europos

Sąjungoje N/N

Pensijos 58% 39% 3% 72% 25% 3% Mokesčių sistema 57% 39% 4% 68% 28% 4%

Sveikatos ir socialinė apsauga

50% 47% 3% 66% 31% 3%

Švietimo sistema 56% 39% 5% 64% 33% 3%

36

Kova su nedarbu 52% 45% 3% 58% 39% 3% Transportas 56% 39% 5% 51% 45% 4% Ekonomika 33% 62% 5% 50% 46% 4%

Vartotojų apsauga 41% 50% 9% 48% 48% 4% Žemės ūkis ir žuvininkystė 44% 52% 4% 45% 50% 5% Kova su nusikalstamumu 34% 63% 3% 38% 60% 2%

Imigracija 33% 62% 5% 37% 59% 4% Energetika 31% 64% 5% 35% 61% 4%

Parama regionams, susiduriantiems su

ekonominiais sunkumais 24% 70% 6% 35% 60% 5%

Konkurencija 32% 55% 13% 34% 57% 9% Krašto apsauga ir

užsienio politika 24% 71% 5% 33% 62% 5%

Aplinkos apsauga 41% 55% 4% 28% 69% 3% Moksliniai ir technologiniai

tyrinėjimai 17% 77% 6% 24% 71% 5%

Kova su terorizmu 11% 85% 4% 16% 81% 3%

KLAUSIMAS: Prašau pasakyti apie kiekvieną iš sričių, ar sprendimai dėl jų turėtų būti priimami šalies valdžios, ar

bendrai Europos Sąjungoje?

37

4.2. “Dviejų greičių Europos” idėja Tiek Lietuvos, tiek kitų ES šalių gyventojai išreiškia labiau individualų požiūrį į Europos

politikos vystymą – 42 proc. Lietuvos gyventojų ir 47 proc. visų europiečių pasisako už

idėją, kad tos šalys, kurios yra pasirengusios sustiprinti bendrosios Europos politikos

vystymą tam tikrose svarbiose srityse, turėtų tai daryti nelaukdamos kitų.

16 lentelė. Požiūris į “Dviejų greičių Europos” idėją

Lietuva ES - 27 Kad tos šalys, kurios yra pasirengusios sustiprinti bendrosios

Europos politikos vystymą tam tikrose svarbiose srityse, turėtų tai daryti nelaukdamos kitų

42% 47%

Arba kad tos šalys, kurios yra pasirengusios sustiprinti bendrosios Europos politikos vystymą tam tikrose svarbiose

srityse, turėtų palaukti kol visos Europos Sąjungos valstybės narės būtų tam pasirengusios

34% 37%

N/N 24% 16%

KLAUSIMAS: Kalbant apie „DVIEJŲ GREIČIŲ EUROPOS" idėją, kuriam iš šių teiginių Jūs asmeniškai

teikiate pirmenybę?

38

5. Europos politinė sąjunga

5.1. Europos Sąjungos politikos principai

Daugiau negu pusė Lietuvos bei visos ES piliečių pasisako už bendrą Europos Sąjungos

narių gynybos ir saugumo politiką, bendrą Europos Sąjungos narių užsienio politiką kitų

šalių atžvilgiu, Europos Sąjungos Konstituciją, vieningą valiutą – eurą bei mokinių

mokymą apie tai, kaip dirba Europos sąjungos institucijos. Be to, lietuviai palankiai

vertina ir tolimesnę ES plėtrą – tam pritaria 68 proc. lietuvių (ir kur kas mažiau - 49 proc.

- visų europiečių).

Lyginant lietuvių ir visų ES gyventojų požiūrį, matyti, jog lietuviai pozityviau žiūri ne tik į tolimesnę ES plėtrą, tačiau ir į bendrą Europos Sąjungos narių gynybos ir saugumo

politiką, tuo tarpu Europos pinigų Sąjungai, turinčiai bendrą valiutą, pritaria vis dar

mažiau lietuvių negu vidutiniškai kitų ES šalių gyventojų.

17 lentelė. Nuostatos dėl svarbiausių Europos Sąjungos reikalų. Lentelėje pateikiami pritariančių konkrečiam teiginiui procentai

Lietuva 2007

pavasaris

Lietuva 2006 ruduo

ES – 27 2007

pavasaris

ES – 25 2006 ruduo

Bendrai Europos Sąjungos narių gynybos ir

saugumo politikai 84% 85% 77% 75%

Bendrai Europos Sąjungos narių užsienio politikai

kitų šalių atžvilgiu 77% 73% 72% 68%

Tolimesnė Europos Sąjungos plėtra numato kitų

šalių priėmimą ateityje 68% 68% 49% 46%

Europos Sąjungos Konstitucijai 66% 68% 66% 63%

Europos pinigų Sąjungai, turinčiai vieną bendrą

valiutą - eurą 54% 55% 63% 60%

Spartesnis Europos kūrimo tempas vienoje grupėje

šalių nei kitose šalyse 51% 47% 48% 40%

Mokinių mokymas, kaip dirba Europos Sąjungos

institucijos 83% - 86% -

KLAUSIMAS: Prašau pasakyti apie kiekvieną teiginį, ar Jūs pritariate šiam teiginiui, ar ne?

39

5.2. Informuotumas apie priimamus sprendimus

Tiek lietuviai, tiek kitų ES šalių gyventojai jaučiasi prastai informuoti apie Europos

politinius reikalus (žr. 18 lentelę). Kalbant apie informuotumą apie ES lygiu priimamus

sprendimus tam tikrose sferose, matyti, kad tiek Lietuvos, tiek kitų ES šalių gyventojai

jaučiasi esantys nepakankamai informuoti (žr. 19 lentelę) – nė vienoje iš paminėtų sferų

informuotumo procentas neviršija 33 proc. (išskyrus žemės ūkį ir žuvininkystę Lietuvos

atveju – 34 proc.), o bendras informuotumo vidurkis siekia vos 26 proc. Lietuvos ir 24

proc. visos ES atžvilgiu.

Visgi kalbant apie įvairias sritis, “žinomiausiųjų” penketukas skiriasi: lietuviai jaučiasi

geriausiai informuoti apie žemės ūkio ir žuvininkystės, kovos su nusikalstamumu,

kovos su terorizmu, ekonomikos bei imigracijos srityse priimamus sprendimus,

tuo tarpu vidutinis europietis labiausiai jaučiasi informuotas apie sprendimus, priimamus

tokiose srityse kaip aplinkos apsauga, kova su terorizmu, transportas, kova su

nusikalstamumu bei sveikatos ir socialinė apsauga. Įdomu pastebėti, kad moksliniai ir

technologiniai tyrinėjimai, kurie nuolatos yra ES akcentuojami kaip ateities prioritetas,

tiek Lietuvos, tiek ir apskritai ES gyventojų yra viena mažiausiai žinomų sričių.

40

18 lentelė. Informuotumas apie politinius reikalus

Lietuva ES - 27

Gerai informuoti 26% 22%

Blogai informuoti 71% 75%

NN 3% 3%

KLAUSIMAS: Apskritai kalbant, ar manote, kad Lietuvoje žmonės yra gerai informuoti apie Europos

politinius reikalus?

19 lentelė. Informuotumas apie ES lygiu priimamus sprendimus

Lietuva ES - 27

Žm

onės

ge

rai

info

rmuo

ti

Žm

onės

bl

ogai

in

form

uoti

N/N

Žm

onės

ge

rai

info

rmuo

ti

Žm

onės

bl

ogai

in

form

uoti

N/N

Žemės ūkis ir žuvininkystė 34% 53% 13% 23% 69% 8%

Kova su nusikalstamumu 33% 58% 9% 26% 68% 6%

Kova su terorizmu 30% 60% 10% 29% 65% 6%

Ekonomika 30% 59% 11% 25% 68% 7%

Imigracija 29% 58% 13% 24% 70% 6%

Kova su nedarbu 28% 61% 11% 22% 72% 6%

Transportas 28% 56% 16% 28% 65% 7%

Krašto apsauga ir užsienio reikalai

27% 60% 13% 24% 69% 7%

Aplinkos apsauga 26% 60% 14% 31% 63% 6%

Energetika 25% 60% 15% 25% 68% 7%

Sveikatos ir socialinė apsauga

24% 65% 11% 26% 68% 6%

Parama regionams, susiduriantiems su

ekonominiais sunkumais 24% 63% 13% 19% 74% 7%

Mokesčių sistema 21% 67% 12% 24% 69% 7%

Vartotojų apsauga 19% 66% 15% 24% 69% 7%

Moksliniai ir technologiniai tyrinėjimai

18% 66% 16% 18% 74% 8%

Konkurencija 17% 63% 20% 17% 73% 10%

KLAUSIMAS: Kalbant tiksliau, ar manote, kad Lietuvoje žmonės yra gerai informuoti ar blogai informuoti apie

priemones, kurių imamasi Europos Sąjungos lygiu šiose srityse?

41

6. Europos Sąjungos plėtra Lietuvos gyventojai išlieka vieni palankiausiai Europos Sąjungoje nusiteikusiųjų

tolesnės plėtros atžvilgiu: 68 procentai apklaustųjų palaiko naujų šalių priėmimą į ES, o ES vidurkis tėra 49 proc. Už Lietuvos gyventojus palankiau plėtros atžvilgiu

nusiteikę tik Lenkijos gyventojai (76 proc. gyventojų nusiteikę pozityviai ES plėtros

atžvilgiu).

11 diagrama

Požiūris į ES plėtrą

68 63 596856 55

020406080

100

Liet

uva

Latv

ija

Est

ijaPro

cen

tas

pri

tari

ančių

2006 ruduo 2007 pavasaris

KLAUSIMAS: Prašau pasakyti apie kiekvieną teiginį, ar Jūs pritariate šiam teiginiui, ar ne? Tolimesnė Europos Sąjungos plėtra, ateityje įtraukiant kitas šalis

Palankiausiai plėtros atžvilgiu yra nusiteikę jaunesnio amžiaus respondentai (žr. 20

lentelę), tuo tarpu kitos demografinės grupės nesiskiria nuo bendro vidurkio.

20 lentelė. Nuostatos dėl Europos Sąjungos plėtros. Lentelėje pateikiami palankiai nusiteikusiųjų procentai

Lietuva ES - 27

Vyrai 70% 50% Moterys 66% 48%

15-24 79% 60% 25-39 69% 55% 40-54 71% 49%

55+ 59% 39% Kaimiškos vietovės 72% 47%

Maži ir vidutiniai miesteliai 64% 48%

Dideli miestai 70% 53%

KLAUSIMAS: Prašau pasakyti apie kiekvieną teiginį, ar Jūs pritariate šiam teiginiui ar ne? Tolimesnė Europos

Sąjungos plėtra, ateityje įtraukiant kitas šalis

42

Lietuviai yra vieni palankiausiai nusiteikę Europos Sąjungos plėtros atžvilgiu, tad ir

vertindami prisijungimą prie ES išreiškia aiškią poziciją – 48 proc. lietuvių teigimu,

prisijungimo prie ES įtaka šaliai yra pozityvi; taip mano 36 proc. latvių ir daugiau negu

pusė estų. Latviai prisijungimą prie ES vertina negatyviausiai iš trijų Baltijos šalių

gyventojų – trečdalio latvių manymu, prisijungimas prie ES padarė šaliai neigiamą įtaką.

21 lentelė. Prisijungimo prie Europos Sąjungos įtaka šaliai

Lietuva Latvija Estija ES 27

Ji buvo tokia teigiama, kaip aš ir tikėjausi

28% 20% 29% 29%

Ji buvo teigiama, o aš nesitikėjau kad taip bus

20% 16% 27% 22%

Ji buvo tokia neigiama, kaip aš ir tikėjausi

7% 16% 7% 10%

Ji buvo neigiama, o aš nesitikėjau kad taip bus

4% 17% 6% 7%

Ji buvo nei teigiama, nei neigiama 33% 26% 26% 24%

N / N 8% 5% 5% 8%

KLAUSIMAS: Mūsų šalis prisijungė prie Europos Sąjungos 2004 metais. Kalbant apie šio prisijungimo prie Europos

Sąjungos įtaką šaliai, kuris iš šių geriausiai atspindi Jūsų požiūrį?

43

7. Europa ir jos ateitis 7.1. Požiūris į Europos vienijimąsi Tiek lietuvių, tiek kitų Europos Sąjungos šalių gyventojų nuomone, teigiamiausi Europos

vienijimosi rezultatai yra laisvas žmonių, prekių ir paslaugų judėjimas ES viduje bei taika

tarp valstybių narių – taip mano pusė ir daugiau visų apklaustųjų. Eurą kaip teigiamą

vienijimosi rezultatą mini 22 proc. lietuvių bei 27 proc. kitų europiečių.

22 lentelė. Teigiamiausi Europos vienijimosi rezultatai Lietuva ES - 27

Laisvas žmonių, prekių ir paslaugų judėjimas ES viduje 67% 62%

Taika tarp ES valstybių narių 50% 58%

Euras 22% 27%

Apsikeitimo studentais programos, tokios kaip ERASMUS 21% 19%

Bendra žemės ūkio politika 18% 10%

Nė viena 4% 8%

Kita 1% 1%

N/N 6% 4%

KLAUSIMAS: Kurie iš šių, Jūsų manymu, yra teigiamiausi Europos vienijimosi rezultatai?

Su pozityviais dalykais Lietuvos gyventojai sieja ir asociacijas su Romos sutarties

sukaktimi – dažniausiai vilties, pasitenkinimo bei pasididžiavimo emocijas. Visgi apie

pusė Lietuvos gyventojų neturi jokių asociacijų su šia sukaktimi.

ES piliečiai vidutiniškai palyginti su lietuviais turi gerokai daugiau tiek pozityvių, tiek

negatyvių asociacijų: nors su viltimi šią sutartį sieja 10 p.p. daugiau ES piliečių, 12 p.p.

daugiau jų ši sukaktis kelia nerimo ir 8 p.p. daugiau - nusivylimo jausmus. 23 lentelė. Asociacijos su Romos sutarties sukaktimi

Lietuva ES - 27 Viltis 39% 49%

Pasitenkinimas 20% 27%

Pasididžiavimas 14% 17%

Nerimas 8% 20%

Liūdesys 3% 6%

Nusivylimas 2% 10%

Niekas 51% 36%

N/N 9% 6%

KLAUSIMAS: Šiais metais mes švenčiame Romos sutarties 50-ąsias metines, kuri žymi Europos Sąjungos,

kokia yra dabar, sukūrimo pradžią. Kurie žodžiai Jums pirmiausia ateina į galvą, kai galvojate apie šias

metines?

44

Lietuvos gyventojų požiūriu, labiausiai bendruomenės jausmą tarp ES piliečių kuria

ekonomika, kultūra, kalbos, visuotinio gerbūvio valstybė bei išradimai, mokslas ir

technologijos. ES piliečių nuomonė šiek tiek kitokia: jų manymu, tokį jausmą labiausiai

kuria ekonomika bei kultūra, istorija, vertybės bei sportas. Įdomu pastebėti, jog lietuviai

dažniau negu visi ES piliečiai akcentuoja ekonomiką bei visuotinio gerbūvio valstybę, o

rečiau – istorijos, vertybių įtaką.

24 lentelė. Bendruomenės jausmas tarp ES piliečių

Lietuva ES - 27

Ekonomika 45% 27%

Kultūra 27% 27%

Kalbos 21% 17%

Visuotinio gerbūvio valstybė 19% 12%

Išradimai, mokslas ir technologijos 18% 14%

Sportas 17% 20%

Religija 16% 13%

Istorija 15% 21%

Vertybės 15% 20%

Geografija 15% 16%

Teisės aktai 14% 12%

Solidarumas su skurdesniais regionais 12% 17%

Nė vienas iš šių 2% 3%

Niekas, tokio jausmo nėra 1% 4%

Kitas 1% 1%

N/N 3% 5%

KLAUSIMAS: Jūsų manymu, kurie iš šių dalykų labiausiai kuria bendruomenės jausmą tarp Europos

Sąjungos piliečių?

45

7.2. Požiūris į Europos bei Europos Sąjungos ateitį

Didžioji dauguma lietuvių bei kitų ES šalių gyventojų yra optimistiškai nusiteikę,

vertindami Europos Sąjungos ateitį. Lietuviai palankiau nei ES vidurkis vertinantys ES,

taip pat išreiškia pozityvesnes negu kitų europiečių nuostatas ir Sąjungos ateities

atžvilgiu.

25 lentelė. Požiūris į Europos ateitį Lietuva ES - 27

Optimistiškai nusiteikęs 74% 69%

Pesimistiškai nusiteikęs 18% 24%

N/N 8% 7%

KLAUSIMAS: Ar Jūs esate labai optimistiškai, gana optimistiškai, gana pesimistiškai ar labai pesimistiškai

nusiteikęs dėl Europos Sąjungos ateities?

Šiek tiek optimistiškiau į Europos Sąjungos ateitį žiūri jauniausi Lietuvos bei kitų ES šalių

gyventojai, kitų demografinių grupių vertinimai mažai skiriasi nuo vidurkio. 26 lentelė. Požiūris į Europos ateitį. Lentelėje pateikiami optimistiškai nusiteikusiųjų procentai

Lietuva ES - 27

Vyrai 76% 70% Moterys 73% 67%

15-24 88% 77%

25-39 78% 72% 40-54 68% 68%

55+ 68% 63%

Kaimiškos vietovės 73% 67% Maži ir vidutiniai miesteliai 73% 69%

Dideli miestai 76% 71%

KLAUSIMAS: Ar Jūs esate labai optimistiškai, gana optimistiškai, gana pesimistiškai ar labai pesimistiškai

nusiteikęs dėl Europos Sąjungos ateities?

46

Pusės ir daugiau Lietuvos bei kitų Europos Sąjungos šalių gyventojų manymu, po 50

metų ES valiuta euras bus galingesnis už dolerį, ES turės savo kariuomenę, taps

pirmaujančia diplomatine jėga pasaulyje bei turės savo prezidentą.

Įdomu, kad lietuviai dažniau negu kiti europiečiai įsitikinę, jog ES ateityje turės galingesnį už dolerį eurą bei turės savo kariuomenę – tokias nuostatas išreiškė atitinkamai 68 proc.

ir 65 proc. lietuvių bei 61 proc. ir 56 proc. kitų ES šalių gyventojų.

27 lentelė. Europos Sąjungos ateities pokyčiai

Lietuva ES - 27

Tik

riaus

iai

taip

Tik

riaus

iai

ne

N/N

Tik

riaus

iai

taip

Tik

riaus

iai

ne

N/N

Turėdama eurą, turės galingesnę valiutą už dolerį 68% 14% 18% 61% 22% 17%

Turės savo kariuomenę 65% 18% 17% 56% 26% 18% Bus pirmaujanti diplomatinė jėga

pasaulyje 57% 21% 22% 61% 22% 17%

Turės savo prezidentą, tiesiogiai renkamą Europos piliečių

49% 30% 21% 51% 30% 19%

Bus tik antraeilė ekonominė jėga 27% 46% 27% 31% 49% 20%

KLAUSIMAS: Prašau man pasakyti apie kiekvieną iš šių, ar Jūsų manymu, po 50 metų Europos Sąjunga...?

47

Lietuvos gyventojų nuomone, labiausiai Europos Sąjungą ateityje galėtų sustiprinti kova

su nusikalstamumu (kaip jau buvo minėta, nusikalstamumo problema lietuviams yra

aktualiausia), socialinių bei energetikos klausimų sprendimas, o mažiausiai svarbos

lietuviai suteikia kultūros politikai, solidarumui su skurdesniais regionais bei Europos

gynybos politikai. Visų europiečių nuomonė panaši į lietuvių – jiems aktualiausi

dalykai, kurie galėtų sustiprinti Sąjungą, taipogi yra kova su nusikalstamumu bei

socialinių ir energetikos klausimų sprendimas, tačiau europiečiai taip pat skiria

didelį dėmesį aplinkos bei imigracijos klausimams.

Prognozuodami ES ateitį, Lietuvos gyventojai dažniau negu kiti ES šalių piliečiai

akcentuoja kovos su nusikalstamumu, socialinių klausimų, Europos užsienio politikos,

vidaus rinkos svarbą ir rečiau mini tokias sritis kaip imigracija, aplinka bei solidarumas su

skurdesniais regionais.

28 lentelė. Europos Sąjungą stiprinsiantys veiksniai

Lietuva ES - 27

Kova su nusikalstamumu 42% 33%

Socialiniai klausimai 40% 25%

Energetikos klausimai 27% 25%

Europos užsienio politika 22% 16%

Imigracijos klausimai 21% 29%

Vidaus rinka 20% 13%

Europos švietimo politika 14% 14%

Aplinkos klausimai 13% 34%

Moksliniai tyrimai 13% 13%

Europos gynybos politika 12% 12%

Solidarumas su skurdesniais regionais 11% 17%

Kultūros politika 6% 8%

Nė vienas iš šių 2% 2%

Kitas 2% 1%

N/N 3% 6%

KLAUSIMAS: Pastaraisiais metais Europos vienijimasis buvo sutelktas ties įvairiais klausimais. Jūsų

manymu, kuriuos aspektus Europos institucijos turėtų pabrėžti ateinančiais metais, kad ateityje Europos

Sąjunga būtų stipresnė?

48

8. Asmens duomenų apsauga Daugiau negu pusės Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų teigimu šalies įstatymai

neapsaugo asmens duomenų, kuriuos renka privačios bendrovės, naudojimo. Estijos

gyventojai visgi yra arčiausiai ES vidurkio – 47 proc. visų ES piliečių ir 54 proc. estų

manymu, toks asmens duomenų naudojimas nėra apsaugotas šalies įstatymų.

29 lentelė. Asmens duomenų apsauga


Gerai apsaugo 25% 26% 33% 40%

Neapsaugo 60% 63% 54% 47%

N/N 15% 11% 13% 13%

KLAUSIMAS: Privačios bendrovės, tokios kaip oro linijų bendrovės, bankai, viešbučiai, telekomunikacijų

teikėjai ar automobilių nuomos bendrovės, renka asmens duomenis komerciniams tikslams. Jūsų manymu,

kaip gerai Lietuvos įstatymai apsaugo tokių duomenų naudojimą?

Panašų požiūrį Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai išreiškė ir paklausti apie tai, kiek jie

yra informuoti apie asmens duomenų apsaugos taisykles ir reikalavimus savo šalyje –

75 proc. lietuvių, 74 proc. latvių bei 64 proc. estų teigia nesijaučiantys apie tai informuoti,

kai tuo tarpu ES vidurkis yra 60 proc.

30 lentelė. Informuotumas apie asmens duomenų apsaugos taisykles ir reikalavimus


Gerai informuotas 21% 22% 33% 36%

Neinformuotas 75% 74% 64% 60%

N/N 4% 4% 3% 4%

KLAUSIMAS: Kalbant bendrai, kiek informuotas Jūs esate apie piliečių asmens duomenų apsaugos

taisykles ir reikalavimus Lietuvoje?

49

Lietuvos ir Latvijos požiūriai į teisėsaugos institucijoms suteikiamą prieigą prie asmens

duomenų yra labai panašūs - panašios dalys gyventojų mano, kad tai yra ir

nepateisinamas įsibrovimas į piliečių asmeninius reikalus, ir, palyginti su nauda, tik

mažas nepatogumas (žr. 31 lentelę).

Į visų ES piliečių nuomonę labiausiai panaši Estijos gyventojų nuomonė – didesnės

dalies gyventojų teigimu, kad teisėsaugos institucijoms suteikiama prieiga prie asmens

duomenų yra tik mažas nepatogumas, lyginant su gaunama nauda.

31 lentelė. Požiūris į teisėsaugos institucijoms suteikiamą prieigą prie asmens duomenų


Tai nepateisinamas įsibrovimas į piliečių asmeninius reikalus

32% 34% 26% 26%

Lyginant su nauda, tai tik mažas nepatogumas 38% 38% 48% 44%

Tai visiškai joks įsibrovimas 13% 18% 16% 19%

N/N 17% 10% 10% 11%

KLAUSIMAS: Kalbant apie teisėsaugos institucijoms suteikiamą prieigą prie asmens duomenų kovos su

nusikalstamumu ir terorizmu tikslams, kuris iš šių teiginių geriausiai atspindi Jūsų požiūrį?

50

9. Statistinė informacija Apie pusę ir daugiau Lietuvos, Latvijos, Estijos bei visos ES piliečių mano, jog šalyje

politiniai sprendimai yra priimami remiantis statistine informacija.

Įdomu pastebėti, jog visgi oficialiąja statistika nepasitiki šiek tiek daugiau Lietuvos,

Latvijos ir visų ES šalių gyventojų negu kad yra manančiųjų, jog šalyje politiniai

sprendimai yra priimami remiantis statistine informacija – pavyzdžiui, 56 proc. lietuvių

tiki, jog politiniai sprendimai priimami remiantis statistika, o statistika pasitiki 54 proc.

gyventojų (žr. 32 ir 33 lenteles). Šis skirtumas ypač ryškus Latvijos ir visų ES šalių atveju

- 49 proc. latvių mano, jog politiniai sprendimai priimami remiantis statistika, o statistika

pasitiki 44 proc. jų; 62 proc. ES piliečių teigimu, statistika remiamasi sprendžiant

politinius klausimus, tuo tarpu ta pačia oficialiąja statistika pasitiki 46 proc. gyventojų

32 lentelė. Politinių sprendimų priėmimas remiantis statistine informacija


Taip 56% 49% 61% 62%

Ne 29% 40% 28% 26%

N/N 15% 11% 11% 12%

KLAUSIMAS: Kai kurie žmonės sako, kad statistinė informacija vaidina svarbų vaidmenį priimant verslo,

viešuosius bei politinius sprendimus. Ar Jūs asmeniškai manote, kad Lietuvoje politiniai sprendimai yra

priimami remiantis statistine informacija?

33 lentelė. Pasitikėjimas oficialiąja statistika


Linkęs pasitikėti 54% 44% 60% 46%

Nelinkęs pasitikėti 36% 49% 32% 45%

N/N 10% 7% 8% 9%

KLAUSIMAS: Kiek Jūs asmeniškai pasitikite oficialiąja statistika Lietuvoje, pavyzdžiui, bedarbystės,

infliacijos ar ekonomikos augimo statistika? Ar Jūs linkęs pasitikėti šia oficialiąja statistika, ar linkęs ja

nepasitikėti?

51

Priedas Nr. 1. Techninė informacija Between the 10th of April and the 15th of May 2007, TNS Opinion & Social, a consortium created between Taylor Nelson Sofres and EOS Gallup Europe, carried out wave 67.2 of the EUROBAROMETER, on request of the EUROPEAN COMMISSION, Directorate General Communication, “Public Opinion and Media Monitoring”.

The STANDARD EUROBAROMETER 67.2 is part of wave 67.2 and covers the population of the respective nationalities of the European Union Member States, resident in each of the Member States and aged 15 years and over. The STANDARD EUROBAROMETER 67.2 has also been conducted in the two candidate countries (Croatia and Turkey) and in the Turkish Cypriot Community. In these countries, the survey covers the national population of citizens and the population of citizens of all the European Union Member States that are residents in these countries and have a sufficient command of the national languages to answer the questionnaire. The basic sample design applied in all states is a multi-stage, random (probability) one. In each country, a number of sampling points was drawn with probability proportional to population size (for a total coverage of the country) and to population density. In order to do so, the sampling points were drawn systematically from each of the "administrative regional units", after stratification by individual unit and type of area. They thus represent the whole territory of the countries surveyed according to the EUROSTAT NUTS II (or equivalent) and according to the distribution of the resident population of the respective nationalities in terms of metropolitan, urban and rural areas. In each of the selected sampling points, a starting address was drawn, at random. Further addresses (every Nth address) were selected by standard "random route" procedures, from the initial address. In each household, the respondent was drawn, at random (following the "closest birthday rule"). All interviews were conducted face-to-face in people's homes and in the appropriate national language. As far as the data capture is concerned, CAPI (Computer Assisted Personal Interview) was used in those countries where this technique was available.

52

ABBREVIATIONS

COUNTRIES INSTITUTES N° INTERVIEWS

FIELDWORKDATES POPULATION15+

BE Belgium TNS Dimarso 1011 11/04/2007 07/05/2007 8.650.994

BG Bulgaria TNS BBSS 1039 13/04/2007 26/04/2007 6.671.699

CZ Czech Rep. TNS Aisa 1043 13/04/2007 04/05/2007 8.571.710

DK Denmark TNS Gallup DK 1002 10/04/2007 14/05/2007 4.411.580

DE Germany TNS Infratest 1513 10/04/2007 09/05/2007 64.361.608

EE Estonia TNS Emor 1005 16/04/2007 14/05/2007 887.094

EL Greece TNS ICAP 1000 10/04/2007 08/05/2007 8.693.566

ES Spain TNS Demoscopia 1000 10/04/2007 10/05/2007 37.024.972

FR France TNS Sofres 1013 10/04/2007 08/05/2007 44.010.619

IE Ireland TNS MRBI 1000 10/04/2007 10/05/2007 3.089.775

IT Italy TNS Abacus 1010 10/04/2007 08/05/2007 48.892.559

CY Rep. of Cyprus Synovate 502 11/04/2007 07/05/2007 596.752

CY(tcc) Turkish Cypriot Community KADEM 500 10/04/2007 06/05/2007 157.101

LV Latvia TNS Latvia 1013 13/04/2007 15/05/2007 1.418.596

LT Lithuania TNS Gallup Lithuania 1018 10/04/2007 05/05/2007 2.803.661

LU Luxembourg TNS ILReS 511 10/04/2007 07/05/2007 374.097

HU Hungary TNS Hungary 1006 12/04/2007 10/05/2007 8.503.379

MT Malta MISCO 500 10/04/2007 30/04/2007 321.114

NL Netherlands TNS NIPO 1009 10/04/2007 10/05/2007 13.030.000

AT Austria Österreichisches Gallup-Institut 1011 10/04/2007 01/05/2007 6.848.736

PL Poland TNS OBOP 1000 10/04/2007 02/05/2007 31.967.880

PT Portugal TNS EUROTESTE 1011 14/04/2007 07/05/2007 8.080.915

RO Romania TNS CSOP 1019 10/04/2007 08/05/2007 18.173.179

SI Slovenia RM PLUS 1013 10/04/2007 09/05/2007 1.720.137

SK Slovakia TNS AISA SK 1106 13/04/2007 01/05/2007 4.316.438

FI Finland TNS Gallup Oy 1038 16/04/2007 09/05/2007 4.348.676

SE Sweden TNS GALLUP 1005 10/04/2007 10/05/2007 7.486.976

UK United Kingdom TNS UK 1319 10/04/2007 07/05/2007 47.685.578

HR Croatia Puls 1000 10/04/2007 07/05/2007 3.722.800

TR Turkey TNS Piar 1005 10/04/2007 10/05/2007 47.583.830

TOTAL 29222 10/04/2007 15/05/2007 444.406.021

53

For each country a comparison between the sample and the universe was carried out. The Universe description was derived from Eurostat population data or from national statistics offices. For all countries surveyed, a national weighting procedure, using marginal and intercellular weighting, was carried out based on this Universe description. In all countries, gender, age, region and size of locality were introduced in the iteration procedure. For international weighting (i.e. EU averages), TNS Opinion & Social applies the official population figures as provided by EUROSTAT or national statistic offices. The total population figures for input in this post-weighting procedure are listed above. Readers are reminded that survey results are estimations, the accuracy of which, everything being equal, rests upon the sample size and upon the observed percentage. With samples of about 1,000 interviews, the real percentages vary within the following confidence limits:

Observed percentages 10% or 90% 20% or 80% 30% or 70% 40% or 60% 50%

Confidence limits ± 1.9 points ± 2.5 points ± 2.7 points ± 3.0 points ± 3.1 points

54

Priedas Nr. 2. Klausimynas

A(101-105)

B(106-107)

C(108-110)

D(111-116)

E(117)

12B

EB66.1 E

Padalintas klausimas

A

Interviu numeris

EB67.1 D

Tyrimo numeris

EB67.1 C

Šalies kodas

EB67.1 B

TNS Gallup tyrimo numeris

EB67.1 A

EB0672LTXTRA 1/48 3/30/2007

Q1

(138-170)1,2,3,4,5,6,7,8,9,

10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,32,33,

JEI „KITOS VALSTYBĖS" ARBA N/N, NUTRAUKTI INTERVIU

N / N

EB67.1 Q1 KRYPTIS PAKEISTA (FILTRAS PAKEISTAS)

Kitos valstybėsRumunija

SlovėnijaBulgarija

LenkijaSlovakija

LietuvaMalta

VengrijaLatvija

Čekijos RespublikaEstija

SuomijaKipro Respublika

AustrijaŠvedija

PortugalijaJungtinė Karalystė (Didžioji Britanija, Šiaurės Airija)

LiuksemburgasOlandija

AirijaItalija

IspanijaPrancūzija

VokietijaGraikija

BelgijaDanija

Kokia Jūsų pilietybė? Nurodykite valstybes (-ę), kurių piliečiais esate.

(GALIMI KELI ATSAKYMAI)

30 PUNKTĄ KLAUSTI TIK KIPRO TURKŲ BENDRUOMENĖS

31 PUNKTĄ KLAUSTI TIK BUVUSIOJE JUGOSLAVIJOS RESPUBLIKOJE MAKEDONIJOJE

28 PUNKTĄ KLAUSTI TIK TURKIJOJE

29 PUNKTĄ KLAUSTI TIK KROATIJOJE

EB0672LTXTRA 2/48 3/30/2007

QA1(191)

1234

QA2

(192)12345

QA3

(193)12345N/N

EB66.1 QA3

Labiau nepatenkintas (a)Visiškai nepatenkintas (a)

Labai patenkintas (a)Labiau patenkintas (a)

Apskritai Jūs esate labai patenkintas (a), labiau patenkintas (a), labiau nepatenkintas (a) ar visiškai nepatenkintas (a) gyvenimu, kurį dabar gyvenate?

(SKAITYTI)

N/N

EB66.1 QA2

RetaiNiekada

DažnaiKartais

Ar turėdamas (a) tvirtą nuomonę kokiu nors klausimu, Jūs stengiatės įtikinti savo draugus, gimines ar bendradarbius savo nuomonės teisingumu? Ar Jūs tai darote ...?

(SKAITYTI)

N/N

EB66.1 QA1

KartaisNiekada

Kai susitinkate su draugais, ar Jūs kalbate apie politiką dažnai, kartais, niekada ?

Dažnai

KLAUSIMUS QA KLAUSTI ES27 + TR + HR + CY(tcc) + FYROM

EB0672LTXTRA 3/48 3/30/2007

QA4

(194) 1(195) 2(197) 4(198) 5

(200)7

(201) 8

QA5

(202)1234

QA6

(203)1234N / N

EB66.3 QA14

NepakisPablogės

O kalbant apie artimiausius penkerius metus, Jūsų manymu, Jūsų asmeninė padėtis: pagerės, nepakis ar pablogės?

Pagerės

N / N

EB66.3 QA13

NepakitoPablogėjo

Lyginant su tuo, kas buvo prieš penkerius metus, Jūsų dabartinė padėtis: pagerėjo, nepakito ar pablogėjo?

Pagerėjo

2 3 4

EB66.3 QA12 KRYPTIS PAKEISTA

Ekonominę padėtį ES 1

1 2 3 4Jūsų asmenines galimybes rasti darbą 1 2 3 4Įsidarbinimo galimybes Lietuvoje

2 3 4Jūsų namų ūkio finansinę padėtį 12 3 4Ekonominę padėtį Lietuvoje 1

1 2 3 4Jūsų gyvenimą apskritai

Blogesni Tokie patys

N / N(SKAITYTI) Geresni

QA4: NEKLAUSTI PUNKTŲ 2 IR 5 CY (tcc) - PUNKTUS 3 IR 6 KLAUSTI TIK CY (tcc)

Kokius lūkesčius Jūs siejate su artimiausiais 12 mėnesių: ar artimiausi 12 mėnesių, Jūsų manymu, bus geresni, blogesni ar tokie pat, kalbant apie …?

EB0672LTXTRA 4/48 3/30/2007

QA7a

Daug

geresnė

Šiek tiek geresnė

Šiek tiek blogesnė

Neabejotinai blogesnė

Tokia

pati (NESKAITYTI

)

N / N

(204) 1 1 2 3 4 5 6(205) 2 1 2 3 4 5 6(206) 3 1 2 3 4 5 6(207) 4 1 2 3 4 5 6

QA7b

Daug

geresnė

Šiek tiek geresnė



Tokia

pati (NESKAITYTI

)

N / N

(208) 1 1 2 3 4 5 6(209) 2 1 2 3 4 5 6(210) 3 1 2 3 4 5 6

EB65.2 QC2 KRYPTIS PAKEISTA

Aprūpinimas pensijomis LietuvojeSocialinio gerbūvio padėtis Lietuvoje

(SKAITYTI - KEISTI EILIŠKUMĄ)

Sveikatos priežiūros sistema Lietuvoje

O kiekvienoje iš šių sričių, ar Jūs galėtumėte pasakyti, kad padėtis Lietuvoje yra geresnė ar blogesnė, lyginant su Europos Sąjungos šalių vidurkiu?

(RODYTI KORTELĘ SU SKALE - VIENAS ATSAKYMAS EILUTĖJE)


Pragyvenimo išlaidos LietuvojeEnergijos kainos Lietuvoje

Ekonomikos padėtis LietuvojeDarbo rinkos padėtis Lietuvoje



NEKLAUSTI KLAUSIMŲ NUO QA7a IKI QA7c CY (tcc) - CY (tcc) KLAUSTI QA7d

Kalbant apie kiekvieną iš šių sričių, ar Jūs galėtumėte pasakyti, kad padėtis Lietuvoje yra geresnė ar blogesnė, lyginant su Europos Sąjungos šalių vidurkiu?

EB0672LTXTRA 5/48 3/30/2007

QA7c

Daug

geresnė

Šiek tiek geresnė



Tokia

pati (NESKAITYTI

)

N / N

(211) 1 1 2 3 4 5 6(212) 2 1 2 3 4 5 6(213) 3 1 2 3 4 5 6(214) 4 1 2 3 4 5 6(215) 5 1 2 3 4 5 6

QA8

(228) 1(229) 2(230) 3(231) 4(232) 5 4 5

EB65.1 QA9

Technokratinė 1 2 34 5Neveiksminga 1 2 34 5Sauganti 1 2 34 5Demokratiška 1 2 34 5Moderni 1 2 3

Labai blogai

apibūdina

N/N(SKAITYTI) Labai gerai apibūdina

Gana gerai apibūdina

Prastai apibūdina

Prašau pasakyti apie kiekvieną iš šių žodžių, ar jie labai gerai, gana gerai, gana blogai ar labai blogai apibūdina tai, ką Jūs galbūt galvojate apie Europos Sąjungą?


KLAUSTI VISŲ


KLAUSIMUS NUO QA7d IKI QA7f KLAUSTI TIK CY (tcc) - KITŲ KLAUSTI QA8

Aplinkos padėtis LietuvojeUžsienio kalbų mokėjimas Lietuvoje

Gyvenimo kokybė LietuvojeViešasis transportas Lietuvoje


Švietimo sistema Lietuvoje

O kiekvienoje iš šių sričių, ar Jūs galėtumėte pasakyti, kad padėtis Lietuvoje yra geresnė ar blogesnė, lyginant su Europos Sąjungos šalių vidurkiu?


EB0672LTXTRA 6/48 3/30/2007

QA9a

(233)1234

QA10a

(234)123

QA11

(239)123456N/N

EB66.1 QA10

Gana neigiamąLabai neigiamą

Gana teigiamąNeutralų

Labai teigiamą

KLAUSTI VISŲ

Apskritai kalbant, Europos Sąjunga Jums sukuria labai teigiamą, greičiau teigiamą, neutralų, greičiau neigiamą ar labai neigiamą įvaizdį?

EB66.1 QA8a (FILTRAS PAKEISTAS)

Ne, nenaudingaN/N

Atsižvelgiant į visas aplinkybes, ar, Jūsų manymu, narystė Europos Sąjungoje Lietuvai yra naudinga ar ne?

Taip, naudinga

N/N

EB66.1 QA7a (FILTRAS PAKEISTAS)

Neigiamas dalykasNei teigiamas, nei neigiamas

(SKAITYTI)

Teigiamas dalykas

NEKLAUSTI KLAUSIMŲ QA9a IR QA10a TR, HR, FYROM IR CY (TCC) - FYROM, TR IR HR KLAUSTI QA9b - CY (TCC) KLAUSTI QA9c

Apskritai kalbant, ar Jūsų manymu, narystė Europos Sąjungoje Lietuvai yra …?

EB0672LTXTRA 7/48 3/30/2007

QA12

(240-255)1,2,3,4,5,6,7,8,9,

10,11,12,13,14,15,16,

QA13

(256) 1(257) 2(258) 3(259) 4

QA14

(260) 1(261) 2(262) 3(263) 4

EB65.2 QA24

Europos Centrinis Bankas 1 2 3Europos Sąjungos Taryba 1 2 3Europos Komisija 1 2 3Europos Parlamentas 1 2 3

(SKAITYTI) Svarbų vaidmenį

Nesvarbų vaidmenį

N/N


Prašau pasakyti apie kiekvieną iš šių institucijų, ar ji vaidina svarbų vaidmenį ar nesvarbų Europos Sąjungos veikloje?

Europos Centrinį Banką 1 2 3Europos Sąjungos Tarybą 1 2 3Europos Komisiją 1 2 3Europos Parlamentą 1 2 3

(SKAITYTI) TAIP NE N / N

EB65.2 QA14

Ar Jūs esate girdėjęs/usi apie?

Kita (NESKAITYTI)N/N

Daugiau nusikaltimųNepakankamą išorinių sienų kontrolę

Pinigų švaistymąMūsų kultūros savitumo praradimą

NedarbąBiurokratiją

Svaresnį žodį pasaulyjeEurą

Laisvę keliauti, studijuoti ir dirbti bet kur ESKultūros įvairovę

DemokratijąSocialinę apsaugą

TaikąEkonominę gerovę

Ką Jums asmeniškai reiškia Europos Sąjunga?

(RODYTI KORTELĘ - SKAITYTI – GALIMI KELI ATSAKYMAI - KEISTI SKAITYMO TVARKĄ IŠ VIRŠAUS Į APAČIĄ / IŠ APAČIOS Į VIRŠŲ)

EB0672LTXTRA 8/48 3/30/2007

QA15

(264) 1(265) 2(266) 3(267) 4

QA16

(268) 1(269) 2(270) 3(271) 4(272) 5(273) 6(274) 7

QA17

(275)1

(276)2

(278)

4


Kas šešis mėnesius vis kita valstybė narė perima pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai

1 2 3

Europos Parlamento narius tiesiogiai renka ES piliečiai

1 2 3

Europos Sąjungą šiuo metu sudaro penkiolika valstybių narių

1 2 3

(SKAITYTI) Teisingas Klaidingas N/N

QA17: NEKLAUSTI PUNKTO 2 BG IR RO - PUNKTĄ 3 KLAUSTI TIK RO IR BG

Prašau pasakyti apie kiekvieną teiginį apie Europos Sąjungą, ar jis, Jūsų manymu, yra teisingas ar klaidingas?

1 2 3


3Europos Sąjunga Lietuvos Respublikos Seimu 1 2

1 2 33

Lietuvos VyriausybeInternetu 1 2

1 2 33

TelevizijaRadiju 1 2

1 2 3

N/N

Spauda

(SKAITYTI) Linkęs pasitikėti

Linkęs nepasitikėt

i

Norėčiau Jums užduoti klausimą apie tai, kiek Jūs pasitikite tam tikromis institucijomis. Prašau pasakyti apie kiekvieną iš šių institucijų, ar Jūs linkęs ja pasitikėti, ar linkęs nepasitikėti?


QA16: NEKLAUSTI PUNKTŲ 5 IR 6 CY (tcc)

Europos Centriniu Banku 1 2 3Europos Sąjungos Taryba 1 2 3Europos Komisija 1 2 3Europos Parlamentu 1 2 3

(SKAITYTI) Linkęs pasitikėti

Linkęs nepasitikėt

i

N/N

Prašau pasakyti apie kiekvieną instituciją, ar Jūs linkęs/usi ja pasitikėti, ar ne?

EB0672LTXTRA 9/48 3/30/2007

QA18a

(279-294)1,2,3,4,5,6,7,8,9,

10,11,12,13,14,15,16,

QA19

(311)12345N / N

NAUJAS

Linkęs nesutiktiVisiškai nesutinkate

Visiškai sutinkateLinkęs sutikti

Kiek Jūs sutinkate ar nesutinkate su šiuo teiginiu: kiekvienas Europos sprendimas turėtų būti priimamas derybų keliu, kuriose būtų atsižvelgiama į kiekvienos valstybės narės nacionalinės vyriausybės nuomonę.

(SKAITYTI - TIK VIENAS ATSAKYMAS)

KLAUSTI VISŲ

EB66.1 QA23 (FILTRAS PAKEISTAS)

KLAUSIMĄ QA18b KLAUSTI TIK CY (TCC) - KITŲ KLAUSTI QA19


Aplinkos apsaugaKlausimai, susiję su energetika

Švietimo sistemaPensijos

ImigracijaSveikatos priežiūros sistema

Krašto apsauga / Užsienio politikaAprūpinimas būstu

NedarbasTerorizmas

Kylančios kainos / infliacijaMokesčių sistema

NusikalstamumasEkonominė padėtis

Kokios dvi svarbiausios problemos šiuo metu aktualiausios Lietuvai?

(RODYTI KORTELĘ – SKAITYTI - NE DAUGIAU 2 ATSAKYMŲ)

NEKLAUSTI KLAUSIMO QA18a CY (TCC) - CY (TCC) KLAUSTI QA18b

EB0672LTXTRA 10/48 3/30/2007

QA20a

(312) 1(313) 2(314) 3(315) 4(316) 5(317) 6(318) 7(319) 8(320) 9(321) 10(322) 11(323) 12(324) 13

(325)14

(326) 15(327) 16(328) 17(329) 18

EB66.1 QA24

Ekonomika 1 2 3Transportas 1 2 3Konkurencija 1 2 3Energetika 1 2 3

Parama regionams, susiduriantiems su ekonominiais sunkumais

1 2 3Moksliniai ir technologiniai tyrinėjimai 1 2 3Vartotojų apsauga 1 2 3Žemės ūkis ir žuvininkystė 1 2 3Sveikatos ir socialinė apsauga 1 2 3Aplinkos apsauga 1 2 3Pensijos 1 2 3Švietimo sistema 1 2 3Imigracija 1 2 3Krašto apsauga ir užsienio politika 1 2 3Kova su terorizmu 1 2 3Kova su nedarbu 1 2 3Mokesčių sistema 1 2 3Kova su nusikalstamumu 1 2 3

(SKAITYTI - KEISTI EILIŠKUMĄ) Lietuvos valdžia

Kartu su Europos Sąjunga

N/N

NEKLAUSTI KLAUSIMO QA20a CY (TCC) - CY (TCC) KLAUSTI QA20b

Prašau pasakyti apie kiekvieną iš šių sričių, ar sprendimus šioje srityje turėtų priimti Lietuvos valdžia, ar kartu su Europos Sąjunga?

EB0672LTXTRA 11/48 3/30/2007

QA21

(348)

1

23

QA22a

(349)12345

NAUJAS

Visiškai neinformuotiN / N

Gana gerai informuotiNelabai gerai informuoti


Labai gerai informuoti

Apskritai kalbant, ar manote, kad Lietuvoje žmonės yra gerai informuoti apie Europos politinius reikalus?

KLAUSIMUS NUO QA22 IKI QA24 KLAUSTI TIK ES27

KLAUSIMUS NUO QA22a IKI QA24a KLAUSTI PADALINTOS GRUPĖS A - KITŲ KLAUSTI QA22b

N / N

EB42 Q59 KRYPTIS PAKEISTA

Kad tos šalys, kurios yra pasirengusios sustiprinti bendrosios Europos politikos vystymą tam tikrose svarbiose srityse, turėtų tai daryti nelaukdamos kitųArba kad tos šalys, kurios yra pasirengusios sustiprinti bendrosios Europos politikos vystymą tam tikrose svarbiose srityse, turėtų palaukti kol visos Europos Sąjungos valstybės narės būtų tam pasirengusios

Kalbant apie „DVIEJŲ GREIČIŲ EUROPOS" idėją, kuriam iš šių teiginių Jūs asmeniškai teikiate pirmenybę?

(RODYTI KORTELĘ - SKAITYTI)

KLAUSTI VISŲ

KLAUSIMĄ QA20b KLAUSTI TIK CY (TCC) - KITŲ KLAUSTI QA21

EB0672LTXTRA 12/48 3/30/2007

QA23a

(350) 1(351) 2(352) 3(353) 4(354) 5(355) 6(356) 7(357) 8(358) 9(359) 10(360) 11

(361)12

(362) 13(363) 14(364) 15(365) 16

QA24a

(366)12345N / N

NAUJAS

Nelabai gerai informuotiVisiškai neinformuoti

Labai gerai informuotiGana gerai informuoti

Ir apskritai, ar manote, kad Lietuvoje žmonės yra gerai informuoti ar blogai informuoti apie priemones, kurių imamasi kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse susidūrus su šiais klausimais?


NAUJAS

Ekonomika 1 2 3Transportas 1 2 3Konkurencija 1 2 3Energetika 1 2 3


1 2 3Moksliniai ir technologiniai tyrinėjimai 1 2 3Vartotojų apsauga 1 2 3Žemės ūkis ir žuvininkystė 1 2 3Sveikatos ir socialinė apsauga 1 2 3Aplinkos apsauga 1 2 3Imigracija 1 2 3Krašto apsauga ir užsienio reikalai 1 2 3Kova su terorizmu 1 2 3Kova su nedarbu 1 2 3Mokesčių sistema 1 2 3Kova su nusikalstamumu 1 2 3

(SKAITYTI - KEISTI EILIŠKUMĄ) Žmonės gerai

informuoti

Žmonės blogai

informuoti

N / N

Kalbant tiksliau, ar manote, kad Lietuvoje žmonės yra gerai informuoti ar blogai informuoti apie priemones, kurių imamasi Europos Sąjungos lygiu šiose srityse?

EB0672LTXTRA 13/48 3/30/2007

QA22b

(367)12345

QA23b

(368) 1(369) 2(370) 3(371) 4(372) 5(373) 6(374) 7(375) 8(376) 9(377) 10(378) 11

(379)12

(380) 13(381) 14(382) 15(383) 16 3

NAUJAS

Ekonomika 1 21 2 3

3TransportasKonkurencija 1 2

1 2 3

3

Energetika


1 21 2 3

3Moksliniai ir technologiniai tyrinėjimaiVartotojų apsauga 1 2

1 2 33

Žemės ūkis ir žuvininkystėSveikatos ir socialinė apsauga 1 2

1 2 33

Aplinkos apsaugaImigracija 1 2

1 2 33

Krašto apsauga ir užsienio reikalaiKova su terorizmu 1 2

1 2 33

Kova su nedarbuMokesčių sistema 1 2

1 2 3

N / N

Kova su nusikalstamumu

(SKAITYTI - KEISTI EILIŠKUMĄ) Jūs esate gerai

informuotas

Jūs esate blogai

informuotas

Kalbant tiksliau, ar manote, kad Jūs esate gerai informuotas ar blogai informuotas apie priemones, kurių imamasi Europos Sąjungos lygiu šiose srityse?

N / N

NAUJAS

Nelabai gerai informuotasVisiškai neinformuotas

Labai gerai informuotasGana gerai informuotas

Apskritai kalbant, ar manote, kad Jūs esate gerai informuotas apie Europos politinius reikalus?


KLAUSIMUS NUO QA22b IKI QA24b KLAUSTI PADALINTOS GRUPĖS A - KITŲ KLAUSTI QA25

EB0672LTXTRA 14/48 3/30/2007

QA24b

(384)12345

QA25

(385-396)1,2,3,4,5,6,7,8,9,

10,11,12,

EB65.2 QA20


Telefonas (informacinės linijos, Europe Direct ir pan.)Niekada neieškau tokios informacijos, nesidomiu (NESKAITYTI)

InternetasKnygos, brošiūros, informaciniai lankstinukai

TelevizijaRadijas

DienraščiaiKiti laikraščiai, žurnalai

Dalyvavimas konferencijose, pokalbiuose, susitikimuoseDiskusijos su giminėmis, draugais, kolegomis

Kuriais iš šių šaltinių Jūs naudojatės, kai ieškote informacijos apie Europos Sąjungą, jos politiką, institucijas? O kuriais dar?

(RODYTI KORTELĘ – SKAITYTI - GALIMI KELI ATSAKYMAI)

NAUJAS

KLAUSTI VISŲ

Visiškai neinformuotasN / N

Gana gerai informuotas Nelabai gerai informuotas


Labai gerai informuotas

O ar manote, kad Jūs esate gerai informuotas ar blogai informuotas apie priemones, kurių imamasi kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse susidūrus su šiais klausimais?

EB0672LTXTRA 15/48 3/30/2007

QA26b

(398)123456

QA27

(399) 1

(400)2

(401)3

(402)4

(403) 5

(404)6

(405)7 1 2 3

EB66.1 QA25 (PUNKTAI 1-6) - EB64.2 QA32 (PUNKTAS 7) - KRYPTIS PAKEISTA

3

Mokinių mokymas, kaip dirba Europos Sąjungos institucijos

Spartesnis Europos kūrimo tempas vienoje grupėje šalių, nei kitose šalyse

1 21 2 3

3

Konstitucija Europos Sąjungai

Tolimesnė Europos Sąjungos plėtra, ateityje įtraukiant kitas šalis

1 2

1 2 3

3

Bendra gynybos ir saugumo politika tarp Europos Sąjungos šalių narių

Bendra Europos Sąjungos šalių narių užsienio politika kitų šalių atžvilgiu

1 21 2 3

N/N

Europos pinigų sąjunga su bendra valiuta euru

(SKAITYTI - ROTUOTI) UŽ PRIEŠ

Prašau pasakyti apie kiekvieną teiginį, ar Jūs pritariate šiam teiginiui ar ne?

NAUJAS

KLAUSTI VISŲ

Ji buvo nei teigiama, nei neigiamaN / N

Ji buvo tokia neigiama, kaip aš ir tikėjausiJi buvo neigiama, o aš nesitikėjau kad taip bus

Ji buvo tokia teigiama, kaip aš ir tikėjausiJi buvo teigiama, o aš nesitikėjau kad taip bus

Mūsų šalis prisijungė prie Europos Sąjungos 2004 metais. Kalbant apie šio prisijungimo prie Europos Sąjungos įtaką Lietuvai, kuris iš šių geriausiai atspindi Jūsų požiūrį?

(RODYTI KORTELĘ - SKAITYTI - TIK VIENAS ATSAKYMAS)

KLAUSIMĄ QA26b KLAUSTI TIK 10 NAUJŲ VALSTYBIŲ NARIŲ - KITŲ KLAUSTI QA27

KLAUSIMĄ QA26a KLAUSTI TIK ES15 - 10 NAUJŲ VALSTYBIŲ NARIŲ KLAUSTI QA26b - KITŲ KLAUSTI QA27

EB0672LTXTRA 16/48 3/30/2007

QA28

(406) 1

(407)2

(408) 3(409) 4(410) 5(411) 6(412) 7(413) 8(414) 9(415) 10(416) 11

QA29a

(417)12

3456N/N

EB64.2 QA55

Išaugusi konkurencija Lietuvos įmonėmsKita (NESKAITYTI)

Užsienio investicijos LietuvojeKai kurių įmonių perkėlimas į tas šalis, kuriose darbo jėga yra pigesnė


Atsiveria naujos kitų rinkų galimybės Lietuvos įmonėms

KLAUSIMO QA29a NEKLAUSTI CY (TCC) - CY (TCC) KLAUSTI QA29b

Prekybos globalizacija turi daug įvairių pasekmių. Apie ką pirmiausiai pagalvojate išgirdęs (usi) žodį „globalizacija" ?

4 5


Lankstumas 1 2 34 5Viešasis administravimas 1 2 34 5Reformos 1 2 34 5Profesinė sąjunga 1 2 34 5Liberalizacija 1 2 34 5Globalizacija 1 2 34 5Protekcionizmas 1 2 34 5Laisva prekyba 1 2 34 5Konkurencingumas 1 2 3

4 5Visuotinio gerbūvio valstybė 1 2 34 5Įmonė 1 2 3

Labai neigiamai

N/N(SKAITYTI - KEISTI EILIŠKUMĄ)

Labai teigiamai

Gana teigiamai

Gana neigiamai

Prašau pasakyti, ar kiekvienas šis pavadinimas Jums skamba labai teigiamai, gana teigiamai, gana neigiamai ar labai neigiamai.

(RODYTI KORTELĘ SU SKALE – VIENAS ATSAKYMAS EILUTĖJE)

EB0672LTXTRA 17/48 3/30/2007

QA30a

(419)12345

QA30b

(420)12345

EB66.1 QA45b

Visiškai nesutinkateN / N

Linkęs sutiktiLinkęs nesutikti


Visiškai sutinkate

Kiek Jūs sutinkate ar nesutinkate su šiuo teiginiu: Europos Sąjunga suteikia Europos piliečiams galimybę gauti daugiau naudos iš teigiamo globalizacijos poveikio?

EB66.1 QA45a

KLAUSIMĄ QA30b KLAUSTI PADALINTOS GRUPĖS B - KITŲ KLAUSTI QA31

Visiškai nesutinkateN/N


(SKAITYTI – TIK VIENAS ATSAKYMAS)

Visiškai sutinkate

Kiek Jūs sutinkate ar nesutinkate su šiuo teiginiu: Europos Sąjunga padeda apsaugoti mus nuo neigiamo globalizacijos poveikio?

KLAUSIMĄ QA30a KLAUSTI PADALINTOS GRUPĖS A - KITŲ KLAUSTI QA30b

KLAUSIMĄ QA29b KLAUSTI TIK CY (TCC) - KITŲ KLAUSTI QA30a

EB0672LTXTRA 18/48 3/30/2007

QA31

(421)12345

QA32

(422)12345

QA33

(423) 1(424) 2(426) 4 3 4 5

EB67.1 QA14 (PUNKTAI 1-4 IR 6) - EB65.2 QA35 (PUNKTAS 5) - KRYPTIS PAKEISTA

Europos Sąjunga 1 23 4 5Lietuva 1 23 4 5Savo miestu / kaimu 1 2

Nelabai susijęs

Visiškai nesusijęs

N/N(SKAITYTI) Labai susijęs

Pakankamai susijęs


QA33: NEKLAUSTI PUNKTO 2 CY (TCC) - PUNKTĄ 3 KLAUSTI TIK CY (TCC)

Žmonės gali jausti skirtingo stiprumo sąsajas su savo kaimu, miestu ar didmiesčiu, savo šalimi ar Europos Sąjunga. Prašau pasakyti, kiek Jūs jaučiatės susijęs su...?

N / N

NAUJAS

Linkęs nesutiktiVisiškai nesutinkate

Visiškai sutinkateLinkęs sutikti

Kalbant tiksliau, prašau pasakyti, kiek Jūs sutinkate ar nesutinkate su šiuo teiginiu apie klimato pokyčius: Europos Sąjunga turėtų skubiai taikyti naują politiką, kad šiltnamio dujų išskyrimas būtų sumažintas bent 20 % iki 2020 metų.


NAUJAS

Visiškai neskubiaiN / N

Gana skubiai Nelabai skubiai


Labai skubiai

Kalbant apie pasaulinį atšilimą, ar manote, kad tai yra klausimas, kurį Europos Sąjunga turėtų spręsti skubiai ar neskubiai? Europos Sąjunga turėtų jį spręsti...

KLAUSTI VISŲ

EB0672LTXTRA 19/48 3/30/2007

QA34a

(427) 1

(428)2

(429)3

(430)4

(431) 5(432) 6

(433)7

(434)8

(435)9

(437)11

EB66.1 QA12 (PUNKTAI 4, 5 IR 11) - EB65.2 QA15a (PUNKTAI 1-3 IR 7-9) - EB62.0 (PUNKTAI 6 IR 10) - (FILTRAS PAKEISTAS)

Jaučiuosi labai įsitraukęs / -usi į Europos reikalus 1 2 3

Didžiosios šalys turi didžiausią galią Europos Sąjungoje

1 2 3

Europos Sąjunga gerai atsižvelgia į Lietuvos interesus

1 2 3

Lietuva ateityje taps įtakingesnė Europos Sąjungoje 1 2 3ES atsižvelgiama į Lietuvos nuomonę 1 2 3Aš suprantu, kaip veikia Europos Sąjunga 1 2 3

Europos Sąjungoje atsižvelgiama į mano nuomonę 1 2 3

Aš manau, kad mes esame stabilesni politiškai, kadangi Lietuva yra ES narė

1 2 3

Aš manau, kad mes esame stabilesni ekonomiškai, kadangi Lietuva yra ES narė

1 2 3Jaučiuosi saugiau, nes Lietuva yra ES narė 1 2 3

(SKAITYTI) Linkęs sutikti

Linkęs nesutikti

N/N

KLAUSIMĄ QA34a KLAUSTI TIK ES27 - PUNKTĄ 10 KLAUSTI TIK ES15 - KITŲ KLAUSTI QA34b

Prašau pasakyti apie kiekvieną teiginį, ar Jūs linkęs/usi su juo sutikti, ar linkęs/-usi nesutikti?

EB0672LTXTRA 20/48 3/30/2007

QA35a

QA35b

(450) (451)

QA36a

(452)12345678

NAUJAS

NiekasN / N

PasitenkinimasNusivylimas

PasididžiavimasNerimas

ViltisLiūdesys

Šiais metais mes švenčiame Romos sutarties 50-ąsias metines, kuri žymi Europos Sąjungos, kokia yra dabar, sukūrimo pradžią. Kurie žodžiai Jums pirmiausia ateina į galvą, kai galvojate apie šias metines?


EB65.1 QA12a&b KRYPTIS PAKEISTA

7N/N 8 8Kita (NESKAITYTI) 7

5Nė viena (NESKAITYTI) 6 6Bendra žemės ūkio politika 5

3Apsikeitimo studentais programos, tokios kaip ERASMUS 4 4Euras 3

1Laisvas žmonių, prekių ir paslaugų judėjimas ES viduje 2 2Taika tarp ES valstybių narių 1

QA35a QA35bPIRMA ANTRA

(RODYTI KORTELĘ - VIENAS ATSAKYMAS STULPELYJE)

(SKAITYTI)

Kas iš šių, Jūsų manymu, yra teigiamiausias Europos vienijimosi rezultatas?

O antras teigiamiausias rezultatas?

KLAUSTI VISŲ

EB0672LTXTRA 21/48 3/30/2007

QA36b

(453-460)1,2,3,4,5,6,7,8,

QA37

(461)12345N / N

NAUJAS

Gana pesimistiškaiLabai pesimistiškai

Labai optimistiškaiGana optimistiškai

Ar Jūs esate labai optimistiškai, gana optimistiškai, gana pesimistiškai ar labai pesimistiškai nusiteikęs dėl Europos Sąjungos ateities?

(TIK VIENAS ATSAKYMAS)

NAUJAS

NiekasN / N

PasitenkinimasNusivylimas

PasididžiavimasNerimas

ViltisLiūdesys

Kokie dar?

(RODYTI KORTELĘ - SKAITYTI - NE DAUGIAU 2 ATSAKYMŲ)

EB0672LTXTRA 22/48 3/30/2007

QA38

(462)1

(463) 2

(464)3

(465) 4(466) 5

QA39

(467)

1

(468)2

(469)

3 1 2 3

EB65.2 QA32

3

ES turėtų turėti bendrąją imigracijos politiką, taikomą žmonėms iš ne Europos Sąjungos šalių

ES užsienio politika turėtų būti nepriklausoma nuo Jungtinių Valstijų užsienio politikos

1 2

1 2 3

N/N

ES turėtų turėti savo užsienio reikalų ministrą, kuris galėtų pareikšti bendrąją Europos Sąjungos poziciją

(SKAITYTI - KEISTI EILIŠKUMĄ) Linkęs pritarti

Linkęs nepritarti

Europos Sąjunga jau turi sukūrusi bendrą saugumo ir užsienio politikos politiką bei Europos saugumo ir gynybos politiką. Šiuo metu svarstoma, kiek ši politika turėtų būti vystoma toliau. Ar Jūs linkęs/usi pritarti ar nepritarti kiekvienam iš šių teiginių?

1 2 3

NAUJAS

3Turės savo kariuomenęBus pirmaujanti diplomatinė jėga pasaulyje 1 2

1 2 33

Turėdama eurą, turės galingesnę valiutą už dolerįBus tik antraeilė ekonominė jėga 1 2

1 2 3

N / N

Turės savo prezidentą, tiesiogiai renkamą Europos piliečių

(SKAITYTI - KEISTI EILIŠKUMĄ) Taip, galbūt

Ne, galbūt ne

Prašau man pasakyti apie kiekvieną iš šių, ar Jūsų manymu, po 50 metų Europos Sąjunga...?

EB0672LTXTRA 23/48 3/30/2007

QA40

(470-485)1,2,3,4,5,6,7,8,9,

10,11,12,13,14,15,16,

QA41

(486-500)1,2,3,4,5,6,7,8,9,

10,11,12,13,14,15,

NAUJAS

Kitas (NESKAITYTI)N / N

Kova su nusikalstamumuNė vienas iš šių (NESKAITYTI)

Moksliniai tyrimaiSocialiniai klausimai

Energetikos klausimaiSolidarumas su skurdesniais regionais

Europos švietimo politikaAplinkos klausimai

Europos gynybos politikaImigracijos klausimai

Kultūros politikaEuropos užsienio politika

(RODYTI KORTELĘ - SKAITYTI - KEISTI EILIŠKUMĄ - NE DAUGIAU 3 ATSAKYMŲ)

Vidaus rinka

Pastaraisiais metais Europos vienijimasis buvo sutelktas ties įvairiais klausimais. Jūsų manymu, kuriuos aspektus Europos institucijos turėtų pabrėžti ateinančiais metais, kad ateityje Europos Sąjunga būtų stipresnė?

N / N

NAUJAS

Niekas, tokio jausmo nėra (NESKAITYTI)Kitas (NESKAITYTI)

KultūraNė vienas iš šių (NESKAITYTI)

Visuotinio gerbūvio valstybėSolidarumas su skurdesniais regionais

Išradimai, mokslas ir technologijosEkonomika

Teisės aktaiSportas

GeografijaKalbos

ReligijaVertybės

(SKAITYTI - KEISTI EILIŠKUMĄ - NE DAUGIAU 3 ATSAKYMŲ)

Istorija

Jūsų manymu, kurie iš šių dalykų labiausiai kuria bendruomenės jausmą tarp Europos Sąjungos piliečių?

EB0672LTXTRA 24/48 3/30/2007

QA42

(501)123

QA43

(502) 1(503) 2(504) 3

(505)

4 3

EB65.2 QA9

Ši vėliava turi būti matoma ant visų visuomeninių Lietuvos valstybės pastatų šalia nacionalinės vėliavos

1 21 2 3

3Aš tapatinu save su šia vėliavaŠi vėliava reiškia kažką gero 1 2

1 2 3

N/N

Ši vėliava yra tinkamas Europos simbolis

(SKAITYTI) Linkęs sutikti

Linkęs nesutikti

Šis simbolis – Europos Sąjungos vėliava. Perskaitysiu Jums keletą teiginių apie šią vėliavą. Pasakykite prašau, savo nuomonę apie kiekvieną iš šių teiginių, ar Jūs linkęs su juo sutikti ar nesutikti?

EB65.2 QA7

QA43: NEKLAUSTI PUNKTŲ 1, 3 IR 4 CY (TCC)

NeN/N

(RODYTI EUROPOS SĄJUNGOS VĖLIAVĄ)

Taip

Ar Jūs esate kada nors matę šį simbolį?

EB0672LTXTRA 25/48 3/30/2007

QA45

(510)1

(511)2

(512)

3

(513)

4

QA46

(514)12345

NAUJAS

Visiškai neapsaugoN / N

Gana gerai apsaugoNelabai gerai apsaugo


Labai gerai apsaugo

Privačios bendrovės, tokios kaip oro linijų bendrovės, bankai, viešbučiai, telekomunikacijų teikėjai ar automobilių nuomos bendrovės, renka asmens duomenis komerciniams tikslams. Jūsų manymu, kaip gerai Lietuvos įstatymai apsaugo tokių duomenų naudojimą?

NAUJAS

KLAUSIMUS NUO QA46 IKI QA48 KLAUSTI TIK ES27 - KITŲ KLAUSTI QA49

Vystyti naujas ir stiprinti esamas mainų programas tarp Europos mokyklų bei universitetų

1 2 3

Kurti Europos mokyklas ir universitetus visose valstybėse narėse, kurie būtų sutelkti į Europos klausimus

1 2 3

Bendra Europos švietimo programa visiems Europos mokytojams

1 2 3

Bendras Europos istorijos vadovėlis, kuris bus duodamas visiems mokiniams ir studentams ES

1 2 3

(SKAITYTI - KEISTI EILIŠKUMĄ) Efektyvi Neefektyvi N / N

Jūsų manymu, ar kiekviena iš šių priemonių, kurių būtų galima imtis mokant mokinius ir studentus apie Europos Sąjungą, yra efektyvi ar neefektyvi?

KLAUSTI VISŲ

KLAUSIMUS QA44c IR QA44d KLAUSTI TIK PT

KLAUSIMUS QA44a IR QA44b KLAUSTI TIK DE

EB0672LTXTRA 26/48 3/30/2007

QA47

(515)12345

QA48

(516)1234

QA49

(517)1

(519) 3 4 5

EB66.1 QA51 (PUNKTAS 1) - EB65.2 QC1 (PUNKTAS 2) - KRYPTIS PAKEISTA

Jūsų finansinė padėtis 1 2 3

4 5Lietuvos ekonomikos padėtis

1 2 3

Labai bloga

NN(SKAITYTI) Labai gera Gana gera Prasta

Kaip Jūs įvertintumėte esamą padėtį kiekvienoje iš šių sričių?


KLAUSTI VISŲ

QA49: NEKLAUSTI PUNKTO 1 CY (TCC) - PUNKTĄ 2 KLAUSTI TIK CY (TCC)

N / N

NAUJAS

Lyginant su nauda, tai tik mažas nepatogumasTai visiškai joks įsibrovimas


Tai nepateisinamas įsibrovimas į piliečių asmeninius reikalus

Kalbant apie teisėsaugos institucijoms suteikiamą prieigą prie asmens duomenų kovos su nusikalstamumu ir terorizmu tikslams, kuris iš šių teiginių geriausiai atspindi Jūsų požiūrį?

N / N

NAUJAS

Nelabai gerai informuotasVisiškai neinformuotas

Labai gerai informuotasGana gerai informuotas

Kalbant bendrai, kiek informuotas Jūs esate apie piliečių asmens duomenų apsaugos taisykles ir reikalavimus Lietuvoje?


EB0672LTXTRA 27/48 3/30/2007

QA50a

(520-524)

QA51a

(525)1234

QA50b

(526-530)

NAUJAS

2005 metais oficialus ekonomikos augimo tempas (matuojamas pagal bendrąjį vidaus produktą) Lietuvoje buvo 7.6%. Koks buvo oficialus ekonomikos augimo tempas Lietuvoje 2006 metais? Galiu pasakyti, kad šis skaičius yra tarp -1% ir 15%.

(ĮRAŠYTI - TIK VIENAS ATSAKYMAS) (JEI „N / N", KODUOTI '99999')

KLAUSIMUS QA50b IR QA51b KLAUSTI PADALINTOS GRUPĖS B - KITŲ KLAUSTI QA52

N / N

NAUJAS

MažesnisLygus

Didesnis

Ar manote, kad 2006 m. Lietuvoje ekonomikos augimo tempas buvo didesnis, mažesnis ar lygus kaip ir 2005 m.?


NAUJAS

Koks buvo oficialus ekonomikos augimo tempas (matuojamas pagal bendrąjį vidaus produktą) Lietuvoje 2006 metais? Galiu pasakyti, kad šis skaičius yra tarp -1 % ir 15 %.

KLAUSIMUS NUO QA50a IKI QA58 KLAUSTI TIK ES27 + HR + TR - KITŲ KLAUSTI DEMOGRAFINIŲ KLAUSIMŲ

KLAUSIMUS QA50a IR QA51a KLAUSTI PADALINTOS GRUPĖS A - KITŲ KLAUSTI QA50b

EB0672LTXTRA 28/48 3/30/2007

QA51b

(531)1234

QA52

(532-536)

QA53

(537)1234N / N

NAUJAS

MažesnisLygus

Didesnis

Ar manote, kad 2006 m. Lietuvoje infliacijos lygis buvo didesnis, mažesnis ar lygus kaip ir 2005 m.?


NAUJAS

Koks buvo oficialus infliacijos lygis, t.y. lygis, kiek padidėjo ar sumažėjo vartojimo kainos, Lietuvoje 2006 metais? Galiu pasakyti, kad tikslus skaičius yra tarp -1% ir 20%.

NAUJAS

KLAUSTI VISŲ ES27 + HR + TR

LygusN / N

DidesnisMažesnis

Ar manote, kad 2007 m. Lietuvoje ekonomikos augimo tempas bus didesnis, mažesnis ar lygus kaip ir 2006 m.?

EB0672LTXTRA 29/48 3/30/2007

QA54

(538-542)

QA55

(543)1234

QA56

(544)12345

NAUJAS

Visiškai nesutinkateN / N


(SKAITYTI)

Visiškai sutinkate

Kalbant apie ką tik aptartus ekonomikos rodiklius, ar Jūs sutinkate ar nesutinkate su šiuo teiginiu: „Būtina žinoti šiuos skaičius"?

N / N

NAUJAS

MažesnisLygus

Didesnis

Ar manote, kad 2006 m. Lietuvoje bedarbystės lygis buvo didesnis, mažesnis ar lygus kaip ir 2005 m.?


NAUJAS

Koks buvo oficialus bedarbystės lygis, t.y. procentas darbingų žmonių, neturinčių darbo, Lietuvoje 2006 metais? Galiu pasakyti, kad tikslus skaičius yra tarp 0 % ir 20 %.

EB0672LTXTRA 30/48 3/30/2007

QA57

(545)12345

QA58

(546)123

NAUJAS

Linkęs nepasitikėtiN / N

(SKAITYTI)

Linkęs pasitikėti

Kiek Jūs asmeniškai pasitikite oficialiąja statistika Lietuvoje, pavyzdžiui, bedarbystės, infliacijos ar ekonomikos augimo statistika? Ar Jūs linkęs pasitikėti šia oficialiąja statistika, ar linkęs ja nepasitikėti?

N / N

NAUJAS

Ne, galbūt neNe, tikrai ne

Taip, tikraiTaip, galbūt

Kai kurie žmonės sako, kad statistinė informacija vaidina svarbų vaidmenį priimant verslo, viešuosius bei politinius sprendimus. Ar Jūs asmeniškai manote, kad Lietuvoje politiniai sprendimai yra priimami remiantis statistine informacija?


EB0672LTXTRA 31/48 3/30/2007

QB1

(567-574)1,2,3,4,5,6,7,8,

QB2

(575)12345N / N

NAUJAS

Nelabai domitėsVisiškai nesidomite

Labai domitėsPakankamai domitės

Ar Jūs labai domitės, pakankamai domitės, nelabai domitės ar visiškai nesidomite moksliniais tyrimais?

NAUJAS

Kita (NESKAITYTI)N / N

EkonomikaPramogomis ir garsenybėmis

Moksliniais tyrinėjimaisMenu ir kultūra

PolitikaSportu

Kuriomis iš šių su naujienomis susijusių temų Jūs labiausiai domitės...?


KLAUSIMUS QB KLAUSTI TIK ES27 - KITŲ KLAUSTI DEMOGRAFINIŲ KLAUSIMŲ

Dabar pereikime prie kitos temos.

EB0672LTXTRA 32/48 3/30/2007

QB3

(576-584)1,2,3,4,5,6,7,8,9,

QB4

(585)1

(586)2

(587)

3

(588)

4

(589)

5 4 5

NAUJAS

Skaitote mokslinius straipsnius paprastuose laikraščiuose ir žurnaluose

1 2 3

4 5Internete ieškote informacijos apie mokslinius tyrimus

1 2 3

4 5Perkate specializuotą spaudą apie mokslinius tyrimus

1 2 3

4 5Klausotės radijo laidų apie mokslinius tyrimus

1 2 3

4 5Žiūrite televizijos laidas apie mokslinius tyrimus

1 2 3

Niekada N / N(SKAITYTI) Nuolat Kartais Beveik niekada

Ar Jūs nuolat, kartais, beveik niekada ar niekada...?


KLAUSTI VISŲ

N / N

NAUJAS

EnergetikosKita (NESKAITYTI)

Informacinių technologijųBiologijos

KosmosoAplinkos

MedicinosTelekomunikacijų

O kalbant tiksliau, kurių sričių naujienomis, susijusiomis su moksliniais tyrinėjimais, Jūs labiausiai domitės?

(SKAITYTI - NE DAUGIAU 2 ATSAKYMŲ)

KLAUSIMĄ QB3 KLAUSTI JEI „DOMISI MOKSLINIAIS TYRIMAIS" KODAS 3 KLAUSIME QB1 - KITŲ KLAUSTI QB4

EB0672LTXTRA 33/48 3/30/2007

QB5

(590)12345

QB6

(591)1234

NAUJAS

Nepakankamai svarbiN / N

Perdaug svarbiPakankama

Ar manote, kad apskritai mokslinių tyrimų vieta žiniasklaidoje yra ...?

(SKAITYTI)

NAUJAS

Visiškai nepatenkintasN / N

Gana patenkintasNelabai patenkintas

Labai patenkintas

Kalbant bendrai, ar Jūs esate labai patenkintas, gana patenkintas, nelabai patenkintas ar visiškai nepatenkintas tuo, kaip žiniasklaida pateikia informaciją apie mokslinius tyrimus?

EB0672LTXTRA 34/48 3/30/2007

QB7a

(592) 1(593) 2(594) 3

(595)4

(596) 5(597) 6(598) 7

(599)8

QB7b

(600-611)1,2,3,4,5,6,7,8,9,

10,11,12,N / N

NAUJAS

Kokiu laiku naujiena transliuojamaKita (NESKAITYTI)

Jos vaizdinis patrauklumas Jos artimumas Jūsų interesams

Jos patikimumasJos objektyvumas

Jos temaJos temų įvairovė

Jos lengvumas suprastiJos pramoginė vertė


Jos naudingumas Jums

Kai žiniasklaida pateikia naujieną apie mokslinius tyrimus, kas iš šių Jums svarbiausia?

4 5

NAUJAS

Perdaug nutolusi nuo Jūsų interesų

1 2 34 5Pakankamai vaizdinga 1 2 34 5Objektyvi 1 2 34 5Patikima 1 2 3

4 5Apima pakankamai įvairų temų spektrą

1 2 34 5Pramoginė 1 2 34 5Sunku suprasti 1 2 34 5Naudinga Jums 1 2 3

Visiškai netinka

N / N(SKAITYTI) Labai gerai tinka

Gana gerai tinka

Nelabai tinka

Prašau pasakyti, ar kiekvienas iš šių būdvardžių ar išsireiškimų labai gerai tinka, gana gerai tinka, nelabai tinka ar visiškai netinka apibūdinti informacijai, kurią žiniasklaida pateikia apie mokslinius tyrimus?


EB0672LTXTRA 35/48 3/30/2007

QB8a

QB8b

(612) (613)

QB9a

QB9b

(614-615) (616-617)

NAUJAS

11N / N 12 12Nė viena iš paminėtų (NESKAITYTI) 11

9Specializuota spauda 10 10Paprasta spauda 9

7

Radijas 8 8

Informacija, siunčiama trumposiomis žinutėmis (SMS) 7

5

Laidų / žinių siuntinukai (podcasts) 6 6

Interaktyvios interneto svetainės, kuriose yra tinklaraščių bei enciklopedijų

5

3Tradicinės interneto svetainės 4 4Interaktyvūs televizijos kanalai 3

1Teminiai televizijos kanalai 2 2Tradiciniai televizijos kanalai 1

QB9bPIRMIAUSIA ANTROJE

VIETOJE

(SKAITYTI - KEISTI EILIŠKUMĄ) QB9a

O antroje vietoje?


O jei Jums reikėtų rinktis iš šių informacijos priemonių gauti informacijai apie mokslinius tyrinėjimus, kam Jūs teiktumėte pirmenybę? Pirmiausia?

7

NAUJAS

N / N 7

5Kita (NESKAITYTI) 6 6Internetas 5

3Radijas 4 4Televizija 3

1Spausdinti žurnalai 2 2Laikraščiai 1

QB8bPIRMIAUSIA ANTROJE

VIETOJE

(SKAITYTI - KEISTI EILIŠKUMĄ) QB8a

O antroje vietoje?


Kuriomis iš šių informacijos priemonių Jūs labiausiai pasitikite? Pirmiausia?

EB0672LTXTRA 36/48 3/30/2007

QB10

(618)12345

QB11

(619)123456

QB12

(620-621)123456789

101112N / N

NAUJAS

Po 22.00 val. savaitgalįNiekada (NESKAITYTI)

Tarp 18.00 ir 20.00 val. savaitgalįTarp 20.00 ir 22.00 val. savaitgalį

Tarp 7.00 ir 9.00 val. savaitgalįTarp 9.00 ir 18.00 val. savaitgalį

Tarp 20.00 ir 22.00 val. nuo pirmadienio iki penktadienioPo 22.00 val. nuo pirmadienio iki penktadienio

Tarp 9.00 ir 18.00 val. nuo pirmadienio iki penktadienioTarp 18.00 ir 20.00 val. nuo pirmadienio iki penktadienio


Tarp 7.00 ir 9.00 val. nuo pirmadienio iki penktadienio

Kada Jūs labiausiai norėtumėte žiūrėti televizijos laidas apie mokslinius tyrimus? Ar tai būtų...?

N/N

NAUJAS

Verslo ar interesų grupėsKita (NESKAITYTI)

Mokslinė bendruomenėPolitikai

(RODYTI KORTELĘ – SKAITYTI)

Žurnalistai

Kalbant bendrai, Jūsų manymu, kas nusprendžia kaip naujienos, susijusios su moksliniais tyrimais, yra pateikiamos žiniasklaidoje?

N / N

NAUJAS

RetaiNiekada

Taip, dažniausiaiTaip, kartais

Ar manote, kad pateikdama mokslinę naujieną, žiniasklaida siūlo skirtingus požiūrius ta pačia tema?

(SKAITYTI)

EB0672LTXTRA 37/48 3/30/2007

QB13

(622-623)12

3456789

10

QB14

(624)

1

234

QB15

(625)12345

NAUJAS

Tas pats (NESKAITYTI)N / N

Nuodugnią informaciją apie mokslinius tyrimus retkarčiaisNė vieno iš šių (NESKAITYTI)

(SKAITYTI)

Trumpas naujienas apie mokslinius tyrimus reguliariai

Kalbant bendrai, ar Jums labiau patiktų gauti...?

N/N

NAUJAS

Debatuose turėtų dalyvauti tik mokslininkai ir kiti ekspertai, nes jų padėtis geriausiai leidžia apsikeisti nuomonėmis šiuo klausimuNė vienas iš šių (NESKAITYTI)

(SKAITYTI)

Jūs norėtumėte dalyvauti šiuose debatuose, nes tikite, kad galite kažką juose pasakyti

Tarkime, žiniasklaida organizuotų debatus mokslinių tyrimų tema, kuria Jūs domitės. Kuris iš šių teiginių geriausiai atitinka Jūsų nuomonę?

N / N

NAUJAS

Animaciniai filmaiNė viena (NESKAITYTI)

Pramoginės laidos (viktorinos, šou, žaidimai ir t.t.)Mokslininkų / tyrinėtojų biografijos

Mokomosios laidosDebatai

Televizijos serialaiDokumentiniai-meniniai filmai (dokumentiniai filmai, pateikiami kaip televizijos vaidybiniai)

(SKAITYTI)

Dokumentiniai filmai

Kuriai iš šių įvairių mokslinių tyrimų pateikimo per televiziją formų Jūs teikiate pirmenybę?

EB0672LTXTRA 38/48 3/30/2007

QB16

(626)12345

QB17

(627)12345

NAUJAS

Tas pats (NESKAITYTI)N / N

Mokslininkai Žurnalistai ir mokslininkai kartu (NESKAITYTI)

(SKAITYTI)

Žurnalistai

Ar labiau norėtumėte, kad mokslinę informaciją Jums pateiktų žurnalistai, ar mokslininkai?

N / N

NAUJAS

Įtrauktos į Jūsų mėgstamiausią naujienų skiltįNei viena, nei kita (NESKAITYTI)

Tam skirtoje skiltyjePaskleistos per visą laikraštį / žurnalą

O ar Jums labiau patiktų, kad mokslo naujienos būtų pateikiamos tam skirtoje skiltyje spaudoje, ar kad būtų paskleistos per visą laikraštį / žurnalą, ar kad būtų įtrauktos į Jūsų mėgstamiausią naujienų skiltį?

(SKAITYTI)

EB0672LTXTRA 39/48 3/30/2007

QB18

(628-636)1,2,3,4,5,6,7,8,9,

QB19

(637-645)1,2,3,4,5,6,7,8,9,

NAUJAS

Kita (NESKAITYTI - PATIKSLINTI)N / N

Naudingiau Jūsų kasdieniam gyvenimuiNaujau

ĮvairiauPatikimiau

TiksliauLengviau suprasti


Objektyviau

Kokios yra pagrindinės priežastys, kodėl Jūs norėtumėte, kad mokslinę informaciją Jums pateiktų mokslininkai? Todėl, kad tai yra…

NAUJAS

KLAUSIMĄ QB19 KLAUSTI JEI „MOKSLININKAI" KODAS 2 KLAUSIME QB17 - KITŲ KLAUSTI QB20

Kita (NESKAITYTI - PATIKSLINTI)N / N

Naudingiau Jūsų kasdieniam gyvenimuiNaujau

ĮvairiauPatikimiau

TiksliauLengviau suprasti


Objektyviau

Kokios yra pagrindinės priežastys, kodėl Jūs norėtumėte, kad mokslinę informaciją Jums pateiktų žurnalistai? Todėl, kad tai...

KLAUSIMĄ QB18 KLAUSTI JEI „ŽURNALISTAI" KODAS 1 KLAUSIME QB17 - KITŲ KLAUSTI QB19

EB0672LTXTRA 40/48 3/30/2007

QB20

(646)1234

QB21

(647)1

23

QB22

(648)12

345N / N

NAUJAS

Mokslinius tyrimus, atliekamus už ES ribų (pvz. Amerikos, Japonijos, Kinijos, Indijos ar Rusijos mokslinius tyrimus)Nė vienas (NESKAITYTI)

Mokslinius tyrimus, atliekamus mūsų šalyjeEuropos mokslinius tyrimus

Ar Jums susidarė įspūdis, kad žiniasklaida dažniau pristato...?

(SKAITYTI)

NAUJAS

Moksliniai tyrimai, kurių automatiškai nefinansuoja Europos Sąjunga, bet kurie atliekami EuropojeN / N

(SKAITYTI)

Moksliniai tyrimai, kuriuos finansuoja Europos Sąjunga

Jūsų manymu, „Europos moksliniai tyrimai" yra...?

N / N

NAUJAS

PakankamaNepakankamai svarbi

(SKAITYTI)

Perdaug svarbi

Ar manote, kad apskritai tyrinėtojų ir mokslininkų vieta žiniasklaidoje yra...?

KLAUSTI VISŲ

EB0672LTXTRA 41/48 3/30/2007

D1

(669-670)1

Kairė

2 3 4 5 6 7 8 9 10 Dešinė

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

11

12

D7

(671-672)1234

56789

10

D8

(673-674)

EB67.1 D8

Kiek Jums buvo metų, kai Jūs baigėte mokytis dieniniame skyriuje?

(INT.:JEIGU „TEBESIMOKO" KODUOTI '00' - JEIGU „NESIMOKĖ" KODUOTI '01' - JEIGU „ATSISAKĖ" KODUOTI '98' - JEIGU „N / N" KODUOTI '99')

Atsisakė (NESKAITYTI)

EB67.1 D7

Našlys/našlėKita (NESKAITYTI)

Išsiskyręs/išsiskyrusiGyvenate atskirai

Nevedęs/netekėjusi, niekada negyvenote su partneriuNevedęs/netekėjusi, anksčiau gyvenote su partneriu, o dabar gyvenate vienas/-a

Vedęs/ištekėjusi antrą kartąNevedęs/netekėjusi, gyvenate kartu su partneriu

(RODYTI KORTELĘ – SKAITYTI - TIK VIENAS ATSAKYMAS)

Vedęs/ištekėjusi

NĖRA KLAUSIMŲ NUO D2 IKI D6

Jūsų dabartinė šeimyninė padėtis

N / N

EB67.1 D1

(RODYTI KORTELĘ) - (INT.: NEPASAKINĖTI – JEIGU RESPONDENTAS ABEJOJA, KLAUSTI DAR KARTĄ)

Atsisakė (NESKAITYTI)

DEMOGRAFINIAI DUOMENYS

Politikoje kalbama apie „kairiuosius“ ir „dešiniuosius“. Kaip Jūs įvertintume savo pažiūras šioje skalėje?

EB0672LTXTRA 42/48 3/30/2007

D10(675)

12

D11(676-677)Kiek Jums metų?

EB67.1 D11

Moteris

EB67.1 D10

Lytis

Vyras

NĖRA KLAUSIMO D9

EB0672LTXTRA 43/48 3/30/2007

D15a

D15b(678-679) (680-681)

19

EB67.1 D15a D15b

Niekada nedirbo jokio apmokamo darbo 19

18Nekvalifikuotas darbininkas 18

16Kvalifikuotas darbininkas 17 17Brigadininkas, meistras (prižiūrintis kitus) 16

14

Samdomas darbuotojas, dirbantis ne biure, o paslaugų sferoje (ligoninė, viešasis maitinimas, policininkas, gaisrininkas)

15 15

Samdomas darbuotojas, daugiausiai keliaujantis (vairuotojas, prekybos agentas)

14

12

Samdomas darbuotojas, daugiausiai dirbantis biure 13 13

Vidurinės grandies vadovas, kiti vadovai (skyriaus vadovas, jaunesnysis vadybininkas, mokytojas, techninis darbuotojas)

12

10

Aukščiausio lygio vadovas, direktorius (vadovaujantys direktoriai, generaliniai direktoriai, kiti direktoriai)

11 11

Samdomas specialistas (gydytojas, teisininkas, buhalteris, architektas)

10

9

SAMDOMAS DARBUOTOJAS

Verslininkas, įmonės savininkas (vienas ar su partneriais) 9

7

Parduotuvės savininkas, amatininkas, kita individuali veikla

8 8

Individualiai dirbantis specialistas (teisininkas, privačios praktikos gydytojas, buhalteris, architektas ir pan.)

7

5Žvejys 6 6Ūkininkas 5

4INDIVIDUALI VEIKLA (pats sau darbdavys)Pensininkas ar nedarbingas dėl ligos, invalidumo 4

2Bedarbis ar laikinai nedirbantis 3 3

1 1

Studentas 2

NEDIRBAPrižiūri namus, apsiperka (namų šeimininkė) arba be jokio užsiėmimo, nedirba

D15bDABARTINIS PASKUTINIS

D15a

Kuo Jūs dabar užsiimate?

Ar anksčiau Jūs dirbote apmokamą darbą? Koks buvo Jūsų paskutinis užsiėmimas?


D15b KLAUSIMĄ KLAUSTI TIK TŲ, KURIE DABARTINIU METU NEDIRBA JOKIO APMOKAMO DARBO, KODAI 1 - 4 D15.a KLAUSIME.

EB0672LTXTRA 44/48 3/30/2007

D25

(682)1234

D40a

(683-684)

D40b

(685-686)

D40c

(687-688)

D41

(689)123456

EB67.1 D41

Šiaurės Amerikoje, Japonijoje ar OkeanijojeAtsisakė (NESKAITYTI)

Europoje, bet valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos narėAzijoje, Afrikoje ar Lotynų Amerikoje

LietuvojeKitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje

Jūs gimėte … …?

(RODYTI KORTELĘ- SKAITYTI-TIK VIENAS ATSAKYMAS)

(INT.: SKAITYTI - ĮRAŠYTI)

EB67.1 D40c

EB67.1 D40b

Kiek vaikų, kurių amžius nuo 10 iki 14 metų, gyvena Jūsų namų ūkyje?

Kiek vaikų, jaunesnių nei 10 metų gyvena Jūsų namų ūkyje?



EB67.1 D40a


Gal galėtumėte pasakyti, kiek žmonių, 15 metų ir vyresnių, įskaitant ir Jus, gyvena Jūsų namų ūkyje?

N / N

EB67.1 D25

Mažame miestelyje ar vidutinio dydžio miesteDideliame mieste

(SKAITYTI)

Kaimo vietovėje, vienkiemyje


Jūs gyvenate … ?

EB0672LTXTRA 45/48 3/30/2007

D42

(690)1

23456

D43a

D43b(691) (692)

D46

(693-702)1,2,3,4,5,6,7,8,9,

10,N / N

EB67.1 D46

Butą / namą, už kurį mokate įmokasNė vieno (NESKAITYTI)

AutomobilįButą / namą, už kurį jau baigėte mokėti

KompiuterįInterneto prieigą namuose

DVD grotuvąMuzikinį CD grotuvą

(RODYTI KORTELĘ - SKAITYTI - GALIMI KELI ATSAKYMAI)

Televizorių

Kuriuos iš šių Jūs turite?

EB67.1 D43a D43b

NĖRA KLAUSIMŲ D44 IR D45

1Ne 2 2Taip 1

D43bFiksuoto ryšio Mobilaus ryšio

D43a

Ar turite fiksuoto ryšio telefoną savo namų ūkyje?

Ar Jūs turite asmeninį mobilaus ryšio telefoną?

N/N (NESKAITYTI)

EB67.1 D42

Vienas iš tėvų gimė Lietuvoje, o kitas gimė už ES ribųJūsų tėvas ir motina gimė už ES ribų

Vienas iš Jūsų tėvų gimė Lietuvoje, o kitas gimė kitoje ES valstybėje narėje

Jūsų tėvas ir motina gimė kitoje ES valstybėje narėje

(RODYTI KORTELĘ – SKAITYTI - TIK VIENAS ATSAKYMAS)

Jūsų motina ir tėvas gimė Lietuvoje

Kuri iš pateiktų situacijų yra labiausiai tinkama Jums?

EB0672LTXTRA 46/48 3/30/2007

P1(723-724) (725-726)

P2

(727-728) (729-730)

P3(731-733)

P4(734)

1234

P5(735)

1234

P6

(736-737)(TNS Gallup kodavimas)

EB67.1 P6

EB67.1 P5

Vietovės dydis

VidutiniškasMenkas

PuikusGeras

EB67.1 P4

Respondento bendradarbiavimas

KeturiPenki ir daugiau

Du (interviuotojas ir respondentas)Trys

EB67.1 P3

Asmenų, dalyvavusių interviu metu, skaičius (įskaitant interviuotoją).

INTERVIU TRUKMĖ MINUTĖMIS

MINUTĖS

VALANDOS MINUTĖS

EB67.1 P2

INTERVIU PRADŽIA

(INT.: NAUDOTI 24 VALANDŲ MATAVIMĄ)

DIENA MĖNUO

EB67.1 P1

INTERVIU PROTOKOLAS

INTERVIU DATA

EB0672LTXTRA 47/48 3/30/2007

P7

(738-739)

P8(740-747)

P9(748-755)

P10(756-763)

P11(764-771)

EB67.1 P11

EB67.1 P10

Svorio koeficientas

EB67.1 P9

Interviuotojo numeris

EB67.1 P8

Atrankos punkto numeris

EB67.1 P7

Pašto kodas

Regionas

(TNS Gallup kodavimas)

EB0672LTXTRA 48/48 3/30/2007

visuomenĖs nuomonĖ europos...

Documents