viskas vyksta vienu metu · 2013-01-02 · spektakliø vaikams premjeros 3 nauji filmai –...

7 meno dienos | 2013 m. sausio 4 d. | Nr. 1 (1015) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

2013 m. sausio 4 d., penktadienis Nr. 1 (1015) | Kaina 2,50 Lt

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | K i n a s | F o t o g r a f i j a

7md2Spektakliø vaikams premjeros

3Nauji filmai – „Liza, namo!“, „Narcizas“

4„Mieganèiø drugeliø tvirtovë“ ir SSSR

5Apie grafikæ Elenà Jakutytæ

7Jonas Mekas Paryþiuje

8Aku Louhimieso filmø retrospektyva

Kai suþinojote, kad Jums paskirtaNacionalinë kultûros ir meno pre-mija, minëjote, kad ji Jums svarbine tik kaip kultûrinis Jûsø meninësveiklos ávertinimas, bet ir kaippolitinis Jûsø, kaip menininkoemigranto, ávertinimas. Manau, nemano vienos akimis þiûrint, nuoparodos „Paralelës“ Ðiuolaikiniomeno centre 2007 m., net ir gyven-damas Niujorke, ið Vilniaus niekurnedingstat, Jûsø pavardë nuolatsklando pokalbiuose ir straipsniuo-se. Tam, aiðku, pasitarnavo insta-liacija „Tûba“ Lietuvos paviljoneVenecijos bienalëje 2009 m., taip patparoda „Vartuose“ 2011 metais. Argráþimas ir ásitvirtinimas Lietuvos menoscenoje buvo planuotas ir siektasdalykas, ar taip iðëjo natûraliai, ogal net atsitiktinai?

Taip iðëjo natûraliai. Neturëjautikslo „ásitvirtinti Lietuvos menoscenoj“, net nelabai þinau, kà tai

Viskas vyksta vienumetuSu Nacionalinës premijos laureatu Þilvinu Kempinu kalbasi

Eglë Juocevièiûtë

galëtø reikðti. Jei ir buvo kaþkokiastrategija, tai labiau atvirkðtinë – ið-vaþiavau ið Lietuvos prieð 15 metøtam, kad galëèiau netrukdomas stu-dijuoti ðiuolaikiná menà ir kad aðniekam „netrukdyèiau“. Vëliau,2007 m., Kæstutis Kuizinas manepakvietë surengti solinæ parodàÐMC. O visa kita yra „Vartø“, kaipmane reprezentuojanèios galerijos,normali profesinë veikla: jø prane-ðimai apie mano parodas, aiðku,sëkmingai organizuotas Venecijosbienalës projektas, prieð porà me-tø surengta mano personalinë pa-roda galerijoje – taip jie mane tarsiir sugràþino „namo“.

Jums atstovauja trys galerijos:„Yvon Lambert“ Niujorke ir Paryþiu-je, „Vartai“ Vilniuje ir „GaleriaLeme“ Brazilijoje. Ar turite strate-giná savo karjeros planà? Kaipatsirenkate parodø, erdviø pasiûly-

mus? Kokiø atsiranda siekiø, kaidarbai parodomi Pompidou centre irNiujorko MoMA galerijoje? Kiekpats rûpinatës ðiais klausimais, arpatikite juos savo galerijø atsto-vams?

Reiktø patikslinti, kad „YvonLambert New York“, deja, uþsida-rë jau daugiau kaip prieð pusantrømetø. Buvo tikrai didelë ir graþi ga-lerija: puiki architektûra, visadaádomios ir geros parodos, bet, de-ja, po septyneriø metø darbo Niu-jorko galerija uþsidarë. „Yvon Lam-bert Paris“ ir toliau puikiausiaigyvuoja. Ji nuo Niujorko galerijosuþdarymo tapo mano pagrindinegalerija. Ðiuo metu reprezentuo-janèios galerijos Niujorke neturiu(nors mano senasis galerininkasSpenceris Brownstone’as, deja, ikiðiol atsisako iðbraukti mane ið savo

N U K E L T A Á 6 P S L .

Þilvinas Kempinas. „Baltas triukðmas“ („Brownstone“ galerija, Niujorkas). 2007 m.

2 psl. 7 meno dienos | 2013 m. sausio 4 d. | Nr. 1 (1015)

Ramunë Balevièiûtë

Áprasta, kad artëjant Kalëdomspadaugëja premjerø vaikams. Ðie-met á ðventiná traukiná suskuboáðokti ir „cezario grupë“, „Menøspaustuvëje“ pristaèiusi veiksmokomedijà „Superagentas 000“ pa-gal ukrainieèiø raðytojos LesiosVoroninos apysakà. O „Keistuo-liai“ kalëdinei premjerai pasirinkopastaruoju metu ypaè daug teatromenininkø dëmesio sulaukusiàJustino Marcinkevièiaus poemëlæ„Grybø karas“.

Pirmasis „cezario grupës“ ban-dymas kurti vaikams, man regis, bu-vo ðiek tiek prisvilæs. „Mitologijospradþiamokslis“ smagiu nerûpes-tingu pavadinimu „Lai lai lai“, re-þisuotas Cezario Grauþinio, pasi-rodë atsainokas ir neiðbaigtas. Ðásykstatyti spektaklio vaikams trupë pa-sikvietë þinomà savo srities profe-sionalà Antanà Gluskinà. Áspûdiskeistas: nors „Lai lai lai“ aktoriaivaidino þilà senovæ ir mitologiniuspersonaþus, o èia – dabarties ko-miksø herojus – supermenus, nin-dzes, þmones-vorus, barbes ir darkaþin kà, – abu spektakliai kaþkuolabai panaðûs. Atrodo, lyg „vaiz-duotës teatras“, pelnytai iðgarsinæs„cezario grupæ“, tapo melagingaetikete, slepianèia tiesiog ribotasmenines galimybes. Perðasi mintis,kad nors Cezaris Grauþinis ir de-klaravo didþiulá aktoriaus indëlá ku-riant daugiareikðmá, asociatyvø irpoetiðkà „vaizduotës teatrà“, tai visdëlto daugiausia nulëmë, viena ver-tus, dramaturgijos pobûdis, o kitavertus – reþisûrinë meistrystë ir su-gestija. „Cezario grupës“ aktoriø

T e a t r a s , P a s a u l y j e

Komiksai prieð „politiná teatrà“vaikamsSpektakliø vaikams premjeros „Menø spaustuvëje“ ir „Keistuoliø teatre“

realus pasaulis gautø daugiau ðan-sø, jei vaikai skaitytø ir geras knygas,o ne tik stebëtø greitai besimainan-èius paveikslëlius su besikaunanèiaisherojais.

Pusiau juokais galima sakyti, kad„Superagento 000“ kûrëjai orien-tuojasi á tam tikros rûðies animaci-jos gerbëjus, o „Grybø karo ir tai-kos“ – á þiniø ir politiniø TV laidøþiûrëtojus. Atrodo, Aidà Giniotá irjo komandà bus ákvëpæ neseniaipraûþæ rinkimai, nes á „Grybø ka-rà“ „Keistuoliai“ nusprendë pa-þvelgti per „politinio teatro“ prizmæ.Skaitau spaudoje: „Pasak reþisie-riaus, ðis spektaklis sukurtas tam,kad vaikai neaugtø apolitiðki ir þi-notø, kas jø laukia ateityje.“ Ger-biamas reþisierius, aiðku, juokauja.Juokauja jis ir scenoje, kurdamaspolitiniø Lietuvos aktualijø paro-dijà. Nieko neprikiði – ðmaikðtu, sà-mojinga, azartiðkai aktoriø DaliausSkamarako, Ievos Stundþytës, Ves-tos Ðumilovaitës, Eimanto Barei-kio, Vytauto Leistrumo ir Gied-riaus Kielos suvaidinta. Imi netgalvoti, gal ið tiesø talentingasis po-etas, kurdamas „Grybø karà“, tu-rëjo konspiraciniø ketinimø?..

Bet jaunoji publika nuobodþiau-ja. Nes „nepagauna kampo“. Nuo-ðirdþiai norëtøsi „Keistuoliø“ pa-klausti: ar jie rimtai viliasi, kadKalëdø Seneliu tikintys vaikai su-pras, kas yra „kandidatai“, „neut-ralios stebëtojos“, „ultimatumas“,„mobilizacija“?.. Þinoma, sutinku,kad spektakliai vaikams gali bûti ke-liasluoksniai: vienas pasakojimolygmuo gali bûti skirtas maþiau-siems, kitas – gebantiems suvoktialiuzijas ir potekstes vyresniems

„universalumo“ problema visu aðt-rumu iðkilo Nacionalinio dramosteatro spektaklyje „Ir vël viskas busgerai“ pagal Giraudoux pjesæ „Ða-jo pamiðëlë“, ryðki ji ir abiejuosevaikiðkuose vaidinimuose. Nuolattuos paèius tipaþus varijuojantiemsaktoriams (nebent iðskyrus JuliøÞalakevièiø – komikà ið Dievo ma-lonës) labai trûksta sceninës lais-vës, lankstumo, improvizacijos po-lëkio. Be ðiø savybiø ypaè sunkuuþmegzti kontaktà su vaikø audi-torija – bent jau pasirinkto þanrospektakliuose.

„Superagentà 000“ lengviau ási-vaizduoti perkeltà á ekranà nei á sce-nà. Èia itin daug veiksmo, efektø,fantastiniø elementø. AntanasGluskinas drauge su „cezario gru-pës“ aktoriais – J. Þalakevièiumi,Brigita Arsobaite, Vytautu Kontri-mu, Vilma Raubaite ir Pauliumi Èi-þinausku – pabandë juos sceniðkairealizuoti pagal „vaizduotës teat-ro“ formulæ. Rezultatas – scenoje(re)animuotas komiksas. Þanrasyra þanras, ir já vertinti reikia pagaljo paties taisykles. Komiksø repu-tacija mûsø kultûroje nekokia pir-

miausia todël, kad neturime jokiosjø tradicijos. Kad ir kaip bûtø, ko-miksø perkëlimas tiek á ekranà, tieká scenà meta nemaþai estetiniø ið-ðûkiø. Suvaidintas aktoriø, komik-sas daþnai tampa primityvus, kar-tais – ðiurkðtus ir vulgarus (kaip iðimtábûtø galima paminëti Jacko Nichol-sono Jokerá, o savotiðku komikso ki-ne etalonu laikomas Roberto Rod-riguezo „Nuodëmiø miestas“).Kaip komiksas „Superagentas 000“ –pernelyg skurdus, buitiðkas.

Tiesa, komiksui reþisierius pa-bandë „ásiûti“ psichologiná pamu-ðalà, sukurdamas realistinæ iðeitiessituacijà: berniukas, gyvenantis ðei-moje, kur ðalta ir agresyvi motinasmurtauja prieð bejëgá tëvà, vaiz-duotëje susikuria pasaulá, kuriamejo tëvas – antgamtiðkø galiø turin-tis superagentas, o motina – stan-dartinë graþuolë, vienoje iðgalvo-toje istorijoje – klastinga veidmainë,o kitoje – jau rûpestinga ir mylintiþmona ir mama. Kaip galima spræs-ti ið paskutinës spektaklio scenos,berniuko vaizduotë, deja, nepajëgipakeisti tikrovës, o meilë pasauláiðgelbëti gali tik pasakose. Bet gal

vaikams arba jø tëvams. Kaip, tar-kim, sovietinës animacijos klasika –„intertekstualieji“ „Brëmeno muzi-kantai“ – malonumas ir vaikams, irtëvams. Ðá kartà „Keistuoliai“ aki-vaizdþiai uþsiþaidë „konceptuali-zuodami“ poemà. Vaikams juokin-ga, kai á grybø kariuomenæ ateinauþsiraðyti Bezdukas, bet, atsipraðau,ne „Broliai Zelionkës“. Juokinga,kai graþuolei Ûmëdëlei ne savo no-ru pirðtis tenka vienam ið „raudon-galviø“, bet ne kai ið garsiakalbiosklinda visø galø meistro Grûzdosavireklama.

Apskritai geriausià „Grybø karoir taikos“ vertinimà pateikë pats pa-baigoje Kalëdø Senelio pavidalupasirodæs spektaklio reþisieriusA. Giniotis: „Bet dainelës tai buvosmagios!“ Tikra tiesa! Galëjo jøbûti ir daugiau.

Daþnai jauèiu pareigà palaikytimaþesnes nepriklausomas trupes,kurioms sunku atlaikyti dideliø re-pertuariniø teatrø konkurencijà.Lygiai kaip ir dramos vaidinimus,populiarumu niekada neprilygsian-èius muzikiniams spektakliams arbaletams. Bet ðásyk, deja, dël nenu-rungiamo kokybës pranaðumorinkèiausi ðiomis dienomis 120-àjágimtadiená atðventusá Èaikovskio„Spragtukà“: ar tai bûtø klasikinisOperos ir baleto teatro pastaty-mas, ar ðventinë muzikinë anima-cija Nacionalinëje filharmonijoje.Pastarojoje, beje, irgi, be „Sprag-tuko“, dar buvo rodomi komiksai.Tik tiek, kad jiems akompanavoModesto Pitrëno diriguojamasLietuvos nacionalinis simfoninisorkestras. Tik tiek...

„Superagentas 000“ D . M A T V E J E V O N U O T R .

Vokieèiø filosofas ir sociologasJürgenas Habermasas (g. 1929) –vienas garsiausiø Europos Sàjungosintegracijos ðalininkø. Amerikieèiøpolitologas Francis Fukuyama(g. 1952), iðgarsëjæs esë „Istorijospabaiga“, paskutiniais metaisuþsiima demokratijos tyrimais.Dviejø intelektualø pokalbá iðspaus-dino Ðveicarijoje leidþiamas angla-kalbis „The Global Journal“. Pokalbápateikiame sutrumpintà.

Francis Fukuyama: Man atrodo,kad euro zonos krizë paskatino Eu-ropà evoliucionuoti á kitokià politinæunijà, maþa to, viso to imtasi blogai. Ðáprojektà skatina technokratinis elitas,pats projektas ágyvendinamas nesi-konsultuojant su Europos ðaliø visuo-menëmis. Taèiau demokratinis pro-

Beveidis eurasFrancis Fukuyama ir Jürgenas Habermasas apie Europos ateitá

cesas reikalauja, kad tokios didelës irradikalios permainos bûtø ágyvendi-namos pasirëmus ið vieðø debatø gi-musiu politiniu konsensu.

Jürgen Habermas: Þinoma, rei-kia ávertinti ES tëvø steigëjø bei na-riø vyriausybiø, visus tuos metus

remianèiø Europos integracijà, is-toriná ánaðà. Dar visai neseniai dau-guma bendrijos nariø visuomeniøgeraðirdiðkai ir tolerantiðkai rëmëEuropos projektà. Tolerantiðku-mas rëmësi nuosavu interesu. Taipbuvo, kol visi ið to sëmësi naudos.

Nuo 2008 m. siautëjanti krizë su-griovë ðá modelá. Ji apnuogino irstruktûrinius monetarinës unijosdefektus, kuriø neávertino eurà áve-dantys politikai.

Iðmintinga keliø ES nariø biu-dþeto politika pati savaime negalinugalëti skirtumø tarp atskirø eu-ro zonos valstybiø ekonomikø. Ski-riasi jø raidos etapai, jos funkcionuo-ja skirtingose politinëse kultûrose.Todël tokia reikalinga daugiatautëekonomikos politikos koordinaci-ja ir Europos susitarimas naudotiskirtingus ekonominius sprendi-mus, pritaikytus atskirø ðaliø po-reikiams. Taèiau tam, kad atsirastøbendra ekonominë vyriausybë, bû-tinos politinës ir konstitucinës per-mainos. Monetarinës unijos narësturi perduoti Briuseliui daugiau

ágaliojimø. Prisiminkime, kad bû-tent ekonominiai sunkumai ástûmëEuropos Sàjungà á legitimizacijoskrizæ ir verèia keisti poþiûrá á tech-nokratinio elito projektà, reikalau-ti, kad visuomenë daugiau dalyvau-tø visame procese. Taèiau iki ðioljokia partija nei vyriausybë nepa-skelbë panaðaus projekto.

F. F.: Savo naujausioje knygoje„Apie konstitucijà Europai“ („ZurVerfassung Europas“) daug raðo-te apie Europos pilietybæ, apie „lû-kestá, kad nuolat augantis tautøtarpusavio pasitikëjimas sukurstautiná solidarumà tarp ES pilieèiø“.Kuo turëtø remtis ðis pasitikëjimas?

J. H.: „Tarpusavyje pasidalyto su-verenumo“ idëja, reiðkianèia, kad

N U K E L T A Á 3 P S L .

Jürgen Habermas Francis Fukuyama


K i n a s

Þivilë Pipinytë

Tà patá ðeðtadienio vakarà „Skal-vijoje“ paþiûrëjusi iðkart du prem-jerinius filmus – Oksanos Burajos„Liza, namo!“ ir Dovilës Gasiûnai-tës „Narcizà“ – pagalvojau, kad lie-tuviø kinà groþis praþudys taip pat,kaip kadaise praþudë save ásimylë-jusá mitiná Narcizà. Abu – ir doku-mentinis Burajos, ir vaidybinis Ga-siûnaitës filmai palieka ant lûpøsacharino prieskoná. Áprastai tokslieka po nudailintø, manieringø,pretenduojanèiø á filosofinius fil-mø, kurie á tà vizualiná kiekvienokadro groþá ásupti lyg á saldainiø po-pieriukus. Iðvyniojæs geriausiu at-veju randi pigià karamelæ. Daþniau-siai – nieko, nes tai tik saldainioimitacija, ið vaikystës prisimenamaspiktas pokðtas.

Atrodo, kad reþisierës – kaip tiesenieji fotografai, kurie norëdavosuteikti savo portreto herojui dþiu-gesná áspûdá ir liepdavo jam sakyti„izium“ (rus. „razina“). Tariant ðáþodá, lûpos suapvalëja, jø kraðteliaipasikelia, ir net nuobodþiausi vei-dai tampa visai patrauklûs. Lietu-viø kine tas magiðkas þodis bûtø„graþu“.

Maþa mergaitë Liza, aprengtaryðkiai raudona suknele, atrodokaip pasakos herojë, ypaè kai atsi-duria gamtoje, kur þolës kupstas,stambiu planu nufilmuota sraigë arsraunus upelis árëminami ekranekaip graþus paveikslëlis. Dar gra-þesnis „Narcizo“ violonèelininkasTeodoras. Tiesiog tobulas akto-riaus Amvrosioso Vlachopoulosoveidas, veðlûs juodi plaukai puikiaidera prie skoningø marðkiniø irmegztiniø, namø interjerø, kur do-minuoja mëlyna spalva, ar Vilniauspeizaþø ir tokios pat graþios þmo-nos Erikos (Asmik Grigorian) bei,jo paties þodþiais tariant, ðviesàskleidþianèios meiluþës Lëjos.„Narcize“ viskas taip graþu, kad su-pratus, jog filmas bus apie dvasináTeodoro troðkulá, kurio negali numal-

Pasakyk: „Graþu“Nauji filmai – „Liza, namo!“, „Narcizas“

ðinti nei vanduo, nei pasiaukojamamoterø meilë, ciniðkai pagalvojau, jogir Teodorà á savæs sunaikinimo keliàpastûmëjo nuolat já supantis gro-þis – muzikos, miesto, þmoniø.

Ið kur tas nepasotinamas groþiosiekis? Kas diktuoja jo kriterijus?Kodël jo taip reikia lietuviø kinokûrëjams, net ðiukðlynø gyventojussugebantiems perkelti á stebuklølaukà? Kodël Mike’as Leigh, Ke-nas Loachas ar broliai Dardenne’aiLietuvoje taip ir nesulaukë savo se-këjø? Kodël lietuviðkø filmø hero-jai nuolat atsiduria stebuklø lau-kuose, supami graþiai nufilmuotøsaulëlydþiø ir filosofiðkø debesø?

Pirmoji hipotezë labai paprasta:autoriams ið tikrøjø nerûpi jø fil-mø herojai. Reþisieriams jie neádo-mûs. Neádomu, kà jie jauèia, kodëlyra tokie, o ne kitokie, kas atsitiko,kad staiga ëmë ir tapo jø filmø he-rojais. Tai tinka ir dokumentiniam,ir vaidybiniam kinui.

„Liza, namo!“ herojë Burajaireikalinga, nes atitinka filmo idëjà,kurià reþisierë suformulavo, matyt,daug anksèiau. Idëjà apie trapø vai-kystës groþá, kuris atsirado visai ne-tinkamoje aplinkoje. Kuriam iðkilogrësmë. Apie vaikystæ, kurià reikiasaugoti. Groþis ir tyrumas bandoprieðintis blogiui – mergaitë Lizavis bëga ið namø, kur renkasi átarti-ni dëdës ir tetos. Jie geria, rûko,klausosi siaubingo rusiðko „po-pso“, ðoka ir kalbasi apie gyvenimoprasmæ lyg Fiodorà Dostojevská pa-rodijuojanèiø kûriniø herojai. Pas-kui mergaitës mama pagirioja ir ne-gaili vaikui nei piktø þodþiø, neibausmiø. Liza yra tarsi ðviesi gërioidëja, atsiradusi tarp gyvenimo pik-tþoliø. Ji bando prieðintis, bet arilgam? Kad reþisierës intencijas su-prastø net bukagalvis, jà paryðkinsmergaitës televizoriuje stebimiðventøjø atvaizdai ir sakralinë mu-zika, kurià, beje, galima puikiai su-montuoti ir su Burajos pamëgtaisdebesø vaizdais. Mergaitës trapu-mà ir viduje slypintá gërá paryðkins

kartu su mokytoja dainuojama vai-kiðka dainelë apie vargðà pliuðinámeðkinà, kuris neturi rankos. Apiekà ið tikrøjø màsto Liza, reþisiereiarba neádomu, arba tai netilpo á fil-mo koncepcijà. Mergaitë raudonasuknele yra þenklas, simbolis, vizua-linio filosofavimo pretekstas. Regis,to neslepia ir operatorës KristinosSereikaitës kamera. Taèiau ar nie-ko netrikdo tai, kad nelaimingasvaikas paverèiamas dekoratyviniufilmo elementu?

Buraja ir ankstesniuose savo fil-muose („Mama“, „Dienoraðtis“,„Iðpaþintis“) dràsiai nepaisë doku-mentinio ir vaidybinio kino ribos.Tai ðiø dienø kine áprasta ir niekonestebina, bet tampa problemiðka,kai reþisierë ignoruoja personaþøintymumà. Buraja mëgsta rodytidegraduojanèius þmones ir jø bui-tá. Arba degraduojanèià buitá ir jo-je atsidûrusius þmones. Taip darryðkesnis tampa kontrastas tarp gy-venimo dugno ir idëjø, kurios do-mina reþisieræ. Nes kontrastas tarpþemo ir aukðto juk kuria filosofinæátampà? Suteikia degradavusiampasauliui ryðkesniø spalvø? Leidþiadar labiau iðryðkinti groþá?

„Narcizo“ reþisieræ Dovilæ Ga-siûnaitæ, þinoma, galima kaltinti,kad pagrindiniam vaidmeniui ji pa-sirinko aktoriø, kuris nuo pirmøkadrø verèia gûþèioti peèiais. Vai-dinti jis nemoka, o graikà ágarsinu-sio Valentino Krulikovskio tartis tikdar labiau paryðkina neatitikimàtarp herojaus iðorës ir jo tariamovidaus. Labiau patyræs reþisieriusiðkart suprastø, kad aktorius „ne-iðtemps“ filmo, greièiau atvirkðèiai.Bet, mano galvà, net Marius Repðys„Narcizo“ neiðgelbëtø. Nes Teodo-ras ir kiti filmo herojai gyvena be-laikëje erdvëje. Ta belaikë ir nekon-kreti (tegu ir prigrûsta atpaþástamødaiktø) erdvë suþlugdë jau ne vie-nà lietuviðkà filmà. Sovietmeèiu jidar buvo pateisinama, bet dabar tikiðduoda paèiø kûrëjø narciziðkumà.Þinoma, þiûrint „Narcizà“ lieka

daug laiko savarankiðkai susikurtiir Teodoro, ir Erikos, ir labai gyvoTomo (Sigitas Ðidlauskas) prieðis-tores. Matyt, jie kartu uþaugo, tu-rëjo planø, vilèiø, iliuzijø, bet gyve-nimas pasirodë kitoks, nei buvosvajota ar planuota. Gyvenimas, de-ja, visada nuvilia ir liepia subræsti.Todël bûtø svarbu suþinoti, kodëltai nepavyksta Tomui ar Teodorui.Gal tada ir filmas prabiltø apie kaþ-kà tikra, ne tik apie ðimtus kartølietuviø kine matytas menininkødvejones? Nes rodyti lyg rudensmusæ ákyrø ir visiems priekaiðtau-jantá vyriðká padërusiomis akimis irvaizduoti, kad jis sprendþia svarbiàdilemà ar tiesiog nutarë pasiduotisavidestrukcijai, dar nereiðkia pa-sakoti istorijà apie ðiuolaikiná Nar-cizà. Beje, ten, kur Gasiûnaitë liau-jasi kûrusi alegorijà ar ðiuolaikináfilosofiná kontempliuojantá kinà, otiesiog dokumentiðkai fiksuoja kas-

dienybës vaizdus, „Narcizas“ su-skamba netikëtai tiksliai. Nereikiair geros Giedriaus Puskunigio mu-zikos, kuri, regis, turi uþkamðytivisas spragas – pasakojimo, per-sonaþø, ritmo ar paprasèiausios lo-gikos.

Paþiûrëjusi „Narcizà“ bandþiausuprasti, kodël Kauno kino festi-valio þiûrovai atidavë filmui savosimpatijø prizà. Spëju, kad filmastiksliai atitinka provincijos ásivaizda-vimà apie „meniðkà“ kinà, neturintánieko bendra su realybe, gyvais þmo-nëmis ir konkreèiu laiku. Bet „Nar-cizas“ sukurtas pagal tà patá kurpalákaip ir dauguma ðiuolaikiniø rekla-mø, pavyzdþiui, kad ir ta apie mote-riðkus skustuvus, kurie pavadintideivës Veneros vardu. Tiesà sa-kant, mineralinio vandens, kuristaip gausiai liejasi filme, reklamaivisai tiktø mitas apie Narcizà.

europieèiai turi dvigubà vaidmená:ES ir nacionaliniø valstybiø pilie-èiø. Já reikia kurti remiantis konsti-tuciniu procesu. Ði idëja neða svar-bius pokyèius bûsimai demokratinëspolitinës unijos formai. Jei nenori-me vengti klausimø apie integraci-jos pabaigà, turime priimti atitin-kamus pagrindus.

Atvirai prisipaþinkime, kad tokiafederalinë valstybë kaip JAV ar Vo-kietija yra blogas modelis. Tai bûtønerealistiðkas ir pernelyg ambicin-gas uþdavinys, labiau ambicingasnei tai bûtina ir iðmintinga. Nërajokios prasmës ávedinëti naujà fe-deralinës administracijos lygmená,tegu dauguma kompetencijø liekavalstybiø rankose. Komisija, kurigalëtø tapti Europos vyriausybe,neturëtø, kaip tai sufleruoja fede-ralinë santvarka, atsakyti tik prieðEuropos Parlamentà. Kad uþtikrin-

tume jos legitimizacijà, uþtektø ávestisàlygà, kad ji vienodai atsako prieðParlamentà ir Tarybà, kurioje busnacionaliniø vyriausybiø atstovai.

Taèiau empiriniu poþiûriu visdëlto palieèiame labai skausmingàproblemà. Tiesa ta, kad pilieèiai vi-sada bus artimiau susijæ su nacio-naline valstybe nei su ES. Taèiaunepasitikëjimas tarp tautø yra po-litinio ðaliø elito kaltë. Bûtent poli-tikai vengia europiniø temø ir savotautiniuose kiemuose kaltina „Eu-ropà“ uþ nepopuliarius sprendi-mus, kuriuos priimant patys daly-vavo Briuselyje. Jokioje Europosvalstybëje nevyko tikri europietiðkirinkimai bei referendumas.

Pilieèiai balsuoja uþ nacionali-nius klausimus ir renka politikus –savo tëvynainius. Europos klausi-mai ir rinkimai atsiduria antrameplane. Galiausiai politikai atsidûrëprieðais dilemà. Kai kilo krizë, o pi-lieèiai suprato, kokià didelæ átakà jø

gyvenimui turi Briuselyje priimamisprendimai, jie pradëjo domëtis Eu-ropos klausimais. Jei tas átarumasbûtø atitinkamai interpretuotaspaèiø pilieèiø, jie prieitø iðvados,kad juos jungia bendras likimas.

F. F.: Ar tai nereiðkia greito atsi-traukimo atgal?

J. H.: Europos vyriausybiø dvi-veidiðkumas kovojant su krize pas-kutinius dvejus metus yra skanda-lingas. Derëtasi prie uþdarø durø,po to (bijantis nuosavo elektora-to) falsifikuoti Briuselyje priimtisprendimai, kad bûtø priimtinesnijø ðalyse. Tokie veiksmai tik stipri-na prietarus tarp tautø. Kita ver-tus, bendra Europa jau daug metøyra akivaizdi jaunesnëms kartoms.Jaunuoliai bûtø ðokiruoti, jei stai-ga pasienyje jiems tektø rodyti pa-sus ir keliolika kartø keisti pinigus,keliaujant po þemynà autostopu.

F. F.: Savo konstituciná projektàkuriate „prijaukintos demokratijos

ir civilizuotos valstybinës valdþios“kontekste. Tai ið pat pradþiø buvovienas ið Sàjungos pagrindø.

J. H.: Gal pernelyg tai supapras-tinot. Kalbu apie tai, kad esamepradiniame etape, kai nacionalinësvalstybës turi rasti savo vietà besi-formuojanèioje potautinëje ðiuo-laikinio pasaulio konsteliacijoje.Prinstono universiteto politologasJanas Werneris Mulleris neseniaiatmetë daþnai naudojamà argu-mentà apie „Europos intelektuali-nio elito pralaimëjimà“. Jis mano,kad ásitikinimas, esà intelektualaituri kurti „didájá Europos pasako-jimà“ ir „bendrà tapatybæ“, pasi-remdami nauju steigiamuoju mi-tu, atitinka XIX amþiaus logikà. Juktautinë savimonë – to ðimtmeèioistoriografijos, spaudos ir mokyk-lø iðradimas. Bjaurûs jo padariniaineskatina sekti ðiuo pavyzdþiu.

Europoje iki ðiol susiduriame sunacionalistine agresija, pavyzdþiui,

„Liza, namo!“

„Narcizas“

A T K E L T A I Ð 2 P S L . kad ir Vengrijoje. Negalima neáver-tinti pilnos konfliktø mûsø praei-ties pasekmiø. Europos tautas jun-gia karø ir susitaikymø istorija, kurigali pasitarnauti kaip bendros po-litinës kultûros statybinë medþia-ga. Be abejo, atmintis apie nacio-naliniø valstybiø politikà veikiadvejopai: viena vertus, suprieðina(jei pasiduosime nacionalistinëmslektûroms), kita vertus, jungia (jeipaþiûrësime á jà ið atstumo ir ap-màstysime).

F. F.: Negaliu atsikratyti áspûdþio,kad parama ið apaèios Europos in-tegracijai gilinti yra tokia pat men-ka ir þemyno Ðiaurëje, ir Pietuose.Todël niekas nenori gráþti prie kon-stitucijos rëmø svarstymo.

J. H.: Tai tiksli diagnozë. Bet situ-acija keièiasi labai greit. Vis dëltovienu neabejoju: toliau iðsaugotidabartiná technokratiná status quoyra neámanoma.

P A R E N G Ë K O R A R O È K I E N Ë


Katerina Tarchanova

Pernai rudená Anapoje vykusiameXXI atvirame NVS, Latvijos, Lietuvosir Estijos ðaliø kino festivalyje„Kinoðok“ Algimanto Puipos filmas„Mieganèiø drugeliø tvirtovë“ pelnëprizà uþ geriausià moters vaidmenáJaninai Lapinskaitei. Festivalá irfilmà plaèiai aptarë þurnalas„Iskusstvo kino“ (Nr. 9). Pateikiameneþymiai patrumpintà þurnaleiðspausdintà filmo recenzijà.

Galutinai tapusiam Vakarais Pa-baltijui visai tinka þodþiai „vartoto-jiðkumas“, „merchandising“ ar „met-roseksualas“, bet kalbëdami apiebuvusias Vidurinës Azijos respubli-kas mes vis dar vartojame „gangste-rius“, „prekeivius“ ir „Rytø saldu-mynus“. Taèiau XXI „Kinoðok“festivalyje, kad ir kaip bûtø keista, Ry-tai ir Vakarai susitiko. Pagal gëdos,nepadorumo, nepriimtinumo laips-ná konkursinë programa sulygino„prekeivius“ ir „merchandising“.Bûtent taip. Ðiais metais staiga vi-siems tapo aiðku, kad nebegalimakaupti ir vartoti, negalima patai-kauti Fukuyamai, prieð daugiau neidvideðimt vienus metus prasitaru-siam apie istorijos pabaigà, esà pa-tvirkusá, kvailà romantizmà akeisglobalus pragmatiðkumas – protoásikûnijimas. Politkorektiðkumà, ðei-mos vertybes, privatumà ir „spin-desá“ – ðtai kà atmetë ðiømetis „Ki-noðok“, surinktas ið buvusios SSSRteritorijos. Galima sakyti, kad at-metë visa savo esme. Bet kas siûlo-ma vietoj to?

Savotiðka festivalio emblema bu-vo juokingas faktas: kazachø ir lat-viø filmai buvo rodomi gimtàja kal-ba su subtitrais, bet jeigu juose buvokeikiamasi, tai tik rusiðkai – verti-mo nereikëjo. Ið asmeniðkø prisi-minimø: kai mes SSSR laikais py-komës su drauge ið Minsko, esàatimdama ið jos tikëjimà sovietø val-dþia turiu iðkart jai pateikti kaþkàkita, ne maþiau teigiamà, tai mesdarëme stovëdamos Stalino laikaisstatyto namo laiptinëje Maskvoscentre. Taip elgësi visi tuometiniairusakalbiai inteligentai, rinkdamiesiidentiðkose laiptinëse Gruzijoje,Kirgizijoje, Estijoje, Ukrainoje. Irkai senoji inteligentija ið Maskvos –smegenø centro – staiga savaiteitampa ðilta rusakalbe jûra, tai ið tik-røjø ðokas, paradoksas ir netikë-tas dþiaugsmas. Viskas iðliko.

Algimanto Puipos „Mieganèiødrugeliø tvirtovë“, pelniusi prizà uþgeriausià moters vaidmená, tapofestivalinës atmosferos kamertonuir geriausiu nesibaigianèiø ginèølaiptinëse apie tai, kaip gyventi, kàdaryti ir kas kaltas, árodymu. Fil-mas netobulas (pavyzdþiui, niekamnereikalingas pradþioje ir pabaigo-je vienuolio budisto pasirodymas,paskatinæs herojæ ryþtingiems veiks-mams, net ir finalas kaþkaip per-nelyg tragiðkai perdëtas), bet tai netir gerai. Puipà sutrikdë nuosavassprendimas apie visiðkà vyriðkosios

civilizacijos þlugimà ir jis pabandëiðvesti feminizmà ið bet kur, kad irið budizmo, tik kad visi liktø lygûs.Bet ðis sutrikimas rodo, kad jis jauþino: viskas yra atvirkðèiai ir jis tikdaro reveransà savajam vyriðkumui.

Labai graþus ir turtingas vyras(Vytautas Balsys) vairuodamasprabangø automobilá pykstasi susavo labai graþia, bet nebejaunaþmona (Janina Lapinskaitë) ir par-trenkia moterá. Bet ji pati puolë pomaðina ir vyrà pavyksta „iðpirkti“nuo policininkø, kà ir daro þmonaMonika kartu su atsigavusia auka.Taèiau tà paèià dienà ligoninëje poþmonos apsilankymo auka ávykdo,kà buvo sumaniusi. Moteris nusi-þudo, nes buvo benamë, alkoholi-kë ir prostitutë, ir nepaisant socia-liniø tarnybø dëmesio nebenorëjodaugiau gyventi. Monikai – lietu-viðkai „áþymybei“ violetinëmis pëd-kelnëmis, kurià visi paþásta ið spal-votø þurnalø, staiga tai padarodidelá áspûdá.

Kol vyras komandiruotëje, Mo-nika kreipiasi á socialines tarnybas,ir tiesiog oro uoste jai perduoda-mos globoti trys kitos prostitutës,kà tik deportuotos ið kaimyninësVokietijos. Ji veþa prostitutes á sa-vo uþmiesèio dvarà tik tam, kadjoms padëtø – tai ji bandë ir nesu-spëjo prieð tai. Pradþioje visos mer-ginos jai – pavyzdþiai. Monika ne-gali prisiminti jø vardø ir visiðkainelinkusi jø auklëti. Ji paprasèiau-siai neþino, kà daryti, nors sàmo-ningai kaþko ëmësi pati. Ëmësi, irgerai. O kas toliau? Bet siuþetasjuk ne apie tai, kad trys suaugusiosprostitutës, gavusios saldaus gyve-nimo, tyèiojasi ið ðeimininkës. Visdëlto „Viridiana“ ir „Gyventi savogyvenimà“ nufilmuoti prieð pusæamþiaus, ir Puipa ðiuos filmus, beabejo, matë.

Smulkios patyèios ið pradþiø grei-èiausiai paaiðkina charakterius, ku-riuos sugadino ðiuolaikinis „globa-lus pasaulis“. Kai Lapinskaitëgamina nuostabø troðkiná, o pros-titutës bukai nori gruzdintø bulviø.Beje, prostitutës tø bulviø nereika-lauja, jos pasirengusios pasigamintipaèios, tai jos darys ir vëliau. Betyra skirtumas tarp „civilizuotos“Lapinskaitës ir „paþemintø“ pros-tituèiø. Visos moterys kadre kurálaikà paprasèiausiai pratinasi vienosprie kitø. Taèiau tas prisipratinimasvyksta „kietai“, turint galvoje tûks-tanèius pasaulinës civilizacijos me-tø, kai jau buvo Medëja ir Aspazija,Boadicëja ir Þana d’Ark, Ksimenair Diana, Molë Flanders ir Adria-na Lekuvrer, Zola „Nana“ ir Kup-rino „Duobë“. Apie visa tai skaitëjau ne pats Puipa, o bûtent jo mo-terys. Kai kas nors blogai elgiasi,Monika iðkart kietai pareiðkia: „Ne-nori ramybës ir jaukumo, niekas ta-væs èia nelaiko. Eik, jei nori.“ Bet jinieko neveja, o prostitutës nuolatsugráþta, net jei iðeina. Ir, nepai-sant vienà jø periodiðkai iðtinkan-èiø epilepsijos priepuoliø, komu-noje gyventi lengva ir gana linksma.

Vidurinë filmo dalis primena salo-ninæ komedijà.

Deja, laikui bëgant paaiðkëja, kadvyriausioji prostitutë turi vaikà nuosavo tëvo. Kai mama mirë, jis jà nuodvylikos metø prievartavo. Kita, ne-kalta inteligentë, dievinanti savomamà, negali gráþti namo, nes iðva-þiavo pas jauniká vedama roman-tiðkos meilës, o jaunikis jà pardavëá vieðnamá, kur jà per vienà naktáiðprievartavo „keturiasdeðimt tûks-tanèiø broliø“. Kita prostitute ta-po savanoriðkai, nors ir yra talen-tinga menininkë, bent jau geresnëuþ tà dailininkæ, á kurios parodosatidarymà ateina herojës vyras, nestai „prestiþiðka“. Ten – „prestiþið-ka“, ðita – talentinga, tik jaunos me-nininkës mama alkoholikë, brolis –daunas, sesuo – tokia pat, ir visusjuos reikia maitinti. Visi giminëspaskui dalyvaus jos laidotuvëse.

Tas faktas, kad, gráþæs ið koman-diruotës, vyras mes bevaikæ þmonàir iðeis pas jaunà nëðèià meiluþæ,net nesvarstomas. Ko dar jûs lau-këte ið „Dolce & Gabbana“? Betherojë ir tada nepanikuoja, nein-triguoja ir nerauda. Turintis sàþinæir humoro jausmà þmogus truputápalauks, pagalvos, o paskui vël ra-miai suvedþios savo „glamûriná“ vy-rà, tik jau uþ pinigus. Nori sekso,kai meiluþë rengiasi gimdyti ir ne-gali? Mokëk, o að uþ pinigus iðpirk-siu ið korumpuotos policijos darvienà globotinæ, „padirbëjusià“ suinvalidu. Yra tokia specializacija –labdaringos seksualinës paslaugosbekojams, berankiams, neregiamsir paralitikams. Tai kà nors stebi-na? „Kinoðok“ festivalyje visø ek-raniniø moterø elgesys beprotiðkaistebino vyrus, jie nesuprato, kaiptaip galima, kà jau kalbëti apie tai,kaip galima juoktis ið ðventenybës –oralinio sekso, padedant plonai irgailestingai nuskustai morkai. Re-gis, net ji nenorëjo bûti mokymopriemone, begëdë. Morka juk taippat moteris.

Ietys lûþo dël Monikos „bepro-tybës“, kuri visa melaginga, ir fil-mas „iðlauþtas ið pirðto“, ir taip ne-gali bûti, kad padori þmona savonoru á namus atvestø tris prosti-tutes ir paprasèiausiai jomis rûpin-tøsi, o paskui taip pat savanoriðkaipaleistø vyrà pas kità. Kad prosti-tutës jos neapiplëðtø ir neuþmuð-tø, bet taip pat rûpintøsi, ir kad josvisos susigiminiuotø, visos faktið-kai taptø vienodos, gyventø komu-noje ir juokautø. Kad daugiau ne-

skleistø visø laikø moterø riksmo:„Mano mielas, kà tau padariau?“Nieko, ir mums su Puipa tai aiðku.Bet vyriðkoji þiûrovø dalis piktino-si: „Ið ko juokiatës? Á kà kësinatës?Kas davë teisæ atsisakyti ástatymoir tvarkos?“ Bet ir vël gerai, kadvisai tai vyko bûtent festivalyje „Ki-noðok“. Todël, kad jis pats buvo ko-muna, primenanti filme priimtà gy-venimo normà.

Kaip tik ðitai ir galima pasiûlytivietoj „vyriðkos civilizacijos“. Nenau-dingumas, neástatymiðkumas ir anar-chija kaip tvarkos motina. „Ne „manonamai – mano tvirtovë“, ne „virtuvë,vaikai, baþnyèia“, ne „mano vaikømotina“, ne „vaikø turi nesigirdëtiir nesimatyti“, ne „ið gyvenimo rei-kia imti viskà“, ne „sûnus ir pavel-dëtojas“, galø gale ne „staèiatiky-bë, valstybë, tautiðkumas“, o tai, kasneseniai vaikðtinëjo „Facebook“tarp tinklalapio Atkritka.com afo-rizmø: „Jeigu pasaulá valdytø mo-terys, jame niekad nebûtø karø.Tiesiog kai kurios ðalys ilgai nesi-kalbëtø vienos su kitomis.“ (...)

Bet Puipos siuþete viskas baigësirealistiðkai. Vyresnioji prostitutëgráþo á Vokietijà „aptarnauti“ inva-lidø, vidurinioji vis dëlto gráþo pasmamà, o jaunesniàjà – dailininkækelyje uþmuðë du „alfa patinai“.Ðeimininkë-herojë suvaikðèiojo á lai-dotuves, paskui kreipësi á socialinætarnybà, suþinojo, kad vyrui paga-liau gimë naujos þmonos sûnus, irþuvo autokatastrofoje. Taèiau, ne-paisant visos „vyriðkojo egoizmo“tamsos, moteriðkø vertybiø hierar-chija liko dþiugi, optimistiðka, nuojos jau niekur nepasislëpsi. Be to,festivalyje buvo parodytas dar vie-nas filmas – pats keisèiausias ir nie-kuo neapdovanotas, kurá taip patnufilmavo vyras, nuëjæs dar toliaunaujo savæs paþinimo prasme. Rus-tamo Ðoazimovo „Saviþudis“ ne tikneabejoja þmogiðkumo akivaizdu-mu, jis sulygina ne tik þmones, betir visà gyvàjà gamtà. Þmonës neaukðèiau uþ elnius, ðunis, beþdþio-nëles. Norma – neuþmuðti elniukøbet kokiu ore. Norma – girdëti irsuprasti paukðèiø bei þvëriø kalbàir kalbëtis su jais, nors bûtent ðiuopoþiûriu (kitaip nei daugeliu kitø)filmas tikrai átikina. Tegu jo ir ne-palyginsi su Pasolini („Paukðèiai irpaukðteliai“), bet kaþkas prancið-koniðka jame yra.

Negalima nepaminëti ir kitø „hu-manitariniø“ festivalio filmø:„TasKurisPraëjoKiauraiUgná“,

„Globëjas“, „Vieniða sala“, „Mo-na“, „Tagatas“ ir nepastebëti, kadlabai didelëje teritorijoje labai skir-tingi þmonës (auklëjimo, tikëjimo,gyvenimo bûdo poþiûriu) gráþtaprie tø bendrø idëjø, kurios sklan-dë ore SSSR pabaigoje. Kai prieðketvirtá amþiaus baigësi „brandussocializmas“, buvo aiðku, kad vis-kas bus blogai: visi uþsinorës gyventi„kaip þmonës“ ir „laukiniame ka-pitalizme“, prieð tai neperëjæ tosunkaus kelio, kuris kadaise atve-dë prie japonø ar vokieèiø, net ki-nø „ekonominio stebuklo“. Jie elg-sis „vyriðkai“, susiðaudys pistoletaisMaskvos centre, plëð ir þudys, no-rëdami ásitvirtinti. Be to, ið ankstobuvo þinoma, kad tame „kapitaliz-me“ nieko gero nëra. Kam jis mumsreikalingas, jei ið anksto aiðku?

Ir vis dëlto buvo tegu ir minima-lus ðansas, kad milijonai þmoniø,kuriems deðimtis metø plovë sme-genis vienais niekais – „Marksizmuir sukilimu“, „Moraliniu komuniz-mo statytojo kodeksu“, materijakaip objektyvia realybe, Lenino at-spindþio teorija ir pan., atsipeikëjæpamatys, kad uþ visø tø niekø yravisiðkai tuðèia erdvë. Tuðèia, tamsi,baisi ir jà reikia kuo nors uþpildyti.Ir buvo ðansas, kad jie pradës tàerdvæ pildyti bûtent ta penkiø tûks-tanèiø metø kultûra, kurià taip rû-pestingai saugojo rusø kalba pervisas tris savo emigracijos bangas,su savo garsiàja vertëjø mokykla,su ta prasme, kad Maskva – tai vi-sai ne pinigai ir ne „geleþiniø subi-niø“ vieta, o bûtent Treèioji Roma.Galima buvo pradëti ið pradþiø irteisingai – minkðtai, moteriðkai de-likaèiai, su meile viskam, kas gyva,pastatyti sau ðalá.

Deja, ðansu nepasinaudota, vis-kas ávyko kvailai, grubiai ir bepras-miðkai. Viskas ávyko „muþikiðkai tie-siai“. Bet ðtai praëjo dvideðimtpenkeri metai. Ir Anapos „laipti-nëje“ staiga matome, kad jau nebeMaskva, o „á Maskvà, á Maskvà“þmonës ið Lietuvos, Gruzijos, Lat-vijos, Tadþikistano, Kirgizijos, Ar-mënijos neða tas paèias mintis, ku-rios èia kadaise sklandë. Þmonësparagavo „kapitalizmo“ ir supra-to, kad tuðèiai jo ëmësi, kad jo bekokios nors tûkstantmetës kad irangliðkos Didþiosios laisvës charti-jos patirties patys neiðsrëbs. Kadreikia kaþko kito. „Seniai, moterysir vaikai“, – jau seniai kalba Go-dard’as. „Þodá „garbë“ aukðèiau-siu lygiu paskutiná kartà iðtarë DeGaulle’is“, – seniai paaiðkino Za-nussi. „Asketiðkos tobulybës vie-nuolynai“, – kaip dar anksèiau pra-naðavo Umberto Eco. Festivalis„Kinoðok“ 2012-aisiais mums su-gràþino tai, kas be mûsø neegzis-tuoja. Mûsø senàjà kultûrà mumsatneðë atgal ant lëkðtutës su mëly-nu kraðteliu. Ir tai gana sudëtingidalykai, neapsiribojantys SSSR rë-mais, jeigu kas supranta.

P A R E N G Ë K O R A R O È K I E N Ë

Ten, kur susitiko Vakarai ir RytaiRusø kritikë apie Algimanto Puipos filmà

K i n a s

„Mieganèiø drugeliø tvirtovë“


Kristina Budrytë-Genevièë

Nepaprasto subtilumo mokyto-jà ir nepelnytai uþmirðtà dailininkæElenà Jakutytæ daugiausia prisime-na jos mokiniai, dabar jau garsûsLietuvos kultûros ir meno atsto-vai: Petras Repðys, Laima Draz-dauskaitë, Edmundas Saladþius,Vidmandas Miliûnas, Alina Með-kauskaitë-Kvedarauskienë, StasysUrbonas-Meðkauskas ir kt. Dau-gelis jø tik gerokai vëliau savo mo-kytojà paþino ir kaip ádomià daili-ninkæ, pamatë jos grafikos darbøávairovæ. Buvusi gerokai vyresnë uþsavo mokinius, dailininkë kalbëda-vosi su jais tik apie þmogiðkus irdvasinius dalykus ar literatûrà irmenà. Ji neatviravo apie savo sun-kø, bet ádomø ir ilgà gyvenimà.

Elena Jakutytë gimë dar prieðLietuvos Tarybai paskelbiant vals-tybës Nepriklausomybæ, pragyvenovisà ðalies tarpukará Kaune, matësovietø okupacijà, vokieèiø valdþiosuþgrobimà ir sovietø reokupacijà.Po Antrojo pasaulinio karo soviet-meèiu susiraðinëjo su broliu, gyve-nanèiu Australijoje, ir sulaukë vals-tybës Nepriklausomybës atkûrimo,todël Jakutytës asmenybë svarbi irmeniniu, ir istoriniu poþiûriu.

Jakutytë gimë toli nuo Lietuvos:XX a. pradþioje dël neramiø poli-tiniø santvarkø visa ðeima gyvenoávairiose vietose: Turkmënijoje, Ru-sijoje, ir tik antrame deðimtmetyjemama Emilija su dviem vaikais Ele-na ir Vladu gráþo á Lietuvà (tëvasRobertas Jakutis mirë 1914 m.).

Elena ne ið karto palinko á dailëssferà. Tarpukariu ji mokësi mergai-èiø mokytojø seminarijoje Kaune,kur buvo ðiek tiek bendrø dailësdisciplinø. Vëliau pasuko á tiksliuo-sius mokslus: ástojo á VDU Gam-tos ir matematikos fakultetà, bio-logijos mokslus, bet nepabaigusiuniversiteto (iðklausë 4 semestrus)pradëjo dirbti Þemës banke maði-ninke (apie 1934 m.). Èia iðdirboiki banko likvidavimo karo metais.Iðlikusi jos ðeimos ir giminaièiø tar-pukariu daryta fotografija puikiaiiliustruoja jos, valstybës tarnauto-jos, jaunos graþios merginos gied-rà gyvenimà. Tokià jà, visà ðvytinèiàir laimingà, matome 1937 m. foto-grafijoje per ðv. Kalëdas Maðiotønamuose. Èia susirinkusi Kaunotarpukario inteligentija: Jakuèiaidraugavo, vëliau giminiavosi subroliø Prano ir Jono Maðiotø ðei-momis, tai pat daþnai kartu vasa-rodavo su Vytauto Þemkalnio-Landsbergio giminaièiais.

Antrojo pasaulinio karo metaisJakutytë toliau dirbo maðininke, tikjau kitose ástaigose: porà metø Kau-no savivaldybës Ûkio direkcijoje, o1944 m. pradëjo dirbti Kauno Vals-tybiniame taikomosios ir dekoraty-vinës dailës institute. Bûtent instituteávyksta bene didþiausias jos gyvenimepasikeitimas: bûdama brandaus am-þiaus (33 metø), ji apsisprendþia at-sisakyti maðininkës darbo ir pradëtistudijuoti grafikos specialybæ.

XX amþiaus istorijos sûkuriuoseGrafikë Elena Jakutytë (1911–1999)

1944 m. liepà á Vokietijà staigapasitraukia brolis Vladas su ðeima(pokario metais Vladas Jakutis Vo-kietijoje buvo Vyriausiojo Lietuvosiðlaisvinimo komiteto reikalø vedë-jas). Neþinioje lieka visa giminë:Lietuvoje Elena su mama, o uþsie-nyje – brolis su þmona Ona ir duk-rele Rasa. (Plaèiau: Radauskø ir Ja-kuèiø susiraðinëjimas Vokietijoje.„Maþoji radaskiana“, Metmenys.Kûryba ir analizë, 2005, nr. 85.) Bro-lio laiðkai Elenai ið Vokietijos lai-kotarpio neiðliko, bet persikëlus vi-sai ðeimai á Australijà (apie 1949 m.)brolis nuolatos raðydavo seseriai ir

niø priemoniø ir instrumentø, visifinansai buvo po truputá maþinamiprasidëjus debatams apie institutouþdarymà. 1950 m. absolventø di-plominiai darbai (Jakutytës laida)taip pat buvo daromi minimalio-mis sànaudomis. Tai buvo plakatai,paðto þenklai ar knygø iliustracijos(kur reikalingi tik daþai ir popie-rius). Todël ir Jakutytë pasirinkoiliustruoti Petro Cvirkos knygà vai-kams – „Cukriniai avinëliai“. Darstudijø metais, pradëjusi domëtisiliustracijos menu, Elena apipavi-dalino ne vienà knygà vaikams:Aleksejaus Tolstojaus „Auksinis

moliotipijà, linoraiþiná. Ieðkoti ir at-rasti grafikos ávairovæ padëjo nuo-latinis ryðys su broliu: jis atsiøsda-vo po keliolika iðverstø puslapiøapie Rembrandtà, Van Goghà, Daliir kitus menininkus. Sesuo su bro-liu susiraðinëjo ir apie japoniðkopopieriaus subtilybes, kurios grafi-kos darbe gali pakeisti nuotaikà.Naujø galimybiø, kûrybinës laisvëstroðkimas regimas ir Elenos darbøpavadinimuose: „Aidas“ (1964),„Prometëjas“ (1974), „Pavasaris“(1964), „Poeto sodas“, „Hefaistas“(1961) etc.

Galima pastebëti, kad Jakutytævisà kûrybiná gyvenimà lydëjo vienasavita tema – kompozicija su ðv. Jur-giu. Apie dvideðimt jos variacijø(skirtingø laikotarpiø ir technikø)yra saugomi Nacionaliniame M.K.Èiurlionio dailës ir Lietuvos dailësmuziejø grafikos fonduose, pas pri-vaèius kolekcionierius ar draugus,kolegas. Ankstesnieji darbai oficia-liai nebuvo vadinami ðventojo var-du, atvirkðèiai, parodose bûdavosugalvojamas stebuklinës pasakospavadinimas – „Slibinas“ ar „Pasa-ka apie slibinà“. Tokius darbus vie-ðai eksponuoti buvo galima, nes so-vietmeèiu liaudies menas buvopropaguojamas, liaudies pasakos,dainø siuþetai, net liaudies meist-rø religinës skulptûrëlës buvo lei-dþiamos. Ir Jakutytë yra iliustravu-si daug liaudies dainø siuþetø(„Saulë këlë rasà“, 1967 m.; „Oitu, rûta, rûta“, 1968 m.), o 1967–1968 m. sukûrë net grafikos ciklàdainø motyvais. Liaudies motyvøtransformacija á natiurmortus, sti-lizuotus paveikslus ir panaðûs me-niniai sprendimai buvo gana daþ-nas reiðkinys, leidþiantis atsisakytisocrealistiniø dailës þanrø, tokiøkaip „nûdienos statybø“ kompozi-cijos ar komunistø portretai, ir nu-grimzti á meninës fantazijos ar sim-bolistiná pasaulá.

Gana abstrakti kompozicija su ðv.Jurgiu Jakutytei leido interpretuo-ti gërio ir blogio kovà be religiniopaaiðkinimo, bet kodël dailininkëiðsirinko ðá tikëjimo ir krikðèionybëssimbolá, matyt, liks paslaptis. Anotgrafikës mokinio, architekto V. Mi-liûno, Jakutytë pradëjo kalbëti apiekatalikybæ ir tikëjimo laimæ tik pokunigo Eugenijaus Bartulio (dabarÐiauliø katedros vyskupas) apsilan-kymo pas jà namuose (dailininkëjau sunkiai sirgo, neiðeidavo ið na-mø) apie 1995 m.

Bûtent ðio ðventojo pasirinkimasgali bûti traktuojamas ir kaip dau-gelio gyvenimiðkø sutapimø atspin-dys – turbût tai galynëjimasis su „sli-binu“, nuolatinë kova, perëjimo iðvieno suvokimo á kità áprasmini-mas, bûdingas daugeliui meninin-kø. Sau svarbias tiesas grafikë kûrësavita autorine technika, kuriai ne-reikëjo spaudos presø ar kitø gra-fikos aparatø. Jos mokinys S. Ur-bonas prisimena, kad pagrindiniaiJakutytës grafikos darbo instru-mentai vienu metu buvo vaðkinis skaid-rus popierius ir ðaukðtas. Ðiais áran-

kiais buvo kuriamas sidabrinis blizge-sys, tonø gausa. Be galo kruopðti dai-lininkë viskà atlikdavo pati ir ðitaiptapo nepriklausoma nuo kitø, tar-si atsiskyrëlë uþsisklæsdavo savokambarëlyje ir kurdavo.

Kaip dailininkë ji mëgo pasteli-niø spalvø paletæ – dauguma Jaku-tytës darbø yra ið pilkø dëmiø iðsi-skleidþianèios þydrø, rausvø, gelsvøar rusvø atspalviø formos. Norsgrafikë daþnai darydavo ávairius,spalvotus arba nespalvotus to pa-ties atspaudo variantus („Ðv. Jur-gis“, 1966 m., pop., miðri technika.,47 x 38 cm, ir „Ðv. Jurgis“, be datos,pop., lino raiþ., 45,5 x 37 cm), visàlaikà juose iðlaikydavo savos stilisti-kos bruoþà – mirgëjimo, raibuliavi-mo áspûdá. Daþnai rinkdamasi linoraiþiná, Jakutytë bûtinai iðnaudoda-vo ir austos medþiagos privalumà:grublëtas, raðtuotas pavidalas pri-sidëdavo prie mirguliuojanèio pa-virðiaus – taip nusitolinusios for-mos susiliedavo su horizontu, opriartëti joms leisdavo tik iðryðki-nantys, smarkiai ábrëþti kontûrai.

Grafikës pastangos iðgauti tokáþavintá fonà, kuris ástriþainëmis su-sijungia su þmogaus, baisingo gy-vio ar ieties pavidalais, priverèiaþiûrovà ásitraukti á stebukliná màs-tymà. Todël kartais, þiûrint á Ðv. Jur-gá, ant kalvos besmeigiantá ietá á sli-binà, optiðkai pagavios formos,nenusakoma spalvinë faktûra pra-deda þaisti su þiûrovu ir leidþia vaiz-duotis jûros ir bangø pavidalus vie-toj mûðio kalvos, o vietoj kario –irklininkà, besigalynëjantá su gam-tos stichijomis. Stipri dailininkësfantazijos jëga: nuolat bandydamaðventojo kirtá perteikti vis kitaip, jipakeitë ir nusistovëjusià, liaudiesmene daþnai sutinkamà siuþetinælinijà – Ðv. Jurgis triumfuoja raitasant balto þirgo su iðtrauktu kalavi-ju arba aukðtai iðkëlæs lûþusià ietá.Dailininkë mums atskleidë ankstes-næ kovos akimirkà, ne tokià popu-liarià ikonografijoje. Jai svarbiau-sia ðios istorijos akimirka – tai ietiessmeigimas á slibinà, kai nebëra jo-kiø paðaliniø detaliø (net þirgo), kaikarys, pabaisa ir ietis susijungia ávienà neiðskiriamà, besiraitantá, be-silenkiantá ar atsitiesiantá trilypá pa-vidalà. Ði daugiabriaunë figûramums nebanaliai primena apieþmoguje glûdinèius ir susisiekian-èius poþeminius ir dangiðkus pa-saulius...

2011 m. dailininkës mokiniai su-rengë Elenos Jakutytës 100-meèiuipaminëti skirtà parodà Nacionali-niame M.K. Èiurlionio dailës mu-ziejuje Kaune, o ðiais metais planuo-jama iðleisti ir jos grafikos albumàsu kuo iðsamesniu jos darbø rinki-niu. Taip naujajame ðimtmetyje visið naujo prisimindami dailininkësgyvenimà ir jos grafikos darbuoseatrasdami meninius uþmojus beisvarbiø vertybiø tyrinëjimus, gali-me praturtinti Lietuvos dailës is-torijà uþmirðtais ir jau legendomisapipintais, romantizuotais menokûrëjø vardais.

mamai á Lietuvà (po mamos mir-ties, tik Elenai), o jos jam atraðyda-vo. Daþnai laiðkø pradþioje bûda-vo perpasakojama, kas ankstesnësesiuntose ar laiðkuose bûdavo ádë-ta, mat esant sovietinei santvarkaitikimybë, kad viskas pasieks adre-satà, nebuvo didelë. Be to, brolissiøsdavo daug vakarietiðkø menoalbumø, leidiniø. O knygos apskri-tai daþnai bûdavo sulaikomos, va-giamos ar perduodamos á specia-lius fondus bibliotekoms.

Lietuvoje pasilikusi su serganèiamama, Elena studijavo Kauno ins-titute iki 1950 metø. Jos studijø me-tu buvo uþdaryta Grafikos katedra(katedros dëstytojai Telesforas Ku-lakauskas ir Antanas Kuèas), patsinstitutas taip pat buvo prie iðnyki-mo ribos. Bet jame dar ruseno tar-pukario Meno mokyklos dvasia,dëstë Vytautas Kairiûkðtis, LiudasTruikys, Stasys Uðinskas, LiudvikasStrolis – tarpukariu pripaþinti dai-lininkai, visi susijæ su Kauno menomokyklos tradicijomis. Sàlygos stu-dijuoti grafikà ir apskritai tæstimokslus Kaune kasmet darësi vissunkesnës: trûko medþiagø, meni-

raktelis, arba Buratino nuotykiai“(1947), „Vilkas ir oþiukai“ (1949).Vëliau iðleistos jos iliustruotos kny-gos „Cukriniai avinëliai (1952), Kos-to Kubilinsko „Visi ðoka“ (1968) irkitos. Taèiau dirbdama pedagoginádarbà (1950–1970 m. Kauno vidu-rinëje dailës mokykloje) dailininkëvis reèiau þavëjosi iliustracine gra-fika, o ilgainiui iðvis nutrûko jos,kaip knygos iliustratorës, darbai.

Sunku pasakyti to prieþastis: gal-bût iliustracija nebuvo jos paðauki-mas, o leidyklos darbas tuo metu irtaip buvo be galo sudëtingas dëlnuolatiniø cenzûravimø, ne socre-alistinio meno draudimø ir kitø kû-rybos suvarþymø. Ieðkodama norskiek individualesnës, atsiribojan-èios nuo aplinkos kûrybinës niðos,dailininkë jà atrado lakðtinës grafi-kos sferoje. Èia jai atsivërë savoskûrybos dþiaugsmai ir netgi naujapasaulëþiûra. Du deðimtmeèius Ja-kutytë subtiliai derino vieðà, daugjëgø reikalaujantá mokytojos dar-bà su kûrybiniu savæs ieðkojimu ne-suvarþytame grafikos lakðte. Elenaiðbandë daug grafikos technikø:medþio raiþiná, ofortà, monotipijà,

Elena Jakutytë. „Ðv. Jurgis“. Be datos

N U O T R A U K A I Ð NA C I O N A L I N I O M . K . È I U R L I O N I O D A I L Ë S M U Z I E J A U S A R C H Y V O

D a i l ë


D a i l ë

menininkø sàraðo, nepaisydamasmano praðymø). Kol kas puikiau-siai iðsilaikau be vietinës galeri-jos, jauèiuosi savotiðkai laisvas, omano karjerai tai neigiamos áta-kos nedaro. Þinoma, galiausiai vistiek reiktø susirasti galerijà Niu-jorke, mieste, kuriame gyvenu irdirbu. Tuo turëtø uþsiimti manopagrindinë galerija – „Yvon Lam-bert Paris“.

Parodø pasiûlymus atsirenku pa-gal tai, kokia institucija kvieèia, kaskuruoja, su kokiais menininkais bû-èiau sugrupuotas parodoje. Þino-ma, man visada yra svarbi architek-tûrinë erdvë, kad darbas bûtøeksponuotas kaip ámanoma geriau,bet, jei kuratorius yra geras, tai rû-pesèiø nekyla, man skiriama daþ-niausiai puiki erdvë, tereikia tik pa-tvirtinti. Tikra bëda daþniausiai yramano paties darbotvarkë. Pavyz-dþiui, ðiandien þinau, kad nebega-lëèiau priimti jokiø naujø pasiûly-mø iki 2013 metø galo. Problemataip pat yra tai, kad tà laikà, kurágalëèiau skirti naujiems darbams,tenka aukoti parodoms, kuriose ro-dau anksèiau padarytus darbus.Bet tokia jau yra mano darbø spe-cifika – daþniausiai man paèiam ten-ka vaþiuoti instaliuoti, kad viskasbûtø maksimaliai gerai. Mano stra-tegija – stengtis iðlaikyti pusiausvy-rà tarp á visas puses blaðkanèiø in-teresø. O visa kita vyksta tarsisavaime ir taip greitai, kad èia patpamirðtu, kokiose parodose daly-vavau dar prieð pusmetá... Ðiaip ga-lerininkai per daug nesikiða á paro-dø „repertuarà“, nebent kartaispaskatina kur nors dalyvauti, saky-dami, kad ðita paroda svarbi dël vie-nø ar kitø prieþasèiø.

Daþniausiai kuratoriai mane su-siranda patys. Kartais pasiûlymasateina per galerijà, bet palyginti re-tai. Jauèiu, kad kuratoriai yra labiaulinkæ susisiekti tiesiogiai, nes mano,kad taip bus greièiau ir tiksliau.

Paskutiniu metu man labiausiainorisi leisti laikà studijoje ir kuomaþiau blaðkytis po atidarymus.Studijos laikas dabar jau tapo pra-banga, nes neiðvengiamai tenkaviskà derinti.

Kartà pastebëjau, kad uþsieniokritikus, be kitø dalykø, Jûsø dar-buose ypaè þavi jø „ekonomiðku-mas“, maþos darbø sukûrimo irinstaliavimo sànaudos, palyginti supanaðaus kalibro menininkø reika-lavimais. Nustebau aptikusi tokiàvertinimo kategorijà, juk dirbantLietuvoje daþnai ima atrodyti, kadtik èia visiðkai nëra pinigø menui, ovisur kitur nelabai skaièiuojama. Arpastebëjote, kad ðis „ekonomiðku-mas“ bûtø papildomi taðkai Jûsønaudai, kai reikðmingø institucijøatstovai ir kuratoriai renkasi meni-ninkus parodoms?

Nereiktø painioti dviejø skirtin-gø dalykø. Tas „ekonomiðkumas“,kurá vertina kritikai, fizikos termi-nais kalbant, yra aukðtas naudoja-mø priemoniø naudingumo koefi-

cientas. Bet tai nëra tas pats, kaspigi gamyba. Kai kuriø mano dar-bø gamybos iðlaidos ið tiesø maþos,bet kitø instaliacijø, pavyzdþiui,„Baltas triukðmas“ („White Noi-se“), kaina gali siekti ir 20 000 do-leriø. Manau, kad tai visiðkai nele-mia kuratoriø pasirinkimo, nes visimano darbai yra rodomi tolygiai,kitaip tariant, brangiai atsieinanèiosinstaliacijos yra rodomos ne reèiaunei maþesnës sàmatos kûriniai. Taspats „Baltas triukðmas“ buvo ro-domas ne maþiau nei „O2“ (vienaspaprasèiausiø ir ypaè lengvai insta-liuojamø darbø).

Aiðku, yra tekæ aiðkinti kai ku-riems nelabai susigaudantiems fes-tivaliø organizatoriams, kad „Bal-tas triukðmas“ yra ne projekcija, otrimatë skulptûra, kuriai reikia di-delës specifinës erdvës ir maþiau-siai savaitës laiko ið anksto pagamin-toms dalims instaliuoti. Bet tokiønesusipratimø pastaruoju metunebepasitaiko.

Nemaþai jûsø darbais besigërëjusiøir apie juos raðiusiø vienu ar kitumetu Jûsø kûrinius ima lyginti sumodernistine ir minimalistine klasi-ka. Koks klasikos ir inovacijossantykis Jûsø darbuose?

Taip, tas ryðys tikrai yra, ir að jásàmoningai palaikau. Gana akivaiz-dþiai naudojuosi kai kuriais jau at-rastais meninës átaigos metodais,kurie buvo pristatyti ir eksploatuo-ti anksèiau. Bet viskà darau savaip,todël, þiûrint atidþiau, mano dar-bai ið esmës neturi nieko bendrasu, pavyzdþiui, klasikiniu minima-lizmu.

Ne kartà esate minëjæs, kad Jumssvarbi staigi meno kûrinio akistatasu þiûrovu, kûrinio vizualus lengvu-mas. Prie „oriniø“ Jûsø instaliacijø,tokiø kaip „Skraidanti juosta“(„Flying Tape“, 2004) ir „DvigubasO“ („Double O“, 2008), pripratusiosakys buvo nustebintos spalvø, garsøir vyksmø tirðtu kûriniu „Ðokiø salë“(„Ballroom“, 2010), o ir dabarparodoje „Viraþai“ galerijoje „Var-tai“ matome labai koncentruotus irintensyvius „Fontanà“ (2011) ir antsienos kabinamas skulptûras „Pro-pus“ ir „Betria“ (abi 2012). Ar ikiminimumo iðgryninus kûriniø vizua-lumà, norëjosi já padaryti ðiek tieksudëtingesná, ávairiapusiðkesná? Arapskritai pastebite tam tikras fazessavo kûryboje?

Nevadinèiau to fazëmis, manskirtingi darbai yra tarsi kita tos pa-èios monetos pusë. Tai yra parale-liniai projektai, jie nei neigia, neikeièia mano ankstesnius kûrinius.Viskas vyksta tarsi vienu metu. Betað juk fiziðkai nepajëgèiau visø dar-bø atlikti tuo paèiu kartu, todël da-rau vienà, paskui kità, þodþiu, þings-nis po þingsnio. Jie tiesiog papildo,iðryðkina vienas kità.

Naujàjà kabinamø ant sienø skulp-tûrø serijà ákvëpë þvaigþdës. Ar josveikia kaip nuoroda, kad ir anks-

tesnes jûsø instaliacijas galimasuvokti bûtent kosmoso fizikoskontekste? Þaidimas su fizikosdësniais kaip pagrindinë iðraiðkospriemonë Jûsø darbuose buvoávardinta jau gana seniai, taèiau

Viskas vyksta vienu metuA T K E L T A I Ð 1 P S L .

Tikslumo dëlei norëèiau pasaky-ti, kad þvaigþdþiø serija nebuvoákvëpta paèiø þvaigþdþiø, kaip dan-gaus ðviesuliø, tiesiog nuspren-dþiau naudoti astronominiø þvaigþ-dþiø vardus savo abstrakèiø darbø

formos intriga ir neiðnaudotos abst-rakcijos galimybës, pasàmoninisformos poveikis, jos sukeltos aso-ciacijos. Visa kita yra interpretaci-jos ir þiûrovø kûrybingumo klausi-mas.

naujojoje serijoje atsiradæs kosmo-so kontekstas man buvo naujasaspektas. Nors dabar pagalvojus,atrodo visiðkai akivaizdus. O „Ate-lier Calder“ rezidencijoje sukurtaatviram orui skirta skulptûra „Tri-podai“ („Tripods“, 2008) ir „Basei-nas“ („Pool“, 2011), mano galva,pagerbia inþinerijos menà. Ar galë-tumët atskleisti, kaip pats sauformuluojate tam tikras problemas,prie kuriø vis gráþtate ir nuo kuriøvël nutolstate?

pavadinimams. Visus juos vienijatas pats elementas – tiesi linija, su-kurianti apskritimø ir raðtø iliuzijà,tai nejudantys optiniai-struktûri-niai darbai. Viskas álieta á sintetinædervà, tarsi dirbtinë fosilija á ginta-rà. Þinoma, pavadinimai su þvaigþ-dþiø vardais tarsi prapleèia forma-lias darbø savybes iki kosminiømasteliø.

Taèiau mane á prieká visada varone tiek tam tikros literatûrinës arfilosofinës idëjos, kiek vizualinës

Ar galite atskleisti, kurià savointeresø sritá tiriate ruoðdamasdarbus birþelá atsidarysianèiaiparodai „Tinguly“ muziejujeBazelyje?

Laikas ir jo pavidalai bus manodarbus jungianti tema.

Aèiû uþ pokalbá ir dar sëkmingesniøNaujøjø metø!

P A R E N G Ë E G L Ë J U O C E V I È I Û T Ë

Þilvinas Kempinas. „Betria“. 2012 m.

Þilvinas Kempinas. „Paralelës“ (ÐMC, Vilnius). 2007 m.


D a i l ë

Cécile Tourneur

Reta patirtis – iðvysti Jono Mekofilmà kino salëje. Kaip tik todël joretrospektyvoje naudojamasi pro-ga parodyti visas ámanomas ðio au-toriaus filmø galias ir groþá. Klajo-nës po Niujorkà ir kitos ádomiospasaulio vietos, prisiminimai ið gim-tinës, asmeninio gyvenimo frag-mentai, nutikæ daugiau nei per ðe-ðias deðimtis metø. Iki sausio 7 d.Pompidou ðiuolaikinio meno cen-tras suteikia galimybæ pasinerti á Jo-no Meko kinematografijos darbus,susipaþinti su iðplëstine jø retros-pektyva. Ið viso pateikiami 74 fil-mai, kai kurie jø anksèiau nerodyti.Filmø kûrëjas, kuris gruodþio 24 d.ðventë savo devyniasdeðimtmetá,pavadino ðià retrospektyvà savo ki-nematografinës praktikos iki ðiødienø apþvalga. Pasirinkti tie filmai,kuriuos jis laikë uþbaigtais. Tai nepirmoji Meko retrospektyva Pran-cûzijoje – dvi rodytos prieð tai, 1992ir 2002 metais, – bet tai yra pirmaskartas, kai pateikiama tokia plati jodarbø ávairovë.

Po klasikiniø filmø „Valdenas“(„Walden“, 1969), „Prisiminimai iðkelionës á Lietuvà“ („Reminiscen-ces of a Journey to Lithuania“,1972) arba „Prarasta, prarasta, pra-rasta“ („Lost Lost Lost“, 1976),visada sutinkamø emocingai, pro-grama sugràþina á 7-ojo deðimtme-èio pradþià ir gilius jo filmus „Me-dþiø ðautuvai“ („Guns of theTrees“, 1962) ir „Brigada“ („TheBrig“, 1964), lydimus politiniøtrumpametraþiø arba áraðytø per-formansø. Ðis laikotarpis þymi jokûrybos etapà iki pradedant prak-

Laisvës puoselëtojasJono Meko retrospektyva Pompidou centre, Paryþiuje

tikuoti dienoraðtinio kino formà.Tuomet Mekas redagavo þurnalà„Film Culture“, turëjo savo skiltá„Movie Journal“ laikraðtyje „The Vil-lage Voice“ ir padëjo steigti sklaidosstruktûras filmams, kuriø egzistavi-mà jis gynë, tokias kaip Filmø kûrëjøkooperatyvà – 1962-aisiais, po to Fil-mo kûrëjø kinotekà – 1964-aisiais.

Po trijø deðimèiø metø, kai fil-muotas dienoraðtis tapo dominuo-janèia jo kinematografijos darbøforma, Jonas Mekas iðmainë savo„Bolex“ kamerà á videokamerà. Ðinauja kryptis jo praktikoje – jai da-bar jau kelios deðimtys metø – yradaþnai nuvertinama, retas kritikasja domisi. Atsiradæ filmai, be jokiosabejonës, yra maþiau spalvingi, ovaizdo ir garso sinchronizacija ið-sklaido tà paslaptingà aurà, kurigaubia jo sidabrinius filmus. Vis dël-to bûtina pamatyti „Scenas ið pas-kutiniø trijø Aleno dvasios þemëjedienø“ („Scenes from Allen’s LastThree Days on Earth as a Spirit“,1997), labai paveikø Alleno Gins-bergo portretà, sukurtà praëjus voskelioms valandoms po amerikieèiøpoeto mirties, kad suprastume, jogvideoformatas leidþia fiksuoti be-sitæsiantá laikinumà ir geba iðvengtisidabriniø filmø kadrø kapotumo.

Su „Laiðku ið Grynpointo“ („ALetter from Greenpoint“, 2004)Mekas palieka Manhatanà, vietà,kur su ðeima gyveno trisdeðimtmetø, vietà, kurioje jis buvo labiau-siai ásiðaknijæs, dël Bruklino, kur vëlteks ásikurti. Nors pasikeitë kinema-tografinis instrumentas, esmë iðlie-ka: aðtrus þvilgsnis, autoriaus daly-vavimas, atvirumas já supanèiampasauliui, noras papasakoti ir per-

teikti gyvenimo istorijas, akimirkas,pagauti kamera Rojaus fragmen-tus. Pavyzdþiui, knyginë „Tûkstan-tis ir viena naktis“ yra savaip aplan-kytos filme „Bemiegiø naktø istorijos“(„Sleepless Nights Stories“, 2011).Daugiau nei 25-iose visame pasau-lyje surinktose istorijose matomeavangardo legendas Patti Smith,Yoko Ono, Louise Bourgeois, josprasilenkia su naujàja karta – Har-mony Korine, Björk arba prancû-zø aktoriumi ir reþisieriumi Loui-su Garreliu.

Pastaraisiais metais Pompidoucentro kino programa siekiama pa-rodø aplinkà pristatyti kaip galimàerdvæ kinui. Èia yra eksponuojamadalis moderniausiø Jono Mekodarbø – jo instaliacija „365 dienøprojektas“ („365 Day Project“), ojo 2007-øjø dienoraðtis rodomasdvylikoje ekranø – vienas ekranasskirtas vienam mënesiui. Ákvëptasitalø poeto Petrarkos 365 poemø,Jonas Mekas sukûrë po vienà fil-mà kiekvienai dienai, èia yra nau-jausiø videovaizdø, nufilmuotø2007-aisiais, o kartais naudojamiankstesni sidabrinio laikotarpiovaizdai. Ðios trisdeðimt aðtuoniosJono Meko gyvenimo valandos, ku-rios bëga dokumentuodamos kinokûrëjà, rodomos ratu toje paèiojeparodos erdvëje. Taip pat pateikia-mi seni reti kadrai – Jonà Mekà,sukantá savo pirmuosius filmus, fil-muoja Stormas De Hirschas arbaCharles’as I. Levine’as, – ir patysnaujausi, tarp kuriø du ðiais me-tais uþbaigti filmai, kur Mekas musvis stebina savo gyvybingumu. Taiduoklë Mekui kaip pogrindinio ki-no legendai, o tikrasis atradimassu Meko kûryba susipaþinusiamþiûrovui – nufilmuotas jo susiraði-nëjimas su ispanø reþisieriumi JoséLuisu Guerinu. Pastarasis avangar-do atstovas nuo 9-ojo deðimtme-èio yra prisidëjæs prie savo ðalieskino atsinaujinimo, o jo darbai ðiuometu taip pat yra rodomi Pompi-dou centre. Ðiam dialogui suteik-tas pavadinimas „Jonas Mekas /José Luis Guerin, susiraðinëjantys

kino kûrëjai“. Naujoviðkà epistoli-nio þanro formatà prieð keleriusmetus inicijavo Barselonos ðiuolai-kinës kultûros centras ir VictorasErice’as bei Abbasas Kiarostami.Abu filmø kûrëjai nuolatos juda iðvietos á vietà, nuolat persikrausto,o filmuose keièiasi savo aplankyto-mis teritorijomis: José Luisas Gu-erinas, sekdamas Henry’o DavidoThoreau, tokio brangaus Mekui,pëdomis, iðsirengia á Vadenà (Is-panijoje, – red. past.), o Mekas gráþ-ta ir tiria karo iðdraskytos Europosliekanas Lenkijoje ir Slovakijoje. Di-dingi ir kartu labai paprasti nespal-voti Guerino vaizdai atliepë viltieskupinus vaizdus, tokius bûdingusJono Meko filmams. Savo paskuti-niame laiðke, datuojamame 2011-

øjø balandá ir nufilmuotame Japo-nijoje, José Luisas Guerinas jau-nam reþisieriui paaiðkina Jono Me-ko veiksmø ir filmø svarbà frankoreþimo kontekste: „Jûsø darbas, jû-sø tekstai mums veikë kaip skydas“, –teigia jis. Ðio nenuilstanèio kovotojouþ nepriklausomybæ visomis for-momis, kine kaip ir gyvenime, pri-paþinimas puikiai apibendrina Jo-no Meko darbø svarbà XX amþiuje.

Uþdarymo renginyje sausio 7 d.bus pristatytas naujausias Meko fil-mas ið kalbingu pavadinimu „Lai-mingo þmogaus gyvenimo kadrai“(„Outtakes from the Life of a Hap-py Man“).

I Ð P R A N C Û Z Ø K A L B O S V E R T ËD A L I A P L I K Û N Ë

Jonas Mekas. „Laiðkas José Luisui“. 2010 m.

Jonas Mekas. „Valdenas“. 1969 m.Jonas Mekas. „Ðioje rojaus pusëje“. 1999 m.


K i n a s

Sausio 10–14 d. „Skalvijos“kino centre ir „Pasakoje“vyks suomiø reþisieriaus AkuLouhimieso filmø retrospek-tyva.

Aku Louhimiesas (g. 1968)daþnai pavadinamas vienu kontro-versiðkiausiu ðiø dienø suomiø ki-no kûrëjø ir Aki Kaurismäki anti-podu. Talentingas jaunosios kartosatstovas Louhimiesas mokësi Hel-sinkio universitete ir Helsinkio me-no ir dizaino universitete. Pripaþi-nimà reþisieriui atneðë pirmasispilnametraþis filmas „Levottomat“(2000), tapæs savotiðku naujos kar-tos manifestu ir parodytas Tarp-tautinio Maskvos kino festivaliokonkurse. Vëliau visi Louhimessofilmai rodyti prestiþiniuose tarptau-tiniuose kino renginiuose, 2005 m.sukurta „Suðalusi þemë“ buvo áver-tinta net aðtuoniais Suomijos kinoakademijos apdovanojimais, o áta-kingas „The Finnancial Times“ pa-vadino filmà „vienu tamsiausiø, betkartu vienu garbingiausiø kadanors sukurtø filmø apie ðiuolaiki-næ Suomijà“.

Louhimiesas – suomiø visuome-nës kritikas. Reþisierius sako, kadnesiekia reprezentuoti savo ðaliespasaulyje: „Að tik noriu portretuotigyvenimà taip, kaip já matau, ypaèþmoniø jausmus ir santykius. AkiKaurismäki savo filmuose rodo gy-venimà kaip pasakà. Mano filmai

Tiesos iliuzija, arba Filmai apie meilæAku Louhimieso filmø retrospektyva

yra kuo realistiðkesni. Að tai vadi-nu tiesos iliuzija.“ Kritiðkas poþiû-ris prisidëjo ir prie savito jo filmøstiliaus atsiradimo. Louhimiesasyra sukûræs per 30 filmø, jis yra iritin populiaraus Suomijoje ekspe-rimentinio serialo „Fragmentai“(„Irtiottoja“, 2003) reþisierius.

Vilniuje bus parodyti keturi pil-no metraþo Louhimieso filmai,tarp jø ir karðtas diskusijas Suomi-joje sukëlæs „Apnuogintas þmo-gus“, bei trumpametraþiø filmøprograma. Pats reþisierius þada at-vykti á Vilniø ir susitikti su „Apnuo-ginto þmogaus“ þiûrovais.

Komiðkos dramos „Apnuogintasþmogus“ („Riisuttu mies“, 2006) he-rojus pastorius Antis ketina susi-tuokti su Tula, taèiau ði nori, kadvyras prieð tai taptø vyskupu. Tur-ku vyskupas Jusis Parviainena su-tinka skirti savo ápëdiniu Antá, ta-èiau pareikalauja, kad ðis atleistøsavo senà draugà Marku, kurio al-koholizmas kelià grësmæ Baþnyèios

reputacijai. Negana to, pastoriusAntis ásimyli jaunà merginà Vilmà...Suomijoje filmas sukëlë Baþnyèiospasipiktinimà ir visuomenës disku-sijas. Aktoriui Samuliui Edelman-nui atiteko Talino kino festivalio„Juodosios naktys“ prizas.

Filmas „Suðalæs miestas“ („Val-koinen kaupunki“, 2006) – tai ap-ledëjusio Helsinkio gyvenimo kro-nika. Kai subyra Maèio santuoka,jis iðsikrausto á sostinës priemiestá.Taèiau nelaimës po vienà nevaikð-to – jis netenka taksi vairuotojodarbo, teismas uþdraudþia bet ko-ká kontaktà su trimis vaikais. O kaibeprotis kaimynas kas dienà imabelstis á Maèio duris ir skøstis, esàjo langai be uþuolaidø gadina pa-stato estetiná vaizdà, tampa akivaiz-du, kad ðirdgëla ir apmaudas neið-vengiamai baigsis tragiðkai. „Suðalæsmiestas“ pelnë daug tarptautiniøprizø, tarp jø ir FIPRESCI apdova-nojimà Karlovi Varø kino festivaly-je, dosniai ávertintas ir Suomijoje.

Louhimiesas prisipaþásta norëjæsfilme parodyti, kaip lengvai ðiuo-laikinis civilizuotas þmogus gali pra-rasti visà civilizuotumà. Nors reþi-sierius tvirtina, kad filmas priartëjaprie Krzysztofo Kieúlowskio „De-kalogo“ dvasios, kuriant „Suðalusámiestà“ já veikë ir rusø literatûra, irMartino Scorsese „Taksistas“.

„Suðalusios þemës“ („Paha maa“,2005) herojus jaunas programiðiusTomas trokðta nuveikti kaþkà reikð-minga ir naudinga visuomenei. Jogeriausias draugas Nikas tokiø am-bicijø neturi. Jis gyvena alkoholioir narkotikø pasaulyje. Dràsi irprotinga dvideðimtmetë aktyvistëElina studijuoja meno istorijà ir po-litikos mokslus universitete. Elinair Tomas jau metai yra kartu ir keti-na tuoktis. Taèiau viskas pasisukakitaip, ávykiai pakoreguoja likimus.Grandininë ávykiø reakcija praside-da nuo padirbto 500 eurø bankno-to. Pasakojimas apie iðlikimà ir atlei-dimà „Suðalusi þemë“ – laisva LevoTolstojaus apsakymo ekranizacija.Louhimiesas sukûrë stiprø, dinamið-kà, bet kartu ir realistiðkà ðiuolaiki-nës Suomijos portretà. Tarptautinia-me Geteborgo kino festivalyje filmaspelnë keturis apdovanojimus, Tarp-tautiniame Atënø kino festivalyje jamatiteko prizas uþ geriausià scenarijø.

Pristatomas kaip filmas apie suo-miðkà meilæ, „Nuogas prieglobstis“(„Vuosaari“, 2012) pasakoja apietai, kokiais mes norime bûti mato-

Nauji filmai

Kur nutekëjo angelø dalisKeno Loacho kûryba susidomë-

jau tik studijuodama Londone. Kaimokëmës britø kino kursà, ðis reþi-sierius mus aplankë, kad papasa-kotø apie britø kino istorijà, visvengdamas atviriau pakalbëti apiesavàjà kûrybà. Kuklus þilaplaukispaliko stiprø áspûdá. Ir visai ne to-dël, kad postringavo apie savo fil-mus, o todël, kad jei ir imdavo apiejuos kalbëti, vengë tokio paprasto þo-delio kaip „að“. Turbût Loachas pui-kiai þino tà rusiðkà posaká: „ja“ – pas-kutinë rusø alfabeto raidë. Daþnasbritø kritikas Kenà Loachà vadinaneegoistiðkiausiu reþisieriumi. Ir da-bar prisimenu, kaip Loachas apibû-dino savo kûrybà, o tai skambëjomaþdaug taip: „Neapsakomai ger-biu raðytojus, nesu tas, kurá anali-zuotø autorinio kino teoretikai, tadatsipraðau, jei jus nuvilsiu, nes kur-damas filmà visai nenoriu bûti au-toriumi. Filmas man – tai bendra-darbiavimas su puikiais raðytojais,aktoriais, operatoriais ir pan. Fil-mas yra visø mûsø produktas. Osvarbiausias dëmesys, mano nuo-mone, turëtø bûti skiriamas scena-rijaus autoriui.“

Frazë ið Keno Loacho vieno gar-siausiø filmø „Akmenø lietus“(1993) apibûdina bene svarbiausiàjo temà: „Neturiu laiko kovoti uþdarbo klasæ! Nes að ir esu darbo kla-së!“ Jà filme iðtaria bedarbis tëvasBobas. Neslepiantis marksistiniø

paþiûrø Loachas daþnai pasakojaapie britø darbo klasës bandymusávairiausiais bûdais kabintis á gyve-nimà, apie valstybiniø institucijø po-veiká asmeniniam gyvenimui. Reþi-sierius vylësi, kad jo socialinësdramos ákvëps darbo ir viduriniàjàklases revoliucinëms idëjoms ir pa-keis ekonominæ situacijà. Pats re-þisierius savo stiliø apibûdino kaipitalø neorealizmo (neprofesiona-liø aktoriø pasirinkimas, filmavimasrealiose vietose) ir prancûzø Nau-josios bangos sintezæ. Tai ir sufor-mavo Loacho vaidybinio dokumen-to estetikà.

Naujausias reþisieriaus filmas„Angelø dalis“ („The Angels’ Sha-re“, D. Britanija, Prancûzija, Belgi-ja, Italija, 2012) – ne iðimtis. Beje,filmas Kanø kino festivalyje buvoapdovanotas þiuri prizu. Pagrindi-niai filmo herojai – keturi nusikal-tëliai. Jau pirmose filmo scenose

reþisierius paðiepia teisingumo ins-titucijas, suprieðindamas vargðusnelaimëlius su teisëjais. Keturi vei-këjai, rodos, baudþiami dël smul-kmenø. Vienas jø, Albertas (GaryMaitland) – uþ girtavimà vieðoje vie-toje, t.y. tuðèioje naktinëje trauki-niø stotyje. Mergina Mo (JasminRiggins) – uþ tai, kad pavogë papû-gà ið parduotuvës, bet nesugebëjojos tinkamai paslëpti, nes paukðèiouodega kyðojo ið „Marks&Spencer“rankinës. Pareigûno sulaikyta Moatkirto, kad ðis geriau gaudytø prie-vartautojus, pedofilus ar kitokiusmaniakus. Kita moteris baudþiamauþ tai, kad gaudama bedarbës pa-ðalpà nelegaliai dirba valytoja tris kar-tus per savaitæ. Jaunuolis Rino (Wil-liam Ruane) nuolat „niokoja“ statulas,nes, anot jo, pastarosios já áþeidinëja.Visi ðie kaltinimai skamba absurdiðkai,ypaè prisimenant pastaruosius mûsøþmoniø politiko Viktoro Uspaskicho

spektaklius prieð atimant jo nelie-èiamybæ. Vis dëlto teisingumas –turtingøjø privilegija.

Bene labiausiai prasikaltæs filmopersonaþas Robis (Paul Branni-gan). Jam gresia kalëjimas uþ atsi-tiktinio vaikino sumuðimà, taèiauvien todël, kad jo draugë laukiasi,Robiui skiriama bausmë – vieðiejidarbai. Vieðieji darbai skiriami vi-siems filmo nusidëjëliams. Taip ðiketveriukë ir susipaþásta, o priþiû-rëtojas Haris supaþindina juos sugurmanø taip mëgstamu salykliniuviskiu. Toks viskis – privilegijuotøjøgërimas, taèiau paaiðkëja, kad Ro-bis turi nepaprastà uoslæ bei sko-nio receptorius ir atpaþásta geràviská. Tad nauji draugai sugalvojaplanà, kaip uþsidirbti ið iðrinktøjøeliksyro. Nors ketveriukë bandoprasimuðti ir vël nelegaliai, kitaipnei Ouðeno vienuolikei, ðiems per-sonaþams imi jausti simpatijà. MatHolivudo graþuoliai tiesiog geidþiamaudytis turte, o Loacho vagiðiaitenori kaþkiek uþsidirbti, kad galë-tø pradëti naujà gyvenimà. Loachasrodo, kad ekonominiø galimybiøstoka iðprovokuoja ne tik finansi-nius sunkumus, bet ir paveikia psi-chologiðkai. Þmonës ima grimzti ábeviltiðkà savæs eikvojimà ir depre-sijà. Tokioje situacijoje atsidûrë pa-grindinis personaþas Robis. Akto-riui Paului Branniganui stengtisper daug nereikëjo. Abu jo tëvai –narkomanai, o ir vaikinas nemaþailaiko praleido kalëjime bei nusikal-tëliø pasaulyje. Beje, filmas kurtas

mi ir suvokiami. Filmo veiksmas nu-kels á Helsinkio priemiestá Vuosaráir papasakos apie socialinæ valsty-bæ individualybiø ir „realybës ðou“laikais. Filme susipynusios skirtingøpersonaþø istorijos atskleis gyveni-mo ir meilës alká: vyras apgaudinëjaþmonà, ðeðiolikmetë pasiryþusi pa-daryti bet kà, kad iðgarsëtø, vieniðamotina kovoja su vëþiu, imigrantøberniukas patiria patyèias mokyk-loje, narkomanø pora mëgina iðsi-kapstyti ið skolø, motinos apleistasseptynmetis visà meilæ ir rûpestáskiria ðuniui, tëvas verèia sûnø tre-niruotis, kad tik ðis netaptø tokskaip jis. Kiekvienas herojus per tasdvi pilkas suomiðkos þiemos savai-tes, kurios rodomos filme, ieðko uþ-simirðimo ir bando pabëgti nuokanèios. Kiekvienas yra silpnas, ne-tobulas ir sutrikæs, bet nori artu-mo ir tiesiog jausti, kad gyvena.Þmoniø likimai filme kartais absur-diðki, bet kupini ðilumos ir humo-ro, kartais – ir aklinos tamsos. Fil-mas buvo kurtas dviem kameromis,jis apima ir tuos epizodus, kuriedaþniausiai lieka uþ kadro.

Trumpametraþiø filmø programàsudaro „Pavëluoti fragmentai („LateFragments“, 2008, 15 min.), „Kità ant-radiená – Bramsas“ („Ensi tiisatainaBrahmsia“, 1998, 15 min.), „Nuolau-þos“ („Sirpaleita“, 1996, 42 min.),„Traukinys“ („Juna“, 1995, 11 min.).

P A G A L R E N G Ë J Ø I N F.

jo gimtajame mieste Glazge. Akto-rius gana niûriai pieðia miesto por-tretà: èia nëra darbo. Èia nestato-mi nei namai, nei laivai. Jokiø ðansø,jokiø galimybiø, jokios vilties. O kainetenki vilties, neberandi ir moty-vacijos. Pasitikëjimas savimi krenta,imi gerti ir vartoti narkotikus. Gy-venimas Glazge – tai beviltiðkas lei-dimasis spiraliniais laiptais þemyn.

Filmo pavadinimas – viskio ga-mintojø terminas. „Angelø dalis“ –tai beveik du procentai kasmet iðstatiniø iðgaruojanèio ðio praban-gaus gërimo. Tad visai nesinori teis-ti keturiø paprastø þmoniø, kurienusipila keletà labai brangaus vis-kio litrø. Juk kas pastebës? Net pa-saulio turtingasis, aukcione ásigijæsprabangià statinæ uþ daugiau neimilijonà, në nepajunta, kad Robis ástatinæ supylë butelá prastesnio vis-kio ir taip já visà uþterðë.

Daþnas platintojas „skalpuoja“Kenà Loachà, nes ðis uþsispyræs fil-mø dialogus ágarsina specifiðku vie-nos ar kitos vietos dialektu. Ne vie-nas jo filmas buvo rodytas JAV suangliðkais subtitrais. Kanuose „An-gelø dalis“ taip pat turëjo anglið-kus subtitrus. Nemaþa dalis Vakarøkritikø ir teoretikø nemëgsta realis-tiðko reþisieriaus kino, nes Loachofilmai – puikus klasiø veidrodis, o jorealizmas neleidþia uþsimerkti ir pa-mirðti Kito stereotipizavimo. Taèiauir daugelis britø kritikø sutinka, kadLoacho kinas yra moderniojo An-glijos kino sàþinës balsas.

S A N T A L I N G E V I È I Û T Ë

Aku Louhimiesas (centre) filmuojant „Apnuogintà þmogø“


Jei ðiuos Naujuosius sutikoteprie televizoriaus, galiu tik uþjaus-ti. Keli lietuviðki ir rusiðki kanalaipasikeisdami rodë Eldaro Riaza-novo „Likimo ironijà, arba Po pir-ties“ bei Leonido Gaidajaus kome-dijas. Filmai tikrai geri, nieko prieðjuos neturiu, taèiau kelios iðvadosperðasi. Toks áspûdis, kad per dvi-deðimt nepriklausomybës metø tikTV3 surado „alternatyvà“ sovieti-niam ðvenèiø repertuarui: jau ke-lios kartos uþaugo su „Vienas na-muose“. Bet daugumai ðventës,ypaè Naujieji, matyt, sukelia „sovo-ko“ nostalgijà. Ne tik rusiðki filmai,bet ir visokie „þiburëliai“ bei ðventi-niai koncertai (þanrø, stiliø ir pro-vincijos áþymybiø bei politikø miðrai-në) periodiðkai atgimsta televizijosvadø galvose. Net ir perkelti á ðiuo-laikiðkà prekybos centrà jie dvelkianaftalinu. Taip pat kaip ir valstybësvadovø sveikinimai per „Panora-mà“. Tauta nepradës ðvæsti neiðgir-dusi valdiðkos demagogijos? Pasku-tinæ praëjusiø metø savaitæ jos buvopernelyg daug, kad nepasijustum at-gal skrendanèioje laiko maðinoje.

Deja, dël to kalta ne tik nostalgi-ja. Naujøjø iðvakarëse radijo „EchoMoskvy“ laidoje kultûros sociolo-gas Danilas Dondurëjus tiksliai su-formulavo naujà viduriniosios kla-sës apibrëþimà: „Pirmoje vietoje –maistas. Tai labai svarbu. Dabar Ru-sija visiðkai konkurencinga resto-ranø sferoje. Mes – pasauliniai ly-deriai. Tai – maistas. Tai – kûnas.Labai svarbus kûnas: sveikata, kos-metika. Tai – pirkiniai, malonumai,

kelionës. Ðtai jums teisinga valsty-bës raida. Leisti pinigus. Ir, kaip pa-sakytø paauglys apie gyvenimo sàly-gas bei kokybæ, – „nesiparinti“.Leiskite pinigus. Vaþiuokite, ilsëki-tës, pirkite, mëgaukitës vienodais„þydraisiais þiburëliais“ per Naujuo-sius. Ko jums dar reikia? Jums vis-kas leidþiama.“

Kai klausiausi ðio monologo, at-rodë, kad kultûrologas kalba apielietuviðkas televizijas, kur kasdienrasite ne po vienà laidà apie mais-to gaminimà, sveikatà ir kosmeti-kà, keliones ir gyvenimo bûdà. TikRusijoje panaði „ideologija“ pir-miausia uþëmë tuðtumà, kuri atsira-do griuvus SSSR, o dabar jà, kaip at-svarà pilietinei visuomenei, kultivuojaVladimiras Putinas. Bet kaip paaið-kinti jos dominavimà nepriklauso-moje Lietuvoje? Tuo, kad niekas, opirmiausia pas mus taip garbina-ma valstybë, nemato reikalo inves-tuoti á asmenybes?

Bet ðià savaitæ að taip pat pasiû-lysiu laiko maðinà. Labiausiai dë-mesio vertas savaitës filmas – Jea-no-Franšois Richet „Mirties instinktas“(BTV, 10 d. 23.10) papasakos apieþmogø, kuris 8-ajame deðimtmety-je tapo Prancûzijos valstybës prie-ðu Nr. 1. „Mirties instinktas“ – pir-moji kino dilogijos apie gangsteráJacques’à Mesrine’à dalis, kuriàákvëpë dvi nusikaltëlio autobiogra-fijos. Meistriðkas Richet filmas per-teikia Mesrine’o kelià á mirtá. Fil-mas buvo kuriamas ten, kur vykosvarbûs jo herojaus gyvenimo ávy-kiai: Prancûzijoje, Kanadoje, JAV,

Ispanijoje, D. Britanijoje ir Alþyre.Beveik du deðimtmeèius ið pado-rios burþua ðeimos kilæs Mesrine’asplëðë bankus, sëdëjo kalëjimuose,bëgo ið jø, áþûliai tyèiojosi ið visosteisëtvarkos sistemos ir tapo tikraáþymybe. Bent jau visuomenës nuo-monës apklausose Mesrine’as nuo-lat tapdavo skandalingiausiu veikë-ju. Neatsitiktinai net praëjus daugiaunei trisdeðimèiai metø po jo mir-ties Mesrine’o mitas vis dar gyvas.Nusikaltëlá filme suvaidinæs Vin-cent’as Casselis yra prisipaþinæs,kad po devyniø filmavimo mënesiøabejoja, kaip reikëtø vertinti jo per-sonaþà.

Prancûzø reþisierës Marinos deVan filmas „Neatsigræþk“ (LRT, ðá-vakar, 4 d. 23.15) primins dvi popu-liarias aktores – Sophie Marceauir Monicà Bellucci. Marceau vaidi-na raðytojà Þanà. Ji iðtekëjusi, turidu vaikus. Moteris pradeda paste-bëti nerimà kelianèias permainas,kuriø nemato kiti: keièiasi jos na-mai, veidas, kûnas. Ðeima mano, kadÞanos nerimas susijæs su knyga. Passavo motinà Þana randa moters fo-tografijà, kuri jà nuves á Italijà. Ten,tapusi kita – Roza-Marija, Þana pa-galiau ras paslapties raktà.

Marina de Van daug dëmesioskyrë specialiesiems efektams – vei-do deformavimui, modeliavimui,nes filmo idëja – parodyti, kad vei-de, kaip ir þmoguje, visada slypi ki-ti, kuriø kartais nenorime matyti irsuvokti. Tapatybës paieðkos ir vai-kystës traumos – madinga tema.„Neatsigræþk“, ko gero, vienus bau-

gins, kitus prajuokins ar net suer-zins, kai kadre susiliejantys Mar-ceau ir Bellucci veidai taps perne-lyg supaprastinta genialiosiosIngmaro Bergmano „Personos“citata. Jauna reþisierë sudëjo á fil-mà ir daugiau uþuominø, kurias at-paþins Davido Cronenbergo arPedro Almodovaro gerbëjai. Kogero, pristigo tik paèios autorës.

Kita vertus, asmenybës susidve-jinimas ar ðizofrenija tapo tokieuniversalûs, kad net nereikia filmø.Uþtenka ir Seimo posëdþiø ar po-litikø spaudos konferencijø. Jei nu-sibodo kinas, nuoðirdþiai rekomen-duoju kabeliná kanalà, nuo ryto ikinakties retransliuojantá Seimo po-sëdþius ir kitokius ten vykstanèiusrenginius. Tas kanalas – ne tik daþ-nai susidvejinusiø politikø, bet irsusidvejinusios Lietuvos veidrodis.

Jam gali prilygti nebent tik isto-rija apie Briusà Veinà – turtingàpaveldëtojà, kuris prarado tëvus.

Betmeno vaikystës traumaKrësle prie televizoriaus

K i n a s

Palikæs gimtàjá Gotamo miestà, kurklesti prievarta ir neteisybë, Briu-sas vyksta á kelionæ aplink pasaulá.Èia jis suras gyvenimo prasmæ. Grá-þæs á Gotamà Briusas taps silpnøjøgynëju ir kovotoju su neteisybe, le-gendiniu Betmenu. ChristopherisNolanas 2005 m. filme „Betmenas.Pradþia“ (LNK, 5 d. 21.15) tarsi iðnaujo pradëjo svarbaus masinëskultûros didvyrio istorijà. Patikë-jæs pagrindiná vaidmená ChristianuiBale’ui, jis mitui suteikë daugiaurealizmo. Kaip ir Bondo atveju, taipasiteisino. Bale’o Betmenas –liûdnas, nervingas superdidvyris,neatsiejamas nuo ðiuolaikinio kinosusiþavëjimo psichoanalize (vaikys-tës trauma paaiðkina viskà), Rytødvikovomis (Betmenas mokosi iðnindziø) ir realizmu (pamatysite,kaip jis sukonstravo savo automo-bilá).

Jûsø –

J O N A S Û B I S

Metø pradþia nuteikia optimis-tiðkai. Jau ðá penktadiená ekranuosepasirodo Tomo Hooperio („Kara-liaus kalba“) ekranizuotas miuziklas„Vargdieniai“, kuriame pagrindiniusvaidmenis sukûrë Russellas Crowe,Hugh Jacksonas, Anne Hathawayir Amanda Seyfried. Spalvingas re-ginys, ko gero, pirmiausia skirtasávairiø televizijos muzikiniø ðou, ku-riø buvo itin gausu per paskutinessavaites, gerbëjams. Sentimentaliistorija, paprastos melodijos ir sa-vo balsus demonstruojanèios kinoþvaigþdës patrauks ne vienà kinogerbëjà. Paskui bus tik geriau. Sausio25 d. ekranuose pasirodys QuentinoTarantino vesternas „Iðtrûkæs Dþan-go“, kuriame Christopho Waltzo su-vaidintas „galvø medþiotojas“ pa-deda buvusiam juodaodþiui vergui(Jamie Foxx) iðlaisvinti þmonà iðsadisto plantatoriaus (LeonardoDiCaprio) rankø. Tà paèià dienà pa-sirodys ir ilgai lauktas Roberto Ze-meckio filmas „Skrydis“. Jo herojusyra pilotas (Denzel Washington),kuris stebuklingai patupdë sugedu-sá lëktuvà ir iðgelbëjo águlà bei ke-

Kino tikrai busKo laukti 2013-aisiais

leivius nuo þûties, bet yra teisiamas,nes buvo iðgëræs alkoholio.

Po to, kai populiari televizijos ðouvedëja Ophra Winfrey liepë ame-rikieèiams skaityti Levo Tolstojaus„Anà Kareninà“, pagausëjo ir ðioklasikinio romano ekranizacijø. Ponepavykusios „Hannos“ anglø re-þisierius Joe Wrighte’as ir „AnosKareninos“ scenaristas – garsusbritø dramaturgas Tomas Stoppar-das novatoriðkai paþvelgë á klasikà.Jø „Ana Karenina“ vyksta teatre,o pagrindinæ herojæ ákûnijo KeiraKnightley. Lietuvoje filmas bus ro-domas nuo vasario 8 dienos.

Paskutiniais metais Holivude ku-riama daug biografiniø filmø. Hituturëtø tapti Sachos Gervasio „Hiè-kokas“, pasakojantis apie vienà di-dþiojo reþisieriaus gyvenimo peri-odà, kai jis filmavo „Psichozæ“ irpavyduliavo savo þmonos AlmosReville. Pagrindinius vaidmenis fil-me, kuris pasirodys kovo 8 d., su-kûrë Anthony Hopkinsas ir HelenMirren. Kovo 29 d. iðleidþiamasnaujausias Steveno Spielbergo fil-mas „Linkolnas“, kuriame pagrin-

diná herojø suvaidino Danielis Day-Lewisas.

Ðie metai paskelbti broliø Grim-mø metais. Ádomu, kaip broliai áver-tintø naujà Tommy Wirkolos filmà„Jonukas ir Grytutë: raganø me-dþiotojai“, kuris pasirodys vasario1 dienà. Pagrindiniai pasakos vei-këjai rodomi praëjus penkiolikaimetø po to, kai atsidûrë raganostrobelëje, reþisierius sujungë siau-bo ir veiksmo filmø þanrus. Jau spë-jæs iðgarsëti Beno Afflecko „Ar-go“ – apie slaptà 1979 m. CÞVoperacijà gelbëjant ið JAV ambasa-dos Irane amerikieèius – pas mus pa-sirodys vasario 22 dienà.

Kaip niekad daug metø pradþio-je ir lietuviðkø premjerø. Ðá penkta-diená pradedama rodyti nemaþaitarptautiniø apdovanojimø sulau-kusi Kristinos Buoþytës „Aurora“.Sausio 18 d. kino teatruose pasiro-dys Mario Martinsono „Tyli naktis“,pagrindiná vaidmená èia sukûrë Val-da Bièkutë. Valentino dienai skirtaÞilvino Naujoko prodiusuota ko-medija „Valentinas vienas“. Pagalkanadieèiø scenarijø sukurtame no-

veliø filme vaidina daugybë popu-liariø lietuviø teatro ir televizijos ak-toriø. Vasario 22 d. þadama pirmojopilnametraþio Mariaus Ivaðkevièiausfilmo „Santa“ premjera. Didelë jo da-lis filmuota Santa Klauso tëvynëjeLaplandijoje.

Sausá prasideda ir kino festiva-liø sezonas. Nuo 25 d. kvieèia pran-cûzø filmø festivalis „Þiemos ekra-nai“, vasario 1-àjà þadamas japonøfilmø festivalis, o kovo 14 d. prasi-dës „Kino pavasario“ maratonas.

Sinefilai laukia ir filmø, kuriø kolkas nematyti kino teatrø anonsuo-se. Apie naujà broliø Coenø pro-jektà „Inside Llewelyn Davis“ kolkas þinoma tik tiek, kad jame nepa-lankiai rodomas dainininkas irkompozitorius (Oscar Isaac), ku-ris buvo labai svarbus 7-ojo deðimt-meèio Niujorko folkloro muzikosscenai. Filmas turëtø pasirodyti pa-

vasará, kaip ir nauja Franciso Scot-to Fitzgeraldo romano „DidysisGetsbis“ ekranizacija, kurià sukû-rë vienas barokiðkiausiø postmo-dernistø Bazas Luhrmannas („Mu-len Ruþas“, „Australija“). Getsbisjo filme bus Leonardo DiCaprio.

Rudená ekranuose turëtø pasi-rodyti ir naujas Ridley Scotto fil-mas „The Counselor“. Jis sukur-tas pagal originalø vieno geriausiøðiø dienø amerikieèiø raðytojo Cor-maco McCarthy scenarijø ir pasa-kos apie á narkotikø prekybà ásipai-niojusá teisininkà. Pagrindiniamevaidmenyje – Michaelas Fassben-deris. Taip pat rudená laukiama irMartino Scorsese’s „The Wolf ofWall Street“, kuriame ir vël pagrin-diná vaidmená kuria DiCaprio. Jis vai-dina birþos maklerá, kuris 10-ajamedeðimtmetyje atsidûrë uþ grotø.

P A R E N G Ë Þ . P.

„Neatsigræþk“

„Ana Karenina“


S a u s i o 4 – 1 3

Dailë

Labai svarbu gyvai pamatyti Lietuvos tapybos legendà – VDA ekspozi-cijø I a. salëse „Titanikas“ iki sausio 19 d. vyksta Kosto Dereðkevièiausparoda „Sutikta moteris“. O uþkopæ á antrà aukðtà, „nuðautumëte“ darir antrà zuiká – nuo sausio 3 d. atidaryta taip pat ádomios tapytojosAuðros Barzdukaitës-Vaitkûnienës paroda „Pastovûs vaizdai“, ji veikiaiki sausio 26 d.

Teatras

2013-uosius Lietuvos nacionalinis dramos teatras pradës reþisierës irLNDT trupës aktorës Birutës Mar premjera. Kameriná spektaklá, kuria-mà pagal XX a. literatûros klasikø Rainerio Marijos Rilkës, MarinosCvetajevos ir Boriso Pasternako laiðkus, raðytus 1922–1927 m., galimapamatyti LNDT Maþojoje salëje sausio 5 (19 val.) ir 6 (16 val.) dienomis.

„7md“ rekomenduojaP a r o d o s

V I LN IUS

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

Paroda „Minios“

Paroda „Marðas. Iljos Fiðerio 1946—1953

metø fotografijos“

Paroda „Apie praeivius ir kaimynus“

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai

Paroda „Jonas Rustemas — dailininkas ir

pedagogas“, skirta dailininko 250-osioms

gimimo metinëms

Tarptautinë paroda „Lietuvos Didþiosios

Kunigaikðtystës valdovø ir didikø portretai ið

Ukrainos muziejø“

Radvilø rûmaiVilniaus g. 24

Paroda „Sveika, jûra! Marinistiniai peizaþai

XVII—XX a. tapyboje“

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorija

Lietuva carø valdþioje

Lietuvos valstieèiø buities kultûra

Kryþdirbystë

„Lietuvos diplomatinë tarnyba 1918–1940 m.“

Paroda „Vytautas Landsbergis — 100 knygø“

Primityviosios tapybos paroda

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 16 44

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Paroda „Atraskime savàjá paveldà: Lentvario

baþnyèia ir jos dekoras. 1905—1943“

Paroda „Lukiðkiø Dievo Motina. Kad bûtø

atvilgytos sudirþusios ðirdys...“

Ksenijos Jaroðevaitës paroda „Sàþinës

sàskaita“

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

Paroda „Panorama 14. Rinktiniai darbai ið

LE FRESNOY meno centro metinës parodos“

Ðejlos Kameriã (Bosnija ir Hercegovina)

personalinë paroda

Paroda „Pamiðëliai laisvëje: Fluxus festivaliai

Europoje 1962—1977“

Modernaus meno centrasLiteratø g. 8

Romualdo Poþerskio fotoparoda

Galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

„Grafika nuo pieðinio iki ðeðëlio. 2013“

Meno projektø erdvë „Malonioji 6“Malonioji g. 6

Izraelio menininkiø Danielle Itzhaqi ir Dror

Shohet instaliacija

„Prospekto“ fotografijos galerijaGedimino pr. 43

Juozo Budraièio fotografijø paroda „Mano

kinas. 1970—1990“

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejusPilies g. 40

Rièardo Vaino skulptûrø ir tapybos paroda

„The Gardens“Konstitucijos pr. 12A

Laros Favaretto paroda

Teatro, muzikos ir kino muziejusVilniaus g. 41

Fotoaparatø paroda „Sustabdæ akimirkas...

(fototechnika ið kino kûrëjø asmeniniø

rinkiniø)“

Galerija „Arka“Auðros Vartø g. 7

iki 12 d. — tapybos paroda „Mënulio slënis“

Vytauto Þirgulio tapybos paroda „Nebûtos

istorijos“

Galerija „Meno niða“J. Basanavièiaus g. 1/13

Tarptautinë konkursinë metalo meno ir juvelyri-

kos paroda „Graþiai gyventi neuþdrausi“

Galerija „Vitraþo manufaktûra“Stikliø g. 6

iki 13 d. — stiklo menininkø kûriniø paroda

„NUO dëmës“

„Juðkus gallery“B. Radvilaitës g. 6B

Paroda „Maþieji formatai mene“

Vilniaus rotuðëDidþioji g. 31

Gedimino Pranckûno fotoparoda „Apðvietos

þymos“

Raðytojø klubasK. Sirvydo g. 6

iki 7 d. — Aloyzo Stasiulevièiaus paroda

S. Vainiûno namaiA. Goðtauto g. 2—41

Lenos Chvièijos paroda „Mëlyna“

Lietuviø kalbos institutasP. Vileiðio g. 5

Elvyros Kairiûkðtytës pieðiniai

„Uþupio galerija“Uþupio g. 3

iki 6 d. — juvelyrikos paroda „Nustebink mane“

Galerija „Znad Wilii“Iðganytojo g. 2/4

Jolantos Únieýko paroda „Gloria“

Vilniaus universiteto bibliotekaUniversiteto g. 3

Paroda „Vetera reducta: sugràþinta praei-

tis“, skirta Levo Vladimirovo (1912—1999)

100-osioms gimimo metinëms

VGTU bibliotekos galerija „A“Saulëtekio al. 14

iki 12 d. — Vytauto Poðkos tapybos paroda

„Takas“

LMA Vrublevskiø bibliotekaÞygimantø g. 1

iki 11 d. — „Ex libris Rimvydas Èaplinskas“

Adomo Mickevièiaus bibliotekaTrakø g. 10

Filomenos Linèiûtës-Vaitiekûnienës tapybos

ir pieðiniø paroda „Vasaros ðëlionës“

Lietuvos medicinos bibliotekaKaðtonø g. 7

Valerijono Jucio estampø ciklo„Homo sum“

paroda

Vilniaus águlos karininkø ramovëPamënkalnio g. 13

iki 11 d. — menininkø klubo „Plekðnë“

tapybos darbø paroda

Lietuvos rusø dramos teatrasJ. Basanavièiaus g. 13

Paroda „Vladimiras Jefremovas: penki akto-

rystës deðimtmeèiai Lietuvos rusø dramos teatre“

Galerija „JuozasART“J. Jasinskio g. 14

iki 12 d. — paroda „Individualistai“

K A U N A S

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

iki 13 d. — G¸rano Andreaso Ohldiecko

grafikos paroda „Atspaudai ir kitos klaidos“

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

XX a. 7–8-ojo deðimtmeèiø lietuviø dailinin-

kø kûrybos ekspozicija

Algimanto Miðkinio Lietuvos dailës kolekcijos

ekspozicija

Nacionalinis M.K. Èiurlionio dailësmuziejusV. Putvinskio g. 55

Paroda ,,Tautø arenoje. Paryþius 1937“

Þmuidzinavièiaus kûriniø ir rinkiniømuziejusV. Putvinskio g. 64

iki 6 d. — Arûno Vaitkûno (1956—2005)

paroda „Pieðiniai“

Maironio lietuviø literatûrosmuziejusRotuðës a. 13

„Sugráþimai“ (skirta iðeiviø raðytojø kultûri-

niam gyvenimui Vokietijoje ir Austrijoje

1944—1950 metais)

„...palieku visà mano judomàjá turtà“ — ið

Maironio lietuviø literatûros muziejaus rinkiniø

„Poeto keliais ir keleliais“ — Maironio

memorialiniø vietø fotografijos

„Mano malda ið senelio knygutës“ — daili-

ninkës, Maironio giminaitës Filomenos

Linèiûtës-Vaitiekûnienës tapyba

Moksleiviø pieðiniai pagal Jono Maèiulio-

Maironio kûrybà

Fotomenininko Alberto Ðvenèionio „Lietuvos

piliakalniai“

Vandos Zaborskaitës 90-osioms gimimo

metinëms skirta paroda „Laiko akimirksniai

ðvieèia amþinybës kelià“

Keramikos muziejusRotuðës a. 15

nuo 4 d. — kûrybinës grupës „Archyvas“

paroda „Netobulumas“

Istorinë Lietuvos RespublikosPrezidentûraVilniaus g. 33

Paroda „Valstybës moterys: artimui ir

Tëvynei“

Galerija „Meno parkas“Rotuðës a. 27

iki 5 d. — paroda, skirta „Auros“ 30 metø

jubiliejui

Elenos Þebrauskaitës Weir tapybos paroda

„Atsiverianti mitologija“

„Kauno langas“M. Valanèiaus g. 5

iki 10 d. — Alfonso Paurazo ir Vytauto

Tamoliûno paroda

Juvelyrikos paroda „Siurprizas“

Kauno menininkø namaiV. Putvinskio g. 56

Mokiniø grafikos darbø paroda „Lietuviø

pasakos ir sakmës“

iki 11 d. — Irenos Piliutytës ir Onos Staskevi-

èienës tekstilës paroda „Stebuklo beieðkant“

Galerija „Aukso pjûvis“K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53

Valdos Verikaitës stiklo papuoðalø paroda

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOSGALERIJOS

Parodø salës „Titanikas“Maironio g. 3

Auðros Barzdukaitës-Vaitkûnienës tapybos

paroda „Pastovûs vaizdai“

Kosto Dereðkevièiaus paroda „Tapyba

1968—1987. Sutikta moteris“

Galerija „Akademija“Pilies g. 44/2

iki 5 d. — Jono Vaitekûno tapyba, pieðiniai

Tekstilës galerija „Artifex“Gaono g. 1

Dovilës Gudaèiauskaitës parodos „Dream

Your Dream“

A. ir A. Tamoðaièiø galerija„Þidinys“Dominikonø g. 15

Dailininkø Tamoðaièiø kûryba

XIX—XX a. pirmos pusës liaudies meno

rinkiniai

„Spindinèios angelø istorijos“

Tapybos paroda „Dailininkas Stasys Sèesnu-

levièius: ðeðëlyje palikta kûryba“

Kauno dramos teatrasLaisvës al. 71

nuo 8 d. — Algirdo Petrulio, Klaudijaus

Petrulio ir Jûratës Mikolaitytës tapybos

paroda „Trys“

Kauno apskrities vieðojibibliotekaRadastø g. 2

Kauno fotoklubo nariø fotografijos darbø

paroda

„R galerija“Donelaièio g. 60

Felikso Jakubausko paroda „Ðvytëjimai“

Kauno miesto muziejusM. Valanèiaus g. 6

iki 5 d. — stiklo menininkø Artûro Rimkevi-

èiaus, Sigitos Grabliauskaitës, Valdos

Verikaitës ir Audronës Andrulevièienës

kûriniø paroda „Keturi, ákvëpti Bornholmo“

Paroda „Linksmø ðvenèiø! Praëjusio ðimtme-

èio eglutës þaisliukai ir sveikinimo atvirukai“

iki 12 d. — Algimanto Puipos tapybos

paroda „Susapnuoti peizaþai“

Kauno pilisPilies g. 17

iki 5 d. — „Angelø paroda“

K L A I P Ë D A

Lietuvos dailës muziejaus PranoDomðaièio galerijaLiepø g. 33

Prano Domðaièio tapybos ekspozicija

Èeslovo Januðo (1907–1993) paroda

„Prie Baltijos ir prie Atlanto“

Vytauto Kaðubos kûrybos ekspozicija

„Þmogaus misterija“

Vaikø ir moksleiviø kûrybos konkurso „Mano

prakartëlë“ paroda

iki 13 d. — „Arbit Blatas. Sugráþimas á

tëvynæ“

KKKC parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

iki 6 d. — Lietuvos ir Ukrainos paroda

„Nesamo buvimas“

Kristinos Sereikaitës paroda „Esu. Bûsiu“

Mildos Gailiûtës tapybos paroda „Iðtrinta

erdvë“

Rolando Marèiaus ir Ryèio Martinionio

tapybos paroda „Atodangos“

Klaipëdos kultûrøkomunikacijø centrasDidþioji Vandens g. 2

Meno kiemo galerijoje —

Benjamino Renterio (Vokietija) fotografijø

paroda „Lietuviðkieji portretai“

Klaipëdos galerijaDarþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4

iki 12 d. — paroda „Kristijonas Donelaitis.

300 metø jubiliejø pasitinkant“

Fotografijos galerijaTomo g. 7

LFS Klaipëdos skyriaus nariø metinë fotogra-

fijø paroda „(ne)matomi“

„Herkaus galerija“Herkaus Manto g. 22

Sigito Virpilaièio paroda „Mamuto kaulas ir

perlai“

Ð IAUL IA I

Dailës galerijaVilniaus g. 245

Paroda „Inèirauskø projektas — 40“

Ðiauliø universiteto dailës galerijaVilniaus g. 141

iki 10 d. — tarptautinio tapybos plenero

,,Nidos ekspresija 2012“paroda

Trakø gatvës galerijaVilniaus g. 100

iki 12 d. — Eglës Einikytës-Narkevièienës

keramikos paroda „Þaidimas“

P A N E V Ë Þ Y S

Dailës galerijaRespublikos g. 3

iki 13 d. — Romualdo Petrausko, Gedimino

Pranckevièiaus ir Nojaus Petrausko tapybos

paroda

Fotografijos galerijaVasario 16-osios g. 11

Paneveþio fotografø paroda „Siena. Foto-

grafija interjerui“

DUSETOS

Dailës galerijaK. Bûgos g. 31a

Dusetø meno mokyklos dailës skyriaus

moksleiviø paroda

Molëtø dailës galerijaInturkës g. 4

iki 7 d. — Rûtos Eidukaitytës tapybos

miniatiûrø paroda „Molëtai 13x18 praeitis ir

dabartis: 30 þvilgsniø / kadrø“

S p e k t a k l i a i

V I LN IUS

Nacionalinis operos ir baletoteatras4, 5 d. 18.30 — PREMJERA! J. Strausso

„ÐIKÐNOSPARNIS“

6 d. 12, 17 val. — P. Èaikovskio „SPRAG-

TUKAS“. Dir. — A. Ðulèys, M. Staðkus

9 d. 18.30 — „ÞYDRASIS DUNOJUS“.

Dir. — M. Staðkus

Dël mylimos mamosmirties nuoðirdþiaiuþjauèiame aktoræ

Jolantà DAPKÛNAITÆ.

LIETUVOS NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS

Dël mylimos mamosmirties nuoðirdþiaiuþjauèiame aktoriø

Arûnà SAKALAUSKÀ.

LIETUVOS NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS


Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

10 d. 18.30 — P. Èaikovskio „EUGENIJUS

ONEGINAS“. Muzikos vad. ir dir. — R. Ðervenikas

11 d. 18.30 — L.A. Minkaus „BAJADERË“.

Dir. — M. Staðkus

12 d. 18.30 — G. Verdi „TRAVIATA“.

Dir. — R. Ðervenikas

13 d. 18 val. — A. Dvorþako „REQUIEM“.

Solistai S. Stonytë (sopranas), J. Vaðkevièiûtë

(mecosopranas), K. Banadiktas (tenoras),

L. Norvaiðas (bosas). Dalyvauja Kauno

valstybinis choras (vad. — P. Bingelis),

LNOBT choras (vad. — È. Radþiûnas), LNOBT

simfoninis orkestras. Dir. — R. Ðervenikas

Nacionalinis dramos teatrasDidþioji salë

4 d. 17 val. — Dante’s Alighieri „DIEVIÐKOJI

KOMEDIJA“. Reþ. — E. Nekroðius

10 d. 18.30 — A. Schnitzlerio „10 DIALOGØ

APIE MEILÆ“. Reþ. — Y. Ross

11 d. 18.30 — M. Lermontovo

„MASKARADAS“. Reþ. — R. Tuminas (Valsty-

binis Vilniaus maþasis teatras)

Maþoji salë

5 d. 19 val., 6 d. 16 val. — PREMJERA!

„LAIÐKAI Á NIEKUR“ (R.M. Rilke’s,

M. Cvetajevos ir B. Pasternako laiðkø moty-

vais). Reþ. — B. Mar

12 d. 16 val. — M. Duras „MUZIKA 2“.

Reþ. — A. Liuga

13 d. 12, 14 val. — Just. Marcinkevièiaus

„GRYBØ KARAS“. Reþ. — V. Masalskis

Studija

6 d. 19 val. — T. Kavtaradzës „NAMISËDA“.

Reþ. — G. Tuminaitë-Radvinauskienë

12 d. 19 val. — „LIÛDNOS DAINOS IÐ

EUROPOS ÐIRDIES“ (pagal F. Dostojevskio

romanà „Nusikaltimas ir bausmë“).

Reþ. — K. Smedsas (Suomija)

Vilniaus maþasis teatras4 d. 18.30 — M. Gorkio „MOTINA (VASA

ÞELEZNOVA)“. Reþ. — K. Gluðajevas

5 d. 18.30 — M. Ivaðkevièiaus „MISTRAS“.

Reþ. — R. Tuminas

6 d. 11 val. — „BRANGUSIS ATRAKCIONØ

PARKO DËDE“. Reþ. — O. Lapina

8 d. 18.30 — „DIDYSIS ERLICKAS MAÞA-

JAME TEATRE“ („Rûtos“ draugijos renginys)

9 d. 18.30 — B. Slade „KITAIS METAIS, TUO

PAÈIU LAIKU“. Reþ. — A. Lebeliûnas (VðÁ

„Laimingi þmonës“)

10 d. 18.30 — „MEISTRIÐKUMO PAMOKA

(MARIA CALLAS)“. Reþ. — G. Padegimas

Valstybinis jaunimo teatras4 d. 18 val. — H. Ibseno „ÐMËKLOS“.

Reþ. — A. Jankevièius (Salë 99)

5 d. 12 val. — V.V. Landsbergio „ARKLIO

DOMINYKO MEILË“. Reþ. — A. Vidþiûnas

(Salë 99)

5 d. 18 val. — D. Wassermano „SKRYDIS

VIRÐ GEGUTËS LIZDO“. Reþ. — V. Griðko

6 d. 12 val. — A. Ginioèio „JUZË

DYKADUONIS“. Reþ. — A. Giniotis

6 d. 18 val. — „LABANAKT, MAMA“.

Reþ. — A. Latënas, G. Storpirðtis

8 d. 18 val. — R. Poviliaus knygos „Dvivietis

kûnas“ ir R. Lukauskaitës knygos „Meilës nerasi

konservø dëþutëje“ pristatymas (Salë 99)

9, 10 d. 18 val. — Ch. Palahniuk „KOVOS

KLUBAS“. Insc. aut. ir reþ. — V. Bareikis

11 d. 18 val. — A. Èechovo „DËDË VANIA“.

Reþ. — A. Latënas

12 d. 12 val. — J. Kelero, A. Jalianiausko

„PAIKA PELYTË“. Reþ. — A. Jalianiauskas

(Salë 99)

12 d. 18 val. — I. Menchellio „KAPINIØ

KLUBAS“. Reþ. — A. Latënas

13 d. 12 val. — V.V. Landsbergio „ANGELØ

PASAKOS“. Reþ. — V.V. Landsbergis (Salë 99)

13 d. 18 val. — W. Shakespeare’o „JEI TAIP,

TAI ÐITAIP“. Reþ. — P.E. Budraitis

Rusø dramos teatras5 d. 18 val. — E.-E. Schmitto „DVIEJØ

PASAULIØ VIEÐBUTIS“. Reþ. — S. Raèkys

5 d. 12 val. — PREMJERA! H.Ch. Anderseno

„UNDINËLË“. Reþ. — J. Ðèiuckis

6 d. 18 val. — R. Cooney „Nr.13“.

Reþ. — E. Muraðovas

11 d. 18 val. — L. Andrejevo „TAS, KURIS

GAUNA ANTAUSIUS“. Reþ. — J. Vaitkus

13 d. 18 val. — A. Krogerus „IÐ MEILËS

MAN“. Reþ. — A. Dilytë

13 d. 12 val. — J. Ðèiuckio „MOROZKO“.

Reþ. — J. Ðèiuckis

Teatras „Lëlë“Didþioji salë

5 d. 12 val. — „BATUOTAS KATINAS“

(Ch. Perrault pasakos motyvais).

Reþ. — A. Mikutis

6 d. 12 val. — Just. Marcinkevièiaus

„GRYBØ KARAS“. Reþ. — A. Mikutis

12 d. 12 val. — S. Siudikos „TRYS

PARÐIUKAI“. Reþ. — A. Mikutis

13 d. 12 val. — S. Siudikos

„PRINCESË IR KIAULIAGANYS“.

Reþ. — A. Mikutis

Maþoji salë

5 d. 14 val. — R. Mikuèio „LIUNËS

NUOTYKIAI“. Reþ. — A. Grybauskaitë

6 d. 14 val. — „MUZIKINË DËÞUTË“

(pagal V. Odojevskio pasakà „Miestelis

tabokinëje“). Reþ. ir dail. — J. Skuratova

12 d. 14 val. — „AUKSO OBELËLË, VYNO

ÐULINËLIS“ (pagal lietuviø liaudies pasakà).

Scen. aut. ir reþ. — R. Drieþis

13 d. 14 val. — N. Indriûnaitës „BALTOS

PASAKOS“ (pagal H.Ch. Anderseno pasa-

kas). Reþ. — N. Indriûnaitë

K A U N A S

Kauno dramos teatras5 d. 19 val. Maþojoje scenoje — J. Tumo-

Vaiþganto „ÞEMËS AR MOTERS“.

Reþ. — T. Erbrëderis

10 d. 19 val. Tavernos salëje — T. Guerra

„KETVIRTOJI KËDË“. Reþ. — R. Atkoèiûnas

12 d. 18.30 Didþiojoje scenoje —

PREMJERA! „JERUZALË“ (pagal J. Butter-

worth). Reþ. — R. Atkoèiûnas

13 d. 15 val. Didþiojoje scenoje — A. Ðkëmos

„BALTA DROBULË“. Reþ. — J. Juraðas

13 d. 19 val. Ilgojoje salëje — T. de Fom-

belle’io „ÐVYTURYS“. Reþ. — G. Varnas

Kauno muzikinis teatras4 d. 18 val. — E. Johno, T. Rice’o „AIDA“.

Dir. — J. Janulevièius

5 d. 18 val. — I. Kãlmãno „MONMARTRO

ÞIBUOKLË“. Dir. — V. Visockis

6 d. 12 val. — „SNIEGO KARALIENË“.

Choreogr. — A. Jankauskas

6 d. 18 val. — J. Strausso „VIENOS

KRAUJAS“. Dir. — V. Visockis

9 d. 18 val. — J. Strausso „ÈIGONØ

BARONAS“. Dir. — V. Visockis

10 d. 18 val. — C. Porterio „BUÈIUOK

MANE, KEIT“. Dir. — J. Geniuðas

11 d. 18 val. — L. Fallio „MADAM

POMPADUR“. Dir. — J. Janulevièius

12 d. 18 val. — C. Coleman „MIELOJI

ÈARITI“. Dir. — J. Geniuðas

13 d. 18 val. — G. Donizetti „LIUÈIJA DI

LAMERMUR“. Muzikos vad. ir dir. —

J. Geniuðas

Kauno kamerinis teatras10, 11 d. 18 val. — F. Rabelais

„GARGANTIUA IR PANTAGRIUELIS“.

Reþ. — S. Rubinovas

12 d. 18 val. — D. Èepauskaitës

„BE GALO ÐVELNI ÞMOGÞUDYSTË“.

Reþ. — S. Rubinovas

13 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „KAVINË

„PAS BLEZÀ“. Reþ. — S. Rubinovas

Kauno lëliø teatras5 d. 12 val. — „BALTA SNIEGO ÞMOGELIU-

KØ KELIONË“. Reþ. — O. Þiugþda

6 d. 11 val. — „NAUJAMETË PASAKA“.

Reþ. — V. Vyðniauskaitë

12 d. 12 val. — „GULBË — KARALIAUS

PATI“. Reþ. — N. Indriûnaitë

13 d. 12 val. — „MEÐKIUKO

GIMTADIENIS“. Reþ. — R. Bartninkaitë

K L A I P Ë D A

Klaipëdos valstybinis dramosteatras10 d. 18 val. Þvejø rûmuose — P. Gladilino

„IÐ MIGLOS IÐNIRO ANGELAS“.

Reþ. — R. Rimeikis

Klaipëdos valstybinis muzikinisteatras11 d. 18.30 — B. Srbljanoviè „BELGRADO

TRILOGIJA“ („SU NAUJAISIAIS METAIS,

ANA!“). Reþ. — D. Rabaðauskas

13 d. 12 val. — F. Poulenco „DRAMBLIUKO

BABARO ISTORIJA“

Ð IAUL IA I

Ðiauliø dramos teatras5 d. 18 val. — E.M. Remarque’o „TRYS

DRAUGAI“. Reþ. — R. Steponavièiûtë

6 d. 18 val. — R. Harlingo „PLIENINËS

MAGNOLIJOS“. Reþ. — R. Steponavièiûtë

9 d. 18 val. — PREMJERA! W. Weinberger

„SEX GURU“. Reþ. — S. Uþdavinys („Domino

teatras“)

11 d. 18 val. — C. Goldoni „VIEÐBUÈIO

ÐEIMININKË“. Reþ. — R. Steponavièiûtë

12 d. 18 val. — PREMJERA! N. Leskovo

„LEDI MAKBET IÐ MCENSKO APSKRITIES“.

Reþ. — R. Banionis

13 d. 12 val. — „SAUSIO ÞIBUOKLËS“ (pagal

S. Marðako pasakà). Reþ. — N. Mironèikaitë

13 d. 18 val. — „KOVA“ (pagal F. Kafkos

kûrybà). Reþ. — P. Ignatavièius

P A N E V Ë Þ Y S

Juozo Miltinio dramos teatras5 d. 17 val. — J. Tatte „SANKIRTA SU

PAGRINDINIU KELIU“. Reþ. — A. Vidþiûnas

6 d. 12 val., 11 d. 11 val. — PREMJERA!

„ANË IÐ ÞALIASTOGIØ“ (pagal L.M. Mont-

gomeri romanà). Reþ. — A. Gluskinas

6 d. 17 val. — I. Abele „JAZMINAS“.

Reþ. — M. Kimele

8 d. 18 val. — L. Gersche’s „LAISVI

DRUGELIAI“. Reþ. — D. Kazlauskas

10 d. 18 val. — R. Vaivaro „BIÈAI“.

Reþ. — R. Vaivaras

12 d. 17 val. — P. Ðeferis „MEILËS

ELIKSYRAS“. Reþ. — A. Lebeliûnas

13 d. 12 val. — S. Marðako „KATËS NAMAI“.

Reþ. — V. Mazûras

13 d. 17 val. — L. Tolstojaus „KREICERIO

SONATA“. Reþ. — S. Varnas

A L Y T U S

Alytaus miesto teatras7 d. 18 val. — R. Cooney „LANGAS Á

PARLAMENTÀ“. Reþ. — A. Veèerskis

(„Domino“ teatras)

V a k a r a i

V I LN IUS

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø namas-muziejus5, 6 d. 17 val. — „Post scriptum“ (pagal

M. Delibes’o romanà). Idëjos autorë, reþisie-

rë ir atlikëja — E. Tulevièiûtë, muzikinio

sprendimo autorë ir flamenko solistë —

B. Bublytë-Gita, pianistas — F. Zakrevskis.

Spektaklyje dalyvauja flamenko klubo „Tientos“

ðokëjos I. Èibirienë, M. Golubeva, S. Tamo-

ðauskienë, E. Afanasjeva, R. Valanèiûtë,

V. Laurinaitienë

Raðytojø klubas6 d. 17 val. — Raðytojø sàjungos premijos

laureato pagerbimo vakaras. Dalyvauja

raðytojai A. Ðlepikas, V. Rudþianskas,

literatûrologai E. Baliutytë, R. Kmita,

J. Sprindytë, aktorius R. Jasilionis,

kompozitorius T. Kutavièius ir kt. Vakaro

vedëjas Lietuvos raðytojø sàjungos

pirmininkas A.A. Jonynas

Mokytojø namai6 d. 15 val. VMN Kiemelyje — ðeimos

ðventë „Lik sveika, Kalëdø eglute“

GROÞ INË L I TERATÛRA . L I TERATÛROS MOKSLAS

Alchemikas / Paulo Coelho ; vertë Rûta Knizikevièiûtë. – Vilnius : Vaga, [2012] (Vilnius :

BALTO print). – 187, [1] p. – Tiraþas 1300 egz. – ISBN 5-415-01848-4

Anykðèiø á niekà nekeisèiau… : [literatës, muziejininkës, kultûrologës] Teresës Mikeliûnaitës

gyvenimo ir kûrybos pëdsakais / [sudarytoja Vida Zasienë ; parengë Rasa Braþënaitë, Skaidrë

Raèkaitytë, Vida Zasienë]. – [Vilnius : Petro ofsetas], 2012 (Vilnius : Petro ofsetas). – 271, [1]

p. : iliustr., portr. – Tiraþas [300] egz. – ISBN 978-609-420-249-0

Balti þiedai : eilëraðèiai [ir miniatiûros] / Aldona Rubinskytë-Kalm. – Vilnius : Gairës, 2012

(Vilnius : Baltijos kopija). – 95, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 150 egz. – ISBN 978-9955-

759-63-8 :

Buvo didelë diena : eilëraðèiai, fotografija / Liuda Jonuðienë, Algirdas Jonuðis. – Panevëþys :

Amalkeros leidyba, 2012 ([Vilnius] : Standartø sp.). – 95, [1] p. : iliustr. – Nugar. antr.:

Panevëþio albumas. – Ciklo „Panevëþio albumas“ 3-ioji knyga. – Tiraþas [500] egz. – ISBN

978-9955-659-48-8 (ár.)

Fontes amoris : [eilëraðèiai] / Vladas Braziûnas ; [dailininkë Ula Ðimulynaitë]. – Vilnius :

Petro ofsetas, 2012 (Vilnius : Petro ofsetas). – 93, [3] p. : iliustr. – Tiraþas [500] egz. – ISBN

978-609-420-243-8

Gydymas ðopenhaueriu : romanas / Irvin D. Yalom ; [vertë Viktorija Labuckienë]. – 5-oji laida. –

Vilnius : Vaga, [2012] (Vilnius : BALTO print). – 364, [2] p. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN

978-5-415-02261-8

Gyvenime visko buvo : [prisiminimai] / Edmundas Kasperavièius. – Vilnius : Politika, 2012- . –

ISBN 978-9986-478-33-1 (ár.)

D. 1: Vaikystë Lietuvoje. – 2012 (Vilnius : Standartø sp.). – 159, [1] p. : iliustr., nat., portr. –

Tiraþas 400 egz. – ISBN 978-9986-478-32-4 : [21 Lt 80 ct]

Á niekur laiðkai = Ïèñüìî â ïóñòîòó : [eilëraðèiai] / Marina Cvetajeva ; sudarë ir iðvertë

Ramutë Skuèaitë. – Vilnius : Santara : Petro ofsetas, 2012 (Vilnius : Petro ofsetas). – 207,

[1] p. : portr. – (Kultûros þurnalo „Santara“ biblioteka ; kn. 205). – Gretut. tekstas liet., rus. –

Tiraþas 1200 egz. – ISBN 978-9986-868-46-0

Istorijos apie narsøjá riterá Tenksalotà ir drakonà misterá Kaindlá / Gintaras Grajauskas ;

[dailininkë Lina Kusaitë]. – Vilnius : Tyto alba, 2012 (Vilnius : BALTO). – 135, [1] p. : iliustr. –

Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-9986-16-916-1 (ár.)

Ið tamsos á tamsà : romanas / Petras Venclovas. – Vilnius : Versus aureus, [2012] (Vilnius :

BALTO print). – 291, [4] p. – Tiraþas [700] egz. – ISBN 978-9955-34-366-0 (ár.)

Juodasis skorpionas : [autobiografinis romanas] / Vytautas Bislys. – [Panevëþys : V. Bislys,

2012]. – 352, [2] p. : iliustr.

Jûra vandenynas : romanas / Alessandro Baricco ; ið italø kalbos vertë Inga Tuliðevskaitë. –

2-asis leid. – Vilnius : Tyto alba, 2012 (Vilnius : Standartø sp.). – 160, [3] p. –

(Skaitomiausiø knygø fondas). – Tiraþas 2500 egz. – ISBN 978-9986-16-922-2 (ár.)

Kafka, amþinasis suþadëtinis / Jacqueline Raoul-Duval ; ið prancûzø kalbos vertë Jonë

Ramunytë. – Vilnius : Gimtasis þodis, 2012 (Kaunas : Spindulio sp.). – 206, [1] p. – Tiraþas

[2000] egz. – ISBN 978-9955-16-425-8 (ár.)

Karûna be karaliaus : senojo Vilniaus trileris / Gina Viliûnë. – Vilnius : Tyto alba, 2012 (Vilnius :

Standartø sp.). – 262, [2] p. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-9986-16-921-5 (ár.)

Kukuèio baladës : baladþiø poema / Marcelijus Martinaitis ; iliustravo Algimantas Ðvëgþda. –

3-ioji patais. ir papild. laida. – Vilnius : Vaga, 2012 (Vilnius : BALTO print). – 115, [5] p. :

iliustr. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-5-415-02264-9 (ár.)

Madagaskaras : trijø veiksmø pjesë / Marius Ivaðkevièius. – 2-oji laida. – Vilnius :

Apostrofa, 2012 (Vilnius : Standartø sp.). – 116, [3] p. – Tiraþas [1000] egz. – ISBN

978-9955-605-74-4

Mano vardas Raudona : romanas / Orhan Pamuk ; ið turkø kalbos vertë Justina Pilkauskaitë-

Kariniauskienë. – Vilnius : Tyto alba, 2012 (Vilnius : BALTO). – 565, [2] p. – Tiraþas 2500

egz. – ISBN 978-9986-16-918-5 (ár.)

Miestelio istorijos / Rimantas Èerniauskas ; iliustravo Jonas Varnas. – Vilnius : Versus

aureus, [2012] (Vilnius : BALTO print). – 147, [6] p. : iliustr. – Tiraþas [1000] egz. – ISBN

978-9955-34-368-4 (ár.)

Povø eþeras : [eilëraðèiai] / Ernestas Noreika ; [dailininkë Olga Dedova]. – Vilnius : Naujoji

Romuva [i.e. „Naujosios Romuvos“ fondas], 2012 (Vilnius : Petro ofsetas). – 53, [3] p. :

iliustr. – Tiraþas [500] egz. – ISBN 978-609-8035-17-9

Prahos kapinës : romanas / Umberto Eco ; ið italø kalbos vertë Inga Tuliðevskaitë. – Vilnius :

Tyto alba, 2012 (Vilnius : BALTO). – 445, [2] p. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-9986-

16-925-3 (ár.)

Uþmirðtieji baltø valdovai : [istoriniai romanai] / Jonas Uþurka. – Vilnius : Eugrimas, [2012]. –

1 futliaras (3 kn.). – Bendr. antr. knygose nenurodyta. – ISBN 978-609-437-136-3

[Kn. 1]: Narsusis Rugila : Aleksandro Didþiojo senelis. – [2012] (Vilnius : Standartø sp.). –

244, [2] p. – Tiraþas [1500] egz. – ISBN 978-609-437-132-5 (ár.)

[Kn. 2]: Sumanusis Tautvaldis : nuo Nemuno iki Dunojaus. – [2012] (Vilnius : Standartø sp.). –


[Kn. 3]: Iðmintingasis Visvaldas : baltø agonijos liudytojas. – [2012] (Vilnius : Standartø sp.). –



S a u s i o 4 – 1 0

7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „Meno dienos“,

Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926.

El. paðtas [email protected]. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 900 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia LR Kultûros rëmimo fondas,

Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Redaktorë – Monika KrikðtopaitytëAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras – Milda BrukðtutëPublicistika – Laima Kreivytë | Stilius – Rita MarkulienëDizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda Èemerkaitë

Angelø dalis ****Vieno svarbiausiø ðiø dienø Europos kino kûrëjø Keno Loacho fil-

mams bûdingas socialinis jautrumas. Ðiemet Kanuose apdovanotos jokomedijos herojus – smulkus nusikaltëlis Robis, kuriam teisëjas netikëtaisuteikia ðansà ir, uþuot vël atsidûræs kalëjime, Robis turi atidirbti 300 valan-dø visuomenei naudingø darbø. Kartu su kitais prasiþengëliais jis atsiduriaalkoholio gamykloje. Ið pirmo þvilgsnio visai nesimpatiðkas Robis vis dëltojauèia permainø poreiká. Todël kai kiti bandys ágyvendinti brangaus viskiovagystës planà, Robiui iðkils moralinë dilema. Pagrindinius vaidmenis filmesukûrë Johnas Henshaw, Gary Maitlandas, Paulas Branninganas, Roge-ris Allamas (D. Britanija, Belgija, Prancûzija, Italija, 2012). (Vilnius)

Baimës álanka ***Kai madinga bûti visais poþiûriais ekologiðkam, kinas negali atsilikti.

Naujas þymaus amerikieèiø reþisieriaus Barry Levinsono („Lietaus þmo-gus“) filmas pasakoja apie milþiniðkà ekologinæ katastrofà, kuri iðtinkaálankoje ásikûrusá miestà. Jûros gelmëse gyvenantys parazitai uþkreèiaþmones nepagydoma liga. Visà su jais vykstantá siaubà gyventojai filmuo-ja ir vaizdus deda á internetà. Pagrindinius vaidmenis sukûrë KristenConnoly, Jane McNeill, Kether Donohue, Christopheris Denhamas, Mi-chaelas Beasley, Anthony Reynoldsas, Andy Stahlas (JAV, 2012). (Vil-nius, Kaunas, Klaipëda)

Dþekas Ryèeris ***Átariamasis nuþudæs penkis þmones praðo tik vieno – surasti Dþekà

Ryèerá... Filmas sukurtas pagal britø raðytojo Lee Childo romanø sagosapie karinës þandarmerijos tyrëjà ir klajoklá Dþekà Ryèerá devintàjà kny-gà. Knygoje apraðytà beveik dviejø metrø ûgio Ryèerá filme vaidina netoks aukðtas ir jau penkiasdeðimtmetis Tomas Cruise’as, bet to pakanka,kad jo herojus bûtø nenugalimas. Ðákart Ryèeriui teks susidurti su galin-gu prieðu, sauganèiu didelæ paslaptá. Christopherio McQuarrie filmetaip pat vaidina Rosamund Pike, Robertas Duvallas ir kino reþisieriusWerneris Herzogas (JAV, 2011). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Su Naujaisiais, mamos! **Pernykðèio naujametinio rusø filmo „Mamos“ tæsinys – penkios nove-

lës, kuriø herojai – motinos ir jø vaikai. Naujas istorijas, jø herojus irnuotykius vël sujungë meilës mamai tema. Noveles sukûrë Sarikas An-dreasjanas („Paryþius“), Artiomas Aksionenka („Mamø karas“), Dmit-rijus Graèiovas („Violonèelistas“), Klimas Poplavskis („Saliamono spren-dimas“) ir Antonas Bormatovas („Laimingi skaièiai“), jose vaidinaJelizaveta Bojarskaja, Maksimas Matvejevas, Pavelas Volia, Irina Roza-nova, Alainas Delonas, Jekaterina Vilkova, Maksimas Vitorganas ir kitirusø serialø bei televizijos gerbëjams gerai paþástami aktoriai (Rusija,2012). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda, Ðiauliai)

Vargdieniai ***Victoro Hugo romano pagrindu sukurto miuziklo ekranizacija. Veiks-

mas nukelia á XIX amþiø, o socialinës neteisybës prislëgtà prancûzø liau-dies likimà ákûnija katorgininkas Þanas Valþanas (Hugh Jackman). Jisbuvo nuteistas uþ tai, kad pavogë duonos. Sugebëjæs gráþti á doros kelià irpraturtëjæs, Valþanas padeda visiems vargdieniams. Taèiau já persekiojaParyþiaus policijos inspektorius Þaveras (Russell Crowe). Valþanas jauèia-si atsakingas uþ Fantinos (Anne Hathaway) mirtá, todël prisiekia globotijos dukterá Kozetà (Amanda Seyfried). Jos laimë – pagrindinis Valþanogyvenimo tikslas. Mergina ásimyli jaunà revoliucionieriø (Eddie Redmayne),kuris su draugais rengiasi pasiprieðinti engëjams. Filmà kûræs Tomas Hoo-peris („Karaliaus kalba“) neslepia miuziklo sàlygiðkumo, greièiau atvirkð-èiai. Metø pabaigoje pasirodæs filmas jau spëjo sulaukti ne vienos garbingosnominacijos ir atsidûrë tarp daþniausiai minimø kandidatø á „Oskarus“(D. Britanija, JAV, 2012). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda, Ðiauliai, Panevëþys)

„Baimës álanka“

Kino repertuaras

V I LN IUS

Forum Cinemas Vingis4—10 d. — Vargdieniai (D. Britanija, JAV) —

11.40, 15, 18.20, 21.45

Su Naujaisiais, mamos! (Rusija) — 12, 14,

16, 18, 20.30

Baimës álanka (JAV) — 18.40, 21.15

10 d. — Provokuojantys uþraðai (Prancûzija) —

19 val.

5 d. — H. Berliozo „Trojënai“. Tiesioginë

premjeros transliacija ið Niujorko Metropoli-

tano operos — 19 val.

4—10 d. — „Saulës cirkas“: visatos pakraðty

(3D, JAV) — 11, 13.10, 15.20, 17.30

4, 7—10 d. — Dþekas Ryèeris (JAV) — 15.15,

18, 21.15; 5, 6 d. — 12, 15.15, 18, 21.15

4, 6—10 d. — Pi gyvenimas (3D, JAV) — 14.45,

18.20, 20.15; 5 d. — 14.45, 20.15

4—10 d. — Hobitas. Nelaukta kelionë (JAV) —

13.40, 17, 20.20

4, 6—10 d. — Hobitas. Nelaukta kelionë (HFR

formatu, JAV) — 11, 21.40; 5 d. — 11 val.

4—10 d. — Debesø þemëlapis (Vokietija, JAV,

Singapûras, Honkongas) — 14.15, 17.30, 20.50

Legendos susivienija (JAV) — 12.15, 14.15,

16.40

4—9 d. — Optimisto istorija (JAV) — 19, 22 val.;

10 d. — 22 val.

4, 6—10 d. — Zambezija (3D, PAR) — 11.20;

5 d. — 11 val.

4, 6—10 d. — Zambezija (PAR) — 13.30

4—10 d. — Ralfas Griovëjas (3D, JAV) — 15.40

5, 6 d. — Ralfas Griovëjas (JAV) — 11.20

5, 6 d. — Brëkðtanti auðra. 2 dalis (JAV) —

11.40

4, 7—10 d. — Sëkmës dþentelmenai (Rusija) —

15.30, 17.45, 20.30; 5, 6 d. — 13.15, 15.30,

17.45, 20.30

4, 7—10 d. — Ðirdþiø ëdikas (JAV) — 18.15;

5, 6 d. — 13, 18.15

4—10 d. — Didieji lûkesèiai (D. Britanija,

JAV) — 15.15, 20.45

Forum Cinemas Akropolis4—10 d. — Vargdieniai (D. Britanija, JAV) —

11.15, 14.30, 17.45, 21 val.

Su Naujaisiais, mamos! (Rusija) — 12, 15,

18.15, 20.30

Baimës álanka (JAV) — 14.45, 19.30

Sëkmës dþentelmenai (Rusija) — 11.30, 14,

16.15, 18.30, 20.45

„Saulës cirkas“: visatos pakraðty (3D, JAV) —

10.15, 15.30, 17, 21.50

Pi gyvenimas (3D, JAV) — 14.15, 18, 21.40

Dþekas Ryèeris (JAV) — 13.30, 16.45, 20 val.

4, 7, 10 d. — Legendos susivienija (JAV) —

17.15, 19.15; 5, 6 d. — 11.45, 17.15, 19.15

4—10 d. — Hobitas. Nelaukta kelionë (HFR

formatu, JAV) — 10.30, 17.30

Hobitas. Nelaukta kelionë (3D, JAV) — 21.15

4—7, 10 d. — Hobitas. Nelaukta kelionë (JAV) —

13.45

4—7, 10 d. — Optimisto istorija (JAV) — 21.30

4—10 d. — Zambezija (PAR) — 12.30

Zambezija (3D, PAR) — 10.45

Ralfas Griovëjas (3D, JAV) — 12.45

Ralfas Griovëjas (JAV) — 11 val.

„Skalvijos“ kino centras4 d. — Optimisto istorija (JAV) — 16.40; 5 d. —

17 val.; 6 d. — 21.30; 8 d. — 16.40; 9 d. —

17 val.

4 d. — Angelø dalis (D. Britanija, Prancûzija,

Belgija, Italija) — 19 val.; 5 d. — 19.20; 6 d. —

17 val.; 7 d. — 19 val.; 8 d. — 21.20; 9 d. —

19.20

4 d. — Aurora (reþ. K. Buoþytë) — 21 val.;

5 d. — 21.20; 6 d. — 19 val. (susitikimas su

kûrybine grupe); 7 d. — 21 val.; 8 d. — 19 val.;

9 d. — 21.20; 10 d. — 18.40

10 d. — Reþisieriaus Aku Louhimieso filmø

retrospektyva. Trumpametraþiø filmø progra-

ma — 17 val.

7 d. — Narcizas (reþ. D. Gasiûnaitë) — 15.30

7 d. — Knygnešiai (reþ. J. Cullinane) — 17.30

5 d. — Kai Kalëdø Senelis nukrito á þemæ...

(Vokietija) — 15 val.; 6 d. — 15 val.

6 d. — Sustabdyto kadro animacijos dirbtu-

vëlës su „Þaislø muziejumi“ — 14 val.

Pasaka4 d. — Angelø dalis (D. Britanija, Belgija,

Prancûzija, Italija) — 16.45; 5 d. — 18 val.;

6 d. — 18 val.; 7 d. — 18 val.; 8 d. — 20.15;

9 d. — 18.30; 10 d. — 17.15

4 d. — Aurora (reþ. K. Buoþytë) — 19 val.;

5 d. — 20 val; 6 d. — 20.30; 7 d. — 20 val.;

8 d. — 18 val.; 9 d. — 20.30

4 d. — Virð ástatymo (JAV) — 16.30; 6 d. —

19 val; 8 d. — 18.15; 9 d. — 20 val.

4 d. — Laukiniai (JAV) — 18.45

4 d. — Apgaulinga aistra (JAV) — 22 val.;

5 d. — 21.30; 6 d. — 17 val.; 7 d. — 18.30;

8 d. — 20.30; 9 d. — 18 val.

4 d. — Ðirdþiø ëdikas (JAV) — 17.30; 5 d. —

20.30; 8 d. — 20.45; 9 d. — 17.15

4 d. — Optimisto istorija (JAV) — 19.30; 5 d. —

18.15; 6 d. — 18.30; 7, 9 d. — 21 val.;

10 d. — 15 val.

4 d. — Magiðkas Paryþius 3 (Prancûzija) —

22.15; 5 d. — 22.15; 6 d. — 21 val.; 7 d. —

19.15; 8 d. — 18.30; 9 d. — 19.15; 10 d. —

15.30, 21 val.; 5 d. — Karaliðka dràsa (JAV) —

16 val.; 6 d. — 16 val.; 5 d. — Ledynmetis 4

(JAV)) 16.30; 6 d. — 15 val.; 5 d. — 30

ðirdies dûþiø (JAV) — 18.30; 7 d. — 20.30;

10 d. — 16.30; 5 d. — Kai Kalëdø senelis nukrito

á þemæ... (Vokietja) — 16.15; 6 d. — 16.30

6 d. — Meilë yra viskas, ko reikia (Danija) —

21.15

6 d. — Savaitgalis su Pasaka — 14 val.

7 d. — Veidas uþ balso — Virgilijus Kæstutis

Noreika — 18.15

10 d. — Suðalusi þemë (Suomija) — 19 val.

Ozo kino salë9 d. — Pelenë (Rusija) — 16 val.

8 d. — 7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe

(D. Britanija, JAV) — 18 val.

4 d. — Pasimatymas (Rusija) — 16 val.

4 d. — Maskva, Belgija (Belgija) — 18 val.

5 d. — Viskas apie mano mamà (Ispanija,

Prancûzija) — 16 val.; 9 d. — 18 val.

5, 10 d. — Mieganèiø drugeliø tvirtovë

(reþ. A. Puipa) — 18 val.

8, 10 d. — Tëve mûsø, kuris esi medyje

(Australija, Vokietija, Italija) — 16 val.

K A U N A S

Forum Cinemas4—10 d. — Vargdieniai (D. Britanija, JAV) —

11.30, 15, 18.45, 21.50

4, 5 d. — Baimës álanka (JAV) — 19.45, 23.45;

6—10 d. — 19.45

4—10 d. — Su Naujaisiais, mamos! (Rusija) —

15.15

10 d. — Provokuojantys uþraðai (Prancûzija) —

18.15

5 d. — H. Berliozo „Trojënai“. Tiesioginë

premjeros transliacija ið Niujorko Metropoli-

tano operos — 19 val.

8 d. — Ðeimoje (Prancûzija) — 16.10

4, 5 d. — Dþekas Ryèeris (JAV) — 11.45, 14.45,

17.15, 20, 22.45; 6—10 d. — 11.45, 14.45,

17.15, 20 val.

4—10 d. — Sëkmës dþentelmenai (Rusija) —

13.45, 16, 18.30, 20.45; „Saulës cirkas“: visatos

pakraðty (3D, JAV) — 11, 15.30, 17.45, 21.40

4, 7, 9, 10 d. — Legendos susivienija (JAV) —

12.15, 14.15, 16.15; 5, 6 d. — 10.15,

12.15, 14.15, 16.15; 8 d. — 12.15, 14.15

4, 6—10 d. — Pi gyvenimas (3D, JAV) — 14.30,

18, 21.30; 5 d. — 14.30


formatu, JAV) — 10.45, 17.30

4, 6—10 d. — Hobitas. Nelaukta kelionë (3D,

JAV) — 21.15; 4, 5 d. — Optimisto istorija

(JAV) — 18.15, 23.15; 6, 7, 9 d. — 18.15;

Zambezija (PAR) — 13 val.; Zambezija (3D,

PAR) — 10.30; Ralfas Griovëjas (3D, JAV) —

12.45; Ralfas Griovëjas (JAV) — 11.15;

Ðirdþiø ëdikas (JAV) — 21 val.

4, 5 d. — Debesø þemëlapis (Vokietija, JAV,

Singapûras, Honkongas) — 23 val.

K L A I P Ë D A


11, 14.15, 17.45, 21 val.; Su Naujaisiais,

mamos! (Rusija) — 11.30, 13.30, 15.45,

18.30, 20.45; Baimës álanka (JAV) — 22 val.;

Didieji lûkesèiai (D. Britanija, JAV) — 16.05

4—10 d. — „Saulës cirkas“: visatos pakraðty

(3D, JAV) — 10.30, 13, 15.30

Pi gyvenimas (3D, JAV) — 15, 18.15, 21.45

4, 7—10 d. — Legendos susivienija (JAV) —

12.45, 14.45; 5, 6 d. — 14.45

4—10 d. — Sëkmës dþentelmenai (Rusija) —

16.45, 19, 21.15; Ralfas Griovëjas (JAV) —

11.15, 13.45; Dþekas Ryèeris (JAV) — 18.45,

21.30

4, 6—10 d. — Zambezija (3D, PAR) — 10.15

4, 6—10 d. — Zambezija (3D, PAR) — 12.30


formatu, JAV) — 18 val.

Š IAUL IA I


11, 14.15, 17.45, 21.15; Su Naujaisiais,

mamos! (Rusija) — 18 val.; Baimës álanka

(JAV) — 21 val.; Pi gyvenimas (JAV) — 11.30,

14.30, 17.30, 20.30; Legendos susivienija

(JAV) — 10.30, 12.30, 18.15; „Saulës

cirkas“: visatos pakraðty (3D, JAV) — 10.15,

15.30; Dþekas Ryèeris (JAV) — 18.30, 21.30;

Hobitas. Nelaukta kelionë (JAV) — 14.45,

20.15; Ralfas Griovëjas (JAV) — 10.45,

13.15; Didieji lûkesèiai (D. Britanija, JAV) —

15.45; Zambezija (3D, PAR) — 13 val.

P A N E V Ë Þ Y S


11, 14.15, 17.40, 21 val.; „Saulës cirkas“:

visatos pakraðty (3D, JAV) — 10.45, 15.30;

Pi gyvenimas (3D, JAV) — 18.10, 21.30

Hobitas. Nelaukta kelionë (JAV) — 17, 20.30

Legendos susivienija (JAV) — 10.15, 14.45

Zambezija (3D, PAR) — 13 val.

Ralfas Griovëjas (JAV) — 12.20

MAR I JAMPOLË

SpindulysDidþioji salë

5, 6 d. — Zambezija (3D, PAR) — 11 val.

4—6 d. — Ralfas Griovëjas (3D, JAV) — 13 val.;

7—10 d. — 15 val.; 4—6 d. — Pi gyvenimas

(3D JAV) — 15 val.; 4—10 d. — Baimës

álanka (JAV) — 17.30; 4 d. — 22.15

4—10 d. — Aurora (reþ. K. Buoþytë) — 20 val.;

5 d. — 22.15

Maþoji salë

4—6 d. — Draugai: Naki ið Pabaisø salos

(Japonija) — 13.15, 15.15; 7—10 d. — 15.15

4—10 d. — Apgaulinga aistra (JAV, Lenkija) —

17.15, 19.15; 4, 5 d. — 21.15

viskas vyksta vienu metu · 2013-01-02 · spektakliø vaikams premjeros 3 nauji filmai –...

Documents