vida vobekienė lkka , 2005

Lietuvos moksleivių fizinis aktyvumas

Lietuvos didžiųjų miestų vidurinių mokyklų mokinių fizinio aktyvumo (FA)

projektas - 2005

Vida Vobekienė

LKKA, 2005

Projektą vykdė

• Milda Laurutėnaitė – KKSD, projekto iniciatorė, organizacinių klausimų konsultantė

• Aida Gaižauskienė – LKKA lektorė, projekto vadybininkė, fizinio aktyvumo šeimoje tyrimų vadovė

• Dr. Aušra Griciūtė – LKKA docentė, FA motyvacijos tyrimų vadovė

• R.Vaitkevičius – VDU, statistinės duomenų analizės vadovas

• Dr. Vida Volbekienė – LKKA docentė, projekto vadovė, fizinio aktyvumo tyrimų vadovė

PadėkaKūno kultūros ir sporto

departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės už suteiktą

finansinę paramą įgyvendinant šį projektą, LKKA sporto edukologijos

fakulteto studentams savanoriškai padėjusiems vykdyti projektą.

Tyrimo imties planavimas ir sudarymas

Pagal 2001 Lietuvos gyventojų surašymo duomenis nustatyta 11- 18 metų amžiaus imties apimtis

• Lyties,• amžiaus ir• miesto grupėse.

Suplanuota bendroji nacionalinės imties apimtis –2048 respondentai

BLVM reprezentuojančių 5 didžiuosius Lietuvos miestus atranka

Į atranką neįtrauktos mokyklos:

• labai didelės (patenkančios į 10% didžiausių mieste), • labai mažos (patenkančios į 10% mažiausių mieste),• Specialiosios (pvz., profesinės, nacion. mažumų),• Esančios geografiškai akivaizdžioje miesto periferijoje,• Daugiau nei viena patekusi į atranką iš to paties miesto

rajono

BLVM reprezentuojančių 5 didžiuosius Lietuvos miestus atranka (tęsinys)

Kitų mokyklų atranka atsitiktinė

Atrinkta :

• Vilniuje - 6, • Kaune - 4, • Klaipėdoje - 2, • Šiauliuose – 1, • Panevėžyje – 1____________________________________________________

Iš viso: 14 BLVM mokyklų

Mokinių atranka pagal klases mokyklose

Patogioji atranka

Apklausoje dalyvavo klasės:• atsižvelgiant į pamokų tvarkarštį,• mokyklos administracijos sudarytas galimybes.

Iš viso apklausta 2319 mokinių• Dėl nepatikimų atsakymų, dalis anketų atmesta

Statistinei analizei buvo įvestos 2243 anketos

Tyrimo imties patikrinimas ir korekcija

Atlikus pirminę duomenų analizę, pastebėtas

procentinio santykio neatitikimas tarp:

• 9 – 11 ir 5-6 klasių tiriamosios imties ir atrinktose mokyklose esamo mokinių skaičius klasėse

Tyrimo imties patikrinimas ir korekcija (tęsinys)

Siekiant geresnio imties reprezentatyvumo

tiriamos populiacijos atžvilgiu,

pagrindiniai kriterijai mažinant imtį:

• Pastebėtų klaidų skaičius anketose,• Neatsakytų klausimų skaičius.

Tyrimo imties patikrinimas ir korekcija (tęsinys)

• Imties dalių tarpusavio proporcijos buvo priartintos prie tiriamos populiacijos proporcijų ir padidėjo duomenų švarumas bei kokybė

• Gautoji imtis buvo sąlyginai pavadinta nacionaline (didžiųjų miestų bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų) imtimi.

• Nacionalinėje didžiųjų miestų imtyje liko 1704 mokiniai.

Tiriamosios imties charakteristika:pasiskirstymas pagal lytį

Lytis Tiriamoji imtis Mokinių skaičius m-se

(%) N %

M 856 50,2 49,8

V 848 49,8 50,2

Iš viso: 1704

Skirtumai tarp tiriamosios imties ir M bei B skaičiaus tirtose mokyklose (%) < 0,5%.

Tiriamosios imties charakteristika:pasiskirstymas pagal miestus

Miestas Tiriamoji imtis Mokinių skaičius m-se

(%)N %

Kaunas 453 26,6 26,5

Vilnius 675 39,6 39,3

Klaipėda 243 14,3 14,6

Šiauliai 169 9,9 10,4

Panevėžys 164 9,6 9,2

Iš viso: 1704Skirtumai tarp tiriamosios imties ir mokinių skaičiaus mokyklose (%) < 0,6%

Tiriamosios imties charakteristika:pasiskirstymas pagal klases

Klasės Tiriamoji imtis Mokinių sk. m-se (%)N %

5 232 13,6 13,5

6 249 14,6 15,3

7 249 14,6 14,5

8 267 15,7 15,5

9 235 13,8 13,7

10 235 13,8 13,6

11 237 13,9 14,0

Iš viso: 1704

Skirtumai tarp tiriamosios imties ir mokyklose mokinių skaičiaus (%) < 0,8%.

Tyrimo data ir anketinės apklausos

metodas • Data - 2005 metų balandžio mėn.

Anketinė apklausa – IPAQ anketa (Ainsworth et al.,2000):

• Didelis FA (didelės fizinės pastangos, trukmė > nei 10 minučių),• Vidutinis FA (vidutinės fizinės pastangos, trukmė > nei 10 min. ),

• Ėjimas (trukmė > nei 10 min.), • Sėdėjimas (laiko trukmė/dieną), • Subjektyvi nuomonė apie asmeninį FA, • Skatinantys FA veiksniai ir trikdžiai.

Anketinės apklausos procedūra

• Mokiniai supažindinti su

anketinės apklausos tikslu,

anketos turiniu,

anketos pildymo eiga.

• Anketinės apklausos metodas - interviu

Statistinės analizės metodai

Aprašomosios statistikos metodai:

• nominalinių ir ranginių kintamųjų kategorijų dažniai ir procentai,

• kiekybinių kintamųjų

vidurkiai,

standartiniai nuokrypiai

ir medianos.

Statistinės analizės metodai (tęsinys)

Naudoti statistiniai kriterijai:• t-kriterijus [lyginant kiekybinio kintamojo (kai kada ir ranginio)

vidurkius dvejose grupėse];

• chi-kvadratų kriterijus (lyginant nominalinio arba ranginio kintamojo skirstinius dvejose ir daugiau grupių,

tikrinant, ar yra dviejų nominalinių arba nominalinio ir ranginio kintamojo statistinis ryšys);

• dispersinė analizė (lyginant kiekybinio kintamojo vidurkius

trijose ir daugiau imčių)

Naudojant post-hoc kriterijus – [poriniams lyginamų imčių vidurkių palyginimams ( Games-Howell ir Scheffe kriterijus)].

Statistinės analizės metodai (tęsinys)

Naudoti statistinio ryšio koeficientai:

• Spirmeno ranginės koreliacijos koeficientas

(įvertinant dviejų ranginių kintamųjų ryšį)

• Kendalo tau-b ir tau-c ranginės koreliacijos koeficientai (tikrinant ranginius, turinčius nedidelį (ne >5) galimų skirtingų reikšmių kintamuosius)

• Somerio d koeficientas (kai aišku, kuris iš 2-jų kintamųjų yra priklausomas, kuris – nepriklausomas)

Statistinės analizės metodų pagrindimas

Atsižvelgta į :• beveik visi tyrimo kintamieji yra nominaliai arba

ranginiai,

• ranginiai kintamieji dažniausiai turi nedidelį kategorijų (galimų skirtingų reikšmių) skaičių,

• kiekybinių kintamųjų yra nedaug ir jų skirstiniai reikšmingai skiriasi nuo normaliojo;

• kiekybiniai kintamieji (didelio, vidutinio fizinio aktyvumo, ėjimo

dienų skaičius ir trukmė per savaitę) pasižymi didele matavimo paklaida.

Statistinė aprašomoji analizė atlikta naudojant

• SPSS, • Exel programas

Lietuvos didžiųjų miestų vidurinių mokyklų mokinių fizinio aktyvumo (FA) projekto -

2005

REZULTATAI

Sutrumpinimai

• FA – fizinis aktyvumas

• DFA – didelis fizinis aktyvumas (didelio intensyvumo fizinis aktyvumas, kurio trukmė vienu kartu ilgesnė nei 10 minučių per 1 dieną)

• VFA – vidutinis fizinis aktyvumas (vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas, kurio trukmė ilgesnė nei 10 min. per 1 dieną)

• SSFA – sveikatą stiprinantis fizinis aktyvumas – vidutinio intensyvumo > 1 val. kiekvieną dieną (ACSM, 1996; PSO, 2003)

FA dažnis (dienų sk./sav. mediana ) ir dažniausia laiko sėdint trukmė (val./ per 1 savaitės dieną)

FA didesnis B nei M ( p<0,001), M ir B laiko trukmė sėdint nesiskiria (p = 0,27)

Tolimesnė FA tyrimų analizė – pagal lytį

2,53,3

6,3

8,7

3,13,9

5,9

8,6

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

DFA dienos VFA dienos Ėj. dienos Sėd.l. (val.)

M

B

M ir B FA dažnis (d.sk./sav.) pagal klasę ir

amžių

• Tarp klasės ir amžiaus nustatyti stiprūs koreliaciniai ryšiai (Spirmeno koeficientas =

0,97).Komentaras:• Klasė ir amžius statistinėje analizėje praktiškai

lygiaverčiai. Tolimesnė statistinė analizė vykdoma pagal klasę

Argumentas: • Klasė geriau atitinka tyrimo planavimą ir labiau

įprasta mokyklos gyvenime.

DFA Mokinių pasiskirstymas (%) pagal dienų skaičių

per savaitę

18%

12%

24%

19%

11%9%

4% 3%

14%

8%

17%

21%

14% 14%

5%

8%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

0 d. 1 d. 2 d. 3 d. 4 d. 5 d. 6 d. 7 d.

mergaitės berniukai

DFA dažnis (3 ir > d./sav.) daugiau būdingas B nei M (p < 0,001)

Skirtumas M ir B pasiskirstymo lyties grupėse reikšmingas (P < 0,001 visose kategorijose!)

DFA Mergaičių dažniausia laiko (val.) trukmė per 1 dieną/sav.

DFA vidutinė laiko trukmė didėja pagal klasę (p< 0,001)

1,01,0

1,21,3 1,3

1,4 1,4

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1

1,2

1,4

1,6

5 kl. 6 kl. 7 kl. 8 kl. 9 kl. 10 kl. 11 kl.

DFA Berniukų dažniausia laiko trukmė (val.) per 1 dieną/sav.

8 - 11 B klasėse DFA vidutinė laiko trukmė didesnė nei 5 – 7 klasėse (p< 0,001)

1,21,1

1,3

1,51,4

1,5 1,5

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1

1,2

1,4

1,6

1,8

5 kl. 6 kl. 7 kl. 8 kl. 9 kl. 10 kl. 11 kl.

VFA Mokinių pasiskirstymas (%) pagal dienų skaičių/sav.

B būdinga daugiau VFA dienų (4 ir >) per savaitę nei M (p < 0,001) Skirtumas M ir B pasiskirstymo lyties grupėse reikšmingas (P < 0,001 visose kategorijose!)

4%

13%

24%

18%

13%14%

5%

9%

4%

7%

21%

16%

13%15%

6%

18%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

0 d. 1 d. 2 d. 3 d. 4 d. 5 d. 6 d. 7 d.


VFA Mergaičių dažniausia laiko (val.) trukmė per 1

dieną/sav. pagal klasę

Nuo 5 iki 11 klasės M VFA laiko trukmė iš esmės nesiskiria (p = 0,38)

1,2 1,21,1

1,31,3

1,21,1

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1

1,2

1,4

5 kl. 6 kl. 7 kl. 8 kl. 9 kl. 10 kl. 11 kl.

VFA Berniukų dažniausia laiko trukmė (val.) per 1 dieną/sav.

Nuo 5 iki 11 klasės B VFA laiko trukmė pagal klasę nesiskiria (p = 0,07)

1,5 1,5

1,8

1,3 1,4 1,4 1,5

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1

1,2

1,4

1,6

1,8

2

5 kl. 6 kl. 7 kl. 8 kl. 9 kl. 10 kl. 11 kl.

Ėjimas M ir B pasiskirstymas (%) pagal dienų skaičių

per savaitę

Ėjimas daugiau būdingas M nei B (p < 0,001) M ir B pasiskirstymo skirtumas lyties grupėse pagal dienų skaičių per savaitę reikšmingas (P < 0,001 visose kategorijose, netgi atmetus 7 dienas)

1% 2% 4% 4%10% 7%

72%

3% 2% 4% 3% 5%

14%6%

64%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

0 d. 1 d. 2 d. 3 d. 4 d. 5 d. 6 d. 7 d.


Ėjimas Mergaičių dažniausia ėjimo laiko (val.) trukmė

per 1 dieną/sav. pagal klasę

Nuo 5 iki 11 klasės ėjimo laiko trukmė (val.) pagal klasę nesiskiria (p = 0,1)

1,5

1,8

1,5

1,7

1,5

1,9

1,6

0,0

0,2

0,4

0,6

0,8

1,0

1,2

1,4

1,6

1,8

2,0

5 kl. 6 kl. 7 kl. 8 kl. 9 kl. 10 kl. 11 kl.

Ėjimas Berniukų dažniausia laiko (val.) trukmė per 1

dieną/sav.

Vidutinė ėjimo laiko trukmė reikšmingai skiriasi (p = 0,013):

7-toje – mažiausia, 8 – je klasėje didžiausia

1,4 1,4

1,1

1,7

1,2

1,5

1,3

0,0

0,2

0,4

0,6

0,8

1,0

1,2

1,4

1,6

1,8

5 kl. 6 kl. 7 kl. 8 kl. 9 kl. 10 kl. 11 kl.

Laiko trukmė sėdintM ir B dažniausia praleisto laiko (val.) sėdint

trukmė per 1 dieną/sav.

M ir B vidutinio laiko trukmė sėdint nesiskiria (p = 0,324)

M ir B pasiskirstymo skirtumas lyties grupėse reikšmingas (p< 0,001).

10%

18%

25%

18%

23%

7%

12%

20%

24%

16%

22%

7%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

6 iki <7 7 iki <8 8 iki <9 9 iki <10 10 iki<12

12+

mergaitės

berniukai

SSFA M ir B pasiskirstymas (%) pagal klases

M ir B pasiskirstymo skirtumas (%) pagal klases statistiškai nereikšmingas (M - p = 0,12; B - p = 0,60)

11% 12%10%

11%

7%

14%

4%

20%

24%

15%

19%17%

15%

21%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

5 kl. 6 kl. 7 kl. 8 kl. 9 kl. 10 kl. 11 kl.


SSFAMergaičių, berniukų ir bendras mokinių skaičius

SSFA būdingas tiktai 9,8% M ir 18,6% B (p < 0,001) !!!

9,8%

18,6%

14,2%

0%

2%

4%

6%

8%

10%

12%

14%

16%

18%

20%

M B Iš viso

Subjektyvi M ir B nuomonė apie jų kasdieninį FA

Tarp M ir B subjektyvios nuomonės skirtumas statistiškai reikšmingas

(p < 0,001): B apie savo FA turi geresnę nuomonę nei mergaitės.

7%

22%

62%

9%12%

36%

47%

6%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

labai didelis didelis vidutinis mažas ir labaimažas

M

B

opt.,M

opt.,B

Mergaičių, kurioms būdingas SSFA,

pasiskirstymas (%) pagal miestus

Statistiškai reikšmingo skirtumo nėra (chi-kvadratu (4) = 3,09, p = 0,543; Šiauliai p = 0,088)

11,0%9,9%

10,5%

4,1%

9,8%

0%

2%

4%

6%

8%

10%

12%

Kaunas Vilnius Klaipėda Šiauliai Panevėžys

Berniukų, kuriems būdingas SSFA,

pasiskirstymas (%) pagal miestus

Statistiškai reikšmingo skirtumo nėra (p = 0,196)

16,3%

22,4%

13,9%15,7%

20,0%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

Kaunas Vilnius Klaipėda Šiauliai Panevėžys

Mergaičių FA ir sėdėjimo dažniausia laiko (val.) trukmė per 1 dieną/sav. pagal miestus

Skirtumai labai nedideli, tačiau statistiškai reikšmingi

(naudota vieno faktoriaus dispersinė analizė, p < 0,097 – 0,001)

0,0 2,0 4,0 6,0 8,0 10,0 12,0 14,0

Kaunas

Vilnius

Klaipėda

Šiauliai

Panevėžys

DFA laikas VFA laikas Ėj. laikas Sėd. laikas

Berniukų FA ir sėdėjimo dažniausia laiko (val.) trukmė per 1 dieną/sav. pagal miestus

Skirtumai labai nedideli, tačiau statistiškai reikšmingi

(naudota vieno faktoriaus dispersinė analizė, p < 0,004 – 0,001)

0,0 2,0 4,0 6,0 8,0 10,0 12,0 14,0

Kaunas

Vilnius

Klaipėda

Šiauliai

Panevėžys

DFA laikas VFA laikas Ėj. laikas Sėd. laikas

Apibendrinimas

• 5 – 11 klasių berniukų fizinio aktyvumo dažnis ir trukmė yra didesni nei mergaičių.

• Analizuojant mokinių fizinį aktyvumą, tarp klasės ir mokinių amžiaus yra labai stiprus ryšys. Tikslinga mokinių fizinio aktyvumo analizė yra pagal klases, nes tai labiau atitinka mokyklos tradicijas.

• Aukštesniųjų klasių mergaičių ir berniukų didelio fizinio aktyvumo dažnis ir trukmė didesni nei žemesniųjų, o vidutinio fizinio aktyvumo – nesiskiria.

• Mergaičių ir berniukų laiko sėdint trukmė nesiskiria. Dažniausia sėdėjimo trukmė 8 – 9 valandos per dieną.

• 5 – 11 klasių mokinių sveikatą stiprinantis fizinis aktyvumas būdingas tik 9,8% mergaičių ir 18,6 % berniukų.

• Mergaičių ir berniukų subjektyvi nuomonė apie asmeninį fizinį aktyvumą yra geresnė, neatitinkanti realaus fizinio aktyvumo.

• Mergaičių ir berniukų, gyvenančių didžiuosiuose Lietuvos miestuose sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo dažnis ir trukmė iš esmės nesiskiria.

IŠVADA

• Daugumos 5 – 11 klasių mergaičių (90%) ir berniukų (80%) kasdieninio fizinio aktyvumo intensyvumas, dažnis ir trukmė neatitinka PSO (2003) sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo rekomendacijų.

• Didžioji dauguma Lietuvos mokinių patiria fizinio pasyvumo sveikatos rizikos veiksnį.

Kas įtakoja vaikų ir jaunimo FA?

Biologiniai veiksniai• Genetiniai ?,

• Lytis

• Neaišku - ryšiai tarp motorinių įgūdžių ir FA lygio (su amžiumi motoriniai įgūdžiai tobulėja, o FA - nyksta)

Kas įtakoja vaikų ir jaunimo FA? (tęsinys)

Biologiniai veiksniai

NB! Silpnoji vieta - Psichologinis ir biologinis

puberteto poveikis paauglių FA?


Psichologiniai veiksniai

• Bendro pobūdžio apie FA - žinios, įsitikinimai, požiūriai–silpnai įtakoja FA, tačiau ...

• ...Specifiniai - įsitikinimai, žinios, apie asmeninį FA + pasitikėjimas asmeniniais gebėjimais tapti FA – stipriai įtakoja FA elgseną


Psichologiniai veiksniai

• NB! Silpnoji vieta - specifinių psichologinių požymių įtakojančių vaikų ir jaunimo FA, nustatymas, psichologinio FA modelio (pvz. vidinės FA motyvacijos) sukūrimas


Socialiniai ir kultūriniai veiksniai

• Stipri tėvų ir bendraamžių įtaka

Su amžiumi įtaka tėvų - silpnėja, bendraamžių - stiprėja

Pažangumas ir FA – nėra ryšio


Socialiniai ir kultūriniai veiksniai

• NB! Silpnoji vieta. Kokia mokytojų, jaunimo lyderių, gydytojų, sporto (sportininkų ir sp. rezultatų) įtaka vaikų ir jaunimo FA? Ar yra ir kokia socialinio ekonominio statuso įtaka FA?


Fizinės aplinkos veiksniai• Metų sezonai, savaitės dienos, • Laikas praleistas lauke (stipri koreliacija su FA),• TV – kiekvienas vaikas vidutiniškai 24 val./sav. prie TV,

TV ir FA – nenustatytas ryšys, TV ir nutukimas – stiprus ties. koreliacinis ryšys• FA programų gausa, įranga ir FA: suaugusieji - nustatytas ryšys, vaikai ir jaunimas – netyrinėta.


Fizinės aplinkos veiksniai

• NB! Silpnoji vieta. Kokia konkrečių aplinkos veiksnių įtaka vaikų ir jaunimo FA?

Intervencija į mokinių FA

• Kasdieninio fizinio aktyvumo mokymas ir FA elgsenos įgūdžių lavinimas,

• Šiuolaikškas požiūris: FA didinimas – svarbiausias mokinių kūno kultūros komponentas.

Intervencija į mokinių FA (tęsinys)

• Gera mokyklos kūno kultūros dalyko programa - nuo pirmosios klasės iki mokyklos baigimo mokinių amžių atitinkančiais būdais didinamas kasdieninis FA

• Pagalba mokytojams, rengiant naujo tipo dalyko “Kūno kultūra” programą

Intervencija į mokinių FA (tęsinys)

• Pagal laikmečio iššūkius senųjų programų modifikacijos

• FA bendruomenės programos, mokyklų FA renginiai, kuriuose

(nesieti su rungtyniavimu ir pergalėm, vengiant mokinių tam tikros atskirties) dalyvauja visi, nes tai jauno žmogaus vertybių

ir kultūros atspindys

Fizinis ugdymas – tai ne tik fizinės prigimties ugdymas, bet ugdymas per fizinę prigimtį

Pagrindinis fizinio ugdymo tikslas:

• Išugdyti mokinių kompetencijas

savarankiškai,

su atsakomybe už save,

perspektyviai turiningai ir

su amžiumi nepertraukiamai

dalyvauti judėjimo kultūroje.

Pabaigai

Analogija nepripažįstantiems laikmečio

kaitos:

Krentantis iš devinto aukšto pagalvojo:

Kol kas viskas einasi gerai.....

Pagarbiai,

Vida Volbekienė

2005, Birštonas

vida vobekienė lkka , 2005

Documents