IEVA MEIDUTĖ

Verslo plano sudarymas Metodinė medžiaga

2004

2

TURINYS

Įvadas…………………………………………………………………….………………….3

1. Reikalavimai verslo plano parengimui…………………………………………...………4

2. Verslo plano struktūra…………………………………………………………………....5

2.1. Bendra ketinimų apžvalga (reziumė)…………………………………………..….7

2.2. Verslo aprašymas………………………………………………………………….8

2.3. Rinkos tyrimai………………………………………………………………..……9

2.3.1. Vartotojai…………………………………………………………...….10

2.3.2. Konkurentai…………………………………………………………….11

2.3.3. Informacijos šaltiniai……………………………………………..……12

2.4. Marketingo planas……………………………………………………………….16

2.5. Gamybos planas………………………………………………………………….18

2.6. Valdymas………………………………………………………………………...20

2.7. Finansinis planas………………………………………………………………...23

2.7.1. Projekto kaina ir finansavimo šaltiniai…………………………...……23

2.7.2. Pardavimų apimties ir pelno (nuostolių) prognozė……………………24

2.7.3. Sąskaitų balansų lentelė………………………………………………..25

2.7.4. Prognozuojama pinigų srautų ataskaita………………………………..26

2.8. Verslo ir investicijų vertinimo metodai……………………………………….…27

3. Verslo rizika………………………………………………………………………….…31

Priedai…………………………………………………………………………………..…33

Literatūra…………………………………………………………………………………..48

3

ai verčia jį

geri

ebės pristatyti projektą, kokiais dokumentais pagrįs projekto

ĮVADAS

Verslo planas - tai dokumentas, kuriame aiškiai ir argumentuotai išdėstoma verslo

sumanymo esmė, apibūdinama veikiančios įmonės būklė, numatoma strategija ir ateities

perspektyvos, prognozuojami rezultatai.

Kol kas verslo planus Lietuvos verslininkai rengia tik ieškodami lėšų savo projektams

įgyvendinti, norėdami dalyvauti turto privatizavimo, licencijos įsigijimo konkurse. Dėl

patirties stokos, neteisingai suprasto verslo plano rengimo tikslo dažnai juose pateikiamos

nerealios, konkrečiais tyrimais nepagrįstos prognozės, pasigendama atsakymų į daugelį

klausimų, dominančių finansines institucijas ar potencialius verslo partnerius. Paviršutiniškai

parengta verslo plano schema, formuluočių netikėtumai kuria neigiamą įvaizdį apie projekto

iniciatorius, mažina galimybes rasti finansavimo šaltinius, verslo partnerius ar laimėti

konkursą.

Kvalifikuotai parengti verslo planą gali padėti Lietuvoje įsteigtos konsultacinės firmos.

Blogai tik, kad verslininkai, besinaudojantys tokių firmų paslaugomis, pateikę pradinę

informaciją, vėliau veiklos planavimo procesu nesidomi. Naudingiau būtų, jei projekto

iniciatoriai patys rengtų verslo planą, o konsultacinės firmos teiktų jiems metodines

rekomendacijas, prireikus atliktų rinkos tyrimus.

Verslo plano sudarymo procesas verčia verslininką kritiškai vertinti savo jėgas,

galimybes, kadangi jam tenka atsakyti į daugybę klausimų:

? kuo iš tikrųjų gera idėja,

? kam skirtas naujas produktas (paslauga),

? ar atsiras jo pirkėjų,

? kas bus konkurentai,

? ar užteks jėgų organizuoti firmos veiklą ir t.t.

Atsakydamas į šiuos ir panašius klausimus, verslininkas bus priverstas mintyse permąstyti

įvairius atsakymų variantus, įsivaizduoti, kaip jis pasielgs vienu ar kitu atveju. T

au pasirengti sunkumams ir iš anksto numatyti, kaip bus galima juos nugalėti.

Gerai parengtas verslo planas - tai dokumentas, padedantis jį skaitantiems įvertinti

sumanymo perspektyvas, jo pelningumą, tačiau tai nėra garantija, kad projektas bus

finansuojamas. Lėšų gavimas priklauso ir nuo to, kaip firmos atstovas pokalbio su finansiniu

institucijų atstovais metu sug

4

įgyvendinimo realu

erslo planą firma jau žino, kas juo domėsis - vietiniai ar užsienio šalių

inve

teikiama

stan

inkamų institucijų paraiškos

form

agrinėti rinką ar konkurentus, žaliavų ir medžiagų, naudojamų gamybos

pro r pan. Tik atlikus visus reikalingus tyrimus

prad

Ra

terminų,

• ičiama,

ngtos remiantis duomenimis, gautais iš ankstesnių skyrių,

mą ir pan.

1. REIKALAVIMAI VERSLO PLANO PARENGIMUI

Pradėjusi rengti v

stuotojai, finansinės ar valstybinės institucijos, skelbiančios turto privatizavimo, licencijų

išdavimo konkursus.

Taigi pirmiausia sužinokite, ar būsimieji verslo plano skaitytojai yra parengę

rekomendacijas, kuriose atsispindėtu daugiausia juos dominantys klausimai. Jei tokios

rekomendacijos yra, apsvarstykite, kurie iš rekomenduotinų klausimų yra svarbiausi Jūsų

pasirinktai verslo krypčiai, kaip juos aprašyti, ką akcentuoti, kad susidomėtų verslo plano

skaitytojai. Jei tokiu rekomendacijų nėra - pasinaudokite ekonominėje literatūroje pa

dartine verslo plano struktūra. Pritaikę ją savo verslui, numatykite svarbiausius verslo

plano skyrius ir klausimus, kurie aiškiai ir glaustai bus išdėstyti tuose skyriuose.

Rengdami verslo plano schemą, atkreipkite dėmesį į atit

as, kurias reikia užpildyti kreipiantis dėl paskolos, dalyvavimo konkurse ar pan. Daugelis

iš jose esančių klausimų būtinai turėtų atsispindėti verslo plane.

Parengta verslo plano schema aptariama ir numatoma, kurie klausimai bus pateikti

bendrai, kurie detaliai. Svarstoma, ar reikia papildomu tyrimu prieš pradedant rašyti. Galbūt

reikia smulkiai pan

cese, kainas, verslo reguliavimo įtaką a

edama rašyti.

šant planą, laikomasi tokių taisyklių:

• rašoma aiškiai, trumpai ir argumentuotai, nevartojant daug specifinių

patraukliai. Kiekvienas skyrius rašomas atsižvelgiant į bendrą tikslą,

jei rašant išaiškėja, kad plano struktūra nėra gera, ji pertvarkoma, ke

• nuo pradžios iki pabaigos naudojami skaičiai. Finansinė informacija ir prognozės turi

būti pare

• bendra ketinimu apžvalga (reziumė) rašoma pabaigoje, gerai apgalvojant kiekvieną

teiginį.

Patartina pateikti grafikų, schemų, kadangi toks verslo planas lengviau skaitomas,

patrauklesnis. Parašytas verslo planas tikrinamas ir pateikiamas įvertinti pašaliniams

asmenims, turintiems verslo planavimo patirties. Įvertinus jų pastabas, planas tobulinamas ir

pertvarkytas pateikiamas toms institucijoms, kurioms buvo rengtas. Paprastai jų atstovai

pirmiausia skaito bendrą ketinimų apžvalgą, finansines prognozes, todėl ypač svarbu

5

aiškiai ir patraukliai. Nesusidomėjęs bendra ketinimu

apž a,

jo r

viršelis, titulinis lapas.

pra urodoma:

avardė, telefonas, faksas,

vienas du sakiniai),

resas,

a),

ai kurie projekto - verslo plano rengėjai tituliniame lape nurodo bendrą projekto vertę ir

pateikia nuorodą apie projekto

eo kasečių prekyba, sudėtingo plano rengti nereikia. Plano sudėtingumas taip

pat

onės charakteristika,

produkto (paslaugos) aprašymas, rinkos analizė, marketingo strategija, gamybinės veiklos

org ansinė informacija.

šiuos skyrius parašyti kruopščiai,

valga, vertinantis firmos projektą asmuo gali visai neskaityti verslo plano, ir tada, žinom

engimo tikslas nebus pasiektas.

Informatyvūs turi būti ir verslo plano

Pa stai verslo plano viršelyje n

• firmos pavadinimas, adresas,

• verslo plano pavadinimas,

• firmos vadovo vardas, p

• verslo plano rengimo metai.

Tituliniame lape nurodoma:

• projekto esmė (

• pilnas įmonės pavadinimas, ad

• įmonės kodas,

• įmonės registracijos numeris,

• registravimo data,

• atsiskaitomoji sąskaita banke,

• valiutinė sąskaita (jei ji yr

• projektą rengusių verslininkų vardas, pavardė, telefonas, faksas,

• konsultantai (jei jie yra).

K

slaptumą.

2. VERSLO PLANO STRUKTŪRA

Verslo plano struktūra nėra apibrėžta. Ji priklauso nuo firmos, įgyvendinančios projektą,

veiklos srities, projekto dydžio. Verslininkas, numatantis gaminti kompiuterius, dėl projekto

ir jo rinkos sudėtingumo turi parengti labai smulkų planą. Jei jis planuoja įvairiarūšę

produkciją - taip pat reikalingas detalus planas. Bet jei jo verslo sumanymas yra, pavyzdžiui,

mažmeninė vid

priklauso nuo realizavimo rinkos dydžio, konkurentų skaičiaus, įmonės veiklos plėtros

perspektyvų.

Tačiau yra klausimu, kurie domina visus investuotojus ir į kuriuos viename ar kitame

verslo plano skyriuje kiekvienas verslininkas turi atsakyti. Tai - įm

anizavimo ir firmos valdymo charakteristika, fin

6

inė verslo plano struktūra:

apžvalga (reziumė, anotacija).

.

ždaviniai.

dinius akcininkus.

pa firmos veiklos apžvalga.

s.

os apžvalga ir tendencijos.

endencijos.

s.

ma.

rdavimų prognozės.

mybos proceso aprašymas.

ajėgumai.

s ir jų tiekėjai.

ikas.

alas ir darbuotojai.

ovus.

Žemiau pateikiama išplėst

1. Bendra ketinimų

2. Siūlomo projekto esmė.

2.1. Verslo idėja

2.2. Pagrindiniai tikslai ir u

2.3. Produktai.

3. Firmos charakteristika.

3.1. Nuosavybės forma.

3.2. Žinios apie verslininką ir partnerius, pagrin

3.3. Trum

3.4. Vietovės, kur įsikūrusi firma, aprašyma

4. Rinka.

4.1. Bendra rink

4.2. Šakos plėtros t

4.3. Vartotojai.

4.4. Konkurentai.

5. Marketingo planas.

5.1. Tikslai ir uždaviniai.

5.2. Kainų politika ir kaino

5.3. Realizavimo metodai ir kanalai.

5.4. Rėmimas ir rekla

5.5. Naujos produkcijos pa

6. Gamybos planas.

6.1. Gamybinės patalpos.

6.2. Trumpas ga

6.3. Gamybiniai p

6.4. Įrengimai.

6.5. Transportas.

6.6. Medžiagos, žaliavo

6.7. Energijos sunaudojimas.

6.8. Gamybos išlaidos.

6.9. Projekto įgyvendinimo graf

7. Valdymo person

7.1. Informacija apie vad

7

riniais veiksniais.

vietos.

naudojimas.

anas.

is pelnas.

(nuostolių) ataskaita).

kitos kopijos.

tų, naudotų rengiant verslo planą, kopijos.

a. Praktikoje, kaip minėta, verslininkai dažniau verslo

plano struktūrą pasirenka atsižvelgdami į banko, įvairių institucijų, kiekvienos šalies

potencialių investuo

pius, bet ne daugiau. Apžvalga rašoma darbo

pab kūs visi numatomo įgyvendinti projekto

idėj a žniausiai sudaro:

mas;

• jo rinkos aprašymas;

7.2. Darbuotojai.

7.3. Darbo užmokestis.

7.4. Organizacinė struktūra.

8. Rizikos įvertinimas

8.1. Rizika, susijusi su išo

8.2. Firmos silpnosios

8.3. Rizikos mažinimas.

9. Finansinis planas.

9.1. Finansavimo šaltiniai ir jų pa

9.2. Pajamų ir išlaidų pl

9.3. Piniginių srautų prognozės.

9.4. Balansin

9.5. Projekto atsipirkimo laikas.

10. Priedai.

10.1. Finansinė informacija (balansai, pelno

10.2. Įmonės registracijos pažymėjimas.

10.3. Kontraktų, licencijų ir

10.4. Dokumen

10.5. Tiekimų kainininkai.

10.6. Laiškai.

Tai labai detali verslo plano struktūr

tojų reikalavimus.

2.1. BENDRA KETINIMŲ APŽVALGA (REZIUMĖ)

Bendra ketinimų apžvalga užima 1-3 pusla

aigoje, kai parengti visi verslo plano skyriai ir aiš

os spektai. Jos turinį da

• projekto atsiradimo aplinkybės ir būtinu

• pagrindiniai tikslai;

• trumpa firmos veiklos charakteristika;

produkto (paslaugos) ir

• planuojama apyvarta ir laukiamas pelnas per artimiausius 2-3 metus ar per

kreditavimo laikotarpį;

8

o laikas,

urės investuotojas, kokios sąlygos numatytos būsimajam verslo

partneriui, kokia firmos valdymo komanda ir kaip ji padės firmai siekti sėkmės, kiek bus

sukurta naujų darbo vietų.

e rinkos segmente. Pavyzdžiui,

firm finiame rajone kompanija, teikiančia

visų š

Ka

• do, kad kompanija prioritetą teikia autoritetui, o ne

urės

• vietinio pobūdžio;

i savo veiklą, siekdama

• paslaugas - akcentuojama konkreti verslo rūšis;

grindinių krypčių, šioje verslo plano dalyje, jei firma jau

fun ti jos ankstesnę veiklą, paaiškinti, kaip Jūs tikitės

pasiekt

trumpai aprašyti:

tipriąsias ir silpnąsias vietas;

• papildomo kapitalo poreikis ir jo panaudojimas, projekto atsipirkim

naudingumo rodikliai;

• finansinių partnerių vaidmuo (kokią naudą jie turės finansuodami projektą);

• pagrindinės rizikos apibūdinimas ir jos mažinimo veiksniai.

Patartina apžvalgoje pabrėžti, kokia firmos stiprioji grandis, kuo siūlomas produktas

(paslauga) skirsis nuo konkurentų ir kodėl vartotojai pirks kaip tik Jūsų produktą, o ne

konkurento, kokią naudą t

2.2. VERSLO APRAŠYMAS

Verslo planavimo procesas pradedamas nuo verslo idėjos ir pagrindinių veiklos krypčių

formulavimo. Formuluotės turi būti trumpos, konkrečios, akcentuojančios firmos siekius ir

verslo privalumus, palyginti su konkurentais konkrečiam

os X tikslas - tapti autoritetingiausia savo geogra

rū ių reklamines paslaugas produkcijos gamintojams.

ip matome, visi žodžiai turi konkrečią paskirtį:

autoritetingiausia kompanija - ro

pinigams, todėl ji sieks kokybiškai aptarnauti savo klientus. Tai, be abejo, t

teigiamos įtakos ir pelno dydžiui;

savo geografiniame rajone - rodo, kad kompanijos veikla bus

• visų rūšių - suprantama, kad kompanija numačiusi plėst

visapusiškai patenkinti vartotojų poreikius tam tikroje srityje;

reklamines

• produkcijos gamintojams - rodo konkretų rinkos segmentą, į kurį orientuojasi

kompanija.

Kiekybiškai išreiškiami, realiai pasiekiami per tam tikrą laiko tarpą tikslai formuluojami

tolesnėje verslo plano rengimo eigoje.

Be verslo idėjos ir pa

kcionuoja, patartina trumpai apibūdin

i savo tikslą ateityje.

Verslininkas turi

• verslo pobūdį, jo s

• įmonės rūšį;

9

nenumatote rašyti skyriaus "Gamybos planas", patartina

šioj

imo sąlygas, įrenginių rūšis, jų

kain

o eiga. Patartina tai pateikti grafiškai.

nurody

ą turės

i kuriant gaminį;

nuotrauką ar piešinį, leidžiantį gerai įsivaizduoti būsimą

prek

šant numatomą gaminti

produktą (paslaugą), reikia pateikti apytikres veikios išlaidas ir kainą. Tuo remiantis bus

numatomas apytikris pelno, kuris bu ydis.

nereikia gailėti nei jėgų, nei lėšų, nei laiko.

Užs

epakankama gaminamų prekių paklausa vidaus

ir

• nuosavybės rūšį;

• esamą ir planuojamą kapitalo struktūrą;

• projekto įgyvendinimo kalendorinę eigą.

Jei rengiamame verslo plane

e dalyje aprašyti vietovę, kur įsikurs ar veikia firma, patalpas, pateikti informacijos apie

tiekėjus, tiekimų trukmę, kainas.

Šioje verslo plano dalyje, jei nerašysite "Gamybos plano", taip pat pateikiami duomenys

apie projekto įgyvendinimą: naujų įrengimų tiekėjus, tiek

as, nurodoma, kas sąlygojo nurodytų tiekėjų pasirinkimą, pateikiama kalendorinė

projekto įgyvendinim

Aprašant produktą (paslaugą), kurį verslininkas žada pasiūlyti vartotojui, reikia

ti:

• numatomo gaminti produkto (paslaugos) privalumus, palyginti su konkurentų

gaminiais;

• kokius poreikius tenkins gaminamas produktas (paslauga) ir kokią naud

vartotojai;

• kokie patentai, autorinės teisės, prekių ženklai panaudot

• ar gaminys bus tobulinamas, ar bus tęsiami tyrimų ir projektavimo darbai;

• kokie gaminio trūkumai ir kaip numatoma juos šalinti.

Labai svarbu šiame verslo plano skyriuje aprašyti pagrindines produkto - prekės savybes,

jo dizaino ir net įpakavimo ypatumus, numatomą servisą (jei tai techninis gaminys).

Pageidautina pateikti gaminio

ę. Vien tik idėja patraukti investuotoją ar gauti pinigų, jei nėra pagaminto nors vieno

prekės egzemplioriaus, yra sunku.

Jei firma nenumato atskirai pateikti gamybos plano, tai apra

s gautas realizavus prekę, d

2.3. RINKOS TYRIMAI

Tai svarbi verslo plano dalis. Ją rengiant

ienio šalių patirtis rodo, kad dažniausiai pasitaikanti verslo žlugimo priežastis yra

nepakankamas rinkos, jos imlumo įvertinimas.

Svarbiausia gamybos plėtojimo kliūtis – n

užsienio rinkose. Mažos paklausos priežastimi dažniausiai būna produkcijos,

10

s vietovės, kur bus

siūl sami rinkos analizė

gali t ciją, kam ir kiek reikia gaminti.

, patartina aprašyti:

naus firma;

veiksnius, lemiančius prekių paklausą;

• pagrindinius rinkos subjektus

amyba. Vadinasi pagrindiniai informacijos šaltiniai,

atlie

kon

lanuojamos gaminti prekės;

er artimiausius 5 metus (ar per visą projekto kreditavimo laikotarpį). Jei firmos

vadovas sugebės apytikriai nustatyti ir kainą, kurią vartotojas sutiks mokėti už prekę,

nekreipdamas dėmesio į konkurentų siūlomas prekes, bus galima sakyti, kad rinka tinkamai

ištirta.

neatsižvelgiant į vartotojų poreikius, gamyba.

Didžiausia klaida daroma tuomet, kai manoma, kad aukšta firmos produkcijos kokybė, jos

vartotojiškos savybės labai akivaizdžios, ir todėl ją norės įsigyti visi to

oma prekė, gyventojai, visos atitinkamos šakos firmos. Tačiau tik iš

bū i orientyras, kokią produk

Verslo plane, pateikiant informaciją apie rinką

• rinkos dydį, tendencijas;

• rinkos segmentus, kuriuos aptar

•

.

2.3.1. VARTOTOJAI

Sėkmingo verslo paslaptis – vartotojų paklausa. Vartotojų norų, skonio, motyvų, vienų ar

kitų prekių prioriteto, poreikio struktūros tyrimas yra būtina, nepamainoma sąlyga, norint

išlaikyti produkto ar paslaugos konkurencingumą. Taigi, pirmiausiai būtina išsiaiškinti, kokią

prekę, kokių vartojamųjų savybių, kokia kaina, kokį kiekį ir kur nori įsigyti potencialus

pirkėjas, ir tik po to organizuoti, pradėti g

kant vartotojų ir jų poreikių tyrimus, - patys vartotojai. Pokalbiai su jais, asmeniniai

taktai, apklausos padeda išsiaiškinti:

? kokios vartotojų grupės poreikius galėtų patenkinti p

? kokie pirkimo motyvai;

? kokia firmos produkcijos vartotojų perkamoji galia;

? kokią rinkos poreikių dalį galės patenkinti firma;

? kokia vartotojų reakcija į naujos, analogiškos paskirties prekės pasirodymą.

Rinkos tyrimai turi padėti nustatyti, kas, kodėl ir kiek pirks firmos prekes šiandien, rytoj,

poryt, p

11

uomenis apie konkurentų

veik

laida ta, kad jos

neįv ntus gana sudėtinga, todėl

tiks g

eginė grupė – tai įmonės tiesioginiai verslo konkurentai šakoje. Strateginių grupių

idėj u

iai ir jų strategija;

ios analogišką produkciją, taip pat prekes

pak a

:

• prekes, skirtas tam tikram rinkos segmentui.

• ūdingas gamybos diversifikavimas ir kurios dirba Jūsų

• rūšies produkcijos firmas gamintojas;

ganizacinę struktūrą.

Jei

2.3.2. KONKURENTAI

Svarbiausias prekių rinkos konjunktūros apžvalgos etapas – konkuruojančių firmų veiklos

tyrimas ir analizė. Šio etapo pagrindinis uždavinys yra surinkti d

lą ir nustatyti savos įmonės pajėgumo santykį su įmone konkurente. Nuo konkurencijos

lygio šakoje priklauso pelno ir šakos patrauklumas. Daugelio įmonių k

ertina visų konkurentų. Stebėti ir potencialius ir realius konkure

lin a išskirti vadinamąsias strategines grupes.

Strat

a s paprastina konkurencijos analizę ir daro šį procesą labiau valdomą.

Firmų konkurenčių veikla paprastai analizuojama tokia tvarka:

• sudaromas firmų, veikiančių ar galinčių veikti Jus dominančiame rinkos segmente,

sąrašas;

• analizuojama firmų konkurenčių veiklos statistiniai rodikl

• nustatomos stipriosios ir silpnosios konkuruojančių firmų pusės.

Konkuruojančios firmos – tai firmos, gaminanč

ait lus, kurie gali išstumti Jūsų prekę iš rinkos.

Firmos konkurentės gali būti grupuojamos pagal principą

• gaminančios didžiąją dalį nagrinėjamos produkcijos asortimento;

• gaminančios apibrėžto asortimento prekes;

gaminančios siauro asortimento

Prie potencialių konkurentų pirmiausiai reikia priskirti:

• firmas, linkusias į rinkos ekspansiją, veikiančias geografiškai artimose rinkose;

firmas, kurių strategijai b

pasirinktoje ar artimoje šakoje;

stambias analogiškos

• stambius medžiagų, žaliavų ir įrengimų tiekėjus analogiškos rūšies produkcijos

gamintojams;

• smulkias firmas, kurios, jei jas užvaldytų stambios kompanijos, gali tapti Jūsų

konkurentu rinkoje.

Sudarant firmų konkurenčių sąrašą, reikia nurodyti stambių firmų or

konkurentas palyginti nedidelė kompanija, reikia išsiaiškinti, ar ji nepriklauso kokiai nors

stambiai kompanijai. Tai būtina, kadangi smulkių firmų veikla, jų strategija ir taktika

dažniausiai priklauso nuo pagrindinės kompanijos, kuri gali funkcionuoti kur nors

12

ių tam tikroje rinkos dalyje sąrašą.

to, analizuojant

paa

binę,

kom ci platesnis rodiklių ratas, tuo objektyvesnis įvertinimas.

n ai - viena iš sunkesnių verslo plano dalių, ypač pradedantiems

vers in šų, galima pasinaudoti konsultacinių firmų, turinčių atitinkamas

duo n aslaugomis. Stokojant lėšų, informaciją reikia rinkti iš įvairių šaltinių:

,

• mugių,

• tiekėjų,

tiesiogiai iš vartotojų,

išorinės informacijos yra priskiriama informacija apie rinką, produkcijos ar

pas g prie vidinės informacijos yra priskiriama visa

info a projektu, marketingu, finansais bei gamyba.

ta iki sudarant verslo planą. Patikima ir kokybiška informacija

leid

rojektą;

pie

realizav

atitinka

užsienyje ir todėl gali nepatekti į firmų konkurenč

Labai svarbu yra firmų konkurenčių statistinių rodiklių ir jų strategijos analizė. Pagal

tokios analizės rezultatus galima prognozuoti konkurentų elgesį rinkoje. Be

iškėja stiprios ir silpnos konkurentų grandys, o tai padeda įmonei geriau parengti veiklos ir

pasirodymo rinkoje strategiją.

Tiriant firmas konkurentes, reikia analizuoti įvairias jų veiklos sritis (gamy

er nę ir kt.). Juo

Ri kos tyrim

lin kams. Nestokojant lė

me ų bazes, p

• laikraščiu

• žurnalu,

• statistikos leidinių,

•

• taip pat iš konkurentų.

2.3.3. INFORMACIJOS ŠALTINIAI

Verslo planui sudaryti būtina informacija. Ji gali būti išorinė ir vidinė.

Prie

lau os vartotojus bei konkurentus, o

rm cija susijusi sus įgyvendinamu

Informacija turi būti surink

žia:

• įgyvendinti Jūsų idėją ir p

• nustatyti vartotojų poreikius;

• įvertinti konkurenciją;

• sumažinti verslo riziką;

• sustiprinti Jūsų intuiciją.

Paprasčiau surinkti vidinę informaciją apie Jūsų įmonę ar projektą (duomenys a

imą, pelną ir nuostolius, klientus bei atsargas ir kt.) ją išanalizuoti ir pateikti

muose verslo plano skyriuose.

Išorinė informacija gali būti pirminė ir antrinė, kuri gaunama iš:

13

formacijos šaltinių, kuriuose galima rasti atsakymus į klausimus apie rinkas ir

jos

nstitucijų, konsultacinių firmų duomenų bazės, INTERNET-o informacija.

tistinės informacijos apie bendrą vidinį produktą,

gyv

konominė ir socialinė raida. Tai mėnesinis pranešimas, kuriame pateikiami

eina

rezultatai. Kiekvieną mėnesį leidžiamame leidinyje pateikiama

info

tatistikos departamento leidiniuose, kaip

"Įm

• antrinių šaltinių, t.y. renkant duomenis iš anksčiau parengtų informacijos šaltinių;

• pirminių šaltinių, t.y. specialiai renkant žinias apie konkrečios rinkos subjektus

apklausų, pokalbių, stebėjimų ir kitais metodais.

Antrinių in

subjektus, yra daug. Tai įvairūs Lietuvos informacijos instituto, Statistikos departamento

leidiniai, įmonių ir organizacijų katalogai, specialūs leidiniai apie rinkų konjunktūrą, kainas,

valstybinių i

Duomenų apie bendrąją situaciją rinkoje, ekonominį klimatą, šakos plėtros tendencijas,

gyventojų perkamąjį pajėgumą galite rasti Lietuvos statistikos departamento leidiniuose. Iš jų

paminėtini:

Lietuvos statistikos metraštis. Rinkinyje pateikiami duomenys apie Lietuvos ekonominį ir

socialinį vystymąsi. Jame rasite sta

entojus pagal miestus ir rajonus, gyventojų pajamas, darbo užmokestį, pramonę, statybą,

transportą, žemės ūkį ir kt. Rinkinyje pateikiama statistika galėsite pasinaudoti, kai iškils

poreikis nustatyti bendras tendencijas.

Lietuvos e

mųjų metų duomenys apie ekonominę ir socialinę raidą, gyventojus, finansinę situaciją,

pramonę, žemės ūkį, statybą, darbo jėgą, darbo apmokėjimą, kainas, vidaus bei užsienio

prekybą ir kt.

Verslo konjunktūra - vienkartiniai tyrimai apie ekonominį klimatą, bendrą esamos

ekonominės padėties vertinimą apdirbamosios pramonės, statybos, kelių transporto ir

mažmeninės prekybos įmonėse.

Pramonės darbo

rmacijos apie išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės pagamintos bei parduotos

produkcijos, dirbančiųjų skaičiaus, vidutinio atlyginimo, produkcijos gamintojų kainų

mėnesinius pokyčius.

Užsienio prekyba. Rinkinyje rasite duomenis apie ankstesnių metų eksportą pagal šalis ir

atskiras prekes. Duomenys pateikiami pagal Harmonizuotą prekių aprašymo ir kodavimo

sistemą. Todėl, norint naudotis juo, reikia turėti leidinį "Užsienio prekybos prekių sąrašas".

Reikalingus duomenis galite rasti ir tokiuose S

onių finansiniai rodikliai", "Vartotojų ir gamintojų kainų indeksai","Statybos kainų

indeksai", "Apie statybos sąnaudų vidutines kainas", "Mokamos paslaugos", "Paslaugų

apimtys Lietuvos įmonėse", "Mažmeninė prekyba".

Statybos firmoms ir prekybininkams naudinga susipažinti su Lietuvos informacijos

instituto keturis kartus per metus leidžiamu leidiniu "Statau ir remontuoju namą",

14

eninė prekyba". Jame taip pat rasite

žini

loge "Prekės ir kainos".

ryto", "Respublikos" prieduose, savaitraščiuose „Verslo žinios“, žurnale "Mokslas

ir te

rų firmų leidžiamus

žiny

beveik apie 50 tūkst. įmonių, nurodant

tik p

info

apie užsienio firmas teikia ir regioniniai Pramonės, prekybos ir amatų rūmai.

nkrečią įmonę, naudinga naudotis įvairių informacijos

age

žinti su tokio

pob

šaką ar veikios sritį, firmos teisinę formą.

ynai.

ra žinių apie savininkus, valdymo struktūrą, kapitalo

transportininkams - su žinynu "Krovinių gabenimas".

Prekybininkų ir gamybininkų informacija apie prekes ir jų kainas pateikiama PĮ

"Reziumė" leidžiamame mėnesiniame biuletenyje "Didm

ų apie Lietuvos rinką, joje vykstančius procesus, sociologinius tyrimus.

Prekių kainos, nurodant firmą, pateikiamos UAB "Informacijos fondas" mėnesiniame

leidinyje - informaciniame kata

Daug įdomios informacijos, reikalingos analizuojant rinką ir konkurentus, galima rasti

"Lietuvos

chnika" ir kt.

Ieškant duomenų apie konkurentus, patartina paanalizuoti atski

nus.

Lietuvos įmonių kataloge, pateikiama informacija

avadinimą, adresą, telefoną, faksą, vadovą, pagrindinę veiklos rūšį.

Visa Lietuva. Kataloge, nurodomas pavadinimas, adresas, telefonas, taip pat visos kai

kurių įmonių veiklos rūšys ir struktūriniai padaliniai.

Vertingos informacijos šaltinių fondas sukauptas Lietuvos technikos bibliotekos Verslo

rmacijos sektoriuje. Tai daugiau kaip 100 valstybių firmų adresai ir produkcijos registrai,

Europos, JAV, Baltijos šalių duomenų bazės ir pan.

Informacijos

Užsienio periodiniai leidiniai dažnai publikuoja statistinę informaciją apie atskirose

šakose veikiančių firmų skaičių, pagrindinius jų veiklos rodiklius, tačiau tokios apžvalgos

nėra reguliarios.

Ieškant informacijos apie ko

ntūrų kasmet leidžiamais žinynais, firmų žinynais, kurie vienas nuo kito skiriasi

pateikiamos informacijos pobūdžiu ir apimtimi. Galima išskirti tokias pagrindines žinynų,

leidžiamų užsienio šalyse, grupes:

Adresų žinynai. Juose pateikiami firmų adresai, teleksai ir pan. Susipa

ūdžio informacija naudinga norint sužinoti firmos pilną pavadinimą, telefoną, ieškant

firmos pagal turimą adresą, telefoną ir pan. Reikia atsiminti, kad firmos pavadinime dažnai

atsispindi informacija apie pramonės

Prekybiniai - firminiai žinynai. Jų pagalba galima sudaryti firmų, gaminančių analogiškos

paskirties prekes, ar firmų, užsiimančių atitinkamų prekių realizavimu, sąrašą. Išleidžiami

atskirų šalių ir tarptautiniai žin

Bendrafirminiai žinynai. Pateikiama informacijos apie firmų veiklos kryptis, nurodomi

firmos įkūrimo metai, y

15

dyd

i

gam

ažniausiai

pate

ų apie praėjusių metų rezultatus, kartais gali

būti a veiksnių, turinčių

irmos veiklos rezultatams, analizė. Labai įdomios būna ataskaitose pateikiamos įvairių

minė, tiek antrinė informacija turi sa ir privalumų.

1 lentel mai ir trūkum

Priv Trū m

į, metinę apyvartą, darbuotoju skaičių.

Paprastai tokie žinynai pateikia žinių apie gerokai mažesnį įmonių skaičių, palyginti su

anksčiau minėtais žinynais.

Šakiniai žinynai pateikia informaciją apie įmones, priklausančias atitinkamai šakai.

Paprastai juose nurodomos pagrindinės firmų charakteristikos, pateikiami atskiri ekonominia

ybinės veiklos rodikliai. Kai kuriuose žinynuose spausdinami firmų gaminamos

produkcijos techniniai duomenys. Dažnai tokius žinynus išleidžia atskiros šalys. Tai leidžia

palyginti ne tik atskiros šalies, bet ir viso pasaulio atitinkamos šakos firmų veiklos rodiklius.

Daug duomenų galima rasti ir periodinėje spaudoje. Atskirų šalių laikraščiuose ir

žurnaluose spausdinami stambiausių pasaulyje, šalyje, šakoje firmų sąrašai, kurie padeda

geriausiai nustatyti kompanijos vietą šakoje, šalyje, pasaulyje. Firmų sąrašai d

ikiami pagal atitinkamų metų pardavimų apimtis mažėjimo tvarka. Be nurodytos

informacijos, dažnai pateikiama duomenų apie grynojo pelno dydį, aktyvų sumą, pagrindinio

kapitalo dydį, pardavimų apimties santykį su kitais rodikliais, eksporto apimtį.

Analizuojant firmas, labai svarbios firmų metinės ataskaitos. Jos padeda geriau susivokti

firmos veikloje. Metinėse ataskaitose, be duomen

ir duomenų apie firmos ateities planus. Be to, jose paprastai pateikiam

įtakos f

šalių rinkų, kur prekės realizuojamos, apžvalgos.

Tiek pir vų trūkumų

ė. Antrinės informacijos privalu ai

alumai ku ai

• informacija surenkama gana greitai

lio šaltinių, tai

ati

įmonė negalėtų surinkti

• informacija ypač naudinga prieš

atliekant tyrimą, sudarant verslo plną

jau pasenusi

o metodologija ir

kad publikuojami ne visi

duomenys

• informacijos patikimumas nevisiškai

garantuotas

• informacija palyginti nebrangi

• informacija iš dauge

leidžia palyginti ir priešpastatyti

• gali būti gauta duomenų, kurių p

• informacija gali Jūsų nepasiekti, nes

duomenys surinkti kitiems

• informacija gali būti

• informacijoje gali būti prieštaravimų

• surinkim

apdorojimas nežinomi

• gali būti,

16

2 lentel ūkum i

Priv Trū m

ė. Pirminės informacijos privalumai ir tr

alumai

a

ku ai

• renkami duomenys konkrečiam

tikslui

• žinoma duomenų rinkimo metodika

os galima

nuslėpti nuo konkurentų

rireikti daug lėšų

• kai kuri informacija sunkiai

• visi rezultatai žinomi, ju

• informacijos patikimumas pasiekiama

• užima daug laiko

• gali p

• firmos tyrimo galimybės gali būti

ribotos

Siekiant gauti reikiamą informaciją, galima pritaikyti įvairiausius metodus. Vieni iš

labiausiai paplitusių yra šie: įvairių formų apklausa (anketavimas, interviu, apvalusis stalas),

rinkos segmentavimas, bandomi ės.

kinti jo skaitytojus, kad firmos pagamintos prekės tikrai

bus uo tikslu patartina aprašyti:

ją;

skatinimo metodus;

rganizavimą;

tingo plano elementai, kurie susideda iš daugelio klausimų. Verslo

plan

is kreditoriais.

ategiją, detalizuojami marketingo tikslai,

susi

iame rinkos segmente;

eji pardavimai, analizė bei prognoz

2.4. MARKETINGO PLANAS

Šioje verslo plano dalyje reikia įti

realizuotos. T

• marketingo tikslus ir strategi

• kainodarą;

• prekių realizavimo schemą;

• pardavimų

• klientų, įsigijusių prekę, aptarnavimo o

• reklamą;

• firmos ir prekės įvaizdžio formavimą.

Tai pagrindiniai marke

e ne į visus klausimus būtina atsakyti, tačiau reikia juos žinoti svarstant projektą kartu su

potencialia

Šioje dalyje, atsižvelgiant i pasirinktą firmos str

ję su:

• konkrečių prekių ir jų asortimento pardavimu;

• įsitvirtinimu konkreč

• gamybos ir/ar pardavimų apimties perspektyvomis;

• konkurencija ir pan.

Marketingo tikslai turi būti suformuluoti konkrečiai, trumpai. Pavyzdžiui, per metus

17

inti prekių apyvartą 15 proc., pasiekti ne mažesnį kaip 10 proc. pelningumą (grynojo

peln

sirinktus tikslus pasirenkama koncepcija, pagal kurią parengiama

mar

tobulinimui (gamybos kaštų

maž

mų prekių ir paslaugų kokybės, jų charakteristikų tobulinimą,

nauj

us parduotos, jei firma jų

real

tos, jei firma

teis

strategiją ir jos realizavimo programą galima vadovautis viena ar

keli

orinius ir vidinius veiksnius, galinčius turėti įtakos prekių apyvartai,

firm

Tar a statymo strategijų paminėtinos:

tų kainas;

- mažesnės gamybos (pardavimo)

sąn

padid

o ir pardavimų santykį), patenkinti 5 proc. vaikiškos avalynės rinkos poreikių ir pan.

Atsižvelgiant į pa

ketingo strategija.

Yra keturios pagrindinės marketingo koncepcijos:

1. Gamybos tobulinimo koncepcija pagrįsta įsitikinimu, kad firmos prekės ir paslaugos

turės paklausą rinkoje, jei jų kaina santykinai bus nedidelė, o realizavimo rinka - plati.

Verslininkai, pasirinkę šią koncepciją, prioritetą teikia gamybos

inimui) ir esamų paskirstymo kanalų efektyvumo didinimui.

2. Prekės tobulinimo koncepcija susijusi su nuomone, kad prekės ir paslaugos, kurių

kokybė, pagrindinės charakteristikos ir eksploatacinės savybės yra geresnės nei kitų firmų

analogiškų prekių ir paslaugų, visuomet bus realizuotos. Pasirinkę šią koncepciją verslininkai

savo veiklą orientuoja į gamina

ų modelių projektavimą.

3. Pardavimų skatinimo koncepcija reiškia, kad prekės b

izavimui ir pardavimų skatinimui skirs pakankamai dėmesio.

4. Rinkos koncepcija suprantama, kad prekės ir paslaugos bus realizuo

ingai nustatys rinkos poreikius ir juos patenkins efektyviau nei konkurentai.

Rengiant marketingo

omis koncepcijomis.

Strategijos realizavimo programą sudaro kompleksas priemonių, kurios rengiamos atlikus

rinkos tyrimus, įvertinus firmos galimybes, pasirinkus palankiausią rinkos segmentą, t.y.

išanalizavus visus iš

os pelningumui.

Kainų politika. Firmų kainų politikos esmę sudaro "teisingų" kainų nustatymas.

p d žniausiai pasitaikančiu prekių kainų nu

• kaina, atsižvelgiant į konkuren

• aukšta kokybė - aukšta kaina;

• nedidelės veiklos sąnaudos - žema kaina.

Verslo plano rengėjai turi paaiškinti, pagal kokius principus buvo nustatytos prekių

kainos. Tikslinga firmos gaminių (prekių) kainas palyginti su konkurentų nustatytomis

analogiškų prekių kainomis. Jei kainos aukštesnės nei konkurentų, reikia paaiškinti, su kuo tai

susiję: aukštesnė kokybė, unikalios savybės, papildomos paslaugos ar pan. Jei kainos

mažesnės, nurodykite, kas užtikrins prekės pelningumą

audos, pigesnės medžiagos, didesnė apyvarta ar pan.

18

umatomas taikyti nuolaidas, pateikti analogiškų prekių kainų ir

pard

pagrindinius prekių realizavimo kanalus, sandėliavimą,

tran

radijo ir televizijos klipai,

pro

mi padidinti

prek išlaidas.

rognozuojamas laikotarpis turėtų būti ne mažesnis kaip kreditavimo laikotarpis.

2.5. GAMYBOS PLANAS

ma informacijos apie projekto techninį aprūpinimą,

gam

rmos - realiai pagaminti

num

jų poreikio pagrįstumą, domisi daugeliu

klau

Jei k mimasi:

iniais pajėgumais;

is ir medžiagomis, jų tiekėjais;

naudojimu;

Patartina aprašyti n

avimų dinamiką.

Prognozuojant prekių kainų augimą, būtina pagrįsti visas prielaidas.

Marketingo plane reikia aprašyti

sportavimą, pardavimų rėmimą.

Pardavimų rėmimas suprantamas kaip siekimas sudominti potencialius vartotojus ir

daryti įtaką jų pirkimo sprendimams, informuojant apie firmą ir jos prekes. Viena iš

svarbiausių pardavimo rėmimo formų - reklama: skelbimai,

spektai, katalogai, reklaminiai lapeliai, kainų etiketės ir pan.

Verslo plane reikėtų trumpai aprašyti, kokių priemonių žadate imtis, siekda

ių realizavimą, pateikti informaciją apie prognozuojamas reklamos

Marketingo planą patartina baigti pardavimų apimties prognoze.

P

Šioje verslo plano dalyje pateikia

ybos plėtojimą, pajėgumus ir pan.

Svarbiausias šios dalies tikslas - įrodyti potencialiems kreditoriams (ir patiems įsitikinti),

kad firma bus pajėgi organizuoti efektyvią veiklą, o gamybinės fi

atytą kiekį prekių per numatytą laikotarpį ir reikiamos kokybės.

Potencialūs kreditoriai, norėdami įvertinti firmų vadovų kompetenciją pasirinktoje

veiklos srityje, jų pateikto plano bei investici

simu, susijusių su veikla, veiklos sąlygomis.

vei la - produkcijos gamyba, do

• gamybinėmis patalpomis;

• įrengimais, reikalingais projektui įgyvendinti;

• technologinės linijos gamyb

• gamybos proceso schema;

• kooperacijos su kitomis firmomis lygiu;

• produkcijos kokybės kontrolės organizavimu;

• naudojamomis žaliavom

• energijos su

• transportu;

• gamybos išlaidomis.

19

įmo imu įrengimais, ryšiais su tiekėjais ir pan.

A a akyti į klausimus:

aplink esančios tokio pat ar panašaus profilio firmos,

tran

atalpų, reikalingų projekto

įgy

konstruoti. Jei reikia, kiek tai kainuos;

?

ėgumus pateikia tik gamybinio profilio įmonės.

Paslaug

įrangą, reikalingą veiklai organizuoti (biuro baldai, kompiuteriai ir

pan.).

Gamybinio profilio ybos procesą ir pagrindinius jo

komponentus.

Jei firma naujai besisteigianti, norint

•

•

Jei veikla susijusi su paslaugų teikimu, ypač jei tai prekybos ar viešojo maitinimo

nė, domimasi patalpų vietos parinkimu, aprūpin

pr šant vietovę svarbu ats

? Koks firmos adresas?

? Kokios verslo rūšys daugiausia paplitusios šiame rajone?

? Kodėl Jūs pasirinkote šią vietą, o ne kokią nors kitą?

? Kodėl Jūs galvojate, kad ši vieta geriausiai tinka Jūsų firmai?

? Kokią įtaką Jūsų pasirinkimas turės verslo plėtrai?

Jei firmos veikla susijusi su paslaugų teikimu, patartina sudaryti žemėlapį, kuriame būtų

pažymėta projektą pristatanti firma ir

sporto tinklas. Naudinga nurodyti gyventojų tankumą, pėsčiųjų ir transporto srautus,

atstumą iki transporto sustojimo vietų.

Gamybinių pajėgumų aprašymas pradedamas nuo p

vendinimui, aprašymo. Jei firma veikianti, nurodoma:

? koks firmos užimamų patalpų dydis, kokie jų ypatumai;

? ar žemę, patalpas nuomojate, ar esate jos savininkas. Kokia nuomos kaina;

? ar reikia pastatus re

Jei firma planuoja statyti naujus pastatus, būtina pateikti informaciją apie statybos

kainas, nurodyti, kas rengė projektą, kas atliks statybos darbus. Patartina priede pateikti

statybos darbų sąmatą.

Duomenis apie gamybinius paj

ų firmos, jei jų veikla nesusijusi su gamyba, tik trumpai aprašo esamą ir

planuojamą pirkti

įmonės turėtų trumpai aprašyti gam

įgyvendinti projektą nurodoma:

kiek, kokių įrengimų reikia įsigyti;

įrengimų techninės charakteristikos, kainos, tiekėjai, tiekimo sąlygos;

• įrengimų privalumai, palyginti su alternatyviais tiekėjų siūlomais variantais, jų

pristatymo, montavimo išlaidos.

Jei įmonė veikianti, nurodoma, kokie anksčiau įsigyti įrengimai bus panaudoti

20

irma pirmaisiais veiklos metais

pas

o gaminama produkcija paklausi rinkoje (jei,

sup

paslaugomis, reikia aprašyti, kokiems

sub

ėti,

ar n

audų prognozę rengti atskirai kiekvienai prekei.

as ir pagrindiniai prekės kainos elementai: išlaidos

medžiagoms, darbui ir kt.

Šioje verslo plano dalyje, jei nėra lima pateikti informacijos ir apie

pagrindinius medžiagų tiekėjus, tiekimų trukmę, žaliavų ir medžiagų kainas, aprašyti

alte

ų sąrašo, jų trumpų biografijų,

num

įgyvendinant naują projektą, kokios jų techninės charakteristikos, kaina. Paminėtinos

gamybinės problemos ir numatomos priemonės joms išspręsti.

Šiame skyriuje tikslinga pateikti gamybinių pajėgumu panaudojimo prognozes.

Pažymėtina, kad naujos įmonės dažnai daro klaidą, jau pirmaisiais veiklos metais

prognozuodamos didesnį kaip 80 proc. gamybinių pajėgumų panaudojimo lygį. Esant tokiai

prognozei, potencialūs kreditoriai ar partneriai pradeda abejoti firmos vadovų kompetencija.

Užsienio šalių specialistų teigimu, jei naujai įkurta f

iekia 50-60 proc., o antrųjų metų viduryje - 75-80 proc. gamybinių pajėgumų panaudojimo

lygį, galima teigti, kad firmos gamybinis personalas yra aukštos kvalifikacijos, patyręs,

technologinė linija gerai subalansuota,

rantama, sandėlyje nedidėja pagamintų prekių atsargos).

Jei firma naudosis subrangovų teikiamomis

rangovams ir kokie darbai bus pateikti, kodėl ir kiek jiems reikės mokėti. Rekomenduotina

priede pateikti sutarčių kopijas, jei jos yra.

Tais atvejais, kai gamybos procesas daro didelę įtaką gamtinei aplinkai, būtina pažym

ėra nesutarimų su gamtos apsaugos tarnybomis.

Tiek gamybinei, tiek negamybinei firmai šioje verslo plano dalyje tikslinga aprašyti,

pagal kokius principus bus prognozuojama gamybos išlaidų struktūra, kaip nustatomos

žaliavų, medžiagų, energijos, tiesioginio darbo apmokėjimo išlaidos produkcijos vienetui.

Patartina gamybos sąn

Potencialius projekto finansuotojus visuomet domina, kaip firma pasieks ir garantuos

optimalią išlaidų struktūrą, aukštą produkcijos kokybę. Todėl reikėtų paaiškinti, kaip bus

kontroliuojamas gamybos proces

atskiros dalies, ga

rnatyvius variantus.

2.6. VALDYMAS

Rengiant šią verslo plano dalį būtina galvoti, kad investicijos teikiamos konkretiems

žmonėms, o ne planui.

Patartina šį skyrių pradėti nuo valdymo komandos nari

atomų pareigų ir funkcijų aprašymo.

Pateikiant biografines žinias, tikslinga, be amžiaus, išsilavinimo, darbo stažo,

21

, aprašyti kvalifikacinius ir organizacinius jų

sug

ės valdymo organizacinė schema dažniausiai būna nesudėtinga, nes

visa

isas valdymo funkcijas, nuo kurių priklauso įmonės sėkmė, pateikti jų

pas

a, kadrų politika.

Pare t

uždavin

Spe l

vadovau

mas. Struktūra privalo užtikrinti greitą ir teisingą

f

turi būti tokia, kad

Visos įmonės koordinavimą atlieka jos

aukšči

valdymo sąlygų.

apibūdinti valdymo darbuotojų profesinę patirtį

ebėjimus, privalumus, mokėjimą bendrauti su žmonėmis.

Tuo atveju, kai verslo planas rengiamas sparčiai besiplečiančiai įmonei, tikslinga pateikti

žinias tik apie 2-3 valdymo darbuotojus ir aprašyti visos valdymo komandos kompetenciją,

jos stipriąsias ir silpnąsias puses.

Naujai įsteigtos įmon

s valdymo funkcijas atlieka vienas asmuo - verslininkas, įmonės savininkas. Įmonei

plečiantis, didėjant darbų apimčiai, didėja ir valdymo darbuotojų skaičius. Vienas žmogus be

vargo gali vadovauti penkiems pavaldiniams, bet be pavaduotojų vadovauti 50-čiai

darbuotojų jis nepajėgs.

Nepriklausomai nuo valdymo darbuotojų skaičiaus, šioje verslo plano dalyje patartina

išvardyti v

iskirstymą. Tai domina ne tik potencialius investuotojus, bet ir įmonės darbuotojus, nes jie

susipažįsta su įmonės perspektyv

ng i gerą organizacinę valdymo struktūrą, teisingai paskirstyti funkcijas - nelengvas

ys.

cia istai teigia, kad efektyvi organizacinė valdymo struktūra yra tada, kai ją sudarant

jamasi šiais principais:

• tikslų vienovė. Tai reiškia, kad turi egzistuoti glaudus ryšys tarp įmonės tikslų ir

padaliniams keliamų uždavinių;

• struktūros paprastumas. Juo struktūra paprastesnė, tuo lengviau personalas prie

jos prisitaiko ir tuo aktyviau darbuotojai dalyvauja įgyvendinant kompanijos tikslus;

• ryšių (komunikacijos) efektyvu

in ormacijos perdavimą, greitą atgalinį ryšį;

• vienasmenis pavaldumas. Tai reiškia, kad struktūra

darbuotojas gautų nurodymus tik iš vieno viršininko. Dvigubas pavaldumas ne tik

nereikalingas, bet ir kenksmingas;

• pavaldinių skaičiaus ribojimas. Pavaldinių neturi būti daugiau kaip 5-6. Juo

aukštesnė valdymo pakopa, tuo mažiau turi būti pavaldinių;

• valdymo pakopų skaičiaus ribojimas. Juo pakopų daugiau, tuo ilgiau informacija

eina iš viršaus į apačią ir atgal, tuo labiau ji iškraipoma;

• funkcijų atskyrimas. Linijinio ir funkcinio valdymo padalinių veikla bei

atsakomybė turi būti griežtai atskirtos.

ausioji vadovybė. Išvardytų principų laikymasis - tai tik viena efektyvios

struktūros sukūrimo Projektuojant struktūrą,

22

būtina įve išskiria tokius svarbiausius

veiksn ,

1.

o technologija, komunikacijos,

2.

imo ir

organais, valstybinio

i ir intensyvumas), esama ir numatoma firmos

gos ir darbo apmokėjimo politika.

Projektuoj o pirmajame etape

parengiama be ija) ir nustatomi:

cijos, ryšiai tarp padalinių.

Sva a tyti tikslus, nes pagal juos formuojamos

stambios savarankiškos tarnybos, kurioms vadovauja generalinio direktoriaus pavaduotojai.

Ant a ių padalinių skaičius, struktūra.

ndrąją kiekvieno padalinio schemą;

rnybų vadovų instrukcijas.

Sav n tūroje yra skyriai, valdybos, biurai, sektoriai,

laborato o

entuojantys

dok

iame etape taip pat parengiamos pareiginės instrukcijos ir nuostatai.

rtinti daugelį aplinkybių ir veiksnių. Specialistai

ius tiesiogiai veikiančius firmos organizacinę struktūrą:

Mokslo ir technikos: esami ir būsimi moksliniai tyrimai, esama ir būsima

gamybos technika bei technologija, valdym

ryšių priemonės.

Ekonominiai: ekonominė ir finansinė rinkos konjunktūra, valiutiniai

santykiai, pelno didėjimo tempai, kapitalinių įdėjimų poreikis ir jo

didėjimas, darbo apmokėjimo politika.

3. Struktūriniai: gamybos kooperavimo, specializavimo ir kombinavimo

būklė bei numatomi poslinkiai, teritorinis gamybos vienetų išsidėstymas,

filialai, jų dydis ir savarankiškumas, valdymo centralizav

decentralizavimo santykis, vykdymo kontrolės (ypač finansinės) laipsnis.

4. Socialiniai: santykis su valstybės valdžios

reguliavimo pobūdis (sverta

socialinių garantijų, darbo apsau

ant įmonės organizacinę valdymo struktūrą, projektavim

ndroji struktūrinė schema (kompozic

• organizacijos tikslai ir uždaviniai;

• organizacijos tipas ir teisinis statusas;

o ekonominės, teisinės ir administracinės veiklos ribos;

o funk

rbi usia "kompozicijos" stadijoje - numa

raj me etape nustatoma pagrindin

Patartina parengti:

• be

• padalinių nuostatus;

• ta

ara kiški vienetai organizacinėje struk

rij s.

Trečiajame etape galutinai suprojektuojama struktūra ir parengiami reglam

umentai:

• etatų sąrašas ir padalinių skaičius;

• padalinių struktūros.

Š

23

Visa tai gali būti pateikiam šioje verslo plano dalyje

pateikiama tik įmonės valdymo organizacinės str ūros schema.

NAS

dalių. Pagal šio skyriaus duomenis

potencia s ie firmos veiklos laukiamus rezultatus,

investic p

Ši v s tsižvelgiant į ankstesnių skyrių informaciją, prielaidas,

planuojamu ateikiama:

žioje pateikti informaciją apie firmos

fina

Fina i prognozės yra glaudžiai susijusios tiek su firmos veikla, tiek su

veiksnia usančiais nuo firmos (infliacija, mokesčių pasikeitimai,

konkure rekių pasirodymas ir pan.).

Dėl šios priežasties patartina pateikti kelis finansinių prognozių variantus:

• pesi

• labiausiai tikėtiną

IMO ŠALTINIAI

e nėra duomenų apie projekto įgyvendinimo

išla

svarbu nustatyti realią projekto kainą. Patartina verslo plano prieduose pateikti

suta ių, jei jos pasirašytos, kopijas ar tiekėjų siūlymus. Skolintojai gali nefinansuoti firmos

pro

Informa tartina pateikti lentelėje, kartu nurodant ir finansavimo

šaltinius

a verslo plano prieduose, o

ukt

Patartina šioje dalyje pateikti informaciją apie valdymo personalo darbo apmokėjimą.

2.7. FINANSINIS PLA

Finansinis planas - viena iš pagrindinių verslo plano

lū investuotojai, kreditoriai sprendžia ap

ijų elningumą, firmos galimybes grąžinti skolą.

er lo plano dalis rengiama a

s veiksmus. Finansiniame plane p

• projekto kaina ir finansavimo šaltiniai;

• prognozuojama pelno (nuostolių) ataskaita;

• sąskaitų balansų lentelė;

• grynųjų pinigų srautų prognozė.

Veikiančioms firmoms patartina šio skyriaus prad

nsinę būklę, trumpai supažindinti su finansinių rodiklių dinamika.

ns nių rodiklių

is, tiesiogiai neprikla

ntų veikla, naujų p

mistinį,

• ir optimistinį.

2.7.1. PROJEKTO KAINA IR FINANSAV

Projekto kaina nustatoma pagal gamybos (ūkinės-komercinės veiklos) plano duomenis.

Jei firmos verslo plano ankstesniuose skyriuos

idų struktūrą ir kainas, juos būtina pateikti šiame skyriuje.

Labai

rč

jekto, jei įsitikins, kad kainos yra nerealios.

ciją apie projekto kainą pa

.

24

Iš kokių nių gali būti finansuojamas projektas, priklauso nuo:

•

• projekto rizikos;

ičiuojant ir

pro

ties. Jų lyginamasis svoris bendroje sąnaudų

stru

sąnaudas, gaunamas pelnas prieš palūkanas

ir m

nų suma

nep

o pelno atėmus mokesčius, gaunamas grynasis pelnas.

finansavimo šalti

• firmos finansinės būklės;

• kiek ir kada reikės finansinių lėšų;

grynųjų pinigų srauto prognozės;

• finansavimo šaltinių kainos.

2.7.2. PARDAVIMŲ APIMTIES IR PELNO (NUOSTOLIŲ) PROGNOZĖ

Rengiant pardavimų apimties prognozę, atsižvelgiama į prognozuojamą vienetinę

pardavimų apimtį ir pardavimų kainas, pateiktas marketingo plane.

Pelno (nuostolių) ataskaita - tai visų firmos įplaukų ir išlaidų planas, apska

gnozuojamo laikotarpio grynąjį pelną.

Labai svarbu parengti realią veiklos sąnaudų prognozę. Sąnaudų struktūra ir išlaidų

skaičiavimo schema priklauso nuo firmos veiklos pobūdžio: vienokia ji bus gamybinės,

kitokia - paslaugų, vienokia - mašinų gamybos, kitokia - maisto pramonės firmos.

Visos veiklos sąnaudos skirstomos į tiesiogines ir netiesiogines.

Tiesioginės sąnaudos - tai gamybos kintamosios išlaidos, kurių kitimas priklauso nuo

produkcijos ir paslaugų gamybos apim

ktūroje didžiausias, sudaro 70-90 proc. visu sąnaudų. Patartina tiesiogines sąnaudas

skaičiuoti pagal normatyvus. Jei jų nėra, tai skaičiuojant atskiras sąnaudas galima vadovautis

savo ir kitų analogiškos ar panašios produkcijos gamintojų patirtimi. Patartina paaiškinti, kuo

remiantis ir kaip buvo atlikti skaičiavimai.

Iš įplaukų atėmus tiesiogines ir netiesiogines

okesčius. Susitarus su kredito teikėju, firma gali mokėti palūkanas kas mėnesį, kas

ketvirtį, kas pusmetį. Pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiama metinių palūka

riklausomai nuo to, kaip buvo atsiskaitoma. Palūkanų dydis priklauso nuo metinės

palūkanų normos ir paskolos grąžinimo grafiko.

Iš pelno prieš palūkanas ir mokesčius atėmus palūkanas, gaunamas neapmokestinamasis

pelnas. Iš neapmokestinamoj

Kiekviena firma, realizuodama projektą, tikisi, kad jos veikla bus sėkminga ir ji gaus

pelną. Pelnas yra svarbus rodiklis bankui, suteikiant firmai paskolą, tačiau nereikia bijoti, jei

pirmaisiais metais firma neturės pelno arba dirbs nuostolingai. Nuostolius kompensuos

vėlesnio laikotarpio pelnas.

25

ali būti vertinamas kaip perspektyvus, ypač esant santykinai dideliam

skolinto kapita

ų išlaidų sumai - nėra nei

peln

idos

Naudojantis šia elementaria lygybe nesunku pagal pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis

apskaičiuoti kritinę pardavimų a

Pavyzdys. Prognozuo lyginamasis svoris

paja

000 Lt,

k = Pk / P = ( 20000 / 25000 ) * 100 = 80 proc.

Esant tokiam santykiu omis labai sumažėja.

Tai nėra vienintelis kriterijus, pagal kurį vertinamas projektas, tačiau, esant tokiems

rezu

2.7.3. SĄSKAITŲ BALANSŲ LENTELĖ

laikotarpiu -

pap

etus naudojamas firmos turtas. Ilgalaikį turtą galima

sug

ąskaitų balanso lentelėje yra įkainojamas pagal įsigijimo kainos likutinę

vert

Patartina, parengus pelno (nuostolių) ataskaitą, įvertinti verslo riziką. Ją iš dalies atspindi

kritinės ir prognozuojamos pardavimų apimties santykis (k). Jei šis santykis didesnis nei 75 -

80 proc., projektas g

lo poreikiui ir nestabiliai rinkos konjunktūrai.

Kritinė pardavimų apimtis suprantama kaip pardavimų apimtis pelno lūžio taške, t.y. kai

pajamos, gautos pardavus produkciją, lygios kintamų ir pastovi

o, nei nuostoliu:

Pelnas iš realizavimo (Pk) = Kintamos išlaidos + Pastovios išla

pimtį ir įvertinti riziką.

jamos pajamos (P) - 25 000 Lt. Kintamų išlaidų

mose - 60 proc. Pastovios išlaidos - 8 000 Lt. Kritinė pardavimų apimtis:

Pk = 0,6 - Pk + 8000 Lt,

Pk = 8000 / (1 - 0,6) = 20

i, tikimybė gauti paskolą palankiomis sąlyg

ltatams, mažai tikėtina, kad ir kiti rodikliai bus geri.

Sąskaitų balansų lentelė - tai firmos finansinis vaizdas tam tikru jos veiklos

rastai paskutinę finansinių metų dieną. Sąskaitų balansų lentelė rengiama pagal klasikinę

apskaitos lygybę:

Turtas = įsipareigojimai (skolininkų nuosavybė) + Savininkų (akcininkų) nuosavybė.

Sąskaitų balanso lentelės formos pavyzdys pateikiamas 3 priedo 3 lentelėje.

Ilgalaikis turtas - tai daugiau kaip m

rupuoti į gamybos priemones, finansines investicijas ir nematerialųjį turtą. Nurodytoje

lentelėje pateikiamos tik gamybos priemonės. Jei firmos turto struktūroje yra finansinių

investicijų (kitų įmonių akcijų, obligacijų) ar nematerialiojo turto (licencijų, patentų), juos

reikia įrašyti į lentelę.

Ilgalaikis turtas s

ę, t.y. prie gamybos priemonių pirkimo kainos pridedamos jų transportavimo, montavimo

bei kitos išlaidos ir atimama nusidėvėjimo vertė. Patartina priede pateikti lentelę, kurioje

pagal ilgalaikio turto grupes būtų nurodyta turto vertė, nusidėvėjimo normatyvai ir

26

kėjų įsiskolinimas, gamybinės atsargos, turtas, kuris

grei

rie tiesiogiai priklauso nuo produkcijos apimties, pakoreguoti

pro

eka

jai siskaičius su kreditoriais, valstybe, akcininkais. Šio pelno suma didėja, jei įmonės

grynasis pelnas

arengus sąskaitų balanso lentelę, patartina apskaičiuoti finansinio statuso rodiklius,

apib

tam tikro laikotarpio pabaigoje. Pinigų srautų ataskaita padeda įvertinti firmos

sugebėj ą o finansavimo poreikį, galimybę ateityje gauti

teigiam

Pini kos ir išmokos skirstomos į tris pagrindines

gru

s;

Pini

ai už investicijas;

okėti pinigai už prekes,

nusidėvėjimo suma.

Trumpalaikis turtas - tai pinigai, pir

čiau kaip per vienerius metus gali būti paverstas pinigais. Tai kintama, sunkiai

prognozuojama sąskaitų balansų lentelės dalis. Paprasčiausias metodas - ankstesniųjų metų

balanso straipsnius, ku

porcingai gamybos apimties kitimui.

Ilgalaikiai įsipareigojimai - tai paskolos, kurias gavo firma ir kurių grąžinimo terminas

yra ilgesnis negu vieneri metai. Palūkanos už šias skolas atsispindi trumpalaikių

įsipareigojimų sudėtyje.

Trumpalaikiai įsipareigojimai - tai visos įmonės skolos, kurias įmonė privalo grąžinti per

vienerius metus. Trumpalaikiai įsipareigojimai nuo ilgalaikių skiriasi trukme. Ilgalaikių skolų

paskutiniųjų metų suma įrašoma į trumpalaikių įsipareigojimų sudėtį. Prie trumpalaikių

įsipareigojimų priskiriamos skolos prekių, paslaugų tiekėjams, darbuotojams.

Grynasis turtas - tai savininkų finansinė teisė į firmos turtą. Jį sudaro įstatinis kapitalas,

rezervai, nepaskirstytas pelnas. Nepaskirstytas pelnas - tai firmos uždirbtas pelnas, kuris li

at

didesnis už dividendų ir skolų, mokamų iš grynojo pelno, sumą.

P

ūdinančius firmos finansinį patikimumą, - pelningumo, likvidumo, įsiskolinimo ir kt.

2.7.4. PROGNOZUOJAMA PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

Pinigų srautų prognozė - tai būsimi pinigų gavimai, išleidimai ir prognozuojamas pinigų

balansas

im valdyti pinigų srautus, papildom

us pinigų srautus, apmokėti įsiskolinimus.

gų srautų ataskaitoje visos pinigų įplau

pes:

• pinigų srautai iš firmos veiklos;

• pinigų srautai iš investicinės veiklo

• pinigų srautai iš finansinės veiklos.

gų srautai iš firmos veiklos tai:

• pinigų įplaukos už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas, palūkanos už suteiktas

paslaugas, dividend

• tiekėjams ir rangovams sum

27

a

kitos pinigų išmokos,

Pin

materialiojo ir nematerialiojo ilgalaikio turto;

ertybinių popierių;

duodant vertybinius popierius (išskyrus tuos, kurie numatomi

Pini s veiklos apima:

apitalo

t obligacijas, vekselius ir kitus

ėjus įmonės įsiskolinimui joms;

los (pavyzdžiui, gautas palūkanas);

ams dividendų forma;

• pinigų išmokėjimą savininkams už išperkamas įmonės akcijas;

• pinig

• įsipareigojimų apmokėjimą kitoms įmonėms;

2.8. VERSLO IR INVESTICIJŲ VERTINIMO METODAI

į banką 1 000 Lt, tai praėjus dvejiem

met

anką turime padėti 827 Lt. Taigi, po dvejų metų gautinų

m terialines vertybes ar suteiktas paslaugas, darbo užmokestis, palūkanos,

sumokėtos už gautas paskolas, įvairūs mokesčiai ir visos

nepriskiriamos investicinei ar finansinei veiklai.

igų srautai iš investicinės veiklos apima:

• pinigų išmokėjimus įsigyjant

• pinigų išmokėjimus įsigyjant įvairių v

• pinigų gavimus perleidžiant materialųjį ir nematerialųjį ilgalaikį turtą;

• pinigų gavimus par

įsigyti norint juos perparduoti).

gų srautai iš finansinė

• pinigų gavimą iš savininkų, išleidžiant visų rūšių akcijas ar kitus k

vertybinius popierius;

• pinigų gavimą iš skolintojų (kreditorių), išleidžian

vertybinius popierius;

• pinigų gavimą iš kredito institucijų, padid

• kitus pinigų gavimus iš įmonės finansinės veik

• pinigų išmokėjimą savinink

ų išmokėjimą kredito institucijoms;

• kitus pinigų išmokėjimus.

Priimant galutinį| sprendimą dėl verslo idėjos įgyvendinimo, būtina atsižvelgti, kokią

įtaką naujasis projektas turės firmos finansinei būklei, koks kapitalo, investuoto į verslą,

efektyvumas.

Užsienio šalių praktikoje skaičiuojant efektyvumą atsižvelgiama į vertės pasikeitimą per

laiko tarpą. Taip vertinti yra svarbu, nes didžioji dalis lėšų į projektą investuojama jo

įgyvendinimo pradžioje, o piniginės įplaukos, pelnas gaunamas per ilgą laiko tarpą. Tas pats

piniginių vienetų kiekis, gautas po n metu, turės mažesnę vertę, negu gautas šiandien.

Pavyzdžiui, jei Jūs kiekvienų metų pabaigoje padedate

ams po pirmojo indėlio, esant 10 proc. palūkanų normai, pirmasis 100 Lt padidės iki 1

210 Lt, antrasis - iki 1 100 Lt. Jei pažvelgsime atvirkščiai, matysime, kad, norėdami po dveįų

metų turėti 1 000 Lt, šiandien į b

28

1 000 Lt šiandieninė vertė mažesnė.

mosios vertės perskaičiavimas į dabartinę vertę vadinamas diskontavimu, o

dab čiavimas į būsimąją - kaupimu. Būsimoji dabartinių pinigų vertė

aps ulę:

FV = PV - (1 + i)n,

PV - dabartinė vertė,

al atvirkštinę formulę:

erslo ir

investicijų efektyvumą, nes dabartines ir ateities s as bei kitus finansinius

rezultatus galima palyginti tame pačiame laiko pj

PV) metodas. Tai vienas iš plačiausiai paplitusių

pro ynoji diskontuota vertė apskaičiuojama pagal formulę:

NPV = - Ko + ( ) nt

nn iCF −

=+×∑ 1

1

kur

pio metai.

as.

avyzdys. Įgyvendinus projektą, pirmaisiais metais firmos grynosios pajamos - 2 tūkst.

Lt, antraisiais - 40 tūkst. Lt, treč ūkst. Lt., ketvirtaisiais - 124 tūkst. Lt. Pradinė

inves .

ė ų.

Būsi

artinės vertės perskai

kaičiuojama pagal form

kur

FV- būsimoji vertė,

i - diskonto (palūkanų) norma,

n- laikotarpis.

Būsimoji vertė į dabartinę vertę perskaičiuojama pag

FV = PV - (1 + i)-n.

Laikantis aprašyto vertės perskaičiavimo principo, galima objektyviau įvertinti v

ąnaudas, pajam

ūvyje.

Grynosios diskontuotos vertės (N

jektų vertinimo metodų. Gr

NPV - grynoji diskontuota vertė,

Ko - pradinė investicija,

CF - grynųjų pinigų srautai,

i - diskonto (palūkanų) norma,

n - metų nuo investicijos pradžios skaičius,

t - paskutinieji laikotar

Jeigu NPV teigiama - projektas priimtinas, jei neigiama - atmestin

P

iaisiais - 120 t

ticiįa - 200 tūkst. Lt

Projekto kreditavimo trukm - 4 metai, diskonto norma -10 procent

Metai

0 1 2 3 4

Gry ųjų pinigų srautai, Lt -200000 2000 400000 120000 124000n

Dis 091 0,8264 0,7531 0,6830 konto koeficientas 1,0000 0.9

Grynoji diskontuota vertė, Lt -200000 1818 33056 90156 84694

29

Akumuliuota grynoji vertė, -200000 -198182 -165126 -74970 +9724

Grynoji diskontuota vertė NPV = 9 724 Lt.

Grynoji diskontuota vertė labai priklauso nuo diskonto normos. Kokia ji turi būti,

sprendžia verslo plano rengėjai, įve rinkos kainą, verslo riziką. Dažnai, jei

verslo plano rengimo metu yra žinom ą firma turės mokėti už suteiktą

reditą, diskonto norma skaičiuojama kaip svertinis vidurkis, atsižvelgiant tik į investuojamo

ūkanų normas:

rtindami kreditų

a palūkanų norma, kuri

k

kapitalo struktūrą ir finansiniu institucijų nustatytas pal

sn KKi

+ssnn iKiK ×+×

=

kur Kn

ama palukanų normą. į palūkanas,

kurias bankas moka už indėlius. Pažymėtina, kad juo didesnė disk grynoji diskontuota vertė.

Pajamų ir sąnaudų santykis parodo, kokią naudą

firm cijų per veiklos gyvavimo laikotarpį:

estinas.

. Skolintas kapitalas sudaro 75 proc.

etai.

rynosios pajamos iš firmos veiklos pirmaisiais metais - 20 000 Lt, antraisiais - 80 000

Lt, Palūkanų norma už

kreditą -12 proc., už indėlius - 8 proc.

Projekto gyvavimo la

- nuosavas investuotas kapitalas,

Ks - skolintas investuotas kapitalas,

in - skolinto investuoto kapitalo metinė palūkanų norma,

is - nuosavo investuoto kapitalo palūkanų norma.

Šiuo atveju riziką įvertina finansinė institucija, nustatydNuosavo investuoto kapitalo palūkanų norma dažniausiai nustatoma atsižvelgiant

onto norma, tuo mažesnė

Pajamų ir sąnaudų santykio metodas.

os savininkai turės iš investi

PI = (A/K) * 100 proc.

kur PI - pajamų ir sąnaudų santykis,

A - diskontuotos pajamos,

K - diskontuoti investiciniai kaštai.

Jeigu PI >1, projektas priimtinas, jei PI<1 - atm

Pavyzdys. Pradinės investicijos į verslą, įskaitant visas sąnaudas (įrengimų montavimo,

derinimo, personalo apmokymo ir pan.), - 190 000 Lt. Pirmaisiais veiklos metais papildomai

investuojama Į infrastruktūrą 10 000 Lt

Laikotarpis iki veiklos pradžios -vieneri m

G

pradedant nuo trečiųjų metų vidutinės grynosios pajamos -124 000 Lt.

ikotarpis -10 metų.

30

to normos apskaičiavimo:

i = (150 * 12 + 50 000 * 8) / 200 000 = 11 proc.

s kapitalas:

. Diskontuotos pajamos:

11;10 -124 000 * a11;2 + 20 000 * i11;1 + 80 000 * i11;2 = 124 000 * 5,8892 -

0 000 * 0,9009 + 80 000 * 0,8116 = 600 856 Lt.

,02

tų skaičius).

idinė pelno norma (IRR) - tai tokia diskonto norma, kuriai esant investuoto kapitalo

diskontuota vertė lygi grynųjų

Vidinė pelno norma surandam ą aritmetiniu arba

rafiniu būdu:

1. Skaičiavimus pradedame nuo diskon

2. Diskontuotas investicini

K = 790 000 + 10 000 • 0,9009 = 199 010 Lt.

3

A = 124 000 * a

124 000 * 1,7125 + 2

4. PI:

PI = 600856/199010 = 3

5. PI > 1, projektas priimtinas.

a11;10 - periodinių mokėjimų perskaičiavimo į dabartinę vertę koeficientas (11 -diskonto

norma, 10 - me

V

pajamų diskontuotai vertei.

a interpoliacijos metodu, atliekant j

g

21

11 NPVNPV

NPV)ii(i

−×−+=

kur

orma,

PV1 - grynoji diskontuota vertė prie i1,

NP

nvesticinių išlaidų srautai susilygina, o pelno

ir są

IRR 21

i1 - žemesnė diskonto norma,

i2 - aukštesnė diskonto n

N

V2 - grynoji diskontuota vertė prie i2.

Prie vidinės pelno normos verslo pajamų ir i

naudų santykis lygus 1.

31

Pradiniai duomenys tokie, kaip ir skaičiuojant grynąją diskontuotą vertę.

2. NPV1 > 0, reiš

PVz = - 200 000 * 0,8929 + 40 000 * 0,7972 + 120 000 * 0,7118 + 124 000 * 0,6355 =

- 27

Atsipirkimo laikas yra vienas iš kriterijų,

nors ne pagrindinis, pagal kurį vertinamas projekto perspektyvumas. Juo ilgesnis projekto

atsipirkimo laikas, tuo didesnė rizik smės pasikeisti rinkos

konjunktūra, kainos, darbo užmokestis ir pan. Be to, naujų technologijų ar gaminių

pas

rasti pinigus. Nėra

ve

umažinti riziką.

pibrėžti kaip pelno gavimo neapibrėžtumą. Rizikos veiksnius galima

sąly ekonominius (3 lentelė).

P e is, lemiančiomis projektų

atsi

Š r

sa (rinkos neapibrėžtumas);

nologijos įsisavinimas įmonėje);

ntų veiksmų neapibrėžtumas).

pagal tikslą leidžia rizikos veiksnius sugrupuoti į

• gamybos racionalizavimas;

Pavyzdys.

1. Esant i1 =10proc., turėjome NPV1 =9724.

kia IRR > 10. Skaičiuojame NPV2 prie i2 = 12 proc.:

N

08.

3. NPVz < 0, reiškia IRR yra tarp 10 ir 12 proc. Apskaičiuojame pagal formulę:

IRR = 10 + (12 - 10) * (9724 / 9724 - (-2104)) = 11,64

Projekto atsipirkimo laikas apskaičiuojamas metais, kurių reikia, kad būsimaisiais

pinigų srautais būtų padengtos pradinės investicijos.

a. Per ilgą laiko tarpą gali iš e

irodymas gali nuvertinti ankstesnes investicijas.

3. VERSLO RIZIKA

Verslininkas eikvoja laiką ir pinigus organizuodamas nuosavą verslą, tikėdamasis gauti

naudos ir pelno. Tačiau kartu egzistuoja galimybė tiek gauti pelną, tiek pra

rslo be rizikos. Todėl būtina numatyti ne tik rizikos veiksnius, bet ir tai, kokių priemonių

reiks imtis norint s

Riziką galima a

ginai sugrupuoti į mikroekonominius ir makro

ot ncialūs investicijų projektai susiję su trim rizikos rūšim

pirkimo laiką.

ią iziką veikia:

• prekės paklau

• technologija (naujos tech

• konkurentų elgsena (konkure

• Investicijų projektų skirstymas

penkias grupes:

• įrengimų atnaujinimas;

• gamybinių pajėgumų didinimas;

32

dukcijos gamyba;

o ir bandymo bei konstr

igimtis ir priežastys

• naujos pro

• mokslinio tyrim avimo darbai.

3 lentelė. Rizikos pr

Makropriežastys Investicijų rizika

Politinių jėgų pokyčiai

Kariniai konfliktai

s

jimas,

osavybės

Socialiniai konfliktai

Naujos tarptautinės sąjungo

Infliacija

Nacionalizacija, sandorių peržiūrė

atsisakymas

Ekspropriacija

Nuosavybės nuostoliai

Praradimas prekių, pinigų, nu

Gyvenimo lygio smukimas

Mikropriežastys Rentabilumo rizika

Rinkos sąlygos pokyčiai

Eko

Konkurencinis pranašumas

Barjerai, draudimai

nomikos nestabilumas

Politiniai interesai

Vietinio verslo interesai

Konjunktūros pablogėjimas

Diskriminaciniai mokesčiai

inimas: yra tik technologinė rizika, nes

nek a neapibrėžti ir rizikingi mokslinio

tyri darbai bei projektai.

tokie veiksniai:

isų įmonių;

rslo plane. Investuotojai suvokia ir tai, kad bet kuriuo atveju, verslo planas gali

būti sudarytas labai patraukliai. Tačiau, kaip jau buvo minėta, verslo planas nėra absoliutus

sė ės garantas. Todėl greta daugelio savybių verslininkas turi mokėti valdyti, sugebėti

tobulėti kartu su savo verslu, įsisavinti naujus valdymo metodus, dalytis atsakomybę su

partneriais.

Pats paprasčiausiais atvejis – įrengimų atnauj

int gamybos rinkos apimtis ir striktūra. Labiausiai

mo

Rinkos riziką gali sukelti

• konkurentų daugiau nei rinkos potencialas;

• pardavimo kanalai negali aptarnauti v

• išteklių ribotumas;

• vartotojo prioritetai.

Norint sumažinti riziką, reikia ją valdyti, t.y. reikalingas tikslų, išteklių, organizacinės

struktūros ir gamybos valdymo lankstumas.

Verslininko gebėjimas daryti įtaką įvykiams paaiškina investuotojų požiūrį į rizikos

vertinimą ve

km

33

PRIEDAI

1 priedas

1. Kai kurių Lietuvos komercinių bankų rekomenduotina verslo plano struktūra

1. Bendroji ketinimų apžvalga

1.1. Projekto atsiradimo aplinkybės ir būtinumas.

1.2. Svarbiausieji tikslai.

1.3. Projekte dalyvaujantys partneriai.

1.4. Projekto įgyvendinimo vieta.

2. Produktai

2.1. Gaminių (paslaugų) aprašymas, nomenklatūra, asortimentas.

2.2. Numatomos kainos ir nuolaidos, jų palyginimas su konkurentų kainomis.

2.3. Numatomos gaminti produkcijos ar paslaugų privalumai.

2.4. Patentų, licencijų įsigijimo būtinumas.

3. Rinka

3.1. Bendroji rinkos apžvalga ir jos plėtros tendencijos.

3.2. Vidaus rinka:

• pirkėjai ir vartotojai;

• konkurentai: vietiniai ir užsienio gamintojai;

• realizavimo metodai ir reklama;

• pardavimo prognozės.

3.3. Eksportas:

• šalys, į kurias numatoma eksportuoti produkciją;

• produkcijos eksportavimo patirtis;

• numatomos eksportuoti produkcijos kiekis ir kainos.

4. Gamyba

4.1. Gamybos galimybių aprašymas.

4.2. Gamybiniai pajėgumai.

4.3. Gamybos techninis parengimas:

• gamybinių patalpų statyba ar nuoma;

• įrengimų pasirinkimo pagrindas;

• transportas.

4.4. Projekto įgyvendinimas:

• projekto įgyvendinimo grafikas, numatantis statybos, remonto, įrangos

projektavimą ir gaminimą, įrengimų įsigijimą ir montavimą, personalo parinkimą ir

rengimą, aprūpinimą žaliavomis, perkamų įrengimų montavimą ir

34

paleidimą;

• svarbiausios problemos, jų sprendimo būdai.

4.5. Žaliavos (medžiagos, pusfabrikačiai, komplektavimo dalys):

• vietinės, importinės;

• apsirūpinimo žaliavomis schema;

• žaliavų rinkos ir kainų kitimo tendencijos.

4.6. Elektros energijos, šiluminės energijos sunaudojimas ir kaštai.

4.7. Įpakavimas.

4.8. Gamybos paruošimo ir organizavimo kaštai, gamybos išlaidos.

5. Valdymo personalas ir darbuotojai

5.1. Vadovai, jų išsilavinimas, patirtis.

5.2. Darbuotojai, jų skaičius, išsilavinimas, patirtis.

5.3. Valdymo organizacinė struktūra.

6. Finansinis ir ekonominis įvertinimas

6.1. Praėjusio laikotarpio (ne mažiau kaip 2 metai nuo įmonės įregistravimo) finansinė

būklė.

6.2. Projekto finansavimo poreikis, finansavimo šaltiniai.

6.3. Projekto pelningumo analizė, atsipirkimo laikotarpis.

6.4. Viso projekto finansavimo laikotarpio finansinė būklė, išdėstant pusmečiui:

• prognozuojamus pelnus;

• pinigu srautus;

• balansus.

7. Akcininkai

7.1. Savininkų arba akcininkų skaičius.

7.2. Akcijų pasiskirstymas pagal nuosavybės formas.

35

2 PRIEDAS

(pilnas įmonės pavadinimas)

VERSLO PLANAS _______________________________

_______________________________

Adresas: _______________________________

Telefonas: _______________________________

Faksas: _______________________________

Vadovas: _______________________________

Vilnius, 2004

36

(pilnas įmonės pavadinimas)

ADRESAS: _______________________________

ASMUO PASITEIRAUTI: _______________________________

TELEFONAS: _______________________________

FAKSAS: _______________________________

ĮMONĖS KODAS: _______________________________

REJESTRO NUMERIS: _______________________________

REGISTRAVIMO DATA: _______________________________

ATSISKAITOMOJI SĄSKAITA: _______________________________

VEIKLOS POBŪDIS: _______________________________

37

3 PRIEDAS

EUROPOS SĄJUNGOS PARAMA

Europos Sąjunga savo politiką įgyvendina programiškai. Glaudžiai bendradarbiaujant

su visų lygmenų nacionalinėmis savivaldos struktūromis, analizuojama ir įvertinama situacija

bei rengiami strateginiai plėtros dokumentai. Jų pagrindu formuojamos daugiašalės

ekonominės, socialinės ir politinės Europos Sąjungos plėtros kryptys, kurių įgyvendinimui

rengiama daugybė programų.

PHARE PROGRAMA

Pradžioje, ankstyvajame rinkos ekonomikos formavimosi etape, PHARE parama buvo

skirta politiniams ir ekonominiams pokyčiams stiprinti. Tačiau nuo 1997 metu PHARE

programos pagrindinis tikslas - remti šalių kandidačių pasiruošimą narystei.

Parama per PHARE programą šalims kandidatėms, tarpe jų ir Lietuvai, teikiama

dvejopai:

• per nacionalines PHARE programas,

• ir daugiašales programas.

Nacionalines PHARE programas kiekvienais metais rengia šalys kandidatės drauge su

Europos Komisija, t.y. kiekvienais metais šalys narės drauge su Europos Komisija

nusprendžia, į kuriuos šalies sektorius nukreipti Europos Sąjungos skiriamą finansinę pagalbą,

kad būtų pasiektas pagrindinis tikslas - narystė ES. Lietuvai per nacionalinę PHARE

programą kasmet skiriama apie 42 milijonai eurų, kurie paskirstomi taip:

• institucijų plėtrai ir susijusioms investicijoms - apie 60%;

• ekonominei ir socialinei sanglaudai - apie 30%;

• dalyvavimui bendrijų programose - iki 10%;

• bendradarbiavimui abipus sienos - apie 6%. Lietuva taip pat gauna paramą per

daugiašales programas, kurios yra bendros visoms šalims kandidatėms.

INSTITUCIJŲ PLĖTRA IR SUSIJUSIOS INVESTICIJOS

Pagrindinės narystės ES sąlygos bei pagrindiniai PHARE finansinės paramos

prioritetai yra šie:

• institucinių ir administracinių gebėjimų stiprinimas;

• teisės aktų derinimas su Europos Sąjungos teisynu

38

(Acquis).

Kiekvienais metais Stojimo Partnerystės bei Nacionalinės Acquis priėmimo programos

pagrindu Nacionalinis pagalbos koordinatorius, konsultuodamasis su Europos Komitetu prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės, sudaro prioritetinių sričių sąrašą, pagal kurį atitinkamos

ministerijos ir vyriausybinės institucijos rengia projektus, o Nacionalinis pagalbos

koordinatorius juos derina su ES Komisija.

Institucinių ir administracinių gebėjimų stiprinimo priemonė gali būti įgyvendinama

dviem būdais:

• per "dvynių",

• arba techninės pagalbos projektus.

„Dvynių“ projektų esmė - tam tikros Lietuvos institucijos ir giminingos institucijos

kurioje nors ES valstybėje glaudus bendradarbiavimas. ES valstybės narės institucija

deleguoja savo atstovus dirbti Lietuvos institucijoje 1-2 metus. Tokiu būdu ES valstybės

tarnautojai, dirbdami su savo kolegomis Lietuvoje, dalijasi savo patirtimi bei padeda Lietuvos

institucijoms ruoštis įgyvendinti ES teisyną. Į Lietuvos institucijas deleguoti ES valstybės

tarnautojai rengia įvairius seminarus, stažuotes, įvairią metodinę medžiagą ir gaires bei teikia

savo Lietuvos kolegoms patarimus dėl atitinkamų teisės aktų rengimo.

Techninės pagalbos projektai, kuriuos įgyvendina privačios ES ar vietinės įmonės,

naudojami tuomet, kai tam tikra veikla nepriklauso valstybinių institucijų kompetencijai

Europos Sąjungos šalyse. Todėl iš ES institucijų deleguoti valstybės tarnautojai negali suteikti

reikiamų paslaugų.

PHARE lėšos gali būti naudojamos ir investicijoms, jei šios investicijos padeda kuriai

nors Lietuvos institucijai atlikti su Acquis įgyvendinimu susijusias funkcijas. Pavyzdžiui:

laboratorinės įrangos pirkimas tam tikrų pramonės standartų ar maisto kokybės tyrimams

atlikti; pasienio kontrolės punktų statyba ir pan. PHARE finansuoja tik iki 75 % projekto

investicinio komponento dalies, kita dalis turi būti padengta iš Lietuvos lėšų.

BENDRADARBIAVIMAS ABIPUS SIENOS

Šios programos tikslas - skatinti kaimyninių šalių bendradarbiavimą, kartu sprendžiant

bendras problemas aplinkosaugos, susisiekimo, ekonominės plėtros, kultūrinio ir istorinio

paveldo išsaugojimo, gamtos išteklių tinkamiausio panaudojimo ir kitose srityse. Programa

apima visą Baltijos jūros regioną, kurį sudaro 11 valstybių ar jų sričių: vakariniai Baltarusijos

regionai, Danija, Estija, Latvija, šiauriniai Lenkijos regionai, Lietuva, Norvegija, Rusija

(Kaliningrado sritis ir kiti su Baltijos jūra besiribojantys regionai), Suomija, Švedija ir

39

Vokietija. Nuo 2001 m. Bendradarbiavimo abipus sienos programą koordinuoja Finansų

ministerija, o konkursus paramai gauti administruoja Mažųjų projektų fondo sekretoriatas.

BENDRIJŲ PROGRAMOS

Pasirašius Europos sutartį asocijuotoms šalims, tarp jų ir Lietuvai, suteikta galimybė

dalyvauti ES programose. Šis dalyvavimas atitinka pasirengimo narystei ES strategiją, priimtą

Esene 1994 m., bei yra vienas iš konkrečių žingsnių integruojantis į ES. EK dokumente

"Darbotvarkė 2000" minima, kad dalyvavimas ES programose sudaro prielaidas asocijuotoms

šalims priartėti prie ES išsivystymo lygio, jis įvardytas ir Lietuvos derybinėse pozicijose.

Bendrijų programos - tai Europos Komisijos veiksmai, skatinantys ES šalių narių

bendradarbiavimą tam tikrose srityse. Iki 1997 metu šiose programose galėjo dalyvauti tik ES

šalys narės. Nuo 1997 metu vis daugiau šių programų atveriama ir šalims kandidatėms.

Kiekviena šalis sprendžia, kuriose programose ji dalyvaus. 2002 m. Lietuva dalyvavo 10

Bendrijos programų, o nuo 2003 m. planuota dalyvauti net 17-oje programų.

LEONARDO DA VINCI II programa. Tai Europos Bendrijos profesinio rengimo

tobulinimo programos antrasis etapas 2000 - 2006 metu laikotarpiui. Šia programa siekiama

remti ir skatinti bendrą projektinę Europos šalių veiklą, susijusią su profesinio rengimo bei

organizavimo tobulinimu, kultūrinės bei kalbinės įvairovės skatinimu. LEONARDO DA

VINCI II programos tikslai:

• tobulinti žmonių, ypač jaunimo, įgūdžius įgyjant visų lygių profesinį

išsilavinimą, skatinti neatsiejamą nuo darbo mokymąsi ir taip sudaryti geresnes

įdarbinimo ir profesinės integracijos sąlygas;

• tobulinti tęstinio profesinio rengimo kokybę; skatinti nuolatinį įgūdžių ir žinių

plėtojimą bei jų pritaikymą, ypač susijusį su technologine ir organizacine kaita;

• skatinti ir stiprinti profesinio tobulinimosi įtaką inovacijų kūrimui, taip didinti

konkurencingumą, verslumą bei naujas įsidarbinimo galimybes. Šioje srityje ypač

daug dėmesio skiriama profesinio rengimo institucijų (taip pat universitetų) ir

verslo (ypač smulkaus ir vidutinio) bendradarbiavimui.

Finansuojami 5 tipų LEONARDO DA VINCI 11 programos projektai:

• mobilumo (darbinės stažuotės);

• bandomieji projektai;

• kalbų mokymo ir mokymosi projektai;

• tarptautiniai tinklai;

• tyrimų projektai.

SOCRATES 11 programa. Tai ES švietimo ir aukštojo mokslo skatinimo

40

programa 2000-2006m. laikotarpiui. SOCRATES veikla skirstoma į 8 programas:

• Comenius,

• Erasmus,

• Grundtvig,

• Minerva,

• Lingua ir kt.

Svarbiausi visų programų tikslai - stiprinti europinę dimensiją ir remti daugiašalį

bendradarbiavimą. Kiekviena programa skirta tam tikrai švietimo bei mokslo institucijų ir

grupei asmenų.

Programa JAUNIMAS. ES programa "Jaunimas" skirta visiems jauniems žmonėms

nuo 15 iki 25 metų. Ypatingas dėmesys programoje skiriamas jauniems žmonėms,

gyvenantiems mokymuisi ir tobulėjimui nepalankioje aplinkoje. Ši programa remia jaunimo

organizacijas ir grupes, kurios veikia mažose vietinėse bendruomenėse, esančiose toli nuo

kultūros ir švietimo centru, skatina šių grupių iniciatyvų įgyvendinimą.

Svarbiausias JAUNIMAS programos tikslas - ugdyti atsakingą, iniciatyvią ir aktyvią

asmenybę, padėti jauniems žmonėms įgyti reikalingų žinių, įgūdžių ir kompetencijos,

užtikrinti lygias dalyvavimo ir veiklos galimybes.

Kultūra 2000 programoje numatyti trys kultūrinių projektų tipai:

I projektų tipas: specifiniai naujoviški bei eksperimentiniai projektai, trunkantys

vienerius metus. Juose turi dalyvauti bendra-organizatoriai mažiausiai iš trijų programoje

dalyvaujančių šalių. Bent vienas bendra-organizatorius turi būti iš ES arba EEE šalies.

Paraiškos formoje turi būti aiškiai nurodytas bendra-organizatorių indėlis planuojant projektą

ir jį vykdant. ES parama tokiems projektams sudaro nuo 50 tūkst. iki 150 tūkst. eurų ir

neviršija 50 proc. bendro projekto biudžeto.

II projektų tipas: tarptautiniais kultūriniais susitarimais reglamentuojami

daugiamečiai (2-3 m.) projektai. Šio tipo projektuose turi dalyvauti bendra-organizatoriai

mažiausiai iš 5 programoje dalyvaujančių šalių. ES parama tokiems projektams siekia iki 300

tūkst. eurų per metus ir neviršija 60 proc. bendro projekto biudžeto. Prie šios sumos dar gali

būti pridėta 20 % (nuo 60 % ES paramos sumos) nauju susitarimu administravimo išlaidoms

padengti.

III projektų tipas: ypatingi kultūriniai renginiai, sukeliantys europinį arba tarptautinį

atgarsį.

Programa FISCALIS. Šios programos tikslai:

• padėti ES šalims ir Europos Komisijai nustatyti ir įdiegti supaprastintas

procedūras netiesioginių mokesčių sistemoje;

41

• skatinti mokesčių administravimo modernizavimą, taikant naujausius verslo ir

technologijų pasiekimus;

• užtikrinti vienodą Europos Sąjungos teisės ir norminių aktų taikymą ES šalyse;

• skatinti naudingą, efektyvų ir nuolatinį Europos Komisijos ir ES šalių bei ES

šalių tarpusavio bendradarbiavimą, kuris padėtų gerinti netiesioginių mokesčių

sistemų funkcionavimą bendroje rinkoje.

Lietuva aktyviai dalyvauja FISCALIS programoje, deleguodama Lietuvos mokesčių

administratorius į seminarus bei mainų programas.

Seminarų dėka Lietuvos atstovai įgyja naudingos informacijos netiesioginių mokesčių

klausimais. Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai susipažįsta su ES teisės aktų

vienodo taikymo principais, nagrinėja netiesioginių mokesčių procedūrų supaprastinimo

klausimus, studijuoja ES šalių administracinio bendradarbiavimo patirtį kovojant su

nusikalstamumu, mokant PVM ir t.t. FISCALIS programoje vykdomi specialistų mainai,

leidžiantys Lietuvos atstovams praktiškai susipažinti su ES šalyse vykdomu mokesčių

administravimu bei veikiančia sistema.

6-oji BENDROJI PROGRAMA (6 BP). Tai 6-asis bendrosios mokslinių tyrimų,

technologijų plėtros ir demonstracinės veiklos programos etapas (2002-2006). Lietuva kartu

su kitomis asocijuotomis šalimis 1999 m. įsiliejo į šios programos įgyvendinimą. Pagrindinis

programos bruožas - bendrų visai Europos Sąjungai problemų sprendimas, todėl vienas

svarbiausių 6BP projektams reikalavimų yra europinis problemos mastelis.

Programa suskirstyta į 3 stambias programų grupes, apimančias mokslinių tyrimų sritis

bei technologijų plėtrą tose srityse. Pirmoje programoje išskiriami 7 teminiai prioritetai ir 4

specifinės veiklos, apimančios platesnes, integruotas mokslinių tyrimų sritis. Antroji

programa skirta Europos mokslinių tyrimų erdvės struktūrinei plėtrai, o trečioji - šios erdvės

valdymo ir tolesnio tobulinimo klausimams.

6-oji Bendroji programa numato finansuoti specialių naujų mokslo sričių ir

technologijų kūrimo paprogramį NEST (new emerging science and technology). NEST skirta

remti naujoms, labai rizikingoms mokslo sritims. Pagrindinis dėmesys skiriamas tyrimams,

praplečiantiems pažinimo ribas, bei tyrimams, kurie sąlygos naujų tarpdisciplininių mokslo

sričių kūrimąsi.

Europos Komisijos (EK) Mokslo direktoratas suformulavo tris svarbiausius šios

programos tikslus:

• stimuliuoti ilgalaikius ateities poreikius atitinkančius mokslinius tyrimus;

• suteikti mokslininkams daugiau laisvės jų idėjoms realizuoti;

• operatyviai reaguoti į kylančias problemas.

42

NEST projektai labai rizikingi technologine prasme: integruotų projektų sėkmės

tikimybė gali siekti iki 80 – 90 %, o NEST projektų - 50%.

Programa VERSLAS IR VERSLININKYSTĖ. Programa skiriama smulkiam ir

vidutiniam verslui skatinti. Ją sudaro:

• verslo klimato ir įstatyminės bazės gerinimo iniciatyvos;

• SVV ir verslumo skatinimo iniciatyvos;

• verslo pasirengimo euro aplinkai iniciatyvos;

• ES šalių administracijų pasikeitimo duomenims sistemų tobulinimo

iniciatyvos;

• inovacijų ir technologijų panaudojimo skatinimo iniciatyvos;

• verslo paslaugų aktyvinimo iniciatyvos;

• el. verslo ir su tuo susijusių pramonės šakų skatinimo iniciatyvos;

• aplinkosaugos ir darnaus vystymo iniciatyvos;

• bendros rinkos skatinimo iniciatyvos.

Programa SAVE II. Efektyvaus energijos naudojimo programoje Save Lietuva

dalyvauja nuo 1999 m. SAVE 11 programa iš dalies finansuoja projektus, susijusius su

racionaliu energijos vartojimu pastatuose, transporte, pramonėje, investuoja į projektus,

kuriuose naudojama energetiniu požiūriu efektyvi įranga, ir pan. Programa gali iš dalies

finansuoti energijos efektyvumo problemas sprendžiančių rajoninių ar atskirų miestų agentūrų

steigimą.

DAUGIAŠALĖS PROGRAMOS

Daugiašalės programos pradėtos įgyvendinti 1991 m. Jos skirtos naystės ES

siekiančioms valstybėms - Lietuvai, Latvijai, Estijai, Bulgarijai, Čekijos Respublikai,

Vengrijai, Rumunijai, Slovakijai ir Slovėnijai. Pagrindinis daugiašalių programų tikslas -

padėti šioms valstybėms pasirengti narystei Europos Sąjungoje bei įvykdyti narystei keliamus

reikalavimus. Šios programos daugiausia įgyvendinamos pagal centralizuoto įgyvendinimo

principus, t.y. jos vykdomos visose šalyse kandidatėse bendrai, jas koordinuoja Europos

Komisija. Decentralizuotas programas (pvz., ACCESS) arba decentralizuotas kai kuriu

programų (pvz., Horizontalios Bendrijos paramos atominės saugos srityje programos) dalis

koordinuoja Nacionalinis pagalbos koordinatorius (Finansų ministerija). Daugiašalės

programos vykdomos Įvairiose srityse. Tai:

• Bendradarbiavimo statistikos srityje programa;

• Vadybos rėmimo programa ;

43

• Horizontali Bendrijos paramos branduolinės saugos srityje programa;

• Teisės aktu derinimo programa;

• ACCESS programa.

Bendradarbiavimo statistikos srityje programa. Ši programa skirta Centrinės

Europos šalių kandidačių statistikos tarnyboms. PHARE lėšomis statistikos sistemos

stiprinimas remiamas jau nuo 1990 m. Pagrindiniai Bendradarbiavimo statistikos srityje

programos uždaviniai:

• stiprinti šalių kandidačių statistikos tarnybų kompetenciją, kad jos galėtų laiku

teikti palyginamus ir aktualius duomenis, perduoti joms Europos Sąjungos

statistikos standartų ir metodų taikymo patirtį;

• padėti joms iki narystės ES pasirengti galutinai įgyvendinti statistikos Acquis

communautaire;

• padėti nacionalinėms statistikos tarnyboms pasirengti dalyvauti Europos

statistikos sistemoje.

Pagal šią programą bus skatinamas bendradarbiavimas tarp nacionalinių institucijų,

atsakingų už oficialių statistinių duomenų rinkimą bei platinimą, finansuojamas šių institucijų

statistikos specialistų dalyvavimas seminaruose, techninėse darbo grupėse, stažuotės

"Eurostat" arba kitose valstybių narių statistikos institucijose, konsultacijos, įvairūs kursai.

Ši programa įgyvendinama centralizuotai.

Vadybos rėmimo programa. Programa pradėta vykdyti 1993 metais. Pradžioje tai

buvo jungtinė Europos Komisijos, Jungtinių Tautų plėtros programos ir ERPB (Europos

rekonstrukcijos ir plėtros banko) programa. Dabar šioje programoje dalyvauja daugelis kitų

daugiašalių ir dvišalių donorų. Valdymo reformų programos valdymo funkcijos perduotos

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui "TAM Management Group".

Programos tikslas - gerinti pasirinktų smulkių ir vidutinių įmonių, veikiančių ERPB

šalyse, vadybą, verslo kultūrą, įdiegti kokybiškas kontrolės procedūras, padėti mažinti

gamybos, veiklos kaštus ir taip padėti šioms įmonėms tapti konkurencingesnėmis. Šie

smulkesni programos tikslai padeda siekti ir bendro tikslo - efektyviai skirstant donorų lėšas,

remti šalių narių ekonominę plėtrą, rinkos reformas, gerinti užimtumo lygį.

Programa orientuota į smulkias ir vidutines įmones. ES mastu - tai įmonės, kurių

metinė apyvarta sudaro iki 50 mln. eurų ir kuriose dirba iki 250 žmonių. Tačiau teikiant

pagalbą pagal šią programą bus pasirenkamos įmonės, kuriose dirba nuo 50 iki 500

darbuotojų, o metinės apyvartos kriterijus nebus taikomas. Programoje negali dalyvauti

įmonės, užsiimančios bankininkystės, draudimo, turto, finansinių paslaugų veikla,

gaminančios karinius produktus ir teikiančios karines paslaugas, užsiimančios

44

lošimų veikla arba tabako produktų gamyba. Įmonės dėl pagalbos gali kreiptis pačios,

pasiūlymus dėl dalyvavimo programoje gali pateikti ir Prekybos rūmai, regioninės plėtros

agentūros, verslo inkubatoriai, atitinkamos ministerijos, Europos Komisijos bei ERPB

atstovybės atitinkamoje šalyje.

Teisės aktų derinimo programa. Teisės aktų derinimo programos (TAIEX) tikslas -

teikti pagalbą nacionalinių teisės aktų derinimo su Acquis srityje. TAIEX programa derinama

su nacionalinėmis PHARE programomis, kurių vienas iš tikslų taip pat yra nacionalinių teisės

aktų derinimas su Europos Sąjungos Acquis. TAIEX programa padeda spręsti tas specifines

teisės aktų derinimo problemas, kurios neįtraukiamos į nacionalines PHARE programas, bet

patenka į Stojimo partnerystės dokumente numatytas prioritetines sritis. TAIEX - tai viena iš

pagrindinių valstybių narių bei Komisijos patirties bei ekspertų mobilizavimo priemonė.

Programa ISPA. ISPA programos tikslas - padėti įgyvendinti Stojimo partnerystės ir

Nacionalinės Acquis priėmimo programos tikslus aplinkosaugos bei transporto sektoriuose.

ISPA programos paramos mechanizmas labai panašus į Sanglaudos fondo teikiamos paramos

mechanizmą, todėl šių mechanizmų įdiegimas padės geriau pasirengti ateityje priimti paramą

iš sanglaudos fondo.

ISPA projektų rengimo pagrindas yra Susisiekimo bei Aplinkos ministerijų parengtų

bei ES Komisijos patvirtintų strategijų prioritetai. ISPA projektų atranka ir vertinimas yra

centralizuotas, bet jų realizavimą užtikrina sektorinės įgyvendinimo agentūros, vidutinė

projektu trukmė - 4-5 metai.

SAPARD PROGRAMA

Europos Sąjunga, siekdama paspartinti šalių kandidačių pasirengimą narystei, inicijavo

Specialiąją žemės ūkio ir kaimo plėtros programą (SAPARD). Šios programos pagrindinis

tikslas — remti narystei ES besirengiančių šalių žemės ūkio modernizavimą,

konkurencingumo didinimą, ES taikomu aplinkosaugos, veterinarinių ir higienos standartų

perėmimą, kaimo plėtrą ir alternatyvių pajamų kaimo vietovėse skatinimą.

Narystės Europos Sąjungoje siekiančioms šalims 2000 - 2006 metų laikotarpiu

numatyta teikti finansinę paramą pagal SAPARD, kurios tikslai yra šie:

• skirti šalims kandidatėms ES paramą žemės ūkio ir kaimo plėtrai stojimo į ES

laikotarpiu. Remti šalies kandidatės nustatytus žemės ūkio ir kaimo plėtros

prioritetus;

• palaipsniui priartinti nacionalinę politiką prie ES Bendrosios žemės ūkio

politikos principų;

• padėti pasiruošti valdyti ES struktūrinius fondus žemės ūkio

45

srityje, kurių paramą Lietuva gaus tapusi ES nare.

SANGLAUDOS FONDAS

Sanglaudos fondas sukurtas 1993 m. Sanglaudos fondo tikslas - prisidėti prie

Bendrijos ekonominės ir socialinės sanglaudos stiprinimo. Fondo lėšomis finansuojami

transporto ir aplinkosaugos infrastruktūros plėtros projektai. Parama skiriama atskiriems

projektams. Sprendimą finansuoti projektus iš Sanglaudos fondo priima Europos Komisija.

Lėšų dydis šaliai nustatomas remiantis šiais kriterijais: šalies gyventoju skaičius; šalies plotas;

BVP vienam gyventojui; socialiniai ir ekonominiai veiksniai, pvz. transporto infrastruktūros

netolygumas.

STRUKTŪRINIAI FONDAI

ES regioninę politiką galima laikyti struktūrinės politikos sudedamąja dalimi, kuri

įgyvendinama pasitelkus ES Sanglaudos fondą bei Struktūrinius fondus. Struktūrine politika

siekiama padėti sunkumus išgyvenantiems regionams prisitaikyti prie besikeičiančių

ekonominių ir socialinių sąlygų. Struktūriniai fondai finansuoja šios politikos įgyvendinimą

projektais, padedančiais sunkiai besiverčiančioms įmonėms ir darbuotojams imtis kitos,

perspektyvesnės veiklos. Kita pagalba - didinti krizę išgyvenančių ūkio šakų ekonominės

veiklos efektyvumą ir padėti joms atlaikyti konkurencinį spaudimą. Tačiau struktūriniai

fondai nefinansuoja pasyvios socialinės politikos priemonių.

EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIAI FONDAI

1. Europos regioninės plėtros fondas. Šis fondas teikia regionams įvairią finansinę

paramą. Fondo lėšos sudaro apie pusę visu struktūrinių fondų biudžeto. Fondas finansuoja:

• investicijas į gamybą, siekiant sukurti ir išsaugoti ilgalaikes darbo vietas;

• investicijas į infrastruktūrą, siekiant sujungti centrinius ES regionus su

periferiniais;

• investicijas, padedančias atgaivinti krizę išgyvenančius pramonės, žemės ūkio

rajonus;

• darbo vietų kūrimą bei paramą smulkiam ir vidutiniam verslui;

• technologijų plėtrą, vietinės infrastruktūros plėtrą.

2. Europos socialinis fondas. Europos socialinis fondas remia projektus,

46

sprendžiančius socialines (pirmiausia užimtumo) problemas ir finansuoja:

• • švietimą ir profesinį mokymą;

• paramą įsidarbinant;

• mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą;

• socialinės ekonomikos projektus;

• švietimo ir profesinio mokymo sistemų tobulinimą (keliant darbuotoju

kvalifikaciją).

3. Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas laikomas ES struktūrinės (o ne

bendrosios žemės ūkio) politikos dalimi, nes teikia paramą diegiant naujus ūkininkavimo

metodus, plėtojant alternatyvią ekonominę veiklą kaimo vietovėse (pvz., kaimo turizmą).

PRIVATAUS SEKTORIAUS GALIMYBĖS

Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama privatus sektorius galės pasinaudoti

dviem budais:

• gaudami tiesioginę arba netiesioginę paramą;

• dalyvaudami viešojo sektoriaus įgyvendinamuose projektuose - tiekdami

įrangą, paslaugas, tiesdami kelius, statydami objektus ir kt.

Tiesioginė parama - tai toks paramos tipas, kai įmonės gali gauti pinigus negrąžinamų

arba grąžinamų subsidijų, palūkanų dengimo, mikro-kredito arba garantijų forma.

Netiesioginė parama - tai toks paramos tipas, kai įmonės gali gauti paramą

subsidijuojamų paslaugų verslui, teikiamu per viešąsias verslo paramos institucijas, forma

(kai teikiamos paslaugos privačioms įmonėms, už kurias įmonėms nereikės mokėti iš viso

arba teks mokėti tik mažą dalį tikrosios jo vertės - verslo konsultacijos, mokymai, verslo

inkubatoriai ir kt.).

Privatūs ūkio subjektai, norėdami pasinaudoti struktūrinių fondų pagalba, gaudami

tiesioginę arba netiesioginę paramą, privalo įvykdyti šiuos reikalavimus:

• veikla turi būti minima Bendrajame programavimo dokumento priemonių

aprašyme kaip remtina veikla;

• turi būti šakinės ministerijos parengta ir suderinta su Europos Komisijos

Konkurencijos generaliniu direktoratu valstybės pagalbos schema.

Tokia schema yra teisinis pagrindas teikti valstybės pagalbą privatiems ūkio

subjektams, kad bendrojoje rinkoje nebūtų iškraipoma konkurencija. Taikomos tam tikros

išimtys, kai iš anksto pagalbos schemos suderinti su ES nereikia, - kai pagalba yra

pripažįstama nereikšminga.

47

Esminis skirtumas, teikiant paramą viešiems projektams ir privatiems projektams, yra

paramos ribos. Šiems Viešiems projektams ES parama gali siekti iki 80 proc. projekto

vertės, kitą dalį sudaro LT bendrasis finansavimas (nuo 20 proc.). Privatiems projektams ES

parama gali siekti iki 50 proc. visų projekto finansuotinų išlaidų (galimos išimtys - parama

SVV gali siekti iki 65 proc.; tačiau stambioms įmonėms maksimali parama - 35 proc.).

ES fondų lėšomis galima padengti ne visas, o tik tam tikras, tinkamas išlaidas.

Tinkamomis išlaidomis struktūrinių fondų remiamuose projektuose laikomos:

• statinių statyba ir renovacija (esminė rekonstrukcija, o ne remontas);

• įrangos įsigijimas, montavimas, instaliavimas;

• programinės įrangos kūrimas, plėtra ar įsigijimas;

• mokymai ir konsultacijos;

• rinkodaros priemonės;

• dalyvavimas parodose;

• žemės įsigijimas (iki 10 proc. visų tinkamų išlaidų ir jei tai susiję su projekto

įgyvendinimu).

48

LITERATŪRA

1. Garškienė, A. Verslo planavimas. Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 1998

2. Pelanienė, N. Firmos verslo planas. Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 1998

3. Jovaiša, A. Kaip parengti verslo planą.Vilnius: Pačiolis, 1998

4. Butkus, S.F. Vadyba: organizacijos veiklos operatyvaus valdymo pagrindai. Vilnius:

Eugrimas, 2003.

5. Mitroff, J. Kaip neklysti šiais beprotiškais laikais. Kaunas: Šviesa, 2000.

6. Neverauskas, B., Stankevičius, V., Viliūnas, V. ir kt. Projektų valdymas: Mokomoji

knyga. Kaunas: Technologija, 2004.

7. Paliulis, N., Chlivickas, E. Vadybos pagrindai: Mokomoji metodinė medžiaga.

Vilnius: Technika, 1998.

8. Rutkauskas, A.V., Tamošiūniėnė, R. Verslo projektavimas. Vilnius: Technika, 2002.

9. Andersen, E. S., Grude, K. V., Haug, T. Goal Directed project Management. London:

Cooper&Lybrand, 1997.

10. Barrow, R., Barrow P., Barrow R. The Business Plan Workbook. Second edition.

London: Kogan Page, 1992.

11. Burton, C., Michael, N. A practical Guide to Project Management. London: Kogan

Page, 1992.